LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

EKONOMIKOS komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO

IŠVADOS 

 

 

DĖL  LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO 2 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIP-1613

 

2010 m. gruodžio 15 Nr.108-P-48

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): komiteto nariai: D.Budrys, V.Bacevičius, K.Daukšys, A.Endzinas, K.Kuzminskas,  R.Sinkevičius, V.Valkiūnas, B.Vėsaitė; komiteto biuro vedėja R.Zabarauskienė, patarėjai: D.Šaltmeris, R.Duburaitė, G.Pajuodienė, R.Petkūnienė; padėjėja Z.Jodkonienė.. Kviestieji asmenys: Seimo Audito komiteto biuro patarėja R.Petaraitienė, Finansų ministerijos Turto valdymo departamento direktorė A.Vičkačkienė, Finansų ministerijos Turto valdymo departamento skyriaus vedėja L.Kalinauskienė, Finansų ministerijos Turto valdymo departamento vyresnioji specialistė A.Keniausytė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnysis patarėjas S.Švedas, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių biuro patarėja M.Urmonienė, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja J.Baltrušaitienė, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja Š.Kazlauskaitė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos atstovas L.Pakštaitis..

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos :

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str

Str. d.

P.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2010-01-08

2

1

 

1. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybė (savivaldybės) savo turtą gali investuoti į bendrovę įsigydama jos akcijų su sąlyga, kad po investavimo visuotiniame bendrovės akcininkų susirinkime valstybė (savivaldybė) turės daugiau kaip 50 procentų balsų. Teikiamo įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti, kad šios taisyklės nesilaikoma, kai valstybės (savivaldybės) turtas investuojamas įgyvendinant institucinę viešojo ir privataus sektorių partnerystę. Taigi, priėmus projektą, valstybė (savivaldybės) galėtų investuoti savo turtą į bendroves, kurių ji nekontroliuotų. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad tokiu atveju valstybės ar savivaldybės interesai  būtų užtikrinami valdžios ir privataus subjektų partnerystės ar koncesijos sutartyje. Kartu nurodoma, kad valstybė (savivaldybės) savo turtines ir neturtines teises įgyvendins vadovaudamasi Vyriausybės 2007 m. birželio 6 d. nutarimu ,,Dėl valstybės ir savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo akcinėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse”.

Projektu siūloma nuostata diskutuotina. Kelia abejonių, ar valstybės turtiniai interesai galėtų būti pakankamai užtikrinami valdžios ir privataus subjektų partnerystės ar koncesijos sutartyse, o valstybės (savivaldybių) turtas, jį investavus į bendrovę, būtų naudojamas visuomenės interesams tenkinti. Atkreiptinas dėmesys, kad Koncesijos sutarties dalykas – koncesininko vykdoma ūkinė komercinė veikla  Koncesijų įstatymo 3 straipsnyje numatytose srityse, susijusi su infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, plėtra, atnaujinimu, pakeitimu, remontu, valdymu, naudojimu ir (ar) priežiūra, viešųjų paslaugų teikimu, valstybės, savivaldybės arba valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų asmenų nuosavybės, patikėjimo teise valdomo ir (ar) naudojamo turto valdymu ir (ar) naudojimu (Koncesijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Koncesijų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad pagal koncesijos sutartį valstybės (savivaldybių) turtas gali būti perduodamas koncesininkui valdyti ir naudoti, bet ne nuosavybės teise. Tuo tarpu valstybei (savivaldybėms) investavus turtą į bendrovę, jis taptų bendrovės nuosavybe, o sprendimus, susijusius su šio turto valdymu, naudojimu ir disponavimu, priimtų atitinkami bendrovės organai, kuriuose lemiamo balso valstybės (savivaldybės) atstovai neturėtų. Taigi atitinkami bendrovės organai turėtų teisę priimti sprendimus ir dėl valstybės investuoto turto perleidimo tretiesiems asmenims. Tuo tarpu koncesijos sutartis investuoto į bendrovę valstybės (savivaldybės) turto disponavimo klausimų nereglamentuotų, nes pagal įstatymą tai nėra šios sutarties dalykas. Koncesijos sutartis, kaip ir nurodoma Koncesijų įstatyme, galėtų reglamentuoti tik  kito valstybės (savivaldybės) turto, t.y. turto nepriskirto investicijoms, naudojimą ir valdymą, jeigu toks turtas būtų perduotas koncesininkui. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į Investicijų įstatymo nuostatas, kurios yra analogiškos Koncesijų įstatymo nuostatoms, investuoto turto naudojimo visuomenės reikmėms, mūsų nuomone, neužtikrintų ir valdžios bei privataus subjekto partnerystės sutartis. Kartu reikėtų pažymėti, kad vadovaudamiesi aukščiau minėto Vyriausybės nutarimo nuostatomis valstybei (savivaldybei) bendrovės organuose atstovaujantys asmenys ir balsuotų prieš valstybei nenaudingus sprendimus, tačiau kaip jau buvo minėta jų balsai lemiamos įtakos neturėtų, nes bendrovės organuose akcininkams būtų atstovaujama proporcingai jų turimų akcijų skaičiui. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka valstybės (savivaldybių) turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principams, įtvirtintiems kaičiamo įstatymo 81 straipsnyje, bei ar minėtos projekto nuostatos nereikėtų atsisakyti.

 

Pritarti iš dalies.

Pastabų autoriai, siūlo diskutuoti dėl projekto 2 str. 1 dalyje numatyto teisinio reguliavimo, nes abejoja jog valstybės turtiniai interesai galėtų būti pakankamai užtikrinami valdžios ir privataus subjektų partnerystės ar koncesijos sutartyse, taip pat abejojama, ar valstybės turto investavimas į naujai steigiamą bendrovę, kuri įgyvendintų šias sutartis, užtikrintų visuomenės interesus.

Pažymėtina, kad tiek sudarant koncesijų bei valdžios ir privataus subjektų partnerystės (toliau – partnerystės) sutartis, tiek investuojant į akcinių bendrovių kapitalą, valstybės turtinių interesų apsaugai užtikrinti yra sukurta teisinė ir institucinė sistema. Kalbant apie teisines sąlygas, reikėtų atkreipti dėmesį, kad pagal Koncesijų įstatymo 5 str. 5 dalį prieš sudarant koncesijų sutartis valstybės arba savivaldybių institucijos privalo atlikti išsamią koncesijos ekonominės, socialinės naudos visuomenės poreikiams analizę ir pagrįsti tai skaičiavimais. Pagal Investicijų įstatymo 15² str. 1 ir 2 dalį, partnerystė gali būti taikoma tik tuomet, jeigu užtikrina viešąjį interesą, ir visuomenės poreikių tenkinimą. Prieš priimdama sprendimą taikyti partnerystę, valstybės arba savivaldybės institucija privalo atlikti analizę ir skaičiavimais pagrįsti taikymo efektyvumą. Be to, pagal jau minėtus įstatymus sprendimą dėl esminių turtinių valstybės įsipareigojimų pagal koncesijos ir partnerystės sutartis gali priimti tik LR Seimas Vyriausybės siūlymu.

Įstatymuose bei juos įgyvendinančiuose teisės aktuose taip pat nustatytas sutarčių sudarymo kontrolės mechanizmas, numatant privalomą Finansų ministerijos, kuri teikia išvadas dėl koncesijos ar partnerystės projekto ir sutarčių projektų finansinių sąlygų ir rizikos pasidalijimo įtakos valstybės finansiniams rodikliams, bei valstybės ir savivaldybių kontrolės institucijų dalyvavimą šiame procese.

Siekiant įgyvendinti minėtas įstatymo nuostatas Vyriausybė 2009-11-11 nutarimu Nr.1480 patvirtino Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles, kuriose reglamentuota partnerystės ir koncesijos sutarčių rengimo institucinė sistema, nustatanti institucijų, dalyvaujančių partnerystės projektų ir sutarčių rengimo procese atsakomybę ir funkcijas.

Tokia pati situacija yra ir su valstybės turto investavimu, nes Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Turto valdymo įstatymas) 19 str. 2 d. yra nustatyta, kad sprendimai investuoti valstybės arba savivaldybės turtą į akcinių bendrovių kapitalą gali būti priimami, jeigu tenkinami ne mažiau kaip 3 įstatyme nustatyti investavimo kriterijai.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadas, kad valstybės turtinių interesų užtikrinimas investuojant, taip pat sudarant partnerystės ar koncesijų sutartis yra pakankamas ir atitinka Turto valdymo įstatymo 81 straipsnyje nustatytus principus.

Pastabų autoriai pažymi, kad tiek pagal koncesijų, tiek pagal partnerystės sutartis privačiam subjektui gali būti perduotas valdyti ir naudoti esamas valstybės arba savivaldybės turtas, reikalingas sutartyse numatytai veiklai vykdyti.

Atkreiptinas dėmesys, kad šis turtas pagal įstatymus negali būti perduotas privataus subjekto ar koncesininko nuosavybėn. Iš to seka, kad pagal koncesijos ar partnerystės sutartis perduodamas valdyti ir naudoti valstybės ar savivaldybės turtas negali būti investuojamas į bendrovę, kuri įgyvendins šias sutartis, todėl bendrovės organai negalės priimti sprendimų dėl tokio turto perleidimo tretiesiems asmenims.

Institucinės partnerystės atveju, kai koncesijos arba partnerystės sutartis įgyvendins mišraus kapitalo įmonė, valstybės arba savivaldybės institucijos galės investuoti pinigines lėšas arba kitą turtą, kuris nebus perduotas valdyti ir naudoti pagal koncesijų arba partnerystės sutartis.

Pažymėtina, kad valstybė  arba savivaldybė galės steigti bendroves, kuriose valstybei ar savivaldybei priklausančios akcijos sudaro mažiau nei 50 proc. balsų, tik tokiu atveju, jeigu ši bendrovė įgyvendins koncesijos arba partnerystės sutartis, taip pat kitų įstatymų nustatytais atvejais. Visais kitais atvejais investuojant į steigiamos bendrovės įstatinį kapitalą turės būti išlaikoma šiuo metu įstatyme nustatyta sąlyga, kad valstybei ir savivaldybei turi priklausyti daugiau kaip 50 proc. balsų. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte nurodytas siūlymas dėl įmonės įstatinio kapitalo formavimo sietinas su  Koncesijų įstatyme nustatyta imperatyvia nuostata, kad koncesininkas privalo prisiimti visą arba didžiąją dalį su perduodama veikla susijusios rizikos. Privalomas rizikos pasiskirstymas nustatytas ir Investicijų įstatyme, rizikos pasiskirstymo įtaka valstybės finansiniams rodikliams (valstybės skolai ir deficitui) reglamentuotas Vyriausybės 2009-11-11 nutarimu Nr.1480 patvirtintose Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse. Koncesijų ir partnerystės sutartys, pagal kurias privatus subjektas prisiima didžiąją dalį su veikla susijusios rizikos turi mažesnę įtaką valstybės finansiniams rodikliams. Jeigu institucinės partnerystės atveju valstybei arba savivaldybei reikėtų į įstatinį kapitalą investuoti daugiau kaip 50 proc., valstybės turėtų prisiimti didžiąją dalį rizikos, susijusios su koncesijos arba partnerystės sutarties įgyvendinimu (įskaitant ir jų finansavimą).

 

Tačiau, atsižvelgus į pastabų autorių rengėjų siūlymus dėl investuoto į bendrovę valstybės ir savivaldybės turto apsaugojimo, kad jis nebūtų perduodamas tretiesiems asmenims neturint bendrovės valdymo organuose kvalifikuotos balsų daugumos, siūlome papildyti teikiamo projekto 2 str. 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Valstybė ar savivaldybė gali turtą investuoti įsigydama steigiamos arba didinančios įstatinį kapitalą akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijų, kurios visuotiniame akcininkų susirinkime valstybei ar savivaldybei (-ėms) arba joms kartu suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų, išskyrus atvejus, kai turtas investuojamas, įgyvendinant institucinę viešojo ir privataus sektorių partnerystę. Jeigu įsigydama steigiamos arba didinančios įstatinį kapitalą akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės institucinei viešojo ir privataus sektorių partnerystei įgyvendinti akcijų, valstybė arba savivaldybė investuoja ilgalaikį materialųjį turtą, toks turtas negali būti perleidžiamas tretiesiems asmenims be Vyriausybės ar savivaldybės tarybos sprendimo.“

2.

 

2

1

 

2. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje, kabutėse, prieš dėstant keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies tekstą, reikėtų nurodyti šios dalies numerį.

Pritarti.

 

3.

 

2

3

 

3. Projekto 1 straipsnyje siūloma apibrėžti institucinės viešojo ir privataus sektorių partnerystės sąvoką. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje (projekto 2 straipsnio 3 dalis) siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai bendrovė steigiama institucinei viešojo ir privataus sektorių partnerystei įgyvendinti, asmuo, įsigyjantis kartu su valstybe (savivaldybe) steigiamos bendrovės akcijas, nėra atrenkamas viešo konkurso būdu Vyriausybės nustatyta tvarka. Tokiu atveju  informacija apie bendrovės institucinei partnerystei įgyvendinti steigimą  turi būti nurodyta konkurso koncesijai suteikti ar viešojo pirkimo, organizuojamo šiai partnerystei įgyvendinti sąlygose.

 Manytume, kad projektu siūlomas naujos - institucinės viešojo ir privataus sektorių partnerystės reguliavimas nėra pakankamas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Koncesijų įstatymo 16, 211 straipsnių nuostatas koncesijos sutartis sudaroma su koncesininku (prireikus su koncesijos projektui įgyvendint koncesininko įsteigtu juridiniu asmeniu). Tuo tarpu iš projekto nuostatų nėra aišku, tarp kurių subjektų  būtų sudaryta koncesijos sutartis institucinės viešojo ir privataus sektorių partnerystės atveju, kai naują įmonę steigtų valstybė (savivaldybė) ir koncesininkas. Nėra aiškus ir naujai steigiamos bendrovės veiklos laikotarpis. Neaišku, ar ji veiktų tik koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiu, o jam pasibaigus, būtų likviduojama CK 2.106 straipsnio 5 punkte nurodytu pagrindu, ar jos veiklos laikotarpis būtų neribotas. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu bendrovė veiktų neribotą laiko tarpą, tai, pasibaigus koncesijos sutarčiai, valstybei (savivaldybei) būtų sudėtinga atgauti investuotą į bendrovę turtą. Turtą valstybė (savivaldybės) galėtų susigrąžinti tuo atveju, jeigu bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas priimtų sprendimą likviduoti bendrovę. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiam sprendimui priimti reikalinga kvalifikuota balsų dauguma, tačiau, atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 1 dalimi siūlomas keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies nuostatas, vien valstybės (savivaldybės) balsų akcininkų susirinkime priimti tokiam sprendimui nepakaktų.Pažymėtina, kad Koncesijų įstatymo normos, reglamentuojančios koncesijos suteikimą yra pritaikytos tiems atvejams, kai koncesija suteikiama koncesininkui (jo įsteigtai įmonei), bet neapima tų atvejų, kai suteikiant koncesiją valstybė (savivaldybė) kartu su koncesininku steigtų naują įmonę. Atsižvelgiant į tai, kartu su teikiamu įstatymo projektu turėtų būti teikiami atitinkami Koncesijų įstatymo pakeitimai, pašalinantys aukščiau minėtus neaiškumus. Remiantis šioje pastaboje išdėstytais argumentais, atitinkamai turėtų būti teikiami ir Investicijų įstatymo pakeitimai.

Pritarti.

Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje (projekto 2 straipsnio 3 dalis) siūloma nustatyti kad valstybė arba savivaldybė, priėmusi sprendimą investuoti į steigiamos akcinės ar uždarosios akcinės bendrovės (toliau – akcinė bendrovė) įstatinį kapitalą, nepriklausomai nuo to, kiek procentų įsigyjamos akcijos suteikia jai balsų, asmenį, kuris investuos į šią bendrovę, turės atsirinkti viešo konkurso būdu Vyriausybės nustatyta tvarka. Šis siūlymas sudarytų sąlygas užtikrinti skaidrumo, lygių teisių ir nediskriminavimo principus, nustatytus Europos Bendrijų sutarties 43 ir 49 straipsniuose, pasirenkant kartu su valstybe arba savivaldybe į bendroves investuojančius asmenis.

Tuo atveju, kai bendrovė steigiama institucinei viešojo ir privataus sektorių partnerystei įgyvendinti viešasis konkursas būtų skelbiamas koncesijos arba partnerystės projektui įgyvendinti, konkurso sąlygose nurodant, kad konkurso dalyvis turės investuoti į koncesijos ar partnerystės projektui įgyvendinti valstybės arba savivaldybės steigiamos akcinės bendrovės įstatinį kapitalą. Šis siūlymas parengtas atsižvelgus į Europos Komisijos 2008-02-05 komunikate C (2007) 6661 pateiktą nuomonę, kad dviguba procedūra (pirmu etapu atrenkant  privatų asmenį, antru su mišraus kapitalo įmone sudarant koncesijos arba partnerystės sutartį) sunkiai įgyvendinama. Komisija pabrėžia, kad privataus subjekto atrankos procedūras gali užtikrinti konkursas koncesijai suteikti arba partnerystės sutarčiai sudaryti.

Pastabų autoriai teigia, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, tarp kurių subjektų  būtų sudaryta koncesijos sutartis institucinės viešojo ir privataus sektorių partnerystės atveju ir kad Koncesijų įstatymo normos, reglamentuojančios koncesijos suteikimą yra pritaikytos tiems atvejams, kai koncesija suteikiama koncesininkui (jo įsteigtai įmonei), bet neapima tų atvejų, kai suteikiant koncesiją valstybė (savivaldybė) kartu su koncesininku steigtų naują įmonę.

Koncesijų ir Investicijų įstatymas yra specialieji įstatymai, reglamentuojantys koncesijų ir partnerystės sutarčių sudarymą, o ne institucinę partnerystę, t.y. valstybės ar savivaldybės turto investavimą į bendrovės įstatinį kapitalą, kuris reglamentuotas Turto valdymo įstatyme. Be to, valstybė ar savivaldybė ne su koncesininku steigia įmonę, o įsteigta įmonė bus koncesininku arba privačiu subjektu.

Pagal Koncesijų įstatymą, koncesininku gali būti užsienio arba Lietuvos bet kokios rūšies įmonė, konsorciumas, asociacija, įstaiga, organizacija ar kitokios teisinės formos ar rūšies subjektas, įsteigtas ir veikiantis pagal Lietuvos ar užsienio valstybės įstatymus. Privačiu subjektu pagal Investicijų įstatymą gali būti bet kokios teisinės formos Lietuvos arba užsienio juridinis asmuo, viešasis juridinis asmuo (išskyrus privatų ar viešąjį juridinį asmenį, priskiriamą valdžios sektoriui) arba tokių asmenų grupė ir kiti ūkio subjektai įsteigti pagal Lietuvos arba užsienio įstatymus.

Taigi institucinės partnerystės atveju valstybės arba savivaldybės institucijos sudarytų koncesijos arba partnerystės sutartis su mišraus kapitalo įmone, nes minėtų įstatymų nuostatos nenumato, kad mišraus kapitalo įmonė negali būti koncesininku ar privačiu subjektu.

 

Tačiau siekiant teisinio aiškumo siūloma patikslinti projekto 1 straipsnyje nustatytą institucinės partnerystės sąvoką ir ją išdėstyti taip:

Institucinė viešojo ir privataus sektorių partnerystė – viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdas, kai valstybės ar savivaldybės institucijos funkcijoms priskirtą veiklą pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės ar koncesijų sutartis vykdo akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė (privatus subjektas, jei vykdoma valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis, arba koncesininkas, jei vykdoma koncesijų sutartis), kurios akcijų dalis priklauso valstybei ar savivaldybei.

Pastabų autoriai teigia, kad jeigu bendrovė veiktų neribotą laiko tarpą, tai pasibaigus koncesijos sutarčiai valstybei arba savivaldybei būtų sudėtinga atgauti investuotą į bendrovę turtą; taip pat nėra aiškus ir naujai steigiamos bendrovės veiklos laikotarpis. Atsižvelgus į šias pastabas siūloma patikslinti projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Šio įstatymo 19 straipsnio 6 dalis netaikoma, kai steigiama akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė institucinei viešojo ir privataus sektorių partnerystei įgyvendinti. Tokiu atveju informacija apie akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės institucinei viešojo ir privataus sektorių partnerystei įgyvendinti steigimą turi būti nurodyta konkurso koncesijai suteikti ar viešojo pirkimo, organizuojamo valdžios ir privataus subjektų partnerystei įgyvendinti, sąlygose. Šiose sąlygose ir akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės institucinei viešojo ir privataus sektorių partnerystei įgyvendinti steigimo sutartyje be kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų turi būti nurodytas akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės veiklos laikotarpis, kuris negali būti ilgesnis nei koncesijos arba valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarties laikotarpis, arba akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės veiklos tęstinumo sąlygos, kuriose be kitų sąlygų turi būti numatytos valstybės ar savivaldybės kaip akcininko dalyvavimo bendrovės veikloje sąlygos.“

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2010-06-16

2

1

 

Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad įgyvendinant institucinę viešojo ir privataus sektorių partnerystę, valstybė ar savivaldybė gali turtą investuoti įsigydama steigiamos arba didinančios įstatinį kapitalą akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijų, kurios visuotiniame akcininkų susirinkime valstybei ar savivaldybei (-ėms) arba joms kartu nebūtinai suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, valstybei ar savivaldybei neturint sprendžiamosios galios gali būti priimami valstybei nenaudingi (žalingi) sprendimai, t. y. pasunkintas valstybės ar savivaldybės (-ių) turtinių interesų tinkamas įgyvendinimas ir investuoto turto panaudojimas visuomenės reikmėms.

Pritarti iš dalies.

Argumentai pateikti prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabos.

 

 

2

3

 

Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad asmuo, įsigyjantis kartu su valstybe ar savivaldybe steigiamos akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijas institucinei viešojo ir privataus sektorių partnerystei įgyvendinti, nėra atrenkamas viešo konkurso būdu. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, būtina aiškiai įstatymiškai reglamentuoti privataus subjekto, dalyvaujančio institucinėje partnerystėje, parinkimo procedūrą ir kriterijus, siekiant išvengti galimo piktnaudžiavimo Įstatymo projekto 3 dalyje numatoma išimtine nuostata.

Nepritarti.

Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje nustatoma ne tik išimtis, kad asmuo, įsigyjantis kartu su valstybe ar savivaldybe steigiamos akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijas institucinei viešojo ir privataus sektorių partnerystei įgyvendinti, nėra atrenkamas viešo konkurso būdu. Šioje dalyje įtvirtinama nuostata, kad toks asmuo parenkamas taikant kituose įstatymuose nustatytas procedūras ir kriterijus. Tuo atveju, kai bendrovė steigiama institucinei viešojo ir privataus sektorių partnerystei įgyvendinti viešasis konkursas būtų skelbiamas koncesijos arba partnerystės projektui įgyvendinti, konkurso sąlygose nurodant, kad konkurso dalyvis turės investuoti į koncesijos ar partnerystės projektui įgyvendinti valstybės arba savivaldybės steigiamos akcinės bendrovės įstatinį kapitalą. Šis siūlymas parengtas atsižvelgus į Europos Komisijos 2008-02-05 komunikate C (2007) 6661 pateiktą nuomonę, kad dviguba procedūra (pirmu etapu atrenkant  privatų asmenį, antru su mišraus kapitalo įmone sudarant koncesijos arba partnerystės sutartį) sunkiai įgyvendinama. Komisija pabrėžia, kad privataus subjekto atrankos procedūras gali užtikrinti konkursas koncesijai suteikti arba partnerystės sutarčiai sudaryti.

 

 

 

 

 

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, Įstatymo projekte būtų tikslinga numatyti nuostatas, apibrėžiančias viešojo ir privataus sektorių maksimalią partnerystės trukmę, nes priešingu atveju galimi atvejai, kai būtų tęsiama valstybei nenaudinga sutartis. Taip pat reiktų nustatyti sutarties, kurios pagrindu atsiranda (sukuriama) institucinė viešojo ir privataus sektorių partnerystė, keitimo sąlygas ir tvarką.

Pritarti iš dalies.

Institucinė partnerystė negali būti sukurta vienos sutarties pagrindu. Ji yra kuriama dviejų sutarčių pagrindu – valstybės ar savivaldybė investuoja turtą į steigiamą mišraus kapitalo įmonę, sudarydama steigimo sutartį, ir su sukurta mišraus kapitalo įmone yra sudaroma koncesijų ar valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis. Abiejų sutarčių sudarymą reglamentuoja Akcinių bendrovių, Koncesijų ir Investicijų įstatymai, todėl nėra pagrindo nustatyti papildomą reglamentavimą dėl institucinės partnerystės sukūrimo.

Atsižvelgiant į tai, kad institucinės partnerystės privaloma sąlyga yra sudaryta koncesijos ar valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartys, kurių maksimalūs terminai yra nustatyti Koncesijų ir Investicijų įstatymuose, institucinės partnerystės terminas taip pat yra ribotas, t. y. jis nebus ilgesnis negu koncesijos ar valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarties terminas.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalis yra papildoma, nustatant, kad kuriant mišraus kapitalo įmonę būtų numatytas jos pabaigos laikotarpis arba veiklos tęstinumo sąlygos. Plačiau žr. prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento 3 pastabos.

 

 

3

 

 

Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekto 3 straipsnio nuostatos dėl Įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo yra taisytinos.

Pritarti.

Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 3 straipsnyje siūlyti Įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo terminai jau yra praėję, siūloma patikslinti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2011 m. birželio balandžio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2011 m. birželio balandžio 1 d. parengia ir priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

2.

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2010-11-03

 

 

 

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 57-2297; 2008, Nr. 71-2700) 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Jūsų prašymu atliko Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIP-11613(2) (toliau – Įstatymo projektas) antikorupcinį vertinimą.

Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą Specialiųjų tyrimų tarnyba buvo Jums pateikusi Specialiųjų tyrimų tarnybos 2010-06-15 raštu Nr. 4-01-2098. Įstatymo projektas papildytas ir patikslintas, tačiau jį išnagrinėjus manome, kad jo nuostatos turi teisinių spragų, sudaro galimybes neracionaliai panaudoti valstybės turtą, taip pat sudaro galimybes jį nepagrįstai prarasti.

Įstatymo projektu sudaromos galimybės valstybei arba savivaldybėms investuoti turtą į bendroves, kurių ji negalėtų kontroliuoti, nes turėtų mažiau kaip pusę akcijų. Valstybei investavus turtą į bendroves, šis turtas taptų bendrovės turto dalimi, bendrovės nuosavybe. Bendrovės valdymo organai galėtų priimti bet kokius sprendimus, įskaitant sprendimus dėl valstybės turto perleidimo tretiesiems asmenims, valstybei nenaudingus sprendimus, o valstybės atstovai bendrovės valdyme neturėtų lemiamo balso. Įstatymo projekte numatomas būtinas Vyriausybės ar savivaldybės tarybos sutikimas perleidžiant ilgalaikį materialųjį turtą tretiesiems asmenims, nėra pakankamu saugikliu siekiant užtikrinti racionalų valstybės ar savivaldybės turto naudojimą. Gali būti situacijų, kai šio sutikimo bus prašoma post factum , t.y. bendrovės valdymo organui priėmus sprendimus dėl turto perleidimo tretiesiems asmenim, arba susiklosčius situacijai, kai teismas priteis bendrovės turtą bendrovės kreditinių įsipareigojimų tenkinimui užtikrinti.

Tai, kad valstybės interesai būtų išreikšti institucinės partnerystės sutartyje, nekeičia situacijos iš esmės, nes sutarties sudarymas konkrečiu atveju yra šalių valios išreiškimas, sąlygos suderamos konkrečiu atveju, tiek, kiek neprieštarauja įstatymui.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Įstatymo projekte nepakankamai apibrėžti kiti svarbūs dalykai, susiję su partnerystės įgyvendinimu, pavyzdžiui, jeigu partnerystės būdu steigiama nauja bendrovė, nėra apibrėžtas maksimalus laikotarpis, kuriam ji steigiama; neapibrėžta, kaip būtų grąžinama valstybės investuota turto dalis. Įstatymo projekte numatoma, kad informacija apie bendrovės (institucinei partnerystei įgyvendinti) steigimą turi būti numatyta konkurso partnerystei įgyvendinti sąlygose, taip pat bendrovės partnerystei įgyvendinti steigimo sutartyje. Konkurso sąlygose ir bendrovės steigimo sutartyje „turi būti nurodytas akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės veiklos laikotarpis, kuris negali būti ilgesnis nei koncesijos arba valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarties laikotarpis, arba akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės veiklos tęstinumo sąlygos, kuriose be kitų sąlygų turi būti numatytos valstybės ar savivaldybės kaip akcininko dalyvavimo bendrovės veikloje sąlygos“. Manome, kad formuluotė turėtų būti konstruojama tokiu būdu, kad konkurso sąlygose bei bendrovės steigimo sutartyje būtų numatytas ir akcinės bendrovės veiklos tęstinumo sąlygos, įskaitant valstybės turto dalį bendrovėje. Be to, būtų tikslinga nurodyti maksimalią partnerystės trukmę, aptarti sąlygas dėl galimybės tęsti partnerystę, numatyti sutarties dėl partnerystės ar koncesijos keitimo sąlygas ir tvarką, kad sutarties galiojimo laikotarpiu ji nebūtų pakeista valstybei nenaudinga linkme. Tinkamai nenumačius minėtų sąlygų neatmetama galimybė, kad valstybė ar savivaldybė nebegalėtų atgauti investuoto turto. Atkreiptinas dėmesys, kad turtas sutarties galiojimo laikotarpiu neišvengiamai pakistų, pavyzdžiui jis taptų nusidėvėjusiu, arba priešingai, į jį būtų investuota žymiai daugiau, nei jis kainavo jo investavimo metu, privatus partneris turėtų pretenzijų jį paimti kaip atlygį, o šiuos klausimus spręstų teismas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti iš dalies.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastabų autoriai teigia, kad įstatymo projektas sudaro galimybes turtą nepagrįstai prarasti.

Pažymėtina, kad investuojant į akcinių bendrovių kapitalą, valstybės turtinių interesų apsaugai užtikrinti jau yra sukurta teisinė sistema. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Turto valdymo įstatymas) 19 str. 2 d. yra nustatyta, kad sprendimai investuoti valstybės arba savivaldybės turtą į akcinių bendrovių kapitalą gali būti priimami, jeigu tenkinami ne mažiau kaip 3 įstatyme nustatyti investavimo kriterijai. Tai reiškia, kad ne kiekvienu partnerystės projekto atveju galima priimti sprendimą investuoti.

Atkreiptinas dėmesys, kad turtas, reikalingas įgyvendinti partnerystės sutartis, pagal įstatymus negali būti perduotas privataus subjekto ar koncesininko nuosavybėn. Iš to seka, kad pagal koncesijos ar partnerystės sutartis perduodamas valdyti ir naudoti valstybės ar savivaldybės turtas negali būti investuojamas į bendrovę, kuri įgyvendins šias sutartis, todėl bendrovės organai negalės priimti sprendimų dėl tokio turto perleidimo tretiesiems asmenims.

Institucinės partnerystės atveju, kai koncesijos arba partnerystės sutartis įgyvendins mišraus kapitalo įmonė, valstybės arba savivaldybės institucijos galės investuoti pinigines lėšas arba kitą turtą, kuris nebus perduotas valdyti ir naudoti pagal koncesijų arba partnerystės sutartis.

Taip pat pažymėtina, kad į bendroves galima investuoti ne tik ilgalaikį turtą, bet ir pinigines lėšas. Po investavimo valstybei ar savivaldybei atitenka naujos bendrovės akcijos. O pagal Akcinių bendrovių įstatymą nenumatyta galimybė akcininkui atgauti investuoto ilgalaikio turto, tačiau jis gauna finansinį turtą – akcijas, kurias gali parduoti.

Pastabų autoriai kelia nepagrįstas abejones dėl būtent šio įstatymo projekto, kadangi turėjimas 50 proc. ir daugiau bendrovės akcijų, nesudaro teisinių sąlygų atgauti investuotą turtą.

 

Pastabų autoriai teigia, kad būtų tikslinga nurodyti maksimalią partnerystės trukmę, aptarti sąlygas dėl galimybės tęsti partnerystę, numatyti sutarties dėl partnerystės ar koncesijos keitimo sąlygas ir tvarką, kad sutarties galiojimo laikotarpiu ji nebūtų pakeista valstybei nenaudinga linkme.

Atkreiptinas dėmesys, kad institucinė partnerystė negali būti sukurta vienos sutarties pagrindu. Ji yra kuriama dviejų sutarčių pagrindu – valstybės ar savivaldybė investuoja turtą į steigiamą mišraus kapitalo įmonę, sudarydama steigimo sutartį, ir su sukurta mišraus kapitalo įmone yra sudaroma koncesijų ar valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis. Minėtų koncesijų ar valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarčių sudarymas, keitimas, pratęsimas, galiojimo laikotarpis ir kitos jų sąlygos yra detaliai reglamentuotos Koncesijų ir Investicijų įstatymuose, todėl nėra pagrindo nustatyti papildomą reglamentavimą.

Tačiau tikslinga įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį papildyti, kad bendrovės steigimo sutartyje turėtų būti nustatytas ne tik veiklos laikotarpis, bet ir veiklos tęstinumo sąlygos.

 Todėl siūloma paskutinį minėtos dalies sakinį formuluoti taip:

„Šiose sąlygose ir akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės institucinei viešojo ir privataus sektorių partnerystei įgyvendinti steigimo sutartyje be kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų turi būti nurodytas akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės veiklos laikotarpis, kuris negali būti ilgesnis nei koncesijos arba valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarties laikotarpis, ir arba akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės veiklos tęstinumo sąlygos, kuriose be kitų sąlygų turi būti numatytos valstybės ar savivaldybės kaip akcininko dalyvavimo bendrovės veikloje sąlygos.“

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

 

 

 

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Audito komitetas

2010-06-29

 

 

 

 

 

 

 

1

 

 

 

 

 

Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIP-1613 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto pasiūlymus, Teisės departamento pastabas bei Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas, kurioms pritarė Audito komitetas.

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad iš šio projekto nuostatų nėra aišku, tarp kurių subjektų  būtų sudaryta koncesijos sutartis institucinės viešojo ir privataus sektorių partnerystės atveju, kadangi Koncesijų įstatymo normos, reglamentuojančios koncesijos suteikimą yra pritaikytos tiems atvejams, kai koncesija suteikiama koncesininkui (jo įsteigtai įmonei), bet neapima tų atvejų, kai suteikiant koncesiją valstybė (savivaldybė) kartu su koncesininku steigtų naują įmonę. Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti šio Įstatymo projekto 1 straipsnyje, institucinės viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės apibrėžimą.

 

Pasiūlymas:

„1 straipsnis. 2 straipsnio papildymas 12 dalimi

Papildyti 2 straipsnį 12 dalimi:

„12. Institucinė viešojo ir privataus sektorių partnerystė – viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdas, kai valstybės ar savivaldybės institucijos funkcijoms priskirtą veiklą pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės ar koncesijų sutartis vykdo akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė (privatus subjektas, jei vykdoma valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis, arba koncesininkas, jei vykdoma koncesijų sutartis), kurios akcijų dalis priklauso valstybei ar savivaldybei.“

Pritarti.

 

 

 

1

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į pirmame Audito komiteto pasiūlyme išdėstytus argumentus, reikalinga patikslinti Koncesijų ir Investicijų įstatymus.

 

Pasiūlymas:

Siūlome patikslinti Koncesijų įstatymą ir Investicijų įstatymą, kuriuose būtų aiškiai apibrėžti subjektai tarp kurių sudaroma sutartis institucinės viešojo ir privataus sektorių partnerystės atveju.

Nepritarti.

Koncesijų ir Investicijų įstatymų tikslinti netikslinga. Visi nepritarimo argumentai pateikti prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento 3 pastabos.

Be to, pasiūlymu neteikiama konkrečių formuluočių.

 

 

2

1

 

Argumentai:

Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad įgyvendinant institucinę viešojo ir privataus sektorių partnerystę, valstybės (savivaldybės) turtas galėtų būti investuojamas į bendrovę, kurioje valstybė neturėtų 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Šis projektas leistų valstybei (savivaldybei) investuoti savo turtą į bendroves, kurių ji nekontroliuotų, todėl manome, kad yra rizika, jog nebus pakankamai užtikrinti valstybės turtiniai interesai.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siūlome palikti galiojančio Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juos įstatymo 19 straipsnio 4 dalies redakciją ir šios dalies nekeisti.

 

Pasiūlymas:

Palikti galiojančio įstatymo 19 straipsnio 4 dalį ir jos nekeisti:

„4. Valstybė ar savivaldybė gali turtą investuoti įsigydama steigiamos arba didinančios įstatinį kapitalą akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijų, kurios visuotiniame akcininkų susirinkime valstybei ar savivaldybei (-ėms) arba joms kartu suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų.“

Pritarti iš dalies.

Projekto 2 straipsnio 1 dalis patobulinta, siekiant pakankamai užtikrinti valstybės, savivaldybių turtinius interesus.

Papildomi argumentai pateikti prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabos.

 

 

2

3

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą bei į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabą, kad tai, kad Įstatymo projekte nėra aiškus naujai steigiamos bendrovės veiklos laikotarpis, siekiant teisinio aiškumo, siūlome konkrečiai apibrėžti minėtos sutarties laikotarpį.

 

Pasiūlymas

Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:

„Papildyti 19 straipsnį 7 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„7. Šio įstatymo 19 straipsnio 6 dalis netaikoma, kai steigiama akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė institucinei viešojo ir privataus sektorių partnerystei įgyvendinti. Tokiu atveju informacija apie akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės institucinei viešojo ir privataus sektorių partnerystei įgyvendinti steigimą turi būti nurodyta konkurso koncesijai suteikti ar viešojo pirkimo, organizuojamo valdžios ir privataus subjektų partnerystei įgyvendinti, sąlygose. Akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės institucinei viešojo ir privataus sektorių partnerystei įgyvendinti veiklos laikotarpis negali būti ilgesnis nei koncesijos arba valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarties laikotarpis.“

 

Pritarti.

Projekto 2 straipsnio 3 dalis iš esmės patobulinta.

 

 

3

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad numatytas Įstatymo projekto įsigaliojimo laikotarpis jau praėjo, siūlome patikslinti Įstatymo projekto įsigaliojimo ir įgyvendinimo datą.

 

Pasiūlymas:

„3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2010 m. lapkričio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2010 m. lapkričio 1 d. parengia ir priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.“

 

Pritarti.

 

2.

Biudžeto ir finansų komitetas,

2010-06-30

 

 

 

Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIP-1613 ir pasiūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, kurioms Komitetas pritarė.

 

Pritarti.

 

Projektas patobulintas įvertinus visas pastabas, pasiūlymus.

3.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2010-06-11

 

 

 

iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIP-1613 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė.

Pritarti.

Projektas patobulintas įvertinus visas pastabas, pasiūlymus.

4.

Antikorupcijos komisija,

2010-06-22

 

 

 

Komisija, įstatymo projektą įvertinusi antikorupciniu požiūriu, nusprendė įstatymo projektą atmesti. Komisijos nuomone, įstatymo projekto nuostata, kuria leidžiama valstybei (savivaldybei) savo turtą investuoti į bendrovę įsigyjant jos akcijų ir tais atvejais, kai valstybė (savivaldybė) neturės daugiau kaip 50 procentų balsų, sudarys sąlygas neskaidriam investavimui, atsiras galimybė valstybės (savivaldybės) turtą panaudoti ne visuomenės poreikiams, o privatiems interesams. Komisijos nuomone, tiek Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas, tiek Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymas nepakankamai reglamentuotų skaidrų ir efektyvų į bendrovę investuoto valstybės (savivaldybės) turto naudojimą, todėl nesant galimybės kontroliuoti bei įtakoti bendrovės priimamus sprendimus galimas valstybės (savivaldybės) turto praradimas.

 

Nepritarti.

Projektas patobulintas įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir  Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas bei pasiūlymus – įstatymo projekte siūloma nustatyti investuoto į bendrovę valstybės ir savivaldybės turto valdymo apribojimus. Detalesni argumentai pateikti prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabos.

5.

Antikorupcijos komisija,

2010-11-24

 

 

 

Komisija, įstatymo projektą įvertinusi antikorupciniu požiūriu, nusprendė iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIP-1613(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas dėl maksimalios partnerystės trukmės, sąlygų tęsti partnerystę, valstybės investuoto turto dalies grąžinimo sąlygų reglamentavimo nepakankamumo.

Pritarti.

Projektas iš esmės patobulintas.

Taip pat pažymėtina, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nėra pateikusi konkrečių pasiūlymų, už kuriuos būtų galima balsuoti.

Argumentai, dėl STT pastabų, išdėstyti prie STT pastabų.

Be to, komitetas kreipėsi į STT, prašydamas įvertinti komiteto patobulintą įstatymo projektą ir prireikus teikti konkrečias pataisas.

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai.

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.

7.2. Pasiūlymai nėra.

8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

 

9. Komiteto paskirti pranešėjai: V.Bacevičius.

 

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

 

            PRIDEDAMA: komiteto patobulintas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas.

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                  Dainius Budrys