aiškinamasis  raštas

 

dėl Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 23, 55, 67, 115, 136 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, Lietuvos Respublikos  civilinio kodekso papildymo 481 (571) straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 194 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 46 straipsnio papildymo įstatymo projektų

 

 

 

 

1.     Teisės aktų projektų paskirtis ir tikslas

            Šių teisės aktų projektų tikslas - suderinti Lietuvos Respublikos įstatymus su Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu (toliau - VTAPĮ, Žin., 1996, Nr. 33-807). Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įgyvendinimo tvarkos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 33-808) 1 straipsnį “vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 62 straipsnyje išvardytų straipsnių nuostatos įsigalioja Seimui priėmus atitinkamus įstatymų pakeitimus ir papildymus bei nustatyta tvarka priėmus kitus teisės aktus, nurodytus šio įstatymo 2 straipsnyje”.

            VTAPĮ reglamentuoja pagrindines vaiko teises ir laisves, o šio įstatymo nuostatų įgyvendinimas ir konkretizavimas yra nustatomas kituose įstatymuose, teisės aktuose. Todėl, atsižvelgiant į vaiko teisių apsaugos bendruosius principus bei nuostatas, turi būti atliekami kitų įstatymų, teisės aktų, kurie reglamentuoja VTAPĮ-e numatytų vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimo tvarką papildymai ir pakeitimai.

            Parengtų Santuokos ir šeimos kodekso, Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso (toliau - SŠK, CK, CPK) ir Notariato įstatymo pakeitimų ir papildymų projektų reguliavimo tikslas yra vaiko asmeninių, turtinių teisių apsauga, nes šių teisės aktų kai kurios normos, reglamentuojančios, pvz., tėvystės nustatymo, vaiko turtinių teisių apsaugos skiriantis tėvams, sandorių sudarymo nepažeidžiant vaiko turtinių interesų ir kt. teisinius santykius, neatitinka naujų sąlygų ginant vaiko teises bei nesiderina su VTAPĮ-u.

 

2.     Teisės aktų projektų esmė

2.1. SŠK 23 straipsnio pakeitimas reikalingas, siekiant suderinti šį straipsnį su VTAPĮ 12 straipsnio 5 dalimi. Norint apsaugoti vaiko turtinius interesus, reikia, kad teismas, dalindamas turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, visais atvejais atsižvelgtų į vaikų turtinius interesus. Galiojanti šio straipsnio redakcija teismą įpareigoja tai daryti tik atskirais atvejais.

 

SŠK 55 straipsnio pakeitimo esmė - užtikrinti vaiko teises tėvystės nustatymo atveju (VTAPĮ 21 straipsnio trečioji dalis).

Remiantis VTAPĮ 23 straipsnio ketvirtąja dalimi, siūloma pakeisti SŠK 67 straipsnį. Pakeitus šį straipsnį, tėvams skiriantis būtų atsižvelgiama ne tik į vaiko, kuriam suėję dešimt metų, bet ir jaunesnio vaiko, galinčio pareikšti savo nuomonę, pageidavimą, su kuriuo iš tėvų jis norėtų kartu gyventi.

Tą patį pakeitimą siūloma padaryti ir SŠK 115 straipsnyje, reglamentuojančiame įvaikinamojo sutikimą įvaikinti.

Įgyvendinant VTAPĮ 25 straipsnio antrosios dalies reikalavimus, siūloma papildyti SŠK 136 straipsnį, siekiant geriau užtikrinti vaiko teises globos (rūpybos) steigimo atveju. Labai svarbu steigiant globą (rūpybą) vaiko neatskirti nuo brolių ir seserų bei sudaryti sąlygas jam augti šeimoje.

2.2. CK papildymo įstatymo projekte siūloma papildyti šį kodeksą nauju 571 straipsniu, kad būtų įgyvendinti VTAPĮ 4 straipsnio 6 punkto reikalavimai, t.y. užtikrintos vaikų teisės sandorių sudarymo atveju  (vaikai neliktų be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų, globos, rūpybos).

            2.3. CPK pakeitimo įstatymo projekte, remiantis VTAPĮ 53 straipsnio nuostatomis, plėtojamas procesinių vaiko teisių garantijos, t. y. numatoma vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo galimybė teisminio nagrinėjimo metu dalyvauti nepilnamečio liudytojo apklausoje.

            2.4. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 46 straipsnio papildymo įstatymo priėmimą sąlygoja VTAPĮ 12 straipsnio ketvirtoji ir 13 straipsnio penktoji dalys. Įstatymo projekte numatyta pareiga notarams, tvirtinantiems sandorius, patikrinti, ar yra vaikų teisių apsaugos tarnybos išvada, kad tokie sandoriai neprieštarauja vaiko interesams.

 

 

           

3.     Teisės aktų įgyvendinimas

            Galima teigti, kad priėmus šiuos teisės aktus, jų normos bus suderintos su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatomis, bus geriau užtikrintos vaiko asmeninės, turtinės, kitos teisės bei laisvės.

            Neigiamų padarinių neprognozuojama, tačiau su sąlyga, kad bus tinkamai pasiruošta šių teisės aktų įgyvendinimui, t, y. reikėtų organizuoti notarų ir vaikų teisių apsaugos tarnybų darbuotojų supažindinimą su šiais teisės aktų pakeitimais ir papildymais, parengti vaikų teisių apsaugos tarnybų išvadų teikimo notarų biurams tvarką.

 

 

 

4.     Reikšminiai teisės aktų projektų žodžiai

            Santuokos ir šeimos kodekso 23, 55, 67, 115, 136 straipsniai. Civilinio kodekso 481 (571) straipsnis.  Civilinio proceso kodekso 194 straipsnis. Vaikas. Nepilnametis. Globa (rūpyba). Notaras. Sandoris. Turtas. Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

 

 

Įstatymų projektus parengė:

 

                        Teisingumo ministerija ir jos Teisės institutas ( pagr. vykdytojai:

A.Dapšys, J.Mikalkevičiūtė, R.Juršaitė, A.Budrikis, dalyvaujant G.Babachinaitei ir I.Michailovič). Įstatymų projektų rengimo metu buvo atsižvelgta į Vidaus reikalų ministerijos ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymus.

 

 

Teisingumo ministras                                                                          A.Valys

 

1996 08 21