LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO plenarinio posėdžio NR. 324
STENOGRAMA
2011 m. gegužės 17 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė I. DEGUTIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas Č. V. STANKEVIČIUS
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Kolegos, pradedame 2011 m. gegužės 17 d. plenarinį posėdį. Registruojamės.
Užsiregistravo 76 Seimo nariai.
10.01 val.
Pirmas darbotvarkės klausimas. Ar turite kokių pasiūlymų? I. Šiaulienė. Prašau.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF*). Ačiū. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, Socialdemokratų frakcijos vardu prašau išbraukti iš darbotvarkės 2-2a ir 2-2b klausimus – Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą…
PIRMININKĖ. 2-3a ir 2-3b turite omeny?
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Nežinau, darbotvarkėje 2-4, atsiprašau.
PIRMININKĖ. 2-3a, 2-3b klausimai, projektų numeriai Nr. XIP-2889 ir Nr. XIP-2890.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Tikrai taip. Frakcija įdėmiai nagrinėjo šį klausimą, peržiūrėjome Teisės departamento išvadas. 24 puslapiai vienam įstatymui ir 3 puslapiai lydinčiajam. Manome, kad tokios kondicijos įstatymas, atėjęs iš Vyriausybės, Seime net negali būti pradėtas nagrinėti. Todėl frakcijos vardu prašau išbraukti iš darbotvarkės.
PIRMININKĖ. Gerai. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad iš darbotvarkės išbrauktume projektus Nr. XIP-2889 ir Nr. XIP-2890, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 94: už – 40, prieš – 32, susilaikė 22. Darbotvarkėje šie klausimai lieka.
V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, norėčiau jus informuoti, pasinaudojęs ta proga, kad Europos reikalų komitete buvo svarstyta Europos Sąjungos, arba direktyvinių, įstatymų pateikimo Seimui problema, kadangi yra vėlavimų, bet atkreiptas dėmesys, ir Europos reikalų komiteto pirmininkas turėtų supažindinti, kad Vyriausybė teikia prikabindama daug įvairių klausimų, ir tada gaunam 30 lapų įvairiausių pataisų ir po to mes stringam, vėluojam. Tokia praktika negali tęstis. Išties ir dabar kaip tik Gamtinių dujų įstatymo pavyzdys yra akivaizdus. Tai yra brokas, nežinia, kaip jį reikės taisyti, bet mes klimpsime svarstydami. Todėl frakcijos prašymas, kad tik direktyviniai klausimai eitų atskirai, o tai, kas mūsų vidaus problemos, būtų atskirta nuo tų klausimų, nesuplakta į vieną krūvą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra dar kokių pasiūlymų? Nėra. Galime bendru sutarimu pritarti šios dienos darbotvarkei? Pritarta.
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Vokietijos Federacinės Respublikos parlamento pirmininko Norberto Lammerto kalba.
Protokolas sako, kad tuoj ateis. Kol ateina, aš noriu paskelbti balsų skaičiavimo grupę (2011 m. gegužės 17 d. – birželio 17 d.): V. M. Čigriejienė (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcija), J. Dautartas (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcija), V. Bogušis (Jungtinė (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcija), A. Melianas (Jungtinė (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcija), B. Bradauskas (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), P. Gražulis (frakcija „Tvarka ir teisingumas“) ir A. Sacharukas (Krikščionių partijos frakcija).
Taigi, Vokietijos Federacinės Respublikos Parlamento Pirmininkas Norbertas Lammertas. (Plojimai)
10.08 val.
N. LAMMERT. Ponia Pirmininke, mieli kolegos, mielosios kolegės, mielieji Lietuvos Seimo deputatai! Nuoširdžiai dėkoju už pakvietimą ir taip pat už progą pareikšti džiaugsmą, kad galiu čia būti, taip pat kad galiu pareikšti mūsų susidomėjimą tolesniu bendradarbiavimu tarp mūsų abiejų šalių ir mūsų parlamentų.
Mano vizitas prasidėjo vakar po pietų – lankiausi Antakalnio kapinėse. Mano vizitas šiandien po pietų baigsis apsilankymu Panerių memorialinėje vietoje. Taigi būtent šie du dalykai, šios vietos, žymi XX amžiaus Europos istoriją, kovą už nepriklausomybę, kovą už laisvę ir kovą už suverenumą.
Kaip tik praėjo dvidešimt metų, kai pasikeitė ne tik jūsų šalies, bet ir mūsų, mano šalies istorija. Ypatingai pasikeitė mūsų abiejų šalių istorija ir mes linkstame naujus santykius, atsiradusius tarp mūsų šalių, išlaikyti tokius, kokie yra, ir tai tarsi savaime suprantama, tačiau nereikia pamiršti, kad ilgus dešimtmečius buvo kitaip.
Už Europą, kurią mes šiandien pažįstame, kurioje mes gyvename, mes esame bendrai atsakingi. Ši Europa kilo, atsirado iš baisių nesusipratimų virtinės, per bjaurias kovas. Tai pareikalavo baisių ir didelių aukų. Dar prieš 25 metus nei aš, nei jūs turbūt neįsivaizdavote, kad Vokietijos Bundestago pirmininkas stovės čia, Lietuvoje, nepriklausomoje Lietuvoje, ir kalbės nepriklausomos Lietuvos Seime. Mes visi dabar esame europiečiai, esame bendroje Europos Sąjungoje ir esame ne skirtingos priešiškos komandos, tačiau mus visus vienija bendra užduotis. Būtent tokios bendros užduotys, be abejo, mus turi sieti.
Kaip tik prieš šį posėdį su ponia Pirmininke, taip pat su kai kuriais valdybos nariais kalbėjome apie šias užduotis, iššūkius. Tai visiškai nėra atsitiktinumas, kad energetikos politika tiek mano valstybėje, tiek jūsų valstybėje yra viena iš svarbiausių temų. Kaip tik mes įsivaizduojame, kad mes, kaip mokesčių mokėtojai, taip pat kaip sistemos… socialinių valstybių sistemos susidurs būtent dėl šios problemos su dideliais iššūkiais. Taigi nereikia praleisti pro akis, kad kaip tik energetikos politikos ateitis, ir jūsų šalies, ir mano šalies energetikos politika… šios problemos negali būti išspręstos vien tik vienoje nacionalinėje valstybėje. Įveikti jas labai sunku.
Energetikos politika orientuojama į tris kriterijus. Energetinis saugumas, saugus energijos tiekimas, kaip išvengti priklausomumo nuo trečiųjų valstybių – tai vienas kriterijus. Antrasis kriterijus – tai energijos tiekimo ekonomiškumas, efektyvumas, kad galima būtų ją apmokėti, įpirkti. Ir aplinka, poveikis aplinkai.
Nereikia pamiršti, kad nė viena Europos valstybė pagal nacionalinę kompetenciją negali pati viena išspręsti šių problemų, bet mums reikia bendros išeities, bendros pradžios, bendrų užuomazgų.
Šių mūsų bendrų pastangų reikšmė išryškės dar labiau, jeigu įsivaizduosime, kad Europos bendrijos sprendimai liečia ne tik 500 mln. Europos Sąjungos piliečių, bet liečia vis daugiau Amerikos, Afrikos, netgi Azijos žmonių. Šios šalys jau ilgą laiką domisi nacionalinių valstybių ateitimi globaliame pasaulyje ir tuo, kaip nacionalinį suverenumą galima išlaikyti, puoselėti, taip pat sujungti su įtakos darymu. Sunku įsivaizduoti, kad vieni, viena nacionalinė valstybė, tai galėtų įveikti. Taigi įsivaizduokime pasaulį, kaip sujungti nacionalinę valstybę ir globalios atsakomybės svarbą. Mes turime XXI amžiuje tarsi dvi užduotis, kurias turime išspręsti, kurios yra ir iškyla mums prieš akis. Beje, jau praėjo vienas XXI amžiaus dešimtmetis.
Mielosios kolegės, mielieji kolegos, jūsų puikiame nacionaliniame himne radau gražias nuorodas, kaip galima įveikti šią bendrą užduotį: semtis jėgų iš praeities, dirbti žmonių labui ir gerovei, tamsumus prašalinti ir lai vienybė težydi. Tai žodžiai iš himno. Tai gali būti ne tik Lietuvos programos dalis, tai tiesiog šūkiai, naujos demokratinės Europos šūkiai.
Labai džiaugiuosi mūsų santykių tęsiniu, laukiu ateities ir džiaugiuosi mūsų abiejų parlamentų bendradarbiavimu. Dėkoju jums už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju ponui N. Lammertui. Toliau pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas Č. V. Stankevičius.
10.17 val.
PIRMININKAS (Č. V. STANKEVIČIUS, TS‑LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, darbotvarkės antrasis klausimas – Miškų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimas. Priėmimas tęsiasi, kadangi praeitame posėdyje nebaigtas. Kviečiu į Seimo tribūną Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką. Prašom dėmesio ir susikaupimo, kad galėtume išspręsti dėl visų pasiūlytų pataisų ir papildymų, kuriuos dar liko apsvarstyti.
Taigi mes dar esame nebaigę 2 straipsnio, t. y. 11 straipsnio 1 dalies 7 punkto visų pataisų apsvarstyti. Statutas sako, kad nesvarstomi tik tie pasiūlymai, kurie prieštarauja anksčiau priimtiesiems. Pagal mūsų pateiktų pasiūlymų seką dabar yra Seimo narių A. Stancikienės ir daugelio kitų pasiūlymas dėl 7 punkto, jau Seimo pritartos redakcijos, papildymo dar įrašant žodžius, kurie yra išryškinti jūsų pagalbinėje medžiagoje. Aš matau, kad šitie pasiūlymai neprieštarauja priimtam įstatymo punktui. Pirmiausia aš teikimo autorių noriu paklausti, ar pataisų teikėjai siūlo, prašo svarstyti šią pataisą, kuri yra balandžio 21 d., nes dar yra ir kita jūsų pataisa – balandžio 26 d. A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Prašom svarstyti.
PIRMININKAS. Jūs prašote svarstyti. Aš klausiu Seimo, ar yra pakankamai remiančių Seimo narių, kad ši pataisa, papildanti 7 punktą 1 dalies, būtų svarstoma? Prašom paspausti mygtukus, kad galėtume žinoti, ar Seimas remia šios pataisos svarstymą.
Yra daugiau kaip 29 remiantys Seimo nariai. Dabar komiteto pirmininką prašau pacituoti, truputį paaiškinti Seimui, kokie papildymai yra siūlomi tame kontekste, kuris dabar jau yra pagal priimtą V. Babiliaus pataisą. Pacituokite Seimui. Atsiprašau, dabar įjungiau mikrofoną.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, dėl 11 straipsnio 7 dalies jau balsavome daug kartų ir buvo nepritarta komiteto pasiūlymui, tačiau buvo pritarta V. Babiliaus suformuluotam pasiūlymui, kuris skambėjo taip: „Pakeisti miškų…“
PIRMININKAS. Atsiprašau, aš tik prašau pacituoti Seimui V. Babiliaus pasiūlymą, kokie papildymai yra siūlomi ir kokia…
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). V. Babiliaus pasiūlymu yra susiaurinama galimybė atstatyti sodybą tik tiesiosios linijos giminaičiams iki antrojo laipsnio imtinai. Ši teisė negali būti perleidžiama. O toliau yra panašiai kaip V. Babiliaus redakcijoje.
PIRMININKAS. A. Stancikienė gali kalbėti, motyvuoti šių pataisų reikalingumą.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Aš tiesiog gerbiamajam Seimui norėčiau labai atsakingai priminti. Visų pirma pasakyti, kad nė dėl vienos mūsų analogiškos pataisos priėmimo stadijoje nebuvo balsuota. Mes buvome savo pataisas atsiėmę, prašydami būtent svarstyti šią pataisą. O svarstymo metu Seime būtent tokiai analogiškai pataisai buvo pritarta. Tiesa, dabar ji yra paredaguota atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas, t. y. įvardyti ne tiesioginiai palikuonys, o kaip tai įvardija Civilinis kodeksas. Ir dar atkreipiame dėmesį, kad nebūtų dviprasmybių: Teisės departamentas pasiūlė įrašyti ne tai, kad negali būti nuperkamos išvados arba kad tos nuostatos netaikomos nusipirkusiems nuosavybės teisių atkūrimo išvadas, bet tiesiog pasiūlė formuluotę, kad ši teisė negali būti perleidžiama. Su teisininkais šios nuostatos yra dar kartą teisiškai nugludintos, ir tai yra tos nuostatos, dėl kurių Seimas jau sykį buvo apsisprendęs.
PIRMININKAS. E. Jurkevičius nori pasisakyti už pataisas.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kad ir dabar Lietuvoje daug žemių dirvonuoja, tačiau įstatymo projektas ir buvo teikiamas tiems žmonėms, kurie atsikūrė teises, t. y. gavo miško paskirties žemę, ir kad jie galėtų ten atkurti teisybę, kur jų protėviai turėjo sodybas. O mes, jei šiai pataisai nepritarsime… Žinoma, jau įvyko ir turto pardavimo, pirkimo variantų, suteiksime visiems be išimties, turintiems miško žemę, atkurti tą teisingumą. Bet ar tai bus teisingumas, ar atkūrimas, ar pardavimas – susivelia. Taigi aš kviečiu pritarti A. Stancikienės ir kitų Seimo narių pateiktam pasiūlymo projektui, kad mes tikrai suteiktume (…) tiems paveldėtojams, kurie ir paveldėjo tą žemę, atstatyti miško žemėje sodybas. Dėkui.
PIRMININKAS. Prieš pataisą kalbės E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, praeitą kartą jau buvome priėmę, apsisprendę. Gerbiamojo kolegos V. Babiliaus formuluotė buvo gana išbaigta, ir nemanau, kad mes turėtume motyvuoti tik tuo, kad čia būtinai paveldėtojas tiesioginis. O jeigu pusbrolis? O jeigu tolimesnis giminaitis atsiėmė, kitų nebeliko? Manyčiau, vis dėlto tikrai teisinga formuluotė, kurią mes priėmėme. Perskaitau: „Buvusioms sodyboms atstatyti privačioje miško žemėje, kai šių sodybų buvimo juridinis faktas nustatytas, vadovaujantis Civilinio proceso kodeksu pagal archyvinius dokumentus.“ Iš tiesų nemanau, kad kur kas geriau griuvėsiai miške negu sutvarkyta teritorija. Juo labiau kad privažiavimai paprastai senose teritorijose išlikę. Tai nematau čia nieko blogo, kad kažkur buvusioje sodyboje įsikurs kas nors ir bus atstatyta sodyba, o ne liks griuvėsiai. Siūlau nepritarti šiai pataisai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš kviečiu balsuoti dėl 11 straipsnio 1 dalies 7 punkto jau mūsų priimtos redakcijos, papildyti A. Stancikienės ir daugelio kitų Seimo narių papildymais ir patikslinus paskutiniojo sakinio redakciją. Prašom balsuoti.
Už balsavus 44, prieš – 12, susilaikius 44, šios Seimo narių grupės papildymai ir redakcinė pataisa nepriimta.
S. Pečeliūnas. Prašom.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, mielieji kolegos, kviesčiau jus vis dėlto paskaityti Lietuvos Respublikos Konstituciją. Praėjusiame posėdyje mes apribojome teismo galias, liepdami jam nagrinėti tik archyvinius dokumentus, o ne visa, kas tuo klausimu yra. Dabar norėjome apriboti paveldėjimo teises.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, ar reikia komentuoti dabar? Seimas balsavo ir išsprendė.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Aš pasakau, kad toliau priimant šitą įstatymą aš balsavimuose nedalyvausiu ir vadovausiuosi Seimo nario duota priesaika. Aš įsipareigojau laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Tai, kas dabar vyksta, neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos, ir tokie siūlymai šiame Seime net neturėjo būti pateikti. Kadangi tai ir toliau vyksta, kviečiu ir jus laikytis savo duotos priesaikos. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Stancikienės ir kitų Seimo narių 26 d. pataisos jau nėra prasmės svarstyti, nes ji nieko naujo nesuteikia. Seimo nario R. Sinkevičiaus ir S. Giedraičio pataisa prieštarauja Seimo priimtam 7 punktui. Ji neturi būti svarstoma. A. Šedžiaus pataisa papildyti 8 punktu yra pateikta antrajai redakcijai. Ji nesvarstoma. Dabar reikėtų spręsti klausimą, ar bus svarstoma Seimo nario E. Pupinio pataisa, kuriai komitetas nepritarė. Ji yra pateikta balandžio 28 d. jūsų pagalbinėje medžiagoje, 10 puslapyje. E. Pupinis kreipiasi į Seimą kviesdamas…
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų ilgai ieškojau tos formuluotės, kaip vis dėlto žmonėms, kurie neturi paprastos žemės, kitokios nei miško žemė, galimybė kur nors įsikurti… Tokių žmonių tikrai yra nemažai, nes per daugelį metų kai kurių žemė po tremčių ir po visko buvo apaugusi miškais. Aš norėčiau paprasčiausiai tiksliai perskaityti jums formuluotę: „Buvusiems savininkams, iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis turėjusiems žemę, jų sutuoktiniams, tėvams, įtėviams, vaikams, įvaikiams, kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, miško valdoje suformuoti iki 0,2 ha ploto namų valdos žemės sklypą, jei nėra galimybės jį suformuoti ne miško žemėje.“ Pabrėžiu – nėra kitos galimybės. Tokiu atveju vienoje miško valdoje pagal patvirtintą detalųjį planą gali būti suformuotas tik vienas namų valdos žemės sklypas. Manau, kai kuriems žmonėms išspręsime, kad vis dėlto tie žmonės galėtų lygiomis teisėmis kaip ir kiti turėti bent vieną vietą, kur galėtų įsikurti. Siūlau balsuoti už šitą pataisą.
PIRMININKAS. Komitetas nepritarė. Prašau argumentuoti komiteto poziciją.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė todėl, kad po svarstymo buvo nepritarta tokiam pat pasiūlymui. Komitetas nuosekliai laikėsi tos pačios nuostatos.
PIRMININKAS. Dabar prašau Seimo narius pareikšti ar nepareikšti savo paramą, kad ši pataisa būtų svarstoma. Tam reikia bent 29 Seimo narių. Prašau spausdami mygtukus išreikšti požiūrį, ar reikia remti šią pataisą. (Šurmulys salėje) Ar reikia remti šios pataisos svarstymą, žinoma.
Tik 28 Seimo nariai pasisakė už šios pataisos svarstymą. Taigi ji nesvarstoma.
Kita pataisa yra Seimo narių J. Jagmino, J. Stanevičiaus siūlymas papildyti 11 straipsnio 1 dalį dar vienu 9 punktu. Prašau pasakyti komiteto sprendimą dėl šito. Nepritarti, bet yra siūlymas, kad kitam straipsnyje ji bus.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Komitetas, nepritardamas šiam siūlymui, suformulavo savo nuostatą, kuri atitinka Seimo nario V. Babiliaus pasiūlymą dėl 13 straipsnio 1, 3, 4 dalių pakeitimų dėl 13 straipsnio 2 dalies, ir išdėsto tą pasiūlymą taip.
PIRMININKAS. Dabar galbūt necituokite. Aš tik noriu paklausti J. Jagmino ir J. Stanevičiaus, ar jie siekia, kad ji šito straipsnio kontekste būtų svarstoma? Prašom. J. Jagminas.
J. JAGMINAS (MSG). Dėkoju, pirmininke. Aš noriu pasakyti, garbūs Seimo nariai, kad nemažus žemės, geros dirbamos žemės, plotus…
PIRMININKAS. Atsiprašau, jūs siekiate, kad būtų svarstoma, taip?
J. JAGMINAS (MSG). Taip ir aš noriu išaiškinti.
PIRMININKAS. Jūs gausite galimybę argumentuoti, bet dabar išsiaiškiname, kad jūs siekiate svarstyti. Aš atsiprašydamas tik noriu pakomentuoti situaciją, o paskui aš jums suteiksiu žodį. Kadangi ši pataisa, noriu, kad Seimo nariai suprastų, reiškia, kad čia kalbama apie tuos atvejus, kai išimtys žemės paskirties pakeitimo gali būti daromos, o 13 straipsnyje truputį kitoks reguliavimas. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie pasisakytų, kad pasiūlytas papildymas 9 punktu būtų svarstomas? Ir po to komitetas galės.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Mes esame kitur truputį geriau suformulavę…
PIRMININKAS. Nėra pakankamai remiančių Seimo narių, todėl nei motyvuoti, nei svarstyti šio papildymo negalėsime. Pirmininkas jau minėjo, kad 13 straipsnyje atitinkamas punktas atsiras, bet ne visai toks, koks čia pasiūlytas. Seimo nariai A. Stancikienė, V.Mazuronis ir K. Uoka yra paskelbę, kad atsiima savo pataisą. Dabar 1 dalį baigėme nagrinėti, priėmėme sprendimus.
Dėl 2 dalies yra Teisės departamento pastabų, taip pat yra V. Babiliaus pasiūlymų. Komitetas, atsižvelgdamas ir į Teisės departamento pastabas, ir į V. Babiliaus pasiūlymą, siūlo pataisytą 11 straipsnio 2 dalies redakciją. Aš noriu paklausti, ar V. Babilius… (Balsai salėje) Jis išėjęs, bet jo pasiūlymui komitetas pritarė. Ar Seimas pritaria pakeistai komiteto patikslintai redakcijai, kuri įvertino Teisės departamento pastabas ir V. Babiliaus pasiūlymą? Bendru sutarimu pritaria? Pritarta. Gerai. Einam toliau.
J. Liesys atsiėmė savo pataisą dėl 2 dalies 2 punkto. Taip pat Seimo nariai A. Stancikienė, G. Songaila ir kiti atsiėmė savo pasiūlymą dėl 2 dalies 4 punkto. Savo pasiūlymą atsiėmė ir J. Liesys dėl 2 dalies 4 punkto, todėl šiam punktui pataisų, kurias reikėtų svarstyti, nėra.
Dėl 11 straipsnio 2 dalies 5 punkto pataisų nėra. Dabar, pirmininke, dėl 11 straipsnio 3 dalies yra Seimo narių R. Sinkevičiaus, S. Giedraičio pasiūlymai, kuriems komitetas nepritarė. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie remtų šios pataisos svarstymą, komitetas jai nepritarė? Dar kartą kartoju: tai yra 11 straipsnio 3 dalies pakeitimai, pasiūlyti R. Sinkevičiaus ir S. Giedraičio. Prašom pareikšti savo nuomonę, ar reikia svarstyti šią pataisą.
Nėra pakankamai remiančių šios pataisos svarstymą. Dėl 4 dalies yra Teisės departamento pataisų. Komitetas joms pritarė ir atsižvelgė į Seimo nario V. Babiliaus pasiūlytą papildymą 5-ąja dalim, jam taip pat pritarė. Taigi komitetas atsižvelgė į Teisės departamento pastabas, į Seimo nario V. Babiliaus pasiūlytą papildymą ir pateikia šio straipsnio 4 ir 5 dalių išdėstymą į tai atsižvelgdamas. Aš manau, kad V. Babilius sutinka, kadangi jo pataisai pritarta. Teisės departamento pastabos įvertintos. Ar galime pritarti komiteto pateiktai redakcijai bendru sutarimu? Galim. Pritarta.
Toliau yra Teisės departamento pastabų dėl 7 dalies, dėl 11 straipsnio 7 dalies. Komitetas joms nepritarė. Dėl 7 dalies yra ir J. Juozapaičio pataisų, kurioms komitetas taip pat nepritarė. Aš noriu paklausti J. Juozapaičio, ar jis siekia, kad ši pataisa būtų svarstoma? Taip. Tada aš klausiu Seimo, ar Seimas remia J. Juozapaičio 11 straipsnio 7 dalies kitą redakciją, išbraukiant kai kuriuos straipsnius ir papildant naujais? Prašom pareikšti nuomonę, ar yra pakankama parama. Aiškinamės, ar yra 29 Seimo nariai, remiantys pataisą, tai yra pasiūlymą dėl pataisos.
Nėra pakankamai remiančių Seimo narių. Taigi ši pataisa nesvarstoma. Lieka redakcija, kuri pateikta priimti skirtame projekte.
8 dalis. Dėl 8 dalies yra Teisės departamento pastabų. Komitetas, pritardamas iš dalies, pateikia pataisytą redakciją. Ar galime pritarti komiteto pataisytai redakcijai pagal Teisės departamento pastabas? Pritarta. Yra dėl šios dalies Seimo narių E. Pupinio, E. Tamašausko pasiūlymai, kurie reikalauja įvesti miško arba sumokėti… Jeigu aš neklystu, šiuos pasiūlymus jau atspindi komiteto redakcija.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Jiems iš dalies yra pritarta. Taigi balsuoti nereikia. Seimas pritaria, jau pareiškė pritarimą. Dar yra dėl 9 dalies Seimo nario V. Babiliaus pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė ir išdėsto kitokią 9 dalies redakciją atsižvelgdamas į pasiūlymą. Ar galime pritarti komiteto redakcijai, kurioje atsižvelgiama į Seimo nario V. Babiliaus pasiūlymą? Pritarta.
10 dalis. Dėl 10 dalies buvo Teisės departamento pastabų. Komitetas joms pritarė ir 10 dalį išdėsto naujos redakcijos. Galime šiai redakcijai pritarti? Pritarta.
Galima kalbėti dėl viso 3 straipsnio. Dėl straipsnio. Yra prieš straipsnį, kuriuo keičiamas įstatymo 11 straipsnis. Yra užsirašęs kalbėti prieš A. Sysas. Jam žodis.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad šiuo straipsniu mes įteisiname, arba Seimas nori įteisinti, statybas miškuose. Kodėl pavojinga? Aš manau, apie tai kiekvienam iš mūsų siuntė ne vieną laišką gamtos mylėtojai, garbūs Lietuvos kultūros veikėjai. Manau, jeigu bus priimtas šis straipsnis, viešasis interesas pralaimės, nes laimės privatus, kuriam čia atstovavo grupė Seimo narių, akivaizdžiai teikdami įstatymo pataisas, leidžiančias įtvirtinti statybas miškuose. Lietuvoje yra gana daug dirvonuojančių pievų, laukų, kuriuose galima vykdyti statybas, nereikia užgrobtų pamiškių ir paežerių dabar dar užstatyti ir gyvenamaisiais namais. Todėl man nesuprantamas mūsų Seimo narių toks tarnavimas tiems žmonėms, kurie anuomet supirko tas paežeres, paupius, o dabar iš to darys biznį, nes leidimas duotas bet kam statyti. Vadinasi, kiek jau yra tvorų Lietuvoje, po tokio įstatymo ir po tokio straipsnio priėmimo tų tvorų tik padaugės. Todėl aš apeliuoju į daugelio Seimo narių sąžinę, kad paprasčiausiai šiam įstatymo straipsniui nepritartume.
PIRMININKAS. E. Pupinis kalbės už straipsnio priėmimą.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų gerbiamasis kolega pažėrė daug kaltinimų. Aš taip pat galėčiau pažerti kaltinimus, kodėl suvaržomos savininkų teisės? Pirmiausia tai interesas tų, kurie superka miškus, nes priešingu atveju, jeigu bus leista daryti daugiau, negu kirsti miškus, iš karto kils kaina. Yra noras, kiek įmanoma, mažinti kainą, kad miškų supirkėjai supirkinėtų miškus vien pramoninei gamybai. Tokiu būdu mūsų Lietuva tampa tiktai malkine.
Norėčiau pasakyti antrą dalį, kad tai tie nenori, kad atsirastų dar kokių nors papildomų privačių ar viešų rekreacijos vietų, nes kai kurie atstovauja viešbučių savininkams, kurie įsikūrę kitose vietose – Nidoje, Palangoje. Vieną kartą buvo tiesiai pasakyta, įvardyta: kam jūs kaimuose kuriate rekreacijos vietas, kai Nida ir Palanga merdi?
Dar vienas variantas, kam čia yra atstovaujama. Savaime suprantama, yra nauda projektuotojams. Aš galiu nurodyti daug vietų, kai ir saugomose teritorijose atsiranda pastatų, netgi parkuose. Kaip jie atsiranda? Tai sprendžia projektuotojai, kurie už tam tikrus pinigus išsprendžia visas problemas, tik ne to vargšo žmogaus, kuris turi kokį nors sklypą. Savaime suprantama, netgi baisu pagalvoti, kad tai yra ir tie, kurie nenori, kad jų kaimynystėje įsikurtų dar kas nors, nes patys turi miškuose sodybas. Tai jums irgi daug tokių interesų, kurie yra įvardyti, ir ne tiktai tie, kuriuos įvardijo mano kolega A. Sysas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar nuomonės dėl pritarimo ir nepritarimo straipsniui yra pareikštos, lieka balsuoti. Prašom balsuoti, ar pritaria Seimas 11 straipsnio 1 dalies… dėl šio įstatymo 3 straipsnio, kuriuo keičiamas įstatymo 11 straipsnis. Prašom balsuoti kartu ir dėl tų pataisų, kurias Seimas priėmė iki šio momento.
Už šio įstatymo 3 straipsnį balsavo 55 Seimo nariai iš 101, prieš – 13, susilaikė 33. Taigi įstatymo 3 straipsnis yra priimtas.
4 straipsnis, kuriuo keičiamos 13 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys. Dėl 1 dalies yra Seimo nario V. Babiliaus pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė ir pasiūlė patikslintą redakciją. Apie jį jau mes kalbėjome, kad dėl J. Jagmino pasiūlymo, bet čia jis reglamentuoja savaiminukų inventorizaciją. Komitetas pritarė. Ar galime pritarti komiteto patikslintai redakcijai pagal V. Babiliaus pasiūlymą? Pritarta. Daugiau pasiūlymų dėl šio straipsnio nėra. Ar reikia balsuoti už visą 4 straipsnį? Balsuojame! Prašom balsuoti. Atsiprašau, gal kalbančių… Ne, nėra norinčių argumentuoti. Prašom balsuoti.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 78, prieš – 5, susilaikė 21. 4 straipsnis, kuriuo keičiama 13 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys, yra priimtas.
5 straipsnis. Yra dėl 5 straipsnio 2 dalies pataisų. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai komitetas pritarė. Taip pat komitetas pritarė Seimo nario V. Babiliaus pasiūlymui, kuriuo yra papildomas… Prašom komiteto pirmininką paaiškinti Seimui V. Babiliaus pasiūlymą, pagal kurį jūs pateikėte redakciją. Prašom paaiškinti.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). V. Babiliaus pasiūlymas dėl įstatymo įsigaliojimo datos. Jis teigia, kad šis įstatymas, išskyrus šio, t. y. šio straipsnio, 4 ar 5… Kuris čia?
PIRMININKAS. Komitetas siūlo 6 dalį…
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Taip, 6 straipsnis – „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“: „Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja nuo liepos 1 d.“ 2 dalis: „Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos parengia ir patvirtina šio įstatymo įgyvendinimo teisės aktus.“
PIRMININKAS. Taigi 2 dalis dėl pavedimo, pasiūlymo Vyriausybei parengti aktus įsigalioja bendra tvarka, o viso įstatymo įsigaliojimo laikas – 2011 m. liepos 11 d. (Balsai salėje) 2011 m. liepos 1 d.
Taip pat yra dar Teisės departamento pastabų, kurioms komitetas nepritarė. Ar komiteto pirmininkas labai trumpai gali pasakyti?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė Teisės departamento pastaboms, nes Teisės departamentas siūlo nustatyti pereinamąjį laikotarpį. Pereinamąjį laikotarpį tais atvejais, kai procedūra dėl šio įstatymo įsigaliojimo dėl miško žemės paskirties keitimo yra jau pradėta iki šio įstatymo įsigaliojimo datos. Manome, kad tai yra perteklinis pasiūlymas, ir nepritariame.
PIRMININKAS. Aš dabar turiu laikytis procedūrų. Pirmiausia turiu klausti. Ar galime priimti įstatymo 5 straipsnį, kuriame atsižvelgta į Teisės departamento pataisas? Pirmiausia dėl 5 straipsnio priėmimo. Ar reikia balsuoti, ar bendru sutarimu? Reikia balsuoti. Dabar balsuojame dėl 5 straipsnio priėmimo. Prašau balsuoti.
Už balsavus 80, prieš – 3 ir susilaikius 15 Seimo narių, įstatymo 5 straipsnis priimtas.
Jau aptartas 6 straipsnis dėl įstatymo įsigaliojimo datos, dėl šio įstatymo papildymo 6 straipsniu, kuriame kalbama apie įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą. Norinčių kalbėti nėra. Prašome tiesiog balsuoti dėl to, kad būtų priimtas ir 6 straipsnis.
78 – už, prieš – 1, 21 susilaikė, 6 straipsnis priimtas.
Straipsnių priėmimas baigtas. Galima kalbėti dėl viso įstatymo priėmimo.
E. Pupinis – už. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Na, gerbiamieji kolegos, iš tiesų turbūt vienas iš ilgiausiai priimamų įstatymo projektų. Kiek prisimenu, priėmimo stadija tęsėsi beveik keturis posėdžius. Vis dėlto galiu pasakyti, kad yra galbūt daugiau teigiamybių nei neigiamybių. Savaime suprantama, dar šiek tiek lieka apribotos tam tikrų žmonių teisės į nuosavybę. Galiu pasakyti kolegoms, kurie kalba, kad tai vien vagys ir panašiai, kurie ką nors sukombinavo, tokių žmonių yra 240 tūkst. Lietuvoje. Tai tikrai nėra vagys, o žmonės, kurie atkūrė nuosavybę savo vietose arba galbūt netoli tų vietų, nes jų vietos jau buvo užimtos kitų statybų, užstatytos sovietiniais laikais.
Taip pat noriu pasakyti. Teigiama tai, kad vis dėlto išsprendžiamas klausimas dėl atidalijimo, nes iki tol žmonės gyveno miške. Jie neturėjo netgi suformavę savo namų valdos, kurioje galėtų šeimininkauti ir kurią galėtų normaliai kaip ir visi registruoti. Savaime suprantama, gerai, kad žmonės, kurie dar turi išlikusias sodybas, dar daug kur yra griuvėsių nuo senų laikų ir privažiavimai išlikę, taip pat turės teisę atstatyti tas sodybas. Todėl siūlau pritarti tam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. V. P. Andriukaitis – motyvai prieš.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, išties kalbėti apie tai, kad šis įstatymas, tarkime, atitinka viešąjį visuomenės interesą, būtų tikrai nedrąsu po 3 straipsnio redakcijos priėmimo. A. Sysas teisingai paminėjo, kad buvo ganėtinai daug visuomeninių organizacijų, mokslininkų, specialistų… Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad ir Konstitucinis Teismas yra labai aiškiai pasakęs, kad miškas yra ekologinė specifinė sistema ir jam turi būti taikomos tam tikros specifinės išimtinės reguliavimo priemonės, tai negali būti toks tiesioginis objektas nuosavybės atkūrimo, įsigijimo arba nuosavybės tvarkymosi prasme kaip paprastas sklypas, kaip žemės ūkio paskirties žemė arba žemė, pritaikyta rekreacijai.
Beje, mes neatsižvelgėme į tai ir 3 straipsnyje palikome galimybes toliau plėsti industrializacijos ir antropogeninio veiksnio arba žmogiškos veiklos faktoriaus įtaką miškui. Taip pat palikome galimybę išties neprotingai smulkinti, dalyti ir visus kitus dalykus.
Aš manau, kad šis naujas įstatymas reikalautų vėlgi ir Konstitucinio Teismo nagrinėjimo, ar jis atitinka ankstesnį Konstitucinio Teismo nutarimą dėl miško apibrėžimo ir to, kas miške gali būti daroma.
Mes atvėrėme labai pavojingą tendenciją urbanizuoti mūsų nacionalinį turtą – mūsų miškus. Mes atvėrėme pavojingą tendenciją egoistinį privatų interesą iškelti aukščiau visuomeninio ir nacionalinio. Miškas, kaip nacionalinis turtas, neturi ir negali būti pajungtas asmenų egoistiniams siekiams.
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Todėl aš balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. J. Ramonas yra užsirašęs kalbėti už.
J. RAMONAS (KPF). Labai ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų šis įstatymas didelių stebuklų čia nepadarys. Kai kas teigė, kad galėsime tvarkytis laisviau ir efektyviau. Gana sudėtinga liks, nes kiti įstatymai irgi apsunkina ir savininkų, ir tų, kurie nori kurtis, interesus. Bet kaip visada, ko gero, reikia pasisakyti už, nors aš būčiau už tai, kad spręstume tuos klausimus iš esmės, o ne po truputėlį ir sakydami, kad daug padarėme.
Svarbiausia, man diskusijoje atrodo gana keistai, kai Seimo nariai Seime sako, kad šitas ar kitas įstatymas tvarkomas projektuotojams, kurie iš to lobsta, ima kyšius ir t. t. Po to visi kiti ten vėl visokių negatyvių dalykų… Bet mes, Seimo nariai, galime tvarkyti iš esmės spręsdami, bet nieko nedarome ir konstatuojame, kad taip yra. Gana keistai atrodome. Manyčiau, kad arba reikėtų tokių dalykų nešnekėti, arba juos reformuoti ir peržiūrėti, jeigu yra tokių pasekmių ir tokių dalykų.
Taigi, kaip ir pradėjau, manyčiau, yra šiek tiek teigiamų dalykų, bet iš esmės nieko čia mes neišsprendėme. Labai daug aistrų, daug emocijų, daug kalbų, o kai kurias vietas, kaip norės mūsų valdininkai, taip ir tvarkys, nors ir kaip mes priimtume. Jie valdo Lietuvą, valdo verslą, valdo visą mūsų visuomenę, ir jiems reikia nusilenkti, kad sugeba taip įtakingai dirbti ir mums primesti savo valią, o mes esame tik vykdytojai. Tam tikra prasme kai kam reikia padaryti didelį šou, todėl suranda vieną ar kitą Seimo narį ir sako, va, vienoks ar kitoks. Bet vis dėlto gal būtų geriau, kad balsuotume už.
PIRMININKAS. Prieš kalbės A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Visą laiką gyniau ir ginsiu viešąjį interesą. Tikrai neturiu jokių asmeninių interesų, nes čia kai kas kaltina, kad aš vieniems ar kitiems tarnauju. Neturiu sodybų prie ežerų, neturiu sklypų, bet matau, kas vyksta mūsų paežerėse ir prie upių. Mes jau perėjome vieną etapą, kai prie kai kurių ežerų negalima prieiti, nes visur tvoros ir parašyta „Privati teritorija“.
Gerbiamieji, 3 straipsnis leidžia tai daryti miškuose, kur dar nebuvo įžengusi barbarų koja. Ten vėl pamatysime tvoras ir lenteles „Privati nuosavybė“. Aš nieko prieš būčiau, jeigu vyktų tos statybos ir mes būtume skandinavai, kur fiorduose, prie vandens pristatyta daug, begalė mažų namukų, nepamatysi nė vienos tvoros, bet lietuvis – tokia būtybė, kad turi pasistatyti tvirtą pilį ir apsitverti kaip nuo kryžiuočių.
Tai man labiausiai ir kelia nerimą. Apie tai kalbėjo ir gamtininkai, gamtos mylėtojai, žalieji, kad einama šiuo keliu, nes prasidės dar urbanizacija, tai yra kelių tiesimas, prie kiekvieno namo nenuves kanalizacijos, vadinasi, prasidės tų vietų tarša. Labai daug iškyla problemų. Aš manau, kad tikrai Lietuvoje yra vietų, kur gyventi, ir sprendžiant pagal vieno kolegos pasakytą paaiškinimą, kad 148 tūkst. neturi kur gyventi, tai ar šis įstatymas bomžams, kurie dabar turi vasarai pasistatę plastikines pavėsines aplink Vilniaus miestą ir mes jas įteisinam? Ne, tie 140 žmonių gi turi kur gyventi. Viską lemia kaina, nes to sklypo prie ežero, kai Seimas patvirtins tokį įstatymą, kaina iš karto išaugs dešimteriopai, va čia viskas slepiasi. Viskas Lietuvoje perkama ir parduodama, todėl aš prieš šį įstatymą.
PIRMININKAS. J. Šimėnas pasisako už.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, Miškų įstatymo pakeitimo projektas parengtas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarimą dėl miško žemės paskirties teisingo reglamentavimo, siekiant tai nustatyti įstatymu, o ne Vyriausybės nutarimais. Miškų įstatymas pakeistas sudarant ženkliai geresnes sąlygas miško savininkui disponuoti savo nuosavybe.
Antras dalykas, tiems, kurie diskutuoja dėl sodybų. Tai nieko čia iš esmės mes nekeičiame. Pakeitėme tik vieną nuostatą, 11 straipsnio 1 dalies 7 punktą, nustatėme, kad buvusioms sodyboms, tik buvusioms sodyboms, atstatyti galima keisti miško paskirtį, kai šių sodybų buvimo juridinis faktas nustatomas vadovaujantis Civilinio proceso kodeksu pagal archyvinius dokumentus.
Trečia. Įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą pakeistas Miškų įstatymo 11 straipsnis, kuriame parašėme, kada draudžiama keisti miško žemės paskirtį, tai yra rezervatų ir kitų griežtai saugomų teritorijų miškuose, bei išimtiniais atvejais, kuomet toks pavertimas galimas esant atitinkamoms sąlygoms. Uždrausta yra valstybinių rezervatų apsaugos zonų miškuose, taip pat antros grupės rekreaciniuose miškuose, trečios grupės vandens telkinių apsaugos zonose, laukų apsauginėse ir valstybinių parkų apsaugos zonose bei pajūrio zonoje yra draudžiama keisti paskirtį, nesvarbu kokiam dalykui.
Būdamas darnaus vystymosi šalininku manau, kad turime atsižvelgti į žmogų, valstybę ir gamtą, ne vien tiktai į vieną iš tų faktorių. Todėl šis įstatymas pasitarnaus darnaus vystymosi strategijai. Noriu priminti, kad mūsų vis dėlto dar 3 mln. Stenkimės, kad Lietuvoje jie visi rastų vietos gyventi. Ačiū. Balsuoju už.
PIRMININKAS. Prieš įstatymo priėmimą kalbės J. Veselka. Prašau.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, J. Šimėno labai prasminga kalba: tam, kad nebėgtų iš Lietuvos, suvarysime lietuvius į rezervatus ir neleisime. Kadangi po 60 metų tikrai teks suvaryti į rezervatus, nes liks labai mažai, ir pagal šį įstatymą visos prie upelių sausos vietos, prie ežerų bus užstatytos, parduotos užsieniečiams, vadinasi, mus suvarys tik į brūzgynus. Pirma, dėl ko aš esu prieš.
Antra. Turbūt vienintelė valstybė, kur bus sodybiniai žemės miško savininkai ir nesodybiniai miško savininkai. Iš čia seks kitas dalykas. Nesodybiniai miško savininkai kreipsis į Konstitucinį Teismą ir teismas nustatys, kad savininkas turi turėti vienodas teises, ar buvo jo ten sodyba, ar nebuvo. Todėl gerbiamasis J. Šimėnas ir daro, kad būtų kreiptasi į Konstitucinį Teismą ir būtų… Miškuose dauguma nestatys, nes nei pinigų žmonės turės, nes reikia komunikacijas nutiesti, statys tik tie, kurie turi didelius pinigus ir didelį blatą, o pamatus visada suras. Taigi šis įstatymas ydingas tiek Konstitucijos, tiek savininko atžvilgiu ir ydingas, kad visa tai, kas gražu ir gali būti visuomenei panaudota, bus panaudota privačiai praktikai.
Kitas dalykas. Pažiūrėkite, R. Juknevičienė jau pasiruošusi pagal didelės valstybės nurodymą, kur tiktai lieps didelė valstybė, steigti karines bazes. Nejaugi tarybinių miškų, kur buvo pilna bazių, jai dar neužtenka, dar jai norisi įgyti teisę naujuose miškuose steigti bazes. Atleiskite, gerbiamieji.
Ir paskutinis. Gerbiamieji kolegos, visgi lietuviams… miškas – žvėrims ir paukščiams, laukai, dirbama žemė – žmogui. Šiandien mes tokie godūs pasidarėme, kad norime viską sukišti į savo pilvą kas gražesnio, ir paskui susprogus vis tiek malonu, kad iš tavo pilvo susprogo visa.
PIRMININKAS. Laikas!
J. VESELKA (TTF). Godumas tiek užvaldė, kad negalima už šį įstatymą balsuoti.
PIRMININKAS. J. Jagminas yra užsirašęs kalbėti už.
J. JAGMINAS (MSG). Dėkoju, pirmininke. Na, aš, ko gero, taip emocingai negalėsiu pasisakyti kaip kolega. Iš tikrųjų šis įstatymas skynėsi labai sunkiai kelią, ilgai čia mes svarstėme, buvo gausybė įvairiausių pataisų ir siūlymų, vieniems jų buvo pritarta, kiti atmesti.
Tačiau aš, gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti dėmesį į keletą skaičių, visiems turbūt bus įdomu. Per pastaruosius šešiasdešimt metų Lietuvoje miškų plotai padidėjo nuo 1 mln. 300 tūkst. ha iki 2 mln. 126 tūkst. ha, arba 63 %. Tuo tarpu žemės ūkio naudmenos per tą patį laikotarpį sumažėjo beveik 1 mln. ha, arba 25 %. Gerbiamieji, aš manau, kad ir toliau miškų plotus nederlingose žemėse reikia plėsti.
Tačiau negalima sutikti su kolegomis, kurie absoliučiai viską neigia, kad negalima visiškai nieko daryti ir, kur nuosavybė yra, statyti. Žodžiu, tegu būna griuvėsiai, tegu būna netvarka, šiukšlynas, mes nieko nedarykime ir sėdėkime ant tos šiukšlių krūvos. O tas, kuris čia daugiausiai triukšmauja, žiūrėk, jau seniai pats pasistatęs ir apsitvėręs, ir susitvarkęs, ir didžiulį triukšmą kelia neigdamas arba kokias nors interpretacijas darydamas.
Aš manau, nors galbūt ne viskas čia gerai tame įstatyme dar numatyta, galbūt ir tobulintinas jis yra, tačiau kviečiu visus palaikyti, pritarti ir pagaliau šį įstatymą priimti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Paskutinis kalbės K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Na, tiktai čia sėdėdamas supratau, dėl ko mes tą įstatymą taip keičiam ir priimam. Pirmas dalykas, kad reikia sutvarkyti šiukšlynus, nes miškas jau šiukšlynas pasidarė. Antras dalykas, kol lietuviai miške gyveno, tai ir vokiečius mušė, ir rusus, ir lenkams pridėdavo. O dabar, supranti, iš miško mus išvarė, ant plyno lauko kaip tie zuikiai tik pykšt – į šonus ir lakstom.
Gerbiamasis vienas Seimo narys sakė, žinai, 240 tūkst. žmonių laukia nesulaukia pasistatyti namus miške. Aš galiu pasakyti taip: visos diktatūros, visi negeri darbai buvo pridengti žmonių norais. Aš klausiu paprastai, galiu susilažinti su gerbiamuoju komiteto pirmininku ir po penkerių metų pažiūrėti, iš tų 240 kiek bus pasistatę ir kokie pasistatys. (Balsai salėje) Nesakau dėl jo. O kur likę 1 mln. 800 Lietuvos gyventojų? Tai jiems tada jau prie tos upės bus negalima eiti? Ar jie jau blogesni Lietuvos gyventojai pasidarė?
Aš manau, kad visų žmonių gyvenimą reikia lengvinti ir visiems reikia padėti, kad jie jaustųsi Lietuvoje gyvenantys geriau, saugiai savo valstybėje. Bet negalima dangstyti privačių interesų visuomene ir tokiu būdu priimti įstatymus, kurie bus naudingi, na, geriausiu atveju 20 tūkst. žmonių. Jeigu mes šiame Seime atstovaujame 20 tūkst., ir užsirašykime: ne Lietuvos Respublikos Seimas, o 20-ties tūkst. Seimas, kitą kartą – 10-ties tūkst. Seimas, o kitą kartą – 3-ų tūkst. Seimas. Žmonės žinos, dėl ko mes tuos įstatymus priimam. Manau, šis įstatymas sulaukė didelio visuomenės pasipriešinimo, kad mums būtų tiesiog gėda, jeigu mes jį dabar priimtume.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, debatai dėl įstatymo priėmimo baigti. Kviečiu sėsti į savo vietas ir balsuoti dėl Miškų įstatymo 2, 4, 11, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Prašom balsuoti. Vyksta balsavimas, tylos!
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 61, prieš – 18, susilaikė 37. Miškų įstatymo 2, 4, 11, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.
Atėjo replikų metas. P. Gražulis yra pirmas prie mikrofono. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Ponai krikščionys demokratai, žiūriu į jūsų įstatymų priėmimus ir manau, kad jus ne velnias, o godumas apsėdo. Kas darosi su jumis?! Pirmas didžiausias nusikaltimas valstybėje buvo padarytas, kai jūs padarėte žemę kilnojamuoju turtu. Ar vargšai žmonės atsikėlė į žvėrynus, į pavilnes? Kas atsikėlė iš visokių krūmynų žemes į brangiausias vietas? Šiandien vargšai žmonės vaikščioja, pusė jų išmirę, kad negali susigrąžinti žemės. Antra, jūs leidote statyti prie ežerų. Visos paežerės aptvertos, niekur negalima prieiti, visur privati valda. Jūs kuriate oligarchinę valstybę. Šiandien jūs, krikščionys demokratai, neleisite žmonėms į miškus įeiti. Jūs sukūrėte oligarchinę valstybę, jūs varote žmones iš Lietuvos, kurdami socialinę neteisybę. Ar jūs nematote, kas yra? Kur tavo, Jonai, sąžinė? Šimėnai, pasižiūrėk…
PIRMININKAS. Prašau neviršyti triukšmo normos. (Triukšmas salėje) Kalbės E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamieji kolegos. Iš tikrųjų norėčiau reaguoti į K. Daukšio pasakymus. Aš visai nesakiau, kad 240 tūkst. turi statytis. Aš pasakiau, replikuodamas į A. Syso pasakymą, kai jis pasakė, kad miškų savininkai iš esmės yra potencialūs vagys, todėl jie kažkaip susiveikia tą žemę. Aš noriu pasakyti, kad aš kalbėjau apie 240 tūkst. žmonių, kurie turi miškus ir gali pasinaudoti ta teise.
Taip pat dar norėčiau pridėti, kad čia yra ir teigiamų dalykų, nes savivaldybės niekaip negalėjo išspręsti savo problemų, tarkim, kad ir tos pačios Utenos, kai šalia stadiono yra miškas ir reikia papildomų patalpų pastatyti, praktiškai tos problemos negali išspręsti. Tai šiuo metu išspręstas ir kitas klausimas, kai, pasinaudodamas statybos teise, tu turi atkurti, du kartus arba tris kartus kompensuoti ir taip padidinti miško plotą. Tai kas čia bloga?
PIRMININKAS. Gaus žodį tik tie, kurie dabar stovi prie mikrofono. Niekas, kas prieis po šio momento, žodžio negaus. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Maironis teisingai rašė, kad lietuviai, pasirodo, dūmoja barzdočiai tik miške. Norėdami, kad lietuvių būtų daugiau ir protingų, mes dabar sugalvojome, kad ten galėtų dūmoti.
Bet aš nejuokaudamas vis dėlto pasakysiu: manau, kad vis dėlto dar yra galimybė kreiptis į Respublikos Prezidentę, kad ji išnagrinėtų, ar šio įstatymo teisinės normos išties atitinka viešąjį interesą, Konstitucinio Teismo nutarimą ir valstybės prioritetą arba nuostatą, kad valstybė ūkinę veiklą reguliuoja taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Todėl aš manau, kad reikėtų kreiptis į Prezidentę, kad ji panagrinėjusi, jeigu matys, kad tie mūsų argumentai yra stiprūs, grąžintų Seimui įstatymą patobulinti. Jeigu Prezidentė neįžvelgs problemų, dar lieka vienas kelias – nagrinėti šio įstatymo kai kurių straipsnių atitiktį Konstituciniame Teisme.
PIRMININKAS. V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, mane labai sudirgino P. Gražulio pasisakymas. Jis pats balsavo už Triukšmo įstatymo priėmimą, o pažiūrėkite, kaip mūsų klausa buvo sužlugdyta. Negalima šitaip elgtis Seimo nariui ir taip rėkauti prieš kameras.
Aš sveikinu visus, prisidėjusius prie Miškų įstatymo, kad jie nepasiklydo miške, išėjo į kelią. Vis dėlto manau, kad Lietuvoje žmonės supras, už ką mes balsavome.
PIRMININKAS. J. Šimėnas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu du dalykus pasakyti. Nuosavybės teisių atkūrimas buvo iš tikrųjų ne į tas pačias vietas, kur žmogus turėjo, dėl to, kad ne jis kaltas dėl to. Daugelis žmonių iš Sibiro grįžo ne į savo tėviškę, o į visai kitas vietas, todėl buvo atsižvelgta į tai, kad būtų galima tenai jiems atkurti nuosavybę. Ir kai kilnojimas prasidėjo, iš tikrųjų buvo padaryta klaidų, o kad ne visiems buvo atkurta nuosavybė, prisiimkime atsakomybę visi politikai, kurie kada nors šiame Seime esame buvę, nes iš tikrųjų visada reikėjo spręsti šį klausimą. Jeigu dar neišspręsta, vadinasi, liko tos klaidos.
Dabar dėl miškų. Lietuvos Respublikoje dominuoja valstybiniai miškai, kurie sudaro ne mažiau kaip 50 % šiuo metu, iš jų valstybiniuose miškuose yra 70 % saugomų teritorijų. Tai yra visos mūsų valstybės interesas. Viešasis interesas yra čia. Mes iš tikrųjų suformavome šitą nuostatą, jinai yra gyvybinga. 38 % privačių miškų yra ir tokių, ir tokių dalykų. Iš tikrųjų dar kartą noriu pakartoti, kad 11 straipsnio 1 dalies 8 nuostatoje yra suformuluota, kada draudžiama keisti miško žemės paskirtį. Pasiskaitykite ir nekalbėkite per mikrofoną, jeigu nesate paskaitę, ką ką tik Seimas priėmė.
PIRMININKAS. A. Sysas. Ir paskutinis žodį tars K. Daukšys, matyt.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Neminėsiu Seimo nario pavardės, bet jis į mano lūpas įdeda tai, ko aš net nepagalvoju. Jeigu jam atrodo, kad tie žmonės yra vagys, tai taip reikia ir sakyti. A. Sysas apie tai nekalbėjo. Jis kalbėjo apie tai, kad turtingi žmonės, prisipirkę žemių, dabar iš to padarys biznį. Aš tikrai nevadinu jų vagimis. Jie turi tokią teisę, pasinaudojo galimybėmis. Todėl jeigu blogai su klausa, tai reikia ką nors daryti.
PIRMININKAS. K. Daukšys baigia replikų… Aš paskelbiau, daugiau niekas negaus žodžio… (Triukšmas salėje)
P. GRAŽULIS (TTF). Melavo, kad aš…
K. DAUKŠYS (DPF). Tikrai nebūčiau kalbėjęs, jeigu nebūtų gerbiamasis Edmundas paminėjęs pavardės.
Gerbiamieji, Lietuvos teritorija po Antrojo pasaulinio karo padidėjo, o žmonėms grąžintina žemė kažkodėl sumažėjo. Kaip atsitiko, pone Šimėnai, taip? O todėl, kad jūs žemę, kurios hektaras Pakruojyje brangus, atkėlėte prie Vilniaus, kur dar brangesnis, ir tada neliko kaip grąžinti vietiniams gyventojams. Nebuvo profesorius Sibire, oi nebuvo, bet žemė čia, prie Nemenčinės. Kokiu būdu atsikėlė? Tai aš jums pasakysiu: ir su šiuo įstatymu tas pats – kai padarai ką nors bloga, nori pasiteisinti, kodėl tas blogis įvyko. Ir jūs dabar visi pasakojate, kaip jūs čia dėl žmonių stengsitės, kaip dėl kitų dalykų, o iš tikrųjų jūs grupei žmonių, kurie sugebėjo nusipirkti paežeres, paupius ir kurie negalėjo ten statyti, nes tai yra miškai, padarėt galimybę statyti toliau. Štai ir viskas. Dabar teisinkitės tautai, kiek jūs norite.
PIRMININKAS. P. Gražulio pavardė buvo paminėta, bet net ir dėl to prašau ne šaukti, o kalbėti ramiai.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kai yra priimami tokie įstatymai, tai negali ramiai kalbėti, kai tauta apvagiama. V. M. Čigriejienė pasakė, kad aš balsavau už šį įstatymą. Tai yra netiesa, tai yra melas. Jūs klaidinate žmones. Aš tik vieno dalyko tikiuosi – kad Prezidentė vetuos šitą įstatymą, grąžins Seimui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Šio klausimo svarstymas, įstatymo priėmimas ir visos replikos yra baigtos.
11.20 val.
Darbotvarkės 4 klausimas – Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektas Nr. XIP-2325(2). Pranešėja – Žmogaus teisių komiteto atstovė D. Kuodytė kviečiama į tribūną. Prašau?
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Norėčiau dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau pasakyti.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Gerbiamasis pirmasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, gegužės 15 d., praeitą sekmadienį, minint Tarptautinę šeimos dieną, Vilniuje įvyko socialinė akcija „Mes galim!“ – pasakykime smurtui – ne!“. Ši socialinė akcija remia Apsaugos nuo smurto įstatymo projektą ir ragina kuo skubiau jį priimti. Socialinės akcijos rengėjai, dalyviai įpareigojo mus, Seimo nares M. A. Pavilionienę, D. Kuodytę, O. Valiukevičiūtę, įteikti Seimo Pirmininkei peticiją, kurią pasirašė per 2 tūkst. Lietuvos vyrų ir moterų. Labai jūsų prašytume perduoti šią peticiją, nes nėra Pirmininkės, ir paprašyti ją paskelbti visiems Seimo nariams. (Plojimai)
PIRMININKAS. Aš priėmiau peticiją ir ją perduosiu Seimo Pirmininkei. Įvyko visos diskusijos ir svarstymai, komitetų išvados pasakytos.
Dabar yra pataisų priėmimas. Pataisų svarstymas ir priėmimas pastraipsniui. Prašau komiteto atstovę kruopščiai ir aiškiai vesti mus ir neleisti paklysti, kad visos pataisos, kurių reikia, būtų svarstomos. Prašau. 1 straipsnis.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, dėl 1 straipsnio yra keli pasiūlymai. Jie yra pateikti pirmajam įstatymo projekto variantui. Formuluojant 1 straipsnį į tuos abu pasiūlymus, kurie yra Seimo narės M. A. Pavilionienės, taip pat D. Kuodytės ir R. Rutkelytės, komitetas pritarė iš dalies ir siūlo jums teikiamą straipsnio formuluotę.
PIRMININKAS. Ar pataisų teikėjas – gerbiamąją M. A. Pavilionienę ir R. Rutkelytę – tenkina komiteto sprendimas, į kurį atsižvelgiama iš dalies? Taip, sutinka autorės. Taigi priimama komiteto 1 straipsnio 1 dalies redakcija.
D. KUODYTĖ (LSF). Dėl 2 straipsnio yra Seimo narės D. Kuodytės pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Tai yra tik redakcinis pasiūlymas, išbraukti keli žodžiai, patikslinimas.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam pasiūlymui? (Balsai salėje: „Galim!“) Pritarta.
D. KUODYTĖ (LSF). Dėl 2 straipsnio visi kiti pasiūlymai. Jiems yra pritarta iš dalies.
PIRMININKAS. Atsiprašau, dėl 1 straipsnio 2 dalies.
D. KUODYTĖ (LSF). Taip. Jiems pritarta iš dalies, t. y. atsižvelgta rengiant antrąjį projekto variantą. Tai yra M. A. Pavilionienės, D. Kuodytės ir R. Rutkelytės.
PIRMININKAS. Jeigu aš gerai suprantu, pranešėja sutinka ir komiteto redakcijai Seimas pritarė. Dėl 1 straipsnio daugiau pataisų nėra. Dabar 2 straipsnis.
D. KUODYTĖ (LSF). 2 straipsnis. Komitetas siūlo keisti apibrėžimą, t. y. ne „privati erdvė“, o „artima aplinka“. Čia yra Seimo narės M. A. Pavilionienės pataisa, kuri buvo registruota pirmajam variantui, t. y. „privati erdvė“.
PIRMININKAS. Seimo narė sutinka, galime priimti.
D. KUODYTĖ (LSF). Taip pat yra Seimo nario S. Stomos pataisa, kuriai komitetas pritarė iš dalies ir inkorporavo jo pasiūlymą į teikiamą apibrėžimą.
PIRMININKAS. Sutinkame su komiteto variantu, kuriuo atsižvelgta į pataisas, taip?
D. KUODYTĖ (LSF). Taip.
PIRMININKAS. Visi autoriai sutinka. Tvarka. Dėl 2 dalies viskas. Dėl 4 dalies.
D. KUODYTĖ (LSF). 2 straipsnio 1 dalis. Seimo narės M. A. Pavilionienės pataisa, kuriai komitetas pritarė iš dalies ir inkorporavo į siūlomą sąvoką.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti komiteto pasiūlytam variantui? Autoriai pritaria, taigi į visas kitas pataisas jau atsižvelgta. 3 dalis.
D. KUODYTĖ (LSF). Dar yra 2 dalies 5.
PIRMININKAS. Prašau? Aš kažką praleidau? Prašom pasakyti. Jūsų tiesa. Prašau.
D. KUODYTĖ (LSF). Dėl 2 straipsnio 5 dalies yra Seimo narės A. Zuokienės pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė ir inkorporavo į siūlomą variantą.
PIRMININKAS. Jūs dabar pristatėte 5 dalies pataisą, kuriai komitetas pritarė. Bet jūs dar praleidote – prieš tai buvo M. A. Pavilionienės pasiūlymas.
D. KUODYTĖ (LSF). Tai yra senajam variantui ir tai yra inkorporuota.
PIRMININKAS. Jau yra inkorporuotas, jo svarstyti nereikia.
D. KUODYTĖ (LSF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada dėl 5 dalies, A. Zuokienės pataisos. Autorė sutinka su komiteto redakcija? Bendru sutarimu tam pritariam. 7 dalis.
D. KUODYTĖ (LSF). Dėl 7 dalies yra Seimo nario G. Navaičio pataisa, kuriai komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Ar yra 10 Seimo narių, remiančių šios pataisos svarstymą? Prašau pareikšti. Dėl 7 dalies G. Navaičio siūlymas įterpti žodžius, kuriems komitetas nepritarė. Dėl taikinamojo tarpininkavimo.
Yra daugiau kaip 10. Net 31 Seimo narys remia šią pataisą. Autorių prašau pagrįsti savo siūlymą.
G. NAVAITIS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, itin svarbu, kad smurtas artimoje aplinkoje, smurtas šeimoje būtų ne tik nubaustas, bet ir įveiktas. O įveikti jį galima dviem būdais: arba atriboti, atskirti auką ir smurtautoją, arba padėti jiems sukurti naujus nesmurtinius santykius. Įstatymas akcentuoja baudžiamąją kovos su smurtu kryptį, netgi argumentuose, pagrindžiančiuose mano siūlymo atmetimą, teigiama (cituoju): „Tarpininkavimas taikytinas dėl konkrečių nesusitarimų santuokos nutraukimo atveju.“ Manyčiau svarbi ir kita kryptis, t. y. santuokos išsaugojimas. Todėl ir siūlau kiek išplėsti priemonių prieš smurtą aprašą, akcentuoti ne tik paramą aukai, bet kurti ir galimybes padėti porai, norinčiai atkurti savo santykius. Suprantama, ir tai aiškiai parašyta mano siūlomoje pataisoje, tokia pagalba būtų siūloma tik tuo atveju, jeigu pageidautų auka. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašau pasakyti, kodėl komitetas nepritarė šiam papildymui.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, visi ekspertai teigia, kad šiame etape, kai auka yra psichologiškai palaužtas žmogus, kai pradėtas ikiteisminis tyrimas, mediacija arba taikinimas yra visiškai netinkama priemonė. Pavyzdžiui, Amerikos ekspertai sako, kad po mediacijos ne viena moteris buvo tiesiog užmušta. Man atrodo, kad mediacija yra numatyta jau vėlesniuose etapuose, pavyzdžiui, kai auka, perėjusi specializuotos pagalbos centro tam tikrą psichologinį sustiprinimą, gali pati spręsti, kaip ji toliau tvarkys savo gyvenimą, t. y. ar ji skirsis ir galbūt tada mediacija būtų reikalinga, arba galbūt ji taikysis ir galbūt tada… Bet šiuo momentu, man atrodo, tai yra ne šio įstatymo objektas, ir tiesiog kategoriškai prašau jūsų tam nepritarti.
PIRMININKAS. R. J. Dagys nori paremti.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, vis dėlto mes svarstome gana jautrią sritį – šeimos sritį. Man atrodo, kartais susidaro toks vaizdas, kad mes priimame šeimą kaip iš anksto duotą blogybę, nuo kurios reikia greitai greitai visus išsaugoti, kad tik jie toje šeimoje neliktų. Mediacijos principas yra būtent ieškoti sprendimo, kad šeima būtų išsaugota, kad vaikai augtų galbūt susitaikiusioje normalioje šeimoje. Kiekvienas žmogus iš principo gali keistis, bet tokia galimybė turi būti numatyta. Ir tik kraštutinė forma yra jos nutraukimas, atskyrimas ir panašiai, nes po to turės sunkias socialines pasekmes ne tik pati šeima, bet ir vaikai, augantys toje šeimoje. Žiūrėkime, kiek sudėtingų likimų matome. Vaikai vis tiek ieško galimybės, pasisako geriau už šeimą, kad ir su problemomis, o ne, kad šeima juos išskirtų, ir t. t.
Kaip balansas mediacijos principas tarp tų visų sustiprinimų, kuriuos mes įrašėme… Aš nematau jokios didelės baimės ir nemanau, kad turėtų būti kokia nors kategoriška nuostata. Visi būdai turi būti išmėginti. O jeigu yra konkretus smurtas ir neįmanoma gyventi, tai nuostatose yra aiškiai parašyta, kas tokiu atveju daroma. Nematau jokios problemos. Aš manau, kolegos G. Navaičio pasiūlymas tikrai subalansuoja tas visas mūsų nuostatas, ir nematau čia labai didelių baimių. Aišku, jeigu mes nemanome, kad šeima yra toks darinys, kurį skubiai reikia išardyti kaip kokį nors blogį. Bet aš tikrai nemanau, kad projekto rengėjai turėjo tokią mintį. Dovanokite, jeigu ką nors tas mano palyginimas šiek tiek užkabino. Bet nepersistenkime į vieną pusę, subalansuokime tą įstatymą taip, kad jis būtų tikrai veiksmingas ir turėtų geras pasekmes. Tikrai reikia tokio įstatymo.
PIRMININKAS. R. Žemaitaitis kalbės prieš tokį papildymą.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Gerbiamieji kolegos, ko gero, neteisininkai nelabai supranta šios įstatymo pataisos, nes kada yra baudžiamieji nusikaltimai, taikyti mediaciją yra ydinga, praktikoje tokių dalykų nėra ir net netoleruotina. (Plojimai) Mediacija yra galima tik civilinėse bylose ir tik tam tikrų kategorijų. Aš manau, kad šios pataisos įrašymas į įstatymą sukels labai daug sumaišties. Tegul atleidžia kolega gerbiamasis R. J. Dagys, bet, žinokite, kai yra smurtinis nusikaltimas šeimoje, o mes mėginsime sutaikyti, tai nusikaltimų turėsime daug daugiau. Neduok Dieve, po to susitaikymo vyras užmuštų savo žmoną. Iš tikrųjų praktikoje yra tokių dalykų. Nesuprantu, kas čia…
PIRMININKAS. Plojimai šiaip nebūtini…
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Vienas… Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų siūlau ir net prašau nepritarti tokiai įstatymo pataisai, nes tai bus labai ydingas dalykas ir ydinga praktika. Vyras, naudodamas psichologinį smurtą, privers savo moterį, žmoną ar sugyventinę susitaikyti ir toliau šeimoje smurtaus… Tikrai galvokime, ką mes dabar padarysime. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Prašom balsuoti dėl šio pasiūlymo, kurį pateikė G. Navaitis dėl taikinamojo tarpininkavimo.
Už papildymą balsavo 25, prieš – 22, susilaikė 31. 7 dalies papildymas nepriimtas.
Dėl 8 dalies nėra. 9 dalis.
D. KUODYTĖ (LSF). Dėl 9 dalies yra kolegės A. Zuokienės pataisa, kuriai komitetas pritaria.
PIRMININKAS. Galime pritarti? Pritariame. 10 dalis.
D. KUODYTĖ (LSF). Dėl 10 dalies yra taip pat kolegės A. Zuokienės pasiūlymas, kuriam komitetas nepritaria.
PIRMININKAS. Kolegė A. Zuokienė nereikalauja svarstyti šio pasiūlymo, sutinka su komiteto nuomone. 11 dalis.
D. KUODYTĖ (LSF). 11 dalis, yra D. Kuodytės ir R. Rutkelytės pasiūlymas, kuriam komitetas nepritaria. Tai yra pasiūlymas dėl pirmosios projekto redakcijos, šių dalių iš viso atsisakyta.
PIRMININKAS. Pranešėja – pati ir autorė, tai nereikia nieko daugiau ir klausti. Dėl šio 2 straipsnio daugiau pataisų nėra.
3 straipsnis. Dėl 3 straipsnio prašau pasakyti. Yra M. A. Pavilionienės pasiūlymas dėl 2 dalies. Taip pat …
D. KUODYTĖ (LSF). Kuriam komitetas pritarė iš dalies ir inkorporavo į naująją redakciją.
PIRMININKAS. Autorė sutinka. A. Zuokienės pataisai pritarta iš dalies. Ar A. Zuokienė sutinka? Sutinka. Nereikia ir komentuoti. Tada viskas.
D. KUODYTĖ (LSF). Ketvirtasis.
PIRMININKAS. Dėl 3 straipsnio daugiau pataisų nėra. Antrasis skirsnis – „Prevencija ir jos vykdymas“. 4 straipsnis.
D. KUODYTĖ (LSF). Dėl 4 straipsnio yra D. Kuodytės ir R. Rutkelytės pasiūlymas dėl pirmosios redakcijos, tam yra pritarta iš dalies.
PIRMININKAS. Reikia manyti, D. Kuodytė sutinka ir Seimas sutinka. Taip pat komitetas pritarė jūsų pataisai dėl 3 dalies, su redakcine pataisa sutinkame. Ir dar jūsų vardu yra pataisa.
D. KUODYTĖ (LSF). 3 dalies 5 punktas, tam komitetas irgi pritarė. Tai yra apie kursus, kuriuose mokoma taikių konfliktų, tai yra smurtautojui gali būti taikoma tokia priemonė. Taigi nepaliekama visiškai nesubalansuota.
PIRMININKAS. Taigi lieka 5 punktas pagal komiteto redakciją. Ir yra dėl 7 punkto, prašom pasakyti R. Rutkelytės ir jūsų pataisą. Komitetas pritarė iš dalies. Išdėstymas yra labai ilgas, pakeistas.
D. KUODYTĖ (LSF). Komitetas suformulavo naują 4 straipsnį su tais pasiūlymais, kuriuos mes jau balsavome. Tai yra tiesiog išdėstyta smurto artimoje aplinkoje prevencija.
PIRMININKAS. Ir dar yra… Jūs pritarėte jungti tuos pasiūlymus dėl 4 straipsnio 3 dalies 5 punkto. Seimas tam pritaria? Pritaria.
D. KUODYTĖ (LSF). Ir dar yra G. Navaičio pasiūlymas, kuriam mes nepritarėme. Tai yra ta pati mediacija.
PIRMININKAS. G. Navaitis siūlo 7 punkto kitokią redakciją. Komitetas nepritarė. Ar Gediminas Navaitis? (Balsai salėje)
D. KUODYTĖ (LSF). Pirmininke, mes jau balsavome ir atmetėme…
PIRMININKAS. Jau negali būti svarstoma, supratau. Gerai, šita nesvarstoma. M. A. Pavilionienės pataisa dėl 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, komitetas nepritarė. Autorė rodo ženklus, kad sutinka.
D. KUODYTĖ (LSF). Atsiprašau, komitetas nepritarė, tačiau ši nuostata atsirado 4 straipsnyje, nes buvo…
PIRMININKAS. Autorė sutinka su tokiu sprendimu ir dar kas šiame straipsnyje?
D. KUODYTĖ (LSF). 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas…
PIRMININKAS. Dabar klausiu, ar dar liko, ką būtų galima svarstyti, kai pasirinkome komiteto variantą?
D. KUODYTĖ (LSF). Visi šie pasiūlymai yra dėl pirmojo varianto ir jie yra inkorporuoti į tą komiteto parengtą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Taigi pritariame 4 straipsniui pagal komiteto apibendrinančią redakciją.
Dabar 5 straipsnis.
D. KUODYTĖ (LSF). Dėl 5 straipsnio…
PIRMININKAS. Atsiprašau, pagal Statutą turėtume pirmiausia svarstyti siūlymą, kuris siūlo išbraukti 5 straipsnį, jis yra mano 17 puslapyje. Tai yra J. Sabatausko pasiūlymas išbraukti 5 straipsnį. Komitetas…
D. KUODYTĖ (LSF). Tai, kas yra mano pasiūlyme, yra kompromisinis variantas. Jame yra paliekamas imperatyvas ne palikti teismo diskrecijai, o būtent fiksuoti šiame specialiame įstatyme normą, kad smurtautojas turi būti iškeldintas iš gyvenamosios vietos. Kolega J. Sabatauskas siūlė tai palikti tik Baudžiamojo proceso kodekso 132 straipsnyje, bet ten, 2 straipsnyje, yra ne imperatyvas, o galimybė, tai yra gali būti. Tai aš vis dėlto siūlau ir komitetas siūlo nepritarti kolegos J. Sabatausko pasiūlymui, o pritarti mano pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ar yra bent 10 Seimo narių, kurie remtų J. Sabatausko siūlymą išbraukti 2 straipsnį? Prašau? Yra siūlymas išbraukti 5 straipsnį. Dėl jo pagal Statutą pirmiausia sprendžiame, o po to bus svarstomos pataisos. (Balsai salėje) Jeigu straipsnio neliktų, tai nereikėtų svarstyti pataisų. Yra 10 Seimo narių, remiančių, kad šis pasiūlymas būtų svarstomas. Tada J. Sabatauskas turi teisę pagrįsti savo siūlymą.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš paaiškinsiu, kodėl aš siūlau išbraukti 2 straipsnį. Todėl, kad jame iš principo numatytos priemonės, kurios arba jau yra numatytos Baudžiamojo proceso kodekse arba Baudžiamajame kodekse, tai yra kaip baudžiamojo poveikio priemonės arba kaip kardomosios priemonės. Aš perskaitysiu 132 straipsnio 1 dalies kardomųjų priemonių aprašymą. Štai čia yra numatyta pagrindinė kardomoji priemonė, kuri yra šiame straipsnyje, kad teismas gali įpareigoti gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo, taip pat ir nuo jo šeimos narių. Taip pat kartu su tuo sprendimu jis gali priimti ir kitą sprendimą – įpareigojimą smurtautojui nebendrauti, neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju, taip pat nesilankyti tose vietose, kur būna nukentėjusysis. Matote, tas dalykas jau yra numatytas. Mes, numatydami kitame įstatyme, iš esmės lendame ne į tą daržą. Tai vienas dalykas.
Kaip baudžiamojo poveikio priemonė taip pat yra numatyta išklausyti programą, čia parašyta „kursus“, o Baudžiamojo kodekso įstatyme numatyta šiek tiek kitaip, programą, kuri yra prieš smurtą. Šiuo atveju, kolegos, šis įstatymas yra skirtas visai kitiems dalykams. Todėl nerašykime į šį įstatymą priemonių, kardomųjų priemonių sąrašo ar baudžiamojo poveikio priemonių, kurios yra numatytos Baudžiamajame kodekse arba Baudžiamojo proceso kodekse. Tik iš juridinės technikos pusės aš tai siūlau, nes siūlydami pakartotinai mes turėsime visuose įstatymuose tiražuoti viską, kas yra kodeksuose. Ar to reikia? Manau, kad nereikia, nes jau yra. Juo labiau kad mes Teisės ir teisėtvarkos komitete dėl dviejų įstatymų padarėme pertrauką laukdami, kol bus priimtas šis pagrindinis įstatymas. Jeigu bus pasiūlymų, kokias priemones reikėtų papildyti, mes papildysime tame įstatyme. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar komiteto atstovė dar nori ką trumpai pasakyti?
D. KUODYTĖ (LSF). Aš manau, kad vis dėlto, nors ir sakoma, kad bus papildytas, bet jeigu šiame specialiame įstatyme yra galimybė, bet nėra imperatyvo, tai atsiras galimybė ir papildyti kodeksus. Man regis, kad turi likti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar Seimas spręs dėl šio pasiūlymo, bet prieš jį nori kalbėti A. Baukutė. Prašom.
A. BAUKUTĖ (MSG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, galiu paliudyti, kad šis įstatymas gyvenime neveikia. Teismai vyksta ir pusę metų, ir metus. Galimybė susitvarkyti su smurtautoju tikrai nėra tokia paprasta. Manyčiau, kad ši nuostata tikrai nebus perteklinė būtent šiame įstatyme, kad apgintume auką. Tai bevelyčiau, dėl to mes jį ir priimame. Prašau palaikyti gerbiamosios D. Kuodytės nuomonę. Labai jums ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, reikia balsuoti dėl J. Sabatausko pasiūlymo išbraukti arba neišbraukti 5 straipsnį. Spręskite balsuodami.
Už pasiūlymą išbraukti 5 straipsnį balsavo 35, prieš – 15, susilaikė 36. Taigi šis straipsnis neišbraukiamas.
Tada bus svarstomos jo pataisos ir pasiūlymai. Replikos prašo kolega M. Varaška. Prašom.
M. VARAŠKA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš dėl argumentų tikrumo norėčiau trumpai pasakyti, ką minėjo…
PIRMININKAS. Gal kai dėl straipsnio kalbėsime?
M. VARAŠKA (TS-LKDF). Ne.
PIRMININKAS. Prašom tada dabar.
M. VARAŠKA (TS-LKDF). Dėl to, dėl ko buvo balsuota. Iš tiesų tai nėra kardomoji priemonė, kaip buvo minėta, tai yra priemonė, skirta apsaugoti tą nukentėjusįjį ir nukentėjusiojo aplinką nuo patirto smurto trunkamo poveikio. To negalima prilyginti priemonei, kardomajai priemonei, kuria būtų stengiamasi sulaikyti tą asmenį nuo tolesnių nusikaltimų padarymo arba apriboti jo laisves.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi straipsnis lieka neišbrauktas, bus svarstoma jo redakcija. Kaip suprantu, yra trys jo alternatyvos: komiteto, antroji A. Zuokienės ir dar trečioji grupės Seimo narių – D. Jankausko ir kitų. Komiteto pranešėja. Prašom paaiškinti šių alternatyvų skirtumus, po to Seimui reikės pasirinkti.
D. KUODYTĖ (LSF). Kaip minėjau, komitetas iš dalies pritarė mano pasiūlymui, kur lieka imperatyvas smurtautojui išsikelti iš gyvenamosios vietos, kad auka neturėtų lakstyti laukais ir ieškoti, kur pasidėti, taip pat įpareigojimas nesiartinti ir nebendrauti. Komitetas iš dalies pritarė ir pasiūlė 5 straipsnio redakciją.
PIRMININKAS. Jūs baigėte, taip? Dabar, kad Seimas galėtų spręsti, kurią alternatyvą pasirenka, reikia duoti pasiūlymų autoriams kalbėti dėl savo alternatyvų. Turėtų kalbėti A. Zuokienė, kodėl ji siūlo alternatyvą komitetui.
D. KUODYTĖ (LSF). Komitetas nepritaria.
PIRMININKAS. Komitetas jai nepritaria, suprantama, komitetas pritaria savo redakcijai, tačiau kolegė A. Zuokienė, kaip aš matau, nesutinka su komiteto redakcija. Prašom pagrįsti savo alternatyvą, kad Seimas galėtų spręsti.
A. ZUOKIENĖ (MSG). Gerbiamieji kolegos, komiteto patobulintame variante nenumatyta, kas vyksta iki teismo, tai yra trūksta labai svarbios grandies kompleksiniu požiūriu. Mano pasiūlymas parengtas pavyzdiniu laikomu Austrijos apsaugos nuo smurto modeliu. Siūlau atsisakyti neapibrėžtų formuluočių, numatyti konkrečius terminus ir sukurti realų, o ne popierinį Smurto artimoje erdvėje įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Trečiosios alternatyvos teikėjai yra D. Jankauskas, R. J. Dagys, R. Baškienė, V. V. Margevičienė. Kas iš jų nori pagrįsti savo alternatyvą? D. Jankauskas. Prašom.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš drįsčiau sakyti, kad tai nėra laikytina alternatyva, kadangi pasiūlymas buvo įrašyti naują straipsnį ir dėl jo galbūt reikėtų diskutuoti vėliau. Taip pat buvo teikiami pasiūlymai ir dėl dabar svarstomo 5 straipsnio redakcijos. Gal vis dėlto ne kaip alternatyvas reikėtų svarstyti, o, pabaigus svarstyti esamo 5 straipsnio redakciją, apsispręsti dėl papildymo nauju straipsniu, kaip buvo suformuluota pasiūlyme.
PIRMININKAS. Gerai, supratome. Jūs nelaikote šio alternatyva. Esant tokiai situacijai, aš suprantu, kad pirmiausia reikėtų spręsti, ar yra parama A. Zuokienei. Prašau kalbėti pranešėją, bet turbūt reikės spręsti dėl A. Zuokienės pasiūlymo. Prieš tai žodis pranešėjai. Prašom.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, norėčiau pakomentuoti, kodėl komitetas nepritarė kolegės A. Zuokienės pasiūlymui. Iš tiesų buvo daug svarstoma su teisininkais, su Teisės ir teisėtvarkos komitetu, pastabos buvo įvertintos. Iš esmės tai, kas yra siūloma komiteto, yra lygiai tos pačios priemonės, tai yra būtent sulaikymas, iš karto pas teisėją, taikomos apsaugos priemonės. Todėl visiškas nesusipratimas, kai yra teigiama, kad įvedus apsaugos orderį, kurio iš esmės nėra mūsų teisinėje sistemoje, net nėra siūloma apibrėžti sąvokos, kas tai yra, man atrodo, tiktai sukeltume kur kas daugiau sumaišties, negu padarytume gerą darbą.
Kita vertus. Siūlomas Austrijos gerasis pavyzdys… Aš sutinku, kad reikia vadovautis tais geraisiais pavyzdžiais, bet, neišnagrinėję Austrijos teisinio konteksto, man atrodo, mes iš tiesų galime kalbėti (net įvedę tokį pasiūlymą, tokį apsaugos orderį) apie konstitucingumo klausimą. Tai yra galimas Konstitucijos pažeidimas. Todėl komitetas nepritarė ir prašo jūsų nepritarti. Tuo labiau kad, dar kartą akcentuoju, tos pačios apsaugos priemonės, tiktai nepavadintos taip gražiai, yra fiksuotos būtent komiteto pasiūlyme.
PIRMININKAS. Niekas neužsirašė kalbėti dėl A. Zuokienės pasiūlymo. Pati kolegė nesutinka, kad komiteto redakcija gera, jos netenkina ir pagrindė savo pasiūlymą. Prašau balsuoti dėl kolegės A. Zuokienės pasiūlytos redakcijos. Komitetas jai nepritarė, pasirinko savo, tačiau autorė gina, kad savo… Alternatyvaus balsavimo turbūt šiuo atveju nereikia, jeigu trečiosios alternatyvos nėra? Ar aš teisingai suprantu? Jeigu būtų priimta A. Zuokienės pataisa, tai neliktų komiteto redakcijos. Taip? Prašau? Dabar balsuosime dėl A. Zuokienės pasiūlymo. Pranešėja sutinka. Prašau balsuoti dėl kolegės A. Zuokienės pataisos.
Už A. Zuokienės pasiūlytą redakciją balsavo 18, prieš – 9, susilaikė 53. Šiuo metu lieka komiteto redakcija, tačiau prašom pranešėją pasakyti dėl to, ką pateikė Seimo nariai. D. Jankauskas sakė, kad tai nėra alternatyva.
D. KUODYTĖ (LSF). Atsiprašau, galiu?
PIRMININKAS. Ar iš to pasiūlymo kas nors gali papildyti neprieštaraudamas priimtai komiteto redakcijai?..
D. KUODYTĖ (LSF). Atsiprašau. Čia visi trys variantai yra kaip alternatyvos. Oficialus įspėjimas irgi yra tam tikra forma, kuri siūloma vietoje to, ką siūlo komitetas. Aš nežinau, kurį mes čia dabar galime svarstyti, ar komiteto, ar… gal komiteto galėtume apsvarstyti, ar Seimo narių?
PIRMININKAS. Autorių vardu D. Jankauskas sakė, kad tai nėra alternatyva. Dar kartą suteikiame žodį D. Jankauskui.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Buvo įregistruotas pasiūlymas dėl dabar svarstomo 5 straipsnio papildymo 6 dalimi, dėl kurios komitetas yra apsisprendęs nepritarti, bet neprašome balsuoti, nes panašaus pobūdžio Seimo narės D. Kuodytės pasiūlymas yra įrašytas įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalies 5 punkte, todėl balsuoti neprašome. Dėl papildymo nauju straipsniu yra jau visai kitas pasiūlymas.
PIRMININKAS. Gerai. Jeigu aš gerai suprantu, jūs sutinkate su 5 straipsnio… Taip pat dar sutinkate, kad… Dėl 6 dalies. Prašom.
D. KUODYTĖ (LSF). Taip, dėl 6 dalies…
PIRMININKAS. Komitetas nepritarė dėl 6 dalies ir jūs nereikalaujate balsuoti? Taip. Tada gerbiamoji pranešėja… Šis pasiūlymas, kaip aš suprantu, Seimo narių D. Jankausko, R. J. Dagio, R. Baškienės ir V. V. Margevičienės siūlomas kaip naujas straipsnis. Ar tai buvo svarstoma komitete, ar reikės čia?
D. KUODYTĖ (LSF). Komitetas nepritarė, nes siūlo savo variantą.
PIRMININKAS. Dabar aš nežinau, kaip toliau man pirmininkauti, nes ką tik pasakė D. Jankauskas, kad šie autoriai savo pasiūlymą norėtų matyti kaip naują straipsnį. Ar ne taip? Taip supratau. Ar nereikėtų toje vietoje sustoti baigiantis laikui? Ne, nereikia. Dar kartą žodis D. Jankauskui.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kaip suprantu, ką tik mes baigėme svarstyti pasiūlymus dėl 5 straipsnio, o dėl jo papildymo 6 dalimi buvo įregistruotas mūsų pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė, ir mes neprašome dėl jo balsuoti. Kitas pasiūlymas, būtent dėl įspėjimo, buvo pasiūlymas papildyti nauju 5 straipsniu, pabaigoje pasiūlymo taip ir surašyta: atitinkamai pernumeruojant kitus straipsnius. Dėl to toliau būtų galima spręsti ir svarstyti.
PIRMININKAS. Pranešėja?
D. KUODYTĖ (LSF). Komitetas šiam pasiūlymui papildyti nauju straipsniu ir būtent tokiu straipsniu nepritarė.
PIRMININKAS. Kas šiame straipsnyje dar yra likę? Kitos įvairios pataisos, pasiūlymai.
D. KUODYTĖ (LSF). Pirmininke, man atrodo, mes galbūt svarstykime šį pasiūlymą ir, priklausomai nuo to, ar jam bus pritarta, ar nepritarta, bus aišku, ar lieka komiteto variantas, ar tada jau turime kažkaip kitaip galvoti.
PIRMININKAS. Turime elgtis taip, kaip komiteto pranešėja siūlo, nes komitetas čia turi didesnį autoritetą. Autoriai sutinka. Prašau, tada reikia bent 10 Seimo narių paramos siūlymui, D. Jankausko, R. J. Dagio, R. Baškienės ir V. V. Margevičienės siūlymui, kad jis būtų svarstomas.
Yra pakankamai pritariančių Seimo narių – 35, kad ir šis pasiūlymas būtų svarstomas. Dabar autoriams reikia suteikti žodį pagrįsti. Ar vėl kalbės D. Jankauskas? Taip. Kalbės R. J. Dagys. Prašom. Žodis R. J. Dagiui.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau, kad mes atidžiai pažiūrėtume į šio pasiūlymo esmę. Mes kalbame apie situaciją, kai kažkas gavo pranešimą apie galimą smurtą. Tą pranešimą gali pateikti įvairios pusės: ir kaimynai, ir dar kas nors iš šalies, galbūt net ne visada geranoriškai gali pasielgti. Visą laiką į įstatymą reikia žiūrėti ir iš tos pusės. Atvyksta pareigūnas į konflikto vietą. Dabar jis iš esmės turėtų elgtis taip: išsiaiškinęs situaciją, jeigu yra reali grėsmė, kad smurtas gali pakenkti gyvybei ir t. t. (ką mes esame surašę), jis nedelsdamas priims sprendimą atskirti šiuos asmenis, bet jam paliekama galimybė įspėti, jeigu jis nėra įsitikinęs, kad tas smurtavimas buvo realus. Čia tokią prasmę turi pasiūlymas, jis subalansuoja situaciją, nes kitaip jis turės elgtis labai dviprasmiškai. Gavo tokį pareiškimą ir iš karto turi priimti griežčiausią sprendimą, nors jis visiškai nėra nei ikiteisminė institucija, nei teismas, nei kas nors.
Man atrodo, šioje vietoje mes suvaržome teises ir yra galimybių piktnaudžiauti šiuo geru įstatymu tiems, kurie negeranoriškai mėgins jį taikyti. Pavyzdžiui, kaip ir mano minėti kaimynai ar kokie negeranoriai tuo klausimu. Šioje vietoje siūloma oficialaus įspėjimo smurtautojui taikymo galimybė, kurią mes turėtume… Ir dabar iš esmės pagal galiojančią tvarką bet kuriuo atveju pareigūnams yra paliekama tokia teisė. Aš nemanau, kad mes čia turėtume per daug vienas kitą įtikinėti, nes turbūt visi suprantame, dėl ko tą įstatymą priimame, bet turime suprasti, kad norėtume, kad šis įstatymas realiai veiktų ir netaptų paskui tam tikru nereikalingu kritikos taikiniu, kuris būtų realiai neįgyvendinamas, ir juo būtų galbūt negeranoriškai piktnaudžiaujama. Aš manau, kad šios nuostatos labai aiškiai detalizuoja tvarką, kada jis negali elgtis kitaip ir turi atskirti, ir kada jis galėtų taikyti tą įspėjimą. Aš siūlau mums atidžiai į tai pasižiūrėti ir įvertinti šituos aspektus, ar jie tikrai nėra pagerinantys mūsų įstatymų kokybę.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dar ir M. A. Pavilionienė prieš. Bet situacija yra tokia, truputį trūksta tikslumo. Kadangi autoriai siūlo papildyti tokiu nauju straipsniu, tuo tarpu komitetas traktuoja kaip alternatyvą savo 5 straipsniui, tai įsivėlė toks neaiškumas, kurį paskui mes galime neteisingai išspręsti. Aš žiūriu į jūsų protokolą, parašyta: „Siūloma papildyti įstatymo projektą nauju 5 straipsniu, išdėstant jį taip“. Tuo tarpu komiteto nepritarimas grindžiamas, kad pritarta D. Kuodytės pasiūlymui. Patys autoriai neigia, kad tai yra alternatyva, o jūs traktuojate kaip alternatyvą. Kaip iš šios situacijos dabar teisingai mums išbristi?
D. KUODYTĖ (LSF). Man atrodo, mes tikrai nesipainiokime, o būtent dabar balsuokime už šį pasiūlymą, tada bus iš tiesų aiškesnė ta straipsnio redakcija.
PIRMININKAS. Dar aš suteiksiu žodį M. A. Pavilionienei, kuri kalbės prieš, ir, ko gero, padarysiu pertrauką, palikdamas jums galimybę išsiaiškinti iki galo. Prašau. A. M. Pavilionienė.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Jeigu mes jau sutarėme, kad smurtas šeimoje yra nusikaltimas, tai negalima tęsti šito proceso, įspėti, taikytis, smurtui vykstant smurtininką vesti į mokymus. Reikia tiesiog jį atskirti nuo šeimos, reikia būti griežtiems. Taigi aš prašau balsuoti prieš šį pasiūlymą, kuris faktiškai verčia auką likti šeimoje, naikina ją kaip žmogų, kaip asmenybę ir tuo labiau vaikus paverčia bejėgiais, sužalotais žmonėmis. Ačiū.
PIRMININKAS. D. Jankauskas, R. J. Dagys sutinka, kad būtų balsuojama, ir pakeistų 5 straipsnį? Jeigu ne, tada skelbiu pertrauką. (Balsai salėje) Jeigu jūs teikiate kaip naują straipsnį, tai aš skelbiu pertrauką.
Skelbiu šio įstatymo svarstymo pertrauką ir skelbiu 10 minučių posėdžio pertrauką. Prašau. 12.10 val. posėdis bus tęsiamas. Išsiaiškinkite, prašom, per pertrauką dėl šio nesusipratimo, kuris galėtų pakenkti įstatymo priėmimui. Prašau? Laikas, skirtas įstatymui svarstyti, baigėsi, tai jau yra pakankamas pagrindas daryti svarstymo pertrauką, tuo labiau kad dar yra išlikusių neaiškumų.
Dabar Seimo nariai gali 10 min. pailsėti iki 12.15 val. 12.15 val. bus tęsiamas posėdis, kuriam pirmininkaus Seimo Pirmininkė. Tada bus svarstomi jau kiti darbotvarkės klausimai.
Pertrauka
12.18 val.
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Seimo nutarimo „Dėl valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių patvirtinimo“ projektas. Svarstymas. Kviečiu į tribūną R. J. Dagį pateikti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, svarstome labai rimtą klausimą. Tikiuosi, kad visi susirinks ir aktyviai dalyvaus. Komitetas išnagrinėjo labai daug įvairiausių siūlymų. Jūs turite labai plačias išvadas, kurių pateikta nemažai lapų, turbūt pavargote skaityti. Įvertino visų visuomeninių organizacijų siūlymus, kokie tik buvo siūlomi, visų oficialių organizacijų, kokie buvo siūlomi. Dabar yra pateiktas suredaguotas naujas projektas. Atsižvelgta į Teisės departamento ir mūsų Vyriausybės pasiūlymus, taip pat Audito komiteto siūlymus, kuriuos įtraukėme ir pritarėme.
Dabar pateikta jums ta versija, dėl kurios mes turėsime apsispręsti. Yra konkretūs vieno komiteto nario pasiūlymai. Komitetas tikrai išnagrinėjo visą situaciją, įvertino ekonominius srautus ir visa kita, modeliavo būsimą situaciją pagal blogiausią scenarijų, kai mūsų lieka 2,5 mln. tiktai. Jeigu bus geresnis, tai ir „Sodros“ padėtis, neabejotinai, bus geresnė. Taigi siūlau svarstyti. Tai yra principai, kuriuos mes įdėsime į reformą. Dar bus galimybių, kai jau bus konkretūs įstatymai, kuriuose bus jau įdėti mechanizmai, po papildomų diskusijų turbūt dar turėsime galimybę susipažinti išvažiavę, su švedų ekspertais padiskutuoti. Dar bus galimybė dėl jų toliau diskutuoti, bet patys principai jau yra turbūt pakankamai gerai išdiskutuoti įvairiausiais lygiais. Siūlome svarstyti šitas gaires. Komitetas balsavo ir vienam komiteto nariui susilaikius, kitiems balsavus už pritarė šitom gairėm.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Audito komiteto pirmininkė L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Audito komitetas labai atsakingai svarstė šitą klausimą, ne pirmą kartą gilinosi į šią problemą. Norime pasakyti, kad šios gairės – tai yra pagrindinės gairės, į ką turėtų orientuotis įstatymų rengėjai. Be abejo, kiekvieną įstatymą, pateiktą Seimui, mes taip pat svarstysime labai atidžiai.
Noriu pasidžiaugti, kad Audito komitetas šį kartą buvo išgirstas, į mūsų keturis labai rimtus sisteminius pasiūlymus buvo atsižvelgta ir jiems pritarta. Manau, jeigu Seimas pritars, tai tikrai mūsų siūlymai nuo „Sodros“ biudžeto nuimtų didžiąją dalį jam nebūdingai priskirtų funkcijų – aptarnavimo, atitinkamai siūlymai dėl paskolų, ypač dėl Užimtumo fondo. Taigi tada „Sodra“ pati galėtų pradėti labai normaliai dirbti.
Seimo Audito komitetas pritarė projektui ir siūlo pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento ir Audito komiteto išvadas ir pasiūlymus. Ačiū komitetui, kad jis pritarė mūsų pasiūlymams. Kaip minėjau, aš jų neskaitysiu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, pirmininke. Kviečiu P. Luomaną, Biudžeto ir finansų komitetas.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Klausimas, kaip ir sakė Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, iš tikrųjų yra gana sudėtingas, aktualus. Tai parodė ir balsavimai mūsų komitete. Komitete už balsavo 5, prieš balsavo taip pat 5, lėmė pirmininko balsas. Todėl komiteto sprendimas yra pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui patobulinti nutarimo ir gairių projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Vyriausybės išvadas bei pasiūlymus, apsvarstyti ir įvertinti kitų suinteresuotų asmenų pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, yra užsirašę diskusijoje dalyvauti 9 Seimo nariai. Ar mes sprendžiame, koks bus diskusijai skirtas laikas, ar duodame iš karto visiems kalbėti neribodami? Aš manau, klausimas yra toks svarbus, kad turbūt reikia leisti visiems išsikalbėti. Tada pradedame.
Pirmiausia frakcijos vardu – A. Melianas. Jo nėra.
K. Glaveckas – Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu. Frakcijų seniūnai, aš tikrai prašyčiau, kad frakcijų atstovai grįžtų į Seimo salę, nes yra svarstomas iš tiesų labai svarbus klausimas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu noriu pasakyti keletą minčių, kurios yra labai svarbios tiek reformai, arba gairėms, tiek ir mūsų bendram ekonominiam socialiniam gyvenimui.
Liberalai iš principo pritaria gairėms ir pabrėžia tai, kad be techninių dalykų, ekonominių, kurie buvo aptarti ir diskutuojami, kuriuose visada randama keletas pozicijų, svarbiausias lieka ir yra politinio susitarimo, politinės valios klausimas, nes, norint nuspręsti ir padaryti gilesnę „Sodros“ reformą, įskaitant ir pensijų reformą, ir motinystės atostogų, ir kitų komponentų – pašalpų ir kitų, nedarbo, be abejo, neužtenka vien tiktai kalbų, diskusijų, bet būtina tai paversti sprendimais, įstatymais, labai konkrečiais Vyriausybės veiksmais, kuriais mes turime pasiekti vieną esminį dalyką – mes turime subalansuoti finansinius srautus. Dabartiniai „Sodros“ disbalansai, kurie matuojami milijardais litų, kaip žinote, šiais metais buvo 2,7… Dabartinė situacija dėl ekonomikos augimo gerėja ir deficitas sąlyginai mažėja – 2,2.
Tačiau šalia to deficito yra nemažai iš praeities buvusių įsipareigojimų – ir negrąžintos pensijos, sumažintos pensijos, ir antrosios pakopos pensijų fondai. Viskas suponuoja dar maždaug pusantro milijardo litų skolintų pinigų, kurie, esant dabartiniam šių metų biudžetui ir kitais metais numatytiems deficitams, gali tapti gana grėsmingi, jeigu ekonomika nepadarys tokio didžiulio šuolio, kuris būtų matuojamas 8–10 %. Tikimybė, kad bus tikrai tokia, maža.
Todėl pagrindinis šaltinis, jeigu mes grynai aritmetiškai ir politiškai priimsime sprendimą, krūvis kils arba bus uždėtas skolinimuisi, o skolintis tarptautinėse rinkose visada yra labai brangu ir išlaidu ateities kartoms. Blogiausia, kad skolinimasis ir deficito dengimas neišsprendžia pačių esmingiausių reformos dalykų, kas yra numatyta gairėse.
Nekartodamas to, kas yra gairėse ir kuo aš neabejoju, mes visi susipažinom, mes tikrai turėsime parodyti bendrą arba maždaug bendrą politinę valią, ne populizmą, spręsdami tuos klausimus, kad užtikrintume žmonėms, kurie užsidirbo pensiją, pensijos gavimą, užtikrintume socialinės sistemos funkcionavimo efektyvumą, kad nebūtų remiami tie, kuriems nereikalinga parama, kad nebūtų mokamos perteklinės pašalpos, kurios dabar yra mokamos, kad nebūtų skatinamas sąmoningas nedarbas ir darbas šešėlinėje ekonomikoje. Visi tie dalykai turės būti po gairių įtraukti į įstatymus (ir dabar yra traukiami į įstatymus) ir turės būti priimti.
Apibendrinant liberalų pagrindinė išvada, be tų kelių ir skirtingų diskusijų arba skirtingų pasirinkimo būdų, aš manau, mes turime rasti vieną bendrą dalyką – tai yra politinį sutarimą ir politinių sprendimų vykdymą dabar ir rytoj, nes priešingu atveju mes ateityje turėsime, žinodami demografinę situaciją, iš tikro neišsprendžiamas problemas. Todėl taip trumpai norėčiau suformuoti Liberalų sąjūdžio frakcijos poziciją, kurios, kaip minėjau, pagrindinius aspektus aš išdėsčiau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, pirmininke. Matau, jau atėjo A. Melianas – Jungtinės frakcijos vardu.
A. MELIANAS (J(LiCS ir TPP)F). Ačiū, Pirmininke. Išties svarstomas rimtas klausimas ir daug buvo nuomonių svarstant ir komitetuose. Tačiau aš noriu kreiptis į visus kolegas, kad mažiau būtų politikavimo, svarstant šį svarbų klausimą. Suprantama, bus skirtingos nuomonės, kai bus Seimui pateikti atskiri įstatymų projektai, įstatymų pakeitimai, kurie bus reikalingi siekiant įgyvendinti šiose gairėse numatytas priemones, bet tikrai labai norėtųsi, kad dabar, pradiniame etape, nebūtų balsuojama vien todėl taip, kad nepriimtume valdančiosios koalicijos pateikto projekto.
Visi puikiai suprantame, kad būtina daryti pokyčius, apie tai šnekame metus. Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos (Jungtinė) frakcija palaiko šias gaires, nes būtina pradėti konkrečius žingsnius, kad socialinio draudimo situacija Lietuvoje pagerėtų. Taigi kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Socialdemokratų frakcijos vardu – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialdemokratų frakcija išties praktiškai visą laiką diskutuoja dėl pensijų sistemos pertvarkos principų. Mūsų kolegos, kurie dirba Socialinių reikalų ir darbo komitete, kurie diskutavo su specialistais, dalyvavo klausymuose ir t. t., tikrai buvo aktyvūs, buvo nusiteikę aktyviai diskutuoti ir prisidėti prie dokumentų parengimo. Tačiau Socialdemokratų frakcija nori atkreipti dėmesį į šiuos esminius pateiktų gairių trūkumus.
Šių pateiktų gairių dokumentas yra per daug abstraktus ir netgi nėra apsisprendimo dėl esminių klausimų. Taip palikta… Formuluotės yra tokios guminės, kad jos paliktos po to kaip nuorodos į Vyriausybę, ir tada Vyriausybė turėtų atsakyti į klausimą, kaip ir ką daryti. Pamėginkime pacituoti 2 dalies 4 papunktį: „Įvertinti galimybes socialinio draudimo senatvės pensiją apskaičiuoti pagal virtualių sąskaitų sistemą arba pagal apskaitos vienetų (taškų) sistemą.“ Tai nėra nekaltos alternatyvos. Jos gali turėti daugelį kitų dalykų, priklausomai nuo to, kaip apsispręsime. Šiuo atveju pasakyta, kad, ko gero, turi apsispręsti Vyriausybė. Ji turi įvertinti, apskaičiuoti, atsakyti į klausimą ir tada jau pateikti apsisprendimą ir pateikti įstatymo pataisas. O Seimas tepasako jai viena – žinote, pamėginkite įvertinti visas galimybes. Kitaip sakant, kaip bus toliau, ar pasieksime toliau sutarimą Seime, gavę konkretų įstatymą, kyla didžiulių abejonių.
Išties lygiai taip pat galima būtų kalbėti apie išmokų problemas, apie draudžiamųjų pajamų… pakeisti paskirtų valstybinių pensijų, rentų mokėjimo tvarką draudžiamųjų pajamų turintiems asmenims. Kuria kryptim keisti? Juk Seimas turi pasakyti: taip, mažinimo, taip, siaurinimo, taip, tos tvarkos sugriežtinimo. Kuria kryptimi? Terminų sutrumpinimo ir t. t. Mes turime rasti kriterijus, kodėl mes diskutuojame dėl gairių. Kad būtų aišku, kad tokia Seimo valia, ir Vyriausybė, jau ieškodama atsakymo dėl tvarkos pakeitimo, žino, ko iš jos reikalauja Seimas. Pasakykite, ko galima reikalauti, kai tokia guminė formuluotė?
Tokių guminių formuluočių čia daug, bet kertinis ir esminis klausimas yra toks: ką daryti su įsiskolinimais? Čia kertinis klausimas. Ar finansų ministrė sutinka dengti „Sodros“ įsiskolinimus iš valstybės biudžeto? O dar turime atsakyti į klausimą, ką turime daryti su dabartiniais įsiskolinimais. Juk čia dabar yra klausimų klausimas, be kurio negalima nei šiemet rudenį tvirtinti 2012 m. biudžeto, jokiu būdu negalima, nei žinome šaltinių, nei žinome, kokia situacija.
Kolega K. Glaveckas teisingai kalba apie situaciją finansų rinkose. Šiandien girdite, kad prognozės nėra tokios šviesios. Europos Sąjungoje diskutuojama, kad prasideda ekonomikos sulėtėjimas, Graikijos situacija komplikuota, Portugalijos situacija plius minus kelią grėsmę, ispanų taip pat, pasaulinėse rinkose nėra aiškumo. Šiuo atveju kyla klausimas, kaip mes atsakome gairėse į pozicijas? Ką darys valstybė su dabar esančiais įsiskolinimais ir ką darys valstybė dabar su dabartiniais įsiskolinimais dabartiniams pensininkams? Pasakant, kad bus grąžinta, reikia iš karto pasakyti, iš kokių šaltinių, kolega Andriau Kubiliau. (Balsai salėje) Čia apie tai kalbame. Čia kalbame apie gaires, apie principus ir apie galimybę pasirašyti sutarimą, kad nepasakytume: taip, žinote, bus, bet 2012 m. pasiskolinsime, o po to permesime kitoms vyriausybėms jau sukti galvą, ką daryti toliau, kadangi gairėse, matote, mes išvengėme konkrečių dalykų atsakyti į klausimą, ką daryti, kaip gairėse išspręsti, pirma, problemą su dabartinėmis bėdomis ir su tuo, kad, prieštaraujant Konstitucinio Teismo reglamentui, buvo sumažintos pensijos dirbantiems pensininkams ir pensininkams. Šis klausimas yra Konstituciniame Teisme, į jį juk reikia atsakyti. Už jo slypi ne tik pensijų atkūrimas, bet kompensacija už prarastas pensijas ir dar žala už padarytus antikonstitucinius veiksmus. Tuo klausimu gairėse mes nieko nekalbame. Išties būtų galima kelti dar daugiau problemų. Taigi, Socialdemokratų frakcijos nuomone, šiose pateiktose gairėse yra dalis principinių sprendimų, kuriems būtų galima pritarti, tačiau apskritai dokumentas yra visiškai guminis. Jis tikrai neatsako į klausimus. Todėl Socialdemokratų frakcija, balsuodama dėl šio dokumento, susilaikys.
PIRMININKĖ. Frakcijos vardu – R. J. Dagys, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nežiūrint V. P. Andriukaičio pasakymo apie frakcijos susilaikymą, aš vis tiek dėkoju visų frakcijų atstovams, kurie tikrai aktyviai dalyvavo svarstant šias gaires ir matė tuos skaičiavimus. Taigi darbas vyko konstruktyviai ir tikrai buvo galima tikėtis daug didesnės dozės populizmo tokiu jautriu klausimu kaip pensijos, jų ateities dalykai. Tikrai man paliko labai gerą įspūdį mūsų svarstymas ir tai, ką kolega V. P. Andriukaitis kalbėjo, dar yra galimybių ir toliau tobulinti šį mūsų gairių projektą. Jeigu būtume turėję labai konkrečių siūlymų… bus galima dėl jų apsispręsti dar ir priėmimo stadijoje. Manau, kad durys tikrai neuždarytos ir yra daug klausimų, kuriuos turėtume aptarti.
Dabar noriu frakcijos vardu pasakyti kai kuriuos esminius dalykus. Reikia suprasti, kad mes šiose gairėse turime sujungti įvairias nuostatas įvairių politinių jėgų ir surasti tokius bendrus rodiklius, kad mūsų reforma nebūtų tampoma iš vieno krašto į kitą kraštą. Todėl galbūt kai kurios formuluotės dar nėra iki galo nušlifuotos ir labai konkrečios, kaip mes norėtume, bet suprantama, kad tai yra proceso dalis. Pavyzdžiui, kalbant dėl virtualių sąskaitų ar taškų sistemos, komiteto nariams šiek tiek pristigo informacijos ne todėl, kad nebūtų pasirinkta kokia nors simpatija arba, sakykime, pasirinktas vienas ar kitas modelis, o todėl, kad reikia žiūrėti ir įgyvendinimo mechanizmą. Ne veltui mes po dviejų savaičių važiuojame į Švediją, kuri įgyvendino šitą modelį, pasižiūrėti, kokių ten yra sunkumų. Pavyzdžiui, asmeniškai man patinka kaupiamoji sistema. Turbūt ir mūsų frakcijoje daugumai tas yra simpatiška, bet reikia pažiūrėti, kiek jinai realiai įgyvendinama ir sujungiama su mūsų sistema.
Kitas dalykas, kiek mes, kaip valstybė, sugebėsime, ar esame pakankamai brandi skaičiuoti, teisingai įvertinti tas palūkanas, kurios turėtų užaugti, kaip mes sugebame prognozuoti makroekonominę situaciją. Tai yra tikrai labai rimti dalykai, kur neturėtume taip staiga padaryti klaidų. Turime aiškiai apsispręsti, ką mes galime padaryti, bet čia turbūt vis dėlto ne pagrindinė „Sodros“ pertvarkos esmė, nes ir vieną, ir kitą būdą galima sujungti. Vokietijoje yra modifikuota taškų sistema, kuri įtraukia daug ir kaupiamųjų sąskaitų sistemos dalių. Taigi čia turbūt nėra pagrindinis dalykas.
Kas vis dėlto yra pagrindinis? Tai, kad, nežiūrint tos blogėjančios demografinės situacijos, skaičiuodami, analizuodami duomenis pačių pesimistiškiausių scenarijų, kai ateityje mūsų lieka 2,5 mln. gyventojų, vis tiek randame būdą, kaip padaryti taip, kad mūsų pensijos išlaikytų Europos Sąjungos pensijų vidurkį. Tai yra pagrindinis dalykas. Tam, aišku, reikalingos tam tikros papildomos pastangos ir tas gairėse yra aiškiai numatyta. Tai nėra šiaip kokie pataisymai. Kita vertus, iškelčiau klausimą, ar būtinai reikalinga „Sodra“. Ar mes turime dabar atsisakyti „Sodros“ kaip tokios? Tikrai nemanau. Jeigu žiūrėtume į „Sodros“ sistemą, nežiūrint finansinių sunkumų, bet lyginant nuo 2002 metų iki… net krizės laikotarpiu „Sodros“ pensijos išaugo beveik 2,2 karto, čia jau su sumažinimu. O kaupiamoji dalis, taško vertė išaugo tik 38 %, neįskaitant infliacijos. Tai yra daug dalykų, kuriuos reikia tarpusavyje suderinti ir žiūrėti.
Taigi ką mes darome? Mes iš esmės dalį naštos vis tiek perkeliame valstybės biudžetui, t. y. kaip „Sodra“ gali išlipti iš savo skolų, nes nacionalinės pensijos dalis eina iš valstybės biudžeto ir kitų mokesčių. Taip pat mes, kaip ir esame anksčiau diskutavę, siūlome didinti pensinį amžių. Bet kada mes tai darysime ir kokiu greičiu, čia priklauso nuo mūsų ekonominės situacijos ir nedarbo situacijos. Bet aišku, kad reikės daryti iki 2027 metų. Tai irgi sprendžia problemas.
Toliau. Kas dabar yra negerai, tai tvarkome pačioje „Sodroje“. Autonomiškumas buvo pažeistas. Taip, mes tą tvarkome. Esminis dalykas. Ar vien Vyriausybė priima, kokios bus pensijos, ar vis dėlto trišaliu principu tas bus daroma? Ar politikai gali bet kada, net ir esant gerai situacijai, kištis į „Sodros“ reikalus taip, kaip buvo kišamasi anksčiau, nepaskaičiavus jokių parametrų? Ne. Iš tikrųjų yra aiškiai sudėtas mechanizmas. Ir ką mes darome? Mes darome „Sodrą“ labiau patrauklią ir prieinamą visiems kitiems, nes mes iš tikrųjų dabar turime plokščią pensijų sistemą, kuri visiškai nesuinteresuoja mūsų jaunosios kartos mokėti. Fondus taip pat sutvarkome, kurie iš esmės tampa mažiau rizikingi, nei dabar yra. Tai yra esminės pertvarkos, kad jie negalėtų daryti rizikingų investicijų. Maža to, gairėse dar siūloma svarstyti galimybę įsteigti ir valstybinę įstaigą, dirbančią pagal antros pakopos kaupiamųjų fondų sistemą, kuri galėtų būti labai konservatyvi ir veikti šitą rinką, mažinti tuos galimus per didelius piktnaudžiavimus mūsų fondų sistemos. Tai yra esminiai vis dėlto pertvarkos elementai, jeigu mes, aišku, nenorime sugriauti pačios „Sodros“, pačios pensijų sistemos.
Vyriausybė yra pateikusi tam tikrus modelius ir skaičiavimus, kuriais siūlo ir pensijų kaupiamųjų fondų sistemą, kaip ją toliau plėtoti, bet tai susieta ne tik su 2 %, kaip buvo siūloma Vyriausybės, bet dar su papildomomis įmokomis ir skatinimo mechanizmu, dar atitinkamai primokant iš valstybės biudžeto. Tai irgi amortizavimo būdai. Aš galiu pasakyti, tuose pesimistiniuose skaičiavimuose tikrai yra įvertintas tas variantas, jeigu „Sodra“ viską prisiimtų sau, ką Vytenis sakė, ir krizės pasekmes. Bet jeigu šito nedarytų, tai „Sodros“ vaizdas atrodytų dar geresnis ir pensijų sistemos vaizdas būtų geresnis.
Taigi mūsų frakcija siūlo visiems tęsti konstruktyvų darbą ir vieningai pritarti šiam kompromisiniam, ilgai siektam susitarimui, nes esminių pasiūlymų mes kol kas neturime. Dėl to tikrai galima susitarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu M. Zasčiurinską, Darbo partijos frakcija.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju. Žinoma, aš neturiu įpareigojimo kalbėti Darbo partijos frakcijos vardu, todėl kalbėsiu savo vardu. Aš pritariu tam, ką išdėstė kolega V. P. Andriukaitis, ir pratęsiu kai kurias jo mintis.
Pirmiausia noriu atkreipti jūsų dėmesį, kaip plėtojosi visas procesas iki šios dienos. Jūs visi puikiai atsimenate, kad naujoji valdžia 2008 m. iškart pradėjo keletą atakų. Pirmoji – pasmerkimas tokio veiksmo, kad Darbo partija buvo pradėjusi procesą, kuris reikalavo didinti pensijas nuo 370 Lt, ir jos padidėjo iki 845 Lt. Buvo įvardyta, kad tai yra didžiausia blogybė. Antras stiprus momentas buvo vadinamieji naktiniai sprendimai, kai iš pensininkų buvo atimtos sumažintos pensijos, pensininkams uždrausta dirbti. Kitas momentas buvo tai, kad daugiau kaip metus buvo vedama stipri kampanija, kad „Sodra“ bankrutuos, ir Lietuvos žmonės buvo gąsdinami tuo. Paskui kaip vienintelis išsigelbėjimas viešojoje erdvėje ir įvairių politikų kalbose buvo teikiami privatūs kaupiamieji fondai. Faktiškai dvejus metus, mes įvairiom formom buvom masinami, kad va va bus kažkokia reforma, kuri tikrai kažką padarys.
Prieš pusantrų metų Valstybės kontrolė nurodė, kokių yra trūkumų šioje socialinėje sferoje. Nurodė, kad iš pensininkų pinigų (atsimenate) negalima finansuoti darbo biržos. Nurodė, kad 0,5 mlrd. Lt paskolų, kurios finansuojamos taip pat iš pensininkų pinigų, turi būti finansuojamos iš valstybės biudžeto ir t. t. Tačiau per pusantrų metų nieko nebuvo padaryta ir štai dabar mes gavome dokumentą, kuriame iš principo nieko nėra. Ten yra palikta ta pati sistema, kuri ir dabar funkcionuoja, po pusantrų metų yra pasiūlyta likviduoti Valstybės kontrolės nurodytus trūkumus, dėl egzotikos yra sugalvoti mistiniai žodžiai – taškai, o jeigu įsigilintume, tai taškai yra dabartinės formulės dviejų dydžių sandauga, tai yra darbo stažo ir koeficiento sandauga. Tai mes vadiname, kad yra kažkoks naujas kūrinys, kažkokia reforma. Ten nėra nei rezervo, nėra nei pensinio amžiaus, nėra net priemonių ir krypties, kad reikia migraciją mažinti, nes jauni žmonės, kurie išvažiuoja, turi uždirbti pensininkams pinigų, nėra daugelio kitų dalykų. Tai vienas momentas.
Antras momentas, į kurį norėčiau atkreipti dėmesį, tai į pensijų dydį. Mano samprata… Paklauskite bet kurio kito žmogaus – 2050 m. pensijų nedaug kas sulauks šioje salėje. Pagrindinis dalykas – kokia bus pensija tuo ilguoju laikotarpiu. Šiandien pensija, pavyzdžiui, Norvegijoje yra 1760 eurų, Prancūzijoje – 1108, Ispanijoje – 800, Graikijoje – 1600, Lietuvoje – mažiau negu 220 eurų. Mes tokį patį pensijos lygį transformuojame į 2050 metus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Sąjunga siūlo projektuoti iki 2050 m., pagal makroekonominius rodiklius Lietuva ir toliau smarkiai atsiliks, ji smarkiai atsiliks nuo Europos Sąjungos vidurkių. Vadinasi, ką mes darome? Mes 2050 m. ir visu tuo laikotarpiu projektuojame pensijos dydį du kartus blogesnį, negu jis dabar yra, lyginant su Europos Sąjungos vidurkiu. Tai ar galima tai vadinti reforma, kuri ką nors sprendžia. Jeigu tai yra normalus sutvarkymas, Valstybės kontrolės išvadų realizavimas, taip, tokiam dokumentui reikia pritarti. Bet negalima pritarti dokumentui, kuris nieko nesprendžia, tik sudaro iliuziją, manipuliuojant įvairiais pozityviais žodžiais, kad kažkas bus. Man atrodo, kad politikai galų gale šioje salėje turi išmokti kalbėti tiesą ir tikrai pasakyti žmonėms, kas iš tikrųjų jų laukia tais metais. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu J. Oleką.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes šiandien svarstome labai rimtą dokumentą, kaip atrodys gyvenimas po beveik 30–40 metų, kaip jausis mūsų kartos žmonės arba dar net jaunesni, ką mes jiems prognozuojame? Taigi kokį uždavinį sau keliame? Iš pateiktų gairių to labai aiškiai atsakyti negalime. Man atrodo, kad tai, kas yra pateikiama, daugiau pateikiama kaip tam tikra dūmų uždanga, parodyti, kad lyg ir kažkas vyksta. Jau čia kolega kalbėjo, ar virtualūs taškai, ar taškai, ar virtualios sąskaitos – niekas nekvepia konkrečiais pensijų dydžiais, kuriuos žmonės gaus, kad galėtų oriai sulaukti ir pragyventi būdami garbaus amžiaus.
Man atrodo, kad šiuo atveju galbūt šiek tiek per siaurai pažiūrėta vien į galimą „Sodros“, arba socialinio draudimo biudžeto, balansavimą. Aš pasigendu, svarstant tokias gaires, platesnio matymo. Čia gerbiamasis Rimantas sakė: scenarijus, kuriame mūsų lieka 2,5 mln. Ar nebūtų rimčiau svarstyti, kaip padaryti, kad liktų nors tie 3 mln. 500 tūkst. mokėtojų socialinio draudimo mokesčio, 500 tūkst. dirbančiųjų galėtų iš esmės gelbėti ir dabartinę sistemą. Nes jeigu mes žiūrėsime, kad gyventojų, dirbančiųjų skaičius mažėja, kad mūsų šalis nėra patraukli čia dirbti ir užsidirbi, ir gyventi, tai, be abejo, net ir tokie pataisymai, kurie čia yra siūlomi, mūsų negelbės.
Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mes turėtume daug rimčiau išanalizuoti tai, kas buvo, nes šiandien pagal šitą dokumentą mes galime pasakyti, kad sistema veikė beveik normaliai. 2,5 metų plakėme, kad reikia iš esmės reformuoti „Sodrą“, o po to ateiname su gairėmis, kuriose pasakom, kad čia beveik dėl populizmo prikalbėjome visko, bet sistema yra. Štai aš galvoju, kad mes turime sugrįžti prie tokių dalykų. Kai kurių dalykų, be abejo, yra. Ar iš tikrųjų tik privatūs privalomi pensijų fondai turėtų egzistuoti? Pasiūlymą kurti valstybinę įstaigą, kuri galėtų amortizuoti tam tikrą… arba parodyti tam tikras galimybes, kad nebūtinai su labai didelėm administracinėm sąnaudom tai galima padaryti, taip, kaip elementą aš priimu. Bet manau, kad mes galime kalbėti ne apie privalomą, o grįžti grynai prie savanoriškos antrosios pakopos dalykų, kad kalbėtume apie valstybės tam tikra prasme įsipareigojimus, kad žmonės galėtų gauti ganėtinai normalią pensiją. Nes jeigu pažiūrėtume per šituos metus, kuriuos mes išgyvenome, juos vadindami krizės ar kitokiais pavadinimais, tai didžiausi nuostoliai mūsų įmokų yra ten, kur mes mokėjome privalomai į privačius fondus.
Todėl aš siūlau, kad tolesnėse diskusijose tie dalykai būtų iš esmės diskutuojami. Be abejo, aš manau, kad daug rimčiau turėtume grįžti prie tų momentų, kurie mums leidžia turėti didesnes pajamas į „Sodros“ fondą. Šiandien mes dar turėsime progos svarstyti minimalios algos dydį. Jeigu mes užmerkėme akis ir 2,5 metų nė centu nedidinome minimalios algos, tai negavome papildomai nė cento į „Sodros“ fondą. Jeigu rimčiau žiūrėsime į tai, kad mes turime kelti tą bazę, iš kurios ateina įmokos, o minimali alga beveik trečdaliui mūsų darbuotojų yra pagrindinis uždarbis ir vėlgi mokėjimai į „Sodrą“, tada galime turėti kitus dalykus. Lygiai taip, kaip ir gimstamumo skatinimas. Mes kalbame apie mažėjančią tautą, mažėjančius dirbančiuosius, mažėjančias įmokas, bet jeigu skatinsime, paremsime tokiu būdu jaunas šeimas, mes galime tikėtis, kad čia, Lietuvoje, turėsime pakankamą skaičių gyventojų, kurie galės mokėti įmokas.
Kolegos, aš manau, kad reikia dar labai rimtai svarstyti pateiktą projektą ir į jį pažvelgti daug plačiau, negu pateikta dabar mums. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu B. Bradauską.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų atrodytų viskas labai gerai – rūpinamės žmonių ateitimi, numatome gaires, bet nepasižiūrime į šią dieną. Susitvarkykime su einamaisiais klausimais. Einamieji klausimai yra įstrigę visiškai o mes žvalgomės į 30 ar dar daugiau metų, kas bus. Vienintelė iš Europos ir ne tik iš Europos Sąjungos šalių, kuri sumažino pensijas, vienintelė valstybė, kuri per naktį padarė mokesčių reformą, vienintelė valstybė, kuri negalvoja apie ekonomikos ateitį, rezultatas to – netekome 400 tūkst. žmonių. Tada, be abejo, reikia skelbti senelių atmintinas dienas ir panašiai, nes Lietuvoje nebelieka jaunimo ir nėra kam uždirbti pinigų mūsų pensininkams išlaikyti.
Bet aš nesuprantu, kam dabar mes turėtume priimti šį dokumentą ir kas trukdo teikti pasiūlymus spręsti nūdienos problemas. Taip pat ir ateities. Konkrečius įstatymų projektus, kuriuos matytume visi, matytų visi mūsų pensininkai, būsimi pensininkai, ir galėtų orientuotis į tai. Dabar mistiniai dalykai, kurie niekuo neparemti, jokių rimtų paskaičiavimų nėra. Kaip veiks tas dokumentas? Mes tokių programų ir visa kita, jeigu pažiūrėtume nuo nepriklausomybės laikų, esame pridėję lūžtančias lentynas, ir kas iš to? Ar kas nors pasikeitė, kas nors pagerėjo? Nieko. Štai ir šis dokumentas nieko naujo neatras ir nieko naujo neatneš. Vienintelis, kas yra, mes negalvojame, kas bus su tais žmonėmis, kurie pasitikėjo kaupiamaisiais fondais, kadangi mes juos beveik baigiame paleisti į bankrotą, kas jiems grąžins tas įmokas. Fondais taip tikėjo jauni žmonės, nešė pinigus, mokėjo į kaupiamuosius fondus. Kas bus apskritai, jeigu mes tik skolinsimės ir daugiau nespręsime kitokių klausimų? Atrodo, einame lengviausiu keliu. Šiandien pasiskolinome, pravalgėme, o rytoj kas? Taip, kaip Rusijos kaime, papjovė kiaulę, sukvietė kaimynus, išgėrė, suvalgė, o kitą dieną pakabinę dantis žiūri. Taip ir čia. Na, negalima taip elgtis.
Todėl aš manyčiau, kad ne programomis mes turime maitinti tautą, o konkrečiais sprendimais. Teikite, valdantieji, konkrečius sprendimus: kaip grąžinti pensijas, nuo kada mes grąžinsime tą pensijų lygį, kuris bus. Nors prieš mane kalbėjęs M. Zasčiurinskas labai švelniai sau prirašė šiuos pensijų didinimo darbus, pamiršęs, kad yra tokie socialdemokratai, kurie didino pensijas. Štai apie ką reikia kalbėti. Ir dabar, kai kartais kaltina mus, kad mes per dideles pensijas paskyrėme, buvo įvardyta, kokios pensijos Europos Sąjungos ir kokios yra mūsų, tai, matyt, nėra apie ką ir kalbėti. Todėl aš manau ir kviečiu valdančiąją daugumą dirbti konkrečiai, o ne programoms. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš manau, ne pirmą kartą pasakysiu, pakartosiu, ką ne kartą jau sakiau. Šis gairių dokumentas yra toks jaukas, ant kurio užkibo Seimo nariai, net opozicijos kai kurie mano bičiuliai, nes tai yra dokumentas apie viską ir apie nieką. Apie tai ne vienas kalbėjo. „Sodros“ problema žinoma, bent jau taip teigia Seimo dauguma, nuo 2008 m. gruodžio. Jau praėjo dveji su puse metų. Kas realiai padaryta? 2008 m. pabaigoje „Sodros“ deficitas buvo 1 mlrd. Lt. Šiandien po dvejų su puse metų deficitas yra beveik 8 mlrd. Lt. Pabandykite įsivaizduoti! Buvo 1 mlrd., yra 8 mlrd. Lt. Aš manau, kad per tuos metus, reikia priminti, užuot būtų buvę taupoma ir mažinamas „Sodros“ deficitas, čia, Seime, buvo priimta daug įstatymų, kurie didino tą deficitą. Todėl ne gairių reikia. Reikia labai konkrečių įstatymų. Ir reikia jų jau šiandien. O ši migla pučiama toliau.
Numetamas jaukas ir mes visi kalbame apie gaires. O kas iš to? Kas realiai iš to? Deficitas kiekvieną dieną didėja ir kada nors reikės jį grąžinti. Jau kolegos minėjo, turėkime omenyje, kad emigracijos lygis didėja, nedarbo lygis išlieka tas pats, atlyginimai įšaldyti, vadinasi, „Sodros“ pajamos… Na, didėti yra labai mažai šansų. Gerbiamieji, kartu Vyriausybės pozicija spręsti šį „Sodros“ deficitą yra užkraunama pačiai „Sodrai“. Būkite realistai ir įsivaizduokite, kad šiuos 8 mlrd. turės, sakykime, sutaupyti dabartiniai ir būsimieji pensininkai. Apie kokį pensijų didinimą galima kalbėti? Jeigu konservatoriai nutars nuo kitų metų grąžinti, sveikiname, bet įkris į dar didesnį deficitą. (Balsai salėje) Aš neprieštarauju, aš tik reikalauju, kad nešnekėtų konservatoriai, o neštų čia įstatymus. Ir jau įstatymus reikėtų priimti, o ne priimti įstatymų, kurie didina „Sodros“ deficitą, nes tokius sprendimus priėmėt.
Gerbiamieji, aš manau, kad istorija kartojasi. Visai nedaug praėjo. Kažkada konservatorių Vyriausybė paliko sprendimus vykdyti kitoms Vyriausybėms ir jos po to šešerius ar dešimt metų jas vykdė. Panašu, kad istorija apsisuko ir vėl viskas kartojasi iš naujo: tempiama guma toliau, nes sprendimai bus priimti geriausiu atveju kitais metais, įsigalios nuo 2012 ar nuo 2013 m. pradžios ir viskas. Atsakomybės jokios nereikia, permetame kitiems tą klausimą. Todėl esminis klausimas dėl šios visos „Sodros“ reformos ir gairių, ar mes išsaugome ir stipriname (…) sistemą, t. y. dabartinę sistemą. Kaip ji bus daroma, ar virtualiais taškais, ar sąskaitomis, ar dar kaip nors, čia yra detalės. Pirmiausia reikia subalansuoti „Sodros“ deficitą. Ar mus neoliberalai ar liberalai ves toliau prie antrosios kaupiamųjų pensijų sistemos? Čia esminis klausimas: ar mes gyvename pagal tradicijas, kokios yra kitose šalyse, ar mes pasiduodame šiai reklamai, kad kaupiamieji pensijų fondai mus, Lietuvą, ir Lietuvos pensininkus gali išgelbėti? Aš tuo netikiu. Šis delsimas, šis tempimas šitų klausimų nesprendimo tiksi ir kapsi į deficitą. Ir kuo didesnis deficitas darosi, tuo labiau įvairių institutų ekspertai teigia, kad, matote, sistema niekam tikusi, didelis deficitas, visi esame įkaitais. Todėl, gerbiamieji konservatoriai, ne žodžiais, o darbais reikia mylėti tėvynę. Neškite įstatymus.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu savo kalbą pradėti klasiko A. Syso baigiamaisiais žodžiais. Gerbiamasis Algirdai, gerbiamieji kolegos socialdemokratai, ne žodžiais, o darbais reikia mylėti tėvynę, taip pat ir „Sodrą“. Susidaro vaizdas, kad jūs visą laiką, visus dvejus metus, dvejus su puse metų kovojote už „Sodros“ deficito sumažinimą, bet noriu priminti, kad jūs nuolatos kovojate prieš bet kokį „Sodros“ išlaidų mažinimą ir bet kokį pajamų didinimą. Tą irgi reikia labai aiškiai prisiminti. Siūlau kalbėti labai aiškiai ir labai paprastai. Aš iš tikrųjų šiek tiek stebiuosi socialdemokratų šiandieniniu kalbėjimu. Kiek žinau, komitete buvo kitaip kalbama ir kitaip dirbama prie šio dokumento. Man susidaro vaizdas, kad socialdemokratai jau apsisprendė, kad po 2012 metų jiems nereikia būti valdžioje, nes nenori dabar dalyvauti priimant sprendimus, kurie yra ilgalaikiai ir kurie yra svarbūs, kuriems buvo ilgai rengiamasi ir buvo bandoma rasti sutarimą ilgalaikį per Seimo diskusijas. Tikrai noriu padėkoti komitetui, kurio šis dokumentas buvo nuosekliai rengiamas dalyvaujant Vyriausybei. Vyriausybė iš tiesų visus pasiūlymus labai atidžiai nagrinėjo ir skaičiavo, skaičiavimai komiteto nariams yra žinomi, ir A. Sysui yra žinomi labai gerai, todėl čia nereikėtų dabar kalbėti grynai populistiškai arba vien tik kameroms.
Taip, šiandien „Sodra“ turi problemų, taip, deficitas yra didelis, taip, Lietuva yra vienintelė valstybė, kurioje 2007 m. pabaigoje – 2008 m. pradžioje pensijos buvo padidintos 50 %. Nė vienoje kitoje Europos Sąjungos valstybėje, artėjant pasaulinei krizei, nebuvo elgiamasi taip neapgalvotai ir neatsakingai, todėl visi rezervai buvo išnaudoti. Todėl turime „Sodros“… Noriu priminti, kad tokius sprendimus darė Vyriausybė. (Balsai salėje) Tokius sprendimus dėl pensijų didinimo darė Vyriausybė be Seimo paklausimo. Tai čia turite ant savo sąžinės irgi tuos dalykus žinoti.
Aš norėčiau iš tikrųjų kalbėti tikrai kreipdamasis į… Nediskutuodamas apie tai, kas buvo ir kaip gyvenome tuos paskutiniuosius dvejus metus, aš norėčiau kreiptis į visus, kviesdamas labai atsakingai suvokti, kad mes šiandien svarstome ir sprendžiame ne tik artimiausio laiko problemas, bet ir ilgalaikes Lietuvos problemas, nes pensijų sistemos aiškumas ir skaidrumas, pensijų sistemos ilgalaikis finansinis tvarumas, gebėjimas tos pačios pensijų sistemos gyventi be deficito, kaupiant rezervus, galų gale ir perspektyva, kad pensijos būtų mokamos padorios ir santykis tarp pensijos ir vidutinio atlyginimo bent jau nemažėtų esant tokiai demografinei situacijai, yra labai svarbu sprendžiant ne tik konkrečių pensijų problemą, bet yra labai svarbu sprendžiant ir mūsų visuomenės pasitikėjimo Lietuvos ateitimi klausimą, Lietuvos žmonių tikėjimo, kad Lietuvoje bus galima ir po 20, ir po 30 metų susikurti normalų gyvenimą ir nereikia dabar bėgti ieškoti kur nors geresnio gyvenimo į kitas šalis. Tai visi tie dalykai yra sprendžiami šiandien.
Taip, dokumentas galbūt nėra labai konkretus ir tikslus, bet kiekvienas, kas dalyvavo detalesnėse diskusijose, labai gerai žino, kas parašyta kiekviename sakinyje. Aš vėl žiūriu į komiteto narius, kurie tikrai gerai žino, kas parašyta tais sakiniais. Komiteto pastangos ieškoti bendro sutarimo su visomis partijomis, su visomis frakcijomis, esančiomis Seime, su visais komitetais, aš dėkoju Audito komitetui už protingą sprendimą, iš tikrųjų vertos mūsų visų supratimo. Aš nežinau, kodėl šiandien diskusijoje vėl pasileista į tokį, sakyčiau, visišką nematymą tų ilgalaikių dalykų, kuriuos turime spręsti kartu, ir vėlgi tos pačios pastangos tik trumpai čia šiandien pakovoti dėl kažkokių populiarumo taškų.
Iš tikrųjų esminis dalykas, kuris yra svarbus ir kurio siekiama ilgalaike pertvarka, tai ilgalaikis pensijų sistemos finansinis tvarumas. Jūs, kolegos, labai gerai žinote, kad jeigu nedarome tų žingsnių, kurie dabar yra pradedami šiuo dokumentu, kad ir nelabai dar apibrėžtu, bet žinant, kokie įstatymai po to bus, jeigu šiandien nedarome tokių reformų, tai pensijų sistema po 2023–2024 m. patirs gilius ir ilgalaikius deficitus ir negebėjimą išsaugoti savo finansinio tvarumo. Tą jūs labai gerai žinote. Tai kodėl apie tai nekalbame šiandien? Mes turime kalbėti ne tik apie… Turime kalbėti ir apie ilgalaikę ateitį. Labai gerai žinote, kad jeigu darome tokias permainas, kurias dabar dedame į šį dokumentą, tai iki 2020 m. pensijų sistema ir sugebės išeiti iš deficito, ir sugrąžinti skolas, ir kompensuoti sumažintas pensijas, ir nuo 2012 m. sausio 1 d. atkursime pensijas.
Dar yra svarbu, kad jūs turite suprasti, kad šie dokumentai, šie sprendimai yra labai svarbūs ir dabartiniams pensininkams, nes jeigu mes priimame šiuos sprendimus ir pradedame jų įgyvendinimą, tai visiškai akivaizdu, kad tarptautinėse finansų rinkose mūsų finansų sistemos, bendros finansų sistemos, ir valstybės biudžeto, ir „Sodros“, patikimumas didėja, o tai reiškia, kad skolinti galime pigiau, ir tai reiškia, kad daugiau pinigų turėsime ir toms pačioms pensijoms šiandien mokėti.
Gerbiamieji kolegos, aš tikrai raginu elgtis atsakingai, išmintingai ir suvokti, kad šiandieniniai mūsų svarstymai lemia ilgalaikę ateitį, ne tik šios dienos populiarumą.
PIRMININKĖ. Dėkoju A. Kubiliui. Gerbiamieji kolegos, mes dabar turime apsispręsti. Pagal darbotvarkę šiam klausimui skirtas laikas pasibaigė, tuo labiau kad yra labai daug pataisų. Aš suskaičiavau, kad pataisų svarstymas dar užimtų maždaug pusvalandį. (Balsai salėje) J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Frakcijos vardu aš siūlyčiau pratęsti numatytą laiką, kad galėtume šio klausimo svarstymo stadiją užbaigti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Mes turime tada balsuoti ir apsispręsti. Kas už tai, kad pratęstume šio klausimo svarstymą iki tol, kol pabaigsime svarstymo stadiją, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 55, prieš – 13, susilaikė 31. Taigi dirbame toliau.
Gerbiamieji kolegos, dėmesio, susikaupiame. Yra Seimo nario M. Zasčiurinsko pirmasis pasiūlymas, kurį mes fiksuojame prie 1 straipsnio, – pakeisti nutarimo pavadinimą. Gerbiamasis Mečislovai, argumentuokite, kodėl jūs siūlote pakeisti nutarimo pavadinimą.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš nenorėčiau kartoti tų argumentų, kuriuos jau pasakiau, aš juos tik papildysiu. Aš visiškai sutinku su gerbiamojo premjero išsakytu teiginiu, šešis kartus pakartotu, kad tai yra ilgalaikis dokumentas, kad jis orientuotas į ateitį. Kaip tik todėl mes į jį turime labai rimtai žiūrėti ir matyti tai, kas ten parašyta, o ne ką mes galvojame, kad ten parašyta. Šiame dokumente nėra nieko naujo – yra įvardintas Valstybės kontrolės išvadų realizavimas, kuris buvo pateiktas daugiau negu prieš pusantrų metų. Jame nėra klausimų nei dėl rezervų, nei dėl amžiaus, nei dėl pensijų dydžio, nei dėl migracijos, nei dėl ekonomikos, nėra tokių svarbių dalykų kaip perkamoji galia, neįvertinta tai, kad nepakankamos pensijos jau ir dabar yra reikšminga vyresnio amžiaus žmonių skurdo priežastis. Aš galvoju, kad mes, kaip politikai, turėtume žmonėms pasakyti tiesą ir įvardinti, kad šis dokumentas nėra pertvarka, nėra reforma, kad tai yra sutvarkymo gairės. Sistema nekeičiama, tai, kas buvo sistemiškai parašyta, ir lieka, išskyrus tai, kad siūloma pašalinti netvarką, tai yra nefinansuoti iš pensininkų lėšų darbo biržų, trumpai šnekant, iš pensininkų pinigų nemokėti palūkanų bankams ir t. t.
PIRMININKĖ. Laikas, kolega.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Todėl aš siūlau vietoj žodelio „pertvarka“ įrašyti žodelį „sutvarkymas“.
PIRMININKĖ. Komiteto pirmininkas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jūs turbūt nejaukiai jausitės komitete pasakęs šitaip apie tai, kad to nėra. Visa tai yra, ir jūs puikiai tą žinote. Kelis kartus jūs tą sakėte ir komitetas jums nepritarė. Būkite korektiškas. O žodis „pertvarka“… Mes dabar diskutuojame dėl vieno žodžio „pertvarka“ ar „sutvarkymas“. Pertvarka yra reformos sinonimas, o sutvarkymas – iš viso neaišku, ką reiškia tas juridinis terminas. Komitetas nemano, kad tam reikėtų pritarti, ir siūlo palikti taip, kaip yra, nes tai yra esminis pertvarkos ir rezervo, ir kaupimo, ir visos sistemos, ir valstybinių pensijų atsisakymo, ir panašiai, visiškai priešingai, negu kolega teigia.
PIRMININKĖ. Dabar vienas – už, vienas – prieš pataisą. Už pataisą – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Rimantai, kolega teigia tai, ką jūs rašote. Kol kas aš išties nematau kriterijų, pagal kuriuos galėčiau pasakyti, kad čia yra pertvarka. Taip, čia yra daugiau sutvarkymas nei pertvarka, ir vengiama atsakyti į visus kertinius klausimus: dėl „Sodros“ deficito, valstybės biudžeto įsipareigojimo padengti, valstybės skolos, skolinimosi grafikų, kompensacijų dabartiniams pensininkams už nusavintas pensijas, pensijų atkūrimo. Kur jūs matote šiuos kriterijus surašytus? Čia jūsų guminės formulės nėra jokia pertvarka. O dėl tvarkos, dėl taškų, dėl kitko – tai yra sutvarkymas. Todėl aš remiu M. Zasčiurinsko pataisą.
PIRMININKĖ. D. Jankauskas – prieš.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ypač Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai, kurie per daugkartinius svarstymus visos įmanomos informacijos, kiek buvo prašyta, tiek gavote. Buvo pateikti visi įmanomi skaičiavimai, ir šiandien daugiau ar mažiau vis dėlto demagogiškai skamba sakymai, kad nieko čia nėra, kad niekas čia neparašyta arba neatsakoma į esminius ir pagrindinius klausimus. Būtent kad būtų atsakyta į esminius klausimus ir kad būtų labai aiški ilgalaikė socialinio draudimo ir pensijų sistemos ateitis, tam ir yra siūlomos gairės kaip pagrindiniai principai.
Taigi komitete buvo išdiskutuota, ir tikrai negaišindamas kolegų pasisakau prieš, prašau atmesti pataisas ir greičiau balsuoti dėl pritarimo po svarstymo dėl viso projekto. Ačiū.
PIRMININKĖ. Balsuojame! Kas pritariate M. Zasčiurinsko pataisai pakeisti nutarimo pavadinimą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 30, prieš – 33, susilaikė 35. Pataisai nepritarta.
Toliau yra Seimo nario M. Zasčiurinsko pataisa – pakeisti nutarimo įžanginės dalies 2 pastraipą. Gerbiamasis Zasčiurinskai, prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šioje pastraipoje yra trys dalys. Pirmajai daliai komitetas pritarė. Taip, Rimai?
PIRMININKĖ. Taip. Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Taip, 1 daliai, kad dabartinių ir būsimų pensininkų pajamos būtų adekvačios ir tvarios. Šiam pritarė. Nepritarė kitoms dviem. Šiame dokumente yra kalbama labai konkrečiai ir vienprasmiškai, kad privatūs kaupiamieji fondai turi būti skatinami. Kadangi dokumentas yra ilgalaikis, aš manau, kad būtų kur kas tiksliau neišskirti vienos iš privačių kaupimo formų, o įrašyti tokį tekstą: „Skatinamos privačios bei profesinės pensijų didinimo formos.“ Tai yra vienas mano siūlymas.
Antras yra dar svarbesnis. Atvirai šnekant, šiek tiek nustebau, nes šioje tribūnoje stovėdamas komiteto pirmininkas kaip tik ir pasakė tai, kas čia įrašyta. Jis pasakė, kad šios pertvarkos (jau dabar vadinsiu šiuo žodžiu) tikslas yra užtikrinti Europos Sąjungos pensijų vidurkį. Aš kaip tik šį dalyką ir siūlau. Komitetas siūlo, kad nebūtų įvardinta, kad mūsų tikslas yra Europos Sąjungos vidurkis. Tai reiškia, kad jeigu mes šiandien atsiliekame ir vos ne patys skurdžiausi pensininkai Europos Sąjungoje esame, kad ir 2050 m. pensininkų lygis būtų toks pat.
Mano du siūlymai. Pirma. Dėl kaupiamųjų fondų – nesudaryti jiems prioriteto, o įrašyti bendresnį sakinį, leidžiantį ir kitas formas. Antra, sukonkretinti…
PIRMININKĖ. Laikas, laikas!
M. ZASČIURINSKAS (DPF). …pensijų vidurkį.
PIRMININKĖ. Būkite malonus, kalbėkite konkrečiai, aiškiai, kad tilptumėte į laiko limitą. V. P. Andriukaitis. Atsiprašau, komiteto pirmininkas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kadangi komitetas atsižvelgė iš dalies, pritarė 1 daliai, kad pensininkų pajamos būtų adekvačios ir tvirtos, dėl to turbūt aš nekomentuosiu, bet dėl kitų dviejų noriu atkreipti dėmesį. Kolega Mečislovas kalba apie kažkokius kaupiamuosius fondus, bet jo parašyta: skatinamos privačios (įsiklausykite!) bei profesinės pensijų didinimo formos. Kokios yra profesinės didinimo formos? Kas tokias gali pasakyti? Čia išvis nesuprantama sąvoka.
Antroji dalis, kuriai komitetas nepritarė, kad dydis Lietuvoje atitiktų Europos Sąjungos vidurkį. Aš jau minėjau, kad pagal dabartinius skaičiavimus, kai mes modeliavome, mes modeliavome pesimistinį scenarijų. Juo mes iš esmės pasiekėme vidurkį, bet jeigu jis bus optimistinis, ką kalbėjo, ir demografines problemas išspręsime, ir apmokestinimas padidės, jis bus dar geresnis. Kodėl mes turime sau uždėti ribojančią nuostatą?
Kitas dalykas. Mes nežinome, kaip elgsis kitos Europos Sąjungos šalys. Kaip tik kai kurios eina mažinimo linkme. Todėl komitetas manė, kad palikti taip, kaip yra, bus labiau korektiška ir nesukelsime žmonėms papildomų dviprasmybių.
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis, palaikantis M. Zasčiurinsko pataisą.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Keblioje situacijoje turėčiau palaikyti tik dalį M. Zasčiurinsko pataisos dėl to, kad jis siūlo apskritai pasisakyti prieš privačių pensijų kaupimo skatinimą. Aš manau, toks Seimo nutarimas yra visiškai aiški valdančiosios daugumos tam tikrų politinių partijų kompromiso ir duoklės vieni kitiems forma, nes tokioje situacijoje apskritai nebūtų galima kalbėti apie privačių kaupimo fondų skatinimą, tada solidarumas sumenkės dar daugiau. Tai yra labai pavojinga formuluotė. M. Zasčiurinskas siūlo bent įdėti, kad gali būti kitos profesinės formos. Jų, deja, šiandien nėra, bet jos gali atsirasti, jeigu pertvarkos gairėse bus tai numatyta. Iš dalies remiu M. Zasčiurinsko būtent šią dalį. O dėl vidurkio ir viso kito, deja, yra labai sunku atsakyti, kokie vidurkiai bus po penkerių metų.
PIRMININKĖ. D. Jankauskas – prieš.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Visi argumentai buvo pasakyti ir diskusijų metu, ir svarstant komitete. Taigi labai trumpai, kolegos: raginu nenueiti populizmo keliu ir kviečiu balsuoti prieš pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Balsuojame! Kas pritariate M. Zasčiurinsko pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 31, prieš – 27, susilaikė 40. Pataisai nepritarta.
Toliau yra M. Zasčiurinsko pataisa pakeisti nutarimo 1 straipsnį, bet mes dėl to jau balsavome. Taigi balsuoti nereikia.
Toliau – pakeisti nutarimo 1 straipsnį, ir dar prideda žodžius „pradinio etapo“. Komitetas tam nepritarė. Gerbiamasis Zasčiurinskai, neatsiimate šito?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, aš maniau, kad taip būtų tiksliau ir lengviau tiems, kurie realizuos tas gaires, bet aš nereikalauju balsuoti.
PIRMININKĖ. Nereikalaujate? Dėkoju. Gal tada paliekame redakciją, kokia yra komiteto? Gerai.
Toliau dabar siūlau pereiti prie paties teksto – „Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairės“. Čia irgi yra Seimo nario M. Zasčiurinsko pasiūlymas dėl 1 pastraipos – pakeisti valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių įžanginę dalį ir išdėstyti kitaip. Prašau pateikti.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, pirmininke. Šioje 1 dalyje yra suformuluotas pagrindinis tos pertvarkos tikslas. Aš pasielgiau labai paprastai ir elementariai – paėmiau Europos Sąjungos pensijų reformos žaliąją knygą ir perrašiau tikslą, tai yra tikslą, koks ten yra, perkėliau čia. Atvirai šnekant, labiau nustebau, kai dauguma, taip palaikydama Briuselio visus sprendimus, nepritarė šitam tikslui. Taigi koks tikslas, mano nuomone, ir Europos Sąjunga tą patį įrašė: „Užtikrinti ne tik orų gyvenimą senatvėje, bet ir tinkamą atlygį už visą gyvenime dirbtą darbą“. Čia yra Europos Sąjungos formuluotė, Pensijų sistemos reformos žalioji knyga, tikslas. Aš siūlau tai įrašyti ir į Lietuvos socialinės apsaugos sistemos pertvarkos gaires. Manau, tai atitiktų lūkesčius tų pensininkų, kurie sėdi čia, šioje salėje, ir po 20, 30, 40 metų jau galės gauti tokio dydžio pensiją.
PIRMININKĖ. Komitetas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, ką tik diskutuodami jūs kalbėjote apie tai, kad reikia didesnio konkretumo, ką mes siūlome iš tikrųjų padaryti. Todėl komitetas nepritarė šiai formuluotei, nes ji per daug bendra. Siūloma išbraukti „Sukurti tvaresnę, skaidresnę ir garantuojančią adekvačias išmokas sistemą, pertvarkyti esamą valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos modelį.“ Tvarumas yra tai, kad mūsų sistema nebankrutuotų, skaidrumas tai yra valdymo pertvarka, adekvatumas – kad draudiminis principas būtų visur išsaugomas. Tai yra bazinės nuostatos, dėl kurių mes ir darome tą pertvarką. O orus gyvenimas ir atitinkamas atlygis yra daugiau deklaratyvios formos negu paaiškinančios turinį, ką mes čia darome.
PIRMININKĖ. Gerai. Balsuojame. V. P. Andriukaitis nori kalbėti už pataisą. Prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis kolega Rimantai, aš net būčiau ir pasiūlęs priimti ir tą, ir tą, nes skaidresnė, geresnė, tvaresnė, garantuojanti yra labai konkreti. O jeigu jūs parašytumėte, kad tvaresnė, skaidresnė, garantuojanti ir užtikrinanti ne tik orų gyvenimą senatvėje, bet ir tinkamą atlygį už visą gyvenimą dirbtą darbą, tai yra abi dalys sujungia tai, kad yra pertvarkos tikslas, dėl ko darote. Išties dėl orios senatvės Ar šiaip sau darote? Todėl aš nematau čia prieštaros, aš tiesiog manau, komitetas galėjo bendru sutarimu įtraukti abi formuluotes. Todėl aš remiu M. Zasčiurinsko pasiūlymą.
PIRMININKĖ. D. Jankauskas – prieš.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas daug diskutavo, buvo išsakyti argumentai ir šiandien komiteto pirmininko bei pranešėjo. Taigi trumpai pasakysiu, kad pasisakau prieš teikiamą pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate M. Zasčiurinsko pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 33, prieš – 19, susilaikė 36. Pataisai nepritarta.
Toliau M. Zasčiurinsko pataisa dėl 1 dalies 3 punkto. Prašau, Mečislovai.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš principo tas teiginys, kuris čia yra įrašytas, yra pozityvas, bet jis nėra konkretus. Dabar rašoma: „Aiškios, objektyviais kriterijais paremtos išmokų indeksavimo tvarkos nustatymo principu.“ Čia kalbama, kokiais principais toliau 40 metų į priekį visa tauta su valdžia priešaky dirbs. Aš manau, laikas išreikšti savo nuomonę, ir pasirinkau vieną būdą – tai yra įrašyti, kad… indeksavimas iš principo, jūs puikiai žinote, gali būti vykdomas keliais – trim, pavyzdžiui, būdais: pagal kainų indeksą, pagal tą, pagal tą. Aš siūlau įrašyti konkrečiai, kad mūsų tikslas yra vadovautis principu, kad mes indeksuojame pagal vidutinį mėnesinį darbo užmokestį. Kodėl pagal vidutinį mėnesinį darbo užmokestį? Todėl, kad vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio sistema Lietuvoje… apskaitos, kontrolės ir dinamikos sistema visiškai veikia, ji nereikalauja jokių aiškinimų, išaiškinimų, tikslinimų ir panašiai. Jeigu tokį tikslą mes turėtume, tai pensinio amžiaus žmonėms būtų labai aišku: vidutinis atlyginimas pakito, jie žino, kad jų pensijos bus indeksuotos. Tada atkristų tikimybė ir galimybė užsiimti politinėmis manipuliacijomis ir visais kitais dydžiais. Tokie mano motyvai. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Komitetas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas siūlymui nepritarė, nes būtų pernelyg rizikinga ir pernelyg supaprastinta pensijų skaičiavimo tvarka, kadangi jų dydis turėtų priklausyti ir būti indeksuojamas ir pagal infliaciją, ir pagal kitus parametrus, nuo kurių priklauso mūsų gyvenimo kokybė. Vien tik susieti su vidutiniu uždarbiu, kuris gali kristi, priklauso nuo ekonominės krizės, būtų labai, mano galva, prastas sprendimas, galėtų turėti neigiamų pasekmių, nes gairėse yra numatyta, kad krizės atveju pensijos amortizuojamos iš rezervinių fondų. Dabar, jeigu mes susiejame su vidaus, vadinasi, aiškiai pasakome: nors fondas turi rezervų, vis tiek iš fondo rezervų nebus niekas amortizuojama, o bus susieta su vidutine pensija. Tai taip, kaip yra suformuluota, yra ydinga formuluotė, tai yra nenaudinga mūsų pensininkams.
PIRMININKĖ. K. Daukšys nori kalbėti už, bet nėra prieš. Gal nereikia, nekalbame? Balsuojame. Kas pritariate M. Zasčiurinsko pasiūlymui dėl 1 dalies 3 punkto pataisos, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 92 Seimo nariai: už 33, prieš – 18, susilaikė 41. Pataisai nepritarta.
Pataisa dėl 1 dalies 5 punkto. Gerbiamasis M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ką aš siūlau dėl 5 punkto? Siūlau labai atvirai, skaidriai pripažinti, kad privatūs kaupiamieji fondai nėra valstybinio socialinio draudimo rūšis ir negalima vadovautis principu, kad jiems reikia pervedinėti pinigus. Todėl aš siūlau šį tekstą… iš to teksto, kur parašyta taip: „valstybinių pensijų įtraukimo į bendrąją valstybinio socialinio draudimo sistemą principų“, palikti… ir išbraukti, kad valstybinėje sistemoje nėra privačių kaupiamųjų pensijų fondų. Privatūs kaupiamieji fondai yra atskira sistema, kuri funkcionuoja šalia valstybinės socialinio draudimo sistemos. Ji finansuojama visiškai atskirai, žmonės patys apsisprendžia, ar dalyvauti joje, ar nedalyvauti, ir ta sistema negali būti integruota į valstybinių pensijų sistemą. Todėl aš siūlau, kad būtų didesnis aiškumas, išbraukti tuos keturis žodelius.
PIRMININKĖ. Komitetas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas nepritaria tokiam siūlymui. Kaip minėjau, mes siekiame subalansuoti visus įvairių politinių frakcijų siūlymus. Priėjome prie išvados, kad turime derinti visas tris pakopas. Toks išbraukimas, ką siūlo gerbiamasis M. Zasčiurinskas dabar, iš esmės atmeta antrąją pakopą, palikdamas tik trečiąją. Trečioji atitinka tą, ką jis pasakė, dabar ji yra, bet joje yra tik 70 tūkst. mūsų žmonių. Tai neužtikrina tam tikro papildomo gaunamo uždarbio, papildomos pensijos. Europa, nors ir šiek tiek sumažino savo optimizmą dėl privačių kaupiamųjų fondų, bet tikrai neina jų atsisakymo keliu, bet derinimo keliu, todėl manome, kad ir mums būtų ne visai išmintinga dabar imtis tokių radikalių pokyčių. Todėl komitetas, visa tai vertindamas, nepritaria tokiai pataisai.
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis, palaikantis pataisą.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis kolega Rimantai, abu puikiai suprantame, kad mūsų kebli padėtis. Kaupiamieji fondai turėtų būti privatūs ir jie neturėtų sudaryti valstybinės sistemos dalies. Žinoma, pas mus sukurta formulė, kad „Sodra“ sukaupia, perveda ir dar turi nuostolių dėl to, kad perveda į privačius kaupimo fondus tam tikrą dalį, yra nonsensas, bet jis egzistuoja. Bet sutikite, kad čia reikalinga tikslesnė redakcija, nes priešingu atveju susidaro toks įspūdis, kad valstybinių pensijų įtraukimas eina ir į antros pakopos privačių kaupiamųjų pensijų sistemą, jeigu jūs perkaitysite taip nuosekliai, kaip aš. O išbraukimas to, ką siūlo M. Zasčiurinskas, nereiškia, kad mes atsisakome antrosios pakopos pensijų sistemos, tiktai reiškia, kad valstybinių pensijų sistema įtraukiama į bendrą valstybinio socialinio draudimo sistemą. Jeigu kalbame apie sistemą, tai kartu gali implikuoti, kaip jūs sakote, ir privačius, bet gali būti ir kitaip įtraukiama. Šiuo atveju redakcine prasme M. Zasčiurinsko pasiūlymas yra logiškas, o fundamentalia, principine prasme taip pat logiškas, nes kaupiamųjų pensijų fondų problema Lietuvoje yra, sakyčiau, daugiau negu problematiška.
PIRMININKĖ. K. Daukšys – prieš. Jau nebenori kalbėti? Gerai, balsuojam. Kas pritariate M. Zasčiurinsko pasiūlymui dėl 1 dalies 5 punkto, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 39, prieš – 12, susilaikė 43. Pataisai nepritarta. M. Zasčiurinsko pataisa dėl 1 dalies 7 punkto. Prašau.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. 7 punktas slepia daug pavojų iš principo. Kolegos, įsiskaitykite gerai. Kai mes komitete diskutavome dėl šio punkto, tai mūsų noras buvo labai paprastas, bet nepavyko jo įrašyti. Tai yra kad dalis pensijų, pavyzdžiui, bazinė pensija, būtų finansuojama (tiesiai šviesiai būtų parašyta) iš valstybės biudžeto. Bet kadangi finansų ministrė kategoriškai užprotestavo, kad tai būtų įrašyta, tai atsirado, atsiprašau, toks eilėraščio tipo klausimas, t. y. fondo biudžeto ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto santykio nustatymo principu, kuriam gal ir galima būtų pritarti. Balansuojant finansų srautus, teisingai, derinant skolinimąsi, teisingai, finansavimą ir gerinant administravimą. Galima būtų pritarti, bet kadangi šių gairių vienas iš pagrindinių tikslų – už ausų traukti privačius kaupiamuosius fondus, kukliai visur, kur tik galima, ir po to galima turėti tęsinį dėl Vyriausybės priemonių plano, kurio projektas, beje, jau yra išdalintas, visur įrašoma, kad pensijų kaupimo. Todėl aš atkakliai siūlau: nemaišykite valstybinio socialinio draudimo su privačiais pensijų fondais. Privatūs pensijų fondai jau dabar iš pensininkų pinigų, iš valstybės biudžeto gavo apie 4 mlrd. Lt. Jeigu jiems nebūtų pervesti tie pinigai, tai kažin ar „Sodra“ turėtų problemų, kokių turi dabar. Todėl aš dar kartą siūlau: jau dabar šiame 7 punkte išbraukite tą pensijų kaupimą dėl šventos ramybės. Ačiū.
PIRMININKĖ. Komitetas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, vėl noriu atkreipti dėmesį į tai, ką argumentuoja gerbiamasis kolega ir ką jis parašė. (…) sutinka, kad tai turi būti – balansuojant finansų srautus, derinant skolinimąsi, gerinant administravimą, bet siūlo juos išbraukti. Tam pritaria, bet siūlo išbraukti. Kalbame apie „Sodros“ biudžetą, o ne apie kaupiamuosius fondus. Aš ir siūlau taip elgtis. Mes kalbame, kad jeigu išbrauksime „derinti skolinimąsi“, tuo atveju mūsų „Sodra“ iš viso negalėtų tempti nieko, nes iš valstybės biudžeto nėra iš ko amortizuoti susidariusios situacijos. Tai ką, mes ją norime palikti basą, be jokios galimybės pasiskolinti? Siūloma tai išbraukti. Žiūrėkime, kas yra parašyta. Kas prieštarauja dėl gerinimo administravimo, yra atskiri punktai išdėlioti. Jie yra lygiai taip pat įtraukti visi, o pensijų kaupimo finansavimą mes kaip tik atskiriame nuo „Sodros“, kituose punktuose siūloma, kad nesimaišytų viskas į krūvą. Ir dar už tų fondų administravimą siūlome „Sodrai“ imti pinigus. Nesuprantu šio siūlymo esmės, tikrai ne vietoje ir ne čia.
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis, palaikantis M. Zasčiurinsko pataisą.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Taip, aš iš dalies palaikau M. Zasčiurinsko pataisą, kolega Rimai, su labai susiaurintu variantu. Jeigu būtų išbraukti du žodžiai – „pensijų kaupimo“. Tuomet viskas atsistotų į savo vietas. Bet žiūrėkite, gerbiamasis Rimai, kaip pasidaro pavojinga dabar, kai pasilieka visa formuluotė. Tuomet privačių pensijų kaupimo atstovai galės kelti labai didelį triukšmą. Kadangi, tarkime, yra krizė, mes negalime jiems tiek pervesti, bet jie sakys: palaukite, didinkite, skolinkite, gerinkite ir balansuokite, nes mes patenkame į tą sąvoką. Šiuo atveju aš tikrai būčiau išbraukęs privačių pensijų kaupimą ir būčiau pasakęs visiškai aiškiai, kad taip, šie principai egzistuoja, jie fundamentalūs pertvarkai, tačiau dėl privačių, kadangi jie patenka į šį žodį, aš būčiau paryškinęs ir tuos du žodelius išbraukęs. Todėl iš dalies remiu M. Zasčiurinsko pataisą.
PIRMININKĖ. D. Jankauskas – prieš.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Kolega M. Zasčiurinskas, pristatydamas savo pasiūlymą, irgi sakė, kad galima būtų pritarti tai redakcijai, kuri yra pasiūlyta pagrindinio komiteto, bet lygiagrečiai vėl išsako argumentus, kurie prieštarauja pačiam turiniui. Kolegos, mes diskutuojame ne tik dėl socialinio draudimo, bet ir dėl pensijų sistemos pertvarkos gairių. Pensijų sistema – tai visuma. Todėl pasisakau prieš pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Balsuojam. Kas palaikote M. Zasčiurinsko pataisą dėl 1 dalies 7 punkto, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 32, prieš – 17, susilaikė 43. Pataisai nepritarta.
Toliau, M. Zasčiurinskas siūlo papildyti 1 dalį 8 punktu. Prašau.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Žinoma, kolegos, būtų įdomu sužinoti, kaip atrodytų mūsų rezultatai, jeigu balsavime nedalyvautų privačių kaupiamųjų fondų dalyviai, esantys šioje salėje. Ką aš dabar siūlau? Projektuojamas laikotarpis yra ilgas ir vadovautis vien tik šios dienos sampratomis, kokios yra pensijų didinimo formos, yra netikslinga, taip negalima. Šiandien mes galvojame vienaip, po dešimties metų atsiras tikrai kitų, naujesnių, formų, ir užsikirsti kelią… Aš to nesiūlau. Aš siūlau atvirkščiai – nurodyti kryptį, kad valstybinio socialinio draudimo pensijų pertvarka galima ir įvairiomis socialinio draudimo, pensijų formų plėtimo principais, t. y. galimybėmis. Ypač įvertinant tai, kad šiandien pensijos yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje, komunaliniai mokesčiai yra didžiausi, maisto produktų kainos irgi didelės, žmonėms sunku gyventi, tai padarykime atvirą sistemą, nedarykime uždaros sistemos. Todėl aš siūlau ir prašau jūsų pritarti. Neužsidarykime, kad nėra kitų formų, tik yra viena privati pensijų kaupimo forma.
PIRMININKĖ. Komitetas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kaip tik dėl argumentų, jau ne kartą išsakytų, reikia siūlyti konkrečius siūlymus, tai kolega neįvardijo, kokios gali būti kitos formos. Dabar turime „Sodrą“, turime antrą pakopą, trečią pakopą, turime profesinius fondus, gyvybės draudimą. Kas dar gali būti? Jeigu mes negalime pasakyti, kas dar gali būti, tai turbūt tas punktas tiesiog apsunkina ir kelia daugiau abejonių, ką čia dar tas Seimas ir kiti susigalvos. Jeigu būtų konkrečių siūlymų, tai būtų galima juos svarstyti, bet dabar konkrečių siūlymų niekas nepateikė. Aš nesiūlau to daryti, ko mes tiesiog nežinome ir nenumatome.
PIRMININKĖ. Balsuojame, kas pritariate M. Zasčiurinsko pasiūlymui įrašyti 1 dalies 8 punktą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 91: už – 32, prieš – 14, susilaikė 45. Pataisai nepritarta.
M. Zasčiurinsko pasiūlymas dėl 2 dalies 4 punkto.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Kokios formos? Pavyzdžiui, nekilnojamasis turtas ir pensijos. Kai kuriose Europos Sąjungos šalyse labai intensyviai diskutuojama, kad pensininkų nekilnojamasis turtas, kurį jie kaupia, būtų susietas su būsimom pensijom. Ir tų formų gali…
PIRMININKĖ. Atsiprašau, jūs ne tą pristatote. Gerbiamasis Zasčiurinskai!
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Atsiprašau, Pirmininke.
PIRMININKĖ. Prašom pristatyti 2 dalies 4 punktą.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Taip. Ką aš siūlau? Esminis dalykas yra toks. Mums šiandien yra žinomos trys sistemos. Šiandieninė sistema – tai formulė, pagal kurią skaičiuojamos pensijos. Antra sistema, kuri siūloma, tai yra taškai, ir trečia yra virtualios apskaitos. Šiame punkte iš karto dabartinė formulė yra atmetama, gal kas nors iš Seimo narių gavote, man nepavyko gauti, kaip priklausytų, kokie yra dabartinės sistemos minusai ir kokie yra minusai, pliusai būsimų siūlomų sistemų, įvertinant tai, kad taškų sistema, aš jau minėjau, tai yra ta pati formulė, tiktai du jos dydžiai, stažas ir koeficientas q, pavadinti taškais. Mums yra pateiktas vieno autoriaus raštas, kuriame surašyti, jo nuomone, pliusai ir pateiktas kitas raštas, kur kitas konkurentas rašo, kas tame rašte yra blogai padaryta, o aiškios trumpos lentelės su pliusais, minusais, vadinamojo SWOT’o, mes neturime. Todėl aš prašau, kad Vyriausybė įvertintų visų trijų sistemų pliusus ir minusus ir priimtų reikiamą sprendimą.
PIRMININKĖ. Komitetas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė, nes būtų labai keista, pusę metų diskutavus apie būtinumą keisti dabartinę sistemą ir tam visiems pritarus, dabar vėl iš naujo grįžti ir įvertinti senosios sistemos palikimo tikslingumą. Tai yra dabar siūloma daryti. Apsispręsti dėl to, ar bus taškų sistema, ar virtualių sąskaitų, mes šitą paliekame, bet niekas tikrai nesiūlė palikti tą pačią plokščią pensijų sistemą, kai didžiausia ir mažiausia pensija skiriasi 20 %, nepriklausomai nuo įmokų ir taip toliau. Niekas šito nesiūlė. Tai dabar pusė metų diskusijų ir klausymų nueitų šuniui ant uodegos, tiesiai pasakius. Labai keista, kad tokie pasiūlymai yra teikiami.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Andriukaiti, jūs būtinai turite kalbėti?
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Nes vėlgi matau tam tikrą loginį prieštaravimą. Taip, siūlome Vyriausybei apsispręsti dėl vienos ar dėl kitos, bet su kuo lyginant, nes gali būti skaičiai pateikti ir vienos, lyginant su dabartine, ir kitos, lyginant su dabartine. Kitaip sakant, M. Zasčiurinsko pasiūlyme aš matau logiką, šiek tiek kitaip paredagavus, lyginant su dabar esančia formule, nes gali būti, kad abu skaičiavimai parodys, kad neverta nieko daryti, yra kitų priemonių, nes esamu 2–3 metų laikotarpiu didesnių rezultatų mes nematysime. Gali būti toks atsakymas, tada liksime prie senos formulės, tai aš nematau, kur čia ginčas. Taigi M. Zasčiurinsko pasiūlyme yra elementarios logikos palyginamąja prasme.
PIRMININKĖ. D. Jankauskas – prieš.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes diskutuojame dėl gairių, dėl principų ir bet kokiu atveju, kai Seime bus apsispręsta, tai kiekvienas klausimas konkretaus įstatymo projekto pavidalu bet kokiu atveju iš Vyriausybės atkeliaus į Seimą. Pastarieji metai labai aiškiai atskleidė tiek mūsų socialinio draudimo sistemos, tiek ir pensijų sistemos silpnąsias vietas. Taigi dar analizuoti, ar šita sistema yra tvari, finansiškai skaidri ir prognozuojama, tikrai nebūtų logiška ir dėl to pritariu tam, ką pagrindinis komitetas yra pasiūlęs, ir nepritariu teikiamai pataisai.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate M. Zasčiurinsko pasiūlymui dėl 2 dalies 4 punkto, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 87: už – 30, prieš – 15, susilaikė 42. Pataisai nepritarta.
Dabar 2 dalies 5 punkto pataisa. Komitetas pritarė iš dalies, ar tenkina jus, pone Zasčiurinskai, ar ne?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, aišku, tenkina, tik ten klaida yra. Vietoj „viena“ parašyta „vieta“, tai čia korektūra, ištaisys ir…
PIRMININKĖ. Gerai, dėl to balsuoti nereikia.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ne.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dabar dėl 2 dalies 6 punkto. Aš komiteto pirmiausia noriu atsiklausti, nes 2 dalies 6 punktui gegužės 5 d. komitetas nepritarė, o 11 dieną komitetas pritarė, tiktai šiek tiek praplėstam tekstui. Tai katrą mes dabar nagrinėsime?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tai aš siūlau tą praplėstą tekstą, nes, kaip mes ir diskutavome su kolega M. Zasčiurinsku, jis kaip tik pateikė labiau struktūrizuotą įstatymo pataisą, kur nesiūloma išbraukti to, kas komiteto buvo manoma svarbu, ir įtraukiama tai, ką jisai kaip tik pasiūlė. Tai siūlyčiau pritarti antrai pataisai, bet tada pirmoji netenka galios.
PIRMININKĖ. Tai M. Zasčiurinskas sutinka?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Taip.
PIRMININKĖ. Taip. Tada Sekretoriatui. Seimo nario M. Zasčiurinsko 2011 m. gegužės 11 d. pataisa dėl 2 dalies 6 punkto, komitetas jai pritarė, Seimas jai irgi pritaria.
Dabar M. Zasčiurinsko pataisa. Siūloma išbraukti gairių 2 dalies 9 punktą, 10, 12 punktus laikant atitinkamai 9 ir 11. Pristatykite.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Aiškinamajame rašte aš išdėsčiau motyvus, o trumpiau kalbant, didinti kontrolę yra šiandieninė momentinė aktualija, ar po 20 metų ji bus aktuali, labai labai abejotina. Tai viena. Antra. Jeigu mes jau rašome čia kontrolę, tada reikėtų rašyti ir kitose srityse – ir pensijų skyrimo, ir finansų, ir taip toliau, ir prieitume iki absurdo. Kad nebūtų toks smulkmeniškas įrašymas, kuris nieko iš esmės nesprendžia, aš paprastumo dėlei siūlau jį išbraukti.
PIRMININKĖ. Komitetas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kadangi čia yra Valstybės kontrolės išvada, jūs patys esate minėję, kad teigiamai vertinate tai, ką Valstybės kontrolė pasiūlė, tai komitetas tiesiog siūlo ir palikti taip, kaip Valstybės kontrolė numato, nes problemų dėl nedarbingumo lygio nustatymo kontrolės yra iš tikrųjų gana daug.
PIRMININKĖ. Gerai, balsuojam. (Balsai salėje) Nereikia? Dar geriau. Ačiū. Nebalsuojame.
Dabar dėl 2 dalies 12 punkto irgi yra M. Zasčiurinsko pasiūlymas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad sunku, kai tiek pataisų tokio svarbaus dokumento yra, bet pabandykime susikaupti, nes čia yra vienas iš paslėptų kertinių akmenų. Šitam dokumente yra tokie žodžiai: „pertvarka vykdyti nedidinant valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifo.“ Aišku, tai yra pozityvu, gali atrodyti, kad taip reikia ir balsuoti, bet ką reiškia „nedidinant“? „Nedidinant“ gali reikšti, kad jeigu vis dėlto bus priimtas… Mūsų tikslas – išgelbėti „Sodrą“, padaryti ją tvarią, adekvačią poreikiams ir t. t., ir t. t., ir t. t. Toks įrašas leidžia manipuliuoti ateityje, jeigu bus priimtas sprendimas pensijas finansuoti iš valstybės biudžeto, tai gali kilti genialus sprendimas: mes sumažinkime tarifą, pagal kurį mokama į „Sodrą“, ir tą patį tarifą perkelkime į valstybės biudžetą. Kad nekiltų tokių pagundų ir kad būtų visiems aišku, kokiu keliu mes einame, o einame, kad skaičius darbuotojų, kurie uždirba pinigus ir „Sodrai“, mažėja ir t. t., ir t. t., aš siūlau šiandien Seimui apsispręsti ir vietoj žodžio „nedidinant“ parašyti kukliai „nekeičiant“.
PIRMININKĖ. Komitetas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš jau kelis kartus, stovėdamas čia, tribūnoje, esu teikęs panašias pataisas, didinančias socialinio draudimo įmokas, bet tikrai Seimas nė karto joms nėra pritaręs. Ir čia būtent yra toks siūlymas šiuo metu, jis numatytų galimybę didinti socialinio draudimo įmokas. Komitetas kaip kompromisą siūlo tokią formuluotę, kurioje kalbama apie nedidinimą valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifo, pabrėžiu, kad, net mūsų pesimistiniais skaičiavimais, kuriuos mes modeliavome, pensijos gali padidėti, jeigu demografinė situacija keisis, jeigu mes geriau spręsime bedarbystės ir kitus klausimus, negu dabar sprendžiame. Taigi manau, kad galima išsisukti su dabartiniu socialinio draudimo tarifu, jeigu mes dalį „Sodros“ problemų jau taip keliame į valstybės biudžetą, kuriame (…) išdėstyta kituose punktuose.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate M. Zasčiurinsko pasiūlymui 2 dalies 12 punktą redaguoti, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 33, prieš – 12, susilaikė 44. Pataisai nepritarta.
Toliau 3 dalies 3 punktas. Komitetas pritarė iš dalies. Reikalaujate balsavimo? Nereikalaujate, taigi yra komiteto redakcija.
Toliau 5 dalies 8 punktas. Komitetas pritarė iš dalies. Sutinkate, gerbiamasis Zasčiurinskai? Ar sutinkate?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). O 4?..
PIRMININKĖ. Pas mane parašyta „5 dalies 8 punktas“, paskui eis 4 dalis, ten jau bus, kad nepritartume. O čia 5 dalies 8 punktas – pritarti iš dalies.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Kuris čia punktas?
PIRMININKĖ. Čia dar trečiasis skirsnis.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Trečiasis. Gerai, tinka.
PIRMININKĖ. Tinka. Ačiū. Dabar ketvirtasis skirsnis, tada jau 4 dalies 1 punktas. Jūsų pasiūlymas, redakcija „fondo biudžetui atsisakyti nebūdingų veiklų“. Komitetas tam nepritarė.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš manau, kad dabar gal jau komitetas pritartų, nes komiteto pirmininkas pasakė, kad į prieš tai buvusį punktas yra įrašytas, nes tai yra perrašyta iš Valstybės kontrolės. Čia aš taip pat perrašiau iš Valstybės kontrolės.
PIRMININKĖ. Komiteto pirmininkas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas atsižvelgė į Teisės departamento siūlymą, nes Teisės departamentas sakė, kad reikėtų patikslinti, kai tai yra nebūdingos funkcijos. Tai mes kaip tik ir suformulavome. Tai reiškia, kad reikia atskirti sveikatos draudimą (…) pensijų kaupimą, dėl ko čia ne vieną kartą kolega agitavo, nuo valstybinio socialinio draudimo, kad būtų aišku, kas turima omeny.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate M. Zasčiurinskui pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 30, prieš – 13, susilaikė 36. Pataisai nepritarta.
4 dalies trečio… Prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Buvome sutarę, kad pusę valandos, dabar jau 14.00 val.
PIRMININKĖ. Ne taip buvome sutarę. Buvom sutarę, iki kol baigsime svarstymo stadiją.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Palaukite.
PIRMININKĖ. Pagal darbotvarkę pietų pertrauka nuo 14.20 val., mes dar turime 20 min.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Kiek aš girdėjau, buvom sutarę pusę valandos pratęsti.
PIRMININKĖ. Tai paimkite stenogramą. Be to, pertrauka 14.20 val. Žiūrėkite į darbotvarkę, mažiau trukdykime vieni kitiems, tai viską suspėsime.
4 dalies 3 punktas. M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Yra dabartiniame tekste įrašyti tokie žodžiai, iš kurių galima susidaryti tokį vaizdą, kad šiuo metu nėra „Sodros“ apskaitos ir panašiai. Aš noriu pasakyti ir privalau pasakyti, kad „Sodros“ apskaita yra pagal kiekvieną draudimo rūšį, tiek pagal pajamas, tiek pagal išmokas. Problema yra ta, kad tokios formos, pagal kurias „Sodra“ pateikė tą informaciją Seimui ir Vyriausybei, nėra. Todėl aš siūlau tikslesnius žodžius, ir siūlau pakeisti fondo biudžeto formavimo ir atskaitomybės formą, tai išspręs visus klausimus.
PIRMININKĖ. Komitetas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas tam nepritarė, nes reikia būtent taip ir sutvarkyti, kad būtų apskaita, numatytos įmokos pagal kiekvieną rūšį ir išmokos lygiai taip pat. Dabar to nėra, mes gauname tik išvestinius skaičius. Kita (…), komitetas siūlo kaupti rezervus kiekvienos tos dalies, to irgi nenumatyta, todėl šita formuluotė yra daug tikslesnė, negu siūlo kolega.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate M. Zasčiurinsko pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 26, prieš – 14, susilaikė 37. Nepritarta.
Toliau M. Zasčiurinsko pasiūlymas redaguoti 4 dalies 6 punktą.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, čia smulkmena, gal nesikankinkime.
PIRMININKĖ. Gerai. Lieka komiteto redakcija. 4 dalies 10 punktas. Komitetas nepritarė. Ne „pakeisti administruojančio“, o jūs rašote „išplėsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos funkcijas, priskiriant jai ne tik socialinio draudimo (įskaitant nedarbo draudimo) išmokų, bet ir visų valstybinių pensijų ir rentų (įskaitant ir pareigūnų bei artistų), taip pat šalpos pensijų mokėjimą.“ Komitetas nepritarė tam.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėl 4 dalies 10 punkto, taip? Gerai, Pirmininke.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Sutikime.
PIRMININKĖ. Priimame. Gerai. Dabar 4 dalies 12 punktas. Čia irgi sutvarkymas…
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Pirmininke, čia yra truputį keistų dalykų. Ką aš siūlau? Aš siūlau, kad Seimas, Seimo nariai kiekvienais metais turėtų teisę gauti ir gautų kartu su „Sodros“ biudžetu visą informaciją apie tai, kaip įgyvendinamos šios gairės ir Respublikos Vyriausybės numatytos ir vykdomos priemonės. Visa siūlymo esmė yra tokia, kad Seimo nariai gautų visą informaciją. Komitetas nepritaria tam, kad Seimo nariai turėtų išsamią informaciją, bet sugalvojo motyvą, kuris visiškai nesusijęs su mano siūlymu. Motyvą jie išdėsto taip: „Pertvarka yra ilgalaikė, todėl kasmetinis jos persvarstymas sudarytų galimybes nuolat keisti pertvarkos kryptis.“ Ne persvarstymas, o informacijos gavimas. Todėl, kolegos, aš manau, kad kiekvienas iš čia esančių Seimo narių turėtų būti suinteresuotas gauti visą informaciją, kad galėtų žinoti ir laiku informuoti savo rinkėjus, kaip vyksta ši pensijų pertvarka. Prašau palaikyti.
PIRMININKĖ. Komitetas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas siūlo palikti tokią redakciją, kaip yra, nes kolega pamiršo paminėti, siūlo išbraukti, kad kiekvienos kadencijos pradžioje turėtų būti pateikta finansinė prognozė visam kadencijos laikotarpiui, kad galėtume apsispręsti, kokią politiką vykdyti. Ir svarstymas lygiai taip pat kituose punktuose numatytas, kad kiekvienais metais mes tą svarstome. Mūsų formuluotė, mūsų galva, yra tikslesnė.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate 4 dalies 12 punkto redakcijai, kurią siūlo M. Zasčiurinskas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 76: už – 29, prieš – 13, susilaikė 34. Pataisai nepritarta.
Toliau 4 dalies 13 punktą taiso M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Čia yra du pasiūlymai. Vienas yra patikslinti, neapsiriboti dabartiniu savo žinių bagažu. Jeigu mes dabar galvojame, kad yra tik Trišalė taryba ir tik trišaliai sprendimai ir kad taip bus visą laiką, tai aš siūlau to nedaryti, nes jau šešeri metai Europoje labai intensyviai diskutuojama, kad turi būti sudaromos keturšalės tarybos, aną kadenciją buvo net posėdis suorganizuotas čia, Konstitucijos salėje. Buvo atvažiavęs Europos tas komitetas ir ten apie tai aiškino, kad turi būti keturšalė, tai yra prie dabartinės trišalės turi dalyvauti ir visuomenės atstovai.
Todėl aš įvertindamas, kad gali būti įvairiausių šalių, ir dvišalių, ir trišalių, ir keturšalių, siūlau vietoje žodžio „trišalis“ įrašyti „daugiašalis“ principas, tai viena. Ir antra, siūlau įrašyti, kad ta informacija, kurią teikia dėl reformos Vyriausybei, taip pat būtų teikiama ir kiekvienam Seimo nariui. Taigi du pasiūlymai: daugiašalis ir informacija Seimui. Prašau pritarti.
PIRMININKĖ. Komitetas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas nepritaria, nes kaip tik dėl minėtos priežasties mes norime, kad kiekvienais metais Seimui būtų pateikta visa analizė. Ir taip pat nepritariame daugiašaliam principui, nes šiuo metu jis yra numatytas tik trišalis. Tokios pertvarkos mes nenumatome, todėl siūlau neišbraukti tos informacijos pateikimo Seimui.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate M. Zasčiurinsko pasiūlymui dėl 4 dalies 13 punkto redagavimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 25, prieš – 11, susilaikė 39. Pataisai nepritarta.
Toliau – 5 dalies 1 punkto redakcija.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, čia yra beveik esminė šitų gairių pataisa. Dėl šios pataisos vyko didelės diskusijos ir viešai žmonės, tarp jų ir Seimo nariai, pritarė šiai pataisai ir net komitetas parašė, kad iš esmės pritaria šiai pataisai, tačiau parašė, kad tai bus numatoma gairių įgyvendinimo priemonių plane. Aš manau, kad toks svarbus sprendimas turėtų būti priimtas viso Seimo.
Taigi, ką aš siūlau. Leisti to pageidavusiems apdraustiesiems grįžti iš antros pakopos pensijų fondų į valstybinio socialinio draudimo sistemą. Jūs, kolegos, žinote, kad šiandien yra atlikti skaičiavimai, ne šiandien atlikti, o anksčiau atlikti, kad tuo atveju, kai pervedami 5,5 % į privačius fondus, tai valstybinio socialinio draudimo sistemoje pensininkas netenka 25 % savo pensijos. Mes žinome apie tai, kaip kaupiamieji fondai kovoja su rizika ir įveda mus į rizikos pasaulį vien ant mūsų pečių. Aš kalbu apie tuos žmones, kurie dalyvauja privačiuose kaupiamuosiuose fonduose. Taigi aš siūlau leisti to pageidavusiems grįžti iš kaupiamųjų fondų, kas dabar yra griežtai uždrausta, į valstybinio socialinio draudimo sistemą. Ačiū.
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis. R. J. Dagys dar nekalbėjo dėl to.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš tikrųjų čia yra esminis apsisprendimas, yra mūsų bendro sutarimo klausimas. Vyriausybės gairėse yra numatytas trumpalaikis perėjimas, galimybė apsispręsti, jeigu mes vykdysime visą reformą, tam tikru laikotarpiu apsispręsti, ar žmonės nori likti toje sistemoje, ar grįžti į „Sodros“ sistemą. Bet įteisinti tokį principą kaip taisyklę, kaip čia dabar skambėtų, kad visą laiką žmogus gali grįžti iš privataus kaupimo į „Sodros“ sistemą, tai visiškai sujauktų visą sistemą. Todėl mes tokiai formuluotei tikrai nepritariame. Siūlau to nedaryti, nes tai sukeltų tam tikrą chaosą ir tada tikrai antrosios kaupiamosios sistemos nereikėtų iš viso.
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis už pataisą.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Štai čia išties, kolega Rimantai, kolega Donatai ir visi kiti, kurie domitės ta sistema, yra principinis klausimas. Čia jau yra gairių problema.
Ar mes galime toleruoti dabartinę tokią pseudosistemą, kuri iš esmės parazituoja „Sodros“ sąskaita? Ar mes norime ir toliau didinti „Sodros“ deficitą? Ar mes išties pritariame sprendimui, kad taip, antra pakopa gali būti, tačiau į ją žmogus eina savanoriškai, ir tada valstybė sako, kad tiems, kurie nori sugrįžti iš antros pakopos, garantuojame pensiją, tačiau jie tą daro tik vienintelį kartą. Toliau iš „Sodros“ išeiti dar kartą į antrą pakopą jie negalėtų.
Čia principas yra labai svarbus, jis tikrai prisidėtų prie „Sodros“ deficito subalansavimo, tikrai būtų labai aišku žmonėms, kad jeigu jie apsispręs sugrįžti iš antros pakopos atgal į „Sodrą“, nebedalyvauti rizikingame kaupime ir neprarasti pensijų, jie žinos, kad atgal dar kartą grįžti į tą pakopą negalės, nes duotas apsisprendimas.
Labai prašyčiau paremti šią M. Zasčiurinsko pataisą. Jeigu išties ir A. Kubilius nuoširdžiai kalba apie „Sodros“ deficito mažinimą, ir kolega D. Jankauskas kalba apie „Sodros“ deficito mažinimą… Sutikime, dabartinė egzistuojanti sistema yra keista. Ji tokia gana lietuviška ir ją reikėtų reformuoti iš esmės. Todėl aš pritarčiau tai pozicijai su viena sąlyga, kad žmogus, apsisprendęs sugrįžti iš antros pakopos į „Sodrą“, atgal to sprendimo pakeisti jau nebegalėtų. Ir čia mes nepažeistume nei Konstitucijos, nei žmogaus interesų, bet jam garantuotume tai, kad audrų ir krizių situacijoje jis bent gautų tai, už ką „Sodra“ jam garantuoja.
PIRMININKĖ. D. Jankauskas – prieš.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Kadangi ir kolega V. P. Andriukaitis pritartų su sąlygomis, kaip jūs ką tik kalbėjote, ir ne taip jau besąlygiškai pritariate siūlymui, kaip jis yra surašytas, vis dėlto pradedant pensijų reformą net ne praeitoje, o užpraeitoje Seimo kadencijoje buvo pasirinktas vienas kelias, kurio ydingumą mes iš tikrųjų, kolegos, matome. Ir jeigu bus apsispręsta dėl gairių ir tos redakcijos, kokią pagrindinis komitetas šiuo metu yra palikęs, vis tiek Seimui teks svarstyti naujos redakcijos Pensijų reformos įstatymo projektą, kuris yra parengtas. Ir tiesiog apsisprendus dėl gairių ir pereinamojo laikotarpio į būsimą pensijų sistemą, ir galimybės kiekvienam dalyviui, šiandien nesančiam antros pakopos pensijų fonduose, turės būti apibrėžtos ir aptartos įstatyme.
Taigi aš pritariu tai redakcijai, kuri yra komiteto surašyta, kadangi ir kolegos M. Zasčiurinsko pasiūlymui besąlygiškai, kiek suprantu, palaikymo niekas neteikia.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate M. Zasčiurinsko pasiūlymui dėl 5 dalies 1 punkto redakcijos, balsuoja už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 33, prieš – 9, susilaikė 34. Pataisai nepritarta.
Dabar – 5 dalies 7 punkto pataisa.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, čia tam tikra prasme analogiškas siūlymas, tai yra konkurencingumo didinimas. Komitetas siūlo įvertinti galimybę įsteigti valstybės valdomą pensijų kaupimo bendrovę, įvertinti galimybę. Aš manau, kad po tokių diskusijų, kiek jų vyko, nereikia Vyriausybei užkrauti tos atsakomybės, kad ji priimtų sprendimą. Man atrodo, kad Seimas yra pajėgus jau šiandien priimti sprendimą ir įrašyti „įsteigti valstybės valdomą pensijų kaupimo bendrovę“. Tai suaktyvins kaupimo bendrovių veiklą, padidins konkurencingumą, padidins žmonių pasitikėjimą kaupimo fondais ir apskritai socialinė sistema bus pozityvesnė. Siūlau pritarti ir prašau pritarti.
PIRMININKĖ. Komiteto pirmininkas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tikrai neatmetu tokios galimybės. Jūs žinote, kad aš vienas iš tų, kurie remia tokią idėją. Vis dėlto reikėtų dar papildomos informacijos, komiteto nariai puikiai… kaip tai paveiks bendrą sistemą, ir vis dėlto turėtume dar prie šito klausimo padiskutuoti. Nors iš principo šitas siūlymas atėjo iš kolegų socialdemokratų pusės, aš linkęs jam pritarti, bet Vyriausybė dar turėtų apskaičiuoti, kaip veiks, prie ko veiks, ar jis bus pakankamai efektyviai valdomas, nepadidins kaštų. Tų atsakymų dar neturime, nes tikrai šitam klausimui nebuvo tiek daug dėmesio skirta.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate M. Zasčiurinsko… (Balsai salėje) Ar, Vyteni, norite kalbėti?
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Pirmininke, aš noriu paskatinti, kad Seimas balsuotų, nes išties yra pozityvūs siūlymai.
PIRMININKĖ. Tai prašom, jūs ką tik užsirašėt.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Taip, kaip ir dėl komercinio banko vieno valstybinio, taip ir šio konkurencingumo prasme yra absoliučiai puiku, o toliau Vyriausybė jau diskutuotų, nemanau, kad kokių nors nuostolių turėtų. Siūlau paremti.
PIRMININKĖ. S. Pečeliūnas – prieš.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Tai ir vėl norime grimzti, kad valstybė visokias tokias įstaigas steigtų. Tik norėjome apsivalyti, kad kas ciesoriaus, tas ciesoriui, kas verslo, tai verslui, atskirti tuos visus dalykus, o čia vėl atgal grįžimas. Bent jau Vyriausybė tegul savo nuomonę pasako, ką ji apie tai galvoja, neprimeskime taip urmu.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate 5 dalies 7 punkto redakcijai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tai kad viskam toliau pritarta.
PIRMININKĖ. Ramiai, ramiai. Balsavo 76 Seimo nariai: už – 35, prieš – 7, susilaikė 34. Nepritarta.
Ir paskutinė pataisa dėl 5 dalies 9 punkto. Atsiima ponas M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju. Kadangi principiniai klausimai nepavyko, viskas liko po senovei, kaip ir dabar yra sistemoje, tai dar kartą patvirtino, kad tai yra ne pertvarka, o sutvarkymas, tai aš daugiau atsisakau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Taigi dabar dėl viso Seimo nutarimo vienas – už, vienas – prieš. V. Valkiūnas – už.
V. VALKIŪNAS (J(LiCS ir TPP)F). Ačiū, Pirmininke. Čia daug kalbėjo dėl pensijų sistemos pertvarkos. Tikiu, kad būsiu jūsų visų išgirstas. Ar dengsime „Sodros“ biudžetą… Tos pačios kelnės, tik kita kišenė. Žinote, man yra atsitikę, kai viena kišenė prakiūra, tai visas lėšas ir daiktus perdedi į kitą kišenę, todėl čia nėra esminis dalykas. Aš noriu pasakyti, kad aš prie šito projekto dėl tėvų pensijos ir… Mano nuomone, mano projekto, jeigu išgirs kolegos, tai ir bus esminiai poslinkiai. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tai teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo, arba (…) ieškinį, tai mano pataisa būtų, kad vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus ir jais rūpintis. Esmė būtų tokia, kad ir solidarumas šeimoje pagerintų demografinę situaciją, ir, kaip čia sakė, kad nebus gyventojų, liks tik 3 mln. siekiamasis, tai mano siekiamasis, kad būtų 4,5 būtų ir daugiau. Pagal mano koncepciją viskas turi pagerėti, todėl tikiuosi, kad mano koncepcijos pasiūlymą visi kolegos palaikys. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prieš – E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kad „Sodros“ reforma reikalinga, manau, šiandien abejojančių nėra, bet ar pateiktos gairės pateisins visuomenės lūkesčius, aš labai abejoju pirmiausia dėl to, kad trūksta konkretumo. Tai sakė ne vienas kalbėjęs kolega. „Sodros“ deficitas atsirado dėl politinių sprendimų ir dėl to pensininkai, be abejo, nekalti, todėl negalime reformos daryti vien pensininkų sąskaita, tam reikalinga ir valstybės biudžeto parama. Bus ji ar nebus, kokia ji bus, iki šiol taip pat neaišku. Kalbame apie šviesų „Sodros“ ir pensininkų rytojų, tačiau neaiški dabartinių pensininkų artimiausia padėtis po metų, dvejų, trejų. Šiandieną priekaištaujama, kad buvo be reikalo padidintos pensijos, tačiau ir šiandieną jos vienos iš mažiausių Europos Sąjungoje. Jau beveik visus metus politikuojame, kalbame, tačiau ir šiose gairėse vis dėlto pasigendame konkretesnių politinių sprendimų, konkretesnių skaičių. Todėl šiam įstatymui pritarti negaliu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume Seimo nutarimui „Dėl valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių patvirtinimo“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 55, prieš – 9, susilaikė 20. Po svarstymo Seimo nutarimui „Dėl valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių patvirtinimo“ pritarta.
Gerbiamieji kolegos, ačiū už kantrybę. Rytinis posėdis baigtas. Popietinis posėdis prasidės 15 val.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; J(LiCS ir TPP)F – Jungtinė (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcija; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.