LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

VI (PAVASARIO) SESIJOS

RYTINIO plenarinio posėdžio NR. 318

STENOGRAMA

 

2011 m. balandžio 28 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė I. DEGUTIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas Č. V. STANKEVIČIUS

 

 

 

PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). La­bas ry­tas, ger­bia­mie­ji ko­le­gos. Pra­de­da­me 2011 m. ba­lan­džio 28 d. ple­na­ri­nį po­sė­dį. Re­gist­ruo­ja­mės.

Už­si­re­gist­ra­vo 80 Sei­mo na­rių.

 

10.03 val.

Se­niū­nų su­ei­go­je pa­tiks­lin­tos 2011 m. ba­lan­džio 28 d. (ket­vir­ta­die­nio) ple­na­ri­nių po­sė­džių dar­bo­tvarkės tiks­li­ni­mas ir tvir­ti­ni­mas

 

Dar­bo­tvarkė. Dė­me­sio! A. En­dzi­nas.

A. ENDZINAS (LSF*). La­ba die­na. Ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, dė­kui, kad su­tei­kė­te ga­li­my­bę pa­sa­ky­ti dėl dar­bo­tvarkės. Frak­ci­jos var­du no­rė­čiau at­kreip­ti, ko­le­gos, mū­sų dė­me­sį, kad la­bai svar­bus 1-2 klau­si­mas – Miš­kų įsta­ty­mas Sei­mo in­ter­ne­to erd­vė­je pa­si­ro­dė iš tik­rų­jų tik­tai šį­ryt. Tai di­de­lės ap­im­ties įsta­ty­mas, ir ga­na sun­ku taip grei­tai su­si­pa­žin­ti su vi­sa me­džia­ga. Iš­ties ko­mi­te­tas šau­niai pa­dir­bė­jo ir iš­spren­dė vi­sas pro­ble­mas, ta­čiau, no­rė­da­mi iš­veng­ti ne­rei­ka­lin­gų dis­ku­si­jų ple­na­ri­nių po­sė­džių me­tu, siū­lo­me iš­brauk­ti šį klau­si­mą iš dar­bo­tvarkės ir grįž­ti prie jo po sa­vai­tės. Dė­ko­ju.

PIRMININKĖ. Frak­ci­jos var­du pra­šo­te?

A. ENDZINAS (LSF). Taip.

PIRMININKĖ. Bal­suo­jam. Frak­ci­jos pra­šy­mas. Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, iki ki­to po­sė­džio?

A. ENDZINAS (LSF). Iš­brauk­ti iš dar­bo­tvar­kės. Ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, mū­sų siū­ly­mas – iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės ir svars­ty­ti ši­tą klau­si­mą po sa­vai­tės, nes ta­da mes tu­rė­tu­me už­tek­ti­nai lai­ko iš­ana­li­zuo­ti ko­mi­te­to spren­di­mą ir gal­būt nu­glu­din­ti kai ku­rias dis­ku­si­jas, kai ku­riuos ašt­rius kam­pus, su­tau­py­tu­me dar­bo lai­ką. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ge­rai. Bal­suo­jam. Kas už tai, kad iš­brauk­tu­me iš dar­bo­tvarkės, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te. (Bal­sai sa­lė­je) Iš nau­jo. (Bal­sai sa­lė­je) Ne­gir­dė­jo, ne­su­pra­to. Per­bal­suo­ki­me. Kas už tai, kad iš­brauk­tu­me iš dar­bo­tvarkės Miš­kų įsta­ty­mą, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Už – 70, prieš – 6, su­si­lai­kė 14. Iš dar­bo­tvar­kės iš­brau­kia­mas.

Pra­šau. Dėl dar­bo­tvarkės?

R. ŽEMAITAITIS (TTF). Taip.

PIRMININKĖ. Pra­šau.

R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ger­bia­mo­ji po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ka­dan­gi yra iš­brauk­tas Miš­kų įsta­ty­mas, tai siū­lau vie­toj jo iš re­zer­vo įkel­ti Al­ko­ho­lio kon­tro­lės įsta­ty­mo 11 ir 12 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIP-3153.

PIRMININKĖ. Tai­gi čia yra opo­zi­ci­jos dar­bo­tvarkės?

R. ŽEMAITAITIS (TTF). Čia yra opo­zi­ci­nė dar­bo­tvarkė, bet da­bar lais­vas tar­pas. Ne?

PIRMININKĖ. Opo­zi­ci­nės dar­bo­tvarkės yra fik­suo­tas lai­kas.

R. ŽEMAITAITIS (TTF). Bet čia yra re­zer­vi­nis klau­si­mas, ne opo­zi­ci­nis, nes su­rink­ti 47 Sei­mo na­rių pa­ra­šai.

PIRMININKĖ. Sek­re­to­ria­tas man dar aiš­ki­na, kad ne­ga­li­ma į pa­grin­di­nę dar­bo­tvarkę, nes nė­ra Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­dos ir nė­ra įtrauk­tas pa­reng­to Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl pa­va­sa­rio se­si­jos dar­bų pro­gra­mos pra­tę­si­mo“ pro­jek­tas.

Pra­šau R. Sme­to­ną.

R. SMETONA (TTF). Tik­riau­siai au­to­ma­tiš­kai re­zer­vi­niai r-2a ir r-2b, r-2c per­eis į pa­grin­di­nę dar­bo­tvarkę šiuo at­ve­ju?

PIRMININKĖ. Taip. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti šios die­nos dar­bo­tvarkei? Ga­li­me. Dė­kui. Pri­tar­ta.

Ka­dan­gi aš pir­mi­nin­kau­ju, tai siū­ly­čiau ne 1‑3 klau­si­mą, bet 1-4 klau­si­mą.

 

10.07 val.

Sei­mo re­zo­liu­ci­jos „Dėl Ge­gu­žės tre­čio­sios Kon­sti­tu­ci­jos su Abie­jų Tau­tų tar­pu­sa­vio įža­du 220-ųjų me­ti­nių“ pro­jek­tas Nr. XIP-3098(2) (pri­ėmi­mas)

 

Sei­mo re­zo­liu­ci­jos „Dėl Ge­gu­žės tre­čio­sios Kon­sti­tu­ci­jos su Abie­jų Tau­tų tar­pu­sa­vio įža­du 220-ųjų me­ti­nių“ pro­jek­tas Nr. XIP-3098(2). Pri­ėmi­mas.

Aš ir ger­bia­ma­jam E. Zin­ge­riui no­riu pa­ci­tuo­ti 186 straips­nį „Re­da­guo­tos re­zo­liu­ci­jos pri­ėmi­mas.“ Pri­me­nu, kad bu­vo su­da­ry­ta re­dak­ci­nė ko­mi­si­ja, re­da­guo­ta re­zo­liu­ci­ja, ta­čiau po to, kai re­dak­ci­nė ko­mi­si­ja su­re­da­ga­vo teks­tą, bu­vo gau­ti nau­ji pa­siū­ly­mai. Tai­gi pa­gal 186 straips­nio 1 da­lį, „kai re­dak­ci­nė ko­mi­si­ja pa­skel­bia su­re­da­guo­tą teks­tą, nau­ji pa­siū­ly­mai ga­li bū­ti svars­to­mi tik Sei­mui nu­spren­dus.“ Tai­gi dėl kiek­vie­no pa­siū­ly­mo Sei­mas tu­rės bal­suo­ti ir ap­si­spręs­ti. Da­bar pra­šau pri­sta­ty­ti re­dak­ci­nės ko­mi­si­jos teks­tą.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, po ke­lių die­nų, ge­gu­žės 3 d., mes mi­nė­si­me Lie­tu­vos ir Len­ki­jos, abie­jų vals­ty­bių, ben­drą at­min­tį, ku­ri kar­tu yra Eu­ro­pos ben­dra at­min­tis. Aš la­bai pra­šau jū­sų pa­rem­ti šį svar­bų at­min­ties do­ku­men­tą, nes tai yra mū­sų įna­šas į Eu­ro­pos at­min­tį. Mes, Lie­tu­va ir Len­ki­ja, bu­vo­me vie­ni iš pir­mų­jų, kur­da­mi to­kį svar­bų XVIII a. do­ku­men­tą. Da­bar su­kaks 220 me­tų. Taip pat jūs ži­no­te, kad šiais me­tais yra 180 me­tų nuo Emi­li­jos Plia­te­ry­tės su­ki­li­mo, tai ir­gi yra svar­bu, bet šį­kart mes apie tai ne­kal­ba­me. Aš pra­šau jū­sų pa­rem­ti.

Re­dak­ci­nė ko­mi­si­ja at­si­žvel­gė į dau­ge­lį pa­siū­ly­mų. Ša­lia mū­sų sė­dė­jo pa­tys au­to­ri­te­tin­giau­si is­to­ri­jos spe­cia­lis­tai, Is­to­ri­jos ins­ti­tu­to sky­riaus va­do­vai, ku­rie dar sy­kį per­žiū­rė­jo teks­tą. Teks­tas yra po il­go de­ri­ni­mo prieš jus ant sta­lo. Dau­giau aš ne­no­rė­čiau… aš pra­šy­čiau jū­sų pri­tar­ti šiam teks­tui, nes po ke­lių die­nų mes tu­ri­me ne mąs­ty­ti, o gal­būt mi­nė­ti Ge­gu­žės tre­čio­sios Kon­sti­tu­ci­jos 220 me­tų ju­bi­lie­jų. Ačiū.

PIRMININKĖ. V. P. An­driu­kai­tis – dėl ve­di­mo tvar­kos.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Taip, ger­bia­mo­ji po­sė­džio pir­mi­nin­ke, dėl ve­di­mo tvar­kos. Mes, re­dak­ci­nės ko­mi­si­jos na­riai: K. Dauk­šys, R. Sme­to­na, aš, ne­bu­vo­me pa­kvies­ti į jo­kį po­sė­dį, laiš­kais su­si­ra­ši­nė­jom. Mes pa­tei­kėm sa­vo pa­siū­ly­mus raš­tu, po to mes ne­da­ly­va­vo­me, mes ne­ži­no­me, ka­da ji­nai po­sė­džia­vo, kaip čia bu­vo. Bet jei­gu to­kia sis­te­ma yra, rei­kia gal­vo­ti, kaip čia vyks­ta tas dar­bas.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, jei­gu leis­tu­mė­te at­sa­ky­ti į ger­bia­mo­jo Vy­te­nio pa­sta­bą. Ger­bia­ma­sis Vy­te­ni, per Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to po­sė­dį jums ta re­zo­liu­ci­ja bu­vo ati­duo­ta for­muo­ti pa­čiam, jūs su­for­ma­vo­te pir­mą­jį va­rian­tą. Tai mū­sų pir­ma­sis for­ma­vi­mas – per Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to po­sė­dį. An­trą sy­kį mes rin­ko­mės vi­si ma­no ko­mi­te­te ir krei­pė­mės, ir skam­bi­no­me vi­siems, sė­dė­jo­me dvi va­lan­das, vi­si bu­vę ga­li pa­liu­dy­ti. Aš siū­ly­čiau Sei­mo sa­lė­je tik­rai ne­kurs­ty­ti jaus­mų šiuo svar­biu klau­si­mu. Aš siū­lau šią re­zo­liu­ci­ją pri­im­ti. Ger­bia­ma­sis Vy­te­ni, jū­sų…

PIRMININKĖ. Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, vis­kas, bai­giam! Bet dar kar­tą no­riu pa­sa­ky­ti, aš la­bai ge­rai pri­si­me­nu aną po­sė­dį, kai bu­vo pa­skelb­ta, kad re­dak­ci­nė ko­mi­si­ja ren­ka­si Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to pa­tal­po­se, ir dar kar­tą bu­vo per­skai­ty­ti vi­si re­dak­ci­nės ko­mi­si­jos na­riai. Ko­dėl jūs ne­su­si­rin­ko­te, aš tik­rai ši­to at­sa­ky­ti ne­ga­liu. Da­bar jūs ma­to­te su­re­da­guo­tą teks­tą, bet, kaip per­skai­čiau pa­gal Sta­tu­tą, yra gau­ti pa­siū­ly­mai, dėl ku­rių Sei­mas turės da­bar bal­suo­ti. Pir­miau­sia G. Son­gai­los ir G. Na­vai­čio pa­siū­ly­mas dėl re­zo­liu­ci­jos. Ku­ris pri­sta­to­te? G. Son­gai­la pri­sta­to.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, į dau­ge­lį pa­siū­ly­mų iš tik­rų­jų re­dak­ci­nė ko­mi­si­ja at­si­žvel­gė, neat­si­žvel­gė tik į vie­ną, t. y. kur siū­lo­ma įra­šy­ti, kad Ge­gu­žės tre­čio­sios Kon­sti­tu­ci­ja, nors ir siau­ri­na vals­ty­bin­gu­mą, o to­liau ra­šo­mi vi­si ge­ri da­ly­kai, kur čia pa­ra­šy­ti. Aš va­kar kon­sul­ta­vau­si su tei­sės is­to­ri­ku pro­fe­so­riu­mi V. An­driu­liu ir iš tik­rų­jų jis dar kar­tą pa­tvir­ti­no, kad ši­ta Kon­sti­tu­ci­ja siau­ri­no vals­ty­bin­gu­mą, jis la­bai pa­si­pik­ti­nęs ši­ta si­tu­a­ci­ja, nes, tie­są pa­sa­kius, tiek tas Abie­jų Tau­tų įža­das, tiek Kon­sti­tu­ci­ja ne­nu­sta­tė aiš­kaus san­ty­kio su Lie­tu­vos Sta­tu­tu ir tik­rai pro­ble­miš­ka taip vie­na­reikš­miš­kai ra­šy­ti. Aš bū­čiau už tai, jei­gu Sei­mas pri­tar­tų įra­šy­ti žo­džius, kad „nors ir siau­ri­na vals­ty­bin­gu­mą“, bet vis dėl­to bu­vo tam tik­ras lai­mė­ji­mas. Tai jei­gu pri­tar­tų Sei­mas ši­tai da­liai mū­sų pa­siū­ly­mo, ki­tus mes at­si­im­tu­me.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, mes tu­ri­me dėl pa­siū­ly­mo ap­si­spręs­ti. Vie­nas – už, vie­nas – prieš. Prieš – Č. Jur­šė­nas.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, mie­lie­ji ko­le­gos, iš da­lies su ko­le­gos G. Son­gai­los pa­siū­ly­mu ga­li­ma su­tik­ti, ka­dan­gi is­to­riš­kai taip bu­vo, bet mes šian­dien spren­džia­me ne is­to­ri­jos klau­si­mus, o šios die­nos klau­si­mus. Man at­ro­do, taip, kaip su­ra­šy­ta, yra gana ge­rai. Jei­gu mes no­ri­me su­ra­šy­ti vi­sas skriau­das, tai jų ga­li­ma dar dau­giau ras­ti ir mes tu­rė­tu­me ką pa­sa­ky­ti anai pu­sei. Man at­ro­do, kad da­bar ne tas mo­men­tas ir ne tas lai­kas tai sa­ky­ti, ir ne tas fo­ru­mas. Iš­skir­ki­me tuos tei­gia­mus da­ly­kus, ku­riuos da­vė ta Kon­sti­tu­ci­ja, pir­mo­ji Eu­ro­po­je ra­šy­ti­nė Kon­sti­tu­ci­ja. To­dėl aš ma­nau, kad ši­ta pa­tai­sa yra ne­rei­kalin­ga.

PIRMININKĖ. G. Na­vai­tis – už.

G. NAVAITIS (LSF). La­bai no­rė­čiau pri­tar­ti ko­le­gos Čes­lo­vo min­čiai, kad mes tu­rė­tu­me žvelg­ti iš šios die­nos po­zi­ci­jų ir ver­tin­ti is­to­ri­nius įvy­kius iš šios die­nos po­zi­ci­jų. To­dėl taip ver­tin­da­mi ir siū­lo­me ati­tin­ka­mas pa­tai­sas, to­dėl ir kvie­čiu joms pri­tar­ti.

PIRMININKĖ. Bal­suo­ja­me. Kas pri­ta­ria­te G. Son­gai­los ir G. Na­vai­čio pa­tai­sai, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 92 Sei­mo na­riai: už – 39, prieš – 11, su­si­lai­kė 42. Pa­tai­sai ne­pri­tar­ta.

To­liau yra V. P. An­driu­kai­čio pa­siū­ly­mas. Pra­šau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ger­bia­mo­ji po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ma­no, kaip ži­no­te, pa­siū­ly­mas lie­ka tas pats ir es­mi­nis. Ši­to­je re­zo­liu­ci­jo­je yra be ga­lo daug is­to­ri­nių in­ter­pre­ta­ci­jų, ku­rio­mis is­to­ri­kai, skir­tin­gų is­to­ri­nių mo­kyk­lų ir skir­tin­gais is­to­ri­niais ty­ri­nė­ji­mų šal­ti­niais be­si­rem­da­mi, tu­ri ir pri­va­lo tu­rė­ti skir­tin­gą nuo­mo­nę. Net apie Di­dži­ą­ją Pran­cū­zi­jos re­vo­liu­ci­ją yra pri­ra­šy­ta šim­tai kny­gų skir­tin­gų ver­ti­ni­mų. O Sei­mas sa­vo re­zo­liu­ci­jo­je už­si­i­ma va­do­vė­lio te­zės ap­ro­ba­vi­mu. Aš no­riu pa­klaus­ti, ar mes iš­ties su­vo­kia­me, ką mes čia da­ro­me? To­dėl ma­no pa­siū­ly­mas bu­vo la­bai ra­cio­na­lus – pa­grįs­ti 2007 m. ba­lan­džio 19 d. Sei­mo spren­di­mą ir fik­suo­ti, dėl ko mes mi­ni­me, siū­lo­me pa­mi­nė­ti šią su­kak­tį, nes tos su­kak­ties mi­nė­ji­mui at­sa­kin­gos ins­ti­tu­ci­jos ga­li pa­si­reng­ti, ir vi­suo­me­nę taip pat kvie­čia­me, bet iš­ven­gia­me is­to­ri­kų įvai­rių in­ter­pre­ta­ci­jų. Štai ko­le­ga G. Son­gai­la pa­mi­nė­jo V. An­driu­lio in­ter­pre­ta­ci­ją, Lie­tu­vos tei­sės is­to­ri­ko, ir ji tu­ri ra­ci­jos. Iš Is­to­ri­jos ins­ti­tu­to ki­to­kios in­ter­pre­ta­ci­jos. Tai kaip mes ga­li­me Sei­mo re­zo­liu­ci­jo­mis ap­ro­buo­ti is­to­ri­nes vie­no­kias ar ki­to­kias kon­cep­ci­jas? Kam jos čia, net lie­tu­vių kal­bai, pa­si­ro­do, tai tu­rė­jo įta­kos. Tai kas čia? Maž­vy­do „Ka­te­kiz­mas“ dau­giau lie­tu­vių kal­bai tu­rė­jo įta­kos ar ši­tas ver­ti­mas? Aš sa­kau, čia pri­ra­šy­ta da­ly­kų, ku­rie, švel­niai ta­riant, ne­iš­lai­ko kri­ti­kos. To­dėl aš siū­lau iš­brauk­ti tuos da­ly­kus, pa­da­ry­ti ra­cio­na­lią Kon­sti­tu­ci­ją ir ta­da iš­ties pri­im­ti kaip de­ra. Gai­la, kad mes nei va­lan­dos ži­no­jo­me, nei bu­vo­me di­de­lė dar­bo gru­pės da­lis pa­kvies­ti į tą po­sė­dį, to­dėl to­kia yra si­tu­a­ci­ja.

PIRMININKĖ. S. Pe­če­liū­nas – už.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, mie­lie­ji ko­le­gos. Jūs tu­ri­te prieš akis Vy­te­nio re­gist­ruo­tas pa­tai­sas, jų yra ke­le­tas. Žiū­rė­ki­me pa­punk­čiui. Sa­ky­ki­me, dėl pir­mo­sios pa­tai­sos, ji ne­rei­ka­lin­ga, nes ko­mi­si­ja ją pri­ėmė, apie ją ir ne­kal­bė­siu.

Dėl ant­ro­sios pa­tai­sos, dėl žo­džio „fe­de­ra­ci­nius“ iš­brau­ki­mo ir žo­džio „tar­pu­sa­vio“ įra­šy­mo. Aš rem­čiau to­kį pa­siū­ly­mą, nes ką reiš­kia šių die­nų aki­mis, kas prieš 200 me­tų bu­vo fe­de­ra­ci­ja, kon­fe­de­ra­ci­ja, ku­ni­gaikš­tys­čių su­si­jun­gi­mas, ka­ra­lys­čių su­si­jun­gi­mas. Mes per­ke­lia­me šios die­nos su­pra­ti­mą, sa­vo są­mo­nę 200 me­tų at­gal. Tai nė­ra są­ži­nin­ga ir nė­ra tei­sin­ga, to­dėl ši­tą pa­tai­są aš rem­čiau, te­gu is­to­ri­kai pas­kui aiš­ki­na­si, kiek tai bu­vo fe­de­ra­ci­niai, kon­fe­de­ra­ci­niai ar ko­kie ki­to­kie. Bet kad tai bu­vo dvie­jų vals­ty­bių tar­pu­sa­vio – tai yra fak­tas ir nie­kas to ne­pa­neigs nei da­bar, nei prieš 200 me­tų. Ši­tą pa­tai­są aš ir rem­čiau.

Dėl tre­čio­sios pa­tai­sos. Pir­ma da­lis jau yra įver­tin­ta, apie ją kal­bė­ti ne­rei­kia. Dėl ant­ro­sios da­lies su­tik­čiau su tuo, kad mū­sų re­zo­liu­ci­jo­je ne­tu­rė­tų bū­ti šių akių, šios die­nos akių in­ter­pre­ta­ci­jos, jų tu­rė­tu­me veng­ti kiek įma­no­ma la­biau, nes ki­taip mes tam­pa­me kaž­ku­rio­je vie­no­je pu­sė­je. Is­to­ri­kai tar­pu­sa­vy­je gin­či­ja­si, mes pra­de­da­me žais­ti, ku­rio­je is­to­ri­kų pu­sė­je mes esa­me, tai nė­ra so­li­du. Ži­no­ki­me, kad tą skai­tys ir ki­ti, ne tik mes vie­ni. To­dėl aš ma­ny­čiau, jei­gu yra ga­li­my­bė to­kių da­ly­kų iš­veng­ti, bū­tų la­bai so­li­du ir nau­din­ga taip ir pa­si­elg­ti. Jei­gu jau ne­be­ga­li­me, yra ko­kių ki­to­kių su­ma­ny­mų, tai ta­da tą tie­siai ir sa­ky­ki­me. Ačiū.

PIRMININKĖ. Prieš no­rin­čių kal­bė­ti ne­ma­tau. Bal­suo­ja­me. Kas pri­ta­ria­te V. P. An­driu­kai­čio pa­siū­ly­mui, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 98 Sei­mo na­riai: už – 58, prieš – 5, su­si­lai­kė 35. V. P. An­driu­kai­čio vi­soms pa­tai­soms pri­tar­ta.

Da­bar dėl vi­sos re­zo­liu­ci­jos ke­tu­ri – už, ke­tu­ri – prieš su V. P. An­driu­kai­čio pa­tai­sa. A. Ka­zu­lė­nas – už. Pir­mi­nin­ke, ačiū jums. Ger­bia­ma­sis Zin­ge­ri, jau ga­li­te… Ačiū.

A. KAZULĖNAS (TS-LKDF). Taip, aš pa­si­sa­kau už šios re­zo­liu­ci­jos pri­ėmi­mą, ta­čiau kar­tais juo­kin­gai at­ro­do­me, kai mes pa­tys ge­rai ne­ži­no­me sa­vo is­to­ri­jos ir net Sei­mo na­riai ne­ži­no. Juk ši Ge­gu­žės tre­čio­sios Kon­sti­tu­ci­ja iš tik­rų­jų siau­ri­no Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės vals­ty­bin­gu­mą, o mes per pa­tai­sas bal­suo­ja­me prieš. Len­kai juo­kia­si iš mū­sų sė­dė­da­mi sa­lė­je, kad mes ne­ži­no­me sa­vo is­to­ri­jos. Tai­gi tas teks­tas, koks yra prieš ma­ne, yra pa­re­da­guo­tas, ma­nau, yra tin­ka­mas, nes tai yra tik­rai svar­bu Lie­tu­vos ir Len­ki­jos, lie­tu­vių ir len­kų tar­pu­sa­vio san­ty­kiams. Aš esu už šią re­zo­liu­ci­ją ir kvie­čiu jus vi­sus bal­suo­ti.

PIRMININKĖ. E. Klum­bys – prieš.

E. KLUMBYS (TTF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, jau ši­tos re­zo­liu­ci­jos pri­ėmi­mo tam tik­rą ab­sur­diš­kumą pa­brė­žė prieš ma­ne kal­bė­jęs. Jis tei­gia, kad ta Kon­sti­tu­ci­ja siau­ri­na mū­sų Lie­tu­vos vals­ty­bin­gu­mą, ta­čiau vis tiek rei­kia bal­suo­ti už ši­tą re­zoliu­ci­ją. Pa­lau­ki­te, ką mes da­ro­me? Iš ki­tos pu­sės, jau tei­sin­gai čia bu­vo pa­brėž­ta, kad to­je re­zo­liu­ci­jo­je mes įra­šo­me tai, ko ne­bu­vo, net ne­bu­vo apie tai už­si­min­ta ir tur­būt net to­kio su­pra­ti­mo ne­bu­vo, tai yra kal­ba­ma apie fe­de­ra­ci­ją. Jei­gu mes XIX–XX a. ter­mi­nus per­ke­lia­me į XVIII a., tai pa­lau­ki­te, juk tai da­ro Sei­mas! Ar jis su­pran­ta, ką jis ra­šo?

To­liau pa­gal teks­tą. Kal­ba­ma apie re­li­gi­nį pa­kan­tu­mą. Jau pra­ei­tą kar­tą mes sa­kė­me, kad ten ne­bu­vo jo­kio re­li­gi­nio pa­kan­tu­mo, kad ten bu­vo ka­ta­li­ky­bės įtvir­ti­ni­mas. To­liau ra­šo­ma: „pa­žan­gios pi­lie­ti­nės Eu­ro­pos is­to­ri­jų kū­rė­jų“. Klau­siu jū­sų, ar 1791 me­tais bu­vo pi­lie­ti­nė Eu­ro­pa? Kas tai per ter­mi­nas? Eu­ro­pa bu­vo, bet kad pi­lie­ti­nė, tai pats Die­vas ži­no, kas bu­vo. 1791 me­tai – Pran­cū­zi­jos re­vo­liu­ci­ja, bur­žu­a­zi­jos ko­va su fe­o­da­liz­mu. Ne­bu­vo jo­kios pi­lie­ti­nės, bu­vo luo­mai.

To­liau. At­vė­rė nau­ją Lie­tu­vos ir Len­ki­jos vals­ty­bių is­to­ri­nę per­spek­ty­vą. Ko­kią per­spek­ty­vą? 1791 me­tai, po ket­ve­rių me­tų…

PIRMININKĖ. Lai­kas, ko­le­ga, lai­kas!

E. KLUMBYS (TTF). Bai­giu. Žeč­pos­po­li­tos ne­lie­ka. Dar kad tai bu­vo vi­sos Eu­ro­pos vi­suo­me­ni­niai po­li­ti­niai…

PIRMININKĖ. Ko­le­ga, jau ge­ro­kai virš dvie­jų mi­nu­čių kal­ba­te.

E. KLUMBYS (TTF). Bai­giu. Vals­ty­bi­nei ir tei­si­nei rai­dai…

PIRMININKĖ. E. Va­rei­kis – už.

E. VAREIKIS (TS-LKDF). Dė­ko­ju. Aš ma­nau, kad po re­da­ga­vi­mo ir tam tik­rų pa­tai­sų šią re­zo­liu­ci­ją rei­kė­tų pri­im­ti. Ne­su­tin­ku su ar­gu­men­tais tų kal­bė­to­jų, ku­rie tvir­ti­na, kad Ge­gu­žės tre­čio­sios Kon­sti­tu­ci­ja su­siau­ri­no Lie­tu­vos vals­ty­bin­gu­mą. Čia yra fi­lo­so­fi­nis klau­si­mas. Šian­dien la­bai daug kas sa­ko, kad Lie­tu­vos pri­si­jun­gi­mas prie Eu­ro­pos Są­jun­gos su­siau­ri­no Lie­tu­vos vals­ty­bin­gu­mą. Tai mes ga­li­me čia gin­čy­tis ir gin­čy­tis, ar su­siau­ri­no, ar ne­su­siau­ri­no. Tai, kad mes de­le­guo­ja­me kai ku­rias funk­ci­jas Briu­se­liui, ne­reiš­kia, kad su­siau­rė­ja Lie­tu­vos vals­ty­bin­gu­mas dėl to. O tie, kas sa­ko, kad su­siau­ri­no Lie­tu­vos vals­ty­bin­gu­mą… O tai ar Len­ki­jos vals­ty­bin­gu­mą pra­plė­tė Lie­tu­vos są­skai­ta, ar ne? At­sa­ky­ki­te į ši­tą klau­si­mą. Jei­gu skai­ty­si­te Kon­sti­tu­ci­jos teks­tą, pa­ma­ty­si­te, jei­gu jau jums at­ro­do, kad su­siau­ri­no Lie­tu­vos vals­ty­bin­gumą, tai ly­giai tiek pat su­siau­ri­no ir Len­ki­jos vals­ty­bin­gu­mą, ki­taip sa­kant, pa­kei­tė vals­ty­bės struk­tū­rą.

Ar bu­vo ko­kia nors ki­to­kia ge­res­nė al­ter­na­ty­va tuo me­tu Lie­tu­vai? Kai kas sa­ko, ai, mums ta Kon­sti­tu­ci­ja ne­pa­tin­ka, tai ge­riau vi­sai nie­ko. O ką tai reiš­kia vi­sai nie­ko? Vi­sai nie­ko reiš­kia vals­ty­bės ne­bu­vi­mą. Kad Ru­si­ja po ke­le­rių me­tų pri­jun­gė Lie­tu­vą, tai ne dėl Kon­sti­tu­ci­jos. Kon­sti­tu­ci­ja kaip tik mus iš­gel­bė­jo, for­ma­liai įtvir­ti­no, kad Ru­si­ja pri­jun­gė Lie­tu­vą ne kaip Len­ki­jos kai­mą, bet Ru­si­ja pri­jun­gė Lie­tu­vą kaip vals­ty­bę, ku­ri įėjo į fe­de­ra­li­nės vals­ty­bės su­dė­tį. Ir ši­tai vi­suo­se Ru­si­jos do­ku­men­tuo­se, be­je, pa­skai­ty­ki­te, yra pa­ra­šy­ta, kad Lie­tu­va bu­vo anek­suo­ta kaip vals­ty­bė, o ne kaip ki­tos vals­ty­bės pro­vin­ci­ja. Tai­gi mū­sų is­to­ri­nei at­min­čiai la­bai svar­bi re­zo­liu­ci­ja ir ja rei­kia rem­tis.

PIRMININKĖ. K. Uo­ka – prieš.

K. UOKA (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš esu ap­skri­tai prieš Ge­gu­žės tre­čio­sios Kon­sti­tu­ci­jos su­reikš­mi­ni­mą. Ką la­biau­siai rei­kė­tų tir­ti kar­tu su len­kų is­to­ri­kais pat­rio­tais, tai kaip ši vals­ty­bė taip su­pu­vo, kad prieš­mir­ti­nis jos klyks­mas – Ge­gu­žės tre­čio­sios Kon­sti­tu­ci­ja – mums reikš­min­gas, o ne tie su­pu­vi­mo de­šimt­me­čiai. Štai ką rei­kė­tų la­biau­siai tir­ti ir pa­si­mo­ky­ti iš is­to­ri­jos. Ačiū.

PIRMININKĖ. A. Me­lia­nas – už.

A. MELIANAS (J(LiCS ir TPP)F). Ačiū. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, prieš ke­le­rius me­tus mū­sų Sei­mas pri­ta­rė, kad Ge­gu­žės tre­čio­sios Kon­sti­tu­ci­jos mi­nė­ji­mas bū­tų at­min­ti­na die­na. Be­veik vien­bal­siai, t. y. dau­gu­ma įvai­rių par­ti­jų frak­ci­jų at­sto­vų už tai bal­sa­vo. Ir vi­si pui­kiai su­pran­ta­me, kad jei­gu šian­dien ne­bū­tų tam tik­rų įtam­pų, ku­rios gal­būt ra­di­ka­lių po­li­ti­kų iš vie­nos ar ki­tos pu­sės yra ke­lia­mos, tai ne­bū­tų klau­si­mo taip pat. Mes vi­si pui­kiai nu­bal­suo­tu­me už tą re­zo­liu­ci­ją, nes tai iš tik­rų­jų yra iš­ki­lus do­ku­men­tas, pa­žy­min­tis Lie­tu­vos ir Len­ki­jos in­dė­lį į Eu­ro­pos is­to­ri­ją. La­bai keis­ta, kad dėl tam tik­rų mo­men­tų, tam tik­rų šių die­nų ak­tu­a­li­jų mes kei­čia­me nuo­sta­tas ir pa­na­šiai. Ne­ga­li­ma iš šių die­nų po­zi­ci­jos tie­sio­giai žiū­rė­ti į Kon­sti­tu­ci­jos tam tik­rus tei­gi­nius ir juos kri­ti­kuo­ti, nes ta­da ga­li­me su­kri­ti­kuo­ti bet ko­kį pa­sau­li­nį do­ku­men­tą, ku­ris bu­vo gi­męs anks­čiau. Tai yra to lai­ko­tar­pio do­ku­men­tas, tik­rai ypa­tin­gos reikš­mės ir iš­ki­lus, ku­ris bu­vo mi­ni­mas ki­to­se vals­ty­bė­se.

Aš pa­si­sa­kau už re­zo­liu­ci­ją. Ne­bū­ki­me įkai­tais tų žmo­nių, ku­rie no­ri su­kir­šin­ti mū­sų tau­tas. Ačiū.

PIRMININKĖ. G. Son­gai­la – prieš.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, aš šiek tiek no­riu ap­gin­ti E. Zin­ge­rį. Iš tik­rų­jų tas po­sė­dis vy­ko, apie jį bu­vo pa­skelb­ta, jis vy­ko E. Zin­ge­rio ka­bi­ne­te. Ir tie Sei­mo na­riai, ku­rie no­rė­jo da­ly­vau­ti, at­vy­ko ir da­ly­va­vo. Ki­tas da­ly­kas, kad tas ga­lu­ti­nis teks­tas nė­ra vi­siš­kai toks, koks ten bu­vo ap­ta­ria­mas. Gal­būt ga­lu­ti­nio kom­pro­mi­so ne­pa­vy­ko pa­siek­ti. Svar­biau­sia, gal­būt ta re­zo­liu­ci­ja ir pa­si­tar­naus ko­kiam nors kon­struk­ty­viam dia­lo­gui su Len­ki­jos vals­ty­be, su Len­ki­jos po­li­ti­kais, bet tas do­ku­men­tas nė­ra iki ga­lo są­ži­nin­gas, nes ne­pa­sa­ko vi­sos tie­sos apie šią Kon­sti­tu­ci­ją ir apie tai, kad ji vis dėl­to siau­ri­no mū­sų vals­ty­bin­gu­mą. Ta­da mes ga­lė­tu­me oriai jaus­tis, pri­im­ti šią re­zo­liu­ci­ją ir oriai ben­dra­dar­biau­ti su Len­ki­ja ir Eu­ro­pos Są­jun­gos mas­tu.

Dėl to ap­gai­les­tau­da­mas aš tik­rai ra­gi­nu su­si­lai­ky­ti dėl tos re­zo­liu­ci­jos pri­ėmi­mo.

PIRMININKĖ. P. Aušt­re­vi­čius – už.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Mie­lie­ji ko­le­gos, lyg pa­ti tai­syk­lė rei­ka­lau­tų, kad is­to­ri­ją rei­kė­tų pa­lik­ti is­to­ri­kams. Ne­pai­sant jų skir­tin­gų mo­kyk­lų, aš ma­nau, jie grei­čiau iš­si­aiš­ki­na tar­pu­sa­vy­je nei da­ly­vau­jant po­li­ti­kams. Ta­čiau ir šios die­nos mū­sų dis­ku­si­ja pa­ro­dė la­bai aki­vaiz­džiai, kad dau­ge­liui iš mū­sų tik­rai rei­kė­tų grįž­ti į mo­kyk­los suo­lą ir ge­ro­kai pa­kar­to­ti Lie­tu­vos is­to­ri­jos kur­są. Aš tą pa­tį tai­ky­čiau ir sau. Ne­bu­vo dės­to­mas jis mums nei pil­nas, nei su­trum­pin­tas, o es­mi­niai mo­men­tai, to­kie kaip Ge­gu­žės tre­čio­sios Kon­sti­tu­ci­jos reikš­mė, ap­skri­tai bu­vo są­mo­nin­gai nu­ty­li­ma. Šios spra­gos ža­di­na tam tik­ras po­li­ti­nes dis­ku­si­jas ir daž­nai tam­pa prie­žas­ti­mi to, kad mes tar­pu­sa­vy­je ne­su­ta­ria­me ir šian­dien.

Bet, mie­lie­ji ko­le­gos, mes ne­tu­ri­me is­to­ri­nės tei­sės pa­mirš­ti Ge­gu­žės tre­čio­sios Kon­sti­tu­ci­jos dva­sios ir jos is­to­ri­jos pa­li­ki­mo, nes bū­tent ta dva­sia, ma­no ma­ny­mu, yra la­bai reikš­min­gas po­li­ti­nis mo­men­tas, ku­ris ga­li vie­ny­ti ir pri­va­lo vie­ny­ti re­gio­no, t. y. Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės ir Len­ki­jos Ka­ra­lys­tės, te­ri­to­ri­jo­je at­si­ra­du­sias vals­ty­bes. Ir jei­gu mes di­džia­dvasiškai pa­siū­ly­tu­me toms vals­ty­bėms rem­tis tuo pa­li­ki­mu, aš ma­nau, kad jos iš­veng­tų dau­ge­lio is­to­ri­nių klai­dų ar­ba pe­ri­pe­ti­jų, ku­rio­se jos yra at­si­dū­ru­sios.

To­dėl, ko­le­gos, aš siū­lau pri­tar­ti šiai re­zo­liu­ci­jai ir ne­pa­mirš­ti to fak­to, kad šio re­gio­no vals­ty­bė­se ar­ba tarp vals­ty­bių daž­nai ky­la įtam­pa tuo­met, kai įsi­pai­nio­ja tre­čio­ji pu­sė. Ir šio fak­to, šio is­to­ri­nio reikš­min­go at­si­ti­ki­mo mes ne­tu­ri­me tei­sės pa­mirš­ti. Dė­kui.

PIRMININKĖ. K. Dauk­šys – prieš.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke. Vi­sų pir­ma tai dė­kui E. Zin­ge­riui, kad tą re­zo­liu­ci­ją pa­ren­gė. Dė­kui V. P. An­driu­kai­čiui, kad pa­ko­re­ga­vo. Ma­nau, kad to­kį do­ku­men­tą mes pri­im­ti tu­ri­me ir čia ne­tu­ri bū­ti jo­kio su­si­prie­ši­ni­mo tarp lie­tu­vių, len­kų ir ki­tų. Ti­kiuo­si, kad dau­gu­ma šio Sei­mo na­rių Lie­tu­vos is­to­ri­ją mo­kė­si ne tik mo­kyk­lo­je, ir ma­nau, kad tu­ri dau­giau ži­nių ne­gu ta­ry­bi­nė mo­kyk­la ga­lė­jo mus iš­mo­ky­ti. To­dėl lin­kiu da­bar tą pa­tai­sy­tą re­zo­liu­ci­ją pri­im­ti ir pri­ėmus re­zo­liu­ci­ją baig­ti vi­sas kal­bas apie tai, kad čia pa­ašt­rė­ji­mas san­ty­kių, dar kas nors, o is­to­ri­ją iš tik­rų­jų pa­lik­ti is­to­ri­kams. Te­gul jie iš­si­aiš­ki­na, ar ten dau­giau bu­vo, ar ma­žiau. Ne mū­sų rei­ka­las da­bar tą da­ly­ką sa­lė­je aiš­kin­tis.

PIRMININKĖ. Ger­bia­ma­sis Kęs­tu­ti, tai jūs kal­bė­jo­te už re­zo­liu­ci­ją? (Bal­sai sa­lė­je) Su­pra­tom. Ta­da bal­suo­ja­me. Kas už tai, kad bū­tų pri­im­ta Sei­mo re­zo­liu­ci­ja „Dėl Ge­gu­žės tre­čio­sios Kon­sti­tu­ci­jos su Abie­jų Tau­tų tar­pu­sa­vio įža­du 220-ųjų me­ti­nių“, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Šios re­zo­liu­ci­jos pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 110 Sei­mo na­riai: už – 93, prieš – 1, su­si­lai­kė 16. Sei­mo re­zo­liu­ci­ja „Dėl Ge­gu­žės tre­čio­sios Kon­sti­tu­ci­jos su Abie­jų Tau­tų tar­pu­sa­vio įža­du 220-ųjų me­ti­nių“ pri­im­ta.

J. Ka­ro­sas – re­pli­ka po bal­sa­vi­mo.

J. KAROSAS (LSDPF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ne pir­mą kar­tą svars­ty­da­mi re­zo­liu­ci­jas mes įklimps­ta­me į ga­na il­gas dis­ku­si­jas ir gaiš­ta­me lai­ką. Aš ma­nau, kad šios re­zo­liu­ci­jos svars­ty­mas tu­rė­tų bū­ti įsak­mi pa­mo­ka, kaip for­mu­luo­ja­mos re­zo­liu­ci­jos ne­tu­rė­tų bū­ti tei­kia­mos Sei­mui. Ne­rei­kė­tų pa­mirš­ti, kad Sei­mas yra po­li­ti­nė ins­ti­tu­ci­ja, o ne aka­de­mi­nė moks­li­nė ins­ti­tu­ci­ja. To­dėl aš ma­nau, kad re­zo­liu­ci­jai už­te­ko 1, 2 ir pas­ku­ti­nio punk­to ir bū­tu­me pa­sa­kę tai, ką tu­rė­jo­me pa­sa­ky­ti. Taip da­ro­me nuo­lat, lei­džia­mės į da­ly­kus, ku­rie ne­pri­klau­so po­li­ti­niam svars­ty­mui Sei­mo ple­na­ri­niuo­se po­sė­džiuo­se. La­bai pra­šau at­ei­ty to­kius da­ly­kus tu­rė­ti gal­vo­je, bū­ki­me ra­cio­na­lūs. Ačiū.

PIRMININKĖ. V. P. An­driu­kai­tis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ger­bia­mo­ji po­sė­džio pir­mi­nin­ke, čia tie­siog dėl pro­to­ko­lo, ka­dan­gi re­zo­liu­ci­jos pas­ku­ti­nia­me sa­ki­ny­je, ma­no pir­mo­sios (…) Kon­sti­tu­ci­jos Eu­ro­po­je ir Abie­jų, o iš tie­sų kaip teks­te „su Abie­jų“. Čia gra­ma­ti­nė. O šiaip aš pri­ta­riu tam, ką sa­kė J. Ka­ro­sas. Da­bar re­zo­liu­ci­ja iš­ėjo lo­giš­ka, iš­ven­gė is­to­ri­nių in­ter­pre­ta­ci­jų, o is­to­ri­nės in­ter­pre­ta­ci­jas aka­de­mi­nė vi­suo­me­nė ra­šys pa­čias įvai­riau­sias.

PIRMININKĖ. G. Son­gai­la.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis Sei­me, Sei­mo Pir­mi­nin­ke. No­riu pa­sa­ky­ti, kad ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas E. Zin­ge­ris dar pa­mir­šo re­dak­ci­nės ko­mi­si­jos vie­ną es­mi­nį siū­ly­mą, tai yra siū­ly­ti pri­im­ti Sei­mui pro­to­ko­li­nį nu­ta­ri­mą ir pra­šy­ti Li­tu­a­nis­ti­kos pa­vel­do ir tra­di­ci­jų ko­mi­si­jos pa­teik­ti Sei­mui pa­siū­ly­mą dėl Lie­tu­vos Sta­tu­to įpras­mi­ni­mo ir ga­li­mai nu­ma­ty­mo at­min­ti­nos die­nos, nes mes la­bai rū­pi­na­mės šia Kon­sti­tu­ci­ja, o Lie­tu­vos Sta­tu­to kaž­kaip ne­si­rū­pi­nam. Jei­gu Pir­mi­nin­kė pri­tar­tų, bū­tų ga­li­ma to­kį pro­to­ko­li­nį nu­ta­ri­mą, to­kį pra­šy­mą ar siū­ly­mą ma­no mi­nė­tai ko­mi­si­jai pa­teik­ti.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, mes ne­tu­ri­me jo­kio raš­tiš­ko pa­siū­ly­mo nei iš re­dak­ci­nės ko­mi­si­jos, nei iš Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to. To­dėl mes ne­ga­li­me iš klau­sos pri­im­ti spren­di­mų, ku­rių mes ne­ma­to­me, ta­da tik­rai bus dis­ku­si­jų ir gin­čų, kad ne taip bu­vo pri­im­ta. Jei­gu bū­tų toks do­ku­men­tas, mes dėl jo ga­lė­tu­me bal­suo­ti.

Ir pas­ku­ti­nė re­pli­ka – E. Zin­ge­ris.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš no­rė­čiau pa­dė­ko­ti vi­siems ko­le­goms, pa­sa­ky­ti, kad Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to na­riai ak­ty­viai da­ly­va­vo vi­są ši­tą lai­ką for­mu­luo­da­mi tą teks­tą, ku­ris bu­vo pir­mą kar­tą jums pa­siū­ly­tas, da­ly­va­vo jį for­muojant vi­są lai­ką. Is­to­ri­jos ins­ti­tu­to dar­buo­to­jai ir­gi bu­vo ša­lia mū­sų. Aš no­rė­čiau pa­dė­ko­jęs pa­sa­ky­ti, kad tai yra is­to­ri­nis įvy­kis, ku­ris yra pa­sau­ly­je ne­pa­pras­tai ver­ti­na­mas, to­dėl jūs pri­si­dė­jo­te prie mū­sų is­to­ri­nės at­min­ties tvir­ti­ni­mo, o ne jos sil­pni­ni­mo. La­bai jums vi­siems ačiū.

O dėl Sta­tu­to, tai Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas, ži­no­ma, kar­tu su Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­tu svars­tys, ka­dan­gi čia yra tei­gia­mas pa­siū­lymas, ku­rį mes ga­li­me pa­svars­ty­ti. Ži­no­ma, taip. Ačiū.

 

10.37 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Sei­mo ko­mi­te­tų pir­mi­nin­kų ir jų pa­va­duo­to­jų pa­tvir­ti­ni­mo“ 11 straips­nio pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIP-3160 (pa­tei­ki­mas, svarstymas ir priėmimas)

 

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Da­bar, jums lei­dus, aš gal iš vie­tos pa­teik­siu dar­bo­tvarkės 1-3 klau­si­mą. Tai yra Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Sei­mo ko­mi­te­tų pir­mi­nin­kų ir jų pa­va­duo­to­jų pa­tvir­ti­ni­mo“ 11 straips­nio pa­kei­ti­mo“. Yra in­for­ma­ci­ja, kad Jung­ti­nė (Li­be­ra­lų ir cen­tro są­jun­gos ir Tau­tos pri­si­kė­li­mo par­ti­jos) frak­ci­ja į In­for­ma­ci­nės vi­suo­me­nės plėt­ros ko­mi­te­to pir­mi­nin­kus de­le­guo­ja frak­ci­jos na­rį A. Va­lins­ką. Taip pat yra In­for­ma­ci­nės vi­suo­me­nės plėt­ros ko­mi­te­to po­sė­džio pro­to­ko­las, ku­riuo vien­bal­siai su­tar­ta In­for­ma­ci­nės vi­suo­me­nės plėt­ros ko­mi­te­to pir­mi­nin­ku iš­rink­ti ko­mi­te­to na­rį A.Va­lins­ką.

Tai­gi aš tei­kiu Sei­mo nu­ta­ri­mą, ku­rio 1 strai­ps­ny­je siū­lo­ma iš­brauk­ti bu­vu­sį Sei­mo na­rį V. Grub­liaus­ką, įra­šy­ti A. Va­lins­ką ir vi­są 11 straips­nį iš­dės­ty­ti taip: „Pa­tvir­tin­ti Sei­mo In­for­ma­ci­nės vi­suo­me­nės plėt­ros ko­mi­te­to pir­mi­nin­ku Sei­mo na­rį A. Va­lins­ką“. 2 straips­nis – „Nu­ta­ri­mas įsi­ga­lio­ja nuo jo pri­ėmi­mo die­nos.“

Klaus­ti no­ri A. Še­džius.

A. ŠEDŽIUS (MSG). Ačiū, ger­bia­mo­ji po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš no­riu pa­klaus­ti, ko­kia nu­ma­ty­ta tvar­ka, kai kei­čia­si ko­mi­te­tų na­riai? Iš tie­sų, kiek at­si­me­nu, jūs in­for­muo­da­vo­te, kad kei­čia­si ko­mi­te­tų na­riai. Šiuo at­ve­ju ka­da bu­vo pra­neš­ta, kad A. Va­lins­kas pa­lie­ka ko­mi­te­tą?

PIRMININKĖ. Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, pra­ei­tą sa­vai­tę bu­vo pri­im­tas Sei­mo nu­ta­ri­mas ta te­ma. Tai­gi at­ski­rai pra­neš­ti aš jau nie­ko ne­tu­riu, mes bal­sa­vo­me dėl to.

Ar ga­li­me po pa­tei­ki­mo ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti šiam Sei­mo nu­ta­ri­mui? Dė­ko­ju. Pri­tar­ta. Per svars­ty­mą nie­kas ne­no­ri dis­ku­tuo­ti. Pri­ėmi­mas. Ke­tu­ri – už, ke­tu­ri – prieš. Ne­spė­ja kom­piu­te­ris, gai­la. Ta­da bal­suo­ja­me. Nė­ra už­si­ra­šiu­sių kal­bė­ti. Kas už tai, kad bū­tų pri­im­tas nu­ta­ri­mas „Dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Sei­mo ko­mi­te­tų pir­mi­nin­kų ir jų pa­va­duo­to­jų pa­tvir­ti­ni­mo“ 11 straips­nio pa­kei­ti­mo“, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 103 Sei­mo na­riai: už – 102, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 1. Sei­mo nu­ta­ri­mas „Dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Sei­mo ko­mi­te­tų pir­mi­nin­kų ir jų pa­va­duo­to­jų pa­tvir­ti­ni­mo“ 11 straips­nio pa­kei­ti­mo“ pri­im­tas.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, siū­lau da­bar 2a, 2b ir 2c re­zer­vi­nį. Pra­šom. Č. Stan­ke­vi­čius.

Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). At­si­pra­šau, Pir­mi­nin­ke, aš bal­sa­vau už, bet kaž­ko­dėl juo­dą taš­ką ma­tau. Pra­šau įra­šy­ti į pro­to­ko­lą, kad bal­sa­vau už.

PIRMININKĖ. Č. Stan­ke­vi­čius bal­sa­vo už. Ge­rai.

 

10.41 val.

Ko­rup­ci­jos pre­ven­ci­jos įsta­ty­mo 5 ir 9 strai­ps­nių pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 91 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-2472 (svars­ty­mas)

 

Da­bar Ko­rup­ci­jos pre­ven­ci­jos įsta­ty­mo 5 ir 9 straips­nių pa­kei­ti­mo ir įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 91 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas. Svars­ty­mas. Kvie­čiu R. Sme­to­ną, Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas.

R. SMETONA (TTF). Dė­ko­ju, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas tei­kia svars­ty­ti Ko­rup­ci­jos pre­ven­ci­jos įsta­ty­mo tri­jų straips­nių pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo vie­nu straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tą. Ko­mi­te­tas ben­dru su­ta­ri­mu pri­ta­rė pa­to­bu­lin­tam tei­kia­mam Ko­rup­ci­jos pre­ven­ci­jos įsta­ty­mui. Pa­grin­di­niai ko­mi­te­to pa­siū­ly­mai, ku­rie yra įgy­ven­din­ti pa­teik­ta­me svars­tyti pro­jek­te, bu­vo šie. Trum­pai pa­mi­nė­siu.

Sie­kiant iš­spręs­ti pro­jek­to san­ty­kį su ki­tuo­se įsta­ty­muo­se nu­ma­ty­ta „ne­pri­ekaiš­tin­gos re­pu­ta­ci­jos“ są­vo­ka, in­for­ma­ci­ja apie as­me­nį bus ren­ka­ma sie­kiant įver­tin­ti as­mens pa­ti­ki­mu­mą ir ma­žin­ti ko­rup­ci­jos pa­si­reiš­ki­mo ti­ki­my­bę vals­ty­bės ar sa­vi­val­dy­bės įstai­go­se ar įmo­nė­se. At­si­žvel­giant į Ko­rup­ci­jos pre­ven­ci­jos įsta­ty­mo tiks­lus bu­vo su­siau­rin­tas ir su­kon­kre­tin­tas ren­ka­mos ir tei­kia­mos in­for­ma­ci­jos tu­ri­nys. Čia aš sa­kau ly­gi­nant su pir­mi­niu va­rian­tu, ku­ris bu­vo pa­teik­tas Sei­mui. Dau­ge­ly­je punk­tų yra nu­ma­to­ma, kad tei­kia­ma in­for­ma­ci­ja bū­tų su­si­ju­si su ko­rup­ci­nio po­bū­džio nu­si­kals­ta­mo­mis vei­ko­mis. Apie tai kal­ba­ma 9 straips­nio 2 da­ly­je. Šia­me va­rian­te bu­vo su­siau­rin­ta as­me­nų gru­pė, apie ku­rią pa­teik­ti in­for­ma­ci­ją bus pri­va­lo­ma, tai yra 9 straips­nio 6 da­ly­je.

Yra at­si­sa­ky­ta ga­li­my­bės pra­šy­ti pa­teik­ti in­for­ma­ci­ją apie vi­sus ki­tus as­me­nis (taip bu­vo siū­lo­ma iš pra­džių), ski­ria­mus į bet ku­rias pa­rei­gas nu­ro­dy­to­se ins­ti­tu­ci­jo­se. Ma­nė­me, kad tai per pla­čios są­vo­kos ir jos yra pa­keis­tos į kon­kre­tes­nes. Nu­ma­ty­ta, kad as­muo su su­rink­ta in­for­ma­ci­ja bū­tų su­pa­žin­din­tas tik tais at­ve­jais, kai jos pa­grin­du at­si­sa­ko­ma jį skir­ti į pa­rei­gas. Tai yra 9 straips­nio 12 da­ly­je. Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas pa­tei­kė pa­siū­ly­mus, jiems iš da­lies yra pri­tar­ta. Ne­pri­ta­ria­me tai pa­siū­ly­mo da­liai, ku­rio­je bu­vo siū­lo­ma nu­ma­ty­ti pro­jek­te są­ly­gą, kad jei­gu ri­bo­ja­ma as­mens kon­sti­tu­ci­nė tei­sė sto­ti į vals­ty­bės tar­ny­bą, tai in­for­ma­ci­ja, ku­rios pa­grin­du ši tei­sė ri­bo­ja­ma, as­me­niui tu­ri bū­ti pa­teik­ta ne­nu­ro­dant šal­ti­nių.

Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas taip pat tei­kė sa­vo pa­siū­ly­mus, min­tis dėl ne­pri­ekaiš­tin­gos re­pu­ta­ci­jos reg­la­men­ta­vi­mo. Ko­mi­te­tas iš es­mės pri­ta­rė ir ma­no, kad ši są­vo­ka „ne­pri­ekaiš­tin­gos re­pu­ta­ci­jos“ ir vi­si su tuo su­si­ję rei­kala­vi­mai tu­ri bū­ti nu­sta­ty­ti spe­cia­liuo­se tar­ny­bų san­ty­kius reg­la­men­tuo­jan­čiuo­se įsta­ty­muo­se. Kon­­­kre­čiai šiuo at­ve­ju Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­me, ką Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas ir pa­da­rė.

Tie­sa, Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas yra įre­gist­ra­vęs vie­ną pa­siū­ly­mą. Šiek tiek vė­lo­kai tai pa­da­ry­ta, ne­iš­lai­ky­ti Sta­tu­to rei­ka­la­vi­mai. Ma­nau, kad pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas iki pri­ėmi­mo tai ap­svars­tys ir tik­riau­siai pri­tars. Tai tiek.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. S. Šed­ba­ras – Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas. Bet, ko­le­gos pra­ne­šė­jai, pra­šom per­skai­ty­ti tik­tai ko­mi­te­to ga­lu­ti­nį spren­di­mą.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas šį įsta­ty­mo pro­jek­tą svars­tė pra­ėju­sių me­tų gruo­džio 22 d. ir ben­dru su­ta­ri­mu už nu­spren­dė iš es­mės pri­tar­ti šiam įsta­ty­mo pro­jek­tui ir siū­ly­ti pa­grin­di­niam ko­mi­te­tui jį to­bu­lin­ti at­si­žvel­giant į Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to, Eu­ro­pos tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bas ir pa­siū­ly­mus. Taip pat pa­siū­lė įsta­ty­mo pro­jek­te nu­ma­ty­ti są­ly­gą, kad jei­gu ri­bo­ja­ma as­mens kon­sti­tu­ci­nė tei­sė sto­ti į vals­ty­bės tar­ny­bą, ta in­for­ma­ci­ja, ku­rios pa­grin­du ši tei­sė ri­bo­ja­ma, as­me­niui tu­ri bū­ti pa­teik­ta ne­nu­ro­dant šal­ti­nių. Kaip in­for­ma­vo pa­grin­di­nio ko­mi­te­to at­sto­vas, mū­sų pa­siū­ly­mui iš da­lies pri­tar­ta.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. L. Sa­bu­tis – Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ko­vo 23 d. Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas ver­ti­no pa­teik­tas pa­tai­sas ir iš 11 ko­mi­te­to na­rių da­ly­vau­jant 10 ben­dru su­ta­ri­mu pri­ta­rė tei­kia­mai re­dak­ci­jai. Kvie­čia­me bal­suo­ti.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Dis­ku­si­jo­se nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Ta­da po svars­ty­mo vie­nas – už, vie­nas – prieš. Ger­bia­mo­ji Čig­rie­jie­ne, jūs bū­ti­nai no­ri­te kal­bė­ti, nes nė­ra prieš?

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ga­liu ne­kalbė­ti.

PIRMININKĖ. Ma­lo­nu. Gal ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu po svars­ty­mo pri­tar­ti? Ga­li­me. Pri­tar­ta.

 

10.46 val.

Ope­ra­ty­vi­nės veik­los įsta­ty­mo 17 straips­nio pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-2473(2) (svars­ty­mas)

 

To­liau Ope­ra­ty­vi­nės veik­los įsta­ty­mo 17 straips­nio pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Vėl kvie­čiu R. Sme­to­ną – Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas.

R. SMETONA (TTF). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, šis įsta­ty­mas yra ly­din­tis ką tik mū­sų svars­ty­tą. Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas pri­ta­rė šiam įsta­ty­mo pro­jek­tui pa­pil­dęs 17 strai­p­s­­nį nau­ja da­li­mi. Tau­py­da­mas lai­ką, jo ne­skai­ty­siu.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. S. Šed­ba­ras – Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas šį įsta­ty­mo pro­jek­tą taip pat svars­tė pra­ėju­sių me­tų gruo­džio 22 d. ir ben­dru su­ta­ri­mu pri­ėmė spren­di­mą iš es­mės pri­tar­ti įsta­ty­mo pro­jek­tui ir siū­ly­ti pa­grin­di­niam ko­mi­te­tui jį to­bu­lin­ti. Pa­siū­ly­mai ana­lo­giš­ki, kaip ir dėl prieš tai bu­vu­sio įsta­ty­mo pro­jek­to, nes jie tar­pu­sa­vy­je su­si­ję. Kaip mi­nė­ta, iš da­lies at­si­žvelg­ta.

PIRMININKĖ. L. Sa­bu­tis – Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, po to dar bus ki­tų to pa­ties įsta­ty­mo straips­nių pa­tai­sos, bet, kiek tai yra su­si­ję su šiuo 17 straips­niu, ko­mi­te­tas ko­vo 23 d. svars­tė. Iš 11 na­rių da­ly­va­vo 10 ir ben­dru su­ta­ri­mu pri­ta­rė­me pa­teik­tai re­dak­ci­jai be pa­sta­bų. Taip pat at­si­žvel­gė­me į tai, kad va­do­vo spren­di­mu gau­ta in­for­ma­ci­ja ga­lės bū­ti iš­slap­ti­na­ma ir pa­nau­do­ta spren­džiant draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės klau­si­mus.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Dėl mo­ty­vų vėl tik V. M. Čig­rie­jie­nė. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu po svars­ty­mo pri­tar­ti? Pri­tar­ta.

 

10.48 val.

Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mo 4, 9, 18, 29, 44 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 31, 301 straips­niais įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-2474(2) (svars­ty­mas)

 

Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mo 4, 9, 18, 29, 44 straips­nių pa­kei­ti­mo ir įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 31, 301 straips­niais įsta­ty­mo pro­jek­tas. L. Sa­bu­tis – Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Tai yra su­si­ję su prieš tai bu­vu­siais mi­nė­tais įsta­ty­mais. Ka­dan­gi iš es­mės to­je va­di­na­mo­je grės­min­go­je ko­vo­je su ko­rup­ci­ja daž­no­kai pa­si­klys­ta­ma ver­ti­nant pa­rei­gū­ną ar­ba pa­pras­tą vals­ty­bės tar­nau­to­ją, ar jis yra, ar nė­ra ne­pri­ekaiš­tin­gos re­pu­ta­ci­jos, ko­mi­te­tas pa­dir­bė­jo ir pa­tei­kė to­kią re­dak­ci­ją, kad bū­tų įvar­dy­ta ir nu­ro­dy­ta, ko­kiuo­se įsta­ty­muo­se, kaip su­vo­kia­ma ta ne­pri­ekaiš­tin­ga re­pu­ta­ci­ja ir koks as­muo bei kas tu­ri tei­sę ver­tin­ti. At­si­žvel­giant į tai va­kar, t. y. ba­lan­džio 27 d., da­ly­vau­jant ko­mi­te­tui, pri­ėmė mū­sų pa­tai­sas, pa­siū­ly­mus ver­ti­nant šio įsta­ty­mo pro­jek­tą, o jį, kaip ži­no­te, tei­kė Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tė, to­dėl kvie­čia­me, at­si­žvelg­da­mi į tas pa­sta­bas ir mū­sų su­re­da­guo­tus siū­ly­mus, svars­ty­ti ir pri­im­ti.

Taip pat įsta­ty­mas bu­vo pa­pil­dy­tas la­bai svar­bio­mis są­vo­ko­mis, kaip rei­kė­tų su­pras­ti įsta­ty­mo lei­dė­jui, o kar­tu ir ver­tin­to­jams, kas yra at­sa­ko­my­bę leng­vi­nan­čios ir kas yra at­sa­ko­my­bę sun­ki­nan­čios ap­lin­ky­bės. To­dėl pri­tar­da­mi šioms įsta­ty­mo pa­tai­soms ir pa­teik­tai re­dak­ci­jai, taip pat kvie­čia­me Sei­mą svars­ty­ti ir pri­tar­ti.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kvie­čiu R. Sme­to­ną – Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas.

R. SMETONA (TTF). Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas, kaip pa­pil­do­mas ko­mi­te­tas, svars­tė ir ben­dru su­ta­ri­mu pa­siū­lė pa­grin­di­niam ko­mi­te­tui to­bu­lin­ti pa­teik­tą pro­jek­tą at­si­žvel­giant į Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bas, ku­rioms ko­mi­te­tas pri­ta­rė, kaip jau čia ko­mi­te­to at­sto­vas mi­nė­jo. Ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė iš­brau­ki­mui, ta­čiau bu­vu­sius straips­nius iš es­mės per­for­mu­la­vo ir nu­ma­tė ne­pri­ekaiš­tin­gos re­pu­ta­ci­jos są­vo­ką ir ki­tus da­ly­kus. Mes pri­ta­ria­me, su tais pa­tai­sy­mais su­tin­ka­me.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ir S. Šed­ba­ras – Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas šį pro­jek­tą svars­tė pra­ėju­sių me­tų gruo­džio 22 d. ir ben­dru su­ta­ri­mu už nu­spren­dė iš es­mės pri­tar­ti šiam įsta­ty­mo pro­jek­tui. Pa­siū­ly­mai ana­lo­giš­ki, kaip ir dėl prieš tai bu­vu­sių dvie­jų įsta­ty­mų pro­jek­tų.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti po svars­ty­mo? Aš no­rė­jau siū­ly­ti ypa­tin­gos sku­bos tvar­ka vi­sus tris įsta­ty­mus pri­im­ti, bet, kaip su­pra­tau iš po­no R. Sme­to­nos, ar Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tui ne­tin­ka ter­mi­nas – lie­pos 1 d.? Dėl įsta­ty­mų įsi­ga­lio­ji­mo. Tin­ka? Ar pri­tar­tu­mė­te, jei­gu siū­ly­čiau ypa­tin­gos sku­bos tvar­ka pri­im­ti vi­sus tris įsta­ty­mus? Pri­ta­ria­te ar ne­pri­ta­ria­te? Pri­ta­ria­te. Dė­ko­ju.


10.53 val.

Ko­rup­ci­jos pre­ven­ci­jos įsta­ty­mo 5 ir 9 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 91 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-2472(2) (pri­ėmi­mas)

 

Ta­da pir­ma­sis – Ko­rup­ci­jos pre­ven­ci­jos įsta­ty­mo 5 ir 9 straips­nių pa­kei­ti­mo ir įsta­ty­mo pa­pildy­mo 91 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas. Pa­st­raips­niui.

1 straips­nis. Pa­tai­sų nė­ra. Pri­im­tas. 2 straips­nis. Pri­im­tas. 3 straips­nis. Pri­im­tas.

Yra V. Kur­pu­ve­so, Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko, siū­ly­mas įra­šy­ti 4 straips­nį – „Įsi­ga­lio­ji­mas nuo 2011 m. lie­pos 1 d.“ Ar yra 10 Sei­mo na­rių, pri­ta­rian­čių to­kiems pa­siū­ly­mams? Yra. O, ma­tau dau­giau. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti to­kiam siū­ly­mui – įsi­ga­lio­ji­mas nuo lie­pos 1 d.? Ta­da pri­ima­me ir 4 straips­nį, ku­ris va­di­na­si įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mas. Šis įsta­ty­mas įsi­ga­lio­ja 2011 m. lie­pos 1 d.

Da­bar dėl vi­so įsta­ty­mo 4 – už, 4 – prieš. Liud­vi­kai Sa­bu­ti, no­ri­te kal­bė­ti? Nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Bal­suo­ja­me.

Kas už tai, kad bū­tų pri­im­tas Ko­rup­ci­jos pre­ven­ci­jos įsta­ty­mo 5 ir 9 straips­nių pa­kei­ti­mo ir įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 91 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 91 Sei­mo na­rys: už – 90, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 1. Ko­rup­ci­jos pre­ven­ci­jos įsta­ty­mo 5 ir 9 straips­nių pa­kei­ti­mo ir įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 91 strai­ps­niu įsta­ty­mas pri­im­tas.

 

10.55 val.

Ope­ra­ty­vi­nės veik­los įsta­ty­mo 17 straips­nio pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-2473(2) (pri­ėmi­mas)

 

Ope­ra­ty­vi­nės veik­los įsta­ty­mo 17 straips­nio pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo įsta­ty­mas. Vie­nas straips­nis, bet ir­gi yra Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to na­rių V. Kur­pu­ve­so ir L. Sa­bu­čio pa­siū­ly­mas šį įsta­ty­mą pa­pil­dy­ti 2 straips­niu, tai yra įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mas, kaip yra anuo at­ve­ju, 2011 m. lie­pos 1 d. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu tam pri­tar­ti? Pri­tar­ta.

Dėl vi­so įsta­ty­mo su dviem straips­niais nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Bal­suo­ja­me. Kas už tai, kad bū­tų pri­im­tas Ope­ra­ty­vi­nės veik­los įsta­ty­mo 17 straips­nio pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo įsta­ty­mas, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 88 Sei­mo na­riai: už – 88, prieš nė­ra, su­si­lai­kiu­sių nė­ra. Ope­ra­ty­vi­nės veik­los įsta­ty­mo 17 straips­nio pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo įsta­ty­mas pri­im­tas.

 

10.57 val.

Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mo 4, 9, 18, 29, 44 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 31, 301 straips­niais įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-2724(2) (pri­ėmi­mas)

 

Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mo 4, 9, 18, 29, 44 straips­nių pa­kei­ti­mo ir įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 31 301 straips­niais įsta­ty­mas. Pri­ėmi­mas.

Pa­straips­niui. 1 straips­nis. Pri­im­tas. 2 strai­ps­nis. Pri­im­tas. 3 straips­nis. Pri­im­tas. 4 straips­nis. Pri­im­tas. 5 straips­nis. Pri­im­tas. 6 straips­nis. Pri­im­tas. 7 straips­nis. Pri­im­tas. 8 straips­nis. Pri­im­tas.

Dėl vi­so įsta­ty­mo 4 – už, 4 – prieš. Nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Bal­suo­ja­me. Kas už tai, kad bū­tų pri­im­tas Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mo 4, 9, 18, 29, 44 straips­nių pa­kei­ti­mo ir įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 31, 301 straips­niais įsta­ty­mas, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 91 Sei­mo na­rys: už – 91, prieš nė­ra, su­si­lai­kiu­sių nė­ra. Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mo 4, 9, 18, 29, 44 straips­nių pa­kei­ti­mo ir įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 31, 301 straips­niais įsta­ty­mas pri­im­tas.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, no­riu su ju­mis pa­si­tar­ti, pir­miau­sia su opo­zi­ci­ne frak­ci­ja „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“. Ka­dan­gi dis­ku­si­ja dėl Vy­riau­sy­bės veik­los ata­skai­tos nu­ma­ty­ta tik 11.30 val., mes tu­ri­me dar pu­sę va­lan­dos.

Re­zer­vi­nio 3 klau­si­mo ne­ga­li­me svars­ty­ti, nes ko­mi­te­tas nė­ra ap­svars­tęs dvie­jų Sei­mo na­rių pa­siū­ly­mų. Tai­gi, jei­gu jūs nie­ko prieš, aš siū­ly­čiau iš opo­zi­ci­nės dar­bo­tvarkės iš ei­lės… Pra­šau, jau kaž­kas… Pra­šau. S. Šed­ba­ras.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ko­mi­te­tas pa­siū­ly­mus ap­svars­tė va­kar. Aš ne­ži­nau, ko­dėl ne­iš­da­lin­ta iš­va­da.

PIRMININKĖ. Mes ne­tu­ri­me iš­va­dos, mes ne­ga­li­me nie­ko da­ry­ti.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Bet ap­svars­ty­tas va­kar po­sė­dy­je!

PIRMININKĖ. Ką tik bu­vo su jū­sų ko­mi­te­tu de­rin­ta, pa­sa­kė, kad nė­ra iš­va­dų. Mes ne­tu­ri­me. Aš siū­lau, jei­gu su­tin­ka ger­bia­ma­sis V. Ma­zu­ro­nis, iš ei­lės ir… (Bal­sai sa­lė­je) Kaip? Ge­rai. Pra­šau at­ei­ti. Pa­sa­ky­si­te.

 

11.00 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Sei­mo VI (pa­va­sa­rio) se­si­jos dar­bų pro­gra­mos“ pa­pil­dy­mo“ pro­jek­tas Nr. XIP-3161 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

V. MAZURONIS (TTF). La­ba die­na, mie­lie­ji ko­le­gos! Aš no­rė­čiau pa­teik­ti Res­pub­li­kos Sei­mo nu­ta­ri­mą dėl pa­va­sa­rio se­si­jos dar­bų pro­gra­mos pa­pil­dy­mo. Pra­šo­me įtrauk­ti ke­tu­ris įsta­ty­mų pro­jek­tus, ku­riuos no­rė­tu­me pa­teik­ti opo­zi­ci­nė­je dar­bo­tvarkėje. Aš ne­ži­nau, gal aš ne­skai­ty­siu tų įsta­ty­mų pro­jek­tų. Tu­ri­te. Jei­gu bus klau­si­mų, kas nors no­rės kon­kre­ti­zuo­ti, mie­lai tai pa­da­ry­siu.

PIRMININKĖ. Ge­rai. Tuoj pa­žiū­rė­si­me, ar yra no­rin­čių klaus­ti. Ar yra no­rin­čių klaus­ti? Nė­ra. Ar ga­li­me pri­tar­ti po pa­tei­ki­mo ben­dru su­ta­ri­mu? Pri­tar­ta.

Pri­ėmi­mas. 4 – už ir 4 – prieš. Ir­gi ne­ma­tau no­rin­čių ką nors sa­ky­ti ir kal­bė­ti. Tai bal­suo­ja­me. Kas už tai, kad Sei­mo nu­ta­ri­mas „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Sei­mo VI (pa­va­sa­rio) se­si­jos dar­bų pro­gra­mos“ pa­pil­dy­mo“ bū­tų pri­im­tas, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 82 Sei­mo na­riai: už – 77, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 5. Sei­mo nu­ta­ri­mas „Dėl Lie­tu­vos Res­pu­b­li­kos Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Sei­mo VI (pa­va­sa­rio) se­si­jos dar­bų pro­gra­mos“ pa­pil­dy­mo“ pri­im­tas.

Da­bar yra 2-1a klau­si­mas, taip? (Bal­sas sa­lė­je) Ne­ga­li­me, dar nė­ra Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­dos. (Bal­sai sa­lė­je) Na, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, bū­ki­te dė­me­sin­gi, tą jau sa­kiau.

Aš no­riu pa­klaus­ti V. Ma­zu­ro­nio. Aš siū­lyčiau dirb­ti iš ei­lės ir pra­dė­ti jū­sų klau­si­mus nuo 2-1a, taip?

 

11.02 val.

Sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų rin­ki­mų įsta­ty­mo 14, 16, 60 straips­nių pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-2852, Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mo 7, 20, 32, 36, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46 straips­nių pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-2853 (pa­tei­ki­mas)

 

Ta­da kvie­čiu P. Gra­žu­lį. Pra­šau. Sa­vi­val­dybių ta­ry­bų rin­ki­mų įsta­ty­mo 14, 16, 60 straips­nių pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-2852. Pa­tei­ki­mas.

P. GRAŽULIS (TTF). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, čia idė­ja ki­lo ta­da, kai ban­dant Klai­pė­dos ra­jo­no ben­druo­me­nėms suor­ga­ni­zuo­ti vie­ti­nę ap­klau­­są tam tik­rais ak­tu­a­liais klau­si­mais: dėl šiukš­lių su­rin­ki­mo, dėl šiukš­lių de­gi­ni­mo įmo­nės, kar­tu su sa­vi­val­dy­bės rin­ki­mais ir iš­ki­lo pro­ble­ma, kad sa­vi­val­dy­bių rin­ki­mų me­tu drau­džia­ma or­ga­ni­zuo­ti bet ko­kius ki­tus ren­gi­nius, taip pat ir vyk­dy­ti ap­klau­sas. Kaip jūs ži­no­te, tuo me­tu vi­sa­me ki­ta­me pa­sau­ly­je, kai vyks­ta rin­ki­mai, rin­ki­mų me­tu gy­ven­to­jai tu­ri tei­sę or­ga­ni­zuo­ti ir ki­tas ap­klau­sas jiems ak­tu­a­liais klau­si­mais. To­dėl aš ir pa­tei­kiau įsta­ty­mo pa­tai­sas, kad tos ap­klau­sos bū­tų ga­li­mos. Yra Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­do­se pa­teik­ta ne­ma­žai pa­sta­bų, bet dau­ge­lis jų tech­ni­nio po­bū­džio. Gal­būt rei­kė­tų ir ki­tų įsta­ty­mų pa­teik­ti kai ku­riuos, vie­nu žo­džiu, pa­pil­dy­mus, tai aš pra­šy­čiau po pa­tei­ki­mo pri­tar­ti. Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas, ma­nau, at­si­žvelgs, iš­nag­ri­nės. Pra­šy­čiau pri­im­ti ši­tą įsta­ty­mą.

PIRMININKĖ. Ger­bia­ma­sis Pet­rai, jūs pri­sta­tė­te du pro­jek­tus iš kar­to?

P. GRAŽULIS (TTF). Jie yra su­si­ję.

PIRMININKĖ. Jie su­si­ję.

P. GRAŽULIS (TTF). Tai ga­li­ma kal­bė­ti…

PIRMININKĖ. Tai aš dar kar­tą no­riu dėl pro­to­ko­lo įvar­dy­ti, kad P. Gra­žu­lis pri­sta­tė pro­jek­tus Nr. XIP- 2852 ir Nr. XIP-2853.

Da­bar jū­sų no­ri pa­klaus­ti dėl abie­jų pro­jek­tų de­šimt Sei­mo na­rių. Pir­ma­sis – A. Ba­ra­kaus­kas.

D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Aš at­si­sa­kau tau­py­da­mas lai­ką ir pri­ta­riu.

PIRMININKĖ. Ne­klau­sit?

D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Ne, ne­klau­siu.

PIRMININKĖ. Ge­rai. Klau­sia R. A. Ru­čys.

P. GRAŽULIS (TTF). Ne­klausk.

PIRMININKĖ. Nė­ra sa­lė­je. Klau­sia M. Zas­čiu­rins­kas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Kiek maž­daug, jū­sų nuo­mo­ne, kai­nuo­ja ap­klau­sa?

P. GRAŽULIS (TTF). Nors Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­me yra nu­ma­ty­ta, kad to­kios ap­klau­sos ga­li­mai ga­li bū­ti or­ga­ni­zuo­ja­mos, bet, de­ja, per dvi­de­šimt ne­pri­klau­so­my­bės me­tų nė vie­na ap­klau­sa ne­bu­vo or­ga­ni­zuo­ta. To­dėl mes ne­ga­li­me pa­sa­ky­ti kiek kai­nuo­ja. Bet aš ma­nau, jei­gu ap­klau­sa bū­tų or­ga­ni­zuo­ja­ma tuo pa­čiu me­tu, ka­da ir sa­vi­val­dos rin­ki­mai, tai, be abe­jo­nės, kai­nuo­tų pa­pil­do­mai tik­tai biu­le­te­nių su klau­si­mais at­spaus­di­ni­mas. Tik­rai ne­di­de­lė su­ma. Ne­rei­kė­tų vi­so or­ga­ni­za­ci­nio dar­bo at­ski­rai or­ga­ni­zuo­ti.

PIRMININKĖ. Klau­sia D. Be­kin­tie­nė. Ir­gi nė­ra. E. Ža­ka­ris.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Jei­gu aš tei­sin­gai su­pran­tu, ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, tai čia kiek­vie­nos sa­vi­val­dy­bės rei­ka­las bus, ar ji­nai no­ri, ar ne­no­ri, ir šiuo at­ve­ju pa­pil­do­mas, kad ir ne­di­de­les iš­lai­das pri­si­ims ta sa­vi­val­dy­bė, ku­ri to pa­gei­dau­ja, taip ar ne? Ačiū.

P. GRAŽULIS (TTF). Pa­gal da­bar ga­lio­jan­čias įsta­ty­mo nuo­sta­tas, kad bū­tų su­reng­ta ap­klau­sa, prieš tai pi­lie­čių ini­cia­ty­vi­nė gru­pė tu­ri su­rink­ti ne ma­žiau nei 10 % pa­ra­šų. Ga­li bū­ti or­ga­ni­zuo­ja­ma ap­klau­sa vi­sos sa­vi­val­dy­bės, ga­li tam tik­ros te­ri­to­ri­jos, se­niū­ni­jos. Ne­svar­bu, ku­rios da­lies, bet tu­ri bū­ti su­ren­ka­ma 10 % pa­ra­šų, ta­da sa­vi­val­dy­bė tu­ri tei­sę or­ga­ni­zuo­ti ap­klau­sas. Aš ma­nau, kad… De­ja, kaž­ko­dėl ne­bu­vo at­lik­tos tos ap­klau­sos. Ga­na su­dė­tin­ga. Aš siū­lau taip pat šiek tiek su­pap­ras­tin­ti, ne 10 % su­rink­ti pa­ra­šų, kad įgy­tum tei­sę or­ga­ni­zuo­ti ap­klau­są, bet 5 % gy­ven­to­jų pa­ra­šų. Šiek tiek pa­pras­tes­nis va­rian­tas. Pa­gal da­bar ga­lio­jan­čius įsta­ty­mus ap­mo­ka­ma iš sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to, bet aš siū­ly­čiau, kad ši­tą funk­ci­ją per­im­tų, kon­tro­liuo­tų ir or­ga­ni­zuo­tų nuo­lat vei­kian­ti Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja ir kad bū­tų (na, čia ga­li­ma tar­tis) ar iš sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to, ar iš vals­ty­bės biu­dže­to. Ne­ma­nau, kad tai bū­tų di­de­lės lė­šos. O jei­gu rin­ki­mų me­tu, tai iš tik­rų­jų la­bai ne­di­de­les lė­šas kai­nuo­tų biu­dže­tui.

PIRMININKĖ. Klau­sia J. Juo­za­pai­tis.

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, ap­klau­sų for­mos yra įvai­rios. Ko­dėl jūs da­bar su­ta­pa­ti­na­te su rin­ki­mų diena?

P. GRAŽULIS (TTF). Ką tik pri­sta­ty­da­mas sa­kiau, kad be­veik vi­so­se Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­se, taip pat JAV ap­klau­sos dau­giau­sia da­ro­mos kar­tu su rin­ki­mais. Ma­nau, dėl to, kad ma­žiau kai­nuo­ja, ant­ras da­ly­kas, daug di­des­nis pi­lie­čių ak­ty­vu­mas pa­sie­kia­mas, iš­ei­na ob­jek­ty­ves­nės tos ap­klau­sos, nes daug di­des­nis skai­čius gy­ven­to­jų da­ly­vau­ja ap­klau­so­se. Pri­pa­žin­ki­te, kad nė­ra ge­rai, jei­gu per dvi­de­šimt me­tų nė vie­nu klau­si­mu nė vie­no­je sa­vi­val­dy­bė­je ne­bu­vo su­reng­ta ap­klau­sa. Tik­rai rei­kia įsta­ty­mo pa­tai­sų, jį to­bu­lin­ti, kad žmo­nės ro­dy­tų ini­cia­ty­vą ir svar­biais klau­si­mais ga­lė­tų pa­reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę.

PIRMININKĖ. Klau­sia V. M. Čig­rie­jie­nė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas Pet­rai, pra­šau pa­sa­ky­ti, ar jūs ne­ma­no­te, kad kar­tu su rin­ki­mais vyk­dant ap­klau­są ne­bus pa­slėp­ta ko­kia nors re­kla­ma? Žiū­rint, kaip jūs pa­teik­si­te klau­si­mą.

P. GRAŽULIS (TTF). Sa­vi­val­dy­bių įsta­ty­me yra nu­sta­to­ma kom­pe­ten­ci­ja ir ko­kiais klau­si­mais ga­li­ma or­ga­ni­zuo­ti re­fe­ren­du­mus. Bet ko­kiu klau­si­mu, be abe­jo­nės, ne­suor­ga­ni­zuo­si re­fe­ren­du­mo. Net ir dėl to, kad bū­tų pa­skelb­tas Vil­niaus kraš­tas len­kų au­to­no­mi­ja, taip pat ne­iš­ei­tų to­kio re­fe­ren­du­mo su­reng­ti.

PIRMININKĖ. Klau­sia L. Tal­mon­tas.

L. TALMONT (TTF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis Pet­rai, pra­šo­me ne­pro­vo­kuo­ti len­kų dėl to­kių da­ly­kų.

Klau­si­mas toks: Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mas, kaip aš at­si­me­nu, da­bar ne­drau­džia, kiek pri­si­menu, or­ga­ni­zuo­ti ap­klau­sas, ki­tus da­ly­kus. Ar jūs no­ri­te šiuo įsta­ty­mu gy­ven­to­jus įsta­ty­ti į rė­mus, kad tik per sa­vi­val­dy­bių rin­ki­mus jie ga­lė­tų pa­dary­ti ap­klau­są? Aš taip su­pra­tau ar ne taip su­pratau?

P. GRAŽULIS (TTF). Ži­no­te, ne, aš no­riu, kad ir per sa­vi­val­dy­bių rin­ki­mus bū­tų ga­li­ma, nes šiuo me­tu vyks­tant sa­vi­val­dy­bės rin­ki­mams drau­džia­ma da­ry­ti tuo pa­čiu me­tu ir to­se pa­čio­se pa­tal­po­se ap­klau­sas.

PIRMININKĖ. Klau­sia J. Sta­ne­vi­čius.

J. STANEVIČIUS (KPF). Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, ar tik­rai už­ten­ka jū­sų siū­lo­mų tei­sės ak­tų, kad tos ap­klau­sos bū­tų skaid­rios ir ob­jek­ty­vios?

P. GRAŽULIS (TTF). Jūs, ma­nau, skai­tė­te Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­das, ku­rio­se iš tik­rų­jų yra ne­ma­žai tech­ni­nių pa­sta­bų, į ku­rias rei­kia at­si­žvelg­ti. Ma­nau, pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas at­si­žvelgs, pa­to­bu­lins ir do­ku­men­tas bus ga­na nau­din­gas, nes tik­rai vi­so­se de­mo­kra­tinėse ša­ly­se vyks­ta ap­klau­sos. Jei­gu mū­sų vals­ty­bė­je per dvi­de­šimt me­tų ne­įvy­ko nė vie­nos ap­klau­sos, tai kaž­kas blo­gai su tei­sės ak­tais, juos rei­kia to­bu­lin­ti.

PIRMININKĖ. Klau­sia E. Jur­ke­vi­čius.

E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dė­ko­ju. Ger­bia­ma­sis Pet­rai, ta­čiau tos ap­klau­sos ga­li bū­ti įvai­rios ir tų klau­si­mų gau­sy­bė su­si­da­ry­tų mil­ži­niš­ka. Ar jūs ne­pri­tar­tu­mė­te, kad bū­tų reg­la­men­tuo­tas, nu­sta­ty­tas klau­si­mų skai­čius?

P. GRAŽULIS (TTF). Idė­ja, ma­nau, ne­blo­ga. Gal­būt ga­li­ma reg­la­men­tuo­ti, kad klau­si­mų ne­bū­tų dau­giau kaip pen­ki ar de­šimt, ar trys klau­si­mai, nes žmo­nės tik­rai pa­si­mes. Bū­tų ga­li­ma svars­ty­mo sta­di­jo­je apie tai pa­mąs­ty­ti, ir gal­būt rei­kė­tų reg­la­men­tuo­ti klau­si­mų skai­čių.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, ko­le­ga, jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus.

Da­bar po pa­tei­ki­mo vie­nas – už, vie­nas – prieš. V. Ma­zu­ro­nis – už.

V. MAZURONIS (TTF). Aš la­bai trum­pai. Mie­lie­ji ko­le­gos, tai dar vie­na ga­li­my­bė dau­giau at­si­klaus­ti rin­kė­jų sa­vi­val­dos lyg­me­niu. Tuos klau­si­mus, ar­ba ne­aiš­ku­mus, apie ku­riuos kal­bė­jo­me, su­dė­lio­ki­me svars­ty­mo sta­di­jo­je, bet iš es­mės, kad ei­tu­me šia kryp­ti­mi ir plės­tu­me ga­li­my­bę ap­klaus­ti ir iš­girs­ti gy­ven­to­jus, man at­ro­do, tik­rai rei­kė­tų pri­tar­ti. Kvies­čiau vi­sus pri­tar­ti po pa­tei­ki­mo šiems abiem pro­jek­tams.

PIRMININKĖ. Tai gal ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti abiem pro­jek­tams po pa­tei­ki­mo? (Bal­sai sa­lė­je) Pri­tar­ta po pa­tei­ki­mo pro­jek­tams Nr. XIP-2852… (Bal­sai sa­lė­je) Ką? (Bal­sai sa­lė­je) Bal­suo­jam? Ge­rai, bal­suo­jam. Kas po pa­tei­ki­mo pri­ta­ria­te pro­jek­tams Nr. XIP-2852 ir Nr. XIP-2853, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 79 Sei­mo na­riai: už – 40, prieš – 7, su­si­lai­kė 32. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta. Siū­lau pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu skir­ti Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tą, pa­pil­do­mu – Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tą. Nu­ma­to­mas svars­ty­mas bir­že­lio 23 d.

 

11.12 val.

Mo­kes­čio už ap­lin­kos ter­ši­mą įsta­ty­mo 3 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-1738(2) (pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-2 klau­si­mas – Mo­kes­čio už ap­lin­kos ter­ši­mą įsta­ty­mo 3 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-1738(2). Pri­ėmi­mas. Tri­bū­no­je A. Pet­kus. Pa­straips­niui. 1 straips­nis pri­im­tas. Ir 2 straips­nis. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, kaž­ko aš čia ne­su­pran­tu, nes yra Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to pa­siū­ly­mas. Jūs jam pri­ta­rė­te?

A. PETKUS (TTF). Mes iš­nag­ri­nė­jo­me pa­siū­ly­mus, da­liai pri­ta­rė­me, da­liai ne­pri­ta­rė­me.

PIRMININKĖ. Aš klau­siu kon­kre­čiai, dėl 2 straips­nio iš­brau­ki­mo. Mes da­bar pa­straips­niui. Iš­brauk­ti? Jūs pri­ta­ria­te?

A. PETKUS (TTF). Taip.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ta­da įsta­ty­mas tik­tai vie­no straips­nio. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti iš­brauk­ti 2 straips­nį? Dė­ko­ju. Ki­tiems pa­siū­ly­mams, ku­rie yra Tei­sės de­par­ta­men­to, jie yra dau­giau re­dak­ci­nio po­bū­džio, ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė. Taip?

A. PETKUS (TTF). Taip.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Da­bar dėl vi­so įsta­ty­mo. Prieš nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti, tai gal ir už ga­li­ma ne­kal­bė­ti? Ge­rai. Bal­suo­ja­me. Kas už tai, kad bū­tų pri­im­tas Mo­kes­čio už ap­lin­kos ter­ši­mą įsta­ty­mo 3 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 83 Sei­mo na­riai: už – 82, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 1. Mo­kes­čio už ap­lin­kos ter­ši­mą įsta­ty­mo 3 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas pri­im­tas.

 

11.14 val.

Baus­mių vyk­dy­mo ko­dek­so 158 straips­nio pa­pil­dy­mo ir pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-1446 (svars­ty­mas)

 

Baus­mių vyk­dy­mo ko­dek­so 158 straips­nio pa­pil­dy­mo ir pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Svars­ty­mas. Kvie­čiu V. Žie­me­lį į tri­bū­ną. Ko­mi­te­to siū­ly­mas šį pro­jek­tą at­mes­ti.

V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, ger­bia­mo­ji po­sė­džio ir Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ger­bia­mo­ji ko­le­gė O. Va­liu­ke­vi­čiū­tė pa­siū­lė tik­rai la­bai svar­bų įsta­ty­mo pro­jek­tą. Ak­tu­a­lus šian­dien, ta­čiau Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė šiam pro­jek­tui.

Ko­kie yra ar­gu­men­tai? Čia dau­giau yra tei­si­niai, o ne mo­ra­li­niai ar­gu­men­tai. Baus­mių vyk­dy­mo ko­dek­so 158 straips­ny­je lyg­ti­nių pa­lei­di­mų ne­tai­ky­mas sie­ja­mas iš­im­ti­nai tik su la­bai sun­kiais nu­si­kal­ti­mais, už ku­riuos nu­ma­ty­ta baus­mė lais­vės at­ėmi­mas iki gy­vos gal­vos, taip pat su nu­teis­to­jo el­ge­siu lais­vės at­ėmi­mo vie­to­se. Čia yra du to­kie pa­grin­di­niai kri­te­ri­jai. Jei­gu mes pra­de­da­me da­ry­ti iš­im­tis, ta­da at­ve­ria­me ke­lią ir ki­toms iš­im­tims.

Ko­kie dar pa­pil­do­mi ar­gu­men­tai? At­si­žvelg­da­mas į Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bės iš­va­dą ir ko­mi­te­te iš­dės­ty­tus ar­gu­men­tus Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mui, Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas ma­no, kad to­kie pro­jek­tai tu­ri bū­ti siū­lo­mi su­ku­riant tam tikrą me­cha­niz­mą, lei­džian­tį in­di­vi­du­a­li­zuo­ti el­ge­sio kon­tro­lės ir re­so­cia­li­za­ci­jos prie­mo­nių tai­ky­mą nu­­teis­tie­siems. To­kie pa­grin­di­niai ko­mi­te­to ar­gu­men­tai. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju pra­ne­šė­jui. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, prieš nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Kai at­me­ti­mas, jo­kios dis­ku­si­jos pa­gal Sta­tu­tą nė­ra, čia tik už ir prieš. Aš, kaip su­pran­tu, O. Va­liu­ke­vi­čiū­tė tu­rė­tų bū­ti už­si­ra­šiu­si prieš. Mes lei­si­me jums kal­bė­ti prieš. Pra­šau.

O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Iš tik­rų­jų iš­stu­di­ja­vau vi­sas pa­sta­bas, įvai­rias iš­va­das ir kvie­čiu mie­lus ko­le­gas jo­kiu bū­du ne­pri­tar­ti ko­mi­te­to nuo­mo­nei. Jau pri­sta­ty­da­ma ši­tą pro­jek­tą aš sa­kiau, kad ir prieš vie­ną ma­ža­me­tį vai­ką nu­si­kal­ti­mas ne­tu­ri bū­ti pro­cen­tiš­kai di­de­lis, bet man yra be ga­lo svar­bu ir ma­nau, kad tai yra bai­sus nu­si­kal­ti­mas žmo­niš­ku­mui ir žmo­gaus tei­sėm. Ne­aiš­kin­siu iš nau­jo, kas bu­vo aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te, tik no­riu pa­sa­ky­ti, kad ne vi­sos ins­ti­tu­ci­jos ne­pri­ta­rė ma­no siū­lo­mam pro­jek­tui. Eu­ro­pos tei­sės de­par­ta­men­tas pri­ta­rė, pa­sta­bų ne­tu­rė­jo. My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to Bau­džia­mo­sios tei­sės ir kri­mi­no­lo­gi­jos ka­ted­ros ver­ti­ni­mas taip pat yra, kad pro­jek­to tiks­las yra tiks­lin­gas ir po­zi­ty­vus. Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos ar­gu­men­tas dėl lyg­ti­nio pa­lei­di­mo ma­ži­ni­mo, kad tai di­di­na nu­teis­tų­jų skai­čių lais­vės at­ėmi­mo vie­to­se, man dau­giau ne­gu keis­tas. Tai kam ta­da di­di­na­mos bau­dos už kon­tra­ban­dą? Tai yra ne­pa­ly­gi­na­mai sun­kes­nis nu­si­kal­ti­mas ir ne­ga­li­ma ly­gin­ti to­kio nu­si­kal­ti­mo sun­ku­mo. Lie­tu­vos ape­lia­ci­nis teis­mas taip pat ne­tu­rė­jo pa­sta­bų dėl įsta­ty­mo pro­jek­to, Po­li­ci­jos de­par­ta­men­tas prie Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos ir­gi ne­tu­rė­jo, t. y. pri­ta­rė pro­jek­tui, to­dėl ne­ma­tau, ger­bia­mie­ji, kaip ga­li­ma ne­pri­tar­ti to­kiam pro­jek­tui, nes bai­suok­lio E. Če­ka­na­vi­čiaus pa­vyz­dys, ku­ris vėl nu­skam­bė­jo šeš­tą ar sep­tin­tą kar­tą, man at­ro­do, ro­do, kad ne­ga­li­ma lyg­ti­nai pa­leis­ti pe­do­fi­lų.

PIRMININKĖ. Vi­da Ma­ri­ja Čig­rie­jie­ne, jūs už at­me­ti­mą?

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Aš už tai, kad ši­tas pro­jek­tas bū­tų pa­lai­ko­mas ir bal­suo­ja­ma tei­gia­mai.

PIRMININKĖ. Jūs prieš kal­bė­ti ne­ga­li­te. Bal­suo­ja­me. Dar kar­tą at­krei­piu dė­me­sį. Kas bal­suo­si­te už, tai bal­suo­si­te už tai, kad Baus­mių vyk­dy­mo ko­dek­so 158 straips­nio įsta­ty­mas bū­tų at­mes­tas. Bal­suo­ja­me. Kas už tai, kad bū­tų at­mes­tas Baus­mių vyk­dy­mo ko­dek­so 158 straips­nio pa­pil­dy­mo ir pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas, bal­suo­ja­te už, už at­me­ti­mą, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 81 Sei­mo na­rys: už – 29, prieš – 33, su­si­lai­kė 19. Ne­at­mes­tas. Pa­gal Sta­tu­to 151 straips­nį, jei­gu Sei­mas ne­pri­ta­rė pa­grin­di­nio ko­mi­te­to siū­ly­mui, šiuo at­ve­ju, kad bū­tų at­mes­tas, Sei­mas ga­li pa­skir­ti ki­tą pa­grin­di­nį ko­mi­te­tą. Da­bar rei­kia… Bu­vo Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas. (Bal­sai sa­lė­je) Aš ir­gi siū­ly­čiau Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tą. Ta­da grįž­ta­me į svars­ty­mą, į Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tą. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu tam pri­tar­ti? Ga­li­me. Pri­tar­ta. Baus­mių vyk­dy­mo ko­dek­so 158 straips­nio pa­pil­dy­mo ir pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas grą­ži­na­mas svars­ty­ti į Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tą.

 

11.21 val.

Sa­vai­tės (nuo 2011-05-09) – 2011 m. ge­gu­žės 10 d. (ant­ra­die­nio) ir 12 d. (ket­vir­ta­die­nio) ple­na­ri­nių po­sė­džių dar­bo­tvarkės pa­tei­ki­mas ir tvir­ti­ni­mas

 

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, jei­gu jūs man lei­si­te, aš iš vie­tos pri­sta­ty­siu ge­gu­žės 10 ir 12 d. ple­na­ri­nių po­sė­džių dar­bo­tvarkes. Su­tin­ka­te? Dė­ko­ju.

Ge­gu­žės 10 d. gal­būt jau bū­si­me pa­si­ren­gę pri­im­ti Miš­kų įsta­ty­mą, nes mes ge­ro­kai vė­luo­ja­me. To­liau, tu­rė­tu­me at­sa­ky­mus, Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to iš­va­das dėl Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mo, to­dėl ir­gi gal­būt ga­lė­si­me pri­im­ti. Ir no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad bus svars­ty­mas vi­so pa­ke­to Mo­bi­li­za­ci­jos ir mo­bi­li­za­ci­nio re­zer­vo ren­gi­mo įsta­ty­mo su ly­din­čiai­siais, ku­rių ga­na gau­su. To­liau, Įdar­bi­ni­mo per lai­ki­no­jo įdar­bi­ni­mo įmo­nes įsta­ty­mas su ly­din­čiai­siais, jis, be­je, yra eu­roin­teg­ra­ci­nis. Ant­spau­dų ir spau­dų apy­var­tos kon­tro­lės įsta­ty­mo svars­ty­mas ir ly­din­tie­ji. Že­mės ūkio, mais­to ūkio ir kai­mo plėt­ros įsta­ty­mas su ly­din­čiai­siais ir vi­sas pa­ke­tas įvai­rių Far­ma­ci­jos įsta­ty­mo re­gist­ra­ci­jų – nuo Vy­riau­sy­bės iki pa­vie­nių Sei­mo na­rių.

To­liau. Ge­gu­žės 12 d. – As­mens duo­me­nų tei­si­nės ap­sau­gos įsta­ty­mo (eu­roin­teg­ra­ci­nio) pri­ėmi­mas. In­ves­ti­ci­jų įsta­ty­mo, Sta­ty­bos įsta­ty­mo, Ope­ra­ty­vi­nės veik­los įsta­ty­mą… Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to, Vals­ty­bės sau­gu­mo ir Spe­cia­lių­jų tar­ny­bų įsta­ty­mas. To­liau – Pla­nuo­ja­mos ūki­nės veik­los po­vei­kio ap­lin­kai įsta­ty­mo svars­ty­mas. Ap­sau­gos nuo smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je su ly­din­čiai­siais, ku­rių yra la­bai daug, svars­ty­mas ir Sau­gios lai­vy­bos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pa­tei­ki­mas.

To­liau – įsta­ty­mų pro­jek­tų pa­tei­ki­mai pa­gal pa­va­sa­rio se­si­jos nu­ma­ty­tą ka­len­do­rių, ku­rį tei­kia Vy­riau­sy­bė. Pro­jek­tus tei­kia ir su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras, už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras.

Ir no­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad tik­rai la­bai rim­tas pa­ke­tas Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo įsta­ty­mo, ku­rį tei­kia Ap­lin­kos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja, su ne­ma­žai ly­din­čių­jų įsta­ty­mų.

To­liau yra į re­zer­vą įra­šy­ti pro­jek­tai, ku­rių pra­šė Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­tas ir Se­niū­nų su­ei­go­je bu­vo pa­ža­dė­ta, kad mes įtrauk­si­me į ple­na­ri­nio po­sė­džio dar­bo­tvarkę. Tai tiek yra nu­ma­ty­ta ge­gu­žės 10 ir 12 d.

Klaus­ti no­ri R. J. Da­gys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, kaip tik bus lais­va sa­vai­tė, ir ko­mi­te­tas ti­ki­si, kad mes re­zo­liu­ci­ją dėl so­cia­li­nės sau­gos sis­te­mos per­tvar­kos…

PIRMININKĖ. Gai­rės?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). …gai­res baig­si­me svars­ty­ti. Ti­ki­mės, man at­ro­do, re­a­lūs pla­nai. Bū­tų ge­rai įtrauk­ti į dar­bo­tvarkę.

PIRMININKĖ. Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, kad ir la­biau­siai no­rė­da­ma, kol ne­tu­riu fak­to, įtrauk­ti į dar­bo­tvarkę ne­ga­liu. Jei­gu tik­rai bus, tai mes ga­lė­tu­me įtrauk­ti į ge­gu­žės 12 d. J. Ve­sel­ka.

J. VESELKA (TTF). Ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, tu­riu du klau­si­mus. Pir­mas, ką Lie­tu­va grei­tu me­tu ruo­šia­si už­pul­ti ka­riš­kai? Nes net de­šimt įsta­ty­mų, su­si­ju­sių su ka­ru, svars­ty­si­me. Tai vie­nas klau­si­mas.

Ir ant­ras. Ar mes gal­vo­ja­me dar­bo bir­žų at­si­sa­ky­ti, kad dar steig­si­me lai­ki­no­jo įdar­bi­ni­mo įmo­nes? Ką čia mes vis su­gal­vo­ja­me pa­tį vel­nią?

PIRMININKĖ. Ger­bia­ma­sis Ju­liau, aš tik­rai ne­ga­liu jums at­sa­ky­ti į tuos klau­si­mus. Aš da­rau šiuo at­ve­ju tik tech­ni­nį dar­bą, kas yra pa­teik­ta ir ko­mi­te­tai yra ap­svars­tę, aš tuos pro­jek­tus įtrau­kiu į dar­bo­tvarkę.

R. Že­mai­tai­tis.

R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, pas­ta­ruo­ju me­tu pa­ste­bė­jau, kad mes dar­bą bai­gia­me anks­čiau ne­gu su­pla­nuo­ja­me pa­gal dar­bo­tvarkę, ir la­bai grei­tai ei­na klau­si­mai. Ar ne­bus taip, kad ge­gu­žės ir bir­že­lio mė­ne­siais dar­bo­tvarkės bus per­krau­tos ir tu­rė­si­me dirb­ti tre­čia­die­niais ir penk­ta­die­niais? Ar Sek­re­to­ria­tas yra at­li­kęs ko­kius nors pre­li­mi­na­rius skai­čia­vi­mus, pa­si­žiū­rė­jęs, kaip tai bū­tų? Gal yra ga­li­my­bė dau­giau įtrau­k­ti į re­zer­vą ir per re­zer­vi­nius klau­si­mus per­ei­ti, jei­gu grei­čiau bai­gia­si dar­bo­tvarkė?

PIRMININKĖ. Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, jei­gu jūs at­kreip­tu­mė­te dė­me­sį, tar­ki­me, šios die­nos dar­bo­tvarkėje yra tiek pri­ra­šy­ta ir dar­bas iki 19 val. Jei­gu aš su­tvar­ky­čiau taip dar­bo­tvarkę, kad dar­bas bū­tų iki 20 val., tai kas nors iš Sei­mo na­rių pa­sa­ky­tų, ko­dėl to­kia il­ga dar­bo­tvarkė. O kaip prog­no­zuo­ti, ką jūs pa­siū­ly­si­te: iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės ar pa­pil­dy­ti, tai čia rei­kia bū­ti la­bai ge­nia­liam, kad ga­lė­tum at­spė­ti 140 Sei­mo na­rių min­tis. Aš ma­nau, jei­gu jūs at­kreip­tu­mė­te dė­me­sį, ten­den­cin­gai iš tik­rų­jų kiek­vie­na dar­bo­tvarkė su­tvar­ko­ma iki 19 val. ir ga­na di­de­lis re­zer­vas. Bet mes esa­me la­bai mo­bi­li­zuo­ti, ačiū vi­siems Sei­mo na­riams, la­bai ope­ra­ty­viai, ge­rai dir­ba­me, ma­žai triukš­mo, tai ope­ra­ty­viau ir grei­čiau spren­džia­me klau­si­mus.

E. Ta­ma­šaus­kas.

E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Dė­kui, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke. No­rė­jau tie­siog pa­klaus­ti dėl Pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio pa­tai­sos įsta­ty­mo, ap­au­gu­sio barz­da, ku­rio es­mė yra nu­ma­ty­ti grą­žin­ti PVM, su­mo­kė­tą į vals­ty­bės biu­dže­tą, jei­gu su vyk­dy­to­ju yra neat­si­skai­to­ma 60 die­nų. Gal jūs kar­tais nu­jau­čia­te, ka­da jis ga­lė­tų at­si­ras­ti dar­bo­tvarkėje?

PIRMININKĖ. Jei­gu man tal­kins fi­nan­sų mi­ni­st­rė at­sa­ky­ti į ši­tą klau­si­mą, tai aš ta­da at­sa­kysiu, nes kol kas ne­tu­riu jo­kio at­sa­ky­mo iš Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos, ka­da ga­lė­si­me PVM įsta­ty­mą įtrauk­ti.

I. ŠIMONYTĖ. Ga­lė­čiau pa­ko­men­tuo­ti tiek, kad rei­kė­tų įre­gist­ruo­ti pro­jek­to pa­tiks­li­ni­mus tam, kad jis bū­tų ko­rek­tiš­kas pri­im­tas. Ma­nau, kad su ko­mi­te­tu ga­li­me ras­ti spren­di­mą.

E. TAMAŠAUSKAS (LSF). La­bai ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Klaus­ti dau­giau nė­ra no­rin­čių. Ar ga­li­me pri­tar­ti dar­bo­tvarkės pro­jek­tams? Ga­li­me. Dė­ko­ju.

Na, ir, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, tik­rai ma­to­te, kaip gra­žiai, ope­ra­ty­viai dir­ba­me. Da­bar grįž­ta­me į nor­ma­lią dar­bo­tvarkę. Tu­ri­me ly­giai 2 min. at­si­pūs­ti ir to­liau 11.30 val. – dis­ku­si­ja dėl Vy­riau­sy­bės 2010 me­tų veik­los ata­skai­tos.

 

11.31 val.

Dis­ku­si­ja dėl Vy­riau­sy­bės 2010 me­tų veik­los ata­skai­tos (tę­si­nys)

 

PIRMININKĖ. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, tę­sia­me dar­bą. 11.31 val., dis­ku­si­ja dėl Vy­riau­sy­bės 2010 me­tų veik­los ata­skai­tos. Pri­min­siu, kad li­ko mū­sų du ko­mi­te­tai, ku­rie ne­kal­bė­jo ir ne­pri­sta­tė ko­mi­te­to iš­va­dos dėl veik­los ata­skai­tos.

Tai­gi kvie­čiu J. Ši­mė­ną, Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas va­kar svars­tė Vy­riau­sy­bės veik­los ata­skai­tos ap­lin­ko­sau­gos po­li­ti­kos da­lį ir ne­ga­lė­jo pri­tar­ti tai da­liai, nes mi­nist­ras vėl ne­at­vy­ko į ko­mi­te­to po­sė­dį, o at­vy­kęs vi­ce­mi­nist­ras A. Spruo­gis ne­ga­lė­jo at­sa­ky­ti į kai ku­riuos ko­mi­te­to na­rių klau­si­mus.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ir In­for­ma­ci­nės vi­suo­me­nės plėt­ros ko­mi­te­tas. Kvie­čiu pir­mi­nin­ką A. Va­lins­ką.

A. VALINSKAS (J(LiCS ir TPP)F). Ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke, mie­lie­ji ko­le­gos, va­kar ko­mi­te­tas svars­tė. Aš no­riu pa­dė­ko­ti mi­nist­rams, ku­rie at­vy­ko – su­si­sie­ki­mo mi­nist­rui E. Ma­siu­liui ir vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rui R. Pa­lai­čiui. Ko­mi­te­tas iš­klau­sė ata­skai­tą ir ją ap­svars­tė. Svars­ty­mo re­zul­ta­tai: už – 3, 3 ne­pri­ta­rė, iš ku­rių 2 bal­sa­vo prieš, vie­nas su­si­lai­kė. De­ja, nei pliu­so, nei mi­nu­so žen­klo ne­ga­li­ma už­dė­ti, ka­dan­gi to­kia si­tu­a­ci­ja, jog va­kar ne­bu­vo ofi­cia­liai pa­tvir­tin­tas ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas, o pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jo bal­sas vis dėl­to ne­bu­vo le­mia­mas. Tai­gi re­zul­ta­tas – ata­skai­ta ap­svars­ty­ta. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Dar kar­tą jums pri­min­siu Sta­tu­tą, pa­gal ko­kią tvar­ką to­liau dir­ba­me. Po to, kai iš­klau­so­me vi­sų ko­mi­te­tų, vyks­ta spe­cia­lio­ji dis­ku­si­ja, ku­rios pa­bai­go­je Sei­mas ga­li pri­im­ti re­zo­liu­ci­ją. Dis­ku­si­ja vyks­ta ir da­ly­vau­ti dis­ku­si­jo­je žo­dis su­tei­kia­mas pa­gal tą ei­lę, kaip Vy­riau­sy­bės (…) me­tu už­duo­da­mi klau­si­mai. Ki­tas da­ly­kas, mes tu­rė­tu­me ap­brėž­ti dis­ku­si­jos lai­ką. Aš siū­lau, pa­si­žiū­rė­jau pa­gal frak­ci­jas, ka­dan­gi frak­ci­jų at­sto­vams yra skir­ta po 7 mi­nu­tes, dis­ku­tuo­ti leis­ti 1 va­lan­dą, tuo la­biau kad to­liau yra re­gist­ruo­tos trys re­zo­liu­ci­jos, ir vėl­gi svars­tant kiek­vie­ną yra dis­ku­si­ja. Ar ga­li­ma pir­miau­sia su­si­tar­ti dėl dis­ku­si­jai skir­to lai­ko, ar pri­ta­ria­te 1 va­lan­dos truk­mei? Dė­ko­ju. To­liau, kaip ir sa­kiau, pa­gal frak­ci­jos var­du už­si­ra­šiu­sius. Be abe­jo, dis­ku­si­ją pra­dės opo­zi­ci­jos ly­de­ris, po to pra­dė­si­me nuo opo­zi­ci­nių frak­ci­jų ir pa­gal frak­ci­jos dy­dį kiek­vie­na frak­ci­ja.

Tai­gi kvie­čiu opo­zi­ci­jos ly­de­rį V. Gap­šį.

V. GAPŠYS (DPF). Dė­ko­ju, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke. Jau an­trą kar­tą pri­sta­tant Vy­riau­sy­bės ata­skai­tą šio­je tri­bū­no­je sto­viu kaip opo­zi­ci­jos ly­de­ris. Tad, ruoš­da­ma­sis šiai kal­bai, dar sy­kį per­žiū­rė­jau pra­ėju­siais me­tais Vy­riau­sy­bei iš­sa­ky­tas pa­sta­bas ir esu nu­si­mi­nęs – pra­bė­go me­tai, bet es­mi­nių spren­di­mų Vy­riau­sy­bė taip ir ne­pa­siū­lė. Bet apie tai kiek vė­liau, nes tra­di­ciš­kai kal­bė­da­mas dėl Vy­riau­sy­bės ata­skai­tos no­riu pra­dė­ti nuo po­zi­ty­vių da­ly­kų.

Džiau­giuo­si, kad spren­di­mai, ku­riuos, be­je, pa­lai­kė ir opo­zi­ci­jo­je esant Dar­bo par­ti­ja ir da­lis ki­tų opo­zi­ci­jos at­sto­vų, dėl ap­skri­čių vir­ši­nin­kų ad­mi­nist­ra­ci­jų pa­nai­ki­ni­mo bu­vo re­a­liai įgy­ven­din­ti. Tai su­da­ro prie­lai­das val­džiai ar­tė­ti prie žmo­nių. Fi­nan­sų rin­ko­se Vy­riau­sy­bė iš­sau­go­jo ge­bė­ji­mus pa­si­sko­lin­ti, kas bu­vo bū­ti­na sie­kiant už­lo­py­ti sky­les biu­dže­te, ir ti­kiu, kad tai ne­bu­vo pa­ti pa­pras­čiau­sia už­duo­tis kri­zės aki­vaiz­do­je. Ir dar dau­giau – jau kiek avan­su už 2011 m. no­riu pa­si­džiaug­ti, kad Vy­riau­sy­bė iš­gir­do nuo­la­ti­nius opo­zi­ci­jos ra­gi­ni­mus ir per­žiū­ri dau­gia­bu­čių re­no­va­ci­jos pla­nus, nu­ma­ty­da­ma re­a­les­nius pa­ra­mos me­cha­niz­mus. Bet šian­dien to ma­ža. Vy­riau­sy­bė iš­di­džiai pa­si­skel­bė, jog bus veik­li, ak­ty­vi, tik­ra per­mai­nų Vy­riau­sy­bė, bent taip ra­šo­ma jos in­ter­ne­to sve­tai­nė­je.

Dėl ak­ty­vu­mo ir veik­lu­mo, tai gal net ir per­si­sten­gia­ma. Tur­būt daž­nas Lie­tu­vos pi­lie­tis pa­pra­šy­tų bent tru­pu­tį pri­stab­dy­ti pen­si­jų kar­py­mą ar bent jau ne­sku­bin­ti pen­si­nio am­žiaus il­gi­ni­mo. Ne ma­žiau ašt­rūs klau­si­mai ky­la, ar ne per ak­ty­viai Vy­riau­sy­bės sek­to­riu­je di­di­na­mi ir įvai­rūs prie­dai.

O štai per­mai­nų trūks­ta. Ža­dė­ju­si sau­lė­ly­dį biu­ro­kratizmui ir sau­lė­te­kį ver­slo ska­ti­ni­mui, Vy­riau­sy­bė vi­siš­kai už­klim­po ir ga­li pa­si­džiaug­ti ne­bent at­si­gau­nan­čio­mis kai­my­nų rin­ko­mis ir ten nu­kry­pu­sio­mis Lie­tu­vos ver­slo aki­mis. Pen­kio­lik­to­ji Vy­riau­sy­bė ne­ven­gia pa­si­di­džiuo­ti au­gan­čiu Lie­tu­vos ben­druo­ju vi­daus pro­duk­tu, ta­čiau už­mirš­ta pa­mi­nė­ti, kad 2010 m. ben­dra­sis vi­daus pro­duk­tas, sie­kęs 94,6 mlrd. Lt, dar ne­pa­sie­kė net 2008 m. ly­gio, kai tu­rė­jo­me 115,5 mlrd. Lt ben­drą­jį vi­daus pro­duk­tą. Ir tai bu­vo 16,9 mlrd. Lt ma­žiau. Pa­gal ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to ro­dik­lį vie­nam gy­ven­to­jui Lie­tu­va sie­kia tik 53 % Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­dur­kio, nors vos prieš ke­le­tą me­tų tu­rė­jo­me 65 % ro­dik­lį. Be to, ben­dra­jam vi­daus pro­duk­tui aug­ti di­de­lį po­vei­kį tu­ri var­to­ji­mo pre­kių ir pa­slau­gų kai­nų au­gi­mas ir vals­ty­bės iš­lai­da­vi­mas. 2010 m. 14,5 % bran­go būs­to, van­dens, elek­tros, du­jų ir ki­to ku­ro pre­kių gru­pių pa­slau­gos, 6,1 % – mais­to pro­duk­tai, 8,4 % – trans­por­to pre­kės ir pa­slau­gos. Tai ne tik tuš­ti­no pi­lie­čių ki­še­nes, bet kar­tu ir tu­rė­jo po­vei­kį mak­ro­e­ko­no­mi­niams ro­dik­liams.

Sa­vo kal­bos pra­džio­je pa­gy­riau Vy­riau­sy­bę, kad su­ge­bė­jo iš­sau­go­ti sko­li­ni­mo­si ga­li­my­bes, ta­čiau sko­las rei­kės grą­žin­ti ir grą­žin­ti rei­kės jau ne šiai Vy­riau­sy­bei, o at­ei­nan­čioms. Ir svar­biau­sia, pi­lie­čių są­skai­ta. Tad šiek tiek skai­čių. Val­džios sek­to­riaus sko­la 2010 m. pa­bai­go­je sie­kė 36,5 mlrd. Lt. Jei pa­žiū­rė­si­me pro­cen­tais nuo ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to, tai vals­ty­bės sko­la au­go nuo 15,6 % 2008 m. iki 38,2 % 2010 m. Tai yra dau­giau ne­gu dvi­gu­bai vos per dve­jus vie­nos Vy­riau­sy­bės val­dy­mo me­tus. O kas dar svar­biau – pri­ar­tė­jo prie kri­ti­nio 40 % bar­je­ro. Šian­dien tu­ri­me kon­sta­tuo­ti, kad di­džio­ji sko­los da­lis bu­vo pa­pras­čiau­siai pra­val­gy­ta ne­su­ku­riant sta­bi­laus at­ei­ties au­gi­mo pa­grin­do. Tai by­lo­ja ir eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mo pla­no fias­ko.

Ne ką dau­giau pa­si­stū­mė­ta ir ne­dar­bo ma­ži­ni­mo sri­ty­je. Vy­riau­sy­bė pa­pras­čiau­siai ne­su­ge­bė­jo re­a­liai pri­si­dė­ti prie už­im­tu­mo di­di­ni­mo, nors tai ir bu­vo pa­grin­di­nis 2010 m. nu­ma­ty­tas Vy­riau­sy­bės tiks­las. Tik Sei­mo opo­zi­ci­jai su­si­tel­kus ir už­blo­ka­vus pen­si­nio am­žiaus il­gi­ni­mo klau­si­mą 2010 m. vi­du­ry­je, kai Vy­riau­sy­bė, ne­pa­tei­ku­si jo­kių re­a­lių so­cia­li­nio sek­to­riaus re­for­mos pla­nų, o vien už­si­spy­ru­si rei­ka­la­vo il­gin­ti pen­si­nį am­žių, bu­vo pa­siek­ta, kad šian­dien Sei­me tu­ri­me dis­ku­si­jas dėl at­ei­ties so­cia­li­nių re­for­mų.

Ne­sėk­mė­mis pa­žy­mė­tas ir ener­ge­ti­kos sek­torius. Sei­me vos už­re­gist­ruo­ta to­bu­lin­ti at­si­im­ta Na­cio­na­li­nė ener­ge­ti­kos stra­te­gi­ja. Ne­su­ge­bė­ta ra­s­ti in­ves­tuo­to­jų į nau­ją­ją ato­mi­nę elek­tri­nę, o po pa­sau­lį su­krė­tu­sios Ja­po­ni­jos ka­tast­ro­fos tam­pa ir vi­siš­kai ne­be­aiš­ki Lie­tu­vos ato­mi­nės ener­ge­ti­kos at­ei­tis.

Už­sie­nio po­li­ti­ko­je ne­su­ge­bė­jo­me už­tik­rin­ti na­cio­na­li­nės svar­bos klau­si­mų spren­di­mo, to­kių kaip ato­mi­nių elek­tri­nių sta­ty­ba Lie­tu­vos pa­šo­nė­je. Nuo­lat ban­dė­me sa­ve ra­min­ti, kad šie pro­jek­tai tiek tech­niš­kai, tiek ir fi­nan­siš­kai sun­kiai įma­no­mi, ta­čiau pas­ta­ruo­ju me­tu cha­o­tiš­kai ban­do­me grieb­tis šiau­do ieš­ko­da­mi at­sar­gi­nio va­rian­to, ku­rį jau tu­rė­jo­me bū­ti se­niai pa­ren­gę. Dar la­biau liū­di­na tai, kad ne­su­ge­ba­me ras­ti ben­dros kal­bos su kai­my­nais, ku­rie ga­lė­tų bū­ti mū­sų stra­te­gi­niais part­ne­riais.

Api­ben­drin­da­mas pen­kio­lik­to­sios Vy­riau­sy­bės veik­lą kiek pla­čiau nei 2010 m., tu­riu kon­sta­tuo­ti, kad 2008 m. reng­ta Vy­riau­sy­bės pro­gra­ma ne­pa­si­tei­si­no, ne­be­ati­tin­ka šian­die­nos lū­kes­čių ir re­a­lijų ir juo la­biau ne­ga­li bū­ti pa­grin­du to­les­niam Lie­tu­vos tva­riam au­gi­mui, to­dėl tu­rė­tų bū­ti kuo sku­biau at­šauk­ta ir per­žiū­rė­ta. Dė­ko­ju už dė­me­sį.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kvie­čiu A. But­ke­vičių.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, kal­bė­siu dau­giau apie eko­no­mi­nius ir fi­nan­si­nius da­ly­kus. Su­si­pa­ži­nęs su Vy­riau­sy­bės pa­teik­ta ata­skai­ta, pa­si­ge­dau, kad ma­žai bu­vo kal­ba­ma apie vi­daus rin­ką, apie vi­daus var­to­ji­mą, apie ne­dar­bo ma­ži­ni­mą, emig­ra­ci­jos pa­ža­bo­ji­mą.

Pir­miau­sia pa­si­da­riau sau, ma­nau, nau­din­gą ana­li­zę ir pa­si­žiū­rė­jau į tai, ko­kią maž­daug įta­ką Skan­di­na­vi­jos ko­mer­ci­niai ban­kai da­rė eko­no­mi­kos au­gi­mui 2007 m., kai bu­vo pats di­džiau­sias eko­no­mi­nis pi­kas Lie­tu­vo­je. Pas­kui ko­kią įta­ką Lie­tu­vos eko­no­mi­kai pa­da­rė tų ban­kų grei­tas sko­li­ni­mo pri­stab­dy­mas ar­ba jo nu­trau­ki­mas. Yra la­bai įdo­mūs skai­čiai. Jei­gu ana­li­zuo­si­me 2007 m. eko­no­mi­kos pi­ką, kai ko­mer­ci­niai ban­kai la­bai daug sko­li­no ir fi­zi­niams, ir ju­ri­di­niams as­me­nims, ir pa­ly­gin­si­me su 2009 m. kri­zės pi­ku, pa­ma­ty­si­me, kad pa­sko­lų port­fe­lis su­ma­žė­jo 20 mlrd. Lt. Tai yra ne­pa­pras­tai di­džiu­lis smū­gis eko­no­mi­kai. Tuo me­tu Vy­riau­sy­bė kaip tik tu­rė­jo su­vok­ti ir su­pras­ti, kad prieš to­kių pi­ni­gų su­ma­ži­ni­mą ar­ba pri­stab­dy­mą eko­no­mi­ko­je ga­li at­si­tik­ti la­bai blo­gų da­ly­kų, kas Lie­tu­vo­je ir at­si­ti­ko: iš kar­to iš­au­go ne­dar­bas, pa­di­dė­jo emig­ra­ci­ja ir ki­ti da­lykai.

Ne­pai­sant to, Vy­riau­sy­bė nuo 2008 m. pa­bai­gos iki 2011 m. ko­vo mėn. ir­gi pa­si­sko­li­no 20 mlrd. Lt. (Tuoj pa­siū­ly­si­me, Mi­nist­re Pir­mi­nin­ke, iš ei­lės.) Va­di­na­si, 20 mlrd. Lt eko­no­mi­ka ne­te­ko plė­to­ji­mui, tai iš da­lies at­si­lie­pė ir biu­dže­to pa­ja­mų su­rin­ki­mui, ir, kaip sa­kiau, vi­daus var­to­ji­mui. Tai yra du kri­te­ri­jai, ku­rie la­biau­siai kri­to. Lie­tu­vo­je sta­ty­bų sek­to­rius, Eu­ros­ta­to duo­me­ni­mis, kri­to 10 %, o vi­daus var­to­ji­mas – 30 %.

Kaip mi­nė­jau, sko­lin­ta­si ir­gi bu­vo 20 mlrd. Lt. Fak­tiš­kai pi­ni­gų kie­kis rin­ko­je per tą lai­ko­tar­pį, pa­ly­gin­ti su anks­tes­niu, iš­li­ko be­veik toks pats, bet re­zul­ta­tas – be­dar­bių be­veik 300 tūks­tan­čių, o ne­dar­bas fak­tiš­kai iš­au­go be­veik tris kar­tus. Tie pi­ni­gai ne­su­ma­ži­no ne­dar­bo ir ne­su­stab­dė, kaip aš sa­kiau, emig­ra­ci­jos, o tai yra di­džiu­lis sig­na­las kal­bant apie efek­ty­vų ir ra­cio­na­lų pi­ni­gų pa­nau­doji­mą.

Ko­dėl aš apie tai kal­bu? Kal­bu dėl to, kad bu­vo dar ir ki­tas as­pek­tas. Dėl to, kad ir pa­si­sko­lin­ta bu­vo ne­ma­žo­mis pa­lū­ka­no­mis. Jei­gu pa­ana­li­zuo­si­me nuo 2009 m. iki 2011 m. ko­vo mėn. ir dar įver­tin­si­me 2008 m. pa­bai­gą, pa­ma­ty­si­me, kad pa­lū­ka­noms su­mo­kė­ti iš­lai­dos iš­au­go nuo 800 mln. Lt iki 1,9 mlrd. Lt. Tai iš da­lies vir­ši­ja 2010 m. su­tau­py­tas biu­dže­to lė­šas su­ma­žin­toms pen­si­joms. Yra toks re­zul­ta­tas.

Aš gir­džiu Mi­nist­ro Pir­mi­nin­ko re­pli­kas dėl to, ką rei­kė­tų da­ry­ti. Pir­miau­sia rei­kia su­vok­ti, kad vien eks­por­tas, apie ku­rį čia bu­vo kal­ba­ma, kad jis iš­gel­bės Lie­tu­vą, yra ne­tie­sa. Aiš­ku, tai yra tei­gia­ma ir nie­kas to ne­ga­li nu­neig­ti, bet rei­kia pa­sa­ky­ti, kad už­sie­nio pre­ky­bos de­fi­ci­tas per­nai iš­au­go dau­giau kaip 45 %. Va­di­na­si, Lie­tu­va gy­ve­na dvi­gu­bo biu­dže­to ir už­sie­nio pre­ky­bos de­fi­ci­to są­ly­go­mis. Jei­gu vėl to ne­įver­tin­si­me, at­ei­ty­je mū­sų eko­no­mi­kai tai vėl ga­li nei­gia­mai at­si­liep­ti.

Pa­siū­ly­mai. Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šos ne­ga­li bū­ti in­ves­tuo­ja­mos į trum­pa­lai­kį eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mą. Tu­ri bū­ti su­kur­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šų eko­no­mi­nio ver­ti­ni­mo kri­te­ri­jai, kas pa­ska­tin­tų eko­no­mi­ką plė­to­tis per il­ga­lai­kį pro­ce­są, už­tik­rin­tų dar­bo vie­tas ar­ba nau­jų dar­bo vie­tų stei­gi­mą­si ir tei­gia­mai at­si­liep­tų mū­sų eko­no­mi­kai žiū­rint į per­spek­ty­vą.

To­liau smul­kus ir vi­du­ti­nis ver­slas. 1 mlrd. Lt su lė­šo­mis, ku­rios bu­vo nu­ma­ty­tos iš įvai­riau­sių Eu­ro­pos in­ves­ti­ci­nių fon­dų, iš es­mės bu­vo ne­pa­nau­do­tos. Jei­gu mes ma­no­me, kad Lie­tu­vo­je be smul­kaus ir vi­du­ti­nio ver­slo ga­li­me at­kur­ti sta­bi­lią eko­no­mi­ką, tai mes klys­ta­me. Lie­tu­va ne­ga­mi­na nei trau­ki­nių, nei lėk­tu­vų, nei au­to­mo­bi­lių. Tol, kol smul­kus ir vi­du­ti­nis ver­slas ne­bus at­kur­tas, tol kal­bė­ti apie vi­daus var­to­ji­mo at­si­ga­vi­mą mes tik­rai ne­tu­ri­me ga­li­my­bių.

To­liau gy­ve­na­mų­jų na­mų re­no­va­ci­ja, sta­ty­bos sek­to­riaus at­si­ga­vi­mas ir dar­bo vie­tos.

To­liau. Vie­šo­sios ir pri­va­čios part­ne­rys­tės mo­de­lio tai­ky­mas. Gė­da, kai Vil­niu­je kal­ba­me apie na­cio­na­li­nį sta­dio­ną. Ne­ga­lė­jo­me pa­skelb­ti kon­kur­so, kad pri­va­ti­nin­kas pats pri­trau­kia pi­ni­gų ob­jek­tų sta­ty­bai, o vals­ty­bė at­si­skai­to per 15–20 me­tų. Dau­ge­ly­je vals­ty­bių to­kia prak­ti­ka yra nau­do­ja­ma.

Pas­ku­ti­nė min­tis – biu­ro­kratizmas. Pa­kal­bė­ki­te su or­ga­ni­za­ci­jų va­do­vais ir ypač apie Ver­slo pa­ra­mos agen­tū­rą. Bu­vo su­si­ti­ki­mas su sta­ty­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų va­do­vais Kau­ne. At­si­skai­ty­mas at­li­kus dar­bus įvyks­ta po 5–6 mė­ne­sių. La­bai gra­žiai vie­nas va­do­vas (ne­no­riu mi­nė­ti pa­var­dės) pa­sa­kė: at­va­žiuo­ja mer­gai­tė iš Ver­slo pa­ra­mos agen­tū­ros, gra­žiai at­ro­do, bet su­pra­ti­mo ir kom­pe­ten­ci­jos nė­ra. Tol, kol mes ne­pa­rei­ka­lau­si­me iš vals­ty­bės tar­nau­to­jų, kad jie tu­ri bū­ti mo­ty­vuo­ti siek­ti re­zul­ta­tų, tol, kol ne­tu­rės kon­kre­čių funk­ci­jų, už­duo­čių, per ku­rį lai­ką tu­ri at­lik­ti sa­vo funk­ci­jas ir at­si­skai­ty­ti, tol tas biu­ro­kratizmas mū­sų eko­no­mi­kai, fi­nan­sams la­bai stip­riai nei­gia­mai at­si­lieps. Ačiū. Ma­no lai­kas bai­gė­si.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kvie­čiu V. Ma­zu­ro­nį – frak­ci­ja „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“.

V. MAZURONIS (TTF). La­bai ačiū. Ger­bia­ma­sis prem­je­re, mi­nist­rai, ko­le­gos Sei­mo na­riai! Pa­sa­ky­siu tie­siai – pa­teik­tos Vy­riau­sy­bės ata­skai­tos iš­sa­miai ir gi­liai ne­kri­ti­kuo­siu dėl dvie­jų da­ly­kų.

Pir­mas da­ly­kas. Ma­nau, kad jau daug kri­ti­kos žo­džių pa­sa­ky­ta.

Ant­ras da­ly­kas. Ma­nau, kad yra kur kas svar­biau žiū­rė­ti į prie­kį, ką rei­kia da­ry­ti ry­toj, o ne­si­aiš­kin­ti, kas bu­vo la­bai blo­gai ir kas bu­vo kal­tas.

Trum­pai apie pa­čią ata­skai­tą. Aš ga­lė­čiau tik pa­sa­ky­ti, kad iš­sky­rus ke­le­tą punk­tų, jei­gu mes kal­ba­me apie ap­skri­čių re­for­mą, fi­nan­si­nio sta­bi­lu­mo sie­ki­mą, šią ata­skai­tą ga­li­ma įvar­dy­ti vie­nu žo­džiu: kas pa­kels ka­ti­nui uo­de­gą, jei­gu ne jis pats? Ko­le­gos, gai­la, bet vaiz­das pa­kė­lus tą uo­de­gą pa­si­ro­do la­bai jau ne­koks. Net niū­riais L. Brež­ne­vo lai­kais val­džios ata­skai­to­se sa­vi­kri­tikos ir ana­li­zės bu­vo tik­rai dau­giau ne­gu šio­je Vy­riau­sy­bės ata­skai­to­je, ta­čiau kal­bė­siu ne apie tai.

Ma­nau, pa­grin­di­nis pri­ori­te­tas 2011 m. pir­miau­sia tu­ri bū­ti Lie­tu­vos pi­lie­čių ir jų ge­ro­vės au­gi­mas. Tai tu­ri bū­ti es­mi­nis ir pa­grin­di­nis mū­sų vals­ty­bės sie­kis. Ži­no­ma, svar­bu vis­kas, kas su­ra­šy­ta tuo­se pri­ori­te­tuo­se: ir mo­der­ni eko­no­mi­ka, ir ko­va su ko­rup­ci­ja, ir fi­nan­si­nė kon­so­li­da­ci­ja, ir t. t., bet vi­sa tai tu­ri bū­ti da­ro­ma tik­tai ta­da ir tik­tai to­kiu at­ve­ju, jei­gu tai re­a­liai pa­kels mū­sų pi­lie­čių ge­ro­vę ir gy­ve­ni­mo ly­gį.

Pa­mi­nė­siu ke­le­tą es­mi­nių klau­si­mų, ku­riuos, ma­no nuo­mo­ne, rei­kia spręs­ti la­bai grei­tai ir ne­del­siant.

Pir­mas da­ly­kas – mo­kes­čiai. Bū­ti­na kom­plek­siš­kai per­žiū­rė­ti mo­kes­čių sis­te­mą mū­sų vals­ty­bė­je. Taip, mes sa­ko­me, kad bū­ti­na įves­ti pro­gre­si­nę vi­sų mo­kes­čių sis­te­mą. Tie­sa, ji tu­rė­tų bū­ti ne to­kia, ko­kią siū­lė ko­le­gos so­cial­de­mok­ra­tai. Jie iš es­mės siū­lė esa­mą mo­kes­čių sis­te­mą tik pro­gre­sy­viai di­din­ti, ir tai yra blo­gai. Ki­tą sa­vai­tę mū­sų frak­ci­ja pa­teiks sa­vo siū­ly­mus dėl mo­kes­čių sis­te­mos per­tvar­ky­mo. Tai bus kom­plek­si­nis mo­kes­čių per­žiū­rė­ji­mas, ap­iman­tis ir fi­zi­nių pa­ja­mų mo­kes­tį, ir pel­no mo­kes­tį, di­vi­den­dų, pa­lū­ka­nų, ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­tį ir t. t. Mo­kes­čiai ma­žiau­sias pa­ja­mas gau­nan­tiems mū­sų pi­lie­čiams tu­ri bū­ti su­ma­žin­ti to­dėl, kad jie tu­rė­tų dau­giau pi­ni­gų ir ga­lė­tų nors iš­gy­ven­ti.

Ant­ras da­ly­kas. Jie pi­ni­gų į ban­kus ne­de­da. Tai bus apy­var­ta, ku­ri di­dins vi­daus var­to­ji­mą. Ki­ta ver­tus, tie, ku­rie gau­na di­de­les pa­ja­mas, iš tik­rų­jų tu­ri da­ly­tis dau­giau, ne­gu tai yra da­ro­ma šian­dien mū­sų vals­ty­bė­je. Mo­kes­čių sis­te­ma tu­ri ska­tin­ti ver­slą, nes tai nau­jos dar­bo vie­tos ir pa­na­šūs da­ly­kai. To­dėl rein­ves­tuo­ja­mas pel­nas tu­rė­tų bū­ti ne­ap­mo­kes­ti­na­mas to­dėl, kad mes tu­ri­me pi­ni­gus Lie­tu­vo­je įdar­bin­ti ir čia juos pa­lik­ti, o ne tu­rė­ti si­tu­a­ci­ją, ku­ri yra šian­dien, kai di­džiu­liai pi­ni­gų srau­tai iš­ve­ža­mi iš mū­sų vals­ty­bės. Bran­gus, pa­brė­žiu dar kar­tą, la­bai bran­gus ne­kil­no­ja­ma­sis tur­tas tu­ri bū­ti ap­mo­kes­tin­tas. (Bal­sai sa­lė­je) Tai pa­dės ba­lan­suo­ti mū­sų vals­ty­bės biu­dže­tą. Tu­ri bū­ti per­žiū­rė­tas ypač di­de­lių di­vi­den­dų ir pa­lū­ka­nų ap­mo­kes­ti­ni­mas. Šiuos de­ta­lius pa­siū­ly­mus įsta­ty­mų for­ma mes pa­teik­si­me ar­ti­miau­siu me­tu.

Ver­slas – tai eko­no­mi­nė ga­lia. Aki­vaiz­du, kad ver­slas tai yra dar­bo vie­tos, tai yra mo­kes­čiai, tai yra mū­sų žmo­nių gy­ve­ni­mo ko­ky­bės ki­li­mo pa­grin­das. Pra­dė­ki­me re­a­liai griau­ti biu­ro­kratinius brūz­gy­nus. Kal­bos ir pa­ža­dai jau se­niai vi­siems nu­si­bo­do. Su­stab­dy­ki­me po­rai me­tų de­ta­lių­jų pla­nų ren­gi­mo bū­ti­nu­mą vi­sur, iš­sky­rus sau­go­mas te­ri­to­ri­jas, is­to­ri­nius draus­ti­nius, se­na­mies­čius ir pa­na­šiai. Pa­nai­kin­ki­me že­mės pa­skir­tį. Leis­ki­me žmo­nėms lais­vai sta­ty­ti ir in­ves­tuo­ti, iš­sky­rus tas te­ri­to­ri­jas, ku­rias pa­skelb­ki­me draus­ti­niais ir sau­go­ki­me jas nuo sta­ty­bų dar griež­čiau, ne­gu tai da­ro­me šian­dien.

Pri­va­čių as­me­nų san­tau­pos šian­dien Lie­tu­vo­je pri­lygs­ta me­ti­niam vals­ty­bės biu­dže­tui. Ska­tin­ki­me pi­ni­gų įdar­bi­ni­mą Lie­tu­vo­je. Stab­dy­ki­me me­tams vi­sų ver­slą kon­tro­liuo­jan­čių ins­ti­tu­ci­jų, iš­sky­rus tas, ku­rios ti­ria ga­li­mus nu­si­kal­ti­mus, veik­lą. Jūs pa­ma­ty­si­te, žmo­nės pra­dės kvė­puo­ti leng­viau, ims pi­ni­gų iš ban­kų ir in­ves­tuos, nu­stos bi­jo­ti pra­dė­ti nuo­sa­vą ver­slą. Ger­bia­ma­sis prem­je­re, pra­dė­ki­te tuos žings­nius da­ry­ti.

Ener­ge­ti­ka. Mie­lie­ji, rei­kia ne­del­siant pa­tvir­tin­ti nau­ją ener­ge­ti­kos stra­te­gi­ją. Kai mes ku­ria­me at­ski­rus įsta­ty­mus, ne­tu­rė­da­mi vi­su­mos, tai yra nie­kas ki­tas kaip juo­do ka­ti­no gau­dy­mas tam­sia­me kam­ba­ry­je. Tai yra ne­ge­rai. Rei­kia pa­sa­ky­ti šian­dien at­vi­rai ir tie­siai – mes jau pra­mie­go­jo­me lai­ką, mes ati­da­vė­me rin­ką, mes pra­lei­do­me šan­są ir mes ne­pa­sta­ty­si­me ir ne­be­sta­ty­si­me ato­mi­nės elek­tri­nės blo­ko, nes mus jau ap­len­kė, nes šian­dien tai jau ne­re­a­lu. Ne­klai­džio­ki­me vi­zi­jų, ne­iš­si­pil­džiu­sių sva­jo­nių rū­ke. Sto­ki­me ant že­mės re­a­liai, gal­vo­ki­me, ku­ria kryp­ti­mi ei­ti to­liau, o ne mė­ty­ki­me šim­tus mi­li­jo­nų stu­di­joms, vi­zi­joms, iš es­mės ban­dy­mams pri­deng­ti sa­vo nu­ogą už­pa­ka­lį.

Emig­ra­ci­ja. Ne­dels­da­mi tu­ri­me pa­skelb­ti, kad tai yra pa­grin­di­nė grės­mė mū­sų vals­ty­bei. Tu­ri­me gal­vo­ti, ką da­ry­ti, kad žmo­nės iš Lie­tu­vos ne­va­žiuo­tų ir kaip tik čia jie jaus­tų­si ir sau­gūs, ir vals­ty­bės sau­go­mi.

Ne­var­din­siu dau­giau, ką rei­kė­tų ne­del­siant pa­da­ry­ti, ta­čiau ar tuos ra­di­ka­lius ir es­mi­nius žings­nius siū­lo da­bar­ti­nė Vy­riau­sy­bė? De­ja, ne. Jie tryp­čio­ja vie­to­je pa­na­šiai kaip var­lė, įmes­ta į stik­lai­nį, tik bi­jau, kad nuo ši­to tryp­čio­ji­mo svies­to jie ne­su­muš.

To­dėl frak­ci­ja „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ ne­ga­li pri­tar­ti nei ata­skai­tai, nei mū­sų Vy­riau­sy­bės pri­ori­te­tams ar pri­ori­te­ti­niams dar­bams ki­tiems me­tams. Kvie­čiu tai da­ry­ti vi­sus Sei­mo na­rius.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. V. Žie­me­lis, Krikš­čio­nių par­ti­jos frak­ci­ja.

V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, ger­bia­mo­ji po­sė­džio ir Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Kri­ti­kos rei­kia, nes iš­gir­dę kri­ti­ką ga­li pa­da­ry­ti ir pa­ko­re­guo­ti, ir ge­riau dirb­ti. Lie­tu­va pa­de­monst­ra­vo ryž­tą, kad pa­ti ga­li val­dy­ti si­tu­a­ci­ją, ir da­bar sko­li­na­si dėl to ryž­to su 6 % pa­lū­ka­no­mis, tuo tar­pu Lat­vi­ja iš Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do sko­li­na­si du­kart ma­žes­nė­mis pa­lū­ka­no­mis.

Ap­skai­čiuo­ki­me, kiek bū­tų ga­li­ma su­tau­py­ti, jei sko­lin­tu­mės iš Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do ir ki­tų Eu­ro­pos Są­jun­gos do­no­rų. Kas­met – 600 mln. Lt! Tai yra ne ma­no žo­džiai, tai fi­nan­sų ana­li­ti­kų žo­džiai.

Tai­gi šiais me­tais vals­ty­bė var­gais ne­ga­lais su­ve­dė ga­lus, ta­čiau pa­di­di­nu­si sko­lą dau­giau ne­gu 9 mlrd., tai yra sko­la pa­di­dė­jo virš 10 % ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to. Vy­riau­sy­bė per po­rą me­tų pa­si­sko­li­no 2,5 kar­to dau­giau, nei Lie­tu­va sko­lų iš­gy­ve­no per vi­sus du anks­tes­nius de­šimt­me­čius. Kaip mi­nė­jau, sko­lin­ta­si pa­čio­mis blo­giau­sio­mis są­ly­go­mis ir ne­pa­si­nau­do­ta tarp­tau­ti­niais do­no­rais net dvi­gu­bai ma­žes­nė­mis pa­lū­ka­no­mis. To­dėl dėl pa­di­din­tų pa­lū­ka­nų skir­tu­mų vals­ty­bė tu­rės skir­ti pa­pil­do­mai, kaip jau aš mi­nė­jau, 600 mln. Lt. Kaip ži­no­te, pen­si­joms at­kur­ti kaip tik to­kios su­mos ir rei­kė­jo. Nie­kaip ne­ga­liu su­pras­ti ko­dėl. Man su­si­da­ro toks įspū­dis, kad dėl Vy­riau­sy­bės ir jos va­do­vo iš­di­du­mo tu­ri­me mo­kė­ti taip bran­giai, pa­min­da­mi net ir pen­si­nin­kų in­te­re­sus.

Pa­si­sko­lin­ti pi­ni­gai, svar­biau­sia, ne­bu­vo in­ves­tuo­ti taip, kad pa­sko­lin­tas lė­šas mes su­si­grą­žin­tu­me su pel­nu. At­virkš­čiai, pi­ni­gai bu­vo pra­val­gy­ti, vaiz­džiai ta­riant, ar­ba skir­ti vals­ty­bės val­dy­mo ne­aiš­kiam per­tvar­ky­mui, ku­rio re­zul­ta­tai kol kas yra ap­gai­lė­ti­ni.

Val­džia de­kla­ra­vo struk­tū­ri­nes re­for­mas. „Sod­ra“ ne­re­for­muo­ta, biu­ro­kratų skai­čius ne su­ma­žė­jo, o pa­di­dė­jo, nė­ra su­si­tel­ki­mo bū­ti­nus veiks­mus pri­im­ti, es­mi­niai spren­di­mai ne­pri­ima­mi, tem­pia­mas lai­kas. Šian­dien aki­vaiz­du, kad šiai Vy­riau­sy­bei Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do prie­žiū­ra bu­vo rei­ka­lin­ga. Šis fon­das, kaip cer­be­ris, aš ma­nau, spaus­tų, rei­ka­lau­tų tik­rų struk­tū­ri­nių re­for­mų ir jas kon­tro­liuo­tų, kar­tu bū­tu­me pa­si­sko­li­nę kur kas ma­žes­nė­mis pa­lū­ka­no­mis.

Kal­bė­ti apie šios Vy­riau­sy­bės pa­sie­ki­mus yra su­dė­tin­ga, nes su­ras­ti ge­rų dar­bų – la­bai la­bai su­dė­tin­ga ir la­bai ne­leng­va. Vie­ną dar­bą pa­mi­nė­jo opo­zi­ci­jos ly­de­ris V. Gap­šys, kad pa­nai­kin­tos ap­skri­tys, ta­čiau pats ap­skri­čių pa­nai­ki­ni­mo pro­ce­sas ver­tas kri­ti­kos, nes bu­vo daug cha­o­tiš­ku­mo. An­tra ver­tus, iš­mo­kė­tos iš­ei­ti­nės pa­šal­pos tiems ap­skri­čių dar­buo­to­jams, ku­rie bu­vo įdar­bin­ti. Tai­gi pa­žeis­tas įsta­ty­mas.

Suž­lug­dy­ta, kaip mi­nė­jo ir ma­no ko­le­gos, būs­to re­no­va­vi­mo pro­gra­ma. In­ter­pe­lia­ci­ja ap­lin­kos mi­nist­rui aki­vaiz­džiai pa­ro­dė, kad būs­to re­no­va­vi­mo pro­gra­ma pa­reng­ta taip, kad ji nie­ka­da ne­bus įgy­ven­din­ta. Tuo tar­pu Vy­riau­sy­bės va­do­vas jau tik po in­ter­pe­lia­ci­jos pri­pa­ži­no, kad ji keis­ti­na di­di­nant vals­ty­bės in­dė­lį iki 50 %. Bet kiek mes su­gai­šo­me lai­ko. Su­gai­šo­me dve­jus me­tus. Jei­gu ši pro­gra­ma bū­tų lai­ku pa­ko­re­guo­ta ir įgy­ven­din­ta, bū­tu­me su­kū­rę pa­pil­do­mai 50 tūkst. dar­bo vie­tų. Štai ką mes pra­ra­do­me. Iš Lie­tu­vos iš­va­žia­vo 80 tūkst. gy­ven­to­jų, tai yra mes ne­te­ko­me Aly­taus su prie­mies­čiais gy­ven­to­jų. Jei­gu to­liau taip tę­sis, Lie­tu­vo­je grei­tai ne­bus lie­tu­vių.

Nie­ko ne­pa­da­ry­ta, kad bent jau bū­tų amor­ti­zuo­tas ver­sli­nin­kų kre­di­ta­vi­mas. Kre­di­tų port­fe­lis su­ma­žė­jo de­šim­te­rio­pai. Tuo tar­pu Vy­riau­sy­bė ne­pa­nau­do­jo tu­ri­mų fi­nan­si­nių sver­tų, kad ban­kai, pir­miau­sia skan­di­na­viš­ki, bent jau ne­ma­žin­tų kre­di­tų port­fe­lio ver­slui.

Ne­dar­bas pa­di­dė­jo 1,3 kar­to ir be­veik du kar­tus vir­ši­jo Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­dur­kį, o re­a­lių žin­gs­nių ne­dar­bui su­ma­žin­ti Vy­riau­sy­bė ne­pa­teikė.

Daug kal­ba­ma apie iš­trau­ki­mą iš še­šė­lio. Prem­je­ras kal­bė­jo apie tai, kad jau iš­trau­kė­me di­de­lę su­mą. Ta­čiau kaip ga­li­ma iš­trauk­ti, jei­gu ne­pa­si­ruoš­ta pi­ni­gų iš­trau­ki­mui iš še­šė­lio. Nė­ra pla­no, nė­ra prie­mo­nių pa­reng­ta. Sta­tis­ti­niai ro­dik­liai aki­vaiz­džiai by­lo­ja, kad iš­trau­ki­mas iš še­šė­lio ne­vyks­ta, nes ak­ci­zų su­rin­ki­mo pla­nas jau šiais me­tais yra ne­įvyk­dy­tas, va­di­na­si, kon­tra­ban­dos mas­tai ne su­ma­žė­jo, o dar pa­di­dė­jo. Šių me­tų ke­lių mė­ne­sių gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio su­rin­ki­mas taip pat aki­vaiz­džiai ro­do, kad at­ly­gi­ni­mų vo­ke­liuo­se mo­kė­ji­mas ir to­liau kles­ti, nes gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­tis su­ren­ka­mas pras­čiau ir ne­vyk­do­mas net­gi la­bai kuk­lus biu­dže­to pla­nas.

Ma­nau, Lie­tu­vai ir vi­siems Lie­tu­vos žmo­nėms yra la­bai la­bai svar­bu ato­mi­nių elek­tri­nių sta­ty­ba. Ne vie­ną kar­tą Vy­riau­sy­bės va­do­vas ir ener­ge­ti­kos mi­nist­ras ga­ran­ta­vo, kad nei Bal­ta­ru­si­ja, nei Ru­si­ja ato­mi­nių elek­tri­nių ne­sta­to ir ne­sta­tys, čia yra mui­lo bur­bu­las, čia yra po­li­ti­nis šou, dau­giau nie­ko. O ką ga­li šian­dien Vy­riau­sy­bė pa­sa­ky­ti? Aš pa­ra­šiau prem­je­rui laiš­ką, ofi­cia­lų klau­si­mą, jis jau mė­ne­sį ne­at­sa­ko ką da­rys.

PIRMININKĖ. Lai­kas, ko­le­ga!

V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū. Ti­kiuo­si, kad iš kri­ti­kos Vy­riau­sy­bė su­ge­bės pa­si­mo­ky­ti ir ban­dys iš­tai­sy­ti klai­das. Krikš­čio­nių par­ti­jos frak­ci­ja siū­lo ne­pri­tar­ti Vy­riau­sy­bės veik­los pro­gra­mai, juo la­biau pri­ori­te­tams, nes pri­ori­te­tų ap­skri­tai nė­ra. Pa­skai­ty­ki­te, aš ga­liu pa­sa­ky­ti, ku­ria­me ata­skai­tos pus­la­py­je yra Vy­riau­sy­bės pri­ori­te­tai. Ko­kie tai pri­ori­te­tai?

PIRMININKĖ. Ko­le­ga, la­bai daug už­tę­sė­te!

V. ŽIEMELIS (KPF). Bai­giu, pas­ku­ti­niai žo­džiai. „Nau­do­ti iš­ei­vi­jos po­ten­cia­lą mo­der­niai eko­no­mi­kai kur­ti, plė­to­ti ino­va­ty­vią eko­no­mi­ką, grą­žin­ti pro­tus.“ Tai čia yra pri­ori­te­tai? (Bal­sai sa­lė­je) Kaip grą­žin­ti pro­tus? Ačiū. Vis­kas, bai­giu. Dė­kui.

PIRMININKĖ. Kvie­čiu Miš­rios Sei­mo na­rių gru­pės se­niū­ną K. Ra­me­lį.

To­liau po­sė­džiui pir­mi­nin­kau­ja Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Č. V. Stan­ke­vi­čius.

K. RAMELIS (MSG). Dė­ko­ju, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, aš tiek daug lai­ko ne­už­truk­siu, nes prieš tai kal­bė­ję opo­zi­ci­nių frak­ci­jų se­niū­nai pa­lie­tė svar­bius klau­si­mus. Mes Miš­rios gru­pės po­sė­dy­je svars­tė­me Vy­riau­sy­bės ata­skai­tą, pa­žy­mė­jo­me, kad Vy­riau­sy­bė šį bei tą yra nu­vei­ku­si, ne­ga­li­ma pa­sa­ky­ti, kad vis­kas, kas bu­vo da­ro­ma, bu­vo blo­gai. Bū­tent tie svar­būs klau­si­mai, ku­rie bu­vo ne­ati­dė­lio­ti­ni, ku­riuos rei­kė­jo spręs­ti, bu­vo spren­džia­mi. Vie­nais at­ve­jais ge­riau, ki­tais pras­čiau. Ta­čiau, dau­ge­lio Miš­rios gru­pės na­rių nuo­mo­ne, Vy­riau­sy­bės ata­skai­tai pri­tar­ti ne­ga­li­ma, nes Vy­riau­sy­bė ne­at­li­ko dau­ge­lio la­bai svar­bių na­mų dar­bų.

Šian­dien aš no­rė­čiau pa­lies­ti to­kį klau­si­mą, ku­ris jau bu­vo lie­čia­mas, tai ener­ge­ti­nės ne­pri­klau­so­my­bės. Apie ją bu­vo daug kal­ba­ma, bet iš tik­rų­jų to­liau kal­bų ne­nu­ei­ta ir mes, Lie­tu­va, dėl tos ener­ge­ti­nės ne­pri­klau­so­my­bės šian­dien iš tik­rų­jų nepa­si­stū­mė­ję į prie­kį. Ne­ga­li­ma Vy­riau­sy­bei at­leis­ti ir to ne­vei­ki­mo, ku­ris bu­vo da­ro­mas, tiks­liau, nie­ko ne­da­ro­ma, kad kai­my­ni­nė­se vals­ty­bė­se, Bal­ta­ru­si­jo­je ir Ru­si­jos Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je, ne­bū­tų sta­to­mos ato­mi­nės elek­tri­nės. O kad nie­ko ne­da­rė iki šių me­tų, iki to lai­ko, kol Bal­ta­ru­si­ja ne­pa­si­ra­šė su Ru­si­ja dėl ato­mi­nės sta­ty­bos… ir kol ne­pra­si­dė­jo sta­ty­bos dar­bai, ro­do ir tai, kad tiek mi­nist­ras, tiek prem­je­ras bu­vo įsi­ti­ki­nę, kad tos ato­mi­nės ne­bus sta­to­mos, kad tai yra tik­tai pro­pa­gan­di­nės kal­bos. Tuo tar­pu dar­bai jau vyks­ta, o Lie­tu­va net­gi ne­tu­ri in­ves­tuo­to­jo ir tur­būt apie ato­mi­nės sta­ty­bą kal­bos tuo ir pa­si­baigs.

Ži­no­ma, ne­ten­ki­na ir tai, kad Vy­riau­sy­bė ne­sky­rė rei­kia­mo dė­me­sio ne­dar­bui ma­žin­ti, ne­pa­nau­do­tos lė­šos ir iš vie­tos ne­ju­dė­jo na­mų re­no­vaci­ja. Tik­tai da­bar­ti­niu me­tu, pra­ė­jus dve­jiems me­tams, su­si­grieb­ta, kad rei­kia Vy­riau­sy­bės in­dė­lį di­din­ti į na­mų re­no­va­ci­ją. Ma­nau, kad tai tik­rai pa­ska­tins ir na­mų re­no­va­ci­ja pa­ju­dės. Tai bu­vo ži­no­ma ir už­pra­ei­tais me­tais, ir pra­ei­tais me­tais, apie tai bu­vo kal­ba­ma, ta­čiau bu­vo lau­kia­ma, nes, Vy­riau­sy­bės įsi­ti­ki­ni­mu, 15 % pa­ra­mos tu­rė­jo ne­va už­tek­ti ir vi­si tu­rė­jo pul­ti. Aš at­si­me­nu, kai bu­vo kal­ba­ma, kad už tuos po­rą mi­li­jar­dų bus re­no­vuo­ta tūks­tan­čiai na­mų. Nie­ko pa­na­šaus. Nie­ko ne­bu­vo pa­da­ry­ta. Au­go ne­dar­bas, aiš­ku, di­dė­jo emig­ra­ci­ja, di­dė­jant emig­ra­ci­jai, ma­žė­ja ir ne­dar­bas, ma­žė­ja ga­li­my­bė su­rink­ti lė­šas į „Sod­ros“ biu­dže­tą. Pas mus, vie­nin­te­lė­je Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė­je, pen­si­jos yra su­ma­žin­tos ir dar Vy­riau­sy­bė, esant ir Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mui, ne­drį­so 2010 me­tais pra­dė­ti spręs­ti klau­si­mą, ka­da ir kaip at­kur­ti pen­si­jas, ar­ba tas at­im­tas pen­si­jas grą­žin­ti. Tai­gi bu­vo ig­no­ruo­ja­mas ir Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mas.

Ma­nau, kad tai, ką prieš ma­ne kal­bė­jo opo­zi­ci­nių frak­ci­jų va­do­vai, kad tos pro­ble­mos, ku­rios yra Lie­tu­vo­je, ne­iš­spręs­tos, ne­lei­džia mums pri­tar­ti Vy­riau­sy­bės ata­skai­tai. Ti­kė­si­mės, kad 2011 me­tais ir at­ei­ty­je Vy­riau­sy­bė sa­vo dar­bą pa­ge­rins. Da­lis Miš­rios gru­pės na­rių pa­si­ren­gę bal­suo­ti dėl Vy­riau­sy­bės ata­skai­tos lais­vai. Mes to­kios vie­nin­gos nuo­mo­nės ne­tu­rim. Ačiū už dė­me­sį.

PIRMININKAS (Č. V. STANKEVIČIUS, TS‑LKDF). Dė­ko­ju. Da­bar kal­bė­ti kvie­čia­mas Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų fra­k­ci­jos se­niū­nas J. Raz­ma. Frak­ci­jos var­du.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ma­nau, kad Vy­riau­sy­bės 2010 me­tų veik­los ata­skai­tos svars­ty­mas yra ge­ra pro­ga pa­dė­ko­ti Vy­riau­sy­bės na­riams už nuo­šir­dų dar­bą tuo ne­leng­vu lai­ko­tar­piu, kai iš tie­sų ma­čiau, kad tap­ti Vy­riau­sy­bės na­riais ne per daug kas nors ver­žė­si, pui­kiai su­vok­da­mi tą lai­ko­tar­pį, ke­lio­li­kos pro­cen­tų eko­no­mi­kos smu­ki­mo pa­da­ri­nius, ne­sun­kiai su­vok­da­mi, jog ne­ga­lė­si žmo­nėms kas­dien skelb­ti ko­kių nors ge­rų­jų nau­jie­nų, ko­kių nors di­di­ni­mų, ge­ri­ni­mų, kai rei­kia pa­mė­gin­ti su­val­dy­ti tą griū­tį. Ma­nau, kad Vy­riau­sy­bei tai ne­blo­gai pa­vy­ko. Ži­no­ma, si­tu­a­ci­ja su­val­dy­ta bu­vo 2009 me­tais, bet 2010 me­tais vi­sa vi­suo­me­nė, ma­nau, ga­lu­ti­nai įsi­ti­ki­no, kad pa­dė­tis yra sta­bi­li­zuo­ta, kad sko­li­ni­mo­si są­ly­gos nuo­lat ge­rė­ja, rei­tin­gai ge­rė­ja ir pa­ga­liau mū­sų eks­por­to at­si­ga­vi­mas, iš­reikš­tas ga­na įspū­din­gais skai­čiais, taip pat bu­vo ge­ras to at­si­ga­vi­mo įro­dy­mas.

Ne­no­rė­čiau su­tik­ti su tais, ku­rie sa­ko, kad ir tas pats eks­por­tas sa­vai­me pa­sie­kė to­kių re­zul­ta­tų, nes už­sie­nio eks­por­to rin­kos at­si­ga­vo. Ne­ma­žai prie to pri­si­dė­jo ir kryp­tin­ga Vy­riau­sy­bės eks­por­to rė­mi­mo po­li­ti­ka, ku­ri bu­vo ak­cen­tuo­ja­ma nuo pat pra­džių, ir įvai­rios veiks­min­gos tos pa­ra­mos for­mos įmo­nėms, ku­rios orien­tuo­tos į eks­por­tą, ma­nau, bu­vo ne ma­žiau svar­bus fak­to­rius. Iš tie­sų yra pa­grin­do tei­gia­mai pa­mi­nė­ti ne vie­ną mi­nist­rą. Aš pri­ta­riu Pre­zi­den­tei, ku­ri ypač iš­sky­rė fi­nan­sų mi­nist­rės ir ener­ge­ti­kos mi­nist­ro veik­lą, nes bū­tent to­se mi­nis­te­ri­jo­se bu­vo kon­cen­truo­ti svar­būs stra­te­gi­niai dar­bai. Ne­su­tik­čiau su tais, ku­rie ban­do su­nie­kin­ti vie­ną ar ki­tą ener­ge­ti­kos sri­ties dar­bą, kaip ir ne­se­niai prieš ma­ne kal­bė­ję opo­zi­ci­jos at­sto­vai, ku­rie jau ban­do skelb­ti ne­sėk­mes nau­jos ato­mi­nės elek­tri­nės sta­ty­bos Lie­tu­vo­je. Aš ma­nau, kad vyks­ta nor­ma­lus pro­ce­sas, vis­kas vyks­ta pa­gal Kon­ce­si­jos įsta­ty­mą, re­tu at­ve­ju ki­to­se ša­ly­se kon­kur­so bū­du pa­si­se­ka gau­ti stra­te­gi­nį in­ves­tuo­to­ją ato­mi­nei elek­tri­nei sta­ty­ti, tai daž­niau­siai ir bū­na de­ry­bų bū­du. Pa­lau­ki­me bir­že­lio mė­ne­sio ir aš ti­kiu, kad bus ži­nia apie tai, kad yra kon­kre­tūs de­ry­bi­niai pa­siū­ly­mai. O dėl Bal­ta­ru­si­jos elek­tri­nės sta­ty­bos, be­je, ne­ma­žą at­sa­ko­my­bės da­lį ga­lė­tų pri­si­im­ti ir so­cial­de­mok­ra­tų Vy­riau­sy­bė. Juk bū­tent 2008-ųjų ru­de­nį ir bu­vo Bal­ta­ru­si­jos vy­riau­sy­bės spren­di­mas, ku­rią vie­tą ato­mi­nės elek­tri­nės sta­ty­bai pa­si­rink­ti. Ir bū­tų pui­ku, kad čia kal­ban­tys so­cial­de­mok­ra­tų at­sto­vai pa­sa­ky­tų, ką nu­vei­kė G. Kir­ki­lo Vy­riau­sy­bė, kad įti­kin­tų Bal­ta­ru­si­jos vy­riau­sy­bę, kad ki­tos sta­ty­bos vie­tos yra ge­res­nės. Kai pa­si­rink­ta kon­kre­ti sta­ty­bos vie­ta, tai, ži­no­ma, įti­kin­ti, kad ap­skri­tai sta­ty­ba bū­tų ne­vyk­do­ma, yra daug su­dė­tin­ges­nis už­da­vi­nys. Tai štai ti­kiuo­si, kad mes iš­gir­si­me ko­kius nors api­brėž­tus at­sa­kymus.

Čia bu­vo daug ai­ma­nuo­ja­ma dėl sko­los. Bū­tų pui­ku, jei­gu opo­zi­ci­jos ly­de­ris su­skai­čiuo­tų, kiek mums bū­tų te­kę sko­lin­tis, jei­gu bū­tų bu­vę pri­im­ti vi­si opo­zi­ci­jos siū­ly­mai dėl biu­dže­to pro­jek­to, kiek dar mi­li­jar­dų reik­tų prie to pri­dė­ti. Ar­ba jei­gu so­cial­de­mok­ra­tų at­sto­vai nu­ro­dy­tų, kur jie bu­vo pa­li­kę ko­kius nors re­zer­vus sun­kme­čio lai­ko­tar­piui, kad ma­žiau reik­tų sko­lin­tis. Aš ma­nau, kad Vy­riau­sy­bė ga­na ge­rai iš­spren­dė tą sko­li­ni­mo­si ir tau­py­mo ba­lan­są. Kad bu­vo, aiš­ku, tam tik­ros so­cia­li­nės pa­sek­mės, ne­iš­ven­gia­mos, bet jos ne­bu­vo to­kios skau­džios, ko­kios ga­lė­jo bū­ti, jei­gu mes bū­tu­me iš vi­so ne­si­sko­li­nę.

Kaip mi­nė­jau, ener­ge­ti­kos sri­ty­je iš­ties yra daug svar­bių pa­sie­ki­mų, kad ir at­ro­dy­tų ne toks jau di­de­lis fi­nan­si­ne ap­im­tim Bi­tė­nų skirs­tyk­los pa­sta­ty­mas. Gal so­cial­de­mok­ra­tai taip pat ga­lė­tų at­sa­ky­ti, ko­dėl per tiek me­tų jų vy­riau­sy­bės bū­ti­nai no­rė­jo iš­lai­ky­ti tą elek­tros bam­ba­gys­lę, jun­gian­čią ir da­ran­čią mus pri­klau­so­mus nuo Ka­li­ning­ra­do elek­tros sis­te­mos. Ko­dėl ne­bu­vo ga­li­ma tos skirs­tyk­los klau­si­mo ir kar­tu mū­sų ener­ge­ti­nio sau­gu­mo iš­spręs­ti daug anks­čiau? Pa­žy­mė­čiau, kad ir ki­ti ener­ge­ti­kos svar­biau­si pro­jek­tai nor­ma­liai ju­dė­jo į prie­kį: ir til­tai, ir pra­di­niai dar­bai dėl su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo sta­ty­bos, ir elek­tros ener­ge­ti­kos įmo­nių tvar­kin­gas at­sky­ri­mas pa­gal tai, kaip rei­ka­lau­ja tre­čia­sis pa­ke­tas. Bu­vo pa­siek­ta, kad elek­tros kai­nos su­dė­ti­nė da­lis ir skirs­to­mų­jų tin­klų, ir per­da­vi­mo tin­klų yra su­ma­žė­ju­si. Pa­ga­liau mū­sų pi­lie­čiai ne­pa­ty­rė opo­zi­ci­jos taip prog­no­zuo­to elek­tros kai­nų šo­ko, ku­ris bu­vo, aiš­ku, lau­kia­mas po 2010 m. pra­džio­je įvyk­dy­to Ig­na­li­nos ato­mi­nės elek­tri­nės už­da­ry­mo. Taip pat pa­mi­nė­ti­nas sėk­min­gas elek­tros bir­žos funk­cio­na­vi­mas, sėk­min­ga veik­la rū­pi­nan­tis Ig­na­li­nos ato­mi­nės elek­tri­nės už­da­ry­mo rei­ka­lais ir tvar­kan­tis su tuo tra­giš­ku pa­li­ki­mu, ku­ris bu­vo po so­cial­de­mok­ra­tų Vy­riau­sy­bės, pa­si­ra­šiu­sios tik­rai abe­jo­ti­nas su­tar­tis dėl už­da­ry­mo dar­bų.

Daug da­ly­kų čia dar bū­tų ga­li­ma pa­mi­nė­ti, bet aš ne­im­siu liaup­sin­ti kaip nors Vy­riau­sy­bės veik­los. Mes ne­siū­lo­me šį kar­tą ko­kios nors re­zo­liu­ci­jos. Ma­nau, kad ga­li­ma ra­miai, pra­smin­gai pa­dis­ku­tuo­ti dėl Vy­riau­sy­bės dar­bų, bet ly­giai taip pat aš manau, kad ne­są­ži­nin­ga ir ne­ob­jek­ty­vu bū­tų pri­im­ti to­kias re­zo­liu­ci­jas…

PIRMININKAS. Lai­kas.

J. RAZMA (TS-LKDF). …ko­kią yra pa­siū­liu­si opo­zi­ci­ja, kur yra vis­kas tik juo­dai pie­šia­ma ir ne­ma­to­ma tų ob­jek­ty­vių ap­lin­ky­bių ir tų ge­rų Vy­riau­sy­bės at­lik­tų dar­bų.

PIRMININKAS. Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jos var­du K. Gla­vec­kas. Pra­šau į Sei­mo tri­bū­ną.

K. GLAVECKAS (LSF). Ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, iš tik­rų­jų dis­ku­si­jos žan­ras yra la­bai įdo­mus ir nau­din­gas moks­li­nė­se kon­fe­ren­ci­jo­se ir Sei­me. Gai­la tik­tai, kad dis­ku­si­ja vyks­ta to­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis, kad ma­žai kas ko klau­so, o vis dėl­to pa­grin­di­nių klau­si­mų, ku­rie ap­ta­ria­mi dis­ku­si­jo­je, pa­lie­čia­mas gal tik pa­vir­šius ir jie yra la­bai ne­es­mi­niai. Jei­gu mes pa­im­tu­me vi­są 2010 m. ata­skai­tą, ir tai, ką pa­da­rė Vy­riau­sy­bė, ir tos pro­ble­mos, ku­rios li­ko ne­iš­spręs­tos, ir ban­dy­tu­me ver­tin­ti opo­zi­ci­jos iš­sa­ky­tas min­tis, kad iš tik­rų­jų di­džio­ji dau­gu­ma dar­bų bu­vo pa­da­ry­ta blo­gai ar­ba, ki­taip sa­kant, mes pi­la­me sau ant gal­vos kaip ga­li­ma dau­giau pe­le­nų, tai tie in­ves­to­riai, ku­rie, šiaip ar taip, vaikš­to po Eu­ro­pos Są­jun­gą ir žiū­ri, kur in­ves­tuo­ti sa­vo pi­ni­gus, gal­būt pri­va­tūs in­ves­to­riai ir žmo­nės, ku­rie taip pat no­ri ras­ti čia dar­bą, pra­dė­ti ma­žą ver­slą ar­ba in­ves­tuo­ti, pa­ma­tę, ko­kia yra si­tu­a­ci­ja ir ko­kia tra­giš­ka si­tu­a­ci­ja yra pie­šia­ma mū­sų pa­čių lū­po­mis, na­tū­ra­lu, su­trin­ka ir ne­ži­no, ką da­ry­ti. Skir­tin­gai nuo mū­sų, kai mes lin­kę į di­de­lį ma­zo­chiz­mą, pa­vyz­džiui, es­tai to­kių da­ly­kų sa­vo par­la­men­te ne­da­ro. Jie kal­ba ne apie pir­mą tra­di­ci­nę mū­sų dis­ku­si­jos da­lį – kas kal­tas, bet kal­ba apie tai, ką rei­kia ir kaip rei­kia da­ry­ti.

Aš pa­kal­bė­siu apie tai, ką rei­kė­tų da­ry­ti ir kas 2010 m. bu­vo pa­da­ry­ta ir kas ne­bu­vo pa­da­ry­ta, ką rei­kė­tų iš tik­rų­jų tai­sy­ti 2011 m. La­bai trum­pai re­ziu­muo­jant, tai 2010 m. iš tik­rų­jų bu­vo eko­no­mi­nės dep­re­si­jos tę­si­nys ir tie pro­ce­sai, ku­rie yra pra­si­dė­ję pa­sau­ly­je ir ku­rie yra pa­vei­kę mū­sų eko­no­mi­ką, ir tai va­di­na­si dep­re­si­ja, eko­no­mi­ne pras­me tai yra ne kas ki­ta, kaip su­pran­ta­mas ir pa­aiš­ki­na­mas pa­klau­sos su­ma­žė­ji­mas. Iš es­mės vi­daus pa­klau­sos su­ma­žė­ji­mas 2010 m. tę­sė­si, Vy­riau­sy­bės pa­stan­gos bu­vo kon­cen­truo­tos ir eko­no­mi­kos pa­stan­gos bu­vo kon­cen­truo­tos į iš­ori­nes rin­kas. Eks­por­tas au­go ir tai bu­vo iš prin­ci­po la­bai ge­rai.

Kas bu­vo blo­gai? Ma­no su­pra­ti­mu, ne­ga­li­ma vien tik kal­tin­ti Vy­riau­sy­bės, bet rei­kia pri­si­min­ti ir mū­sų mo­ne­ta­ri­nę po­li­ti­ką, ir Lie­tu­vos ban­ko po­li­ti­ką, nes jis iš es­mės ma­žai ką pa­da­rė, kad fi­nan­sų ir kre­di­tų sis­te­ma bū­tų, šiaip ar taip, sta­bi­les­nė. Nes jei­gu pa­im­si­me 2010 m. pro­ble­mas, ypač re­a­lios eko­no­mi­kos, tai pa­grin­di­nės jos at­si­ra­do dėl to, kad vi­sa kre­di­tų sis­te­ma, kre­di­tų sis­te­ma iš es­mės bu­vo nu­sau­sin­ta, trū­ko kre­di­tų. O kai trūks­ta pi­ni­gų, ta­da, na­tū­ra­lu, pra­dė­ti ko­kią nors ga­my­bą ar­ba iš­lai­ky­ti esa­mus pa­jė­gu­mus yra ne­pa­pras­tai sun­ku. Vy­ko tų pa­jė­gu­mų ma­žė­ji­mo ten­den­ci­ja. Jei­gu mes pa­žiū­rė­sim į sta­tis­ti­ką, tai 2009 m., ypač sun­kiais Lie­tu­vos me­tais dėl re­zer­vo ne­tu­rė­ji­mo, dėl vis­ko, vi­daus var­to­ji­mas su­ma­žė­jo be­veik 18 %. 2010 m. tru­pu­tė­lį pra­si­dė­jo at­si­ga­vi­mas vi­daus var­to­ji­mo, jis su­da­rė 95,5 % 2008 m. ly­gio. Bet jis aiš­kiai bu­vo ne­pa­kan­ka­mas. Ge­ra ži­nia yra, bu­vo eks­por­to au­gi­mas. Vy­riau­sy­bė daug pa­da­rė dėl tų da­ly­kų.

Dar no­riu pa­žy­mė­ti vie­ną es­mi­nį da­ly­ką, kad dar­bų ap­im­tis, su ku­ria su­si­dū­rė Vy­riau­sy­bė 2009 m. ir 2010 m., tų re­for­mų gau­su­mas, iš­tek­lių trū­ku­mas ir ga­na su­dė­tin­ga po­li­ti­nė si­tu­a­ci­ja, dau­gu­mos tam tik­ra pras­me ne­bu­vi­mas, to­kios, ko­kia yra Veng­ri­jo­je ar ki­tur, su­kū­rė to­kią si­tu­a­ci­ją, kad dar­bų bū­tų vi­siš­kai pa­ka­kę pen­kiom vy­riau­sy­bėm ma­žiau­siai. Jei­gu jūs pa­im­si­te pa­sau­lį, kaip aš jau mi­nė­jau, tai iš es­mės, iš­sky­rus tris vals­ty­bes, to­kias kaip Pa­pua Nau­jo­ji Gvi­nė­ja, Va­nu­a­tu ir Bu­ta­nas, tik­tai ne­tu­rė­jo pro­ble­mų su Vy­riau­sy­bės val­dy­mu, vi­so­se ki­to­se vals­ty­bė­se, ypač iš­si­vys­čiu­sio­se vals­ty­bė­se, bu­vo di­džiu­lės pro­ble­mos, nes dau­ge­lis ne­su­pra­to, aš tu­riu ome­ny Eu­ro­pos Są­jun­gą, ko­kie pro­ce­sai vyks­ta ir kaip juos val­dy­ti. Lie­tu­va, Vy­riau­sy­bė iš tik­rų­jų kon­cen­tra­vo­si į iš­lai­dų kon­so­li­da­ci­ją, val­dy­mo ir ki­tų sri­čių iš­lai­dų ma­ži­ni­mo kon­so­li­da­ci­ją, o tai da­vė re­zul­ta­tą ir tai bu­vo pa­žy­mė­ta be­veik vi­suo­se tarp­tau­ti­niuo­se lei­di­niuo­se, taip pat stu­di­jo­se, pra­ne­ši­muo­se, Va­liu­tos fon­do, Pa­sau­lio ban­ko ir ki­tur.

Kas ne­pa­si­se­kė pa­da­ry­ti, tą mes vi­si aki­vaiz­džiai ma­to­me, tai ne­pa­si­se­kė mums duo­ti pa­kan­ka­mai in­jek­ci­jų re­a­liai eko­no­mi­kai tam, kad bū­tų ga­mi­na­ma kaip ga­li­ma dau­giau. Pa­slau­gų sri­tis, ypač fi­nan­si­nių pa­slau­gų sri­tis, ku­ri la­bai smar­kiai su­si­trau­kė, ne­bu­vo kom­pen­suo­ta že­mės ūkio (iš da­lies), pra­mo­nės, trans­por­to ir ki­tų au­gi­mu ar­ba iš­si­vys­ty­mu, ypač pra­mo­nės. Ir ypač skau­di mū­sų vie­ta bu­vo, ir Vy­riau­sy­bė ją spren­dė – tai ne­kil­no­ja­ma­sis tur­tas. Mes ži­no­me, kad Lie­tu­vą il­gą lai­ką trau­kė ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to gar­ve­žys. Tas gar­ve­žys pri­du­so, jo vie­to­je at­si­sto­jo ar­kliu­kas (ge­rą­ja pras­me) – že­mės ūkis, bet jei­gu mes no­ri­me pa­siek­ti eko­no­mi­ko­je il­ga­lai­kes per­spek­ty­vas, ne­kil­no­ja­ma­sis tur­tas tu­ri bū­ti vie­nas iš svar­biau­sių da­ly­kų. Ame­ri­kos eko­no­mi­ka ar­ba Bri­ta­ni­jos eko­no­mi­ka, ar­ba Vo­kie­ti­jos ver­ti­na­ma vi­sų pir­ma pa­gal gy­ve­na­mų­jų na­mų sta­ty­bą, pa­gal sta­ty­bos mas­tą ir au­to­mo­bi­lius. Tai mes šio­je sri­ty­je, aiš­ku, pa­ty­rė­me ga­na daug pro­ble­mų.

Tai­sy­ti­na vie­ta 2010 me­tais, ką ir da­ro da­bar­ti­nė Vy­riau­sy­bė, – tai re­no­va­ci­jos pa­kei­ti­mas. Ma­no su­pra­ti­mu, vien tik fi­nan­sa­vi­mo pa­kei­ti­mas, pa­di­di­ni­mas ne­iš­spręs pro­ble­mos. Mes tu­ri­me pra­dė­ti da­ry­ti, kal­bė­ti ir pa­da­ry­ti, kad bū­tų pra­dė­tas ši­lu­mos ūkio efek­ty­vi­ni­mas, pir­miau­sia oli­go­po­li­nio ši­lu­mos ūkio de­cen­tra­li­za­vi­mas, kad at­ski­ri na­mai, ben­dri­jos ga­lė­tų at­si­jung­ti nuo cen­tra­li­zuo­to šil­dy­mo tam, kad pra­dė­tų bio­lo­gi­nį ar ki­tą šil­dy­mą, ir kar­tu bū­tų su­in­te­re­suo­tos re­no­vuo­ti tuos na­mus. Aš ma­nau, kad tai duo­tų di­džiu­lį im­pul­są vi­sai mū­sų re­a­liai eko­no­mi­kai ir mus la­bai smar­kiai pa­kel­tų šio­je sri­ty­je.

Api­ben­drin­da­mas vi­są šią veik­lą, ku­ri bu­vo la­bai pla­ti ir jai at­lik­ti rei­kė­jo ne­pa­pras­tai daug pa­stan­gų, no­riu pa­sa­ky­ti apie Mi­nist­rą Pir­mi­nin­ką, kad ta tie­sa, ku­rią jis sa­kė rin­kė­jams, sa­kė žmo­nėms, bu­vo skir­ta jiems, bet blo­ga jam, to­dėl ir rei­tin­gai to­kie yra. Bet, de­ja, be tie­sos sa­ky­mo, be jos su­vo­ki­mo į prie­kį ei­ti ne­ga­li­ma. To­dėl Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­ja, su­pras­da­ma vi­są si­tu­a­ci­ją, vi­są įtemp­tu­mą, pir­mu­mą ir ne­apib­rėž­tu­mą, ma­no, kad 2010 m. Vy­riau­sy­bės veik­la bu­vo gana efek­ty­vi to­mis są­ly­go­mis ir kad ji da­vė mums ga­li­my­bę iš­veng­ti pa­čių blo­giau­sių da­ly­kų, ko ne­iš­ven­gė ar dar ne­iš­vengs ki­tos ša­lys, tu­rint ome­ny­je fi­nan­si­nius de­fol­tus, kra­chus, pa­sko­las va­liu­tos fon­duo­se ir ki­tur. La­bai ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Jung­ti­nės frak­ci­jos var­du nie­kas ne­bu­vo už­si­ra­šęs kal­bė­ti, ta­čiau yra šios frak­ci­jos at­sto­vas V. Val­kiū­nas už­si­ra­šęs kal­bė­ti as­me­niš­kai. Tai­gi jam su­tei­kia­mas žo­dis ir ski­ria­ma 5 min. Pra­šom.

V. VALKIŪNAS (J(LiCS ir TPP)F). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ką pa­sa­ky­ti apie tei­sia­mų­jų veik­los ata­skai­tą? (Juo­kas sa­lė­je) Man keis­ta at­ro­do Lie­tu­vos Mi­nist­ro Pir­mi­nin­ko po­zi­ci­ja dėl Vy­riau­sy­bės veik­los ata­skai­tos. Ne­su­val­dy­da­mas mi­nist­rų jis už­si­krau­na sau naš­tą vaiz­duo­da­mas stip­ruo­lį, nors ne vi­sa­da tai rei­kia da­ry­ti.

Ma­no nuo­mo­ne, ir Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas, ir fi­nan­sų mi­nist­rė yra kal­ti dėl vie­no treč­da­lio biu­dže­to iš­vo­gi­mo ar iš­švais­ty­mo. Blo­gas, ne­nau­din­gas val­dy­mas. Ko­rup­ci­ja vi­sais ly­giais! Pa­vyz­džiui, čia ra­šy­ta: mo­der­nių veik­los val­dy­mo me­to­dų tai­ky­mas, ir čia sky­rė­me iš Eu­ro­pos fon­dų fi­nan­suo­ja­mų 150 mln. Lt. Bet jūs pa­klaus­ki­te jų, kiek tos pro­gra­mos kai­nuo­ja. Sa­ky­ki­me, Ro­kiš­ky­je no­ri įdieg­ti pro­gra­mą – dau­giau kaip 2 mln. Lt. Jū­sų ži­niai, pa­gal kon­sul­tan­tų iš­va­das bran­giau­sios pro­gra­mos kai­nuo­ja iki 600 tūkst. Lt. Šian­dien bu­vo ra­šy­ta, kad ir Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė­je bus die­gia­ma už 1,7 mln. Lt. Tai aš gal­vo­ju, kad nau­jas me­ras A. Zuo­kas su­tvar­kys ir tos kai­nos ge­ro­kai nu­kris.

Ta­čiau dėl daug po­zi­ci­jų kal­tė ten­ka ne mū­sų kal­ti­na­mie­siems, bet Eu­ro­pos Są­jun­gai, Briu­se­liui. Tai ne­dar­bas, tai at­ly­gi­ni­mų skir­tu­mai skir­tin­go­se Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­se, tai ban­kų įsi­siau­tė­ji­mas vi­sa­me pa­sau­ly­je, pa­sau­lio bir­žų spe­ku­lia­ci­niai veiks­mai, Pa­sau­lio Pre­ky­bos Or­ga­ni­za­ci­jos funk­ci­jų ne­aiš­ku­mas ir to­kios kon­to­ros rei­ka­lin­gu­mas. Dėl vi­sų šių po­zi­ci­jų tau­tos ir po­li­to­lo­gų, eks­per­tų kei­kia­ma Vy­riau­sy­bė, ir mū­sų prem­je­ras krau­na­si sau vi­są šią at­sa­ko­my­bės naš­tą kaip koks asi­las, nuo­lai­džiau­da­mas ne­pa­ty­ru­siems ke­liau­nin­kams. Ko­dėl? To­dėl, kad pa­grin­di­nė prem­je­ro yda – bai­mė, bai­mė kri­ti­kuo­ti ir ne­pa­klus­ti sa­vo ca­rui Briu­se­ly­je. Ga­li­ma sa­ky­ti taip: ca­ras ge­ras, ba­jo­rai blo­gi.

Čia bu­vo kal­ba­ma, kad ma­žė­ja žmo­nių per­ka­mo­ji ga­lia, yra in­flia­ci­ja. Daug kal­bė­jo opo­zi­ci­ja, kri­ti­ka­vo opo­zi­ci­ja nie­ko ne­pa­siū­ly­da­ma, ir­gi bi­jo­da­ma pa­lies­ti, nes ir opo­zi­ci­ja, ir po­zi­ci­ja drau­giš­kai su­si­jun­gia dėl Briu­se­lio kaip bro­liai ir se­se­rys. Ne­dar­bas. Ar su­ma­žės ne­dar­bas, ar tu­ri jie re­sur­sų, jūs pa­klaus­ki­te Vy­riau­sy­bės, prem­je­ro, ar jie tu­ri re­sur­sų bū­da­mi Briu­se­ly­je. O gal su­stip­rin­ti jų drą­są, kad bai­mė su­ma­žė­tų ir kad jie nu­va­žia­vę į Briu­se­lį pra­dė­tų ko­vo­ti už Lie­tu­vos in­te­re­sus, už Lie­tu­vos tau­tos in­te­re­sus.

Pa­grin­di­nės blo­gy­bės – tai kas? Kaip mes An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jo­je spren­dė­me, – ne­at­sa­kin­gu­mas. Nė­ra at­sa­kin­gų žmo­nių. Tai ką ga­li prem­je­ras pa­da­ry­ti su to­kiais ne­at­sa­kin­gais sa­vo dar­buo­to­jais? Pa­dė­ki­te ir opo­zi­ci­ja, ir po­zi­ci­ja, ir vi­sos jė­gos, rei­kia kaip nors su­si­telk­ti ir ma­žin­ti ko­rup­ci­ją. O kai yra pa­tei­kia­mi įsta­ty­mai, kad ma­žin­tų ko­rup­ci­ją, kas da­ro­ma? Tai blo­kuo­ja­ma. Ne­no­ri­ma tai da­ry­ti.

PIRMININKAS. Jū­sų lai­kas bai­gė­si. Dė­ko­ju. (Bal­sai sa­lė­je: „Tai pra­tęs­ki­te!“) Dė­ko­ju. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, mes la­bai vė­luo­ja­me pa­gal mū­sų pa­tvir­tin­tą dar­bo­tvarkę.

Da­bar su­tei­kia­mas žo­dis Mi­nist­rui Pir­mi­ninkui.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, kaip tu­rin­tis šak­nų ir ge­nų Bir­žų že­mė­je aš net ap­gai­les­ta­vau, kad že­mie­čiui V. Val­kiū­nui ne­te­ko už­baig­ti kal­bos. Tik­rai la­bai įdo­mi kal­ba, ver­ta ap­mąs­ty­mų. Kiek su­pra­tau, iš tik­rų­jų vie­nas es­mi­nis pa­siū­ly­mas yra Lie­tu­vai at­si­sa­ky­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­ra­mos, fi­nan­si­nės pa­ra­mos. Aš ma­nau, kad tą gal rei­kė­tų svars­ty­ti, bet, ma­tyt, net ir tik­ri bir­žie­čiai ne­la­bai tam pri­tar­tų. Bet mes su Val­de­ma­ru pra­tę­si­me tą dis­ku­si­ją to­liau.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, tik­rai no­riu ke­le­tą žo­džių tar­ti at­sa­ky­da­mas į dis­ku­si­jo­se iš­sa­ky­tas kai ku­rias pa­sta­bas ir min­tis. Tik­rai ne­ma­nau, kad tu­rė­tu­me dis­ku­tuo­ti vien tik apie Vy­riau­sy­bės dar­bą. Be abe­jo, yra skir­tin­gų nuo­mo­nių, yra opo­zi­ci­ja, yra val­dan­čio­ji ko­a­li­ci­ja, yra ir vie­nur, ir ki­tur įvai­riai gal­vo­jan­čių. Man at­ro­do, kad ne­la­bai ver­tin­ga vien tam skir­ti dė­me­sį.

Kas iš tie­sų yra nau­din­ga štai to­kio­je dis­ku­si­jo­je? Tai yra tai, kad mes ga­li­me dis­ku­tuo­ti apie pa­dė­tį Lie­tu­vo­je ne­bū­ti­nai vi­są lai­ką gal­vo­da­mi, kad štai bū­ti­nai rei­kia ieš­ko­ti, kaip čia įver­tin­ti Vy­riau­sy­bę. Vy­riau­sy­bę įver­tin­si­te jūs, įver­tins rin­kė­jai, bet iš tie­sų yra ge­ra pro­ga pa­si­kal­bė­ti apie si­tu­a­ci­ją Lie­tu­vo­je, ką per­gy­ve­no­me pra­ei­tais me­tais, su kuo gy­ven­si­me šiais me­tais, ko­kia to­les­nė per­spek­ty­va ir kam tu­rė­tu­me skir­ti ypa­tin­gą dė­me­sį. Dė­me­sį skir­ti vi­si kar­tu: ir tie, ku­rie esa­me Vy­riau­sy­bė­je, ir tie, ku­rių yra Sei­mo opo­zi­ci­jo­je, ir tie, ku­rie iš vi­so nė­ra Sei­me. Kam tu­rė­tų skir­ti dė­me­sį ver­slas, kam dė­me­sį tu­rė­tų skir­ti že­mės ūkio žmo­nės – apie tai yra la­bai svar­bu ir ver­ta kal­bė­ti.

Štai kaip tik šian­dien, prieš šią dis­ku­si­ją, Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas pa­skel­bė šio ket­vir­čio ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to au­gi­mo duo­me­nis. Aš ma­nau, kad ki­to­se ša­ly­se, Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė­se ir ne Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė­se, to­kie duo­me­nys, ku­riuos pa­skel­bia Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas, kad šių me­tų I ket­vir­tį, pa­ly­gin­ti su pra­ei­tų me­tų I ket­vir­čiu, eko­no­mi­ka au­go be­veik 7 %, bū­tų iš tik­rų­jų la­bai svar­bi ir ge­ra ži­nia vi­siems. Ir tai yra ge­ra ži­nia, ku­rią su­kū­rė ne Vy­riau­sy­bė, ne Sei­mas, ne opo­zi­ci­ja ar val­dan­čio­ji dau­gu­ma, o su­kū­rė Lie­tu­vos žmo­nės. Su­kū­rė Lie­tu­vos ver­slas, su­kū­rė Lie­tu­vos dir­ban­tie­ji, ir tai yra ge­ra ži­nia. Tai tik­rai ver­ta ja pa­si­džiaug­ti, kad štai iš to sun­kme­čio, ku­rį, kaip čia po­nas V. Val­kiū­nas sa­kė, su­kū­rė glo­ba­lūs pro­ce­sai, ku­riems mes ne­ga­lė­jo­me da­ry­ti įta­kos, štai iš to sun­kme­čio mes jau iš­ei­na­me. Pro­ble­mų tik­rai lie­ka ir per­spek­ty­vo­je, bet ga­li­me ma­ty­ti ir tuos da­ly­kus, ku­riais tik­rai ga­lė­tu­me vi­si kar­tu pa­si­džiaug­ti ir pa­svei­kin­ti ver­slą, ir pa­si­kal­bė­ti, ir pa­si­tar­ti, ką tu­ri­me dar pa­da­ry­ti, kad tas at­si­ga­vi­mas tik­rai bū­tų il­ga­lai­kis, kad jis bū­tų tva­rus, kad ki­tą kar­tą vėl ne­pa­kliū­tu­me į to­kias pro­ble­mas, į ko­kias bu­vo­me pa­kliu­vę.

Štai vi­sai ne­se­niai Pa­sau­lio ban­kas pa­skel­bė ket­vir­ti­nę ana­li­zę apie si­tu­a­ci­ją Cen­tri­nė­se Eu­ro­pos vals­ty­bė­se. Tai vėl aš gal­vo­ju, kad ga­lė­tu­me pa­si­džiaug­ti ne­lai­ky­da­mi tai ko­kiu nors pa­si­gy­ri­mu Vy­riau­sy­bės ar dar ko nors, pa­si­džiaug­ti tuo, kad Pa­sau­lio ban­kas Cen­tri­nei Eu­ro­pai, Lie­tu­vai šiais me­tais prog­no­zuo­ja di­džiau­sią au­gi­mą iš vi­sų vals­ty­bių. Bet kai mes tai sa­ko­me, at­ro­do, kad Vy­riau­sy­bė ban­do gir­tis, ban­do pri­skir­ti sau nuo­pel­nus. Už­mirš­ki­me to­kias dis­ku­si­jas. Taip, Vy­riau­sy­bė dir­ba, tu­ri sa­vo at­sa­ko­my­bę, da­rom ir klai­dų, ne vis­ką pa­si­se­ka pa­da­ry­ti taip, kaip no­ri­me pa­da­ry­ti, ką sie­kė­me pa­da­ry­ti, ne vi­sa­da pa­vyks­ta su Sei­mu su­si­kal­bė­ti ir su­si­tar­ti dėl svar­bių da­ly­kų, ku­rie iš tik­rų­jų leis­tų ir spar­čiau kai ku­riems da­ly­kams plė­to­tis, tam pa­čiam ver­slui la­biau pa­dė­tų. Bet kai ma­to­me tik­rai ne­blo­gų ži­nių, na, tai su­ge­bė­ki­me vi­si kar­tu už­mirš­ti, kas yra Vy­riau­sy­bė­je, kas nė­ra Vy­riau­sy­bė­je, tie­siog ele­men­ta­riai pa­si­džiaug­ti ir pa­svei­kin­ti tą pa­tį ver­slą, tuos pa­čius Lie­tu­vos žmo­nes su to­kiais re­zul­ta­tais, su to­kio­mis per­spek­ty­vo­mis.

Aš ne­no­riu il­gai tęs­ti sa­vo kal­bos, no­riu pa­dė­ko­ti Sei­mui už pra­ei­tus me­tus, už tuos dar­bus, ką pa­vy­ko, ko ne­pa­vy­ko pa­da­ry­ti, siū­lau gal­būt kar­tais įsi­klau­sy­ti ge­riau vie­niem į ki­tus, ir kai sa­kom, kad štai ne­dar­bas lie­ka tik­rai di­de­lė pro­ble­ma, ma­to­me per­spek­ty­vas, kad jis at­si­gau­nant eko­no­mi­kai ma­žės taip, kaip ma­žė­ja kai­my­ni­nė­se ša­ly­se ir Es­ti­jo­je. Ga­lė­jo­me pa­da­ry­ti gal­būt ir dau­giau, kad jis spar­čiau ma­žė­tų, ne­pa­vy­ko su­si­tar­ti Sei­me dėl di­des­nio dar­bo san­ty­kių lanks­tu­mo. Tai tie da­ly­kai yra tar­pu­sa­vy­je su­si­ję. Ne­ga­li­ma kal­bė­ti apie spar­tes­nį ne­dar­bo ma­žė­ji­mą, kai čia pat mes ne­su­ge­ba­me pri­im­ti spren­di­mų, ku­rie ver­slui pa­dė­tų drą­siau kur­ti nau­jas dar­bo vie­tas, drą­siau pri­im­ti į jas nau­jus žmo­nes. Tie da­ly­kai yra vi­siš­kai aki­vaiz­dūs ir vi­sa­me pa­sau­ly­je vie­no­dai su­pran­ta­mi, ir Lie­tu­vo­je tu­rė­tų bū­ti vie­no­dai su­pran­ta­mi. Ly­giai taip pat kaip tu­rim su­pras­ti, kad jei­gu mums ne­pa­vyks­ta pri­im­ti Sei­me, sa­ky­si­me, spren­di­mų dėl grei­tes­nio iš­lai­dų ma­ži­ni­mo, dėl grei­tes­nio kaž­ko­kio de­fi­ci­to ma­ži­ni­mo, ne­su­ge­ba­me to skir­tu­mo grei­čiau už­deng­ti tarp ben­drų­jų iš­lai­dų ir pa­ja­mų, nes kiek­vie­nas Sei­mo na­rys, ir šian­die­ną čia gir­dė­jau, kad ir ten rei­kia di­din­ti iš­lai­das, ir ten rei­kia di­din­ti iš­lai­das, tai tu­ri­me su­pras­ti, kad di­des­nis de­fi­ci­tas reiš­kia, kad tu­ri­me dau­giau sko­lin­tis. Ir čia vėl nė­ra jo­kių pa­slap­čių, yra la­bai pa­pras­ti ir, man at­ro­do, se­niai su­pran­ta­mi da­ly­kai.

 Aš tik­rai ma­nau, kad štai to­kia­me, kar­tais ir tik­rai ge­res­nių ži­nių fo­ne mes tu­rė­tu­me dau­giau dė­me­sio skir­ti di­de­liems ir ben­driems tiks­lams, ku­rių vi­si kar­tu tu­ri­me siek­ti. Tu­riu ome­ny ir ener­ge­ti­ką, ku­rio­je tik­rai rei­ka­lin­gos per­mai­nos, kad ga­ran­tuo­tu­me il­ga­lai­kę, sau­gią ener­ge­ti­ką, pa­to­giau­sią mū­sų var­to­to­jams ener­ge­ti­ką, kad mū­sų var­to­to­jai ga­lė­tų gau­ti ener­ge­ti­nius re­sur­sus už kon­ku­ren­cin­gas, kiek įma­no­ma ma­žiau­sias kai­nas. Iš tik­rų­jų čia yra daug da­ly­kų, ku­riuos pra­dė­jo­me da­ry­ti, ku­riuos tu­rė­si­me tęs­ti ir dėl ku­rių rei­kia pla­taus ir iš­sa­maus su­ta­ri­mo ir ma­žiau­siai rei­kia ne­la­bai pa­grįs­tų gin­čų ir sa­vęs nie­ki­ni­mo ten, kur rei­kia tie­siog su­ta­rus va­ry­ti tas per­mai­nų va­gas, ku­rios yra rei­ka­lin­gos ir nė­ra leng­vos.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, tik­rai no­riu pa­dė­ko­ti dar kar­tą ir jums, ir vi­siems Lie­tu­vos žmo­nėms už pra­ei­tus me­tus ir už tai, ką vi­si kar­tu tu­ri­me da­ry­ti, ir už tai, kad aš tik­rai esu įsi­ti­ki­nęs, kad iš tų ne­leng­vų dve­jų me­tų kri­zės ir re­ce­si­jos, tik­rai su­dė­tin­go lai­ko, mes tu­ri­me vi­sas ga­li­my­bes iš­ei­ti stip­res­ni, iš­ei­ti ge­riau su­vo­kę svar­biau­sius iš­šū­kius, ge­riau su­pra­tę, ką tik­rai tu­ri­me pa­da­ry­ti, kad žmo­nėms ge­ro­vę Lie­tu­vo­je su­kur­tu­me tik­rą, o ne vien tik gra­žių žo­džių, kad ga­ran­tuo­tu­me il­ga­lai­kę sėk­min­gą Lie­tu­vos at­ei­tį, kad čia žmo­nėms bū­tų ir ge­rai ap­mo­ka­mų dar­bo vie­tų ir kad pen­si­nin­kams bū­tų ra­mu žiū­rint į sa­vo se­nat­vę. Ši­tuos da­ly­kus, aš ma­nau, mes tu­ri­me ga­li­my­bes la­bai ra­cio­na­liai dis­ku­tuo­ti, svars­ty­ti ir ma­žiau gin­čy­tis, kas kaip žiū­ri į da­bar dir­ban­čią Vy­riau­sy­bę.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju Mi­nist­rui Pir­mi­nin­kui. Dis­ku­si­ja dėl Vy­riau­sy­bės 2010 me­tų veik­los ata­skai­tos baig­ta.

 

12.41 val.

Sei­mo re­zo­liu­ci­jos „Dėl Vy­riau­sy­bės 2010 me­tų veik­los ata­skai­tos“ pro­jek­tas Nr. XIP-3142, Sei­mo re­zo­liu­ci­jos „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 2010 me­tų veik­los ata­skai­tos“ pro­jek­tas Nr. XIP-3154(2), Sei­mo re­zo­liu­ci­jos „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės me­ti­nės veik­los ata­skai­tos“ pro­jek­tas Nr. XIP-3155 (pateikimas ir svarstymas)

 

 Da­bar mū­sų dar­bo­tvarkėje yra trys pro­jek­tai, tri­jų re­zo­liu­ci­jų pro­jek­tai – Nr. XIP-3142, Nr. XIP-3154(2) ir Nr. XIP-3155. Da­bar jos bus pa­tei­kia­mos to­kia tvar­ka, ko­kia yra Sei­mo dar­bo­tvarkėje. Aš pra­šy­čiau ger­bia­muo­sius Sei­mo na­rius pri­tar­ti to­kiai mū­sų to­les­nei po­sė­džių ei­gai. Šių re­zo­liu­ci­jų tei­kė­jai pa­teiks ta tvar­ka, ko­kia re­zo­liu­ci­jos yra dar­bo­tvarkėje. Pra­šy­čiau, jei­gu ga­li­ma, ne­klau­si­nė­ti pa­tei­kė­jų, nes re­zo­liu­ci­jos nė­ra al­ter­na­ty­vios, ski­ria­si tik teks­tai, abie­jų iš­va­dos yra ne­pri­tar­ti. Dis­ku­si­ja bū­tų ben­dra ir truk­tų tiek, kiek mes su­tar­si­me dėl vi­sų. Aš ne­ži­nau, ką pa­siū­lys tei­kė­jai, gal­būt jie su­tars ati­duo­ti pir­me­ny­bę ku­riam nors teks­tui ir pa­da­rys ati­tin­ka­mai vie­ną. Aš da­rau tik to­kią prie­lai­dą. Bet ku­riuo at­ve­ju, ka­dan­gi mes opo­zi­ci­nės frak­ci­jos „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ dar­bo­tvarkėje jau esa­me iš­spren­dę ke­tu­ris klau­si­mus, po pa­tei­ki­mo to­les­nį re­zo­liu­ci­jų svars­ty­mą rei­kė­tų pra­dė­ti po­pie­ti­nia­me po­sė­dy­je vie­to­je su­tau­py­to lai­ko, nes mums la­bai svar­bu šian­dien ap­svars­ty­ti nu­ma­ty­tą dar­bo­tvarkę dėl at­ei­ties. Tai yra dėl fi­nan­si­nės kon­so­li­da­ci­jos ir vals­ty­bės sko­li­ni­mo­si su­val­dy­mo. Ar pri­ta­ria­te šiam ma­no pla­nui? Ge­rai. Dė­kui.

Da­bar aš kvie­čiu V. Ma­zu­ro­nį į tri­bū­ną pa­teik­ti re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tą. Jį pa­teiks Sei­mo na­rys K. Koms­kis. Aš pra­šau pa­teik­ti re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tą Nr. XIP-3142.

K. KOMSKIS (TTF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, frak­ci­ja „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“, ap­svars­čiu­si Vy­riau­sy­bės 2010 m. veik­los ata­skai­tą, pa­žy­mi, kad re­a­li pa­dė­tis Lie­tu­vos eko­no­mi­kos, so­cia­li­nės ir re­gio­ni­nės plėt­ros, tei­sės ir tei­sėt­var­kos, na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir ki­to­se svar­biau­sio­se sri­ty­se pa­tei­kia­ma ne­ob­jek­ty­viai. Su­dė­tin­giau­sių pro­ble­mų ana­li­zė pa­vir­šu­ti­niš­ka, ne­siū­lo­mi jų spren­di­mo bū­dai, iš­sa­miai ne­ap­ta­ria­mi ar­ti­miau­sio lai­ko­tar­pio Vy­riau­sy­bės veik­los pri­ori­te­tai. Taip pat, de­ja, lie­ka ne­at­sa­ky­ti klau­si­mai, kaip iš­sprę­si­me ne­dar­bo klau­si­mus, kaip ska­tin­si­me smul­kų­jį ir vi­du­ti­nį ver­slą, ką da­ry­si­me, kad ener­ge­ti­kos ūkis ne­pri­klau­sy­tų nuo Ru­si­jos, ka­da pra­dė­si­me ato­mi­nės elek­tri­nės sta­ty­bą, ar iš­vis ją sta­ty­si­me. To­dėl frak­ci­ja „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ siū­lo re­zo­liu­ci­ją – ne­pri­tar­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 2010 m. veik­los ata­skai­tai. Jei bus pri­tar­ta re­zo­liu­ci­jai po pa­tei­ki­mo, siū­lo­me jas su­jung­ti su ki­tom dviem ir svars­ty­ti kar­tu.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Gal ga­li­me ne­klau­si­nė­ti pra­ne­šė­jo po jo pa­siū­ly­mo? Tuo la­biau kad ir ki­tų re­zo­liu­ci­jų pro­jek­tų au­to­riai jau pra­ne­ša mums, kad jie su­tiks dirb­ti prie ben­dro pro­jek­to. Iš­klau­sy­ki­me vi­sus pa­tei­ki­mus, jei­gu su­tin­ka­te, be klau­si­nė­ji­mų, skir­si­me rim­tai dis­ku­si­jai lai­ką ir su­tau­py­si­me jį da­bar ne­klau­si­nė­da­mi. Ačiū.

Da­bar kvie­čia­mas re­zo­liu­ci­jos Nr. XIP-35… (Bal­sai sa­lė­je) Pra­šau? Re­zo­liu­ci­ja Nr. XIP-3154, ku­rią pa­ren­gė opo­zi­ci­jos ly­de­ris ir gru­pė Sei­mo na­rių. Pra­šom pa­teik­ti opo­zi­ci­jos ly­de­rį V. Gap­šį.

V. GAPŠYS (DPF). Įver­ti­nę 2010 m. Vy­riau­sy­bės veik­los ata­skai­tą mes kon­sta­ta­vo­me, kad Vy­riau­sy­bė sa­vo 2010 m. veik­los ata­skai­to­je ne­pa­tei­kė kon­kre­čių Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos prie­mo­nių įgy­ven­di­ni­mo. Vy­riau­sy­bė 2010 m. at­šau­kė eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mo pla­ną, ne­su­ge­bė­jo už­tik­rin­ti na­cio­na­li­nės ener­ge­ti­kos stra­te­gi­jos pa­ren­gi­mo ir pra­dė­ji­mo įgy­ven­din­ti. Eko­no­mi­kos at­si­ga­vi­mas bu­vo ska­ti­na­mas per daug lė­tai ir ne­bu­vo įgy­ven­di­na­mi re­a­lūs eko­no­mi­kos gai­vi­ni­mo met­me­nys ir pro­gra­ma.

Ata­skai­to­je taip pat tei­gia­ma, kad tie­sio­gi­nių me­rų rin­ki­mų įve­di­mas bu­vo vyk­do­mas 2010 m., ta­čiau Vy­riau­sy­bės spren­di­mai šiuo klau­si­mu pri­im­ti dar 2009 m. ir re­a­liai tie­sio­gi­niai me­rų rin­ki­mai ne­bu­vo įgy­ven­din­ti. Vy­riau­sy­bės po­li­ti­ka re­gio­ni­niams skir­tu­mams ma­žin­ti yra ne­adek­va­ti tiek Lie­tu­vos, tiek Eu­ro­pos Są­jun­gos, iš ku­rios prie­mo­nės šiam tiks­lui įgy­ven­din­ti ir yra fi­nan­suo­ja­mos, mas­tais. Re­gio­ni­nės po­li­ti­kos įgy­ven­di­ni­mas ir for­ma­vi­mas lie­ka vie­na sil­pniau­sių šios Vy­riau­sy­bės veik­los sri­čių.

Tu­ri­me pro­ble­mų su „Sod­ros“ re­for­ma, nes re­a­liai „Sod­ros“ re­for­mos met­me­nys ne­bu­vo pa­teik­ti, o gai­res mes ga­vo­me tik­tai šiais me­tais, t. y. 2011 m., to­dėl kal­bė­ti apie „Sod­ros“ re­for­mą iš­vis ne­tu­ri­me ga­li­my­bės, o Vy­riau­sy­bės ata­skai­to­je mi­ni­mi da­ly­kai yra ne pra­ėju­sių me­tų dar­bas.

Dar dau­giau. Vy­riau­sy­bė bu­vo pa­tei­ku­si ne­nuo­sek­liai at­ski­rą klau­si­mą dėl pen­si­nio am­žiaus il­gi­ni­mo ne­pa­teik­da­ma re­a­lių tiek eko­no­mi­nių, tiek so­cia­li­nių pa­grin­di­mų įver­ti­ni­mo. BVP vie­nam gy­ven­to­jui 2010 m. sie­kė tik 53 % Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­dur­kio ir bu­vo ma­žes­nis ne­gu anks­tes­niais me­tais. At­si­žvelg­da­mi į šiuos ir ki­tus niu­an­sus, mes esa­me pa­ren­gę re­zo­liu­ci­ją ir kar­tu su So­cial­de­mok­ra­tų frak­ci­ja už­re­gist­ra­vo­me ben­drą re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tą, ku­riam siū­lo­me pri­tar­ti ir, ži­no­ma, su­jung­ti kar­tu su ki­to­mis opo­zi­ci­nių frak­ci­jų pa­reng­to­mis re­zo­liu­ci­jo­mis ir pa­reng­ti vie­ną teks­tą.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me pra­ne­šė­jui. Dė­ko­ju už su­ti­ki­mą ne­klau­si­nė­ti, nes tri­jų re­zo­liu­ci­jų tei­kė­jai ke­ti­na su­jung­ti ir po­pie­ti­nia­me po­sė­dy­je svars­ty­ti jau iš­pla­tin­tą jung­ti­nį pro­jek­tą.

Da­bar kvie­čia­mas V. Žie­me­lis pa­teik­ti re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tą Nr. XIP-3155.

V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Nie­kaip ne­ga­lė­čiau su­tik­ti su prem­je­ro A. Ku­bi­liaus žo­džiais, kad šian­dien mes tu­rė­tu­me kal­bė­ti apie tai, ką mes pa­da­rė­me Lie­tu­vo­je vi­si kar­tu. Tu­riu ome­ny­je ir Vy­riau­sy­bę, ir par­la­men­tą, ir Pre­zi­den­tą, ir vi­są tau­tą, ir ver­sli­nin­kus. Šian­dien mes kal­ba­me la­bai aiš­kiu ir kon­kre­čiu klau­si­mu – įver­ti­no­me Vy­riau­sy­bės me­ti­nę veik­los ata­skai­tą. Tai­gi mes apie tai tu­ri­me kal­bė­ti, o ne apie Pre­zi­den­tės, par­la­men­to ar­ba ver­slo dar­bus. Ver­slas bū­tų la­bai dė­kin­gas, jei­gu Vy­riau­sy­bė bū­tų įdė­ju­si sva­rų in­dė­lį dėl to, kad ver­slo kre­di­ta­vi­mas bū­tų kur kas ge­res­nis.

Ką pa­da­rė Vy­riau­sy­bė, kad taip bū­tų? Nie­ko ne­pa­da­rė. Skan­di­na­vi­jos ban­kai apie 7 mlrd. Lt per­ve­dė į mo­ti­ni­nius ban­kus. Ver­sli­nin­kų kre­di­to port­fe­lis su­ma­žė­jo de­šim­te­rio­pai. Ar­gi ga­li­ma sa­ky­ti, kad mes kar­tu pa­da­rė­me? Ver­slas pa­da­rė ypač sun­kio­mis są­ly­go­mis. Ką mes pa­da­rė­me, kad su­ma­žin­tu­me ne­dar­bą? Ta pa­ti na­mų re­no­va­vi­mo pro­ble­ma. Aki­vaiz­džiai suž­lug­dy­ta. Mes ne­te­ko­me ma­žiau­siai 50 tūkst. dar­bo vie­tų ir sa­ko­me, kad mes ge­rai dir­ba­me. Ne­kal­bu apie sko­li­ni­mo­si po­li­ti­ką. Sko­li­no­mės du kar­tus bran­giau ne­gu mū­sų kai­my­nai lat­viai, kar­tu pen­si­nin­kams su­ma­ži­no­me pen­si­jas, o Lat­vi­jo­je pen­si­jos ne­su­ma­žin­tos. Mes tu­ri­me gir­ti už tai Vy­riau­sy­bę? Bi­jo Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do kon­tro­lės? Šiai Vy­riau­sy­bei rei­kia Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do kon­tro­lės kaip cer­be­rio.

Tai­gi, aš ma­nau, pa­kan­ka vien tik­tai ver­tin­ti šios Vy­riau­sy­bės veik­lą eko­no­mi­kos, fi­nan­sų sri­ty­se, kad ne­pri­tar­tu­me Vy­riau­sy­bės veik­los 2010 m. ata­skai­tai. Aš su­tin­ku, kad vi­sos trys mū­sų re­zo­liu­ci­jos bū­tų su­jung­tos. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me pra­ne­šė­jui. Kaip su­ta­rė­me, svars­ty­mą ta­da pra­dė­tu­me va­ka­ri­nia­me po­sė­dy­je. (Bal­sai sa­lė­je) Pra­šau? Tu­ri­te kas ko­kių nors pa­siū­ly­mų? Pra­šom. (Bal­sai sa­lė­je) Pra­šom. Pra­šom pri­ei­ti prie mik­ro­fo­no, jei­gu tu­ri­te pa­siū­ly­mų dėl ve­di­mo tvar­kos. Pra­šom. (Bal­sai sa­lė­je) Sei­mo na­rė B. Vė­sai­tė. Pra­šom.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke, yra pa­teik­tos re­zo­liu­ci­jos, da­bar yra svars­ty­mo pro­ce­dū­ra. Mes siū­lo­me da­bar svars­ty­ti ir pas­kui po­pie­ti­nia­me po­sė­dy­je bal­suo­si­me.

PIRMININKAS. Mes ga­li­me svars­ty­ti iki 13.20 val., pra­dė­ti ir po to tai tę­si­me. Jū­sų pa­siū­ly­mas ir­gi tin­ka­mas ir… Ta­da taip ga­li­me da­ry­ti: svars­ty­mą pra­de­da­me, bet aki­vaiz­du, kad jo ne­baig­si­me. Kiek tę­si­me po­piet, va­ka­ri­nia­me po­sė­dy­je, jau rei­kės nu­spręs­ti ta­da. Ge­rai. Pra­dė­ki­me vi­sų tri­jų pa­teik­tų pro­jek­tų svars­ty­mo pro­ce­dū­rą. Pa­gal są­ra­šą… Tuoj pa­ma­ty­si­me są­ra­šą. Jei­gu aš ne­klys­tu, K. Dauk­šys kvie­čia­mas pir­ma­sis da­ly­vau­ti svars­tant, bet jo šiuo me­tu lyg ir nė­ra. (Bal­sai sa­lė­je) Gal D. A. Ba­ra­kaus­kas ga­li at­ei­ti į tri­bū­ną ir da­ly­vau­ti de­ba­tuo­se? Pra­šom.

D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, aš, ko ge­ro, bū­čiau ne­kal­bė­jęs, jei­gu ne­bū­tų bu­vu­si to­kia aud­rin­ga ir sa­vi­mi la­bai pa­ten­kin­ta Mi­nist­ro Pir­mi­nin­ko kal­ba apie tai, kad Lie­tu­vo­je nė­ra jo­kių pro­ble­mų, kad yra gal­vo­ja­ma apie tai, kaip mes gy­ven­si­me po 20 me­tų. Aš ma­nau, kad iš­gy­ven­ti žmo­nėms Lie­tu­vo­je rei­kia šian­dien. Ir iš Lie­tu­vos bė­ga ne kaip ca­ro val­dy­mo lai­kais dėl ėmi­mo į rek­rū­tus, ne nuo ka­lė­ji­mo ar trė­mi­mo į Si­bi­rą, ger­bia­ma­sis Ku­bi­liau, po 1940 me­tų. Bė­ga iš Lie­tu­vos dėl mil­ži­niš­kos so­cia­li­nės at­skir­ties, ku­rios di­džiau­sia ne­lai­mė yra ne­dar­bas.

Vy­riau­sy­bė, jū­sų va­do­vau­ja­ma nuo 2008 m., pa­da­rė tik­rai la­bai ma­žai, kad mil­ži­niš­ka emig­ra­ci­jos pro­ble­ma, ku­ri nai­ki­na ir tau­tą, ir vals­ty­bę, bū­tų iš­spręs­ta ar nors kiek su­ma­žin­ta. Jūs šian­dien pa­si­tei­si­no­te, kad vie­nas iš di­džiau­sių bai­su­mų, ku­ris už­puo­lė Lie­tu­vą, tai yra pa­sau­li­nė eko­no­mi­nė kri­zė, ir ji at­ne­šė į Lie­tu­vą šią pa­dė­tį. Ta­čiau pa­ly­gin­ki­me Lie­tu­vos sta­tis­ti­nę ir re­a­lią si­tu­a­ci­ją su to­kiom di­de­lėm vals­ty­bėm kaip Ki­ni­ja, Bra­zi­li­ja. Jūs sa­ky­si­te taip, Mi­nist­re Pir­mi­nin­ke, jums nie­kas ne­ga­li įtik­ti, nes jūs no­ri­te, kad vi­są lai­ką bū­tu­mė­te gi­ria­mas ir bū­tų aiš­ki­na­ma, kaip jūs ge­rai dir­bo­te. Ta­da pa­ly­gin­ki­me su Es­ti­ja.

Sa­vo pi­lie­čių emig­ra­ci­jos stab­dy­mu, emig­ra­ci­jos ma­ži­ni­mu ir emig­ra­vu­sių­jų su­si­grą­ži­ni­mu, o kar­tu šią pro­ble­mą spręs­da­ma kiek­vie­na vals­ty­bė sten­gia­si su­re­gu­liuo­ti sa­vo eko­no­mi­nes ir so­cia­li­nes pro­ble­mas ir taip pat nau­ją gims­tan­čią pro­ble­mą Lie­tu­vo­je – tai pen­si­jų pro­ble­mą. Tai da­ro ne tik Iz­ra­e­lis, ne tik Ai­ri­ja, bet ir vi­sos pa­sau­lio vals­ty­bės, iš­sky­rus jū­sų va­do­vau­ja­mą Vy­riau­sy­bę.

Va­kar aš il­gai dis­ku­ta­vau su Vil­niaus „Min­ties“ gim­na­zi­jos abi­tu­rien­tų kla­sės auk­lė­to­ja apie tai, kad be­veik pu­sė abi­tu­rien­tų ža­da iš­vyk­ti mo­ky­tis iš Lie­tu­vos į už­sie­nį. Ten jie baigs moks­lus, su­si­ras dar­bą, su­kurs šei­mas, ir to­liau Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bė aiš­kins, kad Lie­tu­vo­je nė­ra pro­ble­mos su emig­ra­ci­ja. Liūd­niau­sia tai, kad jie ne­da­ly­vaus ku­riant na­cio­na­li­nį pro­duk­tą, ne­teiks vil­ties Lie­tu­vos žmo­nėms, kad Lie­tu­vo­je bus ga­li­ma su­lauk­ti ir ka­da nors gau­ti pen­si­jas.

Vie­nin­te­lis ke­lias Lie­tu­vai – keis­ti iš­va­ry­mo iš Lie­tu­vos po­li­ti­ką. Kol nei Vy­riau­sy­bės dar­buo­se, nei Vy­riau­sy­bės ata­skai­to­je to ne­ma­ty­ti, aš kvie­čiu vi­sus bal­suo­ti už opo­zi­ci­jos pa­teik­tą do­ku­men­tą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Da­bar kvies­čiau į Sei­mo tri­bū­ną kal­bė­ti K. Dauk­šį, ku­ris są­ra­še pir­ma­sis.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Iš tik­rų­jų už­si­ra­šiau dis­ku­tuo­ti ne dėl to, kad prem­je­ras gra­žiai šne­kė­jo, o dėl to, kad skai­čiau Vy­riau­sy­bės ata­skai­tą. Ma­nau, kad ten pa­sa­ky­ta ne­ma­žai tei­sy­bės, bet ji la­bai pa­gra­žin­ta, vie­na ver­tus, o ki­ta ver­tus, ne­pa­sa­ky­ta daug tei­sy­bės, ku­ri bu­vo ne­nau­din­ga Vy­riau­sy­bei.

Iš tik­rų­jų net­gi ir šne­kė­ti apie šios Vy­riau­sy­bės ata­skai­tą rei­kė­tų… ne taip bū­tų ir įdo­mu, nes ši­ta Vy­riau­sy­bė Lie­tu­vos eko­no­mi­kai nie­ko ge­ro ne­nu­vei­kė. Es­mi­nių žings­nių, ku­riuos tu­rė­jo pa­da­ry­ti ir tu­rė­jo šan­są pa­da­ry­ti kri­zės lai­ko­tar­piu, kai vi­si žmo­nės su­pra­to, kad rei­kia su­si­verž­ti dir­žus, kad rei­kia ko­kių nors pa­kei­ti­mų, kad rei­kia per­si­tvar­ky­mo, ši­ta Vy­riau­sy­bė ne­at­li­ko. Prem­je­ras, prieš tre­jus me­tus iš­si­gan­dęs šio­je tri­bū­no­je sto­vė­da­mas pa­sa­ko­jo, kaip vis­kas blo­gai, po to dve­jus me­tus pa­sa­ko­jo, ko­kie blo­gi bu­vo prieš jį val­džiu­sie­ji, da­bar sa­ko – kaip mes vis­ką ge­rai da­ro­me.

Ger­bia­mie­ji, ato­mi­nės elek­tri­nės sta­ty­bos pro­jek­tas. Tre­ti me­tai – tuš­čias rei­ka­las. Du­jų ter­mi­na­lo sta­ty­bos pro­jek­tas. Tre­ti me­tai – tuš­čias rei­ka­las. Vi­są ener­ge­ti­ką su­ge­bė­jo­me pen­kis kar­tus keis­ti, per­tvar­ky­ti, pa­da­ry­ti. Dėl to mes tu­ri­me, kad per bir­žą at­seit par­duo­da­ma 5 % elek­tros ener­gi­jos, kai (…) elek­tra pa­bran­go, ir čia yra nuo­pel­nas. Aš ne­ži­nau, kie­no nuo­pel­nas. Aš ma­nau, kad Vy­riau­sy­bės di­džiu­lis pra­lai­mė­ji­mas, kad ne­su­ge­bė­jo su­tvar­ky­ti.

Ki­tos sri­tys. Pa­im­ki­me švie­ti­mą. Jau ne pir­mi me­tai da­lis abi­tu­rien­tų iš­va­žiuo­ja į už­sie­nį dirb­ti, mo­ky­tis, ten sie­kia ge­res­nių re­zul­ta­tų dėl sa­vo gy­ve­ni­mo at­ei­ties, jie ti­ki­si gau­ti ten ge­res­nį iš­si­la­vi­ni­mą ne­gu Lie­tu­vo­je. Ko­dėl taip at­si­ti­ko? Ar mes jau ne­su­ge­ba­me pa­ruoš­ti spe­cia­lis­tų Lie­tu­vo­je? Ar mes tie­siog pa­da­rė­me vis­ką taip, kad pas mus ruo­šia tik va­dy­bi­nin­kus ir tei­si­nin­kus, o in­ži­nie­rių, mo­ky­to­jų ir ki­tų ne­be­rei­kia Lie­tu­vai, ir ne­rei­kia jiems mo­kė­ti al­gų?

Įdar­bi­ni­mo klau­si­mas. 300 tūkst. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų, tu­rint ome­ny, kad kas­met maž­daug 50–80 tūkst. emig­ruo­ja, yra be­dar­biai. Ko­kie čia Vy­riau­sy­bės pa­sie­ki­mai? Ar mes įve­dė­me vie­šuo­sius dar­bus, kad ga­lė­tų žmo­nės už­si­dirb­ti bent gat­ves va­ly­da­mi, ar mes tik per ak­ci­jas „Da­rom“ ga­li­me įves­ti šiek tiek tvar­kos, o vi­są ki­tą lai­ką ga­li bū­ti ne­tvar­ka vals­ty­bė­je? Ar mes tu­ri­me tik pri­va­čioms fir­moms duo­ti lai­mė­ti vie­nus ar ki­tus mies­tų va­ly­mo, ki­tų da­ly­kų kon­kur­sus, o ne­ga­li­me su­teik­ti sa­vo be­dar­biams ga­li­my­bės tą pa­da­ry­ti ir už­si­dirb­ti vie­ną ki­tą ka­pei­ką? Ar mes su­ma­ži­no­me biu­ro­kratizmo at­ve­jų? Ar su­ma­žė­jo ver­slo su­var­žy­mai? Na, nie­kas ne­pa­si­kei­tė. Per vi­są ši­tą lai­ką, per tuos tre­jus me­tus, vals­ty­bė fak­tiš­kai sa­ve už­kon­ser­va­vo, vi­są lai­ką sa­kė: rei­kia sko­lin­tis, mes ki­taip ne­iš­gy­ven­si­me. (…) pa­si­kei­ti­mų ne­įvy­ko.

To­dėl aš ne­ma­nau, kad ši­tos Vy­riau­sy­bės ata­skai­tai bū­tų ga­li­ma pri­tar­ti. Mes vi­si esa­me šios vals­ty­bės pi­lie­čiai. Man rū­pi, kad mū­sų Vy­riau­sybė dirb­tų ge­rai. Man rū­pi, kad ji tuos iš­šū­kius, ku­riuos lai­kas su­tei­kė, iš­spręs­tų ge­rai, o šian­dien aš ma­tau, kad taip nė­ra. To­dėl ne­sa­kau, kad A. Ku­bi­lius yra ne­ge­ras žmo­gus. Aš sa­kau, kad A. Ku­bi­lius yra ga­na pras­tas prem­je­ras. Jam rei­kė­tų pa­da­ry­ti sa­vo iš­va­das, nes Lie­tu­va ne­tu­ri to­kios pra­ban­gos kaip Ame­ri­ka, In­di­ja, Ki­ni­ja, ku­rios kar­tais ga­li tu­rė­ti ir pras­tą prem­je­rą, bet ten tiek daug žmo­nių, kad jį pa­tai­sys. Iš Lie­tu­vos žmo­nės iš­va­žiuo­ja, Lie­tu­vos eko­no­mi­ka trau­kia­si, Lie­tu­vos eko­no­mi­ko­je vis dau­giau įsi­ga­li už­sie­nio ka­pi­ta­las.

Tą ma­ty­da­mi mes tu­ri­me da­ry­ti ryž­tin­gus žings­nius tam, kad iš­lai­ky­tu­me sa­vo, kaip su­ve­re­nios vals­ty­bės, struk­tū­rą ir ga­lė­tu­me sa­vo eko­no­mi­ką plės­ti kaip mums rei­kia. Ne kaip Eu­ro­pos Są­jun­gai, ne kaip Ame­ri­kai ar kaip Ru­si­jai rei­kia, bet taip, kaip rei­kia Lie­tu­vai ir jos žmo­nėms. To­dėl siū­lau šiai ata­skai­tai ne­pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Kvie­čia­mas kal­bė­ti Sei­mo na­rys J. Ve­sel­ka. Pra­šau.

J. VESELKA (TTF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, vis dėl­to bu­vo pa­sa­ky­ta daug kri­ti­nių pa­sta­bų, bet, ma­no gal­va, pa­grin­di­nė šios Vy­riau­sy­bės bė­da yra ta, kad ji tę­sia 20 me­tų vyk­do­mą ne­vy­ku­sią eko­no­mi­nę po­li­ti­ką. Ir to­dėl tie, ku­rie ją la­bai kri­ti­kuo­ja, tą pa­tį da­rė 20 me­tų.

Ką dar no­riu pa­sa­ky­ti, ko­dėl ydin­ga, ma­no gal­va? To­dėl, kad stra­te­gi­nis tiks­las bu­vo ir li­ko pir­miau­sia su­kur­ti ne­di­de­lę da­lį tur­tin­gų­jų, o ne­va tie tur­tin­gie­ji pa­si­rū­pins vi­sais ki­tais. Tai la­bai pa­na­šu į fe­o­da­li­nę, net į ver­go­vi­nę vi­suo­me­nę, kur ne­di­de­lis tur­tin­gų­jų sluoks­nis, o anie rū­pi­na­si li­ku­siais. Kaip ži­no­me, tos vi­sos vi­suo­me­nės žlu­go.

Tai­gi jei­gu mes to­liau tę­si­me po­li­ti­ką, o kiek iš kal­bų jau­čiu, net ir nau­ji at­ėję tą pa­tį da­rys, tik leng­va­tas per­skirs­tys, vie­ni vie­niems pa­skirs leng­va­tas, ki­ti ki­tiems… Tas bu­vo vi­są gy­ve­ni­mą.

Svei­ki­nau Vy­riau­sy­bę, kai ji ryž­tin­gai ne­va ėmė­si at­si­sa­ky­ti leng­va­tų. Leng­va­tos ga­li bū­ti tiks­lin­gos. Ku­ri dar­bo vie­tas, ku­ri nau­jas tech­no­lo­gi­jas, ku­ri nau­jus pro­duk­tus – tik ta­da ga­li gau­ti leng­va­tų. O mo­kes­čių prin­ci­pas – kuo dau­giau gau­ni, ne tik ab­so­liu­čiai, bet ir san­ty­ki­nai dau­giau su­mo­ki į biu­dže­tą, nes ne tik pats sa­vo ran­ko­mis ir gal­va už­dir­bi, o sam­dai, nes vi­suo­me­nei pa­ruoš­ti dar­bo jė­gą bran­giai kai­nuo­ja.

Štai pa­si­žiū­rė­ki­me, šian­dien ban­kuo­se yra 42 mlrd. Lt kaip in­dė­liai. Ki­ta ver­tus, 600 tūkst. pi­lie­čių gy­ve­na ties skur­do ri­ba. Ir vi­siems tai ge­rai, nor­ma­lu, nes da­lis emig­ruo­ja, da­lis ty­li ir… (…). To­dėl iš tik­rų­jų ma­nau, kad rei­kia iš es­mės pra­dė­ti vyk­dy­ti nau­ją eko­no­mi­nę po­li­ti­ką, orien­tuo­jan­čią į (…) vals­ty­bę. Daug kas kal­bė­jo, bet da­rė at­virkš­čiai. To­dėl iš tik­rų­jų tai, ką pa­sa­kė ger­bia­ma­sis V. Ma­zu­ro­nis, mes šiuo me­tu bū­tent in­ten­sy­viai ren­gia­me ne tik mo­kes­čių, bet, pa­sa­ky­čiau, tą mo­der­ni­ą­ją eko­no­mi­nę po­li­ti­ką, kad kur­tu­me vi­du­ri­nį­jį sluoks­nį. Skur­džių ne­lik­tų, o lik­tų tiek, kiek (…), o tur­tin­gas sluoks­nis te­gul tur­tė­ja tik tur­tin­da­mas vi­suo­me­nę ir kur­da­mas dar­bo vie­tas, di­din­da­mas sa­vo ka­pi­ta­lą, kad ir iki mi­li­jar­di­nio.

To­liau. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, vėl gir­džiu iš opo­zi­ci­jos ir po­zi­ci­jos: Ru­si­ja, Ru­si­ja, at­si­skir­ki­me nuo Ru­si­jos ener­ge­ti­kos. Ar jūs su­vo­kia­te, ką jūs šne­ka­te? Gam­ta su­kū­rė vie­nin­te­lę Eu­ro­po­je ša­lį, ku­ri tu­ri ener­ge­ti­nių re­sur­sų per­tek­lių. Vi­sai Eu­ro­pos Są­jun­gai ne­rū­pi, bus de­mo­kra­tija Ru­si­jo­je, ne­bus, bus mo­der­ni (…), ne­bus, jai rū­pi iš ten gau­ti ener­ge­ti­nių re­sur­sų, nes kuo to­liau bus plė­to­ja­mos eko­no­mi­kos, tuo di­des­nė pro­ble­ma bus ap­si­rū­pin­ti ener­ge­ti­niais re­sur­sais. Mū­sų vi­sa Ener­ge­ti­kos stra­te­gi­ja, ir Pre­zi­den­tė pa­lai­ko, – šiau­dai, mėš­las ir krū­mai. Juo­kin­gai at­ro­do, ger­bia­mie­ji, at­ro­do, iš­si­la­vi­nu­si vi­suo­me­nė, šiau­dais, mėš­lu ir krū­mais jie iš­plė­tos ener­ge­ti­ką, at­si­jungs nuo Ru­si­jos. Svar­biau­sia, kad ši­ta pliur­pa­ly­nė apie at­si­jun­gi­mą nuo Ru­si­jos duo­da prie­šin­gus re­zul­ta­tus. Dvi­de­šimt me­tų ko­vo­jom už ener­ge­ti­nę ne­pri­klau­so­my­bę nuo Ru­si­jos, pa­žiū­rė­ki­te, ką tei­sin­gai ra­šo Vy­riau­sy­bė: už­da­rius Ig­na­li­ną tam­pa­me dar la­biau pri­klau­so­mi nuo Ru­si­jos. O kai tap­si­me vi­sai ne­pri­klau­so­mi nuo Ru­si­jos, ta­da ne­be­tu­rė­si­me ener­ge­ti­kos, o su ar­kliais jo­di­nė­si­me. Žiū­riu ir mū­sų frak­ci­ja… Kiek aš jiems aiš­ki­nu, na, bai­kit ši­tas ne­są­mo­nes pūs­ti, ne­gi jūs no­ri­te, kad Lie­tu­vo­je ap­skri­tai tik su ar­kliais dar­bo jė­ga bū­tų? Ši­to ne­pa­kei­čia.

To­liau, ger­bia­mie­ji, žiū­rė­ki­te su tuo glo­ba­liz­mu, ką V. Val­kiū­nas už­si­mi­nė. O kaip vi­sos ki­tos stam­bios vals­ty­bės iš­ėjo iš kri­zės? Spaus­di­no pi­ni­gus ir me­tė juos į rin­ką. Lie­tu­va tu­ri re­zer­vais sa­vo va­liu­tą pa­den­gu­si 150 %, tu­ri re­zer­vus, ne­ga­li jų pa­nau­do­ti sa­vo reik­mėms, o už ma­žas pa­lū­ka­nas in­ves­tuo­ja į už­sie­nio ban­kus, į įvai­rius ver­ty­bi­nius po­pie­rius už 1,5–2 %, o mes sko­li­na­mės už 5–9 %. Ko­kios ki­tos vals­ty­bės, iš­sky­rus po­ko­mu­nis­ti­nes, ku­rios aiš­ki­na taip: mes iki šiol bu­vo­me ne­vy­kė­liai, da­bar orien­tuo­ja­mės vi­si į Va­ka­rus ir da­ry­si­me kaip Va­ka­rai. O Va­ka­rai da­ro iš­min­tin­gai: spaus­di­na pi­ni­gus ir mums sko­li­na už di­de­les pa­lū­ka­nas. Am­ži­nai bū­si­me pra­si­sko­li­nę ir įvai­rios fi­nan­si­nės kri­zės pir­miau­sia nei­gia­mai pa­veiks mus.

PIRMININKAS. Pra­šau baig­ti.

J. VESELKA (TTF). (Bai­giu.) Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, stra­te­giš­kai svar­biau­sias da­ly­kas – kur­ti vi­du­ri­nį­jį sluoks­nį, per­tvar­ky­ti mo­kes­čių sis­te­mą, per­tvar­ky­ti ver­slo ska­ti­ni­mą, ne ap­skri­tai leng­va­tas tai­ky­ti, o la­bai tiks­lin­gai. Štai tas ke­lias, ku­rį mes ruo­šia­me. Ti­ki­mės, kad po 2012 me­tų rin­ki­mų pa­im­si­me val­džią ir tą sa­vo pro­gra­mą šim­tu pro­cen­tų įgy­ven­din­si­me, ki­taip Lie­tu­vos, tau­tos lau­kia blo­ga at­ei­tis.

PIRMININKAS. Kvie­čiu kal­bė­ti Sei­mo na­rį V. P. An­driu­kai­tį.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ger­bia­ma­sis prem­je­re, ger­bia­mo­ji fi­nan­sų mi­nist­re, iš­ties sma­gu pa­klau­sy­ti dis­ku­si­jų. J. Ve­sel­ka tei­sy­bę pa­sa­kė, kad, ko ge­ro, šio­se dis­ku­si­jo­se rei­kė­tų dar pra­tęs­ti tą min­tį apie šiau­dus. Liau­dy­je sa­ko­ma: „Ge­rai gy­ve­nam – šiau­dais kū­re­nam, į miš­ką žiū­rim ir mal­kų ne­tu­rim.“ Čia yra to­kia gra­ži sen­ten­ci­ja, ku­ri iš­ties api­bū­di­na dar vie­ną ne­są­mo­nę, va­di­na­mą­ją ener­ge­ti­nę ne­pri­klau­so­my­bę, ku­ri yra vi­siš­ka ne­są­mo­nė ir žo­džiu, ir taip to­liau. La­biau­siai ne­pri­klau­so­ma yra Mon­go­li­ja, nes nuo jos nie­kas ne­pri­klau­so. Tai štai, jei­gu kal­bė­tu­me apie ener­ge­ti­nį sau­gu­mą, ener­ge­ti­nį ben­dra­dar­bia­vi­mą, ener­ge­ti­nes al­ter­na­ty­vas ir ener­ge­ti­nį efek­ty­vu­mą, ir ener­ge­ti­nį ap­si­rū­pi­ni­mą pi­giau­sio­mis są­ly­go­mis, štai apie ką rei­kė­tų kal­bė­ti ir A. Ku­bi­liaus Vy­riausy­bei.

Da­bar, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ma­no ran­ko­se yra Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do 2008–2009 me­tų dar­bi­nė me­džia­ga, ku­rio­je yra ap­ta­ria­ma re­for­mų Lie­tu­vo­je si­tu­a­ci­ja. A. Ku­bi­lius ci­ta­vo Pa­sau­lio ban­ką. Aš A. Ku­bi­liui no­riu pa­siū­ly­ti su­si­pa­žin­ti su šiuo Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do do­ku­men­tu, ku­ris yra kas­me­ti­nė pe­ri­odi­nė ata­skai­ta ver­ti­nant Vy­riau­sy­bės veiks­mus. Tai štai čia ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti, ko­le­gos, tarp ši­tų do­ku­men­tų: to, ką mes pri­sta­tė­me ana­li­zuo­da­mi 2008–2010 me­tų Vy­riau­sy­bės veik­los pro­gra­mą, ir to, ku­ris yra da­bar pa­teik­tas Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do, jūs pa­ma­ty­si­te, kad mū­sų ana­li­zė ir Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do ana­li­zė iš es­mės su­tam­pa. Ir su­tam­pa štai kuo, kad iš­ties prie­mo­nės, ku­rias tai­kė A. Ku­bi­liaus Vy­riau­sy­bė 2008–2009 me­tais, bu­vo ne­adek­va­čios, bu­vo sun­ki­nan­čios iš­ėji­mo iš kri­zės si­tu­a­ci­ją.

Ir da­bar ga­liu pa­juo­kau­ti, A. Ku­bi­lius tik­rai pa­dė­ko­jo Lie­tu­vai, bet jis pa­mir­šo pa­dė­ko­ti Šve­di­jos, Da­ni­jos, Vo­kie­ti­jos, Len­ki­jos vy­riau­sy­bėms ir Ru­si­jos vy­riau­sy­bei taip pat, ku­rios la­bai daug dė­jo pa­stan­gų, kad eks­por­to si­tu­a­ci­ja Lie­tu­vo­je pa­ge­rė­tų, kar­tu, kad Lie­tu­va iš­ties ga­lė­tų šie tiek at­si­gau­ti ir ne­pra­ras­ti tų dar­bo vie­tų, ku­rios su­si­ju­sios su eks­por­tu. Tai­gi, ko­le­gos, kaip ma­to­te, tarp­tau­ti­nė ben­dri­ja iš­tie­sė ga­na efek­ty­viai ran­ką šiai Vy­riau­sy­bei, kad ji iš­ties ga­lė­tų šian­dien pa­si­džiaug­ti, nors ir la­bai lė­tu, nors ir ne­di­de­lę įta­ką tu­rin­čiu na­cio­na­li­nio biu­dže­to pa­ja­moms… Kaip ži­no­te, na­cio­na­li­nio biu­dže­to pa­ja­moms eks­por­to pa­ja­mos ne­tu­ri per daug įta­kos, pro­cen­tais ma­žiau nei ki­toms sri­tims, bet, de­ja, ten­ka pa­sa­ky­ti, kad ki­tų Vy­riau­sy­bių efek­ty­vu­mas kri­zės są­ly­go­mis 2010 me­tais bu­vo kur kas ge­res­nis.

Tai­gi aš ga­liu pa­sa­ky­ti A. Ku­bi­liui, kad mū­sų pa­da­ry­ta jū­sų veik­los ana­li­zė, per­skai­čius jū­sų per­ei­tų me­tų pro­gra­mos ata­skai­tą, vi­siš­kai aiš­kiai at­sa­ko į tuos klau­si­mus, ku­rių ne­pa­da­rė­te ir ku­riuos pa­da­rė­te blo­gai. De­ja, jū­sų ata­skai­ta ne­nu­nei­gė mū­sų ana­li­zės duo­me­nų. Aš ga­lė­čiau vi­siems tik dar kar­tą pri­min­ti, ka­dan­gi Kon­sti­tu­ci­jo­je iš­ties tei­sin­gai pa­sa­ky­ta, kad vals­ty­bė re­gu­liuo­ja ūki­nę veik­lą taip, kad ji tar­nau­tų ben­drai tau­tos ge­ro­vei. Ir štai čia ko­le­gos iš frak­ci­jos „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ prak­tiš­kai vi­są so­cial­de­mok­ra­ti­nę abė­cė­lę iš­dės­to dėl pro­gre­si­nių mo­kes­čių, dėl dau­ge­lio ki­tų da­ly­kų. Svei­ki­nu, tu­rė­si­me dar ge­res­nę ben­drą al­ter­na­ty­vią opo­zi­ci­nę pro­gra­mą ar­ba jos ko­rek­ci­jas, bet, ko­le­gos, duo­me­nys apie dar­bo už­mo­kes­čio di­na­mi­ką yra to­kie. Kaip ma­to­te, jei­gu 2008 me­tų dar­bo už­mo­kes­tį lai­ky­tu­me 100 %, tai net 2012 me­tais mes te­pa­siek­si­me dar­bo už­mo­kes­čio tik 91 % 2008 me­tų ly­gio. Tai reiš­kia, kad di­de­lė da­lis mū­sų žmo­nių ir to­liau emig­ruos ieš­ko­da­mi di­des­nio už­dar­bio, emig­ruos į Vo­kie­ti­ją ir į ki­tus kraš­tus, nes dar­bo už­mo­kes­čio di­na­mi­ka ro­do, kad mes si­tu­a­ci­jos ne­iš­spren­dė­me, nes dar­bo už­mo­kes­tis yra ker­ti­nis eko­no­mi­kos ro­dik­lis ver­ti­nant vi­są pa­dė­tį šian­dien Lie­tu­vo­je.

Ger­bia­ma­sis An­driau Ku­bi­liau, iš­ties kal­bė­ki­te kaip „Tė­ve mū­sų“, dau­giau apie tai, ką da­ry­ti 300 tūkst. be­dar­bių, kal­bė­ki­te ir šian­dien pa­tei­ki­te efek­ty­vias prie­mo­nes, kaip jūs at­kur­si­te, ar­ba kom­pen­suo­si­te, pen­si­jas, nes, tei­sin­gai fi­nan­sų mi­nist­rė pa­sa­kė, ko ge­ro, teks tik sko­lin­tis. Jo­kių ki­tų žings­nių nė­ra pa­da­ry­ta ir iš šių me­tų veik­los ana­li­zės to taip pat ne­ma­ty­ti. Tai­gi, ko­le­gos, aš siū­lau, kad ši Vy­riau­sy­bė tik­rai su­si­mąs­ty­tų dėl pa­čių es­mi­nių klau­si­mų, be ku­rių kal­bė­ti apie pa­ge­rė­ji­mą nė­ra jo­kios pras­mės.

PIRMININKAS. La­bai ačiū. Ka­dan­gi jau kal­bė­jo ke­tu­ri opo­zi­ci­jos at­sto­vai, da­bar aš kvies­čiau kal­bė­ti Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų frak­ci­jos… (Bal­sai sa­lė­je) Pra­šau? Po ke­tu­rių opo­zi­ci­jos at­sto­vų aš su­teik­siu žo­dį frak­ci­jos var­du kal­bė­ti J. Raz­mai, Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų frak­ci­jos var­du. (Bal­sai sa­lė­je) Ne­ga­li­ma vien tik­tai kal­bė­ti… (Bal­sai sa­lė­je) Pir­mi­nin­kas tu­ri tei­sę ei­lę keis­ti pa­gal Sta­tu­to straips­nį, ku­ris… (Bal­sai sa­lė­je) Pra­šau. V. Val­kiū­nas gaus, dis­ku­si­ja ne­si­bai­gia iki pie­tų. (Bal­sai sa­lė­je) Pra­šau. Ka­dan­gi čia, at­ro­do ne vi­si su­tin­ka, tai 105 straips­nio 2 da­lis – po­sė­džio pir­mi­nin­kas ga­li keis­ti už­si­ra­šy­mo ei­lę, kad dis­ku­si­jo­je bū­tų pro­por­cin­giau at­sto­vau­ja­ma frak­ci­joms. Vis­kas.

P. GRAŽULIS (TTF). Ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke, V. Val­kiū­nas yra val­dan­čio­sios dau­gu­mos at­sto­vas. Ar jūs ne­ži­no­te, kas yra val­dan­čio­ji dau­gu­ma ir kas yra opo­zi­ci­ja?

PIRMININKAS. Aš pa­kvie­čiau frak­ci­jos var­du kal­bė­ti, jau at­sto­vas tri­bū­no­je, vis­kas. (Bal­sai sa­lė­je) Jei­gu taip, tai frak­ci­jos var­du ga­lė­jau ir pir­ma­jam duo­ti žo­dį. Opo­zi­ci­jai su­tei­kiau gar­bę ir pir­me­ny­bę. Pra­šau kal­bė­ti, Jur­gi Raz­ma. To­liau vėl grį­ši­me prie są­ra­šo ir bus ge­rai. Ne­si­jau­din­ki­te, vis­kas bus ge­rai. Dis­ku­si­ja ne­si­bai­gia, ji tę­sis to­liau po per­trau­kos. Ko­le­ga A. Ma­tu­las. Oi, kaip svar­bu da­bar. Klau­sau.

A. MATULAS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, mo­bi­liuo­siuo­se te­le­fo­nuo­se yra ga­li­my­bė pa­si­tik­rin­ti, kiek de­ci­be­lų triukš­mo yra sa­lė­je. Kal­bant ger­bia­ma­jam V. P. An­driu­kai­čiui, pa­žiū­rė­jo­me, triukš­mas vir­ši­jo 90 de­ci­be­lų. O sa­lė­se lei­džia­ma iki 70. Kal­bant P. Gra­žu­liui, vir­ši­jo per 100. Ko­le­gos, la­bai pra­šau vi­sų ar­ba Sei­mo va­do­vy­bės kaip nors įves­ti, re­gu­liuo­ti gar­są, ar­ba vi­siems, ku­rie kal­ba­te sa­lė­je, kaž­kaip re­gu­liuo­ti. Nes nuo­lat sė­dint, kai…

PIRMININKAS. Ačiū. Pra­šau kal­bė­ti. (Triu­kš­mas sa­lė­je) J. Raz­ma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, man at­ro­do, pir­mas at­ve­jis per vi­sus Sei­mus, kai tu­ri­me net tris opo­zi­ci­nių frak­ci­jų re­zo­liu­ci­jas, ver­ti­nan­čias Vy­riau­sy­bės veik­lą. Šiaip opo­zi­ci­ja anks­čiau, ma­tyt, pa­ro­dy­da­vo di­des­nį bran­du­mą, su­ge­bė­da­vo iš kar­to pa­ra­šy­ti ben­drą re­zo­liu­ci­ją, ku­rio­je pa­mė­gin­da­vo kaip nors pra­smin­giau pa­sa­ky­ti Vy­riau­sy­bei es­mi­nius trū­ku­mus, pras­min­gus pa­lin­kė­ji­mus dėl to­les­nės veik­los. Da­bar, man at­ro­do, tas fak­tas, kad tu­ri­me tris re­zo­liu­ci­jas, at­spin­di pa­pras­čiau­siai opo­zi­ci­jos no­rą iš­nau­do­ti šį mik­ro­fo­ną po­pu­lis­ti­niam pa­kal­bė­ji­mui, ne dau­giau. Ir tiek.

Da­bar jei­gu kal­bė­tu­me apie tų re­zo­liu­ci­jų tu­ri­nį, tai iš tik­rų­jų ten ga­li­ma ras­ti daug ne­ob­jek­ty­vių, ne­pa­grįs­tų kal­ti­ni­mų, kar­tais keis­tų kal­ti­ni­mų. Pa­vyz­džiui, Dar­bo par­ti­jos at­sto­vų pa­teik­to­je re­zo­liu­ci­jo­je Vy­riau­sy­bė kal­ti­na­ma dėl to, kad ne­bu­vo įves­ti tie­sio­gi­niai me­rų rin­ki­mai. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, čia bent jau tu­rė­ki­me są­ži­nės pri­si­im­ti tą at­sa­ko­my­bę sau, jei­gu mes ne­su­ge­bė­jo­me ben­drai su­si­tar­ti dėl me­ro sta­tu­so, jei­gu frak­ci­jos skir­tin­gai bal­sa­vo, tai ką čia ste­buk­lin­go ga­lė­jo pa­da­ry­ti Vy­riau­sy­bė, kad tie tie­sio­gi­niai me­rų rin­ki­mai at­si­ras­tų. Ar­ba frak­ci­jos „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ re­zo­liu­ci­jos kal­ti­ni­mas, kad ne­ap­tar­ti Vy­riau­sy­bės ata­skai­to­je ar­ti­miau­sio lai­ko­tar­pio Vy­riau­sy­bės pri­ori­te­tai. Iš tik­rų­jų ne­tin­gint ga­li­ma at­si­vers­ti tą ata­skai­tos ant­rą­ją pu­sę ir ten pa­ma­ty­si­me, kad yra aiš­kiai su­ra­šy­ti 2011 m. Vy­riau­sy­bės pri­ori­te­tai. Gal­būt re­zo­liu­ci­jos au­to­riai tiek ne­su­ge­bė­jo pa­dary­ti.

Kal­ti­ni­mas, kad bu­vo ne­sėk­min­ga Vy­riau­sy­bės re­gio­ni­nė po­li­ti­ka. Jei­gu ati­džiau Sei­mo na­riai sek­tų, bū­tų at­krei­pę dė­me­sį į ne­se­niai pa­skelb­tus vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ro sta­tis­ti­nius duo­me­nis, ku­rie aki­vaiz­džiai at­sklei­dė, kad tie anks­čiau bu­vę skir­tu­mai tarp at­ski­rų re­gio­nų yra ge­ro­kai iš­si­ly­gi­nę, ir tai nė­ra be tos kryp­tin­gos po­li­ti­kos teik­ti di­des­nę pa­ra­mą ati­tin­ka­miems at­si­lie­kan­tiems re­gio­nams. Man iš vi­so keis­ta, kur opo­zi­ci­ja su­ra­do tuos sta­tis­ti­nius duo­me­nis, kad Lie­tu­vos BVP 2010 m. nu­kri­to iki 53 % Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių vi­dur­kio, o 2009 m. ne­va sie­kė 65 %. Kai yra la­bai aiš­kiai Vy­riau­sy­bės pa­teik­ta ata­skai­ta, kad per 2010 m. BVP Lie­tu­vo­je pa­ki­lo 1,3 %. Kiek ta­da tu­rė­jo Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­kil­ti, kad tas san­ty­kis bū­tų taip pa­blo­gė­jęs. Čia ne­su­pran­tu aš tos sta­tis­ti­kos ir tų ly­gi­ni­mų.

Vi­siš­kai ne­tei­sin­gas tei­gi­nys, kad 2010 m. suž­lug­dy­tos de­ry­bos su stra­te­gi­niu in­ves­tuo­to­ju į ato­mi­nę elek­tri­nę. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, jei­gu jūs ne­ski­ria­te bu­vu­sio kon­kur­so nuo de­ry­bų, ku­rios pra­si­dė­jo tik per ki­tą lai­ko­tar­pį ir vyks­ta 2011 m., tik­rai čia yra opo­zi­ci­jos pro­ble­ma. Jei­gu ra­šy­tu­mė­te, kad ne­sėk­min­gas kon­kur­sas, tai aš ga­lė­čiau su­pras­ti. Bet aš mi­nė­jau, kad kon­kur­so bū­du ne­la­bai rei­kė­jo ir ti­kė­tis, kad mes gau­si­me tą stra­te­gi­nį in­ves­tuo­to­ją, gal­būt Vy­riau­sy­bės at­sto­vai apie tai ob­jek­ty­viau ga­lė­jo kal­bė­ti, kad vi­siš­kai bus nor­ma­lus re­zul­ta­tas, jei­gu kon­kur­sas ne­įvyks.

Ne­ga­liu su­tik­ti, pa­vyz­džiui, su kal­ti­ni­mais, kad trūks­ta dė­me­sio kul­tū­rai, švie­ti­mui, kad ma­ži švie­ti­mo dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mai. Ži­no­ma, jie nė­ra aukš­ti, kaip ir ap­skri­tai Lie­tu­vos gy­ven­to­jų įvai­rių sri­čių at­ly­gi­ni­mai yra kuk­lūs. Bet, šiaip ar taip, Vy­riau­sy­bė dar pa­da­rė tą žings­nį 2009 m. pra­džio­je, kai iš­skir­ti­nai bu­vo pa­di­din­ti pe­da­go­gų at­ly­gi­ni­mai. Ir san­ty­ki­nai pe­da­go­gų at­ly­gi­ni­mas ša­lies vi­du­ti­nio at­ly­gi­ni­mo at­žvil­giu da­bar yra aukš­čiau­sias, koks yra bu­vęs. Ži­no­ma, aš kal­bu apie san­ty­ki­nius dy­džius. Tar­ki­me, aš pa­si­do­mė­jau vie­no­je Že­mai­ti­jos gim­na­zi­jo­je: vi­du­ti­nis mo­ky­to­jo at­ly­gi­ni­mas, kaip sa­ko­ma, „ant po­pie­riaus“ yra 3600 Lt. Tai vis tiek nė­ra toks jau blo­gas at­ly­gi­ni­mas. Ga­lė­siu, kas do­mė­sis, nu­ro­dy­ti ir tos gim­na­zi­jos pa­va­di­ni­mą.

To­liau. Aš ma­nau, kad ne­tei­sin­ga kal­tin­ti, kad blo­ga pa­dė­tis ir svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mo­je. Šiaip ar taip, svei­ka­tos drau­di­mo fon­das yra kaip tik ge­ras pa­vyz­dys, kur yra su­ba­lan­suo­tos įplau­kos, yra re­zer­vas, pas­ku­ti­niu me­tu pa­ge­rin­tas fi­nan­sa­vi­mas pir­mi­nės gran­dies, pa­si­tvar­kius šiek tiek ra­cio­na­liai, ant­ri­nė­je gran­dy­je yra su­tau­py­ta per 100 mln. iš­lai­dų ir pa­ga­liau pra­dė­ti tram­dy­ti vais­tų ant­kai­niai. Tai ir­gi vis­kas yra pa­cien­tų la­bui. Šiaip ar taip, pa­žy­mė­čiau, kad opo­zi­ci­ja, kiek jau sten­gė­si tų prie­kaiš­tų pa­reikš­ti, yra be­veik pu­sė mi­nist­rų, kur nie­ko nei­gia­mo ne­su­ge­bė­jo pa­sa­ky­ti. Pa­vyz­džiui, nie­ko nei­gia­mo ne­su­ge­bė­jo su­ras­ti že­mės ūkio po­li­ti­kos sri­ty. Aš ma­nau, kad opo­zi­ci­ja taip pat tu­rės drą­sos pri­pa­žin­ti, kaip daž­nai iš­girs­ta­me su­si­ti­ki­muo­se su žem­dir­biais, kad da­bar­ti­nis že­mės ūkio mi­nist­ras yra be­ne ge­riau­siai dir­ban­tis mi­nist­ras iš vi­sų bu­vu­sių. Nie­ko nei­gia­mo ne­su­ge­bė­ta pa­reikš­ti, pa­vyz­džiui, tei­sin­gu­mo mi­nist­rui, nors ga­lė­jo opo­zi­ci­ja tei­gia­mai įver­tin­ti jo pa­stan­gas įve­dant tvar­ką įka­li­ni­mo įstai­go­se. Nie­ko nei­gia­mo, tarp kit­ko, ir už­sie­nio po­li­ti­kos sri­ty­je, la­bai svar­bio­je. Kraš­to ap­sau­gos sri­ty­je, kur, be­je, opo­zi­ci­ja…

PIRMININKAS. Li­ko 5 se­kun­dės.

J. RAZMA (TS-LKDF). (Pa­bai­ga, pas­ku­ti­nį sa­ki­nį.) …kur, be­je, opo­zi­ci­ja ga­lė­jo tei­gia­mai pa­mi­nė­ti, kad mi­nist­rei tik­rai nė­ra taip pa­pras­ta iš­spręs­ti tos sis­te­mos funk­cio­na­vi­mą su ge­ro­kai su­ma­žin­tu biu­dže­tu…

PIRMININKAS. Ačiū, ačiū.

J. RAZMA (TS-LKDF). …per­ei­ti prie pro­fe­sio­na­lios ar­mi­jos ir t. t.

PIRMININKAS. Ačiū. Lai­kas bai­gė­si. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, kaip esam su­ta­rę, da­bar yra dis­ku­si­jos per­trau­ka, po per­trau­kos pir­mas dis­ku­si­jo­je kal­bės V. Val­kiū­nas, nes jis pa­gal są­ra­šą. Kol kas tu­ri­me tris re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tus, jei­gu au­to­riai ne­at­si­ims, tai dėl vi­sų tri­jų bus bal­suo­ja­ma, pa­gal Sta­tu­tą dėl kiek­vie­nos. Jei­gu kai ku­rių ne­liks, au­to­riai nu­spręs­tų at­si­sa­ky­ti, tai bus ma­žiau bal­sa­vi­mų. Bet bal­suo­ja­ma bus pa­gal Sta­tu­tą, ar pri­tar­ti be re­da­ga­vi­mo, ar re­da­guo­ti, tai čia jau sprę­si­te po per­trau­kos po­pie­ti­nia­me po­sė­dy­je.

 

13.22 val.

Dis­ku­si­ja „Fi­nan­si­nė kon­so­li­da­ci­ja ir vals­ty­bės sko­li­ni­mo­si su­val­dy­mas“

 

Da­bar pra­de­da­me par­la­men­ti­nę dis­ku­si­ją „Fi­nan­si­nė kon­so­li­da­ci­ja ir vals­ty­bės sko­li­ni­mo­si su­val­dy­mas“. Pra­ne­šė­ja – fi­nan­sų mi­nist­rė I. Ši­mo­ny­tė ir pa­pil­dan­tis pra­ne­šė­jas – K. Gla­vec­kas. Kvie­čiu fi­nan­sų mi­nist­rę į tri­bū­ną. Pra­šy­čiau pra­ne­šė­jus, ka­dan­gi me­džia­ga iš­da­lin­ta, vi­si su­si­pa­ži­no, ak­cen­tuo­ti tik es­mi­nius da­ly­kus ir ne­iš­nau­do­ti jums pri­klau­san­čio mak­si­ma­laus lai­ko, kad dau­giau lai­ko lik­tų dis­ku­si­jai ir iš­klau­sy­tu­me Sei­mo na­rių nuo­mo­nę, ku­rią vė­liau rei­kės api­ben­drin­ti.

Kal­ba fi­nan­sų mi­nist­rė.

I. ŠIMONYTĖ. Dė­ko­ju, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, dė­ko­ju už ga­li­my­bę kal­bė­ti ple­na­ri­nia­me po­sė­dy­je to­kia ak­tu­a­lia šian­dien te­ma kaip vals­ty­bės sko­la, jos di­na­mi­ka ir per­spek­ty­vos. Ži­no­ma, ma­no kal­ba ne­bus nei per­pus to­kia įdo­mi kaip ger­bia­mo­jo po­no V. Val­kiū­no, ta­čiau ti­kiuo­si, kad man pa­vyks at­liep­ti bent jau į da­lį pa­sta­bų, ku­rias te­ko iš­girs­ti svars­tant Vy­riau­sy­bės ata­skai­tą.

Ma­nau, kad itin pras­min­ga kal­bė­ti die­ną po to, kai Vy­riau­sy­bė pa­tvir­ti­no Kon­ver­gen­ci­jos pro­gra­mą, tai yra do­ku­men­tą, ku­ris nu­sa­ko to­les­nę Vy­riau­sy­bės stra­te­gi­ją, už­tik­ri­nant vie­šų­jų fi­nan­sų ko­ky­bę, ne tik kaip iš­tai­sy­si­me per­vir­ši­nį de­fi­ci­tą ir su­ba­lan­suo­si­me biu­dže­tą, bet ir kaip to­kiu bū­du ga­ran­tuo­si­me, kad Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ne­pri­slėgs ne­adek­va­ti sko­los naš­ta, o sko­los ap­tar­na­vi­mo iš­lai­dų au­gi­mas bus su­val­dy­tas.

Ne­sun­ku bu­vo nu­spė­ti, kad ta­da, kai nu­rims de­ba­tai dėl de­fi­ci­to ma­ži­ni­mo prie­mo­nių, t. y. iš­lai­dų ma­ži­ni­mo ir mo­kes­čių di­di­ni­mo, ku­rie bu­vo pa­grin­di­nė te­ma 2009 m. ir ren­giant 2010 m. biu­dže­to pro­jek­tus, stai­ga bus „at­si­to­kė­ta“, kiek mums kai­nuo­ja gy­ve­ni­mas ne pa­gal pa­ja­mas, ir ne­va pra­sko­lin­ta Lie­tu­va taps ma­din­giau­sia de­ba­tų te­ma. In­tui­ty­vus su­vo­ki­mas, kad sko­la yra pro­ble­ma, bū­din­gas net tiems žmo­nėms, ku­rie ypa­tin­gai ne­si­do­mi fi­nan­sais. Ir ne­abe­jo­ti­nai, ka­da sko­los klau­si­mas yra gvil­de­na­mas at­sie­tai nuo de­fi­ci­to klau­si­mo, t. y. nuo prie­žas­ties klau­si­mo, la­bai leng­va ban­dy­ti žmo­nėms įpirš­ti įsi­ti­ki­ni­mą ar ban­dy­ti juos įti­kin­ti, kad yra sko­li­na­ma­si ne­ži­nia kam ki­tam, ne­gu biu­dže­te pa­tvir­tin­tam pa­ja­mų ir iš­lai­dų skir­tu­mui fi­nan­suo­ti.

Dar kar­tą ten­ka pa­kar­to­ti tą pa­tį, kad au­gan­ti sko­la yra de­fi­ci­to se­suo dvy­nė, to­dėl sko­li­ni­ma­sis ne­at­si­ran­da iš nie­ko ki­to kaip tik iš pa­ja­mų ir iš­lai­dų ne­ati­ti­ki­mo. Sa­vo ruož­tu pa­ja­mų ir iš­lai­dų ne­ati­ti­ki­mo, t. y. de­fi­ci­to, prie­žas­tys jau bu­vo kar­to­tos ne kar­tą. Tai ir ne­su­kaup­tas re­zer­vas ikik­ri­zi­niais lai­ko­tar­piais, ką bu­vo ga­li­ma pa­da­ry­ti, ir bu­mi­nių pa­ja­mų su­men­ki­mas, stai­giai lei­džian­tis eko­no­mi­kai, pri­si­me­nant, kad pa­grin­di­niais biu­dže­to mai­tin­to­jais iki kri­zės bu­vo stai­giai stab­dę ūkio sek­to­riai, t. y. ne­kil­no­ja­ma­sis tur­tas, pre­ky­ba, fi­nan­si­nis tar­pi­nin­ka­vi­mas, na, ir įsi­pa­rei­go­ji­mai, su­si­ję su iš­lai­do­mis, ku­rie pri­im­ti 2007–2008 m., bu­vo iš es­mės vien il­ga­lai­kiai, tai yra nuo­lat mo­kė­ti di­des­nes pen­si­jas, at­ly­gi­ni­mus, ku­riems fi­nan­suo­ti bu­vo nu­ma­ty­tos lai­ki­nos pa­ja­mos. Tai­gi, ne­pai­sant spren­di­mų, pri­im­tų sie­kiant ma­žin­ti de­fi­ci­tą, jis iš­li­ko aukš­tas, o to­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis sko­la ne­aug­ti tie­siog ne­ga­li.

Ne­bi­jau bū­ti ne­po­pu­lia­ri ir pa­mi­nė­siu taip pat, kad da­lis sko­los pa­di­dė­ji­mo ten­ka ir ati­dė­lio­ji­mui tų spren­di­mų, ku­riuos anks­čiau ar vė­liau vis tiek te­ko pri­im­ti at­si­žvel­giant į tai, kad to­kio ly­gio įsi­pa­rei­go­ji­mai tie­siog ne­pa­ke­lia­mi Lie­tu­vo­je esan­čiam vie­šų­jų fi­nan­sų per­skirs­ty­mo ly­giui. Vis dėl­to ne­pri­si­me­nu, kad ku­ris nors iš da­bar­ti­nių kri­ti­kų, vie­šai ne­va per­gy­ve­nan­čių dėl sko­los, Vy­riau­sy­bės veik­los pra­džio­je bū­tų siū­lęs sku­biai ir ra­di­ka­liai ma­žin­ti iš­mo­kas, at­ly­gi­ni­mus ir ki­tas 2008 m. švie­žiai ir stip­riai pa­di­dė­ju­sias iš­lai­das.

Tai­gi de­fi­ci­tas ir sko­la ga­lė­jo bū­ti ma­žes­ni, jei­gu tie spren­di­mai, ku­rie bu­vo pri­im­ti vė­liau, bū­tų bu­vę pri­im­ti anks­čiau. De­fi­ci­tas ir sko­la ga­lė­jo bū­ti ma­žes­ni, jei­gu iš­lai­dos 2009–2010 m. bū­tų ma­žin­tos, o mo­kes­čiai di­din­ti dau­giau nei re­a­liai bu­vo. Ga­liau­siai de­fi­ci­tas ir ati­tin­ka­mai sko­la ga­lė­jo bū­ti ma­žes­ni, jei­gu spren­di­mai dėl iš­lai­dų di­di­ni­mo 2008 m. iš vi­so ne­bū­tų bu­vę pri­im­ti.

Mes nepa­si­el­gė­me taip, kaip pa­si­el­gė ver­slas, ku­ris dėl kri­zės su­ma­žė­jus pa­ja­moms į 2006–2007 me­tų ly­gį vi­sas iš­lai­das taip pat sten­gė­si su­grą­žin­ti į tuos lai­ko­tar­pius. No­rė­čiau pri­min­ti, kad į vals­ty­bės pa­ja­mų ly­gį, t. y. į 2007 m., iš es­mės su­grį­žo tik vals­ty­bės tar­nau­to­jų at­ly­gi­ni­mai. Taip elg­tis Lie­tu­va ga­lė­jo tik to­dėl, kad iki kri­zės sko­la bu­vo ga­na nuo­sai­ki. To­dėl net ir stip­riai dėl di­de­lių de­fi­ci­tų per 2009–2010 m. iš­au­gu­si vals­ty­bės sko­la 2010 m. pa­bai­go­je bu­vo vie­na ma­žiau­sių Eu­ro­pos Są­jun­go­je.

Eu­ros­ta­tas ką tik pa­skel­bė Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių de­fi­ci­to ir sko­los sta­tis­ti­ką už 2010 m. Duo­me­nys liu­di­ja, kad de­fi­ci­to kri­zės lai­ko­tar­pio ne­iš­ven­gė fak­tiš­kai nė vie­na Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė, sky­rė­si tik de­fi­ci­to ly­gis. Sko­la per kri­zę taip pat iš­au­go vi­so­se vals­ty­bė­se na­rė­se; kai ku­rio­se jų, kaip Es­ti­jo­je, Šve­di­jo­je, dėl BVP au­gi­mo ir su­ba­lan­suo­tų fi­nan­sų jau 2010 m. sko­la pra­dė­jo ma­žė­ti. Ta­čiau džiaug­tis tuo, kad Eu­ro­pos Są­jun­gos 21 vals­ty­bės sko­la yra di­des­nė nei mū­sų, yra tas pats, kas džiaug­tis de­gan­čiu kai­my­no tvar­tu. Lie­tu­va ga­lė­jo sau leis­ti to­kį sko­los prie­au­gį tik to­dėl, kad iki kri­zės tie­siog ne­spė­jo daug pri­sis­ko­lin­ti. Ta­čiau jei­gu sko­la augs ir to­liau, per ki­tą kri­zę to­kios ga­li­my­bės ga­li ir ne­bū­ti. Be to, kur kas la­biau nei dau­ge­liui mis­ti­nis sko­los skai­čius kan­džio­ja­si sko­los ap­tar­na­vi­mo iš­lai­dos, ku­rias kas­met ten­ka ati­dė­ti pla­nuo­jant me­tų biu­dže­tą ir ku­rios iš­spau­džia ki­tas iš­lai­das. Nors pats sko­li­ni­ma­sis dėl nuo­sek­liai vyk­dy­to de­fi­ci­to ma­ži­ni­mo Lie­tu­vai at­pi­go, tai yra pa­lū­ka­nų nor­mos nuo 2009 m. aukš­tu­mų su­ma­žė­jo žen­kliai, o truk­mės, ku­riom sko­li­na­ma, pail­gė­jo, su­kaup­tos sko­los ap­im­tis le­mia, kad sko­lai ap­tar­nau­ti biu­dže­te tu­ri­me re­zer­vuo­ti apie 2 mlrd. Lt per me­tus. Tai­gi dar kar­tą pa­kar­to­siu, kad sko­los au­gi­mo su­val­dy­mas yra pir­mu­ti­nis už­da­vi­nys.

Sko­los au­gi­mo su­val­dy­ti ki­taip kaip su­val­dant de­fi­ci­tą, tai yra ir to­liau spar­čiai ma­žin­ti ne­ati­ti­ki­mą tarp pa­ja­mų ir iš­lai­dų ir ga­liau­siai su­ba­lan­suo­ti biu­dže­tus, tie­siog ne­įma­no­ma, to­dėl Vy­riau­sy­bės pro­jek­tuo­ja­ma fi­nan­sų po­li­ti­ka ir to­liau nu­ma­to nuo­sek­lų de­fi­ci­to ma­ži­ni­mą.

2011 m. biu­dže­to pro­jek­tai bu­vo pa­tvir­tin­ti su pla­nuo­ja­mu 5,8 pro­cen­to BVP de­fi­ci­tu. Pri­me­nu, kad šiam ro­dik­liui pa­siek­ti bu­vo de­ri­na­mos dvi es­mi­nės prie­mo­nės: iš­lai­dų įšal­dy­mas, iš­sky­rus ne­iš­ven­gia­mus at­ve­jus, bei mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­mo ge­ri­ni­mas, pri­ar­ti­nant pa­ja­mas iš PVM ir ak­ci­zų prie il­ga­me­čių šių mo­kes­čių ba­zių ir pa­ly­gi­na­mų vals­ty­bių re­zul­ta­tų.

Šių me­tų pra­džio­je, ga­vę pra­ėju­sių me­tų me­ti­nius sta­tis­ti­kos duo­me­nis, at­nau­ji­no­me cen­tri­nį mak­ro­e­ko­no­mi­nį sce­na­ri­jų ir pa­ge­ri­no­me pa­grin­di­nių ro­dik­lių prog­no­zes. BVP au­gi­mo va­rik­liu šiais me­tais iš­liks eks­por­tas ir in­ves­ti­ci­jų stip­rė­ji­mas. To­dėl at­nau­jin­tos mak­ro­e­ko­no­mi­kos ro­dik­lių pro­jek­tas ne­reiš­kia pro­por­cin­go biu­dže­to pa­ja­mų pa­di­dė­ji­mo, ką la­bai ko­rek­tiš­kai pa­mi­nė­jo po­nas V. P. An­driu­kai­tis. Kai pa­grin­di­niai biu­dže­to mai­tin­to­jai yra var­to­ji­mo mo­kes­čiai, ku­rie ne­tai­ko­mi nei eks­por­tui, nei in­ves­ti­ci­joms, ki­taip ir ne­ga­li bū­ti. Ta­čiau dėl ge­res­nių dar­bo rin­kos ir var­to­ji­mo per­spek­ty­vų tei­gia­mas po­vei­kis vie­šie­siems fi­nan­sams ne­abe­jo­ti­nai bus. Ma­no­me, kad jis sieks apie 600 mln. Lt vi­suo­se biu­dže­tuo­se. Pri­me­nu, kad tai nė­ra per­tek­li­nės pa­ja­mos ir nė­ra joks per­tek­lius ap­skri­tai, tai tie­siog ma­žes­nis ne­ati­ti­ki­mas tarp pa­ja­mų ir iš­lai­dų.

Tai­gi per­vir­šio de­fi­ci­to pro­ce­dū­ra, o ir sko­los su­val­dy­mo lo­gi­ka rei­ka­lau­ja, kad pa­ja­mos, gau­tos dėl ge­res­nių eko­no­mi­kos re­zul­ta­tų, nei bu­vo prog­no­zuo­ti biu­dže­tą ren­giant, bū­tų nau­do­ja­mos iš­im­ti­nai grei­tes­nei kon­so­li­da­ci­jai, tai yra spar­tes­niam de­fi­ci­to ma­ži­ni­mui. To rei­ka­lau­ja ir Fis­ka­li­nės draus­mės įsta­ty­mas. To­dėl Kon­ver­gen­ci­jos pro­gra­ma pro­jek­tuo­ja šiems me­tams am­bi­cin­ges­nę de­fi­ci­to už­duo­tį – 5,3 pro­cen­to BVP, šio tiks­lo su­griež­ti­ni­mas at­lie­pia ir skep­ti­kų nuo­gąs­ta­vi­mams, kad Vy­riau­sy­bė, užuot sie­ku­si įgy­ven­din­ti am­bi­cin­gus mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­mo pa­ge­ri­ni­mo tiks­lus, tie­siog pa­si­nau­dos pa­lan­kes­ne ūkio rai­da, nes į biu­dže­tą gau­ti li­tai ne­va ne­kve­pia – ne­aiš­ku, iš ko jie gau­ti, iš še­šė­lio ar iš eko­no­mi­kos. No­rė­čiau pa­brėž­ti, kad pa­ja­mos pla­nuo­ja­mos re­mian­tis prie­lai­do­mis, ir prie­lai­dų ati­ti­ki­mą fak­tui pa­tik­rin­ti, kai fak­ti­niai duo­me­nys yra gau­na­mi, nė­ra su­dė­tin­ga. Ir tai bus nuo­sek­liai da­ro­ma, nes pir­miau­sia pa­tys sau no­ri­me at­sa­ky­ti į klau­si­mą, kiek sėk­min­gi ban­dy­mai su­rink­ti dau­giau mo­kes­čių, ne­ke­liant pa­čių mo­kes­čių.

Vien dėl ge­res­nio eko­no­mi­nės rai­dos sce­na­ri­jaus su­griež­tin­to de­fi­ci­to tiks­lo pa­siek­ti ne­pa­vyk­tų. Tai­gi Vy­riau­sy­bė nuo­sek­liai kė­lė ir to­liau ke­lia sau tuos pa­čius už­da­vi­nius, ku­riuos kė­lė me­tų pra­džio­je: vi­sais bū­dais ma­žin­ti ven­gian­čių prie­vo­lių ir (…) jas ki­tiems sa­vo ben­dra­pi­lie­čiams ga­li­my­bes tai da­ry­ti. Prog­no­zuo­ja­me, kad 5,3 pro­cen­to de­fi­ci­to tiks­las bus šie­met pa­siek­tas. To­kiu at­ve­ju vals­ty­bės sko­la, skai­čiuo­jant pro­cen­tais nuo BVP, me­tų ga­le tu­rė­tų siek­ti kiek dau­giau nei 38 %, tai yra iš es­mės bus to pa­ties ly­gio kaip 2010 me­tų ga­le. Ži­no­ma, ab­so­liu­čia su­ma sko­la pa­di­dės. Tą di­dė­ji­mą at­svers va­di­na­ma­sis ba­zės efek­tas. Vis dėl­to au­gi­mas bus ga­nė­ti­nai nuo­sai­kus, pa­ly­gin­ti su 2009 ar 2010 m., nes kiek vir­šys 3 mlrd. Lt, ne­įskai­tant ga­li­mo pa­si­ren­gi­mo 2012 me­tų eu­ro­ob­li­ga­ci­jos iš­pir­ki­mui.

Ky­la klau­si­mas – kas to­liau? Ka­dan­gi Lie­tu­va yra įsi­pa­rei­go­ju­si pa­nai­kin­ti per­vir­ši­nį de­fi­ci­tą iki ki­tų me­tų pa­bai­gos, at­sa­ky­mas tar­si aiš­kus: de­fi­ci­tas tu­ri bū­ti ma­žes­nis nei 3 % BVP jau 2012 me­tais. Ar bus leng­va tai pa­siek­ti? Ne­pai­sant at­nau­jin­to mak­ro­e­ko­no­mi­kos sce­na­ri­jaus, ku­ris pro­jek­tuo­ja ge­ro­kai pa­lan­kes­nius 2012–2014-uo­sius nei pra­ėju­sių me­tų ru­de­nį, to ne­pa­kaks. 2012–2014 m., kaip ir 2010 ir 2011 m., tam tik­ros iš­lai­dos augs au­to­ma­tiš­kai. Ir jų au­gi­mas bus ne­men­kas, ypač ki­tais me­tais. Tarp jų vi­sų pir­ma sko­los ap­tar­na­vi­mo iš­lai­dos, gy­ve­ni­mo ne pa­gal pa­ja­mas pa­sek­mė, ir 2012 m. ko­fi­nan­sa­vi­mo po­rei­kis, nuo ku­rio sa­vo ruož­tu pri­klau­so ir mak­ro­e­ko­no­mi­kos sce­na­ri­jaus re­a­lu­mas. 2011 m. (…) klau­si­mus, ku­riuos svars­tė­me 2010 m. ga­le – ar gy­ve­ni­mas jau pa­ge­rė­jo tiek, kad ga­lė­tu­me iš­leis­ti tiek pat, kiek iš­leis­da­vo­me anks­čiau dar­bo už­mo­kes­čio fon­dams ar įvai­rioms iš­mo­koms? Jei­gu nu­tar­tu­me, kad ga­li­me, nes per­spek­ty­vos jau ge­rė­ja, to­dėl nė­ra čia ko lauk­ti, kol nuo­bo­dūs žmo­nės iš Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos su­kurs su­ba­lan­suo­tą biu­dže­tą, ku­rį tik pa­tys gar­bi­na, juo la­biau kad rin­ki­mai ant no­sies, rei­kia pa­si­reng­ti pa­pil­do­mam 1 mlrd. 600 mln. Lt iš­lai­dų šuo­liui, jei­gu vi­sos su­ma­žin­tos iš­lai­dos grą­ži­na­mos į anks­tes­nį ly­gį, o ki­tos iš­lai­dos ne­ma­ži­na­mos. Tu­rint min­ty­je, kad 70 % mū­sų vi­sų iš­lai­dų ten­ka so­cia­li­nei ap­sau­gai, švie­ti­mui ir svei­ka­tos ap­sau­gai, kal­bė­ti apie re­a­lis­tiš­ką iš­lai­dų su­ma­ži­ni­mą kaž­kur ki­tur, 2 mlrd. iš­lai­dų su­ma­ži­ni­mą kaž­kur ki­tur, ga­li tik tie, ku­rie šian­dien nė­ra at­sa­kin­gi už biu­dže­to ren­gi­mą. Vi­sų stu­di­jų ar moks­li­nių ty­ri­mų at­si­sa­ky­mas, ko­man­di­ruo­čių ir au­to­mo­bi­lių par­kų su­ma­ži­ni­mas ne­at­stos net šim­to­sios pro­ble­mos da­lies. Biu­ro­kratai, ku­riais ir­gi daž­nai švais­to­ma­si kaip ar­gu­men­tu, pri­min­siu, yra vie­nin­te­liai grį­žę į 2007 m.

Tai­gi 2012–2014 m. nu­brė­žiau du sce­na­ri­jus – pe­si­mis­ti­nį ir kon­ver­gen­ci­jos. Tai ma­no ver­ti­ni­mas ir jis at­spin­di nuo­sek­lų as­me­ni­nį įsi­ti­ki­ni­mą, kad nė­ra di­des­nės pro­ble­mos už sko­lą. Iš skaid­rės ga­li­te ma­ty­ti, kaip ma­žė­tų ato­trū­kis tarp pa­ja­mų ir iš­lai­dų per 2012–2014 m. abiem at­ve­jais. Aki­vaiz­du, kad jis ma­žė­tų ir nie­ko ne­da­rant, tik lei­džiant iš­lai­doms grįž­ti į bu­vu­sį ly­gį, to­liau au­gi­nant sko­los ap­tar­na­vi­mo iš­lai­das, ta­čiau su­si­lai­kant nuo pa­pil­do­mo iš­lai­dų di­di­ni­mo 2013–2014 m. To­kiu at­ve­ju Mast­rich­to kri­te­ri­jų ati­tik­tu­me tur­būt 2014 m. Yra ir ri­zi­kos. Jei­gu šie­met ne­pa­vyk­tų įgy­ven­din­ti už­si­brėž­tos de­fi­ci­to už­duo­ties, krei­vės pa­si­slink­tų aukš­tyn ir 2012–2014 m. skai­čiai taip pat, de­fi­ci­to skai­čiai bū­tų niū­res­ni, o per­vir­ši­nis de­fi­ci­tas bū­tų pa­nai­kin­tas gal­būt 2015–2016 m. Tai gal ga­li­ma taip gy­ven­ti, ypač kai Mast­rich­to kri­te­ri­jai daž­niau­siai su­pran­ta­mi ir ban­do­mi pa­teik­ti ne kaip svei­kos eko­no­mi­kos mi­ni­ma­lūs kri­te­ri­jai, o kaip nuo že­mės ati­trū­ku­sių eu­ro­fa­na­ti­kų gar­bi­na­mi sa­vi­tiks­liai sta­bu­kai.

 Ši skaid­rė ro­do, ko­dėl mums ne­tu­ri bū­ti pri­im­ti­na lais­vo­jo kri­ti­mo stra­te­gi­ja, nes ji pa­ro­do sko­los di­na­mi­ką vie­nu ir ki­tu at­ve­ju. Nors, pa­ly­gi­nus sko­los san­ty­kį su BVP, si­tu­a­ci­ja ne­at­ro­do itin grės­min­ga net ne­da­rant nie­ko, vis dėl­to sko­la ap­tar­nau­ja­ma ir re­fi­nan­suo­ja­ma li­tais, o ne pro­cen­tais nuo BVP. Kal­bant apie li­tus, ma­to­me, kad sko­la no­mi­na­liai li­tais aug­tų net ir lai­kan­tis Kon­ver­gen­ci­jos sce­na­ri­jaus, ta­čiau sko­los prie­au­gis per 2012–2014 m. bū­tų dvi­gu­bai ma­žes­nis, ne­gu tie­siog lū­ku­riuo­jant, kol per­tek­li­nį de­fi­ci­tą iš­lai­žys eko­no­mi­kos au­gi­mas. Ta­čiau net ir tai, ma­no nuo­mo­ne, nė­ra svar­biau­sia.

Kur kas ge­riau ta­ko­skyrą tarp abie­jų sce­na­ri­jų iš­ryš­ki­na skai­čiai, ku­rie at­spin­di sko­los ap­tar­na­vi­mo iš­lai­dų au­gi­mą vie­nu ir ki­tu at­ve­ju. Taip, rin­ki­mi­niai me­tai ne­at­ro­do kaž­ko­kie ypa­tin­gi. 10 mln. Lt skir­tu­mas ga­li pa­si­ro­dy­ti per men­kas, kad kvar­šin­tu­me sau gal­vą dėl to­les­nės kon­so­li­da­ci­jos, ta­čiau jau la­bai grei­tai są­skai­tų sce­na­ri­jus abiem at­ve­jais iš­si­ski­ria ke­liais šim­tais mi­li­jo­nų li­tų, o tai ir yra tik­ros iš­lai­dos, ne mis­ti­nis pro­cen­tas nuo BVP, ku­rias rei­kia ati­dė­ti kas­met ir ku­rios aug­da­mos iš­stu­mia ki­tas biu­dže­to iš­lai­das, tai­gi ir ga­li­my­bes ge­riau fi­nan­suo­ti at­ski­ras sri­tis.

Ar ga­li­ma su­ma­žin­ti sko­los ap­tar­na­vi­mo iš­lai­das? Ga­li­ma bu­vo tam iš­leis­ti ma­žiau, apie ką čia la­bai daug kal­bė­jo po­nas V. Žie­me­lis, jei­gu Lie­tu­vos kre­di­to­riu­mi bū­tų ta­pu­sios tarp­tau­ti­nės ins­ti­tu­ci­jos – Eu­ro­pos Są­jun­ga ir Tarp­tau­ti­nis va­liu­tos fon­das, o ne fi­nan­sų rin­kos. Da­bar ne­re­tai apie tai kal­ba­ma, pa­brė­žia­ma, kad ne­si­sko­lin­ti iš Eu­ro­pos Są­jun­gos ir Va­liu­tos fon­do bu­vu­si klai­da. Gal­būt. La­bai leng­va ver­tin­ti post fac­tum da­bar, kai jau ži­nai, kad 2009 m. eko­no­mi­ka nu­kri­to be­veik 15 %. Bet no­rė­čiau pri­min­ti, kad 2008 m. ru­de­nį Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos prog­no­zė apie 7 % kri­ti­mą daug kam at­ro­do eks­cen­triš­ka. Be to, jei­gu tai bu­vo klai­da, ne­la­bai aiš­ku, kie­no klai­da tai bu­vo. Juk žvel­giant at­gal taip pat ga­li­ma kon­sta­tuo­ti, kad kreip­tis tarp­tau­ti­nės fi­nan­si­nės pa­ra­mos ai­bė prie­žas­čių bu­vo, jei jų bu­vo jau 2008 m. ru­dens pra­džio­je, po (…) ko­lap­so, kai bu­vo aiš­ku, kad finan­sų rin­kos Lie­tu­vai ne­ži­no­mam lai­ko­tar­piui yra už­ver­tos. To­dėl nė­ra daug pri­dė­ti­nės ver­tės gvil­den­ti klau­si­mo, kas bū­tų bu­vę, jei­gu bū­tų bu­vę. Vie­na aiš­ku, kad tuo pa­čiu me­tu kal­bė­ti apie TVF pa­sko­lą ir kri­ti­kuo­ti de­fi­ci­to ma­ži­ni­mo stra­te­gi­ją yra tie­siog de­ma­go­giš­ka. Ga­liau­siai sun­kiai įsi­vaiz­duo­ju ger­bia­mą­jį Sei­mą šių me­tų pa­va­sa­rį svar­s­tan­tį to­les­nius mo­kes­čių pa­di­di­ni­mus 2011 m. va­sa­rą, ką tu­rė­jo svars­ty­ti, svars­tė ir pri­ėmė Lat­vi­jos par­la­men­tas prieš ke­le­tą mė­ne­sių vien to­dėl, kad juos la­bai spau­dė tarp­tau­ti­niai kre­di­to­riai. Tai, kad pas­ta­ruo­ju me­tu ne­bu­vo tei­kia­ma svars­ty­ti fak­tiš­kai jo­kių pa­pil­do­mų iš­lai­dų ma­ži­ni­mo ar mo­kes­čių di­di­ni­mo prie­mo­nių, gal­būt ir lei­do kiek už­mirš­ti, kas iš tik­rų­jų yra tarp­tau­ti­nių kre­di­to­rių pa­ra­ma ir ko­kio­mis są­ly­go­mis ji tei­kia­ma.

Ar yra ki­tų bū­dų su­ma­žin­ti sko­los ap­tar­na­vi­mo iš­lai­das? Ba­zi­nės pa­lū­ka­nų nor­mos tik­rai tu­rės ten­den­ci­ją aug­ti, de­ja, o veik­ti ga­li­me tik prie­dą už ri­zi­ką, ku­rio pra­šo in­ves­tuo­to­jai įver­tin­da­mi mus kaip ri­zi­kin­gą part­ne­rį. Šis prie­das pas­ta­ruo­sius dve­jus me­tus nuo­lat ma­žė­jo. Da­bar dar la­biau jį ga­li­me su­ma­žin­ti tik pa­ge­rin­da­mi sa­vo, kaip ša­lies, kre­di­to rei­tin­gus. Pa­ge­rin­ti kre­di­to rei­tin­gus sa­vo ruož­tu ga­lė­tų tik nuo­sek­liai vyk­do­ma de­fi­ci­to ma­ži­ni­mo stra­te­gi­ja. Kol kas Lie­tu­vos rei­tin­gai yra sta­bi­lūs ir rei­tin­gų agen­tū­ros lū­ku­riuo­ja nau­jes­nių duo­me­nų, to­les­nių val­džios veiks­mų, be ki­ta ko, nuo­gąs­tau­da­mos, kad rin­ki­mi­niai me­tai ga­li tap­ti rim­tu iš­ban­dy­mu iki šiol vyk­dy­tai po­li­ti­kai. Pri­me­nu, kad tiek Lat­vi­jos, tiek Es­ti­jos rei­tin­gai pas­ta­ruo­ju me­tu bu­vo pa­ge­rin­ti, be ki­ta ko, ir to­dėl, kad po rin­ki­mų yra tie­siog dau­giau ti­kė­ji­mo po­li­ti­kos tęs­ti­nu­mu. Ga­liau­siai Es­ti­ja ką tik įsto­jo į eu­ro zo­ną, o Lat­vi­jos val­džia pri­ėmė rei­ka­lin­gas de­fi­ci­to am­ži­ni­mo prie­mo­nes.

Nuo 2012 m. pra­si­de­da se­zo­nas, kai kas­met lau­kia ne­ma­ži anks­tes­niais lai­ko­tar­piais iš­leis­tų eu­ro ob­li­ga­ci­jų iš­pir­ki­mai. To­dėl ir esan­tiems val­džio­je, ir pre­ten­duo­jan­tiems jo­je bū­ti ne­ga­li ne­rū­pė­ti, ko­kios ša­lies rei­tin­gų per­spek­ty­vos, ka­dan­gi per­fi­nan­suo­ti se­ną sko­lą bran­ges­ne sko­la nė­ra la­bai pa­trauk­lu nei re­pu­ta­ci­jos, nei sko­los ap­tar­na­vimo iš­lai­dų pras­me. To­dėl ne­la­bai ma­tau ki­to bū­do kaip nuo­sek­liai tęs­ti fi­nan­sų po­li­ti­ką, ku­ri už­tik­ri­na de­fi­ci­to pa­nai­ki­ni­mą ir sko­los su­val­dy­mą, tai yra įgy­ven­din­ti Kon­ver­gen­ci­jos sce­na­ri­jų: 2012 m. su­ma­žin­ti de­fi­ci­tą že­miau 3 %, o to­liau jį ma­žin­ti bent jau pa­gal Fis­ka­li­nės draus­mės įsta­ty­me nu­sta­ty­tą tai­syk­lę. Kaip įma­no­ma tai pa­da­ry­ti? Re­mian­tis da­bar­ti­nė­mis prog­no­zė­mis, jei­gu 2011 m. pla­nai bus įvyk­dy­ti, be­veik pa­kaks iš­lai­dų įšal­dy­mo šių me­tų ly­giu.

Pri­si­min­da­ma pra­ėju­sių me­tų pa­bai­go­je de­monst­ruo­tus ban­dy­mus įsi­teik­ti pen­si­nin­kams, ne­ga­liu at­ski­rai ne­pa­mi­nė­ti pen­si­jų klau­si­mo. Nors pen­si­jų pa­di­di­ni­mas 2007–2008 m. aki­vaiz­džiai bu­vo at­lik­tas ig­no­ruo­jant il­ga­lai­kes ga­li­my­bes fi­nan­suo­ti šiuos įsi­pa­rei­go­ji­mus, tai­gi klau­si­mas dėl to­kių spren­di­mų kon­sti­tu­cin­gu­mo, ko ge­ro, iš­lie­ka at­vi­ras, Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo iš­aiš­ki­ni­mai to­kio po­bū­džio su­ma­ži­ni­mo pra­tę­si­mą pa­ver­čia di­des­niais įsi­pa­rei­go­ji­mais at­ei­ty­je, to­dėl iš šio už­da­ro ra­to tiks­lin­ga iš­trūk­ti. Tai­gi Kon­ver­gen­ci­jos pro­gra­ma pro­jek­tuo­ja pen­si­jų at­kū­ri­mą į bu­vu­sį ly­gį nuo 2012 m. Žiū­rint į prie­kį, tiks­lin­ga kuo grei­čiau su­tar­ti dėl tei­sės ak­tų pa­kei­ti­mų, ku­rie ne­su­teik­tų iliu­zi­jos, jog ele­men­ta­rus su­ren­ka­mų pa­ja­mų per­skirs­ty­mas ga­li bū­ti lai­ko­mas nuo­sa­vy­be, taip, kaip nuo­sa­vy­bė nė­ra nei mo­ky­to­jas, nei me­di­kas, nei po­li­ci­nin­kas, nei tar­nau­to­jas. Pen­si­jų grą­ži­ni­mas į anks­tes­nį ly­gį – tai dau­giau nei pu­se mi­li­jar­do di­des­nės iš­lai­dos, ku­rias amor­ti­zuo­ti ga­li­ma. Taip pa­da­ry­ti ga­li­ma ap­ri­bo­jus biu­dže­tų, ku­rie augs na­tū­ra­liai, pa­pil­do­mo iš­lai­da­vi­mo ga­li­my­bes, taip pat re­zer­vų ga­li­ma ieš­ko­ti to­se pro­gra­mo­se, ku­rio­se per pas­ta­ruo­sius lai­ko­tar­pius ne­pa­nau­do­ja­mos lė­šos ar lė­šų po­rei­kis su­ma­žės dėl eko­no­mi­kos per­spek­ty­vų. Ki­tų iš­lai­dų grą­žin­ti į anks­tes­nius ly­gius ne­tu­ri­me ga­li­my­bių, ne­bent mū­sų pa­si­rin­ki­mas – dar di­des­nė sko­la, nes dar vie­ną mi­li­jar­dą iš­lai­dų amor­ti­zuo­ti aukš­čiau mi­nė­to­mis prie­mo­nė­mis jau nė­ra re­a­lis­tiš­ka. Di­džio­ji da­lis čia – dar­bo už­mo­kes­tis.

Pas­ta­ruo­ju me­tu pa­si­gir­do daug rūgš­čių re­ak­ci­jų dėl Vy­riau­sy­bės spren­di­mų, kad ren­giant 2012 m. biu­dže­to pro­jek­tą dar­bo už­mo­kes­čio fon­dai bus pla­nuo­ja­mi ne ­di­des­ni nei šį­met, mat, kaž­kas gal­būt ti­kė­jo­si, kad dar­bo už­mo­kes­tis nuo ki­tų me­tų ga­li stai­ga im­ti ir „at­šok­ti“. Ma­nau, bū­ti­na pra­dė­ti skir­ti žmo­gaus at­ly­gi­ni­mą ir ins­ti­tu­ci­jų ar sek­to­rių dar­bo už­mo­kes­čio fon­dą, ko mū­sų vie­šo­jo­je dis­ku­si­jo­je daž­nai sto­ko­ja­ma. Vi­siš­kai su­tik­čiau su pro­fe­so­riu­mi R. Rudz­kiu, kad ne at­ly­gi­ni­mų kar­py­mais, ku­rie pa­nai­ki­na pro­fe­sio­na­lų mo­ty­va­ci­ją, o struk­tū­ri­niais per­tvar­ky­mais, ku­rie lei­džia tiek pat at­lik­ti su ma­žiau žmo­nių, ga­li­ma pa­siek­ti du lai­mė­ji­mus: ne­di­di­nant ben­drų­jų iš­lai­dų dar­bo už­mo­kes­čiui, ska­tin­ti pro­fe­sio­na­lius ino­va­ty­vius žmo­nes dirb­ti vie­ša­ja­me sek­to­riu­je. Ko­dėl tai vyks­ta sun­kiai, ko ge­ro, ge­riau­siai pa­aiš­ki­no Lat­vi­jos eko­no­mis­tas Via­čes­la­vas Domb­rov­skis sa­vo in­ter­viu vie­nam Lie­tu­vos lei­di­niui. Ci­tuo­ju: „Dau­gu­ma re­for­mų skau­džios tam tik­roms žmo­nių gru­pėms, to­dėl di­džio­ji da­lis jų ir ne­vyks­ta. Biu­dže­tui kon­so­li­duo­ti daug prie­mo­nių nė­ra – ga­li­ma ma­žin­ti iš­lai­das ar di­din­ti mo­kes­čius. Ži­no­ma, po­li­ti­kai pa­pras­tai to sa­ky­ti ne­no­ri, to­dėl jie sa­ko: įgy­ven­din­si­me stra­te­gi­nę re­for­mą, ne­si­jau­din­ki­te, nie­kas ne­nu­ken­tės. Ta­čiau to ne­da­ro, daž­niau­siai lau­kia, kad gal pro­ble­mos iš­si­spręs sa­vai­me.“ Ma­nau, ne­ga­li­ma kur­ti iliu­zi­jos, kad vis­kas iš­si­spręs sa­vai­me, jei ne šie­met, tai ki­tais me­tais. To­kia re­zis­ten­ci­ja bū­ti­niems po­ky­čiams lau­kiant, kol kas nors stai­ga duos asig­na­vi­mų bu­vu­siam dar­bo už­mo­kes­čiui mo­kė­ti, ve­da į nie­kur, nes per tą lai­ką ge­riau­si ir ga­biau­si, ne­pa­grįs­tai de­val­vuo­ti ly­gia­vos, de­ja, iš­eis. To­kiu bū­du tu­rė­si­me tik menks­tan­čią ko­ky­bę. Ta­čiau ir ba­zi­nių dy­džių di­di­ni­mas, ir bu­vu­sių ko­e­fi­cien­tų bei prie­dų su­grą­ži­ni­mas šios pro­ble­mos ne­ga­li iš­spręs­ti – jis už­tik­ri­na tą pa­čią ly­gia­vą tik su di­des­niu li­tų skai­čiu­mi. Tai­gi ko­ky­bės ne­pa­ge­ri­na. At­si­žvel­giant į vi­sa tai, vi­so­se ki­to­se sri­ty­se bus sie­kia­ma iš­lai­ky­ti iš­lai­das ne aukš­tes­nio nei šių me­tų ly­gio ne­tęs­ti­nų pro­gra­mų ir ki­tų su­tau­py­mų lė­šas ski­riant iš­lai­dų pa­di­dė­ji­mui dėl pen­si­jų at­kū­ri­mo nu­sver­ti.

Baig­siu tuo, kuo ir pra­dė­jau. De­kla­ruo­ti ne­ri­mą dėl sko­los šian­dien yra la­bai ma­din­ga, ta­čiau tik pa­stan­gos ir pa­siū­ly­mai, kaip nuo­sek­liai ma­žin­ti de­fi­ci­tą, tai­gi ir sko­li­ni­mo­si po­rei­kį, ga­li įro­dy­ti, kad tas ne­ri­mas nė­ra ap­si­mes­ti­nis. Ki­to­kia stra­te­gi­ja reikš tik vie­na – dar dau­giau sko­los ir vei­kiau­siai bran­ges­nės. Sun­kiai at­gau­ta re­pu­ta­ci­ja fi­nan­sų rin­ko­se ga­li bū­ti leng­vai pra­ras­ta, o pra­si­de­dant nuo­la­ti­nio anks­tes­nių eu­ro ob­li­ga­ci­jų iš­pir­ki­mo se­zo­nui, ku­ris tę­sis daug me­tų po rin­ki­mų, tai bū­tų tie­siog per bran­gu Lie­tu­vos pi­lie­čiams. Ne­pai­sant vi­di­nių pa­si­pe­šio­ji­mų, mo­ty­vuo­tos ir ne­mo­ty­vuo­tos kri­ti­kos bei gin­čų, iš­orės pa­sau­liui te­be­at­ro­do, kad su­ta­ri­mas dėl fis­ka­li­nės draus­mės Lie­tu­vo­je yra iš es­mės vi­suo­ti­nis. Bū­tų ne­gud­ru ne­ap­gal­vo­tais veiks­mais pra­dė­ti įro­di­nė­ti, kad tai te­bu­vo iliu­zi­ja. Ačiū už dė­me­sį. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me fi­nan­sų mi­nist­rei už pra­ne­ši­mą. Da­bar K. Gla­vec­kas ko­mi­te­to var­du skai­tys pa­pil­do­mą pra­ne­ši­mą, ku­ris, la­bai ti­kiuo­si, bus ga­na trum­pas, nes dis­ku­tuo­ti yra už­si­ra­šiu­sių ne­ma­žai, o lai­ko tu­ri­me ma­žai.

K. GLAVECKAS (LSF). Ger­bia­ma­sis pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, mes ant šio po­diu­mo iš­klau­sė­me pui­kų pra­ne­ši­mą. Aš ma­nau, kad tas pra­ne­ši­mas su­vai­dins di­de­lį vaid­me­nį in­ves­ti­to­riams ir mums vi­siems. Dėl ko mū­sų ko­mi­te­tas to­kią dis­ku­si­ją ini­ci­ja­vo Sei­me? Dėl pa­pras­to da­ly­ko. Tai, ką mi­nist­rė iš­var­di­no, tel­pa į la­bai pa­pras­tą se­ną J. Kein­so po­sa­kį, kad ne­mo­ka­mų pie­tų ar­ba pus­ry­čių ne­bū­na. Fi­nan­sų sri­ty­je vi­sa­da tas da­ly­kas yra aki­vaiz­dus ir su­si­jęs su tuo, kad iš­tek­liai vi­sa­da yra ri­bo­ti, tarp jų ir fi­nan­si­niai. Jei­gu tu vie­nam duo­di, pa­skirs­tai, kam nors ki­tam trūks­ta ir tas tu­ri su­si­tai­ky­ti, vis­ką rei­kia ba­lan­suo­ti. Ly­giai tas pats yra ir su kon­so­li­da­ci­ja, ir su vi­sais fi­nan­sais. Jei­gu mes ne­pri­si­min­si­me šių da­ly­kų, ypač to, kad šiuo me­tu mes iš es­mės vis dar esa­me re­a­lios eko­no­mi­kos dep­re­si­jos būk­lės, vi­si šie kon­so­li­da­vi­mai, iš­lai­dų, fi­nan­si­nių srau­tų su­tvar­ky­mai, apie ku­riuos mi­nist­rė kal­bė­jo, yra ne­pa­pras­tai svar­būs vi­sai mū­sų eko­no­mi­kai.

Po­li­ti­ne pras­me tai taip pat tu­ri mil­ži­niš­ką reikš­mę, nes mes nuo­lat gir­di­me iš vi­sų pu­sių, ypač iš opo­zi­ci­jos, dau­ge­liu at­ve­jų ne­pa­grįs­tus kal­ti­ni­mus, kad vals­ty­bė, kaip ir mi­nist­rė mi­nė­jo, yra pra­sko­lin­ta, kad yra di­džiu­lės bė­dos, kad jo­kių per­spek­ty­vų nė­ra. Aš pri­si­me­nu sa­vo vie­no ge­ro pa­žįs­ta­mo ver­sli­nin­ko fi­lo­so­fi­ją, ku­ri, aiš­ku, gal ne­vi­siš­kai ko­rek­tiš­ka, bet la­bai pa­pras­ta. Jis sa­ky­da­vo: jei­gu aš sko­lin­gas ban­kui mi­li­jo­ną, tai man ga­las, jei­gu aš sko­lin­gas ban­kui šim­tą mi­li­jo­nų, tai ban­kui ga­las. Ly­giai tas pats ir su vals­ty­bės sko­la. Jei­gu pa­im­si­te vals­ty­bės sko­las pa­gal ša­lis ir rei­tin­gus, pa­ma­ty­si­te, kiek sko­lin­ga Ame­ri­ka, kiek Ita­li­ja, kiek ki­tos. Lie­tu­va iš tik­ro iš es­mės nepra­si­sko­li­nu­si žiū­rint į ki­tas. Dau­ge­liu at­ve­jų yra kur kas pro­tin­giau tu­rė­ti sko­lą ir tu­rė­ti daik­tą, ne­gu ne­tu­rė­ti sko­los ir ne­tu­rė­ti daik­to.

Es­mi­nis klau­si­mas, ku­rį ir mi­nist­rė mi­nė­jo, yra tas, kam ta sko­la ima­ma. Jei­gu ta sko­la ima­ma pra­val­gy­ti, pra­ger­ti, ba­liams ar dar kam nors, aiš­ku, tai yra la­bai blo­gai. Jei­gu ta sko­la ima­ma dar­bo vie­toms kur­ti, ka­pi­ta­lui dau­gin­ti re­a­lia­me ga­my­bi­nia­me sek­to­riu­je, tai yra ge­riau­sias da­ly­kas ir tai rei­kia da­ry­ti kaip tik­tai ga­li­me.

Taip su­si­klos­tė si­tu­a­ci­ja, kad mes… Iš tik­ro aš jau daug kar­tų sa­kiau, kad mes tu­ri­me vie­na­ran­kį eko­no­mi­kos gel­bė­ji­mo me­cha­niz­mą. Mes, ki­taip nei Ame­ri­ka, nei An­gli­ja, nei ki­tos ša­lys, ne­ga­li­me ska­ti­ni­mo pro­gra­mų ska­tin­ti pi­ni­gų spaus­di­ni­mo ir ki­tais da­ly­kais. Mes tu­ri­me pa­tys iš sa­vęs tą da­ly­ką da­ry­ti ir tai yra ne­pa­pras­tai sun­ku. Sko­li­ni­ma­sis pa­pras­tai yra pa­sta­ty­tas prieš vals­ty­bės įsi­pa­rei­go­ji­mus, ku­riuos pri­ėmė anks­tes­ni sei­mai, po­li­ti­kai, dėl tam tik­rų dau­ge­liu at­ve­jų ne­pa­grįs­tų iš­lai­dų pa­di­di­ni­mo. Pa­šal­pų, pen­si­jų, iš­mo­kų, san­tau­pų. Jūs pa­žiū­rė­ki­te, ko­dėl es­tams pui­kiai se­ka­si? Vie­nas iš jų sėk­mės re­zul­ta­tų yra tas, kad jie ne­kom­pen­sa­vo rub­li­nių in­dė­lių. Jūs tai pui­kiai ži­no­te. Tai 5 mlrd. Lt. Jie ne­pri­si­ė­mė ki­tų įsi­pa­rei­go­ji­mų. Kur jie tuos pi­ni­gus nu­krei­pė? Į eko­no­mi­kos au­gi­mą. Jie iš­lai­kė ga­my­bą, jie ska­ti­no ją vi­sais bū­dais. Jie bu­vo už nau­jų dar­bo vie­tų su­kū­ri­mą, už mo­kes­čių leng­va­tas. Mes jo­kio at­si­kvė­pi­mo ne­tu­rė­jo­me. Mes tik tu­rė­jo­me vie­nin­te­lį da­ly­ką po­li­ti­ne pras­me – įsi­pa­rei­go­ji­mų vyk­dy­mą. Prieš kiek­vie­nus rin­ki­mus (ir prieš šiuos) ge­riau at­ro­dys tie, ku­rie ža­dės, o ne tie, ku­rie pa­da­rys. To­kia, de­ja, yra mū­sų tie­sa. Kol mes to ne­su­pra­si­me, kol mū­sų rin­kė­jai iš tik­ro to ne­įver­tins, mes po tru­pu­tį klimp­da­mi ir nie­ko ne­pa­da­ry­da­mi šliau­ši­me į prie­kį. Vis tiek vie­ną kar­tą baig­si­me tą da­ly­ką kaip nors ge­ruo­ju bū­du.

Kal­bė­da­mas apie vi­są šią te­mą pa­pras­ta kal­ba, ne len­te­lė­mis ir ne sche­mo­mis, no­riu re­ziu­muo­ti, kad iš tik­ro per pas­ta­ruo­sius me­tus iš Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos bu­vo mak­si­ma­liai de­da­mos pa­stan­gos tau­py­ti, kon­so­li­duo­ti. Kaip jos pa­vy­ko? Ne vi­suo­met. Kar­tais jos pa­vy­ko. Mes iš­ven­gė­me to vi­sų ne­mėgs­ta­mo žo­džio de­fol­to. Sko­lų de­fol­to, ki­taip sa­kant, at­si­sa­ky­mo… Mes iš­ven­gė­me, bet mes ne­iš­ven­gė­me to, kad mes tu­ri­me sko­lin­tis pi­ni­gų pen­si­joms mo­kė­ti. Mes ne­iš­ven­gė­me. Mes ne­iš­ven­gė­me to, kad mes tu­ri­me sko­lin­tis pi­ni­gų mo­ti­nys­tės atos­to­goms fi­nan­suo­ti. Tai yra iš­lai­dos, ku­rios duos pro­duk­ty­vų re­zul­ta­tą gal po kiek lai­ko, bet ga­li ir ne­duo­ti. Mums da­bar rei­kia su tuo da­ly­ku gy­ven­ti. To­dėl tos vi­sos pro­gra­mos, ku­rios da­bar yra pri­im­tos ir vyk­do­mos, rei­ka­lau­ja ir pra­šo vie­nos iš­va­dos, kad to­les­niam kon­so­li­da­vi­mui rei­kia kur kas di­des­nės po­li­ti­nės va­lios.

Pas­ta­rie­ji įvy­kiai ro­do, kad mes, ban­dy­da­mi kon­so­li­duo­ti ir pa­di­din­ti biu­dže­to pa­ja­mas, ir nu­ta­rę, kad vals­ty­bės tur­tas tu­rė­tų mo­kė­ti di­des­nius mo­kes­čius už tą nau­do­ji­mą­si tur­tu… di­vi­den­dus, mes da­bar iš­gir­do­me, kad są­ly­gi­nai mi­nis­te­ri­jos, at­ski­ros ži­ny­bos no­ri ne­mo­kė­ti tų pi­ni­gų. Toks da­ly­kas iš tik­ro yra ne­ge­ras ir jei­gu mes su­si­ta­ria­me, kad biu­dže­tas bus pa­pil­do­mas to­kio­mis pa­ja­mo­mis iš vals­ty­bės, jis tu­ri bū­ti pa­pil­do­mas. At­si­ran­da bent te­ori­nė 300 mln. Lt sky­lė, ku­rią mes tu­rė­si­me pil­dy­ti ki­tais da­ly­kais, ku­rie vėl­gi at­si­ran­da iš tos ap­lin­kos, ku­rią mes tu­ri­me. To­dėl aš ma­nau, kad šios die­nos dis­ku­si­ja, ku­rios klau­sy­mas iš tik­ro yra sun­kus da­ly­kas, ypač klau­san­tis ter­mi­nų, ku­rie skir­ti in­ves­ti­to­rių eko­no­mi­niams fo­ru­mams ir ki­tiems da­ly­kams, aš ži­nau, kad vi­siems da­vė pa­pras­tą su­pra­ti­mą, kad nė­ra ne­mo­ka­mų pie­tų ir pus­ry­čių. Už vis­ką rei­kia ati­dirb­ti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, da­bar mums rei­kė­tų su­si­tar­ti. Jei­gu vi­si už­si­ra­šiu­sie­ji iš­nau­dos sau pa­gal Sta­tu­tą pri­klau­san­tį li­mi­tą, mums rei­kė­tų 40–45 min. Iš tik­rų­jų li­ko 20 min. Ar da­bar ga­li­me su­tar­ti, kad pra­tę­si­me pie­tų per­trau­kos są­skai­ta dis­ku­si­ją ir duo­si­me… Ta­da iki 14.30 val. pra­tę­si­me. Taip? Aš ti­kiuo­si, kad vi­si ga­lės kal­bė­ti.

Ta­da kvie­čiu pir­mą­jį kal­bė­ti opo­zi­ci­jos at­sto­vą A. But­ke­vi­čių. Už­si­ra­šęs kal­bė­ti pir­muo­ju frak­ci­jos var­du iš tų, ku­rie yra už­si­ra­šę kal­bė­ti frak­ci­jos var­du. Sei­mas dė­kin­gas, ki­ti kal­bė­to­jai, jei­gu jūs ne­iš­nau­do­si­te 7 min.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū. Tik­rai aš ne­si­ren­giu la­bai daug kal­bė­ti. Aš ir pir­ma kal­bė­jau apie sko­li­ni­mo­si po­li­ti­ką. Tik no­riu pa­sa­ky­ti, čia bu­vo pa­sa­ky­tos kai ku­rios min­tys dėl esa­mų at­sar­gų už­sie­ny­je, kad lyg ir ga­lė­tu­me pa­pil­do­mai spaus­din­ti dau­giau li­tų ir juos iš­leis­ti dėl to, kad at­sar­gos vir­ši­ja pus­an­tro kar­to mū­sų na­cio­na­li­nę va­liu­tą. Aiš­ku, prieš rin­ki­mus gal ir ga­li­ma apie tai kal­bė­ti, bet iš es­mės Lie­tu­vai bū­tų su­duo­tas di­de­lis smū­gis pir­miau­sia dėl re­ak­ci­jos iš tarp­tau­ti­nių fi­nan­si­nių or­ga­ni­za­ci­jų. Aš čia šiek tiek gal ir pa­an­tri­nu, ko ir fi­nan­sų mi­nist­rė ne­pa­sa­kė. Bū­tų su­ma­žin­tas pa­si­ti­kė­ji­mas mū­sų na­cio­na­li­ne va­liu­ta. Aiš­ku, kai kur ga­li­ma kai ku­rias idė­jas pa­teik­ti, bet kai ku­riais klau­si­mais juo­kau­ti ne­ga­li­ma, nes pa­gal Eu­ro­pos Są­jun­gos rei­ka­la­vi­mus ar­ba stan­dar­tus, tos mū­sų at­sar­gos, jei­gu ver­tin­tu­me tarp­tau­ti­niu ly­giu, dar yra ver­ti­na­mos la­bai že­mai. pi­ni­gų rin­kos po­ky­čių ga­li grei­tai at­si­ras­ti, ypač Lie­tu­vo­je, ma­žo­je vals­ty­bė­je, tas ga­li grei­tai pa­si­jus­ti.

Da­bar aš ką ki­ta no­rė­jau pa­sa­ky­ti. Mes daž­nai kal­ba­me apie skai­čius, bet pa­mirš­ta­me kal­bė­ti apie žmo­nes. Bu­vo pa­sa­ky­ta, kad Lat­vi­ja ir Es­ti­ja pas­ku­ti­niu me­tu bu­vo pra­dė­ta ver­tin­ti rei­tin­gų agen­tū­rų, jei­gu kal­bė­tu­me apie sko­li­ni­mą­si, ge­riau ne­gu Lie­tu­va. Bet Lat­vi­jo­je 2008 m. bu­vo tik­rai blo­giau ne­gu Lie­tu­vo­je, ir tik­riau­siai to nie­kas ne­ga­li pa­neig­ti, ir ji da­ly­va­vo, kaip Vy­riau­sy­bė, gel­bė­jant net­gi ir ko­mer­ci­nius ban­kus. Ir­gi nie­kas to ne­ga­li pa­sa­ky­ti. Jei­gu pa­žiū­rė­tu­me į sta­tis­ti­ką, ge­riau pa­sa­ky­siu Eu­ros­ta­to in­for­ma­ci­ją apie pir­mą­jį ket­vir­tį, tai pa­ma­ty­tu­me, kad Lat­vi­jo­je, Es­ti­jo­je pen­si­jos yra di­des­nės ne­gu Lie­tu­vo­je, taip pat dar­bo už­mo­kes­tis yra di­des­nis to­se mū­sų dvie­jo­se kai­my­ni­nė­se vals­ty­bė­se. Pir­ma­ja­me ket­vir­ty­je Lat­vi­jo­je ir Es­ti­jo­je dar­bo už­mo­kes­tis au­ga pa­gal Eu­ros­ta­to duo­me­nis, Lie­tu­vo­je kol kas jo­kio tei­gia­mo po­slin­kio ne­bu­vo.

Aiš­ku, kal­bant apie vals­ty­bės sko­los lyg ir su­val­dy­mą ar­ba jos ma­žė­ji­mą ly­gi­nant su ben­druo­ju vi­daus pro­duk­tu, rei­kia pa­sa­ky­ti ir tą min­tį – kie­no są­skai­ta. Vis dėl­to rei­kia pri­pa­žin­ti, kad Lie­tu­vo­je bu­vo su­ma­žin­tas vie­šo­jo sek­to­riaus dar­buo­to­jų dar­bo už­mo­kes­tis, bu­vo su­ma­žin­tos pen­si­jos, kai ku­rios ki­tos so­cia­li­nės iš­mo­kos. Ga­li­ma teig­ti, kad eko­no­mi­nio sun­kme­čio naš­ta iš da­lies bu­vo per­kel­ta ant žmo­nių pe­čių, tų, ku­rie sun­kiau­siai gy­ve­na Lie­tu­vo­je.

Ma­nau, ne­bu­vo pa­lies­tas dar vie­nas la­bai svar­bus fak­to­rius, kad no­rint vyk­dy­ti tuos įsi­pa­rei­go­ji­mus, ku­rie bu­vo ro­do­mi diag­ra­mo­se ar­ba kur bu­vo pa­teik­ti skai­čiai, vis dėl­to di­džiau­sia jė­ga di­di­nant jau su­pla­nuo­tas na­cio­na­li­nio biu­dže­to iš­lai­das – rei­kia gal­vo­ti apie pa­ja­mų ge­ne­ra­vi­mą, apie ga­my­bą, apie ką kal­bė­jo­me, apie dar­bo vie­tas, apie di­des­nę ap­mo­kes­ti­na­mą­ją ba­zę. Tas sa­vai­me pa­leng­vi­na ir leng­viau val­dy­ti vals­ty­bės sko­lą, nes vals­ty­bės sko­lą ta­da ga­li­ma nu­kreip­ti ko­fi­nan­sa­vi­mui nau­do­jant Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šas. Va­di­na­si, tos lė­šos nu­krei­pia­mos į in­ves­ti­ci­jas il­ga­lai­kiam eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mui. Aš ma­nau, taip siau­rai nie­ka­da ne­ga­li­ma už­si­brėž­ti ir kal­bė­ti tik apie fi­nan­si­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus, lyg ir vals­ty­bės sko­la iš da­lies… aiš­ku, iš da­lies tu­ri pri­si­dė­ti prie tų įsi­pa­rei­go­ji­mų vyk­dy­mo, bet taip pat tu­ri­me ma­ty­ti ir ki­tus as­pek­tus. Ačiū.

PIRMININKAS. La­bai ačiū jums. Kvies­čiau kal­bė­ti taip pat frak­ci­jos var­du V. Ma­tu­zą. Jo pa­stan­gos su­tau­py­ti lai­ko Sei­mo bus įver­tin­tos pa­lan­kiai. Po jo kal­bė­ti kvie­si­me K. Dauk­šį.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Pa­si­ro­do, rei­kė­jo bėg­ti, kad ne­bū­tų skai­čiuo­ja­mas lai­kas. Aš il­gai ne­gai­šin­siu jū­sų. No­rė­čiau pa­sa­ky­ti, ma­tyt, pa­kar­to­ti tas tie­sas apie sko­li­ni­mą­si, ką gir­dė­jo­me tiek iš mi­nist­rės, tiek iš ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko. Vi­siems tik­riau­siai su­pran­ta­ma, kad kuo dau­giau tu­ri sko­lų, tuo dau­giau už jas ir mo­ki, ir pri­va­lai ne tik sko­las grą­žin­ti, bet ir pa­lū­ka­nas. Kaip ma­no vie­nas ge­ras drau­gas sa­ko: sko­li­nie­si sve­ti­mus pi­ni­gus, o ati­duo­ti rei­kia sa­vus, tai bū­na la­bai skaus­min­ga. Čia toks hu­mo­ras. To­dėl kaip kiek­vie­nas mū­sų ne­no­ri pri­sis­ko­lin­ti, taip ir vals­ty­bės sko­lą rei­kia tin­ka­mai tvar­ky­ti, val­dy­ti, nuo­lat ma­žin­ti, kad ne­už­krau­tu­me tų sko­lų at­ei­ties kar­toms.

Aš džiau­giuo­si, kad šian­dien yra ge­ra pro­ga pa­kal­bė­ti apie tai, ko­kio gi dy­džio ta Lie­tu­vos, kaip vals­ty­bės, sko­la yra iš 27 Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių. No­riu pa­sa­ky­ti, kad Eu­ros­ta­to duo­me­ni­mis, dar kar­tą pa­kar­to­siu, tai su­da­ro 38 % nuo ša­lies ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to. Tai vie­nas ge­riau­sių ro­dik­lių vi­so­je Eu­ro­pos Są­jun­go­je.

Dar no­riu pa­si­džiaug­ti, kaip tik šian­dien ga­vo­me pa­tiks­lin­tus re­zul­ta­tus apie pra­ėju­sių me­tų biu­dže­to de­fi­ci­tą – 7,1 %. Ir­gi ma­žes­nis ne­gu ki­to­se ša­ly­se ar­ba kaip bu­vo Lat­vi­jo­je ir Len­ki­jo­je.

Ly­giai taip pat ga­lė­tu­me ma­žiau kri­ti­kos, gal­būt ne­pa­ma­tuo­tos, skleis­ti vie­ni apie ki­tus, nes nau­jau­si duo­me­nys ro­do, kad ver­slas ir­gi aiš­kiai at­si­gau­na. Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas šian­dien pa­skel­bė, kad pir­mą­jį ket­vir­tį Lie­tu­vos ben­dra­sis vi­daus pro­duk­tas iš­au­go be­veik 7 %.

Be jo­kios abe­jo­nės, tu­rė­tu­me at­keip­ti dė­me­sį į pas­ta­ruo­ju me­tu jau ke­lis mė­ne­sius iš ei­lės nuo­lat au­gan­tį eks­por­tą. Aš no­rė­čiau vis dėl­to to­je vie­to­je pa­sa­ky­ti pa­gi­ria­mą­jį žo­dį an­ti­kri­zi­niam pla­nui, ku­ris aiš­kiu rau­do­nu brūkš­niu per­brė­žia tai, kad tos įmo­nės, ku­rios už­si­ė­mė eks­por­tu, bu­vo pri­ori­te­ti­nės, ir pir­miau­sia pa­ra­ma bu­vo ski­ria­ma joms. Aš ma­nau, dėl to bu­vo iš­sau­go­tos ir eks­por­to rin­kos, ir dėl to šian­dien mū­sų ša­lis, mū­sų vals­ty­bė grei­čiau at­si­gau­na.

Maž­me­ni­nė pre­ky­ba ko­vą 20 % di­des­nė ne­gu per­nai. Taip pat var­to­to­jų nuo­mo­nės ty­ri­mai ro­do, kad yra pa­ge­rė­ję jų lū­kes­čiai.

Da­bar žiū­rė­ki­me, kaip ga­li­ma į blo­gus da­ly­kus, apie ku­riuos mes kal­bė­jo­me ke­le­rius me­tus, pa­žiū­rė­ti po­zi­ty­viai. Vi­suo­met sa­kė­me, kad bu­vu­si G. Kir­ki­lo Vy­riau­sy­bė iš­lai­da­vo, da­rė ne­pa­ma­tuo­tas iš­lai­das. Žiū­rė­ki­te, kas at­si­ti­ko. 2008 me­tai, de­fi­ci­tas pa­gal Mast­rich­to kri­te­ri­jus tu­rė­jo bū­ti 3 %. 3,2 % – ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pra­dė­jo per­vir­šio pro­ce­dū­rą prieš Lie­tu­vos vals­ty­bę.

Štai šian­dien mes dar kar­tą dis­ku­tuo­ja­me, kaip­gi vis dėl­to su­ma­žin­ti mū­sų no­rus ir lū­kes­čius taip, kad Mast­rich­to kri­te­ri­jai iki 2014 m. bū­tų įgy­ven­din­ti, jų bū­tų lai­ko­ma­si ir jie bū­tų tva­rūs. No­riu pa­sa­ky­ti, kad kar­tais ir blo­gi da­ly­kai at­ve­da, jei­gu į juos žiū­rė­si, prie ge­rų re­zul­ta­tų. Dėl to mes šian­dien tu­ri­me la­bai ge­rą su­pra­ti­mą… iš so­cial­de­mok­ra­tų, kad tos tau­py­mo prie­mo­nės ir iš­lai­da­vi­mo prie­mo­nės tu­ri bū­ti da­ro­mos, kad de­fi­ci­tas – 3 % ir ne dau­giau, sko­los dy­dis ir­gi šian­dien yra 38 %, ir dėl to 1,9 mlrd., ku­rį mes, Ju­liau, kar­tu su ju­mis iš­lei­džia­me ap­tar­nau­da­mi tą sko­lą, tu­rė­tu­me pa­siek­ti, kad jis nuo­lat ma­žė­tų ir ne­rei­kė­tų kas tre­čią cen­tą sko­lin­tis tam, kad bū­tų ga­li­ma iš­mo­kė­ti tau ir man at­ly­gi­ni­mus.

Mū­sų sie­kis yra vi­sai ki­toks. Ver­slo ska­ti­ni­mas, sko­los ma­ži­ni­mas, pa­sko­los ap­tar­na­vi­mo iš­lai­dų ma­ži­ni­mas. Tai, ma­nau, dis­ku­si­jos pa­grin­di­niai da­ly­kai, dėl ko ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas kar­tu su fi­nan­sų mi­nist­re at­ėjo į ši­tą tri­bū­ną. Fi­nan­sų kon­so­li­da­vi­mas ir tie da­ly­kai, nu­kreip­ti į 2014 me­tų re­zul­ta­tus, kai Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai tu­rė­si­me pa­sa­ky­ti, kad mes vyk­do­me Sto­ji­mo su­tar­ty­je nu­ma­ty­tus Mast­rich­to kri­te­ri­jus, jų lai­ko­mės. Ju­liau, ne­už­si­den­ki­te gal­vos, vis­kas bus ge­rai. Aš ma­nau, kri­zės to­kiu bū­du ne­at­si­ve­si­me, tie­siog bus ma­žes­nė naš­ta mū­sų vai­kams ir jiems bus leng­viau ją neš­ti.

Tai­gi baig­da­mas dar no­riu pa­pra­šy­ti jū­sų. Čia yra iš­da­lin­tas ne­di­de­lis po­pie­rė­lis, siū­ly­mas, kad ga­lė­tu­me pri­im­ti kar­tu Sei­mo nu­ta­ri­mą ar­ba tie­siog pa­ve­di­mą Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tui api­ben­drin­ti dis­ku­si­jos „Fi­nan­si­nė kon­so­li­da­ci­ja ir val­s­ty­bės sko­li­ni­mo­si su­val­dy­mas“ pra­ne­ši­mų me­džia­gą ir dis­ku­si­jo­je kal­bė­ju­sių pa­sta­bas, pa­siū­ly­mus ir šiuo klau­si­mu pa­reng­ti ir pa­teik­ti Sei­mui ati­tin­ka­mą Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tą ne vė­liau kaip iki šių me­tų ge­gu­žės 19 d.

Bū­tų ma­lo­nu, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, jei­gu vi­sos kal­bos bū­tų api­ben­drin­tos mū­sų Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­te ir iš to at­si­ras­tų re­zo­liu­ci­ja, ku­ri pa­lai­ko ar­ba ne­pa­lai­ko po­li­ti­ką, vyk­do­mą šian­dien fi­nan­sų sri­ty­je.

Aš taip įsi­vaiz­duo­čiau mū­sų šios die­nos dis­ku­si­jos pa­bai­gą. Ačiū vi­siems už dė­me­sį.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Aš bu­vau pa­skel­bęs, kad da­bar ga­li kal­bė­ti K. Dauk­šys, po to – B. Vė­sai­tė. Įvai­rių frak­ci­jų at­sto­vų nuo­mo­nę no­ri­me iš­girs­ti.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū. At­si­pra­šau, Bi­ru­te, kad taip per jė­gą bu­vau pa­sta­ty­tas į tri­bū­ną. Ti­kiuo­si, vi­siems lai­ko už­teks.

Mi­nist­rė kaip pro­fe­sio­na­lė sa­vo pra­ne­ši­mą pri­sta­tė. Iš tik­rų­jų ten yra daug tei­sy­bės pa­sa­ky­ta ir daug da­ly­kų, ku­riuos mes tu­rė­tu­me tu­rė­ti ome­ny ar­ba ku­riuos tu­rė­tų nu­veik­ti Vy­riau­sy­bė ar vi­sa Lie­tu­va.

Man šiek tiek ke­lia ne­ri­mą trys as­pek­tai, sa­ky­čiau. Pir­mas as­pek­tas, mi­nist­re, tas, kad jūs kal­ba­te tik­tai apie tau­py­mą. Šiuo at­ve­ju aš taip gir­džiu, kad at­ei­tų vals­tie­tis pas žmo­ną ir sa­ky­tų: rei­kia man cent­ne­rį sėk­lų iš­pil­ti į lau­kus, t. y. pa­sė­ti. Žmo­na sa­ky­tų: sun­kūs me­tai bus, gau­si pu­sę cent­ne­rio. Šio­je vie­to­je mes vi­są lai­ką kal­bė­jo­me, kaip sko­li­na­mės, kaip sun­ku sko­lin­tis, kaip čia rei­kia su­ma­žin­ti iš­lai­das. O kaip pa­di­din­ti pa­ja­mas? Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos vie­nas iš už­da­vi­nių ir­gi yra į tai žiū­rė­ti. Apie tai nė vie­no žo­džio ne­bu­vo pa­sa­ky­ta. Aš ma­nau apie vie­ną pa­pras­tą da­ly­ką, jei­gu iš 300 tūkst. be­dar­bių 150 tūkst. su­ras­tų dar­bą, vals­ty­bė gau­tų apie 1 mlrd. pa­ja­mų per me­tus ir su­ma­žė­tų jos iš­lai­dos, kaip tiems kom­pen­sa­ci­jos, be­dar­bių pa­šal­pos, maž­daug apie 0,5 mlrd. Pra­šau, štai jums pa­pras­tas da­ly­kas, ku­rį sun­ku, aiš­ku, įgy­ven­din­ti. Bet kai ži­nai, kad maž­daug 7 mlrd. Lt ne­bu­vo įlie­ti į re­a­lią eko­no­mi­ką, į ga­my­bą, net Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­ni­gai, ku­rie skir­ti, bu­vo ar­ba už­ma­ri­nuo­ti Liuk­sem­bur­ge, ar­ba ne į kon­kre­čias veik­los sri­tis ir ne kon­kre­čios ga­my­bos, bet vi­so­kioms pa­slau­goms, vi­so­kiems ki­tiems da­ly­kams, kur jų ten dau­giau su­ša­mar­la­chin­ti, bu­vo įdė­ti, tai na­tū­ra­liai mes šian­dien ir tu­ri­me 300 tūkst. be­dar­bių. To­dėl, ma­nau, ne­rei­kia bi­jo­ti sko­lin­tis, rei­kia bi­jo­ti sko­lin­tis tam, kad juos iš­mes­tum į ba­lą. Jei­gu sko­li­nie­si tam, kad pa­di­din­tum ka­pi­ta­lą, įsteig­tum ga­my­bą, ki­tus da­ly­kus, ta­da tas sko­li­ni­ma­sis yra vi­siš­kai pa­tei­si­na­mas ir vi­siš­kai reikš­min­gas.

Jei­gu iš es­mės ši­ta mū­sų dis­ku­si­ja yra skir­ta tam, kad pa­ge­rin­tu­me Lie­tu­vos įvaiz­dį tarp­tau­ti­nių ins­ti­tu­ci­jų aky­se, tai da­bar mes vi­si tu­rė­tu­me čia gra­žiai sa­ky­ti, kaip vis­kas ge­rai da­ro­ma. Bet jei­gu mes no­ri­me pa­sa­ky­ti ir pa­da­ry­ti iš­va­das ko­kias nors dėl at­ei­ties, tai rei­kia pa­sa­ky­ti vie­ną, ma­ny­čiau, svar­bų da­ly­ką: kad ir kaip bū­tų gai­la, nei Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja, nei vi­sa Vy­riau­sy­bė ne­at­li­ko to, ką pri­va­lė­jo da­ry­ti, t. y. ska­tin­ti ini­cia­ty­vą steig­ti dar­bo vie­tas, ska­tin­ti in­ves­tuo­ti į ka­pi­ta­lą ir stip­rin­ti žmo­nių pa­si­ti­kė­ji­mą sa­vo ša­li­mi ir gy­ve­ni­mu jo­je. Jei­gu ši­tas bū­tų pa­da­ry­ta, bū­tų la­bai svar­bu. Ant­ras svar­bus da­ly­kas, ko ne­pa­da­rė Vy­riau­sy­bė, tai vis dėl­to ne­įvyk­dė tų struk­tū­ri­nių re­for­mų, ku­rias ga­lė­jo pa­da­ry­ti. Aiš­ku, vie­nas da­ly­kas bu­vo prieš tre­jus me­tus kal­bė­ti, ki­tas da­ly­kas da­bar, bet tas re­for­mas vis tiek tu­rės da­ry­ti, kad ir kaip bū­tų gai­la, ki­ta Vy­riau­sy­bė. Tu­rė­da­mas ome­ny, kad Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jo­je yra tęs­ti­nu­mas: ar bu­vo soc­de­mai – val­džia pa­na­ši, ar da­bar kon­ser­va­to­riai – val­džia pa­na­ši, ti­kiuo­si, kad mi­nist­rė ras stip­ry­bės ir vis dėl­to pri­vers mi­nist­rų ka­bi­ne­tą tas re­for­mas įvyk­dy­ti. Lin­kiu jai sėk­mės, lin­kiu, kad ji­nai ak­ty­viai dirb­tų ma­žin­da­ma įsi­sko­li­ni­mus, o mes čia ga­lė­tu­me dis­ku­tuo­ti apie tai, kad Lie­tu­vos biu­dže­to yra per­vir­šis ir kad mes tu­ri­me ge­ras al­gas, žmo­nės už­dir­ba ir ge­rai gy­ve­na.

PIRMININKAS. Kal­bės Sei­mo na­rė B. Vė­saitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, iš tik­rų­jų bū­čiau ne­ob­jek­ty­vi, jei­gu nepa­si­džiaug­čiau, jog šian­dien ne­sa­me ban­kru­tuo­jan­ti vals­ty­bė. Iš tik­rų­jų ne­sa­me to­kie, ko­kia Por­tu­ga­li­ja, ko­kia Ai­ri­ja. Bet di­de­lio džiaugs­mo dėl to nė­ra, nes šiaip jau vals­ty­bės dir­ba sa­vo žmo­nėms. De­ja, tu­riu pa­sa­ky­ti, kad ši­tos kri­zės pa­da­ri­nys, taip pat ir Lie­tu­vo­je, kad tur­tuo­liai ta­po dar tu­rtin­ges­ni, o var­guo­liai dar la­biau nu­skur­do. To­dėl ma­no siū­ly­mas, ger­bia­mo­ji mi­nist­re, jei­gu jūs su­ren­gė­te tą dis­ku­si­ją siū­ly­mams iš­klau­sy­ti, tai vis dėl­to tur­tuo­liai ne­nu­ken­tės, jei­gu vie­na ki­ta šim­ti­nė bus pa­im­ta iš jų ki­še­nės ir per­skirs­ty­ta per biu­dže­tą. Tai­gi pro­gre­si­nių pa­ja­mų mo­kes­tis. Dar sy­kį sa­kau, ki­tas in­stru­men­tas Vy­riau­sy­bės ran­ko­se yra mi­ni­ma­lios al­gos dy­dis. Jūs da­bar pa­si­žiū­rė­ki­te, ar šei­ma ga­li pra­gy­ven­ti iš mi­ni­ma­lios al­gos. Vals­ty­bė dar tu­ri so­cia­liai pa­rem­ti. Ką tai reiš­kia? Tai reiš­kia, kad mes pa­pil­do­mai pa­re­mia­me ver­sli­nin­ką, ir pa­re­mia­me tą ver­sli­nin­ką, ku­ris mo­ka mi­ni­ma­lią al­gą. Yra du in­stru­men­tai.

Da­bar iš tik­rų­jų gy­ve­na­me at­ei­nan­čių kar­tų są­skai­ta. Vals­ty­bės sko­la pa­dvi­gu­bė­jo, ar­tė­ja prie 40 mlrd. Kiek­vie­nas mū­sų pi­lie­tis, įskai­tant ir kū­di­kius, yra sko­lin­gas po 12 tūkst. Lt, „Sod­ros“ sky­lė – 2,7 mlrd. Lt, vien sko­lai ap­tar­nau­ti šie­met – per 2 mlrd., tai reiš­kia, kad bus pa­im­ta iš švie­ti­mo, iš so­cia­li­nės ap­sau­gos, iš svei­ka­tos ap­sau­gos. Jūs, mi­nist­re, sa­kė­te ir prem­je­ras džiau­gė­si, kad eks­por­tas iš­au­go. Ir aš džiau­giuo­si, iš tik­rų­jų jis iš­au­go dėl to, kad at­si­ga­vo iš­orės rin­kos, bet jūs pa­ana­li­zuo­ki­te eks­por­to struk­tū­rą. Pir­mo­je vie­to­je – ben­zi­nas, dy­ze­li­nas, ant­ro­je vie­to­je – trą­šos ir tik tre­čio­je – mais­to pro­duk­tai. Ką tai reiš­kia? Vi­sa tai yra įvež­ti­nės im­por­tuo­ja­mos ža­lia­vos ir la­bai ne­di­de­lė pri­de­da­mo­ji ver­tė. La­bai ne­di­de­lė pri­de­da­mo­ji ver­tė.

Dar vie­nas da­ly­kas, ku­ris ke­lia su­si­rū­pi­ni­mą, – tai iš Lie­tu­vos iš­ve­ža­mas ka­pi­ta­las di­vi­den­dų pa­vi­da­lu. Jūs ži­no­te, kiek tai yra? 0,7 mlrd. Lt iki šio lai­ko nuo me­tų pra­džios. 0,7 mlrd. Lt. Aš su­pran­tu, kad rei­kia su­si­verž­ti, kad iš­lai­dau­ti ne­ga­li­ma, bet vis dėl­to ma­no siū­ly­mas – grą­žin­ti pen­si­jas ir da­lį at­ly­gi­ni­mų tar­nau­to­jams, taip di­di­nant vi­daus var­to­ji­mą, nes vien eks­por­tu mes ne­iš­va­žiuo­si­me. „Sod­ros“ de­fi­ci­tą mes tik­rai ga­li­me pa­deng­ti tik­tai iš pa­ja­mų ge­ne­ra­vi­mo, nes ir tos lė­šos, ku­rias sko­li­na­mės šian­dien, jos, tie­są sa­kant, na, ne­ski­ria­mos šiuo mo­men­tu pa­ja­moms ge­ne­ruo­ti, o la­biau pra­val­gy­ti. Jei­gu rei­kė­jo pa­ta­ri­mų, tai aš ma­nau, kad dar vie­nas mo­kes­tė­lis už ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą, nes kri­zė, pa­sak jū­sų, jau bai­gė­si, ir­gi bū­tų įna­šas į biu­dže­tą.

Dar no­riu pa­prie­kaiš­tau­ti. Jei­gu prieš dve­jus me­tus A. Ku­bi­lius ne­bū­tų su­kė­lęs po­li­ti­nės pa­ni­kos, aš sa­ky­čiau, kad tai pa­ken­kė 15 % mū­sų ša­lies eko­no­mi­kos ir taip pat nu­smuk­dė sko­li­ni­mo­si rei­tin­gus. Tai čia toks prie­kaiš­tas jū­sų Vy­riau­sy­bei. Jūs ga­lė­jo­te pa­pro­tin­ti prem­je­rą.

PIRMININKAS. Da­bar kal­bės V. P. An­driu­kai­tis, jei­gu su­tiks J. Ve­sel­ka, nes aš pra­dė­jau kvies­ti iš įvai­rių frak­ci­jų, ne iš ei­lės. Bet jei­gu jūs su­tin­ka­te, te­gul jau bū­na ant­ras so­cial­de­mok­ra­tas. Pra­šau. J. Ve­sel­ka už­dės pas­ku­ti­nį akor­dą.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ger­bia­mo­ji mi­nist­re, man la­bai liūd­na žiū­rė­ti į mū­sų dis­ku­tuo­jan­čių­jų sa­lė­je vaiz­dą. Iš­ties ma­nau, kad ki­ta­me par­la­men­te čia lūž­tų vi­sas par­la­men­tas. Po­zi­ci­ja ir opo­zi­ci­ja tu­rė­tų su­si­rū­pin­ti, ar ga­li­ma pa­siek­ti na­cio­na­li­nį su­si­ta­ri­mą dėl la­bai svar­baus klau­si­mo.

Iš­ties dė­ko­ju už pri­sta­ty­mą, už pro­ble­mos iš­kė­li­mą. Ži­no­ma, mes pui­kiai su­pran­ta­me Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­nis, jie yra pa­skelb­ti. Jei­gu pa­žiū­rė­tu­me į de­fi­ci­to di­na­mi­ką, tai 2007 me­tai – mi­nus 1 % nuo BVP, 2008 me­tai – mi­nus 3,3 %, 2009 me­tai – mi­nus 9,5 %, 2010 me­tais – mi­nus 7,1 % ir 2011 me­tais – mi­nus 5,3 %. To­kia di­na­mi­ka ir to­kia 2011 me­tų prog­no­zė. Ne­abe­jo­ti­nai, 2009 me­tų mi­nus 9,5 % yra… sa­ky­kim taip, gal ga­lė­jo bū­ti ma­žes­nis, gal ga­lė­jo bū­ti di­des­nis, bet aki­vaiz­du, ir jūs, ger­bia­mo­ji mi­nist­re, pri­pa­ži­no­te, kad vie­noks ar ki­toks spren­di­mas, kad kri­ti­ka bu­vo ne be pa­grin­do, kad… Ži­no­ma, ta­da ne jūs bu­vo­te fi­nan­sų mi­nist­rė, čia ta kri­ti­ka dau­giau skir­ta ger­bia­ma­jam A. G. Še­me­tai, ir, ži­no­ma, ne be pa­grin­do. Štai ma­no ran­ko­se, spe­cia­liai at­si­ne­šiau 2008 m., kai jūs taip pat bu­vo­te mi­nis­te­ri­jo­je, fi­nan­sų mi­nist­ro R. Ša­džiaus pri­sta­to­mą biu­dže­tą, pro­ble­mas, Fis­ka­li­nės draus­mės įsta­ty­mą, ste­nog­ra­mas ir kal­bas. Spe­cia­liai, kad bū­tų tie­siog at­kreip­tas dė­me­sys, ko­le­gos. Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad dau­ge­lis pro­ble­mų ta­da bu­vo mi­ni­ma ir apie tai kal­ba­ma, tam bu­vo pri­ima­mas Fis­ka­li­nės draus­mės įsta­ty­mas, kad bū­tų ga­li­ma iš­veng­ti la­vi­nos pa­siū­ly­mų, ku­rie pri­ve­dė prie be­sai­kio iš­lai­dų di­di­ni­mo. Bet jei­gu bū­si­me są­ži­nin­gi, tai pa­siū­ly­mų au­to­riai taip pat yra ži­no­mi, ste­nog­ra­mos yra, bal­sa­vi­mai yra, ir tų pa­siū­ly­mų, kad ir kaip keis­ta, la­bai daug bu­vo tų, ku­rie šian­dien gar­siai ban­do prie­kaiš­tau­ti bu­vu­siai Vy­riau­sy­bei, nors R. Ša­džius drą­siai tei­gė, kad ne­ga­li­ma pri­im­ti tų spren­di­mų. Gal­būt rei­kė­jo at­si­sta­ty­din­ti jam ir ki­tiems mi­nist­rams, tai bū­tų bu­vę lo­giš­ka, aš bū­čiau, ko ge­ro, taip ir pa­si­el­gęs. Bet kal­tin­ti Vy­riau­sy­bę, kad ji ne­si­ė­mė ir ne­per­spė­jo žmo­nių, ne­pa­grįs­tai siū­liu­sių da­ly­kus gy­ven­ti ne pa­gal ki­še­nę, bū­tų ne­są­ži­nin­ga, ste­nog­ra­mos tai pa­sa­ko. To­dėl aš šian­dien gal­vo­ju, tai ko­dėl čia šian­dien sa­lė­je nė­ra dau­ge­lio tų, ku­rie yra au­to­riai de­fi­ci­to ir da­bar ty­li au­sis su­glau­dę, nes ga­li­ma juos pa­ci­tuo­ti.

Ko aš pa­si­gen­du, ger­bia­mo­ji mi­nist­re. Iš­ties aš ma­nau, kad gy­ve­nant, taip sa­kant, ne­mo­ka­mų pus­ry­čių ne­bū­na, ži­no­te, ir pie­tų ne­bū­na, bet ypač sma­gu, kai tas ne­mo­ka­mai pa­pie­tau­ja ki­to są­skai­ta. Tai šian­dien iš­ties tur­tin­ges­nė da­lis ši­to afo­riz­mo fo­ne pri­si­den­gu­si pie­tau­ja 300 tūkst. be­dar­bių są­skai­ta ir 300 tūkst. emig­ra­vu­sių są­skai­ta, jie jau ne­ži­no, kur dė­tis, o anie vi­siems sa­ko, kad mes ne­mo­ka­mai pie­tau­ja­me, bet jū­sų są­skai­ta. Štai ko­dėl aš per­ke­liu ši­tą pro­ble­mą į pa­siū­ly­mą. Ar ne­rei­kė­tų siek­ti su­si­ta­ri­mo per­žiū­rė­ti pro­gre­si­nių mo­kes­čių sis­te­mą ir iš­ties at­sa­ky­ti į klau­si­mą. Juk mes tu­ri­me di­de­lę pro­ble­mą Lie­tu­vo­je su še­šė­li­ne eko­no­mi­ka, tu­ri­me di­de­lę pro­ble­mą su gry­nų­jų pi­ni­gų at­si­skai­ty­mais, su mo­kes­čių ven­gi­mu ir vi­suo­ti­ne to­le­ran­ci­ja mo­kes­čių ne­mo­kė­ji­mui. Vi­suo­ti­nė to­le­ran­ci­ja. Kaip yra sma­gu ne­mo­kė­ti mo­kes­čių, tai yra tie­siog klai­ki mū­sų ša­lies kul­tū­ra. Tai gal mes pa­sie­ki­me su­si­ta­ri­mo, kad jei­gu mes iš­ties no­ri­me ženg­ti są­ži­nin­gus ir skau­džius žings­nius, tai su­si­tar­ki­me čia, ši­to­je sa­lė­je, kad mes kar­tu kal­bė­si­me apie tas skau­džias bė­das, ku­rios tri­gu­bai dau­giau už­gu­la są­ži­nin­gus žmo­nes. Mes ne­gy­ve­na­me są­ži­nin­go­je vi­suo­me­nė­je, apie tai rei­kia aiš­kiai kal­bė­ti. Jei­gu mes kal­ba­me apie (pir­mi­nin­ke, aš bai­giu) iš­lai­dų ir pa­ja­mų ba­lan­są, aš ma­nau, kad mo­kes­čių sis­te­mos per­tvar­ka, še­šė­li­nės eko­no­mi­kos pa­ža­bo­ji­mas tu­rė­tų bū­ti ben­dras mū­sų vi­sų rū­pes­tis.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Pas­ku­ti­nis kal­bė­to­jas yra J. Ve­sel­ka. Kvie­čia­me.

J. VESELKA (TTF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, iš tik­rų­jų la­bai trum­pai. Įdė­miai iš­klau­siau I. Ši­mo­ny­tės pra­ne­ši­mą. Kaip bu­hal­te­ri­nis pra­ne­ši­mas yra ide­a­lus. Bet ga­liu tik tiek pa­sa­ky­ti, toks la­bai ele­men­ta­rus pa­vyz­dys. Žmo­gus tu­ri ge­rą ver­slo pla­ną, ge­rą idė­ją, ne­tu­ri pi­ni­gų. Ką jis da­ro? Ai, nu­si­spjau­na į ver­slo pla­ną ir ei­na verk­ti ar­ba į be­dar­bių ei­lę sto­ja. Blo­gai. Ei­na sko­lin­tis pi­ni­gų, nes pa­si­sko­li­nęs pi­ni­gų jis įgy­ven­dins ver­slo pla­ną ir už­dirbs, ir vals­ty­bei už­dirbs, ir sau. Mū­sų šū­kis – ba­lan­suo­ki­me. Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad tai, kas bu­vo pra­ne­ši­me, jei­gu to­kia po­li­ti­ka bus vyk­do­ma, tai bus taip, ne­duok Die­ve, tai įmo­nei, ku­rią val­do bu­hal­te­ris. Jo tiks­las – tik su­ba­lan­suo­ti. Ge­ras bu­hal­te­ris pa­tei­kia vi­są ob­jek­ty­vią in­for­ma­ci­ją, o di­rek­to­rius pri­ima spren­di­mus, ku­rio tiks­las yra au­gin­ti įmo­nę. To­dėl at­leis­ki­te, bet ši­tas bu­hal­te­ri­nis pra­ne­ši­mas la­bai pui­kus kaip bu­hal­te­ri­nis, bet vals­ty­bei val­dy­ti, eko­no­mi­kai val­dy­ti jis ne­tin­ka. Teks sko­lin­tis.

 

14.18 val.

Sei­mo pro­to­ko­li­nio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, siū­ly­čiau ne­kvies­ti Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko į tri­bū­ną, o pri­im­ti pro­to­ko­li­nį nu­ta­ri­mą, kad ko­mi­te­tas api­ben­drin­tų tai, kas šian­dien bu­vo iš­dės­ty­ta, ir pa­teik­tų Sei­mui re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tą, kur at­spin­dė­tų Sei­mo nuo­mo­nę dėl pa­teik­tos pro­gra­mos, kaip įgy­ven­din­ti fi­nan­si­nę kon­so­li­da­ci­ją ir su­val­dy­ti vals­ty­bės sko­lą. Ga­li­me pri­tar­ti ši­tam pro­to­ko­li­niam nu­ta­ri­mui? Pri­tar­ta. Teks­tas jums iš­da­lin­tas, o ko­le­ga V. Ma­tu­zas jį net per­skai­tė iš tri­bū­nos. Aš teks­to ne­skai­tau. Da­bar pra­šau re­gist­ruo­tis dar kar­tą.

Už­si­re­gist­ra­vo 34 Sei­mo na­riai. Va­ka­ri­nis po­sė­dis pra­si­dės 15.00 val., po per­trau­kos bus tę­sia­ma dis­ku­si­ja dėl re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tų. Ba­lan­džio 28 d. ry­ti­nį po­sė­dį skel­biu baig­tą.

 

 


* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partij­os frakcja; J(LiCS ir TPP)F – Jung­ti­nė (Li­be­ra­lų ir cen­tro są­jun­gos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcija; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.