LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO plenarinio posėdžio NR. 285
STENOGRAMA
2010 m. gruodžio 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė I. DEGUTIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. KAŠĖTA
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Labas rytas, gerbiamieji kolegos, pradedame 2010 m. gruodžio 14 d. rytinį plenarinį posėdį. Registruojamės.
Užsiregistravo 85 Seimo nariai.
Pirmiausia noriu perskaityti Lietuvos Respublikos Prezidentės dekretą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 24 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti“. Ir dar vienas dekretas – „Dėl Lietuvos Respublikos priimto Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti“. Šie klausimai bus įtraukti į ketvirtadienio rytinio posėdžio darbotvarkę.
Gerbiamieji kolegos, pagal Statuto 119 straipsnį reikia patvirtinti naują balsų skaičiavimo komisiją 2010 m. gruodžio 14 d. – 2011 m. sausio 14 d. Taigi: J. Dautartas – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcija, V. Babilius – Jungtinė Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos priskėlimo partijos frakcija, L. Dinius – Liberalų sąjūdžio frakcija, M. A. Pavilionienė – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, M. Varaška – Krikščionių partijos frakcija, D. Mikutienė – Darbo partijos frakcija, D. A. Barakauskas – frakcija „Tvarka ir teisingumas“ ir A. Zuokienė – Mirši Seimo narių grupė. Tiek informacijos.
10.05 val.
O dabar dėl darbotvarkės. Ar turite kokių nors pasiūlymų? Neturite. Galime bendru sutarimu patvirtinti darbotvarkę? Galim. Darbotvarkė patvirtinta.
10.06 val.
Darbotvarkės pirmasis projektas – Gamtinių dujų įstatymo 3, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 13, 16 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir Įstatymo trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymas. Svarstymas. Kviečiu į tribūną Ekonomikos komiteto pirmininką D. Budrį.
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F*). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė. Kadangi Seimo narių pasiūlymų nebuvo, apsvarstėme įstatymo projektą ir pritarėme komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Yra Vyriausybės pasiūlymai pritarti iš dalies. Kadangi pradiniame projekte tam tikrų straipsnių nebuvo, mes pritarėme ir pasiūlėme Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2011 m. kovo 1 d. parengti ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikti Energetikos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuriame būtų apibrėžtos konkrečios laikinai įmonėse paskiriamų administratorių funkcijos, pareigos ir atsakomybė, įgaliojimų trukmė, kai Vyriausybė ar savivaldybės taryba nušalina elektros, gamtinių dujų ar naftos produktų tiekimo įmonių valdymo organus ir šioms įmonėms valdyti paskiria laikinąjį administratorių.
Antra, reglamentuotas energetikos sektoriaus įmonių turto išpirkimo mechanizmas.
Trečia, suderinti 16 straipsnio „Reikalavimai energetikos įmonių veiklai vykdyti“ ir 25 straipsnio nuostatas, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir vartotojų poreikių patenkinamą aprūpinimą energijos ištekliais, taip pat patikslintos licencijos galiojimo sustabdymo ir sustabdymo panaikinimo aplinkybės bei jos papildytos nuostata dėl finansinių pajėgumų trūkumo, taip pat nustatyti atvejai, kada galimas papildomas licencijų išdavimas tiekimo ir skirstymo veiklai vykdyti, kadangi pagal galiojančius teisės aktus tam tikroje teritorijoje licencija išduodama tik vienam ūkio subjektui. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei išnagrinėti, ar nebūtų tikslinga pakeisti esamų licencijų tiekimo ir skirstymo veiklai vykdyti išdavimo energetikos įmonėms tvarką, įvertinant visuomenės saugumo užtikrinimą ir vartotojų poreikių patenkinimą, aprūpinant energijos ištekliais.
PIRMININKĖ. Dėkoju, pirmininke. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto išvadai? Prašau. J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kur Ekonomikos komitetas parengė kreipimąsi į Vyriausybę, ar nebūtų rimčiau, jeigu mes tą dabar priimtume Seime?
PIRMININKĖ. Tai aš dabar dėl to ir klausiu.
J. VESELKA (TTF). Įstatymą, viską, bet ir tą kreipimąsi, kad tai būtų Seimo kreipimasis, ne tik komiteto. Rimčiau atrodytų.
PIRMININKĖ. Jūs siūlote, kad būtų Seimo protokolinis sprendimas.
J. VESELKA (TTF). Taip.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto siūlymui kreiptis į Vyriausybę tokiu tekstu, kurį suformulavo komitetas dėl kreipimosi į Vyriausybę? Seimo protokolinis sprendimas. Tinka? Ačiū.
Dabar diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Motyvai dėl viso. Irgi nematau. Ar galime po svarstymo bendru sutarimu pritarti Gamtinių dujų įstatymui? (Balsai salėje) Norite balsuoti? Prašom, balsuojame. Kas po svarstymo pritariate Gamtinių dujų įstatymo 3, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 13, 16 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir Įstatymo trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 93, prieš nėra, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta.
Siūlau šį įstatymą priimti ypatingos skubos tvarka. Ar tam pritariate? Dėkoju. Pritariame.
Taigi pastraipsniui. 1 straipsnis priimtas, 2 straipsnis priimtas, 3 straipsnis priimtas, 4 straipsnis priimtas, 5 straipsnis priimtas ir 6 straipsnis priimtas.
Dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas Nr. XIP-1510(3)ES, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 92, prieš nėra, susilaikė 2. Gamtinių dujų įstatymo 3, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 13, 16 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir Įstatymo trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymas priimtas.
10.10 val.
Dar kartą akcentuoju: mes priimam bendru sutarimu ir protokolinį Seimo nutarimą dėl kreipimosi į Vyriausybę su komiteto pasiūlymu.
10.11 val.
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo 1, 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17 straipsnių pakeitimo, 13 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Kviečiu į tribūną Aplinkos apsaugos komiteto atstovą A. Petkų.
A. PETKUS (TTF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip ir prieš tai buvęs, taip pat eurointegracinis įstatymas. Aplinkos apsaugos komitetas spalio 20–21 d. svarstė Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo 1, 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17 straipsnių pakeitimo, 13 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymą. Seimo narių pasiūlymų negauta. Komitete įstatymui pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Po svarstymo vienas – už, vienas – prieš. Nėra. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti šiam įstatymo projektui? Dėkoju.
Siūlau priimti ypatingos skubos tvarka. Pritariame.
Taigi 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis priimtas, 4 straipsnis priimtas, 5 priimtas, 6 priimtas, 7 priimtas, 8 priimtas, 9 priimtas, 10 priimtas, 11 priimtas, 12 priimtas, 13 priimtas, 14 priimtas, 15 priimtas ir 16 straipsnis priimtas. Motyvai dėl viso įstatymo, 4 – už, 4 – prieš. Kalbėti nėra norinčių.
Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo 1, 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 14, 15, 16, 17 straipsnių pakeitimo, 13 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 87, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas Nr. XIP-1253(2), eurointegracinis, priimtas.
10.14 val.
Gerbiamieji kolegos, kadangi mes šiek tiek sparčiau dirbam ir dar nėra atvykęs ministras A. Sekmokas, aš siūlau, kad dabar svarstytume Asociacijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, nes buvo pasiūlymas Seniūnų sueigoje šiandien daryti ir jo priėmimą. Kas dabar galėtų Teisės ir teisėtvarkos komitetui atstovauti, nes R. Rutkelytės nematau? Pirmininke, gal tada?.. Gerbiamasis S. Šedbaras – Asociacijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto svarstymas. Prašau.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gruodžio 8 d. komitetas svarstė pateiktą Asociacijų įstatymo projektą, dalyvaujant iniciatoriams, taip pat ir suinteresuotų institucijų atstovams, ir komitetas teikia svarstyti patobulintą įstatymo projektą. Pasakysiu, kad už tokį patobulintą projektą 5 balsavo už, prieš nebalsavo nė vienas, du susilaikė.
Esmė yra ta, kad asociacijų nariu gali būti ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo. Tai kada yra juridinis asmuo, kad atstovautų tam juridiniam asmeniui asociacijoje to juridinio asmens dalyvis – ar narys, ar valdybos narys, ar kitu ryšiu sujungtas su asociacija. Dar buvo projekte ir tam tikra turto riba, tačiau iniciatoriai sutiko, kad ta riba būtų panaikinta, nes atsirasti gali nelygiateisiškumas, paskui atsiranda konstitucinių problemų. Iniciatoriai pasakė, kad jie ir institucijos, kurios dalyvauja asociacijose, pritarė, ir toks patobulintas įstatymo projektas galėtų būti priimtas. Siūlau po svarstymo pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Yra J. Veselkos… Ne, atsiprašau, tai yra E. Žakario, V. Simuliko, J. Juozapaičio, B. Bradausko ir kitų pataisa. Komitetas pritarė iš dalies. Ar jūs sutinkat su tuo? Dėkoju, E. Žakaris galvą linksi, kad sutinka. Toliau, J. Veselkos pataisa dėl 1 straipsnio. Irgi komitetas pritarė iš dalies. Ar jūs sutinkat? Sutinka.
J. VESELKA (TTF). Sutinku, viskas gerai.
PIRMININKĖ. Balsuoti nereikia, dėkoju. Taigi ar galim bendru sutarimu tada po svarstymo pritarti šiam įstatymo projektui? Galim. Ar būtinai tie, kas užsirašė kalbėti, už? Prieš nėra. Tai galim bendru sutarimu ar reikalaujat balsavimo? Galim bendru sutarimu po svarstymo pritarti.
Siūlau priimti ypatingos skubos tvarka. Ar pritariat tam? (Balsai salėje) Pritariat, dėkoju. Taigi įstatymas vieno straipsnio. Tai iš karto dėl viso įstatymo 4 – už, 4 – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame, kas už tai, kad būtų priimtas Asociacijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių: už – 89, prieš – 2, susilaikė 9. Asociacijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
10.19 val.
Dabar siūlau svarstyti Teismų įstatymo 103, 104, 105 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Į tribūną K. Ramelį, Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
K. RAMELIS (MSG). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji nariai, gruodžio 8 d. komitetas svarstė įstatymo projektą ir 7 – už, 1 – prieš pritarė.
PIRMININKĖ. Kviečiu L. Sabutį, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Labas rytas. Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas gruodžio 1 d. Seimui pavedus vertino pateiktas pataisas dėl Teismų įstatymo 103, 104, 105 straipsnių redakcijų pakeitimų. Ir kadangi tai yra susiję su vidiniu administravimu teismų, kaip institucijų ir kaip įstaigų, ir kadangi tai yra susiję su priežiūra kitų teismų, aukštesnių – žemesniesiems, mes pareiškėme tokias pastabas, kurias adresavom pagrindiniam komitetui, atsižvelgdami į komiteto narių nuomonę, į pasiūlymus ir atsižvelgdami į Teisės instituto kategorišką prieštaravimą pateiktai redakcijai. Ieškodami išeities, pasiūlėme savo redakciją, ir bendru sutarimu tai buvo pasiūlyta įvertinti pagrindiniam komitetui. Pagrindinis komitetas neatsižvelgė iš esmės, o atsižvelgė tik į vieną pastabą – kad, sudarydama tokią komisiją ir tvirtindama reglamentą, Teisėjų taryba neturėtų derinti su Prezidentu. Tai dėkui nors ir už tiek.
O dėl viso kito svarstymo metu mes turėsim apsispręsti, kuri redakcija vis dėlto šiandien yra Seimui priimtina – ar Teisės ir teisėtvarkos komiteto, ar Valstybės valdymo komiteto. Iš esmės jos skiriasi tuo, kad mūsų komitetas siūlo vidinį administravimą sutvarkyti pagal Viešojo administravimo įstatymą ir pagal dabar galiojantį Teismų įstatymą. O čia, toje redakcijoje, pateikiami truputį kitokie siūlymai ir galiausiai neatsižvelgiama, koks gi bus rezultatas.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Kviečiu vėl į tribūną K. Ramelį. Yra L. Sabučio pataisa dėl 1 straipsnio. Gerbiamasis Liudvikai, prašau pristatyti.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Mūsų pataisa yra susijusi su teismo pirmininku, kuris, kaip įstaigos ir institucijos vadovas, įgyvendindamas jam priskirtas vidinio administravimo funkcijas, gali sudaryti teismo administracinės veiklos arba su teisingumo vykdymu nesusijusią teisėjų veiklos tyrimo komisiją. Manome, kad šiuo atveju tokią teisę turėtų turėti Teisėjų taryba, nes šioje redakcijoje nenustatyta, kokiu teisės aktu jis tą komisiją sudarys, kaip šitos sudarytosios komisijos nariai privalės ar neprivalės dalyvauti tame tyrime ir kokia išvada arba koks galimas rezultatas. Todėl ir mano siūlyme, pritarė tam ir komitetas, yra siūloma atsisakyti šitos dalies, o palikti pabaigoje, kad tuos klausimus spręstų Teisėjų taryba pagal dabar galiojantį Teismų įstatymą.
PIRMININKĖ. Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonė.
K. RAMELIS (MSG). Tai nuostatai nepritarė, kadangi Teisėjų taryba yra kolegialus organas ir negali kiekviename teisme atlikti kasdieninių funkcijų. Priešingu atveju nereikėtų teismų pirmininkų. Teismo pirmininkas, atsakydamas už teismo organizacinį darbą, turi tokią teisę. Siekiant užtikrinti klausimo sprendimo objektyvumą, skaidrumą, kaip tik pataisomis siūloma teismo pirmininkui sudaryti galimybę sudaryti komisiją tiek vidiniam, tiek išoriniam administravimui, į kurią įtrauktų ne tik teisėjus, bet ir kitų įstaigų, institucijų specialistus arba ekspertus. Kitaip sakant, įtraukti visuomenę į teismų darbo organizavimo klausimų sprendimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar už pataisą – V. Kurpuvesas.
V. KURPUVESAS (KPF). Gerbiamieji kolegos, pagrindinio komiteto argumentai yra šiek tiek prieštaringi. Viena vertus, yra teigiama, jog vykdant teismų vidinį administravimą labai dažnai nepasitikima pačių teismų pirmininkais. Tuo tarpu pagal pateiktą pasiūlymą vėlgi teisė sudaryti tyrimo komisiją yra paliekama tiems patiems teismų pirmininkams.
Štai mūsų komiteto ir gerbiamojo L. Sabučio pasiūlymas buvo toks, kad mes tiesiog suabejojome, jog tokias tyrimo komisijas, kurios tirs teismų vidinį administravimą, gali sudaryti visiškai nekompetentingi žmonės. Žmonės, kurie neturės viešojo administravimo įgaliojimų, dėl to kyla abejonių dėl jų galimai atliktų tyrimų kompetencijos. Tai štai mūsų pasiūlymas ir buvo, kad tas klausimas būtų paliktas ne pačių teismų pirmininkams, būtų palikta teisė ne jiems patiems sudaryti tyrimo komisijas, bet kad ta teisė būtų sudaryta Teisėjų tarybai.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate L. Sabučio pataisai dėl 1 straipsnio, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 49, prieš – 3, susilaikė 42. Pataisai pritarta.
Gerbiamasis Rameli, dar kviečiu jus sugrįžti. Dar yra L. Sabučio pataisa dėl 1 straipsnio. Kaip suprantu, jūs, Liudvikai, šitos antros savo pataisos dar nepristatėte dėl 1 straipsnio Viešojo administravimo įstatymo?
L. SABUTIS (TS-LKDF). Labai nedidelė pataisa čia, bet iš esmės. Dėl administravimo teismuose šiuo atveju sprendžiama, kad administravimą teismuose sudaro teismo pareigūnų ir tarnautojų organizacinė veikla, kuria užtikrinamas teismo, viešojo juridinio asmens, savarankiškas funkcionavimas, struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, tyrimo materialinių, finansinių išteklių valdymas.
Šiame įstatyme, tai yra Teismų įstatyme, nustatyta nurodytos veiklos priežiūra. Buvo siūloma tokia mūsų redakcija, atrodė, ji yra pakankama, nes Teismų įstatyme visiškai aiškiai nustatoma, kokiu būdu vykdoma ta administracinė priežiūra. Šiuo atveju visiškai nekalbama apie procesinę dalį, o vidinio administravimo prasme, tai yra darbo taisyklių laikymosi, elgesio ir t. t.
Šiuo atveju aš nesu kategoriškas, komitetas nepritarė, savo argumentus turbūt išdėstys ir atstovas. Tačiau tai yra toliau susiję su kita mano pastaba, kokiu būdu mes paliksime tą priežiūrą, ar aukštesnės institucijos teismams, ar tiesiog paliksime savarankiškai teismų pirmininkams ir patiems teismams su Teisėjų tarybos priežiūra. Norėčiau išgirsti komiteto nuomonę, ir čia galima dar spręsti.
PIRMININKĖ. Prašau. Komiteto paaiškinimas.
K. RAMELIS (MSG). Tam komitetas nepritarė, nes vidinio administravimo turinys yra atskleistas Teismų įstatymo 103 straipsnio 4 dalyje, kur teismo pirmininkas organizuoja, prižiūri administravimą teisme ir kontroliuoja, kaip laikomasi Teisėjų etikos kodekso reikalavimų, taip pat tiria asmenų skundus dėl neprocesinių veiksmų, nesusijusių su teisingumo vykdymu. L. Sabučio siūlymas būtų… teismų darbas turi savotišką specifiką, ir L. Sabučio siūlymas būtų per daug išplėstas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Kurpuvesas, palaikantis L. Sabučio pataisą.
V. KURPUVESAS (KPF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų turėčiau palaikyti tokį pasiūlymą, nes šiandien yra tokia situacija, kad, kalbant apie vidinį teismų administravimą, ši sistema teismuose yra kur kas siauresnė, negu ją nustato bendrasis Viešojo administravimo įstatymas.
Gerbiamojo L. Sabučio ir mūsų komiteto pasiūlymas yra labai paprastas ir konkretus, kad vidinio administravimo įgaliojimai teismų pirmininkų būtų tokie pat, kokius jiems nustato ne tik specialusis įstatymas, t. y. Teismų įstatymas, bet ir bendrasis įstatymas, tai yra Viešojo administravimo įstatymas. Mes siūlome specialiajame Teismų įstatyme vidinį teismų administravimą reglamentuoti taip, kaip yra reglamentuota Viešojo administravimo įstatyme. Ačiū.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate L. Sabučio pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 51, prieš – 1, susilaikė 34. Pataisai pritarta.
Kadangi L. Sabutis pristatė ir 2 straipsnio pataisą, gerbiamasis K. Ramelis turėtų išreikšti dar komiteto poziciją.
K. RAMELIS (MSG). Komitetas nepritarė 2 straipsnio pataisai, kadangi numatyta, kad įstatymo projektu siūlomą administracinės veiklos priežiūrą visuose teismuose vykdo ir Teisėjų taryba.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Sabatauskas, palaikantis L. Sabučio pataisą? Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Iš tiesų pataisa, manyčiau, atveda į tą logišką seką, kuri kaip ir buvo rekonstruota teismų sistema. Ką buvo norima tuo įstatymu padaryti? Iš esmės grąžinti į sovietinę sistemą. Dabar, kai teismų sistemoje yra įsteigtos savivaldos institucijos, kurios atsakingos už tuos dalykus, ir administravimo priežiūrą, ir kitus, turime išlaikyti tą savivaldos sistemą. Priešingu atveju išeis kas? Nors teismuose hierarchinio pavaldumo nėra, aukštesnis teismas nevadovauja žemesniam, beje, įstatymo projekte buvo norima įtvirtinti tą patį hierarchinį pavaldumą. L. Sabučio pataisa grąžina į teismų savivaldos rėmus, kad per teismų savivaldos institucijas, per visas tas komisijas, per Teisėjų tarybą būtų atliekamos tos funkcijos. Aš pritariu L. Sabučio pataisai.
PIRMININKĖ. K. Ramelis – prieš.
K. RAMELIS (MSG). Dėkoju. Žinoma, aš niekaip negaliu pritarti tokiam pasiūlymui, nes, aš manyčiau, jeigu būtų tokiam pasiūlymui pritarta, tai teismuose vargu ar liktų administravimo dalykas, kas gali pastebėti ir pradėti tyrimus dėl gautų skundų. Bus, kad kažkur gaunami skundai, teismo pirmininkas už nieką neatsako, tiktai bus reikalavimai, kad jis atsakytų už tvarką, už organizacinius darbus, o iš tikrųjų turėtų spręsti Teisėjų taryba. Teisėjų taryba visuose teismuose organizuoti administravimo be teismo pirmininko tikrai negali. Jeigu mes norime įvesti tokią tvarką, kad teismuose būtų anarchija ir niekas nekontroliuotų, kaip vykdomas organizacinis darbas, kaip nagrinėjami neprocesiniai klausimai, sprendžiami, tai tada priimkime tokį pasiūlymą ir teismų pirmininkai bus atleisti nuo bet kokios atsakomybės, o Teisėjų taryba bus nepajėgi. Praktika parodė, kad būtent teismų pirmininkų iniciatyva buvo išsiaiškinti šiurkštūs pažeidimai ir Prezidentės dekretu kai kurie teisėjai atleisti iš darbo. Siūlyčiau nepritarti tokiam pasiūlymui. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, balsuojam. Kas pritariate L. Sabučio pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 48, prieš – 3, susilaikė 37. Pataisai pritarta.
Dabar yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto analogiški L. Sabučiui pasiūlymai, kadangi mes dėl to balsavome, tai nebereikia balsuoti.
Diskusija. Motyvai dėl viso. L. Sabutis – už.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Taip, aš norėčiau atkreipti dėmesį į kai kuriuos nuogąstavimus, pavyzdžiui, prievolė teismo pirmininkui tokia lieka dabar galiojančiame įstatyme kreiptis į Drausmės komisiją ir į Etikos komisiją bet kuriuo atveju, taip pat tokią iniciatyvos teisę turi ir Teisėjų taryba. Pavojus šios redakcijos buvo toks, jog nebuvo nustatytas reglamentavimas, kokiu būdu būtų sudaryta tokia tyrimo komisija – telefono teisės pagrindu ar prievolės pagrindu. Įstatymų leidėjas nebuvo tokios redakcijos numatęs. Jeigu įstatymų leidėjas numato, kad teismo pirmininkas turi teisę sudaryti komisiją, tai, vadinasi, kitame gale, kai kviečiamas tas asmuo, privalo dalyvauti, jeigu to nesako teisės norma, tai tada vyks derybos. Aš turiu savo kabinete tokią tokią bylą, kviečiu tokį tokį specialistą pasinaudodamas telefonu – ir įvertinkime ano teisėjo veiksmus. Tai yra nepriimtina viešojo administravimo prasme, o teisingumo prasme, kaip buvo, taip ir lieka prievolė pagal Konstituciją kiekvienam teisėjui vykdyti teisingumą. Mes šiandien kalbame tik apie vidinį administravimą ir priežiūrą. Todėl manau, kad Seimas, balsavęs už kai kurias korekcijas… iki priėmimo ta redakcija gali būti ir patikslinta, ir papildyta, apie ką aš kalbėjau. O šiandien kviečiu balsuoti ir tai bus, be abejo, tam tikra prasme sustiprinta priežiūra ir dėl paties vidinio administravimo.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys – prieš.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kiek aš esu išklausęs čia visokių ugningų kalbų, kaip reikia pagerinti teismų darbą, kad bylos būtų nevilkinamos, kiek mes čia prašėme visų aukščiausių pareigūnų, teisėjų, kad jie tuos dalykus kontroliuotų, kad nebūtų jos marinamos, kad nebūtų specialiai jos nenagrinėjamos per įvairias procedūras, tai dabar, kas buvo pateikta projekte, viskas yra išbraukta. Ir vėl palikta taryboms, kurios gali svarstyti, gali nesvarstyti, tai jos neturi kvorumo, tai apskritai nieko nesugeba daryti ta sistema. Ir jokios atsakomybės tiems pareigūnams nėra. Už administravimo priežiūrą, ne kišimąsi į bylas, bet būtent procesinius dalykus, kad nebūtų vilkinami visi dalykai. Tai mes šiandien viską išmetėm ir mūsų visos tos ugningos kalbos ir klausimai liko šone. Visiems, kurie čia dabar ugningai tas kalbas sakys, aš visą laiką priminsiu balsavimą. Nuėjom nuo Prezidentės projekto visiškai į priešingą pusę. Siūlau nepritarti šiam projektui.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas po svarstymo pritariate Teismų įstatymo 103, 104, 105 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 63, prieš – 2, susilaikė 28. Po svarstymo Teismų įstatymo 103, 104, 105 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui pritarta.
10.40 val.
Branduolinės energijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1830(3), Aplinkos apsaugos įstatymo 6 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1829(2), Branduolinės saugos įstatymo projektas Nr. XIP-1831(3), Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1833(2), Energetikos įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2031(2), Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 1 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2033(2), Statybos įstatymo 10, 14, 15, 17, 23, 24 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2034(2), Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2035(2), Sveikatos sistemos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2036(2) ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 94, 941, 994, 224, 235, 2351, 2392 ir 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2037 (pateikimas)
Matau, jau yra atvykęs energetikos ministras. Pradedamas darbas pristatant energetikos projektus. Pirmasis – Branduolinės energijos įstatymo pakeitimo įstatymas. Kviečiu į tribūną A. Sekmoką. Pateikimas.
A. SEKMOKAS. Laba diena gerbiamieji Seimo nariai, teiksiu Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų projektus dėl branduolinės energetikos sektoriaus ir kitus susijusius įstatymų projektus. Noriu teikti visą įstatymų paketą, kadangi jie yra tarpusavyje susiję. Pradžioj pristatysiu visą paketą, o po to galėsiu pristatyti atskirai kiekvieną įstatymą.
Lietuvos Respublikos Seimui teikiami tokie įstatymų projektai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi patobulintus veiklos branduolinėje energetikoje, kitos veiklos su branduolinėmis medžiagomis ir jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais teisinius santykius reguliuojančių įstatymų projektus, 2010 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. 1648 pritarė ir teikė Lietuvos Respublikos Seimui: 1. Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, 2. Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymo projektą, 3. Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, 4. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, 5. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, 6. Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 1 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, 7. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 10, 14, 15, 17, 23, 24 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, 8. – Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, 9. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, 10. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 94, 941, 994, 224, 235, 2351, 2392 ir 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
Kokios yra įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys? Štai yra šios priežastys, dėl kurių keičiami galiojančios redakcijos įstatymai ir siūloma priimti naują Branduolinės saugos įstatymą. Pirma. Planuojama branduolinės energetikos plėtra įgyvendinama strateginės reikšmės naujos atominės elektrinės projektais ir siekis pritraukti privačias investicijas į branduolinės energetikos infrastruktūros plėtrą, besivystanti tarptautinė branduolinės ir radiacinės saugos teisėkūros ir teisinio reguliavimo praktika, kintantys reguliavimo principai… vien naujai įvertinti šias sritis.
Antra. Siekiama sukurti efektyvesnę, skaidresnę ir lankstesnę veiklos branduolinės energetikos sektoriuje ir veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais valstybinio reguliavimo ir priežiūros struktūrą, sumažinti administracinę naštą branduolinės energetikos objektų operatoriams ir investuotojams ir kartu sustiprinti valstybės interesų apsaugą branduolinės energetikos sektoriuje.
Trečia. 2009 m. birželio 25 d. priimta Tarybos direktyva 2009/71/Euratomas, kuria nustatoma bendrijos branduolinių įrenginių branduolinės saugos sistema, privalo būti perkelta į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę.
Ketvirta. Įvertinus vykdomosios valdžios sistemos tobulinimo koncepcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 1511, nustatytus vykdomosios valdžios sistemos tobulinimo principus ir kryptis, siūloma aiškiai atskirti radiacinės saugos valstybinio reguliavimo, priežiūros ir kontrolės funkcijas vykdančių institucijų – Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) ir Radiacinės saugos centro – kompetenciją ir įgalinimus, pašalinti funkcijų dubliavimo prielaidas, sumažinti administracinę naštą, užtikrinti priimamų sprendimų efektyvumą, skaidrumą ir priėmimą laiku.
Trečia. Įstatymo projektų teisinio reguliavimo kryptys, esminės nuostatos ir teikiama nauda. Teikiamuose įstatymų projektuose įvertintos šios esminės teisinio reguliavimo kryptys, lyginant su galiojančios redakcijos įstatymais, bei teikiamų įstatymų projektų nauda. Pirma. Veiklos branduolinėje energetikoje teisinis reguliavimas keičiamas įvertinus planuojamą branduolinės energetikos infrastruktūros plėtrą, užsienio investicijų pritraukimą, turtinių santykių branduolinės energetikos sektoriuje pokyčius ir naujos atominės elektrinės projektų tarptautinį pobūdį. Taip pašalinamos teisinio reguliavimo spragos, atskirų teisės normų kolizija, nesuderinamumas, bus sustiprinta valstybės interesų apsauga branduolinės energetikos sektoriuje. Antra. Vadovaujantis tarptautine Europos Sąjungos…
PIRMININKĖ. Atsiprašau. Gerbiami vyrai! Ir dar Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas ir profesorius! Na, kas čia per vaikščiojimas per vidurį? Šonais apeikite!
A. SEKMOKAS. Antra. Vadovaujantis tarptautine Europos Sąjungos bei nacionaline branduolinės ir radiacinės saugos teisinio reguliavimo praktika, siūlomas efektyvesnis ir skaidresnis veiklos branduolinėje energetikoje, veiklos su branduolinėmis medžiagomis ir kitos veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licencijavimo modelis. Šis licencijavimo modelis, atitinkantis tarptautinę ir Europos Sąjungos praktiką, mažins veiklos branduolinėje energetikoje reguliavimo administracinę naštą, didins investuotojų pasitikėjimą.
Trečia. Peržiūrėtos valstybės valdymo institucijų, vykdančių įstatymų nustatytas veiklos branduolinėje energetikoje ir veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais reguliavimo, priežiūros ir kontrolės funkcijas, kompetencijos, teisės ir pareigos. Taip pašalinti funkcijų dubliavimo atvejai, nustatyti efektyvesnio sprendimų priėmimo principai, sustiprintos ir koncentruojamos valstybinio reguliavimo funkcijos.
Ketvirta. Siūloma valstybinei Atominės energetikos saugos inspekcijai (VATESI), vykdančiai branduolinės energetikos sektoriaus reguliavimo institucijos funkcijas, taip pat priskirti valstybinio reguliavimo ir priežiūros kompetenciją radiacinės saugos srityje, vykdant veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais branduolinėje energetikoje, tuo tarpu bendrąją radiacinės saugos reguliavimo, priežiūros ir valstybinės ekspertizės kompetenciją numatyti Sveikatos apsaugos ministerijai ir Radiacinės saugos centrui. Taip bus nustatyta efektyvi ir skaidri branduolinės ir radiacinės saugos reguliavimo sistema, užtikrinanti visos visuomenės saugą.
PIRMININKĖ. Pristatėte visus klausimus?
A. SEKMOKAS. Ne. Toliau – atskirų įstatymų projektų esminės nuostatos, kurias noriu pristatyti. Iki šiol pristačiau visą paketą, dabar pereičiau per atskirus įstatymus, kokios nuostatos yra keistinos atskiruose įstatymuose, tai yra visų dešimties įstatymų pagrindinės nuostatos.
Pirmas būtų Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Įstatymo projekte detalizuojami visuomeninių santykių, atsirandančių naudojant branduolinę energiją elektros ir šilumos energijai gaminti, taip pat kitiems taikiems tikslams, teisinio reguliavimo tikslai, nurodant strateginės valstybės energetikos politikos kryptis branduolinės energetikos sektoriuje. Įgyvendinant 2009 m. birželio 25 d. Tarybos direktyvos, kurią minėjau, nuostatas, kuriomis nustatoma Bendrijos branduolinių įrenginių branduolinės saugos sistema, vadovaujantis Europos Sąjungos valstybių narių branduolinės energetikos sektoriaus valstybinio reguliavimo praktika, taip pat siekiant sukurti aiškų, skaidrų ir efektyvų branduolinės energetikos sektoriaus valstybinio reguliavimo mechanizmą, sumažinti administracinę naštą, be kita ko, sudarant teisines ir organizacines prielaidas naujos atominės elektrinės projektui įgyvendinti, įstatymo projekte siūloma iš esmės peržiūrėti Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) teisinį statusą, sudarant prielaidas stiprios, nepriklausomos tiek finansiškai, tiek ir valdymo požiūriu branduolinę ir radiacinę saugą… vykdant veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais branduolinėje energetikoje reguliuojančios institucijos, turinčios plačius įgaliojimus veiklos branduolinėje energetikoje licencijavimo ir priežiūros srityse, funkcionavimui.
Įstatymo projektu taip pat nustatoma, jog branduolinės elektrinės, jos atskiro energijos bloko ar neenergetinio branduolinio reaktoriaus statyba galima priėmus atitinkamą įstatymą ir Vyriausybės nutarimą dėl branduolinės energetikos objekto statybos. Kitų branduolinės energetikos objektų statyba pradedama priėmus Vyriausybės nutarimą dėl tokių objektų statybos. Atsisakyta kai kurių perteklinių Branduolinės energijos įstatymo nuostatų, kurias siūloma perkelti į kitus specialiąją veiklą branduolinėje energetikoje ir kitą veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais reglamentuojančius teisės aktus, tarp jų Branduolinės saugos įstatymą, Radiacinės saugos įstatymą ir Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymą.
Dėl Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymo projekto pakeitimų. Įstatymas perkelia į Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės sistemą anksčiau minėtą direktyvą ir Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) patvirtintus branduolinės saugos užtikrinimo principus. Įstatymas įtvirtina pagrindinius branduolinės saugos užtikrinimo principus ir reglamentuoja visų ūkio subjektų, savo veikloje naudojančių branduolines ir branduolinio kuro ciklo medžiagas, ar kitaip susijusių su šių medžiagų naudojimu, eksploatuojančių branduolinės energetikos objektus, teises ir pareigas, užtikrinant branduolinę saugą, nustato teisinio reguliavimo procedūras ir atsakomybę. Nustatomi valstybės įgaliotos branduolinės saugos reguliavimo institucijos Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) funkcijos, tikslai ir uždaviniai, teisės ir įgaliojimai užtikrinant branduolinę saugą. Reglamentuojami visuomenės informavimo apie branduolinės energetikos objektų saugos būklę principai, apibrėžta teisinė atsakomybė už branduolinės saugos pažeidimus, aiškiai reglamentuotos reguliuojančios institucijos teisės ir pareigos poveikio priemonių taikymo srityje. Branduolinės saugos teisinio reguliavimo klausimus šiuo metu galiojantys įstatymai reglamentuoja tik fragmentiškai, išsamaus reglamentavimo trūksta ir jį siūloma nustatyti teikiamu Branduolinės saugos įstatymo projektu.
Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo projektas. Įvertinus teikiamus Radiacinės saugos įstatymo pakeitimus, įstatymo projekte peržiūrimos su radioaktyviųjų atliekų tvarkymu susijusios radiacinės saugos valstybinio reguliavimo ir priežiūros funkcijos. Tuo tikslu siekiama aiškiai atskirti Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) ir Radiacinės saugos centro kompetenciją ir įgalinimus, eliminuoti funkcijų dubliavimo prielaidas, sumažinti administracinę naštą, užtikrinti priimamų sprendimų efektyvumą, skaidrumą ir priėmimą laiku. Numatoma, jog Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai (VATESI) bus priskiriama valstybinio reguliavimo ir priežiūros kompetencija radiacinės saugos srityje, vykdant veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais branduolinėje energetikoje. Įstatymo projekte Radiacinės saugos centro kompetencija nedetalizuojama, pateikiamos aktualios nuorodos į Radiacinės saugos įstatymą. Vadovaujantis Vykdomosios valdžios sistemos tobulinimo koncepcijoje nustatytais viešųjų įstaigų, valstybės įmonių sistemos tobulinimo tikslais, principais ir priemonėmis, įstatymo projekte naujai apibrėžiamas radioaktyviųjų atliekų tvarkytojo teisinis statusas, numatomos jo paskyrimo teisinės prielaidos. Įstatymo projekte numatoma, jog nuo šio įstatymo projekto įsigaliojimo dienos, iki bus priimtas energetikos ministro įsakymas dėl radioaktyviųjų atliekų tvarkytojo paskyrimo, radioaktyviųjų atliekų tvarkytojo funkcijas vykdo valstybės įmonė Radioaktyviųjų atliekų agentūra.
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Įvertinus planuojamus Radiacinės saugos įstatymo ir kitų teikiamų įstatymų pakeitimus, siūloma patikslinti Aplinkos apsaugos ministerijos funkciją, nurodant, jog ministerija nustato ir kontroliuoja išmetamų, išleidžiamų ar paskleidžiamų į aplinką teršalų, išskyrus radionuklidus, normas bei apskaitos tvarką, nustato leidimų išmesti, išleisti arba paskleisti teršalus, išskyrus radionuklidus, išdavimo tvarką.
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Atsižvelgiant į teikiamus Branduolinės energijos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių veiklą branduolinės energetikos srityje, kitą veiklą su branduolinėmis medžiagomis ir jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, pakeitimus, siūloma nustatyti, kad nurodant, jog branduolinės energetikos objektų saugos ir branduolinių medžiagų apskaitos kontrolę ir valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI), kurios kompetenciją nustato Branduolinės energijos, Branduolinės saugos, Radiacinės saugos ir Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymai.
Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 1 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Įstatymo projekte numatoma, kad Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo nuostatos taip pat bus taikomos branduolinės energetikos objektuose esantiems potencialiai pavojingiems įrenginiams, kurie branduolinės energetikos objekto projekte priskiriami prie neturinčių įtakos branduolinei saugai. Tuo būdu visiems, be išimties, potencialiai pavojingiems įrenginiams bus atliekami techninės būklės tikrinimai ir vykdoma jų nuolatinė priežiūra, o tinkama šių įrenginių priežiūra užtikrins darbuotojų ir aplinkos apsaugą. Įstatymo projekte taip pat numatoma, kad tuo atveju, kai nustatoma galimybė įvykti potencialiai pavojingo įrenginio ar įrenginių, esančių branduolinės energetikos objekte, avarijai, atsirasti įrengimų sutrikimų, kurie kelia pavojų darbuotojų ir kitų žmonių sveikatai, gyvybei, turtui ar aplinkai, apie tai nedelsiant raštu turi būti informuojamas ne tik įrenginio savininkas ir Valstybinė darbo inspekcija, bet ir Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI).
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 10, 14, 15, 17, 23, 24 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Galiojančios redakcijos Statybos įstatymas numato, kad branduolinės energetikos objektų statybos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymas, taip pat pasigendama aiškaus teisinio reguliavimo dėl specialiųjų branduolinės energetikos objektų statinių projektavimo ir statybos specialiųjų reikalavimų. Įstatymo projekto nuostatos suderintos su Branduolinės energijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto nuostatomis, reglamentuojančiomis teisę vykdyti statybos veiklą branduolinės energetikos objektų statiniuose. Įstatymo projekte, be kita ko, numatyta, kad asmenys, projektuojantys ir statantys branduolinės energetikos objektų statinius, atestuojami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir pagal jos nustatytus reikalavimus, suderinus su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI), o branduolinės energetikos objektų statinių statybos užbaigimo tvarką ir reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija, suderinusi su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI).
Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Įvertinus teikiamus Branduolinės energijos įstatymo ir Radiacinės saugos įstatymo pakeitimus bei juose vartojamas sąvokas, kurių išaiškinimai pateikti ir suvienodinti vadovaujantis tarptautiniais ir Europos Sąjungos teisės aktais bei jų įgyvendinimo praktika, įstatymo projektu siūloma patikslinti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą, vartojant patiksliną branduolinių ir radiologinių avarijų sąvoką vietoj radiacinių avarijų sąvokos.
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Įvertinus teikiamus Branduolinės energijos įstatymo, Radiacinės saugos įstatymo ir Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus ir siekiant suderinti įstatymuose vartojamas sąvokas, įstatymo projektu siūloma prie įstatymais reguliuojamų sveikatos teisinių santykių sričių priskirti nuodų, kitų toksinų ir radioaktyviųjų medžiagų gamybos, prekybos, importo, eksporto, transportavimo, naudojimo sąlygas, taip pat veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ir radiacinės saugos teisinius pagrindus.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 94, 941, 994, 224, 235, 2351, 2392 ir 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Teikiamu įstatymo projektu siūloma suvienodinti teisinio poveikio priemonių taikymą už visų branduolinės saugos ir radiacinės saugos, verčiantis veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais branduolinėje energetikoje, norminių ar kitų teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą. Sankcijos už branduolinės ir radiacinės saugos, verčiantis veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais branduolinėje energetikoje, pažeidimus įstatymo projekte yra sugriežtintos, siekiant jų adekvatumo administracinio pažeidimo sunkumui. Be to, įvertinus Vykdomosios valdžios sistemos tobulinimo koncepcijoje nustatytus vykdomosios sistemos tobulinimo principus ir kryptis, teikiamu įstatymo projektu siekiama suderinti Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) ir Radiacinės saugos centro kompetenciją, taikant poveikio priemones, numatytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse.
Ir galiausiai Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo 1, 2, 4, 5, 6, 7, 8, 81, 82, 83, 84, 10, 11, 12, 18, 20, 21 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 71 ir 101 straipsniais, 9, 25, 26 ir 27 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas. Atsižvelgiant į vykdomus branduolinės energetikos sektoriaus teisinio reguliavimo aplinkos pakeitimus, siekiant aiškiau nustatyti naujos atominės elektrinės projekto įgyvendinimo teisinius reikalavimus, sumažinti reguliuojamosios veiklos branduolinės energetikos sektoriuje administracinę naštą, įstatymo projekte siūloma Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai (VATESI), vykdančiai nacionalinės branduolinės energetikos sektoriaus reguliavimo institucijos funkcijas, priskirti valstybinio reguliavimo ir priežiūros kompetenciją radiacinės saugos srityje, vykdant veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais branduolinėje energetikoje, o bendrąją radiacinės saugos reguliavimo, priežiūros ir valstybinės ekspertizės kompetenciją numatant Sveikatos apsaugos ministerijai ir Radiacinės saugos centrui. Įstatymo projekte įvertinus teisinio reguliavimo pasikeitimus, patikslinamos veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licencijavimo ir leidimų išdavimo sąlygos, licencijos turėtojo pareigos, radiacinės saugos atitikties kontrolės ir kitos normos.
Šis įstatymų paketas yra suderintas ir rastas tinkamas sprendimas su Sveikatos apsaugos ministerija bei su Seimo Sveikatos priežiūros komitetu. Tai yra labai svarbu, nes iš tikrųjų institucijos rado bendrą sprendimą. Įstatymų projektų paketas iš tikrųjų numato daug efektyvesnę veiklą tiek dėl potencialios naujosios Visagino atominės elektrinės statybos projekto, tiek uždaromos Ignalinos atominės elektrinės ardymo proceso veiklos. Todėl teikiu šiuos įstatymų projektus ir prašau gerbiamąjį Seimą juos priimti.
PIRMININKĖ. Tai visus pristatėte?
A. SEKMOKAS. Taip.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dar kartą primenu, kad ministras pristatė darbotvarkės 1-4a–1-4d, 1-5a–1-5f klausimus. Klausti galite dėl visų šitų projektų. Pirmoji klusia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis ministre, kiek suprantu, šito viso paketo esmė – jūs jungiate VATESI su Radiacinės saugos inspekcija. Tai mano klausimas toksai: ar dar yra vilties, kad, sužlugus deryboms su strateginiu investuotoju, vis dėlto investuotojas bus rastas tiesioginių derybų būdu ir kada? Ir ar šis paketas reikalingas iš esmės tik branduolinėms atliekoms tvarkyti? Ir ar tai susiję su 70 mln. litų, kuriuos jūs pažadėjote Vyriausybei iš energetikos sektoriaus?
A. SEKMOKAS. Visų pirma noriu patikslinti. Tai nėra VATESI ir Radiacinės saugos centro institucijų jungimas. Tai yra funkcijų išgryninimas ir atsakomybės kiekvienai institucijai priskyrimas, funkcijų nedubliuojant ir užtikrinant efektyvią veiklą tiek branduolinės energetikos objektuose, tiek užtikrinant visuomenės radiacinę saugą. Tai yra šios institucijos būtent šituo paketu nėra jungiamos, yra išgryninamos jų funkcijos, aiškiai apibrėžiama kiekvienos institucijos atsakomybė ir veiklos sritis.
Dėl jūsų klausimo dėl investuotojų į naująją atominę elektrinę irgi noriu patikslinti – iki šiol jokių derybų nebuvo. Buvo koncesijos konkursas, kuris buvo vykdomas pagal Viešųjų konkursų įstatymo nuostatas, būtent įstatymo nuostatos ir neleidžia vykdyt derybų tol, kol nepasibaigęs konkursas, kuris ir nebuvo pasibaigęs. Tiesiogiai įstatymų paketas nėra orientuotas į jūsų klausimą dėl investuotojo į Visagino atominę elektrinę… Jis reglamentuoja veiklą tiek branduolinės energetikos, tiek radiacinės saugos srityje, ir šis įstatymo projektas yra labai svarbus ir susijęs ne tik su naujos Visagino atominės elektrinės projektu, bet jis yra labai svarbus ir likviduojant Ignalinos atominę elektrinę, užtikrinant efektyvią veiklą ją likviduojant ir užtikrinant efektyvų lėšų panaudojimą. Šis įstatymo projektas valstybės biudžeto pajamoms iš energetikos sektoriaus tiesioginės įtakos irgi neturi.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Ministre, o dėl tiesioginių derybų su investuotoju, per kiek laiko surasite mums?
A. SEKMOKAS. Visa tai yra reglamentuojama įstatymo. Įstatymo nuostatos, kiek man yra žinoma, numato 6 mėnesių laikotarpį, per kurį turėtų būti rastas subjektas, su kuriuo toliau būtų vedamos derybos. Tai yra derybų pradžia yra užfiksuojama per 6 mėnesius, pati derybų trukmė nėra įstatymo reglamentuota.
PIRMININKĖ. Klausia J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų turbūt malonu gyventi būnant nepataisomam optimistui. Jūs čia sakėte, kad tas įstatymas, ypač pirmas, susijęs su branduolinės energetikos plėtra Lietuvoje. Bet kaip matyti realiai, tai nebus plėtros, greičiausiai taip baigsis. Bet klausimas toks. Jūs minite valdymo efektyvumo didinimą. Gal turite bent preliminariai paskaičiavę, kokią tų įstatymų paketas, kuris valdymo efektyvumu vadinamas, duos ekonominę naudą? Vienas dalykas. Ir bent tris pozicijas paaiškintumėte, štai, senas įstatymas reguliavo taip, buvo blogai, šis taip, tris pozicijas, bet konkrečias, o ne skaidrumas, grynumas, efektyvumas, kaip sakant, ūkiškai.
A. SEKMOKAS. Mielai tą atsakysiu. Visų pirma dėl optimizmo. Tai nėra nei optimizmas, nei pesimizmas. Paprasčiausiai Vyriausybė ir Energetikos ministerija vykdo Atominės elektrinės įstatymo nuostatas ir šiandien galiojančią Nacionalinę energetikos strategiją. Pagal šiuos teisės aktus Vyriausybė yra įpareigota ir įgaliota vykdyti naujos atominės elektrinės projektą. Tai yra įstatymų normos vykdymas neprognozuojant, neburiant, bus ar nebus įvykdytas šis projektas. Tiesiog projektas yra vykdomas ir apie jo eigą yra informuojamas Respublikos Seimas. O galutiniai sprendimai, be abejo, suradus investuotoją, bus Lietuvos Respublikos Seimo, nes tokio masto projektui pagal įstatymus būtinas Seimo pritarimas. Tai bus, be abejo, Seimo sprendimai ir be Seimo sprendimų to negali būti atlikta.
Dabar dėl šių įstatymų paketo. Visų pirma aš noriu dar kartą pabrėžti, kad jis svarbus ne tik dėl Visagino atominės elektrinės projekto, bet jau šiandien jis yra labai svarbus dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, nes licencijos, leidimai, ypač tada, kai prasidės ardymo darbai, ne tik kuro iškrovimas iš reaktorių ar saugyklų statyba, ūkiniams subjektams, kurie dalyvaus šioje uždarymo veikloje, be abejo, bus reikalingi ir išduodami leidimai darbui su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, taip pat ir VATESI leidimai. Iš tikrųjų šiuo įstatymų paketu supaprastinama tvarka, aiškiai nustatomos atsakomybės. Ir paprastas, labai ūkiškas atsakymas – iki šiol visų licencijų ir leidimų reikėdavo, kad būtų suderinta su VATESI ir su Radiacinės saugos inspekcija. Derinimas su dviem institucijomis, kurios yra viena kitai nepavaldžios ir kurių sprendimai dažnai prieštarauja vieni kitiems, iš tikro atimdavo labai daug laiko, būdavo sunku tuos suderinti ir tai labai atsiliepdavo Ignalinos atominės elektrinės ir veiklai, ir efektyvumui. Tai turės milžiniškos reikšmės uždarymui. Šiuo įstatymų paketu nustatoma labai aiški tvarka, sugriežtinamos atsakomybės tiek branduolinių objektų, tiek darbo su jonizuojančiaisiais objektais srityje.
Taigi šis įstatymas apskritai yra skirtas branduolinės energetikos sričiai, ir dar kartą pabrėžiu, jis yra itin svarbus dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo ir, be abejo, jis yra dalis to paketo, kurį Vyriausybė įstatymų nustatyta tvarka, tiek Atominės elektrinės įstatymo tvarka, tiek Energetikos strategijos nustatyta tvarka, turi įgyvendinti. (Balsai salėje) Be abejo, administravimas turi pigti. Tai vienareikšmiškai. Litais, matyt, nepaskaičiuosi, kiek kainuoja laikas, kurį atima derinimas su dviem skirtingom institucijomis.
PIRMININKĖ. Klausia P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamasis ministre, norėjau pasiteirauti, ar jūsų pateikiami Branduolinės energijos įstatymo pakeitimai bent kokia nors dalimi reglamentuoja, tarkime, kitų valstybių partnerių dalyvavimą tokio reaktoriaus, naujo reaktoriaus, statyboje? Ir jeigu taip yra, ar yra numatytos aiškios atsakomybės už branduolinę saugą, taip pat ir už atliekų utilizavimą ir eksploatavimo, ir uždarymo laikotarpiu? Dėkoju, ministre.
A. SEKMOKAS. Ačiū už labai gerą klausimą. Iš tikro turime dvi dalis. Viena dalis yra ta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiantys branduoliniai objektai ir jų eksploatacija, priežiūra, likvidavimas ir radiacinių atliekų priežiūra ir tvarkymas turi ir bus daromi grynai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir laikantis tarptautinių įsipareigojimų TATENA’i, Europos Sąjungai ir kitoms tarptautinėms institucijoms.
Antra dalis yra tos sutartys, kurios bus sudaromos tarp regioninių partnerių, investuotojo, Lietuvos Respublikos. Be abejo, šiose sutartyse turi būti ir bus įtraukiamos nuostatos dėl šalių atsakomybės vykdant naujosios Ignalinos atominės elektrinės uždarymo procesą, taip pat ir visų atliekų tvarkymą. Tos nuostatos į įstatymų projektus bus įtraukiamos.
PIRMININKĖ. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis ministre, aš norėčiau paklausti, kada jūs baigsite kalbėti, nes pagal jūsų kalbas atominė elektrinė jau beveik turėjo stovėti, ir pradėsite iš tikro realiai statyti atominę elektrinę.
A. SEKMOKAS. Aš jau atsakiau į tą klausimą, mielai pakartosiu. Pagal Tarptautinių konkursų įstatymą vykdomas tarptautinis koncesijos konkursas. Konkursas buvo vykdomas iki šiol nustatyta įstatymo tvarka. Konkursui pasiekus dabartinį etapą, tai yra konkurso dalyviui atsiėmus pareiškimą, įpareigojantį pasiūlymą, toliau konkursas, laikantis visų įstatymo nuostatų, vykdomas tiesioginių derybų būdu, ką, kaip jau minėjau, Vyriausybė ir ministerija bei konkurso koncesijos komisija ir yra įgaliota daryti, tai yra visi veiksmai daromi vykdant įstatymus ir laikantis jų.
PIRMININKĖ. Klausia R. Žilinskas.
R. ŽILINSKAS (KPF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, Tarptautinė atominės energetikos agentūra ir Euratomas reikalauja, kad branduolinės saugos reguliuotojas būtų maksimaliai nepriklausomas nuo institucijos, kuri suinteresuota branduolinės energetikos plėtra. Kaip jūs užtikrinsite reguliuotojo nepriklausomybę nuo tokios institucijos, tai yra nuo jūsų vadovaujamos ministerijos?
A. SEKMOKAS. Ačiū, labai geras klausimas. Iš tikrųjų VATESI privalomai turi būti nepriklausoma institucija. Jos vadovai yra skiriami ne ministerijos, ji nėra pavaldi ministerijai. Šitais įstatymų projektais tai yra numatyta ir tai yra būtina sąlyga tiek uždarant Ignalinos atominę elektrinę, tiek naujos Visagino atominės elektrinės projekte. Be šitos nuostatos mes tikrai negalėtume vykdyti, saugiai vykdyti, nei vieno, nei kito projekto.
PIRMININKĖ. Klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš taip supratau iš jūsų pasakymo, kad kol atominė elektrinės veikė, tai radiacinė sauga buvo neefektyvi Lietuvoje ir dabar reikia būtinai pakeisti. Prašom pasakyti, ar Lietuvos valstybei, Lietuvos žmonėms bus saugiau, jei tie, kurie ardo atominę elektrinę, gaus greičiau leidimus? Aš manau, kad kaip tik kuo labiau pasvertas sprendimas ir kuo daugiau institucijų jį priima, tuo daugiau galimybių, kad nebus padaryta klaidų, nes ardant padaryta klaida Lietuvai kainuotų ne vienus, ne dvejus ir ne dešimt metų. Tai gal geriau gauti leidimą dvejais ar metais vėliau, negu paskui dešimt ar penkiolika metų valyti užterštą teritoriją, išgabenti iš ten žmones ir daryti kitus dalykus?
A. SEKMOKAS. Teikiamais įstatymų projektais yra smarkiai sugriežtinamas leidimų išdavimas ir atsakomybė už išduotus leidimus. Šiuo požiūriu teikiami įstatymai didina tą saugumą. Tai nereiškia, kad jeigu dvi institucijos mažesne atsakomybe daro vieną ar kitą sprendimą, tas sprendimas yra saugesnis ir geresnis. Pirmiausia įstatymų paketas ir užtikrina didesnį saugumą. Tai viena.
Antra. Labai svarbi ir saugumo, ir efektyvumo dalis. Iškrovus branduolinį kurą iš reaktorių branduolinės avarijos tikimybė faktiškai visiškai sumažėja ir išlieka tik radiacinės saugos klausimas. Tai iš tikrųjų laikas šiuo atveju yra daug didesnis ir reikšmingesnis faktorius, nes branduolinės avarijos tikimybė netgi dabar, kai yra sustabdytas blokas, yra labai sumažėjusi, faktiškai ji galima tik vėl aktyvuojant bloko darbą. Iš tikrųjų saugumas yra padidėjęs, nes atominės elektrinės veikla yra sustabdyta. O iškrovus kurą iš reaktorių tas saugumas dar labiau padidės.
PIRMININKĖ. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, jūs savo kalboje minėjote, kad dažnai derinant įvairius projektus skiriasi VATESI ir Sveikatos ministerijos radiacinės saugos… nuomonės. Pagal dabar pateiktus įstatymų projektus, visų pirma Branduolinės energijos, administracinių kliūčių lyg ir mažiau, kita vertus, nepaprastai sudėtinga, atsakinga ir pavojinga gyvenimo sritis yra atominė energetika. Tai gal, kad skiriasi nuomonės, kiekviena labiau žiūri tas funkcijas, kurioms atstovauja. Ar tai Radiacinės saugos centras, ar VATESI. Gal čia nėra labai blogai? Nors, kaip jūs minėjote, čia administracinių kliūčių bus mažiau, bus patogiau investuotojams ir panašiai. Ačiū.
A. SEKMOKAS. Mums yra labai svarbus Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektas. Čia, įstatymų pakete, yra numatytas kur kas aiškesnis funkcijų reglamentavimas, kad esant atsakomybei nebūtų galima perkelti atsakomybės nuo vienos institucijos kitai institucijai, funkcijos yra sugriežtintos, atsakomybė yra padidinta. Tuo būdu įstatymo projektas sustiprina tą atsakomybę. Jeigu čia būtų padidintos rizikos, aš neabejoju, kad Sveikatos apsaugos ministerija ir Radiacinės saugos centras nebūtų pritarę tokiam įstatymo projektui, dėl kurio mes ilgai derinome, ir, aš manau, pasiektas labai geras susitarimas. Ir galiausiai mes iš tikro turime įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktus, perkelti juos į nacionalinę teisę. Tai yra dar vienas svarbus veiksnys, kuris yra mums privalomas priimant šituos įstatymų projektus.
PIRMININKĖ. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, ar pagrįsta nuomonė, kad ši Branduolinės energijos įstatymo redakcija iš dalies susieta ir su nauja situacija parenkant strateginį investuotoją Ignalinos atominės elektrinės statybos?
A. SEKMOKAS. Ne. Iš tikro ši įstatymo projekto redakcija tiesiogiai su projektu nesusijusi, su dabartine projekto situacija. Ji yra skirta branduolinei energetikai apskritai ir yra itin svarbi uždarant Ignalinos atominę elektrinę užtikrinant efektyvumą ir skaidrų lėšų panaudojimą, kad kuo greičiau uždarytume Ignalinos atominę elektrinę.
PIRMININKĖ. Klausia V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, aš dar kartą norėčiau užduoti klausimą. Suprantama, techniškai, kai yra kelios žinybos, sunkoka koordinuoti, užtrunka laiko ir panašiai. Tačiau visiškai akivaizdu, kad radiacinės saugos problematika yra neišpasakytai sudėtinga, jautri ir be galo pavojinga. Šiuo atveju tai, ką tikrina vienos žinybos, vienus aspektus, tai, ką gali tikrinti kitos žinybos, tai nereiškia vilkinimo ar dar ko nors, nes, neduok Dieve, nelaimė, tai ta nelaimė brangiai atsieis visiems žmonėms ir visai Lietuvai. Kaip jūs manote, ar jūsų šita siūloma schema iš tikrųjų eliminuoja galimybę, kad dirbs kaip laikrodukas ir išvengsime, neduok Dieve, klaidos?
A. SEKMOKAS. Mūsų įsitikinimu, įsitikinimu visos darbo grupės, kuri rengė šiuos projektus, taip pat derinant su Sveikatos apsaugos ministerija ir su Radiacinės saugos centru, tokios grėsmės, kaip jūs minėjote, yra eliminuotos. Iš tikro atsakomybė yra sugriežtinta ir, mano įsitikinimu, mes situaciją turėsime geresnę ir patikimesnę.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, turbūt matėte Teisės departamento per keturiasdešimt pastabų, tarp kurių, aš manau, yra labai rimtų. Viena apie nuosavybę. Man, pavyzdžiui, kliūna arba, sakykim, gal galėsite paaiškinti, kodėl yra straipsnių, kuriuose parašyta kiekvienos ministerijos kompetencija šiame įstatyme, nors yra Vyriausybės įstatymas ir jų kompetencijos ribos yra apibrėžtos tame įstatyme.
Mano klausimas būtų, ar jūs susipažinęs su Teisės departamento pastabomis ir į ką žadate atsižvelgti, o ką ir toliau ignoruosite? Ačiū.
A. SEKMOKAS. Taip, su Teisės departamento pastabomis esame susipažinę. Šitos pastabos buvo nagrinėtos darbo grupėje. Be abejo, tikėtini Seimo narių pataisymai svarstant įstatymo projektą. Tie pataisymai gali atsirasti projekte. Taip pat numatyta galimybė ir toliau įstatymų projektus tobulinti. Šiuo metu tą įstatymų paketą siūlau priimti, nes iš tikrųjų Ignalinos atominės elektrinės darbai po jos sustabdymo reikalauja didinti efektyvumą, didinti atsakomybę, griežtinti atsakomybę, todėl aš siūlau šituos įstatymų projektus ir prašau juos priimti.
PIRMININKĖ. Klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū. Mano klausimą jau paklausė.
PIRMININKĖ. Tada klausia J. Ramonas.
J. RAMONAS (KPF). Gerbiamasis ministre, čia jau klausė, bet aš dar kartą noriu paprasčiau gal. Kai dirbo atominė elektrinė, labai daug institucijų buvo už tai atsakingos. Kai ji dabar nedirba, lyg ir reikia, kad viena institucija būtų už viską atsakinga. Tai racionalu, išmintinga ar kaip čia yra?
A. SEKMOKAS. Kaip minėjau, mes turime į nacionalinę teisę perkelti Europos Sąjungos teisės aktus. Tai yra vienas argumentas. Antras argumentas yra tas, kad kol veikė Ignalinos atominė elektrinė, visa tai jau buvo reglamentuota, ir keitimai, esant veikiančiai atominei elektrinei, iš tikro pats keitimo procesas galėjo turėti įtakos. Šiuo metu Ignalinos atominė elektrinė yra sustabdyta, kaip minėjau, branduolinės avarijos ar branduolinio incidento pavojus yra sumažėjęs iki nulio, tam reikėtų vėl iš naujo… ir todėl mes turime visiškai kitą situaciją, palankią tiek įstatymų projektų priėmimui, tiek būtinybę perkelti Europos Sąjungos teisės aktus į nacionalinę teisę.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre, jūs atsakėte į visų Seimo narių klausimus. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, aš dabar siūlyčiau kiekvieną įstatymą atskirai. Jeigu bus norinčių kalbėti už ir prieš po pateikimo, tai pradedam nuo Branduolinės energijos įstatymo pakeitimo įstatymo. Vienas – už, vienas – prieš. K. Masiulis – už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ar tik vienas bus? Jeigu vienas, aš užleidžiu gal R. Žilinskui.
PIRMININKĖ. Po vieną.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Tai aš užleidžiu R. Žilinskui.
PIRMININKĖ. R. Žilinskas – už. (Balsai salėje) Kaip?
R. ŽILINSKAS (KPF). Dėkoju, gerbiamasis kolega. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos…
PIRMININKĖ. Kiekvienam įstatymui atskirai, klausykite. Prašau, Rokai.
R. ŽILINSKAS (KPF). Mes tebeturime branduolinį objektą, mes galvojame apie branduolinės energetikos plėtrą. Šis įstatymų paketas yra namų darbas, kurį mes turėjome atlikti dar veikiant Ignalinos atominei elektrinei, priimant sprendimą dėl jos uždarymo, ją uždarant. Mes turėjome dvi institucijas, kurių kompetencijos kirtosi. Dabar šiuo įstatymų paketu tos kompetencijos yra atskiriamos, išgryninamos ir jų darbas yra tiesiog palengvinamas. Dėl to siūlau pritarti. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Prieš – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Na, iš tikrųjų mane labai nustebino ministro argumentacija. Iki tol metus laiko apie šiuos įstatymus buvo kalbama, kad jie reikalingi tam, kad būtų galima gražiai pastatyti naują atominę elektrinę. Šiandien ministras pateikė šiuos įstatymus ir sako: ne, jie reikalingi tam, kad būtų uždaryta sena. Tai gal tie įstatymai iš viso nereikalingi, gal čia tiktai darymas darbų dėl to, kad būtų kažkas daroma. Ir pasakymas, kad tai nieko nekainuos, aš manyčiau, tas pats yra kaip pasakymas, kad Energetikos ministerija valstybei nieko nekainuos papildomai. Aš manau, du dalykus reikia sau padaryti, išvadas. Pirmas dalykas, gražu, kad mes sugriežtinam, padarom, bet neaišku, dėl ko visiškai, ir net pagrindimo kol kas jokio nemačiau šitam dalykui. O antras dalykas, paprastos reorganizacijos, kurios, neaišku, ar atneš naudą, nes naujos atominės elektrinės statybos procesas yra pakankamai įtemptas, ir neaišku, ar tai iš viso bus kada nors, o senos uždarymas, ar bus viena inspekcija, ar kita… Su ta pačia sena inspekcija galėtų viskas įvykti, ten, pats ministras sako, jokios bėdos neatsitiktų, jeigu būtų ir kaip dabar yra. Tai kam tada keisti įstatymus, kam tada keisti viršininkus, kam tada kitus dalykus daryti? Tam, kad būtų pastatytas dar savo kitas žmogus? Tiktai vienintelis dalykas. Todėl siūlau jau bent susilaikyti šio įstatymo atveju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas po pateikimo pritariate Branduolinės energijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 54, prieš – 6, susilaikė 47. Po pateikimo pritarta. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Dangute…
D. MIKUTIENĖ (DPF). Aš susilaikiau, bet ne… Kortelė taip neužsispaudė. Gal būtų galima perbalsuoti?
PIRMININKĖ. Balsavimas baigtas. Galim tik protokoluoti, kaip visada. (Balsai salėje: „Vieno balso…“)
D. MIKUTIENĖ (DPF). Bet frakcijos vardu prašom.
PIRMININKĖ. Vieno balso skirtumas, taip. Perbalsuojam.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Frakcijos vardu prašom.
PIRMININKĖ. Prašau perbalsuoti. Dėmesio! Kas už tai, kad po pateikimo pritartume Branduolinės energijos įstatymo pakeitimo įstatymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, aš tada siūlau kol kas atidėti perbalsavimą šio klausimo, nes vėl lygu.
Tada Aplinkos apsaugos įstatymo 6, 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Po pateikimo vienas – už, vienas – prieš.
E. KLUMBYS (TTF). Bet tai lydintieji – negalima balsuoti! (Balsai salėje: „Lydintieji, iš tikrųjų…“, „Čia Seimas – ką norim, tą darom.“)
Čia lydintieji juk yra…
PIRMININKĖ. Tai ar galim toliau dirbti? Tada balsuojam. Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus grįžti tuos, kas geriate kavą ar nežinau, ką ten darote, ir balsuoti. (Balsai salėje: „Už ką balsuojam?“) Už tą patį – Branduolinės energijos įstatymo pakeitimo įstatymą po pateikimo. Prašau. (Balsai salėje: „Ne taip balsuojat!“)
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš frakcijos vardu prašau pateikimo stadijoje pertraukos. Valandos užteks. Man atrodo, opozicijai būtų labai sveika pamąstyti, kad čia nėra tas klausimas, kur jūs galbūt siejate su savo interpeliacijos planais, ar ką. Pamąstyti, kad jūsų balsavimas būtent yra balsavimas prieš Lietuvos, kaip atominės valstybės, perspektyvą, prieš branduolinę energetiką, nes tai nėra kažkokie esminiai politiniai klausimai. Tai aš oficialiai prašau valandos pertraukos frakcijos vardu.
PIRMININKĖ. Prašau, balsuojam. Frakcijos vardu pertraukos prašo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija. Prašau balsuoti. Netriukšmaukit! Balsuojam. Kas pritariate pertraukai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Taigi pateikimo valandos pertrauka. Replika po balsavimo – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, ne tiek, kad replika po balsavimo – dėl vedimo tvarkos. Aš manau, kad kai vyko balsavimas, tai tiktai jūs turėjote galimybę spręsti dėl pertraukos, o frakcija, nesuprantu, koks motyvas buvo šito viso ir po įvykusio balsavimo.
PIRMININKĖ. Jau, man atrodo, dabar yra replika po balsavimo, nes jau yra balsuota ir pertrauka yra valandos. Ar galite visi nerėkti? Vienas – iš vieno šono, kitas – iš kito šono, nieko negali susigaudyti. Susėskit ramiai, nustokit vaikščioję ir bus tvarka. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Bus tvarka, matyt, bus ir teisingumas. Aš noriu Jurgiui pasakyti. Jurgi, taip pat jūsų pastangomis Lietuva tikrai jau nebe atominė valstybė. Matau, jeigu taip toliau vyks, jinai nebebus. Labai būtų gaila. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. V. Bacevičius. Kaip? Balsavimas bus dėl viso šio paketo 12.30 val.
11.33 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 5, 21, 26, 27, 29, 35, 5122, 877, 891, 116, 123, 1241, 1244, 125, 127, 1302, 131, 1321, 1331, 1671, 1672, 17223, 185, 1878, 191, 192, 1921, 1971, 221, 222, 225, 226, 231, 239, 2413, 2414 , 256, 259, 2591, 260, 2602, 262, 263, 264, 266, 267, 268, 269, 271, 272, 276, 282, 288, 304, 306, 315, 320, 326, 329, 334, 336, 337, 3381 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 1244, 1321, 197, 315 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir Kodekso papildymo 1154, 1245, 1246, 2323, 2602, 2731 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-2012(2)ES (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu S. Šedbarą, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas teikia svarstyti labai didelį paketą Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymų, yra sujungti net šeši teikti įstatymai, tai yra ir specialiosios dalies, tai yra ir procesinės dalies, tai yra iš esmės užbaigiamas procesas ir tais atvejais, kai greitis yra fiksuojamas techninėmis priemonėmis, kai yra neleistinoje vietoje pastatytas automobilis, irgi fiksuojamas atitinkamomis priemonėmis. Taigi yra užbaigiamas visas paketas. Prieš porą savaičių mes vieną dalį priėmėme. Čia yra antroji, paskutinė, dalis.
Komitetas labai ilgai ir klausymuose, ir savo posėdžiuose šį paketą svarstė, kaip minėjau, sujungė, parengė naują jungtinį variantą. Galutinis komiteto sprendimas, kuris buvo padarytas gruodžio 8 d. bendru sutarimu už, – pritarti komiteto patobulintam jungtiniam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Matuzas, Biudžeto ir finansų komitetas.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamoji Seimo Pirmininke, komitetas siūlo iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir pasiūlymus. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu vėl S. Šedbarą. Yra Seimo narių A. Čapliko, J. Razmos, E. Tamašausko pasiūlymas. Katras pristatote? Katras pristatote pasiūlymą? Na, gerbiamieji kolegos, aš nebesuprantu. Jurgi Razma, jūs galite pristatyti savo pataisą? Jurgi Razma! Tamašauskai, Čaplikai, katras savo pasiūlymą pristatote? Nėra! (Balsai salėje)
Gerbiamasis komiteto pirmininke, prašau pristatyti, nes kolegos nepasiruošę.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, aš manau, Seimo nariai mato, kad projekte iš esmės yra atsižvelgta į jų pasiūlymą, tik komitetas dar šiek tiek išplėtė, pritarimas yra iš dalies, bet yra visiškai pritarta tam, ką kolegos siūlė, ir dar yra komiteto papildoma norma įrašyta. Siūlymo esmė buvo ta, kad šio kodekso numatytais atvejais kaip alternatyvi nuobauda rajono, miesto, apylinkės teismo nutarimu bauda ar jos dalis gali būti pakeista nemokamais viešaisiais darbais. Mes pritarėme šitam ir manome, kad tais atvejais, kai administracinę nuobaudą skiria ne teismas, o institucija, pareigūnas, kad jis taip pat galėtų pakeisti nemokamais viešaisiais darbais baudą, bet jau tokiu atveju, žinoma, tik su pažeidėjo sutikimu. Tai teismas – be sutikimo, o kita institucija, pareigūnas – su sutikimu. Mes šiek tiek tik papildėme kolegų siūlymą, bet jį, kaip minėjau, visiškai inkorporavome. Aš manau, turbūt Seimo nariai sutinka. Abi pataisos, kurios atsispindi jungtiniame variante, tokio pobūdžio ir yra.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Čaplikai, sutinkate su komitetu? Dėkoju.
Taigi dėl abiejų pataisų, kurias pristatė komiteto pirmininkas, – A. Čapliko, J. Razmos, E. Tamašausko dėl 3 straipsnio ir 62 straipsnio 1 dalies (projektas Nr. XIP-2012).
Dabar, gerbiamasis pirmininke, yra, tuoj pasakysiu, projektas Nr. XIP-850, yra Seimo narių D. Budrio ir A. Valinsko pasiūlymas. Gerbiamasis Budry! Gerbiamasis Budry, prašau pasiūlymą pristatyti! Aš nesuprantu, kodėl jūs šiandien visi tokie išsiblaškę. Gal jūs irgi sutinkate, nes komiteto nuomonė – pritarti iš dalies.
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Gerbiamoji Pirmininke, kuris čia? Labai atsiprašau.
PIRMININKĖ. Projektas Nr. XIP-850.
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Apie ką ten buvo? (Šurmulys salėje) Aš labai atsiprašau, gal gali pirmininkas padėti ar priminti?
PIRMININKĖ. Gerbiamasis komiteto pirmininke…
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, kaip jūs matote, projektas Nr. XIP-2012(2) sujungia visus likusius projektus į krūvą. Aš siūlyčiau žiūrėti jungtinį projektą, nes kitaip mes pasimesime. Seimo nariai teikė siūlymus, o komitetas ir klausymuose, ir posėdyje, kaip minėjau, įvertino ir iš dalies arba šimtu procentu pritarė, tai visgi reikėtų žiūrėti tą jungtinį projektą. Kitaip mes tikrai pasimesime, nes normos tarpusavy yra susijusios.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Budrys, prašau.
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Dėkui, Pirmininke. Tada iš tikrųjų neprašau balsuoti ir pritariu gerbiamojo…
PIRMININKĖ. Neprašote balsuoti?
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Ne, neprašau balsavimo, nes yra pritarta iš dalies. Ačiū.
PIRMININKĖ. Yra jūsų trys pasiūlymai. Nė dėl vieno neprašote, nes visur iš dalies…
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Ne, nė dėl vieno neprašome.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Supratau. Yra ir Seimo nario V. Bacevičiaus pasiūlymas. Pritarta iš dalies. Dėl 14 straipsnio. Sutinkate? Nereikia balsuoti?
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Tenkina. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Tada viskas. Dėkui, pirmininke.
Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Motyvai dėl viso įstatymo 1 – už ir 1 – prieš po svarstymo. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Dėkui. Pritarta.
Siūlau priimti ypatingos skubos tvarka. Gerbiamasis pirmininke, pritariate? Kolegos, pritariate? Taigi tuojau pastraipsniui.
1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas. 8 straipsnis. Priimtas. 9 straipsnis. Priimtas. 10 straipsnis. Priimtas. 11 straipsnis. Priimtas. 12 straipsnis. Priimtas. 13 straipsnis. Priimtas. 14 straipsnis. Priimtas. 15 straipsnis. Priimtas. 16 straipsnis. Priimtas. 17 straipsnis. Priimtas. 18 straipsnis. Priimtas. 19 straipsnis. Priimtas. 20 straipsnis. Priimtas. 21 straipsnis. Priimtas. 22 straipsnis. Priimtas. 23 straipsnis. Priimtas. 24 straipsnis. Priimtas. 25 straipsnis. Priimtas. 26 straipsnis. Priimtas. 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 68, 69, 70 ir 71 straipsniai. Priimta. Ir įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai. Priėmėme pastraipsniui.
Dabar dėl viso įstatymo 4 – už ir 4 – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas konsoliduotas įstatymo projektas – Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, registracijos Nr. XIP-2012(2)ES, – balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 80, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas Nr. XIP-2012(2)ES priimtas.
11.43 val.
Kviečiu S. Šedbarą pristatyti lydinčiuosius įstatymus. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymas. Svarstymas. Prašau.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2010 m. gruodžio 8 d. svarstė šį lydintįjį įstatymą. Tai yra Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio pakeitimas, kuriame yra suvienodinamos sąvokos, kurios yra kartu ir jau ką tik mūsų priimtame Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Taigi komitetas bendru sutarimu už pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir siūlo jam po svarstymo pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti po svarstymo. Ar galime bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui po svarstymo? (Balsai salėje) Dėkoju.
Siūlau irgi ypatingos skubos tvarka priimti. Ar pritariate tam? (Balsai salėje) Dėkui.
Įstatymas iš dviejų straipsnių. 1 straipsnis? Priimtas. 2 straipsnis? Priimtas.
Dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš.
Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikot.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 3. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas.
11.45 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 841, 237 ir 242 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1386(2)ES (svarstymas)
Kviečiu J. Sabatauską – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Lydintysis įstatymas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 841, 237 ir 242 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Prašau. J. Sabatauskas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu, svarstymo stadija.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 841, 237 ir 242 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Komitetas svarstė, buvo gana nemažai Teisės departamento pastabų, buvo kolegos Seimo nario J. Pinskaus pasiūlymai. Atsižvelgęs komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui, taip pat komitetas priėmė sprendimą kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, kad Baudžiamojo kodekso nuostatos būtų peržiūrėtos ir suderintos su chemines medžiagas reglamentuojančiais Europos Sąjungos bei nacionalinės teisės aktais ir būtų teikiamos reikalingos pataisos. Komiteto sprendimas priimtas bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu J. Pinskų – Aplinkos apsaugos komiteto vardu.
J. PINSKUS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiamo svarstyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 841, 237 ir 242 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-1386(2)ES tikslas – nustatyti sankcijas už pavojingų cheminių medžiagų, jų turinčių mišinių, preparatų ir gaminių tvarkymo reikalavimų nevykdymą. Aplinkos apsaugos komitete svarstant šį įstatymo projektą buvo vienbalsiai pritarta mano pasiūlymui laikytis ne tiktai griežtų nuostatų dėl nuodingųjų medžiagų ir palikti tai reglamentuoti pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Aplinkos apsaugos komitetas, kaip papildomas komitetas, bendru sutarimu už pritarė įstatymo projektui. Nuspręsta siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui ir tobulinti jį pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir mano pasiūlymą, kuriam Aplinkos apsaugos komitetas pritarė. Seimo narių pastabų, dėl kurių dabar reikėtų balsuoti, daugiau negauta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamasis Juliau, kviečiu atgal į tribūną. Yra Seimo nario J. Pinskaus pirma pataisa ir toliau iš jos išplaukiančios. Gerbiamasis Pinskau, gal pristatykite dėl 1 straipsnio 1 dalies.
J. PINSKUS (DPF). Mano pataisos esmė yra ta, kad už pavojingų cheminių atliekų laikymo, transportavimo pažeidimus būtų galima bausti ir pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, ne tiktai pagal Baudžiamąjį kodeksą. Galima įsivaizduoti taip: įsivaizduokite, ūkininkas, laikydamas pesticidus… išbėgo kažkur iš maišo tie pesticidai. Pagal Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimą išeina taip, kad šitas ūkininkas bus baudžiamas jau pagal BK, o pažeidimas nėra reikšmingas, gal užtektų tiktai baudos. Todėl mano siūlymas ir aš prašau pritarti, kad paliktume ir pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą nubausti už cheminių pavojingųjų atliekų laikymo, na, nereikšmingą pažeidimą.
PIRMININKĖ. J. Šimėnas palaiko… Oi, atsiprašau, komiteto atstovas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jeigu būtų pritarta šiems siūlymams, kadangi nesiūloma keisti Baudžiamojo kodekso, susidarytų tokia situacija, kad atsirastų asmenims dviguba atsakomybė – tiek pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, tiek pagal Baudžiamąjį kodeksą. Kol nepakeistas Baudžiamasis kodeksas, komitetas negali pritarti tokiems Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisymams. Ir atitinkamai mes, įvertindami šiuos siūlymus, kolegos, kreipiamės į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, kaip aš ir prieš tai pristačiau išvadą komiteto, kad būtų pateiktos… kad peržiūrėtų Baudžiamojo kodekso atitinkamus straipsnius, pasižiūrėtų pagal Europos Sąjungos atitinkamus reglamentuojančius teisės aktus ir, jeigu yra būtina, kad pateiktų pataisas, nes priešingu atveju, aš sakau, susidarytų tokia situacija, kad tam pačiam asmeniui galima būtų taikyti ir pagal Baudžiamąjį kodeksą, ir pagal Administracinį, o taip būti negali. Todėl komitetas negali pritarti tokiems siūlymams.
PIRMININKĖ. J. Šimėnas – už pataisą.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš kreipiuosi į tuos, kurie atstovauja ūkininkams, ir žiūriu ypač į kairę pusę. Iš tikrųjų labai pavojingas bus balsavimas, nes mūsų komiteto nuomonė buvo, kad už nežymius pažeidimus turi būti taikomas Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, o už didesnius pažeidimus, aišku, Baudžiamasis kodeksas, kaip įvairiose kitose srityse. Pavyzdžiui, padarei eismo pažeidimą – viršijai greitį, tau taikomas ATPK arba nuobauda už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau padaręs avariją ir sužalojęs žmogų jau gali atsidurti ir pagal Baudžiamąjį kodeksą. Todėl aš manau, kad šioje vietoje reikia labai atsargiai elgtis, nes po šių pataisymų, kaip buvo pasakyta, už laikymą pesticidų, kurie galbūt jau pasenę, nebetinkami naudoti, ūkininko namuose bus galima pasodinti į kalėjimą. Todėl…
PIRMININKĖ. Balsuojam. Kas pritariate J. Pinskaus pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojat prieš arba susilaikot.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 45, prieš – 6, susilaikė 35. Pataisai pritarta.
Aš Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovo noriu paklausti: jeigu pritarėme pirmai pataisai, tai tada ir visom kitom, nes pasiūlymas yra susijęs su pirmuoju Seimo nario pasiūlymu. Taip reikia suprasti?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kaip aš sakiau, tada Seimo narys turėtų teikti Baudžiamojo kodekso pataisas. Mes negalime, neatriboję atsakomybės rūšių, priimti tokį įstatymą, todėl… Aš manau, kad komitetas teiks pataisas, grąžindamas į ankstesnę būseną priėmimo stadijos metu, arba aš priešingu atveju būsiu priverstas prašyti pertraukos, nes iš esmės keičia…
PIRMININKĖ. Tai jūs turite tokią teisę.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …principus, todėl mes negalime leisti…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūs prašote pertraukos.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Įstatymo projekto svarstymo Seime metu jūs prašote pertraukos pagal 154 straipsnį.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Prašau pertraukos, nes jeigu bus pritarta ir bus priimtas įstatymas su šiomis pataisomis…
PIRMININKĖ. Tai pritarta.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …tai iš esmės jis iškreipia visą esmę ir bus galimybė už tą patį bausti tiek pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, tiek pagal Baudžiamąjį kodeksą. To būti negali.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, mes turime balsuoti ir apsispręsti. Kadangi buvo paprašyta pertraukos svarstymo metu, tai…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Grąžinti į svarstymo stadiją iš naujo komitete.
PIRMININKĖ. Taip, iš naujo į komitetą, mes turime balsuoti. (Balsai salėje) Ar bendru sutarimu galime tam pritarti? (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu. Dėkoju. Vadinasi, Seimas šį pasiūlymą priima, ir procedūra kartojama nuo įstatymo projekto svarstymo pagrindiniame komitete. Gerbiamieji kolegos, aš noriu dar kartą pasakyti, kad tai buvo vienas iš lydinčiųjų įstatymų. Mes du priėmėm, o šitą grąžinam komitetui į svarstymo stadiją. Replika po balsavimo – S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Jau norėjau prieš balsavimą, nes dabar išėjo visiškai negerai. Pirmas dalykas. Pirmininkas pasakė netiesą apeliuodamas, kad Seimo nariai teikia pataisą, dabar įgyja atsakomybę ir teikti Baudžiamojo kodekso pataisas. Tam ir yra komitetas, kuris turi derinti ir gali registruoti tas pataisas pats. Nereikia laukti, kol koks nors Seimo narys kažką registruos. Kiekvienas komitetas, derindamas projektą, mato visas išeitis, ir jeigu kažkur nedera, tai jų pareiga ir yra derinti.
Antras dalykas. Dabar grąžinti komitetui ir vėl grįžti prie šito klausimo nebūtinai reikia, nors jau tai padarėme. Iki priėmimo, jeigu komitetas arba Seimo narys, kaip jie susitars, čia abi iniciatyvos yra leidžiamos, pateiktų tas pataisas, mes jom pritartume, suderintume priėmimą ir pataisų, ir šio projekto ir nebūtų jokių čia konfūzų, kaip pirmininkas bandė mus gąsdinti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, mes jau priėmėm sprendimą, tuo labiau kad buvo teisėtas pranešėjo prašymas. Seimas apsisprendė, ir baigiam šitą istoriją. Šiek tiek siūlau pailsėti ir skelbiu 10 minučių pertrauką.
Pertrauka
PIRMININKAS (A. KAŠĖTA, LSF). Kolegos, trumpoji pertraukėlė baigėsi. Tęsiam mūsų posėdį.
12.10 val.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 65 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2672(2), Seimo rinkimų įstatymo 671 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2673(2), Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 651 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2674(2), Prezidento rinkimų įstatymo 64 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2675(2), Referendumo įstatymo 601 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2676(2) (svarstymas)
1-9a klausimas – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 65 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2672(2), taip pat ir lydintieji 1‑9b, 1-9c, 1-9d, 1-9e klausimai. Aš kviečiu pranešėją E. Tamašauską. Kolega, jums pristatyti klausimą. Tikiuosi, kad pristatysite visą paketą. (Balsai salėje)
Dėl vedimo tvarkos – E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Būtų gerai tiksliai žinoti, kada bus balsavimas po padarytos pertraukos dėl branduolinės…
PIRMININKAS. Kolega, 12.30 val.
E. KLUMBYS (TTF). Ačiū.
PIRMININKAS. Prašau.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau paprašyti jūsų, ar galima būtų pristatyti visus susijusius?
PIRMININKAS. Mes jus ir paraginome pristatyti visus projektus.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Dėkui. Kadangi šis įstatymas analogiškas visiems rinkimų įstatymams, taip pat ir komiteto sprendimas, tai norėčiau pristatyti komiteto išvadas dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo. Komitetas nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui bendru sutarimu už, lygiai taip pat ir visiems kitiems įstatymų projektams.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, niekas nėra užsirašęs kalbėti. Dėl motyvų taip pat nėra užsirašiusių kalbėti. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume visiems įstatymų projektams, tai yra pagrindiniam ir lydintiesiems, pritarti po svarstymo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Nėra prieštaraujančių. Dėkoju.
Seimo Pirmininkė siūlo priimti įstatymus ypatingos skubos tvarka. Ar galėtume pritarti? (Balsai salėje) Nėra prieštaraujančių. Taikome ypatingą skubą. Priėmimas.
12.13 val.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 65 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2672(2). Įstatymas yra iš vieno straipsnio. Nėra užsirašiusių kalbėti. Balsuojam, kas už įstatymo priėmimą.
Gerbiamieji kolegos, priėmimą atidėsime, nes nesusirinko 71 Seimo narys. Bet aš siūlyčiau pereiti visus įstatymų projektus iki balsavimo stadijos, tada galėtume už keleto minučių priimti įstatymų projektus.
1-9b klausimas – Seimo rinkimų įstatymo 671 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2673(2). Nėra niekas užsirašęs kalbėti. Vienas straipsnis. Belieka balsuoti dėl priėmimo. Balsavimą atidedam. (Balsai salėje) Prašau?
Gerbiamieji kolegos, yra siūlymas registruotis. Registruojamės, ar yra pakankamas balsų skaičius.
Arba iš karto bandom balsuoti. Taigi grįžtam prie pirmojo, 1-9a, klausimo – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 65 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-2672(2). Priėmimas. Balsuojame, kas už įstatymo priėmimą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 66, prieš nėra, susilaikė 9. Įstatymo projektas priimtas.
12.15 val.
Seimo rinkimų įstatymo 671 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2673(2) (priėmimas)
1-9b klausimas – Seimo rinkimų įstatymo 671 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2673(2). Priėmimas. Balsuojame, kas pritariate įstatymo projektui.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: už – 72, prieš nėra, susilaikė 8. Įstatymo projektas priimtas.
12.17 val.
Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 651 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2674(2) (priėmimas)
1-9c klausimas – Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 651 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2674(2). Įstatymo projektas iš vieno straipsnio. Niekas nėra užsirašęs kalbėti dėl motyvų. Balsuojam. Kas už įstatymo priėmimą?
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai. Už – 71, prieš nėra, susilaikė 12. Įstatymas priimtas.
12.18 val.
1-9d – Prezidento rinkimų įstatymo 64 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Įstatymo projektas vieno straipsnio. Dėl motyvų niekas neužsirašė kalbėti. Balsuojame. Kas už įstatymo priėmimą?
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai. Už – 74, prieš nėra, susilaikė 12. Įstatymas priimtas.
12.19 val.
Referendumo įstatymo 601 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2676(2) (priėmimas)
Ir paskutinysis šio paketo projektas. Referendumo įstatymo 601 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimo stadija. Užsirašiusių kalbėti nėra. Įstatymo projektas vieno straipsnio. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už įstatymo priėmimą?
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai. Už – 75, prieš nėra, susilaikė 11. Įstatymas priimtas.
12.20 val.
Gerbiamieji kolegos, toliau dirbame pagal darbotvarkę. Paketas įstatymų projektų, susijusių su socialine parama. 1-10 – Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 7, 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Kviečiu A. Melianą – Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovą.
A. MELIANAS (J(LiCS ir TPP)F). Ačiū, posėdžio pirmininke. Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė šį įstatymą ir pirmiausia norėjo pasiūlyti sujungti keletą Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymų projektų į vieną projektą ir šį. Komitete yra pritarta bendru sutarimu šiam sujungimui ir šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu R. Kupčinską – Biudžeto ir finansų komiteto atstovą. Gerbiamasis kolega, kviečiu R. Kupčinską. Biudžeto ir finansų komitetas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Biudžeto ir finansų komitetas priėmė tokį sprendimą dėl šio įstatymo projekto: „Siūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui pritarti minėtam įstatymo projektui ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymą.“ Pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nėra užsirašę kalbėti, diskutuoti svarstymo stadijoje. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Balsuojame. Kas už Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 7, 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 90 Seimo narių. Už – 82, prieš nėra, susilaikė 8. Įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta.
Seimo Pirmininkė siūlo priimti šį projektą ypatingos skubos tvarka. Ar galime sutarti? Nėra prieštaraujančių. Priėmimas. Įstatymo projektas trijų straipsnių. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. 4 straipsnis. Pritarta.
Gerbiamieji kolegos, dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas už įstatymo priėmimą, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai. Už – 91, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymo projektas priimtas.
12.24 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 2, 3, 6, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją A. Melianą.
A. MELIANAS (J(LiCS ir TPP)F). Ačiū, posėdžio pirmininke. Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė šį įstatymą. Yra gauta gana daug pasiūlymų iš Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Vyriausybės, Europos teisės departamento ir t. t. Buvo svarstoma ir dėl to, kad šio įstatymo priėmimas pareikalautų papildomų 34 mln., komitete buvo nuspręsta įstatymo projektą atmesti. Už atmetimą balsavo 7, prieš – 4, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėkojame pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, turime apsispręsti dėl komiteto išvados. Yra užsirašę kalbėti. Kas palaiko komiteto sprendimą? R. J. Dagys – už.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti dėmesį, iš tikrųjų buvo pasiūlyta įvesti naują socialinės paramos rūšį, tai yra elektros energijos išlaidų kompensaciją. Tas projektas iš tikrųjų pareikalautų papildomų pinigų, nepaisant to, kad panašios sąnaudos per kitus paramos gavimo būdus yra kompensuojamos. Iš tikrųjų šita nauja lengvata būtų visiškai papildoma ir neaišku, kaip ją reglamentuoti, tuos elektros energijos gavėjus, kam ta elektra būtų naudojama, ar tikrai socialinėms reikmėms, tam, kam reikia, ar paskui gavus paramą elektra būtų panaudota kažkam kitam. Tiesiog neįmanoma tokios paramos tinkamai administruoti, apskaityti ir prižiūrėti. Tai būtų (…) sunkiai kontroliuojama sritis. Geriau eiti per kitus paramos būdus pagal pajamas, pagal gaunamas pajamas, kompensavimą už šildymą ar dar kaip nors. Tai yra sužiūrima, sukontroliuojama kompensacija. O elektra gali būti naudojama įvairiai, nepasakysim, ar puodui, arbatai užvirti, ar kitoms reikmėms bus naudojama. Komitetas dėl to ir siūlo nepritarti. Siūlau neiti tuo keliu, turėsime daug problemų.
PIRMININKAS. Prieš komiteto sprendimą – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jokia čia nauja paramos rūšis. Čia yra kompensacijos išplėtimas, kaip Vyriausybė pati suskaičiavo – 1 Lt ir 1 ct per mėnesį vidutiniškai vienam socialiai pažeidžiamam žmogui. Vienas litas. Čia greičiau yra sistemos klausimas ir moralės klausimas. Mes visi puikiai žinome ir tikriausiai nesiginčijame, kad elektros energija gerokai pabrango, 70 % ji brangs ir toliau. Elektros energija buityje, šeimų ūkyje, yra būtina, tai šaldytuvai, televizoriai, elektros lemputė, kaip anksčiau sakydavo, Iljičiaus lemputė. Mes žinome ir dar vieną momentą, kad socialiai pažeidžiami ir toliau – antri metai yra skriaudžiami. Jiems sumažintos ir panaikintos išmokos, dalis šių žmonių palikta be jokių pragyvenimo šaltinių. Jau dabar sumos už komunalines paslaugas šeimoms tampa nepakeliama našta su visomis teisinėmis pasekmėmis. Šis kolegos E. Žakario pateiktas projektas ir orientuotas į tokius paramos reikalingus asmenis ir šeimas, siekiant joms padėti susimokėti už komunalines paslaugas. Ar mums labiau rūpi verslo subjektai, o ne už elektrą negalintys susimokėti gyventojai šiuo sunkmečiu? Elektros tiekėjų interesus gina mūsų Respublikos energetikos ministerija. Ji patvirtino taisykles, leidusi tiekėjui prieš 15 dienų įspėjus atjungti elektrą, o tokiems socialiai pažeidžiamiems žmonėms prijungti elektrą jau reikia susimokėti 180 Lt mokestį. Kadangi kažkas turi ginti nepasiturinčius gyventojus…
PIRMININKAS. Laikas!
M. ZASČIURINSKAS (DPF). …aš raginu gerbiamuosius kolegas balsuoti ir palaikyti šią įstatymo pataisą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už pagrindinio komiteto sprendimą atmesti projektą? Balsuojame.
Balsavo 111 Seimo narių. Už komiteto sprendimą atmesti – 60, prieš – 33, susilaikė 18. Komiteto sprendimui pritarta, projektas atmestas.
12.30 val.
Branduolinės energijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1830(3), Aplinkos apsaugos įstatymo 6 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1829(2), Branduolinės saugos įstatymo projektas Nr. XIP-1831(3), Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1833(2), Energetikos įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2031(2), Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 1 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2033(2), Statybos įstatymo 10, 14, 15, 17, 23, 24 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2034(2), Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2035(2), Sveikatos sistemos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2036(2) ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 94, 941, 994, 224, 235, 2351, 2392 ir 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2037 (pateikimo tęsinys)
Gerbiamieji kolegos, 12.30 val. Mes galime grįžti prie ankstesnio darbotvarkės klausimo, t. y. Branduolinės energijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, taip pat ir lydinčiųjų. Gerbiamieji kolegos, primenu, kad balsuojant dėl šio įstatymo projekto buvo surinkta vienodai balsų ir už, ir prieš, todėl turime iš karto balsuoti ir dar kartą apsispręsti dėl šio įstatymo projekto. Balsuojame. Kas už Branduolinės energijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą po pateikimo, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 121 Seimo narys. Už įstatymo projektą po pateikimo – 66, prieš – 17, susilaikė 38. Taigi po pateikimo įstatymo projektui pritarta.
Siūlomi komitetai. Pagrindiniu – Ekonomikos komitetas, papildomais – Aplinkos apsaugos komitetas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Atominės energetikos komisija. Ar yra kitų pasiūlymų? Nėra. Pritarta. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
Kitas klausimas 1-4b – Aplinkos apsaugos įstatymo 6 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Vienas – už, vienas – prieš. Kadangi nėra prieš, atsiima ir už, J. Razma atsisako. Balsuojame. Kas pritaria įstatymo projektui po pateikimo?
Balsavo 116 Seimo narių. Už – 67, prieš – 5, susilaikė 44. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomas pagrindiniu komitetu – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomais – Ekonomikos komitetas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Atominės energetikos komisija. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
Įstatymo projektas 1-4c – Branduolinės saugos įstatymo projektas. Niekas neužsirašė kalbėti. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritaria šiam įstatymo projektui po pateikimo?
Balsavo 111 Seimo narių. Už – 65, prieš – 4, susilaikė 42. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai – Ekonomikos komitetas, papildomais – Aplinkos apsaugos komitetas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Atominės energetikos komisija. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
Įstatymo projektas 1-4d – Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo statymo projektas. Nėra užsirašiusių kalbėti. Balsuojame. Kas pritaria šiam įstatymo projektui po pateikimo?
Balsavo 115 Seimo narių. Už – 66, prieš – 3, susilaikė 46. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindiniu – Ekonomikos komitetas, papildomais – Aplinkos apsaugos komitetas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Atominės energetikos komisija. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
Replika po balsavimo – K. Daukšys. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš turiu pasiūlymą. Gal už tuos visus likusius įstatymus galime vienu kartu pabalsuoti, nes esminis buvo pirmas. O dabar galime priimti, mano galva, viską vienu kartu ir paskirti komitetus.
PIRMININKAS. Pasiūlymą, kolegos, turbūt supratote. Ar galima pritarti? (Balsai salėje) Galima pritarti šiam pasiūlymui. Taigi apsisprendžiame dėl 1-5a, o po to, jeigu jam pritariama, tai traktuojama kaip priėmimą visų kitų likusių, taip? Po pateikimo.
Gerbiamieji kolegos, mums beliko balsuoti dėl 1-5a klausimo – Energetikos įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto po pateikimo. Balsuojame. (Balsai salėje) Kas pritaria šiam įstatymo projektui ir visiems lydintiesiems? Balsuojam.
Balsavo 119 Seimo narių: už – 69, prieš – 4, susilaikė 46. Taigi visam įstatymų paketui 1-5a, b, c, d, e, f po pateikimo yra pritarta.
Tačiau kai kurių įstatymų projektų skiriasi komitetai, bent jau papildomi. Taigi aš trumpai pakartosiu, kad dėl 1-5a pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, papildomi – Aplinkos apsaugos komitetas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir Atominės energetikos komisija. Dėl 1-5b pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomi – Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir Atominės energetikos komisija. Dėl 1-5c pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomi – Ekonomikos komitetas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir Atominės energetikos komisija. Dėl 1-5d pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomi – Ekonomikos komitetas ir Atominės energetikos komisija. Dėl 1-5e pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomi – Ekonomikos komitetas ir Atominės energetikos komisija. (Balsai salėje) Atsiprašau, pasitaisau, ne Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o Sveikatos reikalų komitetas. Lygiai taip pat dėl 1-5d – Sveikatos reikalų komitetas. Ir dėl 1-5f projekto pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Ekonomikos komitetas, Sveikatos reikalų komitetas ir Atominės energetikos komisija. Taigi visi komitetai įvardyti. Dabar belieka patikslinti, kad bus siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
12.40 val.
Grįžtam prie 1-12 klausimo – Socialinių įmonių įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Svarstymas. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovę V. V. Margevičienę.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Mielieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas dėl šio Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto buvo pagrindinis komitetas. Aš teikiu jums pagrindinio komiteto išvadą. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadai mes pritarėm, pritarėm jos visoms pataisoms. Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pataisai mes nepritarėm, nes šios nuostatos neprieštarauja Europos Komisijos reglamentui.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai pranešėjai. Diskusijoje užsirašiusių kalbėti nėra. Gerbiamieji kolegos, ar galime Socialinių įmonių įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektui… Yra užsirašiusių kalbėti, bet nėra užsirašiusių kalbėti prieš. Gal galėtume bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame, gerbiamieji kolegos. Kas pritaria šiam įstatymo projektui po svarstymo, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 108, prieš ir susilaikiusių nėra.
Gerbiamieji kolegos, Seimo Pirmininkė siūlo šį įstatymo projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar galėtume pritari? Pritarta. Priėmimas.
Įstatymo projektas iš vieno straipsnio. Taigi iš karto siūlau, kolegos, balsuoti ir priimti šį įstatymo projektą. Balsuojame. Kas už tai, kad priimtume Socialinių įmonių įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo projektą, balsuoja už.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 108, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymo projektas priimtas.
12.43 val.
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėja – Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovė V. V. Margevičienė. Svarstymas.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, teikiu jums Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo naujos redakcijos įstatymo pakeitimo projektą. Noriu pasakyti, kad buvo penkios pagrindinės priežastys, kodėl reikėjo teikti naują įstatymo redakciją. Pirmiausia įstatymas galioja ir dabar nuo 2007 m. birželio mėnesio, tačiau baigėsi Nepilnamečių justicijos reformos programa, pagal kurią buvo paruošti vaikų prokurorai, vaikų teisėjai, taip pat nepilnamečių vaikų tyrėjai. Kita priežastis, kad nuo liepos 1 d. Lietuvoje nėra apskričių, o socializacijos centrai buvo apskričių pavaldumo. Taip pat rengiamas ir tuoj pat Seime bus priimtas naujasis Švietimo įstatymas, su kurio nuostatomis reikėjo suderinti ir Vaiko minimalios ir vidurinės priežiūros įstatymą. Buvo atliktas ir socializacijos centrų veiklos kokybės išorės vertinimas, tą išorės vertinimą atliko Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra. Mes turėjome atsižvelgti rengdami naują įstatymo projektą.
Kas yra parengta naujo, ko iki šiol nebuvo? Pirmiausia išplėstas vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių sąrašas, tikslinama vidutinės priežiūros skyrimo tvarka ir pagrindai. Taip pat nauja yra tai, kad anksčiau vaikų socializacijos centruose vaikai būdavo iki trejų metų. Dirbome ir su Moksleivių parlamentu, ir su socializacijos centrais. Mes esame naujame įstatyme parašę, kad vaikas gali būti nuo trijų mėnesių iki vienų metų. Dirbome su psichologais ir vaikų psichiatrais. Įstatyme atsirado naujovė, kad atsiranda vaikų psichiatras komisijoje skiriant vaikui vidutinę ar minimalią priežiūrą. Taip pat suderinta su naujuoju Švietimo įstatymu, ir kiekvienoje mokykloje atsiranda Vaiko gerovės komisija, ir kiekvienoje savivaldybėje Vaiko gerovės komisija. Į tą komisiją jau bus įtraukti ir dalyvaus toje komisijoje prokurorai, parengti pagal Nepilnamečių justicijos reformos programą. Taip pat įstatyme pagaliau jau yra įteisinama vaiko elgesio stebėsena ir vaiko elgesio pokyčiai. Tai yra nepaprastai svarbu. Na ir, žinoma, naujovė yra vaikų ir tėvų mokykla, ko iki šiol mūsų įstatymų bazėje nebuvo.
Kaip matote, įstatyme iš tikrųjų yra labai daug naujovių, todėl darbo grupė parengė naują redakciją. Noriu pasakyti, kad šiuo įstatymu mes stengiamės kaip galima labiau apsaugoti vaiką. Ir jeigu 95 % įstatymo yra skirti minimaliai priežiūrai ir tiktai 5 %… Vadinasi, kaip galima mažiau vaikų turėtų pakliūti į socializacijos centrus. Šiuo metu Lietuvoje veikia 7 socializacijos centrai ir yra per 200 vaikų tuose centruose. Tai tiek.
Mes gavome labai daug įvairių pataisų ir Teisės departamento išvadų, taip pat Europos teisės departamento išvadų, taip pat Savivaldybių asociacijos daugiausia Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai, taip pat trys komitetai ir Lietuvos Vyriausybė pritarė šiam įstatymo projektui. Komiteto išvada – bendru sutarimu pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai pranešėjai. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pristatys P. Luomanas.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas bendru sutarimu pritarė ir siūlo įstatymo projekto 29 straipsnio 1 dalyje po žodžių „vaiko minimalios priežiūros priemones“ įrašyti žodžius „bei jų administravimą“.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pranešėją M. A. Pavilionienę.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, kaip pagalbinis komitetas, bendru sutarimu pritarė naujos redakcijos Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovę D. Bekintienę.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, įvertino Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, daugumai jų pritarė, taip pat Europos teisės departamento pastabas, kurioms pritarė, Savivaldybių asociacijos pastaboms visoms pritarė. Dėl Vaiko gerovės komisijos, kuri pagal šį įstatymą labai išsiplečia, o komisijos nariai dirba visuomeniniais pagrindais… Jos darbui organizuoti savivaldybėse reikia įsteigti naujus etatus. Švietimo ir mokslo ministro 2007 m. įsakymu tokios lėšos buvo numatytos, bet iki šiol pinigai neskirti, todėl asociacija siūlo projektą papildyti nauju straipsniu, įpareigojančiu Vyriausybę ar jos įgaliotą instituciją parengti priemonių planą ir patvirtinti priemones bei numatyti lėšas įstatymui įgyvendinti. Dėl šio pasiūlymo komitetas paliko teisę spręsti pagrindiniam komitetui. Taip pat komitetas kaip papildomas įvertino Vyriausybės pateiktas pastabas, joms visoms pritarė.
Komiteto sprendimas yra toks: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIP-2025 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Europos teisės departamento ir Savivaldybių asociacijos pastabas, kurioms komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Kviečiu Žmogaus teisių komiteto pirmininką A. Lydeką pateikti komiteto išvadą.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Žmogaus teisių komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą ir bendru sutarimu priėmė sprendimą iš esmės pritarti įstatymo projektui, taip pat siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento, Europos teisės departamento, Vyriausybės pateiktas pastabas ir į Žmogaus teisių komiteto pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pagrindinis komitetas pritarė Vyriausybės pasiūlymams arba buvo pritarta iš dalies. Aš tiesiog noriu jūsų, nekviesdamas pagrindinio komiteto atstovės, paklausti, ar nėra prieštaravimų komiteto išvadai, ar pritariat to komiteto redakcijai? Nėra prieštaraujančių. Dėkoju.
Dar yra Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymas, kuriam pritarta iš dalies. Ar Biudžeto ir finansų komitetas sutinka su pagrindinio komiteto išvada? P. Luomanas. Prašau. Ar sutinkate su sprendimu?
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Taip, sutinku, ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, mes iš tikro galim apsispręsti dėl šio įstatymo projekto po svarstymo. Ar yra norinčių kalbėti dėl motyvų? Nėra. Balsuojam. Kas pritaria Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikiusių taip pat nėra. Taigi po svarstymo yra pritarta.
Seimo Pirmininkė siūlo šį įstatymą priimti ypatingos skubos tvarka. Ar galim pritarti tokiam siūlymui? Pritarta.
Gerbiamieji Seimo nariai, pradedam priėmimo procedūrą. Kadangi nėra nė vieno pasisakančio prieš įstatymo projektą, siūlyčiau ne pastraipsniui, bet skirsniais priimti įstatymo projektą. Sutinkat?
Taigi pirmajam skirsniui pritarta. Antrajam skirsniui pritarta. Trečiajam skirsniui pritarta. Ketvirtajam skirsniui pritarta. Penktajam skirsniui pritarta. Šeštajam skirsniui pritarta. Septintajam skirsniui pritarta.
Dėl viso įstatymo projekto užsirašiusių kalbėti nėra. Gerbiamieji kolegos, balsuojam. Kas pritaria Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 82, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymo projektas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, kadangi mes sutaupėm nemažai laiko, todėl turim galimybę sutrumpinti popietinę darbotvarkę, kaip tik yra pranešėja. Krašto apsaugos ministrė labai prašo leisti jai pateikti savo įstatymų projektus. Matau, kad nėra prieštaraujančių. Prašau, gerbiamoji ministre.
12.55 val.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, labai ačiū, kad sudarėt tokią galimybę. Aš manau, kad visi nuo to laimėsim. Tuo labiau kad dabar mano teikiamas įstatymas… Aš tikiuosi, kad galiu pateikti su lydinčiais įstatymais kartu…
PIRMININKAS. Taip, prašau.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). …taupydama laiką. Yra gana, sakyčiau, formalus ir tęstinis, ateinantis dar ir iš buvusių vyriausybių pradėtos krašto apsaugos sistemos ir kariuomenės transformacijos. Šiuo įstatymu optimizuojam krašto apsaugos sistemos valdymą ir struktūrą, išgryninam strateginį lygį ir, naikindami Gynybos štabą, kuris yra dabar ministerijos sudėtinė dalis, ir pervadindami jį kitaip, t. y. Pajėgumų ir ginkluotės generaliniu direktoratu, mes tiesiog bent jau formaliai sumažinam štabų skaičių Lietuvoje. Kadangi yra jau įkurtas Jungtinis štabas, operacinis štabas, tai išgryninam funkcijas ir tą dalį funkcijų jau esam perdavę Jungtiniam štabui. Tai dabar lieka tiktai padaryti tokį formalumą – sulaukti Seimo pritarimo.
Šitą įstatymo projektą mes buvom pateikę jau gegužės mėnesį, bet dėl Seimo užimtumo, deja, negalėjom niekaip prasimušti į tą pateikimą, todėl šiandien mums yra iš tikrųjų labai svarbu, nes laikas bėga, kad mes galėtume iš tikrųjų pradėti dirbti taip, kaip ir buvo suplanuota pagal transformacijos eigą. Gal aš daugiau tada ir nebesileisiu pristatydama į detales, viskas yra išdėstyta aiškinamajame rašte. Jeigu bus kokių klausimų, esu pasiruošusi atsakyti.
PIRMININKAS. Užsirašė klausti A. Endzinas. Prašau.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji ministre, tiesiog labai paprastas klausimas, kaip tai palies kadrų politiką?
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Niekaip nepalies. Tiesiog mums reikia tik pavadinimą pakeisti.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nėra norinčių klausti. Dėkoju gerbiamajai ministrei už pristatymą. Taigi, kolegos, siūlau apsispręsti – iš karto kalbėti dėl visų trijų – 2-13a, 2-13-b ir 2-13c įstatymų projektų. Dėl motyvų nėra užsirašiusių kalbėti. Balsuojame.
Kas pritariate įstatymų projektams po pateikimo?
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 61, prieš nėra, susilaikė 2. Taigi įstatymų projektams pritarta po pateikimo.
Seimo Pirmininkė siūlo skubos tvarka svarstyti šiuos įstatymų projektus. Ar galima pritarti? Dėkoju. Pritarta skubos tvarkai.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Daugiau… Tai taikoma visiems trims 2-13a, 2-13b ir 2-13c įstatymų projektams.
12.59 val.
Taigi, gerbiamieji kolegos, liko dar vienas projektas, kurį ministrė taip pat prašo pateikti, tai Aviacijos įstatymo 2, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pateikimas. Prašau.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tai taip pat yra jau labai seniai pateiktas įstatymo projektas, ir džiaugiuosi, kad pagaliau galim jį pateikti jums. Tai yra užpildoma tam tikra spraga, esanti mūsų įstatymų bazėje, apibrėžiant aukštų statinių sąvoką ir nustatant, kad aukštų statinių statyba turi būti derinama su institucijomis, atsakingomis už skrydžių saugą (arba ir už oro erdvės stebėjimą, oro gynybą), kas yra krašto apsaugos sistemos labai svarbi funkcija. Todėl mes įvedame sąvoką, kad būtų derinama ir su šita sistema, su kariuomenės vadu, nes mūsų struktūroje, infrastruktūroje yra tokie svarbūs objektai kaip radarai, kaip kiti dalykai, kad aukšti statiniai negalėtų daryti įtakos šiai labai svarbiai funkcijai. Tai nereiškia, kad jie būtų kaip nors draudžiami ar kitaip, bet kad tiesiog būtų nustatomi tam tikri atstumai, skaičius, reguliuojamas jų kiekis taip, kaip numato ir NATO tam tikri standartai, kurie, tiesa, tik dabar yra kuriami, nes daugelis valstybių su tuo susiduria. Todėl labai prašau pritarti po pateikimo ir paskui atsakingai svarstyti komitetuose šitą labai svarbų mums projektą.
PIRMININKAS. Gerbiamoji ministre, šį sykį užsirašė daugiau norinčių jūsų klausti. Pirmasis – P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, aš norėjau pasiteirauti. Ar vėjo jėgainės, kurios pagal štai naują teikiamą Atsinaujinančių energijos šaltinių įstatymą bus plečiamos ir statomos ir sausumoje, ir jūroje, taip pat turės sulaukti pritarimo iš institucijų, kurias jūs minėjote?
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Jeigu tai papuls į tą aukštų statinių sąvoką, apibrėžimą, tai taip, turėtų taip ir būti, nes tai yra susiję su krašto apsaugos sistemos radarais, oro erdvės stebėjimu, labai svarbia funkcija.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš norėčiau pasitikslinti. Vis dėlto šalia esantys miestai taip pat visus projektus turės derinti, pavyzdžiui, jeigu ten atsiranda aukštesnių statinių, ar tik tam tikros zonos bus išskirtos? Ačiū.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Na, jeigu, sakykim, kokį 50 aukštų namą norės pastatyti 5 m nuo radaro, stebinčio oro erdvę, tai, aš manau, logika sako, kad turės.
E. PUPINIS (TS-LKDF). 30 m ir daugiau…
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Šiuo metu nėra apskritai reglamentuojama, šiuo metu su krašto apsauga, su kariuomenės vadu yra derinama aerodromų apsaugos zonose, bet ne su tomis infrastruktūros dalimis, kurios yra susijusios su oro gynyba ir su oro erdvės stebėjimu. Apskritai dabar nėra reikalavimo derinti, o čia mes įvedame šitą, arba, tiksliau, norime įvesti, šitą reikalavimą.
PIRMININKAS. Klausia A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Jeigu aš neklystu, rodos, Statybos įstatyme yra numatyta derinimo tvarka ir terminai, per kiek laiko turėtų tai būti padaryta. Šio įstatymo teikime šito gal aš tiesiog nepastebėjau arba jūsų pristatyme neišgirdau. Sakykite, kokiais terminais tai turėtų būti daroma? Gal jūs galėtumėte priminti, nes išties ne visi iš atminties prisimename, kokio aukštingumo statiniai, pastatai arba statiniai patenka į šitą reglamentuojamą sąrašą, apibrėžimą? Dėkui.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Laiko terminai turi būti tokie, kokie yra ir kitiems derinimams. Čia negali būti be terminų, taip, kaip ir jūs pasakėte. Tam ir yra svarstoma Seime, kad visus tuos dalykus apibrėžtume. Šiame projekte yra apibūdinta, kas yra aukšti statiniai: visi aerodromo apsaugos zonoje esantys nejudantys, laikini arba nuolatiniai ir judantys objektai ir jų dalys, kurie yra numatytame orlaiviams judėti paviršiuje arba iškilę virš nustatytų kliūtis ribojančių paviršių, plokštumų, skirtų skrendančių orlaivių saugai užtikrinti, taip pat visi įrenginiai ir pastatai, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos, kurių aukštis virš žemės paviršiaus yra 100 m ir daugiau, pasienio ruože – 30 m ir daugiau.
PIRMININKAS. Paskutinysis klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji ministre, ar šiuo metu nėra tokių problemų, kad tie statiniai jau yra pastatyti ir reikėtų juos pašalinti? Matyt, čia iškyla kokia nors grėsmė… dėl šio teisės akto priėmimo… Nes, matyt, atsiranda tokių nuomonių, kad gali būti pastatyti šalia aerodromų, šalia kitų oro apsaugos įrenginių.
Dar vienas klausimas. O kaip su vėjo jėgainėmis, kurios gamina elektros energiją. Ar čia nesudaro kokių nors papildomų problemų statant? Ačiū.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Aš jau ir atsakiau. Jau buvo panašus klausimas dėl vėjo jėgainių. Jeigu jos papuola į tą aukštingumą, kuris yra numatytas šiame įstatymo projekte, ir jeigu jos yra tam tikru atstumu, sakykime, nuo radarų, tai, žinoma, kad tokie statiniai turės būti derinami. Mes ir pasiūlėme šitą įstatymo projektą, kad atsirastų tvarka ir kad neatsitiktų taip, kad, sakykim, mūsų rengiamas labai brangus projektas, jau pradėtas rengti buvusios Vyriausybės dėl oro erdvės stebėjimo ir dėl radarų apskritai atnaujinimo… Jūs patys prisimenate, rodos, 2005 metų atvejį, kada dėl to, kad nematėme, kas vyksta mūsų oro erdvėje, nukrito kitos valstybės lėktuvas mūsų teritorijoje. Tai iš esmės nelabai daug kas, galiu pasakyti, yra pasikeitę. Mes turime atnaujinti radarus ir, atnaujindami juos, turime žinoti, kad tas darbas, kurį mes darome, nesikirstų su planais tų žmonių, kurie planuoja galbūt kitokius objektus, taip pat ir vėjo malūnus. Kad neatsitiktų taip, kad toje pačioje vietoje nežinodamos institucijos arba privačios struktūros būtų nusitaikiusios statyti visiškai prieštaraujančius vienas kitam objektus. Tai čia būtinai reikia tokio derinimo.
PIRMININKAS. Gerbiamoji ministre, jūs atsakėte į visus užduotus klausimus. Dabar vienas – už ir vienas – prieš. V. Bacevičius – už įstatymo projektą.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Raginu kolegas pritarti šiam svarbiam įstatymui, tikrai jis yra skirtas skrydžių saugai ir jos didinimui. Pataisos yra logiškos. 100 m yra pakankama riba, kad būtų išvengta nereikalingos tvarkos ir papildomo krūvio tiems statytojams ir projektuotojams, kurie stato žemesnius statinius. Aš tikrai siūlau pritarti po pateikimo. Svarstymo stadijoje dar būtų galima kalbėti apie įgyvendinimo nuostatas ir kaip spręsti tuos klausimus dėl jau esančių statinių. Tai galima atlikti svarstant projektą ir tobulinti.
PIRMININKAS. Prieš – K. Ramelis.
K. RAMELIS (MSG). Dėkoju, pirmininke. Aš nesu iš esmės labai prieš. 100 metrų tiktų. Bet man kelia abejonių pasienio ruože 30 metrų. Aš žinau, kad pasienio ruože yra medžių, kurių aukštis 40 m ir daugiau. Tai bus išpjaunami ar viršūnės nupjaunamos? Tai yra ir privačiuose miškuose, ir kitur. Tai galbūt reikia… irgi čia į tą kategoriją įeina judantys objektai, vėjas siūbuoja, medis juda, kad ir stovintis. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuojam. Kas pritaria Aviacijos įstatymo 2, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui po pateikimo, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 56, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, papildomi komitetai: Aplinkos apsaugos komitetas ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
13.09 val.
Gerbiamieji kolegos, mes galime dar pasistūmėti su popietine darbotvarke, tai yra sutrumpinti popietinį posėdį. Aš noriu paklausti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko kolegos S. Šedbaro, ar galėtų pristatyti 2-9 klausimą – Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą? Matau, kad taip, pasiruošęs. Prašau. Šio įstatymo pateikimas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, teikiamas Baudžiamojo proceso kodekso penkių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas yra skirtas pagreitinti ikiteisminį tyrimą tais atvejais, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra užsienio valstybės pilietis ir yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir valstybė, kurioje jis yra, neišduoda jo Lietuvos Respublikai. Yra grupė šalių, įskaitant Baltarusiją, Rusijos Federaciją, kitos šalys, apie dešimt valstybių, su kuriomis Lietuvos Respublika turi teisinės pagalbos sutartis. Pagal šias sutartis yra numatyta, kaip ikiteisminio tyrimo institucijos tarpusavyje susižino.
Taigi šiomis pataisomis numatoma, jog tų tarptautinių sutarčių numatytais atvejais ir tvarka tiek įtariamajam, tiek kaltinamajam kaltinamasis aktas gali būti siunčiamas per vadinamąją centrinio susižinojimo įstaigą. O jeigu įtariamasis užsienio valstybės pilietis neatvyksta… su bylos medžiaga ir atlikti kitus veiksmus gali jo gynėjas.
Dalykas yra tas, kad šiuo metu galiojantis Baudžiamojo proceso kodeksas numato galimybę teisme nagrinėti bylą nedalyvaujant teisiamajam arba kaltinamajam, kaip mes jį pavadintume. Tačiau ikiteisminį tyrimą tęsti ir užbaigti galimybės nėra numatyta. Šitas projektas, kurį mes teikiame, yra rengtas kartu su Generaline prokuratūra. Jis labai reikalingas. Ir čia, jokia paslaptis, galėtų būti paspartintas ir, ko gero, užbaigtas taip pat ir Sausio 13-osios bylos tyrimas. Byla atiduota į teismą. Tiek trumpai būtų.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. V. M. Čigriejienė pirmoji klausia.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, prašau pasakyti, ar teikiamos Baudžiamojo proceso kodekso pataisos tikrai pagreitins ikiteisminį tyrimą įstrigusių rezonansinių bylų, tokių kaip Medininkų byla ir kitų? Ačiū.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tikrai paspartins. Paspartins tais atvejais, kai yra aiškūs asmenys, kai dėl tų asmenų kreipiamasi išduoti ir tie asmenys yra neišduodami. Na, dažniausiai valstybė savo piliečių neišduoda. Šios valstybės pagal tarptautines sutartis yra įsipareigojusios perimti baudžiamąjį persekiojimą, bet, deja, to persekiojimo neperima. Arba gal netgi tose šalyse nėra tokių Baudžiamojo kodekso straipsnių, pagal kuriuos būtų galima nuteisti. Imkim kad ir Sausio 13-osios bylą. Pas mus veiksmai prieš bokšto, prieš parlamento gynėjus yra vertinami vienaip, aš manau, kaimyninėje šalyje turbūt už tuos veiksmus gal kai kas gavo ir apdovanojimus. Tai tokiu atveju Lietuvos ikiteisminio tyrimo institucijos gali tokiu būdu, tokiu keliu, sutartiniu keliu, užbaigti tyrimą ir bylą atiduoti į teismą, nes dabar yra tokia situacija, kad ikiteisminis tyrimas negali būti užbaigtas. Tai tikrai paspartins bylų atidavimą į teismą ir išnagrinėjimą po to.
PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju. Gerbiamasis kolega, įstatymas, aišku, yra geras, ypač jo tikslai geri. Sakykite, kaip apibrėžtumėte užsienio valstybių pilietį, kokie piliečiai yra vadinami užsienio valstybių piliečiais? Ir dar vienas momentas, pavyzdžiui, ar tai padės prieš Izraelio pilietį baigti baudžiamąją bylą?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, tikrai taip. Na, užsienio valstybės pilietis tai yra ne Lietuvos pilietis, bet tai ir nėra asmuo be pilietybės. Čia galima tik teoriškai samprotauti, kad, kaip minėjau, šalys savo piliečių paprastai neišduoda, taip būna net ir konstitucijose įrašyta. Man pačiam 1992–1993 m. teko vadovauti derybinei delegacijai su kai kuriomis šalimis: Latvija, Estija, Rusija, Baltarusija. Ten sutartyse, žinoma, ir mes, bet ir šitos šalys reikalavo, kad pagal jų Konstituciją, taip pat ir sutartyse būtų įrašyta norma, kad jos savo piliečių neišduoda. Tai tokiu atveju mes ir turime atvejį, kai yra kitos šalies pilietis, užsienio pilietis. Jeigu jis būtų be pilietybės, tai šalys paprastai neturėtų pagrindo neišduoti, tai čia ta prasme. Jeigu kokių nors abejonių kiltų, svarstymo stadijoje galėtume tikslinti, čia yra dar Teisės departamento tam tikrų abejonių. Bet čia reikia kartu su prokuratūra dirbti, gal tos jų sąvokos yra reikalingos, reikšmingos, aš iš karto nedrįsčiau jų kritikuoti, bet svarstymo stadijoje mes jas dar šlifuosime.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui, jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, ar yra norinčių kalbėti dėl motyvų? Nėra. Balsuojame po pateikimo. Kas pritaria Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 49 Seimo nariai: už – 47, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Taip pat siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Kitų pasiūlymų nėra.
13.16 val.
Gerbiamieji kolegos, siūlau apsvarstyti dar keletą rezervinių klausimų. Vienas iš jų būtų Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu pateikti šį įstatymo projektą E. Tamašauską.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau jums pristatyti Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Projekto rengimą paskatino tai, kad nepilnamečių alkoholio vartojimas nuolat auga ir jau pasiekė būtent kritinę ribą. Norėjau pastebėti tai, kad šis įstatymo projektas ir dar trys įstatymų projektai buvo pateikti kartu su alkoholio laiko vartojimo pratęsimu tam, kad būtų parodyta, jog ne nuo to galo mes pradėjome kovoti su alkoholizmu.
Taigi ką rodo statistika, kad nuolat alkoholį vartojančių moksleivių skaičius per ne visą dešimtmetį išaugo keturis kartus, o dėl toksinio alkoholio poveikio gydytų nepilnamečių skaičius per penkerius metus išaugo daugiau nei keturiolika kartų. Kas metai jaunėja pirmą kartą alkoholio paragavusių ir juo apsinuodijusių vaikų amžius. Su kuo gi tai yra susiję? Susiję yra būtent su prieinamumu, kuris atsirado, kai buvo uždrausta prekyba iki 24 val., tačiau leista prekyba vadinamuosiuose baruose, kavinėse kiaurą parą.
Todėl ir siūloma. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnis numato atsakomybę už neteisėtą namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto, denatūruoto ar techninio etilo alkoholio, jų skiedinių ir aparatų jiems gaminti gaminimą, laikymą, gabenimą ar realizavimą ir remiantis 11 straipsnio 3 dalimi šis nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Pažymėtina, jog operatyvinis tyrimas dėl nesunkių nusikaltimų negali būti atliekamas. Taigi nesunkaus nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 201 straipsnyje, įtraukimas į 9 straipsnio 1 punktą leistų operatyvinės veiklos subjektams atlikti operatyvinį tyrimą ir išsiaiškinti fizinius asmenis, parduodančius alkoholinius gėrimus nepilnamečiams asmenims, ir kartu atskleisti juridinius asmenis, prekiaujančius ir parduodančius alkoholinius gėrimus minėtiems asmenims, kuriems būtų pritaikyta atsakomybė, numatyta Alkoholio kontrolės įstatyme. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes būtų tikslinga nustatyti, kad operatyvinės veiklos tyrimas būtų atliekamas ir dėl nesunkaus nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 201 straipsnyje, ir tai ne tik padėtų mažinti nepilnamečių asmenų alkoholio vartojimą, bet ir apskritai atskleistų asmenis, užsiimančius nelegaliu akcizinių prekių realizavimu.
Noriu atkreipti dėmesį, kad Teisės departamentas pateikė pastabas ir norėčiau jas pakomentuoti. Dėl pastabos Nr. 5: Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 punkte nurodyti visą Baudžiamojo kodekso 201 straipsnį yra nekorektiška, nes jo 3 dalyje numatytas baudžiamasis nusižengimas nepatenka į Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio 1 punkto ir apskritai į viso Operatyvinės veiklos įstatymo reguliavimo sritį. Norėčiau pritarti šiai Teisės departamento pastabai ir į ją reikėtų atsižvelgti patikslinant įstatymo projektą ir numatant ne visą Baudžiamojo kodekso 201 straipsnį, o tik Baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 ir 2 dalis.
Dėl pastabos Nr. 6, jog nėra iki galo aiškus santykis tarp Baudžiamojo kodekso 201 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų dalyko, kuris yra namų gamybos stiprūs alkoholiniai gėrimai, nedenatūruotas, denatūruotas ar techninis etilo alkoholis, jų skiediniai, mišiniai, ir projekto aiškinamajame rašte minimo tikslo užkirsti kelią alkoholinių gėrimų pardavimui nepilnamečiams, reikėtų pažymėti, kad 2010 m. gegužės 7 d. buvo gautas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės raštas, kuriame nurodoma, kad yra problemų vykdant operatyvinę veiklą asmenų, užsiimančių nelegaliu akcizinių prekių realizavimu, atžvilgiu ir taip pat siekiant išaiškinti juridinius asmenis, prekiaujančius alkoholiniais gėrimais ir parduodančius juos nepilnamečiams… sukelia tai, jog Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymas numato galimybę vykdyti operatyvinį tyrimą nustatant tik labai sunkių, sunkių ir apysunkių nusikaltimų požymius. Baudžiamojo kodekso 201 straipsnio normos nepriskirtinos nei prie labai sunkių, nei prie sunkių, nei prie apysunkių nusikaltimų. Todėl operatyvinių veiksmų…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, noriu replikuoti. Jeigu jūs ilgai pristatinėsite, kolegos neturės progos paklausti, nes…
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Aš baigiu. Iš tikrųjų man tereikia dviejų minučių.
PIRMININKAS. Prašau.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Dėl minėtos priežasties būtent ir yra tikslinga papildyti įstatymo 9 straipsnį Baudžiamojo kodekso 201 straipsniu. Be to, įstatymo projekto aiškinamajame rašte kaip vienas iš tikslų taip pat įvardijamas didesnių teisinių galimybių suderinimas išaiškinant subjektus, užsiimančius nelegaliu akcizinių prekių realizavimu.
Ir paskutinė pastaba. Manytina, jog įstatymui įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų reikės, nes operatyvinė veikla kainuoja. Taigi atsakymas būtų, kad galimai reikalingos biudžeto lėšos yra proporcingos siekiamam tikslui, t. y. nepilnamečių alkoholio vartojimo sumažinimui, subjektų, parduodančių alkoholinius gėrimus nepilnamečiams asmenims, išaiškinimui, kartu išaiškinimui subjektų, užsiimančių nelegaliu akcizinių prekių realizavimu. Tiek.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti V. Bacevičius.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis kolega, ar jūs tikrai esate įsitikinęs, kad būtina atlikti ir pradėti atlikti operatyvinį tyrimą esant Baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 dalies dispozicijoje atitinkamiems požymiams ir informacijai, nes operatyvinis tyrimas iš tikrųjų dažniausiai yra atliekamas, ir tai numato įstatymas, esant veikoms, kurios yra labai sunkios, sunkios arba apysunkiai nusikaltimai, o nesunkių nusikaltimų išvis tame Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnyje nėra. Operatyvinis tyrimas apima aibę operatyvinių veiksmų, tarp jų ir teismo motyvuota nutartimi skiriamas operatyvines priemones, kurioms būtina prokuroro sankcija. Tai ar čia nėra nepagrįstas išplėtimas? Juk turint informacijos, kad kažkas neteisėtai platina alkoholį arba laiko pilstuką, už tai yra materialioji sudėtis, atėjai, patikrinai, radai, surašei protokolą ir yra byla. Nereikia jokio operatyvinio tyrimo. Ar būtina čia dar daryti modelius, pasiklausymus…
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). …slaptą patekimą ir panašiai?
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Iš tikrųjų manau, kad tai yra būtina, nes, kaip minėjau, buvau parašęs užklausimą Policijos departamentui ir buvo gautas Policijos departamento atsakymas, kuriame labai aiškiai buvo pasakyta. Galiu pacituoti, jog tai sukelia problemų, vykdant operatyvinę veiklą asmenų, užsiimančių nelegaliu akcizinių prekių realizavimu, atžvilgiu, tarp jų ir siekiant išaiškinti juridinius asmenis, prekiaujančius alkoholiniais gėrimais ir parduodančius alkoholinius gėrimus nepilnamečiams asmenims, nes Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymas numato galimybę vykdyti operatyvinį tyrimą nustatant tik, kaip jūs pats toliau minėjote, įstatyme numatytais atvejais.
Beje, kolegos, norėčiau jums priminti, kad praėjusį ketvirtadienį jūs patys per priėmimo stadiją taip pat patvirtinote ir Teisingumo ministerijos pateiktus projektus, kuriuose, beje, taip pat tai yra numatoma. Tik su apgailestavimu turiu pasakyti, jog mano pateiktas projektas buvo gegužės mėnesį, o Teisingumo ministerija tą patį pateikė praėjusį ketvirtadienį.
PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Gerbiamasis kolega, nepilnamečių alkoholio vartojimas, aišku, yra valstybinė problema. Kuo mes tai greičiau suvoksime, tuo bus geriau, nes per juos yra naikinama mūsų valstybė. Aš, aišku, palaikau visas griežtas priemones, susijusias su kova su nepilnamečių alkoholio vartojimu. Mano klausimas toks, apie dvyliktokus. Mokyklose dvyliktokai iš esmės yra devyniolikmečiai. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus jiems yra leidžiama vartoti alkoholį. Moksleiviams leidžiama vartoti alkoholį, kartu jie gali rodyti pavyzdį ir žemesnių klasių mokiniams, kokie jie pseudovyriški. Kaip jūsų įstatymo pataisos galės išspręsti ir šią problemą, tai yra 19-mečių mokinių alkoholio vartojimas leidžiant pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Dėkui, kolega, už tikrai labai teisingą pastabą. Tiktai turiu pasakyti pats, kad tai yra ne šio įstatymo kompetencija. Mums reikėtų, ko gero, pradėti svarstyti amžiaus cenzą, nuo kada, nes jūs pats žinote, kad kitose valstybėse alkoholinius gėrimus gali įsigyti asmenys nuo 21 metų. Tai iš tikrųjų paradoksali situacija išeina. Ko gero, aš manau, jūsų pastaba yra verta dėmesio ir verta diskusijos. Dėkui.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Ačiū liberalams, kad prabudo sąžinė ir taip susirūpinote mūsų jaunimu. Prašom pasakyti, kaip tai suderinama su alkoholinių gėrimų pardavimo laiko intervalo praplėtimu bei su alkoholio akcizo sumažinimu? Tai irgi į „jaunimo“ sąvoką įeina?
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Dėkui, kolege. Iš tikrųjų ta sąžinė prabudo daug anksčiau, nei aš gavau galimybę pristatyti jums savo įstatymo projektą. Kaip minėjau, tai buvo padaryta gegužės mėnesį ir laukiau iki šios dienos. Deja, dar du įstatymų projektai, susiję su apribojimu nepilnamečiams įsigyti alkoholinius gėrimus ir su padidintomis baudomis, kol kas laukia savo eilės. Aš tik galiu apgailestauti, kad tie įstatymų projektai niekaip neprasiveržia pro gausybę kitų įstatymų projektų.
O kaip koreliuoja su laiko pratęsimu, tai, kaip aš ir minėjau, jog laiko apribojimas, deja, sudarė galimybes atsidaryti vadinamosioms kavinėms, bariukams, kurie išties nėra tokie, kurie prekiauja visą naktį. Kaip jau esu minėjęs anksčiau, bet pakartosiu, kad Kaune iki to momento buvo 25 tokie taškai, šiuo metu yra išduota 80 licencijų. Kolege, atvėrėme didelius vartus. Ir štai šis įstatymo projektas kaip tik leistų kontroliuoti ir sukontroliuoti tokius juridinius subjektus, kurie užsiima tokia nelegalia prekyba ir parduoda nepilnamečiams.
PIRMININKAS. Klausia P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jums pradėjus kalbėti atėjo net delegacija nepilnamečių pasiklausyti to aktualaus klausimo, kurį jūs dėstote ir bandote mus įtikinti. Tačiau darant tyrimus ir galbūt panaudojant net operatyvinės veikos imitacijos ir kitokius tyrimo metodus, ar jūs manote, kad esamos baudžiamojo pobūdžio priemonės, tiek Baudžiamojo kodekso, tiek Administracinių teisės pažeidimų kodekso priemonės, yra adekvačios? Tie negerieji būtų pagauti, jų veikos įrodytos ir jie būtų vienaip ar kitaip potencialiai patraukti į atsakomybę.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Aš manau, kad taip.
PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Norėjau pateikti panašų klausimą kaip profesorė V. M. Čigriejienė klausė. Jūs jau atsakėte. Bet norėjau paklausti, šito įstatymo pataisos vis tiek reikalaus naujų fizinių pajėgumų ir, be abejo, finansinių resursų. Ar jūs apie tai galvojote? Nes ta sritis vis plečiama, plečiama ir, norint visa tai įvykdyti, darosi labai sudėtinga, nors teisiškai tai yra reglamentuota. Ačiū.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Dėkui už klausimą, kolega. Jeigu jūs būtumėt įdėmiai klausęs mano pristatymo, kaip tik baigiamojoje dalyje minėjau, kad galimai reikalingos biudžeto lėšos yra būtent proporcingos siekiamam tikslui, tai yra nepilnamečių alkoholio vartojimo sumažinimui, subjektų, parduodančių alkoholinius gėrimus nepilnamečiams asmenims, išaiškinimui ir kartu išaiškinimui subjektų, užsiimančių nelegaliu akcizinių prekių realizavimu. Papildomos biudžeto lėšos, kurios įplauks išaiškinus tokius subjektus, kaip tik ir kompensuos tą visą veiką.
PIRMININKAS. Klausia K. Ramelis.
K. RAMELIS (MSG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs kalbate daugiausia apie 201 straipsnį, bet jūsų pasiūlymo esmė yra štai kokia. Nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet gali būti informacija, kaip ir galiojančiame įstatyme. Ir įtraukiama nesunkūs nusikaltimai ne tik šitame straipsnyje, bet ir kodekse, pažiūrėkite, kiek straipsnių. Ar nebus dėl šitų pataisų pradėtas totalinis žmonių sekimas? Nes nereikia nustatyti nusikalstamos veikos, užtenka tik, kad kažkas pasakė. Ir kažin ar čia tiek mažai lėšų reikės, kaip jūs kalbate? Aš manau ir žinau, kad tos priemonės yra labai brangios. Ačiū.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Dėkui, kolega. Iš dalies jūs teisus esate, tačiau svarstant patį projektą, jo pateikimą ir formulavimą ir iškilo šitas klausimas, ar nereikėtų apsibrėžti labai siaura sritimi. Tačiau manyčiau, kad jeigu jūs pritartumėte po pateikimo, svarstymo metu mes tai galėtume aptarti, tačiau esu tvirtai įsitikinęs, jog toks pasiūlymas yra tiesiog reikalingas. Beje, dar kartą pakartosiu, jūs pritarėte ir Teisingumo ministerijos labai panašiam projektui, kuris irgi, beje, taip pat siūlė nesunkiems nusikaltimams taikyti Operatyvinės veiklos įstatymą.
PIRMININKAS. Laikas baigėsi, tačiau tik vienas Seimo narys liko nepaklausęs. Siūlau L. Graužinienei pasinaudoti galimybe ir paklausti.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš taip suprantu ir prisimenu, kodeksuose parašyta ir taip turi veikti institucijos: jeigu daromas nusikaltimas ir apie jį pranešama, turi būti vykdomi užkardymo veiksmai, o ne sekimo veiksmai. Tai čia man kažkaip prasilenkia su visa ta logika, kad mes matome, kad vyksta nusikaltimas, tegu jis ir smulkus, bet mes leidžiame jam vykti ir toliau, sekame ir laukiame, kol pagausime tą didžiąją žuvį. Tai vienas dalykas, ši klausimo pusė nelabai aiški.
Ir kitas dalykas – mane domina pinigai, tai yra finansavimas. Ką tik patvirtinome biudžetą. Biudžete aš tikrai nemačiau padidintų eilučių nei STT, nei policijai šiais klausimais. Aš manau, kad tai pareikalaus ir žmogiškųjų resursų, ir techninių priemonių, kurios, kaip ir minėjo gerbiamasis K. Ramelis, brangiai kainuoja.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Dėkoju. Iš tikrųjų nenorėčiau sutikti su jūsų pirmuoju teiginiu, kad štai mes žinome, jog šiuo metu vyksta nusikaltimas ir mes jam leidžiame vykti. Paprastai yra iš anksto pranešama (jeigu kalbame konkrečiai apie alkoholinių gėrimų pardavimą nepilnamečiams), kad štai toje parduotuvėje tokie faktai egzistuoja. Siekiant įrodyti ir yra reikalingi operatyviniai veiksmai. Priešingu atveju mes galime remtis tik gandais, kalbomis ar dar kažkuo. Policijos departamentas ir atsakė į tai, kad jiems šito instrumento trūksta. Kadangi trūksta šito instrumento, mes jį ir teikiame. Tai yra vienas momentas. Kita vertus, kodėl lėšų trūksta, tai dar kartą aš pakartosiu, kad mano projektas buvo pateiktas gegužės mėnesį. Kodėl jis nebuvo suderintas kartu su biudžeto pateikimu, aš galiu atsakyti tik viena – nežinau.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Dabar kviečiu kolegas pasisakyti dėl motyvų. K. Daukšys – už.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tikrųjų pasisakau prieš ir nenoriu, kad vaikai gertų alkoholį ir būtų sudarytos sąlygos jiems tai daryti, todėl pasisakau už šito įstatymo pateikimą. Bet aš manau, kad svarstymo metu mes rasime galimybių, kaip jį pakeisti, nes dabar pagal tai, kaip mūsų kolega pateikė, tai jeigu viršysi greitį daugiau negu 50 kilometrų per valandą, tai galės tada operatyvinės tarnybos pradėti prieš tave tą operatyvinę bylą, pasiklausyti pokalbių ir kitų dalykų. Manyčiau, kad tai yra šiek tiek nesąmonė.
Kitas dalykas, manyčiau, kad būtų kur kas patogiau mokėti 50 Lt kiekvienam pranešusiam apie tai, kad vaikui buvo parduotas alkoholinio gėrimo butelis ar dar kas nors. Būtų kur kas efektyvesnis dalykas. Todėl siūlau šiam įstatymo projektui pritarti po pateikimo, bet svarstymo metu jį aktyviai patvarkyti ir pakeisti, kad būtų galima turėti veikiantį, o ne darantį žalą įstatymą.
PIRMININKAS. Prieš – R. Smetona.
R. SMETONA (TTF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, žinoma, būtų sveikintinas ir pagirtinas mūsų kolegos gerbiamojo E. Tamašausko šis siūlymas, jeigu jis nebūtų autorius ir kitų neseniai nuskambėjusių siūlymų, kuriais skatinamas alkoholizmas, kuriais pratęsiamas jo įsigijimo laikas, kuriais piginama arielka, degtinė. Šiuo atžvilgiu šiek tiek veidmainiškas šis siūlymas.
Kita vertus, siūlomas nepaprastai aštrus ginklas, kuris, esu įsitikinęs, visiškai neadekvatus toms veikoms, kurios čia įvardijamos. Operatyvinis tyrimas, neskaitant to, kad jis brangus, tačiau, kaip ir klausiant buvo kolegų minima, šiuo įstatymu mes įteisintume totalų pasiklausymą. Suprantama, kad policija norėtų šito. Kodėl gi ne, mažiau darbo. Bet ji tam ir yra, kad atliktų šitą darbą be mikrofonų pakabinimo, kamerų pastatymo prie bobučių seklyčių, namų ir panašiai. Aš galvoju, kad negalima žaisti tokiais dalykais. Nepritariu ir kviečiu kolegas balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuojame. Kas pritaria įstatymo projektui po pateikimo?
Gerbiamieji kolegos, balsavo 59 Seimo nariai. Už – 38, prieš – 7, susilaikė 14. Taigi Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo yra pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas, taip pat Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
A. Endzinas – repliką po balsavimo.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Frakcijos vardu prašytume greičiau ieškoti galimybės svarstyti šį opų klausimą, nes, kaip kartais parodo balsavimo dėl vieno ar kito klausimo rezultatai arba tos kalbos, kurios buvo pasakytos, iš tikrųjų šešėlis traukia šešėlį ir galima daryti tokias labai nesmagias prielaidas, kad šešėliniai pinigai pradeda formuoti gal kai kada ir politines nuomones, bet tegul tai būna tik prielaida. Aš siūlyčiau, jeigu būtų galimybė, svarstyti klausimą dar šioje sesijoje. Dėkui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, noriu paklausti, ar jūs frakcijos vardu siūlote skubą?
A. ENDZINAS (LSF). Taip, gerbiamasis pirmininke, frakcijos vardu siūlytume skubą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, repliką – Seimo narė L. Graužinienė. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, tai yra labai rimta pataisa ir nedarykime iš to šou, kad galėtume pasakyti, kad mes padarėme viską ir kovojome. Ši pataisa liečia ne vien alkoholį, dėl kurio daugelis iš mūsų turbūt pritartume, tačiau ji liečia visas gyvenimo sritis. Teisės ir teisėtvarkos komitetas turi labai atidžiai pasižiūrėti į viską, kad nebūtų pažeistos žmonių teisės. Čia gal net Žmogaus teisių komitetas turėtų pasižiūrėti. Tai vis dėlto nebėkime pirma traukinio ir labai atidžiai išnagrinėkime, nes praktika jau yra: priimame skubos tvarka, o po to taisome. Tai čia liečia žmonių klausimus ir turime priimti atsakingai. Tai vienas dalykas.
Kitas dalykas, kai Seimo Pirmininkė klausia, ar reikia pratęstos sesijos, tai visi sakote, kad nereikia. Susiskaičiuokite, kiek posėdžių liko ir kiek yra darbotvarkėse klausimų.
PIRMININKAS. K. Ramelis.
K. RAMELIS (MSG). Ačiū. Aš tiesiog stebiuosi, kad nori paskubinti teikėjai šio klausimo svarstymą. Taigi mes formuojame policinę valstybę. Pasižiūrėkite, visais klausimais. Čia paslėptas nesunkus nusikaltimas ir pažiūrėkite, kas toliau įstatyme numatyta. Nėra nusikaltimo požymių ir bus sekama. Jeigu jūs prisidengdami norite kovoti tik su alkoholizmu arba degtinės platinimu, tai jūs ir pateikite tik vieną straipsnį šiuo požiūriu, o ne visiems suteikim. O dabar gal prasidės masinis sekimas. Pinigų nėra, ir mes labai gražiai dirbame. Nereikia taip daryti. Policijai gal ir įdomu kiekvieną gyventoją pasekti ir paklausyti, ką kalba, ką daro, ką planuoja, be to, čia gali būti sekama ir ekonominė… ir sužinoti ekonomines paslaptis, verslo planus. Negalima taip daryti. Pasiuntė, pakišo vieną straipsnį, labai gražiai skamba, ir dar sako: čia, matote, šešėlinė ekonomika. Ne šešėlinė. Ne šešėlinė! Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tačiau jeigu neatsiima kolegos siūlymo, tai vis dėlto pagal Statutą siūlymas yra teisėtas, frakcija turi teisę pasiūlyti dėl skubos tvarkos. Tai mes turime apsispręsti. Balsuojame. Kas pritaria Liberalų sąjūdžio frakcijos siūlymui šį įstatymą svarstyti skubos tvarka?
Balsavo 62 Seimo nariai. Už skubą – 15, prieš – 23, susilaikė 24. Taigi nėra pritarta skubos tvarkai.
Dabar, gerbiamieji kolegos, pagrindinis… įvardysime komitetus: pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ir svarstoma pavasario sesijoje.
13.45 val.
Gerbiamieji kolegos, siūlau kaip paskutinį klausimą prieš pietų pertrauką svarstyti Seimo nutarimo „Dėl 2012 metų paskelbimo Maironio metais“ projektą, po kuriuo pasirašė 53 Seimo nariai, ir kviečiu Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką V. Stundį pristatyti. Svarstymo stadija šio nutarimo projekto.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Sprendimas labai paprastas – komitetas bendru sutarimu, negavęs jokių pataisų, išskyrus Teisės departamento vieną pastabą, kuriai pritarė, pritarė patobulintam Seimo nutarimo „Dėl 2012 metų paskelbimo Maironio metais“ projektui ir siūlo jį Seimui svarstyti. Įvertinus situaciją, kad esminių pastabų nėra buvę, būtų galima ir priimti.
PIRMININKAS. Niekas nėra užsirašęs kalbėti dėl šio nutarimo projekto. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritaria Seimo nutarimo „Dėl 2012 metų paskelbimo Maironio metais“ projektui po svarstymo?
Balsavo 56 Seimo nariai: už – 55, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo nutarimo projektui pritarta.
Gerbiamieji kolegos, Seimo Pirmininkė siūlo šį nutarimą priimti ypatingos skubos tvarka. Ar mes galėtume? (Balsai salėje) Dėkoju.
Taigi priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsniui pritarta.
Dėl viso nutarimo projekto užsirašiusių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritaria Seimo nutarimo „Dėl 2012 metų paskelbimo Maironio metais“ projektui, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 57 Seimo nariai. Už – 55, prieš nėra, susilaikė 2. Nutarimo projektas priimtas.
Gerbiamieji Seimo nariai, skelbiu rytinį plenarinį posėdį baigtą. Popietinis posėdis numatytu darbotvarkėje laiku – 15 val.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Balsavau už Maironio metus.
PIRMININKAS. Protokole liks jūsų balsavimas.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; J(LiCS ir TPP)F – Jungtinė (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcija; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.