LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 286
STENOGRAMA
2010 m. gruodžio 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
V. BALTRAITIENĖ ir Č. JURŠĖNAS
PIRMININKAS (Č. JURŠĖNAS, LSDPF*). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamieji svečiai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gruodžio 14 d. vakarinį plenarinį posėdį. Pirmiausia siūlau registruotis. Prašom registruotis, tvarka yra tvarka. Kolegos, registruojamės.
Užsiregistravo 45 Seimo nariai.
O tiems, kurių neveikia, siūlau pridėti balsus, paskui pasitikrinsim. Taigi, kolegos, dabar klausimas, kur balsuoti gali ir nereikėti.
15.02 val.
Generalinio prokuroro D. Valio atsakymai į Seimo narių klausimus
Taigi generalinio prokuroro Dariaus Valio atsakymai į Seimo narių klausimus, tiksliau, į Seimo Pirmininkės pateiktus klausimus. Kviečiu gerbiamąjį D. Valį į tribūną. Šiam klausimui skiriama 30 minučių. Taip, 30 minučių. Pranešėjo teisė išnaudoti šitą laiką vien savo kalbai ar pirma išankstiniams atsakymams ir dar keletą minučių kitiems atsakymams. Bet jeigu išnaudos visą laiką, tai pagal darbotvarkę. Prašom.
D. VALYS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Pirmas klausimas dėl sausio 13-osios teisinės pagalbos prašymo į Baltarusiją ir Rusiją.
Pirmiausia turėčiau paminėti, kad Sausio 13‑osios byla buvo pradėta ne 1996 m. Ikiteisminis tyrimas, kurio medžiaga jau 1996 m. sudarė daugiau nei 332 dokumentinius tomus, buvo pradėtas iš karto po skaudžių mūsų šaliai įvykių 1991 metais. Prokuroro operatyvaus darbo dėka įtarimai 48 šios skaudžios Lietuvai datos organizatoriams ir vykdytojams buvo pateikti nedelsiant, dar tais pačiais metais. Nuo to laiko iki dabar su teisinės pagalbos prašymais buvo kreiptasi į Rusiją ir Baltarusiją daugybę kartų. Atsakymo arba nėra, arba jis ne toks, kokio tikimės, skamba panašiai kaip – mes savo šalies piliečių neišduosime ir įtarimo jiems nepateiksime. Pirmieji prašymai dėl visų 48 kaltinamųjų išdavimo, ekstradicijos buvo teikiami nuo 1991 m. iki 1994 m. pabaigos, kuomet byla buvo parengta perduoti į teismą. Po daugkartinių prašymų Baltarusija Lietuvos Respublikai 1994 m. išdavė J. Jermalavičių ir M. Burokevičių. Jeigu prisiminsime tą laiką, tai būtent prokurorai vyko į Baltarusiją ir išsivežė šiuos du kaltinamuosius. Tais pačiais metais visi Baltarusijos pareigūnai, įskaitant Generalinės prokuratūros ir Vidaus reikalų ministerijos vadovus, išsprendę minėtą ekstradicijos klausimą, buvo atleisti iš pareigų. Mūsų prokuroras, nuvykęs ten, dar tada paliko visus reikiamus įtariamųjų ekstradicijai dokumentus, ką patvirtino Baltarusijos generalinio prokuroro pavaduotojo parašas.
Laikas viešai ir atsakingai pasakyti, kokia buvo padėtis šioje skausmingoje Lietuvai byloje. Šioje byloje pagrindiniai įrodymai buvo surinkti dar iki bylos perdavimo teismui 1996 metais. Po 1991 m. rugpjūčio mėnesio pučo viltis pasiekti įtariamuosius įsižiebė dėl tuometinio Rusijos prezidento Boriso Jelcino pozicijos, leidusios Lietuvos prokurorams ir tardytojams gauti Sovietų Sąjungos komunistų partijos centrinio komiteto ir net karinės prokuratūros dokumentus. Tačiau nuo 1992 m., kuomet buvo pasirašytos dvišalės Lietuvos ir Rusijos ir Lietuvos ir Baltarusijos sutartys dėl teisinės pagalbos, taip pat praėjus tam tikram laikui, per kurį dalis įtariamųjų globėjų atgavo pašlijusias pozicijas, Lietuvos prokurorų prašymai šiose valstybėse pradėjo strigti. Kai 1994 m. sausio mėnesį Baltarusijos pareigūnai perdavė Lietuvai įtariamuosius M. Burokevičių ir J. Jermalavičių, Baltarusijoje kilo didelis nepasitenkinimas. Ir galiausiai tų pačių metų viduryje Baltarusijos prokuratūra išreiškė protestą dėl Lietuvos prokuratūros veiksmų. Teisinės pagalbos prašymo vykdymas šioje byloje sustojo. Taip iki 2009 m. buvo gaunami tik neigiami atsakymai arba iš viso buvo atsisakoma teikti teisinę pagalbą šioje byloje.
Naujos viltys pasiekti, kad įtariamieji Baltarusijoje būtų bent apklausti, atgimė tik kaimyninės valstybės vadovui atvykus į Vilnių. Tačiau ilgai lauktas lūžis įvyko tik Jos Ekscelencijos Lietuvos Respublikos Prezidentės pastangomis pasiekus, kad įtariamasis V. Uschopčikas būtų apklaustas. Viktoro Uschopčiko apklausa sudarė teisinį pagrindą prokurorams pakeisti jo veiksmų kvalifikavimą pagal karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui taisykles. Kodėl šito reikėjo taip ilgai laukti? Byla teismui perduota dar 1996 m., tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui atsirado 1998 m., o jos grįžtamasis galiojimas numatytas tik 2003 m. Baudžiamajame kodekse. Europos Žmogaus Teisių Teismas tik 2008 m. pradžioje pasisakė, kad M. Burokevičius ir kiti perversmininkai buvo nuteisti pagrįstai pagal tuo metu galiojusius Lietuvos įstatymus. Tai reiškia, kad turėjome gauti teisinį pagrindą tuos pačius veiksmus, padarytus 1991 m., vertinti pagal kitas Baudžiamojo įstatymo taisykles.
V. Uschopčiko apklausa 2010 m. vasario mėnesį leido tai padaryti. Šioje byloje politinė valia yra labai svarbus dalykas, nes griežti tarptautiniai Lietuvos įsipareigojimai pagal 1992 m. sutartį su Rusija ir Baltarusija neleidžia išduoti kitai valstybei savų piliečių ir suteikia teisę atsisakyti vykdyti prašymus. Iš tikro tokia teisinė situacija labai varžo prokurorų veikimo galimybes. Neturint vilties, kad tarptautinių sutarčių sąlygos leidžia mums gauti pagalbą, nėra lengva teikti prioritetą tam, kas teisinio rezultato neduota.
Kaip jau žinote, nuo šių metų nusikaltimai vertinami kaip nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai. Ėmiausi ryžtingų veiksmų situacijai keisti. Pirmiausia vienas veiksmingiausių veikimo būdų dabartinėje situacijoje yra tarptautinė įtariamųjų paieška pagal prokuratūros išduotus Europos arešto orderius. Antras dalykas, prokurorams būtina jūsų pagalba paremiant iniciatyvą sukurti tokias baudžiamojo proceso taisykles, kurios leistų teisti nepasiekiamus pagal Lietuvos tarptautines sutartis įtariamuosius už akių, tai yra jiems nedalyvaujant. Europoje tokios taisyklės nėra naujiena. Įstatymo projektas yra parengtas ir pateiktas Teisės ir teisėtvarkos komitetui iš šiandieną šį klausimą, manau, svarstysite.
Kita svarbi sąlyga – suderinti mūsų Baudžiamojo kodekso nuostatas su tarptautinės humanitarinės teisės normomis taip, kad jos išplėstų prokurorų veikimo ribas. Tik pradėjęs eiti pareigas, sudariau darbo grupę parengti tokį Baudžiamojo įstatymo pakeitimo projektą. Ir kaip tik šiandien Jos Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentė inicijavo tokio projekto pateikimą Seimui.
Iš 48 Sausio 13 d. bylos įtariamųjų 6 buvo nuteisti ir atliko bausmę, 4 – mirė, 15 įtariamųjų atžvilgiu šių metų birželio pradžioje ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, tiems, kurie buvo įtariami dėl dalyvavimo tik nekonstitucinių organizacijų veikloje, bet kurių veikos nebuvo susiję su žmogaus gyvybės atėmimu ar pakenkimu sveikatai. Tie senaties terminai iš esmės baigėsi dar 2006 m., tačiau iki pastarųjų metų Lietuvos prokuratūra siekia, kad tie įtariamieji būtų bent apklausti. Šiuo metu Sausio 13 d. byloje liko 23 įtariamieji. Jų atžvilgiu šiais metais veikos perkvalifikuotos pagal Baudžiamojo kodekso 100 straipsnį, t. y. kaip nusikaltimai žmoniškumui. Tai yra 23 įtariamiesiems nebus taikoma senatis, ir labai viliuosi, kad šie asmenys anksčiau ar vėliau bus perduoti teismui.
Dėl prokurorės, kuri vadovauja Sausio 13-osios tyrimui. Šis ypatingos svarbos tyrimas buvo pavestas atlikti Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentui, kurio vyriausiasis prokuroras 2003 m., kai jau iki tol buvo atlikti milžiniški tyrimo darbai, jį pavedė tęsti vienai prokurorei. Tačiau tyrime dalyvavo ir daugiau pareigūnų.
Dėl tarnybinio patikrinimo medžiagos. Tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas siekiant išsiaiškinti, kaip prokurorė siunčia teisinės pagalbos prašymus ir ar tinkamai ir laiku informuoja vyriausiąjį prokurorą. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta aiškių jos tarnybinio nusižengimo požymių, surinkta medžiaga perduota vertinti Prokurorų etikos komisijai, tačiau ir ji nenustatė pažeidimo požymių. Visa tarnybinio patikrinimo medžiaga yra Generalinėje prokuratūroje.
Dėl Medininkų bylos perkvalifikavimo. Kaip ir sakiau, Generalinė prokuratūra jau pateikė siūlymus dėl proceso kaltininkui nedalyvaujant tobulinimo ir Baudžiamojo kodekso 25… t. y. XV skyriaus suderinimo su tarptautinėmis humanitarinėmis teisės normomis, kas, mūsų nuomone, mums leistų tikėtis perkvalifikuoti Medininkų bylą.
Dėl OMON’o vado B. Makutinovičiaus. Tai baudžiamosios bylos, kuri šiuo metu nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, duomenys, todėl į šį klausimą galėtų atsakyti tik teismas, kurio žinioje ir yra byla. Be to, tęsiamas ikiteisminis tyrimas kitų Medininkų muitinės posto pareigūnų nužudymu įtariamųjų atžvilgiu. Todėl šiandieną apie tai informacijos suteikti daugiau negaliu.
Dėl reagavimo į „Lietuvos žinių“ straipsnius ir laidas. Generalinė prokuratūra yra valstybės institucija ir dirba vadovaudamasi įstatymais, tačiau ne publikacijomis spaudoje. Prokuratūros veiklos sklaida yra orientuota į teisinę, akademinę ir plačiąją visuomenę. Mūsų iniciatyva informacija yra skelbiama nuolat ir tolygiai visoms žiniasklaidos priemonėms. Informaciją apie baudžiamąsias bylas, priimtus procesinius prokurorų sprendimus visada galima rasti prokuratūros internetinėje svetainėje. Vidutiniškai per dieną išplatiname apie penkis pranešimus spaudai. Intensyviai dirbame, nes šiandieną esame žiniasklaidos dėmesio centre. Prokuratūra nuolat atlieka žiniasklaidos monitoringą.
Ir anksčiau prokuratūra, stebėdama viešąją erdvę, buvo pastebėjusi tikrovės neatitinkančios ir visuomenę klaidinančios informacijos, į tai reagavo raštu kreipdamasi, prašydama paneigti tą informaciją, kaip to reikalauja Visuomenės informavimo įstatymas, kiti teisės aktai. Nuo 2006 m. iki 2009 m. buvo kreiptasi į laikraščių leidėjus dešimt kartų, tačiau, pabrėžiu, nė vieną kartą tikrovės neatitinkanti informacija nebuvo leidėjo paneigta, kaip to reikalauja įstatymai. Prokuratūra nuolat konsultuojasi su Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, su žurnalistų etikos inspektoriumi ir kartu ieško būdų, kaip tinkamai įvertinti žurnalisto etiką pažeidžiančius žurnalistus ir leidėjus. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi liko laiko, pirmoji – Seimo Pirmininkė I. Degutienė. Prašom. Minutėlę, tuoj įjungsim. Prašom.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis prokurore, jūs tikrai ilgai atsakinėjot į klausimus, kurie jums buvo iš anksto pateikti ir suformuluoti, tačiau aš atsakymo taip ir negavau, nes iš esmės yra esminis vienas klausimas. Aš tik ir klausiu, ir raštu klausiau jūsų: ar tiesa, kad iki tol, kol atvyko Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka į Lietuvą, jūs nesikreipėte, Lietuva ir Generalinė prokuratūra, dėl jokios pagalbos į Baltarusijos generalinę prokuratūrą? Jūs dabar vėl taip aptakiai pasakėte, kad aš taip ir nesupratau. Taigi dabar ir noriu konkretaus atsakymo: kreipėtės ar nesikreipėte, kada ir kokiomis aplinkybėmis? Ar kreipėtės tik po to, kai Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka išvyko konstatavęs faktą, kad jūs nesikreipėte? Nes jūsų neigiamo atsakymo, kad tai netiesa, taip ir nebuvo, tai gal dabar galite konkrečiai atsakyti.
Kitas dalykas, ar tiesa, kad prokurorė G. Vareikytė teisinės pagalbos prašymą dėl generolo V. Uschopčiko paruošė 2006 m., bet į Baltarusijos generalinę prokuratūrą tas prašymas buvo išsiųstas tiktai po trejų metų – iš esmės po to, kai atvyko vėlgi Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka į Lietuvą.
Tai jeigu iš tiesų taip buvo, bet jūs ir turit pasakyti – taip ar ne, tai kokios priežastys ir kokiais metodais dirba Lietuvos generalinė prokuratūra, neaiškindama iš tikrųjų Lietuvai ir Lietuvos žmonėms labai skaudžių įvykių, labai skaudžių Lietuvai pasekmių? Artėja mūsų Sausio 13-osios dvidešimtmetis – mes neturim žuvusiųjų artimiesiems ir visiems Lietuvos laisvės gynėjams ką atsakyti, kaip dirba mūsų, Lietuvos, nepriklausomos valstybės, Generalinė prokuratūra.
PIRMININKAS. Prašom, prokurore.
D. VALYS. Taip, dėl kreipimosi į Baltarusiją dėl V. Uschopčiko. 1992 m. ratifikavus Lietuvos ir Baltarusijos sutartį „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ dėl V. Uschopčiko nuo 1992 m. iki 2010 m. Baltarusijos Respublikai buvo pateikti, neskaitant daugelio pakartotinių prašymų, devyni teisinės pagalbos prašymai. Kadangi klausimas yra dėl kreipimosi iki 2009 m. vadovų susitikimo, tai galiu informuoti, kad buvo pateikti penki prašymai – 1992, 1993, 1994 – du ir 2000 m. Ir iš tiesų kitas jau, manau, inspiruotas susitikimo aukščiausiu politiniu lygmeniu tarp dviejų kaimyninių valstybių, išsiųstas 2009 m. rugsėjo 23 d.
Dėl G. Vareikytės ir jos pateikto vertimui, tolimesniam vykdymui teisinės pagalbos prašymo. Jinai tokius 2006 m. buvo paruošusi net 42. Tai yra gana didelė apimtis tiek verčiant, tiek organizuojant jų išsiuntimą.
Atsakant į jūsų klausimą, ar iš tiesų prašymas buvo išsiųstas po trejų metų, kada Lietuvoje lankėsi Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka, atsakymas būtų – taip. Tačiau vien tą detalę paimti iš konteksto gal, na, nevisiškai korektiška, nes, sakiau, buvo kur kas daugiau organizuojama teisinės pagalbos prašymų. Vertimo skyrius visą laiką motyvavo, kad nespėja versti, ypač trūko vertėjų iš ir į rusų kalbą, taip pat buvo aktyviai dirbama tuo laikotarpiu dėl Medininkų bylos.
Aš norėčiau nurodyti tas aplinkybes, kurios, manau, yra svarbios atsakant į klausimą, kad trejus metus nebuvo išsiųstas teisinės pagalbos prašymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar pagal Statuto 209 straipsnį pirmieji klausti turi teisę Seimo opozicijos lyderis (jo nematau) ir opozicinių frakcijų seniūnai. Taigi pirmiausia V. Mazuronis, po to – kolega V. Žiemelis.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Gerbiamasis prokurore, aš norėčiau, kad vis dėlto jūs aiškiau ir tiesiau atsakytumėte į klausimą, kuris buvo suformuluotas, jūs į jį atsakėte, apie medžiagą, kuri yra pasirodžiusi mūsų žiniasklaidoje, apie medžiagą, kuri liečia ne ką nors, o konkrečiai jūsų pavaduotojus, ir ne apie konkrečias jų bylas, aš turiu omeny PVM skaldymus, visus kitus dalykus. Ar jums neatrodo, kad Generalinė prokuratūra turėtų šioje vietoje visuomenei pakankamai aiškiai paaiškinti? Ar ta medžiaga, kuri buvo apie jūsų pavaduotojus, yra iš tiesų teisinga? Kaip ten buvo ir kas ten buvo? Nes jūsų pareiškimai, kaip jūs sakote, po 30 per dieną į pagrindinį klausimą, ar jūsų pavaduotojams mesti kaltinimai yra teisingi ar ne, neatsako.
PIRMININKAS. Laikas!
V. MAZURONIS (TTF). Ir svarbiausia. Gerbiamasis prokurore, kada jūs ruošiatės pradėti prokuratūros pertvarką, o svarbiausia, kada ją baigsite?
PIRMININKAS. Kolegos, primenu, kad klausimui – minutė. Prašom, prokurore.
D. VALYS. Mano nuomone, žiniasklaidoje skelbta informacija apie mano pavaduotoją Darių Raulušaitį yra neteisinga. Tikrai tai padorus žmogus, daug atidavęs savęs ir nusipelnęs būtent tiriant baudžiamąsias bylas, susijusias su PVM grobstymu. Manau, reikėtų atskirti du dalykus: nusikalstamų veikų skaidymas ir baudžiamųjų bylų skaidymas. Tokios situacijos, kai sunkus nusikaltimas, sakykime, dėl didelės vertės turto grobimo, skaidomas į atskirus epizodus ir tokiu būdu lieka kelios nusikalstamos veiklos, galbūt net nesunkios ar apysunkės, suprantama, tokiu atveju vertintina neigiamai. Esu patikintas ir neturiu kitos informacijos, kad būtent taip pavaduotojas elgėsi. Priešingai, jis, atlikdamas Generalinėje prokuratūroje apibendrinimus, konstatuodavo tokias aplinkybes kaip trūkumus ir nurodydavo juos pašalinti, atkreipdavo į tai dėmesį, siūlydavo tai spręsti, kad reikia užkirsti tam kelią.
Dėl baudžiamųjų bylų atskyrimo. Jis organizavo ikiteisminius tyrimus labai didelės apimties, pavyzdžiui, kaip dabar atiduotoje atskiroje byloje yra virš 10 įtariamųjų, 160 tomų bylos. Ir dar, jeigu reikėtų sujungti visas tas šalutines įmones, kurios buvo pasitelkiamos grobstant PVM, tai tikriausiai įtariamųjų skaičius pakiltų iki kokių 80. Taigi manau, kad esant tokioms sudėtingoms byloms, didelės apimties byloms mes esame priversti spręsti jų skaidymo klausimą. Tačiau tai tikrai neturi jokios įtakos veiklos kvalifikavimui, bausmės skyrimui. Aš minėjau tą didžiąją 160 tomų bylą, ji yra atiduota dėl visos grupuotės, inkriminuojant jiems kaip organizuotoje grupėje padarytas veikas, inkriminuojant, kad veikia kaip nusikalstamas susivienijimas. Visos tos gijos, kurios veda į kitas mažesnes įmones, yra išskirtos ir nagrinėjamos, kaip sakiau, dėl negalimumo nagrinėti kartu, – atskirai. Manau, tai yra teisinga praktika. Tai neturi įtakos įtariamųjų veikų kvalifikavimui, kaip sakiau, bausmės skyrimui ir panašiai. Priešingai, yra netgi tam tikra, manau, nauda. Nes, tas paprastesnes bylas išnagrinėjus anksčiau, savotiškai konstatuojami tie nusikaltimo faktai ir palengvinamas įrodinėjimo procesas pagrindinės bylos.
Dėl prokuratūros reformų. Patikėkite, kad idėjų netrūksta, vos tik spėjame paskui jas. Tas pusmetis, nemanau, kad tas laikas, kad čia galima viską spėti apversti aukštyn kojom. Bet iš tiesų yra daug ir nuveikta. Pirmiausia darbo grupės jau pateiktos išvados aiškiai pagrindžia būtinumą pertvarkyti prokuratūros sistemą iš trijų pakopų į dviejų pakopų, numatant, kad Lietuvos Respublikoje veikia Generalinė prokuratūra ir penkios apygardų prokuratūros. Nenoriu plėstis, kokie yra to privalumai, tačiau jie yra akivaizdūs. Ta tendencija, teisėsaugos institucijų stambinimo tendencija, vyrauja visur Europoje, aplinkinėse šalyse – Latvijoje, Estijoje. Taigi mes einame jau seniai kažkieno numintu taku. Esu įsitikinęs, kad ta kryptis yra teisinga. Na, tik dėl tokių smulkesnių struktūros pakeitimų. Kiek kur padalinių apygardose bus steigiama, kiek juose dirbs prokurorų, mes į tai irgi atsakinėjame. Manau, dabar yra rengiamas Prokuratūros įstatymas, ir būtent čia įstatymų lygmeniu sprendžiami tie klausimai, kurie mums būtini, kad pereitume prie tų dviejų pakopų.
Ir dar gal aš trumpai. Yra dar pora ėjimų. Keisdami pačios Generalinės prokuratūros struktūrą, numatome kai ką sujungti, kai ką atleisti. Jau žinote, dėl pavaduotojų, vadovaujančių prokurorų mažinimo dalis etatų Generalinėje prokuratūroje yra panaikinta, perduoda Vilniaus apygardos prokuratūrai. Mes tas funkcijas po truputį jau perduodame žemesnei prokuratūrai. Kaip ir esu ne kartą sakęs, orientuojamasi, kad Generalinė prokuratūra dirbtų grynai metodinį darbą, formuotų vienodą praktiką, būtent tą darbą, ką skiria atlikti Prokuratūros įstatymas.
Kompetencijos nuostatus dabar tvarkome ir, tikiuosi, jau kitą savaitę jie bus priimti. Manau, tai įsigaliotų anksčiau, nuo sausio 1 d. Ir jau leistų visiškai kitaip perskirstyti funkcijas ir dirbti arčiau to mūsų ateities modelio.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, primenu, klausimui viena minutė. Reikia pateikti po vieną klausimą. Jeigu pateikiamas globalinis klausimas, ką daryti prokurorui? Vienu sakiniu atsakyti į globalinį klausimą?
Dabar klausia A. Stancikienė. Atsiprašau. V. Žiemelis. Ruošiasi A. Stancikienė. Minutėlę. Po V. Žiemelio.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Beje, dėl dvipakopės prokuratūros sistemos jau kalbėjo Antanas Klimavičius. Čia nieko naujo nepasakėte, gerbiamasis generalini prokurore. Labai gaila, kad aš ir neišgirdau atsakymų į Seimo Pirmininkės klausimus. Jūs pasakėte: 2009 m. rugsėjo 22 d. kreipėtės. O dėl ko? Dėl V. Uschopčiko išdavimo? O po Prezidento apsilankymo ką jūs konkrečiai padarėte? Ar dar kartą kreipėtės? Prezidentas sakė, kad niekas nesikreipė, jeigu pamename. Ar po to jūs kreipėtės? Jau šiame poste jūs nemažai esate.
Kitas dalykas. 2003 m. priimtas naujas Baudžiamasis ir Baudžiamojo proceso kodeksas. Kas padaryta po šių procesinių ir materialinių normų priėmimo? Štai būtent apie tai kalbėkite ir apie perkvalifikavimą. Ne vieną kartą yra kalbėjęs ir profesorius D. Žalimas, kad reikia tą daryti, kad nenutrūktų senatis. Dar kartą atsakykite į Pirmininkės klausimą, kuris labai aiškus ir konkretus. Ar kreipėtės po to, kai, pavyzdžiui, apsilankė Prezidentas A. Lukašenka ir pasakė, kad nebuvo kreipimųsi? Ar buvo po to jūsų kreipimasis?
PIRMININKAS. Laikas. Kolega Žiemeli ir visi kiti, jeigu vėl bus globaliniai klausimai, tai prašom nepykti, kad prokuroras, kuris nori atsakyti į visus klausimus, bus priverstas ilgėliau šnekėti. Bet ir gerbiamąjį prokurorą prašyčiau įmanomai trumpiau kalbėti. Prašom. Po to dėl vedimo tvarkos kalbės P. Gražulis. Prašom, prokurore.
D. VALYS. Klausimas dėl ekstradicijos vadovaujantis dvišale Lietuvos ir Baltarusijos sutartimi yra negalimas, nes V. Uschopčikas yra Baltarusijos pilietis. Mes turime patys sau tą pasakyti. Aš jau minėjau pavyzdį, kad buvo išduoti du ne Baltarusijos piliečiai, ir pasakiau, kas ten vyko, kad lėkė pareigūnų galvos Generalinėje prokuratūroje, Vidaus reikalų ministerijoje. Taigi, manau, naivu tikėtis, kad ekstradicijos klausimas gali būti išspręstas.
Buvo siųstas kitas teisinės pagalbos prašymas, siekiant įteikti pranešimą apie įtarimą įtariamajam V. Uschopčikui. Tačiau jis atsisakė jį priimti. Pozityvu yra tai, kad jis buvo apklaustas kaip liudytojas, ir nurodė, kad veikė pagal tuo metu aukštesnės Tarybų Sąjungos karinės vadovybės nurodymą. Ta aplinkybė yra labai svarbi juridiškai ir mums davė pagrindą perkvalifikuoti veiką kaip nusikaltimai žmoniškumui. Tolesni veiksmai tai yra Europos arešto orderio išdavimas. Šiuo metu mes turime bene vienintelę priemonę, kaip įtariamasis gali pakliūti į mūsų rankas. Kita vertus, kaip sakiau, BPK pakeitimai būtų labai svarbūs, jeigu būtų tokie priimti, tai gal irgi leistų mums spręsti bylą už akių. Noriu pažymėti dar, kad Europos arešto orderis jau seniai buvo išduotas, bet tam buvo priešinamasi. Ir Baltarusijos, ir Rusijos nacionaliniai Interpolo biurai kreipėsi į Interpolo generalinį sekretoriatą ir prašė panaikinti paskelbtą Lietuvos tarptautinę paiešką tiek Baltarusijos piliečiams, tiek Rusijos piliečiams. Motyvas tas, kad tuo metu, 1991 metais, Lietuvoje galiojo TSRS įstatymai, ir jie vykdė juos, saugojo TSRS konstitucinę santvarką, jos teritorinį vientisumą, ir jie veikė teisėtai. Už politinius nusikaltimus negali būti skelbiama paieška ir asmenys išduodami.
Deja, 2008 m. tie Rusijos ir Baltarusijos nacionalinių Interpolo biurų prašymai buvo patenkinti, paieška panaikinta. Ir už ko mes dabar esame užsikabinę, tiktai už Europos arešto orderio, tai yra už paieškos Europos Sąjungos erdvėje.
Dėl jūsų klausimo pasikeitus proceso kodeksui, tai iš tiesų naujas įrankis, kuriuo mes naudojamės. Esu patvirtinęs Ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarką, kurioje numatyti mechanizmai, kokia tvarka mes viduje kontroliuojame, kad įstatyme numatytų terminų, per kuriuos ikiteisminis tyrimas būtų užbaigiamas, būtų laikomasi. Tačiau seka iš paskos dar mūsų vasario mėnesį pateiktas Baudžiamojo proceso kodekso projektas, kuris yra ne mažiau svarbus mažinant proceso biurokratiškumą. Džiaugiuosi, kad yra sąlyčio taškų su Seimu ir šis procesas, tikiuosi, dar šioje sesijoje bus pajudintas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos trumpai – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pirmininke…
D. VALYS. Dar yra veikos kvalifikuotos…
PIRMININKAS. Minutę!
D. VALYS. …pagal Baudžiamojo kodekso 100 straipsnį, ir, kaip sakiau, tam pagrindo davė V. Uschopčiko atlikta apklausa. Ir tai vertinu kaip labai didelį pasiekimą, kad tai pavyko padaryti.
PIRMININKAS. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pirmininke, kadangi prokuroras gana ilgai ir išsamiai atsakinėja į klausimus, aš manau, kad reikėtų pratęsti laiką ir leisti visiems Seimo nariams paklausti, nes tai yra labai svarbus ne tik Seimui, bet visiems mūsų valstybės piliečiams klausimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Vieną minutę, prokurore! Iš tikro turime pasitarti. Yra minimum du variantai. Jeigu iš eilės, tai čia mums reikės dar valandos ir, vadinasi, visi kiti klausimai nuplauks, kad ir kokie svarbūs jie būtų. Bet aš siūlyčiau, kad bent nuo kiekvienos frakcijos galėtų paklausti po vieną Seimo narį. J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, man atrodo, kad daugeliui Seimo narių rūpi ta tema, o iš popietinės darbotvarkės mes ne vieną klausimą esame jau paėmę ir rytinėje darbotvarkėje išsprendę. Tai dėl to, man atrodo, skirkime dar šiek tiek laiko.
PIRMININKAS. Susitarkime, 15 min. (Balsai salėje) Pusę valandos? (Balsai salėje) Nereikia balsuoti? (Balsai salėje: „Ne, ne!“) Gerai. Pusė valandos.
Taigi dabar iš eilės yra A. Stancikienė ir iš kitos frakcijos ruošiasi V. P. Andriukaitis. Prašom, kolege.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Labai dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis generalini prokurore, labai atidžiai klausiausi jūsų atsakymų į Seimo Pirmininkės pateiktus klausimus ir vis dėlto neišgirdau atsakymo, kada tiksliai, įsigaliojus 2003 m. Baudžiamojo kodekso 100 straipsniui, Sausio 13-osios bylos nusikaltimai buvo perkvalifikuoti į nusikaltimus žmoniškumui ir kodėl dėl šių nusikaltimų žmoniškumui teisinės pagalbos prašymas dėl generolo V. Uschopčiko buvo išsiųstas ne tada, kada jie įsigaliojo, 2003 m., o tiktai 2009 m. rugsėjo 28 d.? Jūs ką tik pats patvirtinote, perklausus Seimo Pirmininkei, kad buvo išsiųsti septyni ar devyni teisinės pagalbos prašymai, bet paskutinis iš jų buvo 2000 m. Tai yra įsigaliojus Baudžiamojo kodekso 100 straipsniui 2003 m. jūs papildomai teisinės pagalbos iki 2009 m. neklausėte. Kodėl? Tai pirmas klausimas.
PIRMININKAS. Laikas!
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Taip. Ar buvo perkvalifikuoti į nusikaltimus…
PIRMININKAS. Vienas klausimas.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). …žmoniškumui ir kodėl nebuvo prašoma teisinės pagalbos?
PIRMININKAS. Prašom, prokurore.
D. VALYS. Aš išvardijau, kiek buvo dėl V. Uschopčiko pateikta teisinės pagalbos prašymų, tačiau lygiagrečiai buvo pateikiami prašymai ir dėl kitų įtariamųjų toje pačioje byloje – Stanislavos Juonienės, Valentino Lazutkos. Tie atsakymai buvo irgi tokie pat – neigiami. Buvo viena pozicija, kaip sakiau, teisinės pagalbos neteikti. Buvo prašoma ekstradicijos, buvo atsisakoma tai padaryti. Buvo prašoma įteikti šaukimą ir iškviesti į Generalinę prokuratūrą – buvo atsisakoma irgi tai padaryti motyvuojant, kad tai politiniai nusikaltimai ir nėra pagrindo, tai prasilenkia su Baltarusijos įstatymais. (Balsai salėje) Šiais metais.
PIRMININKAS. Ačiū. V. P. Andriukaitis, ruošiasi A. Kazulėnas.
D. VALYS. Jeigu neklystu, gegužės mėnesį.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis generalini prokurore, kaip jūs vertinate šiuos klausimus, kurie surašyti iš vieno ar kito dienraščio kelių publikacijų, vienos ar kitos televizijos laidos, jų tendencingumą kaip jūs vertinate? O mano klausimas yra toks. Dabar priimtos sugriežtintos Baudžiamojo kodekso pataisos, leidžiančios konfiskuoti turtą ir tretiesiems asmenims, ir t. t. Ar užteks jums drąsos taikyti šiuos straipsnius ir efektyviau kovoti su mafija, korupcija, su vagystėmis, turto grobstymu, kuris jau seniai prašo radikalių sprendimų?
PIRMININKAS. Vieną minutę, prokurore! Mes turime susitarti, ar šios dienos prokuroro atėjimas, jo kalba ir atsakymai į klausimus yra viena tema, tai yra Sausio 13-osios reikalai? Ar leidžiame klausinėti ir dėl kitų dalykų, ko paklausė V. P. Andriukaitis? Kaip? Sutinkam, kad ir kitokie būtų? (Balsai salėje) Prašau. Tada būkite malonus, prokurore, ir į šį klausimą atsakykite.
D. VALYS. Ar užteks drąsos, tikriausiai reikėtų klausti, kada yra baimė. Bet, patikėkite, tos baimės nėra nė vienoje situacijoje ir nesijaučiu suvaržytas. Jeigu bus pagrindas taikyti naująjį Baudžiamąjį kodeksą – išplėstinį turto konfiskavimą, – tai, be abejo, jisai ir bus taikomas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Kazulėnas, ruošiasi J. Ramonas. Bet aš jo lyg ir nematau, tada P. Gražulis. (Balsai salėje) Yra? Gerai. Prašom.
A. KAZULĖNAS (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau jūsų paklausti, kodėl prokuratūra, kai susiduria su rezonansinėmis bylomis, tarkim, Sausio 13-osios, Medininkų, partizaninėmis bylomis, tampa neįgali, tarsi supančiota? Bylos vilkinamos, atidedamos. Per dvidešimt metų nė vienas agentas smogikas, stribas realiai nesėdo į kalėjimą už savo juodus darbus. Kas jus taip veikia, kas pančioja jūsų rankas ir kojas, kad tampa nebeaišku, ar jūs Lietuvos generalinė prokuratūra, ar LTSR generalinė prokuratūra, ar dar kažkieno? Ačiū.
D. VALYS. Na, kas pančioja, manau, yra šiandienos pranešime pasakyta teikiant Baudžiamojo kodekso pakeitimą dėl nusikaltimų žmoniškumui, dėl karo nusikaltimų. Mūsų Baudžiamajame kodekse šių nusikaltimų apibrėžimas nevisiškai atitinka tarptautinius dokumentus, Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Romos statuto nuostatas ir t. t.
Vasarą buvo sudaryta darbo grupė, kurioje prokurorai dirbo kartu su mokslininkais, parengė Baudžiamojo kodekso naują projektą, kuris šiandien yra pateiktas Seimui. Manau, kad tai labai palengvins kvalifikuoti tas mums ypač svarbias bylas. Pavyzdį pateiksiu. Anksčiau buvo nurodyta nusikaltimo sudėtyje tas, kas vykdydamas valstybės politiką ar organizacijų politiką sistemingai ar itin stambiu mastu užpuldinėjo civilius žmones, juos žudė, sutrikdė jiems sunkiai sveikatą. Taigi matote, kiek požymių, kurie, nenoriu leistis į detales, neatsispindi tarptautiniuose dokumentuose. Suprantama, tokios nusikaltimų sudėtys siaurina galimybę patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų. Manau, kad tai yra pagrindinė kliūtis.
Dėl valios manau, kad jos visada užtenka, ir Medininkų byla maksimaliai juda į priekį. Prognozuoju, kad ta pabaiga matyti. Iš tikrųjų kiekvieną savaitę teismas dirba, rengia posėdžius. Susiduriame su tam tikromis procesinėmis kliūtimis, kurias neretai galbūt ir sukuria gynyba. Taigi juda procesai į priekį.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Ramonas. Prašom, kolega. Ruošiasi M. Bastys.
J. RAMONAS (KPF). Gerbiamasis generalini prokurore, ar galite pasakyti, ar tikrai Generalinė prokuratūra dėl Sausio 13-osios įvykių ir dėl Medininkų padarė viską, ir ar ne vien nuo prokuratūros priklauso kai kurie veiksmai, čia yra tarptautiniai reikalai, ir ar Generalinė prokuratūra bendradarbiavo, sakykim, su Seimu, su tarptautinėmis organizacijomis, tarp jų su prezidentūra, kad būtų padėta kai kuriuos klausimus išspręsti?
D. VALYS. Kiek turiu informacijos, tai per Užsienio reikalų ministeriją buvo teikiamos tiek notos, tiek teisinės pagalbos prašymai tikintis, kad į juos bus reaguojama rimčiau. Ar buvo pasitelkta pagalba aukštesniu lygiu, negaliu pasakyti, tačiau dar kartą akcentuoju, kas įvyko praėjusių metų rudenį, šiais metais, kai aukščiausiu politiniu lygmeniu buvo sprendžiama ta problema, ir tai davė vaisių. Tai, be abejo, labai svarbu.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia M. Bastys. Ruošiasi E. Jurkevičius. Prašom, kolega.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis generalini prokurore, iš tiesų į šiuos klausimus, aš suprantu, yra sudėtinga atsakinėti, tuo labiau kad jie yra parengti neatsakingai. Neatsakingai visų pirma žmogaus teisių prasme. Manau, kad jūs su tuo sutiktumėte. Yra tokių klausimų, kurių tikrai nederėtų Seimo salėje užduoti. Bet aš norėčiau jūsų paklausti: jeigu jūs būtumėte anksčiau vadovavęs kaip generalinis prokuroras, kaip žinome, jūs einate šias pareigas gana neseniai, nuo pavasario, ką jūs būtumėte daręs kitaip, kaip jūs būtumėte organizavęs darbus būtent šių rezonansinių bylų klausimais, atlikęs tam tikrus veiksmus, kurie gal būtų paspartinę, gal būtų kitaip pakreipę bylos tyrimus? Tiesiog kaip jums atrodo, ar buvo galima dar geriau padaryti? Dėkoju.
D. VALYS. Galbūt ne viskas rezonansinėse bylose buvo padaryta, tačiau užtikrinu, kad daroma viskas šiandien, kad procesas tose svarbiose bylose eitų į priekį. Manau, rezultatas šiek tiek yra apčiuopiamas, ir yra įstatymų pataisos iniciatyva juos keisti. Išduoti visi Europos arešto orderiai, viskas formaliai sutvarkyta, ko anksčiau pasigedau. To nebuvo. Vertimų problema. Manau, kad ją būčiau sprendęs kitaip: jeigu nesusitvarko rusų kalbos vertėjai, manau, galima tą problemą spręsti, perduodant reikiamą medžiagą vertimų biurams. Beje, šis siūlymas buvo teikiamas, tačiau jo buvo atsisakoma dėl lėšų stokos.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega E. Jurkevičius. Ruošiasi P. Gražulis.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis prokurore, keli Klaipėdos miesto tarybos nariai, taip pat visuomeninės organizacijos kreipėsi į Klaipėdos miesto apygardos prokuratūrą dėl šiukšlių deginimo gamyklos Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje. Tačiau visas procedūrinis laikas, per kurį laiką turėtų būti atliktas patikrinimas, tyrimas ir atsakymas, praleisti. Mano klausimas būtų toks: kokias tarnybines nuobaudas taikote prokuratūros darbuotojams, kurie pažeidžia administracines procedūras?
D. VALYS. Negaliu komentuoti konkrečios situacijos, juo labiau kaltinti kurio nors prokuroro. Dėl drausminės nuobaudos. Suprantama, taikomos tos, kurios numatytos Prokuratūros įstatyme. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Kolegos, aš klausiau atitinkamu laiku, ar yra viena pagrindinė tema, ar ir kiti klausimai. Jūsų dauguma patvirtinote, kad ir kiti klausimai, taigi neribokime Seimo narių arba susitarkime grįžti prie vienos pagrindinės temos.
Dabar klausia P. Gražulis. Ruošiasi kolega R. Sinkevičius.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis generalini prokurore, aš norėčiau dar kartą jūsų paklausti, ar, atvykęs į Lietuvą Baltarusijos Prezidentas Aleksandras Lukašenka, teigdamas, kad Lietuvos prokuratūra nesikreipė dėl teisinės pagalbos Sausio 13-osios byloje į Baltarusijos prokuratūrą, jūsų manymu, viešai Lietuvos žmonėms melavo? Kokia jūsų nuomonė?
D. VALYS. Jeigu vertintume, kad Generalinėje prokuratūroje nebuvo teisinės pagalbos prašymo, tai tikriausiai nėra pagrindo abejoti tokio teiginio pagrįstumu. Tačiau, kaip sakiau, kreiptasi buvo gerokai ankščiau daug kartų, ir ta situacija puikiai, manau, Baltarusijos generalinei prokuratūrai buvo žinoma. Minėjau, pavyzdžiui, ginčą dėl paieškos panaikinimo. Tai gana nauji įvykiai. 2006 m. buvo pateiktas protestas dėl paskelbtos tarptautinės paieškos. Sprendimas buvo priimtas 2008 m., kad būtų naikinama tokia paieška, pripažįstant ją neteisėta (…), kaip ir tas pateiktas mano pavyzdys gana aiškiai apibūdina situaciją. Nežinau, ar Prezidentui tai buvo žinoma, tačiau Generalinei prokuratūrai, manau, mūsų pozicija toje byloje buvo gana aiški.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Karosas. Prašom, profesoriau. Ruošiasi kitas profesorius – A. Dumčius.
J. KAROSAS (LSDPF). Gerbiamasis generalini prokurore, aš grįžtu prie klausimo, apie kurį buvo užsiminta, bet atsakymo nebuvo, būtent ar normalios teisinės valstybės kontekste, arba modelį turint galvoje, yra pamatuota, kad klausimai generaliniam prokurorui aukštųjų valstybės institucijų užduodami ne remiantis teisiškai konstatuotais faktais, o spaudos publikacijomis? Ačiū.
D. VALYS. Ačiū. Čia klausimas jums patiems. Pakvietėte – atsakinėju. Tai normalu ar ne, atsiprašau, negaliu politikuoti ir į tą klausimą atsakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Dumčius. Ruošiasi S. Stoma.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui. Žinoma, jūs dirbate generaliniu prokuroru dar labai nedaug laiko, bet, pavyzdžiui, jau prasidėjo tam tikras valstybinio pasitarimo dėl politinių kalinių ir tremtinių kapaviečių žingsnis ir panašiai, derybos, tačiau tarp generalinių prokuratūrų? Buvo iš pradžių, aš girdėjau, inicijuota ir mūsų valstybės su Rusija, su Baltarusija. Ar yra tęsiami tie dalykai, konkrečiai derybos Medininkų, Sausio 13-osios bylose, tarp specialistų?
D. VALYS. Aš turėčiau pasitikslinti. Manau, kad atsakysiu jums po posėdžio į šį klausimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia S. Stoma. Ruošiasi kolega R. Ačas. Jeigu jo nėra, tada A. Ramanauskaitė.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis prokurore, paklausiu tiesiai šviesiai, kaip bus nubausti jūsų darbuotojai, kurie kuravo neskaidrų 1 mln. vertės viešųjų pirkimų konkursą, kuris buvo skelbtas dėl prokuratūros pertvarkos ir kurio eigą sustabdė pasielgęs labai drąsiai Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas? Ačiū.
D. VALYS. Drąsos tiek, kad mes patys kreipėmės į Viešųjų pirkimų tarnybą ir tiesiog prašėm konsultacinio pobūdžio išvados, norėdami pasitikslinti, ar su šiuo valstybės projektu iš tikrųjų viskas gerai. Šis valstybės projektas pradėtas dar buvusio vadovo ir projekto darbo rezultatais tikriausiai naudosis ir būsimos kadencijos generalinis prokuroras, tai, manau, svarbus projektas. Mes į tai žiūrime labai atsakingai. O kiek dabar yra konstatuota tų trūkumų, jie yra pašalinti ir manome, kad situacija yra ištaisyta. Ten nėra kalbama apie tyčinius, sąmoningus kažkokius procedūrinius pažeidimus. Deja, keistoka, kad tos procedūros yra derinamos su atsakingomis institucijomis ir pastabų negaunama. Mums netikėta ta pastaba, kurios mes sulaukėme iš Viešųjų pirkimų komisijos.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Ramanauskaitė-Skokauskienė. Ruošiasi kolega K. Kuzminskas.
A. RAMANAUSKAITĖ-SKOKAUSKIENĖ (TS‑LKDF). Gerbiamasis prokurore, iš tikrųjų turbūt mums visiems yra labai skaudūs Sausio 13-osios kruvinieji įvykiai ir kyla daug klausimų, į kuriuos norėtume žinoti atsakymus. Todėl aš, atidžiai klausydama jūsų atsakymus, vis dėlto noriu labai tiksliai jūsų paklausti, jūs kartais sakote, vartojate tokius teiginius, kad štai Baltarusijos prokuratūrai buvo žinoma, kad mes lyg ir tai teigiame, bet atsakykite į klausimą tiksliai. Paskutinis kreipimasis dėl generolo Viktoro Uschopčiko, jūs teigėte, buvo 2000 m., taip? Tai dešimt metų prokuratūrai šis klausimas nerūpėjo. Kodėl nerūpėjo?
PIRMININKAS. Prašom.
D. VALYS. Atsakiau dėl V. Uschopčiko, tačiau turėčiau pažiūrėti į atsakymus dėl kitų įtariamųjų, kaip minėjau V. Lazutkos, S. Juonienės. Tai ji irgi išreikšta Baltarusijos generalinės prokuratūros pozicija ir vargu, ar tikslus tas skaičius.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Kuzminskas. Ruošiasi kolega K. Masiulis.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Labai malonu, kad šiandien mes galime paklausti ir dėl kitų įvykių sprendimų priėmimo. Aš norėčiau paklausti jūsų dėl 1941 m. Kaip buvo, taip, tačiau Rusija pripažino žudynes Katynėje ir atsiprašė lenkų tautos. Kaip mes, lietuviai, kokių priemonių galim imtis ir kas turėtų imtis dėl žudynių Červenėje, kur buvo Lietuvos žmonių. Červenėje Lietuvos žmonės buvo varomi, net ne vežami, o varomi, tie, kurie buvo pavargę ir nepaėjo, buvo vietoj šaudomi, ir matant, kad frontas jau pasivys, sušaudyti Červenės pelkėse. Ko mes galėtume dabar imtis, mūsų prokuratūra, kokios institucijos galėtų daryti įtaką, kad Rusija nors atsiprašytų mūsų? Ačiū.
D. VALYS. Nežinau, mano nuomone, užduotas klausimas yra politinis ir į jį kaip generalinis prokuroras atsakyti negaliu. Deja.
PIRMININKAS. Klausia K. Masiulis. Prašom, profesoriau. Ruošiasi P. Luomanas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis prokurore, noriu paklausti tokio dalyko. Vienoje radijo ar televizijos laidoje frontininkas, toks Algirdas Paleckis, čia garsiosios familijos atžalėlė, teigė, kad sausio 13-ąją nebuvo jokių aukų prie televizijos, o patys lietuviai šaudė į saviškius, kad tai yra įrodyta ir panašiai. Ar tokie jo teiginiai gali būti kažkaip interpretuojami teisiniais paragrafais. O jeigu gali, ar jūs to imsitės?
D. VALYS. Manau, reikėtų susipažinti su pasisakymu ir tada jį vertinti. Deja, manau, šiandieną nepakanka informacijos, ką jūs pasakėte.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia P. Luomanas. Ruošiasi kolegė V. M. Čigriejienė.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis generalini prokurore, aš tiesiog norėčiau paklausti dėl visam Seimui gerai žinomos istorijos. Prieš kurį laiką dėl teisinio imuniteto panaikinimo buvo kreiptasi dėl dviejų Panevėžio teisėjų. Komisijai pažadėjus duoti parodymus, teisėjas pasakė, kad nebus jokių kliūčių duoti tuos parodymus. Komisija pateikė Seimui, kad vienam nebūtų naikinamas imunitetas, Seimas patikėjo, beje, iš tribūnos, yra stenogramos, jis taip pat pažadėjo, jeigu reikės, duoti parodymus. Spaudoje pasirodžius informacijai, kad jis atsisako duoti, aš užklausiau Generalinę prokuratūrą ir gavau atsakymą, kad iš tikrųjų, vadovaujantis BPK 1801 straipsniu, jis atsisako duoti parodymus. Vadinasi, teisėjas viešai pamelavo ne tik komisijai, komisija padarė tokią išvadą ir pateikė Seimui, Seimas patikėjo, ir imunitetas nepanaikintas. Tai, jūsų manymu, ar toks teisėjas toliau gali užimti pareigas. Aš, beje, parašiau…
PIRMININKAS. Laikas.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). …kreipimąsi ir Prezidentei. Kol kas atsakymo dar negavau. Jūsų komentaras. Ačiū.
D. VALYS. Jeigu ir vertintume tokią teisėjo poziciją, pasikeitusią nuo žadėtosios pozicijos, manau, tai galima vertinti kaip drausminę, galbūt etikos nusižengimą. Deja, pagal šią situaciją galiu pasakyti, kad prokurorai inicijavo imuniteto panaikinimo procedūrą, ir jeigu ji išėjo tokia, kaip jūs dabar pateikėte, iš dalies kaip ir dėl apgaulės toks sprendimas buvo priimtas, nematau pagrindų pakartotinai kreiptis tais pačiais klausimais į Seimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia profesorė V. M. Čigriejienė. Dabar, matau, yra kolega R. Ačas.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis generalini prokurore, aš norėčiau jūsų paklausti apie šiandieninę rezonansinę bylą, kuri liečia mažametės mergaitės prievartavimą. Ar ta byla turi ateitį, ar neturi, kada terorizuojamos visos teisminės institucijos vieno asmens, ir nieko – prokuratūra lieka nuošaly, viskas tylu, ramu. Ar matyti šviesa tunelio gale? Ačiū.
D. VALYS. Manau, kad matyti. Laukiame tam tikrų ekspertinių tyrimų, tikrai nenorime paskubėti užbaigti ikiteisminį tyrimą ir surinkti labai išsamiai medžiagą, kad niekam nekiltų abejonių dėl būsimo sprendimo pagrįstumo.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Ačas. Ruošiasi kolega K. Uoka.
R. AČAS (TTF). Gerbiamasis prokurore, jeigu mano atmintis manęs neapgauna, tai, rodos, prieš dvejus metus Seimas buvo priėmęs rezoliuciją, kuri liečia ir prokuratūrą, dėl partizanų, kurie buvo nužudyti ir palaidoti nežinia kur, palaidojimo vietų nustatymo. Sakykite, kas nuveikta toje srityje, galbūt turite kažkokius pirmuosius rezultatus ir galite nudžiuginti mus.
D. VALYS. Teritorinėse prokuratūrose įgalioti yra prokurorai dirbti komisijose kartu su savivaldybių atstovais ir tuos klausimus sprendžia. Rezultatų dabar nepasiruošęs, į šį klausimą negaliu atsakyti, bet informuosiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Nematau kolegos K. Uokos, nematau kolegos R. Sinkevičiaus, tai visi užsirašę, kurie buvo vietoje, paklausė. Ir prokuroras tribūnoje išbuvo beveik 60 minučių. Belieka padėkoti. Ačiū.
Imamės kitų klausimų. Ar dar S. Pečeliūnas nori ką pasakyti? Prašom.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, noriu replikuoti, jeigu leisite.
PIRMININKAS. Prašom.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, jūs čia išklausę įvairių atsakymų ir pasisakymų, ir klausimų, teko aplinkui girdėti, vis stebėjotės. Nėra čia ko stebėtis, kai žinai, kas prieš 20 metų vadovavo Lietuvos pasieniui, kas tyrė Omon’o bylą, kaip vyksta dabar Medininkų byla. Šitoje byloje aš galėčiau tik padėkoti kaltinamojo advokatams ir pačiam kaltinamajam, kuris trejus metus sėdėdamas, už ką Lietuva jam brangiai užsimokės po Strasbūro teismų, tas beveik garantuota, nes nė vienas epizodas jo dalyvavimo nėra įrodytas… Stebiu aš tą bylą iš šono. Tai gal bent išaiškės, kaip ten buvo iš tikrųjų ir kokie veikiantys asmenys dalyvavo. Kad bus kas nors nuteistas realiai, drįstu abejoti, ir tikrai už reikalą. Bet įsisąmoninkime vieną dalyką – tai, kad Lietuva jau 20 metų egzistuoja ir Europos Sąjungoje, ir NATO, tai yra toks stebuklas, kai žinome, kokie asmenys trukdė tą viską daryti ir šiandien tebetrukdo. Nepriklausomai nuo prokuroro ir kitų atsakymo, dažnai savo rankomis nepadėkime jiems ir toliau šitų blogų siekių siekti. Ačiū.
16.01 val.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dabar pagal darbotvarkę turėtų būti antrasis vakarinio posėdžio klausimas, t. y. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2417(2). Svarstymo stadija. Pagrindinio komiteto, t. y. Socialinių reikalų ir darbo komiteto, vardu – pranešėjas A. Sysas. Kažkur nuėjo į šalį. Prašom. Minutėlę! Gerbiamasis kolega, tamstai bus pridėta pusė minutės, bet Seimo nariai pageidauja registruotis. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Gerai, kad ne pusė metų.
PIRMININKAS. Registruojamės. Dabar mūsų yra gerokai daugiau, todėl ramia sąžine registruokimės kiekvienas už save.
Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Gerbiamasis kolega Sysai, prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Buvo gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų, kurių daugumai yra pritarta. Taip pat gauta Seimo nario A. Syso pasiūlymų, kuriems yra pritarta. Šį įstatymo projektą taip pat svarstė Audito komitetas, į kai kuriuos pasiūlymus yra atsižvelgta. Išvadų rengėjai siūlo pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gal truputėlį prisėskite, nes aš turiu bent jau formaliai atlikti pareigą iki galo. Ar L. Graužinienė yra? Tada kolega jaunasis Mazuronis. Prašom. Audito komiteto vardu. Nors kolega A. Sysas jau kai ką paminėjo. Prašom reaguoti.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Audito komitetas, labai įdėmiai apsvarstęs minėtą įstatymo projektą, priėmė sprendimą iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto, Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Audito komitetas. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Pagal tvarką turėtų būti diskusijos, bet diskutuoti niekas neužsirašė. Todėl kviečiu dar kartą A. Sysą, kad jis reaguotų į Audito komiteto konkrečius siūlymus, arba mes rastume konsensusą, nes iš dalies pritarta. Ir, svarbiausia, man atrodo, reikia aiškiai susitarti dėl įsigaliojimo datos. Prašom, gerbiamasis kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Kaip sakiau, į kai kurias Audito komiteto pastabas atsižvelgėme. Dėl formuluočių nėra ginčų. Ir galbūt jūs teisus dėl įsigaliojimo, kada šis įstatymas įsigalios. Komitetas, suprasdamas, kad šiandien jau liko visiškai nedaug iki sesijos pabaigos, dar turime priimti ir turi pasirašyti Prezidentė, siūlo šio įstatymo įsigaliojimą taikyti nuo vasario 1 d.
PIRMININKAS. Taip, kaip siūlo Audito komitetas?
A. SYSAS (LSDPF). Taip taip, taip.
PIRMININKAS. Tai aš dabar noriu klausti ir tamstos, kolega Sysai, ir kolegos A. Mazuronio. Ar tenkina pagrindinio komiteto išvada? Ačiū.
Dabar vienas – už, vienas – prieš. Niekas nenori kalbėti. Ar galime bendru sutarimu (Balsai salėje) sutarti su tomis pastabomis, kurioms pritaria pagrindinis komitetas? Sutinkame? (Balsai salėje) Reikia balsuoti? (Balsai salėje) Kai kurie pageidauja. Prašom registruotis ir balsuojame, ar pritariame po svarstymo projekto variantui, kuriame yra atsižvelgta ne tik į pagrindinio komiteto, bet ir į Audito komiteto pastabas. Ir svarbiausia, įsigaliojimas nuo vasario 1 d.
Užsiregistravo ir balsavo 82. Už – 81, susilaikė 1. Taigi pritarta.
Trečias. Minutėlę, nematau Seimo Pirmininkės. A, yra. Gerbiamoji Pirmininke, gal galime iš karto ir priėmimą, nes yra 82 Seimo nariai? Klausiu, ar ypatingą skubą galime taikyti? (Balsai salėje) Tada pradedame priėmimą. Yra 3 straipsniai.
1 straipsnis yra dėl 12 straipsnio pakeitimo ir papildymo. Sutinkame? 2 straipsnis – dėl 13 straipsnio pakeitimo. Niekas neprieštarauja. Ir 3 straipsnis – dėl įstatymo įsigaliojimo, kaip sakiau, nuo vasario 1 d. Sutinkame? Ačiū. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar A. Sysas būtinai nori kalbėti? Galime balsuoti dėl įstatymo priėmimo? Prašom pasiruošti ir balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo ir balsavo 83 ir visi 83 – už. Taigi vienbalsiai įstatymas priimtas. (Plojimai) Ačiū. Gali ir kiti paploti. (Plojimai) Dar kartą ačiū. Einame tolyn.
16.08 val.
3 klausimas – Farmacijos įstatymo 51 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (įsigaliojimas) Nr. XIP-1826(2). Pranešėja – kolegė D. Mikutienė. Prašom. Svarstymo stadija.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 51 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (įsigaliojimas) Nr. XIP-1826, pagal Seimo statuto 150 straipsnį pritarė kai kurioms pastaboms ir pasiūlymams ir įregistravo patobulintą antrąjį variantą. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom prisėsti, nes yra vienas diskutuotojas. S. Bucevičius. Ne? Nenori. Tada, gerbiamoji pranešėja, prašom grįžti į tribūną, susitarsime dėl pataisų. Kad būtų greičiau, aš noriu pasakyti, kad tamstos ir kolegos A. Matulo pasirašytos pataisos yra dėl įsigaliojimo. Įsigaliojimas nuo gegužės 1 d., o Sveikatos apsaugos ministerija turi kai ką nuveikti iki balandžio 30 d. Pagrindinis komitetas pritarė. Ar galime pritarti šioms pataisoms? Niekas neprieštarauja. Ačiū. Ačiū, gerbiamoji pranešėja.
Dabar ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų po svarstymo, ar galime bendru sutarimu? Ačiū. Kolegos, tas pats siūlymas. Seimo Pirmininkė mano, kad galima būtų ypatingos skubos tvarka priimti šį įstatymą, kurį sudaro du straipsniai. Sutinkame? Ačiū.
1 straipsnis, t. y. bazinio įstatymo 51 straipsnio pakeitimas. Sutinkame? Ir 2 straipsnis kaip tik yra dėl įsigaliojimo ir įgyvendinimo, kur sutarėme, kad turi būti vėlesnės datos. Sutinkame? Ačiū.
O dabar dėl viso įstatymo ar nori kas kalbėti? Niekas. Tada prašom pasiruošti ir balsuojame, ar priimame Farmacijos įstatymo 51 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą su pataisymais dėl datų, kurios yra numatytos vėlesnės. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys: už – 80, susilaikė 1. Įstatymas beveik vienbalsiai priimtas.
16.11 val.
Ačiū, kolegos. Sėkmingai iriamės pirmyn. Dabar kompleksinis 2-4 klausimas, t. y. du klausimai. Pirmasis – Visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Projekto registracijos Nr. XIP-607(2). Pagrindinio Sveikatos reikalų komiteto vardu pranešėja – V. M. Čigriejienė. Profesorė jau tribūnoje. Prašom.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Sveikatos reikalų komitetas buvo pagrindinis komitetas dėl Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 9, 10, 12, 13, 16 straipsnių pakeitimo ir 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios. Sveikatos reikalų komitetas atsižvelgė į ekspertų, konsultantų, specialistų išvadas ir pasiūlymus ir pritarė piliečių asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymams, taip pat valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų pasiūlymams. Vieningai pritarė komiteto patobulintam variantui Nr. XIP-607 ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.
Reikia pasakyti, kad gauta A. Matulo pataisa dėl datos pakeitimo, nes pasiūlymas Vyriausybei ir kitoms institucijoms numatyta data buvo sausio mėnesį, ji yra keičiama į kovo 1 d. Manau, kad tą pataisą galima prijungti ir kartu tame etape…
PIRMININKAS. Minutėlę. Dabar dar viena diskutantė. Gerbiamoji profesore, jeigu malonėsite užleisti tribūną kitai Seimo narei.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Prašom.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Zuokienė. Prašom.
A. ZUOKIENĖ (MSG). Gerbiamieji kolegos, Seimo Sveikatos reikalų komitetas šį klausimą svarstė gerokai prieš metus. Aš tuo metu dar nebuvau šio komiteto narė, todėl norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į kai kuriuos dalykus.
Seniai atkreipiau dėmesį į šį įstatymo projektą, negalėjau įregistruoti jokių siūlymų, nes jame nėra išlygų. Tiesiog siūloma išbraukti ūkio subjektų atsakomybę ir prievolę jaustis atsakingiems už netoliese gyvenančius žmones. Aš sutinku, jog ūkio subjektams tokia stebėsena kainuoja, tačiau visiškai to atsisakyti nieko nepasiūlant – pavojinga ir nesąžininga žmonių sveikatos atžvilgiu.
Teikdama šį projektą, ministerija rašo: „Neįmanoma nustatyti specifinių aplinkos sveikatos rodiklių, kurie identifikuotų ūkio subjektų poveikį visuomenės sveikatai.“ Aš nesutinku ir manau, kad tikrai įmanoma. Nuo užpraeito pavasario, kai buvo pateiktas šis projektas, buvo tikrai galima sudėlioti rodiklius ar bent jau tų veiklų sąrašą, kada stebėsena būtina, o kada nereikalinga. Juk mes čia kalbame ir apie stambius taršos objektus, ir elektrines, ir antenas, ir kiaulides.
Keliais žodžiais sustosiu prie kiaulių fermų. Dešimtys fermų yra įsikūrusios šalia mokyklų ir darželių, jau ir taip, tikėtina, korupciniais keliais gavusios leidimus savo veiklai ir plėtrai. Be to, daugiau nei 3 tūkst. žmonių gyvena vieno kilometro spinduliu aplink fermas. Jei vietos valdžia jų negina, nemanau, kad mes taip pat kiekviename žingsnyje turėtume jiems kenkti. Aš aplankiau didžiąją dalį šių probleminių fermų ir galiu drąsiai, žiūrėdama kiekvienam į akis, pasakyti, kad kvapas daugelyje vietų yra tikrai aštrus ir sunkiai pakeliamas. O kai aš klausiau tų fermų savininkų, ar nematote, kad artimiausias pastatas nuo fermos yra mokykla, man sako, kad kai prieš kelerius metus atkūrėme veiklą, apie tai nepagalvojome. Jei ministerija ir Seimas į visuomenės sveikatą žiūrėtų kompleksiškai, gal ir būtų galima taršos įmones atleisti nuo visuomenės sveikatos stebėsenos, bet kai kvapų norma, kuri įsigalios sausio 1 d., leidžia 8 kvapų vienetus kiaurus metus ir bet kurioje vietoje, kai, tarkim, Latvijoje aitresni kvapai leidžiami tik 7 dienas per metus, o Danijoje, pavyzdžiui, nustatyti diferencijuoti kvapų lygiai, tai aš galiu jau šiandien prognozuoti, jog kvapų kontrolė Lietuvos visuomenės sveikatos negins. Visuomenės sveikatos stebėsenos nekompensuos ir kiti įstatymai ir tvarkos.
Nuodugniai išstudijavau šio įstatymo aiškinamajame rašte nurodytus straipsnius. Kai kurie jų iš viso ne į temą, todėl labai kviečiu nepritarti šiam projektui ir grąžinti iniciatoriams tobulinti. O kai į Seimą bus atneštas kompleksinis siūlymas, kaip ir kas bus atsakingi ir stebės visuomenės sveikatą, ypač gyvenančių šalia taršos šaltinių, tuomet lengvinant naštą verslui ir valstybės ūkio subjektams būtų galima juos nuo šios prievolės atleisti. Tačiau valstybė turi būti pasiruošusi pati prisiimti visą šią atsakomybę. Labai noriu atkreipti dėmesį į visuomenės sveikatos problemas. Sveikatos apsauga – ne tik farmacijos pramonė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi gerbiamoji profesorė aiškiai yra patyrusi seiminio darbo traumą, tai aš jos nenorėčiau trikdyti ir pakartosiu tai, ką ji sakė. Pagrindinis komitetas pritarė dviem datoms. Tai yra dėl pavedimo arba pasiūlymo Vyriausybei ir dėl įstatymo įsigaliojimo. Ar galime pritarti šitoms kolegos A. Matulo pataisoms, kurioms pritarė pagrindinis komitetas? Ar reikia balsuoti? Nereikia. Ačiū. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? A. Zuokienė. Ne. Ji jau pasakė savo. Ar galime bendru sutarimu, ar reikia vis dėlto… (Balsai salėje) Balsuoti. Gerai. Prašom. Kolegos, dėmesio, susikaupiam! Pirmasis balsavimas yra dėl pritarimo po svarstymo su A. Matulo pataisomis, kurioms pritarė pagrindinis komitetas. Prašom pasiruošti ir balsuojame, ar pritariame po svarstymo. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 39, prieš – 1, susilaikė 36. Pritarta.
Dabar Seimo Pirmininkė mano, kad ir šitą įstatymą būtų galima priimti ypatingos skubos tvarka. Ar sutinkam? (Balsai salėje) Tada prašom balsuoti. Yra oficialus siūlymas. Kas už tai, kad šitą įstatymą priimtume šiandien ypatingos skubos tvarka, prašom balsuoti.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 31, prieš – 17, susilaikė 33. Ypatingos skubos nėra, todėl apsiribojame šitos stadijos užbaigimu.
16.19 val.
Dabar 2-4 klausimo antroji dalis, kadangi tai kompleksinis klausimas. Sveikatos sistemos įstatymo 87 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-608(2). Pranešėja vėl profesorė V. M. Čigriejienė. Prašom.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Sveikatos reikalų komitetas buvo pagrindinis komitetas. Jis atsižvelgė į visas pateiktas pastabas ir pasiūlymus, joms pritarė. Siūlau pritarti pateiktam įstatymo projektui Nr. XIP-608 (2) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. Pasiūlymų nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių kalbėti nėra. Noriu tik paklausti kolegų, ar sutinkame, kad čia irgi būtų patikslinta data – kovo 1 d. vietoj sausio 1 d., taip, kaip ir pagrindiniame įstatyme. Sutinkam? Nereikia dėl to balsuoti? Ačiū. Ar galim bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū. Priėmimo negali būti, nes nėra priimtas pagrindinis įstatymas.
16.21 val.
Dabar darbotvarkės 5 punktas – ar linksmasis, ar sunkusis – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektas. Projekto registracijos Nr. XIP-1749(3)ES. Pranešėjas – J. Šimėnas Aplinkos apsaugos komiteto vardu. Svarstymo tęsinys.
Dabar, gerbiamasis pranešėjau, mano duomenimis, iki šiol yra susitarta dėl 21 straipsnio. Dabar 22 straipsnis ir čia yra minimum… sunku suskaičiuoti, vien S. Giedraičio kiek pataisų. Prašom.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Ar galėčiau pasiūlyti, kaip priimti šitą straipsnį?
PIRMININKAS. Prašom. Kolegos, prašom klausyti, kadangi čia dabar jau…
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų…
PIRMININKAS. …sudėtingesni dalykai. Prašom.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų S. Giedraičio pasiūlymas yra pildyti 22 straipsnį atitinkamomis dalimis. Tačiau komitetas nepritarė S. Giedraičio pasiūlymams. Komitetas pritarė J. Pinskaus pasiūlymui, kuris iš dalies atsako į Seimo nario S. Giedraičio pasiūlymus. Todėl aš siūlau apsispręsti Seimui, pritarti J. Pinskaus pasiūlymui, o S. Giedraičio pasiūlymui nepritarti. Ir čia yra vienintelė vieta, dėl ko tiktai iškilo komitete abejonė, – dėl to, kad jūros akvatorinėje dalyje, vertinant konkurso rezultatus, turi būti įvertintas konkursantų pasirengimas. Tai aš galvoju, kad jeigu šitą dalį Seimo narys S. Giedraitis pateiktų priėmimo stadijai, būtų galima iš naujo svarstyti. O jeigu dabar apsispręstume dėl J. Pinskaus pasiūlymo ir jeigu S. Giedraitis pritartų tokiai komiteto pozicijai, tai galėtume pagreitinti svarstymą.
PIRMININKAS. Kolegos, aš siūlau pradėti nuo lengvesnio dalyko – nuo Seimo nario J. Pinskaus siūlymo, kuriam pagrindinis komitetas pritarė. Ar reikalingos dar čia papildomos kalbos ir autoriaus, ir kitų Seimo narių? Galim? Tvarka, ačiū.
Dabar noriu kreiptis į kolegą S. Giedraitį. Pranešėjas pasiūlė variantą, kad jūs performuluotumėt savo siūlymus priėmimui. Žinoma, formaliai galim mes balsuoti dėl kiekvieno jūsų siūlymo, kuriam pagrindinis komitetas nepritarė. Prašom.
S. GIEDRAITIS (LSDPF). Šioje situacijoje aš pritariu pirmininko pasiūlymui, jeigu bus įtraukta „pasirengimo vykdyti ši projektą“. Tokiu atveju pritariu pirmininko pasiūlymui.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamasis pranešėjau, girdėjot autoriaus mintį?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Girdėjau, bet šioje stadijoje komitetas tam pasiūlymui dar nepritarė ir aš negaliu svarstymo stadijoje keisti komiteto nuomonės. Aš dar kartą noriu kreiptis į Seimo narį S. Giedraitį, kad jis šį pasiūlymą teiktų priėmimo stadijai, nes iš tikrųjų mes turime panašių pasiūlymų gavę jau ir iš kitų šaltinių, tad natūralu, kad jūsų pasiūlymą būtų galima dar kartą svarstyti.
PIRMININKAS. Ar kolega S. Giedraitis sutinka su šituo kompromisiniu variantu?
S. GIEDRAITIS (LSDPF). Sutinku.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, kadangi ir dėl Seimo nario J. Pinskaus, ir dėl Seimo nario S. Giedraičio sutarėm, tai daugiau pataisų nėra. Minutėlę, dar, pasirodo, yra?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Ne, ne, tai viskas. Tada 23 straipsnis.
PIRMININKAS. Tiesa, kolegos J. Pinskaus irgi, pasirodo, vienam nepritarta, bet jis neprotestuoja. Tada, kolegos, galim pritarti 22 straipsniui su vienu pritarimu, o dėl kai kurių kitų papildymų kolega S. Giedraitis formuluos priėmimo stadijoje. Tai galim aprobuoti 22-ąjį?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, 22 straipsnio 3 dalį S. Giedraitis siūlė kiek kitaip išdėstyti ir komitetas iš dalies pritarė. Jūs galit šitą patvirtinti?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Čia iš tikrųjų yra redakcinė klaida. Iš esmės komitetas nepritarė, ir mes kaip tik dabar susitarėm, kad tą pasiūlymą dėl pasirengimo, ką, beje, ir J. Pinskus buvo siūlęs, kam komitetas irgi nepritarė, siūlau iš naujo nagrinėti priėmimo stadijoje, kad nebesuveltume įstatymo redakcijos šioje stadijoje.
PIRMININKAS. Kolega, mano popieriai rodo ką kita. Aiškiai užrašyta, kad komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. 22 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „Atrankos procesą gali inicijuoti…“ ir pabaigoje – „komiteto nuomonė – pritarti iš dalies“. Jeigu pritarti iš dalies, vadinasi, atitinkamai turit suredaguoti priėmimui. Sutinkam?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Sutinku.
PIRMININKAS. Gerai. Tada 22 straipsnis, kuris yra ganėtinai sudėtingas, kaip matot, kadangi begalė pataisų – ir pritarti, ir nepritarti, ir iš dalies, ir su pirmininku aiškinamės. Manau, kad galim pereiti prie ketvirtojo skirsnio – „Šilumos ir vėsumos energijos gamybos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius skatinimas, planavimas, plėtra ir naudojimas“. Atkreipiu dėmesį: paprastai vis apie šilumą, o čia, pasirodo, ir vėsą galim eksploatuoti.
Taigi 23 straipsnis. Jam pataisų nėra. Tai pritariam? 24 straipsnis – taip pat pataisų nėra. 25 straipsnis – irgi be pataisų. Dėl 26 yra kolegos K. Kuzminsko pataisa, kuriai komitetas pritarė. Ar reikia referuoti, ar galim bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje: „Balsuojam!“) Dar ir pabalsuoti reikia? Gerai, tai konkrečiai mes turim balsuoti dėl kolegos K. Kuzminsko pataisos, kuriai pritarė pagrindinis komitetas, pataisos 26 straipsniui. Ar aišku? Prašom balsuoti. Balsuojam dėl K. Kuzminsko pataisos, kuriai pagrindinis komitetas pritarė.
Balsavo 69: už – 65, 4 susilaikė. 26 straipsniui su kolegos K. Kuzminsko pataisa pritarta.
27 straipsnis, pataisų nėra. Galim pritarti? Ačiū. Ir penktasis skirsnis – „Energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, kilmės garantijos“. Energijai – kaip bajorams. 28 straipsnis. Pataisos nėra nė vienos. Galim pritarti? Ačiū. 29 straipsnis – taip pat pataisų nėra. Galim pritarti? Ačiū.
Šeštasis skirsnis – „Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas dujų gamybai“. 30 straipsnis – pataisų nėra. Pritariam. 31 straipsnis – pataisų nėra. Pritariam. 32 straipsnis – taip pat nėra pataisų, pritariam. 33, trumputis, pataisų nėra. 34 – irgi, pritariam. 35 – pataisų nėra, pritariam.
Septintasis skirsnis – „Atsinaujinančių energijos išteklių gamybos ir naudojimo transporto sektoriuje plėtra“. 36 straipsnis be pataisų. Pritariam. 37 straipsnis, labai didelis, bet irgi pataisų nėra. Pritariam. (Balsai salėje: „Balsuojam!“)
Nėra jokių pataisų. Buvo balsuota, kai buvo pataisa. Bet jeigu jūs reikalaujat, kad mes dėl 37 straipsnio balsuotume, prašom. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo 37 straipsniui, prašom balsuoti.
Dėmesio, einame toliau. Dabar sėkmingiau viskas eina, ir mes balsuoti neturėtume, jeigu nėra jokių pataisų.
38 straipsnis. Be pataisų. 39 straipsnis. Su pataisomis. Dėmesio! Tai yra biodegalų maišymas į degalus, pagamintus iš mineralinės kilmės degalų. Yra kolegės R. Baškienės ir K. Ramelio pataisa, kuriai komitetas pritarė.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Taip, pritarėme.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
39 straipsnis. Su A. Bauros, R. Baškienės ir K. Ramelio pataisa.
Dabar aštuntasis skirsnis – „Nacionalinė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategija ir specialiosios programos“. 40 straipsnis be pastabų, 41 straipsnis su pastabomis.
Gerbiamasis pranešėjau, čia yra lyg ir Vyriausybės pozicija. Išdėstykite.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Šiam straipsniui yra ir kolegos A. Petkaus, ir Vyriausybės išdėstytos pozicijos ir dėl vieno, ir dėl kito, ir dėl dalies, ir visaip. Pritarta, bet galutinė išvada tokia, kad komitetas pritarė, jog nereikėtų nurodyti, kiek ir kokių mokesčių kokia dalis patenka į specialią programą, tik nurodyti, iš kokių šaltinių patenka. Komiteto nuomonė yra išdėstyta A. Petkaus lapkričio 15 d. pasiūlyme. Pritarta iš dalies ir nurodyta taip, kad Atsinaujinančių išteklių energijos plėtros specialiąją programą sudaro dalis akcizo pajamų, faktiškai gautų už realizuotą šilumos ir elektros energijos gamybai naudojamą skystą kurą (mazutą), orimulsiją, gamtines dujas, akmens anglį, koksą ir lignitą, šildymui skirtą gazolį (buitinį krosnių kurą), elektros energiją, Akcizų įstatymo nustatyta tvarka. Ir antroji dalis – Pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka.
Atsižvelgdami į tai, ką siūlo Vyriausybė, mes atsisakėme nurodyti, kokius procentus nuo šių įstatymų sudarys… atsinaujinančių išteklių plėtros specialiosios programos. Po svarstymo esame pasirengę pateikti Seimui lydinčiuosius teisės aktus – Akcizų ir Pelno mokesčio įstatymų teisės aktus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar būtų galima apibendrinant dėl 41 straipsnio pasakyti, kad Vyriausybės nuomonė, man atrodo, geriausiai viską pasako. Komitetas pasiūlė… siūloma 41 straipsnio 4 dalies 1 punktą išdėstyti pagal kolegos A. Petkaus siūlomą redakciją, 2 punktą išbraukti, 41 straipsnio 6, 7 dalys išbrauktos pagal A.Petkaus pasiūlymą, 41 straipsnio 8 dalies siūloma nekeisti, atsižvelgiant į Aplinkos ministerijos siūlymą.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Visiškai teisingai.
PIRMININKAS. Štai toks kompleksinis. Sutinkate?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Ar kolega A. Petkus neprieštarauja, kad būtų būtent taip? Prašom. Siūlymų autorius.
A. PETKUS (TTF). Tikrai, komitete nagrinėjome ir bendrai sutarėme, kad mokesčių dalykai turi būti mokesčių įstatymuose, todėl sutinku su komiteto nuomone ir nesiūlau balsuoti dėl mano pasiūlymo.
PIRMININKAS. Gerai. Labai ačiū. Ar galime pritarti 41 straipsniui su ta… (Balsai salėje) Štai čia dabar iš tikro verta balsuoti, kad būtų aišku, jog visas Seimas pritaria, nes čia yra gana daug pataisų ir painių. Prašom pasiruošti ir balsuoti dėl 41 straipsnio su tom pataisom, kurioms pritaria Vyriausybė ir pagrindinis komitetas. Balsuojame.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 70, 2 susilaikė.
Dabar, kolegos, yra 42 straipsnis. Jam yra tik paties kolegos J. Šimėno pataisos. Galima sakyti, logiška, kad pagrindinis komitetas, kuriam jis vadovauja, pritaria jo pataisom.
Prašom, pranešėjau.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Čia iš dalies mano pataisa, susijusi ir su Vyriausybės pasiūlymu, kuriuo siūloma, kad klimato kaitos specialiosios programos lėšų panaudojimo sąmatos ir atskaitymų, rengiamo Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo ir jo įgyvendinimo teisės aktų nustatyta tvarka tos lėšos turi būti kaupiamos ne pagal atskirą Atsinaujinančių išteklių programą, bet pagal Klimato kaitos finansinių mechanizmų numatytą programą, tai yra Aplinkos ministerijos administruojamą programą.
PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Kadangi pagrindinis komitetas pritarė ir Seimo nario J. Šimėno pasiūlymams, ir Vyriausybės vienam siūlymui, ar galime bendru sutarimu pritarti… (Balsai salėje: „Balsuojame!“)
PIRMININKAS. Vėl balsuojame? Gerai. Dėmesio! Balsuojame dėl 42 straipsnio su Vyriausybės ir Seimo nario J. Šimėno pataisomis. Prašom balsuoti.
Balsavo 74: už – 71, susilaikė 3. Pritarta.
43 straipsnis be pataisų.
Dabar devintasis skirsnis – „Reikalavimai, taikomi atsinaujinančių išteklių energijos gamintojams“. 44 straipsnis ir iškart pataisos kolegos A. Petkaus, bet komitetas pritarė.
Prašom, pranešėjau, jūs geriau pasakysite.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Čia yra redakcinė pataisa, kur yra papildyta, kad šis įstatymas licencijas, leidimus, atestatus… atsinaujinančių išteklių energijos veiklai nustato šis įstatymas, toliau – Elektros energetikos ir kiti įstatymai. Buvo praleista, kad ir šis įstatymas yra svarbus.
PIRMININKAS. Gerai. Čia iš tikro redakcinė pataisa. Aš manau, galime pritarti ir tada visam 44 straipsniui galime pritarti.
45 straipsnis yra be pataisų. Pritariame. 46 straipsnis be pataisų. Pritariame. 47 straipsnis. Yra…
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Čia jau mes esame apsisprendę, kad…
PIRMININKAS. Tai yra ankstesnis susitarimas?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Taip, kad mes…
PIRMININKAS. Čia yra kolegos A. Petkaus siūlymas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). …kad terminę energiją vadiname šilumos energija. Čia kalbininkų pasiūlymas, ir mes jau esame apsisprendę.
PIRMININKAS. Ar kolega A. Petkus, kaip mane informuoja, sutinka, kad…
A. PETKUS (TTF). Sutinku su komitetu, nes nutarėme, pasitarę su kalbininkais, vis dėlto vartoti terminą „šilumos“.
PIRMININKAS. Kad mes čia iš dalies susitarėme, o paskui, jeigu reikės, bus galima patikslinti.
Dešimtasis skirsnis „Teritorijų planavimas ir statyba“.
48 straipsnis. Pataisų nėra.
49 straipsnis. Yra Seimo narių J. Pinskaus, A. Petkaus ir J. Šimėno pasiūlymai, kuriems pritarta iš dalies.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Čia jau anksčiau mes esame susitarę, kad didiname galią iki 350. Mažomis jėgainėmis, kurių galia… vadiname tas, kurių 350. Jau yra ankstesniuose straipsniuose sutarta.
PIRMININKAS. Labai ačiū, pranešėjau, kad jūs šitą priminėte. Jeigu mes jau vieną sykį susitarėme dėl tam tikrų dalykų, konkrečiai dėl tų kilovatų, tai tada antrą kartą ar trečią kartą nereikia balsuoti. Vadinasi, dėl šito sutarta. Vyriausybės siūlymas… pritarta. (Balsai salėje) Prašau.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Taip, dėl Vyriausybės siūlymo. Pritarta, kad pirmenybė turi būti teikiama nepatvankinio tipo hidroelektrinių statybai, ir tą pirmenybės tvarką nustato Vyriausybė. Toks yra komiteto pasiūlymas.
PIRMININKAS. Taip, tai čia redakcinis dalykas, balsuoti iš esmės nereikia. Po to vėl kilovatai ir kilovatai. Kolega A. Petkus, vėl čia apsispręsta, tai irgi tas pats vėliau. Taigi 49 straipsnį iš esmės irgi aprobuojam su tom pataisom, kurioms buvo anksčiau pritarta arba dabar pritarta. Aš turiu galvoj skaičius…
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aš tiktai noriu, jeigu galima pirmininke.
PIRMININKAS. Prašau, gerbiamasis pranešėjau, kad tikrai nebūtų painiavos, dar paaiškinkit.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Dėl Vyriausybės pasiūlymo dėl baseinų. Mes pasitarę vis dėlto priėmėme tą pasiūlymą, kad reikia patikslinti, dabar vadiname: hidroelektrinėse turi būti įrengiami žuvitakiai ir sudaroma galimybė periodiškai pašalinti hidroelektrinės tvenkiniuose ir užtvenktuose ežeruose susikaupusias (…), tai yra vadinti ne baseinu, o vadinti tvenkiniais ir užtvenktais ežerais.
PIRMININKAS. Gerai. Čia sukonkretinta, tai aš manau, kad tai įstatymui tik į naudą išeina. Vadinasi, galime ir dėl šito straipsnio susitarti.
Dabar 50 – „Atsinaujinančių išteklių energijos naudojimas pastatuose“. Pataisų nėra. Sutarta.
Ir vienuoliktasis skirsnis – „Informavimas, švietimas, moksliniai tyrimai ir mokymai“. 51 straipsnis. Pastabų nėra. Einam toliau. 52 straipsnis. Irgi pastabų nėra. 53 straipsnis – „Ataskaitos Europos Komisijai“, pastabų nėra.
Dvyliktasis skirsnis – „Atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planai“. 54 straipsnis. Pastabų nėra. 55 straipsnis. Pastabų nėra. 56 straipsnis – taip pat be pastabų. 57 straipsnis – be pastabų.
Tryliktasis skirsnis, tikėkime, kad jis laimingas, – „Tarptautinis bendradarbiavimas atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje“. 58 straipsnis – be pastabų. 59 straipsnis – irgi be pastabų. 60 straipsnis – be pastabų. 61 straipsnis – be pastabų. Kad aš pats nesusipainiočiau. 62 straipsnis irgi, atrodo, be pastabų. 63 straipsnis – taip pat be pastabų. Matyt, Seimo narių energija į pabaigą buvo sumažėjusi. Paskutiniams straipsniams mažiau pataisų.
Keturioliktas skirsnis – „Atsakomybė ir skundų nagrinėjimas“. 64 straipsnis. Pastabų nėra.
Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pranešėjau, dėmesio! Penkioliktasis skirsnis, arba „Baigiamosios nuostatos“. Dėl 65 straipsnio, kuris vadinasi „Įstatymo taikymas“, yra Seimo narių E. Jonylos ir E. Žakario siūlymai, kuriems nepritarta. Ar kolega E. Jonyla ir kolega E. Žakaris norėtų?.. Kolega E. Jonyla. Prašom. Tuoj įjungsim. 65 straipsnis, kolegų E. Jonylos ir E. Žakario pataisa. Prašom.
E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Atsiimam mes savo pasiūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu visi sutinkat, tada gražu. 66 straipsnis, įgyvendinimas, pastabų, nėra. 67 straipsnis. Čia gal reikėtų tikslinti kai kurias datas, tai gal tuo ir baikime svarstymą.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Viskas, čia paskutinis straipsnis.
PIRMININKAS. Taip, paskutinis. Bet aš sakau, pagalvokite dar…
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Tai mes priėmimo stadijai pataisysime.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, dėmesio! Kadangi įstatymas yra iš tikro sudėtingas, ilgai kankintas, reikia suderinti visus terminus ir visus tuos skaičiukus, apie kuriuos mes kalbėjome – ar 350 kilovatų, ar 330, ar dar kas nors. Tai komitetas kartu su redaktoriais įsipareigoja viską suredaguoti ir ketvirtadienį galima būtų viską ir užbaigti. Sutinkam?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Tai tikrai, mielieji bičiuliai, gerbiamieji kolegos ir mielosios kolegės, padarėme tikrai didelį darbą. Ačiū jums visiems priešaky su J. Šimėnu.
Dabar principinis klausimas, ar mes nusipelnėme pertraukos? (Balsai salėje: „Ne! Ne!“) Ne, nenusipelnėme. (Balsai salėje) Taip padirbėję!.. Gerai. Tada eisime pirmyn. Dar man priklauso keturiolika minučių, o po to kviesiu savo bendravardį.
16.47 val.
Darbotvarkės 2-6 punktas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2367(2). Svarstymas. Pranešėjas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Anušauskas. Prašom, kolega.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nutarė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Jokių pasiūlymų, pastabų negauta. Sutarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoms nieks neužsirašė. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Niekas nenori. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Balsuojam!“) Balsuojam? Prašom. Balsavimas dabar yra toks: dėl pritarimo po svarstymo Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 79. Balsavo 77, už – 58, prieš – 4, 15 susilaikė. Pritarta.
Kolegos, Seimo Pirmininkė siūlo čia irgi ypatingą skubą. Ar galime sutikti? (Balsai salėje: „Taip!“) Nereikia balsuoti? (Balsai salėje: „Ne! Balsuojam!“) Ačiū. Balsuoti reikia? Prašom balsuoti. Kas už tai, kad šiam įstatymo projektui Nr. XIP-2367 būtų taikoma ypatinga skuba? Prašom balsuoti.
Balsavo 75, už – 54. Taigi taikoma ypatingos skubos tvarka.
Kolegos, priėmimas. Yra vienas straipsnis. Tai dėl jo, matyt, nėra prasmės kalbėti. Ar nori kas nors kalbėti dėl viso įstatymo? Nėra. Tada prašom pasiruošti ir balsuojam, ar priimam šį įstatymą. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo ir balsavo 75, 55 – už, 1 – prieš, susilaikė 19. Įstatymas priimtas.
16.50 val.
Vakarinio posėdžio darbotvarkės 7 klausimas – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2, 5, 7, 8, 11, 12, 16, 18, 31, 36, 37, 40, 41, 42, 43, 44 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2605(2). Ir čia dar prijungti (ar sujungti) du kiti projektai, kurių Nr. XIP-1431 ir Nr. XIP-2605. Svarstymo stadija. Pranešėjas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu profesorius K. Masiulis. Prašom. Ruošiasi kolega P. Saudargas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų komitetas apsvarstė anksčiau pateiktus du įstatymų projektus – Nr. XIP-2605 ir Nr. XIP-1436. Nusprendė juos sujungti į vieną projektą. Komitetas svarstydamas pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms ir papildomo Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto išvadai dėl projekto įsigaliojimo. Komitetas balsavo dėl šito projekto, tiksliau, bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKAS. Dabar turėtų kalbėti papildomo Informacinės visuomenės plėtros komiteto vardu P. Saudargas ar kuris nors kitas. (Balsai salėje) Tada leiskite, aš jums perskaitysiu Informacinės visuomenės plėtros komiteto išvadą. Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Informacinės visuomenės plėtros komiteto sprendimui dėl įstatymo, ir pasiūlymas – šis įstatymas, išskyrus (…) straipsnio 2 dalį, įsigalioja gegužės 1 d. Tai aš dar kartą noriu pakviesti pranešėją ir turim formaliai suderinti šitą klausimą.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Komitetas atsižvelgė į šį siūlymą ir pasiūlė, kad įstatymas įsigaliotų nuo birželio 1 d.
PIRMININKAS. Data pakeista?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti datos pakeitimui, nes iš esmės tai ir yra ta vienintelė pataisa? (Balsai salėje) Sutinkam. Ačiū.
Tokiu atveju… Galime taikyti ypatingą skubą?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Aš noriu pranešti, kad Seimo Pirmininkė siūlo ypatingą skubą. Ar reikia dėl to balsuoti? Ar galime bendru sutarimu? Galime. Ačiū, gerbiamasis profesoriau. Pereiname prie priėmimo stadijos. Čia yra ne vienas straipsnis. 1 straipsnis yra 2 straipsnio pakeitimas. Sutinkam? Ačiū. 2 straipsnis – bazinio įstatymo 5 straipsnio pakeitimas. Niekas neprieštarauja? 3 straipsnis, arba 7 straipsnio keitimas. Ačiū. 4 straipsnis, arba 8 straipsnio pakeitimas ir papildymas. 5 straipsnis, arba bazinio įstatymo 11 straipsnio pakeitimas. 6 straipsnis, arba 12 straipsnio keitimas. Niekas neprieštarauja. 7 straipsnis, arba 16 straipsnio pakeitimas. 8 straipsnis, arba 18 straipsnio pakeitimas. 9 straipsnis – 31 straipsnio vienos dalies pakeitimas. Niekas neprieštarauja? 10 straipsnis, arba 36 straipsnio pakeitimas. 11 straipsnis – 37 straipsnio pakeitimas. 12 straipsnis – aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimas. Niekas neprieštarauja. 13 straipsnis – 40 straipsnio pakeitimas. Niekas neprieštarauja. 14 straipsnis – bazinio įstatymo 41 straipsnio pakeitimas ir papildymas. 15 straipsnis – 42 straipsnio pakeitimas. Ir 16 straipsnis – 43 straipsnio pakeitimas. 17 straipsnis yra 44 straipsnio keitimas. Ir 18 straipsnis yra įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas su patikslinta įsigaliojimo data. Niekas neprieštarauja.
Kolegos, dabar galima kalbėti keturiems už arba prieš. Niekas nepageidauja? Tada prašom pasiruošti ir balsuojam, ar priimam Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo ir aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektą su dviejų komitetų aprobuotu pataisymu dėl įsigaliojimo datos. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiamieji, užsiregistravo 75 Seimo nariai, balsavo 74: už – 73, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.
Kolegos, dabar yra darbotvarkės 2-8 klausimas, bet jau jį pateiks kitas posėdžio pirmininkas – kolegė V. Baltraitienė. Prašom.
16.57 val.
PIRMININKĖ (V. BALTRAITIENĖ, DPF). Darbotvarkės 2-8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar kai kurios Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės rentos įstatymo nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ projektas Nr. XIP-2711. Pranešėjas – S. Šedbaras. Pateikimas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, teikiu jūsų dėmesiui grupės Seimo narių parengtą kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Seimo nutarimo projektą.
Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės rentos įstatymas buvo priimtas 2006 m. gruodžio 12 d. Išanalizavus Konstitucijos, Respublikos Prezidento įstatymo ir Prezidento valstybinės rentos įstatymo kai kurias nuostatas, kyla teisiškai pagrįsta abejonė, kad kai kurios pastarojo įstatymo nuostatos gali prieštarauti Konstitucijai.
Visų pirma pažymėtina, kad pagrindinius Prezidento veiklos teisinius pagrindus, Prezidento ir jo šeimos narių materialines ir socialines garantijas nustatantys teisės aktai yra Konstitucija ir Respublikos Prezidento įstatymas. Šiuo klausimu yra pasisakęs ir Konstitucinis Teismas 2000 m. gegužės 8 d. Jis konstatavo, kad valstybės vadovo statusą Konstitucijoje nustatytam laikui įgyja tik vienas asmuo. Prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas yra individualus, besiskiriantis nuo visų kitų piliečių teisinio statuso.
Taigi su šiuo ypatingu Respublikos Prezidento statusu yra siejamos ir Respublikos Prezidento materialinės ir socialinės garantijos, kurias galima padalyti į dvi dalis, jos yra dvejopo pobūdžio. Visų pirma vienos yra išskirtinai siejamos su Prezidento pareigų vykdymu, ir antra, kitos yra numatytos Respublikos Prezidentui ir jo šeimos nariams, nutrūkus Respublikos Prezidento įgaliojimams. Kitokių Prezidento šeimos narių materialinių ir socialinių garantijų, taip pat ir teisės gauti Prezidento valstybinę našlių ir našlaičių rentą pačiame Prezidento baziniame įstatyme nėra numatyta.
Respublikos Prezidento renta pagal Konstituciją gali būti nustatoma tik buvusiam Respublikos Prezidentui, todėl mirus Prezidentui jinai nėra paveldima ar skiriama Prezidento šeimos nariams. Tai čia pagal Konstituciją. Vadinasi, Prezidento valstybinės rentos įstatyme, taigi įstatyme, apie kurį toliau kalbėsiu, nustatyta mirusio Respublikos Prezidento našlio ar našlės teisė gauti valstybinę Prezidento našlių rentą tiesiogiai nekyla iš Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme įtvirtinto Prezidento teisinio statuso, todėl tokios rentos skyrimas ir mokėjimas gali būti (gali būti, pažymiu) traktuojamas ir kaip privilegija, neatitinkanti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 77 straipsnio 4 dalies, 90 straipsnio reikalavimų, taip pat konstitucinių, socialinės darnos, teisingumo bei teisinės valstybės principų.
Antra. Respublikos Prezidento valstybinės rentos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad teisę gauti Respublikos Prezidento valstybinę našlių rentą turi mirusio Respublikos Prezidento sutuoktinis, jeigu jis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Įstatymas nenustato, ar ši renta turėtų būti mokama asmeniui, kuris buvo sutuoktiniu Respublikos Prezidento pareigų vykdymo laikotarpiu, atliko atitinkamas valstybinio ir (arba) diplomatinio protokolo nustatytas funkcijas, ar sutuoktiniui, kuris juo tapo jau nutrūkus Respublikos Prezidento įgaliojimams. Konstitucijos 82, 88 straipsniuose, Prezidento įstatyme nustatytos garantijos taikytinos tik einančiam oficialias Prezidento pareigas asmeniui, taip pat jo šeimos nariams, tarp jų sutuoktiniui. Tokia išvada darytina ir išnagrinėjus Prezidento įstatymo nuostatas, reglamentuojančias Respublikos Prezidento sutuoktinio atliekamas funkcijas, socialines garantijas, pavyzdžiui, kad sutuoktinis turėtų būti Respublikos Prezidentą lydintis asmuo, kad jeigu Respublikos Prezidento sutuoktinis ar sutuoktinė dirba, tai valstybiniame ar diplomatiniame protokole nustatytoms funkcijoms atlikti jis atleidžiamas nuo darbo ir už tą laiką jam darbo užmokestį moka Respublikos Prezidento kanceliarija. Toliau įstatyme numatyta, kad Respublikos Prezidento sutuoktiniui atstovavimo išlaidos šalies viduje ir lankantis užsienio valstybėse apmokamos pagal tarptautinę diplomatinę praktiką, taip pat sutuoktinių reprezentacinėms išlaidoms mokama 15 % Respublikos Prezidento mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Tai yra Respublikos Prezidento įstatyme.
Iš šių nuostatų darytina išvada, kad įstatymų leidėjas nustatė tam tikras pareigas, kurias asmuo privalo atlikti, būdamas Respublikos Prezidento sutuoktiniu ar sutuoktine tada, kada Respublikos Prezidentas oficialiai atlieka savo pareigas. Vadinasi, pasibaigus Respublikos Prezidento įgaliojimams, įskaitant ir Prezidento mirties ar žūties atvejus, įstatymų leidėjas numatė tam tikras garantijas sutuoktiniui – suteikti jam būstą ir, antra, išmokėti atitinkamas kompensacijas.
Vadovaujantis teisės aiškinimo sistemiškumo ir logiškumo principais, Respublikos Prezidento valstybinė našlių pensija kaip papildoma garantija turėtų būti skiriama arba manytina, kad turėtų būti skiriama, irgi tik tokiam sutuoktiniui, kuris turėjo sutuoktinio statusą Respublikos Prezidentui oficialiai einant šias pareigas bei jo įgaliojimų nutrūkimo, t. y. mirties, momentu. Taigi Prezidento valstybinės rentos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostata kelia pagrįstų abejonių, ar ji neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, teisingumo ir protingumo principams ta apimtimi, pagal kurią nėra teisiškai reglamentuota, kad norint gauti Respublikos Prezidento valstybinę našlių rentą būtinos dvi sąlygos: būti sutuoktiniu Respublikos Prezidento pareigų vykdymo laikotarpiu ir jo mirties momentu.
Ir trečia. Konstitucijos 52 straipsnyje numatyta piliečių teisė į pensiją, į socialinę paramą. Akivaizdu, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas, kokiems asmenims skiriama ir mokama Prezidento valstybinė našlių ir našlaičių renta, šios rentos skyrimo ir mokėjimo pagrindus bei sąlygas, šios rentos dydžius, taip pat yra saistomas konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principų. Jeigu įstatymų leidėjas, nustatydamas rentą tik už asmens buvimą mirusio Prezidento šeimos nariu, neatsižvelgė į Konstitucijoje ir Prezidento, pažymiu, Prezidento įstatyme įtvirtintą Prezidento instituto ir Prezidento valstybinės rentos specifiką, valstybinę rentą pretenduojančio gauti asmens turtinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, tokios rentos skyrimas ir mokėjimas gali tapti privilegija arba gali būti traktuojamas kaip privilegija ir pažeisti konstitucinius asmenų lygiateisiškumo ir solidarumo principus. Teisinis reguliavimas, kai jokių valstybinių pareigų nėjusiam asmeniui iš valstybės biudžeto skiriama socialinė parama ir jos dydis yra siejamas su Prezidento valstybine renta, neatsižvelgiant į valstybinę rentą pretenduojančio asmens turtinę padėtį, tai yra socialinės paramos būtinumą, taip pat galimai prieštarauja konstituciniams asmenų lygiateisiškumo, socialinės darnos ir teisingumo principams.
Gerbiamieji kolegos, aš išdėsčiau argumentus, o patį tekstą ir patį paklausimo formulavimą jūs turite, aš neskaitysiu, nes jūs matote prieš save. Dabar pasirengęs atsakyti į klausimus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Iš tiesų paklausti nori nemažai Seimo narių. Pagal Statutą numatyta 10 min., bet aš siūlau 15 min., daugiausia. Yra 30 min. visam klausimui, tai dabar 10 min. pristatymui, 15 min. klausimams. Ir pirmasis klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš nežinau, ar čia galima užbėgti Konstitucinio Teismo sprendimui už akių, bet vis tiek jūs esate ir pats buvęs Konstitucinio Teismo teisėju. Norėčiau paklausti, kaip jūs manote, kuriai iš dviejų A. Brazausko moterų reikėtų skirti rentą ir ar iš viso reikėtų?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Iš tiesų aš nenorėčiau sieti to klausimo su konkrečiom pavardėm. Be abejo, jis kilo iš tam tikros konkrečios gyvenimiškos situacijos, bet iš šitos situacijos mes matome tarpusavio įstatymų, ir Prezidento rentos įstatymo, ir Konstitucijos, tam tikrą konfliktą. Aš manau, kad šiandien, pritarę nutarimo projektui ir gavę Konstitucinio Teismo išaiškinimą, mes daugybei metų, kol gyvuos Lietuva ir bus valstybės vadovas, turėsime aiškumą, kad nekeltume ir visuomenei, ir žiniasklaidai, ir tarp politikų aistrų, kurios dabar kyla visiškai be reikalo.
PIRMININKĖ. Toliau klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kodėl tik dabar šis klausimas sprendžiamas ir ar tai nesusiję su kai kurių asmenų problemišku statusu? Ir ar renta nesietina su Prezidento rezidencija? Ačiū.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš iš dalies jau atsakiau, sakydamas kolegai K. Masiuliui, dažnai iškyla įstatymo kokia nors yda, galbūt rašant, kai žmonės nepagalvoja, ir mums kartais atsitinka tokia nuodėmė, iškyla taikant. Ir šiuo atveju, kai iškilo klausimas, kaip taikysim Prezidento rentos įstatymą, ir paaiškėjo, kad yra tam tikrų problemų, į kurias galbūt nebuvo atsižvelgta jį priimant. Tai reikia išsiaiškinti.
Dabar dėl rezidencijos. Čia šiek tiek yra atskiras klausimas, bet kadangi mes dabar turime įstatymą dėl Prezidento valstybinės rentos, dėl jo paklausimą duodame, galime pagrįstai tikėtis, kad Konstitucinis Teismas, analizuodamas situaciją, gali duoti ir tam tikrą paaiškinimą arba mintį toliau aiškinantis tuos klausimus.
PIRMININKĖ. Toliau klausia K. Kuzminskas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš panašiai norėčiau paklausti, jūsų kreipimesi ar nereikėjo paminėti ir tos žmonos, kuri buvo tuo metu, kai Jo Ekscelencija A. M. Brazauskas buvo Prezidentu, tai yra Julijos. Ar nereikėtų atsiklausti, ar mes būtinai turime sulaukti jos prašymo dėl rentos skyrimo, ar būtų automatiškai, yra gyva antroji pusė ir jai yra skiriama renta? Ačiū.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Atsakau, šiek tiek vėlgi grįždamas prie to, ką minėjau. Būtent mūsų paklausimo esmė ir yra, ar į valstybės vadovo sutuoktinės ar sutuoktinio rentą gali pretenduoti asmuo, kuris buvo toks ir vykdė sutuoktinio pareigas ir valstybės vadovui einant pareigas, ar gali pretenduoti ir tas sutuoktinis ar sutuoktinė, kurie tapo sutuoktiniu valstybės vadovui tų pareigų nevykdant. Esmė kreipimosi ta yra. Iš tiesų neprisirišame, kaip minėjau, prie konkrečių pavardžių. Tokia esmė paklausimo ir bus, ir Konstitucinis Teismas tikrai tą dalyką turės analizuoti.
PIRMININKĖ. Toliau klausia M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs, kaip teisininkas, labai išsamiai pabandėte pristatyti šį klausimą remdamasis Konstitucija. Ir aš prašau jūsų pacituoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 77 straipsnio 4 dalį. Kaip ji skamba? Dėkoju.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). A, jūs iš teksto. Iš tiesų čia, matyt, yra kompiuterinė rašymo klaida, 77 straipsnis turi tik 2 dalis. Tik tiek galiu atsakyti. Čia, matyt, rašymo klaida. (Balsai salėje) 77 straipsnis yra skirtas Respublikos Prezidento esmei atskleisti, kad tai yra valstybės vadovas, atstovauja Lietuvos valstybei ir daro viską, kas jam yra pavesta Konstitucijos ir įstatymo. Matyt, redagavimo metu atsirado kompiuterinė klaida, kurios nepastebėjo net ir Teisės departamentas, duodamas išvadą. Bet tai bus pataisyta, be jokios abejonės, svarstymo metu, jeigu bus pritarta po pateikimo.
PIRMININKĖ. Ačiū. E. Klumbio nematau. Klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, trumpas klausimas. Kai kas ima tapatinti, kad noras išsiaiškinti, noras išgirsti Konstitucinio Teismo nuomonę yra tiesiog bandymas kompromituoti amžiną atilsį Prezidento A. M. Brazausko vardą. Ar yra bent mažiausia prielaida taip teigti ir taip galvoti?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Žinote, gerbdamas savo valstybę ir jos vadovus nuo pat karaliaus Mindaugo, kurių portretus turiu savo kabinete ant sienos, aš manau, kad šis išsiaiškinimas kaip tik užkirstų kelią pokalbiams, diskusijoms, rašymui, padėtų tašką šiaip ar taip ir tikrai apsaugotų Lietuvos Respublikos Prezidento, amžiną atilsį A. M. Brazausko vardą.
PIRMININKĖ. Toliau klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis kolega, „gerbdamas valstybę ir jos vadovus“, iš tiesų puikūs žodžiai. Įdomu būtų turėti informaciją, gal internete kada nors bus paskelbta, kaip, kaip jūs dažnai sakote, kitos civilizuotos valstybės vertina tokius mūsų veiksmus. Bet mes, žinoma, tai sužinosime gerokai vėliau.
Mano klausimas yra toks. Čia jūs vadovaujatės socialinės darnos, teisingumo ir teisinės valstybės principais. Prašom pasakyti, jūsų nuomone, kitų trijų mūsų valstybės prezidentų atžvilgiu ateityje jūs nesugalvosite dar kokių nors logiškų klausimų, kuriuos turės išaiškinti Konstitucinis Teismas?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Šiuo metu yra kilęs tokio pobūdžio klausimas ir mes matome tam teisinių argumentų. Konstitucinis Teismas gali išaiškinti ir vienaip, ir kitaip. Mes negalime ar primesti kokios nors nuomonės, arba taip jau aiškiai prognozuoti. Bet niekas negali atmesti, kad kitais klausimais arba kitose situacijose negali atitinkamų klausimų kilti.
Aš galbūt šiek tiek teoriškai pasakysiu. Negalima tapatinti įstatymo teksto su teise, su vertybėmis, kurias mes norime įtvirtinti. Mes norėtume, kad visi įstatymai iš tiesų būtų vertybė ir juose bendražmogiškos vertybės, kurias žmonės kuria šimtmečiais, būtų atspindėtos. Bet rašant tekstą visko atsitinka. Jeigu mes įžvelgiame abejonę ir bandome įstatymą priartinti prie teisės, kad jis liktų iš tiesų be abejonių, nematau nieko blogo. Galų gale tai, ko gero, yra kiekvieno, taikančio įstatymą, pareiga. Šiuo atveju tai kilo ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, ir kai kuriems Seimo nariams. Jie, vykdydami savo konstitucinę priedermę, kreipėsi su tokiu nutarimu į Seimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. klausia A. Čaplikas.
A. ČAPLIKAS (J(LiCS ir TPP)F). Gerbiamasis pirmininke, kiek jus pažįstu, aš žiūriu į jus ir matau, kad jūs tribūnoje jaučiatės nejaukiai. Ar nejaučiate jūs, kad šis veiksmas yra politizuotas neprotingai? Aš jūsų noriu paklausti, nes jūs sakote, kad mes žeminame savo valstybę, savo valstybės institucijas. Ir ar tikrai šiandien to reikia? Ir kur čia bus tie nugalėtojai? Juk tai mūsų šalies Prezidentas buvęs, kad ir kaip būtų, jo sutuoktinė. Ir netgi klausimus užduodantieji iš konservatorių ką suponuoja? Ir po to mes kartais piktinamės, kad opozicija elgiasi lygiai taip pat, norėdama atkeršyti valdančiajai daugumai. Mano toks klausimas jums: o gal atsiimame šį teikimą ir pabaigiame šią istoriją, ir Vyriausybė tegul pasielgia taip, kaip privalu pasielgti pagal įstatymą?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolega, galiu atsakyti tik taip. Viena vertus, negaliu kalbėti už Seimo narių grupę, ne aš vienas teikiu. O kad jaučiuosi nejaukiai, tai patvirtinu. O nejaukiai jaučiuosi todėl, kad spaudoje yra tiek daug prirašyta šita tema, ir jeigu mes šito žingsnio nežengsime, aš nežinau, kiek dar mėnesių arba metų ta tema bus rašoma. Ir bus rinkimai – savivaldos, po to Seimo. Galbūt sprendimas bus toks, kad iš tiesų viskas bus gerai ir ta renta bus paskirta, bet tegul kompetentinga institucija atsako į tai, ir nustokime internete ir laikraščiuose tą temą eskaluoti. Aš čia ir įžvelgiu savo gerą jautimąsi, jeigu Konstitucinis Teismas po trijų keturių mėnesių duos išaiškinimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Mielas Stasy, paklausiu kitaip: kodėl nėra iniciatyvos pakeisti dabar galiojantį įstatymo reguliavimą? Pasiūlyti įstatymo pataisas, išdėstyti viską labai aiškiai, kas yra sutuoktinė, kaip elgiamasi vienu ar kitu atveju, kas priklauso ir t. t., viską išdėlioti. Juk po kreipimosi į Konstitucinį Teismą jūs lauksite, kol teismas pasakys savo išvadą, o po to pagal jo išvadą vis tiek reikės daryti ne ką kita, o taisyti, pildyti arba nekeisti įstatymo. Juk teismo sprendimai atgal negalioja. Kodėl neinate paprasčiausiu keliu – pasiūlyti pataisas, kurias imame ir padarome?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Mielasis Vyteni, ir vėl visi jūs siejate šią problemą, aš suprantu, su konkrečiu asmeniu. O jeigu Konstitucinis Teismas pasakys, kad neprieštarauja Konstitucijai, jis padės tašką šioje visoje istorijoje, kuri yra tikrai negraži, ir tada kompetentingos institucijos galės priimti sprendimą. Bet už tai niekas jų nebekaltins, nei viena, nei kita pusė.
PIRMININKĖ. Toliau klausia E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke, ko gero, nebeklausiu. Ačiū. Paklausė.
PIRMININKĖ. Dėkui. Toliau S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, visiškai palaikau A. Čapliką, pabandykime galbūt atrasti… Arba jeigu jūs jau pasakote, kad vis tiek tas kreipimasis turėtų būti, sakykite, toks elementarus dar vienas klausimas. Jeigu amžiną atilsį Prezidentas A. M. Brazauskas būtų turėjęs tris keturias žmonas? Arba jeigu ateinančioms kartoms taip atsitiktų, kaip tuo atveju? Tada mes visada turėsime kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo? Ar vis dėlto mes turėtume aiškiai pasakyti, galbūt ministerija, kuri kuruoja, atsakytų į klausimą – skiriama arba neskiriama?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Jūs visiškai teisus. Yra hipotetinė galimybė, kad kada nors vadovas turės ir dvi, ir tris, ir keturias žmonas. Ir gal kelios bus prieš einant pareigas, kelios einant pareigas, kelios po pareigų ėjimo. Tai vėlgi ką tada darysime? Dar sykį kreipsimės? Tai tegul ir išaiškina Konstitucinis Teismas, ar suponuoja Konstitucija ir Prezidento įstatymas rentą sutuoktiniui, kuris buvo einant pareigas, ar nesvarbu, ėjo pareigas ar nėjo, ar tai yra baigusio kadenciją valstybės vadovo mirties diena ir renta turi būti paskirta. Klausimas yra labai paprastas ir, manau, atsakymas taip pat bus labai aiškus.
PIRMININKĖ. Toliau klausia V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs kaip tik paminėjote, kad gerbiate valstybės vadovus. Kolega A. Čaplikas taip pat mano nuomonei, kurią noriu išsakyti… pritariu pasakytai minčiai. Spaudoje išties yra daug eskaluojama apie Ekscelenciją amžiną atilsį Prezidentą. Bet, manau, prie spaudos eskalavimo prisideda ir politikai. Jūs, kaip tikintis ir gerbiantis valstybės vadovus, pasakykite, kaip turėtų jaustis amžiną atilsį ekscelencija Prezidentas A. M. Brazauskas?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Labai paprastai atsakysiu. Nematau tiesioginio ryšio su mirusiuoju Prezidentu. Juk ne jis sukėlė šitą problemą. Ir atsisveikinome labai garbingai. Ši problema kilo po to ir dėl jo artimų žmonių. Tai kuo čia dėti mes ir Ekscelencija amžinąjį atilsį A. M. Brazauskas?
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia V. Bogušis. Nėra jo, nematau. Klausia R. A. Ručys. Irgi nėra salėje.
Viskas. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dabar motyvai dėl viso nutarimo.
Už – K. Masiulis. Nėra. Tada R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų turbūt gerbiamojo kolegos S. Bucevičiaus užduotas klausimas ir atspindi kreipimosi į Konstitucinį Teismą esmę. Ką iš tikrųjų daryti, kai mes kalbame apie tam tikras privilegijuotas pensijas arba asmenis, susijusius giminystės ryšiais? Apie ką mes kalbame? Ar kalbame apie tuo metu veikusio žmogaus, kuris už atitinkamus nuopelnus gauna tam tikras privilegijas, sutuoktinį, kuris padėjo vykdyti pareigas, ar kalbame apie jo mirties atvejį? Čia klausimas Konstitucinio Teismo yra fundamentalus, visais atžvilgiais žiūrint į mūsų visą tolesnę sandarą, tų žmonių vertinimą, socialinius klausimus ir visus kitus. Klausimas dabar iškilo ir susijęs su vieno Prezidento kontekstu, bet jis tikrai iškėlė svarbų klausimą: o ką tokiu atveju daryti, jeigu bus keturios žmonos ar keturi vyrai kurios nors žmonos, ką tada daryti? Iš tikrųjų klausimas yra aktualus ir visiškai neaišku, kaip šiuo atveju elgtis ir kuriai našlei dabar priklauso Prezidento renta. Klausimas tikrai yra svarbus. Aš siūlau tikrai nedelsti, šitą klausimą kuo greičiau išspręsti ir nustoti eskaluoti šitą klausimą viešojoje erdvėje. Kol mes jo neišspręsim, jis visą laiką bus tampomas. Nežinau, ar socialdemokratai to tikrai norėtų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, kažko aš iš tiesų čia nesuprantu. Man regis, kad situacija yra gana aiški: dabar yra veikiantis įstatymas ir turime laikytis to įstatymo. Šiuo metu tai, ką mes čia darom, yra niekas kitas, tik bandymas išvengti atsakomybės už vieną ar kitą sprendimą. Juk puikiai suprantame, kad tai yra susiję su vienu asmeniu. Padoriai elgiantis, skirti tą rentą pagal dabar veikiantį įstatymą ir toliau svarstyti, ar kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar patiems taisyti įstatymą, jeigu kalbame apie tris ar keturias žmonas, ir nustatyti, kuriai ten pagal eilę priklausytų. Tvarka. Negalima pritarti dabar tokiam kreipimuisi į Konstitucinį Teismą dėl vieno asmens. Man regis, atsipeikėkim. Negaliu pritarti ir tiesiog siūlau visiems nepritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū už išsakytas nuomones. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate Seimo nutarimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 35, prieš – 14, susilaikė 23. Nepritarta.
Dabar reikia nuspręsti, ar grąžiname tobulinti, ar atmetame. (Balsai salėje) Reikia balsuoti? Jeigu tobuliname – už, jeigu atmetame – prieš.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 34, prieš – 39. Atmesta.
Replikos po balsavimo. Pirmasis – S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, įstatymas – ne dulkių siurblys, jis negali veikti arba neveikti. Jis gali tik galioti arba negalioti.
PIRMININKĖ. L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš norėčiau pasakyti iniciatoriams: jūsų ta iniciatyva, ačiū Dievui, kad Seimui užteko sveiko proto, valstybei būtų kainavusi kur kas brangiau negu renta gerbiamajai K. Brazauskienei… (Balsai salėje) …kreipimasis į Konstitucinį Teismą. Jūs suskaičiuokite vieną kartą. Tai kaip jūs rasite pensininkams pinigų, jeigu jūs net tokių elementarių skaičių nesuskaičiuojate, kiek kainuoja Seimo darbas per tris svarstymus, komitetų darbas, Konstitucinio Teismo darbas, kiekvieno Konstitucinio Teismo teisėjo darbas. Suskaičiuokite. Tai vien iš ekonominės pusės. O iš moralinės pusės noriu prieš šventes pasakyti: palikite mirusį Prezidentą ramybėje, nes jau gėda visai Lietuvai. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, ypač kolegos iš dešinės, išties jūs pademonstravote įdomią konstitucinę logiką: kai yra aiškiai pažeisti valstybinio… biudžetinio sektoriaus darbuotojų atlyginimų reguliavimo konstituciniai principai, paminti balandžio 20 d. sprendimai, kai paminti sprendimai dėl pensijų ir socialinių, invalidumo ir valstybinių pensijų, jums neužtenka drąsos kreiptis į Konstitucinį Teismą ir išsiaiškinti šį klausimą, kuris paliečia milijono 500 tūkstančių Lietuvos gyventojų interesus. O čia, užuot pasiūlę pataisas dėl reguliavimo ir t. t., dar kartą absoliučiai demonstruojate savo teisinį neišprusimą. Aš ne tik galiu pasakyti, kad… kiek šitos iniciatyvos, kokią turi moralinę prasmę, bet jos išties atspindi cinišką požiūrį į didelės Lietuvos žmonių dalies šiandieninę padėtį. Prisiminkite šituos dalykus.
PIRMININKĖ. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų, manau, amžinąjį atilsį Prezidentas atsirinko puikiai, su kuo gyveno, dėl ko gyveno ir ką darė. Labai gaila, kad dešinėje pusėje labai dažnai nesupranta, su kuo jūs gyvenate ir kas jums kas yra. Manyčiau, jeigu gerbiate Prezidentą, tai gerbkite jį ir nepradėkite aiškintis, kuri čia žmona ir kelintas dalykas. Visa kita, žinote… Kol jis buvo gyvas, nešokinėjote nė vienas, dabar visi labai drąsūs pasidarėte.
PIRMININKĖ. J. R. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis Vyteni, jūs pirmiausia savo galvoje tvarką įsivesk, o paskui jau kitus mokyk, tada bus viskas aišku. Nuolat kartojant tą pačią maldą, tą pačią netiesą, tiesa niekada netaps.
Norėčiau paklausti socialdemokratų konkrečiai: tai kuriai dabar našlei skirti pensiją? Kuriai? Jos abi yra tokios pat našlės. Tai kuriai teikti? Socialdemokratai tegul ir pasako. (Balsai, šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. B. Bradauskas. (Balsai salėje) Ateis eilė ir gausite žodį. Prašom.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Pono R. J. Dagio klausimas skamba kaip iš pasakų šalies. Jeigu tamsta tiek jau neišmanote civilinių reikalų, na, ką, reikia stoti į pirmą kursą ir pradėti kartoti iš naujo. Toks būtų patarimas. Bet čia yra ne tas ir ne rentos klausimas, o tiesiog kai kurių noras pažeminti Ekscelenciją velionį Prezidentą, paneigti jo gerus darbus ir televizijos laidose, ir radijuje. Tiesiog sarmata, sarmata klausyti, kai žmogus, kurio niekas nesumenkins ir jo darbų tikrai niekas nepaneigs, bet kaip šuniukai įkibę au-au-au visą laiką. Klausykite, turėkite bent kiek savigarbos, turėkite bent kiek savigarbos! (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. S. Stoma. Prašom elgtis kultūringai.
S. STOMA (TS-LKDF). Kad nurimtų aistros, kolegos, aš pataisysiu savo bendravardį S. Pečeliūną. Kaip matome, yra tokių įstatymų, kurie galioja, bet neveikia. Turbūt šitas įstatymas, Respublikos Prezidento rentos įstatymas, yra ne vienintelis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš tiktai noriu palinkėti R. J. Dagiui susigaudyti tame, ką jis kalba. Žinoma, jeigu jis nori išgirsti, kuriai našlei reikia mokėti, tai tegul jis pasižiūri į kitus likimus. Dar daugiau – jam, kaip Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkui, derėtų įsigilinti į padėtį 1 mln. 500 tūkst. žmonių. Rimantai Dagy, tavo sąžinę tai slegia.
PIRMININKĖ. Viskas, Vyteni…
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). …ir aš pačiam primenu, kad teks už tai atsakyti. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ir paskutinis – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš matau, kad gerbiamieji socialdemokratai tapo… dabar ir socialdemokratai tapo Kristinos Brazauskienės įkaitais ir jos godumo įkaitais. Tai pirmiausia nukentėjo jų pirmininkas, dabar kenčia jie patys. Mes galėjom iš tikro išspręsti problemą, bet dabar visas Seimas per socialdemokratų ir Darbo partijos Kristinos Brazauskienės palaikymą tampa šios moters godumo įkaitais. (Balsai salėje)
17.31 val.
PIRMININKĖ. Viskas. Kitas 2-10 darbotvarkės klausimas, Nr. XIP-2327 – Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo kai kurių straipsnių, 1, 2, 3 priedų pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – aplinkos ministras G. Kazlauskas. Pateikimas.
G. KAZLAUSKAS. Labas vakaras, gerbiamieji Seimo nariai. Įstatymo projektas yra parengtas vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 m. programos priemonę, kuri skamba: „Parengti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, numatantį tinkamą Jungtinių Tautų Organizacijos, Europos ekonominės komisijos konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, arba, kitaip sakant, Orhuso konvencijos, nuostatų įgyvendinimą“ ir siekiant tinkamai ir laiku perkelti į nacionalinę teisę 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/31/EB „Dėl anglies dioksido geologinio saugojimo“, siekiant įgyvendinti Verslo aplinkos gerinimo komisijos, arba Saulėtekio komisijos, rekomendacijas biurokratinės naštos verslo mažinimo srityje įvykdyti, taip pat vykdomosios valdžios sistemos sandaros tobulinimo koncepcijos įgyvendinimo priemonę, kurios tikslas – atsisakyti ministerijoms nebūdingų funkcijų, susijusių ne su valstybės politikos formavimu, o su jos įgyvendinimu.
Šio projekto tikslas yra užtikrinti tinkamą Orhuso konvencijos nuostatų įgyvendinimą, nevaržant visuomenės teisės teikti bet kokius komentarus, informaciją ir nuomonę planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo klausimais ir atsisakyti reikalavimo teikti tik motyvuotus pasiūlymus, patikslinti suinteresuotos visuomenės apibrėžtį ir užtikrinti suinteresuotos visuomenės teisę kreiptis į teismus dėl priimtų su aplinka susijusių sprendimų; taip pat į nacionalinę teisę perkelti 2009 balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos „Dėl anglies dioksido geologinio saugojimo“ su anglies dioksido geologinio saugojimo veiklos poveikio aplinkai vertinimu susijusias nuostatas; taip pat perduoti Aplinkos ministerijos vykdomas Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatytas atsakingos institucijos funkcijas Aplinkos ministerijai pavaldžioms institucijoms, turinčioms Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimus jas vykdyti. Įstatymo projekte siūlomi kiti pakeitimai, siekiant aiškiau reglamentuoti poveikio aplinkai vertinimo procesą. Tiek trumpai.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti septyni Seimo nariai. Pirmoji klausia A. Zuokienė.
A. ZUOKIENĖ (MSG). Gerbiamasis pranešėjau, kadangi poveikio aplinkai vertinti išvados rengėją parenka ir poveikio aplinkai vertinti išvados rengimui faktiškai daro įtaką užsakovas, o jūsų teikiamu projektu siekiama patobulinti poveikio aplinkai vertinti reglamentavimą, ar nebūtų tikslinga numatyti, jog poveikio aplinkai vertinti rengėją parenka ne užsakovas, o valstybės institucija?
G. KAZLAUSKAS. Užsakovas… Visų pirma poveikio vertinimo aplinkai ataskaitoje turėtų būti įvertinama planuojama ūkinė veikla, kurią geriausiai gali apibūdinti užsakovas. Šita diskusija, kad galbūt galėtų būti kita institucija užsakovu, mano nuomone, negerai išeitų, jeigu atsakinga institucija taptų PAV`o ataskaitos rengėju ir užsakovu. Savo parengtą ar finansuotą daiktą tektų vertinti patiems. Tokiu atveju, manau, atsirastų truputį kita kolizija. Net ir dabar, sakykim, atliekų tvarkymo srityje, kur užsakovas turėtų būti savivaldybė, mes dažnai perduodam iniciatyvą, kaip Vilniaus deginimo gamyklos atveju, privačiam investuotojui, kuris taip pat turi teisę būti užsakovu, tačiau neišnaudojamos visos ir dabar turimos galimybės atstovauti visuomenei truputį kitaip, o ne visuomet atiduodant į privačios iniciatyvos rankas šitą procesą.
PIRMININKĖ. Toliau klausia D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Taip, gerbiamasis ministre, iš tikrųjų pagirtina tai, ką jūs konstatuojate aiškinamajame rašte, kad užteko sveiko proto ir neišbraukėte 8 straipsnio 9 dalies. Palikote galimybę kažką ir vietos savivaldos tarybai spręsti dėl poveikio aplinkai vertinimo ir neįvykdėte kai kurių lobistų, kurių yra net ir Seime, norų ir tokių siūlymų. Tai su kuo ir sveikinu. Tačiau aš irgi antrinu A. Zuokienei, kad vis dėlto taip pat neišsprendėte tokios opios visuomenei problemos, kad kas užsako muziką, to ir giesmę gieda. Tai tas pats klausimas, kad vis dėlto reikėtų pagalvoti, kad PAV`ą, sakykim, užsakytų, vykdytų nepriklausomi ekspertai, o tegu moka teršėjas, tegu moka. Bet užsakytojas…
PIRMININKĖ. Klauskit!
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). …turėtų būti nepriklausoma institucija. Ar jūs pagalvojote rimtai apie šitą problemą, kuri visuomenėje, Lazdynų visuomenėje, kėlė labai labai labai tokią… jautrus šitas klausimas visuomenei. Ačiū.
G. KAZLAUSKAS. Aš manau, kad čia pateikiami įstatymo pasiūlymai, ypač suteikiantys daugiau teisių arba aiškiau įvardinantys, kas tai yra suinteresuota visuomenė, pakeičiant nuostatas, kad suinteresuotos visuomenės siūlymai nagrinėjami tik tuomet, kai jie yra motyvuoti, dabar šito nebereikia, bet kokie pasiūlymai, bet kokios pastabos tik praskaidrins procesą. Manau, kad ir dabar egzistuojanti sistema, negalima sakyti, kad jinai nesuveikia. Taip, dažniausiai užsakovas būna suinteresuotas. Taip, mes visi suprantam, kad kas moka pinigus, tas turi daugiausiai įtakos. Tačiau egzistuojančioje sistemoje yra pakankamai užkardų tam, kad būtų išvengta klaidingų sprendimų.
PIRMININKĖ. Toliau klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs 2 straipsnio 2 dalyje nurodote pagrindinius momentus, dėl ko reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Aiškinamajame rašte rašote apie suinteresuotą visuomenę, tačiau šitoje dalyje, ką minėjau, 2 straipsnio 2 dalyje, apie tą suinteresuotą visuomenę jau neminite nieko. Tai prašau pasakyti, kur ta suinteresuota visuomenė čia galės įsiterpti, jeigu jie norės atlikti tą vertinimą arba dalyvauti? Ačiū.
G. KAZLAUSKAS. Paties klausimo esmės, ko gero, ne visai supratau. Tačiau dabar aiškiai yra įvardinama, kas tai yra suinteresuota visuomenė. Suinteresuota visuomenė gali būti tiek fiziniai asmenys, tiek juridiniai asmenys ir jie šitame procese gali reikšti pastabas, į kurias turi būti atsižvelgiama. Šito įstatymo pakeitimuose yra numatyta, kad kreiptis į teismą turi teisę ne kiekvienas fizinis asmuo, tačiau tiktai tos organizacijos, kurios savo veiklos nuostatuose yra numatę aplinkos saugojimo tikslus. Tai yra šioks toks nesutikimas su Aplinkos apsaugos įstatymu, tačiau šitokią nuostatą mes įrašėme Teisingumo ministerijos siūlymu tam, kad nebūtų apkrauti teismai nepagrįstu bet kokio fizinio asmens pareiškimų, skundų nagrinėjimu, o kad tai būtų šiek tiek separuojama. Tai nepažeidžia Orhuso konvencijos reikalavimų, nes Orhuso konvencijoje yra pasakyta, kad kiekviena valstybė narė turi teisę šiek tiek reglamentuoti ir apriboti suinteresuotos visuomenės galimybes kreiptis į teismą.
PIRMININKĖ. Klausia E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, kiek dabar žinoma, šiuo metu galiojantys įstatymai kažkiek riboja, sakykim, teršiančių įmonių plėtrą, ir didelę įtaką turi gyventojų nuomonė. Ar šis įstatymas nebus tokia landa, kad įmones galės kurti ar plėsti tie, kurie nesirūpina gamtosauga, nesirūpina, kaip mažinti teršimą, o paprasčiausia galvoja tik apie verslą? Štai jūs sakote – gerinti verslo sąlygas. Ar nebus Lietuva paversta užsienio firmų kiaulių tvartu?
G. KAZLAUSKAS. Manau, kad turėtų būti kaip tik priešingai. Šitų pakeitimų esmė yra, kad poveikio aplinkai įvertinimo procesas visiškai atitiktų Orhuso konvenciją, kai nuomonės gali būti reiškiamos, jos gali būti ginamos suinteresuotos visuomenės. Nemanau, kad tai padarytų kokių nors plyšių ar landų, kaip jūs minėjote, nesąžiningam verslui.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, iš tiesų manyčiau, kad reikėtų gerai apsvarstyti tą įstatymą, nes yra dvi lazdos. Jeigu mes prirašome daug visokių reikalavimų, tai po tais reikalavimais palenda daug rašytojų, kurie, na, suinteresuoti paimti tam tikrus pinigus už visas ekspertizes, ir kuo tų ekspertizių daugiau, tuo daugiau pinigų ir panašiai. Ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų kartu svarstyti ir kitą pusę, t. y. kad tie visi patikrinimai būtų gana skaidrūs, kad tuos patikrinimus būtų nesudėtinga atlikti ir ganėtinai nebrangu? Ir nežinau, įkurti kokį nors mechanizmą, kur galbūt net ir pati valstybė dalyvautų, o ne firmelės, kurios konkuruoja dėl tam tikrų užsakymų. Ar nemanote, kad reikėtų kartu tikrinti ir kitą pusę, ne tik tų visų kartelių sudėliojimą, bet ir apskritai tos visos sistemos, kad tos kartelės būtų peršoktos? Ačiū.
G. KAZLAUSKAS. Vėlgi uždavėte klausimą, į kurį, ko gero, galima irgi taip pat nevisiškai konkrečiai atsakyti. Kurti kokius nors fondus ar iš valstybės lėšų finansuoti poveikio vertinimą aplinkai nebūtų, ko gero, teisinga. Vis dėlto pagrindiniai suinteresuoti asmenys, kurie dalyvauja šitame procese, yra verslo įmonės, ir jos savo lėšomis, planuodamos savo ūkinę veiklą, turėtų tai finansuoti. Aš net nežinau, ką daugiau pakomentuoti.
Kad nebūtų apeinama visuomenė, kad nebūtų pažeisti visų mūsų interesai, tai, be jokių abejonių, šitomis įstatymo pataisomis kaip tik ir siekiama tą užtikrinti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau ministre, mano klausimą iš dalies paklausė D. Bekintienė. Aš patenkinta jūsų atsakymu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar turėtų klausti V. P. Andriukaitis, jeigu jis grįš į savo vietą.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, išties čia visi kelia teisingą klausimą dėl Orhuso konvencijos reikalavimų ir dėl vadinamosios nepriklausomos ekspertizės. Paprastai daugelyje šalių kenksmingų projektų padaromos netgi dvi trys nepriklausomos ekspertizės, kad žinotų rezultatą ir žinotų, kad tie nepriklausomi ekspertai nenupirkti arba nepadaryta ekspertizė pagal užsakymus. Tai yra labai sudėtinga.
Pasakykite, kaip jūs manote, kaip būtų galima išvengti šitos problemos – nepatikimumo ekspertizės arba vadinamosios užsakomosios ekspertizės, kuri paprastai kartais padaroma už nemažus pinigus?
G. KAZLAUSKAS. Vėlgi jūs minite pačią ekspertizę. Tokia galimybė pasamdyti nepriklausomą ekspertizę, kai kyla klausimų specialistams, yra ir dabar įstatyme. Tai tik patikslinama dabar teikiamose pataisose. Tokia galimybė yra. Rengti tik pačią poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, jeigu tą darytų tik nepriklausomi kokie nors ekspertai, – atsiranda kita problema. Iš tikrųjų poveikio vertinimo ataskaitoje turi būti detaliai atsižvelgiama į siūlomas technologijas ir t. t. Bet kokiu atveju santykis su užsakovu ar tiesioginiu planuojamu ūkinės veiklos vykdytoju išliktų.
Kad tai būtų gerokai efektyviau, nepriklausomumas yra realizuojamas per tai, kas turėtų būti užsakovu. Aš dėl to jau komentavau. Jeigu taptų valstybinė institucija, kuri turi priedermę kontroliuoti visą procesą ir įvertinti, ar viskas buvo gerai atlikta, tai tokiu atveju išeitų šiokia tokia priešprieša. Jeigu aš pats užsakiau, gavau ataskaitą, tai arba ją priimu, arba nepriimu. Tada, manau, būtų didesnė galimybė… arba sunkiau būtų užtikrinti visuomenės interesus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dabar motyvai dėl viso. Yra tik už. Gal Danutė gali nekalbėti, nes jau?.. Bet jau klausimą klausiant viską pasakė. Tikrai norite kalbėti, Danute? Gal galime bendru sutarimu pritarti? Balsuojame. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 60, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymui pritarta po pateikimo. Siūlomas vienas pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
Darbotvarkės… Nemačiau, kuris pirmasis, tai E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų aš turėjau ne tą omeny. Aš turėjau omeny, kad visas procesas kainuoja labai didelius pinigus ir iš esmės konkurencija yra silpna. Tuos visus (…) leidimus išduoda, jie brangiai kainuoja, o vis tiek juos gauna. Mes turime nemažai pavyzdžių.
Kita, ką norėčiau pasakyti posėdžio pirmininkei, kad norėtume svarstyti Kaimo reikalų komitete. Mes irgi pažiūrėsime šiuo klausimu.
PIRMININKĖ. Papildomas, taip? Gerai. Prašom. R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Pirmoji dalis pasakymo, palaikau E. Pupinį, ką jis pasakė dėl pirmos dalies. Dėl antros dalies, aš manau, tai yra planuojamos ūkinės veiklos klausimas. Jis siejasi ir su aplinkos apsaugos veikla. Tai papildomu komitetu siūlyčiau dar Ekonomikos komitetą
PIRMININKĖ. Gerai. Galime bendru sutarimu pritarti, kad papildomai svarstytų Kaimo reikalų komitetas ir Ekonomikos komitetas?
Dar D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau, kad ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kaip papildomas taip pat svarstytų, nes savivaldybės irgi turi įtakos poveikio aplinkai vertinimui.
PIRMININKĖ. Neprieštaraujate, kad būtų ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas? Nėra prieštaraujančių, galima pritarti bendru sutarimu.
17.50 val.
Darbotvarkės 2-11a ir 2-11b klausimai – Žuvininkystės įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1672ES ir Prekybinės laivybos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1673ES. Pateikimas. Nežinau, kas pristato. Matau ministrą esant, turbūt ministras turėtų pagal mūsų Statutą. Nežinau, kai negali ministras pristatyti, tada viceministras. Kaip judu sutarę? (Balsas salėje: „Viceministras.“) Viceministras pristatys?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš noriu paprašyti, nes tiktai nusileidau, iš lėktuvo.
PIRMININKĖ. Viskas aišku, gerai, nes šiaip pagal Statutą tik tada, kai negali.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, kad leisite.
PIRMININKĖ. Pristato viceministras Aušrys Macijauskas.
A. MACIJAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiame Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektus.
Žuvininkystės įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Prekybinės laivybos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas teikiami norint įgyvendinti Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso, Tarybos direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijose nuostatas.
Prekybinės laivybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti laivo įgulos sudarymą, prieštarauja minėtoms direktyvoms, užtikrinančioms laisvą darbo jėgos judėjimo Bendrijoje principą. Todėl atsižvelgiant į Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas, pateiktas Žuvininkystės įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto derinimo metu, siūloma nustatyti, kad laivo kapitonu ir laivo kapitono vyresniuoju padėjėju gali būti ir ne mažiau kaip du trečdalius laivo įgulos turi sudaryti Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų valstybių Europos ekonomikos erdvės susitarimo dalyvių bei Šveicarijos Konfederacijos piliečiai ir kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis.
O Žuvininkystės įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu nustatoma, kad Lietuvos Respublikos žvejybos laivo įgula sudaroma Prekybinės laivybos įstatyme numatyta tvarka.
Įstatymų projektai suderinti su visomis institucijomis ir prašome projektams pritarti po pateikimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis viceministre, prašau pasakyti, žinoma, man atrodo, pirmiausia mums nelabai palankus toks projektas, tačiau aš suprantu ir kitą pusę, kad galbūt kitaip ir negalima šiuo atveju elgtis, tačiau ar nereikėtų vis dėlto suderinti su visuomeninėmis organizacijomis? Šiandien aš kalbėjau su Lietuvos jūrininkų sąjunga, jie nieko nežino apie šį dalyką. Man atrodo, kad būtų privaloma tai padaryti. Ačiū.
A. MACIJAUSKAS. Dėkoju už klausimą ir už pasiūlymą. Iš tikrųjų įstatymo pakeitimai nėra labai naudingi Lietuvos piliečiams, dirbantiems laivuose, tačiau šios direktyvos nenumato išimčių ir mes privalome jas įgyvendinti nustatytomis datomis. Tačiau manau, kad visuomeninės organizacijos dar galės dalyvauti diskusijoje Seime, taip pat ir Kaimo reikalų komitete, ir pareikšti savo nuomonę.
PIRMININKĖ. Toliau klausia A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau jūsų paklausti, ar dėl šio įstatymo jūs neprašytumėte, kadangi prasidėjusi procedūra, skubos, svarstant ir priimant šį įstatymą ar nereikia taikyti skubos?
A. MACIJAUSKAS. Dėkoju. Skubos, man atrodo, taikyti nereikia.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia E. Jurkevičius.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš tą patį norėjau pasiūlymą kaip ir B. Pauža viceministrui pasakyti, tai atsisakau.
PIRMININKĖ. Ačiū. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dabar motyvai dėl abiejų įstatymų projektų. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu abiem pritarti? (Balsai salėje: „Balsuojam!“) Norite balsuoti. Tada balsuojam dėl abiejų, dėl Nr. XIP-1672 ir Nr. XIP-1673. Kas pritariate šiems projektams, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 70, prieš – nėra, susilaikė 2. Įstatymų projektams po pateikimo pritarta.
Žuvininkystės įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymą svarstyti pagrindiniu komitetu siūlomas Kaimo reikalų komitetas ir papildoma – Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. O Nr. XIP-1673 – Prekybinės laivybos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymą svarstyti pagrindiniu komitetu siūlomas Kaimo reikalų komitetas, papildomais – Ekonomikos komitetas ir Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija. Taip pat siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
17.56 val.
Toliau darbotvarkės 2-12 klausimas – Farmacijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2307. Pranešėja – Sveikatos reikalų ministerijos viceministrė Janina Kumpienė. Prašom. Pateikimas.
J. KUMPIENĖ. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, garbūs Seimo nariai, nors yra keičiama nemažai Farmacijos įstatymo straipsnių, tačiau tokių labai esminių pakeitimų nėra. Tai yra susiję su siekiais skatinti labiau lygiagretų importą, mažinti verslo naštą, racionaliau naudoti valstybės lėšas, tiek valstybės biudžeto, tiek Privalomojo sveikatos draudimo fondo, ir suderinti kai kurias dabar galiojančio Farmacijos įstatymo nuostatas su panaikintu ir naujai priimtu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu. Lygiagretaus pakeitimo esmė kiekvienoje iš šių krypčių – tai yra lygiagretaus importo sąlygų supaprastinimas yra susijęs su tuo, kad dabartiniame įstatyme yra leidžiama importuoti tik tuos vaistus, kurie yra bendros kilmės. Kitaip sakant, jeigu lygiagrečiai importuojamas vaistas yra to paties gamintojo kaip ir referencinis arba originalusis vaistas. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą yra leidžiama lygiagrečiai importuoti ir tuos vaistus, kurie nėra bendros kilmės, o tik turi bendrą to paties gamintojo pagamintą veikliąją medžiagą.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba yra taip pat įpareigojama, kai lygiagrečiai norintis importuoti vaistus ūkinis subjektas pateikia paraišką, pati Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba turi užklausti Europos ekonominės erdvės valstybę dėl informacijos, susijusios su tuo importuojamu vaistu, patikrinimo. Būsimoje direktyvoje yra numatoma, kad tokia užklausta valstybė atsakymą tuo klausimu turi pateikti ne ilgiau kaip per 30 dienų. Taip pat yra numatoma supaprastinimas, kad kartu importuoto vaisto nebereikės perregistruoti po penkerių metų, kas buvo numatyta ir kas galioja dabartiniame įstatyme. Pagal Teisingumo ministerijos pastabas ir į jas atsižvelgus, taip pat į įstatymo lygmenį yra perkeliamos lygiagrečiai importuojančio asmens leidimo turėtojo pareigos, kurios šiuo metu buvo numatytos sveikatos apsaugos ministro patvirtintame teisės akte.
Mažinant verslo naštą, yra atsisakoma reikalavimo, kad Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, gavusi paraišką dėl vaistinės steigimo, vyktų į vietą tikrinti patalpų ir tikrinti pasirengimą atidaryti vaistinę. Šiuo metu yra siūloma tai padaryti po to, kai vaistinė įsikuria, ir natūra pamatyti tas sąlygas, kurios yra, patikrinti visus pateiktus dokumentus.
Taip pat yra atsisakoma prievolės reikalauti pakeisti licenciją, patikslinti licenciją tuo metu, kai didmeninio platinimo arba gamintojo kvalifikuotas asmuo, arba vaistinės farmacinės veiklos atsakingas darbuotojas laikinai palieka darbo vietą dėl ligos ar kitų priežasčių, jeigu tai trunka ne daugiau kaip tris mėnesius. Esmė čia nesikeičia, tik buvo iki tol padaryta, kad tai gali būti nutrūkstamai skaičiuojami tie trys mėnesiai, jeigu žmogus per metus pasitraukia iš darbo vietos, sudėjus kartu.
Taip pat yra taupomos lėšos atsisakant informaciją apie licencijų pasikeitimą skelbti „Valstybės žiniose“, yra apsiribojama Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos skelbimu interneto tinklalapyje.
Ryšium su tuo, kad Europos Parlamentas pakeitė anksčiau galiojusį reglamentą, kuris yra susijęs su reglamentavimu rinkodaros pažymėjimų keitimo, reglamentas yra gerokai supaprastintas pagal savo reikalavimus ir mes taip pat savo įstatymą prideriname prie tų supaprastintų reglamentų reikalavimų. Šitas supaprastinimas taip pat leis Lietuvai įvykdyti tą sąlygą, kurią įpareigoja direktyva, – iki ateinančių metų sausio 20 d. informuoti apie pakeitimus nacionalinėje teisėje.
Taip pat yra siūloma dar viena aplinkybė pagal dabar galiojantį įstatymą, kad dar yra parengiamas vaistų kainynas arba jo pakeitimas. Įstatyme yra numatyta, kad jis įsigalioja nuo paskelbimo „Valstybės žiniose“ per vieną mėnesį. Kada mes kalbame apie naujai parengtą kainyną, tai vienas mėnuo tikrai yra normalus laiko tarpas, tačiau kada yra eiliniai kainyno pakeitimai, susiję su kainų mažinimu, priemokų mažinimu ar vaistų išėmimu iš rinkos, kada jie nėra tiekiami, tai vienas mėnuo, mes pastebėjome, iš tikrųjų per ilgas laiko tarpas prisiderinti prie pasikeitusios situacijos rinkoje.
Ačiū už dėmesį. Prašyčiau pritarimo.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmoji klausia A. Zuokienė.
A. ZUOKIENĖ. (MSG). Gerbiamoji pranešėja, lygiagretus importas Lietuvoje galimas nuo įstojimo į Europos Sąjungą, tačiau vos šiemet realiai jis pradėjo žengti pirmuosius žingsnius. Išties reikėtų jį skatinti ir nedaryti kliūčių. Du maži klausimėliai. Kaip manote, ar reikalinga 17.7 nuostata, kad Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, prieš priimdama sprendimą dėl lygiagretaus importo išdavimo, turės kreiptis į užsienio šalį prašydama patvirtinti duomenis. Anksčiau to nebuvo, tačiau buvo aiškus, ne ilgesnis nei 45 dienų terminas leidimui išduoti. Ar bandėte aiškintis, per kiek dienų paprastai gaunama informacija iš užsienio šalių, nes, kaip jūs siūlote, susirašinėjimo laikas neskaičiuojamas ir tai, aišku, gali tęstis ir begalybę.
Antras mažas klausimėlis ne tiek sietinas su jūsų naujais pasiūlymais įstatymui, kiek dėl lygiagretaus importo svarbos. Kai Seimo Sveikatos reikalų komitetas lankėsi Vaistų kontrolės departamente ir mums rodė sąrašus vaistų, kurių kainos šiais metais nukrito labiausiai, tikrai nemaža dalis buvo jų būtent iš lygiagretaus importo vaistų sąrašo. Ar esate skaičiavę, kokią įtaką vaisų kainos mažėjimui daro lygiagretus importas ir gal tik jis ir daro?
J. KUMPIENĖ. Ačiū už klausimus gerbiamajai Seimo narei. Iš tikrųjų ši įstatymo keitimo dalis, kuri susijusi su lygiagretaus importo skatinimu, tai ir yra pripažinimas to, kad iš tikrųjų lygiagretus importas yra labai naudingas valstybei ir jos gyventojams, nes jis daro teigiamą poveikį kainoms rinkoje.
Dėl 45 dienų tai mes ne patys tą terminą sugalvojome, mes pažiūrėjome praktiką kitų Europos valstybių. Kadangi yra didelė atsakomybė įsileisti vaistą į rinką, nors tai yra lygiagretus importas, patikrinimai atitinkami yra reikalingi, ir tos 45 dienos iš esmės yra pritaikymas praktikos, taikomos daugelyje Europos valstybių.
PIRMININKĖ. Toliau klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamoji pranešėja, jau girdėjome, kad lygiagretus importas skatins vaistų pigimą, o visos kitos naštos verslui mažinimas – ar jis taip pat elgsis? Kaip jūs pamatuosite po to, ar iš tikrųjų verslas atpigino vaistus vartotojui?
J. KUMPIENĖ. Ačiū už klausimą. Pamatuoti iš tikrųjų įmanoma ir periodiškai tokie pamatavimai ar analizė yra atliekama. Nuolat stebime, kaip mūsų visi priimti sprendimai veikia rinkos kainas, kokiu laipsniu. Jeigu pastebime, kad sprendimas nepasiteisino, tai ieškoma naujų pokyčių ir naujų darbo formų. O šiaip aš jau minėjau, kad dėl verslo naštos mažinimo yra nemažai sprendimų, kurie patekę į šį įstatymo pakeitimą. Prie jų priskirčiau ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos kai kurias funkcijas, ir lygiagretaus importo paties leidimo gavimą, ir rinkodaros pažymėjimų sąlygų pakeitimo supaprastinimą, ir nemažai kitų, kurie yra daugelyje straipsnių.
PIRMININKĖ. S. Bucevičiaus salėje nematau. Klausia E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, nemažai kalbate apie paramą verslui, finansinę paramą. Aš norėčiau jūsų paklausti, gal kartais turite duomenų, kiek per metus verslininkai sumoka mokesčių už skelbimus „Valstybės žiniose“, už leidimų gavimą? Ar turite kokių nors konkrečių duomenų?
J. KUMPIENĖ. Ačiū už klausimą. Turiu duomenų apie vaistų kontrolės išlaidas, susijusias su informacijos skelbimu pagal dabar galiojančio įstatymo nuostatas „Valstybės žiniose“. Metams laiko tai kainuoja apie 100 tūkst. O verslo subjektai, kuriems yra įvesta valstybės rinkliava, tai yra įteisinta Vyriausybės nutarimuose, moka tais įkainiais, į kuriuos yra įskaičiuota, beje, ir ta išlaidų dalis, kuri susijusi su skelbimu „Valstybės žiniose“. Taigi lengvinant naštą verslui, be abejo, atitinkamai veikiama ir į biudžetą įplaukianti lėšų dalis.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji pranešėja, jūs tiek daug dedate pastangų lengvinti verslui naštą, vargšas tas verslas, taip sunkiai neša naštą, bet, žinote, ne mažesnę naštą savo kišenėse neša tie žmonės, kurie ateina pirkti vaistų. Tai jų našta, palyginus su kitais, atrodo gana neproporcingai didelė. Man atrodo, kad toks ne visai subalansuotas reguliavimo mechanizmų taikymas, kai vienoje vietoje bandoma palengvinti, kitoje vietoje, priešingai, yra daug nesuprantamų reguliavimo mechanizmų, man susidaro įspūdis, kad kažkas negerai. Apskritai normalios vaistinės dingo, pasiliko tik vaistais prekiaujantys kioskai. Kaip jūs galvojate, ar ilgai mes galime tokios padėties nematyti?
J. KUMPIENĖ. Ačiū už klausimą. Farmacijos sektorius apskritai kiekvienoje valstybėje yra be galo jautrus sektorius, suvaldyti šitą sektorių yra be galo sudėtinga valstybiniais svertais, tačiau, kiek tai įmanoma, yra dedamos pastangos.
Dabar dėl visų sprendimų, kurie susiję tiek su verslo naštos mažinimu, tiek su naštos mažinimu valstybei ir gyventojams. Kiekvienas sprendimas iš esmės turi dvi dalis – ir teigiamą, ir neigiamą pusę. Netgi kada mes kalbame ir kada šiemet buvo padaryti esminiai sprendimai dėl kainų reguliavimo, tai iš tikrųjų gerai, jeigu gamintojas sutinka, o gamintojai, kaip žinote, pas mus visi užsienio, Lietuvoje vaistų gamintojų iš esmės neturime, galima taip situaciją apibūdinti. Jeigu gamintojas nesutinka sumažinti bendros kainos, tai iš esmės kaina skyla į dvi dalis, jeigu tai kalbama apie kompensuojamą vaistą: vieną dalį kompensuoja valstybė, kitą dalį padengia gyventojas. Jeigu mes mažiname valstybės naštą, tai jinai pereina ant gyventojų pečių. Todėl visi sprendimai sulaukia atitinkamo atgarsio arba dėl vienos neigiamos pusės, arba dėl kitos. Bandome balansuoti, kiek tai yra įmanoma, ieškoti to vidurkio, kuris, na, tą proporciją padalytų į proto ribas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dabar motyvai dėl viso įstatymo projekto. Norinčių kalbėti nėra. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 65, prieš nėra, susilaikė 10. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomas vienintelis pagrindinis Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
2-13a, 2-13b, 2-13c, 2-14 klausimai visi praėję, dabar turėtų būti 2-15a, 2-15b klausimai, bet nėra pranešėjo ir nėra kam pateikti įstatymo projektų.
18.09 val.
Tuomet 2-16 klausimas – Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2743. Pranešėjas turėtų būti B. Pauža arba B. Bradauskas.
Matau, replika dėl vedimo tvarkos – I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Socialdemokratų frakcijos vardu prašau pateikimo pertraukos. Mes manome, kad tą projektą reikėtų tobulinti. Pertraukos prašau iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. (Balsai salėje) Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Balsuoti. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate Socialdemokratų frakcijos prašymui daryti pertrauką pateikimo iki kito posėdžio, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Todėl, kad prašė patobulinti iki kito posėdžio. Yra teisėtas prašymas ir turime balsuoti dėl to.
Balsavo 69 Seimo nariai. Už – 30, prieš – 16, susilaikė 23. Pertrauka iki kito posėdžio.
Dėl vedimo tvarkos – premjeras A. Kubilius. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau, kad mes įrašytume į protokolą, kad per šią pertrauką Socialdemokratų frakcija apsvarstytų ir oficialiai pateiktų išvadas dėl savo kolegų, tarp jų ir lyderių, visiško sutrikimo šiuo klausimu. Aš manau, kad tas sutrikimas reiškia, kad kažkas yra negerai partijoje arba frakcijoje, ir tiesiog reikėtų, kad frakcija apsvarstytų, nes štai…
PIRMININKĖ. Ne apie šitą.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Minutėlę. Vakar, kiek mes supratome, gerbiamasis A. Sysas pasakė, kad net ir 2012 m. nebus galima atkurti pensijų, o šiandien pateikė įstatymo projektą, kur siūlo pensijas atkurti nuo balandžio 1 d. Kiek mes girdėjome, anksčiau partijos lyderis sakė, kad negalima surasti 600 mln. pensijoms atkurti, galima rasti tik 100 mln., bet balsuoja už 600 mln. paskyrimą pensijoms atkurti nuo pat sausio 1 d., nors tokių pinigų nėra. Aš tikrai raginu, kad Seimas priimtų pagaliau sprendimą ir įpareigotų Socialdemokratų frakciją apsvarstyti savo vidaus situaciją, ir atneštų aiškų sprendimą, kokia yra partijos pozicija šiuo labai svarbiu klausimu. Tam reikėtų išnaudoti šią pertrauką. Kitu atveju dar svarstyti šį klausimą… Aš tikrai manau, kad tai atves Socialdemokratų partiją į visišką sutrikimą.
PIRMININKĖ. Siūlau parengti, jeigu jūs siūlote kažkokį sprendimą, nutarimo projektą ir teikti Seimui svarstyti. B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, būtų gerai, kad Seimas priimtų tokį nutarimą, bet, deja, Seimas partinio gyvenimo nereguliuoja, todėl ne joks nutarimas… Ekscelencija premjere, reikėtų tamstai jau žinoti, kad Seimas partinio gyvenimo ir partinės tvarkos ne-re-gu-liuo-ja.
PIRMININKĖ. Labai ačiū už visas pastabas, už viską. Yra vienintelis teikėjas ir negalime priimti.
18.13 val.
Seimo protokolinio nutarimo dėl J. Džiugienės peticijos priėmimas
Toliau rezervinis. Kadangi anksčiau laiko einame, klausimus svarstome, rezervinis 3 – Seimo protokolinio nutarimo dėl J. Džiugienės peticijos projektas. Pranešėja – D. Bekintienė. Danute, prašom į tribūną. Vyrai!
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, Peticijų komisija šių metų gruodžio 1 d. posėdyje išnagrinėjo Jurgitos Džiugienės peticijoje „Dėl kai kurių Statybos ir Teritorijų planavimo įstatymų straipsnių pataisų, kurių priėmimas aiškiau reglamentuotų savavališkos statybos ir statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimo išsprendimo procedūras“ pateiktus pasiūlymus keisti Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą.
Komisija, atsižvelgusi į Seimo Aplinkos apsaugos komiteto, Aplinkos apsaugos ministerijos, teisės institutų nuomones, šių institutų, institucijų ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos atstovų raštiškus ir žodinius paaiškinimus, priėmė sprendimą atmesti pareiškėjos siūlymus. Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad pareiškėja ir jos atstovas, vadovaudamiesi Peticijų įstatymo 5 straipsnio 1 punktu, suteikiančiu teisę pareiškėjui bet kuriuo metu atšaukti kreipimąsi (peticiją) posėdžio metu nagrinėjant peticiją iš esmės, didelę dalį savo pasiūlymų atsiėmė. Liko pirmi keturi Statybos įstatymo… Tai praktiškai pirmas atvejis, kai pareiškėjas peticijos nagrinėjimo metu atsiima didelę dalį savo pasiūlymų.
Jums yra išdalinta gausi ir labai profesionaliai parengta specialistų ekspertų medžiaga, kurioje yra išdėstyti komisijos sprendimo motyvai. Tik norėčiau pridėti tai, kad peticijoje pateikti pasiūlymai nedera su Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, kurie buvo visai neseniai gerokai patobulinti, teisinio reguliavimo visuma. Juk negalima asmeniniais ir vienkartiniais tokiais praktiškai vienetiniais dalykais išspręsti šį klausimą, tai sukeltų minėtų įstatymų nuostatų prieštaravimus. Siūlomi pakeitimai taip pat neužtikrintų aiškesnių savavališkos statybos ir statybas pažeidžiančių teisės aktų reikalavimų padarinių šalinimo klausimo išsprendimo procedūrų.
Kartu būtina pažymėti, kad vis dėlto dar pasitaiko minėto įstatymo taikymo problemų, tačiau jų sprendimas nėra Seimo Peticijų komisijos kompetencija. Tai jau kitų institucijų problema.
Atsižvelgdama į visa tai, ką aš pasakiau, prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti šiuos pareiškėjos peticijoje pateiktus pasiūlymus. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai dėl viso. Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti Peticijos komisijos išvadai? Galime. Nėra prieštaraujančių.
18.17 val.
Dabar paskutinis darbotvarkės klausimas – Seimo narių pareiškimai. Pareiškimą nori perskaityti Seimo narys E. Klumbys. Prašom.
E. KLUMBYS (TTF). Etikos ir procedūrų komisijos penkių narių pareiškimas.
„Konstatuojame, kad Etikos ir procedūrų komisija, vadovaujama A. Salamakino, virto politinių užsakymų ir susitarimų realizuotoja. Komisijos dagumai negalioja elementari teisė, nepasidrovėta revizuoti jai ir komisijos pirmininkui nepalankius sprendimus.
Atsižvelgdami į tai, pareiškiame, kad stabdome savo veiklą komisijoje tol, kol jai vadovaus A. Salamakinas. Dar turime vilties, kad artimiausiu metu Seimas svarstys jo atsistatydinimo pareiškimą, įteiktą Seimo Pirmininkei.“
Pasirašo Seimo nariai E. Klumbys, O. Valiukevičiūtė, D. Meiželytė, M. Zasčiurinskas, K. Ramelis.
PIRMININKĖ. Ačiū. Perduosime Seimo Pirmininkei.
Šios dienos darbotvarkės visi klausimai baigti. Prašom užsiregistruoti.
Užsiregistravo 61 Seimo narys. Skelbiu gruodžio 14 d. vakarinio posėdžio pabaigą. Gero vakaro visiems.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; J(LiCS ir TPP)F – Jungtinė (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcija; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.