LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO plenarinio posėdžio NR. 320
STENOGRAMA
2011 m. gegužės 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
Č. V. STANKEVIČIUS ir A. ČAPLIKAS
PIRMININKAS (Č. V. STANKEVIČIUS, TS‑LKDF*). Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai. Kviečiu visus užimti savo darbo vietas. 2011 m. gegužės 10 d. rytinį plenarinį posėdį skelbiu pradėtą.
10.03 val.
Pirmiausia turime spręsti klausimą dėl darbotvarkės patvirtinimo. Turiu pakviesti prieš tai registruotis. Prašom visus sėstis ir registruotis.
Užsiregistravo 83 Seimo nariai.
Jūs turite išdalytą darbotvarkės projektą, tačiau aš, atsižvelgdamas į šio ryto Seniūnų sueigos rekomendaciją, siūlau Seimui spręsti, ar Seimas sutiktų įrašyti į rezervinių klausimų sąrašą rezoliucijos „Dėl minimalios mėnesinės algos didinimo“ projektą. Yra pasiūlymas Seimui spręsti dėl įrašymo į darbotvarkę tarp rezervinių klausimų rezoliucijos „Dėl minimalios mėnesinės algos didinimo“ projektą. Kas pritaria tokiam darbotvarkės papildymui, prašom balsuoti už, kas nepritaria, prašom balsuoti kitaip. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 85 Seimo nariai: už darbotvarkės papildymą rezoliucijos projektu balsavo 41, prieš – 19, susilaikė 25. Rezoliucija į šios dienos darbotvarkę neįrašoma. Ar yra kokių dar pasiūlymų, pastabų dėl darbotvarkės? Nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu šios dienos darbotvarkei? Pritarta.
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, kol pradėsime svarstyti įstatymų projektus, aš noriu jus pakviesti pasveikinti mūsų kolegą J. Urbanavičių, kuriam gegužės 1 d. gimė dukra. (Plojimai) Dėkojame Seimo nariams už sveikinimus jaunam tėtei.
10.05 val.
Pradėkime svarstyti pirmąjį darbotvarkės klausimą – Miškų įstatymo 2, 4, 11, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-1649(3). Kviečiu į Seimo tribūną Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką J. Šimėną. Priėmimo stadija.
Pradėsime 1 straipsnio priėmimą. Yra pasiūlyta priimti pataisų. Čia iš pataisų pirmiausia yra, aš iš karto pasakysiu pats, A. Stancikienės, G. Songailos, R. Žemaitaičio ir J. Stanevičiaus pataisa dėl keičiamos 2 straipsnio 1 dalies, tačiau ji pateikta dėl ankstesnės antrosios redakcijos, todėl nebus svarstoma. Yra ir visas pluoštas Seimo nario A. Endzino pataisų. Jos yra keturios. Jeigu… Autoriaus aš nematau. Peržiūrėjau tas pataisas, jūs jas galite matyti iš konsoliduoto varianto, jos yra įvairios, tačiau iš eilės trečiojoje pataisoje, kuri registruota… Visos jos įregistruotos 13 d., tą pačią balandžio dieną. Tačiau aš manau, kad galėtume išspręsti dėl visų šių pataisų, jeigu spręstume dėl trečiosios pataisos, kurioje yra visi kitose pataisose keičiami elementai: ar 1, ar 0,1, ar 0,5 hektaro miško dydis, yra žodžiai „esantys viename žemės sklype“ ir yra žodžiai „ne mažiau kaip 50 %“, ir yra žodžiai „faktiniame brandos amžiuje“. Viena pataisa iš tikrųjų konsoliduoja visas kitas pataisas. Autoriaus nėra. Ar kas?.. Pirmiausia reikia Seimo pritarimo, kad šios pataisos būtų svarstomos. Tačiau pirmininkas prašo žodžio, tai aš jam privalau suteikti.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, dėl visų A. Endzino pateiktų pataisų dėl 1 straipsnio komitetas yra suformavęs poziciją. Ji atitinka Seimo svarstymo stadijoje priimtą nuostatą. Komitetas siūlo pritarti komiteto pozicijai, nepritarti visoms Seimo nario A. Endzino pasiūlytoms pataisoms.
PIRMININKAS. Ar yra remiančių Seimo nario A. Endzino pataisas? Prašom išreikšti balsavimu. Jeigu yra pakankama parama – 29 Seimo nariai, tada reikės svarstyti, o jeigu nėra, nesvarstysime.
Tiktai 12 Seimo narių remia šią pataisą, todėl ji nebus svarstoma. Visas tas pataisas, kurias sakiau, atspindi ta trečioji konsoliduota.
Toliau reikėtų svarstyti, jeigu būtų remiama, Seimo narių R. Sinkevičiaus, S. Giedraičio pasiūlymus keisti 1 straipsnį, t. y. keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ją papildant. Trečioji dalis yra sąvoka „miško žemė“. Autorius siūlo įrašyti papildomus žodžius. Komitetas tokiam siūlymui nepritarė. Ar yra remiančių?.. Galiu pacituoti, kuriuos žodžius siūlo įrašyti. Siūlo įrašyti žodžius, kas priskiriama, tame plote esantys dalykai. Įrašyti žodžius, kad „priskiriami nesudėtingi statinių, esamų ir buvusių sodybų plotai“. Tokia yra pataisos esmė. Ar yra remiančių šią pataisą? Prašom išreikšti nuomonę balsavimu, kad nebūtų abejonių. Komitetas šiai pataisai nepritarė.
Yra tik 18 Seimo narių, remiančių tokią pataisą. Taigi lieka komiteto redakcija.
Dabar yra pasiūlymų ir pataisų dėl kitų sąvokų. Yra S. Pečeliūno, D. Kuodytės ir E. Tamašausko pasiūlymas. Prieš tai norėčiau pateikti Seimui kitą pasiūlymą, tai kanceliarijos Teisės departamento pastaba, kur irgi pasisakoma dėl sąvokos „miško valda“. Teisės departamentas siūlo tikslinti dabar keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatą. Tačiau komitetas pažymi, kad šito straipsnio keitimas projekte nėra numatytas, taigi į šią pastabą negali būti atsižvelgiama. Į ją galės būti atsižvelgiama tik tada, jeigu bus pateiktas 18 straipsnio 2 dalies pakeitimo projektas ateityje. Taigi šitos Teisės departamento pastabos tokios, kokia ji suformuluota, priimti komitetas nepritaria ir jos svarstyti negalime. Reikia svarstyti Seimo narių S. Pečeliūno, D. Kuodytės ir E. Tamašausko papildymą 1 straipsnio 2 dalies nauja 18 dalimi, t. y. tokį išdėstymą, kokį autorius nurodo. Komiteto nuomonė yra nepritarti.
Klausiu Seimo narių, ar yra pakankamai remiančių šią pataisą dėl naujos sąvokos „sodyba“ suformulavimo ir galimo priėmimo įstatymo projekte? Prašom balsuoti. Ar yra 29 Seimo nariai, remiantys siūlymą papildyti įstatymą nauja sąvoka „sodyba“?
Už balsavo už tai, kad toks papildymas būtų svarstomas. Balsavo tik 22 Seimo nariai. Taigi jis nebus svarstomas.
Pirmininke, jeigu aš neklystu, tai 1 straipsnio visas pataisas apsvarstėme, taip?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Prašau. Ar yra norinčių kalbėti dėl motyvų, ar pritariame 1 straipsniui? Yra prieš pritarimą. S. Pečeliūnas. Jam žodis.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, šiek tiek pritrūko, septyni nesuprato mūsų siūlymo, matyt, kodėl mes siūlome įrašyti sąvoką „sodyba“. Paskaitykite įstatymo straipsnį. Visur sakoma: „Jeigu išlikę pamatai, leidžiama atstatyti sodybas.“ O kas tai yra, niekur ir nepaaiškiname pagal šį įstatymą. Tai ką mes leidžiame atstatyti, niekas nežino. Perskaitęs visą įstatymą taip ir nesužinos. Manau, tai yra klaidelė, kurią ateity vis tiek reikės mums taisyti. Šiaip straipsnis jau, na, pusėtinai padorus, galime taip konstatuoti, bet be šios sąvokos pasistatymas kai kuriose vietose tampa nebesuprantamas. Aš manau, mes turėjome gerą progą padaryti jį geriau suprantamą, aiškesnį, bet tos progos neišnaudojome. Taigi spręskite, ar tokie neišbaigti produktai Seimo, įstatymų leidybos fabriko, jeigu taip kai kas mėgsta vadinti, yra mums priimtini. Aš linkęs geriau daugiau laiko sugaišti, bet padaryti darbą iki galo, kad visiems viskas būtų aišku ir suprantama ir kad įstatymą skaitytume kaip eilėraštį, ir visi skaitytume vienodai, ir suprastume vienodai. Dabar galime suprasti skirtingai.
PIRMININKAS. Žodis A. Stancikienei – už įstatymo 1 straipsnį.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Aš iš tikro dar kartą visus patikinu, kad mes niekur nesuklydome. Apibrėžimas „sodyba“. Labai gaila, kad kolega Seimo narys, iš tikro tiek metų praleidęs Seime, nežino, kad jeigu tas apibrėžimas yra jau kitame įstatyme, tai jo kartoti šiame ne tik nereikia, bet ir nėra jokios būtinybės.
Aš noriu pasakyti, kad sodybos apibrėžimas yra galiojančiame Saugomų teritorijų įstatyme. Iš esmės, kadangi du kartus kartojasi, mes visuose įstatymuose aiškinamės, kas yra gyvenamoji namų valda, o sodyba sukeltų painiavą, nes iš esmės tada reikėtų keisti turbūt ir kitus įstatymus. Kuo ta sodyba skiriasi nuo gyvenamosios namų valdos? Tai yra lygiai tie patys ir priklausiniai, yra lygiai taip pat ir sodai, daržai ir t. t. Iš esmės aš noriu pasakyti, kad papildomos painiavos sukėlimas tikrai nereikalingas. Iš esmės mes padarėme teisingai atmesdami sodybos apibrėžimą.
PIRMININKAS. Ar Seimo narys E. Tamašauskas dėl vedimo tvarkos, ar dėl argumentacijos? Jeigu dėl vedimo tvarkos, aš suteiksiu žodį. Prašau balsuoti dėl pritarimo ar nepritarimo įstatymo 1 straipsniui.
Už pritarimą 1 straipsniui – 64, prieš – 3, susilaikė 27.
Prie šoninio mikrofono – žodis Seimo nariui E. Tamašauskui.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš norėjau pasakyti, kad kolegė A. Stancikienė suklaidino mus, nes Saugomų teritorijų įstatyme nėra šitos sąvokos. Dabar darbo grupė kaip tik ir svarsto, kaip šitą sąvoką pateikti. Labai gaila, bet išties, kai mes esame klaidinami šioje salėje, tai yra apmaudu.
PIRMININKAS. S. Pečeliūnas taip pat prie šoninio mikrofono.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Net jeigu ir būtų taip, kaip sakė ponia A. Stancikienė, jeigu ten būtų ta sąvoka, ji galiotų tik tam įstatymui. Jeigu norėtume, kad galiotų šitam įstatymui, tai turėtume įrašyti, kad sodyba suprantama taip, kaip tokiame įstatyme, tokiame straipsnyje yra parašyta. Šito įrašo nėra, aname įstatyme jokio įrašo dar nėra, vadinasi, nieko nėra. Ir kas yra sodyba, kiekvienas mūsų galime dabar suprasti pagal savo išprusimo lygį. Ačiū.
PIRMININKAS. Replikos pasakytos. Dabar, gerbiamieji kolegos, pereisime prie 2 straipsnio, kuriuo keičiama 4 straipsnio 3 dalis. Čia yra nemažai pataisų ir reikia mums rūpestingai dabar nepaklysti tarp jų, rūpestingai jas aptarti. Aš siūlyčiau pradėti nuo svarstymo tų pataisų, kuriomis iš esmės siūloma išbraukti 4 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Jeigu dėl išbraukimo šio punkto bus Seimo sprendimas, tai tada bus galima svarstyti kitas pataisas.
Taigi pirmasis siūlymas išbraukti šį punktą yra A. Stancikienės, D. A. Barakausko, A. Nedzinsko, G. Songailos ir A. Syso. Antras siūlymas dėl išbraukimo yra mano 17 puslapyje, nežinau, kaip jūs matote kompiuteryje, siūloma taip pat išbraukti… Atsiprašau, paklydau. Prašau, pirmininke. Aš siūlau pradėti nuo siūlymo išbraukti.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Pirmiausia dėl 4 straipsnio 3 dalies 1 punkto išbraukimo. Komitetas nepritarė tam pasiūlymui, nes Seimas po svarstymo yra apsisprendęs, kad jeigu nuosavybė buvo atkurta bendra, leisti atsidalyti savininkams bendrą nuosavybę atskirai kiekvienam. Komitetas nepritarė šitam…
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau balsuojant išreikšti nuomonę. Ar remiate šią pataisą, kuria būtų išbraukiamas 4 straipsnio 3 dalies 1 punktas? Jeigu bus 29 Seimo nariai, tada bus svarstoma ši pataisa. Prašau išreikšti savo pritarimą ar nepritarimą.
Už tai, kad 1 punkto išbraukimo pataisa būtų svarstoma, pasisakė tik 23 Seimo nariai. Pataisa, kuria siūloma išbraukti šį punktą, svarstoma nebus.
Dabar reikia svarstyti kitas pataisas ir reikėtų svarstyti eilės tvarka. Pirmiausia yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos, kurioms komitetas pritarė ir kartu teikia savo redakciją po pritarimo. Pirmininke, aš prašau jus pacituoti Seimui, kaip jūs atsižvelgėte į Teisės departamento pastabas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Teisės departamentas yra pateikęs pastabą dėl 4 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 punktų, iš esmės redakcinė pastaba – vietoj žodžio „padalijama“ įrašyti žodį „atidalijama“, tai mes sutinkame su pastaba ir siūlome pritarti.
Komiteto pasiūlymas yra toks: „Siūlyti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 punktuose žodį „padalijama“ išbraukti, įrašant žodį „atidalijama“, ir 1 punkte po žodžių „daugiau dalių negu“ išbraukti žodį „nurodyta“ ir įrašyti žodžius „sprendime nurodytas bendrasavininkių skaičius“.
PIRMININKAS. Aš nežinau, ar gerai išgirdau, bet po žodžių „ne daugiau dalių negu“ išbraukti žodį „nurodyta“ ir įrašyti žodžius, kaip jūs pasakėte.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti komiteto redakcijai, kurioje atsižvelgta į Teisės departamento pastabas ir kurią pirmininkas Seimui dabar paskelbė? (Balsai salėje: „Galima!“) Pritarta.
Toliau yra dar viena Teisės departamento pastaba, pateikiama prie šio straipsnio, tačiau jinai susijusi… Ja siūloma keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies punkte numatytą konstrukciją koreguoti. Aš manau, kad reikia šią pastabą palikti, kai svarstysime 11 straipsnį, taip?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Čia neaptarsime jos. Tada iš eilės. Aš pasakysiu, ką siūlo komitetas, ir paskui priminsiu. Teisės departamentas siūlo projekto 3 straipsnio, keičiamo įstatymo 11 straipsnio, 2 dalies 5 punkte taikomą konstrukciją atitinkamai perredaguoti. Aš pasakiau, kad mes tai prisiminsime, kai prieisime prie 11 straipsnio pataisų. Komitetas čia yra pasakęs savo nuomonę, kad jis yra atsižvelgęs šiame straipsnyje. Prašau pirmininką paaiškinti, ką tas jūsų parašymas reiškia.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Čia dėl 11 straipsnio 2 dalies?
PIRMININKAS. Taip, bet jūs sakote, kad į šią pastabą atsižvelgta ir 4 straipsnio 3 dalies redakcijoje.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Dabar nežinau, dėl kurios mes čia kalbame. Taip, iš tikrųjų šiandien komitetas priėmė sprendimą, kad tai yra 11 straipsnio 2 dalis.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Mes grįšime prie šios pataisos pastabų, kai svarstysime atitinkamą straipsnį.
Toliau yra dar viena Teisės departamento pastaba dėl 4 straipsnio 3 dalies 2 punkto, kuriai komitetas pritarė iš dalies. Prašau paaiškinti komiteto pritarimo ir pataisytos redakcijos turinį.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė Teisės departamento išvadai ir siūlo 4 straipsnio 3 dalies 2 punkte po žodžių „valstybinių parkų“ įrašyti „išskyrus juose esančiuose ketvirtos grupės miškuose“…
PIRMININKAS. Ar galime pritarti tokiai redakcijai, kurią komitetas dabar pasiūlė atsižvelgdamas į Teisės departamento pastabas? (Balsai salėje) Pritarta. (Balsai salėje) Negalima? Prašau pasakyti nuomonę. A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamuosius kolegas prašau atidžiai perskaityti Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą, kad tokios projekto nuostatos įteisina galimybę šiuo metu esamoje miškų ūkio paskirties žemėje statyti pastatus ir statinius, nes pagal Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalį „Žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 ha, ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą“, todėl svarstytina, ar tokios projekto nuostatos užtikrintų racionalų miško ir jo išteklių atkūrimą, naudojimą ir gausinimą. Be abejonės, šis variantas buvo pateiktas Vyriausybės kaip kompromisinis variantas sprendžiant beveik 70 tūkst. Lietuvos gyventojų poreikius ir jis būtų mažai skausmingas, jeigu mes iš esmės nepritartume paskui, ateityje, 20 arų sklypų formavimui ir nepritartume sodybų atstatymui. Bet jeigu mes iš esmės pritarsime ir šitam, ir kitiems dviem atvejams, tai tada aš manau, kad iš esmės miškams bus labai didelė žala. Todėl aš tikrai labai atsakingai prašyčiau balsuoti, įvertinti visas galimas pasekmes.
PIRMININKAS. Aš suteikiau žodį kolegei A. Stancikienei, nes ji pirmoji pareiškė iš vietos, kad negalima pritarti komiteto redakcijai. Bet yra užsirašiusių dėl šitokio… Iš tikrųjų pasisakymas reiškia, kad komitetas netinkamu būdu įgyvendino pastabas. Dabar žodį suteikiu V. P. Andriukaičiui.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Išties manau, kad komitetas ieškodamas kompromisų žengė netinkamu keliu. Man labai gaila, kad nebuvo Seimo palaikyta 4 straipsnio 3 dalies 1 punkto išbraukimo idėja, nes išties bendraturčių valdomos privačios miško valdos skaidymas prieštarautų tam, ką Konstitucinis Teismas apie mišką yra pasakęs, kad miškas yra ekosistema. Išties yra labai pavojingos tendencijos, jeigu mes neatsižvelgsime į daugumos specialistų labai jautriai formuluojamą problemą. Aš manau, kad Aplinkos apsaugos komitetas turėjo kur kas griežčiau ir principingiau saugoti miško ekosistemos vientisumą ir nepermesti nuosavybės teisių atkūrimo logikos, kuri buvo skiriama žemės valdoms arba žemės ūkio paskirties žemei, neperkelti to į miško kaip ekosistemos funkcionavimą ir gyvavimą. Todėl negalėčiau pritarti ir esamai komiteto redakcijai, ir 4 straipsnio 3 dalies 1 punkto palikimui.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Pakomentuosiu truputėlį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gal tada reikia dar išklausyti… Dabar aš norėčiau suteikti žodį B. Bradauskui, nes jis užsirašęs kitai nuomonei, ir po to komiteto pirmininkui. Gal tokia tvarka galėtume? B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų šiandien toks triukšmas salėje, nelabai daug suinteresuotų, užtat mes kartais kalbame vienas apie saulę, kitas apie mėnulį. Čia yra visai kitas reikalas, ne taip, kaip pasakė gerbiamasis Vytenis, mano kolega. Čia yra ne miškas, o miško žemė, bet jinai laisva, neapželdinta mišku, štai apie ką kalbama. Aš manyčiau, mes įsiskaitykime, apie ką kalbama, ir čia nieko baisaus nėra, kurie čia sakote, kad komitetas suredagavo netinkamai. Aš manau, kad komitetas suredagavo taip, kaip ir turėtų būti.
PIRMININKAS. Komiteto argumentai.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Jeigu pamatysime, vėlesniuose straipsniuose komitetas labai aiškiai suformulavo, kada draudžiama keisti paskirtį kokiuose miškuose, t. y. pirmos grupės, antros grupės, trečios grupės, ekosistemų apsaugos miškuose ir panašiai. Ketvirtos grupės miškai yra ūkinės veiklos miškai, ir mes matome, kad ūkinės veiklos miškuose galimas lengvesnis miško žemės paskirties pakeitimas. Komiteto tokia pozicija.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kilo diskusija, nuomonės išsiskyrė dėl to, ar komitetas tinkamu būdu reagavo į Teisės departamento pataisas. Nuomonės išsiskyrė, tai tik balsavimu galima spręsti, ar pritarti komiteto pakeistai redakcijai, kurią jis pasiūlė atsižvelgdamas į Teisės departamento pastabas, ar nepritarti. Prašau balsuoti. (Balsai salėje) Dėl 4 straipsnio 3 dalies 2 punkto komiteto pateiktos naujos redakcijos, tiksliau sakant, dėl komiteto… Atsiprašau, stabdau balsavimą. Tiksliau paaiškinu. Esmė yra tokia, kad komitetas, atsižvelgdamas į pastabas… Prašau pirmininką paskaityti, ką jis siūlo, kad visiems būtų aišku ir nebūtų nesusipratimų.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Komitetas siūlo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punkte po žodžių „valstybinių parkų“ įrašyti „išskyrus juose esančiuose ketvirtos grupės miškuose“. Valstybiniuose parkuose yra pirmos grupės, antros grupės, trečios grupės ir ketvirtos grupės. Ketvirtos grupės yra ūkiniai miškai, ir mes manome, kad ūkiniuose miškuose galėtų būtų lengvesnis…
PIRMININKAS. Dabar turėtų būti labai aišku. Aš prašyčiau mažiau triukšmo, daugiau tylos, kad galėtume atidžiai priiminėti įstatymą. Dabar balsuosime, ar pritariame komiteto siūlymui, kad į 4 straipsnio 3 dalies… punktą būtų įrašyti žodžiai „išskyrus juose esančiuose ketvirtos grupės miškuose“. Prašau balsuoti. (Triukšmas salėje)
Už komiteto pasiūlytą redakciją balsavo 62, prieš – 5, susilaikė 29. Taigi žodžiai „išskyrus juose esančiuose ketvirtos grupės miškuose“ į 2 punktą yra įrašyti.
Dabar reikia aptarti D. Kuodytės pasiūlymą, kuris susijęs su visomis trimis dalimis, t. y. su 3 dalies visais trimis punktais. Komiteto nuomonė dėl šių pasiūlymų, atsižvelgiant į tai, ką Seimas jau yra nusprendęs.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė D. Kuodytės pasiūlymui, tačiau labai panašiam pasiūlymui, einančiam po to, R. Sinkevičiaus ir S. Giedraičio, pritarė iš dalies ir suformulavo savo poziciją. Jeigu D. Kuodytė sutiktų su tuo, ką mes pasiūlėme dėl R. Sinkevičiaus ir S. Giedraičio pasiūlymo, tada iš esmės tai būtų kompromisas.
PIRMININKAS. Dabar aš turėčiau klausti Seimo sutikimo, kad šios pataisos būtų svarstomos. Arba pritaria Seimas 29 balsais…
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). D. Kuodytės.
PIRMININKAS. …tai bus svarstomas. Jeigu nepritaria, tada apskritai nebus svarstomas. Prašau pareikšti nuomonę dėl šių pataisų svarstymo tikslingumo.
Šios pataisos sulaukė tik 25 Seimo narių pritarimo, o to nepakanka pataisoms svarstyti. Toliau žiūrint į pataisas, tai Seimo narių A. Stancikienės ir A. Barakausko, A. Nedzinsko, G. Songailos pasiūlymai išbraukti pirmąjį punktą jau buvo svarstyti. Mes esame nusprendę ir Seimas yra atmetęs. Toliau, Seimo narių R. Sinkevičiaus ir S. Giedraičio pasiūlymas dėl 1 punkto, dėl kai kurių žodžių išbraukimo 3 dalies 1 punkte. Komitetas…
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). …pritarė iš dalies ir suformulavo…
PIRMININKAS. Komitetas atsižvelgė į šį pasiūlymą iš dalies, ką pirmininkas minėjo dėl kolegės D. Kuodytės pasiūlymo. Ar autorius tenkina toks sprendimas? Tenkina. Tai jo svarstyti nereikia, nes yra atsižvelgta iš dalies. Yra dar kitas pasiūlymas. Tuoj žiūrėsim.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). S. Pečeliūnas, D. Kuodytė, E. Tamašauskas.
PIRMININKAS. Palaukit, kad nepaklystume. Aš pasielgiau truputį nenuosekliai, ko gero, nes dar reikėjo aptarti prieš tai esantį tekstą – Seimo narių S. Pečeliūno, D. Kuodytės ir E. Tamašausko pasiūlymą taisyti 2 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Kokia komiteto išvada? Pritarti iš dalies?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė iš dalies ir siūlo taip suformuluoti 3 dalyje nustatytas nuostatas: išbraukti „sodyba“ arba „sodybai“, arba, išbraukiant žodžius „iki 1995 m. sausio 1 d.“, po jų įrašyti žodį „teisėtai“. Dėl sodybų mes apsisprendėme, kad vis dėlto šiame įstatyme yra gyvenamasis namas ir priklausiniai, suprantama. O dėl 1995 metų, tai tarp 1995 metų ir Konstitucinio Teismo sprendimo, priimto tikriausiai 2006 metais, iš tikrųjų buvo ta nuostata, kai Vyriausybės nutarimu buvo leidžiama keisti žemės paskirtį, ir ten atsirado tam tikri statiniai, bet vieni jų galbūt teisėti, kiti neteisėti, todėl komitetas siūlo įrašyti „tiems, kurie teisėtai ten atsirado“, o kurie neteisėtai, turi būti sprendimai, išspręsti kitomis teisinėmis priemonėmis.
PIRMININKAS. Žodis S. Pečeliūnui, vienam iš pataisų teikėjų.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Iš principo teisėtumą nustato teismas, o ne žodis įstatyme. Tas įrašymas – teisėti ar neteisėti – truputį juokingai skamba, bet jau tiek to. Mane labiausiai prajuokino A. Stancikienė, vėl kaip visada. Kai jinai prieš tai ginčijosi dėl sąvokos „sodyba“, o tik visai neseniai savo argumentuose tą žodį vis vartojo ir vartojo tą sąvoką, tai dabar ir vėl komitetas siūlo tos sąvokos neįrašyti ir sodyba vadinti gyvenamąjį namą kartu su jo priklausiniais. Gal vis dėlto reikėtų sąvoką sugrąžinti, kas yra sodyba, ir visiems būtų aišku, vienu žodžiu pasakytume vietoj aštuonių žodžių, taupytume ir laiką, ir pinigus. O dėl to, kad datą išbraukiate, aš sutinku, nes apie tai kalbėjau ir anksčiau, kad tai buvo ne konstitucinis sprendimas. Ačiū Dievui, po dviejų savaičių komitetas po didelių pastangų suprato, kad negalime daryti nekonstitucinių sprendimų. Tai aš nežinau, pone pirmininke, galėtume sutikti su komiteto siūlymu…
PIRMININKAS. Ačiū.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Bet anksčiau ar vėliau rekomenduoju sugrįžti prie sąvokos „sodyba“, kurios mūsų teisinėje bazėje, kol kas jokiame įstatyme nėra. Arba savo argumentuose tos sąvokos nevartoti, nes kiekvienas ją supranta savaip. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pataisos autoriai sutinka su komiteto daliniu… jų pataisos patenkina… A. Stancikienė – per šoninį mikrofoną.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Aš labai atsiprašau, dėl vedimo tvarkos trumpai norėčiau. Visų pirma aš nežinau, pagal ką jūs pirmininkaujate, nes tas konsoliduotas, kuris yra kompiuteriuose ir kurio popierinis variantas, iš esmės neatitinka tos eilės, pagal kurią mes einame, mums labai sunku sekti.
Antras dalykas, dėl K. Ramelio pataisos. (J. Šimėnas: „Mes dar nepriėjom iki jos.“) Labai prašau posėdžio pirmininko, kad jeigu teikėjas pasakė, kad sutinka su komiteto pasiūlymu, tai mes vis tiek turime ar balsuoti, ar bendru sutarimu, bet turime užfiksuoti, kad tai nuomonei pritariame, o neiti prie kito pasiūlymo. Tiesiog tokia trumpa pastaba, kad paskui nebūtų kokių nors nesusipratimų.
PIRMININKAS. Žiūrėkite, aš iš tikrųjų norėjau sužinoti, ar autoriai sutinka su komiteto sprendimu dėl jų pataisos, kuri yra teisėta. Jiems sutikus, nereikia daugiau svarstyti ir bendru sutarimu galime pritarti komiteto pataisytai redakcijai, o pataisa yra tokia, kad jie išbraukia datą iki 1995 m. sausio 1 d. Taip? Seimo narys A. Valinskas. Prašau.
A. VALINSKAS (J(LiCS ir TPP)F). Dėl vedimo tvarkos. Bet kuriuo atveju mes turime vis tiek fiksuoti, ar pritariame komiteto nuomonei, ar nepritariame. O jūs jau einate… Mes dvi praleidome net nebalsavę ir jau trečią svarstome. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš matau, kad čia tvyro visiškas chaosas. Pažiūrėkite, mes turime dabar ant savo stalų įstatymą, kurį turėsime perbalsuoti, to paties komiteto parengtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas. Aš jaučiu, kad tai, ką šiandieną mes darome… Vėl turėsime tą patį įstatymą grąžinti Seimo Pirmininkei, nes tas chaosas, kuris tvyro, rodo, kad iš tiesų mes dirbame nekonstruktyviai. Nes kairė nežino, ką daro dešinė, absoliučiai.
PIRMININKAS. Aš Seimo paklausiau, ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto redakcijai. Jeigu negalima, tada reikia balsuoti, ar pritarti komiteto sprendimui iš dalies patenkinti S. Pečeliūno, D. Kuodytės ir E. Tamašausko pasiūlymą, su kuriuo autoriai sutinka. Prašom balsuoti.
Už – 74, prieš – 4, susilaikė 13. Komiteto redakcijai pritarta. K. Daukšys – prie šoninio mikrofono. Prašau.
K. DAUKŠYS (DPF). Pirmininke, bėda yra ta, kad tas įstatymo tekstas, kurį turime spausdintą ant stalų, neatitinka to teksto, kurį jūs skaitote. Ir mes čia visi balsuojame velnias žino, už ką ir kaip, iš ausies, iš akies, nežinau, iš kur. Ar gali vieną kartą Aplinkos apsaugos komitetas taip pasiruošti įstatymo svarstymui, kad jisai būtų aiškus?! Dabar salėje chaosas, niekas nežino, už ką balsuoja, ir mes čia durnių voliojame dvi valandas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, komiteto pirmininkas tegu atsako pirma.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, reikia įdėmiai klausyti, ką mes darome, o ne kalbėtis tarpusavyje. (Šurmulys salėje) Pirmininkas visą laiką pasako, kokį straipsnį ir kokio straipsnio kokią dalį mes svarstome. Todėl sekite savo dokumentuose tuos dalykus. Aš noriu pasakyti, kad jūsų dėmesio stoka ir jus pačius įvaro į kampą ir jūs paskui nežinote, ką daryti. Noriu dar pasakyti, kas paskutinės išvados buvo padarytos šiandien ryte, nes iš tikrųjų Seimo nariai teikė ištisai pastabas, mes negalėjome nieko padaryti, tai viskas yra teisėta, ir neįžiūriu problemų.
PIRMININKAS. Dar kartą Seimo narys A. Valinskas.
A. VALINSKAS (J(LiCS ir TPP)F). Aš kreipiuosi frakcijos vardu į posėdžio pirmininką, nes jūs galite priimti sprendimą nutraukti dabar priėmimą, kadangi visiškas chaosas, nes ne tik komiteto pirmininkas nesupranta, bet ir šalia manęs sėdintys komiteto nariai. Iš tiesų neatitinka tai, kas yra kalbama, ir vėl visi kalti, išskyrus poną Joną Šimėną, nes jis vienas supranta, visi kiti nieko neklauso, bet yra atspausdintas blogas kompiuterinis variantas ir tik ponas J. Šimėnas, kaip Dievas, sako teisybę. Tai aš kreipiuosi į posėdžio pirmininką – jūs galite priimti sprendimą ir padaryti pertrauką iki kitos dienos, kai bus galima parengti. Nes pats pasakymas, kad tik šiandien ryte svarstė, vėl kelia šypsenas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Ten buvo paskutiniai pasiūlymai.
PIRMININKAS. Siūlymas padaryti priėmimo pertrauką yra teisėtas. Prašau Seimą spręsti balsuojant dėl šio pasiūlymo, kad būtų padaryta priėmimo pertrauka. Dėl techninių priežasčių, kad Seimo nariams neužtenka… (Šurmulys salėje) Prašau balsuoti, nesinervinkime. Mes svarstėme pataisas, turime priėmimo variantą, turime pataisas, atrodo, kad viskas aišku. Iki šios dienos vakarinio posėdžio, jeigu komitetas sutvarkys. (Triukšmas salėje) Likusį laiką… mes turime dar 50 min. darbotvarkės laiko. Tai jeigu komitetas gali sutvarkyti… Gerai, bet pirma… Seimas balsavo, kad pertrauka yra reikalinga dėl techninio sutvarkymo. Dabar klausiu pirmininko, kaip greitai galite sutvarkyti?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Mes galime padaryti per pusę valandos ir popietiniame posėdyje galime pratęsti įstatymo priėmimą.
PIRMININKAS. Dabar prašom dėl to pasakyti, ar galėsime, sutvarkius techniškai aiškiau, popietiniame posėdyje tęsti priėmimą. Prašau. Seimo narys J. Veselka. Prašau.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Seimo nario darbas nėra, išgirdus čia, salėje, balsuoti. (Balsai salėje: „Krizė, popieriaus…“) Seimo narys turi turėti minimum 24 val. susipažinti, priimti savo sprendimą ir, čia dar išklausius argumentus, vienaip ar kitaip pasielgti. Dabar jeigu padarysite po pietų, jie tik aptars, todėl aš siūlau šiandien nesvarstyti, nes mus pastatote į kvailą padėtį. J. Šimėnas jau daug yra pridaręs, išgirsime, kam jie pritarė, ir ausim lapsėdami pritarsime. Todėl siūlau ilgesnę pertrauką, iki ketvirtadienio. Tegul kvalifikuotai padaro, kad nebūtų kaip su Atsinaujinančių energijos šaltinių – prabudome, o jis jau turėjo veikti, ir vėl iš naujo. Prašau iki ketvirtadienio.
PIRMININKAS. Ar Seimas pritartų be balsavimo iki ketvirtadienio atidėti? (Balsai salėje) Jūsų nuomonė? Kolega E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, akivaizdžiai matome, kad viskas, kas čia vyksta, vyksta pažeidžiant Statutą. Pirmiausia Seimo nariai neturi to galutinio varianto, kuris turi būti.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Turi.
E. KLUMBYS (TTF). Tai yra vienas dalykas. Antras dalykas. Jeigu jūs laikytumėtės Statuto ir žiūrėtumėte, dėl ko yra balsuojama darant pertrauką, tai yra labai aiškiai parašyta, kad pertrauka yra arba pusės valandos, arba iki kito posėdžio. Tai yra statutiniai reikalavimai. Jeigu mes dabar priimame sprendimą iki kitos dienos, tai yra ypatingas sprendimas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Iš tikrųjų aš siūliau iki kito posėdžio, tačiau Seimo nariai prašo daugiau laiko. Tada, vadovaudamasis 261 straipsniu, kad šis pertraukos reikalavimas yra dėl techninių priežasčių, aš siūlau spręsti Seimui, ar pritaria Seimas, kad tolesnis priėmimas būtų daromas kitos savaitės ketvirtadienį. Atsiprašau, šios savaitės ketvirtadienį, po dviejų dienų, ir Seimo nariai turėtų pakankamai laiko susipažinti ir įsigilinti. Nes dabar visos pataisos buvo išdalintos, tačiau paskutinis komiteto posėdis dėl paskutinių pataisų įvyko tik šį rytą. Ar galime pritarti bendru sutarimu, kad ketvirtadienį, kolega E. Klumbys su tuo nesutiko, gal balsuoti reikia? Sutinka. Taigi priėmimas perkeliamas į… Prašau. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Pirmininke, tuomet komitetui prašymas, kad mes išdalintas pataisas turėtume jau rytoj, kad būtų 24 val. galimybė, nes nebūtinai komiteto redakcijai Seimo nariai gali pritarti, gali pasiūlyti savo alternatyvas, kurias galėtų paremti 29 Seimo nariai, kad komitetas neuždelstų ir vėliausiai ryt ryte pateiktų pastabas, kad mes ketvirtadienį galėtume, reikalui esant, pateikti savo siūlymus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kokį projektą priimti turėjome nuo balandžio mėnesio, tokį ir turime. Jis toks ir išliks. Tik konsoliduotas variantas, kuris yra pagrindinė medžiaga, bus papildytas tomis pataisomis, kurios galbūt neatsispindėjo. Tai yra techniniai dalykai. Atsižvelgiame į V. P. Andriukaičio pasiūlymą, kad komitetas tinkamai ir aiškiai parengtų medžiagą techniniu požiūriu, kad ji Seimo nariams būtų suprantama, ir tą padarytų ne vėliau kaip rytoj iš ryto. O komitetas turi šiandien tą darbą padaryti ir rytoj iš ryto išplatinti Seimo nariams, kad jie galėtų susipažinti. Taigi yra šio įstatymo priėmimo pertrauka.
10.52 val.
Miškų įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-1694 (svarstymas)
Kyla klausimas dėl kito – Miškų įstatymo papildymo 81 straipsniu, ar galime šiandien svarstyti? Nėra kliūčių svarstyti, tiesa? Tada prašau J. Šimėną, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką, į tribūną pateikti komiteto sprendimą.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Prašau Seimo narių dėmesio, kad suprastumėte, apie ką kalbama. Iš tikrųjų ką tik svarstyto įstatymo priėmimas buvo susijęs su, atrodo, penkių įstatymų konsolidavimu į vieną vietą. Keturis iš jų mes tada išmetėme, nes sujungėme į vieną įstatymą, o dėl penkto nebuvome gavę Kaimo reikalų komiteto išvados. Bet dabar, kai gavome Kaimo reikalų komiteto išvadą, siūlome ir šitą atmesti, nes jis iš esmės inkorporuotas į tą įstatymo projektą, kurį ką tik priiminėjome.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gali motyvus sakyti vienas – už, vienas – prieš. Už – R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Atsiprašau, kadangi esu tos pataisos autorius, negalėčiau kalbėti prieš savo pataisą. Aš esu už pataisą, kad draudimas atstatyti buvusias sodybas būtų panaikintas, jeigu yra išlikusių liekanų arba šis faktas buvusios sodybos yra patvirtintas teisiniu būdu. Aš manau, kad komiteto sprendimas, kadangi tą nuostatą kaip ir inkorporavo prieš tai priimame įstatyme, turi būti ne atmesti, o pritarti bent iš dalies.
PIRMININKAS. Iš tikrųjų jūs ne toje pusėje užsirašėte. Jūs kalbėjote prieš atmetimą. O J. Veselka už atmetimą nori kalbėti ar prieš atmetimą taip pat?
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš už atmetimą. Ir štai kodėl. 2 dalyje parašyta, kad bus galima statyti visokias sodybas atstatant statinius esamose ar buvusiose sodybose, kai yra išlikusių buvusių statinių ar sodo liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose. Vadinasi, išvertus į paprastą kalbą, čia taikomas toks principas: jeigu tu nešei rąstą su Leninu, tai tu įgyji teisę atstatyti sodybą; jeigu tu rąstą nešei be Lenino, tau neleidžia.
Gerbiamieji kolegos, savininkas yra savininkas. Negali būti geresnių, blogesnių, vidutiniškų, gerų. Praktiniu požiūriu pažiūrėkite. Pažymėta tik detaliuosiuose planuose. Vadinasi, miškas užaugęs, kelias užaugęs, visi tie patys darbai kaip ir naujoje vietoje. Jeigu ten surasi apžėlusį akmenį, tai tau leis, jeigu ten akmens nesurasi, neleis. Gerbiamieji, jeigu kreipsis į Konstitucinį Teismą, Konstitucinis Teismas, neabejoju, jeigu tikrai žiūrės į Konstituciją… savininko teisės ir atsakomybė turi būti vienoda, nesvarbu, ar tu kūrei mišką su akmeniu apžėlusiu ar be akmens apžėlusio.
Todėl, manau, reiktų principinį sprendimą priimti ir įstatymą atmesti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, be diskusijų, pasakę nuomones, balsuojame dėl pritarimo komiteto siūlymui šį įstatymo projektą atmesti. Balsuojame dėl projekto Nr. XIP-1694 atmetimo ar neatmetimo. Prašom balsuoti.
Už komiteto siūlymą atmesti įstatymo projektą balsavo 67, prieš – 12, susilaikė 20. Miškų įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektas yra atmestas.
S. Pečeliūnas dėl vedimo tvarkos turbūt?
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, viską padarėme teisingai ir teisėtai, bet labai nekorektiškai. Kaip pataisų autorius minėjo, iš principo pataisa nėra atmesta. Ji yra perkelta į pagrindinį įstatymą ir inkorporuota į kitą straipsnį. Tai dabar, kai balsuojame už atmetimą, mes pasakome: žmogus pasiūlė netinkamą dalyką, mes sakome, čia nereikia. Nors iš esmės mes priėmėme, ką jis siūlė, ir įrašėme į tinkamą vietą. Korektiškumo šiuo požiūriu, svarstant šį klausimą, tikrai pritrūko. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš tik galiu pasakyti, kad sutinku, kad mes atmetėme šį projektą, bet ne pasiūlymo esmę. Jūsų pastaba visiškai teisinga ir patikslina padėtį.
10.58 val.
Dabar kitas darbotvarkės klausimas yra susijęs su Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektu Nr. XIP-1749(5). Šis įstatymas Seimo buvo priimtas, tačiau Seimo Pirmininkė sulaikė jo pasirašymą. Seimo Pirmininkė kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kad ji pateiktų savo išvadas, tačiau komisija savo išvadų nepateikė, todėl tokiu atveju, vadovaujantis 160 straipsnio 4 dalimi, sprendimą priims Seimas.
Sulaikymo priežastis yra tokia, kad ilgai užtrukus įstatymo svarstymui ir priėmimui, priėmimo procedūroms, liko nepakeistos datos dviejuose paskutiniuose įstatymo straipsniuose, kuriuose buvo pavedimai, pasiūlymai Vyriausybei. Tai 66 straipsnis ir 67 straipsnis. Todėl aš siūlau Seimui tokį sprendimą.
Pagal Statuto 160 straipsnio 4 dalį Seimui balsuoti, ar pripažinti priėmimą 66 ir 67 straipsnių negaliojančiu, taip pat viso įstatymo balsavimą dėl priėmimo negaliojančiu ir grąžinti komitetui, atsiprašau, grįžti prie datos pakeitimo priėmimo iš naujo ir viso įstatymo priėmimo iš naujo. Turėtume balsuoti du straipsnius ir visą įstatymą. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas yra padaręs pataisas ir jos jums yra išdalintos. (Balsai salėje) Prašau? Šiandien gauta. Prašom. Jeigu kas nesutinka. Seimo narė L. Graužinienė. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pagal Statutą, aš suprantu, Seimas turi apsispręsti, ar iš naujo priėmimo stadijoje svarstyti priimtą įstatymą, o ne kažkokius atskirus straipsnius, nes mes, kaip Seimas, esame balsavę už visą įstatymą. Tai mes turime grįžti į priėmimo procedūrą. Komitetas, atitinkamai atsižvelgdamas į laiką, kuris reikalingas pagal Statutą, turi pateikti pataisas, mes turime dar kartą jas apsvarstyti ir dar kartą priimti įstatymą. Kaip mes galime dabar taisyti įstatymo straipsnius, kai yra nubalsuota už visą įstatymą?
PIRMININKAS. Mes iš tikrųjų…
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). …iš viso įstatymų leidimo chaosą iš klausos padaryti.
PIRMININKAS. Mes laikysime įstatymą nepriimtu, jeigu jūs pritarsite. Aš ir siūliau, kad laikome nepriimtais abu straipsnius ir todėl laikome nepriimtu įstatymą. Tada priimdami tuos straipsnius svarstysime komiteto pateiktas pataisas dėl datų, t. y. techninės pataisos dėl juridinės technikos, jos yra nekorektiškos, ir priimsime. Ar galime dėl to diskutuoti? Prašom. Kolega K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų pritariu jūsų pasiūlymui, kad šiandien mes apsispręstumėme, kad tas įstatymas nepriimtas. Bet po to apsisprendimo mes turime duoti komitetui laiko, kad jis pateiktų pataisas normalia tvarka. Šiandien jokiu būdu mes neturime priimti nei vienos pastraipos, nei vieno skyriaus ir viso įstatymo.
PIRMININKAS. Gerai, jūsų pasiūlymą įsidėmėjau. S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Tokių procedūrų per dvidešimt metų Seime yra buvę ne kartą ir ne du, kai priėmę daug daug straipsnių pastebime techninių nesklandumų, jų atsiranda visada. Užtrunka įstatymo priėmimas. Pirmininkas siūlė labai aiškią ir suprantamą procedūrą: laikom įstatymą nepriimtu, atšaukiame balsavimą dėl dviejų straipsnių, kur yra techninių klaidų. Komitetas, kiek žinau, tas pataisas jau yra išdalijęs, jeigu kas negavo ar nespėjo, galim spręsti, ar šiandien tą procedūrą atliekam, ar kitą dieną, tada grįžtame tik prie tų dviejų techninių straipsnių ir po to balsuojame už visą įstatymą. Tai yra techninių klaidų atitaisymas iš karto, ad hoc, kai jas pastebim, o ne išsiunčiam su klaidomis Prezidentui, o tada jis atsiųs vetavimą tų techninių klaidų. Kam visą tą žaidimą žaisti, kai patys pastebėję galim pataisyti? Aš pritariu Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo siūlymui. Tik viena bėda, tą ponas K. Daukšys sakė, ar mes tą galutinę procedūrą atliksime šiandien, ar kitą dieną. Dėl to reikėtų atskirai susitarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dar kolega E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jeigu mes laikome po balsavimo įstatymą nepriimtu, tai prasideda nauja priėmimo procedūra, o ne kokius nors du straipsnius vėl dar reikia laikyti nepriimtais, atšaukti vėl. Procedūra prasideda iš naujo nuo priėmimo stadijos.
PIRMININKAS. V. P. Andriukaitis ir dar kolega A. Valinskas.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Pirmininke, šį kartą tikrai ilgokai laukiau žodžio, bet viskas gerai. Pirmininke, mano problema, kaip apsispręsti, susijusi su tuo, kad Etikos ir procedūrų komisija nepateikė išvadų. Ne tai, kad ji ignoravo ar nesvarstė, bet keista, kad Etikos ir procedūrų komisija nepateikė išvadų. Kitaip sakant, susidaro įspūdis, kad Etikos ir procedūrų komisija neįžvelgė procedūrinių pažeidimų. Štai kur yra problema. Dabar mes, suprantama, turime… arba mes manom, kad ši komisija blogai dirba, bet turbūt ne tai. Ji svarstė ir, suprasdama, kad negali įžvelgti statutinių pataisymų, nepateikė išvados. Dabar antroji su tuo susijusi problema, pirmininke, kaip mums pasielgti, kad laikytume šį įstatymą nepriimtu, kokiu motyvu remiantis laikyti įstatymą nepriimtu. Tada teisingas E. Klumbio argumentas, kad jeigu Seimas apsispręs, kad laikome nepriimtu, išties iškyla klausimas, kaip mes toliau einam. Tada mes turime apsispręsti, ar svarstome tik du straipsnius, ar svarstome tai šiandien, ar vis dėlto geriau, kad atidedam kitam posėdžiui, nes galbūt Seimo nariai manys, kad jie gali pasiūlyti pataisų dėl kitų straipsnių.
PIRMININKAS. A. Valinskas.
A. VALINSKAS (J(LiCS ir TPP)F). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tiesų čia labai daug argumentų skamba, jog tai tik techniniai pataisymai. Tačiau lygiai tokie pat techniniai pataisymai vieną kartą jau buvo, dėl ko buvo kalta, aišku, biuro darbuotoja, kai „ne mažiau iki arba daugiau“. Kažkam atrodė, kad tai techniniai. Manau, kad tokių pakeitimų ir šiame įstatyme, ne tik šiuose dviejuose straipsniuose gali būti. Atimti iš Seimo narių teisę dar kartelį revizuoti blogai dirbančio komiteto darbą būtų neteisinga. Todėl mes siūlome pirmiausia, visą įstatymą laikydami nepriimtu, suteikti teisę, kaip siūlė ir E. Klumbys, kad visi įstatymo straipsniai būtų priimami paeiliui. Siūlytume keisti ir pagrindinį komitetą iš Aplinkos apsaugos komiteto į Ekonomikos komitetą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, visi čia pareiškė nuomones. Aš manau, kad Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas galėtų neaiškinti, kodėl nepateikė. Statutas numato, kad toks atvejis gali būti, kai nepateikia išvadų, bet gal neišplėskime diskusijos temos. Prašom. Kolega A. Salamakinas vis dėlto prašo žodžio.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš vis tiek privalau paaiškinti, kodėl Etikos ir procedūrų komisija nepateikė savo išvados. Jeigu mes būtume pateikę išvadą, kad Statuto pažeidimo nėra… O iš tiesų nei posėdžio pirmininkas, nei pranešėjas Statuto nepažeidė. Viskas buvo priimta, kaip ir numato Seimo statutas. Tačiau Etikos ir procedūrų komisijai nesuteikta teisė revizuoti įstatymo esmės. Galite įrašyti ir balandžio 1 d., jeigu Seimas pritars, galite įrašyti ir 50 metų datą – Etikos ir procedūrų komisija to kvestionuoti negali. Todėl mes specialiai neteikėme savo išvados, kad Seimui nereikėtų naikinti Etikos ir procedūrų komisijos sprendimo ir iš naujo grįžti, kad būtų einama paprastesniu keliu. O yra Seimo valia. Šiandien mes išties, aš manau, turime panaikinti priimtą įstatymą ir po to apsispręsti, ar einame vėl pastraipsniui per visą įstatymą, ar tik žiūrime tuos du straipsnius, dėl ko teikia jį Seimo Pirmininkė. Ar tą darysime šiandieną, ar ketvirtadienį, apsispręskime balsuodami.
PIRMININKAS. Dėkoju už jūsų komentarą, viską spręsime balsuodami, bet prieš tai dar laukia žodžio J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes būtume sugaišę daug mažiau laiko, jeigu jūs pagal Statutą konstatavęs, kad šiandien yra tokia situacija, kuri Statute detaliai neaprašyta, būtumėt pasinaudojęs paskutiniuoju, atrodo, Statuto 261 straipsniu ir pats pasiūlęs kelią, kaip tą situaciją spręsti. Mes dėl to būtume balsavę, aš tikiuosi, jūsų pasiūlytą kelią būtume patvirtinę ir judėtume į priekį. Dabar čia kažkoks turgus buvo padarytas. Seimo nariai gali čia turėti daugybę nuomonių, kaip spręsti, bet jūsų pareiga yra atsakomybė greitai pasiūlyti kelią ir mes dėl to balsuojame.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu dabar jau iš tikrųjų balsuoti. Ar laikome?.. (Balsai salėje) Kadangi įstatymo leidybos procedūra dėl dviejų straipsnių, kuriuose yra datos, nebuvo pažeista, kaip sako pirmininkas, tačiau dėl juridinės technikos liko nepataisytos klaidos dviejų straipsnių, 66 ir 67, mes turime balsavimu dėl viso įstatymo pripažinimo spręsti, ar laikome netekusiu galios. Tai yra ar šio įstatymo priėmimą laikome netekusiu galios, prašom spręsti balsuojant. Kas pritaria, kad įstatymas būtų laikomas nepriimtu, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip.
Iš 85 Seimo narių 81 balsavo už tai, kad įstatymas būtų laikomas nepriimtu, priėmimas būtų netekęs galios, ir susilaikė tik 4. Seimas dėl to nusprendė. (Balsai salėje)
Dabar kyla klausimas… Dar norima diskutuoti? Kolega E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke…
PIRMININKAS. Nors mane bara dėl to, kad aš leidžiu diskutuoti.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu dabar fiksuoti, kad po šito balsavimo labai aiškiai mes grįžtame į įstatymo priėmimo pradinę stadiją. (Balsai salėje) Kadangi mes dabar nubalsavome, kad priėmimo… mūsų priėmimas buvo neteisėtas ir mes dabar pradedame iš naujo procedūros stadiją. Ar šitą mes galime konstatuoti?
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, vadovaudamasis protingumo ir priežastingumo motyvais, siūlau pritarti, kad grįžtame prie 66 ir 67 straipsnių priėmimo ir po to prie viso įstatymo priėmimo. (Balsai salėje) Kuo remiantis negalima? Prašom. Kolega A. Salamakinas nori pasakyti.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Kad išvengtume dar kartą, kad nereikėtų ko nors svarstyti, Seimas turėtų apsispręsti, ar einame pastraipsniui (kas yra numatyta Seimo statute), ar vis dėlto taisome tik tuos straipsnius, dėl kurių ir kreipėsi Seimo Pirmininkė. Tokiu būdu yra Seimo valia priešpaskutiniame Statuto straipsny, nes 160 straipsnyje sakoma: „Paprastai grįžtama į tą stadiją.“ Pabrėžiu, paprastai, kur buvo padarytas pažeidimas. Statuto pažeidimo nebuvo padaryta, bet buvo padaryta klaida pačiame įstatyme.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ačiū Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkui. Aš pasiūliau teisėtą siūlymą, bet teisėti siūlymai yra ir… Jeigu jam nebus pritarta, tada bus grįžtama į… (Balsai salėje) Prašom balsuoti alternatyviai. Vienas siūlymas, kad bus grįžtama prie 66 ir 67 straipsnių priėmimo. Antrasis balsavimas. Tie, kurie balsuos prieš, bus grįžtama prie priėmimo pastraipsniui nuo pradžios. (Balsai salėje) Taip rekomenduoja ir Etikos ir procedūrų komisija… Atsiprašau. (Balsai salėje) Prašom netriukšmauti! Klausykite, netriukšmaukite. Ko dėl tokių dalykų dabar jaudintis? Aš supratau Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko nuomonę, kad jis pritaria, kad yra du alternatyvūs variantai. Prašom Seimą balsuojant spręsti. Viskas! Prašom balsuoti. Kas balsuoja už, balsuoja už tai, kad būtų grįžtama ir priimami 66 ir 67 straipsniai, kas balsuoja prieš, balsuoja už viso įstatymo priėmimą nuo pradžios. Ar viskas aišku?
Už tai, kad būtų grįžtama prie 66 ir 67 straipsnių priėmimo, atitinkamai ir viso įstatymo, balsavo 61 Seimo narys, o už tai, kad būtų visas priėmimas pradėtas nuo pradžios, balsavo 31.
Dabar E. Klumbys dar nori pasakyti repliką. Prašom.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, anksčiau balsuodami mes panaikinome mūsų balsavimo rezultatus. Dabar buvo nuspręsta, kad priimsime du straipsnius. Sakykite, kada mes priimsime likusius 65 straipsnius, nes už juos nebuvo balsuota? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar negalėtume baigti šios diskusijos? Jeigu kas nors kam nors nepatinka, galima skųstis, galima dar ką nors daryti. Išspręskime iki galo… Aš prašau… Aš galiu jums suteikti žodį ir čia galime praradę daug laiko dar diskutuoti. Sprendimas yra priimtas. Jeigu jis neteisingas, tai neteisingas, bet Seimas nusprendė, ir viskas. Prašom. Kolega R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pirmu balsavimu, ką ir pasakė E. Klumbys, mes iš tikrųjų įstatymą kaip ir grąžinome į pirmą stadiją. Jūsų buvo siūlytas neteisėtas balsavimas, pasiūlytas. Negalėjo toks būti. Taip, kolegos, mes negalėjome, nes dabar turime eiti pastraipsniui dėl kiekvieno punkto, nes Seimo Pirmininkė šio įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo negalės teikti Prezidentei pasirašyti. (Balsai salėje) Štai kokią situaciją mes sukūrėme.
PIRMININKAS. Dieve mano! Juk jis buvo sulaikytas, Seimo Pirmininkės rašte pasakyta, dėl ko… Kiek galime tą patį kartoti? (Balsai salėje) Gal R. J. Dagys atsisakytų žodžio? Nes reikia dar išspręsti, kada pradėsime…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, jeigu man leistumėte, aš priminsiu kolegoms. Ne pirmą kartą tokį klausimą sprendžiame savo praktikoje. Ir pirmininkaujant gerbiamajam Č. Juršėnui, ir kitiems pirmininkams, ne pirmą kartą mes grįžtame į tą pačią procedūrą dėl tų klausimų, kai yra tiktai datų klausimas. Jeigu, kolegos, manote, kad visi anksčiau mūsų priimti įstatymai neteisėti, galite skųstis Konstituciniam Teismui, bet mes jau ne pirmą kartą taikome tokią procedūrą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar reikėtų išspręsti balsuojant. Seimo narys S. Pečeliūnas vėl prašo žodžio. Aš siūlyčiau išspręsti balsuojant, kada mes priimsime šį įstatymą iš naujo priimdami tuos du straipsnius ir visą įstatymą, nes viso įstatymo priėmimas jau negalioja. Buvo siūlymų priimti ketvirtadienį. Tada gal aš teikiu pasiūlymą dėl ketvirtadienio ir gal galime bendru sutarimu sutarti, kad nebūtų diskusijų? Ar yra laiko, gal dar kas pasiūlys kitų datų? Gerai? Bendru sutarimu sutariame, kad… (Balsai salėje)
J. RAZMA (TS-LKDF). Palaukite!
PIRMININKAS. J. Razma nesutinka. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, jūs pasižiūrėkite, iki kiek ketvirtadienį mes dirbsime. Nukėlėme Miškų įstatymą, šį dar nukelkime. Vertinkime, kiek truks posėdžio diena. Šiandien mes turime daug laiko. Aš nematau problemų ištaisyti tas datas. Tai yra menkas formalumas. Kas čia dabar atsitiko, kad visi savaitę pailsėję negalime šiandien to išspręsti?
PIRMININKAS. Gerai. Dėkui už jūsų pasiūlymą. S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Pirmoji pastaba ponui R. Žemaitaičiui prieš einant prie mikrofono perskaityti 20 metų Seimo stenogramas ir pamatyti, kaip kas kada ir kaip buvo.
O dėl šio klausimo. Gerbiamasis pirmininke, darykime tą balsavimą vakariniame posėdyje. Per tą laiką komiteto pirmininkas, jeigu kas negavo, išdalys tuos techninius siūlymus ir visi viską turės, viską žinos ir viskas bus aišku.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Nutraukiu bet kokias tolesnes diskusijas. (Balsai salėje) Skelbiu alternatyvų balsavimą. Yra du pasiūlymai. (Balsai salėje) Dieve mano! (Balsai salėje) Kas jums šiandien yra, kad jūs tiek daug norite diskutuoti dėl procedūrų? V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Pirmininke, šiuo atveju galioja… Jūs teisingai darėte, kad leidote perbalsuoti dėl apsisprendimo, ar nuo pradžios, ar tik du straipsnius. Primenu kolegoms, Statute yra žodis „paprastai“. Vadinasi, mes pasielgėme teisingai. Galite kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją.
Kitas dalykas. Mums dabar tenka susidurti su dviem straipsniais, bet dėl datų gali būti įvairių pasiūlymų, pirmininke. Čia jau, kadangi yra dviejų straipsnių… jie nepriimti ir neturime redakcijų, čia, pirmininke, galioja mažiausiai 24 valandų taisyklė. Todėl aš manau, kad jūsų pasiūlymas dėl ketvirtadienio yra statutinis.
PIRMININKAS. Gerai. Tada, kadangi Seimo nario J. Razmos pasiūlymas atmestas, aš, taupydamas Seimo laiką, sutinku su pasiūlymu ir prašau bendru sutarimu pritarti, kad priėmimas būtų daromas ketvirtadienį. Klausimas iki galo išspręstas. Ačiū.
11.19 val.
Dabar gal galėtumėte kokį rezervinį klausimą svarstyti. Rezerve… (Balsai salėje) Kur rezervas? Rezervinis klausimas dėl Laisvės premijos įsteigimo. Ar yra pranešėjas S. Stoma? Yra. Ar galėtumėte svarstyti dabar rezervinį klausimą ir kviesti į tribūną S. Stomą (jeigu jis mane girdi) pateikti pirmąjį rezervinį klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Sausio 13-osios – Laisvės premijos įsteigimo“ projektą Nr. XIP-2828(2)? Prašom. S. Stoma. Čia yra svarstymo stadija. Seimo nutarimo svarstymas. Antrasis variantas. Pasiūlymas yra… Atsiprašau. Aš suklydau. Aš turiu pakviesti paskaityti Audito komiteto išvadą. Atsiprašau aš jūsų. Audito komiteto išvada. Ar yra pirmininkė L. Graužinienė? (Balsai salėje) Ne, pranešėjas yra, tvarka, bet yra Audito komiteto siūlymas. Prašom dėl to. Viskas gerai, tiktai aš nematau siūlymo komiteto vadovės. Prašom. S. Stoma dėl projekto ir dėl pasiūlymo jį grąžinti tobulinti. Atsiprašau, dar neįjungiau. Prašom dabar.
S. STOMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Audito komitetas atidžiai išnagrinėjo gerbiamojo P. Auštrevičiaus siūlymą ir įvertino jį teigiamai, bet pasiūlė projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti bendru sutarimu, nes būtų daug solidžiau, jeigu toks rimtas dalykas, kaip Sausio 13-osios apdovanojimas ar kaip jis kitaip vadintųsi, būtų įsteigtas įstatymo pavidalu. Toks buvo Audito komiteto sprendimas.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Audito komiteto pasiūlymas yra grąžinti iniciatoriams tobulinti. Dėl šio pasiūlymo galima pasakyti motyvus. V. P. Andriukaitis – motyvai už Audito komiteto pasiūlymą.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Pirmininke, aš noriu pasisakyti už Audito komiteto išvadą. Manau, kad pasiūlytas projektas turi daug trūkumų. Visų pirma tai pareikalaus biudžeto lėšų, vienaip ar kitaip premijos bus arba Seimo kanceliarijos biudžete numatytos, arba turės būti Vyriausybės išvada, kad Vyriausybė pateiktų, iš kokių šaltinių ta premija bus steigiama. Šaltiniai yra tiesiog būtina statutinė norma. Kaip tai galima reguliuoti ne įstatymu?
Antras dalykas, aš labai abejoju dėl daugelio kitų aspektų, dėl tam tikrų šalių suskirstymo ir t. t. Aš manau, tobulinti šį sumanymą tikrai reikia, todėl remiu Audito komiteto išvadą.
PIRMININKAS. A. Nedzinskas yra užsirašęs kalbėti prieš. Prašau.
A. NEDZINSKAS (J(LiCS ir TPP)F). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, siūlau nepritarti šiam nutarimui, nes laisvės gynėjus, laisvės kovotojus yra daugybė būdų apdovanoti, juos pagerbti, todėl dar vienos premijos įsteigti tikrai nereikia. Po to atsiras ir birželio 13-osios premija, ir Černobylio dienos premija, ir kitų dienų premijos. Todėl siūlau nepritarti šiam nutarimui.
PIRMININKAS. Jūs siūlote nutarimui nepritarti, taip?
A. NEDZINSKAS (J(LiCS ir TPP)F). Taip.
PIRMININKAS. Seimo nutarimui. Dabar Seimui reikės balsuoti dėl pritarimo ar nepritarimo pateiktam nutarimo projektui. Atsiprašau. Aš noriu paklausti. Jūs kalbėjote, gerbiamasis Nedzinskai, ar pritariate nutarimui, ar pritariate komiteto nuomonei? Gal aš nesupratau?
A. NEDZINSKAS (J(LiCS ir TPP)F). Pritariu komiteto…
PIRMININKAS. Komiteto siūlymui pritarėte, taip? Vadinasi, jūs pritarėte grąžinimui tobulinti. Dabar balsuosime dėl komiteto pasiūlymo, ar šį projektą grąžinsime tobulinti. Prašau balsuoti. Balsuojame dėl Audito komiteto pasiūlymo įstatymo projektą tobulinti. Prašom balsuoti.
Seimas 51 balsu už, prieš – 3, susilaikius 10, pritarė Audito komiteto pasiūlymui ir nutarimo projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti. Viskas šiuo klausimu.
11.25 val.
Rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslų akademijos statuto patvirtinimo“ projektas Nr. XIP-2192. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas V. Stundys pateiks komiteto išvadą. Prašom.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Ačiū. Komiteto sprendimas labai paprastas: bendru sutarimu pritarė patobulintam Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslų akademijos statuto patvirtinimo“ projektui ir teikia išvadas Seimui svarstyti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiame Biudžeto ir finansų komiteto išvadą paskelbti P. Luomaną.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas iš esmės pritarė Seimo nutarimo projektui ir siūlo pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui jį patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Vyriausybės siūlymus. Komitetas jiems pritarė.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskusijose yra užsirašęs kalbėti J. Olekas. Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, mes iš tikrųjų turime spręsti šį labai svarbų dalyką dėl Lietuvos mokslų akademijos statuto patvirtinimo, nes tai yra viena iš mūsų, na, turbūt stipriausių ekspertinių institucijų ir apskritai stipriausia mūsų aukštuomenės ir mūsų šviesulių mokslo įstaiga, kurioje mes galime gauti ir geriausią įvertinimą, ir kryptis, kuriomis turėtų vystytis Lietuvos mokslas. Praėjęs laikas parodė, kad statutas turėtų būti atnaujintas, todėl aš kviečiu Seimo narius pritarti šiam atnaujinto statuto projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dėl šio projekto yra Vyriausybės pasiūlyta pataisa 5 punkto 4 papunktį išdėstyti taip (cituoju): „Nustato mokslo žinių sklaidos kryptis ir formas, leidžia mokslo ir mokslo populiarinimo periodinius ir neperiodinius leidinius, vykdo kitas įstatymų ir kitų teisės aktų pavestas funkcijas.“ Tačiau Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas šiam pasiūlymui nepritarė. Pirmininke, prašom pranešti apie argumentus, dėl ko šiam Vyriausybės siūlymui nepritarta.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Komitetas svarstė šį ir kitus Vyriausybės pasiūlymus dėl statuto projekto. Minimam 5 straipsnio 4 punkto siūlymui nepritarė apsispręsdamas dėl darbo grupės parengtos statuto šio papunkčio versijos, būtent dėl to, kad pirminė projekto versija aiškiau, visapusiškiau, išsamiau apibrėžia Mokslų akademijos vykdomą šią funkciją. Ta formuluotė visiškai atliepia pačios Mokslų akademijos misijos sampratą ir yra tikslesnė tais atvejais, jeigu šita institucija, tarkime, dalyvautų Europos Sąjungos struktūrinėje paramoje, projektinėje veikloje, tai suteiktų kur kas daugiau veikimo galimybių Mokslų akademijai, ypač dėl tų argumentų nepritarė. O Vyriausybės siūlymas šiuo atveju, paprastai sakant, būtų tik redakcinio techninio pobūdžio. Esminio konceptualaus skirtumo čia nėra.
PIRMININKAS. Dėkojame pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, J. Olekas ir V. P. Andriukaitis yra užsirašę prieš. Ar jūs esate prieš Vyriausybės pataisą, ar prieš?.. Prieš Vyriausybės pataisą, vadinasi, už komiteto poziciją. Ar reikia kalbėti? Nėra kitokių nuomonių. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto pozicijai, kad Vyriausybės pasiūlymas nebūtų priimtas, taip? Seimas bendru sutarimu tam pritarė.
Dabar galima dėl viso šio projekto pareikšti nuomones už ir prieš. J. Olekas – už. Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš kviesčiau pritarti Lietuvos mokslų akademijos statuto projektui. Jis yra atnaujintas ir atliepia tas funkcijas, kurias šiandien atlieka Lietuvos mokslų akademija. Man atrodo, mūsų sprendimas yra teisingas – nesusiaurinti jų funkcijų pataisa, kurią siūlė Vyriausybė. Todėl šiandien mes, pritarę šiam statutui, turėtume sustiprinti Lietuvos mokslų akademijos vaidmenį Lietuvos mokslo sistemoje. Mokslų akademija yra surinkusi tiek Lietuvos, tiek užsienyje gyvenančius lietuvius arba pasiruošusius bendrauti su Lietuva mokslo srityje žymiausius žmones. Kad jie šias funkcijas galėtų atlikti, jiems reikia patvirtinto naujo statuto. Todėl aš kviečiu pritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. B. Bradauskas yra kitokios nuomonės. Prašau.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Aš atsisakau žodžio, nes suklydau užsirašydamas. Aš dėl kito rezervinio klausimo. Dėkoju.
PIRMININKAS. Jūs turite vis tiek teisę pasakyti, jeigu laiko būtų, ar ne?
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Ne, aš dėl kito, dėl pavadinimo. Dėl rezervinio trečio užsirašiau prieš, bet suklydau užsirašydamas.
PIRMININKAS. Ačiū. V. P. Andriukaitis. Atsiprašau, tik po vieną suteikiu žodį. Tada viskas gerai. Ar reikia balsuoti, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Po svarstymo bendru sutarimu Seimas šiam projektui pritarė.
11.32 val.
Kitas rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Vilniaus pedagoginio universiteto pavadinimo pakeitimo ir Lietuvos edukologijos universiteto statuto patvirtinimo“ projektas Nr. XIP-2897(2). Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas V. Stundys praneš komiteto išvadą.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komiteto išvada šiuo atveju yra vienareikšmiškai paprasta. Komitetas bendru sutarimu pritarė Seimo nutarimo „Dėl Vilniaus pedagoginio universiteto pavadinimo pakeitimo ir Lietuvos edukologijos universiteto statuto patvirtinimo“ projektui ir teikia komiteto išvadas Seimui svarstyti. Iš karto noriu atkreipti dėmesį, kaip ir aną kartą, buvo diskusijų dėl šio universiteto pavadinimo tikslingumo. Dar kartą akcentuodamas pabrėžiu, kad tai nėra komiteto valia keisti pavadinimą, tai yra pačios universiteto bendruomenės apsisprendimas rinktis tokį pavadinimą. Jie turi pakankamai daug argumentų šiam pavadinimui pagrįsti, nuo europinės patirties iki pačios edukologijos sąvokos, turinio sampratos. Taigi, kai kalbėsite, nekaltinkite komiteto, kad jis teikia kokį nors nepagrįstą siūlymą. Tai yra akademinės bendruomenės ilgų diskusijų rezultatas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Pradėsime diskusijas. Užsirašę diskutuoti keturi Seimo nariai. Pirmasis – J. Olekas. Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes šiandien svarstome dar vieno universiteto statutą, ir manau, kad iš tikrųjų galime pasidžiaugti Lietuvos aukštojo mokslo pažanga taip pat ir edukologijos srityje. Kaip komiteto pirmininkas sakė, pristatant statutą buvo iškilę tam tikrų diskusijų, ar pavadinimo keitimas iš Pedagoginio universiteto į Edukologijos universitetą nėra tiktai žodžių žaismas. Iš tikrųjų edukacijos sąvoka yra kur kas platesnė nei pedagogika, todėl mūsų kolegos, dirbantys šioje aukštojoje mokykloje, pasirinko naują pavadinimą. Aš manau, kad tai atitinka šiandieninį supratimą apie edukologiją ir tai, kas vyksta Europoje, kaip atrodo įvairios mokslo sritys, edukacija. Pedagogika iš tikrųjų yra edukacijos dalis. Todėl pavadinimo išplėtimas, man atrodo, atitinka tą esmę, kuri yra šiandien kaip šios aukštosios mokyklos visuomeninė misija. Tai yra Lietuvos visuomenės edukacija. Todėl neturėtų kelti tam tikro pasipriešinimo, kad tai yra tiktai pavadinimo keitimas. Ir šiandieniniai Europos universitetai… Jeigu žiūrėtume į Lietuvos tolimą praeitį, edukacija, Edukacinė komisija Lietuvoje egzistavo labai seniai, ir nieko naujo nėra šiandieninėje mūsų lietuviško žodžio sampratoje. Todėl aš kviečiu pritarti šiam atnaujintam statutui su naujuoju aukštosios mokyklos pavadinimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiame kalbėti Seimo narį J. Veselką. Prašau.
J. VESELKA (TTF). Klausimas paprastas, mano galva, kaip išaiškino J. Olekas… O kodėl edukacija? Tik vieną žodį pakeičia. Ar negalėtumėte viską pakeisti, visą pavadinimą? Kad iš tikrųjų atitiktų visas istorines, globalistines aplinkybes. Ir klausiama: o kam ta lietuvių kalba? Juk niekas daugiau jos pasaulyje nežino, tik mes, o mūsų jau sumažėjo beveik milijonu. Tai kam apskritai reikia leisti pinigus, rengti žmones, paskui jiems reikia iš naujo permokėti… užsienio kalbą, jeigu nori įsidarbinti, viską panaikinam. Aš manau, nesivaikykime tų užsienietiškų pavadinimų. Jei istorijoje kas ir buvo, tai žinom, ko buvo vertas elitas – nulenkėjęs visiškai, buvo ir į kitą pusę pasidavęs. Ir išlaikė lietuvių kalbą eilinis pilietis, tas, kuris visą laiką vargo pelė buvo, vargo pelė yra ir vargo pelė bus. Todėl aš kategoriškai prieš snobizmą. Jeigu tuos pačius žmones, tas pačias studijas pavadinsi jau ne švietimu ar pažinimu, ar kokiu kitu lietuvišku… tai viskas pasikeis. Niekas nepasikeis, tiktai dauguma žmonių nežinos, kur dingo Pedagoginis universitetas. Dabar kažkoks sudėtingas, kad nė nežinau, ką su juo daro. Todėl manau, kad reiktų nepritarti, o yra aiškiai… Galime pažinimo ar plėtimo, nesvarbu, bet lietuvišką žodį, atitikmenį reikia surasti ir jį naudoti. Nes ir mes, ponai, jūs globalistai, įdomūs tiek, kiek esame lietuviai, o šiaip dabar einame… Jūs čia mums aiškinate. Socdemai visada globalistai buvo, todėl jums ir sakau. (Balsai salėje) 1990 m. tauta vieningai siekė nepriklausomybės ne tam, kad žingsnis po žingsnio nieko nebeliktų ir lietuviškas žodis būtų kaip atsilikėlių, nevykėlių žodis. Todėl aš kategoriškai prieš, ir manyčiau, kad tie, kurie suvokia, ką mes darėme 1990 m., kad tų užsienietiškų pavadinimų kuo mažiau būtų tose įstaigose, kurios rengia Lietuvos specialistus…
PIRMININKAS. Kalbės B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų labai pritariu Juliaus, savo bendraklasio, kalbai. Vadinasi, socialdemokratai ne visi globalistai. Ir štai kodėl. Neseniai vartydamas savo šiokią tokią archyvinę medžiagėlę, radau mūsų universiteto ansamblio, kuriame aš dalyvavau ketverius metus, koncerto Maskvoje programą. Viena daina buvo rusų kalba – „Lenin vsegda so mnoj“. Čia niekur nedingsi. Visos kitos dainos buvo lietuvių kalba, lietuviškos – „Ant kalno karklai siūbavo“ ir panašiai. Dabar nueikite ir pasižiūrėkite į koncertų salę – jūs ten neišgirsite lietuviškos dainos. Ir ko tu nori, kad išgirstum lietuvišką dainą, jeigu Vasario 16-osios koncertą pradeda angliška daina, anglų kalba. Be kokio muilo kur mes lendam? Ir dabar šitas pavadinimas, aišku, man būtų neužkliuvęs, bet mes turime dvi išlaikomas lietuvių kalbos institucijas, kurios ko žiūri, ką seka? Seka, kad ten, gink Dieve, neatsirastų koks rusiškas žodis ar kiniškas, ar angliškas, ar prancūziškas, kurie nesuprantami mūsų žmonėms, ypač kaimo žmonėms. Nulis sveikų, nieko nekreipiame. Edukologijos! Tu įsivaizduoji, ko mes pasieksime? Kiek pinigų reikės išmesti keisti visoms iškaboms ir panašiai? Kur link mes einame? Tai pavadinkime lietuvišku žodžiu – Švietimo. Švietimo ministeriją turime, tegu būna ir Švietimo universitetas. Pedagoginis universitetas jau visiems aiškus, per amžių amžius buvęs čia, ir visa kita. Ne, būtinai ką nors sugalvosime, kad būtinai kaip nors kitoniškai, įlįsti be muilo į kurią nors vietą. Taip yra užsienyje. Matote, bus platesnė sąvoka – edukologija. Kas supranta? Paklauskite kaimo žmogaus. O mes turime dirbti pirmiausia kiekvienam žmogui, o ne išprususiam gabaliukui žmonių. Todėl mes naikiname lietuvių kalbą, naikiname ir naikiname. Kur mes nueisime, jeigu čia mūsų Lietuvos galva mąsto absoliučiai kitaip. Dėkoju.
PIRMININKAS. Paskutinis kalbėtojas V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Būčiau nekalbėjęs, jei J. Veselka ir B. Bradauskas būtų neišprovokavę. Taip, socialdemokratija yra tarptautinė mokykla. Kaip ir ekonomikos mokslas yra tarptautinis, Juliau, nėra lietuviškos ekonomikos. Galbūt sugalvokite, kaip pavadinsite Vilniaus universitetą Universitas Vilnensis, kaip pavadinsite. Universitetas – ne lietuviškas žodis. Pamėginkite, Juliau, mokslų kandidate, pamėginkime sukurti lietuvišką atitikmenį universitetui. Žinoma, pavyzdžiui, mes turime tokius keistus dalykus: futbolas, futbolistas, mėginkime vadinti spirdžiumi. Neblogai, lietuviškai skamba. Kolegos, žinote, argumentų ieškant, vis tiek reikia kažkaip motyvuoti. Edukologija… tada reikėtų išties išvengti pediatro specialybės, gastroenterologijos, paimkime žodį „kadastras“, tiesiog nesuprantu, apie ką mes diskutuojame. Kur jūs čia matote grėsmę lietuvybei, kai edukologija apima ne tik vaikus, nes pedos gogos yra vaiko ugdymas, jaunuomenė, studentija, suaugusiųjų švietimas, daugelis specialybių, kurios yra ruošiamos šiame universitete.
Aš išties pritariu Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko vienareikšmiškam atsakymui, kad akademinė bendruomenė labai plačiai diskutavo šiuos dalykus. Kartais man atrodo, kad mes norime parodyti save lietuviais ten, kur išties… Noriu tiktai pacituoti mums vokietį G. Sauerweiną, kurį dar vadiname Jurgiu Zauerveinu, kuris, būdamas vokietis, parašė: „Lietuviais esame mes gimę.“ Tai aš siūlau būti lietuviais gimusiais, bet nebūti neišsilavinusiais. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar galima pasakyti motyvus dėl šio įstatymo projekto, ar jam galime pritarti. Yra ir už, ir prieš. Taigi J. Olekas – motyvai už.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų diskusija buvo įdomi, girdėjome ir vienokias, ir kitokias nuomones, bet aš kviečiu įsiklausyti į pačios universiteto akademinės bendruomenės prašymą ir siūlymą, kad mes pasirinktume tą pavadinimą, kurį ji pasiūlė. Kalbama ne tik apie pavadinimą, bet kalbama ir apie patį universiteto statutą. Todėl aš kviečiu pritarti. Iš tikrųjų šis pavadinimo pakeitimas niekuo nėra susijęs nei su lietuvių kalbos komisijom, nei su platesniu tarptautinių žodžių vartojimu lietuvių kalbos kontekste, tačiau yra susijęs su tuo, kad edukologija yra platesnė sąvoka, kuri labiau atitinka šios aukštosios mokyklos visuomeninę misiją, todėl kaip nors bandyti prisirišti prie tokio tarpinio varianto, kuris čia buvo siūlomas, ilgus metus, reikia pripažinti, buvo vartotas, nėra kažkokia labai išskirtinė savybė. Juo labiau kad Edukacinė komisija Lietuvoje veikia. Žodis „edukologija“, kaip tarptautinis žodis, turi senas, istorines vartojimo Lietuvoje tradicijas, todėl tikrai kviesčiau neužstrigti ant mažo laiptelio šio pavadinimo pakeitimo. Todėl kviečiu pritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Kitokia nuomonė – žodis P. Gražuliui. Prašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, pristatydama Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, universiteto bendruomenė, reikia sutikti, nepateikė rimtų argumentų ir ne visus Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narius įtikino, kad būtina keisti šį pavadinimą. Aš manau, kad pedagogiką galima suprasti kaip nori ir siauriau, tai yra tik mokytojų ruošimas, bet pati pedagogika yra labai plačios prasmės, ir tai, kad mes turime gerbti savo tradicijas, kad mes turime… Jau seniai kiekvienam aišku, kur yra ir ką rengia Pedagoginis universitetas, nemanau, kad čia reikia vaikytis kažkokių madų atsisakant tradicijų, gana gražaus, visiems suprantamo lietuviško universiteto pavadinimo. Universitetas nepateikė nei sąmatos, kiek kainuos šito universiteto pavadinimo pakeitimas. Krizės sąlygomis, kada yra šitoks brangus aukštasis mokslas, kada studentai nesugeba apmokėti, dar mes raskažinamės keisdami, ieškodami kažkokių įmantresnių pavadinimų. Ar dėl to kokybė pagerės, ar dėl to studentai gaus kažkokių specifinių papildomų žinių? Aš manau, kad ne, todėl siūlau nepritarti šio nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Pavadinimas susilaukė daug kritikos, tačiau pataisų jam pakeisti nėra. Taigi prašau balsuoti dėl pritarimo ar nepritarimo šiam nutarimo projektui po svarstymo, kaip balsuosite.
Balsavo 68 Seimo nariai: už pritarimą po svarstymo – 53, prieš – 6, susilaikė 9. Nutarimo projektui po svarstymo pritarta.
Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlyčiau dar padaryti pateikimą rezervinio 4 klausimo, tai yra taip pat Seimo nutarimo projektas, po to galėtume padaryti pertrauką ir grįžti prie pagrindinės darbotvarkės klausimų. Niekas neprieštarauja? Tada kviečiu Seimo narį M. Adomėną į tribūną paskelbti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadą. Prašau. Atsiprašau, čia yra projekto pateikimas. Taigi M. Adomėnas pateiks projektą ir atsakys į klausimus.
11.49 val.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, posėdžio pirmininke, teikiame jums jau pažįstamą nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos įsteigimo ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo“. Akademinė etika iš tiesų yra probleminė sritis. Deja, nuolat spaudoje, ypač specializuotoje studentų ar akademinėje spaudoje, tenka skaityti ir apie manipuliavimą mokslinių tyrimų medžiaga, rezultatų iškraipymus, mokslinių tyrimų falsifikavimą, plagiatą, prekybą laipsniais bei klastotes. Iš tiesų dabar mes neturime institucijos, kur nukentėjęs mokslininkas arba studentas, kuris jaučia, kad jo mokslinis darbas yra pasisavintas, galėtų kreiptis. Tokios akademinės etikos institucijos egzistuoja ir šalyse, kur akademinės tradicijos yra kur kas gilesnės, kur iš tiesų pati akademinė visuomenė yra stipresnė ir nepakantesnė tokiems plagiatams. Taigi manau, kad Lietuvoje tokią tarnybą turėti yra būtina. Jeigu mes rimtai galvojame apie akademinių standartų, mokslo ir studijų standartų kėlimą, jeigu iš tiesų norime kovoti su diplomų pardavinėjimu, su nesąžiningu pasinaudojimu mokslo rezultatais, tai tikrai būtina tokią tarnybą įsteigti, todėl teikiame nutarimą dėl jos įsteigimo ir jos nuostatų projektą ir prašome šiam projektui pritarti.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti užsirašė dešimt Seimo narių. Pirmasis – S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, rodos, praeitoje kadencijoje mes nepritarėme tokiai Akademinės etikos ir procedūrų kontrolės tarnybai. Dabar jūs ką tik minėjote diplomų, darbų pardavimą ir taip toliau, sakykite, ar Etikos ir procedūrų komisija užsiima paieška ir kontrole? Jeigu mes kalbame apie pardavimus, aš iš tikrųjų įsitikinęs, kad ne ta tarnyba turėtų užsiimti tokiu darbu. Ir koks būtų biudžetas šitos organizacijos, galite pasakyti?
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Atsakysiu klausimu į klausimą: o kokia, jeigu ne šita? Nėra tarnybos, kuri tuo užsiimtų, ir manau, kad šita tarnyba ir turėtų užsiimti akademinių standartų priežiūra. Diplomų klastojimas ir pirkimas yra vienas iš jų.
O dėl biudžeto, tiesą sakant, negaliu dabar atsakyti į tą klausimą. Toks pat kaip ir panašių kontrolės institucijų, tokių kaip Lietuvių kalbos komisija ar Kultūros paveldo komisija. Nekalbu apie žymius etatus arba žymų biudžetą.
PIRMININKAS. Klausia S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, man irgi truputį užkliuvo jūsų pasakymas, kad plagiatą ir panašius dalykus, kur yra nusikaltimai, nagrinės etikos ir procedūrų kontrolierius. Tai jau ne etika ir ne procedūros, tai jau nusikaltimas. Ar čia šiek tiek neužspaudžiame vidinės savireguliacijos mechanizmų?
Ir norėčiau jūsų paklausti, jūs šiek tiek minėjote, ar tikrai visose Vakarų valstybėse yra tokios institucijos, ar ten ne labiau stengiamasi puoselėti savireguliacijos institucijas, kas lyg ir atitiktų mūsų propaguojamą subsidiarumo principą? Ačiū.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Yra daug atvejų, kai plagiatas nepatenka pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą, tuomet, kai kūrinys nėra autorinis darbas, bet vis dėlto tai yra mokslo rezultatų nuplagijavimas. Yra daug plagiato atvejų. Dažnai studentai, jaunesni mokslininkai patenka į mažiau apginamą poziciją ir nėra institucijų, kurios dabar galėtų apginti. Lietuvos akademinis elitas yra pernelyg siauras, kad išaiškėjus tokiems faktams nepradėtų veikti institucijų savigynos mechanizmai ir kad žmonės galėtų būti nešališkai ir deramai išklausyti. Todėl mes matome, kad savireguliacijos institucijos paprasčiausiai neveikia. Taip, jos tarsi egzistuoja, bet de facto neveikia. Todėl matydami, kokią žalą tam pačiam mokslui daro tokie paplitę piktnaudžiavimo atvejai, iš tiesų turėtume šioje vietoje pažiūrėti griežčiau. Tokios institucijos egzistuoja kontinentinėse Europos šalyse, pirmiausia Prancūzijoje, Skandinavijos šalyse.
PIRMININKAS. Klausia J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, greitai nebus dirbančių, tik kontroliuojantys. Tai tik šiaip sau pasakiau. Pasakykite dabar: iš tikrųjų tai bus apmokama darbo institucija, ar neapmokama, ar visuomeniniais pagrindais veiks? Toliau, antra. Ar jos sprendimai bus privalomi, ar tik, kaip A. Salamakino, informaciniai?
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Apmokama ir privalomi.
PIRMININKAS. Klausia V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Mano klausimas labai paprastas. Be abejo, visi kolegos žino, kad iki šiol, kol nebuvo pakeista Mokslo tarybos nuostatų tvarka, šią funkciją vykdė Mokslo taryba. Akademinės etikos ginčus spręsdavo šita institucija. Šiaip jau vienas iš variantų, ir pagrindinis variantas, yra perskirstyti asignavimus Mokslo tarybos ir atiduoti labai nedidelę dalį šitai institucijai veikti. Iš esmės kalbant, tai neturėtų jokių papildomų išlaidų valstybės biudžetui. Tai turėtų būti, aš tiesiog noriu patikslinti gerbiamąjį M. Adomėną, ar tai turėtų būti labai išplėtota institucija, ar iš tikrųjų labai nedidelės apimties, nedidelio masto institucija, kurią sudarytų 2–3 etatai, ne daugiau?
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Be abejo, kalbame apie nedidelio masto instituciją, tai yra 2–3 etatų. Be abejo, visa tai veikė Mokslo tarybos apimtimi, jeigu lygintume su ta stadija, biudžeto sąnaudos nebūtų didesnės. Problema ta, kad ta funkcija buvo išskirta, nes Mokslo taryboje persipynę skirtingi interesai, skirtingos funkcijos, deja, neleido visais atvejais užtikrinti to nešališkumo ir kad nebus supainioti skirtingų veiklų diktuojami neišvengiami asmenų susipynimai. Todėl tą reikėjo išskirti į atskirą instituciją, bet ir Mokslo tarybos nauji nuostatai buvo parengti sistemiškai, numatant, kad bus įsteigta akademinių… nes Etikos ir procedūrų kontrolieriaus institucija, kaip minimali priežiūros, bet atskira institucija… Bet kadangi nebuvo pritarta, tai dabar reikia grįžti, nes iš tiesų matome, kad situacija tik blogėja, nebaudžiamumas toje akademinėje sferoje tik auga.
PIRMININKAS. Klausia V. Gedvilas.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš jūsų atsakymų ir jūsų pristatymo aš labai sunkiai įsivaizduoju, kokia bus struktūra šito kontrolės mechanizmo. Kaip dėl vieno iš motyvų, kodėl reikia kurti šią instituciją, kalbėjote apie plagijavimą. Tai sakykite, ar čia nesidubliuos? Yra tarybos, yra oponentai, yra recenzentai, krūva profesorių dirba. Jie yra tos srities specialistai ir gali nustatyti, ar tai plagijuotas darbas, ar neplagijuotas darbas. Yra tarybos ir kiti instrumentai.
Sakykite, be plagijavimo funkcijos, kai tikrins, ar plagijuotas darbas, ar neplagijuotas, kokias dar funkcijas atliks, kokius ginčus dar spręs? Vienas dalykas.
Ir kitas dalykas. Sakykite, jeigu žmonės bus nepatenkinti kontrolieriaus įstaigos išvadomis, kokių kelių dar yra? Ar jie gali, turi teisę skųstis į teismą? Jeigu teismas padarys kažkokias išvadas, galbūt čia bus kaip tarpinis kontrolės mechanizmas, vis tiek teismai, aš įsivaizduoju, galutinį verdiktą gali suteikti.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Į pirmąją klausimo dalį aš galiu atsakyti tokiu palyginimu. Parašyta „arklys“, bet faktiškai nesikelia. Taip, turime visas savikontrolės institucijas, bet faktiškai, kaip jau minėjau, jos neveikia.
O dėl kontrolieriaus priimtų sprendimų, nuostatų projekte yra parašyta, jie gali būti skundžiami teismui įstatymų nustatyta tvarka. Taigi apeliacija egzistuoja, be abejo.
PIRMININKAS. Klausia V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Tas nutarimas buvo bandomas jau ir anksčiau įgyvendinti, priimti, bet nebuvo priimtas. Tai gal dabar jau ir nėra tokios didelės prasmės. Gal geriau verta peržiūrėti tas institucijas, kurias turime, pakeisti reikiamus teisės aktus, jeigu to reikia, o ne kurti naują instituciją ekonominiu sunkmečiu?
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Būtų gražu, bet ne. Deja, Mokslo tarybos nauji įstatai numatė, kad reikia išskirti funkcijas. Kaip jau minėjau, Mokslo tarybos viduje esanti kontrolės įstaiga neveikia pakankamai gerai. Vis dėlto reikalingas institucinis atskirumas. Taigi Mokslo taryba ir dabartinė visa mokslo, sakykime, architektūra buvo numatyta su tokia institucija. Nors Seimas ir priėmė įstatymą, neįvykdė iki galo savo pareigos, tai yra neįsteigė nutarimu ir nepatvirtino jos nuostatų, nuėjo tik pusę kelio. Atkreipkite dėmesį, kad įstatyme tokia institucija yra numatyta, bet jai tiesiog nebuvo duotas pritarimas nutarimu ir nuostatų patvirtinimu. Tai, deja, yra tik Seimo tam tikras aplaidumas, kurį dabar reikėtų ištaisyti.
PIRMININKAS. Klausia V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, Mokslo ir studijų įstatymo ir šis straipsnis, numatantis tokią instituciją, yra apskųstas Konstituciniam Teismui dėl jo atitikties aukštojo mokslo autonomijos sąvokai ir koncepcijai. Ar nemanytumėte, kad vertėtų palaukti Konstitucinio Teismo verdikto, kad po to nereikėtų didesnių nuostolių patirti naikinant tokias institucijas, kurios iš esmės kertasi su aukštųjų mokyklų autonomija jų formavimo principų ir visais kitais aspektais? Juo labiau kad jūs negalite pagrįsti nei kiek finansų tai pareikalaus, nei kiek etatų, nei ar išties tai yra galutinė instancija. Kitaip sakant, jūs kuriate arklį, kuris jau nebesikelia.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Dėl etatų. Jūs girdėjote skaičių, 2–3 etatai.
O dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Gerbiamasis kolega Vyteni, galiu jums patarti visus Lietuvos įstatymus apskųsti Konstituciniam Teismui, manau, kad išmonės ir sofistinių argumentų jums užteks, tuomet dėl bet kurio įstatymo galėsite naudoti šį argumentą.
PIRMININKAS. Klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs pasakėte du trys žmonės. Tikrai patikėkite, nerealu, kad du trys žmonės patikrintų. Teko dirbti recenzentu ir vertinti darbus. Jeigu norite įvertinti keturių studentų darbus, tai užtrunka maždaug mėnesį. Tikrai nemanau, kad ta sistema, kurią jūs planuojate, veiks. Prieš įstatymo pateikimą gal reikėjo jums pateikti visą schemą, ką jie tirs ir kaip jie vertins? Suprasčiau, kad tie du trys žmonės vertintų, tarkime, kandidatų į profesorius darbus kartu su Mokslo taryba, nes dabar nėra logikos. Pasakykite, ar įsivaizduojate, kaip jie patikrins tiek darbų?
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolega, aš suprantu jūsų susirūpinimą. Gal jūs ne visai tiksliai supratote šios įstaigos veikimo principą. Jie nesiims skaityti visų ginamų darbų, rašto darbų, kursinių diktantų ir kontrolinių. Jie nagrinės tuos atvejus, kai bus kreipiamasi į ją, kai bus skundas, arba kai bus pavedimas patikrinti kokį nors rezonansinį atvejį, pavyzdžiui, jeigu kokio diplomo tikrumas iškyla į šviesą ar dar kas nors.
PIRMININKAS. Sąraše yra dar du Seimo nariai, bet klausimams skirtas laikas baigėsi. Ar jūs sutiktumėte jau ne?.. Dėkui. Dėkojame pranešėjui už atsakymus į klausimus. Galima kalbėti dėl pateikto įstatymo. Pareikšti nuomonę už yra užsirašęs V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Aš iš karto agituoju, kad balsuotume už šito nutarimo projekto pateikimą. Visoje mokslo ir studijų sistemos reformoje liko tam tikra tuščia vieta ir labai svarbi vieta, tai yra akademinė etika. Iki šiol, mes jau kalbėjome, šiuos klausimus, ginčus, skundus tirdavo, spręsdavo Lietuvos mokslo taryba. Lietuvos mokslo tarybos veiklos apimtys, kaip žinote, pastaraisiais metais labai ryškiai ūgtelėjo. Šita institucija yra ne tik Seimo, Vyriausybės patarėja mokslo ir mokslininkų rengimo klausimais, bet ir institucija, kuri dalyvauja įgyvendinant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programas, institucija, kuri organizuoja programinį konkursinį mokslinių tyrimų finansavimą ir atlieka mokslinės veiklos vertinimą. Taigi specifinė funkcija ir specifinė veikla, akademinės etikos klausimų sprendimas šiai institucijai tampa perteklinis ir visiškai netinkantis prie jos naujosios paskirties. Tai viena.
Antra. Mes, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, manau, taip pat Švietimo ir mokslo ministerija gauna ne vieną akademinės bendruomenės atstovo skundą dėl akademinių teisių pažeidimo ar akademinės etikos pažeidimų. Deja, turime pripažinti, kad tiems žmonėms iš principo nieko negalima padėti, nėra institucijos, kuri spręstų ne teismo tvarka, o būtent tokia tvarka, kaip numato šios institucijos nuostatai, šiuos ginčytinus klausimus. Dar kartą raginu: tikrai pritarkime, tikrai tai būtina. Gali abejoti tik tas, kas nėra susidūręs su sudėtingomis akademinės etikos problemomis.
PIRMININKAS. Ačiū. S. Bucevičius pasakys kitokią nuomonę. Prašom.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pritariu, gerbiamasis komiteto pirmininke, jūsų išsakytoms mintims, bet kai šiandien buvo pristatytas šis projektas ir kai kolega pristatė ir atsakinėjo, koks reikalingas biudžetas, kai mes svarstome bet kurį įstatymo projektą, norime paklausti ir pasiteirauti, atsakymas – nežinia. Kiek darbuotojų, taip pat nežinoma. Kiek ir ką veiks vidaus Etikos ir procedūrų komisijos prie universitetų, aš manau, pačią funkciją galėtų atlikti… Ir ar bus privaloma šios komisijos išvadas vykdyti? Bus atsakyta – privaloma. Bet mes nepamirškime dar vieno, kad patenkinti ar nepatenkinti asmenys galės apskųsti taip pat teisminius… ginčuose prasidėti. Šiandien kelia dar daug klausimų šis įstatymo projektas ir niekaip negaliu pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dabar Seimas balsuos ir spręs, ar pritaria pateiktajam Seimo nutarimo projektui po pateikimo. Prašom balsuoti.
Balsavus 59 Seimo nariams, už – 42, prieš – 2 ir 15 susilaikius, projektui po pateikimo pritarta. Yra siūlomi komitetai: pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Dėl to yra pastabų ar pasiūlymų? Nėra. Pritarta. Projektą siūloma svarstyti birželio 7 d. Pritarta.
Gerbiamieji Seimo nariai… Prašau. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas V. Stundys prašo replikos. Prašom.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Ne tiek replika, kiek pasiūlymas. Kadangi tikrai kai kuriems kolegoms kilo abejonių, kokios bus išlaidos, apimtys, tai prašyčiau, kad tikrai būtų ir Vyriausybės išvada paraleliai.
PIRMININKAS. Pritaria Seimas pasiūlymui paprašyti Vyriausybės išvados? Gerai, tą protokoluojame ir Vyriausybės išvados… (Balsai salėje) Ministras prieštarauja. Prašom prie mikrofono pasakyti, kodėl jūs manote, kad nereikia. Švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Gerbiamieji kolegos, čia yra kaip tik tas atvejis, kai mes esame jau ir ankstesnėmis progomis įvardinę, kad papildomų lėšų poreikio nereikės, tai yra iš vidaus perskirstymų per Lietuvos mokslo tarybos funkcijų atskyrimą išspręstinas klausimas. Automatinės išvados nereikėtų, jau esame ankstesnio projekto atveju sakę, kad kai yra minimalus variantas, su dviem trim etatais tikrai išsprendžiamas, norėtųsi, kad ši institucija, įsakmiai įstatymu apibrėžta, kuo greičiau pradėtų veikti.
PIRMININKAS. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau dėl protokolo pasakyti, kad aš balsuoju prieš. Aš per klaidą paspaudžiau už. Mano balsą įskaitykite prieš.
PIRMININKAS. V. P. Andriukaitis balsavo prieš.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Bet čia pat repliką galiu pasakyti. Kuriant Energetikos ministeriją buvo pasakyta, kad papildomų lėšų nereikės, perskirstys iš Ūkio ministerijos. Tai tiek žinių, gerbiamasis ministre.
PIRMININKAS. V. Gedvilas.
V. GEDVILAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Replika po balsavimo. Aš norėčiau pritarti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkui. Išvada iš tikrųjų netrukdytų. Kodėl mes taip bijome tos išvados? O kodėl reikalinga išvada? Todėl, kad dar reikės priimti šią įstatymo pataisą ir reikės Seimo narių balsų. Kai stovėjo pranešėjas čia, tribūnoje, ir buvo užduodami klausimai, mes daug atsakymų neturėjome. Aš irgi nesu prieš, jeigu man įrodys, kad toks kontrolės mechanizmas reikalingas, tai aš tikrai balsuosiu. Neaišku, nei koks finansavimas bus. Dabar pasakė, kad iš kažko perskirstys. (Balsai salėje) Na, nesvarbu, tai yra vis tiek valstybės pinigai, tai yra papildomi pinigai. Žmonėms reikia žinoti. Todėl aš pritariu Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko pasiūlymui.
PIRMININKAS. Tada aš kviečiu balsuoti, gerbiamieji Seimo nariai, dėl to, ar Seimas prašo Vyriausybės išvados.
Už 37 balsavus, prieš – 2 ir 12 susilaikius, Seimas nusprendė, kad Vyriausybės išvada reikalinga.
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar skelbiu posėdžio pertrauką iki 12.30 val. Po pertraukos posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Čaplikas. Pertrauka iki 12.30 val.
Pertrauka
PIRMININKAS (A. ČAPLIKAS, J(LiCS ir TPP)F). 12 val. 30 min. Pertrauka baigėsi. Pradedame antrąją rytinio posėdžio dalį. Ir prieš pradėdamas posėdį, kol Seimo nariai renkasi į salę, aš norėčiau perskaityti vieną pareiškimą. Tai yra perskaitysiu, o po to užsiregistruosime, jeigu galima.
12.31 val.
Informaciniai pranešimai
Pareiškimas adresuotas Seimo Pirmininkei I. Degutienei. „Vadovaujantis Seimo statuto 39 straipsnio 3 dalimi Jungtinė Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos frakcija praneša, jog 2011 m. gegužės 10 d. frakcijos posėdyje Jungtinės Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos frakcijos reglamento nustatyta tvarka buvo išrinkta nauja frakcijos seniūnė. Ja tapo Seimo narė A. Stirblytė. Pirmuoju frakcijos seniūno pavaduotoju tapo Seimo narys J. Liesys, pavaduotoju – Seimo narys A. Burba.“
12.31 val.
Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo projektas Nr. XIP-2782(2)ES, Darbo kodekso 88, 108, 113, 1301, 132 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2783(2)ES, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 233 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 4113 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-2784(2)ES, Darbo tarybų įstatymo 4 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2785(2)ES (svarstymas)
Dabar darbotvarkės klausimai 1-5a, 1-5b, 1‑5c, 1-5d. Jums leidus, aš kreipiuosi į pranešėją poną A. Sysą. Jeigu nėra prieštaravimų, gal galime iš karto svarstyti visus šiuos pateiktus įstatymų projektus vienu metu, nes pasiūlymų ir pataisų negauta, todėl bus daug paprasčiau ir sutaupysime laiko. Kviečiu į tribūną A. Sysą. Kol ateis pranešėjas, skelbiu registraciją.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo projektą ir jį lydinčius. Komitete buvo padaryti klausymai, nes buvo gauta pakankamai daug pasiūlymų. Suinteresuotos pusės, tiek Lietuvos pramonininkų konfederacija, tiek Profesionalo valdymo profesionalų asociacija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, Laikinojo įdarbinimo įmonių asociacija, profesinės sąjungos, Laisvosios rinkos institutas, Teisės departamentas, pateikė pakankamai daug pastabų, todėl buvo padaryti ir klausymai, ir pora svarstymų. Mes komitete su visomis suinteresuotomis pusėmis radome visiems priimtinas formuluotes, todėl taupydamas laiką kviečiu Seimą pritarti pagrindiniam įstatymo projektui ir jį lydintiems, kadangi tai suderintas variantas, tinkantis tiek darbuotojų atstovams, tiek Laikinojo įdarbinimo įmonių asociacijai. Manau, kad šiandien Lietuvoje yra pakankamai daug žmonių, kurie dirba panašiomis sąlygomis, bet įstatymiškai tai nereglamentuota. Todėl tos įmonės, kurios oficialiai dirba kaip laikinojo įdarbinimo įmonės, tikrai norėtų aiškaus reglamentavimo, kad nebūtų piktnaudžiaujama. Dėl kitų įstatymų projektų pataisų irgi nebuvo. Kviečiu pritarti. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Žiūriu į salę, dėl vieno iš įstatymų projektų pagrindiniu komitetu buvo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Nematau salėje komiteto pirmininko. Jeigu jūs neprieštaraujate, gal aš perskaitysiu komiteto išvadą ir taip atliksime formalumus. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada buvo tokia, jog pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už. Diskutuoti yra užsirašęs ponas J. Veselka. Salėje aš nematau. Ką gi, norinčių diskutuoti nėra, todėl galėtume… Tiesiog skaitysiu įstatymų registracijos numerius ir pavadinimus, kartu ir pritarti po svarstymo.
Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo projektas Nr. XIP-2782. Norintis kalbėti už yra A. Sysas. Pritariate? Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Pritarta bendru sutarimu.
Darbo kodekso 88, 108, 113, 1301, 132 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2783. Po svarstymo prieštaraujančių nėra. Pritarta bendru sutarimu.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 233 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 4113 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-2784. Prieštaraujančių nėra. Pritarta.
Ir Darbo tarybų įstatymo 4 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2785. Prieštaraujančių nematau, negirdžiu. Pritarta bendru sutarimu. Visiems keturiems įstatymų projektams po svarstymo pritarta. Ačiū.
12.35 val.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 10 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2157(2), Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 2591 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 2097 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-3042(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas 1-6a ir lydintysis 1-6b – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 10 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2157 ir lydintysis – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 2591 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 2097 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-3042. Svarstymas. Kviečiu į tribūną komiteto pirmininką – A. Anušauską. Matyt, bendru sutarimu galime svarstyti abu įstatymų projektus, nes jie tarpusavyje susiję. Prašyčiau pranešėją pateikti komiteto nuomonę dėl abiejų įstatymų projektų.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir pasiūlė savo įstatymo projektą ir jo lyginamąjį variantą, kurį jūs matote prieš save. Komitetas pritarė pataisytam variantui bendru sutarimu.
Antras yra Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 2251 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 2097 straipsniu įstatymo projektas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pasiūlė savo variantą dėl 2097 straipsnio, dėl grynųjų pinigų deklaravimo kertant Europos Sąjungos vidaus sieną ir pasiūlytiems projektams pritarė bendru sutarimu, ir nustatė įstatymo įsigaliojimo datą nuo 2011 m. liepos 1 d.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui, kuris pateikė komiteto kaip pagrindinio nuomonę. Atsakyti galiu ponui Juliui, kad mes jau apsvarstėme minėtus įstatymų projektus ir salėje labai greitai bendru sutarimu pritarėm po svarstymo šiems įstatymų projektams. Tikrai pradėjome laiku 12.30 val. Priėmimo stadijoje jūs galėsite pasakyti savo nuomonę. (Balsai salėje) Svarstėme ir pritarėm. Žiūriu į salę ir ieškau J. Sabatausko arba pono S. Šedbaro, tai yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonė dėl… Ponas Č. V. Stankevičius yra, nes dėl vieno įstatymo projekto pagrindiniu komitetu buvo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Norėtume išgirsti jo nuomonę.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 2591 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą svarstė gegužės 4 d. ir pritarė bendru sutarimu komiteto patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Galime bendru sutarimu pritarti įstatymo… Gerai, balsuojame.
Įstatymo projektas Nr. XIP-2157, pavadinimo neskaitysiu. Balsuojame dėl pritarimo po svarstymo.
Už – 41, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
Lydintysis įstatymo projektas, registracijos Nr. XIP-3042 – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 2591 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 2097 straipsniu įstatymo projektas. Ar galime bendru sutarimu, ar balsuojame? Balsuojame dėl šio įstatymo pritarimo po svarstymo.
Už – 44, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
Darbotvarkės 1-7 klausimas. Tačiau nematau Prezidentės patarėjo salėje, todėl svarstyti negalime. Praleidžiame.
Dabar 1-8 klausimas – Seimo rezoliucija „Dėl Seimo nario Evaldo Lementausko neliečiamybės“. Matyt, atidėsime numatytam laikui arba artimam laikui, numatytam darbotvarkėje, nes salėje reikės 71 balso. Todėl, matyt, vėlgi svarstyti negalėtume.
Jums leidus, galime svarstyti rezervinius klausimus. Yra 5 rezervinis klausimas. Pono R. J. Dagio nėra.
12.41 val.
6 rezervinis – Išmokų vaikams įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIP-387. Pranešėjas – E. Žakaris. Jeigu pranešėjas pasirengęs, mes kviestume į tribūną.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, projekto esmė yra labai paprasta. Šiandien globos ir rūpybos išmokos vaikams, gyvenantiems šeimose, yra 520 Lt (tai yra keturi baziniai dydžiai), šeimynose – 1040 Lt, o valstybei globos įstaigose vaiko išlaikymas kainuoja per 2,5 tūkst. Lt. Siūlymo esmė – diferencijuoti išmoką pagal vaiko amžių ir sulyginti, kad ir kur vaikas gyventų: ar šeimose, ar šeimynose, ar globos institucijose. Siūlome, kad vaikui, iki septynerių metų globojamam, aprūpinamam, būtų mokama 520 Lt išmoka (tai yra keturių bazinių), nuo 7 iki 14 būtų mokama 6 bazinių dydžių ir nuo 14 iki 18 metų būtų mokama 8. Būtų atsižvelgiama į tai (turbūt visi suprantame), kad kuo didesnis vaikas, tuo daugiau reikalauja išlaidų.
Antras dalykas, būtų suvienodinta, kaip minėjau, kad ir kur vaikas gyventų. Kaip tik prieš porą savaičių buvo kitas mūsų projektas ir jį atmetant buvo motyvuota, kad turėtų būti vienoda, kokioj institucijoj gyventų, kad būtų bendra sistema ir kad būtų atsižvelgiama į vaiko amžių. Tokia nuostata ir įrašyta į dabartinės Vyriausybės programą. Ar tai kainuotų papildomai lėšų? Be abejo, yra gana sudėtinga pasakyti, nes jeigu būtų didesnis rėmimas vaikų, galbūt padidėtų daugiau vaikų, auginamų šeimose. Jeigu ir padidėtų išmoka tam vaikui, bet įvertinant, kad globos įstaigoje kainuoja ženkliai daugiau, gal biudžeto lėšų daug nepareikalautų, o gal ir išvis nepareikalautų, bet, be abejo, jeigu bus pritarta, dėl šio projekto reikės Vyriausybės išvados. Gal tiksliau apskaičiuotų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų nori paklausti septyni Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų jūs čia vėl suduodate smūgelį šeimynoms. Buvo išspręstas klausimas ir vis dėlto tam tikros politikos laikomasi, kai buvo nuspręsta, kad perpus pigiau šeimynose vaikus auginti, ir ta forma pasiteisino, o jūs dabar siūlote sumažinti šeimynoms taip pat iki 4 bazinių atlyginimų mažiems, o padidinti tiems, kurie ir taip gauna valstybės finansavimą. Man kažkaip čia nesueina galai. Ačiū.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Aš nesiūlau, kur valstybės finansavimą… Kaip tik šeimynose dabar mokama 1040 Lt, šeimoje mokama 520 Lt. Tai jau iš karto yra disproporcija. Antras dalykas, kaip minėjau, neatsižvelgiama į vaiko amžių. Siūloma, kad būtų visur vienodai ir kad būtų atsižvelgiama į vaiko amžių.
PIRMININKAS. Klausia S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, kartu mes turbūt svarstysime ir pono R. J. Dagio pateiktą pataisą dėl to paties straipsnio. Gal jūs galėtumėte trumpai pasakyti, kuo jūsų siūlymas yra geresnis ir kaip čia mums būtų geriau apsispręsti? Ačiū.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Aš tikrai negalėčiau pasakyti, kuo kuris geresnis ar blogesnis, nes, atvirai pasakius, aš nespėjau pasižiūrėti kolegos R. J. Dagio pasiūlymo. Tiktai tiek galiu pasakyti, kad šis projektas… Galbūt dėl dydžio ir galima diskutuoti, jeigu bus pritarta, gal tos proporcijos ir ne visai tokios galėtų būti, bet šis pasiūlymas atitinka ir Vyriausybės programą socialinėje srityje.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Jūsų toks pasiūlytas projektas, gerbiamasis pranešėjau, prieštaringas. Jeigu auga vaikų namuose, globos namuose, tai kaina maždaug 2400 Lt. Pačiai teko lankytis ir žinau. Gal ten per daug? O šeimynose yra iki 1200 Lt. Prašom pasakyti, jūsų siūlomi variantai pagal amžių… Aš suprantu jūsų norą suvienodinti. Prašom pasakyti, vis tiek jūs maždaug turite orientuotis, kiek tai kainuos valstybei? Siūlau paprašyti Vyriausybės išvados.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Dėl Vyriausybės išvados aš ir pats paminėjau, kad yra būtina. Vaikų globos įstaigose šios išmokos negaus, ir aš minėjau, kad to sąskaita, kad kuo mažiau vaikų gyvens globos įstaigose, o gyvens šeimynose ar šeimose, kadangi tos išmokos visais atvejais iš karto yra mažesnės, gali būti, kad net ir nekainuos papildomai biudžetui nieko, bet Vyriausybės išvados, be abejo, reikia.
PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, susidaro įspūdis, kad jūs stengiatės, kad kuo mažiau vaikų būtų globos įstaigose, o daugiau būtų šeimose arba šeimynose. Kita vertus, gali būti taip, kad tų vaikų skaičius globos įstaigose net sumažės, tarkim, tektų uždaryti kai kuriuos globos namus, jeigu tokia tendencija būtų auginti vien šeimynose ir šeimose vaikus. Čia sunku tą perspektyvą numatyti. Vis dėlto reikėtų žinoti, kiek maždaug lėšų papildomai reikės? Ačiū.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Be abejo, kategoriškai teigti, kad ženkliai sumažės vaikų globos įstaigose, negalėčiau, bet manyčiau, kad padidinus išmokas ir dar diferencijavus pagal amžiaus grupes… Tuo labiau, aš manau, kad šiuo klausimu nelabai kas, ko gero, ginčytųsi, kad kuo vaikas didesnis, tuo jo auginimas, išlaikymas daugiau kainuoja. Manau, kad tikrai sumažėtų globos įstaigose ir padidėtų šeimose ar šeimynose.
PIRMININKAS. D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, čia turėtų būti ir ekonominiai skaičiavimai. Ar nematote, kad vis dėlto skirtingose socialinėse terpėse augantys vaikai… Vaikų globos namuose kaštai yra vienokie: ir slaugės, ir pastatai, ir apšildymas, ir visa kita. Šeimynose vėl kitokie, o šeimose dar kitokie. Šeimose ir bendras ūkis, ir žemė dirbama, ir savo produkcija auginama. Ar jūs nemanote, kad permesdami lėšas iš vienų kitiems dar pabloginsite vaikų globos įstaigose augančių vaikų socialinę aplinką?
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Aš jokiu būdu nekritikuoju, kad vaikų globos įstaigose yra ar švaistomos lėšos, ar skiriamos per didelės. Čia ne apie tai kalbama. Ko gero, kalbama apie tai (turbūt ir jūs sutiksite), kad vaikui visais atvejais, jeigu yra galimybė, geriau yra gyventi šeimoje ar šeimynoje negu vaikų globos įstaigoje. Tikslas ir yra toks, kad būtų ir finansinis suinteresuotumas. Kartu, kaip minėjau, jeigu kalbėsime, kad, tarkim, nuo 14 iki 18 metų vaikas globos įstaigoje valstybei kainuoja apie 2,5 tūkst. Lt, šiuo atveju šeimynoje arba, kaip mūsų yra siūlymas, ir šeimoje kainuotų 1020 Lt. Vadinasi, vietoj vieno – dviejų vaikų išlaikymas.
PIRMININKAS. Klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, sveikintinas jūsų noras, kad šeimose globojamų vaikų skaičius būtų didesnis. Panašu, kad norintys globoti vaikus stengsis pasiimti vyresniuosius vaikus. Jeigu pagal tai diferencijuojamos gaunamos išmokos, tai už vyresniuosius vaikus, vadinasi, bus didesnės ir išmokos. Ar jūs nesvarstėte galimybės numatyti, kiek vaikų daugiausia galėtų globoti šeima arba šeimyna? Galbūt tų skaičių numatymas būtų tikslingas, kad jų nebūtų per daug, kad tai atitiktų šeimos sąlygas?
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū už mintis. Be abejo, galima visus variantus svarstyti. Dėl to, ar imtų daugiau vyresniuosius, tai aš labai abejoju, nes, pasiėmus mažesnį vaiką, aš manau, jis greičiau adaptuosis šeimoje, pripras. Dėl pačių dydžių, kaip minėjau, vis tiek visais atvejais, jeigu Seimas pritars, jūsų komitetas bus pagrindinis, galbūt tie patys dydžiai šiandien, kai yra sunkmetis, tas skirtumas galėtų būti ir mažesnis. Bet kad reikia diferencijuoti, tai čia jau ne mūsų autorių yra nuomonė. Kiek tenka bendrauti su tėvais, globojančiais vaikus, apie tai jau seniai yra kalbama. Ačiū.
PIRMININKAS. Paskutinysis klausia P. Luomanas.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų pastebėjimas, kad šeimoje vaikas turbūt daugiau patiria dėmesio, meilės, yra teisingas, sveikintinas. Aš, pavyzdžiui, manyčiau, būtų visai gerai, kad vaikų globos įstaigų kaip tokių ir neliktų. Gal tai dabar atrodo drastiškai, nes, sakykime, gal taip ir bus mažėjant gimstamumui. Aš noriu paklausti, ar jūs šitą klausimą jau svarstėte, teikėte, tos mintys buvo Socialinių reikalų ir darbo komitete? Ar jau buvo, ar dar nebuvo svarstyta? Norėtųsi sužinoti, kokia nuomonė. Kiek žinau, R. Baškienė dirba komitete. Ar jūs tą jau svarstėte?
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Su pagrindiniu komitetu tuo klausimu neteko bendrauti, bet svarstant kitą analogišką projektą, kurį Seimas jau yra atmetęs, kaip tik Biudžeto ir finansų komitete ministerijos atstovai akcentavo, kad jie rengia kitą koncepciją, kad ateityje turėtų būti išmokos diferencijuotos pagal amžių grupes, ir t. t., tai tas mintis aš girdėjau iš šios ministerijos atsakingų darbuotojų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Norinčių klausti daugiau nėra. Nuomonė už ir nuomonė prieš. Nuomonė už – M. Petrauskienė.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš manyčiau, kad kolegos E. Žakario siūlymas vaikams, kuriems nustatyta globa ir rūpyba, ir siūlymas diferencijuotai, nepriklausomai nuo vaiko gyvenamosios vietos, ar šeimoje vaikas gyvena, ar globos institucijoje, ar šeimynoje, ir kad išmokos dydis neturėtų skirtis, ir tiktai išmokos dydis turėtų priklausyti nuo vaiko amžiaus… Aš siūlyčiau pritarti siūlymui.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų aš negalėčiau pritarti dėl tų pačių dalykų. Kodėl vaikas, būdamas 13 metų, gauna šešis, o jau 14 metų – aštuonis. Vaiko sąnaudos ne taip jau kinta pagal tuos metus. Netgi kai kada, galima sakyti, ir atvirkščiai būna, jeigu vaiką nuo vaikystės leidi į kokią nors mokyklą ir panašiai. Tuo labiau kad čia yra išbrauktos vaikų globos institucijos. Kai kurios vaikų globos institucijos yra tikrai finansuojamos iš kitų šaltinių, ir dar duodami pinigai tokie patys kaip šeimynose. Šeimynos daugiau nieko neturi, išskyrus tai, kad jos gauna tam tikrą finansavimą, finansinę paramą, kad užtikrintų tų vaikų ugdymą, pragyvenimą šeimynoje.
Ir dar vienas dalykas. Manyčiau, šiuo metu keisti tam tikrą nusistovėjusią tvarką nežinant, kiek tai bus finansine išraiška, nes ir pats pranešėjas neatsakė, kiek daugiau reikėtų biudžeto lėšų. Manau, vis dėlto nereikėtų pritarti tam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Sutarimo nėra, teks balsuoti. Balsuojame dėl pritarimo įstatymo projektui Nr. XIP-387 po pateikimo. Balsuojame.
Už – 41, prieš nėra, susilaikė 21. Įstatymo projektui po pateikimo yra pritarta.
Be abejo, aš prisimenu, jog buvo prašyta ir Seimo narės ponios V. M. Čigriejienės, ir pats pranešėjas pabrėžė, kad reikia Vyriausybės išvados. Todėl bendru sutarimu prašome Vyriausybės išvados. Dar numatome komitetus. Šiuo atveju pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 14 d., jeigu iki to laiko, aišku, bus gauta Vyriausybės išvada.
12.56 val.
Pagrindinė darbotvarkė. Matau salėje Prezidentės patarėją Nerijų Udrėną. Kviečiu į tribūną. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIP-3112. Prašau.
N. UDRĖNAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, posėdžio pirmininke. Ačiū už galimybę pateikti Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimo svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui argumentus.
Teikiamo projekto tikslas – nustatyti priemones, kurios užtikrintų sveikatos sistemos įstaigų vadovų kaitą, ir taip sudaryti sąlygas skaidresniam ir efektyvesniam nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų funkcionavimui.
Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą tik universitetinių ligoninių vadovai į darbą priimami terminuotai. Kitų sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų vadovai priimami į darbą neterminuotai. Teikiamu projektu siūloma nustatyti penkerių metų kadenciją ne tik universitetinių ligoninių, bet visų valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų vadovams.
Be to, siūloma riboti kadencijų skaičių. Tokių įstaigų vadovai galės eiti pareigas tik dvi kadencijas iš eilės. Išimtis siūloma taikyti tik nedidelėms įstaigoms, t. y. tokioms, kuriose dirba trys ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją. Šių įstaigų vadovams nesiūloma nustatyti penkerių metų kadencijos. Jie kaip ir dabar būtų skiriami į pareigas viešo konkurso būdu neterminuotai.
Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą amžiaus ribojimai Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų vadovams nenustatyti. Teikiamu projektu taip pat siūloma nustatyti, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovu negali būti asmuo, vyresnis kaip 65 metų amžiaus.
Neribotą laiką ir net iki gyvenimo pabaigos trunkantis vadovavimas bet kurioje srityje savaime sumažina motyvaciją siekti geresnių rezultatų, savaime užprogramuoja riziką, kad sistema išsigims, kad tiek pareigos, tiek pati įstaiga bus laikoma asmenine nuosavybe, su kuria tvarkomasi savo nuožiūra. Tokiu atveju vadovas tampa savotišku diktatoriumi, kuriam dažniausiai nerūpi nei įstaigos, nei darbuotojų, nei pacientų, klientų gerovė.
Kadencijų nustatymas – geriausias būdas to išvengti. Kadencijų nustatymas užtikrina, kad sistemos būtų demokratiškos ir atviros naujiems žmonėms, naujoms idėjoms, be to, tai tam tikras viešumo ir kontrolės mechanizmas, nes naujo vadovo atėjimas – tai papildoma galimybė išlįsti į dienos šviesą ankstesnio vadovo pažeidimams ar piktnaudžiavimams, jei tokių būtų.
Kalbant konkrečiai apie sveikatos priežiūros įstaigas, tiek visuomenėje, tiek medikų bendruomenėje netyla kalbos, kad to paties asmens n metų valdomos ligoninės ir poliklinikos tapo savotiškomis karalijomis, kuriose viską lemia asmeniniai interesai ir pažintys.
Be abejo, negalima apibendrinti, kad visais atvejais dešimtmečius trunkantis vadovavimas reiškia piktnaudžiavimą ir neefektyvią institucijos veiklą. Būna ir tokių vadovų, kurie nuolatos, ir po 20, ir po 25 metų vadovavimo girdi ne tik save, bet ir kitus darbuotojus, nesivaiko asmeninės naudos, užtikrina institucijose efektyvią veiklą. Tačiau sąžiningi ir kompetentingi vadovai tikrai nenukentės. Jie turės galimybę, suėjus maksimaliam dešimtiems metų terminui, panaudoti savo administracinę patirtį dirbdami tos įstaigos vadovų pavaduotojais ar kitų sveikatos įstaigų vadovais. Periodiškas vadovų egzaminas naudingas ne tik įstaigai ir jos pacientams, bet ir pačiam vadovui – yra puiki proga užduoti sau klausimus, ką nuveikiau įstaigos labui, bendruomenei, ar sugebėjau tinkamai vadovauti. Projekto siūlomomis priemonėmis būtų išvengta įstaigos sustabarėjimo ir kitų neigiamų padarinių, kurių gali kilti, kai įstaigai vadovauja tas pats asmuo neribotą laiką. Kadencijų nustatymas užtikrins efektyvesnį ir skaidresnį gydymo įstaigų valdymą ir kokybiškesnes sveikatos paslaugas žmonėms, taigi pirmiausiai šis įstatymas yra nukreiptas ne prieš ką nors, o už pacientų, žmonių galimybę gauti geresnį gydymą ir paslaugas. Todėl kviečiu Seimo narius pritarti šiam įstatymo projektui. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Norinčių klausti net devyniolika Seimo narių. Pirmoji klausia ponia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jau tarpukario Lietuvoje buvo bandoma rotacija, bet to niekas nedavė… Prašau pasakyti, sveikatos priežiūros įstaigų vadovų likimas turi priklausyti nuo darbo rezultatų, ar jums taip neatrodo? Kodėl jūs savo įstatyme rašote, kad universitetinių ligoninių direktoriai yra sudarę terminuotą sutartį, o visi kiti – savivaldybėms priklausančios įstaigos neterminuotą. Nemačiau nė vieno vadovo, kuris būtų sudaręs terminuotą sutartį, visi vienodai, kiek metų dirbo universitetinių ligoninių direktoriai… Ir kodėl mažų įstaigų vadovams jūs siūlote sutartį pratęsti neterminuotai motyvuodamas tuo, kad ten mažas skaičius gydytojų? Tai kuo jie ypatingi, kodėl tokia diskriminacija? Ačiū.
N. UDRĖNAS. Labai ačiū už klausimą. Keletas aspektų, dėl ko šis įstatymo projektas yra teikiamas. Mes žinome ir iš žmonių kalbų, ir iš oficialių statistinių rodiklių, kad gyventojai mūsų sveikatos sistemos priežiūra nėra patenkinti. Euro Health Consumer Index, viena iš tokių duomenis kaupiančių institucijų, pažymi, kad Lietuvos rodiklis yra 29 iš 33 šalių. Kaip pažymima, daugelyje skalės apačioje atsidūrusių šalių, tarp jų ir Lietuvoje, yra taikoma sena ir neskaidri sveikatos priežiūros sistema, pagrįsta hierarchiniais ryšiais. Taigi noriu pabrėžti, kad didelės įstaigos, kuriose yra daug darbuotojų ir aptarnauja didelius pacientų srautus, iš tiesų turi ypatingą reikšmę tiek mūsų visuomenės gerovei, visuomenės sveikatai, tiek paslaugų kokybei, tiek bendram mūsų visuomenės supratimui apie viešąsias paslaugas ir gaunamą atitinkamą paslaugų lygį. Todėl tokios įstaigos turi būti vadovaujamos remiantis moderniais, naujoviškais valdymo principais. Tačiau man neteko girdėti, kad tokios įstaigos vadovai būtų taikę bent jau subalansuotų rodiklių sistemą ar LEAN metodikas ir panašiai. Tai yra puikūs specialistai, savo srities ekspertai, bet jie dažniausiai yra medicininės srities ekspertai, o ne vadybos specialistai. Tuo tarpu geresnis vadovavimas tikrai galėtų lemti tai, kad mažesnėmis sąnaudomis būtų pasiektas geresnis paslaugų prieinamumas, sumažėtų eilės, gydytojai galėtų gauti didesnius atlyginimus, o pasitenkinimas darbu padidėtų.
PIRMININKAS. Klausia V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, ar teko susipažinti su Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išvada, nurodančia, jog jūsų teikiamo įstatymo projektas nelabai atitinka 2000 m. lapkričio 27 d. priimtą Europos direktyvą, kuri nustato, kad darbuotojus priimant į darbą arba atleidžiant iš darbo negali būti taikoma jokių diskriminacinių normų, įskaitant amžių. Taip pat dėl Teisingumo Teismo išvados tas departamentas pateikia daugelį dar kitų klausimų, kurie susiję su nediskriminavimo principu ir kitais dalykais. Mano klausimas: kaip jūs tai pakomentuotumėte?
Ir kitas: kodėl jūs manote, kad tik sveikatos sistemoje reikia taikyti rotaciją, o tarkime, švietimo sistemoje, kultūroje, valstybinėse įmonėse ir kitur nereikia taikyti? Kaip čia išskiriate vieną sektorių iš viso bendro reguliavimo?
N. UDRĖNAS. Labai ačiū už klausimą. Norėčiau atsakyti nuo jūsų antros klausimo dalies. Kadencijų principas yra vienas iš kertinių Prezidentės principų, motyvų, kuriuos reikia taikyti viešajame sektoriuje. Tai taikytina ne tik sveikatos sistemoje, bet jau ir dėl teisėsaugos srities Prezidentė teikė pasiūlymus, tačiau mūsų įstatymų leidyboje taip nustatyta, kad šie principai nustatyti sektoriniuose įstatymuose. Todėl tie pakeitimai taikomi ne bendra tvarka, o per šiuos atskirų sektorių įstatymus.
Atsakydamas į pirmąją klausimo dalį, norėčiau pabrėžti, kad Europoje iš tiesų gydymo reikalus dažniausiai… įstaigos vadovavimu dažniausiai užsiima administratoriai profesionalai. Tai tokiu atveju iš tiesų, kai yra vadovavimas, remiamasi aiškiais kokybiniais ir kiekybiniais rodikliais, tai ir vadovavimo principai yra išlaikomi, ir kontrolės principai išlaikomi tiek bendruomenės lygiu, tiek aukštesniais lygiais. Pasiteisina, kad amžiaus cenzas galbūt netaikomas. Tačiau pas mus amžiaus cenzas jau yra daugelyje sričių numatytas ir valstybės tarnyboje, tai yra gana proporcingas pasiūlymas, turint omeny, kad tai yra ypač svarbi sritis, kurioje kasdien susiduriama su žmogaus gyvybės ir mirties klausimu. Todėl tie vadovai turi būti ypač pasišventę ir kartu balansuoti daugelį problemų kasdieninės veiklos, ir užtikrinti paslaugas gyventojams, kad jos būtų suteikiamos laiku ir tinkamai.
PIRMININKAS. Klausia M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, Seime visai neseniai buvo svarstytas Švietimo įstatymas. Svarstant klausimą dėl penkerių metų kadencijos, buvo daug diskutuojama ir ieškoma argumentų už ir prieš. Ir vis dėlto buvo apsispręsta, kad pakanka kas penkerius metus vykdyti atestaciją. Esminis dalykas, aš visiškai pritariu, ir jūs norite, kad būtų visapusiškai įgyvendinti visuomeniniai interesai. Šiuo atveju, jeigu mes kalbame apie sveikatos sistemą, kad tų įstaigų vadovai tinkamai dirbtų, tinkamai atliktų savo pareigas. Manyčiau, kad būtų galima eiti kitu keliu – vykdant atestaciją, vertinant tų įstaigų vadovų darbą tose įstaigose. Tikrai nebūtina taikyti tokio priverstinio būdo – kas penkerius metus ar kas dešimt metų vykdyti arba atsisakyti to žmogaus darbo. Dėkoju.
N. UDRĖNAS. Aš norėčiau pabrėžti, kaip sakoma, jau ir dabar yra taikomos tos kadencijos, ne kadencijos, o amžiaus cenzas valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, tarnautojams, notarams. Taigi yra gana daug sričių, kurias reglamentuoja ši nuostata. Kitas dalykas, reikia pabrėžti, kad sveikatos sistema – ne ką mažiau svarbi negu minėtos profesijos ar įstaigos. Taigi ši siūloma nuostata tokios apimties, kokia galima pagrįsti jos reikalingumą, tai yra tikrai proporcingas pasiūlymas, turint omenyje šios sistemos svarbą žmonių sveikatai ir visai sistemai kokybiškai funkcionuoti. Mes matome iš statistinių rodiklių, apklausų žmonės tikrai nėra patenkinti dabartine padėtimi.
PIRMININKAS. S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, pasakykite, jūsų pranešime nuskambėjo tokie žodžiai – tampa diktatoriais nekeičiami ligoninių vyriausieji gydytojai, nepasiekiama rezultatų, žmonės nepatenkinti ir t. t. Na, šiaip ar taip, ministrės dekretu yra tvirtinamas vienas ar kitas ministras, atsiprašau, Prezidentės. Prašau pasakyti, kiek kartų iki šiandien Prezidentė susitiko su sveikatos reikalų ministru, išsakytos problemos, vienokios ar kitokios, dėl vieno ar kito vyriausiojo gydytojo. Ar į tai nebuvo atsižvelgta, ar ta problema nebuvo spręsta? Jeigu nebuvo spręsta, tai kodėl mes neiname tuo keliu, kad už visą sveikatos reikalų sistemą atsako ministras, nes, dar kartą pakartosiu, Prezidentės tvirtinimu jisai šiuo atveju dirba.
N. UDRĖNAS. Noriu pabrėžti, kad ministrai keičiasi gana dažnai Lietuvoje. Tuo tarpu kai kurie ligoninių vadovai vadovauja 25–35 metus. Tai reiškia, kad iš tiesų, ką pažymi ir tarptautiniai tyrimai, mūsų sistema yra apaugusi klientiniais, hierarchiniais ryšiais, o ne, kaip sakoma, objektyviais kriterijais valdoma. Deja, taip jau yra, kad ta sistema vis sugeba save toliau išlaikyti tokią, kokia ir buvusi. Deja, ministrai ateina ir kartais jų gerus norus ne visada pasiseka įgyvendinti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 10 minučių, skirtų klausti, baigėsi. Ačiū pranešėjui. (Balsai salėje) 10 minučių. Klausiančių labai daug, matyt, apsispręsime balsuodami. Nuomonė – už, nuomonė – prieš. Ačiū pranešėjui. Nuomonė už – ponas A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų dabar visuose sektoriuose siūloma įvesti vadovų rotaciją. Panagrinėjus sveikatos priežiūros įstaigų vadovų veiklą ir darbą akivaizdu, kad kai kurie vadovai užsibuvo pernelyg ilgai ir yra labai garbaus amžiaus. Jie patys nesiryžta palikti darbo ir steigėjai tai kažkaip toleruoja, galbūt todėl šiandien sveikatos sistemoje yra labai didžiuliai skirtumai. Esant vienodoms finansavimo sąlygoms, esant vienodoms politinėms aplinkybėms, įstaigos labai skiriasi viena nuo kitos ir materialiniu aprūpinimu, ir darbo organizavimu. Todėl manyčiau, kad reikėtų iš naujo galvoti apie tai, kaip įvesti kadencijas ir rotaciją tam, kad jauni žmonės, nauji žmonės, kurių dabar parengta labai daug, galėtų vis dėlto ateiti į tą sektorių ir atnešti įvairių naujovių.
Be abejo, įstatymo projektas yra šiek tiek radikalokas ir nemažai įstaigų vadovų turėtų pasikeisti, bet aš manau, kad Prezidentės patarėjai, Prezidentė, kartu įsigilinus komitetui į pateiktus įvairių organizacijų argumentus, vis dėlto mes galėsime jį patobulinti, kad vienu metu nebūtų labai ryškaus įstaigų vadovų skaičiaus pakeitimo. Todėl, kolegos, siūlyčiau pritarti, nes apie tai jau reikia pradėti galvoti ir kalbėti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, Prezidentės užmojai kas keleri metai keisti sveikatos priežiūros įstaigų vadovus sukėlė tikrai nevienareikšmę šalies medikų reakciją. Aš, kaip buvusi praktikuojanti medikė, galiu pasakyti, kad projektu siekiamą rezultatą galima pakeisti faktiškai išnaudojant dabartinį teisinį reglamentavimą, ir negalime preziumuoti, kad ilgai dirbantys, didelę patirtį ir kvalifikaciją turintys vadovai vadovauja neefektyviai vien dėl to, kad eina šias pareigas daugiau kaip dešimt metų ar sulaukę 65 metų amžiaus. Gydymo įstaigose, sveikatos įstaigose kovojama dėl sveikatos ir gyvybės, todėl čia mes negalime drumsti vandens, kaip mes drumsčiame energetikos, kaip mes drumsčiame transporto srityse, naftos įmonėje ir taip toliau. Šitas dalykas medicinos įstaigoms netinka.
Aš įžvelgiu konkurso organizavimo, jo skaidrumo problemą, nes jau iš anksto žinoma, koks vadovas ateis. Čia yra ta rakštis, kurią reikia išrauti su šaknimis. Nemanau, kad nuosekli vadovų kaita užtikrins efektyvesnį ir skaidresnį gydymo įstaigų darbą. Paslauga nuo to tikrai nepagerės. Atėjęs naujas darbuotojas, vadybininkas, dabar buvę medikai, turintys medicininį išsilavinimą, tapo tikrais vadybininkais ir jie medicinos srityje nedirba. Jeigu rodikliai yra geri, jeigu tas tenkina žmonių interesus, tai kodėl mes tą vadovą turime keisti. Yra svertų, kada galima pakeisti, yra atestacija, patikrinkite kvalifikaciją ir galėsite pakeisti. Nėra jokių problemų nutraukti sutartį tiek universitetinių ligoninių direktorių, tiek savivaldybei priklausančių įstaigų direktorių. Todėl aš už šitą Prezidentės siūlymą, nors labai gerbiu ją, negaliu balsuoti už.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIP-3112, pritarimo jam po pateikimo.
Už – 37, prieš – 9, susilaikė 25. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Dabar dėmesio! Siūlomi komitetai: pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, papildomas – Audito komitetas. Siūloma svarstyti birželio 21 dieną.
Replika po balsavimo. Pirmasis atsistojo prie mikrofono S. Pečeliūnas. Prašau.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, vis dėlto sakydami savo argumentus už ir prieš stenkitės būti tikslūs. Kai painiojamos kadencijos ir rotacijos, tai yra esmė ir esminis skirtumas. Jeigu kalbam apie kadencijas, valstybei, sakykim, tai nieko nekainuoja. Jeigu kalbam apie rotacijas, tai susieta su gana nemažomis persikėlimo ir kitomis išlaidomis. Jeigu norite rotuoti, būkite malonūs, duokite finansinius šaltinius, iš kur finansuosite, ir tada Vyriausybė tegul parašo išvadą, iš kur tų pinigų gaus. Jeigu norite daryti kadencijas, tada reikia tik datas sudėlioti, kad nebūtų atgalinėmis datomis visa tai daroma. Mes su tuo jau ir kariuomenėje susidūrėme, ir vidaus reikaluose, kitur žada tą daryti. Žodžiai atrodo gražūs, bet po jais slepiasi gana subtilūs ir atsakingi klausimai, kainuojantys nemažus pinigus. Nekalbant jau apie esmę, reikia ar nereikia, apie ką čia išmanantys mūsų gydytojai kalbėjo. Taigi būkite dėmesingesni. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš tik atkreipiu gerbiamųjų Seimo narių dėmesį, kad vėl vyksta pasisakymai už, prieš. Prašau, ponas R. J. Dagys ir ponas Vytenis. Gerai. Ponas R. J. Dagys, po to ponas Vytenis.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mes turėtume dėl visų valstybės įstaigų atitinkamai pasižiūrėti visus įstatymus, ne tiktai sveikatos sistemos. Bet reaguodamas į tai, kas čia buvo pasakyta, noriu atkreipti dėmesį į ne vieną kartą Antikorupcijos komisijos padarytas išvadas. Deja, kolegos, kai jūs kalbate, kad galima per atestaciją ar kaip nors pakeisti amžiams paskirtą ligoninės vyriausiąjį gydytoją, jūs esate visiškai neteisūs. Tai yra problema, nes juos galima atleisti tik už įstatymų pažeidimus, bet ne už blogą darbą.
Aš manau, kad į rotacijos idėją mes turėtume Seime atkreipti dėmesį, geriau padiskutuoti svarstydami apskritai, nes rotacijos idėja, mano galva, turi labai daug minusų. Ankstesnė sistema, kai kas penkerius metus vykdavo normalus konkursas, reikėjo atestacijų, buvo, man atrodo, visiškai normali ir gera. Kai kur žmogus išsilaikydavo ilgiau, kur ne, pakeisdavo kitu. Priverstinės rotacijos aš tikrai kol kas nematau jokios ekonominės naudos, ypač tokioje mažoje valstybėje kaip mūsų. Man atrodo, kad tai kvepia dideliu dirbtinumu, bet iš principo sistemą reikia sutvarkyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas V. P. Andriukaitis. Prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau paprašyti, kad būtų pateikta Vyriausybės išvada dėl šio įstatymo ir kad ta išvada būtų pateikta ir dėl biudžetinių lėšų, ir dėl darbo santykių, ir dėl administracinių išteklių, dėl visų kitų dalykų. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos apkreipė dėmesį į problemą dėl konstitucingumo, todėl manau, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas šiuo požiūriu turėtų pasisakyti. Taip pat dėl pasiūlymo konstitucingumo. Tai štai jau du mano prašymai, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas būtų įtrauktas ir Vyriausybės išvada.
O taip galiu pasakyti, kolegos, kad šis variantas buvo aptariamas svarstant 1994 metais Sveikatos sistemos įstatymą, darbo grupėje buvo nagrinėta šita problema, buvo pasverta už ir prieš ir prieita prie išvados, labai atsakingos išvados, kad, deja, siūlomas variantas, tada jis toks buvo siūlomas, deja, jis neatitinka gyvenimo realybės.
PIRMININKAS. Ponas J. Olekas. Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pristatymo metu skambėjo vienas iš motyvų, dėl ko reikia priimti, tai gyventojų nuomonė ir nepasitenkinimas sveikatos apsauga. Jeigu pažiūrėsime nuomonių apklausas, tai sveikata yra maždaug 4–5 vietoje. O po jos yra daug tarnybų, kuriomis labiau nepasitikima. O labiausiai nepasitikima yra Ministru Pirmininku, tai galbūt nuo jo pakeitimo galėtume pradėti?
Dėl paprašymo Vyriausybės išvados. Aš tiesiog galėčiau paprašyti papildomai dar, ar negalėtų būti pateikta suvestinė tų rodiklių, kurių norima pasiekti gydymo įstaigose, kaip jie dabar atrodo? Galėtume palyginti, kiek ir kurį laiką vadovauja jiems dabartiniai vadovai. Bijau, ko gero, mes gausime išvadą, kad ten, kur vadovai dirba ilgiau, rodikliai yra geresni. Todėl dėl objektyvumo tokius jų rodiklius mes turėtume turėti pateiktus čia, Seime. Ačiū.
PIRMININKAS. Buvo du pasiūlymai, matyt, nesukels didelio prieštaravimo, papildyti dar vienu papildomu komitetu. Tai yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Nėra prieštaraujančių? Pritariame. Prašyti Vyriausybės išvados? Nėra prieštaraujančių. Bendru sutarimu prašome Vyriausybės išvados.
13.22 val.
Dabar 13.21 val. Ar galima pradėti svarstyti Seimo rezoliucijos „Dėl Seimo nario Evaldo Lementausko neliečiamybės“ projektą? Jeigu prieštaravimų nėra, pranešėjas pasiruošęs, ponas E. Lementauskas pasiruošęs, aš kreipiuosi į poną E. Lementauską. Pone Lementauskai, aš labai atsiprašau, ar galime pradėti truputėlį anksčiau svarstyti jūsų klausimą, susijusį su jūsų asmeniu? Kviečiu į tribūną poną S. Šedbarą, laikinosios tyrimo komisijos pirmininką.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Laikinoji tyrimo komisija išanalizavo turimą medžiagą, kurią pateikė generalinis prokuroras, taip pat išklausė generalinio prokuroro atstovą, taip pat kolegą E. Lementauską ir po diskusijų 2011 m. balandžio 28 d. parengė rezoliucijos tekstą, pagal kurį siūlo Seimui tokį rezoliucijos variantą, kad Seimas sutinka, kad Seimo narys E. Lementauskas būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ar kitaip suvaržyta jo laisvė.
PIRMININKAS. Ačiū komisijos pirmininkui. Aš tik, prieš suteikdamas žodį ponui E. Lementauskui, norėčiau perskaityti Statuto nuostatas, kaip ši procedūra yra atliekama, tai yra po to, kai komisijos pirmininkas pateikia rezoliuciją, Statutas viską numato, kviečiamas į tribūną Seimo narys arba jo įgaliotas atstovas, arba jo įgaliotinis ir vėliau kalba po du Seimo narius, ne daugiau kaip po du – už ir prieš. Tada iš karto vyksta balsavimas. Tokia procedūra numatyta Seimo statute. Todėl aš kviečiu į tribūną poną E. Lementauską, jam yra suteikiamas žodis.
E. LEMENTAUSKAS (MSG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, nuo pat įvykių, apie kuriuos šiandien kalbame, pradžios sąmoningai stengiausi nieko nekomentuoti. Teismai vykdo tik teisingumą, ir jie turi pasakyti savo verdiktą. Tuo tarpu mano oponentai, priešingai, nuolat ir kryptingai skleidė informaciją, todėl yra detalių, kurių jūs tikrai nežinote. Jos nėra naudingos proceso iniciatoriams ir nebuvo viešintos. Detalių, kurios, aš tikiu, pakeis jūsų požiūrį į minimus įvykius ir dalyvius. Todėl šiandien noriu jūsų retoriškai paklausti: ar žinote, kas šioje istorijoje sieja tris P: politiką, provokaciją ir papirkimą? Po 2007 m. savivaldos rinkimų Vilniaus meru tapo partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas J. Imbrasas, o vienu iš jo pavaduotojų tapau aš, E. Lementauskas. Ar vėliau susiklosčiusią situaciją lėmė partinės ambicijos, ar tik kai kurių konservatorių asmeninės ambicijos, aš palieku spręsti jums, kolegos.
Todėl dabar norėčiau apsistoti ties pirmąja P – politika. Nuo pat pirmų darbo Vilniaus savivaldybėje dienų mes su J. Imbrasu susidūrėme su labai aštria ir priešiška opozicija, kurios smaigalyje buvo konservatorių trijulė: K. Masiulis, V. Navickas ir V. Urbonavičius. Kad V. Urbonavičius ir nuverstą merą J. Imbrasą pakeitęs V. Navickas yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariai, žinote visi. Tačiau kur kas iškalbingesnis faktas yra tas, kad V. Navickas tuo metu buvo ir V. Urbonavičiaus darbdavys statybų firmoje „Eurokonstrukt“. Juos siejo ne tik politiniai, bet ir verslo ryšiai. Ne kartą V. Urbonavičius, tikėdamasis išspręsti būtent šios firmos klausimus, lankėsi ir mano kabinete. Dar daugiau, teismas disponuoja pokalbių stenogramomis, kuriose V. Urbonavičius kalba apie tai, kad tuo metu V. Navicko planai – perimti statybų valdymą Vilniuje. Kokiais metodais veikė V. Urbonavičiaus dėka Vilniaus mero postą užvaldęs V. Navickas, darbdavys V. Navickas, žinome visi. Užtenka paminėti, kad dėl jo veiksmų, ir tik tų, kurie iškilo viešumon, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai nušalino jį nuo mero posto, o vėliau ir apskritai pašalino iš partijos.
Kitas šioje istorijoje figūruojantis veikėjas – gerbiamasis Seimo narys K. Masiulis. Jūs, Kęstuti, žinoma, dabar man neatsakysite, kodėl nesigilindamas į faktus tada taip gynėte ir dabar, beje, ginate V. Urbonavičiaus poziciją. Ar todėl, kad esate atsakingas už viešuosius ryšius, ar todėl, kad buvote V. Navicko ir V. Urbonavičiaus bendrininkas? Klausimas lieka atviras, ir tai yra jūsų sąžinės reikalas.
Tačiau norėčiau kreiptis į visus šiandien esančius Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narius. Ar jūs žinote, kodėl, nesitaikstydami su jokiomis priemonėmis, jūsų kolegos taip siekė užvaldyti Vilniaus mero postą? Ir ar iš tikrųjų tada buvo atstovaujama partijos interesams?
Bet kviečiu pereiti, kolegos, prie pačios istorijos, ir čia norėčiau pakalbėti apie antrąją P – papirkimą, tariamą papirkimą. Melagingai kaltinama, kad esą siūliau TS-LKD nariui V. Urbonavičiui pinigų už tai, kad jis neparemtų interpeliacijos J. Imbrasui. Minimos taip ir nepaaiškintos sumos: 200 tūkst., 19 tūkst., 280 tūkst. Noriu pareikšti, kad niekur: nei filmuotoje medžiagoje, nei pokalbių įrašuose, nėra užfiksuota, kad būčiau tai daręs, o ir realybėje to nedariau. Pasakysiu tik tiek, ištisus devynis mėnesius V. Urbonavičius mane intensyviai atakavo, kviesdamas į susitikimus, prašydamasis į priėmimus. Nepešė nieko. Tik dabar suprantu, kad tada buvau provokuojamas, tai įrodo ir liudija jo paties daryti garso įrašai bei telefonų išklotinės. Tačiau tikslas pateisina priemones, ir tikslas tada buvo Vilniaus mero kėdėje darbdavys V. Navickas. V. Urbonavičius imasi paskutinės priemonės – ir savo vonioje netikėtai randa 50 tūkst. Lt.
Šioje vietoje neišvengiamai man tenka kalbėti apie trečiąją P – provokaciją. Neneigiu, politikoje pokalbių ir derybų buvo ir bus, ir ne visi jie yra protokoluojami, tačiau noriu pabrėžti, kad jeigu ne V. Urbonavičiaus iniciatyva, nebūtų įvykęs nė vienas mūsų susitikimas, nes aš jį laikiau visų pirma aršiu politiniu oponentu. Juo labiau kad pats V. Urbonavičius demonstravo norą išduoti savo partiją, palaikyti daugumą, nuolat kartojo apie naudą sau. Ir tada į savo namus mane pakviečia V. Urbonavičius, pabrėžiu, pakviečia pats į vietą, kurios niekaip negalėjau kontroliuoti. Dar daugiau, vėliau tik jis vienas ir tampa pinigų radimo liudininku. Pokalbio metu dar kartą buvo kalbamasi apie paramą, apie tai, kas jiems iš tos paramos. Sakau atsakingai: pinigų nesiūliau. Ką galėjau pasiūlyti, tai vicemero postą ir galimybę palaikyti per rinkimus, politinę paramą. Mūsų pokalbis baigėsi, aš išėjau. Ir staiga lyg driokstelėjimas iš giedro dangaus, esą palikau pinigų V. Urbonavičiaus vonioje.
O dabar, kolegos, dėmesio. V. Urbonavičius mane pakvietė į butą, kuriame buvo pilna mikrofonų ir kamerų. Bet netikėtumas – nei mikrofonai, nei kameros neužfiksuoja nei mano siūlomų pinigų, nei paties siūlymo fakto. Dar daugiau. Kažkodėl kamera, kuri turėjo užfiksuoti papirkimo momentą, staiga ima ir išsikrauna. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad nei pinigų davimo, nei palikimo faktas nėra užfiksuotas. Jis remiasi tik vieno suinteresuoto žmogaus parodymais – V. Urbonavičiaus teiginiais. O jis sako: „E. Lementauskui išėjus vonioje radau 50 tūkst. Lt.“ Sakykite, kolegos, jeigu jūs, tikėjęsi tokio rezultato ir rastumėte ryšulį pinigų, ką pirmiausia darytumėte? Skambintumėte pareigūnams, nieko neliestumėte, fiksuotumėte ir kviestumėte specialistus fiksuoti patį įvykį. Tai diktuoja paprasta žmogiška logika. Ką tuo metu daro V. Urbonavičius? Jis tariamai radęs mano paliktus pinigus, pabrėžiu, tariamai radęs, paima iš vonios, atsineša į valgomąjį, susidėlioja krūvelėmis, kruopščiai suskaičiuoja ir tada skambina, kviečia pareigūnus, fiksuokite įvykį, mane norėjo papirkti štai šiais pinigais, kurie guli ant stalo. Tiesa, kolegos, maža detalė. Atvykus pareigūnams V. Urbonavičius kaip didžiausią įrodymą įteikė ant sofos besimėtančią dokumentų įmautę, ant kurios rastas mano piršto antspaudas. Juokinga. Dirbdamas taryboje ir pas mane į kabinetą vaikštinėdamas, tokių įmaučių V. Urbonavičius galėjo prisirinkti šimtus.
Žinote, kartą skambina prokuroras, būtent palaikantis kaltinimą mano byloje, ir pakviečia į kabinetą pasirašyti dokumentų, kurie bus perduoti teismui. Atvykau sutartu laiku, dokumentus pasirašiau. Vieni iš tų dokumentų buvo skirti ir man. Sakau, gerbiamasis prokurore, ar galėtumėte duoti dokumentų įmautę šiems dokumentams susidėti? Prokuroras geranoriškai ištraukė iš stalčiaus visiškai naują dokumentų įmautę ir padavė ją man. Ant tos įmautės liko begalė prokuroro pirštų antspaudų. Sakykite, jei būčiau nedoras ir piktas provokatorius, o dar blogiau – pakurstytas provokatorius, kaip galėčiau tokią dokumentų įmautę panaudoti? Pagalvokite ir patys, kolegos, kiek rašiklių, segtuvų ir pačių įmaučių, dokumentų per dieną paliečiate ir kaip, labai norint, galima juos panaudoti piktam. Reikalas tas. Nėra įrodytas faktas, kad po mano išėjimo iš V. Urbonavičiaus buto jo vonioje rastas pinigų ryšulys buvo sudėtas būtent į tą, pabrėžiu, būtent į tą įmautę. Negali būti įrodytas, nes aš to nedariau, o tokį faktą fiksuojantys duomenys atsiranda tik po to, kai V. Urbonavičius pats sudėlioja pinigus ant stalo, numeta įmautę ant sofos ir pakviečia pareigūnus. Žinoma, kolegos, jūs pamenate spaudoje aprašytą faktą, kai pareigūnai bet kokiomis priemonėmis siekė paimti mano DNR tyrimą. Aš sakiau, nevarkite. Nei vonioje, nei ant jokių V. Urbonavičiaus pinigų mano DNR nerasite. Buvau teisus. Nerado. Todėl kad negalėjo rasti to, ko nebuvo.
Ir keli žodžiai apie pačias aplinkybes ir istoriją, į kurią esu įtrauktas. Man nekyla abejonių, kad ji buvo kruopščiai surežisuota. Kas jos užsakovai, paaiškės. Šiandien galiu tik spėti. Bet pamąstykite! 9 mėnesius, ištisus 9 mėnesius žmogus mane persekioja, siūlo, provokuoja, o nepavykus nieko pasiekti pasikviečia į butą, įrašo pokalbius, filmuoja, vėliau apkaltina kyšio davimu, bet paties kyšio palikimo, aptikimo vietos ir fakto nepagrindžia niekaip kitaip, tik savo elgesiu ir prielaidomis. Žinote, tokių situacijų tada galima sukurti šimtus ir bet kuris žmogus gali būti paskelbiamas įtariamuoju. Jūs, pone Kęstuti, jūs, jūs, pone Andriukaiti, arba jūs, pone Gapšy. Tokioms situacijoms tereikia noro ir blogos valios arba užsakymo.
Ir porą žodžių pabaigai. Per tas 60 dienų, kai 2008 m. pavasarį buvau įkalintas, man nebuvo užduotas nė vienas klausimas, susijęs su V. Urbonavičiaus papirkimu. Nė vienas. Pareigūnai klausinėjo apie partijos „Tvarka ir teisingumas“ galbūt egzistuojančius neviešintus finansinius rėmėjus, apie alternatyvius finansavimo šaltinius, ar partija turi ofšorinių sąskaitų užsienio bankuose ir panašių dalykų. Šiuo faktu tik dar kartą kviečiu jus visus pasvarstyti, ar tos trys P – politika, provokacija ir papirkimas nėra išties visus minėtus įvykius nulėmę ir paaiškinantys dalykai.
PIRMININKAS. Ką gi, ačiū ponui E. Lementauskui už kalbą. Dabar galiu pakartoti. Seimo statutas aiškiai reglamentuoja tolesnę procedūrą, tai yra dvi nuomonės už, dvi – prieš. Vėliau vyksta balsavimas. Pirmoji nuomonė už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Tiesa, su labai dideliu smalsumu klausiau šią gynybinę kalbą. Kaltas K. Masiulis, V. Navickas, kuris čia, net neįsivaizduoju, kuo dėtas, V. Urbonavičius, kuris, suprantu, kuo dėtas, ir ypač įmautė, kuri čia daugiausia buvo minima ir panašiai. Išklausiau kalbą angelo, kurį, matyt, tuoj reikės skelbti šventuoju, nes jis dar ir kankinys bus už teisingumą. Tai yra sąmokslo auka trijų asmenų ir įmautės. Bet iš tikro aš nenorėčiau čia kalbėti tą patį, ką teisme kalbėjau liudydamas, bet vieną sakinį pasakysiu, kad prie šio žmogaus prisiliesti iš tikro nesinori, nes po to reikia plautis rankas. Nemanau, kad jis ką nors čia suklaidins ir apgaus. Tiesiog reikėtų, kad tas procesas judėtų kiek galima greičiau ir kad nesirgtų nei gerbiamojo kaltinamojo advokatai, nei jis pats. Norėčiau išvysti kiek galima greičiau triumfuojant teisingumą.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – V. Simulikas.
V. SIMULIK (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Iš esmės norėčiau atkreipti dėmesį į žmogaus teisių problematiką, žmogaus teisių konteksto prasme. Kaip ir dėl Advokatūros įstatymo, kai buvo teikta specialiųjų tarnybų pataisa, kad advokatai galėtų būti pasiklausomi bet kur ir bet kada ir panaudojama ši medžiaga įvairiausiems tikslams, taip ir kitais atvejais aš galiu pasakyti, kad sistema negaluoja, serga, turiu omeny specialiųjų struktūrų sistemą. Ne naujiena, manau, kolegoms ne naujiena, kad tiek Seimo nariai, tiek įvairaus kitokio politinio lygio atstovai yra pasiklausomi, tiek oficialiai, tiek neoficialiai, kad tai yra naudojama įvairiausiems dalykams, neatmetant galimybių provokacijoms ir visiems kitiems dalykams. Vis dėlto aš, kreipdamasis į kolegas Seimo narius visais garbiais vardais, vienas kitą įžeidinėti ir vykdyti teisingumą, manau, neturime teisės, neturime nė vienas, nors ir esame Seimo nariai. Tik teismas ir tik teismas turi tą teisę, įstatyminę teisę, konstitucinę teisę, priimti vieną ar kitą sprendimą. Nemanau, kad, per trejus metus teismas nepriėmęs sprendimo, priims jį per likusius pusantrų metų. Dėl to esu įsitikinęs, kad nei šiandien, nei rytoj, nei poryt priėmus šį sprendimą teisme nebus jokio sprendimo. Tai yra daugiau politinis šou, kaip jau buvo su ne vienu mūsų kolega, kai buvo naikinami imunitetai ir rezultatas… Koks rezultatas? Nieko. Taigi serga sistema, mielieji kolegos.
PIRMININKAS. Nuomonė už – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos ir gerbiamasis Evaldai, išties argumentai, kuriuos pateikėte, yra stiprūs. Žinoma, mes negirdime kitos pusės argumentų, bet šie argumentai tikrai reikalingi teisme. Ir visiškai aišku, kai teismas yra prasidėjęs, jūs pats prašėte, kad imunitetas būtų panaikintas, tai buvo jūsų viešas pažadas, aš manau, labai vyriškas pažadas. Tai yra išties labai teisingas žingsnis, jeigu imunitetą panaikintume, o toliau visos ginamosios ir kaltinamosios kalbos būtų išklausomos teisme, nes tik teismas priims sprendimą. Jūs minėjote tris P, dar yra ketvirta P, tai prostitucija, žinote, tame P sąraše yra įvairiausių gyvenimo patirčių. Kadangi jūs pats pareiškėte taip ir, aš manau, Seimas tikrai laikydamasis Konstitucijos, priesaikos ir to, ko reikalauja, išties suteiks jums teisę apsiginti teisme, nes jūs būtent to ir siekiate – apsiginti teisme. Aš visiškai nesiimu spręsti, kokie bus sprendimai, skirtingai nuo prieš mane kalbėjusių kolegų, aš manau, kad teismas priims sprendimą, todėl palaikau ir jūsų norą, ir komisijos išvadą, kad imunitetas būtų panaikintas.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – ponas K. Ramelis.
K. RAMELIS (MSG). Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų kalbėti beveik ir nesiruošiau, bet, paklausęs E. Lementausko kalbos ir po to K. Masiulio, turiu pareikšti savo nuomonę pirmiausia dėl to, kad, manyčiau, vis dėlto gerbiamajam K. Masiuliui galbūt ir nereikėjo kalbėti, nes jis irgi siejamas su ta tariama provokacija. O šiaip tai man susidarė įspūdis, kad E. Lementausko atžvilgiu iš tikrųjų buvo surengta provokacija, nes šiaip ar taip pasirinkta bute. Jeigu iš tikrųjų yra taip, kaip kalbėjo E. Lementauskas, aš bylos medžiagos nežinau, pastatyta vaizdo, garso aparatūra ir staiga aparatūra nieko neužfiksuoja, o paskui, neradus pėdsakų, pagal kažkokį vieną daiktą bandoma pripiršti. Akivaizdu, kad vyksta politinis ginčas, politinis, sakyčiau, susidorojimas dėl neva tariamų postų ir, žinoma, tos pačios sumos. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad kartais mūsų operatyviniai darbuotojai peržengia įstatymo ribas taip elgdamiesi, nes ir Aukščiausiojo Teismo, ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo yra bylos, kuriose, kai provokuojama padaryti nusikaltimą, yra pagrindas išteisinti.
Šiandien aš neagituosiu už tai, kad reikia nesuteikti galimybės panaikinti neliečiamybę. Byla jau teisme, ir mes turbūt turėtume pritarti. Aš tikiu, kad jeigu taip yra, kaip buvo išdėstyta, tai yra visos galimybės, kad bus išteisinamasis nuosprendis. O mums, politikams, galbūt kartais reikėtų ir kitaip pasvarstyti, o ne tik kad yra teismas, kuris turi išspręsti visus klausimus. Jeigu taip būtų svarstoma, tai nereikia ir Seimo sprendimo, tada reikia keisti įstatymą. Nesvarbu, kas padarė, prašom iš karto į teismą be jokių svarstymų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ką gi, dvi nuomonės už, dvi prieš nuskambėjo. Dabar balsuosime. Balsuojantys už balsuoja už rezoliucijos projektą, balsuojantys prieš ir susilaikę išreiškia kitokią nuomonę. Primenu, kad rezoliucijos projektas bus priimtas tik tokiu atveju, jeigu už rezoliucijos projektą balsuos 71 Seimo narys, ne mažiau kaip 71 Seimo narys, kad vėliau nekiltų ginčų. Balsuojame.
Už – 68, prieš nėra, susilaikė 4. Rezoliucijos projektui nepritarta.
Replika po balsavimo – ponas J. Karosas.
J. KAROSAS (LSDPF). Kolegos, aš ne pirmą kartą matau ir šiandien taip pat išgirdau, kad mes, svarstydami tokį klausimą, dažnai įsileidžiame į bylos turinį. Seimas šiuo atveju priima verdiktą, atlaisvina rankas teisingumo institucijoms, o ne sprendžia dėl bylos turinio. Todėl motyvai – kaltas, nekaltas – yra šiuo atveju ne Seimo kompetencija, matyt, o teisinių institucijų. Todėl manau, kad balsavimas yra grynai leidimas atlikti tam tikrą teisinį veiksmą ir negriauti teisinėje valstybėje įprastų dalykų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, įvyko balsavimas ir koks jis yra, toks yra. Dar ponas S. Pečeliūnas. Prašom.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Tiek komisija, tiek Seimas turėjo spręsti tik vieną dalyką: ar prokuratūra, atlikdama vienokius ar kitokius veiksmus, jautė politinį spaudimą ir ar vadovavosi politiniais motyvais, ar vadovavosi įstatymu. Tiek ponas E. Lementauskas, tiek prokuroras komisijai patvirtino, kad jokių politinių motyvų ir politinio vadovavimo nebuvo. Tai yra stenografuota. Dabar šitaip balsavęs Seimas tiesiog neleidžia vykdyti teisingumo. Kai čia buvo kalbėta, jeigu per porą metų neišsprendė, tai dar dvejus metus gali palaukti, tai atsiminkime, kad po dvejų metų įsigalios kokios nors senatys, ko ir siekiama, ir to nereikės. Tai koks dabar mūsų vaizdelis prieš rinkėjus? Galvokite prieš balsuodami!
PIRMININKAS. Pirmą dieną pirmininkauju, nemoralizuokime vienas kito. Seimo valia išreikšta balsuojant. Klausimas baigtas.
13.48 val.
Dabar norėčiau kreiptis į poną R. J. Dagį. Dar turime kelias minutes laiko. Darbotvarkės 5 rezervinis klausimas – Išmokų vaikams įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2880. Iki pietų pertraukos dar galime apsvarstyti vieną klausimą.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, ką tik mes svarstėme šiek tiek turiniu artimą gerbiamojo E. Žakario projektą. Šitas projektas savo turiniu ir apimtimi yra tikrai mažesnis. Į mūsų komitetą ne vieną kartą yra kreipęsi piliečiai su skundais, kad vaiko globos išmokos dydis dabar mažinamas priklausomai nuo kitų vaikui išlaikyti gaunamų pajamų, tai yra našlaičių pensijų ir vaikų išlaikymui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, turiu minty, alimentų. Argumentuojama, kad šiuo metu, sunkmečiu, lėšos globojamam vaikui išaugo ir nepakanka vaikų poreikiams užtikrinti. Vis dėlto manyčiau, kad reikėtų šį klausimą svarstyti nuo 2012 m. sausio 1 d. Tai yra tikrai klausimas, kuris turėtų būti sprendžiamas, nes dabartinė galiojanti tvarka nėra visiškai logiška, nes jeigu mes teikiame kažkokią papildomą paramą tam vaikui, tiesiog sumažiname išmoką. Tai viena ranka duodi, kita atimi – irgi nėra labai gerai. Kita vertus, tų alimentų mokėjimas yra toks, nežinau, ar pakankamas pretekstas mažinti globos išmokas, todėl siūloma įstatymo pataisa, kuri ištaiso šitą dabartinę tvarką.
Manau, kad Vyriausybės išvados čia yra privalomos bet kuriuo atveju, nes tai turi būti svarstoma visame pertvarkų ir mūsų galimybių kontekste, nors lėšų šiam projektui, realiai apskaičiavus, reikėtų nedaug, apie 800 tūkst., bet vis tiek reikėtų įvertinti visas galimybes ir galų gale tam reikia Vyriausybės išvados, nes artėjantys… priklausys nuo projekto, kuris ateina. Vaikų paramos sistemos kiti įstatymai irgi turėtų būti susiję, integruoti į tą koncepciją, kartu ir ši įstatymo pataisa. Tikrai siūlau pritarti, o paskui žiūrėsime pagal tai, kokia bus Vyriausybės nuomonė ir kokios finansinės galimybės, ką būtų galima…
PIRMININKAS. Klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū pirmininkui. Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu, čia yra socialiai labai jautrus klausimas, tačiau sakykite, ar jums neatrodo, kad mes vieną grupę vaikų iškeliame aukščiau kitų? Juk yra ir šeimose augančių vaikų, socialiai gana sunkiai besiverčiančių, ir jie tokios paramos dažnai nesulaukia. Prašom pasakyti, ar neatsilieps neigiamai šis jūsų siūlymas šių vaikų atžvilgiu, kurie auga normaliose šeimose? Ačiū.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Turbūt tikrai taip neatsilieps. Aišku, aš su jumis sutinku, kad bendrame kontekste reikėtų svarstyti, apskritai žiūrėti visą mūsų paramos sistemą, bet jūs ką tik, visai neseniai, pritarėte kolegos E. Žakario siūlymams, kuriais iš esmės irgi siūloma atitinkamai pertvarkyti paramos sistemą. Tiktai noriu pasakyti, kad mes negalime visko labai radikaliai keisti, nes iš tikrųjų pasakyti, kad dabar galėtume uždaryti vaikų globos įstaigas, tai tikrai mes to negalime pasakyti, jokiais būdais, nes tai būtų nerealus žingsnis. O kad reikia judėti ta linkme, jūsų nurodyta kryptimi, be jokios abejonės.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių klausti daugiau nėra. Ačiū pranešėjui. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Ar galima bendru sutarimu pritarti minėtam įstatymo projektui, kurio registracijos Nr. XIP-2880? Girdžiu, balsuojame. Balsuojame dėl pritarimo įstatymo projektui po pateikimo.
Už – 53, prieš nėra, susilaikė 13. Įstatymo projektui po pateikimo yra pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 14 d. Teisingai, buvo paties pranešėjo prašymas prašyti Vyriausybės išvados. Tam pritarta.
Apsvarstėme visus rytinio posėdžio darbotvarkės klausimus. Skelbiu rytinio posėdžio pabaigą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; J(LiCS ir TPP)F – Jungtinė (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcija; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.