LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

NACIONALINIO SAUGUMO IR GYNYBOS komitetas

PAPILDOMO KOMITETO

I Š V A D O S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 3, 7, 95, 100, 101, 102, 103, 105, 106, 109, 111 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO BEI PAPILDYMO, 104 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR KODEKSO PAPILDYMO 113¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-2766

2011 m. kovo 9 d.

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas. Komiteto nariai: Virginija Baltraitienė, Rasa Juknevičienė, Algis Kašėta, Gediminas Kirkilas, Kęstutis Masiulis, Juozas Olekas, Saulius Pečeliūnas, Rimantas Smetona. Komiteto biuro darbuotojai: vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Mantas Lapinskas, Gintaras Ūsaitis, padėjėja Giedrė Strolienė.

Kviestieji asmenys: Respublikos Prezidentės vyriausiasis patarėjas Jonas Markevičius, Generalinės prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus vyriausiasis prokuroras Rolandas Tilindis, Lietuvos kariuomenės kanceliarijos vyriausioji specialistė kultūros vertybių apsaugai Auksė Ūsienė, Krašto apsaugos ministro patarėjas Dainius Žalimas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2010-12-16			I	Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, išsakytinos šios pastabos: 1. Iš projekto pavadinimo išbrauktinas skaičius“106“, kadangi projektu šis straipsnis nėra keičiamas ar pildomas.	Nepritarti	Komitetas pritaria Seimo narės R. Juknevičienės pasiūlymui, kuriuo siūloma papildyti įstatymo projektą 106 straipsnio pakeitimu.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2010-12-16			I	2. Projekto oficialaus paskelbimo šaltinių sąrašas redaguotinas, jame paliekant tik nuorodas „Žin., 2000, Nr. 89-2741; 2003, Nr. 38-1733; 2004, Nr. 108-4030; 2007, Nr. 81-3309; 2008, Nr. 15-516; 2010, Nr. 75-3792“, taip pat įrašant nuorodą „2010, Nr. 145-7439“.	Pritarti
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2010-12-16	1			3. Svarstytina, ar į projekto 1 straipsniu keičiamą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 3 straipsnio 3 dalį neturėtų būti įrašytas ir BK 112 straipsnis, kaip yra BK 95 straipsnio 8 dalyje: projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „vertinant kompleksinį BK XV skyriuje apibrėžtų nusikalstamų veikų ir BK bendrosios dalies 3, 7 bei 95 straipsnių pobūdį, nulemtą tarptautinių Lietuvos Respublikos sutarčių bei tarptautinės teisės, būtina suderinti tarpusavyje BK 3 straipsnio 3 dalį ir BK 95 straipsnio 8 dalį“.	Pritarti
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2010-12-16	4			4. Projekto 4 straipsnio, kuriuo keičiamas BK 100 straipsnis, lyginamasis variantas neatitinka Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies reikalavimų: ne visi siūlomi įrašyti nauji žodžiai išryškinti, ne visi siūlomi išbraukti žodžiai perbraukti plona linija.	Pritarti
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2010-12-16	4			5. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „BK 103 straipsnyje būtina atsisakyti siaurinančios tarptautinių normų taikymą veikos „žaginti moteris“ sąvokos, ją keičiant į „žagino ar seksualiai prievartavo žmones“, kadangi Romos statutas draudžia bet kokį prievartinį kėsinimąsi į bet kokios lyties aukos kūną“, taip pat, kad „atsižvelgiant į normos aktualumo problematiką, siūloma iš BK 103 straipsnio išbraukti nepagrįstai didelių kontribucijų ir rekvizicijų elementą“. Pirma, pastebėtina, kad galiojančios redakcijos BK 103 straipsnyje nei sąvoka „žaginti moteris“, nei sąvoka „nepagrįstai didelės kontribucijos bei rekvizicijos“ nėra vartojamos. Manytina, kad projekto rengėjai turėjo omenyje BK 104 straipsnį, kuris projekto 8 straipsniu yra pripažįstamas netekusiu galios. Antra, kadangi projekto 7 straipsniu į BK 103 straipsnio dispoziciją yra įrašomi nauji žodžiai „žagino ar seksualiai prievartavo žmones“, svarstytina, ar analogiškai neturėtų būti pakeistas ir projekto 4 straipsniu keičiamas BK 100 straipsnis, kurio dispozicijoje vartojamas žodis „žagino“.	Pritarti
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2010-12-16	6			6. Svarstytina, ar projekto 6 straipsniu keičiamo BK 102 straipsnio dispozicijoje vietoj žodžio „sąlygomis“ nereikėtų rašyti žodžio „metu“, kaip BK 101, 103 ir 105 straipsniuose.	Pritarti
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2010-12-16	9			7. Svarstytina, ar iš projekto 9 straipsniu keičiamos BK 105 straipsnio 1 dalies dispozicijos nereikėtų išbraukti žodžių „pažeisdamas tarptautinę humanitarinę teisę“, kaip BK 101 ir 103 straipsniuose.	Pritarti
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2010-12-16			*	8. Svarstytina, ar analogiškai projekto 10 straipsniu teikiamiems BK 109 straipsnio pakeitimams nereikėtų keisti ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 188^15 straipsnio, kuriame taip pat minima visuotinai pripažinta emblema (ženklas).	Pritarti
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2010-12-16			*	9. Seimo statuto 135 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad „Įstatymo papildymo ar pakeitimo įstatymo projektas gali būti pateikiamas Seimo plenariniame posėdyje ne anksčiau kaip 6 mėnesiai po to įstatymo priėmimo. Šis reikalavimas netaikomas įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimus Seimo statuto 181^2 straipsnyje nustatyta tvarka arba kai įstatymo papildymo ar pakeitimo įstatymo projektą teikia Vyriausybė ar ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių.“ Pažymėtina, kad BK paskutinį kartą buvo pakeistas 2010 m. gruodžio 2 d. įstatymu Nr. XI-1199.	Pritarti
10.	Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2011-01-12			*	Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 7, 95, 100, 101, 102, 103, 105, 106, 109, 111 straipsnių pakeitimo bei papildymo, 104 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Kodekso papildymo 113^1 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIP-2766, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Seimo nariai Č. V. Stankevičius, S. Pečeliūnas, R. Kupčinskas, 2010-12-27	13		N	Argumentai: atsižvelgiant į Respublikos Prezidentės argumentaciją teikiant šį Projektą, kad nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų teisinis reglamentavimas būtų adekvatus tarptautiniams standartams ir atitiktų tarptautinės teisės normoms, būtų tikslinga tokį siekį įtvirtinti ir pačiame Baudžiamajame kodekse. Tokiu atveju praktikoje tiriant nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus ikiteisminio tyrimo įstaigos ir prokuratūra bei, nagrinėjant bylą, teismai privalėtų aiškinti atitinkamas nusikaltimų sudėtis jas apibrėžiančių tarptautinės teisės normų kontekste. Taip elgiasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, pavyzdžiui, Kononovo prieš Latviją byloje Latvijos Respublikos įstatymus ir jų taikymą vertinęs atitikties tarptautinės teisės normoms, įtvirtintoms įvairiose tarptautinėse sutartyse (Ženevos konvencijose, jų Pirmajame papildomame protokole ir pan.), taip pat paprotinėms tarptautinėms teisės normos (inter alia kodifikuotoms 1907 metų Hagos konvencijose, kurių šalimis buvo ne visos su byla susijusios valstybės. Todėl siekiant, kad Lietuvos įstatymai ir jų taikymo praktika atitiktų tarptautinės teisės normas, siūlytina papildyti Baudžiamojo kodekso XV skyrių atitinkamu 113(2) straipsniu, kuris įpareigotų esamas tame skyriuje sąvokas aiškinti pagal tarptautinės teisės normas. Kadangi Projektu visų pirma siekiama suderinti BK XV skyriaus normas su Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutu, tai paminėtinas šis tarptautinės teisės šaltinis, kaip vienas iš naujesnių ir pažangesnių šios srities šaltinių; tačiau išsamaus tarptautinės humanitarinės teisės šaltinių sąrašo negali būti, todėl būtina atsižvelgti ir į kitus tarptautinės teisės aktus (pavyzdžiui, Ženevos konvencijas ar Hagos konvenciją dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluotų konfliktų metu), taip pat paprotines tarptautinės teisės normas (pavyzdžiui, į 1907 metų Hagos konvencijose kodifikuotas normas, kurios privalomos kaip paprotinės, net jei valstybė nėra formaliai šių konvencijų dalyvė, arba į tarptautinių baudžiamųjų teismų praktikoje (Niurnbergo tribunolo ar Tribunolo buvusiai Jugoslavijai) išplėtotas paprotines normas). Pasiūlymas: Papildyti Projektą nauju 13 straipsniu, kuriuo Baudžiamasis kodeksas būtų papildytas nauju 113(2) straipsniu: „13 straipsnis. Kodekso papildymas 113^2 straipsniu Papildyti Kodeksą 113^2 straipsniu: „113^2 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas Kiek nenustatyta kitaip, šiame skyriuje vartojamos sąvokos aiškinamos atsižvelgiant į Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto, kitų tarptautinės teisės aktų ir paprotinės tarptautinės teisės normas.“	Pritarti
2.	Seimo nariai Č. V. Stankevičius, S. Pečeliūnas, R. Kupčinskas, 2010-12-27			I	Argumentai: šis pasiūlymas susijęs su pirmiau pateiktu pasiūlymu. Pasiūlymas: jeigu būtų pritarta pirmajam siūlymui dėl Projekto papildymo nauju 13 straipsniu (BK papildymo nauju 113(2) straipsniu), reikėtų pakeisti paties Projekto pavadinimą: „Baudžiamojo kodekso 3, 7, 95, 100, 101, 102, 103, 105, 106, 109, 111 straipsnių pakeitimo bei papildymo, 104 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Kodekso papildymo 113(1) straipsniu bei 113(2) straipsniais įstatymas“	Pritarti
3.	Seimo narė R. Juknevičienė, 2011-01-07	10		N	Argumentai: atsižvelgiant į Respublikos Prezidentės argumentaciją teikiant šį Projektą, kad BK nuostatos turi būti suderintos su Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, taip sudarant teisinį pagrindą patraukti asmenis baudžiamojon atsakomybėn už visas tarptautinės teisės draudžiamas nusikalstamas veikas, siūloma suderinti BK 106 straipsnį, numatantį atsakomybę už saugomų kultūros vertybių naikinimą ir niokojimą ginkluoto konflikto metu, su 1954 metų Hagos konvencijos dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu Antruoju protokolu (toliau – Antrasis protokolas), kurį Lietuvos Respublika ratifikavo 2001 m. lapkričio 13 d. įstatymu Nr. IX-594 (Žin., 2002, Nr.13-462), kad BK 106 straipsnis apimtų visas Antrajame protokole nurodytas draudžiamas veikas. Siekiant šio tikslo, siūloma: 1) papildyti BK 106 straipsnį kriminalizuojant šiame straipsnyje nurodytų saugomų objektų arba juos supančios aplinkos naudojimą karo veiksmams, kaip tai numato Antrojo protokolo 15 straipsnio 1 dalies (b) punktas (jis įpareigoja kriminalizuoti kultūros vertybės, kuriai taikoma sustiprinta apsauga, ir ją supančios aplinkos naudojimą kaip paramą karo veiksmams); 2) alternatyvomis iki trijų veiksmų išplėsti nacionalinių vertybių grobstymo okupuotoje ar aneksuotoje teritorijoje veiką pridedant pavogimą ir pasisavinimą, kaip tai numatyta Antrojo protokolo 15 straipsnio 1 dalies (e) punkte (jis įpareigoja bausto tokį asmenį, kuris „pavagia, pagrobia ar pasisavina pagal Konvenciją saugomą kultūros vertybę“); 3) išplėsti BK 106 straipsnio disoziciją ir nacionalinių vertybių okupuotoje ar aneksuotoje teritorijoje žalojimu vandališkais veiksmais. Šią veiką taip pat išskiria minėtas Antrojo protokolo 15 str. 1 dalies (e) punktas, įpareigojantis bausti asmenį, kuris „padaro vandalizmo aktą, nuo kurio ta vertybė nukenčia“; 4) atsižvelgiant į paskutinį siūlymą, išplėsti paties BK 106 straipsnio pavadinimą, nes šiame straipsnyje numatoma atsakomybė už žalos kultūros vertybėms padarymą ar veiksmus, nuo kurių jos nukenčia. Todėl tikslinga papildyti BK 106 straipsnio pavadinimą žodžiais ,,ar žalojimas. BK 106 straipsnį papildyti naujomis veikomis būtina ypač atsižvelgiant į tai, kad 2010 m. lapkričio 22-24 d. UNESCO būstinėje Paryžiuje vykusioje Penktojoje UNESCO Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu komiteto (toliau – Komiteto) sesijoje dėl nepakankamo nusikalstamų veikų, kurias numato minėtos Antrojo protokolo 15 straipsnio nuostatos, kriminalizavimo Lietuvos Respublikos teisės aktuose, buvo atmestas  Lietuvos prašymas suteikti sustiprintą apsaugą Kernavės archeologinei vietovei (toliau – Kernavė). Sustiprintos apsaugos statusas yra nauja apsaugos sistema išskirtinę kultūrinę vertę turinčioms kultūros vertybėms karinio konflikto metu, kurią numatė Antrasis protokolas. Numačius baudžiamąją atsakomybę už Antrajame protokole numatytas veikas, Lietuva jau 2011 m. lapkričio pabaigoje – gruodžio pradžioje vyksiančioje Komiteto sesijoje galės pakartotinai prašyti suteikti sustiprintos apsaugos statusą Kernavei, o ateityje – ir kitoms išskirtinę kultūrinę vertę turinčioms kultūros vertybėms. Be to, suderinus BK 106 straipsnį su Antruoju protokolu būtų įgyvendinta viena iš priemonių, skirtų 1954 m. UNESCO kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijos (toliau – 1954 m. Konvencija), kurią Lietuvos Respublika ratifikavo 1998 m. kovo 14 d. įstatymu Nr.VIII-664 (Žin., 1998, Nr.102-2806) 3 straipsnyje numatytam įsipareigojimui – užtikrinti savo teritorijoje ir kitų šalių teritorijose esančių kultūros vertybių apsaugą nuo galimų ginkluoto konflikto padarinių. Tokios įgyvendinamos priemonės yra nekilnojamųjų kultūros vertybių ženklinimas 1954 m. Konvencijos skiriamuoju simboliu, išskirtinę kultūrinę vertę turinčių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų sąrašų sudarymas, ginkluotųjų pajėgų dalyvavimo atliekant nekilnojamojo kultūros paveldo objektų išsaugojimo darbus ginkluotų konfliktų ir kitų ekstremalių situacijų atvejais reglamentavimas, prašymai suteikti sustiprintos apsaugos statusą išskirtinę kultūrinę vertę turintiems paveldo objektams ir kt. Pasiūlymas: Papildyti Projektą nauju 10 straipsniu, kuriuo būtų keičiamas Baudžiamojo kodekso 106 straipsnis (taip Projektas atitiktų ir savo pavadinimą, kuriame yra nurodyta BK 106 straipsnio pataisa): ,,10 straipsnis. 106 straipsnio pakeitimas Pakeisti 106 straipsnį ir išdėstyti taip: „106 straipsnis. Saugomų objektų naikinimas ar nacionalinių vertybių grobstymas ar žalojimas Tas, kas davė karo būtinumu nepateisinamą įsakymą naikinti arba naikino tarptautinių sutarčių ar valstybės vidaus teisės aktų saugomus istorinius paminklus, kultūros, meno, švietimo, auklėjimo, mokslo ar religijos objektus, naudojo tokius objektus arba juos supančią aplinką karo veiksmams, grobstė, pavogė ar pasisavino nacionalines vertybes okupuotoje ar aneksuotoje teritorijoje ar vandališkais veiksmais jas žalojo ir padarė didelės žalos, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dvylikos metų.”	Pritarti
4.	Seimo narė R. Juknevičienė, 2011-01-07	10, 11, 12			Argumentai: šis pasiūlymas susijęs su pirmiau pateiktu pasiūlymu. Pasiūlymas: jeigu būtų pritarta pirmajam pasiūlymui dėl Projekto papildymo nauju 10 straipsniu, kuriuo būtų keičiama BK 106 straipsnio redakcija, atitinkamai reikėtų keisti esamo 10 straipsnio ir paskesnių straipsnių numeraciją, t. y. esamus Projekto 10-12 straipsnius reikėtų laikyti aptinkamai 11-13 straipsniais.	Pritarti
5.	Seimo narė R. Juknevičienė, 2011-01-07	11			Argumentai: atsižvelgiant į Respublikos Prezidentės argumentaciją teikiant šį Projektą, kad Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė būtų suderinta su 1998 m. Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Romos statutu (toliau – Romos statutas) taip pat siekiant suderinti BK nuostatas su Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, siūloma BK 111 straipsnio 1 dalį papildyti kriminalizuojant karo ataką prieš saugomą kultūros vertybę. Už šią veiką baudžiamąją atsakomybę numato 1954 m. Hagos konvencijos dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu Antrojo protokolo (toliau – Antrasis protokolas), kurį Lietuvos Respublika ratifikavo 2001 m. lapkričio 13 d. įstatymu Nr. IX-594 (Žin., 2002, Nr.13-462), 15 straipsnio 1 dalies (a) ir (d) punktai, įpareigojantys bausti asmenis, kurie „pasirenka kultūros vertybę, kuriai taikoma sustiprinta apsauga, atakos objektu“ arba „pasirenka pagal Konvenciją arba šį Protokolą saugomą kultūros vertybę atakos objektu“. Be to, Romos statuto 8 straipsnio 2 dalies (b) punkto (ix) papunktis prie tarptautinių ginkluotų konfliktų karo nusikaltimų priskiria tyčinį religijos, meno, mokslo, istorijos paminklų ir kitų objektų, kurie nėra kariniai, užpuldinėjimą, o 8 straipsnio 2 dalies (e) punkto (iv) papunktis tų pačių objektų užpuldinėjimą priskiria ir prie netarptautinio pobūdžio ginkluotų konfliktų nusikalstamų veikų. Sąvoka kultūros vertybė pasirinkta atsižvelgiant į UNESCO kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijos, priimtos Hagoje 1954 m. (toliau – 1954 m. Hagos konvencija), 1 straipsnį, kuris kultūros vertybes, nepaisant jų kilmės ir nuosavybės, apibrėžia kaip: 1) kilnojamąsias ir nekilnojamąsias vertybes, kurios yra ypač svarbios kiekvienos tautos kultūros paveldui: architektūros, dailės ir istorijos paminklai; archeologinės vietovės; istorinės arba meninės vertės pastatų ansambliai; meno kūriniai; meninės, istorinės ar archeologinės reikšmės rankraščiai, knygos ir kt., taip mokslinės arba reikšmingos knygų, archyvinių dokumentų arba reprodukcijų kolekcijos; 2) pastatus, skirtus saugoti ir eksponuoti kilnojamąsias vertybes ginkluoto konflikto atveju (muziejai, didelės bibliotekos, archyvų saugyklos bei slėptuvės); išvardintų vertybių sankaupos centrus, vadinamus “paminklų sankaupos centrais“. Karo ataką prieš kultūros vertybę kriminalizuoti būtina ir dėl to, kad 2010 lapkričio 22-24 d. UNESCO būstinėje Paryžiuje vykusioje Penktojoje UNESCO Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu komiteto (toliau – Komiteto) sesijoje buvo nagrinėjamas Lietuvos prašymas suteikti sustiprintą apsaugą Kernavės archeologinei vietovei (toliau – Kernavė). Sustiprintos apsaugos statusas – nauja apsaugos sistema išskirtinę kultūrinę vertę turinčioms kultūros vertybėms karinio konflikto metu, kurią numatė Antrasis protokolas. Tačiau ši apsauga Kernavei suteikta nebuvo dėl nepakankamai Lietuvos Respublikos baudžiamuosiuose įstatymuose kriminalizuotų veikų, kurias numato minėtos Antrojo protokolo 15 straipsnio nuostatos. Numačius baudžiamąją atsakomybę už Antrajame protokole numatytas veikas, Lietuva jau 2011 m. lapkričio pabaigoje – gruodžio pradžioje vyksiančioje Komiteto sesijoje galės prašyti suteikti sustiprintos apsaugos statusą Kernavei, o ateityje – ir kitoms išskirtinę kultūrinę vertę turinčioms kultūros vertybėms. Be to, papildžius BK 111 straipsnio 1 dalį nauja siūloma veika būtų įgyvendinta viena iš priemonių, skirtų įgyvendinti 1954 m. Hagos konvencijos 3 straipsnyje numatytą įsipareigojimą užtikrinti savo teritorijoje ir kitų šalių teritorijose esančių kultūros vertybių apsaugą nuo galimų ginkluoto konflikto padarinių. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 11 straipsniu keičiamą BK 111 straipsnio 1 dalies redakciją žodžiais „karo ataką prieš saugomą kultūros vertybę“ ir visą 11 straipsnį išdėstyti taip: ,,11 straipsnis. 111 straipsnio 1 dalies pakeitimas Pakeisti 111 straipsnio 1 dalį ir jį išdėstyti taip: „1. Tas, kas įsakė vykdyti ar vykdė tarptautinės humanitarinės teisės draudžiamą karo ataką prieš civilius, medicinos ar civilinės gynybos personalą, karo ar civilinę ligoninę, medicinos punktą, sužeistus asmenis ar ligonius vežančią transporto priemonę, Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto ar nacionalinės Raudonojo Kryžiaus ar Raudonojo Pusmėnulio draugijos personalą, karo ataką prieš neginamą gyvenvietę ar demilitarizuotą zoną, karo ataką prieš saugomą kultūros vertybę, karo ataką, nepasirinkęs konkretaus taikinio ir žinodamas, kad dėl jos gali žūti civiliai ar būti sunaikintas civilinis objektas, arba karo ataką prieš aiškiai iš mūšio pasitraukusius ir nesipriešinančius kombatantus ar kitus asmenis, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų.“	Pritarti

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai.

6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti jį, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Seimo narių Č. V. Stankevičiaus, S. Pečeliūno, R. Kupčinsko ir R. Juknevičienės pastabas ir pasiūlymus.

6.2. Pasiūlymai: nėra.

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Arvydas Anušauskas.

9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                         Arvydas Anušauskas