LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO plenarinio posėdžio NR. 316
STENOGRAMA
2011 m. balandžio 26 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė I. DEGUTIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. KAŠĖTA
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Gerbiamieji kolegos, pradedame 2011 m. balandžio 26 d. plenarinį posėdį.
10.01 val.
Černobylio AE avarijos 25-ųjų metinių paminėjimas
Mielieji kolegos, nuoširdžiai gerbiami černobyliečiai, avarijos padarinių likviduotojai, visi nukentėjusieji, gerbiamieji posėdžio svečiai. Pradedame minėjimą, skirtą skaudžiam istoriniam įvykiui, kuris prieš 25 metus kiekvieną iš mūsų sukrėtė ir kartu patikrino mūsų žmogiškumą, mūsų pasiryžimą ateiti į pagalbą nelaimės ištiktiems žmonėms, mūsų gebėjimą užjausti. Černobylio atominės elektrinės avarija tapo išbandymu ne tik Sovietų Sąjungos skelbiamai atvirumo kampanijai, bet ir visų jos žmonių moralinei brandai. Žmonėms buvo meluojama, jie buvo įtikinėjami palikti namus, nebijoti dirbti avarijos vietoje, nebijoti prarasti ryšį su savo artimaisiais. Kaip vėliau paaiškėjo, visam laikui.
Lietuviškas žymuo šioje istorijoje garbingas ir kartu tragiškai skaudus. Daugybė mūsų statybininkų, vairuotojų, gydytojų, kitų neįvardintų profesijų žmonių pakilo į pagalbą broliškai ukrainiečių tautai ir grįžo fiziškai ar moraliai suluošinti visam likusiam gyvenimui. Padarinius jautė ir tebejaučia dirbusiųjų vaikai. Skaudžiausia ir neteisingiausia, kad sovietinė valdžia, siuntusi žmones likviduoti avarijos padarinių, vėliau nuo jų tiesiog nusisuko, paliko juos likimo valiai su jų fizinėmis, socialinėmis, psichologinėmis ir visomis kitomis problemomis. Tebūnie šis minėjimas bent dalis simboliško atsiprašymo, padėkos ir simboliško moralinės skolos jausmo tiems, kas savo sveikatą, net gyvybę paaukojo žiauriausiai 1986 m. technogeninei avarijai.
Grįžkime mintimis į tas dienas, pabūkime su žmonėmis, kuriuos ištiko nelaimė ir kurie skubėjo toje nelaimėje padėti. Pagerbkime visas įvardytas ir nutylėtas Černobylio aukas tylos minute.
Tylos minutė
Dėkoju.
Manau, kad šiame minėjime tribūna morališkai priklauso žmonėms, kurie ne iš televizijos kanalų ir ne iš pasakojimų žino, kas yra Černobylis. Tad kviečiu tarti žodį Lietuvos judėjimo „Černobylis“ pirmininką Praną Paškevičių.
P. PAŠKEVIČIUS. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Ekscelencijos, ponios ir ponai. Šiandieną, balandžio 26 d., sukanka 25 metai, kai įvyko viena baisiausių žmonijos istorijoje technogeninių katastrofų. Būtent taip vadinama Černobylio atominės elektrinės avarija. Ši liūdnai pagarsėjusi elektrinė buvo galutinai uždaryta 2000 m., bet iki šiol primena mums apie save ne tik naujo sprogimo pavojumi, kuris kaip uždelsto veikimo bomba tiksi užkonservuotas IV bloko sarkofage, bet ir įvairiomis ekologinėmis, socialinėmis ir sveikatos problemomis, užgriuvusiomis žmonių, dalyvavusių likviduojant avarijos pasekmes, ir jų šeimų narių ateitį. Ekspertų skaičiavimu, Černobylio sprogimas padarė 500 kartų didesnę žalą nei amerikiečių atominė bomba, 1945 m. numesta ant Hirosimos. Jungtinių Tautų Organizacijos vertinimu, nuo Černobylio avarijos nukentėjo per 7 mln. žmonių, o radioaktyviais elementais buvo užteršta 17 valstybių teritorijų.
Černobylio elektrinės IV reaktorius sprogo 1986 m. balandžio 26 d. naktį iš penktadienio į šeštadienį, 1.23 val. vietos laiku. Tuometinė sovietinė valdžia, laikydamasi savo tradicijų, slėpė informaciją apie avariją ir jos mastus, kartu pasmerkdama elektrinės personalą, gaisrininkus, vietinius gyventojus jei ne mirčiai, tai rimtam sveikatos praradimui. Tik po dviejų parų, Švedijai užfiksavus savo šalyje padidėjusią radiaciją ir pradėjus skelbti pavojaus signalus, sovietinė valdžia suprato, kad tokio masto katastrofos nepavyks nuslėpti, ir pripažino avarijos faktą. Pagal labiausiai nukentėjusių šalių – Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos – bendrus oficialius duomenis, iš 800 tūkst. gaisrininkų ir kariškių, vadinamųjų likvidatorių, kurie po avarijos dirbo prie reaktoriaus ir valė teritoriją, 30 tūkst. gavo dozes, viršijančias pusę siverto, 25 tūkst. jau mirę, likusieji gyvi serga įvairiomis, su radiacija susijusiomis ligomis, tokiomis kaip plaučių vėžys, kraujo vėžys, leukemija, taip pat širdies kraujagyslių bei virškinamojo trakto ligomis.
Černobylio katastrofos padarinius patyrė ir Lietuva. Pirmiesiems radioaktyvių dulkių debesims praslinkus virš mūsų šalies, likviduoti šios avarijos padarinių buvo siunčiami ir Lietuvos piliečiai. Jie važiavo ne savo noru, o vykdydami tuometinės valdžios nutarimus. Tačiau nors ir prievarta, daugiau kaip 7 tūkst. Lietuvos vyrų savo gyvybės ir sveikatos kaina garbingai gelbėjo pasaulį, Europą, savo šalį nuo branduolinio monstro. Pasaulinę politiką, susijusią su Černobylio atominės elektrinės avarija, ir jos pasekmes Lietuvai galima suskirstyti į keletą etapų. Pirmasis, visų labiausiai kritikuojamas, vyko Kremliui vadovaujant avarijos pasekmių likvidavimui – ypatingo slaptumo sąlygos, informacijos apie avarijos mastą ir realų pavojų sveikatai ir gyvybei slėpimas, bravūriškai nusikalstamas patriotinio didvyriškumo ugdymas tarp likvidatorių, be abejo, padidino žuvusių ir netekusių sveikatos žmonių skaičių. Reikia pasakyti, kad dozimetrus privačiai naudoti buvo uždrausta iki 1988 m., o pirmieji radiacinio užterštumo žemėlapiai tapo prieinami tik 1989 m. Dar vienas juodas Černobylio politikos simbolis šiame etape buvo žmogaus orumą žeminantis kariškių panaudojimas avarijos pasekmių likvidavimui, parodantis, kad tuometinė valdžia buvo nepasiruošusi tokio masto avarijoms ir siuntė į branduolinį pragarą tuos, kurie pagal savo padėtį negalėjo nepaklusti įsakymams.
Antrą etapą galima būtų įvardyti kaip informacinį sprogimą. Pasaulio visuomenei spaudos, pajutusios demokratijos dvelksmą, dėka 1990 m. apie tikrąjį Černobylio avarijos tragizmą informacijos buvo pateikta tris kartus daugiau negu 1988 m. Tiesa, tos pačios spaudos dėka įvairūs mokslininkai ir pseudomokslininkai, pateikdami savo skaičiavimus, iki šiol kiekvienas savaip traktuoja radiacijos reikšmę ir poveikį žmogaus organizmui bei su tuo susijusias ligas. Atsakymas į klausimą, ar turės Černobylio radioaktyviosios nuosėdos Vakarų Europos gyventojų sveikatai ilgalaikių pasekmių, nežiūrint to, kad praėjo 25 metai, vis dar atidedamas vėlesniems laikams. Vakarų Europai Černobylio kliuvo mažiau, todėl ji gali ramiai miegoti. Bet juk kliuvo. Menka paguoda, kad ukrainiečiai ir baltarusiai išsigims anksčiau nei likusieji. Net Jungtinių Tautų Organizacija, paveikta energetikų, nuo 2001 m. pradėjo teigti, jog nėra neginčijamų įrodymų, kad Černobylio radiaciją būtų galima laikyti žmonių mutacijų priežastimi. Neprisiminta, kad, norėdama nuslėpti nuo pasaulio visuomenės dėmesio nusikalstamus Černobylio elektrinės personalo darbo ir gelbėjimo darbų pažeidimus, tuometinė sovietinė valdžia ėmėsi černobyliečių šlovinimo propagandos; kad buvo plačiai trimituojama apie černobyliečių didvyriškumą nieko nesakant apie tai, kad didvyriais likviduotojai daugeliu atvejų tapo per prievartą, dėl neturėjimo jokio kito pasirinkimo ir dėl nežinojimo apie realiai jiems gresiantį pavojų.
Pamirštos ir ilgalaikės ekologinės pasekmės, dar likę gyvi avarijos pasekmių likviduotojai ir beveik iki nulio jiems mažinamos išmokos už prarastą sveikatą. Rekomenduota valstybėms, kurios mano, kad nukentėjo nuo avarijos, įvertinti susijusias socialines garantijas atsižvelgiant į nuosavą ekonominį potencialą. Jungtinių Tautų komitetas, sprendžiant Černobylio problemą, prieš 10 metų padėjo tašką: nėra moksliniams tyrimams pinigų, nėra atsakymų į iškeltus klausimus, nėra ir problemų. Tik noriu paklausti, ar tikrai jų nėra? Juk Černobylis parodė, kad nelaimei nėra svarbi žmogaus rasė, tautybė ar lytis. Globalioms katastrofoms neegzistuoja valstybių teritorijos, politinės santvarkos ar muitinės postai. Radiacija sunaikina visus ir viską – niekam nedarydama išimčių. Ar branduolinė katastrofa Japonijoje vėl visko negrąžino į 1986 metus? Ar nereikės vėl visko vertinti iš naujo ir pasaulio visuomenei bendrai priimti sprendimus? Ar ne per anksti pradėjome taupyti ten, kur gresia tokios bėdos, kokių neįmanoma niekada ištaisyti? Ar šiandieninis pasaulį valdančiųjų nusikalstamas elgesys su branduoline energetika neprives žmonijos prie išnykimo ribos? Štai klausimai, į kuriuos reikia kaip galima greičiau atsakyti.
Baigdamas savo kalbą noriu padėkoti Seimo vadovybei, Seimo nariams už galimybę kalbėti iš šios aukštos tribūnos ir priminti jums, gerbiamieji Seimo nariai, kad mes, černobyliečiai, dar gyvi ir būdami mūsų šalies piliečiai, viso pasaulio akivaizdoje atlikę savo misiją Černobylyje, norime gyventi garbingai ir išdidžiai, tačiau jūsų priimti įstatymai leidžia mums tik gražiai būti palaidotiems. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkojame ponui P. Paškevičiui. Minėjimą, skirtą Černobylio katastrofos metinėms, baigėme. Dėkoju mūsų minėjimo svečiams už apsilankymą Lietuvos Respublikos Seime.
10.14 val.
Gerbiamieji kolegos, turime patvirtinti balandžio 26 d. plenarinių posėdžių darbotvarkę. Ar turite kokių siūlymų? E. Tamašauskas.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF*). Ačiū, Pirmininke. Frakcijos vardu prašau išbraukti 2-6 klausimą. Čia yra Elektroninių ryšių įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, nes jis yra parengtas prieš dvejus metus ir jau įvyko gana daug pasikeitimų. Tuo labiau kad Vyriausybėje yra parengtas kur kas išsamesnis įstatymo projektas, todėl prašome išbraukti.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju. Jokių pasiūlymų daugiau nematau. Galime bendru sutarimu patvirtinti šios dienos darbotvarkę? Darbotvarkė patvirtinta.
10.15 val.
Diskusija dėl Vyriausybės 2010 metų veiklos ataskaitos
Taigi dabar pradedame diskusiją dėl Vyriausybės 2010 m. veiklos ataskaitos. Tada registruojamės, jeigu jau yra poreikis.
Užsiregistravo 96 Seimo nariai.
Gerbiamieji, priminsiu Statuto 207 straipsnį. Mes dabar turėsime išklausyti komitetus. Kviesiu kiekvieną komitetą ir pasakysite savo poziciją, o toliau bus diskusija, kurios pabaigoje Seimas gali priimti rezoliuciją. Diskusijoje pirmieji kalba Seimo opozicijos lyderis ir opozicinių frakcijų atstovai. Taigi kviečiu Audito komiteto atstovą – K. Uoką.
K. UOKA (TS-LKDF). Laba diena, kolegos. Audito komitetas savo posėdyje nutarė pritarti Vyriausybės 2010 metų veiklos ataskaitai. Už pritarimą balsavo 3, nepritarė 2, balsavime nedalyvavo 2.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Biudžeto ir finansų komitetą – K. Glavecką.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 metų veiklos ataskaitą ir jai pritarė. Balsavimo rezultatai: 4 – už, 2 susilaikė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu D. Budrį – Ekonomikos komitetas.
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 metų veiklos ataskaitą ir jai pritarė. Balsavimo rezultatai: 5 – už, 5 – prieš. Pirmininko balsas lėmė. Kai kurie komiteto nariai yra pateikę savo atskirąją nuomonę.
PIRMININKĖ. Dėl atskirosios nuomonės prašom J. Veselką – Ekonomikos komitetas. Ateikite į tribūną.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, šeši Ekonomikos komitetas nariai pateikė atskirąją nuomonę. Gerbiamasis pirmininke, skaitykite ir žiūrėkite, kas parašyta, o ne ką jūs įsivaizduojate. Iš tikrųjų noriu pasakyti, kad balsavimo metu buvo 10 Seimo narių, ir tuo metu 5 ir 5… Pirmininko balsas lėmė, bet pabaigoje atėjo A. Sacharukas ir pasirašė, todėl atskiroji nuomonė yra pateikta šešių komiteto narių vardu. Mes siūlome nepritarti Vyriausybės ataskaitai ir išaiškinome priežastis.
Pirma. Vidaus rinkos krizė Lietuvoje 2010 m. nebuvo įveikta, nors Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas pradėjo didėti, tačiau iš esmės tai sąlygojo užsienio valstybių vidaus rinkų atsigavimas.
Antra. Užsitęsusi vidaus rinkos krizė toliau žlugdė smulkųjį ir vidutinį verslą, nepaisant priimtų iš esmės formalių sprendimų verslo administracinei naštai mažinti ir verslo skatinimo struktūrai pertvarkyti.
Trečia. Valstybės kapitalo įmonių valdymui tobulinti išleistos lėšos, bet valdymas iš esmės liko nepertvarkytas ir realus efektas negautas.
Ketvirta. Nedarbas išaugo iki didžiausio lygio per visą nepriklausomybės laikotarpį, nepakankamai dėmesio skirta naujoms darbo vietoms kurti.
Penkta. Europos Sąjungos struktūrinė parama įsisavinama sparčiai, bet jos panaudojimo ekonominis efektyvumas yra žemas, nesiimta priemonių jį didinti.
Šešta. Ypač blogai buvo valdoma Lietuvos energetika. Pati Vyriausybė pripažįsta, kad uždarius Ignalinos atominę elektrinę padidėjo energetinė priklausomybė nuo Rusijos, nors per visą atkurtos Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį buvo deklaruojama, kad turime siekti energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos, o realūs rezultatai – atvirkštiniai: nebuvo pasiekti konkretūs susitarimai dėl naujos branduolinės jėgainės Lietuvoje pastatymo; siūlome ištirti Visagino atominės elektrinės lėšų panaudojimo teisėtumą, lėšų įstatymams, susijusiems su energetika, kurti panaudojimą; neparengtas AB „Lietuvos dujos“ restruktūrizavimo ekonominio efektyvumo, ypač naudos vartotojams vertinimas; nesugebėta susitarti su „Gazpromu“ dėl pigesnių dujų Lietuvoje pardavimo, priešingai, nei susitarė Estija, Latvija dėl dujų atpiginimo 15 %, dėl ko Lietuvos dujų vartotojai permokėjo per metus per 300 mln. Lt, tai šildymo sezono metu šilumos vartotojams kas mėnesį papildomai kainavo vidutiniškai po 60 Lt už butą; Vyriausybė iki šiol nesugebėjo apsispręsti dėl Nacionalinės energetikos strategijos, Seimui pateikta Nacionalinės energetikos strategija 2010 m. lapkričio 6 d. buvo atsiimta.
Septinta. Nors teigiama, kad buvo mažinamos valdymo išlaidos, tačiau 2010 m. valstybės institucijose vien priedų ir vienkartinių išmokų forma valdininkams buvo išmokėta apie 75 mln. Lt. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Č. V. Stankevičių – Europos reikalų komitetas.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Svarstant Vyriausybės 2010 metų veiklos ataskaitą posėdyje dalyvavo Europos Sąjungos reikalus koordinuojantis ministras A. Ažubalis, taip pat Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis. Jie atsakė į visus komiteto narių klausimus. Komitetas svarstė tą ataskaitos dalį, kurioje Vyriausybės veikla susijusi su Europos Sąjungos reikalais. yra priimtas toks komiteto sprendimas: „Įvertindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 metų veiklą, susijusią su Europos Sąjungos reikalais, Europos reikalų komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 metų veiklos ataskaitai.“ Šitą sprendimą komitetas priėmė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Kaimo reikalų komiteto pirmininką E. Pupinį.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Kaimo reikalų komitetas svarstė Vyriausybės ataskaitą. Posėdyje dalyvavo visi komiteto nariai. Iš visų septynių komiteto narių 6 balsavo už, vienas susilaikė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A. Anušauską.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, susipažinęs su Vyriausybės 2010 metų veiklos ataskaita ir išklausęs informaciją dėl Vyriausybės ataskaitos dalies „Nacionalinio saugumo būklė ir plėtra“ siūlo Vyriausybei atkreipti dėmesį į būtinybę stiprinti nacionalinį saugumą, ypač energetinio saugumo srityje, bei skirti didesnį finansavimą Valstybės saugumo departamentui ir Krašto apsaugos ministerijai, užtikrinant pajėgumų stiprinimą ir plėtrą. Balsavimo rezultatai: už – 5, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė Vyriausybės programą ir jai pritarė. Balsavimo rezultatai: 6 – už, 3 – prieš, 2 susilaikė. Tik neaiški tolesnė svarstymo procedūra. Komitetas galėtų pareikšti kai kurias savo nuomones, bet nežinau, kaip toliau bus svarstoma.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas svarstė Vyriausybės 2010 metų veiklos ataskaitą ir jai pritarė bendru sutarimu, taip pat pateikė keletą siūlymų. Nors Sveikatos apsaugos ministerijai vadovauja teisininkas, bet komitetas bene daugiausia priekaištų turi dėl to, kad vėluoja pagal Vyriausybės programą ir priemonių planą numatytų teisės aktų rengimas ir jų pateikimas parlamentui. Net nėra įvykdytas Seimo 2009 m. kovo 26 d. nutarimas Sveikatos apsaugos ministerijai parengti ir pateikti Lietuvos sveikatos 2011–2020 metų programą. Taip pat komitetas siūlo parengti ir įgyvendinti konkrečias priemones kovojant su neoficialiomis priemokomis ir korupcija sveikatos sistemoje, daugiau dėmesio skirti visuomenės informavimui apie pacientų teises ir pareigas bei prevencines sveikatą išsaugojančias priemones. Kaip minėjau, pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Kviečiu Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką V. Stundį.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Komitetas svarstė Vyriausybės 2010 metų veiklos ataskaitą, diskutavo su abiejų švietimo ir kultūros sričių ministrais ir po diskusijų suformulavo kelis pasiūlymus Vyriausybei (juos paskelbsiu). Pirmiausia komitetas atkreipė dėmesį į būtinybę stiprinti valstybės politikos visuomenės informavimo srities įgyvendinimą, plėtoti atitinkamas strategijas ir tam tikslui skirti būtinus išteklius.
Antra, skirdami lėšas kultūros sričiai ir skaičiuodami programines finansavimo apimtis, atkreipėme dėmesį, kad reikėtų aiškiai atskirti kultūros programų ir infrastruktūros projektų lėšas. Kartais pastarosios lėšos kompensuoja mažesnį dėmesį kultūros programos finansavimui. Kiti siūlymai yra susiję su švietimo srities kompetencija, pirmiausia su profesinio mokymo ir darbo rinkos mokymo centrų sistemos jungimo procesu. Mes norime turėti aiškesnę informaciją apie šį procesą. Atkreipiame dėmesį ir prašome Švietimo ir mokslo ministerijos atlikti analizę, kaip veikia Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 7 dalies nuostata dėl studentų rotacijos po pirmųjų dvejų studijų metų.
Trečia, atkreipiame dėmesį ir prašome aiškesnės analizės dėl naujos ikimokyklinio ugdymo finansavimo tvarkos įgyvendinimo pliusų ir minusų bei dėl to, kaip įgyvendinamas veiksmingumo principas mokyklose, vykdančiose suaugusiųjų formaliojo švietimo programas. Tokiems siūlymams komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas Vyriausybės 2010 metų ataskaitai nepritarė: 5 balsai – prieš ataskaitos pritarimą, 3 – už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Užsienio reikalų komiteto pirmininkas E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Didžiai gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ministre Pirmininke, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 metų veiklos ataskaitos dalys „Užsienio reikalai, krašto saugumas, migracijos politika, Europos politika, nacionalinio saugumo būklės ir plėtros 2010 metų ataskaita“ buvo nuosekliai svarstytos. Komitetas 6 balsais už, 4 balsais prieš ir niekam nesusilaikius parėmė Vyriausybės ataskaitą ir balsavo už jos priėmimą. Taigi Užsienio reikalų komitetas yra už. Labai jums ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas V. Kurpuvesas.
V. KURPUVESAS (KPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė dalį Vyriausybės ataskaitos pagal savo kompetenciją ir priėmė sprendimą nepritarti Vyriausybės 2010 metų veiklos ataskaitai. Už balsavo 4, prieš – 1, susilaikė 4. Taigi nepritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Žmogaus teisių komiteto pirmininkas A. Lydeka.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Žmogaus teisių komitetas apsvarstė Vyriausybės 2010 metų ataskaitą. Komiteto posėdyje dalyvavo pagal kompetenciją žmogaus teisių srityje dirbantys ministrai, tai yra teisingumo ministras Remigijus Šimašius, kultūros ministras Arūnas Gelūnas, taip pat socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas. Komitetas svarstė ir priėmė sprendimą nepritarti Vyriausybės 2010 metų veiklos ataskaitai.
Pagrindiniai argumentai, lėmę tokį sprendimą: neigiamai įvertinta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikla žmogaus teisių požiūriu. Ministerija, kuri atsakinga už lygias galimybes, keistai siaurina veiklą šioje srityje, panaikina lyčių lygybės skyrių. Parengti kai kurie įstatymų projektai akivaizdžiai prieštarauja lygių galimybių užtikrinimo principams. Taip pat nesuprantamas ministerijos specialistų pasiūlymas (rekomendacijos) Lietuvai nepasirašyti Europos Tarybos parengtos konvencijos, užkardančios smurtą šeimoje, ir kiti pasiūlymai.
Dėl pritarimo Vyriausybės 2010 metų ataskaitai buvo balsuojama. Du komiteto nariai pasisakė už, prieš nebuvo nė vieno, 4 susilaikė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, du komitetai – Aplinkos apsaugos ir Informacinės visuomenės plėtros – nesvarstė Vyriausybės ataskaitos.
Prašau. E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Aš norėčiau pasakyti Informacinės visuomenės plėtros komiteto nuomonę.
PIRMININKĖ. Prašau. Svarstėte? E. Klumbys – Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininko pavaduotojas.
E. KLUMBYS (TTF). Aš noriu pasakyti, kad į komiteto surengtą svarstymą neatvyko, nesiteikė atvykti nė vienas Vyriausybės atstovas, dėl to komitetas šios ataskaitos negalėjo svarstyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Aplinkos apsaugos komitetas – J. Šimėnas, pirmininkas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, labai panašiai vyko ir Aplinkos apsaugos komitete. Mes praeitą trečiadienį buvome įtraukę į darbotvarkę ir kvietėme atvykti aplinkos ministrą, nes iš tikrųjų Seimo nariams buvo tam tikrų klausimų. Kadangi ministras neatvyko, tai atidėjome svarstymą rytdienai. Bet kadangi svarstymas Seime vyksta šiandien, mes ir negalėjome apsvarstyti.
PIRMININKĖ. Prašau, V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, susidarė paradoksali situacija, Vyriausybė turi ataskaitą, ir, aš manau, komitetai yra ta parlamentinė forma, ta diskusijos forma, kuria mes būtinai privalome apsvarstyti ir diskutuoti, nes priemonės yra pagal sritis ir komitetai yra pagal sritis. Todėl atsižvelgdamas į tai, kad Vyriausybės atstovai nesugebėjo atvykti į kai kuriuos komitetus, frakcijos vardu prašau daryti pertrauką ir svarstyti tik tada, kai komitetuose bus priimti vienokie ar kitokie sprendimai dėl Vyriausybės ataskaitos.
PIRMININKĖ. Jūs frakcijos vardu pertraukos prašote?
V. GAPŠYS (DPF). Ir socialdemokratai pritaria.
PIRMININKĖ. Gerai. Balsuojam. Kas už tai, kad būtų daroma Vyriausybės ataskaitos svarstymo pertrauka, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Taip, daroma pertrauka. (Balsai salėje: „Iki kada?“) Bet aš noriu dabar paklausti, iki kada jūs tos pertraukos norite? (Balsai salėje)
V. GAPŠYS (DPF). Pirmininke, manau, būtų logiška ketvirtadienį daryti, nes trečiadienį komitetai apsvarstys. Jeigu ministrai teiksis ateiti į komitetus, aš manau, jie trečiadienį tikrai apsvarstys ir niekas neblokuos.
PIRMININKĖ. Vadinasi, pertrauka iki ketvirtadienio rytinio posėdžio. Kreipiuosi į Ministrą Pirmininką. Gerbiamasis Andriau Kubiliau, būtų malonu, kad įpareigotumėte ministrus, tuos, kurie neateina į komitetus, kad vis dėlto rytoj atvyktų.
Taigi šiuo klausimu pertrauka.
10.36 val.
Turizmo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2212(3)ES (priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, Turizmo įstatymo pakeitimo įstatymas. Priėmimas. Kviečiu į tribūną D. Budrį, Ekonomikos komitetas. Pastraipsniui.
1 straipsnis. Pataisų nėra. Priimtas. 2 straipsnis. Yra Seimo Teisės departamento pasiūlymas. Ar galima tylos? Įstatymo priėmimas, gerbiamieji kolegos. O kur D. Budrys? Kas gali atstovauti Ekonomikos komitetui? Atbėga D. Budrys, malonu.
Taigi Seimo Teisės departamento pasiūlymas dėl 2 straipsnio. Vienam komitetas pritarė, kitam nepritarė. Toliau dėl 2 straipsnio. Irgi Teisės ir teisėtvarkos komiteto dėl 2 straipsnio 9, 10 dalių. Vienai komitetas pritarė, kitai nepritarė. Dar Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas dėl 2 straipsnio 18 dalies, komitetas nepritarė, 19 dalies – pritarė, 18 – nepritarė, 32 – nepritarė. Gal tada, pirmininke, pakomentuokite.
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Gerbiamieji kolegos… Nuo kurio dabar pradėti, Pirmininke?
PIRMININKĖ. Dabar 2 straipsnis. Teisės departamentas, čia nieko ypatingo, nepritarėte, pritarėte.
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Teisės departamento pastabai Ekonomikos komitetas nepritarė, nes mano, kad atsižvelgiant į aukščiau minėtą… Argumentai. Kadangi 2010 m. liepos 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1051 patvirtinti patikslinti Nacionalinės turizmo plėtros 2010–2013 metų programos tikslai ir priemonės ją įgyvendinti, programoje akcentuojama, kad Lietuvoje pradėta plėtoti jūrinio turizmo infrastruktūra. Todėl komitetas nepritarė Teisės departamento pastabai.
Dėl 2 straipsnio 18 ir 25 dalių. Terminai yra suderinti su Komisijos sprendimo dėl Tarybos direktyvos 95/57/EB dėl statistinės informacijos turizmo srityje rinkimo įgyvendinimo tvarkos nuostatomis, todėl komitetas nepritarė.
Dėl 2 straipsnio 32 dalies nepritarė, nes turizmo informacijos centrų steigėjai gali būti Vyriausybės įgaliota ministerija (tai nurodyta 15 straipsnio 4 dalies 7 punkte) arba savivaldybė (18 straipsnio 1 dalies 4 punkte). Taip pat… Ai, čia pritarta iš dalies. Komiteto pasiūlymas buvo dėl… Čia jau 14 straipsnis.
PIRMININKĖ. Tai viskas. 2 straipsnį su komiteto korekcijomis ir komiteto redakcija, atsižvelgdami į Teisės departamento pasiūlymus, galime priimti? (Balsai salėje: „Taip!“) 3 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Priimtas. 4 straipsnis. Irgi yra Teisės departamento dėl 4 straipsnio 5 dalies, komitetas priėmė. Dėl 4 straipsnio 6 dalies 1 punkto, išbraukimui komitetas nepritarė. Ar galite pakomentuoti?
Palaukite, nesinervinkite visi. Na, tai iš eilės einame.
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Komitetas nepritarė, nes siekiant užtikrinti tinkamą ir kokybišką paslaugų teikimą turizmo paslaugų vartotojams tikslinga, kad kelionių organizatoriai, kelionių agentūros ir kelionių agentai turėtų bent vieną reikiamos kvalifikacijos darbuotoją.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Toliau yra Seimo narės B. Vėsaitės siūlymas. Gerbiamoji Vėsaite, prašau.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau pritarti Teisės departamento siūlymui ir nepritarti komiteto nuomonei, nes jau vieną kartą Seimas buvo apsisprendęs ir, manyčiau, turėtų laikytis šio sprendimo, juo labiau kad tai siejasi su toliau esančiais mano pateiktais siūlymais.
PIRMININKĖ. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys B. Vėsaitės siūlymą?
Yra daugiau negu 29. Dėl vedimo tvarkos – B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, dėl galimų privačių ir viešųjų interesų nusišalinu nuo klausimo svarstymo ir priėmimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar komiteto komentaras.
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Komitetas nepritarė gerbiamosios B. Vėsaitės pasiūlymui. Birutė minėjo, kad Seime jau buvo apsispręsta. Aš giliai įsitikinęs, kad komitetas tikrai nebuvo įsigilinęs į šio pasiūlymo esmę. Yra gerbiamojo Seimo kontrolieriaus raštas, kuriame teigiama, kad dabar galiojantis įstatymas neužtikrina prievolių užtikrinimo ir neapsaugo vartotojų nuo galimų agentūrų piktnaudžiavimo. Kaip yra daugelyje Europos šalių, mes, pasiėmę šią praktiką, pasiūlėme, kad visos agentūros ir organizatoriai vienodai užtikrintų prievoles savo garantijomis, įsigydami ar bankuose, ar finansinėse įtaigose, taigi kolegos, tai iš tikrųjų esminis šio įstatymo klausimas. Tikrai norėčiau ir kviesčiau atkreipti dėmesį, jeigu bent šiek tiek galvojate apie vartotojus, gerbiamieji Seimo nariai, aš tikrai norėčiau, kad truputį dėmesį atkreiptumėte, tai tikrai pasiryžkite balsuoti prieš šitą B. Vėsaitės pasiūlymą ir palikite būtent taip, kaip buvo siūloma šio įstatymo redakcijos pradžioje bei po to patobulintame gerbiamojo P. Auštrevičiaus bei mano pasiūlymuose. Prašau būti atsakingiems ir tikrai nepritarti tokiems keistiems pasiūlymams, kurie iš tikrųjų neapsaugo mūsų vartotojų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Birute, jūs negalite už savo pataisą kalbėti. Balsuojame, kas pritariate B. Vėsaitės pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 37, prieš – 9, susilaikė 25. Pataisai pritarta.
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, kadangi iš tikrųjų tai keičia esmę, aš norėčiau paprašyti padaryti svarstymo pertrauką, jeigu turiu tokią teisę kaip komiteto pirmininkas.
PIRMININKĖ. Čia priėmimas yra.
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Ar galime padaryti pertrauką?
PIRMININKĖ. Galima. Priėmimo pertrauką.
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Tai priėmimo. Prašau tada padaryti priėmimo pertrauką.
PIRMININKĖ. Dabar, gerbiamasis kolega, noriu jūsų paklausti. Pranešėjo reikalavimu, jeigu jūs matote, daroma pertrauka. Dabar kodėl? „Po balsavimo dėl visų straipsnių gali būti padaryta priėmimo pertrauka arba jeigu įstatymo projekto priėmimo Seime metu nebuvo priimti įstatymo principus ir standartą lemiantys straipsniai, pranešėjai iki svarstymo Seimo posėdyje pabaigos gali pasiūlyti atidėti projektą taisyti.“
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Būtent dėl to, kad atidėtume projektą taisyti, kadangi jis iš esmės keičia prasmę.
PIRMININKĖ. Pagal trečią.
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Taip.
PIRMININKĖ. Skaitau toliau: „Jeigu Seimas šį pasiūlymą priima, procedūra kartojama nuo įstatymo projekto svarstymo pagrindiniame komitete. Šia galimybe įstatymo projekto priėmimo metu gali pasinaudoti tik vieną kartą.“ Dabar mes turime apsispręsti balsuodami, nes yra toks pasiūlymas. Pradedame svarstymą pagrindiniame komitete iš pradžių. (Balsai salėje) Ar bendru sutarimu tam pritariate? (Triukšmas salėje) Balsuojam. Kas už pasiūlymą, kurį pateikė Ekonomikos komiteto pirmininkas ponas D. Budrys, kad daroma pertrauka ir grįžtame prie svarstymo pagrindiniame komitete, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 85: už – 47, prieš – 10, susilaikė 28. Taigi pertrauka ir grįžtame prie svarstymo komitete. Svarstymo procedūra komitete, turėkite omenyje.
10.47 val.
Dabar siūlyčiau kompleksinį 1-5a, 1-5b, 1-5c klausimą. Išmokų vaikams įstatymo 1, 2 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIP-2779(2)ES. Kviečiu R. Baškienę – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstymas.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Mielieji kolegos, tiesiog labai trumpai primenu, kad tai yra teisės aktas, kuriuo siekiama Lietuvos teisės aktus suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais ir suteikti teisę gauti išmoką vaikui ir trečiųjų valstybių piliečiams, kurie atvykę į Lietuvą dirba aukštos kvalifikacijos darbą. Šitoms šeimoms, kuriose auga vaikai, kad sąlygos būtų tokios pačios, kaip ir Lietuvoje gyvenantiems piliečiams. Šiuo atveju Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė, įvertino Teisės departamento išvadas ir parengė patobulintą įstatymo projektą, kuriam komitetas pritarė bendru sutarimu. Dargi pasiūlėme Lietuvos Respublikos Vyriausybei „aukštos profesinės kvalifikacijos darbo“ sąvoką apibrėžti specialiais teisės aktais, kad tai būtų gana aišku ir visuose teisės aktuose tai būtų suderinta, kad šita sąvoka įsigaliotų ne vėliau kaip birželio 1 d. Kviečiu pritarti komiteto pateiktai išvadai, pritarti patobulintam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu R. Kupčinską – Biudžeto ir finansų komitetas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas priėmė tokį sprendimą dėl šio įstatymo projekto: iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui jį patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Komiteto pasiūlymai: atsižvelgdami į tai, kad „aukštos profesinės kvalifikacijos“ sąvoka nėra perkelta į specialų užsieniečių teisinės padėties institutą reglamentuojantį Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, siūlome parengti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektą, kuriame būtų apibrėžta „aukštos profesinės kvalifikacijos“ sąvoka bei kitos su šiuo apibrėžimu susijusios sąvokos, ir šiuos projektus svarstyti kartu. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti užsirašė du Seimo nariai. Pirmasis – A. Ažubalis. Kviečiu į tribūną.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš noriu kalbėti apie visus tris projektus, kurie yra dabar teikiami, 1-5a, 1-5b ir 1-5c. Esmė yra ta, aš nesuprantu kolegų skubos, kur skubama, kad visi šitie keičiami įstatymai yra lydintieji. Esmė yra ta, kad į Užsieniečių teisinės padėties įstatymą nėra perkelta pagrindinė direktyva, nesusitarta dėl atskirų sąvokų ir mes dabar statome, kaip sakyti, roges priešais arklį. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai siūlyčiau atidėti ir kol kas visų trijų nesvarstyti, kol nebus į Užsieniečių teisinės padėties įstatymą perkeltos pagrindinės direktyvos mintys. Dar daugiau galiu pasakyti, kad Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad užsieniečių teisinės padėties normas reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėtis“, o šiuo metu mes pradedame kalbėti ir svarstyti atvykusių į Lietuvą šeimų iš trečiųjų valstybių lengvatas. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad išplėsta ir blogai reglamentuota „šeimos nario“ sąvoka, netiksliai apibrėžta „aukštos profesinės kvalifikacijos“ sąvoka, kas galėtų skatinti nebūtinai kvalifikuotos darbo jėgos atvykimą. Pažymėtina, kad valstybės interesas, bent aš manau, yra įsileisti kuo daugiau trečiųjų šalių piliečių, ketinančių dirbti aukštos kvalifikacijos darbą, ir kuo mažiau jų išlaikytinių, kuriems valstybė turės užtikrinti tokias pat socialines garantijas, kaip ir savo piliečiams. Taigi, gerbiamieji kolegos, siūlyčiau padaryti pertrauką visų trijų svarstymų, kol Užsieniečių teisinės padėties įstatymas bus sutvarkytas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, aš turiu reaguoti. Iš tikrųjų stebiuosi, kad užsienio reikalų ministras sako tokią kalbą, tai jūs tokius dalykus turite Vyriausybėje svarstydami nuspręsti, nes šie trys projektai yra teikiami ne Seimo, jie teikiami Vyriausybės ir nustatytas laikas, kada mes juos turime svarstyti. Jūs turėjote šitą kalbą sakyti Vyriausybėje ir užprotestuoti, kad eitų visas paketas, šiuo atveju mes iš Vyriausybės gavome ir pagal jūsų pačių – Vyriausybės nustatytą grafiką dirbame. Iš tiesų mums yra gana sunku susigaudyti, ko jūs tarpusavy norite. Man atrodo, ministrai tarpusavy galėtų suderinti.
R. J. Dagys toliau dalyvauja diskusijoje. Kol ateina, S. Pečeliūnas dėl vedimo tvarkos.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, mielieji kolegos, aš norėčiau jums priminti, kai čia, Seime, buvo pateiktas Užsieniečių teisinės padėties įstatymas, atsiminkite, kas tada įvyko, šitie įstatymai tada buvo lydintieji, Seimas nusprendė grąžinti iniciatoriams tobulinti ir nekeisti Seimo pozicijos dėl konvencijos įgyvendinimo. Taip ir padarėme. Ką padarė Vyriausybė? Sugudravo, atskyrė lydinčiuosius nuo pagrindinio ir teikia norėdama mus suklaidinti. Ministrai tai ir pasakė, ir visi komitetai pasakė, kad turime svarstyti kartu su Užsieniečių teisinės padėties įstatymu. Laikykimės savo žodžio.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Mielieji kolegos, gal nereikia tų emocijų, bet vis dėlto kalbėjo užsienio reikalų ministras. Aišku, čia mes galime aiškintis, ar čia premjeras, ar Vyriausybė, bet kalba ganėtinai rimta. Aš siūlau balsuojant apsispręsti, ar reikia toliau svarstyti šitą įstatymą, ar reikia daryti pertrauką, kaip jūs sakote, Vyriausybė tegu išsiaiškina. Geriau tegu jie ten mušasi negu čia. (Balsai salėje) Aš to prašau frakcijos vardu.
PIRMININKĖ. Bet gal duokim dabar tribūnoje stovinčiam R. J. Dagiui kalbėti. Kažkaip visi labai skubame gyventi.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš drįstu atkreipti jūsų dėmesį, kad šitam įstatymo projekte, kuris atėjo iš komiteto, tos problemos yra išspręstos. Priimtos, suformuluotos įstatymo, kaip dabar suformuluotos sąvokos, kalba, ne taip, kaip buvo užrašyta pirminiame įstatymo projekte, bet kalba, kaip ši padėtis apibrėžiama, kaip ši sąvoka apibrėžta reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Šituose trijuose įstatymų projektuose apibrėžimo nėra, todėl mes galime juos toliau svarstyti ir priimti, o dabar skubos tvarkos nereikia. Bet komitetas ir pasiūlė, kad šita sąvoka turėtų būti įrašyta pagrindiniame įstatyme, o šitam įstatymo projekte nėra šitos sąvokos, dėl kurios jūs dabar ginčijatės. Mes ją tiesiog parašėme bendra norma, kadangi tai yra įstatymai, kurie išplaukia iš pagrindinio, o ta tvarka, kurią mes numatėme, turi būti, ji turi atsirasti, nes mes diskriminuojame vaikus ir globą, pinigus, pašalpas gaunančius asmenis. Tai jeigu jau mūsų Lietuvos valstybė suteikė kam nors tokią teisę, suteikė nuolatinį gyvenimo statusą, tai jie turi taip pat gyventi kaip ir mūsų visi Lietuvos piliečiai. Tik tai įstatyme ir parašyta, o pačią sąvoką mes ištaisėme ir ji perkeliama į pagrindinius įstatymus, o ne į šį įstatymą, dėl ko kolegos teisėtai piktinasi. Bet jie žiūri į pirmąjį Vyriausybės įstatymo projektą, bet ne į komiteto suredaguotą įstatymo versiją. Siūlau šiandien nedaryti jokių pertraukų, pritarti šitam įstatymui po svarstymo, galime palaukti ir lydinčio įstatymo, ir visa kita. Bet tikrai šitie įstatymai nieko nedaro su pačia sąvoka ir prie tos sąvokos grįšime tada, kai diskutuosime dėl pagrindinio įstatymo. O tvarka turi būti visiems vienoda.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš, aišku, turėčiau teikti balsuoti pono V. Mazuronio pasiūlymą. Prašote peraukos, bet iki kada? Iki kito posėdžio – tai yra po pietų. Iš tikrųjų mes svarstymo stadijoje pagal Statutą neturime jokios kitos galimybės. Aš manyčiau, kad mes gal, jeigu jūs, aišku, sutinkate, po svarstymo apsisprendžiame balsuodami pritarti ar nepritarti po svarstymo ir tada viskas išsprendžiama. Prašau.
V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, čia J. Razma šaukia, kad jam nereikia pertraukos. Man tai reikia, gerbiamasis Jurgi, jūsų gero draugo premjero A. Kubiliaus nuomonės. Aš dabar jos negirdžiu. Užsienio reikalų ministras kalba viena, manau, kad jis kalba Vyriausybės vardu, ne Vyriausybės, bet kaip Vyriausybės narys. Jūs, labai atsiprašau, nieko bendro su Vyriausybe neturėdamas šaukiate, kad nereikia, tai aš prašau pertraukos, kol A. Kubilius ateis į tribūną ir pasakys Vyriausybės nuomonę.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, svarstymo metu pertrauka galima iki kito posėdžio. (Balsai salėje)
V. MAZURONIS (TTF). Tegu ateina, jeigu negali greičiau, dabar, tai iki kito posėdžio, atsako ir sprendžiame toliau klausimą.
PIRMININKĖ. Vadinasi, po pietų.
V. MAZURONIS (TTF). Taip.
PIRMININKĖ. Turime balsuoti. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate V. Mazuronio prašymui frakcijos vardu daryti pertrauką iki kito posėdžio, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 53, prieš – 18, susilaikė 18. Pertrauka iki kito posėdžio. Tada pakviesime premjerą, kad paaiškintų, kaip mums čia toliau reikia elgtis. J. Razma – replika po balsavimo.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų aš apgailestauju, kad užsienio reikalų ministras čia sukėlė nereikalingą sumaištį (Triukšmas salėje) dėl savo ir vidaus reikalų ministro neatliktų namų darbų, nes šitas įstatymas, kuriam mes turėjome pritarti po svarstymo, galėjo net ypatingos skubos tvarka būti priimtas. Nes čia kalbame, kad vaikai tų užsieniečių, kurie gavo teisę nuolat gyventi, gautų išmokas. O patys apibrėžimai, pagrindai, kuriais remiantis užsieniečiai įrašomi į registrą, turi būti tame įstatymo projekte, kuris Vyriausybei grąžintas tobulinti ir kurio mes nesulaukiame. Bet nepriklausomai nuo tų jame būsiančių pagrindų vaikai išmokas turi gauti. Tai mes galėjome išspręsti be nereikalingų pertraukų.
PIRMININKĖ. Bet jau Seimas apsisprendė. 1-6 klausimas, žiūriu į R. Baškienę, nesvarstome dabar, o po pietų, kai eis visas blokas.
11.01 val.
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl Gegužės trečiosios Konstitucijos ir Abiejų Tautų tarpusavio įžado 220-ųjų metinių“ projektas. E. Zingeris – Užsienio reikalų komiteto pirmininkas. Gerbiamasis Zingeri, jūs turite eiti pristatyti Seimo nutarimą. Aš prašyčiau dėmesio ir pranešėjų, ir visų Seimo narių. Šiandien kažkaip… Suprantu, po švenčių gal sunkiai darbas sekasi, bet reiktų jau susikaupti.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Didžiai gerbiami kolegos, mes kaip tik diskutavome su bičiuliu apie šią rezoliuciją. Sukanka 220 metų nuo Lietuvos ir Lenkijos pirmosios Europoje rašytinės Konstitucijos. Mūsų komitetas ir visų frakcijų atstovai vieningai pritarė, nė vieno prieš – mes kartu siūlome, kad šis dokumentas taptų kertiniu dokumentu minint jau esamą atminimo dieną, gerbiamoji Pirmininke. Mes jau turime atminties dieną – gegužės 3 dieną. O šis dokumentas iš esmės įrėmina mūsų atmintį. Atsiminkime, kokios buvo sąlygos. Kazokų kariuomenė iš esmės… Rusijos imperijos, Austrijos ir Prūsijos jau buvo pasiruošusios aneksuoti Lietuvą ir Lenkiją. Tai šis dokumentas ir… svarbiausia, kaip sako mano gerbiamasis bičiulis S. Pečeliūnas, kuris labai prisidėjo prie papildomo dokumento, t. y. spalio mėnesio tarpusavio įžado dokumento, įrėminimo kaip atminties… Ten yra kalbama apie vadovavimą valstybei, pasikeitus Lietuvos ir Lenkijos… iš esmės 50 % – Lietuvos, 50 % – Lenkijos atstovų. Spalio mėnesį. Bet jie jau matė, kad valstybė žlunga, ir dokumentas buvo aidas Prancūzų revoliucijos ir pratęsimas tos revoliucijos dokumento labai beviltiškoje situacijoje. Todėl, minėdamas šį istorinį dokumentą, Užsienio reikalų komitetas siūlo jums priimti šią rezoliuciją. Aš manau, kad šis mūsų įnašas į Europos bendrą istorinę atmintį turėtų būti mūsų Seimo paminėtas, juo labiau kad 220 metų. Be to, dar artėja ir 180 metų nuo Emilijos Pliaterytės vadinamojo ir mūsų Vilniaus, ir Varšuvos bendro sukilimo prieš priespaudą ir prieš caro patvaldystę. Aš jums jį pristačiau. Prašytume, jeigu galima, išsakyti savo nuomones, į kurias mes, žinoma, atsižvelgsime, ir prašytume pritarti šiai rezoliucijai. Dėkui, gerbiamoji Pirmininke.
PIRMININKĖ. Taip, jūsų norės klausti gana daug Seimo narių. Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Kašėta.
PIRMININKAS (A. KAŠĖTA, LSF). Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega Emanueli, ar jums neatrodo, kad mes kiekvienais metais priimdami vieną ar kitą panašų dokumentą… Jeigu paskaitau turinį, sakykime, į ateitį nubrėžia vienas sakinys – „siekdamas ugdyti atviresnę Lietuvos visuomenę“. Ar tokioje deklaracijoje, kuri pamini 220 metų, to užtenka? Mano klausimas būtų toks: kaip jūs įsivaizduojate ugdyti atviresnę Lietuvos visuomenę? Nes mes daugiau žiūrime tik į istoriją, o mums reikia šiandien ir rytoj gyventi su kaimynais. Labai ačiū.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega Sysai, kaip tik, ko gero, tai lengviausias klausimas. Ačiū jums už gerą klausimą. Lengviausiai tai pasako apie šio dokumento esmę, nes, mielasis bičiuli, atvira visuomenė susijusi su mūsų europine praeitimi. Šis dokumentas, Gegužės trečiosios Konstitucija, tuometiniame Europos kontekste buvo susijęs su geroku žingsniu į priekį, kaip ir ankstesni Magdeburgo dokumentai, kaip ir Lietuvos Statutas. Jis buvo susijęs su tam tikru žingsniu į priekį tuometinės visuomenės kontekste. Turint galvoje, kad artėjo iš abiejų pusių režimai, kurie buvo daug mažiau demokratiški negu Lietuvos–Lenkijos erdvė. Todėl atviros visuomenės kontekste šis dokumentas, kuris yra pažangus, prisideda prie atviros visuomenės formavimo. Labai ačiū jums už klausimą.
PIRMININKAS. Klausia K. Kuzminskas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš taip pat konkrečiai dėl to teiginio – Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas ugdyti atviresnę Lietuvos visuomenę. Dabartinis Seimas dar sieks ugdyti atviresnę Lietuvos visuomenę, aš taip suprantu. Tai kur mes dar uždari esame? Mes jau taip, atrodo, atviri esame visiems, kuo dar mes atviresni turėtume būti? Ačiū.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Labai ačiū vėl už gerą tą patį klausimą. „Atvira visuomenė“ yra formuluotė, kaip ir „piliečių visuomenė“, vartojama kontekste ne ankstesnio blogumo, o dabartinio gerumo, pone Kuzminskai… o atviros visuomenės, kaip pilietinės visuomenės, prasme. Čia turima galvoje ugdyti pilietinę Lietuvos visuomenę, o ne kad prieš tai buvo uždara. Sovietų laikais, aišku, čia buvo lageris, bet turima galvoje, kad per tuos 20 metų mes esame atvira visuomenė. Žinoma, jūs esate teisus, bet turima galvoje ne atsispyrimas nuo blogesnio, išskyrus sovietinės okupacijos laikotarpį. Ačiū. Čia formulė „atvira visuomenė“ yra vartojama Europos ir pasaulio demokratijų kontekste. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs teigiate šioje rezoliucijoje pabrėždamas, kad ši Konstitucija sujungia krikščioniškąsias vertybes ir t. t. Jūs pasakykite konkrečiai, kuo pasireiškia šioje Konstitucijoje tikėjimo laisvė?
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Žinote, gerbiamasis bičiuli, turėdamas galvoje visą likusią istoriją, kada katalikybė ir krikščionybė, konkrečiai katalikybė, Lietuvoje buvo naikinama, atrodo, jūs neleisite man suklysti, 117 metų – iki 1978 metų, per visą laikotarpį nuo 95-ųjų metų padalinimo… Turima galvoje, kad ta Konstitucija artėjančių grėsmių akivaizdoje garantavo tuometinės įprastinės toje erdvėje esančios tikybos laisvę, turiu galvoje Lietuvos–Lenkijos erdvėje. Jeigu jūs žinote… Jūs puikiausiai žinote visą istoriją, kaip buvo sujungiami religiniai dalykai su imperiniais dalykais, ypač iš Rytų pusės, aš nenoriu minėti valstybės, jūs žinote, apie ką aš šneku. Ta Konstitucija garantavo vyravusios tuo metu krikščionybės, ypač katalikybės, laisvę ir išpažinimo laisvę Lietuvos–Lenkijos teritorijoje, nes vėliau, užėmus tas valstybes, ši religija buvo prispausta. Ačiū.
E. KLUMBYS (TTF). Aš ir klausiu, ar religijos laisvė, ar katalikybės laisvė? Tai yra du skirtingi dalykai. Apie ką jūs kalbate – apie katalikybės laisvę ar apie tikybos laisvę?
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš su jumis kalbu apie… Žinoma, ši Konstitucija kaip labiau demokratinė Konstitucija, nei esanti Austrijoje, Prūsijoje ir Rusijoje, kurias tuo metu ruošėsi užimti, iš esmės garantavo daug didesnes ir visų tikybų laisves. Jūs žinote, kad buvo palyginti tolerantiška valstybė, ir net tuose kraštuose, kur vyravo ortodoksai, ir jiems buvo didelė tikybos laisvė. Šis dokumentas buvo tolerantiškas tikybai. Palyginti su ta grėsme, kuri atėjo ir kuri (…) vėliau toje užimtoje erdvėje vienos religijos, vienos krikščionybės krypties nelaisvę, tas dokumentas iš esmės ateičiai, kuri neįvyko, nes tas įvyko, kaip žinote, prieš pat padalinimą dviejų valstybių. Tai, žinoma, jis garantavo didesnes laisves. Tai tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia G. Songaila.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Gerbiamasis Emanueli, aš jums pacituosiu jūsų čia norimos švęsti Konstitucijos 21 straipsnį, kuriame sakoma, kad perėjimas iš viešpataujančios religijos griežtai draudžiamas ir baudžiamas, o ji įvardyta kaip Romos katalikų. Tai jūs čia vardinate kaip žingsnį pirmyn ir kaip toleranciją, ir kaip tikybos laisvę? Tai pirmas klausimas.
Kur jūs matote valstybingumo stiprinimą, kai iš esmės Lietuvos vardas buvo ištrintas iš tos Konstitucijos? Galų gale tekste net neminimas Lietuvos Statutas. Ar jūs nesutiktumėte vis dėlto sudaryti redakcinę grupę, padaryti pertrauką ir redaguoti tekstą?
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš jums pirmiausia atsakysiu, mielasis Gintarai, į jūsų pamąstymus dėl valstybingumo. Jūs tekste matėte Tarpusavio įžado įrašytus dalykus, turiu galvoje spalio mėnesio įžado dalykus. Juose mes turime daug elementų, kurie atsako į Lietuvos atstovavimą ir Lietuvos buvimą. Jūs žinote, be jokios abejonės, apie tuos 50 % valdymo, skirtus Lietuvos pusei, 50 % – Lenkijos pusei. Turint galvoje, kad mes įrašėme šį Tarpusavio įžado dokumentą, kurį tada, prieš 5–6 metus, įrašant atmintina diena, pasiūlė bičiulis S. Pečeliūnas, todėl, mano manymu, toje pastraipoje yra dalinis atsakymas galbūt į jūsų klausimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, man kartais susidaro įspūdis, kad E. Zingerį norime padaryti atsakingą už 220 metų senumo istorinį ir politinį dokumentą. Ne Emanuelis jį rašė, kolegos. Ne jo ranka nešė tą dokumentą į Senatą ir ratifikavo. Tikrai! Kartais susidaro įspūdis, kad mes turime atsakingą asmenį, kuriam rasime ir atitinkamą straipsnį. Čia mes visada galim greitai padaryti. Kolegos, tai yra dokumentas, kurį reikia skaityti visą. Be Abiejų Tautų įžado, spalio mėnesį pasirašyto, ši Konstitucija nėra išsami, ir prašyčiau neiškraipyti istorinės tiesos. Emanueli, aš norėčiau kreiptis į patį. Ar paminėjimo renginių sąrašas… Apskritai gal pats esi sugalvojęs, kaip tai galėtų atrodyti, nes tai iš tikrųjų yra istorinis įvykis.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Jeigu leistumėte, gerbiamasis pirmininke, galiu atsakyti?
PIRMININKAS. Prašom.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Į gerbiamojo Petro pasakymą aš pasakyčiau, kad Europos Parlamentas rengia didžiulį renginį, skirtą 220 metų… kuriame kalbės anglai, prancūzai, vokiečiai, kiti kolegos, kaip atrodo, koks įnašas, kaip jie įsivaizduoja pirmąją Europos Konstituciją… į Europos istorijos įnašą. Būtų labai gaila netapti šio minėjimo dalimi. Mes esame pakviesti. Europos Parlamentas mano, kad ši Konstitucija, kaip ne kartą buvo pareikšta įvairiuose Europos Parlamento dokumentuose, yra didžiulis įnašas į Europos teisinę mintį. Dėl Petro klausimo, ką darysime Lietuvoje, manau, kad mes turėtume surengti didelį istorikų ir politikų, kurie yra čia ir kurie šiek tiek įvairiai galvoja apie šią Konstituciją, debatus Lietuvos Seime, išklausyti įvairių nuomonių ir turėti čia, Konstitucijos salėje, paminėjimą su pamąstymais. Tuo labiau kad tą patį etapą mes prieš porą metų perėjome, kai turėjome debatus, ar reikia Tarpusavio įžadą padaryti… atskira diena ar ne. Tas buvo padaryta. Manyčiau, mes galėtume visi susirinkti, aptarti, išklausyti tai, ką pasakė tie, kurie tvirtai pritaria, ir tie, kurie abejoja. Mes turėtume surinkti visas nuomones ir gegužės mėnesį paminėti, bet kartu paminėti turint visas nuomones, ne vien tik remiančias, bet išklausyti ir opoziciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegai E. Zingeriui už pristatymą. Dabar diskusijos. Gerbiamieji kolegos, užsirašė kalbėti 5 Seimo nariai, diskutuoti. Pirmasis – E. Vareikis.
O toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkė I. Degutienė.
E. VAREIKIS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji kolegos. Aš iš tikrųjų šioje diskusijoje norėčiau daugiau kalbėti gal ne apie pačią rezoliuciją, ne apie rezoliucijos tekstą, kur ten kablelio reikia, kur ne, bet apie tai, koks yra tos rezoliucijos santykis su mumis šiandien Lietuvoje ir koks yra santykis ne su mūsų istorija. Buvo ten ar nebuvo koks faktas, bet kaip mes tą istoriją vertiname ir kaip mes matome Lietuvos istorinę perspektyvą. Reikia pasakyti, kad sovietinė okupacija, taip pat klaidos, padarytos tarpukariu, pridarė mūsų istorijoje labai daug skylių. Jeigu jūs šiandien pasiklaustumėte lietuvio, savo rinkėjo, tipiško rinkėjo, kaip jis žino Lietuvos istoriją, jis pasakys, kad buvo Mindaugas, buvo Gediminas, su Vytauto mirtimi paprastai lietuvių istorija pasibaigia. Šiandien vargu ar bent 1 % Lietuvos piliečių žino, kas valdė Lietuvą po Vytauto. Žino, kad Vytautas mirė ir kažkas baigėsi. Atėjo kažkokie lenkai, kažką padarė ir mes apie tai nežinome nieko. Paskui, tik XIX a. gale, vėl atsiranda kažkokie, atsiprašau už pasakymą, lietuviai, kurie jau stato kitokią Lietuvą. Kas vyko tuos beveik 700 metų? Per tuos 700 metų Lietuva egzistavo kaip rimta valstybė, kaip stipri valstybė. Buvo laikai, neslėpkime, kai mes ne tik kentėjome nuo Maskvos, bet ir ją valdėme. Dažnai šitos istorijos mes iš tikrųjų neatsimename. Kas yra blogiausia mūsų istorinėje atmintyje – kad mes labai dažnai tuos santykius su Lenkijos valstybe, su Lenkijos Karalyste priimam, sakyčiau, mums okupantų primesta forma, kad Lietuva neva visą laiką buvo kažkokia Lenkijos valda, Lenkijos kolonija. Aš pats atsimenu, kaip mane mokė sovietinėje mokykloje – Lietuvos nebuvo, lietuviai buvo viso labo vargingi kaimo žmonės, o visas elitas, visa aristokratija jau ne mūsų. Todėl mums ir šiandien sukelia tam tikrų pasinervinimų pasakymas, kad štai gegužės 3 d. buvo dviejų lygiateisių tautų ir lygiateisių valstybių sąjunga, Abiejų Tautų Respublika. Kaipgi čia taip yra? Juk mus mokė, kad taip nebuvo, kad Lietuvos iš viso nebuvo. Deja, turiu pasakyti, kad šitas mokymas yra įsišaknijęs ne tik mūsų lietuviškoje sąmonėje. Man labai dažnai tenka matyti ir istorijos (…), ir istorijos vadovėlius, išleistus kitose šalyse. Kad ir kaip būtų liūdna, kai jie vaizduoja XVII–XVIII a. Europos žemėlapį, ten, kur mes esame, ten yra kažkodėl parašyta Lenkijos Karalystė, kas yra iš principo neteisinga. Tai yra administraciškai neteisinga, nes Lenkijos Karalystė apima tik dalį tos valstybės, ir yra istoriškai neteisinga – tai buvo Lietuvos ir Lenkijos valstybė. Po visų šių pasakymų (aš juos galėčiau tęsti ir tęsti) yra pats skaudžiausias dalykas, kad mes nenorime prisiminti savo istorijos, tos istorijos, kuri buvo graži ir šlovinga. Todėl visos tokio tipo rezoliucijos yra labai reikalingos mūsų istorinei atminčiai. Kuo daugiau jų bus, tegul jos būna kasmet, bet kad mums ir mūsų visuomenei būtų aišku, kad Lietuva buvo valstybė ne iki Vytauto, ne tada, kai Vytautas nukrito nuo arklio ir mirė, bet Lietuva buvo valstybė iki pat XVIII a. pabaigos ir net rusų aneksiją pasitiko ne kaip kaimo folkloras, o kaip rimta valstybė Dviejų Tautų Respublikoje.
Todėl labai pritarčiau tokios rezoliucijos priėmimui, ir ne tik priėmimui, bet ir visos, sakyčiau, Gegužės trečiosios Konstitucijos ideologijos viešinimui. To viešinimo mums dar ir šiandien labai stinga. Baigdamas dar kartą siūlau iš tikrųjų pritarti rezoliucijai be didelių redagavimų. Ten kableliai ar jungtukai ne tokie svarbūs, kaip svarbi pati rezoliucijos esmė. Ačiū.
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Dėkoju. Kviečiu E. Klumbį.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, nereikia mistifikuoti to, ko iš esmės nebuvo. Pas mus dabar yra tokia labai gaji mada – atsižvelgiant į šių dienų politinius vėjus, politines tendencijas, visa tai pritraukti prie tų įvykių, kurie buvo prieš 220 metų. Ar reikia tą daryti? Dabar pažiūrėkime į Gegužės trečiosios Konstituciją. Ar tai buvo lygiaverčių partnerių dokumentas? Na, nebuvo šito, nes Gegužės trečiosios Konstitucijos tekste nėra nė vieno žodžio apie Lietuvą, nėra nė vieno žodžio apie lietuvius. Tai šioje vietoje teigti tai, ko nebuvo, elementariai nesąžininga. Dabar teigiama, kad Gegužės trečiosios Konstitucija sujungia krikščioniškąsias Europos tradicijas ir esmines vertybes: tikėjimo laisvę, lygybę prieš įstatymą, toleranciją ir valdžių atskyrimą. Tai buvo labai jau aiškiai pasakyta, kai klausė G. Songaila, – nėra jokios tolerancijos, nėra jokios tikėjimo laisvės. Ten iš tikrųjų yra įteisinama vienos religijos hierarchija. Kam mes šį dalyką sau patiems meluojame?
Dabar kalbant apie lygybę prieš įstatymą – nėra ten jokios lygybės prieš įstatymą. Tai yra aiškiai luominės visuomenės dokumentas. Kam mes tokius dalykus rašome?
Dabar ką reikia iš tikrųjų pripažinti (ir aš tai pripažįstu) ir kur yra mūsų didžioji problema, – kad ši Gegužės trečiosios dienos Konstitucija yra Lenkijos nuoseklios elgsenos Lietuvos atžvilgiu švyturys. Lenkija pagal šią Konstituciją nuosekliai elgiasi, ir aš tai puikiai suprantu. Dėl to, vadovaudamasis 1793 m. Konstitucija, 1920 m. Żeligowskis įvykdė agresiją prieš Vilniaus kraštą, dėl to, kad Vilnius buvo jų – lenkų, ir jie atėjo, pasiėmė. 20 metų vyko Vilniaus krašto aneksija.
Toliau. Neužmirškime, kad, lygiai taip pat vadovaudamasi šia Konstitucija, Antrojo pasaulinio karo metais „Armia Krajowa“ Vilniaus krašte vykdė žudynes. Vėlgi vadovaudamasi šia Konstitucija ir juos galima suprasti. Aš dar kartą sakau: juos galima suprasti. Taigi jeigu mes kalbame apie 220 metų sukaktį, atitinkamai turėtų būti ir sukonstruota ši rezoliucija, pabrėžianti šios Konstitucijos svarbą Europos kontinentui, bet nesuvedanti į tai, kad mes raginame, kad čia būtų atvira visuomenė. Vadovaudamasis šia logika… Aš prisimenu lygiai prieš metus mes taip pat svarstėme panašų dokumentą, dabar išeina, kad kiekvienais metais svarstysime, kai tik bus šios metinės, vis priimsime rezoliucijas. Ar tai rimtai atrodo? Ar tai yra Lietuvos Respublikos Seimo darbas? Taigi aš esu prieš šią rezoliuciją ir manau, kad jos visiškai nereikia.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu G. Songailą.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, manau, kad panaši rezoliucija galėtų būti priimta, bet vis dėlto reikia redakcinių pataisymų, nes toks tekstas, koks yra parengtas, negalėtų būti priimtinas dėl kelių priežasčių.
Pirma. Pavyzdžiui, teiginys, kad „Lenkijos Karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė tapo dviem lygiavertėmis politinėmis partnerėmis“, aiškiai neatitinka tikrovės. Jeigu iš tikrųjų tokį tekstą Seimas priimtų, tai nedarytų garbės ir pačiam Seimui, ir jo suvokimui apie istorinę atmintį.
Dabar, kai minima Konstitucija, kuri iš tikrųjų naikino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumą, reikėtų tai paminėti ir taip pat išryškinti tą Abiejų Tautų tarpusavio įžadą, kuris vis dėlto nepadarė abiejų šalių lygiavertėmis politinėmis partnerėmis, o tik buvo palinkėjimas į tą pusę. Svarbiausia – visai net neminimas Lietuvos Statutas, kuris iš tikrųjų buvo rašytinis dokumentas. Lenkijoje nebuvo tokio teisinio dokumento, tuo metu veikiančio, ir Konstitucija iš tikrųjų buvo pirmasis toks dokumentas. Neminėti Lietuvos Statuto, neminėti viso teisinio paveldo, kuriuo galų gale rėmėsi net ir Konstitucijos autoriai, man atrodo, būtų negerai.
Pagaliau „federacinius Lietuvos ir Lenkijos santykius atstatė.“ Galbūt galime pavadinti siekė atstatyti tuos federacinius santykius, bet iš tikrųjų tai buvo kelias į unitarinę valstybę, o ne sukūrė kokius nors naujus federacinius santykius. Tikrai reikėtų atsargiau formuluoti labai apibendrintus teiginius apie itin didelį tos Konstitucijos pažangumą, vos ne šių laikų Konstituciją, kai iš tikrųjų tas dokumentas toks nebuvo. Tai irgi reikėtų atsargiau. Aš siūlau vis dėlto sudaryti redakcinę grupę ir neforsuoti, nelaužyti rankų ir nepriimti tokio dokumento, koks yra dabar parengtas.
PIRMININKĖ. V. Aleknaitė-Abramikienė. Prašom.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Atsiprašau. Aš tik nepaminėjau, kad mes su Seimo nariu G. Navaičiu netgi esame redakcinius pasiūlymus, diskutuodami su ponu E. Zingeriu, parengę. Jeigu būtų padaryta pertrauka, galėtume pateikti juos Seimui. Nemanau, kad tai tikrai kam nors pakenktų.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, yra Statuto norma, kaip galima elgtis su rezoliucija: priimti be pataisų, redaguoti rezoliuciją, atmesti rezoliuciją. Mes dėl to balsuosime ir apsispręsime.
Vilija, prašom. Jums žodis.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, trumpas rezoliucijos tekstas, kurio iniciatorius yra mūsų komiteto pirmininkas, yra susijęs su 220 metų senumo istorija, todėl juo nebuvo bandoma aprėpti viso Lietuvos ir Lenkijos, kaip valstybių, tarpusavio santykių konteksto. Tačiau tiesa ir tai, jog istorija, būdama gyvenimo mokytoja, visuomet vienaip ar kitaip virpina mūsų sielos stygas ir verčia mąstyti apie nūdieną ir apie rytdieną, ir tai yra normalus dalykas.
Ironiška, jog tos nesėkmės, tos tragedijos, kurias patyrė Lietuvos ir Lenkijos valstybė dabar mūsų aptariamu laikotarpiu, taip pat primena ir įspėja dėl kai kurių aspektų mūsų šiandienos santykiuose. Kai prisimename paskutinį karalių Stanislawą Augustą Poniatowskį, kaip jis glėbesčiavosi su cariene Jekaterina II, galime daryti tik vieną išvadą – kad itin artimi karaliaus santykiai su cariene, keista, bet prisidėjo prie valstybės padalinimo. Tai yra priminimas ir šių dienų pragmatiškiems politikams, tokiems pat pragmatiškiems, koks bandė būti mūsų bendras paskutinysis karalius, kad glėbesčiavimasis ir bučiniai arba įsijautimas į didelės valstybės vaidmenį ir įsivaizdavimas, kad galima pamiršti mažesniuosius brolius, mums padės. Deja, ne. Glėbesčiuodamiesi mes galime pamiršti vienas kitą ir mūsų bendrą misiją, o mūsų bendroji misija yra būti ašimi, būti Vakarų krikščionybės forpostu Rytuose ir nešti mūsų bendros kovos už laisvę šiame tikrai neramiame ir sudėtingame regione vėliavą.
Tai, kas turbūt nepasakyta tekste, bet ką mes visi suprantame, galėtų būti nusakyta labai trumpai: buvome, esame ir būsime vieni kitiems labai reikalingi – lietuviai ir lenkai. Visa ši sumaištis, kurią bandoma šiandien eskaluoti, tikrai primena mums įvykius prieš 220 metų. Todėl aš labai vertinu premjero D. Tusko ir premjero A. Kubiliaus neseniai vienas kitam, tarsi patiems sau pasiųstus signalus, kai premjeras D. Tuskas pasakė, kad turime suprasti lietuvius, o premjeras A. Kubilius galbūt šiek tiek ir suteikdamas pasitikėjimo kreditą pasakė, kad su viena lenkiška politine organizacija mus vienija krikščioniškosios vertybės. Aš pajutau, kad jie elgiasi kaip laivų kapitonai, iškėlę signalines jūrų vėliavas vienas kitam. Ir tie signalai reiškia vieną paprastą dalyką – esame vieni kitiems reikalingi ir turime mokytis politinės išminties, turime mokytis iš praeities sėkmių ir klaidų, kad sėkmes pakartotume, o klaidų – jokiu būdu ne.
Nenoriu daugiau plėstis ir analizuoti mūsų tarpusavio santykių detalių. Tačiau manau, kad ne tik premjerai, kuriems kliūna nuo jų žiniasklaidos (D. Tuskui nuo jo žiniasklaidos, premjerui A. Kubiliui – nuo mūsų šalies žiniasklaidos), bet ir mūsų komitetas, ir jo pirmininkas E. Zingeris bando eiti prieš srovę. Kartais srovė būna ne visai švari. Ir kai eini prieš srovę, darai gerą, švarų darbą. Todėl aš nesu linkusi ieškoti trūkumų šiame tekste, bet labiau padėti tiems, kurie neša ir siūlo kitiems padėti nešti politinės išminties ir strateginio mąstymo vėliavą. Siūlau balsuoti be pakeitimų ir per daug nesureikšminti šio dokumento, nes tikroji mūsų Konstitucija dabar ir tikroji mūsų vienybė atsispindės visų pirma mūsų bendroje su Lenkija energetikos politikoje.
PIRMININKĖ. Laikas!
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Aš tikiu, kad mes to pasieksime. Ačiū.
PIRMININKĖ. Kviečiu V. P. Andriukaitį.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Išties po tokios aistringos V. Aleknaitės-Abramikienės kalbos aš jaučiuosi labai nejaukiai. Aš suprantu, kad norima kalbėti apie demokratiją, pažangą, gerus tarpusavio santykius, apie žmogaus teises, apie modernumą, kurio reikia visiems aplinkui, aplink Baltijos jūrą, pradedant nuo skandinavų, baigiant mūsų kaimynais visur aplinkui. Čia, manau, mes turime ir galime rasti tikrai daug bendro ir suvienyti visas demokratines jėgas bendrai pažangai.
Man visi nacionalistai ir garsios jų retorikos visą laiką kvepia paraku. Ypač baisu ir bjauru, kai istorija tampa politikų tarnaite, tai visai blogai. Aš, šiek tiek norėdamas parodijuoti kolegės Vilijos kalbas apie forpostus, krikščionybę ir t. t., tiesiog save nukeliu vos ne į XV amžių. Bet po to apsidairau, kad aš esu XXI amžiuje. Kažkaip man visiškai kitaip atrodo šio amžiaus problematika. Jeigu aš mėginčiau dabar semtis išminties iš praeities, tai aš semčiausi tos išminties iš tų žmonių, kurie vengdavo tokios retorikos ir nepilstė jokio žibalo į jokią ugnį, labai normaliai matė kasdienybę savo istorinio gyvenimo vingiuose.
Taigi dabar, žinodamas, kad yra 220 metų jubiliejus, noriu pasakyti, kad man (kalbėsiu kaip istorikas), žinoma, skaudoka, kad mes nepaminėjome pirmojo Lietuvos Statuto jubiliejaus ir neiškėlėme to jubiliejaus problematikos Europos Parlamente. Tai būtų išties įdomus dalykas ir didžiulis įnašas. Nes kultūrinė, istorinė iniciatyva, atverianti kuo daugiau galimybių diskutuoti apie istorinius reiškinius, yra visą laiką sveikintina. Bet jeigu ta iniciatyva pasidaro politinė ir istoriją padaro politikos tarnaite, mielieji kolegos, toli su tokia logika nenueisite. Prapulsite, atversite tokias Pandoros istorijos skrynias, kad jums ims lįsti visokios istorinės pabaisos, ir tada sunkiai suvaldysite daugelį emocijų.
Šitą rezoliuciją aš siūliau redaguoti Užsienio reikalų komitete, ten keletas mano pasiūlymų buvo priimta, bet dabar matau, kad reikia ją dar daugiau redaguoti. Kolegos, iš karto perskaitysiu savo pasiūlymą.
Pirmojoje pastraipoje „atsižvelgdamas į“ reikia rašyti „federacinius“ ne „Lietuvos“, o „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės santykius“, nes kalbama apie 200 metų atgal. Antroje, „pabrėždamas…“ po „pasaulyje“ dėčiau tašką ir išbraukčiau sakinio dalį „sujungia tradicijas“ ir t. t. Nieko ten nesujungia, išties tai yra istorinis konstitucinis paminklas su be galo daug įvairių trūkumų, apie kuriuos modernūs šios epochos konstitucijų žinovai galėtų drąsiai konferencijoje diskutuoti, todėl siūlau rašyti tašką.
Pažymėdamas, kad gegužės 3 d. konstitucija… yra ne tik Lietuvos ir Lenkijos, kolegos. Tai yra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tai yra Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos bendras kultūrinis paveldas. Patinka jums ar ne, bet Didžioji Kunigaikštystė buvo daugelio ją sudariusių tautų junginys taip, kaip Austrija-Vengrija. Jeigu šiandien austras kalbėtų, kad Austrija-Vengrija – Austrijos, tai žinote, daugelis aplinkui iškristų iš klumpių. Austrija-Vengrija buvo kaip tik daugelio tautų feodalinės sistemos simbolis. Ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė yra mažiausiai keturių tautų – ir už Smolensko sienos, ir ukrainiečių, ir baltarusių, ir Lietuvos, ir, jeigu norite, tuo metu – Žemaitijos kunigaikštystės paveldas. Buvo tuo metu tokia kunigaikštystė, patinka jums ar ne. Kolegos, čia tiek daug yra ką daryti, na, kaip istorikas negaliu nematyti to, ką čia prirašėte.
Todėl manau, kad tai yra „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos, Lenkijos bendro paveldo dalis“. Čia rašyčiau tašką. Toliau išbraukčiau pastraipą dėl gegužės 3 d. visas panegirikas. Išbraukčiau pastabą apie atviresnę visuomenę. Mūsų Konstitucijoje įrašyta „atvira visuomenė“, o ne atviresnė. Nėra čia jokio laipsniavimo, daugelio kitų dalykų. Patikėkite, kolegos, reikia redaguoti ir šitą Konstituciją, šitą datą nukreipti dėl 220-ųjų metinių paminėjimo. O interpretacijos, variacijos yra mokslinių konferencijų reikalas. Aš, kaip istorikas, labai nevienareikšmiškai vertinu šitą dokumentą…
PIRMININKĖ. Laikas!
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). …nes jis iš esmės neatnešė jokio rezultato. Austro-Vengrija, Rusija ir Prūsija pasidalijo šiuos du junginius nepaisant to, ką rašėme… šitokio žodžio…
PIRMININKĖ. Kolega, aš turiu jus išjungti. Dabar 4 – už ir 4 – prieš. E. Vareikis – už.
E. VAREIKIS (TS-LKDF). Svarbiausias momentas, kodėl mums reikėtų priimti šią rezoliuciją, aš jau sakiau, aš galiu tik pakartoti. To reikia mūsų istorijos teisingam suvokimui, ne šiaip sau politizuoti, kaip sakė ponas Vytenis, bet teisingam suvokimui. Visi dokumentai, visi mūsų istoriniai faktai rašo, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo valstybė, lygiavertė Lenkijos Karalystei, tačiau dabar čia kai kas bando aiškinti, kad šitaip nebuvo. Jeigu paskaitytumėte Konstituciją iš tikrųjų, o ne sovietinius vadovėlius apie tą Konstituciją, pamatytumėte, kad ir Lietuvos vardas yra minimas, ir Lenkijos vardas yra minimas. Ir Lenkijos vardas minimas ne daugiau kartų kaip Lietuvos. Yra minimos dvi lygiavertės tautos, kurios tuo metu… „tautos“ ir „valstybės“ sąvoka buvo truputį kitokia negu šiuo metu. Vytenis čia yra teisus, bet reikia pasakyti, kad ukrainiečiai ir tie Smolensko rusai buvo mūsų rusai ir save laikė lietuviais, ir tai buvo ta vadinamoji Lietuvos tauta. Taigi tą istoriją mums reikia pasiimti. Mums, o ne atiduoti ją kitoms valstybėms, nes šiandien Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją jau labai savinasi ir Baltarusija, ją iš dalies savinasi ir Rusija, ir Lenkija. Taigi tokių rezoliucijų priėmimas leistų mums pasakyti, kad tai, kas yra Lietuva, yra Lietuva, tai, kas buvo praeity Lietuva, taip pat buvo Lietuva. Ačiū.
PIRMININKĖ. L. Dinius – prieš.
L. DINIUS (LSF). Dėkui, Pirmininke. Na, kolegos, iš tikrųjų dokumentas yra svarbus, sukeliantis daugybę emocijų ir daugybę klausimų. Tačiau būkime, kaip liaudis sako, biedni, bet sąžiningi. Kaip pasakė gerbiamoji kolegė Vilija, galbūt dėl vienadienių politinių interesų nevertėtų kaip nors užmerkti akis prieš akivaizdžius dalykus, nes mes negalime meluoti bent jau patys sau. Rezoliucijoje aiškiai parašyta ir tokių dalykų, be korekcijų priimti tiesiog negalima, nes tai yra netiesa. Gegužės 3 d. prieš 200 metų buvo kalbama apie vieną karalystę, bendrą iždą, bendrą kariuomenę, ir teigti, kad Gegužės trečiosios Konstitucija ir Abiejų Tautų tarpusavio įžadas atvėrė naują Lietuvos valstybingumo sampratą, na, yra mažų mažiausia netiesa. Todėl aš siūlau labai ramiai, be ypatingų emocijų nepritarti tokiam projektui, o jį taisyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. P. Auštrevičius – už.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, politiškai nesuprantama ir istoriškai neteisinga būtų atsisakyti paminėti pirmosios rašytinės Europos Konstitucijos 220 m. paminėjimą Seimo rezoliucijos ar pareiškimo forma. Tauta negali šalintis savo istorijos, kad ir kokia ji būtų, ar vieniems patinka jos pasekmės, ar nepatinka. Galbūt V. P. Andriukaičio išdėstytos pastabos yra teisingos, galbūt būtų prasminga kai kuriuos redakcinius pataisymus padaryti. Aš manau, dėl to dokumentas taptų teisingesnis ir turinys aiškesnis. Tačiau jeigu kiltų pasirinkimas, ar priimti, ar nepriimti šios rezoliucijos, aš manau, kolegos, mes vis dėlto turime priimti ir pagalvoti, kuo užpildyti turinį paminint tokį svarbų įvykį. Juo labiau kad ne kiekviena… ne visos tautos drįso tuo metu Europoje pasakyti tai, kas buvo padaryta šia Konstitucija, pačios valstybės likimas, bendras likimas, buvo tuo ir nuspręstas. Pernelyg drąsiai, pernelyg atvirai ir pernelyg pažangiai norėta konstruoti šios valstybės ateitį, daug kam nepatiko. Turėkime drąsos priimti šią rezoliuciją, gal jinai galėtų būti ir aiškesnė, teisingesnė, bet aš esu už.
PIRMININKĖ. R. Smetona – prieš.
R. SMETONA (TTF). Ačiū. Na, čia kolegė kvietė nesureikšminti šio dokumento, matyt, užsimerkus, užsikišus ausis už jį balsuoti, nes taip reikia, taip reikia dėl minėtų įvairių priežasčių. Mes, kolegos, balsuosime ne dėl Gegužės trečiosios Konstitucijos ar Abiejų Tautų tarpusavio įžado, mes balsuosime už konkretų teisės akto tekstą, kurį mes turime prieš akis. Ir ne už kokią nors rezoliuciją, kaip buvo kalbama, o už pateiktą konkretų tekstą. O tekstas toks: „Gegužės trečiosios Konstitucija ir Abiejų Tautų tarpusavio įžadas atvėrė naują Lietuvos ir Lenkijos valstybių istorinę perspektyvą, Lenkijos Karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė tapo dviem lygiavertėmis politinėmis partnerėmis.“ Kaip realizavosi Konstitucijos idėjos ir nuostatos toje istorinėje perspektyvoje, visi žinome. Kad Lenkijos Karalystė ir LDK tapo dviem lygiavertėm politinėm partnerėm, na, turbūt, didžiausi entuziastai, vis dėlto sutiksite, kad tai melas, įrašytas į šį rezoliucijos tekstą, gana atviras, sakyčiau, įžūlokas melas. Lygiavertėmis partnerėmis jos netapo ir negalėjo tapti, nes pati Konstitucija nesuteikė tam teisinių prielaidų, tas tekstas, kuris buvo ir iki šiol ten yra. Taigi toks tekstas, kuris siūlomas rezoliucijoje, galėjo, manau, atsirasti nebent specialiai provokuojant pasipriešinimą šiai rezoliucijai, provokuojant balsavimą prieš. Kitaip aš pateisinti negalėčiau bent jau šios pastraipos atsiradimo. Todėl tam melui, arba netiesai, pritarti negaliu.
PIRMININKĖ. Laikas!
R. SMETONA (TTF). Kviečiu kolegas taip pat nepritarti, o geriausia išeitis būtų, žinoma, rezoliuciją redaguoti.
PIRMININKĖ. S. Pečeliūnas – už.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, čia buvo daug dalykų pasakyta, bet buvo girdima ne viskas, kas buvo sakoma, dėl to galėčiau tik apgailestauti. Aišku, galime tekstą tobulinti, dar atidėti iki ketvirtadienio, kai ką Vytenis sakė visai priimtino. Aš irgi norėčiau pasakyti vieną korektūrą, kurią būtų galima su autorių sutikimu ir jums pritarus padaryti, viso teksto per daug netaisant, jeigu toks sprendimas būtų priimtas. Jeigu būtų priimta redaguoti, tai tada, aišku, savaime suprantama, ir savo pataisėlę siūlyčiau. Tai susiję su pačiu dokumento pavadinimu ir su tų žodžių junginiu tekste.
Mielieji kolegos, Abiejų Tautų tarpusavio įžadas nėra atskiras dokumentas, jis yra Gegužės trečiosios Konstitucijos sudėtinė dalis, todėl reikėtų rašyti ne žmogus ir maudymosi kostiumas, o žmogus su maudymosi kostiumu. Taigi siūlau rašyti: dėl Gegužės trečiosios Konstitucijos su Abiejų Tautų tarpusavio įžadu 220 metinių, ir tekste irgi tai pataisyti. Taigi tai nėra vien redakcinis pataisymas, na, aš jį siūlau kaip redakcinį, kad redaktoriai sutvarkytų, bet kartu ir esmės supratimas. Daug metų buvo norėta šiuos du dokumentus vieną nuo kito atskirti. Lenkijos pusė netgi tą įžadą lyg ir ignoruodavo, jį kaip ir užmiršdavo, tai bent jau mes jo neužmirškime ir susiekime į vientisą dokumentą. Ir su tuo dokumentu tada jau tikrai Konstitucija yra dviejų lygiaverčių tautų. Ar iki galo taip, kaip mes norėtume, ar ne, tai jau kitas klausimas, bet lygiavertės dvi tautos susijungė ir vieniems metams valstybės išskaidymą atidėjo. Jeigu priimtumėte šį mano pasiūlymą, jeigu priimtų Seimas, kad be redagavimo žodelį „ir“ keistume į žodelį „su“, būčiau labai dėkingas, jeigu apsispręsite redaguoti, tai tada redagavimo metu prašyčiau šią pastabą irgi įvertinti. Ačiū.
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis – prieš.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke ir gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Emanueli, gerbiamieji visi kiti kolegos, na, turėkite klausą truputį. Visiškai aišku, kad mes galėtume pasiekti dokumentą tokį, už kurį būtų balsuojama su didžiausiu palankumu. Aišku, kad čia yra broko, kuris plika… Man, kaip istorikui, plika akimi matomos klaidos, kurias čia reikia taisyti. Kolegos, kurie atkreipė dėmesį, kokie vertinimai yra, mano nuomonė visiškai aiški: padarykime bendrą darbo grupę ir suredaguokime tekstą, kuris būtų priimtinas ir kuris kalbėtų išties apie tai, ko mes norime. Bet įsiklausykime nuoširdžiai, dabar kviečiu kiekvieną, kuris norėtų čia agituoti, kad be pataisų priimtume, nedarykime šito. Padarykime pauzę, sudarykime darbo grupę, suredaguokime, pamatysime, gausime daug didesnį pritarimą čia, Seimo salėje. Gausime tai, ko mums reikia, daug didesnį signalą, negu tai, dėl ko čia vieni kitus agituojate. Todėl aš tikrai raginu nepriimti be pataisų jokiu būdu, išties reikia taisyti ir stipriai padirbėti, kad išeitų gera rezoliucija ir geras tekstas.
PIRMININKĖ. A. Anušauskas – už.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji istorikai, tai iš tikrųjų profesija, kuri reikalauja darbo, tuo tarpu mes, aš manau, dabar esame politikai, rezoliucija istorijos tikrai nepakeis. Tai išties politinis žingsnis, aš manau, mes turime žiūrėti į Lietuvos istoriją atvirai, nusiėmę matomumą ribojančius tamsius akinius. Kai kalbame apie religines laisves, tai nenorime pamatyti, kad Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje tai buvo realizuota suteikiant tas teises stačiatikių tikėjimo žmonėms, net iš valdančiųjų sluoksnio. Lietuva tuomet ir dabar tikrai nėra tapatūs dydžiai, pilietiškumo suvokimas tuomet ir dabar taip pat nėra lygintini. Bet tai irgi mūsų istorijos dalis ir iš tikrųjų svarbu, ar mes priimame tuos istorinius įvykius, kurie vyko prieš 220 m., kaip europinę reikšmę turėjusius įvykius, arba ne, ar kaip mūsų istorijos dalį, arba ne. Tikrai nesiūlau nieko atidėti, nes po metų priešininkai galės švęsti 220 m. Torgovicos konfederacijos, kuri buvo pagrįsta gerais norais, bet viskas baigėsi tuo, kad 1792 m. birželio 14 d. Rusijos kariuomenė užėmė Vilnių ir atkūrė buvusią tvarką. Iš tikrųjų tai mūsų istorijos dalis, kurios mes neatmetame, nuo to nenusišaliname, pabrėžiame Konstitucijos pažangumą, ir tai pabrėžiame savo politiniu žingsniu.
PIRMININKĖ. B. Bradauskas – prieš.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Iš visų kalbų matyti, kad tekstą, jeigu mes jį nuspręsime priimti, būtina redaguoti. Jis negali likti toks, koks dabar, ką pripažįsta netgi ir teikiančioji pusė.
Bet aš norėčiau pasakyti kitą dalyką. Jeigu mes nemokame kultūringai priimti tokių rezoliucijų, tai neteikime jų iš viso. Jau prieš tai reikėjo sudaryti redakcinę grupę, (…) aiškiai paliečia dviejų tautų santykius, tai jie paaštrėja, tai dar kažkaip. Čia, šioje salėje, prisiminti Poniatowskio ir Jekaterinos apsikabinimus, prisiminti Żeligowskį ir visa kita, kam to reikia? Ar mes čia savo išprusimą norime parodyti, ar dar kažką? Ir kam reikia būtinai kelti tuos klausimus, kurie vėl kažkokias aistras kursto.
Todėl, gerbiamieji kolegos, manau, būtina redaguoti šitą tekstą labai nesiplečiant ir nepaliečiant skaudžių stygų. Galime tikrai priimti tą dokumentą, bet jį redaguokime taip, kaip Vytenis siūlė. Labai geri pasiūlymai buvo. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dabar ir apsispręsite. Kas už tai, kad ši rezoliucija būtų priimta be pataisų, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 104: už – 40, prieš – 11, susilaikė 53. Taigi rezoliucija nepriimta be pataisų. Dabar mes balsuojame alternatyviai. Dėmesio! Kas manote, kad reikia redaguoti rezoliucijos projektą, balsuojate už, o kas už tai, kad reikia atmesti rezoliucijos projektą, balsuojate prieš. Balsuojam.
Balsavo 104: už – 97, prieš – 7. Taigi rezoliucija redaguojama.
Dėmesio! Kreipiuosi į E. Zingerį. Dabar pagal 185 straipsnį, jeigu nutarta rezoliucijos projektą redaguoti, Seimas nustato jo svarstymo datą ir laiką ir sudaro redakcinę komisiją. Aš siūlau, kad svarstymas būtų ketvirtadienį. Dabar redakcinė komisija, vėlgi pagal Statutą, negali būti didesnė kaip devyni Seimo nariai. Taigi, jeigu tam pritariam, aš noriu paprašyti iniciatoriaus E. Zingerio iki šiandienos posėdžio pabaigos sudaryti redakcinę komisiją, kurią mes viešai paskelbsime čia plenarinio posėdžio metu, ir redaguoti rezoliuciją iki ketvirtadienio rytinio plenarinio posėdžio. Tada mes galėsime įtraukti į darbotvarkę. Ar pritariate visi? Dėkoju. Ačiū.
11.57 val.
Gerbiamieji kolegos, aš noriu padėkoti Remigijui Šimašiui, kuris gelbsti mūsų darbotvarkę. Nors jam reikėjo po pietų, bet jisai atvyko. Aš kviečiu teisingumo ministrą pristatyti darbotvarkės 2-4a, 2-4b, 2-4c, 2-4d, 2-4e, 2-4f klausimus. Nežinau, ar juos galima kartu. Manau, ministras pats atsakys.
R. ŠIMAŠIUS. Pageidaučiau visus kartu pristatyti, nes tai vienas paketas. Pradžioje sveikinu visus su šventėmis.
Iš tikrųjų visi žinome, kad teismuose netrūksta problemų, susijusių ir su skaidrumu kai kuriais atvejais, bet didelė problema yra teisėjų didelis krūvis. Tie teisėjai, kurie dirba sąžiningai, deja, tikrai negali atlikti darbo per 8 val. per dieną, dirba didžiulius viršvalandžius ir krūviai yra didžiuliai.
Yra du būdai, kaip tą spręsti. Vienas – bendros teismų krūvio naštos mažinimas. Aš tikrai esu dėkingas Seimui, kad priėmė ir nuo sausio 1 d. įsigaliojo administracinio nurodymo institutas, tos kategorijos bylų apie 15 % krūvis sumažėjo jau šiandien, bet kitos priemonės yra susijusios su krūvio tolygiu išdėstymu, nes teismai yra apkrauti nevienodai, kai kurie jų apskritai galbūt nėra apkrauti tiek, kiek turėtų būti apkrauti.
Čia svarstome nemažai priemonių, jų bent keturiolika esu susirašęs. Diskutuojame su teisėjais, su kitais diskutuojame. Ką šiandien teikiu, tai yra vienos iš priemonių toks, sakykim, mažesnysis variantas. Turiu iš karto kepurę nukelti prieš J. Sabatauską, kuris kažkada vadovavo darbo grupei dėl teismų jungimo ir buvo parengęs didesnio, nuoseklaus jungimo projektą. Mano supratimu, mes irgi prie to turėtume prieiti ir sugrįžti. Ką čia teikiu, yra minimalus jungimas. Tai yra jungimas tų teismų, kurie yra arba po vienu stogu, arba yra nueinamu atstumu vienas nuo kito, t. y. ne daugiau kaip pusės kilometro atstumu. Kalbama apie Vilniaus tris apylinkės teismus, Kauno miesto ir Kauno rajono apylinkės teismus, taip pat Šiaulių rajono ir miesto apylinkių teismų jungimą.
Yra du tikslai, t. y. sujungti tuos teismus į vieną ir iš to gauti ekonominį ir organizacinį efektą, taip pat yra pateiktas siūlymas sudaryti galimybę centralizuoti teismų buhalteriją. Šiandien, noriu pabrėžti, teismuose dirba, nors, tiesą sakant, duomenys yra kelių mėnesių senumo, 87 finansininkai. Pagal Teismų administracijos pirminius skaičiavimus, tą galėtų atlikti iki 10 finansininkų. Dabar bijau, kad jie galbūt ne taip optimistiškai į tą dalyką žiūrėtų, bet iš principo galima sutaupyti nemažai etatų, kuriuos galima panaudoti teisingumui vykdyti tiesiogiai.
Pabaigoje noriu pasakyti. Kadangi projektas pateiktas prieš pusantrų metų ir per tą laiką atitinkamai negalėjom jo koreguoti ir taisyti, iš tiesų yra kai kurių dalykų, dėl kurių, manau, bus labai prasmingų diskusijų Seime, ir pats esu pasirengęs pateikti korekcijų. Visų pirma atkreipiu dėmesį, kad dėl Vilniaus miesto teismų dabar tekste kalbama apie prijungimą, tuo tarpu, ko gero, būtų logiška kalbėti apie teismų sujungimą, o ne prijungimą. Taip pat kalbama, kilo nuo to laiko idėjų apie tai, kad Naujosios Vilnios ketvirtąjį apylinkės teismą irgi reikėtų sujungti. Tik atkreipiu dėmesį, kad prieš beveik dvejus metus palaikymo nebuvo. Dabar ir iš teisėjų bendruomenės vis dažniau girdžiu, kad reikėtų, ir tikrai tam visą laiką pritariau ir dabar pritarčiau.
Taip pat noriu pabrėžti, kad iš naujo kilo diskusijų apie… kompetencijas perdalinus tarp apygardų administracinių teismų ir bendrosios kompetencijos teismų, esant netolygiam apygardų administracinių teismų apkrovimui galbūt vertėtų sujungti apygardų administracinius teismus į vieną.
Iš tiesų, jeigu dėl to būtų palanki nuomonė, aš manau, kad Teisės ir teisėtvarkos komitete galėtume padiskutuoti, ir jeigu tam būtų pritarta, manau, būtų galima pildyti šį įstatymą ir šiuo sujungimu.
Pabaigoje noriu pabrėžti, kad nei šiuo jungimu, nei kalbant apie didesnį jungimą, priešingai kartais paplitusioms spekuliacijoms, nekalbama apie teismų prieinamumo mažinimą, t. y. nė viena vieta, nei viena, noriu pabrėžti, vieta, kur šiandien yra teismas, neliktų be teismo. Netgi drįstu pasakyti atvirkščiai: priėmus tokią tvarką, kai teismų skyriai būtų visavertės funkcionuojančios struktūros, galėtų būti kalbama apie naujų skyrių atidarymą, jeigu yra to poreikis. Šiandien tokių galimybių net negali būti iš principo dėl to, kad ir minimalus teisėjų skaičius, ir visa administracija to neleidžia. Taigi iš tikrųjų prieinamumo mažinti nesiruošiama, bet tai sudaro galimybes didinti teismo prieinamumą ir artumą. Labai kviečiu palaikyti visus įstatymų projektus ir tikrai tikiuosi, kad po diskusijų galėsime turėti vieną nuomonę dėl jų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis ministre, jūsų nori paklausti šešiolika Seimo narių. Kadangi yra pateikti iš karto šeši projektai, tai aš siūlau dėl visų ir leisti paklausti. Pirmas klausia E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamasis ministre, be abejo, tikrai negalime nesutikti su jūsų argumentais, kurie tikrai reikalingi, ir teismai laukia šios pertvarkos. Tačiau žmonės laukia gilesnės pertvarkos, todėl, sutvarkius finansus, ūkinius reikalus, norėtųsi tikrai gilesnės reformos. Jūs kalbėjote apie tai, kad šitas įstatymas parengtas prieš dvejus metus, ir per tuos dvejus metus kažkaip negirdėti, o gal aš klystu, didesnių pertvarkų teismuose. Gal jūs galėtumėte pasakyti ką nors teigiamo? Ačiū.
R. ŠIMAŠIUS. Ačiū. Iš tiesų manau, kad krūvio perstumdymas yra tik dalies problemų, tas jungimas – dalies problemų sprendimas. Tikrai labai laukiu, tai sakiau ir praeitą pavasarį, bet šį pavasarį, manau, realu, kad jūs galiausiai priimsite po ilgų diskusijų ir patobulinimų Civilinio proceso kodeksą, pagal kurį pagreitės procesas būtent civilinėse bylose, o tai ir sudaro didžiąją krūvio dalį, kad bus priimtas Hipotekos reformos paketas, pagal kurį, šiurkščiai tariant, keliolika teisėjų papildytų ginčų sprendimais užsiimančių teisėjų ratą. Tai būtų geras dalykas. Netrūksta idėjų ir kitose srityse, bet vėlgi… Apie administracines bylas jau minėjau. Manau, kad tai, kas galioja nuo sausio 1 d., kai žmonės gali, jeigu neginčija baudos, susimokėti pusę minimalios baudos, iš tikrųjų visiems davė vienareikšmiškai teigiamą efektą, ir žmonėms, ir pareigūnams, ir teismams, nes teismuose imant tas bylas, net turint omeny tam tikrus iškraipymus, dėl ko bylų iš praėjusių metų persikėlė, jau ir taip 15 % bylų yra sumažėję. Sumažėjo ne dėl to, kad būtų užregistruota mažiau administracinių teisės pažeidimų, atvirkščiai, administracinių teisės pažeidimų yra užregistruota daugiau ir būtent to administracinio nurodymo būdu daugiau išsprendžiama. Aš manau, keli tie žingsniai mažinant bendrą krūvį, plius visi organizaciniai dalykai tikrai duotų žmonėms pajusti matomą efektą, tai yra ne kelių procentų, bet jau dešimtimis procentų krūvis mažėtų, atitinkamai ir eilės trumpėtų.
PIRMININKĖ. Ministre, aš noriu tiesiog pasakyti, kad atsakyti – dvi minutės, klausti – minutė. Klausia K. Daukšys. Nėra. J. Juozapaitis.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs įstatyme rašote, kad pagrindinis tikslas yra lėšų panaudojimas ir efektyvumas, ir mažinti teisėjams darbo krūvį, o piliečiams kokia nauda? Prieinamumas?
R. ŠIMAŠIUS. Piliečiams nauda yra ta, kad kai byla paskiriama yra teisėjui ir teisėjas jau iš ryto į darbą ateina išvarvėjusiom akim, nes vakare ilgai rymojo prie dokumento, tai tikrai tikėtis tokio teisingumo, kuris yra reklamuojamas amerikietiškuose filmuose, kai teisėjas oriai kaukši plaktuku ir visiems automatiškai sukelia pasitikėjimą, tikrai to tikėtis yra sunku. Todėl iš tiesų norint, kad teisingumas vyktų taip, kaip mes visi tai įsivaizduojame ir to norime, tai teisėjai, aš nepabijosiu to žodžio, turi dirbti lengviau. Ir tikrųjų realistiška padaryti, kad teisėjai dirbtų lengviau, o rezultato padarytų daugiau ir geriau. Čia yra su tuo susiję, per tą resursų taupymą galiausiai mes galime ir kitoms reikmėms, būtent teismams paskirti lėšų.
PIRMININKĖ. Klausia S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, sakykite, ar būtent šiais įstatymų pakeitimais, ką jūs dabar teikėte, daugelio įstatymų, ar nebūtų galima darbo krūvį teismuose paskirstyti vien jūsų įsakymu, kadangi jūs matote, su teismų pirmininkais diskutuojate. Ar būtent reikia tokio kelio, kurį jūs šiandien esate pasirinkęs?
Ir antra dalis tokia trumpa, ką ir kolega J. Juozapaitis klausė, apie finansus. Sakykite, vienaip ar kitaip ta reforma palies, nes šiandien, jeigu mes keisime pavadinimus ir t. t., ir t. t… Kiek reikės finansų ir kiek mes sutaupysime po to ilgalaikėje perspektyvoje piniginių lėšų?
R. ŠIMAŠIUS. Aš dar dėl paties poreikio būtent priimti šituos pakeitimus, nuo antros dalies pradėsiu. Šiandien yra toks tam tikras sutrikimas, ypač Vilniaus mieste, kai ateina interesantas į teismą, kur trys teismai yra po vienu stogu, kažkada jie buvo atskirai, bet dabar po vienu stogu, tai vien tas trumpas sekundinis orientacijos praradimas, kur čia dabar tas langelis būtent to teismo, į kurį aš turiu kreiptis… Tai yra elementariai nepatogu ir tas krūvis, visi Vilniaus teismai yra apkrauti, gal čia net mažiausiai būtų sprendžiama, bet vis dėlto organizacinės priemonės iš tikrųjų yra galimos ir labai svarbios.
O pirma dalis, ką jūs klausėte, tai iš tiesų būtų tam tikra prasmė. Mūsų kaimynai skandinavai daugeliu atvejų turi panašią sistemą, mūsų Konstitucinis Teismas daugiau kaip prieš dešimtmetį yra konstatavęs, kad tai nesuderinama su Konstitucija, tokia tvarka, ir kažkada Teisingumo ministerijoje buvo Teismų departamentas kaip vidinės struktūros dalis, jis iškeltas į Nacionalinę teismų administraciją. Tas nepriklausomumo garantas yra įtvirtintas ir Konstitucijoje, ir Konstitucinio Teismo lygiu įtvirtinta. Čia, manau, manevro laisvės turime mažiau, negu norėtume.
PIRMININKĖ. Klausia R. A. Ručys.
R. A. RUČYS (TTF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, kokius teigiamus rezultatus duos reorganizacija, ar pagerės teismų darbas? Ir kiek maždaug, gal jūs turite paskaičiavęs, valstybė sutaupys lėšų per reorganizaciją?
R. ŠIMAŠIUS. Sutaupymas bus apie 2 mln., vien iš finansininkų apie 1 mln. Aišku, tikrai nenoriu sakyti preciziško tikslumo, bet dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad nepatogumas žmonėms dėl šiandieninių dalykų yra labai matomas. Ir dar kartą noriu pabrėžti, kad tai nėra vienintelis sprendimas, kuris staiga apvers teismų darbą ir padarys jį vienareikšmiškai tinkamą ir teigiamą. Mano supratimu, reikėtų iš tikrųjų kalbėti ir apie didesnį jungimą. Aš tikiuosi, kad galėsime prie to prieiti. Su Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku esame aptarę, kad šiandien galbūt ir nepajėgūs esame dėl darbo krūvio, aš turiu omeny ir Seimą, tą didesnį sprendimą pateikti, bet manau, kad tą reikia daryti ir jūs visiškai šia prasme esate teisus. Gerbiamasis Žiemeli, prašom užduoti klausimą.
PIRMININKĖ. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamasis ministre, teko kalbėtis su teisėjais, provincijų teisėjais dėl tos reformos, jie nesužavėti šia reforma. Didelis susirūpinimas yra dėl to, dėl buhalterijos panaikinimo ir perėjimas į centralizuotą buhalteriją. Dabar, kiek buvau informuotas, europinės programos yra diegiamos, daug darbo, buhalteriai sėdi tiesiog naktimis, tas programas diegia ir dirba pagal jas. Ar nebus sumaišties apskritai teismų sistemoje, buhalterijoje? Ačiū.
R. ŠIMAŠIUS. Iš tiesų kiekviena pertvarka, natūralu, kad jinai ir yra pertvarka, o tai yra lengva sumaištis. Baldus perstumdant namuose ir tai kyla lengva sumaištis. Natūralu, kad tikrai negaliu garantuoti, kad kažkas kažkur nepatirs nesklandumų vieną dieną ar dvi, ar dar kažką. Bet iš principo, norint pasiekti didesnį efektyvumą, tai yra sprendimai, kuriuos reikia daryti, kuriems esame pribrendę. Aš dar kartą noriu pabrėžti, kad Nacionalinė teismų administracija, kai paskaičiavo optimistinį variantą dėl jungimo, mano, kad dabar daugiau reikėtų buhalterių, galbūt ir vietose, bet iš principo tai nėra įstatymo projektas, kurio priėmimas automatiškai reikštų buhalterijos organizavimo sistemos keitimą. Tai yra projektas, kuris sudaro tam sąlygas, t. y. jis leidžia Nacionalinei teismų administracijai atlikti šitas funkcijas, ir tuo metu, kai teismuose bus priimta, jeigu tai pasiteisina, tai ir bus padaryta, kaip yra padaryta ir kitais atvejais, tarkim, centralizuojant kai kuriuos pirkimus. Nacionalinė teismų administracija daro ir, mano žiniomis, iš esmės tai pasiteisina. Bet negaliu pasakyti, kad be mažiausios sumaišties elementų, bet pasiteisina.
PIRMININKĖ. V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū. Ministre, argumentų jūs visiškai neturite teikdamas šį projektą. Akivaizdu, jokių milijonų jūs nesutaupysite, vietoj pirmininko bus pavaduotojas, didesnio teismo gal dar pavaduotojo bus didesnis atlyginimas negu paties pirmininko. Taigi apie sutaupymą nekalbėkite. Kad prarandate, tai tikrai. Nauji blankai, žmonėms painiava, dabar visi žino, kur eiti. Nesakykite, nėra jokių problemų. Kodėl jūs paėmėte vieną miestą, ištraukėte iš konteksto? Jeigu jūs pateiktumėte reformą, kaip sutvarkyti, suvienodinti teismų, prokuratūros, ikiteisminių institucijų struktūras, tada – taip. Jūs šiandien paimate tik mažą gabaliuką ir bandote kažką padaryti, o visų pirma sukeliate dar didesnę painiavą. Kur prokurorai turės siųsti bylas? Struktūra ne tokia kaip Vilniaus bus. Kur Vilniaus rajonas? Kaune prijungė… Tarkime, prijungiate Vilniaus rajoną. Ką darysime su… Lieka dar vienas teismas – Naujosios Vilnios teismas. Jūs sukeliate dar didesnę painiavą. Kam tą darote? Ministre, apie jus geriau galvojau.
R. ŠIMAŠIUS. Gerbiamasis Vidmantai, kadangi jūs teigiate, kad aš argumentų neturiu, tai nesistengsiu plačiai atsakyti, nes žinau, kad jūs jau turite visus argumentus prieš šitą projektą. Aš tik labai tikiuosi, kad po kiek laiko, kai mes svarstysime visapusiško teismų jungimo projektą, tikiuosi jūsų didesnio palaikymo, o šiandien tik tikėkite arba ne. Bet galiu pasakyti, kad ir prieš pusantrų metų, ir dabar apsvarstėme tuos visus dalykus ir su policija, ir su prokuratūra. Tikrai prokurorai žinos, kur vežti nusikaltėlį, ir jokių problemų dėl to nekils. Vienintelis dalykas, kuris tada buvo keliamas ir dėl ko, aš sakiau, tada buvo atsisakyta, ir projekte šiandien to nėra, yra ketvirtojo Vilniaus apylinkės teismo, tai yra Naujosios Vilnios… Šiandien projekte to nėra būtent dėl šitų problemų kėlimo. Mano supratimu, per tą laiką paaiškėjo, kad didelė dalis tų keliamų problemų yra išsprendžiama, todėl būsiu pirmas, kuris pasisakys už tai, kad šis teismas taip pat būtų jungiamas prie Vilniaus miesto apylinkės teismo.
PIRMININKĖ. Klausia B. Pauža. Ruošiasi J. Sabatauskas.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs pats teigėte, kad, sumažinus buhalterijas ir t. t., sujungus, bus galima sutaupyti kažkiek milijonų. Be abejo, aš tikiu jumis, galbūt ir bus jie sutaupyti, tačiau kaip jūs gerinsite teismų prieinamumą? Tai ką – tada iš tų pinigų padidinsite teisėjų skaičių ar kaip kitaip bus? Prašom pasakyti.
R. ŠIMAŠIUS. Kalbėdamas apie teisėjų skaičių noriu pabrėžti, kad mažesniuose teismuose ypač ne toks yra teisėjų ir teisėjų padėjėjų balansas kaip didesniuose, didesnį krūvį turinčiuose, nes didesniuose teismuose daugeliu atvejų buvo pildomas ne teisėjų skaičius, bet atsirado daugiau padėjėjų. Iš tiesų kitų teismo darbuotojų krūvis irgi yra didžiulis, ir tai nereiškia, kad reikės būtinai pildyti teisėjais atitinkamuose teismuose, bet bus galima ir kitais etatais, be to, didesnis lankstumas iš tikrųjų yra lengviau įmanomas, kai kalbama ne apie teisėjus, kurių skyrimo tvarka yra konstitucinė, bet apie kitus teismo darbuotojus. Tikrai noriu pabrėžti, kad nenumatoma, kad tie pinigai kokiu nors būdu bus paimami iš teismų sistemos. Šiandien situacija teismuose yra ne ta. Situacija yra ta, kad reikia sumažinti teismuose eiles, o jos kai kuriuose yra nedovanotinai didelės.
PIRMININKĖ. Klausia J. Sabatauskas. Ruošiasi R. Žemaitaitis.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš tiesų projektai pateikti kur kas anksčiau, bet, kita vertus, jūs šiandien jau pripažinote, kad situacija ar aplinkybės šiandien diktuoja galbūt kitus sprendimus. Šiuo atveju aš netgi sakyčiau taip: pasigendu konceptualaus požiūrio. O kodėl dabar jungiame, jeigu jungiame, 1, 2, 3 ir tai ne sujungimo būdu, o prijungimo būdu? Kodėl nejungiame Klaipėdos miesto ir rajono, o jungiame Kauno miesto ir rajono? Įvertinus kitus dalykus, kad susidaro didžiuliai kolektyvai, pavyzdžiui, sujungus 1, 2, 3 Vilniaus teismus, daugiau kaip 500 darbuotojų, kartu teisėjų ir darbuotojų, ir susidaro, sakyčiau, net organizacinių problemų, pavyzdžiui, susirinkimo suorganizavimas, kasmetinis darbuotojų vertinimas ir panašiai. Faktiškai aš pageidaučiau ir manyčiau, kad būtų teisinga nedaryti tokių ad hoc sprendimų: šiandien sujungiame šiuos du sprendimus…
PIRMININKĖ. Kolega, laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš galiu paklausti kelis klausimus, nes yra šeši projektai. Tai aš ir užduodu kelis klausimus iš karto.
Mes ten matytume, kokia einame kryptimi. Dėl sujungimo ar nesujungimo, teismų optimizavimo, dėl vadybos problemų, nes, pavyzdžiui, šiandien mes turime didžiausius teismus. Kauno apylinkės teismas ir taip yra labai didelis.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, aš jus nutrauksiu.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Todėl problemos yra didelės. Kaip jūs matote atsakymą?
R. ŠIMAŠIUS. Iš tiesų, gerbiamasis Juliau, tikrai pritardamas, kad jūsų rūpesčiai yra pagrįsti, aš vis dėlto noriu pasakyti, kad šis projektas nėra nesisteminis, koks nors ad hoc, iššokęs iš nežinia kur, atsitiktinis jungimas. Ir pristatydamas sakiau, kad yra jungiami arba teismai, kurie šiandien yra po vienu stogu, arba teismai, kurie yra, šiurkščiai tariant, galbūt ir perdėdamas pasakysiu, kitoje gatvės pusėje. Net įsivaizdavus patį blogiausią variantą, ko ponas V. Žiemelis klausė arba kas nors kitas pasakytų, žmogus pasiklysta, yra ne ten policijos nuvežamas koks nors asmuo ar dar kas, jis gali nueiti į kitą gatvės pusę archyvus tvarkydamas ir pasiimti. Principas šitas buvo vienintelis. Visi kiti klausimai iš tikrųjų yra labai aktualūs. Mes esame net parengę tam tikrus pradinius projektus, bet po pastabų turėtume iš tikrųjų dar nemažai darbo įdėti dėl bendro sisteminio jungimo, ką ir jūs pats esate pradėję daryti. Tą ir turėtume pratęsti.
Dėl didelių kolektyvų. Vėlgi Kauno teismai buvo kadaise sujungti. Kolektyvas yra didžiausias, tai yra didžiausias teismas, ir akivaizdu, kad ne bendras kolektyvo didumas, bet vidaus organizacinės priemonės leidžia arba čia sėkmingai tvarkytis, arba ne. Aš siūlyčiau vis dėlto palaikyti šį projektą. Jis nėra nesisteminis, tai tiesiog yra pirmas žingsnis link kitų sprendimų.
PIRMININKĖ. Klausia R. Žemaitaitis. Ruošiasi A. Sysas.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų sveikinu jus su šiuo projektu ir ačiū jums, kad galų gale atėjo į Seimą. Tik viena pastaba: gaila, kad ne visa koncepcija, kurią mes 2005–2006 m., sudarytą iš teisėjų, kūrėme ir darėme. Iš tikrųjų ji turėtų apimti platesnę reformą, platesnius sujungimus, gerus ir teigiamus postūmius teismuose. Man kilo vienas klausimas dėl Vilniaus 1, 2 ir 3 apylinkės teismų, nes ten teko dirbti. Kaip jūs įsivaizduojate suvienodinti visus pareiginius atlyginimus, nes kiekviename teisme dabar yra skirtingos pareiginės kategorijos, ir kitas dalykas, ar turite viziją, kiek pirmajam teisme bus pavaduotojų? Aš įsivaizduoju, kad turėtų būti maždaug 4 pavaduotojai, nes 500 darbuotojų administruoti bus gana sunku. Ir kaip bus su kanclerio pareigybe? Ar vis dėlto teismo pirmininką mes paliksime kaip administratorių, kaip dabar yra, ar visą tą naštą perduosime teismo kancleriui? Ta idėja, ta koncepcija, kuri buvo kuriama prieš penkerius metus.
R. ŠIMAŠIUS. Gerbiamasis Remigijau, dėkui už klausimą. Akivaizdu, kad apie šį teismą daugiau žinote iš praktikos negu aš, nes aš ten nedirbau ir teko tik nedažnai lankytis. Iš tiesų, kalbant apie kanclerį, net neabejoju, kad būtent toks sujungimas labiau leidžia kancleriui atiduoti tas funkcijas, kad jis turėtų ką veikti, užsiimti kancleriui derančiomis pareigomis. Tai reiškia, kad teisėjai galėtų daugiau dirbti normalaus teisėjo darbą. Be jokios abejonės, įvairių, ir ne tik jūsų iškeltų, bet ir daugiau klausimų iškils – ir dėl teisėjų, ir dėl kitų pareiginių atlyginimų suvienodinimo. Dėl to tikrai negaliu pažadėti, kaip gerbiamasis A. Dumbrava klausė, kad viskas vyks be menkiausių sutrikimų. Natūralu, kiekviena reforma reikalauja tam tikrų susiderinimų ir tų sprendimų paieškų dar bus. Aš ne į visus klausimus, ypač dėl kategorijų, galiu šiandien atsakyti, bet norint apskritai prieiti prie to, kas atitiktų lūkesčius, reikia pradėti. Atsiprašau, kad ne į visus klausimus galėjau atsakyti, bet manau, kad rasime tuos sprendimus.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas. Ruošiasi V. M. Čigriejienė.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, įdėmiai klausiau ir supratau naujo jungimo principą. Du faktoriai: pirmas – pinigai, jau šitas buvo ir per kitus jungimus, antras – tai vieno pastato arba gatvės principas. Čia kažkas nauja. Sveikinu. Manau, kad taip turėtų pasielgti ir kitos ministerijos, įsiklausiusios į jūsų siūlymą. Aš labai abejoju, kad šis gatvės ar pastato principo yra pats geriausias, todėl, gerbiamasis ministre, mano klausimas: teisėjai teismuose, tos bylos stringa, reikia ilgai laukti vien todėl, kad, pats pasakėte, teisėjai apkrauti darbu ir daugelis teisėjų net neturi padėjėjų, nors, mano nuomone, kai kurie teisėjai turėtų turėti po du, gal net po tris padėjėjus, tada tos bylos greičiau suktųsi ir būtų kur kas greičiau priimami sprendimai. Kas daroma šioje srityje, kad teisėjas turėtų komandą, kuri padėtų rengtis tom bylom, o ne pats namuose, kaip jūs sakote, varvinti akis ir tada ateiti į kitą bylą su išvarvėjusiomis? Labai ačiū.
R. ŠIMAŠIUS. Dėl teisėjų padėjėjų atsakysiu. Tiesa, dėl to paties principo. Malonu, kad supratote, bet manau, kad yra ir daugiau motyvų. O dėl teisėjų padėjėjų tai yra ir filosofinių tam tikrų dalykų, ir bendrai sisteminių. Tarkime, Vokietijoje teisėjų padėjėjai gali atlikti ir daugiau procesinių veiksmų savarankiškai. Mes su gerbiamuoju Konstantu Rameliu irgi kalbėjome apie tai, kad galbūt ateis laikas ir turėtume pradėti diskutuoti apie padėjėjo statuso įteisinimą kaip padėjėjo, nes šiandien jis yra teismo darbuotojas, tik tiek. Klausimas, ką padarėme. Tai iš tikrųjų nuo šių metų sausio 1 d. Lietuvos mastu pradėjo dirbti 50 naujų teisėjų padėjėjų. Aš suprantu, kad Lietuvos mastu tai nedaug, bet vis dėlto tai yra šis tas. Kalbant apie jų pasiskirstymą, tai yra vienas iš būdų subalansuoti krūvius, nes ten, kur krūviai teisėjams yra didžiausi, ten turi bent po vieną padėjėją, ten, kur krūviai mažesni, ten dviem teisėjams yra vienas padėjėjas. Be jokios abejonės, normali sistema turėtų būti tokia, kaip jūs sakote. Aš kviečiu palaikyti pirmą žingsnį arba vieną iš pirmųjų žingsnių link tos sistemos.
PIRMININKĖ. Klausia V. M. Čigriejienė, ruošiasi R. Kupčinskas.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs projektu siūlote nustatyti teismų reorganizavimo būdus ir sąlygas. Man atrodo, jūs turite daug pavyzdžių, kad ten, kur yra sujungiama, prijungiama, atjungiama, tos reformos neveikia, kol nėra radikalaus sprendimo. Ar jums neatrodo, kad kai suardomas komandinis principas, kai specialistai nepagrįstai vadovauja, ne tie, kurie turi kompetenciją, sugriaunama visa sistema, ir žmonėms pablogės teismų prieinamumas, teisėjų darbas taip pat. Ar jums neatrodo?
R. ŠIMAŠIUS. Jūs esate visiškai teisi. Galime pasakyti, kad ar sujungti, ar atjungti teismai, jeigu blogi žmonės vadovauja, tai vis tiek bus nekas. Tikrai tai nėra vienintelė priemonė, kuri automatiškai ką nors padės išspręsti, bet, sujungiant teismus, manau, pirmininkų klausimas bus sprendžiamas labai atsakingai, ir bus ne tik organizacinės priemonės, bet ir asmenys, kurie yra pasiruošę savo darbą labai kvalifikuotai ir atsakingai vykdyti. Manau, kad vėlesnės priemonės iš tikrųjų papildys tą projektą, nuosekliai jį pratęs, ir manau, kad nuosekliai judėsime link geresnio teisingumo. Bet jūs visiškai teisi. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia R. Kupčinskas, ruošiasi P. Gražulis.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, iš pradžių aš norėčiau vieną pasiūlymą… Vis dėlto, svarstant šį klausimą dėl teismų reorganizavimo, reikėtų, kad Žmogaus teisių komitetas irgi šituos dalykus svarstytų. Visų pirma, kad mūsų valstybės pilietis būtų užtikrintas, kad turi teisę, konstitucinę teisę, į objektyvų, nešališką, nepriklausomą teismą. Ar tai padės gerinti teismų kokybę, turėtų paaiškėti vis dėlto svarstant ir komitetuose, taip pat ir Žmogaus teisių gynimo. Dar vienas dalykas. Vis dėlto ta reforma, faktiškai sujungiant, atjungiant ir panašiai, aš pasisakyčiau už tą vis dėlto esminę reformą, kad būtų renkami teisėjai, būtų visuomenės atstovai teismuose, jau nekalbant galbūt ir apie ypatingo prokuroro (aišku, šiame kontekste nėra svarstoma) institucijos įsteigimą. Ačiū.
R. ŠIMAŠIUS. Ačiū už klausimą ir komentarą. Dėl kitų klausimų, visuomenės įtraukimo. Kai Vyriausybė pateikė išvadą dėl Konstitucijos pataisos… kaip tik įsipareigojama gegužės viduryje pateikti tam tikrus detalesnius pamąstymus dėl to, kaip tas modelis galėtų atrodyti. Aišku, tai tikrai bus ne diskusijos pabaiga, bet greičiau tokios dalykinės diskusijos, procedūros pradžia. Tikrai manau, kad tą reikės svarstyti. Dar kartą noriu pabrėžti, jog suvokiu, kad šis sprendimas nėra radikalus, viską apverčiantis ir pastatantis ant kojų. Tai yra vienas kitas procentėlis to, kas turi būti padaryta. Tikrai atkreipiu dėmesį, kad Seime yra priiminėjama, svarstoma, ir labai kviečiu palaikyti Civilinio proceso kodeksą ir Civilinį kodeksą, kurie krūvio problemas spręstų daug labiau. Bet kartu organizacine prasme šis sprendimas yra vienas iš pirmųjų žingsnelių, kuris leis daryti kitus. Todėl suprasdamas, kad tai nėra stebuklinga lazdelė, kuria čia pamojuosim ir viskas išsispręs, kviečiu palaikyti tą pirmąjį žingsnelį. Jis neprieštarauja nė vienai iš jūsų pasakytų minčių, kad ir kaip pasibaigtų diskusijos.
PIRMININKĖ. Klausia P. Gražulis, ruošiasi V. V. Margevičienė.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis ministre, aš norėčiau R. Kupčinsko klausimą dar patikslinti. Mes darome kažkokias kosmetines pataisas, kur neaišku, ar bus efektyvesnis valdymas, ar nebus efektyvesnio valdymo. Bet ar nuo to pagerės teismų kokybė? Jūs tik pinigus skaičiuojate. Seimo nariai, penkis kartus surinkę parašus, kreipėsi, kad iš esmės būtų reforma, kad teismų darbe galėtų dalyvauti visuomenė kaip ir visoje Europoje. Kodėl jūs šita linkme nejudate, kodėl jūs esminių pertvarkų nedarote, to, ko nori visuomenė? O kažkokius kosmetinius teismų perstumdymus į vieną pastatą ar panašiai… Juk čia nieko iš esmės nekeis.
R. ŠIMAŠIUS. Gerbiamasis Petrai, ačiū už klausimą. Priimu kaip palinkėjimą. Noriu pasakyti, kad net ir be kosmetikos pasaulis geresnis nebūtų, reikalinga ir ji, ko gero. Manau, kad tą kosmetiką, arba pirmus žingsnelius, kartoju, reikėtų vis tiek padaryti. O dėl kitų dalykų, noriu atkreipti dėmesį, kad galbūt kartais mes ir perdaug tuos teismus tarkuojame. Lietuva Europos Sąjungoje yra ta valstybė, kurioje yra bene mažiausiai komercinio arbitražo išlygų. Tai yra civiliniuose sandoriuose, kur irgi kalbama apie korupciją, kad visi korumpuoti, bylos nupirktos. Kažkodėl netgi verslas neina į arbitražą. Klausimas – kodėl? Pirmas atsakymas – galbūt nėra taip blogai, antras – vis dėlto arbitražo reglamentavimas ir organizavimas gali būti efektyvesnis. Čia vėlgi kalbu jau ne apie kosmetiką, o apie rimtesnius dalykus. Prieš dvi savaites Seime pateikiau Komercinio arbitražo įstatymo projektą, kur yra visuomenės įsitraukimas ne tik didesnis, ten apskritai visuomenė… renkasi arbitrus pačios šalys. Tai tikrai yra irgi viena iš priemonių. O dėl tarėjų ar prisiekusiųjų, ar kas ten būtų, dėl organizacinių priemonių, specialistai įtemptai dirba, bandysime pateikti kokias nors detales gaires. Konstitucijos pataisa buvo tik paprastas įteisinimas tarėjų, o pagal kokį modelį, neaišku. Tiesą sakant, yra tokių modelių, kad gal ir Konstitucijos keisti nereikėtų.
PIRMININKĖ. Klausia V. V. Margevičienė, ruošiasi V. Gapšys.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, žinoma, apgailestaujame, ir nuoširdžiai, kad iš 50 etatų, paskirtų teismams, taip ir neatradote galimybės 5 psichologų etatams nors apygardose. Jūs žinote, kaip yra įstrigusios vaikų arba su nepilnamečiais susijusios bylos. O šiaip noriu pasakyti, kad jūs buvote pateikę Mediacijos įstatymą, kad padėtumėte teismams. Kodėl įstrigo tas mediacijos procesas? Ir vaiko teisių tarnybos to labai nori, ir puikiausiai galėtų mediatoriai tokiose bylose kaip vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, tos priešištuokinės bylos… Jūs palengvintumėte teismams labai daug darbų. Kodėl tai nevyksta? Ačiū.
R. ŠIMAŠIUS. Ačiū. Turiu atkreipti dėmesį, kad Mediacijos įstatymas yra veikiantis. Sutinku, kad jis yra labai toks simbolinis, ne tik praktinę, bet ir simbolinę reikšmę turi. Kalbant apie praktinius dalykus, noriu atkreipti dėmesį, kad jau ne kartą mano minėtas Civilinio proceso kodeksas, be kitų priemonių, numato netgi žyminio mokesčio lengvatą šalims, jeigu jos prieš tai bandė spręsti problemą mediacijos būdu. Manau, tai būtų vienas iš tokių realių būdų, kaip paskatinti nesikreipti į teismą, bet patiems susitarti, ko iš tikrųjų mums Lietuvoje, manau, labai trūksta. Arba einame iki paskutiniųjų nugalėti į teismą, arba išsigąstame to teismo ir iš viso neiname. Nors iš tikrųjų reikėtų sėsti prie stalo, ir du trečdaliai problemų išsispręstų, jeigu būtų tas geranoriškumas.
Dėl psichologų etatų norėčiau trumpai pakomentuoti. Iš tiesų teismuose, skirstant etatus, psichologams neliko. Prioritetiškai taip sudėliota, kad padėjėjams. Noriu vis dėlto atkreipti dėmesį į vieną dalyką. Ypač kai kalbama apie nepilnamečius ir jų apklausimą, tai yra geležinis principas, kurio reikia laikytis – kad nepilnametis būtų apklausiamas vieną kartą. Kaip žinote. Dabar dėl to vieno karto. Turiu atkreipti dėmesį, kad kai kurie policijos komisariatai turi psichologų etatus ir jie gali apklausti. Ar psichologas turi būti teisme, ar policijoje, tam tikra prasme yra antraeilis dalykas. Ar apskritai jo nebus – irgi visaip gali būti. Akivaizdu, kad psichologo etato kiekviename teisme neįsteigsime, o psichologinių tarnybų yra visoje Lietuvoje, ir iš tiesų galima sudaryti sutartis, galima kviesti žmones, kad ateitų būtent tuo atveju. Kaip ir su vertėjais – teismai daugeliu atvejų neturi vertėjų, bet visus dokumentus išsiverčia. Problemą dėl psichologų, manau, galima išspręsti. Aš esu įsitikinęs, kad čia daugiau yra suvokimo ir galbūt organizacinės priemonės, o nebūtinai etatų. Tikrai kviečiu paraginti teisėjus ir teismus ne tik pinigų prašyti etatams, bet ir norėti tą problemą iki galo išspręsti.
PIRMININKĖ. Klausia V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, palaikau, nors kartais ir pavadinamą kosmetiniu, judėjimą į priekį. Manau, tai yra teisingas žingsnis. Bet norėtųsi išgirsti apie tuos dalykus, ką jūs dabar kalbate, kad bus ir kiti žingsniai, ir jungimas eis toliau. Kokie yra laiko rėmai? Nes tai susiję ne tik su teismais, tai susiję ir su prokuratūros dalykais, susiję su visa teisėsaugos institucijų sistema. Suprasdamas, kad tai reikia daryti, noriu išgirsti iš jūsų, kada tai yra planuojama padaryti?
R. ŠIMAŠIUS. Gerai, ačiū už klausimą. Iš tiesų jau prieš metus mes rengėme projektus, ir įstatymo projektas buvo siuntinėjamas institucijoms – prokuratūrai, policijai ir kitiems. Kaip minėjau, sulaukta tam tikrų klausimų, į kai kuriuos iš tikrųjų reikėjo detalesnių paaiškinimų ar teksto patobulinimo. Tokioje stadijoje dabar ir esame užstrigę dėl paprastos priežasties. Su jūsų komiteto pirmininku vis susitinkame pasišnekėti grynai apie darbo derinimą, organizavimą – jūsų komitetas yra labiausiai apkrautas Seime. Patys žinote savo darbo krūvį ir pats žinau įstatymų projektus, kurie dabar, pavasario sesijos metu, yra svarstomi. Nemanau, kad mums reikia vėl atsidurti tokioje padėtyje, kad mes teikiame projektą, kuris pragulės pusę ar metus nejudinamas tik todėl, kad jūs labai natūraliai darote kitus labai svarbius darbus. Todėl jeigu rudens sesijoje (mes susitarę) jūsų komitete surastume laiko, iš tiesų pavasario sesijai baigiantis, vasaros sezono metu kaip tik visiškai galėtų būti atliekami ir parengiamieji, ir derinimo darbai Vyriausybėje. Tada rudens pradžioje mes pateiktume įstatymo projektą, jeigu tai jums pasirodytų priimtina, nes šiuo atveju derinuosi prie Seimo darbotvarkės ir darbų. Tikrai esu pasirengęs tuos projektus pabaigti rengti ir pateikti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūs atsakėte į visų Seimo narių klausimus. Dėkui.
Gerbiamieji kolegos, aš noriu jūsų atsiklausti. Prieš nėra norinčių kalbėti, yra tiktai už. Ar tie, kurie užsirašę už, sutinkate, kad nebūtų suteiktas žodis? Aš tada kviečiu balsuoti. Balsuosime dėl viso paketo. Kas po pateikimo pritariate projektams Nr. XIP-1391, Nr. XIP-1392, Nr. XIP-1393, Nr. XIP-1394, Nr. XIP-1395, Nr. XIP-1396, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 70, prieš – 1, susilaikė 14. Po pateikimo pritarta.
Dabar dėl projektų Nr. XIP-1391, Nr. XIP-1392, Nr. XIP-1393 ir Nr. XIP-1394 pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Audito ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Svarstymo data – birželio 14 d.
Dėl projektų Nr. XIP-1395 ir Nr. XIP-1396 pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Audito, Biudžeto ir finansų ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Numatoma svarstymo data – birželio 14 d.
Prašom. A. Lydeka.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip ir buvo siūlyta, prašyčiau Žmogaus teisių komitetą skirti papildomu komitetu dėl viso paketo.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad papildomas komitetas būtų Žmogaus teisių komitetas dėl viso paketo? Dėkoju.
Gerbiamieji kolegos, ar dirbame toliau, nes atvyko ir iškviestas ūkio ministras, nors jo klausimai yra popietinėje darbotvarkėje?
12.36 val.
Tada gerbiamajam ministrui noriu siūlyti pirmiausia pateikti Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7, 15, 16, 18, 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Pateikimas. Prašom.
R. ŽYLIUS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, pateiksiu svarbiausius minėto įstatymo projekte siūlomus pakeitimus. Visų pirma, siekiant sumažinti teismų darbo krūvį ir supaprastinti procedūrą, siūloma panaikinti teismo pareigą nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo kopiją išsiųsti kiekvienam kreditoriui ir kitiems su reikalavimu tenkinti susijusiems asmenims. Siūloma informaciją apie nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą skelbti specialiame tinklalapyje internete. Toks siūlymas teikiamas atsižvelgiant į tai, kad Seimui yra pateikti Civilinio proceso kodekso pakeitimai. Iki įsigalios šie Civilinio proceso kodekso pakeitimai, minėtu specialiu tinklalapiu internete bus laikoma Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainė. Kad būtų galima įgyvendinti šį siūlymą, siūloma įstatymo įsigaliojimo data yra 2011 m. spalio 1 d.
Antra. Siekiant ištaisyti teisinio reguliavimo trūkumus, įstatymo projekte siūloma atsisakyti reikalavimo restruktūrizavimo administratoriams draustis privalomuoju profesinės civilinės atsakomybės draudimu kaip neproporcingo reikalavimo. Restruktūrizavimo administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės draudimo sąlygos bus… Atsiprašau. Atsižvelgiant į privalomojo draudimo koncepcijoje nustatytus privalomųjų draudimų sistemos principus, kad privalomojo draudimo įvedimas laikytinas kraštutine priemone, kai jis privalomas pagal Europos Sąjungos teisės aktus arba tarptautines sutartis, arba taip kompensuojama didelė ir nuolatinė žala, restruktūrizavimo administratoriaus vykdoma veikla restruktūrizuojamoje įmonėje neturėtų būti laikoma ta visuomenės veiklos sritimi, kurioje gali būti padaryta labai didelio masto žala ar draudžiamieji įvykiai kartojasi dažnai, todėl siūloma atsisakyti minėto privalomojo draudimo.
Trečia. Įstatymo projekte taip pat siūloma pašalinti restruktūrizavimo administratoriaus paslaugų teikimo reguliavimo įstatymo trūkumus dėl paslaugų teikimo laikinumo vertinimo nuostatų bei pašalinti kai kuriuos netikslumus. Tad siūloma pritarti įstatymo projektui po pateikimo ir įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis – K. Daukšys. Nematau. Tada R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, dėl pranešimo kreditoriams dėl įmonės restruktūrizavimo. Jūs teigiate, kad visą laiką reikia žiūrėti Nacionalinės teismų administracijos tinklalapį, visą laiką sekti, ir jeigu kreditorius… kreditavęs tam tikrą įmonę turi nuolatos sekti, ar ji nerestruktūrizuojama ir panašiai. Jeigu įvyksta toks veiksmas, man atrodo, visai natūralu, kad informuojama. Aišku, būtų galima ir rašytiniu variantu, galima ir elektroniniu, bet pareiga informuoti kreditorius visada turėtų būti atitinkamo teismo ar teisėjo, kuris priima tam tikrą nutarimą. Ačiū.
R. ŽYLIUS. Mūsų nuomone, kad minimu pasiūlymu yra visiškai užtikrinama teisė gauti informaciją apie restruktūrizavimą ir apie jo eigą. Gal toks mano būtų atsakymas.
PIRMININKĖ. Klausia S. Bucevičius. Ruošiasi V. M. Čigriejienė.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Dėkui, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, papildysiu kolegos klausimą. Aš nelabai supratau jūsų atsakymą. Kreditorius, gyvenantis užsienyje, neskaitydamas, kaip jis bus informuotas? Priešingu atveju, be jo visas restruktūrizavimas įvyks. Jūs realiai pasakykite, kaip taip gyvenime galės atsitikti ir ar po to nesulauksite teisminių ginčų ir t. t.?
R. ŽYLIUS. Iš tikro pagal susidariusią dabartinę praktiką, mes matome, kad dalis informacijos kreditorių nepasiekia dėl to, kad yra pasikeitę adresai ir panašiai. Šia prasme galimiems įmonės kreditoriams, ypač žinant vieną šaltinį, kuriame yra informacija apie keliamas bylas ir panašiai, kaip tik bus supaprastinta tvarka, kaip tokią informaciją gauti.
PIRMININKĖ. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, prašau pasakyti. Aš taip supratau, kad vykdant įmonių restruktūrizavimo procesą jūs manote, kad bus dirbama gana kvalifikuotai ir tiksliai, ir nereikia draustis, nes nebus padaryta žala. Kodėl jūs taip manote?
R. ŽYLIUS. Galimybės restruktūrizavimo… Tai yra ir bankroto administratorių, ir restruktūrizavimo administratorių kompetencija ir galimas poveikis įmonei yra labai skirtingi. Bankroto administratoriai iš tikrųjų valdo iš esmės bankrutuojančios įmonės turtą ir turi galimybę priimti daug neteisingų žalą sukeliančių sprendimų, o restruktūrizavimo administratorius tik prižiūri esamų įmonių valdymo organų veiklą. Taigi jo sprendimai nesukuria didelių galimybių sukurti žalą konkrečiai įmonei, nes visa atsakomybė už žalą ir toliau tenka įmonės vadovybei. Dėl to iš iki šiol esančios praktikos, kad nebuvo keliamų bylų dėl žalos ir panašiai, mes matome, kad restruktūrizavimo administratoriai nesukuria, neturi tokios rizikos padaryti žalą įmonei, dėl to siūlome atsisakyti šito draudimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar po pateikimo J. Razma vienintelis nori kalbėti už, tai gal nekalbėkite, nes nėra prieš. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Balsuojame. Balsuojame. Kas po pateikimo pritariate projektui Nr. XIP-3110, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 52, prieš nėra, susilaikė 22. Po pateikimo pritarta.
Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Galime tam pritarti? Pritarta.
Pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Numatoma svarstyti birželio 7 d.
12.45 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 6, 10, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 181 182 22, 26, 28, 29, 34, 341 36, 41 straipsnių bei priedo pakeitimo ir papildymo ir 15 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-1387, Alkoholio kontrolės įstatymo 18, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1388 (pateikimo tęsinys)
Toliau projektai Nr. XIP-1387 ir Nr. XIP-1388 – Alkoholio kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimai. Vėl – ministras R. Žylius.
R. ŽYLIUS. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiame Alkoholio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Svarstyti teikiamo Alkoholio kontrolės įstatymo projekto pakeitimo pagrindinis tikslas – atsižvelgti į Konstitucinio Teismo nutarimą ir panaikinti Alkoholio kontrolės įstatymo kai kurių nuostatų prieštaravimą Konstitucijai, suderinti įstatymo nuostatas su Paslaugų direktyvos reikalavimais. Siekdami išvengti dažno įstatymo keitimo, teikiame keletą kitų smulkesnių pataisymų.
Taigi, atsižvelgdami į Konstitucinio Teismo nutarimą, siūlome panaikinti kai kurių Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų prieštaravimą Konstitucijai. Teismui suteikiama teisė nuspręsti, kad neturėtų būti naikinamas licencijos galiojimas. Pagal Paslaugų direktyvos nuostatas įstatymo projekte daromi šie pakeitimai: išplečiama grupė asmenų, kuriems gali būti išduodamos alkoholio verslo licencijos, tai yra nustatoma, kad jos išduodamos ir Lietuvoje įsteigtiems užsienio organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, filialams bei sezoninės ir vienkartinės licencijos prekiauti alkoholiu. Tai yra licencijos teikti paslaugas laikinai organizacijoms… Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtiems juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ar jų filialams.
Atkreiptinas dėmesys, kad visi licencijas gavę ūkio subjektai, nepaisant įsteigimo vietos, privalės laikytis Lietuvos teisės reikalavimų, ir jiems bus taikoma ta pati atsakomybė, baudos, licencijų galiojimų panaikinimas, kaip ir Lietuvoje įsteigtiems ūkio subjektams.
Taip pat įstatymo projekte yra keletas smulkesnių reikalavimų, tarp jų papildoma nuostatomis, mažinančiomis alkoholio prieinamumą nepilnamečiams, atsižvelgiama į reglamentų pakeitimus, kuriais panaikintas vyno produktų importo ir eksporto bei žemės ūkio kilmės spirito eksporto licencijavimas. Atitinkamos nuostatos yra naikinamos Alkoholio kontrolės įstatymu. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti 10 Seimo narių. Pirmoji – B. Vėsaitė. Nėra. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, aš suprantu, kad įstatymą reikia suderinti su Paslaugų direktyva. Bet, kaip jūs šiek tiek užsiminėte, siekdami šitų tikslų, jūs iš esmės liberalizuojate kai kuriuos dalykus, kurių nereikalauja Paslaugų direktyva. Pavyzdžiui, įrašote sąvoką „mažmeninės prekybos vienetai“ ir ten įrašote, kad ir kioskai yra tokie vienetai, nors nuo 2012 m. kioskuose neturi likti prekybos alkoholiu pagal Seimo priimtą įstatymą, taip pat iš esmės leidžiate prekiauti alkoholiu, viršijančiu 13o, masiniuose renginiuose. Išeina, kad masiniuose renginiuose jau dabar leisite prekiauti ir konjaku, ir degtine. Įsivaizduojate, kokios gali būti pasekmės?! Kodėl, siekdami suderinti Paslaugų direktyvą su Lietuvos teisės aktais, jūs siekiate tokių tikslų, kurie prieštarauja Lietuvos sveikatos programai, kurioje aiškiai įrašyta – visais būdais siekti mažinti alkoholio suvartojimą?
PIRMININKĖ. Laikas!
R. ŽYLIUS. Labai ačiū už klausimą. Iš tikro nesiekiame didinti nei alkoholio prieinamumo, nei kitaip prieštarauti Seimo priimtiems nutarimams. Užtikrinu, kad mes, svarstydami komitete, iš tikrųjų peržiūrėsime ir atsižvelgsime į šitas pastabas. Manau, tikrai rasime sutarimą.
PIRMININKĖ. Klausia R. A. Ručys. Ruošiasi V. M. Čigriejienė.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamasis ministre, ar draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais koncertų, kitų renginių metu, kur lankosi ne tik nepilnamečiai, bet ir jų tėvai… Ar tėvai gali išgerti taurę vyno, nes pagal jūsų pakeitimus išeina, kad tėvai negalėtų išgerti taurės vyno?
R. ŽYLIUS. Aš į šitą klausimą konkrečiai dabar negalėčiau atsakyti. Man šitas draudimas atrodytų keistas. Siūlau komitetų diskusijose detaliau apsvarstyti. Jeigu yra likę kokių nors nelogiškų ribojimų, tai su jais atitinkamai…
PIRMININKĖ. Klausia V. M. Čigriejienė. Ruošiasi E. Pupinis.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, čia vieni komiteto nariai klausia, tai jūs neužsigaukite. Prašau pasakyti, ar jums jau teko susipažinti su Sveikatos reikalų komiteto narių teikiamu projektu dėl alkoholio, kuriuo mes siūlome alkoholį lokalizuoti specialiose parduotuvėse, kur galėtų būti prekiaujama ir tabako gaminiais? O jūs įstatyme, derindamas su Paslaugų direktyva, atrodo, išplečiate visą alkoholio prekybą? Išpučiate. Ar jums taip neatrodo?
R. ŽYLIUS. Mano atsakymas būtų toks: pagal esamą teisinę bazę taip, kaip dabar reguliuojama alkoholio prekyba, šitos mūsų teikiamos pataisos yra iš tikrųjų natūralios, nes Seimas yra priėmęs Paslaugų įstatymą, kuris įgyvendina Paslaugų direktyvą. Kai bus priimti papildomi griežtesni reguliavimai dėl prekybos alkoholiu, tai, natūralu, susiaurins prekybą alkoholiu. Tai turi nuspręsti Seimas. Esant šiandieninei teisinei bazei šitie pasiūlymai atitinka Lietuvos įsipareigojimus Europos Sąjungai.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis, ruošiasi J. Olekas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Na, vis dar turbūt galioja įstatymo nuostatos, pagal kurias parduotuvėlę galima paversti kavine. Iš tiesų galbūt reikėtų šiuo įstatymu atsisakyti tokių dalykų, kai pastačius vieną stalą galima būtų pasakyti, kad tai kavinė, ir pardavinėti tą patį alkoholį atkimšus butelį ir panašiai. Ačiū.
R. ŽYLIUS. Šį pasiūlymą iš tikro būtų galima apsvarstyti diskutuojant komitete ir atitinkamai išspręsti tą klausimą.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas, ruošiasi V. V. Margevičienė.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Mes turbūt visi sutinkame, kad tai, ką reikėjo padaryti dėl Europos teisės nuostatų, visiems yra priimtina. Bet aš noriu pakartoti klausimą dėl tų prekybos taškų, apie kuriuos čia buvo klausta, ir jūs tai palikote komitetuose svarstyti. Tai kokia yra jūsų nuostata, ar tie prekybos vienetai, kuriuose galima prekiauti, kaip čia rašote, atkimšimo įrankiais, degtukais ir dar kuo nors, jau tampa alkoholio platinimo taškais? To, man atrodo, direktyvoje nėra, čia yra jūsų iniciatyva.
PIRMININKĖ. Prašau, ministre.
R. ŽYLIUS. Deja, negalėčiau jums kaip nors konkrečiai dabar atsakyti… ir ministerijos nuomonės tuo klausimu, bet, kaip minėjau, pasiūlyčiau komitete diskutuoti. Be jokios abejonės, vienas iš apskritai ir mūsų suprantamų alkoholio reguliavimo tikslų yra sumažinti prieinamumą taip, kad šitos nuostatos neturėtų kaip nors kirstis su prieinamumo mažinimo klausimais.
PIRMININKĖ. Klausia V. V. Margevičienė, ruošiasi J. Sabatauskas.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamasis ministre, jūs taisote nemažai straipsnių, bet jūs visai netaisote Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnio. O pagal 16 straipsnį dabar naujai sukurtam Respublikos narkotikų kontrolės ir alkoholio departamentui yra suteikta teisė licencijas išduoti savivaldybėse. Jūs šito netaisote, tai kaip dabar bus? Jūs rašote, kad licencijos galiojimas negali būti panaikintas dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių, bet jūs neapibrėžiate, kas tos itin svarbios aplinkybės, nes ta itin svarbi aplinkybė gali būti labai plačiai traktuojama ir tada, pavyzdžiui, niekaip nebus galima už pažeidimus atimti licencijos.
R. ŽYLIUS. Į šį konkretų klausimą šiuo momentu negalėčiau jums atsakyti, bet aš tikrai manau, kad pasitelkę specialistus mes arba galėsime tuo klausimu detaliau diskutuoti komitete, arba, jeigu jis sukuria netikrumą, atitinkamai ištaisyti.
PIRMININKĖ. Klausia J. Sabatauskas, ruošiasi J. Veselka.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis ministre, labai keistai atrodo jūsų siūlymas išbraukti iš įstatymo, kad restruktūrizavimo administratorius būtų draudžiamas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. (Balsai salėje) Atsiprašau, jie nesujungti kartu?
R. ŽYLIUS. Ne.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Tada aš paklausiu kitą.
PIRMININKĖ. Tai čia niekas nesujungta. J. Veselka klausia, ruošiasi A. Sysas.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, kaip žinote, Alkoholio kontrolės įstatymas buvo priimtas vienu paprastu tikslu – kad tai yra ypatinga prekė, netoleruotina, bet nieko nepadarysi, todėl reikia įvairiais būdais mažinti jo vartojimą, ir tam buvo suteiktos gana didelės teisės Alkoholio kontrolės komisijai. Pirmas jūsų žingsnis buvo panaikinti šią komisiją, sujungti, o kur daug kovoja prieš narkotikus, prieš moteris, prieš alkoholizmą, ten, kaip įprasta, nesiseka. Bet dabar ką jūs darote? Pirma, iš tikrųjų Alkoholio kontrolės komisija turėjo teisę, rekomenduodavo savivaldybėms atimti licenciją. Dabar jūs jau siūlote, kad per teismus. Teismai yra velniškai apkrauti, aš įsivaizduočiau, jeigu tai būtų ne specifinė prekė, na, natūrali prekė…
PIRMININKĖ. Klauskite, klauskite.
J. VESELKA (TTF). …čia yra specifinė prekė, todėl ar jūsų tikslas yra skatinti alkoholio vartojimą, ar po truputį, po truputį atpalaiduoti, kad gyventi būtų linksmiau?
R. ŽYLIUS. Ačiū už labai filosofinį klausimą. Aš galbūt įvardinčiau, kaip Ūkio ministerijoje matome alkoholio ir tabako apskritai problematiką. Mūsų požiūriu, tai yra legalus verslas tiek, kiek Seimas jį nurodo esant tokį. Jis turi neigiamų pasekmių sveikatai, jo vartojimas turi neigiamų pasekmių sveikatai, dėl to Seimas priima tam tikrus apribojimus, kaip šiomis prekėmis galima prekiauti. Bet tai yra legalus verslas. Dėl to, mūsų nuomone, šių pataisų tikslas nėra jį kaip nors kriminalizuoti, o sudaryti aiškias sąlygas, kokia apimtimi juo galima užsiimti ir kaip juo verstis. Dėl to mūsų teikiami pasiūlymai iš tikrųjų yra tiek, kiek alkoholis ir tabakas yra paslaugos, paslaugų teikimas, ir tiek, kiek įgyvendindami Paslaugų direktyvą mes turime laikytis europinių direktyvų… pritaikoma kai kuriais atvejais. Taip, tai yra palengvinimas tam tikrų subjektų vertimosi ir panašiai, tačiau tai niekaip nesumažina apribojimų, kuriuos Seimas yra iškėlęs, niekaip nesumažina jų atsakomybės ir panašiai. Kaip aš ir minėjau, jeigu Seimas priimtų griežtesnius, didesnius ribojimus, mums dėl to viskas gerai, taip, kaip Seimas apsisprendžia jį riboti, ir yra tinkama riboti. Tiesiog tai neturi būti ribojama labiau, negu Seimas nusprendžia.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs paminėjote, kad šios įstatymo pataisos sumažins nepilnamečių prieinamumą prie alkoholinių gėrimų. Na, aišku, jeigu turėtume omeny vieną punktą, kurį jūs įrašote 18 straipsnyje, buvusiame, kad vaikams, nepilnamečiams skirtų spektaklių ar renginių metu draudžiama teatruose, kino teatruose ir kitur prekiauti. Kokią dar prieinamumo mažinimo priemonę jūs šiuose įstatymuose teikiate, nes aš peržiūrėjau visą, niekur nėra? Dėl vaikų dienos spektaklių, tai tikrai niekada nemačiau nuėjęs, kad vaikai užsisakytų po kokteilį kokią 12 valandą ryto su tėvais išmaukti. Tai kur yra rūpestis dėl vaikų ir prieinamumo prie alkoholinių gėrimų mažinimas?
R. ŽYLIUS. Kaip jūs teisingai paminėjote, viena nuostata – tai draudimas prekiauti alkoholiu nepilnamečiams skirtuose koncertuose ir kituose renginiuose – ir yra ta priemonė, kurią aš minėjau, kad mažinamas prieinamumas. O dėl kitų prieinamumą mažinančių priemonių, be jokios abejonės, kartu su Seimu dirbame.
PIRMININKĖ. Ačiū ministrui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar vienas – už, vienas – prieš. K. Daukšys – už.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Na, iš tikrųjų būtų geriausia iš viso alkoholį uždrausti ir būtų ramybė, visi gertų kontrabandinį arba naminę ir tikrai nereikėtų jokių priemonių imtis, akcizo šiek tiek nesurinktume, na, ką padarysi. Iš tikrųjų reikia pasakyti, kad Ūkio ministerija šioje vietoje prisitaikydama prie direktyvos kartu daro dalykus, kuriuos mes galėsime komitetuose svarstyti: ar į vaikų spektaklius galima eiti šnapso gerti, ar negalima ir kitus dalykus. Bet manyčiau, kad dabar Seimas turėtų labiausiai rūpintis, kad atsirastų darbo vietų, o ne kaip jų sumažinti, nes jau visi per šį laiką įsitikinome po didelių kovų, kad vienų svaigalų vietą užima kiti. Aš siūlyčiau iš tų akcizų surenkamus pinigus, bent dalį jų, skirti antialkoholinei propagandai, nemažinti svaigalų tos dalies ir auginti kitus svaigalus, kurie galbūt darosi labiau priimtini ir iš kurių iš viso jokio akcizo nesurenkama. Apie tai aš siūlyčiau Seimui pagalvoti ir ypač Sveikatos reikalų komitetui, nes tai yra labai svarbūs dalykai.
Todėl manau, kad šį įstatymą reikia svarstyti, reikia jam po pateikimo pritarti. O paskui, kai Seimas apsitars, apsižiūrės, kokius pakeitimus reikia padaryti, tikrai tą bus galima nuveikti.
PIRMININKĖ. A. Matulas – prieš.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš balsuodamas susilaikysiu. Manau, kad galbūt būtų galima po pateikimo pritarti šiam įstatymui. Komitete mes iš tikrųjų, manau, pritarsime tik tiems siūlymams, kuriais reikalaujama, kad būtų suderinta su Paslaugų direktyva. Bet iš esmės šis projektas yra nevisiškai korektiškas bandymas siekiant suderinti įstatymą su Paslaugų direktyva, prakišti ir tam tikrus dalykus, kurie didina alkoholio prieinamumą. Kaip minėjau, ir tarp mažmeninės prekybos vienetų atsiranda taškas, kioskas, kurio neturi likti, taip pat renginiuose siūloma leisti prekiauti alkoholiniais gėrimais, kurių stiprumas per 13 laipsnių, vadinasi, bus galima prekiauti visais alkoholiniais gėrimais, taip pat masiniuose renginiuose, mugėse, čia jau siūloma leisti prekiauti nestacionariose prekybos vietose, ką mūsų įstatymas dabar draudžia.
Yra ir tam tikrų netikslumų, pavyzdžiui, alkoholio kontrolės apibrėžimas, jeigu pasižiūrėtume, dabar skaitytume, kas yra išbraukyta ir kas lieka, pavyzdžiui, išeitų, kad alkoholio kontrolė – valstybinio reguliavimo priemonės, skirtos alkoholio vartojimui, po to jau rašoma „ir jo vartojimo sveikatai mažinimo.“ Bet kas yra? Tai pagrindinis tikslas yra kontrolė, skirta alkoholio vartojimui. Aš suprasčiau, kad būtų saugiam alkoholio vartojimui, suprasčiau dar, bet kas yra parašyta pažodžiui, tai visiškai prieštarauja sveikai logikai. Kolegos, galbūt pritarkime po pateikimo. Aš susilaikysiu. Jeigu patikėsite kaip pagrindiniam komitetui Sveikatos reikalų komitetui, tai tikrai įstatymą padarysim tokį, kad būtų atsižvelgta į Paslaugų direktyvą, bet neprieštarautų Seimo anksčiau priimtiems įstatymams ir jo valiai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar balsuojame. Kas po pateikimo pritariate projektams Nr. XIP-1387 ir Nr. XIP-1388, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 36, prieš – 3, susilaikė 31. Po pateikimo projektams pritarta. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas, papildomi – Ekonomikos komitetas ir Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija. Numatomas svarstymas – gegužės 26 d.
K. Daukšys – repliką po balsavimo.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Siūlyčiau vis dėlto kaip pagrindinį Ekonomikos komitetą, nes įstatyme kalbama apie reklamą, o reklama yra išimtinis šiuo atveju Ekonomikos komiteto dalykas. (Balsai salėje) Viena iš Ekonomikos komiteto rūšių… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame ir apsisprendžiame. Kadangi Sveikatos reikalų komitetas yra numatytas kaip pagrindinis, atsiranda pasiūlymas, kad būtų Ekonomikos komitetas, tai alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad pagrindinis būtų Sveikatos reikalų komitetas, balsuojate už, kas prieš – balsuojate už Ekonomikos komitetą.
Balsavo 70: už – 45, prieš – 25. Pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas. Papildomi, kaip sakiau, Ekonomikos komitetas ir Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija. Svarstymas – gegužės 26 d.
Ministre, dar tada prašau pristatyti. Prašau, J. Razma – dėl vedimo tvarkos.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš kreipčiausi į visus kolegas, kurie alkoholio kontrolės srityje turi daug idėjų. Jeigu mes dėl šio projekto priregistruosim įvairių ir liberalizuojančių, ir griežtinančių pasiūlymų, tai mes europinės direktyvos įgyvendinimą palaidosim, kaip buvo su kai kuriais Aplinkos apsaugos komiteto kuruojamais projektais, kai Vyriausybė atsiunčia tik formalų direktyvinį projektą, bet jis po to aplimpa įvairiom politinėm įdėjom, tada mes dalijamės Seime ir nieko nesugebame priimti. Aš ir pagrindiniam komitetui siūlyčiau stengtis išgryninti ir su šiuo projektu priimti tik tas nuostatas, kurių būtinai reikalauja Paslaugų direktyva. O kitas idėjas kviesčiau realizuoti atskirais projektais.
PIRMININKĖ. Dėkui už pastabas. Taigi vėl kviečiu ministrą ir… (Balsai salėje) Dar? Prašau, E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Atsiliepdamas į Konservatorių frakcijos seniūno pamokymus, noriu pasakyti, kad ir Ūkio ministerija galėjo teikti tokį įstatymo projektą, kuris yra išgryninta Paslaugų direktyva, o ne apkabintas visokiais dalykais, kuriems dabar jau bus teikiamos pataisos. Štai kur prasideda ta blogybė, ir apie tai reikia kalbėti.
13.08 val.
PIRMININKĖ. Dėmesio! Vyksta pateikimo tęsinys – Tabako kontrolės įstatymo 1, 2, 3, 6, 8, 10, 11, 12, 14, 17 ir 26 straipsnių pakeitimo ir III skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1498.
R. ŽYLIUS. Ačiū, Pirmininke. Teikiamas projektas, Tabako kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, siekiant suderinti Tabako kontrolės įstatymo nuostatas su Paslaugų įstatymu. Įgyvendinant Paslaugų įstatymo nuostatas, nustatoma, kad tabako gaminių gamybos didmeninės ir mažmeninės prekybos neterminuotos licencijos gali būti išduodamos ne tik Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams, bet ir kitų organizacijų filialams, o licencijos verstis sezonine mažmenine prekyba tabako gaminiais, t. y. teikti paslaugas laikinai, – Lietuvoje neįsisteigusiems Europos ekonominės erdvės valstybinių juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms ir jų filialams.
Antra, atsižvelgiant į Civilinio kodekso nuostatas, kad juridinių asmenų teistumas negali būti apribotas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka, bei Paslaugų direktyvos nuostatas, kad esminiai licencijavimo reikalavimai būtų nustatyti įstatymuose, projekte nustatomi įspėjimo apie galimą licencijų galiojimo sustabdymą ar panaikinimą, licencijų sustabdymo, licencijų patikslinimo atvejai, taip pat tikslinami licencijų neišdavimo ar jų galiojimo panaikinimo atvejai.
Vadovaujantis Europos Komisijos pateiktomis rekomendacijomis, nustatomas standartas, pagal kurį turi būti tikrinamas ant cigarečių pakuočių nurodytas anglies monoksido tikslumas. Iki šiol standartas buvo nustatytas tik dervų ir nikotino kiekiui patikrinti. Siekiant operatyvesnio pažeidimų nagrinėjimo, siūloma atsisakyti įstatyme nustatytos dvipakopės pažeidimų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, siekiant panaikinti nereikalingus verslo suvaržymus, taip pat projekte siūloma atsisakyti tabako auginimo licencijavimo ir panaikinti fiziniams asmenims nustatytą apribojimą, leidžiantį auginti tabaką asmeniniam naudojimui be licencijos ne didesniame kaip šimto kvadratinių metrų plote. Taip pat, atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pastabas, tikslinamos įstatyme vartojamos sąvokos. Prašome pritarti projektui.
PIRMININKĖ. Jūsų nori klausti aštuoni Seimo nariai. Dar kartą pabrėžiu, klausti – minutė, atsakyti – ne daugiau kaip dvi.
A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, pagal dabar galiojančius įstatymus žmonės, norintys auginti tabaką be licencijos, tai gali daryti ne didesniame kaip vieno aro plote. Dabar jūs jau leidžiate be licencijos tabaką auginti kokiame nori plote. Ar nemanote, kad priėmus tokį įstatymą padidės nelegalios gamybos ir vartojimo akcizinės prekės, nes tabakas yra akcizinė prekė? Ar to iš tikrųjų reikalauja direktyva?
R. ŽYLIUS. Tai čia norim pažymėti, kad dėl klimato sąlygų Lietuvoje užaugintas tabakas nėra tinkamas pramoninei tabako gaminių gamybai ir nelegali tabako produkcija yra tikrai kitos kilmės negu kad asmeniniam naudojimui, t. y. Lietuvoje tokių žmonių užauginto tabako. Todėl nematome čia jokios grėsmės, kad būtent iš šito šaltinio atsirastų papildomas nelegalaus tabako vartojimas.
PIRMININKĖ. Klausia V. M. Čigriejienė. Ruošiasi A. Dumčius. V. M. Čigriejienės nematau. Klausia A. Dumčius. Ruošiasi K. Daukšys.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui. Gerbiamasis viceministre, jūs atsakykite, aš irgi įsiskaičiau…
PIRMININKĖ. Čia ministras, ne viceministras.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Ministre, taip. Išeitų, kad apribojimus mažinsime, ar ne? Kad galėtų verslininkai daugiau veikti ir panašiai, kontrolę nikotino ir t. t. Kaip jie tai padarys, jeigu ant pakelių yra padaryta firminiu lygiu, čia mes turėsime tikrinti. Jeigu taip žiūrėtume, 10 mlg nikotino, įleisto į veną, iš karto užmuša žmogų. Gerai, mes rūkome, išskirstome į erdvę, savo draugams į panosę, sau į plaučius ir panašiai. Tai ką, išeitų mes liberalizuojame tabako ir tabako gaminių populiarinimą Lietuvoje?
R. ŽYLIUS. Ačiū už klausimą. Galbūt pabrėšiu, kad dėl naujo standarto pagal Europos Komisijos reikalavimą, kur tikrinsime, įvedam standartą dėl anglies monoksido tikrinimo, mes iš tikrųjų sugriežtiname tabako gaminių kontrolę, o Lietuvoje, nors jau licencijavimas įvestas prieš 16 metų, kur galima auginti tabaką ir licencijuoti gamybą, nė vienos licencijos nėra nei paprašyta, nei išduota. Dar kartą pabrėžiu, kad buitinėmis sąlygomis išaugintas tabakas yra netinkamas pramoninei tabako gaminių gamybai. Šito nelegalaus tabako gaminių šaltiniai, kontrabandinio tabako gaminių šaltiniai iš tikrųjų yra gamyba, normali masinė gamyba užsienyje, o ne ten kelių arų plote išaugintas asmeniniam naudojimui tabakas. Todėl, mūsų įsitikinimu, mes iš tikrųjų čia niekaip nepalengviname, niekaip neišplečiame nei prieinamumo, nei kontrabandinės gamybos galimybių.
PIRMININKĖ. Klausia K. Daukšys. Ruošiasi J. Olekas.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamasis ministre, dėl sezoninės prekybos, kada galės neįsisteigęs filialo Europos Sąjungos valstybės narės bent kuris juridinis asmuo čia prekiauti tabako gaminiais, ar jūs nematote pavojaus, kad, pavyzdžiui, kokia nors rumuniška arba bulgariška daug tabako gaminanti firma atvažiuos čia, tiesiog paprekiaus, padarys kiaulysčių, A. Matulą išgąsdins, nes parduos su reklama ar dar kaip nors, išvažiuos, ir viskas, ir visi tie mūsų draudimai, protingi visi įstatymai, kuriuos priimame, bus paprasčiausiai Lietuvos įmonėms į nuostolį, o užsienietiškom įmonėm į pliusą? Ar nebus taip?
R. ŽYLIUS. Labai geras klausimas. Bet norėčiau pabrėžti, kad apskritai tokia teorinė idėjinė problema egzistuoja dėl bet kokių paslaugų iš viso bendroje paslaugų teikimo erdvėje, t. y. Europos Sąjungoje. Bet ką noriu pabrėžti, kad per šitą laisvę sezoniškai prekiauti nėra niekaip sumažinta atsakomybė šitų prekiaujančių bendrovių, įsisteigusių užsienyje, neįsisteigusių Lietuvoje, t. y. joms taikomi tie patys reikalavimai, tos pačios baudos, galimybės atimti licencijas ir panašiai, kaip ir Lietuvoje įsisteigusioms įmonėms. Todėl faktas, kad mums reikia suspėti, iš tikrųjų gerinti savo gebėjimus kontroliuoti šitą rinką, neabejotinai jūs čia teisus. Noriu pabrėžti, kad mes turime šitą gebėjimą susikurti ir šitą gebėjimą lavinti, nes tai liečia labai daug sričių, ne tik alkoholį, ne tik tabaką, bet ir kitas sritis. Todėl Lietuva kaip valstybė turi investuoti į gebėjimus kontroliuoti šitą laikiną prekybą, o ne apskritai ją drausti, ko mums neleidžia Paslaugų direktyva.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas. Ruošiasi A. Sysas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis ministre, šis įstatymas mums pateikiamas skyrelyje „Įstatymai ir projektai, kurie turi būti suderinti su Paslaugų įstatymu“. Prašom pasakyti, kokia Paslaugų direktyva reikalauja 7 straipsnio arba 10 straipsnio 2 dalį pripažinti netekusia galios, t. y. kad nereikia licencijos auginti tabaką. Jeigu pasakysite – tokia, o jeigu ne, tai pasakykite, koks motyvas verčia jus siūlyti mus išbraukti tą apribojimą, dėl kurio, kaip jūs sakėte, niekas nesikreipė. Tai, kol nesikreipė, žinome, kad gerai, neaugina. Kai išbrauksime, nereikės kreiptis, gal bus laukų laukai ir mes turėsime net priešpriešą jūsų taip proteguojamai prekybai tabaku. Tai viešoji oficiali prekyba gali sumažėti, nes kažkas vartos tokį rankų darbo tabaką, kaip vartodavo mūsų proseneliai ir seneliai. Ačiū už atsakymą. Dėl direktyvos punkto ir dėl…
R. ŽYLIUS. Labai ačiū už klausimą. Tikrai būtų sunku pagalvoti, kaip nuo esamo tabako grįžti prie mūsų protėvių auginto tabako rūšių. Bet Paslaugų direktyvos pati idėja yra, gal ne kiekvienas konkretus reikalavimas, bet pati idėja yra ta, kad licencijavimas yra kraštutinė verslo ribojimo priemonė, leidimai, licencijos yra kraštutinė verslo ribojimo priemonės tuo atveju, kai yra susiduriama su esmine galima žala gyventojų sveikatai ar galima didele žala. Pagal Paslaugų direktyvą ir buvo peržiūrėtos visos licencijos ir naikinamos tos, kurios arba pasireiškia kaip dvigubas licencijavimas, arba neatspindi šito reikalavimo apsaugoti kažkokius esminius valstybės gyventojų interesus. Mūsų nuomone, kad šitoje vietoje auginimo licencijos buvimas būtent ir yra perteklinis, perteklinė licencija. Užtenka gamybos licencijos, prekybos licencijos…
PIRMININKĖ. Laikas.
R. ŽYLIUS. Užtenka prekybos licencijos ir gaminimo licencijos nereikia, nes, kaip ir minėjau, nėra iš tikrųjų grėsmės, kad Lietuvoje bus auginamas tabakas pramoniniam vartojimui.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas. Ruošiasi V. V. Margevičienė.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Norėčiau ministrui priminti, kad aš dar prisimenu laikus, kai augino Lietuvoje tabaką ir aš laisvai prie jo prieidavau, nes jis džiūdavo pas dieduką kaime svirne ant aukšto. Aš galėjau ten prisitrinti kiek noriu to tabako, jeigu labai būčiau norėjęs rūkyti. Jeigu pradėsime auginti, tai tas prieinamumas bus lengvesnis tiems, kas augina. Nedarykite esminės klaidos.
Mano klausimas būtų visai kitas, iš kontrolės. Po narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės sujungimo, jie turi funkciją kontroliuoti ir Ne maisto kontrolės tarnyba kontroliuoja. Vieni turi kelis žmones, kiti turi armiją. Mano klausimas, kaip suderinsite, nes buvo siūlymas, kad nebūtų kontrolierių vieno paskui kitą vaikščiojimo. Ką darysite, kad kiekviena institucija užsiimtų savo funkcijom? Šituose įstatymuose aš nematau tų klaidų pataisymo, nes dabar yra akivaizdus šitų funkcijų dubliavimas dviejų institucijų. Tai kas, jūsų galva, turėtų kontroliuoti tabako pardavimą, visą procedūrą, kas susiję, Ne maisto prekių tarnyba ar Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas? Ačiū.
R. ŽYLIUS. Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų labai svarbus klausimas, kur, mano supratimu, sprendžiamas per mūsų dabar vykdomą verslą kontroliuojančių įstaigų reformą. Bet galbūt paminėsiu, kad kompetencija Ne maisto produktų tarnybos yra kokybės kontrolė, tai yra Ne maisto produktų inspekcija kontroliuoja, kad atitinkama prekė, tarkime, tabakas, kuriuo yra prekiaujama, būtų tinkamos kokybės. Kita jūsų minėta įstaiga užsiima daugiau kitais aspektais. Bet aš, atsakydamas į jūsų klausimą, galbūt galėčiau pasižadėti, kad patikslinsime vienos ir kitos įstaigos kontrolės apimtis ir atsakysime jums raštu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausimų laikas baigėsi. Dėkui. Vienas – už, kitas – prieš po pateikimo. K. Daukšys – už.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Iš tikrųjų apskritai esu už šitą įstatymo pateikimą, išskyrus tą vietą, kuri man nepatinka, dėl sezoninės prekybos galimybės, nes ten aš matau galimybę šiek tiek pafušeriauti. Bet iš esmės liberalesnis įstatymas yra geriau negu labiau suvaržytas, nes, gerbiamieji, kažkaip mes tokius protingus įstatymus priiminėjame, o tauta nenori būti tokia protinga, kaip mes manome: kaip rūkė kontrabandines cigaretes, taip ir rūko, kad ir kaip mes kovojame, jie ima ir rūko. Ir yra didžiausia bėda, kad mes gyvename sau, o žmonės gyvena sau, ir tas nesusipratimas tarp Seimo ir visos tautos kuo toliau, tuo labiau gilėja.
Aš siūlyčiau vis dėlto atsisukti į gyvenimą ir pamatyti, koks jis yra iš tikrųjų, ir suprasti, kad jeigu žmogus užsiaugins vieną arą tabako, ką mano senelis sėkmingai darė ir kai buvo tarybų valdžia ir suko suktines, tai dėl to tikrai niekas daugiau neprasirūkys ir supras, kad Lietuvoje neauga tabakas, reikalingas ir plantacijose auginamas būtent toms cigaretėms, kurias… Visi kiti rūko pirktines. Aš siūlau įstatymo projektą palaikyti, jeigu reikia, kokias nors pataisas padaryti, bet iš esmės pagalvoti apie tai, ką mes bandome padaryti. Mes visą laiką bandome gyvenimą sugrūsti į tokią Prokrusto lovą, kurioje būtų galima apkarpyti visus ir galvoti, kad jie tokie ir bus. Nebus žmonės tokie. Kiekvienas žmogaus gyvens taip, kaip jam labiau patinka.
PIRMININKĖ. J. Olekas – prieš.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Mano kalba bus daugiausia skirta būtent jums. Aš norėčiau paprašyti, kad, susitikusi su Ministru Pirmininku, jūs galbūt pasikalbėtumėte ir mes išgirstume Vyriausybės poziciją tokiais klausimais, nes Seime pateikiamas jau kelintas įstatymo projektas, kai viena ministerija turi vieną poziciją, o aš manau, kad kita ministerija turi kitą poziciją. Šis įstatymas, kuris lyg ir derinamas prie Paslaugų direktyvos, visiškai neatsižvelgia į tą tabako arba rūkymo daromą žalą žmonių sveikatai. Iš tikrųjų pasiūlymas viršija normatyvus, kurių nereikalauja Paslaugų direktyva, dėl tabako auginimo nustatytų plotų licencijavimo panaikinimo, jis iš tikrųjų galimai sudaro sąlygas, kurios kliudys ir tam pačiam legaliam verslui, nes tabakas dažniausiai auginamas ne kam nors kitam, o rūkymui. Tai mes galime tikėtis, kad tokiu atveju, atsiradus tabako plotų, vėl atsiras kaimiškų suktinių, kurias trauks kaimo žmonės. Noriu priminti, kad iki karo anoje laisvoje Lietuvoje dar daugiau žmonių mirė nuo susirgimų, sąlygotų būtent tokio nekokybiško tabako rūkymo. Ir filtrais tabako cigarečių, ir kitais dalykais buvo bandoma kaip nors apsaugoti sveikatą. Šiuo atveju visiškas nederinimas tarp Ūkio ministerijos poreikių, ką galbūt jūsų specialistai ir visiškai teisingai parengė, kad tai bus laisvesnė prekyba ar mažiau licencijų, mes galėsime paukštuką pasidėti, bet visiškai neatsižvelgia į poveikį žmonių sveikatai. Todėl aš siūlyčiau tokių įstatymų, kurie kelia kitų žinybų prieštaravimus, Seimui neteikti, nes mes po to čia įsiveliame į labai didelius ginčus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas po pateikimo pritariate projektui Nr. XIP-1498, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 37, prieš – 3, susilaikė 31. Po pateikimo projektui Nr. XIP-1498 pritarta. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų, papildomas – Ekonomikos komitetas ir Narkomanijos ir alkoholizmo kontrolės prevencijos komisija. Numatoma svarstyti gegužės 26 d.
13.28 val.
Ir paskutinis rytinio posėdžio klausimas – Išmokų vaikams įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Komitetas siūlys jį atmesti. Pranešėja – R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Gerbiamoji Pirmininke, mielieji kolegos, kad ir kaip būtų gaila, tenka pristatyti įstatymo projektą, kurį pagrindinis komitetas svarstė ir, kaip jau Pirmininkė sakė, siūlo atmesti. Mes komitete įvertinome Seimo kanceliarijos Teisės departamento iškeltas abejones, taip pat abejonės išsakytos ir Europos teisės departamento prie Lietuvos teisingumo ministerijos, kur buvo kaip tik išreikšta, kad įstatymo projektu (ir aiškinamajame rašte yra) nepasiekiami tie tikslai, kuriuos buvo bandoma įvardyti. Mes pritariame ir atkreipiame dėmesį taip pat į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto argumentus. Visa tai įvertinęs, Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti dėl šių priežasčių: pirma, globos (rūpybos) išmokos šeimose globojamiems (rūpinamiems) vaikams mokėjimas, neatsižvelgiant į kas mėnesį gaunamas periodines išmokas vaikui išlaikyti, tai yra alimentus ir našlaičių pensiją… iš tikrųjų tas neatsižvelgimas iškreiptų globos (rūpybos) išmokos mokėjimo sistemą. Dabar alimentais ir našlaičių pensija globos (rūpybos) išmoka yra mažinama ir šeimose, ir šeimynose, ir vaikų globos institucijose globojamiems (rūpinamiems) vaikams… ir atitinkamai diferencijuotų šeimose globojamus (rūpinamus) vaikus – vieni gautų tik globos (rūpybos) išmoką, o kiti – ir šią išmoką, ir alimentus, ir našlaičio pensiją;
antra, nebūtų pasiektas įstatymo projekto tikslas finansiškai suinteresuoti šeimas globoti daugiau vaikų. Šeimos būtų labiau finansiškai suinteresuotos globoti tuos vaikus, kurie gauna alimentus ar našlaičio pensiją;
trečia, įstatymui įgyvendinti papildomai reikėtų 3,1 mln. Lt valstybės biudžeto asignavimų;
ir ketvirta, čia reiktų pataisyti – ne 2010, o 2011 metų II ketvirtyje Vyriausybė numato, numatė tai ir anksčiau savo projektuose, parengti Išmokų vaikams įstatymo pakeitimus, kuriais būtų diferencijuotas globos išmokų mokėjimas pagal vaiko amžių ir įteisinta nauja išmoka vaiko globėjui (rūpintojui), kai vaikas globojamas šeimose.
Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 7 balsavus už, 2 susilaikius, siūlo įstatymo projektą atmesti. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjai. Vienas – už, vienas – prieš. Už atmetimą – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aišku, projekto rengėjai, matydami vieną konkretų segmentą… Jų pasiūlymas gal ir turi tam tikrą logiką, bet šis pasiūlymas negali diskriminuoti vaikų pagal tai, kur jie auga. Vienas iš pagrindinių principų turi būti visur vienodas. Jeigu mes, skaičiuodami vieniems vaikams paramą, atsižvelgiame į alimentus, kitoje vietoje neatsižvelgiame, tai yra tam tikra diskriminacija ir ta idėja tada iškreipiama. Todėl manau, kad pateikėjai galėtų palaukti pranešėjos minėto įstatymo pataisų, Išmokų įstatymo pataisų, ir tada mėginti šią problemą išspręsti visiems vienodai. O šiuo atveju siūlome atmesti ir grįžti prie šios idėjos svarstymo tada, kai turėsime visumą. O pranešėjai visus argumentus išdėstė labai aiškiai.
PIRMININKĖ. E. Žakaris – prieš. Gerbiamasis Sysai, jūs labai trukdote.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, visiškai pritariu, kad negali būti skirtumo tarp skirtingų grupių. Tačiau šiandien, jeigu globa (rūpyba) yra nustatyta šeimoje, tai yra mokama 520 Lt iš valstybės biudžeto, jeigu šeimynoje – 1040 Lt, jeigu globos įstaigoje – apie 2500 Lt. Dabar jau keleri metai iš eilės vis girdime: reikia, kad kuo daugiau vaikų būtų šeimose, reikia skatinti, bet to skatinimo nėra. Kolegė Rima sakė, kad buvo ir praeitų metų pirmąjį ketvirtį Vyriausybės numatyta, ir šių metų pirmąjį ketvirtį, bet šitų projektų kaip nėra, taip nėra. Todėl ir mūsų siūlymo esmė yra, kad nereikėtų papildomų biudžeto išlaidų, kadangi čia kalbama apie teismo priteistus vadinamuosius alimentus, kad šitie alimentai tiems vaikams, kurie yra globojami šeimose… kad nebūtų išskaitoma iš globos (rūpybos) išmokos. Vadinasi, tie vaikai, kurie bus šeimoje, tos šeimos gautų didesnes pajamas, galbūt tada sumažėtų valstybės išlaikomose įstaigose, kur, kaip minėjau, kainuoja apie 2500 Lt. Jeigu kada nors Vyriausybė pateiks projektą, gal čia, be abejo, susiję su finansais, kai diferencijuos ir pagal amžių, ir bus suvienodintos grupės, nebus šeimynose daugiau mokama, tada galbūt bus galima ir koreguoti. Siūlau apsispręsti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame, kolegos. Kas už tai, kad atmestume Išmokų vaikams įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 44, prieš – 5, susilaikė 25. Išmokų vaikams įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas atmestas.
Gerbiamieji kolegos, ačiū už aktyvų darbą. Skelbiu rytinį plenarinį posėdį baigtą. Vakarinis – 15 val.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; J(LiCS ir TPP)F – Jungtinė (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcija; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.