LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

VI (PAVASARIO) SESIJOS

RYTINIO plenarinio posėdžio NR. 316

STENOGRAMA

 

2011 m. balandžio 26 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė I. DEGUTIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas
A. KAŠĖTA

 

 


 

PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, pra­de­da­me 2011 m. ba­lan­džio 26 d. ple­na­ri­nį po­sė­dį.

 

10.01 val.

Čer­no­by­lio AE ava­ri­jos 25-ųjų me­ti­nių pa­mi­nė­ji­mas

 

Mie­lie­ji ko­le­gos, nuo­šir­džiai ger­bia­mi čer­noby­lie­čiai, ava­ri­jos pa­da­ri­nių lik­vi­duo­to­jai, vi­si nu­ken­tė­ju­sie­ji, ger­bia­mie­ji po­sė­džio sve­čiai. Pra­de­da­me mi­nė­ji­mą, skir­tą skau­džiam is­to­ri­niam įvy­kiui, ku­ris prieš 25 me­tus kiek­vie­ną iš mū­sų su­krė­tė ir kar­tu pa­tik­ri­no mū­sų žmo­giš­ku­mą, mū­sų pa­si­ry­ži­mą at­ei­ti į pa­gal­bą ne­lai­mės iš­tik­tiems žmo­nėms, mū­sų ge­bė­ji­mą už­jaus­ti. Čer­no­by­lio ato­mi­nės elek­tri­nės ava­ri­ja ta­po iš­ban­dy­mu ne tik So­vie­tų Są­jun­gos skel­bia­mai at­vi­ru­mo kam­pa­ni­jai, bet ir vi­sų jos žmo­nių mo­ra­li­nei bran­dai. Žmo­nėms bu­vo me­luo­ja­ma, jie bu­vo įti­ki­nė­ja­mi pa­lik­ti na­mus, ne­bi­jo­ti dirb­ti ava­ri­jos vie­to­je, ne­bi­jo­ti pra­ras­ti ry­šį su sa­vo ar­ti­mai­siais. Kaip vė­liau pa­aiš­kė­jo, vi­sam lai­kui.

Lie­tu­viš­kas žy­muo šio­je is­to­ri­jo­je gar­bin­gas ir kar­tu tra­giš­kai skau­dus. Dau­gy­bė mū­sų sta­ty­bi­nin­kų, vai­ruo­to­jų, gy­dy­to­jų, ki­tų ne­įvar­din­tų pro­fe­si­jų žmo­nių pa­ki­lo į pa­gal­bą bro­liš­kai uk­rai­niečių tau­tai ir grį­žo fi­ziš­kai ar mo­ra­liai su­luo­šin­ti vi­sam li­ku­siam gy­ve­ni­mui. Pa­da­ri­nius jau­tė ir te­be­jau­čia dir­bu­sių­jų vai­kai. Skau­džiau­sia ir ne­tei­sin­giau­sia, kad so­vie­ti­nė val­džia, siun­tu­si žmo­nes lik­vi­duo­ti ava­ri­jos pa­da­ri­nių, vė­liau nuo jų tie­siog nu­si­su­ko, pa­li­ko juos li­ki­mo va­liai su jų fi­zi­nė­mis, so­cia­li­nė­mis, psi­cho­lo­gi­nė­mis ir vi­so­mis ki­to­mis pro­ble­mo­mis. Te­bū­nie šis mi­nė­ji­mas bent da­lis sim­bo­liš­ko at­si­pra­šy­mo, pa­dė­kos ir sim­bo­liš­ko mo­ra­li­nės sko­los jaus­mo tiems, kas sa­vo svei­ka­tą, net gy­vy­bę pa­au­ko­jo žiau­riau­siai 1986 m. tech­no­ge­ni­nei ava­ri­jai.

Grįž­ki­me min­ti­mis į tas die­nas, pa­bū­ki­me su žmo­nė­mis, ku­riuos iš­ti­ko ne­lai­mė ir ku­rie sku­bė­jo to­je ne­lai­mė­je pa­dė­ti. Pa­gerb­ki­me vi­sas įvar­dy­tas ir nu­ty­lė­tas Čer­no­by­lio au­kas ty­los mi­nu­te.

Ty­los mi­nu­tė

 

Dė­ko­ju.

Ma­nau, kad šia­me mi­nė­ji­me tri­bū­na mo­ra­liš­kai pri­klau­so žmo­nėms, ku­rie ne iš te­le­vi­zi­jos ka­na­lų ir ne iš pa­sa­ko­ji­mų ži­no, kas yra Čer­no­by­lis. Tad kvie­čiu tar­ti žo­dį Lie­tu­vos ju­dė­ji­mo „Čer­no­by­lis“ pir­mi­nin­ką Pra­ną Pa­ške­vi­čių.

P. PAŠKEVIČIUS. Ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, Eks­ce­len­ci­jos, po­nios ir po­nai. Šian­die­ną, ba­lan­džio 26 d., su­kan­ka 25 me­tai, kai įvy­ko vie­na bai­siau­sių žmo­ni­jos is­to­ri­jo­je tech­no­ge­ni­nių ka­tast­ro­fų. Bū­tent taip va­di­na­ma Čer­no­by­lio ato­mi­nės elek­tri­nės ava­ri­ja. Ši liūd­nai pa­gar­sė­ju­si elek­tri­nė bu­vo ga­lu­ti­nai už­da­ry­ta 2000 m., bet iki šiol pri­me­na mums apie sa­ve ne tik nau­jo spro­gi­mo pa­vo­ju­mi, ku­ris kaip už­dels­to vei­ki­mo bom­ba tik­si už­kon­ser­vuo­tas IV blo­ko sar­ko­fa­ge, bet ir įvai­rio­mis eko­lo­gi­nė­mis, so­cia­li­nė­mis ir svei­ka­tos pro­ble­mo­mis, už­griu­vu­sio­mis žmo­nių, da­ly­va­vu­sių lik­vi­duo­jant ava­ri­jos pa­sek­mes, ir jų šei­mų na­rių at­ei­tį. Eks­per­tų skai­čia­vi­mu, Čer­no­by­lio spro­gi­mas pa­da­rė 500 kar­tų di­des­nę ža­lą nei ame­ri­kie­čių ato­mi­nė bom­ba, 1945 m. nu­mes­ta ant Hi­ro­si­mos. Jung­ti­nių Tau­tų Or­ga­ni­za­ci­jos ver­ti­ni­mu, nuo Čer­no­by­lio ava­ri­jos nu­ken­tė­jo per 7 mln. žmo­nių, o ra­dio­ak­ty­viais ele­men­tais bu­vo už­terš­ta 17 vals­ty­bių te­ri­to­ri­jų.

Čer­no­by­lio elek­tri­nės IV re­ak­to­rius spro­go 1986 m. ba­lan­džio 26 d. nak­tį iš penk­ta­die­nio į šeš­ta­die­nį, 1.23 val. vie­tos lai­ku. Tuo­me­ti­nė so­vie­ti­nė val­džia, lai­ky­da­ma­si sa­vo tra­di­ci­jų, slė­pė in­for­ma­ci­ją apie ava­ri­ją ir jos mas­tus, kar­tu pa­smerk­da­ma elek­tri­nės per­so­na­lą, gais­ri­nin­kus, vie­ti­nius gy­ven­to­jus jei ne mir­čiai, tai rim­tam svei­ka­tos pra­ra­di­mui. Tik po dvie­jų pa­rų, Šve­di­jai už­fik­sa­vus sa­vo ša­ly­je pa­di­dė­ju­sią ra­dia­ci­ją ir pra­dė­jus skelb­ti pa­vo­jaus sig­na­lus, so­vie­ti­nė val­džia su­pra­to, kad to­kio mas­to ka­tast­ro­fos ne­pa­vyks nu­slėp­ti, ir pri­pa­ži­no ava­ri­jos fak­tą. Pa­gal la­biau­siai nu­ken­tė­ju­sių ša­lių – Uk­rai­nos, Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos – ben­drus ofi­cia­lius duo­me­nis, iš 800 tūkst. gais­ri­nin­kų ir ka­riš­kių, va­di­na­mų­jų lik­vi­da­to­rių, ku­rie po ava­ri­jos dir­bo prie re­ak­to­riaus ir va­lė te­ri­to­ri­ją, 30 tūkst. ga­vo do­zes, vir­ši­jan­čias pu­sę si­ver­to, 25 tūkst. jau mi­rę, li­ku­sie­ji gy­vi ser­ga įvai­rio­mis, su ra­dia­ci­ja su­si­ju­sio­mis li­go­mis, to­kio­mis kaip plau­čių vė­žys, krau­jo vė­žys, leu­ke­mi­ja, taip pat šir­dies krau­ja­gys­lių bei virš­ki­na­mo­jo trak­to li­go­mis.

Čer­no­by­lio ka­tast­ro­fos pa­da­ri­nius pa­ty­rė ir Lie­tu­va. Pir­mie­siems ra­dio­ak­ty­vių dul­kių de­be­sims pra­slin­kus virš mū­sų ša­lies, lik­vi­duo­ti šios ava­ri­jos pa­da­ri­nių bu­vo siun­čia­mi ir Lie­tu­vos pi­lie­čiai. Jie va­žia­vo ne sa­vo no­ru, o vyk­dy­da­mi tuo­me­ti­nės val­džios nu­ta­ri­mus. Ta­čiau nors ir prie­var­ta, dau­giau kaip 7 tūkst. Lie­tu­vos vy­rų sa­vo gy­vy­bės ir svei­ka­tos kai­na gar­bin­gai gel­bė­jo pa­sau­lį, Eu­ro­pą, sa­vo ša­lį nuo bran­duo­li­nio mon­st­ro. Pa­sau­li­nę po­li­ti­ką, su­si­ju­sią su Čer­no­by­lio ato­mi­nės elek­tri­nės ava­ri­ja, ir jos pa­sek­mes Lie­tu­vai ga­li­ma su­skirs­ty­ti į ke­le­tą eta­pų. Pir­ma­sis, vi­sų la­biau­siai kri­ti­kuo­ja­mas, vy­ko Krem­liui va­do­vau­jant ava­ri­jos pa­sek­mių lik­vi­da­vi­mui – ypa­tin­go slap­tu­mo są­ly­gos, in­for­ma­ci­jos apie ava­ri­jos mas­tą ir re­a­lų pa­vo­jų svei­ka­tai ir gy­vy­bei slė­pi­mas, bra­vū­riš­kai nu­si­kals­ta­mas pa­trio­ti­nio did­vy­riš­ku­mo ug­dy­mas tarp lik­vi­da­to­rių, be abe­jo, pa­di­di­no žu­vu­sių ir ne­te­ku­sių svei­ka­tos žmo­nių skai­čių. Rei­kia pa­sa­ky­ti, kad do­zi­met­rus pri­va­čiai nau­do­ti bu­vo už­draus­ta iki 1988 m., o pir­mie­ji ra­dia­ci­nio už­terš­tu­mo že­mė­la­piai ta­po pri­ei­na­mi tik 1989 m. Dar vie­nas juo­das Čer­no­by­lio po­li­ti­kos sim­bo­lis šia­me eta­pe bu­vo žmo­gaus oru­mą že­mi­nan­tis kariš­kių pa­nau­do­ji­mas ava­ri­jos pa­sek­mių lik­vi­da­vi­mui, pa­ro­dan­tis, kad tuo­me­ti­nė val­džia bu­vo ne­pa­si­ruo­šu­si to­kio mas­to ava­ri­joms ir siun­tė į bran­duo­li­nį pra­ga­rą tuos, ku­rie pa­gal sa­vo pa­dė­tį ne­ga­lė­jo ne­pa­klus­ti įsa­ky­mams.

An­trą eta­pą ga­li­ma bū­tų įvar­dy­ti kaip in­for­ma­ci­nį spro­gi­mą. Pa­sau­lio vi­suo­me­nei spau­dos, pa­ju­tu­sios de­mo­kra­tijos dvelks­mą, dė­ka 1990 m. apie tik­rą­jį Čer­no­by­lio ava­ri­jos tra­giz­mą in­for­maci­jos bu­vo pa­teik­ta tris kar­tus dau­giau ne­gu 1988 m. Tie­sa, tos pa­čios spau­dos dė­ka įvai­rūs moks­li­nin­kai ir pseu­do­moks­li­nin­kai, pa­teik­da­mi sa­vo skai­čia­vi­mus, iki šiol kiek­vie­nas sa­vaip tra­ktuo­ja ra­dia­ci­jos reikš­mę ir po­vei­kį žmo­gaus or­ga­niz­mui bei su tuo su­si­ju­sias li­gas. At­sa­ky­mas į klau­si­mą, ar tu­rės Čer­no­by­lio ra­dio­ak­ty­vio­sios nuo­sė­dos Va­ka­rų Eu­ro­pos gy­ven­to­jų svei­ka­tai il­ga­lai­kių pa­sek­mių, ne­žiū­rint to, kad pra­ėjo 25 me­tai, vis dar ati­de­da­mas vė­les­niems lai­kams. Va­ka­rų Eu­ro­pai Čer­no­by­lio kliu­vo ma­žiau, to­dėl ji ga­li ra­miai mie­go­ti. Bet juk kliu­vo. Men­ka pa­guo­da, kad uk­rai­nie­čiai ir bal­ta­ru­siai iš­si­gims anks­čiau nei li­ku­sie­ji. Net Jung­ti­nių Tau­tų Or­ga­ni­za­ci­ja, pa­veik­ta ener­ge­ti­kų, nuo 2001 m. pra­dė­jo teig­ti, jog nė­ra ne­gin­či­ja­mų įro­dy­mų, kad Čer­no­by­lio ra­dia­ci­ją bū­tų ga­li­ma lai­ky­ti žmo­nių mu­ta­ci­jų prie­žas­ti­mi. Ne­pri­si­min­ta, kad, no­rė­da­ma nu­slėp­ti nuo pa­sau­lio vi­suo­me­nės dė­me­sio nu­si­kals­ta­mus Čer­no­by­lio elek­tri­nės per­so­na­lo dar­bo ir gel­bė­ji­mo dar­bų pa­žei­di­mus, tuo­me­ti­nė so­vie­ti­nė val­džia ėmė­si čer­no­by­lie­čių šlo­vi­ni­mo pro­pa­gan­dos; kad bu­vo pla­čiai tri­mi­tuo­ja­ma apie čer­no­by­lie­čių did­vy­riš­ku­mą nie­ko ne­sa­kant apie tai, kad did­vy­riais lik­vi­duo­to­jai dau­ge­liu at­ve­jų ta­po per prie­var­tą, dėl ne­tu­rė­ji­mo jo­kio ki­to pa­si­rin­ki­mo ir dėl ne­ži­no­ji­mo apie re­a­liai jiems gre­sian­tį pa­vo­jų.

Pa­mirš­tos ir il­ga­lai­kės eko­lo­gi­nės pa­sek­mės, dar li­kę gy­vi ava­ri­jos pa­sek­mių lik­vi­duo­to­jai ir be­veik iki nu­lio jiems ma­ži­na­mos iš­mo­kos už pra­ras­tą svei­ka­tą. Re­ko­men­duo­ta vals­ty­bėms, ku­rios ma­no, kad nu­ken­tė­jo nuo ava­ri­jos, įver­tin­ti su­si­ju­sias so­cia­li­nes ga­ran­ti­jas at­si­žvel­giant į nuo­sa­vą eko­no­mi­nį po­ten­cia­lą. Jung­ti­nių Tau­tų ko­mi­te­tas, spren­džiant Čer­no­by­lio pro­ble­mą, prieš 10 me­tų pa­dė­jo taš­ką: nė­ra moks­li­niams ty­ri­mams pi­ni­gų, nė­ra at­sa­ky­mų į iš­kel­tus klau­si­mus, nė­ra ir pro­ble­mų. Tik no­riu pa­klaus­ti, ar tik­rai jų nė­ra? Juk Čer­no­by­lis pa­ro­dė, kad ne­lai­mei nė­ra svar­bi žmo­gaus ra­sė, tau­ty­bė ar ly­tis. Glo­ba­lioms ka­tast­ro­foms ne­eg­zis­tuo­ja vals­ty­bių te­ri­to­ri­jos, po­li­ti­nės san­tvar­kos ar mui­ti­nės pos­tai. Ra­dia­ci­ja su­nai­ki­na vi­sus ir vis­ką – nie­kam ne­da­ry­da­ma iš­im­čių. Ar bran­duo­li­nė ka­tast­ro­fa Ja­po­ni­jo­je vėl vis­ko ne­grą­ži­no į 1986 me­tus? Ar ne­rei­kės vėl vis­ko ver­tin­ti iš nau­jo ir pa­sau­lio vi­suo­me­nei ben­drai pri­im­ti spren­di­mus? Ar ne per anks­ti pra­dė­jo­me tau­py­ti ten, kur gre­sia to­kios bė­dos, ko­kių ne­įma­no­ma nie­ka­da iš­tai­sy­ti? Ar šian­die­ni­nis pa­sau­lį val­dan­čių­jų nu­si­kals­ta­mas el­ge­sys su bran­duo­li­ne ener­ge­ti­ka ne­pri­ves žmo­ni­jos prie iš­ny­ki­mo ri­bos? Štai klau­si­mai, į ku­riuos rei­kia kaip ga­li­ma grei­čiau at­sa­ky­ti.

Baig­da­mas sa­vo kal­bą no­riu pa­dė­ko­ti Sei­mo va­do­vy­bei, Sei­mo na­riams už ga­li­my­bę kal­bė­ti iš šios aukš­tos tri­bū­nos ir pri­min­ti jums, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, kad mes, čer­no­by­lie­čiai, dar gy­vi ir bū­da­mi mū­sų ša­lies pi­lie­čiai, vi­so pa­sau­lio aki­vai­z­do­je at­li­kę sa­vo mi­si­ją Čer­no­by­ly­je, no­ri­me gy­ven­ti gar­bin­gai ir iš­di­džiai, ta­čiau jū­sų pri­im­ti įsta­ty­mai lei­džia mums tik gra­žiai bū­ti pa­lai­do­tiems. Ačiū už dė­me­sį. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me po­nui P. Pa­ške­vi­čiui. Mi­nė­ji­mą, skir­tą Čer­no­by­lio ka­tast­ro­fos me­ti­nėms, bai­gė­me. Dė­ko­ju mū­sų mi­nė­ji­mo sve­čiams už ap­si­lan­ky­mą Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­me.

 

10.14 val.

Se­niū­nų su­ei­go­je pa­tiks­lin­tos 2011 m. ba­lan­džio 26 d. (ant­ra­die­nio) ple­na­ri­nių po­sė­džių dar­bo­tvarkės tiks­li­ni­mas ir tvir­ti­ni­mas

 

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, tu­ri­me pa­tvir­tin­ti ba­lan­džio 26 d. ple­na­ri­nių po­sė­džių dar­bo­tvarkę. Ar tu­ri­te ko­kių siū­ly­mų? E. Ta­ma­šaus­kas.

E. TAMAŠAUSKAS (LSF*). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Frak­ci­jos var­du pra­šau iš­brauk­ti 2-6 klau­si­mą. Čia yra Elek­tro­ni­nių ry­šių įsta­ty­mo 41 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas, nes jis yra pa­reng­tas prieš dve­jus me­tus ir jau įvy­ko ga­na daug pa­si­kei­ti­mų. Tuo la­biau kad Vy­riau­sy­bė­je yra pa­reng­tas kur kas iš­sa­mes­nis įsta­ty­mo pro­jek­tas, to­dėl pra­šo­me iš­brauk­ti.

PIRMININKĖ. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti? Dė­ko­ju. Jo­kių pa­siū­ly­mų dau­giau ne­ma­tau. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pa­tvir­tin­ti šios die­nos dar­bo­tvarkę? Dar­bo­tvarkė pa­tvir­tin­ta.

 

10.15 val.

Dis­ku­si­ja dėl Vy­riau­sy­bės 2010 me­tų veik­los ata­skai­tos

 

Tai­gi da­bar pra­de­da­me dis­ku­si­ją dėl Vy­riau­sy­bės 2010 m. veik­los ata­skai­tos. Ta­da re­gist­ruo­ja­mės, jei­gu jau yra po­rei­kis.

Už­si­re­gist­ra­vo 96 Sei­mo na­riai.

Ger­bia­mie­ji, pri­min­siu Sta­tu­to 207 straips­nį. Mes da­bar tu­rė­si­me iš­klau­sy­ti ko­mi­te­tus. Kvie­siu kiek­vie­ną ko­mi­te­tą ir pa­sa­ky­si­te sa­vo po­zi­ci­ją, o to­liau bus dis­ku­si­ja, ku­rios pa­bai­go­je Sei­mas ga­li pri­im­ti re­zo­liu­ci­ją. Dis­ku­si­jo­je pir­mie­ji kal­ba Sei­mo opo­zi­ci­jos ly­de­ris ir opo­zi­ci­nių frak­ci­jų at­sto­vai. Tai­gi kvie­čiu Au­di­to ko­mi­te­to at­sto­vą – K. Uo­ką.

K. UOKA (TS-LKDF). La­ba die­na, ko­le­gos. Au­di­to ko­mi­te­tas sa­vo po­sė­dy­je nu­ta­rė pri­tar­ti Vy­riau­sy­bės 2010 me­tų veik­los ata­skai­tai. Už pri­ta­ri­mą bal­sa­vo 3, ne­pri­ta­rė 2, bal­sa­vi­me ne­da­ly­vavo 2.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kvie­čiu Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tą – K. Gla­vec­ką.

K. GLAVECKAS (LSF). Ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas ap­svars­tė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 2010 me­tų veik­los ata­skai­tą ir jai pri­ta­rė. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: 4 – už, 2 su­si­lai­kė. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kvie­čiu D. Bud­rį – Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas.

D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas ap­svars­tė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 2010 me­tų veik­los ata­skai­tą ir jai pri­ta­rė. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: 5 – už, 5 – prieš. Pir­mi­nin­ko bal­sas lė­mė. Kai ku­rie ko­mi­te­to na­riai yra pa­tei­kę sa­vo at­ski­rą­ją nuo­mo­nę.

PIRMININKĖ. Dėl at­ski­ro­sios nuo­mo­nės pra­šom J. Ve­sel­ką – Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas. At­ei­ki­te į tri­bū­ną.

J. VESELKA (TTF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, šeši Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas na­riai pa­tei­kė at­ski­rą­ją nuo­mo­nę. Ger­bia­ma­sis pir­mi­nin­ke, skai­ty­ki­te ir žiū­rė­ki­te, kas pa­ra­šy­ta, o ne ką jūs įsi­vaiz­duo­ja­te. Iš tik­rų­jų no­riu pa­sa­ky­ti, kad bal­sa­vi­mo me­tu bu­vo 10 Sei­mo na­rių, ir tuo me­tu 5 ir 5… Pir­mi­nin­ko bal­sas lė­mė, bet pa­bai­go­je at­ėjo A. Sa­cha­ru­kas ir pa­si­ra­šė, to­dėl at­ski­ro­ji nuo­mo­nė yra pa­teik­ta še­šių ko­mi­te­to na­rių var­du. Mes siū­lo­me ne­pri­tar­ti Vy­riau­sy­bės ata­skai­tai ir iš­aiš­ki­no­me prie­žas­tis.

Pir­ma. Vi­daus rin­kos kri­zė Lie­tu­vo­je 2010 m. ne­bu­vo įveik­ta, nors Lie­tu­vos pre­kių ir pa­slau­gų eks­por­tas pra­dė­jo di­dė­ti, ta­čiau iš es­mės tai są­ly­go­jo už­sie­nio vals­ty­bių vi­daus rin­kų at­si­gavi­mas.

An­tra. Už­si­tę­su­si vi­daus rin­kos kri­zė to­liau žlug­dė smul­kų­jį ir vi­du­ti­nį ver­slą, ne­pai­sant pri­im­tų iš es­mės for­ma­lių spren­di­mų ver­slo ad­mi­nist­ra­ci­nei naš­tai ma­žin­ti ir ver­slo ska­ti­ni­mo struk­tū­rai per­tvar­ky­ti.

Tre­čia. Vals­ty­bės ka­pi­ta­lo įmo­nių val­dy­mui to­bu­lin­ti iš­leis­tos lė­šos, bet val­dy­mas iš es­mės li­ko ne­per­tvar­ky­tas ir re­a­lus efek­tas ne­gau­tas.

Ket­vir­ta. Ne­dar­bas iš­au­go iki di­džiau­sio ly­gio per vi­są ne­pri­klau­so­my­bės lai­ko­tar­pį, ne­pa­kan­ka­mai dė­me­sio skir­ta nau­joms dar­bo vie­toms kur­ti.

Penk­ta. Eu­ro­pos Są­jun­gos struk­tū­ri­nė pa­rama įsi­sa­vi­na­ma spar­čiai, bet jos pa­nau­do­ji­mo eko­no­mi­nis efek­ty­vu­mas yra že­mas, ne­si­im­ta prie­mo­nių jį di­din­ti.

Šeš­ta. Ypač blo­gai bu­vo val­do­ma Lie­tu­vos ener­ge­ti­ka. Pa­ti Vy­riau­sy­bė pri­pa­žįs­ta, kad už­da­rius Ig­na­li­nos ato­mi­nę elek­tri­nę pa­di­dė­jo ener­ge­ti­nė pri­klau­so­my­bė nuo Ru­si­jos, nors per vi­są at­kur­tos Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės lai­ko­tar­pį bu­vo de­kla­ruo­ja­ma, kad tu­ri­me siek­ti ener­ge­ti­nės ne­pri­klau­so­my­bės nuo Ru­si­jos, o re­a­lūs re­zul­ta­tai – at­virkš­ti­niai: ne­bu­vo pa­siek­ti kon­kre­tūs su­si­ta­ri­mai dėl nau­jos bran­duo­li­nės jė­gai­nės Lie­tu­vo­je pa­sta­ty­mo; siū­lo­me iš­tir­ti Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elek­tri­nės lė­šų pa­nau­do­ji­mo tei­sė­tu­mą, lė­šų įsta­ty­mams, su­si­ju­siems su ener­ge­ti­ka, kur­ti pa­nau­do­ji­mą; ne­pa­reng­tas AB „Lie­tu­vos du­jos“ re­struk­tū­ri­za­vi­mo eko­no­mi­nio efek­ty­vu­mo, ypač nau­dos var­to­to­jams ver­ti­ni­mas; ne­su­ge­bė­ta su­si­tar­ti su „Gaz­pro­mu“ dėl pi­ges­nių du­jų Lie­tu­vo­je par­da­vi­mo, prie­šin­gai, nei su­si­ta­rė Es­ti­ja, Lat­vi­ja dėl du­jų at­pi­gi­ni­mo 15 %, dėl ko Lie­tu­vos du­jų var­to­to­jai per­mo­kė­jo per me­tus per 300 mln. Lt, tai šil­dy­mo se­zo­no me­tu ši­lu­mos var­to­to­jams kas mė­ne­sį pa­pil­do­mai kai­na­vo vi­du­ti­niš­kai po 60 Lt už bu­tą; Vy­riau­sy­bė iki šiol ne­su­ge­bė­jo ap­si­spręs­ti dėl Na­cio­na­li­nės ener­ge­ti­kos stra­te­gi­jos, Sei­mui pa­teik­ta Na­cio­na­li­nės ener­ge­ti­kos stra­te­gi­ja 2010 m. lap­kri­čio 6 d. bu­vo at­si­im­ta.

Sep­tin­ta. Nors tei­gia­ma, kad bu­vo ma­ži­na­mos val­dy­mo iš­lai­dos, ta­čiau 2010 m. vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jo­se vien prie­dų ir vien­kar­ti­nių iš­mo­kų for­ma val­di­nin­kams bu­vo iš­mo­kė­ta apie 75 mln. Lt. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kvie­čiu Č. V. Stan­ke­vi­čių – Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­tas.

Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Svars­tant Vy­riau­sy­bės 2010 me­tų veik­los ata­skai­tą po­sė­dy­je da­ly­va­vo Eu­ro­pos Są­jun­gos rei­ka­lus ko­or­di­nuo­jan­tis mi­nist­ras A. Ažu­ba­lis, taip pat Vy­riau­sy­bės kanc­le­ris Dei­vi­das Ma­tu­lio­nis. Jie at­sa­kė į vi­sus ko­mi­te­to na­rių klau­si­mus. Ko­mi­te­tas svars­tė tą ata­skai­tos da­lį, ku­rio­je Vy­riau­sy­bės veik­la su­si­ju­si su Eu­ro­pos Są­jun­gos rei­ka­lais. yra pri­im­tas toks ko­mi­te­to spren­di­mas: „Įver­tin­da­mas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 2010 me­tų veik­lą, su­si­ju­sią su Eu­ro­pos Są­jun­gos rei­ka­lais, Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­tas pri­ta­rė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 2010 me­tų veik­los ata­skai­tai.“ Ši­tą spren­di­mą ko­mi­te­tas pri­ėmė ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kvie­čiu Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką E. Pu­pi­nį.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas svars­tė Vy­riau­sy­bės ata­skai­tą. Po­sė­dy­je da­ly­va­vo vi­si ko­mi­te­to na­riai. Iš vi­sų sep­ty­nių ko­mi­te­to na­rių 6 bal­sa­vo už, vie­nas su­si­lai­kė.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kvie­čiu Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką A. Anu­šaus­ką.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas, su­si­pa­ži­nęs su Vy­riau­sy­bės 2010 me­tų veik­los ata­skai­ta ir iš­klau­sęs in­for­ma­ci­ją dėl Vy­riau­sy­bės ata­skai­tos da­lies „Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo būk­lė ir plėt­ra“ siū­lo Vy­riau­sy­bei at­kreip­ti dė­me­sį į bū­ti­ny­bę stip­rin­ti na­cio­na­li­nį sau­gu­mą, ypač ener­ge­ti­nio sau­gu­mo sri­ty­je, bei skir­ti di­des­nį fi­nan­sa­vi­mą Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­tui ir Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jai, už­tik­ri­nant pa­jė­gu­mų stip­ri­ni­mą ir plėt­rą. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 5, su­si­lai­kė 2.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas R. J. Da­gys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas svars­tė Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą ir jai pri­ta­rė. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: 6 – už, 3 – prieš, 2 su­si­lai­kė. Tik ne­aiš­ki to­les­nė svars­ty­mo pro­ce­dū­ra. Ko­mi­te­tas ga­lė­tų pa­reikš­ti kai ku­rias sa­vo nuo­mo­nes, bet ne­ži­nau, kaip to­liau bus svars­to­ma.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas A. Ma­tu­las.

A. MATULAS (TS-LKDF). Ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tas svars­tė Vy­riau­sy­bės 2010 me­tų veik­los ata­skai­tą ir jai pri­ta­rė ben­dru su­ta­ri­mu, taip pat pa­tei­kė ke­le­tą siū­ly­mų. Nors Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jai va­do­vau­ja tei­si­nin­kas, bet ko­mi­te­tas be­ne dau­giau­sia prie­kaiš­tų tu­ri dėl to, kad vė­luo­ja pa­gal Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą ir prie­mo­nių pla­ną nu­ma­ty­tų tei­sės ak­tų ren­gi­mas ir jų pa­tei­ki­mas par­la­men­tui. Net nė­ra įvyk­dy­tas Sei­mo 2009 m. ko­vo 26 d. nu­ta­ri­mas Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jai pa­reng­ti ir pa­teik­ti Lie­tu­vos svei­ka­tos 2011–2020 me­tų pro­gra­mą. Taip pat ko­mi­te­tas siū­lo pa­reng­ti ir įgy­ven­din­ti kon­kre­čias prie­mo­nes ko­vo­jant su ne­ofi­cia­lio­mis prie­mo­ko­mis ir ko­rup­ci­ja svei­ka­tos sis­te­mo­je, dau­giau dė­me­sio skir­ti vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mui apie pa­cien­tų tei­ses ir pa­rei­gas bei pre­ven­ci­nes svei­ka­tą iš­sau­go­jan­čias prie­mo­nes. Kaip mi­nė­jau, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKĖ. Kvie­čiu Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką V. Stun­dį.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dė­kui. Ko­mi­te­tas svars­tė Vy­riau­sy­bės 2010 me­tų veik­los ata­skai­tą, dis­ku­ta­vo su abie­jų švie­ti­mo ir kul­tū­ros sri­čių mi­nist­rais ir po dis­ku­si­jų su­for­mu­la­vo ke­lis pa­siū­ly­mus Vy­riau­sy­bei (juos pa­skelb­siu). Pir­miau­sia ko­mi­te­tas at­krei­pė dė­me­sį į bū­ti­ny­bę stip­rin­ti vals­tybės po­li­ti­kos vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo sri­ties įgy­ven­di­ni­mą, plė­to­ti ati­tin­ka­mas stra­te­gi­jas ir tam tiks­lui skir­ti bū­ti­nus iš­tek­lius.

An­tra, skir­da­mi lė­šas kul­tū­ros sri­čiai ir skai­čiuo­da­mi pro­gra­mi­nes fi­nan­sa­vi­mo ap­im­tis, at­krei­pė­me dė­me­sį, kad rei­kė­tų aiš­kiai at­skir­ti kul­tū­ros pro­gra­mų ir in­fra­struk­tū­ros pro­jek­tų lė­šas. Kar­tais pas­ta­ro­sios lė­šos kom­pen­suo­ja ma­žes­nį dė­me­sį kul­tū­ros pro­gra­mos fi­nan­sa­vi­mui. Ki­ti siū­ly­mai yra su­si­ję su švie­ti­mo sri­ties kom­pe­ten­ci­ja, pir­miau­sia su pro­fe­si­nio mo­ky­mo ir dar­bo rin­kos mo­ky­mo cen­trų sis­te­mos jun­gi­mo pro­ce­su. Mes no­ri­me tu­rė­ti aiš­kes­nę in­for­ma­ci­ją apie šį pro­ce­są. At­krei­pia­me dė­me­sį ir pra­šo­me Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos at­lik­ti ana­li­zę, kaip vei­kia Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mo 70 straips­nio 7 da­lies nuo­sta­ta dėl stu­den­tų ro­ta­ci­jos po pir­mų­jų dve­jų stu­di­jų me­tų.

Tre­čia, at­krei­pia­me dė­me­sį ir pra­šo­me aiš­kes­nės ana­li­zės dėl nau­jos iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo fi­nan­sa­vi­mo tvar­kos įgy­ven­di­ni­mo pliu­sų ir mi­nu­sų bei dėl to, kaip įgy­ven­di­na­mas veiks­min­gu­mo prin­ci­pas mo­kyk­lo­se, vyk­dan­čio­se su­au­gu­sių­jų for­ma­lio­jo švie­ti­mo pro­gra­mas. To­kiems siū­ly­mams ko­mi­te­tas pri­ta­rė ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKĖ. Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to var­du – J. Sa­ba­taus­kas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas Vy­riau­sy­bės 2010 me­tų ata­skai­tai ne­pri­ta­rė: 5 bal­sai – prieš ata­skai­tos pri­ta­ri­mą, 3 – už. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas E. Zin­ge­ris.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Di­džiai ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, Mi­nist­re Pir­mi­nin­ke, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 2010 me­tų veik­los ata­skai­tos da­lys „Už­sie­nio rei­ka­lai, kraš­to sau­gu­mas, mig­ra­ci­jos po­li­ti­ka, Eu­ro­pos po­li­ti­ka, na­cio­na­li­nio sau­gu­mo būk­lės ir plėt­ros 2010 me­tų ata­skai­ta“ bu­vo nuo­sek­liai svars­ty­tos. Ko­mi­te­tas 6 bal­sais už, 4 bal­sais prieš ir nie­kam ne­su­si­lai­kius pa­rė­mė Vy­riau­sy­bės ata­skai­tą ir bal­sa­vo už jos pri­ėmi­mą. Tai­gi Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas yra už. La­bai jums ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas V. Kur­pu­ve­sas.

V. KURPUVESAS (KPF). Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas svars­tė da­lį Vy­riau­sy­bės ata­skai­tos pa­gal sa­vo kom­pe­ten­ci­ją ir pri­ėmė spren­di­mą ne­pri­tar­ti Vy­riau­sy­bės 2010 me­tų veik­los ata­skai­tai. Už bal­sa­vo 4, prieš – 1, su­si­lai­kė 4. Tai­gi ne­pri­tar­ta.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas A. Ly­de­ka.

A. LYDEKA (LSF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos Sei­mo na­riai, Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tas ap­svars­tė Vy­riau­sy­bės 2010 me­tų ata­skai­tą. Ko­mi­te­to po­sė­dy­je da­ly­va­vo pa­gal kom­pe­ten­ci­ją žmo­gaus tei­sių sri­ty­je dir­ban­tys mi­nist­rai, tai yra tei­sin­gu­mo mi­nist­ras Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius, kul­tū­ros mi­nist­ras Arū­nas Ge­lū­nas, taip pat so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo vi­ce­mi­nist­ras Aud­rius Bi­ti­nas. Ko­mi­te­tas svars­tė ir pri­ėmė spren­di­mą ne­pri­tar­ti Vy­riau­sy­bės 2010 me­tų veik­los ata­skai­tai.

Pa­grin­di­niai ar­gu­men­tai, lė­mę to­kį spren­di­mą: nei­gia­mai įver­tin­ta So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos veik­la žmo­gaus tei­sių po­žiū­riu. Mi­nis­te­ri­ja, ku­ri at­sa­kin­ga už ly­gias ga­li­my­bes, keis­tai siau­ri­na veik­lą šio­je sri­ty­je, pa­nai­ki­na ly­čių ly­gy­bės sky­rių. Pa­reng­ti kai ku­rie įsta­ty­mų pro­jek­tai aki­vaiz­džiai prieš­ta­rau­ja ly­gių ga­li­my­bių už­tik­ri­ni­mo prin­ci­pams. Taip pat ne­su­pran­ta­mas mi­nis­te­ri­jos spe­cia­lis­tų pa­siū­ly­mas (re­ko­men­da­ci­jos) Lie­tu­vai ne­pa­si­ra­šy­ti Eu­ro­pos Ta­ry­bos pa­reng­tos kon­ven­ci­jos, už­kar­dan­čios smur­tą šei­mo­je, ir ki­ti pa­siū­ly­mai.

Dėl pri­ta­ri­mo Vy­riau­sy­bės 2010 me­tų ata­skai­tai bu­vo bal­suo­ja­ma. Du ko­mi­te­to na­riai pa­si­sa­kė už, prieš ne­bu­vo nė vie­no, 4 su­si­lai­kė. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, du ko­mi­te­tai – Ap­lin­kos ap­sau­gos ir In­for­ma­ci­nės vi­suo­me­nės plėt­ros – ne­svars­tė Vy­riau­sy­bės ata­skai­tos.

Pra­šau. E. Klum­bys.

E. KLUMBYS (TTF). Aš no­rė­čiau pa­sa­ky­ti In­for­ma­ci­nės vi­suo­me­nės plėt­ros ko­mi­te­to nuo­mo­nę.

PIRMININKĖ. Pra­šau. Svars­tė­te? E. Klum­bys – In­for­ma­ci­nės vi­suo­me­nės plėt­ros ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas.

E. KLUMBYS (TTF). Aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad į ko­mi­te­to su­reng­tą svars­ty­mą ne­at­vy­ko, ne­si­tei­kė at­vyk­ti nė vie­nas Vy­riau­sy­bės at­sto­vas, dėl to ko­mi­te­tas šios ata­skai­tos ne­ga­lė­jo svars­ty­ti.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas – J. Ši­mė­nas, pir­mi­nin­kas.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, la­bai pa­na­šiai vy­ko ir Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­te. Mes pra­ei­tą tre­čia­die­nį bu­vo­me įtrau­kę į dar­bo­tvarkę ir kvie­tė­me at­vyk­ti ap­lin­kos mi­nist­rą, nes iš tik­rų­jų Sei­mo na­riams bu­vo tam tik­rų klau­si­mų. Ka­dan­gi mi­nist­ras ne­at­vy­ko, tai ati­dė­jo­me svars­ty­mą ryt­die­nai. Bet ka­dan­gi svars­ty­mas Sei­me vyks­ta šian­dien, mes ir ne­ga­lė­jo­me ap­svars­ty­ti.

PIRMININKĖ. Pra­šau, V. Gap­šys.

V. GAPŠYS (DPF). Ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, su­si­da­rė pa­ra­dok­sa­li si­tu­a­ci­ja, Vy­riau­sy­bė tu­ri ata­skai­tą, ir, aš ma­nau, ko­mi­te­tai yra ta par­la­men­ti­nė for­ma, ta dis­ku­si­jos for­ma, ku­ria mes bū­ti­nai pri­va­lo­me ap­svars­ty­ti ir dis­ku­tuo­ti, nes prie­mo­nės yra pa­gal sri­tis ir ko­mi­te­tai yra pa­gal sri­tis. To­dėl at­si­žvelg­da­mas į tai, kad Vy­riau­sy­bės at­sto­vai ne­su­ge­bė­jo at­vyk­ti į kai ku­riuos ko­mi­te­tus, frak­ci­jos var­du pra­šau da­ry­ti per­trau­ką ir svars­ty­ti tik ta­da, kai ko­mi­te­tuo­se bus pri­im­ti vie­no­kie ar ki­to­kie spren­di­mai dėl Vy­riau­sy­bės ata­skai­tos.

PIRMININKĖ. Jūs frak­ci­jos var­du per­trau­kos pra­šo­te?

V. GAPŠYS (DPF). Ir so­cial­de­mok­ra­tai pri­taria.

PIRMININKĖ. Ge­rai. Bal­suo­jam. Kas už tai, kad bū­tų da­ro­ma Vy­riau­sy­bės ata­skai­tos svars­ty­mo per­trau­ka, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Taip, da­ro­ma per­trau­ka. (Bal­sai sa­lė­je: „Iki ka­da?“) Bet aš no­riu da­bar pa­klaus­ti, iki ka­da jūs tos per­trau­kos no­ri­te? (Bal­sai sa­lė­je)

V. GAPŠYS (DPF). Pir­mi­nin­ke, ma­nau, bū­tų lo­giš­ka ket­vir­ta­die­nį da­ry­ti, nes tre­čia­die­nį ko­mi­te­tai ap­svars­tys. Jei­gu mi­nist­rai teik­sis at­ei­ti į ko­mi­te­tus, aš ma­nau, jie tre­čia­die­nį tik­rai ap­svars­tys ir nie­kas ne­blo­kuos.

PIRMININKĖ. Va­di­na­si, per­trau­ka iki ket­vir­ta­die­nio ry­ti­nio po­sė­džio. Krei­piuo­si į Mi­nist­rą Pir­mi­nin­ką. Ger­bia­ma­sis An­driau Ku­bi­liau, bū­tų ma­lo­nu, kad įpa­rei­go­tu­mė­te mi­nist­rus, tuos, ku­rie ne­at­ei­na į ko­mi­te­tus, kad vis dėl­to ry­toj at­vyk­tų.

Tai­gi šiuo klau­si­mu per­trau­ka.

 

10.36 val.

Tu­riz­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-2212(3)ES (pri­ėmi­mas)

 

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, Tu­riz­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas. Pri­ėmi­mas. Kvie­čiu į tri­bū­ną D. Bud­rį, Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas. Pa­straips­niui.

1 straips­nis. Pa­tai­sų nė­ra. Pri­im­tas. 2 straips­nis. Yra Sei­mo Tei­sės de­par­ta­men­to pa­siū­ly­mas. Ar ga­li­ma ty­los? Įsta­ty­mo pri­ėmi­mas, ger­bia­mie­ji ko­le­gos. O kur D. Bud­rys? Kas ga­li at­sto­vau­ti Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tui? At­bė­ga D. Bud­rys, ma­lo­nu.

Tai­gi Sei­mo Tei­sės de­par­ta­men­to pa­siū­ly­mas dėl 2 straips­nio. Vie­nam ko­mi­te­tas pri­ta­rė, ki­tam ne­pri­ta­rė. To­liau dėl 2 straips­nio. Ir­gi Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to dėl 2 straips­nio 9, 10 da­lių. Vie­nai ko­mi­te­tas pri­ta­rė, ki­tai ne­pri­ta­rė. Dar Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to pa­siū­ly­mas dėl 2 straips­nio 18 da­lies, ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė, 19 da­lies – pri­ta­rė, 18 – ne­pri­ta­rė, 32 – ne­pri­ta­rė. Gal ta­da, pir­mi­nin­ke, pa­ko­men­tuo­ki­te.

D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos… Nuo ku­rio da­bar pra­dė­ti, Pir­mi­nin­ke?

PIRMININKĖ. Da­bar 2 straips­nis. Tei­sės de­par­ta­men­tas, čia nie­ko ypa­tin­go, ne­pri­ta­rė­te, pri­tarė­te.

D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bai Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė, nes ma­no, kad at­si­žvel­giant į aukš­čiau mi­nė­tą… Ar­gu­men­tai. Ka­dan­gi 2010 m. lie­pos 14 d. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mu Nr. 1051 pa­tvir­tin­ti pa­tiks­lin­ti Na­cio­na­li­nės tu­riz­mo plėt­ros 2010–2013 me­tų pro­gra­mos tiks­lai ir prie­mo­nės ją įgy­ven­din­ti, pro­gra­mo­je ak­cen­tuo­ja­ma, kad Lie­tu­vo­je pra­dė­ta plė­to­ti jū­ri­nio tu­riz­mo in­fra­struk­tū­ra. To­dėl ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bai.

Dėl 2 straips­nio 18 ir 25 da­lių. Ter­mi­nai yra su­de­rin­ti su Ko­mi­si­jos spren­di­mo dėl Ta­ry­bos di­rek­ty­vos 95/57/EB dėl sta­tis­ti­nės in­for­ma­ci­jos tu­riz­mo sri­ty­je rin­ki­mo įgy­ven­di­ni­mo tvar­kos nuo­sta­to­mis, to­dėl ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė.

Dėl 2 straips­nio 32 da­lies ne­pri­ta­rė, nes tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cen­trų stei­gė­jai ga­li bū­ti Vy­riau­sy­bės įga­lio­ta mi­nis­te­ri­ja (tai nu­ro­dy­ta 15 straips­nio 4 da­lies 7 punk­te) ar­ba sa­vi­val­dy­bė (18 straips­nio 1 da­lies 4 punk­te). Taip pat… Ai, čia pri­tar­ta iš da­lies. Ko­mi­te­to pa­siū­ly­mas bu­vo dėl… Čia jau 14 straips­nis.

PIRMININKĖ. Tai vis­kas. 2 straips­nį su ko­mi­te­to ko­rek­ci­jo­mis ir ko­mi­te­to re­dak­ci­ja, at­si­žvelg­da­mi į Tei­sės de­par­ta­men­to pa­siū­ly­mus, ga­li­me pri­im­ti? (Bal­sai sa­lė­je: „Taip!“) 3 straips­nis. Pa­siū­ly­mų nė­ra. Pri­im­tas. 4 straips­nis. Ir­gi yra Tei­sės de­par­ta­men­to dėl 4 straips­nio 5 da­lies, ko­mi­te­tas pri­ėmė. Dėl 4 straips­nio 6 da­lies 1 punk­to, iš­brau­ki­mui ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė. Ar ga­li­te pa­ko­men­tuo­ti?

Pa­lau­ki­te, ne­si­ner­vin­ki­te vi­si. Na, tai iš ei­lės ei­na­me.

D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė, nes sie­kiant už­tik­rin­ti tin­ka­mą ir ko­ky­biš­ką pa­slau­gų tei­ki­mą tu­riz­mo pa­slau­gų var­to­to­jams tiks­lin­ga, kad ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­riai, ke­lio­nių agen­tū­ros ir ke­lio­nių agen­tai tu­rė­tų bent vie­ną rei­kia­mos kva­li­fi­ka­ci­jos dar­buo­to­ją.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. To­liau yra Sei­mo narės B. Vė­sai­tės siū­ly­mas. Ger­bia­mo­ji Vė­sai­te, pra­šau.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš siū­ly­čiau pri­tar­ti Tei­sės de­par­ta­men­to siū­ly­mui ir ne­pri­tar­ti ko­mi­te­to nuo­mo­nei, nes jau vie­ną kar­tą Sei­mas bu­vo ap­si­spren­dęs ir, ma­ny­čiau, tu­rė­tų lai­ky­tis šio spren­di­mo, juo la­biau kad tai sie­ja­si su to­liau esan­čiais ma­no pa­teik­tais siū­ly­mais.

PIRMININKĖ. Ar yra 29 Sei­mo na­riai, pa­lai­kan­tys B. Vė­sai­tės siū­ly­mą?

Yra dau­giau ne­gu 29. Dėl ve­di­mo tvar­kos – B. Bra­daus­kas.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, dėl ga­li­mų pri­va­čių ir vie­šų­jų in­te­re­sų nu­si­ša­li­nu nuo klau­si­mo svars­ty­mo ir pri­ėmi­mo.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Da­bar ko­mi­te­to ko­men­ta­ras.

D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė ger­bia­mo­sios B. Vė­sai­tės pa­siū­ly­mui. Bi­ru­tė mi­nė­jo, kad Sei­me jau bu­vo ap­si­spręs­ta. Aš gi­liai įsi­ti­ki­nęs, kad ko­mi­te­tas tik­rai ne­bu­vo įsi­gi­li­nęs į šio pa­siū­ly­mo es­mę. Yra ger­bia­mo­jo Sei­mo kon­tro­lie­riaus raš­tas, ku­ria­me tei­gia­ma, kad da­bar ga­lio­jan­tis įsta­ty­mas ne­už­tik­ri­na prie­vo­lių už­tik­ri­ni­mo ir ne­ap­sau­go var­to­to­jų nuo ga­li­mų agen­tū­rų pik­tnau­džia­vi­mo. Kaip yra dau­ge­ly­je Eu­ro­pos ša­lių, mes, pa­si­ė­mę šią prak­ti­ką, pa­siū­lė­me, kad vi­sos agen­tū­ros ir or­ga­ni­za­to­riai vie­no­dai už­tik­rin­tų prie­vo­les sa­vo ga­ran­ti­jo­mis, įsi­gy­da­mi ar ban­kuo­se, ar fi­nan­si­nė­se įtai­go­se, tai­gi ko­le­gos, tai iš tik­rų­jų es­mi­nis šio įsta­ty­mo klau­si­mas. Tik­rai no­rė­čiau ir kvies­čiau at­kreip­ti dė­me­sį, jei­gu bent šiek tiek gal­vo­ja­te apie var­to­to­jus, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, aš tik­rai no­rė­čiau, kad tru­pu­tį dė­me­sį at­kreip­tu­mė­te, tai tik­rai pa­si­ryž­ki­te bal­suo­ti prieš ši­tą B. Vė­sai­tės pa­siū­ly­mą ir pa­li­ki­te bū­tent taip, kaip bu­vo siū­lo­ma šio įsta­ty­mo re­dak­ci­jos pra­džio­je bei po to pa­to­bu­lin­ta­me ger­bia­mo­jo P. Aušt­re­vi­čiaus bei ma­no pa­siū­ly­muo­se. Pra­šau bū­ti at­sa­kin­giems ir tik­rai ne­pri­tar­ti to­kiems keis­tiems pa­siū­ly­mams, ku­rie iš tik­rų­jų ne­ap­sau­go mū­sų var­to­to­jų.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Bi­ru­te, jūs ne­ga­li­te už sa­vo pa­tai­są kal­bė­ti. Bal­suo­ja­me, kas pri­ta­ria­te B. Vė­sai­tės pa­siū­ly­mui, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 71 Sei­mo na­rys: už – 37, prieš – 9, su­si­lai­kė 25. Pa­tai­sai pri­tar­ta.

D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ka­dan­gi iš tik­rų­jų tai kei­čia es­mę, aš no­rė­čiau pa­pra­šy­ti pa­da­ry­ti svars­ty­mo per­trau­ką, jei­gu tu­riu to­kią tei­sę kaip ko­mi­te­to pir­mi­ninkas.

PIRMININKĖ. Čia pri­ėmi­mas yra.

D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Ar ga­li­me pa­da­ry­ti per­trau­ką?

PIRMININKĖ. Ga­li­ma. Pri­ėmi­mo per­trau­ką.

D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Tai pri­ėmi­mo. Pra­šau ta­da pa­da­ry­ti pri­ėmi­mo per­trau­ką.

PIRMININKĖ. Da­bar, ger­bia­ma­sis ko­le­ga, no­riu jū­sų pa­klaus­ti. Pra­ne­šė­jo rei­ka­la­vi­mu, jei­gu jūs ma­to­te, da­ro­ma per­trau­ka. Da­bar ko­dėl? „Po bal­sa­vi­mo dėl vi­sų straips­nių ga­li bū­ti pa­da­ry­ta pri­ėmi­mo per­trau­ka ar­ba jei­gu įsta­ty­mo pro­jek­to pri­ėmi­mo Sei­me me­tu ne­bu­vo pri­im­ti įsta­ty­mo prin­ci­pus ir stan­dar­tą le­mian­tys straips­niai, pra­ne­šė­jai iki svars­ty­mo Sei­mo po­sė­dy­je pa­bai­gos ga­li pa­siū­ly­ti ati­dė­ti pro­jek­tą tai­sy­ti.“

D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Bū­tent dėl to, kad ati­dė­tu­me pro­jek­tą tai­sy­ti, ka­dan­gi jis iš es­mės kei­čia pras­mę.

PIRMININKĖ. Pa­gal tre­čią.

D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Taip.

PIRMININKĖ. Skai­tau to­liau: „Jei­gu Sei­mas šį pa­siū­ly­mą pri­ima, pro­ce­dū­ra kar­to­ja­ma nuo įsta­ty­mo pro­jek­to svars­ty­mo pa­grin­di­nia­me ko­mi­te­te. Šia ga­li­my­be įsta­ty­mo pro­jek­to pri­ėmi­mo me­tu ga­li pa­si­nau­do­ti tik vie­ną kar­tą.“ Da­bar mes tu­ri­me ap­si­spręs­ti bal­suo­da­mi, nes yra toks pa­siū­ly­mas. Pra­de­da­me svars­ty­mą pa­grin­di­nia­me ko­mi­te­te iš pra­džių. (Bal­sai sa­lė­je) Ar ben­dru su­ta­ri­mu tam pri­ta­ria­te? (Triukš­mas sa­lė­je) Bal­suo­jam. Kas už pa­siū­ly­mą, ku­rį pa­tei­kė Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas po­nas D. Bud­rys, kad da­ro­ma per­trau­ka ir grįž­ta­me prie svars­ty­mo pa­grin­di­nia­me ko­mi­te­te, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 85: už – 47, prieš – 10, su­si­lai­kė 28. Tai­gi per­trau­ka ir grįž­ta­me prie svars­ty­mo ko­mi­tete. Svars­ty­mo pro­ce­dū­ra ko­mi­te­te, tu­rė­ki­te omeny­je.

 

10.47 val.

Iš­mo­kų vai­kams įsta­ty­mo 1, 2 straips­nių pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo prie­du įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-2779(2)ES (svars­ty­mas)

 

Da­bar siū­ly­čiau kom­plek­si­nį 1-5a, 1-5b, 1-5c klau­si­mą. Iš­mo­kų vai­kams įsta­ty­mo 1, 2 strai­ps­nių pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo ir įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo prie­du įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-2779(2)ES. Kvie­čiu R. Baš­kie­nę – So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas. Svars­ty­mas.

R. BAŠKIENĖ (MSG). La­bai ačiū, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke. Mie­lie­ji ko­le­gos, tie­siog la­bai trum­pai pri­me­nu, kad tai yra tei­sės ak­tas, ku­riuo sie­kia­ma Lie­tu­vos tei­sės ak­tus su­de­rin­ti su Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės ak­tais ir su­teik­ti tei­sę gau­ti iš­mo­ką vai­kui ir tre­čių­jų vals­ty­bių pi­lie­čiams, ku­rie at­vy­kę į Lie­tu­vą dir­ba aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos dar­bą. Ši­toms šei­moms, ku­rio­se au­ga vai­kai, kad są­ly­gos bū­tų to­kios pa­čios, kaip ir Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­tiems pi­lie­čiams. Šiuo at­ve­ju So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas svars­tė, įver­tino Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­das ir pa­ren­gė pa­to­bu­lin­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­riam ko­mi­te­tas pri­ta­rė ben­dru su­ta­ri­mu. Dar­gi pa­siū­lė­me Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bei „aukš­tos pro­fe­si­nės kva­li­fi­ka­ci­jos dar­bo“ są­vo­ką api­brėž­ti spe­cia­liais tei­sės ak­tais, kad tai bū­tų ga­na aiš­ku ir vi­suo­se tei­sės ak­tuo­se tai bū­tų su­de­rin­ta, kad ši­ta są­vo­ka įsi­ga­lio­tų ne vė­liau kaip bir­že­lio 1 d. Kvie­čiu pri­tar­ti ko­mi­te­to pa­teik­tai iš­va­dai, pri­tar­ti pa­to­bu­lin­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kvie­čiu R. Kup­čins­ką – Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas pri­ėmė to­kį spren­di­mą dėl šio įsta­ty­mo pro­jek­to: iš es­mės pri­tar­ti pa­teik­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui ir pa­siū­ly­ti pa­grin­di­niam So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tui jį pa­to­bu­lin­ti at­si­žvel­giant į Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bas, ku­rioms ko­mi­te­tas pri­ta­rė. Ko­mi­te­to pa­siū­ly­mai: at­si­žvelg­da­mi į tai, kad „aukš­tos pro­fe­si­nės kva­li­fi­ka­ci­jos“ są­vo­ka nė­ra per­kel­ta į spe­cia­lų už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties ins­ti­tu­tą reg­la­men­tuo­jan­tį Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mą „Dėl už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties“, siū­lo­me pa­reng­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mo „Dėl už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties“ pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­ria­me bū­tų api­brėž­ta „aukš­tos pro­fe­si­nės kva­li­fi­ka­ci­jos“ są­vo­ka bei ki­tos su šiuo api­brė­ži­mu su­si­ju­sios są­vo­kos, ir šiuos pro­jek­tus svars­ty­ti kar­tu. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Dis­ku­tuo­ti už­si­ra­šė du Sei­mo na­riai. Pir­ma­sis – A. Ažu­ba­lis. Kvie­čiu į tri­bū­ną.

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš no­riu kal­bė­ti apie vi­sus tris pro­jek­tus, ku­rie yra da­bar tei­kia­mi, 1-5a, 1-5b ir 1-5c. Es­mė yra ta, aš ne­su­pran­tu ko­le­gų sku­bos, kur sku­ba­ma, kad vi­si ši­tie kei­čia­mi įsta­ty­mai yra ly­din­tie­ji. Es­mė yra ta, kad į Už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties įsta­ty­mą nė­ra per­kel­ta pa­grin­di­nė di­rek­ty­va, ne­su­si­tar­ta dėl at­ski­rų są­vo­kų ir mes da­bar sta­to­me, kaip sa­ky­ti, ro­ges prie­šais ar­klį. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš tik­rai siū­ly­čiau ati­dė­ti ir kol kas vi­sų tri­jų ne­svars­ty­ti, kol ne­bus į Už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties įsta­ty­mą per­kel­tos pa­grin­di­nės di­rek­ty­vos min­tys. Dar dau­giau ga­liu pa­sa­ky­ti, kad Tei­sės de­par­ta­men­tas at­krei­pė dė­me­sį, kad už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties nor­mas reg­la­men­tuo­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mas „Dėl už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­tis“, o šiuo me­tu mes pra­de­da­me kal­bė­ti ir svars­ty­ti at­vy­ku­sių į Lie­tu­vą šei­mų iš tre­čių­jų vals­ty­bių leng­va­tas. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš ma­nau, kad iš­plės­ta ir blo­gai reg­la­men­tuo­ta „šei­mos na­rio“ są­vo­ka, ne­tiks­liai api­brėž­ta „aukš­tos pro­fe­si­nės kva­li­fi­ka­ci­jos“ są­vo­ka, kas ga­lė­tų ska­tin­ti ne­bū­ti­nai kva­li­fi­kuo­tos dar­bo jė­gos at­vy­ki­mą. Pa­žy­mė­ti­na, kad vals­ty­bės in­te­re­sas, bent aš ma­nau, yra įsi­leis­ti kuo dau­giau tre­čių­jų ša­lių pi­lie­čių, ke­ti­nan­čių dirb­ti aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos dar­bą, ir kuo ma­žiau jų iš­lai­ky­ti­nių, ku­riems vals­ty­bė tu­rės už­tik­rin­ti to­kias pat so­cia­li­nes ga­ran­ti­jas, kaip ir sa­vo pi­lie­čiams. Tai­gi, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, siū­ly­čiau pa­da­ry­ti per­trau­ką vi­sų tri­jų svars­ty­mų, kol Už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties įsta­ty­mas bus su­tvar­ky­tas. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, aš tu­riu re­a­guo­ti. Iš tik­rų­jų ste­biuo­si, kad už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras sa­ko to­kią kal­bą, tai jūs to­kius da­ly­kus tu­ri­te Vy­riau­sy­bė­je svars­ty­da­mi nu­spręs­ti, nes šie trys pro­jek­tai yra tei­kia­mi ne Sei­mo, jie tei­kia­mi Vy­riau­sy­bės ir nu­sta­ty­tas lai­kas, ka­da mes juos tu­ri­me svars­ty­ti. Jūs tu­rė­jo­te ši­tą kal­bą sa­ky­ti Vy­riau­sy­bė­je ir už­pro­tes­tuo­ti, kad ei­tų vi­sas pa­ke­tas, šiuo at­ve­ju mes iš Vy­riau­sy­bės ga­vo­me ir pa­gal jū­sų pa­čių – Vy­riau­sy­bės nu­sta­ty­tą gra­fi­ką dir­ba­me. Iš tie­sų mums yra gana sun­ku su­si­gau­dy­ti, ko jūs tar­pu­sa­vy no­ri­te. Man at­ro­do, mi­nist­rai tar­pu­sa­vy ga­lė­tų su­de­rin­ti.

R. J. Da­gys to­liau da­ly­vau­ja dis­ku­si­jo­je. Kol at­ei­na, S. Pe­če­liū­nas dėl ve­di­mo tvar­kos.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke, mie­lie­ji ko­le­gos, aš no­rė­čiau jums pri­min­ti, kai čia, Sei­me, bu­vo pa­teik­tas Už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties įsta­ty­mas, at­si­min­ki­te, kas ta­da įvy­ko, ši­tie įsta­ty­mai ta­da bu­vo ly­din­tie­ji, Sei­mas nu­spren­dė grą­žin­ti ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti ir ne­keis­ti Sei­mo po­zi­ci­jos dėl kon­ven­ci­jos įgy­ven­di­ni­mo. Taip ir pa­da­rė­me. Ką pa­da­rė Vy­riau­sy­bė? Su­gud­ra­vo, at­sky­rė ly­din­čiuo­sius nuo pa­grin­di­nio ir tei­kia no­rė­da­ma mus su­klai­din­ti. Mi­nist­rai tai ir pa­sa­kė, ir vi­si ko­mi­te­tai pa­sa­kė, kad tu­ri­me svars­ty­ti kar­tu su Už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties įsta­ty­mu. Lai­ky­ki­mės sa­vo žo­džio.

PIRMININKĖ. Dėl ve­di­mo tvar­kos V. Ma­zu­ro­nis.

V. MAZURONIS (TTF). Mie­lie­ji ko­le­gos, gal ne­rei­kia tų emo­ci­jų, bet vis dėl­to kal­bė­jo už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras. Aiš­ku, čia mes ga­li­me aiš­kin­tis, ar čia prem­je­ras, ar Vy­riau­sy­bė, bet kal­ba ganėti­nai rim­ta. Aš siū­lau bal­suo­jant ap­si­spręs­ti, ar rei­kia to­liau svars­ty­ti ši­tą įsta­ty­mą, ar rei­kia da­ry­ti per­trau­ką, kaip jūs sa­ko­te, Vy­riau­sy­bė te­gu iš­si­aiš­ki­na. Ge­riau te­gu jie ten mu­ša­si ne­gu čia. (Bal­sai sa­lė­je) Aš to pra­šau frak­ci­jos var­du.

PIRMININKĖ. Bet gal duo­kim da­bar tri­bū­no­je sto­vin­čiam R. J. Da­giui kal­bė­ti. Kaž­kaip vi­si la­bai sku­ba­me gy­ven­ti.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš drįs­tu at­kreip­ti jū­sų dė­me­sį, kad ši­tam įsta­ty­mo pro­jek­te, ku­ris at­ėjo iš ko­mi­te­to, tos pro­ble­mos yra iš­spręs­tos. Pri­im­tos, su­for­mu­luo­tos įsta­ty­mo, kaip da­bar su­for­mu­luo­tos są­vo­kos, kal­ba, ne taip, kaip bu­vo už­ra­šy­ta pir­mi­nia­me įsta­ty­mo pro­jek­te, bet kal­ba, kaip ši pa­dė­tis api­brė­žia­ma, kaip ši są­vo­ka api­brėž­ta reg­la­men­tuo­jan­čiuo­se Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tei­sės ak­tuo­se. Ši­tuo­se tri­juo­se įsta­ty­mų pro­jek­tuo­se api­brė­ži­mo nė­ra, to­dėl mes ga­li­me juos to­liau svars­ty­ti ir pri­im­ti, o da­bar sku­bos tvar­kos ne­rei­kia. Bet ko­mi­te­tas ir pa­siū­lė, kad ši­ta są­vo­ka tu­rė­tų bū­ti įra­šy­ta pa­grin­di­nia­me įsta­ty­me, o ši­tam įsta­ty­mo pro­jek­te nė­ra ši­tos są­vo­kos, dėl ku­rios jūs da­bar gin­či­ja­tės. Mes ją tie­siog pa­ra­šė­me ben­dra nor­ma, ka­dan­gi tai yra įsta­ty­mai, ku­rie iš­plau­kia iš pa­grin­di­nio, o ta tvar­ka, ku­rią mes nu­ma­tė­me, tu­ri bū­ti, ji tu­ri at­si­ras­ti, nes mes dis­kri­mi­nuo­ja­me vai­kus ir glo­bą, pi­ni­gus, pa­šal­pas gau­nan­čius as­me­nis. Tai jei­gu jau mū­sų Lie­tu­vos vals­ty­bė su­tei­kė kam nors to­kią tei­sę, su­tei­kė nuo­la­ti­nį gy­ve­ni­mo sta­tu­są, tai jie tu­ri taip pat gy­ven­ti kaip ir mū­sų vi­si Lie­tu­vos pi­lie­čiai. Tik tai įsta­ty­me ir pa­ra­šy­ta, o pa­čią są­vo­ką mes iš­tai­sė­me ir ji per­ke­lia­ma į pa­grin­di­nius įsta­ty­mus, o ne į šį įsta­ty­mą, dėl ko ko­le­gos tei­sė­tai pik­ti­na­si. Bet jie žiū­ri į pir­mą­jį Vy­riau­sy­bės įsta­ty­mo pro­jek­tą, bet ne į ko­mi­te­to su­re­da­guo­tą įsta­ty­mo ver­si­ją. Siū­lau šian­dien ne­da­ry­ti jo­kių per­trau­kų, pri­tar­ti ši­tam įsta­ty­mui po svars­ty­mo, ga­li­me pa­lauk­ti ir ly­din­čio įsta­ty­mo, ir vi­sa ki­ta. Bet tik­rai ši­tie įsta­ty­mai nie­ko ne­da­ro su pa­čia są­vo­ka ir prie tos są­vo­kos grį­ši­me ta­da, kai dis­ku­tuo­si­me dėl pa­grin­di­nio įsta­ty­mo. O tvar­ka tu­ri bū­ti vi­siems vie­no­da.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš, aiš­ku, tu­rė­čiau teik­ti bal­suo­ti po­no V. Ma­zu­ro­nio pa­siū­ly­mą. Pra­šo­te per­au­kos, bet iki ka­da? Iki ki­to po­sė­džio – tai yra po pie­tų. Iš tik­rų­jų mes svars­ty­mo sta­di­jo­je pa­gal Sta­tu­tą ne­tu­ri­me jo­kios ki­tos ga­li­my­bės. Aš ma­ny­čiau, kad mes gal, jei­gu jūs, aiš­ku, su­tin­ka­te, po svars­ty­mo ap­si­spren­džia­me bal­suo­da­mi pri­tar­ti ar ne­pri­tar­ti po svars­ty­mo ir ta­da vis­kas iš­spren­džia­ma. Pra­šau.

V. MAZURONIS (TTF). Ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, čia J. Raz­ma šau­kia, kad jam ne­rei­kia per­trau­kos. Man tai rei­kia, ger­bia­ma­sis Jur­gi, jū­sų ge­ro drau­go prem­je­ro A. Ku­bi­liaus nuo­mo­nės. Aš da­bar jos ne­gir­džiu. Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras kal­ba vie­na, ma­nau, kad jis kal­ba Vy­riau­sy­bės var­du, ne Vy­riau­sy­bės, bet kaip Vy­riau­sy­bės na­rys. Jūs, la­bai at­si­pra­šau, nie­ko ben­dro su Vy­riau­sy­be ne­tu­rė­da­mas šau­kia­te, kad ne­rei­kia, tai aš pra­šau per­trau­kos, kol A. Ku­bi­lius at­eis į tri­bū­ną ir pa­sa­kys Vy­riau­sy­bės nuo­mo­nę.

PIRMININKĖ. Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, svars­ty­mo me­tu per­trau­ka ga­li­ma iki ki­to po­sė­džio. (Bal­sai sa­lė­je)

V. MAZURONIS (TTF). Te­gu at­ei­na, jei­gu ne­ga­li grei­čiau, da­bar, tai iki ki­to po­sė­džio, at­sa­ko ir spren­džia­me to­liau klau­si­mą.

PIRMININKĖ. Va­di­na­si, po pie­tų.

V. MAZURONIS (TTF). Taip.

PIRMININKĖ. Tu­ri­me bal­suo­ti. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, bal­suo­ja­me. Kas pri­ta­ria­te V. Ma­zu­ro­nio pra­šy­mui frak­ci­jos var­du da­ry­ti per­trau­ką iki ki­to po­sė­džio, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 89 Sei­mo na­riai: už – 53, prieš – 18, su­si­lai­kė 18. Per­trau­ka iki ki­to po­sė­džio. Ta­da pa­kvie­si­me prem­je­rą, kad pa­aiš­kin­tų, kaip mums čia to­liau rei­kia elg­tis. J. Raz­ma – re­pli­ka po bal­sa­vimo.

J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tik­rų­jų aš ap­gai­les­tau­ju, kad už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras čia su­kė­lė ne­rei­ka­lin­gą su­maiš­tį (Triukš­mas sa­lė­je) dėl sa­vo ir vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ro ne­at­lik­tų na­mų dar­bų, nes ši­tas įsta­ty­mas, ku­riam mes tu­rė­jo­me pri­tar­ti po svars­ty­mo, ga­lė­jo net ypa­tin­gos sku­bos tvar­ka bū­ti pri­im­tas. Nes čia kal­ba­me, kad vai­kai tų už­sie­nie­čių, ku­rie ga­vo tei­sę nuo­lat gy­ven­ti, gau­tų iš­mo­kas. O pa­tys api­brė­ži­mai, pa­grin­dai, ku­riais re­mian­tis už­sie­nie­čiai įra­šo­mi į re­gist­rą, tu­ri bū­ti ta­me įsta­ty­mo pro­jek­te, ku­ris Vy­riau­sy­bei grą­žin­tas to­bu­lin­ti ir ku­rio mes ne­su­lau­kia­me. Bet ne­pri­klau­so­mai nuo tų ja­me bū­sian­čių pa­grin­dų vai­kai iš­mo­kas tu­ri gau­ti. Tai mes ga­lė­jo­me iš­spręs­ti be ne­rei­ka­lin­gų per­trau­kų.

PIRMININKĖ. Bet jau Sei­mas ap­si­spren­dė.  1-6 klau­si­mas, žiū­riu į R. Baš­kie­nę, ne­svars­to­me da­bar, o po pie­tų, kai eis vi­sas blo­kas.

 

11.01 val.

Sei­mo re­zo­liu­ci­jos „Dėl Ge­gu­žės tre­čio­sios Kon­sti­tu­ci­jos ir Abie­jų Tau­tų tar­pu­sa­vio įža­do 220-ųjų me­ti­nių“ pro­jek­tas Nr. XIP-3098 (pa­tei­ki­mas ir svars­ty­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-7 klau­si­mas – Sei­mo re­zo­liu­ci­jos „Dėl Ge­gu­žės tre­čio­sios Kon­sti­tu­ci­jos ir Abie­jų Tau­tų tar­pu­sa­vio įža­do 220-ųjų me­ti­nių“ pro­jek­tas. E. Zin­ge­ris – Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas. Ger­bia­ma­sis Zin­ge­ri, jūs tu­ri­te ei­ti pri­sta­ty­ti Sei­mo nu­ta­ri­mą. Aš pra­šy­čiau dė­me­sio ir pra­ne­šė­jų, ir vi­sų Sei­mo na­rių. Šian­dien kaž­kaip… Su­pran­tu, po šven­čių gal sun­kiai dar­bas se­ka­si, bet reik­tų jau su­si­kaup­ti.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Di­džiai ger­bia­mi ko­le­gos, mes kaip tik dis­ku­ta­vo­me su bi­čiu­liu apie šią re­zo­liu­ci­ją. Su­kan­ka 220 me­tų nuo Lie­tu­vos ir Len­ki­jos pir­mo­sios Eu­ro­po­je ra­šy­ti­nės Kon­sti­tu­ci­jos. Mū­sų ko­mi­te­tas ir vi­sų frak­ci­jų at­sto­vai vie­nin­gai pri­ta­rė, nė vie­no prieš – mes kar­tu siū­lo­me, kad šis do­ku­men­tas tap­tų ker­ti­niu do­ku­men­tu mi­nint jau esa­mą at­mi­ni­mo die­ną, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke. Mes jau tu­ri­me at­min­ties die­ną – ge­gu­žės 3 die­ną. O šis do­ku­men­tas iš es­mės įrė­mi­na mū­sų at­min­tį. At­si­min­ki­me, ko­kios bu­vo są­ly­gos. Ka­zo­kų ka­riuo­me­nė iš es­mės… Ru­si­jos im­pe­ri­jos, Aust­ri­jos ir Prū­si­jos jau bu­vo pa­si­ruo­šu­sios anek­suo­ti Lie­tu­vą ir Len­ki­ją. Tai šis do­ku­men­tas ir… svar­biau­sia, kaip sa­ko ma­no ger­bia­ma­sis bi­čiu­lis S. Pe­če­liū­nas, ku­ris la­bai pri­si­dė­jo prie pa­pil­do­mo do­ku­men­to, t. y. spa­lio mė­ne­sio tar­pu­sa­vio įža­do do­ku­men­to, įrė­mi­ni­mo kaip at­min­ties… Ten yra kal­ba­ma apie va­do­va­vi­mą vals­ty­bei, pa­si­kei­tus Lie­tu­vos ir Len­ki­jos… iš es­mės 50 % – Lie­tu­vos, 50 % – Len­ki­jos at­sto­vų. Spa­lio mė­ne­sį. Bet jie jau ma­tė, kad vals­ty­bė žlun­ga, ir do­ku­men­tas bu­vo ai­das Pran­cū­zų re­vo­liu­ci­jos ir pra­tę­si­mas tos re­vo­liu­ci­jos do­ku­men­to la­bai be­vil­tiš­ko­je si­tu­a­ci­jo­je. To­dėl, mi­nė­da­mas šį is­to­ri­nį do­ku­men­tą, Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas siū­lo jums pri­im­ti šią re­zo­liu­ci­ją. Aš ma­nau, kad šis mū­sų įna­šas į Eu­ro­pos ben­drą is­to­ri­nę at­min­tį tu­rė­tų bū­ti mū­sų Sei­mo pa­mi­nė­tas, juo la­biau kad 220 me­tų. Be to, dar ar­tė­ja ir 180 me­tų nuo Emi­li­jos Plia­te­ry­tės va­di­na­mo­jo ir mū­sų Vil­niaus, ir Var­šu­vos ben­dro su­ki­li­mo prieš prie­spau­dą ir prieš ca­ro pat­val­dystę. Aš jums jį pri­sta­čiau. Pra­šy­tu­me, jei­gu ga­li­ma, iš­sa­ky­ti sa­vo nuo­mo­nes, į ku­rias mes, ži­no­ma, at­si­žvelg­si­me, ir pra­šy­tu­me pri­tar­ti šiai re­zo­liu­ci­jai. Dė­kui, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke.

PIRMININKĖ. Taip, jū­sų no­rės klaus­ti ga­na daug Sei­mo na­rių. To­liau po­sė­džiui pir­mi­nin­kau­ja Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas A. Ka­šė­ta.

PIRMININKAS (A. KAŠĖTA, LSF). Klau­sia A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis ko­le­ga Ema­nu­e­li, ar jums ne­at­ro­do, kad mes kiek­vie­nais me­tais pri­im­da­mi vie­ną ar ki­tą pa­na­šų do­ku­men­tą… Jei­gu pa­skai­tau tu­ri­nį, sa­ky­ki­me, į at­ei­tį nu­brė­žia vie­nas sa­ki­nys – „siek­da­mas ug­dy­ti at­vi­res­nę Lie­tu­vos vi­suo­me­nę“. Ar to­kio­je de­kla­ra­ci­jo­je, ku­ri pa­mi­ni 220 me­tų, to už­ten­ka? Ma­no klau­si­mas bū­tų toks: kaip jūs įsi­vaiz­duo­ja­te ug­dy­ti at­vi­res­nę Lie­tu­vos vi­suo­me­nę? Nes mes dau­giau žiū­ri­me tik į is­to­ri­ją, o mums rei­kia šian­dien ir ry­toj gy­ven­ti su kai­my­nais. La­bai ačiū.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis ko­le­ga Sy­sai, kaip tik, ko ge­ro, tai leng­viau­sias klau­si­mas. Ačiū jums už ge­rą klau­si­mą. Leng­viau­siai tai pa­sa­ko apie šio do­ku­men­to es­mę, nes, mie­la­sis bi­čiu­li, at­vi­ra vi­suo­me­nė su­si­ju­si su mū­sų eu­ro­pi­ne pra­ei­ti­mi. Šis do­ku­men­tas, Ge­gu­žės tre­čio­sios Kon­sti­tu­ci­ja, tuo­me­ti­nia­me Eu­ro­pos kon­teks­te bu­vo su­si­jęs su ge­ro­ku žings­niu į prie­kį, kaip ir anks­tes­ni Mag­de­bur­go do­ku­men­tai, kaip ir Lie­tu­vos Sta­tu­tas. Jis bu­vo su­si­jęs su tam tik­ru žings­niu į prie­kį tuo­me­ti­nės vi­suo­me­nės kon­teks­te. Tu­rint gal­vo­je, kad ar­tė­jo iš abie­jų pu­sių re­ži­mai, ku­rie bu­vo daug ma­žiau de­mo­kra­tiški ne­gu Lietuvos–Lenkijos erd­vė. To­dėl at­vi­ros vi­suo­me­nės kon­teks­te šis do­ku­men­tas, ku­ris yra pa­žan­gus, pri­si­de­da prie at­vi­ros vi­suo­me­nės for­ma­vi­mo. La­bai ačiū jums už klau­si­mą.

PIRMININKAS. Klau­sia K. Kuz­mins­kas.

K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, aš taip pat kon­kre­čiai dėl to tei­gi­nio – Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mas, siek­da­mas ug­dy­ti at­vi­res­nę Lie­tu­vos vi­suo­me­nę. Da­bar­ti­nis Sei­mas dar sieks ug­dy­ti at­vi­res­nę Lie­tu­vos vi­suo­me­nę, aš taip su­pran­tu. Tai kur mes dar už­da­ri esa­me? Mes jau taip, at­ro­do, at­vi­ri esa­me vi­siems, kuo dar mes at­vi­res­ni tu­rė­tu­me bū­ti? Ačiū.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). La­bai ačiū vėl už ge­rą tą pa­tį klau­si­mą. „At­vi­ra vi­suo­me­nė“ yra for­mu­luo­tė, kaip ir „pi­lie­čių vi­suo­me­nė“, var­to­ja­ma kon­teks­te ne anks­tes­nio blo­gu­mo, o da­bar­ti­nio ge­ru­mo, po­ne Kuz­mins­kai… o at­vi­ros vi­suo­me­nės, kaip pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės, pras­me. Čia tu­ri­ma gal­vo­je ug­dy­ti pi­lie­ti­nę Lie­tu­vos vi­suo­me­nę, o ne kad prieš tai bu­vo už­da­ra. So­vie­tų lai­kais, aiš­ku, čia bu­vo la­ge­ris, bet tu­ri­ma gal­vo­je, kad per tuos 20 me­tų mes esa­me at­vi­ra vi­suo­me­nė. Ži­no­ma, jūs esa­te tei­sus, bet tu­ri­ma gal­vo­je ne at­si­spy­ri­mas nuo blo­ges­nio, iš­sky­rus so­vie­ti­nės oku­pa­ci­jos lai­ko­tar­pį. Ačiū. Čia for­mu­lė „at­vi­ra vi­suo­me­nė“ yra var­to­ja­ma Eu­ro­pos ir pa­sau­lio de­mo­kra­tijų kon­teks­te. Ačiū.

PIRMININKAS. Klau­sia E. Klum­bys.

E. KLUMBYS (TTF). Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, jūs tei­gia­te šio­je re­zo­liu­ci­jo­je pa­brėž­da­mas, kad ši Kon­sti­tu­ci­ja su­jun­gia krikš­čio­niš­ką­sias ver­ty­bes ir t. t. Jūs pa­sa­ky­ki­te kon­kre­čiai, kuo pa­si­reiš­kia šio­je Kon­sti­tu­ci­jo­je ti­kė­ji­mo lais­vė?

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ži­no­te, ger­bia­ma­sis bi­čiu­li, tu­rė­da­mas gal­vo­je vi­są li­ku­sią is­to­ri­ją, ka­da ka­ta­li­ky­bė ir krikš­čio­ny­bė, kon­kre­čiai ka­ta­li­ky­bė, Lie­tu­vo­je bu­vo nai­ki­na­ma, at­ro­do, jūs ne­lei­si­te man su­klys­ti, 117 me­tų – iki 1978 me­tų, per vi­są lai­ko­tar­pį nuo 95-ųjų me­tų pa­da­li­ni­mo… Tu­ri­ma gal­vo­je, kad ta Kon­sti­tu­ci­ja ar­tė­jan­čių grės­mių aki­vaiz­do­je ga­ran­ta­vo tuo­me­ti­nės įpras­ti­nės to­je erd­vė­je esan­čios ti­ky­bos lais­vę, tu­riu gal­vo­je Lietuvos–Lenkijos erd­vė­je. Jei­gu jūs ži­no­te… Jūs pui­kiau­siai ži­no­te vi­są is­to­ri­ją, kaip bu­vo su­jun­gia­mi re­li­gi­niai da­ly­kai su im­pe­ri­niais da­ly­kais, ypač iš Ry­tų pu­sės, aš ne­no­riu mi­nė­ti vals­ty­bės, jūs ži­no­te, apie ką aš šne­ku. Ta Kon­sti­tu­ci­ja ga­ran­ta­vo vy­ra­vu­sios tuo me­tu krikš­čio­ny­bės, ypač ka­ta­li­ky­bės, lais­vę ir iš­pa­ži­ni­mo lais­vę Lietuvos–Lenkijos te­ri­to­ri­jo­je, nes vė­liau, už­ėmus tas vals­ty­bes, ši re­li­gi­ja bu­vo pri­spaus­ta. Ačiū.

E. KLUMBYS (TTF). Aš ir klau­siu, ar re­li­gi­jos lais­vė, ar ka­ta­li­ky­bės lais­vė? Tai yra du skir­tin­gi da­ly­kai. Apie ką jūs kal­ba­te – apie ka­ta­li­ky­bės lais­vę ar apie ti­ky­bos lais­vę?

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš su ju­mis kal­bu apie… Ži­no­ma, ši Kon­sti­tu­ci­ja kaip la­biau de­mo­kra­tinė Kon­sti­tu­ci­ja, nei esan­ti Aust­ri­jo­je, Prū­si­jo­je ir Ru­si­jo­je, ku­rias tuo me­tu ruo­šė­si už­im­ti, iš es­mės ga­ran­ta­vo daug di­des­nes ir vi­sų ti­ky­bų lais­ves. Jūs ži­no­te, kad bu­vo pa­ly­gin­ti to­le­ran­tiš­ka vals­ty­bė, ir net tuo­se kraš­tuo­se, kur vy­ra­vo or­to­dok­sai, ir jiems bu­vo di­de­lė ti­ky­bos lais­vė. Šis do­ku­men­tas bu­vo to­le­ran­tiš­kas ti­ky­bai. Pa­ly­gin­ti su ta grės­me, ku­ri at­ėjo ir ku­ri (…) vė­liau to­je už­im­to­je erd­vė­je vie­nos re­li­gi­jos, vie­nos krikš­čio­ny­bės kryp­ties ne­lais­vę, tas do­ku­men­tas iš es­mės at­ei­čiai, ku­ri ne­įvy­ko, nes tas įvy­ko, kaip ži­no­te, prieš pat pa­da­li­ni­mą dvie­jų vals­ty­bių. Tai, ži­no­ma, jis ga­ran­ta­vo di­des­nes lais­ves. Tai tiek. Ačiū.

PIRMININKAS. Klau­sia G. Son­gai­la.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis Ema­nu­e­li, aš jums pa­ci­tuo­siu jū­sų čia no­ri­mos švęs­ti Kon­sti­tu­ci­jos 21 straips­nį, ku­ria­me sa­ko­ma, kad per­ėji­mas iš vieš­pa­tau­jan­čios re­li­gi­jos griež­tai drau­džia­mas ir bau­džia­mas, o ji įvar­dy­ta kaip Ro­mos ka­ta­li­kų. Tai jūs čia var­di­na­te kaip žings­nį pir­myn ir kaip to­le­ran­ci­ją, ir kaip ti­ky­bos lais­vę? Tai pir­mas klau­si­mas.

Kur jūs ma­to­te vals­ty­bin­gu­mo stip­ri­ni­mą, kai iš es­mės Lie­tu­vos var­das bu­vo iš­trin­tas iš tos Kon­sti­tu­ci­jos? Ga­lų ga­le teks­te net ne­mi­ni­mas Lie­tu­vos Sta­tu­tas. Ar jūs ne­su­tik­tu­mė­te vis dėl­to su­da­ry­ti re­dak­ci­nę gru­pę, pa­da­ry­ti per­trau­ką ir re­da­guo­ti teks­tą?

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš jums pir­miau­sia at­sa­ky­siu, mie­la­sis Gin­ta­rai, į jū­sų pa­mąs­ty­mus dėl vals­ty­bin­gu­mo. Jūs teks­te ma­tė­te Tar­pu­sa­vio įža­do įra­šy­tus da­ly­kus, tu­riu gal­vo­je spa­lio mė­ne­sio įža­do da­ly­kus. Juo­se mes tu­ri­me daug ele­men­tų, ku­rie at­sa­ko į Lie­tu­vos at­sto­va­vi­mą ir Lie­tu­vos bu­vi­mą. Jūs ži­no­te, be jo­kios abe­jo­nės, apie tuos 50 % val­dy­mo, skir­tus Lie­tu­vos pu­sei, 50 % – Len­ki­jos pu­sei. Tu­rint gal­vo­je, kad mes įra­šė­me šį Tar­pu­sa­vio įža­do do­ku­men­tą, ku­rį ta­da, prieš 5–6 me­tus, įra­šant at­min­ti­na die­na, pa­siū­lė bi­čiu­lis S. Pe­če­liū­nas, to­dėl, ma­no ma­ny­mu, to­je pa­strai­po­je yra da­li­nis at­sa­ky­mas gal­būt į jū­sų klau­si­mą. Ačiū.

PIRMININKAS. Klau­sia P. Aušt­re­vi­čius.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Mie­lie­ji ko­le­gos, man kar­tais su­si­da­ro įspū­dis, kad E. Zin­ge­rį no­ri­me pa­da­ry­ti at­sa­kin­gą už 220 me­tų se­nu­mo is­to­ri­nį ir po­li­ti­nį do­ku­men­tą. Ne Ema­nu­e­lis jį ra­šė, ko­le­gos. Ne jo ran­ka ne­šė tą do­ku­men­tą į Se­na­tą ir ra­ti­fi­ka­vo. Tik­rai! Kar­tais su­si­da­ro įspū­dis, kad mes tu­ri­me at­sa­kin­gą as­me­nį, ku­riam ra­si­me ir ati­tin­ka­mą straips­nį. Čia mes vi­sa­da ga­lim grei­tai pa­da­ry­ti. Ko­le­gos, tai yra do­ku­men­tas, ku­rį rei­kia skai­ty­ti vi­są. Be Abie­jų Tau­tų įža­do, spa­lio mė­ne­sį pa­si­ra­šy­to, ši Kon­sti­tu­ci­ja nė­ra iš­sa­mi, ir pra­šy­čiau ne­iš­krai­py­ti is­to­ri­nės tie­sos. Ema­nu­e­li, aš no­rė­čiau kreip­tis į pa­tį. Ar pa­mi­nė­ji­mo ren­gi­nių są­ra­šas… Ap­skri­tai gal pats esi su­gal­vo­jęs, kaip tai ga­lė­tų at­ro­dy­ti, nes tai iš tik­rų­jų yra is­to­ri­nis įvy­kis.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Jei­gu leis­tu­mė­te, ger­bia­ma­sis pir­mi­nin­ke, ga­liu at­sa­ky­ti?

PIRMININKAS. Pra­šom.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Į ger­bia­mo­jo Pet­ro pa­sa­ky­mą aš pa­sa­ky­čiau, kad Eu­ro­pos Par­la­men­tas ren­gia di­džiu­lį ren­gi­nį, skir­tą 220 me­tų… ku­ria­me kal­bės an­glai, pran­cū­zai, vo­kie­čiai, ki­ti ko­le­gos, kaip at­ro­do, koks įna­šas, kaip jie įsi­vaiz­duo­ja pir­mą­ją Eu­ro­pos Kon­sti­tu­ci­ją… į Eu­ro­pos is­to­ri­jos įna­šą. Bū­tų la­bai gai­la ne­tap­ti šio mi­nė­ji­mo da­li­mi. Mes esa­me pa­kvies­ti. Eu­ro­pos Par­la­men­tas ma­no, kad ši Kon­sti­tu­ci­ja, kaip ne kar­tą bu­vo pa­reikš­ta įvai­riuo­se Eu­ro­pos Par­la­men­to do­ku­men­tuo­se, yra di­džiu­lis įna­šas į Eu­ro­pos tei­si­nę min­tį. Dėl Pet­ro klau­si­mo, ką da­ry­si­me Lie­tu­vo­je, ma­nau, kad mes tu­rė­tu­me su­reng­ti di­de­lį is­to­ri­kų ir po­li­ti­kų, ku­rie yra čia ir ku­rie šiek tiek įvai­riai gal­vo­ja apie šią Kon­sti­tu­ci­ją, de­ba­tus Lie­tu­vos Sei­me, iš­klau­sy­ti įvai­rių nuo­mo­nių ir tu­rė­ti čia, Kon­sti­tu­ci­jos sa­lė­je, pa­mi­nė­ji­mą su pa­mąs­ty­mais. Tuo la­biau kad tą pa­tį eta­pą mes prieš po­rą me­tų per­ėjo­me, kai tu­rė­jo­me de­ba­tus, ar rei­kia Tar­pu­sa­vio įža­dą pa­da­ry­ti… at­ski­ra die­na ar ne. Tas bu­vo pa­da­ry­ta. Ma­ny­čiau, mes ga­lė­tu­me vi­si su­si­rink­ti, ap­tar­ti, iš­klau­sy­ti tai, ką pa­sa­kė tie, ku­rie tvir­tai pri­ta­ria, ir tie, ku­rie abe­jo­ja. Mes tu­rė­tu­me su­rink­ti vi­sas nuo­mo­nes ir ge­gu­žės mė­ne­sį pa­mi­nė­ti, bet kar­tu pa­mi­nė­ti tu­rint vi­sas nuo­mo­nes, ne vien tik re­mian­čias, bet iš­klau­sy­ti ir opo­zi­ci­ją. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju ko­le­gai E. Zin­ge­riui už pri­sta­ty­mą. Da­bar dis­ku­si­jos. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, už­si­ra­šė kal­bė­ti 5 Sei­mo na­riai, dis­ku­tuo­ti. Pir­ma­sis – E. Va­rei­kis.

O to­liau po­sė­džiui pir­mi­nin­kaus Sei­mo Pir­mi­nin­kė I. De­gu­tie­nė.

E. VAREIKIS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, ger­bia­mie­ji ko­le­gos. Aš iš tik­rų­jų šio­je dis­ku­si­jo­je no­rė­čiau dau­giau kal­bė­ti gal ne apie pa­čią re­zo­liu­ci­ją, ne apie re­zo­liu­ci­jos teks­tą, kur ten kab­le­lio rei­kia, kur ne, bet apie tai, koks yra tos re­zo­liu­ci­jos san­ty­kis su mu­mis šian­dien Lie­tu­vo­je ir koks yra san­ty­kis ne su mū­sų is­to­ri­ja. Bu­vo ten ar ne­bu­vo koks fak­tas, bet kaip mes tą is­to­ri­ją ver­ti­na­me ir kaip mes ma­to­me Lie­tu­vos is­to­ri­nę per­spek­ty­vą. Rei­kia pa­sa­ky­ti, kad so­vie­ti­nė oku­pa­ci­ja, taip pat klai­dos, pa­da­ry­tos tar­pu­ka­riu, pri­da­rė mū­sų is­to­ri­jo­je la­bai daug sky­lių. Jei­gu jūs šian­dien pa­si­klaus­tu­mė­te lie­tu­vio, sa­vo rin­kė­jo, ti­piš­ko rin­kė­jo, kaip jis ži­no Lie­tu­vos is­to­ri­ją, jis pa­sa­kys, kad bu­vo Min­dau­gas, bu­vo Ge­di­mi­nas, su Vy­tau­to mir­ti­mi pa­pras­tai lie­tu­vių is­to­ri­ja pa­si­bai­gia. Šian­dien var­gu ar bent 1 % Lie­tu­vos pi­lie­čių ži­no, kas val­dė Lie­tu­vą po Vy­tau­to. Ži­no, kad Vy­tau­tas mi­rė ir kaž­kas bai­gė­si. At­ėjo kaž­ko­kie len­kai, kaž­ką pa­da­rė ir mes apie tai ne­ži­no­me nie­ko. Pas­kui, tik XIX a. ga­le, vėl at­si­ran­da kaž­ko­kie, at­si­pra­šau už pa­sa­ky­mą, lie­tu­viai, ku­rie jau sta­to ki­to­kią Lie­tu­vą. Kas vy­ko tuos be­veik 700 me­tų? Per tuos 700 me­tų Lie­tu­va eg­zis­ta­vo kaip rim­ta vals­ty­bė, kaip stip­ri vals­ty­bė. Bu­vo lai­kai, ne­slėp­ki­me, kai mes ne tik ken­tė­jo­me nuo Mask­vos, bet ir ją val­dė­me. Daž­nai ši­tos is­to­ri­jos mes iš tik­rų­jų ne­at­si­me­na­me. Kas yra blo­giau­sia mū­sų is­to­ri­nė­je at­min­ty­je – kad mes la­bai daž­nai tuos san­ty­kius su Len­ki­jos vals­ty­be, su Len­ki­jos Ka­ra­lys­te pri­imam, sa­ky­čiau, mums oku­pan­tų pri­mes­ta for­ma, kad Lie­tu­va ne­va vi­są lai­ką bu­vo kaž­ko­kia Len­ki­jos val­da, Len­ki­jos ko­lo­ni­ja. Aš pats at­si­me­nu, kaip ma­ne mo­kė so­vie­ti­nė­je mo­kyk­lo­je – Lie­tu­vos ne­bu­vo, lie­tu­viai bu­vo vi­so la­bo var­gin­gi kai­mo žmo­nės, o vi­sas eli­tas, vi­sa aris­tok­ra­ti­ja jau ne mū­sų. To­dėl mums ir šian­dien su­ke­lia tam tik­rų pa­si­ner­vi­ni­mų pa­sa­ky­mas, kad štai ge­gu­žės 3 d. bu­vo dvie­jų ly­gia­tei­sių tau­tų ir ly­gia­tei­sių vals­ty­bių są­jun­ga, Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­ka. Kaip­gi čia taip yra? Juk mus mo­kė, kad taip ne­bu­vo, kad Lie­tu­vos iš vi­so ne­bu­vo. De­ja, tu­riu pa­sa­ky­ti, kad ši­tas mo­ky­mas yra įsi­šak­ni­jęs ne tik mū­sų lie­tu­viš­ko­je są­mo­nė­je. Man la­bai daž­nai ten­ka ma­ty­ti ir is­to­ri­jos (…), ir is­to­ri­jos va­do­vė­lius, iš­leis­tus ki­to­se ša­ly­se. Kad ir kaip bū­tų liūd­na, kai jie vaiz­duo­ja XVII–XVIII a. Eu­ro­pos že­mė­la­pį, ten, kur mes esa­me, ten yra kaž­ko­dėl pa­ra­šy­ta Len­ki­jos Ka­ra­lys­tė, kas yra iš prin­ci­po ne­tei­sin­ga. Tai yra ad­mi­nist­ra­ciš­kai ne­tei­sin­ga, nes Len­ki­jos Ka­ra­lys­tė ap­ima tik da­lį tos vals­ty­bės, ir yra is­to­riš­kai ne­tei­sin­ga – tai bu­vo Lie­tu­vos ir Len­ki­jos vals­ty­bė. Po vi­sų šių pa­sa­ky­mų (aš juos ga­lė­čiau tęs­ti ir tęs­ti) yra pats skau­džiau­sias da­ly­kas, kad mes ne­no­ri­me pri­si­min­ti sa­vo is­to­ri­jos, tos is­to­ri­jos, ku­ri bu­vo gra­ži ir šlo­vin­ga. To­dėl vi­sos to­kio ti­po re­zo­liu­ci­jos yra la­bai rei­ka­lin­gos mū­sų is­to­ri­nei at­min­čiai. Kuo dau­giau jų bus, te­gul jos bū­na kas­met, bet kad mums ir mū­sų vi­suo­me­nei bū­tų aiš­ku, kad Lie­tu­va bu­vo vals­ty­bė ne iki Vy­tau­to, ne ta­da, kai Vy­tau­tas nu­kri­to nuo ar­klio ir mi­rė, bet Lie­tu­va bu­vo vals­ty­bė iki pat XVIII a. pa­bai­gos ir net ru­sų anek­si­ją pa­si­ti­ko ne kaip kai­mo fol­klo­ras, o kaip rim­ta vals­ty­bė Dvie­jų Tau­tų Res­pub­li­ko­je.

To­dėl la­bai pri­tar­čiau to­kios re­zo­liu­ci­jos pri­ėmi­mui, ir ne tik pri­ėmi­mui, bet ir vi­sos, sa­ky­čiau, Ge­gu­žės tre­čio­sios Kon­sti­tu­ci­jos ide­o­lo­gi­jos vie­ši­ni­mui. To vie­ši­ni­mo mums dar ir šian­dien la­bai stin­ga. Baig­da­mas dar kar­tą siū­lau iš tik­rų­jų pri­tar­ti re­zo­liu­ci­jai be di­de­lių re­da­ga­vi­mų. Ten kab­le­liai ar jung­tu­kai ne to­kie svar­būs, kaip svar­bi pa­ti re­zo­liu­ci­jos es­mė. Ačiū.

PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Dė­ko­ju. Kvie­čiu E. Klum­bį.

E. KLUMBYS (TTF). Ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ne­rei­kia mis­ti­fi­kuo­ti to, ko iš es­mės ne­bu­vo. Pas mus da­bar yra to­kia la­bai ga­ji ma­da – at­si­žvel­giant į šių die­nų po­li­ti­nius vė­jus, po­li­ti­nes ten­den­ci­jas, vi­sa tai pri­trauk­ti prie tų įvy­kių, ku­rie bu­vo prieš 220 me­tų. Ar rei­kia tą da­ry­ti? Da­bar pa­žiū­rė­ki­me į Ge­gu­žės tre­čio­sios Kon­sti­tu­ci­ją. Ar tai bu­vo ly­gia­ver­čių part­ne­rių do­ku­men­tas? Na, ne­bu­vo ši­to, nes Ge­gu­žės tre­čio­sios Kon­sti­tu­ci­jos teks­te nė­ra nė vie­no žo­džio apie Lie­tu­vą, nė­ra nė vie­no žo­džio apie lie­tu­vius. Tai šio­je vie­to­je teig­ti tai, ko ne­bu­vo, ele­men­ta­riai ne­są­ži­nin­ga. Da­bar tei­gia­ma, kad Ge­gu­žės tre­čio­sios Kon­sti­tu­ci­ja su­jun­gia krikš­čio­niš­ką­sias Eu­ro­pos tra­di­ci­jas ir es­mi­nes ver­ty­bes: ti­kė­ji­mo lais­vę, ly­gy­bę prieš įsta­ty­mą, to­le­ran­ci­ją ir val­džių at­sky­ri­mą. Tai bu­vo la­bai jau aiš­kiai pa­sa­ky­ta, kai klau­sė G. Son­gai­la, – nė­ra jo­kios to­le­ran­ci­jos, nė­ra jo­kios ti­kė­ji­mo lais­vės. Ten iš tik­rų­jų yra įtei­si­na­ma vie­nos re­li­gi­jos hie­rar­chi­ja. Kam mes šį da­ly­ką sau pa­tiems me­luo­ja­me?

Da­bar kal­bant apie ly­gy­bę prieš įsta­ty­mą – nė­ra ten jo­kios ly­gy­bės prieš įsta­ty­mą. Tai yra aiš­kiai luo­mi­nės vi­suo­me­nės do­ku­men­tas. Kam mes to­kius da­ly­kus ra­šo­me?

Da­bar ką rei­kia iš tik­rų­jų pri­pa­žin­ti (ir aš tai pri­pa­žįs­tu) ir kur yra mū­sų di­džio­ji pro­ble­ma, – kad ši Ge­gu­žės tre­čio­sios die­nos Kon­sti­tu­ci­ja yra Len­ki­jos nuo­sek­lios elg­se­nos Lie­tu­vos at­žvil­giu švy­tu­rys. Len­ki­ja pa­gal šią Kon­sti­tu­ci­ją nuo­sek­liai el­gia­si, ir aš tai pui­kiai su­pran­tu. Dėl to, va­do­vau­da­ma­sis 1793 m. Kon­sti­tu­ci­ja, 1920 m. Że­li­gow­skis įvyk­dė ag­re­si­ją prieš Vil­niaus kraš­tą, dėl to, kad Vil­nius bu­vo jų – len­kų, ir jie at­ėjo, pa­si­ė­mė. 20 me­tų vy­ko Vil­niaus kraš­to anek­si­ja.

To­liau. Ne­už­mirš­ki­me, kad, ly­giai taip pat va­do­vau­da­ma­si šia Kon­sti­tu­ci­ja, Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais „Ar­mia Kra­jo­wa“ Vil­niaus kraš­te vyk­dė žu­dy­nes. Vėl­gi va­do­vau­da­ma­si šia Kon­sti­tu­ci­ja ir juos ga­li­ma su­pras­ti. Aš dar kar­tą sa­kau: juos ga­li­ma su­pras­ti. Tai­gi jei­gu mes kal­ba­me apie 220 me­tų su­kak­tį, ati­tin­ka­mai tu­rė­tų bū­ti ir su­konst­ruo­ta ši re­zo­liu­ci­ja, pa­brė­žian­ti šios Kon­sti­tu­ci­jos svar­bą Eu­ro­pos kon­ti­nen­tui, bet ne­su­ve­dan­ti į tai, kad mes ra­gi­na­me, kad čia bū­tų at­vi­ra vi­suo­me­nė. Va­do­vau­da­ma­sis šia lo­gi­ka… Aš pri­si­me­nu ly­giai prieš me­tus mes taip pat svars­tė­me pa­na­šų do­ku­men­tą, da­bar iš­ei­na, kad kiek­vie­nais me­tais svars­ty­si­me, kai tik bus šios me­ti­nės, vis pri­im­si­me re­zo­liu­ci­jas. Ar tai rim­tai at­ro­do? Ar tai yra Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo dar­bas? Tai­gi aš esu prieš šią re­zo­liu­ci­ją ir ma­nau, kad jos vi­siš­kai ne­rei­kia.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kvie­čiu G. Son­gai­lą.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, ma­nau, kad pa­na­ši re­zo­liu­ci­ja ga­lė­tų bū­ti pri­im­ta, bet vis dėl­to rei­kia re­dak­ci­nių pa­tai­sy­mų, nes toks teks­tas, koks yra pa­reng­tas, ne­ga­lė­tų bū­ti pri­im­ti­nas dėl ke­lių prie­žas­čių.

Pir­ma. Pa­vyz­džiui, tei­gi­nys, kad „Len­ki­jos Ka­ra­lys­tė ir Lie­tu­vos Di­džio­ji Ku­ni­gaikš­tys­tė ta­po dviem ly­gia­ver­tė­mis po­li­ti­nė­mis part­ne­rė­mis“, aiš­kiai ne­ati­tin­ka tik­ro­vės. Jei­gu iš tik­rų­jų to­kį teks­tą Sei­mas pri­im­tų, tai ne­da­ry­tų gar­bės ir pa­čiam Sei­mui, ir jo su­vo­ki­mui apie is­to­ri­nę at­min­tį.

Da­bar, kai mi­ni­ma Kon­sti­tu­ci­ja, ku­ri iš tik­rų­jų nai­ki­no Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės vals­ty­bin­gu­mą, rei­kė­tų tai pa­mi­nė­ti ir taip pat iš­ryš­kin­ti tą Abie­jų Tau­tų tar­pu­sa­vio įža­dą, ku­ris vis dėl­to ne­pa­da­rė abie­jų ša­lių ly­gia­ver­tė­mis po­li­ti­nė­mis part­ne­rė­mis, o tik bu­vo pa­lin­kė­ji­mas į tą pu­sę. Svar­biau­sia – vi­sai net ne­mi­ni­mas Lie­tu­vos Sta­tu­tas, ku­ris iš tik­rų­jų bu­vo ra­šy­ti­nis do­ku­men­tas. Len­ki­jo­je ne­bu­vo to­kio tei­si­nio do­ku­men­to, tuo me­tu vei­kian­čio, ir Kon­sti­tu­ci­ja iš tik­rų­jų bu­vo pir­ma­sis toks do­ku­men­tas. Ne­mi­nė­ti Lie­tu­vos Sta­tu­to, ne­mi­nė­ti vi­so tei­si­nio pa­vel­do, ku­riuo ga­lų ga­le rė­mė­si net ir Kon­sti­tu­ci­jos au­to­riai, man at­ro­do, bū­tų ne­ge­rai.

Pa­ga­liau „fe­de­ra­ci­nius Lie­tu­vos ir Len­ki­jos san­ty­kius at­sta­tė.“ Gal­būt ga­li­me pa­va­din­ti sie­kė at­sta­ty­ti tuos fe­de­ra­ci­nius san­ty­kius, bet iš tik­rų­jų tai bu­vo ke­lias į uni­ta­ri­nę vals­ty­bę, o ne su­kū­rė ko­kius nors nau­jus fe­de­ra­ci­nius san­ty­kius. Tik­rai rei­kė­tų at­sar­giau for­mu­luo­ti la­bai api­ben­drin­tus tei­gi­nius apie itin di­de­lį tos Kon­sti­tu­ci­jos pa­žan­gu­mą, vos ne šių lai­kų Kon­sti­tu­ci­ją, kai iš tik­rų­jų tas do­ku­men­tas toks ne­bu­vo. Tai ir­gi rei­kė­tų at­sar­giau. Aš siū­lau vis dėl­to su­da­ry­ti re­dak­ci­nę gru­pę ir ne­for­suo­ti, ne­lau­žy­ti ran­kų ir ne­pri­im­ti to­kio do­ku­men­to, koks yra da­bar pa­reng­tas.

PIRMININKĖ. V. Alek­nai­tė-Ab­ra­mi­kie­nė. Pra­šom.

G. SONGAILA (TS-LKDF). At­si­pra­šau. Aš tik ne­pa­mi­nė­jau, kad mes su Sei­mo na­riu G. Na­vai­čiu net­gi esa­me re­dak­ci­nius pa­siū­ly­mus, dis­ku­tuo­da­mi su po­nu E. Zin­ge­riu, pa­ren­gę. Jei­gu bū­tų pa­da­ry­ta per­trau­ka, ga­lė­tu­me pa­teik­ti juos Sei­mui. Ne­ma­nau, kad tai tik­rai kam nors pa­kenk­tų.

PIRMININKĖ. Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, yra Sta­tu­to nor­ma, kaip ga­li­ma elg­tis su re­zo­liu­ci­ja: pri­im­ti be pa­tai­sų, re­da­guo­ti re­zo­liu­ci­ją, at­mes­ti re­zo­liu­ci­ją. Mes dėl to bal­suo­si­me ir ap­si­sprę­si­me.

Vi­li­ja, pra­šom. Jums žo­dis.

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, trum­pas re­zo­liu­ci­jos teks­tas, ku­rio ini­cia­to­rius yra mū­sų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas, yra su­si­jęs su 220 me­tų se­nu­mo is­to­ri­ja, to­dėl juo ne­bu­vo ban­do­ma ap­rėp­ti vi­so Lie­tu­vos ir Len­ki­jos, kaip vals­ty­bių, tar­pu­sa­vio san­ty­kių kon­teks­to. Ta­čiau tie­sa ir tai, jog is­to­ri­ja, bū­da­ma gy­ve­ni­mo mo­ky­to­ja, vi­suo­met vie­naip ar ki­taip vir­pi­na mū­sų sie­los sty­gas ir ver­čia mąs­ty­ti apie nū­die­ną ir apie ryt­die­ną, ir tai yra nor­ma­lus da­ly­kas.

Iro­niš­ka, jog tos ne­sėk­mės, tos tra­ge­di­jos, ku­rias pa­ty­rė Lie­tu­vos ir Len­ki­jos vals­ty­bė da­bar mū­sų ap­ta­ria­mu lai­ko­tar­piu, taip pat pri­me­na ir įspė­ja dėl kai ku­rių as­pek­tų mū­sų šian­die­nos san­ty­kiuo­se. Kai pri­si­me­na­me pas­ku­ti­nį ka­ra­lių Sta­nis­lawą Au­gus­tą Po­nia­tow­skį, kaip jis glė­bes­čia­vo­si su ca­rie­ne Je­ka­te­ri­na II, ga­li­me da­ry­ti tik vie­ną iš­va­dą – kad itin ar­ti­mi ka­ra­liaus san­ty­kiai su ca­rie­ne, keis­ta, bet pri­si­dė­jo prie vals­ty­bės pa­da­li­ni­mo. Tai yra pri­mi­ni­mas ir šių die­nų prag­ma­tiš­kiems po­li­ti­kams, to­kiems pat prag­ma­tiš­kiems, koks ban­dė bū­ti mū­sų ben­dras pas­ku­ti­ny­sis ka­ra­lius, kad glė­bes­čia­vi­ma­sis ir bu­či­niai ar­ba įsi­jau­ti­mas į di­de­lės vals­ty­bės vaid­me­nį ir įsi­vaiz­da­vi­mas, kad ga­li­ma pa­mirš­ti ma­žes­niuo­sius bro­lius, mums pa­dės. De­ja, ne. Glė­bes­čiuo­da­mie­si mes ga­li­me pa­mirš­ti vie­nas ki­tą ir mū­sų ben­drą mi­si­ją, o mū­sų ben­dro­ji mi­si­ja yra bū­ti aši­mi, bū­ti Va­ka­rų krikš­čio­ny­bės for­pos­tu Ry­tuo­se ir neš­ti mū­sų ben­dros ko­vos už lais­vę šia­me tik­rai ne­ra­mia­me ir su­dė­tin­ga­me re­gio­ne vė­lia­vą.

Tai, kas tur­būt ne­pa­sa­ky­ta teks­te, bet ką mes vi­si su­pran­ta­me, ga­lė­tų bū­ti nu­sa­ky­ta la­bai trum­pai: bu­vo­me, esa­me ir bū­si­me vie­ni ki­tiems la­bai rei­ka­lin­gi – lie­tu­viai ir len­kai. Vi­sa ši su­maiš­tis, ku­rią ban­do­ma šian­dien es­ka­luo­ti, tik­rai pri­me­na mums įvy­kius prieš 220 me­tų. To­dėl aš la­bai ver­ti­nu prem­je­ro D. Tus­ko ir prem­je­ro A. Ku­bi­liaus ne­se­niai vie­nas ki­tam, tar­si pa­tiems sau pa­siųs­tus sig­na­lus, kai prem­je­ras D. Tus­kas pa­sa­kė, kad tu­ri­me su­pras­ti lie­tu­vius, o prem­je­ras A. Ku­bi­lius gal­būt šiek tiek ir su­teik­da­mas pa­si­ti­kė­ji­mo kre­ditą pa­sa­kė, kad su vie­na len­kiš­ka po­li­ti­ne or­ga­niza­ci­ja mus vie­ni­ja krikš­čio­niš­ko­sios ver­ty­bės. Aš pa­ju­tau, kad jie el­gia­si kaip lai­vų ka­pi­to­nai, iš­kė­lę sig­na­li­nes jū­rų vė­lia­vas vie­nas ki­tam. Ir tie sig­na­lai reiš­kia vie­ną pa­pras­tą da­ly­ką – esa­me vieni ki­tiems rei­ka­lin­gi ir tu­ri­me mo­ky­tis po­li­ti­nės iš­min­ties, tu­ri­me mo­ky­tis iš pra­ei­ties sėk­mių ir klai­dų, kad sėk­mes pa­kar­to­tu­me, o klai­dų – jo­kiu bū­du ne.

Ne­no­riu dau­giau plės­tis ir ana­li­zuo­ti mū­sų tar­pu­sa­vio san­ty­kių de­ta­lių. Ta­čiau ma­nau, kad ne tik prem­je­rai, ku­riems kliū­na nuo jų ži­niask­lai­dos (D. Tus­kui nuo jo ži­niask­lai­dos, prem­je­rui A. Ku­bi­liui – nuo mū­sų ša­lies ži­niask­lai­dos), bet ir mū­sų ko­mi­te­tas, ir jo pir­mi­nin­kas E. Zin­ge­ris ban­do ei­ti prieš sro­vę. Kar­tais sro­vė bū­na ne vi­sai šva­ri. Ir kai ei­ni prieš sro­vę, da­rai ge­rą, šva­rų dar­bą. To­dėl aš ne­su lin­ku­si ieš­ko­ti trū­ku­mų šia­me teks­te, bet la­biau pa­dė­ti tiems, ku­rie ne­ša ir siū­lo ki­tiems pa­dė­ti neš­ti po­li­ti­nės iš­min­ties ir stra­te­gi­nio mąs­ty­mo vė­lia­vą. Siū­lau bal­suo­ti be pa­kei­ti­mų ir per daug ne­su­reikš­min­ti šio do­ku­men­to, nes tik­ro­ji mū­sų Kon­sti­tu­ci­ja da­bar ir tik­ro­ji mū­sų vie­ny­bė at­si­spin­dės vi­sų pir­ma mū­sų ben­dro­je su Len­ki­ja ener­ge­ti­kos po­li­ti­ko­je.

PIRMININKĖ. Lai­kas!

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Aš ti­kiu, kad mes to pa­siek­si­me. Ačiū.

PIRMININKĖ. Kvie­čiu V. P. An­driu­kai­tį.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dė­ko­ju, ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Iš­ties po to­kios aist­rin­gos V. Alek­nai­tės-Ab­ra­mi­kie­nės kal­bos aš jau­čiuo­si la­bai ne­jau­kiai. Aš su­pran­tu, kad no­ri­ma kal­bė­ti apie de­mo­kra­tiją, pa­žan­gą, ge­rus tar­pu­sa­vio san­ty­kius, apie žmo­gaus tei­ses, apie mo­der­nu­mą, ku­rio rei­kia vi­siems ap­lin­kui, ap­link Bal­ti­jos jū­rą, pra­de­dant nuo skan­di­na­vų, bai­giant mū­sų kai­my­nais vi­sur ap­lin­kui. Čia, ma­nau, mes tu­ri­me ir ga­li­me ras­ti tik­rai daug ben­dro ir su­vie­ny­ti vi­sas de­mo­kra­tines jė­gas ben­drai pa­žan­gai.

Man vi­si na­cio­na­lis­tai ir gar­sios jų re­to­ri­kos vi­są lai­ką kve­pia pa­ra­ku. Ypač bai­su ir bjau­ru, kai is­to­ri­ja tam­pa po­li­ti­kų tar­nai­te, tai vi­sai blo­gai. Aš, šiek tiek no­rė­da­mas pa­ro­di­juo­ti ko­le­gės Vi­li­jos kal­bas apie for­pos­tus, krikš­čio­ny­bę ir t. t., tie­siog sa­ve nu­ke­liu vos ne į XV am­žių. Bet po to ap­si­dai­rau, kad aš esu XXI am­žiu­je. Kaž­kaip man vi­siš­kai ki­taip at­ro­do šio am­žiaus pro­ble­ma­ti­ka. Jei­gu aš mė­gin­čiau da­bar sem­tis iš­min­ties iš pra­ei­ties, tai aš sem­čiau­si tos iš­min­ties iš tų žmo­nių, ku­rie veng­da­vo to­kios re­to­ri­kos ir ne­pils­tė jo­kio ži­ba­lo į jo­kią ug­nį, la­bai nor­ma­liai ma­tė kas­die­ny­bę sa­vo is­to­ri­nio gy­ve­ni­mo vin­giuo­se.

Tai­gi da­bar, ži­no­da­mas, kad yra 220 me­tų ju­bi­lie­jus, no­riu pa­sa­ky­ti, kad man (kal­bė­siu kaip is­to­ri­kas), ži­no­ma, skau­do­ka, kad mes ne­pa­mi­nė­jo­me pir­mo­jo Lie­tu­vos Sta­tu­to ju­bi­lie­jaus ir ne­iš­kė­lė­me to ju­bi­lie­jaus pro­ble­ma­ti­kos Eu­ro­pos Par­la­men­te. Tai bū­tų iš­ties įdo­mus da­ly­kas ir di­džiu­lis įna­šas. Nes kul­tū­ri­nė, is­to­ri­nė ini­cia­ty­va, at­ve­rian­ti kuo dau­giau ga­li­my­bių dis­ku­tuo­ti apie is­to­ri­nius reiš­ki­nius, yra vi­są lai­ką svei­kin­ti­na. Bet jei­gu ta ini­cia­ty­va pa­si­da­ro po­li­ti­nė ir is­to­ri­ją pa­da­ro po­li­ti­kos tar­nai­te, mie­lie­ji ko­le­gos, to­li su to­kia lo­gi­ka ne­nu­ei­si­te. Pra­pul­si­te, at­ver­si­te to­kias Pan­do­ros is­to­ri­jos skry­nias, kad jums ims lįs­ti vi­so­kios is­to­ri­nės pa­bai­sos, ir ta­da sun­kiai su­val­dy­si­te dau­ge­lį emo­ci­jų.

Ši­tą re­zo­liu­ci­ją aš siū­liau re­da­guo­ti Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­te, ten ke­le­tas ma­no pa­siū­ly­mų bu­vo pri­im­ta, bet da­bar ma­tau, kad rei­kia ją dar dau­giau re­da­guo­ti. Ko­le­gos, iš kar­to per­skai­ty­siu sa­vo pa­siū­ly­mą.

Pir­mo­jo­je pa­strai­po­je „at­si­žvelg­da­mas į“ rei­kia ra­šy­ti „fe­de­ra­ci­nius“ ne „Lie­tu­vos“, o „Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės ir Len­ki­jos Ka­ra­lys­tės san­ty­kius“, nes kal­ba­ma apie 200 me­tų at­gal. Ant­ro­je, „pa­brėž­da­mas…“ po „pa­sau­ly­je“ dė­čiau taš­ką ir iš­brauk­čiau sa­ki­nio da­lį „su­jun­gia tra­di­ci­jas“ ir t. t. Nie­ko ten ne­su­jun­gia, iš­ties tai yra is­to­ri­nis kon­sti­tu­ci­nis pa­min­klas su be ga­lo daug įvai­rių trū­ku­mų, apie ku­riuos mo­der­nūs šios epo­chos kon­sti­tu­ci­jų ži­no­vai ga­lė­tų drą­siai kon­fe­ren­ci­jo­je dis­ku­tuo­ti, to­dėl siū­lau ra­šy­ti taš­ką.

Pa­žy­mė­da­mas, kad ge­gu­žės 3 d. kon­sti­tu­ci­ja… yra ne tik Lie­tu­vos ir Len­ki­jos, ko­le­gos. Tai yra Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės, tai yra Lie­tu­vos, Bal­ta­ru­si­jos, Uk­rai­nos ben­dras kul­tū­ri­nis pa­vel­das. Pa­tin­ka jums ar ne, bet Di­džio­ji Ku­ni­gaikš­tys­tė bu­vo dau­ge­lio ją su­da­riu­sių tau­tų jun­gi­nys taip, kaip Aust­rija-Veng­ri­ja. Jei­gu šian­dien aust­ras kal­bė­tų, kad Aust­rija-Veng­ri­ja – Aust­ri­jos, tai ži­no­te, dau­ge­lis ap­lin­kui iš­kris­tų iš klum­pių. Aust­rija-Veng­ri­ja bu­vo kaip tik dau­ge­lio tau­tų fe­o­da­li­nės sis­te­mos sim­bo­lis. Ir Lie­tu­vos Di­džio­ji Ku­ni­gaikš­tys­tė yra ma­žiau­siai ke­tu­rių tau­tų – ir už Smo­lens­ko sie­nos, ir uk­rai­nie­čių, ir bal­ta­ru­sių, ir Lie­tu­vos, ir, jei­gu no­ri­te, tuo me­tu – Že­mai­ti­jos ku­ni­gaikš­tys­tės pa­vel­das. Bu­vo tuo me­tu to­kia ku­ni­gaikš­tys­tė, pa­tin­ka jums ar ne. Ko­le­gos, čia tiek daug yra ką da­ry­ti, na, kaip is­to­ri­kas ne­ga­liu ne­ma­ty­ti to, ką čia pri­ra­šė­te.

To­dėl ma­nau, kad tai yra „Lie­tu­vos, Bal­ta­ru­si­jos, Uk­rai­nos, Len­ki­jos ben­dro pa­vel­do da­lis“. Čia ra­šy­čiau taš­ką. To­liau iš­brauk­čiau pa­strai­pą dėl ge­gu­žės 3 d. vi­sas pa­ne­gi­ri­kas. Iš­brauk­čiau pa­sta­bą apie at­vi­res­nę vi­suo­me­nę. Mū­sų Kon­sti­tu­ci­jo­je įra­šy­ta „at­vi­ra vi­suo­me­nė“, o ne at­vi­res­nė. Nė­ra čia jo­kio laips­nia­vi­mo, dau­ge­lio ki­tų da­ly­kų. Pa­ti­kė­ki­te, ko­le­gos, rei­kia re­da­guo­ti ir ši­tą Kon­sti­tu­ci­ją, ši­tą da­tą nu­kreip­ti dėl 220-ųjų me­ti­nių pa­mi­nė­ji­mo. O in­ter­pre­ta­ci­jos, va­ria­ci­jos yra moks­li­nių kon­fe­ren­ci­jų rei­ka­las. Aš, kaip is­to­ri­kas, la­bai ne­vie­na­reikš­miš­kai ver­ti­nu ši­tą do­ku­men­tą…

PIRMININKĖ. Lai­kas!

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). …nes jis iš es­mės ne­at­ne­šė jo­kio re­zul­ta­to. Aust­ro-Veng­ri­ja, Ru­si­ja ir Prū­si­ja pa­si­da­li­jo šiuos du jun­gi­nius ne­pai­sant to, ką ra­šė­me… ši­to­kio žo­džio…

PIRMININKĖ. Ko­le­ga, aš tu­riu jus iš­jung­ti. Da­bar 4 – už ir 4 – prieš. E. Va­rei­kis – už.

E. VAREIKIS (TS-LKDF). Svar­biau­sias mo­men­tas, ko­dėl mums rei­kė­tų pri­im­ti šią re­zo­liu­ci­ją, aš jau sa­kiau, aš ga­liu tik pa­kar­to­ti. To rei­kia mū­sų is­to­ri­jos tei­sin­gam su­vo­ki­mui, ne šiaip sau po­li­ti­zuo­ti, kaip sa­kė po­nas Vy­te­nis, bet tei­sin­gam su­vo­ki­mui. Vi­si do­ku­men­tai, vi­si mū­sų is­to­ri­niai fak­tai ra­šo, kad Lie­tu­vos Di­džio­ji Ku­ni­gaikš­tys­tė bu­vo vals­ty­bė, ly­gia­ver­tė Len­ki­jos Ka­ra­lys­tei, ta­čiau da­bar čia kai kas ban­do aiš­kin­ti, kad ši­taip ne­bu­vo. Jei­gu pa­skai­ty­tu­mė­te Kon­sti­tu­ci­ją iš tik­rų­jų, o ne so­vie­ti­nius va­do­vė­lius apie tą Kon­sti­tu­ci­ją, pa­ma­ty­tu­mė­te, kad ir Lie­tu­vos var­das yra mi­ni­mas, ir Len­ki­jos var­das yra mi­ni­mas. Ir Len­ki­jos var­das mi­ni­mas ne dau­giau kar­tų kaip Lie­tu­vos. Yra mi­ni­mos dvi ly­gia­ver­tės tau­tos, ku­rios tuo me­tu… „tau­tos“ ir „vals­ty­bės“ są­vo­ka bu­vo tru­pu­tį ki­to­kia ne­gu šiuo me­tu. Vy­te­nis čia yra tei­sus, bet rei­kia pa­sa­ky­ti, kad uk­rai­nie­čiai ir tie Smo­lens­ko ru­sai bu­vo mū­sų ru­sai ir sa­ve lai­kė lie­tu­viais, ir tai bu­vo ta va­di­na­mo­ji Lie­tu­vos tau­ta. Tai­gi tą is­to­ri­ją mums rei­kia pa­si­im­ti. Mums, o ne ati­duo­ti ją ki­toms vals­ty­bėms, nes šian­dien Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės is­to­ri­ją jau la­bai sa­vi­na­si ir Bal­ta­ru­si­ja, ją iš da­lies sa­vi­na­si ir Ru­si­ja, ir Len­ki­ja. Tai­gi to­kių re­zo­liu­ci­jų pri­ėmi­mas leis­tų mums pa­sa­ky­ti, kad tai, kas yra Lie­tu­va, yra Lie­tu­va, tai, kas bu­vo pra­ei­ty Lie­tu­va, taip pat bu­vo Lie­tu­va. Ačiū.

PIRMININKĖ. L. Di­nius – prieš.

L. DINIUS (LSF). Dė­kui, Pir­mi­nin­ke. Na, ko­le­gos, iš tik­rų­jų do­ku­men­tas yra svar­bus, su­ke­lian­tis dau­gy­bę emo­ci­jų ir dau­gy­bę klau­si­mų. Ta­čiau bū­ki­me, kaip liau­dis sa­ko, bied­ni, bet są­ži­nin­gi. Kaip pa­sa­kė ger­bia­mo­ji ko­le­gė Vi­li­ja, gal­būt dėl vie­na­die­nių po­li­ti­nių in­te­re­sų ne­ver­tė­tų kaip nors už­merk­ti akis prieš aki­vaiz­džius da­ly­kus, nes mes ne­ga­li­me me­luo­ti bent jau pa­tys sau. Re­zo­liu­ci­jo­je aiš­kiai pa­ra­šy­ta ir to­kių da­ly­kų, be ko­rek­ci­jų pri­im­ti tie­siog ne­ga­li­ma, nes tai yra ne­tie­sa. Ge­gu­žės 3 d. prieš 200 me­tų bu­vo kal­ba­ma apie vie­ną ka­ralys­tę, ben­drą iž­dą, ben­drą ka­riuo­me­nę, ir teig­ti, kad Ge­gu­žės trečiosios Kon­sti­tu­ci­ja ir Abie­jų Tau­­tų tar­pu­sa­vio įža­das at­vė­rė nau­ją Lie­tu­vos vals­ty­bin­gu­mo sam­pra­tą, na, yra ma­žų ma­žiau­sia ne­tie­sa. To­dėl aš siū­lau la­bai ra­miai, be ypa­tin­gų emo­ci­jų ne­pri­tar­ti to­kiam pro­jek­tui, o jį tai­sy­ti. Ačiū.

PIRMININKĖ. P. Aušt­re­vi­čius – už.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Mie­lie­ji ko­le­gos, po­li­tiš­kai ne­su­pran­ta­ma ir is­to­riš­kai ne­tei­sin­ga bū­tų at­si­sa­ky­ti pa­mi­nė­ti pir­mo­sios ra­šy­ti­nės Eu­ro­pos Kon­sti­tu­ci­jos 220 m. pa­mi­nė­ji­mą Sei­mo re­zo­liu­ci­jos ar pa­reiš­ki­mo for­ma. Tau­ta ne­ga­li ša­lin­tis sa­vo is­to­ri­jos, kad ir ko­kia ji bū­tų, ar vie­niems pa­tin­ka jos pa­sek­mės, ar ne­pa­tin­ka. Gal­būt V. P. An­driu­kai­čio iš­dės­ty­tos pa­sta­bos yra tei­sin­gos, gal­būt bū­tų pras­min­ga kai ku­riuos re­dak­ci­nius pa­tai­sy­mus pa­da­ry­ti. Aš ma­nau, dėl to do­ku­men­tas tap­tų tei­sin­ges­nis ir tu­ri­nys aiš­kes­nis. Ta­čiau jei­gu kil­tų pa­si­rin­ki­mas, ar pri­im­ti, ar ne­pri­im­ti šios re­zo­liu­ci­jos, aš ma­nau, ko­le­gos, mes vis dėl­to tu­ri­me pri­im­ti ir pa­gal­vo­ti, kuo už­pil­dy­ti tu­ri­nį pa­mi­nint to­kį svar­bų įvy­kį. Juo la­biau kad ne kiek­vie­na… ne vi­sos tau­tos drį­so tuo me­tu Eu­ro­po­je pa­sa­ky­ti tai, kas bu­vo pa­dary­ta šia Kon­sti­tu­ci­ja, pa­čios vals­ty­bės li­ki­mas, ben­­dras li­ki­mas, bu­vo tuo ir nu­spręs­tas. Per­ne­lyg drą­siai, per­ne­lyg at­vi­rai ir per­ne­lyg pa­žan­giai no­rė­ta kon­struo­ti šios vals­ty­bės at­ei­tį, daug kam nepa­ti­ko. Tu­rė­ki­me drą­sos pri­im­ti šią re­zo­liu­ci­ją, gal ji­nai ga­lė­tų bū­ti ir aiš­kes­nė, tei­sin­ges­nė, bet aš esu už.

PIRMININKĖ. R. Sme­to­na – prieš.

R. SMETONA (TTF). Ačiū. Na, čia ko­le­gė kvie­tė ne­su­reikš­min­ti šio do­ku­men­to, ma­tyt, už­si­mer­kus, už­si­ki­šus au­sis už jį bal­suo­ti, nes taip rei­kia, taip rei­kia dėl mi­nė­tų įvai­rių prie­žas­čių. Mes, ko­le­gos, bal­suo­si­me ne dėl Ge­gu­žės trečiosios Kon­sti­tu­ci­jos ar Abie­jų Tau­tų tar­pu­sa­vio įža­do, mes bal­suo­si­me už kon­kre­tų tei­sės ak­to teks­tą, ku­rį mes tu­ri­me prieš akis. Ir ne už ko­kią nors re­zo­liu­ci­ją, kaip bu­vo kal­ba­ma, o už pa­teik­tą kon­kre­tų teks­tą. O teks­tas toks: „Ge­gu­žės trečiosios Kon­sti­tu­ci­ja ir Abie­jų Tau­tų tar­pu­sa­vio įža­das at­vė­rė nau­ją Lie­tu­vos ir Len­ki­jos vals­ty­bių is­to­ri­nę per­spek­ty­vą, Len­ki­jos Ka­ra­lys­tė ir Lie­tu­vos Di­džio­ji Ku­ni­gaikš­tys­tė ta­po dviem ly­gia­ver­tė­mis po­li­ti­nė­mis part­ne­rė­mis.“ Kaip re­a­li­za­vo­si Kon­sti­tu­ci­jos idė­jos ir nuo­sta­tos to­je is­to­ri­nė­je per­spek­ty­vo­je, vi­si ži­no­me. Kad Lenkijos Ka­ra­lys­tė ir LDK ta­po dviem ly­gia­ver­tėm po­li­ti­nėm part­ne­rėm, na, tur­būt, di­džiau­si en­tu­zias­tai, vis dėl­to su­tik­si­te, kad tai me­las, įra­šy­tas į šį re­zo­liu­ci­jos teks­tą, ga­na at­vi­ras, sa­ky­čiau, įžū­lo­kas me­las. Ly­gia­ver­tė­mis part­ne­rė­mis jos ne­ta­po ir ne­ga­lė­jo tap­ti, nes pa­ti Kon­sti­tu­ci­ja ne­su­tei­kė tam tei­si­nių prie­lai­dų, tas teks­tas, ku­ris bu­vo ir iki šiol ten yra. Tai­gi toks teks­tas, ku­ris siū­lo­mas re­zo­liu­ci­jo­je, ga­lė­jo, ma­nau, at­si­ras­ti ne­bent spe­cia­liai pro­vo­kuo­jant pa­si­prie­ši­ni­mą šiai re­zo­liu­ci­jai, pro­vo­kuo­jant bal­sa­vi­mą prieš. Ki­taip aš pa­tei­sin­ti ne­ga­lė­čiau bent jau šios pa­strai­pos at­si­ra­di­mo. To­dėl tam me­lui, ar­ba ne­tie­sai, pri­tar­ti ne­ga­liu.

PIRMININKĖ. Lai­kas!

R. SMETONA (TTF). Kvie­čiu ko­le­gas taip pat ne­pri­tar­ti, o ge­riau­sia iš­ei­tis bū­tų, ži­no­ma, re­zo­liu­ci­ją re­da­guo­ti.

PIRMININKĖ. S. Pe­če­liū­nas – už.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mie­lie­ji ko­le­gos, čia bu­vo daug da­ly­kų pa­sa­ky­ta, bet bu­vo gir­di­ma ne vis­kas, kas bu­vo sa­ko­ma, dėl to ga­lė­čiau tik ap­gai­les­tau­ti. Aiš­ku, ga­li­me teks­tą to­bu­lin­ti, dar ati­dė­ti iki ket­vir­ta­die­nio, kai ką Vy­te­nis sa­kė vi­sai pri­im­ti­no. Aš ir­gi no­rė­čiau pa­sa­ky­ti vie­ną ko­rek­tū­rą, ku­rią bū­tų ga­li­ma su au­to­rių su­ti­ki­mu ir jums pri­ta­rus pa­da­ry­ti, vi­so teks­to per daug ne­tai­sant, jei­gu toks spren­di­mas bū­tų pri­im­tas. Jei­gu bū­tų pri­im­ta re­da­guo­ti, tai ta­da, aiš­ku, sa­vai­me su­pran­ta­ma, ir sa­vo pa­tai­sė­lę siū­ly­čiau. Tai su­si­ję su pa­čiu do­ku­men­to pa­va­di­ni­mu ir su tų žo­džių jun­gi­niu teks­te.

Mie­lie­ji ko­le­gos, Abie­jų Tau­tų tar­pu­sa­vio įža­das nė­ra at­ski­ras do­ku­men­tas, jis yra Ge­gu­žės trečiosios Kon­sti­tu­ci­jos su­dė­ti­nė da­lis, to­dėl rei­kė­tų ra­šy­ti ne žmo­gus ir mau­dy­mo­si kos­tiu­mas, o žmo­gus su mau­dy­mo­si kos­tiu­mu. Tai­gi siū­lau ra­šy­ti: dėl Ge­gu­žės trečiosios Kon­sti­tu­ci­jos su Abie­jų Tau­tų tar­pu­sa­vio įža­du 220 me­ti­nių, ir teks­te ir­gi tai pa­tai­sy­ti. Tai­gi tai nė­ra vien re­dak­ci­nis pa­tai­sy­mas, na, aš jį siū­lau kaip re­dak­ci­nį, kad re­dak­to­riai su­tvar­ky­tų, bet kar­tu ir es­mės su­pra­ti­mas. Daug me­tų bu­vo no­rė­ta šiuos du do­ku­men­tus vie­ną nuo ki­to at­skir­ti. Len­ki­jos pu­sė net­gi tą įža­dą lyg ir ig­no­ruo­da­vo, jį kaip ir už­mirš­da­vo, tai bent jau mes jo ne­už­mirš­ki­me ir su­sie­ki­me į vien­ti­są do­ku­men­tą. Ir su tuo do­ku­men­tu ta­da jau tik­rai Kon­sti­tu­ci­ja yra dvie­jų ly­gia­ver­čių tau­tų. Ar iki ga­lo taip, kaip mes no­rė­tu­me, ar ne, tai jau ki­tas klau­si­mas, bet ly­gia­ver­tės dvi tau­tos su­si­jun­gė ir vie­niems me­tams vals­ty­bės iš­skai­dy­mą ati­dė­jo. Jei­gu pri­im­tu­mė­te šį ma­no pa­siū­ly­mą, jei­gu pri­im­tų Sei­mas, kad be re­da­ga­vi­mo žo­de­lį „ir“ keis­tu­me į žo­de­lį „su“, bū­čiau la­bai dė­kin­gas, jei­gu ap­si­sprę­si­te re­da­guo­ti, tai ta­da re­da­ga­vi­mo me­tu pra­šy­čiau šią pa­sta­bą ir­gi įver­tin­ti. Ačiū.

PIRMININKĖ. V. P. An­driu­kai­tis – prieš.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke ir ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ger­bia­ma­sis Ema­nu­e­li, ger­bia­mie­ji vi­si ki­ti ko­le­gos, na, tu­rė­ki­te klau­są tru­pu­tį. Vi­siš­kai aiš­ku, kad mes ga­lė­tu­me pa­siek­ti do­ku­men­tą to­kį, už ku­rį bū­tų bal­suo­ja­ma su di­džiau­siu pa­lan­ku­mu. Aiš­ku, kad čia yra bro­ko, ku­ris pli­ka… Man, kaip is­to­ri­kui, pli­ka aki­mi ma­to­mos klai­dos, ku­rias čia rei­kia tai­sy­ti. Ko­le­gos, ku­rie at­krei­pė dė­me­sį, ko­kie ver­ti­ni­mai yra, ma­no nuo­mo­nė vi­siš­kai aiš­ki: pa­da­ry­ki­me ben­­drą dar­bo gru­pę ir su­re­da­guo­ki­me teks­tą, ku­ris bū­tų pri­im­ti­nas ir ku­ris kal­bė­tų iš­ties apie tai, ko mes no­ri­me. Bet įsi­klau­sy­ki­me nuo­šir­džiai, da­bar kvie­čiu kiek­vie­ną, ku­ris no­rė­tų čia agi­tuo­ti, kad be pa­tai­sų pri­im­tu­me, ne­da­ry­ki­me ši­to. Pa­da­ry­ki­me pau­zę, su­da­ry­ki­me dar­bo gru­pę, su­re­da­guo­ki­me, pa­ma­ty­si­me, gau­si­me daug di­des­nį pri­ta­ri­mą čia, Sei­mo sa­lė­je. Gau­si­me tai, ko mums rei­kia, daug di­des­nį sig­na­lą, ne­gu tai, dėl ko čia vie­ni ki­tus agi­tuo­ja­te. To­dėl aš tik­rai ra­gi­nu ne­pri­im­ti be pa­tai­sų jo­kiu bū­du, iš­ties rei­kia tai­sy­ti ir stip­riai pa­dir­bė­ti, kad iš­ei­tų ge­ra re­zo­liu­ci­ja ir ge­ras teks­tas.

PIRMININKĖ. A. Anu­šaus­kas – už.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji is­to­ri­kai, tai iš tik­rų­jų pro­fe­si­ja, ku­ri rei­ka­lau­ja dar­bo, tuo tar­pu mes, aš ma­nau, da­bar esa­me po­li­ti­kai, re­zo­liu­ci­ja is­to­ri­jos tik­rai ne­pa­keis. Tai iš­ties po­li­ti­nis žings­nis, aš ma­nau, mes tu­ri­me žiū­rė­ti į Lie­tu­vos is­to­ri­ją at­vi­rai, nu­si­ė­mę ma­to­mu­mą ri­bo­jan­čius tam­sius aki­nius. Kai kal­ba­me apie re­li­gi­nes lais­ves, tai ne­no­ri­me pa­ma­ty­ti, kad Lie­tu­vos Di­džio­jo­je Ku­ni­gaikš­tys­tė­je tai bu­vo re­a­li­zuo­ta su­tei­kiant tas tei­ses sta­čia­ti­kių ti­kė­ji­mo žmo­nėms, net iš val­dan­čių­jų sluoks­nio. Lie­tu­va tuo­met ir da­bar tik­rai nė­ra ta­pa­tūs dy­džiai, pi­lie­tiš­ku­mo su­vo­ki­mas tuo­met ir da­bar taip pat nė­ra ly­gin­ti­ni. Bet tai ir­gi mū­sų is­to­ri­jos da­lis ir iš tik­rų­jų svar­bu, ar mes pri­ima­me tuos is­to­ri­nius įvy­kius, ku­rie vy­ko prieš 220 m., kaip eu­ro­pi­nę reikš­mę tu­rė­ju­sius įvy­kius, ar­ba ne, ar kaip mū­sų is­to­ri­jos da­lį, ar­ba ne. Tik­rai ne­siū­lau nie­ko ati­dė­ti, nes po me­tų prie­ši­nin­kai ga­lės švęs­ti 220 m. Tor­go­vi­cos kon­fe­de­ra­ci­jos, ku­ri bu­vo pa­grįs­ta ge­rais no­rais, bet vis­kas bai­gė­si tuo, kad 1792 m. bir­že­lio 14 d. Ru­si­jos ka­riuo­me­nė už­ėmė Vil­nių ir at­kū­rė bu­vu­sią tvar­ką. Iš tik­rų­jų tai mū­sų is­to­ri­jos da­lis, ku­rios mes ne­at­me­ta­me, nuo to ne­nu­si­ša­li­na­me, pa­brė­žia­me Kon­sti­tu­ci­jos pa­žan­gu­mą, ir tai pa­brė­žia­me sa­vo po­li­ti­niu žings­niu.

PIRMININKĖ. B. Bra­daus­kas – prieš.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dė­ko­ju, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke. Iš vi­sų kal­bų ma­ty­ti, kad teks­tą, jei­gu mes jį nu­sprę­si­me pri­im­ti, bū­ti­na re­da­guo­ti. Jis ne­ga­li lik­ti toks, koks da­bar, ką pri­pa­žįs­ta net­gi ir tei­kian­čio­ji pu­sė.

Bet aš no­rė­čiau pa­sa­ky­ti ki­tą da­ly­ką. Jei­gu mes ne­mo­ka­me kul­tū­rin­gai pri­im­ti to­kių re­zo­liu­ci­jų, tai ne­tei­ki­me jų iš vi­so. Jau prieš tai rei­kė­jo su­da­ry­ti re­dak­ci­nę gru­pę, (…) aiš­kiai pa­lie­čia dvie­jų tau­tų san­ty­kius, tai jie pa­ašt­rė­ja, tai dar kaž­kaip. Čia, šio­je sa­lė­je, pri­si­min­ti Po­nia­tow­skio ir Je­ka­te­ri­nos ap­si­ka­bi­ni­mus, pri­si­min­ti Że­li­gow­skį ir vi­sa ki­ta, kam to rei­kia? Ar mes čia sa­vo iš­pru­si­mą no­ri­me pa­ro­dy­ti, ar dar kaž­ką? Ir kam rei­kia bū­ti­nai kel­ti tuos klau­si­mus, ku­rie vėl kaž­ko­kias aist­ras kurs­to.

To­dėl, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ma­nau, bū­ti­na re­da­guo­ti ši­tą teks­tą la­bai ne­si­ple­čiant ir ne­pa­lie­čiant skau­džių sty­gų. Ga­li­me tik­rai pri­im­ti tą do­ku­men­tą, bet jį re­da­guo­ki­me taip, kaip Vy­te­nis siū­lė. La­bai ge­ri pa­siū­ly­mai bu­vo. Dė­ko­ju.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, da­bar ir ap­si­sprę­si­te. Kas už tai, kad ši re­zo­liu­ci­ja bū­tų pri­im­ta be pa­tai­sų, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 104: už – 40, prieš – 11, su­si­lai­kė 53. Tai­gi re­zo­liu­ci­ja ne­pri­im­ta be pa­tai­sų. Da­bar mes bal­suo­ja­me al­ter­na­ty­viai. Dė­me­sio! Kas ma­no­te, kad rei­kia re­da­guo­ti re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tą, bal­suo­ja­te už, o kas už tai, kad rei­kia at­mes­ti re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tą, bal­suo­ja­te prieš. Bal­suo­jam.

Bal­sa­vo 104: už – 97, prieš – 7. Tai­gi re­zo­liu­ci­ja re­da­guo­ja­ma.

Dė­me­sio! Krei­piuo­si į E. Zin­ge­rį. Da­bar pa­gal 185 straips­nį, jei­gu nu­tar­ta re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tą re­da­guo­ti, Sei­mas nu­sta­to jo svars­ty­mo da­tą ir lai­ką ir su­da­ro re­dak­ci­nę ko­mi­si­ją. Aš siū­lau, kad svars­ty­mas bū­tų ket­vir­ta­die­nį. Da­bar re­dak­ci­nė ko­mi­si­ja, vėl­gi pa­gal Sta­tu­tą, ne­ga­li bū­ti di­des­nė kaip de­vy­ni Sei­mo na­riai. Tai­gi, jei­gu tam pri­ta­riam, aš no­riu pa­pra­šy­ti ini­cia­to­riaus E. Zin­ge­rio iki šian­die­nos po­sė­džio pa­bai­gos su­da­ry­ti re­dak­ci­nę ko­mi­si­ją, ku­rią mes vie­šai pa­skelb­si­me čia ple­na­ri­nio po­sė­džio me­tu, ir re­da­guo­ti re­zo­liu­ci­ją iki ket­vir­ta­die­nio ry­ti­nio ple­na­ri­nio po­sė­džio. Ta­da mes ga­lė­si­me įtrauk­ti į dar­bo­tvarkę. Ar pri­ta­ria­te vi­si? Dė­ko­ju. Ačiū.

 

11.57 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl mies­tų (ra­jo­nų) apy­lin­kių teis­mų re­or­ga­ni­za­vi­mo ir teis­mo pa­va­di­ni­mo kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIP-1391, Mies­tų (ra­jo­nų) apy­lin­kių teis­mų re­or­ga­ni­za­vi­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-1392, Apy­lin­kių teis­mų įstei­gi­mo įsta­ty­mo 1 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-1393, Įsta­ty­mo „Dėl Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo, Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo, apy­gar­dų teis­mų įstei­gi­mo, apy­gar­dų ir apy­lin­kių teis­mų veik­los te­ri­to­ri­jų nu­sta­ty­mo bei Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pro­ku­ra­tū­ros re­for­ma­vi­mo“ 7 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-1394, Teis­mų įsta­ty­mo 126 straips­nio pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-1395, Na­cio­na­li­nės teis­mų ad­mi­nist­ra­ci­jos įsta­ty­mo 2 straips­nio pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-1396 (pa­tei­ki­mas)

 

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš no­riu pa­dė­ko­ti Re­mi­gi­jui Ši­ma­šiui, ku­ris gelbs­ti mū­sų dar­bo­tvarkę. Nors jam rei­kė­jo po pie­tų, bet ji­sai at­vy­ko. Aš kvie­čiu tei­sin­gu­mo mi­nist­rą pri­sta­ty­ti dar­bo­tvarkės 2-4a, 2-4b, 2-4c, 2-4d, 2-4e, 2-4f klau­si­mus. Ne­ži­nau, ar juos ga­li­ma kar­tu. Ma­nau, mi­nist­ras pats at­sa­kys.

R. ŠIMAŠIUS. Pa­gei­dau­čiau vi­sus kar­tu pri­sta­ty­ti, nes tai vie­nas pa­ke­tas. Pra­džio­je svei­ki­nu vi­sus su šven­tė­mis.

Iš tik­rų­jų vi­si ži­no­me, kad teis­muo­se ne­trūks­ta pro­ble­mų, su­si­ju­sių ir su skaid­ru­mu kai ku­riais at­ve­jais, bet di­de­lė pro­ble­ma yra tei­sė­jų di­de­lis krū­vis. Tie tei­sė­jai, ku­rie dir­ba są­ži­nin­gai, de­ja, tik­rai ne­ga­li at­lik­ti dar­bo per 8 val. per die­ną, dir­ba di­džiu­lius virš­va­lan­džius ir krū­viai yra di­džiu­liai.

Yra du bū­dai, kaip tą spręs­ti. Vie­nas – ben­dros teis­mų krū­vio naš­tos ma­ži­ni­mas. Aš tik­rai esu dė­kin­gas Sei­mui, kad pri­ėmė ir nuo sau­sio 1 d. įsi­ga­lio­jo ad­mi­nist­ra­ci­nio nu­ro­dy­mo ins­ti­tu­tas, tos ka­te­go­ri­jos by­lų apie 15 % krū­vis su­ma­žė­jo jau šian­dien, bet ki­tos prie­mo­nės yra su­si­ju­sios su krū­vio to­ly­giu iš­dės­ty­mu, nes teis­mai yra ap­krau­ti ne­vie­no­dai, kai ku­rie jų ap­skri­tai gal­būt nė­ra ap­krau­ti tiek, kiek tu­rė­tų bū­ti ap­krau­ti.

Čia svars­to­me ne­ma­žai prie­mo­nių, jų bent ke­tu­rio­li­ka esu su­si­ra­šęs. Dis­ku­tuo­ja­me su tei­sė­jais, su ki­tais dis­ku­tuo­ja­me. Ką šian­dien tei­kiu, tai yra vie­nos iš prie­mo­nių toks, sa­ky­kim, ma­žes­ny­sis va­rian­tas. Tu­riu iš kar­to ke­pu­rę nu­kel­ti prieš J. Sa­ba­taus­ką, ku­ris kaž­ka­da va­do­va­vo dar­bo gru­pei dėl teis­mų jun­gi­mo ir bu­vo pa­ren­gęs di­des­nio, nuo­sek­laus jun­gi­mo pro­jek­tą. Ma­no su­pra­ti­mu, mes ir­gi prie to tu­rė­tu­me pri­ei­ti ir su­grįž­ti. Ką čia tei­kiu, yra mi­ni­ma­lus jun­gi­mas. Tai yra jun­gi­mas tų teis­mų, ku­rie yra ar­ba po vie­nu sto­gu, ar­ba yra nu­ei­na­mu at­stu­mu vie­nas nuo ki­to, t. y. ne dau­giau kaip pu­sės ki­lo­met­ro at­stu­mu. Kal­ba­ma apie Vil­niaus tris apy­lin­kės teis­mus, Kau­no mies­to ir Kau­no ra­jo­no apy­lin­kės teis­mus, taip pat Šiau­lių ra­jo­no ir mies­to apy­lin­kių teis­mų jun­gi­mą.

Yra du tiks­lai, t. y. su­jung­ti tuos teis­mus į vie­ną ir iš to gau­ti eko­no­mi­nį ir or­ga­ni­za­ci­nį efek­tą, taip pat yra pa­teik­tas siū­ly­mas su­da­ry­ti ga­li­my­bę cen­tra­li­zuo­ti teis­mų bu­hal­te­ri­ją. Šian­dien, no­riu pa­brėž­ti, teis­muo­se dir­ba, nors, tie­są sa­kant, duo­me­nys yra ke­lių mė­ne­sių se­nu­mo, 87 fi­nan­si­nin­kai. Pa­gal Teis­mų ad­mi­nist­ra­ci­jos pir­mi­nius skai­čia­vi­mus, tą ga­lė­tų at­lik­ti iki 10 fi­nan­si­nin­kų. Da­bar bi­jau, kad jie gal­būt ne taip op­ti­mis­tiš­kai į tą da­ly­ką žiū­rė­tų, bet iš prin­ci­po ga­li­ma su­tau­py­ti ne­ma­žai eta­tų, ku­riuos ga­li­ma pa­nau­do­ti tei­sin­gu­mui vyk­dy­ti tie­sio­giai.

Pa­bai­go­je no­riu pa­sa­ky­ti. Ka­dan­gi pro­jek­tas pa­teik­tas prieš pus­an­trų me­tų ir per tą lai­ką ati­tin­ka­mai ne­ga­lė­jom jo ko­re­guo­ti ir tai­sy­ti, iš tie­sų yra kai ku­rių da­ly­kų, dėl ku­rių, ma­nau, bus la­bai pras­min­gų dis­ku­si­jų Sei­me, ir pats esu pa­si­ren­gęs pa­teik­ti ko­rek­ci­jų. Vi­sų pir­ma at­krei­piu dė­me­sį, kad dėl Vil­niaus mies­to teis­mų da­bar teks­te kal­ba­ma apie pri­jun­gi­mą, tuo tar­pu, ko ge­ro, bū­tų lo­giš­ka kal­bė­ti apie teis­mų su­jun­gi­mą, o ne pri­jun­gi­mą. Taip pat kal­ba­ma, ki­lo nuo to lai­ko idė­jų apie tai, kad Nau­jo­sios Vil­nios ket­vir­tą­jį apy­lin­kės teis­mą ir­gi rei­kė­tų su­jung­ti. Tik at­krei­piu dė­me­sį, kad prieš be­veik dve­jus me­tus pa­lai­ky­mo ne­bu­vo. Da­bar ir iš tei­sė­jų ben­druo­me­nės vis daž­niau gir­džiu, kad rei­kė­tų, ir tik­rai tam vi­są lai­ką pri­ta­riau ir da­bar pri­tar­čiau.

Taip pat no­riu pa­brėž­ti, kad iš nau­jo ki­lo dis­ku­si­jų apie… kom­pe­ten­ci­jas per­da­li­nus tarp apy­gar­dų ad­mi­nist­ra­ci­nių teis­mų ir ben­dro­sios kom­pe­ten­ci­jos teis­mų, esant ne­to­ly­giam apy­gar­dų ad­mi­nist­ra­ci­nių teis­mų ap­kro­vi­mui gal­būt ver­tė­tų su­jung­ti apy­gar­dų ad­mi­nist­ra­ci­nius teis­mus į vie­ną.

Iš tie­sų, jei­gu dėl to bū­tų pa­lan­ki nuo­mo­nė, aš ma­nau, kad Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­te ga­lė­tu­me pa­dis­ku­tuo­ti, ir jei­gu tam bū­tų pri­tar­ta, manau, bū­tų ga­li­ma pil­dy­ti šį įsta­ty­mą ir šiuo su­jun­gi­mu.

Pa­bai­go­je no­riu pa­brėž­ti, kad nei šiuo jun­gi­mu, nei kal­bant apie di­des­nį jun­gi­mą, prie­šin­gai kar­tais pa­pli­tu­sioms spe­ku­lia­ci­joms, ne­kal­ba­ma apie teis­mų pri­ei­na­mu­mo ma­ži­ni­mą, t. y. nė vie­na vie­ta, nei vie­na, no­riu pa­brėž­ti, vie­ta, kur šian­dien yra teis­mas, ne­lik­tų be teis­mo. Net­gi drįs­tu pa­sa­ky­ti at­virkš­čiai: pri­ėmus to­kią tvar­ką, kai teis­mų sky­riai bū­tų visa­ver­tės funk­cio­nuo­jan­čios struk­tū­ros, ga­lė­tų bū­ti kal­ba­ma apie nau­jų sky­rių ati­da­ry­mą, jei­gu yra to po­rei­kis. Šian­dien to­kių ga­li­my­bių net ne­ga­li bū­ti iš prin­ci­po dėl to, kad ir mi­ni­ma­lus tei­sė­jų skai­čius, ir vi­sa ad­mi­nist­ra­ci­ja to ne­lei­džia. Tai­gi iš tik­rų­jų pri­ei­na­mu­mo ma­žin­ti ne­si­ruo­šia­ma, bet tai su­da­ro ga­li­my­bes di­din­ti teis­mo pri­ei­na­mu­mą ir ar­tu­mą. La­bai kvie­čiu pa­lai­ky­ti vi­sus įsta­ty­mų pro­jek­tus ir tik­rai ti­kiuo­si, kad po dis­ku­si­jų ga­lė­si­me tu­rė­ti vie­ną nuo­mo­nę dėl jų. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, jū­sų no­ri pa­klaus­ti še­šio­li­ka Sei­mo na­rių. Ka­dan­gi yra pa­teik­ti iš kar­to še­ši pro­jek­tai, tai aš siū­lau dėl vi­sų ir leis­ti pa­klaus­ti. Pir­mas klau­sia E. Jo­ny­la.

E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, be abe­jo, tik­rai ne­ga­li­me ne­su­tik­ti su jū­sų ar­gu­men­tais, ku­rie tik­rai rei­ka­lin­gi, ir teis­mai lau­kia šios per­tvar­kos. Ta­čiau žmo­nės lau­kia gi­les­nės per­tvar­kos, to­dėl, su­tvar­kius fi­nan­sus, ūki­nius rei­ka­lus, no­rė­tų­si tik­rai gi­les­nės re­for­mos. Jūs kal­bė­jo­te apie tai, kad ši­tas įsta­ty­mas pa­reng­tas prieš dve­jus me­tus, ir per tuos dve­jus me­tus kaž­kaip ne­gir­dė­ti, o gal aš klys­tu, di­des­nių per­tvar­kų teis­muo­se. Gal jūs ga­lė­tu­mė­te pa­sa­ky­ti ką nors tei­gia­mo? Ačiū.

R. ŠIMAŠIUS. Ačiū. Iš tie­sų ma­nau, kad krū­vio per­stum­dy­mas yra tik da­lies pro­ble­mų, tas jun­gi­mas – da­lies pro­ble­mų spren­di­mas. Tik­rai la­bai lau­kiu, tai sa­kiau ir pra­ei­tą pa­va­sa­rį, bet šį pa­va­sa­rį, ma­nau, re­a­lu, kad jūs ga­liau­siai pri­im­si­te po il­gų dis­ku­si­jų ir pa­to­bu­li­ni­mų Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­są, pa­gal ku­rį pa­grei­tės pro­ce­sas bū­tent ci­vi­linė­se by­lo­se, o tai ir su­da­ro di­dži­ą­ją krū­vio da­lį, kad bus pri­im­tas Hi­po­te­kos re­for­mos pa­ke­tas, pa­gal ku­rį, šiurkš­čiai ta­riant, ke­lio­li­ka tei­sė­jų pa­pil­dy­tų gin­čų spren­di­mais už­si­i­man­čių tei­sė­jų ra­tą. Tai bū­tų ge­ras da­ly­kas. Ne­trūks­ta idė­jų ir ki­to­se sri­ty­se, bet vėl­gi… Apie ad­mi­nist­ra­ci­nes by­las jau mi­nė­jau. Ma­nau, kad tai, kas ga­lio­ja nuo sau­sio 1 d., kai žmo­nės ga­li, jei­gu ne­gin­či­ja bau­dos, su­si­mo­kė­ti pu­sę mi­ni­ma­lios bau­dos, iš tik­rų­jų vi­siems da­vė vie­na­reikš­miš­kai tei­gia­mą efek­tą, ir žmo­nėms, ir pa­rei­gū­nams, ir teis­mams, nes teis­muo­se imant tas by­las, net tu­rint ome­ny tam tik­rus iš­krai­py­mus, dėl ko by­lų iš pra­ėju­sių me­tų per­si­kė­lė, jau ir taip 15 % by­lų yra su­ma­žė­ję. Su­ma­žė­jo ne dėl to, kad bū­tų už­re­gist­ruo­ta ma­žiau ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų, at­virkš­čiai, ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų yra už­re­gist­ruo­ta dau­giau ir bū­tent to ad­mi­nist­ra­ci­nio nu­ro­dy­mo bū­du dau­giau iš­spren­džia­ma. Aš ma­nau, ke­li tie žings­niai ma­ži­nant ben­drą krū­vį, plius vi­si or­ga­ni­za­ci­niai da­ly­kai tik­rai duo­tų žmo­nėms pa­jus­ti ma­to­mą efek­tą, tai yra ne ke­lių pro­cen­tų, bet jau de­šim­ti­mis pro­cen­tų krū­vis ma­žė­tų, ati­tin­ka­mai ir ei­lės trum­pė­tų.

PIRMININKĖ. Mi­nist­re, aš no­riu tie­siog pa­sa­ky­ti, kad at­sa­ky­ti – dvi mi­nu­tės, klaus­ti – mi­nu­tė. Klau­sia K. Dauk­šys. Nė­ra. J. Juo­za­pai­tis.

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, jūs įsta­ty­me ra­šo­te, kad pa­grin­di­nis tiks­las yra lė­šų pa­nau­do­ji­mas ir efek­ty­vu­mas, ir ma­žin­ti tei­sė­jams dar­bo krū­vį, o pi­lie­čiams ko­kia nau­da? Pri­ei­na­mu­mas?

R. ŠIMAŠIUS. Pi­lie­čiams nau­da yra ta, kad kai by­la pa­ski­ria­ma yra tei­sė­jui ir tei­sė­jas jau iš ry­to į dar­bą at­ei­na iš­var­vė­ju­siom akim, nes va­ka­re il­gai ry­mo­jo prie do­ku­men­to, tai tik­rai ti­kė­tis to­kio tei­sin­gu­mo, ku­ris yra re­kla­muo­ja­mas ame­ri­kie­tiš­kuo­se fil­muo­se, kai tei­sė­jas oriai kauk­ši plak­tu­ku ir vi­siems au­to­ma­tiš­kai su­ke­lia pa­si­ti­kė­ji­mą, tik­rai to ti­kė­tis yra sun­ku. To­dėl iš tie­sų no­rint, kad tei­sin­gu­mas vyk­tų taip, kaip mes vi­si tai įsi­vaiz­duo­ja­me ir to no­ri­me, tai tei­sė­jai, aš ne­pa­bijo­siu to žo­džio, tu­ri dirb­ti leng­viau. Ir tik­rų­jų re­a­lis­tiš­ka pa­da­ry­ti, kad tei­sė­jai dirb­tų leng­viau, o re­zul­ta­to pa­da­ry­tų dau­giau ir ge­riau. Čia yra su tuo su­si­ję, per tą re­sur­sų tau­py­mą ga­liau­siai mes ga­li­me ir ki­toms reik­mėms, bū­tent teis­mams pa­skir­ti lė­šų.

PIRMININKĖ. Klau­sia S. Bu­ce­vi­čius.

S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, sa­ky­ki­te, ar bū­tent šiais įsta­ty­mų pa­kei­ti­mais, ką jūs da­bar tei­kė­te, dau­ge­lio įsta­ty­mų, ar ne­bū­tų ga­li­ma dar­bo krū­vį teis­muo­se pa­skirs­ty­ti vien jū­sų įsa­ky­mu, ka­dan­gi jūs ma­to­te, su teis­mų pir­mi­nin­kais dis­ku­tuo­ja­te. Ar bū­tent rei­kia to­kio ke­lio, ku­rį jūs šian­dien esa­te pa­si­rin­kęs?

Ir an­tra da­lis to­kia trum­pa, ką ir ko­le­ga J. Juo­za­pai­tis klau­sė, apie fi­nan­sus. Sa­ky­ki­te, vie­naip ar ki­taip ta re­for­ma pa­lies, nes šian­dien, jei­gu mes kei­si­me pa­va­di­ni­mus ir t. t., ir t. t… Kiek rei­kės fi­nan­sų ir kiek mes su­tau­py­si­me po to il­ga­lai­kė­je per­spek­ty­vo­je pi­ni­gi­nių lė­šų?

R. ŠIMAŠIUS. Aš dar dėl pa­ties po­rei­kio bū­tent pri­im­ti ši­tuos pa­kei­ti­mus, nuo ant­ros da­lies pra­dė­siu. Šian­dien yra toks tam tik­ras su­tri­ki­mas, ypač Vil­niaus mies­te, kai at­ei­na in­te­re­san­tas į teis­mą, kur trys teis­mai yra po vie­nu sto­gu, kaž­ka­da jie bu­vo at­ski­rai, bet da­bar po vie­nu sto­gu, tai vien tas trum­pas se­kun­di­nis orien­ta­ci­jos pra­ra­di­mas, kur čia da­bar tas lan­ge­lis bū­tent to teis­mo, į ku­rį aš tu­riu kreip­tis… Tai yra ele­men­ta­riai ne­pa­to­gu ir tas krū­vis, vi­si Vil­niaus teis­mai yra ap­krau­ti, gal čia net ma­žiau­siai bū­tų spren­džia­ma, bet vis dėl­to or­ga­ni­za­ci­nės prie­mo­nės iš tik­rų­jų yra ga­li­mos ir la­bai svar­bios.

O pir­ma da­lis, ką jūs klau­sė­te, tai iš tie­sų bū­tų tam tik­ra pras­mė. Mū­sų kai­my­nai skan­di­na­vai dau­ge­liu at­ve­jų tu­ri pa­na­šią sis­te­mą, mū­sų Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas dau­giau kaip prieš de­šimt­me­tį yra kon­sta­ta­vęs, kad tai ne­su­de­ri­na­ma su Kon­sti­tu­ci­ja, to­kia tvar­ka, ir kaž­ka­da Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jo­je bu­vo Teis­mų de­par­ta­men­tas kaip vi­di­nės struk­tū­ros da­lis, jis iš­kel­tas į Na­cio­na­li­nę teis­mų ad­mi­nist­ra­ci­ją. Tas ne­pri­klau­so­mu­mo ga­ran­tas yra įtvir­tin­tas ir Kon­sti­tu­ci­jo­je, ir Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo ly­giu įtvir­tin­ta. Čia, ma­nau, ma­nev­ro lais­vės tu­ri­me ma­žiau, ne­gu no­rė­tu­me.

PIRMININKĖ. Klau­sia R. A. Ru­čys.

R. A. RUČYS (TTF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, ko­kius tei­gia­mus re­zul­ta­tus duos re­or­ga­ni­za­ci­ja, ar pa­ge­rės teis­mų dar­bas? Ir kiek maž­daug, gal jūs tu­ri­te pa­skai­čia­vęs, vals­ty­bė su­tau­pys lė­šų per re­or­ga­ni­za­ci­ją?

R. ŠIMAŠIUS. Su­tau­py­mas bus apie 2 mln., vien iš fi­nan­si­nin­kų apie 1 mln. Aiš­ku, tik­rai ne­no­riu sa­ky­ti pre­ci­ziš­ko tiks­lu­mo, bet dar kar­tą no­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad ne­pa­to­gu­mas žmo­nėms dėl šian­die­ni­nių da­ly­kų yra la­bai ma­to­mas. Ir dar kar­tą no­riu pa­brėž­ti, kad tai nė­ra vie­nin­te­lis spren­di­mas, ku­ris stai­ga ap­vers teis­mų dar­bą ir pa­da­rys jį vie­na­reikš­miš­kai tin­ka­mą ir tei­gia­mą. Ma­no su­pra­ti­mu, rei­kė­tų iš tik­rų­jų kal­bė­ti ir apie di­des­nį jun­gi­mą. Aš ti­kiuo­si, kad ga­lė­si­me prie to pri­ei­ti. Su Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ku esa­me ap­ta­rę, kad šian­dien gal­būt ir ne­pa­jė­gūs esa­me dėl dar­bo krū­vio, aš tu­riu ome­ny ir Sei­mą, tą di­des­nį spren­di­mą pa­teik­ti, bet ma­nau, kad tą rei­kia da­ry­ti ir jūs vi­siš­kai šia pras­me esa­te tei­sus. Ger­bia­ma­sis Žie­me­li, pra­šom už­duo­ti klau­si­mą.

PIRMININKĖ. Klau­sia A. Dumb­ra­va.

A. DUMBRAVA (TTF). Dė­ko­ju. Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, te­ko kal­bė­tis su tei­sė­jais, pro­vin­ci­jų tei­sė­jais dėl tos re­for­mos, jie ne­su­ža­vė­ti šia re­for­ma. Di­de­lis su­si­rū­pi­ni­mas yra dėl to, dėl bu­hal­te­ri­jos pa­nai­ki­ni­mo ir per­ėji­mas į cen­tra­li­zuo­tą bu­hal­te­ri­ją. Da­bar, kiek bu­vau in­for­muo­tas, eu­ro­pi­nės pro­gra­mos yra die­gia­mos, daug dar­bo, bu­hal­te­riai sė­di tie­siog nak­ti­mis, tas pro­gra­mas die­gia ir dir­ba pa­gal jas. Ar ne­bus su­maiš­ties ap­skri­tai teis­mų si­s­te­mo­je, bu­hal­te­ri­jo­je? Ačiū.

R. ŠIMAŠIUS. Iš tie­sų kiek­vie­na per­tvar­ka, na­tū­ra­lu, kad ji­nai ir yra per­tvar­ka, o tai yra leng­va su­maiš­tis. Bal­dus per­stum­dant na­muo­se ir tai ky­la leng­va su­maiš­tis. Na­tū­ra­lu, kad tik­rai ne­ga­liu ga­ran­tuo­ti, kad kaž­kas kaž­kur ne­pa­tirs ne­sklan­du­mų vie­ną die­ną ar dvi, ar dar kaž­ką. Bet iš prin­ci­po, no­rint pa­siek­ti di­des­nį efek­ty­vu­mą, tai yra spren­di­mai, ku­riuos rei­kia da­ry­ti, ku­riems esa­me pri­bren­dę. Aš dar kar­tą no­riu pa­brėž­ti, kad Na­cio­na­li­nė teis­mų ad­mi­nist­ra­ci­ja, kai pa­skai­čia­vo op­timis­ti­nį va­rian­tą dėl jun­gi­mo, ma­no, kad da­bar dau­giau rei­kė­tų bu­hal­te­rių, gal­būt ir vie­to­se, bet iš prin­ci­po tai nė­ra įsta­ty­mo pro­jek­tas, ku­rio pri­ėmi­mas au­to­ma­tiš­kai reikš­tų bu­hal­te­ri­jos or­ga­ni­za­vi­mo sis­te­mos kei­ti­mą. Tai yra pro­jek­tas, ku­ris su­da­ro tam są­ly­gas, t. y. jis lei­džia Na­cio­na­li­nei teis­mų ad­mi­nist­ra­ci­jai at­lik­ti ši­tas funk­ci­jas, ir tuo me­tu, kai teis­muo­se bus pri­im­ta, jei­gu tai pa­si­tei­si­na, tai ir bus pa­da­ry­ta, kaip yra pa­da­ry­ta ir ki­tais at­ve­jais, tar­kim, cen­tra­li­zuo­jant kai ku­riuos pir­ki­mus. Na­cio­na­li­nė teis­mų ad­mi­nist­ra­ci­ja da­ro ir, ma­no ži­nio­mis, iš es­mės tai pa­si­tei­si­na. Bet ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, kad be ma­žiau­sios su­maiš­ties ele­men­tų, bet pa­si­tei­si­na.

PIRMININKĖ. V. Žie­me­lis.

V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū. Mi­nist­re, ar­gu­men­tų jūs vi­siš­kai ne­tu­ri­te teik­da­mas šį pro­jek­tą. Aki­vaiz­du, jo­kių mi­li­jo­nų jūs ne­su­tau­py­si­te, vie­toj pir­mi­nin­ko bus pa­va­duo­to­jas, di­des­nio teis­mo gal dar pa­va­duo­to­jo bus di­des­nis at­ly­gi­ni­mas ne­gu pa­ties pir­mi­nin­ko. Tai­gi apie su­tau­py­mą ne­kal­bė­ki­te. Kad pra­ran­da­te, tai tik­rai. Nau­ji blan­kai, žmo­nėms pai­nia­va, da­bar vi­si ži­no, kur ei­ti. Ne­sa­ky­ki­te, nė­ra jo­kių pro­ble­mų. Ko­dėl jūs pa­ė­mė­te vie­ną mies­tą, iš­trau­kė­te iš kon­teks­to? Jei­gu jūs pa­teik­tu­mė­te re­for­mą, kaip su­tvar­ky­ti, su­vie­no­din­ti teis­mų, pro­ku­ra­tū­ros, iki­teis­mi­nių ins­ti­tu­ci­jų stru­k­tū­ras, ta­da – taip. Jūs šian­dien pa­ima­te tik ma­žą ga­ba­liu­ką ir ban­do­te kaž­ką pa­da­ry­ti, o vi­sų pir­ma su­ke­lia­te dar di­des­nę pai­nia­vą. Kur pro­ku­ro­rai tu­rės siųs­ti by­las? Struk­tū­ra ne to­kia kaip Vil­niaus bus. Kur Vil­niaus ra­jo­nas? Kau­ne pri­jun­gė… Tar­ki­me, pri­jun­gia­te Vil­niaus ra­jo­ną. Ką da­ry­si­me su… Lie­ka dar vie­nas teis­mas – Nau­jo­sios Vil­nios teis­mas. Jūs su­ke­lia­te dar di­des­nę pai­nia­vą. Kam tą da­ro­te? Mi­nist­re, apie jus ge­riau gal­vo­jau.

R. ŠIMAŠIUS. Ger­bia­ma­sis Vid­man­tai, ka­dan­gi jūs tei­gia­te, kad aš ar­gu­men­tų ne­tu­riu, tai ne­si­steng­siu pla­čiai at­sa­ky­ti, nes ži­nau, kad jūs jau tu­ri­te vi­sus ar­gu­men­tus prieš ši­tą pro­jek­tą. Aš tik la­bai ti­kiuo­si, kad po kiek lai­ko, kai mes svars­ty­si­me vi­sa­pu­siš­ko teis­mų jun­gi­mo pro­jek­tą, ti­kiuo­si jū­sų di­des­nio pa­lai­ky­mo, o šian­dien tik ti­kė­ki­te ar­ba ne. Bet ga­liu pa­sa­ky­ti, kad ir prieš pus­an­trų me­tų, ir da­bar ap­svars­tė­me tuos vi­sus da­ly­kus ir su po­li­ci­ja, ir su pro­ku­ra­tū­ra. Tik­rai pro­ku­ro­rai ži­nos, kur vež­ti nu­si­kal­tė­lį, ir jo­kių pro­ble­mų dėl to ne­kils. Vie­nin­te­lis da­ly­kas, ku­ris ta­da bu­vo ke­lia­mas ir dėl ko, aš sa­kiau, ta­da bu­vo at­si­sa­ky­ta, ir pro­jek­te šian­dien to nė­ra, yra ketvirtojo Vil­niaus apy­lin­kės teis­mo, tai yra Nau­jo­sios Vil­nios… Šian­dien pro­jek­te to nė­ra bū­tent dėl ši­tų pro­ble­mų kė­li­mo. Ma­no su­pra­ti­mu, per tą lai­ką pa­aiš­kė­jo, kad di­de­lė da­lis tų ke­lia­mų pro­ble­mų yra iš­spren­džia­ma, to­dėl bū­siu pir­mas, ku­ris pa­si­sa­kys už tai, kad šis teis­mas taip pat bū­tų jun­gia­mas prie Vil­niaus mies­to apy­lin­kės teis­mo.

PIRMININKĖ. Klau­sia B. Pau­ža. Ruo­šia­si J. Sa­ba­taus­kas.

B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, jūs pats tei­gė­te, kad, su­ma­ži­nus bu­hal­te­ri­jas ir t. t., su­jun­gus, bus ga­li­ma su­tau­py­ti kaž­kiek mi­li­jo­nų. Be abe­jo, aš ti­kiu ju­mis, gal­būt ir bus jie su­tau­py­ti, ta­čiau kaip jūs ge­rin­si­te teis­mų pri­ei­na­mu­mą? Tai ką – ta­da iš tų pi­ni­gų pa­di­din­si­te tei­sė­jų skai­čių ar kaip ki­taip bus? Pra­šom pa­sa­ky­ti.

R. ŠIMAŠIUS. Kal­bė­da­mas apie tei­sė­jų skai­čių no­riu pa­brėž­ti, kad ma­žes­niuo­se teis­muo­se ypač ne toks yra tei­sė­jų ir tei­sė­jų pa­dė­jė­jų ba­lan­sas kaip di­des­niuo­se, di­des­nį krū­vį tu­rin­čiuo­se, nes di­des­niuo­se teis­muo­se dau­ge­liu at­ve­jų bu­vo pil­do­mas ne tei­sė­jų skai­čius, bet at­si­ra­do dau­giau pa­dė­jė­jų. Iš tie­sų ki­tų teis­mo dar­buo­to­jų krū­vis ir­gi yra di­džiu­lis, ir tai ne­reiš­kia, kad rei­kės bū­ti­nai pil­dy­ti tei­sė­jais ati­tin­ka­muo­se teis­muo­se, bet bus ga­li­ma ir ki­tais eta­tais, be to, di­des­nis lanks­tu­mas iš tik­rų­jų yra leng­viau įma­no­mas, kai kal­ba­ma ne apie tei­sė­jus, ku­rių sky­ri­mo tvar­ka yra kon­sti­tu­ci­nė, bet apie ki­tus teis­mo dar­buo­to­jus. Tik­rai no­riu pa­brėž­ti, kad ne­nu­ma­to­ma, kad tie pi­ni­gai ko­kiu nors bū­du bus pa­ima­mi iš teis­mų sis­te­mos. Šian­dien si­tu­a­ci­ja teis­muo­se yra ne ta. Si­tu­a­ci­ja yra ta, kad rei­kia su­ma­žin­ti teis­muo­se ei­les, o jos kai ku­riuo­se yra ne­do­va­no­ti­nai di­de­lės.

PIRMININKĖ. Klau­sia J. Sa­ba­taus­kas. Ruo­šia­si R. Že­mai­tai­tis.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, iš tie­sų pro­jek­tai pa­teik­ti kur kas anks­čiau, bet, ki­ta ver­tus, jūs šian­dien jau pri­pa­ži­no­te, kad si­tu­a­ci­ja ar ap­lin­ky­bės šian­dien dik­tuo­ja gal­būt ki­tus spren­di­mus. Šiuo at­ve­ju aš net­gi sa­ky­čiau taip: pa­si­gen­du kon­cep­tu­a­laus po­žiū­rio. O ko­dėl da­bar jun­gia­me, jei­gu jun­gia­me, 1, 2, 3 ir tai ne su­jun­gi­mo bū­du, o pri­jun­gi­mo bū­du? Ko­dėl ne­jun­gia­me Klai­pė­dos mies­to ir ra­jo­no, o jun­gia­me Kau­no mies­to ir ra­jo­no? Įver­ti­nus ki­tus da­ly­kus, kad su­si­da­ro di­džiu­liai ko­lek­ty­vai, pa­vyz­džiui, su­jun­gus 1, 2, 3 Vil­niaus teis­mus, dau­giau kaip 500 dar­buo­to­jų, kar­tu tei­sė­jų ir dar­buo­to­jų, ir su­si­da­ro, sa­ky­čiau, net or­ga­ni­za­ci­nių pro­ble­mų, pa­vyz­džiui, su­si­rin­ki­mo su­or­ga­ni­za­vi­mas, kas­me­ti­nis dar­buo­to­jų ver­ti­ni­mas ir pa­na­šiai. Fak­tiš­kai aš pa­gei­dau­čiau ir ma­ny­čiau, kad bū­tų tei­sin­ga ne­da­ry­ti to­kių ad hoc spren­di­mų: šian­dien su­jun­gia­me šiuos du spren­dimus…

PIRMININKĖ. Ko­le­ga, lai­kas!

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš ga­liu pa­klaus­ti ke­lis klau­si­mus, nes yra še­ši pro­jek­tai. Tai aš ir už­duo­du ke­lis klau­si­mus iš kar­to.

Mes ten ma­ty­tu­me, ko­kia ei­na­me kryp­ti­mi. Dėl su­jun­gi­mo ar ne­su­jun­gi­mo, teis­mų op­ti­mi­za­vi­mo, dėl va­dy­bos pro­ble­mų, nes, pa­vyz­džiui, šian­dien mes tu­ri­me di­džiau­sius teis­mus. Kau­no apy­lin­kės teis­mas ir taip yra la­bai di­de­lis.

PIRMININKĖ. Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, aš jus nu­trauk­siu.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). To­dėl pro­ble­mos yra di­de­lės. Kaip jūs ma­to­te at­sa­ky­mą?

R. ŠIMAŠIUS. Iš tie­sų, ger­bia­ma­sis Ju­liau, tik­rai pri­tar­da­mas, kad jū­sų rū­pes­čiai yra pa­grįs­ti, aš vis dėl­to no­riu pa­sa­ky­ti, kad šis pro­jek­tas nė­ra ne­sis­te­mi­nis, koks nors ad hoc, iš­šo­kęs iš ne­ži­nia kur, at­si­tik­ti­nis jun­gi­mas. Ir pri­sta­ty­da­mas sa­kiau, kad yra jun­gia­mi ar­ba teis­mai, ku­rie šian­dien yra po vie­nu sto­gu, ar­ba teis­mai, ku­rie yra, šiurkš­čiai ta­riant, gal­būt ir per­dė­da­mas pa­sa­ky­siu, ki­to­je gat­vės pu­sė­je. Net įsi­vaiz­da­vus pa­tį blo­giau­sią va­rian­tą, ko po­nas V. Žie­me­lis klau­sė ar­ba kas nors ki­tas pa­sa­ky­tų, žmo­gus pa­si­klys­ta, yra ne ten po­li­ci­jos nu­ve­ža­mas koks nors as­muo ar dar kas, jis ga­li nu­ei­ti į ki­tą gat­vės pu­sę ar­chy­vus tvar­ky­da­mas ir pa­si­im­ti. Prin­ci­pas ši­tas bu­vo vie­nin­te­lis. Vi­si ki­ti klau­si­mai iš tik­rų­jų yra la­bai ak­tu­a­lūs. Mes esa­me net pa­ren­gę tam tik­rus pra­di­nius pro­jek­tus, bet po pa­sta­bų tu­rė­tu­me iš tik­rų­jų dar ne­ma­žai dar­bo įdė­ti dėl ben­dro sis­te­mi­nio jun­gi­mo, ką ir jūs pats esa­te pra­dė­ję da­ry­ti. Tą ir tu­rė­tu­me pra­tęs­ti.

Dėl di­de­lių ko­lek­ty­vų. Vėl­gi Kau­no teis­mai bu­vo ka­dai­se su­jung­ti. Ko­lek­ty­vas yra di­džiau­sias, tai yra di­džiau­sias teis­mas, ir aki­vaiz­du, kad ne ben­dras ko­lek­ty­vo di­du­mas, bet vi­daus or­ga­ni­za­ci­nės prie­mo­nės lei­džia ar­ba čia sėk­min­gai tvar­ky­tis, ar­ba ne. Aš siū­ly­čiau vis dėl­to pa­lai­ky­ti šį pro­jek­tą. Jis nė­ra ne­sis­te­mi­nis, tai tie­siog yra pir­mas žings­nis link ki­tų spren­di­mų.

PIRMININKĖ. Klau­sia R. Že­mai­tai­tis. Ruo­šia­si A. Sy­sas.

R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, ger­bia­mo­ji po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, iš tik­rų­jų svei­ki­nu jus su šiuo pro­jek­tu ir ačiū jums, kad ga­lų ga­le at­ėjo į Sei­mą. Tik vie­na pa­sta­ba: gai­la, kad ne vi­sa kon­cep­ci­ja, ku­rią mes 2005–2006 m., su­da­ry­tą iš tei­sė­jų, kū­rė­me ir da­rė­me. Iš tik­rų­jų ji tu­rė­tų ap­im­ti pla­tes­nę re­for­mą, pla­tes­nius su­jun­gi­mus, ge­rus ir tei­gia­mus po­stū­mius teis­muo­se. Man ki­lo vie­nas klau­si­mas dėl Vil­niaus 1, 2 ir 3 apy­lin­kės teis­mų, nes ten te­ko dirb­ti. Kaip jūs įsi­vaiz­duo­ja­te su­vie­no­din­ti vi­sus pa­rei­gi­nius at­ly­gi­ni­mus, nes kiek­vie­na­me teis­me da­bar yra skir­tin­gos pa­rei­gi­nės ka­te­go­ri­jos, ir ki­tas da­ly­kas, ar tu­ri­te vi­zi­ją, kiek pirmajam teis­me bus pa­va­duo­to­jų? Aš įsi­vaiz­duo­ju, kad tu­rė­tų bū­ti maž­daug 4 pa­va­duo­to­jai, nes 500 dar­buo­to­jų ad­mi­nist­ruo­ti bus ga­na sun­ku. Ir kaip bus su kanc­le­rio pa­rei­gy­be? Ar vis dėl­to teis­mo pir­mi­nin­ką mes pa­lik­si­me kaip ad­mi­nist­ra­to­rių, kaip da­bar yra, ar vi­są tą naš­tą per­duo­si­me teis­mo kanc­le­riui? Ta idė­ja, ta kon­cep­ci­ja, ku­ri bu­vo ku­ria­ma prieš pen­ke­rius me­tus.

R. ŠIMAŠIUS. Ger­bia­ma­sis Re­mi­gi­jau, dė­kui už klau­si­mą. Aki­vaiz­du, kad apie šį teis­mą dau­giau ži­no­te iš prak­ti­kos ne­gu aš, nes aš ten ne­dir­bau ir te­ko tik ne­daž­nai lan­ky­tis. Iš tie­sų, kal­bant apie kanc­le­rį, net ne­abe­jo­ju, kad bū­tent toks su­jun­gi­mas la­biau lei­džia kanc­le­riui ati­duo­ti tas funk­ci­jas, kad jis tu­rė­tų ką veik­ti, už­si­im­ti kanc­le­riui de­ran­čiomis pa­rei­gomis. Tai reiš­kia, kad tei­sė­jai ga­lė­tų dau­giau dirb­ti nor­ma­laus tei­sė­jo dar­bą. Be jo­kios abe­jo­nės, įvai­rių, ir ne tik jūsų iš­kel­tų, bet ir dau­giau klau­si­mų iš­kils – ir dėl tei­sė­jų, ir dėl ki­tų pa­rei­gi­nių at­ly­gi­ni­mų su­vie­no­di­ni­mo. Dėl to tik­rai ne­ga­liu pa­ža­dė­ti, kaip ger­bia­ma­sis A. Dumb­ra­va klau­sė, kad vis­kas vyks be men­kiau­sių su­tri­ki­mų. Na­tū­ra­lu, kiek­vie­na re­for­ma rei­ka­lau­ja tam tik­rų su­si­de­ri­ni­mų ir tų spren­di­mų pa­ieš­kų dar bus. Aš ne į vi­sus klau­si­mus, ypač dėl ka­te­go­ri­jų, ga­liu šian­dien at­sa­ky­ti, bet no­rint ap­skri­tai pri­ei­ti prie to, kas ati­tik­tų lū­kes­čius, rei­kia pra­dė­ti. At­si­pra­šau, kad ne į vi­sus klau­si­mus ga­lė­jau at­sa­ky­ti, bet ma­nau, kad ra­si­me tuos spren­dimus.

PIRMININKĖ. Klau­sia A. Sy­sas. Ruo­šia­si V. M. Čig­rie­jie­nė.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, įdė­miai klau­siau ir su­pra­tau nau­jo jun­gi­mo prin­ci­pą. Du fak­to­riai: pir­mas – pi­ni­gai, jau ši­tas bu­vo ir per ki­tus jun­gi­mus, ant­ras – tai vie­no pa­sta­to ar­ba gat­vės prin­ci­pas. Čia kaž­kas nau­ja. Svei­ki­nu. Ma­nau, kad taip tu­rė­tų pa­si­elg­ti ir ki­tos mi­nis­te­ri­jos, įsi­klau­siu­sios į jū­sų siū­ly­mą. Aš la­bai abe­jo­ju, kad šis gat­vės ar pa­sta­to prin­ci­po yra pats ge­riau­sias, to­dėl, ger­bia­ma­sis mi­nist­re, ma­no klau­si­mas: tei­sė­jai teis­muo­se, tos by­los strin­ga, rei­kia il­gai lauk­ti vien to­dėl, kad, pats pa­sa­kė­te, tei­sė­jai ap­krau­ti dar­bu ir dau­ge­lis tei­sė­jų net ne­tu­ri pa­dė­jė­jų, nors, ma­no nuo­mo­ne, kai ku­rie tei­sė­jai tu­rė­tų tu­rė­ti po du, gal net po tris pa­dė­jė­jus, ta­da tos by­los grei­čiau suk­tų­si ir bū­tų kur kas grei­čiau pri­ima­mi spren­di­mai. Kas da­ro­ma šio­je sri­ty­je, kad tei­sė­jas tu­rė­tų ko­man­dą, ku­ri pa­dė­tų reng­tis tom by­lom, o ne pats na­muo­se, kaip jūs sa­ko­te, var­vin­ti akis ir ta­da at­ei­ti į ki­tą by­lą su iš­var­vė­ju­sio­mis? La­bai ačiū.

R. ŠIMAŠIUS. Dėl tei­sė­jų pa­dė­jė­jų at­sa­ky­siu. Tie­sa, dėl to pa­ties prin­ci­po. Ma­lo­nu, kad su­pra­to­te, bet ma­nau, kad yra ir dau­giau mo­ty­vų. O dėl tei­sė­jų pa­dė­jė­jų tai yra ir fi­lo­so­fi­nių tam tik­rų da­ly­kų, ir ben­drai sis­te­mi­nių. Tar­ki­me, Vo­kie­ti­jo­je tei­sė­jų pa­dė­jė­jai ga­li at­lik­ti ir dau­giau pro­ce­si­nių veiks­mų sa­va­ran­kiš­kai. Mes su ger­bia­muo­ju Kon­stan­tu Ra­me­liu ir­gi kal­bė­jo­me apie tai, kad gal­būt at­eis lai­kas ir tu­rė­tu­me pra­dė­ti dis­ku­tuo­ti apie pa­dė­jė­jo sta­tu­so įtei­si­ni­mą kaip pa­dė­jė­jo, nes šian­dien jis yra teis­mo dar­buo­to­jas, tik tiek. Klau­si­mas, ką pa­da­rė­me. Tai iš tik­rų­jų nuo šių me­tų sau­sio 1 d. Lie­tu­vos mas­tu pra­dė­jo dirb­ti 50 nau­jų tei­sė­jų pa­dė­jė­jų. Aš su­pran­tu, kad Lie­tu­vos mas­tu tai ne­daug, bet vis dėl­to tai yra šis tas. Kal­bant apie jų pa­si­skirs­ty­mą, tai yra vie­nas iš bū­dų su­ba­lan­suo­ti krū­vius, nes ten, kur krū­viai tei­sė­jams yra di­džiau­si, ten tu­ri bent po vie­ną pa­dė­jė­ją, ten, kur krū­viai ma­žes­ni, ten dviem tei­sė­jams yra vie­nas pa­dė­jė­jas. Be jo­kios abe­jo­nės, nor­ma­li sis­te­ma tu­rė­tų bū­ti to­kia, kaip jūs sa­ko­te. Aš kvie­čiu pa­lai­ky­ti pir­mą žings­nį ar­ba vie­ną iš pir­mų­jų žings­nių link tos sis­te­mos.

PIRMININKĖ. Klau­sia V. M. Čig­rie­jie­nė, ruo­šia­si R. Kup­čins­kas.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, jūs pro­jek­tu siū­lo­te nu­sta­ty­ti teis­mų re­or­ga­ni­za­vi­mo bū­dus ir są­ly­gas. Man at­ro­do, jūs tu­ri­te daug pa­vyz­džių, kad ten, kur yra su­jun­gia­ma, pri­jun­gia­ma, at­jun­gia­ma, tos re­for­mos ne­vei­kia, kol nė­ra ra­di­ka­laus spren­di­mo. Ar jums ne­at­ro­do, kad kai su­ar­do­mas ko­man­di­nis prin­ci­pas, kai spe­cia­lis­tai ne­pa­grįs­tai va­do­vau­ja, ne tie, ku­rie tu­ri kom­pe­ten­ci­ją, su­griau­na­ma vi­sa sis­te­ma, ir žmo­nėms pa­blo­gės teis­mų pri­ei­na­mu­mas, tei­sė­jų dar­bas taip pat. Ar jums ne­at­ro­do?

R. ŠIMAŠIUS. Jūs esa­te vi­siš­kai tei­si. Ga­li­me pa­sa­ky­ti, kad ar su­jung­ti, ar at­jung­ti teis­mai, jei­gu blo­gi žmo­nės va­do­vau­ja, tai vis tiek bus ne­kas. Tik­rai tai nė­ra vie­nin­te­lė prie­mo­nė, ku­ri au­to­ma­tiš­kai ką nors pa­dės iš­spręs­ti, bet, su­jun­giant teis­mus, ma­nau, pir­mi­nin­kų klau­si­mas bus spren­džia­mas la­bai at­sa­kin­gai, ir bus ne tik or­ga­ni­za­ci­nės prie­mo­nės, bet ir as­me­nys, ku­rie yra pa­si­ruo­šę sa­vo dar­bą la­bai kva­li­fi­kuo­tai ir at­sa­kin­gai vyk­dy­ti. Ma­nau, kad vė­les­nės prie­mo­nės iš tik­rų­jų pa­pil­dys tą pro­jek­tą, nuo­sek­liai jį pra­tęs, ir ma­nau, kad nuo­sek­liai ju­dė­si­me link ge­res­nio tei­sin­gu­mo. Bet jūs vi­siš­kai tei­si. Ačiū.

PIRMININKĖ. Klau­sia R. Kup­čins­kas, ruo­šia­si P. Gra­žu­lis.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, iš pra­džių aš no­rė­čiau vie­ną pa­siū­ly­mą… Vis dėl­to, svars­tant šį klau­si­mą dėl teis­mų re­or­ga­ni­za­vi­mo, rei­kė­tų, kad Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tas ir­gi ši­tuos da­ly­kus svars­ty­tų. Vi­sų pir­ma, kad mū­sų vals­ty­bės pi­lie­tis bū­tų už­tik­rin­tas, kad tu­ri tei­sę, kon­sti­tu­ci­nę tei­sę, į ob­jek­ty­vų, ne­ša­liš­ką, ne­pri­klau­so­mą teis­mą. Ar tai pa­dės ge­rin­ti teis­mų ko­ky­bę, tu­rė­tų pa­aiš­kė­ti vis dėl­to svars­tant ir ko­mi­te­tuo­se, taip pat ir Žmo­gaus tei­sių gy­ni­mo. Dar vie­nas da­ly­kas. Vis dėl­to ta re­for­ma, fak­tiš­kai su­jun­giant, at­jun­giant ir pa­na­šiai, aš pa­si­sa­ky­čiau už tą vis dėl­to es­mi­nę re­for­mą, kad bū­tų ren­ka­mi tei­sė­jai, bū­tų vi­suo­me­nės at­sto­vai teis­muo­se, jau ne­kal­bant gal­būt ir apie ypa­tin­go pro­ku­ro­ro (aiš­ku, šia­me kon­teks­te nė­ra svars­to­ma) ins­ti­tu­ci­jos įstei­gi­mą. Ačiū.

R. ŠIMAŠIUS. Ačiū už klau­si­mą ir ko­men­ta­rą. Dėl ki­tų klau­si­mų, vi­suo­me­nės įtrau­ki­mo. Kai Vy­riau­sy­bė pa­tei­kė iš­va­dą dėl Kon­sti­tu­ci­jos pa­tai­sos… kaip tik įsi­pa­rei­go­ja­ma ge­gu­žės vi­du­ry­je pa­teik­ti tam tik­rus de­ta­les­nius pa­mąs­ty­mus dėl to, kaip tas mo­de­lis ga­lė­tų at­ro­dy­ti. Aiš­ku, tai tik­rai bus ne dis­ku­si­jos pa­bai­ga, bet grei­čiau to­kios da­ly­ki­nės dis­ku­si­jos, pro­ce­dū­ros pra­džia. Tik­rai ma­nau, kad tą rei­kės svars­ty­ti. Dar kar­tą no­riu pa­brėž­ti, jog su­vo­kiu, kad šis spren­di­mas nė­ra ra­di­ka­lus, vis­ką ap­ver­čian­tis ir pa­sta­tan­tis ant ko­jų. Tai yra vie­nas ki­tas pro­cen­tė­lis to, kas tu­ri bū­ti pa­da­ry­ta. Tik­rai at­krei­piu dė­me­sį, kad Sei­me yra pri­imi­nė­ja­ma, svars­to­ma, ir la­bai kvie­čiu pa­lai­ky­ti Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­są ir Ci­vi­li­nį ko­dek­są, ku­rie krū­vio pro­ble­mas spręs­tų daug la­biau. Bet kar­tu or­ga­ni­za­ci­ne pras­me šis spren­di­mas yra vie­nas iš pir­mų­jų žings­ne­lių, ku­ris leis da­ry­ti ki­tus. To­dėl su­pras­da­mas, kad tai nė­ra ste­buk­lin­ga laz­de­lė, ku­ria čia pa­mo­juo­sim ir vis­kas iš­si­spręs, kvie­čiu pa­lai­ky­ti tą pir­mą­jį žings­ne­lį. Jis ne­pri­eš­ta­rau­ja nė vie­nai iš jū­sų pa­sa­ky­tų min­čių, kad ir kaip pa­si­baig­tų dis­ku­si­jos.

PIRMININKĖ. Klau­sia P. Gra­žu­lis, ruo­šia­si V. V. Mar­ge­vi­čie­nė.

P. GRAŽULIS (TTF). Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, aš no­rė­čiau R. Kup­čins­ko klau­si­mą dar pa­tiks­lin­ti. Mes da­ro­me kaž­ko­kias kos­me­ti­nes pa­tai­sas, kur ne­aiš­ku, ar bus efek­ty­ves­nis val­dy­mas, ar ne­bus efek­ty­ves­nio val­dy­mo. Bet ar nuo to pa­ge­rės teis­mų ko­ky­bė? Jūs tik pi­ni­gus skai­čiuo­ja­te. Sei­mo na­riai, pen­kis kar­tus su­rin­kę pa­ra­šus, krei­pė­si, kad iš es­mės bū­tų re­for­ma, kad teis­mų dar­be ga­lė­tų da­ly­vau­ti vi­suo­me­nė kaip ir vi­so­je Eu­ro­po­je. Ko­dėl jūs ši­ta lin­kme ne­ju­da­te, ko­dėl jūs es­mi­nių per­tvar­kų ne­da­ro­te, to, ko no­ri vi­suo­me­nė? O kaž­ko­kius kos­me­ti­nius teis­mų per­stum­dy­mus į vie­ną pa­sta­tą ar pa­na­šiai… Juk čia nie­ko iš es­mės ne­keis.

R. ŠIMAŠIUS. Ger­bia­ma­sis Pet­rai, ačiū už klau­si­mą. Pri­imu kaip pa­lin­kė­ji­mą. No­riu pa­sa­ky­ti, kad net ir be kos­me­ti­kos pa­sau­lis ge­res­nis ne­bū­tų, rei­ka­lin­ga ir ji, ko ge­ro. Ma­nau, kad tą kos­me­ti­ką, ar­ba pir­mus žings­ne­lius, kar­to­ju, rei­kė­tų vis tiek pa­da­ry­ti. O dėl ki­tų da­ly­kų, no­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad gal­būt kar­tais mes ir per­daug tuos teis­mus tar­kuo­ja­me. Lie­tu­va Eu­ro­pos Są­jun­go­je yra ta vals­ty­bė, ku­rio­je yra be­ne ma­žiau­siai ko­mer­ci­nio ar­bit­ra­žo iš­ly­gų. Tai yra ci­vi­li­niuo­se san­do­riuo­se, kur ir­gi kal­ba­ma apie ko­rup­ci­ją, kad vi­si ko­rum­puo­ti, by­los nu­pirk­tos. Kaž­ko­dėl net­gi ver­slas ne­ina į ar­bit­ra­žą. Klau­si­mas – ko­dėl? Pir­mas at­sa­ky­mas – gal­būt nė­ra taip blo­gai, ant­ras – vis dėl­to ar­bit­ra­žo reg­la­men­ta­vi­mas ir or­ga­ni­za­vi­mas ga­li bū­ti efek­ty­ves­nis. Čia vėl­gi kal­bu jau ne apie kos­me­ti­ką, o apie rim­tes­nius da­ly­kus. Prieš dvi sa­vai­tes Sei­me pa­tei­kiau Ko­mer­ci­nio ar­bit­ra­žo įsta­ty­mo pro­jek­tą, kur yra vi­suo­me­nės įsi­trau­ki­mas ne tik di­des­nis, ten ap­skri­tai vi­suo­me­nė… ren­ka­si ar­bit­rus pa­čios ša­lys. Tai tik­rai yra ir­gi vie­na iš prie­mo­nių. O dėl ta­rė­jų ar pri­sie­ku­sių­jų, ar kas ten bū­tų, dėl or­ga­ni­za­ci­nių prie­mo­nių, spe­cia­lis­tai įtemp­tai dir­ba, ban­dy­si­me pa­teik­ti ko­kias nors de­ta­les gai­res. Kon­sti­tu­ci­jos pa­tai­sa bu­vo tik pa­pras­tas įtei­si­ni­mas ta­rė­jų, o pa­gal ko­kį mo­de­lį, ne­aiš­ku. Tie­są sa­kant, yra to­kių mo­de­lių, kad gal ir Kon­sti­tu­ci­jos keis­ti ne­rei­kė­tų.

PIRMININKĖ. Klau­sia V. V. Mar­ge­vi­čie­nė, ruo­šia­si V. Gap­šys.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dė­ko­ju, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, ži­no­ma, ap­gai­les­tau­ja­me, ir nuo­šir­džiai, kad iš 50 eta­tų, pa­skir­tų teis­mams, taip ir ne­at­ra­do­te ga­li­my­bės 5 psi­cho­lo­gų eta­tams nors apy­gar­do­se. Jūs ži­no­te, kaip yra įstri­gu­sios vai­kų ar­ba su ne­pil­na­me­čiais su­si­ju­sios by­los. O šiaip no­riu pa­sa­ky­ti, kad jūs bu­vo­te pa­tei­kę Me­dia­ci­jos įsta­ty­mą, kad pa­dė­tu­mė­te teis­mams. Ko­dėl įstri­go tas me­dia­ci­jos pro­ce­sas? Ir vai­ko tei­sių tar­ny­bos to la­bai no­ri, ir pui­kiau­siai ga­lė­tų me­dia­to­riai to­kio­se by­lo­se kaip vai­ko gy­ve­na­mo­sios vie­tos nu­sta­ty­mas, tos prie­šiš­tuo­ki­nės by­los… Jūs pa­leng­vin­tu­mė­te teis­mams la­bai daug dar­bų. Ko­dėl tai ne­vyks­ta? Ačiū.

R. ŠIMAŠIUS. Ačiū. Tu­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad Me­dia­ci­jos įsta­ty­mas yra vei­kian­tis. Su­tin­ku, kad jis yra labai toks sim­bo­li­nis, ne tik prak­ti­nę, bet ir sim­bo­li­nę reikš­mę tu­ri. Kal­bant apie prak­ti­nius da­ly­kus, no­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad jau ne kar­tą ma­no mi­nė­tas Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­sas, be ki­tų prie­mo­nių, nu­ma­to net­gi žy­mi­nio mo­kes­čio leng­va­tą ša­lims, jei­gu jos prieš tai ban­dė spręs­ti pro­ble­mą me­dia­ci­jos bū­du. Ma­nau, tai bū­tų vie­nas iš to­kių re­a­lių bū­dų, kaip pa­ska­tin­ti ne­si­kreip­ti į teis­mą, bet pa­tiems su­si­tar­ti, ko iš tik­rų­jų mums Lie­tu­vo­je, ma­nau, la­bai trūks­ta. Ar­ba ei­na­me iki pas­ku­ti­nių­jų nu­ga­lė­ti į teis­mą, ar­ba iš­si­gąs­ta­me to teis­mo ir iš vi­so ne­ina­me. Nors iš tik­rų­jų rei­kė­tų sės­ti prie sta­lo, ir du treč­da­liai pro­ble­mų iš­si­spręs­tų, jei­gu bū­tų tas ge­ra­no­riš­ku­mas.

Dėl psi­cho­lo­gų eta­tų no­rė­čiau trum­pai pa­ko­men­tuo­ti. Iš tie­sų teis­muo­se, skirs­tant eta­tus, psi­cho­lo­gams ne­li­ko. Pri­ori­te­tiš­kai taip su­dė­lio­ta, kad pa­dė­jė­jams. No­riu vis dėl­to at­kreip­ti dė­me­sį į vie­ną da­ly­ką. Ypač kai kal­ba­ma apie ne­pil­na­me­čius ir jų ap­klau­si­mą, tai yra ge­le­ži­nis prin­ci­pas, ku­rio rei­kia lai­ky­tis – kad ne­pil­na­me­tis bū­tų ap­klau­sia­mas vie­ną kar­tą. Kaip ži­no­te. Da­bar dėl to vie­no kar­to. Tu­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad kai ku­rie po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tai tu­ri psi­cho­lo­gų eta­tus ir jie ga­li ap­klaus­ti. Ar psi­cho­lo­gas tu­ri bū­ti teis­me, ar po­li­ci­jo­je, tam tik­ra pras­me yra ant­ra­ei­lis da­ly­kas. Ar ap­skri­tai jo ne­bus – ir­gi vi­saip ga­li bū­ti. Aki­vaiz­du, kad psi­cho­lo­go eta­to kiek­vie­na­me teis­me ne­įsteig­si­me, o psi­cho­lo­gi­nių tar­ny­bų yra vi­so­je Lie­tu­vo­je, ir iš tie­sų ga­li­ma su­da­ry­ti su­tar­tis, ga­li­ma kvies­ti žmo­nes, kad at­ei­tų bū­tent tuo at­ve­ju. Kaip ir su ver­tė­jais – teis­mai dau­ge­liu at­ve­jų ne­tu­ri ver­tė­jų, bet vi­sus do­ku­men­tus iš­si­ver­čia. Pro­ble­mą dėl psi­cho­lo­gų, ma­nau, ga­li­ma iš­spręs­ti. Aš esu įsi­ti­ki­nęs, kad čia dau­giau yra su­vo­ki­mo ir gal­būt or­ga­ni­za­ci­nės prie­mo­nės, o ne­bū­ti­nai eta­tų. Tik­rai kvie­čiu pa­ra­gin­ti tei­sė­jus ir teis­mus ne tik pi­ni­gų pra­šy­ti eta­tams, bet ir no­rė­ti tą pro­ble­mą iki ga­lo iš­spręs­ti.

PIRMININKĖ. Klau­sia V. Gap­šys.

V. GAPŠYS (DPF). Dė­ko­ju, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, pa­lai­kau, nors kar­tais ir pa­va­di­na­mą kos­me­ti­niu, ju­dė­ji­mą į prie­kį. Ma­nau, tai yra tei­sin­gas žings­nis. Bet no­rė­tų­si iš­girs­ti apie tuos da­ly­kus, ką jūs da­bar kal­ba­te, kad bus ir ki­ti žings­niai, ir ­jun­gi­mas eis to­liau. Ko­kie yra lai­ko rė­mai? Nes tai su­si­ję ne tik su teis­mais, tai su­si­ję ir su pro­ku­ra­tū­ros da­ly­kais, su­si­ję su vi­sa tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jų sis­te­ma. Su­pras­da­mas, kad tai rei­kia da­ry­ti, no­riu iš­girs­ti iš jū­sų, ka­da tai yra pla­nuo­ja­ma pa­da­ry­ti?

R. ŠIMAŠIUS. Ge­rai, ačiū už klau­si­mą. Iš tie­sų jau prieš me­tus mes ren­gė­me pro­jek­tus, ir įsta­ty­mo pro­jek­tas bu­vo siun­ti­nė­ja­mas ins­ti­tu­ci­joms – pro­ku­ra­tū­rai, po­li­ci­jai ir ki­tiems. Kaip mi­nė­jau, su­lauk­ta tam tik­rų klau­si­mų, į kai ku­riuos iš tik­rų­jų rei­kė­jo de­ta­les­nių pa­aiš­ki­ni­mų ar teks­to pa­to­bu­li­ni­mo. To­kio­je sta­di­jo­je da­bar ir esa­me už­stri­gę dėl pa­pras­tos prie­žas­ties. Su jū­sų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ku vis su­si­tin­ka­me pa­si­šne­kė­ti gry­nai apie dar­bo de­ri­ni­mą, or­ga­ni­za­vi­mą – jū­sų ko­mi­te­tas yra la­biau­siai ap­krau­tas Sei­me. Pa­tys ži­no­te sa­vo dar­bo krū­vį ir pats ži­nau įsta­ty­mų pro­jek­tus, ku­rie da­bar, pa­va­sa­rio se­si­jos me­tu, yra svars­to­mi. Ne­ma­nau, kad mums rei­kia vėl at­si­dur­ti to­kio­je pa­dė­ty­je, kad mes tei­kia­me pro­jek­tą, ku­ris pra­gu­lės pu­sę ar me­tus ne­ju­di­na­mas tik to­dėl, kad jūs la­bai na­tū­ra­liai da­ro­te ki­tus la­bai svar­bius dar­bus. To­dėl jei­gu ru­dens se­si­jo­je (mes su­si­ta­rę) jū­sų ko­mi­te­te su­ras­tu­me lai­ko, iš tie­sų pa­va­sa­rio se­si­jai bai­gian­tis, va­sa­ros se­zo­no me­tu kaip tik vi­siš­kai ga­lė­tų bū­ti at­lie­ka­mi ir pa­ren­gia­mie­ji, ir de­ri­ni­mo dar­bai Vy­riau­sy­bė­je. Ta­da ru­dens pra­džio­je mes pa­teik­tu­me įsta­ty­mo pro­jek­tą, jei­gu tai jums pa­si­ro­dy­tų pri­im­ti­na, nes šiuo at­ve­ju de­ri­nuo­si prie Sei­mo dar­bo­tvarkės ir dar­bų. Tik­rai esu pa­si­ren­gęs tuos pro­jek­tus pa­baig­ti reng­ti ir pa­teik­ti.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, mi­nist­re. Jūs at­sa­kė­te į vi­sų Sei­mo na­rių klau­si­mus. Dė­kui.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš no­riu jū­sų at­si­klaus­ti. Prieš nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti, yra tik­tai už. Ar tie, ku­rie už­si­ra­šę už, su­tin­ka­te, kad ne­bū­tų su­teik­tas žo­dis? Aš ta­da kvie­čiu bal­suo­ti. Bal­suo­si­me dėl vi­so pa­ke­to. Kas po pa­tei­ki­mo pri­ta­ria­te pro­jek­tams Nr. XIP-1391, Nr. XIP-1392, Nr. XIP-1393, Nr. XIP-1394, Nr. XIP-1395, Nr. XIP-1396, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 85 Sei­mo na­riai: už – 70, prieš – 1, su­si­lai­kė 14. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta.

Da­bar dėl pro­jek­tų Nr. XIP-1391, Nr. XIP-1392, Nr. XIP-1393 ir Nr. XIP-1394 pa­grin­di­nis – Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mi – Au­di­to ir Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tai. Svars­ty­mo da­ta – bir­že­lio 14 d.

Dėl pro­jek­tų Nr. XIP-1395 ir Nr. XIP-1396 pa­grin­di­nis – Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mi – Au­di­to, Biu­dže­to ir fi­nan­sų ir Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tai. Nu­ma­to­ma svars­ty­mo da­ta – bir­že­lio 14 d.

Pra­šom. A. Ly­de­ka.

A. LYDEKA (LSF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, kaip ir bu­vo siū­ly­ta, pra­šy­čiau Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tą skir­ti pa­pil­do­mu ko­mi­te­tu dėl vi­so pa­ke­to.

PIRMININKĖ. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti, kad pa­pil­do­mas ko­mi­te­tas bū­tų Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tas dėl vi­so pa­ke­to? Dė­ko­ju.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ar dir­ba­me to­liau, nes at­vy­ko ir iš­kvies­tas ūkio mi­nist­ras, nors jo klau­si­mai yra po­pie­ti­nė­je dar­bo­tvarkėje?

 

12.36 val.

Įmo­nių re­struk­tū­ri­za­vi­mo įsta­ty­mo 7, 15, 16, 18, 19 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-3110 (pa­tei­ki­mas)

 

Ta­da ger­bia­ma­jam mi­nist­rui no­riu siū­ly­ti pir­miau­sia pa­teik­ti Įmo­nių re­struk­tū­ri­za­vi­mo įsta­ty­mo 7, 15, 16, 18, 19 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą. Pa­tei­ki­mas. Pra­šom.

R. ŽYLIUS. Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, pa­teik­siu svar­biau­sius mi­nė­to įsta­ty­mo pro­jek­te siū­lo­mus pa­kei­ti­mus. Vi­sų pir­ma, sie­kiant su­ma­žin­ti teis­mų dar­bo krū­vį ir su­pap­ras­tin­ti pro­ce­dū­rą, siū­lo­ma pa­nai­kin­ti teis­mo pa­rei­gą nu­tar­ties dėl pa­reiš­ki­mo iš­kel­ti įmo­nės re­struk­tū­ri­za­vi­mo by­lą pri­ėmi­mo ko­pi­ją iš­siųs­ti kiek­vie­nam kre­di­to­riui ir ki­tiems su rei­ka­la­vi­mu ten­kin­ti su­si­ju­siems as­me­nims. Siū­lo­ma in­for­ma­ci­ją apie nu­tar­ties dėl pa­reiš­ki­mo iš­kel­ti įmo­nės re­struk­tū­ri­za­vi­mo by­lą skelb­ti spe­cia­lia­me tin­kla­la­py­je in­ter­ne­te. Toks siū­ly­mas tei­kia­mas at­si­žvel­giant į tai, kad Sei­mui yra pa­teik­ti Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so pa­kei­ti­mai. Iki įsi­ga­lios šie Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so pa­kei­ti­mai, mi­nė­tu spe­cia­liu tin­kla­la­piu in­ter­ne­te bus lai­ko­ma Na­cio­na­li­nės teis­mų ad­mi­nist­ra­ci­jos in­ter­ne­to sve­tai­nė. Kad bū­tų ga­li­ma įgy­ven­din­ti šį siū­ly­mą, siū­lo­ma įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mo da­ta yra 2011 m. spa­lio 1 d.

An­tra. Sie­kiant iš­tai­sy­ti tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo trū­ku­mus, įsta­ty­mo pro­jek­te siū­lo­ma at­si­sa­ky­ti rei­ka­la­vi­mo re­struk­tū­ri­za­vi­mo ad­mi­nist­ra­to­riams draus­tis pri­va­lo­muo­ju pro­fe­si­nės ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės drau­di­mu kaip ne­pro­por­cin­go rei­ka­la­vi­mo. Re­struk­tū­ri­za­vi­mo ad­mi­nist­ra­to­riaus pro­fe­si­nės ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės drau­di­mo są­ly­gos bus… At­si­pra­šau. At­si­žvel­giant į pri­va­lo­mo­jo drau­di­mo kon­cep­ci­jo­je nu­sta­ty­tus pri­va­lo­mų­jų drau­di­mų sis­te­mos prin­ci­pus, kad pri­va­lo­mo­jo drau­di­mo įve­di­mas lai­ky­ti­nas kraš­tu­ti­ne prie­mo­ne, kai jis pri­va­lo­mas pa­gal Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės ak­tus ar­ba tarp­tau­ti­nes su­tar­tis, ar­ba taip kom­pen­suo­ja­ma di­de­lė ir nuo­la­ti­nė ža­la, re­struk­tū­ri­za­vi­mo ad­mi­nist­ra­to­riaus vyk­do­ma veik­la re­struk­tū­ri­zuo­ja­mo­je įmo­nė­je ne­tu­rė­tų bū­ti lai­ko­ma ta vi­suo­me­nės veik­los sri­ti­mi, ku­rio­je ga­li bū­ti pa­da­ry­ta la­bai di­de­lio mas­to ža­la ar drau­džia­mie­ji įvy­kiai kar­to­ja­si daž­nai, to­dėl siū­lo­ma at­si­sa­ky­ti mi­nė­to pri­va­lo­mo­jo drau­di­mo.

Tre­čia. Įsta­ty­mo pro­jek­te taip pat siū­lo­ma pa­ša­lin­ti re­struk­tū­ri­za­vi­mo ad­mi­nist­ra­to­riaus pa­slau­gų tei­ki­mo re­gu­lia­vi­mo įsta­ty­mo trū­ku­mus dėl pa­slau­gų tei­ki­mo lai­ki­nu­mo ver­ti­ni­mo nuo­sta­tų bei pa­ša­lin­ti kai ku­riuos ne­tiks­lu­mus. Tad siū­lo­ma pri­tar­ti įsta­ty­mo pro­jek­tui po pa­tei­ki­mo ir įsta­ty­mo pro­jek­tą svars­ty­ti sku­bos tvar­ka. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti ke­tu­ri Sei­mo na­riai. Pir­ma­sis – K. Dauk­šys. Ne­ma­tau. Ta­da R. Kup­čins­kas.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). La­bai ačiū. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, dėl pra­ne­ši­mo kre­di­to­riams dėl įmo­nės re­struk­tū­ri­za­vi­mo. Jūs tei­gia­te, kad vi­są lai­ką rei­kia žiū­rė­ti Na­cio­na­li­nės teis­mų ad­mi­nist­ra­ci­jos tin­kla­la­pį, vi­są lai­ką sek­ti, ir jei­gu kre­di­to­rius… kre­di­ta­vęs tam tik­rą įmo­nę tu­ri nuo­la­tos sek­ti, ar ji ne­rest­ruk­tū­ri­zuo­ja­ma ir pa­na­šiai. Jei­gu įvyks­ta toks veiks­mas, man at­ro­do, vi­sai na­tū­ra­lu, kad in­for­muo­ja­ma. Aiš­ku, bū­tų ga­li­ma ir ra­šy­ti­niu va­rian­tu, ga­li­ma ir elek­tro­ni­niu, bet pa­rei­ga in­for­muo­ti kre­di­to­rius vi­sa­da tu­rė­tų bū­ti ati­tin­ka­mo teis­mo ar tei­sė­jo, ku­ris pri­ima tam tik­rą nu­ta­ri­mą. Ačiū.

R. ŽYLIUS. Mū­sų nuo­mo­ne, kad mi­ni­mu pa­siū­ly­mu yra vi­siš­kai už­tik­ri­na­ma tei­sė gau­ti in­for­ma­ci­ją apie re­struk­tū­ri­za­vi­mą ir apie jo ei­gą. Gal toks ma­no bū­tų at­sa­ky­mas.

PIRMININKĖ. Klau­sia S. Bu­ce­vi­čius. Ruo­šia­si V. M. Čig­rie­jie­nė.

S. BUCEVIČIUS (DPF). Dė­kui, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, pa­pil­dy­siu ko­le­gos klau­si­mą. Aš ne­la­bai su­pra­tau jū­sų at­sa­ky­mą. Kre­di­to­rius, gy­ve­nan­tis už­sie­ny­je, ne­skai­ty­da­mas, kaip jis bus in­for­muo­tas? Prie­šin­gu at­ve­ju, be jo vi­sas re­struk­tū­ri­za­vi­mas įvyks. Jūs re­a­liai pa­sa­ky­ki­te, kaip taip gy­ve­ni­me ga­lės at­si­tik­ti ir ar po to ne­su­lauk­si­te teis­mi­nių gin­čų ir t. t.?

R. ŽYLIUS. Iš tik­ro pa­gal su­si­da­riu­sią da­bar­ti­nę prak­ti­ką, mes ma­to­me, kad da­lis in­for­ma­ci­jos kre­di­to­rių ne­pa­sie­kia dėl to, kad yra pa­si­kei­tę ad­re­sai ir pa­na­šiai. Šia pras­me ga­li­miems įmo­nės kre­di­to­riams, ypač ži­nant vie­ną šal­ti­nį, ku­ria­me yra in­for­ma­ci­ja apie ke­lia­mas by­las ir pa­na­šiai, kaip tik bus su­pap­ras­tin­ta tvar­ka, kaip to­kią in­for­ma­ci­ją gau­ti.

PIRMININKĖ. Klau­sia V. M. Čig­rie­jie­nė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, pra­šau pa­sa­ky­ti. Aš taip su­pra­tau, kad vyk­dant įmo­nių re­struk­tū­ri­za­vi­mo pro­ce­są jūs ma­no­te, kad bus dir­ba­ma ga­na kva­li­fi­kuo­tai ir tiks­liai, ir ne­rei­kia draus­tis, nes ne­bus pa­da­ry­ta ža­la. Ko­dėl jūs taip ma­no­te?

R. ŽYLIUS. Ga­li­my­bės re­struk­tū­ri­za­vi­mo… Tai yra ir ban­kro­to ad­mi­nist­ra­to­rių, ir re­struk­tū­ri­za­vi­mo ad­mi­nist­ra­to­rių kom­pe­ten­ci­ja ir ga­li­mas po­vei­kis įmo­nei yra la­bai skir­tin­gi. Ban­kro­to ad­mi­nist­ra­to­riai iš tik­rų­jų val­do iš es­mės ban­kru­tuo­jan­čios įmo­nės tur­tą ir tu­ri ga­li­my­bę pri­im­ti daug ne­tei­sin­gų ža­lą su­ke­lian­čių spren­di­mų, o re­struk­tū­ri­za­vi­mo ad­mi­nist­ra­to­rius tik pri­žiū­ri esa­mų įmo­nių val­dy­mo or­ga­nų veik­lą. Tai­gi jo spren­di­mai ne­su­ku­ria di­de­lių ga­li­my­bių su­kur­ti ža­lą kon­kre­čiai įmo­nei, nes vi­sa at­sa­ko­my­bė už ža­lą ir to­liau ten­ka įmo­nės va­do­vy­bei. Dėl to iš iki šiol esan­čios prak­ti­kos, kad ne­bu­vo ke­lia­mų by­lų dėl ža­los ir pa­na­šiai, mes ma­to­me, kad re­struk­tū­ri­za­vi­mo ad­mi­nist­ra­to­riai ne­su­ku­ria, ne­tu­ri to­kios ri­zi­kos pa­da­ry­ti ža­lą įmo­nei, dėl to siū­lo­me at­si­sa­ky­ti ši­to drau­di­mo.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, mi­nist­re, jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Da­bar po pa­tei­ki­mo J. Raz­ma vie­nin­te­lis no­ri kal­bė­ti už, tai gal ne­kal­bė­ki­te, nes nė­ra prieš. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti po pa­tei­ki­mo? Bal­suo­ja­me. Bal­suo­ja­me. Kas po pa­tei­ki­mo pri­ta­ria­te pro­jek­tui Nr. XIP-3110, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 74 Sei­mo na­riai: už – 52, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 22. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta.

Vy­riau­sy­bė siū­lo svars­ty­ti sku­bos tvar­ka. Ga­li­me tam pri­tar­ti? Pri­tar­ta.

Pa­grin­di­nis – Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mas – Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas. Nu­ma­to­ma svars­ty­ti bir­že­lio 7 d.

 

12.45 val.

Al­ko­ho­lio kon­tro­lės įsta­ty­mo 2, 6, 10, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 181 182 22, 26, 28, 29, 34, 341 36, 41 straips­nių bei prie­do pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo ir 15 straips­nio pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-1387, Al­koho­lio kon­tro­lės įsta­ty­mo 18, 29 ir 34 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-1388 (pa­tei­ki­mo tęsi­nys)

 

To­liau pro­jek­tai Nr. XIP-1387 ir Nr. XIP-1388 – Al­ko­ho­lio kon­tro­lės įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mai. Vėl – mi­nist­ras R. Žy­lius.

R. ŽYLIUS. Ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, tei­kia­me Al­ko­ho­lio įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą. Svars­ty­ti tei­kia­mo Al­ko­ho­lio kon­tro­lės įsta­ty­mo pro­jek­to pa­kei­ti­mo pa­grin­di­nis tiks­las – at­si­žvelg­ti į Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mą ir pa­nai­kin­ti Al­ko­ho­lio kon­tro­lės įsta­ty­mo kai ku­rių nuo­sta­tų prieš­ta­ra­vi­mą Kon­sti­tu­ci­jai, su­de­rin­ti įsta­ty­mo nuo­sta­tas su Pa­slau­gų di­rek­ty­vos rei­ka­la­vi­mais. Siek­da­mi iš­veng­ti daž­no įsta­ty­mo kei­ti­mo, tei­kia­me ke­le­tą ki­tų smul­kes­nių pa­tai­sy­mų.

Tai­gi, at­si­žvelg­da­mi į Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mą, siū­lo­me pa­nai­kin­ti kai ku­rių Al­ko­ho­lio kon­tro­lės įsta­ty­mo nuo­sta­tų prieš­ta­ra­vi­mą Kon­sti­tu­ci­jai. Teis­mui su­tei­kia­ma tei­sė nu­spręs­ti, kad ne­tu­rė­tų bū­ti nai­ki­na­mas li­cen­ci­jos ga­lio­ji­mas. Pa­gal Pa­slau­gų di­rek­ty­vos nuo­sta­tas įsta­ty­mo pro­jek­te da­ro­mi šie pa­kei­ti­mai: iš­ple­čia­ma gru­pė as­me­nų, ku­riems ga­li bū­ti iš­duo­da­mos al­ko­ho­lio ver­slo li­cen­ci­jos, tai yra nu­sta­to­ma, kad jos iš­duo­da­mos ir Lie­tu­vo­je įsteig­tiems už­sie­nio or­ga­ni­za­ci­jų, ne­tu­rin­čių ju­ri­di­nio as­mens sta­tu­so, fi­lia­lams bei se­zo­ni­nės ir vien­kar­ti­nės li­cen­ci­jos pre­kiau­ti al­ko­ho­liu. Tai yra li­cen­ci­jos teik­ti pa­slau­gas lai­ki­nai or­ga­ni­za­ci­joms… Eu­ro­pos eko­no­mi­nės erd­vės vals­ty­bė­se įsteig­tiems ju­ri­di­niams as­me­nims, ki­toms or­ga­ni­za­ci­joms ar jų fi­lia­lams.

At­kreip­ti­nas dė­me­sys, kad vi­si li­cen­ci­jas ga­vę ūkio sub­jek­tai, ne­pai­sant įstei­gi­mo vie­tos, pri­va­lės lai­ky­tis Lie­tu­vos tei­sės rei­ka­la­vi­mų, ir jiems bus tai­ko­ma ta pa­ti at­sa­ko­my­bė, bau­dos, li­cen­ci­jų ga­lio­ji­mų pa­nai­ki­ni­mas, kaip ir Lie­tu­vo­je įsteig­tiems ūkio sub­jek­tams.

Taip pat įsta­ty­mo pro­jek­te yra ke­le­tas smul­kes­nių rei­ka­la­vi­mų, tarp jų pa­pil­do­ma nuo­sta­to­mis, ma­ži­nan­čio­mis al­ko­ho­lio pri­ei­na­mu­mą ne­pil­na­me­čiams, at­si­žvel­gia­ma į reg­la­men­tų pa­kei­ti­mus, ku­riais pa­nai­kin­tas vy­no pro­duk­tų im­por­to ir eks­por­to bei že­mės ūkio kil­mės spi­ri­to eks­por­to li­cen­ci­ja­vi­mas. Ati­tin­ka­mos nuo­sta­tos yra nai­ki­na­mos Al­ko­ho­lio kon­tro­lės įsta­ty­mu. Tai tiek.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Jū­sų no­ri klaus­ti 10 Sei­mo na­rių. Pir­mo­ji – B. Vė­sai­tė. Nė­ra. A. Ma­tulas.

A. MATULAS (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, aš su­pran­tu, kad įsta­ty­mą rei­kia su­de­rin­ti su Pa­slau­gų di­rek­ty­va. Bet, kaip jūs šiek tiek už­si­mi­nė­te, siek­da­mi ši­tų tiks­lų, jūs iš es­mės li­be­ra­li­zuo­ja­te kai ku­riuos da­ly­kus, ku­rių ne­rei­ka­lau­ja Pa­slau­gų di­rek­ty­va. Pa­vyz­džiui, įra­šo­te są­vo­ką „maž­me­ni­nės pre­ky­bos vie­ne­tai“ ir ten įra­šo­te, kad ir kios­kai yra to­kie vie­ne­tai, nors nuo 2012 m. kios­kuo­se ne­tu­ri lik­ti pre­ky­bos al­ko­ho­liu pa­gal Sei­mo pri­im­tą įsta­ty­mą, taip pat iš es­mės lei­džia­te pre­kiau­ti al­ko­ho­liu, vir­ši­jan­čiu 13o, ma­si­niuo­se ren­gi­niuo­se. Iš­ei­na, kad ma­si­niuo­se ren­gi­niuo­se jau da­bar lei­si­te pre­kiau­ti ir kon­ja­ku, ir deg­ti­ne. Įsi­vaiz­duo­ja­te, ko­kios ga­li bū­ti pa­sek­mės?! Ko­dėl, siek­da­mi su­de­rin­ti Pa­slau­gų di­rek­ty­vą su Lie­tu­vos tei­sės ak­tais, jūs sie­kia­te to­kių tiks­lų, ku­rie prieš­ta­rau­ja Lie­tu­vos svei­ka­tos pro­gra­mai, ku­rio­je aiš­kiai įra­šy­ta – vi­sais bū­dais siek­ti ma­žin­ti al­ko­ho­lio su­var­to­ji­mą?

PIRMININKĖ. Lai­kas!

R. ŽYLIUS. La­bai ačiū už klau­si­mą. Iš tik­ro ne­sie­kia­me di­din­ti nei al­ko­ho­lio pri­ei­na­mu­mo, nei ki­taip prieš­ta­rau­ti Sei­mo pri­im­tiems nu­ta­ri­mams. Už­tik­ri­nu, kad mes, svars­ty­da­mi ko­mi­te­te, iš tik­rų­jų per­žiū­rė­si­me ir at­si­žvelg­si­me į ši­tas pa­sta­bas. Ma­nau, tik­rai ra­si­me su­ta­ri­mą.

PIRMININKĖ. Klau­sia R. A. Ru­čys. Ruo­šia­si V. M. Čig­rie­jie­nė.

R. A. RUČYS (TTF). Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, ar drau­di­mas pre­kiau­ti al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais kon­cer­tų, ki­tų ren­gi­nių me­tu, kur lan­ko­si ne tik ne­pil­na­me­čiai, bet ir jų tė­vai… Ar tė­vai ga­li iš­ger­ti tau­rę vy­no, nes pa­gal jū­sų pa­kei­ti­mus iš­ei­na, kad tė­vai ne­ga­lė­tų iš­ger­ti tau­rės vy­no?

R. ŽYLIUS. Aš į ši­tą klau­si­mą kon­kre­čiai da­bar ne­ga­lė­čiau at­sa­ky­ti. Man ši­tas drau­di­mas at­ro­dy­tų keis­tas. Siū­lau ko­mi­te­tų dis­ku­si­jo­se de­ta­liau ap­svars­ty­ti. Jei­gu yra li­kę ko­kių nors ne­lo­giš­kų ri­bo­ji­mų, tai su jais ati­tin­ka­mai…

PIRMININKĖ. Klau­sia V. M. Čig­rie­jie­nė. Ruo­šia­si E. Pu­pi­nis.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, čia vie­ni ko­mi­te­to na­riai klau­sia, tai jūs ne­už­si­gau­ki­te. Pra­šau pa­sa­ky­ti, ar jums jau te­ko su­si­pa­žin­ti su Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to na­rių tei­kia­mu pro­jek­tu dėl al­ko­ho­lio, ku­riuo mes siū­lo­me al­ko­ho­lį lo­ka­li­zuo­ti spe­cia­lio­se par­duo­tu­vė­se, kur ga­lė­tų bū­ti pre­kiau­ja­ma ir ta­ba­ko ga­mi­niais? O jūs įsta­ty­me, de­rin­da­mas su Pa­slau­gų di­rek­ty­va, at­rodo, iš­ple­čia­te vi­są al­ko­ho­lio pre­ky­bą? Iš­pu­čia­te. Ar jums taip ne­at­ro­do?

R. ŽYLIUS. Ma­no at­sa­ky­mas bū­tų toks: pa­gal esa­mą tei­si­nę ba­zę taip, kaip da­bar re­gu­liuo­ja­ma al­ko­ho­lio pre­ky­ba, ši­tos mū­sų tei­kia­mos pa­tai­sos yra iš tik­rų­jų na­tū­ra­lios, nes Sei­mas yra pri­ėmęs Pa­slau­gų įsta­ty­mą, ku­ris įgy­ven­di­na Pa­slau­gų di­rek­ty­vą. Kai bus pri­im­ti pa­pil­do­mi griež­tes­ni re­gu­lia­vi­mai dėl pre­ky­bos al­ko­ho­liu, tai, na­tū­ra­lu, su­siau­rins pre­ky­bą al­ko­ho­liu. Tai tu­ri nu­spręs­ti Sei­mas. Esant šian­die­ni­nei tei­si­nei ba­zei ši­tie pa­siū­ly­mai ati­tin­ka Lie­tu­vos įsi­pa­rei­go­ji­mus Eu­ro­pos Są­jun­gai.

PIRMININKĖ. Klau­sia E. Pu­pi­nis, ruo­šia­si J. Ole­kas.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Na, vis dar tur­būt ga­lio­ja įsta­ty­mo nuo­sta­tos, pa­gal ku­rias par­duo­tu­vė­lę ga­li­ma pa­vers­ti ka­vi­ne. Iš tie­sų gal­būt rei­kė­tų šiuo įsta­ty­mu at­si­sa­ky­ti to­kių da­ly­kų, kai pa­sta­čius vie­ną sta­lą ga­li­ma bū­tų pa­sa­ky­ti, kad tai ka­vi­nė, ir par­da­vi­nė­ti tą pa­tį al­ko­ho­lį at­kim­šus bu­te­lį ir pa­na­šiai. Ačiū.

R. ŽYLIUS. Šį pa­siū­ly­mą iš tik­ro bū­tų ga­li­ma ap­svars­ty­ti dis­ku­tuo­jant ko­mi­te­te ir ati­tin­ka­mai iš­spręs­ti tą klau­si­mą.

PIRMININKĖ. Klau­sia J. Ole­kas, ruo­šia­si V. V. Mar­ge­vi­čie­nė.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke. Mes tur­būt vi­si su­tin­ka­me, kad tai, ką rei­kė­jo pa­da­ry­ti dėl Eu­ro­pos tei­sės nuo­sta­tų, vi­siems yra pri­im­ti­na. Bet aš no­riu pa­kar­to­ti klau­si­mą dėl tų pre­ky­bos taš­kų, apie ku­riuos čia bu­vo klaus­ta, ir jūs tai pa­li­ko­te ko­mi­te­tuo­se svars­ty­ti. Tai ko­kia yra jū­sų nuo­sta­ta, ar tie pre­ky­bos vie­ne­tai, ku­riuo­se ga­li­ma pre­kiau­ti, kaip čia ra­šo­te, at­kim­ši­mo įran­kiais, deg­tu­kais ir dar kuo nors, jau tam­pa al­ko­ho­lio pla­ti­ni­mo taš­kais? To, man at­ro­do, di­rek­ty­vo­je nė­ra, čia yra jū­sų ini­cia­ty­va.

PIRMININKĖ. Pra­šau, mi­nist­re.

R. ŽYLIUS. De­ja, ne­ga­lė­čiau jums kaip nors kon­kre­čiai da­bar at­sa­ky­ti… ir mi­nis­te­ri­jos nuo­mo­nės tuo klau­si­mu, bet, kaip mi­nė­jau, pa­siū­ly­čiau ko­mi­te­te dis­ku­tuo­ti. Be jo­kios abe­jo­nės, vie­nas iš ap­skri­tai ir mū­sų su­pran­ta­mų al­ko­ho­lio re­gu­lia­vi­mo tiks­lų yra su­ma­žin­ti pri­ei­na­mu­mą taip, kad ši­tos nuo­sta­tos ne­tu­rė­tų kaip nors kirs­tis su pri­ei­na­mu­mo ma­ži­ni­mo klau­si­mais.

PIRMININKĖ. Klau­sia V. V. Mar­ge­vi­čie­nė, ruo­šia­si J. Sa­ba­taus­kas.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dė­ko­ju. Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, jūs tai­so­te ne­ma­žai straips­nių, bet jūs vi­sai ne­tai­so­te Lie­tu­vos Res­pub­li­kos al­ko­ho­lio kon­tro­lės įsta­ty­mo 16 straips­nio. O pa­gal 16 straips­nį da­bar nau­jai su­kur­tam Res­pub­li­kos nar­ko­ti­kų kon­tro­lės ir al­ko­ho­lio de­par­ta­men­tui yra su­teik­ta tei­sė li­cen­ci­jas iš­duo­ti sa­vi­val­dy­bė­se. Jūs ši­to ne­tai­so­te, tai kaip da­bar bus? Jūs ra­šo­te, kad li­cen­ci­jos ga­lio­ji­mas ne­ga­li bū­ti pa­nai­kin­tas dėl tam tik­rų itin svar­bių ap­lin­ky­bių, bet jūs ne­apib­rė­žia­te, kas tos itin svar­bios ap­lin­ky­bės, nes ta itin svar­bi ap­lin­ky­bė ga­li bū­ti la­bai pla­čiai trak­tuo­ja­ma ir ta­da, pa­vyz­džiui, nie­kaip ne­bus ga­li­ma už pa­žei­di­mus at­im­ti li­cen­ci­jos.

R. ŽYLIUS. Į šį kon­kre­tų klau­si­mą šiuo mo­men­tu ne­ga­lė­čiau jums at­sa­ky­ti, bet aš tik­rai ma­nau, kad pa­si­tel­kę spe­cia­lis­tus mes ar­ba ga­lė­si­me tuo klau­si­mu de­ta­liau dis­ku­tuo­ti ko­mi­te­te, ar­ba, jei­gu jis su­ku­ria ne­tik­ru­mą, ati­tin­ka­mai iš­tai­sy­ti.

PIRMININKĖ. Klau­sia J. Sa­ba­taus­kas, ruo­šia­si J. Ve­sel­ka.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, la­bai keis­tai at­ro­do jū­sų siū­ly­mas iš­brauk­ti iš įsta­ty­mo, kad re­stru­k­tū­ri­za­vi­mo ad­mi­nist­ra­to­rius bū­tų drau­džia­mas pri­va­lo­muo­ju ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės drau­di­mu. (Bal­sai sa­lė­je) At­si­pra­šau, jie ne­su­jung­ti kar­tu?

R. ŽYLIUS. Ne.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ta­da aš pa­klau­siu ki­tą.

PIRMININKĖ. Tai čia nie­kas ne­su­jung­ta. J. Ve­sel­ka klau­sia, ruo­šia­si A. Sy­sas.

J. VESELKA (TTF). Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, kaip ži­no­te, Al­ko­ho­lio kon­tro­lės įsta­ty­mas bu­vo pri­im­tas vie­nu pa­pras­tu tiks­lu – kad tai yra ypa­tin­ga pre­kė, ne­to­le­ruo­ti­na, bet nie­ko ne­pa­da­ry­si, to­dėl rei­kia įvai­riais bū­dais ma­žin­ti jo var­to­ji­mą, ir tam bu­vo su­teik­tos ga­na di­de­lės tei­sės Al­ko­ho­lio kon­tro­lės ko­mi­si­jai. Pir­mas jū­sų žings­nis bu­vo pa­nai­kin­ti šią ko­mi­si­ją, su­jung­ti, o kur daug ko­vo­ja prieš nar­ko­ti­kus, prieš mo­te­ris, prieš al­ko­ho­liz­mą, ten, kaip įpras­ta, ne­si­se­ka. Bet da­bar ką jūs da­ro­te? Pir­ma, iš tik­rų­jų Al­ko­ho­lio kon­tro­lės ko­mi­si­ja tu­rė­jo tei­sę, re­ko­men­duo­da­vo sa­vi­val­dy­bėms at­im­ti li­cen­ci­ją. Da­bar jūs jau siū­lo­te, kad per teis­mus. Teis­mai yra vel­niš­kai ap­krau­ti, aš įsi­vaiz­duo­čiau, jei­gu tai bū­tų ne spe­ci­fi­nė pre­kė, na, na­tū­ra­li pre­kė…

PIRMININKĖ. Klaus­ki­te, klaus­ki­te.

J. VESELKA (TTF). …čia yra spe­ci­fi­nė pre­kė, to­dėl ar jū­sų tiks­las yra ska­tin­ti al­ko­ho­lio var­to­ji­mą, ar po tru­pu­tį, po tru­pu­tį at­pa­lai­duo­ti, kad gy­ven­ti bū­tų links­miau?

R. ŽYLIUS. Ačiū už la­bai fi­lo­so­fi­nį klau­si­mą. Aš gal­būt įvar­din­čiau, kaip Ūkio mi­nis­te­ri­jo­je ma­to­me al­ko­ho­lio ir ta­ba­ko ap­skri­tai pro­ble­ma­ti­ką. Mū­sų po­žiū­riu, tai yra le­ga­lus ver­slas tiek, kiek Sei­mas jį nu­ro­do esant to­kį. Jis tu­ri nei­gia­mų pa­sek­mių svei­ka­tai, jo var­to­ji­mas tu­ri nei­gia­mų pa­sek­mių svei­ka­tai, dėl to Sei­mas pri­ima tam tik­rus ap­ri­bo­ji­mus, kaip šio­mis pre­kė­mis ga­li­ma pre­kiau­ti. Bet tai yra le­ga­lus ver­slas. Dėl to, mū­sų nuo­mo­ne, šių pa­tai­sų tiks­las nė­ra jį kaip nors kri­mi­na­li­zuo­ti, o su­da­ry­ti aiš­kias są­ly­gas, ko­kia ap­im­ti­mi juo ga­li­ma už­si­im­ti ir kaip juo vers­tis. Dėl to mū­sų tei­kia­mi pa­siū­ly­mai iš tik­rų­jų yra tiek, kiek al­ko­ho­lis ir ta­ba­kas yra pa­slau­gos, pa­slau­gų tei­ki­mas, ir tiek, kiek įgy­ven­din­da­mi Pa­slau­gų di­rek­ty­vą mes tu­ri­me lai­ky­tis eu­ro­pi­nių di­rek­ty­vų… pri­tai­ko­ma kai ku­riais at­ve­jais. Taip, tai yra pa­leng­vi­ni­mas tam tik­rų sub­jek­tų ver­ti­mo­si ir pa­na­šiai, ta­čiau tai nie­kaip ne­su­ma­ži­na ap­ri­bo­ji­mų, ku­riuos Sei­mas yra iš­kė­lęs, nie­kaip ne­su­ma­ži­na jų at­sa­ko­my­bės ir pa­na­šiai. Kaip aš ir mi­nė­jau, jei­gu Sei­mas pri­im­tų griež­tes­nius, di­des­nius ri­bo­ji­mus, mums dėl to vis­kas ge­rai, taip, kaip Sei­mas ap­si­spren­džia jį ri­bo­ti, ir yra tin­ka­ma ri­bo­ti. Tie­siog tai ne­tu­ri bū­ti ri­bo­ja­ma la­biau, ne­gu Sei­mas nu­spren­džia.

PIRMININKĖ. Klau­sia A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, jūs pa­mi­nė­jo­te, kad šios įsta­ty­mo pa­tai­sos su­ma­žins ne­pil­na­me­čių pri­ei­na­mu­mą prie al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų. Na, aiš­ku, jei­gu tu­rė­tu­me ome­ny vie­ną punk­tą, ku­rį jūs įra­šo­te 18 straips­ny­je, bu­vu­sia­me, kad vai­kams, ne­pil­na­me­čiams skir­tų spek­tak­lių ar ren­gi­nių me­tu drau­džia­ma te­at­ruo­se, ki­no te­at­ruo­se ir ki­tur pre­kiau­ti. Ko­kią dar pri­ei­na­mu­mo ma­ži­ni­mo prie­mo­nę jūs šiuo­se įsta­ty­muo­se tei­kia­te, nes aš per­žiū­rė­jau vi­są, nie­kur nė­ra? Dėl vai­kų die­nos spek­tak­lių, tai tik­rai nie­ka­da ne­ma­čiau nu­ė­jęs, kad vai­kai už­si­sa­ky­tų po kok­tei­lį ko­kią 12 va­lan­dą ry­to su tė­vais iš­mauk­ti. Tai kur yra rū­pes­tis dėl vai­kų ir pri­ei­na­mu­mo prie al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų ma­ži­ni­mas?

R. ŽYLIUS. Kaip jūs tei­sin­gai pa­mi­nė­jo­te, vie­na nuo­sta­ta – tai drau­di­mas pre­kiau­ti al­ko­ho­liu ne­pil­na­me­čiams skir­tuo­se kon­cer­tuo­se ir ki­tuo­se ren­gi­niuo­se – ir yra ta prie­mo­nė, ku­rią aš mi­nė­jau, kad ma­ži­na­mas pri­ei­na­mu­mas. O dėl ki­tų pri­ei­na­mu­mą ma­ži­nan­čių prie­mo­nių, be jo­kios abe­jo­nės, kar­tu su Sei­mu dir­ba­me.

PIRMININKĖ. Ačiū mi­nist­rui. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Da­bar vie­nas – už, vie­nas – prieš. K. Dauk­šys – už.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke. Na, iš tik­rų­jų bū­tų ge­riau­sia iš vi­so al­ko­ho­lį už­draus­ti ir bū­tų ra­my­bė, vi­si ger­tų kon­tra­ban­di­nį ar­ba na­mi­nę ir tik­rai ne­rei­kė­tų jo­kių prie­mo­nių im­tis, ak­ci­zo šiek tiek ne­su­rink­tu­me, na, ką pa­da­ry­si. Iš tik­rų­jų rei­kia pa­sa­ky­ti, kad Ūkio mi­nis­te­ri­ja šio­je vie­to­je pri­si­tai­ky­da­ma prie di­rek­ty­vos kar­tu da­ro da­ly­kus, ku­riuos mes ga­lė­si­me ko­mi­te­tuo­se svars­ty­ti: ar į vai­kų spek­tak­lius ga­li­ma ei­ti šnap­so ger­ti, ar ne­ga­li­ma ir ki­tus da­ly­kus. Bet ma­ny­čiau, kad da­bar Sei­mas tu­rė­tų la­biau­siai rū­pin­tis, kad at­si­ras­tų dar­bo vie­tų, o ne kaip jų su­ma­žin­ti, nes jau vi­si per šį lai­ką įsi­ti­ki­no­me po di­de­lių ko­vų, kad vie­nų svai­ga­lų vie­tą už­ima ki­ti. Aš siū­ly­čiau iš tų ak­ci­zų su­ren­ka­mus pi­ni­gus, bent da­lį jų, skir­ti an­ti­al­ko­ho­li­nei pro­pa­gan­dai, ne­ma­žin­ti svai­ga­lų tos da­lies ir au­gin­ti ki­tus svai­ga­lus, ku­rie gal­būt da­ro­si la­biau pri­im­ti­ni ir iš ku­rių iš vi­so jo­kio ak­ci­zo ne­su­ren­ka­ma. Apie tai aš siū­ly­čiau Sei­mui pa­gal­vo­ti ir ypač Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tui, nes tai yra la­bai svar­būs da­ly­kai.

To­dėl ma­nau, kad šį įsta­ty­mą rei­kia svars­ty­ti, rei­kia jam po pa­tei­ki­mo pri­tar­ti. O pas­kui, kai Sei­mas ap­si­tars, ap­si­žiū­rės, ko­kius pa­kei­ti­mus rei­kia pa­da­ry­ti, tik­rai tą bus ga­li­ma nu­veik­ti.

PIRMININKĖ. A. Ma­tu­las – prieš.

A. MATULAS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš bal­suo­da­mas su­si­lai­ky­siu. Ma­nau, kad gal­būt bū­tų ga­li­ma po pa­tei­ki­mo pri­tar­ti šiam įsta­ty­mui. Ko­mi­te­te mes iš tik­rų­jų, ma­nau, pri­tar­si­me tik tiems siū­ly­mams, ku­riais rei­ka­lau­ja­ma, kad bū­tų su­de­rin­ta su Pa­slau­gų di­rek­ty­va. Bet iš es­mės šis pro­jek­tas yra ne­vi­siš­kai ko­rek­tiš­kas ban­dy­mas sie­kiant su­de­rin­ti įsta­ty­mą su Pa­slau­gų di­rek­ty­va, pra­kiš­ti ir tam tik­rus da­ly­kus, ku­rie di­di­na al­ko­ho­lio pri­ei­na­mu­mą. Kaip mi­nė­jau, ir tarp maž­me­ni­nės pre­ky­bos vie­ne­tų at­si­ran­da taš­kas, kios­kas, ku­rio ne­tu­ri lik­ti, taip pat ren­gi­niuo­se siū­lo­ma leis­ti pre­kiau­ti al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais, ku­rių stip­ru­mas per 13 laips­nių, va­di­na­si, bus ga­li­ma pre­kiau­ti vi­sais al­ko­ho­li­niais gė­ri­mais, taip pat ma­si­niuo­se ren­gi­niuo­se, mu­gė­se, čia jau siū­lo­ma leis­ti pre­kiau­ti ne­sta­cio­na­rio­se pre­ky­bos vie­to­se, ką mū­sų įsta­ty­mas da­bar drau­džia.

Yra ir tam tik­rų ne­tiks­lu­mų, pa­vyz­džiui, al­ko­ho­lio kon­tro­lės api­brė­ži­mas, jei­gu pa­si­žiū­rė­tu­me, da­bar skai­ty­tu­me, kas yra iš­brau­ky­ta ir kas lie­ka, pa­vyz­džiui, iš­ei­tų, kad al­ko­ho­lio kon­tro­lė – vals­ty­bi­nio re­gu­lia­vi­mo prie­mo­nės, skir­tos al­ko­ho­lio var­to­ji­mui, po to jau ra­šo­ma „ir jo var­to­ji­mo svei­ka­tai ma­ži­ni­mo.“ Bet kas yra? Tai pa­grin­di­nis tiks­las yra kon­tro­lė, skir­ta al­ko­ho­lio var­to­ji­mui. Aš su­pras­čiau, kad bū­tų sau­giam al­ko­ho­lio var­to­ji­mui, su­pras­čiau dar, bet kas yra pa­ra­šy­ta pa­žo­džiui, tai vi­siš­kai prieš­ta­rau­ja svei­kai lo­gi­kai. Ko­le­gos, gal­būt pri­tar­ki­me po pa­tei­ki­mo. Aš su­si­lai­ky­siu. Jei­gu pa­ti­kė­si­te kaip pa­grin­di­niam ko­mi­te­tui Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tui, tai tik­rai įsta­ty­mą pa­da­ry­sim to­kį, kad bū­tų at­si­žvelg­ta į Pa­slau­gų di­rek­ty­vą, bet ne­pri­eš­ta­rau­tų Sei­mo anks­čiau pri­im­tiems įsta­ty­mams ir jo va­liai.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Da­bar bal­suo­ja­me. Kas po pa­tei­ki­mo pri­ta­ria­te pro­jek­tams Nr. XIP-1387 ir Nr. XIP-1388, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 70 Sei­mo na­rių: už – 36, prieš – 3, su­si­lai­kė 31. Po pa­tei­ki­mo pro­jek­tams pri­tar­ta. Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mi – Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas ir Nar­ko­ma­ni­jos ir al­ko­ho­liz­mo pre­ven­ci­jos ko­mi­si­ja. Nu­ma­to­mas svars­ty­mas – ge­gu­žės 26 d.

K. Dauk­šys – re­pli­ką po bal­sa­vi­mo.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke. Siū­ly­čiau vis dėl­to kaip pa­grin­di­nį Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tą, nes įsta­ty­me kal­ba­ma apie re­kla­mą, o re­kla­ma yra iš­im­ti­nis šiuo at­ve­ju Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to da­ly­kas. (Bal­sai sa­lė­je) Vie­na iš Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to rū­šių… (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKĖ. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, bal­suo­ja­me ir ap­si­spren­džia­me. Ka­dan­gi Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tas yra nu­ma­ty­tas kaip pa­grin­di­nis, at­si­ran­da pa­siū­ly­mas, kad bū­tų Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas, tai al­ter­na­ty­vus bal­sa­vi­mas. Kas už tai, kad pa­grin­di­nis bū­tų Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tas, bal­suo­ja­te už, kas prieš – bal­suo­ja­te už Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tą.

Bal­sa­vo 70: už – 45, prieš – 25. Pa­grin­di­nis – Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Pa­pil­do­mi, kaip sa­kiau, Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas ir Nar­ko­ma­ni­jos ir al­ko­ho­liz­mo pre­ven­ci­jos ko­mi­si­ja. Svars­ty­mas – ge­gu­žės 26 d.

Mi­nist­re, dar ta­da pra­šau pri­sta­ty­ti. Pra­šau, J. Raz­ma – dėl ve­di­mo tvar­kos.

J. RAZMA (TS-LKDF). Aš kreip­čiau­si į vi­sus ko­le­gas, ku­rie al­ko­ho­lio kon­tro­lės sri­ty­je tu­ri daug idė­jų. Jei­gu mes dėl šio pro­jek­to pri­re­gist­ruo­sim įvai­rių ir li­be­ra­li­zuo­jan­čių, ir griež­ti­nan­čių pa­siū­ly­mų, tai mes eu­ro­pi­nės di­rek­ty­vos įgy­ven­di­ni­mą pa­lai­do­sim, kaip bu­vo su kai ku­riais Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­to ku­ruo­ja­mais pro­jek­tais, kai Vy­riau­sy­bė at­siun­čia tik for­ma­lų di­rek­ty­vi­nį pro­jek­tą, bet jis po to ap­lim­pa įvai­riom po­li­ti­nėm įdė­jom, ta­da mes da­li­ja­mės Sei­me ir nie­ko ne­su­ge­ba­me pri­im­ti. Aš ir pa­grin­di­niam ko­mi­te­tui siū­ly­čiau steng­tis iš­gry­nin­ti ir su šiuo pro­jek­tu pri­im­ti tik tas nuo­sta­tas, ku­rių bū­ti­nai rei­ka­lau­ja Pa­slau­gų di­rek­ty­va. O ki­tas idė­jas kvies­čiau re­a­li­zuo­ti at­ski­rais pro­jek­tais.

PIRMININKĖ. Dė­kui už pa­sta­bas. Tai­gi vėl kvie­čiu mi­nist­rą ir… (Bal­sai sa­lė­je) Dar? Pra­šau, E. Klum­bys.

E. KLUMBYS (TTF). At­si­liep­da­mas į Kon­ser­va­to­rių frak­ci­jos se­niū­no pa­mo­ky­mus, no­riu pa­sa­ky­ti, kad ir Ūkio mi­nis­te­ri­ja ga­lė­jo teik­ti to­kį įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­ris yra iš­gry­nin­ta Pa­slau­gų di­rek­ty­va, o ne ap­ka­bin­tas vi­so­kiais da­ly­kais, ku­riems da­bar jau bus tei­kia­mos pa­tai­sos. Štai kur pra­si­de­da ta blo­gy­bė, ir apie tai rei­kia kal­bė­ti.

 

13.08 val.

Ta­ba­ko kon­tro­lės įsta­ty­mo 1, 2, 3, 6, 8, 10, 11, 12, 14, 17 ir 26 straips­nių pa­kei­ti­mo ir III sky­riaus pa­va­di­ni­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-1498 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

PIRMININKĖ. Dė­me­sio! Vyks­ta pa­tei­ki­mo tę­si­nys – Ta­ba­ko kon­tro­lės įsta­ty­mo 1, 2, 3, 6, 8, 10, 11, 12, 14, 17 ir 26 straips­nių pa­kei­ti­mo ir III sky­riaus pa­va­di­ni­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-1498.

R. ŽYLIUS. Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Tei­kia­mas pro­jek­tas, Ta­ba­ko kon­tro­lės įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas, sie­kiant su­de­rin­ti Ta­ba­ko kon­tro­lės įsta­ty­mo nuo­sta­tas su Pa­slau­gų įsta­ty­mu. Įgy­ven­di­nant Pa­slau­gų įsta­ty­mo nuo­sta­tas, nu­sta­to­ma, kad ta­ba­ko ga­mi­nių ga­my­bos did­me­ni­nės ir maž­me­ni­nės pre­ky­bos ne­ter­mi­nuo­tos li­cen­ci­jos ga­li bū­ti iš­duo­da­mos ne tik Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je įsteig­tiems ju­ri­di­niams as­me­nims ir už­sie­nio ju­ri­di­nių as­me­nų fi­lia­lams, bet ir ki­tų or­ga­ni­za­ci­jų fi­lia­lams, o li­cen­ci­jos vers­tis se­zo­ni­ne maž­me­ni­ne pre­ky­ba ta­ba­ko ga­mi­niais, t. y. teik­ti pa­slau­gas lai­ki­nai, – Lie­tu­vo­je ne­įsi­stei­gu­siems Eu­ro­pos eko­no­mi­nės erd­vės vals­ty­bi­nių ju­ri­di­niams as­me­nims ar ki­toms or­ga­ni­za­ci­joms ir jų fi­lia­lams.

An­tra, at­si­žvel­giant į Ci­vi­li­nio ko­dek­so nuo­sta­tas, kad ju­ri­di­nių as­me­nų teis­tu­mas ne­ga­li bū­ti ap­ri­bo­tas ki­taip, kaip tik įsta­ty­mų nu­sta­ty­tais pa­grin­dais ir tvar­ka, bei Pa­slau­gų di­rek­ty­vos nuo­sta­tas, kad es­mi­niai li­cen­ci­ja­vi­mo rei­ka­la­vi­mai bū­tų nu­sta­ty­ti įsta­ty­muo­se, pro­jek­te nu­sta­to­mi įspė­ji­mo apie ga­li­mą li­cen­ci­jų ga­lio­ji­mo su­stab­dy­mą ar pa­nai­ki­ni­mą, li­cen­ci­jų su­stab­dy­mo, li­cen­ci­jų pa­tiks­li­ni­mo at­ve­jai, taip pat tiks­li­na­mi li­cen­ci­jų ne­iš­da­vi­mo ar jų ga­lio­ji­mo pa­nai­ki­ni­mo at­ve­jai.

Va­do­vau­jan­tis Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pa­teik­to­mis re­ko­men­da­ci­jo­mis, nu­sta­to­mas stan­dar­tas, pa­gal ku­rį tu­ri bū­ti tik­ri­na­mas ant ci­ga­re­čių pa­kuo­čių nu­ro­dy­tas an­glies mo­nok­si­do tiks­lu­mas. Iki šiol stan­dar­tas bu­vo nu­sta­ty­tas tik der­vų ir ni­ko­ti­no kie­kiui pa­tik­rin­ti. Sie­kiant ope­ra­ty­ves­nio pa­žei­di­mų nag­ri­nė­ji­mo, siū­lo­ma at­si­sa­ky­ti įsta­ty­me nu­sta­ty­tos dvi­pa­ko­pės pa­žei­di­mų nag­ri­nė­ji­mo ne teis­me tvar­kos, sie­kiant pa­nai­kin­ti ne­rei­ka­lin­gus ver­slo su­var­žy­mus, taip pat pro­jek­te siū­lo­ma at­si­sa­ky­ti ta­ba­ko au­gi­ni­mo li­cen­ci­ja­vi­mo ir pa­nai­kin­ti fi­zi­niams as­me­nims nu­sta­ty­tą ap­ri­bo­ji­mą, lei­džian­tį au­gin­ti ta­ba­ką as­me­ni­niam nau­do­ji­mui be li­cen­ci­jos ne di­des­nia­me kaip šim­to kvad­ra­ti­nių met­rų plo­te. Taip pat, at­si­žvel­giant į Vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jos pa­sta­bas, tiks­li­na­mos įsta­ty­me var­to­ja­mos są­vo­kos. Pra­šo­me pri­tar­ti pro­jek­tui.

PIRMININKĖ. Jū­sų no­ri klaus­ti aš­tuo­ni Sei­mo na­riai. Dar kar­tą pa­brė­žiu, klaus­ti – mi­nu­tė, at­sa­ky­ti – ne dau­giau kaip dvi.

A. Ma­tu­las.

A. MATULAS (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, pa­gal da­bar ga­lio­jan­čius įsta­ty­mus žmo­nės, no­rin­tys au­gin­ti ta­ba­ką be li­cen­ci­jos, tai ga­li da­ry­ti ne di­des­nia­me kaip vie­no aro plo­te. Da­bar jūs jau lei­džia­te be li­cen­ci­jos ta­ba­ką au­gin­ti ko­kia­me no­ri plo­te. Ar ne­ma­no­te, kad pri­ėmus to­kį įsta­ty­mą pa­di­dės ne­le­ga­lios ga­my­bos ir var­to­ji­mo ak­ci­zi­nės pre­kės, nes ta­ba­kas yra ak­ci­zi­nė pre­kė? Ar to iš tik­rų­jų rei­ka­lau­ja di­rek­ty­va?

R. ŽYLIUS. Tai čia no­rim pa­žy­mė­ti, kad dėl kli­ma­to są­ly­gų Lie­tu­vo­je už­au­gin­tas ta­ba­kas nė­ra tin­ka­mas pra­mo­ni­nei ta­ba­ko ga­mi­nių ga­my­bai ir ne­le­ga­li ta­ba­ko pro­duk­ci­ja yra tik­rai ki­tos kil­mės ne­gu kad as­me­ni­niam nau­do­ji­mui, t. y. Lie­tu­vo­je to­kių žmo­nių už­au­gin­to ta­ba­ko. To­dėl ne­ma­to­me čia jo­kios grės­mės, kad bū­tent iš ši­to šal­ti­nio at­si­ras­tų pa­pil­do­mas ne­le­ga­laus ta­ba­ko var­to­ji­mas.

PIRMININKĖ. Klau­sia V. M. Čig­rie­jie­nė. Ruo­šia­si A. Dum­čius. V. M. Čig­rie­jie­nės ne­ma­tau. Klau­sia A. Dum­čius. Ruo­šia­si K. Dauk­šys.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dė­kui. Ger­bia­ma­sis vi­ce­mi­nist­re, jūs at­sa­ky­ki­te, aš ir­gi įsi­skai­čiau…

PIRMININKĖ. Čia mi­nist­ras, ne vi­ce­mi­nist­ras.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Mi­nist­re, taip. Iš­ei­tų, kad ap­ri­bo­ji­mus ma­žin­si­me, ar ne? Kad ga­lė­tų ver­sli­nin­kai dau­giau veik­ti ir pa­na­šiai, kon­tro­lę ni­ko­ti­no ir t. t. Kaip jie tai pa­da­rys, jei­gu ant pa­ke­lių yra pa­da­ry­ta fir­mi­niu ly­giu, čia mes tu­rė­si­me tik­rin­ti. Jei­gu taip žiū­rė­tu­me, 10 mlg ni­ko­ti­no, įleis­to į ve­ną, iš kar­to už­mu­ša žmo­gų. Ge­rai, mes rū­ko­me, iš­skirs­to­me į erd­vę, sa­vo drau­gams į pa­no­sę, sau į plau­čius ir pa­na­šiai. Tai ką, iš­ei­tų mes li­be­ra­li­zuo­ja­me ta­ba­ko ir ta­ba­ko ga­mi­nių po­pu­lia­ri­ni­mą Lie­tu­vo­je?

R. ŽYLIUS. Ačiū už klau­si­mą. Gal­būt pa­brė­šiu, kad dėl nau­jo stan­dar­to pa­gal Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos rei­ka­la­vi­mą, kur tik­rin­si­me, įve­dam stan­dar­tą dėl an­glies mo­nok­si­do tik­ri­ni­mo, mes iš tik­rų­jų su­griež­ti­na­me ta­ba­ko ga­mi­nių kon­tro­lę, o Lie­tu­vo­je, nors jau li­cen­ci­ja­vi­mas įves­tas prieš 16 me­tų, kur ga­li­ma au­gin­ti ta­ba­ką ir li­cen­ci­juo­ti ga­my­bą, nė vie­nos li­cen­ci­jos nė­ra nei pa­pra­šy­ta, nei iš­duo­ta. Dar kar­tą pa­brė­žiu, kad bui­ti­nė­mis są­ly­go­mis iš­au­gin­tas ta­ba­kas yra ne­tin­ka­mas pra­mo­ni­nei ta­ba­ko ga­mi­nių ga­my­bai. Ši­to ne­le­ga­laus ta­ba­ko ga­mi­nių šal­ti­niai, kon­tra­ban­di­nio ta­ba­ko ga­mi­nių šal­ti­niai iš tik­rų­jų yra ga­my­ba, nor­ma­li ma­si­nė ga­my­ba už­sie­ny­je, o ne ten ke­lių arų plo­te iš­au­gin­tas as­me­ni­niam nau­do­ji­mui ta­ba­kas. To­dėl, mū­sų įsi­ti­ki­ni­mu, mes iš tik­rų­jų čia nie­kaip ne­pa­leng­vi­na­me, nie­kaip ne­iš­ple­čia­me nei pri­ei­na­mu­mo, nei kon­tra­ban­di­nės ga­my­bos ga­li­my­bių.

PIRMININKĖ. Klau­sia K. Dauk­šys. Ruo­šia­si J. Ole­kas.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, dėl se­zo­ni­nės pre­ky­bos, ka­da ga­lės ne­įsi­stei­gęs fi­lia­lo Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bės na­rės bent ku­ris ju­ri­di­nis as­muo čia pre­kiau­ti ta­ba­ko ga­mi­niais, ar jūs ne­ma­to­te pa­vo­jaus, kad, pa­vyz­džiui, ko­kia nors ru­mu­niš­ka ar­ba bul­ga­riš­ka daug ta­ba­ko ga­mi­nan­ti fir­ma at­va­žiuos čia, tie­siog pa­pre­kiaus, pa­da­rys kiau­lys­čių, A. Ma­tu­lą iš­gąs­dins, nes par­duos su re­kla­ma ar dar kaip nors, iš­va­žiuos, ir vis­kas, ir vi­si tie mū­sų drau­di­mai, pro­tin­gi vi­si įsta­ty­mai, ku­riuos pri­ima­me, bus pa­pras­čiau­siai Lie­tu­vos įmo­nėms į nuos­to­lį, o už­sie­nie­tiš­kom įmo­nėm į pliu­są? Ar ne­bus taip?

R. ŽYLIUS. La­bai ge­ras klau­si­mas. Bet no­rė­čiau pa­brėž­ti, kad ap­skri­tai to­kia te­ori­nė idė­ji­nė pro­ble­ma eg­zis­tuo­ja dėl bet ko­kių pa­slau­gų iš vi­so ben­dro­je pa­slau­gų tei­ki­mo erd­vė­je, t. y. Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Bet ką no­riu pa­brėž­ti, kad per ši­tą lais­vę se­zo­niš­kai pre­kiau­ti nė­ra nie­kaip su­ma­žin­ta at­sa­ko­my­bė ši­tų pre­kiau­jan­čių ben­dro­vių, įsi­stei­gu­sių už­sie­ny­je, ne­įsi­stei­gu­sių Lie­tu­vo­je, t. y. joms tai­ko­mi tie pa­tys rei­ka­la­vi­mai, tos pa­čios bau­dos, ga­li­my­bės at­im­ti li­cen­ci­jas ir pa­na­šiai, kaip ir Lie­tu­vo­je įsi­stei­gu­sioms įmo­nėms. To­dėl fak­tas, kad mums rei­kia su­spė­ti, iš tik­rų­jų ge­rin­ti sa­vo ge­bė­ji­mus kon­tro­liuo­ti ši­tą rin­ką, ne­abe­jo­ti­nai jūs čia tei­sus. No­riu pa­brėž­ti, kad mes tu­ri­me ši­tą ge­bė­ji­mą su­si­kur­ti ir ši­tą ge­bė­ji­mą la­vin­ti, nes tai lie­čia la­bai daug sri­čių, ne tik al­ko­ho­lį, ne tik ta­ba­ką, bet ir ki­tas sri­tis. To­dėl Lie­tu­va kaip vals­ty­bė tu­ri in­ves­tuo­ti į ge­bė­ji­mus kon­tro­liuo­ti ši­tą lai­ki­ną pre­ky­bą, o ne ap­skri­tai ją draus­ti, ko mums ne­lei­džia Pa­slau­gų di­rek­ty­va.

PIRMININKĖ. Klau­sia J. Ole­kas. Ruo­šia­si A. Sy­sas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, šis įsta­ty­mas mums pa­tei­kia­mas sky­re­ly­je „Įsta­ty­mai ir pro­jek­tai, ku­rie tu­ri bū­ti su­de­rin­ti su Pa­slau­gų įsta­ty­mu“. Pra­šom pa­sa­ky­ti, ko­kia Pa­slau­gų di­rek­ty­va rei­ka­lau­ja 7 straips­nio ar­ba 10 straips­nio 2 da­lį pri­pa­žin­ti ne­te­ku­sia ga­lios, t. y. kad ne­rei­kia li­cen­ci­jos au­gin­ti ta­ba­ką. Jei­gu pa­sa­ky­si­te – to­kia, o jei­gu ne, tai pa­sa­ky­ki­te, koks mo­ty­vas ver­čia jus siū­ly­ti mus iš­brauk­ti tą ap­ri­bo­ji­mą, dėl ku­rio, kaip jūs sa­kė­te, nie­kas ne­si­krei­pė. Tai, kol ne­si­krei­pė, ži­no­me, kad ge­rai, ne­au­gi­na. Kai iš­brauk­si­me, ne­rei­kės kreip­tis, gal bus lau­kų lau­kai ir mes tu­rė­si­me net prieš­prie­šą jū­sų taip pro­te­guo­ja­mai pre­ky­bai ta­ba­ku. Tai vie­šo­ji ofi­cia­li pre­ky­ba ga­li su­ma­žė­ti, nes kaž­kas var­tos to­kį ran­kų dar­bo ta­ba­ką, kaip var­to­da­vo mū­sų pro­se­ne­liai ir se­ne­liai. Ačiū už at­sa­ky­mą. Dėl di­rek­ty­vos punk­to ir dėl…

R. ŽYLIUS. La­bai ačiū už klau­si­mą. Tik­rai bū­tų sun­ku pa­gal­vo­ti, kaip nuo esa­mo ta­ba­ko grįž­ti prie mū­sų pro­tė­vių au­gin­to ta­ba­ko rū­šių. Bet Pa­slau­gų di­rek­ty­vos pa­ti idė­ja yra, gal ne kiek­vie­nas kon­kre­tus rei­ka­la­vi­mas, bet pa­ti idė­ja yra ta, kad li­cen­ci­ja­vi­mas yra kraš­tu­ti­nė ver­slo ri­bo­ji­mo prie­mo­nė, lei­di­mai, li­cen­ci­jos yra kraš­tu­ti­nė ver­slo ri­bo­ji­mo prie­mo­nės tuo at­ve­ju, kai yra su­si­du­ria­ma su es­mi­ne ga­li­ma ža­la gy­ven­to­jų svei­ka­tai ar ga­li­ma di­de­le ža­la. Pa­gal Pa­slau­gų di­rek­ty­vą ir bu­vo per­žiū­rė­tos vi­sos li­cen­ci­jos ir nai­ki­na­mos tos, ku­rios ar­ba pa­si­reiš­kia kaip dvi­gu­bas li­cen­ci­ja­vi­mas, ar­ba ne­at­spin­di ši­to rei­ka­la­vi­mo ap­sau­go­ti kaž­ko­kius es­mi­nius vals­ty­bės gy­ven­to­jų in­te­re­sus. Mū­sų nuo­mo­ne, kad ši­to­je vie­to­je au­gi­ni­mo li­cen­ci­jos bu­vi­mas bū­tent ir yra per­tek­li­nis, per­tek­li­nė li­cen­ci­ja. Už­ten­ka ga­my­bos li­cen­ci­jos, pre­ky­bos li­cen­ci­jos…

PIRMININKĖ. Lai­kas.

R. ŽYLIUS. Už­ten­ka pre­ky­bos li­cen­ci­jos ir ga­mi­ni­mo li­cen­ci­jos ne­rei­kia, nes, kaip ir mi­nė­jau, nė­ra iš tik­rų­jų grės­mės, kad Lie­tu­vo­je bus au­gi­na­mas ta­ba­kas pra­mo­ni­niam var­to­ji­mui.

PIRMININKĖ. Klau­sia A. Sy­sas. Ruo­šia­si V. V. Mar­ge­vi­čie­nė.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. No­rė­čiau mi­nist­rui pri­min­ti, kad aš dar pri­si­me­nu lai­kus, kai au­gi­no Lie­tu­vo­je ta­ba­ką ir aš lais­vai prie jo pri­ei­da­vau, nes jis džiū­da­vo pas die­du­ką kai­me svir­ne ant aukš­to. Aš ga­lė­jau ten pri­sit­rin­ti kiek no­riu to ta­ba­ko, jei­gu la­bai bū­čiau no­rė­jęs rū­ky­ti. Jei­gu pra­dė­si­me au­gin­ti, tai tas pri­ei­na­mu­mas bus leng­ves­nis tiems, kas au­gi­na. Ne­da­ry­ki­te es­mi­nės klai­dos.

Ma­no klau­si­mas bū­tų vi­sai ki­tas, iš kon­tro­lės. Po nar­ko­ti­kų, al­ko­ho­lio ir ta­ba­ko kon­tro­lės su­jun­gi­mo, jie tu­ri funk­ci­ją kon­tro­liuo­ti ir Ne mais­to kon­tro­lės tar­ny­ba kon­tro­liuo­ja. Vie­ni tu­ri ke­lis žmo­nes, ki­ti tu­ri ar­mi­ją. Ma­no klau­si­mas, kaip su­de­rin­si­te, nes bu­vo siū­ly­mas, kad ne­bū­tų kon­tro­lie­rių vie­no pas­kui ki­tą vaikš­čio­ji­mo. Ką da­ry­si­te, kad kiek­vie­na ins­ti­tu­ci­ja už­si­im­tų sa­vo funk­ci­jom? Ši­tuo­se įsta­ty­muo­se aš ne­ma­tau tų klai­dų pa­tai­sy­mo, nes da­bar yra aki­vaiz­dus ši­tų funk­ci­jų dub­lia­vi­mas dvie­jų ins­ti­tu­ci­jų. Tai kas, jū­sų gal­va, tu­rė­tų kon­tro­liuo­ti ta­ba­ko par­da­vi­mą, vi­są pro­ce­dū­rą, kas su­si­ję, Ne mais­to pre­kių tar­ny­ba ar Nar­ko­ti­kų, al­ko­ho­lio ir ta­ba­ko kon­tro­lės de­par­ta­men­tas? Ačiū.

R. ŽYLIUS. La­bai ačiū už klau­si­mą. Iš tik­rų­jų la­bai svar­bus klau­si­mas, kur, ma­no su­pra­ti­mu, spren­džia­mas per mū­sų da­bar vyk­do­mą ver­slą kon­tro­liuo­jan­čių įstai­gų re­for­mą. Bet gal­būt pa­mi­nė­siu, kad kom­pe­ten­ci­ja Ne mais­to pro­duk­tų tar­ny­bos yra ko­ky­bės kon­tro­lė, tai yra Ne mais­to pro­duk­tų ins­pek­ci­ja kon­tro­liuo­ja, kad ati­tin­ka­ma pre­kė, tar­ki­me, ta­ba­kas, ku­riuo yra pre­kiau­ja­ma, bū­tų tin­ka­mos ko­ky­bės. Ki­ta jū­sų mi­nė­ta įstai­ga už­si­i­ma dau­giau ki­tais as­pek­tais. Bet aš, at­sa­ky­da­mas į jū­sų klau­si­mą, gal­būt ga­lė­čiau pa­si­ža­dė­ti, kad pa­tiks­lin­si­me vie­nos ir ki­tos įstai­gos kon­tro­lės ap­im­tis ir at­sa­ky­si­me jums raš­tu.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Klau­si­mų lai­kas bai­gė­si. Dė­kui. Vie­nas – už, ki­tas – prieš po pa­tei­ki­mo. K. Dauk­šys – už.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke. Iš tik­rų­jų apskritai esu už ši­tą įsta­ty­mo pa­tei­ki­mą, iš­sky­rus tą vie­tą, ku­ri man ne­pa­tin­ka, dėl se­zo­ni­nės pre­ky­bos ga­li­my­bės, nes ten aš ma­tau ga­li­my­bę šiek tiek pa­fu­še­riau­ti. Bet iš es­mės li­be­ra­les­nis įsta­ty­mas yra ge­riau ne­gu la­biau su­var­žy­tas, nes, ger­bia­mie­ji, kaž­kaip mes to­kius pro­tin­gus įsta­ty­mus pri­imi­nė­ja­me, o tau­ta ne­no­ri bū­ti to­kia pro­tin­ga, kaip mes ma­no­me: kaip rū­kė kon­tra­ban­di­nes ci­ga­re­tes, taip ir rū­ko, kad ir kaip mes ko­vo­ja­me, jie ima ir rū­ko. Ir yra di­džiau­sia bė­da, kad mes gy­ve­na­me sau, o žmo­nės gy­ve­na sau, ir tas nesu­si­pra­ti­mas tarp Sei­mo ir vi­sos tau­tos kuo to­liau, tuo la­biau gi­lė­ja.

Aš siū­ly­čiau vis dėl­to at­si­suk­ti į gy­ve­ni­mą ir pa­ma­ty­ti, koks jis yra iš tik­rų­jų, ir su­pras­ti, kad jei­gu žmo­gus už­si­au­gins vie­ną arą ta­ba­ko, ką ma­no se­ne­lis sėk­min­gai da­rė ir kai bu­vo ta­ry­bų val­džia ir su­ko suk­ti­nes, tai dėl to tik­rai nie­kas dau­giau ne­pra­si­rū­kys ir su­pras, kad Lie­tu­vo­je ne­au­ga ta­ba­kas, rei­ka­lin­gas ir plan­ta­ci­jo­se au­gi­na­mas bū­tent toms ci­ga­re­tėms, ku­rias… Vi­si ki­ti rū­ko pirk­ti­nes. Aš siū­lau įsta­ty­mo pro­jek­tą pa­lai­ky­ti, jei­gu rei­kia, ko­kias nors pa­tai­sas pa­da­ry­ti, bet iš es­mės pa­gal­vo­ti apie tai, ką mes ban­do­me pa­da­ry­ti. Mes vi­są lai­ką ban­do­me gy­ve­ni­mą su­grūs­ti į to­kią Pro­krus­to lo­vą, ku­rio­je bū­tų ga­li­ma ap­kar­py­ti vi­sus ir gal­vo­ti, kad jie to­kie ir bus. Ne­bus žmo­nės to­kie. Kiek­vie­nas žmo­gaus gy­vens taip, kaip jam la­biau pa­tin­ka.

PIRMININKĖ. J. Ole­kas – prieš.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke. Ma­no kal­ba bus dau­giau­sia skir­ta bū­tent jums. Aš no­rė­čiau pa­pra­šy­ti, kad, su­si­ti­ku­si su Mi­nist­ru Pir­mi­nin­ku, jūs gal­būt pa­si­kal­bė­tu­mė­te ir mes iš­girs­tu­me Vy­riau­sy­bės po­zi­ci­ją to­kiais klau­si­mais, nes Sei­me pa­tei­kia­mas jau ke­lin­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas, kai vie­na mi­nis­te­ri­ja tu­ri vie­ną po­zi­ci­ją, o aš ma­nau, kad ki­ta mi­nis­te­ri­ja tu­ri ki­tą po­zi­ci­ją. Šis įsta­ty­mas, ku­ris lyg ir de­ri­na­mas prie Pa­slau­gų di­rek­ty­vos, vi­siš­kai neat­si­žvel­gia į tą ta­ba­ko ar­ba rū­ky­mo da­ro­mą ža­lą žmo­nių svei­ka­tai. Iš tik­rų­jų pa­siū­ly­mas vir­ši­ja nor­ma­ty­vus, ku­rių ne­rei­ka­lau­ja Pa­slau­gų di­rek­ty­va, dėl ta­ba­ko au­gi­ni­mo nu­sta­ty­tų plo­tų li­cen­ci­ja­vi­mo pa­nai­ki­ni­mo, jis iš tik­rų­jų ga­li­mai su­da­ro są­ly­gas, ku­rios kliu­dys ir tam pa­čiam le­ga­liam ver­slui, nes ta­ba­kas daž­niau­siai au­gi­na­mas ne kam nors ki­tam, o rū­ky­mui. Tai mes ga­li­me ti­kė­tis, kad to­kiu at­ve­ju, at­si­ra­dus ta­ba­ko plo­tų, vėl at­si­ras kai­miš­kų suk­ti­nių, ku­rias trauks kai­mo žmo­nės. No­riu pri­min­ti, kad iki ka­ro ano­je lais­vo­je Lie­tu­vo­je dar dau­giau žmo­nių mi­rė nuo su­sir­gi­mų, są­ly­go­tų bū­tent to­kio ne­ko­ky­biš­ko ta­ba­ko rū­ky­mo. Ir fil­trais ta­ba­ko ci­ga­re­čių, ir ki­tais da­ly­kais bu­vo ban­do­ma kaip nors ap­sau­go­ti svei­ka­tą. Šiuo at­ve­ju vi­siš­kas ne­de­ri­ni­mas tarp Ūkio mi­nis­te­ri­jos po­rei­kių, ką gal­būt jū­sų spe­cia­lis­tai ir vi­siš­kai tei­sin­gai pa­ren­gė, kad tai bus lais­ves­nė pre­ky­ba ar ma­žiau li­cen­ci­jų, mes ga­lė­si­me paukš­tu­ką pa­si­dė­ti, bet vi­siš­kai neat­si­žvel­gia į po­vei­kį žmo­nių svei­ka­tai. To­dėl aš siū­ly­čiau to­kių įsta­ty­mų, ku­rie ke­lia ki­tų ži­ny­bų prieš­ta­ra­vi­mus, Sei­mui ne­teik­ti, nes mes po to čia įsi­ve­lia­me į la­bai di­de­lius gin­čus. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, bal­suo­ja­me. Kas po pa­tei­ki­mo pri­ta­ria­te pro­jek­tui Nr. XIP-1498, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 71 Sei­mo na­rys: už – 37, prieš – 3, su­si­lai­kė 31. Po pa­tei­ki­mo pro­jek­tui Nr. XIP-1498 pri­tar­ta. Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Svei­ka­tos rei­ka­lų, pa­pil­do­mas – Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas ir Nar­ko­ma­ni­jos ir al­ko­ho­liz­mo kon­tro­lės pre­ven­ci­jos ko­mi­si­ja. Nu­ma­to­ma svars­ty­ti ge­gu­žės 26 d.

 

13.28 val.

Iš­mo­kų vai­kams įsta­ty­mo 8 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-615 (svar­sty­mas)

 

Ir pas­ku­ti­nis ry­ti­nio po­sė­džio klau­si­mas – Iš­mo­kų vai­kams įsta­ty­mo 8 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Svars­ty­mas. Ko­mi­te­tas siū­lys jį at­mes­ti. Pra­ne­šė­ja – R. Baš­kie­nė.

R. BAŠKIENĖ (MSG). Ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, mie­lie­ji ko­le­gos, kad ir kaip bū­tų gai­la, ten­ka pri­sta­ty­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­rį pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas svars­tė ir, kaip jau Pir­mi­nin­kė sa­kė, siū­lo at­mes­ti. Mes ko­mi­te­te įver­ti­no­me Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to iš­kel­tas abe­jo­nes, taip pat abe­jo­nės iš­sa­ky­tos ir Eu­ro­pos tei­sės de­par­ta­men­to prie Lie­tu­vos tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos, kur bu­vo kaip tik iš­reikš­ta, kad įsta­ty­mo pro­jek­tu (ir aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te yra) ne­pa­sie­kia­mi tie tiks­lai, ku­riuos bu­vo ban­do­ma įvar­dy­ti. Mes pri­ta­ria­me ir at­krei­pia­me dė­me­sį taip pat į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės, į Sei­mo Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to ar­gu­men­tus. Vi­sa tai įver­ti­nęs, So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas siū­lo įsta­ty­mo pro­jek­tą at­mes­ti dėl šių prie­žas­čių: pir­ma, glo­bos (rū­py­bos) iš­mo­kos šei­mo­se glo­bo­ja­miems (rū­pi­na­miems) vai­kams mo­kė­ji­mas, neat­si­žvel­giant į kas mė­ne­sį gau­na­mas pe­ri­odi­nes iš­mo­kas vai­kui iš­lai­ky­ti, tai yra ali­men­tus ir naš­lai­čių pen­si­ją… iš tik­rų­jų tas neat­si­žvel­gi­mas iš­kreip­tų glo­bos (rū­py­bos) iš­mo­kos mo­kė­ji­mo sis­te­mą. Da­bar ali­men­tais ir naš­lai­čių pen­si­ja glo­bos (rū­py­bos) iš­mo­ka yra ma­ži­na­ma ir šei­mo­se, ir šei­my­no­se, ir vai­kų glo­bos ins­ti­tu­ci­jo­se glo­bo­ja­miems (rū­pi­na­miems) vai­kams… ir ati­tin­ka­mai di­fe­ren­ci­juo­tų šei­mo­se glo­bo­ja­mus (rū­pi­na­mus) vai­kus – vie­ni gau­tų tik glo­bos (rū­py­bos) iš­mo­ką, o ki­ti – ir šią iš­mo­ką, ir ali­men­tus, ir naš­lai­čio pen­si­ją;

an­tra, ne­bū­tų pa­siek­tas įsta­ty­mo pro­jek­to tiks­las fi­nan­siš­kai su­in­te­re­suo­ti šei­mas glo­bo­ti dau­giau vai­kų. Šei­mos bū­tų la­biau fi­nan­siš­kai su­in­te­re­suo­tos glo­bo­ti tuos vai­kus, ku­rie gau­na ali­men­tus ar naš­lai­čio pen­si­ją;

tre­čia, įsta­ty­mui įgy­ven­din­ti pa­pil­do­mai rei­kė­tų 3,1 mln. Lt vals­ty­bės biu­dže­to asig­na­vi­mų;

ir ket­vir­ta, čia reik­tų pa­tai­sy­ti – ne 2010, o 2011 me­tų II ket­vir­ty­je Vy­riau­sy­bė nu­ma­to, nu­ma­tė tai ir anks­čiau sa­vo pro­jek­tuo­se, pa­reng­ti Iš­mo­kų vai­kams įsta­ty­mo pa­kei­ti­mus, ku­riais bū­tų di­fe­ren­ci­juo­tas glo­bos iš­mo­kų mo­kė­ji­mas pa­gal vai­ko am­žių ir įtei­sin­ta nau­ja iš­mo­ka vai­ko glo­bė­jui (rū­pin­to­jui), kai vai­kas glo­bo­ja­mas šei­mo­se.

So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas, 7 bal­sa­vus už, 2 su­si­lai­kius, siū­lo įsta­ty­mo pro­jek­tą at­mes­ti. La­bai ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju pra­ne­šė­jai. Vie­nas – už, vie­nas – prieš. Už at­me­ti­mą – R. J. Da­gys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aiš­ku, pro­jek­to ren­gė­jai, ma­ty­da­mi vie­ną kon­kre­tų seg­men­tą… Jų pa­siū­ly­mas gal ir tu­ri tam tik­rą lo­gi­ką, bet šis pa­siū­ly­mas ne­ga­li dis­kri­mi­nuo­ti vai­kų pa­gal tai, kur jie au­ga. Vie­nas iš pa­grin­di­nių prin­ci­pų tu­ri bū­ti vi­sur vie­no­das. Jei­gu mes, skai­čiuo­da­mi vie­niems vai­kams pa­ra­mą, at­si­žvel­gia­me į ali­men­tus, ki­to­je vie­to­je neat­si­žvel­gia­me, tai yra tam tik­ra dis­kri­mi­na­ci­ja ir ta idė­ja ta­da iš­krei­pia­ma. To­dėl ma­nau, kad pa­tei­kė­jai ga­lė­tų pa­lauk­ti pra­ne­šė­jos mi­nė­to įsta­ty­mo pa­tai­sų, Iš­mo­kų įsta­ty­mo pa­tai­sų, ir ta­da mė­gin­ti šią pro­ble­mą iš­spręs­ti vi­siems vie­no­dai. O šiuo at­ve­ju siū­lo­me at­mes­ti ir grįž­ti prie šios idė­jos svars­ty­mo ta­da, kai tu­rė­si­me vi­su­mą. O pra­ne­šė­jai vi­sus ar­gu­men­tus iš­dės­tė la­bai aiš­kiai.

PIRMININKĖ. E. Ža­ka­ris – prieš. Ger­bia­ma­sis Sy­sai, jūs la­bai truk­do­te.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, vi­siš­kai pri­ta­riu, kad ne­ga­li bū­ti skir­tu­mo tarp skir­tin­gų gru­pių. Ta­čiau šian­dien, jei­gu glo­ba (rū­py­ba) yra nu­sta­ty­ta šei­mo­je, tai yra mo­ka­ma 520 Lt iš vals­ty­bės biu­dže­to, jei­gu šei­my­no­je – 1040 Lt, jei­gu glo­bos įstai­go­je – apie 2500 Lt. Da­bar jau ke­le­ri me­tai iš ei­lės vis gir­di­me: rei­kia, kad kuo dau­giau vai­kų bū­tų šei­mo­se, rei­kia ska­tin­ti, bet to ska­ti­ni­mo nė­ra. Ko­le­gė Ri­ma sa­kė, kad bu­vo ir pra­ei­tų me­tų pir­mą­jį ket­vir­tį Vy­riau­sy­bės nu­ma­ty­ta, ir šių me­tų pir­mą­jį ket­vir­tį, bet ši­tų pro­jek­tų kaip nė­ra, taip nė­ra. To­dėl ir mū­sų siū­ly­mo es­mė yra, kad ne­rei­kė­tų pa­pil­do­mų biu­dže­to iš­lai­dų, ka­dan­gi čia kal­ba­ma apie teis­mo pri­teis­tus va­di­na­muo­sius ali­men­tus, kad ši­tie ali­men­tai tiems vai­kams, ku­rie yra glo­bo­ja­mi šei­mo­se… kad ne­bū­tų iš­skai­to­ma iš glo­bos (rū­py­bos) iš­mo­kos. Va­di­na­si, tie vai­kai, ku­rie bus šei­mo­je, tos šei­mos gau­tų di­des­nes pa­ja­mas, gal­būt ta­da su­ma­žė­tų vals­ty­bės iš­lai­ko­mo­se įstai­go­se, kur, kaip mi­nė­jau, kai­nuo­ja apie 2500 Lt. Jei­gu ka­da nors Vy­riau­sy­bė pa­teiks pro­jek­tą, gal čia, be abe­jo, su­si­ję su fi­nan­sais, kai di­fe­ren­ci­juos ir pa­gal am­žių, ir bus su­vie­no­din­tos gru­pės, ne­bus šei­my­no­se dau­giau mo­ka­ma, ta­da gal­būt bus ga­li­ma ir ko­re­guo­ti. Siū­lau ap­si­spręs­ti.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Bal­suo­ja­me, ko­le­gos. Kas už tai, kad at­mes­tu­me Iš­mo­kų vai­kams įsta­ty­mo 8 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 74 Sei­mo na­riai: už – 44, prieš – 5, su­si­lai­kė 25. Iš­mo­kų vai­kams įsta­ty­mo 8 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas at­mes­tas.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ačiū už ak­ty­vų dar­bą. Skel­biu ry­ti­nį ple­na­ri­nį po­sė­dį baig­tą. Va­ka­ri­nis – 15 val.


 

 

 



* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partij­os frakcja; J(LiCS ir TPP)FJung­ti­nė (Li­be­ra­lų ir cen­tro są­jun­gos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcija; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.