LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 282
STENOGRAMA
2010 m. gruodžio 7 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
V. BALTRAITIENĖ, A. KAŠĖTA ir Č. V. STANKEVIČIUS
PIRMININKAS (A. KAŠĖTA, LSF*). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Pradedame popietinį plenarinį posėdį. Žinoma, tradiciškai pirmiausia registruojamės.
Užsiregistravo 32 Seimo nariai. Tikėsimės, kad greitai jų padaugės salėje.
15.04 val.
Pirmas 2-1 klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektas. Svarstymo tęsinys. Praeitame posėdyje ne visi kolegos, užsirašę kalbėti diskusijose, turėjo tokią galimybę dėl tam tikrų ypatumų, kai mes perkėlėme į popietinį posėdį svarstymą po pertraukos. Manau, kad niekas neprieštaraus, jeigu suteiksime galimybę tiems, kurie šiandien yra, išsakyti savo nuomonę. Niekas neprieštarauja.
Taigi V. Bogušis. Matau, yra salėje. Prašau. (Balsai salėje)
Kol nepradėjo kalbėti, prašau, dėl vedimo tvarkos.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Rytiniame posėdyje jau esu pasakęs ir dabar noriu dar kartą pakartoti, kad svarstymo metu Seimo vicepirmininkas Č. Juršėnas kvietė visus pasisakyti, bet jų tuo metu posėdyje nebuvo. Jeigu jie nedalyvavo posėdyje, tai kokia čia dabar gali būti išimtis? Ar mes tą išimtį visada darysime? Jeigu taip, tai tada iš tikrųjų į šitą atsižvelgsime. Dar noriu prašyti Etikos ir procedūrų komisijos, kad įvertintų, ar iš tikrųjų teisėtai taip daroma.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Seimo Pirmininkė šiandien rytą Seimo nariams pažadėjo, kad bus sudaryta tokia galimybė, tai aš nenorėčiau dabar laužyti Seimo Pirmininkės pažado. (Balsai salėje) Gerbiamasis Jonai, mes jau pradėjome. Jau pradėjome pasisakymus. Taigi prašau. V. Bogušis.
V. BOGUŠIS (J(LiCS ir TPP)F). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Aplinkos apsaugos komiteto pirmininke, jūs taip nesijaudinkite, nesinervinkite, dirbkime. Yra demokratija, demokratija – tai, kad kiekvienas gali išsakyti savo nuomonę, nors jinai yra ir nepriimtina.
Gerbiamieji kolegos, išties šitas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas yra neišpasakytai reikalingas, išties reikalinga alternatyva. Tačiau yra sveikas protas, yra sveika argumentacija, ir mes turime kreipti dėmesį ir į mokslininkų pasisakymus, ir į specialistų. Aš paimu vieną siaurą sritį, aš kalbėsiu tik apie hidroelektrines. Apie visas kitas atsinaujinančias šakas (jos, be abejo, reikalingos) aš išmanau gana paviršutiniškai ir apie jas nekalbėsiu.
Gerbiamieji kolegos, išties, kas numatyta minėto įstatymo 13 straipsnyje, kelia didelių abejonių ir net, atvirai pasakysiu, baimių. Vis dėlto padidinti galingumus iki 250 megavatų – tai reiškia, net neužtektų visų mūsų upių išteklių ir tos energijos mums vis tiek būtų nulis sveikų. Dar kartą sakau, nulis sveikų į bendrą energetinį ūkį. Todėl aš manyčiau, kad itin Aplinkos apsaugos komitetas turėtų žiūrėti kitu kampu. Man keista, kad Ekonomikos pragmatinis komitetas bando stabdyti, nes jis turi savų argumentų. Jeigu Aplinkos apsaugos komitetas susirūpintų kiek galima greičiau, efektyviau ir moderniau atnaujinti esamas hidroelektrines…
Mane stebina, jog Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas nesirūpina dėl žuvų migracijos, dėl žuvitakių. Aš suprantu, Kauno hidroelektrinė Nemuno aukštupiui padarė nenumaldomą žalą, tiesiog tragišką žalą. Jos baseinas, Merkio baseinas, visiškai tuščias. Nepereina lašišos, nepereina šlakiai. Dabar mes norime padaryti, kad ir kitos upės turėtų lygiai tokią pačią nelaimę. Net 1996 m. pastačius užtvanką prie Grigiškių, ant Vokės, tenai žuvims pralaidumo nėra, tenai tūkstančiai pinigų yra išmesta veisiant lašišas, veisiant šlakius, tačiau Aplinkos apsaugos komitetui tas absoliučiai nerūpi. Bet tiek to. Aš suprantu, kad pinigai daro savo ir Mamona daro savo.
Gerbiamieji kolegos, aš nekalbėsiu, argumentai čia neveikia. Čia niekas neanalizuoja, kad yra per tūkstantį užtvankų, socialistinės melioracijos padarinių, per 80 yra hidroelektrinių, kurias dabar moderniai galima pertvarkyti, dėl ko nereikėtų nei Merkio, nei Dubysos, nei Neries, nei Nemuno tvenkti arba užtvenkti. Tačiau tai, ką siūlo ponas J. Šimėnas, 250 megavatų, tai žinote, kaip dabar atrodytų? Atsimenate, buvo toks garsus lietuvių dainius Jonas Mačiulis-Maironis. Žinote, dabar Jono Mačiulio-Maironio eiles reikia skaityti pagal aplinkos Jono supratimą. Tai aš jums jas ir paskaitysiu: „Užtvenksim upės bėgimą, kur Šešupė nebebėgs ir Nemunas netekės, ir puikūs slėniai sraunios Dubysos į balas pavirs, o tamsus Nevėžis kanalu prasmirs.“ Tai mes žinome, plius visos šalies hidroelektrifikacija, kaip viskas paprasta ir viskas aišku.
Baigdamas dar norėčiau vieną dalyką pasakyti. Kas įdomiausia, ką šitas įstatymas sukėlė? Kai aš frakcijos vardu paprašiau pertraukos praeitą savaitę, staiga atsirado tokių įdomių veikėjų, kurie sako, Boguši, o kas už tavęs stovi? Velnias, pagalvojau, na, stovi kažkas. Bet, galvoju, Boguši, už manęs gi niekas nestovi. Paskui supratau. Išties stovi tie žmonės, kurie neabejingi, tie stovi, kuriems rūpi Lietuvos ateitis. Tai aš suprasdamas, kad argumentų vis tiek niekas negirdi, ir matydamas, kad, gerbiamieji kolegos, na, slypi Mamonos ausys, tikrai nenoriu, kad plutokratai diktuotų mums sąlygas. Kaip buvo pasakyta, ko jūs čia ardotės? Čia iš anksto viskas nuspręsta, visos įtakos sritys pasidalytos, o jūs esate tik statistiniai balsuotojai.
Nenorėdamas būti pavergtas Mamonos, nenorėdamas būti statistiniu balsuotoju, aš, gerbiamasis Seime, prašau jūsų, kad mes visi kreiptumės į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl kriminogeninės, dėl antikorupcinės šio įstatymo veiklos. (Balsai salėje) Netiesa, jūs pasakėte, kad kreipėtės. Ne, jūs kreipėtės pirminėje stadijoje. Dabar yra šitas hibridas, šita hidra yra tiek sukurpta, su tokiom didelėm įtakos zonom, kad aš tikrai prašau. Ir ko mes jaudinamės? Po svarstymo ramiai Specialiųjų tyrimų tarnyba pateikia mums išvadą, mes apsvarstome, matome, kad nėra interesų, nėra šeimos klanų, nėra Seimo narių interesų, susijusių su biokuru ar dar su kuo nors, laisvai, ramiai arba neramiai keliam rankas, ir tuo baigsis. Ačiū, gerbiamieji kolegos.
PIRMININKAS. Taip pat buvo užsirašęs B. Bradauskas. Jo nematau. B. Pauža. B. Pauža ar eis kalbėti dėl motyvų, ar atsisako? Atsisako. J. Ramonas.
J. RAMONAS (KPF). Ačiū. Gerbiamasis Aplinkos apsaugos komiteto pirmininke, ar jūs labai atidžiai klausėtės gerbiamojo Seimo nario V. Bogušio ir ar iš tikrųjų viskas yra pasverta už ir prieš?
Aš noriu grįžti truputį atgal. Be abejo, Lietuvos gamtą, teritoriją, vandenis, orą ir visa kita reikia saugoti. Reikia harmonizuoti, kad nebūtų užteršta, ir taip toliau. Bet vienaip ar kitaip kai kurie Seimo nariai deklaruoja ir deklaravo, kad reikia Lietuvai energetinės nepriklausomybės, kad mes privalome sutvarkyti, kad kuo labiau būtume nepriklausomi, aš nenoriu vardyti nuo ko, kad neprileistume tam tikrų žmonių prie vamzdžių, ir taip toliau.
Dabar, grįždamas dar anksčiau, į ištakų pradžią ir t. t., aš čia nepretenduoju į jokį didelį žinovą, bet taip pragmatiškai žiūrėdamas ir vertindamas istoriją, dabar prisiminiau: kai priimame biudžeto ataskaitas ir kitas 2009, 2008 m. ataskaitas ir t. t., formaliai viską darome – neanalizuojame, nesigiliname, nepasveriame, todėl automatiškai kai kurie atėję į šitą tribūną sako: jūs, Seimo nariai, neturite kito pasirinkimo, privalote balsuoti. Todėl aš noriu pasakyti šiek tiek atgal, kad aš tik girdėjau ir kai kuriuos žmones truputį pažįstu. Kai atgavome nepriklausomybę, sakė, kad tai yra kenksminga, vėlgi tie, kurie norėjo „prie vamzdžio“ ateiti, kenkia Lietuvai. Padarėme viską, kad būtų neužbaigta, nesutvarkyta Kruonio akumuliacinė hidroelektrinė. Aš nežinau, kiek ten pinigų, kiek nuostolių padaryta ekonomikai, tikrai nežinau ir neskaičiavau, bet žinau viena – kad tai buvo neapgalvoti ir emocijom paremti sprendimai ir sakymai.
Antras dalykas, dabar daug šnekama apie Ignalinos atominę elektrinę ar elektrinės kitoje vietoje statybą ir vėl iš principo tie patys žmonės ar kiti. Sustabdyta reaktorių statyba ir visi kiti dalykai. Turime, ką turime, dabar perkame elektrą už dujas, statome Elektrėnuose ir vėlgi svajojame, kad mes būsime gražūs, nepriklausomi ir t. t. Bet aš manau, kad gamta ir ekonomika iš tikrųjų turi ryšį. Tam yra ir mokslininkai, ir ekonomistai, ir aplinkosaugininkai, ir kiti žmonės. Tą jau minėjau – turi būti surasta harmonija tarp ekonomikos ir gamtos išsaugojimo. Jeigu vieni ar kiti paima viršų, manau, turėsime pasekmes, už kurias mes visi kartu mokėsime.
Šitoje vietoje aš galvoju, jeigu taip žiūrėtume iš esmės, kad šitas įstatymas yra parengtas visai neblogai, išdiskutuotas, ir yra labai daug pliusų, kad, be abejo, galime ir, manau, privalome plėsti hidroelektrinių statybą, t. y. kur yra tvenkiniai užtvenkti ir ten negaminama elektros energija, tą reikia pirma išnaudoti. Aš nesuprantu ir man keistai atrodo arba ekonomistų, arba, ko gero, daugiau aplinkosaugininkų nuogąstavimai, kad vėjo elektrinių statyti negalima, nes jos lyg ir kelia triukšmą, sukelia šešėlius ir visokius kitokius dalykus. Aš vieną sykį netyčia kaip kaimo žmogus papuoliau į Austriją, šalia Vienos, ir bandžiau suskaičiuoti, kiek ten yra vėjo malūnų. Neįmanoma suskaičiuoti šalia Vienos ir t. t. Aš netikiu, kad ten kelia panašius klausimus. Tarp jų ir saulės, ir visi kiti dalykai.
Aš manau, kad reikia pasverti visus už ir prieš, žengti žingsnį, jį priimti ir tvarkytis pagal šiuolaikines technologijas. Jeigu mes vėl vadovausimės tam tikra prasme visokiom pseudoidėjom, argumentacija ir t. t., mes liksime ne Baltijos tigras, o nežinau kas. Aišku, labai daug visokių deklaracijų, kad mes esame drąsi šalis ir t. t., ir t. t., bet aš kviesčiau labai atidžiai svarstyti ir galvoti apie šitą įstatymą bei įvairias rūšis elektros energijos, kurią mes galime gaminti ne tik iš upių, vėjo, elektros, bet yra naujos technologijos ir šiukšlių deginimo, ir t. t. Aš nenoriu daug gilintis ir argumentuoti, bet manyčiau, kad šitoje vietoje Seime nereikėtų ieškoti priešų. Čia reikėtų ieškoti sutarimo ir pačių geriausių sprendimų ne skambiai šnekant, kad pirmiausia būtų naudinga Lietuvos žmonėms, nepažeidžiant jų ir ekonominių interesų, taip pat ir aplinkosaugos. Tai nėra taip paprasta, bet mes privalome ir surasti, ir suderinti tuos visus klausimus. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Paskutinioji mūsų sąraše yra B. Vėsaitė. Prašau.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau, gerbiamieji kolegos, jums priminti Europos Sąjungos strategiją iki 2020 metų. Man labai patinka, kad Europa, kovodama su klimato kaita, pagaliau pasakė: „Energija už priimtiną ir konkurencingą kainą.“ Dabar žiūrėkite – saulės energija. Kur Lietuvoje saulė? Saulė už debesų. Ar žinote, kiek mūsų gyventojai sumokės už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas? Daugiau kaip 1 Lt 60 ct už kilovatvalandę.
Vėjas. Tikrai, savo energetikos problemų neišspręsime ir pristatydami šimtus vėjo jėgainių, juo labiau kad nėra kur jų per daug statyti. Pažaisti galima ir per VEP’ą galima sumokėti 30 ct už kilovatvalandę, bet visų energetikos problemų tikrai neišspręsime.
Dar noriu pasakyti, kad tiek vėjas, tiek saulė klimato kaitos požiūriu nėra neutralūs dalykai, nes jų sukūrimui ir pastatymui irgi reikalingi dideli anglies dvideginio išmetimai. Aš tikrai nesu prieš atsinaujinančią energiją, bet tokia realybė. Kas norite, galiu parodyti vokiečių viso instituto skaičiavimus. Kas turi Lietuvoje šansų, tai biomasė. Tai yra „žaliosios“ darbo vietos, tai yra iš tikrųjų atsinaujinantis šaltinis. Jeigu tas lėšas, kurias dabar taškome į kairę ir į dešinę, mes skirtume būtent mažųjų katilinių pakurų pritaikymui atliekom, medžių kirtimo atliekom, ir jeigu dar išspręstume konkurencijos problemas, kai „Rubikonas“ yra uždėjęs savo leteną visose savivaldybėse ir dirbtinai kelia būtent medžio atliekų paruošimo kainą, tai aš manyčiau, kad miškininkai turėtų įnešti į valstybės biudžetą dar didesnes lėšas, negu dabar įneša.
Noriu pasakyti, gerbiamieji kolegos, kad ir užtvenkę visas Lietuvos upes mes neturėsime tos visos hidroenergijos, kuri yra pati pigiausia. Pati pigiausia, o uždirbti iš jos galima nemažai. Tuo, kiek dabar yra, apsiribokime ir tikrai daugiau apetito nereikia.
Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad Europa savo energetikos problemas dabar sprendžia per branduolinę energetiką. Tikrai, ten, kur šakos neperspektyvios, į jas ir neinvestuojama. Man labai apmaudu, kad nepavyko dabar surasti to strateginio investuotojo, o noriu pasakyti, kad atominė elektros energija yra pati pigiausia, įskaitant statybos, saugojimo, branduolinių atliekų laidojimo kainą. Urano yra šimtui metų. Atsiranda naujos jo sodrinimo technologijos, galbūt net laidoti nereikės. Uraną tiekia patikimos šalys, tokios kaip… Jokiu būdu ne Rusija. Aš turiu minty Kanadą, Jungtines Amerikos Valstijas ir Australiją. Nesusipažinę galbūt, kurie čia dabar šaipotės.
Mes dabar, kolegos, statome, tiesą sakant, vežimą prieš arklį. Aš siūlyčiau išnagrinėti visą Energetikos nepriklausomumo strategiją, o paskui pasakyti, kiek valstybė gali skirti tam, anam, trečiam. Aš matau dabar, tikrai padariusi išsamią analizę, kad biomasė su buitinėm atliekom yra iš tikrųjų perspektyvi šaka ir mes galėtume kurti „žaliąsias“ darbo vietas, mažinti priklausomumą nuo importuojamų žaliavų, reiktų statyti atominę jėgainę. O dėl šitų dalykų, kurie tikrai visos pramonės ir vartotojų neaprūpins elektros energija… Ir pagalvoti, kur yra nauda, ir tikrai mūsų vartotojui nekrauti visko ant pečių. Ačiū, kad išklausėte.
PIRMININKAS. Dėkoju visiems kalbėjusiems. Gerbiamieji kolegos, dabar kviečiu komiteto pirmininką J. Šimėną. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas Č. V. Stankevičius. (Balsai salėje)
PIRMININKAS (Č. V. STANKEVIČIUS, TS‑LKDF). Gerbiamieji kolegos, kodėl čia tokia reakcija? Pradėsime svarstymą pataisų, kurios yra dėl įvairių straipsnių. Pirmiausia norėčiau pasiklausti, ar galėtų Seimas išreikšti pritarimą visoms pataisoms, ten, kur reikalaujama dešimties? (Balsai salėje) Kiekvienai atskirai? (Balsai salėje) Ne, ne, aš ne dėl priėmimo, bet ar Seimas remia, kad visos pataisos būtų svarstomos? (Balsai salėje) Tai yra tą dešimtuką? Ne. Tvarka. Viskas. Nėra klausimo. Seimas nesutinka, jo valia.
Dabar 1 straipsnis. Dėl 1 straipsnio yra keletas pataisų. Pirmoji yra Vyriausybės pataisa – pakeisti 3 dalies redakciją dėl įstatymo įgyvendinimo… Komitetas nepritarė, prašom paaiškinti motyvus.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė todėl, kad pagal Vyriausybės siūlymą siūloma gaminti atsinaujinančios energijos ne daugiau kaip 23 %, o mes įstatyme įrašome ne mažiau 23 %. Todėl čia yra toks siūlymas, kuris susijęs su potencialo įvertinimu. 23 mes galime pagaminti, bet ne mažiau kaip 23.
PIRMININKAS. Dabar turėčiau paklausti Seimo, ar yra bent 10 Seimo narių, kurie remia, kad ši pataisa būtų svarstoma. Ar sutinkate su komiteto nuomone, kaip pirmininkas paaiškino, kad nepriima dėl to, kad būtų ne mažiau kaip 23, bet nebūtinai tik 23. Atrodo, nėra tiek rankų kylančių? Nėra paramos. Pritariame komiteto nuomonei? Reikia balsuoti? (Balsai salėje) Balsuojame dėl to… (Balsai salėje) Tada galima kalbėti dėl motyvų, jeigu reikia balsuoti. Atsiprašau, bet nebuvo 10 remiančių narių, tai nėra pagrindo ir svarstyti. Tada komitetas nepritarė, ir tas yra… (Balsai salėje) Dėl ko? Dėl straipsnio balsuosime.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Nebuvo 10.
PIRMININKAS. Ne, ne, dėl straipsnio balsuosime po to, kai kitas pataisas apsvarstysime. Dabar yra dėl 1 straipsnio 2 dalies Seimo narių A. Bauros ir R. Baškienės pataisa, kuri keičia metus dėl energijos dalies iš bendro galutinio suvartojimo, vietoj 2020 m. įrašyti 2015 metus. Ar yra 10 Seimo narių, kurie remia?.. Atsiprašau. Kadangi Seimo komitetas pritarė iš dalies, tai turbūt autorių tik reikia atsiklausti, ar jie sutinka, ir tada nereikės klausti dėl paramos.
A. BAURA (MSG). Sutinkame.
PIRMININKAS. Sutinkame. Ačiū. Tada kita pataisa yra Seimo nario A. Petkaus – pakeisti 1 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktus, ir šioms pataisoms komitetas pritarė. Taip pat komitetas pritarė A. Petkaus pataisai dėl išdėstymo 1 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktų, tokia pat pataisa. Nepaisant to, kad toms pataisoms, kurias aš paminėjau, komitetas pritarė, bet Seimo paramos reikia taip pat.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aš, pirmininke, dar noriu komentarą pasakyti.
PIRMININKAS. Prašom. Komiteto pirmininkas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Dėl šio straipsnio dar yra ir A. Bauros, ir R. Baškienės pasiūlymas, kad…
PIRMININKAS. Dar yra atskirai, nėra konsoliduota…
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Transportui 15 %.
PIRMININKAS. Atsiprašau. Gerai. Dabar imkime po vieną pataisą, kad nesuklystume. Ten, kur komitetas pritarė, neaptariame. Kur komitetas nepritarė, tik ji pažymėta žaliai… Pakeisti 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip – tai A. Bauros, R. Baškienės ir K. Ramelio pataisa. Komiteto nepritarta dėl 10 % degalų pakeitimo į 15 %. Ar yra 10 Seimo narių, remiančių šią pataisą? Nėra? Prašom. Minutėlę.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). … jei komitetas pritarė pataisoms, vis tiek turi autoriai pristatyti, kad mes žinotume, apie ką kalbama ir už ką balsuoti. Dabar pritaria, nepritaria, pritaria – neaišku, už ką pritaria ir kam pritaria.
PIRMININKAS. Ačiū už pastabą, bet, gerbiamieji Seimo nariai, aš tikiuosi, kad jūs ekranuose turite konsoliduotą tekstą ir matote pataisas. Jeigu nekyla 10 rankų, tai nepradedame svarstymo. Dabar ar remiame, kad būtų svarstoma R. Baškienės pataisa dėl procentų pakeitimo transporto sektoriui nuo 10 iki 15 %. Prašom.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). A. Baura atsiėmė šitą.
PIRMININKAS. Seimo narė R. Baškienė arba A. Baura, kuris iš jūsų pagrįsite?
A. BAURA (MSG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes sutinkame su komiteto nuomone.
PIRMININKAS. Tada labai ačiū. Gerbiamasis pirmininke, daugiau pataisų dėl 1 straipsnio nėra.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar 2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio. Prašau? (Balsai salėje) Nereikia balsuoti. Už ką norite balsuoti, čia ne priėmimas. Čia svarstymas.
Dabar yra Seimo nario A. Petkaus pataisa dėl 2 straipsnio 5 dalies – definicijų straipsnis, pataisai komitetas pritarė iš dalies. Ar pataisos teikėjas sutinka su komiteto?..
A. PETKUS (TTF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Aš sutinku su komiteto nuomone ir siūlau net nebalsuoti.
PIRMININKAS. Pateikėjas sutinka su komiteto sprendimu?
A. PETKUS (TTF). Sutinku su komiteto nuomone.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau dėl šio straipsnio 36 dalies yra Seimo nario A. Petkaus pataisa, kuriai komitetas pritarė, taip pat ir kita A. Petkaus pataisa, kuriai komitetas irgi pritarė.
Ar galime pritarti komiteto nuomonei, kad pataisoms būtų pritarta? (Balsai salėje) Reikia balsuoti dėl tų pataisų, kurias remia komiteto sprendimas. (Balsai salėje) Prašom balsuoti. Daugiau dėl šio straipsnio pataisų nėra. (Balsai salėje) Pabaigsime balsavimą, prašom palaukti.
72 Seimo nariams balsavus, už – 66, prieš – 1, pataisoms pritarta. Komiteto pirmininkas dar nori pasakyti žodį dėl to.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Noriu pasakyti, kad dėl 2 straipsnio gali atsirasti redakcinių pastabų, nes jis šiuo metu svarstomas su Kalbos komisija ir Terminų banku, nes čia yra naujų terminų kaip „saulės šviesos“ ar „saulės fotovoltinė“ ir t. t. Prašau šitą pastabą priimti ir mes priėmimui parengsime ketvirtą redakciją, kurioje suredaguosime pagal Kalbos komisijos ir Terminų banko pasiūlymus, nes čia gali kai kas nesutapti su lietuvių kalba.
PIRMININKAS. Gerai. Toliau 4 straipsnis. Dėl 4 straipsnio jokių pataisų nėra. Taip, pirmininke? (Balsai salėje) Dėl 4 straipsnio nėra.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Dėl 4 straipsnio buvo Vyriausybės pasiūlymas, kurį iš esmės mes…
PIRMININKAS. Ne, ne, dėl 5 straipsnio Vyriausybės pasiūlymas. Tada pereiname prie 5 straipsnio, ir jūs jau pradėjote dėstyti Vyriausybės pasiūlytas pataisas, kurioms komitetas pritarė iš dalies.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Galiu pasakyti tiems, kurie nežino, apie ką kalbama. Mūsų įstatyme buvo pasiūlymas Seimui tvirtinti nacionalinę atsinaujinančios energetikos strategiją, bet Vyriausybė pasiūlė, kad tai būtų nacionalinė visos energetikos strategija, todėl mes pritariame tam pasiūlymui ir atsiimame savo pasiūlymą. Manome, kad Seimas turi priimti bendrą nacionalinę, o Vyriausybė turi tvirtinti atsinaujinančių išteklių programą.
PIRMININKAS. Ar Seimas pritaria komiteto pasiūlymui, kurio?.. (Balsai salėje) Balsuojam. Prašom balsuoti. Reikalaujama balsuoti dėl Vyriausybės pasiūlytos pataisos, kuriai komitetas pritarė iš dalies.
Už pataisą balsavo 54, niekas nebalsavo prieš, susilaikė 13. Šiai pataisai pritarta.
Kita pataisa yra dėl to paties straipsnio… 13 straipsnio 3 dalies… Atsiprašau. Dėl 4 dalies 4 punkto. A. Petkaus pataisa, kuriai komitetas pritarė. Ar Seimas remia šią pataisą? (Balsai salėje) Prašau. Seimo narys A. Endzinas turbūt dėl vedimo tvarkos.
A. ENDZINAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėjau paklausti. Štai mes dabar ką tik balsavome už Vyriausybės išvadą, kuriai komitetas pritarė iš dalies. Tai dabar liko neaišku, ar mes balsuojame už komiteto išvadą, ar už Vyriausybės išvadą. Balsavimas buvo toks, kad balsuojame už Vyriausybės išvadą, kuriai komitetas pritarė iš dalies. Tai kuriai daliai buvo pritarta? Šitai liko neaišku.
PIRMININKAS. Tokiu atveju, kai mes balsuojame, mes balsuojame už tai, kam pritarė komitetas. Aš turėčiau tą pasakyti tiksliau. Ačiū už pastabą. Gerai.
Dėl A. Petkaus pataisos. Dar dėl vedimo tvarkos S. Bucevičius. Prašom.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Gerbiamasis pirmininke ir kolegos, pristatėme dabar tiek ir iš dalies… ką A. Endzinas sakė, kad pritarta Vyriausybės, nežinome, kuriai daliai pritarta. Dabar jūs kalbate, kad yra A. Petkaus pasiūlymas, kuriam komitetas taip pat pritarė. Bet mes, Seimo nariai, balsuodami norime girdėti, kokia buvo A. Petkaus pataisa. Tai yra esmė ir leiskite pateikti Seimo nariui savo pataisas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Tas yra priimtina. Aš įsivaizduoju, kad Seimo nariai turi ir žiūri į ekraną, bet jeigu reikia pristatyti netgi tokiu atveju, kai yra teikėjo ir komiteto sutarimas, prašom. Seimo narys A. Petkus. Paaiškinkite pataisą, kuriai komitetas pritarė.
A. PETKUS (TTF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Ankstesniame įstatyme, įstatymo versijoje buvo prievolė infrastruktūros plėtros tvarką nustatyti tik dėl vėjo, saulės, hidroelektrinių ir biokuro infrastruktūros. Aš siūlau, kad dėl visų elektros tinklų infrastruktūros plėtros būtų nustatoma tvarka neskirstant, ar vėjo, ar saulės. Bet kokia infrastruktūra. Šitam mano siūlymui komitetas pritarė. Kviečiu pritarti visą Seimą.
PIRMININKAS. Pirmininkui atsakyti nereikia, nes komitetas pritarė. Ar galime pritarti šiai pataisai bendru sutarimu? Pritarta. Ačiū.
Toliau visas pataisas leisiu pristatyti, nesvarbu, kad joms komitetas pritarė. 6 straipsnis. Dėl jo pataisų nėra. Dėl 7 straipsnio pataisų nėra, dėl 8 straipsnio nėra, dėl 9 straipsnio nėra, dėl 10 straipsnio pataisų nėra. Yra pataisų dėl 11 straipsnio. Seimo narių J. Pinskaus, A. Petkaus ir J. Šimėno pataisa, kuriai komitetas pritarė iš dalies. Prašau A. Petkų pristatyti šią pataisą, kuri yra dėl 11 straipsnio 1 punkto.
A. PETKUS (TTF). Pataisos esmė yra ta, kad mažoji elektrinė įstatyme buvo numatyta mažesnė kaip 250 kW. Tačiau pažiūrėjus į šiuo metu gaminamas mažąsias elektrines buvo nuspręsta… Kadangi tokių mažų faktiškai nebegamina, buvo nuspręsta padidinti iki 330 kW, o vėliau netgi iki 350 kW. Tam siūlymui komitetas yra pritaręs.
PIRMININKAS. Dabar norėčiau pasakyti Seimui, atkreipti Seimo narių dėmesį, kad sprendimas, kurį priimsime dėl šios pataisos, automatiškai galios visoms identiškoms pataisoms, kuriose skaičius 350 yra vietoj 250, kur kartojasi. Prašau Seimo pritarti šiai pataisai, kuriai ir komitetas… Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Yra užsirašiusių prieš? Prašom. K. Daukšys. Nepažiūrėjau į ekraną, kaltas. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikro čia jau ir prasideda įdomiausi dalykai, kai mes pradedame kalbėti apie tai, kiek kilovatų, megavatų, kaip galėsime instaliuoti ir kurioje vietoje. Ši pataisa reiškia, kad iki 350 kW instaliuotos galios malūnai iš viso nebus įskaičiuojami į bendrą kvotą. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas, jiems bus supaprastinta instaliavimo ir kitų dalykų tvarka. Tokiu būdu mes priversime mūsų energetikos sistemą tokius malūnus priimti supaprastinta tvarka į tinklą, ir tada tas malūnas supaprastinta tvarka gamindamas elektros energiją mums kainuos papildomus pinigus.
Aš kreipiuosi į visus Seimo narius, kad čia ne žaidimai, čia kalbama ne apie tai, ar politiškai gražu yra atsinaujinantys šaltiniai, ar negražu, bet sakau kitą dalyką: mes būsime apstatyti atominėmis elektrinėmis, būsime apstatyti triūbomis, o patys prisistatysime malūnų ir mokėsime didžiausią kainą už elektrą. Štai ko mes sulauksime, jeigu tokioms pataisoms pritarsime.
Todėl siūlyčiau labai atsargiai į tokias pataisas reaguoti. Šiame įstatyme davė visiems: saulei truputį davė, vėjui davė, tam davė, visas interesų grupes užkišo nepagalvoję apie vieną dalyką – apie visus Lietuvos žmones, kurie už tai turės sumokėti. Pagaminsime 50 naujų milijonierių Lietuvoje, bet už tai mokėsime visi. Norite šito, tai tokį įstatymą priimkite ir tokias pataisas priimkite.
PIRMININKAS. Niekas neužsirašė kalbėti už, tačiau komiteto pirmininkas nori pasakyti, kadangi jis atstovauja komitetui.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Noriu pakomentuoti.
PIRMININKAS. Ir yra teikėjas taip pat.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų, gerbiamasis Kęstuti Daukšy, ką jūs pasakėte, kad neįeina į kvotą, tai netiesa. Mes atsižvelgėme į Vyriausybės pasiūlymą ir mažąsias jėgaines, ar tai būtų vėjo, ar hidro-, pasiūlėme įtraukti į kvotą ir įstatymo projekte tai numatyta.
Dabar supaprastintą tvarką nustatys pagal įstatymo projekte numatytą nuostatą Žemės ūkio, Aplinkos ir Energetikos ministerijos. Taigi mes išsprendėme šį klausimą ir tos problemos nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau dėmesio. Kadangi pataisa buvo pasiūlyta vietoj skaičiaus 250 įrašyti 330, komitetas priėmė sprendimą priimti pataisą dėl 350 kW, taigi dabar balsuosime, ar pritariame komiteto pataisytai šio punkto redakcijai su skaičiumi 350. Motyvai prieš taip pat buvo pasakyti. Prašom balsuoti, ar pritariame komiteto pateiktai šio punkto redakcijai dėl įrengtos galios dydžio.
Balsavo 75 Seimo nariai: už komiteto pasiūlytą redakciją – 42, prieš – 9, susilaikė 24. Pritarta komiteto pasiūlytai redakcijai.
Kaip jau minėjau, automatiškai šitas sprendimas taikomas visiems identiškiems galios rodikliams, kurie kartojasi kitur, pirmiausia to paties straipsnio 2 punkte ir kitur, prie kurių prieisime vėliau.
Kita pataisa yra dėl 3 punkto, pasiūlyta Seimo nario K. Kuzminsko. Komitetas jai pritarė. Prašau pataisos teikėją paaiškinti Seimui jūsų teiktą pataisą.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Čia, siekiant subalansuoti atsinaujinančių energijos išteklių konkurenciją ir vadovaujantis Vokietijos, Čekijos, Šveicarijos ir kitų valstybių patirtimi, siūloma įvesti elektros energijos, suvartojamos šilumos siurblių darbui, lengvatinius tarifus, nes geoterminiai energetiniai ištekliai yra vieni iš ekologiškiausių, mažiausiai teršiančių aplinką. Todėl ir siūlome pritarti.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė, tačiau aš prašyčiau Seimo palaikymo ta dešimčia balsų ir siūlyčiau šitą nuostatą išmesti. Paklausykite manęs, aš noriu pasakyti, nebaigiau sakinio. Siūlymas remti šiluminių siurblių darbą lengvatiniu elektros tarifu susijęs su sisteminiu pakeitimu mūsų įstatymo paramos formų. Aš dėl šito turiu labai didelių abejonių. Manau, jeigu šilumos siurbliams taikome, tai ir troleibusams, tramvajams, elektriniams traukiniams turėtume taikyti, nes tai yra ekologinis transportas ir panašiai. Komitetas buvo už.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi yra užsirašiusių…
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Ar aš, kaip Seimo narys, turiu tokią teisę pasakyti?
PIRMININKAS. Kad galėtume toliau diskutuoti, aš klausiu, ar yra 10 Seimo narių, remiančių šios pataisos svarstymą, kad ji būtų svarstoma? 10 Seimo narių. Yra 10 Seimo narių.
Dabar galima kalbėti dėl motyvų už pataisą, kurią pasiūlė K. Kuzminskas. Kalbės B. Bradauskas. Prašom.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke, iš tikrųjų geoterminė energija, šiluma nieko nesiskiria nuo kitų alternatyvių energijos šaltinių. Kodėl mes taikome lengvatas, sakykime, vėjo, kodėl mes taikome vandens, hidro-, o čia netaikome? Nėra jokios logikos. Komiteto pirmininkui paaiškinus, kad taikykime troleibusams ir tramvajams, yra absoliučiai nesusiję dalykai, netgi negalima lyginti. Todėl aš manau, kad kolegos K. Kuzminsko pataisa yra tikrai gera, skatins taupyti elektros energiją ir išgauti iš žemės šilumą, į kurią mes dar taip labai abejingai žiūrime. Jeigu būtų lengvatos, tai tikrai dauguma žmonių pasinaudotų tuo ir plėtotų tą energetikos rūšį.
PIRMININKAS. Žodis K. Daukšiui – prieš pataisą.
K. DAUKŠYS (DPF). Jeigu nutiestume dabar iš kosmoso laidą į žemę, tai turėtume labai gerą srovę, kuri mums nekainuotų, tik tą laidą reikėtų kažkaip išlaikyti. Ir čia man toks paprastas klausimas. Aš suprantu, kad, pavyzdžiui, kas įsirengęs geoterminį šildymą, tokiu atveju galėtų gauti lengvatas, kas dar kokius nors dalykus, irgi galėtų, bet noriu atkreipti Seimo narių dėmesį į tai, kas geoterminė jėgainė veikia Klaipėdoje. Visi žinote, kad ji visą laiką sunkiai veikia, nes jos pagaminta, nepaisant to, kad danai ją padovanojo iš esmės Lietuvai, jos pagaminta energija, šiluma yra gana brangi. Todėl manau, na, mes galime ir kitiems dalykams suteikti visokių galimybių, pavyzdžiui, gal dar kas nors išras geresnį būdą pagaminti elektrai arba šilumai, tai galime įrašyti ir kitus. Tai būtų fainas reikalas. Aš nemanau, kad tai yra kaip nors naudinga Lietuvai.
PIRMININKAS. Dar prieš priimant sprendimą, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad lygiai tokia pati, identiška, K. Kuzminsko pataisa yra dėl kitos dalies, bet komiteto sprendimas skirtingas, tai yra nepritarti tai pačiai pataisai. Vienai daliai pritarė, kitai – ne, matyt, buvo ne toks pat Seimo narių skaičius komiteto posėdyje.
Dar suteiksiu žodį pirmininkui, po to spręsime.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Taip, tai buvo skirtinguose posėdžiuose priimti sprendimai, vieną kartą dalyvaujant vieniems buvo taip, kitą kartą nedalyvaujant – kitaip. Seimo nariai, aš manau, kad iš tikrųjų teisingai suprastumėte – įstatymo projekte numatyta parama investicijoms. Tiems asmenims, kurie nori įsirengti šilumos siurblius, yra numatyta parama investicijoms ne tik siurbliams įsirengti, bet ir požeminėms trasoms pakloti, ir visai sistemai įrengti. Todėl čia būtų dvigubas rėmimas: pirmas – per investicijas, antras – per lengvatinį tarifą. Bet Seimas tegul apsisprendžia, aš čia nelaužiau iečių. Seimas nutars, kad galima dvigubai remti, tegul remia.
PIRMININKAS. Dar suteiksiu žodį per šoninį mikrofoną K. Kuzminskui ir K. Daukšiui, tada balsuosime.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Aš norėčiau komiteto pirmininką paprašyti, kad neklaidintų Seimo narių. Nes mano kita pataisa dėl 26 straipsnio ir reglamentuoja šią nuostatą. Pataisa yra: pasinaudoję šia paramos forma, netenka galimybės naudotis skatinimo priemone, aprašyta šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje. Taigi mano viskas yra apskaičiuota, jokio dubliavimo nėra. Tačiau geoterminis šildymas paliekamas likimo valiai, nesuprantama kodėl. Žmonės šiuo metu nori labai daug naudotis ir tikrai naudotųsi švariausia energetikos sistema. Patys pripažįstate, kad Klaipėdos krašte yra 2 km gylyje karštas vanduo iki 100 laipsnių, Šilalės – yra apie 70 laipsnių, net ir tą šiltą vandenį galėtume naudoti, jeigu būtų paskata. Ačiū.
PIRMININKAS. Dar atsiprašau, autoriaus noriu paklausti. Kadangi jūsų pataisa yra identiška dėl kelių dalių, vadinasi, sprendimą priimsime dėl to, kaip pasiūlyta, dėl abiejų dalių?
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Taip. Jeigu 11 straipsniui pritarė Seimas, tada automatiškai reikės pritarti 26 straipsniui, kuriame bus numatyta, kad lengvata du kartus nesinaudotų.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, noriu patikslinti. Yra 3 dalyje ir yra 12 dalyje… Dar yra pasiūlyta papildyti jūsų 13 dalimi.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Tai automatiškai… Ne, tai 3 straipsnis. Čia yra antra pataisa po pirmojo komiteto svarstymo. Kai pirmą kartą komitete nepritarė, tai pataisa buvo jau dėl trečiojo varianto šio įstatymo, ta nuostata perkelta į trečiąjį iš 13.
PIRMININKAS. Vadinasi, pataisa yra viena ir ta pati?
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ta pati.
PIRMININKAS. Ir dėl jos spręsime. Bet prieš tai dar kalbės K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš norėjau pasitikslinti. Ar mes dabar tribūnoje matome Seimo narį J. Šimėną, ar komiteto pirmininką? Jeigu mes matome komiteto pirmininką, tai jam privalu pasakyti komiteto sprendimą, bet neaiškinti, ar taip balsuoti, ar kitaip balsuoti, ar jūs čia blogai pasielgėte, ar gerai pasielgėte. O jeigu mes matome Seimo narį, tai gal tada jis galėtų bendra tvarka ir kalbėti, kaip ir visiems kitiems Seimo nariams priklauso? Tai aš prašyčiau įvesti tą tvarką, nes yra komiteto pirmininkas, kuris turi sakyti, kokį komitetas priėmė sprendimą.
PIRMININKAS. Iš tikrųjų pastaba teisinga. Aš prašau J. Šimėną dabar pasakyti paskutinį žodį, tai yra pasakyti komiteto sprendimą, kuris galioja. Vienu atveju buvo pritarti, kitu – nepritarti. Tai paskutinis komiteto sprendimas?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Pritarti.
PIRMININKAS. Pritarti?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Dabar Seimas turėtų spręsti balsuodamas, ar pritarė šiai K. Kuzminsko pataisai. Atsiprašau… Sustabdau balsavimą. Balsuosime, kadangi komitetas nepritarė, tai Seimas balsuodamas spręs, ar pritarti… (Balsai salėje) Atsiprašau. Aš suklydau dėl to, kad yra du sprendimai. Tai K. Kuzminsko pataisai pritarė ir komitetas, tik tą atvejį turim omeny, ir dabar reikia Seimo pritarimo arba nepritarimo.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Dėl vedimo tvarkos, pirmininke.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos. Prašau.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Pirmininke, ką tiktai K. Daukšys ir pirmininkui davė vieną tokią pastabą. Dvi pataisos buvo svarstomos vienam komitete ir kitam komitete. Pirmininkas pritarė vienai pataisai, ar kur jo nebuvo, dabar jisai vėl tribūnoje stovi, ką tiktai po tos pastabos jisai vėl rodo Seimo nariams, kaip balsuoti. Na, pirmininke, imkitės priemonių prieš komiteto pirmininką ir duokite kitam komiteto nariui pristatyti šitas pataisas.
PIRMININKAS. Gerai, dėkui. Iš tikrųjų pastaba teisinga, ją priimam. Daugiau komiteto pirmininkas nekalbės savo vardu ir komiteto nuomonė yra pritarti pataisai. Dar prieš tai kolega A. Salamakinas prašo žodžio.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mielieji pirmininkai, vienas – tribūnoje, kitas – kitoj tribūnoj, gal įsivedam tokią tvarką, kaip ir numato Statutas: komiteto pirmininkas pasako: jeigu komitetas pritarė, tai balsuoti nebūtina, jeigu nėra nė vieno protestuojančio. (Balsai salėje: „Buvo!“) Jūs paklauskite, ar yra, ir tada gal greičiau judėsime į priekį. Nes taip kažkokie pasvarstymai, padiskutavimai, nesuprantama, dėl ko.
PIRMININKAS. Dėkui, aš taip mėginau, bet Seimas reikalavo balsuoti. Tai aš manau, kad taip ir darysime. Dabar yra laikas balsuoti. Prašome. Kas už tai, už K. Kuzminsko pataisą, kuriai komitetas pritarė, kaip patvirtino pirmininkas komiteto sprendimą, prašom balsuoti. (Balsai salėje)
Gerbiamieji Seimo nariai, balsavo 84: pataisai pritarė 62 Seimo nariai, prieš balsavo 2, susilaikė 20. Pataisa yra priimta.
Ir dar vieną straipsnį, vieno straipsnio pataisas galime apsvarstyti, po to mūsų laikas jau bus pasibaigęs. Tai yra 13 straipsnio pataisos. Pirmoji yra Seimo narių J. Pinskaus, A. Petkaus, J. Šimėno pataisa, bet dėl jos jau priėmėm sprendimą. Kita pataisa yra E. Jonylos, E. Žakario pataisa, kuriai komitetas pritarė iš dalies. Ar pataisos teikėjai sutinka? Kolega E. Žakaris sutinka? Sutinka. Komiteto sprendimas yra dėl šios pataisos. Prašom pristatyti komiteto sprendimą jo pirmininką. Vis vien reikia…
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė. Čia 1 dalis buvo dėl galių, kur mes jau apsisprendėm, o 2 dalis dėl to, kad pasiekus 500 megavatų vėjo jėgainių įrengtąją galią Vyriausybė turi priimti sprendimą, ką toliau daryti. Tai E. Jonylos ir E. Žakario pasiūlymas, kad tai būtų padaryta ne vėliau kaip 2015 m. sausio 1 d. Mes pritarėm. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai, pirmininke, kadangi Seimo nariai reikalavo net ir tų pataisų, kur autorius sutinka ir komitetas pritarė, kad vis vien būtų pasakyta esmė. Tai ar galim bendru sutarimu pritarti komiteto… (Balsai salėje) Balsuoti reikalauja. Prašom balsuoti dėl E. Jonylos ir E. Žakario pataisos dėl 3 dalies, o pataisai komitetas pritarė. Prašom balsuoti.
Seimas 64 balsais už, prieš balsavus 2 ir susilaikius 8, E. Jonylos ir E. Žakario pataisai dėl šio straipsnio 3 dalies 1 punkto pritarė. Kita pataisa yra Seimo nario A. Petkaus to paties straipsnio, tos pačios dalies 2 punkto. Komitetas šiai pataisai pritarė. Bet komiteto pirmininką prašau paaiškinti, kaip Seimo nariai pageidavo, kokia yra pataisos esmė.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Taip, A. Petkus siūlo dvi pataisas. Viena – saulės fotoenergiją prie elektrinių įrašyti. Tai čia iš tikrųjų siūlyčiau tokį kompromisinį variantą, nes su kalbininkais kalbėta, jie sako, kad nereikia vadinti „fotoenergija“, o „saulės šviesos energija“. Man atrodo, A. Petkus su tuo sutiks.
Na ir antra pataisa susijusi su mažosiomis elektrinėmis, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kilovatų. Tai šitam dalykui iš tikrųjų komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Aš noriu paprašyti A. Petkaus pasakyti savo nuomonę dėl to, kad jūsų pataisa yra įterpiant žodį „fotoenergijos“ ir taip pat įrašant žodžius, susijusius su galia. Prašau A. Petkų pasakyti, ar jus tenkina ši komiteto redakcija.
A. PETKUS (TTF). Kaip ir komiteto pirmininkas beveik viską pasakė. Vietoj žodžio „fotoenergija“ atsiras įstatyme „šviesos energija“, o dėl to, kad iki 30 kilovatų, tai kaip ir ankstesniuose siūlymuose buvo minėta, kad tos jėgainės nepateks į bendrą kvotą. Tai komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Autorius pastebėjo, kad reikia žodį „fotoenergija“ pakeisti „šviesos energija“, toliau – kaip yra. Ar galim pritarti komiteto pritartai… (Balsai salėje) Balsuojam, balsuodami spręsim, ar galim. Prašau balsuoti dėl šios A. Petkaus pataisos.
Balsavo 84 Seimo nariai: už pataisą – 76, prieš – 1, susilaikė 7. Gerbiamieji Seimo nariai, žinodamas, kad kitos šio straipsnio pataisos pareikalaus daugiau laiko, nes tai susiję su hidroenergetika, ką galima buvo spręsti iš diskusijų, tai aš manau, kad mūsų laikas baigėsi, ir todėl…
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Bent užbaikim vieną straipsnį. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Yra siūlymas baigti visą straipsnį?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Taip. (Balsai salėje) Tai vieną straipsnį nors užbaikim. Dabar vidury straipsnio svarstymo.
PIRMININKAS. Gerai. Dalį straipsnio… Čia dėl straipsnio yra dar gana daug pataisų, aš skelbiu pataisų svarstymo pertrauką ir bus tęsiama kitam posėdyje. Neišspręsime šio straipsnio, dar reikia kokios pusės valandos laiko.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Jeigu galima, aš noriu tik pasakyti.
PIRMININKAS. Prašom pasakyti ir baigiam.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų svarstant galias ir ypač hidroenergetiką, buvo daug kartų į vieną pusę, į kitą ir trečią. Ir yra galutinis komiteto paskutinio posėdžio sprendimas, dėl kurio reikia apsispręsti – pritarti arba nepritarti. Jeigu pritariam, tai ir pritariam, o jeigu ne, tai ne. Tai siūlau pritarti komiteto sprendimui ir vieną balsavimą padaryti.
PIRMININKAS. Yra ne viena pataisa, daug dar pataisų, negaliu aš užtęsti laiko, turiu laikytis.
16.02 val.
Tai kitas klausimas yra antrasis, įstatymo projektas Nr. XIP-2717 – Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2011 metų lėšų sąmatos patvirtinimo“ projektas. Ūkio viceministras pristatys projektą. Prašau.
R. ŽYLIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pristatome Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2011 metų lėšų sąmatos patvirtinimo“ projektą. Šio nutarimo projekto tikslas – Seimo nutarimu patvirtinti Garantinio fondo lėšų sąmatą 2011 metams. Nutarimo projektu siekiame įgyvendinti Garantinio fondo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatą, kuria vadovaujantis Garantinio fondo lėšų sąmatą tvirtina Seimas Vyriausybės teikimu. Patvirtinus 2011 m. Garantinio fondo lėšų sąmatą, bus galima mokėti išmokas iš Garantinio fondo lėšų 2011 m. tenkinant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojų darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų kreditorinius reikalavimus, taip pat banko operacijas ir administratoriaus darbo daliniam apmokėjimui.
Garantinio fondo 2011 metų lėšų sąmatos projektui pritarė Garantinio fondo taryba 2010 m. spalio 5 d. posėdyje. Pažymėsiu, kad pagal šią sąmatą lėšų likutis, numatomas 2012 m. sausio 1 d., pasiliksiantis Garantinio fondo sąskaitoje, yra 10 mln. Lt. Siūlau pritarti nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam viceministrui R. Žyliui, tačiau jūsų nori paklausti keli Seimo nariai. Pirmasis – M. Zasčiurinskas. Nėra. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis viceministre, aš pasižiūrėjau jūsų sąmatą. Ten man didžiausią nerimą kelia administracinės išlaidos. Kai perkėlimo metu buvo imama į Ūkio ministeriją, buvo sakoma, kad papildomų lėšų nereikės. Noriu priminti, kad 2008 m. su persikėlimu iš vienų patalpų į kitas buvo 230 tūkst. išlaidų, 2009 m. buvo 122, už juos dar buvo pirkti kompiuteriai ir spausdintuvai, šiais metais buvo planuota 184 tūkst. Iš kur jūs paėmėte tokį skaičių, kad administravimo išlaidų reikės 1 mln. Lt?
R. ŽYLIUS. Noriu pažymėti, kad praėjusių metų sąmatoje buvo patvirtinta taip pat 1 mln. Lt toje pačioje eilutėje. Garantinio fondo taryba tvirtina. Praeitais metais buvo planuojamos išlaidos šioje eilutėje 1 mln. Lt, kitiems metams Garantinio fondo taryba taip pat siūlo numatyti šitas išlaidas milijoną litų.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava. Gerbiamasis Dumbrava, jūs galite paklausti.
A. DUMBRAVA (TTF). Atsisakau.
PIRMININKAS. Klausia V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis viceministre, išties ne tik dėl administracinių išlaidų, bet apskritai, kai pasižiūri jūsų balansus, atrodo, kad jūs prognozuojate daugiau bankrotų.
R. ŽYLIUS. Ačiū už klausimą. Jeigu pasižiūrėsite Garantinio fondo veikimo logiką, tai realiai kitais metais bus aptarnaujami 2010 m. bankroto procesai. Tai, ką mes prognozuojame, tai yra mes matome šiuo metu vis dar neišnagrinėtas paraiškas, kurios turės būti apmokėtos kitais metais, ir prognozuojame bankroto procesų mažėjimą, tačiau pagrindinis dėmuo yra šių metų bankroto procesai, jau žinomi bankroto procesai.
PIRMININKAS. Dėkojame viceministrui R. Žyliui. Daugiau klausimų? Dėkojam, viceministre, jums. A. Sysas yra užsirašęs kalbėti už pateiktą įstatymą.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kadangi vis tiek fondo lėšų sąmatą reikia tvirtinti, tai aš siūlau po pateikimo pritarti, bet noriu atkreipti dėmesį, kad viceministras pasidomėtų realiomis išlaidomis, kurios buvo skirtos fondo administravimui. Jeigu yra sunkmetis ir patys pažadėjote, kad daugiau lėšų nenaudosite, tai jau garbės nedaro, kad jūs nurašinėjate vienų metų biudžeto dydžius į kitus, nežiūrėdami realių išlaidų. Lygiai taip pat kelia įtarimų ir apmokėjimas už administravimo darbą, jeigu jūs pasižiūrėsite, išlaidos irgi neatitinka. Aš manau, svarstymo metu Socialinių reikalų ir darbo komitete šitą sąmatą reikėtų taisyti.
PIRMININKAS. Kadangi niekas neužsirašė prieš kalbėti, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta. Siūlomas pagrindiniu komitetu – Ekonomikos komitetas, papildomais komitetais: Audito komitetas ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Pritarta. (Balsai salėje) Kolega A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, visados Garantinio fondo sąmatą tvirtindavo pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Tai yra socialinis fondas, nėra joks ekonominis fondas, šitą įmoką moka darbdaviai, išmokas gauna bankrutavusių įmonių darbuotojai, kuriems nebuvo sumokėtas darbo užmokestis. Todėl siūlau pagrindiniu komitetu skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą, kaip turintį šio fondo priežiūros patirtį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, prašau balsuoti dėl A. Syso pasiūlymo, kad pagrindinis komitetas būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Yra pasiūlymas kaip pataisa, vadinasi, to, kas yra pateikta seniūnų.
75 balsais, 2 susilaikius, Seimas pritarė, kad pagrindinis komitetas būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Atitinkamai tada papildomi komitetai: Audito komitetas ir Ekonomikos komitetas. Pritarta. Datos siūlymo nėra pateikta, bet nutarimas būtų priimamas dar iki šios sesijos pabaigos, tačiau Vyriausybė siūlo jį svarstyti skubos tvarka. Ar Seimas pritaria skubos tvarkai? Pritaria. Bus svarstomas skubos tvarka ir bus nustatyta tiksli priėmimo data vėlesniuose Seimo darbotvarkių projektuose.
16.10 val.
Kitas popietinio posėdžio klausimas yra trečiasis – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1416(3). Pranešėjas – Seimo narys A. Endzinas. Svarstymas. Ekonomikos komiteto išvada.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komitetas svarstė Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo pataisas, išnagrinėjo Seimo Teisės departamento siūlymus, kuriems pritarė, Europos teisės departamento ir Teisingumo ministerijos pastabas, į kurias atsižvelgė, taip pat iš dalies pritarė kolegų V. Galvono ir A. Butkevičiaus ir J. Veselkos pataisoms, atsižvelgė į Vyriausybės išvadą, patobulino projektą ir teikia Seimui jį svarstyti. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojam už Ekonomikos komiteto išvadą.
Dabar diskusijose kalbės B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš esmės, man atrodo, šitas įstatymo projektas yra labai svarbus, jis susijęs daugiausia su tuo momentu, kad renkant didesnius procentus pinigų iš akcizų būtų galima bent šiek tiek pagerinti kelių būklę, ypač rajoninių kelių, tų vadinamųjų žvyrkelių. Per pastaruosius dvejus metus lėšos ypač šiems keliams buvo sumažintos. Palygindamas norėčiau pasakyti, kad 2008 m. Kelių priežiūros programoje buvo 1 mlrd. 813 milijonų… iš jų 354 mln. kelių priežiūrai. 2009 m. jau liko tiktai 775 mln. ir kelių priežiūrai 270 mln. Ir šiais metais labai panašūs skaičiai, kelių priežiūrai – 243 mln. Be abejo, šitas procentų padidinimas galbūt leis surinkti bent šiek tiek daugiau pinigų kelių priežiūros darbams. Daugiausia tai liečia, be abejo, visi mes suprantame, rajoninius kelius. Kadangi kelių poreikio, ypač geresnių kelių, šiandien turbūt ypatingai niekam aiškinti nereikia, bet aš vieną momentą norėčiau galbūt akcentuoti. Šiandien labai daug mokinių vežiojama iš kaimų į didesnes mokyklas arba net ir iš rajono centro. Vakar mes buvome Kelmės rajone. Įsivaizduojate, 2400 vaikų kiekvieną dieną reikia pavėžėti į mokyklą vienam rajone. Jeigu suskaičiuotume visoje Respublikoje, kokie tai yra skaičiai? Tie autobusai, kuriuos perka, mokykliniai, irgi nėra amžini. Man atrodo, kad vien šis pavyzdys mus visus įpareigoja labai rimtai rūpintis keliais.
Aš suprantu, kad šitas procentas padidinimo kažkokio labai didelio pliuso neduos, nes akcizas… Suprantate, kada mes tą akcizą didinam, didinam, ypač dyzeliniams degalams, tai jūs suprantate, kad pas mus mažėja tas akcizo surinkimas, nes tos didžiosios mašinos pervažiuoja per Lietuvą ir Lietuvoje nesipila. Todėl čia, žinoma, labai didelio padidėjimo neduos. Man atrodo, kad reikėtų kompleksą priemonių priimti, ne vien šitą priemonę. Tačiau, žinoma, baigdamas noriu paprašyti visus balsuoti už tai, nes geriau šiek tiek negu nieko. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar vėl kviečiu į tribūną kolegą A. Endziną. (Balsai salėje) O gal nereikės komiteto atstovo. Pataisos autoriai. Pataisa dėl datos, kurią teikia Seimo nariai V. Galvonas, A. Butkevičius, J. Veselka. Kas iš autorių? V. Galvonas yra. Prašau.
V. GALVONAS (TTF). Gerbiamieji kolegos…
PIRMININKAS. Prašau, kolega A. Endzinas…
V. GALVONAS (TTF). Komitetas atsižvelgė į mūsų tą pataisą, nes mes buvome pateikę kur kas anksčiau. Kadangi buvo prašymas kartu su biudžetu svarstyti tą dalyką, tai mes sutinkame. O dėl procentų aš pasakysiu vieną paprasčiausią dalyką, ką minėjo Bronius ir visi kalbėjusieji. Į pagrindinį dalyką neatkreipėte dėmesio, kad šiuo metu pagal dabartinį finansavimą, jeigu kelias yra sutvarkomas, prie jo tvarkymo bus galima grįžti tik po 60 metų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, komiteto pritartai redakcijai autoriai taip pat pritaria. Ar Seimas gali pritarti bendru sutarimu, kad datos būtų pakeistos taip, kaip pasiūlyta autorių? (Balsai salėje) Bet yra užsirašiusių kalbėti. (Balsai salėje) Yra prieš, tai aš turiu tada suteikti žodį. (Balsas iš salės: „Prieš visą projektą.“) Prieš visą projektą. Tai dėl pataisos pritarta. Dabar galime kalbėti dėl viso pateikto įstatymo projekto. Ž. Šilgalis užsirašęs kalbėti už. Prašau.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Kolegos, gal iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad smulkus klausimas, bet iš tikrųjų tai gana rimtas klausimas. Jeigu iš tikrųjų šiek tiek padidintume atskaitymus į Kelių fondą, tai pirmiausia tuos pinigus reikėtų skirti prisidėjimui prie europinių pinigų. Pritraukiant didesnes europines lėšas, ir darbai būtų padaryti, ir į biudžetą mokesčių pavidalu grįžtų ne mažesni pinigai. Jeigu taip dėliotume ir taip tuos klausimus spręstume, dar kartą pakartosiu, ir darbai būtų padaryti, ir biudžete tie patys pinigai. Mano vertinimu, būtų tiktai pliusas, todėl siūlyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Motyvus prieš pasakys Seimo narys A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju už suteiktą žodį, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų man visiškai suprantama teikėjų logika padidinti surinkimą į Kelių fondą, nukreipiant didesnį procentą akcizo lėšų. Tačiau situacija biudžeto šiandien nėra, tiesą sakant, džiuginanti. Jeigu atidžiau panagrinėtume, tai tos lėšos yra numatytos išlaidų sektoriuje. Mūsų teikiama pataisa, jeigu mes jai pritartume, reiškia tik vieną dalyką – kad šiuos pinigėlius, tuos konkrečius milijonus litų, reikėtų, na, išsitraukti žirkles ir iš kažkokių sektorių atimti. Tai yra labai paprasta, bet aiški tiesa, kad ir kaip man būtų apmaudu ją pasakyti. Vien tiktai šių motyvų skatinamas aš pasisakau prieš šią pataisą, deja, kaip ne laiku pateiktą, nors ir kaip, kartoju, man dėl to būtų apmaudu.
Dabar dėl kolegos Žilvino pasakytos pataisos dėl europinių pinigų panaudojimo. Norėčiau pasakyti, kad šiame sektoriuje europiniai pinigai panaudojami geriausiai. Turėčiau pasakyti, kad, žiūrint į 2013 m. perspektyvą, būtų gerai, kad jų būtų, nes šiandien pagal plano įgyvendinimą jų paprasčiausiai jau nebebus. Jie bus panaudoti visi. Dėkui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti dėl pritarimo ar nepritarimo Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo projektui po svarstymo.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 34, prieš – 23, susilaikė 27. Projektui po svarstymo nepritarta.
Dabar mes turėsime spręsti, ar projektą grąžinsime tobulinti pagrindiniam komitetui. Antras variantas yra grąžinti iniciatoriams tobulinti iš esmės. Trečia galimybė, kurią Seimas gali pasirinkti, – projektą atmesti. Tai gal, turėdami trys mygtukus, galėtume išspręsti, kuriam sprendimui atiduodame pirmenybę. Ar sutinkate, kad balsuotume? Tada balsavimas už būtų už grąžinimą pagrindiniam komitetui tobulinti, mygtukas „susilaikau“ būtų grąžinti iniciatoriams tobulinti, kad būtų logika išlaikyta, prieš – tai projektą atmesti. Vadinasi, du mygtukai: pliusas – grąžinti pagrindiniam komitetui, susilaikymo (kryžiukas) – tai iniciatoriams ir už atmetimą balsuojam spausdami mygtuką „minus“. Visiems aišku? Prašom balsuoti. (Balsai salėje)
Balsuojant alternatyviai daugiausia balsų surinko balsavusieji prieš, tai yra už projekto atmetimą. (Balsai salėje) Dar kartą skelbiu rezultatus: už projekto atmetimą balsavo 36, už tobulinimą pagrindiniame komitete – 33 ir už iniciatorių tobulinimą – 10. Taigi projektas yra atmestas. (Balsai salėje) Kas nors neaišku? Gerai, Seimo nariui Ž. Šilgaliui tuoj suteiksiu žodį.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Aš labai atsiprašau posėdžio pirmininko, bet iš tikrųjų, mano supratimu, būtų logiškas balsavimas, jeigu mes pirma būtume apsisprendę, ar gražinti tobulinti, ar atmesti, o jeigu mes grąžiname tobulinti, tada būtume balsavę, ar komitetas, ar iniciatoriai. Šiuo atveju balsai išsiskaidė ir natūralu, kad neteisingas balsavimas, iškreipta nuomonė, nes buvo daugiau, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, tik tiek, kad nuomonės išsiskyrė, kam tobulinti. Todėl aš balsavimą siūlyčiau pakartoti. Taip būtų teisinga.
PIRMININKAS. Ar Seimas sutinka pakartoti balsavimą taip, kaip siūlo? (Balsai salėje) Aš turiu pasakyti, kad prisimenu ankstesnį pirmininkavimą, kada Seimas būtent šitokio balsavimo buvo iš manęs reikalavęs. Dar suteiksiu žodį kolegai E. Klumbiui.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tikrųjų mes visados stengiamės spręsti alternatyviu būdu. Viena alternatyva yra atmesti arba grąžinti, o po to, jeigu grąžinama, tai tada arba iniciatoriams, arba komitetui.
PIRMININKAS. Sutinku su jūsų argumentais, bet sakau, aš prisiminiau, kad Seimas iš manęs buvo neseniai reikalavęs taip balsuoti. Aš prašau pakartoti balsavimą, toliau nediskutuokime. Kartojame balsavimą. Kas balsuoja už, balsuoja už tobulinimą, po to spręsime, kas turi tobulinti, o kas balsuoja prieš, balsuoja už atmetimą. Alternatyvus balsavimas iš dviejų pasirinkimų. Norėjosi, kaip greičiau, o išėjo…
Balsavo 45 Seimo nariai už projekto tobulinimą, už atmetimą balsavo 41 Seimo narys.
Dabar vėl alternatyva. Pirmoji alternatyva yra grąžinti pagrindiniam komitetui, tai būtų balsavimas už, o balsavimas prieš reikštų grąžinimą iniciatoriams. Už – pagrindiniam komitetui… Kas nors neaišku? (Balsai salėje) Ekonomikos komitetas, pranešėjas buvo iš Ekonomikos komiteto.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašau dėmesio! Balsuodami už, pasisakote, kad būtų grąžinta Ekonomikos komitetui, kuris buvo pagrindinis, o balsuodami prieš, grąžinsite iniciatoriams tobulinti iš esmės. Prašau balsuoti.
46 balsai prieš 38. Seimas nusprendė projektą grąžinti pagrindiniam komitetui tobulinti, vadinasi, Ekonomikos komitetui. Kam dar neaišku?
16.26 val.
Kitas darbotvarkės klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2, 6 straipsnių ir įstatymo 4 priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2375. R. Sinkevičius pateiks Ekonomikos komiteto sprendimą dėl šio projekto. Kolega V. Valkiūnas. Prašau. Ekonomikos komiteto išvadą išklausysime.
V. VALKIŪNAS (J(LiCS ir TPP)F). Ačiū, posėdžio pirmininke. Komiteto sprendimas: įstatymo projektą atmesti, kadangi bendrosios transporto priemonės masės padidinimas nuo 40 tonų iki 48 tonų, nors ir neviršijant leistinos ašies apkrovos, turėtų neigiamą įtaką kelių dangos konstrukcijoms, nes nė viena dangos konstrukcija iki šiol nebuvo skaičiuota įvertinant padidintą apkrovą. Bendrosios masės padidinimas turėtų neigiamą įtaką valstybinės ir vietinės reikšmės kelių būklei, ji blogėtų.
Dar blogesnė padėtis su tiltais ir viadukais, esančiais valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose. Dauguma jų pastatyti 1950–1980 m. ir buvo projektuoti pagal tuo metu galiojančias normas, ir nepritaikyti eksploatuoti tokio svorio transporto priemonėms. Didžiosios dalies tiltų bandymai nėra atlikti. Atlikus daugiau bandymų, gali paaiškėti, kad yra daugiau tiltų, kurių laikomoji galia mažesnė už 48 tonas, ir daugiau draudžiamų maršrutų. Lietuvoje kasmet nustatoma po keletą kelių, kurių laikomoji galia yra nepakankama. Siekiant įteisinti transporto priemonių didesnę leistiną bendrąją masę, prieš tai būtina ištirti didelį skaičių tiltų ir nepakankamos laikomosios galios tiltus sustiprinti. Įteisinus 48 tonų leistiną bendrąją masę, reikėtų padidinti finansavimą, siekiant bent minimaliai sustiprinti kelių dangų konstrukcijas ir tiltus, kas pagal dabartinę ekonominę situaciją yra labai sunkiai tikėtina. Priešingu atveju, dėl spartaus kelių dangų irimo ir tiltų laikomosios galios mažėjimo ateityje tektų išleisti nepalyginamai daugiau lėšų kapitaliniams remontams bei rekonstrukcijoms, o eismą per kai kuriuos tiltus ir viadukus iš viso uždaryti.
Nėra pateikto ekonominio pagrindimo, kiek siūlomas masės padidinimas turėtų teigiamą įtaką verslo sąlygoms gerinti ir kiek tai atsilieptų kelių ir jos statinių spartesniam nusidėvėjimui, remontui, nėra valstybės pajamų ir išlaidų santykio. Masės padidinimas iki siūlomo dydžio ekonomiškai būtų netikslingas, kadangi siūlomas mokesčių surinkimas nekompensuotų neigiamo poveikio keliams bei tiltams ir viadukams, o visuomenė patirtų nuostolių dėl didėjančių kaštų, kelionės laiko ir aplinkos taršos. Visose kaimyninėse valstybėse nustatyta mažesnė leistina bendroji masė, nei siūloma projekte. Europos Sąjungoje tik 5 valstybėse narėse leidžiama didžiausia bendroji masė, didesnė nei 40 tonų. Pasiūlymų nėra. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 3, susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui.
V. VALKIŪNAS (J(LiCS ir TPP)F). Todėl siūlome projektą atmesti.
PIRMININKAS. Dabar bus galima pasakyti motyvus dėl komiteto siūlomo sprendimo. O tas pasiūlymas yra projektą atmesti. Už pirmasis yra užsirašęs kalbėti A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, manau, kad jūs išklausėte komiteto pateiktą išvadą, bet turbūt 90 % Seimo narių patys yra vairuotojai, ir kas dažniau važinėja netgi automagistrale, gali pastebėti, kad visiškai naujai suremontuotoj jau atsiranda provėžų. Siūlymas duoti dar daugiau apkrovos ašiai garantuotai dar pablogins mūsų kelių kokybę. Visai neseniai Lietuvos televizija rodė vieną reportažą, kaip miškavežiai išmalė žvyrkelius ir kaimo kelius. Siūlydami didinti ašies apkrovą, paprasčiausiai mes pasirašome tam tikrą nuosprendį ir taip nevisiškai gerai mūsų kelių būklei. Aš manau, kad nuo kelių būklės priklauso eismas ir gyvybė keliuose. Todėl aš visiškai pritariu šitam siūlymui, manau, kad Europa pasimokiusi ir tokių sprendimų nepriima. Pritarkite komiteto išvadai.
PIRMININKAS. E. Pupinis pareikš kitą nuomonę.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, vis dėlto atkreipkite dėmesį, kad pati ministerija teikia tą siūlymą, ir ji teikia ne šiaip sau, ne iš lubų parašytą, bet iš tiesų yra Lietuvoje transporto priemonių, kurios yra didesnės keliamosios galios, ir jas, išvažiavusias į kelią, iš karto baudžia. Tam tikro verslo, ypač miškavežių, nelabai kokia situacija, iš esmės jie negali vykdyti savo verslo. Šis sprendimas, nemanau, kad kažką pagadintų, nes iš esmės Latvijoje taip pat reikalavimai transporto priemonių keliamai galiai yra tokie patys, kokie siūlomi. Iš tiesų, jeigu važiuoja per sieną iš Latvijos į Lietuvą transporto priemonės, vėl jos yra baudžiamos, tai manyčiau, kad ministerija žino, ką siūlo, ir siūlyčiau nepritarti komiteto, o pritarti pačios ministerijos pateiktam įstatymo projektui. Siūlau nepritarti komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu balsuoti priimti sprendimą dėl komiteto išvados, kuria siūloma projektą atmesti. Tai yra tie, kurie balsuos už, balsuos už projekto atmetimą, kaip siūlo Ekonomikos komitetas. Kurie balsuos prieš, tai balsuos prieš komiteto pasiūlymą. Prašom balsuoti.
Balsavus 84 Seimo nariams, už – 30, prieš – 44 ir susilaikius 10, komiteto pasiūlymui atmesti projektą nepritarta. Tokiu atveju Seimas turi paskirti kitą komitetą arba sudaryti specialią grupę. Kas nori pasiūlyti, koks galėtų būti kitas komitetas? J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tiesų galėtų būti Aplinkos apsaugos komitetas, nes kalbama apie aplinką tam tikra prasme. Kaip suprantu, miškininkams aktualus tas klausimas, todėl Aplinkos apsaugos komitetas tą gerai turėtų suvokti.
PIRMININKAS. Tuoj įjungsiu mikrofoną. Prašom.
J. LIESYS (J(LiCS ir TPP)F). Telieka man tik pritarti gerbiamojo J. Razmos pasiūlymui ir pritariu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti, kad perduodame Aplinkos apsaugos komitetui svarstyti? Pritarta.
16.35 val.
Kitas popietinės darbotvarkės klausimas yra 5 – Seimo nutarimo „Dėl valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo lėšų sąmatos įvykdymo 2009 metų ataskaitos“ projektas Nr. XIP-2612(2). Audito komiteto pranešėjas S. Stoma kviečiamas į tribūną.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū. Audito komiteto sprendimas ir pasiūlymai. Sprendimas: pritarti patobulintam Seimo nutarimo „Dėl valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo lėšų sąmatos įvykdymo 2009 metų ataskaitos“ projektui. Siūlome taisyti taip: „1 straipsnis. Netvirtinti valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo lėšų sąmatos įvykdymo 2009 metų ataskaitos.“ Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Pasiūlymų dėl projekto nėra gauta. Galima sakyti motyvus, bet niekas nėra užsirašęs. Prašom balsuoti dėl pritarimo šiam nutarimui po svarstymo. Kas balsuoja už, pritaria nutarimui po svarstymo, kas balsuoja kitaip… (Balsai salėje) Dėl pritarimo po svarstymo Seimo nutarimui „Dėl valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo lėšų sąmatos įvykdymo 2009 metų ataskaitos“, kas negirdėjo.
Visi suprato, balsavo 79 Seimo nariai. Už pritarimą po svarstymo šiam nutarimo projektui – 69, prieš – 2, susilaikė 8. Seimo nutarimui po svarstymo pritarta.
16.37 val.
Konkurencijos įstatymo 3, 40, 42 straipsnių papildymo ir pakeitimo ir Įstatymo papildymo 441, 442 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-2510 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas yra 6 – Konkurencijos įstatymo 3, 40, 42 straipsnių papildymo ir pakeitimo ir įstatymo papildymo 441, 442 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-2510. Pateikimas. Pranešėja – Prezidento vyriausioji patarėja Solveiga Cirtautienė. Jai suteikiama Seimo tribūna. Prašom.
S. CIRTAUTIENĖ. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pristatyti…
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom tylos!
S. CIRTAUTIENĖ. …Respublikos Prezidentės 2010 m. spalio 13 d. dekretu teikiamą Seimui svarstyti Konkurencijos įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą.
Pirmiausia norėčiau pažymėti, kad Respublikos Prezidentė ne kartą yra atkreipusi dėmesį į sąžiningos konkurencijos svarbą. Prezidentės vertinimu, veiksminga konkurencija gali užtikrinti mažesnes kainas, geresnę kokybę ir didesnes pasirinkimo galimybes vartotojams. Todėl sąžiningos konkurencijos užtikrinimas labai svarbus kiekvienam šalies gyventojui ir lemia kiekvieno iš mūsų gyvenimo kokybę. Neabejotina, kad jeigu užtikrinsime sąžiningą konkurenciją, pagerės kiekvieno šalies gyventojo materialinis gyvenimas. Tačiau tai ne tik materialinės gerovės klausimas. Sąžininga konkurencija – ne tik ekonominis efektas, bet ir vertybių klausimas.
Todėl, Prezidentės vertinimu, tokie reiškiniai, kai nesirenkama priemonių ir nesąžiningai neteisėtais būdais siekiama kuo didesnio pelno, savo materialinius interesus iškeliant aukščiau už visos bendruomenės gerovę, negali būti toleruojami ir su jais turi būti kovojama.
Taigi teikiamo projekto tikslas – įstatyme įtvirtinti papildomas priemones, kurios užtikrintų efektyvesnę sąžiningos konkurencijos apsaugą ir padėtų veiksmingiau kovoti su Konkurencijos įstatymo pažeidimais, kuriais daroma žala asmenų, visuomenės ir valstybės interesams, ir taip užkirsti kelią ūkio subjektams išvengti atsakomybės.
Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą atsakomybė už Konkurencijos įstatymo pažeidimus taikoma tik ūkio subjektams, t. y. juridiniams asmenims. Pažymėtina, kad dažnai už ūkio subjekto padarytus Konkurencijos įstatymo pažeidimus, t. y. už ūkio subjekto sudarytus draudžiamus konkurentų susitarimus ar piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, yra atsakingi jų vadovai, t. y. fiziniai asmenys. Tačiau už Konkurencijos įstatymo pažeidimus skyrus sankciją juridiniam asmeniui ūkio subjekto vadovai, asmeniškai prisidėję prie šio įstatymo pažeidimų padarymo, sąžiningos konkurencijos taisyklių pažeidimų, dažniausiai išvengia atsakomybės ir nepatiria jokių neigiamų pasekmių. Priešingai. Tokiose šalyse kaip Vokietija, Portugalija, Ispanija, Švedija, Jungtinė Karalystė ir kitos, tai yra nemažai užsienio valstybių, tokia atsakomybė yra numatyta ir fiziniams asmenims – juridinių asmenų vadovams. Todėl šiuo projektu siūloma nustatyto ūkio subjekto vadovo atsakomybę už Konkurencijos įstatymo pažeidimus.
Nustačius, kad ūkio subjekto vadovas prisidėjo prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, jam būtų apribota teisė eiti juridinio asmens vadovo pareigas ir būti valdymo organų nariu nuo trejų iki penkerių metų. Kartu su šiuo apribojimu galėtų būti skirta ir papildoma poveikio priemonė – bauda.
Konkurencijos tarybos praktika skiriant ūkio subjektams baudas už Konkurencijos įstatymo pažeidimus parodė, kad šiuo metu įstatyme ir jo pagrindu priimtuose teisės aktuose nustatytos baudų už Konkurencijos įstatymo pažeidimus apskaičiavimo taisyklės neužtikrina, kad būtų tinkamai pasiekti baudų skyrimo tikslai. Tiek minėtame Konkurencijos įstatyme įtvirtinti kriterijai, tiek Vyriausybės 2004 metų nutarimu patvirtintos baudų skyrimo taisyklės yra parengtos remiantis jau nebetaikomomis Europos Komisijos gairėmis ir nebeatitinka naujų Europos Komisijos baudų taikymo už konkurencijos taisyklių pažeidimus gairių. Todėl projektu siūloma papildyti Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 1 dalį 6 punktu, įtvirtinant papildomą kriterijų, į kurį atsižvelgiant apskaičiuojamos baudos, ir sudaryti prielaidas parengti naują baudų skaičiavimo metodiką, atitinkančią Europos Komisijos baudų taikymo už Konkurencijos taisyklių pažeidimus gaires.
Šiomis gairėmis buvo siekiama ne tik individualaus atgrasomojo, bet ir bendro atgrasomojo poveikio nuo konkurencijos taisyklių pažeidimų. Kaip rodo Europos Komisijos praktika, po minėtų gairių priėmimo Europos Komisijos skiriamos baudos už konkurencijos taisyklių pažeidimus gerokai padidėjo. Pagal šias Europos Komisijos gaires parengta baudų skaičiavimo metodika leistų Konkurencijos tarybai skirti didesnes baudas ir taip veiksmingiau kovoti su Konkurencijos įstatymo pažeidimais, būtų efektyviau pasiekti ūkio subjektų traukimo atsakomybėn už Konkurencijos įstatymo pažeidimus tikslai.
Pažymėtina, kad Konkurencijos tarybos praktika taip pat rodo, kad šiuo metu galiojančio Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 3 dalies nustatytas per trumpas patraukimo atsakomybėn terminas sudaro sąlygas ūkio subjektams išvengti atsakomybės už Konkurencijos įstatymo pažeidimus, be to, Konkurencijos įstatyme nenustatyti atvejai, kada patraukimo atsakomybėn termino eiga sustabdoma. Ūkio subjektai žinodami, kad tyrimo atlikimas ar ginčo nagrinėjimas teisme nestabdo sankcijų skyrimo termino eigos, yra suinteresuoti vilkinti tyrimus ir taip išvengti atsakomybės. Todėl projektu siūloma nustatyti ilgesnį ūkio subjektų patraukimo atsakomybėn terminą, t. y. vietoj 3 metų nustatyti 5 metų terminą, taip pat nustatyti atvejus, kada šio termino eiga sustabdoma. Tokiu būdu būtų pašalintos prielaidos ūkio subjektams nepagrįstai išvengti atsakomybės už jų įvykdytus konkurenciją ribojančius veiksnius.
Apibendrindama norėčiau pasakyti, kad, Prezidentės vertinimu, visos nurodytos priemonės turėtų užtikrinti efektyvesnę sąžiningos konkurencijos apsaugą ir padėtų veiksmingiau kovoti su Konkurencijos įstatymo pažeidimais, t. y. užkirstų kelią tam, kad atskiri asmenys ar grupės visų kitų šalies gyventojų sąskaita galėtų neteisėtais būdais padidinti savo pelną. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamoji vyriausioji patarėja, jūsų nori 4 Seimo nariai paklausti. B. Pauža klausia pirmasis. Atsisako.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos ir pranešėja, Lietuvoje daug vadovų, kurie sistemingai daro vieną pažeidimą po kito. Pavyzdžiui, šaržuojant „nubankrotina“ vieną įmonę, paskui pereina į kitą, į trečią, į ketvirtą, į dešimtą. Yra daug vadovų ir valdymo organuose tokių žmonių, kurie sėdėjo kalėjimuose už tam tikrus pažeidimus, tarp jų ir konkurencinius nusikaltimus darė. Mano klausimas yra toks: kokia jūsų nuomonė būtų, ar nevertėtų išplėsti ir mūsų valstybėje įsteigti vadinamąjį juodąjį vadovų sąrašą, arba, kitaip sakant, specialųjį registrą, į kurį būtų traukiami tokie vadovai, kad jie negalėtų turėti jokių pareigybių valdymo organuose? Kokia jūsų būtų nuomonė tuo klausimu?
S. CIRTAUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Manau, kad iš tikrųjų klausimas yra aktualus, nes kiek tai susiję su Konkurencijos tarybos veikla, tai tyrimai akivaizdžiai rodo, kad konkurencijos pažeidimai dažniausiai daromi ne be atskirų nesąžiningų vadovų susitarimo. Tas pats galioja ir kitose verslo srityse, ir tai yra labai aktuali problema. Manau, kad verslas de facto, ko gero, tą juodąjį sąrašą turi, o ar jį reikėtų tvirtinti de jure, tai vėlgi, bet kokios priemonės turėtų būti proporcingos siekiamiems tikslams. Manau, kad šiandien įvairiausių sričių teisinis reguliavimas, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamos ir bankroto, ir restruktūrizavimo, ir kitų įstatymų pataisos, kurios susijusios su asmeninės atsakomybės stiprinimu, yra sveikintinas ir visos pataisos kartu turėtų duoti kokį nors teigiamą rezultatą.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, vis dėlto tų bylų, kurios susijusios su konkurencijos sąlygų pažeidimu, tyrimas dažniausiai užtrunka ilgokai, ypač kai tai susiję su tais vadinamaisiais karteliniais susitarimais arba kai bandoma ištirti stambių korporacijų galimus susitarimus. Vis dėlto, kaip aš matau, po to, kai yra baigtas tyrimas, dar nutariama kreiptis į apygardos administracinį teismą. Čia tas tyrimas užsitęsia labai ilgai, juo labiau kad dar ir apeliaciniai skundai paduodami. Man atrodo, viešajam interesui tas toks nubaudimas arba, sakyčiau, net parodymas visuomenei, kad tokie dalykai yra netoleruotini, neduoda tinkamo efekto. Aš suprantu, kad dabar pasikeitė terminai, viskas, bet ar tai pakankamos priemonės, jūsų požiūriu? Ačiū.
S. CIRTAUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Jūs iškėlėte labai aktualią problemą, kurią šiuo projektu ir bandoma spręsti. Tai yra mes, sąmoningai derindami (…) konkurencijos įstatymo nuostatas su Europos Komisijos reglamento nuostatomis ir gairėmis, siūlome nustatyti įstatyme galimybę pirmiausia pailginti senaties terminus, antras dalykas, aiškiai numatome atvejus, kada ieškinio senaties terminų eiga sustoja. Kaip Europos Sąjungoje ir Europos Komisijos gairėse siūloma ir šiandien yra taikoma, tai yra tais atvejais, kai yra atliekamas tyrimas dėl konkrečių konkurencijos teisės pažeidimų, arba tais atvejais, kai ginčas nagrinėjamas teisme, ieškinio senaties terminai sustabdomi. Būtent šias priemones mes ir siūlome šiuo projektu, tai visiškai atitinka šiandieninę Europos Sąjungos praktiką.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Simulikas.
V. SIMULIK (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, aš gal truputį iš kitos operos, bet tai susiję su konkurencija. Vykstant nuolatiniams konkursams konkuruojančios firmos labai dažnai dempinguoja kainas, tai yra ir statybos, ir maisto prekių tiekimo, ir kitos sritys. Išeina taip, kad tie laimėtojai, kurie laimi, labai dažnai realiai nei to darbo, nei tos prekės negali pateikti. Jie dažnai atsisako. Ir pirmą vietą, ir antrą vietą… priklauso nuo to, kas ten toliau. Išeina taip, kad realiai konkurencijos nėra, yra susitarimai. Kodėl nėra siūloma kokių nors priemonių būtent toms firmoms? Na, vadovai, aš nežinau, nors vadovas ir vadovauja firmai, bet vis tiek truputį kitaip. Bet ar yra firmoms kokios nors sankcijos, kad jeigu tu laimėjai vieną konkursą dempinguodamas kainas, atsisakei, antrą konkursą, kad vis dėlto būtų įsikišimas, kad stop, mažuti, tu negali trukdyti konkurencijos dirbtinai? Ačiū.
S. CIRTAUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Manau, kad jūsų iškelta mintis yra tikrai gera, galima būtų ją svarstyti komitete svarstant šį projektą. Siūlymas numatyti papildomas priemones, sankcijas arba ribojimus asmenims, kurie jau piktnaudžiavo padėtimi, sudarė draudžiamus susitarimus arba padarė kitus konkurencijos pažeidimus, tai iš tikrųjų viena iš galimų sankcijų atskiriems ūkio subjektams rūšių. Tai gali būti tikrai svarstoma.
PIRMININKAS. Dėkojame vyriausiajai Respublikos Prezidentės patarėjai. Ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus. J. Juozapaitis nori pasisakyti už įstatymo projektą. Ar jūs pageidaujate kalbėti?
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Pritariu įstatymo projektui, nes jis užtikrins efektyvesnę sąžiningos konkurencijos apsaugą. Labai gerai matyti sankcijos vadovams viename įstatymo straipsnyje, kur sakoma, kad ūkio subjektų vadovams bus skiriamos sankcijos ypač griežtos ir tikrai vadovai neišvengs atsakomybės, jeigu ir bus atleisti iš pareigų. Tai yra labai teigiamas projektas, ir siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? (Balsai salėje) Balsuojame. Gerai. Prašom balsuoti.
Visi 71 balsavę Seimo nariai pritarė šiam projektui po pateikimo.
Siūlomas pagrindiniu komitetu – Ekonomikos komitetas. Nėra jokių prieštaravimų. Pritarta. Siūloma svarstyti VI (pavasario) sesijoje. Pritarta.
Noriu paklausti Seimo, ar Seimas pageidauja 6 minučių pertraukos? (Balsai salėje) Nepageidaujate? Gerai. Tęsiame darbą toliau, nes daugiau balsų šaukia, kad nepageidauja, kiti tylomis sutinka.
16.53 val.
Taigi darbotvarkės 7 klausimas – Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 3, 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3084(2). Pranešėjas – Kaimo reikalų komiteto pirmininkas E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Svarstymo stadija.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo projektą parengė Vyriausybė. Na, iš esmės įstatymo projekto tikslas – patikslinti sąlygas, kuriomis taikomas draudimas 5 metus keisti iš valstybės įgytos žemės ūkio paskirties žemės naudojimo paskirtį ir taip išvengti piktnaudžiavimo lengvata. Na, kaip žinoma, šiuo metu galiojantis įstatymas ir taip reglamentuoja lengvatinėmis sąlygomis įsigytos žemės ūkio paskirties žemės pardavimą, tačiau buvo tam tikra spraga, kai tą žemę perleisdavo tretiesiems asmenims, ir būdavo problema, kad tretieji asmenys jau galėdavo ta žeme disponuoti, kaip nori, keisti paskirtį, tačiau Europos Komisijai ir Europos Sąjungai esam įsipareigoję, kad vis dėlto, jeigu lengvatinėmis sąlygomis įsigyja žmonės žemės ūkio paskirties žemę, būtų taikomi tam tikri apribojimai. Vienas iš jų – terminas 5 metai. Tai šiuo įstatymo projektu mes ir norime taip redaguoti įstatymą, kad vis dėlto 5 metai būtų tas terminas, kai negalima būtų keisti žemės ūkio paskirties žemės paskirties įsigijus ją lengvatinėmis sąlygomis. Komitetas pasisakė už šį sprendimą bendru sutarimu už, tačiau yra pasiūlymų.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu užsirašiusius dalyvauti diskusijoje, pirmąjį užsirašiusį K. Daukšį. Nėra salėje. Tada gali kalbėti J. Ramonas. Irgi nėra. J. Jagminas. Visi užsirašę atsisako kalbėti diskusijoje. Tai komiteto pirmininką prašau grįžti į tribūną, kadangi dėl šio įstatymo yra pataisų, dėl kurių turėsime priimti sprendimus. Pirmoji pataisa yra paties Seimo nario E. Pupinio.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Komitetas pritaria.
PIRMININKAS. Prašom apibūdinti šią pataisą.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Tai turbūt, pirmininke, gal…
PIRMININKAS. Prašau?
E. PUPINIS (TS-LKDF). …nereikia, kadangi komitetas svarstė ir pritarė.
PIRMININKAS. Seimo nariai pageidavo, kad būtų pasakyta esmė.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Galiu apibūdinti.
PIRMININKAS. Tai jūsų pataisa yra…
E. PUPINIS (TS-LKDF). Pritarta, komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Teksto išbraukimas. Ar yra 10 Seimo narių, remiančių šią pataisą? Prašau? Tai žiūrėkit, vienu atveju jūs sakot, kad komitetas pritarė, viskas, kitu atveju sakote, kad reikia balsuoti. Tai…
E. PUPINIS (TS-LKDF). Na, gerbiamieji kolegos, aš…
PIRMININKAS. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). …šią pataisą, kadangi įstatymą svarstom nuo 2008 m., tai iš tiesų per tą laikmetį pasikeitė tam tikra rėmimo tvarka, t. y. išvis atsisakoma antram punkte numatytos paramos ten jauniesiems ūkininkams, iki 40 metų, ir kitiems, tai iš tiesų tokios paramos jau nėra. Todėl elementaru, kad mes tą pataisą ir įvedame į tą įstatymą, nes tokios paramos jau nėra ir pagal kitus įstatymus.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei, kuri reiškia pritarimą pataisai? (Balsai salėje)
E. PUPINIS (TS-LKDF). Nereikia.
PIRMININKAS. Galim balsuodami pritarti komiteto pritartam sprendimui. Prašom balsuoti, ar pritariame komiteto nuomonei, kuria pritariama pateiktai E. Pupinio pataisai. Prašom balsuoti.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 70 pritarė komiteto sprendimui, prieš balsavo 1, susilaikė 2. Pataisa priimta. Dabar noriu paklausti pirmininko, ar aš gerai suprantu, kad dėl šios Seimo nario K. Masiulio pataisos, kuri identiška išbrauktajam jau straipsniui ir siūlo išbraukimą, balsuoti nereikia, tiesa?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerai, nes iš tiesų ten diskusija, jeigu apie K. Masiulio pataisas, tai yra šiek tiek…
PIRMININKAS. Yra tas pats išbraukimas, dėl kurio Seimas ką tik priėmė sprendimą.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tiesų taip, taip, šitai pataisai taip.
PIRMININKAS. Jau yra išbraukta ir tada šita pataisa netenka prasmės. Dėl 2 straipsnio yra vėl Seimo nario E. Pupinio pataisa. Prašom paaiškinti Seimui…
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, na, iš tiesų čia įvedama kaip tik ta norma, kad ir perleidus žemę tretiesiems asmenims galioja ta pati norma, kad vis dėlto galima būtų keisti paskirtį tik po penkerių metų.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė dėl šitos pataisos?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Niekas nenori kalbėti dėl pataisos, kuriai komitetas pritarė. Prašau balsuoti iš karto dėl šios pataisos priėmimo. Bendru sutarimu galim priimti? Priimta.
Kita pataisa yra Seimo nario K. Masiulio, t. y. dėl esamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalies išdėstymo kita redakcija. K. Masiulis nori pristatyti savo pataisą.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Pataisos esmė yra tokia, kad…
PIRMININKAS. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš siūliau sudaryti sąlygas įsigytą žemę lengvatinėmis sąlygomis leisti panaudoti gamybai. Tai reiškia, kad leisti ateiti investicijoms į Lietuvą. Mes iš tikro investicijas įvairiais būdais skatiname, net suteikiame ir valstybės paramą, kad jos ateitų, o čia būtų leidžiama investicijoms, kurios sukuria darbo vietas, pakeisti žemės ūkio paskirtį į pramonei skirtą žemės ūkio paskirtį.
PIRMININKAS. Komitetas šiai siūlomai pataisai nepritarė. Prašom išdėstyti, pirmininke, komiteto motyvus.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Na, iš tikro, gerbiamieji kolegos, bet kokiu atveju tai prieštarautų kai kurioms Europos Sąjungos direktyvoms, nes, kaip ir minėjau, lengvatinėmis sąlygomis įsigyti žemės ūkio paskirties žemę Lietuva išsiderėjo, ir dabar kalbame apie galimybę dar pratęsti tą terminą. Iš tiesų tai šiek tiek prieštarautų tam tikroms normoms, nes ir įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę ją gali įsigyti ne bet kas – pagal tam tikras sąlygas, jeigu tas sklypas prie ūkininko yra šalia arba prie žemės ūkio paskirties žemės naudotojo, kuris vykdo žemės ūkio gamybą. Tai iš esmės įsigijus tą žemės sklypą, na, atsisakyti tos normos, vėl ją paleisti kitom sąlygom, tai iš tiesų būtų tam tikras įstatymo apėjimas. Komitetas nepritarė šiai paskirčiai, tokiam paskirties keitimo būdui.
PIRMININKAS. Nėra niekas užsirašęs kalbėti dėl šios pataisos. Prašau balsuoti dėl pritarimo ar nepritarimo K. Masiulio pataisai, kuriai komitetas nepritarė.
Už pataisą balsavo 14 Seimo narių, prieš – 11, 52 susilaikė. Seimas pataisai taip pat nepritarė. Dar viena Seimo nario K. Masiulio pataisa – kitaip išdėstyti 5 straipsnio 7 dalį. Prašau pataisos autorių pasakyti argumentus.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš esmės, jeigu jau nepritarta tai, tai iš tiesų ir čionai dabar svarstyti jau nėra ko, nes čia susijusios…
K. MASIULIS (TS-LKDF). Taip, kolegos, iš tikro, jeigu nepritarta tam, tai nebereikia ir to.
PIRMININKAS. Seimo narys atsiima po pirmojo balsavimo šią pataisą, dėl jos nereikės balsuoti. Ačiū. Ir paskutinė yra Seimo nario E. Pupinio pataisa – papildyti projektą 3 straipsniu, baigiamosiomis nuostatomis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Tai čia vėl manau, kad tam jau pritarė Seimas, baigiamosiose nuostatose praktiškai pakartojamos tos pačios normos, kurios ir buvo minimos, kad anksčiau kaip po penkerių metų nuo žemės sklypo įsigijimo dienos draudimas keisti pagrindinę žemės ūkio naudojimo paskirtį taikomas ir perleidus žemės sklypą tretiesiems asmenims.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu šiam papildymui? Pritarta. Dėkoju pranešėjui. Galima kalbėti dėl motyvų, pritarti ar nepritarti po svarstymo. Yra užsirašiusių? Taip. Už įstatymo projektą yra užsirašęs K. Daukšys. Nematyti jo. J. Jagminas. Taip pat nėra.
Prašau balsuoti dėl pritarimo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo su priimtomis mūsų pataisomis.
Už – 71, prieš – 2, 1 susilaikė. Seimas įstatymo projektui po svarstymo pritarė.
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Jūros aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2299(2). Aplinkos apsaugos komiteto išvadą pateiks J. Pinskus.
Dėl vedimo tvarkos – V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Replika po balsavimo. Norėčiau paklausti. Kaip taip nutinka, kad Žemės ūkio ministerija teikia, ir ministras balsuoja kitaip negu visas Seimas?
PIRMININKAS. Šitas projektas buvo ne šios kadencijos Seimo, kaip aš suprantu. Gerai. Ministras nori paaiškinti. Atsiprašau pranešėjo.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų, kaip daugelis Seimo narių sako, čia aš tiesiai sakysiu – apsižioplinau.
PIRMININKAS. Paaiškinimas, pasirodo, kur kas paprastesnis negu mano. Gerai.
17.04 val.
Prašom išklausyti Aplinkos apsaugos komiteto išvadą.
J. PINSKUS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiamas svarstyti Jūros aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2299(2)ES. Šio projekto tikslas yra nustatyti jūros aplinkos apsaugos pagrindinius principus ir priemones, teises ir pareigas asmenų, kurie verčiasi ūkine veikla, darančią ar galinčią daryti tiesioginį ar netiesioginį poveikį jūros aplinkai, taip pat valstybės ir savivaldybių institucijų kompetenciją ir pagrindines funkcijas jūros aplinkos apsaugos valdymo srityje.
Aplinkos apsaugos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė pateiktas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir bendru sutarimu pritarė Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo projektui. Seimo narių pataisų, už kurias dabar reikėtų balsuoti, negauta.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nematau kolegos A. Endzino, kuris galėtų pateikti Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos išvadą. Aš ją perskaitysiu pats, kad sutaupytume laiko. Komisijos sprendimas yra toks: „Komisija siūlo pagrindiniam Seimo Aplinkos apsaugos komitetui pritarti Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-2299(2), atkreipiant dėmesį į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pateiktas pastabas ir Lietuvos laivų savininkų asociacijos pasiūlymus. Balsavimo rezultatai dėl išvados: už – 8, prieš nėra, susilaikė 1.“
Seimo Pirmininkė nori pasakyti pasiūlymą.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tai yra eurointegracinis įstatymas, mes stipriai atsiliekame. Aš siūlyčiau šį įstatymą priimti ypatingos skubos tvarka.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ar galime pritarti Seimo Pirmininkės pasiūlymui dėl ypatingos skubos, nes nėra nei kalbančių, nei prieštaraujančių? Galima.
Pradedame priėmimą pastraipsniui. Pataisų, kaip buvo sakyta, nėra.
1 straipsnis. Galime priimti? Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Taip pat priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas. 8 straipsnis. Priimtas. 9 straipsnis. Priimtas. 10 straipsnis. Priimtas. 11 straipsnis. Priimtas. 12 straipsnis. Priimtas. 13 straipsnis. Priimtas. 14 straipsnis. Taip pat priimtas.
Ar galime priimti ir visą ketvirtąjį skirsnį, kuris yra iš kelių straipsnių? Ketvirtasis skirsnis priimtas. Ar galime priimti penktąjį skirsnį? Visas skirsnis priimtas. Ar galime priimti šeštąjį skirsnį? Galime. Priimtas. Ar galime priimti septintąjį skirsnį? Priimtas. Ir ar galime priimti paskutinį aštuntąjį skirsnį? Priimtas. Ir priedas. Ar galime priimti įstatymo pirmąjį priedą? Priimtas.
Dabar galime kalbėti dėl viso įstatymo priėmimo. Užsirašiusių kalbėti nėra. Prašau balsuoti dėl Jūros aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
74 balsais už, 2 susilaikius Jūros aplinkos apsaugos įstatymas yra priimtas.
Darbotvarkės 2-9 klausimas – projektas Nr. XIP-2620. Tačiau pranešėjo šiuo metu nėra. Todėl pereiname prie kito projekto. 2-9 klausimą truputį atidedame, kol ateis pranešėjas (mes truputį aplenkėme laiką).
17.10 val.
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6, 16, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1815. Pateikimas. Žemės ūkio ministras K. Starkevičius.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotoja V. Baltraitienė.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Labas vakaras, kolegos. Teikiamu Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6, 16, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu siūloma už miestų teritorijose valstybės išperkamą žemę ir vandens telkinius atlyginti lygiaverčiais miško sklypais kaimo vietovėse. Tuo siekiama suvienodinti įstatymo nuostatą, nes pagal įstatymą už kaimo vietovėje esančią valstybės išperkamą žemę piliečiams atlyginama lygiaverčiu miško sklypu.
Nuostata, jog už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę galima atlyginti lygiaverčiu miško sklypu, įstatyme galiojo jau nuo 1993 m. liepos 15 d. iki 1997 m. liepos 15 d. Apie 600 piliečių išreikšta valia atlyginti lygiaverčiu mišku iki šiol nėra realizuota ir jie nėra pasirinkę kitų atlyginimo būdų.
Be to, Nacionalinė žemės tarnyba, priimanti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, galėtų siūlyti ir kitiems piliečiams pasirinkti šį atlyginimo būdą. Priėmus įstatymo projektą, kuriuo siūloma (…) už miesto teritorijose turėtą žemę, vandens telkinius atlyginti lygiaverčiu žemės sklypu, valstybė galėtų greičiau įvykdyti įsipareigojimus piliečiams.
Įstatymo projekte numatyta, kad piliečiai iki 2011 m. gegužės 1 d. galėtų pakeisti valią dėl atlyginimo būdų už miesto teritorijoje turėtą valstybės išperkamą žemę ir pateikti prašymus atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje.
Seimas 2010 m. kovo 18 d. rezoliucijoje pareiškė, kad, siekiant užtikrinti Lietuvos miškų ūkio darnos plėtros politiką ir jos įgyvendinimo strategiją, kad kuo greičiau būtų užbaigtas nuosavybės teisių atkūrimas buvusiems žemės ir miško savininkams, šiam tikslui skirti rezervinių miškų plotus. Pagal turimus duomenis atkurti nuosavybės teisėms piliečių prašymuose nurodytais nuosavybės teisės atkūrimo būdais miestuose pritrūks apie 12 tūkst. ha žemės. Šio valstybės išperkamo žemės ploto nominali neindeksuota vertė yra apie 130 mln. Lt. Atlyginimui lygiaverčiais miško sklypais būtų naudojami tik – pabrėžiu – kaimo vietovėse esantys miškai, plotas yra 114 tūkst. ha, kurie Vyriausybės nutarimais niekada nebuvo priskirti valstybinės reikšmės miškams. Apytiksliais skaičiavimais, atlyginimui už valstybinės išperkamą žemę miestuose reikėtų valstybiniam miškų sektoriui, tai yra reikėtų… valstybiniam miškų sektoriui neigiamos reikšmės neturės. Priešingai, bus prižiūrimas ir efektyviai panaudojamas miškas.
Aš dar kartą pabrėžiu – dabar yra šių miškų, kitaip dar vadinamų rezervinių, 114 tūkst. Nuosavybei atkurti prireiktų apie 50 tūkst. ha. Ir dar kartą akcentus sudedu, kad būtų įvykdyta ta teisė žmonių, kurie jau 1993–1997 m. pareiškė norą, kad jiems būtų atkurta žemė mišku. Tokių piliečių yra apie 600. Aš čia turiu skaičius, kiek dabar dar yra neatkurta nuosavybės teisių, bet galėsiu patikslinti vėliau.
PIRMININKĖ (V. BALTRAITIENĖ, DPF). Ačiū už pristatymą. Jūsų nori paklausti grupė Seimo narių. Pirmasis norėtų klausti J. Jagminas. Jo nėra. J. Oleko taip pat nematau. J. Juozapaitis klausia.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūsų projekte, pateiktame ankščiau, aišku, yra numatyta data, kad iki šių metų rugsėjo 1 d. pateiktų apsisprendimą. Tai kokia nauja data turėtų dabar būti?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ai, aš, gal neatkreipėte, paminėjau…
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Kiek suprantu, tas miško plotas yra nevalstybinis miškas…
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ne, ne. Čia būtent…
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Iš tos kaimo vietovės.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, taip, kaimo vietovėse. Jūs puikiai suprantate klausimą, todėl mes datą siūlome vėlesnę, nes šitas sprendimas buvo parengtas. Aš dabar minėjau tą datą. Tai būtų 2011 m. gegužės 1 d.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia M. Bastys. Jo nėra. Klausia R. A. Ručys.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamasis ministre, šis įstatymo projektas yra labai geras, tačiau man kelia abejonių. Jeigu jisai bus priimtas, kaip bus su tais žmonėmis, kurie negalėjo pasinaudoti, ir ar užteks miško įgyvendinti šitai?..
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū už gerą klausimą. Aš minėjau, kad 600 piliečių pareiškė norą. O dabar mes dar pratęstume terminą ir naujiems piliečiams, kurie norėtų galbūt pareikšti valią. Minėjau, 114 tūkst. hektarų tokio miško yra, mums prireiktų 50 tūkst. hektarų. Dar liktų to rezervinio miško ir kita dalis. Tai iš tikrųjų, jau svarstant šį klausimą, reiktų surengti klausymus, nuvykti pasižiūrėti, kokie tie miškai, kaip atrodo, kad, priimant sprendimus, visi turėtume aiškumą. Bet šiandien yra tokia situacija.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia S. Bucevičius ir prašau, kad R. Žemaitaitis pasitrauktų.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Aš atsisakau klausti, taupydamas laiką.
PIRMININKĖ. Tai galit vėl užstoti. Toliau klausia L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, aš supratau, kad jūs paminėjote, jog Valstybiniame žemės fonde yra tokių miškų ar 114 tūkst., ar 50 tūkst. hektarų?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, 114 tūkst. hektarų yra, o mums prireiktų, jeigu pareikštų norą visi norintys, apie 50 tūkst. hektarų. Aš čia taip tiksliai negaliu pasakyti, tik noriu pabrėžti, kad tų vadinamųjų rezervinių miškų dar ir liktų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia L. Kernagis.
L. KERNAGIS (KPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, klausimas toks: kas nutiks po 2011 m. gegužės mėn.? Ar tai yra galutinė paraiškų data, ar galutinė data atgauti miškais?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ne, čia būtų paraiškų, nes dabar žmonės, kaip žinote, yra… Aš galiu dar paminėti skaičius, kiek yra neatgavę žemės. Tai yra Kaunas, Vilnius, Panevėžys – daugiausia didieji miestai. Vilniaus mieste atkurta pagal 30 % prašymų, Panevėžio mieste – 46 %, Kauno mieste – 55 % ir t. t. Tai čia galėtų atsirasti gal ir ta nauja grupė, kuri šiandien yra neapsisprendusi. Vėliau jie turėtų iki to laiko apsispręsti, kad mes paruoštume projektus ir tas procesas jau iš tikrųjų būtų užbaigtas, bet pareiškimų data būtų gegužės 1 d., kaip aš čia paminėjau. Bet galbūt dar mes galėtume pakeisti, čia tiktai siūloma.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Toliau klausia K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Gerbiamasis ministre, vis dėlto žemės reforma vyksta beveik dvidešimt metų ir jinai yra nebaigta. Mes neseniai šį klausimą svarstėme savo komisijoje, nors, aišku, ne mūsų lyg ir būtų kompetencija. Buvo vis dėlto nutarta, kad reikėtų pabaigti žemės reformą, o po to tik dalinti miškus, tuo labiau kad Aplinkos ministerija šitam dalykui pritaria. Tai sakykite, ar Aplinkos ministerija pasiruošusi to miško duoti, ar nepasiruošusi? Ir kiek reikės to miško apskritai, kiek mes planuojame jo atiduoti procentais?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Žinote, čia taip mes sakome, gal tikslesnis terminas yra restitucija… atkurti. Dėl miško. Jeigu mes čia galvotume apie tą brandų mišką, valstybinį mišką, tai tikrai būtų nesutarimų dėl šito miško. Su Aplinkos ministerija yra sutarimas būtent, kaip aš minėjau, dėl to kaimo miško, arba rezervinio miško, kaip liaudyje populiaru sakyti, kuris ir buvo numatytas. Šis miškas, beje, ir buvo numatytas privatizuoti.
PIRMININKĖ. Toliau klausia B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju. Gerbiamasis ministre, ar negalėtumėte įvardinti, kiek dabar yra laisvos valstybinės žemės, kuri nėra miškas, ir kodėl reikia grąžinti miško žeme, o ne kita žeme, sakykime, padidinant ekvivalentą ir panašiai? Juk mes dabar žinome, kad apie 50 % miško jau yra privatus. 50 tūkst. hektarų… Tai jeigu kas nelabai įsivaizduoja, ką tai reiškia, tai maždaug vienas gana stambus rajonas, dešimt gerų kolchozų, kaip sakė anksčiau. Tai nėra labai mažai. Kaip tai atrodytų, kai mes taip plečiame privačių miškų tinklą? Mes žinome, kad dabar kai kurios valstybės jau netgi rengiasi išpirkti miškus, o ne eiti tuo keliu. Ministre, ar nebūtų, taip sakant… pasverti galimybę atiduoti ekvivalentu tą žemę, kuri nėra miškas. Tai vienas dalykas. Ir antras dalykas, ar ministerija negalėtų suskaičiuoti, kiekgi iš tikrųjų, sakykime, 50 tūkst. …
PIRMININKĖ. Laikas!
B. BRADAUSKAS (LSDPF). …ir apsiriboti, ir įstatyme numatyti 50 tūkst., o ne atverti plačius vartus. Šiandien jūs sakote – 50 tūkst., o rytoj galbūt kitas pasakys – 100 tūkst., jeigu mes atversime tuos vartus.
PIRMININKĖ. Broniau, laikas!
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Tai, ministre, kaip šį dalyką galima būtų apsvarstyti?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis kolega, už klausimą. Iš viso Lietuvoje yra, kaip žinote, 2,12 mln. ha miškų, iš jų privačių miškų – 0,79 mln., arba 37 % visų šalies miškų. Valstybinių miškų yra 1 mln. 33 tūkst. ha, arba 63 %. Tai štai šių valstybinės reikšmės miškų – 1,11 mln. ha, arba 52 %. Iš tikrųjų principas, kaip ir yra įrašyta Konstitucijoje, negali persisverti į kitą pusę ir valstybinių miškų likti mažiau negu privačių. Tai mes jį išsaugotume. O dėl pasiūlymo, kiek tiksliai to miško reiktų, iš tikrųjų klausimas diskutuotinas, tik aš ir pateikiau, kad štai yra tiek tų miškų – 112 tūkst. hektarų, o reiktų tiek. Tai čia mes galėtume, kai svarstysime ateityje įstatymą, padiskutuoti ir priimti sprendimą.
PIRMININKĖ. Toliau klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Mano jau paklausė klausimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir paskutinis – R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, mano klausimas susijęs su kolegos B. Bradausko klausimu. Vis dėlto ar nebuvo svarstytas, rengiant šį įstatymo projektą, toks variantas, kad rezerviniai miškai priskiriami prie valstybinių miškų, o restitucijos procesas… Aš suprantu, kad biudžete nėra pinigų, atiduodama valstybės įmonių turimom akcijom, „Lietuvos dujų“, geležinkelio ir panašiai, tokiu būdu kompensuojant už turėtą turtą.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš pratęsiu atsakymą į prieš tai… Ir dabar tų akcijų yra, bet, žinot, jos tarp žmonių Lietuvoje nėra populiarios. Negaliu sakyti, kad ir miškas bus pasiūlytas, kad visi ir norės to miško. Čia vėlgi yra tik vienas iš alternatyvių, pavadintume, šaltinių, bet aš noriu pabrėžti, kad 600 piliečių yra išreiškę valią ir jie nori mišku, tačiau, kai buvo įstatymais po to sustabdyta, tai tie 600 piliečių neatsiėmė tų savo prašymų ir jie yra, kad jie nori mišku, tai lyg ir teisėti būtų jų lūkesčiai. Tai gal tiek.
PIRMININKĖ. Ačiū. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Motyvai dėl viso. Aš dabar žiūriu: yra du – už, trys – prieš, bet visų trijų nėra prieš, tai gal ir už nekalbėsit tada. (Balsai salėje) Galima. O bendru sutarimu galime pritarti? (Balsai salėje) Balsuojam. Prašom pasiruošti ir balsuojam. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 54, prieš – 4, susilaikė 13. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindiniu – Kaimo reikalų komitetas, papildomais – Audito ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
Replika po balsavimo – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų vis tiek reikės priimti įstatymą, tai aš norėčiau, kad suprastų, kad tai yra viena iš alternatyvų. Tai nėra valstybės miškai, tai yra rezerviniai miškai, kurie anksčiau buvo numatyti privatizuoti. Iš tiesų daug žmonių, kurie dabar laukia žemės prie Vilniaus, prie didžiųjų miestų, turėtų turėti tam tikrą alternatyvą, iš esmės tie žmonės niekada neužsiims žemdirbyste ir jie nelabai nori žemės ūkio paskirties žemės. Kas iš to jeigu mes duosime žemės ūkio paskirties žemę ir ji dirvonuos. Bet, tarkim, paimti mišku, galbūt atsodinti, sutvarkyti ir turėti kaip savo nuosavybę jie tikrai sutiktų. Čia, manyčiau, tikrai labai geras pasiūlymas.
PIRMININKĖ. Manau, svarstymo stadijoje komitetuose tą galėsite išdėstyti.
Dar K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Taip pat norėjome papildoma ir Antikorupcijos komisiją, nes mes nagrinėjom tą klausimą ir norėtume pabaigti.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje)
K. KOMSKIS (TTF). Mes jau nagrinėjome.
PIRMININKĖ. Bet jeigu nori svarstyti, tegu svarsto. (Balsai salėje) Gerai, įrašom Antikorupcijos komisiją.
Toliau turėtų būti 2-11a ir 2-11b klausimai. Turėtų pristatyti švietimo ministras. Kol kas nėra, bet jis važiuoja.
17.27 val.
Gal galime 2-12 klausimą – Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2713. Pranešėjas – S. Šedbaras. Pateikimas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tai yra Administracinių teisės pažeidimų kodekso galiojimo pratęsimas. Iš tiesų rengiant šį pratęsimą man formavosi nuomonė, kad apskritai reikėtų tą laikiną galiojimą jau braukti, nes Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, ypač kai prieš porą savaičių padarėme esmines procesines pataisas, yra visiškai naujas dokumentas, tiktai turi seną pavadinimą, tačiau išsiaiškinome, kad Teisingumo ministerijoje šitas kodeksas dar yra peržiūrimas sistemiškai, ir specialioji dalis, t. y. ir sankcijos. Ta procesinė dalis irgi bus integruota. Jis bus vadinamas pažeidimų arba nusižengimų kodeksu, dabar toks projektinis pavadinimas. Tokiu atveju iš tiesų leisdami Teisingumo ministerijai dar patobulinti šį įstatymą… Manau, kad iki 2012 m. sausio 1 d. reikėtų pratęsti dar seno pavadinimo kodekso galiojimą, o per tuos metus ministerija parengs ir pateiks mums kodeksą, kurio pavadinimas bus kitas. Tokiu atveju bus užbaigtas tas procesas, kuris buvo pradėtas 2000 metais.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. A. Syso nematau salėje. Klausia L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jūs kalbate apie konkretų Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Gal čia taip būtų galima ir nurodyti siūlomam projekte. Bet čia pažymėta ir aš dabar nepamenu, kadangi sakoma, galiojančių įstatymų, tai gal yra ir daugiau, ne tik šio kodekso galiojanti redakcija, kas, be abejo, yra gėdinga, bet taip yra. Jeigu tai yra tik dėl vieno kodekso, tai aš siūlyčiau, jeigu jums taip priimtina, taip ir rašyti.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Pats įstatymas, kuris vis numatė pratęsimą tam tikro paketo teisės aktų, jis taip vadinosi. Iš to paketo, kaip aš suprantu, liko tas vienas, bet dabar vien dėl to visą tą bazinį įstatymą keisti, aš manau, nėra prasmės. Tuo labiau kad teisingumo ministras, o aš tuo esu įsitikinęs, pateiks tą paskutinį, tai iš esmės šio įstatymo galiojimas tuo ir pasibaigs. Na, o dabar keičiam jį, tokį, koks jis buvo kažkada pateiktas ir priimtas…
PIRMININKĖ. Ir nebeliko norinčių klausti. Labai ačiū. Dabar dėl viso nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Balsuojam. Taip, prašom pasiruošti ir balsuoti, kas pritariate projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 66, prieš – 1, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta. Darbotvarkėje yra numatytas ir svarstymas, ir priėmimas. Niekas nesiūlo, viskas gerai tada, nereikia. (Balsai salėje) Siūlo Seimo Pirmininkė. Ar galime? Iš tikrųjų čia formalus dalykas ir gal neatidedam. Po svarstymo galime pritarti? Galime. (Balsai salėje) 1 straipsniui galime pritarti? Pradedame priėmimą. Galime. Dabar nuomonės, kadangi vienas straipsnis, nuomonės už ir prieš dėl viso. Nėra.
Tada prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Visi kad balsuotumėte, reikia 71. Pirma buvo 70 balsavusių. Prašom paskubėti. Vyrai, prašom balsuoti! (Balsas iš salės: „Vyrų nėra, yra Seimo nariai.“) O jie ne vyrai? (Balsai salėje)
Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Nežinau, ar tikrai visi. (Balsai salėje) Gal pakartojam dar kartą. Registruojamės ir balsuojame, nereikėtų atidėti kitai dienai. Prašom. Visi prašom balsuoti, kad būtų 71. (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 2. Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
17.33 val.
2-13 – Pilietybės įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2606. Pranešėjas – S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, dabar galiojantis 2008 metų Pilietybės įstatymas, pagal tai, kaip mes buvome praeitais metais sutarę, galioja iki šių metų sausio 1 d., tačiau primenu, kad prieš keletą dienų mūsų galutinai priimtas Pilietybės įstatymas, esam sutarę, įsigalios balandžio 1 dieną. Vadinasi, kad nebūtų 3 mėnesių vakuumo, reikia dar šiuo metu galiojančio įstatymo galiojimą pratęsti 3 mėnesiams, kaip pateikta jums projekte.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų paklausti nėra norinčių. (Viskas buvo įjungta.) Nėra norinčių. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime. Seimo Pirmininkė siūlo ypatingą skubą. Po svarstymo galima pritarti? Galima.
Pereiname prie priėmimo. 1 straipsniui bendru sutarimu galima pritarti? Galima. Motyvai dėl viso. Nėra norinčių kalbėti. Prašom pasiruošti balsuoti. Reikia, kad būtų 71 Seimo narys. Susikaupkite. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Vyksta balsavimas. Prašom visi dalyvauti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 71 Seimo narys. Už – 68, prieš nėra, susilaikė 3. Pilietybės įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
17.35 val.
Grįžtame prie 2-11a ir 2-11b, kartu pristatys. 11a – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo tarybos narių paskyrimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIP-2276. Ir 11b – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo tarybos narių paskyrimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIP-2712. Pranešėjas – švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius. Pateikimas. Prašom. Iš karto pristatote.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, du tarpusavyje susiję nutarimų projektai dėl Lietuvos mokslo tarybos narių paskyrimo yra teikiami svarstyti vienu metu.
Priešistorė tokia, kad dėl Mokslo tarybos valdybos sudėties pakeitimo dar pavasario sesijoje Vyriausybė pateikė pakeitimus svarstyti, bet Seimas nespėjo. Per tą laiką buvo atlikta atranka pusės Lietuvos mokslo tarybos narių į abu komitetus, t. y. į Humanitarinių ir socialinių mokslų komitetą ir Gamtos ir technikos mokslų komitetą. Į valdybą, kuri susideda iš 9 narių, siūlomi trys nauji nariai.
Pakeitimo motyvai yra tokie, kad vieni atsisakė, dalis asmenų, iki tol valdybos narių, ėjo vienas atsakingas valstybės pareigas ir dabar nebeina tų pareigų. Į valdybos tris narius teikiama UAB „Ekspla“ generalinis direktorius Kęstutis Jasiūnas. Čia Ministro Pirmininko pagal galiojančią tvarką teikiamos kandidatūros dispozicija. Mokslų akademija taip pat vietoj buvusio prezidento teikia dabartinį Mokslų akademijos prezidentą Valdemarą Razumą ir vietoj iki tol buvusio Švietimo ir mokslo ministerijos sekretoriaus į valdybą siūloma skirti švietimo ir mokslo viceministrę Neriją Putinaitę.
Tačiau, be abejo, didžiausia atsakomybės sritis neretai mokslininkų vyriausybe vadinamoje Mokslo taryboje tenka abiem komitetams, todėl išties labai svarbu, kad komitetuose dirbtų nepriekaištingos reputacijos, nepriklausomi ir aukščiausios klasės, jeigu galėčiau taip sakyti, Lietuvos mokslininkai. Tuo tikslu vasarą premjero potvarkiu buvo sudaryta nepriklausomų mokslininkų atrankos komisija, kuri į abu komitetus paskelbė kandidatūrų teikimą ir iš daugiau nei po 40 į kiekvieną iš šių komitetų pasiūlytų narių atrinko ir pasiūlė kandidatus.
Man, kaip ministrui, iš tų pasiūlytų kandidatų Vyriausybei spręsti teko teikti šitame Seimo nutarimo projekte įvardintus mokslininkus. Galiu patikinti, kad tai yra nepriklausomi, nepriekaištingos reputacijos žmonės ir tikrai savo sričių aukšto lygio mokslininkai.
Principai, kuriais taip pat buvo vadovaujamasi atrenkant kandidatus, buvo tokie, kad tai turėtų būti skirtingų sričių mokslininkai. Tarkime, Humanitarinių ir socialinių mokslų komitete vietoj 5 iki tol pareigas ėjusių ir kadenciją baigusių tarybos narių yra siūlomas humanitarinių mokslų srityje lituanistas, kiti keturi kandidatai yra iš socialinių mokslų, bet jeigu pamatytumėte jų kuruojamas sritis, tai yra sociologija, ekonomika, teisė ir politikos mokslai, vėlgi yra išskaidyta. Jeigu pažiūrėtumėte, penki likę tarybos nariai, buvę iki tol ir toliau eisiantys pareigas, vėlgi pamatytumėte, kad čia yra ir muzikologijai atstovaujama, ir kitoms sritims, tokioms kaip istorija ir panašiai.
Kalbant apie Gamtos ir technikos mokslų komitetą, vėlgi panašiu principu vadovautasi, kad pagrindinės tiksliųjų mokslų sritys būtų atitinkamai ir deramai mokslininkų atstovaujamos, siūlomi tiek biomedicinos, tiek technologijų mokslų atstovai. Vėlgi galima pasakyti, kad kiekvienoje iš šių sričių yra atitinkamas sektorius ir skirtingoms aukštosioms ar mokslo įstaigoms atstovaujantys mokslininkai.
Baigdamas noriu pasakyti, kad taip pat vienas iš principų atrenkant kandidatus buvo tas, kad šie mokslininkai turėtų ir galėtų būti pasiruošę skirti nemažai laiko, šalia mokslinės veiklos, darbui Mokslo taryboje. Todėl jūs čia nepamatysite įstaigų vadovų, fakultetų dekanų ar institutų vadovų, o tie žmonės, kurie išties galėtų, kaip minėjau, daug laiko skirti šitoms svarbioms pareigoms.
Primenu, kad dešimties naujų abiejų komitetų narių keitimas yra susijęs su tuo, kad Mokslo tarybos kadencija yra 5 metai, o pagal galiojančius nuostatus po pusės kadencijos pusė tarybos narių turėtų būti atnaujinta. Štai todėl ir prašo Vyriausybė, kad kiek įmanoma greičiau apsvarstytų Seimas šį klausimą ir atnaujintos sudėties Lietuvos mokslo taryba galėtų pradėti darbuotis. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū už pristatymą. Jūsų nori paklausti 3 Seimo nariai. Pirmoji klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, man liko neaišku, kokios institucijos siūlo kandidatūras į Mokslo tarybą ir į atitinkamus komitetus? Kodėl skiriasi komitetų sudėtys abiejuose projektuose? Labai ačiū.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū už klausimą. Siūlyti kandidatus gali tiek institucijos, tiek ir fiziniai asmenys, tiek ir patys save pasiūlyti, bet, kaip aš minėjau, pagal nemažai kriterijų. Atrankos komisija, susidedanti iš tų pačių mokslininkų, atrinko, jų manymu, verčiausius ir rimčiausius mokslininkus.
Dėl to, kad skirtingi yra teikiami, tai pirmu nutarimu siūloma pakeisti tris narius Lietuvos mokslo tarybos valdybos, o antruoju nutarimu yra siūloma dviejuose komitetuose, atitinkamai kiekviename iš jų, pakeisti po penkis. Ir toliau, po pateikimo pritarus, manau, jie būtų sujungti į vientisą teisės akto projektą po svarstymo komitete.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Gerbiamasis ministre, aišku, sąraše yra žmonės ir jų garbingos pavardės. Tačiau atrodytų, kad tos pačios pavardės įvairiose valdymo organizacijose, valdymo lygiuose tikriausiai kartojasi. Mano klausimas yra toks dvejopas. Pirmas klausimas: ar turite informacijos apie kiekvieną asmenį, kur jis dar ir kokiuose valdymo organuose dabar dirba, nes tai susiję arba gali būti susiję su interesų konfliktu? Ir dar vienas: ar turite informacijos apie jų partinę priklausomybę?
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū. Dėl kitų pareigų ėjimo aš ir minėjau, kad aukščiausiojo rango vadovaujančių pozicijų žmonių tarp teikiamų kandidatų nėra. Dėl galimų interesų konflikto (jūs jau mojuojate pirštu, o aš dar sakinio nepabaigiau, tai jį ir pabaigsiu) yra žiūrima atidžiai. Išties, kai yra skirstomos lėšos per Lietuvos mokslo tarybą, vieną ar kitą komitetą, žmonės susijusiuose projektuose, kur yra jų atstovaujama darbovietė ar institucija, dalyvauti negali. O tų projektų vertinimą vykdo šalia šitų narių parinkti nepriklausomi ekspertai. Patys ekspertuoti savęs tikrai negali ir yra procedūrų, kurios leidžia tam užkirsti kelią. Pagaliau žinant, kad Lietuvos mokslo bendruomenė nėra didelė, į kiekvieną atvejį, patikėkite manimi, yra reaguojama jautriai. Mes tokių signalų gauname ir jau nusistovėjo tam tikra praktika ir patirtis, kad ir patys Mokslo tarybos nariai stengiasi nepainioti savo įtakos tokiuose dalykuose. Bet kokiu atveju mes tikrai irgi esame pasirengę visada įsikišti, jeigu tokių atvejų būtų. Kuo toliau, tuo daugiau užsienio ekspertų yra kviečiama į įvairias projektų vertinimo procedūras, ypač kai yra kalbama apie svarbesnius finansinius projektus. Manau, kad tai yra vienas iš skaidrumą skatinančių būdų, kai vertina projektus ne iš vietos situacijos žmonės ir nėra suinteresuoti.
Dėl partiškumo. Nė vienas iš šių žmonių nėra aktyviai dalyvaujantis politikoje. Turiu ranką prie širdies prisidėjęs pasakyti, nežinau, ar kuris nors yra kurios nors partijos narys. Tai nėra aktyvūs nariai, jei ir yra.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš trumpai pasitikslinsiu, ar teisingai supratau, kad Jarašiūnas yra išbraukiamas?
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Taip, atitinkamai pradėjus jam eiti kitas pareigas, jis nebegali eiti šitų pareigų, europinėse institucijose, tai turiu minty.
PIRMININKĖ. Ačiū. Atsakėte į visų Seimo narių klausimus. Motyvai dėl viso. Už – E. Pupinis, bet nėra. Prieš gal nekalbėsite? Ar reikia balsuoti? Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Nori balsuoti. Prašom pasiruošti. Balsuojame dėl abiejų pateiktų projektų. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 77 Seimo nariai. Už – 66, prieš nėra, susilaikė 11. Po pateikimo pritarta. Siūlomas pagrindiniu ir vieninteliu komitetu – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Ir galime turbūt bendru sutarimu paprašyti, kad šie projektai būtų sujungti svarstymo metu? Galime. Ačiū. Siūloma svarstyti gruodžio 23 d.
Dabar replikos po balsavimo. R. Kupčinskas. Prašom.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš dėl objektyvumo nedalyvauju balsuojant už šiuos nutarimus. Ačiū.
17.48 val.
PIRMININKĖ. Ačiū. Pereiname prie darbotvarkės 2-14a ir 2-14b klausimų – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 13 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-2641 ir Seimo rinkimų įstatymo 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-2642. Pranešėjas – E. Tamašauskas. Pateikimas abiejų projektų kartu. Prašom.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, nuo nepriklausomybės atgavimo situacija pasikeitė ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje ir atsirado dar viena struktūra – Europos Parlamentas. Todėl ir yra siūlomas šis įstatymo pakeitimas, kurio tikslas yra suteikti galimybę siūlyti asmenis į savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijas ir toms partijoms, partijų koalicijoms, kurios per paskutinius Europos Parlamento rinkimus gavo Europos Parlamento narių mandatus. Šio projekto uždavinys yra stiprinti partijų, partijų koalicijų lygiateisiškumą savivaldybių tarybų rinkimuose suteikiant galimybę deleguoti asmenis į savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijas ne tik toms partijoms, partijų koalicijoms, kurios per paskutinius Seimo rinkimus gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, bet ir toms partijoms, partijų koalicijoms, kurios per paskutinius Europos Parlamento rinkimus gavo Europos Parlamento narių mandatus.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme yra siūloma keisti 13 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kuris būtų dėstomas taip: „Partijų, partijų koalicijų, kurios per paskutinius Seimo rinkimus gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje ar per paskutinius Europos Parlamento rinkimus gavo Europos Parlamento narių mandatų, pasiūlytų asmenų.“ Ir 15 straipsnio 2 dalies 1 punktą siūloma dėstyti taip: „Partija ar partijų koalicija, per paskutinius Seimo rinkimus gavusi Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje ar per paskutinius Europos Parlamento rinkimus gavusi Europos Parlamento narių mandatų. Jei partija Seimo narių ar Europos Parlamento narių mandatų gavo būdama koalicijoje, tai kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis.“
Noriu atkreipti dėmesį, kad Teisės departamento išvadose išties yra šiek tiek abejojama dėl to. Beje, turiu prisipažinti, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas taip pat skambino ir abejojo, ar tai nebus, sakykime, sudvejintas delegavimas. Dar kartelį aš perskaičiau pabrėždamas, kad arba Seimo rinkimuose gavusios mandatus deleguoja, arba Europos Parlamente. Čia nesusidvejina, čia vis tiek yra skiriamas vienas deleguojamas asmuo. Todėl ši abejonė tikrai yra visiškai nepagrįsta.
Dėl Teisės departamento trečios pastabos, kad terminai, formuojant rinkimų komisijas, jau yra praleisti, tai aš noriu pasakyti, kad šiems rinkimams tai neturi jokios reikšmės, nes visos partijos, kurios dalyvauja rinkimuose, turi atstovų ir Europos Parlamente, ir Seime. Todėl susidvejinimo nėra ir nėra būtinybės skubėti. Skubos tikrai nėra ir šiuos klausimus svarstyti bus galima pavasario sesijoje. Mano pristatymas būtų toks. Pasiruošęs atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu jūs sakote, kad iš esmės niekas kaip ir nesikeičia, tai kodėl jūs teikiate šį projektą? Nes pasižiūrėjus, rinkimai vyko beveik po vienerių metų po Seimo rinkimų, beveik visos partijos, kurios buvo išrinktos Seime, išskyrus vieną, gavo mandatus ir į Europos Parlamentą. Tai kodėl reikia keisti šį įstatymą? Ar jūs manote, kad jau šiems rinkimams, savivaldos rinkimams, bus taikomas, nors procesas jau prasidėjo.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Supratau. Gerbiamasis kolega, gal jūs neišgirdote, ką aš sakiau. Aš minėjau, kad skubos nėra ir kad svarstyti galima pavasario sesijoje. O būtinumas apskritai, kad iš tikrųjų būtina papildyti Rinkimų įstatymus vien todėl, kad perspektyvoje, ateityje gali atsitikti taip, kad partija gali gauti Europos Parlamente balsą, tačiau nepatekti į Seimą. Tokia teorinė galimybė egzistuoja, todėl šis pasiūlymas ir yra teikiamas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, man vis tiek nesuprantama, kodėl dabar jūs siūlote šitą projektą, bet ne po savivaldybių rinkimų? Gal būtų kas nors aiškiau? Ačiū.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Tikrai nieko aiškiau nebūtų. Ar dabar, ar po savivaldybių rinkimų – vis tiek tas pats, niekas nesikeičia.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Bet darbotvarkę užima.
PIRMININKĖ. Gerai. Klausia V. Žiemelis paskutinis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, susidaro toks įspūdis, kad Liberalų sąjūdis nežada laimėti savivaldybių ir Seimo rinkimų, o tik rinkimus į Europos Parlamentą. Bet Europos Parlamento rinkimų tam tikra prasme negalima lyginti su savivaldybių ir Seimo rinkimais, nes išrinkti Europos Parlamento nariai dirba ne Lietuvai, jie dirba Europai. Jų prilyginti neįmanoma tiek Seimo, tiek savivaldybių rinkimams. Kaip jūs manote?
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Aš nemanau, nenorėčiau sutikti atsakydamas į antrąją jūsų klausimo dalį, kad Europos Parlamento nariai dirba ir ne Lietuvai. Dirbdami bendrai Europos Sąjungai, jie kartu dirba ir Lietuvai. Tai yra mano įsitikinimas, jūs galite…
PIRMININKĖ. Ne Lietuvoje dirba, turi omeny, vieta darbo ne Lietuvoje.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). …nesutikti su tuo. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ne Lietuvoje darbo vieta, tą turėjo omeny.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Taip, bet ir Lietuvai taip pat. Dėl pirmosios dalies, ar Liberalų sąjūdis nesitiki, aš manau, kad tai taikytina ir jūsų partijai, ir Krikščionių partijai, kuri gali gauti tik Europos Parlamento mandatą, tačiau negauti Seimo kituose rinkimuose.
PIRMININKĖ. Bet jie ir ten neturi.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Visoms partijoms tai yra taikytina, be jokios abejonės.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Motyvai dėl viso. Yra tik nuomonės už. Gal galite nešnekėti, nekalbėti dėl motyvų? Prieš nėra. Ar reikia balsuoti, ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Nori balsuoti. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kad turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 55, prieš nėra, susilaikė 11. Po pateikimo abiem projektams pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
Dabar turėtų būti 2-15a ir 2-15b klausimai, bet aš nematau pranešėjo A. Butkevičiaus. Ar yra kas nors pasiruošęs vietoj jo pristatyti? Tada palaukiam, gal ateis vėliau, kol svarstysime kitus.
17.57 val.
Darbotvarkės 2-16a ir 2-16b klausimai. Matau pranešėjas yra. Pirmasis būtų… Turbūt abu galėtų iš karto pristatyti. Pirmą? Reikia pirmą priimti. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ papildymo“ projektas Nr. XIP-2720. Pranešėjas – A. Nedzinskas. Prašom.
A. NEDZINSKAS (J(LiCS ir TPP)F). Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ papildymo“ įstatymo projekto. Lygiai prieš metus, išskyrus vieną dieną, įregistravau Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo projektą. Praėjo metai, jis nebuvo pateiktas, jo svarba padidėjo, todėl norėčiau įtraukti į rudens darbų programą.
PIRMININKĖ. Jūsų niekas nenori paklausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Taip. Po svarstymo? Galim pritarti? Dabar priėmimas.
1 straipsniui bendru sutarimu galime pritarti? Galim. 2 straipsniui galime pritarti? Galim. Prašom pasiruošti balsuoti dėl viso Seimo nutarimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Jis tuoj pristatys klausimą.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 57, prieš nėra, susilaikė 8. Seimo nutarimas „Dėl Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ papildymo priimtas.
17.59 val.
Dabar Rinkliavų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1539(2). Pranešėjas – A. Nedzinskas.
A. NEDZINSKAS (J(LiCS ir TPP)F). Gerbiamoji posėdžio vedėja, gerbiamieji Seimo nariai, jums labai pasisekė, nes pristatysiu Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 6 straipsnio 5 dalies pakeitimo įstatymo projektą. Jo esmė ta, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 6 straipsnio 5 dalis numato, kad valstybės rinkliava neimama už asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimą bei keitimą asmenims, turintiems teisę gauti piniginę socialinę paramą įstatymo nustatyta tvarka, vaikams, kuriems nustatyta globa ar rūpyba, valstybės išlaikomiems stacionariose globos įstaigose asmenims, vienišiems asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžiui, asmenims, kuriems nustatytas iki 40 % darbingumo lygis. Esmė tokia, kad šiuo metu, kai įstatymas leidžia asmenims nemokamai gauti ir pasą, ir asmens tapatybės kortelę, minėti asmenys ima abu dokumentus, nors jie nėra reikalingi. Prieš metus apie tendenciją, kad žmonės nori imti abu dokumentus nemokamai, man pateikė Alytaus migracijos departamento specialistai, tačiau prieš mėnesį kreipėsi ir Tauragės apskrities migracijos departamento specialistai su ta intencija, kad minėti asmenys naudojasi šia lengvata ir keičia ne tik minėtus dokumentus nemokamai, tačiau juos keičia kas du mėnesius, kadangi minėti asmenys dažnai vyksta į Rusijos Federaciją ir kas du mėnesius keičia būtent pasus nemokamai. Tuo mes, taip sakant, deklaruojame, kad šie asmenys gali naudotis valstybės lengvata ir gali kas du mėnesius nemokamai imti būtent minėtus dokumentus. Mano įstatymo projektas suteiktų tokią alternatyvą, kad minėti asmenys gali nemokamai imti arba pasą, arba asmens tapatybės kortelę pasirinktinai ir tik tuo atveju, jeigu baigėsi jų galiojimo laikas, o ne tai, kad, tarkim, visas pasas užpildytas vizų ir t. t.
PIRMININKĖ. Ačiū už pristatymą. Jūsų nori paklausti septyni Seimo nariai. Pirmasis klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis kolega, vadinasi, jūs siaurinate lengvatų taikymo sritį? Iš esmės tik vienu atveju, jeigu keičiami tie dokumentai tiems, kurie turėjo teisę… kurie turi globą, rūpybą ir t. t. Kiek tada, jūs manote, bus sutaupyta biudžeto lėšų?
A. NEDZINSKAS (J(LiCS ir TPP)F). Visos Respublikos lygmeniu duomenų tikrai neturiu, tačiau 2009 m. Tauragės rajone gaunantys socialines pašalpas tokius pasus ėmė tik du asmenys. Po metų, 2010 m. pirmąjį ketvirtį, Tauragės savivaldybėje jau ėmė 62 asmenys. Jurbarko rajone prieš metus pasus ėmė 28 žmonės, po metų tuo pačiu laikotarpiu ėmė 115 asmenų. Šilalės rajone, pavyzdžiui, prieš metus neėmė nė vienas žmogus, gaunantis socialines pašalpas, po metų jau ėmė 43. Pagėgių rajone socialines pašalpas gaunantys žmonės pasus paėmė 4, o po metų – 19. Jeigu pasas kainuoja virš 100 litų, tai, tarkim, Šilalėje per ketvirtį 10 tūkst., 14 ar panašiai. Sudėjus visas savivaldybes, tikrai kas ketvirtį būtų virš 100 tūkst. Lt nuostolio valstybei.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia R. A. Ručys.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamasis kolega, jeigu žmogus neturės pinigų įsigyti tapatybės kortelę arba pasą, kaip bus elgiamasi? Ir kitas klausimas, kiek papildomai surinks lėšų į biudžetą? Gal jūs turit kokius skaičiavimus?
A. NEDZINSKAS (J(LiCS ir TPP)F). Kiek surinks lėšų, tiksliai negaliu pasakyti. Aš tiktai kai kurių rajonų savivaldybių statistikas turiu. Tačiau svarstant įstatymo projektą galima ir Lietuvos mastu statistiką gauti. Tačiau žmogus, imdamas pasą ar kortelę, apgalvoja, kas jam yra geriau ir kas jam yra reikalingiau. Jeigu žmogus daug keliauja, tai jis, vadinasi, turi ir daugiau lėšų tam dalykui. Ir manau, tikrai, jeigu jis daug keliauja, jis turi pinigų ir pasui išsiimti bendra tvarka.
PIRMININKĖ. Toliau klausia K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aišku, pirmiausia norėčiau sukritikuoti, kad jūs nežinot, kad nebėra tokio Pagėgių rajono, jisai panaikintas dar 1963 m. Dabar yra tiktai Pagėgių savivaldybė. Sakykit, ar yra tokia analizė padaryta: pasienio ruožuose yra daugiau pasų ar kortelių? Ir ar čia yra tikrai labai aktuali problema, kad mes sprendžiam šitą klausimą Seime?
A. NEDZINSKAS (J(LiCS ir TPP)F). Visos problemos aktualios, tik kai kurios mažiau, kai kurios daugiau. Į mane kreipėsi Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus viršininkas Robertas Masolas ir apsidžiaugė, kad toks įstatymo projektas yra užregistruotas, ir paskatino, kad jis būtų priimtas Seime.
PIRMININKĖ. Ačiū. E. Jurkevičius klausia.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Antanai, noriu paklausti, o kuris dokumentas svarbesnis, jūsų galva, – tapatybės kortelė ar pasas?
A. NEDZINSKAS (J(LiCS ir TPP)F). Jeigu asmuo daugiau vyksta į Europos Sąjungos šalis, aišku, tapatybės kortelė, tačiau jei jis vyksta į Rusiją ir Baltarusiją, tai jam aktualesnis yra pasas. Ir jeigu jis vyksta labai dažnai, taip, kad kas du mėnesius užsipildo visas pasas, tai jis, vadinasi, turi ir lėšų tam pasui pakeisti savo lėšomis.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir paskutinis klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, taip detaliai pristatė, kad tikrai likau patenkintas, nebereikia klausti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus, Antanai. Ačiū. Dabar motyvai dėl viso. Nėra norinčių kalbėti. Gal galim bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Galim, va, kaip gerai. Norit balsuoti? Nenorit. Bendru sutarimu. Taip, bendru sutarimu pritariame. Ir siūlomas pagrindiniu komitetu – Biudžeto ir finansų komitetas, ir siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
18.08 val.
Baigėme pagrindinę darbotvarkę, bet dar yra likę trys rezerviniai klausimai. Turbūt galim, ar ne, juos svarstyti. Ir pirmasis rezervinis būtų Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ papildymo“ projektas Nr. XIP-2728. Pranešėjas – E. Vareikis. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas.
E. VAREIKIS (TS-LKDF). Sveiki visi! Na, pasistengsiu labai trumpai, kad negaišinčiau jūsų laiko vėlų vakarą. Ketinu siūlyti nutarimo projektą – papildyti rudens darbų sesiją labai nedideliu projektu, labai nedideliu įstatymo pakeitimu, kuris ištaisytų vieną mūsų klaidą. Trumpai šnekant, yra toks įstatymų neatitikimas. Pagal Asociacijų įstatymą, pagal Švietimo įstatymą biudžetinės įstaigos gali jungtis į atskirus juridinius asmenis, t. y. į asociacijas, bet pagal Biudžetinių įstaigų įstatymą šitas yra draudžiama. Tai kad to neatitikimo nebūtų, yra pasiūlymas tiesiog pakeisti vieną sakinį Biudžetinių įstaigų įstatyme. Tai aš apie įstatymą…
PIRMININKĖ. Tai jūs siūlot pirmiausia, kad būtų įtraukta į darbų programą.
E. VAREIKIS (TS-LKDF). Aišku, siūlau papildyti rudens sesijos darbų programą, o jeigu papildysit, tuomet pateiksiu patį projektą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų niekas nenori paklausti. Ar galim bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje: „Ne, ne, balsuojam!“) Taip, prašom pasiruošti ir balsuoti, kas pritariate.
Balsavo 61 Seimo narys: už – 55, prieš – 1, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta. Toliau replika po balsavimo – G. Songaila.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Aš jau norėjau svarstymo stadijoje pasakyti vieną tokį pasiūlymą. Yra įstatymo projektas dėl Kredito unijų įstatymo pataisų, 1760(3) numeris. Ir šiandien jis bus svarstomas. Aš norėjau ir pateikėjo, ir Seimo paprašyti, kad į šį nutarimą būtų įtrauktas ir jis. Aš pasitikrinau Sekretoriate, buvo pateiktas pasiūlymas sesijos pradžioje, bet aktuali jo redakcija iškrito. Jeigu sutiktumėt įtraukti šitą projektą, mes galėtume ir tą rezervinį klausimą svarstyti, jeigu ne – negalėsim.
PIRMININKĖ. Aišku. Dabar mes turėtume pereiti prie svarstymo, kur pateikė E. Vareikis, ir ar… būtų kaip pasiūlymas Seimo nario G. Songailos įtraukti dar vieną projektą.
E. VAREIKIS (TS-LKDF). Gerai, galima, galima.
PIRMININKĖ. Ar galim bendru sutarimu pritarti tam? (Balsai salėje: „Galim!“) Galim. Tai po svarstymo galim pritarti? Galim. Tada pereinam prie nutarimo priėmimo. 1 straipsniui galim pritarti bendru sutarimu su ta pataisa, kurią siūlė G. Songaila? Ir 2 straipsniui galima? (Balsai salėje) Pataisa į darbų programą įtraukti Kreditų unijų įstatymo 24, 29, 41, 44, 47 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Prašom. Ir dabar prašom pasiruošti balsuoti dėl viso Seimo nutarimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 55, prieš nėra, susilaikė 7. Seimo nutarimas „Dėl Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ papildymo priimtas. Ir aš noriu protokolui pasakyti, kad Dokumentų skyrius sujungtų abudu – prieš tai priimtą Seimo nutarimą ir dabartinį Seimo nutarimą – į vieną nutarimą.
18.12 val.
Ir toliau – Biudžetinių įstaigų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2450, kurį jau Egidijus pristatė. Ar dar papildomai reikia? Ar norit kas paklausti? Tuoj įjungs, gal kas norės paklausti papildomai. Norinčių klausti nėra. Ačiū Egidijui.
Dabar motyvai dėl viso. Irgi nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Prašom pasiruošti. Kas pritariate Biudžetinių įstaigų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 58, prieš nėra, susilaikė 4. Pritarta po pateikimo.
Siūlomi komitetai: pagrindiniu – Biudžeto ir finansų komitetas ir papildomu – Audito komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
18.14 val.
Ir paskutinis klausimas šios dienos… paskutinis rezervinis, tai yra 2 klausimas, – Kredito unijų įstatymo 2, 4, 24, 29, 41, 44, 47 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1760(3). Pateikimas. Pranešėjas – G. Songaila.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Gerbiamasis Seime, šio įstatymo projekto pirminė versija buvo daug platesnė, bet po Lietuvos banko, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Finansų ministerijos pasiūlymų ir pastabų jis sutrumpėjo – liko tik keli straipsniai, bet vis tiek liko pagrindinė idėja, kuri yra, beje, pažymėta ir Nacionaliniame susitarime. Aš čia cituosiu protokolą. Jis skamba taip: „Padidinti konkurenciją bankų sektoriuje, suteikiant kredito unijoms platesnes funkcijas, iš esmės prilyginant jų teikiamas finansines paslaugas bankų sektoriui.“
Panašūs dalykai yra ir Vyriausybės programos priemonėse. Įdomu tai, kad čia sutampa su kai kuriais Vyriausybės siūlymais, ką aš paminėsiu.
Dabar apie pačią įstatymo projekto esmę. Viename iš straipsnių yra siūloma, kad vis dėlto ir kredito unijų sąskaitose būtų galima laikyti biudžetinių įstaigų, viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra valstybė, savivaldybių institucijų lėšas. Na, buvo atsisakyta idėjos, kad galėtų būti dalininkai, bet palikta šita idėja, kad kaip ir bankuose, taip ir kredito unijose būtų galima laikyti. Taip pat dėl atsargos kapitalo kaupimo, kad iš Centrinės kredito unijos Stabilizavimo fondo lėšų, kitų negrąžintinų lėšų. Negrąžintinų lėšų apibrėžimas irgi pateiktas pagal pastabas.
Taip pat yra techniniai pakeitimai, kuriuos siūlė Lietuvos bankas, nes 2009 m. pabaigoje, kai šis įstatymas buvo taisomas, kai kur buvo supainiota numeracija. Tai čia ji ištaisyta. Taip pat juridinės technikos požiūriu grąžinama, kad kredito unijos galėtų normaliai funkcionuoti.
Jeigu turėsite klausimų, galėsiu atsakyti smulkiau.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys ir jis yra E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Konkurencija – geras dalykas, bet iš tiesų ar tikrai bus prižiūrima tinkamai, ar ne per didelė rizika? Pavyzdžiui, na, kai kuriuos didelius pinigus valstybinės institucijos perkelia ten. Ar tokia priežiūra kaip ir bankuose? Tai nežinau. Iš esmės konkurencija gerai, bet ar kitais įstatymais bus nustatyti tam tikri limitai arba kokie nors normatyvai, paskolų dydžiai ir panašiai? Ačiū.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Aš noriu priminti, kad čia dviguba kontrolė, nes yra Centrinė kredito unija, kuri kontroliuoja, taip pat Lietuvos bankas. Tai šioje vietoje vis tiek yra tam tikra diskriminacija, kad kredito unijos daugiau kontroliuojamos.
Taip pat ta proga atsakysiu ir į Teisės departamento pastabą, kad šis įstatymas nėra suderintas su Centrinės kredito unijos įstatymu būtent dėl Stabilizavimo fondo lėšų panaudojimo. Noriu pasakyti, kad ir šiandien buvo išdalintas Vyriausybės įstatymu siūlomų projektų paketas, kur kaip tik numatyta Centrinės kredito unijos įstatymo pataisa tiksliai tokia, kad reikia suderinti su šiuo įstatymu.
PIRMININKĖ. Ačiū G. Songailai už pristatymą ir atsakymą į klausimą.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? Gal bendru sutarimu pritarkime, vis tiek registruosimės. (Balsai salėje) Gerai. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 53 Seimo nariai: už – 49, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Siūlomas vienas komitetas, pagrindinis, – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 16 dieną.
18.18 val.
Dabar liko paskutinis mūsų darbotvarkės klausimas – Seimo narių pareiškimai. Yra vienas Seimo narys, norintis padaryti pranešimą, tai J. Šimėnas. Prašom.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, mano pareiškimas bus orientuotas į tai, kad turėtume elgtis garbingai ir sąžiningai ir nesispjaudyti įvairiais nebūtais dalykais, ką aš patiriu pastaruoju metu dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo.
Aš pavardžių šį kartą neminėsiu, pasiskaitykite stenogramas ir pamatysite, kas ką kalba ir kokius kaltinimus meta.
Šiandien jūs gavote daugiau negu dešimties garbingų Lietuvos žmonių pasirašytą pareiškimą – viešą kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, kuriam aš iš esmės pritariu beveik be išlygų, nes tai, kas parašyta, atitinka Darnaus vystymosi strategiją ir darnios plėtros principus, kurie iš esmės yra įtraukti į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą. Tačiau parašyta kreipimesi tai, kad neva mes darome kitaip. Iš tikrųjų mes nieko nedarome kitaip, negu yra parašyta šiame kreipimesi į Vyriausybę.
Todėl noriu pasakyti, kad štai nuostatoje sakoma, kad Europos Sąjungoje mažai dėmesio skiriama hidroenergetikos plėtrai ir jaučiamas tik maždaug 14 % augimas. Noriu pasakyti, kad šiuo metu iš atsinaujinančios energetikos Europos Sąjungoje dominuoja hidroenergetika ir iš hidroenergetikos pagaminama daugiau negu pusė visos atsinaujinančios energetikos, nors didelė plėtra yra, sakykime, vėjo energetikos. Taigi 14 % yra labai svarbus augimas, palyginti su tuo, kas jau šiuo metu yra instaliuota.
Kitas dalykas. Sakoma, kad mes siūlome užtvindyti 250 tūkst. ha Lietuvos miškų, žemės ūkio paskirties žemės ir panašiai. Iš tikrųjų įstatymo projektu tokių dalykų nesiekiama. Noriu, pasinaudodamas proga, pasakyti, kad įstatymo projektu kaip tik mes siūlome nieko netvindyti ir jokių kaskadų nestatyti, kaip kalbama šiame pareiškime Vyriausybei.
Noriu pacituoti įstatymo projekto 49 straipsnio 4 dalį, kokie reikalavimai keliami statomoms hidroelektrinėms: „pirma, pirmenybė turi būti teikiama nepatvankinio tipo hidroelektrinių statybai; antra, jeigu hidroelektrinės tvenkinys užlieja teritoriją, teisės aktų nustatyta tvarka mokama kompensacija teritorijos savininkui ar valdytojui arba, jiems susitarus, žemė išperkama; trečia, hidroelektrinėse turi būti įrengiami žuvitakiai ir sudaroma galimybė periodiškai pašalinti hidroelektrinės baseinuose susikaupusius nešmenis; ketvirta, kiti statomų hidroelektrinių aplinkosauginiai reikalavimai nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka.“
Taigi tai, kad sakoma, kad mes siūlome užtvindyti teritorijas, yra netiesa.
Dar vienas dalykas. Noriu pasakyti, kad dėl hidroenergetikos yra keliami nuogąstavimai, kad štai kažkada buvo padaryta melioracija, pastatytas Kauno HES’as, ir pridėtas jums žemėlapis. Tas žemėlapis neatitinka tikrovės. Iš tikrųjų ant Šventosios upės ties Kavarsku, rekonstravus buvusią užtvanką į hidroelektrinę, pastatytas žuvitakis ir išspręstos problemos.
Todėl noriu kreiptis į buvusį ministrą B. Bradauską. Jis, būdamas aplinkos apsaugos ministru, nieko nepadarė, kad pastatytų žuvitakį ties Kauno HES’u. Šiandien turime šitą tikrai bjaurią situaciją, kai žuvys negali nuplaukti į Merkį ir kitus aukštupius. Tai yra jūsų nepadarytų darbų rezultatas, o jūs dabar sakote, kad kažkas kažką siūlo daryti.
Aš, baigdamas šį pareiškimą, noriu pasakyti, kad, skaitydamas šių profesorių, habilituotų daktarų laišką, galėčiau pasirašyti ir pats. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Ačiū. Šios dienos darbotvarkė baigta. Skelbiu gruodžio 7 d. vakarinio posėdžio… (Balsai salėje) Norite registruotis? (Balsai salėje) Taigi ką tik balsavome. Na, registruojamės. O kas yra? (Balsai salėje) Atėmė jūsų teisę registruotis. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 37 Seimo nariai. Gero vakaro! Skelbiu gruodžio 7 d. vakarinio posėdžio pabaigą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; J(LiCS ir TPP)F – Jungtinė (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcija; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.