LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 288
STENOGRAMA
2010 m. gruodžio 16 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja V. BALTRAITIENĖ
PIRMININKĖ (V. BALTRAITIENĖ, DPF*). Skelbiu gruodžio 16 d. vakarinio posėdžio pradžią.
Prašom registruotis. Užsiregistravo 39 Seimo nariai.
15.00 val.
Pirmasis klausimas popietinės darbotvarkės – grįžtame į rytinę darbotvarkę. Seimo nutarimo „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“ projektas. Mums liko tik pasisakymai dėl viso nutarimo už ir prieš ir balsavimas.
Dabar motyvai dėl viso. Už – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes išklausėme pranešimą ir matėme, kad yra tam tikrų galbūt dar diskusinių klausimų, bet klausimas nagrinėtas jau keletą metų. Daugelis planų, kuriuos reikia vykdyti Neringoje, stringa dėl to, kad mes neturime patvirtinto plano. Tai yra Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų planas. Po konsultacijų su specialistais, po įvairių diskusijų įvairiais formatais, taip pat ir Aplinkos apsaugos komitete, mano supratimu, rastas konsensusas, kuris turėtų tenkinti įvairias nuomones. Todėl siūlyčiau Seimo nariams šiandien nesustoti, pritarti pateiktam nutarimo projektui ir leisti, kad mūsų šito gražiojo kampelio gamta būtų išsaugota ateities kartoms ir būtų gyvas, judrus, kai nuvyksta ten jo svečiai. Todėl kviečiu visus Seimo narius pritarti pateiktam nutarimo projektui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir kita nuomonė – J. Šimėnas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš labai atsakingai noriu pažiūrėti į šitą klausimą ir netvirtinti bet ko, kas yra pateikta. Nepatikėkite ir nesileiskite vedžiojami už nosies. Projektas parengtas tikrai su tam tikromis klaidomis. Aš bandžiau svarstymo metu tas klaidas pažymėti, bet niekas nesigilina. Jūs, dabar tvirtindami tokį planą, tikrai… Šiandien galioja generalinis planas, ir ten nėra tokio dalyko, kad ten bezpriedielas, kaip sakytų. Yra generalinis planas, pagal kurį galima veikti. Tai naują planą mes turime sukurti tokį, kad jis būtų tobulesnis dėl darnaus šitos teritorijos vystymo. Ten ir žmogui, ir gamtai, daugiausia, aišku, gamtai, turi būti skirta.
Štai neseniai mes buvome į pasitarimą pas frakcijos vadovą pasikvietę Saugomų teritorijų tarnybos vadovę, atsakingą už šitą dalyką. Sakau, jeigu mes Kuršių nerijos Naglių gamtiniame rezervate saugome pustomas kopas, tai yra svarbiausias dalykas. Sako, ne, ne kopas saugome. Aš noriu paskaityti mūsų nutarimo 2 punktą: „Naglių gamtinio rezervato tikslas – išsaugoti unikalų Naglių kraštovaizdžio apylinkės gamtinį kompleksą su išpustytu kupstuotųjų (pilkųjų) kopų didžiojo gūbrio, jo pašlaitėje esančią…“ t. t. Negalima sakyti vienoje vietoje viena, o rašyti kita. Iš tikrųjų reikia įsigilinti į tuos dalykus. Na, jeigu mes patvirtintume tokį projektą, tai aš esu pateikęs protokolinį nutarimą, kuriuo siūlome pataisyti tas tris esmines klaidas. Jeigu pažiūrėtumėte tą mano nuotrauką (kitoje pusėje pridėta), kad į gamtinį rezervatą negalima įeiti, tačiau mišką kirsti arba važinėti automobiliais galima, na, negalime tvirtinti tokių dokumentų, kai sako, kad kitais dokumentais mes…
PIRMININKĖ. Laikas!
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). …mes sutvarkysime.
PIRMININKĖ. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate Seimo nutarimo projektui po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Prašom susikaupti, kad paskui nesakytumėte, kad nespėjote ar nesupratote.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 58, prieš – 4, susilaikė 12. Seimo nutarimui „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“ po svarstymo pritarta.
Dabar replika po balsavimo. B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, sulaukiau Saugomų teritorijų tarnybos darbuotojų skambučių. Jų esmė maždaug tokia. Pasakė: kaip šventa žemė gali nešioti vieną Aplinkos apsaugos komiteto narę, kuri taip akiplėšiškai meluoja kalbėdama čia iš tribūnos? Todėl įsiklausykite į šitų žmonių pasakymą.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Turbūt pletkais ir gandais neužsiimsime. J. Šimėnas. Prašom.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aš nežinau, ką daryti dėl to protokolinio nutarimo, kurį aš pasiūliau. Aš siūlau… (Balsai salėje) Gerai. Kita vertus, aš taip pat sulaukiau, išėjęs už durų, grasinimų. Sakė…
PIRMININKĖ. Aš tikrai nenorėčiau, kad jūs įsiveltumėte…
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). … tau liūdnai baigsis, pirmiausia bus skandalas.
PIRMININKĖ. Viskas. Replikas nutraukiu. Pereiname prie popietinės darbotvarkės 2-1a klausimo. Tikrai replikų daugiau nebus, aš tokią teisę turiu. (Balsai salėje) Taip, aš suteiksiu, pasakysiu klausimą, galėsite dėl vedimo tvarkos.
Opozicinių Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos, Krikščionių partijos frakcijos ir frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ darbotvarkė
15.06 val.
Diskusija „Dabartinė Lietuvos Respublikos energetikos situacija“
Diskusija „Dabartinė Lietuvos Respublikos energetikos situacija“ ir iš karto bus rezoliucija – Seimo rezoliucija „Dėl situacijos energetikoje“. Pagrindinė pranešėja – B. Vėsaitė.
Dėl vedimo tvarkos – A. Valinskas.
A. VALINSKAS (J(LiCS ir TPP)F). Dėkoju. Norėtume žinoti, kada bus įtrauktas priėmimas. Frakcijos vardu siūlytume, kad tai būtų daroma kitą ketvirtadienį, nes, jeigu bus pasiūlymų, trečiadienį komitetas galės apsvarstyti juos, ir ketvirtadienį galėtume priimti.
PIRMININKĖ. Čia turbūt reikėtų kreiptis į Seimo Pirmininkę. Perduosime. Turbūt girdėjo. Aišku, vėliau kaip ketvirtadienį neturėtų būti.
Prašom.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, konservatoriai žadėjo proveržį energetikoje, tačiau per dvejus metus proveržis neįvyko. Energijos taupymo dėl daugiabučių renovacijos programa visiškai nevyksta, o svarbiausias elektros energetikos nepriklausomumo projektas – atominė elektrinė sužlugdytas.
Kas dėl to kaltas? Ką nuveikė nacionalinio saugumo tarnybos, užsienio politikos dizaineriai?
Geras karvedys, norėdamas laimėti karą, niekada nevykdo dviejų mūšių vienu metu. A. Sekmokas su A. Kubiliumi pamiršo, kad labai sudėtinga mūsų situacija geopolitiniu požiūriu. Valdant konservatoriams, tapome dar labiau priklausomi nuo Rusijos energetikos. Tad ar neužteko sveikos nuovokos, kad tol, kol vykdomos derybos su strateginiu investuotoju, reikia susilaikyti dėl siekių liberalizuoti dujų sektorių, juolab kad paliečiami tokių gigantų kaip „Ruhrgazas“, „Gazpromas“ interesai, o už dujas mokame daugiau nei kiti baltai ar lenkai.
Nusikalbėta iki tiek, kad Lietuva su savo branduoline jėgaine sukėlė karą tarp Šiaurės ir Pietų Korėjų. A. Sekmokas nesugebėjo susidoroti su duotais pavedimais, nors ministerija tik tam ir buvo įkurta, per daug pasitikėjo savo jėgomis, neieškojo didžiųjų valstybių, Europos Komisijos paramos. Lietuva vystė projektą išimtinai savo jėgomis, nepritraukdama regioninių partnerių. Tik po sužlugusių derybų Visagino atominės elektrinės projektas buvo paskelbtas regioniniu. Interpeliacijos todėl verti ne tik A. Sekmokas, bendrą atsakomybę turėtų prisiimti visas ministrų kabinetas ir pirmiausia premjeras A. Kubilius. Ką reiškia tiesioginės derybos statant atominę, kai strateginis investuotojas pabėgo, o ir tas tebuvo vienintelis. Sužlugdę strateginio investuotojo konkursą, A. Sekmokas ir A. Kubilius mato naujas vizijas – šį pralaimėjimą pateikia kaip pergalę.
Gerbiamieji kolegos, branduolinė energetika yra ne tik galimybė, bet ir sprendimas kovojant su klimato kaita ir mažinant anglies dvideginio emisijas. Pasaulyje vyksta branduolinės energetikos renesansas. Atominė elektros energija yra antroji pigiausia po hidroenergijos. Jungtinėse Amerikos Valstijose vartotojams ji kainuoja du su puse Jungtinių Amerikos Valstijų centų. Išsaugodama branduolinę energetiką, Lietuva liktų aukštųjų technologijų šalimi. Ir priešingai.
Nepaisant branduolinės energetikos priešininkų, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Australijoje ir Kanadoje atsiranda naujų technologijų, kurios leidžia perdirbti panaudotą branduolinį kurą ir jį visiškai nukenksminti. Atsiranda naujos urano sodrinimo technologijos, o urano išteklių žemėje pakaktų šimtui metų. Mažieji branduoliniai reaktoriai iki 350 megavatų daugiausia yra skirti pramonei, nes gali gaminti elektros energiją ir garą, tačiau pramoninė mažųjų reaktorių gamyba numatyta tiktai po 2020 m. ar net vėliau. Palyginus su gamtinėmis dujomis, branduolinė energetika yra daug mažiau tarši – išmetama mažiau anglies oksidų, sieros dvideginio ir gerokai mažiau anglies dvideginio. Naujos kartos branduoliniai reaktoriai yra daug efektyvesni ir naudingi vartotojui. Branduolinėje energetikoje CO2 emisijos yra nulinės, tačiau, aišku, urano kasimas, sodrinimas nėra CO2 emisijoms neutralus. Todėl branduolinė energetika yra ne tik galimybė, bet ir sprendimas sumažinti anglies dvideginio emisijas.
Lietuva atominės elektrinės statybai dėl valstybės valdomo įmonės LEO LT sužlugdymo jau prarado dvejus metus. Per tą laiką Kaliningrade ir Baltarusijoje atsirado du nauji branduoliniai objektai. Ko verta dabartinė Nacionalinė energetikos nepriklausomybės strategija, jeigu 2007 m. patvirtinta Energetikos strategija taip pat konservatorių balsais iki šiol nevykdoma. Koks investuotojas gali patikėti ilgalaikiais Lietuvos planais, jeigu atominės elektrinės statybai reikia dviejų kartų pastangų? Lietuva juos kaitalioja su kiekviena Seimo kadencija.
Atsižvelgdami į šalies ūkio plėtros tendencijas ilgalaikėje perspektyvoje, turime nusistatyti keletą energetinių scenarijų. Socialdemokratai įsitikinę, kad Lietuvai reikalinga branduolinė energetika, todėl reikia aptarti, kokių veiksmų Lietuva drauge su regioniniais partneriais, kurie dar nusprendė likti, turėtų imtis, jeigu investuotojų tiesioginių derybų būdu rasti nepavyktų. Gal dabar, praradus tiek laiko, reikėtų apsvarstyti galimybes dalyvauti kaimyninių branduolinių jėgainių statybose.
Apie padėtį elektros energetikos ūkyje. Sužlugdęs atominės elektrinės projektą, ministras A. Sekmokas ėmėsi „pertvarkos“ bei reorganizacijos elektros energetikos ūkyje. Šio strateginio objekto, kurio vertė daugiau nei 12 mlrd. Lt, pertvarka vykdoma po paslapties šydu, be diskusijų Seime, vien Vyriausybės nutarimo pagrindu. Tampame ne parlamentine Respublika, bet Vyriausybės valstybe. Mūsų nuomone, Vyriausybės nutarimais spręsti šių klausimų neleidžia Seimo patvirtinta Energetikos strategija ir Elektros energetikos įstatymas.
Vykdoma elektros energetikos ūkio reorganizacija gali turėti lemiamos įtakos visam šalies ūkiui bei vartotojams. Toks Vyriausybės elgesys, kai ypač svarbūs ūkio pertvarkymai bandomi vykdyti jų deramai neapsvarsčius, gali pakenkti Lietuvos Respublikos interesams. Dukterinių uždarųjų akcinių bendrovių elektros energetikos sektoriuje kūrimas ir numatoma nuostata nereguliuoti jų pelnų mažina skaidrumą mūsų valstybėje ir kelia įtarimus dėl galimos korupcijos. Vadinamasis energetikos sektoriaus optimizavimas, mažinant darbuotojų skaičių, ne tik sukelia socialines problemas, bet gresia energijos tiekimo saugumui. Didžiausią nerimą kelia techninio personalo atleidimas, į jų vietas priimant darbuotojus, nieko bendro neturinčius su energetika, bet artimus konservatoriams – marčias, uošvius, žentus. Dėl reorganizacijos planuojama atleisti apie tūkstantį darbuotojų – taip teigia energetinių įmonių profesinės sąjungos. Tokios tendencijos energetikoje, kur yra padidinto pavojingumo įrenginiai, nėra nei apdairios, nei pateisinamos. Pirmieji grėsmingi ženklai jau pasirodė: Kaune sudegė perdavimo tinklo transformatorius, kurio vertė 3–4 mln. Lt, Vilniuje buvo sustabdytos antroji ir trečioji elektrinės, Prienuose – rimta skirstomųjų tinklų avarija.
Nuogąstavimus kelia dukterinių UAB kūrimas ir nuostatos nereguliuoti jų pelnų, nors konservatorių rinkimų programos energetikos sektoriaus pagrindinę dalį užėmė ketinimai kaip tik reguliuoti energetinių bendrovių pelnus. Pelno maržos reguliavimą priėmė dar socialdemokratų Vyriausybė. Nuostata nereguliuoti elektros energetikos įmonių pelnų reiškia ne ką kita, kaip tarifų augimą vartotojui.
Kyla klausimas, kuri Visagino atominės elektrinės milžino dalis priklauso valstybei? Noriu priminti, kad apie 20 % RST akcijų priklausė E.ON’ui. Kas derėjosi su E.ON’u, kaip buvo susiderėta, kaip bus su mažaisiais akcininkais, ar privatūs investuotojai pasitikės valstybinių įmonių akcininkais? Kokia apskritai Visagino atominės elektrinės darinio perspektyva? Ar bus leidžiama akcijų emisija? Ar nepabrangs atliekami darbai po dukterinių UAB sukūrimo? Ar neatsiras „keisti“ pinigų srautai?
Per vieną savo pokalbį ministras pasakė, kad perdavimo tinklo „Litgrid“, Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės ir Kauno HES privatizuoti nenumatoma. Ar tai reiškia, kad bus parduodami skirstomieji tinklai ir paslaugų įmonės? Keliamų klausimų daugiau nei atsakymų. Ir jeigu jau viskas taip skaidru, kaip teigia ponas A. Kubilius, tai kodėl socialdemokratams net kelis kartus nebuvo leista pateikti nutarimų projektų, kuriuose buvo keliami šie klausimai. Viešai nebuvo atsakyta ir į klausimą apie galimą Lietuvos elektrinės piktnaudžiavimą ir neteisėtai pasisavintą (…), kas yra 4,8 ct už kilovatvalandę, prekiaujant ne savo pagaminta elektros energija. Tokie veiksmai verti prokuratūros dėmesio. O „Lietuvos energija“ juos pristatė kaip gerą darbą vartotojams.
Apie Lietuvos elektros energijos biržą. Nors A. Sekmokas giriasi savo nuopelnais ją kuriant, tačiau noriu priminti, kad birža buvo sukurta dar 2007 m. Tačiau, be abejo, prekyba joje nevyko, nes rinkoje buvo pigios atominės elektros. Tik po Ignalinos uždarymo liūto dalį elektros energijos sudaro rusiška elektros energija, tiekiama iš „Inter RAO JES“, kuriai vadovauja konservatoriams artimi žmonės. Per biržą nuperkama iki 50 % elektros energijos ir iš jų apie 70 % iš „Inter RAO JES“.
Apie Nacionalinę energetikos nepriklausomybės strategiją. Daugelis specialistų ją vertina tik kaip neatsakingai sudėliotų šūkių visumą. Deja, toks svarbus dokumentas gali tapti pagrindu ir neatsakingam valstybės lėšų švaistymui ir tikros energetinės nepriklausomybės atitolinimui.
Pirmiausia reikėtų kalbėti apie Baltijos valstybių energetinę strategiją, o tik po to apie Lietuvos. Lietuvai nėra nustatyti prioritetai, pavyzdžiui, ar reikia suskystintų dujų terminalo, jungties su Lenkija ir saugyklų. Strategija, svarbiausia, nėra naudos ir kaštų analizė. Nesunku pastebėti, kad ji neturi nei kalendorinio grafiko, nei vykdomų energetinių projektų eiliškumo. Paprasčiau tariant, nėra aišku, ką ir kokia eile daryti. Strategijoje minimos milijardinės sumos, tačiau nenurodomi jų gavimo ar generavimo šaltiniai. Kyla daug abejonių, ar vartotojai paveš visą Nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategiją. Ši strategija nemažina Lietuvos piliečių energetinio skurdo.
Yra labai daug nelogiškumų. Strategijos projekte stokojama analizės, kaip numatyta investicijų našta paveiks energijos kainą vartotojams. Dujų sektoriuje nuspręsta statyti suskystintų dujų terminalą, jungtį su Lenkija, požeminę saugyklą Sideriuose, o paradoksas – 2020 m. sumažinti gamtinių dujų sunaudojimą iki 10 %, tai yra 10 % vartotojų liks. Kyla klausimas, kam tada planuojamos investicijos ir kiek kainuos šios infrastruktūros išlaikymas likusiems negausiems vartotojams?
Iki šiol, gerbiamieji konservatoriai, dar bijoma viešai pripažinti, kad atsijungimas nuo Rusijos energetikos sistemos net neplanuojamas jūsų strategijoje. Aš prisimenu vieną Prancūzijos ekspertą, kuris sako, kad tam, kuris siūlė atsijungti nuo Rusijos sistemos, reikia duoti Lenino ordiną. Tai čia dabar yra, tiesą sakant, patvirtinimas, ko nuolat reikalavo konservatoriai valdant socialdemokratams.
Naujosios branduolinės jėgainės galios rezervavimas lieka Rusijos kompetencija, o tada galimi (…) pelnai turėtų koreliuotis su tos šalies vykdoma energetine politika. Naujoji atominė elektrinė konstruojama pagal jau šiuo metu pasenusius ir neefektyvius energijos ruošimo standartus, vėl bus šildomi ežerai, o ne pastatai. Lietuva, neturėdama kontroliuojančio akcijų paketo, kaip tai buvo LEO LT, negalėtų įmonės, kuri būtų valdoma energetinio investuotojo, valdyti, taigi neturėtų ir galimybės stabdyti tokių įmonės perpardavimų. Jau dabar tinkluose prarandamas didžiulis energijos kiekis, nuo 7 % iki 10 % elektros perdavimo ir apie 14 % šilumos perdavimo tinkluose. Tai turėtų būti sudėtinė energijos taupymo plano dalis. Išmanieji tinklai turėtų būti vienas iš svarbiausių prioritetų, užtikrinančių, kad sistema veiktų be nuostolių ir trikdžių. (Balsai salėje) Vis dėlto (…) strategai yra rafinuoti energetikos specai ar paprasti naivuoliai, parodys laikas. Nesinorėtų, kad tais naivuoliais liktų visi Lietuvos piliečiai, kurie už viską paprastai ir sumoka.
O dabar norėčiau pakalbėti apie Atsinaujinančių energetikos išteklių įstatymą, kuriam po svarstymo pritarė Seimas. Štai atkreipkite, gerbiamieji kolegos, dėmesį į štai šitą skaidruolę, kurioje vis dėlto atominė energija yra antroji po hidro- pagal pigumą, netgi jeigu būtų prekiaujama CO2 emisijomis, tai yra esant 20 eurų už toną. Toliau norėčiau atkreipti dėmesį į elektros energiją, gaunamą iš gamtinių dujų, jinai gerokai aukštesnė. Toliau atkreipkite dėmesį į vėją krante ir ypač į vėją jūroje. Dar aukštesnė kaina yra saulės energijos. Aš nesu prieš saulės energiją, jeigu jinai yra naudojama vandens šildymui, pastato apšildymui, bet ne elektros energijos gamybai Lietuvoje. Gal Afrikoje, taip.
Dar norėčiau grąžinti jus į vieną lentelę, pačią pirmąją, kur po komiteto svarstymo yra išdalytas atsinaujinančių energetikos išteklių pyragas. Štai pasižiūrėkite. Sausumoje pas mus numatyta apie 550 megavatų, jūroje – 300 megavatų. Bet įvertinkite kainą, kurią aš jums rodžiau.
Toliau. Aš dabar kalbėsiu už Vyriausybę, saulės energijos kiekį nutarta padidinti net penkis kartus, kai kaina yra 1,63 Lt už kilovatvalandę. Jūs pasižiūrėkite, ką darote? Hidro-, manyčiau, tikrai mes neturėtume daugiau didinti, nes tikrai neišspręs mūsų energetinių problemų, bet iš tikrųjų užlieti daug teritorijų gali. Ir nepakankamas dėmesys yra biomasei.
Dabar norėčiau parodyti, kaip atrodo atskirų energijos rūšių rizika sveikatai ir kaip atrodo emisijų požiūriu energijos rūšys, gaunamos iš tam tikrų šaltinių. Tai jeigu jūs pasižiūrėtumėte, atominė elektrinė faktiškai visiškai neemituoja, išskyrus tai, kiek yra sunaudota jai instaliuoti. Na, mediena, aišku, ir biomasė emituoja daugiau, o vėjo, vis dėlto lyginant su atomine energetika, ypač galingosios vėjo turbinos, jų pagaminimui taip pat reikia nemažai anglies dvideginio emisijų išleisti į erdvę. Pasižiūrėkite, kiek saulės energija emituoja saulės baterijoms pagaminti. Tai iš tikrųjų ženklūs skaičiai. Aš siūlyčiau prieš priimant įstatymą tikrai atkreipti dėmesį į šiuos dalykus.
Dabar dar norėčiau, kad jūs atkreiptumėte dėmesį, čia ne mano grafikas, čia yra Vokietijos instituto grafikas, kaip atrodys energetikos pyragas, tarkim, Europos Sąjungos vidurkis 2020 m. Tai jūs pasižiūrėkite. Pilkoji zona yra branduolinė energetika ir jinai smarkiai didėja. Smarkiai didėja. Taip pat didėja biomasės kiekis ir 2030 m. jis gerokai didėja. O dėl saulės energijos, be abejo, tos šalys, kurios turi daug saulės, galėtų sau leisti tą daryti, bet tikrai ne Lietuva, kur saulė yra už debesų. (Balsai salėje)
Dar noriu, tiesą sakant, pakalbėti apie vieną dalyką. Vėjo energetikai subalansuoti Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje planuojama paleisti penktąjį 250 megavatų galios agregatą. Jis skirtas balansuoti vėjo jėgainių netolygumus. Projekto vertė yra apie 300 mln. Lt, tačiau pirmiausia gal reikėtų pirmenybę teikti suskystintų dujų terminalo statybai, siekiant atpiginti dujas Lietuvos vartotojams. Ar čia nesislepia oligarchų interesai uždėti papildomą ilgalaikį mokėjimą Lietuvos gyventojams už atsinaujinančių energijos išteklių elektrą?
O dabar jūs pasižiūrėkite į biomasės ir vėjo energijos naudą. Visų pirma biomasės nauda. Tai įrangos gamintojams. Faktiškai viskas gaminama Lietuvoje. Statyba irgi šimtu procentų, kuro tiekėjams – šimtu procentų ir papildomos 10 tūkst. darbo vietų. Pinigai ar kreditų palūkanos, kurios imamos, vis tiek pasilieka Lietuvos bankuose, ir nauda vartotojui – šilumos mažėjimas 13 ct mažiau negu dujos, bent jau šiomis kainomis. O dabar vėjo energija. Kokia nauda? Įranga gamintojams – beveik šimtu procentų kitoms valstybėms, statybai 50 ir 50. Pinigai, palūkanos yra, ko gero, 50 ir 50, o nauda vartotojui – tik našta. Į tai reikia atkreipti dėmesį priimant Atsijauninančių išteklių energetikos įstatymą.
Baigdama noriu paminėti, kad žadėto proveržio energetikos sektoriuje neįvyko. Darau tokias išvadas: Nacionalinės energetikos strategijos tikslas turėtų būti mažinti gyventojų energetinį skurdą ir gauti energiją už protingą ir prieinamą kainą, neteršiančią aplinkos. Tačiau konservatorių suformuota strategija tokių tikslų nei siūlo, nei kelia. Nacionalinė energetikos strategija be šalies politinių partijų konsensuso neveiks. Konservatoriai jo ir nesiekia, nes dirba ne atvirai, ne viešai, kaip tai darė socialdemokratai savo laiku. (Balsai salėje) Taip, aš noriu priminti, kad steigiant LEO LT dalyvavo ir ponas Č. V. Stankevičius, ir ponas A. Ažubalis, buvo pasitelkti Vakarų skirstomieji tinklai, Valstybės kontrolės ir visos organizacijos, dabar viskas laikoma po paslapties šydu. Energetikos ministerijos steigimas nepasiteisino, nors ji buvo skirta atominės elektrinės statybai, nekalbu apie jos nieko nekainavimą ir panašiai. Šiandieninė situacija reikalauja įvertinti, kur esame šiandien, kaip per porą veltui praleistų metų pasikeitė situacija aplink, ar Lenkija, Estija ir Latvija dar dalyvaus bendruose strateginiuose projektuose.
Baigdama iš šitos aukštos tribūnos aš noriu atsakingai pareikšti, kad nebuvau susitikusi su Rusijos ambasadoriumi, nei pietavau, nei vakarieniavau su juo. Jeigu kas skleis teisybės neatitinkančius gandus, atsakys pagal Lietuvos valstybėje egzistuojančius įstatymus. Ačiū, kad išklausėte.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir dabar yra užsirašę 7 Seimo nariai dalyvauti diskusijoje, kalbėti. Pirmasis – R. Sinkevičius. Prašau laikytis laiko, nes yra skirta pusantros valandos, o dar yra ir rezoliucija. Po 5 min. – visi užsirašę savo vardu.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, manau, kad opozicijos partijos teisingai pasielgė šiandien pakviesdamos į diskusiją energetikos klausimais.
PIRMININKĖ. Čia ne rezoliucija. Rimantai, atsiprašau. Girdžiu, kad šaukia, kad klausimai, klausimai bus po rezoliucijos. Prašom.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Energetika tai yra sritis, kuri visuomenėje diskutuojama nepakankamai. Visuomenei kartais daug įdomiau įvairūs mūsų ir ne mūsų sukeliami skandalai, tačiau nepakankamai turbūt suprantama tai, kad energetika ir artimoje ateityje, ir perspektyvoje iš esmės lems Lietuvos ekonominę gerovę ir ekonominę ateitį. Todėl šiandien turbūt yra laikas paklausti kiekvienam savęs: kas tai yra energetika? kas mums energetinė nepriklausomybė? ar tai mūsų valstybingumo ir valstybės išlaikymo savarankiškai klausimas bet kokia kaina? Žinoma, valstybingumo išlaikymas gali pareikalauti ne tik ekonominių sąnaudų ir pinigų, kartais ir gyvybės kaina nebūna per brangi tam, kad būtų išlaikyta savo valstybė. Turime atsakyti ir į kitą klausimą: ar energetika, Lietuvos energetinis nepriklausomumas yra mūsų ekonominės gerovės klausimas? Tada energetika jau turi būti plėtojama racionaliai, ekonomiškai pagrįstomis kainomis, kad klestėtų verslas, būtų kuriamos darbo vietos ir Lietuvos konkurencingumas išliktų pasaulyje.
Aš esu šalininkas to, kad Lietuvos energetinė strategija turi remtis ne valstybingumo pagrindu, kas yra svarbu, bet labai svarbiais ekonominiais rezultatais, kokią kainą mes turėsime visi mokėti už savo energetinę nepriklausomybę. Nenorėčiau per daug sutelkti žvilgsnio į tai, kas buvo veikiama praeitos Vyriausybės, nuveikta šios Vyriausybės, naujai sukurtos Energetikos ministerijos. Čia gana daug buvo pasakyta pranešime, tačiau mano tikslas būtų nukreipti vis dėlto žvilgsnį šiek tiek į ateitį, kas gi gali būti, kokie variantai gali būti toliau. Kaip vienas kolega Seimo narys yra sakęs, žiūrėkime turbūt ne į ražienas, žvilgsnį kreipkime į želmenis.
Taigi vienas iš klausimų: ar pajėgsime per trumpiausią laiką ir mažiausiomis sąnaudomis saugiai uždaryti Ignalinos atomine elektrinę? Būtų gerai, kad atsakymas būtų taip, deja, gyvenimas rodo ką kita. Avarija Ignalinoje praplovimo metu gali pareikalauti nemažų išteklių jos padariniams kompensuoti, keliasdešimt milijonų litų. Šiandien nėra užtikrintas pakankamas finansavimas, blogai, nepakankamai gerai, švelniai pasakyčiau, valdomi uždarymo projektai B2, B3, B4. Kas domėjosi tuo dalyku, turbūt puikiai žino, jie yra vėluojantys, kiekviena vėluojanti diena atneša Lietuvai finansinių nuotolių. Kitas klausimas: ar turėsime tarptautines energetines jungtis? Jūs sakote, neturėsite, jūs žinote. Aš labai norėčiau, kad jos būtų, deja, susitarti su visų regionų partneriais, aš dar turiu galvoje ir įgyvendinamą trečiąjį energetinį paketą, nelabai sekasi. Šiandien derybos tarp Lenkijos Rusijos yra pažengusios gerokai toliau, negu derybos tarp Lietuvos ir Lenkijos dėl mūsų jungties. Ar turėsime alternatyvios energijos tiekimą, turiu galvoje LNG? Klausimas pakibęs, jis juda kiek pirmyn, bet turbūt ne tokiu greičiu, kokiu norėtume. Pagaliau, ar turėsime savo atominę energetiką? Kaip žinome, jeigu norime ką nors turėti, visada turime galvoti, kokios bus to ekonominės pasekmės. Ar turime šiandien savo atominės elektrinės verslo planą? Iš kur bus gautas finansavimas? O tiesioginės derybos, žlugus strateginio investitoriaus paieškai, žinoma, kelia tam tikrų klausimų, juk perkame šiuo atveju ne pieštuką, o keliasdešimt milijardų kainuojantį objektą.
Pagaliau, jeigu neturėsime atominės elektrinės, tai kokios alternatyvos Lietuvai? Ar šitas klausimas nagrinėjamas? Pavyzdžiui, ar nagrinėjamas mūsų dalyvavimas statant bendrą jėgainę Kaliningrado srityje? Neatmesčiau aš tokio klausimo. Ekonominiu požiūriu tai būtų galbūt pigiausias variantas. Deja, klausimas pernelyg politizuotas, nors Europos Sąjunga labai eina į greitą suartėjimą Rusijos ir Europos Sąjungos, pagaliau ir NATO valstybės tą patį suartėjimą deklaruoja. Ar mes turėsime ilgalaikes sutartis su ukrainiečių Rovno atomine elektrine per Baltarusijos jungtį ir panašiai? Ar šitas klausimas giliai nagrinėjamas? Aš labai abejoju. Ar turėsime šiuo požiūriu tarpvalstybines sutartis? Ar mes lauksime? Ar nagrinėjame, galbūt tie senieji, didieji reaktoriai gerokai sensta, atsiranda naujos kartos…
PIRMININKĖ. Atsiprašau, laikas, jau turite baigti.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Du sakiniai. Norėčiau pasakyti, kad šios diskusijos metu Energetikos ministerija darė tam tikrus darbus, tačiau nuveiktų rezultatų per dvejus metus turbūt nepakanka, ypač strateginiais klausimais. Vien sudaužyti LEO LT didelio mokslo nereikia, mes nenagrinėjome, kiek tai mums visiems kainavo. Todėl aš manau, kad reikia didinti apsukas, ir ta rezoliucija, kurios projektas yra parengtas, galbūt primins apie tai Vyriausybei dažniau.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau diskusijoje kviečiamas dalyvauti A. Butkevičius. Ir visų prašau laikytis laiko limito.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, šiandien svarstome Lietuvai labai svarbų klausimą, tai turėtų būti vienas iš prioritetinių klausimų. Tokių diskusijų reikėtų daugiau, manau, aktualiausi klausimai šiuo metu Lietuvoje yra nedarbas, emigracija ir energetika. Jeigu energetinių resursų kainos Lietuvoje nemažės, jeigu didės, tai mes būsime tikrai tiek Europoje, tiek pasaulyje nekonkurencingi. Aš manau, čia jokių emocijų nereikia, bet reikia susitelkimo, išmintingumo, idėjų ir gerų sprendimų.
Tikrai nenorėčiau plėstis, norėčiau tik pakalbėti apie naujai sukurtą uždarąją akcinę bendrovę, kuri vadinama „Visagino atominė elektrinė“. Ir būtų gerai, jeigu premjeras diskusijos pabaigoje galėtų atsakyti į kai kuriuos mano užduotus klausimus ir gal galėtų išsklaidyti abejones.
Anksčiau Visagino atominė elektrinė su 12 mln. Lt kapitalu, kaip žinote, priklausė LEO LT. Po to prie Visagino atominės elektrinės buvo prijungtos kitos akcinės bendrovės, t. y. „Lietuvos energija“, Vakarų skirstomieji tinklai, Rytų skirstomieji tinklai, kurių vertė yra daugiau kaip 2 mlrd. Lt, taip pat Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, Kauno hidroelektrinė. Ir šiuo metu UAB Visagino atominės elektrinės kapitalas, pagal mano turimą informaciją, yra virš 12 mlrd. Lt, gal ir daugiau, nes niekur nemačiau oficialiai pateiktos informacijos.
Norėčiau paklausti, kieno sprendimais buvo atlikti šie pertvarkymai? Ar yra reikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ar energetikos ministro įsakymai dėl šių atliktų pertvarkymų? Ar vadovaujamasi tik 2010 metų gegužės 4 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 517? Taip pat ar šiais veiksmais energetikos ministras neviršija jam suteiktų įgaliojimų? Ar įnešant AB Lietuvos elektrinės akcijas į UAB Visagino elektrinė ir AB „Lietuvos energija“ bendrovių įstatinį kapitalą kaip valstybės nuosavybės finansinį turtą nebuvo pažeistas Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, nes šio įstatymo 17 straipsnio 5 punkte yra aiškiai pasakyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas negali būti perduodamas kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims.
Taip pat 17 straipsnio 7 punktas. Visos sutarčių dėl valstybės turto perdavimo juridiniams ar fiziniams asmenims nuostatos, kurios atima ar apriboja valstybės teises, nustatytos įstatymuose, negalioja.
19 straipsnio 2 punktas. Sprendimą dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo priima Vyriausybė. Taip pat įstatymais sureglamentuota, kad šių strategiškai svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių, tai yra Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymas, kuris yra priimtas 2009 m. liepos 21 d., …akcininkų nuosavybės pertvarkymui galimas laikantis šio įstatymo reikalavimų, taip pat specialiai tam sudarytos komisijos, atlikus dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimą.
7 straipsnis. Įstatymas nustato, kad šį vertinimą gali inicijuoti Vyriausybė, taip pat valstybės institucija, kuri yra valstybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės akcijų valdytoja arba kuri įgyvendina valstybės savininko teises ir pareigas. Čia yra daug klausimų, aš nenoriu labai daug užimti laiko, bet, mano manymu, visi tie sprendimai turėjo būti priimti Seime.
Jeigu kalbėtume dar apie strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčias įmones, jos irgi yra aiškiai apibrėžtos atskiru įstatymu ir, norint daryti pataisas dėl turto perdavimo, disponavimo ir valdymo, visa tai galėjo atlikti tik Seimas.
Dabar norėčiau paklausti, kad būtų aiškumas, dėl kokių priežasčių kuriamas naujas darinys, kontroliuosiantis visą šalies energetikos ūkį, kuris vadinsis „Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba“. Tai kam sukurta tada Energetikos ministerija? Kam yra tie padaliniai? Ar tik tam, kad būtų galima imituoti, kad vyksta kokios nors energetinio sektoriaus pertvarkos? Rezultato tikrai nematyti.
Dabar dėl kai kurių kaltinimų dabartinės Vyriausybės dėl to, kad lyg ir kažkas kažką paliko iš ankstesnės Vyriausybės, po to, kad yra tam tikrų politikų, susijusių su Rusija, vos ne kai kada girdime tam tikrą retoriką, Rusijos agentais vadinami, jeigu yra išsakoma kokia nors kita nuomonė. Bet pažiūrėkime, iš kur yra importuojama elektros energija. Pamatysite, kad tiek šių metų, tiek kitų metų plane 80 % elektros energijos yra importuojama iš Rusijos. Kitą sykį mes tikrai būkime sąžiningi, teisingi, ir čia niekas negali to neigti ir ginčytis, bet tie epitetai ypač solidiems politikams tikrai netinka lipdyti kitiems, kai yra tokia realija. Ir reikia pripažinti, kad, kol nebus jungčių į Vakarus, kito pasirinkimo ir nėra. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau J. Veselka. Prašom.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, 1990 metais, subyrėjus Tarybų Sąjungai, Lietuva paveldėjo energetikos aukso amžių. Pačią pigiausią elektrą gamino ir galėjo vartotojams… būti iš visos Europos. Bet lietuviai turi tokį labai gerą mentalitetą – jeigu labai gerai, tai reikia daryti viską, kad būtų blogai. Ir taip, deja, per 20 metų stengiamės su P. Auštrevičiaus, visų kitų pagalba padaryti taip, kad Lietuvoje būtų kuo blogiau, nes kuo blogiau, tuo saugiau. Ši filosofija egzistuoja šiame nedideliame kampelyje, kuris vadinamas Lietuva.
Po Ignalinos uždarymo mes tapome nebekonkurencingi su savo energetika šiame regione. Viskas. Iš konkurencingiausių tapome nekonkurencingi. Ir tada, nežinau, visi deklaruoja esą tokie rinkos ekonomikos mėgėjai, tokie žinovai, tokie integrantai į Vakarus, o nesupranta, kad jau centralizuotai valdomos ekonomikos nebėra. Ir jūsų tos kategorijos „nepriklausoma energetika“ nebėra. Jeigu jau sukūrėme elektros rinką, tai turime žinoti, ten laimės ne nacionalinis pavadinimu „Lietuviška energija“, o vienas labai paprastas dalykas – kas pigiau sugebės pateikti šitą energiją. Paprastas elementarus dalykas. Nukonkuruos tas, kas gamins pigesnę elektros energiją. Viskas. Iki šios dienos jiems šitai tabu, nesuprantama. O pigiau gamins tik ne Lietuva. Galiu jums šitą garantuoti, pigiau negamins šiame regione, brangiausią energiją gamins Lietuva. Taigi tada ieškokime resursų, finansuokime visokius Visagino veikėjus, kurie popieriukus iš vieno galo į kitą rašo, kurkime Energetikos ministeriją. Bet aišku viena – ši politika, kad tikslą išsikeliame sukurti nekonkurencingą energetiką ar kokią nors saugią energetiką – visas darbas yra prieš konkurencingą energetiką.
Dabar, kai kalbu, čia tiek dabar susirūpinusių branduoline energetika, oi oi oi kaip rūpinasi. Ketverius metus teikiau įstatymo pataisas: bent pradėkime intensyvias derybas su Europos Sąjunga, kad būtų pratęstas Ignalinos darbas. Ir tie, ir tie: nereikia, nereikia, nereikia, mes naują pasistatysime, mes viską turėsime. Dabar nei naujos, sena uždaryta. Dabar tarpusavyje kaunasi, kurie daugiau bėdų pridarė, kad šito neįvyko.
Gerbiamieji kolegos, nesuprantu, 20 metų nepriklausomų, 20 metų kūrėme rinkos ekonomiką, o ir šiandien nežinome, kad visur turi būti konkurencingumas akcentuojamas.
Turėjome energetinę visą sistemą, visas jungtis. Jeigu būtume pirmi drąsiai žingsnį žengę – galų gale sukurti, pastatyti naują atominę elektrinę – ir nekvietę tų, kurie taip pat nieko neturi, o pakvietę tuos, kuriems reikia šitos elektros mirk plyšk ir kurie turi resursus, mes būtume pirmi pasistatę atominę elektrinę, pigesnę pasistatę, kadangi visa struktūra yra, ir mes visą tą regioną būtume pasiėmę ir konkuravę sėkmingai. Bet ne, pjovėmės, spardėmės, aiškinomės… O rinkos ekonomikoj konkurentai nieko nelaukia. Pamato nišą – tą nišą užpildo. Tai padarė baltarusiai ir rusai. Viskas. Mes norėsime vakarietiško… labai brangaus, neturėsime jo, neturime pinigų, o jeigu turėsime, pastatysime… pinigus sukišime, o rezultatas – nulinis. Vis tiek vartotojai – tie patys lietuviai, nacionaliniai vartotojai pirks pigesnę elektros energiją.
Dabar dėl dujų trečiojo paketo. Gerbiamieji, aš niekaip nesuprantu, ko mes laukiame. Gerbiamasis B. Lubys nori, neturi kur dėti pinigų ir nori pasistatyti suskystintų dujų terminalą. Gerbiamasis premjere, nejaugi jums gaila? Va, jeigu valstybė ten sukiš pinigus, aš manau, jis bus nekonkurencingas, o jeigu privatininkai sukiš pinigus, nekonkurencingas – jų bėda, neturi kur dėti pinigų, tegul statosi. O jeigu konkurencingas bus, tai tegu užsidirba. Neturim gailėtis. Mano galva, turime greitai priimti sprendimą ir tegul privatininkas statosi, apibrėšime reikalavimus, bet nė vieno lito negalima ten įdėti, nes aš jums beveik garantuoju –kad jis bus nekonkurencingas.
PIRMININKĖ. Juliau, laikas.
J. VESELKA (TTF). Baigdamas dar noriu… Nespėjau visko. Dabar dėl trečiojo paketo. Estai, latviai, Kipras, Malta turi išimtis ir aiškiai ten ministrai paskaičiavo, kad tas restruktūrizavimas turint vieną tiekėją nieko kito, išskyrus brangesnes dujas vartotojui, neduos. Apie 17–20 % vien dėl to pabrangs dujos nacionaliniam vartotojui. Jam skaičių nereikia, energetikos ministrui, jiems reikia nepriklausomybės. Bet jis, aišku, suprantu, nepriklausomybę… tai jam, o man svarbu vartotojui pigiausia energija. Todėl reikia iš tikrųjų žiūrėti visai kitomis… konkurencingą energetiką sukurti ir kompleksą – šiluma, elektros energija, dujos. O ne šiaip po gabaliuką plėštis: vienas pasistatys iš šiaudų, kitas iš mėšlo…
PIRMININKĖ. Jau 6 minutės.
J. VESELKA (TTF). Ačiū, ačiū, viskas, baigiau.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau vietoj K. Masiulio kalbės J. Razma ir, kol ateis, – P. Auštrevičius dėl vedimo.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų buvau paminėtas…
PIRMININKĖ. Garbė jums.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Aš tik noriu atleisti būdamas kalėdinės nuotaikos J. Veselkai ir siūlau, kad Seimas padarytų sprendimą leisti J. Veselkai statyti konkurencingą J. Veselkos elektrinę. Kokią, jis pats nuspręs, bet jis turi ir idėjų, pasirodo, ir finansų.
PIRMININKĖ. Manau, čia visiškai ne į temą. Ačiū už repliką. (Balsai salėje) Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš galvoju, kodėl štai pastaruosius du tris mėnesius toks socialdemokratų suaktyvėjimas ir toks puolimas mūsų vykdomos energetikos politikos. Na, sakykim, J. Veselka visą laiką maždaug vienodo aktyvumo energetikos srityje, jis tikrai reguliariai pasisako, ir čia kažko ypatingo aš nematau. Dabar tas socialdemokratų aktyvumo protrūkis labai gerai pagal laiką sutampa su tuo „Gazpromo“ pasirodžiusio šantažuojančiu laišku Vyriausybei, išgirdus apie Vyriausybės nusiteikimą žengti praktinius žingsnius, įgyvendinant trečiąjį energetikos paketą dujų sektoriuje. Na, sutampa ir su mūsų kai kurių įtakingų verslo grupių suaktyvėjimu priekaištaujant Vyriausybei, matyt, nematant privilegijuoto kokio nors dalyvavimo galimybių energetikos reikaluose.
Kartu, aš manau, ir šita diskusija, ir socialdemokratų tas aktyvumas apnuogina jų pačių vykdytą politiką prieš tai, per septynerius metus, ir mes dabar turime gerą progą palyginti imdami įvairius energetikos sektorius ir įvairius sprendimus. Štai, sakykim, dėl elektros energetikos buvęs socialdemokratų sprendimas neskaidriai privatizuoti Vakarų skirstomuosius tinklus prieš tai išskaidžius, kad taptų apžiojamas atitinkamiems pretendentams. Mūsų Vyriausybės sprendimas yra Vakarų skirstomuosius tinklus susigrąžinti į valstybės rankas. Tai žmonės gali palyginti, koks sprendimas yra tinkamesnis. Imkim „Lietuvos dujas“. Taip pat socialdemokratų laikais įvykdytas, drįsčiau sakyti, neskaidrus privatizavimas, prieš tai neatskyrus strateginės magistralinės dalies ir nekonkurencingai iš esmės privatizavus tą svarbią įmonę. Mūsų sprendimas – vėl atskirti komercinę ir strateginę dalį ir strateginiai daliai kaip nors sugrąžinti valstybės įtaką. Lyginkim.
Toliau dėl atominės elektrinės. Socialdemokratų sprendimas, pasitelkus krautuvininkus ir neskaidriai įkūrus LEO bendrovę, bandyti imituoti, kad čia bus tokiu būdu pastatyta atominė elektrinė. Vargu ar tai buvo tas kelias, kuris būtų privedęs prie skelbiamo tikslo. Iš viso šiandien komiškai nuskambėjo, pasirodo, elektros biržą dar 2007 m. buvo įkūrę socialdemokratai. Na, tikrai tada jie yra geri pogrindininkai, nes Lietuvoje to niekas nežinojo, man atrodo. Tai bus labai įdomu patyrinėti tą jų pogrindinę veiklą, kuri taip jau buvo užmaskuota. Tą galima tęsti ir tęsti – vardijimą ir lyginimą. Pavyzdžiui, elektros tiltas su Švedija. G. Kirkilas kažkodėl ilgą laiką aimanavo, kad niekaip negali susitarti su latviais, kur tas tiltas turi būti – ar į Latvijos teritoriją, ar į Lietuvos. Aš labai abejoju, ar iš tikrųjų buvo bandoma nuoširdžiai dėl to susitarti, ar buvo paprasčiausias to projekto vilkinimas. Kažkodėl A. Kubiliaus Vyriausybė, kai reikėjo, gana greitai susitarė dėl tos vietos ir ypatingų problemų kažkaip čia neiškilo. Aš nebetęsiu to vardijimo, manau, kad socialdemokratams tikrai aišku, kad tas palyginimas, kas buvo daroma elektros energetikos sektoriuje per jų valdymo laikotarpį ir kas padaryta dabar, tikrai aišku, kad tas yra palyginimas labai ne jų naudai. Dar nepaminėjau ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo reikalų, kai jie patys gąsdino žmones, kad po to uždarymo kaina pakils žmonėms iki 70 ct, o gal net iki 1 lito. Matyt, realiai vertino, ką jie yra palikę ir kiek yra pasiruošę tam uždarymui, kokios sudarytos sutartys su rangovu, dėl kurių dabar vargsta ir čia sėdintis R. Švedas, kad kaip nors jas pakeistų valstybės naudai. Visa tai yra, deja, tos socialdemokratų vykdytos politikos išdavos, kai buvo padaryti tik atskiroms interesų grupėms naudingi ir valstybei visiškai nenaudingi sprendimai, kurie, beje, sustiprino dar Lietuvos energetikos priklausomybę nuo Rusijos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Toliau į tribūną kviečiama V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos kairėje, dešinėje ir per vidurį. Mes iš tiesų gyvename atsakingu laikotarpiu, kai sprendžiamas klausimas – būti ar nebūti Lietuvos energetinei nepriklausomybei. Iš esmės kitais metais, 2011 m., mes ir pasieksime tą ribą, ties kuria paaiškės, ar mes galime pasiekti šio labai svarbaus tikslo. O kad jis svarbus, visi žinome, nes energetikos sektoriaus pertvarka iš esmės reiškia tą patį, ką, na, lyg ir suteikti savo nepriklausomybei tikrą, apčiuopiamą infrastruktūrą, sukurti jos ekonominį pagrindą.
Todėl aš šiek tiek stebiuosi, kad vietoj nuoširdžios diskusijos, vietoj pastangų pasikalbėti ir sutelkti, pademonstruoti bendrą politinę valią, ką mes kartais gebėdavome, bent jau integruodamiesi į NATO, į Europos Sąjungą, mes šiandien girdime nesuvokiamus priekaištus. Man tikrai nesuprantamas sakinys, jog per dvejus metus valdant šiai Vyriausybei neįvyko proveržio energetikoje. Aš tikrai nesu energetikė ir nevardinsiu tų darbų, kurie jau yra padaryti, tačiau tik pacituosiu gerbiamosios Prezidentės žodžius. Ji pasakė labai aiškiai, jog per 20 metų pirmą kartą imtasi realių žingsnių reformuojant energetikos sektorių. Tikrai nebūsiu iš tų, kurie bando užkrauti socialdemokratams atsakomybę už visą dvidešimties metų praėjusį laikotarpį, tačiau, gerbiamieji kolegos, bent jau nuo 2004 m., kai mes tapome Europos Sąjungos nariais, turbūt buvo galima padaryti daugiau. Bent jau tą mažutę Bitėnų perskirstymo stotį, kuri savo apimtimis yra, žinot, kaip Kalėdų eglutė, jeigu ją lygintume su visa šita giria, na, tai bent jau šitą galima buvo pastatyti, kad Klaipėdos kraštui nereikėtų imti elektros iš Kaliningrado. Bet ir tą smulkmeną teko atlikti dabartinei Vyriausybei.
Aš nežinau, ar nuoširdus yra susirūpinimas elektros vartotojais, kai visą atsakomybę vėlgi bandoma užkrauti šiai Vyriausybei. Juk ne ji nusprendė, kad uždarysime Ignalinos atominę. Ir reikia pripažinti, jog tai buvo be galo sudėtingas klausimas. Mes visi žinome, jog netgi pačioje Europos Sąjungoje vyko didžiulė sąmonės kaita. Užtenka pažvelgti į Vokietijos politiką energetikos srity ir mes matome, kad iš absoliučios priešininkės atominės energetikos, iš priešininkės ji tapo kaip ir šalininke. Angelos Merkel paskelbta energetikos strategija šiame sektoriuje faktiškai nesiskiria nuo Lietuvos, nes ji pasakė tą svarbų sakinį, kad atominė energetika yra tiltas į atsinaujinančių šaltinių energetiką.
Deja, tenka pripažinti, jog pati Europos Sąjunga tik po 2009 m. dujų krizės suprato, kad Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija ir kitos Rytų Europos šalys buvo teisios, kai kėlė šiuos klausimus Europos Sąjungoje nuolatos. Daugiau ar mažiau sėkmingai – vis dėlto kėlė.
Na, o kai kalbama apie dujų sektorių, mielieji kolegos, prisiminkime. Ne A. Kubilius, bet amžiną atilsį kitas premjeras 2003 m. pardavė „Lietuvos dujas“ su viskuo, su visais paskirstymo tinklais, ko nepadarė netgi ukrainiečiai ir baltarusiai. Kalbėdamas (aš turiu čia santrauką) 2003 m. rugsėjo 4 d. Seimo posėdyje jis tiesiog žadėjo, jog štai dabar taip draugiškai einant į suartėjimą su „Gazpromu“ dujų kainos sumažės. Tada mes mokėjome 84 dolerius už tūkstantį kubinių metrų. Dabar taip susibroliavę mokame 320. Tai yra ne mano skaičiai, tai yra Rusijos ambasadoriaus pateikti skaičiai. Ir tai yra tiktai 100 dolerių daugiau, negu už tą patį kiekį moka Vokietija.
Yra suskaičiuota: jeigu mes mokėtume bent tiek, kiek Vokietija, tai elektros kaina, kuri gaminama Elektrėnuose, sumažėtų virš 20 %, o, tarkim, šiluma vartotojams Vilniuje beveik 20 % sumažėtų.
Tai tiesiog mes neturime kitos išeities kaip įgyvendinti tą trečiąjį Europos Sąjungos energetikos paketą. Linksmiausia tai, mielieji, juk aš buvau kartu su jumis, kad kaip tik jūsų Vyriausybė ir įsipareigojo jį įgyvendinti. Tačiau kai šiandien ši Vyriausybė imasi realizuoti tai, kas buvo numatyta, jūs sakote, jog ji bando lošti du mūšius vienu metu. Kolegos, aš negaliu visko pasakyti, ką mes su jumis kalbame…
PIRMININKĖ. Laikas baigėsi.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). (Tuoj baigsiu.) …tačiau jūs puikiai žinote, jog didieji ir galingieji šiame pasaulyje, net jeigu mes su jumis viską spręstume rūsyje ar po žeme, vis tiek sužinotų, ką mes darome. Todėl tai, kad ši Vyriausybė organizavo tenderį, kad viską vykdo skaidriai ir netgi atkasa kai kurias neskaidrias sutartis su tarpininkais, už ką jūs galėtumėte padėkoti, tai yra mūsų europinis kelias. Kito kelio mes neturime ir neapgaudinėkime savęs, kad, paslėpę savo kiškio uodegėlę ir…
PIRMININKĖ. Laikas, Vilija!
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). …apsimesdami, kad nieko nedarome, mes ką nors laimėtume. Reikia elgtis garbingai, vykdyti viešą, skaidrią ir aiškią politiką. Už tai, beje, mus giria ir Europos Komisija. Dėkui.
PIRMININKĖ. Ačiū. (Balsai salėje) Visi viršijo laiką, išskyrus jūsų lyderį, A. Butkevičius neviršijo, daugiau tas pats, ar pozicija, ar opozicija. J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų nelengva kalbėti tokia rimta ir sudėtinga tema, kada oponentai nenori girdėti argumentų. Jau diskusijos pradžioje mano kolegės B. Vėsaitės parodytos skaidrės demonstravo keletą labai aiškių dalykų, kad prieš mus šiandieną, ne prieš penkerius, ne prieš šešerius, ne prieš dvejus metus, yra iškilę dideli iššūkiai. Kokiu keliu eisime ir ką galėsime pasiūlyti sau ir visiems Lietuvos žmonėms? Ar iš tikrųjų turėsime nepriklausomą energetinę sistemą, ar iš tikrųjų turėsime pakankamą apsirūpinimą čia, Lietuvoje, pagaminama elektros energija, ar turėsime tuos ryšius su kitomis valstybėmis, su kuriomis buvome sutarę?
Atrodo, kad yra didelių abejonių, ar taip atsitiks. Čia jau kalbėję mano kolegos minėjo, kad lengviausia atsakyti į klausimus, kai jie yra diskutuojami, aptariami viešai. Taip, mes turime ir sau kai kurių priekaištų dėl darbo praeitoje daugumoje ar Vyriausybėje. Bet ir praeitame Seime, ir Vyriausybėje čia, šioje Seimo salėje, buvo aptariami tokie dalykai kaip energetikos strategija, kaip kurti ar nekurti vieningą Lietuvos energetikos organizaciją. Tuose aptarimuose iki smulkmenų, iki užkulisių dalyvavo opozicijos atstovai. Ir jie turėjo visą informaciją. Man atrodo, tada priimti sprendimus buvo lengviau, nes mes galėjome turėdami vienodą informaciją susitarti. Šiandieną, deja, mes atnaujintos energetikos strategijos neturime ir net jos apmatų nesame svarstę čia, Seime.
Gerbiamieji kolegos, mes turėjome labai rimtą iššūkį. Visų bendru sprendimu ir kolegos, kuris sėdi taip pat daugumos pusėje, darbais buvom priėmę dėl turėtos Visagino atominės elektrinės uždarymo terminų. Ir dėl tarimosi, kada mes turėsime naują atominę elektrinę. Šiandien, girdėję daug kartų čia, iš Vyriausybės tribūnos, kad mes turime daug konkurentų dėl atominės elektrinės statybos, kad jie tiesiog stumdosi ir pešasi, kuris čia bus laimingasis ir statys, iš kolegos viceministro išgirdome, kad galiausiai buvo du ir tas antrasis visiškai netiko, ir buvo likęs tik vienas.
Tai kada mums buvo meluojama? Ar tada, kai buvo sakoma, kad yra penki kandidatai, ir negalima pasakyti Seimo nariams, nes bus sutrikdytas derybų procesas, ar dabar, kai pasakyta, kad buvo tik vienas tinkamas ir tas pats pabėgo? Tokie dalykai labiausiai kelia nerimą.
Todėl šiandien, gerbiamieji, siūloma rezoliucija, kurioje mes nieko per daug nesiūlom, tiktai sugrįžti prie šitų klausimų, kad galėtume aptarti visi kartu, kad ne atskirais ministro ar netgi Vyriausybės nutarimais būtų priimami tokie sprendimai, bet čia, Seime, mes diskutuotume ir susitartume, kokiu keliu einame, nes tokie priekaištai, kad buvo susitarta, nebuvo susitarta, (…) buvo įkurta bendrovė „LitPol Link“ dėl jungčių su Lenkija ar nebuvo. Aš manau, kad mums nereikėtų prie to sugrįžti. Netgi ir jūsų dabartinis energetikos ministras, taip ilgai plakęs Lietuvos energetikos organizaciją, paskutiniuose savo pranešimuose kalba apie tai, kad tai buvo stimulas praskaidrinti šią sistemą ir priimti tolesnius sprendimus. Čia ne mano, čia ministro A. Sekmoko žodžiai.
Todėl man atrodo, kad nereikia aitrinti atmosferos, bet reikia priimti bendrą sprendimą, kad po dvejų daugiau metų naujosios daugumos darbo mes nelabai ką pažengėm pirmyn. Reikia sėsti vėl visiems kartu ir pažiūrėti, kokiu keliu einam, nes iš tikrųjų ir sužlugdytas atominės elektrinės konkursas, ir (…) reguliavimo nutraukimai, ir kiti dalykai kelia daug kam abejonių. Todėl aš kviečiu po šios diskusijos priimti rezoliuciją ir bendromis jėgomis spręsti šią problemą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prieš suteikdama žodį premjerui, noriu atkreipti visų jūsų dėmesį ir pristatyti, kad šiandien Seime svečiuojasi ir iš balkono dabar stebi mūsų darbą Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, parlamentinės draugystės grupės Prancūzija–Lietuva pirmininkas, Grenoblio miesto meras, didelis Lietuvos draugas Michelis Destotas ir jo vadovaujama delegacija. Prašome pagerbti visus. (Plojimai)
Ačiū. Mes tęsiame savo darbą toliau. Dabar kviečiamas premjeras A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, išties vertinga diskusija, noriu padėkoti socialdemokratams dėl to, kad diskusijos metu aiškėja, kad pagrindinė energetikos reikalų problema yra tik ta, kad opozicija kažkaip ne taip jaučiasi. Dėl kokių priežasčių ji ne taip jaučiasi, man sunku pasakyti. Nežinau, ar yra tinkamas lyginimas dabartinių darbų ir dabartinės opozicijos ir to meto, kai mes buvome opozicijoje. Turiu pasakyti, kad išties mes matėme strateginius energetikos iššūkius būdami opozicijoje, todėl stengėmės padėti to meto Vyriausybei pasiekti geriausių rezultatų. Dabar, deja, turiu pasakyti, kad, mano manymu, problemų turi pati opozicija, o ne mes dėl pastangų įtraukti opoziciją į bendrus svarstymus.
Turiu pasakyti, kad, na, nežinau, gerbiamasis Juozai, kaip jūsų frakcijoje ir partijoje yra svarstomi energetikos reikalai, bet aš tikrai buvau nustebęs, kad po mūsų kelių, man atrodė, gana sėkmingų pastangų kalbėtis prie apskritojo stalo su opozicija apie svarbiausius energetikos reikalus, kur dalyvavo socialdemokratų atstovai I. Šiaulienė ir R. Sinkevičius, po to kalbėjausi dar atskirai ir apie branduolinės energetikos reikalus ir su A. Butkevičiumi, ir taip pat R. Sinkevičiumi, tuose pokalbiuose dalyvavo ir kiti opozicijos atstovai, atrodė, kad tikrai daugelis dalykų yra suprantama ir suvokiama, viso to rezultatas baigėsi tuo, kad opozicija štai sugalvojo, kad reikia prieš rinkimus organizuoti interpeliaciją energetikos ministrui. Tai yra šiek tiek skirtingi elgesio būdai, lyginant energetikos reikalus, kaip mes elgėmės ir kaip elgiasi dabartinė opozicija. Tačiau pačiai opozicijai turbūt reikia susivokti, kas ji yra ir kokia jos vieta yra sprendžiant Lietuvos reikalus.
Išties tenka šiek tiek apgailestauti, kad energetikos politika, kuri tikrai yra nacionalinės svarbos politika, kurią tikrai reikėtų įgyvendinti kaip nacionalinės svarbos reikalą… Būtent taip suprantame ir mes, Vyriausybė, taip supranta šią politiką ir Prezidentė, ne vieną kartą labai aiškiai pasakiusi, kad tą energetikos politiką, kokią mes dabar stengiamės įgyvendinti su visais pasiekimais ir nepasiekimais, su įvairiais ne nuo mūsų priklausančiais dalykais, kurie mūsų irgi visiškai nedžiugina, Prezidentė remia. Ji iš tikrųjų mato, kad po 20 metų yra daroma tai, kas nebuvo galbūt daroma, mato, kad yra gyvenimo politika, kuri pirmą kartą yra nepriklausoma nuo įvairių dujų tarpininkų ir nuo įvairių dujų tiekėjų. Na, tai šiai politikai, kaip suprantame, aš bent jau klausiausi pradžioje šešėlinės energetikos ministrės B. Vėsaitės, ir supratau, kad tokiai politikai visiškai nepritariama. Politine prasme man tai yra keista, nes tokiai politikai, kuriai pritaria Prezidentė, kuriai bent iš dalies nepritaria Rusijos premjeras V. Putinas, tai, pasirodo, kad nepritaria ir šešėlinės energetikos ministrė B. Vėsaitė. Ką padarysi. Manau, kad šiek tiek kitaip galima tartis ir kalbėtis, bandėme ir kalbėjomės, bet pastarojo laikotarpio opozicijos ir socialdemokratų pajėgumas ne kokioms individualioms ar interesų grupėms atstovauti, o turėti aiškią nuostatą ir aiškias pozicijas, mane kuo toliau, tuo labiau stebina. Bet čia vėlgi ne energetikos reikalas, o opozicijos problemos.
Aš nenoriu grįžti atgal ir kelti klausimų, kas buvo padaryta ankstesnių valdžių, ar buvo pasiruošta Ignaliną uždaryti, atsakymą turbūt suprantate. Ar buvo iš tikrųjų tinkamai privatizuotos, pavyzdžiui, „Lietuvos dujos“ 2003–2004 metais, kai du paketai, kurių tuometinė rinkos kaina buvo 300 mln. litų, buvo parduoti po 100 mln. litų į viena… į Rytus ir į Vakarus. Dabartinė, noriu priminti, rinkos kaina yra beveik 2 mlrd. litų to paketo. Kodėl ta kaina taip padidėjo per šį laikotarpį, kaip ji buvo parduota ir kieno sąskaita padidėjo ta kaina? Tai atsakykime, jeigu norime pasižiūrėti. Man kur kas svarbiau, ką toliau darome. Aš labai norėčiau, kad čia opozicija, socialdemokratai, neužduotų retorinių klausimų, ar reikia atominės, ar kažkaip. Tai labai gerai, štai susidėliokime labai aiškiai ir pasakykime patys sau. Aš žinau, ką mes planuojame daryti, ką Vyriausybė planuoja daryti, tai labai konkretūs projektai. Ir projektai, kuriuos įgyvendiname kartu su Prezidente aptardami detaliai, matydami ir įvairias geopolitines problemas, ir iššūkius, ir, kaip jau sakiau, kartais netikėtus posūkius. Tai pasakykime labai paprastai ir aiškiai: kuriame bendrą elektros ūkio Baltijos rinką, bendrą Baltijos biržą – pritariame tam ar nepritariame? Statome jungtis į Lenkiją ir į Švediją, tai statom? Pritariam – statom. Plėtojame Lietuvoje regioninę ir Europos paramos sulaukiančią Visagino atominę elektrinę ar ne? Jeigu plėtojame, tai taip ir pasakome, plėtojame ir tęsiame toliau tą darbą. Tai aš laukiu, kad opozicija taip ir pasakytų, o ne keltų retorinius klausimus.
Tas pats dujų ūkyje. Statom terminalą Klaipėdoje? Taip, gerai, labai gerai girdime atsakymą. Tiesiame jungtį į Lenkiją? Taip, tiesiame, darome. Įgyvendiname trečiąją direktyvą (…)? O čia įdomu. Štai Julius garsiai sako – ne. Tai aš noriu priminti, kad 2008 m. Lietuvos Seimas priėmė išmintingą sprendimą ir atsisakė prašyti išimties, tai yra įrašyta į direktyvą, mes jokios išimties nebegalime prašyti 2008 metų Seimo valia. Mes esame gavę labai aiškų Europos Komisijos išaiškinimą, teisinį išaiškinimą, aš manau, tai yra gerai. Nes 20 metų, gyvendami štai tokiomis sąlygomis, mes ir turime tik vienintelius tiekėjus – „Gazpromą“, ir daugiau nieko neturime. Norėdami pakeisti situaciją, mes iš tikrųjų ir turime įgyvendinti europinę direktyvą. Štai, jeigu sutariame dėl šitų dalykų, mes galime ir toliau labai sėkmingai eiti. Aš matau štai čia, dabar visur teigiamus atsakymus, kad mes tai ir toliau darome.
Ir paskutiniai dalykai, kuriuos reikia toliau įgyvendinti. Aš nemanau, kad B. Vėsaitės kalbą pabaigoje, nors ir gana išmintingų skaičių palydėtą, reikėtų suprasti kaip… Aš tikrai pritariu jūsų mintims apie atominės energetikos renesansą. Manau, kad mes šioje vietoje turime daug regiono pranašumų ir turime tuos pranašumus išnaudoti, negalvoti apie tai, kad turėtume čia jau kokiai nors regiono konkurencijai atiduoti pranašumą. Aš nemanau, nenorėčiau sutikti, kad branduolinės energetikos plėtojimas Lietuvoje savaime panaikina alternatyvios energetikos perspektyvą. Alternatyvi energetika turi visas galimybes Lietuvoje užimti deramą vietą, bet ta derama vieta turi būti labai gerai apskaičiuota. Tai nereiškia, kad mes turėtume visiškai atsisakyti, nes iš jūsų kalbų atrodė, kad ir vėjo energetikos nereikėtų Lietuvoje plėtoti, ir kitos alternatyvios energetikos nereikėtų plėtoti.
Gerbiamieji kolegos, jeigu mes sutartume labai aiškiai ir turėtume opozicijos pasakymą – štai šitiems svarbiems projektams opozicija pritaria, tai nebereikėtų čia mums aiškintis, kas čia darosi su opozicija, kodėl ji, lyg ir bandydama teisintis ar dėl kokių nors neaiškių priežasčių, kartais štai, man atrodo, pasimeta tarp dviejų pušų. Iš tikrųjų darbų laukia daug, darbų laukia didelių, per šiuos dvejus metus taip, ne viskas dar nėra pasiekta ir padaryta, bet pasiekta yra daug. Yra pasiekta tiek, kad mes turime labai gerą regiono sutarimą dėl pačių svarbiausių projektų, turime labai gerą supratimą Europos Komisijos su naujuoju Europos energetikos komisaru G. Oettingeriu. Noriu pasakyti, kad šiandien kaip tik posėdyje negali dalyvauti energetikos ministras A. Sekmokas, nes su Prezidente yra išvykęs į Briuselį ir ten turi galimybių toliau derinti visus veiksmus su Europos Komisija. Todėl aš siūlau daug nebediskutuoti ir nežinau, ar čia reikia labai svarstyti įvairias rezoliucijas. Aš siūlau paimti iš B. Vėsaitės rezoliucijos vieną punktą: „Lietuvos Respublikos Seimas pareiškia, kad būtina Lietuvos Respublikos Seime kuo greičiau priimti atnaujintą Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją.“ Taškas, viskas. Tai būtų pats geriausias sprendimas, o konkrečius projektus konkrečiai turime diskutuoti.
Aš kviečiu pratęsti tas diskusijas, kurias buvome pradėję prie apskrito stalo. Bet būtų gerai, kad jeigu mes diskutuojame pasikvietę frakcijų atstovus, kad tie frakcijų atstovai būtų tikrai įgalioti savo frakcijų, būtų įgalioti savo partijų, ir jeigu mes su jais kalbamės ir aptariame, ir pasidaliname tam tikra informacija, tai kad mes tikrai žinotume, kad dalinamės su tais žmonėmis, kurie yra įgalioti partijų. Aš supratau, kad socialdemokratų atveju mes padarėme klaidą, mes diskutavome ne su šešėline visos opozicijos energetikos ministre B. Vėsaite. Tą klaidą pasižadame ištaisyti. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Diskusija baigta.
16.21 val.
Dabar 1-2b – Seimo rezoliucijos „Dėl situacijos energetikoje“ projektas Nr. XIP-2773. Pranešėja – B. Vėsaitė. Pateikimas ir svarstymas.
Dėl vedimo tvarkos – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kadangi aš esu įregistravęs alternatyvią rezoliuciją, tai aš dabar prašyčiau šio klausimo svarstymo pertraukos iki kito posėdžio, kad kitame posėdyje būtų galimybė ir man įrašyti savo projektą ir kad abi rezoliucijos būtų pateiktos. Tai frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Prašymas statutinis. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate pertraukai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 53, prieš – 20, susilaikė 17. Pertrauka iki kito posėdžio. (Balsai salėje) Taip.
Replika po balsavimo – B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, atrodo, kad A. Kubilius šitaip taikiai kalbėjo, atrodo, kad dėl daugelio dalykų sutarėme, tai kam čia dabar daryti tas pertraukas?
PIRMININKĖ. Todėl, kad yra įregistruota dar viena rezoliucija ir ta rezoliucija per vėlai įregistruota, nespėta pateikti, dėl to buvo prašymas. Aš patikslinu J. Razmos prašymą. Dėl to jie prašė pertraukos, kad abi rezoliucijas svarstytume kitame posėdyje.
J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš dėl vedimo tvarkos. Mes išgirdome prašymą iki kito posėdžio, tai aš suprantu, kad antradienį rytiniame posėdyje mes svarstysime energetikos klausimus toliau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Taip. Abi rezoliucijos bus pateiktos. J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis premjere, kiek supratau, jūs jau atisakote ministro A. Sekmoko ir siūlysite į savo Vyriausybę B. Vėsaitę? (Balsai salėje: „Taip!“) Taip? Ačiū.
PIRMININKĖ. Iš šešėlinės į pagrindinę pereis. Aš prašau leidimo, kad leistumėte Seimo Pirmininkei pristatyti kitos savaitės darbotvarkę. (Balsai salėje: „Leidžiam!“) Leidžiat. Taip. Rezervinis pirmas klausimas.
16.24 val.
I. DEGUTIENĖ. Dėkoju, pirmininke, dėkoju, kolegos, už supratimą. Noriu pasakyti, kad frakcijų seniūnai šiandien puikiai prisimena diskusiją Seniūnų sueigoje, kai buvo pristatyta preliminari gruodžio 21 ir 23 d. darbotvarkė, kad yra pakankamai įtempta. Buvome sutarę, kad frakcijų seniūnai pateiks man pasiūlymą, tiksliau, ar pritaria pasiūlymui trečiadienį nuo 12 iki 17 val. daryti dar neeilinį posėdį tam, kad galėtume nedaryti tokių didelių, ilgų darbotvarkių, kokios yra dabar jums pateikiamos gruodžio 21 ir 23 d. Šią akimirką keturių frakcijų yra teigiamas atsakymas, ir visos frakcijos didelės, dar negavau trijų frakcijų atsakymų. Žodžiu tiktai Mišrios grupės seniūnas pasakė iš pat ryto, kad jie sutinka, vadinasi, jau yra keturių frakcijų atsakymas, kad trečiadienį bus plenarinis posėdis.
Taigi tai, ką dabar jums pristatysiu, kas parašyta gruodžio 21 ir 23 d., mes išdėstysim visą tą programą per tris dienas, kad nebūtų tokio koncentrato, koks yra dabar. Taigi gruodžio 21 d. buvo numatytas Maisto ir geriamojo vandens įstatymo priėmimas, toliau – Vartojimo kredito įstatymo svarstymas ir lydintysis Civilinio kodekso svarstymas, nemažai Viešųjų pirkimų įstatymų, vienus prašė pateikti svarstymui Ekonomikos komitetas, o kadangi yra ir kitų autorių, ne vien tiktai Vyriausybės, tai ir kiti Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai yra teikiami.
Toliau yra Prezidentės dekretas ir mes turime priimti Seimo nutarimą, nes dekretas gautas tiktai vakar vėlai vakare, taigi neišlaikytas 48 val. periodas ir aš negalėjau šiandien teikti. Seimo nutarimas dėl pavedimo R. Šarkinui laikinai eiti Lietuvos banko valdybos pirmininko pareigas, kadangi jo kadencija baigiasi vasario mėn., atrodo, 14 d. Posėdžių nebus, tai mes tikrai turime priimti sprendimą. Toliau Konstitucijos kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto pirmasis svarstymas bei lydintieji įstatymai, mokesčių už pramonės nuosavybės objektų… registravimas, svarstymas, Turizmo įstatymo svarstymo tęsinys, valstybės ir savivaldybių turto valdymo ir disponavimo svarstymas, Seimo nutarimas dėl 2010–2020 m. valstybės sporto plėtros strategijos patvirtinimo. Toliau iš tiesų pabandyta surinkti visus esminius ir labai reikalingus įstatymų projektus, kur komitetai apsvarstė, tai yra Baudžiamojo proceso kodekso ir lydinčiųjų, toliau – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo svarstymo tęsinys, Miškų įstatymas, pagrindinis ir lydintieji, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pateikimas, projektai, susiję su naryste Europos Sąjungoje, tikrai pakankamai jų yra daug. Bet kai kurie projektai yra pateikiami tam, kad laikotarpiu tarp sesijų galėtų komitetai dirbti. Ir čia daugiausia darbo, kaip matote, yra Teisės ir teisėtvarkos komitetui bei Biudžeto ir finansų komitetui. Tikrai labai gerai būtų, kad mes po pateikimų pritartume tiems projektams.
Dar rezerviniai klausimai, kurių šiandien mes negalėjome įtraukti į darbotvarkę, nes popietinė darbotvarkė yra opozicinė, bet yra užsilikę kai kurie klausimai, ypač, tarkim, Seimo nutarimai dėl poros universitetų, čia nesudėtinga, mes tikrai galėtume juos pabaigti. Ir 23 d. baigiamasis etapas, tai yra nemažai įstatymų priėmimų, kurie, tikiuosi, bus apsvarstyti gruodžio 21 ir 22 d., ir 23 d. mes galėsime priimti. Jeigu bus dar kokių nors labai labai degančių klausimų ar Seimo nariai surinks parašus ir teiks dar kokius nors projektus, turbūt ir gerai, kad turėsime vieną trečiadienio dieną kaip rezervą, kad galėtume kūrybiškiau sudėlioti projektus, kurie yra, kaip minėjau, šiuo metu pateikti 21 ir 23 dienomis. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti net vienuolika Seimo narių. Pirmasis klausia E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamoji Pirmininke, be abejo, projekto svarstymas yra svarbiausias mūsų darbas, tačiau mano šešerių metų patirtis, jūsų gerokai ilgesnė, be abejo, rodo, kad ketvirtadienį po pietų, salėje, ko gero, tikrai nebus daug žmonių. Ir mes šiandien svarstėme jūsų kreipimąsi frakcijoje dėl trečiadienio posėdžio. Buvo akcentuota, kad trečią valandą svarbus renginys, kad nelabai būtų galima, bet ar vis dėlto nebūtų galima pažiūrėti galimybių, kad galbūt ir antradienį, trečiadienį iki pat vakaro, galbūt vėlyvo, ir perkelti visą ketvirtadienio posėdį į tas dienas, o jeigu tas renginys 15 val. labai svarbus, tai gal jis galėtų būti ketvirtadienį ar kažkaip kitaip. Ačiū.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, tikrai 23 d. posėdis turės būti, ir mes tą puikiai žinom. Nė vienais metais dar nebuvo taip, kad mes nedirbtume 24 d. Šiemet yra laisva diena, tai tikrai geranoriškai, man atrodo, iš ryto jau su seniūnais susitarėm ir dabar tas geranoriškumas matomas iš gautų atsakymų. Tikrai stengsimės, kad 23 d. nebūtų toks ilgas posėdis, ir dalį klausimų atidėsime būtent trečiadieniui, t. y. 22 d., ir aš manau, kad jeigu susitelkę ir susikaupę dirbsime, tai 23 d. iki išnaktų čia tikrai nereikės būti. Tuo labiau kad aš planuoju, kad apie 17 val. turėtume baigti.
PIRMININKĖ. Toliau klausia G. Songaila. Nematau. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš manau, kad mums visiems geriau sektųsi, jeigu mūsų kolegos nebandytų daryti tokių pertraukų ar nukėlinėjimų, kaip šiandien buvo su energetikos nutarimo priėmimu. Tai mano klausimas su tuo susijęs, aš norėčiau išgirsti iš jūsų, kad mes antradienį iš ryto turėsime tą svarstymo tęsinį, ir antra dalis mano klausimo, ar mes galėsime kitą savaitę sulaukti ministro A. Sekmoko atsakymų į klausimus, kuriuos jam pateikė grupė Seimo narių.
I. DEGUTIENĖ. Tai jūs gal man priminkite, ko jūs prašote antradienį…
J. OLEKAS (LSDPF). Rezoliuciją dėl energetikos sektoriaus.
I. DEGUTIENĖ. Matot, aš teikiu projektus, kurie yra iš anksto parengti.
J. OLEKAS (LSDPF). Suprantu. Bet…
I. DEGUTIENĖ. Be abejo, teikti, kai šiandien baigsis visa mūsų darbotvarkė… Mes visada peržiūrim, ko nepadarėm arba koks etapas turi būti tęsiamas, ir tai yra įtraukiama į kitos dienos darbotvarkę pagal Statutą, kaip ir priklauso, tai tas darbas tikrai bus padarytas.
Dabar dėl ministro A. Sekmoko. Kol kas turėdama ir geriausių norų, nieko paklausti negaliu, jisai grįš tiktai šeštadienį, natūralu, pirmadienį bus darbo diena ir paklausim, ar jis antradienį, ar trečiadienį, ar ketvirtadienį gali atvykti.
PIRMININKĖ. Toliau klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji Pirmininke, antradienio darbotvarkėje yra labai daug pateikimų, kuriems nei skubos – nieko nereikia. Matau, ypač I. Šimonytės antroje dienos pusėje vien pateikimai, kurie nusikelia pavasariui, o ketvirtadienio darbotvarkėje, pačiam vakare, aš randu tik Garantinio fondo 2011 metų sąmatos patvirtinimo įstatymo svarstymą. Tai galbūt reikėtų daryti anksčiau, rytiniame posėdyje, nes čia svarstymas ir priėmimas net neparašytas. Aš manau, kad jeigu mes skubiname, Garantinio fondo sąmatą reikia priimti šiais metais, tai tada nedarykim šio klausimo svarstymo po pietų.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, aš turbūt neaiškiai kalbėjau, čia jums pateiktas visas sąvadas 21–23 d., tačiau dar mes turėsime 22 d. Kai buvo projektas rengiamas, mes dar apie ją nekalbėjome. Dėl šio 22 d. projekto tiktai šiandien ryte kilo Seniūnų sueigoje pasiūlymas ir, natūralu, Garantinį fondą mes patvirtinsim, aš tuo neabejoju, nes jau pažiūrėjau – šiandien jokių pataisų nėra. Tokiais atvejais siūloma ypatinga skuba ir galima priimti. Tie klausimai, dar kartą akcentuoju, kurie yra 23 d. antroj dienos pusėje, bus perkelti į 22 d. darbotvarkę.
PIRMININKAS. Toliau klausia K. Kuzminskas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, šiandien rytiniame posėdyje priėmimo stadijoje mes sustojome priimdami Investicijų įstatymo projektą Nr. XIP-663(3), laukiam Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadų. Ateinančią savaitę tikriausiai bus tos išvados, gal galėtume priimti, baigti priėmimą.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, aš negaliu nieko dabar atsakyti, aš nežinau, kada bus Specialiųjų tyrimų tarnybos išvados. Kai tik jos bus, paprastai, kai gauni atsakymą… Lygiai taip pat, kol nėra komitete apsvarstyta, aš negaliu įtraukti į darbotvarkę. Jeigu mes šiandien priėmėm tokį sprendimą, aš jau išsiunčiau prašymą Specialiųjų tyrimų tarnybai, manau, kad jie greitai išnagrinės, ir kitą savaitę, kai gausim, turiu vilties, kad jeigu gausim pirmadienį, galėsim antradienį įtraukti, jeigu antradienį, tai dar yra trečiadienis, ketvirtadienis ir tada bus įtraukta į darbotvarkę.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gal būtų galima daugiau aiškumo dėl neeilinių sesijų sausio, vasario mėnesį, nes visokiausių interpretacijų dabar atsiranda. Ministrai, viceministrai dabar sako, kad sausio mėnesį bus neeilinių posėdžių ir įtrauksim į darbotvarkę klausimus. Seime sakoma, kad tikrai jų nebus. Jūs tvirtą moterišką žodį galite tarti, kad nebus, atostogaukite visi, ilsėkitės, pailsėkim!
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, nežinau… (Balsai salėje) Bijau sumeluoti, bet man atrodo, kad į šį klausimą atsakau jau trečią kartą trečią savaitę.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Bet jį vis…
I. DEGUTIENĖ. Č. Juršėnas mėgsta manęs kiekvieną Seniūnų sueigą to paties klausti, aš tą patį sakau per kiekvieną Seniūnų sueigą. Galbūt jūs negirdėjote, tai dar kartą man nesunku pakartoti: jokių nenumatytų, neeilinių sesijų sausio–vasario mėnesiais tikrai aš neplanuoju, bet kiekvienas Seimo narys turi iniciatyvos teisę, surinkęs parašus ir sudaręs darbotvarkę, atnešti man ir mano uždavinys tada bus tik paskelbti, kad bus nenumatyta sesija. Mano nuostata, jeigu pažiūrėsite jums šiandien išplatintą preliminarią kitos savaitės darbotvarkę, 23 d., jeigu yra gale parašyta, himnas, vadinasi, bus sesijos pabaiga. Tai aš tą galiu tvirtai pasakyti, jau trečią savaitę iš eilės kartodama. (Balsai salėje, plojimai)
I. DEGUTIENĖ. Aš už J. Razmą neatsakinga.
PIRMININKĖ. Neplokite, nes jeigu sugalvos kažkas surinkęs parašus, visaip gali būti. Klausia E. Klumbys. (Balsai salėje)
Ar galima tylos!
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, turbūt prieš tris ar keturias savaites Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas A. Salamakinas įteikė jums atsistatydinimo pareiškimą. Sakykite, kada jūs jį teiksite svarstyti Seimui?
I. DEGUTIENĖ. Kol kas aš jo neteiksiu svarstyti Seimui, nes yra registruota Statuto pataisa, kurią pateikė D. Teišerskytė. Aš tikėjausi, kad iki šios kadencijos, rudens sesijos pabaigos komitetas apsvarstys, ir šiandien dar tikrinau, komitetas nėra apsvarstęs, kai tiktai komitetas apsvarstys, nes po pateikimo buvo pritarta gana didele balsų persvara, manau, kad mes turėsime galimybę naujai formuoti visą Etikos ir procedūrų komisiją taip, kaip buvo kažkada kitose kadencijose, ir neturėjome jokių problemų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Gerbiamoji Pirmininke, aš tik tokią bendrą pastabą. Paprastai trečiadieniais jūs atsiklausiate frakcijų vadovų ir frakcijų, bet trečiadienis yra komitetų diena, tai komitetams, aš suprantu, ir iš ryto, bet įvairiai komitetai planuoja, nes irgi paskutinė komitetų posėdžių diena. Tokia lyg bendra pastaba, kad ateityje iš anksto komitetai ir komisijos galėtų žinoti, nes jos irgi planuoja darbą.
O dabar mano klausimas dėl bankinių įstatymų. Jų čia labai daug lydinčiųjų prirašyta, jie visi kaip lydintieji sudėti, bet Lietuvos banko įstatymai išskirti skubos tvarka. Tai ar čia kažkokia… arba nelydintieji tiktai įdėti į paketą, o tai yra, tarp kitko, labai svarbu, ir Lietuvos banko straipsniuose greičiausiai yra tas klausimas, kur yra dėl turto, tai yra kad turtas perduodamas bankui, o tai automatiškai po to, kai turėsime eurą, taps nebe Lietuvos turtu, todėl tikrai prašyčiau netaikyti ypatingos skubos, reikia labai gerai sužiūrėti, kad nepadarytume klaidų.
I. DEGUTIENĖ. Dabar iš eilės į visus klausimus. Gerbiamoji kolege, su malonumu galėčiau pritarti jūsų pasakymui, kad turėjo būti perspėti komitetų pirmininkai ir komisijų pirmininkai, aš dar kartą kartoju, iniciatyva ne mano – šiandien Seniūnų sueigoje pačių seniūnų. Mato ir reikalauja patys seniūnai tai tą įrašyt į darbotvarkę, tai tą įrašyt į darbotvarkę. Iš tiesų darbotvarkė ne guminė, įrašyti negali visko, ko šiandien visi pageidauja, todėl buvo toks įpareigojimas, kad aš gaučiau visų frakcijų atsakymus, kaip frakcijos siūlo, o aš manau, kiekvienas komiteto pirmininkas yra vienos ar kitos frakcijos atstovas ir galėjo savo frakcijoms išsakyti savo mintis. Dabar jau yra nuspręsta, kad tikrai bus. Be abejo, būtų geriau žinoti iš anksto ir planuoti tą darbą. Bet jeigu, kaip sakoma, sukryžminti katės su šunimi neįmanoma, tai mes Seime nuolat tą norime padaryti – ir darbotvarkę perkrauti, ir mažiau dienų dirbti. Taip nebūna gyvenime.
Dabar konkrečiai dėl Lietuvos banko įstatymo. Jeigu jūs atkreiptumėte dėmesį, kas yra parašyta šone, tai dėl pateikto Lietuvos banko įstatymo mūsų Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir nustatė, kad jis prieštarauja Konstitucijai. Čia dabar yra teikiamas naujas Vyriausybės parengtas projektas. Kiek man komentavo mūsų Teisės departamentas, nes dirbu su mūsų Teisės departamentu dabar, mes tą ir aptikom, kad gali prieštarauti Konstitucijai, tai turėjo būti jau gerai, bet, aišku, kaip matote, šone nėra dar Teisės departamento išvados, nes čia yra tik preliminarus kitos savaitės darbo projektas. Jeigu nebus Teisės departamento išvados, natūralu, to įstatymo negalės net projekte būti. Bet kol kas jis yra įrašytas. O jis yra labai svarbus, nes to nori ir komitetas, ypač Biudžeto ir finansų komitetas, ko gero, ir jūsų komitetas to norės, dalyvauti. Laikotarpiu tarp sesijų bus laiko svarstyti ir žiūrėti. Jeigu Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka, tai nereiškia, kad jis turi būti priimtas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia J. Šimėnas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, ar jūs nemanote, kad reikėtų užbaigti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo priėmimą ir iki Kalėdų su ta tema baigti?
I. DEGUTIENĖ. Labai norėčiau, bet visa tai priklauso ne nuo manęs, o nuo viso Seimo kolegų. Kaip matote, svarstymo tęsinys bus antradienį, dar lieka trečiadienis ir ketvirtadienis. Jeigu viskas bus tvarkingai, gražiai ir viskas mūsų teisininkų ir jūsų gražiai surašyta, be abejo, galima pradėti priėmimą ir įstatymą priimti. Bet tai priklauso jau ne nuo manęs, o nuo to, koks bus sprendimas po svarstymo tęsinio.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, Gerbiamoji Pirmininke, trumpas ir paprastas klausimas. Kokia tikimybė yra dėl trečiadienio? Trečiadienį yra suplanuoti darbai, ar yra galimybė pradėti plenarinį posėdį nuo 10 val. ryto?
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš nežinau, ar… Aišku, jau yra vakaras, sutemos už lango, aš dabar į šį klausimą atsakau ketvirtą kartą šiandien čia, stovėdama tribūnoje. Posėdis bus nuo 12 val. iki 17 val. Toks buvo pageidavimas frakcijų seniūnų, frakcijų seniūnai derino su frakcijomis. Aš suprantu, kad reikės savo darbus pakeisti. Aš irgi sugebu pakeisti savo darbus trečiadienį, nors mano darbotvarkė yra suplanuota prieš mėnesį.
PIRMININKĖ. 10 val. komitetų posėdžiai, kurie visada suplanuoti ir privalomi visiems. Ir paskutinis klausia G. Songaila.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, buvo surinkti 48 parašai dėl Vardų, pavardžių įstatymo projekto pateikimo svarstyti. Gal galėtumėte Seimą informuoti, kodėl nėra darbotvarkėje ir kada galėtų būti?
I. DEGUTIENĖ. Tikrai pirmą kartą girdžiu, kad surinkti parašai. Tada gal pasakysite, kada surinkti ir kam jūs atidavėte? Gaila, nėra Sekretoriato atstovo, aš iš karto paklausčiau.
PIRMININKĖ. Tuoj patikslinsiu.
I. DEGUTIENĖ. Kada? Kam atidavėte?
G. SONGAILA (TS-LKDF). Sekretoriatui.
I. DEGUTIENĖ. Konkrečiai gal galite pasakyti?
G. SONGAILA (TS-LKDF). Įregistruotas Sekretoriate užvakar kartu kaip ir dėl Švietimo įstatymo buvo.
I. DEGUTIENĖ. Pasitikslinsiu. Nėra nieko iš Sekretoriato, neturiu teisės arba, tiksliau, neturiu net galimybės paklausti. Pasidomėsiu.
G. SONGAILA (TS-LKDF). O kur nešti, jeigu ne į Sekretoriatą? Gal tuomet informuotumėte kur.
PIRMININKĖ. Pasiaiškinsim.
I. DEGUTIENĖ. Kaip sakote?
G. SONGAILA (TS-LKDF). Tai kur nešti tada, jeigu ne į Sekretoriatą?
I. DEGUTIENĖ. Į Sekretoriatą, teisingai. Jeigu taip yra, tai tikrai antradienį bus įtraukta į darbotvarkę, nors turėjo būti jau šiandieną. Bet, kaip matote, šiandien buvo jau gana sudėtinga, nes viso Seimo darbotvarkė buvo tik pusę dienos. Popietinė yra opozicinė darbotvarkė ir mes neturime teisės kištis į opozicinę darbotvarkę.
PIRMININKĖ. Kitas dalykas, ką patikslino Sekretoriatas, kad nėra pagrindinio komiteto išvados.
I. DEGUTIENĖ. Tai va.
PIRMININKĖ. Todėl negalima teikti, nesvarbu, kad tiek parašų yra.
Seimo Pirmininkė atsakė į visus Seimo narių klausimus. Galime pritarti, ar ne? Darbotvarkės pataisos bus turbūt daromos kasdien.
16.46 val.
Toliau tęsiame opozicinių frakcijų darbotvarkę. 2-2 klausimas – Pensijų kaupimo įstatymo 3 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2202. Pranešėjas – A. Dumbrava. Pateikimas.
A. DUMBRAVA (TTF). Labas vakaras, gerbiamieji kolegos, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Labai trumpas įstatymo projektas. Projekto pagrindinis tikslas ir uždavinys yra išankstinę pensiją gaunantiems asmenims suteikti teisę gauti pensijų išmoką iš pensijų fondo, kurie yra šio fondo dalyviai.
PIRMININKĖ. Ačiū už labai trumpą pateikimą. Jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš norėčiau paklausti, kaip jūs įsivaizduojate tokią situaciją, jeigu išankstinės pensijos dalyvis sugrįžtų į darbo rinką (tai leidžiama), kaip tokiu atveju būtų pasielgta su sukauptomis pensinio fondo lėšomis ir jis toliau dalyvautų pensiniame draudime? Įstatymas tai numato.
A. DUMBRAVA (TTF). Taip, čia yra įdomus dalykas, ką jūs sakote. Tikriausia jam nebūtų mokama. Aš įsivaizduoju, kad jam neturėtų būti mokama pensija iš fondo. Apie tai reikia pagalvoti. Ačiū, Algirdai.
PIRMININKĖ. Toliau klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Faktiškai A. Sysas paklausė mano klausimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamasis kolega, analogiška nuostata jūsų siūlomai yra numatoma ir Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projekte, kuris yra faktiškai baigtas rengti ir artimiausiu metu bus teikiamas Vyriausybei. Be to, šios nuostatos įgyvendinimui kartu turėtų būti teikiami Valstybinio socialinio draudimo, Senatvės pensijos išankstinio mokėjimo įstatymų pakeitimo projektai, kadangi pagal šį įstatymą išankstinių senatvės pensijų gavėjai neturi teisės gauti išmokos iš pensijų fondų.
Mano klausimas būtų toks. Jeigu po pateikimo būtų pritarta, ar jūs sutiktumėte, kad vėliau jau kartu su Vyriausybės teikiamais projektais būtų sujungta?
A. DUMBRAVA (TTF). Taip, taip.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis kolega, kadangi mes modeliuojam situaciją, jeigu įvyktų tokia situacija, kad dalyviams būtų leista grįžti į valstybinę „Sodros“ sistemą, kaip tokiu atveju būtų su išankstine pensija?
A. DUMBRAVA (TTF). Na, aišku, reikėtų tada ką nors koreguoti. Šiandien yra dvi pakopos ir aš vadovavausi tomis nuostatomis, kurios yra šiandieną. Jeigu grįžtų, tai reikėtų žiūrėti, ką mes galėtume pakeisti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Motyvai dėl viso. Nematau užsirašiusių. Ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Taip. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo (…) Seimo narys: už – 76, prieš nėra, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
16.50 val.
2-3 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 220 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1325(2). Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras. Svarstymas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2010 m. gruodžio 15 d. apsvarstė šį įstatymo projektą. Bendru sutarimu už yra pritarta patobulintam įstatymo projektui. Su tuo sutiko ir pats projekto autorius V. Žiemelis. Esmė šio pasiūlymo yra ta, kad teismui kaltinamasis aktas būtų perduodamas su visa bylos medžiaga, kad prokurorai kokios nors dalies bylos medžiagos nepasiliktų, o viską perduotų teismui. Komitetas siūlo pritarti, jeigu įmanoma, jeigu būtų siūlymas, net ir priimti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Diskutuoti neužsirašė, nėra jokių pataisų, pasiūlymų daugiau, dėl motyvų dėl viso norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime.
Kaip suprantu, yra siūlymas priimti šiandien. Ir priėmimas. Neprieštaraujate, kad būtų priimtas? Ypatingai skubai pritariate? Tada pereiname prie priėmimo.
Ar galime pritarti bendru sutarimu 1 straipsniui? (Balsai salėje) Kadangi yra tik vienas straipsnis, tada prašom motyvus dėl viso. Ar yra norinčių kalbėti? Tuoj pasižiūrėsime. Ne, nėra. Tada prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 77 Seimo nariai. Už – 75, prieš nėra, susilaikė 2. Baudžiamojo proceso kodekso 220 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
Toliau darbotvarkės 2-4 klausimas. Atsiprašau, ar darome pertrauką? Turėtų pagal laiką būti. (Balsai salėje) Nedarome. Dėkui.
16.53 val.
2-4 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2265(2). Pranešėjas – E. Tamašauskas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstymas.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė pasiūlymą dėl Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto ir vertino Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas, kurioms pritarė iš dalies. Buvo nepritarta Panevėžio miesto savivaldybės mero pasiūlymui, iš dalies pritarėme Seimo nario B. Paužos pasiūlymui ir kartu su teikėju suredagavome naująją redakciją. Buvo nuspręsta pritarti komiteto patobulintam pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Seimo narių pasiūlymus įstatymo projektui. Už tai buvo balsuota bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Matau, B. Paužos nėra, tai turbūt sutiko, ar ne? Kitų pasiūlymų nėra. Dabar motyvai dėl viso. Yra tik M. Petrauskienės nuomonė už. Tai gal nekalbėsime? Taip. Ar reikia balsuoti, ar bendru sutarimu po svarstymo galime pritarti? Galime pritarti po svarstymo. Labai ačiū.
16.54 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1040, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 18816 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1041, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 5 ir 110 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1046 (pateikimas)
Toliau 2-5 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1040. Pranešėjas – R. Žilinskas. Pateikimas.
R. ŽILINSKAS (KPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, rengiuosi teikti tris trumpus, bet reikšmingus Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimus. Ar galėčiau pristatyti visus tris iš karto, ar po vieną?
PIRMININKĖ. Taip, visus tris iš karto pristatykite.
R. ŽILINSKAS (KPF). Dėkoju. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnyje nustatyta atsakomybė tik už tam tikrus triukšmą keliančius veiksmus, kuriais trikdoma viešoji rimtis. Triukšmą gali kelti ne tik nurodyti ar į juos panašūs veiksmai, t. y. šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas ir panašiai, Triukšmo valdymo įstatyme nustatyta, kad triukšmas – tai nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla. Bet koks triukšmas gali būti kenksmingas žmogui, todėl įstatymai turi saugoti žmones nuo bet kokio triukšmo sukeliamos žalos. Įstatymuose taip pat nėra apibrėžta sąvoka „viešoji rimtis“, todėl tikslinga jos atsisakyti ir ją patikslinti, nes ji nesuteikia apibrėžtumo. Atsakomybė ir jos ribos turi būti aiškios ir vienodai suprantamos. Tai buvo pirmoji pataisa.
Antrosios pataisos esmė yra tai, kad savivaldybių administracijų pareigūnai, įgyvendindami Viešojo administravimo įstatymą, nagrinėja asmenų skundus dėl įvairių pažeidimų, kviečia, apklausia ir pagal kompetenciją traukia administracinėn atsakomybėn asmenis, baustus už administracinės teisės pažeidimus. Šiuo metu nėra atsakomybės už neatvykimą pas savivaldybės administracijos pareigūną ir tai gerokai apsunkina pareigūnų darbą bei galimybes tinkamai vykdyti pavestas pareigas. Taigi šio projekto tikslai yra tokie: nustatyti aiškesnę atsakomybę už savivaldybės administracijos pareigūno neįleidimą ir kitokį kliudymą tikrinti ūkio subjektus, taip pat nustatyti administracinę atsakomybę už savivaldybės administracijos pareigūno teisėto reikalavimo atvykti į savivaldybę ar seniūniją nevykdymą. Tai buvo antroji pataisa.
Ir trečioji pataisa. Jos esmė yra tokia: Seimas prieš trylika metų priėmė Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymą, kuriame nustatyti draudimai ir įpareigojimai, susiję su gyvūnų laikymu, tačiau Administracinių teisės pažeidimų kodekse nėra atsakomybės už Gyvūnų globos įstatymo pažeidimus, todėl draudimų ir įpareigojimų laikymasis yra labiau savanoriškas nei privalomas. Prieš devynerius metus Seimas pakeitė kodeksą, tačiau pakeitimai nebuvo suderinti su Gyvūnų globos įstatymu, todėl atsirado teisinio reguliavimo spragų. Taigi šio projekto tikslai yra nustatyti administracinę atsakomybę už Gyvūnų globos įstatymo pažeidimus, suvienodinti įstatyme ir kodekse vartojamų taisyklių pavadinimus ir nustatyti administracinę atsakomybę už Pavojingų gyvūnų laikymo ir auginimo taisyklių pažeidimus. Štai visos trys pataisos. Laukiu klausimų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėl visų trijų galite klausti visi. Turbūt po to visus reikės sujungti, nes tas pats Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, tik straipsniai kiti. Pirmasis klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamoji pirmininke. Iš tiesų nelabai supratau, kodėl tie trys įstatymai pateikti vienu metu. Jie yra visiškai skirtingi.
R. ŽILINSKAS (KPF). Taip, skirtingi. (…) leidimo.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš turiu klausimą dėl pirmo ir dėl antro.
PIRMININKĖ. Ir gerai, ir klauskite du klausimus. Aš sakiau, galite du klausimus klausti.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerai, ačiū. Tai pirmas klausimas dėl triukšmo. Gražiai čia atrodo „ir triukšmą keliantys.“ Prašom pasakyti, gerbiamasis kolega, važiuos greitoji, gaisrinė, automobilis, lėktuvas skris ir t. t. ir visi šie triukšmai pagal jūsų parašymą čia patenka į šį straipsnį. Kaip jūs tai įsivaizduojate?
R. ŽILINSKAS (KPF). Matote, koks dalykas. „Triukšmą keliantys veiksmai“ yra tiesiog konkretesnė sąvoka negu „panašūs veiksmai“, sąvoka, kuri leidžia pareigūnams įvairiai interpretuoti. Sakysime, gerai, greitosios sirena, lėktuvo griausmas, bet tai yra neišvengiamybė. Tai yra triukšmą keliantys veiksmai, bet tai yra neišvengiamybė. Tarkime, greitosios sirena atitinka viešąjį interesą tam, kad niekas nepakliūtų po jos ratais.
PIRMININKĖ. Antras jūsų klausimas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Antras klausimas. Žinoma, į pirmą klausimą aš negavau atsakymo, nes jūsų čia aiškiai yra parašyta „triukšmą keliantys“, nėra natūralūs ar nenatūralūs.
PIRMININKĖ. Klausiate antrą klausimą.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Antras dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso. Jūs susiaurinate žmonių kiekį. „Kliudymas savivaldybės vykdomosios institucijos ar jos įgaliotiems administracijos“ ir t. t. Jūs išbraukiate ir paliekate tik „administracijos pareigūnams.“ Tai mano klausimas toks. Apibrėžkite, kas yra administracijos pareigūnas ir kuo jis skiriasi nuo prieš tai buvusio termino?
R. ŽILINSKAS (KPF). Gerbiamasis kolega, aš nepaminėjau, kad aš sutinku su Teisės departamento pastaba nešalinti sąvokos „įgaliotųjų asmenų“.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, viską tame įstatyme gražiai galima surašyti, bet ar jūs nepagalvojote apie šito įstatymo įgyvendinimo tvarką, kad reikia taip pat nustatyti Vyriausybei, savivaldybei ar dar kam nors? Na ir kas, kad jūs gražiai parašėte: toks triukšmo lygis, skirtas lygis ir t. t., bet jeigu nėra prietaisų tam triukšmo lygiui nustatyti… Ar jūs apklausinėjote, kiek komisariatų turi tokius prietaisus triukšmo lygiui nustatyti? Apie įgyvendinimo tvarką ar jūs pagalvojote? Dėkui.
R. ŽILINSKAS (KPF). Aš manau, kad įgyvendinimo tvarka yra nustatoma kituose teisės aktuose, o ne šituose. Aš tikslinau tik šituos teisės aktus, o apklausos, kiek triukšmo matavimo aparatų turi policijos komisariatai, aš tikrai, rengdamas šias pataisas, nedariau.
PIRMININKĖ. Aš tik noriu patikslinti. Kiek žinau, ne policijos komisariatai turi, o sveikatos centrai. Jiems pranešama, jie atvažiuoja ir nustato triukšmo lygį. Toliau klausia L. Sabutis. Paskui Konstantas, nes yra iš kito įstatymo projekto.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū. Šiaip jūsų tikslas šiuo atveju yra, kad kažkas taikytų tam tikras sankcijas, vadinasi, tie žmonės turi turėti įgaliojimus ir jų vieta įstatymuose turėtų būti apibrėžta. Jūs teikiate sankcijų taikymą, tačiau pagrindiniai įstatymai visiškai nekoreguojami. Juk yra specialus Triukšmo įstatymas, yra Vietos savivaldos, kur apibrėžta, kas yra vykdomoji institucija, ir bandoma apibrėžti iki šiol nesėkmingai, kas apskritai yra pareigūnas. Jūs labai lengva ranka mostelėjote, kad tai yra administracijos pareigūnas ir kad jis turi atvykti į seniūniją. Šiandien aš esu atvykęs į tam tikrą seniūniją, dirbu tam tikroje seniūnijoje, nes seniūnija yra teritorinis vienetas. Kaip realiai tai galima padaryti, nepakeitus pagrindinių įstatymų ir taikant tokią neapibrėžtą sąvoką – atvykti į savivaldybę, į seniūniją, kai tai yra teritoriniai vienetai?
R. ŽILINSKAS (KPF). Gerbiamasis kolega, jūs visiškai supainiojote mane arba susipainiojote pats. Visų pirma aš jau minėjau, kad aš sutinku su Teisės departamento pastaba palikti tokią administracijos pareigūno ar administracijos įgalioto asmens sąvoką. Antra… (Balsas salėje) Gerbiamasis kolega, aš bandau pastraipsniui jūsų klausimą išskaidyti ir į jį atsakyti. Tiesiog šitą ATPK straipsnį aš siūlau papildyti atsakomybe asmens, neatvykusio pagal pareigūno ar jo įgalioto asmens reikalavimą dėl jo padaryto pažeidimo atsakyti į savivaldybę ar seniūniją. Gerbiamasis kolega, aš būsiu labai dėkingas už pagalbą, kad Teisės ir teisėtvarkos komitete jūs padėtumėte patikslinti šituos…
PIRMININKĖ. Jis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete. Klausia K. Ramelis.
K. RAMELIS (MSG). Ačiū, pirmininke. Žinoma, L. Sabutis nesusipainiojo, čia jūs susipainiojote, gerai, kad pripažinote. Tai man dalis klausimo atpuolė, nes palietė gerbiamasis L. Sabutis. Aš tik noriu paklausti, kaip jūs suprantate teisėtą reikalavimą, nes čia irgi dažnai kyla problemų – teisėtas reikalavimas ar neteisėtas?
R. ŽILINSKAS (KPF). Man asmeniškai irgi yra kilę problemų su teisėtais reikalavimais. Gerbiamasis kolega, teisėtas reikalavimas yra įstatymais paremtas reikalavimas, įstatyminis. Taip aš jį suprantu. Jeigu jūs man padėtumėte paaiškinti jį kitaip, aš būčiau labai dėkingas.
PIRMININKĖ. Toliau klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu paimtume Pavojingų gyvūnų laikymo ir auginimo taisyklių pažeidimą, užtraukia baudą iki 300 Lt, tai realiai gali būti ir nulis litų, reikia suprasti. Nes dažnai administraciniai teisės pažeidimai… nuo tam tikros sumos iki tam tikros sumos, iki 300 Lt. Čia truputį gal ir keistoka. Ir dar vienas dalykas, apkandžiotų vaikų ir suaugusių žmonių tikrai yra gana daug. Čia apie agresyvių šunų laikymą, jų auginimo, vežimo ir visas kitas taisykles reikia labai pagalvoti ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse irgi, man atrodo, reikia labiau išplėsti šitą sritį. Ačiū.
R. ŽILINSKAS (KPF). Sutinku, kolega. Tai buvo klausimas ar replika? Nes aš nesu skaičių fanatikas ir tie 300 Lt… Aš pats nesu nukentėjęs nuo šuns. Jeigu kažkas yra nukentėjęs, galbūt tą sumą norėtų matyti didesnę. Taigi aš laukčiau, jeigu jūs pritartumėte po pateikimo, aš laukčiau jūsų pataisų.
PIRMININKĖ. Toliau klausia R. A. Ručys.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs žinote, kad prie savivaldybių yra administracinės komisijos, kurios tą vykdo, – už garsus, už gyvūnėlius, kurie laksto… Kokia jų paskirtis bus toliau?
R. ŽILINSKAS (KPF). Jų paskirties šitais pakeitimais neketinama keisti.
PIRMININKĖ. Ir paskutinė klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, triukšmo matavimas ir nustatymas yra labai sudėtingas reikalas, ir norint apginti save reikia pačiam, man atrodo, turėti triukšmo nustatymo prietaisą ir įrodyti, kitaip niekaip neįrodysi, nes atvykęs pareigūnas tuo metu to triukšmo nenustatys ir nieko nebus.
R. ŽILINSKAS (KPF). Sutinku, gerbiamoji kolege, bet pataisoje dėl triukšmo aš tiesiog norėčiau išbraukti žodį „panašūs“, nes veiksmai, panašūs į triukšmą, gali būti traktuojami labai plačiai ir įvairiai. O tiesiog įvardinti juos kaip triukšmą keliančius veiksmus ir patikslinti sąvoką „viešoji rimtis“, nes viešoji rimtis gali būti viešojoje erdvėje, tai yra tuščiame miške, ir už triukšmą tuščiame miške teoriškai būtų galima surašyti ATPK pažeidimo protokolą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar motyvai dėl visų. Dėl pirmojo įstatymo projekto. Nuomonė už – E. Jurkevičius.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kviečiu palaikyti, nes mūsų įstatymų griežtinimas ir baudų didinimas aktualu šiandien, būtinai. Pritariu ir kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Kitokia nuomonė – D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Labai abejoju dėl šito įstatymo, nes jis yra nesuderintas su baziniais įstatymais nei su Vietos savivaldos, nei su Triukšmo valdymo įstatymu. Pavyzdį galiu pasakyti, kai pranešėjas pasakė, kad jeigu neatvyksta į seniūniją. O ką seniūnas darys su tokiu pažeidėju? Jis neturi absoliučiai jokių svertų nei jį bausti, nei nieko. Dėl to aš labai abejoju ir susilaikysiu balsuodama. Dėkui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti dėl Nr. XIP-1040 – ATPK 183 straipsnio pakeitimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 69 Seimo nariai. Už – 45, prieš – 1, susilaikė 23. Pritarta.
Pagrindiniu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
Dabar prašom pasiruošti dėl 2-6 – Nr. XIP‑1041. Dar motyvai. Nėra. Nuomonė prieš – L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, ir savo darbe, ir pateiktame projekte dėl teisėkūros mes patys puikiai suprantame, kad ne bet kaip ir ne bet kada pamąstę, vienoje ar kitoje eilutėje padarę pataisą mes pasieksime geidžiamą tikslą. Šiuo atveju labai yra nesuderintas tarpusavyje Vietos savivaldos įstatymas ir šie siūlymai. Vietos savivaldos įstatyme vykdomoji institucija yra savivaldybės administratorius arba jo pavaduotojas, arba įgalioti asmenys kaip pareigūnai. Tačiau šiuo atveju siūloma visiškai kitaip. Atvykimas arba neatvykimas į tam tikrą teritoriją visiškai nesuderinamas su logika. Todėl aš manau, kad noras galbūt ir neblogas, bet aš siūlyčiau pačiam iniciatoriui šitą projektą atsiimti ir Seimui net nebalsuoti už jo pateikimą.
PIRMININKĖ. Bet kadangi iniciatorius neatsiima, tai reikia balsuoti. Ir prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 40, prieš – 5, susilaikė 26. Po pateikimo pritarta. Ir siūlomas pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Dabar dėl trečio… (Balsai salėje) Taip, L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Būtų tikslinga, kad papildomas komitetas šiuo atveju taip pat pasvarstytų, kiek tai yra susiję su savivaldybių pareigūnais.
PIRMININKĖ. O kuris tas papildomas?
L. SABUTIS (TS-LKDF). Kaip papildomas.
PIRMININKĖ. Bet kuris?
L. SABUTIS (TS-LKDF). Tas, dėl antrojo varianto…
PIRMININKĖ. Ne, ne, kuris komitetas?
L. SABUTIS (TS-LKDF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Neprieštaraujat? Prieštaraujat? (Balsai salėje) Galima? Taip, gerai, papildomas komitetas.
Dabar 2-7, Nr. XIP-1046 – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 5 ir 110 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Norinčių kalbėti nėra. Ar reikia balsuoti? Ar galim bendru sutarimu pritarti? Galim? Taip, ačiū. Ir siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
17.12 val.
2-8 darbotvarkės klausimas, Nr. XIP-2431 – Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė įstatymo projektą ir, atsižvelgdamas į Vyriausybės pastabas ir Seimo narių pasiūlymus, pateikė patobulintą įstatymo projektą. Už jį balsavo 6, 3 – prieš, 1 susilaikė.
PIRMININKĖ. Taip, ačiū. Ir papildomo komiteto, Biudžeto ir finansų komiteto, išvada R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir priėmė tokį sprendimą: pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui pritarti pateiktam įstatymo projektui Nr. XIP-2431 ir jį patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas bei pasiūlymus. Balsavimo rezultatai: 5 – už, prieš nebuvo, 2 susilaikė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Taip. Diskusijose yra užsirašę kalbėti du Seimo nariai. Pirmasis – E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkui, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, prisiminkime, kad kolegos V. Žiemelio įstatymo projektas parengtas ir pateiktas dėl to, kad 2009 m. gruodžio 19 d. buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kuris, be kita ko, taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas. Tačiau 16 straipsnyje Vyriausybei yra nustatytas įpareigojimas parengti ir patvirtinti tik senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarką, neįtvirtinant pareigos nustatyti valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos. Todėl, svarstant iš pirmo žvilgsnio žymiai siauresnį asmenų ratą, būtina kalbėti ir apie visų pensijų kompensavimo pagrindus ir dydžius.
Pagal galiojantį įstatymą Vyriausybė kompensavimo tvarką, o ne šios tvarkos koncepciją turėjo parengti iki šių metų liepos 1 d. Pripažinkime, kad Vyriausybė įpareigojimo neįvykdė ir dabar pati siūlo šios tvarkos parengimo datą nukelti net į kitų metų spalio 15 d. Kodėl taip vėlai? Motyvas vienas: kiek galima šitą procesą tolinti. Tačiau neseniai patvirtinome 2011 m. nacionalinį biudžetą, kuriame suplanuotas net 10 % pajamų augimas, o BVP augimas – 2,8 %. Vadinasi, pati Vyriausybė netiki šio savo priimto biudžeto rodikliais ir laukiamu efektu. Tačiau kodėl valdantieji neišgirdo Seimo narių kolegų A. Syso, J. Veselkos siūlymų didinti pelno, turto bei prabangių automobilių mokesčius, įvesti progresinius mokesčius. Jų pateikti įstatymų projektai buvo atmesti. Kodėl nenumatomas dar vienas šaltinis – geresnis mokesčių surinkimas? Imkime pavyzdį iš kaimynų estų, kur mokesčių surinkimas, lyginant su BVP, žymiai geresnis. Kitas klausimas: kodėl numatyta iš šešėlinės ekonomikos paimti tik vieną milijardą, kai teigiama, kad čia sukasi dešimt milijardų ir daugiau? Ir kodėl tas numatyta daryti tik po dvejų metų, po to, kai pensininkams jau senokai nurėžtos pensijos? Dar kalbant apie spalio 15 d. datą, pateiktą Vyriausybės, gal čia ne ši data pagrindinė esmė. Esmė tai, kad kartais valdančiųjų ambicijos ir nesuvokiamas priešiškumas kitai ar kitų nuomonei ar pasiūlymams užkerta kelius rasti tuos labai reikalingus tam tikrai visuomenės daliai kažkokius nereikšmingus kelis 600 mln. Lt. Nejaugi taip visi ir yra neteisūs?
Gerbiamieji, įvertinus jautrią sumažintų pensijų sugrąžinimo temą, kompensavimo tvarkos nebuvimas sukelia didelę įtampą tarp pensijų gavėjų. Todėl siūlau valstybinio socialinio draudimo, senatvės, netekto darbingumo ir valstybinių pensijų kompensavimo pagrindus ir dydžius nustatyti kiek galima greičiau, t. y. pritariu kolegės R. Baškienės siūlymui tvarką nustatyti iki kitų metų balandžio 15 d. Neužmirškit, kad kompensavimas nepradės veikti po kelių mėnesių. Konstitucinis Teismas labai aiškiai pasakė, kad turi būti išdėstyta per protingą laikotarpį, atsižvelgiant į valstybės galimybes. Visai neseniai gavau laišką, aš galvoju, kad ir jūs daugelis gavot, iš Leokadijos Vasiliauskienės, kuriame, be konkrečių ir teisingų priekaištų Seimo nariams, rašoma: „Aš – paprastas žmogus, tačiau prieš Kalėdas ir aš noriu gerų žinių. Man labai svarbu žinoti, kada bus pasakyta, kaip ir kada man bus kompensuota iš manęs nusavinta pensija. Labai konkretus atsakymas būtų geriausia dovana.“ Gerbiamieji kolegos, bent prieš šių metų šv. Kalėdas nusiųskime tą gerą žinią pensininkams, kurie tikrai laukia. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir kviečiamas A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, čia mus kaltino, kad socialdemokratai paskutinėm savaitėm vis teisinasi. Tai aš tikrai atėjau ne teisintis, o kalbėti galbūt nelabai malonia tema. Suprantu, kad šita tema gal ir pabodo konservatoriams, bet pasigirti tai nėra kuo. Pensijos sumažintos. Kai reikia rašyti apie „Sodros“ subalansavimą arba praradimus, tai sakoma, kad per tuos dvejus metus sutaupysim vieną milijardą litų, bet kai sakom, kiek reikės išmokėti, tai sakom: milijardą ir dar 200 mln. Lt. Čia atskira matematika, kiekvienąkart skaičiuojam, kaip norim. Aš suprantu, kad Seime lengviau kalbėti apie Seimo narių nuotraukas prie bažnyčios ar bažnyčioje, užuot sprendus tikrai rimtas problemas, kurių laukia iš mūsų žmonės. Įstatymas lyg ir labai paprastas. Mūsų kolega, kuris siūlė šitą įstatymo projektą jau seniai, žiūrėkit į numerį, aiškiai kvietė Vyriausybę, kad iki gruodžio 1 d. būtų visgi duota ta žinia mūsų pensininkams, kokia tvarka ir kada grįžime prie 2008 m. pensijų mokėjimo padėties ir kompensavimo tvarkos. Todėl socialdemokratai, noriu pareikšti, nekeitė savo nuomonės. Jie nuo 2009 m. aiškiai kalbėjo, kad nesutinka su pensijų mažinimu. Ir ne vienas kreipimasis buvo į Konstitucinį Teismą dėl šitų dalykų, kada turėjo Vyriausybė pateikti tvarkas ir būdus, kaip bus vykdomas Konstitucinio Teismo balandžio 20 d. sprendimas.
Deja, ką mes gavome šią savaitę ar šiek tiek anksčiau? Kad tai bus padaryta spalio 15 d. Didelis moralizuotojas, kurio šiandien nėra čia, A. Kubilius, šiandien ryte kalbėdamas „Žinių“ radijuje ir vėl šiandien kalbėdamas čia, posėdžių salėje, pasakė, kad ir vienas, ir kitas socialdemokratų atstovas painiojasi savo sprendimais. Ir po to pats premjeras labai supyko, kai žurnalistas paklausė dėl vienos temos, kurią pacitavo vienas iš žurnalistų. Tai jis pamokė žurnalistą, kad reikia imti ne iš konteksto, skaityti ne tik tai, ką parašė žurnalistas, o vis dėlto pasižiūrėti, ką kalbėjo ponas A. Kubilius.
Tai lygiai taip pat aš noriu kreiptis į A. Kubilių, kaip iškilų politiką, seną politikos vilką, kad nereikia skaityti žurnalistų temos pavadinimo, o kadangi nuolatos sėdi Seime, tai pasiskaityti stenogramą, ką spaudos konferencijoje kalbėjo vienas ar kitas socialdemokratas ir ką jis pasakė apie 2012 metus. A. Sysas spaudos konferencijoje pasakė, kad štai toks pareiškimas, kad nuo 2011 m. nėra pinigų, o nuo 2012 m. atsiras nieko nekeičiant, na, šiek tiek blefas. Tai yra akivaizdus priešrinkiminis triukas. Aš tą pakartoju.
Todėl aš palaikau mūsų kolegės R. Baškienės šiandien komitete priimtą sprendimą, kad ne spalio 15 d., o balandžio 15 d. Vyriausybei duoti užduotį ateiti ir pasakyti, o kaipgi bus įvykdytas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad aiškiai būtų matyti šaltiniai, iš kur, kokiais tempais ir dydžiais bus grąžinamos pensijos. Tada bus mažiau ginčų ir daugiau aiškumo, nes tokį įstatymą konservatoriai tradiciškai gali parašyti, kad šis grąžinimas bus ir po šešerių metų. Buvo tokių įstatymų, kad jų įgyvendinimas buvo padarytas tik po penkerių šešerių metų. Niekas netrukdo tokį įstatymą daugumai šiandien priimti, bet tai bus įstatymas, o ne kokiais poįstatyminiais aktais mes kalbėsime apie tai, ką mus Konstitucinis Teismas įpareigojo padaryti dar liepos 1 d., ir iš jūsų to reikalavo Prezidentė. Labai gaila, kad ji tų reikalavimų atsisakė.
Todėl kviečiu pritarti šios dienos komiteto siūlymui ir datą koreguoti balandžio 15 d. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Aš dabar vėl kviečiu R. J. Dagį. Ir dėl pataisų. Prie tų, kurioms pritarta, turbūt mes negrįžtame, ar ne?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Yra Seimo narių S. Bucevičiaus, V. Baltraitienės ir V. Bukausko pataisa, kuriai komitetas nepritarė. Aš turbūt turėčiau paklausti S. Bucevičiaus. Aš siūlau gal atsiimti, nes yra pritarta kitai. Nežinau, kaip S. Bucevičius. Aš iš karto, kaip viena iš pataisos rengėjų, siūlau, mes atsiimame, nes yra pritarta A. Bauros ir R. Baškienės pataisai iki balandžio 15 d. Neatsiima Saulius? Sauliau? Prašau.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke.
PIRMININKĖ. Aš iš judesių supratau, kad atsiima, todėl pasakiau.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Taip. Sveikintinas dalykas, kad galbūt yra pritarta R. Baškienės pataisai. Aš norėčiau… kai ir komitete svarstėme, kodėl mūsų pataisa turėjo būti tokia, kai klausiau finansų ministrės, na, kiek dar laiko reikia apskaičiuoti arba kad būtų visas aiškumas? Nepakanka mėnesio? Tai dabar nuo gruodžio mėnesio yra 2,5 mėnesio.
Gerbiamajam kolegai R. J. Dagiui noriu pasakyti. Na, apsispręskime vieną kartą ir pasakykime, per kiek laiko mes galime apskaičiuoti tuos dalykus. Aš manyčiau, pirmininke, nereikėtų atsiimti tos pataisos, tik duoti Seimui apsispręsti balsuojant. Aš manau, kad pakanka 2,5 mėnesio apsispręsti.
PIRMININKĖ. Taip, balsuosime. Dabar komiteto išvada.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aišku, jeigu jūs vadovausitės A. Syso logika, kad galima pateikti bet ką žmonėms, tai tada galima kad ir rytoj kokią nors kompensavimo tvarką numatyti. Šiaip, aš manau, jeigu mes rimtai svarstome šią problemą…
PIRMININKĖ. Jūs pateikite komiteto išvadą.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš komiteto išvadą, gerbiamoji, ir skaitau. Gal tada nenutraukite manęs. Kadangi taip yra suformuluota, nes ji remiasi Vyriausybės pateikta argumentacija. Jeigu mes apie tai kalbame iš tikrųjų rimtai, mes turime pateikti realius skaičiavimus, nes už to yra labai realūs pinigai, ir nemaži pinigai. Ir grąžinimo, ne kompensavimo, grąžinimo būdas turi būti paremtas realiais finansiniais skaičiavimais. Iki vasario 15 d., kaip jūs siūlote, tikrai nebus jokių tikslių prognozių, negalima prognozuoti, kokie bus kiti finansiniai metai ir kokią naštą galima prisiimti 2012 metais. Net nebus pirmojo ketvirčio rezultatų. Todėl iš tikrųjų vasario 15 d. nėra reali.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom pasiruošti… Yra palaikanti nuomonė J.Oleko. Bet kai nėra prieš, tai gal balsuojame iš karto. Prašome pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate pataisai, kad būtų paruošta tvarka iki vasario 15 d., balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 39, prieš – 15, susilaikė 21. Pataisai pritarta.
Dabar R. Baškienės ir A. Bauros pataisos negalime teikti, nebent priėmimo stadijoje iš naujo ji būtų pateikta.
Replika po balsavimo – A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Aš balsavau ne taip, atsiprašau. Ištaisykite mano balsą prieš.
PIRMININKĖ. Taip, įrašysime į protokolą. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš frakcijos vardu prašysiu pertraukos iki kito posėdžio. Manau, netinka taip ekspromtu balsuoti dėl įvairių datų. Reikia žinoti realias galimybes ir Vyriausybės poziciją, kokios datos objektyviai yra čia tinkamos. Mes galime taip atsipalaidavę pabalsuoti, jeigu čia mūsų kolegos koalicijos partneriai taip drąsiai balsuoja. Aš nežinau, gal jų ministrai imsis paruošti iki vasario 15 d. Mes išsiaiškinsime tuos dalykus. Aš prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Gerai. D. Jankauskas. Ką nors sakysite?
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Aš su tuo pačiu siūlymu. Kadangi komiteto šio ryto posėdžio buvo pritarta vienam sprendimui, dabar Seimas apsisprendė kitaip, yra vidiniai prieštaravimai, todėl turi grįžti į komitetą tam, kad būtų suderinti pasiūlymai.
PIRMININKĖ. Prieštaravimų nėra, tik Seimas yra aukščiau už komitetą, nes Seimas taip apsisprendė.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Tai aš kartoju prašymą padaryti pertrauką iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Taip. Aš tik noriu pasakyti, kad svarstant liko tik pats balsavimas už visą įstatymą. Pataisų daugiau nebėra. (Balsai salėje) Pertraukos anksčiau paprašėte, tai teisėtas prašymas, ir balsuosime.
M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, jokios čia stichijos nėra. Mes balsavome visiškai sąmoningai, nes mes tikime, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau metus laiko skaičiuoja, kiek reikia išmokėti, ir dirba dėl tų terminų. Mano kolega S. Bucevičius paklausė ne iki kada, o paklausė, kiek laiko reikia skaičiuoti. Tai jau beveik metai kaip yra skaičiuojama. Tai kalbėti, kad čia yra mėnuo ar pusantro, yra nesąžininga. Jūs balsavote ir mes taip pat sąmoningai balsavome.
PIRMININKĖ. Manau, kad čia tikrai visi sąmoningai sėdi. Tie, kurie sėdi ir balsuoja. Ir A. Sysas – paskutinė replika.
A. SYSAS (LSDPF). Aš norėčiau pasakyti. Aš suprantu, kad J. Razma visais atvejais budi. Bet šiuo atveju, manau, Seimas turėjo tokią teisę apsispręsti. Aš galiu tik pakartoti tą patį, ką sakiau iš tribūnos, na, konservatoriai turi tokią tradiciją, kad sprendimą grąžinti indėlius priėmė 1998 m., bet Seimas ir Vyriausybė juos grąžino tik 2006–2007 m. Tai aš ne niekus šneku, o apie praktiką, kurią jau pergyvenau, kai valdžioje buvo konservatoriai 1996–2000 m.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. R. Dagys. Prašom…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš tik noriu atkreipti dėmesį…
PIRMININKĖ. Viskas, tas klausimas baigtas, dabar balsuosime dėl pertraukos. Prašom pasiruošti. Kas pritariate pertraukai iki kito posėdžio, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 76. Balsavo 75: už – 38, prieš – 27, susilaikė 10. Pertrauka, nes reikia trečdalio, trečdalis yra. Pertrauka iki kito posėdžio.
Dabar 2-9a, 2-9… Taip, replika po balsavimo – R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, kad Konstitucinis Teismas įpareigojo ne Vyriausybę, o Seimą priimti tvarką, tai turėkime omeny, kad tai yra mūsų atsakomybė, Seimo, o ne Vyriausybės.
17.31 val.
2-9a – Nr. XIP-2771 ir 2-9b – Nr. XIP-2586. Pirmiausia nutarimas. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ papildymo“ projektas. Pranešėja – B. Vėsaitė. Pirma dėl nutarimo, o paskui… (Balsai salėje) Dabar patį nutarimą.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, siūlome papildyti 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarimą „Dėl Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ – Seimo frakcijų ir Seimo narių siūlymu įstatymų ir kitų teisės aktų projektais: Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kreipimosi į Valstybės kontrolę“ projektu ir Seimo nutarimo „Dėl elektros energetikos reorganizacijos“ projektu.
PIRMININKĖ. Klausti niekas nenori. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje: „Galim! Ne! Ne!“) Balsuojam? (Balsai salėje) Tai prašom nešaukti, balsuosit. Prašom pasiruošti. Kas pritariate, kad įtrauktume, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 71: už – 27, prieš – 24, susilaikė 20. Neįtraukti abudu.
Ar grąžinti tobulinti, ar atmesti? (Balsai salėje) Taip, B. Vėsaitė – dėl vedimo tvarkos.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, vadinasi, kažkas yra nedora, nešvaru ir netyra, jeigu net neleidžiate įtraukti į darbotvarkę ir pateikti. Tai kur ten slypi šaknys, gerbiamieji kolegos konservatoriai?
PIRMININKĖ. Alternatyvus balsavimas. Kas grąžinti tobulinti – už, kas atmesti – prieš. Alternatyvus balsavimas. Prašom balsuoti. Už – grąžinti tobulinti, prieš – atmesti. (Balsas salėje: „Ką čia mes tobulinam, tai įtraukimo į darbotvarkę klausimas?!“) Balsuokite. Jeigu nematote, ką tobulinti, tada balsuokite prieš, jeigu kas mato, tai už. Pagal Statutą yra du pasirinkimai, ir balsuokite.
Balsavo 70: už – 32, prieš – 38. Atmesta.
Replika po balsavimas – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Atsakydamas B. Vėsaitei pažymėsiu, kad darbotvarkėje netrūksta ir rimtų projektų. Manome, kad galima atsisakyti tų projektų, kurie skirti viešiesiems ryšiams, tuo labiau kad ir kamerų nėra, ir žurnalistų nėra, tai čia balsavimas labai logiškas.
PIRMININKĖ. Seimo posėdis filmuojamas nuo pradžios iki pabaigos. B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, čia tikrai yra labai rimti dalykai ir ne kameros čia svarbiausia. Jeigu neleidžiama kreiptis į Valstybės kontrolę, aš manau, kad mes, kaip frakcija, kreipsimės į prokuratūrą. (Balsai salėje)
17.35 val.
PIRMININKĖ. 2-11 klausimas – Socialinių paslaugų įstatymo 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2260(2). Pranešėjas – E. Jonyla, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys. Svarstymas. Prašom.
E. JONYLA (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tuoj paskaitysime. Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė šį klausimą. Balsavimo rezultatai: 7 – už, 2 susilaikė.
PIRMININKĖ. Ačiū. Diskusijoje užsirašė dalyvauti du Seimo nariai. Pirmasis – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, kadangi matau, kad konservatoriai palaiko šį įstatymo projektą, tai labai trumpai pasakysiu. Tai įstatymas, kuris įpareigotų socialinius darbuotojus turėti tam tikrą išsilavinimo cenzą šiek tiek vėliau, atidedant tą sunkmetį, kurio metu jiems buvo sumažinti atlyginimai, buvo sumažinta galimybė važiuoti į sesijas ir laikyti egzaminus, nes galėjo imti tik nemokamas atostogas, ir visi kiti dalykai, kurie išplaukė dėl krizės. Todėl manau, kad nukėlimas reikalavimo turėti aukštojo išsilavinimo cenzą penkeriems metams nepakenks tai kokybei, kurią šie darbuotojai atlieka keisdami sauskelnes socialinės globos įstaigose, o mes įsiklausysime į jų pasiūlymus ir prašymus.
Ir dar labai svarbi detalė – mūsų komitetas svarstydamas biudžetą kreipėsi ir į Biudžeto ir finansų komitetą, ir į Vyriausybę, kad socialinių darbuotojų (jų atlyginimai yra patys mažiausi šiandien biudžetiniame sektoriuje) būtų padidinti šiek tiek atlyginimai. Šitas prašymas nebuvo išgirstas… (Balsai salėje) …na, nebuvo. Tiesiogiai darbo užmokestis nepadidintas. Pažiūrėsime, kai pradės mokėti, kadangi specialiosios tvarkos nėra, atlyginimas tiesiogiai nepadidintas, kad yra skirta daugiau finansavimo, tai darbų apimtys irgi padidėjo, reikia pripažinti tą. Todėl prašau palaikyti įstatymo projektą ir aiškiai duoti signalą, kad kitų metų liepos 1 d. tai nebus data, kai dalis socialinių darbuotojų turės palikti darbo vietas. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Kviečiamas D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nors kolega Algirdas pradėjo kalbėdamas apie tai, ką galvoja konservatoriai, aš kalbėsiu tiktai už save ir pateiksiu tiek ministerijos specialistų nuomonę, tiek ir keturių aukštųjų mokyklų. Šiandien jums buvo išdalintas nedidelis lapelis, tikiuosi, kad bent dalis Seimo narių jį perskaitė. Tai Vytauto Didžiojo universiteto, Vilniaus universiteto, Klaipėdos universiteto ir Mykolo Romerio universiteto Socialinio darbo katedrų vadovų argumentuotas paaiškinimas, kodėl jie prašo palikti galioti dar 2006 m. liepos 1 d. įsigaliojusias Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo nuostatas, kuriose buvo numatyta, kad yra penkerių metų pereinamasis laikotarpis, per kurį socialiniai darbuotojai turi įgyti aukštąjį išsilavinimą, išimtis pagal nuostatas taikoma priešpensinio amžiaus asmenims ir studijuojantiems, kuriems iki išsilavinimo įgijimo 2011 m. liepos 1 d. liks mažiau nei 2,5 metų.
Nevargindamas, kolegos, jūsų skaičiais, kiek tokį išsilavinimą jau turi, kiek tokio išsilavinimo siekia arba kiek yra priešpensinio amžiaus žmonių, pasakysiu tiktai keletą elementarių dalykų. Nevisiškai išsamiai ir tiesą pasakė kolega A. Sysas, sakydamas, kad nėra jokių sprendimų dėl socialinių darbuotojų atlyginimų didinimo 2011 m. Mes gi labai aiškiai diskutavome ir kalbėjome, ir, rodos, esame net ir gana tvirtai sutarę, kad Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, numatydama tvarką, pagal kurią kitoms socialinėms reikmėms bus naudojamos lėšos, likusios nuo administravimui skirtų 4 %, kai turim omeny piniginę socialinę paramą, t. y. socialinės pašalpos ir kompensacijos, ir dėl atlyginimų nevisiškai tikslu.
Tačiau, kolegos, atkreipkime dėmesį ir į tai, jog kol socialiniams darbuotojams nėra taikomas išsilavinimo reikalavimas, vadinasi, dar penkerius metus po 2011 m. liepos 1 d. į šias pareigybes gali būti priimami neturintys jokio išsilavinimo asmenys. Tai neišvengiamai turės įtakos ne tik paslaugų kokybei, bet ir atlyginimo dydžiui. Siekis, kurį dar 2006 m. tuometinis Seimas su tuometine Vyriausybe, gerbiamieji socialdemokratai, įtvirtino, kad iki 2011 m. liepos 1 d. tas pereinamasis laikotarpis tęsiasi, ir kai šiandien jauni žmonės, įgavę aukštąjį universitetinį išsilavinimą, pagal šią specialybę išvažiuoja dirbti į užsienį… Asmeniškai teko kalbėti, ir su pasididžiavimu sako: mes esame slaugytojai, mes skrendame dirbti į Norvegiją. Tai jeigu mes norime dar penkeriems metams į priekį tai įtvirtinti, tai tada tokiam pasiūlymui pritarkime.
Mano nuomone, vis dėlto turėtų likti tos nuostatos, kurios galioja, kad iki kitų metų liepos 1 d. turi būti arba jau įgytas išsilavinimas, arba likę mažiau nei pusė. Ir dar kartą pabrėžiu, kad įstatyme yra išlyga, kad priešpensinio amžiaus žmonėms ta nuostata netaikoma. Taigi kviečiu vis dėlto palikti galiojančias nuostatas. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Ačiū. Pataisų, pasiūlymų nėra. Dabar dėl viso projekto yra norinčių kalbėti tik už. Gal atsisakome tada? (Balsai salėje) Ar bendru sutarimu negalime? (Balsai salėje) Balsuojam. Taip, prašome pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 34, prieš – 35. Nepritarta. Vieno balso skirtumas.
Dėl vedimo tvarkos…
A. SYSAS (LSDPF). Replika!
PIRMININKĖ. Taip, replika po balsavimo.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Replika po balsavimo.
Aš norėčiau pasakyti, kad 2007–2008 m. konservatoriai sakė, kad vaiko pinigų didinimas ir pensijų didinimas yra gerai, kad V. Blinkevičiūtė slepia pinigus į rezervą ir nenori didinti pensijų, o dabar sako, po dvejų metų jūs sakote, kad tai yra labai blogai ir kad V. Blinkevičiūtė padarė labai daug klaidų.
Gerbiamieji, jūs sakote viena vienais metais, o kita kitais. Gerbiamasis ministre, aš jūsų stenogramą paliksiu atminčiai ir pasižiūrėsiu pirmą ketvirtį, kaip socialinių darbuotojų atlyginimai padidėjo, tada galėsime su jumis padiskutuoti. O dabar jūs eilinį kartą nuskriaudėte socialinius darbuotojus ir socialiniai darbuotojai apie tai turi žinoti. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš balsavau už, registraciją rodo, bet nerodo, kad už. Tai siūlau perbalsuoti, nes po lygiai tuomet balsai pasiskirstė. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Sprendžiu aš ir siūlau perbalsuoti, nes iš tikrųjų sėdėjo salėje ir balsavo, sakyčiau, jeigu būtų atėjęs… Perbalsuojam. Prašom pasiruošti, iš naujo balsuojam po svarstymo. Prašom, dabar visi susikaupkim, kad po to vėl nereikėtų prašinėti. (Balsai salėje)
Balsavo 70 Seimo narių: už – 39, prieš – 4, susilaikė 27. Pritarta. Ir tikrai ne Remigijaus balsas nulėmė. Pritarta po svarstymo. Viskas.
Toliau 2-12 klausimas.
Ar ministras norėjo kažką atsakyti? Repliką po balsavimo – D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Replika po balsavimo. Kadangi mes šiaip ar taip diskutuojame ir keičiamės nuomonėmis, tai dabar jau aš pakviesiu A. Sysą diskutuoti po pirmojo ketvirčio, kai pamatysime, kiek yra baigusių universitetus, turinčių išsilavinimą pagal specialybę, bet, deja, esančių darbo biržoje ir ieškančių darbo žmonių. Padiskutuosim.
17.46 val.
Darbo kodekso 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1448(2) (svarstymas)
PIRMININKĖ. Gerai. Darbotvarkės 2-12 klausimas – Darbo kodekso 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1448. Pranešėjas – Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys E. Jonyla. Svarstymas.
E. JONYLA (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė šį klausimą. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 1.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nėra norinčių dalyvauti diskusijose, jokių pataisų, pasiūlymų nėra, norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų yra tiktai už. Ar tikrai norite kalbėti? Gal nekalbam tada ir… Norite? Gerai. M. A. Pavilionienė.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Aš tiesiog norėjau padėkoti Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariams už supratimą ir pasakyti, kad ekonominės krizės metu lygių galimybių kontrolierė nustatė, kad moterys, ypač nėščios moterys, yra ypatingai diskriminuojamos. Darbdaviai net reikalauja pristatyti pažymas, kad moterys nesilaukia kūdikių, arba net yra atvejų, kad reikalauja nutraukti nėštumą. Taigi aš labai nuoširdžiai prašau palaikyti pataisą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Čia ne pataisa, čia visas, dabar šnekame dėl viso įstatymo projekto. Prašome pasiruošti ir balsuoti. Gal galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Tai nutraukiam balsavimą. Bendru sutarimu pritariam.
Dabar pereiname prie rezervinių. (Balsai salėje) Tai sutarėm, kad visi bendru sutarimu, patys prašėte. Komiteto pirmininkas pasiūlė, niekas neprieštaravo. Viskas.
Rezervinis 2 klausimas – Nr. XIP-2615(2). (Balsai salėje) Kiek čia opozicijos yra? Opozicijos darbotvarkė. Jūs norite pirmiau, kadangi jūsų darbotvarkės sąskaita sutaupyta.
17.48 val.
Seimo nutarimo „Už nepraskolintą Lietuvą“ projektas Nr. XIP-2453 (svarstymas)
Rezervinis 6 klausimas tuomet. Taip, teisingas yra prašymas, nes rezervinė darbotvarkė šiandien yra socialdemokratų ir kitų opozicinių partijų. Rezervinis 6 klausimas – Seimo nutarimo „Už nepraskolintą Lietuvą“ projektas Nr. XIP-2453. Svarstymas. Išvadą pristatys Biudžeto ir finansų komiteto narys P. Luomanas.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. Pirma, sprendimas. Pagal Seimo statuto 150 straipsnį, jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3… 6 punkte, noriu atkreipti dėmesį būtent į 6 punktą, komitetas siūlė projektą atmesti remdamasis tuo, kad Seimo nutarimo projekte Nr. XIP-2453 nėra atsižvelgta į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją Seimo ir Vyriausybės kompetencija biudžetiniuose teisiniuose santykiuose yra atribota, o siūlomi sprendimai iš esmės jau priimti ir numatomi įgyvendinti vadovaujantis šiais teisės aktais bei nuostatomis. Pirma, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio nuostatomis konstitucinių valdžių padalijimo principu ir konstituciniu teisės valstybės principu.
Antra. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 4 punkto nuostata, kad Vyriausybė rengia valstybės biudžeto projektą.
Trečia. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 130 straipsnio nuostata, kad valstybės biudžeto projektą sudaro Vyriausybė.
Ketvirta. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 11 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 39 straipsnio, Lietuvos Respublikos mokslo ir švietimo ilgalaikio finansavimo įstatymo 1, 2 ir 3 straipsnių, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 18 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto 172 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavimu, kad pagal Konstituciją įgaliojimai rengti biudžeto projektą yra nustatyti Vyriausybei, kad įgaliojimai rengti valstybės biudžeto projektą reiškia, jog tik Vyriausybė turi įgaliojimus valstybės biudžeto projekte numatyti, kiek lėšų ir iš kokių šaltinių turėtų būti gauta, kiek lėšų ir kokiems tikslams turėtų būti skirta, ir kita. Taip pat pirmiau paminėto Konstitucinio Teismo nutarimo konstatavimu, kad kituose negu valstybės biudžeto Seimo teisės aktuose nustatant, kad tam tikrom reikmėms finansuoti turi būti skiriama tam tikra fiksuota valstybės biudžeto išlaidų dalis, yra ribojami Vyriausybės konstituciniai įgaliojimai rengti valstybės biudžeto projektą biudžetiniams metams, atsižvelgiant į esamą socialinę ir ekonominę situaciją, į visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, į turimus ir numatomus gauti finansinius išteklius bei valstybės įsipareigojimus, kitus svarbius veiksnius. Pakentėkite, mielieji. Todėl komitetas siūlo atmesti šitą įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar pagal Statutą vienas – už, vienas – prieš. Už – Ž. Šilgalis, už komiteto išvadą atmesti. Taip?
Ž. ŠILGALIS (MSG). Aš žinau, ką aš pasakysiu. Žiūrėkite, čia daugiau ne įstatymo projektas, bet turbūt Seimo nutarimas, galbūt apskritai būtų tiksliau vadinti deklaracija. Tai, kas išdėstyta pačiame projekte, nėra kam prieštarauti. Pažiūrėkite taip trumpai: peržiūrėjus valstybės investicijų programas, dėliojant prioritetus, parengti skolų rizikos įvertinimo tam tikrus dokumentus, toliau siekti mažinti šešėlinę ekonomiką ir t. t., ir t. t. Žodžiu, tos deklaracijos – viskas gerai, bet pats pavadinimas neatlaiko jokios kritikos. Jeigu žiūrėtume į patį pavadinimą, žiūrėkite, kaip skamba „Už nepraskolintą Lietuvą“. Atrodo, Seimas dabar priims tą nutarimą ir visos skolos Lietuvoje išnyks. Tai iš tikrųjų tokio pobūdžio deklaracijas galima priimti, bet tiek pats tekstas, tiek ir pavadiniams turi atitikti esmę ir būti pakankamai solidus. Todėl aš esu linkęs susilaikyti, nes daugiau įžvelgiu politikavimo, bet ne konkrečių norų kažką spręsti.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš komiteto išvadą – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų galvoju, kad kaip tik Seimas turi nurodyti Vyriausybei, kokių priemonių imtis, kad Lietuva nebūtų praskolinta. Šios daugumos darbo pradžią mes ne kartą girdėjome – Ministrą Pirmininką kalbant apie nepraskolintą Lietuvą. Jeigu pažiūrėtume, kada Ministras Pirmininkas pradėjo savo tarnystę Lietuvai ir dabar, po dvejų metų, tai praskolinimas padidėjo daugiau kaip du kartus.
Manau, kad Seimas turi imtis priemonių ir nurodyti Vyriausybei, kad ji sudarytų programas, atsižvelgtų į Seimo siūlymus, kad ta skolinimo našta nedidėtų, nes ką tik kalbėjęs socialinės apsaugos ministras kalbėjo, kaip sunku išlaikyti parengtus kadrus, kaip sunku išlaikyti darbo vietas žmonėms čia, Lietuvoje. Tai jeigu prasiskolinimas gilės ir didžioji dalis biudžeto surenkamų lėšų eis ne valstybės, savivaldybių ir žmonių poreikiams tenkinti, o skolai aptarnauti, tai mes visada turėsime tokią situaciją, kad negalėsime išspręsti žmonėms rūpimų problemų.
Todėl yra pasiūlymas Vyriausybei parengti valstybės investicinių prioritetų programą. Pažiūrėkite, virš milijardo lėšų įšaldyta ir duoda pelnus bankams dėl daugiabučių renovacijos nevystymo. Milijardo, atsiprašau, daugiau kaip milijardas lėšų yra įšaldyta ir duoda pelnus kažkam bankuose. Tai jeigu Vyriausybė turėtų aiškų prioritetą, kurios investicinės programos turėtų būti vykdomos, jos būtų pateiktos Seimui, ir Seimas galėtų sekti, ar tos parengtos programos vykdomos, tada mes galėtume žinoti ir pareikalauti iš Vyriausybės. Todėl aš kviečiu nepritarti komiteto išvadai ir balsuoti prieš šią jo išvadą.
PIRMININKĖ. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate komiteto išvadai atmesti projektą, balsuojate už, kas nepritariate komiteto išvadai atmesti ir nenorite atmesti, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 70 Seimo narių. Už – 38, prieš – 17, susilaikė 15. Komiteto išvadai pritarta – atmesta.
17.57 val.
Toliau 7 rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ papildymo“ projektas Nr. XIP-2761. Pranešėja – M. A. Pavilionienė. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, prašau jūsų įtraukti Lygių galimybių politikos įgyvendinimo darbe įstatymo projektą į rudens sesijos darbų programą ir suteikti man galimybę pristatyti jums šį projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Balsuojame. Prašom pasiruošti ir balsuojame. Kas pritariate, kad būtų įtraukta po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 61 Seimo narys. Už – 33, prieš – 8, susilaikė 20. Po pateikimo pritarta.
Dabar svarstymas. Galime po svarstymo bendru sutarimu pritarti? Galima.
Dabar pereiname prie priėmimo. Ar galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui? 2 straipsniui? Galime. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate visam nutarimo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 51 Seimo narys. Už – 23, prieš – 6, susilaikė 28. Nepritarta. Atsiprašau, 22. Iš viso 28 prieš, tai nepritarta. Tada 7b taip pat nesvarstome.
18.00 val.
8 rezervinis išbrauktas iš darbotvarkės. Ir grįžtame prie 2 rezervinio – Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto 18 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-2615(2). Pranešėjas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Anušauskas. Svarstymas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nutarė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Užsirašė diskusijoje kalbėti J. Olekas. Kviečiu į tribūną.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu pritarti šiam įstatymo projektui, nes tai yra neišspręsta problema, kurią, matyt, ši Vyriausybė tiesiog savo darbe pražiopsojo, ir tik prieš pat Kalėdas mes turime taisyti. Kadangi pasikeitę įstatymai dėl kariškių laipsnių, kurie įsigali nuo sausio 1 d., ir Antrajame operatyvinių tarnybų departamente taip pat dirba žmonės… nuo sausio 1 d. jau turės su naujais laipsniais dirbti. Ir dar yra viena sritis, kad šiame departamente pagal dabartinį pasiūlymą galėtų dirbti ir karinio jūrų laivyno žmonės. Todėl manau, kad mes turėtume tam pritarti, nors pateikimas aiškiai yra pavėluotas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Pataisų, pasiūlymų nėra. Dabar dėl viso už. Už tas pats J. Olekas likęs, tai turbūt nereikia. Galime balsuoti. O gal bendru sutarimu galime pritarti? (Balsai salėje) Ačiū. Po svarstymo pritarta.
18.01 val.
Rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių iš asociacijų rinkimų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektas Nr. XIP-2415(2). Pranešėja – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė D. Teišerskytė. Svarstymas.
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, teikiu pataisas nuostatų Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių iš asociacijų rinkimų. Apskritai čia yra daugiau redakcinės pataisos, išskyrus vieną sakinį, kuris skamba taip: „Kartu su prašymu pateikiami asociacijos registravimo dokumentai, įstatai ir trejų metų veiklos ataskaita.“
PIRMININKĖ. Atsiprašau truputį. Čia tik komiteto išvadą jums reikia perskaityti. Ne pateikimas, o jau svarstymas.
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Komiteto išvada pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Labai ačiū.
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Prašom.
PIRMININKĖ. Norinčių kalbėti diskusijoje nėra. Pataisų, pasiūlymų nėra. Dabar dėl viso norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Labai ačiū.
18.02 val.
Rezervinis 4 – Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2696. Pranešėjas – A. Matulas, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas. Svarstymas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo Sveikatos reikalų komitetas kaip pagrindinis svarstė Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-2696 ir siūlo jį atmesti. Už šį sprendimą balsavo: 8 – už, 1 susilaikė, prieš nebuvo.
Dėl ko? Dėl to, kad kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas yra patvirtintas ir jeigu mes priimsime šią įstatymo pataisą ir suteiksime toliau lengvatą mokėti mažesnį sveikatos draudimo mokestį statutiniams pareigūnams, Privalomojo sveikatos draudimo fondas neteks 15,7 mln. Lt. Todėl komitetas, kaip sakiau, priėmė sprendimą siūlyti parlamentui atmesti įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kadangi siūloma atmesti, gali kalbėti vienas už atmetimą, vienas prieš. J. Olekas. Siūlote už atmetimą? Norite kalbėti? Nenorite?
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kviečiu pritarti komiteto nuostatoms, pateiktam sprendimui, nes iš tikrųjų mes patvirtinome biudžetus ir tuose biudžetuose yra numatytos lėšos visoms funkcijoms vykdyti. Todėl kviečiu, kad mes nedarytume naujų sprendimų ir neperskirstytume taip tokiais nutarimais suformuoto biudžeto.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš atmetimą – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad jūs įsiskaitėte ir į kito papildomo komiteto, t. y. Biudžeto ir finansų komiteto, argumentus, ten yra svarbių nuostatų. Įstatymas šiuo atveju buvo priimtas birželio 30 d. Dėl tos nuostatos, kuri pareikalavo pinigų, nebuvo paprašyta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, išvados. Ir iš tikrųjų šiuo atveju papildomas komitetas, kaip žinome, išsakė nuostatą, kad būtų pritarta. Čia Biudžeto ir finansų komitetas. Aš manau, kad reikėtų pritarti.
PIRMININKĖ. Prieš atmetimą, pritarti siūlymui, taip?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Gerai, prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate siūlymui atmesti, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 59 Seimo nariai. Už – 36, prieš – 16, susilaikė 7. Neatmesta. Atmesta, atsiprašau, atmesta. Kaip tik yra 36.
Toliau rezervinis 5 turėtų būti Nr. XIP-2705, bet nematau nė vieno pateikėjo, kuris galėtų pristatyti. Kadangi nėra, tai kitą kartą, kitą sesiją jau turbūt.
Dabar lieka dar vienas vienintelis darbotvarkės klausimas – tai Seimo narių pareiškimai ir yra užsirašęs R. Kupčinskas.
18.06 val.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Čečėnijos Respublika Ičkerija grupė kartu su Tarptautine parlamentarų grupe Čečėnijos problemoms organizavo apskritąjį stalą „Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Čečėnijos istorijos patirties pamokos“, kuris vyko 2010 m. gruodžio 10 d. mūsų Seime. Dabar pateiksiu šio apskritojo stalo išvadas, rezoliuciją ir tezes dėl akcentų dvasinių ir kultūrinių pajėgų telkimui ir prasmingumui.
„Lietuvos Respublikos Seimo Parlamentinių ryšių su Čečėnijos Respublika Ičkerija grupė ir Tarptautinė parlamentarų grupė Čečėnijos problemoms sukviestame renginyje, dalyvaujant Čekijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Čečėnijos parlamentarams, dvasininkams, politikams ir mokslininkams, apsvarstė politinę, socialinę ir kultūrinę čečėnų tautos situaciją Rusijos ir tarptautinėje erdvėje. Įvertinant, kad visos šios šalys buvo Rusijos imperijos okupuotos, aktualu tarpusavyje pasidalinti istorijos pamokomis.
Padėtis Čečėnijoje.
Esanti administracija yra nelegitimi. Antra. Čečėnijos administracija įvedusi žiaurią žmonių įskundimo, persekiojimo, prievartavimo, kankinimo, grobimo ir žudymo politiką, nežinomą šiandieninėje Europoje. Trečia. Tuo pagrindu veikiančios visos valdžios struktūros sistemiškai neužtikrina elementarių žmogaus ir piliečio teisių. Ketvirta. Dvasinis gyvenimas palaužtas.
Tarptautinių valstybinių organizacijų požiūris į Rusijos politiką.
Pirma. Nevertina Rusijos nusikalstamos politikos tarptautinės teisės principų ir normų pagrindu. Antra. Sutinka su Rusijos aiškia ir sena kolonijine politika Čečėnijoje.
Pabaltijo šalių pamokos Čečėnijai.
Pirma. Lietuva į Rusijos imperijos sudėtį pateko 1795 m., o Čečėnija – tik 1859 m. Antra. Čečėnija kaip ir Pabaltijo valstybės savo valstybes atkūrė 1918 m., bet greitai buvo klasta ir jėga bolševikų užgrobta. Trečia. Masinės tremtys, partizaninis judėjimas. Ketvirta. Moralinis, kultūrinis, religinis taikus pasipriešinimas. Penkta. Kolaborantų kova prieš savo tautą.
Šiandieninė karinio pasipriešinimo prasmė.
Pirma. Pripažįstant 1994 m. ir 1999 m. karinio pasipriešinimo reikšmę. Antra. Pagrindinė Rusijos pergalė – čečėnų prieš čečėnus kovos (čečėnizacija) pasiekimas. Čečėnai kovoja prieš čečėnus. Trečia. Masinio karinio pasipriešinimo Rusijai sustabdymo racionalumo lemtingieji veiksniai: ilgai užsitęsę ir nenumatomi baigties terminai; didelis žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius; bendra krašto ir pasipriešinimo dalyvių sunki išgyvenimo padėtis ir dviejų Rusijos karų prieš Čečėniją nuovargis; kolaborantų turtėjimas, jų išsimokslinimo ir lemtingų sprendimų priėmimo galimybių augimas; kita, čečėnų identiteto (kalbos, kultūros, istorijos) gynimo sumenkėjimas; toliau, Rusijos atviri ir konkretūs planai (Rusijos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 6 d. paskelbta strategija) čečėnų tautos dvasinėms vertybėms sunaikinti; Vakarų krikdančios subkultūros skvarba; emigracijoje esančių čečėnų, kaip tautos dalies, nunykimas; be dvasinio gyvenimo tęstinumo seka tautos išnykimas.
Dvasininkijos vaidmuo. Musulmonų dvasininkai, skirtingai nuo okupacijos meto Pabaltijo dvasininkų, iš esmės būdavo materialiai priklausomi nuo administracijos, kaip Rusijos cerkvė, tarnauja valdžiai, valstybingumo atsisakymui ir negina skelbiamo tikėjimo vertybių. Antra, toks paviršutiniškas formalaus tikėjimo vertybių pateikimas ir propagavimas yra iš esmės užsimerkimas prieš realybę ir ugdo nuolankumą, prisitaikymą ir paklusnumą.
Svarbiausi klausimai arba išvados po šio apskritojo stalo konferencijos. Pirma, nepriklausomybės šalininkams ir rėmėjams formuluoti realius ilgalaikius veikimo tikslus, aukštos dvasinės kultūros, švietimo, mokslo, tautinio išdidumo ir savigarbos pamatus. Antra, karinis pasipriešinimas tampa prasmingas tik istoriniu abrekų lygmeniu. Trečia, šiandien karinės aukos tampa naudingos fiziniam geriausio čečėnų tautos genetinio branduolio sunaikinimui ir savo esme padeda Rusijai siekti savo grobikiškų tikslų. Ketvirta, čečėnų kalbos reikšmingumo įtvirtinimo besąlyginis siekimas: vidurinis mokslas ir čečėnų kalba. Penkta, čečėnų laisvės kovos istorijos bei kultūros pažinimas ir didžiavimasis. Šešta, Nochčala skelbimas, propagavimas ir sureikšminimas.“
Pasirašo R. Kupčinskas, Seimo narys, Lietuvos Respublikos Seimo parlamentinių ryšių su Čečėnijos Respublika Ičkerija grupės pirmininkas ir V. P. Andriukaitis, Tarptautinės parlamentarų grupės Čečėnijos problemoms generalinis sekretorius. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir baigėme šios dienos visus darbotvarkės klausimus. Registruojamės.
Taip, užsiregistravo 35 Seimo nariai. Ir skelbiu gruodžio 16 d. vakarinio posėdžio pabaigą. Gero savaitgalio visiems!
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; J(LiCS ir TPP)F – Jungtinė (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcija; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.