LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 307
STENOGRAMA
2011 m. kovo 31 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai Č. JURŠĖNAS ir A. KAŠĖTA
PIRMININKAS (Č. JURŠĖNAS, LSDPF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. kovo 31 d. vakarinį plenarinį posėdį. Malonėkite registruotis, pirmas darbas.
Užsiregistravo 48 Seimo nariai.
Primenu, kad pagal suderintus planus dabar turėtų prasidėti opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos darbotvarkė. Pirmasis klausimas – diskusija „Vyriausybės darbas 2008–2011 metais“. Pranešėjas – V. P. Andriukaitis. Aš prašyčiau jo neskubėti ir savo ruožtu prašyčiau didžiąją opozicinę frakciją leisti iš pradžių pakalbėti Seimo Pirmininkei dėl artimiausios savaitės planų. Štai čia yra keblumas. Jeigu Pirmininkės nėra, tai tada gal didžioji frakcija neprieštarautų, kad po pranešėjo kalbos, kaip jis man sakė, tai bus 15 minučių, kalbėtų Seimo Pirmininkė? Ar taip galime sutarti? Ne, čia balsuoti nereikia, čia mano pokalbis su didžiąja frakcija.
J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos. Pirmas dalykas, aš frakcijos vardu dėl pirmojo opozicinės darbotvarkės klausimo prašau pertraukos iki kito posėdžio. Dėl ko? Dėl to, kad Vyriausybė kaip tik šiuo metu registruoja savo veiklos ataskaitą. Aš manau, diskusija dėl Vyriausybės veiklos turėtų logiką, kai būtų Vyriausybės ataskaita. Dabar mes gavome kažkokį nepasirašytą dokumentą, kur parašyta „Lietuvos Respublikos Seimas“, kur nagrinėjama Konservatorių programa, tai nelabai aiškus žanras ir nelabai aiškus objektas. Tai mano oficialus prašymas frakcijos vardu daryti pertrauką dėl pirmojo opozicinės darbotvarkės klausimo iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Minutėlę. Kol kas dar tokių fokusų nebuvo per visus 20 metų, kai veikia Seime opozicija. Bet pirma – V. P. Andriukaitis. Prašom, kolega.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Kadangi kolega J. Razma negali įskaityti parašo, kas pasirašyta, aš siūlyčiau žvilgtelti į pirmojo lapo viršų. (Balsai salėje) Siūlyčiau.
Antra, gerbiamasis kolega Jurgi, teisingai pasakėte, kad šiandien yra kovo 31 d., su tuo ir sveikinu. Posėdžių sekretoriate nėra užregistruota jokios Vyriausybės ataskaitos. Mes labai kantriai laukėme. Šiandien paskutinė registracijos diena. Vėlgi su tuo sveikinu.
Ir trečias dalykas. Manau, ko gero, šiandien mes, žinodami, kad Vyriausybė niekaip nesugebėjo laiku pateikti ataskaitos, pristatome savo dvejų metų požiūrį ir siūlome panagrinėti, siūlome diskusiją, pateikimą, nes mes kokių kitų dokumentų nesiūlome. Jeigu Vyriausybė šiaip vangiai dirbdama nesugebėjo laiku padaryti savo namų darbų, gal po to Vyriausybė sugebės koreguoti ir savo ataskaitą, atsižvelgdama į šios dienos diskusiją. Taigi aš nematau jokio pagrindo tokiam, sakyčiau, mano nuomone, net ir neetiškam J. Razmos pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Siūlau kol kas nutraukti diskusijas. Prie jų grįšime, kai pakalbės Seimo Pirmininkė dėl artimiausios savaitės taip, kaip susitarėme. Prašyčiau I. Degutienę į tribūną. Prašom. Tegul stovi, čia kitas kolega naudosis.
15.07 val.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, kitą savaitę mes neturėsime plenarinių posėdžių, todėl teikiu jums balandžio 12 d. ir 14 d. darbotvarkę. Pradedu turbūt nuo to, ko klausė V. P. Andriukaitis. Ką tik yra iš Vyriausybės atnešta Vyriausybės ataskaita. Jie vakar patvirtino, mes tik šiandien gavome. Tik dabar sužinojau. Raštu nėra įtraukta, kadangi tik šiandien gavome, o jau vakar tą preliminarią darbotvarkę sudariau ir patvirtinau, tai tas turės matytis ir atsispindėti balandžio 12 d.
Toliau yra svarbūs įstatymai ir priėmimas tokių įstatymų kaip Žemės paėmimo visuomenės poreikiams, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, įstatymo projektas su lydinčiaisiais žemės įstatymais ir kitais bei Saugomų teritorijų įstatymas.
Toliau. Be abejo, jau šiandien tai įvyko, nors aš jau turėjau vilties, kad mes Miškų įstatymą galėsime priimti balandžio 12 d., dabar bus tik svarstymo tęsinys, nes šiandien padarėme pertrauką. Ir balandžio 12 d. apsispręsime balsuodami dėl R. K. Urbaičio skyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininku.
Po pietų daugelio įstatymų svarstymas. Ypač norėčiau atkreipti į Įmonių bankroto įstatymų paketą, Konkurencijos įstatymą, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymus. Tai yra didžioji dauguma finansinių įstatymų, kurie yra labai reikalingi. Ir pateikimas taip pat finansinių įstatymų, t. y. Įmonių finansinės atskaitomybės, Buhalterinės apskaitos ir kitų.
Balandžio 14 d. keletas įstatymų, kurie jau yra komitetų aprobuoti ir mūsų svarstyti plenarinio posėdžio metu, t. y. Sveikatos sistemos, Audito, Pridėtinės vertės mokesčio, Administracinių teisės pažeidimų įstatymų bei Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos muzikos ir teatro akademijos statuto patvirtinimo“ priėmimas bei Vietos savivaldos įstatymo priėmimas, to, ką mes šiandien apsvarstėme, ir kiti Vietos savivaldos įstatymo įstatymai, kurie šiandien buvo išbraukti iš darbotvarkės ir nukelti į 14 d., kad galėtume juos svarstyti.
Toliau. Kaip ir visada, ketvirtadienį – Vyriausybės valanda, po pietų – Bankų įstatymas, Centrinės kredito unijos, Mokėjimų įstatymai, vėlgi finansiniai įstatymai, tarp jų Viešųjų pirkimų įstatymas. Dar yra numatyti kai kurie eurointegraciniai įstatymai, t. y. Žemės gelmių įstatymas, kurį pateiks aplinkos ministras.
Tai tiek maždaug balandžio 12 d. ir 14 d. plenariniuose posėdžiuose.
PIRMININKAS. Dėkoju. Trys Seimo nariai jus norėtų paklausti. Pirmasis – R. Žemaitaitis. Prašom, kolega.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Seimo Pirmininke, dėl Miškų įstatymo. Ko gero, jūs pastebėjote, kad yra nesklandumų ne dėl to, kad kažkas, bet dėl to, kad Aplinkos apsaugos komitetas nesugeba organizuoti savo darbo ir kai kurie komiteto nariai tendencingai tą įstatymą bando, aš taip pasakyčiau, prastumti. Ir prastumti norima labai negražiai, tai vadinama techninėmis klaidomis, neaiškumais ir dar kuo nors. Aš siūlyčiau, jeigu yra galimybė, pakeisti pranešėją, to klausimo neteikti darbotvarkėje, tegul jie iš naujo šitą daro.
Seimo Pirmininke, mano klausimas kitas būtų. Mes su jumis šnekėjome rugsėjo mėnesį apie dar vieną opozicijos vicepirmininką ir teikimą eiti šias pareigas. Sakėte, kad pavasario sesijoje šitas klausimas tikrai bus įtrauktas į darbotvarkę ir bus galimybė. Aš suprantu, kad valdantieji nesiūlo ir neturi kandidato, tai gal būtų logiška ir normalu pasiūlyti opozicijai į šitą postą? Lyg ir opozicijos lyderis yra…
PIRMININKAS. Laikas!
R. ŽEMAITAITIS (TTF). …opozicija turi vieną vicepirmininką, tačiau dvi opozicinės partijos neturi nei vicepirmininko, nei valdybos nario.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, Statute labai aiškiai reglamentuota, kiek Seimo Pirmininkas gali turėti pirmininkų. Iš tikrųjų yra reglamentuota, kad yra opozicijos lyderis ir vienas atstovaujantis opozicijai, na, o iš valdančiosios koalicijos šiandien kol kas nėra pateikta. Galbūt pavasario sesijoje ir teiksiu, priklauso nuo to, kaip mes tarpusavyje susitarsime, bet šiandien, aš manau, kad mes susitvarkome Seimo valdyboje su esančiomis galimybėmis ir su tuo darbu, kurį mes pagal Statutą turime daryti. Nelabai matau poreikio dar papildomo vicepirmininko.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Jurkevičius. Prašom, kolega.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Nematyti balandžio 12 d. darbotvarkėje Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. XIP-2484, kuriam per priėmimą buvo pritarta ir atidėta iki artimiausio posėdžio. Artimiausias posėdis balandžio 12 d. Ir aš noriu pacituoti Statuto 158 straipsnį – „Pranešėjo reikalavimu, jeigu jis mano, kad priimtiems pasiūlymams suderinti dar reikia vieno komiteto posėdžio, po balsavimo dėl visų straipsnių gali būti padaryta priėmimo pertrauka, bet ne ilgesnė kaip iki artimiausios Seimo posėdžių dienos.“ Tai kodėl nėra įtraukta į balandžio 12 d. darbotvarkę atliekų tvarkymo projekto?
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, Statutą turbūt tikrai žinau, jūs tuo patikėkite. Būtų jis įtrauktas, jeigu namų darbus padarytų tos grandys, kurios privalo padaryti, tai Aplinkos apsaugos komitetas.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Tai jeigu neįtraukė, kaip jie gali daryti. Kaip tik jūs suteikėte teisę jiems be galo, be krašto nedaryti namų darbų…
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, pasiskaitykite Statutą.
PIRMININKAS. Tamstai žodis antrą kartą nebuvo suteiktas, bet Pirmininkė atsakė. A. Endzinas. Prašom, kolega.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Pirmininke, Biudžeto ir finansų komitetas, dirbdamas įtemptai ir labai atsakingai, vis dėlto rado laiko ir galimybę apsvarstyti Seimo narių pasiūlymus ir teikiamus Seimo narių grupės, pakankamai ženklios, dėl pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo. Prašau pasakyti, be abejo, darbotvarkė yra įtempta, aš tiesiog nesakau, kad būtinai reikia įtraukti į kitą savaitę, bet artimiausiomis savaitėmis jūs nematytumėte tokios galimybės svarstyti šį klausimą?
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, aš dabar bijau suklysti, man atrodo, mes net šiandien buvome įtraukę, preliminariame projekte buvo, bet reikėjo išbraukti, nes, matote, mes stringame su Miškų įstatymu, svarstymas užsitęsė jau ne vieną posėdį, bet tikrai aš tai žinau, žinau, kad Biudžeto ir finansų komitetas tvarkingai darbus yra padaręs ir, kai tiktai bus galimybė, bus įtraukta į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Ketvirtadienį, Pirmininke.
I. DEGUTIENĖ. Gerai. Ketvirtadienį tinka, gerbiamasis Endzinai?
PIRMININKAS. Jau yra.
I. DEGUTIENĖ. Jau, sako, yra. Tai gerai.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar kolegos, galime bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje: „Balsuoti reikia!“) Gerai. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų patvirtintos artimiausių Seimo posėdžių darbotvarkės, prašom balsuoti. Registruojamės ir balsuojam. Balsuojam.
Užsiregistravo ir balsavo 74 Seimo nariai. Už – 65, prieš – 2, 7 susilaikė. Darbotvarkėms pritarta.
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos darbotvarkė
15.17 val.
Diskusija „Vyriausybės darbas 2008–2011“
Taigi dabar vakarinio posėdžio darbotvarkės 1 klausimas, arba opozicinės Socialdemokratų frakcijos pasiūlyta diskusija dėl Vyriausybės darbo. Kaip buvo susitarta su kolega J. Razma, jis formaliai nekelia klausimo. Ar dar nori žodį pasakyti? Prašom. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų aš pasiūliau, man atrodo, racionalią išeitį, kad sietume tą diskusiją su Vyriausybės ataskaita, bet jeigu opozicinė frakcija su tuo nesutinka, aš nenorėčiau būti koks nors opozicijos teisių varžytojas. Jeigu jie nori ką nors čia teoriškai pakalbėti, tai aš tada atsiimu savo siūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu V. P. Andriukaitį į tribūną. (Balsai salėje) Atsakomybę paskui pasidalinsime, kaip ir prieš dvidešimt metų. V. P. Andriukaitis žadėjo 15 minučių, o po to diskusija. Prašom. Kolegos, dėmesio, klausom!
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji valdančiosios daugumos atstovai, išties reikia pasakyti, kad ši mūsų Vyriausybės veiklos analizė apima plačiau nei vienus metus, ji nori pažvelgti į Vyriausybės veiklos raidą dvejų metų kontekste, taip pat norime pasakyti, kad visi skaičiai, duomenys yra oficialūs, jie yra paimti iš Lietuvos banko, Lietuvos statistikos departamento, taip pat iš ministerijų duomenų bazių ir iš Europos plėtros ir rekonstrukcijos banko, iš Europos Sąjungos institucijų. Taigi visi skaičių šaltiniai gali būti lengvai patikrinami ir todėl noriu patikinti, kad šioje ataskaitoje skaičiavimai ir metodikos yra prieinamos, juo labiau kad jums visiems yra išdalintas visas tekstas raštu, tai aš tikrai galėčiau pasidžiaugti, kad mes galėsime vaisingai diskutuoti.
Kita vertus, aš taip pat norėčiau pasakyti, kad mes taip pat bandėme pažvelgti ir į valdančiosios daugumos pagrindinės partijos Lietuvos krikščionių demokratų ir Tėvynės sąjungos partijos rinkimų programą, Vyriausybės programą, taip pat į programas kitų partijų, kurios sudarė valdančiąją koaliciją ir pasirašė įsipareigojimus, ir pamėginti pasižiūrėti, kaipgi tie įsipareigojimai per dvejus vyko. Tai štai kodėl norėčiau pacituoti 2008 m. viduryje konservatorių pareikštas prognozes, o jos buvo tokios: iki šiol ūkis augo 8–10 %, pabrėžiu, tai yra 2008 m. vidurys, ir kad nors tokių aukštų augimo tempų išsaugojimas yra mažai tikėtinas, ekonomika turėtų augti, iki pasieks maždaug 75 % Europos Sąjungos lygio. Baltijos valstybės artėja prie panašaus santykio su Europos Sąjungos ekonomika. Konservatoriai 2008 m. viduryje prognozavo, kad pasiekta ekonomikos kokybė užtikrina ekonomikos augimą dar kelerius metus (cituoju): „Bet šis augimas sulėtės ir sustos po kokių dešimties metų. Yra didelė tikimybė, kad taip nieko nedarant, neįgyvendinant struktūrinių ekonomikos pertvarkos strategijų po kelerių ar keliolikos metų Lietuva nebeturės, pabrėžiu, pigios darbo jėgos ir dėl tautos erozijos problemų vis labiau stokos kvalifikuotos darbo jėgos.“ Taigi nieko nedarant po kelerių ar keliolikos metų Lietuvos ūkis nustos augti. Tokia buvo prognozė 2008 m. viduryje.
Dar labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad konservatoriai programoje pasakė… programoje pateikti ekonomikos stipriųjų ir silpnųjų pusių vertinimai, cituota tarptautinė praktika bei Lietuvos ekspertų darbai, pasisakyta už tai, kad mokslininkų sukurtos strategijos taptų ūkinės politikos kūnu, ypač svarbu, po platesnių viešų diskusijų ir ginčų įsipareigojama remiantis pirmiausia Airijos ir Danijos patirtimi sukurti, ir čia labai svarbu, konsultavimosi ir konsensuso paieškos instrumentus nedelsiant kurti. Ir štai ypatinga vieta, ypač pabrėžta, kad ekonominio nuosmukio sąlygomis radikalus valstybės išlaidų apribojimas gali sukelti visą ekonomiką dar labiau gniuždantį efektą. Štai šią nuostatą, aš norėčiau, kad jūs dabar išsaugotumėte savo dėmesio akiratyje, kadangi ji bus labai svarbi pereinant tuoj pat prie kelių labai svarbių ekonominių skaidrių.
Ekonomikos vadovėliai rašo, kad probleminiam ūkiui atkurti reikia papildomų paskatų, ir visos ekonomikos mokyklos diskutuoja, kokios geresnės tos paskatos, ar skatinant asmeninį vartojimą, ar visuomeninį vartojimą, ar kombinuojant tas formas ir taip pat skatinant investicijas. Bet nė viena, pabrėžiu, nė viena ekonomikos mokykla nesiūlo riboti visų vartojimo rūšių.
Kolega A. Kubilius minėjo, kad jo veiksmai bus įtraukti į ekonomikos vadovėlius, ir aš tuoj pasistengsiu parodyti objektyviai, kad, ko gero, kursiniai darbai ta tema jau galėtų būti rašomi. Ir visos ekonominės mokyklos pabrėžia, kad beatodairiškas ekonomikos stabdymas dažniausiai blogina jos būklę, sukurdamas įmonių bankrotus, nedarbą, gamybos ilgalaikį smukimą, kuris – būtent gamybos smukimas, o ne biudžeto deficitas, – yra tikroji recesijos priežastis.
Ką gi mes pamatėme 2008 m. gruodį ir per pusę 2009 metų? Išties A. Kubiliaus Vyriausybė, nors buvo (…) vienaip, tačiau pasirinko būtent tą kelią ir įvykdė tą savo programoje kritikuotą nuostatą (atkreipkite, kolegos, dėmesį į 1 skaidrę), kuri davė labai negatyvių rezultatų. Būtent: A. Kubiliaus Vyriausybė nuspaudė visos ekonomikos stabdžius ir mūsų ekonomikos mašina atsidūrė griovyje. Štai, pasižiūrėkite, ekonomikos krizė Europos Sąjungos valstybėse, ir atsakykime į klausimą, kuris iš valstybių premjerų-vairuotojų buvo prastesnis, kuris vienaip ar kitaip reguliavo ekonomikos automobilį.
Pagal Eurostato duomenis BVP dinamika ketvirčiais Lietuvoje (žiūrėkite, čia raudona linija) ir BVP dinamikos (mėlyna linija) vidurkis Europos Sąjungos valstybėse. Noriu pasakyti, kad jeigu Latviją paimtume, tai Latvijos taip pat bus panaši kreivė. Ten veiksnys buvo bankų bankrotas. Tokio veiksnio Lietuvoje nebuvo. Tai štai ką mes matome. Čia, kaip matote, metų kreivė, išdėstyta ketvirčiais. 2008 m. gruodis – nuspaudžiami stabdžiai ir iki 2009 m. I ketvirčio – didžiausia duobė. Ta duobė po to sukuria tokias pasekmes, kad visą laiką kreivė iki 2010 m. juda žemiau Europos Sąjungos vidurkio. Kitose Europos Sąjungos valstybėse išvengta tiek juodojo gruodžio scenarijaus, tiek ir 11 % BVP kritimo, smukimo per pirmąjį 2009 m. laikotarpį.
Žvilgtelėkime dabar į kitą skaidrę. Gerbiamieji kolegos, A. Kubiliaus Vyriausybei užteko vieno ketvirčio nusmukdyti Lietuvos ekonomiką iki 2005 metų lygio. Iš šios duobės nesugebama išeiti šešis ketvirčius. Jeigu 2008 metų pabaigoje ir 2009 metų pradžioje nebūtų nieko daroma, o A. Kubilius ir jo Vyriausybė būtų įsiklausę ir žiūrėję, ką daryti, ir nesiėmę tokių staigių vairavimo posūkių, tai, mūsų skaičiavimais, BVP kreivė būtų kitokia.
Štai jūs matote dvi spalvas, mėlyna – BVP pokyčių ir raudona – BVP pokytis, jeigu juodojo scenarijaus gruodžio mėnesį nebūtų buvę. Kaip matote, tas kritimas 2009 metų I, II, III ketvirčiais išsilaiko iki šių metų. Tuo tarpu jeigu nebūtų priimta tų priemonių, mūsų ūkio kritimas būtų ne toks drastiškas, štai ta raudona kreivė pademonstruoja, kad BVP pokyčiai būtų visai kitokie. Taigi iš viso per 2009–2010 metus mes praradome bendrojo vidaus produkto maždaug už 10,5 mlrd. Lt ir per 2010 metų tris ketvirčius papildomai praradome už 7 mlrd. Iš viso, mūsų skaičiavimais, nuo 2008 iki 2010 metų dėl labai skaudžių ekonomikos klaidų Lietuva prarado apie 20 mlrd. Lt. Nuo šios sumos biudžeto pajamos būtų siekusios apie 5 mlrd. Lt ir to būtų visiškai užtekę nemažinti pensijų, 4 mlrd. sumažinti biudžeto deficitą ir, pabrėžiu, valstybės skolą. Deja, buvo nueita visai kitu keliu.
Žvilgtelėkime į kitą kreivę. Čia, kolegos, pateikti Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko duomenys. Žinoma, aš pajuokausiu. Mūsų Statistikos departamento vadovus po šios prezentacijos būtų galima ir pakeisti, tačiau pakeisti Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko direktorių mūsų valdančioji dauguma neturi šansų. Pažiūrėkime, kaip atsispindi Lietuvos bendrasis vidaus produktas nuo 1989 metų. Jeigu 1989 metus imtume kaip šimtą procentų, tai nuo 1990 iki 1992 metų, valdant radikaliai Sąjūdžio daliai, ekonomikos kritimas yra baisus, mes nukrintame labai žemai; nuo 1993 m. po truputį ekonomika ima augti ir iki 1995–1997 m. augimas yra aiškus. Čia Demokratinės darbo partijos valdymo laikotarpis, A. Šleževičiaus ir kitos Vyriausybės. Po to 2006 m. rudenį keičiasi valdančioji dauguma. Vėl matome konservatorių atėjimą į valdžią, vėl matome ekonomikos smukimą G. Vagnoriaus laikais. Nuo 2001 metų ekonomika ima atsigauti. Bendrasis vidaus produktas ima kilti ir 2005 m. mes fiksuojame ir pavejame 1989 metų lygį.
Ir toliau ekonominis augimas akivaizdus, skaičiai yra oficialūs. Pasižiūrėkite į oficialų Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko tinklalapį. 2007–2008 metais ekonomikos augimas vyksta. Štai 2008 metais vėl yra didelis kritimas ir mes nukrentame taip, jog pasiekiame 1989 metų lygį. Taigi klausimas, ar turime girtis 2009 metais pasiekę 1989 metų lygį? Ir tai yra klausimas mums visiems. Aš tikrai noriu pasakyti, kad šiuo atveju tai yra nacionalinės svarbos reikalas atsakyti sau, kodėl taip atsitiko. Pagrindinis krizės įveikimo plano tikslas buvo pagerinti konsoliduoto šalies biudžeto subalansavimą maždaug 5 mlrd. Lt, tačiau 2009 metais biudžeto deficitas padidėjo 3 mlrd., o „Sodros“ deficitas – 2 mlrd. Ir užuot sutaupius 5 mlrd., 5 mlrd. buvo prarasti. Taigi pagrindinis krizės įveikimo planas nei 2009 metais nebuvo įgyvendintas, jis nėra įgyvendintas ir 2010 metais.
Štai, pasižiūrėkime dar vieną labai charakteringą skaidrę, nes tai yra be galo svarbu. Mes dabar turime aptarti, kaip atrodo valstybės skolos dinamika. Štai skola 2008 m. gruodžio 31 d. Viso valdžios sektoriaus skola – 17 mlrd.: vidaus skola – 6 mlrd., užsienio skola – 11 mlrd. 2009 m. gruodžio 31 d. šalies skola – 27 mlrd. ir 2010 m. gruodis, šalies skola – 34 mlrd. Lt, iš tos skolos vidaus skola – 8,7 mlrd., užsienio skola – 25,7 mlrd. Per nepilnus dvejus metus A. Kubiliaus valdoma Lietuvos valdžia sugebėjo išauginti skolą du kartus. Per dešimt 2010 metų mėnesių Lietuva vien už paskolintus pinigus sumokėjo 1 mlrd. 700 mln. palūkanų. Dešimtis kartų svarstydama galimybę mažinti išmokas šeimoms, pensininkams, bedarbiams, Vyriausybė nė karto išsamiai nesvarstė skolos optimizavimo galimybių. Tiesa, valstybės skolos valdymas nebuvo akcentuojamas ir Vyriausybės programoje. Bet jis atsirado kaip viena rimčiausių šalies problemų ir nesuprantama, kodėl ši problema ignoruojama ir šiandien.
Išties galime pasakyti, kad didžiausia blogybė, kad kol kas nėra net plano, kaip valstybė grąžins skolą. Manoma, kad galima taip tempti gumą ir 2012 metams palikti problemas be to, kaip skola turėtų būti grąžinta. Pamėginkime žvilgtelėti į labai paplitusią mintį, kad ankstesnė valdžia nepaliko rezervo, nepaliko taukų. Gerai, pasitelkime dabar Lietuvos banko duomenis ir valdžios institucijų duomenis. Kaip žinote, Lietuvos bankas apie finansinius rezervus periodiškai skelbia ataskaitas. Lietuvos bankas periodiškai skelbia grynosios valstybės skolos dinamiką. Šie skaičiai, būtent ką jūs dabar matote, panaudoti gryniesiems rezervams apskaičiuoti. Jeigu valdžios sektoriaus ir Lietuvos banko suminiai rezervai yra didesni nei įsiskolinimai, gaunamas teigiamas, o jeigu mažesni – neigiamas rodiklis. Tai štai žvilgtelkim. Skaičiai rodo, kad nuo 2000 m., kai A. Kubilius dar buvo pirmuoju premjeru, valstybės skola viršijo rezervus 3 mlrd. Lt. 2004 m. ši disproporcija jau panaikinta, o 2008 m. A. Kubilius, atėjęs į valdžią, paveldi 4,5 mlrd. pliusą, rezervą, kitaip sakant, 4,5 mlrd. pliusą, viršijantį įsiskolinimus. Tai aš klausiu, apie kokių taukų nebuvimą kalbėjo kolegos, kai jie norėjo pasakyti, kad buvusi vykdomoji valdžia nepaliko rezervo. Žiūrėkite į skaičius, juos galima lengvai pasitikrinti Lietuvos banko, Finansų ministerijos ir visuose kituose duomenyse. Per vienerius metus A. Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė turėtą 4,5 mlrd. rezervą iššvaistė ir sukūrė 10 mlrd. Lt grynąją Lietuvos skolą. Užuot sukaupti papildomi 3–4 mlrd. būtų padėję, buvo prarastas 4,5 mlrd. Lt rezervas, ir mes turime tokią situaciją, kuri išties gresia valstybės finansų stabilumui ir pačios valstybės perspektyvoms.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jau 15 minučių.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Viskas, aš jau baigiu. Jeigu galima, dvi minutes.
PIRMININKAS. Prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Štai, kolegos, kaip atrodo biudžeto vykdymo rodikliai. Jūs lentelėse juos turėsite. Jūs matote, kokie minusai biudžete, 2008–2009 m. biudžeto lyginimus, 2009–2010 m. biudžeto rodiklių palyginimus, taip pat galite pažiūrėti į charakteringą dalyką: A. Kubiliaus Vyriausybė mokesčių politika didžiuojasi ir teigia, kad jiems pavyko kažką padaryti, tačiau atstumas, skurdo ir socialinės atskirties rodikliai didėja. Tiesa, šiais metais, 2010 m., juridiniai asmenys, įmonės pasiekė 5 mlrd. Lt pelną. Suprantama, pelno mokestis labai sumažintas. 5 mlrd. Lt pelno. O bedarbių ir ilgalaikių bedarbių skaičius išaugo dvigubai. Štai kokie dideli atotrūkiai tarp augančių pelnų, bedarbystės ir žmonių, patekusių į keblią padėtį. Štai čia dar viena skaidrė, kuri parodo, kaip valstybė reguliavo kainas. Vienoje skaidrėje matote, viena kreivė – tai dujų, elektros kainos ir alkoholio, tabako ir maisto kainos. Kaip žinote, dujų, šildymo kainos reguliuojamos, maisto nereguliuojamos. Štai konservatoriai pasakė, kad jie reguliuos kainas. Pažiūrėkite, kaip išaugo, kokie pokyčiai kainų kreivėje nuo 2008 metų. Dujų, elektros ir visos kainos, kurios reguliuojamos, astronomiškai kyla, maisto ir kitos kainos kyla kur kas lėčiau negu situacija. Kaip į tai atsiliepė gyventojai? Gyventojai, įvertindami dešiniųjų valdymą, atsakė energinga emigracija. Šiandien emigracija, pereitų metų pasiekė 77 tūkst. 900 žmonių. Ir, suprantama, labai įdomiai atrodo realaus darbo užmokesčio dinamika. A. Kubilius skelbia svaiginantį mūsų ekonomikos augimą. Pažiūrėkite, jeigu 2008 m. darbo užmokestį ir laikytume 100 %, tai 2008 m. darbo užmokesčio dydžio net 2014 m. mes nepasieksime.
Suprantama, ką reikėtų daryti. Nėra abejonės, man keistokai skamba A. Kubiliaus Vyriausybės pastangos ištraukti milijardą iš šešėlio. Lietuvos bankas skelbia, kad šešėlyje yra apie 20 mlrd. Lt pajamų. Manau, kad reikėtų užsibrėžti tikslą ištraukti iki 3 mlrd. Neabejotinai dabar akivaizdi progresinių mokesčių būtinybė, turtingesnė visuomenės dalis turi prisiimti didesnę naštą, užimtumo didinimo problemos, investicijos, infrastruktūra, plynas laukas Lietuvoje išties atrodo įdomiai, kaip A. Baranausko „Anykščių šilelyje“. Pažiūrėjau Panevėžio plyno lauko investicijų sistemą, tai A. Baranauskas Anykščiuose rado kelias apykreives pušeles, o Panevėžio plyname lauke tik plynas laukas ir grumstai.
Nekalbėsiu apie tai, kodėl reikėtų vis dėlto liautis bijoti investicijų pritraukimo iš Vokietijos, Skandinavijos, Rusijos ir t. t., keisti investicijų politiką, organizuoti bendrus energetinius ir kitus projektus ir neabejotinai skubiai keisti valstybės valdymą. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar, kolegos, dėl diskusijų tvarkos. Pirmiausia aš kviesčiau kalbėti pagrindinės opozicinės frakcijos seniūną A. Butkevičių, po to iš valdžios pusės – K. Glavecką, irgi frakcijos vardu. Ir jeigu premjeras norės, tai be abejo. (Balsai salėje) Prašau. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, klausydamasis tokių opozicijos tariamai analitinių gebėjimų benefiso, aš turiu pasakyti, kad man opozicijos vietoje būtų šiek tiek gėda. Bet aš suprantu opozicijos būseną ir suprantu, kad iš tiesų reikėtų padėti opozicijai. Todėl aš raginčiau priimti protokolinį sprendimą ir pavesti Seimo kanceliarijos Informacijos ir analizės skyriui pateikti V. P. Andriukaičiui, kaip pateikusiam štai tokį pranešimą, tikslią informaciją ir analizę, palyginant Lietuvos, Latvijos ir Estijos BVP kitimą 2008, 2009 ir 2010 m., kas vyko dėl pasaulinės krizės, nes susidaro vaizdas, kad V. P. Andriukaitis nežino, kad buvo pasaulinė krizė, kuri paveikė mus. Lygiai taip pat palyginimą dėl deficito kitimo, lygiai taip pat palyginimą dėl bedarbystės. Ir prašau tai padaryti per dvi savaites, iki kitos diskusijos. Lygiai taip pat norėčiau, kad Seimo Informacijos ir analizės skyrius pateiktų informaciją V. P. Andriukaičiui, kad Ignalinos atominės elektrinės uždarymas buvo privalomas ir todėl didėjo elektros kainos. Lygiai taip pat norėčiau, kad Informacijos ir analizės skyrius pateiktų V. P. Andriukaičiui informaciją, kad dujų kainos Lietuvoje priklauso nuo „Gazpromo“ tiekiamų dujų kainos ir kad „Gazpromo“ tiekiamos dujos per šitą laikotarpį lygiai taip pat didėjo. Ir paskutinis dalykas. Norėčiau, kad V. P. Andriukaičiui per dvi savaites būtų pateikta informacija, kurioje būtų palyginta finansų politika, kuri buvo vykdoma Estijos Respublikoje iki 2008 m. ir Lietuvos Respublikoje iki 2008 m., ir padarytos labai aiškios išvados, kodėl Estija po krizės išėjo į eurą, o Lietuvoje ir Latvijoje mes dar turime didelį deficitą. Prašau, kad toks protokolinis sprendimas būtų priimtas, pateikta informacija V. P. Andriukaičiui ir Socialdemokratų frakcijai, nes atrodo, kad tokios informacijos jie patys negali surasti.
PIRMININKAS. Ačiū. Bet kuri papildoma informacija išeis į naudą ir valdžiai, ir opozicijai. Dabar, kaip sakiau, A. Butkevičius, Socialdemokratų frakcija. Ruošiasi K. Glaveckas.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, aišku, jeigu būtų daroma analizė, apie ką jūs kalbate, lyginant Estiją ir Lietuvą, tai reikėtų grįžti dar anksčiau ir įvertinti visus finansinius įsipareigojimus, kad būtume labai teisingi, kurių Estija neturėjo. Aš manau, tai būtų tokia gal ir objektyvesnė. O lyginti Estiją, Latviją ir Lietuvą būtų šiek tiek netikslinga, jeigu analizuotume vienerius kažkuriuos metus, 2008 ar 2007, ar 2010 m., nes, matote, jeigu kalbame apie finansus, tai plačiąja prasme turime kalbėti – valstybės įsipareigojimai, pajamingumas, išlaidos, skolinimosi politika, kreditavimo sistema ir t. t. Bet aš nenorėčiau kalbėti apie tai, ką kalbėjo Vytenis. Jisai pateikė išsamią analizę ir čia yra faktai. Žinote, dėl tų faktų galima diskutuoti. Bet aš manau, kad tai yra matymas mūsų partijos, mūsų frakcijos, ir, aš manau, tai buvo atliktas didelis darbas, nes dažnai iš valdančiosios daugumos susilaukiame ir kritikos, kad tuščiai politikuojame, nepateikiame jokių pasiūlymų, neturime atlikę kokių nors darbų. Aš manau, tai buvo atliktas didžiulis darbas, kai nevyko plenariniai posėdžiai. Manau, tas dokumentas vertas tikrai labai rimtos diskusijos, nes tarp pačių ekonomistų, Ministre Pirmininke, galiu pasakyti, yra įvairių nuomonių, kur net ir politikai nedalyvauja. Jeigu kalbėtume apie praeitą Ekonomistų sąjungos konferenciją Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete, tai matyti, kad ir ekonomistai, ne politikai, irgi turi skirtingus matymus, skirtingas vizijas ir skirtingai analizuoja tiek esamą padėtį, tiek vadinamąją pasaulinę krizę.
Bet aš šiuo metu norėčiau šiek tiek pakalbėti apie mūsų matymą, kaip būtume elgęsi ekonominės krizės laikotarpiu. Manau, nieko naujo nepasakysiu, bet daugelis ekonomistų visame pasaulyje yra pripažinę, kad norint išeiti iš ekonominio sunkmečio turi būti iškelti trys pagrindiniai principiniai tikslai: pirmiausia tai ekonomikos skatinimo programos arba matymas, vizija; toliau – fiskalinės stimuliavimo priemonės, t. y. mokesčių politika, aišku, ir ūkio kreditavimas; ir gal ketvirta tokia labai svarbi politika tai yra biudžeto planavimo vykdymo bei kontrolės supratimas.
Aišku, puikiai suprantame ir to niekas negali paneigti, kad ekonominiu sunkmečiu reikia daugiau išmintingumo, ypač valdant ūkį ir žinant, kaip su tau suteiktais finansiniais instrumentais tu turėtum elgtis. Man kai kada būna labai gėda sėdėti ir net nesinori burnos praverti, kai yra aiškinama, kad ministras neįsisavino milijonų, numatytų biudžete, bet jis vis tiek yra vertinamas teigiamai. Aš galiu pasakyti, kad Vakarų pasaulyje yra kalbama daugiausia apie tai, kaip buvo įsisavintos lėšos, ir koks yra pasiektas rezultatas valstybės žmonėms. Ir neduok Dieve, jeigu tu tas lėšas panaudosi neefektyviai, ne ilgalaikei ekonomikos plėtrai išsaugant darbo vietas arba sukuriant darbo vietas. Ministras pats supras, kad reikia kuo greičiau susirinkti daiktus ir keliauti, kad iš tavęs visuomenė nereikalautų parašyti pareiškimo.
Aš manau, kad kalbant apie ekonominį skatinimą Lietuvoje arba spartesnį ekonomikos atsigavimą ir vystymąsi pirmiausia turėjo būti racionaliai suplanuotos Europos Sąjungos lėšos ir nukreiptos į ekonomikos gaivinimą. Čia nieko naujo gal nepasakysiu, nes tą darė Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija. Jeigu pažiūrėsite į jų ekonomikos gaivinimo planus, tai nuo 75 % iki 85 % buvo skirta kaip tik ekonomikai skatinti tose srityse, kuriose yra darbo vietų. Tai yra didžiuliai infrastruktūriniai projektai. Gerai yra pasakę japonai: „Tiltus krizės laikotarpiu statom į nežinią.“ O kodėl statote į nežinią? Todėl, kad yra krizė ir reikia užimti žmones. Pasibaigs krizė, finansuosime kitas programas.
Toliau. Kita ekonomikos skatinimo programa – gyvenamųjų namų renovacija. Dėl ko visa Lietuva ūžia? Todėl, kad milijardas litų guli banke. Bet ne vien čia esmė. Čia yra ir darbo vietos, čia yra kapitalo grąža į biudžetą. Bet svarbiausia, kad dujų suvartojimas renovuotuose gyvenamuosiuose namuose sumažėja 50 %. Svarbiausia, kad žmonių piniginės ne taip skaudžiai nukenčia, kai didėja šilumos kainos, energijos kainos. Vadinasi, sudarai sąlygas žmogui mažiau mokėti už šilumos energiją, taigi sudarai sąlygas daugiau jam išleisti vidaus vartojimo srityje. Turime daug pensinio amžiaus žmonių, turime daug žmonių su negalia, jų pajamos santykinai yra mažos. Jeigu Lietuvoje per tuos dvejus su puse metų dvi kryptys būtų įgyvendintos, ekonominė situacija, nedarbo situacija, emigracijos situacija būtų buvusi kitokia ir, aš manau, vargu ar tai gali kas nuneigti.
Aišku, fiskalinio stimuliavimo priemonės tai yra mokesčių politika. Mokesčių politiką yra nepaprastai svarbu priimti ekonominiu sunkmečiu, kad ji paskatintų arba sulėtintų ekonomikos vystymąsi. Jeigu kalbėtume teoriškai, kas yra parašyta vadovėliuose ekonomikos, mokesčių politikos klausimais, kai kuriomis įstatymo pataisomis buvo pasielgta teisingai, jeigu mes kalbėtume ir tai taikytume Jungtinėse Amerikos Valstijose, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, t. y. ten, kur yra stipri vidurinioji klasė, ten, kur ji sudaro nuo 30 % iki 40 % . Čia, aš manau, buvo padaryta nemažai klaidų. Kai kurios klaidos buvo ištaisytos tik po dvejų metų.
Kreditavimas. Ūkis augo labai sparčiai (to niekas negali paneigti) suteikiant jam didžiulius kreditavimus. 15–20 mlrd. per metus buvo pritraukta į mūsų valstybę. Vadinasi, privačiame sektoriuje atsirado didžiulė invazija pinigų, tai labai paskatino bendrojo vidaus produkto augimą, ypač nekilnojamojo turto rinkoje. Ir kai atsiranda lūžis šioje vietoje, kreditavimas iš karto užsidaro, tai išmintingai elgiantis reikia suvokti ir suprasti, kiek tu gali, jeigu mažini pajamas, iki kokio lygio. Nes jeigu kreditavimas sparčiai krinta, reikia ieškoti kitų finansinių instrumentų, kaip ūkio vystymąsi paskatinti kitomis priemonėmis.
PIRMININKAS. Laikas!
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Baigiu. Manau, didžioji klaida buvo padaryta, kai buvo skubama sumažinti pensijas ir socialines išmokas. Labai gerą trumpą komentarą pateikė J. Čičinskas praeitame Ekonomistų sąjungos renginyje, konferencijoje Vilniaus universitete. Jis net ant lentos pabraižė (tikriausiai jis nėra kairiųjų pažiūrų, kiek aš žinau, jis daugiau yra dešiniųjų pažiūrų), kaip reikia suvokti, kuriuo metu stabdyti darbo pajamų, pensijų mažinimą, kuris yra susietas su kreditavimu, ir kada kreditavimas staiga užsidaro mūsų ūkyje. Ačiū. Aišku, apie biudžeto planavimą ir vykdymą nespėjau.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Dabar kalba K. Glaveckas Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu. Ruošiasi J. Ramonas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikro aš ilgai laukiau tokios dienos, kada bus pradėtos analizuoti mūsų padarytos klaidos. Net Nobelio premijos paprastai teikiamos už praeitą laikotarpį, ne už ateitį, bet už praeitą laikotarpį. Gaila, kad kai mes svarstėme biudžetą, tokių pasiūlymų arba alternatyvaus biudžeto pasiūlymų nebuvo, bet iš principo toks dalykas yra pagirtinas. Tik darant panašaus pobūdžio analizes, aš manau (tai kalbėjo prieš mane), reikėtų mažiau politizuoti ir kalbėti apie pasaulio pabaigą, tą, kuri atsirado arba ateina valdant mums, konservatoriams su liberalais, bet kalbėti apie iš tikro objektyvias priežastis, kurios lėmė tos situacijos atsiradimą.
Jeigu kalbėtume neimdami plačiai viso konteksto, tai būdami maža geopolitinės ekonominės sistemos dalis… Mes mažiukai, mes negalime padaryti, kad pasaulis apie mus suktųsi, nes visi ištekliai, viskas yra, ir mes, natūralu, priklausome nuo geopolitinių sąlygų. Ir ta krizė, kuri prasidėjo 2006 m. ir kuri pagal mastą akivaizdžiai buvo didesnė negu 1929 metų Didžioji depresija ir lapkričio 4 d. Juodojo ketvirtadienio Niujorko fondo biržos kritimas, kuris tuo metu investoriams kainavo 30 mlrd. dolerių… Tai buvo daugiau negu visas Pirmasis pasaulinis karas, ir reikia pasakyti, kad Lietuva atsidūrė sunkioje situacijoje ir ta situacija paveikė visus be išimties.
Jeigu kalbėtume rimtai apie galimybę atsispirti ir sumažinti krizės nuostolius, tai tas ekonomikos ir valdymo modelis, kuris buvo pas mus nuo 1993 metų, kai mes įsivedėme litą ir kai turėjome Valiutų valdybą, kuri iš esmės apribojo tuometinės Vyriausybės galimybes spausdinti pinigus, o po to iš esmės apribojo ir visą monetarinę politiką, dėl to apribojo visų… Algis kalbėjo neteisingai… Skatinamųjų priemonių, kurias naudojo Anglija, Amerika ar kitos šalys, pinigų spausdinimo priemonių, mechanizmų mes neturėjome ir neturime. Viską mes galėjome spręsti tik savo kailiu ir savo riebalų sąskaita.
Daug kas prieštarauja ir, deja, aš net nespėjau perskaityti, neparašyta, kodėl mes nesikreipėme į Valiutos fondą, nors, kiek žinau, socialdemokratai buvo labai dideli to dalyko šalininkai. Jeigu mes būtume kreipęsi į Valiutos fondą, mes būtume turėję pigesnes palūkanas už paskolas. Mes būtume mokėję ne 5,1 %, kaip dabar mokame vidutiniškai su visomis restruktūrizuotomis, bet būtume mokėję 3 %. Atsiminkite, kolegos, mes nebūtume turėję tikrai daugiau laisvių dėl savo kvailų sprendimų, kurių turime dabar visi priėmę kartu.
Todėl aš manau, kad ta Vyriausybė padarė iš tikro daug. Ir daug kas padarė ką galėjo. Klaidų išvengti nepavyko. Natūralu. Dar vienas šito vertinimo principas. Jis yra įdomus. Bet tam, kad knyga būtų baigta, turi būti ir kitas puslapis, turi būti ir veidrodis. Kitaip sakant, jeigu mes paimsime ne 2008–2011 m. A. Kubiliaus Vyriausybę, bet paimsime 2005–2008 m. mūsų buvusio Ministro Pirmininko gerbiamojo Gedimino, kurio dabar jau nebematau, Vyriausybę, tai pamatysime ne mažesnį, kur kas didesnį… fundamentalių klaidų, kurios atvedė prie tokios situacijos atsiradimo. Visa tai reikia, natūralu, vertinti.
Kalbant apie atskiras šio pranešimo dalis, su kuriuo aš, deja, nespėjau susipažinti, noriu pasakyti, kad perskaičius susidaro bendras vaizdas… (Balsas salėje) Susipažinsim, bet yra tradicinis mūsų lietuviškos politikos principas. Kas kaltas? Ką daryti, klausimas praleistas, o kur gauti pinigų, apskritai nekalbama. Kas kaltas, mes žinome. Kai yra kairė pusė, tai kalta dešinė, kai dešinė, tai kairė. Nuo viso to mes visi kenčiame ir dažniausiai politiniuose debatuose mes vėlgi grįžtame prie cepelinų ar dar ko nors valgymo arba ne prie cepelinų, bet prie vienas kito valgymo. Šiuo atveju pranešimas iš tikro yra smarkiai politizuotas.
Dėl atskirų rodiklių, aišku, ginčytis galima parodant, kokios buvo tendencijos, bet klausimas, ar mes galėjome jų išvengti. Tai, kad Lietuva išvengė kritimo, defolto arba, kitaip sakant, atskirų skolų nepripažinimo, defolto valstybės skolos arba defolto visos valstybės sugriuvimo, galų gale devalvacijos ir kitko, iš tikro yra didelis laimėjimas, nes iš esmės receptai tiek Latvijai, tiek Estijai, kuri 2009 m. nukrito net 17 %, visi rašė receptą, kad bus devalvuota, kad grius ir t. t., bet to pavyko išvengti.
Klausimas ponui J. Olekui, kuris yra medicinos žinovas, bet ekonomiką išmano ne daugiau negu pirmo kurso pradininkas. Defoltas yra išvengiamas… Jeigu jūs norite sužinoti apie tuos dalykus, aš jus galėsiu pakonsultuoti, bet noriu pasakyti, kad iš tikro valiutos visi dalykai, nuvertėjimas, kuris dabartiniu metu vyksta pasaulyje dėl krizės, jis paveikė ne mažiau kaip visos mano minėtos priemonės. Kitaip tariant, dolerio kurso kritimas, euro kurso kritimas ir kiti dalykai taip pat paveikė.
Dar vienas įdomus, geras dalykas. Lietuvoje mes išvengėme bankų griūties, skirtingai nuo Latvijos. Tai taip pat yra teigiamas rezultatas.
Grįšiu prie to, nuo ko pradėjau. Tam, kad mes galėtume vykdyti kitokią politiką, daug kas priekaištauja, kad Lenkijos, pavyzdžiui, politika… mums reikėjo turėti visiškai kitus įdirbius. Tų įdirbių, kurie buvo padaryti 1993 m. dėl monetarinės politikos, nepakako, kad mes sušvelnintume savo krizę arba turėtume Lenkijos galimybę ją įveikti.
Todėl, manau, ši ataskaita yra iš tikro kaip vienas iš bandymų įvertinti. Labai politinis įvertinimas. Kita vertus, jis parodo, kad dabartinei Vyriausybei per tuos visus dvejus metus, nepaisant sunkumų, pavyko išvengti katastrofinių pasekmių, nors jos kai kada ir nupaišomos, ir iš tikro visa Lietuva, įskaitant ir kairę, ir dešinę, išlips iš tos duobės ir eis į priekį. Labai ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū už optimizmą. Kviečiu J. Ramoną. Ruošiasi kolega V. Gapšys. Prašom, kolega.
J. RAMONAS (KPF). Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų, aš manau, ir Seimo nariams, ir žmonėms, Lietuvos piliečiams, gana naudinga pažiūrėti, ką mes išgyvenome, kokia mūsų situacija, ir visada išanalizavus galima daryti vienokias ar kitokias išvadas. Aš nesu didelis pinigų, investicijų ir t. t. specialistas, bet šiek tiek reikėtų pažiūrėti. Labai daug šnekame apie finansinę krizę ir t. t. Aš manyčiau, kad užmirštamas dar vienas dalykas – apskritai žmogiškieji dalykai, pačių žmonių potencialas, valstybės valdymo ir kaip su tuo buvo elgiamasi tuo kriziniu laikotarpiu.
Manyčiau, kad tuo kriziniu laikotarpiu nebuvo atsižvelgta į patį žmonių potencialą, dirbančių versle ir apskritai dirbančių, ypač valstybės valdyme apskritai buvo pasėtas nepasitikėjimas tarp pačių žmonių, kai kurios reformos darytos ir kai kurie žmonės atleisti be reikalo. Atėjo nauji, ypač tuo kriziniu laikotarpiu į valstybės valdymą atėjusiam naujam žmogui nėra paprasta susigaudyti, kas dedasi, priimti gana ryžtingus, tuo sunkiu momentu labai atsakingus sprendimus. Bet iš to išeina, ar Lietuvos valstybėje šiuo klausimu, valstybę valdant, t. y. žmones aptarnaujant, įvairiose srityse yra pasiekta pažanga? Ar atėjęs žmogus gali lengviau rasti atsakymus negu anksčiau? Aš manau, visi gali pasakyti – nėra jokio palengvinimo, tik sunkiau. Aišku, pareigūnų, tarnautojų atsakomybės ir t. t. mums, piliečiams, klausimas yra gana sunkus. Niekas už nieką neatsako, įstatymai gana blogai ir vykdomi, ir interpretuojami, vieno langelio ir visi kiti mechanizmai neveikia, bet, svarbiausia, veikia beveik visose valdymo srityse tik jeigu sėdi žmogus, jaučiantis atsakomybę, veikia tas žmogiškasis faktorius. Tik dėl jo galima rasti atsakomybę. Vadinasi, tuo kriziniu laikotarpiu Vyriausybė ir Seimo dauguma turi sugebėti mobilizuoti tuos žmones, kad jie prisiimtų atsakomybę ir padėtų mūsų piliečiams gyventi, kad būtų pažanga.
Dabar keletas sakinių apie investicijas, finansus ir kaip jie įsisavinami. Labai daug deklaracijų ir šiame Seime, ir apskritai. Man susidaro įspūdis ir iš kai kurių interpeliacijų, kad ministrai serga viena liga – kaip įsisavinti tuos pinigus. Jeigu juos įsisavina, vadinasi, išdalija, tai ministras dirba gerai, bet koks to efektyvumas, kas padaryta ir koks rezultatas, niekas apie tai nešneka ir nieko nenori šnekėti. Pavyzdžiui, statybos ir t. t., padaroma, už metų ar dvejų žiūri, kad tas pastatas pradeda griūti. Niekas už nieką neatsako, nieko nerasi, tiktai tie pinigai paimti, įsisavinti, bet rezultato nėra. Aš manyčiau, tai yra trumparegiškumas.
Toliau. Besąlygiškai esame susirgę, baisiau negu sovietmečiu, europinių direktyvų diegimu (pasakysiu tarybinį žodį) į gamybą. Perfrazuosiu vieno ūkininko žodžius (aš jau esu sakęs): jeigu Europa liepia užkasti vieną ūkininką, tai mūsų valdininkai ir tie, kurie priima, būtinai užkas tris. Vadinasi, reikia viršyti. Jeigu lyginsime tą laikotarpį, kuriuo kai kurie gyvenome ir kuris nedaug kam patinka, vis tiek galvojo, kaip prisitaikyti, jeigu kai kurios direktyvos tinka kokiems prancūzams ar vokiečiams, Lietuvai jos turi būti truputėlį kitokios, reikia važiuoti, įrodinėti ir t. t., negalima aklai jų vykdyti. Turi būti kompetencija ministrų, jiems pavaldžių institucijų ir t. t. Priešingu atveju bus milžiniškų problemų mūsų ūkiui.
Dabar keletas sakinių apie žemės ūkį. Be abejo, deklaruojama, kad žemės ūkis yra garvežys ir veža visą ekonomiką. O kas su juo daroma?
Pirmas dalykas. Per visą nepriklausomybės laikotarpį žemės ūkis buvo apmokestinamas, sulyginamas su kitais verslais, nors yra visai kita situacija. Dabar jau ir ūkininkai, ir žemdirbiai pradeda galvoti, kas čia iš viso dedasi, kai reikia realiai mokėti. Iš pradžių atrodė, kad bus tik iki 5 ir t. t., nuo atitinkamo ekonominio dydžio ir visa kita. Aš manyčiau, kad nebuvo galima tuo kriziniu laikotarpiu žemdirbių apmokestinti. Jam pasibaigus… Be abejo, buvo problema ir dėl sveikatos, ir dėl „Sodros“. Tai galėjome diskutuoti po to.
Toliau apie pačią gamybą aš nenoriu šnekėti. Jeigu mes…
PIRMININKAS. Jau laikas!
J. RAMONAS (KPF). …žemės ūkio produkciją, būdami žemės ūkio kraštas, kiek mums reikia suvartoti ir t. t., beveik visą pradedame importuoti, apie šakos efektyvų valdymą, aš manau, kalbėti neverta.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kalbės V. Gapšys. Ruošiasi kolega P. Luomanas. Jeigu jo nebus, tada kolega J. Veselka. Atsiprašau, kolega J. Olekas.
V. GAPŠYS (DPF). Panašu, kad ministrai nyksta kaip dūmai. Nė vienas neišdrįso paklausyti šiandien opozicijos nuomonės apie jų veiklą pastaraisiais metais, todėl aš paprašyčiau pirmininko, jeigu būtų galima, garantuoti valdybai, kad įteiktume protokolo išrašus visiems ministrams, kad jie galėtų bent pasiskaityti, jeigu nesugeba išklausyti. Būtų labai šaunu.
Apie reikalo esmę. Nesinori leistis į ekonomines detales, nes reikia pripažinti, kad kai kurie dalykai vis dėlto buvo teigiami Lietuvai. Aš šiandien stovėdamas tribūnoje tikrai turiu pripažinti, kad pavyko subalansuoti kai kuriuos dalykus – finansinius srautus, ir mes turime tam tikrą pagrindą judėti toliau. Bet aš manau, kad yra praleista galimybė augti. Jeigu mes sugebėjome subalansuoti, mes neišnaudojame šansų augti, mes neišnaudojame šansų judėti į priekį. Apie kai kurias reformas ir tokius priežodžius kaip „Saulėtekis“ ir „Saulėlydis“ galime pamiršti visai. Jeigu tai buvo 2008 metų tema ir buvo tie šūkiai, kuriais buvo sakoma, kad mes padarysime saulėlydį biurokratizmui ir saulėtekį verslui skatinti ir pajėgumams didinti, tai šiandien mes galime pamatyti tik subyrėjusį Vyriausybės norą, ji sugebėjimų neturi niekuo pasigirti.
Mes turime žiūrėti ir į kitas temas, ne tik į ekonomiką, bet ir socialinių reikalų, mes turime žiūrėti į užsienio politiką, turime žiūrėti į žmogų ir švietimą. Tie dalykai yra ne mažiau svarbūs Lietuvai augti ir atsigauti. Mes turime prisiminti, kad valstybės skola per šį konservatorių ir dešiniųjų valdymo laikotarpį augo didžiausiais tempais per visą nepriklausomybės laikotarpį. Mes turime tokią valstybės skolą, kad kiekvienais metais mes mokame palūkanas, vertas viso atskiro sektoriaus išlaidų. Todėl aš matau, kad valstybės biudžete turėtų būti labai aiškiai pažymėtas, kaip ir sektoriais kartais pažymime, kad išlaidos turėtų būti, atskiras sektorius skolos aptarnavimo, „padėka“ šitai Vyriausybei.
Aš turiu pasakyti tuos dalykus, apie kuriuos šiandien dar nebuvo kalbėta. Mes galime džiaugtis skaičiais, (…) ekonomikos atsigavimą žiūrėdami, bet mes turime pripažinti vieną svarbų dalyką: Lietuvos ekonomikos atsigavimas yra tam tikras hipotetinis. Jeigu mes matome augantį bendrąjį vidaus produktą, mes turime prisiminti, kaip pakilo kainos. Pažiūrėkime į paprastą skaičių – į benzino kainą 2008 m. spalį. Jeigu atsidarysite bet kurią interneto paieškos sistemą ir įvesite benzino kainą 2008 m. pabaigoje, pamatysite, kad tada mes kalbėjome apie tai, kad ji pasieks, kai vos pasieks euro ribą. Šiandien apie tokią kainą mes galime tik pasvajoti. Mes turime išaugusias kainas, mes turime susitraukusias rinkas ir susitraukusią gamybą, bet dėl išaugusių kainų mes turime bendrą poveikį bendrajam vidaus produktui ir matome skaičių atsigavimą.
Tačiau mes turime atkreipti dėmesį į kitą labai svarbų dalyką – rinkų praradimą. Kas dar labai svarbu? Lietuvos gamintojai prarado dalį vidaus rinkos, tai atsilieps per ilgesnį laikotarpį, kai mes nebegalėsime užtikrinti ekonomikos atsigavimo ir atitinkamai užimtumo. Kodėl mes matome nedidėjantį užimtumo rodiklį Lietuvoje ir vis trinamės apie tuos 300 tūkst., su kuriais įstrigome blogiausiais Lietuvai metais? Todėl, kad Lietuvoje neatsigauna gamyba. Mes prarandame savo rinką, mes nesugebame jos atsikovoti. Tai bus labai sunkiai padaromas dalykas.
Pereinu nuo užimtumo. Kadangi mes turime 300 tūkst. bedarbių, mes negalime kalbėti apie normalią socialinę politiką, mes turime mokėti bedarbio pašalpas, mes negalime susidoroti su pensiniais dalykais ir pensinėmis problemomis. To mes neįveiksime. Mes galime žymėti kryželiais pensinę sistemą, brūkšneliais, taškeliais ar kaip norime, bet jeigu mes neužtikrinsime, kad tų žmonių, kad ir senstančioje visuomenėje, užimtumas būtų kuo didesnis, mes neužtikrinsime normalios reformos, mes negalėsime jos paprasčiausiai įgyvendinti, nes tų pinigų nebus. Nesvarbu, ar mes pensijas mokėsime iš biudžeto, ar iš „Sodros“ biudžeto. Koks skirtumas, kai yra dvi kišenės, bet pinigų dėl to ne daugiau? Ar 5 Lt laikysi kairėje ir 5 Lt dešinėje, ar 10 Lt turėsi vienoje kišenėje, pinigų dėl to nė kiek nedaugėja. Todėl mes turime atsižvelgti į tuos dalykus.
Dar vienas dalykas, kurį noriu paliesti, kuris yra labai skaudus ir atsilieps ilgalaikei perspektyvai, tai yra užsienio politika. Ši Vyriausybė nesugebėjo peržengti savo siauro suvokimo ribų ir užsienio politikos srityje nepajudėjo į priekį. Todėl mes turime nesusikalbėjimo su kaimyninėmis šalimis, kai galėtume kurti bendrus projektus, galėtume judėti į priekį, bet šiandien mes vis dėlto turime ginčus ir nuolatinius nesusipratimus.
PIRMININKAS. Laikas!
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamoji valdančioji koalicija, linkiu susikaupti. Pasižadame prisidėti, kalbėti ir diskutuoti, bet tam reikia kalbėjimo ne į vieną pusę. Jeigu mes kalbame tik su jumis ir siūlome jums savo idėjas, o jūs į jas nė kiek neatsižvelgiate, toli nenueisime. Linkiu susikaupti ir sėkmės darbuose.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu P. Luomaną. Ruošiasi kolega J. Olekas. Prašom.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš norėčiau pradėti nuo to, ko palinkėjo gerbiamasis V. Gapšys, susikaupti. Žinoma, opozicija turi kritikuoti, turi stengtis patekti į poziciją. Tai yra normalu, bet, kaip ir buvo minėta, kiekvieni debatai turi turėti kuo daugiau tiesos.
Aš noriu truputį priminti praeitį. Kai dabartinė Prezidentė, tuometinė komisarė sakė, kad ateina sunkmetis, krizė, premjeras sakė, kad nereikia gąsdinti žmonių, maždaug nereikia skleisti panikos. Pypkelė rūksta, nieko netrūksta, viskas gerai, ekonomika auga. Ir ką mes radome? „Sodros“ biudžeto 1 mlrd. 300 mln. skylę, deficitą. Tuomet buvusi ministrė rodė ketvirtą dieną atėjusiam ministrui, kodėl jūs neišmokate socialinių išmokų, kai jau nebuvo iš kur mokėti. Aš sakyčiau, tai politinis cinizmas. Na, ką gi, moteriai atleistina.
Žiūrėkime toliau. Kiek įmanoma, galima daugiau kritikuoti, bet mes prisiminkime tą kritikuojamą, nemėgiamą A. Kubilių, kai A. Kubilius traukė iš krizės dar prieš kelias kadencijas. Ir dabar, mielieji, užuot rengę interpeliacijas, gal turėtumėte ką nors racionalaus pasiūlyti? Aš noriu priminti paskutinę interpeliaciją, kai jūs kaltinote poziciją, kad, girdi, mes, palaikydami G. Kazlauską, maždaug einame prieš Prezidentę, tai jūs turėtumėte, gerbiamieji socialdemokratai, atminti, kad jūs, rengdami interpeliaciją A. Sekmokui, rengėte interpeliaciją savotiškai tam tikra prasme Prezidentei, nes Prezidentė palaikė ministrą. (Balsai salėje)
Taigi, mielieji… O, šaunu, kad jūs reaguojate. Vadinasi, nemiegate. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Dabar J. Olekas. Ruošiasi kolega J. Veselka.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš paliesiu kitus du premjero arkliukus, tai yra mokslą ir krašto apsaugą, nes čia daugiau kalbėjo apie politinius dalykus.
Gerbiamoji permainų Vyriausybė savo programoje žadėjo iš esmės pagerinti ugdymo ir mokslo kokybę, užtikrinti švietimo prieinamumą, siekti, kad pakiltų pedagogo ir mokslininko statusas, nuolat keliant jiems atlyginimus. Tačiau ši Vyriausybė vykdo politiką, kuri yra nukreipta prieš Lietuvos mokslą. Ši politika pasireiškia tokiais aspektais: nuolat nuo 2009 m. mažinamas mokslo finansavimas, nors programoje buvo teigiama visiškai atvirkščiai; dėl politikų kompetencijos, patyrimo stokos, dėl nenoro tartis, nebendradarbiavimo su socialiniais partneriais, politikos priimami nelogiški, nemokšiški sprendimai, keliantys sumaištį mokslo bendruomenėje. Pinigų tam pakeisti nereikia. Kalbėkime, išgirskime ir įsiklausykime.
Štai Vyriausybės išlaidos aukštajam mokslui 2009 m. sumažėjo 70 mln., moksliniams tyrimams – 36 mln., lyginant su 2008 m., ir 2011 m. mokslui skirta dar 20 % mažiau nei 2010 m. Vyriausybė sparčiai mažina valstybės finansuojamų vietų aukštosiose mokyklose skaičių. Per dvejus metus į bakalauro studijas tokių vietų sumažėjo nuo 16 tūkst. iki 9 tūkst. Taip nubyrėjo į kai kuriuos privačius universitetus, aukštąsias mokyklas biudžeto pinigų. Nuo to nepagerėjo nei mūsų studijų kokybė, nei mokslo reikalai. Daugiau kaip 300 mln. Europos Sąjungos lėšų nebus skiriama mokslo ir verslo projektams, o yra skirtos visai kitiems reikalams. Mokslo institucijas (…) nežinia, kiek doktorantų bus galima priimti 2011 m., nors šiuos skaičius pagal pačios Vyriausybės tvarką reikėjo paskelbti iki šių metų kovo 11 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje, turiu pasakyti, nors buvo kalbama atvirkščiai, įsigalėjo neregėto masto biurokratizmas. Iš institucijų reikalaujama iš naujo ir iš naujo teikti paraiškas doktorantūroms gauti. Vienai tokiai paraiškai institucija turi pateikti virš 400 puslapių medžiagos. Tai štai, kaip skiriasi žodžiai ir darbai.
Dabar kita sritis. Krašto apsauga. Daug buvo kaltinimų ankstesnei Vyriausybei dėl krašto apsaugos finansavimo. Tačiau perėmę valdžią broliai konservatoriai, krikščionys demokratai, liberalai krašto apsaugos finansavimą nustekeno iki neregėtų žemumų. Tai yra paskutinė vieta, kaip finansuojama Europoje. Nesilaikoma tarppartinio susitarimo, kuris buvo visiškai kitoks. Dėl nepakankamo finansavimo mažėja tarnaujančių karių skaičius. 2006 m. bendras profesinės karo tarnybos ir privalomos pradinės karo tarnybos skaičius siekė beveik 10 tūkst., šiais metais mes neturime nė 8 tūkst. Faktiškai mes kuriame popierinę kariuomenę. Aktyvas rezervo, atitinkamai, na, beveik nuo 5,5 tūkst. karių dabar sumažėjo iki ne visų 4,5 tūkst. Paklausykite, į vadinamuosius būtinuosius karinius mokymus 2010 m. pakviesta 100 žmonių, 2010 m. 300 žmonių, kai buvome kvietę beveik tūkstantį mūsų karių. Esant tokiai situacijai, neįmanoma ateityje užtikrinti normalių mobilizacinių užduočių. Prieš dvejus metus buvo nuosekliai didelis dėmesys skiriamas kario profesijai, kario tarnybos sąlygom, šiuo metu kario tarnybos sąlygos tampa nebepatrauklios. Tai susiję su tuo, kad Vyriausybė apsisprendė, kad net pirmus profesinės karo tarnybos metus eiliniai kariai gauna sumažintą atlyginimą. Praeitais metais Karo akademiją baigusių net dvylika iš penkiasdešimties negavo galimybės įsidarbinti krašto apsaugos sistemoje.
PIRMININKAS. Laikas!
J. OLEKAS (LSDPF). Mielieji, apibendrindamas turiu pasakyti, kad šios dvi sritys rodo, kad Vyriausybės vykdoma politika švietimo ir mokslo srityje bei krašto apsaugos srityje iš tikrųjų yra, švelniai tariant, aplaidi, neturi aiškių prioritetų ir galbūt net žalinga Lietuvai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu J. Veselką ir ruošiasi kolegė B. Vėsaitė. Prašom, penkios minutės.
J. VESELKA (TTF). Laba diena. Įdomu klausytis diskusijos, bet kadangi esu patyręs, todėl galiu pasakyti. Pirma, 1993 m., kai buvo nuspręsta atsisakyti savarankiškos monetarinės politikos ir atsisakyti savarankiško centrinio banko, tai buvo ilgalaikis finansinis nusikaltimas, kuris po šiai dienai turi didelių neigiamų pasekmių Lietuvai. Kas padarė, aš žinau, nes buvau derybose ir visa kita. Gerai žinau. Taip, socialdemokratai, tada Demokratinė darbo partija, jos pirmininkas A. Šleževičius tai padarė. (Balsai salėje) O kad, Olekai, nerėktum, kaip tik prezidentas A. M. Brazauskas sukvietė pasitarimą, ir aš A. M. Brazauskui įrodžiau, kad susieti ilgam laikui negalima, ir jis pasakė jūsų A. Šleževičiui taip: „Tai ką, Adolfai, argumentų prieš Veselką neturi!“ Tas paraudo ir išlėkė. Ir aš tikėjausi, kad A. M. Brazauskas laikysis tos nuostatos. Deja. Kas paskutinis užėjo, tas ir nusprendė. Nežinau, kas buvo paskutinis. Ir taip, kad nereikia čia manęs… Vienas dalykas buvo pareiškimą paduoti, nes negalėjau pakęsti, kaip valstybė, tik atsistojusi ant kojų, laidoja savo monetarinę politiką. (Balsai salėje) Iš tikrųjų ir dabar tai tęsiasi Vyriausybėje, pamato, kas realiai vyksta, neįvertina, kaip strategiškai spręsti tą dalyką, o jeigu kursas svyruoja, pririškime, kad nesvyruotų. O kai galima buvo administraciškai dviem, trims mėnesiams, pusei, bet palikti ilgalaikių sprendimų galimybę, to nebuvo. Todėl, gerbiamieji, šiandien mes skolinamės pinigus, didiname infliaciją, užuot savo pinigus kaip kitos valstybės, rezervus panaudotume, ta pati infliacija didėtų, bet skolos nebūtų. Tai štai kur pasekmė. Bet nieko negalima pasakyti, kad mes labai giliai įklimpom, ir dabartinis jau atsiejimas, visa tai, kas susikaupė per daugelį metų, išsilietų staigiai. Todėl dabar lauksime malonės, kada mums leis priimti eurą. Ir neaišku, kokiu santykiu keis, neaišku, kada ir taip toliau, pakabinome save. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Gerbiamieji kolegos, štai kur tos Vyriausybės didelė klaida, dar kartą ta pati. Pamatė pavojų, nepagalvojo, kaip vištos greitai pasislėpė po lapu ir laukia, kas bus. Taigi tezė – nesiskolinsime iš Tarptautinio valiutos fondo ar Pasaulio banko, kadangi jie mums diktuos sąlygas. Taip, teisingai, kas duoda pinigus, tas diktuoja sąlygas, kad jie nebūtų iššvaistyti. Bet ar Valiutos fondas, ar Pasaulio bankas būtų griežtesnes sąlygas diktavęs, negu jie patys priėmė? Nebūtų jokių griežtesnių sąlygų reikalavę. Išskyrus su valiutos kursu, jie būtų tai pasakę. Taip… (Balsai salėje) Taip, taip galbūt tai būtų, bet nedidesni negu dabar. Dabar pasižiūrėkime, kur aš kaltinu jus prasiskolinimu. 500 mln. eurų penkeriems metams pasiskolinote su 9,4 % metinėmis palūkanomis, o Ispanija tais pačiais metais pasiskolino 2,35 mlrd. eurų su 3,5 % palūkanų. Vadinasi, buvo variantų pigiau skolintis. Dabar ką tai reiškia. Per tuos metus Lietuva turi sumokėti 810 mln. Lt vien palūkanų. Jeigu būtų skolinusi su 3,5 tiems patiems penkeriems metams, būtų sumokėjusi tik 300 mln. Vadinasi, 500 mln. padovanojate komerciniams užsienio bankams. Kadangi jūsų daug patarėjų į Vyriausybę yra atėję iš komercinių bankų, paskui reikia galvoti, kur baigus tarnybą valstybėje reikės įsidarbinti.
Toliau. Tiek pat pasiskolino 2009 m. – 2 mlrd. dolerių dešimčiai metų su 7,625 %. Taigi per dešimt metų vien palūkanų reikės grąžinti 1,5 mlrd. dolerių. Jeigu būtumėte po 3 % skolinę, tektų mokėti tik 700 mln. dolerių. Vadinasi, 800 mln. dar papildomai pasiskolinam. Kada pervedu visa tai į litus su tom pačiom… tai gaunu, kad jūs permokėjote per tą laikotarpį tik už tas dvi paskolas 2,3 mlrd. Lt. O iš kur jūs tuos pinigus imsite? Štai jau dveji metai pensijos sumažintos, kaip tvirtina, 500–600 mln. sutaupo, dveji metai – 1 mlrd. 200. Štai! Pensininkai dengia nevykusią finansinę politiką savo pinigais, savo pensijomis ir tai yra demokratinė rinkos ekonomikos valstybė.
Taigi, gerbiamieji kolegos, ir dar reikia tik dvejus metus nemokėti pensijų, atkurti pensijų, kad tada galėtume tuos 2,3 mlrd. Lt padengti virš to, ką galėjom… Na, kaip čia pasakyti, iš mandrumo pasiėmėm.
PIRMININKAS. Laikas!
J. VESELKA (TTF). Toliau, labai trumpai. Dujos. Vėl „Gazpromas“ kaltas. Kodėl latviams, estams nekaltas „Gazpromas“, o lietuviams kaltas „Gazpromas“?
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
J. VESELKA (TTF). Labai gerai jums didvyriškai kovoti su „Gazpromu“ ir kasmet dėl to, kad mes mokame kovoti, o ne dirbti, 250 mln. Lt elektros ir dujų vartotojai sumoka daugiau. Ar galėtų kitur tokia Vyriausybė dirbti? Ne, negalėtų.
PIRMININKAS. Gerai. B. Vėsaitė. Prašom, kolege. Ruošiasi K. Daukšys. Ruošiasi! (Balsai salėje)
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, krizė pasibaigė vakar. Apie tai sužinojo gyventojai iš premjero ir Prezidentės, bet Lietuvos piliečiai labai nustebo, nes kažkodėl jie šito nepajuto. Giriamasi, jog darbo biržose įregistruota mažiau bedarbių, bet pasižiūrėkite, kaip elgiasi darbo biržos, stengdamosi dirbtinai mažinti bedarbių skaičių. Be abejo, negalima nurašyti ir emigracijos. Sutinku, eksportas auga, tačiau paanalizuokime eksporto struktūrą ir džiaugsmo liks mažiau. Didžiausią eksporto dalį sudarė rafinuotų naftos produktų gamybos įmonių, tai yra 40,7 % chemikalų bei cheminės produkcijos gamybos įmonių, 15,9 % pardavimai. Benzinui, dyzelinui gaminti žaliava yra nafta, kurią importuojame, trąšoms – dujos ir kitos importuojamos žaliavos. Gaminiai yra nedidelės pridedamosios vertės. Taigi Lietuvos eksportas beveik išimtinai pagrįstas importuojamomis žaliavomis. Ar tai reiškia, kad grįžome prie įprastinio biznio, kad neišmokome krizės pamokų? O kur inovacijos, kur proveržis, taip plačiai propaguotas konservatorių programoje?
Dabar apie tai, ką kalbėjo premjeras. 2011 m. sausio mėnesį naujų pramonės užsakymų skaičiaus didžiausias metinis padidėjimas buvo Latvijoje, tai yra 75,9 %, Estijoje – 73,4 % ir kiek, jūs manote, Lietuvoje? Beveik du kartus mažiau – 43 %. Tai kur čia tas proveržis?
Valdantieji opozicinę Socialdemokratų frakciją kaltina konstruktyvių pasiūlymų neturėjimu. Taigi pateikiu jums trumpą sąrašą iš keturių pasiūlymų.
Pirmas pasiūlymas. Maisto produktų kainos šauna į neregėtas aukštumas. Pensininkai ir vargingiau gyvenantys žmonės jau jų neįperka. Štai Statistikos departamentas sako, kad 2011 m. vasario mėn. maisto produktų prekyba sumažėjo 3,5 %, palyginant su sausio mėnesiu. Be to, maisto produktų eksportas išaugo 10 %, o tai augina produktų kainas. Gerbiamieji, aš siūlau premjerui ir žemės ūkio ministrui kuo greičiau kreiptis į žemdirbius, kad jie užsėtų daugiau laukų ir augintų daugiau gyvulių. Tai yra tvari politika, nes kinai, indai, brazilai ėmė daugiau valgyti geresnio maisto ir pasaulyje maisto produktų trūksta. Klausykite, tai yra darbo vietos kaimui, tai yra darbo vietos perdirbimo pramonei.
Antras pasiūlymas. Gerbiamieji konservatoriai, nesiųskite ministro A. Sekmoko derėtis dėl dujų ir dėl kitų energetinių klausimų. Jis ir premjeras vos nepaskelbė dujų karo Vokietijai ir Rusijai ir pasaulį prajuokino, aš nežinau, ar neišmanydami Akcinių bendrovių įstatymo, norėdami „nuimti“ „Gazpromo“ valdybą ir atstatydinti V. Valentukevičių. Nepavyko todėl, kad kitaip sako įstatymas. Ir tik dabar pradėjo derėtis dėl dujų kainos, ką reikėjo padaryti prieš dvejus metus, kad gyventojai nebūtų pajutę energetinio skurdo.
Dėl branduolinės elektrinės. Sužlugo atominės elektrinės statyba, o dabar girdime apie ketinimus šalia statyti baltarusių ir Kaliningrado elektrines. Tačiau jeigu mes norime kontroliuoti padėtį, nebėgiokime į Briuselį ir nereikalaukime, kad tiektų švarią elektros energiją. Ar nebūtų protinga drauge su latviais, estais, lenkais pakviesti mūsų kaimynus rusus ir baltarusius bei technologiją tiekiančią šalį ir statyti tokią elektrinę Visagine? Tada projektas iš tikrųjų būtų realus.
PIRMININKAS. Laikas!
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Ir iš tikrųjų galėtume padidinti branduolinę saugą.
PIRMININKAS. Laikas!
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, mes nelaukiam iš konservatorių jokių valdymo stebuklų, tačiau, gerbiamieji, atlikite tuos darbus, kuriuos reikia atlikti šiandien, ir nepalikite būsimoms vyriausybėms duobių, kupinų žioruojančių žarijų.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kalbės K. Daukšys. Baigiamasis žodis priklauso pranešėjui V. P. Andriukaičiui. Prašom, kolega.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau padėkoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariams, kurie čia sėdi ir klauso, kaip Seimas nagrinėja jų trejų metų darbo rezultatus ir perspektyvas. Suprantu, kad Vyriausybė visa čia yra, ir džiaugiuosi, kad jie čia sėdi.
PIRMININKAS. Jų dvasia yra.
K. DAUKŠYS (DPF). Tai ir rodo valdžios požiūrį į kitas grupes, ką aš šiandien jau sakiau: aš šiandien valdžioje, aš ponas, jūs visi durniai. Tai, ką sako opozicija, manau, kad daugelis dalykų būtų teisinga bent paklausyti ir suprasti, nes kartais aš matau, kad Vyriausybėje žmonės supratimo neturi apie kai kuriuos reikalus. Aš nekalbu apie tai, kad jie sąmoningai daro klaidas, supratimo kartais neturi. Nekalbėsiu čia apie Lito įstatymą ir kas ką turėjo pririšti ar atrišti, nes čia ne vienos Vyriausybės klausimas ir ne ta tema šiandien šiek tiek. Aš pakalbėsiu labai trumpai ir labai aiškiai apie energetiką.
Lietuva suvartoja maždaug 3 mlrd. kubinių metrų dujų per metus. Šiandien 1 tūkst. kubinių metrų maždaug kainuoja 1 tūkst. Lt. 15 % kainos skirtumas tarp latvių, lenkų ir mūsų yra apie 130–150 Lt ir tai yra apie 400 mln. per metus, – tiek mūsų verslas ir mūsų gyventojai sumokės daugiau dėl to, kad kai kurie ministrai mano, kad jie gali padaryti, kaip jie panorės. Deja, jau seniai aišku, ypač pagal kitų ministrų elgesį, kad padarys ne taip, kaip jie panorės, o kaip jiems lieps, tik klausimas, kas lieps, ar Europos Sąjunga, ar Amerika, ar rusai. Didelė kova su LEO LT (reikėjo sutvarkyti tą įmonę) išvirto į tai, kad mes neturėsim atominės energetikos, neturėsime atominės elektrinės, ir dabar dar pusę metų bus imituojamos kažkokios derybos, kažkokie dalykai, pinigai siurbiami milijonais tam tikriems reikalams, užuot skirtų, pavyzdžiui, sveikatos apsaugai ir A. Matulas galėtų dar kokius 20 mln. paskirstyti ginekologams ar dar kam nors. Bus daromas vaizdas, kad vyksta. O tuo pačiu metu ne už 130 kilometrų nuo Vilniaus mūsų kontroliuojamoje teritorijoje ir mūsų kontroliuojamos įmonės bus pastatyta atominė elektrinė, o už 50 kilometrų nuo Vilniaus ir kontroliuojama Baltarusijos Vyriausybės, kur mes net užeiti negalėsim. Nebent TATENOS inspektoriai kartą per metus ar dvejus atvažiuos pažiūrėti. Negalėsime jokios įtakos padaryti. Tada mums bus ramiau gyventi čia, Vilniuje. Man įdomu, kaip atrodys Vilniaus nekilnojamojo turto kainos pastačius tą atominę elektrinę.
Dar daugiau. Dėl to, kad mes buvome kaip maži vaikai ir džiaugėmės, kad čia kažką darom, pastatys rusai dar ir Kaliningrade atominę elektrinę. Tada mes labai tikslingai pastatysime visas jungtis su Švedija, su Lenkija, per kurias rusai ir varys tą elektrą, o mes geriausiu atveju gausim 3 kapeikas už tai, kad per tas jungtis praleidome.
Štai į tai yra ir vedama. Aš manau, kad yra kompanijų ir nemažai politikų, kurie tuo labai suinteresuoti. Bijausi, kad Vyriausybė šito tiesiog gal nemato. Norėčiau atkreipti Vyriausybės dėmesį, kad savo veiksmais jinai daro Lietuvos pramonę nekonkurencingą, nes Lietuvos pramonė moka per daug už energetiką ir tokiu būdu pasidaro nekonkurencinga kovoti su lenkais, latviais, kitais kaimynais. Jeigu mes to norime, tai tą ir gausim, nes mūsų žmonės (pasirodo, Lietuvoje gerai parengti specialistai) išvažiuos. Jie galės dirbti Anglijoje, galės dirbti Vokietijoje, galės dirbti Švedijoje, Norvegijoje. O čia ką darysim? Ką, gerbiamieji ponai Seimo nariai ir ponai ministrai, darysime Lietuvoje, kai mūsų liks 2 mln.? Iš tų 2 mln. – 1,5 mln. pensininkų? Ką tada darysit ir kas tada bus kaltas, ir kam mes tada pirštu rodysim? Koks žmonėms skirtumas, ar konservatorius ministras padarė, ar socdemas, ar darbietis. Esmė, kad Lietuvą mes praganysim tokiais darbais.
Džiaugdamasis, kad ministrai taip gerai išklausė mūsų visas kalbas, aš tikiuosi, kad V. P. Andriukaitis dabar apibendrins ir pasakys, ką reikia jiems įsidėmėti. Linkėdamas sveiko proto ne tik dešiniesiems, bet visiems, ypač ministrams, siūlau, kad tas jų darbas būtų įvertintas nelabai gerai.
PIRMININKAS. Gražu. Dabar turėtų kalbėti V. P. Andriukaitis, bet dėl vedimo tvarkos kolega E. Klumbys. Prašom.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, liko kalbėti penki žmonės, o Vytenis šeštas. Gal leiskime visiems pakalbėti, tada Vytenis apibendrintų.
PIRMININKAS. Ačiū. Čia aš negaliu spręsti, turi spręsti didžioji frakcija. Tai ar seniūnas, ar pranešėjas V. P. Andriukaitis, nes nukentės kiti klausimai. Prašom, kuris kalba? V. P. Andriukaitis. Prašom.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jeigu bent po 3 minutes, kad darbotvarkė nesugriūtų, nes yra kitų klausimų, kuriuose reikia… Tai bent po 3 minutes ir kiekvienas pasisakytų. Bet iki 3 minučių, nes kiti klausimai.
PIRMININKAS. Jeigu siūlymo autorius ir kiti kolegos sutinka, kad po 3 minutes, tai iš tikro čia ne tiek daug liko kalbėtojų. Pirmasis būtų B. Pauža. 3 minutės. Prašom. (Balsai salėje) Ateis laikas. Prašom, B. Pauža. Ruošiasi V. Gedvilas, jeigu kalbės.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš ilgai tikrai nesiruošiu kalbėti. Aš noriu galbūt šiek tiek plačiau apie žemės ūkio reikalus. Čia prieš tai kai kurie kolegos užsiminė, bet aš noriu pasakyti štai ką. Šios Vyriausybės kadencijos laikotarpiu vienais metais, t. y. 2009 m., bendroji žemės ūkio produkcija padidėjo 1,5 %. Tai yra iš esmės dėl to, kad buvo labai geros gamtinės sąlygos ir padidėjo grūdų gamyba. Tačiau, kaip dauguma žinome, Lietuva visada buvo gyvulininkystės kraštas ir per gyvulininkystės produkciją gaudavo didžiausias pajamas žemės ūkyje. Tačiau kai pažiūrime į skaičius, tai išėjo iš tikrųjų priešingai. Kaip minėjau, tais metais grūdų gamyba didėjo, tačiau toliau, ir 2009 m., ir 2010 m., gyvulininkystės produkcija ir gyvulių skaičius gerokai mažėjo. Štai pažiūrėkite. 2009 m. mėsos gamyba ir jos produktų pardavimas Lietuvos rinkoje sumažėjo: jautienos ir veršienos gamyba sumažėjo per 10 %, pardavimai – apie 30 %; kiaulienos gamyba – apie 30 %, o pardavimas – 10 %; atitinkamai, sakykim, dešrų gamyba – 10 %, pardavimas – 12 % ir t. t. Aš nenoriu tais skaičiais užimti laiko, tačiau noriu pasakyti, kad tai pagrindinės pajamos žemės ūkyje visada buvo Lietuvoje ir bus. Kitos išeities mums nėra, tokia yra mūsų gamta, toks patyrimas ir t. t. Šitie skaičiai, kaip minėjau, ir toliau, ir 2010 m., mažėjo. Aš pasakyčiau, kodėl taip atsitiko. Pirmiausia tai atsitiko dėl to, kad buvo padidinti, kaip jūs žinote, labai neadekvačiai mokesčiai žemdirbiams, ir su kai kuriomis Europos Sąjungos paskatomis… žemdirbiai buvo neskatinami plėtoti gyvulininkystės produkcijos. Ir dar vienas momentas, apie ką aš jau ne vieną kartą bandžiau kalbėti, tai dėl BVP mėsai ir jos produktams padidinimo. Jūs prisiminkite, 2009 m. – 5 % mėsai, toliau 19 ir dabar yra 21 %. Tačiau per tuos dvejus metus mėsos suvartojimas vidaus rinkoje sumažėjo apie 50 %. Ką tai reiškia?
PIRMININKAS. Laikas!
B. PAUŽA (LSDPF). Čia prieš mane kalbėjo profesorius K. Glaveckas. Aš noriu pasakyti, gerbiamasis profesoriau, nereikia didelių matematikų, atsiverskite bet kurio rajono laikraščius ir pažiūrėkite, kiek yra šiandieną skelbimų: parduodu kiaulę, parduodu tą, parduodu tą. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad tie žmonės…
PIRMININKAS. Laikas!
B. PAUŽA (LSDPF). …miestiečiai atvažiavę nuperka tuos gyvulius iš tų kaimo žmonių ir jie jokio PVM nemoka. Niekam jie jo nemoka. Ar vertėjo didinti šitą PVM taip beprotiškai? Kai kas bando pasakyti, kad jeigu sumažinsime PVM iki Lenkijos lygio, tai pas mus padidės kontrabanda, arba, iš kitos pusės pažiūrėjus, vežama mėsa iš Lenkijos ir lietuvaičiai valgo lenkišką mėsą.
PIRMININKAS. Laikas!
B. PAUŽA (LSDPF). Baigiu. Posėdžio pirmininke, ačiū ir baigiu. Aš noriu pasakyti, kad visada priekaištaujama, kad opozicija nieko nesiūlo. Mes siūlėme šituos momentus, kad nereikia taip daryti, tačiau, žinoma, niekas neišgirdo. Ir šiandieną yra tokie rezultatai. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. V. Gedvilas. Prašom, kolega. Ruošiasi E. Klumbys. Primenu, 3 minutės.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, 2,5 metų – tai pakankamai ilgas laikotarpis, kad būtų galima pakalbėti apie nuveiktus darbus ir pakalbėti apie tai, kokios yra problemos. Aš norėčiau vieną labai svarbią temą paliesti, t. y. švietimą, apie kurį vienas iš mūsų kolegų, gerbiamasis J. Olekas, kalbėjo. Noriu pasakyti, kad per tuos 2,5 metų buvo priimti du labai svarbūs įstatymų projektai švietimo srityje, t. y. Mokslo ir studijų įstatymas ir Bendrojo lavinimo švietimo įstatymas. Galiu pasakyti, pati didžiausia problema priimant šį įstatymą buvo ta, kad, aš manau, dabartinės Vyriausybės buvo pasirinktas neteisingas finansavimo modelis ir valdymo modelis, jeigu kalbame apie Švietimo ir mokslo studijų įstatymą. Čia galbūt nebūtų buvusi didelė problema, jeigu mes būtume sugebėję vieningai pritarti iškeltai idėjai, kad reikia kreiptis į Konstitucinį Teismą ir kai kuriuos įstatymo straipsnius peržiūrėti ir įvertinti jų konstitucingumą. Tačiau neužteko politinės valios, neužteko politinių ambicijų, kad Konstitucinis Teismas galėtų greitai išaiškinti ir mes galėtume pataisyti šitą Mokslo ir studijų įstatymą. Dabartiniu metu to įstatymo tam tikros nuostatos yra atiduotos, jos yra Konstituciniame Teisme, bet mums dar reikės pakankamai ilgai laukti, kol gausime Konstitucinio Teismo įvertinimą, ir tik tada… Aš net neabejoju, kad kai kurie straipsniai tikrai neatitinka Konstitucijos ir mes turėsime grįžti prie Mokslo ir studijų įstatymo ir pataisyti tuos straipsnius.
Kita, man atrodo, labai didelė blogybė, kad finansavimo modelį mes bandome strateguoti per krepšelį, t. y. tiek aukštajame moksle yra įdiegtas krepšelis, tiek bendrojo lavinimo finansavimo modelyje taip pat naudojama krepšelio formulė. Galiu pasakyti, kad bet kokio įstatymo projekto, ypač dėl tų dviejų įstatymų projektų, kurie yra skirti švietimui, mūsų pagrindinis tikslas buvo pagerinti mokymosi kokybę, žinių kokybę tiek aukštajame moksle, tiek bendrajame lavinime. Šiandien galiu pasakyti, kad mes šito tikslo tikrai nepasiekėme, nes vyksta konkurencija. Liberalai dažnai mėgsta sakyti, kad visas problemas išspręs konkurencija. Dabartiniu metu, jeigu kalbame apie aukštųjų mokyklų studentų žinių kokybę, tai reikia užmiršti, nes kiekviena aukštoji mokykla dabar gaudo studentą, nenori atleisti iš aukštosios mokyklos, ir jeigu atleidžia krepšelį turintį studentą iš aukštosios mokyklos, tie pinigai grįžta į biudžetą. Dabar ir tie dėstytojai, kurie buvo vadinami kirviais, tapo gan švelniais dėstytojais. Dabar tie reikalavimai daug mažesni, ir aš net neabejoju, kad ir studentų žinių kokybė yra gerokai prastesnė. Tuo labiau kad privačios mokyklos tapo valstybinėmis mokyklomis, o valstybinės mokyklos tapo privačiomis mokyklomis. Paprastas pavyzdys: jeigu (…) privati vadybos mokykla dabar gauna daugiau kaip 50 % valstybės lėšų…
PIRMININKAS. Laikas!
V. GEDVILAS (DPF). …tai Kūno kultūros akademija gauna 30 % valstybės lėšų ir 70 % yra privačių lėšų. Galiu pasakyti, kad prie to įstatymo projekto ankščiau ar vėliau kitoms Vyriausybėms reikės grįžti. Aišku, vieną gerą darbą padarė, kurį norėčiau paminėti, nors labai mažai laiko: dabartinė Vyriausybė pasiūlė labai gerą sporto strategijos projektą, kuriam pritarė ir pozicija, ir opozicija. Aš manau, kad tai vienas iš tokių pozityvių darbų, kurį nuveikė mūsų dabartinė valdžia. O šiaip mums po vienokio ar kitokio Konstitucinio Teismo išaiškinimo reikės grįžti prie Švietimo įstatymo, aš net neabejoju. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Klumbys. Prašom, kolega. Ruošiasi I. Šiaulienė. 3 min. Prašom.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji Konservatorių frakcijos likučiai ir gerbiamos ministrų dvasios! Noriu pradėti nuo kelių faktų, kuriuos čia išdėstė kolega Vytenis. Atsiminkime juos. 2008 metai. Viešajame sektoriuje paliktas 4,5 mlrd. Lt rezervas. Ateina į valdžią konservatoriai, po dvejų metų – 10 mlrd. Lt deficitas. Pasaulinė krizė, apie kurią čia kalbame ir kuria aiškinamos Lietuvos bėdos, Europos Sąjungoje ekonomikos kritimas yra vos 2–3 %, Lietuvoje kritimas šešis kartus didesnis. Tas 10 % skirtumas ir yra krizės mūsų valdančiosios daugumos galvose rezultatas. Negalima kaltinti pasaulinės krizės dėl tokio didelio kritimo.
Iš esmės labai gerai, kad mes čia diskutuojame, ir tokių diskusijų reikia daugiau. Dar vienas argumentas, kuriuo nuolatos spekuliuoja konservatoriai ir apie ką šiandien kalbėjo vienas iš jų atstovų, t. y. ta „Sodros“ skylė. Prisiminkime, kas ją sukėlė. Tai buvo vieno iš dabartinės valdančiosios koalicijos partnerio atstovų pasiūlymas, už kurį balsavote tada jūs, konservatoriai, ir kuriam tada labai priešinosi premjeras G. Kirkilas ir visa valdančioji dauguma. Tokia buvo realybė. Tai kodėl dabar reikia kaltinti tuos, kurie priešinosi ir kurie sakė, ką jūs darote, už tai, kad dabar yra tokia situacija?
Dar vienas įdomus faktas. Šiandien paskelbta, kad prancūzai savo eksporto transporto koridoriumi į Kazachstaną pasirinko Latviją. Pagalvokime, kodėl buvo toks sprendimas. Manau, kad vėlgi ištakos ir tie didžiuliai deficitai, kurių mes netenkame, glūdi jūsų sprendimuose ir kalbose.
PIRMININKAS. Laikas!
E. KLUMBYS (TTF). Baigiu. O baigdamas porą žodžių apie proto deficitą, kuris tikrai egzistuoja valdančiosiose galvose. Kai mūsų premjeras pareiškia, kad Lietuvoje nacionalinis stadionas bus tada, kai atvažiuos „Chelsea“ ar „Real“, ir kai jis nesuvokia, kad į Lietuvą atvažiuoja paties aukščiausio lygio pasaulio ir Europos čempionai, tai apie ką daugiau kalbėti? Mes nuolatos kalbame apie Lietuvos įvaizdį, tai Kauno futbolo aikštė padarė tokį įvaizdį Lietuvai, kad mes tikrai labai susigadinome savo įvaizdį.
PIRMININKAS. Ačiū. I. Šiaulienė ir ruošiasi paskutinis kalbėtojas kolega M. Zasčiurinskas. 3 min. ir vienas, ir kitas.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiandien tikrai turime vieną iš galimybių pakalbėti apie Vyriausybės dvejų metų veiklos sėkmes ir nesėkmes. Buvo labai daug kalbėta apie bendrą ekonominę raidą, ekonominius rezultatus, finansines valstybės problemas, mokesčių politiką, verslo sąlygas.
Aš norėčiau truputėlį pakalbėti apie inovacinę politiką, juolab kad Vyriausybė, kalbėdama apie krizę ir apie būdus, kaip būtų galima iškeliauti iš tos krizės, Lietuvai padaryti proveržį, akcentavo ir minėjo (tai aktualu ir visam pasauliui, ir, žinoma, Lietuvai, kaip nedidelei valstybei) būtent inovacinę politiką. Bet kas yra šiandien su ta inovacine politika? Taip, įsteigta agentūra, Mokslo inovacijų ir technologijų agentūra, kuri turėtų padėti spartinti šių klausimų sprendimą, bet dažnai šios Vyriausybės veikloje viena fazė prieštarauja kitai fazei.
Paimkime aukštąjį mokslą. Akivaizdi tendencija, kad yra pasirinktas tokių studijų krypčių, ypač fizikinių ir technologinių mokslų, finansavimas, kuris yra sumažintas, lyginant su kitomis studijų kryptimis, gaunančiomis valstybės finansuojamas vietas, ir tai niekaip negali būti suderinama su skelbiama inovacijų politika, su parengtų fizikų, inžinierių technologų, biomedicinos srities specialistų poreikiu. Net informatikų! Akivaizdžiai parengti ir pristatyti Švietimo ministerijos planai rodo, kad 2014 m. Lietuva parengs apie tūkstantį informatikos specialistų. Kartu ši Vyriausybė giriasi, jog ateina tokios naujos modernios įmonės, kaip „Barclay“, kalbama apie IBM ir kitus garsius pasaulinius (…). Įdomu, kas dirbs tose įmonėse, kai kalbame apie tai, kad atėjo kaip investicijos į mūsų valstybę, tai kas užims darbo vietas? Nejaugi socialinių sričių specialistai?
Todėl kalbant apie inovacijų politiką, apie jos sistemingumą, nuoseklumą ir suderinamumą, pasidžiaugti negalima. Daugiau tai yra deklaratyvu negu pagrįsta rimtais finansais. Juolab kad ir prisiminus tuos keturis mokslo slėnius metų prireikė šiai Vyriausybei, kol tų slėnių programa buvo patvirtinta, kad paskirtų nors dalinį finansavimą, kad tie slėniai galėtų pradėti veikti. Deja, laikas. Negaliu daugiau.
PIRMININKAS. Laikas. Ačiū. Ir M. Zasčiurinskas, o po to V. P. Andriukaičio baigiamasis žodis. Prašom, kolega. 3 min., primenu.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Stengsiuosi. Gerbiamieji kolegos, populiariuose vadovėliuose sako – prieš pradėdamas kritikuoti, visada pagirk. Stovėjau ir mąsčiau – nuo ko pradėti? Ar galiu surasti kokį nors Vyriausybės veiksmą, pozityvą, kurį galėčiau pagirti? Ir man, žinote, nei širdis, nei liežuvis neapsivertė, kad aš tą dalyką pradėčiau, kaip vadovėliai sako. Nerandu aš to, ką galima pasakyti gero. Ar gali būti geras toks veiksmas, kuris iš pensininkų, neįgaliųjų, vaikų, mamų, šeimų atėmė pinigus? Net laidojimo pašalpas ir tas dukart sumažino. Ant šios grupės žmonių uždėjo naštą gelbėti valstybės finansus.
Ne vieną kartą teko dalyvauti ekonomistų diskusijose ir ne vieną kartą teko girdėti ir kitų nepriklausomų žmonių nuomonę. Klausimas toks – ar krizė Lietuvoje buvo? Ar buvo tokios mažos ekonomikos krizė? Ar tai buvo tik aplinkybės, kurios vienaip ar kitaip apsunkino ūkinių subjektų veiklą? Ar nebuvo taip, kad krizę sukėlė pati Vyriausybė, siekdama savo siaurų politinių interesų, kai reikėjo mobilizuoti visą mūsų valstybę, reikėjo mobilizuoti juos dirbti? Mes pusę metų atkakliai girdėjome, kad yra blogai, blogai, vagys, pavogė ir t. t., ir t. t. Ekonomikoje tokie dalykai yra negalimi. Jūs atsimenate ir puikiai žinote, kad makroekonominiai mūsų valstybės rodikliai (aš kalbu apie socialinę sritį) yra patys prasčiausi Europos Sąjungoje. Mes kartais atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio. Esant tokiai padėčiai dar atimti pinigus iš socialinės srities yra ne tik kad nemoralu, tai yra nusikalstama. Ekonomika nėra buhalterija. Jeigu mes manome, kad padidinsime mokesčius ir surinksime daugiau pinigų – ekonomikoje tokių stebuklų nebūna, ir mes galų gale matome rezultatus.
Prisiminkime dar ir tai, kad per visą tą laikotarpį didėjo mūsų skurdas, didėjo atotrūkis tarp turtingų ir paprastų žmonių, toliau didėjo kainos. Ar jos didėjo, ar jos buvo padidintos? 70 % pakelti elektros energijos kainas irgi yra neįmanomas dalykas normalioje ir geroje valstybėje.
Paskutinis aspektas, kurį norėčiau paliesti – tai pensijų reformos spektaklis. Yra visiškas spektaklis. Prezidentė pagrūmojo piršteliu, kad reikia padaryti reformą, ir prasidėjo spektaklis. Vyriausybė sudarė darbo grupę ir ji pradėjo pristatyti. Kai kilo klausimas, kieno tai nuomonė, ne, tai ne Vyriausybės nuomonė. Ministras sako – tai ne ministerijos nuomonė. Išėjo, kad tai viceministrės asmeninė nuomonė. Sudaryta kita grupė. Kita grupė vėl toliau vaidina spektaklį. Dabar teikiama reforma, jūs įsivaizduokite, dabar mūsų ubagyne pensija lygi 30 % vidutinio darbo užmokesčio, reformos tikslas, kad mūsų žmonės tokią pačią pensiją gautų ir 2060 m.
Ką gi galima pasakyti gero apie šią Vyriausybę? Nerandu nieko. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū ir už tai. Taigi V. P. Andriukaitis – baigiamasis žodis. 5 minutės. Prašom, kolega.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, dėkoju už vaisingą diskusiją. Man labai smagu, kad vis dėlto konservatoriai neatlaikė diskusijos ir paliko salę, tiek Vyriausybė, tiek didžioji dauguma. Greičiausiai jiems yra labai sunku atlaikyti objektyvius skaičius ir objektyvią kritiką.
A. Kubiliaus Vyriausybė pasižymi vienu bruožu, kuris gerai išreikštas sena išmintimi: vyras ir moteris gyvena 30 metų ir po 30 metų moteris vis klausia, nes vyras jai vis prisiekia meilėje: klausyk, brangusis, ar tai tikrai meilė, ar vis dėlto viešieji ryšiai?
Šiuo atveju, galiu pasakyti, A. Kubiliaus Vyriausybė užsiima viešaisiais ryšiais. Aš noriu įspėti gerbiamuosius kolegas, kad visus duomenis apie tai, kas kiek padidino infliaciją, kas užtraukė kokią skolą, kas prisiėmė įsipareigojimus, aš turiu. Aš turiu duomenis, kodėl 2006 m. stojant į euro zoną mums pritrūko tik 0,1 % nuo BVP, kad vis dėlto Europos Komisija suabejojo. Kur čia šuo pakastas? Turiu. A. Kubiliui nereikės varginti Informacinės analizės skyriaus, nes aš pats pateiksiu visas sąskaitas ir tai, kaip kas balsavo 2006–2008 m. didinant valstybės skolą. Ir tai bus karti medžiaga.
Aš džiaugiuosi, kad S. Pečeliūnas pagaliau pripažino – Estija nuo Lietuvos skiriasi tuo, kad ji niekam nieko nekompensavo. Tuo tarpu prisiminkime turto grąžinimą – milijardinę vidaus skolą, indėlių kompensavimą – milijardinę vidaus skolą, prisiminkime dar daugiau. Kolegos, kieno rankomis tai padaryta? Čia stovi Seimo narys, kuris balsavo prieš tuos sprendimus ir sakė: į grabą guldome Lietuvą.
Dabar dar kartą noriu pasakyti, kolegos. Mano rankose 66 puslapių medžiaga. Ją parengė socialdemokratų profiliniai komitetai. Čia yra skaičių kalba. Jų nuneigti neįmanoma jokiais A. Kubiliaus užkalbėjimais. Štai investicijų grafikas atskleidžia baisią dramą – Lietuva iki A. Kubiliaus pritraukdavo iki milijardo litų investicijų į ūkį, dabar kasmet praranda po 500 mln. Lt. Čia nepadės nei „Barclays“, kuris matyti per langą, nei kiti, nes tai yra per daug smulkūs objektai, kad pakeistų iš esmės padėtį.
Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš siūlau po šios diskusijos sudaryti dabar darbo grupę medžiagai ir rezoliucijai parengti. Aš manau, būtų labai vaisinga, jeigu mes tokią darbo grupę išklausę diskusijas sudarytume ir parengtume išvadas, rezoliuciją ir siūlymus, nes siūlymų yra daug, o konservatorių malda, kad niekas nieko nesiūlo, jau yra nusibodusi.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, konstatuoju, kad pirmasis opozicinės darbotvarkės klausimas baigtas. Taip, ir laikas atitinkamas.
Dabar pagal darbotvarkę… Dar V. P. Andriukaitis kai ką nori pasiūlyti. Prašom.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Pirmininke, aš siūlau balsuoti, kad būtų sudaryta tokia darbo grupė iš visų frakcijų diskusijos medžiagai apibendrinti ir išvadoms parengti.
PIRMININKAS. Gerai. J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš tikiuosi, kaip pirmininkas kitais atvejais reikalauja formaliosios tvarkos, šiuo atveju irgi bus pasakyta, kad nėra tokio raštu išdalinto projekto, ar tai būtų Seimo protokolinio sprendimo siūlymas, ar Seimo nutarimo projektas, ar kažkas, nieko mes neturime. Pagal žodžiu formuluojamą siūlymą neturėtume balsuoti.
PIRMININKAS. Gerai. Tikiuosi, kad tai bus pateikta raštu, ir tai bus galima padaryti.
Dabar yra formalus dalykas. (Balsai salėje) Teisingai, galime registruotis. Mes turėtume apsispręsti, ar darome pertrauką, ar ne, o kol kas registruojamės. (Balsai salėje) Prašom registruotis. Pertrauka yra numatyta pagal darbotvarkę. Todėl aš turiu paklausti, ar reikia pertraukos, ar galime dirbti be pertraukos. (Balsai salėje) Kviečiu kolegą A. Kašėtą toliau pirmininkauti. Teks daryti pertrauką.
Užsiregistravo net 76 Seimo nariai.
Taigi kartoju klausimą, ar darome pertrauką, ar dirbame be pertraukos? (Balsai salėje) Be pertraukos? Su pertrauka? Prašom balsuoti. Pertrauka būtų 10 minučių. Kas už pertrauką, balsuoja už, kas mano, kad dirbame be pertraukos non stop, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti. Už 10 min. pertrauką – už, kas mano, kad to nereikia, balsuoja kitaip. (Balsai salėje)
Už pertrauką – 15, prieš – 48, susilaikė 15. Taigi pertraukos nebus. Dirbame toliau. Kviečiu A. Kašėtą toliau pirmininkauti. 2-2 kompleksinis klausimas ir t. t.
PIRMININKAS (A. KAŠĖTA, LSF). Gerbiamieji kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 17 ir 27 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo nauju 171 straipsniu įstatymo projektas. Kviečiu pranešėją A. Butkevičių. Tačiau noriu patikslinti, kad norėdami svarstyti šį klausimą pirmiausia mes turėtume priimti Seimo nutarimą dėl Seimo sesijos darbų programos papildymo. Taigi pradėsime nuo 2-2a klausimo. Prašom.
17.01 val.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, labai trumpai noriu pristatyti, kad mes siūlome papildyti Seimo pavasario sesijos darbų programą kai kuriais įstatymų projektais. Vienas iš jų – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas kartu su kitais lydimaisiais. Tiek gal aš labai trumpai.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. A. Vidžiūnas.
A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau paklausti dėl jūsų strateginio planavimo. 20 metų jūs teikiate šį projektą, užmiršote įrašyti į sesijos darbotvarkę. Ar čia ne šioks toks apsileidimas?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Tikrai mes neužmiršome įrašyti, bet kada jį baigėme paruošti, tada ir įrašėme.
PIRMININKAS. B. Vėsaitė yra užsirašiusi kalbėti dėl motyvų. Dėkoju gerbiamajam kolegai už pristatymą. B. Vėsaitė – už. (B. Vėsaitė: „Jeigu nėra prieš, aš…“) Jeigu nėra prieš… Gerbiamieji kolegos, yra siūlymas balsuoti. Kas už tai, kad įtrauktume į sesijos darbų programą po pateikimo, balsuojame. Prašau.
Balsavo 76 Seimo nariai: už įtraukimą į darbų programą – 50, prieš – 14, susilaikė 12. Taigi po pateikimo pritarta.
Gerbiamieji kolegos, iš karto Seimo nutarimo projekto priėmimas. Projekto du straipsniai. 1 straipsniui pritarta, 2 straipsniui pritarta.
Dėl viso projekto užsirašiusių kalbėti nėra, balsuojame. Kas už tai, kad priimtume nutarimą?
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 48, prieš – 11, susilaikė 14. Seimo nutarimas priimtas.
17.05 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 17 ir 27 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo nauju 171 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-3038 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, kviečiu A. Butkevičių pateikti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 17 ir 27 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo nauju 171 straipsniu įstatymo projektą. Pateikimas.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialdemokratų frakcija parengė įstatymo projektą, kuriame kalbama apie gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 17 ir 27 straipsnių pakeitimą ir papildymą bei Įstatymo papildymą nauju 171 straipsniu. Kaip žinote, dabar gyventojų pajamų mokesčio tarifas yra 15 %. Mes siūlome įvesti progresinę mokesčių sistemą, kai būtų numatyti trys mokesčių tarifai: 15, 33, aišku, dėl daugiau galima diskutuoti ir kalbėti. Noriu pasakyti, kad progresinių mokesčių sistemą turi, kalbant apie Europos Sąjungos šalis, 20 valstybių iš 27. Pagrindinis vaidmuo progresinių mokesčių sistemos tas, kad jis leidžia atsirasti didesnei viduriniajai klasei. Galiu pasakyti, kad paskutinė mokslininkų studija, kurią mačiau, atlikta 2000 metais. Jau tuo metu Lietuvai buvo didžiulis įspėjimas, kad mažėja vidurinioji klasė. 2000 m. vidurinioji klasė sudarė jau tik 17 %. Šiuo metu, aš manau, Lietuvos vidurinioji klasė sudaro tik apie 4–5 %.
Kalba apie progresinių mokesčių sistemą reiškia, kad kiekvieno asmens pajamos skirstomos į dalis, kurios apmokestinamos skirtingais tarifais. Deja, kai kurie ekonomistai, galiu pasakyti, klaidina šiuo metu visuomenę tuo, kad jeigu manoma, kad darbo užmokestis bus per 4 tūkst. Lt, tai jau visa ta suma bus apmokestinta didesniu tarifu negu 15 %, kaip dabar yra numatyta, 33 %. Noriu aiškiai pabrėžti, kad tik ta suma pinigų, kuri bus per 4 tūkst. Lt, tik ta dalis bus apmokestinta didesniu tarifu. Kalbėdamas apie tai, kad kvalifikuota darbo jėga neatvyks į Lietuvą arba stengsis išvykti iš Lietuvos, ir apie tai, kad sumažės investicijos į mūsų valstybę, galiu drąsiai pasakyti, kad pagal paskutinę turimą informaciją kaip tik daugiausia investicijų pritraukia Švedija, Danija, Vokietija, tos šalys ir kitos šalys, kuriose progresinių mokesčių sistema yra pati stipriausia.
Manau, šio įstatymo projektas tikrai leis atsirasti didesnei viduriniajai klasei, leis asmenims, kurie gauna mažas pajamas, išleisti daugiau vidaus vartojimui, taip pat bus įgyvendintas solidarumo principas, kuris, aš manau, yra labai svarbus mūsų šaliai. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti gana daug Seimo narių. Pirmasis klausia E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kadangi klausimus girdi žmonės ir už Seimo ribų, kurie neskaitė tų projektų, ar jūs negalėtumėte pasakyti, kaip šis įstatymo projektas palies pensininkus ir žmones, kurie gauna nedideles pajamas, turi nedideles santaupas bankuose, gauna nedideles palūkanas?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Gerai, kad jūs uždavėte šitą klausimą, norėjau kalbėdamas tą pasakyti. Pensijos nėra įtrauktos į apmokestinimą, taip pat žmonių, kurie turi bankuose indėlius ir gauna palūkanas, pajamos irgi nebus apmokestinamos. Šiame įstatymo projekte yra numatyta įtraukti į apmokestinamąsias pajamas tik tas pajamas, kurios yra gaunamos turint vertybinius popierius, jeigu už vertybinius popierius buvo gautos palūkanos. Taip pat yra numatyta, jeigu fizinis asmuo skolino kam nors pinigus ir buvo numatyta už skolintas lėšas gauti pajamų, tai tos pajamos irgi bus apmokestinamos. Šiame įstatyme yra numatyta, kad progresinė mokesčių sistema, ko nepasakiau, bus taikoma ne vien tik darbo pajamoms, bet bus taikoma visoms gaunamoms pajamoms per metus.
PIRMININKAS. Klausia S. Stoma. Toliau – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, deklaruojant progresinius mokesčius, tenka kalbėti ir apie tai, kad dar yra sričių, kurios nepadengiamos progresine mokesčių skale, tarkime, stambaus turto ir kitos. Ar nemanote, kad taip pat reikės rengti ir kitus įstatymus, kurie taip pat galėtų dengti daugelį tų sričių, kurios šiandien yra gana lengvai apmokestintos ir leidžia suktis šešėlyje dideliam pinigų skaičiui?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už gerą pastabą. Aš manau, vien dėl to, kad mes neturime Brangaus turto apmokestinimo įstatymo… Daugiausia daromas Nekilnojamojo turto mokesčių įstatymu toks apmokestinimas. Jis sukuria labai didžiules galimybes piktnaudžiauti nekilnojamojo turto rinkoje, deklaruojant vieną kainą, kai yra parduodama žemė arba kitas nekilnojamasis turtas, o realiai yra atsiskaitoma visiškai kita kaina. Šioje srityje artimiausiu metu irgi bus, manau, baigtas rengti dar vienas įstatymo projektas.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis pranešėjau, prašau pasakyti, kokiu dydžiu padidės įplaukos į biudžetą? Juk čia bus keturių laiptelių sistema: iki 2 tūkst.; nuo 2 tūkst. iki 5 tūkst., nuo per 5 tūkst. iki 10 tūkst. ir t. t., vis didesnis procentas bus. Ar neatsiras vadinamoji juodoji rinka, pinigų plovimas ir visi išsisukinėjimai? Prašau pasakyti, ar čia bus apmokestinamas tik atlygis, ar visos gaunamos pajamos?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Noriu pasakyti, kad realiai gaunamos pajamos, pirmiausia darbo užmokestis. Kitos realios pajamos yra, galėčiau pavyzdį pasakyti, jeigu jūs pardavėte vertybinius popierius ir jų vertė, pavyzdžiui, buvo 10 tūkst., o jūs pardavėte už 1 tūkst. 100 Lt, tai apmokestinamoji dalis turi būti 100 Lt. Kad negalvotų, jeigu žmogus pardavė ir gavo pajamų, kažkokį vertingą daiktą ir… pavyzdžiui, jeigu jūs turėjote vertybinių popierių, ypač kriziniu laikotarpiu, ir tai, kad tų vertybinių popierių kaina sumažėjo. Pavyzdžiui, investavote ir nusipirkote už 20 tūkst. Lt, praėjo treji metai, jūsų vertybinių popierių vertė sumažėjo iki 17 tūkst. Lt, tai jūs nieko nemokate, nes tai yra praradimas. Toks paprastas pavyzdys.
PIRMININKAS. Klausia K. Kuzminskas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, tikrai aš jus vertinu kaip solidų finansų specialistą, tačiau kas jus privertė pateikti faktiškai juodraštinį variantą šio įstatymo projekto? Ar po to, kai mes su J. Oleku praeitą savaitę pakalbėjome, pasakiau, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai sudarė darbo grupę ir dirbsime naujos mokesčių politikos formavimo srityje, jūs tada suskubote įregistruoti šį įstatymo projektą? Kodėl juodraštinis variantas? Pavyzdžiui, 4 straipsnis, kuris papildytas 171 straipsniu, jūs 1, 2 punkte apmokestinate, tačiau 3, 4, 5 iš viso nėra apmokestinimo, tai kam jūs tada iš viso rašėte? Be to, verslo liudijimai. Kaip jūs apmokestinsite verslo liudijimus? Tai gal pajamas, iš verslo liudijimų gautas? Po to apmokestinamosios pajamos, tokios sąvokos iš viso nėra. Yra Apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo įstatymas, visai kita sąvoka yra. Kaip čia yra, kad juodraštinis? Kodėl nespėjote sutvarkyti? Ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Aš jums galiu pasakyti, kad Socialdemokratų frakcija jau labai seniai buvo parengusi keletą progresinių mokesčių įstatymų projektų. Aš puikiai atsimenu, kai 2004 m., man dirbant finansų ministru, atsakingai buvo parengtas projektas, bet tuo metu jis nesulaukė palaikymo mūsų kolegų koalicijoje.
Dabar dėl juodraštinio varianto. Čia joks juodraštinis variantas, čia mūsų yra įdėti tik du punktai, o visi kiti punktai, apie kuriuos kalbama 171 straipsnyje, yra likę iš ankstesnio įstatymo. Čia yra įtraukta tik vertybiniai popieriai, paprastai kalbant, ir gaunamos pajamos, jeigu jūs suteikėte kam nors paskolą ir už tą paskolą gavote papildomas palūkanas, o visa kita yra paimta iš šiuo metu galiojančio įstatymo. Jeigu ten yra kokių nors klaidų ir ką kalbate apie verslo liudijimus, tai tada yra ne mūsų problema, bet galėsime iki priėmimo pataisyti, kad tos problemos, kurios susidarė iš anksčiau, būtų išspręstos žiūrint į ateitį.
PIRMININKAS. Klausia A. Vidžiūnas.
A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Pone pranešėjau, prieš apsisprendžiant man visą laiką labai svarbi autoritetų nuomonė. Gal jūs, buvęs socialdemokratų finansų ministras, primintumėte, kokia nuomonė dėl progresinių mokesčių buvo A. M. Brazausko?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Galiu pasakyti, jo nuomonė iš pradžių buvo teigiama, bet po to, kaip visada, sako, reikia ieškoti kompromisų valdančiojoje koalicijoje ir, jeigu buvo nubalsuota kitaip, tai, aišku, demokratiškai tokie sprendimai buvo priimami galutinai.
PIRMININKAS. Klausia L. Talmontas.
L. TALMONT (TTF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, man kyla abejonių dėl miško gėrybių. Jūs žinote, žmonės gyvena miškuose, daug kam iš šito, kaip sakoma, pragyvenimo šaltinis visiems metams ir jūs norite tuos žmones, kurie gaus virš 10 tūkst., norite, kad jie irgi mokėtų. Ar čia nebus?..
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Labai geras klausimas, dėl to mes diskutavome frakcijoje, prisiminėme, irgi buvo sakyta pastabų. Aš noriu pasakyti, čia nėra nauja nuostata, šiuo metu taip yra ir dabartiniame galiojančiame įstatyme. Manau, kad reikėjo išskirti tąsyk dvi pozicijas, kurias mes papildomai įtraukėme. O šita pozicija šiuo metu yra galiojančiame įstatyme ir jinai nėra pakeista.
PIRMININKAS. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, jeigu kalbėtume rimtai apie tokio įstatymo priėmimo galimybę, tai reikėtų teikti visą įstatymų paketą, nes čia kalbama apie sisteminį pakeitimą. Jūs minėjote, kad Amerikoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitur yra iš tikrųjų tokia progresinė pajamų apmokestinimo sistema, kur apmokestinamos ne tiktai iš darbo santykių gautos pajamos, bet ir dividendai, tarkime, tantjemos, turto pasikeitimo vertė ir t. t. Tai tam reikia, paprastai naudojamos metinės pajamų deklaracijos, kur metų pabaigoje, kaip jūs žinote, yra susumuojama, kiek tu uždirbai ir gavai pajamų, kokios išlaidos, išbraukei, įrašei. Tam yra kodas Amerikoje, pavyzdžiui, arba Vokietijoje yra (…) ir visa šita mokesčių sistema didžiausia. Tai norint pereiti prie tokios sistemos reikia titaniško darbo, iš esmės mokesčių kodeksą parengti, o tokiu pripuolamu, aiškiai gana populiariai skambančiu, bet absoliučiai neįgyvendinamu įstatymo projektu galima tiktai pradėti diskusiją dėl progresinių mokesčių įvedimo. Tai viena.
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis kolega!
K. GLAVECKAS (LSF). Ir antras dalykas. Tarp pasirašiusiųjų yra daug kolegų ir B. Bradauskas. Ar jisai žino, ar jisai įsivaizduoja, mano draugas…
PIRMININKAS. Laikas!
K. GLAVECKAS (LSF). …mano draugas… (Leiskite sekundę pabaigti.) Ar įsivaizduoja mano draugas, kokius mokesčius jam reikės mokėti ir kiek jam turto bus atskaičiuota, jeigu tavo draugai įves šį mokestį? Labai ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Kolega, aš čia kaip tik turiu jūsų citatą, bet laiko taupymo sumetimais nenorėčiau jos cituoti. Jūs anksčiau sakėte, kad progresinių mokesčių įstatymo projektą taikyti vien pajamoms iš darbo santykių būtų neteisinga. Dėl pačios apmokestinimo tvarkos, ką jūs kalbėjote. Taip, šita tvarka yra Mokesčių inspekcijoje, jinai yra baigta ir ta sistema puikiai veiktų.
Dėl Broniaus. Galiu pasakyti, Bronius buvo labai aktyvus rengiant šį įstatymo projektą, jisai buvo vienas aktyviausių ir, kaip matote, jis yra pasirašęs, ir jisai puikiai supranta solidarumo principo taikymą mūsų valstybėje. Jeigu norėsite, jūs galėsite atskirai padiskutuoti. Jo parašas yra padėtas.
PIRMININKAS. Paskutinysis klausia V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Gerbiamasis…
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Nematau, kur? Atsiprašau…
V. MAZURONIS (TTF). Mano klausimas būtų toks, jūs siūlote iš esmės mažiausias pajamas gaunančius apmokestinti 15 %, 33 % ir daugiau. Dabartiniu metu gyventojų pajamų mokestis yra būtent 15 %. Jūsų šitas projektas iš esmės reiškia mokesčių padidinimą. Aš suprasčiau, jeigu jūs mažiausiai gaunančiai grupei būtumėte sumažinę, o po to kažkam padidintumėte, kad esamą, sakykime taip, mokesčių sistemos bazę subalansuotumėte ir darytumėte progresinį skirstymą, o šiuo atveju yra mokesčių didinimas. Ar jūs manote, kad būtent dabar didinti mokesčius yra laikas?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Aš noriu pasakyti, kad teisingai suprastumėte. Iki 4 tūkst. Lt gaunantiems žmonėms pajamas. Lietuvoje tokių žmonių, jūs nustebsite, deklaruoja, kad yra beveik 80 %, pateikė Statistikos departamentas. Kokioje mes situacijoje gyvename? Nenoriu aš kalbėti apie indėlių struktūrą bankuose, kur indėliai nuolat didėja, bet didėja tik 10 % gyventojų rankose. Noriu pasakyti, kad iki 4 tūkst. Lt apmokestinimo tvarka nesikeičia. Pirmas tarifas pas mus yra nulinis tarifas, o po to tik yra 15 % ir tas pats taikomas NPD – neapmokestinamųjų pajamų dydis.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui, laikas, skirtas klausimams, baigėsi. Per šoninį mikrofoną – B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Kadangi buvo paminėta mano pavardė, noriu savo draugui profesoriui pasakyti viena, kad aš savo verslą sukūriau savo darbu ir savo gebėjimais. Neprivatizavau nė vieno kibirėlio. Aš pasiruošęs pasidalinti su tais, kurie turi mažiau. Kažkodėl šito labai bijo tie, kurie privatizavo, prichvatizavo ir išsigandę dabar dreba baisiausiai, kaip reikės dalį atiduoti.
Gerbiamasis profesoriau, dėl manęs nesijaudinkite, atiduosiu tai, kas priklauso valstybei.
PIRMININKAS. Taip, replika po balsavimo – K. Glaveckas, tačiau prašyčiau be pavardžių.
K. GLAVECKAS (LSF). Labai trumpai. Iš tikro norėjau pasidžiaugti savo draugo kalba, žodžiais. Parodyti kaip pavyzdį žmogaus, kuris iš tikro yra solidarus su visais tais, su kuriais reikia dalintis. Labai ačiū, Broniau. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėl motyvų. B. Vėsaitė – už.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, pritariu įstatymo projektui. Krizė dar labiau padidino skirtumą tarp turtingų ir vargšų. Šiuo įstatymu siekiama didesnio visuomenės solidarumo. Lietuva pasižymi tuo, kad mažiausiai perskirsto per biudžetą. Papildomas įplaukas, kurios susidarys, bus galima skirti švietimui, sveikatos apsaugai ir kitoms viešosioms paslaugoms. Nustatyta, kad turtingesni žmonės jaučiasi laimingesni, tačiau iki tam tikros ribos. Didesnės pajamos papildomos laimės neatneša. Lietuvoje mums reikia daugiau laimingesnių žmonių, be to, nepadoru numirti turtingam, kaip sako mano kolega R. Sinkevičius.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad jūs neabejojate, kad vienas iš projekto teikėjų J. Olekas suklydo registruodamasis. Noriu patikslinti. V. Matuzas – prieš.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kad jūs išaiškinote visa tai, kas čia buvo sugalvota. Mes irgi, aišku, kalbėdami per spaudos konferenciją, kalbėdami apie teisingus mokesčius, tikrai neturėjome omeny tokių miglotų pasiūlymų, kuriuos šiandien teikia Socialdemokratų frakcija. Užtenka, gerbiamieji kaimynai iš kairės, pūsti tą miglą ir užtenka apgaudinėti žmones. (Balsai salėje) Tokie pasiūlymai tikrai nepereis. Aš siūlau labai ramiai nusileisti ant žemės ir susiskaičiuoti, susiskaičiuoti galimybes, pasižiūrėti, kokia šiandien yra struktūra, ir tikrai sumažinti tą socialinę atskirtį, bet ne taip, kad dėl jūsų pasiūlymų vėl dar kartą išloš tie, kurie tą gali padaryti, o eilinis žmogus nukentės. Siūlau nepritarti šitam, o sėsti prie apskrito stalo ir tartis dėl tikros mokesčių reformos, kuri užtikrintų teisingumą ir socialinės atskirties mažinimą Lietuvoje.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuojame. Kas pritariate Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo nauju straipsniu įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 39, prieš – 9, susilaikė 20. Įstatymo projektui po pateikimo yra pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomų nėra pasiūlyta. Ar yra pasiūlymų dėl papildomų? V. P. Andriukaitis dėl šio klausimo? Taigi papildomų komitetų nėra pasiūlyta. Siūloma svarstyti birželio 30 d. Kitų pasiūlymų nėra.
Dabar repliką po balsavimo – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš norėčiau kreiptis į V. Matuzą, nes jisai išties… P. Luomanas, – aš manau, kad mes čia vienminčiai. Bet V. Matuzui tikrai linkėčiau pasiimti skaitytuvus, gražiai susiskaičiuoti visus koeficientus, skaičiavimus, nes matematika tikslus mokslas, ir tada jūs atspėsite tai, kas yra šiame įstatyme įteisinta. Jame įteisinamas socialinis teisingumas. Kolega Vitai Matuzai, žinau, kad jūs taip pat rengiate panašų projektą. Sujunkim jėgas ir rasim gerą sprendimą.
PIRMININKAS. V. Matuzas. Prašau, atsakomasis žodis.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū. Atsakomasis žodis. Taip, gerbiamasis kolega, sujungsim jėgas, bet aš nemanau, kad su jumis. Mes sujungsime jėgas su savo koalicijos partneriais ir tikrai padarysime teisingą mokestinę reformą, o ne tokią, kurią jūs imitavote pastaruosius 20 metų, – bolševikinės reformos mes nedarysim. (Balsai salėje)
17.26 val.
Darbo kodekso 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1448(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 2-3 klausimas – Darbo kodekso 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1448(2). Priėmimo stadija. Kviečiu pranešėją E. Jonylą. Gerbiamasis kolega, kviečiu į tribūną.
E. JONYLA (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip pagrindinis komitetas, 2010 m. birželio 9 d. svarstė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-1448(2). Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 1.
PIRMININKAS. Taip. Gerbiamieji kolegos, ar yra užsirašiusių dėl motyvų? Yra Marija… (Balsai salėje) Kadangi vienas straipsnis, iš karto galime kalbėti dėl motyvų. M. A. Pavilionienė.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Tiesiog labai prašyčiau pritarti pataisai, nes tai mažins moterų diskriminaciją darbo rinkoje. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Pirmiausia siūlyčiau registruotis ir pasitikrinti, ar mes turime salėje 71 Seimo narį, reikalingą priėmimui. Registruojamės. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, registruojamės!
Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Yra prašymas pakartoti registraciją. Bandome dar kartą. Dar kartą registruojamės. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, daugiau registracijos nekartosim.
Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Turime atidėti balsavimą dėl įstatymo projekto priėmimo.
17.29 val.
Imame kitą klausimą. 2-4 klausimas – Socialinių paslaugų įstatymo 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2260(2). Pranešėjas – taip pat E. Jonyla. Priėmimas. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos, kol pateikėjas ateis į tribūną, J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Frakcijos vardu norėčiau prašyti šio klausimo pertraukos iki kito posėdžio, nes iš tikrųjų projekte paliečiamas jautrus aspektas. Yra dvi tokios prieštaringos mintys: jeigu mes pratęsiame kvalifikacijos įsigijimo galimybę, tai, be abejo, padarome gestą tiems socialiniams darbuotojams, kurie dabar dirba, bet pabloginam padėtį parengtiems naujiems specialistams, kurių tikrai netrūksta. Mes norime tiesiog nuodugniau pasvarstyti tą klausimą, kad nebalsuotų pozicija, opozicija, ir prašome pertraukos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, turime balsuoti. Pasiūlymas frakcijos vardu. Balsuojam. Kas pritaria pasiūlymui daryti priėmimo pertrauką?
Už pertrauką – 40 Seimo narių, prieš – 21, susilaikė 5. Taigi darome šio įstatymo priėmimo pertrauką ir svarstome kitą klausimą. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, pertraukai balsų užteko.
17.31 val.
2-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2012 metų paskelbimo Sporto metais“ projektas Nr. XIP-1989(2). Pranešėjas – V. Gedvilas. Svarstymas.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir iš esmės pritarė tam įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto atstovui. Dabar kviečiu Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininką Ž. Šilgalį. Jo nėra. Kas galėtų už jį? Prašau. Komisijos išvadą pristatys V. Gedvilas.
V. GEDVILAS (DPF). Jaunimo ir sporto reikalų komisija taip pat svarstė šį klausimą ir bendru sutarimu pritarė, kad 2012 m. būtų Sporto metai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Kadangi dėl motyvų niekas nėra užsirašęs kalbėti… Yra K. Daukšys. Gal galėtume bendru sutarimu po svarstymo? Gerbiamieji kolegos, galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju. Pritarta. Ne, nėra sutarimo. Ar jūs norėtumėte kalbėti prieš? (Balsai salėje) Balsuojame. Ne, nori kalbėti. Taip, prašau. Kolega A. Salamakinas užsirašė kalbėti prieš. Pirmiausia K. Daukšys kalba už. Prašau, gerbiamasis Kęstuti.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų Sporto metai turėtų būti kas metus, bet kadangi mūsų premjeras nieko nesupranta apie futbolą, vadinasi, reikia padaryti nors vienus Sporto metus, kad mums nors čia, Seime, būtų aiškiau, kas darosi, o žmonės, kurie sportininkai, kurie užsiima, galėtų pažymėti tuos metus, atnešti mūsų visuomenei daugiau sporto naudos ir galimybių parodyti, nes, deja, pastaruoju metu daug jaunimo tuo sportu ne taip žavisi ir ne taip užsiima, kaip turėtų būti. Aš manau, tas pasiūlymas yra labai geras.
PIRMININKAS. Pirmasis kalbėti prieš užsirašė V. Mazuronis. Prašau.
V. MAZURONIS (TTF). Ačiū. Mielieji kolegos, aš tikrai ne prieš sportą, ir viskas gerai. Bet ar mes nenupiginame darydami tais metais, įvairiais metais – sporto metais, kalbos metais ir t. t., ir t. t. Aš suprantu, jeigu būtų finansiškai parengta programa ir šitie metai būtų būtent dėl vienų ar kitų dalykų. Dabartiniu metu tas metų paskelbimas Sporto metais ar kitokiais vien tik dėl paskelbimo… Iš tikrųjų ar tai nėra toks tuštokas ir diskredituojantis iš esmės pačią idėją? Aš suprantu, kad turėtų būti vienas valstybės prioritetas, kuris paskelbiamas tais metais pagrindiniu prioritetu, bet jeigu tų prioritetų yra krūva ir iš esmės daugiau nieko, tik paskelbimas, man tai kelia abejonių.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kas pritaria nutarimo projektui po svarstymo, balsuoja už, turintys kitą nuomonę balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 57 Seimo nariai: už – 49, prieš – 1, susilaikė 7. Po svarstymo nutarimo projektui pritarta. Dabar per šoninį mikrofoną A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū. Replika po balsavimo. Tikrai nesu nusistatęs prieš sportą, tačiau mane stebina Seimo pozicija kitos konstitucinės sąvokos atžvilgiu, t. y. „kūno kultūra“. Konstitucija sako: kūno kultūra ir sportas. Tai mes atmetame fizinio aktyvumo strategiją – nereikia, reikia sporto, tai vėl Sporto metai… Aš tikrai pritarčiau, jeigu būtų kūno kultūros ar fizinio aktyvumo ir sporto metai. Vien sportas. Kas yra sporto sąvoka? Tai yra maksimalių rezultatų siekimas. O kūno kultūra yra masinis judėjimas ir visa kita. Aš priėmimui tikrai teiksiu pataisą, kad pavadinimas ir visa kita būtų pakeista į Kūno kultūros ir sporto metus.
PIRMININKAS. Taip pat repliką po balsavimo J. Liesys.
J. LIESYS (J(LiCS ir TPP)F). Aš dėkoju gerbiamiesiems kolegoms už pritarimą šitam sprendimui ir manau, kad šie metai ypač svarbūs Lietuvai, nes vyks Europos krepšinio čempionatas. O 2012 m., nepamirškite, tai yra olimpiniai metai, ir, manau, čia krepšininkai duos toną mūsų olimpiečiams, ir mes, matyt, pirmą kartą pasidžiaugsime gausiu medalių lietumi iš Londono. Todėl linkime Sporto metais visiems gerų rezultatų.
PIRMININKAS. Ir paskutinė replika – V. Gedvilas.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš mielus kolegas norėčiau šiek tiek informuoti dėl sąvokų, dėl fizinio aktyvumo. Kaip gerbiamasis A. Salamakinas sako, kad reikia įtraukti fizinį aktyvumą, tada strategijoje reikėtų panaudoti dar kitas sąvokas: fizinis ugdymas, fizinis lavinimas, kūno kultūra ir t. t. O sportas yra visos fizinės veiklos formos. Labai aiškiai Baltojoje knygoje yra parašyta. Kalbėkime tarptautine kalba, kad mus suprastų kolegos iš kitų užsienio valstybių. Ir neeskaluokime, kad kūno kultūra yra kažkoks skirtinis… Kuo skiriasi kūno kultūra nuo sporto? Niekuo nesiskiria. Galiu greitai važiuoti dviračiu – yra sportas, galiu lėtai važiuoti dviračiu – yra sportas. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iki nutarimo priėmimo turėsime laiko pagalvoti, ką reiškia sąvoka „sportas“.
17.38 val.
Dabar 2-6 darbotvarkės klausimas – Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu pateikti šį projektą A. Butkevičių.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, apie prekybinius antkainius mes diskutuojame jau labai seniai. Šito projekto rengimą kaip tik paskatino tiekėjų nevienkartiniai kreipimaisi, kad galiojantis įstatymas neveikia, nes didieji prekybos tinklai sugalvoja vis naujų būdų apeiti šitą įstatymą. Pastaruoju metu teko matyti sudarytas dvi konfidencialias sutartis tarp tiekėjų ir prekybos centrų. Tikrai buvau nustebęs, kai pamačiau, kad ten tiekėjas turi mokėti net ir apyvartos mokestį, kas faktiškai yra neleidžiama netgi pagal Europos Sąjungos direktyvas. Po to reikia mokėti logistikos mokesčius, įvairiausius lentynos mokesčius. Šiame projekte kaip tik yra pasiūlyta išbraukti tuos punktus, kuriuose yra lyg ir reglamentuota tvarka, ko būtų negalima daryti, bet kai yra surašoma tam tikra tvarka, visko surašyti įstatyme yra neįmanoma. Tada susidaro visiškai kitos traktuotės dėl tam tikrų kitų mokesčių, kuriuos aš ką tik paminėjau pamatęs toje sutartyje. Todėl projekte yra numatoma nevardyti draudžiamų veiksmų, o siūloma nauja norma – mažmeninės prekybos įmonėms draudžiama atlikti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujančius veiksmus, kuriais mažmeninės prekybos įmonių veiklos rizika perkeliama tiekėjams, noriu pabrėžti, juos apmokestinus papildomais mokesčiais arba primetus papildomus įsipareigojimus, arba tokie veiksmai varžo tiekėjų galimybes laisvai veikti rinkoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kaip žinote, šias įmones turėtų kontroliuoti Konkurencijos tarnyba. Gal galite pasakyti, kaip sekasi tai daryti, gal kartais ji pati pateikė kokių nors pasiūlymų, įstatymų pataisų? Ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Galiu pasakyti, kad Konkurencijos tarnyba labai paprastai atsakė: jų įstatyme nėra numatyta kontroliuoti antkainius, dėl kurių susitaria tiekėjas ir mažmenininkas. Jie iš esmės, sako, kontroliuoja tik tam tikrą rinkos segmento dalį, kurią valdo vieni arba kiti mažmeninės prekybos tinklai.
PIRMININKAS. Klausia K. Daukšys. Nėra. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūsų pasiūlymas yra geras, mano nuomone, jam galima ir reikia pritarti. Tai padės plėtoti smulkųjį verslą. Klausimas panašus į kolegos Edmundo: kaip jūs manote užtikrinti kontrolę, kad tai būtų pasiekta?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Aš manau, kad šitą kontrolę turėtų užtikrinti Mokesčių inspekcija, nes jinai tikrina, ar teisingai yra sumokėti mokesčiai, ir tikrinimo medžiagoje matoma, koks yra mažmeninis prekybos antkainis, iš kurių dalių jis susideda ir kam atitenka.
PIRMININKAS. Klausia E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, o kaip apsaugoti, jeigu vis tiek stambieji prekybos centrai visa tai kalkuliuos vienoje kainoje, susitars vienaip, o parašys vienoje, pamažins? Ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Tas akivaizdžiai matyti iš tiekėjo dokumentų, kurie pristatomi prekybininkams. Šiuo metu galima matyti, kokia yra didmeninė kaina ir kokia yra galutinė mažmeninė kaina. Dažnai yra papildomi susitarimai, kuriuose yra numatyta, kad nuo tos galutinės mažmeninės kainos, už kurią sumoka vartotojas, tiekėjas dar turi sumokėti tam tikrus papildomus mokesčius. Manau, kad vykdant griežtą finansinę kontrolę tikrai šios blogybės turi būti panaikintos.
PIRMININKAS. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš buvau užregistravęs labai aiškią ir konkrečią įstatymo pataisą, matydamas situaciją, kad dominuoja prekybos tinklai. Išsijuokė tiek kairė, tiek dešinė. Dabar tai, ką jūs siūlote, yra paprasčiausiai tuščia deklaracija. Rašote: „Mažmeninės prekybos įmonėms draudžiama atlikti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujančius veiksmus.“ Jeigu tie veiksmai numatyti ir pasirašyti sutartyje, tai jau ir yra sąžininga. Vadinasi, jūs nieko ir nesiūlote.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Aš jums galiu atvirai pasakyti, niekas nesityčiojo, nes prieš tai buvo labai stipriai dirbama ir svarstomi tie punktai, kurie šiuo metu yra išvardyti. Galiu pasakyti, kad tie punktai, kurie dabar yra išvardyti, jeigu jūs pažiūrėsite sutartis, aišku, jas labai sudėtinga gauti, bet tikrai galima gauti ir parodyti. Dabar yra kalbama, kad draudžiama įvesti tam tikrą antkainį kaip mokestį. Tose sutartyse dabar yra parašyta nuolaida už lentyną, nuolaida logistikai, nuolaida atsidarius naujai parduotuvei ir gaunant galimybę ten prekiauti ir dar įvedama apyvarta. Teisininkai pasakė – kai įstatyme surašysite, kas yra draudžiama, visada bus apėjimas pervadinant kitokiu būdu. Todėl buvo pasiūlyta ne vardyti, o griežtai reglamentuoti ir leisti palikti tik tokį mažmeninės prekybos antkainį, koks yra reguliuojamas kituose teisės aktuose.
PIRMININKAS. Paskutinysis klausia V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kolega, sakykite, ar neiškils problemų, taikant šią sąvoką, kad draudžiama atlikti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujančius veiksmus, nes šią sąvoką galima išsiaiškinti ir labai plačiai, ir labai siaurai? Ji nėra apibrėžta nė viename teisės akte ir neįmanoma jos apibrėžti. Gal po kurio laiko ir susiformuos tokia praktika, bet iš pradžių gali būti daug subjektyvumo. Kaip išvengti šito, kaip jūs manote?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Labai geras klausimas. Daugelyje valstybių yra priimti tam tikri sąžiningumo kodeksai ar susitarimai, kaip turi elgtis prekybos sektoriuje arba kitose ekonominėse sferose ūkio subjektai. Savaime suprantama, norint piktnaudžiauti, visada tikriausiai surasime galimybę. Bet mes turime tobulėti ir eiti tuo keliu, kuriuo eina ir kitos šalys. Vis dėlto egzistuoja pasitikėjimo klausimas, sąžinės klausimas ir moralės klausimas.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Dėl motyvų E. Jonyla – už.
E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Dėl mažmeninės prekybos nesąžiningų veiksmų ietys laužomos jau daugelį metų. Šiuo metu, kaip teigia žiniasklaida, nė viena iš liberalios ekonomikos valstybių nėra sukūrusi efektyviai veikiančio šių problemų mechanizmo, tačiau tai nereiškia, kad turime būti tik stebėtojai. Įstatymas padėtų reglamentuoti, kad prekybininkų ir tiekėjų santykiai būtų skaidresni ir labiau prognozuojami. Todėl siūlau pritarti po pateikimo šio įstatymo projektui.
PIRMININKAS. P. Gražulis – prieš.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, šią problemą keliu ir bandau spręsti tiek metų, kiek esu Seimo narys. Deja, ši problema nėra sprendžiama. Aš džiaugiuosi, kad lyg ir kažkokią iniciatyvą parodė socialdemokratai, kurie yra opozicijoje. Kai buvo valdžioje, jie gynė monopolistus. (Balsai salėje) Palaukite, kas yra? Ką dabar ši formuluotė pakeis? Nieko ši formuluotė nepakeis. Jeigu yra įtvirtinti santykiai sutartyje, tai yra sąžiningi, abiejų šalių pasirašyti. Kai aš užregistravau įstatymo pataisą, lakstė čia tuntais prekybininkų advokatai, kad tik nebūtų priimtas. Dabar tyku, ramu. Priiminėkite šitokį įstatymą, čia politinė deklaracija, ir vėl jie kaip gyveno, taip ir gyvens, taip ir žlugdys perdirbėjus ir ūkininkus.
Aš siūlau, norėdamas balsuoti prieš gal susilaikysiu, bet vis dėlto po svarstymo sėskime, vyrai, ir normalią pataisą pateikime, kad iš tikro kiekvienas ūkininkas ir perdirbėjas, kuris susijęs su prekybos tinklais, jaustų tos naštos palengvėjimą, kad nebūtų apkrauti milžiniškais mokesčiais ir, užuot nors centą užsidirbę, turėtų dar pridėti. Skaitėme spaudoje – agurkų kaina 7 Lt, o agurkų augintojai negauna nė 2,5 Lt. Tiesiog žlugdomas verslas!
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritaria įstatymo projektui po pateikimo?
Balsavo 54 Seimo nariai. Už – 38, prieš – 2, susilaikė 14. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomas nėra siūlomas. Siūloma svarstyti birželio 16 d. Kitų pasiūlymų nėra.
17.49 val.
Kitas 2-7 klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-3035. Pateikimas. Pranešėja – B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo pataisa siūloma tipines prekes perkančiosioms organizacijoms pirkti per centrinę pirkimo organizaciją, kur galima popierių, rašiklius ir degalus pirkti internetiniu būdu. Taip mes sutaupytume tikrai labai daug lėšų, laiko ir faktiškai praskaidrėtų visas šis procesas. Kaip žinome, viešiesiems pirkimams yra daug įtarimų, nes įstatymas kartais sunkiai veikia.
PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, pristatėte projektą?
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Klausia E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, gal teko domėtis, kokią dalį visų viešųjų pirkimų patikrina Viešųjų pirkimų tarnyba?
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Dėl patikrinimo?
E. JONYLA (LSDPF). Taip. Kontroliuoja. Kiek patikrina, taip.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Negaliu dabar atsakyti.
PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas. Nėra. S. Stoma. Nėra. K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Gerbiamoji pranešėja, man nelabai aišku, o ką mes tuo pasieksime? Aš suprantu, kad per tą centralizuotą pirkimą mes ir taip galime tuos dalykus pirkti. Ir apskritai.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Šiuo atveju įtvirtinama imperatyvi norma, kad jeigu yra tipinės prekės ir, tarkime, savivaldybės įmonė ar pati savivaldybė negali įrodyti, kad ji šį produktą ar paslaugą nusipirks pigiau, tai ji privaloma tvarka turi pirkti būtent per CPO.
PIRMININKAS. Klausia V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamoji Birute, noriu paklausti. Sakykim, yra valstybinės biudžetinės įstaigos, pavyzdžiui, vaikų globos namai. Jiems reikia 10 porų batelių, jie visi yra skirtingo dydžio ir jie vargsta darydami tokius pirkimus, tai gal galima būtų ir jiems? Ar bus ir jiems supaprastinta?
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Čia faktiškai visiems 5 tūkst. valstybinių savivaldybės organizacijų, viešųjų įstaigų. Būtent šiai sričiai pritaikyti viešieji pirkimai. Supaprastinti.
PIRMININKAS. Klausia V. Simulikas.
V. SIMULIK (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamoji kolege, vis tiek man kyla klausimas. Yra apie 2 tūkst. švietimo įstaigų. Visoms reikia popieriaus ar kreidos, ar dar ko nors. Kas vienas pirks ir kokiu būdu transportuos visus tuos dalykus? Ar neteisingai kažką supratau?
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Ne, ne visai taip. Jūs įsijungiate internetą, jūs matote kelis pasiūlymus ir tiesiog pasirenkate, kuris pigiausias, ir tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Jūs atsakėte…
B. VĖSAITĖ (LSDPF). (…) verslo įmones.
PIRMININKAS. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar dėl motyvų užsirašiusių kalbėti nėra. Ar tai reiškia, kad galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu. Gerai. Kitas klausimas. Prieš tai numatysime komitetus. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomas – Audito komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 19 d.
17.54 val.
2-8 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Pranešėja – M. A. Pavilionienė.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė, į nacionalinius įstatymus įterpia Europos Sąjungos direktyvas. Taip ir buvo padaryta papildant Visuomenės informavimo įstatymą. Tačiau taikant 2007 m. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 39 straipsnio 1 dalyje mintys buvo iškreiptos suteikiant joms diskriminacinį pobūdį, t. y. šioje dalyje atsirado prasmių, kurių nėra direktyvoje. Cituoju: „Reklamoje ir audiovizualiniuose pranešimuose neturi būti seksualinės orientacijos apraiškų ar skatinimo.“
Todėl savo siūlymu, pasitelkdama anglišką direktyvos tekstą, tiksliai perteikiau direktyvos mintis. Mano siūlymas visiškai atitinka Lygių galimybių įstatymo esmę. Siūloma formuluotė išsaugo žmogaus orumą ir stabdo visų formų diskriminaciją. Mano siūloma formuluotė turėtų didinti reklamos ir audiovizualinių pranešimų kūrėjų socialinę atsakomybę. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Pirmasis – M. Zasčiurinskas. Atsiprašau, gerbiamieji kolegos, Birute Vėsaite ir šalia esantys kolegos, prašom leisti atsakyti pranešėjai į klausimus. Taigi klausia… Nėra klausėjo. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji pranešėja, žinoma, man jūsų nuostatos yra aiškios, kad kuo toliau, tuo labiau skverbtųsi į visuomenę homoseksualių santykių propagavimas. To jūs siekiate ir šiuo įstatymu. Vis dėlto ar nemanote atsisakyti savo šių moralinių iškrypimų propagavimo?
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Aš į šį kvailą klausimą tikrai neatsakysiu.
PIRMININKAS. Klausia P. Luomanas.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, aš skaitau, čia yra gerų dalykų, kad reklamoje, komerciniuose audiovizualiniuose pranešimuose draudžiama skelbti informaciją, kuria žeminamas žmogaus orumas, diskriminuojama arba skatinama diskriminuoti dėl lyties, rasės ar etninės kilmės, tautinės, pilietinės, religijos ar tikėjimo. Bet toliau kažkodėl yra išbraukti žodžiai, kad dėl apraiškų arba skatinimo… įžeidimai, religiniai jausmai arba politiniai įsitikinimai. Kodėl išbraukiama įžeidimai, religiniai?..
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Ne, čia įvyko klaida. Aš dabar perskaitysiu jums tą variantą, kuris teisingas. Čia įvyko klaida pateikiant rengėjų… nes jie šiek tiek persistengė. Aš visiškai neeliminuoju religijos. Prašom paklausyti, kaip skamba mano pataisa: „Reklama, komerciniai audiovizualiniai pranešimai turi būti padorūs, teisingi ir aiškiai atpažįstami. Reklamoje, komerciniuose audiovizualiniuose pranešimuose draudžiama skelbti informaciją, kurioje žeminamas žmogaus orumas, diskriminuojama arba skatinama diskriminuoti dėl rasės, lyties ar etninės kilmės, tautybės, pilietybės, religijos arba tikėjimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos, skatinamas sveikatai ar saugai pavojingas elgesys, taip pat aplinkos apsaugai ypač žalingas elgesys.“ Vadinasi, visa tai yra saugoma. Suprantate?
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė. Nori patikslinti klausimą. Prašom. Per šoninį mikrofoną.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Ačiū jums už labai raiškų skaitymą, tačiau aš labai įdėmiai sekiau ir tų žodžių, kur yra apraiškų arba skatinimo… įžeidžiami religiniai jausmai ir politiniai įsitikinimai, aš neišgirdau. Čia jie taip ir liko išbraukti.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Nežinau. Vadinasi, įvyko klaida. Štai aš turiu dokumentą, kuris rodo man visai ką kita. Jūs turbūt ištraukėte…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Petrai, jūs galėtumėte po pateikimo pažiūrėti projektus. Dabar klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, man irgi, kaip Petrui, kilo toks pats klausimas dėl tų visokių religinių jausmų, dėl to, kad išbraukti tikrai nereikėtų, bet jūs iš dalies atsakėte į tą klausimą. Labai ačiū.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Aš negaliu atsakyti, nes čia yra grynai techninis nesusipratimas.
PIRMININKAS. Klausia L. Talmontas. (Balsas salėje)
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Gal mes po to išsiaiškinsime. Registruojant pataisas buvo pateiktas ne tas variantas, bet po to, dar nespėjus išplatinti, mes sugrąžinome teisingą variantą. Aš už tą klaidą atsiprašau, bet aš visai nebuvau kalta.
L. TALMONT (TTF). Gerbiamoji pranešėja, aš irgi nesupratau, už kokį variantą reikia balsuoti? Jūs apsispręskite.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Už tą variantą, kurį aš perskaičiau.
L. TALMONT (TTF). Bet ten irgi nėra. (Balsai salėje)
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). 39 straipsnio 1 dalies pakeitimas. Taip? Dar kartą perskaityti? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, aš supratau, kad iš tikro Seimo nariai turi kitą variantą, negu jūs pristatote, ir tai yra natūrali problema. Gal jūs norėtumėte vis dėlto padaryti pateikimo pertrauką, šiandien šio projekto nepateikti?
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Nesuprantu, bet aš taip pat išsitraukiau iš duomenų bazės. Vadinasi, čia reikia ne mane kaltinti, o galbūt tuos žmones, kurie rengė medžiagą posėdžiui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tikrai siūlyčiau… Gerbiamoji pranešėja, jeigu jūs duotumėte savo variantą, mes sutikrintume su tuo, kuris yra čia, Sekretoriate, galbūt iš karto taptų aiškiau.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Prašom. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną – V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, jeigu Seimo nariai gavo tokį klaidingą variantą, aš siūlyčiau tikrai daryti pertrauką dėl to, kad mes turime tą variantą, kuris yra. Profesorė paaiškino, viskas gerai, aš supratau, bet jeigu mes tokį gavome, už ką mes balsuosime? Tada mes negalime balsuoti. Pertrauką…
PIRMININKAS. Kol bus sutikrinti projektai, dar per šoninį mikrofoną Seimo narė L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Kai mes rengiame savo projektus, mes parengiame ir spausdintą variantą, ir išsiunčiame tą patį elektroninį Sekretoriatui. Pats Sekretoriatas nieko nedaro. Aš nesuprantu, kas tada yra rengėjai ir teikėjai? Šioje vietoje tikrai yra neaišku ir reikia padaryti pertrauką, nes čia pats Sekretoriatas techniškai to padaryti negali.
PIRMININKAS. V. Stundys. Tuoj suteiksiu žodį. Pirmasis – V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Aš irgi labai atidžiai žiūrėjau į tekstą. Vis dėlto mes turime tekstą, kuris skiriasi nuo to, kurį profesorė komentavo. Vis dėlto iš teksto bet kuriuo atveju iškrinta įžeidinėjimai reklamoje dėl religinių jausmų ir politinių įsitikinimų. Kitaip sakant, tai neturi būti daroma reklamoje.
Kita dalis, kurią pristatė profesorė, yra suredaguota pagal kitus teisės aktus. Ten iš esmės viskas būtų gerai, bet ta 2 dalis kaip tik ir kelia klausimą. Dėl to iš tikrųjų aš raginčiau teikėjus pasižiūrėti, ar tikrai nepadaryta techninė klaida, kad mes nebūtume suklaidinti. Aš irgi siūlau būtinai padaryti pateikimo pertrauką.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš manau, gerbiamieji, ar mes neteikėme įstatymų projektų? Žinome, kaip registruoja Sekretoriatas. Arba M. A. Pavilionienę nori suklaidinti tie, kurie rengė šitą projektą, homoseksualai, arba M. A. Pavilionienė mus nori suklaidinti. Aš kitaip nevertinu šito varianto. Tegul Etikos ir procedūrų komisija įvertina šituos veiksmus. Kaip čia dabar iš tikrųjų yra? Pasirodo, pagal šitą projektą negalima jokiu būdu kritikuoti homoseksualų ir visų kitų lytinių iškrypimų, bet dėl politinių, religinių įsitikinimų galima kritikuoti. Kur mes jau einame?! Kur jau mes einame, jūs man paaiškinkite?!
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, darome pateikimo pertrauką, taip? Sutinka pranešėja?
18.04 val.
Kviečiu svarstyti 2-9 klausimą – Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Pateikimas. Pranešėjas – A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, projektą rengti paskatino tai, kad nepilnamečiai, gimę perkeltose šeimose, yra taip pat nukentėję nuo okupacijų, tačiau pagal galiojantį įstatymą jie tokiais nepripažįstami. Turiu pasakyti, kad šitas įstatymo projektas parengtas pagal Suvalkiečių draugijos tarybos narių siūlymą. Šio projekto tikslas yra prilyginti perkeltų asmenų vaikų statusą kitų nukentėjusių vaikų statusui ir taip apginti jų teises. Taip pat turiu pabrėžti, kad, priėmus šį įstatymą, pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų mainų atkeltųjų į Lietuvą vaikai, gimę iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos, taip pat būtų pripažįstami šiais nukentėjusiaisiais. Tiek trumpai.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti 6 Seimo nariai. Klausia M. Zasčiurinskas. Nematau jo salėje. V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamasis prelegente, sakykite, jūs rašote, kad biudžeto lėšų nereikės, bet mes plečiame tą grupę. Kiekgi tokių našlaičių tie suvalkiečiai suskaičiavo ir kiekgi tų našlaičių galėtų dabar būti? Jeigu 1939 m. gimė, tai jau jie yra pensinio amžiaus. Jūs rašote, kad biudžeto lėšų nereikės. Jeigu prilygins valstybinėms pensijoms, tai 200 Lt kiekvienam kas mėnesį. Būkite malonus, paaiškinkite, kodėl jie yra perkeltose šeimose? Aišku, yra nukentėję asmenys, tremtiniai ar kiti. Kas tokie tie perkelti našlaičiai?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Žinote, kad buvo mainai: vokiečius vežė į vieną pusę, sūduvius vežė į kitą pusę. Aišku, kiek kainuotų, dabar sunku pasakyti. Galiu pasakyti, tas projektas buvo parengtas amžinąjį atilsį gerbiamojo A. Rimo. Jis tikrai buvo su jais susitikęs. Norėdamas labai tiksliai jums atsakyti į šitą klausimą, turėčiau dar susitikti su Suvalkiečių draugijos tarybos nariais, gal jie man atsakytų. Nenoriu daryti interpretacijų ir išsižioti.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Gimę iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Kokia ta data, nes ta data būna gegužės 9 d. ir gegužės 8 d. Europoje? Kokia data? Ar nereikėtų tiksliai datos nurodyti? Ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Aš manau, taip. Jeigu yra data, tai ji turėtų būti tiksli. Gali būti ir gegužės 8 d. Manau, kad taip.
PIRMININKAS. Klausia Č. V. Stankevičius.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš esmės mano klausimas labai panašus. Kada Lietuvai baigėsi Antrasis pasaulinis karas, kuri data yra? 1953 metais?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Tada, kiek atsimenu, kada mirė J. Stalinas. Tai 1953 metai. (Balsai salėje) Aš neatsimenu, bet tik iš istorijos.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, tikrai Vyriausybės išvada yra būtina, kiek ten būtų tų šeimų, nes vis tiek palies biudžetą. Jūs, kaip buvęs finansų ministras, tą turėtumėte labai gerai suprasti. Ar jums taip neatrodo?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Tikrai pritariu jūsų išsakytoms mintims…
PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs turbūt šiuo įstatymo projektu stengiatės, kad jiems būtų suteiktas ne tik nukentėjusiojo asmens statusas, bet ir tam tikros nukentėjusiojo išmokos, ar ne?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Kiek aš buvau informuotas, tai pagrindinis noras, kad būtų suteiktas nukentėjusiojo statusas.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Dėl motyvų nėra užsirašiusių kalbėti. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Balsuojame. Balsuojame, gerbiamieji kolegos.
Balsavo 49 Seimo nariai: už – 36, prieš – 2, susilaikė 11. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo.
Pagrindinis komitetas – Žmogaus teisių komitetas, papildomi: Biudžeto ir finansų komitetas ir Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių komisija. Siūloma svarstyti gegužės 19 d.
Prašo Vyriausybės išvados. Gerbiamieji kolegos, kadangi susiję su biudžetu, su išlaidomis, ar galime pritarti dėl Vyriausybės nuomonės? Dėl Vyriausybės išvadų pritarta.
18.09 val.
2-10 klausimas – Civilinio kodekso vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Pranešėjas – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiamas įstatymo projektas, kuris šiaip jau buvo parengtas ir priimtas dar 2004 m., bet dėl šio straipsnio pakeitimo, tai yra pilnamečių vaikų išlaikymo, jeigu jie mokosi toliau, anksčiau įstatyme buvo nustatyta dieniniame skyriuje, aukštojoje ar kitoje mokykloje, taip pat ir vidurinėje, bendrojo lavinimo mokykloje… Konstitucinis Teismas 2007 m. nagrinėjo bylą po 35 teismų kreipimosi ir nustatė, kad prieštarauja Konstitucijai tuo aspektu, kad įstatymo projekte yra nustatyta imperatyviai, kad teismas priteisia paramą, tai yra priteisia vaikams išlaikymą, jeigu jiems būtina parama, įstatymo projekte nebuvo numatyta galimybė, kad turi įvertinti ir tėvų galimybę, ar jie iš tikrųjų gali paremti tuos vaikus, ar jiems nebūtina patiems parama, ir kitas aplinkybes.
Todėl aš teikiu jums pataisytą projektą. Čia jau ne įsakmiai pasakyta, o pasakyta, kad teismas gali tą padaryti įvertinęs paramos pilnamečiui vaikui būtinumą ir tėvų galimybę teikti tokią paramą. Aišku, pasikeitė kai kurios sąvokos, nes per tą laiką keitėsi Švietimo įstatymas, buvo priimtas Mokslo ir studijų įstatymas, todėl sąvokos, susijusios su mokslo įstaigomis, taip pat pasikeitė, o visa kita lieka. Juo labiau Konstitucinis Teismas pasakė, kad, nepaisant to, kad jis tam tikru aspektu pripažino prieštaravimą, negalima aiškinti to, kad įstatymų leidėjas apskritai negali įstatyme nustatyti tėvų pareigos remti paramos reikalingus savo pilnamečius vaikus. Todėl teikiam jums tokį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Jus nori paklausti E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, o kaip suprasti įvertinus galimybes? Vis tiek kokie nors kriterijai turi būti, ar remiantis kokia pinigine, socialine parama, ar dar kažkuo. Dabar kiekvieną kartą bus savi kažkokie įvertinimo kriterijai tos galimybės. Ačiū.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Įvertins kriterijus tiek paties vaiko, ar jisai turi pajamų, ar jis turi turto, ir taip pat kokias pajamas turi tėvai, iš kurių prašoma tokia parama. Kitaip sakant, tiek finansinės, tiek materialinės galimybės tiek vaikų, tiek tėvų. Štai ką reikėtų įvertinti, nes gali būti, kad pats vaikas turi ir pakankamai pajamų, ir turto, kurį realizavęs gali panaudoti save išlaikyti. Todėl Konstitucinis Teismas taip ir pasakė, kad būtent tos aplinkybės yra labai svarbios, nes kol vaikas neišnaudoja visų savo galimybių, taip sakant, save išlaikyti, tada, kai jis išnaudoja, tik tada gali kreiptis dėl tos paramos. Štai kodėl reikia įvertinti galimybes tiek vaikų, tiek tėvų.
PIRMININKAS. Klausia L. Talmontas.
L. TALMONT (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kodėl jūs paėmėte ne vyresnį negu 24 metai? Studijas galima baigti ir 26 metų, o jūs paėmėte tik šitą tokį.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Tai buvo nustatyta, kaip aš minėjau, būtent šio straipsnio pakeitimo įstatyme, kuris buvo priimtas 2004 m., tada aš taip pat buvau autorius. Buvo paimta, sulyginta su tuo statusu, kai pilnamečiai vaikai gauna paramą iš valstybės. Tada aš, teikdamas įstatymo projektą, lyginau ir sakiau, paradoksalu, bet išeina taip, kad našlaičių materialiai yra geresnė padėtis negu tų iš nepilnų šeimų, t. y. arba išsituokusių, arba kai vienas iš tėvų nepripažįsta, na, nenori išlaikyti savo vaikų. Kitaip sakant, mes kalbame apie tuos vaikus, kuriuos gegutės žmogišku pavidalu paliko. Dažniausiai šie pilnamečiai vaikai taip pat negavo iš tų tėvų paramos, kol jie buvo nepilnamečiai. Aš turiu daug tokių atvejų, kai yra įsiskolinimų netgi po keliolika tūkstančių litų, kol vaikai iki 18 metų dar augo ir mokėsi ir vienas iš tėvų juos išlaikė, kitas iš tėvų nematė jokio būtinumo, nemanė, kad jis privalo išlaikyti savo vaikus. Nepaisant to, kad būdavo ir teismo priteista. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Dabar dėl motyvų. Yra užsirašiusių kalbėti už – V. V. Margevičienė. Nėra prieš, galbūt galėtume bendru sutarimu, kolegos, pritarti? (Balsai salėje) Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu. Dėl komitetų. Teisės ir teisėtvarkos komitetas – pagrindinis, papildomo nėra pasiūlyta. (Balsai salėje) Siūlomas papildomu Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Galime sutarti? Taip, neprieštaraujama. Svarstymo data birželio 9 d.
Rezerviniai klausimai. Rezervinis 3 – Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas K. Ramelis. Pateikimas. Prašau, gerbiamasis kolega.
K. RAMELIS (MSG). Laba diena. Aš manau, ar verta dabar jį svarstyti, nes šiandien buvo pritarta mano pasiūlymui kito įstatymo. Tai, matyt, tada atkrenta reikalas atskirai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs tokiu atveju turėtumėte padaryti pareiškimą, kad jūs atsiimate šį įstatymo projektą.
K. RAMELIS (MSG). Tai gerai.
PIRMININKAS. Tiesiog neteikiate šio įstatymo projekto.
K. RAMELIS (MSG). Kadangi priimtas pasiūlymas, tai aš tada atsiimu.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkoju.
18.17 val.
Policijos rėmėjų įstatymo 2, 4, 5, 6, 8, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo bei Įstatymo papildymo 51 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-1763(2), Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1764(2) ir Baudžiamojo kodekso 30, 59, 62 ir 230 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1765(2) (pateikimas)
Rezervinis 4 klausimas ir lydintieji, tai galbūt iš karto būtų galima pristatyti visus, visus tris. Kviečiu V. Simuliką pateikti tris įstatymų projektus, tarpusavyje susijusius, turbūt taip? Taip.
V. SIMULIK (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Prašau.
V. SIMULIK (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, aš labai trumpai. Nepasakosiu, kas ten yra parašyta komentaruose, aiškinamuosiuose raštuose. Pasakysiu taip, kad policijos rėmėjas yra pirmiausia savanoris, žmogus, turintis noro ir galimybių, sveikatos ir laiko skirti dalyvauti policijos rėmėjų veikloje. Policijos rėmėjus tikrina policija pagal savo visas kartotekas, pagal atitinkamų institucijų – psichiatrijos institucijų, ligoninių kartotekas. Ir apie 20 %, aš sakau iš praktikos, kadangi Šiauliuose yra Policijos rėmėjų asociacija, apie 20 % savanorių nepereina tos atrankos. Vadinasi, lieka tiktai tie, kurie, policijos nuomone, tinka būti policijos rėmėjais.
Policijos rėmėjų veikla pirmiausia skirta atlikti prevencinį darbą. Kai man sako, kad policijos rėmėjai turi gaudyti banditus, juos guldyti, šaudyti ir t. t., tai ne jų darbas. Policijos rėmėjų darbas yra šalia su policijos pareigūnais atlikti prevencinį darbą, t. y. budėti viešose vietose, ypač įvairių švenčių proga. Mes budime per Kalėdas, per Naujus metus, per įvairiausias šventes, kai policijai trūksta pajėgumų atlikti tas pareigas. Įstatymo esmė yra ta, jog siūloma, siūloma, kad išskirtiniais atvejais su policijos įstaigos vadovo žinia, leidimu būtų galima leisti budėti policijos rėmėjams vieniems patiems, sudarant jiems atitinkamus budėjimo grafikus ir juos prižiūrint.
Iš patirties galiu pasakyti, pokalbių su policijos pareigūnais, jeigu būtų leidžiama policijos rėmėjams budėti grupėmis po keturis, penkis žmones, Šiauliuose policijos ekipažai į iškvietimą, jeigu taip atsitiktų, toks konfliktas, ačiū Dievui, tokių konfliktų dar nėra buvę, reaguotų per tris, penkias minutes. Šiauliuose, kaip pavyzdys, budi šeši policijos pareigūnų ekipažai, motorizuoti, su automobiliais, ir jie turi galimybę tinkamai reaguoti. Jeigu policijos pareigūnai, budėdami su policijos rėmėjais, eina pėstute, jiems yra priskiriamas kvartalas, vienas ar kitas, ir jie pėstute vaikšto būtent po tą kvartalą. Tarpuvartės, įvairūs prekybos centrai apie juos, įvairios diskotekos ir t. t. Kalbama apie viešąją tvarką. Įstatymo tikslas yra sudaryti galimybę, bet tik ja pasinaudojęs policijos įstaigos vadovas gali leisti ar neleisti tokiems policijos rėmėjams budėti be policijos pareigūnų, bet su jų priežiūra.
Į visus klausimus pasirengęs atsakyti, nes iš patirties žinau, kad tiktai yra geranoriškas požiūris. Jūs gal girdėjote, Radviliškio policijos rėmėjų akylumo dėka sulaikyti nusikaltėliai, kurių mašinoje buvo surasta įvairiausių instrumentų, buvo pasiruošę švarinti butus.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti grupė Seimo narių. S. Stoma pirmasis. Nėra. V. Gapšys. Nėra. B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū. Jūs aiškinamajame rašte rašote, kad šie rėmėjai, perėję, kaip jūs minėjote, didelę atranką ir taip toliau, galės naudotis specialiomis policijai skirtomis priemonėmis. Man atrodo, kad vis dėlto policija pereina mokymus, pereina treniruotes ir t. t., ir t. t. Ir kaip jūs minėjote, kad jie galės ir vieni kartais budėti su leidimais tam tikrais, tai ar čia nebus per daug jau jiems tų teisių leidžiama? Ačiū.
V. SIMULIK (LSDPF). Tos specialios priemonės, jeigu jūs įsivaizduojate, kad tai yra specialieji būriai, tas vadinamasis Kauno įžymus būrys, tai jokiu būdu. Tai yra specialios priemonės, tai yra antrankiai, tai yra priemonės apsiginti. Ir šiandien savanoriai turi teisę jas turėti ir naudoti, jeigu gresia jų gyvybei pavojus, jie turi teisę jas panaudoti. Šiuo atveju šnekama, jeigu yra muštynės, pavyzdžiui, mušasi chuliganai, policijos rėmėjas turi iš šono stovėti ir stebėti, ir skambinti policijai, ir sakyti: policijos pareigūnai, tokioj vietoj mušasi jaunuoliai, aš tiktai galiu užfiksuoti faktą, kad jie mušasi, jokiu būdu aš negaliu prie jų prieiti ir jų sutramdyti vienokia forma ar kitokia. Niekas nekalba apie piktybinius dalykus.
Per pusantrų metų mūsų asociacijos veiklos tokių įvykių nėra buvę, kad būtų reikėję kištis, užtenka žodinio perspėjimo, juo labiau kad savanoriai visą laiką turi specialią aprangą, ji yra patvirtinta valstybės vienoda ir negali būti kitokia, tai iš karto matyti. Tai yra specialios liemenės su policijos ženklais, su policijos rėmėjų užrašais.
PIRMININKAS. Klausia D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, man iš tikrųjų nerimą kelia 4 straipsnio papildymas 51 straipsniu, ką pastebėjo ir Teisės departamentas, kad policijos rėmėjai faktiškai prilyginami policijos pareigūnams. Jūs čia rašote: „Naudodami prievartą policijos rėmėjai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių.“
O jeigu tų pasekmių bus, ar policijos rėmėjai yra apdrausti sveikatos draudimu ar kitokiu draudimu? Ir jeigu taip įvyks, tai kas sumokės už padarytą žalą sveikatai ir taip toliau? Kaip jūs tvirtinate, jie nebus pasyvūs stebėtojai.
V. SIMULIK (LSDPF). Ir šiandieniniame įstatyme yra įdėtos socialinės garantijos policijos rėmėjams. Policijos rėmėjas, eidamas budėti su policijos pareigūnais, pasirašo ir išeina į budėjimą. Tuo metu, kai jis atlieka tas pareigas… jam ir šiandien įstatyme yra įdėtos socialinės garantijos, jų niekas nedidina. Jos šiandien yra, neišplečiamos niekur. Socialinės garantijos, kurios yra įdėtos įstatyme, yra prieš daug metų priimtos, jos yra ir šiandien.
PIRMININKAS. Klausia V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Nenoriu klausti, į mano klausimą atsakė. Aš dėl draudimo norėjau.
V. SIMULIK (LSDPF). Jis jau yra įdėtas, nieko naujo neįdedam.
PIRMININKAS. Paskutinysis klausia E. Jurkevičius.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, policijos rėmėju jau daugelį metų esu. Klausimas dėl 16 straipsnio, kad įvardijate „šiai veiklai“. Tai praranda savanorystės principą. Ar jūs nebūtumėte prieš, jeigu, pavyzdžiui, mes galėtume pasiremti, kaip anksčiau buvo, draugovininkais? Jie, budėję gatvėje, atlikę tam tikrą pareigą, paskui gauna laisvadienį iš darbdavio. Gal tai būtų didesnė motyvacija negu ką jūs dabar įvardijate 16 straipsnyje?
V. SIMULIK (LSDPF). Aš patikslinsiu, gal jūs nelabai supratote. „Šiai veiklai“ – jeigu bus reikalingi įrankiai, instrumentai, dujiniai balionėliai, dar kas nors su tuo susiję. Čia nekalbame apie kokį nors atlygį, jokiu būdu. Savanorystės principas lieka. Aš noriu iš karto pasakyti, kad paprašysiu, kad būtų kreipiamasi į Vidaus reikalų ministeriją, jeigu jūs palaikysit, kad ji išanalizuotų ir pasiūlytų variantą, kas tinka, kas netinka dėl socialinių draudimų, dėl kitų. Jie jau yra įdėti, nieko naujo nedarom. Jie jau yra įdėti. O dėl to, ką jūs sakote „šiai veiklai“, na, tai liemenes duoda policija, tai šiai veiklai liemenes… nors mes gaminamės patys. Ir taip toliau visa tai, kas susiję ne su atlygiu. Tai yra savanoriai kaip buvo, taip ir lieka. Čia yra savanorystės ir geranoriškumo principas. Noras būti piliečiais, tai yra pilietinės bendruomenės formavimas. Tiek. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Nėra užsirašiusių kalbėti nei už, nei prieš. Gerbiamieji kolegos, yra siūloma balsuoti. Taigi balsuojame. Kas pritaria visiems trims įstatymų projektams po pateikimo? Balsuojam.
Balsavo 43 Seimo nariai: už – 37, prieš nėra, susilaikė 6.
Prašau, V. Simulikas per šoninį mikrofoną.
V. SIMULIK (LSDPF). Ką aš sakiau ir iš tribūnos, tai prašau iš tikrųjų Policijos departamento, tiksliau sakant, Vyriausybės nuomonės.
PIRMININKAS. Taip, mes galime prašyti Vyriausybės.
V. SIMULIK (LSDPF). Labai ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, bendru sutarimu kreipiamės į Vyriausybę pateikti savo nuomonę, išvadą dėl šio įstatymo projekto.
Dabar komitetai. Dėl kiekvieno įstatymo projekto siūlomi papildomi komitetai skiriasi. Aš įvardiju, kad pagrindinis komitetas dėl visų trijų projektų – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Papildomi: dėl r-4a klausimo siūlomi Biudžeto ir finansų komitetas ir Žmogaus teisių komitetas, dėl r-4b klausimo siūlomi papildomi Biudžeto ir finansų komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir dėl r-4c klausimo siūlomas papildomas Biudžeto ir finansų komitetas. Visus projektus siūloma svarstyti birželio 23 d. Šiuo atveju po Vyriausybės išvados.
Gerbiamieji kolegos, mūsų darbotvarkės klausimai lyg ir baigėsi. Tačiau žinau, kad Seimo narys M. Varaška yra užsirašęs skaityti pareiškimą. Taip pat ir J. Šimėnas. Kviečiu M. Varašką.
18.26 val.
M. VARAŠKA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau jums perskaityti bendrą Seimo narių pareiškimą.
„1998 m. kovo 26 d. tuometinės Azerbaidžano Respublikos prezidentas H. Alijevas išleido dekretą dėl azerbaidžaniečių patirto genocido. Šiame dokumente pirmą kartą oficialiai paskelbta valstybės politinė pozicija dėl įvairių kaimyninių valstybių vykdyto azerbaidžaniečių genocido paskutiniųjų 200 metų laikotarpiu. Nuo minėtų metų kovo 31-oji oficialiai minima kaip azerbaidžaniečių genocido diena. Ši diena kasmet minima ne tik Azerbaidžane, tačiau ir daugelyje kitų valstybių. Ji taip pat prisimenama ir Lietuvoje, šalyje, kurioje gyvena darni ir draugiška azerbaidžaniečių bendruomenė.
Azerbaidžano gyventojų etninė sudėtis buvo tikslingai iškreipiama maždaug nuo 1820–1830 metų, ženkliausius etninius valymus, kurie vyko 1905–1907, 1918–1920, 1948–1953 ir 1988–1993 metais, lydėjo nežmoniškas ir žeminantis elgesys, grubiai pažeidžiantis žmonių teises. Kovo 31-oji genocidui atminti buvo pasirinkta ne atsitiktinai: būtent 1918 m. kovo 31 d. Baku miestas buvo apšaudomas, o jo gynėjai žudomi svetimšalių karo pajėgų, už kurių slėpėsi akivaizdūs genocido motyvai. Kovo 31 d., balandžio 1–2 d. žudynės tapo masinės, ginkluoti įsiveržėliai be gailesčio žudė ir civilius gyventojus. Užpuolimų metu daug miestų, šimtai gyvenviečių Azerbaidžane ir per 150 kaimų Karabache buvo sugriauta, žuvo apie 70 tūkst. žmonių, o Baku mieste ir aplinkiniuose kaimuose buvo sunaikinta apie 30 tūkst. azerbaidžaniečių. Neminint paskutinio azerbaidžaniečių tautos genocido Kalnų Karabacho konflikto metu, per visą dviejų amžių trukmės laikotarpį žiaurumo žmogiškumui, tautinės neapykantos pagrindu buvo žiauriai nužudyta 100 tūkst. azerbaidžaniečių tautybės žmonių. Reikšdami pagarbą ir užuojautą šio genocido aukų atminimui kviečiame jus Seime šią dieną paminėti tylos akimirka.“ (Tylos minutė)
Dėkoju. Kreipimąsi ir pareiškimą pasirašė Seimo nariai, Azerbaidžano ir Lietuvos Respublikos parlamentų draugystės grupės nariai V. M. Čigriejienė, M. Varaška, V. V. Margevičienė, P. Luomanas, M. Adomėnas, A. Burba, I. Valinskienė, A. Ramanauskaitė-Skokauskienė, G. Navaitis, A. Stancikienė, M. Zasčiurinskas, V. Gedvilas, B. Bradauskas ir J. Pinskus. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu J. Šimėną taip pat padaryti pareiškimą.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). „Gerbiamieji Seimo nariai, svarstant Miškų įstatymo projektą Nr. XIP-1649(2), kurį parengė Seimo valdybos sudaryta darbo grupė, viešumoje esu kaltinamas dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto. Žmonės, kurie meta man šį kaltinimą, naudojasi viešųjų ryšių technologijomis, pažeisdami nekaltumo prezumpcijos principą.
Rengiant minėtą įstatymo projektą buvo išklausyta labai daug įvairių pasiūlymų. Visi darbo grupės posėdžiai buvo atviri, kaip ir Aplinkos apsaugos komiteto. Taigi visiems buvo galimybė pareikšti nuomonę ir į tai buvo vienokiu ar kitokiu būdu atsižvelgta.
Taip, aš turiu apie 4 hektarus miško Anykščių rajono Viešintų seniūnijos Papilių kaime, kurį paveldėjau iš savo senelio Juozapo Januškos. Tame pačiame kaime mūsų šeima išsaugojo 1875 m. pradėtą statyti sodybą, kurią puoselėjame bendromis pastangomis, ir jokių interesų ką nors statyti miške neturime.“
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pareiškimai visi perskaityti. Belieka dar į posėdžio protokolą įtraukti vieną teiginį, arba Seniūnų sueigos sutarimą, kuriuo buvo siūloma Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo projektą Nr. XIP-2951 paskirti svarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitetui kaip papildomam komitetui. Seniūnų sueiga tam pritarė. Taigi, kad būtų stenogramoje įrašytas šis nutarimas, tam jį ir perskaičiau. Galime pritarti? Dėkoju.
Gerbiamieji kolegos, paskutinė registracija.
Užsiregistravo 33 Seimo nariai. Skelbiu vakarinį plenarinį posėdį baigtą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; J(LiCS ir TPP)F – Jungtinė (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcija; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.