LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO plenarinio posėdžio NR. 294
STENOGRAMA
2011 m. kovo 10 d.
Pirmininkauja Seimo
Pirmininkė I. DEGUTIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas Č. V. STANKEVIČIUS
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF*). Labas rytas, prašome sėsti į vietas. Gerbiamieji Seimo nariai, sveikinu jus visus su prasidėjusiu pavasariu ir Seimo VI (pavasario) sesija. Pradedame 2011 m. kovo 10 d. rytinį plenarinį posėdį.
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
Į tribūną kviečiu Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkę I. Degutienę. Kolegos, tylos prašau!
10.03 val.
Seimo Pirmininkės I. Degutienės kalba
I. DEGUTIENĖ. Mieli kolegos, labas rytas. Sveikinu pirmiausia su pavasariu, nors pavasaris… Švietė saulė tas dienas, šiandien pradėjo snigti, tai yra tam tikros gamtos apraiškos, turbūt kaip ir mūsų gyvenime. Malonu jus vėl visus čia matyti ir pasveikinti su šios Seimo kadencijos šeštosios sesijos pradžia.
Suprantu, kad dar nespėjome visi deramai ataušti nuo neseniai pasibaigusių savivaldybių rinkimų, juolab kad tenka su apgailestavimu girdėti, jog keletas parlamentarų net svarsto galimybę palikti mus ir persikelti vadovauti vietos valdžiai.
Kita vertus, galime pasidžiaugti, kad netrukus į savo gretas galėsime priimti ir naują kolegą Albiną Mitrulevičių, laimėjusį Marijampolės apygardoje.
Deja, su praėjusiais rinkimais politinė kova neatslūgo ir jau nuo pirmos dienos persikelia čia, į mūsų Seimą, kur jau šiandien numatyta interpeliacija energetikos ministrui.
Todėl ta proga norėčiau mums visiems palinkėti, kad ši sesija mūsų rinkėjų ir parlamentinės istorijos atmintyje neišliktų vien kaip politinės kovos metas, kad be interpeliacijų, atsistatydinimų, pastangų pakeisti valdžią dar liktų laiko ir svarbių teisės aktų priėmimui ar tobulinimui.
Mieli kolegos, mūsų laukia šią sesiją daugybė darbų. Neužbaigtus praeitą sesiją darbus reikės tęsti, kitus pradėti. Apie tai plačiau kalbėsiu pristatydama pavasario sesijos darbų programą. Prisimindama žinomą lotynų patarlę, jog kartojimas yra visų mokslų pagrindas, norėčiau pakartoti ir tai, ką jau ne kartą esu sakiusi: tarp visų nesibaigiančių darbų nepamirškime dviejų strateginių savo, kaip parlamento, veiklos momentų: priimamų įstatymų kokybės ir parlamentinės kontrolės.
Džiaugiuosi, kad komitetai vis daugiau dėmesio skiria parlamentinei kontrolei ir turi konkrečių planų ateičiai. Džiaugiuosi, kad su komitetų parlamentinės kontrolės darbais bet kuris gyventojas gali susipažinti Seimo tinklalapyje, tačiau turime pripažinti, kad šioje srityje dar lieka daug erdvės mums visiems tobulėti. Turbūt ne man vienai, bet ir daugeliui jūsų ne kartą teko išgirsti savo rinkėjų nusivylimą: kas iš tų įstatymų, jeigu jie nevykdomi. Todėl dar kartą norėčiau priminti, kad mūsų konstitucinė pareiga yra ne tik priimti vieną ar kitą teisės aktą, bet ir užtikrinti, kad jie deramai veiktų, taip pat užtikrinti, kad deramai savo pareigą atliktų Seimui atskaitingos ir Seimo tvirtinamos institucijos ir valstybės tarnautojai.
Taip pat noriu priminti, kad dar rudens sesijos pradžioje esu prašiusi Vyriausybės, kad jos teikiamų teisės aktų rengėjai prisiimtų asmeninę atsakomybę už teikiamo projekto kokybę, todėl po teikiamu projektu būtinai nurodytų savo pavardę, pareigas ir kontaktus, ne taip, kad įstatymo projektą parengė viena ar kita ministerija. Deja, per praeitą sesiją šios tradicijos dar nepavyko deramai įtvirtinti, todėl prašau jūsų visų dar kartą: asmeninė atsakomybė už projekto kokybę bus realiai įgyvendinta tik tuomet, jei mes visi būsime reiklūs šiuo požiūriu, ypač komitetų ir komisijų lygmeniu.
Taip pat noriu priminti ir tai, kad visų teisės aktų projektų, kuriais reguliuojami tam tikri visuomenės santykiai, turi būti atliktas antikorupcinis vertinimas, kaip to reikalauja Korupcijos prevencijos įstatymas. Rudens sesijoje jau kai kurie įstatymai tikrai turėjo antikorupcinį vertinimą, bet tai nebuvo šimtaprocentinis rezultatas, kurio reikalauja iš mūsų Korupcijos prevencijos įstatymas.
Mieli kolegos, turbūt visi džiaugiamės pavasariu, ilgėjančiomis ir šiltėjančiomis dienomis, todėl linkiu visiems mums daugiau šviesos ir vilties ir mūsų darbuose bei veikloje. Linkiu atsakomybės, išminties ir kantrybės. Ir dar linkiu, kad šioje sesijoje pratęstume pastaruoju metu besiklostančią gražią tradiciją – laiku pabaigti sesijos darbus. Tai priklauso nuo mūsų visų sutelktų pastangų ir geranoriškumo. To linkiu mums visiems artėjančių darbų proga. Dėkoju už dėmesį. (Plojimai)
O dabar, kolegos, norėčiau perskaityti Lietuvos Respublikos Prezidentės sveikinimą Seimo nariams.
„Gerbiamieji Seimo nariai, sveikinu visus susirinkusius į pavasario sesiją. Ši sesija įprasmins jau du trečdalius šio Seimo kadencijos, todėl bendri mūsų darbai ir žmonių laukiami sprendimai įgauna ypatingos svarbos. Visada teikiau ir teikiu didelę reikšmę bendradarbiavimui tarp dviejų svarbiausių įstatymo raidės kūrėjų: Seimo ir Prezidento institucijų. Ligšiolinis mūsų dialogas buvo konstruktyvus ir geranoriškas. Džiaugiuosi, kad atsižvelgėte į mano siūlymus, kaip padaryti grąžinamus Seimui persvarstyti įstatymus geresnius, ir dėkoju už palaikymą.
Šią parlamentinę sesiją taip pat laukia darbymetis. Prieš kelias dienas su Seimo valdybos nariais pasikeitėme mintimis ir planais, sutarėme dėl prioritetų. Trys svarbiausios sritys, prie kurių tolesnio teisinio reguliavimo kviečiu prisijungti ir visą Seimą: tai kova su korupcija, energetikos sistemos ir socialinės rūpybos reformos. Sumažintų pensijų kompensavimas ir pačios pensijų sistemos modernizavimas, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo pertvarka, korupcijos pažabojimas, ypač viešųjų pirkimų srityje, taip pat dujų sektoriaus liberalizavimas ir alternatyvios energetikos plėtra yra tie kardinalūs sprendimai, kurių laukia Lietuvos žmonės. Įregistravau Seime visą pluoštą šių sričių įstatymų pataisų ir tikiuosi jūsų palaikymo.
Esu pasirengusi tolesniam bendram darbui ir atviram dialogui tiek su valdančiąja dauguma, tiek su opozicija. Linkiu gražaus ir šilto pavasario, darnios ir prasmingos pavasario sesijos.“
Pasirašo D. Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė, 2011 m. kovo 10 d. (Plojimai)
Ir pabaiga. Tarp sesijų trys mūsų kolegos šventė savo gražius gimtadienius. Pirmiausia noriu pasveikinti K. Uoką mūsų visų vardu, sulaukus gražaus 60 metų jubiliejaus, ir, aišku, palinkėti prasmingų darbų, geros nuotaikos ir stiprios sveikatos. (Plojimai)
Kitas mūsų kolega – S. Pečeliūnas šventė pusiau jubiliejų. S. Pečeliūnas yra neeilinis Seimo narys, Nepriklausomybės Akto signataras, visada buvo ištikimas savo idėjoms, visada nuo jaunumės siekė laisvos, nepriklausomos Lietuvos, savo valstybės. Aš manau, kad žmogus gali didžiuotis, kad tuos siekius įtvirtino savo parašu, kada pasirašė Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą. Gerbiamasis Sauliau, tau kuo geriausios kloties, neprarasti tokio jaunatviško entuziazmo. Kartais reikėtų su amžiumi ir šiek tiek nugesti, bet Dievas, matyt, tau davė daug energijos ir tu ją eikvoji tikrai visur, bet prasmingiems, geriems darbams. Geros sveikatos, geros nuotaikos ir kuo geriausių tau darbų! (Plojimai)
Ir jaunasis mūsų kolega, jaunas iš tikrųjų ir kaip parlamentaras, ir amžiumi, A. Šedžius šventė savo tik 35 metų sukaktį. Andriau, aš puikiai tave suvokiu kaip jauną žmogų, kuris kupinas energijos, kupinas ryžto, įvairių sumanymų, nori visur save realizuoti, nes, matyt, kaip vulkanas viduje kunkuliuoji. Tai yra praeinančios ligos, kurios su metais išblėsta. (Plojimai) Bet iš tikrųjų priimk kaip ateičiai tokius vyresnių savo kolegų pamąstymus, nes turbūt tie, kas esame čia, šiame Seime, vyresni, gyvenime turėjome irgi ir daug daugiau energijos, daug daugiau visokių idėjų, bet po to atskiri, ką gali daryti, kur gali daryti ir kaip gali daryti. Taigi tau viskas prieš akis. Neprarask geros nuotaikos, niekada nebūk piktas, visada šypsokis. Tau asmeninės laimės ir geros kloties, o politikoje, man atrodo, toli eisi. (Plojimai)
Gerbiamieji kolegos, tiek. Kuo geriausios šiandien dienos, gerų darbų pavasario sesijoje!
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajai Seimo Pirmininkei už sesijos pradžios kalbą, taip pat dėkojame Respublikos Prezidentei už sveikinimus ir linkėjimus. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkė I. Degutienė.
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, turiu vieną didį pasiūlymą. Aš manau, kad visi kolegos, šiandien sutikdami plojimais gimtadienį, turbūt patvirtins ir mano kreipimąsi į mus visus. Šiandien gimė Justinas Marcinkevičius. Tai yra didis Lietuvos signataras. Su juo mes išmokome žodį „Lietuva“, jis ir išėjo simboliškai – vasario 16-ąją. Aš siūlau, kad kasmet kovo 10 d. mes pagerbtume atsistodami Justino Marcinkevičiaus, didžio Lietuvos signataro, gimtadienį. Ačiū.
Tylos minutė
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega užbėga visada už akių, bet nesvarbu, kieno iniciatyva.
10.17 val.
Seimo nario A. Mitrulevičiaus priesaika
Tada galima tęsti toliau. Kaip jau kalbėjau, mes turime naują žmogų Seime. 2011 m. vasario 27 d. vienmandatėje Marijampolės rinkimų apygardoje buvo išrinktas naujas Seimo narys – Albinas Mitrulevičius. Vyriausioji rinkimų komisija kovo 9 d. įteikė jam Seimo nario pažymėjimą, todėl dabar kviečiu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Pirmininką Kęstutį Lapinską priimti Seimo nario priesaiką.
K. LAPINSKAS. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 2011 m. kovo 6 d. priėmė sprendimą Nr. Sp-231, kuriuo nusprendė Albiną Mitrulevičių pripažinti Lietuvos Respublikos Seimo nariu, išrinktu vienmandatėje Marijampolės rinkimų apygardoje Nr. 29. Vyriausioji rinkimų komisija savo sprendimą Nr. Sp-231 internete paskelbė 2011 m. kovo 6 d. Minėtas sprendimas 2011 m. kovo 10 d. yra paskelbtas ir „Valstybės žiniose“. Taigi šis Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas įsigaliojo ir minėtas Seimo narys gali prisiekti Seimo plenariniame posėdyje.
Prieš priimdamas Seimo nario priesaiką, turiu paaiškinti kai kurias konstitucines ir Seimo statuto nuostatas, susijusias su šia procedūra.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta: „Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato. Dėl to Seimas priima nutarimą.“
Konstitucijos sudedamosios dalies – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 5 straipsnyje yra nustatytas Seimo nario priesaikos tekstas. Duodant priesaiką, minėtas tekstas turi būti persakomas ar perskaitomas, po to vardinis priesaikos tekstas pasirašomas. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas, išskyrus tai, kad prisiekti leidžiama ir be paskutinio priesaikos teksto sakinio.
Pagal Seimo statuto 4 straipsnį Seimo nario priesaiką priima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas. Seimo narys prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį, skaito priesaiką padėjęs ranką ant Konstitucijos. Pasirašytas vardinis priesaikos lapas perduodamas priėmusiam priesaiką Konstitucinio Teismo pirmininkui, kuris jį patikrina ir paskelbia Seimo nario, įgijusio visas tautos atstovo teises, pavardę. Vardinį priesaikos lapą Konstitucinio Teismo pirmininkas perduoda Seimo Pirmininkui saugoti Seime. Pagal Seimo tradiciją, priimant Seimo nario priesaiką, Seimo salėje visi stovi.
Taigi pradedame priesaikos priėmimo procedūrą. Prašome stoti. Kviečiu išrinktą Seimo narį Albiną Mitrulevičių prisiekti.
A. MITRULEVIČIUS. Aš, Albinas Mitrulevičius, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas. (Plojimai)
K. LAPINSKAS. Skelbiu, kad išrinktasis Seimo narys Albinas Mitrulevičius prisiekė 2011 m. kovo 10 d. Seimo posėdyje ir, remiantis Konstitucijos 59 straipsniu, įgijo visas Tautos atstovo teises. Sveikinu naująjį Seimo narį. Linkiu pasišventimo dirbant Lietuvos žmonių gerovei, tėvynės labui, ištvermės einant nelengvas Tautos atstovo pareigas. Procedūra baigta. Dėkoju. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, turėčiau perskaityti pareiškimus. Seimo nario M. Varaškos pareiškimas: „Prašau mane išbraukti iš Krikščionių partijos frakcijos Seime nuo 2010 m. gruodžio 27 d.“ Pasirašo M. Varaška.
Toliau, Seimo nario M. Varaškos pareiškimas: „Prašau priimti mane į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakciją nuo 2011 m. kovo 10 d.“ Pasirašo M. Varaška.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos posėdžio protokolas: „Svarstyta: Seimo nario M. Varaškos pareiškimas. Nutarta: priimti Seimo narį M. Varašką, į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakciją. Balsavimo rezultatai: už – 22, susilaikė 1, prieš – 4.“ Pasirašo posėdžio pirmininkas J. Razma ir posėdžio sekretorius.
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija. Posėdžio protokolas: „Svarstyta: dėl išrinkto Seimo nario A.Mitrulevičiaus prašymo priimti jį į Lietuvos socialdemokratų partijos frakciją Seime. Nutarta: priimti Seimo narį A. Mitrulevičių į Lietuvos socialdemokratų partijos frakciją Seime. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.“ Pasirašo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnas A. Butkevičius.
Seimo nario A. Mitrulevičiaus pareiškimas: „Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnui A. Butkevičiui. Prašau priimti mane į Lietuvos socialdemokratų partijos frakciją Seime.“
Pradedame darbą. Mums reikia pasitvirtinti balsų skaičiavimo grupę 2011 m. kovo 10 d. – 2011 m. balandžio 10 d. Statuto 119 straipsnis: „Kai nenaudojama elektroninė balsų skaičiavimo sistema, balsavimą organizuoja ir balsus skaičiuoja balsų skaičiavimo grupė. Balsų skaičiavimo grupę pagal abėcėlę vienam mėnesiui Seimo posėdžio pirmininko siūlymu skiria Seimas. Šios grupės negali sudaryti vienos frakcijos nariai. Seimo valdybos nariai, komitetų pirmininkai, komisijų pirmininkai, frakcijų seniūnai bei Vyriausybės nariai į balsų skaičiavimo grupę neskiriami.“ Taigi siūlau balsų skaičiavimo grupę: M. Adomėnas – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcija, V. Aleknaitė-Abramikienė – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcija, A. Burba – Jungtinė (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcija, P. Auštrevičius – Liberalų sąjūdžio frakcija, V. P. Andriukaitis – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, A. Dumbrava – frakcija „Tvarka ir teisingumas“ ir D. Meiželytė-Svilienė – Krikščionių partijos frakcija. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Č. Juršėnui kažkas neaišku. Jis reikalauja balsavimo. Nežinau, kas jam darosi. Ar galime bendru sutarimu pritarti balsų skaičiavimo grupei? Galime. Dėkoju, pritarta.
10.27 val.
2011 m. kovo 10 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkės tvirtinimas
Taigi, gerbiamieji kolegos, dėl šios dienos plenarinių posėdžių darbotvarkės. Ar galime bendru sutarimu ją patvirtinti? Gerai. Labai norite užsifiksuoti, aš tą puikiai suprantu. Registruojamės ir balsuojame. Kas už tai, kad būtų patvirtinta šios dienos darbotvarkė, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 113 Seimo narių, balsavo 112: už – 110, prieš nėra, susilaikė 2. Taigi Seimo 2011 m. kovo 10 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkė patvirtinta.
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininkės pavaduotojas Č. V. Stankevičius.
10.29 val.
PIRMININKAS (Č. V. STANKEVIČIUS, TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, darbotvarkės 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIP-2985. Pranešėja – Seimo Pirmininkė I. Degutienė. Antrasis pranešėjas bus Ministras Pirmininkas A. Kubilius. Prašom, Seimo Pirmininke, pateikti šį projektą.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, į Seimo pavasario sesijos darbų programą įtraukta apie 600 teisės aktų projektų be lydimųjų. Respublikos Prezidentė į programą pasiūlė įtraukti 32 teisės aktų projektus, Vyriausybė – 162 pagrindinius teisės aktų projektus be lydimųjų. Likusius siūlo Seimo frakcijos ir Seimo nariai. Įdomu tai, kad nemažą dalį projektų į sesijos darbų programą siūlo valdančiosios koalicijos frakcijos. Į Seimo rudens sesijos darbų programą buvo įtraukta apie 700 teisės aktų projektų. Rudens sesijos metu buvo surengti 53 Seimo posėdžiai ir priimti 278 teisės aktai. Taigi matome, kad iš tikrųjų turėdami tiek teisės aktų projektų mes neturime realių galimybių visus teisės aktus priimti arba bent juos pradėti svarstyti. Tuo tarpu šioje sesijoje planuojama surengti tik vienu posėdžiu daugiau, t. y. bus 54, nei buvusioje, taigi taip pat reikėtų orientuotis į panašų priimtų teisės aktų skaičių.
Turint visa tai omenyje, pravartu būtų pasverti ir apsispręsti, kam turėtų būti suteikiamas prioritetas. Akivaizdu, kad visi į Seimo pavasario sesijos darbotvarkę pasiūlyti klausimai tikrai nebus išnagrinėti, todėl būtų gerai visiems pasistengti įvertinti, ar kiekvienas konkretus projektas tikrai aktualus ir turėtų būti sprendžiamas neatidėliotinai, ar galima palaukti, o vėliau gal ir visai atsisakyti kai kurių klausimų.
Su komitetais jau kuris laikas tikrai pavyksta rasti bendrą kalbą ir akivaizdžiai matyti komitetų darbo planavimo rezultatai. Būtų galima pasakyti, kad beveik visi komitetai pasistengė išgryninti prioritetus, įvardyti svarbiausius darbus Seimo pavasario sesijos metu. Analizuojant Seimo frakcijų ir pavienių Seimo narių siūlymus, deja, pastebimas darbo planavimo trūkumas ir jokių prioritetų nebuvimas.
Noriu atkreipti kolegų dėmesį į tai, kad sesijos darbų programoje nerasite tų teisės aktų projektų, dėl kurių komitetai yra priėmę sprendimus juos atmesti arba grąžinti iniciatoriams tobulinti. Galutiniams sprendimams dėl tokių projektų priimti bus surengtas atskiras Seimo posėdis.
Taip pat norėčiau paprašyti jūsų, gerbiamieji kolegos, kad prieš registruodami teisės akto projektą pasidomėtumėte, ar konkretus teisės aktas arba konkretus jo straipsnis jau nėra pasiūlytas keisti kitų žmonių arba Vyriausybės. Tokiu atveju labai palengvintumėte Seimo darbą įregistruodami pasiūlymus dėl jau įregistruoto projekto, o ne registruodami savarankišką projektą, t. y. siūlydami pataisas. Priešingu atveju stringa svarstymo procesas, komitetai, nors ir apsvarstę projektą, yra priversti laukti, kol naujai įregistruotas projektas pereis pateikimo stadiją, kad tokius projektus būtų galima svarstyti ir priimti kartu.
Svarbiausi šios sesijos prioritetai, mano požiūriu, yra energetika, kova su korupcija, „Sodros“ ir socialinė reforma, ekonomikos skatinimas, nedarbo mažinimas, darbo vietų kūrimas, šeimos politikos stiprinimas ir Konstitucinio Teismo nutarimų įgyvendinimas. Kaip matote, mes tai išskiriame kaip prioritetinį darbą, nes iš tiesų Konstitucinio Teismo nutarimų įgyvendinimo vykdymas yra įstrigęs geroką penkmetį ir iki šiol mes tikrai turime daug neatliktų darbų po Konstitucinio Teismo nutarimų paskelbimo.
Norėčiau detalizuoti kai kuriuos Seimo pavasario sesijos darbų programos pirmosios dalies skyrius, kuriuose kalbama apie mano minėtus prioritetus. Tai, aišku, energetika. Be abejo, detaliau turbūt kalbės Ministras Pirmininkas, bet aš noriu atkreipti dėmesį, kad šiandien tai yra ypač aktuali ir svarbi tema. Nacionalinė energetikos strategija. Ja siekiama iki 2020 m. užtikrinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę ir pakloti pamatus energetikos sektoriaus konkurencingumui bei darniam vystymuisi, užtikrinti ilgalaikius vartotojų interesus. Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimas sumažins Lietuvos priklausomybę nuo nuolat brangstančių iškastinių energijos išteklių ir taip sukurs prielaidas darniam vystymuisi.
Be abejo, svarbus šios srities teisės aktų paketas – tai Branduolinės energetikos sektoriaus teisinio reguliavimo įstatymas, yra įregistruoti net penki projektai, Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymas, Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymas, Šilumos ūkio pakeitimo ir papildymo, Konkurencijos ir Civilinio kodekso lydintieji, Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Taip pat labai svarbus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektas, kuris yra likęs nuo rudens sesijos, faktiškai likęs tik priėmimas. Mes jau esame numatę kitą savaitę, ketvirtadienį, baigti su šiuo įstatymu, tikiuosi, jis bus priimtas. Europos teisės dokumentai įpareigoja šalis nares priimti atitinkamus įstatymus, kad atsinaujinantys energijos ištekliai iki 2020 m. sudarytų apie 23 % ir mažintų priklausomybę nuo iškastinio kuro. Taigi šis projektas jau yra apsvarstytas, kaip minėjau, liko tik priėmimo stadija.
Toliau prioritetas – „Sodra“, socialinė reforma. Čia vėlgi teikiama daug įstatymų ir Seimo nutarimas „Dėl valstybinio socialinio draudimo pensijų sistemos pertvarkos gairių patvirtinimo“, teisės aktų, įgyvendinančių valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių nuostatas, projektų paketas, sumažintų valstybinių socialinio draudimo, senatvės ir netekto darbingumo pensijų ir dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų, Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo, mokėjimo laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu kompensavimo įstatymo projektas. Tai iš tikrųjų svarbus didelis paketas, kurio laukia daugelis Lietuvos gyventojų. Be abejo, ko gero, vienu sykiu ir greitai mes to padaryti negalėsime. Jau buvo diskutuota su komiteto pirmininku ir komiteto nariais, bus ir klausymų, ir diskusijų ne tik komitete, bet ir Seime prieš priimant galutinius sprendimus arba pateikiant galutinį projektą Seimui.
Toliau svarbi ir tęstina programa – kova su korupcija. Čia Korupcijos prevencijos įstatymas, Operatyvinės veiklos, Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas. Taip pat svarbus Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo“, jo pakeitimas ir, kaip jau minėjau, Prezidentės teikiami įstatymai, tarp jų ir Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kuriuo siūloma atsisakyti Viešųjų pirkimų tarnybos pavaldumo Ūkio ministerijai. Yra nustatyta Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo skyrimo ir atleidimo iš pareigų tvarka ir pagrindai, kai kurie šios tarnybos veiklos aspektai. Be to, šiuo projektu patikslinamos kai kurios Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijos ir teisės. Aš manau, kad tikrai labai aiškus, labai konkretus įstatymas, tai yra vienas iš kertinių dalykų kovojant su korupcija.
Toliau, be abejo, kaip sakiau, ekonomikos skatinimas, darbo vietų kūrimas, nedarbo mažinimas. Daug įstatymų projektų, aktualių verslo plėtrai, Ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams, juridiniams asmenims įstatymo ir jį pakeitusio įstatymo pripažinimo… galios projektas, įstatymas dėl kai kurių Lietuvos Respublikos įstatymų, reglamentuojančių įmonių veiklą, Civilinio kodekso pakeitimai. Iš esmės taip pat įteisinti fizinių asmenų bankrotą, sumažinti UAB minimalų įstatinį kapitalą, sukurti naują juridinio asmens teisinę bazę. Ir visi kiti įstatymai, kurie tikrai yra labai aktualūs ir žmonės jų labai laukia.
Ir dar vienas, kaip sakiau, – šeimos politikos stiprinimas. Tikrai šiandieninė demografinė situacija mus įpareigoja. Tai vienas iš akstinų keisti arba tęsti tą šeimos politiką, kuri buvo pradėta vien tam, kad kai mes kalbame apie mūsų ne tik demografinę situaciją, bet ir apie mūsų situaciją po 10, 20 ar 30 metų, apie pensijų sistemos reformą, kokias mes šiandien turėsime šeimas, kiek užaugs vaikų, tiek mes turėsime Lietuvoje žmonių… Iš tikrųjų įvertinant tai, kad visuomenė yra senėjanti, šiandien šeimos politika kaip niekada yra aktuali. Todėl bus pateiktas Šeimos politikos pagrindų įstatymas, Vaiko gerovės įstatymas, Darbo kodeksas, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimas, Seimo nutarimas „Dėl vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos koncepcijos“, Išmokų vaikams įstatymas ir daugelis įstatymų, kuriais siekiama stiprinti visuomenės šeimos institutą, gerinti vaiko teisių apsaugą bei tobulinti vaiko teisių apsaugos sistemos reglamentavimą, skatinti įvaikinimą, pagerinti globojamų vaikų padėtį. Taigi šie iš tiesų aktualūs klausimai.
Toliau, kaip minėjau, yra Konstitucinio Teismo nutarimo įgyvendinimas. Atkreipiu dėmesį, kad nemaža dalis teisės aktų projektų Nr. XIP-601 su lydinčiaisiais, dėl kurių nepajėgėme ir nespėjome susitarti praėjusioje sesijoje, yra perkelti į pavasario sesiją.
Keletą savo svarbesnių vertinimų norėčiau paminėti, paraginti jus, kolegos, pasistengti rasti sutarimą ir priimti minėtus teisės aktus, perkeltus iš rudens sesijos į pavasario sesiją. Tai yra labai svarbus Teisėkūros pagrindų įstatymo projektas, Civilinio proceso kodekso pakeitimo papildymo įstatymo projektas, kuriuo siekiama panaikinti nemažai Civilinio proceso teisinio reguliavimo problemų. Projekto tikslas – išspręsti tas problemas, modernizuoti patį civilinį procesą. Teismų ypač laukiami kartu su šiuo įstatymo projektu svarstytini Administracinių bylų teisenos, Baudžiamojo proceso kodekso, Teismų įstatymo, Antstolių įstatymo, Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektai. Tai iš tikrųjų pagerintų teismų darbą, ypač susitikus su Teismų tarybos atstovais, tikrai buvo prašymas, kad kuo greičiau šie įstatymai būtų svarstomi Seime ir išvystų dienos šviesą.
Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, tą jau ir sakiau, kad mes turime baigti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektą ir Švietimo įstatymo projektą, kurių yra likęs tik priėmimas, tai numatyta kitos savaitės ketvirtadienį. Saugomų teritorijų įstatymas, Miškų įstatymas, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas. Šioje sesijoje turime apsispręsti dėl Vaiko teisių apsaugos koncepcijos, tobulinti viešųjų pirkimų reglamentavimą, paskirti tris naujus Konstitucinio Teismo teisėjus, paskirti Lietuvos banko valdybos pirmininką, svarstyti Konstitucijos pataisas dėl Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų skyrimo, aktualūs įstatymų projektai, kuriais siekiama perkelti Europos Sąjungos direktyvų nuostatas į nacionalinės teisės sistemą. Šią sesiją Europos reikalų komiteto pageidavimu ir Seimo valdybai tam pritarus kiekvieną mėnesį (į tai noriu atkreipti jūsų dėmesį) po vieną Seimo plenarinį rytinį ir vakarinį posėdį skirsime įstatymų projektams, kuriais perkeliamos Europos Sąjungos teisės normos.
Likusių programos pirmosios dalies skyrių tikrai nedetalizuosiu, nes daugelį juose esančių projektų teikia Vyriausybė. Juos detaliau pristatys Ministras Pirmininkas.
Antrojoje programos dalyje surašyti visi Seimo frakcijų ir Seimo narių siūlomi įstatymų ir kitų teisės aktų projektai. Apie šios programos dalį, kaip visada, ką nors apibendrinto pasakyti tikrai yra sunkoka, nes frakcijų ir pavienių Seimo narių siūlomi projektai apima mažne visus kada nors reglamentuotus visuomeninius santykius. Suprantu, kad kiekvienam konkretaus projekto iniciatoriui jo projektas yra svarbiausias, bet apie prioritetus ir darbo planavimą, analizuojant šią sesijos darbų programos dalį, kalbėti iš tikrųjų yra sudėtinga. Šioje dalyje, deja, yra tik vienas kitas projektas, kuris galėtų būti siejamas su minėtais sesijos prioritetais.
Trečiojoje programos dalyje tradiciškai įtraukti tie klausimai, kurie kol kas nesiejami su konkrečiai įregistruotais projektais, tačiau, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, juos gali tekti spręsti. Tai Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Vyriausybės teikiami projektai, Lietuvos Respublikos Prezidento metinis pranešimas, Vyriausybės metinė veiklos ataskaita, tarptautinių sutarčių ratifikavimas ir denonsavimas, Seimo narių kreipimaisi į Konstitucinį Teismą, Seimo valdybos, frakcijų, komitetų, komisijų ir Vyriausybės pasiūlytos diskusijos svarbiomis temomis, Seimo rezoliucijos, teisėjų skyrimas, pritarimas teisėjų skyrimui, Seimui atskaitingų institucijų vadovų, narių skyrimas ir pritarimas jų skyrimui, Seimui atskaitingų institucijų veiklos ataskaitos, Seimo nutarimai dėl Seimui atskaitingų institucijų veiklos. Noriu čia šiek tiek stabtelti, mes šia tema kalbėjomės valdyboje ir siūlome, kai Seimui yra pateikiama Seimui atskaitingų institucijų veiklos ataskaita, po to ją svarsto atsakingas komitetas ir, jeigu komitetas nemato jokių problemų ir visi komitete vieningai pritaria tai veiklos ataskaitai, tikrai ta veiklos ataskaita neturi būti tvirtinama Seime vien dėl to, kad uždėtume paukščiuką, kad ta ataskaita patvirtinta. Tačiau jeigu atsakingas komitetas mato, kad yra problemų su ta ataskaita, tada, be abejo, dėl tokių klausimų jau rengiame Seimo nutarimą, dėl tos institucijos veiklos ataskaitos, ar jai pritariame, ar nepritariame, bet tai jau būtų kur kas atsakingesnis vertinimas paties komiteto, kuris ir spręstų, ką toliau daryti.
Seimo rudens sesijoje, mano vertinimu, tikrai didelis dėmesys buvo skiriamas parlamentinei kontrolei. Labai džiaugiuosi, kad ir pavasario sesijoje komitetai labai aktyviai ruošiasi dirbti šioje srityje. Siekdama efektyviau vykdyti parlamentinę kontrolę, Seimo kanceliarija sukūrė parlamentinės kontrolės veiklos informacinę sistemą. Kas dar nežinote, tikrai norėčiau, kad pasidomėtumėte. Seimo tinklalapyje jau galima rasti susistemintus visų parlamentarų, parlamentinių komitetų ir komisijų klausimus ir paklausimus, Seimo atliktus darbus, Seimui atskaitingų institucijų metines ataskaitas bei kitus dokumentus, būtinus parlamentinei kontrolei vykdyti.
Be to, Seimo valdyba, siekdama efektyviau vykdyti parlamentinę kontrolę, vakar pasiūlė Vyriausybei prisijungti prie Seime sukurtos parlamentinės kontrolės informacinės sistemos ir teikti duomenis apie parlamentinės kontrolės priemonių vykdymą. Viliuosi, kad pavasario sesijos metu šis svarbus darbų baras nebus apleistas, nes kaip ir minėjau, parlamentiniai komitetai ir komisijos šiai sesijai taip pat turi labai konkrečių planų. Kai kuriuos komitetų matymus jums įvardysiu.
Aplinkos apsaugos komitetas pavasario sesijos metu numato organizuoti parlamentinę kontrolę ir pasitarimus dėl sodininkų bendrijų aktualiausių problemų, atliekų tvarkymo, vandens nuotekų valymo, statybos, kelių nuosavybės ir priežiūros ir kitų dalykų.
Kaip visada, aktyvus ir puikiai vykdantis savo pareigas Audito komitetas, vykdydamas nuolatinę valstybės biudžeto asignavimų naudojimo parlamentinę kontrolę, svarstys asignavimų valdytojų pateiktą informaciją apie 2010 metų valstybės biudžeto vykdymą. Kartu bus analizuojama surinkta informacija apie valstybės biudžeto asignavimų ekonomiją, analizės dokumentai bus publikuojami Seimo interneto puslapyje. Tikimasi, kad viešumas ir nuolatinė stebėsena tikrai padidins asignavimų valdytojų atsakomybę už racionalų valstybės biudžeto asignavimų naudojimą.
Biudžeto ir finansų komitetas parlamentinės kontrolės srityje numato tęsti stebėseną, kaip įgyvendinami Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2011 m. sausio 12 d. posėdžio metu priimti sprendimai, pateikti Vyriausybei siūlymai dėl pasirengimo kovai su šešėline ekonomika. Numatoma daryti komiteto klausymus: kovos su šešėline ekonomika priemonės ir koks jų efektyvumas, taip pat, kaip sprendžiami atsiskaitymų ir mokėjimų grynaisiais pinigais, lemiančių šešėlinės ekonomikos išplitimo mastus, apribojimo įvedimo klausimai.
Ekonomikos komitetas numato daryti plačias diskusijas ir klausymus „Šilumos ūkio įstatymo įgyvendinimo įtaka šilumos kainoms“. Man atrodo, kad tai tikrai labai aktualus klausimas, kuris yra įdomus visiems Lietuvos gyventojams, t. y. šilumos vartotojams. Lygiai taip planuojama svarstyti, kaip įgyvendinamas Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas.
Europos reikalų komitetas pavasario sesijos metu planuoja didžiausią dėmesį skirti parlamentiniam pranešimui „Naujoji Europos Sąjungos finansinė perspektyva: Lietuvos požiūris“. Komitetas yra nusprendęs aktyviai prisidėti prie Vyriausybės derybinės pozicijos dėl Europos Sąjungos naujojo finansinio laikotarpio programos rengimo Lietuvos galimybėms įgyvendinti klimato kaitos įsipareigojimus, Lietuvos Respublikos pozicijai dėl Europos Sąjungos bendrosios rinkos akto.
Informacinės plėtros komitetas planuoja svarstyti lietuvių kalbos semantinės infrastruktūros kūrimo problemas ir perspektyvas; Elektroninio parašo įstatymo įgyvendinimo parlamentinę kontrolę, kaip tai gyvenime vyksta.
Kaimo reikalų komitetas pavasario sesijos metu numato svarstyti žemės konsolidacijos klausimą, kompleksinio žemės konsolidacijos modelio, išbandyto Ukmergės rajono Veprių seniūnijoje, pritaikymo galimybes kitose Lietuvos seniūnijose; neigiamo stambių gyvulininkystės įmonių poveikio aplinkai, žmonių sveikatai mažinimo klausimą. Iš tikrųjų tiek komitetas, tiek aš gauname labai daug skundų iš gyventojų šiuo klausimu. Komitetas tikrai aktyviai nori toliau tęsti klausymus šiuo klausimu, pasižiūrėti, kur yra spragų, kad kenčia mūsų visuomenės žmonės. Toliau, spręs žemėtvarkos problemas sodininkų bendrijose.
Socialinių reikalų ir darbo komitetas pavasario sesijos metu planuoja aptarti valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gaires; numato parlamentinę kontrolę dėl pasiūlymų Vyriausybei socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių įgyvendinimo. Užimtumo rėmimo įstatymo įgyvendinimas; Lietuvos darbo biržų veiklos, darbo biržų reorganizavimo, postruktūrinės pertvarkos parlamentinė kontrolė.
Sveikatos reikalų komitetas ketina nagrinėti e. sveikatos įgyvendinimą Lietuvos ligoninėse, peržiūrėti sveikatos priežiūros įstaigų paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programos įgyvendinimą.
Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas daugiausia dėmesio numato skirti priimtų įstatymų įgyvendinimo stebėsenai.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas jau turėjo teisininkų diskusiją kartu su Teisininkų draugija, Lietuvos apeliaciniu teismu organizavo apskritojo stalo didelę diskusiją „Teismų ir visuomenės priešinimas: kas laimėjo?“ Taip pat planuoja skirti dėmesį Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimams prieš Lietuvos Respubliką, jų vykdymo problematikai ir kitiems susijusiems klausimams. Be abejo, mano prašymu Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstys klausimus, susijusius su Sausio 13-osios ir Medininkų bylomis. Atitinkamoms institucijoms pateiktas klausimynas su prašymu, komitetas artimiausiu metu analizuos gautus atsakymus ir bus sprendžiamas klausimas dėl tolesnės parlamentinės kontrolės šiais klausimais, būtent Sausio 13-osios ir Medininkų bylos.
Užsienio reikalų komitetas pavasario sesijoje planuoja aptarti ir įvertinti Lietuvos pirmininkavimo ESBO eigą, santykius su Europos Sąjungos Rytų kaimynėmis ir Rusija, Europos Sąjungos ir Rytų partnerystę, Lietuvos ir Lenkijos santykius, pasirengimą Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungai ir kitus klausimus.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas planuoja turėti klausymus dėl Ministro Pirmininko tarnybos informacijos apie viešąsias įstaigas, kuriose dalininko ar savininko teises ir pareigas įgyvendina ministerijos. Toliau bus tęsiama vieno langelio principo taikymo viešojo administravimo institucijose ir įstaigose parlamentinė kontrolė, bus išklausyta Vidaus reikalų ministerijos informacija apie pokyčius formuojant ir įgyvendinant regioninę politiką apskrityse.
Žmogaus teisių komitetas, gavęs Lietuvos kurčiųjų draugijos respublikinės valdybos pareiškimą, planuoja svarstyti nepakankamo informacijos prieinamumo kurtiesiems klausimą, vykdyti vaiko teisių apsaugos parlamentinę kontrolę ir kitas kontroles.
Didesnių planų parlamentinės kontrolės srityje turi ir Seimo komisijos, tačiau dėl laiko stokos apie tai nekalbėsiu.
Baigdama noriu pasakyti ir pasidžiaugti, kad parlamentiniai komitetas kaip niekada aktyviai reiškėsi teisėkūros srityje. Šiuo metu dirba net 13 Seimo valdybos sudarytų grupių, kurios rengia įstatymų projektus. Pavyzdžiui, verslo ir banko santykių ir verslo kreditavimo gerinimo klausimams nagrinėti, Valstybės tarnybos elgesio kodekso projektas, Operatyvinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, Vidaus kontrolės, be abejo, naujos redakcijos Seimo statuto, grupės pasiūlymams dėl daugiabučių namų atnaujinimo programos įgyvendinimo tobulinimo, fizinių asmenų nemokumą reglamentuojančių teisės aktų projektams rengti, Prokuratūros įstatymas ir prokuratūros teisinei padėčiai ir vietai valstybės valdžios institucijų sistemoje nustatyti, pasiūlymai dėl svarbiausių Lietuvos parlamentarizmo istorijos įvykių įamžinimo.
Taigi darbų tikrai daug. Aš jau ir taip užtęsiau laiką, bet per trumpą laiką neįmanoma visko pasakyti, kiek yra numatyta mūsų darbų pavasario sesijoje. Taigi linkiu visiems kuo geriausios kloties ir kokybiško darbo! Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju Seimo Pirmininkei už labai išsamų sesijos darbų programos pristatymą.
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, šiuo klausimu kalbės Ministras Pirmininkas kaip antrasis pranešėjas. Jis numato kalbėti 10 minučių, po to bus galima abiem pranešėjams užduoti klausimus pagal sąrašą tiek Seimo Pirmininkei, tiek Ministrui Pirmininkui, kurį po jo pranešimo pakviesime į Vyriausybės ložę. Ten jis galės atsakyti.
Prašau, Ministre Pirmininke.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji Seimo nariai, visų pirma noriu savo trumpą kalbą pradėti nuo paprasto ir žmogiško dalyko. Noriu visos Vyriausybės vardu pasveikinti jus visus su Kovo 11-ąja, ypač noriu pasveikinti visus signatarus, besidarbuojančius šiame Seime. Be abejo, ypatingas sveikinimas jubiliatams signatarams. Noriu savo kalbą pradėti gal kaip tik nuo tos paralelės su signatarais.
Gerbiamieji kolegos, prieš pereidamas prie konkrečių įstatymų įvardinimo, norėčiau pasakyti, kad tai, kas įvyko prieš 21-erius metus, tikrai buvo labai didinga ir tam tikra prasme net ir asmeninis pavydas ima suvokiant, kokį didelį darbą ir atsakingą darbą visi signatarai tuo metu padarė.
Šiandien mes gyvename šiek tiek kitu laikotarpiu, kitokia kasdienybe, kasdienybės tėkme, kai tai saulė šviečia, tai sninga, tai vėl kas nors įvyksta. Aš turiu pasakyti, kad ir šioje kitokioje kasdienybės tėkmėje mes visi, galbūt ir metaforiškai, bet galėčiau pasakyti, kad visi kartu galime būti ir didžiausios per paskutinį šimtmetį pasaulinės krizės įveikimo signatarais, galime ir turime būti ir Lietuvos energetikos nepriklausomybės signatarais, galime ir turime būti ir modernios Lietuvos ekonomikos kūrimo signatarais. Tai turime daryti kasdien, be ypatingų šventinių dienų, be ypatingų paminėtinų dienų. Aš esu įsitikinęs, kad tai, ką mes darome ir darysime per šiuos ketverius metus, istorijoje gali palikti labai ryškią žymę. Nuo kiekvieno mūsų apsisprendimo, kokią asmeninę žymę mes planuojame palikti, nuo to iš tikrųjų priklausys ir mūsų visų bendras darbas ir ką apie mus galvos Lietuvos piliečiai.
Ta proga noriu visus pasveikinti ir su prieš gerą savaitę, pusantros, įvykusiais savivaldos rinkimais, kuriuose, kaip suprantu, nė viena iš parlamentinių partijų ar grupių savęs nelaiko pralaimėjusia. Tai irgi nėra blogai. Bet manau, kad visiems rinkėjų signalas ir rinkėjų išsakytas žodis turėtų būti labai svarbus.
Ką mes, kaip Vyriausybė, matome žiūrėdami į Lietuvos artimiausio laikotarpio perspektyvą ir svarbiausius darbus? Prieš pereidamas prie konkrečių įstatymų įvardinimo, aš noriu keletą žodžių tarti, kad suvoktume, kokiom aplinkybėm ir kokiom klimato sąlygom, jeigu kalbėtume bendriausia prasme, mums teks dirbti. Turiu pasakyti ir tai, ką sakiau čia prieš kelias dienas, na, matyt, mums visiems reikia pereiti prie šiek tiek kitokių mąstymo dalykų. Tikrai galime spėti, kad galime pamatyti gana spartų ekonomikos atsigavimą. Tai reiškia, kad iš tikrųjų mums teks pereiti prie šiek tiek kitokio mąstymo, susivokimo. Ekonomikos atsigavimas gali mus vesti į įvairias pagundas ir nuo to reikia iš karto stengtis ir savo mintyse apsisaugoti. Iš tikrųjų matysime, matyt, ganėtinai spartų eksporto augimą, bet, kaip žinote, eksporto augimas nors ir lemia gražesnius bendrojo vidaus produkto augimo skaičius, jis taip greitai neatsispindi nei vidaus vartojime, nei biudžeto pajamose. Taigi turiu pasakyti, kad biudžeto pajamos šiais metais ir toliau liks įtemptos, todėl išlaidauti tikrai nebus jokių galimybių. Kaip jau sakiau, vidaus vartojimas irgi atsigaus, tą galime irgi matyti kaip perspektyvą, bet atsigaus vėliau negu atsigaus eksportas. Todėl galime susidurti vėlgi su tais iššūkiais, kuriuos per paskutinius porą metų buvome lyg ir primiršę, – tai einamosios sąskaitos deficito iššūkiai. Į tai irgi raginčiau atidžiai žiūrėti.
Darbo rinkoje, kuri kaip paprastai atsigauna vėliausiai, situacija klostysis, matyt, specifiškai, taip, kaip ir kitose Baltijos valstybėse. Bedarbystės procentai liks gana aukšti, bet vis labiau jausis atskirose srityse kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Todėl galime spėti, kad privačiam sektoriuje atlyginimai pradės augti sparčiau, ir tai yra gerai, ir tikrai manau, kad ir darbdaviai, ir profesinės sąjungos gali dėl to susitarti, tačiau turime atidžiai stebėti, kad infliaciniai procesai netaptų mums didesniu galvos skausmu.
Taigi, kalbėdamas apie ekonomikos bendrus reikalus, turėčiau pasakyti, kad ekonominė, finansinė, taip pat ir politinė drausmė lieka mums vienu iš svarbiausių uždavinių žiūrint į ateinančius metus ir į pavasario sesiją. Be abejo, ne vieną kartą esu sakęs, kad mes tikrai darysime viską, kad ekonomikos atsigavimą pirmieji pajustų pensininkai, dėl to neturi būti jokių abejonių. Tai, ką esame įsipareigoję, tą ir darysime, ir darysime kiek galima greitesniais tempais. Bet tam, kad tai pajustų pensininkai realiai, o ne vien tiktai mūsų kokiom nors populistinėm kalbom, tam reikia greitesnio susitarimo ir apsisprendimo dėl pensijų sistemos ilgalaikės reformos, kad pensijų atkūrimą ir kompensavimą matytume ilgalaikės pensijų sistemos perspektyvos rėmuose. Noriu padėkoti Seimo nariams ir Socialinių reikalų ir darbo komitetui, kur, kiek žinau, per visą tarpsesijinį laikotarpį vyko intensyvios diskusijos, daug dalykų, man atrodo, jau yra išsiaiškinta ir sutarta, ir tą konsensusą – tarppartinį, politinį konsensusą – šiuo klausimu reikėtų iš tikrųjų ir išsaugoti, nes tai yra labai didelė vertybė, kai kalbame apie tokius ilgalaikius dalykus.
Ekonomikos atsigavimas turi virsti labai aiškia modernios ekonomikos kūrimo perspektyva. Geresnės verslo sąlygos lieka mums labai svarbiu prioritetu. Iš tiesų ir šioje sesijoje mes siūlysime keletą labai svarbių kompleksinių įstatymų. Vieną iš jų paminėčiau – Teritorijų planavimo naują įstatymą, kuris galėtų padaryti kur kas lengvesnes ir tvarkingesnes įvairių statybos leidimų išdavimo sąlygas. Lankstesnės darbo rinkos taisyklės tam, kad lengviau būtų kuriamos naujos ir geriau apmokamos darbo vietos, taip pat bus vienas iš svarbiausių prioritetų.
Visiškai akivaizdu, ką aš jau pačioj įžangoj minėjau, kad šioje sesijoje, kaip ir rudens, kitoje sesijoje, labai svarbūs darbai bus susieti su energetikos nepriklausomybės įtvirtinimu, su visais dideliais ir svarbiais pertvarkymais, kurie iš tiesų yra sparčiai brėžiami tiek realiame energetikos gyvenime, tiek ir įstatymuose, reikalinguose tam, kad tai būtų įgyvendinta. Žinau, dėl to kyla daug diskusijų, bet tikiu, kad kaip ir dėl pensijų ir socialinių reikalų mes rasime bendrus ir ilgalaikius sutarimus, taip ir dėl energetikos tai tikrai pasieksime.
Tikrai negalėčiau nepaminėti dar vienos svarbios temos, kuri ypač pastarųjų savaičių laikotarpiu tapo labai aktuali ir svarbi, – tai visos pastangos tam, kad užkirstume kelią sisteminei korupcijai, sisteminiam neskaidrumui ar viešuosiuose pirkimuose, ar panaudojant Europos Sąjungos pinigus. Ir tai, ką darė iki šiol ministras D. Kreivys, tai ir toliau bus tęsiama. Tikiu, kad ir su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu, ir Vyriausybėje mes pateiksime nemažai pasiūlymų, skirtų tam, kad iš tikrųjų niekam neliktų jokių galimybių nei daryti įtaką, nei siūlyti kokias nors materialines gėrybes už jiems palankius sprendimus, ir tai turi būti mūsų visų pats svarbiausias rūpestis.
Baigdamas galiu pasakyti, kad Vyriausybė į Seimo pavasario sesijos darbų programą siūlo įtraukti 366 teisės aktų projektus, 162 yra pagrindiniai, 205 lydimieji. Tikiu, kad tikrai didelę dalį šių projektų, konstruktyviai tardamiesi ir mažiau galbūt leisdami laiko kokioms nors nelabai argumentuotoms diskusijoms, mes iš tiesų sugebėsime padaryti, kad šis Seimas, šio Seimo kadencija įbrėš ir savo signatarinį brūkšnį į kai kurių labai svarbių ilgalaikei Lietuvos perspektyvai reikalų sprendimą. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojam Ministrui Pirmininkui. Gal jūs sėstumėte į Vyriausybės ložę, nes atsakyti į klausimus iš ten būtų patogiau.
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar galima bus klausti pagal užsirašymo eilę. Pirmasis sąraše yra A. Dumbrava. Primenu, kad galima klausti ir Seimo Pirmininkę, o kas norės gali klausti ir Ministrą Pirmininką. Prašom, A. Dumbrava klausia.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju, pirmininke. Klausimas būtų premjerui, jisai galbūt arčiau tos srities. Gerbiamasis premjere, ar mes galime tikėtis pavasario sesijoje ratifikuoti sutartį su Baltarusijos Respublika dėl supaprastintos sienos kirtimo daliai Lietuvos ir Baltarusijos gyventojų? Ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Na, mūsų nuostata lieka labai aiški. Ši sutartis yra labai svarbi, ir aš tikiu, kad Užsienio reikalų ministerija ir Prezidentės tarnyba artimiausiu metu suderins visus reikalingus dalykus ir tai bus pateikta ratifikuoti.
PIRMININKAS. Klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Klausimas premjerui. Gerbiamasis premjere, drakoniškai augant kainoms, ar jūs numatote… Sakėte, kad svarstysite pensijų grąžinimą pensininkams, bet ar tai bus padaryta šioje sesijoje ir įsigalios nuo liepos 1 d.? Be to, kenčia ir šeimos su vaikais, tai ar bus grąžinami vaiko pinigai? Ir dar vienas klausimėlis dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo. Jūs taip ir nesusitarėte Vyriausybėje ir teikiate abu įstatymus. Tai ką tai reiškia? Ar jūsų koalicijos partneriai… ar sutarimo nerasta? Nes deklaruojate labai aiškų palaikymą šeimoms ir susirūpinimą demografine situacija Lietuvoje.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Mes neteikėme įstatymų projektų, mes teikėme tiktai išvadas dėl tokio įstatymo projekto. Įstatymų projektai yra registruoti Seime ir Seimas toliau turi apsispręsti dėl to, kuriam variantui bus pritarta daugumos balsais. Aš pritariu iš tikrųjų tai nuostatai, kurią vakar pristatė socialinių reikalų ir darbo ministras. Jinai šiek tiek skiriasi nuo sveikatos ministro. Kaip žinote, čia nėra jokios paslapties, dėl tokių įstatymų partijos turi gana skirtingas vertybines nuostatas, ir to nereikia slėpti. Šiuo atžvilgiu ir valdančiojoje koalicijoje, be abejo, konservatyvi krikščioniška nuomonė skiriasi nuo liberalios nuomonės. Todėl mes ir nesiūlėm balsuoti, mechaniniais balsais skaičiuoti, kuri nuomonė turės didesnę persvarą. Aš manau, kad Seime labai racionali diskusija šiuo klausimu tikrai būtų vertinga, ir pamatysime, kokia dauguma yra kuriuo klausimu Seime. Aš turiu savo labai aiškią nuomonę. Jinai skiriasi turbūt nuo jūsų nuomonės, dėl to nėra jokių paslapčių.
Dabar dėl kitų dalykų, t. y. finansinių. Kaip jūs matėte, ir vakar skelbta žinia, kad biudžeto įvykdymas nėra toks paprastas ir lengvas, kad mes galėtume biudžete matyti galimybes kokias nors papildomas dideles pinigų sumas skirti kokioms nors iki šiol biudžeto nenumatytoms išlaidoms. Kaip žinote, šių metų biudžetas yra suplanuotas turint omeny tai, kad pensijų sumažinimas baigsis šių metų gruodžio 31 d. ir nuo 2012 m. sausio 1 d. pensijos bus atkurtos iki tokios vertės, kokia jinai buvo iki sumažinimo. Noriu priminti, kad šiandien pensijos yra maždaug 25 % didesnės, negu buvo 2008 m. pirmojoje pusėje, iki tol, kol prasidėjo krizė. Tai irgi reikia atsiminti. Toliau aš siūlau iš tikrųjų didesnį dėmesį skirti ilgalaikei pensijų sistemos reformai, matyti tuos labai aiškius konkūrus, kaip toliau klostysis visa pensijų sistema, ir, matant tą vaizdą, iš tikrųjų tada priimti sprendimus, racionalius, argumentuotus sprendimus, dėl sumažintų pensijų kompensavimo.
PIRMININKAS. Klausia R. Smetona.
R. SMETONA (TTF). Ačiū. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, jūs, programą pristatydama, pateikdama, daug vietos, daug žodžių skyrėte parlamentinei kontrolei, bet man toks įtarimas arba nuomonė, kad vis dėlto daug žodžių, nes realiai panašu, kad valdančioji dauguma vengia tikros parlamentinės kontrolės ir stengiasi vykdomąją valdžią nuo jos apsaugoti. To įrodymas yra bene pirmas kartas mūsų Seimo istorijoje, kai yra nesudaryti Seimo pakomitečiai, o visi jūs ir kiti, dirbę ankstesnėse kadencijose, puikiai supranta, kad Seimo komitetų pakomitečiai yra labai efektyvi ir veiksminga parlamentinės kontrolės priemonė. Tas buvo padaryta prisidengiant krize ir taupumu, bet visi puikiai suprantame, kad tai yra padaryta stengiantis apsaugoti vykdomąją valdžią nuo kontrolės. Tai aš noriu paklausti jūsų, ar bent šioje sesijoje, jau nebedaug laiko likus, bus sukurti pakomitečiai ir pradėta reali, tikra parlamentinė kontrolė?
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, galbūt jūs kitaip matote, bet jeigu būtent tuo periodu, kai buvo stygius biudžete, iš to paties Seimo biudžeto mes būtume įsteigę arba pasiūlę bent įsteigti pakomitečius, o tokių šiandien ne tik Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete reikia, bet ir kituose komitetuose, t. y. Teisės ir teisėtvarkos komitetas laukia pakomitečio ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas laukia pakomitečio, tai iš tiesų būtų lygiai tos pačios kritikos strėlės, kodėl įsteigti pakomitečiai ir švaistomos lėšos. Šiandien aišku, kad jau ir 2011 m. Seimo biudžete yra numatytos lėšos pakomitečiams įsteigti, ir aš turiu vilties, kad šioje sesijoje tie pakomitečiai bus įsteigti. Bet bus siūloma iš karto trys – ne tik Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, bet ir kituose.
Toliau dėl to, kad tai yra tiktai žodžiai. Aš tikrai, kolega, jums labai siūlyčiau bent jau atsiversti mūsų Seimo tinklalapį, apie kurį aš kalbėjau, ir pasižiūrėti, ką ir kokiais klausimais komitetai ir tarp sesijų vykdė parlamentinę kontrolę. Turbūt dar niekada nebuvo jos tokios intensyvios, kokia yra šiuo metu ir rudens sesijoje, ir prieš tai, o jeigu pasižiūrėtumėte, kokia parlamentinė kontrolė buvo prieš ketvertą penketą metų, tai jos iš viso nebuvo. Iš tiesų reikėtų objektyviai viską vertinti.
PIRMININKAS. Klausia V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Mano klausimas abiem pranešėjams – ir Seimo Pirmininkei, ir Ministrui Pirmininkui. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, darbų programoje nėra įstatymo, kuriam buvo pritarta praeitoje sesijoje dėl negrąžintų pensijų pripažinimo valstybės skola ir pensijų, kaip pasakyti, kompensavimo tvarkos parengimo. Nežinau, kodėl jisai nepateko į darbotvarkę. Tai yra labai svarbus klausimas tiek kalbant apie biudžetą, tiek kalbant apie fiskalinius dalykus, tiek kalbant apie valstybės skolos dalykus. Kita vertus, keistai atrodo, kai jūs darbotvarkėje kaip apie prioritetus kalbate apie kažkokią modernią ekonomiką, nors patys didžiausi prioritetai yra pensijos, atlyginimai, darbo vietos ir kiek įmanoma, kaip pasakyti, harmoningesnė… Taip, čia jums, Seimo Pirmininke, dėl programos.
Dabar mano klausimas gerbiamajam Ministrui Pirmininkui toks: mano rankose, Ministre Pirmininke, yra jūsų dvejų metų veiklos analizė. Štai socialdemokratų komitetai parengė… Praktiškai tai yra medžiaga dėl nepasitikėjimo jūsų Vyriausybe arba labai rimtai diskusijai Seimo plenariniame posėdyje. Žiūrėkite, tarptautinių užsienio investicijų kreivė žiauriai minusinė. Čia remiamasi…
PIRMININKAS. Reikia klausti.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Mano klausimas: kaip jūs kalbate apie modernizavimą, dar ką nors, kai visi skaičiai rodo, jog padėtis yra kur kas sudėtingesnė, nei jūs galėtumėte raminti tokiais viešųjų ryšių akcijų žodžiais, pristatydamas pavasario sesijos darbus?
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, aš ir paklausiu, ar čia klausimas man? Aš nežinau, ar jūs klausėte, ką aš kalbėjau, ar neklausėte. Tai, ką jūs dabar cituojate, kad aš išskyriau kaip prioritetus modernią ekonomiką, kur jūs tai matote? Aš kalbėjau apie mūsų Seimo komitetų, komisijų prioritetus. Jūs, matyt, klausimą adresavote Ministrui Pirmininkui, nes čia yra pateikti Vyriausybės prioritetai. Aš kalbėjau, kad prioritetai yra energetika, kova su korupcija, „Sodros“ reforma, ekonomikos skatinimas, darbo vietų kūrimas, nedarbo mažinimas, šeimos politika ir Konstitucinio Teismo nutarimų įgyvendinimas. Tą dar kartą pakartoju.
Kitas dalykas dėl to, ką jūs kalbate, tai irgi neatidžiai klausėte. Aš ir atkreipiau dėmesį būtent į tai, kad taip, kai kurių dalykų aš pati pasigedau, bet jūs puikiai žinote Statuto normas: jeigu komitetas nesiūlo įtraukti į darbotvarkę, I. Degutienė negali įtraukti į programą to, ko komitetai nesiūlo. Kai kuriuos įstatymų projektus, tuos, kurie nėra įtraukti ir yra, beje, pavienių Seimo narių registruoti dar iš praeitos ir dar iš užpraeitos kadencijos, iš tiesų komitetai peržiūrėjo. Tas, ką jie įregistravo, yra pateikta. Tačiau jūs turite puikią galimybę po pateikimo pasiūlyti įtraukti, ir aš turėsiu juridinį faktą, t. y. jūsų prašymą įtraukti tokį projektą į pavasario sesijos darbų programą. Tą galite jūs padaryti per frakciją arba per A. Sysą, nes jis dirba Socialinių reikalų ir darbo komitete. Kiek žinau, Socialinių reikalų ir darbo komiteto visi projektai buvo įtraukti vienbalsiai.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš tik gal porą žodžių galiu pridurti. Gerbiamasis kolega Vyteni, aš labai aiškiai sakiau, kad Pensijų kompensavimo įstatymą tikrai, matyt, pavasario sesijoje pateiksime, Vyriausybė pateiks. Taip, kaip ir praeitais metais patvirtinome jo koncepciją. Matysime tai ir bendros pensijų sistemos reformos rėmuose, ir dėl to neturi būti jokių abejonių. Bet aš norėčiau atkreipti jūsų, gerbiamasis Vyteni, dėmesį į vieną aiškų dalyką. Prieš savivaldos rinkimus jūs labai daug stengėtės kalbėti apie tai, kad dabartinė Vyriausybė sužlugdė Lietuvos ekonomiką, vos ne į pražūtį visus pensininkus nustūmė ir t. t., ir t. t. Noriu pastebėti, kad tai nepadėjo socialdemokratams gauti kiek nors daugiau balsų. Gal jūs išsiaiškinkite tarpusavyje, ar tokia taktika jums yra toliau naudinga. Jūsų partija, man atrodo, turėtų daryti labai geras, labai racionalias išvadas dėl to, kokia yra tolesnė socialdemokratų perspektyva, nes, man atrodo, jums tai yra labai kankinantis klausimas. Neprimeskite savo problemų visam Seimui ir Vyriausybei.
PIRMININKAS. Kviečiu teikti klausimus ir atsakyti dėl darbų programos. Klausia A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Klausimas Seimo Pirmininkei. Darbų programos VIII skirsnis „Švietimas, mokslas, kultūra, sportas“. Aš pasigedau vieno projekto, kuriam rudens sesijoje Seimas pritarė bendru pritarimu, t. y. Fizinio aktyvumo, sveikatinimo strategija. Čia būtų turbūt statutinis ginčas, ar yra komitetų, kurių nariai jam irgi pritarė, valia to projekto nebeteikti svarstyti. Jeigu Seimas pritarė po pateikimo, jis turėtų būti svarstomas toliau arba atmestas Seime, ar kaip nors kitaip, bet programoje jis turėtų atsirasti. Manau, kad jis turėtų būti programoje, ir Seimo valia bus spręsti svarstant, ką su juo daryti. Nors pabrėžiu: po pateikimo buvo pritarta bendru sutarimu.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, aš statutiškai visiškai su jumis sutinku, bet jūs puikiai žinote tvarką. Komitetus agitavau ir raginau, buvau atskirai susitikusi su komitetų pirmininkais prašydama peržiūrėti visus projektus, kuriems rudens sesijoje po pateikimo buvo pritarta. Komitetas turi arba svarstyti, arba jį atmesti, t. y. kokia nors procedūra turi įvykti. Kitas dalykas, kaip žinote, komitetai teikė konkrečius siūlymus, ką įtraukti į rudens sesijos darbų programą. Tą darbą aš dariau prieš mėnesį, prieš prasidedant mūsų pavasario sesijai. Be abejo, aš pati aptikau tokių projektų. Dar kartą paraginome komitetus, Sekretoriato paprašiau, dar kartą padarėme suvestinę, kokie yra likę projektai. Man asmeniškai atrodo, kad kai kurie būtinai turi būti svarstomi, tačiau aš juk negaliu duoti nurodymo vienam ar kitam komitetui, kad tu būtinai svarstyk. Be abejo, galbūt po antrojo paraginimo bus dar papildyta programa ir komitetai pasiūlys. Nežinau, gal jūs kaip Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas man galite duoti dar kokį patarimą, kaip tai padaryti, kad iš tikrųjų būtų visi tie projektai, kurie turi būti.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Labai trumpai. Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji Pirmininke, tada aš jums siūlyčiau taikyti valdybos įgaliojimus, t. y. jeigu komitetas neapsvarsto per nustatytą laiką, jie turi kreiptis į Seimo valdybą, kad valdyba jiems pratęstų tuos įgaliojimus ilgesniam laikui. Šiuo metu komitetai piktnaudžiauja, nesikreipia į valdybą ir Seimo valią, per kiek laiko jie turi apsvarstyti, jie patys iškreipia. Tai yra Statuto pažeidimai.
I. DEGUTIENĖ. Sekretoriatas man dabar sufleruoja, kad šiuo konkrečiu jūsų atveju komitetas, pasirodo, svarstymo metu atmetė, o atmestų jie nė vieno nesiūlo įtraukti į… (Balsas salėje) Nežinau, man taip sako. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Aš matau, kad čia reikės išsiaiškinti.
I. DEGUTIENĖ. Taip, išsiaiškinsime. Turbūt atskirai dar valdyboje iš tikrųjų reikia šitą klausimą spręsti.
PIRMININKAS. O dabar gali klausti J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis premjere, klausimėliai du, tokie labai nedideli. Pirma, pagal dabar padarytas jūsų įstatymo pataisas, ūkininkui, jeigu jis dirba ūkyje ir dar kitur turi darbo santykių, tenka du kartus mokėti sveikatos draudimo įmokas, t. y. ten, kur yra pasamdytas, kur dirba, ne ūkyje dirba ir ūkyje dirba. Ar tuose jūsų teikiamuose įstatymų projektuose yra numatyta pataisyti šitą, aš pasakyčiau, neteisingą institucinę nuostatą? Tai pirmas klausimėlis. Ir antras. Vyriausybė teikia 360 įstatymų ir (…) susijusių su įstatymais. Vis dėlto kaip įsivaizduojate, ar jūsų Vyriausybė yra vykdomoji valdžia, ar rašytojų klubas?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, dėl antro klausimo. Kaip žinote, Vyriausybė iš tikrųjų turi didelę atsakomybę rašyti įstatymų projektus, ir rašyti juos kokybiškai, kad Seimui reikėtų tik diskutuoti, o ne patiems galvoti, kaip rašyti. Antras dalykas, be abejo, ir vykdyti įstatymus, ir spręsti problemas, kurios iškyla mūsų gyvenime. Dėl jūsų konkretaus klausimo aš tikrai negalėčiau labai tiksliai atsakyti, gal po to ministras papildomai atsakytų. Bet visur galioja bendra nuostata, t. y. sveikatos draudimu yra draudžiama nuo visų gaunamų pajamų. Jeigu dirbi valstybės tarnyboje, o šalia turi kokį nors verslą, irgi nekyla klausimas, nuo ko moki sveikatos draudimą. Šiuo atžvilgiu iš tiesų būtų galima žiūrėti galbūt ir į kokias nors pataisas, bet, mano įsitikinimu, tam reikia žiūrėti visą sistemą, ne atskirą grupę, ir galvoti, ar jie moka nuo kelių pajamų šaltinių, ar ne, bet žiūrėti bendrą sistemą.
PIRMININKAS. Klausia I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Klausimas būtų abiem prelegentams, tiek Seimo Pirmininkei, tiek premjerui. Galbūt šios sesijos darbų programoje yra mažiau dokumentų, kuriuos lydi ženklas, kad dar neregistruoti. Visiškai išvengti nepavyko, ir šios sesijos darbų programoje jie įtraukti kaip neregistruoti.
O premjero norėčiau paklausti konkrečiai. Informacinės visuomenės plėtrai ypač svarbus yra Valstybės informacinių išteklių įstatymas. Apie jį kalbame mažiausiai ketverius metus. Paskutinius dvejus metus vis žadama, kad jis jau bus, vis bus, kiekvienoje sesijoje. Šitos sesijos darbų programoje jis numatytas gegužės mėnesį ir dar neregistruotas. Pertvarkėte valdymą. Sakykite, kas kliudo parengti laiku? Lygiai taip pat kol jūs buvote opozicijoje, daug kalbėjote apie kovą su korupcija. Dabar korupcijos pavyzdžių taip pat sočiai pakanka. Jūsų programos pakeitimo metmenyse, ką Vyriausybė turėjo padaryti, lygiai taip pat programos pakeitime, nėra Seimui kol kas pateiktas kovos su korupcija dokumentas, neregistruotas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Taip, prašau.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamoji kolege, aš tiesiog stebiuosi jūsų klausimu, nes jūs Seime tikrai ne pirmą kadenciją. Ar kada nors buvo kitaip? Bet tai yra natūralu, kad darbų programoje šiandien negali būti suregistruoti visi projektai. Tai yra kaip ir perspektyvinis dokumentas, ką mes šioje sesijoje darysime. Yra tam tikri projektai, kurie numatyti, pateikimas galbūt bus gegužės–birželio mėnesiais, jie bus registruoti ir taip bus. Man keista, kad iš viso užduodamas toks klausimas. Kiek aš esu Seime, kitaip niekada nėra buvę. Visada taip buvo. Visada, kolege, taip buvo. Ir kai Seimo Pirmininkas buvo Č. Juršėnas. Aš specialiai peržiūrėjau, nes visą laiką yra lyginama: kai Pirmininkas buvo Č. Juršėnas, viskas buvo gerai. Tada buvo pusė neregistruotų į darbų programas surašytų projektų, pusė iš visos programos. Bet tai yra normalu, ir aš čia nematau jokios problemos. O kai Vyriausybė parengs ir atneš į Seimą, ji iš karto bus įregistruota. Bet mes jau žinome, kad perspektyvoje toks projektas bus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, klausimams skirtos 20 min. ne tik baigėsi, bet ir viršytos. Taigi dabar galėtume pasakyti motyvus dėl pritarimo ar nepritarimo pateiktai programai ir nutarimui dėl jos ir po to balsuoti. Kviesčiau visus Seimo narius grįžti į savo vietas, o kas yra užsirašę kalbėti dėl programos, pasakyti motyvus. Matau, kad už yra užsirašęs E. Pupinis, tačiau niekas… Taip pat yra ir prieš užsirašiusių. E. Pupinis gali kalbėti dėl šio projekto. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų turbūt šiandien buvo užduota nemažai klausimų, tačiau klausimai buvo daugiau politinio pobūdžio, ne dėl darbo eigos. Tik vienas kitas buvo dėl darbo. Manyčiau, kad dar turime šiek tiek laiko padirbėti prie programos, ir mūsų komitete dar svarstome, kurie klausimai yra pagrindiniai, būtų galima juos šiek tiek kilstelti. Bet iš esmės sudaryta gana dalykiška darbotvarkė, klausimai ir prioritetai yra išryškinti, kaip čia buvo minėta.
Norėčiau pasakyti, kad mūsų komitete žemės klausimai, dėl jos paėmimo visuomenės poreikiams, kas susiję su tam tikromis investicijomis, yra svarbūs, savaime suprantama, socialinės reformos klausimai yra svarbūs, ir energetika, ir kiti klausimai. Manyčiau, turėtume pritarti darbų programai, kuo greičiau startuoti ir pradėti dirbti. Politikams, kaip tautos rinktiems atstovams, atlikti deleguotas funkcijas, daugiau dirbti, o ne politikuoti. Sėkmės jums visiems. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys J. Veselka pasakys, kodėl nereikia pritarti programai.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, suskaičiavau. Iš viso projektų, registruotų ir neregistruotų, yra 975. Vyriausybė pasiūlė 360. Vadinasi, Vyriausybė dirba net ir šeštadieniais, kiekvieną dieną po vieną įstatymą iškepa. 21 metai Lietuvos nepriklausomybės. Ar Vyriausybė įsivaizduoja, kad visus tuos 21 metus Seime sėdėjo kažkokie nevykėliai, kurie rašė nevykusius įstatymus, ir dabar jie skuba taisyti? Ten prisodinta labai daug rašytojų, o ne įstatymų vykdytojų, ir nėra kontrolės iš Seimo, kaip minėjo V. P. Andriukaitis, iš tikrųjų dauguma bando ne kontroliuoti savo Vyriausybę, o ginti ją bet kuria kaina. Todėl prirašoma įstatymų apie 1000, nors suprantama, kad tai yra rašliava, kuri nieko gyvenime nepakeis.
Mano galva, maximum, ką galėtume padaryti, 50 įstatymų, jeigu rimtai dirbtume. O visa kita – dėl vykdomosios valdžios kontrolės, nes mes matome, ką pridarė nekontroliuojama valdžia. Todėl beveik 1000 įstatymų projektų yra pasijuokimas, ypač krikščionims. Kiek yra neregistruotų įstatymų! Jūs pasakykite, ar negimusius vaikus kas nors bažnyčioje krikštija? O jūs neregistruotus įstatymus… Neva informacija, kad jis kada nors bus. Mes turime priimti tai, kas yra pateikta, o ne tai, kas bus. Bus dar daug ko gyvenime. Todėl tokiai populistinei Seimo sesijos darbotvarkei negaliu pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom grįžti į savo vietas. Ypač daug salės pakraščiuose. Prašom grįžti, bus balsavimas, ir pasiruošti balsuoti. Kadangi motyvų buvo ir už, ir prieš, todėl spręsime balsuodami, ar pritariame po pateikimo Seimo pavasario sesijos darbų programos projektui ir atitinkamam nutarimo projektui. Prašom balsuoti.
Balsavo 97 Seimo nariai. Už – 57, prieš – 14, susilaikė 26. Pateiktam projektui po pateikimo pritarta. Siūloma projektą svarstyti visiems komitetams, neskiriant pagrindiniu jokio. Ir Seime svarstyti šį projektą kovo 17 dieną. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta.
V. Gapšys nori sakyti repliką arba dėl vedimo tvarkos.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamoji Pirmininke, rytoj yra kovo 11 diena. Mes svarstome Seimo sesijos darbų programą, tai yra labai rimtas dokumentas, bet aš norėčiau, ir mūsų frakcija to norėtų, kad Seimas galbūt protokoliniu nutarimu įpareigotų Vyriausybę pradėti kalbėti su smulkiaisiais verslininkais, kurie ir šiandien prieš kovo 11-ąją badauja ir bando išreikšti savo poziciją, o Vyriausybė su jais nesikalba. Todėl, aš manau, mūsų frakcijos siūlymas būtų, kad pačiu laiku prieš kovo 11-ąją, tam suteikiant daugiau vienybės, daugiau susitelkimo visos visuomenės, Vyriausybė tikrai galėtų padaryti bent mažą žingsnelį ir pradėti su jais kalbėtis ir derėtis.
PIRMININKAS. Kadangi buvo pasakytas pasiūlymas, bet projekto nėra, dėl jo negalime spręsti. Šio klausimo svarstymą baigėme. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkė I. Degutienė.
11.37 val.
Lietuvos Respublikos Seimo narių interpeliacija energetikos ministrui A. Sekmokui
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Taigi, gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-5 klausimas – Lietuvos Respublikos Seimo narių interpeliacija energetikos ministrui Arvydui Sekmokui. Norėčiau iš karto supažindinti ir priminti Statuto 221 straipsnį „Interpeliacijos nagrinėjimo Seimo posėdyje tvarka“.
Interpeliacija Seimo posėdyje nagrinėjama šia tvarka: pirmiausia interpeliacijos pateikėjų atstovo, šiuo atveju V. Mazuronio, kalba iki 10 min.; interpeliaciją gavusio pareigūno, t. y. ministro A. Sekmoko, atsakymas iki 30 min.; interpeliaciją gavusio ministro A. Sekmoko atsakymai į Seimo narių klausimus (jūs registruojatės papildomai klausti) iki 30 min. Klausimai užduodami tokia pat tvarka kaip Vyriausybės valandos metu. Vadinasi, iš pradžių klausia opozicija, po to iš koalicijos.
Diskusija, kurioje žodis paprastai suteikiamas paeiliui… Dėmesio! Gerbiamieji kolegos, klausykite, nes vėl užsiregistruosite ne taip klausti. Paeiliui pritariantiems ir nepritariantiems atsakymui į interpeliaciją Seimo nariams. Tie, kurie pritariate A. Sekmoko atsakymams į klausimus, užsirašote ten, kur „už“. Tie, kurie nepritariate atsakymams į klausimus, užsirašote „prieš“. Seniūnų sueigoje buvo sutarta, kad tam skiriama valanda (60 min.). Toliau. Baigiamasis interpeliaciją gavusio pareigūno žodis, interpeliacijos pateikėjų atstovo baigiamasis žodis.
Toliau Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projektui parengti redakcinės komisijos sudarymas pagal Statuto 71 straipsnio reikalavimus. Ne mažiau kaip vieną trečiąją komisijos narių turi sudaryti interpeliacijos pateikėjai.
Gerbiamieji kolegos, dar kartą supažindinau su statutine norma, kaip turi vykti interpeliacija, ir dabar į tribūną kviečiu V. Mazuronį. Interpeliacijos pateikėjų atstovo kalba iki 10 min. Prašom.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis premjere, gerbiamoji Pirmininke, gerbiamasis ministre, kolegos ir šio mūsų posėdžio svečiai, iš tiesų 70 Seimo narių pasirašė po interpeliacijos tekstu energetikos ministrui A. Sekmokui. Ši interpeliacija yra ne tik nepasitikėjimas asmeniškai energetikos ministru ponu A. Sekmoku, manau, kad tai yra nepasitikėjimas visos Vyriausybės, premjero A. Kubiliaus vykdoma energetikos politika, kurios, nebejotinai, pagrindinis įgyvendintojas ir yra energetikos ministras A. Sekmokas. Iš tiesų, mielieji kolegos, aš sutinku su premjero A. Kubiliaus teiginiu, kad šiandien mes laikysime energetikos nepriklausomybės egzaminą, tik manau, kad tą egzaminą pirmiausia šiandien laikys asmeniškai pats premjeras A. Kubilius, ministras A. Sekmokas, nes iki šiol jie to egzamino akivaizdžiai neišlaiko.
Dabartinės Vyriausybės bei A. Kubiliaus ir energetikos ministro lozungai energetikos srityje yra gražūs ir sveikintini: sieksime energetinės nepriklausomybės, skatinsime alternatyvią energetiką, didinsime konkurenciją dujų ūkyje ir t. t. Tačiau, mielieji, pažiūrėkime ir pamatysime, kad realūs veiksmai, kuriuos daro šita Vyriausybė ir ministras, yra visiškai priešingi. Kalbėdamas apie energetinę nepriklausomybę jų tos srities lyderis energetikos ministras A. Sekmokas daro realius žingsnius, kurie mūsų energetinę priklausomybę daro vis didesnę. Ir ta priklausomybė nuo Rusijos didėja jau ne tik dėl dujų, bet ir dėl elektros tiekėjų. Man tai primena anuomet žymaus ministro V. Babiliaus įžymiąją frazę, kai jis labai garsiai deklaravo, kad neprileisime ruso prie vamzdžio. To pasekmė – nuo vamzdžio buvome nustumti mes, lietuviai, ir atrodo, kad amžinai.
Taigi kieno interesus apgynė anuomet V. Babilius, o dabar gina premjeras A. Kubilius ir ministras A. Sekmokas – Rusijos ar Lietuvos? Manau, tikrai ne Lietuvos. Ministrui A. Sekmokui buvo užduotas klausimų blokas, susijęs su atominės elektrinės bloko statybos Visagine eiga. Mielieji kolegos, dvejus metus mes buvome maitinami pažadais apie sėkmingas derybas ieškant strateginio investuotojo Visagino atominės elektrinės naujo bloko statybai. Kol mes kuitėmės, kol mes džiaugėmės kaimyninių valstybių bei Europos Sąjungos vadovų parama mūsų projektui, tiek Rusija, tiek Baltarusija realiai pradėjo projektuoti ir jau stato atomines elektrines Kaliningrado srity ir Baltarusijoje. Tuo metu mūsų premjeras ir ministras aiškina, kad jie vis dar blefuoja. Realiai tai reiškia, kad mes beviltiškai pavėlavome ir kad tų dviejų projektų fone mūsų atominės elektrinės bloko statybos projektas vargu kam bus įdomus. Aš manau, kad jis yra realiai pasmerktas žlugti dar net negimęs. Korėjiečių pasitraukimas ir kiti žingsniai yra šios mano pasakytos prielaidos ir mūsų apsileidimo įrodymas.
Niekaip nesuprantu, kodėl premjeras A. Kubilius ir jo politiniai sąjungininkai nedarė nieko, kad būtų pratęsta dirbusio atominės elektrinės antrojo bloko darbo trukmė neužleidžiant elektros rinkos šiame regione ir tuo pačiu metu pradėta statyba mūsų naujo bloko ir elektrinės. Konkrečiai, kodėl energetikos ministras vedžiojo mus visus už nosies tuos metus tol, kol pasitraukė korėjiečiai, ir kam naudingas atominės elektrinės naujo bloko statybos Visagine sužlugdymas, už kurį asmeniškai turi būti atsakingi tiek premjeras A. Kubilius, tiek ministras ponas A. Sekmokas? Atsakykite – Lietuvai, Rusijai ar Baltarusijai? Manau, kad tikrai ne Lietuvai.
Antras klausimų blokas, kurį mes pateikėme ministrui, buvo klausimai, liečiantys alternatyvios energetikos plėtrą Lietuvoje. Žodžiais Energetikos ministerija ir ministras ponas A. Sekmokas pasisako už vietinės elektros gamybą iš atsinaujinančių elektros šaltinių, bet pažiūrėkime, kokie yra jo realūs veiksmai neva siekiant energetinės nepriklausomybės. Iš esmės tie veiksmai šiuo metu žlugdo vietos elektros gamintojus ir skatina importuoti elektros energiją iš Rusijos. Pasakykite man, kodėl didžiausią naudą iš viso to gauna ne į pažangias elektrines investuojančios Lietuvos įmonės, o Rusijos energetikos sistema ir jos interesams atstovaujantys verslininkai, tiksliau, tarpininkai, kurie, beje, labai glaudžiai susiję su ta pačia Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų partija? Lietuva tapo dar labiau priklausoma nuo Rusijos energetiškai. Iš Lietuvos būtent į tą valstybę išplaukia milijardai litų.
Elektros importas į Lietuvą kiekvienais metais iš Rusijos per „INTER RAO Lietuva“ vis didėja. Ką šioje situacijoje daro mūsų energetikos ministras A. Sekmokas? Savo įsakymu jis įpareigoja mokėti visas pramonės įmones, turinčias elektros tinklu prijungtas kogeneracines ar atsinaujinančios energijos šaltinių jėgaines, kurios tą pagamintą energiją naudoja savo pačių reikmėms. Tokiu apmokestinimu iš esmės yra žlugdoma galimybė statyti nepriklausomus elektros gaminimo šaltinius ir skatinama vėlgi pasiduoti didesniam elektros iš Rusijos eksportui. Pasakykite, kam tai yra naudinga – Rusijai, Rusijos elektros gamintojams ar Lietuvai? Manau, kad tikrai ne Lietuvai.
Juo labiau kad vadinamojo VIAP’o mokesčio pinigų panaudojimas kelia labai daug rimtų abejonių. Noriu pasakyti, kad iš Rusijos energetikos koncerno „Gazprom“ valdomos Kauno termofikacinės elektrinės yra perkama elektros energija už VIAP’o lėšas ir mokama beveik 23 ct už vieną kilovatvalandę. Jeigu jie tai parduotų biržoje, jie tai darytų daug mažesnėmis kainomis. Galų gale šiemet akcinei bendrovei Lietuvos elektrinė, kurios pagamintai elektros energijai nustatytas beveik 31 ct už kilovatvalandę tarifas, iš mokėtojų, iš vartotojų VIAP’o bus sumokėta 350 mln. litų. Aš nekalbu apie tai, kaip toje elektrinėje gaminama, o galbūt perkama biržoje elektros energija ir perparduodama tai pačiai valstybei vos ne dviguba kaina. Taigi iš vienos pusės neleisdami ir žlugdydami savarankiškų gamintojų statybą ir plėtrą, mes duodame pinigų bičiulių grupėms ar dar kažkam, neaišku, kam.
Trečias klausimų blokas ministrui A. Sekmokui buvo dėl Dujų direktyvos trečiojo paketo įgyvendinimo Lietuvoje. Mielieji kolegos, atsakykime sau į labai paprastą klausimą: ar tikrai vienintelis ir rezultatyviausias kelias deryboms su „Gazpromu“ bei kitais Lietuvos dujų akcininkais yra vieši reikalavimai bei ultimatumai, ar tikrai ultimatyvūs ir vieši reikalavimai keisti Lietuvos dujų vadovus…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega!
V. MAZURONIS (TTF). (Tuojau baigiu.) …ar mažinti kainą per 60 dienų, duos norimą rezultatą? Tai tada gal ministras A. Sekmokas tegul pareikalauja premjero V. Putino arba D. Medvedevo atsistatydinimo? Būtų juokinga, jeigu ne gaila, nes už visa tai didesnę kainą mokame mes – Lietuvos žmonės.
Mielieji kolegos, kviečiu kolegas Seimo narius ne tik klausyti ministro A. Sekmoko ir premjero garsių lozungų ir šūkių, o analizuoti, kur veda Lietuvos energetinę sistemą jų konkretūs darbai. Ar tie lozungai ir šūkiai nėra tik priedanga paslėpti tikruosius jų tikslus ir kam tie siekiai yra naudingiausi? Rusijai, „Gazpromui“, bičiulių verslo grupėms ar Lietuvai? Manau, kad tikrai ne Lietuvai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu į tribūną ministrą A. Sekmoką. Atsakymams į klausimus jums skiriama iki 30 minučių.
A. SEKMOKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, nuoširdžiai dėkoju už suteiktą galimybę kreiptis į jus šią pirmąją Seimo pavasario sesijos darbo dieną. Norėčiau visus pasveikinti su artėjančia Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo diena ir palinkėti, kad tos vertybės ir siekiai, kuriais remdamiesi 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Atkuriamojo Seimo nariai vieningai balsavo už mūsų šalies valstybingumo atkūrimą, būtų gyvi šiandienos visų mūsų darbuose.
Naudodamasis man suteikta galimybe atsakyti į interpeliacijos klausimus, parengiau išsamius raštiškus atsakymus į kiekvieną iš gerbiamųjų Seimo narių pateiktų klausimų. Šiandien pasistengsiu atsakyti į visus gerbiamiesiems Seimo nariams papildomai kilusius klausimus, siekdamas išsklaidyti jums kilusias abejones dėl mano vadovaujamos Energetikos ministerijos inicijuotų ir rengiamų energetikos sektoriaus reformų bei su tuo susijusių darbų tinkamumo. Nekartodamas to, ką jau išdėsčiau raštu, norėčiau pabrėžti, kad pagrindiniai Energetikos ministerijos darbai ir kartu pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susidūrėme juos vykdydami, yra susiję su šiais energetiniais projektais. Tai Ignalinos atominės elektrinės uždarymas ir elektros energetikos ūkio pertvarkymas, tai naujos atominės elektrinės statyba, elektros jungčių su Vakarų Europos valstybėmis statyba, gamtinių dujų sektoriaus pertvarka, suskystintų gamtinių dujų terminalo statyba ir naujos gamtinių dujų infrastruktūros vystymas, šilumos ūkio pertvarka ir atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo skatinimas.
Leiskite plačiau jums pristatyti kiekvieną iš šių sričių. Ignalinos atominės elektrinės uždarymas ir elektros energetikos ūkio pertvarkymas. Pagrindinis iššūkis, iškilęs 2009 m. gruodžio 31 d. galutinai sustabdžius Ignalinos atominės elektrinės darbą, buvo apsirūpinimo elektros energija užtikrinimas suvaldant galimą ženklų elektros energijos kainų šuolį. Džiaugiuosi, kad šį iššūkį mes sėkmingai atlaikėme sukūrę elektros energijos biržą, kuri pradėjo veikti 2010 m. sausio 1 d. Pasirėmus geriausia Skandinavijos valstybių patirtimi, šiuo metu „Baltpool“ yra pirmoji Baltijos šalyse elektros birža, kuri užtikrina konkurencingą tiek Lietuvoje pagamintos, tiek importuojamos elektros kainą. 2010 m. per elektros biržą buvo parduotas elektros energijos kiekis, sudarantis 62 % viso Lietuvos elektros energijos poreikio. Kuo žemesnę vartotojams elektros energijos kainą taip pat padės užtikrinti devintojo Lietuvos elektrinės bloko statyba. Naujas, modernus, kombinuoto ciklo blokas Lietuvos elektrinės teritorijoje pradėtas statyti 2009 m. vasarą. Statybos vyksta pagal grafiką. Pagrindiniai bloko įrenginiai jau atgabenti į statybvietę ir pagal vykstantį darbų tempą esu užtikrintas, kad kaip ir numatyta, naujasis blokas pradės veikti 2012 m. rugsėjo mėnesį.
Kalbant apie Ignalinos atominės elektrinės uždarymo procesą, reikia pripažinti, kad čia susidūrėme su dideliais sunkumais dėl priežasčių, nepriklausiusių nuo Energetikos ministerijos ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės valios. Generalinis rangovas – Vokietijos bendrovė „Nukem“, kurio kontrolę perėmė Rusijos atominės energetikos bendrovė, vėluoja atlikti jam pavestus darbus. Todėl yra neefektyviai naudojama Europos Sąjungos parama, kurią administruoja Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Nepaisant šių sunkumų, Energetikos ministerija ėmėsi visų priemonių, įskaitant teisines, kad panaudoto branduolinio kuro saugyklos būtų statomos kuo sparčiau, būtų kuo racionaliau naudojamos tiek valstybės lėšos, tiek Europos Sąjungos parama. Todėl manau, kad Ignalinos atominės elektrinės uždarymo procese kilusi rizika šiuo metu yra tinkamai valdoma.
Taip pat noriu pasidžiaugti, kad 2011 m. sausio 1 d. valstybė sėkmingai baigė įgyvendinti elektros energetikos sektoriaus įmonių pertvarką, kuri ne tik atitinka Europos Sąjungos trečiojo energetikos paketo reikalavimus, bet ir užtikrins kuo efektyvesnį ir pigesnį elektros energijos tiekimą vartotojams.
Vienas iš esminių šios pertvarkos akcentų yra skirstomųjų tinklų sujungimas sukuriant šiuolaikiškai sutvarkytą ir skaidriai bei moderniai valdomą Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorių, kurio daugiau nei 80% akcinio kapitalo priklauso valstybei. Tuo noriu pabrėžti, kad ši pertvarka leido visų skirstomųjų tinklų kontrolę sugrąžinti valstybei, tai yra visiems jos piliečiams kartu išardant neskaidriai įsteigtą bendrovę LEO LT.
Taip pat akcentuoju, kad už patį LEO LT išardymą buvusiam privačiam akcininkui valstybė nieko nemokėjo. Mūsų pradėtos teisinės procedūros paskatino privatų akcininką grąžinti valstybei Vakarų skirstomuosius tinklus už jų privatizavimo kainą kartu pasitraukiant iš neskaidrios LEO bendrovės, kurią Energetikos ministerija likvidavo. Preliminariais apskaičiavimais, elektros energetikos sektoriaus pertvarka 2011 m. leis sutaupyti daugiau kaip 150 mln. litų. Pabrėžiu, kad nepaisant prognozuoto augimo elektros energijos tarifai 2011 m. nepadidėjo. Toks ekonominis efektas gautas sėkmingai pertvarkius elektros energetikos sektorių. Elektros energijos pertvarkos metu taupomos lėšos taip pat leido per pastaruosius dvejus metus išpirkti 539 sodininkų bendrijų elektros tinklus, taip pat užtikrinant šių vartotojų interesus. Tai daugiau nei dvigubai viršija net per penkerius metus iki 2009 m. išpirktų bendrijų elektros tinklų skaičių.
Naujos atominės elektrinės statyba. Pabrėžiu, kad yra visiškai pasirengta naujosios Visagino atominės elektrinės projekto įgyvendinimui, kuris yra suderintas su regiono partneriais ir su Europos Sąjungos Komisija. Labai svarbu ir tai, kad Tarptautinė atominės energetikos agentūra baigė rengti ir pateikė savo išsamias išvadas dėl to, kad naujos atominės elektrinės statybos aikštelė yra tinkamai parengta jėgainės statybai. Nepaisant didžiulių geopolitinių iššūkių, su kuriais teko susidurti tarptautinio konkurso būdu ieškant strateginio investuotojo į naują atominę elektrinę, tikiu šio projekto sėkme. Lietuva toliau intensyviai veda tiesiogines derybas su potencialiais strateginiais investuotojais, visų vykstančių procesų medžiaga yra kruopščiai dokumentuojama ir gerbiamieji Seimo nariai gali su ja susipažinti įstatymo numatyta tvarka. Projektas tęsiasi, tęsiasi labai aktyviai.
Elektros jungčių su Vakarų Europos valstybėmis statyba. Mane itin džiugina darbai, jau duodantys rezultatų sujungiant Lietuvos elektros energetikos sistemą su Vakarų Europos valstybėmis. Šie darbai yra visų pirma jungčių su Lenkija ir Švedija statyba, taip pat ir ne mažiau reikšmingi kiti infrastruktūros projektai, pavyzdžiui, kaip Bitėnų skirstyklos paleidimas ir Lietuvos elektros energetikos sistemos pasirengimas dirbti sinchroniškai kontinentinės Europos tinkle. Vykdant elektros jungties į Švediją „NordBalt“ projektą, jau yra parengtas maršrutas kabeliui tiesti Lietuvos pusėje, sutarta dėl jungties projekto įgyvendinimo bei maršruto iš Švedijos į Lietuvą, baigti jūros dugno tyrimai, pasirašytos sutartys su tarptautinių konkursų laimėtojais ir pradėta paties „NordBalt“ jungties kabelio gamyba. Projektui finansuoti 226 mln. Lt skyrė Europos Sąjunga ir dar beveik 700 mln. Lt į projektą investuos Švedijos bendrovė „Svenska Kraftnät“. „NordBalt“ jungtis bus baigta statyti ir įjungta eksploatuoti 2015 m. gruodžio mėnesį.
Vykdant elektros jungties su Lenkija „LitPol Link“ projektą, buvo atliktos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos, rengiamas specialusis planas, baigta srovės keitiklio galimybių studija, rengiamas tarptautinis statybos konkursas. 2010 m. liepą Europos Komisija patvirtino projektavimo darbų finansavimą iš TEN-E fondo. Šios jungties eksploatacija taip pat bus pradėta 2015 m. gruodį.
Kartu noriu paminėti 330 kW Bitėnų skirstyklą, kuri buvo suprojektuota, pastatyta ir 2010 m. pabaigoje įjungta į Lietuvos elektros energetikos sistemą. Ši skirstykla užtikrina, kad Vakarų Lietuvos vartotojai elektrą gautų mūsų šalyje esančiais tinklais, o ne per Kaliningrado sritį. Įjungiant skirstyklą atliktas elektros energijos perdavimo tinklo užžiedinimas Lietuvos teritorijoje užtikrina elektros tiekimo saugumą ir apdraudžia nuo galimų tiekimo sutrikimų ar sutrikdymų Kaliningrado srities teritorijoje.
Galiausiai kalbant apie mūsų atliekamus elektros infrastruktūros darbus, pabrėžiu Lietuvos elektros energetikos sistemos parengimą dirbti sinchroniškai kontinentinės Europos tinkle. Pavyko pasiekti, kad Europos Sąjungos Komisija išreikštų aiškų pritarimą Baltijos valstybių siekiui sinchronizuoti elektros energetikos sistemas su kontinentinės Europos tinklu ir atstovautų Baltijos valstybėms derybose su Rusija.
Šių metų kovo 1 d. įvykusiame Baltijos jūros regiono šalių aukščiausio lygio atstovų susirinkime dėl Baltijos energijos rinkos jungčių plano įgyvendinimo Europos Sąjungos Komisija pasiūlė ilgalaikį veiksmų planą ir pristatė tolesnius Baltijos šalių prisijungimo prie kontinentinės Europos tinklų sinchroniniam darbui žingsnius.
Gamtinių dujų sektoriaus pertvarka, suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statyba ir naujos gamtinių dujų infrastruktūros vystymasis. Vykdydami gamtinių dujų sektoriaus pertvarką siekiame tų pačių tikslų kaip ir elektros energetikos sektoriuje, tai yra visų pirma suskaidyti monopolį, kuris užsiima ir dujų transportavimu magistraliniais dujotiekiais, ir jų skirstymu bei tiekimu vartotojams. Kaip nustatė Europos Sąjungos Komisija, tokia situacija sukuria interesų konfliktą tarp veiklų vykdymo. Energetikos ministerija atliko išsamią analizę, kuri patvirtino, kad Lietuvai naudingiausias trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo būdas yra nuosavybės atskyrimas.
Siekdamas išsklaidyti pasirodančius tikrovės neatspindinčius mitus apie vykdomą gamtinių dujų sektoriaus reformą, noriu pabrėžti keletą dalykų. Europos Komisija aiškiai nurodė, kad Lietuva negali atidėti trečiojo paketo įgyvendinimo. Kitaip tariant, dujų sektoriaus pertvarka pagal Dujų direktyvos reikalavimus yra būtina. Jokios išimtys Lietuvai nėra taikomos, o įstatymai, įgyvendinantys pertvarką, turi būti priimti. Taip pat pabrėžiu: nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų Energetikos ministerijos įvertinimą, kad pasirinktas gamtinių dujų pertvarkymo būdas yra naudingiausias ir kad jis nesukels gamtinių dujų kainos didėjimo galutiniams vartotojams. Energetikos ministerija ir aš asmeniškai esu įsitikinęs, kad planuojama gamtinių dujų sektoriaus pertvarka vartotojams nieko nekainuos, atvirkščiai, duos jiems daug naudos.
Ši pertvarka turi sudaryti sąlygas mažėti gamtinių dujų kainoms, nes yra tiesiogiai susijusi ir su suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statyba, ir jo efektyviu sujungimu su magistralinių dujotiekių sistema, alternatyviu gamtinių dujų tiekimo šaltinių atsiradimu, taip pat gamtinių dujų biržos įsteigimu bei konkurencijos gamtinių dujų sektoriuje sukūrimu ir užtikrinimu.
Planuojama pertvarka iš tiesų sukelia itin neigiamą „Gazpromo“ reakciją ir mes patiriame išties didžiulį šios bendrovės, siekiančios išlaikyti sau palankią esamą padėtį, spaudimą. Pabrėžiu, kad Energetikos ministerija surinko įrodymus, kad „Gazpromas“ piktnaudžiauja savo dominuojančia padėtimi, taiko Lietuvai diskriminacinę gamtinių dujų kainą, bausdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybę už Lietuvos vartotojams naudingų reformų įgyvendinimą ir siekdamas užkirsti joms kelią.
Energetikos ministerija kruopščiai parengė savo namų darbus ir nebijojo imtis prieš bendrovę „Gazprom“ efektyvių teisinių veiksmų. Viešai informavome, kad Europos Sąjungos Komisija pagal Energetikos ministerijos surinktą medžiagą atlieka tyrimą dėl galimo „Gazpromo“ atliekamo Europos Sąjungos konkurencijos teisės pažeidimo.
Taip pat pradėjome išankstinę Stokholmo arbitražo procedūrą – tiesiogines derybas su bendrove „Gazprom“ dėl šios bendrovės padaryto 2004 m. akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ akcijų privatizavimo sutarties pažeidimo. Šia sutartimi už labai mažą kainą bendrovei „Gazprom“ buvo parduotos „Lietuvos dujų“ akcijos, tačiau gerai bent jau tai, kad „Gazpromas“ aiškiai įsipareigojo dujas Lietuvai tiekti už teisingą ir ekonomiškai pagrįstą kainą. O už šio įsipareigojimo pažeidimą gresia sutartyje numatytas jos nutraukimas Stokholmo arbitraže.
Šiais veiksmais Energetikos ministerija nesiekia sukelti konflikto su bendrove „Gazprom“ ar Rusijos Vyriausybe. Šiomis teisinėmis priemonėmis mes skatiname civilizuotą lygiaverčių partnerių ekonominę diskusiją.
Lietuvos Respublikos vartotojai dujas iš „Gazpromo“ gauna ne veltui. Mes už dujas mokame, mokame didelę kainą. Mūsų tikslas yra užtikrinti, kad ta kaina būtų teisinga ir ekonomiškai pagrįsta, ką „Gazpromas“ yra įsipareigojęs privatizavimo sutartyje. Tikiu, kad prireikus tarpininkaujant Europos Sąjungos institucijoms su bendrove „Gazprom“ sutarsime dėl teisingos gamtinių dujų kainos ir kartu įtikinsime šią bendrovę neprieštarauti Lietuvoje vykdomai gamtinių dujų sektoriaus pertvarkai.
Taip pat atkreipiu gerbiamųjų Seimo narių dėmesį, kad esu nepagrįstai kaltinamas, esą dėl dujų sektoriaus pertvarkos nesikalbu su „Lietuvos dujų“ akcininkėmis bendrovėmis E.ON ir „Gazprom“. Pabrėžiu, kad tiek aš asmeniškai, tiek Energetikos ministerijos viceministrai ir kiti įgalioti asmenys ir žodžiu, ir raštu intensyviai bendrauja su minėtomis bendrovėmis gamtinių dujų pertvarkos klausimais nuo pat pertvarkos pradžios. E.ON, „Gazprom“ ir pačioms „Lietuvos dujoms“ buvo sudaryta galimybė dalyvauti darbo grupės, rengusios Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo naująją redakciją, veikloje. Argumentuotai ir nedelsiant buvo atsakoma į visus šių bendrovių raštiškus kreipimus į Energetikos ministeriją.
Taip pat esu nepagrįstai kaltinamas, kad iš anksto nesiderėjau su bendrove „Gazprom“ dėl gamtinių dujų kainos Lietuvai. Paaiškinu, kad po 2004 m. „Lietuvos dujų“ privatizavimo sutarties sudarymo gamtinių dujų kaina nustatoma tiesiogiai tarp bendrovių „Gazprom“ ir „Lietuvos dujos“, kurią, žinia, pats „Gazpromas“ ir kontroliuoja. Aš negaliu kištis į šį kainos nustatymo procesą. Valstybė turi vienintelę teisę – sekti, ar „Gazpromas“ laikosi įsipareigojimų, prisiimtų privatizavimo sutartimi. Tik „Gazpromui“ nustačius kainą ir pažeidus šį įsipareigojimą, mes galime imtis veiksmų, būtent tai mes ir padarėme.
Kartu pabrėžiu, kad šiame kontekste Energetikos ministerijos, kaip mažojo „Lietuvos dujų“ akcininko, valdančio tik kiek daugiau kaip 10 % bendrovės akcijų, netenkina bendrovės „Lietuvos dujos“ ir kai kurių jos valdymo organo narių veikla. Todėl, pasinaudodami Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytomis mažojo bendrovės akcininko teisėmis, inicijavome „Lietuvos dujų“ veiklos tyrimą. Sieksime, jeigu prireiks, teismo keliu, kad „Lietuvos dujos“ tinkamai užtikrintų visų savo akcininkų, tarp jų ir valstybės, tai yra visų mūsų, teises ir teisėtus interesus. Būtent ši bendrovė privalo dėti realias pastangas, kad dabartinis gamtinių dujų tiekėjas „Gazprom“ jai taikytų teisingą gamtinių dujų kainą.
Galų gale norėčiau pabrėžti, kad būtent gerbiamasis Seimas spręs, ar Energetikos ministerijos sudarytos darbo grupės parengtas ir Vyriausybės patvirtintas gamtinių dujų sektoriaus pertvarkos modelis yra optimalus ir geriausiai atitinkantis Lietuvos Respublikos nacionalinę energetikos strategiją.
Kartu pabrėžiu, kad vykdoma gamtinių dujų pertvarka yra susijusi ir su būtinu energetinio saugumo stiprinimu. Lietuva siekia iki 2014 m. turėti efektyviai veikiantį suskystintųjų gamtinių dujų terminalą ir pastatyti naują požeminę gamtinių dujų saugyklą Sideriuose. 2010 m. liepos 21 d. Vyriausybė įpareigojo valstybės kontroliuojamą bendrovę „Klaipėdos nafta“ rengti suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektą. Jau yra pasirinkta terminalo statybos vieta, pasirinkta naudotina technologija. Šiuo metu vyksta tarptautinis terminalo…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis ministre, atsiprašau! Gerbiamieji kolegos, ministras atsako jums į jūsų pateiktus klausimus. Kodėl jūs… Jūs netriukšmaukite, tada girdėsite. Kai visi plepa, tai nieko ir negirdite. Prašau, ministre.
A. SEKMOKAS. Ačiū. Šiuo metu vyksta tarptautinis terminalo statybos konsultanto konkursas, kurio metu laimėtojas yra renkamas iš dvylikos dalyvaujančių kandidatų. Vykdant Siderių požeminės gamtinių dujų saugyklos projektą, Siderių vietovėje jau atlikti geologiniai ir geofiziniai tyrimai, kuriais siekiama įvertinti geologinės struktūros tinkamumą požeminei gamtinių dujų saugyklai įrengti. Tyrimų rezultatai ir pasiūlymai dėl požeminės saugyklos projekto įgyvendinimo bus pateikti Vyriausybei šį mėnesį.
Šilumos ūkio pertvarka. Jeigu kalbėtume apie pažangą šilumos ūkyje, Energetikos ministerija 2010 m. spalio 25 d. įsakymu patvirtino naująsias šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles, kurios užtikrina geresnę vartotojų teisių apsaugą. Nepaisydamas šilumos ūkį kontroliuojančių monopolistų pastangų, tikiu, kad šių taisyklių taikymas iki fundamentalių teisinio reguliavimo pakeitimų iš dalies pagerins vartotojų teisių apsaugą. Tą sakydamas pripažįstu, kad dėl esamo teisinio reglamentavimo ir jo pagrindu susiformavusios esamos situacijos šilumos ūkyje Energetikos ministerija ir visa Vyriausybė turi nepakankamas galimybes reguliuoti šilumos ūkį, siekdamos tinkamai ir visapusiškai apsaugoti vartotojų interesus.
Visiškai palaikydamas Lietuvos Respublikos Prezidentės iniciatyvą dėl šilumos ūkio pertvarkos, pabrėžiu, kad Energetikos ministerija rengia ir teiks Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisės aktus, kurie įtvirtins reikšmingas ir reikalingas šilumos ūkio pertvarkas.
Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo skatinimas. Noriu pabrėžti, kad atsinaujinantys energijos ištekliai, kaip ir atominė energetika, yra du pagrindiniai būsimos Lietuvos nepriklausomos energetikos atramos taškai. Atsinaujinančių energijos išteklių plėtra Lietuvoje spartėja. Vėjo elektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, suminė galia išaugo daugiau nei dvigubai. 2009 m. sausio 1 d. elektros… vėjo jėgainės… instaliuota galia sudarė 68 megavatus, o šiuo metu ji sudaro 161 megavatą, tai yra daugiau kaip dvigubai išaugo. 2010 m. įrengta pirmoji bandomoji saulės elektrinė. 2010 m. biomasės ir biodujų elektrinėse pagaminta 45 % daugiau energijos nei 2009 m., tai yra 147 mln. kilovatvalandžių elektros energijos. 2009 m. pabaigoje atsinaujinančių energijos išteklių dalis siekia 17 %, o 2010 m. preliminariu vertinimu ji sudarys 18 %, tai yra mes iš tikro drąsiai galime užtikrinti, kad 23 % normatyvinis rodiklis, numatytas Europos Sąjungoje, kurį Lietuva įsipareigojo, bus pasiektas. Dar daugiau, šiandien mes tikrai lenkiame energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybą, kuri buvo numatyta Seimo patvirtintoje Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijoje. Šiemet buvo numatyta 16–17 %, kai realiai pasiekėme 18 % ribą.
Gerbiamieji Seimo nariai, tuo norėčiau baigti ir esu pasirengęs atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Dabar, gerbiamieji kolegos, dar kartą noriu pasakyti, kad jūs klausiate ir ministras atsakys į klausimus, tam yra skirta 30 min. Klausimai užduodami tokia pat tvarka kaip Vyriausybės valandos metu. Taigi pirmiausia klausia opozicijos lyderis, bet jo… (Balsai salėje: „Yra, yra.“) Va, jis ateina. Prašau.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, norėčiau paklausti. Prieš savivaldybių rinkimus buvo labai plačiai kalbama apie „RubiSafe“ prietaisus, jūs žinote, distancinio valdymo, ir netgi paskutinę dieną, šeštadienį, „Sostinės“ laikraštyje buvo labai aiškiai pabrėžta, kad visi „RubiSafe“ nuotolinio valdymo prietaisai skubiai bus išmontuoti. Bet dabar kažkodėl apie juos nieko nebekalba, nors jie yra nesertifikuoti pagal mūsų turimą informaciją. Ar čia buvo tiktai iki rinkimų taip žadama, nes, kiek turime informacijos, dėl to distancinio valdymo šilumos energijos kiekis būdavo tiekiamas į kai kuriuos gyvenamuosius namus, nepageidaujant gyvenamųjų namų gyventojams, daug didesniais kiekiais. Ačiū.
A. SEKMOKAS. Ačiū, gerbiamasis opozicijos lyderi. Iš tikrųjų „RubiSafe“ įrenginiai sukelia problemą dėl šilumos kainos. Visų pirma šie įrenginiai tarnauja dviem paskirtims: viena paskirtis yra teisėta, tačiau irgi nėra reglamentuota, tai yra duomenų apie sunaudotą šilumą perdavimas; antras pritaikymo būdas yra šilumos tiekimo reguliavimas. Iš tikro jų išmontavimas yra savininko dalykas. Mes galime įstatymais prašyti, kad šie įrenginiai, pirma, būtų sertifikuoti, tik tada jie gali būti naudojami informacijai perduoti, informacijos perdavimas nesertifikuotais įrenginiais yra nepriimtinas; antra, šilumos tiekimas ir šilumos reguliavimas yra dvi atskiros funkcijos, kurias būtina atskirti, ir dėl to yra rengiami teisės aktai, kurie bus teikiami Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos Seimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Algirdai Butkevičiau, jums, kaip opozicijos lyderiui, priklauso antras klausimas. (Balsai salėje: „Neturi…“) Nekomentuokime, ar turi, ar neturi, tuoj išgirsime.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis Jurgi Razma, mes jau padiskutavome, o klausimų aš turiu labai labai daug. Aš norėčiau paklausti, kaip sekasi derybos su Lenkija dėl jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos, kas yra nuveikta, padaryta? Ar yra sudaryta tarpvyriausybinė ar tarpvalstybinė darbo grupė, kuri vykdytų derybas tiek vienoj šaly, tiek kitoj šaly? Ar tokios derybos, jeigu yra tokia darbo grupė, jau prasidėjo ir kada maždaug galvojama pamatyti ar projektą, ar kažkokią ilgalaikę programą, nuo kurios prasideda projektavimas ir kurioje atsispindėtų darbų pabaiga? Ačiū.
A. SEKMOKAS. Ačiū, gerbiamasis opozicijos lyderi. Iš tikrųjų aš šį klausimą šiek tiek plačiau paliečiau savo atsakymuose, tačiau mielai papildomai atsakysiu į jūsų klausimą.
Visų pirma noriu pasidžiaugti, kad Energetikos tarybos metu Lenkijos viceministras ponas Marcin Korolec viešai atsakingai pareiškė, kad „LitPol Link“ jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos bus pastatyta ir bus naudojama. Ji bus pastatyta 2015 m. pabaigoje ir pradės veikti. Visi poveikio aplinkai vertinimai yra baigti. Šiandien rengiamas konkursas statytojui parinkti. O derybos, kaip jūs klausėte, vyksta Baltijos energetikos rinkos jungčių plano aukšto lygio grupėse. Ta grupė susitinka periodiškai, ir darbas, kuriame dalyvauja tiek Europos Komisijos atstovai, tiek Lenkijos atstovai, tiek Lietuvos atstovai, vyksta normaliai ir jokių papildomų veiksmų nereikalauja, nes tai yra tarpvyriausybinė grupė. Noriu tik pridėti, kad labai aktyviai tarpusavyje dirba Lietuvos perdavimo sistemos operatoriaus atsakingi darbuotojai ir Lenkijos perdavimo sistemos operatoriaus darbuotojai derindami techninius klausimus. Techniniai klausimai susiję su keitiklio statyba, techniniai klausimai susiję su pačios linijos statyba. Taigi visi darbai vyksta tikrai pagal grafiką, darbai bus baigti, linija pradės veikti 2015 m. pabaigoje.
PIRMININKĖ. Dar kartą noriu perspėti, gerbiamasis ministre, atsakymui – dvi minutės, klausimui – minutė. Dabar klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis ministre, karšti konservatorių rėmėjai atsiuntė Seimo nariams laiškus, kuriuose teigiama, kad tie, kurie palaikys interpeliaciją jums, t. y. balsuos už jūsų interpeliaciją, yra „Gazpromo“ ambasadoriai ir Lietuvos nepriklausomybės priešai. (Balsai salėje)
Kalbant apie trečiąjį dujų paketą, Europos Komisijoje mums buvo pasakyta, kad iki kovo 1 d. nė viena Europos Sąjungos valstybė nežengė nė vieno pozityvaus žingsnio šita kryptimi. Ar jums neatrodo, kad jūs su savo pareiškimais Europos Komisijoje dabar esate kaip Trojos arklys, kad pramuštumėte šitą sieną. Mano klausimas būtų toks: ar ne geriau būtų, užuot skelbus karą Vokietijai ir Rusijai, sėsti prie derybų stalo ir…
PIRMININKĖ. Kolege, laikas!
B. VĖSAITĖ (LSDPF). …vartotojų interesą, kad dujų kainos Lietuvos žmonėms būtų mažesnės.
A. SEKMOKAS. Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų trečiojo paketo įgyvendinimas, ne kartą yra pabrėžta Europos Komisijos, yra būtinas. Jis ir jo įgyvendinimas taikomas visoms Europos Sąjungos šalims, o jo neįgyvendinus iš tikrųjų gresia Europos Komisijos sankcijos. Mes privalome jį įgyvendinti, ką ne kartą yra pareiškusi Europos Komisija. Tačiau trečiąjį energetikos paketą tiek elektros, tiek dujų sektoriuje mes įgyvendiname ne dėl to, kad to siekia Europos Komisija. Mes aiškiai matome naudą, kurią teikia elektros sektoriuje trečiojo paketo įgyvendinimas, ir neabejojame, kad trečiojo paketo įgyvendinimas suteiks ilgalaikę naudą Lietuvos dujų vartotojams užtikrinti žemesnes gamtinių dujų kainas. O derybos su E.ON ir „Gazpromu“, kaip jau minėjau savo atsakymuose, vyko ir vyksta nuolat.
PIRMININKĖ. Klausia J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Atsiprašau, aš diskusijai.
PIRMININKĖ. Nenorite klausti?
J. VESELKA (TTF). Ne, ne.
PIRMININKĖ. Gerai. Tada A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (TTF). Laba dėkui. Gerbiamasis ministre, jūs savo kalboje ne vieną ir ne du kartus paminėjote tokią sąvoką kaip „energetinė nepriklausomybė“. Iš tiesų galbūt pakankamai teisinga sąvoka. Ir su tuo, kas strategijoje parašyta, ne viskas yra blogai. Bet ir jūs pats dabar atsakydamas į prieš tai buvusį klausimą paminėjote, kad tai duos naudą ar galimai duos naudą ilgalaikėje perspektyvoje. Tačiau, be energetinės nepriklausomybės ilgalaikės perspektyvos kontekste, yra žmonių išgyvenimo klausimas trumpalaikės perspektyvos kontekste. Ne tik žmonių išgyvenimo, tačiau verslo išgyvenimo klausimas trumpalaikės perspektyvos kontekste. Kaip jūs manote, ar jums kaip ministrui, jūsų vadovaujamai ministerijai pakankamai pavyksta išlaikyti tinkamą balansą? Ar neišeis taip, kad jūsų vykdoma politika bus politika, kai mes kursime sąlygas vaikui auginti tam vaikui dar negimus, ir bekuriant sąlygas vaikui auginti pasirodys, kad tas vaikas galbūt net ir negims ateityje ir kad rūpinomės tuo, kuo reikia, bet nesuteikiant pakankamai dėmesio tam, kam šiandien reikėtų. Aš kalbu apie šildymo kainas, dujų kainas, elektros kainas pradėjus funkcionuoti rinkai ir panašiai.
A. SEKMOKAS. Ačiū, labai teisingas klausimas. Iš tikrųjų šita pusiausvyra tarp dabartinės ekonominės situacijos tiek gyventojams, tiek įmonėms labai svarbi ir bus svarbi ateityje. Noriu pasakyti, kad iš tikro elektros srityje, kaip matote, elektros tarifai buitiniams vartotojams šiemet nekilo. Tą buvo tikrai sudėtinga pasiekti. Trečiasis paketas davė savo rezultatą. Neabejoju, kad šiemet pavyks susitarti dėl sąžiningos gamtinių dujų kainos. Šiemet iš tikro teiksime paketą įstatymų, kuriais reglamentuosime kitokią tvarką, kitokią šilumos kainą vartotojui.
PIRMININKĖ. Klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų jūs čia gražiai surašėte atsakymus, bet man asmeniškai kyla abejonių, ar jūs sąžiningai ir nuoširdžiai sakėte. Gal jūs galėtumėte man jas išsklaidyti, pavyzdžiui, dėl punkto Nr.15, kur jūs nurodėte, kokias paslaugas esate pirkę, teisines paslaugas iš teisinės kontoros. Ten jūs nurodėte tas paslaugas. Dabar prašau man pasakyti, ar panelė E. Matulionytė ir ponas A. Smaliukas yra jūsų ministerijos darbuotojai. Jeigu jie yra jūsų ministerijos darbuotojai, aš tada daugiau klausimų neturiu šiuo klausimu. O jeigu nėra, tai pagal kokią pirkimo sutartį ir kitus dalykus jie rengia jums Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymą ir Gamtinių dujų įstatymo įgyvendinimo įstatymo dokumentus, nes jūs pats, būdamas geras kompiuterių specialistas, galite pamatyti, kas paskutinis tą dokumentą redagavo ir įkėlė, tarp kitko, į teisės aktų…
PIRMININKĖ. Laikas, laikas!
K. DAUKŠYS (DPF). …dalį. Gal jūs man galėtumėte pasakyti, pagal kokius dokumentus? Gal jūs pirkote kažkaip slaptai ar dar kaip nors padarėte?
A. SEKMOKAS. Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų nei ponas A. Smaliukas, nei ponia E. Matulionytė nėra Energetikos ministerijos darbuotojai. Aš noriu pasakyti, kad Gamtinių dujų įstatymų projektus iš tikro rengia Energetikos ministerijos specialistai. Be abejo, mes konsultuojamės su rinkos dalyviais, mes konsultavomės būtent su E.ON, su „Gazpromu“ Gamtinių dujų įstatymą rengdami, buvo sudaryta darbo grupė, ir, be abejo, mes konsultuojamės tiek su dalyviais, tiek su teisininkais. Manau, kad tokios plačios konsultacijos užtikrina ir skaidrumą rengiant įstatymą, kad nebūtų pažeisti nė vienos šalies interesai. Galiausiai įstatymo priėmimas, vienokia ar kitokia jo redakcija, be abejo, priklausys nuo jūsų, gerbiamieji Seimo nariai.
PIRMININKĖ. Klausia V. Žiemelis. (Balsai salėje) Kaip sugebėjo, taip atsakė, ir tiek. V. Žiemelio nėra. Klausia L. Kernagis. Tuojau įjungsim.
L. KERNAGIS (KPF). Labai ačiū. Gerbiamasis ministre, aš, ko gero, truputėlį paklausiu jūsų šiek tiek iš kitos operos – apie europinių lėšų įsisavinimo tvarką. Norėčiau paklausti, kas planuojama ir kas padaryta diegiant išmaniuosius tinklus, ir ar ne geriau būtų tas europines lėšas panaudoti skiriant lėšas ne dideliems vartotojams, bet dešimčiai tūkstančių mažų namų ūkių, kurie yra kaip tik suinteresuoti taupyti. Labai ačiū.
A. SEKMOKAS. Labai ačiū. Iš tikrųjų labai geras klausimas. Visų pirma dėl išmaniųjų tinklų. Pereitais metais buvo sudaryta darbo grupė, aš kaip tik buvau tos darbo grupės pirmininkas, nes yra tekę dirbti informacinių technologijų srityje. Ji iš tikro rengė pagrindines nuostatas, kaip Lietuvoje galėtų ir turėtų būti plėtojami išmanieji tinklai. Atlikus pertvarką elektros energetikos ūkyje, buvo sukurtas Technologijų ir inovacijų centras, bendrovė, kuri turi užsiimti ir užsiima naujomis technologijomis elektros sektoriuje. Ją įkūrus, visi šie išmaniųjų tinklų ir išmaniųjų skaitiklių darbai yra perduoti šitai bendrovei. Be abejo, aš su jumis sutinku, kad mes turime labai atsargiai pasverti ir sveriame, kaip paskirstomos lėšos dabar, būtent užtikrinti vartotojų interesus dabar, mažiausius tarifus, ir dėl to, kokias technologijas galėtume diegti ateityje. Aš šiandien galiu pasakyti, kad jokių didelių europinių lėšų išmaniųjų tinklų diegimui šiandien nėra skirta, tačiau tokios paramos galimybė yra svarstoma ir paraiškos gali būti teikiamos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia K. Ramelis.
K. RAMELIS (MSG). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs turbūt girdėjote ir žinote, apie šilumos ūkio konfliktą Ukmergėje. Jūs jau minėjote, kad yra problemų, netobuli įstatymai, reikia pakeitimus daryti. Norėčiau paklausti, kokia jūsų pozicija dėl to konflikto ir kodėl jau metai tas konfliktas vystosi ir nėra pateikta įstatymo pataisų? Įstatymo pataisų buvome pateikę mes, valstiečiai, bet Konservatorių frakcija aktyviai dalyvavo susilaikydama, nepritarė, todėl jos nebuvo svarstomos. Kokia galimybė toliau šiuos klausimus spręsti? Ačiū.
A. SEKMOKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų šilumos ūkis yra labai svarbus ir aktualus klausimas. Noriu atkreipti dėmesį, kad šilumos kainos Lietuvos skirtingose savivaldybėse skiriasi net dvigubai, kai kuriose savivaldybėse yra dvigubai aukštesnės negu kitose. Tai reiškia, kad įstatymai visose savivaldybėse galioja vienodai, tačiau šilumos kainos skiriasi dvigubai. Kokią galima daryti išvadą? Iš tikrųjų ne visos savivaldybės vienodai ūkiškai rūpinasi vartotojų interesais. Tai yra ne tik įstatymų problema, bet taip pat ir savivaldos problema, kaip savivalda ūkiškai ir vartotojams naudingai prižiūri šilumos ūkį.
Dabar konkrečiai dėl Ukmergės. Iš tikrųjų pavyko galiausiai pasiekti, kalbantis ir su savivaldybe, ir su tiekėjais, kad šiluma prasidėjus šildymo sezonui Ukmergėje būtų tiekiama, ji būtų tiekiama ir šiandien. O kilusį ginčą, be abejo, tai yra teisininkų kompetencija, reikia išspręsti. Kaip minėjau savo atsakymuose, šilumos ūkio įstatymus rengiame ir teiksime Vyriausybei, jie bus pateikti ir Lietuvos Respublikos Seimui, jums, gerbiamieji Seimo nariai.
PIRMININKĖ. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, šiandieną Prezidentė dar kartą išreiškė jums palaikymą ir palaikymą jūsų vykdomai energetikos politikai, o šiandieną V. Mazuronis kalbėdamas pasakė, kad jisai ne tiek jumis nepasitiki, kiek nepasitiki visa Vyriausybės vykdoma energetikos politika. Ar galite kaip nors suprasti, ar yra dar kokia nors energetikos politika be jūsų vykdomos politikos? Ar aš turėčiau suprasti, kad jie nepasitiki ir Prezidente?
A. SEKMOKAS. Noriu pasakyti, kad visus veiksmus, visus teisės aktus rengia Energetikos ministerija, teikia Vyriausybei, tik esant Vyriausybės pritarimui jie yra priimami, o kartu visi rengiami teisės aktai yra derinami su visomis valstybės institucijomis. Iš tikrųjų informacija apie tai mes dalinamės ir su Lietuvos Respublikos Seimo valdyba, dalinamės ir su Lietuvos Respublikos prezidentūra. Aš manau, kad bendradarbiavimas yra ir tai yra Lietuvos valstybės energetikos politika. Siūlau tokią ją ir laikyti.
PIRMININKĖ. Klausia L. Dinius. Yra, tuojau įjungsime. Ar jūs išsitrynėte, mes nerandame jūsų? Nenorite klausti? Tada V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (J(LiCS ir TPP)F). Gerbiamasis ministre, buvo laikas, kai jūs man darėte įspūdį kaip ryžtingas ministras. Staiga pradėjote keistis, pakeitėte vektorių dėl vadinamosios atsinaujinančios energetikos, kuri yra subsidijuojama valstybės, pasidavėte tiems lobistams, tai yra įstatymų pirkėjams, kurie vilkstinėmis lakstė po Seimą ir frakcijas. Jūs pradėjote pataikauti žmonių plėšikams, kurie nori tik savanaudiškų tikslų, bet kokia kaina pasipelnyti, tapti milijonieriais visų mūsų sąskaita. Kodėl jūs perėjote į jų pusę? Kas jus taip prispaudė? Kas atsitiko? Gal turite pažymą dėl spaudimo?
A. SEKMOKAS. Labai ačiū. Iš tikrųjų manau, kad klausimas vietoje ir laiku pateiktas. Iš tikrųjų manau, kad to klausimo sprendimas yra jūsų, gerbiamieji Seimo nariai. Yra iniciatyvinė Seimo narių grupė, kuri rengia ir teikia arba teiks artimiausiu laiku Seimui Atsinaujinančių energetikos išteklių įstatymą, pagal kurį atsinaujinančių energetinių išteklių vystymo mastai ir bus nustatyti. Vyriausybė viso labo vykdo tuos teisės aktus, kurie šiandien galioja, tarp jų ir įsipareigojimą Europos Komisijai pasiekti 23 % energijos iš atsinaujinančių išteklių. Didesnių tikslų mes neduodame. Vėlgi mūsų pagrindinis interesas – užtikrinti vartotojų interesus, užtikrinti žemiausią kainą. Šitoje vietoje mes pozicijos nekeičiame. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia M. Bastys. Ruošiasi E. Klumbys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamasis ministre, kai buvo vykdomas atominės elektrinės statybos konkursas, matyti, kad Energetikos ministerija ir apskritai Vyriausybės kabinetas viską darė, kad šitas konkursas neįvyktų. Ir mes matome pasekmes, kad ta kompanija, kuri realiai galėjo statyti, tai yra Pietų Korėjos kompanija, kuri vadinasi KEPCO, tiesiog pasitraukė iš šio konkurso, nes Vyriausybės ir Energetikos ministerijos rodomas dėmesys šitam projektui buvo per menkas. Ar jūs galėtumėte paneigti mano šitą matymą? Dėkoju.
A. SEKMOKAS. Tikrai, gerbiamasis Seimo nary, apgailestauju, kad esate suklaidintas. Iš tikrųjų Seimo duomenų kambaryje yra pateikta visa labai plati informacija, dokumentai apie derybas su Pietų Korėjos bendrove. Dar daugiau – ten pateikiama informacija apie toliau labai intensyviai vykstančias derybas, konkursas tęsiamas taip, kaip numatyta įstatymuose. Ir teiginys, kad konkursas sužlugo, yra neteisingas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia E. Klumbys. Ruošiasi M. Zasčiurinskas.
E. KLUMBYS (TTF). Prašau pasakyti, jūs šiandien ir apskritai viešai nuolatos kalbate apie Lietuvos vartotojų interesus. Sakykite, kokiais interesais vadovaujantis pigi Rusijos energija buvo perparduodama kaip pagaminta Lietuvoje kur kas brangiau ir kas buvo šito Lietuvos žmonių apiplėšimo autorius?
A. SEKMOKAS. Ačiū už klausimą. Vėlgi manyčiau, kad atsakymas yra akivaizdus. Visų pirma, rinkoje esanti pigi elektros energija buvo perkama ir iš tikrųjų buvo perkama siekiant užtikrinti žemiausią elektros kainą vartotojams.
Antra. Svarbu užtikrinti ilgalaikę žemą elektros energijos kainą. Tam vykdoma devinto bloko Elektrėnuose statyba ir tas projektas turi būti vystomas toliau. Taip nustatant VIAP’o vykdymo tvarką, viešuosius interesus atitinkančią paslaugų vykdymo tvarką, iš tikrųjų buvo pasiekti abudu tikslai: užtikrintas pigios elektros energijos tiekimas vartotojams, negaminant jos Elektrėnuose didelėmis sąnaudomis, ir kartu buvo finansuojamas devintas blokas, kuris yra labai svarbus, kuris iš dalies finansuojamas iš europinių lėšų, buvo neleista, kad šitas projektas sustotų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia M. Zasčiurinskas. Ruošiasi E. Pupinis.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis ministre, šitoje interpeliacijoje yra pateikti specializuoti klausimai, specializuotos problemos. Jų sprendimas tiesiogiai veikia Lietuvos gyventojų pragyvenimo lygį, skurdo lygį ir, aišku, tie sprendimai priklauso nuo tų žmonių, kurie priima sprendimus, žmogiškųjų savybių. Jūs esate Lietuvos Respublikos Vyriausybės narys ir jūs balsuodamas priimate vienokius ar kitokius sprendimus. Dėl vieno sprendimo, už kurį jūs balsavote, žmonės šiuo metu badauja. Taip jie išreiškia savo tokiomis drastiškomis priemonėmis nesutikimą su jūsų sprendimu. Prašom pasakyti, turėtų būti labai trumpas atsakymas, ar jūs aplankėte šiuos žmones, ar jais pasidomėjote? Ačiū.
A. SEKMOKAS. Noriu pasakyti, kad badaujančių žmonių, kurie iškelia savo klausimus, klausimų spektras yra labai platus. Jis liečia ne tik energetiką, visų pirma jis liečia socialinę pusę. Ir priimant teisės aktus energetikos srityje, aš dar kartą kartoju, pagrindinis motyvas, pagrindinis kriterijus yra užtikrinti energijos vartotojų interesus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi D. Budrys.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis ministre, šiandien pranešėjas ponas V. Mazuronis savo pranešimą pradėjo nuo kaltinimo – neva silpnai dirbama atominės elektrinės statybos klausimu. Ar nemanote, kad kaip tik tų, kurie šiuo metu reiškia priekaištus, viskas buvo daroma, kad tokia elektrinė Lietuvoje kuo ilgiau, o gal ir niekada nebūtų statoma? Todėl norėčiau paklausti, ar buvo, iki jums tampant ministru, priimtas nors vienas esminis sprendimas atominės elektrinės klausimais?
A. SEKMOKAS. Ačiū. Iš tikrųjų pradėję dirbti mes susidūrėme su privačiai valdoma, privačiu akcininku LEO LT bendrove ir susidaryti įspūdžio, kad dirbama iš tikro ta linkme, nebuvo galima. Dar daugiau, ponas I. Staškevičius, atstovaujantis „NDX energijai“ kaip investuotojui, aiškiai pasakė, kad Lietuva neturi resursų nei žinių pati statyti atominę elektrinę, kaip buvo užsibrėžta LEO LT. Aišku, kad tokių pastangų dėta nebuvo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia D. Budrys. Ruošiasi V. P. Andriukaitis.
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Dėkui, gerbiamoji Pirmininke. Daugelį klausimų, iš kurių aš buvau keletą užsirašęs gerbiamajam ministrui, jau uždavė. Bet vieną vis dėlto norėčiau užduoti. Kadangi išdalino atmintinę – gerbiamųjų Seimo narių susitikimas su generaliniu direktoriumi Philipu Lowe, ten buvo akcentuotas nuosavybės atskyrimas. Jie kaip ir pritaria, palaiko, viskas gerai. Tačiau buvo paminėta ir tai, kad Komisija nėra naivi dėl „Gazpromo“ ir kad tai yra ilgas procesas. Mano klausimas būtų, ministre, dėl to ilgo proceso. Per kiek laiko jūs įsivaizduojate, kad tai galima įgyvendinti? Ir mes, lietuviai, visada norime būti pirmi. Gal tas skubėjimas padėtų žmonėms gauti sąskaitas, kurios priverstų šypsotis, o ne gerti širdies lašus? Ačiū.
A. SEKMOKAS. Labai ačiū. Tikrai geras klausimas. Iš tikro mes turime atskirti du dalykus: trečiojo paketo įgyvendinimą ir dujų kainą. Trečiojo paketo įgyvendinimas, be abejo, vyksta konsultuojantis. Vedamos derybos tiek su investuotojais, tiek su „Lietuvos dujomis“, tiek su Europos Komisija. Trečiojo paketo įgyvendinimas, beje, priklausys ir nuo jūsų, gerbiamieji Seimo nariai. Aš negaliu pasakyti tos ar kitos datos. Tai bus derybų metu. Be abejo, aš neabejoju, kad jūs, kaip Ekonomikos komiteto pirmininkas, šiame procese dalyvausite, būsite informuotas taip, kaip dėl dalyvavimo susitikime su ponu P. Lowe.
Dabar dėl dujų kainų, tai yra visiškai kitas klausimas. „Gazpromas“ yra įsipareigojęs pagal „Lietuvos dujų“ privatizavimo sutartį tiekti dujas Lietuvai sąžininga kaina, ir tai yra nesusiję. Mes turime spręsti ekonominį klausimą, dujų kainos klausimą ekonominėmis ir teisinėmis priemonėmis, nesiedami su Europos teisės perkėlimu į Lietuvos įstatymus. Aš neabejoju, kad šiemet mes galėsime pasiekti tam tikrus susitarimus su „Gazpromu“ dėl tiekiamų dujų kainos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia V. P. Andriukaitis, nes laikas baigiasi. Liko 2 min.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, pratęsiu klausimą. Jūs Socialdemokratų frakcijoje susitikote su „Lietuvos dujų“ vadovais ir mūsų akivaizdoje vyko ginčas, ir mūsų akivaizdoje konstatavome faktą, kad „Lietuvos dujų“ vadovai patvirtino, kad jūs su jais nesikalbėjote ir nesiderėjote, kad jie tik per frakciją dabar susitinka ir kalbasi vieni su kitais. Dabar Č. V. Stankevičius išplatintoje medžiagoje labai aiškiai pabrėžia, kad ministro pareiga – konstruktyvaus dialogo ir konstruktyvių diskusijų su akcininkais paieškos. Mes turėjome aiškų pavyzdį – jokių diskusijų nebuvimo. Ir kitas paprastas klausimas. Mes neturime nei dujų terminalo, nei nieko. Kodėl reikia taip komplikuoti ir konfliktuoti su dujų tiekėjais, kad visą Lietuvą laikytume dujų kainų įkaitais? Ministre, ar išties politikai taip gali daryti?
A. SEKMOKAS. Labai ačiū. Iš tikrųjų noriu tvirtai paneigti teiginį, kad diskusijų su akcininkais ir „Lietuvos dujomis“ nebuvo. Galime pateikti medžiagą, kiek buvo susitikimų, kiek darbo grupė dirbo, joje buvo ir „Lietuvos dujų“ atstovų, ir „Lietuvos dujų“ akcininkų. Tų susitikimų buvo daug. Į visus raštiškus paklausimus buvo argumentuotai ir operatyviai atsakoma. Buvo diskusija dėl trečiojo paketo įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Ta diskusija nesibaigė. Taip, yra parengti teisės aktai, bet juos priimsite jūs, gerbiamieji Seimo nariai. Jūs galėsite tarti savo lemiamą žodį. Vėlgi noriu atskirti, kas buvo pabrėžta Europos Komisijai kalbantis ir su ponu P. Lowe, ir su energetikos komisaru Guentheriu Oettingeriu: iš tikro mes turime atskirti politinius dalykus, Europos teisės įgyvendinimą Lietuvos teisėkūroje, kas yra privaloma, ir dujų kainą, kuri privalo būti teisinga, kuri yra kaip įsipareigojimas „Lietuvos dujų“ privatizavimo sutartyje. Mes neturime suplakti šių dviejų procesų į krūvą ir paversti komercinių ir ekonominių dalykų politikavimu. Iš tikro tai yra žalinga, manau, kad dėl to ir kenčia Lietuvos Respublikos vartotojai.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Atsakymų į klausimus laikas baigėsi, daugiau kaip 30 min. Aš jus kviesčiau į Vyriausybės pusę, ten gal prašom atsisėsti.
O dabar, gerbiamieji kolegos, toliau diskusija, kurioje žodis paprastai suteikiamas paeiliui pritariantiems atsakymui į ministro klausimus ir nepritariantiems atsakymui. Pirmoji kalba pritarianti V. Aleknaitė-Abramikienė frakcijos vardu. Prašom. 7 min.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ponai opozicijos atstovai, turiu pripažinti, jog šiandien neatrodote labai stipriai. Ir man jūsų veiksmus sunku pateisinti. Kokia nenugalima jėga, kokie įsipareigojimai jus šiandien verčia reikšti nepasitikėjimą energetikos ministru? Kas privertė jus savo pirmąja auka, pirmuoju taikiniu pasirinkti būtent tą ministrą, kuris pirmą kartą po 20 metų ne žodžiais, o darbais ėmė kloti pamatus Lietuvos energetinei nepriklausomybei? Kovo 11‑osios išvakarėse jūs ketinate pašalinti iš Vyriausybės žmogų, kurio darbus atvirai remia Europos Komisija ir kurio vykdoma politika pasitiki Lietuvos Respublikos Prezidentė. Jūs siekiate žūtbūt sukliudyti energetikos sektoriaus pertvarką, kuri gyvybiškai svarbi valstybei ir kiekvienam jos piliečiui, energijos vartotojui.
Ypač man keista, kad sumaištį kelia tie žmonės, kurie ilgus metus maitino tautą pasakomis apie savo didžius darbus energetikos srityje. Bet, ponai, netgi Bitėnų stotelę, mažutę stotelę, reikalingą tam, kad Klaipėdos krašto vartotojai elektrą gautų ne per Kaliningrado sritį, teko pastatyti ministrui A. Sekmokui. Jūs ilgus metus įtikinėjote tautą, kad monopolistas „Gazprom“ yra patikimas, svarbiausia, kad mes patys būtume mandagūs ir geri. Vienas buvęs socialdemokratų premjeras, dabar jau amžinatilsį, dėl gerų santykių su „Gazpromu“ pardavė „Lietuvos dujų“ vamzdynus monopolistui, nors to nepadarė netgi A. Lukašenka. O mums, lietuviams, buvo pažadėta, kad šis parsidavimas užtikrins vartotojams žemesnes dujų kainas. Deja, ponai, jus apgavo, kartu su jumis ir visą Lietuvą, nes dujų kaina nuolatos kilo ir esant jūsų vyriausybėms, monopolistas tą kainą kelia ir dabar. Ir, deja, vienašališka priklausomybė nuo „Gazpromo“ leidžia jam laikant šį įrankį savo rankose smukdyti Lietuvos ūkį. Nustatydamas Lietuvai už dujas neteisingą ir ekonomiškai nepagrįstą kainą, „Gazpromas“ pažeidžia sutartį, kurią sudarė būtent su socdemų Vyriausybe. Tačiau kai ministras A. Sekmokas į viešumą iškelia šį faktą, socdemai puola jį versti. Ar tai logiška? Ar atrodo normalu, kad Lietuva šiandien už 1000 kubinių metrų gamtinių dujų moka 100 dolerių brangiau negu turtinga Vokietija? Ar jums patinka, kad žlugdomas mūsų pramonės konkurencingumas? Pagaliau, ar jums negaila mūsų piliečių, kurie kiekvienus metus su siaubu laukia žiemos šalčių, nes nežino, ar galės susimokėti už šilumą? Ar Seimo opozicija nenori, kad Lietuva pagaliau nusimestų energetinės priklausomybės retežius ir ekonomiškai pradėtų stotis ant kojų? Juk visi žinome, kol gyvensime su vienašališkos monopolinės priklausomybės retežiais, mūsų krašto gyventojai skurs, o gamintojai pasaulio rinkose jausis antrarūšiais. Žinome visi, jog šį tikslą – energetikos diversifikavimą pasiekti sunku, tačiau ar nėra laikas mums visiems, užuot rengus beprasmes interpeliacijas, susitelkti ir kartu dirbti bendram tikslui? Tėvynės sąjunga visuomet kvietė tartis ir susitarti dėl strateginių tikslų ir būtent to dėka šiandien mes esame Europos Sąjungos ir NATO nariais. Tai kodėl negalėtume susitarti dėl energetinės politikos ir energetinės nepriklausomybės?
Ponai socdemai, ponai darbiečiai ir kiti opozicionieriai, jūs pateikėte ministrui klausimus. Jis į juos atsakė stulbinamai profesionaliai ir jūs pasimetėte, nes nebeturite argumentų. O mes tuo tarpu žinome jūsų viešai reiškiamas nuomones netgi Briuselyje, mes žinome, kaip jūs teigiate, kad esą energetikoje nieko daryti nereikia, viskas yra gerai. Tai jūs kalbate ir aiškinate, kad mes turime labai patikimą partnerį Rusiją, ir viskas gerai. Tai iš jūsų tarpo ateina idėjos, kad suskystintųjų dujų terminalas nieko neduos, tik pakels kainas vartotojams, nors elementari ekonomikos logika ir skaičiavimai sako ką kita. Netgi tokia valstybė kaip Jungtinės Amerikos Valstijos tikisi savo energetinę nepriklausomybę padidinti būtent statydama suskystintųjų dujų terminalus ir ragindama tą daryti kitas NATO bloko nares, tačiau mūsų socdemams tai atrodo nerūpimas dalykas.
Galų gale jūs tik žodžiais sakote, jog esate už Lietuvos įsijungimą į europinius elektros tinklus, bet elgiatės priešingai, nes, ko gero, jūs esate už tai, kad mes tos energijos, elektros energijos, patys ir negamintume, bet pirktume iš Rusijos, nors bandote čia išsisukinėdami kalbėti ką kita. Pasakysiu atvirai. Netgi Europos Komisijos pareigūnai mūsų klausia, kam atstovauja ši opozicija, kieno interesus gina tie Seimo nariai, kurie šiandien reiškia nepasitikėjimą ministru A. Sekmoku? Aš, kaip Lietuvos Respublikos pilietė ir Seimo narė, noriu tikėti, kad šioje salėje yra dauguma tų, kurie atstovauja Lietuvos interesams, kurie gina Lietuvos piliečius, todėl ir tikiuosi, kad balsavimas tai patvirtins. O jus visus, gerbiamieji, aš kviečiu baigti tuos žaidimus. Bežaisdami tuos žaidimus, jūs pražaisite Lietuvą. Laikas mums susitelkti, susitarti dėl neatidėliotinų veiksmų, paremti ministrą su jo labai aiškia programa. Šią programą remia netgi Europos Komisija, tačiau kodėl turėtumėte jai prieštarauti jūs? Ar jums tikrai atrodo, kad Lietuvos energetikos nepriklausomybė yra nereikalingas dalykas? Baikime žaisti, stokimės į vieną gretą, dirbkime kartu. Šito iš mūsų laukia žmonės, tam mes čia ir esame šioje salėje. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Laikas. Gerbiamieji kolegos, dabar yra prieš labai daug užsirašiusių socdemų. Ar kas nors kalbės frakcijos vardu? Tai reikia taip ir užsirašyti. B. Vėsaitė – frakcijos vardu. (Balsai salėje) Kaip nebuvo galima?
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų čia buvo daug karčių žodžių pasakyta opozicijos adresu, bet aš pasistengsiu kalbėti faktais. Man, taip pat ir socialdemokratams, kyla klausimas, ką gi per trejus metus ministras A. Sekmokas padarė, kad Lietuvos žmonės bristų iš energetinio skurdo ir vis dėlto mokėtų mažiau? Turbūt kad nieko, priešingai – ši veikla kaip tik sukėlė energetikos kainas.
Dėl atominės elektrinės projekto sužlugdymo. Tai yra pats, sakyčiau, didžiausias nusikaltimas Lietuvos žmonėms, nes socdemai visada buvo už branduolinę energetiką. O dabar jūs, parengę šį įstatymą, norite parduoti 51 % Lietuvos energetinio ūkio strateginiam investuotojui. Aš manau, kad iš tikrųjų čia yra šiek tiek daugoka. Bet, nepaisant to, socdemai įsitikinę, kad Lietuva turi tęsti branduolinės energetikos valstybės istoriją.
Dėl elektros energijos. Gerbiamieji, jeigu socialdemokratai šiandien būtų pasielgę kaip ministras A. Sekmokas ir spekuliuotų elektros energija, kurios nepagamino Lietuvos elektrinė, ir dar už tai imtų VIAP’ą, tai šiandien daugelis iš mūsų būtų su antrankiais. Deja, taip neatsitiko, nors ministras pripažino, kad VIAP’ą pasirašė savo įsakymu.
Nepaisant to, kaip pasibaigs interpeliacija ministrui, aš noriu, kad viešuosius interesus atitinkančios paslaugų lėšos būtų skirstomos Seime, o ne Vyriausybėje susiglaudus ir neaišku kam, nes šitos lėšos yra apie pusę milijardo litų. Gerbiamieji konservatoriai, įsiklausykite, šitos lėšos yra mūsų visų vartotojų suneštos ir tai turėtų būti daroma Seime.
Dėl pertvarkos elektros energetikos ūkio. Taip, susisodinote savo žmones, išmėtėte visus techninius specialistus ir dabar mums nieko kito nelieka, kaip tik laukti avarijų.
Dėl dujų. Labai ačiū Seimo valdybai, kad tikrai plačią delegaciją nusiuntėte į Briuselį, kur mes galėjome išsiaiškinti, kad pertvarkyti ir liberalizuoti dujų sektorių galimi ir kiti variantai, o ne ultimatumai „Gazpromui“ ir E.ON’ui ir jų nuosavybės ekspropriacija. Aukščiausias Energetikos komisijos pareigūnas pasakė, kad įgyvendindami šią direktyvą jūs neturite pažeisti pamatinės Europos Sąjungos teisės ir neeksproprijuoti nuosavybės, o daryti tą derybų būdu. Daryti tą derybų būdu. Įsiklausykite. Nebūtinai taikyti nuosavybės atskyrimą, galimos ir kitos alternatyvos.
Dėl šilumos. Gerbiamieji, jau treti metai, kai konservatoriai valdo Lietuvą. Na, kodėl mes neimame vieno labiausiai naudą teikiančio alternatyvaus energijos šaltinio, tai yra biomasės? Kodėl mes šito nedarome? Tai būtų rusiškų dujų pakaitalas. Aš nesuprantu, kur yra trukdžiai ir ką ministras šioje srityje nuveikė.
Dar vienas dalykas. Aš, tiesą sakant, nežinau, kuo ministras A. Sekmokas skiriasi nuo ministro D. Kreivio, kuriam buvo išreikštas nepasitikėjimas ir jis atsistatydino būtent dėl jo įmonės ir labai gero verslumo, pakeliant akcijų vertę iki dangaus. Aš nematau didelio skirtumo tarp šių dviejų ministrų.
Gerbiamieji kolegos, netgi kalbant apie trečią dujų liberalizavimo paketą aš esu įsitikinusi, kad sėdus prie derybų stalo su vokiečiais ir rusais tikrai būtų pasiekti geresni rezultatai negu skelbiant karą tiek Vokietijai, tiek Rusijai, ypač Rusijai, kuri dabar, būtent konflikto arabų pasaulyje metu, tampa viena iš pagrindinių tiekėjų ir dirba maksimaliu pajėgumu. Aš manyčiau, kad derybos yra daug naudingiau negu plėštis marškinius ir pulti ant ambrazūros. Tikrai ministrui būtų geriau pasisekę tenkinti Lietuvos žmonių interesus. Tuo labiau kad krizė būtent dėl neišmanaus konservatorių valdymo dar labiau susilpnino ekonomiškai silpnuosius Lietuvos žmones, kurie iš esmės kenčia energetinį skurdą. Jūs žinote, šis postas yra ne šiaip politinis postas. Šiam postui reikia ir diplomatinių gebėjimų.
Tarp kitko, jeigu ir nepavyks ši interpeliacija ministrui A. Sekmokui, jūs pagalvokite, galbūt jį vertėtų sukeisti su ministru K. Starkevičiumi, kuris yra daug talentingesnis ministras diskusijose su Rusija, nes tikrai šiandien nėra nei kiaulių, nei pieno karo. (Balsai salėje)
Dabar jūs dar pagalvokite, gerbiamieji konservatoriai, kokį signalą jūs siunčiate užsienio rinkoms traukdami į Lietuvą investicijas, kai norima nacionalizuoti vokiečių ir rusų turtą sumažinant bendrovės vertę. Aš tikrai į tokią šalį neičiau.
Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad gerbiamajam ministrui reikia ir diplomatinių…
PIRMININKĖ. Kolege, laikas seniai pasibaigė. Aš nutrauksiu jus.
B. VĖSAITĖ. Siūlyčiau pagalvoti pakeičiant šį ministrą galbūt gabesniu ir turinčiu daugiau diplomatinių gebėjimų.
PIRMININKĖ. Toliau. Už – P. Auštrevičius Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, mielieji kolegos! Bolševikų ideologijos klasikas Leninas skelbė: komunizmas yra tarybų valdžia plius visos šalies elektrifikacija. Jau tada buvo teisingai suprasta, kokią įtaką energetika turi šalies ateičiai. Laikai keičiasi, bet energetikos svarba valstybių raidai nesikeičia. Visi mes esame šios paradigmos liudininkai ir dalyviai.
Kolegos, Energetikos ministerija Lietuvoje buvo įkurta ne dėl to, kad prieš tai buvusių ministerijų skaičius buvo trylika ir kam nors galbūt tai kėlė tam tikras aliuzijas. Energetikos ministerijos įkūrimas buvo reikalingas, aš pasakyčiau, neišvengiamas, nors, reikia pripažinti, ir uždelstas.
Kolegos, būtini atlikti darbai energetikos srityje reikalauja ilgalaikių sutelktų politinių pastangų ir didelių finansinių investicijų. Tam reikia tęstinės politinės valios ir reikiamo finansinio parėmimo. Vieno trūkumas ar nebuvimas sukuria neapibrėžtą situaciją ir iš esmės reiškia tai, kad ateityje mes nematysime konkrečių sprendimų. Aš sutinku, kad energetikos politika, kurios ištakos turi remtis energetine nepriklausomybe, turi tarnauti šalies vartotojams. Vartotojų interesai, leidžiant jiems pasirinkti, negali palikti nė vieno politiko abejingo. Kodėl? Todėl, kad šiandienos vartotojas yra rytdienos rinkėjas. Taigi, kolegos, politinis sprendimas energetikos srityje reiškia, kad mes veikiame visą lauką interesų: tiek vartotojiškų, tiek ir politinių.
Pertvarkos energetikos politikos srityje yra giluminės. Mes nemanome, kad yra galimybė išvengti tam tikrų nesklandumų, galbūt kartais ir klaidų, nes nieko nedarantieji jų nepadarys. Darantieji pertvarkymus reikalauja mūsų paramos, pritarimo, patarimo ir kartais kritikos, bet ta kritika turi būti konstruktyvi.
Mielieji kolegos, Liberalų sąjūdžio frakcija nesirengia padovanoti energetikos ministrui papildomo parašiuto, nes mes tikime, kad jo parašiutas sėkmingai išsiskleis ir taip. Jis jį turi. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Prieš – K. Daukšys frakcijos vardu.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke.
Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų man patiko, kaip kalbėjo Petras. Taip viską teisingai pasakė, kad energetikos politika turi būti ilgalaikė ir kad ji turi atitikti Lietuvos interesus ir gyventojų interesus, ir kad turi būti aptarta visų politinių srovių, kad po pusantrų metų nereikėtų nuo sienelių gramdyti kokių nors neaiškių dalykų. Ar ne? Viskas yra gerai, bet ką mes šiandien realiai matome? Aš įdėmiai skaičiau ministro atsakymus į jam pateiktus klausimus. Labai trumpai pakomentuosiu.
Pirmas klausimas apie strateginį investuotoją. Nei tas modelis kur nors buvo aptartas ir apkalbėtas, nei jis aiškus net man (aš atsiprašau, dar kai kur susivokiu), nebuvo išaiškinta, kaip tai veikia ir kas iš to bus. Tai apie ką mes kalbame?
Toliau – antras klausimas. Atominės elektrinės esamų struktūrų įvertinimas. Parašyta, buvo įvertinta. Kiek buvo įvertinta, kas įvertino, kur yra? Ministras turi teisingai atsakyti į tą klausimą. Neatsakyta. Apie investicijų dalį, kurią ketina įnešti Lietuva, Lenkija ir visi kiti, čia tiktai lialialia. Aš taip sau ir pasirašiau, nes čia yra ne atsakymas, o, atsiprašau, smulki frazė iš operetės.
Toliau klausimas dėl jungčių. Aš tik vieną komentarą padarysiu. „LitPol Link“ jungtis lenkams duos 2,6 mlrd. litų naudos, mums duos 500 mln. litų naudos. Aš suprantu, kodėl lenkai (…), bet kodėl mes savo vidaus tinklams sustiprinti iš Europos Sąjungos nepaprašėme pinigų? Aš niekaip nesuprantu, ką šioje vietoje veikia Energetikos ministerija?
Toliau – paklausimas dėl elektros energijos ir kitų įmonių pelnų nereguliavimo. Irgi toks atsakymas, kuris nesuprasi, ką duos. Arba ministras turėjo pateikti savo kokius nors rimtus skaičiavimus ir samprotavimus, kodėl taip bus geriau negu nebus, bet čia yra grynai teoriniai išvedžiojimai.
Dėl dujų saugyklos atsakymo neduota. Galbūt premjeras, kaip labai suprantantis energetikos klausimus, gavo atsakymą. Mes, kaip Seimo nariai, kurie klausėme, to atsakymo negavome.
Toliau dėl išimties. Atsakyme parašyta, kad nėra išimčių. Latviai, estai, suomiai gavo išimtis, mes negavome dėl vieno dalyko – kad tuometinis Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas gerbiamasis A. Kubilius nutarė, kad jos nereikia. Ir štai dabar mes turime tą padėtį, kada mes tuos… Ir net dabar tą išimtį galėtume gauti, nes mums išaiškino, būnant štai su tuo pačiu Petru Briuselyje, kad, kadangi esame sala ir neturime kitų tiekėjų, Europos Sąjunga neprieštarautų tol, kol neatsiras kitas tiekėjas ir konkurencija susidarys. Na, tai kam mus vėl apgaudinėti čia atsistojus?
Toliau 14 klausimas: kiek ir kokie elektros tiekėjai tiekia elektros energiją pagal tiesiogines sutartis didžiausiems elektros vartotojams? Absoliučiai neatsakyta. Ministras meluoja sakydamas, kad per biržą parduoda 60 % elektros energijos. Ministre, 5 % per biržą, likusieji yra nebiržiniai sandoriai, kurių metu tik užsiregistruojama biržoje. Tai čia tas pat, žinote, kaip… Aš nežinau, gal jūs paprašykite tada finansų ministrės ar kurio nors kito ministro, kuris tuos dalykus išmano, ir jums išaiškins, kuo skiriasi nebiržinis sandoris ir biržos sandoris. Ir nereikia vėl apgaudinėti mūsų, Seimo narių. Kodėl jūs mums tuos dalykus meluojate?
15 punktas, štai ko aš jūsų ir klausiau. Na, jūs taip gražiai viską išpasakojote, kas jums rengė, kas ką darė, bet kodėl jūs nepasakote, kad jūs per kažkokius kitokius ryšius, galbūt per savo įmones, kurios jums pavaldžios, apmokat tuos darbus, kuriuos turėtų daryti Energetikos ministerija. Aš jums konkretų pavyzdį pateikiau dėl tų dviejų žmonių, kurie pas jus nedirba, bet kurių dokumentai parengti ir paskelbti Vyriausybės informacijos sistemoje ir iš kurių mes dabar visi skaitome. Tai už kokius pinigus jums dirbo? Aš žinau, už kokius, nes jie tuo pačiu metu buvo pasamdyti kitų jūsų įmonių. Aš negaliu, kadangi jūs, teikdamas interpeliaciją, apribojote mano teisę pasakyti visiems, ką aš skaičiau, kokias teisės kompanijas ir kitų paslaugų (…) samdėte. Bet jūs patys suprantate, kai aš perskaičiau ir matau, kur jūsų ministerija samdė tą pačią kompaniją ir kur samdė tos pačios jūsų kompanijos, kurios jums vadovauja, tada reikėtų paklausti, kiek pinigų sumokėjo ministerija? Galbūt dešimtąją dalį, o 90 % mokėjo jūsų pavaldžios kompanijos. Tokiu būdu sukišote tuos pinigus į elektros kainą arba į šilumos kainą, arba į dujų kainą. Tai, ministre, ir apie tuos dalykus reikėtų šnekėti.
Aš nežinau, manęs ministro atsakymai iš tikrųjų neįtikino. Aš labai džiaugiuosi, kad mūsų Seime yra labai daug žmonių, kurie labai gerai supranta elementarią ekonomikos logiką ir kurie, vadovaudamiesi (…), sugeba išaiškinti mums tokius dalykus, kurių bent ekonomikos pradžiamokslį perskaitę žmonės neaiškintų niekada.
Aš sakyčiau, kad ministro mintys ir tie darbai, kuriuos jis yra numatęs padaryti – energetinė nepriklausomybė, Lietuvos konkurencingumas ir visi kiti dalykai, labai gerai skamba. Aš už tuos dalykus būsiu. Aš sutinku, kad „Gazpromui“ ir E.ON’ui per pigiai pardavėme „Lietuvos dujas“, ir aš už tai, kad mes šitą situaciją ištaisytume, bet, ministre, jūsų mintys ir darbai skiriasi. Jūs, pasisakydamas už nepriklausomybę… Aš jums pasakysiu – energetika negali būti nepriklausoma. Energetika visą laiką bus priklausoma. Nepriklausoma energetika yra tada, kai aš turiu savo pečių, turiu savo mišką ir pats sukūrenau ir pats padariau. Jeigu aš turiu elektros tinklus, tai man kuo daugiau jungčių, tuo geriau. Tai dabar šnekėti apie tai, kad mes uždarysime jungtis su rusais, kuo čia viena Seimo narė labai gyrėsi, kad per Kaliningradą neis, o atidarysime su lenkais, tai čia didesnė nepriklausomybė? Na, atleiskite. Aš suprantu, kad jungtis su lenkais ir su švedais, palyginti su jungtimis su rusais, tikrai mums nauda. Taip ir sakykime, bet nerašykime kažkokios energetinės nepriklausomybės dalyko.
Antras dalykas.
PIRMININKĖ. Laikas!
K. DAUKŠYS (DPF). Gerai. Ačiū, Pirmininke, aš pasakiau viską. Aš manau, kad ministras į klausimus neatsakė arba atsakydamas melavo. Mes negalime priimti jo šitų atsakymų kaip tiesos.
PIRMININKĖ. Kviečiu už kalbėti K. Masiulį savo vardu. Toliau pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas Č. Stankevičius.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau jūsų paklausti taip: kokį palikimą rado ministras atėjęs ir kurdamas ministeriją? Nebuvo ministerijos, bet problema buvo ir politika buvo vykdoma, ar ne? Tai tas palikimas vadinasi tokiu pavadinimu – Ignotas ir jo politika (Plojimai). Ministras rado A. Ignotą ir palinkėjimą saugoti jį kaip krištolinę vazą, nes be A. Ignoto, buvo sakoma, – Lietuva neturi energetinės ateities. Ar ne taip, ministre? Štai nuo ko reikėjo pradėti kurti ministeriją! Ką dar rado?
Dar rado skubiai ir pusvelčiui, ką net ir darbiečiai pripažino, „Gazpromui“ padovanotas, pavadinčiau, „Lietuvos dujas“. Ką dar rado? Dar rado skubiai ir neaiškiai, neskaidriai sukurtą LEO LT. Teisybė? Štai tokį palikimą rado. Ir buvo pasakyta: sukurk ministeriją šioje vietoje. Tai vien už tai, kad buvo sukurta ministerija, o mes tikrai žinome, koks tai yra didelis darbas, reikėtų pasakyti ministrui ačiū. Sukurta ministerija tuščioje vietoje, netgi neigiamoje vietoje, ir ne tik ministerija sukurta.
Ar buvo pasirengta tuo metu Ignalinos atominės elektrinės uždarymui? Nieko nebuvo padaryta, išskyrus tai, kad stebuklingu būdu išgaravo milijardas, taip? Ir niekaip dabar galų to milijardo neįmanoma surasti. Ar buvo Lietuvos energetikos sektorius, tarkime, šilumos ūkis, perorientuotas į vietos žaliavas? Nieko nebuvo padaryta, nes Lietuvos energetikos ūkis suorientuotas į „Gazpromo“ poreikius. Ar buvo energetikos tiltai kaip nors pastatyti? Nebent sapnuose ir svajonėse. Ar buvo pastatytas Elektrėnų energetinis blokas, nes reikės – artėja Ignalinos atominės elektrinės uždarymas? Nieko nebuvo padaryta. Štai kokį palikimą rado! Ir dabar kalbėti apie tai, kad šitas ministras nusipelno interpeliacijos?! Aš sakyčiau visai priešingai. Nenustebčiau ir netgi siūlyčiau Prezidentei jam ordiną už tai, ką jau dabar padaręs, prisegti.
Kas padaryta? Be skausmo panaikinta LEO LT. Teisybė? Niekas netikėjo, net ir didžiausi optimistai netikėjo, kad tai bus įmanoma. Panaikinta LEO LT. Sėkmingai uždaryta Ignalinos atominė elektrinė. Ne šiaip sėkmingai uždaryta – nebuvo elektros kainų šuolio, kokį mums kaip palikimą žadėjo padovanoti A. Brazauskas. Atsimename, kiek žadėjo? Daugiau kaip litą, taip, litą su trupučiu! Ministras šito išvengė.
Kas dar padaryta? Ne tik susiderėta, bet jau konkrečiai pradėti vykdyti projektavimo ir kiti parengiamieji darbai tiesti elektros jungčiai į Švediją. Pagaliau Lietuva pirmą kartą per dvidešimt kelerius metus pralauš energetinę izoliaciją. Pagaliau atsirado, tas irgi ne mažiau svarbu, supratimas, tikras Lietuvai reikalingas energetinis supratimas, arba strategija, Lietuvos energetikos nepriklausomybės strategija. Tai irgi daug.
Tai tikrai stiprų ministrą gazpromininkai norėtų nudaužti, nukalti. Nereikia tokio ministro. „Gazpromui“ baisu. Net V. Putinas lekia į Briuselį pasiskųsti J. M. Barrosui. Tikrai nereikia tokio ministro! Ir tikrai atsiranda V. Putino draugų šiame Seime, ir tikrai jie energingai, neturėdami jokių argumentų, sako: ministro nereikia.
Mielieji, gal nedarykime tokių klaidų, nedirbkime prieš Lietuvą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dabar kalbėti kviečiamas A. Sysas. Atsiprašau, suklydau. J. Veselka turi kalbėti, tik aš noriu pasitikslinti, ar tikrai frakcijos vardu. Prašau. Tada jums 7 minutės.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, labai keista klausyti, kai po 20 metų dar aiškinamės, kas prorusiškas, o kas antirusiškas. Vadinasi, nė žingsnio į priekį racionalaus valdymo linkme net nebuvo žengta. Aš prorusiškas, prisipažįstu. Dabar klausydamas A. Sekmoko vadovavimo ir nagrinėdamas, kaip jis vadovauja trejus metus energetikai, jums pateiksiu labai paprastą pavyzdį. Štai artojas, turintis tris hektarus žemės, pasikinkęs arkliuką aria žemę. Čia prieina A. Sekmokas ir sako: tu, brolau, rytietiškas, prorusiškas, neteisingai ari, patariu tau tapti vakarietiškam. Turi vienas už plūgo laikyti, antras – arklį vadelioti, o trečias – vagas skaičiuoti. Jeigu šitą modelį įdiegsime, tada viskas bus pigiau. Ūkininkas pasukiojo šitaip ir dirba savo darbą, ir labai teisingai daro. Lietuvos valstybėje atsiranda aukštų politikų, kurie sako: tai idealu, tai atitinka Vakarų politiką, tai atitinka direktyvą ir t. t. Nieko nepadarysi, toks mūsų elitas. Dabar konkrečiai. Po Ignalinos uždarymo bet kuriam realiai mąstančiam žmogui buvo aišku: atsiveria papildoma rinka elektros energijai. Kas pirmas šitą rinką užims, tas ir laimės. Visi kiti pralaimės. Kaip reagavo mūsų energetikos ministras? Blefuoja rusai ir baltarusiai. Iš karto išvada: ministras nesugeba orientuotis strateginiuose reikaluose, nesugeba orientuotis globalioje Europos Sąjungos rinkoje, todėl mes niekada atominės elektrinės nebe… Nenoriu sakyti „niekada“, bet dešimtmečiais nebeturėsime, nes pralošėme konkurencinę kovą rusams ir baltarusiams. Šitą rinką jie užpildys, ir mes pirksime iš jų pigesnę elektros energiją. Kiek milijardų tai kainuoja? Nežinote?
Antra. Iš tikrųjų G. Kirkilas, A. Kubilius sukūrė korupcinį modelį LEO LT. Be abejo, tai mano pastovi pozicija. Taip, ministras išardė. Ačiū, taip ir reikėjo padaryti. Bet ar taip reikėjo padaryti? Dabar gerbiamasis K. Masiulis sako: nieko nekainavo LEO LT išardymas. Gerbiamasis Masiuli, reikia nors šiek tiek domėtis. Tai kainavo 680 mln. Lt. Tai reiškia, kad visus metus Lietuvos elektros vartotojai kasmet papildomai už vieną kilovatvalandę mokėjo 7 centus. Tai yra nieko… Toliau, jau kita – privatizavimas. Jie privatizuodami uždirbo papildomai apie 400 mln. Lt. Taigi machinacijos su Vakarų tinklais Lietuvos vartotojams kainavo daugiau kaip 1 mlrd. Lt. K. Masiuliui tai nieko nekainavo. (Balsai salėje)
Toliau. Kodėl už tas machinacijas ministras, kaip LEO LT ardytojas, negalėjo pareikalauti iš specialiųjų tarnybų ištirti ir nubausti? Iš vartotojų pavogtas milijardas tapo „vsio zakono“. Projektų tyrimo centras rašo, kad ši sutartis, kurią dėl LEO LT suardymo pasirašė A. Sekmokas, yra vienpusiškai naudinga „NDX energijos“ savininkams ir jų teisių perėmėjams. Sutarties pagrindu nuostatos buvo rengtos slapta. Tai leidžia įtarti korupcinės sutarties pobūdį. Toliau rašo: „Tuo tarpu šioje restitucinėje sutartyje visiškai neatsižvelgiama į tai, kiek naudos valstybės sąskaita gavo „NDX energija“.“ Paminiu: „NDX energija“ gavo 1 mlrd. Lt. Kodėl mes jokių pretenzijų? Atsisakėme visiems laikams, ne mes, o energetikos ministras atsisakė visiems laikams kelti „NDX energijai“, galite paaiškinti? Toliau. Šiandien kaip niekad tenkinant viešąjį interesą už elektros kilovatvalandę kiekvienas vartotojas moka 6 papildomus centus, t. y. per metus sumoka apie 600 mln. Lt. Pasakykite, kodėl ūkininkas, kuris pats perka malkas, pats kūrena, pats ruošia, pats šildosi, turi papildomai mokėti 6 centus, kad energetikai gautų tuos 600 mln. ir tarpusavyje dabar daug sėdinčių „ant to paties laido“ pasidalytų? Ar tai padeda ekonomikos konkurencingumą didinti, ar ne? Ne, niekas nemato, tarp jų ir aukščiausi pareigūnai. Aukščiausius pareigūnus suprantu. Pavyzdžiui, nuvažiuosi į Maskvą, susitarsi lengvai, nes tas susitarimas yra pribrendęs, ir liksi tautos gelbėtojas. Tai suprantu. O vadinamieji netikri nesveiko proto dešinieji dar kartą nusišluostys savo nesveiku protu.
Toliau. Pradėjus vadovauti Energetikos ministerijai gerbiamajam A. Sekmokui, visi techniniai… Ne A. Ignotas. A. Ignotas, ką jūs sakote, čia nekomentuoju. Techniniai specialistai buvo išvaryti ne tik iš Energetikos ministerijos, bet iš viso energijos ūkio. Kai iškyla problemų, pradeda ieškoti, kaip surasti seniau dirbusį kvalifikuotą energetiką, kad išspręstų problemas. Pasakykite, ar tai yra gerai? Ar tai jums patinka? Tai yra valstybės naudai dirbama?
Toliau. Pirko rusišką elektrą Elektrėnai. Pardavinėjo brangiai. Sako, užsidirbo statybai papildomai pinigų. Bet kodėl taip vyko? Statybos turi būti iš kredito, o ne iš vartotojų tiesiogiai prieš tai paimant pinigus, kad pastatytų elektrą…
Toliau. Taip, vienintelė valstybė moka brangiausiai „Gazpromui“ už dujas. Gerai, konservatoriai sako: 100 dolerių brangiau. Klausimas: ką padarė energetikos ministras, kad Lietuva gautų ne brangiau 100 dolerių, o pigiau 100 dolerių? Kokie buvo padaryti darbai? Puikiai žinome: latviai, estai dujas gauna 15 % pigiau. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad Lietuvos vartotojai, kurie vartoja iš dujų pagamintą elektrą ir šilumą, per metus sumoka papildomai 250 mln. Lt. Pasakykite, ar tai yra nuopelnas, kad vartotojai papildomai sumoka 250 mln. Lt, o šilumos vartotojai kasmet permoka, kas mėnesį permoka 60 Lt užtat, kad gauna didesne kaina? Ką ministras padarė? Ministras padarė štai ką. Sausio 28 d. buvo atvažiavę „Gazpromo“ ir „Rurgazo“ (…) valdybos nariai „Lietuvos dujų“ ir aukšti pareigūnai tose institucijose. Nė vienas iš mūsų pareigūnų nebandė net susitikti…
PIRMININKAS. Laikas pasibaigė! Prašom baigti kalbą.
J. VESELKA (TTF). Baigiu. Gerbiamieji, nė vienas ministras tiek daug nuostolių nepridarė Lietuvai, kiek šitas energetikos ministras. Svarbiausia, kad dėl strateginių klausimų nesigaudo, mėtosi su investuotojais koviniais indėniškais lozungais. Tai yra milžiniška nepagarba ne tik savo valstybei, bet ir milžiniški nuostoliai Lietuvos vartotojams. Todėl interpeliacijai reikia tikrai pritarti.
PIRMININKAS. Dabar kalbės R. Juknevičienė, Seimo narė ir ministrė, o ruošiasi V. Žiemelis, kuris negalėjo užsirašyti kalbėti frakcijos vardu. Jis gaus žodį po to.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielasis Arvydai, gerbiamieji kolegos Seimo nariai. Aš pabandysiu labai trumpai. Tikrai atidžiai klausiausi ir pono V. Mazuronio, ir gerbiamojo ministro kalbų. Net iš salės išėjau, kad aplinkui nebūtų didelio triukšmo, sėdėjau prie televizoriaus ir labai atidžiai klausiausi. Iš tikrųjų atsakymai išsamūs, įtikinantys, solidūs. Ko, deja, negalėčiau pasakyti apie klausimus – dažnai tokie smulkmeniški ir priekabūs. Labiausiai, žinoma, nustebino opozicijos lyderio A. Butkevičiaus klausimas ir klausimai, ypač rytą žmonėms pranešant žinią, per radiją kalbant, kodėl reikalinga interpeliacija. Buvo kalbėta tik apie „RubiSafe“. Turbūt svarbus klausimas, niekas nesiginčija, bet tai Vyriausybės valandos lygio klausimas. Per Vyriausybės valandą galima to paklausti, galima ministrą iškviesti pusvalandžiui į Seimą, pasidomėti vienu ar kitu dalyku. Kas mūsų klauso ir nesupranta, kas tai yra – tai yra skaitiklių klausimas. Jautrus, suprantama, bet ar interpeliacijos lygio klausimas? Daugiau kaip tris valandas svarstyti Seime tokius klausimus, kai iš tikrųjų laukia tokie darbai! Man, aišku, truputį gaila ir valstybės pinigų, ir laiko, ir, ką čia beslėpti, gaila ir dėl opozicijos. Iš tikrųjų nebuvo ir nėra priežasčių interpeliacijai. Tai visiškai akivaizdu, aišku, tą netgi B. Vėsaitė pasakė savo kalboje, kad jinai pati nelabai tiki, kuo baigsis ši interpeliacija. Bet iš tiesų turbūt viskas išėjo į gera. Jei kas nors nežinojo, ką reiškia energetinis saugumas, kam buvo reikalinga kurti Energetikos ministeriją, ką daro ši ministerija, su kokia problematika susiduria, tai šiandien, jeigu klausėsi, jeigu norėjo išgirsti, iš tikrųjų sužinojo, išgirdo, ir ministras buvo labai gerai pasiruošęs. Tai iš tikrųjų krašto saugumo klausimas. Nors ministerija, kuriai aš vadovauju, vadinasi Krašto apsaugos ministerija, tačiau šita ministerija yra lygiai taip pat su krašto saugumu susijusi ministerija, sprendžianti krašto saugumo klausimus, esminius klausimus. Juk dešimt metų nieko nebuvo daroma, o dabar pradėta.
Visai baigdama noriu pasakyti, kad energetikos srityje Kovo 11-oji prasidėjo tik šią kadenciją. Todėl šiandien, Kovo 11-osios išvakarėse, aš iš tikrųjų kviečiu vieningai palaikyti energetikos ministrą, jo atliekamus darbus, baigti spekuliacijas ir iš tikrųjų padėti tuos titaniškus darbus daryti visiems. Negi nėra nors vienos srities Lietuvoje, kur opozicija ir pozicija galėtų susitarti, galėtų susitarti ir daryti tuos darbus. Labai ačiū kolegai Arvydui. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dabar kviečiamas kalbėti V. Žiemelis. Frakcijos vardu. Ruošiasi V. Bacevičius. Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininkė I. Degutienė.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Taip, iš tikrųjų galėtume susitarti, tačiau reikia tartis. Nėra to tarimosi. Norėčiau dar paryškinti kai kuriuos akcentus, apie kuriuos kalbėjo J. Veselka, labai rimtai, pasiruošęs ir argumentuotai.
Beje, gerbiamasis A. Sekmokas atrodo doras žmogus ir aš jo dorumu irgi neabejoju. Iš ministro kalbų susidaro įspūdis, kad jis iš tikrųjų stengiasi ir nuoširdžiai stengiasi dirbti. Aš tuo neabejoju. Tačiau kartais suabejoji, ar iš tikrųjų ministras žino, ką dirba ir kokios bus šio darbo pasekmės. Aš manau, čia yra pats svarbiausias dalykas. Aš bijau, kad neatsitiktų taip, kaip sakydavo įžymusis A. Raikinas: „Jeigu aš pradėčiau dirbti, ištisi institutai neišnarpliotų to, ką aš padariau.“ Šito labiausiai bijau.
Antra vertus, mes susitikome su ministru A. Sekmoku Krikščionių partijos frakcijos posėdyje. Į klausimus, kiek kainuos elektrinės statyba, ministras negalėjo atsakyti. Jo nuomone, svarbiausia užtikrinti elektrinės statybos planavimą, darbų vykdymo priežiūrą. Jeigu elektrinės kaina bus per didelė, kaip teigia ministras, Seimas gali nepatvirtinti susitarimo su strateginiu investuotoju. Taip pat A. Sekmokas pabrėžė, kad tuo atveju, jeigu kilovatvalandės gamybos kaina viršys 21 ct, elektrinės nestatysime. O jeigu viršys. O kiek mes darbų atliekame per tą laikotarpį, ar mes apskaičiuojame. Ir kodėl mes tada vykdome parengiamuosius darbus nežinodami tų pagrindinių dalykų. Ar tą darytų verslininkas? Ar verslininkas darytų, jeigu nežinotų, kiek kainuoja galutinis objektas? Niekada jis šito nedarytų. (Balsai salėje)
Susidaro įspūdis, kad ministerija savo nekompetenciją bando paslėpti ir po slaptumo skraiste. Beje, įslaptinant ministerijos veiklą šioje srityje eliminuojami Lietuvos specialistai, energetikos specialistai. Šiuo atveju neišgirstame jų nuomonės ir jiems nėra ko vertinti. Netgi Seimo nariai nežinojo, kaip vyko konkursas dėl strateginio investuotojo, ar buvo vykdomos paieškos, žvalgyba, kad tuose konkursuose dalyvautų kuo daugiau patikimų institucijų, investuotojų. Šiandien žinome tik vieną faktą, kad vienintelis strateginis investuotojas iš Pietų Korėjos atsisakė dalyvauti šiame konkurse. Kaip, kur, kodėl? Mes nežinome. Tai kas toliau? Mes ir toliau penimi pažadais, kad strateginis investuotojas bus surastas tiesioginių derybų būdu, tačiau terminas eina į pabaigą. Norėčiau priminti, kad šis terminas baigiasi liepos 15 d., o kol kas mes nieko negirdime apie šias tiesiogines derybas.
Beje, ministras iki šiol neišklausė tam tikrų specialistų abejonių, kad tuo atveju, jeigu būtų pavykęs konkursas ir strateginiu investuotoju būtų patvirtintas Šiaurės Korėjos juridinis asmuo… (Balsai salėje) Atsiprašau, Pietų Korėjos, tai ar nebūtų dar padidinęs Lietuvos nepriklausomybės nuo Rusijos. Šios abejonės irgi neišsklaidė.
Kelia abejonių ir pačios ministerijos kompetencija. J. Veselka teisingai atkreipė dėmesį, kad neliko nė vieno specialisto, o, mūsų žiniomis, dar prieš pusmetį šioje ministerijoje nedirbo specialistų, kurie yra baigę energetikos mokslus. Gal šiandien jau ir yra. Tai kaip galima vadovauti tokiai ministerijai, kurioje nėra specialistų? Aš neįsivaizduoju. Jeigu Teisingumo ministerijoje dirbtų fizikai, kas tada būtų?
Taigi ministro atsakymai į klausimus manęs neįtikino. Galima pateikti keletą iliustracijų ministro atsakymų. Štai pirmu klausimu buvo klausiama, kodėl žlugo derybos su galimais strateginiais investuotojais, statant naują Ignalinos atominės elektrinės bloką? Faktiškai nieko neatsakyta. Neatsakyta, kodėl žlugo, kokių klaidų buvo padaryta, neišanalizuotos klaidos, nes klaidų paprastai nedaro tik tas, kas nedirba. O apie klaidas nė pusės žodžio nepasakyta. Kas padaryta ieškant strateginių investuotojų, ar apskritai vyko tokios paieškos, ar tiktai buvo paskelbtas konkursas ir daugiau nieko nebuvo daroma?
Taip pat ir į antrą klausimą, ar buvo įvertinta atominės elektrinės Visagine infrastruktūra. Vėlgi nepaminėta, kokia suma įvertinta, kad visuomenė žinotų, ką mes investuojame į būsimos elektrinės statybą. Nepaminėta, aišku, jokia infrastruktūros kaina. Atsakant į 15 klausimą, kokias teisines konsultacijas ir paslaugas pirko jo vadovaujamos ministerijos kuruojamos įmonės, vėlgi atsakyta formaliai ir paminėta, kad šis sąrašas pateikiamas riboto naudojimo (…). Tai vėlgi visuomenei nežinoma. Seimo nariai gali, aišku, pažiūrėti, bet visuomenė apie tai vėlgi nežinos. Taip pat 17 klausimu prašoma pateikti sąrašą įmonių, laimėjusių viešuosius konkursus arba gavusių užsakymus per 100 tūkst. Taip, toks sąrašas pateiktas, tačiau vėlgi kainos yra nepateiktos.
Ministro atsakymai manęs neįtikino. Neįtikino ir tai, kad jo vadovaujama ministerija tinkamai organizuos pirmiausia atominės elektrinės statybą ir kad atominė elektrinė bus pastatyta naudingomis Lietuvai sąlygomis, o juo labiau pavyks įgyvendinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Ačiū.
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Dėkoju. Kviečiu kalbėti V. Bacevičių. Ruošiasi A. Sysas.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, visai neseniai, šios savaitės pradžioje, mūsų delegacija iš Seimo lankėsi Briuselyje. Mes buvome susitikę su Energetikos direktorato generaliniu direktoriumi ponu Philipu Lowe. Mes taip pat kalbėjomės su kitais pareigūnais Europos Sąjungoje ir gavome patvirtinimą, kad, skirtingai nei dalis mūsų politikų Lietuvoje, Europos politikai ir pareigūnai labai palankiai vertina Lietuvos energetinę politiką, ministro A. Sekmoko darbą, juo pasitiki. Aš manau, kad mes tikrai turėtume susivienyti ir nuoširdžiau ir objektyviau vertinti tai, ką turime.
Šiandien yra įgyvendinta labai protinga ir pragmatiška politika. Dalis sprendimų nebaigta įgyvendinti ir tikrai yra ne metas keisti arklį vidury brastos. Iš tikrųjų mes turėtume visi leisti ministrui baigti pradėtus darbus, tuos, kurie dabar yra įgyvendinami. Būkime nuoširdūs, nekaltinkime jo dėl tų dalykų, kurių nėra arba dėl kurių jis nėra kaltas. Tie klausimai, kurie šiandien čia skambėjo arba interpeliacijos metu buvo užduodami, tikrai buvo neverti šio laiko, šios interpeliacijos ir sugaišto laiko. Juos buvo galima apsvarstyti kažkokioje dalykinėje konferencijoje arba tame pačiame šakiniame komitete, t. y. Seimo Ekonomikos komitete. Aš manau, kad jūs pritarsite ministro atsakymams į interpeliacijos klausimus ir ta diskusija tikrai bus tęsiama kita forma, kitose vietose. Tikrai palaikykite ministrą, jo pradėtus darbus ir supraskite, kad tokiais dalykais čia tikrai ne vieta juokauti. Geriau būkime vieningi ir pasieksime kur kas geresnių tikslų, įgyvendinsim savo nacionalinės energetikos interesus, užtikrinsim savo energetinės nepriklausomybės siekius. Ačiū.
PIRMININKĖ. Kadangi A. Sysas išsibraukė, tai kviečiu A. Butkevičių.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau poniai R. Juknevičienei pasakyti, kad žinote, nesiruošiu jūsų paklausti, kokius aš galėčiau uždavinėti klausimus. O antra, noriu pasakyti, kad kai kurie kolegos Seimo nariai per jautriai reaguoja į interpeliacijos pateikimą. Kiek atsimenu, Seimo Pirmininkė ne vieną kartą viešai yra pasakiusi, kad parlamentinę kontrolę reikia stiprinti, o parlamentinės kontrolės viena iš priemonių yra interpeliacija. Ir čia nieko stebėtina nėra. Kada demokratinėse šalyse yra teikiamos interpeliacijos? Tada, kada praeina vieneri, dveji metai arba daugiau laiko ir kada opozicija susipažįsta, kad tie iškelti tikslai, uždaviniai ir siekiami rezultatai yra nepasiekti. Tai mes ir kalbėkime apie praėjusius beveik 2,5 metų. Buvo pasakyta aiškiai, kad bus atskiros dvi ministerijos, tik pasikeis iškaba ir nė kiek nekainuos. Kokį šiandien turime rezultatą, finansinį rezultatą? Mokesčių mokėtojams kiek papildomai kainavo? Čia nėra laiko apie tai daug kalbėti.
Antra klaida – išvaryti geri specialistai iš ministerijų. Žinote, čia kažkas kalbėjo apie A. Ignotą, jis, kiek žinau, nėra jokios partijos narys, bet gal kai kada geriau, kaip sakyti, žmogus, kuris išmano, negu paskirti žmones, kurie visiškai nieko nežino, o po to reikia samdyti specialistus, ekspertus, konsultantus, advokatus ir mokėti milijonus. O kas gali paneigti, kad tai nėra plaunami pinigai? (…), kas buvo paliesta ir pavadinta smulkmena. Mielieji, ar mes kalbame apie Lietuvos žmones, kaip juos „puikiai“ kai kas sugebėjo apgauti, kad už šilumos energiją mokėtų net didesnius pinigus už vasario mėnesį, lyginant su sausio mėnesiu, kai vasario mėnuo buvo šiltesnis? O dėl to, kad buvo galima distanciniu būdu padidinti šilumos energijos suvartojimą tuose namuose neatsiklausus visuomenės. Tai kam mes dirbame? Žmonėms? Čia yra Energetikos ministerijos funkcija, gal paskaityti iš numatytų ministerijos funkcijų. Aš manau, kad šilumos energetikos sektorius yra sužlugdytas.
Dabar dėl tos vadinamosios paranojos, kuria kai kurie Seimo nariai užsikrėtę. „Rubikonas“ niekada neturėjo tokio didelio pelno nuo nepriklausomybės atkūrimo kaip praeitais metais. Kas jiems sudarė tokias sąlygas turėti pelną? Konservatoriai. Lietuvos žmonės niekada nemokėjo tokių didelių pinigų sumų už šilumos energiją kaip praeitą ir dabartinį šilumos, kūrenimo sezoną, tai yra rezultatas, tai yra faktas. Buvo aiškiai pabrėžta, kad perka Lietuvos elektrinė elektrą iš Baltarusijos, tą ir energetikos ministras pasakė, prideda VIAP’ą, mokesčių mokėtojų pinigus, ir parduoda Lietuvos žmonėms. Tai yra nusikaltimas. Kreipėmės į Generalinę prokuratūrą, atsakymo negavome. Aš manau, kad Generalinė prokuratūra dabar serga akmenlige, daugelis dabar net ir prokurorų yra įvardinę, tikėtis kokio nors rimto tyrimo arba atsakymo… Nes jiems buvo pasakyta papratai kaip ekonomisto: paimkite elektros energijos srautų analizę, padarykite ją, kiek kiekvieną dieną buvo gauta, pirkta, kiek pagaminta elektros energijos, kiek parduota, ir bus viskas aišku. Kiek pirko, kiek gamino ir kiek VIAP’o paskyrė, ar gaminamai elektros energijai, ar tik pirktai elektros energijai? Aš manau, kad kalbėdami apie ateitį, kalbėdami apie vienybę mes kaip tik ir turime kalbėti apie tikslų įgyvendinimą, apie tikslų siekimą. Bet jeigu tu neturi ūkinės patirties, tai kalbama apie bolševizmą, matyt, mokslinį komunizmą kai kas labai gerai buvo išmokęs studijų laikais. Kalbama apie praeitį, nes trūksta kompetencijos kalbėti apie ateitį, apie vizijų kūrimą, apie strategijas ir apie veiksmus, kaip įgyvendinti užsibrėžtą strategiją. Ačiū, matau, mano laikas pasibaigė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinį kviečiu kalbėti A. Kubilių. (Balsai salėje) Todėl, kad jau valanda.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis ministre, gerbiamoji Seimo Pirmininke, aš visų pirma noriu pasakyti paprastą žmogišką ačiū ministrui ir už tikrai puikų darbą, ir už tikrai gerus ir tikslius atsakymus. Turiu pasakyti, kad tikrai didžiuojuosi tuo, kad tenka dirbti kartu. Gaila, kad K. Daukšys nesuprato atsakymo arba nesiklausė, o J. Veselka, kaip pats sako, matyt, ir klausėsi, ir kalbėjo prorusiškai. V. Mazuronis, šiandien pristatydamas interpeliaciją, sakė labai aiškiai: svarstome ne ministrą, o visą energetinės nepriklausomybės politiką, nes tai, anot V. Mazuronio, cituoju: „yra tik lozungui ir šūkiai, o nepriklausomybė nėra tai, ką ši Vyriausybė sugeba pasiekti.“ Noriu pacituoti šiandien žiniasklaidoje paskelbtus Prezidentės D. Grybauskaitės žodžius: „Ministru A. Sekmoku aš pasitikiu, šitą visada viešai deklaravau. Tai žmogus, kuris pradėjo laužyti 20 metų nusistovėjusią energetinę stagnaciją, realiai siekia Lietuvos bent jau tam tikros energetinės nepriklausomybės. Aš jį tikrai palaikau ir labai labai norėčiau, kad jis išliktų.“
Kyla klausimas: kodėl V. Mazuronis mano priešingai nei Prezidentė D. Grybauskaitė? Ir kodėl A. Butkevičius, opozicijos lyderis, galvoja priešingai nei Prezidentė D. Grybauskaitė? Per 20 metų, kaip čia ir kalbėjome, per 20 Lietuvos nepriklausomybės metų dėl energetinės nepriklausomybės realių reikalų nebuvo daug pasiekta. Iš tiesų tik dabar pradėti judinti energetinės nepriklausomybės dalykai. Ir čia noriu pasakyti, kad A. Butkevičius prieš metus, lygiai prieš metus, kalbėjo labai tiksliai. Tai žodžiai, paskelbti „Lietuvos žinių“ laikraštyje praeitų metų vasario 24 d. Cituoju: A. Butkevičius paklaustas, kodėl valdžia tiek metų nieko nesiėmė kurdama energetinę nepriklausomybę, atsakė labai aiškiai. Štai A. Butkevičiaus žodžiai: „kad nieko nebuvo padaryta, yra nuopelnas tų žmonių, kurie užsiima dujų verslu, o svarbūs projektai buvo užrakinami stalčiuose. Dujų verslo įtaka stipresnė už šalies energetinės nepriklausomybės idėją“, – konstatavo A. Butkevičius. Tai kyla klausimas, kas pasikeitė ir kas pakeitė A. Butkevičiaus nuomonę per vienerius metus? Iš tikrųjų dabar, kaip tiksliai įvardijo Respublikos Prezidentė, energetinė nepriklausomybė pradėta kurti. Kai nepriklausomybė nebuvo kuriama, interpeliacijų nebuvo. Kai įgyvendinama energetinė nepriklausomybė, kai ji kuriama, rengiama interpeliacija. V. Mazuronio, J. Veselkos, V. Žiemelio ministro veikla neįtikina, Prezidentę – įtikina. Ką tai galėtų reikšti? Ir kodėl per metus A. Butkevičiaus nuomonė dėl to, kas stabdė iki šiol energetinę nepriklausomybę, taip ryškiai pasikeitė?
Gerbiamieji kolegos, iš tiesų girdėjome čia daug įvairių kalbų, daug įvairių samprotavimų, labai dažnai, mano įsitikinimu, netikslių arba sąmoningai iškreipiančių esminius dalykus. Aš noriu galbūt keletą dalykų labai trumpai pažymėti. Girdime daug priekaištų, kad dėl dujų kainų mes ne taip elgiamės, mes kaltinami, kad teisiškai giname Lietuvos vartotojus prieš „Gazpromo“ kai kuriais atvejais nesąžiningą kainų politiką, kai iš tiesų…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). (Tuoj pat baigiu). Kai latviams ir estams yra siūloma sumažinti dujų kainą, mums ji lieka lyg ir didesnė. Noriu pasakyti. Štai vakar dienos pranešimas žiniasklaidoje, kur pranešamas labai paprastas dalykas. Lenkija pagrasino „Gazpromui“ teismu dėl to, kad Latvijai ir Estijai sumažinus dujų kainą, Lenkijos vartotojams dujų kaina atitinkamai nėra mažinama. Tai klausimas, kuriuo keliu mes pasiryžę eiti. Ar taip, kaip eina kaimynė Lenkija, ar mes galvojame, kad mums taip gintis negalima?
Baigdamas noriu pasakyti labai paprastai. Taip, kaip siūlė B. Vėsaitė, kuri sakė, kad interpeliacija nepavyks, tai siūlau tuo ir baigti. Siūlau opozicijai elgtis nesmulkmeniškai, elgtis iš tikrųjų garbingai ir paprasčiausiai šioje vietoje baigti visas diskusijas ir atsiimti interpeliaciją.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, mes daugiau kaip valandą, kaip ir buvome sutarę, skyrėme diskusijoms. Dabar kviečiu baigiamajam žodžiui ministrą A. Sekmoką.
A. SEKMOKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju, kad išklausėte ir suteikėte galimybę plačiau pristatyti mano asmeniškai, visos Energetikos ministerijos ir valstybės kontroliuojamų energetikos įmonių darbą. Pripažįstu, kad galbūt ne visi darbai atlikti taip, kaip suplanuota, bet neabejotinai tiek aš asmeniškai, tiek visa ministerija yra pasiryžusi dirbti dar geriau, įdėti dar daugiau pastangų. Tie darbai, kurie yra pradėti, nėra baigti. Juos reikia tęsti ir aš neabejoju, kad šie darbai ves į Lietuvos energetinę nepriklausomybę, o svarbiausia, užtikrins žemiausias energetikos resursų kainas vartotojams.
Gerbiamieji Seimo nariai, priimsiu tą sprendimą, kurį jūs padarysite, su pagarba ir atiduodu savo, kaip energetikos ministro, tolesnio darbo likimą į jūsų rankas.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dabar kviečiu V. Mazuronį baigiamajam žodžiui.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji, aš esu įgaliotas vietoj V. Mazuronio pasakyti keletą baigiamųjų žodžių. (Triukšmas salėje) Išklausiau kalbas, pasakytas…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, aš jums žodžio iš viso nesuteikiau. (Juokas salėje) Palaukite, jeigu V. Mazuronis jus įgaliojo, aš turėjau raštu gauti tą įgaliojimą. O interpeliacijos pateikėjų atstovas buvo V. Mazuronis. Taigi, gerbiamasis kolega, aš jums tribūnos suteikti negaliu. (Balsai salėje) Aš nebijau, kad jūs pakalbėtumėte, bet aš labai tiksliai laikausi Statuto, ir tiek. (Balsai salėje) Gerbiamasis kolega, viskas. Baigta. Prašom eiti į vietą. Prašom. Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Dėl vedimo tvarkos. Aš tik norėčiau priminti kolegoms, tarp jų ir P. Gražuliui, kad Konstitucinis Teismas uždraudė Seimo nariams dalyvauti šou. (Juokas salėje, plojimai)
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Taigi dabar toliau. Dabar prašom. V. Mazuronis vietoje. Viskas gerai. Norėjo uzurpuoti jūsų tribūną.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū, Pirmininke. Dėkoju, kas jūs jos neokupavote. Mielieji kolegos, mes išklausėme ministro atsakymus, mes išklausėme diskusijas, mes išklausėme įvairias nuomones, bet akivaizdu, kad interpeliacijos pateikėjų ministro atsakymai neįtikino, kaip ir neįtikino premjero pozicija. Todėl kad tas jausmas, jog kalbama viena, o daroma visiškai kita, ne tik kad išliko, bet dar daugiau sustiprėjo. Todėl aš kviesčiau visus palaikyti būsimą sprendimo projektą dėl to, kad būtų balsuojama dėl ministro pono A. Sekmoko atstatydinimo. Pakeisti ministrą ir iš tikrųjų pradėti daryti tai, ko reikia Lietuvos žmonėms, o ne dujų tarpininkams, „Gazpromui“ ir Rusijai. (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Taigi visa procedūra baigta. Dabar reikia sudaryti redakcinę komisiją parengti Seimo nutarimui dėl interpeliacijos pagal Statuto 71 straipsnį. Pabrėžiu, kad ne mažiau kaip vieną trečiąją komisijos narių turi sudaryti interpeliacijos pateikėjai. Taigi siūloma sudaryti redakcinę komisiją iš 12 narių, taip buvo pasiūlyta Seniūnų sueigoje, kad galėtų dalyvauti visų frakcijų atstovai. Taigi skaitau: D. Budrys, R. J. Dagys, K. Ramelis, kuris yra ir pasirašęs, J. Razma, R. Sinkevičius, irgi pasirašęs, Č. V. Stankevičius, S. Šedbaras, D. Teišerskytė, B. Vėsaitė, J. Veselka, abu yra pasirašę, M. Zasčiurinskas, pasirašęs po interpeliacija, ir R. Žilinskas, pasirašęs po interpeliacija.
Ar galime pritarti tokiai redakcinei komisijai, kurią pasiūlė kiekvienos frakcijos atstovai? Bendru sutarimu pritariame mano perskaitytai redakcinei… Kaip? Balsuojame. Na gerai, balsuojame. Kas pritariate mano perskaitytai redakcinei komisijai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 130 Seimo narių. Už – 128, prieš nėra, susilaikė 2. Taigi redakcinei komisijai pritarta. Redakcinė komisija per pietų pertrauką renkasi 213 kabinete parengti Seimo nutarimą. O dabar registruojamės. II rūmų 213 kabinetas. Registruojamės.
Užsiregistravo 126 Seimo nariai.
Taigi 2011 m. kovo 10 d. rytinį plenarinį posėdį baigiame. Pietų pertrauka iki 15 val. Komisija renkasi II rūmų 213 kabinete. Trečią kartą pakartojau.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; J(LiCS ir TPP)F – Jungtinė (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcija; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.