AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTRONINIŲ PINIGŲ IR ELEKTRONINIŲ PINIGŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO PROJEKTO IR SU JUO SUSIJUSIŲ ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ
1. Projektų rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jų siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektus. Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo projektas (toliau – projektas) ir kartu teikiami įstatymų projektai parengti į Lietuvos teisę perkeliant 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičiančią Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinančią Direktyvą 2000/46/EB (toliau – Direktyva Nr. 2009/110/EB).
2. Parengtų įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai. Teikiamų projektų tikslas – į nacionalinę teisę perkelti Direktyvos Nr. 2009/110/EB nuostatas. Minėtą direktyvą valstybės narės į nacionalinę teisę turi perkelti iki 2011 m. balandžio 30 d.
3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai. Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymas numato galimybę atsiskaityti elektroniniais pinigais. Šiems atsiskaitymams yra taikomos bendrosios mokėjimams taikomo reguliavimo nuostatos, išskyrus tam tikras išimtis, susijusias su mokėjimo paslaugų vartotojo informavimu apie būsimą mokėjimą ar mokėjimo operacijų autorizavimu. Galiojantis Lietuvos Respublikos bankų įstatymas numato, kad elektroninius pinigus gali leisti tik kredito įstaiga, turinti išduotą licencija leisti ir tvarkyti elektroninius pinigus ir išduoti mokėjimo priemones.
4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Parengtais įstatymų projektais siūloma:
1. Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo projektu siūloma apibrėžti elektroninių pinigų sąvoką bei nustatyti elektroninių pinigų leidimo ir išpirkimo sąlygas. Siūloma nustatyti, kad elektroniniais pinigais yra laikomi elektroninėse, įskaitant magnetines laikmenose laikomi pinigai, kurių vertė yra lygi elektroninių pinigų leidėjų gautų iš elektroninių pinigų turėtojų lėšų vertei. Elektroniniai pinigai būtų naudojami tik mokėjimo operacijoms atlikti, saugomi elektroninėse arba magnetinėse kortelėse ir priimami kitų, negu juos išleidusių, asmenų. Elektroninių pinigų išpirkimas būtų neribojamas, o su išpirkimu susiję mokesčiai būtų taikomi tik įstatymo projekte numatytais atvejais, jei tai yra numatyta elektroninių pinigų leidėjo ir elektroninių pinigų turėtojo sudarytoje sutartyje. Taip pat elektroninių pinigų leidėjams būtų draudžiama mokėti palūkanas ar teikti kitokią naudą, kuri yra susijusi su atitinkamo laikotarpio, kurį elektroninių pinigų turėtojas laiko elektroninius pinigus, trukme. Pagrindiniai elektroniniais pinigais vykdomus mokėjimus Lietuvos Respublikoje reglamentuojantys teisės aktai bus Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymas ir Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymas.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti sąrašą elektroninių pinigų leidėjų, kuriems suteikiama išimtinė teisė leisti elektroninius pinigus. Šiuo metu elektroninius pinigus turi teisę leisti tik komerciniai, specializuoti bankai ir Centrinė kredito unija, o teikiamu įstatymo projektu siūloma praplėsti elektroninių pinigų leidėjų ratą, numatant, kad ir kiti asmenys (pvz., elektroninių pinigų įstaigos) turi teisę leisti elektroninius pinigus. Tai paskatins tokių įstaigų steigimąsi ir konkurenciją bei duos kitus teigiamus rezultatus. Kartu kredito įstaigos ir toliau galės leisti elektroninius pinigus, tačiau tai nebebus jų išimtinė teisė ir tam tikslui nebereikės steigti specializuotų bankų.
Taip pat Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo projektu siekiama sudaryti teisines sąlygas Lietuvoje veikti naujai ūkio subjektų kategorijai – elektroninių pinigų įstaigoms. Elektroninių pinigų įstaigos turės teisę leisti elektroninius pinigus, taip pat galės teikti su elektroninių pinigų leidimu susijusias mokėjimo paslaugas. Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo projektas reglamentuos elektroninių pinigų įstaigų veiklą, licencijavimą, apskaitą, priežiūrą, reorganizavimo, likvidavimo, bankroto ir kitus ypatumus. Elektroninių pinigų įstaigoms siūloma leisti vykdyti kitą, su mokėjimo paslaugomis nesusijusią, veiklą. Toks reglamentavimas grindžiamas siekiu sudaryti sąlygas ūkio subjektams plėsti savo veiklą vartotojams siūlant elektroninių pinigų leidimo ir mokėjimo paslaugas ir kartu užtikrinant šių paslaugų teikimo riziką ribojančią priežiūrą bei vartotojų lėšų apsaugą. Tokia elektroninių pinigų įstaigoms taikoma priežiūra, kiti nustatyti reikalavimai ir šių reikalavimų laikymosi užtikrinimas padidins potencialių elektroninių pinigų turėtojų pasitikėjimą elektroninių pinigų įstaigomis, paskatins šių įmonių plėtrą ir veiklos galimybes Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje (toliau – ES).
Norėdamas tapti elektroninių pinigų įstaiga, juridinis asmuo privalės gauti šios įstaigos veiklos licenciją. Įstatymo projektas reglamentuoja elektroninių pinigų įstaigos veiklos licencijos išdavimo reikalavimus ir tvarką, nustato licencijos sustabdymo ir atšaukimo pagrindus. Siekiant paskatinti mažų ir vidutinių elektroninių pinigų įstaigų veiklą, Lietuva ketina pasinaudoti Direktyvos numatyta galimybe tokioms įstaigoms suteikti elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją. Elektroninių pinigų įstaigoms, turinčioms elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, nebus taikomi kapitalo ir kai kurie kiti reikalavimai. Tačiau elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija nesuteiks teisės elektroninių pinigų įstaigai teikti licencijuojamų paslaugų kitose ES valstybėse narėse. Ribotos veiklos licenciją turinčios elektroninių pinigų įstaigos, kuriai išduota elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija, per pastaruosius 6 mėnesius neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkis neturi viršyti 3 mln. litų per mėnesį, taip pat jos vadovai negali būti pripažinti kaltais padarę nusikaltimus, susijusius su pinigų plovimu ar terorizmo finansavimu, ir kitus nustatytus nusikaltimus.
Juridinis asmuo, siekdamas gauti elektroninių pinigų įstaigos veiklos licenciją (ne ribotos veiklos licenciją), privalės atitikti įstatymo projekte nustatytus pradinio kapitalo ir nuosavų lėšų reikalavimus. Elektroninių pinigų įstaiga turės turėti minimalų nuosavą kapitalą, ne mažesnį kaip 350 tūkstančių eurų (išreikštą eurais pagal Lietuvos banko skelbiamą oficialų lito ir euro santykį).
Įstatymo projekte nustatoma, kad visos Lietuvos Respublikoje įsteigtos ir licencijuotos elektroninių pinigų įstaigos, jų filialai, tarpininkai, elektroninių pinigų įstaigos vardu teikiantys elektroninių pinigų leidimo paslaugas (toliau – tarpininkai), ir fiziniai arba juridiniai asmenys, per kuriuos yra platinami arba išperkami elektroninės pinigų įstaigos išleisti elektroniniai pinigai, bus įtraukiami į viešai visuomenei prieinamą elektroninių pinigų įstaigų sąrašą. Teisė pradėti teikti elektroninių pinigų leidimo ir platinimo paslaugas bus įgyjama tik tada, kai tas asmuo bus įtrauktas į minėtąjį elektroninių pinigų įstaigų sąrašą. Viešas elektroninių pinigų įstaigų sąrašo skelbimas ir nuolatinis jo atnaujinimas leis elektroninių pinigų leidimo ir mokėjimo paslaugų vartotojams ir kitiems suinteresuotiems asmenims prireikus patikrinti, ar asmuo, leidžiantis elektroninius pinigus ar siūlantis teikti mokėjimo paslaugas, yra licencijuotas ir prižiūrimas pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.
Įstatymo projekte nustatoma, kad elektroninių pinigų įstaigų priežiūros institucija Lietuvoje bus Lietuvos bankas. Atsižvelgiant į siekį sudaryti sąlygas vykdyti veiksmingą elektroninių pinigų įstaigų priežiūrą, įstatymo projekte nustatomos priežiūros institucijos – Lietuvos banko – teisės ir pareigos: leisti teisės aktus ir rekomendacijas dėl prižiūrimų elektroninių pinigų įstaigų veiklos ir priežiūros, priežiūros tikslais gauti reikiamą informaciją ir dokumentus, atlikti elektroninių pinigų įstaigos, jos filialo, tarpininko inspektavimą (tikrinimą). Be to, nustatoma, kad priežiūros institucija elektroninių pinigų įstaigų priežiūros klausimais bendradarbiauja su kitų ES valstybių narių priežiūros institucijomis ir nacionaliniais centriniais bankais, Europos centriniu banku.
Siekiant užtikrinti efektyvų įstatymo reikalavimų laikymąsi, įstatymo projekte nustatomos poveikio priemonės, kurias galėtų taikyti priežiūros institucija, jei elektroninių pinigų įstaiga nesilaikys nustatytų veiklos reikalavimų. Tokiu atveju priežiūros institucija galės laikinai uždrausti leisti elektroninius pinigus ar teikti vieną ar kelias mokėjimo paslaugas, laikinai ar visam laikui uždrausti vieno ar kelių elektroninių pinigų įstaigos filialų veiklą, paskirti laikinąjį atstovą veiklos priežiūrai, sustabdyti ar atšaukti išduotą licenciją ir kt. Įstatymo projekte taip pat nustatomos baudos, kurias elektroninių pinigų įstaigoms galės skirti priežiūros institucija. Priežiūros institucijos teisės ir pareigos, baudos ir kitos poveikio priemonės įstatymo projekte nustatomos atsižvelgiant į nusistovėjusią praktiką, taikomą prižiūrint kitus finansų rinkos dalyvius – bankus ir kredito unijas, kurių priežiūrą taip pat vykdo Lietuvos bankas.
2. Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 1, 2, 4, 14, 40, 48, 49 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektu numatoma pakeisti Lietuvos Respublikos bankų įstatymą ir iš jo išbraukti specifinę bankų kategoriją – „specializuotus bankus“. Galiojanti įstatymo redakcija specializuotiems bankams numato išimtinę galimybę leisti ir tvarkyti elektroninius pinigus, o perkėlus į nacionalinę teisę Direktyvos Nr. 2009/110/EB nuostatas, leisti elektroninius pinigus galės ir kiti elektroninių pinigų leidėjai (elektroninių pinigų įstaigos, kredito įstaigos ir kiti įstatyme numatyti elektroninių pinigų leidėjai).
3. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma praplėsti įstatymo reguliuojamų subjektų ratą, į jį įtraukiant elektroninių pinigų įstaigas.
4. Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo 2 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektu siūloma patikslinti įstatymo sąvokose pateiktą finansinės paslaugos, susijusios su elektroninių pinigų leidimu, sąvoką, atsižvelgiant į Direktyvos Nr. 2009/110/EB nuostatas. Iš Įstatymo priedo siūloma išbraukti 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/46/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, kurią pakeitė Direktyva 2009/110/EB.
5. Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo ir priedo papildymo įstatymo projektu siūloma patikslinti finansų įstaigos sąvoką, atsižvelgiant į Direktyvos Nr. 2009/110/EB nuostatas.
Papildomai siūloma atsisakyti įstatyme nustatytos išimtinės kredito įstaigų teisės leisti elektroninius pinigus, nes tai vykdys ir kiti elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme nurodyti elektroninių pinigų leidėjai (pvz., elektroninių pinigų įstaigos).
Atitinkamai siūloma atlikti ir kitus redakcinio pobūdžio pakeitimus, susijusius su kredito įstaigos ir finansų įstaigos apibrėžtimis, atsisakant nuostatų, susijusių su deklaravimu, kad asmuo teikia finansines paslaugas, ir susiejant šias nuostatas su faktiškai vykdomu finansinių paslaugų teikimu. Įstatymo priedą siūloma papildyti nuoroda į Direktyvą 2009/110/EB.
6. Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma patikslinti įstatymo taikymo sritį ir papildyti ją nuostata, kad šis įstatymas nėra taikomas mokėjimo įstaigoms ir elektroninių pinigų įstaigoms.
7. Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 4 ir 38 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo pakeitimo projektu siūloma numatyti, kad kredito unijos turi teisę leisti elektroninius pinigus. Tačiau tokiu atveju jos turi turėti minimalų nuosavą kapitalą, ne mažesnį kaip 350 tūkstančių eurų (išreikštą eurais pagal Lietuvos banko skelbiamą oficialų lito ir euro santykį).
8. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 8, 11, 43, 44, 45, 46, 461, 47 straipsnių ir septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektu siūloma Lietuvos banko licencijuojamų ir prižiūrimų įstaigų sąrašą papildyti elektroninių pinigų įstaigomis.
9. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 1, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 19, 20, 25, 31, 33, 35, 36, 38, 47, 49, 50, 53, 54, 541, 55 straipsnių, ketvirtojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 37 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo priedo papildymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma Lietuvos banko licencijuojamų įstaigų sąrašą papildyti elektroninių pinigų įstaigomis.
10. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2, 33, 40, 42, 55, 63, 64, 95, 102 ir 106 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma papildyti įstatyme vartojamas sąvokas sąvoka „elektroninių pinigų įstaigos“ ir numatyti, kad joms yra nustatytos analogiškos kaip ir mokėjimo įstaigoms funkcijos, susijusios su mokesčių mokėtojo identifikavimu, mokesčių administratoriaus informavimu ir jo nurodymų vykdymu.
11. Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 2, 3, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu siūloma mokėjimo paslaugų teikėjų sąrašą papildyti elektroninių pinigų įstaigomis.
12. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 4, 10 straipsnių pakeitimo ir priedo papildymo įstatymo projektu siūloma praplėsti finansų įstaigų apibrėžtį, ją papildyti elektroninių pinigų įstaigomis, patikslinti, kad Lietuvos bankas nustatys šioms įstaigoms skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūrės jų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, ir konsultuos jas minėtų nurodymų įgyvendinimo klausimais.
13. Lietuvos Respublikos užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma papildyti, kad litus į užsienio valiutą, užsienio valiutą į litus ar vieną užsienio valiutą į kitą užsienio valiutą turi teisę keisti ne tik kredito įstaigos, tačiau taip pat ir elektroninių pinigų įstaigos, kai tai yra susiję su elektroninių pinigų išleidimu ir mokėjimo paslaugų teikimu.
5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Kriminogeninės situacijos, korupcijos įstatymai neįtakos.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priėmus įstatymų projektus, bus reglamentuotas elektroninių pinigų Lietuvos Respublikoje naudojimas, išleidimas ir išpirkimas. Atsiras nauja ūkio subjektų rūšis – elektroninių pinigų įstaigos. Verslo subjektai įgis galimybių teikti elektroninių pinigų leidimo paslaugas. Taip pat, jie tuo pat metu galės vykdyti ir kitą, su mokėjimo paslaugomis nesusijusią veiklą. Tai turės teigiamą įtaką konkurencijai tarp skirtingus mokėjimo paslaugų teikimo būdus siūlančių verslo subjektų.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą. Projektais reglamentuojami nauji, šiuo metu Lietuvos Respublikos teisės aktais nereguliuojami klausimai. Priėmus teikiamus teisės aktų projektus Lietuvos bankas priims jų įgyvendinimui reikalingus poįstatyminius aktus.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir kitų norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos ir terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir ES dokumentams.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Įstatymams įgyvendinti lydimuosius aktus parengs Lietuvos bankas.
12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas. Įstatymų projektų įgyvendinimas papildomų išlaidų iš valstybės biudžeto nepareikalaus.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų vertinimai ir projektų rengimo metu gautos specialistų išvados bus paskelbtos Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje (TAPIS).
14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai. Įstatymų projektus parengė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko atstovai. Įstatymo projekto rengimą koordinavo Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento (direktorė – Eivilė Čipkutė, tel. 219 9387) Finansinių paslaugų skyriaus vyriausiasis specialistas Skaidrius Prascienis, tel. 219 9305.
15. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc. Elektroniniai pinigai, elektroninių pinigų įstaiga.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Finansų ministras