LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 303
STENOGRAMA
2011 m. kovo 24 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja V. BALTRAITIENĖ
PIRMININKĖ (V. BALTRAITIENĖ, DPF*). Skelbiu kovo 24 d. vakarinio posėdžio pradžią. Registruojamės!
Užsiregistravo 59 Seimo nariai.
Prieš pradedant… Tikrai dar bus progų balsuoti. Prieš pradedant darbotvarkės klausimus, noriu pasakyti, kad prieš pietus buvo pamiršta pranešti: finansų ministrė pateikė visą bloką su Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymu ir su Sveikatos draudimo įstatymu susijusių klausimų (2-10a, 2-10b ir 2-10c), Vyriausybė dėl jų prašo skubos tvarkos. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ne ypatingos, o skubos tvarka? Galime. Nėra prieštaraujančių. Gerai. Ačiū.
15.11 val.
Šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2915, Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2916, Civilinio kodekso 4.84 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2917, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 2591 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 9911 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-2918 (pateikimas)
Dabar 2-5… Čia daug klausimų, bet turbūt pristatome kiekvieną, nors nežinau, gal Prezidentės patarėjas pristatys kartu visus, kurie yra iš prezidentūros. Tai Šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2915, Nr. XIP-2916 – Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Nr. XIP-2917 – Civilinio kodekso 4.84 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, Nr. XIP-2918 – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 2591 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 9911 straipsniu įstatymo projektas. Pranešėjas – Lietuvos Respublikos Prezidentės vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas. Prašom.
N. UDRĖNAS. Labai ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia noriu padėkoti Prezidentės vardu už palaikymą ponui V. Vasiliauskui, naujam Lietuvos banko pirmininkui. Šiandien esu įpareigotas jums pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidentės teikiamus Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Civilinio kodekso 4.84 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 2591 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 9911 straipsniu įstatymo projektą. Prezidentės manymu, būtina kovoti su daugelį metų toleruota šilumos ūkio monopolininkų ir namų administratorių savivale.
Būtina užtikrinti, kad gyventojai nebūtų verčiami mokėti už nekokybiškas ir jų poreikių neatitinkančias komunalines paslaugas. Kai ir paslaugos teikimas, jos priežiūra ir namo administravimas yra vienos įmonės rankose, vartotojų interesai niekam nerūpi. Situacija gali pasikeisti tik išskaidžius šilumos ir kitų komunalinių paslaugų teikimą. Didelė dalis daugiabučių namų administratorių yra nuosavybės, valdymo ar netiesioginiais naudos santykiais susiję su šilumos tiekėjais, atliekų vežėjais ar kitų komunalinių paslaugų tiekėjais. Tokia padėtis sukelia interesų konfliktą, nes derybose su komunalinių paslaugų teikėjais administratorius nebegali tinkamai atstovauti savo klientų – daugiabučių namų savininkų interesams. Kai namo administratoriai yra susiję su komunalines paslaugas teikiančiomis įmonėmis, jie rūpinasi ne namo gyventojų interesais – ekonomiškesniu šildymu ar vandens tiekimu, o atvirkščiai – suinteresuoti kuo didesniu realių gyventojų poreikių neatitinkančiu vartojimu ir kuo brangesne namo priežiūra.
Panašiai ir šildymo sistemos prižiūrėtojas, į kurio pareigas įeina siekti ekonomiško, racionalaus šilumos vartojimo ir tuo pačiu mažesnių sąskaitų už šildymą, būdamas nuosavybės, darbo ar kitais santykiais susijęs su šilumos tiekėju, dažnai atstovauja ne vartotojų, o šilumos tiekėjų interesams. Tokia praktika, anot Prezidentės, turėtų baigtis. Todėl teikiamomis pataisomis siekiame riboti vertikalią integraciją komunalinių paslaugų sektoriuje ir užtikrinti, kad tiek administratoriai, tiek pastato šildymo sistemų prižiūrėtojai veiktų dėl komunalinių paslaugų vartotojų interesų.
Civilinio kodekso pataisomis siūloma daugiabučių namų administratorius atskirti nuo komunalinių paslaugų teikėjų. Daugiabučių namų administratoriais nebegalės būti šilumos, elektros, dujų, geriamojo vandens tiekėjai, asmenys, teikiantys atliekų išvežimo ar kitas komunalines paslaugas, nurodytoms veikloms naudojamų medžiagų, apskaitos prietaisų ir kitų įrenginių gamintojai, taip pat asmenys, besiverčiantys nurodytų medžiagų, prietaisų ir įrenginių didmenine ar mažmenine prekyba, asmenys, užsiimantys biokuro gamyba, didmenine ar mažmenine prekyba, bei asmenys, kartu su išvardytais asmenimis priklausantys susijusių ūkio subjektų grupei.
Šilumos ūkio įstatymo pataisomis siūloma įtvirtinti, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) nebegalės būti šilumos tiekėjai ir su jais susiję asmenys. Kai daugiabučio namo administratorius ir šildymo sistemos prižiūrėtojas bus nesusijęs su komunalinių paslaugų teikėjais, jų priimami sprendimai bus objektyvesni, paslaugų kaina ir kokybė geriau atitiks konkretaus namo gyventojų poreikius.
Civilinio kodekso pataisomis taip pat siūloma keisti administratorių skyrimo tvarką. Šiuo metu, jei neįsteigiama bendrija, administratorių skiria savivaldybė, kuri ne visada sugeba užtikrinti skaidrų skyrimo procesą. Prezidentė siūlo, kad administratorių turėtų pasirinkti patys gyventojai, o jiems to nepadarius, skirtų teismas. Administratorius būtų skiriamas trejiems metams. Šios nuostatos skatintų administratorius teikti kokybiškas paslaugas. Be to, siūloma įtvirtinti, kad bendrojo naudojamo objekto administratorius savo prievoles vykdo apdairiai, sąžiningai ir tik vadovaudamasis bendrojo naudojimo objektų savininkų interesais. Skaidresnę administratorių veiklą turėtų užtikrinti ir įpareigojimas administratoriams viešai skelbti informaciją apie savo veiklą, sąnaudas, kainas, sudarytus sandorius ir panašiai. Kuo daugiau informacijos turės gyventojai, tuo mažiau galimybių piktnaudžiauti turės administratoriai. Viešumas neretai – geriausia kontrolės forma.
Siekiant užtikrinti, kad įstatyme nustatytų ribojimų būtų laikomasi, Šilumos ūkio įstatymo pataisomis taip pat siūloma nustatyti sankcijas: sustabdyti leidimo galiojimą ar panaikinti leidimą ir (ar) skirti iki 10 % metinių pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) pajamų baudą tiems ūkio subjektams, kurie, versdamiesi pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų veikla, nesilaikys nustatyto apribojimo ir vykdys veiklą nepaisydami savo sąsajų su šilumos tiekėju. Be to, siūloma įtvirtinti, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas, eksploatuotojas savo prievoles vykdo apdairiai, sąžiningai ir tik šilumos ir karšto vandens vartotojų interesais.
Valstybinės energetikos inspekcijos duomenimis, būna atvejų, kai pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas, sudaręs sutartį su gyventojais, pats šios veiklos nevykdo ir perka šias paslaugas iš kitų prižiūrėtojų, o gyventojams parduoda kartais net už dvigubai didesnę kainą. Prezidentė siūlo Šilumos ūkio įstatyme nustatyti ribojimus, kurie užkirstų tam kelią. Siūlomomis šilumos ūkio pataisomis Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos įpareigojama kontroliuoti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) veikla užsiimančius ūkio subjektus.
Taip pat siūloma Konkurencijos įstatymo pataisomis pakeisti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) ar bendrojo naudojimo objekto administravimo veikla besiverčiančių ūkio subjektų dominavimo ir kolektyvinio dominavimo prezumpcijos ribą atitinkamai nuo 40 % iki 30 % dominavimo atveju bei nuo 70 % iki 55 % kolektyvinio dominavimo atveju.
Pataisų rengimą taip pat paskatino Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso spraga, dėl kurios už netinkamą pareigų atlikimą administracinėn atsakomybėn negali būti patraukti už daugiabučių namų ir kitų pastatų šildymo ir karšto vandens šilumos eksploataciją ir priežiūrą atsakingi asmenys. Šis reglamentavimo trūkumas lemia aplaidžių ir galimai piktnaudžiaujančių daugiabučių namų administratorių, sistemas eksploatuojančių specialistų ar kitų atsakingų asmenų nebaudžiamumą.
Be to, dėl šios spragos dažnai neefektyvi tampa ir valstybinių priežiūros institucijų veikla. Jos tegali konstatuoti pažeidimus ar jais gyventojams bei kitiems pastatų savininkams daromą žalą, tačiau realių svertų paveikti taip besielgiančius ūkio subjektus neturi. Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisomis siūloma netinkamai pareigas atliekantiems šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojams skirti baudą nuo 500 iki 4 tūkst. Lt.
Baigdamas noriu pažymėti, kad rengiant projektus buvo konsultuotasi su Energetikos ministerija, Valstybine kainų energetikos kontrolės komisija, Valstybine energetikos inspekcija ir Energetikos ministerijos Konkurencijos taryba. Esame pasiruošę konstruktyviai ir neatidėliotinai diskutuoti dėl visų kompetentingų institucijų ir jūsų, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamų pastabų ir pasiūlymų dėl šių įstatymų projektų. Labai ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Ačiū už trumpą pristatymą. Dabar jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Pirmoji klausia D. Bekintienė. Prašom.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Prezidentės teikiamas projektas, kaip ir sakiau, tai bomba pirmiausia šilumos monopoliui. Su tuo ir sveikiname. Kai kur, ypač Vilniaus mieste, šilumos verslo koncentracija pasiekė labai pavojingą ribą. Šilumos tiekėjai perka biokurą iš antrinių įmonių, yra namų priežiūros sistemos prižiūrėtojai, namų administratoriai, šiukšlių vežėjai, atliekami namų remonto darbai, skelbiami konkursai savo antrinėms firmoms stogui uždengti ir laimi jų antrinės firmos. Ar jūs nemanote, kad reikėtų dar labiau praplėsti? Nes dabartinį namų renovavimą taip pat atliks daugiabučius namus prižiūrinčios bendrovės, ir dauguma jų susijusios su šilumos tiekimu. Ar nereikėtų praplėsti šią sąvoką ir šilumos tiekėjams, kad neturėtų teisės renovuoti daugiabučius namus?
PIRMININKĖ. Laikas, Danute!
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju.
N. UDRĖNAS. Be abejonės, pati įstatymo dvasia yra ta, kad šilumos ūkio prižiūrėtojai ar namų administratoriai dirbtų atstovaudami gyventojų, namų savininkų interesams. Tai būtų iš tiesų kaip patarėjai jų klausimais ir iš esmės atstovautų tik jų interesams. Dėl tų veikų, kurie gali užsiimti ūkine veikla, sąrašo reikėtų, aišku, padiskutuoti ir geriau apsvarstyti, kokia forma tai būtų galima įvardyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia R. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui. Aš lygiai taip pat pagiriamąjį žodį sakyčiau, kaip ir Danutė. Vis dėlto bus galimybė vengti interesų konflikto, ir tie, kurie iki šiol buvo nebaudžiami, galėtų būti labiau kontroliuojami.
Klausimai būtų tokie. Ar jums neatrodo, kad bus ir tam tikrų didelių sunkumų įgyvendinant įstatymą? Pirmiausia į pareigybes reikės gerai atrinkti ir, antra, nelabai surasime kontingento, nes jie bus labai kontroliuojami, o iki šiol nebuvo kontroliuojami.
Antra. Ar jums neatrodo, kad administratorių ir kitų pareigūnų skyrimo tvarka yra gana sudėtinga? Kad nepraeitų tas trejų metų terminas grynai bylinėjantis, kad ne tas žmogus, teismai, štai jau sukako laikas, gal reikėtų tą trejų metų terminą pratęsti? Ačiū.
N. UDRĖNAS. Labai ačiū. Dėl pirmojo klausimo. Įgyvendinimo sunkumai iš tiesų gali būti sudėtingi. Kaip jūs pastebėjote, mažesniuose miesteliuose tų specialistų trūkumas gal labiau jaučiamas. Kita vertus, ta profesija ir ta veikla nėra labai sudėtinga, kiek argumentavo energetikos specialistai. Taigi tų žmonių, kurie turi pakankamų energetinių žinių, būtų nemažai, arba jos gana lengvai įgyjamos, kad ta veikla būtų galima užsiimti įvairiems žmonėms. Tuo metu, kai jie koncentruotųsi atstovauti tik daugiabučio namo interesams ir nuoširdžiai bendradarbiautų su jais, viešai skelbtų savo darbus, savo atliktą priežiūrą, žmonės tikrai būtų patenkinti ir mokėtų jiems tą atlyginimą. Manau, būtų žmonių, kurie norėtų ta veikla užsiimti.
Kaip žinome, ir kituose energetikos sektoriuose ieškoma geriausių sprendimų, ir tų žmonių darbo rinkoje, kurie galėtų ta veikla užsiimti įvairiuose regionuose, yra pakankamai. Bent jau tą teko išgirsti iš įvairių Energetikos ministerijos ir Kainų komisijos specialistų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū. Be jokios abejonės, prisijungiu prie kolegų sveikinimų. Mes visi, čia sėdintys, turime suvokti, koks didžiulis smūgis yra Prezidentės pasiūlymas tai nusistovėjusiai iškreiptos rinkos sistemai, kuri šiuo metu vyrauja šiame ūkyje. Žinome, kad už šios sistemos stovi labai galingos lobistinės grupės, kurios tikrai taip lengvai, manau, neužleis savo pozicijų. Ar jūs, šiek tiek gal pajuokaudamas pasakysiu, paskaičiavote, kokius smūgius gali patirti ir Seimo nariai, ir prezidentūra iš šitų labai galingų lobistų? Ar manote imtis kokios nors prevencijos?
N. UDRĖNAS. Pirmiausia noriu pabrėžti, kad šitas įstatymas nėra nukreiptas prieš kažką, jis yra už vartotojų teisę gauti kokybiškas paslaugas kuo mažesne kaina. Kadangi dažnai gyventojams būna sudėtinga susivienyti ir atstovauti savo interesams, toks valstybės reguliavimas yra gana proporcingas siekiamos problemos masto ir tikslų prasme. Prižiūrėtojai ir administratoriai, veikdami tik gyventojų interesų naudai, kartu atitinkamai prižiūrimi centrinės institucijos, tokios kaip Valstybinė energetikos inspekcija, sieks, kad gyventojai būtų aptarnaujami kokybiškai, kad pasitikėtų tomis sąskaitomis, kurias gauna.
Tokiu atveju, turėdami aiškią nuomonę apie suvartojamą šilumą, ir priimtų atitinkamus sprendimus ir dėl renovacijos, ir dėl kitų dalykų. Dabar, manau, renovacija nėra pasitikima dėl tų pačių priežasčių, kad galbūt jie suvartoja per daug šilumos energijos ir nėra būtinybės imtis vienokių ar kitokių veiksmų gerinant namo būklę. Iš tiesų pirmiausia reikia aiškumo dėl sąskaitų tikslumo ir išsamumo. Tas aspektas, kad, pavyzdžiui, vieno šilumos laipsnio skirtumas, neteisingas šilumos laipsnio apskaičiavimas padidina sąskaitą nuo 4 iki 8 %, tai yra gana didelė suma. Taigi išsiaiškinus dėl namo suvartojamos šilumos galima apsispręsti, ar tik apsiriboti gana ribotais patobulinimais namo šilumos punkte, ar daugiau investuoti į kitas priemones siekiant taupyti šilumą ir atitinkamai reguliuoti. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, iš esmės pritariu jūsų nuostatoms ir suvokiu, kad tai yra nepaprastai svarbu Vilniui ir Kaunui ir kad Vilnius ir Kaunas sudaro pusę centrinio šildymo centralizuotai tiekiamos šilumos, bet vis dėlto tai yra tik dvi savivaldybės. Kaip daryti likusioms savivaldybėms? Pavyzdžiui, yra savivaldybių, kur gyventojai tikrai moka tik 18 ct už kilovatvalandę, nėra nei žmogiškų resursų, nei techninių resursų. Tai ką, privaloma tvarka liepsime joms atskyrinėti, juo labiau kad visas ūkis priklauso savivaldybei? Ar jūs įsigilinote, kad darote visos Respublikos mastu, ar tik Vilniaus, Kauno, gal dar Klaipėdos modelį taikote būtent visoms? Aš, pritardama nuomonei, manyčiau, kad vis dėlto reikėtų būti šiek tiek lankstesniems.
PIRMININKĖ. Laikas, Birute, klausimus klauskite, o ne kalbėkite.
N. UDRĖNAS. Labai ačiū už pastabą. Šita problema dėl mažų miestelių buvo pastebėta, ir mes svarstėme ją teikdami pasiūlymus. Yra kelios nuomonės, kurias mes taip pat svarstėme. Viena vertus, išimčių numatymas visada apsunkina tiek paties įstatymo priėmimą, tiek jo vykdymą, kurioje vietoje ta išimtis, kur ta riba dėl išimties taikymo. Tačiau pripažįstu, kad reikėtų gerai apsvarstyti. Kaip vienas variantas galėtų būti jeigu ne įstatyme, pavyzdžiui, tokia išimtis ar riba, nuo kurios mes laikome, kad mažosios savivaldybės galėtų turėti kitokį veiklos reglamentavimą, tai, pavyzdžiui, Kainų komisija, Energetikos inspekcija, kažkuri centrinė institucija, turinti pajėgumų apskaičiuoti naudą, gali turėti tokią išimtinę teisę apskaičiuoti ir leisti tam tikrose savivaldybėse palikti integruotą šilumos priežiūrą. Be abejo, galėtume komitete svarstyti, kokia forma tą išimtį taikyti: ar įstatyme ją bandyti suformuluoti, ar geriau suteikti išimtines teises kaštų ir naudos principų metodu reguliatoriui leisti tam tikrose savivaldybėse tą išimtį taikyti. Nes iš skundų, kurių mes gauname iš gyventojų, yra nusiskundimų ir iš didžiųjų, ir iš mažųjų miestelių, kai kuriose savivaldybėse komunalinis ūkis yra neefektyvus. Kai kur valdomas dar irgi sovietinio tipo principais ir jie skundžiasi, kad nesulaukia kokybiškos paslaugos. Nelabai pasitiki. Yra ir gerų pavyzdžių, be abejonės, mes juos žinome, ir, deja, yra nelabai gerų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Noriu priminti pranešėjui, atsakyti – 2 minutės, o klausiančiam – 1 minutė. Labai prašau socialdemokratų tylos, nes kai jūsų kolegos klausia, nieko negirdėti.
Toliau klausia M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, žinoma, sutinku su tuo, kad ypač toms sistemoms, kurios yra monopolinės, turėtų būti ypatingas valstybės dėmesys. Šiuo atveju visiškai pritariu, kad Prezidentė rodo tokią iniciatyvą. Be abejo, reikia tobulinti įstatymus, kuriais būtų galima spręsti dėl šilumos tiekimo kokybės, kainų mažinimo prasme, tik šiuo atveju ar iš tiesų einama tuo keliu. Tuo labiau kad ir mano kolegė B. Vėsaitė jau iškėlė vieną problemą ir tai akivaizdu – užuot išsprendus, kad kaina eitų mažėjimo keliu, šiuo atveju atvirkščiai – gali būti tiktai kainos augimas. Ar nereikėtų tiesiog modelius pasižiūrėti. Yra savivaldybių, kuriose iš tikrųjų kainos yra gana žemos. Reikia įvertinti tuos geruosius pavyzdžius ir bandyti taikyti visam šalies šilumos ūkiui. Taip pat šiandien jau yra internetinės sistemos, mobiliosios sistemos, kur galima tą viešinimą atlikti privaloma tvarka.
PIRMININKĖ. Mindaugai, laikas.
M. BASTYS (LSDPF). Šilumos tinklai tą turėtų daryti. Tiesiog ar nereikėtų ieškoti kitų kelių, o ne šiuo įstatymu spręsti tą problemą? Dėkoju.
N. UDRĖNAS. Labai ačiū už klausimą. Tikrai vertikalios integracijos forma dabar veikiantiems subjektams yra gyvenimo apsunkinimas. Bet tai galbūt ir yra ta kaina siekiant užtikrinti gyventojų interesus, nes jeigu jūsų sąskaitos mažėtų 5–10 %, manau, tai būtų didesnė nauda nei papildomos išlaidos, kurios būtų galbūt patiriamos tų paslaugų teikėjų.
Kodėl galima spręsti apie tokį niuansą? Sprendžiant, pavyzdžiui, iš Vilniaus, imant tuos pačius, kaip sakoma, tuo pačiu metu statytus pastatus, tų namų, kuriose bendrijos yra susikūrusios, galima daryti prielaidą, gyventojai labiau prižiūri šilumos tiekimo kokybę, tenai sąskaitos vidutiniškai yra 11–12 % mažesnės. Tai leidžia tikėtis, kad jeigu administratoriai irgi daug geriau vartotojų interesu prižiūrėtų tuos punktus, sąskaitos irgi galėtų mažėti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau turėtų klausti M. Zasčiurinskas. Nematau salėje. Klausia J. Juozapaitis.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų praktiškas. Nedideliuose miestuose šiuo metu administruoja namo bendrijos pirmininkas, o kur nėra bendrijų, yra paskirtas šilumos tiekimo įmonės administratorius. Pagal šį įstatymą administratorius negalės būti tokiu šilumos… Yra numatyta per tris kartus to namo savininkų susirinkimus šaukti, susirinkimus merai turi sušaukti ir išsirinkti administratorių, o paskui, jeigu neišsirenka, kreipiasi į teismą dėl administratoriaus paskyrimo. Kaip tas teismas vyks, meras kreipsis į teismą, reikės pinigų, išlaidos? Kaip su tuo administratoriaus paskyrimu per teismą?
N. UDRĖNAS. Kaip minėjau, yra numatyta trijų kartų procedūra. Jeigu vieną kartą nesusirenka, nepadaromas sprendimas, tai daroma tris kartus, siekiant, kad iš tiesų gyventojai žinotų, kad tai yra jų rankose, jie turi priimti sprendimą. Tą galima padaryti ne tik gyvai susirinkus, bet ir naudojantis paštu pagal vieną iš Civilinio kodekso straipsnių. Iš tiesų savivaldybėms tai tam tikra papildoma našta, bet tam gyventojai ir išrenka savivaldybes, kad padėtų jiems organizuoti gyvenimą ir geriau savo interesams atstovauti.
Juo labiau kad iš tiesų turime pavyzdžių. Pavyzdžiui, kad ir tame pačiame Panevėžyje kryptingu savivaldybės darbu, kalbantis su gyventojais, padedamos kurti bendrijos. Taigi tokiu atveju, be abejonės, tai bus galbūt iš pradžių sudėtingas procesas, bet ilgainiui tiek gyventojams bus naudingas, tiek savivaldybei, atrandant daugiau sąlyčio taškų, bendradarbiavimo galimybių su gyventojais, siekiant bendro tikslo, kad gerovė jų savivaldybėje būtų didesnė ir gyventojai būtų labiau patenkinti teikiamomis paslaugomis ir gyvenimu joje.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia V. Matuzas.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Ačiū, gerbiamasis vyriausiasis patarėjau, už gerus žodžius apie Panevėžio situaciją. Dėl to ir klausimas toks. Dabar žiūrint į šį projektą apie tas sąsajas. Iki rugsėjo mėnesio reikia nustatyti, ką reiškia „susijusios įmonės“, ar tai būtų, pavyzdžiui, „Panevėžio energija“ ir „Panevėžio būstas“, t. y. savivaldybės kontroliuojamos įmonės, ar tai būtų laikoma, kad susijusios įmonės, ar įstatymas galiotų joms? Jeigu galiotų, tada galbūt, mano giliu įsitikinimu, reikėtų vis dėlto daryti išimtis, nes čia yra savivaldybės kompetencija, kaip jūs minėjote, žmonės jau yra patenkinti ir rezultatai neblogi, tai galbūt reikėtų išsaugoti. Kokia jūsų nuomonė?
Antras dalykas, dėl rugsėjo mėnesio termino. Aišku, noras greičiau išspręsti iki šildymo sezono, tačiau ar tai įmanoma fiziškai? Teoriškai, aš tikiu, bet praktiškai? Kaip nustatyti tas sąsajas?
N. UDRĖNAS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų dėl termino yra gana ambicingas terminas. Reikėtų didelio darbo, šiek tiek diskutavome, ir tai yra suspėjama. Be abejo, mes tada turime orientuotis į kitą šildymo periodą. Suteikti galbūt didesnį pereinamąjį laikotarpį, viename iš kitų įstatymo projektų, atrodo, ir yra suteiktas. Taip pat, kaip jūs ir minėjote, dėl šitų įmonių sąsajų ir kokių sprendimų jiems reikėtų imtis. Be abejo, reikėtų žiūrėti į konkrečią jų situaciją ir kaip tą išspręsti siekiant išsaugoti tą gerą praktiką.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Kolega V. Matuzas dėl sąsajų paklausė, tai norėčiau paklausti dėl kitos dalies. Dabar karšto vandens tiekėjas nuo pat karšto termofikacinio vandens tiekimo iki pat karšto vandens tiekimo iš krano yra šilumos įmonė daug kur, visur, taip pat ir Utenoje. Dabar mazgas jau privalomai yra atiduodamas kažkam kitam. Manyčiau, kad tai yra teisinga, daug kur tai yra jau padaryta, tačiau vėlgi ar nemanote, kad iš tikrųjų turėtų būti atiduota viskas? Karšto termofikacinio vandens tiekėjas iki apskaitos atiduoda name ir name viskas: ir karšto vandens tiekimas, ir visa priežiūra, tenka kažkam kitam, nes priešingu atveju išeina tokia situacija, kai vanduo atiteka, vadinasi, mazgas kitam, o karštas vanduo dar tam pačiam. Tai iš tikrųjų ar nereikėtų padaryti tvarkos iki galo? Ačiū.
N. UDRĖNAS. Jeigu aš teisingai suprantu, čia būtų šiek tiek platesnio teisinio reglamentavimo dalis, galbūt prie šilumos tiekimo ir karšto vandens tiekimo taisyklių. Norėčiau pabrėžti, kad iš tiesų Prezidentė norėtų, kad dabar mes kalbėtume tik apie atskyrimą komunalinių paslaugų, kaip vieno iš pagrindinių elementų šito įstatymo paketo, o pačios šilumos ir karšto vandens tiekimo srityje reikėtų dar kartą geriau pažiūrėti, ar vartotojų interesai iki galo apginti ir įvertinti. Juo labiau, žiūrint ekonomiškai ir technologiškai, dabar, atrodytų, karšto vandens ruošimo priartinimas prie vartotojo galbūt būtų tas kelias atpiginti jo gamybą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis patarėjau, kiek aš žinau, dalis Vilniaus miesto gyventojų kreipėsi į prezidentūrą dėl šito klausimo, aš turiu omeny antrąjį šildymo būdą. Jūs teikiate įstatymo pataisas, mano klausimas būtų, kadangi kreipimasis buvo ir į prezidentūrą, kad dalis Vilniaus gyventojų iki šiol negali nuo rudens sumokėti už šildymą, už karšto vandens šildymą, nes tas antrasis būdas, kurį pasirinko, įstatyme iki galo neišspręstas. Vieni, „Vilniaus vandenys“, siunčia į šilumą… į „Energiją“, „Energija“ – į „Vilniaus vandenis“. Beveik 700 tokių namų, kurie yra „pakabinti“, ir dabar juos verčia perrašyti sutartis ir pasirinkti pirmąjį būdą. Ar nereikėtų iš karto šitam įstatyme spręsti ir šitą problemą, nes energetikos ministras atsisakė tą daryti, atsisako ir Vilniaus savivaldybė. Žmonės nori mokėti mokesčius, bet negali. Turbūt žinote tą atvejį?
N. UDRĖNAS. Labai ačiū. Ta istorija, rodos, pusės metų ar daugiau senumo, ir atrodė, kad tai yra problema dėl naujų šilumos tiekimo taisyklių, kurių reikėjo, kad ministras (…) savo įsakymu, turėtų ta situacija būti išspręsta. Jeigu tai neišspręsta, tai reikės iš tiesų pasidomėti, kodėl ir kaip į tai reaguoti, be abejo.
PIRMININKĖ. Toliau klausia P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Teikiamas sprendimo projektas dėl veiklų atskyrimo yra radikalus savo prasme ir turiniu. Jis gali pareikalauti ir papildomų, be jokios abejonės, lėšų, laiko ir vienokių ar kitokių normatyvinių aktų priėmimo. Aš norėjau pasiteirauti. Ar siūlant šį sprendimą buvo svarstomas, jeigu buvo, tai koksai alternatyvus sprendimas ar projektas, kuriuo remiantis būtų galima siekti taip visų geidžiamo efektyvumo, kainų mažinimo ir, svarbiausia, veiklos skaidrumo? Ačiū.
N. UDRĖNAS. Labai ačiū už klausimą. Į šį įstatymo projektą, šitą paketą iš tiesų sudėjome ir Prezidentė siūlo tai, kas, atrodytų, geriausia, efektyviausia šiuo momentu. Bet kadangi šilumos ūkis gana sudėtingas ir santykiai ten gana radikaliai ir greitai keitėsi nuo šilumos ir energetikos reformos 1997 m., taip pat nuo komunalinių paslaugų rinkos situacijos pasikeitimo, tai dabar atrodytų, kad didžiausią poveikį vartotojai galėtų pajusti dėl šių pataisų, kad iš tiesų jie galėtų tikėti, kad tie skaitliukai, kurie jiems yra tiekiami, yra už mažiausią kainą, kad jie iš tiesų dirbs patikimai, kad jie neturės kokių nors papildomų įrenginių, kad jie pasitikėtų savo sąskaitomis ir būtų tikrai tikri, kad tai yra ta energija, kurią jie suvartoja. Tai, kaip buvo sakoma, variantas, kuris, manome, šiuo metu geriausiai atspindi vartotojų interesus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų būtų galima sutikti, kad šios siūlomos pataisos šiek tiek spręs problemą, susijusią su tuo, kad nebūtų monopolinės koncentracijos. Tačiau negi jūs tikite, kad tai spręs taip efektyviai, kaip jūs dabar pristatote? Juk šiuo atveju turime labai skirtingus šilumos ūkius, labai skirtingas bendrijas, labai skirtingas savivaldybes ir labai skirtingus santykius jų visų. Kita vertus, ar skaičiavote, tarkime, kad ir kaip ten būtų, kokie čia ekonominiai kaštai? Juk samdyti reikia, reikia mokėti atlyginimus ir t. t., niekas veltui už nieką nedaro. Kitaip sakant, ar yra ekonominis pagrindimas jūsų siūlomų pataisų, nes iš esmės natūralių monopolijų buvimas yra neišvengiamas, tačiau keista, kad nekalbama apie daug didesnį savivaldybių atsakomybės, savivaldybių galios stiprinimą, kurio dabar tikrai labai pasigendama?
N. UDRĖNAS. Labai ačiū. Kaip sakiau, įstatymai yra orientuoti į principus. Didžiausias principas yra tas, kad vartotojų interesas būtų apsaugotas, kad vartotojas gautų kokybišką paslaugą. Kaip minėjau, bendrijos, tie daugiabučiai, kurie turi bendrijas Vilniaus mieste, pastatai, kurie pastatyti iki 1992 m., tų bendrijų tokių pastatų vidutiniškai 11–12 % sąskaitos yra mažesnės, jie suvartoja mažiau šilumos. Žiūrint iš tos perspektyvos, kaštai, kurie gali atsirasti perėjimo metu, dabartiniams prižiūrėtojams atsisakant šitos veiklos ar įsikuriant naujiems žmonėms, pradedant naują veiklą, organizuojant susirinkimus, tikrai daug mažesni, negu kad galimas sutaupymas 10 %, 11 %, 12 %. Potencialas iš tiesų yra didelis, kai atsiras tokie patarėjai gyventojams, galbūt jie leis apsispręsti dėl viso namo geresnio valdymo ir kitais būdais, ką reiktų padaryti ne tik šilumos punkte, bet kalbu ir apie kitas veiklas. Tikrai žmonėms labai reikia patarėjų, o ne tų žmonių, kurie siūlo brangesnes duris ar brangesnes šiukšlių išvežimo paslaugas, ar brangesnius elektros ar dujų, šilumos skaitiklius, negu jiems reikėtų. Taigi iš tiesų manome, kad tai turės teigiamą poveikį vartotojų sąskaitoms.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Garbusis pranešėjau, mano klausimas būtų toks: šilumos ūkį reguliuoja daug valstybinių institucijų: Energetikos inspekcija, Energetikos agentūra, Šilumos tiekėjų asociacija ir pagaliau viską visiems diriguoja Energetikos ministerija, kaip atsitiko, kad išgirtasis energetikos ministras, kurį palaiko Prezidentė, staiga nesusitvarko su savo darbu, tenka Prezidentei įsikišti ir teikti įstatymo projektus Seime? Kaip jūs manote, ar ministras tikrai atlieka savo priedermę ir funkcijas?
N. UDRĖNAS. Labai ačiū. Noriu pabrėžti, kad pagal Energetikos ir šilumos ūkio įstatymą už šilumos ūkio veiklą atsakingos savivaldybės, o centrinės institucijos, reguliavimo institucijos, tas ir matyti iš gaunamų skundų, kad daugiausia jos yra tik faktų surašytojos, konstatuotojos, bet bedantės. Šitos įstatymo pataisos ir siūlo sukurti energetinę policiją, kad Energetikos inspekcija iš tiesų turėtų dantis ir kompetenciją spręsti gyventojams rūpimus klausimus. Dabar ir iš asmeninės patirties matau, kaip viena institucija rašo kitai, padaryk tą tyrimą, kitas sako, man ne iki galo visos priemonės galimos, arba padaro, bet siunčia dar trečiai pažiūrėti. O šitomis Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisomis daug konkrečiau reglamentuojamos atsakomybės ribos ir būtent centrinių priežiūros institucijų galimybės realiai apginti vartotojų interesus. Taigi būtent… O platesnė šilumos ūkio reforma, kurią Prezidentė siūlo iš tiesų vykdyti šiais įstatymo pasiūlymais, turėtų būti, be abejonės, išdiskutuota ministerijoje, Vyriausybėje ir pateikta Seimui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Iš tikrųjų prašau mandagumo. Kai žmogus kalba tribūnoje, gal nerėkaukite iš vietos. Ir paskutinė klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū posėdžio pirmininkei. Gerbiamasis pranešėjau, jūs iš dalies atsakėte į mano klausimą, tačiau dar noriu paaiškinimo. Ar jūsų siūlomi įstatymai užtikrins paslaugų kokybę ir gins vartotojų teises? Konkrečiai atsakykite. Ačiū.
N. UDRĖNAS. Taip, norėčiau tikėti, kad tikrai vartotojų teisės bus apgintos ir jie gaus tikras sąskaitas už tas paslaugas, už ką jie sumokėjo pinigus.
PIRMININKĖ. Laikas klausimams baigėsi. Ačiū pranešėjui. (Balsai salėje) Pusė valandos buvo. Iš tikrųjų gana ilgas laikas. Keturi klausimai ir jūs vis tiek klausinėjate iš vieno, o ne iš visų lydinčiųjų. Pusė valandos tai daug. Dabar motyvai už ir prieš. Norinčių prieš nėra. Aš siūlau balsuoti, nes ne visi spėjote užsiregistruoti. Kalbėti už nereikia. Prašom pasiruošti ir balsuoti už visus iš karto. Jeigu pritariate, balsuojate už, jeigu nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 86 Seimo nariai. Už – 86, prieš ir susilaikiusių nėra. Vienbalsiai pritarta po pateikimo. Prašom trupučiuką tylos!
Dėl Nr. XIP-2915 ir Nr. XIP- 2916 projektų pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, papildomi – Teisės ir teisėtvarkos ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Siūloma svarstyti birželio 9 d. Projektų Nr. XIP-2917 ir Nr. XIP-2918 pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir papildomas komitetas – Ekonomikos komitetas. Taip pat siūloma svarstyti birželio 9 d.
15.52 val.
2-6 klausimas – Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2750. Pranešėja – B. Vėsaitė. Pateikimas. (Triukšmas salėje) Aš dar kartą visų prašau tylos ir pagarbos vieni kitiems!
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, pristatau Šilumos ūkio įstatymo pataisą, kuri iš esmės yra labai trumpa, t. y. kad „Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka šilumos tiekėjas privalo suteikti slaptažodį šilumos vartotojams, kad jie galėtų elektroninio ryšio priemonėmis susipažinti su šilumos pirkimo ir pardavimo vietoje įrengtų atskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenimis“.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia M. Zasčiurinskas. Nėra salėje. Toliau klausia M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamoji kolege, kiek jums yra žinoma atvejų, kad būtų piktnaudžiaujama tais parodymais. Ar tai iš esmės spręstų klausimą, kadangi dar yra nemažai apskaitos priemonių, kurių negalima nuotoliniu būdu nuskaityti. Jeigu mes norime spręsti dėl kainų vartotojams mažėjimo, tai aš manyčiau, kad elektroninės priemonės turėtų būti daugiau naudojamos, kai yra siūloma pasirinkti, ar taupymo režimu ar komfortiniu režimu šiluma yra tiekiama. Tada galėtų būti tiesiog pranešama, šilumos tinklai tiesiog privaloma tvarka turėtų pranešti, kad tokios priemonės yra taikomos. O šiuo atveju aš nelabai suprantu esmės, dėl ko to reikia. Dėkoju už atsakymą.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Kolega, galbūt ne visai supratote, kas yra siūloma. Paprasčiausiai dabar visur, tiesą sakant, galima elektroniniu būdu susižinoti, kiek tau nuskaitė tos šilumos. Gavome šimtus laiškų, taip pat kreipėsi Buitinių vartotojų asociacija, kad atskiri namai neturi informacijos, kiek visas namas suvartoja šilumos ir ar yra galimi piktnaudžiavimo atvejai, nes net mūsų kolegos Seimo nariai sako, kad gyvena namuose, kur butuose suvartojama vos ne šešis kartus… skirtumas tarp šilumos kiekio. Kai tu žinosi namo įvado, nes ne visiems gyventojams tai yra prieinama, kai namo įgaliotas asmuo gaus PIN kodą, sužinosi, kiek namas suvartojo, ir paskui išdalinus iš kvadratūros galima pasitikrinti. Čia ir informacijos tiekimui, ir skaidrumui ši priemonė. Čia nėra nuotolinis matavimas. Čia ne apie tai kalbama.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū. Man irgi kilo panašus klausimas. Jeigu čia kalbama, kad tik tas, kuris yra įgaliotas viso namo vardu susižinoti, tai aš suprantu, kad jis ir taip susižino. Bet čia turbūt kalbama apie visus, kad kiekvienas gyventojas galės sužinoti, jeigu?..
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Kolega, jeigu bus noras, taip. Jeigu bus noras, gali ir kiekvienas, bet paprastai tą PIN kodą namo įgaliotas atstovas gali išdalinti ir gyventojams, jeigu kiekvienas nori susižinoti. Tai nėra problema, tai nėra valstybės paslaptis.
PIRMININKĖ. Toliau klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, iš tikrųjų, ko gero, didesnė problema yra ne sužinoti rodmenis to prietaiso, bet žinoti, kad tas prietaisas rodo iš tikrųjų teisingus skaičius ir kad neįmanoma jo pareguliuoti į vieną arba į kitą pusę iš šilumos teikėjo pusės ar iš šilumos gavėjo pusės. Tai prašom pasakyti, ar yra… Kai rengėte įstatymo pataisą, ar jūs domėjotės, ar yra dabar Lietuvoje tokių prietaisų, kuriais būtų galima pasitikėti ir kurių iš tikrųjų tas nuskaitymas elektroniniu būdu būtų teisingas ir galėtume mes matyti tikslų vaizdą?
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Iš tikrųjų įstatymiškai nuotolinis matavimas dar nėra reglamentuotas, bet mes Ekonomikos komitete priėmėme kreipimąsi, kad tai būtų padaryta, nes tai yra ateities reikalas. Iš tikrųjų mes sutaupytume ir inspektorių, kurie vaikšto dabar po namus, kiekį. Aš manyčiau, kad iš tikrųjų šia kryptimi reikia judėti greitai ir nedelsiant.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, iš tiesų čia tik apie kodus kalbame, tik apie nuotolinius prietaisus. Ar nemanote, kad apskritai galėtume laikytis tokio reikalavimo, kad iš tiesų tie rodmenų duomenys būtų skelbiami kiekvieną mėnesį. Nes šiuo metu Šilumos asociacija siuntinėja informaciją apie tai, kiek suvartojama kiekviename name. Būtų tam tikra lentelė, atsivertei, pažiūrėjai, kaip kinta suvartojimas kiekvieną mėnesį kiekviename name. Tai nėra paslaptis. Ačiū.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Na, ne visai taip. Jeigu tai nebūtų paslaptis, tai mes negautume gyventojų laiškų ir gyventojai neateitų su tokiomis iniciatyvomis. Jos negimė tuščioje vietoje.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia K. Ramelis.
K. RAMELIS (MSG). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, aš manau, kad jūs visiškai teisingai keliate klausimą, bet aš siūlyčiau paprastesnį variantą. Nereikia PIN kodų ir nuotolinio pasižiūrėjimo. Pasižiūrėkite, atsiunčia „Lietuvos energija“ sąskaitas, kuriose nurodo – yra parašyta skaitiklio numeris ir parodymai, tai vietoj parodymų jie parašo nulius arba parodo, kiek iš viso suvartota energijos, bet neparodo skaitiklių. Jokio skirtumo. Įpareigojame, kad nurodytų skaitiklių rodmenis, ir nebus jokios problemos. Kiekvienas gauname ir žinome, kad name nuo tiek iki tiek suvartota energijos. Ir kiekvienas, kuris negali turėti ar pasiekti šito, visa tai turės ir žinos. Ir jiems bus pareiga. Tai čia paprasčiau būtų, mano supratimu. Ačiū.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Aišku, jūsų siūlymas irgi patrauklus. Mes tiesiog svarstymo metu pasvarstysime visas galimybes, bet man atrodo, yra tam tikrų problemų. Mes jau bandėme eiti šituo keliu. Aš dabar gal labai plačiai neaiškinsiu… Bet buvo problemų. Mes norėjome būtent taip daryti, kaip jūs siūlėte.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
Motyvai dėl viso įstatymo. Yra tik nuomonė už. Galbūt Danutė nekalbės? Labai ačiū už supratimą. (Balsai salėje) Siūlote nebalsuoti? Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Yra norinčių balsuoti. Balsuojame. Prašom. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 64, prieš nėra, susilaikė 9. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti birželio 9 d.
Dabar 2-7 klausimas – Šilumos ūkio įstatymo 14 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2857. Pranešėjas – S. Stoma. Pateikimas. Kažką norite pranešti, ar ne?
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes šiandien dirbam tiesiog nuostabiai, mušam visus greičio rekordus. Norėdamas prisidėti prie šio rekordo, aš irgi padarysiu štai tokį dalyką, kadangi mano pasiūlymas vieno sakinio, labai trumpas, kurį visi, tikiuosi, skaitėte. Vis tiek būtų svarstomas tik birželio mėnesį, ir tai įeina į tą patį šilumos ūkio pertvarkos reformos kompleksą. Tuo labiau kad šiandien per Vyriausybės valandą energetikos ministras mums visiems pažadėjo, kad rudenį tikrai bus atneštas visas naujas Šilumos ūkio įstatymo projektas, ir netgi man pagal jo raštą matyti, kad bus geresnis pasiūlymas vartotojams, kurie dabar sunkiai sumoka už šilumą, bus geresnis pasiūlymas, negu aš čia siūlau. Todėl aš atsiimu savo pasiūlymą ir raginu sutelkti visas jėgas ir netempti taip ilgai iki vasaros, galbūt padaryti greičiau visus šilumos ūkio pertvarkos svarstymus, iki birželio mėnesio, kad kitą šildymo sezoną mes pradėtume su pertvarkytu šilumos ūkiu ir kad visi Lietuvos žmonės mums už tai padėkotų. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Kaip supratau, vienu sakiniu – jūs atsiimate?
S. STOMA (TS-LKDF). Atsiimu.
PIRMININKĖ. Po ilgos kalbos. Gerai. Ačiū.
16.03 val.
Ir paskutinis šios dienos plenarinio posėdžio darbotvarkės klausimas – Seimo narių pareiškimai.
Noriu perskaityti Lietuvos Respublikos Seimo tarpparlamentinių ryšių grupės pirmininko A. Kašėtos pranešimą apie tarpparlamentinių ryšių grupės įkūrimą.
„2011 m. kovo 24 d. Pranešu, kad Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės grupės posėdyje buvo išrinktas pirmininkas A. Kašėta ir jo pavaduotojas G. Kirkilas. Grupę sudaro 10 narių. Prašau įregistruoti Seime įsikūrusią tarpparlamentinių ryšių su Liuksemburgo Didžiąja Hercogyste grupę.“ Pasirašo grupės pirmininkas A. Kašėta. (Replika iš salės: „Kodėl pirmininkas, kodėl ne hercogas?“) Pas mus kol kas pirmininkas.
Viskas. Ar reikia registruotis?
Prašom. V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos Seimas 2010 m. rugsėjo 28 d. 2011 metus paskelbė Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių metais. Leiskite priminti vieną iš didžiųjų Lietuvos netekčių.
„1949 m. sausio 29 d., Kremlius, SSRS Ministrų Tarybos nutarimas „Dėl ypatingai slaptos operacijos kodiniu pavadinimu „Priboj“ – „Bangų mūša“ buožių su šeimomis, nelegaliai gyvenančių, nukautų per ginkluotus susirėmimus ir nuteistų banditų bei nacionalistų šeimų, legalizuotų banditų, tebetęsiančių priešišką veiklą, ir jų šeimų, taip pat represuotų banditų talkininkų šeimų iškeldinimo iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijos.“
SSRS Ministrų taryba nutaria: priimti Lietuvos SSR, Latvijos SSR ir Estijos SSR ministrų tarybų ir Lietuvos, Latvijos ir Estijos Komunistų partijų Centro komitetų siūlymus iškeldinti iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalistų šeimas; iš viso iškeldinti 29 tūkst. šeimų, kurias sudaro 87 tūkst. žmonių.
Iš Lietuvos SSR buvo iškeldinta 8500 šeimų, tai 25 tūkst. 500 gyventojų, iš jų 9357 vaikai iki 15 metų. Iš Latvijos SSR buvo iškeldinta 13 tūkst. šeimų, tai yra 39 tūkst. gyventojų, iš jų 11 038 vaikai iki 15 metų. Iš Estijos SSR buvo iškeldinta 7500 šeimų, tai 25 tūkst. 500 žmonių, iš jų 6048 vaikai iki 15 metų.
Taip pat SSRS Ministrų taryba nurodė: aukščiau nurodytų kategorijų asmenis iškeldinti visam laikui į Jakutijos ASSR, Krasnojarsko, Chabarovsko kraštus, Omsko, Tomsko, Novosibirsko ir Irkutsko sritis. Išvardintų asmenų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos iškeldinimą įvykdyti 1949 m. kovo 20–25 dienomis.
1949 m. kovo 31 d. Lietuvos SSR Ministrų tarybos pirmininkas M. Gedvilas, Lietuvos komunistų partijos CK sekretorius A. Sniečkus ir saugumo ministras raportavo Maskvai apie sėkmingai įvykdytą slaptąją operaciją „Priboj“, arba „Bangų mūša“, kuri buvo pradėta visoje respublikoje kovo 25 d. 6 val. ryto ir baigėsi kovo 28 d. 18 val.
Buvo suformuoti 24 ešelonai, pakrauti 1474 vagonai. Kadangi buvo iškeldinta daugiau žmonių, negu buvo planuota, papildomai buvo suformuoti 3 ešelonai. Taip Lietuva 1949 m. kovo 25 d. neteko 25 tūkst. 500 žmonių, iš jų 9357 vaikų iki 15 metų.
Šiandien Lietuvos Vyriausybės Ministras Pirmininkas A. Kubilius, komentuodamas Rusijos naujienų portalo regnum.ru paskelbtą nacionalinę programą dėl totalitarinio režimo aukų įamžinimo ir nacionalinio susitaikymo, kurioje rašoma: „Tik pražūtingo totalitarizmo pripažinimas gali tapti pagrindu šalies ir visuomenės pakilimui, visiškas rusiškos XX a. tragedijos, aukų ir totalitarinio režimo, valdžiusio SSRS teritorijoje didžiąją dalį, XX a. pasekmių pripažinimas. Tiesos apie praeitį slėpimas neleidžia atsirasti nacionalinei savigarbai, be kurios mes niekada nesukursime prielaidų tikram patriotizmui“, sveikino šį bandymą sąžiningai pažvelgti į savo istoriją, į savo sąžinę, į savo istorinę atsakomybę.
2011 metai – Lietuvos laisvės gynimo ir netekčių metai – turėtų paskatinti ir Lietuvą pagaliau pradėti kurti nacionalinę laisvės kovų, didžiųjų netekčių ir istorinės atminties įamžinimo programą.“
Ačiū visiems, ačiū tiems, kurie išklausėte ir kuriems buvo įdomu.
PIRMININKĖ. Ačiū V. V. Margevičienei. Visi šios dienos darbotvarkės klausimai baigti. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Iš tiesų gana daug.
Skelbiu kovo 24 d. vakarinio posėdžio pabaigą. Gero vakaro visiems.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; J(LiCS ir TPP)F – Jungtinė (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcija; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.