LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO plenarinio posėdžio NR. 292
STENOGRAMA
2010 m. gruodžio 23 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė I. DEGUTIENĖ
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Pradedame 2010 m. gruodžio 23 d. plenarinį posėdį. Registruojamės.
10.03 val.
Užsiregistravo 80 Seimo narių. Gerbiamieji kolegos, matote šiandieninę darbotvarkę, tik noriu dar pasakyti, kad tradiciškai, kaip ir kiekvienais metais, prieš Kūčias mus aplankys Lietuvos skautai, kurie 15.00 val. atneš Betliejaus ugnelę. O dabar J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF*). Aš frakcijos vardu į rezervą noriu paprašyti įrašyti Atsinaujinančių energetikos išteklių įstatymo projektą, kurio yra likusi priėmimo stadija. Komitetas yra apsvarstęs visas pataisas. Dabar procesui trukdo tik Teisės departamento išvadų nebuvimas. Jeigu jų neatsirastų, tai taip ir liktų rezerve ir mes nesvarstytume. Jeigu jos atsirastų, tada galėtume priimti ir ta parama tai svarbiai sričiai, kurią toliau spręstų Vyriausybė, būtų keliais mėnesiais ankstyvesnė.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, yra pasiūlymas įtraukti į rezervą. Šią akimirką Teisės departamento išvados nėra, todėl aš įtraukti į darbotvarkę negalėjau. Jeigu bus įtraukta į rezervą, apsisprendus čia, Seime, ir bus Teisės departamento išvada, tik tokiu atveju galima bus pradėti įstatymo priėmimo procedūrą. Bet vis tiek mes turime balsuoti. Balsuojame. Kas už tai, kad Atsinaujinančių energetikos išteklių įstatymą įtrauktume į šios dienos darbotvarkę rezerviniu 4 klausimu, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. A. Salamakinas kažką nori man pasakyti.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Taip, aš noriu, Pirmininke, pasakyti vieną dalyką. Duok Dieve, jeigu tos išvados bus elementarios, be jokių siūlymų, bet jeigu bus siūlymų, tada komitetas dar turės kviesti posėdį. Aš nelabai įsivaizduoju, tada mes turime spręsti kita prasme, t. y. jeigu departamento išvadose nebus siūlymų ir nereikės dar vieno komiteto posėdžio.
PIRMININKĖ. Supratau. Ačiū. Balsuojame. Kas už tai, kad Atsinaujinančių energetikos išteklių įstatymą įtrauktume į rezervą, ir ta priėmimo procedūra bus tik tuomet, kai bus Teisės departamento išvada be pastabų, balsuojate už, jeigu turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Tokiam siūlymui nepritarta. B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Frakcijos vardu prašau išbraukti iš darbotvarkės 2-4 klausimą – Seimo rezoliuciją „Dėl 2010 metų gruodžio 19 d. Prezidento rinkimų Baltarusijoje“. Motyvai štai kokie. Mūsų tarpparlamentinė grupė žada parengti atitinkamą dokumentą ir to visiškai pakaktų, nes jeigu mes pradėsime priiminėti Seime rezoliucijas, tai aš neprognozuoju, kaip toliau plėtosis tarptautiniai santykiai su mūsų kaimynu. Juk Baltarusijos parlamentas nepriėmė jokios rezoliucijos, kai sausio 16 d. čia buvo šaudoma į žmones. Kodėl mes turime priiminėti rezoliuciją, jeigu Baltarusijos pajėgos taip pat norėjo apginti savo valstybines įstaigas, į kurias buvo braunamasi? Labai rimtai galvokime, ką mes darome. Čia iš karto tuoj pat teikiamos rezoliucijos, negalvojama apie ateitį absoliučiai, arba tada įvardinkite, kieno užsakymu ta rezoliucija…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūs frakcijos vardu kalbate ar savo?
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Frakcijos. Iš karto pasakiau, kad frakcijos.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, jūs puikiai žinote Seimo statutą. Yra Seimo parengta rezoliucija, ją pasirašė 54 Seimo nariai, ir aš privalau įtraukti į darbotvarkę. Todėl įtraukta į darbotvarkę. Jeigu jūs reikalaujate balsuoti, tada balsuojame. Prašau, V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Motyvą galima? Gerbiamoji Seimo Pirmininke, išties vakar Užsienio reikalų komitetas, kaip komitetas, galintis pasisakyti Seimo vardu, taip kaip ir Europos reikalų komitetas, priėmė pareiškimą. Tą pareiškimą išplatino ir žiniasklaida, ten yra ir rinkimų vertinimo formuluotė, ten yra ir pozicija dėl mūsų pilietės, suimtos šiuo metu Minske. Taigi Seimo vardu jau padarytas labai korektiškas, trumpas ir aiškus pareiškimas. Nesuprantu, kodėl dabar reikia inicijuoti tai, ką mes vakar Užsienio reikalų komitete padarėme Seimo vardu.
PIRMININKĖ. P. Auštrevičius atsakys jums į šį klausimą.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Taip, iš tiesų vakar Užsienio reikalų komitetas priėmė tokį pareiškimą, tačiau Seimas yra aukštesnė institucija už komitetą. Pirma. Kaimyninės valstybės rinkimai mums yra svarbūs, man atrodo, nereikia slėptis už eglučių ir bijoti autoritarinio režimo, kuris pasiliko, kuris išdūrė Europą, sakykime taip. Jeigu mes manome, kad dviejų pastraipų užtenka apibūdinti situaciją toje valstybėje, gerbiamieji kolegos, neapgaudinėkime savęs, mums turi rūpėti žmonės, o ne vienas asmuo, kuris nori paimti įkaitais visą valstybę. Todėl aš siūlau palikti tą rezoliuciją.
PIRMININKĖ. J. Karosas. Aš noriu paprašyti, gal tada mes dabar sprendžiame klausimą ir aš būčiau siūliusi balsuoti, o jūs dabar diskutuojate apie rezoliucijos turinį ir apie tai, ar ji reikalinga, ar nereikalinga.
J. KAROSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad prieš balsuojant motyvai, kaip vienaip ar kitaip balsuoti, svarbūs. Aš noriu pasakyti štai ką. Aš stebiuosi, kad gerbiamasis P. Auštrevičius taip gerai perpratęs Lenino kadaise propaguotą revoliucijos eksporto teoriją. Ir aš neįsivaizduoju, kuo mes prisidėsime prie demokratinių procesų Baltarusijoje, priimdami šitą rezoliuciją. Komitetas priėmė, mūsų grupė parengė kitą rezoliuciją, šiandien paskelbsime pareiškimą. Manau, to visiškai užtenka žinant, kad mūsų laukia supaprastintos sienos kirtimo sutarties ir Baltarusijos parlamente, ir mūsų parlamente ratifikavimas. Turėkime tai galvoje, gerbiamieji kolegos, kas svarbiau mums ir mūsų santykių plėtojimui.
PIRMININKĖ. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, žiūriu į dešinę ir į gerbiamąjį kolegą P. Auštrevičių. Mūsų žmonės, kuriuos talžė čia sausio 16 d., jums nerūpi, jums nerūpi, kas darė provokacijas, kas šaudė į žmones. Jų jūs negailit, bet Baltarusijos piliečius jūs labai mylite. Kodėl jūs taikote, mielieji dešinieji, dvejopus standartus? Paaiškinkite. Mes Baltarusijoje tvarkos neįvesime, bent Lietuvoje pabandykime įvesti tvarką, kad nešaudytų į mūsų žmones mūsų kariuomenė, mūsų apsaugos pulkai…
PIRMININKĖ. Petrai, nerėkite!
P. GRAŽULIS (TTF). …kaip šitaip galite, kodėl jūs tokie esate visą laiką? Susitvarkykite! Ar turite teisę moralizuoti, jeigu patys daužote…
PIRMININKĖ. S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, tikrai keista, kodėl jūs tokie esate, kaip pasakė čia P. Gražulis, ir adresuoju jam taip pat. Baikime tiktai savim užsiiminėti, pažiūrėkime truputį plačiau ir matykime truputį toliau ateitį. Ponas J. Karosas čia minėjo tam tikrą tekstą. Drįstu pasakyti, kad tai kol kas nėra grupės tekstas, abejoju, ar grupė tokiam tekstui pritartų, reikės tam posėdį specialiai kviesti, čia vien tokio susitarimo neužteks, ir gal nebus jokio. Aš tikrai palaikau Seimo rezoliucijos projektą ir Seimo poziciją, kaip mes visada darydavome ir laukdavome, pone Karosai. Ponas Česlovas tą prisimena. Laukdavome, kaip reaguos į įvykius Lietuvoje kiti kraštai. Ypač artėjant Sausio 13-osios įvykiams. Būkime solidarūs su demokratinėmis idėjomis ir ginkime jas, o ne žiūrėkime tik savo ekonominių ar dar kokių nors eksportinių interesų. Ačiū.
PIRMININKĖ. P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, nejuokinkime nei Lietuvos, nei viso pasaulio, lygindami Lietuvos įvykius su tuo, kas dėjosi šią savaitę Baltarusijoje, Minske. Mano turimais duomenimis, visi buvę… gerbiamojo A. Lukašenkos dauguma buvusių konkurentų, kandidatai į prezidentus, šiuo metu sėdi šaltuose KGB rūsiuose ir jų giminės negali jiems perduoti net šiltų drabužių ir niekaip su jais susisiekti. Jiems visiems gresia po 15 metų kalėjimo. Todėl nelyginkime šitų dalykų ir truputėlį nenusivažiuokime į lankas. Ši rezoliucija yra būtina, ir aš siūlyčiau ją tikrai svarstyti ir priimti.
PIRMININKĖ. Juliau, jūs irgi dėl rezoliucijos teksto, ar ko?
J. VESELKA (TTF). Dėl rezoliucijos teksto.
PIRMININKĖ. Prašom.
J. VESELKA (TTF). Labai malonu. Tikrai palaikau rezoliucijos įtraukimą į darbotvarkę dėl dviejų dalykų. Pirma. Lietuvos politikų ir nacionalinis bruožas kenkti sau, t. y. ne sau, o savo žmonėms. Tai viena. Ir antras bruožas, juk už nelegalius dolerius reikia atidirbti.
PIRMININKĖ. A. Melianas.
A. MELIANAS (J(LiCS ir TPP)F). Ačiū. Pirmiausia norėjau pasakyti, kad ponas B. Bradauskas sakė netiesą, sakydamas, kad yra parengtas Lietuvos Baltarusijos grupės dokumentas, aš pirmą kartą apie tai girdžiu. Tikrai ponas B. Bradauskas neturėtų atstovauti šiai grupei ir nemeluoti mums. O Pirmininkei siūlau balsuoti dėl įtraukimo ar neįtraukimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Tą ir darome. Gerbiamieji kolegos, kadangi, kaip sakau, pagal Statutą buvo privaloma įtraukti ir yra įtraukta, todėl ir formuluoju balsavimą. Kas už tai, kad 2-4 klausimas būtų išbrauktas iš darbotvarkės, balsuojate už, kas už tai, kad liktų darbotvarkėje, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 102 Seimo nariai. Už – 43, prieš – 42, susilaikė 17. Darbotvarkės 2-4 klausimas lieka.
Prašom. D. Budrys.
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Gerbiamoji Pirmininke, dėkui. Analogiškas klausimas, kaip ir Atsinaujinančių energijos šaltinių, – tai Turizmo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuris yra perėjęs visas stadijas. Gerbiamoji Pirmininke, iš tikrųjų lieka Teisės departamento išvada. Prašyčiau įtraukti prie rezervinių klausimų ir užbaigti šį svarstymo etapą ir priėmimą, nes mes jau metus laiko su šiuo įstatymu vaikštome pirmyn ir atgal. Prašyčiau įtraukti prie rezervinių klausimų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ką gerbiamasis pirmininkas ir pasakė, identiška situacija yra su Turizmo įstatymu, irgi nėra Teisės departamento išvados. Aš buvau įtraukusi, bet kai vakar išaiškėjo, kad jie dar nepateikė išvados, turėjome išbraukti iš darbotvarkės. Bet dabar, kaip suprantu, frakcijos vardu yra prašymas, tai balsuojame. Formuluotė tokia pat kaip ir dėl Atsinaujinančių energijos išteklių.
Kas už tai, kad Turizmo įstatymą įtrauktume į darbotvarkę rezerviniu 5 klausimu ir priėmimo procedūrą pradėtume tuomet, kai bus Teisės departamento išvada be pastabų, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 107. Už – 51, prieš – 21, susilaikė 35. Neįtraukiamas į darbotvarkę. Ar turite dar kokių pasiūlymų dėl darbotvarkės? Ar galime bendru sutarimu pritarti šios dienos darbotvarkei? Dėkoju.
10.18 val.
Taigi projektas Nr. XIP-939(2), balsavimas atidėtas priėmimo stadijoje. Iš karto ir balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo „Dėl Tarptautinės atsinaujinančios energijos agentūros (IRENA) statuto ratifikavimo“ projektas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113 Seimo narių. Už – 105, prieš nėra, susilaikė 8. Įstatymas „Dėl Tarptautinės atsinaujinančios energijos agentūros (IRENA) statuto ratifikavimo“ priimtas.
10.19 val.
Dar vienas atidėtas balsavimas. Įstatymo „Dėl Tarptautinės atsinaujinančios energijos agentūros (IRENA) statuto priedo – Tarptautinės atsinaujinančios energijos agentūros steigiamosios Konferencijos deklaracijos dėl autentiškų statuto versijų ratifikavimo“ projektas. Balsuojame. Kas pritariate šiam įstatymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 109 Seimo nariai. Už – 107, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas, projekto Nr. XIP-2592(2), priimtas.
10.20 val.
Ir dar vienas balsavimas. Kas už tai, kad būtų priimtas Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto 18 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 112 Seimo narių. Už – 102, prieš nėra, susilaikė 10. Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto 18 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.
10.21 val.
Vartojimo kredito įstatymo projektas Nr. XIP-1315(3)ES (priėmimas)
Vartojimo kredito įstatymo projekto priėmimas. Kviečiu į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovą J. Sabatauską. Ar J. Sabatauskas yra? Gerbiamasis Šedbarai, kviečiu jus į tribūną, nes nėra J. Sabatausko. (Balsai salėje) Gerbiamasis Sabatauskai, nelabai pasiruošęs darbui? Tada pastraipsniui.
1 straipsnis. Pataisų nėra. Galima priimti? Priimta. 2 straipsnis. Yra Teisės departamento pataisa. Komitetas pritarė, galime ir mes bendru sutarimu priimti. Dviem pataisoms. Ir kartu priimti 2 straipsnį. 3 straipsnis. Dėl 3 straipsnio irgi yra Teisės departamento pataisa, komitetas pritarė, mes jai irgi pritariame. Ir Seimo nario S. Šedbaro pataisa… dvi pataisos. Viena – dėl 3 straipsnio 3, 4, 5, 6 dalių ir dar patikslinta – dėl 3, 4, 5, 6 dalių. Abiem pataisoms pritarė komitetas. Ar galim mes pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Toliau – dėl 3 straipsnio 5 dalies Teisės departamento redakcinis pasiūlymas. Komitetas pritarė, manau, mes irgi pritariame. Ir S. Šedbaro pataisa, ne viena, o dvi, dėl projekto 3 straipsnio 3, 4, 5, 6, dalių, abiem komitetas pritaria. Ar galim bendru sutarimu pritarti? Pritarta. Ir ar galim bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? Priimtas.
4 straipsnis. Teisės departamento pataisa. Komitetas pritarė. Galim pritarti ir priimti 4 straipsnį.
5 straipsnis. Teisės departamento redakcinės pataisos, komitetas pritarė. Ar galim pritarti ir mes? Ir J. Sabatausko pataisa – 5 straipsnį papildyti nauja 6 dalimi. Komitetas tam pritarė. Ar galim mes irgi pritarti ir priimti visą 5 straipsnį su mano minėtomis ir komiteto pritartomis pataisomis?
6 straipsnis. Pataisų nėra. Galim priimti?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Yra, yra, yra.
PIRMININKĖ. Nėra.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dėl 6 straipsnio taip pat, tik ne toje vietoje atspausdinta, gerbiamoji Pirmininke.
PIRMININKĖ. Aš turiu konsoliduotą variantą, tai nežinau… Kieno pataisa? Tai šitą jau priėmėm. Tai jau… Tai pristatykit tada. Pritaria komitetas…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). 6 straipsnio 7 dalį papildyti. Komitetas taip pat pritaria.
PIRMININKĖ. Tai gerai, tada ir mes pritariam. Ir galim 6 straipsnį priimti? Priimtas.
7 straipsnis. Pataisų nėra. Galim priimti? Priimta. 8 straipsnis. Pataisų nėra. Priimta. 9 straipsnis. Pataisų nėra. Priimta.
10 straipsnis. Teisės departamento redakciniai pasiūlymai. Komitetas pritaria. Galim…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ir mano pataisa.
PIRMININKĖ. Neturiu.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). 10 straipsnio…
PIRMININKĖ. Prašom parodyti, iš kur jūs čia skaitot, ko aš neturiu.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Papildyti 10 straipsnį tokia dalimi, jinai taps 1 dalimi, kad vartojimo kredito sutartis gali būti sudaroma nuotoliniu būdu su vartojimo kredito gavėju, jeigu kredito davėjas įsitikina tokia vartojimo kredito gavėjo valia. Komitetas pritaria tam, ir išbraukiama prieš tai buvusi 2 dalis.
PIRMININKĖ. Tai ar galim bendru sutarimu ir mes pritarti? Pritariam. Ir ar galim 10 straipsnį priimti? Priimtas.
11 straipsnis. Teisės departamento dvi pataisos. Komitetas pritarė, pritariame ir mes ir priimame 11 straipsnį. 12 straipsnis. Teisės departamento pataisa, tiksliau, ne pataisa, o formuluotė kita. Komitetas jai pritarė. Pritariame ir priimame 12 straipsnį. 13 straipsnis. Pataisų nėra. Priimtas. 14 straipsnis. Pataisų nėra. Priimtas. 15 straipsnis priimtas. 16 straipsnis priimtas. 17 straipsnis priimtas. 18 straipsnis. Yra Teisės departamento redakcinė pataisa. Komitetas pritarė. Priimkime 18 straipsnį su Teisės departamento ir komiteto pritarimu. 19 straipsnis priimtas. 20 straipsnis priimtas.
21 straipsnis. Teisės departamento redakcinė pastaba. Komitetas atsižvelgė. Ir 21 straipsnio…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). A. Zuokienės pasiūlymas.
PIRMININKĖ. Palaukit, dėl 21 straipsnio 2 ir 3 dalių yra Seimo narės A. Zuokienės pasiūlymas. Prašau, Agne, pristatyti.
A. ZUOKIENĖ (MSG). Gerbiamieji kolegos, esu dėkinga Teisės ir teisėtvarkos komitetui už tvirtą poziciją palikti 250 % metinės kredito kainos normą. Tokios pačios nuomonės esu ir aš pati. Reikia pripažinti, jog 250 % ne palūkanų, o metinės kredito kainos normos, į kurią įeina ir mokumo vertinimas, ir palūkanos, ir reklama, aptarnavimo mokesčiai, priminimo laiškai ir visos kitos įmanomos išlaidos, reiškia, kad rinkoje nebelieka 7 ir 14 dienų paskolų, kurios yra dažniausiai neatsakingo skolinimosi pavyzdžiai ir dalis socialinių problemų priežasčių. 7 dienų paskolos šiandien yra išduodamos vidutiniškai su 30 tūkst. procentų metine kredito kainos norma, 14 dienų – apie 10 tūkst. procentų. Taigi klausimas: ar nuo šios beprotiškos ribos nuleisti kartelę iki 400, kaip yra Slovėnijoje ir Slovakijoje, ir nesiaurinti rinkos, ar palikti ribą, kuriai Seimas jau pritarė po svarstymo, t. y. 250 %, kaip yra Vokietijoje?
PIRMININKĖ. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys A. Zuokienės pasiūlymą? Registruokitės – greičiau išsiaiškinsim.
Nėra 29. Taigi nesvarstom. Ar galim tada 21 straipsnį priimti? Priimtas.
22 straipsnis. Yra Teisės departamento redakcinės pastabos, į jas atsižvelgta komitete. Galim 22 straipsnį priimti? Priimtas. 23 straipsnis priimtas. 24 straipsnis priimtas. 25 straipsnis priimtas. 26 straipsnis. Teisės departamento redakcinė pastaba. Pritarta komiteto. Galim priimti 26 straipsnį. 27 straipsnis priimtas. 28 straipsnis – irgi Teisės departamento redakcinės pastabos, komiteto pritarta. Priimam. 29 straipsnis – dvi Teisės departamento redakcinės pastabos, komiteto pritartos. Galim priimti 29 straipsnį. 30 straipsnis priimtas.
31 straipsnis – Teisės departamento redakcinė pastaba. Komitetas pritarė, galim priimti 31 straipsnį. 32 straipsnis priimtas. 33 straipsnis priimtas. 34 straipsnis priimtas. 35 straipsnis – irgi Teisės departamento redakciniai pataisymai. Komitetas pritarė. Priimame 35 straipsnį. 36 straipsnis priimtas. 37 straipsnis priimtas. 38 straipsnis priimtas. 39 straipsnis priimtas. 40 straipsnis priimtas. 41 straipsnis – Teisės departamento redakcinės pastabos. Komitetas pritarė, mes irgi pritariame ir 41 straipsnį priimame. 42 straipsnis priimtas. 43 straipsnis priimtas. 44 straipsnis priimtas. 45 straipsnis priimtas. 46 straipsnis priimtas. 47 straipsnis priimtas. 48 straipsnis priimtas. 49 straipsnis priimtas. Ir 50 straipsnis priimtas.
Taigi dėkoju pranešėjui. Visi straipsniai priimti pastraipsniui. Motyvai dėl viso įstatymo. Keturi – už, keturi – prieš. Yra norintys kalbėti tiktai už. (Balsai salėje) Ar sutinka Seimo nariai, norintys kalbėti už? Visi sutinka. Tada balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Vartojimo kredito įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 92, prieš nėra, susilaikė 6. Vartojimo kredito įstatymas priimtas.
10.32 val.
Lydintysis įstatymas – Civilinio kodekso 6.886 straipsnio pakeitimo ir 6.887, 6.888, 6.889, 6.890, 6.891 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas. Priėmimas. Kviečiu J. Sabatauską į tribūną. J. Sabatauskas! Merginos, neviliokit Juliaus. (Balsai salėje)
1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis. Yra S. Šedbaro pataisa.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Komitetas pritarė. Dėl datos suvienodinimo su pagrindiniu įstatymu
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė. Įsigaliojimo data. Dar kartą primenu, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2011 m. balandžio 1 d. Ar galime bendru sutarimu pritarti S. Šedbaro pataisai, kuriai komitetas pritarė? Dėkoju.
Dabar dėl viso įstatymo. Motyvai dėl viso. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas Nr. XIP-1316(2), balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 92, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas Nr. XIP-1616(2) priimtas.
Replika po balsavimo – S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, labai nuoširdžiai noriu padėkoti komitetui, taip pat išvadų rengėjui J.Sabatauskui, Biudžeto ir finansų komitetui už talką, už tą atliktą darbą, kuris buvo pavestas visiškai ne tam komitetui, bet komitetas sėkmingai su tuo susitvarkė. Dar kartą ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū visiems.
10.34 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo 2, 4, 6, 8, 9, 10, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 27, 33, 37, 38, 40, 41, 56, 57, 71, 73, 81, 82, 83, 85, 86, 91, 92, 94, 951, 97 straipsnių, V skyriaus pavadinimo, 1, 2, 4 priedėlių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2625(4)ES (priėmimas)
Dabar įstatymo projektas Nr. XIP-2625(4). Kviečiu D. Budrį. Viešųjų pirkimų įstatymo daugelio straipsnių pakeitimas. Kur komiteto pirmininkas? Gal per tą laiką grįš, aš bandysiu tada, kur pastabų nėra.
1 straipsnis. Pataisų nėra. Galime priimti? Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Yra A. Bilotaitės pataisa. Gerbiamoji Agne, prašau pristatyti. A. Bilotaitė, A. Anušauskas, A. Nedzinskas, M. Zasčiurinskas, L. Graužinienė, A. Melianas ir visa komanda.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, tiesiog noriu argumentuoti tuo, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba, įvertinusi visą šį Viešųjų pirkimų įstatymo projektą, konstatavo tokį dalyką, kad jeigu savivaldoje bus palikta išimtis vidaus sandoriams ir jiems nebus taikomi viešųjų pirkimų reikalavimai, tada atsiras prielaidos korupcijai
Antras dalykas. Konkurencijos tarybos duomenimis…
PIRMININKĖ. Pirmininke, ateikite į tribūną.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). …savivaldybės iš savo įstaigų, įsteigtų įmonių dažnai perka tokius produktus ir paslaugas, kurias rinkoje neretai galima gauti pigiau. Taigi tokia išimtis, Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, kelia grėsmę vykdomų pirkimų efektyvumui, skaidrumui, vartotojų teisių apsaugai ir efektyviam savivaldybių lėšų panaudojimui. Taigi čia yra, kolegos, mums net toks testukas, antikorupcinis testukas, kuris parodys, ar ką nors mums reiškia tai, ką Specialiųjų tyrimų tarnyba pasako, kad šios įstatymo pataisos yra korupcinės. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys tą pataisą? Ar yra 29 Seimo nariai, remiantys šią pataisą? Tada bus aišku, ar mes svarstome. Yra lygiai 29, remiantys šitą pataisą. Taigi mes ją svarstome.
Gerbiamasis pirmininke, dabar jūsų komiteto išvada, kodėl jūs nepritarėte komitete šiai pastabai.
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Dėkui, Pirmininke. Komitetas svarstė šitą pasiūlymą ir nepritarė šiam pasiūlymui. Buvo daug diskusijų šituo klausimu. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Negirdėti net ką komiteto pirmininkas kalba. Netriukšmaukite.
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Turbūt opus klausimas, kad visi diskutuoja, nors tik 29 žmonės palaikė šitą pasiūlymą. Tačiau komitetas tikrai svarstė, ir ne pirmą kartą, ir mes šitam pasiūlymui nepritarėme.
PIRMININKĖ. Dabar P. Gražulis, palaikantis pataisą.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, labai keista, kad mes lyg ir deklaruojame, ypač valdančioji dauguma, kad kovosime su korupcija. Korupcija ypač ryški viešajame sektoriuje savivaldybių lygmeniu. Išimtis vidaus sandoriams netaikyti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų yra akivaizdžiai korupcinė. Aš manau, jeigu mes nepritarsime šiai nuostatai, kadangi Lietuvos Prezidentė principingai pasiryžusi kovoti su korupcija, šis įstatymas bus vetuotas. Taigi kad negaišintume Seimo laiko, aš manau, atsižvelkime į Specialiųjų tyrimų tarnybos labai išsamų pateiktą išaiškinimą, kad ši nuostata, kai vidaus sandoriams netaikomos viešųjų pirkimų nuostatos, yra korupcinio pobūdžio. Mes turime nepainioti, tai nėra kažkokia UAB, privati įmonė, nesvarbu, kad administracijos direktorius ar meras savivaldybės tampa iš direktorių, bet vis tiek tai ne jo įmonė ir negali tvarkytis kaip savo UAB’e, turi skaidriai, racionaliai ir efektyviai naudoti lėšas. Tai yra akivaizdus lėšų švaistymas. Todėl aš prašau paremti šitą nuostatą, šitą pataisą ir be didelių diskusijų.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys – prieš pataisą.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš manyčiau, kad priešingai, tie, kurie siūlo šitą pataisą, gali turėti tam tikrų problemų. Nes šita pataisa akivaizdžiai naudinga privačioms kompanijoms, kurios nori perimti visą viešąjį sektorių, kad apsunkintų joms pirkimo procedūras, ypač kai savivaldybei teikia tam tikras paslaugas, kur tik vienintelės ir teikia, ir slaugos, ir priežiūros, ir panašiai, ir dabar visus konkursus, viską, užuot normaliai vykdę ūkinę veiklą, turės daryti per viešąjį konkursą. Tai naikina visą savivaldybių įmonių struktūrą ir atveria kelią konkurentams. Tie, kurie siūlo šitas pataisas, mano galva, pasisako už tiesioginį šitos struktūros sunaikinimą ir atveria kelią privačiam sektoriui sunaikinti valstybinį sektorių. Todėl yra korupcinės pataisos, ir siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Balsuojame ir balsuodami apsispręsime. Kas palaikote A. Bilotaitės ir kai kurių Seimo narių įregistruotą pataisą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 31, prieš – 21, susilaikė 40. Pataisai nepritarta.
Dėl vedimo tvarkos – L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, Pirmininke. Aš norėjau replikos po balsavimo. Labai esu nustebinta dešiniųjų veiksmų. Viena, čia nieko naujo Agnė nepasiūlė. Čia buvo pasiūlyta atkurti tvarką, kuri buvo iki tol, buvo pateikta pavasario sesijoje pataisa dėl to, kad nereikėtų viešųjų pirkimų. Faktiškai tiek viešųjų pirkimų vadovas, tiek struktūrų vadovai perspėjo, kad viskas jau veikia korupcine linkme, ypač Vilniuje. Aš nežinau, mes ir toliau toleruojame šitą dalyką. Dėkoju Agnei už tai, kad ji dar kartą pasiūlė. Mūsų komitetas buvo pavasario sesijoje įspėjęs, kad taip gali būti, dabar jau gyvenimas patvirtina, kad tvirtinasi mūsų žodžiai, ir mes vėl toliau leidžiame tiems korupciniams atvejams tęstis.
PIRMININKĖ. S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų norėčiau apginti šiek tiek dešiniuosius, nes ne visi dešinieji mąsto ir kalba taip keistai, kaip ką tik šnekėjo R. J. Dagys. Iš tikrųjų kada konkurencija skatina korupciją? Tai yra visiškas absurdas taip šnekėti. Konkurencija kaip tik mažina korupciją ir mažina kainą. Tikrai buvo labai gera pataisa, esminė pataisa. O tas blogas pataisymas, tarp kitko, buvo buvusio Vilniaus mero V. Navicko iniciatyva, taigi reikėtų Seimo nariams susimąstyti taip balsuojant. Ačiū.
PIRMININKĖ. Na, Petrai, paskutinis.
P. GRAŽULIS (TTF). Taip, dar labai norėčiau trumpai. Ar jūs nematote, kas darosi viešajame sektoriuje, gerbiamasis Dagy? „Vilniaus vandenų“ direktoriai, pavaduotojai kokius atlyginimus gauna? Paimkime vien tiktai tas įmones, kurios teikia paslaugas šiukšlių srityje. Kokie atlyginimai tų įmonių direktorių ir pavaduotojų, kokie įkainiai nustatyti? Aš manau, kad konkurencija visur reikalinga, ji tikrai nedidina korupcijos. Savivaldybė, kurios tikslas tarnauti žmogui, o ne siekti pelno, visada galės pasiūlyti mažesnę kainą už paslaugą negu privatus verslininkas. (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, išties aš manau, kad debatai dėl tos pataisos neatspindi tikrovės. Išties viešąjį sektorių reikia ginti. Kas nori pasižiūrėti, kaip vyksta konkurencija, ypač nesąžininga konkurencija, o tokios nesąžiningos konkurencijos yra daug daugiau negu tų, kurie kalba šiandien apie korupciją, tai tas pasižiūri, kaip viešieji pirkimai eina į katastrofą. Dar kita bėda yra. Pažiūrėkite į „Rubikono“ atlyginimus, ne tik „Vilniaus vandenų“, visų kitų pažiūrėkite tuos atlyginimus, privataus sektoriaus. Ir dar viena bėda. Mes turime praradę faktiškai savivaldybėse rinką, „City Service“, ko gero, du trečdalius Lietuvos valdo.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš šiuo atveju visiškai sutinku, Vytenis iš dalies pakartojo mano pasisakymo pradžią. Žiūrėkime, kaip „City Service“ nukonkuravo visas šitas įmones. Iškreipta rinka. Kai savivaldybės įmonėms užkraunama daug didesnė prievolė, didesnė reglamentacija, neprotinga reglamentacija, o iš privataus verslo nieko to nereikalaujama, kaip tik ir iškreipia visą rinką ir sąlygas. Tai čia yra tiesioginės prielaidos korupcijai. Tai mes turime tą suvokti. Iš tikrųjų reikia svarstyti atsakingiau tuos visus klausimus. Kita vertus, galiu pasakyti, „Vandenų“ direktorių atlyginimai kaip tik, įvedus naujas taisykles, nukrito, priešingai, negu P. Gražulio valdančios partijos metu.
PIRMININKĖ. Gerai. Ar galime bendru sutarimu priimti 6 straipsnį? (Balsai salėje: „Ne, ne, ne!“) Negalim. Balsuojam. Kas už tai, kad būtų priimtas 6 straipsnis, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikot.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 75, prieš – 3, susilaikė 13. 6 straipsnis priimtas.
7 straipsnis. Priimtas. 8 straipsnis. Priimtas. 9 straipsnis. Priimtas. 10 straipsnis. Priimtas. 11 straipsnis. Priimtas. 12 straipsnis. Priimtas. 13 straipsnis. Priimtas. 14 straipsnis. Priimtas. 15 straipsnis. Priimtas. 16 straipsnis. Priimtas. 17 straipsnis. Priimtas. 18 straipsnis. Priimtas. 19 straipsnis. Priimtas. 20 straipsnis. Priimtas. 21 straipsnis. Priimtas. 22 straipsnis. Priimtas. 23 straipsnis. Priimtas. 24 straipsnis. Priimtas. 25 straipsnis. Priimtas. 26 straipsnis. Priimtas. 27 straipsnis. Priimtas. 28 straipsnis. Priimtas.
Dėl 29 straipsnio buvo J. Razmos pasiūlymas. Jis prie manęs dabar priėjo ir sakė, kad atsiima. Ar galime 29 straipsnį priimti? Priimta.
30 straipsnis. Priimtas. 31 straipsnis. Priimtas. 32 straipsnis. Priimtas. 33 straipsnis. Priimtas. 34 straipsnis. Priimtas. 35 straipsnis. Priimtas. 36 straipsnis. Priimtas. 37 straipsnis. Priimtas. 38 straipsnis. Priimtas. 39 straipsnis. Priimtas. Ir 40 straipsnis. Priimtas.
Dėkoju pranešėjui. Pastraipsniui mes išnagrinėjome visą įstatymą.
Motyvai dėl viso. R. Sinkevičius – už.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tikro pateiktas įstatymo projektas suteikia daugiau skaidrumo viešiesiems pirkimams, ko mes visi norime. Svarbiausia, subalansuoja santykius tarp savivaldybės ir jai pavaldžių įmonių, kurių savivaldybė paprastai turi ne mažiau kaip 90 % akcijų.
Taigi manau, kad mes nepadarėme klaidos ir išsaugojom savivaldybės įmonėms tiekti miestui, miestiečiams reikalingas miesto tvarkymo, želdinių tvarkymo, gatvių valymo ir kitas paslaugas. Pagaliau galvokime netgi alternatyviai. Jeigu mažindami korupciją mes didiname skaidrumą ir viešumą, tai yra geras faktorius. Iš kitos pusės, jeigu paslauga iš savos savivaldybės įmonės už biudžetinius pinigus bus nupirkta ir brangiau negu rinkoje, tai vis tiek tie pinigai pasilieka savivaldybės įmonėje ir savivaldybė bet kuriuo metu galės tuos pinigus susigrąžinti dividendų ar pelno pavidalu. Aš agituoju gerbiamuosius Seimo narius palaikyti įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. P. Gražulis – prieš.
P. GRAŽULIS (TTF). Pasirodo, savivaldybė gali pirkti už kiek nori, už kokią nori kainą paslaugas, medžiagas ir visiškai neracionaliai naudoti lėšas. Tai tokia yra politika, taip mąsto Seimo nariai.
Gerbiamieji, mes turime tarnauti žmogui, turime racionaliai naudoti savivaldybės lėšas, nes daugelis savivaldybių yra, pažiūrėkite, prasiskolinusios, išnaudojusios visus limitus. Kodėl? Nes neracionaliai naudojamos lėšos, ypač statybos sektoriuje. Aš laikausi tvirtai tos nuostatos, kad konkurencija niekada neskatino korupcijos, kaip skirtingai mąsto kiti Seimo nariai. Kadangi atmesta esminė pataisa, už šį įstatymą balsuoti negaliu.
PIRMININKĖ. J. Veselka – už.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš matau, net po dvidešimt metų kai kas niekaip negali atskirti savivaldybės, valstybės įmonių ir korupcijos. Pasižiūrėkite realiai, kur korupcija klesti. Tai yra privatus kapitalas, privatus verslas, siekdamas savo tikslų, papirkinėja savivaldybių tarybas, savivaldybių vadovus, įvairių ministerijų vadovus, bet kad valstybinės įmonės ką nors papirkinėtų, na, aš neaptikau. Todėl ta kova bet kuria kaina prieš valstybės, savivaldybės įmones yra bloga kova, labai bloga. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas – dėl konkurencijos. Labai trumpą pavyzdį. Sodina naują pilietį į kamerą, kameros draugai klausia: už ką pasodino? Atsako: dėl konkurencijos. Klausia: dėl kokios konkurencijos? Atsako: eurus spausdinau pigiau už valstybę.
Gerbiamieji kolegos, dar vienas dalykas. Tikrai gerai, priimam nuostatą, kad savivaldybės galėtų viešąsias paslaugas pirkti iš savo įmonių. Čia tikrai švariausias dalykas. Kitas dalykas, kad kontrolės organai, kurie yra savivaldybių, neefektyviai veikia, nes jie priklausomi nuo valdžios. Ten reikia, kad Valstybės kontrolė kontroliuotų, nepriklausoma, nes ypač mažuosiuose miestuose, jeigu tu valdžiai neįtiksi, išmes iš darbo ir niekur darbo negausi. Štai kur problema. Todėl pritariu šiam įstatymui.
Gerbiamieji kolegos, reikia pagalvoti apie informacinių technologijų viešuosius pirkimus, parengti atskirą įstatymą, nes ten milžiniški pinigai plaunami. O po bendru įstatymu kada pakišta, ten labai nešvarūs dalykai. Bet šiaip įstatymui pritariu, jis pakankamai subalansuotas, nors neišspęs visų problemų, bet aš pritariu jam ir siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. L. Graužinienė – prieš.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Man tiesiog labai keista, kai viešai deklaruojama kova su korupcija, o iš viso neatsižvelgiama į tai, ką sako Viešųjų pirkimų tarnyba, ką sako Specialiųjų tyrimų tarnyba. Jie jau mato nuo birželio mėn. mūsų priimtos pataisos neigiamas pasekmes. Iki tol dirbo savivaldybės, viskas gerai buvo, dabar kažkas apsivertė ir jau tragedija. Jeigu tarnybos, kurios atsakingos už šią veiklą, mato problemų, turbūt Seimo nariai turėtų įsiklausyti. Bet čia deklaracijos skiriasi nuo darbų.
Norėčiau replikuoti gerbiamajam Juliui, ką jis sakė, kad valstybinės įmonės labai skaidriai dirba ir nereikia ten susitarinėti. Tai noriu pasakyti, kad valstybinėms įmonėms ir vadovauja politikai, jie tiesiogiai vadovauja, nereikia ten ratų daryti, aplink eiti.
Todėl aš tikrai negaliu pritarti vien dėl to, kad nebuvo pritarta Agnės pataisai. Ir praeitą kartą mūsų Audito komitetas surašė penkias pastabas, kuriomis įspėjo, kad gali būti problemų. Jos jau pasitvirtino gyvenime. Todėl negaliu balsuoti už tą įstatymą vien dėl to, kad nebuvo priimta pataisa, kuri kovai su korupcija buvo reikšminga.
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis – už.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamoji L. Graužinienė tikrai kelia problemą dėl to, kad, tarkim, Specialiųjų tyrimų tarnybos formuluotė gali būti pritaikyta ir galime pakeisti reguliavimą taip, kad valstybinis sektorius, savivaldybių sektorius būtų įtrauktas tik į konkurenciją. Bet gerbiamoji Loreta turėtų taip pat žinoti, kokia yra nesąžininga šiandien konkurencija, kaip skundžiami viešieji pirkimai, kaip išpučiamos kainos, kaip susitariama dėl kainų, dėl rangos ir dėl subrangos, kaip pasakoma: tiek mokėsite, nes priešingu atveju – į teismą, trys mėnesiai, keturi ir taip toliau, kaip stringa darbai, kaip atrodo mūsų komunalinės paslaugos gyventojams, kaip atrodo savivaldybių reikalai.
Aš dar keistai žiūriu į tai, kad mes tarybiniais laikais išties turėjome valstybines įmones, ir jų valdymas, jų reguliavimas buvo sudėtingas ir liaudies kontrolė kontroliavo, tikrino, ir visa tai galima padaryti. Aš nežinau, kodėl mes pamirštame, kad gali būti įvairių įmonių tipų, įvairių reguliavimų ir būtent savivaldybės turi turėti išimtinę teisę, netgi tam tikrą monopolinę teisę, reguliuoti natūralias monopolijas, neleisti jiems daryti pelno, netgi, kad jos šiek tiek dirbtų nuostolingai, kada gyventojai negali išmokėti. Šitiek dalykų yra ekonominėje literatūroje aprašyta, o mes įsikalę tik vienintelę formulę – konkurencijos. Labai atsiprašau, išties tie kolegos savivaldybininkai, kurie mato, kaip dabar „Rubicon servisas“, arba „City servisas“, praktiškai uzurpavęs 2/3 Lietuvos savivaldos rinkos, šiukšlės ir taip toliau… To nematome, kad yra išskaidyta oligopolija smulkiais dalykais, bet iš esmės diktuoja kainas ir čiulpia garantuotus biudžeto ir žmonių pinigus į savo kišenę, tai čia nieko nėra? Todėl manau, kad teisinga ši pataisa, pirmą kartą suteikiama tam tikra preferencija savivaldybėms palaikyti viešąjį valstybinį sektorių.
PIRMININKĖ. Laikas jau seniai! S. Stoma – prieš.
S. STOMA (TS-LKDF). Gaila, kolegos, kad atmetę Agnės pataisą, mes sugadinome šį įstatymą. Iš tikrųjų argumentai buvo pasakyti, kodėl mes sugadinome, gal aš jų nekartosiu, kas klausėsi, turėjo viską suprasti, kad tai iš tikrųjų yra korupcinė landa toms įmonėms.
Kokia tai korupcija? Tai iš tikrųjų pasidaro grynai politinė korupcija, nes savivaldybės įmonės yra visiškai priklausomos nuo politikų, ir kaip politikai nori, kaip tenai tvarkosi. Kai nėra konkurencijos, visos kainos išpučiamos. Tai yra realiai parodyta ir Viešųjų tyrimų tarnybos tyrimu, visa analizė yra padaryta, kad tikrai per pusę metų vyko blogi dalykai. Jeigu čia girdėjau, vienas šiaip garbus kolega J. Veselka kalbėjo, kad korupcijai įtaką daro privatus verslas, o savivaldybės įmonėse tos korupcijos nėra, tai siūlau pasižiūrėti, kas vyksta, ypač kas vyko anksčiau, tarkime, vien „Vilniaus vandenyse“. Tai iš tikrųjų yra baisiausios kloakos, kur absoliučiai nėra jokios kontrolės, kas ką nori, tas tą daro, niekas negali sukontroliuoti, o iš to pelnosi nesąžiningi žmonės.
Taigi, matyt, belieka vienas kelias – reikės prašyti Prezidentės, kad šitą įstatymą vetuotų. Šiaip įstatymas, kuris galėjo būti visai geras, dėl tos vienos atmestos A. Bilotaitės pataisos dabar, galima taip pasakyti, tapo korupcinis. Todėl siūlau balsuoti prieš. Ačiū.
PIRMININKĖ. B. Vėsaitė – už.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tie, kurie kalba, tie Seimo skaidruoliai, kurie siūlė įvesti viešuosius pirkimus savivaldos įmonėms, pasakykite aiškiai: jūs norite sunaikinti savivaldybės įmones. Jūs norite, kad atsidūrus viešajam pirkimui teisme gatvės būtų nevalomos, šiukšlės neišvežamos kaip Neapolyje. Jeigu norite tokios situacijos, be abejo, ją galite prisišaukti. Bet mano liūdna patirtis per 20 nepriklausomybės metų laikotarpį liudija štai ką: kai mes atidavėme savivaldybės paslaugą privatininkams, jinai neabejotinai pabrango. Neabejotinai pabrango! Deja, taip. Ir savivaldybės įmonės yra pajėgios šiek tiek pigiau atlikti piliečiams paslaugą. Be abejo, reikalinga kontrolė. Jeigu skaidruoliai taip norėjo, tai galėjo, tiesą sakant, dar didesnę kontrolę įvesti šiame įstatyme, bet niekas neužkerta kelio. Niekas neužkerta, juo labiau kad yra dabar pasakyta, kad bus skelbiamos kainos, už kiek bus atliekama paslauga. Galima kontroliuoti. Jeigu norite, daugiau kontroliuokite, bet iš tikrųjų nedrabstykite purvais tų, kurie nuoširdžiai nori, kad vartotojai mokėtų pigiausią kainą už paslaugą. Pritariu įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Ačiū. K. Daukšys – prieš.
K. DAUKŠYS (DPF). Žinot, ar su Agnės pataisa, ar be Agnės pataisos, kur norėjo kas vogti, tai pavogs, kur nevogė, tai nevogs. Čia ne šio įstatymo esmė. Esmė – kad mūsų valstybėje valstybinės nuosavybės niekas saugoti ir neketina. Visi stengiasi išmelžti kaip iš karvės. Jeigu mes tuos įstatymus, kurie jau veikia, iš tikrųjų panaudotume, tai šiandien Vilniuje būtų ir gatvės išvalytos, ir pensijas visi gautų, nes nuo 9 mlrd. tik 10 % yra 900 mln., mes pensininkams 600 mln. neradom. Paprasti dalykai. Tai ar vieną pataisėlę ten įdėsite, ar ten įdėsite – reikia pačiai valstybei ir mums, visiems politikams, apsispręsti, kad valstybė nėra melžiama karvė, kad tai yra vis dėlto visų žmonių nuosavybė, ir reikia saugoti, ir gausinti, o ne mažinti ir dalinti.
PIRMININKĖ. Taigi balsuojam. Kas už tai, kad būtų priimtas Viešųjų pirkimų įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIP-2625(4), balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 75, prieš – 4, susilaikė 11. Įstatymas Nr. XIP-2625(4) priimtas.
11.00 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo 2, 4, 7, 8, 10, 11, 16, 18, 19, 22, 23, 24, 27, 28, 30, 33, 39, 40, 43, 45, 49, 57, 62, 74, 85, 86, 89, 92 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo 12, 27, 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2626(3) (priėmimas)
Ir dar Viešųjų pirkimų įstatymo daugelio kitų straipsnių priėmimas. Projektas Nr. XIP-2626(2). Lydintysis įstatymas. Kviečiu į tribūną D. Budrį.
Įstatymas iš trijų straipsnių. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. Jokių pataisų aš nematau. Pirmininke, gal aš suklydau? Viskas gerai, ačiū.
Motyvai dėl viso įstatymo. Nėra norinčių kalbėti, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Viešųjų pirkimų įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIP-2626(3), balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas Nr. XIP-2626(3) priimtas.
11.02 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo 2, 6, 7, 8, 10, 13, 15, 18, 22, 23, 24, 31, 32, 39, 41, 54, 58, 78, 85, 89, 90, 91, 92, 93, 94, 95, 96, 97 straipsnių, V skyriaus pavadinimo ir priedo pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 211, 941, 951, 952 straipsniais ir 98, 99, 100 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 11 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2627(3) (priėmimas)
Dar vienas lydintysis įstatymas Nr. XIP-2627(3). Priėmimas. Du straipsniai. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. Lyg ir, pirmininke, nėra jokių pasiūlymų. Dėkoju. Dabar motyvai dėl viso. J. Veselka – prieš. (Balsai salėje) Ne. Tai gerai, balsuojam tada. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas Nr. XIP-2627(3), balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių. Už – 86, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas.
11.03 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Priėmimas. V. Bacevičius tribūnoje.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos…
PIRMININKĖ. Atsiprašau, kolega, aš viską pasakysiu. 1 straipsnis. Pataisų nėra. Galime priimti? Priimtas. 2 straipsnis. Yra Seimo nario K. Daukšio pataisa, kurią jis atsiima. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. Dėkoju pranešėjui.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Dabar vienas – už, vienas – prieš. Prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš visada laikiausi tokios nuostatos, kad ten, kur supainiojamas privatus ir valstybinis kapitalas, visada pralaimi viešasis interesas ir valstybė. Ir aš manau, kad įvairūs būdai, kaip pritraukti privatų kapitalą, tai yra tik privataus kapitalo interesas. Kiek man teko domėtis, kada buvo vykdomi vadinamieji koncesiniai projektai, privatus kapitalas niekada savo lėšų nedėdavo, skolindavosi iš banko, tokiu atveju bankas duodavo paskolas. Kodėl pati savivaldybė negali tiems projektams pasiskolinti pinigų iš banko? Kam čia reikalingas privatus kapitalas, kad 25 metus paskui mokėtų privačiam kapitalui ir paskolas, ir paimtas palūkanas bankui, ir dar milžinišką pelną?
Dabar mes čia steigiame bendras įmones, kur bus du steigėjai – privatus kapitalas ir savivaldybė. Ir kas iš to laimės? Be abejonės, savivaldybė praloš. Aš manau, tai yra korupcinis įstatymas, kuris niekur neveda. Pasisakau prieš šitą įstatymą ir dar pakartosiu pavyzdį. Kada buvo maži vaikai, pripildavau sriubos lėkštę ir sakydavau – dalinamės pusiau, bet aš pirmas išvalgysiu savo kraštą. Išvalgau sriubą, lėkštė tuščia. Sako, kaip čia man neliko, bet aš valgiau iš savo krašto. Gerbiamieji, lygiai taip pat atsitiks ir dabar, pamatys, kad pinigų nėra ir kaltų nėra. Todėl prašau balsuoti prieš šitą įstatymą.
PIRMININKĖ. K. Daukšys – už.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Realiai Petras daug teisybės pasakė, bet jis susipainiojo, kad šitame įstatyme mes vis dėlto priėmėme Audito komiteto nuomonę, parėmė praeitą kartą Seimas, kad negalėtų valstybės arba savivaldybės įmonė investuoti į bendras įmones savo turto, jeigu tos įmonės turi mažiau negu 50 % akcijų. Tai šitą vietą mes, ačiū Dievui, jau sutvarkėme, todėl manau, kad tokį įstatymą galėtume priimti ir, manau, kad jis būtų naudingas.
PIRMININKĖ. J. Veselka – prieš.
J. VESELKA (TTF). Taip gražiai aiškinau, kaip apsaugoti valstybės ir savivaldybių turtą per viešuosius pirkimus, bet užmiršome, ką ten kalbėjome. O čia paprastas dalykas – sujungiame viešą ir privatų interesą ir galvojame, kad privatus kapitalas duos savo investicijas, nesieks pelno, sieks geriau patenkinti viešąjį interesą. Ką padarysi, ekonominis neraštingumas Lietuvoje vis didėja. Privataus kapitalo yra vienas vienintelis tikslas – pinigų, kapitalo daugiau, pelno daugiau. Viskas, ir mes, įtraukdami ir valstybės, ir savivaldybės įmones, darome jas to paties pelno siekėjomis, nors jų paskirtis šiek tiek kitokia. Pas mus taip ir išeina, pinigų bankų indėliuose yra milžiniški kiekiai, didesni negu valstybė prasiskolinusi, o pensininkai atsako… Štai ekonominio neraštingumo politika – įsileidi privatų kapitalą, viešasis kapitalas yra visada pažeidžiamas. Privatus kapitalas pasiekė savo tikslus nepirkdamas ir neinvestuodamas didelių pinigų. Todėl aš pasakau – tai yra korupcinis įstatymas, ir siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. V. Bacevičius – už.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, nustebino P. Gražulio kalba, jis turbūt iš viso neskaitė projekto, bet šiandien bendra nata groja per visus įstatymų projektus ir pasisako lygiai vienodai. Šie įstatymų projektai labai skiriasi. Reikia prisiminti, kad svarstymo stadijoje Audito komiteto pasiūlymui buvo pritarta, buvo išlaikyta nuostata, jog valstybės ir savivaldybės balsavimo teisė arba valdymo kontrolės teisė turi išlikti tokiose įmonėse ir įstaigose, ir tikrai galima pritarti tokiam įstatymo projektui.
Antras dalykas. Koncesija ir partnerystės projektai yra daromi tada, kada valstybė arba savivaldybė nepajėgi įgyvendinti tam tikrų projektų. Tokie instrumentai yra visose pasaulio valstybėse, jie yra naudingi ir reikalingi, tai leidžia greičiau modernizuoti mokyklas ir darželius, kitus visuomeniškai svarbius objektus, kurių šiaip viena pati valstybė ar savivaldybė nepajėgi įgyvendinti.
Kita vertus, J. Veselka yra iš dalies teisus, sakydamas, kad privačiam verslui rūpi tik pelnas. Bet pelno marža turi būti protinga, normali, ir jeigu tai leidžia mums pagerinti savo piliečių, vaikų gyvenimo kokybę ir sąlygas, tai tokie instrumentai yra priimtini.
PIRMININKĖ. L. Graužinienė – už.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, čia jau daug kartų buvo minėta, kad mūsų pataisai buvo pritarta, ir aš tikrai labai dėkoju Seimui. Faktiškai tas straipsnis liko toks, koks ir dabar galiojančiame įstatyme, o priėmus šitą įstatymą, be abejo, reikės taisyti ir Koncesijų įstatymą, ir Investicijų įstatymą. Jeigu jau mes esame Seimas, apsisprendę ir priėmę Koncesijų įstatymą, ir kad PPP projektai galėtų vykti, t. y. viešojo sektoriaus ir privačios partnerystės, tai politinis apsisprendimas yra, įstatymai veikia. Todėl pagrindinį Turto valdymo įstatymą reikėjo šiek tiek sutvarkyti. Čia jokia naujovė, kad mes įsileidžiame į valstybinį kapitalą privatų. Ši sistema jau veikia, tik yra pataisos. Siūlau balsuoti už, nes dabar tikrai po svarstymo valstybės turtas yra visiškai apsaugotas.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai. Už – 74, prieš – 4, susilaikė 18. Įstatymas priimtas. Repliką po balsavimo P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš noriu priminti Seimo nariams, kurie galbūt turi trumpą atmintį. Kai buvo sukurtas LEO LT, valstybinio kapitalo buvo beveik 70 %, privataus buvo šiek tiek daugiau nei 30 %, kas valdė tą įmonę, ar neprisimenate? Prisimenate? Ar jūsų trumpa atmintis? Jeigu mes norime mažinti korupciją mūsų valstybėje ne žodžiais, o realiais darbais, gerbiamieji, iš viso nepainiokime privataus kapitalo su viešuoju kapitalu, su valstybės kapitalu. O dabar kas yra? Tai yra didžiausios galimybės, kaip sakoma, korupcijai. Jūs čia tiek pripainiojote įvairiausių sutarčių, jūs pažiūrėkite šilumos tiekimo sutartis, ten be juristų 10 tomų sutartis. Paprastas žmogus ten nieko neišnarplios, prirezga, surezga, ir drumsčiam vandenį gerai pinigėlius plaudami…
PIRMININKĖ. Baigiame!
P. GRAŽULIS (TTF). Taip ir daroma. Todėl, gerbiamieji konservatoriai ir krikščionys demokratai, siūlau bent prieš Velykas kovoti su korupcija, o ne skatinti.
PIRMININKĖ. Kalėdos artėja, o ne Velykos. Velykos bus pavasarį. (Juokas salėje) L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš labai trumpai, atsakydama į tai, ką sakė Petras. Jeigu valstybė būtų turėjusi mažiau negu 50 % akcijų, kaip buvo pasiūlyta šiuo atveju prieš pataisymą Seime, tai nebūtų galėjusi išardyti LEO LT. O dabar valstybė, turėdama valdantį akcijų paketą, priėmė sprendimus. Mes šiandien, priimdami šitą įstatymą, turėdami 50 ir daugiau procentų akcijų, tikrai valstybėje galėsime priimti reikalingus sprendimus. Nepainiokime, Petrai, dviejų dalykų.
11.13 val.
Viešojo administravimo įstatymo 2, 3, 4, 41, 6, 7, 8, 10, 11, 14, 15, 16, 23, 24, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 44 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-1834(3) (priėmimas)
PIRMININKĖ. Gerai. Dirbame toliau. Viešojo administravimo įstatymo 2, 3, 4, 41, 6, 7, 8, 10, 11, 14, 15, 16, 23, 24, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 44 straipsniu įstatymo projektas. L. Sabutis tribūnoje. Priėmimas.
1 straipsnį galime priimti? Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas. 8 straipsnis. Priimtas.
L. SABUTIS (TS-LKDF). 7 straipsnis. Yra viena nedidelė Teisės departamento pastabėlė. Svarstymo metu Seimas apsisprendė, kad ši redakcija yra tikslesnė dėl 4 dalies, ir mes manome, kad išplėstai aiškinti nereikia, nes yra vadinamasis saugiklis pačioje pabaigoje, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Todėl ši redakcija yra priimtina.
PIRMININKĖ. Priimame 7 straipsnį su Teisės departamento pastaba. 8 straipsnis priimtas. 9 straipsnis priimtas. 10 straipsnis priimtas. 11 straipsnis priimtas. 12 straipsnis priimtas. 13 straipsnis priimtas. 14 straipsnis priimtas. 15 straipsnis priimtas. 16 straipsnis priimtas. 17 straipsnis priimtas.Visi priimti.
L. SABUTIS (TS-LKDF). 17 straipsnis. Atsiprašau, Pirmininke, irgi padarysime vieną pataisą pagal Teisės departamento siūlymą. Reikėtų nurodyti pačiame pirmajame sakinyje, kad 11 straipsnis koreguoja galiojančio įstatymo 15 straipsnio 1, 3 dalis. O turinys lieka tas pats, kaip yra lyginamajame tekste. Ir galutiniame variante lieka lyginamojo teksto redakcija.
PIRMININKĖ. Dėkoju už papildymą. Priimame straipsnį su Teisės departamento redakcinėmis pastabomis, kurioms komitetas pritarė. Dėkoju pranešėjui. Motyvai dėl viso. Nėra norinčių kalbėti. Taigi balsuojate. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas, projekto Nr. XIP-1834(3), balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81. Už – 79, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas, projekto Nr. XIP-1834, priimtas.
11.15 val.
Dabar lydintysis įstatymas – Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. S. Šedbaras tribūnoje. Nematau jokių… Dėkui.
1 straipsnį galime priimti? Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. Dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Iš karto balsuojame.
Kas už tai, kad būtų priimtas Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai. Už – 80, prieš nėra, susilaikė 3. Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
11.17 val.
Patentų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-816(2) (priėmimas)
Patentų įstatymo pakeitimo įstatymas. Priėmimas. V. Gapšys – tribūnoje. Ar galima pirmininko paprašyti? Jums leidus, aš siūlyčiau šį įstatymą, nes jis yra gana platus, priiminėti skirsniais, o ne pastraipsniui.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Iki priėmimo yra gautos tik Teisės departamento pastabos. Dviem pritarėme, vienai ne, bet viską įvertinome, atsižvelgėme. Daugiau jokių pasiūlymų nėra gauta.
PIRMININKĖ. Ačiū. Sutinkate, kad skirsniais priimame? (Balsai salėje) Pirmasis skirsnis, galime priimti? Priimtas. Antrasis skirsnis. Priimtas. Trečiasis skirsnis. Priimtas. Ketvirtasis skirsnis priimtas. Penktasis skirsnis priimtas. Šeštasis skirsnis priimtas. Septintasis skirsnis priimtas. Aštuntasis skirsnis priimtas. Devintasis skirsnis priimtas. Dešimtasis skirsnis priimtas. Viskas. Dar yra vienuoliktasis skirsnis. Priimtas. Dėkui.
Toliau yra įgyvendinamieji Europos Sąjungos teisės aktai, yra 2 straipsnis ir 3 straipsnis, irgi priimta.
Motyvai dėl viso. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Patentų įstatymo pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių. Už – 76, prieš nėra, susilaikė 4. Patentų įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas.
11.19 val.
Lydintysis Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo 1 priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. V. Matuzas. Bet aš nematau jokių pakitimų. Galima ir nepristatyti.
1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. Dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. Nėra norinčių kalbėti.
Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo 1 priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių. Už – 78, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas, projekto Nr. XIP-817(2), priimtas.
11.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl pavedimo R. Šarkinui laikinai eiti Lietuvos banko valdybos pirmininko pareigas“ projektas. Svarstymas. Į tribūną kviečiu K. Glavecką, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, jūs visi puikiai prisimenate vakar Prezidentės patarėjo N. Udrėno pristatymą ir motyvus, dėl ko yra prašoma pratęsti. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė ir buvo gautas vienas pasiūlymas, t. y. Seimo nario E. Klumbio. Jis siūlė, kad tas pratęsimas būtų terminuotas, kitaip tariant, apibrėžta data iki kada. Biudžeto ir finansų komitetas pritarė šitam patobulintam variantui su E. Klumbio pataisa bendru sutarimu, todėl siūlau visiems pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Toliau diskusijoje užsirašė dalyvauti 5 Seimo nariai. Pirmininke, ačiū jums. J. Veselka pirmasis kviečiamas į tribūną.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, įdomi situacija Lietuvoje. Finansinės krizės sąlygomis visur didelių problemų turėjo bankų sektorius. Taip pat ir centriniai bankai. Lietuvoje bankas ir centrinis bankas gyveno tarsi rojuje. Krizė, pensininkai, bankui visai lygiai tas pats. Jokių problemų nėra. Esame unikali valstybė. Beje, gana turtinga valstybė, bet neturinti savo nuosavo centrinio banko. Yra surinktas… taip sakant, turinti pusę banko… kuri, remiantis pagrindine dalimi, susijusia su monetarine politika, jokių teisių neturi ir jokios atsakomybės neturi, tik kontroliuoja komercinius bankus. Ar reikalingas toks bankas Lietuvos valstybei? Atsakau: ne, nereikalingas, nes finansinei krizei spręsti iš tikrųjų galimi įvairūs būdai. Dabar pažiūrėkim, kiek bankas turi rezervų. Turi beveik pusantro karto daugiau rezervų, negu reikia lito stabilumui užtikrinti. Tuos rezervus visi valstybės bankai gali paskolinti savo vyriausybei – Lietuvos bankas negali. Jis turi emituoti juos į konvertuojamą valiutą ir išvežti į užsienį už labai mažas palūkanas. Paskui užsienis tuos pačius pinigus dar kartą mums skolina už aukštas palūkanas ir vėl mes išvežam. Tada turi teisę išleisti litus.
Gerbiamieji, valstybės socialinėms funkcijoms, kurias vykdo „Sodra“, reikia ne dolerių, ne eurų – reikia litų. Litų yra, bet mūsų įstatymas neleidžia to, kas yra, panaudoti. Ir mes čia didžiuojamės, kad viskas pas mus stabilu, nes įsivesim eurą. O štai parodė praktika: airiai turi eurą – bėdos neišsprendžiamos, islandai neturi euro – bėdos lengviau sprendžiamos. Tai mes, kai kur užsiciklinam, niekur nenorim pasižiūrėti, o kaip Lietuvai būtų geriau. O to euro tikrai mums nereikia. Euras problemų neišsprendžia, o silpnai ekonomiškai išsivysčiusioms šalims apsunkina problemas. Pasižiūrėkit, kas ištiko krizės… tai yra silpnesnės Airija, Portugalija, Graikija, Ispanija. Aš tikrai taip ir galvojau, kai euras buvo įvedamas, taip ir turėjo objektyviai atsitikti. Todėl, gerbiamieji, pratęsti tą laiką, pratęsim, viskas gerai, bet tapkim tikra valstybe. Turim vykdyti protingą nuosavą monetarinę rinkos ekonomikos politiką. Šitie banko įstatymai šito neleidžia daryti. Ir koks bus pirmininkas – R. Šarkinas, Jonas, Petras – jiems bus visada gerai, kai yra tokia sistema. Lietuva galės skęsti – jie ramiai sėdės ir algas geras gaus.
Todėl aš už pratęsimą, bet, gerbiamieji, reikia spręsti kardinaliai, atkurti Lietuvos centrinio visavertes funkcijas ir tik tada geras algas mokėti. O dabar pusę algos reikia mokėti, kadangi pusę funkcijų vykdo tiktai.
PIRMININKĖ. Na, B. Bradauskas – dėl vedimo tvarkos.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Ką tik kalbėjęs Julius apskritai turėjo nuo šio klausimo nusišalinti, kadangi supainiojo viešus ir privačius interesus, kadangi jisai, aš ir R. Šarkinas esam baigę vieną mokyklą. Jis dabar, jeigu R. Šarkinas jam užmynė su pirštine kažką, kalbėjo prieš jį. Juliau, atsiprašyk ir nusišalink nuo šito klausimo.
PIRMININKĖ. Aš siūlau klasiokams susitaikyti. (Balsai salėje) P. Gražulį kviečiu į tribūną diskutuoti. Nėra Petro. Tada E. Klumbį.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų sprendžiamas gana rimtas klausimas. Tai nėra toks paprastas Seimo nutarimas. Mes ketinam pratęsti banko valdybos pirmininko įgaliojimus kuriam laikui. Buvo netgi Seimas manęs po pateikimo, kad tie įgaliojimai gali būti pratęsti neribotą laiką. Tas neribotas laikas jau mūsų valstybėje tampa taisykle, jeigu mes prisimintume, kiek svarbių valstybinių institucijų vadovų vietų yra neužimtų.
O jeigu kalbėčiau iš esmės, tai aš dar kartą noriu pasakyti, kad šitas nutarimo projektas pirmiausia prieštarauja Konstitucijos 126 straipsniui. Ten yra labai aiškiai pasakyta, kad Lietuvos banko valdybos pirmininką skiria penkeriems metams Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Ir jokių kitų išlygų dėl kadencijos pratęsimo. Bet jeigu Seimas yra abejingas visam tam, kas vyksta Lietuvos finansiniame sektoriuje, ir apskritai, kas vyksta su mūsų valstybės ekonomika, tai gali nelabai rūpintis, kas užims ir kiek laiko užims banko valdybos pirmininko vietą.
Dabar prisiminkim, kas buvo pats ramiausias bankų krizės metu? Ogi R. Šarkinas. Ar jūs girdėjote čia atėjusį banko pirmininką, kuris pasakytų Seimui: negalim sutvarkyti komercinių bankų siautėjimo, reikia to, to, to ir to. Buvo absoliuti tyla. Ir susidarė toks vaizdas, kad tai, kas vyksta Lietuvoje, yra labai normalus dalykas. Prisiminkim tuos milijardus litų, kurie iškeliavo ne be Lietuvos banko žinios į pagrindinius bankus. Ir atsirado tada labai aiškus faktorius, kas yra labai kaltas dėl to, kad Lietuvoje yra tokia finansinė situacija ir įvyko tokia bene viena iš didžiausių Europos Sąjungoje finansinė krizė. Taigi, mano nuomone, R. Šarkino palikimas valdybos pirmininko poste tai yra tos agonijos pratęsimas.
Jeigu Seimas prisiima dalyvavimą Lietuvos ūkio, kartu ir Lietuvos valstybės agonijoje, tai balsuokite už tokį nutarimo projektą. Aš nebalsuosiu ir aš manau, kad kandidatūra į valdybos pirmininkus turėjo būti pateikta jau prieš 4 ar 5 mėnesius, kad per tą laiką būtų buvę galima rimtai išdiskutuoti, tačiau mūsuose yra įprastas dalykas – įvarymas vienos ar kitos institucijos, o galiausiai paties Seimo į ceitnotą ir po to prašymas palikti tą pačią personą toliau eiti pareigas. Tad atėjo apsisprendimo metas, ir aš kviečiu jus nepritarti šiam nutarimo projektui.
PIRMININKĖ. Kviečiu M. Varašką diskutuoti.
M. VARAŠKA (KPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš neliesiu tų didaktinių temų, susijusių su Lietuvos banko vaidmeniu monetarinėje politikoje, su jo reikalais Europos arba pasaulio lygiu. Noriu atkreipti jūsų dėmesį grynai į keletą teisinių aplinkybių, kurias ką tik persiunčiau jums raštu, dėl sprendimo, kurį mes šiandien ketinam priimti, teisinio nepagrįstumo. Iš tiesų, skirtingai negu yra teikiama Seimo nutarime, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija, nei Lietuvos banko įstatymas, nei Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymas, nei Seimo statutas nenumato Lietuvos banko valdybos pirmininko įgaliojimų pratęsimo galimybės arba laikino pareigų ėjimo galimybės. Tokių teisinių nuostatų šiuose teisės aktuose nėra.
Kodėl vis dėlto mes negalime šiandieną eiti tokiu keliu, kaip siūlo Lietuvos Respublikos Prezidentė? Pirmiausia, matyt, dėl to, jog mes sukurtume labai negerą precedentą, dėl kažkieno kaltės laiku nepateikus kandidato arba nepasiūlius teisėto veikimo būdo, už ką nors priimti neigiamą arba negerą teisinį precedentą, kurį vėliau būtų galima kartoti. Įsivaizduokime, jog po metų, po pusmečio atsiras naujų prašymų laikinai pratęsti įgaliojimus Lietuvos Respublikos, pavyzdžiui, kariuomenės vyriausiojo vado, galbūt generalinio komisaro ir t. t. Kaip elgsimės? Dar kartą nusileisime? Tokiu atveju mes išeiname iš mūsų valstybės konstitucinių reikalavimų visumos. Argi nėra kitų galimybių?
Šiandien ir laiške aš jums labai aiškiai parašiau: Lietuvos banko įstatymo 17 straipsnis numato galimybę Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojui turėti pirmininko įgaliojimus, kai jo nėra. Žodis „nėra“ kartu reiškia ir tai, jog įgaliojimai yra pasibaigę. Vadinasi, mes turime kitą kelią. Mes turime teisėtą ir pagrįstą kelią – šiandien nutarimo nepriimti, o priimti protokolinį sprendimą, kuriuo informuotume Lietuvos Respublikos Prezidentę ir banko valdybos pirmininką apie tai, jog iki naujo nuolatinio pirmininko paskyrimo vienas iš jo dabartinių pavaduotojų galėtų laikinai eiti pareigas.
Noriu atkreipti jūsų dėmesį, gerbiamieji kolegos, ir į tai, jog nutarime užfiksuotas balandžio 15 d. terminas yra nerealus. Mes nespėsime iki to laiko įvykdyti visų procedūrų. Prasidės nauja sesija, kartu svarstomas Banko įstatymas, prasideda teikimas, kandidatas pereina per visas frakcijas, per komitetus, svarstymas, priėmimas parlamente, paskelbimas. Mes nespėsime. Ir čia mes vėl turėsime pratęsti dar kartą įgaliojimus, matyt, dar savaitę. Taigi aš kalbėsiu apie šį klausimą dar ir dėl motyvų už ir prieš metu. Tiems kolegoms, kurie pritaria vis dėlto labai aiškiom ir nuosekliom parlamento įgaliojimų tradicijom, turint omeny, jog nė karto tokios institucijos įgaliojimai nebuvo pratęsti per 20 metų laikotarpį, aš siūlau rinktis įstatymo nustatytą kelią, Lietuvos banko įstatymo nustatytą kelią ir siūlyti šias pareigas laikinai eiti vienam iš banko valdybos pirmininko pavaduotojų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Kviečiu K. Daukšį.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Na, pirmiausia aš pasidžiaugsiu, kad vis dėlto mes turime tokį banko valdytoją, kuriam pamainos neužauginome iki šiol. Tai yra gera žinia Lietuvai. Vadinasi, bankas yra tvirtose rankose.
Antras dalykas. Jeigu jau norime skirti naują pirmininką pagal naujus įstatymus, tai gal reikėjo tuos įstatymus anksčiau parengti, ir tada šiandien galėtume vieną ar kitą dalyką padaryti. Manau, nuo to, ar šiandien mes pratęsime įgaliojimus, ar nepratęsime, niekas mūsų bankų sistemoje per daug nepasikeis. Todėl noriu šiandien visiems palinkėti gerų ateinančių švenčių, šviesių minčių, gero ir švelnaus to viso švenčių periodo, ir būkime šiandien visi geri.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taigi po svarstymo vienas – už ir vienas – prieš. E. Klumbys – prieš. Ne? P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Na, tiek to.
PIRMININKĖ. Tiek to. R. Žemaitaitis. Irgi. Na, ačiū, vyrai. Tada, Žilvinai, ir tu atsisakyk. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ar reikia balsuoti? Balsuojame. Kas po svarstymo pritariate Seimo nutarimui „Dėl pavedimo R. Šarkinui laikinai eiti Lietuvos banko valdybos pirmininko pareigas“ pagal E. Klumbio redakciją iki 2011 m. balandžio 15 d., balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 56, prieš – 5, susilaikė 19. Po svarstymo pritarta.
Siūlau priimti šį Seimo nutarimą ypatingos skubos tvarka. Ar pritariate tam? Pritarta.
Priėmimas. Du straipsniai. 1 straipsnis. Dar kartą primenu, kad 1 straipsnis – pavesti Lietuvos banko valdybos pirmininkui R. Šarkinui, pasibaigus jo kadencijai nuo 2011 m. vasario 15 d., laikinai iki 2011 m. balandžio 15 d. eiti Lietuvos banko valdybos pirmininko pareigas.
2 straipsnis – nutarimas įsigalioja nuo priėmimo dienos.
Dabar dėl viso. J. Jagminas – už. Nėra. A, yra. Atsiprašau. Nematomas žmogus.
J. JAGMINAS (LSDPF). Yra. Dėkui, Pirmininke. Atrodo, ne toks mažiukas.
Gerbiamieji, iš tikrųjų nutarimas parengtas ir bankas, kad ir kaip būtų, negali likti be vadovo. Aš tikrai visus kviečiu Kalėdų proga atsisakyti kokių nors ambicijų dėl ko nors tokio, ką galbūt ne taip valdybos pirmininkas dirbo ar pasakė, ir balsuoti už tai – patvirtinti šį nutarimą ir pavesti gerbiamajam R. Šarkinui eiti toliau Lietuvos banko valdybos pirmininko pareigas.
PIRMININKĖ. M. Varaška – prieš.
M. VARAŠKA (KPF). Ačiū, gerbiamoji Primininke. Gerbiamieji kolegos, čia tikrai nėra jokių asmeninių priešpriešų. Mes kalbame apie teisinius dalykus. Dar kartą pakartosiu trumpai. Teisės aktai nenustato galimybės pratęsti šio pareigūno įgaliojimų. Tik leidžia įgaliojimus nutraukti prieš terminą Lietuvos banko įstatymo 10 straipsnio pagrindu.
Antra, aš atkreipiau jūsų dėmesį ir į tai, jog mes, net ir pritarę šitam nutarimui, nespėsime įvykdyti procedūros, greičiausiai nespėsime, iki balandžio 15 d., nes tam neturėsime laiko. Todėl aš dar kartą siūlau kolegoms pagalvoti. Ar verta elgtis taip, jog suformuluotumėte neigiamus teisinius precedentus ir neigiamą praktiką? O galbūt mes galime nepritarti šiam nutarimo projektui ir priimti protokolinį sprendimą, leidžiantį teisėtai pavaduoti Lietuvos banko valdybos pirmininką vienam iš jo pavaduotojų Banko įstatymo 17 straipsnio pagrindu? Ačiū.
PIRMININKĖ. K. Glaveckas – už.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, šitas nutarimas atsirado ne iš kokio nors noro priimti nutarimą, bet tiesiog iš teisinių konsultacijų tiek prezidentūros, tiek ir Seimo Teisės departamento, kurie pasakė, kad toks sprendimo būdas, pateikiant nutarimą, yra iš tikro korektiškiausias. Tai vienas dalykas.
Antra aplinkybė ta, kad E. Klumbys, kuris pasisakė prieš, pats teikė siūlymą apibrėždamas datą, man, pavyzdžiui, padaro jo poziciją neaiškią. Jeigu tu nepritari šitam nutarimui, tai kam tada siūlyti jį tobulinti?
Ir trečia, šito nutarimo termino iki balandžio 15 d., mano supratimu, iš tikro visiškai pakaks tam, kad būtų apsvarstytos ir Banko įstatymo pataisos, būtų pristatyta kandidatūra, Prezidentės teikiama, išklausoma pozicija frakcijose, ir priimtas Seime sprendimas. Todėl siūlau pritarti šitam nutarimui. Ačiū.
PIRMININKĖ. E. Klumbys – prieš.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš pirmiausia noriu pasakyti gerbiamajam kolegai Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui, kad siūlo šitą nutarimą ne E. Klumbys. Jis yra siūlomas Prezidentės dekretu Seimui. Aš iš esmės sakau ir kiti kolegos čia pasakė, kad toks nutarimo projektas prieštarauja Konstitucijai. Jeigu to prieštaravimo, deja, nemato dauguma Seimo narių, tai mes ir toliau eisime tuo visiško teisės ir Konstitucijos paneigimo keliu. Šis kelias anksčiau ar vėliau sukels labai tragiškas pasekmes. Toks Konstitucijos ignoravimas ir teisės ignoravimas yra bet kokiu atveju valdantiesiems labai patogus. Vienas pasakė, kad tai neprieštarauja, kitas irgi girdėjo, kad kažkas kažkur neprieštarauja, o čia visi pakelkite rankeles, ir mes turime rezultatą.
Antra vertus, matydamas, kad toks nutarimo projektas bus priimtas, aš paprasčiausiai pabandžiau jį bent minimaliai pagerinti, kad Seimas nepriimtų visiškai absurdiško nutarimo projekto. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Ž. Šilgalis – už.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Kolegos, šitas nutarimas jau yra pagerintas, nes jūs žinote, kad pirminis variantas buvo pratęsti be aiškios datos. Dabar data yra, viskas gerai. Reikia vertinti realią situaciją. Na, tikrai turbūt suprantate, kad bankas be valdytojo iki balandžio 15 d. būti negali. Dabar, įrašius aiškią datą, aš nematau čia didelės problemos. Yra tam tikrų detalių, bet jos nėra esminės. Mano vertinimu, reikia pritarti ir, žinoma, atvirai pasakyti, kad prezidentūra šį kartą mus pastatė į tam tikrą nepatogią situaciją ir pražiopsojo turbūt tuos terminus. Bet iki balandžio 15 d. yra laiko, ir manau, kad pagal procedūras, jeigu iki sesijos pradžios mums pateiks kandidatus, mes tikrai viską spėsime padaryti ir išspręsime tą klausimą. Todėl siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. J. Sabatauskas – prieš.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiuo atveju iš tiesų kolega M. Varaška, mano įsitikinimu, visiškai teisus, nes kai nei įstatyme, nei Konstitucijoje nėra numatyta galimybės laikinai eiti pareigas, tai yra pratęsti įgaliojimus arba pratęsti kadencijos laiką, aš galėčiau net ir suabejoti konstitucingumu. Atsiminkime teismų pirmininkų arba teisėjų kadencijos pratęsimo atvejį. Konstitucinis Teismas aiškiai pasakė, kad toks pratęsimas neįmanomas pagal Konstituciją.
Iš kitos pusės žiūrint, pastarųjų metų precedentai rodo: tiek generalinio prokuroro atsistatydinimo atveju jam nebuvo suteikta laikinai eiti pareigas, taip pat kitų institucijų, pavyzdžiui, teismų pirmininkų pareigas eidavo pavaduotojai, jeigu iki jų kadencijos pabaigos nebūdavo paskirti nauji. Aišku, mes Teismų įstatyme dabar sutvarkėme, automatiškai turėtų eiti pareigas vienas iš pavaduotojų. Mano įsitikinimu, taip pat reikėtų kituose įstatymuose tai aiškiai parašyti.
Bet dabar šioje situacijoje, manyčiau, logiška ir prasminga pavesti eiti pareigas vienam iš pavaduotojų, nes priešingu atveju mes sukurtume, tiksliau, pakartotume negražų precedentą, kuris prieš kelerius metus buvo su Aukščiausiojo Teismo pirmininku, kai pasibaigus kadencijai pusantrų metų ėjo pareigas.
PIRMININKĖ. L. Sabutis – už.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tie, kurie svarstome, ar vienoks, ar kitoks variantas yra geresnis, pasisakau už šį todėl, kad iš tikrųjų daugelis nepasakėte, nors jaučiate ir žinote, kad bankui vadovauja ne pirmininkas, o valdyba. O ją sudaro: pirmininkas, pavaduotojai, nariai. Tai viena. Antra, iš tikrųjų konstitucinė nuostata yra, kad penkeriems metams Prezidento teikimu. Bet nepamirškime pačios svarbiausios konstitucinės nuostatos, kad Lietuvos banko valdybos pirmininką skiria ir atleidžia Seimas. Ne pavaduotoją, ne ką nors kitą, o būtent banko pirmininką skiria Seimas. Ir kai gauna Seimo įgaliojimus kad ir tam tikram terminui, jis pagal savo, kaip sakoma, padėtį, statusą yra konstitucinė figūra.
Todėl tikrai šiuo atveju priekaištai yra pagrįsti, kad nepasižiūrėta laiku, tačiau Seimas turi teisę ir pareigą skirti banko valdybos pirmininką. Pritariu ir kviečiu balsuoti.
PIRMININKĖ. A. Sysas – prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Siūlau Seimui atleisti banko pirmininką, kaip parašyta ir ką tik citavo mūsų kolega. Atsakydamas ir į mano bičiulių klausimus, ar tikrai R. Šarkinas dirbo blogai, aš galiu pasakyti, kad jis dirbo gerai. Kai kas sakė, kad jis buvo tylus, bet tylus – tai nereiškia, kad jis buvo blogas, kad jis blogai dirbo.
Bet yra žaidimo taisyklės. Ir aš manau, jeigu mes laikomės tų žaidimo taisyklių, tai nedarykime jokių išimčių, nes kai mes pradedame daryti išimtis, po to susiduriame su krūva problemų. Juo labiau kad garbus teisininkas Liudvikas sako: bankui vadovauja ne pirmininkas, bankui vadovauja valdyba. Gerbiamieji, tai ką, jeigu pono R. Šarkino nebus, tai dabar jau ir valdyba nedirbs, ir mes kažkodėl nepasitikime pavaduotojais, kurie gali laikinai vadovauti. Būkime iki galo sąžiningi patys sau. Nieko amžino gyvenime nėra. Ir norėčiau priminti, Lietuvos piliečiai dažnai kartoja šią patarlę: „Žuvis pūva nuo galvos.“ Tai šiuo atveju mes labai aukštai turime per daug galvų, kurios kažkodėl, užuot laikytųsi įstatymų, siūlo variantus, kurie neparašyti ir nepatvirtinti.
Todėl, kartoju, kviečiu spręsti šį klausimą taip, kaip parašyta mūsų įstatymuose – atleisti banko pirmininką iš šių pareigų, taškas.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl pavedimo R. Šarkinui laikinai eiti Lietuvos banko valdybos pirmininko pareigas“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 57, prieš – 8, susilaikė 28. Seimo nutarimas „Dėl pavedimo R. Šarkinui laikinai eiti Lietuvos banko valdybos pirmininko pareigas“ priimtas.
11.50 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 165 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. S. Šedbaras, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Bet aš nematau jokių pataisų, pirmininke. Gal jūs jau tada nejudėkite.
1 straipsnis. Galime priimti? Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. Nėra norinčių kalbėti.
Iš karto balsuojam. Kas už tai, kad būtų priimtas Baudžiamojo proceso kodekso 165 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikot.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 90, prieš nėra, susilaikė 3. Baudžiamojo proceso kodekso 165 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
11.51 val.
Valstybės saugumo departamento įstatymo 8 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas. Irgi yra trys straipsniai. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo nėra norinčių kalbėti.
Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybės saugumo departamento įstatymo 8 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikot.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 93, prieš – 1, susilaikė 4. Valstybės saugumo departamento įstatymo 8 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.
11.52 val.
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 45 straipsnio pakeitimo įstatymas. Priėmimas. Du straipsniai. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo nėra norinčių kalbėti.
Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 45 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 95, prieš nėra, susilaikė 3. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 45 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
11.53 val.
Branduolinės energijos įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymas. Du straipsniai. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. Dėl viso įstatymo nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Branduolinės energijos įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 90, prieš nėra, susilaikė 4. Branduolinės energijos įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
11.54 val.
Karo padėties įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymas. Du straipsniai. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. Dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Karo padėties įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 90, prieš nėra, susilaikė 3. Karo padėties įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo priimtas.
11.55 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 181, 187, 188, 218, 220 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Priėmimas. Įstatymas iš penkių straipsnių. Jokių pataisų nematau, pirmininke. 1 straipsnis. Galime priimti? Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Baudžiamojo proceso kodekso 181, 187, 188, 218, 220 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 92, prieš nėra, susilaikė 4. Projektas Nr. XIP-1853(2) priimtas.
11.56 val.
Akcizų įstatymo 24 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. D. Budrys, Ekonomikos komitetas.
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Kolegos, komitete nuodugniai svarstėme grąžintą gerbiamosios Prezidentės įstatymo projektą. Komitete Prezidentės patarėjas paminėjo, kad nelegali prekyba sudaro tiktai 3 % Lietuvos prekybos. Kaip žinom, gamyba sumažėjo, rodos, beveik per pusę per paskutiniuosius dvejus metus, taigi iš to galima teigti, kad alkoholio vartojimas sumažėjo beveik per pusę. Kažkodėl komiteto narių tai neįtikino ir Ekonomikos komitetas nepritarė Prezidentės atmestam projektui. Sprendimas – priimti Lietuvos Respublikos Prezidento grąžintą pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 24 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-1204 be pakeitimų. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 2, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Matulą, Sveikatos reikalų komitetas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas buvo papildomas svarstant Akcizų įstatymo 24 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti, nes įstatymas prieštarauja pagrindiniams valstybės alkoholio kontrolės politikos principams mokesčiais mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą, taip pat prieštarauja ir Seimo patvirtintai Vyriausybės programai. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš nėra, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. Kviečiu V. M. Čigriejienę į tribūną.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, aš kalbėsiu frakcijos vardu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata. O žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Tai ne tik valstybės teisė, bet ir jos priedermė teisės aktais reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai visos tautos, o ne atskirų asmenų gerovei. Taigi būtų neteisinga cituotą Konstitucijos 46 straipsnio nuostatą suvokti kaip valstybės priemonę beatodairiškai remti bet kokias ūkines pastangas ar veiklą. Priešingai, kaip jau buvo minėta, valstybė šiuo atveju turi galimybę pasirinkti. Kita vertus, tautos gerovė neturėtų būti suvokiama vien materialine ar finansine prasme. Be to, kažin ar būtų teisinga ir dora siekti materialinės gerovės tokiu būdu, kuris kenkia žmonių sveikatai.
Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Lietuvos sveikatos programą, Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, kurioje viena iš krypčių – vykdyti aktyvią priklausomybės ligų prevenciją, gerinti narkomanų ir kitų priklausomybės liga sergančių asmenų sveikatos priežiūrą. O Vyriausybė patvirtino Valstybės alkoholio kontrolės programą, kurios tikslas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymu, mažinti alkoholio pasiūlą ir vartojimą, piktnaudžiavimą alkoholiu bei jo daromą žalą žmonių sveikatai ir Lietuvos ūkiui, mažinti bendrą alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui.
Šio tikslo siekiama įgyvendinant pagrindinius valstybės alkoholio kontrolės politikos principus, kaip antai: mokesčiais mažinant alkoholinių gėrimų prieinamumą, ribojant alkoholinių gėrimų pardavimo ir vartojimo skatinimą. Seimo priimtos Lietuvos sveikatos programos tikslas, numatantis sumažinti bendrą alkoholio suvartojimą 25 %, o Alkoholio kontrolės įstatyme nustatyti valstybės alkoholio kontrolės politikos principai ir Valstybės alkoholio kontrolės programos uždaviniai visą dešimtmetį nebuvo įgyvendinami.
2008 metai, paskelbti Seimo Blaivybės metais, buvo lūžio metai valstybės alkoholio kontrolės politikoje. Tais metais Seimo priimtos Akcizo įstatymo pataisos, padidinusios akcizų tarifus alkoholiniams gėrimams 10–20 %, gerokai sumažino bendrą alkoholio suvartojimą ir jo daromą žalą šalies gyventojų sveikatos rodikliams, viešajai tvarkai ir nusikalstamumui, kelių eismo įvykiams ir jų pasekmėms. 39,9 % sumažėjo neblaivių asmenų sukeltų kelių eismo įvykių, itin sumažėjo žuvusių ir sužeistų žmonių skaičius. Sumažėjo nelaimingų atsitikimų darbe atvejų. Akivaizdžiai pagerėjo visuomenės sveikata. Skaičiuojant 100 tūkst. gyventojų, alkoholio intoksikacijos atvejų skaičius nuo 91,4 atvejo sumažėjo iki 57,1 atvejo. Tai labai akivaizdus skaičius. Ūmių alkoholinių intoksikacijų sumažėjo beveik per pusę ir t. t. Sveikatos statistikos rodikliai, kuriuos SVEIDROS duomenų bazei pateikė visos šalies sveikatos priežiūros įstaigos, yra ypač jautrūs bei atspindi viso – tiek legalaus, tiek nelegalaus – alkoholio suvartojimo mastus.
Šiuos gėrimus, kaip rodo tyrimai, daugiausia vartoja jaunuoliai, o ši socialinė grupė jautriausia kainų pokyčiams. Ir pardavimo duomenys atitinka 7–14 metų amžiaus vaikų, gydytų dėl toksinio alkoholio poveikio… Pasaulio sveikatos apsaugos organizacija alkoholio gėrimų kainos didinimą, prekybos laiko ir vietos apribojimus rekomenduoja kaip pagrindines alkoholio vartojimą mažinančias priemones, be kurių visos kitos priemonės neefektyvios. Nepriklausomi moksliniai tyrimai aiškiai rodo, kad alkoholio apmokestinimas yra viena rimčiausių ir efektyviausių priemonių, kuri padeda sumažinti alkoholio vartojimo daromą žalą, ypač jauniems žmonėms. Akcizo įplaukomis negalima kompensuoti žalingo alkoholio vartojimo padarinių nei žmonių sveikatai, nei Lietuvos ūkiui.
Alkoholinių gėrimų kainų mažinimas, prisidengiant kovos su kontrabanda siekiais, yra absoliučiai nepagrįstas. Nekovojant su šiuo reiškiniu kitomis specialiomis priemonėmis, kontrabandinių gėrimų ne tik nesumažės, bet dėl konkurencijos rinkoje jie dar atpigs. Pastaruoju metu alkoholio prekybininkai ir gamintojai vis skundžiasi, kad jų alkoholio pardavimai stipriai sumažėjo, spekuliuojama įvairiais duomenimis, tačiau oficialūs skaičiai rodo, kad visos mažmeninės prekybos apyvarta per 2010 m. devynis mėnesius, palyginti su 2009 m. devyniais mėnesiais, sumažėjo 10 %, o skaičiuojant absoliučiu alkoholiu – tik pusę procento.
Be jau minėtų neigiamų padarinių žmogaus sveikatai, įstatymo projekto nuostatos turės tiesioginės neigiamos įtakos visos valstybės finansų sistemai. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, etilo alkoholio akcizo tarifo sumažinimas reikštų 2011 m. valstybės biudžeto pajamų sumažėjimą 100 mln. Lt. Tam, kad būtų kompensuota ši prarasta valstybės biudžeto pajamų dalis, alkoholinių gėrimų realizavimas turėtų padidėti daugiau kaip 63 %, tai yra pasiektų ir viršytų 2007 m. alkoholinių gėrimų realizavimo piką. Tai savo ruožtu lemtų ilgalaikes neigiamas socialines ir ekonomines pasekmes valstybei ir visiems Lietuvos žmonėms, kurių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas.
Atsižvelgdama į tai, siūlau Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 24 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą atmesti.
PIRMININKĖ. Kviečiu J. Ramoną, frakcijos vardu. Prašau.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Aš tiesiog norėčiau pasiūlyti, gal būtų galima kalbėti po vieną nuo frakcijos, nes tas kalbas mes jau girdėjome, daugiau ar mažiau visų nuomonės yra aiškios. Sutaupytume laiko. Po vieną nuo frakcijos, pasako argumentus ir judame toliau.
PIRMININKĖ. Jeigu tie, kurie užsirašę, taip sutinka, tada aš visada sutinku. (Balsai salėje) Prašau.
J. RAMONAS (KPF). Labai ačiū. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų alkoholio akcizas, laiko pailginimas ir sumažinimas yra gana svarbus mūsų visuomenei, piliečiams, verslui ir visiems kitiems. Taigi ką reikėtų daryti? Aš manau, reikėtų įsiklausyti į gerbiamojo Jo Eminencijos vyskupo Jono Kaunecko žodžius, kad gal ir kuris nors Seimo narys, balsuodamas dėl akcizo sumažinimo arba padidinimo ar laiko pratęsimo, suklydo. Jo žodžiai, manau, yra gana dieviški ir kiekvienam Seimo nariui ir paprastam žmogui turėtų eiti ir į širdį, ir į smegenis, ir į protą. Jo žodžiai: „Klysti žmogiška, pasilikti klaidoje – velniška, o pakilti iš klaidos – dieviška.“
Dar vienas dalykas. Ačiū Dievui, kad yra tokia mūsų konstitucinė sandara, kad Seimui suklydus Prezidentė įstatymų vetavimu gali pataisyti padėtį ir mums visiems padėti. Taigi ačiū Dievui, kad valstybės vadovė, turėdama tokį milžinišką tautos pasitikėjimą, vetavo šitą įstatymą, ir mes, manyčiau, neturime kitos išeities. Kviečiu kiekvieną krikščioniškai mąstantį Seimo narį vieningai balsuoti prieš akcizų mažinimą ir įsiklausyti į Vyskupų Konferencijos, vyskupų žodį, kuris, manau, tautoje yra gana įtakingas ir lemiamas.
O dėl visų kitų pasekmių – kontrabandos, pinigų skyrimo jėgos struktūroms ir visų kitų dalykų, manau, visą atsakomybę privalo prisiimti valdančioji dauguma, nes ji dabar valdo šalį ir atsako už tai, ir ypač Vyriausybės vadovas. Dar daugiau, reikėtų, kad iš dalies į tuos skaudžius klausimus dėl akcizo ir laiko griežčiau reaguotų ir Prezidentė, aš turiu omeny liberalių pakraipų partijas, kurios beatodairiškai pasisako, kad akcizas būtų mažinamas, kad prekybos alkoholiu laikas būtų ilginamas, kad žemė būtų parduota užsieniečiams ir t. t., ir t. t. Tie žmonės, kurie dabar valdo valstybę, manyčiau, sukelia vienokias ar kitokias grėsmes nacionaliniam saugumui, ir į tai turėtų atkreipti dėmesį Prezidentė ir pagalvoti, ar jiems patikėti valstybės valdymą.
Dar kartą kviečiu visus Seimo narius pasisakyti prieš akcizų mažinimą. Tai yra Krikščionių partijos ir frakcijos vadovybės nuomonė. Mes kviečiame visus tai palaikyti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu V. P. Andriukaitį. Savo vardu ar frakcijos? Savo. Gerai.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, išties čia nuskambėjo tokia keistoka gerbiamojo J. Ramono kalba. Žinoma, malonu, kad jis toks gilus krikščionis ir t. t., ir t. t. Bet aš manau, kad nedera spekuliuoti nei Bažnyčia, nei kuo, mes esame pasaulietinė valstybė, ir dera kalbėti apie pasaulietinius reikalus. Juo labiau kad akcizo instrumentas kovojant su alkoholio vartojimo mažinimu yra vienas iš esminių. Žinoma, tenka apgailestauti, kad dėl 2008 m. naktinių mokesčių didinimų buvo žengtas labai didelis šuolis, vietoj 3 tūkst. 700 buvo žengta į 4 tūkst. 600… nuo 3 tūkst. 200. Ir toks didelis šuolis, neabejotinai, sudavė smūgį ne tik vartojimui, bet ir gamybai, gamykloms ir darbo vietoms. Akcizų šuolis sudavė smūgį visoms įmonėms, viskam. Dabar alkoholio pramonės profsąjungos rašo, kad pas juos sumažėjo darbo vietų. Taip, bet darbo vietų sumažėjo ir mėsos pramonėje, ir pieno pramonėje, ir daugelyje kitų dalykų. Neabejotinai, darbo vietų mažėjimas visoje pramonėje yra didelė bėda. Nedarbas didelis, didelė bėda. Tačiau vėlgi negalima prisidengti darbo vietų mažėjimu, kaip dabar staiga bandoma prisidengti, mat Bažnyčia sakė, tai aš čia jau bėgsiu balsuoti. Tai nedora. Bet lygiai taip pat nedora prisidengti ir darbo vietų mažėjimu sprendžiant girtuokliavimo, alkoholizmo ir visas kitas problemas, sprendžiant tai, kad prieinamumo didėjimas pas mus buvo pasiekęs katastrofiškus mastus, ir tik keletą metų yra jo mažėjimas.
Išties sveikatos programa, Alkoholio kontrolės įstatymas, Nacionalinės sveikatos tarybos ataskaita, Statistikos departamento duomenys aiškiai liudija, kad mes neturime nuleisti rankų ir siekti, kad alkoholio suvartojimas Lietuvoje sumažėtų. Tai mūsų bendro gėrio, tai mūsų visuomenės problema, nesvarbu, ar katalikas, ar protestantas, ar ateistas, ar dar kas nors. Aš nepritariu tiems gąsdinimams, kad štai čia ant visų šventorių bus iškabintos nuotraukos. Prastas pasiūlymas, labai prastas. Nereikia šito daryti, Bažnyčia jau pakankamai sumokėjo už savo politinę teologiją, šito nereikia daryti. Bet mes turime kaip piliečiai pasakyti, kad taip, mes negalime sutikti su tuo, kad tautoje yra be galo daug girtaujančių, yra daug savižudybių, daug nelaimių, visų kitų blogybių. Nėra abejonės, ir biudžeto kontekstas šiandien toks sudėtingas, kad tie šimtai milijonų litų, kurių bus negauta dėl akcizo staigaus sumažinimo, vėl yra didžiulė bėda mūsų bendram gėriui, socialinėms išmokoms ir daugeliui kitų dalykų.
Todėl džiaugiuosi, kad grąžino Prezidentė. Džiaugiuosi tais savo kolegomis, kurie pasirašė kreipimąsi, kurie pasirašė dėl valandų ir dėl akcizo didinimo kreipimąsi į Prezidentę. Mūsų tokių kolegų buvo, tada mes pralošinėjome, gana didelis būrys, dabar matau, kad galbūt bus daugiau, kurie vis dėlto sugrįš prie problemos.
Nėra abejonės, kad baigiantis krizei akcizų tarifų peržiūra bus darbotvarkėje, nes vienaip ar kitaip reikia galvoti, ką daryti ir su mūsų pramone, su darbo vietomis. Galbūt reikia ieškoti kitų dalykų, kad būtų galima palengvinti mūsų pramonei konkurencines sąlygas, nes alkoholio gamyba Rusijoje, Baltarusijoje, net ir Lenkijoje yra kur kas pigesnė. Nėra abejonės, dėl to alkoholio pramonė yra patekusi į keblią bėdą. Bet visiškai akivaizdu, kad šiandien mes negalime sutikti su tokiu staigiu sumažinimu nuo 4600 iki 3200, todėl remiu Prezidentės veto ir siūlau Seimui taip pat paremti šį veto.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Frakcijos vardu noriu siūlyti nutraukti diskusijas. Man atrodo, kad tuo klausimu visi jau daug kartų esame kalbėję, frakcijos poziciją turi. Manau, kad tikrai niekas nieko papildomai nebesuagituos, sutaupytume laiko dar likusiems projektams priimti. Siūlau balsuoti.
PIRMININKĖ. Ar pritariate? (Balsai salėje) Pritariate, tai ačiū. Aš vis dėlto pažiūrėjau į Statutą. Po pasiūlymo nutraukti diskusijas. 108 straipsnis. „Nutarus diskusiją nutraukti, posėdžio pirmininkas privalo leisti pasisakyti pagal eilę dar vienam Seimo nariui.“ Tas narys yra M. Varaška. Nutraukėme. (Balsai salėje) Taigi pasakė bendru sutarimu. (Balsai salėje) Gerbiamasis Mantai, reikalauja, kad aš vis dėlto siūlyčiau balsuoti dėl diskusijos nutraukimo. Po to vis tiek jums žodis. Kadangi, matyt, man ant ausų kažkas užkrito ir aš nebegirdžiu, ką jūs sakote, tai kviečiu balsuoti. Frakcijos vardu buvo pasiūlyta nutraukti diskusiją. Kas pritariate Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pasiūlymui nutraukti diskusiją, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 83. Už – 65, prieš – 10, susilaikė 8. Diskusija nutraukiama. Ir, kaip sakiau, į tribūną kviečiu M. Varašką, nes po diskusijos nutraukimo dar vienam Seimo nariui priklauso kalbėti diskusijoje.
M. VARAŠKA (KPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, matyt, metas padėti taškus šioje turbūt pusantrų metų istorijoje, kuri Seime buvo rutuliojama įvairiose sesijose. Apie ką mes iš tiesų kalbėjome ir prie ko šiandien priėjome?
Apibendrindami tas kalbas ir nuomones, kurios buvo girdėtos daugelio komitetų diskusijose, mes iš tiesų sutarėme ir buvo priimti argumentai dėl to, kad alkoholio akcizas, didesnis ar mažesnis, nedaro šiandien didesnės įtakos šio produkto prieinamumui. O nedaro todėl, kad yra labai didelė pasiūla, kurią siūlo šešėlinė rinka. Ne aš, o ta pati Lietuvos Respublikos Prezidentė, tas pats Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas dar vasarą ir rudenį pripažino, kad kontrabandos mastai yra didžiuliai, kad šiandien mes prieš šiuos kontrabandos mastus, prieš nelegalią alkoholio pasiūlą neturime jokių instrumentų.
Kai buvo paklausta atvirai, ką mes galime dėl to padaryti, nuskambėjo du nedrąsūs pasiūlymai. Pirmasis pasiūlymas, kaip nors padėti teisėsaugos institucijoms, pasienio apsaugos tarnyboms teisingai ir tinkamai vykdyti savo įgaliojimus. Deja, ši mintis neįgyvendinama dėl to, jog ne 1999, ne 1996 metai, kai nebuvo Konstitucinio Teismo doktrinos. Šiandien net ir labai norėdami mes negalime pasieniečiams, kitiems statutinės tarnybos darbuotojams padidinti atlyginimų, nustatyti priedų, premijų skyrium nuo krašto apsaugos tarnybos, nuo valstybės tarnybos. Deja, visiems tas apkarpytas algas ir garantijas turime atkurti drauge.
O jeigu kalbame apie tai, kokia padėtis šiandien yra pasienyje, ypač tie kolegos, kurie turi apygardas pasienyje, neleis sumeluoti. Mes šiandien prarandame ištisas valstybinio valdymo grandis. Mes prarandame institucijas, kurios dešimtis metų buvo kurtos. Iš jų masiškai bėga statutiniai darbuotojai, nes jie nebepajėgia ištverti įtampos, prievartos, šantažo, psichinio ir fizinio smurto. Ir tai nėra pasakos. Tai kalba ir tai byloja kasdieną pirmieji laikraščių numeriai.
Ką mes galime dar padaryti? Dar vienas nedrąsus siūlymas, kuriam aš atstovavau nuosekliai, tai laikinas akcizo sumažinimas tam, kad kontrabanda apskritai būtų neapsimokanti, kad jos, neginčijamos šiandien savo dydžiu ir savo mastu, neapsimokėtų organizuoti, vykdyti, kad alkoholio kontrabandos vertė būtų tokia pati kaip cukraus, miltų, pieno produktų ar medaus. Tačiau šiandien galbūt šio žingsnio mes ir nesiryšime žengti. Matau, salė tuštoka. Matau nemažai kolegų, kurie tylomis pasakė – taip, jūs labai teisingai kalbate ir mes labai norėtume pritarti jūsų nuomonei, bet mes bijome to, jog mus pasmerks, mes bijome to, jog galbūt mūsų nuotrauką parodys kur nors prie bažnyčios durų. Aš nebijau.
Aš nebijau ne dėl to, jog mane parodytų tenai galbūt ir su rėmeliu. Aš žinau, jog Bažnyčios (…) į įvairias problemas Lietuvoje (ir ne tik Lietuvoje) buvo ilgalaikiai, jog Bažnyčia, vienu metu pasmerkusi autorius, knygas, mokslininkus, politinius veikėjus, ekskomunikavusi juos, vėliau išteisindavo ir pripažindavo.
Tad aš tikiuosi asmeniškai ilgalaikio valstybės ir Bažnyčios požiūrio ir manau, jog bėgant laikui mes prie šito klausimo neišvengiamai grįšime, kai dar po pusmečio konstatuosime, kad dėl alkoholio kontrabandos pasienyje apskritai nebeliko tarnybų.
Dar kartą pritardamas tam, jog mes kartu su Bažnyčia siekiame to paties tikslo, tikslas yra toks pat, mes turime suvokti, jog truputėlį skiriasi mūsų požiūris į problemos sprendimo būdą. Ir jeigu tas sprendimo būdas šiandien atrodo kam nors ekstravagantiškas, neįtikinantis, dėl to to siūlymo iniciatorių nereikėtų teisti. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar tikrai diskusija nutraukta. Noriu pacituoti 167 straipsnį „Grąžinto įstatymo priėmimas“. Kadangi po diskusijos mes iš karto pereiname prie priėmimo stadijos, tai dabar dėmesio, kad užsirašytumėte ten, kur priklauso kalbėti. Formuluotė „už“, ar priimti įstatymą be pakeitimų, t. y. tokį, kokį Seimas priėmė ir Prezidentė nepasirašė. Tie, kas turite kitokią nuomonę, užsirašote kalbėti prieš.
L. Dinius už tai, kad įstatymas būtų priimtas be pakeitimų. Prašom. Nėra. R. Ačas – už, priimti įstatymą be pakeitimų. Atsisakote. K. Daukšys. Atsiprašau, L. Graužinienė – už.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš šiandien matau, salėje drąsių mažai beliko, bet dar kartą noriu pasakyti: mes paskutiniu metu labai painiojam, kada priimam įstatymus, koks įstatymo tikslas. Maisto įstatyme privėlėm visokių būtų ir nebūtų dalykų, dabar, kai svarstomas Akcizų įstatymas, mokestinis įstatymas, kurį reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymo… jis patenka į kitų įstatymų mokesčių administravimo reguliavimo sritį, tai yra viena iš pagrindinių priemonių kovai su korupcija. Turbūt visi specialistai pripažįsta, kad padidintas akcizas buvo per daug, jis per didelis. Aš nesiginčiju, galbūt mes dabar per daug buvom sumažinę, tačiau tą priemonę reikia įgyvendinti, jeigu norime realiai kovoti su korupcija, o ne taip, kad tik deklaruojam, o priimam įstatymus, kaip ką tiktai neseniai padarėm dėl vieno įstatymo, visiškai priešingus. Tai viena.
Antra, jūs galite uždrausti visą savaitę parduoti alkoholį – jūs pamatysite, kad girtų yra nė kiek ne mažiau. Tai viena. Kita, kovai su alkoholiu ir girtavimu (aš taip pat už kovą su juo) yra kitų priemonių. Ir pirmiausia tai yra prevencinis aiškinamasis darbas, užimtumas. Jūs pažiūrėkit biudžetą, kiek jūs skiriat kultūrai, kiek jūs regioninei kultūrai skiriat pinigų. Kultūra biudžete yra paskutinėje vietoje. Ar mes draudimais ir akcizais sustabdysime girtavimą? Šito tikrai nepadarysim. Tam turi būti kompleksinės priemonės.
Ir aš dabar dėl Bažnyčios. Aš labai stebiu konservatorius ir aš pasižiūrėsiu, kai pateks į šitą salę Dirbtinio apvaisinimo įstatymas…
PIRMININKĖ. Laikas, kolege!
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). …kaip tada jūs kalbėsite, ar prieš Bažnyčią, ar už Bažnyčią. Va tada paprašysim, kad jūsų pavardes, kurie būsit kitos nuomonės, taip pat užrašytų.
PIRMININKĖ. Laikas! Prieš – V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dabartiniu metu galiojantis etilo alkoholio akcizas Lietuvoje iš esmės atitinka Europos Sąjungos šalių vidurkį, Lenkijos ir Estijos, taip pat yra gerokai mažesnis už galiojančius akcizo tarifus Šiaurės šalyse – Danijoje, Suomijoje, Islandijoje, Švedijoje. Mūsų šalis, priėmusi siūlomas akcizo tarifo mažinimo pataisas, patektų į pirmąjį šalių septynetuką pagal mažiausių akcizų tarifus iš 27 Europos Sąjungos šalių narių ir atsidurtų greta šalių naujokių Bulgarijos ir Rumunijos. Gerbiamieji kolegos, nuo šios dienos mūsų sprendimo priklausys, kokiu ženklu – gėdos ar pasididžiavimo – istorijoje bus pažymėtas šios kadencijos Seimas. Nenuvilkime šviesiosios visuomenės dalies ir nepraleiskime Prezidentės dar kartą suteiktos progos išlikti pagarbos vertais visuomenės atstovais.
PIRMININKĖ. R. Ačas – už.
R. AČAS (TTF). Gerbiamieji, aš manau, kad jeigu mes galvojam, kad akcizais galima sureguliuoti vartojimą ar nevartojimą alkoholio, tai labai klystam. Jeigu tokiu principu vadovaujamės, tai padarykim, kad vienas butelis šnapso kainuotų 100 Lt, ir tada tikėkim, kad niekas nevartos. Jeigu jūs, Tautos atstovai, nebendraujat su žmonėmis, nevažiuojat į bendruomenių susitikimus, turbūt nematote. Kai nuvažiuoji į bendruomenių susitikimą ir tu nematai ant stalų kitokio šnapso kaip samagonas arba šnapsas su rusiškom banderolėm… Apsimesti, kad mes to nematom ir tai galim toleruoti, aš manau, yra nusikaltimas. Aš manau, kad reikia kovoti kitom priemonėm prieš alkoholizmą ir alkoholio vartojimą, o akcizus, jeigu mes norim, kad kuo daugiau vartotų legalių produktų ir gamyklinių produktų… Tai aš vis dėlto manau, kad mes einam ne tuo keliu, kurį jūs dabar kai kurie siūlote.
PIRMININKĖ. S. Bucevičius – prieš. Nematau. V. P. Andriukaitis – prieš.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Kolegos, na, jeigu jau bent argumentuojame, kad akcizai nedaro įtakos, tai pasiremkim moksliniais tyrimais. Aš jums galiu pasiūlyti Pasaulio sveikatos organizacijos tinklalapį, kolega Ačai, nesudėtinga būtų įeiti. Nesudėtinga būtų paimti dar kartą Nacionalinės sveikatos tarybos ataskaitą, dar kartą paimti panagrinėti Kauno medicinos universiteto, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto duomenų bazes ir pasižiūrėti, kokie instrumentai yra taikomi alkoholio politikoje ribojant alkoholio vartojimą. Vienas iš instrumentų yra mokestinis, tarp jų būtent akcizų komponentas. Lygiai taip pat ir tabakui, ir kitoms. Jeigu jau norit argumentuoti dėl samagono ar dar ko nors, tai jūs galite nuvažiuoti ir į tas bendruomenes, kur jūs nepamatysit samagono. Visokių bendruomenių yra. Aš tai lankausi įvairiose bendruomenėse ir įvairiai matau. Tai, kaip sakyti, čia irgi joks argumentas. Bet išties turime suvokti viena, kad vienas litas palengvinimo alkoholio vartojimo gulasi dešimčia litų, pabrėžiu, ant Sveikatos draudimo fondo biudžeto. Čia sako mano kolega, kad nesąmonė. Tai irgi sąmonė, yra skaičiavimai traumatizmo gydymo, alkoholinių psichozių, kepenų cirozių ir daugelio kitų dalykų. Tai yra ir invalidumas, ir ilgalaikės pasekmės. Todėl, kolegos, aš išties remiu nuoseklią poziciją, kad alkoholio ir tabako vartojimas Lietuvoje mažėtų visais įmanomais būdais, tarp jų ir mokestiniais. Galima buvo diskutuoti, ar ne per didelis šuolis akcizų, bet čia, deja, dabar negalim nieko padaryti. Dabar yra dvi alternatyvos – arba paliekam 4600, arba 3200. Aš pritariu, kad liktų 4600. Šitoj situacijoj kitokio sprendimo nėra.
PIRMININKĖ. L. Dinius – už.
L. DINIUS (LSF). Dėkui, gerbiamoji Pirmininke. Iš tikro yra keistoka klausyti kaip esminės argumentacijos posakio, kad kažkas yra prieš, o neva kažkas yra už alkoholio vartojimo didinimą arba prieštarauja, jog iš esmės alkoholizmas ir pats tas blogis yra blogis. Kalba ne apie tai. Diskusija ir kalba yra apie metodus ir būdus, kaip pasiekti to teigiamo rezultato. Na, ar verta užmerkti akis, jeigu jau remtumės visokiais statistiniais duomenimis, kaip pasikeistų bedarbystės statistika, tarkim, uždarius Anykščių ar „Alitos“ gamyklas, ar tai nieko nereikštų mums. Galima kalbėti ir, matyt, reikia kalbėti apie milijonus, biudžeto prarandamus dėl nesumokėtų mokesčių. Galima užsimerkti ir nematyti tokių procesų, kad, tarkim, pasienio regionų parduotuvėse net nėra legalaus alkoholio, nes jo ten niekas neperka. Tai gal mes užsimerkim ir įtikinkim patys save, ir bandykim naiviai įtikinti žmones, kurie juokiasi mums į akis, kad neva alkoholį nustoja vartoti absoliučiai. Visi mes puikiai žinom, kad tai yra netiesa. Iš tikro alkoholis ir alkoholizmas yra bėda, tačiau netgi visa ilgai besitęsianti istorija daug kartų įrodė, kad absoliučiais draudimais pasiekiamas atvirkščias efektas. Prisiminkim kad ir M. Gorbačiovo iniciatyvas, gerbiamieji, ypač politikos veteranai. Taigi jūs pamenat: buvo neįmanoma nusipirkti legaliai degtinės. Ką, tada negerdavo žmonės, nebūdavo apsinuodijimų, apakimų nuo denatūrato ir visokių ten, aš net nežinau tų pavadinimų, surogatinių gėrimų? Tai mes galim sakyti, kad viso šito nėra, ir kalbėti nesąmones, kaip, atsiprašau, prezidentūros atstovas, kad tik 3 % nelegalaus alkoholio vartojimas padidėtų.
PIRMININKĖ. Laikas!
L. DINIUS (LSF). Tai tiek norėjau pasakyti. Gal mes būkim tiesiog realistai, atmerkim akis ir patvirtinkim, ir suteikim galimybę mūsų, Lietuvos, žmonėms ir gamintojams legaliai gaminti tai, kas yra įstatymais nedraudžiama, arba veikim visiškai diametraliai priešingai.
PIRMININKĖ. J. Ramonas – prieš.
J. RAMONAS (KPF). Labai ačiū. Išties, gerbiamieji Seimo nariai, ko gero, ir šitoje salėje, ir apskritai valstybėje nė vienas mąstantis žmogus nepasakys, kad reikia, kad tauta prasigertų, kad ją reikia girdyti, kad kuo daugiau išgertų alkoholio. Kai kas gal ir ciniškai pasakytų – ją būtų lengviau valdyti. Taigi, be abejo, kad mažiau gertų žmonės alkoholio, ne vien akcizais galima visa tai sutvarkyti. Yra ir visų kitų administracinių priemonių, kuriomis, aš manau, valstybė naudojasi per silpnai. Manyčiau, kad tie mokestiniai dalykai ir pakeitimai prisidėjo prie to, kad mūsų struktūros nebepajėgia su tuo kovoti, mes čia, Seime, ir žmonės, ir Seimo nariai, kurie išrinkti, kaip sako, periferijose, mato, kad ten yra tik kontrabandinė. Bet jeigu šitoj vietoj mes matom ir pripažįstam, ir nieko nedarom, irgi yra problema. Aš manyčiau, kad prie to reikia grįžti, ir viską padaryti, kad to nebūtų.
Antras dalykas. Kai kurie Seimo nariai, kurie dabar sakė, kad čia nereikėtų apeliuoti į vyskupų ir į tikinčiųjų pareiškimus, aš manau, tai yra negarbinga ir nesąžininga. Vien dėl to, kai vyskupas M. Valančius darė viską, kad caro laikais nebūtų Lietuvos tauta nugirdyta ir išliktų lietuvybė, ir t. t., mes juo žavėjomės. Dabar, kai yra pareiškimas, mes stebimės, kad jie kišasi į politiką ir t. t. Manyčiau, reikia pritarti jų pareiškimui, vienareikšmiškai palaikyti ir pasisakyti balsuojant prieš akcizą, kad jis turi būti ne mažinamas, o išliktų toks, koks buvo, ir padaryti viską kitom priemonėm, kaip kažkas ir sakė, per sportą, kultūrą, meną ir t. t., kad žmonės turėtų užsiėmimą. Manyčiau, tai visos priemonės, kurios galimos, ir toje senoje Europoje jos nėra išnaudotos.
PIRMININKĖ. Laikas, kolega!
J. RAMONAS (KPF). Taigi aš pasisakau prieš, kad akcizas būtų didinamas.
PIRMININKĖ. K. Daukšys – už.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Iš tikrųjų čia mes tiek pūgos prikėlėme ir tiek mes prišnekėjome, taip atrodo, kad jeigu akcizas bus toks, koks buvo, tai žmonės mažiau gers, o jeigu sumažins, tai daugiau gers ir t. t. Kiek žmonės gėrė, tiek ir gers. Tik šiuo atveju daugiau gers kontrabandinio. Atleisime vieną kitą šimtą žmonių, kurie dabar dirba lietuviškoje alkoholio pramonėje, bet užtat išsilaikys koks nors baltarusiškas arba rusiškas dalykas. Jeigu jau taip čia šnekate, kad iš 1 Lt alkoholio išeina 10 Lt žalos sveikatos apsaugai, tai aš dar negirdėjau, kad sveikatos apsaugos biudžetas būtų 10 mlrd. Čia kažkaip tokias pasakas pasakoja visi. Todėl, kolegos, ar šiandien priimsime vieną, ar kitą priimsime, nuo to žmonių gyvenimas nepasikeis. Žmonių gyvenimas pasikeis ir negėrimas nuo to, kad jie gaus darbo, nuo to, kad jie turės užsiėmimą, nuo to, kad vaikai negalės šlaistytis naktimis po gatves, nuo to, kad jiems nekiš ir nebruks per reklamas ir kitus dalykus, ir per pavyzdžius suaugusių, tai nuo šito pasikeis. Todėl, kad ir kaip šiandien būtų, aš pavasario sesijoje tikrai pasiūlysiu Seimui priimti įstatymą, kad 70 % nuo akcizo būtų skiriama sportui, kultūrai ir kovai su alkoholizmu. Tada bus tvarka.
PIRMININKĖ. S. Bucevičius – prieš.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Daug išsakyta argumentų. Aš tik norėčiau pasakyti galbūt porą tokių, kur nelabai sutikčiau su mažinimu. Kodėl? Kai komitete, Biudžeto ir finansų komitete, buvo svarstomas klausimas dėl akcizų mažinimo, buvo pateikta lentelė. Lentelėje buvo tokios nuorodos, tai yra tokie skaičiavimai. Jeigu sugrįžtume prie 2007 m. akcizo, tai 70 mln. Lt daugiau būtų surinkta pajamų. Man kyla klausimas, tai yra kai klausiame, ar kas nors atsakote už šiuos skaičius, taip ir nebuvo išgirsta nė vieno argumento, kas bus atsakingas.
Dar yra vienas momentas, mano manymu, pats skaudžiausias. Kai kalbėjome apie kontrabandinį alkoholį, kiek jis galėtų pigti, po priėmimo, kol Prezidentė nevetavo, į tai buvo atsakyta, kad vienu litu. Tai man pasakykite, gerbiamieji, ar šitokiais metodais galėsime kovoti su kokius 6–7 litus kainuojančiu baltarusišku alkoholiu?
Ir paskutinis dalykas. Aš norėčiau visiems pasakyti. Mes turėjome galbūt kalbėti ne tuo klausimu, o pasakyti, kad norime išsaugoti savo darbo vietas, savo alkoholio pramonę, tai galbūt nuo to ir reikėjo pradėti. Taigi šiandien negaliu palaikyti tokio akcizo mažinimo.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dabar balsuojame. Dėmesio! Ar priimti įstatymą be pakeitimų, kas turite tokią formuluotę ir jai pritariate, balsuojate už… (Balsai salėje) Paaiškinti? Tada dar kartą aiškinu. Grąžinto įstatymo priėmimo metu vyksta du balsavimai. Pirmasis balsavimas yra taip, kaip aš dabar sakau, kad priimtume įstatymą be pakeitimų. Vadinasi, tokį, kokį Seimas jau buvo priėmęs. Tokį, kokį mes priėmėme, o Prezidentė jo nepasirašė. Tam, kad toks sprendimas būtų priimtas, reikia 71 balso.
Taigi dabar ir balsuojame. Tie, kas balsuos, kad liktų toks įstatymas, kokį mes jau priėmėme, tai yra būtų priimtas įstatymas be pakeitimų, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš ar susilaikote. Statute nėra tokios formuluotės už Prezidentės veto ar prieš veto. Dėl to ir painiojatės. Siūlau dar nestovėti prie mikrofonų, nes tikiuosi, kad reikės dar kartą balsuoti. Ar girdite, vyrai? (Balsai salėje) Teisingai, nes tik 34 balsavote už. Tam, kad priimtume sprendimą, reikia 71 balso, tada pagal Statutą mes balsuojame toliau.
„Jeigu įstatymas be pakeitimų nepriimtas, balsuojama, ar priimti įstatymą su visomis Lietuvos Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais.“ Taigi dabar atvirkščias balsavimas. Dabar jau už Prezidentės variantą. Taigi kas palaikome tą variantą, balsuojame už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 69, prieš – 8, susilaikė 18. (Plojimai) Taigi mes paliekame galioti tą įstatymą, kuris galiojo kažkada, ir mūsų darbą, kurį mes buvome padarę, ir Prezidentė vetavo. Mes pritarėme Prezidentės veto.
Dabar labai ilga komanda. (Triukšmas salėje) Pradėsiu nuo Petro šį kartą, bet trumpai.
P. GRAŽULIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Kadangi buvau užsirašęs kalbėti svarstymo stadijoje ir norėjau tikrai išsakyti kai kurias mintis, galbūt esmines, bet tos galimybės neturėjau, todėl prašyčiau bent jau nenutraukti, leisti pasakyti, ką galvoju, tai, ko nelabai kalbėjo kiti.
Šiek tiek buvo užsiminta apie Bažnyčios poziciją. Ar Bažnyčia turi teisę kalbėti, ar ji turi tylėti? Aš manau, Bažnyčia privalo kalbėti, bet privalo kalbėti ne vien tik šiuo klausimu. Visais socialiniais klausimais, kai vieni lobsta, o kiti skursta, kada galo su galu nesuduria, Bažnyčia negali tylėti, o ji šiandien tyli.
Kai buvo organizuojamos homoseksualių žmonių eisenos, Popiežiaus atstovas čia, Lietuvoje, pasmerkė šitas eitynes, daugiau kaip 53 inteligentai, mokslininkai, visuomeninių organizacijų atstovai, Seimo signatarai kreipėsi į Bažnyčią, pasmerkite, išsakykite poziciją, griaunamos krikščioniškosios vertybės. Bažnyčia tylėjo. Bažnyčia tyli. Kuo tapo Bažnyčia? Kodėl ji tyli esminiais klausimais? Ar tik vienintelis šitas klausimas…
PIRMININKĖ. Petrai, gal jau paskaitos apie Bažnyčią neskaitom.
P. GRAŽULIS (TTF). …yra svarbiausias?
PIRMININKĖ. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Petrai, jeigu jūs nenorite būti katalikų bendruomenės nariu ir gerbti savo hierarchų nuomonės, taip ir sakykite, niekas jūsų nevaržo, yra laisva valstybė.
Mano replika būtų susijusi ne su ponu P. Gražuliu. Bet labai keistai nuskambėjo gerbiamosios L. Graužinienės nauja kovos su korupcija taktika, tai yra gėrimo propagavimas. Dabar mūsų vyrai galės legaliai pasakyti savo žmonoms, kai eis laužti buteliuką, sakyti einame kovoti su korupcija, tada moterys turės palaiminti. Tai tikrai ne pats geriausias svarstymo būdas Seime. Ačiū visiems, kad 100 mln. yra sutaupyta socialinėms išmokoms.
PIRMININKĖ. J. Jagminas.
J. JAGMINAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Kalėdų proga aš noriu padėkoti visiems kolegoms, kurie balsavo nuo pat pradžių už šį gėdingą įstatymą, kad jis nebūtų priimtas, – nei akcizų mažinimo, nei alkoholio pardavimo laiko ilginimo. Iš tikrųjų pabrėžiu, kad tai buvo gėdingas įstatymas. Ir sunku man šiandien suprasti, kokį norą turėjo įstatymo rengėjai, kurie rengė ir teikė šį įstatymą. Bet ačiū Dievui, kad nepriimtas šis įstatymas, tik be reikalo buvo sugaišta labai daug laiko, sulaužyta labai daug iečių ir sugadinta daug nervų. Ir įvairiausių nuomonių buvo, taip sakant, kai kada buvo net ir rankos sukinėjamos dėl vieno ar kito balsavimo. Tai tiesiog negražu. Ir šiandien Kalėdų proga šis įstatymas baigė savo kadenciją, ir turbūt visiems laikams. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš tiesiog noriu pratęsdama pasakyti tai, ką pasakė ponas J. Jagminas. Taip, mes per dažnai taisome savo klaidas. Šis atvejis irgi parodė, kad Prezidentės grąžintus įstatymus mes vėl apverčiam 180 laipsnių ir tie, kurie balsavome vienaip, pradedam balsuoti kitaip. Todėl ir noriu paprašyti, kad tikrai nereikia spausti, kad greičiau, greičiau priimkime įstatymą. Kai kurie jų yra ir kontroversiški, reikia daugiau diskutuoti tarpusavy ir priimti tokius įstatymus, dėl kurių ir gėda nebūtų, ir nereiktų Prezidentei nepasirašyti, o mums paskui taisyti savo klaidas.
Ar turite dar ką nors naujo pasakyti? Ar vėl mėtysime kamuoliuką vieni kitiems? (Balsai salėje: „Turim.“) Kadangi čia nuomonė bus kitokia, tai M. Varaška.
M. VARAŠKA (KPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šių metų spalio–lapkričio 2 d. policijos pareigūnai nustatė 386 neblaivius vairuotojus, 388, kurie taip pat buvo neblaivūs, bet kurių neblaivumo lygis neviršijo nustatyto leistino. Tai yra nepagerintas Lietuvos rekordas.
PIRMININKĖ. Labai norite visi kalbėti? (Replika iš salės: „Norim, norim! Nedažnai kalbam.“) G. Songaila.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Aš norėjau pasakyti vieną svarbų argumentą, kurio nebuvo galimybės svarstymo stadijoje pasakyti…
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, nėra čia svarstymo stadijos, Statutą vieną kartą paskaitykite.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Aš noriu pasakyti, jūs man jau neleidžiate kelintą kartą, noriu pasakyti, kad čia buvo daug liejama ašarų dėl alkoholio pramonės. Aš pasidomėjau, analizavau. „Stumbras“ praeitais metais turėjo pelną, tiesa, mažesnį negu užpraeitais metais, bet pelną; „Vilniaus degtinė“ praeitais metais turėjo nuostolį, šių metų pradžioje jau turėjo pelną. Ir tik vienos įmonių grupės sunki padėtis, bet dėl kitų priežasčių, tikrai ne dėl akcizo. Ir aš sveikinu Seimą, kad nepriėmė šio korupcinio įstatymo, kuris buvo reikalingas vienai įmonei, bet tai nebūtų išsprendę jos problemų, tiktai būtų vanduo į smėlį. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, mes replikoms skyrėme daugiau laiko negu įstatymų svarstymams. (Replika iš salės: „Bet svarstymo nedavėt!“)
Skaitykite visada Statutą. Nėra svarstymo stadijos, diskusija ir po diskusijos iš karto priėmimas. O jūs dabar man reiškiate pretenzijas, kad jums buvo neduota kalbėti. J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, visgi blogas priimtas įstatymas dėl vienos priežasties. Pirma Europoje valstybė, kuri savo gamintojų natūraliems produktams taiko didesnį akcizą negu importuojamiems. Lietuvoje akcizas natūraliems vynams, pagamintiems iš Lietuvoje užaugintų uogų, kas skatino žemės ūkį, dabar apmokestinamas didesniu akcizu negu importuotas vynuoginis vynas. Tai Prezidentė galėjo vetuoti vieną straipsnį, bet nevetuoti kito straipsnio. O kodėl vynui? Kaip aš atsimenu, čia sėdėjo vyno mėgėjai, vynuoginio vyno, prastūmė. Taigi palikom korupcinę įstatymo dalį, bet ir tai ne tiek svarbu. Nedidelis skirtumas, lietuviai mėgsta save skriausti.
Bet aš žiūriu į kita. Lietuvoje 600 tūkst. žmonių prašo maisto paketų, ko Lietuvoje niekad nebuvo. Vienintelė Europoje valstybė, kurioje už krizę, kurią sukėlė bankininkai, atsako pensininkai, mamos ir kt. Bažnytėlė mūsų, apsikarsčiusi blizgučiais, tyli. Kodėl?
PIRMININKĖ. Baigiam. L. Dinius.
L. DINIUS (LSF). Dėkoju, Pirmininke. Yra sparnuotas posakis, manau, tinkamas valdančiajai daugumai, ypač didžiajai konservatorių frakcijai, kad pasiekus ekonominį dugną reikia kastis giliau. Deja, jis veikia. Mušant savus, ką teisingai pastebėjo gerbiamasis J. Veselka, tikrai nebus pasiektas tas rezultatas, apie kurį mes visi kalbame ir galvojame. O ponui J. Jagminui pasiūlyčiau kitą posėdį ateiti su gipsu, jeigu jam kas nors rankas išsukinėjo.
PIRMININKĖ. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos. Norėčiau pasakyti, gal Pirmininkė galėtų atkreipti dėmesį, kad kai kurie žmonės, kurie nebuvo salėje, o kiti laukė užpakaly, jeigu nebuvo salėje, nepasinaudojo savo teise kalbėti, galėtų kiti kalbėti. Kodėl sugrįžusiems suteikiamas žodis, o nesuteikiamas tiems, kas iš tikrųjų kantriai sėdėjo savo darbo vietose?
Noriu trumpą repliką. Aš žinau, fizikai turi energijos tvermės dėsnį, impulso tvermės dėsnį. K. Daukšys išrado girtuoklystės tvermės dėsnį, kurį yra M. Valančius gražiai paneigęs savo darbais.
PIRMININKĖ. R. Ačas.
R. AČAS (TTF). Kadangi kolega Vytenis sakė, kad aš neskaitęs esu Sveikatos tarybos ataskaitos ir mokslinių tyrimų mokslininkų nežinau, noriu pasakyti, kad tie patys mokslininkai sako, kad kontrabandai suvešėti reikia pusės metų, bet ją sunaikinti, arba išgyvendinti, reikia septynerių metų. Tad, jeigu kas nors nemato kontrabandos masto, aš manau, kad to žmogaus yra problema.
PIRMININKĖ. Gerai. Dirbame toliau.
12.50 val.
Dabar yra dvi rezoliucijos. Alternatyvios. Svarstymo tęsinys ir vienos, ir kitos Seimo rezoliucijos „Dėl situacijos energetikoje“. Mes dabar turime sąrašą tų, kurie buvo užsirašę diskutuoti. Dėl abiejų rezoliucijų iš karto. Dabar mes turime susitarti, kadangi užsirašė trylika žmonių kalbėti, kiek laiko skiriame diskusijai? (Balsai salėje: „Nuo frakcijos po vieną!“) Nuo frakcijos po vieną, aš irgi taip siūlyčiau. Ar visi pritariate? (Balsai salėje) Balsuojam. Palaukite, yra pasiūlymas, kad diskusijoje dalyvauja nuo frakcijos po vieną atstovą. Kas už tokį pasiūlymą, balsuojate už, kas turit kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikot.
Taigi pritarta pasiūlymui, nes už tokį pasiūlymą – 59, prieš – 8, susilaikė 6.
Dabar pacituoju, kas yra užsirašęs, tarpusavyje susitarkite. M. Zasčiurinskas, K. Daukšys yra iš Darbo partijos. Toliau J. Veselka, E. Klumbys, P. Gražulis – kita frakcija. Toliau – J. Olekas, V. P. Andriukaitis, A. Butkevičius, R. Sinkevičius, B. Vėsaitė. Ir dar viena frakcija – G. Songaila, K. Uoka. (Balsai salėje) Ir K. Masiulis, teisingai. Susitarkite, kas kalbat. Aš matau, pirmiausia pagal eilę turėtų būti M. Zasčiurinskas, jeigu Darbo frakcija. Ne. K. Daukšys? Irgi ne. Iš Darbo frakcijos daugiau nieko nėra. Gerai. Nematau, bet užsirašęs buvo frakcijos vardu A. Butkevičius. Ar atėjo jau? Frakcijos vardu – A. Butkevičius. Tai susitarkite. Birutė? B. Vėsaitė, bet vienintelė kalbi. Taip, mes nusprendėme. (Balsai salėje) Na, nėra, na, ką jūs čia dabar fantazuojat? (Balsai salėje) Be fantazijų. Be fantazijų! Reikia būti salėje, kada mes balsuojame, ir žinosite, dėl ko buvo balsuojama. Patys pasiūlėt, kad nuo frakcijos vienas žmogus. B. Vėsaitė. Gerai.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasakyti, kad alternatyvi, t. y. J. Razmos, rezoliucija yra, tiesą sakant, pagiriamoji rezoliucija tam, ką daro dabartinė Vyriausybė, ir aš sakyčiau, kad tikrai jai negalima pritarti todėl, kad iš tikrųjų reali situacija tikrai yra ne tokia. Visų pirma opozicija yra nepatenkinta, nes nežino, kas apskritai vykdoma elektros energetikos ūkyje, opozicijos teisės yra suvaržytos, nes net neleidžiama pateikti dviejų Seimo nutarimų, kai yra spekuliuojama elektros energija Lietuvos elektrinėje. Tą pripažino ir Lietuvos elektrinės vadovai. Jau šiandien noriu pasakyti, kad Socialdemokratų frakcija kreipėsi šiuo klausimu į prokuratūrą. Apskritai, sakyčiau, vienas svarbiausių Lietuvai projektų – atominės elektrinės statyba yra sužlugdytas ir naujas investuotojas nėra absoliučiai aiškus. Aš manyčiau, kad mums reikia drauge, pasitarus su regioniniais partneriais, daryti naujus sprendimus, nes branduolinė energetika yra būtina.
Dėl dujų. Gerbiamieji kolegos, suskystintų dujų kaina šiandien, jeigu turėtume terminalą, kurį sužlugdė socialdemokratų valdymo laikais konservatoriai, kainuotų mums 120–150 tūkst. už 1 tūkst. kubų. Deja, šiandien mūsų gyventojai moka dvigubai daugiau. Dar noriu pasakyti. Latvių prezidentas, nuvažiavęs į Maskvą, išsiderėjo 15 % mažesnę dujų kainą, o mes liberalizuojame, kai turime tiktai vieną tiekėją. Noriu paskaityti, ką parašė profesorius V. Jankauskas, kurio tikrai didele simpatija „Gazpromui“ neapkaltinsi: „Turime kol kas vienintelį išorinį dujų tiekėją. Neturime jokių alternatyvių importo galimybių. Toks dujų ūkio išskaidymas tik gali padidinti kainas.“ Tas ir vyksta, gerbiamieji kolegos, tai kodėl pirmiausia nesiimame suskystintų dujų terminalo, kur vieta ta pati, veikėjai tie patys, bet praradome porą metų ir jūsų balsais, gerbiamieji konservatoriai, tai padaryta?
Dėl nepateisinamų priežasčių iki šiol Lietuvoje neturime nė vienos atliekas naudojančios jėgainės, nors 2007 m. energetikos strategijoje yra pasakyta, kad statybos turėjo prasidėti 2008 m., tai kodėl nevykdote galiojančios strategijos? Ar norima visą Lietuvą paversti sąvartynais, kur išsiskiria milžiniški kiekiai metano, kitų aplinką teršiančių dujų? Nenormalu, kai šiandien iš biokuro pagaminama tik 19 % šilumos. Kodėl? Tai yra naujos darbo vietos mūsų žmonėms, tai yra, tiesą sakant, ir mažesnis dujų importas. Praktiškai energetikoje, aš sakyčiau, nepadaryta nieko, kas buvo įvykdyta socialdemokratų valdymo laikais.
Dėl Lenkijos tilto. Pasakykite, ar 2015 m., kaip yra numatyta strategijoje, jis bus? Mes apskritai nieko negirdime, be ketinimų protokolo, nieko daugiau ir nevyksta. Tikrai 2015 m. jo nebus. Dėl „Swedlink’o.“ Neišsiderėjote su Latvija ir praradote 150 mln. Lt, nes Latvija juos pasiėmė savo vidaus tinklams stiprinti, o ne tinklo statybai.
Aš matau visur didžiulius pralaimėjimus, jokio progreso, todėl, gerbiamieji kolegos, aš siūlau pritarti Socialdemokratų parengtam rezoliucijos projektui ir paraginti dabartinę Vyriausybę, jeigu jinai ketina pateikti savo naują nepriklausomybės strategiją, ją greičiau pateikti, nors apskritai tokios nepriklausomybės strategijos, kur Europos Sąjungos strategija yra pateikta šiandien energetikos sektoriui nuo Vladivostoko iki Alžyro, nėra. Nes nėra nepriklausomybės – visos šalys yra susietos, susijusios. Šiandien galima kalbėti apie energijos tiekimo įvairovę ir tiekimo saugumą.
Taigi, gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau kuo greičiau patikslinti esamą strategiją, patarti premjerui ir Prezidentei vis dėlto vykdyti tokią užsienio politiką, kad mūsų gyventojai nekęstų energetinio skurdo ir gautų pigesnius energijos šaltinius. Siūlyčiau pritarti mūsų rezoliucijai, nes konservatorių parengta alternatyvi rezoliucija yra tiktai pagiriamojo pobūdžio.
PIRMININKĖ. K. Masiulis – Tėvynės sąjungos atstovas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tai, ką aš matau, ką gerbiamoji B. Vėsaitė siūlo, iš dalies ką siūlo ir gerbiamasis J. Razma, aš matau principą – geležis į akmenį. Kai geležis atsitrenkia į akmenį, pabyra žiežirbos. Bet ar tikrai?.. Aš politikoje matau… Iš tikro mūsų politikoje – tai pagrindinis, dominuojantis principas. Mes, aišku, sakome, kad visa tai, kas buvo praeity, tai buvo niekai, nieko jie ten nedarė, tie socdemai, miegojo. Dabar bandoma atsilyginti tuo pačiu, sakyti, kad šitie kažką pramiegojo, pražiopsojo. Tačiau yra kai kurių sprendimų, kurie turėtų mūsų neskirti, kuriuos priimdami mes turėtume ne bartis, bet bandyti susitarti. Susitarti ir atrasti bendrą sprendimą. Taip, kaip kažkada buvo susitarta dėl nacionalinio saugumo pagrindų. Nacionalinis saugumas iš esmės iki šiol išlieka tokia sritimi, dėl kurios mes surandame bendrą kalbą, kaip užsienio politika.
Na, manau, kad energetikos projektai yra tokie svarbūs, tokie didingi, tokie ilgalaikiai, kad mes lygiai taip pat turėtume elgtis, kad mes negalėtume dėl energetikos projektų ieškoti būdų susipykti, išsiskaidyti, nes visa tai, kas bus dabar inicijuojama, kas buvo anksčiau inicijuojama, tai turi tąsą dešimtmečiams. Elektrinės, jeigu jos bus statomos, jos bus eksploatuojamos dešimtmečiais ir panašiai. Saugyklos, jeigu jos bus statomos, jos bus eksploatuojamos dešimtmečiais. Todėl imti dabar ir taip sau konfrontuoti aš tikrai nekviesčiau. Aš labai kviesčiau, gerbiamoji Vėsaite, atsiimti savo rezoliuciją, lygiai taip pat ir J. Razmą, atsiimti arba balsuoti visus prieš visas rezoliucijas, o kartu sėsti prie bendro stalo. Ir gerbiamosios B. Vėsaitės rezoliucijoje yra tikrai svarbių dalykų pasakyta, lygiai taip pat kaip ir J. Razmos.
Ar galime mes kaip nors nesutikti, kad skaidrumas tuose reikaluose labai svarbus? Be abejo, kad svarbus. Ar reikia, kad partijos kontroliuotų? Reikia, kad kontroliuotų. Ar reikia, kad… Kadangi perims kiti tą politikos estafetę, visus objektus perims, jeigu bus apsisprendimas statyti atominę elektrinę, jeigu dabar nesėkmė, tai mes linkime sėkmės. Jeigu mes norime dujų saugyklų, tai mes turime, matyt, linkėti sėkmės. Jeigu mes norime dujų terminalo, reikia sėkmės, jeigu norime tilto į Lenkiją ir į Vakarus, tai turi būti mūsų bendri projektai, nes šita Vyriausybė per savo kadenciją jų neužbaigs ir nepersiderės kažkaip. Vadinasi, derybos turi būti gana skaidrios ir visus tenkinti. Aš kviečiu – tikrai šioje vietoje nekelkime tų žiežirbų. Gal jūs patraukite savo akmenį, mes patrauksime savo geležį arba atvirkščiai, jeigu jūsų geležis, mes savo akmenį traukime.
Gal tikrai bent prieš Kalėdas pasielkime labai solidžiai, vieningai. Negi mes pradėsime vieni kitus kaltinti, aš irgi moku tos retorikos, jūs irgi puikiausiai ją esate įvaldę. Ar tikrai mums čia reikia imti daužytis, prisiminti visokias istorijas, arba kurti naujas istorijas, daug ką mistifikuoti? A. Sekmoko nesėkmė derybose yra mūsų nesėkmė derybose, mes turime jam linkėti tos sėkmės, mes turime jam padėti. Aš su tokiais ketinimais siūlau arba prašau gerbiamosios B. Vėsaitės, kad ji atsiimtų, prašau gerbiamojo Jurgio, kad jis atsiimtų. O jeigu ne, tai balsuokime visi prieš tas rezoliucijas ir nereikia tokių rezoliucijų.
PIRMININKĖ. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Petras prašo, kad nekalbėčiau, nes aš jam priminsiu Ignalinos atominę elektrinę, jis dėl to labai išgyvena. Gerbiamieji, aišku, nuo to, ar vieną, ar kitą rezoliuciją jūs čia priimsite, niekas nepasikeis. Nepasikeis jau vien dėl to, kad Lietuvos valstybė ir jos Vyriausybės niekaip nesugeba užtikrinti Lietuvos gyventojų pamatinės teisės gauti pigią energiją, kad ir kokia ji būtų. Kad ir ką mes čia šnekėtume, kaip jūs vienas kitą girtumėte ir uodegas glostytumėte, jūs nieko nenuveikėte, nes supratimo apie tai turite mažiausiai. Apie alkoholį labai daug kalbėjote, nes visi šnapsą gėrėte, o apie elektrą, kuri nulems, arba šilumą, kuri nulems Lietuvos gyvenimą 10 ar 20 metų į priekį, jūs neturite ką kalbėti, nes jūs nesuprantate apie tuos dalykus. Štai kur yra bėda, esate neįsigilinę ir dėl to kyla visokios rezoliucijos.
Ketveri metai atominės elektrinės statybų yra sužlugdyta, sustabdyta visiškai. Kodėl? Kas yra suinteresuotas, kodėl nepasakote Lietuvos žmonėms, kad vienintelis dalykas, kodėl šiandien elektra kainuoja 45 ct, o po Naujųjų metų kainuos gal šiek tiek brangiau, yra dėl to, kad rusai pigiai ją parduoda? Jeigu rusai ją parduotų už tokią kainą, kokią mes galime pasigaminti, kaip geri (…) po 70 ct.
Tai kas dabar dėl to kaltas, kad mes taip gyvename? Sakykite man, kas kaltas, kad iki šiol nėra jokios normalios programos, kaip katilines, ypač mažesniuose miestuose, subsidijuoti, kad jos dirbtų kūrenamos malkomis, durpėmis, kitais dalykais? Kodėl tai nepadaryta iki šiol? Kur yra ta vadinamoji energetikos strategija ir visi kiti dalykai, apie ką kalbatės? Gėda ją ištraukti į Seimą, nes kai tik ji Seime bus pateikta, iš karto bus apie ką kalbėti. Ten skaičiai nesueina.
Įdomiausia, aišku, būtų pasijuokti ramiai, pastovėti, pasidžiaugti, pavaidinti katinus leopoldus, kad visi turi susitaikyti, bet gyventi paskui visiems reikės. Jūs jau nebūsite Seimo nariai, gal negyvensime nė vienas, gyvens mūsų vaikai ir anūkai, ir jie gyvens tokioje vietoje, kokią mes dabar sukursime. O mes darome vieną nesąmonę po kitos ir bandome pateisinti, tas dėl to nesąmonę padarė, reikia galvą paglostyti, kitas dėl kito padarė, reikia galvą paglostyti, o kuo viskas pasibaigs? Pasibaigs labai paprastais dalykais – mokėsime už elektrą dvigubai, negu galėtume mokėti, mokame šiandien už dujas didesnę kainą, nes nė vienas ministras nesugebėjo nuvažiuoti į „Gazpromą“ ir pasiderėti, o siunčia derėtis su „Gazpromu“ „Gazpromo“ antrinės įmonės direktorių. Aš dar tokių nesąmonių nesu matęs.
Vieną kartą ar šitoje valstybėje yra atsakingi žmonės už energetiką, už ūkį, už kitus reikalus? Jeigu jie yra, tegu atsistoja ir pasako, ką jie nuveikė. Jeigu jų nėra, tai taip ir pasakykite – nėra žmonių, yra tik postai, kuriuos netyčia užkamšėte. Aš manyčiau, ar viena rezoliucija, ar kita rezoliucija iš tikrųjų kažkokių pakeitimų nedaro. Ar viena, ar kita rezoliucija tik konstatuoja faktą, kuris yra apgailėtinas, nes mes esame energetiškai priklausomi ir būsime energetiškai priklausomi, ir tas energetinės nepriklausomybės pavadinimas man primena vieną Juliaus pasakymą: „Būsim, nuo mūsų niekas nepriklausys.“ Šitaip ir bus, nes nė vienas man dar nepasakė, kiek kainuos, kai mes susijungsime su švedų tinklais, kiek pas mus pabrangs ar atpigs elektra.
Kai šnekame apie Lenkijos jungtį, nė vienas nepasakė, o kas bus, jeigu lenkai į Kaliningradą nusities savo jungtį pirma, negu su mumis? Nė vienas neatsakė, kodėl mūsų ministras prieš 12 metų išlaikė už durų lenkų elektros tinklų vadovą ir nepriėmė, ir nepasirašė tuo metu sutarties su lenkais dėl tinklo, kuris galėjo būti. Ir tas ministras tuo metu buvo, man atrodo, ne socdemų, o konservatorių. Į šiuos klausimus gal vienas kitam atsakykite vieną kartą ir pažiūrėkite, kieno interesus dangstote ir kieno interesais gyvenate. Tikrai ne Lietuvos žmonių, o didelių bendrovių, kurios jums visiems ir pripina ar vieną dalyką, ar kitą. Paskui atsistojate ir sakote: terminalą pastatysime, bet po 5 metų, o kiek dar reikės dujų Lietuvoje. Arba atsistojate ir sakote – bus atominė elektrinė, bet po 20 metų, o gal tuo metu atominių nereikės, gal bus kitokie dalykai, kitokios technologijos.
Gerbiamieji, aš tikrai nuoširdžiai prašau – dėmesio energetikai reikia dėl to, kad jos likimas nulems mūsų visos tautos likimą mažiausiai 20 metų į priekį. Ir tuos dalykus reikia labai rimtai svarstyti, ne rezoliucijomis muštis, ne kitus dalykus daryti, bet svarstyti. Ir norėčiau, kad valdanti dauguma vieną kartą pasakytų, kur jie yra neįgalūs, ir gal tada galėtų ir opozicijai patarti, bet ne taip, kaip dabar, mes viską žinome, mes viską mokame, tik pokšt ir konkursas neįvyksta, ir atominės statybą dar metams į priekį faktiškai, ir tada viskas labai gerai. Mes viską suprantame, viską žinome, pokšt, Atsinaujinančių energetikos šaltinių įstatymas, kur galingas kiekis yra bioenergetikai. Ir vėl viskas gerai, svarbu, kad kai kurie milijonieriais pasidarytų greičiau, negu paprasti žmonės nusigyvens. Štai taip aš galvoju. Todėl siūlau nebalsuoti nė už vieną rezoliuciją, o pradėti normaliai dirbti.
PIRMININKĖ. J. Veselka ar E. Klumbys? Gerai. E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, kur iš tikrųjų yra didžioji Lietuvos tragedija? Ji yra ta, kad pas mus jau ilgus metus ekonominiai dalykai yra sprendžiami politinėmis priemonėmis. Turėjom ir turim didžiulę naftos perdirbimo gamyklą, bet benzinas Lietuvoje yra pats brangiausias. Turim atominę elektrinę, tačiau Baltarusijai elektrą mes pardavinėjame labai pigiai, o mūsų gyventojams labai brangiai. Ir taip visi šitie dalykai vyksta metai iš metų, ir nėra jokių perspektyvų, kad kas nors pasikeistų, nes iš esmės visą tą problemą galima trumpai suvesti į 2K projekto rėmus.
Dabar kas yra šiandieną? Vienoje iš rezoliucijų siūloma pasikviesti energetikos specialistus. Mūsų rimti energetikos specialistai visi yra išvyti iš energetikos srities. Kas dabar užsiima? Buvę bankininkai, vadybininkai ir tokiomis priemonėmis yra sprendžiamos mūsų energetikos problemos. Apskritai kalbėdamas apie situaciją energetikoje, manyčiau, galėtume ją įvertinti taip: socdemai numarino atominę elektrinę, o konservatoriai dabar tą numirėlį leidžia į kapo duobę ir užpylinėja žemėmis. Dėl to mums nepavyksta nei konkursai, nei tiesioginės derybos, ir ta situacija tęsis ir tęsis.
Aš noriu priminti, kad tiek vieni, tiek kiti rezoliucijų iniciatoriai buvo aktyvūs atominės elektrinės projekto, kuris virto LEO LT, dalyviai. Iš pradžių buvo vieningas balsavimas už atominę, po to vieningas balsavimas už šito projekto panaikinimą. Dabar kalbama apie efektyvinimą, o kas yra daroma? Skirstomieji tinklai, vieni iš skirstomųjų tinklų, atiduoda savo patalpas privačiai struktūrai, o po to ta pati privati struktūra išnuomoja vėl skirstomiesiems tinklams tas patalpas, ir taip vyksta toks dviratis ir pinigų plovimas. Mes tikrai nieko nepasieksime rezoliucijomis, jeigu nebus rimtai čia, Seime, pradėtos svarstyti energetinės problemos. Kol kas tokių vilčių nėra.
Todėl kviečiu tuos žmones, kuriems iš tikrųjų yra aktuali Lietuvos energetika ne kaip privatus bizniukas, bet kaip valstybės ateities reikalas, rimtai pradėti diskusiją. Ir nebūtinai čia, plenarinių posėdžių salėje, bet plačiau, su rimtais energetikos specialistais. Aš manau, kad čia turėtų imtis iniciatyvos Seimo vadovybė tam, kad Lietuvoje vėl neįsigalėtų balanos gadynė.
PIRMININKĖ. Taigi, kolegos, visi pakalbėjo. Dabar… (Balsai salėje) Kaip buvome sutarę, pagal mūsų sutarimą, aš nieko naujo nepasakiau. Noriu iš karto pasakyti, kad po diskusijos, kadangi tai yra rezoliucija, nėra daugiau jokių pasisakymų vienas – už, vienas – prieš, o iš karto pereiname prie priėmimo ir keturi kalba už, keturi – prieš. Bet mes pirmiausia turime dėl kiekvienos rezoliucijos atskirai kalbėti ir balsuoti priėmimo stadijoje. (Balsai salėje) Pažiūrėsime, kaip jūs darysite. Priimti rezoliuciją… pirmiausia balsuosime be pataisų. Vadinasi, pirmiausia balsuosime dėl rezoliucijos projekto Nr. XIP-2773. Dabar, kas norite, užsirašote kalbėti, o J. Veselka dėl vedimo tvarkos. (Balsai salėje)
J. VESELKA (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, ar pasiūlymai, mano parengti dėl rezoliucijos, nebus nagrinėjami?
PIRMININKĖ. Ne, ne, palaukite, čia yra kiti dalykai. Aš pacituosiu 148 straipsnį. Pirmiausia po rezoliucijos projekto svarstymo (kuris jau buvo) Seimas nusprendžia, ar priimti rezoliuciją be pataisų. Jeigu mes (Seimas nusprendžia) priimame rezoliuciją be pataisų… Tačiau jeigu atmetame, tada arba redaguojame, arba atmetame. Yra tik tokie balsavimai. Tie, kurie užsirašė… (Balsai salėje) Palaukite. Negalima taip. Negalima! Seimo rezoliucija „Dėl situacijos energetikoje“, projekto Nr. XIP-2773, kitaip sakant, B. Vėsaitės, dėl šios rezoliucijos priėmimo.
Dabar tie, kurie užsirašę kalbėti, tai teisingai ir užsirašę. Bet dėl vedimo tvarkos – S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, prognozuokime į priekį ir pažiūrėkime į Statutą. Yra dvi alternatyvios rezoliucijos. Jeigu abi atmetame, tai čia tiek to. Bet jeigu staiga abi priimame, tai vaizdelis ne kažin koks. Gal mes pirma pasirinkime, kuri mums yra svarbesnė, ir tada žiūrėkime, ką su ja daryti: ar ją redaguoti, ar ją visą priimti.
PIRMININKĖ. Tokios tvarkos Statute nėra nustatyta. (Balsai salėje) Rezoliucijai ne. Ir niekas nesako… (Balsai salėje) Yra toks pasiūlymas, bet aš nežinau, kaip čia surežisuoti toliau, nes dar kartą sakau: dabar mes turime balsuoti dėl to, ar priimti rezoliuciją be pataisų. O koks alternatyvus balsavimas? Abiem tas pats galioja: ir vienai, ir kitai.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ponia Pirmininke, jūs teisi, tas straipsnis yra tik įstatymams. Na, neįrašėme, kad rezoliucijos irgi gali būti alternatyvios. Bet Seimas gali apsispręsti, kad jis pirma nusprendžia alternatyviai dėl vienos ar kitos rezoliucijos, kurią ima pagrindu, ir tada jau žiūri, ką su ja daryti: ar ją redaguoti, ar ją tokią priimti.
PIRMININKĖ. Ne, kokią jūs siūlote formuluotę, tokio sakinio Statute iš viso nėra. Aš negaliu leisti sau.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). 137 straipsnis, kaip formuluoja, dėl įstatymų leidžia balsuoti alternatyviai.
PIRMININKĖ. Ne, atsiprašau, dėl rezoliucijų yra visiškai kitas, jos yra dvidešimt devintajame skirsnyje. Prašom. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Matau, kad aistros nerimsta toliau dėl šių rezoliucijų. Šiandien paskutinė mūsų darbo diena, aš nenorėčiau, kad mes dėl jų toliau ginčytumės, todėl dėl abiejų frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Aplodismentai reiškia vieningą pritarimą, aš taip suprantu, ar reikalaujate balsuoti? (Balsai salėje) Aš labai džiaugiuosi dėl tokio išmintingo pasiūlymo. Pertrauka iki pavasario. Atvėsime ir bus gerai. (Plojimai)
13.19 val.
Maisto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1177(4)ES (priėmimo tęsinys)
Dabar aš siūlau dirbti toliau. Kadangi tikrai labai pažangiai viskas vyksta, siūlau Maisto įstatymą. Grįžtame prie maisto. E. Pupinį kviečiu į tribūną. Primenu, kad buvo padaryta pertrauka komiteto pirmininko prašymu. Komitetas turėjo susirinkti ir priimti savo sprendimą. Taigi, gerbiamasis pirmininke, prašom pakomentuoti.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas buvo susirinkęs, svarstė gana ilgai, manau, atsakingai tą nuostatą, kuri vakar buvo priimta, ir įvertino tokius argumentus.
Vakar dėl pasiūlymų dėl GMO buvo balsuojama iš viso šešis kartus. Penkis kartus Seimas apsisprendė nuostatoms nepritarti ir tik vieną kartą priėmė sprendimą dviejų balsų persvara.
Antras dalykas, kad šios nuostatos jau buvo teikiamos ir dėl kitų įstatymų ir nė vieną kartą nebuvo toms nuostatoms pritarta.
Toliau, Seimui priėmus šį pasiūlymą, nebuvo atsižvelgta, kad šis pasiūlymas reglamentuoja mokesčius ir reikalinga Vyriausybės išvada. Vyriausybė nepritarė šiam pasiūlymui ir pateikė išvadą dėl ankstesnio teikiamo įstatymo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 957. Ši išvada nebuvo įvertinta įstatymo projekto priėmimo metu. Vyriausybė nurodė, kad neaiški tokios įmokos esmė ir administravimo tvarka. Neaiški siūlomos įmokos apskaičiavimo, mokėjimo tvarka ir terminai. Neaišku, kuriame etape (ar visuose etapuose) turėtų būti apmokestinti importuoti ir paskui rinkai pateikti atitinkami produktai. Analogiškai pagaminti ir rinkai pateikti produktai. Nenustatytas įmokos mokestinis laikotarpis. Nenuspręsta, ar tai yra, ar turėtų būti sveikatos draudimo įmoka ir panašiai. Siūlymas prieštarauja Europos teisei. Pasiūlymas dėl sudėtingų tyrimų faktiškai neįgyvendinamas ir Lietuva negali uždrausti įvežti į šalį produktų, kurie atitinka Europos Sąjungos reikalavimus.
Pasiūlymo komitetas negali patobulinti taip, kad jis neprieštarautų jo esmei. Atsižvelgdamas į minėtus argumentus, komitetas siūlo Seimui balsuoti iš naujo dėl Seimo narių K. Daukšio ir D. A. Barakausko pasiūlymo papildyti įstatymo projekto 9 straipsnį 2 dalimi.
Taip pat komitetas, kadangi gali teikti tik vieną siūlymą, svarstė ir kitus variantus. Komitetas mano, kad geriau priimti įstatymo projektą su visomis verslą žlugdančiomis pataisomis, tačiau komitetas tada kreiptųsi į Prezidentę, kad tas įstatymas būtų vetuotas, nes mes nematome galimybės užkrauti tokios naštos verslui, taip pat ir suteikti galimybę didinti produktų kainas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, nors ir kaip apgailestaučiau, bet jūsų komiteto pasiūlymas yra nestatutinis ir aš negaliu grįžti prie to pasiūlymo, dėl kurio Seimas apsisprendė ir balsavo. Tai yra nestatutinė norma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tikrai, jūs, kaip Seimo Pirmininkė, negalite grįžti, bet Seimas gali taip nuspręsti išgirdęs komiteto poziciją. Tai aš siūlau…
PIRMININKĖ. Jūs man neleidote baigti sakyti. Aš kalbėjau apie tai kaip Seimo Pirmininkė, kad aš negaliu to leisti, bet Seimas yra visagalis. Seimas gali balsuoti pats, bet aš negaliu. Jūs išgirdot komiteto pirmininko nuostatą, o komitetas siūlo toliau grįžti prie 9 straipsnio priėmimo, t. y. jūs turit perbalsuoti Seimo narių K. Daukšio ir D. A. Barakausko pasiūlymą ir apsispręsti patys čia, Seime, balsuodami. (Balsai salėje) E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, aš manyčiau, kad pirmiausia jūs negalit teikti tokio pasiūlymo balsuoti, nes jau Seimas atliko čia savo funkciją ir jisai balsavo už tai. Tai yra vienas dalykas.
Antras dalykas, ką aš noriu pasakyti ir dėl vedimo tvarkos, čia yra priėmimo stadija. Ir pagal darbotvarkę priėmimo stadija turėjo būti 15 val. Žmonės buvo numatę, susiplanavę, kad 15 val., ypač per priėmimo stadiją, viskas eina pagal tai, kaip yra numatyta. Manyčiau, kad jūs ir turėtumėt realiai šitą klausimą… mes, tiksliau, turėtume pradėti svarstyti 15 val., o ne dabar.
PIRMININKĖ. Jūsų logikos laikantis, mes turėjom seniai padaryti pertrauką… (Balsai salėje: „Taip, taip!“) …ir išskirstyti visi. Kaip tik aš gaunu iš frakcijų visai kitokius raštiškai raštelius, kad darom be pertraukos ir dirbkim. Tai aš nežinau, ko klausyti. Tai gal jūs tarpusavy jau ir susitarkit, kaip jūs čia norit toliau gyventi šiandien. Aš manau, kad vyksta viskas tikrai labai sklandžiai, viskas labai taikiai. Jau likus 3 ar 4 klausimams, nedarykim čia tokio švelnaus chaosėlio.
O dabar dar kartą atsiverčiau Statutą ir konkrečiai 158 straipsnį, deja, aš negaliu teikti net balsuoti. „Po pertraukos apsvarstomi komiteto padaryti pakeitimai ir papildymai, kurie neturi prieštarauti jau priimtų straipsnių esmei, ir dėl jų nebalsuojama. Šio svarstymo metu kiti pasiūlymai dėl pakeitimų ir papildymų nepriimami.“ Taigi apgailestauju, aš neturiu jokios kitos išeities. Galiu tiktai toliau tęsti priėmimo procedūrą, t. y. jūs turit keturi kalbėti už, keturi – prieš ir balsuoti. Komiteto pirmininkas… (Balsai salėje)
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, norėčiau patikslinti, kad vis dėlto buvo balsuojama šešis kartus. Penkis kartus buvo nepritarta analogiškoms, panašioms pataisoms ir vieną kartą buvo pritarta. Komitetas, įvertinęs visą balsavimą, taip pasakė. Priešingu atveju, kaip ir sakiau, geriau būtų buvęs įstatymo projektas priimtas ir tada mes, komitetas, prašytume vetuoti Prezidentės, nes priešingu atveju pradėti visą procedūrą iš naujo su visais siūlymais jokio tikslo nėra, tuo labiau kad Veterinarijos įstatymas turėtų įsigalioti visa jėga liepos 1 d. Mums sutrumpėtų laikas vėlgi svarstyti ir priimti iš naujo visą įstatymą. Geriau priimti vieną straipsnį.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūs mane prievartaujat stačiai, kaip V. M. Čigriejienė pasakytų, kad varom buldozeriu, Prezidentės paprašysim, kad vetuotų, o tu, Degutiene, pasirašyk po tuo nevykusiu įstatymu. Tai aš tikrai taip nedarysiu. Būkit malonūs, net tokių klausimų nekelkit. Jeigu yra problemų ir jūs, kaip komiteto pirmininkas, matot, kad tai yra problemos, tai gerai, balsuojam, dabar priimam tokį įstatymą. Arba darot pertrauką iki pavasario sesijos, pirmą savaitę pasitaisot savo komitete ir susitvarkot tai, kas priklauso, ir tuo viskas baigta. Dėl to aš jūsų, kaip komiteto pirmininko, ir prašau kalbėti pagal Statutą iš esmės, o ne užsiimti saviveikla, kad darom kaip nors, o paskui paprašysim, kad Prezidentė vetuotų. Tai tikrai taip nebus.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Komitetas vienbalsiai pritaria visiems šiems pasiūlymams, kuriuos pasakiau, ir teikia balsuoti. Tai manyčiau…
PIRMININKĖ. Kam jūs darot nestatutinius žingsnius komitete? Kam jūs darot nestatutinius žingsnius? Tai komitetuose irgi reikia dirbti pagal Statutą, o ne taip, kaip jums norisi. (Balsai salėje) Gerbiamasis E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, iš tikrųjų turim situaciją, kai akivaizdu, kad Kaimo komitetas nesusitvarko su savo darbu. Ir šitoj vietoj mes turėtume tęsti įstatymo priėmimo procedūrą, o ne vadovautis komiteto pirmininko grasinimais, ką jie darytų po to, kai tai įvyktų. Siūlau: jeigu jums netinka, ateisim iki balsavimo, jūs balsuokit prieš. Atmeskim šitą įstatymą ir jį pradėkim tobulinti, o ne sakykime, kad mes dar permesim visą šitą…
PIRMININKĖ. J. Jagminas.
J. JAGMINAS (LSDPF). Dėkui, gerbiamoji Pirmininke. Iš tikrųjų vakar buvo padaryta tikrai didelė klaida. Kolegos, su visa pagarba, neišsiaiškinta, matyt, neįsigilinta ir pabalsuota taip sau labai neatsakingai, ir šiuo įstatymu padaryta didžiulė duobė, kaip vakar ir ministras sakė. Gerbiamieji, kaip nors išeikim iš tos padėties. Arba jį tada atidėkime iki pavasario, arba ministras tegu pasako savo nuomonę, arba iš tikrųjų gal čia jau tokia nuodėmė neatsitiktų, aš suprantu, statutiškai, formaliai jūs teisi, Pirmininke, jeigu perbalsuotume K. Daukšio ir D. A. Barakausko šitą pasiūlymą. Gal čia neatsitiktų pasaulio tragedija, nes aš vakar sakiau, gerbiamieji, ir dar kartą pakartoju: priėmę šį įstatymą, mes paralyžiuojam pašarų gamybos pramonę ir maisto pramonę, paralyžiuojam? Ir visą eksportą paralyžiuojam. Kaip galima nesuprasti tokių svarbių valstybės dalykų? Gerbiamieji, raskim kokią nors protingą išeitį šioje vietoje, o ne mėtykim kaltinimus, kad ten kas ar statutiškai, ar nestatutiškai pasielgė. Na, buvo klaida, vakar suklysta buvo, paprasčiausiai žmoniškai suklysta. Išeikim iš padėties kokiu nors būdu.
PIRMININKĖ. Jeigu pasiūlysit protingą kas nors sprendimą, tai jo ir ieškosim. Bet taip, kaip dabar demagogiškai visi šneka, tai nieko nebus. A. Stirblytė.
A. STIRBLYTĖ (J(LiCS ir TPP)F). Iš tikrųjų jau ryte mūsų frakcija norėjo prašyti pertraukos, bet komiteto pirmininkas patikino, kad viskas bus gerai, o kadangi aš matau, kad taip nėra, tai frakcijos vardu prašau pertraukos iki pavasario. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Labai gerai. Yra konkretus pasiūlymas. Gerbiamieji kolegos, yra konkretus frakcijos pasiūlymas, bet vis tiek reikės balsuoti dėl frakcijos pasiūlymo, jūs norit ar nenorit, o paskui kalbės ministras. Yra frakcijos vardu prašoma pertraukos iki kito posėdžio. Kas pritariate pertraukai iki kito posėdžio Maisto įstatymo pakeitimo priėmimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Taigi už – 32. Reikia vieno trečdalio. Taigi pertrauka iki kito posėdžio. (Plojimai) Iki pavasario. Na, jūsų valia, jeigu norėsit daryti neeilinę sesiją. O dabar – žemės ūkio ministras.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš iš tikrųjų noriu apgailestauti, kaip vakar sakiau, mes patekom į duobę. Aš nevardysiu asmenų, kurių pataisos buvo, nes iš tikrųjų verslui mes padarom šiandien didžiulę žalą. Maisto pramonė šiandien eksportuoja 20 % visos Lietuvos produkcijos. Atimkim naftą, tai štai, jeigu mes čia nesusitvarkom, tai turėsime tik 1 % to eksporto, nes iš tikrųjų dabar sudarome sąlygas visos Europos Sąjungos įmonių produkcijai, su kuria mes negalėsim konkuruoti, nes išskirtinės sąlygos būtent sudarytos joms. Ir aš čia tikrai visiškai nesupratau tų pasiūlymų. Mes galėjom, galbūt Seimas, jeigu būtų nusprendęs… Pertrauka – tai tiktai atitolinimas problemos sprendimo, nes ją reiks pavasarį spręsti. O mes galbūt galėjome pripažinti savo klaidą. Tie Seimo nariai, kurie padarė tokias pataisas, turėjo patys tai pasiūlyti, gal nebūtų kilę čia tokių ir diskusijų. Deja, verslui padaryta didžiulė žala.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai apgailestauju, kad mes labai mėgstame, kaip sakoma, kai šaukštai po pietų, labai gera patarlė. Kai kokius nors pasiūlymus svarstome ir balsuojame, tai nereikia lakstyti pirmyn atgal, o klausytis, apie ką kalbame. Komiteto pirmininkas buvo tribūnoje, aiškino, argumentavo, mes pasielgėme kitaip. O dabar, na, nieko nepadarysi. Statutas yra teisinis dokumentas, jo reikia laikytis, o ne taip – užsiimti saviveikla, pabandom, kas išeis, paskui paprašysime Prezidentės. Aš esu šokiruota mūsų pačių tokio elgesio. Dabar pertrauka, ir nieko nepadarysi. (Balsai salėje) Prašau? Iki kito posėdžio.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš tai visiškai neapgailestauju, aš žinau, už ką balsavau. Čia nereikia, gal kas nors ir nežinojo, pervertinėti. Vadinasi… Gerbiamasis ministre, čia kalbama apie vidaus rinką. Eksportuokite jūs tuos GMO ir nuodus, kiek jūs norite, tik atraskite, kas perka, tai yra vienas dalykas.
Kitas dalykas. Kolegos, aš kviesčiau tuos mūsų kolegas, kurie šiandien patys šeria tas vištas ar antis arba ruošiasi tuoj pat šerti, nedalyvauti tose diskusijose, nekalbėti, nes tai yra viešųjų ir privačių interesų supainiojimas. Tikrai nuoširdžiai prašau to nedaryti, priešingu atveju teks kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją ir tegul išsiaiškina. Nereikia čia nieko gąsdinti, viskas labai gerai. Mes ką tik krūtines plėšėme už mūsų visuomenės sveikatą, kai prieš tai buvo įstatymas, o kai dabar mes sakome, duokite maistą be nuodų, jau apsiverčia kita plokštelė. Būkime nuoseklūs!
PIRMININKĖ. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes padarėme svarstymo pertrauką. Aš manau, turėsime puikią progą pasikviesti visus čia verslo atstovus, susijusius su maisto pramone, pasikviesti visus smulkiuosius mūsų prekeivius, visą smulkų verslą, kuris turės rašyti visus tuos GMO ant kiekvienos savo produkcijos, spausdinti, dėti lenteles, kurie neturės galimybės net apsiginti nuo to, nes tyrimams neturės pinigų, visą verslą, kuris turės mokėti nuo apyvartos, ne nuo pelno, o nuo apyvartos 5 %, ir pasišnekėti su tais žmonėmis, kurie šitokias… siūlė. Tikrai tai yra socialinių problemų sprendimo klausimas. Pasistengsime tą organizuoti.
PIRMININKĖ. Baigiam. Dirbame toliau, nes dar ginčų bus tiek ir tiek.
13.36 val.
Dar vienas Seimo nutarimas „Dėl Garantinio fondo 2011 metų lėšų sąmatos patvirtinimo“, irgi buvo padaryta svarstymo pertrauka. Priminsiu, kokia buvo istorija. Istorija buvo tokia, kad buvo pateikta Ekonomikos komiteto pataisa, kuriai buvo pritarta. Tada buvo paprašyta pertraukos ir grąžinta į Socialinių reikalų ir darbo komitetą.
Dabar kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką pasakyti, ką jie nusprendė. Bet. Dėmesio! Nesišnekėkite tarpusavy, paskui vėl nesuprasite. Po pertraukos apsvarstomi komiteto padaryti pakeitimai ir papildymai, kurie neturi prieštarauti jau priimtų pataisų esmei, tai yra tam, ką mes čia balsavome, už Ekonomikos komiteto pataisas, ir dėl jų balsuojama. Taip ir buvo. Šio svarstymo metu kiti pasiūlymai dėl pakeitimų ir papildymų nepriimami.
Taigi yra mano esminis klausimas. Ar jūs, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, atsižvelgėte į Ekonomikos komiteto pastabas ir tuos pasiūlymus, dėl kurių mes čia, Seime, balsavome?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, iš tikrųjų taip. Mes dar kartą apsvarstėme visą susidariusią situaciją. Tie pasiūlymai, kuriais buvo kur kas didesnis sumažinimas, negu siūlė mūsų komitetas… Yra pasiūlytas komiteto sprendimas priėmimo stadijoje, kokios turėtų būti, tenkintų projektą papildomai atsižvelgus į Ekonomikos komiteto siūlymus. Jis būtų analogiškas, ką siūlė gerbiamasis A. Sysas kažkada. Siūlome pabaigti priėmimo stadiją, apsispręsti, palaikyti šitą įstatymo projektą po svarstymo, o priėmimo stadijoje apsispręsti dėl komiteto siūlomos pataisos.
PIRMININKĖ. Aš klausiu kito komiteto pirmininko pono D. Budrio. Jūs sutinkate? (Balsai salėje) Tai palaukite, brangieji…
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Gerbiamoji Pirmininke, Ekonomikos komitetas tikrai nuoširdžiai svarstė šitą klausimą. Vienas iš jų narių gerbiamasis V. Valkiūnas yra pateikęs savo pasiūlymą. Mes iš tikrųjų vakar balsavome dėl šito… Ir mes, kolegos, tikrai Seimas pritarė, mūsų komitetas pritarė šitam pasiūlymui, ir Seimas pritarė, norėčiau pabrėžti, Seimas. Todėl norėčiau iš tikrųjų nepritarti.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Jeigu galima, aš patikslinsiu. Komitetas ir nesiūlo nieko keisti po svarstymo. Su jūsų pataisa siūlo jam pritarti, bet priėmimo stadijoje yra užregistruota kompromisinė pataisa, dėl kurios mes apsispręsime. Mes nesiūlome ką nors keisti.
PIRMININKĖ. Tada gerai. Vadinasi, tada viskas yra gerai. Ar galime?.. Ar čia norite kalbėti po svarstymo? Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Jeigu galime bendru sutarimu, tai aš tada drąsiai galiu siūlyti priimti ypatingos skubos tvarka. Ar pritariate tam? Taip, pritarta.
Taigi priėmimas. Gerbiamieji kolegos, kadangi yra tik vienas straipsnis, tai tą, ką dabar pasakė Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, mes įrašome tuos skaičius į šitą 1 straipsnį. Tai jūsų yra toks siūlymas?
Dabar vienas – už ir vienas – prieš Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymą. J. Olekas? Ar čia jūs dėl viso? V. Valkiūnas – prieš ar dėl viso? Prieš pataisą?
V. VALKIŪNAS (J(LiCS ir TPP)F). Taip.
PIRMININKĖ. Prašau. Prieš pataisą.
V. VALKIŪNAS (J(LiCS ir TPP)F). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Ačiū, gerbiamieji kolegos, dėl vakarykščio balsavimo, kur mes nuo pradinės sumos jau beveik pusę milijono litų sutaupėme mokesčių mokėtojų pinigų, tačiau vis dar matyti, kaip man atvirai sakė ir kolegos Seimo nariai, kad dar galimi šešėliniai pinigai. Nors programos sukūrimo suma nukrito nuo 320 tūkst. iki 100 tūkst., tai yra tris kartus, t. y. 300 %, bet aš manau, suma viršija protingumo kriterijus, nes čia perkamos programos, o reikia atskirų modelių, ir nekurti nuo nulio.
Kitas punktas. Išbraukė garantinį aptarnavimą. Pamatė, kad galimiems vagims kepurė dega. Informacijos perkėlimas vėl manipuliacija – mažesnė kaina, bet užkelta. Informacinės sistemos išplėtimas ir tobulinimas – 60 tūkst., kai kuriama programa ir iš karto tobulina, dvigubinimas darbų. Negali to būti. Užkelta suma lieka plius 45 tūkst. Lt. už metodologijos parengimą. Ūkio ministerija nekompetentingai pateikė užduotis, kalbama apie savo darbuotojų nekompetenciją. Jau prisipažįsta jie (tie popieriai jums yra išdalinti), kurie daro klaidas ir tinginiauja.
Kitas punktas – dėl audito. Pareiškimas dėl aukštos kokybės audito reikalingumo. Tai numenkinamas, diskredituojama viena dalis audito bendrovių. Todėl aš kategoriškai pasisakau prieš pataisas, mes turime kovoti, kad nuimtume kaukę, jau kepurė nuimta, galimiems vagims ir lėšų švaistytojams kepurė jau dega, nuimkime ir kaukę. Ačiū.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys – už pataisą.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, na, vis dėlto mes svarstome to fondo sąmatą, nuo kurios priklauso daugelio žmonių išmokos, tų, kurių įmonės bankrutavo, pagalba jiems. Mes turime taip svarstyti tą biudžetą, kad būtų įgyvendinta ta programa. Iš tikrųjų komitetas jau per pirmąjį svarstymą tuos karpymus padarė. Praėjusį kartą buvo balsuota, labai drastiškam pasiūlymui buvo pritarta, dabar komitetas grįžo prie A. Syso anksčiau siūlyto projekto. Pažiūrėta į visas programas. Aišku, nuo to programų ratas sumažėjo, be jokio abejonės, bet atsižvelgiant į nuotaikas ir tai, kad galbūt optimizavimui bus surasti rezervai, mes siūlome palikti 505 tūkst., nes turime atsigręžti į vieną dalyką. Yra numatytos įstatymo žaidimo taisyklės, administratorių išlaidos ir t. t., ir panašiai. Jeigu mes paliksime biudžetą tokį, koks buvo dabar, vadinasi, ir apimtis darbų bus atlikta panaši kaip ir dabar. O gavėjų ratas išaugo beveik septynis kartus. Tai tą turime objektyviai vertinti, be emocijų. Visiškai sutinku su programom, aptarnavimais ir panašiai, tie dalykai yra nupjaustyti. Palikta tai, kas yra susiję su tiesioginėm aptarnavimo išlaidom, ir komitetas šiandien tam dalykui pritarė. Tai nėra kokia nors užgaida. Aš suprantu ir sveikinu visus tuos, kurie ieškojo rezervų, kaip galima šį fondą padaryti racionalesnį. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, prieš tai Maisto įstatymą nagrinėjant jūs citavote Statuto straipsnį ir nurodėte, kad komitetas neturi teisės pakeisti tos formuluotės, kurią Seimas buvo nubalsavęs.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, na, ne tas pats buvo. Dabar svarstymo stadijoje mes tai darėme, o ten buvo priėmimas. Dvi skirtingos procedūros. Viskas teisingai padaryta. (Balsai salėje)
Balsuojame. Kas už tai, kad pataisą priimtume, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 83: už – 41, prieš – 14, susilaikė 28. Nepritarta pataisai. Lieka tas variantas, kurį pasiūlė Ekonomikos komitetas.
Gerbiamieji kolegos, dabar dėl viso keturi – už, keturi – prieš. Visi yra norintys tik už kalbėti. Gal galime iš karto balsuoti? (Balsai salėje) Balsuojam.
Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl Garantinio fondo 2011 metų lėšų sąmatos patvirtinimo“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo nutarimas „Dėl Garantinio fondo 2011 metų lėšų sąmatos patvirtinimo“ priimtas.
Baudžiamojo kodekso… Dar J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, ar jūs suprantate, ką mes čia pridarėme? (Balsai salėje) Štai kokie rezultatai. Vyriausybė paprašė šioms funkcijoms atlikti 1 mln. Lt, Ekonomikos komitetas sumažino tris kartus iki 250 tūkst., Socialinių reikalų ir darbo komitetas iki 0,5 mln.
Gerbiamieji kolegos, aš tada klausiu klausimą: jeigu Vyriausybė taip blogai planuoja ir mes tai pripažįstame, grįžkime, Pirmininke, prie nacionalinio biudžeto peržiūrėjimo. Gal iš tikrųjų ten ministerijų išlaidos yra minimum du kartus padidintos? Tai kaip čia yra? Pensininkams nėra, kitiems dalykams nėra, o štai V. Valkiūnas vienintelis sugebėjo savo ekspertus pasikviesti ir pamatė, kokie pinigai plaunami per šitai. Tai, gerbiamieji kolegos, kur mes, ką mes?.. Jums reikėjo bent balsuoti prieš, pasakyti, su tokiais pinigais negalės vykdyti funkcijų. O dabar kas? Kaip mes atrodom? Juk žmonės ne durni, sėdi ir žiūri, ką darom mes. Nuo 1 mln. nusiderėjom iki 250 tūkst., net turguj kiaušiniams nieks tokių nuolaidų neduoda. Ir visi rimtais veidais eisime, melsimės Dievui – kokie mes gražūs.
Gerbiamoji Pirmininke, aš siūlau grįžti prie Nacionalinio biudžeto persvarstymo.
PIRMININKĖ. Jeigu būtų mano galia. D. Budrys.
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Norėčiau padėkoti V. Valkiūnui. Tai yra Seimo narys, kuris padarė savo jėgomis tyrimą, kuris parodė tam tikrus mūsų įstatymų netikslumus, kuriuos mes norime priimti per nutarimą. Aš paraginčiau visus atsakingus Seimo narius arba atstovaujančius vienam ar kitam komitetui, kad jie galėtų taip gilintis, kaip gilinosi gerbiamasis V. Valkiūnas. Dar kartą dėkoju Valdemarui. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Ačiū V. Valkiūnui. (Plojimai) J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Mūsų balsavimas, gerbiamasis Juliau, jis bus konkrečiai įgyvendinamas Vyriausybės, to fondo administracijos. Tai reiškia labai paprastą dalyką, kad Vyriausybės siekis sumažinti laukiančiųjų išmokų eilę bus neatliktas. Dabar tūkstantis įmonių stovi, žmonės daugiau kaip metus laukia, vadinasi, taip ir liks. Tos planuotos naujos programos nebus įdiegtos, bus taip, kaip buvo iki šiol. Tų 250 tūkst. tiems septyniems etatams, kurie popieriniu būdu ten atliks funkcijas, užteks. Tai taip ir balsavome. Aš tikiuosi, kad kovo mėnesį mums sugrįš sveikas protas ir mes tą fondo sąmatą patikslinsim.
PIRMININKĖ. M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, šioje salėje mes daug kartų girdėjome, kad Lietuvos kova su krize pateks į ekonomikos klasikos vadovėlius. Ir ką mes dabar matėme? Kai Garantinis fondas buvo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, jis sugebėjo dirbti per metus už 230 tūkst. Tačiau šitos apimtys, matyt, buvo kažkokios su klaustuku, tada Garantinį fondą perkėlė iš vienos ministerijos į Ekonomikos ministeriją, ir Ekonomikos ministerija biudžetą pateikė jau 1 mln. Lt. Taigi, patikėkite, jeigu jau Lietuvos kova su krize pateks į vadovėlius, tai šis Garantinio fondo sąmatos sudarymas ir jos svarstymas tikrai turėtų tapti klasikiniu vadovėlių tekstu. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Valinskas.
A. VALINSKAS (J(LiCS ir TPP)F). Gerbiamasis Jurgi Razma, jeigu jūsų deleguotas ūkio ministras 100 tūkst. Lt, kurie buvo išleisti „Visuomio“ domeno užsakymui, jo reklamai ir visiems kitiems vėjams, sutiktų pervesti į šį fondą iš savo kišenės, mes turėtume beveik 400 tūkst. Lt. Tai tarpusavyje išsiaiškinkite, nes iš pradžių išleidžiate vėjams šimtus milijonų, o paskui ginčijatės.
Kitas dalykas. Vakar tais pačiais argumentais 1 mln. dantimis ir žodžiais gynė J. R. Dagys, kuris aiškino, kad A. Syso siūlomo 0,5 mln. neužteks. Šiandien aiškino tais pačiais tekstais, kad to 0,5 mln. tikrai užteks. Tai jūs pasiskaičiuokite, čia turgus kažkoks. Kita vertus, išsiaiškinkite tarpusavyje.
PIRMININKĖ. R. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis Valinskai, nesakykite netiesos iš tribūnos, nes komiteto siūlymas nebuvo 1 mln., todėl nesakykite apie tai netiesos. Fondas buvo sumažintas iki 750 tūkst. Mikrofonas – ne ta vieta, kur galima sakyti netiesą. Ta sąmata, kuri buvo pateikta ir kaip ją argumentavo fondo atstovai, tikrai galėjo kelti mūsų žmonėms gana daug abejonių, nes argumentacija tikrai nebuvo tokia tvirta ir užtikrinta. Kadangi turėsime laiko du mėnesius, aš tikiuosi, komitetas organizuos su fondo atstovais, pakviesime visus, įteikusius pataisas, ir gerbiamąjį V. Valkiūną, ir kitus, ir pažiūrėsime, kiek realiai tų lėšų yra. Jeigu truks, grįšime prie to klausimo svarstymo. Siūlau šią diskusiją tuo ir baigti.
PIRMININKĖ. Dar J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, aš irgi pritariu valdančiosios daugumos tarpusavio santykių aiškinimuisi. Mes gal tęskime pagal programą savo darbus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Bet V. Valkiūnui būtina suteikti žodį – autorius. Prašau.
V. VALKIŪNAS (J(LiCS ir TPP)F). Ačiū. Kolegos ir iš kairės, ir iš dešinės, ačiū už palaikymą ir už racionalų mąstymą, ne kovo mėnesį, bet šiais metais, 2010 m., ir šiandien. Gerbiamasis Rimantai Dagy, galite pakviesti ne tiktai dėl jūsų klausimų, bet ir kaip dar kitose vietose sutaupyti lėšų, kur galima ne vieną milijardą, kur jūs ten ruošiatės krapštyti iš šešėlio, bet ir iš tamsos ištraukti kelis milijardus galima lėšų. Galiu pasidalinti patirtimi, jeigu jūs norite, bet matyti, kad jūsų norai kažkokie neaiškūs – iki kovo mėnesio viską atidėti, kai kažkokie samprotavimai (…). Todėl visiems ačiū, noriu palinkėti visiems gerų Kalėdų ir veiksmingų Naujųjų metų, gerų ir racionalių samprotavimų kitais metais. Ačiū, kad esate, ir pirmyn.
13.54 val.
Baudžiamojo kodekso 3, 7, 95, 100, 101, 102, 103, 105, 106, 109, 111 straipsnių pakeitimo bei papildymo, 104 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Kodekso papildymo 1131 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-2766 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Ačiū. (Plojimai) Gerbiamieji kolegos, Baudžiamojo kodekso 3, 7, 95, 100, 101, 102, 103, 105, 106, 109, 111 straipsnių pakeitimo bei papildymo, 104 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Kodekso papildymo 1131 straipsniu įstatymo projektas. Pateikimas. J. Markevičius, Lietuvos Respublikos Prezidentės vyriausiasis patarėjas. Prašau.
J. MARKEVIČIUS. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pristatyti Baudžiamojo kodekso pataisas, šiomis pataisomis siekiamus tikslus. Visų pirma mes siūlome peržiūrėti ir su tarptautinės teisės normomis suderinti nusikaltimų žmogiškumui ir karo nusikaltimų sampratą, taip pat išplėsti asmenų, kurie galės būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn už šiuos nusikaltimus, ratą, jų baudžiamosios atsakomybės ribas.
Šie pakeitimai yra aktualūs vien tuo, kad Lietuvos baudžiamojo kodekso nuostatas galima atitinkamai taikyti ne tik Lietuvoje, bet ir kituose kraštuose nusikaltimus padariusiems asmenims. Atsakingos Lietuvos institucijos nuolat bendrauja ir bendradarbiauja tiek su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu, tiek su atskirų valstybių kompetentingom įstaigom, todėl būtina dabar sutvarkyti nacionalinius baudžiamuosius įstatymus.
Viena iš didžiausių Baudžiamojo kodekso spragų yra nekriminalizuotas nusikalstamas elgesys netarptautinio konflikto metu. Tarptautinė humanitarinė teisė reguliuoja ne tik tarptautinius, bet ir ginkluotus konfliktus, vykstančius konkrečios valstybės teritorijoje. Ir Romos statutas, ir Ženevos konvencijos reglamentuoja netarptautinių konfliktų metu daromas nusikalstamas veikas ir pabrėžia, kad konflikte dalyvaujančios šalys yra ne tik valstybių ginkluotos pajėgos, ginkluotos formuotės, bet ir kitų struktūrų ginkluoti vienetai. Todėl šios sąvokas būtina tikslinti ir jos tikslinamos šiame įstatymo projekte.
Teikiami Baudžiamojo kodekso pakeitimai turės išimtinę grįžtamąją galią ir galės būti pritaikyti iki šio įstatymo įsigaliojimo įvykdytiems nusikaltimams. Galiojanti Baudžiamojo kodekso redakcija numato tokią normą ir nustato, kad nusikaltimai žmogiškumui ir karo nusikaltimų galiojimas taikomas atgaline data. Tokia praktika jau yra patvirtinta tarptautinėje teismų praktikoje, taip pat pripažįstama pagal bendruosius tarptautinės teisės principus. Dėl šios priežasties galima drąsiai teigti, kad šios siūlomos pataisos ne tik nepažeis žmogaus teisių, bet ir užtikrins veiksmingesnį baudžiamąjį persekiojimą ir teisingumo vykdymą. Tiek yra motyvacinės dalies. Pasiruošęs atsakyti į klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Keturi Seimo nariai nori jūsų klausti. Pirmasis – S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Sveikinu šitą jūsų pasiūlymą, kartais atrodo, kad maža Prezidentės komanda padaro daugiau negu kokia ministerija ar kita institucija. Šiek tiek man kilo klausimas dėl šimtojo straipsnio ir 103 straipsnio, dėl sankcijų. Sakykim, 103 straipsnio 2 dalis, kur kalbama apie tą pačią baisią veiką, panaudojant apgaulę. Tai ar žmogus išprievartaujamas, ar kažkas panašiai padaroma, kaip čia tas apgaulės apibrėžimas atsiranda ir prideda iš karto prie sankcijos kelerius metus? Ar taip, ar taip koks nors prievartavimas ir visos kitos veiklos, čia aprašytos, yra nusikalstamos, ar jos apgaulės būdu, ar ne apgaulės, jos turėtų būti, ko gero, vienodai būti baudžiamos.
J. MARKEVIČIUS. Šio įstatymo projekto pataisomis iš tikrųjų siekiama suderinti pagal tarptautinės teisės normas jau reglamentuojamas veikas. Viena iš jų yra žmonių pavergimas. Ten gana plačiai tos sąvokos yra išskleidžiamos, bet kalbama (…) apie nusikaltimus žmogiškumui, vadinasi, yra sunkinančios aplinkybės. Ar tai yra prievartavimas, ar tai yra apgaule atliekamas veiksmas, tai yra traktuojama žymiai sunkesne norma. Toks atsakymas.
PIRMININKĖ. Klausia D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, gal mano klausimas bus truputėlį platesnis, išeinantis už konkretaus jūsų projekto ribų. Galbūt tai būtų net du klausimai. Vienas iš jų: kaip jūs manote, ar pagal dabar galiojančias teisės normas prokuratūra tiksliai kvalifikavo tokio pobūdžio nusikaltimus, galbūt problema buvo net ne teisės aktai, o prokuratūros darbo tam tikros klaidos? Kaip jūs vertinate šiandien pasirodžiusią žinią, kad Generalinėje prokuratūroje yra naikinamas Specialiųjų tyrimų skyrius, kuris dirbo, specializavosi būtent šioje srityje, t. y. genocido, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui tyrimas? Ačiū.
J. MARKEVIČIUS. Atsakydamas į antrą klausimą, aš tikiuosi, kad struktūrinės pertvarkos Generalinėje prokuratūroje tikrai nedarys įtakos patiems tyrimams. Tokia funkcija išlieka, jinai negalės dingti, tiesiog galbūt bus perskirstyta. Dėl pirmo klausimo iš tikrųjų pripažįstu, kad buvo spraga dėl kvalifikacijos, ir būtent Generalinė prokuratūra ir teikia šiuos siūlymus. Kadangi taikant praktines normas iš tikrųjų kartais trūksta reglamentavimo, tas reglamentavimas dabar yra tikslinamas ir šios normos dabar pagal Ženevos konvenciją, pagal Romos statutą yra perkeliamos į nacionalinės teisės aktus.
PIRMININKĖ. Klausia S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Mano klausimas bus abiem, kad ir kaip keista, – ir jums, ir pranešėjui. Dėkoju už šias pataisas. Tai, ką jūs sakėte, yra tiesa, iš tikrųjų reikia suderinti tuos dokumentus ir mūsų kodeksus. Bet ar tai yra pakankama? Visai neseniai buvo Konstitucinio Teismo sprendimas dėl žalos atlyginimo, ir yra Seime užregistruotos pataisos, reaguojant į Konstitucinio Teismo sprendimą, apie žalos darytojų prievolę, teisminę prievolę kompensuoti nukentėjusiesiems ir nuo tokių nusikaltimų. Tai ar nereikėtų pritarus jūsų po pateikimo, dabar jau kreipiuosi į Seimo Pirmininkę, pateikti ir Konstitucinio Teismo sprendimo ar nutarimo įgyvendinimo mūsų užregistruotas pataisas, bent jau pavasarį, ir svarstyti tuos dalykus, priimti kartu ir turėti visą bloką? Ir baudžiamąją kvalifikaciją, ir civilinę, ir juridinę, ir žalų atlygimo – žodžiu, viską viską, kad būtų aišku ir su aukomis, ir su budeliais. Kokia jūsų nuomonė?
J. MARKEVIČIUS. Be abejo, kai, Seimui pritarus, bus svarstoma komitete, bus atsižvelgta ir į siūlymus susieti papildomai galbūt ir su Administracinių pažeidimų kodeksu, galbūt kiti įstatymai koreliuos, bet šiandien yra tikslas išplėsti asmenų ratą. Šiandien jis yra traktuojamas, kad yra nepakankamai kvalifikuojamas. Šito Baudžiamojo kodekso pataisos siekia aiškiau reglamentuoti, kas yra atsakingi padarius būtent šią nusikalstamą veiką. Papildomi teisės aktai, be abejo, būtų priimtini ir būtų diskutuojami.
PIRMININKĖ. Atsakant man į jūsų pateiktą klausimą, tai taip, kaip ir visada – kadangi atsirado šitas pateikimas, tai iš karto pavasario sesijoje bus ir tai, ką jūs registravote, tam, kad komitetas galėtų viską svarstyti kompleksiškai. Padarysime pateikimą, o svarstymas bus kartu.
Taigi, gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dėkui.
J. MARKEVIČIUS. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dabar motyvai dėl viso. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime po pateikimo bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Pritarta. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Numatoma svarstyti pavasario sesijoje.
Ir dabar yra du rezerviniai klausimai, kurie yra susiję su teismais. Jeigu jūs nieko prieš, pirmiausia Teismų įstatymo 69 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. K. Ramelis tribūnoje. Įstatymas Nr. XIP-1756.
14.03 val.
Teismų įstatymo 69 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1756 (pateikimas)
K. RAMELIS (MSG). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo pakeitimo prasmė yra tokia, kad dabar įstatymo 69 straipsnyje teigiama, kad teisiniu pedagoginiu darbo stažu pripažįstamas teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro teisinis pedagoginis darbas. Kadangi tai toliau nėra išryškinta, tai vykdant teisėjų atranką, užimant pareigas ir skaičiuojant teisinį pedagoginį stažą, paprastai įskaitomas visas stažas, dirbtas valandininkų, neturinčių jokio mokslinio laipsnio, studijuojančių doktorantūroje, dirbančių valandininkais ar vedančių seminarus. Taip pažeidžiama atranka, galimybė atrinkti profesionalius teisėjus, todėl siūloma (iš esmės įstatyme taip yra, bet kad būtų aiškiau) tą stažą skaičiuoti nuo mokslinio laipsnio suteikimo. Taip, kaip ir teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo aukštojo mokslo diplomo įgijimo. Taip pat, kad būtų konkrečiau ir aiškiau, kad neužtektų būti valandininku, turėti kelias valandas per metus ir įskaityti stažą, kad būtų dirbama ne mažiau kaip pusę etato. Tarp kitko, man rengiant šias pataisas, aš kalbėjau ir su universitetų dėstytojais, mokslininkais, jie irgi mano, kad reikėtų į tai atsižvelgti. Prašyčiau palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Yra keturi Seimo nariai, norintys jūsų klausti. Pirmasis – S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū. Stengiamės visi trumpai. Aš labai trumpai paklausiu. Kaip supratau, vis dėlto jūs siaurinate pasirinkimo galimybę užimti teisėjų postus? Ar tai gerai, kai vis labiau kalbama, kad reikia daryti atviresnę šitą sistemą? Ačiū.
K. RAMELIS (MSG). Atvirkščiai, ne siaurinama, o būtent siekiama aukštesnės kvalifikacijos teisėjų aukštesnių lygių teismuose, nes su moksliniu pedagoginiu stažu, jeigu jis neturi reikiamo stažo, jis turi tik laipsnį, tai apylinkės teismo teisėju jis eina pirmiausia ir jokių problemų nėra. Ir praktiškai buvo atvejų, kai tokie mokslininkai, nesant vietų aukštesniuose teismuose, Apeliaciniame, Aukščiausiajame ar apygardos teismuose, ar Vyriausiajame administraciniame teisme, sutinka ir būna paskirti dirbti apylinkės teisme, o po metų, padirbę ir įgiję tam tikrą praktiką, sėkmingai pretenduoja į aukštesnio lygio teismus ir laimi konkursus. Taigi atvirkščiai, neužkertamas kelias. Prašom pradėti, įgyti žinių.
PIRMININKĖ. R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu, kad daugelis, dirbdami pedagoginį darbą, be abejo, turi ir tam tikrą neblogą teorinį pagrindą. Vis dėlto į kokio lygio, arba kokios instancijos teismus, nes, man regis, reikėtų ir teismuose pereiti visas pakopas, instancijų pakopas, ir, nepaisant gero išsilavinimo, faktiškai praktinis taikymas ir teisingumo vykdymas yra nepaprastai svarbus? Man regis, kad čia į ne bet kokios instancijos teismą galėtų pretenduoti, bet pradėtų nuo žemiausios pakopos. Ir dar vienas trumpas klausimas. Daktaras ir habilituotas daktaras toli gražu nevienodą pedagoginį stažą gali turėti. Ačiū.
K. RAMELIS (MSG). Dėkoju už klausimą. Kolega, aš pritariu jūsų mąstymui, jūs labai teisingai mąstote. Turintys mokslinį laipsnį asmenys be jokios konkurencijos ir pirmieji pretenduoja į apylinkių teismus. Čia kalbama apie tuos atvejus, kai žmogus apsigina daktarinę disertaciją ir jau po mėnesio gali pretenduoti į Apeliacinį teismą, Vyriausiąjį administracinį teismą, apygardos, neišnagrinėjęs nė vienos bylos ir iš esmės neturėdamas supratimo apie teisėjo darbą. Aš galiu pasakyti pretendentų pavardes, na, gal pavardžių neminėsiu, bet disertacijas, kai sėkmingai pretendavo į aukščiausias teismines instancijas su tokiom disertacijom: „Valstybės ir teisės santykis“, „Žmogaus teisės ir terorizmas“, „Techninių priemonių panaudojimas ikiteisminiame tyrime“. Dalyvauja konkurse ir jis, kaip mokslininkas, pretenduoja, laimi prieš teisėjus, kurie turi 10, 15, 20 metų stažo, dirba nepriekaištingai, vien tik dėl to, kad jis apsigynė daktarinę disertaciją. Tai ir esmė, kad būtų skaičiuojama nuo disertacijos apsigynimo, ir iš esmės šitame įstatyme jūs įsiklausykite, čia tik patikslinama, yra parašyta ne šiaip sau: „Teisinio pedagoginio darbo stažu pripažįstamas teisės krypties socialinių mokslų daktaro teisinis pedagoginis darbas“, bet nepatikslinta. Ir kadangi jis apsigina, jam įskaito visą stažą, kurį jis dirbo valandininku, dirbo laborantu, doktorantu ir kitur.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, klausti minutė, atsakyti dvi.
K. RAMELIS (MSG). Atsiprašau.
PIRMININKĖ. M. Zasčiurinskas klausia.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs paminėjote dėstymą. Kiek, pavyzdžiui, Vilniuje yra tokių teisėjų, kurie dėsto, ir kaip apskaičiuojamas jų darbo laikas?
K. RAMELIS (MSG). Teisėjų, dėstančių universitetuose, yra daug, kuo aukštesnis teismo lygis, tuo daugiau, iš esmės apygardų teismuose yra mažesnis skaičius, yra dėstančių apylinkių teisėjų, bet kadangi jie neturi apsigynę mokslo daktaro laipsnio, tai jie ir nelaikomi mokslininkais, dėl to negali pretenduoti į aukštesnį teismą lygiai su tais, kurie apsigina nedirbdami ir nebūdami teisėjais.
PIRMININKĖ. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, dabar jau metai laiko, kaip nėra habilituoto daktaro. Daktaras ir habilituotas daktaras yra vienas ir tas pats. Kartais geras daktaras būna praktikas, bet turintis pedagoginį stažą ir habilitacijos laipsnį profesorius būna niekinis praktikas. Aš manau, kad taip ir teismuose yra, kaip jums atrodo?
K. RAMELIS (MSG). Dėkui už klausimą. Dėl habilituoto daktaro aš šioje dalyje įstatymo nekoreguoju, taip yra dabar parašyta, todėl ir palikau. Tik atskaitos taškas koreguojamas. Nuo kada teisinis pedagoginis stažas skaičiuojamas, nuo apsigynimo ar nuo tada, kada jis pradėjo dirbti valandininku, laborantu arba kitu.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar po pateikimo nėra norinčių kalbėti. Siūlau bendru sutarimu šiam Teismų įstatymo 69 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui pritarti. Pritariame. Numatomas svarstymas pavasario sesijoje. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. (Balsai salėje) Jau baigėme… Atsibudote. Dar bus vienas, turėsite progos. Gerai, balsuokite. Kas po pateikimo pritariate Teismų įstatymo 69 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 68 Seimo nariai. Už – 63, prieš nėra, susilaikė 5. Teismų įstatymo 69 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Kaip sakiau, pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Numatoma svarstyti pavasario sesijoje.
14.12 val.
Teismų įstatymo 45, 551, 63 ir 101 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2757 (pateikimas)
Ir dar vienas rezervinis – Teismų įstatymo 45, 551, 63 ir 101 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Visa grupė Seimo narių, net 29. Pateikimas. Tribūnoje – S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, visų pirma tai yra viso Teisės ir teisėtvarkos komiteto teikiamas projektas, jį palaikė dar ir pakankamas skaičius kolegų. Tai yra projektas, skirtas mobilesniam teisėjų perkėlimui iš vieno teismo į kitą, ypač iš vienos rūšies teismo į kitą. Kada mes prieš keletą savaičių, jau galbūt mėnuo, priėmėme Administracinių teisės pažeidimų kodekso lydinčiųjų įstatymų pataisas, mes numatėme, kad administracinių teisės pažeidimų bylos iš administracinių teismų pereina bendrųjų teismų kompetencijon. Tačiau tuo metu pakete nebuvo pateikta Teismų įstatymo pataisų, kurios leistų perskaičiavus krūvius, normalia tvarka, be specialių atrankų, kokios iki šiol numatytos, pakoreguoti ir teisėjų etatų skaičių administraciniuose ir bendrosios kompetencijos teismuose.
Taigi ir Aukščiausiojo Teismo, ir Teisingumo ministerijos prašymu, suderinus su prezidentūra, ir yra teikiamos šios pataisos, kurios leistų koreguoti, kaip minėjau, teisėjų skaičių, pasikeitus darbo krūviams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų niekas nenori klausti. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? (Balsai salėje) Po pateikimo pritarta įstatymo projektui Nr. XIP-2757. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Numatoma svarstyti pavasario sesijoje.
14.14 val.
Dabar grįžtame į pagrindinę darbotvarkę – Seimo rezoliucija „Dėl 2010 m. gruodžio 19 d. Prezidento rinkimų Baltarusijoje“. Kviečiu M. Adomėną. Dėl vedimo tvarkos, prašom, J. Karosas.
J. KAROSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Socialdemokratų frakcijos vardu siūlau daryti šio klausimo pertrauką iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, yra frakcijos siūlymas, mes privalome balsuoti. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad būtų šio klausimo pateikimo pertrauka iki kito posėdžio, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsuojate.
Balsavo 60. Už – 28, prieš – 27, susilaikė 5. Kadangi reikia vieno penktadalio, taigi pertrauka iki kito posėdžio. Replika po balsavimo – P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, kolegos, man nuoširdžiai gėda dėl šito veiksmo, kurį įvardijo daktaras J. Karosas. Ir aš, matydamas tą alternatyvą, kurią jis pateikė, galiu padaryti viena… (Perplėšiamo popieriaus lapo garsas. Plojimai)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji… Dar norite? V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Taip, gerbiamoji Seimo Pirmininke, noriu dėl protokolo. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, dėl protokolo noriu. Ne tą, ką darė Petras, nes aš tiesiog nustebintas Petro veiksmo, bet norėčiau paprašyti, kadangi svarbiausius užsienio politikos klausimus sprendžia Prezidentė ir kartu su Vyriausybe juos vykdo, kad rezoliucijos autoriai pasitartų su prezidentūra, sužinotų prezidentūros nuomonę. Ypač dėl trijų pastraipų, kurios dėstomos tekste, kad Prezidentė taip pat galėtų išreikšti savo nuomonę, kad Petrui po to būtų lengviau klijuoti popieriukus, nes jis dar nepadarė iki galo namų darbų, kuriuos reikėtų jam suvokti ir padaryti.
PIRMININKĖ. S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Mielieji kolegos, jums turbūt yra žinoma, kad kol nepaskelbti oficialūs rinkimų rezultatai, visiems kandidatams galioja imunitetas. Šiuo atveju daugiau kaip iš pusės pretendentų buvo atimtas imunitetas brutaliausiu būdu ir iki šios dienos jie sėdi kalėjime. Į tai nenori atkreipti ir pasaulio visuomenės dėmesio demokratinės Lietuvos demokratinis parlamentas, prašydamas pertraukų ir nustumdamas tą į šoną.
Aš dar kartą jums primenu. Kai vyko sausio įvykiai, kai čia aplinkui važinėjo tankai, mes laukėme pasaulio reakcijos ne kad gintų mus, bet kad gintų demokratiją. Dabar ką jūs darote? Ką jūs ginate? Demokratiją? Ar tokius režimo sprendimus, kad imunitetai nesvarbu, galima elgtis kaip nori, kad tik, kaip sakoma, kam nors būtų labai gerai. Man toks elgesys yra nei priimtinas, nei suprantamas, nei pateisinamas.
PIRMININKĖ. M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, aš labai trumpai. Ar būtų galima paprašyti, kad tie Seimo nariai, kurie gyvena Seimo bendrabutyje, turėtų galimybę matyti Baltarusijos televiziją? Mes dabar matome Ukrainos televiziją, matome Rusijos televiziją, matome Lenkijos televiziją, o šios televizijos nematome. Aš žiūriu, kad čia daugiausiai kalba tie vilniečiai, kurie gyvena Vilniuje ir ją žiūri. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Pirmininke, leiskite. Opozicijos atstovas, kuris laiko save užsienio reikalų ekspertu ir pateikė projektą, kuris net jokio mokyklinio rašinio kritikos neišlaikytų dėl tikslumo ir dalykiškumo, naudodamasis techninėmis prielaidomis, atidėjo šį klausimą iki kito posėdžio. Darbotvarkėje yra numatytas popietinis posėdis. Mes artėjame prie pietų pertraukos laiko. Pirmininke, aš prašau vis dėlto išlaikyti parlamento garbę ir orumą ir padaryti popietinį posėdį, kurio darbotvarkėje šis klausimas būtų svarstomas. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Supratau. M. Varaška.
M. VARAŠKA (KPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų nereikėtų vieni kitų taip smarkiai kaltinti, emocijomis žarstytis. Rezoliucija, mano ir ne tik mano nuomone, yra truputėlį stiproka, ją būtų galima svarstymo metu truputėlį paredaguoti ir priimti vieną kitą redakcinį pasiūlymą, bet mes galėtume ją priimti.
PIRMININKĖ. B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų, kai aš pamačiau atsistojusį prie mikrofono Petrą ir atlikusį tam tikrą veiksmą, aš galvojau, kad jis net kelnes nusimaus ir per pusę perplėš. Tai to betrūko. Aš kreipiuosi, Pirmininke, į jus. Yra toks serialas „Moterys meluoja geriau“. Bet…
PIRMININKĖ. O kodėl jūs į mane kreipiatės?
B. BRADAUSKAS (LSDPF). …dabar iš gyvenimo pasakau, kad moterys vadovauja geriau. Pirmą kartą per visą istoriją nešaukiami neeiliniai posėdžiai, nes tikrai Seimo nariams labai jau galvos pritvinko visokio tvaiko. Todėl sveikiname jus ir aš siūlau Socialdemokratų frakcijos vardu padėkoti Pirmininkei, kad nėra neeilinių posėdžių… (Plojimai) …kad bus galimybė pailsėti ir Petrui ir kad jie su naujomis jėgomis pavasarį ateis į sesiją. Ačiū.
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Kadangi mes priėmėme sprendimą dirbti be pertraukos, t. y. Seimas taip buvo apsisprendęs, atsisakėme Vyriausybės valandos, pietų pertraukos nebuvo, taigi posėdis tęsiasi ir kolegos M. Adomėno iniciatyva yra šiek tiek prasilenkianti su priimtais sprendimais. Jeigu jis norėtų pietauti, galėčiau pakviesti jį prie stalelio ir mes kartu papietautume.
PIRMININKĖ. R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Žiūriu, mes šiandien su dideliu malonumu svaidomės aštriomis replikomis, bet tenka pripažinti. Ne vienas ir pozicijos, ir opozicijos atstovas, stebėjęs Baltarusijos Prezidento rinkimus, yra pasakęs, kad yra matomi ir fiksuoti tikrai akivaizdūs žmogaus teisių pažeidimai. Man atrodo, mūsų Seimas turėtų bent remdamasis bendrais humaniškumo, žmogiškumo principais į tai reaguoti. Vis dėlto tai vyksta mūsų kaimyninėje valstybėje ir mes galime gražiais žodžiais, efektingomis frazėmis apie tai kalbėti, bet man regis, kad čia M. Adomėno siūlymas yra racionalus ir šiuo požiūriu mes tikrai turėtume savo požiūrį kaip kaimyninės valstybės aukščiausia valdžios institucija – parlamentas išreikšti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. G. Songaila.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Jeigu ir buvo probėgšmais nutarta, kad kaip ir nebus daroma pertrauka, tai dabar ką tik Seimas balsavo dėl to, kad įvyktų popietinis posėdis, nes buvo nutarta kitame posėdyje, ne kitoje sesijoje. Tai Seimas apsisprendė dėl popietinio posėdžio, aš taip suprantu situaciją.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis V. Bogušis.
V. BOGUŠIS (J(LiCS ir TPP)F). Gerbiamieji kolegos, išties yra tokios politinės akcijos ir parlamentuose yra tokios praktikos, bent jau Amerikos kongrese, Senate. Kadangi vyko toks balsavimas, mes galime rasti išeitį. Grupė Seimo narių pasirašo po ta rezoliucija. Tai nebus Seimo pozicija, bet tai bus Seimo narių pozicija. Taip, tokia praktika yra naudojama. Tai aš vienas iš tų, kuris pasirašyčiau, ir manau, kad mes surinktume 50 ir daugiau parašų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prašau, gerbiamasis Mantas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kadangi mano vardas buvo paminėtas, aš vis dėlto norėčiau pasakyti, kad šios sesijos darbotvarkė nėra baigta, nes yra penkiasdešimt keturi parašai Seimo narių, kurie reikalavo įtraukti į artimiausią posėdį. Yra numatytas popietinis posėdis ir tol, kol visi šios dienos darbotvarkės klausimai nebus apsvarstyti, tol darbotvarkė nebus baigta ir mes negalėsime giedoti himno. Jeigu ne, aš tuomet reikalaučiau išaiškinimo Etikos ir procedūrų komisijos, ar iš tiesų galima atidėti tokiu atveju pavasario darbotvarkei.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, visiškai teisėta. Mes bendru sutarimu negalime sutarti, lyg ir norėjom, kad baigsime ir pietų pertraukos nebus, tačiau šiuo atveju Mantas yra absoliučiai teisus, nes yra numatyta pagal darbotvarkę, kurią mes balsavom iš ryto ir pasitvirtinom, pertrauka nuo 14.30 iki 15 val.
Skelbiu dabar pertrauką iki 15 val. (Juokas, plojimai ) Rytinis posėdis baigtas. (Gongas)
Pertrauka iki kito posėdžio. Yra dvi Seimo rezoliucijos dėl situacijos energetikoje. Primenu, po pietų grįšim prie jų. (Balsai salėje)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; J(LiCS ir TPP)F – Jungtinė (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcija; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.