LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 323
STENOGRAMA
2011 m. gegužės 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
Č. V. STANKEVIČIUS ir A. ČAPLIKAS
PIRMININKAS (Č. V. STANKEVIČIUS, TS‑LKDF*). Pradedame gegužės 12 d. vakarinį posėdį. Prašom sėsti į savo vietas ir užsiregistruoti.
Užsiregistravo 75 Seimo nariai.
15.04 val.
Po pertraukos tęsiame Miškų įstatymo 2, 4, 11, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimo procedūras. Noriu paaiškinti, kad jūsų turimą medžiagą biuras dar mėgino išdėstyti aiškiau, iš esmės pateiktas pataisas dėl 2 straipsnio. Kartu siūlyčiau įsidėmėti Seimo statuto 152 straipsnio 8 dalies nuostatas, kokia tvarka svarstomi pasiūlymai. Pirmiausia svarstomi pasiūlymai pakeisti visą straipsnį, jeigu tokių yra, pakeisti kai kuriuos teiginius, papildyti straipsnį, išbraukti teiginius. Ir dar viena yra svarbi norma – „Dėl pataisos papildymų ir pataisymų balsuojama anksčiau negu dėl pačios pataisos.“ Jeigu yra pataisa dėl pateiktosios pataisos, tai pirma reikia išspręsti šitą klausimą, o po to svarstyti pačią pataisą. Vadovausiuosi tuo, taip pat vadovausiuosi, kas ir šiandien buvo akcentuota priešpietiniame posėdyje, pasiūlymų pateikimo eiliškumu prieš tai atsižvelgdamas į šiuos prioritetus.
Kadangi visos petardos buvo iššaudytos ir garas išleistas, aš prašau ramiai, konstruktyviai ir atidžiai dirti, supratimo. Mes galbūt išplauksime, iš tikrųjų išplauksime sėkmingai, nepadarę klaidų, kadangi pasiūlymai yra prieštaringi ir keičiantys priimamą trečiąją redakciją, kuri pateikta komiteto. Mes padarėme pertrauką. Pradžioje savo pagalbinės medžiagos jūs matote jau pateiktą redakciją nuo įstatymo pradžios iki pertraukos, ką Seimas jau yra nusprendęs. Čia dėl to, kad būtų aiškiau. Mums dabar jau reikia svarstyti 4 straipsnio siūlymus. Yra K. Ramelio siūlymas 4 straipsnio 3 dalį papildyti nauju punktu, taip pat dėl 4 straipsnio 3 dalies papildymo nauju punktu yra ir kitas pasiūlymas, apie jį kalbėsime vėliau.
O dabar šis pasiūlymas yra dėl valdos atidalijimo. Jam komitetas… Komiteto pirmininką jau dabar laikas kviesti į tribūną po visų įžangų. Dabar komitetas… K. Ramelio pasiūlymas dėl 4 straipsnio 3 dalies – papildyti ją 4 punktu. Komitetas nusprendė pritarti iš dalies. Ir galbūt iš karto klausiu kolegos K. Ramelio, ar jis sutinka su komiteto šiek tiek modifikuota jūsų pasiūlymo redakcija.
K. RAMELIS (MSG). Dėkoju. Kadangi mano pasiūlymo esmė išliko ta pati, tik redakciškai suredaguota, redakciniu požiūriu, tai aš visiškai sutinku.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime tada pritarti kolegos K. Ramelio pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė, ar autorius sutinka su redakcija? Pritarta. 4 straipsnio 3 dalis papildyta nauju 4 punktu.
Yra kitas pasiūlymas, taip pat papildyti 4 punktu, bet jo objektas yra kitas. Prašom pažiūrėti į pagalbinės medžiagos 3 puslapį. Šis pasiūlymas nėra alternatyva Seimo nario K. Ramelio pasiūlymui, nes jo objektas yra kitas. Šia dalimi siūloma leisti statyti pastatus esamose ir buvusiosiose sodybose. Tai yra kitas turinys, todėl jie nėra alternatyvūs. Pirmininko prašau pareikšti argumentus, kadangi komitetas šiam pasiūlymui nepritarė. Prašau. Atsiprašau, aš neįjungiau mikrofono. Atsiprašau, pirmininke.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Seimo narių R. Sinkevičiaus ir S. Giedraičio pasiūlymas yra susijęs su tuo, jog siūloma keisti žemės… t. y. naudoti žemę… „nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties privačioje miško žemėje leidžiama statyti pastatus, esamus buvusiose sodybose, esamose ir buvusiose, kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą.“ Darbo grupės ir komiteto išvada buvo ta, kad bet kokiu atveju statybos būtų susijusios su planavimo dokumentais ir, nepaisant siūlomos nekeisti paskirties, siūloma eiti per planavimo dokumentus, tai yra per detalųjį planą. Nepritariame.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto pozicija nepritarti ką tik motyvuota. R. Sinkevičiaus ir S. Giedraičio pataisai svarstyti… Pataisa, kuria siūlomas dar vienas papildomas punktas, jis siūlomas kaip 4. Tam, kad jis būtų svarstomas, reikia bent 29 Seimo narių pritarimo. Prašom pareikšti, ar yra tiek remiančių Seimo narių, spausdami mygtukus. Dabar sprendžiama dėl paramos R. Sinkevičiaus ir S. Giedraičio pataisai, papildymui, kuriam komitetas nepritarė. Prašom. Dėmesio, sudėtingas įstatymas, ypač sudėtingos pataisos.
Remiančių tėra 20. Taigi ši pataisa nebus svarstoma.
Dabar galima spręsti dėl pritarimo visam straipsniui, galima pasakyti motyvus už ir prieš dėl 2 straipsnio. Už priėmimą – B. Bradauskas. Prašau.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Ką tik įvykęs balsavimas mane verčia truputį pakeisti nuomonę. Maniau, kad mes vis dėlto būsime šiek tiek protingesni, nes jau dabar galiojančiame įstatyme yra ta nuostata, kad buvusiose sodybose leidžiama atstatyti statinius. Dabar mes įtvirtiname, kad būtinai reikalingas detalusis planas. Aš ką tik prieš pietus jums sakiau: STT medžiaga, susipažinkite, šimtu procentų buvo duodami kyšiai tam, kad būtų vienaip ar kitaip sprendžiama dėl žemės pakeitimo ar panašiai, ir šimtu procentų, davus kyšį, buvo priimami teigiami sprendimai. Štai kur yra problemėlė. Mes šiandien vėl įteisiname gryną korupcijos atvejį. Aš pakeičiau savo nuomonę, nes buvo balsuota kitaip, ir sakau prieš.
PIRMININKAS. Še tau, kad nori. R. J. Dagys. Jūs užsirašęs prieš, bet kažkodėl… (Balsai salėje) Dėl viso straipsnio mes sprendžiame, jau nereikia… Galbūt jūs… Gerbiamasis B. Bradauskas kažin ar dėl šito straipsnio kalbėjo, aš abejoju. Tada suteikiu žodį E. Pupiniui, kuris tikrai užsirašęs už. Aš spėju, kad jūs truputį paskubėjote.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tiesų apgailestauju, kad vis dėlto nesugebame peržengti per save, iš tikrųjų kai kam tie griuvėsiai geriau, negu būtų sutvarkytos aplinkos. Bet ką darysi, vis tiek įstatymą privalome priimti, jis numatytas šiek tiek tobulesnis, negu buvo. Kai kurie reikalai tikrai bus patvarkyti. Aš siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ar R. J. Dagys tikrai prieš 2 straipsnį? Ne prieš. Tada išeitų, kad prieš nėra. Siūlau balsuoti už pritarimą įstatymo 2 straipsniui su tom pataisom, kurias priėmėme.
Balsavo 83. Už balsavo 56, prieš – 3, 24 susilaikė. Įstatymo 2 straipsnis priimtas.
3 straipsnis. Pirmininke.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Yra J. Liesio pasiūlymas įstatymo projekte naikinti išimtį, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis. Dabar yra tik išimtiniais atvejais Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės miško savininko ir visuomenės interesus. Komitetas pritarė iš dalies, tačiau išimčiai, kad būtų naikinama išimtis, nepritaria ir komitetas suformulavo savo poziciją tokią: „Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme numatytais išimtiniais atvejais.“ Po to bus tie aštuoni išimtiniai atvejai, dėl kurių čia daugiausia diskusijų ir buvo.
PIRMININKAS. Tuoj pratęsime svarstymą, tačiau V. Bogušis turbūt dėl tvarkos?
V. BOGUŠIS (J(LiCS ir TPP)F). Jeigu galima ir pranešėjui, ir posėdžio pirmininkui. Noriu kalbėti pono J. Liesio vardu, kad jis savo pataisą atsiima. Atsiima šią pataisą ir visas likusias ir sutinka su komiteto nuomone. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Tai dabar ką pateikė komitetas, tai jis, atsižvelgdamas į kolegos J. Liesio nuomonę, pateikė dėl 1 straipsnio įžanginės dalies redakcijos iki dvitaškio ir, kaip girdėjome, autorius su tuo pakeitimu sutinka.
Dabar po šio dvitaškio 1 dalis turi ne vieną punktą. Gana daug punktų ir dabar juos svarstysime iš eilės. Kadangi J. Liesys atsiėmė, dabar dėl 1 punkto, kuris kalba apie išimtis (1 dalis) apskritai, ir pirmoji išimtis yra valstybinės svarbos objektams įrengti. Dėl šio pirmo punkto yra Seimo nario G. Navaičio pataisa, kuriai komitetas nepritarė, taip?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Taip. Komitetas…
PIRMININKAS. Aš galbūt… Pirmiausia turiu atsiklausti Seimo, ar yra pakankamai remiančių Seimo narių, kad mes ją svarstytume. Prašom išreikšti savo paramą arba neišreikšti paramos paspaudžiant mygtukus. Komitetas laikė pasiūlymą pertekliniu, kaip matau, užrašytą komiteto argumentą.
Už balsavo tik 20, taigi… Prašom dėl vedimo tvarkos. Kolega B. Bradauskas. Prašom.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, galbūt reikėjo leisti pristatyti tą pataisą ir po to arba mes remtume, ar neremtume. Nes nežinodamas, kas ten yra, nežinai, ar remti, ar ne.
PIRMININKAS. Aš esu labai demokratiškas, bet Statuto vis tiek šiek tiek turėčiau laikytis. Aš manau, kad neturėčiau to daryti. Jeigu neremiama, eikime toliau.
Yra G. Navaičio kita pataisa dėl to paties punkto truputį kitos redakcijos. Gal kolega G. Navaitis sutinka su tuo, kad nėra paramos? (Balsai salėje) Čia esmė yra ta pati. Ar Seimas sutinka, kad yra ta pati? (Balsai salėje) Nežinau, autorius nieko nesako. Prašom.
G. NAVAITIS (LSF). Gerbiamieji, šios pataisos, ir pirmoji, kurios nesvarstome, ir šita, yra tik dėl teisinio aiškumo, kad atitinka visą įstatymo kryptį, ir tai, kad nekiltų nereikalingų problemų, todėl ir siūlyčiau jas palaikyti. Jau dabar tik vieną.
PIRMININKAS. Jūs prašote palaikyti jūsų pataisą?
G. NAVAITIS (LSF). Taip, be abejo.
PIRMININKAS. Tai aš klausiu Seimo, ar tikrai palaiko. Ką tik mes sprendėme, nebuvo palaikymo. Bet autorius reikalauja, tai… Iš esmės tokio pat turinio, tik kiek kitokios redakcijos buvo pataisa. Kolegos G. Navaičio variantai yra pateikti Seimui pasirinkti.
Na, taip pat nepalaikoma. Taigi ir ši redakcinė versija nebus svarstoma. Taigi kol kas lieka 1 punktas toks, koks buvo projekte ir kokiam pritaria komitetas. Dėl 2 punkto pataisų nėra.
3 punktas. Pirmininke, dėl 3 punkto yra pataisa.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Dėl 3 punkto yra Seimo narių E. Pupinio ir E. Tamašausko pasiūlymas išplėsti „visuomeninės paskirties ir bendrojo naudojimo, viešojo naudojimo“ sąvoką įterpiant žodžius „rekreacinėms atskirų želdynų rekreacinės, mokslinės, kultūrinės ir memorialinės paskirties.“ Mes manome, kad šis įterpimas yra perteklinis ir esama redakcija „visuomeninės paskirties ir bendrojo naudojimo, viešojo naudojimo teritorijoms formuoti“ apima ir tai, ką pasiūlė teikėjai.
PIRMININKAS. Klausiu, ar E. Pupinis ir E. Tamašauskas neatsisako šios pataisos? Neatsisako. Tada klausiu Seimo, ar Seimas pritaria, kad būtų išplėstas išaiškinimas visuomeninės paskirties įterpiant žodžius, kuriuos matote aiškinamojo teksto 4 lape.
Palaikančių yra net 39. Taigi šis 3 punkto papildymas bus svarstomas. Žodis autoriui.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų siūlau papildyti šį punktą, įrašyti, kad galima būtų miškus naudoti rekreaciniams tikslams. Mes daug kalbame apie turizmo vystymą, apie plėtrą ir galimybę atvažiuojamojo turizmo. Kai mes neleidžiame ir esant detaliesiems planams, ir savivaldybių apsisprendimui panaudoti šalia esančių teritorijų… Kad ir Anykščiuose buvo tokių atvejų, kai atvažiuoja investitoriai, jie pavaikšto pusantrų metų ir negali išspręsti tam tikrų problemų vien todėl, kad čia būtų vykdoma rekreacija. Aišku, žmonės važiuotų ir už tai mokėtų pinigus.
Antras dalykas – želdynai. Tai dar didesnis absurdas, kai pačios savivaldybės šalia esančių miškų negali panaudoti kaip želdynų, įrengti ten takų ir panaudoti žmonių poreikiui. Man iš viso tokie dalykai nesuprantami, kai apribojame patys save. Pačios savivaldybės lyg nežinotų, ką daro. Tai siūlau papildyti šiuos punktus ir spręsti tas problemas.
PIRMININKAS. Kažin ar reikia komiteto pirmininko komentaro, kadangi komitetas įvertino kaip perteklinį tokį redakcinį išplėtimą. Dabar dėl tos pataisos pasisako B. Bradauskas už. Prašom.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų nepaisant to, kad tai siūlo dešinioji pusė, bet siūlo tikrai gerą dalyką, ir aš todėl pritariu. Negalime mes atsiriboti nuo visko. Iš tikrųjų, atrodo, mišką mes paverčiame kažkuo tokiu, kai greitai nebus leidžiama žmogui iš viso įkelti kojos į tą mišką. Siūlo žmonės rekreacijai leisti panaudoti, ypač tose savivaldybėse, kur miškai yra šalia, miesto ribose, ten įrengti taką ar suoliuką pastatyti, ar ką nors tokio. Kur mes nuvažiuojame? Į kur mes einame, jeigu mes visiškai atitveriame viską nuo savęs, nuo savo žmonių? Tai paklauskime ir žmonių, ar jie nori pailsėti tame miške, ar nenori. Bet kažkam vis tas pavydas. Kada mes Lietuvoje priimsime įstatymą nepavydėti? Va tada galbūt išspręsime klausimus, kurie iš tikrųjų… Nes Lietuva investicijų potraukiu niekas kitas… O tie suvaržymai nustūmė mus į paskutinę vietą tarp Europos Sąjungos valstybių, į paskutinę vietą. Įsidėmėkite šitą.
PIRMININKAS. A. Stancikienė gali kalbėti prieš.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Aš tiesiog, gerbiamieji kolegos, pacituosiu jums tų pačių teikėjų E. Pupinio ir E. Tamašausko argumentus, kaip jie įvardija, kas tai yra rekreacinės teritorijos. Rekreacinės teritorijos nėra tik tai, ką jie neva nekaltai pažymi kaip mokslinės, kultūrinės, memorialinės paskirties želdynų teritorijos, bet rekreacinės teritorijos yra skirtos ilgalaikio stacionaraus poilsio statiniams statyti. Vadinasi, čia mes šnekame ne tik apie privačius miškus, mes šnekame ir apie valstybinius miškus, apie visa tai, visą tą turtą, kurį dar kol kas mūsų valstybė sugebėjo išsaugoti neužstatytą.
Ir mes šitomis pataisomis uždegame žalią šviesą, nutiesiam tiesų kelią užstatyti visas pamiškes, paežeres, paupius faktiškai viešbučiais. Nežinau, ar jums dabar yra maža to, mes jau dabar negalime prieiti prie vandens telkinių daug kur. Jeigu jūs įsivaizduojate, kad mes tokiomis pataisomis, nežinau, trauksime investicijas, bet nesuvaržysime savo piliečių, kurie nenori tų statybų, jų teisių laisvai lygiai taip pat turėti poilsį paežerėje, paupyje, manau, labai klystate. Iš tikro šitoks įrašymas, priskiriant tas neva rekreacines teritorijas prie tų išimtinių atvejų, tokių kaip visuomeninės svarbos inžinerinės infrastruktūros objektai, visuomeninės svarbos objektai, yra labai apgaulingas.
Manau, Seimo nariai galvodami, kad mes turbūt nesuprasime, ką jie siūlo, iš esmės pasiūlė tokį, sakyčiau, labai negražų dalyką. Siūlau tikrai nepalaikyti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar prašau spręsti balsuojant. Ar pritariame E. Pupinio ir E. Tamašausko 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto redakcijos išplėtimui, dėl ko nuomonės yra išsiskyrusios? Prašom balsuoti.
Už pataisą balsavo 42, prieš – 19, susilaikė 35. Pataisai nepritarta. 3 punkto redakcija lieka tokia: „Visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo teritorijoms formuoti.“
V. P. Andriukaitis nori pasakyti repliką.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Taip. Pirmininke, čia replika dėl vedimo tvarkos. Čia buvo pasakyta, kad reikėtų priimti įstatymą „Nepavydėk“. Tai būtų 1 straipsnis. O 2 straipsnis – „Dalinkis.“ Būtų labai neblogai ir antrą straipsnį – „Dalinkis.“
PIRMININKAS. Gerai, repliką išklausėme. Dabar, gerbiamieji kolegos, prašau dėmesio! Šitas straipsnis yra pats sudėtingiausias visame įstatyme. (Balsai salėje) Nepolemizuokite. Labai prašau nepolemizuoti. Gaišiname laiką. (Balsai salėje) Ne, ne.
Dabar yra Seimo nario A. Šedžiaus siūlymas. Prašau dėmesio! 4 puslapio pagalbinės medžiagos apačioje yra A. Šedžiaus siūlymas išbraukti 4 punktą, kuris kalba apie naudingų iškasenų eksploatavimo teritorijų formavimą. Komiteto pozicija – nepritarti.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Nepritaria. Komitetas įdėmiai svarstė A. Šedžiaus pasiūlymą. Iš tikrųjų pirminiame projekte buvo tokia nuostata, tačiau svarstydamas, kad dažnai naudingų iškasenų telkiniai užima ne vienos savivaldybės teritoriją ir tai nustatyti labai sunku, juo labiau kad taip būtų pažeidžiamos konkurencinės sąlygos, komitetas priėjo prie išvados laikytis Seimo svarstymo metu priimtos redakcijos. Komitetas A. Šedžiaus pasiūlymui nepritarė.
PIRMININKAS. Dabar klausiu Seimo, ar būtų daug narių remiančių, kad būtų išbraukta pagal A. Šedžiaus pasiūlymą išimtis dėl naudingųjų iškasenų eksploatavimo, teritorijų formavimo, kai savivaldybei nėra galimybės jas eksploatuoti ne miško žemėje. Prašom išreikšti savo paramą arba nereikšti jos.
Remiančių išbraukimą tik 12. Taigi ši pataisa nesvarstoma.
Toliau buvo redakcinė Č. V. Stankevičiaus pataisa, bet kadangi komitetas pataisė straipsnio 1 dalies pradžią, tai mano pataisa jau neaktuali, į ją atsižvelgta.
Dėl 5 punkto pataisų nėra, dėl 6 punkto – nėra. Dėl 7 punkto yra labai daug pataisų. Jos labai prieštaringos ir sudėtingos. Aš rengdamasis posėdžiui įsigilinau ir norėčiau apibūdinti padėtį. Pirminiame projekte, priimti teikiamame projekte, yra įvardyti subjektai, kurie gali atkurti sodybas. Tai yra sodybų atkūrimas ir subjektai, tikrieji savininkai ir jų įpėdiniai. Tokia buvo padėtis. Komitetas svarstė pataisas ir pastabas, pirmiausia Teisės departamento pastabas, kuriose nebuvo jokios kritikos, kad tokie subjektai negali būti straipsnyje nurodyti. Tačiau buvo kritiškai atsiliepta, kad sąvokos yra neaiškios, reikia jas patikslinti, tokios sąvokos kaip „buvusios sodybos“, kaip „tikrasis savininkas“ ir „tiesioginis palikuonis“. Kaip matau, komitetas, ieškodamas, kaip atsiliepti į tas pastabas, paliko 7 punkto redakciją, kurią prašau žiūrėti raudonai pažymėtą 6 puslapyje. Jis išbraukė subjektus, tikruosius savininkus, o buvusių sodybų atkūrimą…
Dabar toliau dar keletą žodžių apie kitas pataisas.
Pataisų yra bent trys grupės. Viena, kuri svarsto buvusių sodybų atkūrimą su subjektais arba be subjektų. Yra dvi kategorijos. Ir yra dar pataisos, kurios apskritai siūlo 3 punktą, visiškai kitą objektą.
Kadangi yra tokių siūlymų, kurie pagal Seimo statutą turėtų būti apsvarstyti prioritetiškai, tai aš jums siūlyčiau atsiversti pagalbinės medžiagos 9 puslapį ir pasižiūrėti puslapio apačioje R. Sinkevičiaus ir S. Giedraičio pataisą, kuri yra iš esmės skirtinga, neatitinka nei komiteto siūlymo, nei po svarstymo Seimo priimtos redakcijos. R. Sinkevičiaus ir S. Giedraičio pataisose kalbama apie naujų valdų formavimą miško žemėje atvejais, kurie numatyti planavimo dokumentuose. Kadangi siūlo išbraukti tai, ką siūlo komitetas ir kas buvo Seimo priimta po svarstymo, tai aš šitą traktuoju kaip pataisos pataisą. Jeigu išbraukiame, tada vienas rezultatas.
Komiteto nuomonė – nepritarti, išbraukti ir kalbėti apie naujų valdų formavimą. Siūlau komiteto pirmininkui trumpai pasakyti, įvertinti šitą.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šiuo atveju komitetas siūlo šioje dalyje, 7 dalyje, nekalbėti apie naujų valdų formavimą, nes čia yra straipsnis dėl buvusių sodybų atstatymo. Dar yra Seimo nario E. Pupinio pasiūlymas dėl naujų valdų formavimo, būtent 8 pataisa. Šiuo atveju R. Sinkevičiaus, S. Giedraičio pasiūlymas dėl 7 dalies jau nelabai tiktų šiam visam mūsų kontekstui. Ir dar vienas dalykas, dėl ko komitetas nepritarė: jie siūlo, kad vienoje privataus miško valdoje, kurios dydis ne mažesnis kaip pusė hektaro, gali būti formuojama viena namų valda. Įvardijant tą dydį – ne mažesnis kaip pusė hektaro. Mes neradome priežasčių, kaip galėtume tą dydį įvardyti, nes tų dydžių yra įvairiausių. Mes siūlome nepritarti, iš esmės šiuo klausimu diskutuoti, kai svarstysime E. Pupinio pasiūlymą dėl 8 dalies.
PIRMININKAS. Aš klausiu autorių, ar jie po komiteto argumentų pasakymo sutiktų nereikalauti balsuoti? Sutinka? Dėkoju. Šį klausimą išsprendėme.
Turbūt dėl vedimo tvarkos S. Pečeliūnas. Aš jam suteiksiu žodį ir kolegai A. Salamakinui suteiksiu.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji kolegos, praėjusiame posėdyje čia vyko ginčas, kas vis dėlto yra tos sodybos – naujos, senos, buvusios, išlikusios, pamatai ir visa kita. Sąvokos atsisakėme. Išsiaiškinome, kad tos sąvokos nėra jokiame galiojančiame Lietuvos Respublikos įstatyme. Tik planuojama, kad ji kada nors…
PIRMININKAS. Atsiprašau, aš netyčia.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Dabar skaitykime 7 punktą, ką siūlo komitetas – „buvusioms sodyboms atstatyti.“ Kas tai yra? Pastatėlis su širdute, kluonas, klojimas, gyvenamasis namas, ledaunė ar dar kas nors? Kas yra sodyba? Kiekvienas traktuos, kaip jis išmano. Juridiško apibrėžimo nėra. Mano prašymas: jeigu čia taip pasilieka, sugrįžti prie sąvokų ir vis dėlto tą sąvoką įstatyme įrašyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūs truputį paskubėjote. Aš dabar kaip tik turiu vėl grįžti prie 6 puslapio, kur jau sakiau, kad komitetas yra… Atsiprašau, aš kolegai A. Salamakinui žadėjau suteikti žodį.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke ir gerbiamasis pranešėjau. Pirmininke, jūs labai tiksliai vedėte ir vedėte prie to, kad turėtume priimti ar ne tą pagrindinę koncepciją. Pranešėjas viską savo pokalbyje sumakalavo ir dabar vėl nebeaišku, prie kurio puslapio grįšime. Jam reikėjo toliau eiti ta linkme prie to puslapio, balsuoti dėl R. Sinkevičiaus pataisos. Jeigu atmetame, einame toliau. Dabar vėl… Nepasiduokite, kad jus išmuštų iš vėžių. Kaip jūs pirmininkavote, taip tęskite toliau, o mes balsuosime.
PIRMININKAS. Gerai. Tikiuosi, kad gal man kaip nors pavyks. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų reikia išspręsti, iš esmės, galima sakyti, yra alternatyva. Yra projektas… buvusių sodybų atkūrimas. Kadangi dabar jau vienos pataisos nesvarstėme, nusprendėme nesvarstyti… (Balsas salėje: „Kas nusprendė?“) Buvo pagrindiniame projekte įvardyti ir savininkai, ir buvusių sodybų atkūrimas. Kaip sakiau, jūs matote 6 puslapį, komitetas siūlo 7 punkto tokią redakciją: „Buvusioms sodyboms atstatyti privačioje miško žemėje, kai šių sodybų buvimo juridinis faktas nustatytas vadovaujantis Civilinio proceso kodeksu.“ Toliau eina pasiūlymai, kuriais yra taisoma redakcija, buvusi projekte… pateikta priėmimui. Jeigu būtų pritarta komiteto nuomonei, tada anos pataisos negalėtų būti svarstomos. Jeigu būtų nepritarta komiteto nuomonei, tada būtų svarstomos pirminės redakcijos pataisos, kuriose taip pat yra įvairių pataisų. Kolega K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, aš atkreipiu dėmesį į S. Pečeliūno pastabą, kad mes dabar kalbame, ar atstatyti, ar pastatyti iš naujo, bet nekalbame ką, nes buvusi ar esama sodyba – įstatyme nėra tokio apibrėžimo. Todėl mes nežinome. Pavyzdžiui, ar eigulio namas buvo sodyba, ar tiesiog tarnybinis namas, arba, pavyzdžiui, žmogaus koks nors klojimas, pastatytas miške – tai bus sodyba ar kas? Jeigu komitetas galėtų tą apibrėžimą įtraukti į apibrėžimus, tada būtų tvarka.
PIRMININKAS. Aš čia niekuo negaliu padėti, nes Seimas jau yra nusprendęs dėl 7 punkto, kuriame yra ir buvusios sodybos, ir išlikusio turto tikrieji savininkai. Dabar eina tiktai šio punkto pakeitimų svarstymai. Iš tikrųjų pataisa galbūt teisinga, bet ji adresuota komitetui. Aš tada grąžinu šį klausimą pirmininkui. Prašom.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Aš noriu labai aiškiai paaiškinti, kas nesupranta, apie ką yra klausiama. Buvusi sodyba – tai sodyba, kurioje buvo tam tikri statiniai arba jų priklausiniai. Juridinį faktą turėtų nustatyti Civilinio proceso kodeksas. Kas ten buvo, tas turi būti ir atstatyta. Todėl kalbėti, kad nežinome, kas buvo, negalime, nes iš tikrųjų žinome, kas buvo.
Antras dalykas. Dėl sodybos sąvokos, aš manau, kad jeigu reikės, komitetas tikrai šitą svarstys ir siūlys pasiūlymą dėl Teritorijų planavimo įstatymo, jeigu mes dabar priimsime tokį sprendimą. Komitetas neturėjo precedento rengti tokį siūlymą, jeigu nežinome, ar Seimui to reikia. Priėmus tokį sprendimą, mes galėtume parengti ir buvusios, ir esamos sodybos statuso apibrėžimą.
PIRMININKAS. Kolega A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, aš irgi noriu paprašyti. Kai svarstėme praeitą įstatymo projektą, mes du kartus balsavome dėl kolegos G. Navaičio pataisos, nors ji buvo ta pati. Dabar mes vėl įsiveliame į teorines diskusijas. 6 puslapyje yra komiteto nuomonė. Tada kelkite klausimą dėl balsavimo. Pritariame, tai pritariame, nepritariame, tada sprendžiame dėl kitų. Mes dabar vėl traukiame iš konteksto ir jaukiame visiems čia protus. Viskas labai aiškiai parašyta: sena redakcija, Teisės departamento išvada ir nauja redakcija. Kas čia neaišku? Balsuokime už tai. Nediskutuokime.
PIRMININKAS. Balsuosime. Taigi yra komiteto siūlymas dėl 7 punkto, kuris skamba taip: „Buvusioms sodyboms atstatyti privačioje miško žemėje, kai šių sodybų buvimo juridinis faktas nustatytas vadovaujantis Civilinio proceso kodeksu.“ Klausimas, ar Seimas tokiai komiteto redakcijai pritaria, ar nepritaria, nes ji iš esmės keičia Seimo jau priimtą ankstesnę redakciją. Prašau? (Balsai salėje) Aš ir noriu suteikti žodį B. Bradauskui, kuris nori kalbėti už, po to kolegei A. Stancikienei, kad išdėstytų motyvus prieš. (Balsai salėje) B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju. Čia viskas taip sujaukta, kad aš atsisakau žodžio. Neįmanoma kalbėti ir neįmanoma rimtai priiminėti šį įstatymą. Aš nesuprantu, kas čia dedasi? Ar visiems reikia dar kartą išsimiegoti, ar ką?
PIRMININKAS. Kadangi patys Seimo nariai prisiūlė įvairių dalykų, tai čia jau niekas nekaltas. A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Aš tiesiog noriu atkreipti dėmesį, kad iš esmės buvo Specialiųjų tyrimų tarnybos raštas, adresuotas Antikorupcijos komisijai. Buvo komisijos pirmininko užprašyta įvertinti sodybų atstatymo galimybę. Jų vertinimas skamba taip, kad, Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, toks statybų miško žemėje reglamentavimas, t. y. kai pagal Civilinio proceso kodeksą sudarytų galimybes piktnaudžiauti nustatant sodybų buvimo faktą pagal sodybų liekanas, kas jau ne kartą įvyko praktikoje. Tokiu būdu būtų sudaryta galimybė ir sąlygos vertingiausių teritorijų užstatymui, tai turėtų neigiamą įtaką miškų, kurie turi ekologinę, socialinę ir ekonominę reikšmę, aplinkai, išsaugojimui. Aš dar kartą akcentuoju ir atkreipiu…
PIRMININKAS. Prašom dėmesio!
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). …visų jūsų dėmesį, kad Civilinio proceso kodeksas, jeigu mes neįrašome, kad remiantis archyviniais, kartografiniais duomenimis, tai yra tie patys visiems jau gerai žinomi vaizdeliai, kai kas nors padeda kokius nors akmenukus, ateina kokios nors bobutės, kurios dar tuo metu net negyveno, gal net nebuvo gimusios, bet paliudija, kad čia tikrai kažkas stovėjo. Mes sudarome galimybes tam piktnaudžiavimui, kuris vyko iki šiol. Jeigu mes jau žinome, kad tai buvo neskaidrus procesas, aš labai prašau Seimo narių iš esmės neužsimerkti ir bandyti reglamentuoti kažkiek skaidriau. Jeigu mes jau apsisprendžiame, kad leidžiame sodybas, tokiu atveju jau ne komiteto pasiūlytam variantui pagal Civilinio proceso kodeksą, o ten toliau yra kitų Seimo narių, tai yra V. Babiliaus, yra grupės Seimo narių pasiūlymas, tai yra pagal Civilinio proceso kodeksą, bet pagrindžiant archyviniais duomenimis. Todėl labai prašau šito pasiūlymo nepalaikyti ir palaikyti kitų Seimo narių pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dar turėčiau suteikti K. Rameliui žodį, nes B. Bradauskas atsisakė.
K. RAMELIS (MSG). Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų redakcija yra gera. Kai civilinio proceso tvarka nustatomas juridinis faktas, remiamasi visa įmanoma medžiaga, ir archyvine, ir kita, kuri yra, ir natūra išlikusia, ir pagal vieną kokį nors atvejį daryti neigiamas išvadas, manau, nėra pagrindo. Redakcija tikrai atitinka. Negalima apsiriboti kad ir ta redakcija, čia grupė Seimo narių, parašyta – archyviniais kartografiniais dokumentais. Be archyvinių kartografinių dokumentų yra ir kiti archyviniai duomenys. Yra išlikusios kaimų aerofotonuotraukos ir visa kita, tai yra nekartografiniai duomenys. Mes nesusiaurinkime iki begalybės. Aš siūlau pritarti šitai redakcijai.
PIRMININKAS. Dabar bus šio įstatymo apimtimi pats svarbiausias balsavimas. Prašau susikaupti ir balsuoti. Ar pritariame komiteto pasiūlytai 3 straipsnio?.. Gal geriau minėti galiojantį įstatymą. Tai yra galiojančio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punktą išdėstyti taip, kaip siūlo komitetas. Redakcija matyti 6 puslapyje, aš jau anksčiau ją perskaičiau. Motyvai pasakyti, prašau balsuoti. Vienaip ar kitaip išsprendus, tada kai kurios pataisos jau nebus apskritai svarstomos.
Už komiteto poziciją balsavo 44, prieš – 15, susilaikė 36. Komiteto pasiūlytai redakcijai nepritarta.
Tada bus svarstomi kiti pasiūlymai, kurie yra artimi po svarstymo Seimo pritartai redakcijai, tačiau dėl jų taip pat yra pasiūlymų. Visi pasiūlymai, kurie sutampa arba koreguoja komiteto poziciją, jau nebus svarstomi. Nežinau, jų yra keletas.
Dabar reikėtų spręsti dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymo 7 punkte išbraukti žodžius, pakeisti žodžius „pagrindinės tikslinės žemės paskirties“, vartoti formuluotę – „pagrindinės žemės naudojimo paskirties.“ Patikslinama juridinės technikos… Ar galima sutikti su šiuo pasiūlymu? Komitetas nepritarė dėl to, kad siūlė savo redakciją, bet Seimas nepritarė jo redakcijai. Galime pritarti šiai redakcijai? Pritarta. Reikia balsuoti? Prašau balsuoti dėl sąvokos patikslinimo. Vietoj „pagrindinės tikslinės žemės paskirties“ vartoti sąvoką „pagrindinė žemės naudojimo paskirtis.“
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Jeigu galima, prieš balsavimą.
PIRMININKAS. Tai balsuojame, čia viskas yra aišku. Gal nereikia komentuoti. (Balsai salėje) Čia yra juridinio tikslumo dalykas.
Pataisai nepritarta, nes už balsavo 36, prieš – 5, susilaikė 34. Lieka redakcija, kuri buvo pasiūlyta komiteto.
Gerbiamieji kolegos, toliau pataisos turėtų būti svarstomos dėl 7 punkto jau tos formuluotės, kuriai Seimas pritarė po svarstymo. Tačiau, kadangi komiteto pasiūlymas buvo nepriimtas, aš vėl turėčiau truputį pažvelgti į priekį. Yra esminio pobūdžio radikalių siūlymų, kuriuos reikėtų prieš tai apsvarstyti. (Balsai salėje) Prašau? Nes yra siūloma išbraukti visą turinį ir įrašyti naują sakinį. Tai yra S. Pečeliūno, D. Kuodytės ir E. Tamašausko, taip pat J. Liesio. Kalba apie statybas.
Jeigu kolega A. Salamakinas nori mane pataisyti, tai aš jam suteikiu žodį.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Galima, pirmininke? Praleidome vieną pasiūlymą A. Stancikienės.
PIRMININKAS. Ne, ne, aš nepraleidau. Mes grįšime prie jo. Kadangi siūloma viską išbraukti, tai aš nežinau, ar… (Balsai salėje) Prašau? Arba yra variantas, galime svarstyti A. Stancikienės ir daugelio Seimo narių, jeigu jų priimsime, tada šitie nebus svarstomi. Jeigu Seimas taip sutinka, man paprasčiau. Tada aš teikiu Seimui Seimo narių A. Stancikienės, E. Klumbio, S. Stomos, A. Mazuronio, L. Diniaus, G. Songailos, J. Urbanavičiaus, P. Saudargo ir dar kitų pasiūlymą papildyti 7 punktą, koks buvo po svarstymo, įrašant į jį žodžius „ir tik tada, kai sunykusios ar nugriautos sodybos faktas bus pagrindžiamas archyviniais kartografiniais dokumentais“.
Dabar aš klausiu. Komitetas buvo sakęs, kad pritarė iš dalies, bet jo redakcija jau yra atmesta Seimo. Dabar aš klausiu autorių, ar jie?..
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Galima, pirmininke?
PIRMININKAS. Na, prašau, galite pasiginčyti.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aš nesutinku su tokia formuluote. Dėl visų pasiūlymų, kurių bus tiek šiuo atveju A. Stancikienės ir kolegų, tiek S. Pečeliūno, tiek V. Babiliaus, tiek vėl A. Stancikienės, dėl kiekvieno balsuodami visą laiką galime priimti naują, naują ir naują redakciją. Aš manau, kad kiekvienu atveju priėmus kurį nors sprendimą reikia svarstyti ir komiteto pasiūlymą, kuris yra pateiktas, kodėl komitetas nepritarė vienam ar kitam sprendimui. Taip, tai yra sisteminis dalykas. Mes vieną kartą atmetėme, bet šiame kontekste gal neatmesime, nes pasikeitė kontekstas. Taip. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Na, pirmininke…
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Tai dabar kiekvieną kartą mes vis naują ir naują redakciją…
PIRMININKAS. Pirmininke, nesiginčykite dėl procedūrų. K. Daukšys. Prašau.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų pataisa geresnė, negu buvo prieš tai. Bet tikrai šiandien nebalsuosiu dėl vieno paprasto dalyko. Ten išskirti atskiri žmonės. Buvę savininkai gali, o nebuvę savininkai, tiesiogine giminyste nesusiję, tai negali. Prašau pasakyti, ką reikės daryti. Dalis lietuvių bus geri, o kita lietuvių dalis bus kokia?
PIRMININKAS. A. Valinskas dar nori kalbėti.
A. VALINSKAS (J(LiCS ir TPP)F). Dėkoju, pirmininke. Aš dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad ruošiantis svarstyti tokį įstatymą, nes ne pirmą tokį priimame, iš tiesų yra sprendžiamas klausimas, kad tai nuomonei, kurią pateikė komitetas, nebuvo pritarta, tačiau yra panaši nuomonė, kurią pateikė Seimo narys V. Babilius. Aš cituoju: „Kai šių sodybų buvimo juridinis faktas nustatytas vadovaujantis Civilinio proceso kodeksu pagal archyvinius dokumentus.“ Turėtų būti sugrupuota taip, kad jeigu mes nepriėmėme ano, gal priėmę šitą… ir yra iš karto atpuolanti grupė pasiūlymų, nes Seimas dėl to jau apsisprendžia. Mes taip visuomet dirbome. Dabar iš tiesų, jeigu dar ponas J. Šimėnas pasiūlo tokią nesąmonę, kad kiekvieną kartą mes bandome grįžti prie to, ką Seimas jau atmetė, dovanokite, mes čia tada jau patys mišku apželsime.
PIRMININKAS. Ne, negrįšime. Jūs pats iš ryto pabrėžėte, kad reikia laikytis pateikimo chronologijos, aš to ir laikausi. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Taip, aš galbūt ir dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, be abejonės, na, negali būti tame pačiame žemės sklype dvejopos sąlygos – buvusiam šeimininkui ir esamam šeimininkui. Be abejonės, kreipsis (…) į Konstituciją, išaiškins, kad prieštarauja Konstitucijai…
PIRMININKAS. Prašau į temą kalbėti.
P. GRAŽULIS (TTF). Tai į temą. Aš manau, na, negalima taip, apskritai tokių dvejopų standartų taikyti. Jie yra antikonstituciniai.
PIRMININKAS. Kolega A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš kreipiuosi į jus. Na, būkite griežtesnis, juk kolegos diskutuoja ne dėl vedimo tvarkos, o dėl esmės – statyti ar nestatyti. Tai mes balsuokime už tą siūlymą, kaip jūs sakėte, eikime pastraipsniui ir išspręsime tą problemą. Paskui laužykime ietis, o ne iki to.
PIRMININKAS. Dėkoju už paraginimą, jūs mane remiate, man geriau. Aš klausiu A. Stancikienės ir visos jos grupės. Jeigu jūs šios savo pataisos neatsisakote, tai aš klausiu, ar Seimas remia ją? Tiktai pasakykite, ar jūs siekiate svarstyti?
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Aš pasakysiu.
PIRMININKAS. Prašau Seimo pareikšti nuomonę dėl paramos…
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Palaukite, aš galiu pasakyti!
PIRMININKAS. Jūs turite teisę pasakyti, po to paklausiu dėl paramos, jūs teisi.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas…
PIRMININKAS. Prašau paklausyti!
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas parašė savo išvadą šešiomis ar kiek dienų vėliau, negu mes įregistravome šią pataisą. Todėl jinai nėra labai tiksli. Aš manau, mes ją atsiimame, ir mes esame tikslesnės redakcijos, jau atsižvelgiant į Teisės ir teisėtvarkos… Teisės departamento pastabas, padarė kitą pataisą. Prašyčiau, kai prieis jos eilė, balsuoti už ją. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dabar jums atsiėmus šią pataisą nereikia klausti Seimo nuomonės. Seimas neprieštarauja turbūt, kad būtų atsiimta, ar prieštarauja? Kolegė L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš esmės mes galbūt ir pritartume minčiai, ką jie rašo. Bet pirmiausia noriu pasakyti, kai redaguosite, pastabą. Nė viename įstatyme nemačiau, kad būtų „tai yra“ ir išaiškinama. Tai vis dėlto įstatymų leidybos taisyklės.
Kitas dalykas, noriu atkreipti dėmesį, kad mes svarstome Miškų įstatymą, mes galvojame, kaip išsaugoti mišką. Tai koks skirtumas tam medžiui: ąžuolui, beržui, ar tai bus toje sodyboje gimęs žmogus, ar tas žmogus bus nupirkęs sodybą? Faktas yra tas, kad mes leidžiame, kad ten būtų sodyba. Noriu atkreipti dėmesį, kad šį kartą kalbame apie miško saugojimą, o ne apie žmogaus veiklos ribojimą.
PIRMININKAS. Aš manau, A. Salamakinas teisus, kad aš leidžiu diskutuoti per šoninius mikrofonus užbėgant į priekį, nepateikus svarstyti. Aš turiu pereiti prie S. Pečeliūno, D. Kuodytės ir E. Tamašausko pataisos pagal tą eilę, kuria jos išdėstytos. Šia pataisa siūloma išbraukti viską, kas yra 7 punkte, ir įrašyti vieną sakinį: „Sodybas privačioje miško žemėje statyti nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės paskirties.“ Išimtis tik lieka – statyti sodybas nekeičiant paskirties. Autorius. Kodėl jūs prie šoninio mikrofono? (Balsai salėje)
Tai dėl šios pataisos, jeigu autorius neatsisako jos ir siekia svarstymo, turi pasakyti.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, aš pamėginsiu jums labai glaustai atsakyti. Visi tie 7 dalyje pasilikę įrašymai buvusiems savininkams ir t. t. tai yra paveldas iš nuosavybės teisių atkūrimo laikų. Praėjo dvidešimt metų ir šiandien Lietuvoje yra savininkai ir ne savininkai. Ir skirti buvusį savininką, paveldėtoją, testamentinį paveldėtoją, žmogų, kuris nusipirko tą sklypą – juridiškai jie visi yra savininkai, jeigu įregistruota kadastre. Dabar, jeigu jūs mėginate taip parašyti, kaip komitetas siūlė ir kiti, tai iš principo tai niekaip nedera su Lietuvos Respublikos Konstitucija. Tai, ką siūlau aš, su Konstitucija dera šimtu procentų.
Taigi, mielieji, galite priimti bet kokį sprendimą, jeigu jis nederės su Konstitucija, kreipinys į Konstitucinį Teismą tikrai bus. Mes sugaišime trejus metus ir sugrįšime prie to, ką aš čia dabar parašiau su kolegomis.
Dėl V. Babiliaus pasiūlymo ir kitų, kur bandoma nurodyti teismui, kuo jis turi vadovautis, ne kodeksu, o dar kažkuo kitu, vėlgi nieko su teise neturintys pasiūlymai. Tai suvokite, supraskite, kas yra Seimo nario pareiga ir atsakomybė – nelaužyti Konstitucijos, nors ir labai norisi taip padaryti. Todėl prašau paremti mano siūlymą, kuris tiksliai atitinka Konstituciją, traktuoja Lietuvos visus piliečius savininkus vienodai, nesvarbu, koks nuosavybės įgijimo būdas. Bet ir pareigos, žemės sklypo dydis, visi kiti statybiniai reikalavimai visiems turi būti vienodi ir šioje vietoje. Taigi kviečiu dar kartą jus laikytis Konstitucijos ir paremti mūsų siūlymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kadangi komitetas nepritarė, aš turiu atsiklausti Seimo, ar yra pakankamai šią pataisą remiančių narių. Prašom spausti mygtukus. (Balsai salėje) Dėl paramos pataisai, kurią teikia S. Pečeliūnas, D. Kuodytė ir E. Tamašauskas. Autorius savo argumentus jau išdėstė. Nėra pakankamai paramos šiai pataisai, už ją balsavo tik 26 nariai, taigi jinai nesvarstoma.
Kita pataisa yra Seimo nario J. Liesio. Išdėstyti kitaip įrašant… (Balsai salėje) Atsiėmė! Tiesa, aš neatkreipiau dėmesio, pamiršau.
V. Babiliaus pataisa nebus svarstoma, nes ji visiškai sutampa su ta… Prašau!
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Ne, ne, nesutampa.
PIRMININKAS. Atsiprašau.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Nesutampa. Ar galima?
PIRMININKAS. V. Babiliaus pataisa – „Buvusioms sodyboms atstatyti, kai šių sodybų buvimo juridinis faktas nustatytas vadovaujantis Civilinio proceso kodeksu pagal archyvinius dokumentus.“ Tai skiriasi tiktai žodžiais „pagal archyvinius dokumentus.“
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Ar galima?
PIRMININKAS. Prašau, pirmininke.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Čia ir yra esminis pasiūlymas, kurį suformulavo komitetas svarstydamas šį pasiūlymą. Dabar noriu atkreipti dėmesį Seimo narių P. Gražulio, K. Daukšio ir panašiai, žiūrėkite į komiteto redakciją. Komiteto redakcija…
PIRMININKAS. Atsiprašau, komiteto redakciją Seimas atmetė.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Palaukite, palaukite. Ne, aš sakau, kodėl mes pritarėme iš dalies. Pritarėme iš dalies, nes… (Balsai salėje) Kolegos, paklausykite. Paskui, kai atmetate, iš karto puolate prie mikrofono aiškinti, kodėl vis dėlto atmetėme. Tie patys, kurie balsavo už atmetimą.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, manau, kad man reikia pirmininkauti. Seimas atmetė ir V. Babiliaus pataisa yra identiška. Jeigu kas nors nesutinka su tuo ir turi argumentų, prašom greitai pasakyti. (Balsai salėje) Taip. D. Kuodytė. Jūs turite teisę sakyti, bet jinai yra kitokia negu Seimo…
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Bet aš dar nebaigiau sakinio.
PIRMININKAS. …negu Seimo komiteto pasiūlymas. Prašau. Reikia spręsti. Na, gerai, tai aš dar kartą prašau atkreipti dėmesį, kad jinai sutampa su komiteto jau Seimo atmesta redakcija, išskyrus, kad papildyta žodžiais „pagal archyvinius dokumentus.“ Kolega A. Salamakinas taip pat pritaria, kad galima svarstyti. Prašau. Ar yra pakankamai paramos V. Babiliaus pataisai svarstyti? (Triukšmas salėje) (Balsas salėje: „Sako, tie du žodžiai – esminis pakeitimas.“) Na, jeigu jie laiko esminiu pakeitimu, aš negaliu prieštarauti. Autoriai traktuoja, kad tie papildomi žodžiai yra esminės svarbos, todėl aš negaliu neleisti svarstyti.
Šią pataisą palaiko 40 Seimo narių. Galima sakyti motyvus dėl pritarimo jai ar nepritarimo. Prašau. Tai pirmiausia V. Babilius ją pristatys, pagrįs, po to bus galima pasakyti motyvus.
V. BABILIUS (J(LiCS ir TPP)F). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų situacija tokia. Buvo siūlymų svarstyti… (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Prašau tylos!
V. BABILIUS (J(LiCS ir TPP)F). …tik pagal archyvinius dokumentus arba tiktai teismo keliu. Iš principo nėra nustatyta jokiame įstatyme, kokie turėtų būti archyviniai dokumentai. Tai gali būti ir atšviestas, ir skenuotas, ir kas tiktai būtų. Todėl mes ir sujungėme tas dvi institucijas – ir teismą, ir archyvinius dokumentus. Tai tiek esmės.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar už ir prieš po vieną. Dabar R. J. Dagys – už pataisą.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, ypač tie, kurie buvo praeitą kadenciją, kai buvo išlieta tikrai nemažai emocijų ir mūsų pasipiktinimo tais atvejais, kai mes matėme, kaip buvo miškuose statoma nuosavybė arba duodami leidimai vadovaujantis mistiniais akmenimis arba liudininkais, kurie tuo metu net negyveno ir taip toliau. Tų atvejų tikrai buvo apstu, nemanau, kad ir šiuo metu galėtų jų neatsirasti. Norint labai ieškoti, galima surasti, ypač senesnio amžiaus žmogų, kuris nelabai atsimena, kas buvo, jeigu dar jam būtų priminta, gal jis viską prisimintų. Iš tikrųjų yra reglamentuota pagal Civilinį kodeksą tvarka, bet vis dėlto remiantis išlikusiais dokumentais, nes tie liudininkų parodymai dabar vargu ar bus tinkama argumentacija, tai tinkamas sprendimo būdas. Vis dėlto mes labai aiškiai parodom kelią. Kita vertus, dabar teismas dažnai net nenori nagrinėti, turint savo dokumentus, tiesiog nenori nagrinėti, nes sako, kam čia tuos dalykus daryti. Tai nėra patvirtinta kaip įrodymas. Man atrodo, šita formuluotė apima viską ir nurodo aiškų sprendimo kelią ir būdą, kad pirmiausia turėtų būti remiamasi archyviniais dokumentais.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, tą patį klausimą dešimt kartų, tai iš priekio, tai iš galo, ir vis tiek prastumti statybą miškuose. Gerbiamasis pirmininke, kiek? Dešimt tų pačių pataisų? Tai pagal Civilinį kodeksą, tai pagal Baudžiamąjį kodeksą, tai pagal kelmus, tai pagal toje sodyboje rastus akmenis. Iš principo apsisprendžiame, kad neleidžiame statyti, tai ir neleidžiame. Kiek mes čia dabar?.. Dar bus dvidešimt tokių pataisų, dar suras įvairiausių apėjimų. Jeigu yra principinis Seimo apsisprendimas, kad neleidžiam statyti, tai baikim juokinti čia vienas kitą.
PIRMININKAS. Nieko kito nebelieka pirmininkui, kaip tik prašyti balsuoti. Ar pritariame V. Babiliaus pataisai? (Triukšmas salėje)
Balsuota dėl šios redakcijos, kurią pateikė V. Babilius: už – 46, prieš – 21, susilaikė 16 Seimo narių. 7 punkto redakcija yra priimta pagal V. Babiliaus pasiūlymą.
V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Pirmininke, bet ta redakcija, jeigu jūs įsiskaitytumėte ir pažiūrėtumėte Teisės departamento išvadas, sukels juridinę problemą. Aš išties dabar manau, kad Maironis buvo teisus sakydamas: kur lygūs laukai, snaudžia tamsūs miškai, ten ne protingi, o barzdočiai dūmoja ir daro nežinia ką. Tai gal išsitraukim kirvius, kalavijus aštrius ir pamėginkime susitarti, nes nubalsavome pirmai prieš, o dabar tie patys žmonės staiga nubalsavo už. Žinote, peržengia sveiko… Aš ne apie A. Valinsko apaugimą miškais galvoju, o apie kažką kita.
PIRMININKAS. Jūsų pastaba teisinga, aš pats tą sakiau, tačiau buvo protestuojama, kad yra esminis skirtumas. Kolega A. Salamakinas pritarė, ir patarė, kad esminis skirtumas, Seimas nuomonę keičia, todėl aš nesu atsakingas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Archyviniai dokumentai yra.
PIRMININKAS. Aš nesu atsakingas. Gerbiamieji kolegos, prašau dar truputį dėmesio. Šio įstatymo priėmimą mes šiandien baigsim, nes baigiasi laikas. Priėmus V. Babiliaus redakciją, kiti pasiūlymai, kaip A. Stancikienės su grupe Seimo narių, jau negalės būti svarstomi, nes yra priimtas šis. Taip pat dėl R. Sinkevičiaus, S. Giedraičio mes nusprendėme, kad nesvarstome. Tada… (Balsai salėje) Dar A. Stancikienės yra ir kitų Seimo narių. Tai mes esame apsisprendę dėl visų dalių iki 8 dalies, kuri yra 10 puslapyje.
A. Stancikienė nori pasakyti kažką.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Aš noriu atkreipti Seimo Pirmininko dėmesį, kad mūsų pataisa nėra analogiška, jinai yra šios ką tik priimtos V. Babiliaus pataisos papildymas, dėl ko Seimas jau buvo apsisprendęs svarstymo stadijoje, tai yra buvusios sodybos atstatymas privačioje miško žemėje tik tuo atveju, kai sodybą atstato tiesiosios linijos giminaičiai iki antro laipsnio imtinai, kad ši teisė negali būti perleidžiama. Dėl šitų sąvokų, kadangi tikrai dėl jų nebuvo balsuota balsuojant dėl V. Babiliaus pasiūlymo, nes tokių nebuvo, aš tikrai prašyčiau vis dėlto Seimo apsispręsti.
PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, aš labai aiškiai norėčiau suprasti, kad liktų stenogramoje. Jūs sakote, kad po V. Babiliaus pataisos priėmimo jūsų pataisa vis tiek turi būti svarstoma? Taip jūs sakėte? Taip. Kolega A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos ir gerbiamasis pirmininke, kadangi mes balsavome faktiškai dėl tos pačios pataisos antrą kartą, tik ten buvo keli žodžiai, todėl siūlau balsuoti ir toliau dėl visų pataisų, nes šioje Seimo salėje nuomonė gali keistis kas 15 minučių. Jeigu jau pradėjome tokį žaidimą, kad dėl vieno žodžio balsuojame iš naujo, tai dabar pravarom visas pataisas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Ar galima?
PIRMININKAS. Minutėlę, pirmininke! (Balsai salėje) Aš pirmininkui beveik siūlyčiau grįžti į savo vietą. Nors ne, dar tegul pabūna. S. Pečeliūnas.
P. GRAŽULIS (TTF). Dėl vedimo tvarkos. Pirmininke, devynis kartus Seimas apsisprendė, kad reikia neleisti statyti…
PIRMININKAS. Atsiprašau, aš S. Pečeliūnui dabar žodį suteikiau.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Pone Gražuli, būkite malonus, palaukite šiek tiek!
PIRMININKAS. Truputėlį, truputėlį!
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, pone pirmininke, kad suteikėte žodį. Jeigu mes jau linkę riboti teismo galias, pasakydami, ką jis gali žiūrėti teisme, o ko negali, tai dabar, jeigu jau einam prie A. Stancikienės pataisos ir kalbame apie tiesiąją ir kreivąją giminystės liniją, tai aš prašyčiau vis dėlto jos pataisas papildyti, kad tai linijai įrodyti būtų atlikti DNR tyrimai ir kas už juos mokės. Dabar mes jau nusivažiavom nežinia kur, tai važiuokim iki galo, bet solidžiai.
PIRMININKAS. Dar P. Gražulis, po to pirmininkas ir…
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji, iš tikrųjų su šiuo Miškų įstatymu tai yra kažkoks absurdas. Devynis kartus balsuojam prieš, ar tai teisėtas Seimo balsavimas, o dešimtą – už, tai kaip suprasti? Tai kuris dabar sprendimas galioja, tie devyni prieš ar tas vienas už? Paaiškinkite, kaip čia iš tikrųjų.
PIRMININKAS. Pirmininke, jums žodis.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, prašau ramybės, be abejo, galioja už, nes prieš niekada negalioja. O kur nutarta už, tai tada ta nuostata galioja. Aš minėjau pačioje pradžioje, kad būtų geriausia, kad būtų buvęs priimtas komiteto sprendimas, tačiau Seimas apsisprendė, kad ne, tada natūralu, ėjome iki tol, kol Seimas surado geriausią sprendimą. Geriausias Seimo rastas sprendimas – V. Babiliaus pasiūlymas, už jį Seimas balsavo ir kiti šios dalies pasiūlymai tampa beprasmiai.
PIRMININKAS. Ačiū pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, jūs turėjote visą pagalbinę medžiagą, matėte visus variantus, viską darėte sąmoningai ir atsakingai, tai pirmininkas čia nelabai ką gali padaryti. Ar siekti dar dešimt balsavimų, kol redakcijos keisis, kaip sako vienas ką tik prie mikrofono priėjęs kolega? Pirmininkas sakė, kad V. Babiliaus pataisa sutampa su komiteto, nereikėtų svarstyti. Kilo pasipriešinimas ir argumentai, kad buvo esminis skirtumas. Seimas pripažino šitą, tai pirmininkas nieko negali padaryti. Laikui pasibaigus šio įstatymo priėmimą stabdau. Pereisime prie kitų klausimų svarstymo. Mes sustojome priėmę V. Babiliaus 7 punkto redakciją, taip? (Balsai salėje) Labai sudėtinga, bet aš nieko kito negaliu pasakyti.
16.12 val.
Dabar pagal darbotvarkę turėtume svarstyti vakarinio posėdžio 2-3 klausimą – Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 15 straipsnių ir 1, 2, 3 priedų pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-2327(2)ES. Aplinkos apsaugos komiteto pranešėjas. Svarstymo stadija. Aplinkos apsaugos komiteto pranešėjas A. Burba. Prašau.
A. BURBA (J(LiCS ir TPP)F). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas apsvarstė šį projektą ir pritarė pagal Teisės departamento Seimo narių ir papildomo komiteto pastabas patobulintam įstatymo projektui. Prašome Seimą pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Dėkojame Aplinkos apsaugos komiteto atstovui. Dabar R. Sinkevičius, Ekonomikos komitetas. R. Sinkevičius kviečiamas pristatyti Ekonomikos komiteto išvadą. Mes svarstome Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimus.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos Seimo nariai, Ekonomikos komitetas svarstė minėtą įstatymą ir bendru sutarimu jam pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Valstybės valdymo… Atsiprašau. Kviečiu Kaimo reikalų komiteto išvadą pateikti A. Baurą. Prašau.
A. BAURA (MSG). Gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas šių metų vasario 2 d. irgi svarstė nagrinėjamą projektą ir priėmė tokį sprendimą – pritarti įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui projektą patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadose pateiktas pastabas bei Kaimo reikalų komiteto išvadą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą pateiks D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, išnagrinėjo šį įstatymo projektą, pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoms, Seimo narės D. Bekintienės keliems pasiūlymams, dviem pritarė, vienam pritarė iš dalies. Priėmė tokį sprendimą: iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti jį tobulinti pagrindiniam komitetui, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo narės D. Bekintienės pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir į šį komiteto pasiūlymą. Siūlytina įstatymo projektą svarstyti kartu su Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIP-1731 ir Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektu Nr. XIP-1796. Pažymėtina, jog įstatymu tikslinga užtikrinti, kad suinteresuota visuomenė ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorius gautų objektyvias ataskaitas ir įvertinimus apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą iš nesuinteresuotų subjektų, tokių kaip Aplinkos ministerija ar kita Vyriausybės įgaliota institucija, kuri būtų poveikio aplinkai vertinimo užsakovė, t. y. viešojo konkurso būdu atrinktų poveikio aplinkai vertintoją. Taip pat nustatyti ilgesnius terminus suinteresuotai visuomenei pateikti atsakingai institucijai savo motyvuotus pasiūlymus ir išvadas. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar pradėsime diskusijas. Pirmoji kviečiama į Seimo tribūną Seimo narė D. Mikutienė. Prašau.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, įstatymo projekto rengėjai ir teikėjai projekto tikslu deklaruoja Orhuso konvencijos nuostatų įgyvendinimą. 2008 m. birželio mėnesį Rygoje įvykęs Orhuso konvencijos įgyvendinimo valstybių narių susitikimas priėmė sprendimą, kuriuo patvirtino Orhuso konvencijos priežiūros komiteto išvadas byloje Kazokiškių bendrija prieš Lietuvą. Patvirtino tai, kad Lietuva, kaip Orhuso konvencijos dalyvė, savo nacionalinės teisės aktais neužtikrina tinkamo visuomenės dalyvavimo dėl pagrindinių trijų priežasčių. Suinteresuotai visuomenei nėra garantuojama galimybė, priimant sprendimus dėl poveikio aplinkai vertinimo planuojamos komercinės ūkinės veiklos atžvilgiu, dalyvauti nuo pat ankstyviausio etapo, kai dar visos galimos sprendimo alternatyvos gali būti svarstomos. Nacionaliniai įstatymai suinteresuotai visuomenei skiria nepakankamą laiką susipažinti su priimtais sprendimais ir jų medžiaga. Dėl to yra konstatuota, kad 10 dienų terminu, nurodytu nacionaliniuose įstatymuose, o kaip dabar norima bandyti pratęsi iki 20, Lietuva neužtikrina įsipareigojimo pagal tarptautinę konvenciją suteikti visuomenei tinkamas ir pakankamas galimybes dalyvauti priimant sprendimus. Tenka apgailestauti, kad Aplinkos ministerija, kuriai valstybių narių sprendimas yra žinomas, dabar bando tiktai kažką nuveikti ir kosmetiškai taisyti. Šiandien įstatymo projektas šiuos trūkumus šalina grynai formaliai, susidaro įspūdis, kad siekiama padėti pliusiuką, o ne spręsti klausimo iš esmės. Tai pasakytina visų pirma apie suinteresuotos visuomenės įtraukimą dalyvauti vertinant poveikį aplinkai tik priėmus sprendimą, o ne tuomet, kai reikia svarstyti planuojamos ūkinės veiklos visas įmanomas alternatyvas.
Antra. Projekto rengėjai vietoj dešimties numato dvidešimties dienų terminą visuomenei susipažinti su sprendimo medžiaga ir dalyvauti svarstant sprendimus. Suinteresuotų visuomenių praktika iš konkrečių projektų rodo, kad atitinkami regionai skelbia 10 dienų terminą paprastai tuomet, kai per tą terminą tenka daugiausia išeiginių ar švenčių dienų, o susipažinti nurodo labai mažai valandų arba dienų per savaitę. Todėl žmonėms ir suinteresuotai visuomenei susipažinti su dokumentais, o jų dažniausiai būna apie 150 lapų, fiziškai yra neįmanoma. Aš manau, kad šį terminą būtina pratęsti bent iki 2 mėnesių.
Trečia. Tinkamas visuomenės informavimas gali būti užtikrintas paskelbiant ne dalį medžiagos ar paskelbiant informaciją apie priimtą sprendimą, kaip šiuo metu daro užsakovai ir atsakinga institucija, o visa medžiaga turi būti skelbiama ir perduodama suinteresuotai visuomenei svarstyti. Atkreipiu dėmesį, kad Aplinkos ministerija pamiršo savo pareigą paskelbti poveikio aplinkai vertinimo sprendimus oficialiai, priimamas poveikio aplinkai sprendimas yra teisės aktas, jo oficialus skelbimas jau yra privalomas oficialiame leidinyje „Valstybės žinios“.
Dabar norėčiau ypač akcentuoti įstatymo priedo pirmą poziciją. Aplinkos ministerija turėtų atmintinai žinoti, jog poveikio aplinkai vertinimo įstatymo priedas Nr. 1 negali būti siaurinamas, jis buvo perkeltas iš 85 direktyvos. O minėtoje direktyvoje šis priedas suformuluotas būtent tų veiklų dėl ESPO tarptautinės konvencijos. Valstybė narė gali šį priedą tik plėsti, bet jokiu būdu jo nesiaurinti. Lietuva yra ratifikavusi ESPO konvenciją ir išlygos dėl teisių susiaurinti veiklų sąrašą – priedą Nr. 1 nėra deklaravusi. Teisės siaurinti priedą Nr. 1 Lietuva nėra gavusi ir įstodama į Europos Sąjungą. Todėl noriu dar kaip pavyzdį pasakyti, kad 1998 m. dėl identiško atvejo Europos Teisingumo Teisme Vokietija, Komisija prieš Vokietiją konstatavo, kad Vokietija pažeidė direktyvą, nes išbraukė veiklų rūšis. Taigi noriu atsakingai pasakyti, kad šiuo teisės aktu, jeigu mes dabar priimsime tokį įstatymą, mes pažeisime direktyvą.
Taip pat manau, kad reikėtų praplėsti poveikio aplinkai vertinimo subjektų ratą. Dėl laiko stokos aš nesiplėsiu, bet manau, kad Nacionalinė žemės tarnyba čia turėtų figūruoti, nes tai yra visi su žemės perėmimu susiję klausimai. Todėl aš siūlau nepritarti šiam įstatymo projektui. Esu įsitikinusi, kad šį įstatymo projektą reikia revizuoti iš esmės. Tai kam mes ratifikuojame konvencijas, jeigu mes paskui jų nevykdome? Aš manau, kad ypač dėl to, kad yra pažeidžiama 85 direktyva, aš prašau jus būti principingus ir nepritarti šiam įstatymo projektui. Jį reikia tobulinti, tegu Aplinkos ministerija parengia tinkamą. Ar Lietuvai reikia dar vienos bylos? Jeigu jūs šito norite, tai prašau.
PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti D. Bekintienę.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Iš tikrųjų gana griežtas vertinimas mano kolegės. Aš vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį, kad šis ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo projektas yra su ženklu ES, kitaip tariant, įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai. Gal dėl to čia ir buvo tokia padaryta klaida, kad buvo bandoma ne kompleksiškai, kaip mūsų komitetas nusprendė, kad dar yra užregistruoti du įstatymų projektai, kurie plačiau reglamentuoja (autorius prieš jus stovi), kur bandoma viską iš esmės taisyti ir daryti. Štai čia lyg ir Europos Sąjungos, bet kai kurias nuostatas pradeda taisyti. Sakykime, suinteresuotos visuomenės apibrėžimas. Atvirai pasakius, man jis nelabai aiškus, kas ta suinteresuota visuomenė, ar visa visuomenė, kuriai daro arba gali daryti poveikį, ar tik fiziniai ir juridiniai asmenys, nes kreiptis į teismus gali tik fiziniai ir juridiniai asmenys, tai yra juridiniai asmenys ir asociacijos. Bet kodėl fiziniai asmenys? Jeigu ten ferma ir poveikio aplinkai vertinimas, kodėl, kai pažeidžiama socialinė aplinka, žmogus negali kreiptis į teismus?
Bet aš manau, kad čia yra ir gerų dalykų. Visą laiką buvo akcentuojama, kad visuomenė turi pateikti motyvuotus sprendimus. Ką reiškia motyvuotas sprendimas? Vieni sako, kad motyvuotas, o kiti sako, kad čia ne motyvai. Tai išbraukiamas šis žodis. Manyčiau, kad tai yra vis dėlto geras dalykas, tačiau esminio dalyko šis įstatymas nesprendžia. Kai mes su kolege A. Zuokiene per pateikimą pateikėme klausimą, kad pats užsakovas parenka poveikio aplinkai vertintoją, ką tai reiškia? Kaip žmonės sako, „kieno vežime sėdi, to ir giesmę giedi“, arba „kas moka, tas ir muziką užsako.“
Iš esmės šis esminis klausimas nesprendžiamas. Gaila, kad nesivadovaujama Seimo statutu. Ir Teisės departamentas į tai atkreipė dėmesį, ir mūsų komitetas atkreipė dėmesį, kad vis dėlto dar užregistruoti du įstatymo projektai. Kodėl nebuvo pateikimo? Jie būtų svarstomi visi kartu. Tada nebūtų kilę tokių klausimų. O dabar yra kaip yra. Aš dabar ir pati pagalvosiu, kaip man elgtis. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl įstatymo projekto yra gauta pasiūlymų, pataisų. Tai D. Bekintienės pasiūlymas. Atsiprašau, A. Salamakinui pirmiausia suteiksiu žodį turbūt dėl posėdžio tvarkos.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Diskutuotojai man sukėlė abejonių, todėl aš prašau vadovaujantis Statuto 151 straipsnio 7 dalimi balsuoti, ar pritarti iš karto komiteto pateiktam projektui. Jeigu jam pritarsime, tuomet bus galima kalbėti dėl pataisų.
PIRMININKAS. Jūsų pasiūlymas tikrai teisingas. Po diskusijos aš paskubėjau, turėtume spręsti dėl pritarimo pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui. Dėkoju kolegai A. Salamakinui. Dar galima pasakyti motyvus dėl pritarimo ar nepritarimo. Ar yra norinčių kalbėti dėl pritarimo ar nepritarimo?
J. Kondrotas ketina pritarti. Prašom.
J. KONDROTAS (DPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Aš tik norėčiau atkreipti kolegų dėmesį į Seimo narių B. Paužos ir J. Juozapaičio pateiktą pataisą, kuriai pritarė Kaimo reikalų komitetas.
PIRMININKAS. Atsiprašau, kalbame dėl viso įstatymo dėl pritarimo po svarstymo. Prašom.
J. KONDROTAS (DPF). Pritariu.
PIRMININKAS. Atsiprašau, mes dabar kalbame dėl to, ar pritariame komiteto patvirtintam įstatymo projektui. Taip.
J. KONDROTAS (DPF). Supratau, ačiū. Pritariu.
PIRMININKAS. Jūs pritariate. Labai dėkoju. D. Mikutienė yra kitos nuomonės. Prašom. Nenorite kalbėti?
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamasis pirmininke, aš noriu pasakyti, dar kartą pakaroti. Lietuva ratifikavo ESBO konvenciją ir išlygos dėl teisės susiaurinti veiklų sąrašą (priedas Nr. 1) ji nėra deklaravusi. Teisių susiaurinti šį priedą Lietuva nėra gavusi ir stodama į Europos Sąjungą. Tai pasakykite man, kokiu būdu nuo 2005 m. Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo priedas buvo ne kartą siaurinamas? Pavyzdžiui, atliekų tvarkymo veikla buvo išbraukta iš priedo 2008 metais. Tai jau yra ne tik direktyvų pažeidimas, bet ir tarptautinių įsipareigojimų pagal ESBO konvenciją pažeidimas.
Aš manau, kad ministerija turi nedelsiant perkelti visas šias nuostatas ir atitaisyti padarytą klaidą. Jūs galite balsuoti taip, kaip jūs norite, bet įstatymai yra įstatymai, tarptautiniai įsipareigojimai yra tarptautiniai įsipareigojimai. Kiekvienas tada balsuokite pagal savo sąžinę. Aš siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Kolega A. Burba nori prieš balsavimą žodžio ar po balsavimo?
A. BURBA. Kadangi labai įdomiai pakrypo visas klausimas, aš noriu pasakyti kolegoms, kad gerbiamosios D. Mikutienės mes negavome nė vienos pataisos. Jūs labai daug pasakėte šiandien. Mes apsvarstėme visų kolegų, komitetų pataisas ir į dalį jų atsižvelgėme. Jūs nepateikėte nė vienos. Vienas dalykas.
Kitas dalykas yra Europos Sąjungos įstatymas. Jau Lietuvai yra pradėta nuobaudos skyrimo procedūra, rimta procedūra. Ir čia yra direktyvinis. Ką kalbėjo kolegė D. Bekintienė, taip, yra užregistruoti dar du teisės aktai, bet jie nėra perėję net pateikimo stadijos, todėl dar laukti ir sujungti tiesiog buvo neįmanoma. Todėl, kolegos, prašau pritarti tam įstatymo projektui, o po to dar grįžti su kitais teisės aktais prie šito klausimo.
PIRMININKAS. Gerbiamoji D. Mikutienė jau pasakė savo motyvus. Aš prašau balsuoti dabar, ar Seimas pritaria, kad būtų pritarta komiteto patvirtintam įstatymo projektui. Po to svarstysime pataisas. (Balsai salėje) Jūs gausite žodį, taip. Dėl pavardės paminėjimo gausite žodį. Prašom balsuoti, ar pritariame komiteto patvirtintam projektui.
Už balsavus 45, prieš balsavus 4, susilaikius 29 projektui pritarta. D. Mikutienė turi teisę kalbėti dėl to, kad jos pavardė buvo minėta.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Pirmininke, jeigu jūs būtumėte man davęs žodį kalbėti prieš, aš įsitikinusi, kad balsavimo rezultatai būtų buvę kiti.
PIRMININKAS. Bet jūs pasakėte.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamasis A. Burba teisus yra. Aš iš tiesų nespėjau pateikti pataisų. Buvau šventai įsitikinusi, kad Aplinkos ministerija įstatymus čia teikia ir jūs komitete svarstote atsakingai, nepažeidinėjate tarptautinių įsipareigojimų. Mano tos išsakytos pastabos ir jūsų dabar pasakyta, kad du teisės aktai laukia pateikimo ir kad pradėta pažeidimo procedūra. Po šito pažeidimo procedūra nebus panaikinta, tą aš jums garantuoju. Jūs turėjote paimti tuos, pateikti įstatymo projektus, sujungti ir plius dar pataisyti pagal konvenciją šį įstatymą. Tai kam jūs darote blogai? Reikia truputį sveiko proto turėti!
PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, jūs gi gavote žodį pasakyti motyvus prieš, tai jūsų priekaištas pirmininkui ne visai pagrįstas.
Gerai. Dabar reikia svarstyti pataisas. Yra D. Bekintienės pataisa dėl 15 straipsnio 3 dalies pakeitimo, įrašant papildomus žodžius. Komiteto atstovą kviečiu į tribūną. Jeigu bus ši pataisa svarstoma… Pirmiausia komitetas pritaria iš dalies. Ir ar kolegė D. Bekintienė sutinka su komiteto pakeista redakcija, ar siūlysite ją svarstyti?
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Atvirai pasakius, kad suinteresuota visuomenė, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys… Kodėl išbraukiama „fiziniai asmenys“, man visiškai neaišku. Todėl aš negaliu. Nebent man paaiškintų aiškiau, ką jie čia turėjo omeny – „pritarti iš dalies.“
PIRMININKAS. Dabar pirmininkas paaiškins komiteto motyvus, kodėl jie tik tokiu būdu pritarė. Atsiprašau, pirmininke. Dabar.
A. BURBA. Tiesiog komitetas manė, kad „fiziniai ir juridiniai asmenys“ yra pertekliniai žodžiai, nes įstatyme apibrėžta, kas yra visuomenė, o visuomenė – tai yra vienas ar keli fiziniai ar juridiniai asmenys. Dar sykį kartoti tiesiog nebuvo prasmės, todėl palikome „visa suinteresuota visuomenė.“ Kaip ir atsižvelgta į jūsų pataisą, bet tiesiog perteklinių nuostatų komitetas atsisakė.
PIRMININKAS. Dabar klausiu autorės, ar jūs siekiate, kad būtų balsuojama dėl jūsų pataisos?
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Labai atsiprašau, bet aš galiu pacituoti, kas yra suinteresuota visuomenė. Apie vieną ar kelis fizinius asmenis apibrėžime visiškai nėra. Tai yra visuomenė, „kuriai daro arba gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas poveikio aplinkai vertinimo srityje, arba kuri yra suinteresuota poveikio aplinkai vertinimo procesu.“ Pagal šią apibrėžtį asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys, kurie įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka ir skatina aplinkos apsaugą, visais atvejais laikomi suinteresuotais asmenimis. Man atrodo, kad čia yra tik asociacijos ir viešieji juridiniai asmenys. Apie fizinius asmenis nėra jokios kalbos.
A. BURBA (J(LiCS ir TPP)F). Komitetas žiūrėjo į sąvoką „visuomenė“, ne tik į suinteresuotus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, autorė mano, kad komitetas nepakankamai atsižvelgė į jos pasiūlymą. Ar yra norinčių paremti, kalbėti už pataisą ar prieš? Nėra užsirašiusių. Tada prašom balsuoti dėl kolegės D. Bekintienės pataisos dėl 15 straipsnio 3 dalies, kuriai komitetas pritarė tik iš dalies ir su kuo autorė nesutinka. Prašom spręsti balsuojant dėl D. Bekintienės pataisos priėmimo.
Už pataisą balsavo 39, prieš – 1, susilaikė 2. D. Bekintienės pataisa priimta. 15 straipsnio 3 dalis bus išdėstyta taip, kaip pasiūlė pataisos autorė.
Dabar yra kitų pataisų. Dėl 12 straipsnio 1 dalies. Pirmininke, prašom pateikti dėl 12 straipsnio pataisas, kam jos yra. Pirmiausia B. Paužos ir J. Juozapaičio. Siūloma pakeisti pirmojo priedo 1 dalį.
A. BURBA (J(LiCS ir TPP)F). Komitetas vėlgi iš dalies pritarė pasiūlymui. B. Paužos pasiūlymui dėl pirmojo priedo komitetas, kaip minėjau, faktiškai pritarė, tik pakoreguoti linksniai, skaičiai tie patys ir, kas yra svarbiausia, jie atitinka direktyvą.
PIRMININKAS. Aš noriu paklausti B. Paužos ir J. Juozapaičio, ar jūs sutinkate su komiteto nuomone, kuri tik iš dalies patenkino jūsų siūlymą? Prašom įjungti.
B. PAUŽA (LSDPF). Taip, dėl pirmo pasiūlymo, kur iš dalies mes pritariame.
PIRMININKAS. Tuomet B. Bradauskas nenorės kalbėti? Nereikia, nes jeigu autorius sutinka, komitetas pritarė, tai bendru sutarimu galime pritarti komiteto redakcijai.
Yra kitas pasiūlymas – pakeisti priedo 1.1 punktą ir išdėstyti jį kita redakcija. Atsiprašau, čia jau yra komiteto pasiūlymas, paties komiteto pasiūlymas. Ar galime pritarti šitam komiteto pasiūlymui? Pritarta. Dabar yra Seimo narių A. Stancikienės, A. Mazuronio, L. Diniaus ir G. Songailos pataisos, kuriomis siūloma projekto 12 straipsnio keičiamo įstatymo pirmojo priedo 1 dalį išdėstyti kitokia redakcija. Komitetas nepritarė, taip? Kas autorių vardu? Kolegės A. Stancikienės nėra. G. Songaila kalbės? A. Mazuronis? L. Dinius? Komitetas nepritarė.
A. BURBA (J(LiCS ir TPP)F). Komitetas nepritarė, nes tai visiškai neatitinka direktyvos, nes direktyvoje naudojami visiškai kiti sąlyginiai vienetai, todėl buvo atsisakyta, nes faktiškai reikėtų vėlgi keisti visą teisės aktą, ir likome prie direktyvos, žodis į žodį buvo palikta.
PIRMININKAS. Dabar pasiūlymo autorė jau yra salėje, aš turiu suteikti jai žodį dėl jos pasiūlymo pakeisti pirmojo priedo 1.1 punktą. Prašom. Kolegė A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš tiesiog noriu atkreipti dėmesį, kad šita pataisa yra susijusi tikrai su tuo, kad aš dirbau ir valdybos sudarytoje darbo grupėje dėl gyvulininkystės kompleksų plėtros Lietuvoje ir galiu pasakyti, kad yra nepaprastai daug painiavos. Net ir tie patys regioniniai departamentai, aplinkos apsaugos inspekcijos tikrindamos nežino, kuo vadovautis. Vieną kartą vadovaujasi vietų skaičiumi, kitą kartą – paršavedžių vietų skaičiumi, kitą kartą – išaugintu prieaugiu per metus. Iš tikro tas sąlyginių gyvulių įvedimas yra naudojamas daugelyje pasaulio šalių, mūsų Žemės ūkio ministerija lygiai taip pat savo reglamentuose ir teisės aktuose jį naudoja. Jis suteiktų tiesiog daugiau aiškumo.
Dabar dėl to, ką pasakė kolega, kad tai kertasi su Europos Sąjungos direktyva. Tai ne tik nesikerta su Europos Sąjungos direktyva, Europos Sąjungos direktyva šneka apie maksimalų leistiną gyvulių skaičių, kurį viršijus jau būtinai reikia rengti PAV ataskaitą. Aš noriu pasakyti, kad tai, kaip mes susitarsime, kokį vietų skaičių, ir kaip jį įvardysime – ar tai sąlyginiais gyvuliais išvedant pagal formulę, ar vietų skaičiumi, nieko bendro su Europos Sąjungos direktyvinėmis nuostatomis neturi ir tikrai nesikirs. Todėl kviesčiau tikrai vieną kartą suteikti tam tikro aiškumo, nusistatyti, kaip mes tai įvardijame. Iš esmės, manau, jeigu pradėsime nuo vieno dokumento, paskui gal pavyks ir visuose įstatymuose pakeisti, ir bus visiems tikrai gerokai aiškiau.
PIRMININKAS. Dar komiteto pirmininkas papildomai pasakys ir aš po to.
A. BURBA (J(LiCS ir TPP)F). Norėčiau dar papildyti, kad direktyvos šios veiklos dydį apibrėžia ne sąlyginiais, kaip minėjau, gyvuliais, o konkrečių gyvulių, paukščių vietų skaičiumi. Kolegės siūlomas nustatyti gyvulių, paukščių vietų kiekis, atitinkantis 200 sąlyginių gyvulių, yra mažesnis, negu nustatyta PAV direktyvos pirmajame priede. Todėl kyla abejonių, ar tai nebūtų traktuojama kaip PAV direktyvos pažeidimas, nes nustatytas žemesnis ribinis dydis tam tikroms veikloms, negu numato pirmasis priedas, galimai prieštarautų PAV direktyvos antrajam priedui ir gali būti traktuojama kaip PAV direktyvos antrojo priedo ir šios direktyvos 4 straipsnio 2 dalies reikalavimų susiaurinimas. Todėl tikrai, kolegos, siūlyčiau nepritarti ir atsižvelgti į komiteto poziciją.
PIRMININKAS. Prieš leisdamas kalbėti remiančiajam ir prieštaraujančiajam pataisai, aš noriu suteikti žodį B. Paužai, kuris laukia prie šoninio mikrofono.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš noriu paprašyti. Jūs turbūt praleidote, nes buvo mano pasiūlymai dėl 12 straipsnio ir 13 straipsnio.
A. BURBA (J(LiCS ir TPP)F). Dar nepriėjome.
B. PAUŽA (LSDPF). Dėl 12 straipsnio aš sutikau, kad iš dalies komitetas pritarė, tačiau mano pasiūlymo dėl 13 straipsnio mes nesvarstėme ir nesuteikėte galimybės jo pristatyti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, prie jūsų pataisos dėl 13 straipsnio mes dar prieisime, ji toliau bus svarstoma. Dabar pataisą remiantis G. Songaila nori kalbėti už.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Man atrodo, komiteto atstovo argumentai yra vis dėlto nepagrįsti, nes sąlyginių vienetų įvedimas yra tik papildomas dalykas. Nėra Europos Sąjungos direktyvos tokio pobūdžio, kad viską reikėtų perrašyti iš tų direktyvų į mūsų įstatymus. Kad mes įvedame dar sąlyginius vienetus, tai niekaip neprieštarauja direktyvai. Labai atsiprašau. Motyvas, kad tai prieštarauja direktyvai, yra visiškai atmestinas, todėl aš palaikau A. Stancikienės pasiūlymą. Kiek man teko dalyvauti diskusijose ir Vyriausybėje, ir kitur, yra tikrai labai daug painiavos ir tikrai labai sunku išsiaiškinti. Dėl aiškumo siūlau palaikyti Aurelijos ir kitų mūsų pasiūlymą.
PIRMININKAS. E. Pupinis kalbės prieš pataisą.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų sąlyginiai gyvuliai neprideda mums to aiškumo. Gal būtų galima paegzaminuoti, kiek, tarkim, ožka sudaro sąlyginio gyvulio? Manyčiau, pateikimas tiksliais vienetais kur kas tikslesnis ir aiškesnis. Be to, įvedamas naujas skaičius iš tikrųjų sumažina normatyvus ir norima čia duoti projektuotojams ir projektų rašytojams darbo, kad kuo daugiau žmonių, kurie nori turėti savo ūkį, eitų ir pirktų tą poveikio aplinkai dokumentą. Manyčiau, čia yra turbūt tam tikrų interesų. Manyčiau, tos normos, kurios buvo ir yra dabar nustatytos, ir turėtų likti.
PIRMININKAS. Dabar aš matau, kad Seimas pritarė komiteto redakcijai 1.1 punkto, kuriame kalbama apie kiaulių auginimą, apie paršavedžių auginimą, o A. Stancikienės pataisoje kalbama apie intensyvų gyvulių, paukščių auginimą, jei yra daugiau negu 200 sąlyginių gyvulių vietų. Iš esmės Seimui pritarus… Dabar norėčiau, kad pirmininkas pasakytų, nes Seimas pritarė pirmajai redakcijai, tačiau ši redakcija yra visiškai kitokia. Kaip dabar čia?.. (Balsai salėje) Pirmininkas… Prašom pasakyti per mikrofoną, ką pasakėte.
A. BURBA (J(LiCS ir TPP)F). Ar galiu pasakyti?..
PIRMININKAS. Dėl to, kaip balsavimo atveju, jeigu Seimas nuspręs…
A. BURBA (J(LiCS ir TPP)F). Aišku, Seimas turi teisę apsispręsti ir čia jokio spaudimo negali būti, bet jeigu mes pritarsime… Aš manau ir mūsų komitetas mano, kad ši nuostata prieštarauja direktyvai, bet jeigu vis dėlto komitetas pritars, reikės daryti pertrauką. Labai gaila, kad mano pranešimų metu tai jau tampa tradicija. Reikės daryti pertrauką ir vėl keisti visą teisės aktą, nes būtent toks įvardijimas yra ne vienam punkte, todėl reikės daryti pertrauką ir vėl iš naujo grįžti prie šio klausimo. Todėl ar tikrai verta dėl šio pakeitimo rizikuoti pažeisti direktyvą ir daryti pertrauką, čia jau, kolegos, jūs apsispręskite.
PIRMININKAS. Komiteto pirmininkas sutinka, kad būtų balsuojama ir dėl A. Stancikienės pasiūlymo. Tada spręsime, ar toliau galima svarstyti pataisas. Prašom. Motyvai pasakyti. Prašom balsuoti dėl A. Stancikienės, V. Mazuronio, G. Songailos pataisos.
Už balsavo – 30 Seimo narių, prieš – 14, susilaikė 26. Taigi A. Stancikienės ir kitų Seimo narių pataisa nepriimta. Lieka komiteto redakcija, kuriai Seimas pritarė.
Dabar pereiname į 13 straipsnį. Čia yra B. Paužos ir J. Juozapaičio pataisa pakeisti 13 straipsniu keičiamo įstatymo 2 priedo 1 dalį. Pirmininke, kaip komitetas?
A. BURBA (J(LiCS ir TPP)F). Komitetas nepritarė, nes faktiškai siūloma atsisakyti bet kokių procedūrų smulkesnėms gyvulininkystės ir paukštininkystės įmonėms, turinčioms mažiau negu 900 kiaulių ir 85 tūkst. paukščių, nes atsisakoma atrankos procedūros, kuri taikoma 2 priede išvardintiems ūkio subjektams. Tam komitetas tikrai griežtai nepritaria, nes mes ir taip sulaukiame daug skundų iš bendruomenių dėl įmonių skleidžiamo kvapo, todėl visose Europos Sąjungos valstybėse šios procedūros yra taikomos. Todėl siūlome nepritarti kolegų pasiūlymui ir pritarti komiteto atmetimui.
PIRMININKAS. Klausiu autorių, prašau pagrįsti jūsų siūlymą.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau šiek tiek pranešėjui paprieštarauti ir neklaidinti Seimo. 2 priede dėl poveikio aplinkai vertinimo nėra nurodyti paukščių ir gyvulių normatyvai, kuriems esant turi būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Aš manau, kad Lietuva… Čia yra valstybės apsisprendimo klausimas, ir mes norime bėgti prieš traukinį. Norime nurodyti, kad biurokratas spręstų – galima vertinti ar reikia vertinti, ar nereikia. Kur veda šis dalykas, jūs turbūt suprantate. Aš norėčiau pasakyti, kad jūs netiksliai informavote. 700 kiaulių. Ką, ar tai jau yra didelis kompleksas, kad biurokratas gali spręsti, ar reikia to komplekso vertinimo, ar nereikia? O jūs žinote, kiek kainuoja ši poveikio vertinimo procedūra? Ji kainuoja netoli 100 tūkst. Lt. Žmogus, turėdamas 701 kiaulę, turėtų užsakyti šią vertinimo procedūrą, kurią jis pats užsako (ką D. Bekintienė sakė), pats jam sumoka ir pats gauna tuos rezultatus, kokių nori. Prašau pasakyti, kur mes einame? Aš noriu paprašyti kolegų, kad palaikytumėte mano pasiūlymą ir nesutiktumėt papildomo neakivaizdinio uždarbio biurokratams. Ačiū.
PIRMININKAS. Paremti pataisą nori B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų įsiklausykime į tuos žodžius, kuriuos pasakė mano kolega Bronius. Mes savo įstatymais ne retai, o labai dažnai atveriame kišenę tų, kurie laukia, kad kažkas kažkur įdėtų. Todėl tas įstatymas, kuris leidžia spręsti vienam ar kitam klerkui, ar reikia daryti, ar nereikia, reikia detalaus plano, nereikia, reikia poveikio aplinkai vertinimo, nereikia…Štai čia ir prasideda visas tos košės virimas. Todėl šis pasiūlymas yra labai logiškas, ir aš kviečiu tikrai jį palaikyti, nes poveikio aplinkai vertinimas… Dar pasikuklino Bronius sakydamas, kad iki 100 tūkst. Lt. Ima po 150 tūkst. Lt, po 200 tūkst. Lt. Tada jie pateikia lygiai tokį variantą, kokio nori užsakovas, nes jis nuperka tą nuomonę. Nesudarykime progos tiems papirkinėjimams.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuojant spręsti, ar Seimas pritars įstatymo 2 priedo 1 dalies pakeitimui pagal B. Paužos ir J. Juozapaičio pasiūlymą. Prašom balsuoti.
A. BURBA (J(LiCS ir TPP)F). Jeigu norime daugiau skundų iš visuomenės, aišku, už. Dar kartą Seimas smogė visuomenei.
PIRMININKAS. Už pasiūlymą balsavo 47, prieš – 2, susilaikė 17. Pasiūlytai pataisai pritarta.
Pirmininke, dar turite ką pasakyti?
A. BURBA (J(LiCS ir TPP)F). Seimo nariai pasakė. Savo rinkėjams pasiaiškins, kodėl jie leido statyti neribotus kompleksus ūkininkams, kitiems subjektams.
PIRMININKAS. Dėkojame pirmininkui. Dabar reikia spręsti dėl pritarimo po svarstymo įstatymui su priimtomis pataisomis. Prašau? Jeigu ką nors reikia pasakyti, prašom.
A. BURBA (J(LiCS ir TPP)F). Pagal mane dar yra Valstybės valdymo ir savivaldybių… (Balsas salėje: „Nekonkretus, ar yra, už ką balsuoti…“) Ne, tai ne.
PIRMININKAS. Per mikrofoną pasakykite, ką jūs norite pasakyti, jeigu reikia. Dėl stenogramos.
A. BURBA (J(LiCS ir TPP)F). Ne, jie tiesiog siūlė sujungti, o komitetas atsisakė, nes… Aš jau tuos argumentus išdėsčiau, kad jie yra neperėję pateikimo stadijos, todėl komitetas ir atmetė.
PIRMININKAS. Balsuoti čia dėl nieko nereikia. Dėkoju. Dabar E. Pupinis kalbės už visą projektą, dėl pritarimo po svarstymo. Kadangi prieš nėra, tada kviečiu balsuoti.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Už apsvarstytą įstatymą su priimtomis pataisomis, arba, kas nepritaria jam, balsuoja kitaip.
Už pritarimą balsavo 48, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 14. Šiam įstatymo projektui pritarta po svarstymo.
Dabar Seimas yra nusipelnęs pertraukos. Repliką po balsavimo nori pasakyti A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, aš dėl stenogramos. Jūs ne kartą ir ne du įvardijote pranešėją poną A. Burbą kaip komiteto pirmininką. Mes dar turime J. Šimėną pirmininką.
PIRMININKAS. Tai jau iš tikrųjų. Aš turėjau jį vadinti pranešėju, pakėliau į laikinuosius pirmininkus, kol buvo tribūnoje.
Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, jūs pageidaujate pertraukos. Taigi pertrauka baigsis 17 val. 10 min., tai maždaug 15 min. Ne maždaug, o tikrai.
Pertrauka
PIRMININKAS (A. ČAPLIKAS, J(LiCS ir TPP)F). Gerbiamieji kolegos, 17 val. 10 min. Pradedame dirbti toliau. Mūsų laukia ne ką lengvesnis įstatymo projektas, negu prieš tai svarstytas Miškų įstatymo projektas.
17.10 val.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektas Nr. XIP-2325(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-4a klausimas – Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektas, registracijos Nr. XIP-2325. Svarstymo stadija. Kviečiu į tribūną pareikšti komitetų nuomones. Pirmoji nuomonė – D. Kuodytė, Žmogaus teisių komitetas.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, komitetas, kaip pagrindinis komitetas, spalio 13 d. svarstė įstatymo projektą. Nutarta remiantis Statuto 147 straipsnio 5 dalimi ir įvertinus ekspertų, asociacijų atstovų nuomonę dėl Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto privačioje erdvėje įstatymo projekto sudaryti darbo grupę įstatymo projektui tobulinti. Pavesti darbo grupei patobulintą įstatymo projektą parengti iki 2010 m. gruodžio 1 d. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną A. Sysą – Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonė.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė Apsaugos nuo smurto privačioje erdvėje įstatymo projektą. Buvo gauta nemažai Teisės departamento pasiūlymų, kuriems komitete buvo pritarta, arba siūloma pagrindiniam komitetui apsispręsti dėl kai kurių sąvokų. Buvo gauta vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pasiūlymų, į kuriuos komitetas iš dalies atsižvelgė. Taip pat buvo gauta atskirų Seimo narių, kolegės A. M. Pavilionienės pasiūlymų. Daugeliui pasiūlymų buvo pritarta, daliai nepritarta. Taip pat Seimo narės A. Zuokienės, Seimo nario S. Stomos pataisos, kurias komitetas apsvarstė ir pareiškė savo nuomonę dėl jų. Nevardysiu čia visų, jų yra labai daug. Tik galiu pasakyti, kad komiteto išvada yra iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pastabas ir Seimo narių pasiūlymus, kuriems pritarė komitetas. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu poną S. Šedbarą, Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas dar praeitų metų gruodžio 22 d. svarstė šį įstatymo projektą. Gerbiamieji kolegos, atkreipiu dėmesį, kad papildomi komitetai svarstė pirminį, senąjį, įstatymo projektą. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai buvo tokie: siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą iš esmės, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus, taip pat į Seimo narių pasiūlymus, kuriems pritarti nusprendė pagrindinio komiteto sudaryta darbo grupė.
Taigi, gerbiamieji, dabar yra pateiktas projektas, kitas variantas, darbo grupės. Papildomi komitetai jo nesvarstė, šiandien mes svarstysime. Aš atkreipiu dėmesį, kadangi iš esmės pagal mūsų pasiūlymus buvo sudaryta darbo grupė.
PIRMININKAS. D. Bekintienė, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, įvertino Seimo Teisės departamento pastabas, daugumai jų pritarė. Taip pat pritarė Lietuvos savivaldybių asociacijos tokioms pastaboms. Nežinau, čia jų yra labai nemažai. Vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį, nes susiję su savivaldybėmis.
Savivaldybių asociacija vis dėlto siūlo tobulinti 16 straipsnį, kuriuo reglamentuota savivaldybės atsakomybė organizuoti pagalbą smurto privačioje erdvėje subjektams. Tai yra tą pačią dieną iš policijos gavus informaciją apie taikomą įpareigojimą smurtautojui išsikelti susisiekti su nukentėjusiu asmeniu, nukentėjusiajam nedelsiant organizuoti pagalbą.
Praktika rodo, kad smurtas šeimoje dažniausiai vyksta išeiginėmis ar švenčių dienomis, dažniausiai vėlesniu paros metu, tuomet, kai savivaldybių specialistams nėra oficialus darbo laikas. Todėl projekto nuostatos, įpareigojančios tą pačią dieną susisiekti su nukentėjusiaisiais, yra keistinos. Be to, manome, kad dėl didelio darbo krūvio savivaldybių specialistams būtų problemiška ieškoti nukentėjusiojo.
Tai tik vienas iš tų pasiūlymų. Nenoriu jų visų skaityti, tačiau pagrindiniam komitetui siūlyčiau atkreipti dėmesį ir įvertinti.
Komiteto sprendimas yra toks: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIP-2325 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Seimo narių pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą įstatymo projekte apibrėžti privačios erdvės sąvoką. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už. Dėkoju.
PIRMININKAS. Pradedame diskusiją. Pirmoji diskutuoti užsirašė ponia M. A. Pavilionienė. Kviečiu į tribūną. Prašau.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, neturinti apsaugos nuo smurto šeimoje arba apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo. Tokio įstatymo, kuris gintų individą, moterį ir šeimos narius nuo visų rūšių smurto šeimoje. Iki XX a. vidurio smurtas šeimoje buvo laikomas privačiu šeimos reiškiniu. Todėl smurtautojas nebaudžiamas galėjo siautėti šeimoje kaip savo uždaroje tvirtovėje.
Nuo XX a. 7–8 dešimtmečio dėl moterų judėjimo smurtas šeimoje buvo įvardytas kaip visuomeninis nusikaltimas ir žmogaus teisių pažeidimas, nes psichologinis, fizinis, lytinis ir ekonominis smurtas šeimoje žlugdo žmogų, giliai žaloja asmenybę, paverčia silpnesnį žmogų bejėge, savimi nepasitikinčia, nedarbinga būtybe. Valstybė smurto sužaloto žmogaus dvasiniam ir fiziniam gydymui, jo ar jos grąžinimui į darbo rinką skiria labai dideles lėšas. Suvienijus svarstomu įstatymu vykdomosios valdžios, savivaldybių ir visuomeninių asociacijų pastangas prieš smurtą šeimoje, mūsų visuomenėje turėtų mažėti piliečių agresyvumas, o Lietuvos vaikai, kurie yra suaugusiųjų smurto šeimoje liudininkai, turėtų vaduotis iš baimių ir grėsmių, turėtų nustoti galvoti, kad smurtas šeimoje yra normalus žmonių bendravimo būdas. Neįveikus smurto šeimoje, Lietuvoje neįgyvendinsime ir lyčių lygybės politikos, smurto pažeistos moterys nebus pajėgios konkuruoti su vyrais. Priėmę Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, tarptautinei bendruomenei ir Lietuvos visuomenei parodysime, kad Lietuvoje žmogaus teisės yra saugomos realiai, kad šeimos narius nuo smurto gina konkretus įstatymas. Kviečiu pritarti svarstomam įstatymui. Ačiū.
PIRMININKAS. B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau padėkoti visai darbo grupei už šaunų produktą, kurį pateikė mums, Seimo nariams. Visų pirma aktyviosioms Seimo narėms, kurios dalyvavo šioje darbo grupėje, ekspertams ir nevyriausybinių organizacijų atstovams, dalyvavusiems rengiant projektą.
Pastarasis įstatymas, kitaip negu prieš tai veikusi teisinė bazė, daug efektyviau gina aukas nuo smurto artimojoje aplinkoje arba šeimoje, kaip mes buvome įpratę sakyti. Deja, turiu pripažinti, kad 98 % smurto aukų yra moterys. Iš tikrųjų darbo grupė nustatė ir prevencines priemones. Pirmiausiai siūlo konfliktus spręsti taikiu būdu, nes tokie konfliktų sprendimo būdai yra patys efektyviausi. Man labai patiko kelios nuostatos, pavyzdžiui, kaip iš smurtautojų atimti leidimą ginklui arba apskritai jo neišduoti. Tai yra irgi labai gera prevencinė priemonė. Jūs žinote, gerbiamieji kolegos, smurtas šeimoje yra labai lipnus, jis tarsi užkrečiamoji liga. Jeigu vaiko šeimoje buvo smurtaujama, tai labai didelė tikimybė, kad jis užaugęs smurtaus savo šeimoje, nes tokį bendravimo šeimoje modelį jis mato.
Labai gerai, kad atsisakoma privataus kaltinimo, labai gerai, nes ši priemonė neveikia ir smurto aukos buvo priverstos su savo nepilnamečiais vaikais arba kūdikiais glaustis krizių centruose, kurių ne visur yra mūsų kaimuose, miesteliuose. Be to, kodėl būtent moterys, kurios yra aukos, turi bėgti iš namų, o ne pats smurtautojas? Be abejo, yra įvesta laipsninė įspėjimo sistema, tai pirmiausia oficialus įspėjimas, kai duodama smurtautojui apsigalvoti, o antroji poveikio priemonė yra būtent smurtautojo įpareigojamas išsikelti. Čia, aš sakyčiau, yra pati efektyviausia priemonė. Aš tikrai nepritarčiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomoms nuostatoms, kurios iš esmės pagadina šį įstatymo projektą.
Dar norėčiau atkreipti dėmesį. Kolegos, mes esame aštuoni Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos nariai. Europos Taryba prieš porą metų, gerbiamasis ministre, priėmė konvenciją dėl smurto artimojoje aplinkoje. Jos jūsų vadovaujama ministerija rekomendavo neratifikuoti Seimui. Man, tiesą sakant, labai keista ši pozicija. Manau, kad iš tikrųjų reikia ratifikuoti šią konvenciją, tada mes tikrai būsime padarę neblogą darbą.
Gerbiamieji kolegos, baigdama aš noriu pasakyti, kad gal yra dar kai kurių taisytinų ir tobulintinų dalykų, bet šiame etape aš siūlau pritarti įstatymo projektui ir balsuoti už.
PIRMININKAS. E. Vareikis.
E. VAREIKIS (TS-LKDF). Mes nagrinėjame šiandien, svarstome, vadinamąjį, aš nesibijau žodžio „vadinamąjį“, Smurto prevencijos įstatymą. Pasakiau žodį „vadinamąjį“ todėl, kad tame įstatyme, tiesą sakant, nematau prevencijos. Įstatyme daugiausia kalbame apie tai, ką daryti po to, kai žmogus yra primuštas, dažniausiai moteris, kaip ką pasodinti į kalėjimą, kaip ką nubausti. Aš suprantu, kad šiandien mes, deja, Lietuvoje nematome kitokių būdų, kaip tik į smurtą atsakyti smurtu, o jeigu jau įstatymas yra prevencijos, tai reiktų pagalvoti kaip nors, kaip daryti kitaip. Aš suprantu, kad yra šiandien daug kenčiančių, daug mušamų. Smurtas iš tikrųjų sukelia daug kančių ir už jį reikia sumokėti ir aukoms, ir visuomenei. Reikia saugoti žmones, reikia jiems padėti, reikia juos gelbėti. Tačiau dabartinė pataisų esmė yra greičiau nubausti smurtautoją, o ne užkirsti kelią. Daug greičiau ir efektyviau suformuoti skundą prieš mušeiką, jį atskirti nuo šeimos ir net pasodinti už grotų. Be to, to siekia ir daugelis primuštųjų, visiškai netikinčių prevencinio auklėjimo efektyvumu, deja.
Vadovaujantis įstatymo logika, seka būtų tokia. Jis ją primuša, o tada jau įstatymas leidžia mušeiką išmesti iš šeimos, kad ir kaip būtų juokinga, kol neprimušė, įstatymas neveiks. Primušimas yra būtina sąlyga, kad kas nors veiktų. Labiausiai įstatymas, deja, nubaudžia ne mušeiką, bet moterį, ir baudžia moterį, manau, kad net du kartus: pirma – leidžia ją primušti, o jai to visiškai nereikia, antra – ji netenka vyro, kuris neretai yra pragyvenimo šaltinio garantija, netenka šeimos, kurios, kaip sakant, ardyti ji visai nenori. Nenori, kad jos ir jos vaikų biografijoje būtų įrašyta, jog vyras ir jos vaikų tėvas sėdėjo už smurtą, tai yra labai nekokia šeimos biografija. Iš tikrųjų reikia ne smurtauti, ne bausti, o reikia, kad žmonės nesimuštų, reikia gyventi taip, kad smurtui nebūtų vietos. O smurto nebus, jeigu gyvensime kitoje aplinkoje. Aišku, psichologai labai greitai paaiškins, kad bet kokiam žmogui, jeigu jau kyla jo ranka kokiems nors padugniškiems veiksmams, žiaurių ar nežiaurių įstatymų sukūrimas nepadės, tuo metu, kai jis mušasi, jis negalvoja, o kai galvoja, būna vėlu. Na, oponentai turbūt pasakys, kad prevencija yra utopija, nes visuomenė, gyvenanti pagal smurto filosofiją ir glorifikuodama amžinąjį karą žmogus prieš žmogų, egoizmą bei hedonizmą, vargu ar patikės, kad galima būtų gyventi nesmurtaujant.
Na, o kad gyventi nesmurtaujant galima, aš pateiksiu keletą pavyzdžių, dėl laiko stokos jų nekomentuosiu. Sociologai žino, kad egzistuoja net trys smurto prevencijos lygmenys, tai yra pirminė prevencija – kai užkertamas kelias smurtui, antrinė prevencija – kai nustatomi potencialūs smurtautojai ir tretinė – kuri iš esmės yra aptariamo įstatymo esmė. Mes galime girtis praktika, galime kurti grupes, galime kurti kalėjimus, viską, bet tai yra tretiniai veiksmai, o ne pirminiai, ko labiausiai reiktų. Štai keletas pavyzdžių, gal daug kas jums atrodys netikėta, bet įsiklausykite. Statistika rodo, negailestinga statistika rodo, kad šeimos, kurios sekmadieniais lankosi Bažnyčioje, vaidijasi ir mušasi daug rečiau. Kai sakau, geriau investuokime į bažnyčių statybą, o ne į kalėjimų statybą, kai kam sukelia juoką. Taip, sukelia juoką, bet statistika rodo, kai eisite į bažnyčią, mušitės mažiau. Gal aš ir tamsuolis, bet tegul aš ir būsiu tamsuolis, bet man reikia, kad žmonės mažiau muštųsi. Statistika rodo, kad mažiau mušamasi tose šeimose, kurias modernūs sociologai niekinamai vadina tradicinėmis, tai yra normaliai susituokę žmonės, auginantys savo vaikus, kur yra tradicinis pareigų pasidalijimas šeimoje. Jie mušasi mažiau, kur yra tėčiai, mamos, o ne belyčiai kažkokie genderiai. Manau, kad geriau mylima tradicinė mama ir tikras tėtis nei moderni, talžoma trumpalaikio vedybinio projekto sugyventinė ar atsitiktinis draugas. Tegul tai būna tamsuoliška, bet čia yra mažiau smurto. Mušasi tie, kurie draugauja, o ne konkuruoja dėl vietos pasaulyje. Mušasi tie, kurie galvoja… Tos moterys yra laimingesnės, kurios su vyrais draugauja, o įstatymai kartais moko moteris, kaip su vyrais kariauti. Taigi medikai patvirtins, kad visuomenės ligos būna somatinės ir psichinės. Smurtas yra psichinė liga, o mes bandome gydyti somatinių ligų metodais.
PIRMININKAS. Pone Egidijau, penkios minutės seniai baigėsi.
E. VAREIKIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gal tai yra utopija, bet paklausykite to, ką aš sakau. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, nereplikuokite. Kviečiu į tribūną A. Zuokienę.
A. ZUOKIENĖ (MSG). Gerbiamieji kolegos, dešimtmetį vėluodamas Seimą pasiekė Apsaugos nuo smurto privačioje erdvėje įstatymas. Nors Seimą pasiekė koreguotinas variantas ir šiandien tikrai yra kuo pasidžiaugti, tačiau lieka ir didelių spragų. Ne vienus metus visuomeniniais pagrindais dirbau su šia problema ir žinau šias bėdas ne iš popierių ir ne iš statistikos. O statistika rodo, jog kas 11 minučių Lietuvoje moterys kreipiasi į policiją dėl šeimoje patiriamo smurto. Vis dėlto net atvykus policijai ir nustačius smurto atvejį, šiandien vos vienas iš 800 smurtautojų sulaukia didesnės ar mažesnės bausmės, todėl kuo skubiau būtina priimti realiai aukas ginantį įstatymą. Šio įstatymo stiprybė, jog smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas. Tai yra įtvirtinta.
Šiandien pristatomame komiteto patobulintame variante siūloma už smurtą bausti ne administracine tvarka, o baudžiamąja. Tačiau išlieka vis dėlto neaptartas aukos apsaugojimo momentas tarp policijos smurto fakto fiksavimo ir teismo baudžiamojo proceso nutarties. Sakinys, kad policijos pareigūnai nedelsdami imasi priemonių, manęs visiškai neįkvepia. Todėl siūlau labai aiškiai atskirti procesą dėl smurto ir aukos apsaugojimo priemonių skyrimą. Remdamasi Europos valstybių gerąja patirtimi, siūlau nustatyti papildomą priemonę, taikomą policijos pareigūnų, kiekvienu atveju užfiksavus smurto faktą. Policijos teisė dėl konkrečios situacijos išduotu orderiu įpareigoti asmenį 24 val. negrįžti į namus, nesiartinti prie aukos ir jokiais kitais būdais neieškoti ryšio su ja. Dar rudenį komitete buvo pritarta, jog teismas privalo per pirmąjį posėdį, o posėdį, buvo nustatyta, kad teismas turi surengti per 48 valandas, paskirti apsaugos priemones, o dabar jų lengvai atsisakyta. Projektu siūlomas reguliavimas neatsako į klausimą, ar bus ir kaip bus izoliuotas smurtautojas.
Pavyzdiniu laikomo Austrijos apsaugos nuo smurto modelio sudedamosios dalys yra, pirma, iškraustymo ir laikino draudimo sugrįžti orderis. Antra. Ilgesnio laikotarpio apsauga taikant laikiną draudimą. Trečia. Parama aukoms, prevencinės priemonės ir intervencijos koordinavimas. Tokios struktūros apsaugos sistemą yra pasirinkusios daugelis Europos valstybių. Daugelyje Europos valstybių policijos pareigūnams suteikiama teisė pašalinti smurtautoją iš bendrai su auka gyvenamo būsto: Austrijoje – 14 dienų, Čekijoje, Nyderlanduose – 10 dienų. Austrijoje praėjus 14 dienų smurto auka gali kreiptis į teismą su prašymu terminą pratęsti. Didžiojoje Britanijoje išėjimo iš namų potvarkis, išduodamas policijos pareigūnų, galioja iki 48 val., per kurias policija kreipiasi į teismą dėl apsaugos nuo smurto namų aplinkoje potvarkio priėmimo ir jį galima pratęsti dar nuo 14 iki 28 dienų. Panašus reguliavimas, 48 val. ir galimybė pratęsti ilgesniam laikui, galioja ir Slovakijoje, ir Slovėnijoje. Net jeigu Lietuvoje iki šiol ir nebuvo tokios apsaugos priemonės kaip apsaugos orderis ar potvarkis, labai kviečiu tai įteisinti tam, jog šis įstatymas nebūtų popierinis, kad jis realiai veiktų ir apgintų aukas nuo smurto. Dabar atrodo, jog komitetas susikoncentravo į smurtautojo baudimą ir paskaitėles aukoms. Kai kalbu apie smurtą, prieš akis matau konkrečias moteris, todėl labai noriu, kad mūsų parengtas įstatymas joms padėtų. Dėkui. (Plojimai)
PIRMININKAS. O. Valiukevičiūtė.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komiteto darbo grupė išnagrinėjo ne tik dabar galiojančio teisinio reguliavimo kokybinį vertinimą, bet ir ar Lietuvos įstatymai gina smurtą šeimoje arba kitoje privačioje erdvėje patiriančius asmenis. Galbūt darbo grupės parengtą įstatymo projektą galima pavadinti tiktai nedideliu žingsneliu įstatymų leidybos, tačiau manyčiau, kad tai yra tvirtas žingsnis kovojant su smurtu šeimoje, artimoje aplinkoje, o ypač su smurtu prieš moteris. Apklausų, atliktų Lietuvoje, duomenimis, ką jau ir minėjo kai kurios kolegės, smurtą artimoje aplinkoje patiria net 63,3 % suaugusių moterų ir, kaip minėjo, kiekvienais metais nuo smurto, kurį patiria nuo sutuoktinių ar partnerių, kasmet miršta 20 moterų. Tai yra kraupūs rezultatai. Bet koks smurtas prieš moteris turi būti laikomas nusikaltimu visose Europos Sąjungos šalyse, o jo kaltininkai turi būti traukiami atsakomybėn net ir nesant aukos pareiškimo. Tokia yra darbo grupės parengto įstatymo pagrindinė mintis. Apie tai šių metų balandžio 5 d. buvo paskelbta Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje. Rezoliucija remiasi pernai Europos Komisijos atliktu tyrimu, kuriame teigiama, jog Lietuvoje tyrimas dėl įvairių smurto formų, ypač šeimoje, tebevykdomas privataus, o ne valstybės kaltinimo tvarka. Parlamentas paragino mus ir visas Europos Sąjungos valstybes bet kokį smurtą, o ypač seksualinį, pripažinti nusikalstama veika tais atvejais, kai nėra aukos sutikimo, ir traukti baudžiamojon atsakomybėn kaltininkus, atmetant bet kokius pateisinimus kultūrinėmis ar religinėmis tradicijomis.
Žmogaus teisių komiteto darbo grupės parengtas įstatymo projektas yra pagrįstas realia nevyriausybinių organizacijų praktika, taip pat remiantis Seimo narių, aktyviai dalyvavusių tobulinant šiuos projektus, iniciatyvomis. Nuoširdžiai už tai jiems ir dėkojame. Šiandien išplatintoje koalicijos Moters teisės rezoliucijoje sveikinama ir akcentuojama, kad šis parengtas įstatymo projektas iš esmės atitinka gerąją pasaulio praktiką bei daugkartinius Lietuvos valstybės įsipareigojimus moterų, žmogaus teisių apsaugos įtvirtinimo srityje.
Turėtų būti nejauku, kaip minėjo profesorė M. A. Pavilionienė, ir mums, kad Lietuva iki šiol yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, nepriėmusi Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo. Tikiuosi, jog šiandien ištaisysime šią klaidą, ir nuoširdžiai kviečiu visus tą padaryti šiandien ir neatidėliojant.
PIRMININKAS. Diskusijos baigėsi. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau pasitarti. Darbotvarkėje buvo numatytas pusvalandis. Pusvalandis baigėsi. Pataisų ir pasiūlymų labai daug. Aš siūlyčiau baigus diskusiją ties tuo sustoti ir šio įstatymo svarstymo procedūrą perkelti į antradienį, kaip prašė grupės vadovė, ir toliau dirbti pagal darbotvarkę, nes dar neišnagrinėtų klausimų yra labai daug, o mes jau vėluojame kokios pusantros valandos. Jeigu jūs pritartumėte, aš tada siūlau tiesiog pagal darbotvarkę, o šiais klausimais, t. y. 2-4a, 2-4b, 2-4c ir 2-4d, diskusijas nutraukiam ir dirbam toliau.
P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Kadangi buvau užsirašęs kalbėti prieš, tai aš noriu pasakyti trumpą repliką po diskusijų dėl šio įstatymo. Gerbiamieji, man nelabai suprantama, žiūrint į šio įstatymo pataisas, Apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje.
PIRMININKAS. Koks yra žanras jūsų kalbėjimo?
P. GRAŽULIS (TTF). Palaukit! Tai ką, tolimoje aplinkoje bus galima smurtauti? Kaip čia suprasti? Čia dar vienas europinis, man atrodo, marazmas. Apskritai smurtas turi būti draudžiamas bet kur, tolimoj, artimoj aplinkoj, yra Baudžiamasis kodeksas, yra Administracinių teisės pažeidimų kodeksas…
PIRMININKAS. Ar galiu, gerbiamieji Seimo nariai, išjungti mikrofoną? Seimo nary, išjungsiu mikrofoną.
P. GRAŽULIS (TTF). Ir aš manyčiau, tobulinti…
PIRMININKAS. Ponas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš vis dėlto manyčiau, kad šis įstatymas yra gana svarbus ir būtų gerai, kad mes šiandien baigtume apsisprendimą dėl jo šioje svarstymo stadijoje. Kiti projektai, manau, yra mažiau svarbūs, jeigu vieno kito nespėsime, nieko tokio.
PIRMININKAS. Ponas A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu prašau padaryti šio klausimo svarstymo pertrauką iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Gerai. Siūlymas nuskambėjo. Balsuojame dėl pertraukos iki kito posėdžio. Balsuojame.
Už – 22, prieš – 23, susilaikė 19. Pertrauka iki kito posėdžio. Taip pat 2-4b, 2-4c ir 2-4d.
17.39 val.
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl minimalios mėnesinės algos didinimo“ projektas Nr. XIP-3103. Kviečiu į tribūną poną V. Žiemelį. Pateikimas. Atsiprašau. Prašau, ponas A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Svarstomu klausimu prašau padaryti pertrauką iki kito posėdžio. Argumentas yra tas, kad tokiais svarbiais klausimais turėtų dalyvauti kur kas daugiau Seimo narių, nei dabar yra plenarinio posėdžio salėje.
PIRMININKAS. Ką gi, siūlymas teisėtas, statutinis. Balsuojame dėl Socialdemokratų frakcijos pasiūlymo padaryti mano jau įvardinto rezoliucijos projekto pateikimo pertrauką. Balsuojame.
Už – 26, prieš – 26, susilaikė 14. Pertrauka iki kito posėdžio.
17.40 val.
2-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl minimalios mėnesinės algos dydžio“ projektas Nr. XIP-2740. Pranešėjas – G. Songaila. Taip, ponas V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jeigu vieną nutarimą atidėjome, tai logiška būtų ir kitą atidėti.
PIRMININKAS. Jūsų valia, gerbiamieji Seimo nariai.
V. GAPŠYS (DPF). Prašau frakcijos vardu pertraukos.
PIRMININKAS. Iki kito posėdžio. Balsuojame dėl Darbo partijos frakcijos pasiūlymo. Balsuojame.
Už – 39, prieš – 12, susilaikė 16. Pertrauka iki kito posėdžio.
17.41 val.
Štai kaip šaunu, pavijome darbotvarkę. 17.40 val. Kviečiu į tribūną E. Vareikį. Darbotvarkės 2-7 klausimas – Diplomatinės tarnybos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-652. Svarstymo stadija.
E. VAREIKIS (TS-LKDF). Seimo Užsienio reikalų komitetas svarstė šį projektą kaip pagrindinis komitetas. Projektui yra pritarta bendru sutarimu. Jokių atskirųjų nuomonių nebuvo. Iš esmės pritarta iniciatorių pateiktam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Norinčių kalbėti, dalyvauti diskusijose nėra. Norinčių pasisakyti už ir prieš nėra. Ar galima bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Prieštaraujančių nėra. Pritarta po svarstymo.
Dabar darbotvarkės klausimas… 17.50 val. ministro R. Žyliaus nematau. Tuoj mes skambinsime, pakviesime.
17.43 val.
Rezervinis 4a klausimas. Ponia Agnė pasiruošusi? Rezerviniai klausimai 4a ir 4 b. Gal atskirai. Baudžiamojo proceso kodekso 122, 154 ir 158 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2724. Jeigu jūs, ponia Agne, leisite, rezervinis klausimas (jie tarpusavyje susiję), rezervinis 4b klausimas – Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3012. Jeigu Seimo nariai neprieštarauja, ponia Agnė pateiktų iš karto abu įstatymų projektus ir galėtume paklausti dėl abiejų įstatymų projektų. Prašau.
A. ZUOKIENĖ (MSG). Gerbiamieji kolegos, mano projektas susijęs su nusikaltimais vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Tai yra nesvarbu, kaip mūsų Baudžiamajame kodekse įvardintas nusikaltimas – ar kaip itin sunkus, ar sunkus, ar apysunkis, ar nesunkus – tyrėjai galėtų naudoti visas įmanomas priemones, net ir tas, kurios iki šiol buvo leidžiamos naudoti tik itin sunkiems ar sunkiems nusikaltimams. Tai ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, ir savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai, ir suėmimas, ir kita. Manau, kad tai palengvins ir sutrumpins ikiteisminius tyrimus, suteiks daugiau pasitikėjimo teisėsauga ir kartu įpareigos prokurorus dėti visas pastangas nusikaltimams atskleisti. Priėmę šias pataisas mes daugiau neišgirsime, jog kažkas nebuvo padaryta, nes buvo surištos rankos, tai yra nebuvo tam teisinio pagrindo.
Noriu priminti, jog prieš pusantrų metų Seime buvo priimta rezoliucija po Teisės ir teisėtvarkos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl Drąsiaus Kedžio skundo. Pacituosiu kelias eilutes: „Kaip matyti iš Generalinės prokuratūros pateiktos informacijos, operatyviniai veiksmai, numatyti Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 10 ir 13 straipsniuose, buvo negalimi, nes buvo tiriamas nesunkus nusikaltimas, o operatyvinės veiklos priemonės galimos tik tiriant labai sunkius, sunkius ir apysunkius, taip pat kai kuriuos korupcinius nusikaltimus.“ Taip pat nebuvo galima taikyti ir Baudžiamojo proceso kodekso 154 straipsnyje nustatytų veiksmų, klausytis pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti įrašus, juos kontroliuoti, nes, kaip minėta, buvo pareikštas įtarimas tik dėl nusikalstamos veiklos, priskirtos nesunkiems nusikaltimams.
Komiteto nuomone, operatyvinės priemonės tokio pobūdžio bylose, inter alia tiriant D. Kedžio pareiškimą dėl seksualinės prievartos prieš jo mažametę dukrą, buvo būtinos sėkmingam visų aplinkybių atskleidimui.
Dėl ko miniu šį atvejį? Dėl to, kad jis puikiai visiems yra žinomas ir puikiai įsivaizduojame, kad kitose bylose susiduriama su lygiai tomis pačiomis problemomis.
Yra du keliai šiai problemai spręsti. Visus seksualinius nusikaltimus prieš vaikus perkvalifikuoti kaip labai sunkius ar labai sunkius… arba palikti šiandien esamą statusą, tačiau suteikti daug platesnes galimybes nusikaltimams tirti. Tai nebus vienintelės išimtys. Šiandien jau leidžiama tiek Baudžiamojo proceso kodekse numatytus veiksmus bei operatyvines priemones taikyti tiriant korupcinius nusikaltimus, neturinčius itin sunkaus ar sunkaus nusikaltimo statuso. Manau, kad seksualiniai nusikaltimai prieš vaikus yra daug baisesni. Per 5 metus užregistruota daugiau nei 800 seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš nepilnamečius, dažniausi iš jų mažamečio tvirtinimas ir seksualinis mažamečio prievartavimas.
Prieš įregistruodama šį projektą kreipiausi į prokuratūrą jų nuomonės ir gavau pritarimą. Todėl kviečiu ir jus visus pritarti.
PIRMININKAS. Klausia V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamoji pranešėja, iš tikrųjų ačiū jums, tai yra labai svarbu. Bet ir mes daug kartų dirbome su prokurorais, yra pagal nepilnamečių justicijos reformą parengti prokurorai ir jie pasakė vienbalsiai, kad tam, kad būtų patraukta baudžiamojon atsakomybėn, turi būti psichologo išvada, ir psichologo išvada turi būti tokia, ne taip, kaip Pakaunės atveju, kad trys psichologai tyrė ir vis tiek prokurorams netinka. Bet mes iki šiol neturime nei psichologo praktinės veiklos įstatymo, neturime nei tų valstybinių psichologų. Kaip reikėtų pataisyti, kad iš tikrųjų mūsų valstybė… Ir ponas S. Šedbaras, ir visi rašėme, reikia penkių psichologų etatų, niekaip negalime įveikti.
Gal priėmus šitas jūsų pataisas ir dar kaip nors įrašius, kad būtų privaloma ir kad valstybė privalomai turėtų tokius psichologus. Kaip jums atrodo?
A. ZUOKIENĖ (MSG). Labai dėkui už klausimą. Išties tai nelabai susiję su mano teikiamu projektu, tačiau puikiai pritariu jums. Pati taip pat buvau siūliusi į šių metų biudžetą įtraukti 250 tūkst., kurie būtų skirti psichologų etatams įsteigti. Kaip žinote, tam nebuvo pritarta čia balsuojant dėl biudžeto. Manau, kad tai išties labai svarbu, kad nepilnamečiai būtų apklausiami vieną kartą kvalifikuotai. Manau, kad mūsų valstybėje turėtų atsirasti tie pinigai.
PIRMININKAS. V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, ar jums neatrodo, kad seksualinę prievartą prieš vaikus reikia traktuoti kaip labai sunkų nusikaltimą ir be psichologo konsultacijos tikrai tas nebus nustatoma? Dažnai pristingama ikiteisminiame tyrime įrodymų, nusikaltėlis yra paleidžiamas ir toliau prievartauja. Jeigu jis turi patyrimo, tai jis tuos vaikus ir toliau prievartauja. Vaikai patiria seksualinę prievartą. Sakykite, ar šis įstatymas padės to išvengti, jūsų nuomone, ar ne?
A. ZUOKIENĖ (MSG). Labai ačiū už klausimą. Manau, kad šios pataisos sutrumpins procesą. Net jeigu atsirastų kokių nors papildomų kaštų dėl operatyvinės veiklos priemonių, tai sutrumpėjęs procesas turėtų tai kompensuoti. Manau, kad mes visi esame už tai, kad seksualiniai nusikaltimai būtų ištirti per kaip galima trumpesnį laiką. Aš tikiuosi, kad tos pataisos kaip tik tam labai padės.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Ačiū. Daugiau klausiančių nebėra. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nėra norinčių kalbėti. Ar galima bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Balsuojame. Gerai, balsuojame dėl pritarimo po pateikimo.
Už – 49, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta. Komitetai. Dėl abiejų įstatymų projektų pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Čia mes kalbame apie Baudžiamojo proceso kodekso trijų straipsnių pakeitimą. Papildomų nėra. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Antrasis, Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
17.51 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 3, 9, 40, 63, 64, 152, 154, 155, 158, 159, 160, 161, 162, 163, 170, 172, 178, 179, 181, 183, 214, 217, 218, 220, 237, 254, 276, 372, 373, 3741, 3742, 418, 419, 421, 426, 429 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 32, 1601 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-3121 (pateikimas)
Kitas, darbotvarkės rezervinis 5 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 32, 1601 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-3121 Pranešėjas – S. Šedbaras. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, teikiu dar vieną gana išsamų ir platų savo reguliavimo apimtimi Baudžiamojo proceso kodekso pataisų projektą. Noriu atkreipti dėmesį, kad dar 2009 m. pavasarį, gegužės 5 d., kai Seimas svarstė prokuratūros ataskaitą, buvo priimtas nutarimas, kuriuo prokuratūra buvo įpareigota parengti įstatymų pataisas, kuriomis būtų sumažintas baudžiamojo proceso biurokratizmas. Šiuo projektu ir yra įgyvendinamas šis pavedimas. Generalinė prokuratūra pateikė komitetui nemažą paketą pakeitimų, kurie yra susiję su ikiteisminiu tyrimu, su prokuroro, aukštesniojo prokuroro teisių sustiprinimu, taip pat su įvairių veiksmų, kurie yra nereikalingi arba kurie vilkina procesą, supaprastinimu. Tuo pačiu metu Aukščiausiasis Teismas taip pat pateikė keletą pasiūlymų, kurie čia yra inkorporuoti, kuriais yra patobulinamas, šiek tiek supaprastinamas, debiurokratizuojamas kasacinis procesas Aukščiausiajame Teisme. Vienas irgi labai svarbus dalykas yra papildomas reguliavimas arba papildomos normos, kurios turėtų padidinti supaprastinto proceso apimtį mūsų baudžiamajame procese. Supaprastintas procesas, gerbiamieji kolegos, yra tada, kai dėl labai akivaizdaus nusikaltimo yra čia pat sugaunamas įtariamasis, akivaizdus nusikaltimas, akivaizdus asmuo, jį galima tą pačią dieną arba po kelių dienų nuvesti pas teisėją ir teismo įsakymo būdu be ilgo ikiteisminio tyrimo, ilgo bylos nagrinėjimo galima turėti nuosprendį. Jeigu prisimenate, kažkada panašiai buvo pavogta Seimo pirmųjų rūmų lenta ir tą pačią dieną nusikaltėlis buvo surastas, suimtas ir nuteistas. Čia toks pavyzdys gal ne pats geriausias, tačiau tai ir būtų galima išplėsti. Estijoje tokia tvarka yra išnagrinėjama apie 80 % bylų, Lietuvoje – apie 20 %. Tikimės, kad dėl šių pataisų mes po metų turėsime bent 40 %.
Teisės departamento išvados. Dalis jų yra dėl projekto arba redakcinės, kai kurios yra jau mūsų klausymuose… Mes atlikome klausymus iki man registruojant šį projektą. Jos yra aptartos, įvertintos, žinoma, dar sykį mes jas apsvarstysime, todėl aš siūlyčiau po pateikimo pritarti. Tai būtų didelis žingsnis į priekį toliau tobulinant mūsų baudžiamąjį procesą.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys – ponia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs, kaip Lietuvos pilietis, tikite, kad baudžiamojo proceso biurokratizmą mūsų sistemoje galima sumažinti, turint omeny amžiną prokuratūros pertvarką ir kas dabar vykdoma? Atsakykite man. Čia truputį ne į temą, bet norėčiau žinoti.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Iš tiesų į temą. Čia mano teikiamos pataisos irgi yra tam tikra raida, aš tikiuosi, į teigiamą pusę baudžiamojo proceso, kuri skatins ir prokuratūrą, ir policiją, ir kitas ikiteisminio tyrimo įstaigas dirbti kitaip. Šiaip jau, žinote, gal mes neturėtume to vadinti reforma, bet teisėsaugos institucijų nuolatine raida ir persitvarkymu. Reikėtų to žodžio nebijoti, nes nusikalstamas pasaulis meta didelius pinigus ir tobulėja dienomis, kartais valandomis. Visos valstybės, taip pat ir turtingos valstybės, visada šiek tiek atsilieka, nes mes einame paskui. Taigi tiek techninėmis priemonėmis, tiek struktūrinėmis pertvarkomis, tiek ir įstatymais mes turime reaguoti į tuos pokyčius ir bandyti užkamšyti landas, kuriomis neišvengiamai visada, žinoma, bandys naudotis ana pusė. O prokuratūros pertvarkos šioje situacijoje… Žinote, aš taip atsakyčiau. Generalinis prokuroras, svarstant ataskaitą, pasakė, kad 17 metų didelių pokyčių prokuratūroje neįvyko. Aš pridėčiau, kad ypač esminių pokyčių neįvyko net ir nuo to laiko, kai aš joje dirbau 1982–1987 metais. Reikalingi pokyčiai. Ar jie teisinga linkme nuėjo, tai mes pamatysime, kai vertinsime po tam tikro periodo generalinio prokuroro veiklą.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Klausiančių daugiau nėra. Nuomonė už – ponia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tikrai tikėdama, kad vis dėlto tuose teisminiuose procesuose ir mūsų prokuratūroje įvyks stebuklas, kviečiu balsuoti už šį įstatymą, nes vis tiek nusikalstamas pasaulis tiek tobulėja, mes nespėjame su juo lenktyniauti. Bet manau, kad ir mūsų valstybė kada nors pasivys tą nusikalstamą pasaulį ir mes jo naudojamus metodus panaudosime savo valstybėje taip pat. Todėl kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Balsuojame. O gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame.
Už – 51, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 16 d.
17.57 val.
Darbotvarkės klausimas… Jeigu vėl leisite, čia penki įstatymai, susiję tarpusavyje, tai prašysime ministro kalbėti apie visus. Ministre, gerbiamasis ministre! Prašysime ministro pateikiant įstatymus kalbėti apie visus, jeigu tai yra įmanoma, pagrindinį Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektą bei visą kitą įstatymų grupę, lydimųjų įstatymų grupę. Tai yra Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektas, registracijos Nr. XIP-3052, Civilinio kodekso 1.74, 4.196 ir 6.393 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3053, Civilinio proceso kodekso 83 ir 560 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3054, Baudžiamojo proceso kodekso 114 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3055 ir paskutinysis lydimasis – Ūkininko ūkio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3056. Negirdžiu prieštaraujant ministro. Tokiu atveju suprantame, kad galima pateikti visus įstatymų projektus. Prašom.
R. ŽYLIUS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, pristatome šiandien jums Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektą ir su juo susijusius įstatymų projektų pakeitimus. Šio įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti fizinio asmens, taip pat ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris įstatymo nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla, mokumą ir kartu užtikrinti subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą. Noriu pabrėžti, kad šio įstatymo tikslas yra ne veikti konkrečiai kieno nors naudai, ar kreditoriaus, ar bankrutavusio asmens, o subalansuoti jų interesus.
Pristatysiu svarbiausias įstatymo projekto nuostatas. Įstatymas būtų taikomas fiziniam asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Fizinio asmens procesą galėtų inicijuoti tik pats fizinis asmuo, t. y. negalėtų inicijuoti kreditoriai. Fizinio asmens nemokumas – tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 minimalias mėnesines algas. Šiandien tai sudarytų maždaug 20 tūkst. Lt. Tačiau kai kurie kreditoriniai reikalavimai, kurie įstatymo nustatyta tvarka negalėtų būti nurašyti, būtų įskaitomi nustatant asmens nemokumą. Fizinio asmens bankroto procesas būtų vykdomas tik teismine tvarka. Tai yra mes atsisakome supaprastinto neteisminio proceso tam, kad, įgavę praktikos, pamatę, kokia yra praktika, galėtume svarstyti supaprastintą neteisminį procesą.
Šis įstatymas (labai svarbu) būtų taikomas fiziniam asmeniui, neatsižvelgiant į jo skolinių įsipareigojimų atsiradimo laikotarpį, nepriklausomai nuo to, ar kreditai buvo paimti prieš įstatymo įsigaliojimą, ar po, visiems kreditoriniams įsipareigojimams šitas įstatymas galiotų. Nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos fizinio asmens turtu, taip pat akcijomis ir kitais vertybiniais popieriais bei kitu turtu ir visomis gaunamomis fizinio asmens pajamomis disponuotų bankroto administratorius. Tai yra mes įvedame, kad visas turtas, visos pajamos eina per bankroto administratorių.
Fizinio asmens kreditorių reikalavimams tenkinti ir jo mokumui atkurti turės būti parengtas planas (labai svarbu), kurio įgyvendinimo trukmė negalės būti ilgesnė nei penkeri metai. Planui turėtų pritarti kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų sumos vertinė išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorinių teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Taip pat planą turi patvirtinti teismas. Labai svarbu, kad kreditoriai neturės veto teisės apskritai planui, bet kreditoriai galės nepatvirtinti to plano tik tam tikrais nustatytas pagrindais.
Bankroto proceso metu fizinis asmuo galės verstis ūkine komercine ar ūkine veikla, ji būtų numatyta bankroto plane. Plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, bus nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, alimentų ir baudų už administracinės teisės pažeidimus ar nusikalstamas veikas. Tai yra išlieka tam tikri kreditoriniai reikalavimai, kurie nebus nurašomi netgi per Fizinio asmens bankroto įstatymą. Pakartosiu, tai yra žalos atlyginimas, alimentai bei baudos. Antrą kartą bankrutuoti fizinis asmuo galės ne anksčiau kaip po dešimties metų po šio proceso.
Minėti lydimieji teisės aktai siekia nustatyti, kad bankroto proceso metu sudaromos nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartys nebūtų tvirtinamos notaro, pradėjus fizinio asmens bankroto procedūrą, hipotekos kreditorius turėtų teisę reikalauti patenkinti hipoteką (…) reikalavimą prieš terminą ta pačia tvarka, kaip ir suėjus skolos grąžinimui, ir panašiai. Galbūt tiek trumpo pristatymo, mielai atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, kai jūs pristatėte, aš susidariau nuomonę, kad ir žemės ūkiui, jūs paminėjote pačioje pradžioje, kad čia tinka ir ūkininkams. Šitas įstatymas, mano supratimu, visiškai netinka ūkininkams dėl to, kad kol pereisi šitas procedūras, apie kurias jūs čia kalbėjote, tai žinote, praeis tam tikras laikas – teismas, administratorius ir t. t. Bet karves reikia kitą dieną melžti tris kartus, gyvulius šerti reikia 2–3 kartus per dieną. Sakykite, kas šitą dalyką darys, ar reikės atvažiuoti automobiliu ir išvežti tuos gyvulius, o ūkininką, kadangi jis atsako visu turtu, paleisti su vaikais į gatvę? Ačiū. Ar jums neatrodo, kad reikėtų parengti atskirą skyrių arba įstatymą ūkininkams, visiškai atskirą? Ačiū.
R. ŽYLIUS. Labai ačiū už klausimą. Norėčiau pabrėžti, kad tai yra Fizinio asmens bankroto, o ne fizinio asmens mirties įstatymas, ir mes kalbame apie tai, kaip kreditoriui įsiskolinimai bus dengiami tam tikru bankrutavusio asmens turtu. Ką šiuo įstatymu siekiama padaryti? Kai yra pasiekiama bankrutuojamoji riba, kad bankrutuojantis asmuo, jeigu matys, kad jis kitaip negali išeiti iš tų skolų, kad jis pats savo iniciatyva pradėtų bankroto procedūrą, taip jis galės iš tikrųjų apsaugoti savo verslą, jeigu tokį turi, savo ūkį, jeigu tokį turi, ir susidėlioti. Aš pateikdamas pabrėžiau, kad jeigu tai yra numatyta plane, ir toliau verslininkas ar ūkininkas galės verstis savo veikla, žemės ūkio veikla ar turėti savo verslą per visą bankroto procedūrą, dalis gautų pajamų analogiškai atiteks jam, kita dalis – kreditoriams. Mūsų nuomone, šitas įstatymas atsižvelgia į ūkininkų specifiką. Be jokios abejonės, komitetuose mes mielai diskutuosime, jeigu yra daugiau specifikos, kurios mes nesupratome, susijusios su žemės ūkiu, papildysime analogiškai reikės papildyti ūkininkavimo įstatymus.
PIRMININKAS. Klausia E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, ar jūs neprognozavote, kaip gali pasunkėti kredito gavimo sąlygos ir padidėti kreditų palūkanos? Ačiū.
R. ŽYLIUS. Labai ačiū už klausimą. Šiuo klausimu kol kas mes matėme ganėtinai daug spekuliuojant. Norėčiau pabrėžti, kad ir, be Fizinio asmens bankroto įstatymo, per paskutinius trejus metus mes matėme padidėjusias bankų maržas vidutiniškai nuo 0,8 % iki kokių 2,5 % ar 3 %. Tai nėra visai susiję su Fizinio asmens bankroto įstatymu. Mano įsitikinimu ir kiek mes turėjome vertinimų, ką pamatysime? Bankai nefinansuos, nebeduos paskolų 100 % paskolos būstui įsigyti. Duos 50 %, 60 % ir panašiai. Tai yra labai svarbi šio įstatymo funkcija – sustabdyti bankus nuo perdėto skolinimo, ką jie dabar daro, ką iki šiol darė ir ką mes matėme prieš krizę. Bankai finansuodavo per daug ir, kai vertė nukrisdavo, pasirodydavo, kad žmogus turi atiduoti ne tik tą būstą, kurį įsigijo, bet ir dar keletą kitų, kuriuos anksčiau turėjo. Mes perdėtai finansuodami pastatome žmogų į labai rizikingą padėtį. Taigi mes iš tikrųjų tikimės iš šio įstatymo, kaip šio įstatymo poveikio, kad bankai ne brangiau skolins, o atsargiau skolins, kas būtų labai sveikintina.
PIRMININKAS. J. Juozapaitis.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, gal jums žinoma, kiek jau tokių fizinių asmenų bankrutavo nesant šio įstatymo? Ar nereikėjo šio įstatymo anksčiau priimti, gelbėti žmones nuo bankroto?
R. ŽYLIUS. Labai gerai klausimas. Labai ačiū. Iki šiol buvo du praktiniai būdai bankrutuoti, aš taip pavadinčiau. Vienas – išvažiuoti į šalį, kurioje yra bankroto procedūra, ten perkelti savo ekonominius interesus, kad teismas ten pripažintų, kad ekonominiai interesai yra jau ten, ir tada pradėti bankroto procedūrą. Bet tai, be abejo, labai sunki procedūra, nes jeigu tu bankrutavęs išvažiavai, tai ekonominės veiklos perkėlimas yra sudėtingas.
Kitas būdas buvo susitarti su kreditoriumi, kad jis nurašytų šias skolas, ko irgi mes nematėme, kad kokiais nors ženkliais mastais vyktų. Be abejonės, šis įstatymas būtų buvęs naudingas, jeigu mes būtume jį turėję anksčiau. Mes jau praėjusių metų birželio mėnesį buvome parengę pirmąjį variantą, bet gavome turbūt apie 170 pastabų. Mes jo neturėjome, bet mes jį turėsime daug geresnės kokybės, negu galėjome turėti praeitais metais. Aš tikiuosi, kad mes bent jau greitai galėsime priimti jį.
PIRMININKAS. E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, be abejo, daugelis žmonių su viltimi žiūrėjo, gal ir žiūri į šio įstatymo priėmimą. Gal aš esu neteisus, bet jeigu pasigilintume, kai kalbama apie 20 tūkst. Lt skolą, bankroto išlaidos per penkerius metus gali sudaryti apie 100 tūkst. Lt, tai čia ir administratoriaus, buhalterio išlaikymas, ir kitos išlaidos. Aš įsivaizduoju, gal daugiau liestų, na, milijonierius, milijonines skolas turinčius, o 20 tūkst… Plius labai sudėtinga ta procedūra. Gal galite paaiškinti? Ačiū.
R. ŽYLIUS. Taip. Labai teisinga jūsų pastaba. Iš tikrųjų, kaip rodo ir kitų šalių praktika, dėl 20 tūkst. niekas niekur niekada nebankrutuoja. Tai yra reikėjo nusistatyti tam tikrą ribą, kuri iš tikrųjų svarstytina papildomai komitetuose. Bet faktas, kad 20 tūkst. yra lengviau pasiskolinti iš savo giminių ir galų gale sugrąžinti, negu pereiti per penkerių metų bankroto procedūrą. Be jokios abejonės, mes čia matysime tiktai kur kas didesnius bankrotus, žmones, kurie iš tikrųjų yra užspausti per tam tikrus didžiulių nesėkmingų aplinkybių susiklostymus ir kurie nemato kito kelio išeiti iš šios situacijos.
PIRMININKAS. R. A. Ručys.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamasis ministre, ar fizinio asmens bankroto klausimą sprendžiant teismo tvarka nebus vilkinamas jo procesas?
R. ŽYLIUS. Čia, be jokios abejonės, jau mūsų teismų sistemos klausimas. Bet aš tikrai tikiuosi, kad nebus. Mes šiuo momentu nematome labai sudėtingų procesinių dalykų, kurių būtų, bet faktas, kad daugumą dalykų parodys praktika. Čia kaip visada, jūs, kaip įstatymų leidėjas, puikiai žinote, kad naujo įstatymo sukūrimas tuo ir blogas, kad mes surašome jį teisiškai, o kaip jis pradeda veikti gyvenime, kaip jis pradeda veikti mūsų institucijose, deja, mes neturime galimybės labai tiksliai nustatyti. Bet kol kas, mūsų nuomone, tai turėtų būti ganėtinai efektyvus procesas.
PIRMININKAS. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, turbūt labai svarbus veikėjas visame šiame procese bus bankroto administratorius. Man įdomu dėl to, ar tas administratorius netaps dar viena našta tam pačiam bankrutuojančiam fiziniam asmeniui. Iš esmės man neaišku, kaip bus formuojamas jo visas atlyginimas. Ir man neaišku, ypač jeigu yra specifika, ūkininkas, ar tas bankroto administratorius supras proceso esmę, nežiūrės į gyvulį kaip į spintą ir panašiai. Kaip jie bus atrenkami? Ten yra pasakyta, kad žmogus kaip ir pats galės pasirinkti, tai iš tikrųjų vėl čia yra tam tikri interesai. Nebus toje vietoje problemų dėl tų pačių administratorių? Ačiū.
R. ŽYLIUS. Su bankroto administratoriumi bankrutuojantysis turės parengti visų pirma planą. Be jokios abejonės, kad specifikos klausimas yra išliekantis, ir apskritai, kaip ir dėl juridinių asmenų bankroto, fizinių asmenų bankroto klausimu šito bankroto administratoriaus vaidmuo iš esmės visą laiką yra pagrindinis. Bet čia vėlgi į priekį įstatymų leidėjas neturi galimybės kaip nors padaryti taip, kad būtų atrinktas labai geras bankroto administratorius. Tai, ką mes kuriame ir juridinių asmenų bankroto procesu, ir fizinių asmenų bankroto procesu, turi būti užtikrinta galimybė, pastebėjus, kad bankroto administratorius, ar kreditoriams, ar fiziniam asmeniui pastebėjus, netinkamai atlieka savo pareigas ir t. t., kad jis efektyviai galėtų būti pakeistas, kas bus daroma teismine tvarka. Mūsų nuomone, čia yra labai svarbu, kad egzistuoja procesas su aiškiomis taisyklėmis, kaip netinkamą bankroto administratorių pakeisti, ir tai turėtų iš esmės spręsti problemą.
PIRMININKAS. V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis ministre, šių visų įstatymų tikslas – subalansuoti interesus. Bet ar ūkininkas, ar koks nors kitas subjektas skolinasi iš ko? Iš kaimyno, iš draugo, iš banko. Tai visada yra tas skolos grąžinimo planas ar lizingo pirkimo planas. Dabar mes įvedame teismą, administratorių, papildomi kaštai. Ir kur jie? Kas tuos papildomus kaštus prisiims, jeigu tas ūkininkas puikiausiai gali nueiti į banką, prašyti atidėti skolą, prašyti procentus sutvarkyti, ar dar kaip nors? Tai kur čia tas, ką mes čia palengvinam? Mes tam ūkininkui ar tam fiziniam asmeniui uždedame dar didesnę naštą.
R. ŽYLIUS. Labai ačiū. Puikus klausimas. Fizinio asmens bankroto vaidmuo yra labai specifinis, tai yra tada, kai bankrutuojantysis nesugeba susitarti su savo kreditoriais. Tai yra jis nuėjo į banką, bankui pasirodė, kad tiek skolų yra per daug, ir aš negaliu nurašyti, negaliu atidėti, aš pats bankrutuoju ir panašiai. Šia prasme Fizinio asmens bankroto įstatymas įsiterpia tik tada, kai šalys nesugeba susitarti. Čia labai svarbu, kad iki tol, be abejonės, dėl ko jis ir yra svarbus ir dėl ko pats procesas yra sunkus, tai yra penkerius metus trunkantis procesas, kuris bus labai sunkus bankrutuojančiam žmogui ir labai nemalonus kreditoriui, abi šios šalys nenorės eiti iki bankroto proceso. Tai reiškia, kad šis įstatymas pastūmės ir kreditorius, ir įsiskolinusį asmenį susitarti. Čia yra dar viena iš to subalansavimo galbūt teigiamybių. Atsiradus šiam įstatymui mes matysime daugiau susitarimų, o ne daugiau bankrotų.
PIRMININKAS. V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis ministre, sakykite, ar šis įstatymas galios nuo dabar, kai mes jį priimsime, ar jis galios ir atgaline data, nes žmonės prisiėmė didelių paskolų, įvyko sprogimas, tiesiog burbulas to turto. Dabar turtas nuvertėjo tris, keturis kartus, o paskolos liko tos pačios. Tai kaip šis derinimas bus? Labai ačiū.
R. ŽYLIUS. Labai svarbus klausimas. Ačiū jums. Priminsiu, be abejo, įstatymai atgaline data galioti negali ir mes negalėtume nieko panašaus nei siūlyti, nei jūs priimti. Bet tai, kas atsitiks… įstatymas galios nuo dabar, nuo tada, kai priimsime, nuo įsigaliojimo datos, bet jis bus taikomas visiems įsipareigojimams, tiek prisiimtiems iki įstatymo, tiek ir po įstatymo, bet esamiems. Tie žmonės, kurie labai stipriai įsiskolino krizės metu, galės pasinaudoti šiuo įstatymu.
PIRMININKAS. L. Kernagis.
L. KERNAGIS (KPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, klausimas labai trumpas. Iš dalies man atsakė į klausimą. Ar tai yra jūsų originalus projektas, ar jūs turėjote kokį nors modelį, tarkime, užsienio? Pavyzdžiui, Latvijoje yra vienas modelis: jeigu žmogus pasiėmė kreditą būstui, negali išmokėti, grąžina būstą, ir jis bankui neskolingas. Ar nebūtų galima pasinaudoti štai tokiu modeliu taip pat?
R. ŽYLIUS. Visų pirma labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų mes žiūrėjome daugelio šalių praktiką. Tas esamas modelis yra atėjęs iš koncepcijos, kuri, jeigu neklystu, buvo patvirtinta ir Seime, tai yra padarytas pagal koncepciją. Dėl kiekvieno naujo įstatymo, tarp jų ir Latvijos fizinio asmens bankroto įstatymo efektyvumo, gerumo ir pasekmių, tai nedrįsčiau teigti, kad jis yra labai geras. Tiesiog reikėjo daugiau laiko palaukti, pasižiūrėti, kokias jis sukėlė pasekmes ne tik konkretiems žmonėms, kurie grąžino savo būstus, bet konkrečių bankų likvidumui, būsto rinkai ir visiems panašiems dalykams, visuomenės sąmonei, ar reikia paskolas mokėti, ar nereikia, ar galima beatodairiškai paimti ir prisiskolinti, ar negalima ir panašiai.
PIRMININKAS. Norinčių klausti nėra. Stebuklingai dingo… Atsakė, viskas aišku. Ačiū, ministre.
Dabar norintys kalbėti už ir prieš. Galima sutarti, matyt, dėl visų įstatymų paketo, tai yra pagrindinio ir visų lydinčiųjų. Nuomonė už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Siūlyčiau pritarti įstatymo projektui, nes kai buvo sunkus laikas, žmonės iš tiesų išgyveno tam tikrus sunkumus savo šeimose, atiduodami paskolas. Tada buvo labai kalbama, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymas yra reikalingas, savaime suprantama.
Kitas klausimas: kaip tas įstatymas paveiks kitas specifines veikas, sakykim, ūkininkavimą? Manyčiau, mes komitete taip pat svarstysime ir žiūrėsime. Kadangi buvo parengtas alternatyvus Ūkininko bankroto įstatymas, ar buvo alternatyva prie Ūkininko ūkio įstatymo, tai, manyčiau, mes dar svarstysime, žiūrėsime, bet, savaime suprantama, tą projektą reikia leisti į gyvenimą ir svarstyti komitetuose. Siūlau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau visiškai pritarti gerbiamosios V. V. Margevičienės paklausimui, kai klausė. Iš tikrųjų čia yra įstatymas ne fiziniams asmenims apginti nuo bankroto, bet pakabinimas dar jiems papildomo akmens po kaklu, kad jie greičiau nuskęstų. Paprastai šnekant, yra toks įstatymas, kuris naudingas ne fiziniam asmeniui, bet bankams. Taigi bankams šis įstatymas iš tikrųjų yra labai naudingas, nes jie per tam tikrą laiką galės tuos savo kreditus šiaip taip atsiimti. Šis įstatymas visiškai netinka ūkininkams. Aš savo klausimą jau uždaviau.
Gerbiamasis ministre, jūs nė dėl vieno mano pasiūlymo ar klausimo esmės neatsakėte, jūs bendrais bruožais bandėte pasakyti, tačiau ūkininkui arba reikia to įstatymo padaryti atskirą skyrių, arba reikia visiškai naujo įstatymo. Čia klausimas yra nenaujas. Mes rengėme Ūkininko, aš pats buvau pasiūlęs Ūkininko įstatymo pakeitimus dėl bankroto, tačiau jūsų valdančioji dauguma trynė dvejus metus ir šito dalyko nepadarė. Aš noriu pasakyti, kad šitas įstatymas visiškai neveiks dėl ūkininkų. Taigi aš siūlyčiau ne pritarti, o grąžinti Vyriausybei tobulinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Sutarimo nėra. Balsuojame.
Už – 42, prieš – 2, susilaikė 3. Visiems įstatymų projektams po pateikimo pritarta. Kaip ir tarėmės, balsuojame ir kalbame dėl visų įstatymų projektų.
Dabar dėl komitetų ir svarstymo datų. Dėl pirmojo įstatymo projekto, Fizinių asmenų bankroto įstatymo projekto, siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas ir Kaimo reikalų komitetas. Svarstysime rudens sesijoje.
Civilinio kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui svarstyti siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstysime rudens sesijoje.
Civilinio proceso kodekso 83 ir 560 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui svarstyti: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas.
Baudžiamojo proceso kodekso 114 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, svarstome rudens sesijoje.
Paskutinysis įstatymo projektas yra Ūkininko ūkio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindinis komitetas – Kaimo reikalų komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Ar aš galėčiau kreiptis į Seimą, kad gal padarytume pagrindiniu Teisės ir teisėtvarkos komitetą dėl visų lydinčiųjų, o papildomas būtų Kaimo reikalų komitetas? Būtų nuoseklu, jeigu neprieštaraujate. Aš į komiteto pirmininką žiūriu. Turbūt būtų nuosekliau. Gerai. Ačiū. Sutarėme. Svarstome irgi rudens sesijoje.
18.24 val.
Ką gi, 18 val. 24 min. Dirbame kaip bitės. Kviečiu į tribūną finansų ministrę I. Šimonytę. Darbotvarkės 2-9 a ir 2-9 b klausimai. Vėl pagal mūsų susitarimą tuoj ministrė pateiks mums abu įstatymus, Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3139ES ir Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3140ES. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, nors yra teikiami du įstatymų projektai, bet jie abu įgyvendina tą pačią Europos Sąjungos direktyvą. Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo pakeitimo įstatymo projektas yra įstatymo projektas, kuris reglamentuoja gana techninius dalykus, tai yra nustato reikalavimus mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoms, nustato pervedimo nurodymų ir mokėjimo nurodymų galiojimą, ypač tuo atveju, kai operacijos yra sustabdomos arba sistemos dalyvis bankrutuoja. Todėl yra labai svarbu, ar atliktas pervedimas ir įskaitytos lėšos, ar ne.
Kas yra teikiama siūlomame projekte? Kadangi sąveikauja įvairios sistemos, vykdomi mokėjimai tarp toje pačioje valstybėje esančių skirtingų sistemų arba tarp skirtingų valstybių narių sistemų, tai projektu siūloma įtvirtinti vadinamąjį sąveikaujančiosios sistemos institutą, kuris turėtų pareigą, kurio operatoriai turėtų pareigą susitarti dėl mokėjimo nurodymų ir pervedimo nurodymų įtraukimo į sistemą ir momento, nuo kada operacijų negalima atšaukti.
Taip pat yra nustatomos tam tikros pareigos informuoti prižiūrinčią ir registruojančią instituciją, būtent Lietuvos banką ir Centrinį popierių depozitoriumą, apie kokias nors problemas, jeigu kyla mokėjimų operatoriui kurios nors institucijos, informuoti susijusius asmenis, tai yra kitų valstybių priežiūros institucijas, Europos Sąjungos sisteminės rizikos valdybą, taip pat Europos Sąjungos priežiūros institucijas, atsižvelgiant į tai, kad šitos institucijos buvo naujai įsteigtos po finansų krizės.
Šio įstatymo esmė ir svarba yra ta, kad mokėjimai, kurie yra atliekami skirtingose valstybėse narėse tarp skirtingų operatorių, atliekami skirtingu metu, nes skiriasi darbo laikas, skiriasi laiko juostos ir yra panašių objektyvių sąlygų. Todėl, kai yra atliekami mokėjimai per kelias sąveikaujančias sistemas, o jų operatoriai yra skirtingose valstybėse ir skirtingose laiko juostose, yra būtina susitarti dėl momento, kada bus laikoma, kad mokėjimas yra atliktas, įtrauktas į sistemą ir nebegali būti atšauktas. Todėl priėmus įstatymo projektą tokiems susitarimams bus nustatytas teisinis pagrindas.
Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo pakeitimo įstatymas yra taip pat skirtas įgyvendinti minėtai direktyvai. Šis įstatymas reglamentuoja finansinio užtikrinimo susitarimus ir jų teisines pasekmes, kada susitarimo šalis tampa nemoki. Šiame įstatyme kalbama apie susitarimus, apsaugotus finansiniu užstatu, tai yra pinigais arba vertybiniais popieriais, finansinėmis priemonėmis. Jau dabar yra nustatyta, kad susitarimui, apsaugotam finansiniu užstatu, yra taikoma pirmenybė prieš kitus kreditorius. Tokio sandorio šalys, be jokios abejonės, dažniausiai yra centriniai bankai arba prižiūrimos finansų įstaigos.
Esminiai įstatymo pakeitimai, kurie yra daromi atsižvelgiant į direktyvą, yra du. Pirmas yra, kad vienas iš finansinio užstato objektų galėtų būti kredito reikalavimai, ne tik pinigai, vertybiniai popieriai, (…) finansinės priemonės, bet ir kredito reikalavimai. Taip pat įstatymo nuostatos papildomos nuostatomis, reglamentuojančiomis vadinamąjį baigiamąjį užstatą, t. y. tada, kai yra būtinybė reglamentuoti tarpusavio šalių atsiskaitymą. Tokios užskaitos susitarimo tikslas būtų paversti tarpusavio įsipareigojimus, tarpusavio įsiskolinimus dviejų šalių viena grynąja suma ir tada jau ta grynąja suma galutinai skolingas asmuo, galutinai skolinga šalis turėtų atlyginti būtent tiktai tą tarpusavio įsipareigojimų skirtumą. Nuostatos tikslas yra valdyti sisteminę riziką, nes finansų sistemoje galima tokia situacija, kad kai viena finansų įstaiga negali vykdyti savo įsipareigojimų, kita finansų įstaiga savo ruožtu negali vykdyti finansinių įsipareigojimų ir taip yra paveikiama visa sistema. Todėl tokiu atveju būtų nustatomas tiktai grynas tarpusavio įsipareigojimas ir ta šalis, kuri galiausiai būtų nustatyta kaip skolininkė, turėtų sumokėti kitai šaliai tiktai grynąją sumą, o ne iš pradžių viena sumoka pagrindinę sumą, kita sumoka taip pat pagrindinę sumą, dėl ko finansų sistemoje galėtų atsirasti didelė rizika ir lėšų stygius. Tokios tarpusavio baigiamosios užskaitos iš tikrųjų leistų išvengti tokių atvejų, to domino efekto.
Turiu pasakyti, kad dėl įstatymų projektų Seimo Teisės departamentas yra pateikęs pastabų. Mes esame preliminariai įvertinę tas pastabas ir manome, kad į visas pateiktas pastabas būtų galima atsižvelgti svarstant įstatymų projektus komitetuose. Prašyčiau Seimo pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių klausti Seimo narių nėra. Ačiū ministrei.
Nuomonių už, nuomonių prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Galima. Abiem minėtiems įstatymų projektams. Tada nustatome: pirmasis įstatymo projektas, t. y. Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 7 d.
Antrasis įstatymo projektas – Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti taip pat birželio 7 d.
18.30 val.
Darbotvarkės 2-10 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Norvegijos Karalystės bendradarbiavimo palydovinės navigacijos srityje susitarimo ratifikavimo“ projektas, registracijos Nr. XIP-2969. (Balsai salėje) Bendru sutarimu? Kviečiu į tribūną poną Rimvydą Vaštaką. Parašyta E. Masiulis, bet kviečiu viceministrą R. Vaštaką. Prašom.
R. VAŠTAKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau jums pateikti Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Norvegijos Karalystės bendradarbiavimo palydovinės navigacijos srityje susitarimo ratifikavimo“. Susisiekimo ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių rengimo ir sudarymo taisyklėmis, parengė ir teikia šį įstatymo projektą.
Jeigu galima, kad daug informacijos jums neteikčiau ir neatimčiau daug laiko, pasakysiu esmę. Susitarimas nustato Europos Sąjungos, jos valstybių narių ir Norvegijos bendradarbiavimo principus dėl radijo dažnio spektro panaudojimo ir trukdžių šalinimo, antžeminės „Galileo“ sistemos įrangos diegimo, jos techninės priežiūros ir keitimosi bei „Galileo“ sistemos saugumo sąlygų užtikrinimo ir keitimosi slapta informacija. Norvegija jau daugelį metų bendradarbiauja su Europos Sąjungos šalimis (šiandien neoficialiai būdama Europos kosmoso agentūros nare) ir dalyvauja būtent kosmoso tos erdvės sukūrimo „Galileo“ sistemos procese. Tačiau ji iki šiol nebuvo narė, o 2010 m. buvo pasirašyta sutartis ir pateikta visoms Europos Sąjungos šalims ratifikuoti dėl to, kad ji taptų tikrąja nare įdiegiant šią sistemą. Panašiems susitarimams su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Izraeliu, Korėja, Maroku, Ukraina Europos Sąjunga ir Lietuva jau yra pritarusios. Vienas iš esminių principų – tai, kad būtų galima naudotis radijo dažniais paieškos sistemoje. Kiekvieną asmenį, objektą, kad būtų galima atrasti bet kuriuo metu naudojantis ta bendrąja „Galileo“ sistema.
Taigi aš siūlyčiau pritarti teikiamam įstatymo projektui. Jis iš tiesų bus naudingas ir Europos Sąjungai, ir Lietuvos valstybei. Ačiū jums. Pasiruošęs atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Ačiū, gerbiamasis viceministre, už gražų pristatymą. Aš turėsiu gal tokį dvigubą klausimą. Pirmas. Pati „Galileo“ sistema lyg šiek tiek dubliuoja dabar GPS esamas sistemas ir papildomai mums kainuoja. Kiek toliau mums kainuos jos vystymas?
Kita mano klausimo dalis. Jūs pateiktame pristatymo aiškinamajame rašte rašote, kad nei Krašto apsaugos ministerija, nei Finansų ministerija neturėjo pastabų, bet mes nežinome, ar jos pritarė. Ar buvo šių ministerijų, su kuriomis jūs konsultavotės – Teisingumo, Krašto apsaugos, Finansų pritarimas šiam projektui? Ačiū už atsakymą.
R. VAŠTAKAS. Labai ačiū jums klausimą. Jeigu galima, aš tokį paprastą praktišką pavyzdį. Šiandien dauguma jūsų jau naudojasi vadinamąja GPS sistema ir turite automobiliuose. Ji šiandien paremta palydovais, kuriuos yra paleidusios Jungtinės Amerikos Valstijos. Aš galiu paminėti vieną labai paprastą pavyzdį iš savo pažįstamų, kurie gyvena Hamburge, kad tuo metu, kai prasidėjo karas Artimuosiuose Rytuose – Kuveite, staiga nustojo veikti GPS sistema važinėjant po Hamburgą. Vadinasi, ta sistema, kai reikia kariniams tikslams, paprastai gali būti išjungiama ir neteikiamos paslaugos visuomenei, kuri yra kitoje pasaulio pusėje. Tam, kad Europos Sąjunga taptų labiau nepriklausoma būtent šioje dažnių ir palydovinės sistemos srityje, tam buvo pradėta „Galileo“ sistema ir jai skirtos labai didelės milijardinės sumos eurais. Ten turėtų būti 28 veikiantys palydovai ir ta sistema užtikrins Europos Sąjungos šalių ir visų pasaulio, kartu ir Jungtinių Amerikos Valstijų, veikiančių sistemų integravimą. Manau, kad čia gal atsakiau į klausimą dėl to, kam jos reikia.
Antra. Toks dokumentas arba teisės aktas, prieš patekdamas į Seimą, būtinai pereina visas procedūras ir Teisės departamento, ir visų suinteresuotų institucijų, ministerijų. Yra ir Vyriausybės pritarimas, ir su visom institucijom suderinta. Jeigu yra parašyta, kad pastabų neturi, nereiškia, kad nesuderinta. Čia yra procedūrinis dalykas. Patikėkite, yra suderinta ir su Finansų ministerija. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir L. Kernagis.
L. KERNAGIS (KPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, toks ūkiškas klausimas. Kiek tai kainuos Lietuvai ir kiek prisidės Europos Sąjunga prie šio finansavimo?
R. VAŠTAKAS. Lietuva šiandien tiesiogiai nemoka pinigų dėl šio projekto. Tiesiogiai moka Europos Sąjunga, o Lietuva yra Europos Sąjungos narė. (Balsas salėje: „Tai kam mes svarstome?“)
PIRMININKAS. Ačiū viceministrui. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra, bet, be abejo, mes turbūt balsuosime dėl paskutinio klausimo. Teisingai, balsuojame dėl pritarimo įstatymui po pateikimo.
Už – 39, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymo projektui po pateikimo yra pritarta. Pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Siūloma svarstyti birželio 14 d.
Visus darbotvarkės klausimus išnagrinėjome. Seimo narių pareiškimų nėra. Registracija būtina? Registruojamės! Užsiregistravome.
Skelbiu gegužės 12 d. vakarinio posėdžio pabaigą. Posėdis baigtas.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; J(LiCS ir TPP)F – Jungtinė (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcija; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.