LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 315
STENOGRAMA
2011 m. balandžio 21 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
V. BALTRAITIENĖ ir Č. V. STANKEVIČIUS
PIRMININKĖ (V. BALTRAITIENĖ, DPF*). Laba diena, pradedame balandžio 21 d. vakarinį posėdį. Prašome registruotis.
Užsiregistravo 55 Seimo nariai.
15.02 val.
Noriu pradėti popietinę darbotvarkę supažindindama su balsų skaičiavimo protokolu dėl Seimo nutarimo „Dėl A. Čapliko išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoju“.
Iš viso išduota biuletenių 128, rasta biuletenių 128, galiojančių – 120, negaliojančių – 8.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 71, prieš – 39, susilakė 10. Pasirašo balsų skaičiavimo grupės pirmininkas M. Bastys ir visa balsų skaičiavimo grupė. Nutarimas priimtas. (Plojimai)
Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininkę I. Degutienę.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia noriu jums padėkoti už tai, kad išreiškėte savo valią ir A. Čaplikas tapo Seimo Pirmininko pavaduotoju. Algį tikrai nuoširdžiai sveikinu, džiaugiuosi. Nors girdėjau daug kritinių pastabų, kad čia gal mes labai persidirbę ir dėl to… Racionaliai pasiskirsčius darbą, o tą mes padarysime valdyboje, tikrai bus geras komandinis darbas ir linkiu tame komandiniame darbe kuo geriausios sėkmės! (Plojimai)
A. ČAPLIKAS (J(LiCS ir TPP)F). Dėkui visiems!
PIRMININKĖ. Ačiū. 2 minutės sveikinimams.
Kol vyksta sveikinimai, dėl vedimo tvarkos turbūt – V. M. Čigriejienė. Prašom.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, labai džiaugiuosi, kad pagerbėte Seimo Pirmininkės pasirinkimą, ir manau, kad A. Čaplikas išrinktas neatsitiktinai. Jis tikrai yra politikas, teko su juo bendrauti ir jam būnant sveikatos apsaugos ministru. Tai vienintelis ministras turbūt, taip tvarkingai lankantis Sveikatos reikalų komitetą, priimantis sprendimus, galvojantis taip, kaip Sveikatos reikalų komitetas. Jam noriu palinkėti kūrybinės sėkmės, geros sveikatos ir, aišku, tikiu, kad jis atsikratys žalingo įpročio. Bus parlamentinė kontrolė jam. (Plojimai)
PIRMININKĖ. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš norėjau pasakyti repliką po balsavimo. Siūlyčiau perbalsuoti, nes išrinktas tik vieno balso persvara.
PIRMININKĖ. Paprasta dauguma, nėra…
P. GRAŽULIS (TTF). O pozicija, kuri balsavo prieš? Nevertėtų taip dabar sveikinti.
PIRMININKĖ. Gerai, Petrai!
P. GRAŽULIS (TTF). Jeigu balsavote prieš, tai bent jau nebandykite čia lįsti…
PIRMININKĖ. Premjeras. Prašom, A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis Petrai, kaip krikščionis demokratas buvusį krikščionį noriu visų pirma pasveikinti su artėjančiom šventom Velykom ir palinkėti nebūti tokiam piktam, tiesiog prisikelti tame tikėjime ir viskas bus gerai. O A. Čaplikui tikrai linkiu sėkmės ir sveikinu. Ir sveikinu Seimą su protingu sprendimu ir tuo, kad čia nežaidėme kažkokių nelabai konstruktyvių žaidimų. Tikrai galime dirbti toliau.
Atsiliepdamas į ponios Vidos priminimą dėl įpročių, aš galiu pasakyti, kad aš asmeniškai galėčiau prisiimti globoti A. Čapliką, metantį žalingus įpročius, nes pats esu metęs du kartus ir antrą kartą sėkmingai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Tęsiame šios dienos posėdžio popietinę darbotvarkę. (Balsai salėje) Užtenka replikom. (Balsai salėje) Nueikite ir atsakykite asmeniškai. Viskas!
15.06 val.
2-19 klausimas – Vidaus tarnybos statuto 23 ir 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2041. Kviečiu į tribūną Sigitą Šiupšinską, vidaus reikalų viceministrą. Prašom. Pateikimas.
S. ŠIUPŠINSKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia Vidaus tarnybos statuto 23 ir 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuris yra parengtas įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatas dėl kontrabandos kontrolės stiprinimo, taip pat atsižvelgiant ir į Komisijos valstybės kontrolės ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimui koordinuoti…
Pagrindiniai šio projekto tikslai ir esmė – siekiama išplėsti vidaus tarybos pareigūnų skatinimo ir motyvavimo galimybes, taip pat sustiprinti vidaus tarnybos pareigūnų veiklos teisėtumo kontrolę. Šiame projekte siūloma nustatyti, kad pareigūnams, tiesiogiai dalyvavusiems išaiškinant nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, kuriais padaryta ar galėjo būti padaryta turtinė žala valstybei, Vyriausybės nustatyta tvarka galėtų būti skiriama ne didesnė kaip keturių vidutinių pareigūno darbo užmokesčio dydžių vienkartinė išmoka.
Šiuo metu Vidaus tarnybos statute yra numatyta, tačiau tai yra ribojama vieno vidutinio užmokesčio dydžiu. Atsižvelgiant į tai, kad vidaus reikalų ministras kontroliuoja ir įgyvendina statutinių įstaigų prie ministerijos veiklą pagal Vyriausybės įstatymą, taip pat vykdo vidaus tarnybos valdymą pagal Vidaus tarnybos statuto 60 straipsnį, atkreiptinas dėmesys, kad Statutas nepakankamai suteikia arba nepakankamai konkretizuoja vidaus reikalų ministrui suteiktus įgaliojimus. Svarbu ir aktualu suteikti galimybę inicijuoti tarnybinius patikrinimus dėl galimai padarytų tarnybinių nusižengimų. Šiuo atveju būtų aiškiai Statute nustatyta ir įvardyta vidaus reikalų ministro diskrecija tokiems galimiems patikrinimams atlikti. Šiame projekte kaip tik tos nuostatos yra suformuluotos.
Kokios laukiamos šio projekto pasekmės, jeigu būtų priimtas teisės aktas? Be jokios abejonės, būtų užtikrintas efektyvesnis nusikaltimų ir kitų teisės aktų pažeidimų išaiškinimas, taip pat būtų sustiprinta pareigūnų veiklos teisėtumo kontrolė.
Kiek mačiau, yra pateikta Teisės departamento pastabų. Iš tiesų jos yra svarstytinos. Manau, kad svarstymo metu tikrai būtų galima rasti suderintą ir optimalų sprendimą. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Pirmoji klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, prašom pasakyti, nelabai pagaunu mintį. Jeigu išaiškina pažeidimus, tai yra tiesioginis jų darbas, ir jūs išmokas didinate. Jeigu gydytojas atlieka sudėtingą operaciją, kas jam tą premiją įteikia ir kas išmokas jam didina? Jis išgelbėja gyvybę žmogaus, kuris vėliau padidins valstybės biudžetą, dirbs. Tai niekaip nepagaunu minties, kodėl jūs taip darote? Kas čia – vidaus pareigūnai yra ypatinga kasta? Kariškiams kodėl taip nedaroma?
S. ŠIUPŠINSKAS. Dėkui už klausimą. Iš tikrųjų jie nėra išskirtinė grupė. Galėčiau tik papildyti ir patikslinti, kad šių metų vasario 9 d. jau yra priimtas Vyriausybės nutarimas dėl atitinkamo pareigūnų skatinimo, tačiau visa problema yra ta, kad pagal tą priimtą tvarką galėtų būti skatinami muitinės, Mokesčių inspekcijos pareigūnai, Specialiųjų tyrimų tarnybos, prokuratūros pareigūnai, o štai Statute kaip tik įrašytas tas ribojimas – iki vieno vidutinio darbo užmokesčio – sudarytų nelygias sąlygas. Kitiems pareigūnams būtų galima suteikti pagal Vyriausybės nustatytą tvarką iki keturių, o Vidaus tarnybos statutas tokius ribojimus nustato. Tai dėl to, kad būtų suvienodintos sąlygos visiems pareigūnams, ir yra siūloma šita pataisa.
PIRMININKĖ. Toliau klausia R. A. Ručys.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas panašus į kolegės. Man neaišku, kodėl keturių vidutinių darbo užmokesčių išmokos skiriamos. Gali būti dviejų ar trijų. Kaip jūs pasirinkote?
S. ŠIUPŠINSKAS. Tiesiog aš prieš tai atsakydamas į klausimą pasakiau, kad Vyriausybės nutarimu jau yra patvirtinta pareigūnų premijavimo ir mokėjimo tvarka, ir šiuo atveju Statutas, kuriame yra nustatytas ribojimas iki vieno vidutinio atlyginimo dydžio, ir riboja. Tiesiog tikslas šio įstatymo yra suvienodinti.
PIRMININKĖ. Toliau klausia J. Ramonas. Nematau. J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, kaip jums atrodytų, jeigu mes Seime padarytume tokią mūsų Statuto pataisą: algą mokame už tai, kad tave išrinko Seimo nariu, bet jeigu tu dar priimi įstatymą, tai keturių vidutinių mėnesinių atlyginimų premija. Aš suprantu, kad iš tikrųjų keista situacija – vieniems jau taikomi pagal nutarimą tie keturi skatinimai, kitiems netaikomi. Bet pats principas – už ką jie tada dirba, jeigu, atlikdami savo funkcijas, padarė, sugavo kažką, dar keturių atlyginimų? Jeigu mes sau, Seimo nariams, taikytume, kaip jūs žiūrėtumėte į tai?
S. ŠIUPŠINSKAS. Gerbiamasis Seimo nary, iš tikrųjų čia ne visais atvejais, būtent tais atvejais, kai pareigūnai nustatė arba ištyrė nuskalstamą veiką, kai yra ar galėjo būti padaroma didelė žala valstybei. Čia apibrėžiama tais atvejais – turtinė žala valstybei. Tai yra iš tikrųjų labai specifinės veikos ir yra labai svarbu turėti motyvavimo ir skatinimo mechanizmus, kad mes tikrai turėtume geresnius rezultatus.
PIRMININKĖ. Toliau klausia R. Smetona.
R. SMETONA (TTF). Dėkoju. Apie projekto 1 straipsnį jau gerokai pakalbėta. Aš noriu dabar dėl to, kas kalbama 2 straipsnyje: suteikiant vidaus reikalų ministrui galimybę ar teisę pavesti administracijos padaliniui atlikti patikrinimą. Sakykite, kaip čia su Policijos departamentu, arba, tiesiai sakant, Policijos departamento vadovybe, kuri pagal šį projektą apeinama? Nejaugi vidaus reikalų ministras turi aiškintis, dėti savo parašą, pavesti atlikti patikrinimą dėl kažkur rajone pareigūno, patrulio įvykdyto pažeidimo? Ar nemanote, kad čia kažkaip pažeidžiama subordinacija ir apskritai sukeliama daug neaiškumų, pradedant ta institucija, kuri turi atlikti patikrinimą. Kas tai yra – administracijos padalinys?
S. ŠIUPŠINSKAS. Dėkui už klausimą. Iš tikrųjų šia pataisa yra siekiama suteikti ir aiškiai apibrėžti vidaus reikalų ministro, kuris yra atsakingas už vidaus tarnybos valdymą, diskreciją. Tikrai ne visais atvejais, tikrai būtų atliekamas tyrimas tik tuomet, kada yra įtarimų, kad galbūt nebus tinkamai atlikta, galbūt yra sudėtinga situacija. Todėl, suteikus šią diskreciją, vidaus reikalų ministras galėtų pavesti atitinkamam ministerijos padaliniui atlikti tokį tyrimą. Iš tikrųjų tai turėtų didelę reikšmę pačios vidaus tyrimo atlikimo kontrolės prasme. Kartu būtų galima įvertinti. Čia yra nustatytas ne vien tik atlikimas, bet ir įvertinimas, kontrolė. Tokiu atveju, įvertinus vieną, antrą, trečią atvejį, galbūt būtų įmanoma pastebėti kažkokias tendencijas ir nustatyti bendras kryptis, suvienodinti galų gale pačių tyrimų eigą visoje Respublikoje galbūt tarp skirtingų teisėsaugos institucijų. Čia iš esmės yra tik tuo atveju, jeigu iškilo būtinybė.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, dėl pirmos dalies – dėl vidutinių išmokų – aš, aišku, pritariu. Galvoju, kad yra nedidelės tos išmokos. Iš viso turėčiau pasveikinti jus, kad jūs galų gale išdrįsote pateikti tokį klausimą, nes policijos pareigūnai dirba ypač sunkiomis sąlygomis – jie diskredituojami kiekvieną dieną, jų atlyginimai mažinami, socialinės garantijos atimamos, jie verčiami eiti nemokamų atostogų. Kauno miestas, pavyzdžiui, naktį praktiškai nesaugomas, nėra pinigų, pareigūnai gauna limitą važiuoti tik 50 km ir t. t. Todėl pirmu klausimu aš pritariu, čia yra šioks toks palaikymas pareigūnų. Tačiau man kyla klausimas dėl antros dalies – dėl vidaus reikalų ministro ir policijos generalinio komisaro santykio. Aš suprantu, kad tas jūsų pasiūlymas tai yra naujų vadelių ir botago įvedimas. Yra ministro ir generalinio komisaro skyrimo tvarka. Tai yra pareigūnai, kurie tam tikra prasme nesusiję vienas su kitu, o atsakomybė kaip? Išeina, kad vidaus reikalų ministras nepasitiki generaliniu komisaru ir jo tarnybos vykdoma kontrole, tyrimo rezultatais ir panašiai. Ar jums neatrodo, kad čia yra perlenkimas visai ne į tą pusę?
S. ŠIUPŠINSKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary, už klausimą. Tikrai tai nėra kažkokių tarpusavio santykių problemų sprendimas. Iš tikrųjų tai yra siekis geriau valdyti vidaus tarnybą. Net ir šiuo metu kai kuriais atvejais yra atliekami tyrimai, kai kyla klausimų vidaus reikalų ministrui, kai galų gale kreipiasi, būna, kad ir Seimo nariai kreipiasi su įvairiais paklausimais. Iš tikrųjų yra labai svarbu turėti aiškią, teisiškai įstatyme nustatytą diskreciją. Šiuo atveju, jeigu atkreiptume dėmesį, galutinį sprendimą, apskritai sprendimą, dėl pareigūno priima jo vadovas, tiesiogiai į darbą, į pareigas priimantis vadovas. Todėl yra įvardinta, kad atžvelgia į padalinio atliktą tyrimą šiuo atveju. Tai čia iš esmės turėtų ir prevencinę, ir kontrolės prasmę.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Galite dabar trupučiuką pailsėti, kol balsuosime, paskui kitą klausimą pristatysite. Nuomonė už – J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, vis dėlto, aš manau, geras įstatymas, nes šiuo atveju gali būti, kad pareigūnas, gaudamas poros tūkstančių litų kyšį, gali nepamatyti nusikaltimo. Dabar kiekvienas pareigūnas žinos, kad iš valstybės galima gauti kyšį daugiau kaip 8,5 tūkst. Vadinasi, mažesnio kaip 9 tūkst. kyšio neapsimoka imti. Aš pritariu.
PIRMININKĖ. Ir nuomonė prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, mes dažnai manome, kad problemas išspręsime, blogas pareigūno darbas bus daug efektyvesnis, jeigu bus daug didesnis atlyginimas. Aš manau, kad ne čia esmė ir ne čia turėtų būti dedamas akcentas. Sutinku iš dalies su Juliumi. Pažiūrėkite, padidėjo baudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, policininkai ima 50 % nuo baudos dydžio ir dabar geriau gyvena. Tai nėra taip, kad būtų mažesnis kyšininkavimas. Jeigu tik bauda didesnė arba premija didesnė, tai tokiu atveju iš tikrųjų ir kyšį reikia duoti didesnį, reikalauja didesnio kyšio. Dabar, be abejonės, dėl 1 tūkst. Lt arba dėl 500 Lt tikrai nesiterlios ir savo munduro, vardo neterš pareigūnas. Aš manau, kad reikia ieškoti visiškai kitokių kriterijų. Ne vien tik atlyginimas turėtų būti kriterijus siekiant, kad pareigūnai atsakingai, sąžiningai eitų savo pareigas.
PIRMININKĖ. Ačiū už nuomones. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 69, prieš nėra, susilaikė 19. Pateikimui pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Balsuojate? Taip. (Balsai salėje) Yra prašančių balsuoti, aš negaliu. Balsuojame. Kas pritariate, kad skubos tvarka, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 88: už – 53, prieš – 5, susilaikė 30. Pritarta skubai.
15.23 val.
Darbotvarkės 2-20 klausimas – Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1104(2). Ir vėl pranešėjas S. Šiupšinskas. Prašom. Pateikimas.
S. ŠIUPŠINSKAS. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė teikia Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šio projekto tikslas – vadovaujantis Vyriausybės programa, įgyvendinti nuostatas dėl valstybės tarnautojų atsakomybės neišvengiamumo. Teikiamame projekte yra siūloma nustatyti ilgesnį naikinamąjį tarnybinės nuobaudos paskyrimo terminą ir naujus išimtinius atvejus, kada šis terminas būtų taikomas, t. y. vietoj šiuo metu esančio vienerių metų termino yra siūloma taikyti trejų metų terminą nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Taip pat, kaip ir minėjau, yra siūloma papildyti atvejus, kai yra sustabdomas tarnybinio nusižengimo tyrimas, t. y. tais atvejais, kai dėl pareigūno veikos pradėtas baudžiamasis procesas arba byla dėl administracinio teisės pažeidimo. Taip pat yra siūloma nustatyti, kad kai yra įmanoma atskirti, kai pareigūno veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, galima atskirai ir savarankiškai atlikti tyrimą, t. y. atribojant nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo tyrimo. Iš esmės šio projekto, kaip ir minėjau, pagrindinis tikslas yra užtikrinti valstybės tarnautojo atsakomybės neišvengiamumą. Kiek mes pasižiūrėjome statistinius duomenis, tikrai pasitaiko tokių atvejų, kai, atlikus tyrimą, paaiškėja, kad yra pasibaigęs vienerių metų terminas nuo nusižengimo padarymo. Tuomet iš esmės išnyksta pagrindai skirti tarnybinę nuobaudą. Šis pakeitimas ir sudarytų tokias aplinkybes, kad būtų sunkiau išvengti tarnybinės atsakomybės už padarytus nusižengimus. Kiek pasižiūrėjome, yra taip pat Teisės departamento pastabos. Iš esmės jos yra kaip ir priimtinos, ir galima būtų vėlgi darbo tvarka patikslinti projekto nuostatas. Būtų tiek.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia L. Talmontas.
L. TALMONT (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis viceministre, viską supratome – tarnybinė nuobauda per 30 dienų turi būti paskirta. Bet jeigu vykdomas auditas, inventorizacija ar kiti patikrinimai, kodėl jūs duodate tik trejų metų senaties (…) terminą? Ar čia per didelis terminas, ar per mažas? Man atrodo, jeigu revizija būna atliekama per penkerius metus, (…) daugiau. Jeigu atsiras, kad buvo nusižengimas, tai kodėl tą žmogų reikia atleisti?
S. ŠIUPŠINSKAS. Iš tikrųjų nustatymas tokio begalinio termino taip pat gal būtų nevisiškai pagrįstas. Be abejo, jūsų klausimas yra tikrai įdomus ir svarstytinas, tačiau mes tai padarėme grynai įvertinę statistinius duomenis, t. y. kiek maždaug yra tokių atvejų, kai yra atliekamas tyrimas ir kada jau po pasibaigusio senaties termino mes nebegalime paskirti nuobaudos. Iš esmės tai būtų trejų metų tas, racionalusis.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamoji pirmininke. Aš irgi dėl to paties 3 punkto. Dabar ten yra vieneri metai. Jūs rašote „išskyrus atvejus“ ir išvardinate – „auditas, piniginių ir kitokių vertybių inventorizacija“. Auditas ir ta inventorizacija, kadangi finansininkų ekspertų Lietuvoje yra labai mažai, suprantama, tęsiasi ilgai. Bet kartu parašote „arba kompetentingos institucijos atliekamą tarnybinį ar kitą patikrinimą“, ir šioms dviems grupėms, t. y. auditui ir kitų organizacijų patikrinimui, jūs numatote tą patį laiką, t. y. trejus metus. Kodėl tas pats laikas? Juk kompetentinga institucija negali vykdyti tyrimo trejus metus.
S. ŠIUPŠINSKAS. Matote, būna, kad iš tikrųjų, kai vyksta baudžiamosios bylos nagrinėjimas arba vykdomas administracinės bylos teisenos procesas, iš tikrųjų užtrunkama maždaug panašų laikotarpį. Treji metai būtų tas pakankamas laikotarpis, per kurį paprastai yra priimamas vienoks ar kitoks sprendimas. Apie tą nusižengimą yra žinoma, bet, kaip ir minėjau, jeigu yra atliekamas baudžiamasis tyrimas arba administracinė teisena, kai yra galutinai priimamas sprendimas tose bylose, tada atsiranda vada ir pabaigti tarnybinio nusižengimo tyrimą, ir paskirti atitinkamą nuobaudą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Mano klausimas būtų toks: kokia situacija būtų su tais pareigūnais, kurie, tarkime, kai atliekamas tyrimas, nepasibaigus tyrimui, tiesiog išeitų savo noru iš pareigų? Kaip su atsakomybe tokiu atveju?
S. ŠIUPŠINSKAS. Iš tikrųjų būtų sudėtinga tuomet taikyti, kai tarnybiniai santykiai jau yra pasibaigę. Bet čia, be abejo, yra kalbama apie tuos tarnautojus, kurie yra valstybės tarnyboje ir kurie atlieka pareigą. Bet čia mes kalbame apie tarnybinę atsakomybę. Tai reiškia, kad nuo baudžiamosios atsakomybės, nuo kitos atsakomybės niekas neatleidžia.
PIRMININKĖ. Toliau klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, jeigu gali būti toks atvejis, norėjau pasitikslinti. Tarkime, yra koks nors tarnybinis nusižengimas ir kartu yra požymiai ir įtarimai dėl baudžiamosios, t. y. nusikalstamos veikos, pagal Baudžiamąjį kodeksą atsakomybės. Tokiu atveju išeina, kad tarnybinis nusižengimas savo ruožtu tiriamas, taip pat ir trejų metų laikotarpiu, ir savo ruožtu yra tiriamas tas įtarimas nusikalstama veika? Taip reikia suprasti šitą? Čia 1 straipsnyje paskutinis sakinys.
S. ŠIUPŠINSKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų gali būti ir taip, ir taip. Jeigu įmanoma tarnybinį nusižengimą atskirti ir atsieti nuo baudžiamosios, jūsų šiuo atveju paminėtos, atsakomybės, taip, tada tarnybinio nusižengimo tyrimą galima daryti paraleliai ir atlikti paraleliai vykstant baudžiamosios bylos nagrinėjimui. Jeigu ne, tas būtų atliekama pasibaigus baudžiamosios bylos nagrinėjimui. Galėčiau pavyzdį paminėti. Jeigu, sakykime, dėl tam tikro nusižengimo arba būdamas nevisiškai tinkamos būklės pareigūnas neįvykdė jam duoto pavedimo ir padarė kokius nors veiksmus, kurie sukelia Baudžiamajame arba Administraciniame kodekse numatytas pasekmes, tai galima ir paraleliai atlikti tarnybinio pažeidimo tyrimą, t. y. šiuo atveju vada būtų tarnybinių pareigų neatlikimas laiku. Tai iš tikrųjų reikėtų žiūrėti kompleksiškai. Gali būti nagrinėjama ir paraleliai, ir šiuo atveju, jeigu neįmanoma atskirti, tai būtų atliekama tik po baudžiamojo arba administracinio teisės pažeidimo akto ištyrimo pabaigos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dabar motyvai dėl viso. Yra tik nuomonė už. Gal nekalbėsite, ar norite kalbėti? Gerai. A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, kad leidote kalbėti. Aš iš tiesų pritariu šiam įstatymo projektui, bet norėčiau pabrėžti, kad labai dažnai yra išvengiama atsakomybės taip, kad pareigūnas tiesiog tyrimo metu išeina iš tarnybos. Tokiu atveju jo nepasiekia tos pasekmės. Manyčiau, kad jums reikia pagalvoti, galbūt svarstymo metu patobulinti šį jūsų pasiūlymą, kad pareigūnai negalėtų išvengti atsakomybės ir kad tyrimas turėtų būti baigiamas ir priimamas sprendimas, nepaisant to, kad tas pareigūnas išėjo iš tarnybos. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 3. Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio pakeitimo įstatymui po pateikimo pritarta.
Siūlomas pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 10 d.
15.33 val.
Kitas darbotvarkės klausimas, susijęs su Vidaus tarnybos statuto patvirtinimu, – Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1752. Pranešėjas – V. Simulikas.
V. SIMULIK (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, šis pasiūlymas, pataisa gimė grynai iš pragmatinių, paprastų gyvenimiškų situacijų, kai yra bendraujama su eiliniais policininkais, pareigūnais, kurie yra tik atėję į tarnybą, yra jauni, energingi, turintys žemiausią laipsnį šioje statutinių darbuotojų sistemoje ir uždirbantys nedidelius pinigus, bet turintys galimybių ir norintys užsidirbti papildomai. Kalbama apie tai, kad jiems būtų leidžiama. Kokia sistema tai turėtų būti, nežinau, galbūt Vidaus reikalų ministerija, atitinkamos institucijos sugalvotų, kad valstybės tarnautojas turėtų teisę turėti papildomą darbą, suderinęs su savo tiesioginiu darbdaviu. Yra kalbama apie galimybę, kad galėtų užsiimti privačia veikla. Pavyzdžiui, jaunas vyriškis geba gaminti baldus, yra įgijęs papildomą išsilavinimą, arba geba atlikti remontą, jis, išsipirkęs verslo liudijimą, arba, kitaip vadinamą, patentą, galėtų laisvu laiku nuo darbo, suderinęs su vadovybe, kad jis užsiima kokia nors veikla, išsipirkęs oficialiai, tvarkingai reikalingus dokumentus, galėtų turėti papildomą šaltinį savo šeimai ir sau pragyventi.
Sutinku su Teisės departamento išvada ir noriu perskaityti, mielieji kolegos, porą sakinių, kurie būtent ir pabrėžia, kad svarstytinas siūlymas apie išimtį iš bendro draudimo dirbti tam tikras paslaugas teikiančiose įmonėse ir veiklos pagal verslo liudijimą atitiktų 2004 m. gruodžio 13 d. konstitucinę doktriną. Konstitucinis Teismas nagrinėjo valstybės tarnautojų galimybę dirbti papildomą darbą ir yra priimta, valstybės tarnyba pakeista, o statutas tuo atveju nebuvo pajudintas. Čia kalbama, kad po Konstitucinio Teismo nutarimo buvo atitinkamai pakeistas Valstybės tarnybos įstatymas, tuo tarpu Vidaus tarnybos statuto nuostatos keičiamos nebuvo. Dėl to siūloma, kad ir statutiniai darbuotojai turėtų tokią galimybę papildomai užsidirbti, tie, kurie geba, nori, teisiškai tvarkingai, nenusižengdami jokiam kitam įstatymui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti 5 Seimo nariai. Pirmasis klausia – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, man kartais atrodo, kad kai kuriems Seimo nariams, gal ir mums visiems, daugumai reikėtų dažniau lankytis policijos nuovaduose ir susipažinti, kaip policijos darbuotojai apskritai dirba. Galbūt susidaro tokia nuomonė, kad policijos darbuotojai sėdi kabinete, kaip ir mes čia šiandien visą dieną, ir dar turi jėgų, neįvertinant to, kad jie visas 24 val. per parą yra pareigūnai.
Mano klausimas būtų toks. Prašom pasakyti, neseniai čia buvo gauta tokia informacija, kad policijai uždrausta teikti apsaugos paslaugas, ir žinom, kodėl tai buvo uždrausta, nes toje policijos rinkoje sukasi apie 10 mln. Lt. Dabar jūs teikiate pasiūlymą, kad būtų leista dirbti, išskyrus asmens ir turto saugos paslaugų teikimą, kuri yra 10 mln. litų… Prašom pasakyti, ar jūs atlikote korupcinį šio pasiūlymo vertinimą?
V. SIMULIK (LSDPF). Atsakydamas noriu pasakyti, kad su policijos pareigūnais aš bendrauju. Noriu pasakyti, kad vyrai iš tikrųjų dirba labai daug ir labai sunkiai. Jie dirba keturias paras, o paskui turi keturias paras laisvas. Jie ir kelia klausimą: kodėl mes negalime tvarkingai papildomai užsidirbti turėdami sveikatos ir galimybių? Todėl ir šnekame apie galimybę. Aš nekalbu apie tai, kad bus šimtu procentų, o apie tuos, kurie turi sveikatos, noro ir gebėjimų papildomai užsidirbti. O dėl to, kad, išskyrus asmens ir turto paslaugų teikimą, kalbant su teisininkais buvo kalbama apie tai, kad nebūtų viešųjų ir privačių interesų konflikto ta prasme, kad policijos pareigūnas negalėtų užsiimti kai kurių parduotuvių sauga ir t. t.
PIRMININKĖ. Toliau klausia L. Talmontas.
L. TALMONT (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, suprantama, kad įstatymo pakeitimas ne iš gero gyvenimo, kad vis dėlto policijos darbuotojai ne per daugiausiai uždirba. Mano klausimas toks: kodėl valstybės ar savivaldybės įmonėse, ar viešosiose įstaigose negali dirbti?
V. SIMULIK (LSDPF). Čia lygiai taip pat, kadangi su teisininkais buvo kalbėta, kad nebūtų susiję su viešųjų ir privačių interesų supainiojimu, nes gali būti… kadangi policija vis dėlto yra valstybinė funkcija, kad nebūtų susiję su valstybinėmis, savivaldybių įstaigomis, organizacijomis, kad nebūtų susiję tiesiogiai su jų oficialiai vykdomomis pareigomis, kurias jie atlieka. O visa kita, pavyzdžiui, gaminti baldus, remontuoti butus ar dar ką nors daryti… kas susiję oficialiai, tvarkingai su verslu, kad žmonės, kurie nori ir gali, nes ne vis nori ir ne visi gali. Mes kalbame tiktai apie galimybę.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Kolega, tai koks darbas tada bus prioritetinis – ar papildomas darbas, ar darbas policijoje? Iš tikrųjų gyvenime buvau sutikusi statybininką, kuris, pasirodo, dirbo nelegaliai, bet buvo kriminalistas. Kaip vėliau paaiškėjo – nei geras statybininkas, nei geras kriminalistas. Tai ar jūs nemanote, kad tai yra labai pavojinga ir nukentės jo tiesioginis darbas? Dėkoju.
V. SIMULIK (LSDPF). Atsakysiu paprastai. Kai kalbi su jaunu vyru, kuriam 24–25 m., jis uždirba 1100 Lt, turi jauną šeimą, turi vieną arba du vaikus, tai ir sako: aš gebu gaminti baldus, aš juos gaminu, bet nelegaliai. Tai kas geriau? Aš manau, kad pirmiausia jis yra statutinis darbuotojas ir darys karjerą, ir dirbs savo darbą, o laisvu laiku, turėdamas sveikatos, jis užsiims kažkuo papildomu, kas jam duos galimybę šeimai ir sau užsidirbti.
PIRMININKĖ. Toliau klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis kolega, pirmame sakinyje – jis gali dirbti samdomu darbuotoju, išskyrus galimybę dirbti ekspertu, patarėju, konsultantu privačiose įmonėse. Tai reikia suprasti, kad jis negalės dirbti privačiose įmonėse patarėju?
V. SIMULIK (LSDPF). Tai čia įstatymo dabartinis tekstas, aš nieko nekeičiau.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Aš suprantu, bet išbraukta valstybės ir savivaldybės įmonėse. Tai faktiškai jis galės konsultuoti, tarkim, viešojo saugumo klausimais ką nors savivaldybėse ir panašiai, jeigu policijos darbuotojas ar panašiai.
V. SIMULIK (LSDPF). Tai jis ir dabar gali, čia nieko aš naujo nesukūriau. Tik prisidėjo tai, kad jis galėtų oficialiai, tvarkingai, išsiėmęs ne verslo liudijimą, kaip vadinsis, nežinau… Aš nesu tos srities specialistas, bet tai susiję su ekonominiais dalykais ir, aišku, pirmiausia asmens siekiu papildomai uždirbti šeimai, sau. Nemanau, kad šimtu procentų policijos pareigūnai puls, bet kad būtų tokia galimybė, kaip valstybės tarnyboje yra, t. y. suvienodinama galimybė žmogui papildomai užsidirbti, nematau čia nieko blogo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis kolega, suprantu jūsų gerą norą, bet vis dėlto mes, Seimo nariai, turime galvoti apie valstybę ir išskirtinį jų statusą. Jeigu jie yra statutiniai darbuotojai, jie ateidami į tą tarnybą gerai žino, kokios bus sąlygos. Jie žino, kad turi garantijų ir anksčiau išeiti į pensiją, ir kitų socialinių garantijų. Tai garantuoja valstybė. Jiems kaip tik ir suteikiamos anksčiau tos socialinės garantijos, kad jie galėtų pasirūpinti ir savo sveikata, ir pagaliau tos išeiginės dienos ne šiaip sau duodamos. Tai vienas dalykas.
Kitas dalykas. Jie pakliūva į verslą, atsiranda ryšiai su verslu. Vadinasi, jis keturias dienas, kaip jūs sakėte, gamindamas baldus, turės dar ir parduoti. Taip atsiranda verslo santykiai. Po to jis penktą dieną nueina į savo darbą ir tiria verslo santykius. Juk čia yra tam tikrų dalykų supainiojimas. Aš sakyčiau, siūlykime pakelti jiems atlyginimus…
PIRMININKĖ. Klauskite!
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). …jeigu jie maži, bet negriaukime pačios sistemos. Dėl to jie ir yra statutiniai.
V. SIMULIK (LSDPF). Atsakysiu. Pirmiausia sutinku, kad jiems garantijos yra, bet jaunam žmogui, turinčiam šeimą, manau, reikėtų ne tiktai vos ne vos pragyventi, bet ir gyventi. Pirma.
Antra. Esu giliai įsitikinęs, kad, eidamas į tą tarnybą, jis ir tikisi atlyginimo, bet jo nėra. Mes su kolega pasiūlėme idėją išklausę paprastų pareigūnų, kurie nori ir gali savo papildomais gebėjimais kažką užsidirbti. Aš nematau problemos, kodėl tai uždrausti. Tuo labiau kad valstybės tarnyboje, kuri taip pat suteikia šiokias tokias garantijas, jiems yra leidžiama.
Ką noriu pasakyti? Teisės departamento išvadoje ir yra pasakyta, kad galima svarstyti, kaip galima tobulinti tą sistemą. Mes ir siūlome pradėti šnekėti apie tai, o ne bijoti. Mes labai dažnai bijome ir šnekame, kad negalima to, negalima to, negalima to, bet daugeliu atvejų tai yra daroma. Kodėl to nesutvarkyti ir neįteisinti? Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai dėl viso įstatymo projekto. Nuomonė už – S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Nebūčiau kalbėjęs už, nors gerbiamasis Valerijus teisingai pristatė šį klausimą, bet norėčiau kolegei D. Bekintienei, jeigu ji yra, truputėlį replikuoti ir papasakoti vieną tokią istoriją iš Seimo narių gyvenimo. Mes, prieš duodami priesaiką, turime atsisakyti bet kurio darbo. Gerbiamoji Danute, kai jūs klausėte, kurį jis darbą rinksis, ar policininko, ar, kaip sako Valerijus, baldų surinkėjo, deja, taip ir atsitinka, kad ir mes, Seimo nariai, kartais suklystame ir padarome tokius dalykus. Nepaisant to, mūsų kolegos yra verti dėmesio ir jie, kaip politikai, aš manau, taip pat dorai ir sąžiningai atlieka savo pareigas. Jeigu šiuo atveju mes negalime pasirūpinti jų šeimų išlaikymu, apeliuokime ir darykime visas prielaidas, kad jie dorai ir garbingai elgtųsi. Kaip Valerijus minėjo, jeigu jie tai daro šiandien ir mes dar neįteisinsime, tai valstybė iš to taip pat nieko neturės. Tad aš, Valerijau, už jūsų pataisą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamoji pirmininke. Tikra demokratija – šalia sėdime ir skirtingos nuomonės. Žinote, deklaruojamas tikslas išties geras – padėti policijai, bet kastuvu galima užmušti uodą ir tuo apsaugoti, kad žmogus ramiai miegotų. Mano supratimu, tokiu sprendimu „leisti“ policininkui dirbti yra diskredituojama pati policija. Turi būti visiškai kitas kelias, apie tai iš dalies ir Loreta kalbėjo. Valstybė privalo keisti savo požiūrį į policijos pareigūną, žmogų, kuris pasirinko savo gyvenimo kelią, reikalaujantį visiško atsidavimo, o ne pinigų rinkimo. Policijos pareigūnas negali būti valstybės verčiamas papildomai dirbti privačiose įstaigose. Valstybės pareiga, viena vertus, užtikrinti tinkamą savo piliečių saugumą, kita vertus, už tą saugumą mokėti tiems žmonėms, kurie dažnai aukoja ir savo gyvybę. Būtina eiti tuo keliu, kad reikia didinti policininkų atlyginimą, reikia didinti jų socialines garantijas, neversti jo eiti à la nemokamų atostogų, nevaryti iš policijos žmonių, kad jie ten nedirbtų, o sudaryti kuo geresnes sąlygas ir gerbti šių žmonių darbą.
Todėl aš negaliu pritarti tokiam siūlymui, kuris diskredituoja patį policijos vardą ir policininko profesiją. Aš siūlau eiti kitu keliu. Kaip minėjau, didinti jiems išmokas, atlyginimus, socialines garantijas. Kalbėti apie tai, kad valstybė neturi pinigų, valstybė niekada neturi ir neturės pinigų. Kodėl kitos pasaulio valstybės elgiasi kitaip? Ar mes siekiame iš policijos padaryti net nežinau ką?
PIRMININKĖ. Laikas!
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Siūlau nepritarti šio įstatymo pataisoms. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū už išsakytas nuomones ir prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 50, prieš – 4, susilaikė 16. Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymui po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Siūloma svarstyti gegužės 10 d.
Replika po balsavimo – V. Simulikas.
V. SIMULIK (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Noriu padėkoti kolegoms, ir kai kuriems kolegoms noriu pasiūlyti ne šnekėti, o paimti, parašyti projektą ir pasiūlyti variantą tris, keturis kartus didinti atlyginimą ar gaisrininkams, ar policininkams, t. y. toms sritims, kurios šiandien iš tikrųjų socialiai yra nuskriaustos, o jie atlieka labai sunkų, labai rizikingą darbą. Nenorėdami sudaryti galimybių jiems patiems užsidirbti ir išgyventi sunkmetį, nekurkite filosofijų, paimkite projektus ir su malonumu pateikite. Ačiū.
PIRMININKĖ. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš siūlyčiau išbraukti Biudžeto ir finansų komitetą, nes čia papildomų pinigų nereikės. Be reikalo mes apkrauname tą komitetą.
PIRMININKĖ. Aš sutinku, nes iš tikrųjų čia… Ar sutinkate, kad išbrauktume Biudžeto ir finansų komitetą iš papildomo? Nereikia.
L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Man labai keista, nes Vyriausybė yra prisižadėjusi kuo skubiau mums pateikti naują valstybės tarnybos, taip pat ir statutinių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką ir visa kita. Dabar čia tiesiog prieštarauja vieni kitiems. Man labai keistas valdančiųjų požiūris, jeigu jie pritaria. Iš esmės aš matau… Čia ne verslo reikalai. Aš matau didelį pavojų, kad mes po truputį griauname visas sistemas iš apačios. Čia jūsų apsisprendimo atsakomybės klausimas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Grįžtame į darbotvarkės pradžią. Buvo viceministras, dabar jau yra ir žemės ūkio ministras.
15.50 val.
2-3 klausimas – Žuvininkystės įstatymo 7, 9 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-539. Pateikimas. Pranešėjas – žemės ūkio ministras K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Čia galima ilgai kalbėti, galima labai trumpai. Aš pasistengsiu labai trumpai, nes šio įstatymo esmė yra ta, kad anksčiau rinkliavos buvo nustatomos pagal Vyriausybės nutarimą, o dabar, pasikeitus įstatymui, reikia, kad būtų sutvarkyta teisinė bazė ir nustatyta pagal įstatymus rinkliavų tvarka. Štai yra tokia paprasta esmė, nes priešingu atveju, jeigu nepadarėm, tai tos rinkliavos nėra teisėtos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmoji klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, pasakykite man, kokia ta rinkliava bus, maža, didelė? Ir kokio dydžio ji buvo anksčiau pagal Vyriausybės priimtus reikalavimus? Kaip jūs manote? Pagal ką jūs skaičiuosite ir kaip nustatysite? Ačiū.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Jinai liks tokia pati, kaip ir buvo. Šiuo metu rinkliava už pirminio žuvininkystės produktų supirkimo pažymėjimo išdavimą arba patikslinamų veislinės žvejybos leidimų išdavimą, patikslinimą arba dublikatų išdavimą, specialiosios žvejybos leidimų išdavimą, patikslinimą arba dublikato išdavimą, jos dydžiai buvo nustatyti Vyriausybės nutarime. Dabar įtvirtins, kad bus įstatyme nustatyti. Ir bus jų dydžiai, kaip ir dabar yra, nuo 75 Lt iki, atrodo, 400 Lt.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia R. A. Ručys.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamasis ministre, kodėl rinkliava bus netaikoma privatiems žuvininkystės vandens telkiniams? Ir kitas klausimas, kokia institucija administruos šių rinkliavų surinkimą?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Pagal įstatymą, aš nežinau, manau, bus taikoma visiems, ir privatiems, čia negali būti kokių nors išimčių. Dabar kokia institucija vykdys rinkliavų rinkimą? Tai kaip ir visas rinkliavas vykdo – Valstybinė mokesčių inspekcija.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, taip jau yra nustatyta, kad už gamtos išteklių naudojimą ir už žuvis yra įrašytos įstatyme konkrečios sumos. Sakykite, ar jūs neprieštarautumėte, jeigu šiose įstatymo pataisose, tarkime, po svarstymo, kad ir komisijos, (…) konkrečias sumas, kurias galėtume iš anksto aptarti kad ir Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijoje? Jai, beje, pastarosiomis dienomis sukako dešimt metų, su kuo aš kolegas sveikinu. Jūsų nuomonė tiesiog dėl pačių skaičių įrašymo.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, galima nustatyti, aišku, ir įstatyme, tačiau jeigu po to kas nors keičiasi, tai vėl reikia grįžti į Seimą. Operatyvumo trūksta. Bet kaip nutarsime, taip ir bus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, ką tiktai į užduotą klausimą jūs atsakėte, kad privatiems nebus taikoma. Dar kartą skaitome tą įstatymo projektą, kurį jūs teikiate, ir, deja, yra parašyta, kad privačių telkinių… bus atleisti nuo tokių mokesčių.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Privačių telkinių. Jeigu dabar taip yra įstatyme, taip ir bus, o po to, kaip sakau, tam ir pateiktas įstatymas. Bet jeigu kas ką pasiūlys kito, tai bus kitaip.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia A. Stancikienė. Ačiū, neklausiate. Ministras atsakė į visus Seimo narių klausimus. Dabar norinčių kalbėti dėl viso yra? Yra tik V. M. Čigriejienė. Gal nekalbėsite? Taip, atsisako. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 64, prieš nėra, susilaikė 2. Žuvininkystės įstatymo 7, 9 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas ir Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija. Siūloma svarstyti gegužės 24 d.
15.56 val.
Nematau Seimo Pirmininkės. Tai dabar pereiname prie 2-16 klausimo. Čia mes šiandien po visą darbotvarkę. Valstybės specialiųjų garantijų dėl eksporto kredito draudimo įstatymo projektas Nr. XIP-3019. Pranešėjas – ūkio viceministras Daumantas Lapinskas. Pateikimas.
D. LAPINSKAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Norėčiau pristatyti Valstybės specialiųjų garantijų dėl eksporto kredito draudimo įstatymą, kuris reglamentuoja specialiųjų garantijų teikimą draudėjams, sudariusiems eksporto kredito draudimo sutartis su draudimo įmonėmis. Įmonių tarpusavio atsiskaitymai iki šiol išlieka gana sudėtingi, nes vis dar yra didelė neatsiskaitymo už prekes rizika tiek Europos Sąjungos valstybėse, tiek Nepriklausomų Valstybių Sandraugos ar kitose šalyse. Tai verčia privačius draudikus išlaikyti sumažintus draudimo limitus, palyginti su laikotarpiu prieš krizę, o į kai kurias šalis eksporto kreditai apskritai nebedraudžiami.
Šiuo įstatymo projektu siekiama reglamentuoti valstybės specialiųjų garantijų teikimą draudėjams, sudariusiems eksporto kredito draudimo sutartis su draudimo įmonėmis, turinčiomis ne mažesnį nei investicinį kredito reitingą. Įstatymo pagrindu būtų teikiamos garantijos per garantijų instituciją UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ arba INVEGA. Draudėjams, kurių draudimo bendrovės yra sumažinusios eksporto kredito draudimo limitus, dalį eksporto kredito apdraustų draudimo bendrovė, o dalį garantijų forma draustų INVEGA. INVEGA šiuo metu yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį dėl eksporto kredito draudimo su tarptautine draudimo kompanija (…), kitos dvi draudimo kompanijos „Coface“ ir „Euler Hermes“ gana aktyviai stebi veiksmus šioje rinkoje ir esant klientų poreikiui taip pat pasiruošusios pasirašyti panašias sutartis.
Šis įstatymo projektas yra analogiškas nuostatoms iki praeitų metų gruodžio 31 d. galiojusio įstatymo, kuris buvo priimtas 2009 m. liepos 17 d. Tačiau kadangi Europos Komisijos komunikato, kurio pagrindu gali būti teikiamos tokios garantijos, pratęsimas iki 2011 m. pabaigos buvo oficialiai paskelbtas tiktai šių metų sausio mėnesį, seno įstatymo pratęsti nespėjome, nes Seimo sesija jau buvo pasibaigusi. Todėl teikiame naują įstatymo projektą, kuris galiotų iki 2011 m. pabaigos. Aišku, diskusijose galime svarstyti ir galimybę šio įstatymo galiojimo pabaigos netaikyti.
Šių metų kovo 25 d. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikė pastabą, kad valstybė narė turi pranešti apie numatomą taikyti nacionalinę pagalbos schemą, leidžiančią teikti pagalbą įmonėms ir po gruodžio 31 d. Todėl valstybė narė savo pasiūlytų priemonių negali įgyvendinti iki tol, kol Komisija nepriima galutinio sprendimo.
Šiuo metu kaip tik vyksta derybos su Europos Komisija dėl valstybės pagalbos schemos pratęsimo, yra teikiama informacija apie eksporto kredito draudimo rinką Lietuvoje, apie sumažintus eksporto kredito limitus, problemas, su kuriomis susiduria eksportuotojai, ir panašiai. Tačiau tam, kad Europos Komisija priimtų sprendimą, jai reikalingas visas dokumentų paketas, tai yra Vyriausybės patvirtintos rinkos ir ne rinkos rizikos šalys, atlyginimo kaina, taip pat svarbus ne dokumentų priėmimo faktas, o faktas, kad be Komisijos suderinimo garantijos nebus teikiamos į laikinai priskirtas ne rinkos rizikos šalis… Tuo tarpu įstatymas ne rinkos rizikos šalims, toms tradicinėms, tokioms kaip Baltarusija, Kazachstanas, Ukraina ir kitos, gali būti taikomas ir be suderinimo su Europos Komisija. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Šedžius.
A. ŠEDŽIUS (MSG). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš skaičiau Teisės departamento išvadą ir ten dėl tam tikrų numeracijos dėstymų yra parašyta nemažai išvadų. Sakykite, kaip jūs, atsižvelgdami į Teisės departamento išvadas, pakoreguosite šį įstatymo projektą?
D. LAPINSKAS. Aš manau, kad, be abejo, atsižvelgsime į išvadas, kurios daugiausia yra redakcinio pobūdžio, taip pat svarstysime komitetuose šį įstatymą, į Teisės departamento išvadas bus atsižvelgta normalia darbo tvarka. Pagrindinė, tarkime, problema, kurią Teisės departamentas identifikavo, kad mes teikiame įstatymą nesuderinę su Europos Komisija. Tačiau čia šiek tiek užburtas ratas išeina, nes Europos Komisija atsisako derinti su mumis tol, kol nebus svarstomas įstatymas. Bet kuriuo atveju schema negalės būti pradėta taikyti tol, kol nebus suderinta tiek su Europos Komisija, tiek priimti tam tikri Vyriausybės nutarimai ir ministro įsakymai, reglamentuojantys šitos schemos taikymą.
PIRMININKĖ. Toliau klausia S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, nacionalinė pagalba dėl eksporto, viskas kaip ir gerai, viena vertus, kai girdime tokius paraginimus arba tokią veiklos rūšį būtent paremti. Iš kokių lėšų, kiek Europos Sąjunga skirs ir kiek iš mūsų nacionalinio biudžeto reikės tokiems poreikiams užtikrinti, jeigu mes po pateikimo ir priėmimo stadijoje priimsime šitą jūsų teikiamą įstatymo projektą? Jeigu mes tai priimsime, būtent mes kalbame apie eksporto įmones, tas eksporto įmones, kurios eksportuoja tam tikrą dalį savo produkcijos. Mes jas paremsime vienokiom ar kitokiom lėšom, bet ar tai nebus, kaip sakyti, prieštaravimas kitoms įmonėms, kurios savo ūkinę veiklą vykdo vien tiktai neeksportuodamos, viduje, o kaip jos, ar negalės pretenduoti ir pasakyti, kodėl jūs remiate būtent per draudimo garantus, o nacionalinės gamybos ir mūsų, kurie neišvežame, ne? Kaip šiuo atveju mums reikės komentuoti kaip Seimo nariams verslo subjektams?
D. LAPINSKAS. Labai ačiū už klausimą. Išties vertas dėmesio klausimas. Galbūt jį galima į dvi dalis išskirsti. Pirma dėl lėšų, kurios bus naudojamos šitai schemai, tai yra nacionalinės lėšos. Europinės lėšos, deja, negali būti naudojamos šiai schemai. Lėšų poreikį nulems, be abejo, suteiktų garantijų skaičius, nes Vyriausybė savo nutarimu patvirtins absoliutų garantijų limitą. Praeitais metais jisai buvo 100 mln. Lt, šiais metais, be abejo, galės būti didesnis, mažesnis, priklauso… na, didesnis turbūt tikrai ne, tačiau galbūt mažesnis, priklauso nuo poreikio. Be abejo, išmokos, kurioms bus skiriama nacionalinių lėšų, sudarys, mūsų preliminariais skaičiavimais, nuo 10 iki 20 % garantijų, tai maždaug pagal aktualius skaičiavimus taip šioje rinkoje pasikirsto įmokos su išmokom. Taigi išmokos bus mokamos tiek iš pačios UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ sukauptų lėšų garantijų išmokoms mokėti, tiek, be abejo, dengiamos nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto, kompensuojant INVEGAI tam tikrą dalį patirtų nuostolių.
Dabar dėl eksporto (…) vidaus rinką. Čia yra tiktai viena iš spektro priemonių, kuria yra remiamos veikiančios įmonės, tiek Lietuvos rinkai dirbančios, tiek eksportuojančios. Be abejo, Lietuvos rinkos veikiančioms įmonėms INVEGA išduoda tuos pačius kreditus apyvartinėms lėšoms papildyti, jie iš esmės atlieka tą pačią funkciją, kokią ir šituo įstatymu įgyvendinama priemonė. Kadangi pagrindinė problema, kurią sprendžiame, yra būtent apyvartinių lėšų trūkumas, jeigu taip jau pažiūrėjus į pačią problemos šaknį, tai Lietuvoje parduodančios savo produkciją įmonės gali imti paskolas kartu su valstybės garantija, su INVEGOS garantija. Be abejo, kainodara yra kelianti tam tikrų klausimų ir debatų, tačiau bet kuriuo atveju įmonėms yra sudaroma galimybė pasiskolinti, yra sudaroma galimybė papildyti savo apyvartines lėšas. Beje, toms garantijoms mes jau naudojame Europos Sąjungos lėšas, tai yra galimoms išmokoms.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai dėl viso. Nuomonė už. Tik vienas, tai gal nekalbėsit? Ar reikia balsuoti? Gal galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Norite balsuoti. Prašom pasiruošti ir balsuoti.
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 64, prieš nėra, susilaikė 1. Valstybės specialiųjų garantijų dėl eksporto kredito draudimo įstatymo pateikimui pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 7 d.
16.07 val.
Darbotvarkės 2-17a, čia daug klausimų, bet pirmiausia 2-17a – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ papildymo“ projektas Nr. XIP-3122. Pranešėja – D. Teišerskytė. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas.
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Laba diena, nutarimo turinys yra toks: papildyti Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. XIP-1285 „Dėl Seimo pavasario sesijos darbų programos“… 139 punktu, kuris skambėtų: „Seimo nutarimo „Dėl vasaros laiko“ projektas“, ir 140 punktu: „Seimo nutarimo „Dėl vasaros laiko taikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje“ projektas“. Mes tarėmės su gerbiamuoju A. Dumbrava ir prašome, kad tie du nutarimai būtų sudėti į vieną ir priimti. Prašom papildyti pavasario sesiją šiais klausimais.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti V. Žiemelis.
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Prašom.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, ar verta įtraukti tokį svarbų klausimą į darbotvarkę? Aš pamenu, kai buvo nustatytas naujas laikas, tai buvo, jeigu aš neklystu, 1998 metais, kiek jis sukėlė įvairiausių diskusijų, pasipiktinimų. Gal jau žmonės priprato ir vėl mes grįžtame prie to paties klausimo. Ar nesukels nereikalingų aistrų? Ir taip Lietuvoje blogai, o dar įkeliam vieną klausimą, kuris sukels tikrai priešingas aistras. Vieniems jau dabar patinka šis laikas, kiti dar nori grįžti prie seno ir taip toliau.
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Aš manau, kad atvirkščiai – dabar Lietuvoje blogai, kai kaitaliojamas laikas. Ypač galvojant apie vaikus, kurie gyvena kaime ir kuriems, pasikeitus laikui, reikia keltis kur kas anksčiau – 5 val. ryto tam, kad jie laiku spėtų į autobusiuką, kuris pavėžėtų juos iki eilinės mokyklėlės. Taip pat aš turiu visą pluoštą atsiliepimų gydytojų, mokytojų, mokslininkų, kurie teigia, kad kaitalioti laiką nėra sveika, nėra gerai. Jeigu mes vieną kartą suklydome, sugebėkime atitaisyti tą klaidą ir gyvenkime normaliu Lietuvos laiku.
PIRMININKĖ. Ačiū, atsakėte į visus klausimus.
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Dabar dėl nutarimo įtraukimo, pateikimo nuomonės už. A. Dumbrava. (Balsai salėje) Bet yra nuomonė prieš? Nekalbėsit?
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš tikrai norėčiau pasisakyti už, nes tikrai žmonės pavargo, pavargo nuo laiko kaitaliojimo, nuo laiko zonų keitimo. Tas laiko kaitaliojimas tikrai nieko neduoda nei ekonomikai, nei švietimui, atvirkščiai, žmonės junta depresijas. Pas mus tamsus laikas, šviesus laikas ilgėja, tai tikrai reikėtų mums vieną kartą ryžtingai pabaigti. Todėl pritariu šiam siūlymui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – B. Bradauskas. Aš tik noriu priminti, kad mes čia šnekame apie nutarimą, o ne apie patį klausimą. Prašom.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Nuo to, ar įtrauksim į darbotvarkę, priklausys ir tolesni sprendimai. Aš manyčiau, kad tikrai dabartinė tvarka, kaip ir daugelio Europos valstybių, pasaulio valstybių, yra gera. Tai tikrai padeda, ypač Lietuvoje, kai žiemą greitai temsta, o vasarą visai kitaip, tai, sakykime, žmonės, o jų yra šimtai tūkstančių, kurie turi pagalbinius dar nuo senų laikų likusius sklypelius, sodą ir panašiai, tai jiems tas valandos laiko persukimas duoda galimybę pailsėti ilgiau gamtoje ir visa kita. Todėl aš tikrai nematau reikalo čia išradinėti dviratį. Ir neduok Dieve, kaip tas vadinamasis L. Andrikienės laikas buvo, tai visiškai nesąmonės. Aš manyčiau, kad nusistatėme vieną kartą ir užtenka šituo žaisti. Aš esu prieš.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom pasiruošti ir balsuoti, ar įtraukti šį klausimą į pavasario sesijos darbotvarkę. Pateikimas dar tiktai. Prašom.
Balsavo 64 Seimo nariai: už – 53, prieš – 6, susilaikė 5. Pateikimui pritarta.
Dabar turėtume pereiti prie svarstymo. Niekas nėra užsirašęs diskusijoms. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime.
Dabar priėmimas. Ar yra norinčių dar kalbėti? Nematau. Siūlau balsuoti dėl nutarimo priėmimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 55, prieš – 3, susilaikė 8. Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ papildymo“ priimtas.
16.14 val.
Dabar vėl kviečiu D. Teišerskytę pristatyti patį Seimo nutarimą Nr. XIP-3057. Seimo nutarimo „Dėl vasaros laiko“ projektas. Pateikimas. Abudu yra jūsų, ir 2-17c klausimas – Seimo nutarimo „Dėl vasaros laiko taikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje“ projektas Nr. XIP-3059. Taip pat pateikimas. Prašome.
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Taip, bet, kadangi yra dar du teikimai tuo pačiu klausimu, tai yra gerbiamųjų A. Dumbravos ir V. Mazuronio, aš norėčiau prašyti jūsų galbūt sujungti juos visus į vieną.
PIRMININKĖ. Pirma pateikite.
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Gerai. Aš teikiu…
PIRMININKĖ. Jeigu jiems bus pritarta, tada siūlysime komitetui.
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Tada teikiu tai, ką aš padariau: „Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti Europos Komisijai nuomonę dėl vasaros laiko netaikymo Lietuvos teritorijoje. Antra, esant būtinumui, pavesti atitinkamoms valstybės institucijoms atlikti išsamius, objektyvius bei moksliškai ar statistiškai pagrįstus tyrimus dėl direktyvos nuostatų poveikio atitinkamoms sritims, ypač sveikatos, energetikos, transporto, aplinkos, turizmo bei žemės ūkio sektoriams, taip pat atlikti Lietuvos Respublikos gyventojų apklausą dėl vasaros laiko taikymo.“ Pasirašė 22 Seimo nariai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji kolege, mes gyvename Europos Sąjungoje ir šitas sprendimas ne Lietuvoje priimamas, turbūt žinote?
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Taip, bet aš savo pirmuoju punktu ir skelbiu tai: pateikti Europos Komisijai nuomonę dėl vasaros laiko ir t. t.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dar jūsų nori klausti K. Kuzminskas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji pateikėja, ar tikrai reikalinga… (Negirdėti)
PIRMININKĖ. Minutę, palaukite. Kažkas išsijungė. Kortelę pažiūrėkite.
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Kaip aš supratau klausimą, ar tai reikalinga daryti? (Balsai salėje) Aš manau, kad tai būtina daryti. Sakiau jau, yra atlikti gydytojų tyrimai, mokytojų, tėvų prašymai. Aš manau, kad ir mums patiems nelabai sveika, kada ateina viena diena, kai reikia viena valanda keisti savo gyvenimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nori papildyti savo klausimą per šoninį mikrofoną? Prašom.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Aš prisimenu, kiek buvo daug svarstymų, kai keitėsi Lietuvoje keletą metų iš eilės, jau tiek išsvarstyta, tiek išnagrinėta per tą laikotarpį, kiek buvo keičiamas laikas. Mes paklauskime žmonių, jeigu tikrai reikia. O su žmonėmis kalbantis susitikimuose tikrai jie nenori kaitalioti, tikrai. Jeigu mes vasaros laiką paliktume ir žiemos laikui, visiškai tenkintų žmones.
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Aš apie tai ir kalbu, kolega, kad reikia palikti, nekaitalioti, kad tai kenkia vaikams, seneliams, širdininkams ir t. t.
PIRMININKĖ. Ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar nuomonė už ir prieš. Yra nuomonė… (Triukšmas salėje) Galima tylos?! Yra tik G. Navaitis. Ar jūs norite kalbėti? Nėra prieš. Tada prašom pasiruošti ir balsuoti. Balsuojame dėl 2-17c klausimo – Seimo nutarimo „Dėl vasaros laiko taikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje“ projektas Nr. XIP-3059. Dėl šito klausimo balsuojame.
Balsavo 60 Seimo narių: už – 50, prieš – 1, susilaikė 9. Pateikimui pritarta. Siūlomas vienas komitetas, pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti gegužės… Atsiprašau, Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 26 dieną.
Aš labai atsiprašau A. Dumbravos, aš maniau, kad viską pateiks D. Teišerskytė. Tikiuosi, nesupykote, kad moteris pirmiau pristatė. Dabar grįžtame į 2-17b. (Triukšmas salėje) Yra siūlymas, bet, norint ką nors sakyti, reikėtų atsistoti prie šoninio mikrofono. Aš negirdžiu, kai jūs tarpusavyje rėkaujate, yra bendras didelis triukšmas, ir viskas. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš siūlau, kad papildomas komitetas būtų Socialinių reikalų ir darbo, nes susiję labai daug socialinių dalykų.
PIRMININKĖ. Aš manau, neprieštaraujate, kad papildomas būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
16.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl vasaros laiko“ projektas Nr. XIP-3057 (pateikimas)
Dabar prašau A. Dumbravą, kuris pristatys Seimo nutarimo „Dėl vasaros laiko“ projektą.
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, tikrai labai trumpai, ką kolegė Dalia pasakė. Tačiau mano truputį skiriasi nutarimo projektas. Būtent aš siūlau palikti dabartinį vasaros laiką, tokį laiką, kokiu mes dabar gyvename, jis pasiliktų jau visam laikui. Mes turėtume ilgesnę šviesią paros dalį tiek žiemą, tiek vasarą, vasaros laiku mes gyvename 7 mėnesius, žiemos metu tik 5 mėnesius, todėl jeigu dabar pakeitėme, tai ateityje žadama nekeisti. Aš manau, kad iki priėmimo tie projektai bus sujungti, bus svarstomos įvairios galimybės, bet principinis dalykas yra vienas – nekaitalioti laiko.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Matulas. Nėra. V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, jūs sutiksite, kad būtų išdiskutuota Sveikatos reikalų komitete, atlikti klausymai ir tiksliai nuspręsta, kokį laiką siūlyti, ar D. Teišerskytės projektą, ar jūsų. Gal jūs neprieštarausite?
A. DUMBRAVA (TTF). Aš ką tik tai pasakiau.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Premjero buvo išsakyta mintis, kad vis dėlto pagrindinis šio reikalo derinimas būtų su artimom valstybėm. Iš tikrųjų būtų juokinga, jeigu važiuodami tarp Lenkijos ir Latvijos pakliūtume į laiko duobę. Ar manote, kad tai teisinga yra? Iš tiesų reikėtų visiems spręsti kartu, o ne po vieną šalį bandyti.
A. DUMBRAVA (TTF). Aš noriu atsakyti, kad mes ir dabar turime laiko duobę – vieną valandą. Ką darysi, taip jau yra. (Balsai salėje) Prašau? Vakarų Europos valstybių. Taip, aš tai ir sakau. Galbūt tada atsirastų vienos valandos skirtumas su Latvija.
PIRMININKĖ. Toliau klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis kolega, trumpas klausimas. Kažkaip visi koncentruojasi, kad čia sveikatos klausimas. Koks šio klausimo ryšys su ekonomika? Ar žinoma, kokie yra atlikti tyrimai, koks yra ekonominis efektas, kokie argumentai už, prieš ir panašiai? Ačiū.
A. DUMBRAVA (TTF). Man čia pavyko labai trumpai atsakyti. Atsakysiu jums, kad kai kurios šalys darė tyrimus. Noriu pacituoti Bulgarijos Respublikos. Pagal statistinius duomenis Bulgarijos elektros tinklų operatorius nustatė, kad 2005–2007 metais vasaros laikas padėjo sutaupyti 0,01 % visos šalyje suvartotos elektros energijos. Labai panašiai daro ir kitos valstybės – tiek Estija, tiek Ukraina. Didelio ekonominio efekto čia niekas neįžvelgia. Nė viena valstybė nepasakė, kad tai tikrai apsimoka ekonomiškai ir tai būtų didžiuliai laimėjimai, kad mes kaitaliotume tą laiką. Atvirkščiai, kaip kolegė Dalia sakė, yra labai daug nusiskundimų dėl sveikatos, dėl miego sutrikimų, širdies veiklos paūmėjimo būtent tuo laikotarpiu, kai keičiamas laikas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Nuomonės yra tik pritariančios. Aš prašau nekalbėti, gerai? Gal galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Norite balsuoti? Balsuojame. Prašom. Kas pritariate projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 53, prieš nėra, susilaikė 10. Projektui po pateikimo pritarta. Taip pat siūlomas pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Čia turbūt įrašome Socialinių reikalų ir darbo komitetą kaip papildomą. Aš manau, kad jie abu sujungs. Pagrindinis komitetas tikrai sujungs.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkui, gerbiamoji pirmininke. Kadangi buvo ir ekonominio pobūdžio klausimas, kad negrįžtume svarstymo metu prie tų klausimų, gal galėtų tada ir Ekonomikos komitetas būti papildomas?
PIRMININKĖ. Aš ne prieš, bet nežinau, ar jūs tikrai turėsite laiko svarstyti. Jeigu niekas neprieštarauja, galime įrašyti Ekonomikos. Gerai, įrašome ir Ekonomikos komitetą.
16.24 val.
Dabar yra dar viena rezoliucija tuo pačiu klausimu. Nežinau, ar ją norės kas pristatyti, ar ne. Seimo rezoliucijos „Dėl žiemos ir vasaros laiko suvienodinimo“ projektas Nr. XIP-2607. Pranešėjas turėjo būti V. Mazuronis, bet čia yra grupė Seimo narių, kurie teikia šią rezoliuciją, ji yra užregistruota praeitų metų rudenį. Kas pristatys? A. Mazuronis. Prašom.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkoju. Gerbiamieji kolegos, rizikuoju būti neoriginalus ir šiek tiek pakartoti. Tai yra šiek tiek kitas dokumento žanras, bet visiškai tuo pačiu klausimu. Tai yra rezoliucija „Dėl žiemos ir vasaros laiko suvienodinimo“. Kaip jau buvo minėta, iš principo yra du kertiniai ir vienas papildomas faktorius, dėl ko iš tiesų, mūsų nuomone, taip pat nereikėtų kaitalioti laiko, ir tai nėra tikslinga. Pirmas faktorius susijęs su sveikata. Kaip jau čia buvo ne kartą minėta, iš tiesų yra ne vienas ir ne du medikų, įvairiausių medikų grupių, pasisakymai, kad laiko kaitaliojimas daro žalą šalies gyventojų sveikatai, didėja depresinių susirgimų, savižudybių skaičius ir panašiai.
Antras dalykas, jau yra labai aiški ir nedviprasmiška Policijos departamento nuomonė dėl nusikaltimų. Keičiant vasaros laiką į žiemos laiką, pailgėja tamsus paros metas, dėl ko, Policijos departamento duomenimis, padidėja nusikalstamumas bei nelaimingų atsitikimų kelyje skaičius. Tai yra tokios dvi esminės priežastys. Jeigu kalbėtume apie ekonominį efektą, dėl ko čia irgi buvo klausta, tai iš tiesų nėra jokios svaresnės kokios nors studijos ar svaresnių įrodymų, kad, keičiant laiką iš žiemos į vasaros, gali būti kokia nors didesnė įtaka ekonominiam efektui.
Jeigu kalbėtume apie tai, ko ponas A. Sysas klausė, kad tai iš principo yra Europos Sąjungos reikalas šiandien, tai mes visi puikiai žinome, kad direktyva, pagal kurią laikas šiandien yra kaitaliojamas, galioja iki 2011 metų. 2011 m. rudenį Vyriausybė turi pareikšti nuomonę, ar šalis narė, t. y. mes, Lietuva, norime pratęsti direktyvos galiojimą, ar manome, kad pakaktų apsiriboti ir palikti laiką stabilų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš jau gavau atsakymą į prieš tai…
PIRMININKĖ. Neklausiate, gerai. Ačiū. V. M. Čigriejienė gal irgi neklausia?
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Aš turbūt irgi neklausiu.
A. MAZURONIS (TTF). Aš tik dar galiu profesorei pasakyti, kad Tarptautinė astronomų sąjunga oficialiame savo dokumente yra pareiškusi, kad laiko kaitaliojimas prieštarauja gamtos dėsniams. Tai iš tiesų yra viena iš svaresnių tarptautinių organizacijų nuomonių.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų jūs išvardinote čia daug siaubų visokių – viskas blogai, žudosi dėl to, dėl keitimo, kiti dalykai baisūs. Iš tiesų ar jūs turite kokį rimtą pagrindimą, tarkime, ne kokį nors išvestinį ir patvirtiną kažkieno? Nes iš tikrųjų kai kurie policininkai sako atvirkščiai – kad pašviesinimas laiko ryte sumažina avarijų skaičių. Kuo čia tikėti? Ačiū.
A. MAZURONIS (TTF). Be jokios abejonės, aš turiu labai daug skaičių. Jeigu jums įdomu, aš iš tiesų galėčiau skaityti net kaip tarp vyrų ir moterų ta nuomonė yra pasidalinusi. Yra atliktos įvairiausios apklausos, tyrimų rezultatai. Ir iš principo toks pagrindinis, sakykime, jeigu apibendrinantis skaičius yra, tai vidutiniškai 25 % tiek vyrų, tiek moterų išreiškė nuomonę per apklausas, kad jie sunkiai arba labai sunkiai adaptuojasi prie laiko kaitos ir iš tiesų tai jiems sukelia tam tikrų neigiamų padarinių vienoje ar kitoje jų gyvenimo sferoje. Tas adaptacijos laikotarpis, tų pačių apklausų duomenimis, yra apie dvi savaitės.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs esate šeimos galva, turite simpatišką žmoną, du sūnus. Kaip…
PIRMININKĖ. Apie laiką kalbėkite, o ne apie žmoną.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Kaip jūs, kaip šeimos galva, manote, kaip jūsų šeimos gyvenimą normalų paveikia tie laiko pokyčiai? Savo asmeninę patirtį išdėstykite.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui už labai aktualų ir visai Lietuvai, ir Seimui labai svarbų klausimą. Mano šeimos gyvenimą tai veikia ganėtinai negatyviai, nes tas nuolatinis laiko kaitaliojimas žmonai sukelia tam tikrą nervinę įtampą, dėl ko tiesiogiai kenčia ir mano kokybiškas gyvenimas namų aplinkoje. Žinoma, Seime šiek tiek mažiau, jeigu kalbėsime apie namų aplinką.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Iš tikrųjų ir atsižvelgdamas, ir suprasdamas, ir pabrėždamas, kaip tekste ten įvardijama, jūs siūlote palikti esamą laiką, kitaip sakant, vasaros laiką. Prašom pasakyti, kaip čia atrodys, kai Vyriausybė gaus, jeigu Seimas pritars šiai rezoliucijai, po to priešingo turinio nutarimą? Kaip, jūsų nuomone, Vyriausybė turėtų elgtis, gavusi du dokumentus skirtingo turinio? Gal šioje vietoje mums reikėtų daryti pauzę ir tada, jau priėmus ar apsisprendus dėl pirmo dokumento, svarstyti ir priiminėti kitą dokumentą? Dėkui.
A. MAZURONIS (TTF). Be, jokios abejonės, iš tiesų yra Seimo valia, bet mes, šio dokumento iniciatorių grupė, manėme, kad vasaros laikas vis dėlto yra tinkamesnis, taip pat pervertėme ne vieną ir ne du įvairiausių diskusijų forumus ir panašiai, iš įvairiausių masinių susitikimų su žmonėmis… Iš principo šiame dokumente yra labiau atspindima žmonių nuomonė, nes vasarą ilginti vakarą, kai vakarai ir taip yra ilgi, o žiemą, kai šiaip temsta per pietus, dar artinti laiką, kad temtų iš ryto, tai, mūsų galva, yra šiek tiek nelogiška. Be jokios abejonės, galutinis sprendimas vis dėlto yra Seimo, bet pagrindinė, principinė ir fundamentali nuostata mūsų dokumento – mes manome, kad būtų teisinga, kad laikas nebūtų kaitaliojamas, nes tai sukelia gana daug nepatogumų didelei daliai Lietuvos Respublikos gyventojų.
PIRMININKĖ. Ačiū. ir paskutinis klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Norėjau jūsų paklausti. Rusija priėmė sprendimą nekeisti laiko. O kas dar iš kaimyninių valstybių, jei neminėsime astronomų, rimtai svarsto šį klausimą?
A. MAZURONIS (TTF). Iš tiesų nesu įsigilinęs, kas iš kaimyninių valstybių svarsto, bet galiu pasakyti, kur yra toks laikas. Japonija nekaitalioja laiko, Islandija nekaitalioja laiko, didžioji dalis Šiaurės Amerikos ir panašių valstybių. Kadangi ta direktyva Europos Sąjungoje galioja iki 2011 m., tai nelabai ir buvo galimybių, kad kaimyninės šalys kaip nors išsiskirtų dėl laiko. Šiuo atveju mes kalbame ne apie sprendimo priėmimą, bet apie valios išreiškimą Europos Komisijai dėl direktyvos pratęsimo arba nepratęsimo. Iš principo tai nėra sprendimo priėmimas, bet tai yra mūsų valios pasakymas Europos institucijoms.
PIRMININKĖ. Ačiū, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Toliau kviečiu dalyvauti diskusijoje. P. Gražulis. Atsisako. V. Mazuronio nėra. Irgi atsisako. Tada pereiname prie priėmimo.
Pirmas – priimti rezoliuciją be pataisų. Keturi – už, keturi – prieš. Atsisakote. Tada prašom pasiruošti ir balsuoti, ar priimame šią rezoliuciją be pataisų. (Balsai salėje) Kaip? P. Gražulis atsisakė, daugiau nieko nebuvo. (Balsai salėje) Bet neužsirašėte, tai ką aš padarysiu? Pas mus nebuvo. Pavėlavote, nebuvo, aš juk mačiau. (Balsai salėje) O kaip spėjo Petras seniausiai užsirašyti? (Balsai salėje) Darom viską teisingai. (Balsai salėje) Balsuokite prieš.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 54 Seimo nariai: už – 40, prieš – 2, susilaikė 12. Priimta be pataisų.
Matau, atėjo Seimo Pirmininkė. Dabar 2-6 klausimas. Šitą pateiksite? Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo valdybos patvirtinimo“ papildymo“. Prašom. Atsiprašau, Seimo Pirmininkė sako, kad dabar pateiks kitos savaitės darbotvarkę.
16.34 val.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, noriu jums pateikti balandžio 26 ir 28 d. darbotvarkę. 26 d. paminėsime 25-ąsias Černobylio avarijos metines. Po to bus diskusija dėl Vyriausybės 2010 metų veiklos ataskaitos. Tikiuosi, kad bus priimtas sprendimas, kadangi Turizmo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto priėmimas dar iš rudens sesijos ir daug įstatymų projektų, kurie turi būti svarstomi po svarstymų komitetuose. Po to teisingumo ministras pagal pavasario sesijos darbų programos projektą teiks daug įstatymų projektų su lydinčiaisiais. Toliau yra energetikos ministro pagrindinio įstatymo su lydinčiaisiais teikimas. Tai Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo įstatymas ir visi lydintieji, blokas Konstitucinio Teismo nutarimo įgyvendinimo įstatymo ir įstatymų projektai, kurie turi būti suderinti su Paslaugų įstatymu. Tiek būtų 26 dieną.
28 diena. Tikiuosi, kad Aplinkos apsaugos komitetas pabaigs tvarkyti Miškų įstatymą ir mes jį galėsime priimti. Toliau – Korupcijos prevencijos įstatymo bei lydinčiųjų įstatymų svarstymas. Noriu pasakyti, kad 28 d. numatyta diskusija „Finansinė konsolidacija ir valstybės skolinimosi suvaldymas“. Tradicinė ketvirtadienio Vyriausybės valanda ir popietinė opozicinės frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ darbotvarkė.
PIRMININKĖ. Ačiū Seimo Pirmininkei. Jūsų nori paklausti 2 Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Didžiai gerbiama Seimo Pirmininke, artėja iškilmingos 220-osios metinės pirmosios Europos Konstitucijos, kuri bus labai iškilmingai minima Europos Parlamente. Užsienio reikalų komitetas yra rekomendavęs priimti rezoliuciją atmenant šį istorinį įvykį. Kadangi visos frakcijos komitete pritarė vieningai, gal būtų galima kaip nors šią nedidelę kelių sakinių rezoliuciją, sveikinančią tokią didžią atmintį, priimti ir įrašyti ją į darbotvarkę, jeigu bus įmanoma.
I. DEGUTIENĖ. Dėkoju, pirmininke, kad jūs tą priminėt. Aš kreipiuosi į Sekretoriatą. Iš tikrųjų Seniūnų sueigoje buvo tam pritarta, kad iki gegužės 3 d. ši rezoliucija turi būti pateikta Seimui. Aš siūlyčiau įtraukti į 26 d. darbotvarkę.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir dar vienas klausia – A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Gerbiamoji Pirmininke, po tokio fundamentalaus klausimo, užduoto Emanuelio, mano klausimas yra tiesiog per menkas, kad didžiųjų pavasario švenčių išvakarėse galėčiau jį užduoti. Ačiū.
I. DEGUTIENĖ. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Ačiū. Daugiau nėra norinčių klausti. Ar mes galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Norit balsuoti? Prašom, balsuojam dėl darbotvarkės kitai savaitei.
Balsavo 59 Seimo nariai: už – 58, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta.
16.36 val.
Darbotvarkės klausimas 2-6 – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo valdybos patvirtinimo“ papildymo“ projektas Nr. XIP-3150. Pateikimas, svarstymas, priėmimas. Aš kreipiuosi į J. Oleką. Seimo Pirmininkė turi pateikti klausimą. (Balsai salėje) Aš kreipiuosi į jus, kad netrukdytumėt.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, jums teikiamas Seimo nutarimas „Dėl Seimo valdybos patvirtinimo“. Dar kartą dėkoju visiems Seimo nariams, kurie šiandien patvirtinote A. Čapliką Seimo Pirmininko pavaduotoju. Todėl yra teikiamas Seimo nutarimas papildant valdybą naujuoju Pirmininko pavaduotoju A. Čapliku.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nėra norinčių jūsų klausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti pateikimui? Prašom pasiruošti ir balsuoti.
Balsavo 56 Seimo nariai: už – 54, prieš – 1, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta.
Toliau – svarstymas. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime, nėra prieštaraujančių. Seimo nutarimo priėmimas pastraipsniui.
Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Galime. 2 straipsniui? Galime. Yra norinčių kalbėti už, bet nėra prieš, todėl siūlau nekalbėti, pasiruošti ir balsuoti, ar pritariame visam Seimo nutarimui dėl valdybos papildymo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 59 Seimo nariai: už – 57, prieš – 1, susilaikė 1. Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo valdybos“ papildymo“ priimtas.
16.41 val.
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo ir papildymo“ projektas Nr. XIP-3118. Pateikimas, svarstymas, priėmimas. Prašom.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, A. Čaplikas buvo Seniūnų sueigos narys, tačiau keičiasi jo pareigybė, šiame nutarime ji yra įrašyta. Taip pat yra Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ prašymas, kadangi R. Ačas atsisakė Seimo nario mandato, atsižvelgiant į frakcijai suteiktą atstovų Seniūnų sueigoje kvotą, vietoje R. Ačo į Seniūnų sueigą skirti K. Komskį. Tokie yra pakeitimai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių klausti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galima. Po svarstymo galime pritarti. Pereiname prie priėmimo. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 2 straipsniui galime. Prašom pasiruošti dėl viso nutarimo projekto. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 55 Seimo nariai: už – 55, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo ir papildymo“ priimtas.
16.43 val.
2-8a – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIP-3131. Pateikimas, svarstymas, priėmimas.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, jums teikiamas Seimo nutarimas „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus“. Yra suderinta su frakcijomis, nes kitas Seimo nutarimas bus dėl komitetų sudėties. Todėl yra siūloma sumažinti Aplinkos apsaugos komiteto narių skaičių nuo 10 iki 9, Biudžeto ir finansų komiteto – nuo 12 iki 11, Kaimo reikalų komiteto – nuo 7 iki 8, Užsienio reikalų komiteto – nuo 12 iki 11, Žmogaus teisių komiteto – nuo 7 iki 8. Kitame nutarime jūs matysite konkrečią sudėtį, ką siūlo frakcijos ir kodėl vyksta kvotų rokiruotė.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių klausti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galima. Svarstymas. Nėra diskusijose užsirašiusių. Galima bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galima. Pereiname prie priėmimo. Ar galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui? Galime. 2 straipsniui? Galime. Kalbėti dėl motyvų užsirašiusių nėra. Prašom pasiruošti ir balsuoti dėl viso nutarimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 56 Seimo nariai: už – 49, prieš – 2, susilaikė 5. Seimo nutarimas „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo priimtas.
16.46 val.
2-8b – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ 1, 3, 6, 13 ir 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo“ projektas Nr. XIP-3132. Pateikimas, svarstymas, priėmimas.
I. DEGUTIENĖ. 1, 3, 6, 7, 13 ir 15 straipsnių.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, čia turbūt techninė klaida.
I. DEGUTIENĖ. Gerai. Gerbiamieji kolegos, kaip sakiau, komitetų narių skaičius dėl to ir buvo keičiamas, kad tokios yra realios aplinkybės – buvę kolegos J. Pinskus, R. Ačas ir V. Grubliauskas atsisakė mandato ir išėjo iš Seimo, todėl konkrečios partijos, į kurių frakcijas atėjo naujieji Seimo nariai, natūralu, siūlo, kokiame komitete jie turėtų dirbti. Darbo partijos frakcija siūlo J. Kondrotą į Kaimo reikalų komitetą. Jungtinė Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo frakcija prašo išbraukti Seimo narį A. Valinską iš Užsienio reikalų komiteto sąrašo ir paskirti jį į Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetą. Mišrios Seimo narių grupės nariai siūlo į Žmogaus teisių komitetą E. Lementauską. Tokie būtų pakeitimai, kurie fiksuoti Seimo nutarime „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties“ patvirtinimo“.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nėra norinčių klausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime. Pereiname prie svarstymo. Nėra užsirašiusių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pereiname prie priėmimo. 1 straipsniui galime pritarti? Nėra prieštaraujančių. 2 straipsniui? Galime. 3 straipsniui galime pritarti? Galime. 4 straipsniui? Galime. 5 straipsniui? Galime pritarti. 6 straipsniui galime pritarti? Galime. Ir 7 straipsniui bendru sutarimu galime pritarti? Galime. Norinčių kalbėti dėl viso nutarimo projekto nėra. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 56 Seimo nariai: už – 53, prieš nėra, susilaikė 3. Seimo nutarimas „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo 1, 3, 6, 7, 13 ir 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo“ priimtas.
16.49 val.
2-8c – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIP-3144. Pateikimas, svarstymas, priėmimas.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų nežinau, ar čia teisingas terminas – Seimo komitetų narių pavaduotojai, bet iš esmės čia ne pavaduotojai, o pavaduojantys Seimo narius, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali dalyvauti komitetų posėdžiuose. Tai, dėl ko ir kėlė klausimą šiandien gerbiamasis Ž. Šilgalis, ir Č. Stankevičius, kuris nuolat kelia klausimus. Iš tiesų yra įvairių aplinkybių, kai to komiteto žmogus negali dalyvauti posėdyje, tai yra jį pavaduojantys asmenys, kuriuos mes dabar turėtume patvirtinti, kad nebūtų taip, kad nėra kvorumo, ir dėl to komitetas negali priimti sprendimo. Todėl, suderinus su visomis frakcijomis, jums yra teikiamas pavaduojančių Seimo narius sąrašas pagal tai, kaip pačios frakcijos yra apsisprendusios dėl kiekvieno komiteto.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių klausti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime. Diskusijose užsirašiusių kalbėti nėra. Po svarstymo taip pat galime bendru sutarimu pritarti. Pereiname prie priėmimo. Ar galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui? Galime. 2 straipsniui? Galime. Prašom dabar dėl viso nutarimo projekto. Norinčių dėl motyvų kalbėti nėra. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 56 Seimo nariai: už – 56, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas „Dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ priimtas.
16.52 val.
2-13 klausimas – Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Peticijų komisijos sudarymo“ 2 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIP-3143.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Darbo frakcijos prašymu siūloma iš Seimo Peticijų komisijos išbraukti Seimo narį V. Gapšį ir vietoj jo įrašyti Seimo narį J. Kondrotą.
PIRMININKĖ. Norinčių klausti nėra. Ar bendru sutarimu galime pritarti po pateikimo? Galime. Svarstymo stadijoje nėra norinčių kalbėti diskusijoje. Po svarstymo galime pritarti? Galime.
Pereiname prie priėmimo. 1 straipsniui bendru sutarimu galime pritarti? Galime. 2 straipsniui? Galime. Norinčių kalbėti dėl viso nutarimo nėra. Prašom pasiruošti ir balsuoti už visą nutarimą. Priėmimas. Prašom.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 57 Seimo nariai. Visi balsavo už, prieš ir susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas „Dėl Seimo Peticijų komisijos sudarymo“ 2 straipsnio pakeitimo“ priimtas.
Aš dabar noriu paklausti, turbūt be pertraukos darome, liko trys klausimai? (Balsai salėje)
16.54 val.
Dabar 2-14 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Sveikatos sistemos plėtros 2011–2015 metais metmenų patvirtinimo“ projektas Nr. XIP-2883. Pateikimas. Pranešėja – sveikatos viceministrė Nora Ribokienė. Toliau posėdžiui pirmininkauja Č. V. Stankevičius.
N. RIBOKIENĖ. Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šiandien aš turiu garbę pristatyti jums Seimo nutarimo „Dėl Sveikatos sistemos plėtros 2011–2015 metais metmenų patvirtinimo“ projektą. Metmenų projektas parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos XV Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano priemonę parengti sveikatos sistemos plėtros 2009–2015 metais metmenis. Metmenų projektą rengė darbo grupė, sudaryta sveikatos ministro įsakymu. Į šią darbo grupę įėjo 25 asmenys iš 14 institucijų, t. y. iš Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Nacionalinės sveikatos tarybos, Valstybinės ligonių kasos, Sveikatos sistemos reformų biuro, Higienos instituto, Kauno medicinos universiteto klinikų, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos, Lietuvos gydytojų sąjungos, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos.
Rengiant dokumentą buvo atsižvelgta į užsienio šalių patirtį, įvertinta esama sveikatos sistemos situacija Lietuvoje, remtasi pacientų, mokslininkų, sveikatos priežiūros ir kitų sričių specialistų nuomone ir pasiūlymais. Dokumentas rengtas laikantis nuostatos, jog sveikatos sistemos ašis yra pacientas, t. y. asmuo, kuris naudojasi sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis, nepaisant to, ar jis yra sveikas, ar ligonis.
Metmenų projekto tikslas – nustatyti nuoseklią ir kryptingą sveikatos sistemos plėtrą siekiant sukurti efektyvesnę ir konkurencingesnę sveikatos sistemą. Dokumento projekte įvardintos dabartinės sveikatos sistemos problemos, tai yra nepakankamai nuosekli sveikatos politika ir jos įgyvendinimas, nepakankamai efektyvi sveikatos priežiūros organizavimo sistema, nepakankama gyventojų atsakomybė už savo sveikatą ir nepakankami sveikatos sistemos reguliavimo principai ir metodai.
Atsižvelgiant į pagrindines esamas sveikatos sistemos problemas ir įvertinus jų priežastis, nustatyta tolesnė sveikatos sistemos plėtra siūloma keturiomis pagrindinėmis kryptimis: pirma – sveikatos stiprinimas, antra – ligų prevencija, sergamumo ir mirtingumo mažinimas, sveikatos priežiūros vadybos ir finansavimo tobulinimas ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo kokybės ir slaugos gerinimas.
Metmenų projektas buvo paskelbtas Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje, Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje, pristatytas Sveikatos apsaugos ministerijos kolegijai, Nacionalinei sveikatos tarybai, Tarpžinybinei vaiko gerovės tarybai, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungai, Lietuvos slaugos specialistų organizacijai bei mokslinėje konferencijoje Mykolo Romerio universitete.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė šių metų sausio 26 d. pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos parengtam Sveikatos sistemos plėtros 2011–2015 metų metmenų projektui. Įgyvendinus metmenis, tikimasi pasiekti vidutinės sveiko gyvenimo trukmės pailgėjimo ir išvengiamų mirčių atvejų skaičiaus sumažėjimo. Patvirtinus metmenis, bus rengiamas detalus metmenų įgyvendinimo priemonių planas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS (Č. V. STANKEVIČIUS, TS‑LKDF). Gerbiamoji viceministre, klausiančių Seimo narių sąrašas yra ilgas. Pirmoji klausia D. Mikutienė.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Dėkoju, pirmininke. Iš tiesų labai jau makabriškai čia nuskambėjo, kad metmenų ašis yra pacientas. Prezidento V. Adamkaus iniciatyva buvo sudaryta darbo grupė ir mes parengėme Sveikatos sistemos plėtros metmenis, tai buvo 2006 m. Jūsų išvardinta darbo grupė elementariai nusirašė nuo mūsų parengtų metmenų, kurių darbo grupei aš taip pat vadovavau, tik sukeitė vietomis žodžius arba kai kur eilutes. Nuo 2006 m. iki 2011 m. praėjo penkeri metai, negi nieko naujo neatsirado?
Kitas dalykas. Pagal Vyriausybės įgyvendinimo priemonių planą jūs pirmiausia turėjote parengti šias priemones, šį dokumentą, naują dokumentą, o tik paskui (tai turėjo būti padaryta 2009 m. trečiajame ketvirtyje, aš skaitau iš programos) trečiasis restruktūrizavimo etapas 2010 m. trečiajame ketvirtyje. Tai kaip jūs čia dabar pirma tą vežimą pastatėte prieš arklį?
N. RIBOKIENĖ. Ačiū, gerbiamoji Seimo nare. Iš tiesų, kaip ir minėjau, viena iš problemų, nurodytų sveikatos metmenyse, yra sveikatos politikos tęstinumo nebuvimas. Darbo grupė rėmėsi ir jūsų minėtos darbo grupės tam tikromis išvadomis, ypač susijusiomis su sveikatos problemų įvardinimu. Turiu pasakyti, kad nuo 2006 iki 2009 m. sveikatos problemos iš tiesų labai mažai kito ir liko tos pačios. Visa kita – požiūriai ir strateginės įgyvendinimo kryptys yra visiškai naujos, visiškai kitoniškos, pati dokumento dvasia ir esmė yra kitokia.
Kodėl šis dokumentas nebuvo patvirtintas taip, kaip jūs tiksliai pastebėjote, Vyriausybės priemonių plane 2009 m.? Sveikatos apsaugos ministerija tuomet pateikė Vyriausybei sveikatos sistemos metmenis. Vyriausybė patvirtino tuos metmenis ir savo protokoliniame nutarime nusprendė, kad nereikia jų tvirtinti Seime. Gyvenimas vėliau parodė, kad mes turėjome laikytis programos eilutės, nes formaliai nepatvirtinus Seime mums atsirado grėsmė būti apskųstiems Konstituciniam Teismui dėl mūsų viso restruktūrizavimo programos trečiojo etapo.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Aš norėčiau padėkoti ir teigiamai įvertinti pateiktą metmenų programą. Vien tiktai žiūrint į lentelę ir palyginus, kaip mes pamečiui artėjame prie Europos Sąjungos vidurkių… Na, gal mes šeimos gydytojais tikrai stipriai atsiliekame. Bet kitais rodikliais (ir dėl lovų skaičiaus, ir užimtumo) pamažėl artėjame. Taigi klausimas būtų, kaip įgyvendinsite labai svarbų dalyką, t. y. taikydami giminingų diagnozių metodiką, čia aš angliškai nesakysiu, siekdami realių sveikatos paslaugų priežiūros rodiklių, ir paskui dar prie to, ar yra įtraukta ir numatyta, kad socialinės finansinės lėšos ligoninėse ir mūsų įstaigose būtų atskirtos nuo gydymo, sveikatos draudimo lėšų?
N. RIBOKIENĖ. Dėl DRG, vadinamosios giminingų diagnozių sistemos. Lietuva jau praeitais metais įsigijo šitą tarptautinę diagnozių grupavimo sistemą. Šiandien mes jau dirbame, įstaigose jau yra bandomieji modeliai, diagnozės grupuojamos. Tam reikėjo įvesti ir naują tarptautinę ligų klasifikavimo sistemą, senąją TLK10 keisti į TLK10AM.
Viso to tikslas. Kadangi paskui DRG sistemą eina tarptautiniai svertiniai kainodaros koeficientai, mes žinosime kiekvienos mūsų sveikatos priežiūros stacionarinės paslaugos realų įkainį, kokios sąnaudos yra bet kurios manipuliacijos, atliekamos gydymo įstaigose.
Reziumuodama aš turiu pasakyti, kad mes dirbame ir nuo 2012 m. sausio 1 d. planuojame pradėti apmokėti jau pagal naująją kainodarą.
Gerbiamasis profesoriau, dėl globos ir slaugos paslaugų apibrėžimo ir kartu integravimo ir finansavimo atskyrimo yra metmenų punktai – 23.4.4 ir 23.4.5. Vienas šalia kito, jie aiškiai pasako mūsų siekius ir mūsų tikslus šioje srityje.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji viceministre, iš sveikatos sistemos plėtros matau sveikatos politikos tęstinumą. Tas yra gerai, tačiau vis dėlto aš pasigendu paciento. Tikrai, pasigendu paciento, nors jūs tą akcentavote, ir aš su jumis nesutinku. Labai daug nekonkretumo, pavyzdžiui, apskaičiuoti realius sveikatos priežiūros paslaugų įkainius. Tai iki kada, reikia nurodyti. Papildomas savanoriškas sveikatos draudimas. Mes apie tai kalbame jau dešimt metų ir reikalai nepajuda. Tai dabar jau gal jie pajudės 2012–2015 metais. Ką tai reiškia? Toliau, užtikrinti viešą ir skaidrų sprendimų priėmimą. Čia yra priimti visokie įstatymai, ar jie užtikrins, ar ne, aš nežinau, ir jums turbūt sunku pasakyti. Tai man reikėtų konkretumo. Kaip jūs manote?
N. RIBOKIENĖ. Ačiū, gerbiamoji profesore. Iš tiesų, kaip ir minėjau pristatydama metmenis, ir darbo grupėje, ir aptarime, dalyvavo gana priešingų interesų žmonės ir atstovai. Tam, kad mes visi sutartume dėl savo matymo lauko, siekių ir šio projekto, mes iš tiesų orientavomės į pacientą. Ne vienoje auditorijoje teko pristatyti schemas šių metmenų, kur aiškiai pasakyta, kad ir problemos kristalizuojasi apie pacientą, ir jų sprendimo būdai. Iš tiesų atsvara ir tikslas yra tam, kad žmogui, kuris naudojasi sveikatos priežiūros paslaugomis, tiek sveikam, tiem sergančiajam, iš tiesų (…) būtų draugiškesnė ir labiau prieinama savo paslaugų kokybe.
Dėl antros jūsų klausimo dalies, kad metmenyse trūksta konkretumo, aš baigdama pristatymą sakiau – iš tiesų metmenyse yra nustatyti tam tikri tikslai ir gana neapibrėžtos sąvokos. Bet patvirtinus Seime metmenis bus rengiamas detalus priemonių planas su aiškiais vykdytojais, su aiškiais terminais ir su labai aiškiomis priemonėmis.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji viceministre, iš tikrųjų to dokumento atsiradimo aplinkybės yra labai keistos. Kaip jūs minėjote, Vyriausybės programos 707 punkte Vyriausybė įsipareigoja parengti 2008–2012 metų sveikatos sistemos plėtros planą. Dabar priemonių plane jau jūs rašote – parengti sveikatos sistemos 2009–2015 metų metmenis. Bet pateikto dokumento pavadinimas skamba, kad tai jau yra 2011–2015 metų metmenys. Tai ar jūs nemanote, kad tai yra perteklinis dokumentas ir tą buvo galima realizuoti parengus ir pateikus Seimui naują Lietuvos sveikatos programą, kurioje galėjo atsirasti atskiras skyrius, tiesiog būtų užtikrintas ir teisinis tęstinumas? Dabar Lietuvos sveikatos programa (2008–2010 metų) jau baigėsi, ir mes iš esmės nežinome, ko mes toliau siekiame sveikatos sistemoje, kaip mes gerinsime visuomenės sveikatą.
N. RIBOKIENĖ. Ačiū už klausimą. Į pirmą dalį aš jau atsakiau, priežastys, dėl ko iš tiesų mes 2009 metais nepatvirtinome Seime šių metmenų. Nes tai buvo Vyriausybės požiūris, kad to daryti nereikia. Po to atsirado aplinkybių, kad mes priversti tą daryti Seime. Sveikatos programa eina paraleliai. Mūsų nuostata tokia, kad buvusioje programoje yra nemažai neįvykdytų, nepasiektų tikslų, reikėjo tiesiog įvertinti ir suprasti, kokios turėtų būti kitos priemonės, tam, kad mes Nacionalinėje sveikatos programoje iškeltus tikslus įgyvendintume. Taigi šiandien paraleliai, atsispiriant jau nuo šių metmenų, vyksta įvertinimas ir naujos sveikatos programos parengimas.
PIRMININKAS. Paskutinė gali paklausti Seimo narė A. Zuokienė.
A. ZUOKIENĖ. (MSG). Gerbiamoji pranešėja, sukūrėte metmenis, kuriuose daugybė tikrai deklaratyvių šūkių ir tuščių žodžių, ypač kai kalbame apie prevenciją. Kokias konkrečiai bent tris prevencijos programas ministerija rengia šiuo metu, nes metmenyse žodis „prevencija“ vartojamas kur reikia ir kur nereikia? Tačiau man svarbu žinoti, kaip konkrečiai pacientai pajus pasikeitusį ministerijos požiūrį į prevenciją.
Kita klausimo dalis. Jau atsakėte kolegoms dėl nekonkretumo, bet nenoriu sutikti, kad metmenyse negalima buvo įvardyti tam tikrų siekių, nes tuomet kaip jūs po penkerių metų įvertinsite, ar vis dėlto užsibrėžti tikslai buvo pasiekti, ar ne?
N. RIBOKIENĖ. Labai ačiū. Iš tiesų prevencija akcentuojama ir sąmoningai kaip viena iš svarbiausių krypčių dėl to, kad mūsų sveikatos sistemoje trūko šito požiūrio – požiūrio į ligų prevenciją. Daugiau buvo akcentuota, visa mūsų ašis sukosi apie susirgusio paciento gydymą. Šiandien turiu pasakyti, kad jau veikia, ir gana efektyviai veikia, nemažai prevencinių programų, kurios jau turi savo tikslus. Tiesiog jas dar labiau reikia aktyvinti. Turiu paminėti, kad iš tiesų yra ta pati mamografinės patikros programa, gimdos kaklelio prevencijos programa, prostatos programa, širdies kraujagyslių ligomis sergančių prevencijos programa, naujai pradėta, kaip bandomasis modelis, storosios žarnos vėžio programa. Iš tiesų, mes džiaugiamės tais pasiektais rezultatais. Bendradarbiauja ministerija su Europos Komisija, rengiamės parengti kartu su Europos Komisija nacionalinį vėžio priemonių planą, kuriame taip pat bus numatytos tam tikros programos žvelgiant į ateitį.
Jūsų klausimas dėl to, kaip mes įvertinsime. Aš paminėjau, kad yra aiškus vertinimas, turbūt pirmą kartą yra aiškūs kokybiniai metmenų vertinimo rodikliai. Tai yra vidutinis sveiko gyvenimo trukmės pailgėjimas. Seimo nariams turėčiau pasakyti, kad sveikas gyvenimas – tai gyvenimo metų skaičius, likęs gyventi žmogui be negalios. Ir išvengiamų mirčių atvejų sumažėjimas. O išvengiamos mirtys – tai mirtys dėl ligų, nulemtos nesamų ar neveiksmingų profilaktinių priemonių arba ne laiku atliktos diagnostikos ir gydymo. Šie du rodikliai ir dabar yra stebimi. Iš tiesų įgyvendinę metmenis mes turėsime labai aiškius ir svarbius visuomenei kokybės rezultatų rodiklius.
PIRMININKAS. Dėkojame viceministrei N. Ribokienei už atsakymus į klausimus.
Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Yra. Motyvus už pasakys Seimo narys A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų, kolegos, jeigu ne Vyriausybės programa, kuriai Seimas pritarė ir kurioje įrašytas punktas, kad tokia plėtros strategija, dabar jau vadinama metmenimis, turi būti parengta, tai, sakyčiau, tikrai tokio dokumento nereikia. Tai yra perteklinis dokumentas, nes mes turime labai daug įvairių koncepcijų, strategijų, programų, iš kurių viskas aišku, ką reikia daryti. O jeigu nėra tęstinumo, tai dėl to, kad pasikeitę per tuos dvidešimt metų keturiolika ministrų, kurie neskaito, kas yra parašyta, bet bando įgyvendinti savo partijos arba savo viziją. Iš esmės kai kurie dokumento punktai yra pasenę, pavyzdžiui, viename punkte rašoma: „Vykdyti e. sveikatos sistemos 2009–2015 m. plėtros planą.“ Dabar jau 2011 m., o mes dar įsipareigojame dėl 2009–2015 m.? Pavyzdžiui, mano mėgiama tema „Alkoholis ir tabakas“. Yra du punktai: „Įgyvendinti alkoholio ir tabako vartojimo mažinimo priemones, vykdyti narkotikų ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją.“ Ar iš tų sakinių čia kam nors susidaro įspūdis, kad bus užtikrintas tęstinumas? Yra įstatymai priimti, programos veikia, dabar lyg susidaro vaizdas, kad viskas pradedama iš naujo, iki tol nieko nebuvo padaryta. Kaip sakiau, tai buvo galima realizuoti per Lietuvos sveikatos 2010–2020 m. programą, kur turėjo atsirasti atskiras skyrius. Ten buvo galima apibrėžti tas tolesnės reformos plėtros gaires.
Bet, kolegos, iš tikrųjų įdėta labai daug darbo, buvo įtraukta labai daug institucijų, organizacijų, tai vis dėlto siūlau pritarti po pateikimo. O mūsų komitetas tikrai pasistengs patobulinti šitą nutarimo projektą, šitą programą, šituos metmenis, sukonkretinti, ir galbūt jis duos naudos. Tik vėlgi labai abejoju, kad jeigu patvirtinsime šituos metmenis, kad dar reikėtų toliau dirbti ir tvirtinti kokį nors metmenų įgyvendinimo detalųjį planą. Kolegos, viskas jau yra dvidešimt metų įgyvendinama, tas detalusis planas bus darbas dėl darbo. Geriau dirbkime konkrečius darbus, negu pasitvirtinkime visą šūsnį dokumentų, planų, datų…
PIRMININKAS. Prašom baigti kaip nors. (Balsai salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, nereikia įtikinėti, reikia tik balsavimo motyvus pasakyti. Dabar D. Mikutienė kalbės prieš pateiktą projektą.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Nemanau, niekas čia nesiruošia tobulinti. Kodėl Sveikatos reikalų komitetas, sudarytas iš įvairių politinių partijų atstovų, turi dirbti už Sveikatos apsaugos ministeriją? Tegul ministerija viską sutvarko. Štai, sveikatos sistemos, kaip teigiama, ašis yra pacientas. Tai Karoliniškių poliklinikoje per pusmetį du žmonės numirė prie gydytojo kabineto belaukdami gydytojo. Tai iš tiesų čia nereikia taip kalbėti. Visų pirma noriu pasakyti, kad niekas nepritarė čia tam dokumentui, kurį jūs pateikėte, net ir Nacionalinės sveikatos tarybos nebuvo pritarimo. Jeigu jūs atvažiuojate ir pasakote kažką, tai dar nereiškia, kad visi tam pritaria. Jūs sakote, kad buvo paskelbta, visi galėjo siųsti savo pasiūlymus. Taip, aš turiu profesoriaus V. Usonio penkiuose lapuose išdėstytą dokumentą apie vaikų sveikatą. Jeigu tokiame dokumente nėra prioritetas skiriamas vaikų sveikatai, o tik vienas sakinys, kad reikia įpareigoti tėvus rūpintis vaikų sveikata, tai kokia čia yra strategija, kokie čia plėtros metmenys? Aš tikrai siūlau nepritarti, tegul ministerija sau dirba, tobulina ir tegul paruošia normalų, modernų dokumentą.
PIRMININKAS. Motyvai pasakyti. Ar pritarsime projektui po pateikimo, prašau spręsti balsuojant.
Balsavo 39 Seimo nariai: už – 21, prieš – 2, susilaikė 16. Šiam projektui po pateikimo pritarta. Pasiūlytas Sveikatos reikalų komitetas. Pritarta. Siūloma svarstyti šį projektą gegužės 26 d.
Prieš svarstant kitą klausimą, aš noriu paprašyti Seimo dėl protokolo pritarti, kad šiandien priimtas Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ papildymo“ projektas Nr. XIP-3122 ir identišku pavadinimu projektas Nr. XIP-3130 iki pasirašymo būtų sujungti į vieną nutarimo dokumentą. Seimas tam pritarė. Tai yra identiški nutarimai dėl programos papildymo. Dėkoju.
17.16 val.
Anglies dioksido geologinio saugojimo įstatymo projektas Nr. XIP-3069ES, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 2591 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5125 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-3070ES (pateikimas)
Dabar kviečiu į Seimo tribūną aplinkos viceministrą Arūną Zabulėną, kuris pateiks tarpusavy susijusius du projektus. Pirmasis yra Anglies dioksido geologinio saugojimo įstatymo projektas Nr. XIP-3069 ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 2591 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5125 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-3070. Prašau.
A. R. ZABULĖNAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas Lietuvos Respublikos anglies dioksido geologinio saugojimo įstatymo projektas (toliau – CO2 projektas) bei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 2591 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5125 straipsniu įstatymo projektas. Minėti projektai parengti siekiant į nacionalinę teisę perkelti 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo, iš dalies keičiant Tarybos direktyvą 85/337/EEB ir kitas direktyvas.
CO2 projektu siekiama numatyti principines anglies dioksido geologinio saugojimo teisines sąlygas, tinkamai ir laiku įgyvendinti Europos Sąjungos teisės nuostatas, reglamentuojančias CO2 geologinį saugojimą, taip pat siekti sumažinti neigiamus klimato kaitos padarinius, izoliuojant CO2 visam laikui, kad būtų išvengta neigiamo poveikio ir bet kokio poveikio aplinkai, žmonių sveikatai, o jeigu tai neįmanoma, kad toks poveikis ir pavojus būtų kuo mažesni. CO2 projekto uždaviniai, kaip minėjau, – tinkamai perkelti į nacionalinę teisę direktyvos nuostatas, numatyti pagrindines asmenų teises, pareigas ir atsakomybę žvalgant, naudojant ir uždarant CO2 į geologinio sugojimo saugyklas, nustatyti valstybės institucijų kompetenciją, parenkant CO2 geologinio saugojimo vietas, leidimų žvalgyti ir saugoti išdavimo sąlygas.
Iki šiol CO2 geologinio saugojimo reikalavimų ir administracinės atsakomybės taikymo šioje srityje nereglamentavo jokie teisės aktai. Ir direktyva, ir CO2 projektas numato galimybę įgaliotoms institucijoms uždrausti saugoti CO2 Lietuvos Respublikos teritorijose dalyse ar visoje teritorijoje. Direktyva numato galimybes Europos Sąjungos valstybėms narėms… Direktyva nenumato Europos Sąjungos valstybėms narėms direktyvos nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę išimčių net ir tuo atveju, jeigu CO2 geologinis saugojimas bus uždraustas visoje valstybės teritorijoje. Tam tikri Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsniai reglamentuoja ir numato atsakomybę už netinkamą įstatymo vykdymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kadangi pateikta nemažai Teisės departamento pastabų, trumpai pasakykite dėl…
A. R. ZABULĖNAS. Daugiausia Teisės departamento pastabų buvo dėl ATPK, į jas visas siūloma atsižvelgti, jų yra daug, bet iš tikrųjų daugiau redakcinio pobūdžio: vietoj žodžio „skaičius“ – „skaičiaus“… Į visas pastabas siūloma atsižvelgti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausti nori Seimo narys E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tiesų čia su CO2 įdomus dalykas. Savaime suprantama, čia turbūt kompetencijos daug reikia tam klausimui, tačiau kaip šiuo metu buvo, tai iš tiesų koks čia saugojimas, koks surinkimas anglies dvideginio? Kokia sistema ir kurios valstybės jau tą daro, tarkime, saugo, turi? (…) išleidžiamos į orą, ir tiek. Nes iš tikrųjų gal čia kas nors sugalvojo normalų verslą, kaip surankioti anglies dvideginį? Ačiū.
A. R. ZABULĖNAS. Iš tiesų tai yra naujas dalykas, nedaug Europos Sąjungos valstybių, jeigu ne Europos, tai Norvegija, galbūt arčiausia mūsų kaimynė, čekai taiko. Tai yra metodas būtent sugauti CO2, neišleisti į orą ir jį uždaryti po žeme į geologines ertmes. Tam turi būti išžvalgyti tinkami geologiniai sluoksniai. Jie visų pirma turi būti sandarūs, technologija turi užtikrinti, kad tai nepatektų į kitus sluoksnius. Esmė yra ta: svarbiausia saugiai sugauti, jį transportuoti, uždaryti ir užtikrinti, kad jis nepatektų į išorę. Čia yra galbūt šiandien daugiau teorinis dalykas, reikia papildomų studijų. Kaip minėjau, nebūtina jį naudoti.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui už atsakymą. Prieš nėra užsirašiusių kalbėti. Yra už V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Aš labai trumpai. Kolegos, aš siūlyčiau po pateikimo pritarti. Tai, kad atsiranda teisinis reglamentavimas, jau yra geriau, nes jokio nėra iki šiol. Manyčiau, kad šiam įstatymui tikrai reikėtų pritarti, nes tai iš tiesų bus naudinga ir valstybei, ir bus diskusijų, turėsime aiškų reglamentavimą.
PIRMININKAS. Ar galime, gerbiamieji Seimo nariai, bendru sutarimu pritarti abiem projektams? (Balsai salėje) Prašom balsuoti. Reikalavimas balsuoti yra pagrįstas. Prašom balsuoti. Balsuojame dėl abiejų pateiktų projektų.
Balsavus 32 Seimo nariams, visiems už, abiem pateiktiems projektams pritarta, tačiau siūlomi komitetai yra skirtingi.
Dėl projekto Nr. XIP-3069, t. y. Anglies dioksido geologinio saugojimo įstatymo projekto, pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Pritarta. Papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Taip pat pritarta. Ir numatoma svarstyti gegužės 26 d.
Dėl antrojo įstatymo, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 2591 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5125 straipsniais, pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pritarta. O Aplinkos apsaugos komitetas – papildomas. Taip pat siūloma svarstyti gegužės 26 d. Pritarta.
17.24 val.
Visuomenės informavimo įstatymo 2, 5, 19, 22, 25, 26, 28, 31, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 44, 47, 48, 49, 50, 52, 54 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 341, 342, 401 straipsniais ir nauju trečiuoju skirsniu įstatymo 5, 17 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3102 (pateikimas)
Teliko mums apsvarstyti rezervinį antrąjį projektą – Visuomenės informavimo įstatymo tam tikrų straipsnių ir priedo pakeitimo, įstatymo papildymo 341, 342, 401 straipsniais ir nauju trečiuoju skirsniu įstatymo 5, 17 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3102. Pranešėjas – V. Stundys. Pateikimo stadija. Prašom.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui už galimybę pateikti įstatymo projektą. Jis yra labai paprastas. Prisimename, kad rudens sesijoje mes patvirtinome Visuomenės informavimo įstatymo naują redakciją, kuri integravo vieną iš europinių direktyvų, audiovizualinę direktyvą, ir tas įstatymas jau galioja. Mes buvome susirinkę su tą įstatymo projektą rengusia darbo grupe, atitinkamų institucijų atstovais ir įvertinome, kad vis dėlto liko kelios techninio pobūdžio būtinos korekcijos, reikalingi tam tikri patikslinimai.
Taigi šis teikiamas įstatymo projektas ir tikslina tuos paliktus, primirštus redakcinio pobūdžio neatitikimus. Jie yra neesminiai, o redakcinio pobūdžio. Jeigu iš eilės pasakytume, tai 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas patikslina Lietuvos jurisdikcijai priklausančių paslaugų teikėjų charakteristikas. 31 straipsnis grąžina į vietą tam tikras išimtis ne tik radijo programų transliavimui, bet ir retransliavimui. Tokia veikla yra nelicencijuojama. Kitas straipsnis vėl grąžina radijo ir televizijos programas, ne tik televizijos, 39 straipsnis tiksliau apibrėžia draudžiamą skelbti informaciją komerciniuose audiovizualiniuose pranešimuose, reklamoje, suderinant su kitų įstatymų nuostatomis.
Beje, panašią pataisą buvo teikusi Seimo narė profesorė M. A. Pavilionienė. Taigi būtų ir ta pataisa čia iš esmės integruota.
Ir paskutinioji pataisa yra patikslinanti, atrodytų, neesminė, bet tiesiog iškrito žodelis „ne“, mes jį grąžiname, nes jis kai ką pakeičia. Šios išimties taikymas yra nukeliamas iki 2012 m. gruodžio 31 d. tai produkcijai, kuri yra pagaminta ne Lietuvoje, o užsakyta kitose valstybėse. Tokia esmė.
PIRMININKAS. Trys Seimo nariai nori paklausti. Pirmasis – K. Kuzminskas. Prašom.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, aš tikrai pritarčiau 1, 2 straipsnių būtinumui, tikrai reikia derinti ir keisti. Tačiau dėl 3 straipsnio, arba 17 straipsnio, kuris reglamentuoja… Rašoma: „Reklama, komerciniai (…) pranešimai turi būti padorūs, (…) aiškiai atpažįstami.“ (…) neturi būti. Mes įrašę – dėl lyties diskriminuojama negali būti. Kam dar reikia įrašyti „seksualinės orientacijos“? Arba dar geriau – taip pat neturi būti ankstesniame tekste ir seksualinės orientacijos apraiškų arba skatinimų. Jūs išbraukėte „seksualinės orientacijos apraiškų ir skatinimų“, vadinasi, bus leidžiama reklamoje skatinti seksualinės orientacijos apraiškas ir t. t. Kaip čia suprasti? Ačiū.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui už klausimą, jis jautrus, bet turiu pasakyti, kad skatinimo dalykus nustato ir reglamentuoja kitas įstatymas, dėl kurio mes laužėme ietis dar anoje sesijoje, gerokai anksčiau, t. y. Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo informacijos poveikio, ir ten yra viskas aiškiai reglamentuota. Taigi tos normos galioja visai žiniasklaidai. O čia „seksualinės orientacijos“ sąvoka įtraukta taip, kaip yra apibrėžta kituose mūsų teisės aktuose ir tikrai čia problemos neturėtų būti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų dabar norėčiau paklausti dėl situacijos parduodant tam tikrus diapazonus. Anksčiau būdavo didelė konkurencija. Įdomu, kaip šiuo metu? Ar prieinamumas yra koks nors, galimybė? Žinau, kad skundėsi nemažai, ypač provincijos, žmonių, kad jie negali prieiti ir nėra pakankamo skaidrumo. Ačiū.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Tai yra, žinoma, jau vykdomosios institucijos LRTK kompetencija ir Ryšių reguliavimo tarnybos kompetencija. Tas technines problemas ši institucija sprendžia. Atkreipsiu dėmesį, kad dabar mes esame iš esmės išvakarėse pereinant nuo analoginės televizijos prie skaitmenos. Čia daug kas keisis ir iš esmės galimybių atsiras kur kas daugiau, jeigu tokių problemų kai kur būdavo. Negalvočiau, kad čia galėtų kilti kokių nors sudėtingumų, juo labiau kad taisyklėse kaip tik bus pirmenybė skiriama pereinant į skaitmeną tiems retransliuotojams, kurie jau naudojasi tam tikrais dažniais. Taigi tikėtina, kad šitų problemų sumažės.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. Kupčinskas. Prašom.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimą iš dalies paklausė kolega K. Kuzminskas, bet aš norėčiau dar vieną dalyką. Čia gal ir gerai, kad taip parašyta apie audiovizualinius pranešimus, reklamą, kur žeminamas žmogaus orumas, bet tokių atvejų tikrai labai daug yra, ir man regis, kad vis dėlto šis įrašas yra nepaprastai svarbus, tik kad būtų laikomasi šitų nuostatų, šio įstatymo straipsnių. Ačiū.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Įstatymai yra tie teisės aktai, kurių privalu laikytis visiems, kurių santykius jie reguliuoja. Be abejo, yra valstybės institucijos, kurios turi pareigą stebėti, analizuoti ir taikyti tam tikras sankcijas. Be abejo, jūsų pastaba yra teisinga. Visi turi dirbti savo darbą ir, be abejo, laikytis įstatymo nuostatų.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Dabar galima pasakyti motyvus už ir prieš. Yra užsirašęs kalbėti prieš V. Mazuronis. Prašom.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, tie klausimai, kuriuos uždavė gerbiamasis kolega K. Kuzminskas ir po to ponas R. Kupčinskas, manau, gana rimti. Atvirai pasakius, pirmininko atsakymai, jeigu labai diplomatiškai pasakytume, buvo švelnus išsisukinėjimas. Todėl man atrodo, kad čia iš tiesų mes vienus iš esminių vertybinių dalykų, švelniai tariant, bandome pritrinti, prie kažko pritaikyti, o to tikrai nereikėtų daryti. Todėl aš asmeniškai kviesčiau susilaikyti arba balsuoti prieš tokį įstatymo traktavimą, kurį, neva bandydamas paaiškinti, bet iš esmės patvirtindamas tą, ką uždavė kolega Kazimieras, ponas V. Stundys…
PIRMININKAS. Nors V. Stundys ir užsirašęs, bet pagal Statutą kaip projekto teikėjas negalėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuoti dėl pritarimo ar nepritarimo pateiktam įstatymo projektui. Po pateikimo.
Balsavo 34 Seimo nariai: už – 22, niekas nebalsavo prieš, susilaikė 12. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomu – Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Galime pritarti? Pritarta. Siūloma svarstyti gegužės 19 d.
Niekas nėra užsirašęs skaityti pareiškimų. Taigi, linkėdamas visiems ramių, malonių ir linksmų šventų Velykų švenčių, kviečiu dar kartą registruotis.
Konstatuodamas, kad užsiregistravo 35 Seimo nariai, balandžio 21 d. vakarinį posėdį skelbiu baigtą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; J(LiCS ir TPP)F – Jungtinė (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcija; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.