LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO plenarinio posėdžio NR. 279
STENOGRAMA
2010 m. gruodžio 2 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė I. DEGUTIENĖ
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Gerbiamieji kolegos, pradedame 2010 m. gruodžio 2 d. plenarinį posėdį. Registruojamės.
Užsiregistravo 116 Seimo narių.
Gerbiamieji kolegos, norėčiau savo ir jūsų visų vardu pasveikinti mūsų kolegą J. Palionį, švenčiantį gražų jubiliejų. Tai ne tiktai Seimo narys, kas nežinot, tai yra ir poetas, žmogus, kuris rašo eiles, todėl turbūt visada yra toks santūrus. Norėčiau palinkėti jam kuo geriausios kloties tiek toliau dalyvaujant Seimo rinkimuose ir dirbant Seimo nario darbą, nes esate labai mylimas Birštono ir Prienų žmonių, na, ir, aišku, nepamiršti laisvą minutę skirti savo pomėgiui – kurti eilėraščius. Leiskite jus pasveikinti viso Seimo vardu. (Plojimai)
J. PALIONIS (LSDPF*). Labai ačiū visiems. (Plojimai)
10.03 val.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl darbotvarkės. Seniūnų sueigoje buvo pasiūlyta įtraukti į darbotvarkę ir neapsispręsta, turime apsispręsti Seime, dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio papildymo įstatymo, kadangi prieš priėmimą (turėtų būti priėmimas) yra surinkti 47 Seimo narių parašai, tačiau vakar į Etikos ir procedūrų komisija kreipėsi Ministras Pirmininkas A. Kubilius ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas R. J. Dagys. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, visi žinome, kad pagal Statutą surinkus 47 Seimo narių parašus galima įtraukti įstatymo projektą privaloma tvarka, jeigu jis yra parengtas tinkamai svarstyti ir priimti. Šis įstatymo projektas nėra parengtas tinkamai. Noriu priminti labai aiškią Seimo statuto 145 straipsnio nuostatą: jeigu įstatymui įgyvendinti reikės lėšų, o šiam įstatymui, kaip rodo skaičiavimai, reikės daugiau kaip 600 mln. Lt papildomų lėšų, tai dėl tokių lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu, toliau svarstant projektą turi būti pateikti projekto iniciatorių pasiūlymai, be Biudžeto ir finansų komiteto ir Vyriausybės išvados, dėl galimų šių lėšų šaltinio. Tai to nėra padaryta, todėl svarstyti toliau įstatymo projektą yra negalima ir jo negalima įtraukti į darbotvarkę, nes, įtraukiant tokį įstatymo projektą į darbotvarkę, bus pažeistos ir Statuto, ir Konstitucijos nuostatos. Todėl prašom to šiandien nedaryti, o susirinkti Etikos ir procedūrų komisijai, priimti, apsvarstyti mano ir R. Dagio pareiškimus ir laikytis Statuto ir Konstitucijos.
PIRMININKĖ. S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji Pirmininke, anksčiau visada laikydavomės tokios tvarkos: jeigu kas nors abejoja, ar pažeista, ar nepažeista įstatymo priėmimo procedūra, apie ką premjeras ir kalbėjo, kreipiasi į Etikos ir procedūrų komisiją. Tuomet tolesnės procedūros nėra vykdomos, kol mes negauname atsakymo. Kas atsitiktų, jeigu mes dabar šitos savo taisyklės nesilaikytume? Mes priimtume įstatymą. Viena iš galimybių – tada Etikos ir procedūrų komisija pripažįsta, kad procedūra buvo pažeista, ir turime pradėti procesą nuo pradžių arba jau iš viso nevykdyti. Tai kodėl mes turime įlįsti į tokį statutinį jovalą, atsiprašau už šitą žodį? Ar nebūtų logiškiau ir teisingiau laikytis senų papročių: jeigu yra kreipinys, sulaukti atsakymo ir tada spręsti klausimus iš esmės, laikantis visų Statuto ir Konstitucijos reikalavimų? Ačiū.
PIRMININKĖ. V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Jeigu šis projektas būtų parengtas prieš keletą dienų ar prieš mėnesį… Šis projektas yra parengtas beveik prieš pusę metų, išvadas teikė Vyriausybė. Tose išvadose nieko neminima apie tai, ką dabar kalba A. Kubilius. Komitetas taip pat nagrinėjo. Tuo metu, kai buvo teikiamas šis įstatymo projektas, mes kalbėjome apie tai, kad jis negali galioti daugiau kaip vienus metus, ką pasakė Konstitucinis Teismas. Taip pat Konstitucinio Teismo nutarimas yra, kad dirbantiems pensininkams negalima mažinti pensijos daugiau negu kitiems, kurie nedirba. Labai aiškiai viskas pasakyta. Čia paskutiniu momentu pasakoma, kad reikia pajamų šaltinių. Gerai, netgi ir dėl to štai yra įregistruotas papildomas priedas, kur nurodomi ir pajamų šaltiniai. Pasiskaitykite, gerbiamasis Kubiliau.
PIRMININKĖ. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Pirmą kartą matau, kad premjeras būtų taip išsigandęs pensininkų. Ar šiandien mums šioje salėje iš tikrųjų sunku išspręsti klausimą, ar grąžinti pensininkams tai, kas jiems priklauso, ar ne? Ar reikia imtis visokių formalumų, gudrybių tam, kad nutemptume dar kokiai savaitei? Ar kas nors iš komandiruotės negrįžo šiandien iš dešinės pusės, ar dar kas nors, kad yra tokia baimė įvykdyti paprastą teisingumą? Aš manyčiau, kad šiandien turi būti tas klausimas įtrauktas, ir nereikia čia nieko gudrauti.
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, išties A. Kubilius labai įdomiai cituoja Statutą. Jis praleidžia vieną svarbią nuostatą – kad Statute apskritai draudžiama teikti įstatymų projektus, kurie prieštarauja, galimai prieštarauja, Konstitucijai ir Konstitucinio Teismo nutarimams. Šiais metais biudžeto projektas buvo pateiktas prieštaraujantis Konstitucinio Teismo balandžio 20 d. sprendimui. Kolega D. Jankauskas vakar „Lietuvos ryto“ televizijai jau pasitaisė, kad dabar, po grąžinimo, jie pateiks iš naujo ekonominius, socialinius ir kitus rodiklius, kurie leis Seimui apsispręsti, ar tęsti, ar priimti kitais metais, priimant biudžetą, sprendimą mažinti atlyginimus ir pensijas, nes Konstitucinis Teismas pasakė vienareikšmiškai: pensijų ir atlyginimų mažinimas pagal Konstituciją galimas tik vieniems biudžetiniams metams, kitų biudžetinių metų kontekste Seimas viską svarsto iš naujo. Negali būti jokio įstatymų, kad pensijų ir atlyginimų mažinimas galiotų ilgiau nei vienus kalendorinius metus, priėmimo. Tai gerbiamasis A. Kubilius šiurkščiai pažeidžia Konstitucinio Teismo sprendimo raidę.
Antra. Šis įstatymo projektas tereikalauja vieno – jisai prašo, kad įstatymų leidėjas priimtų sprendimą dėl to, kad tik vieniems kalendoriniams metams galioja apribojimai. Svarstant šių metų biudžetą, kitų metų biudžetą, ir kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, mums iškils prievolė iš naujo įvertinti situaciją ir tuomet priimti sprendimus. Taigi šis pasiūlymas nereikalauja jokių lėšų, jis reikalauja įvykdyti teisės aktą – pripažinti, kad pensijų ir atlyginimų mažinimo galiojimas pagal Konstituciją yra galimas tik vieniems konstituciniams metams.
PIRMININKĖ. Trumpiau!
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Jokių kitų papildomų lėšų tokiam sprendimui nereikia. Kas kita, kai svarstysime ir tvirtinsime 2011 m. biudžetą. Tuomet taip, tvirtindami turėsime apsispręsti dėl daugelio dalykų, tačiau mes turime išlaikyti nuoseklią balandžio 20 d. Konstitucinio Teismo sprendimo ir raidę, ir dvasią. Todėl siūlau nelaužyti priesaikos, nelaužyti Konstitucijos ir tęsti, nes jokių Statuto pažeidimų čia nėra.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis Andriukaiti, nelaužykite priesaikos, nes Konstitucinio Teismo išaiškinime pasakyta: pajamų didinimas, nesant šaltinio, yra toks pats Seimo nario priesaikos sulaužymas. Tame pačiame Konstitucinio Teismo sprendime. Tai siūlau apie tai pagalvoti.
O dabar iš esmės. Šaltinių tikrai nėra jokių nurodyta. Aš dar kartą peržiūrėjau visus opozicijos siūlymus dėl galimų biudžeto šaltinių. Nesusidaro nė ketvirtadalis tos sumos, kurią jūs siūlote, nėra pasiūlyta šaltinių. Jūs taip ir nesugebėjote surasti šaltinių. Taigi 600 mln. jūs nepadengėte. Bet ne čia esmė. Šaltinis turi būti nurodomas iki priėmimo Seime. Dabar mes jau turime paskutinę stadiją ir šaltinis turėjo atsirasti. Šaltinis nenurodytas. Galima įvairiai traktuoti. Yra tas šaltinis, nėra to šaltinio. Jūs galite čia fantazuoti dėl to, ko jūs niekada nesate padarę, bet procedūra yra aiški. Jeigu kyla abejonių dėl Statuto traktavimo, Etikos ir procedūrų komisija turi pateikti savo nuostatas. Kaip jinai pateiks, taip mes ir balsuosim. Visada taip buvo ir nemanau, kad mes čia ką nors naujo išrandam. Susirinks, kad ir per pietų pertrauką, Etikos ir procedūrų komisija, pasakys savo sprendimą ir toliau eisime pagal procedūras. Bet šaltinių jūs nenurodėte, tiktai prieš kameras puikuojatės.
PIRMININKĖ. V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, aš siūlau mažiau emocijų, čia mes jau diskutuojame, ar tas įstatymas tinka, ar ne, iš kur šaltiniai. Mielieji kolegos, Etikos ir procedūrų komisijos sprendimas, jeigu toks ir būtų, yra rekomendacinis, jį turi patvirtinti arba nepatvirtinti Seimas. Seimo yra baigiamasis, galutinis žodis. visiems Seimo nariams čia viskas aišku. Vieni turi vieną nuomonę, kiti turi kitą nuomonę ir tas laiko tampymas nieko neduoda. Todėl frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu prisidėdamas prie pono V. Žiemelio frakcijos aš prašau, kad būtų balsuojama dėl šio klausimo įtraukimo į šios dienos darbotvarkę.
PIRMININKĖ. L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš tikrai nežinau, kas pasidarė premjerui, turbūt apsvaigo galva nuo valdžios, bet mūsų Audito komitetas ir aš, kaip Audito komiteto pirmininkė, pagal Statutą įregistravome komiteto išvadą. Po svarstymo Seimo Teisės departamentas nepateikė jokių pastabų. Jisai turėjo atkreipti dėmesį, jeigu yra kažkokių abejonių. Taigi jokių pastabų nėra. Jokios procedūrinės galimybės nebalsuoti Seime tikrai nėra. Nereikia žaisti Statutu. Jeigu jūs nenorite atiduoti pensininkams po 10–20 Lt, tai ir sakykite šitaip. Nereikia čia išsidirbinėti. O jeigu jūs jau reikalaujate nurodyti pajamų šaltinius, tai prašome pateikti Seimui konkrečias priemones, kaip jūs iš šešėlio trauksit tą milijardą litų. Mes sakėm – traukit 2 mlrd., ne vieną.
PIRMININKĖ. B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Rimantai ir tie, kurie kalbate apie šaltinius. Visų pirma nepainiokite dviejų biudžetų – Valstybinio ir „Sodros“ biudžeto. Valstybiniame biudžete reikia nurodyti šaltinį, o ne „Sodros“ biudžete. Jūs nepainiokite dviejų biudžetų. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Vyriausybė privalėjo numatyti tai, kas yra pasakyta Konstitucinio Teismo, ir nereikia vynioti į vatą. Iš tikrųjų palaikau Valentino mintį, yra surinkti parašai ir turi būti įtraukta į darbotvarkę. Etikos ir procedūrų komisija nėra Seimas, tai yra rekomendacinio pobūdžio sprendimai, kad ir kokie jie būtų, o Seimas čia, šioje salėje, apsispręs. Jeigu valdantieji nesutinka, kad būtų įtraukta į darbotvarkę, siūlau balsuoti dėl to ir įtraukus į darbotvarkę svarstyti. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, yra statutinis reikalavimas. Pirma. 92 straipsnis. „Privalomas klausimų įtraukimas į darbotvarkę. Ne mažesnės kaip 1/3 Seimo narių grupės raštišku reikalavimu klausimas į sesijos darbų programą, savaitės ar kitos dienos darbotvarkę įrašomas privalomai, jeigu jis yra parengtas ir svarstyti pasirengta šio Statuto numatyta tvarka.“ Tai vienas reikalavimas. (Balsai salėje)
Kitas dalykas. Dviem Seimo nariams kilo abejonių ir jie kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją prašydami paaiškinti, ar nebuvo nusižengta Statutui. Dabar V. Mazuronis frakcijos vardu prašo balsuoti. Tą mes ir privalėsime padaryti. Po balsavimo, jeigu apsisprendžiam įtraukti į darbotvarkę, to klausimo nesvarstysime tol, kol Etikos ir procedūrų komisija nesusirinks prieš klausimo svarstymą ir nepateiks savo verdikto.
Taigi dabar balsuojame. Kas už tai, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio papildymo įstatymo projektas būtų įtrauktas į darbotvarkę, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 129 Seimo nariai: už – 69, prieš – 33, susilaikė 27. Įtraukiame į darbotvarkę. Aš siūlau įtraukti į darbotvarkę prieš pat pietų pertrauką arba į opozicinę darbotvarkę, jeigu sutinka, 15 val. tam, kad Etikos ir procedūrų komisija… (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, būkim geranoriški, ar mes norime išspręsti, ar mes norime čia ginčytis? Jeigu mes norime, kad Etikos ir procedūrų komisija per pietų pertrauką susirinktų ir išspręstų šią problemą ir šį statutinį ginčą, tada siūlau 15 val. įtraukti į darbotvarkę. Jeigu jūs taip nesutinkate, tada rytinėje darbotvarkėje paskutiniuoju klausimu ir per trumpąją pertrauką Etikos ir procedūrų komisija turi susirinkti ir apsispręsti. Ar sutinkate taip? V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, aš siūlyčiau, kad Etikos ir procedūrų komisija susirinktų iki 12 val., kada jiems atrodys tinkamas tas laikas, įtraukim šitą klausimą į 12 val. svarstymą. Tikrai daugelis Lietuvos žmonių stebi tą procesą. Kam dabar čia tuos tampymus daryti? Etikos ir procedūrų komisija, aš ir dabar siūlau, tegu nueina, pusvalandį pasitaria, po valandos turėsime sprendimą ir 12 val. svarstykim šitą klausimą.
PIRMININKĖ. Aš neturiu teisės prašyti Etikos ir procedūrų komisijos susirinkti plenarinio posėdžio metu.
V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, aš prašau, galime balsavimu tai patvirtinti, kad Seimas įpareigotų komisiją ir leistų jai plenarinio posėdžio metu išeiti ir pusvalandį pasitarti. Prašau tai frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Tai vėl teisėtas jūsų prašymas. (Balsai salėje) Taip, yra Statute tokia norma. (Balsai salėje) Balsuojam. Kas už tai, kad Etikos ir procedūrų komisija per trumpąją pertrauką (pabrėžiu) susirinktų ir nuspręstų? Trumpoji pertrauka bus 11.45 val. (Balsai salėje) Gerbiamasis Salamakinai, nieko tokio, susirinksite ir, man atrodo, priimsite sprendimą. Tuo labiau kad galėjote tą padaryti jau šiandien ryte, nes vakar gavote dokumentus. Prašau.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Tada aš prašyčiau, kad Seimas leistų mums dirbti ir tada, kada vyks plenarinis posėdis. Negalvokite, kad per 10 min. įmanoma tokius klausimus išspręsti. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Balsuojam. Kas už tai, kad išleistume Etikos ir procedūrų komisiją dirbti posėdyje plenarinio posėdžio metu, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Už – 70, prieš – 35, susilaikė 26. Taigi Etikos ir procedūrų komisiją prašau atlikti savo darbą. Ar visi dar norite šnekėti per šoninius mikrofonus? Prašau.
V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, aš tiktai norėčiau patikslinti. Tai gal susitarkime, iš karto po trumposios pertraukos, kada ten bus, 12.00 ar 12.10 val., mes įtraukiame šitą klausimą, kadangi iki to laiko Etikos ir procedūrų komisija jau bus parengusi savo nutarimą, kad konkrečiai įtraukiame po trumposios pertraukos pirmu klausimu.
PIRMININKĖ. B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Aš frakcijos vardu irgi palaikau siūlymą, bet kartu ir noriu pasakyti štai ką. Jeigu valdančioji dauguma boikotuos komisijos posėdį ir nedalyvaus jame, vis tiek mes šitą klausimą turime svarstyti ir priimti atitinkamą sprendimą.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, laikau šitą balsavimą niekiniu, nes nėra jokio straipsnio, kuris numatytų galimybę Seimo posėdžių metu formalioms išvestinėms struktūroms, tokioms kaip komisija ar komitetas, dirbti, kada vyksta plenariniai posėdžiai. Jūs man atraskite, orakulai, Statuto žinovai, straipsnį ir pagrindą, kuriuo remdamiesi mes galėjome šiandien balsuoti. Geriausias sprendimas, jeigu mes norim judėti į priekį skaidriai ir normaliai, pertrauka tam, kad komisija galėtų priimti sprendimą.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, aš norėčiau jums pasakyti, yra tokia tvarka nustatyta, tik ne Statute, o Valdybos sprendimu, kuris ir daro išimtį komisijoms ir komitetams, esant būtinybei, išimties tvarka plenarinio posėdžio metu susirinkti ir spręsti klausimus. Valdybos sprendimas toks yra.
Prašau. E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš noriu pasakyti Seimo nariui ir ministrui, jis klausia, kokiu Seimo statuto straipsniu. Tai aš cituoju, ir čia yra ne tik Valdybos sprendimas, bet yra labai aiškus straipsnis. Statuto 53 straipsnis, 1 dalis: „Seimo posėdžio metu komitetų posėdžiai rengiami tik Seimui sutikus.“ Tai yra statutinė norma. Aš noriu, gerbiamoji Seimo Pirmininke, kad mes dabar, kadangi tokia emocinga aplinka, kai baigsime Pilietybės įstatymą, kad po to komisija iš karto galėtų dirbti ir išspręsti šitą klausimą.
PIRMININKĖ. Prašau. A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Išties aš tada norėčiau pranešti, kad komisijos nariai ir suinteresuoti asmenys, tai yra tie, kurie rašė pareiškimus, ir Ministras Pirmininkas, ir komiteto pirmininkas, ir komitetas, kuris svarstė, žiūriu į kolegę Loretą, susirinktų Baltijos Asamblėjos salėje. Posėdžio pradžia – po balsavimo dėl Pilietybės įstatymo. (Plojimai)
PIRMININKĖ. A. Čaplikas.
A. ČAPLIKAS (J(LiCS ir TPP)F). Aš galiu kreiptis tada į poną A. Salamakiną, o ką daryti tiems komisijos nariams, kurie nori dalyvauti priimant kitus įstatymus? Jūs paaiškinkite dabar, kokiu būdu, jūs dabar prievartiniu būdu išvedate žmones iš salės, kai tuo metu yra kiti svarbūs įstatymai. Gerbiamasis pirmininke, ką jūs čia dabar darote? Yra pietų pertrauka, tada, kai nevyksta posėdžiai, komisija gali susirinkti, nes priešingu atveju gausite dar vieną skundą, kreipimąsi dėl jūsų priverstinio šaukimo ir Seimo nario teisės apribojimo dalyvauti posėdyje. (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Prašau.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Kolega Algi, juk Seimas balsuodamas priėmė sprendimą, kad leistų mums dirbti. Tai ko jums dar reikia? Aš specialiai prašiau, kad Seimas balsuotų, ne kažkas kitas, o Seimas, nes pagal Statutą tik Seimas gali leisti mums posėdžio metu vykdyti tam tikras Seimo užduotis. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, ypač svarbūs Konstitucijos sergėtojai, kai jūs labai norite sergėti, pritraukiate visokių argumentų, o dabar jūs norite priverstiniu būdu priversti Seimo narius, kurie nori dalyvauti, privalo pagal Konstituciją dalyvauti balsavime priimant sprendimus, jame nedalyvauti. Tai kur konstitucinė prievolė? Ar čia nebus apkaltos mechanizmo klausimas? Gerbiamasis Salamakinai, man atrodo, susipainiojote visiškai.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad gal nustokite ginčytis. Palaukite! Nustokite pirmiausia ginčytis, Statuto 53 straipsnis sako, kad Seimo posėdžio metu komitetų, komisijų posėdžiai rengiami tik Seimui sutikus. Tačiau Statuto straipsnis nepriverčia Seimo nario. Seimo narys pats renkasi, kur jis dalyvauja, ar komisijos posėdyje, ar plenariniame posėdyje, ir čia jokio prievartos mechanizmo būti negali. Komisijos pirmininkas fiksavo laiką komisijos nariams, kada jie turėtų susirinkti. O komisijos nariai patys ir apsispręs, kur jie bus, ar Seimo salėje, ar komisijos posėdyje. Aš manau, kad baigiame šitas diskusijas ir galų gale pradedame darbą. (Balsai salėje) Neduosiu daugiau niekam kalbėti, viskas! (Triukšmas, balsai salėje) Darbotvarkę galime patvirtinti, ar ne?
A. Čaplikas kitu klausimu ar dėl to paties?
A. ČAPLIKAS (J(LiCS ir TPP)F). Aš esu įgaliotas frakcijos vardu padaryti trumpą pareiškimą. Du mūsų frakcijos nariai nori dalyvauti balsavime tuo metu, kai vyks komisijos posėdis, todėl jie man palieka savo pažymėjimus ir aš balsuosiu už juos. (Triukšmas, balsai salėje)
PIRMININKĖ. Taip daryti negalima. Jie paprasčiausiai turi neiti į komisijos posėdį, kodėl čia dar darote spektaklius. A. Melianas.
A. MELIANAS (J(LiCS ir TPP)F). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jeigu mes Seimo balsavimu priiminėsime kiekvieną procedūrinį klausimą, tai kam reikalingas Statutas? Juk Statutas reglamentuoja mūsų darbą, ir ten labai aiškiai pasakyta, kas galima, ko negalima. Jeigu mes dabar pradėsime jau nekreipti dėmesio į Statutą, į ką pavirs mūsų darbas? Prašau vadovautis Statutu. Pirmininke, ir jūsų taip pat prašau.
PIRMININKĖ. Aš Statutu ir vadovaujuosi. Parodykite, kurią Statuto poziciją aš sulaužiau, gerbiamasis Melianai, jeigu taip sakote. Prašau. V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Mielieji kolegos, aš tikrai manau, kad Seimo Pirmininkė elgiasi labai teisingai, jinai elgiasi pagal Statutą ir iš tiesų taip, kaip turi būti. Yra priimti sprendimai. Jeigu ponas A. Čaplikas nori balsuoti svetimomis kortelėmis, tegu balsuoja, Konstitucinis Teismas yra pasakęs dėl to, bus surinkti parašai, bus atitinkama… Nebus, tai bus vėl kitas dalykas. Jūsų, gerbiamasis Algimantai, teisė daryti, ką jūs norite. Bet aš noriu priminti, kada vyksta kitų įstatymų… tai mūsų Seimo narių ir pusės, ir netoli pusės nebūna ir viskas gerai. Kada dabar reikia spręsti esminį pensininkų klausimą, brangieji, Seimo Pirmininkė priėmė teisingą sprendimą, ir tiek mūsų frakcija, tiek visa opozicija jos sprendimą palaiko.
PIRMININKĖ. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mes galime, norėdami surasti tiesą, padaryti tam tikrą kompromisą. Aš siūlyčiau, Pirmininke, jums padaryti pertrauką ne 12.00 val. ir ne 15 min., bet po Pilietybės įstatymo svarstymo ir priėmimo padaryti ilgesnę – 45 min. pertrauką, per kurią galėtų susirinkti Etikos ir procedūrų komisija ir visi tie klausimai (gali dalyvauti ar negali) būtų tikrai išspręsti, ir mes surastume bendrą darną. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, nutraukiu bet kokias kalbas. Gerbiamojo J. Oleko pasiūlymas iš tikrųjų yra teisingas, kad nebūtų dirbtinių Statuto pažeidimų ir visokių improvizacijų, bet mes jau vien dėl darbotvarkės patvirtinimo vėluojame pusę valandos. Po Pilietybės įstatymo bus pusės valandos pertrauka, per kurią Etikos ir procedūrų komisija privalės priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Ar galime bendru sutarimu patvirtinti darbotvarkę? Galime.
10.32 val.
Pilietybės įstatymas Nr. XP-353GR (svarstymas ir priėmimas)
Prašau. Pirmas klausimas – Pilietybės įstatymo projektas. Svarstymas. Į tribūną kviečiu S. Šedbarą, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas gruodžio 1 d. svarstė šį klausimą. Sprendimas yra toks: vadovaujantis Seimo statuto 167 straipsnio 3 dalimi, siūlyti Seimui priimti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais, ir nurodomas dekreto numeris. Balsavimo rezultatai: už balsavo 4, prieš balsavo 3 komiteto nariai. Taigi iš 7 dalyvavusių, sprendimas buvo priimtas keturiems balsavus prieš tris.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu E. Zingerį. Užsienio reikalų komitetas.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Užsienio reikalų komitetas svarstė šį klausimą ir balsų dauguma mes pasiūlėme pagrindiniam komitetui nepritarti Lietuvos Respublikos Prezidento lapkričio 18 d. dekretu teikiamiems siūlymams ir siūlyti Seimui priimti grąžintą pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą be pakeitimų. Užsienio reikalų komitetas – už Prezidento veto atmetimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Lydeka. Žmogaus teisių komitetas.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Žmogaus teisių komitetas posėdyje apsvarstė Prezidentės dekretą dėl Pilietybės įstatymo grąžinimo ir priėmė sprendimą nepritarti šiam Lietuvos Respublikos Prezidentės dekretui „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti“, pateiktiems siūlymams ir siūlyti priimti grąžintą pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą be pakeitimų. Šį sprendimą priėmė komiteto nariai. Balsuota taip: 2 – už, 5 – prieš, susilaikiusių nebuvo, nes buvo balsuota dėl pritarimo Prezidentės dekretui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Pacituosiu Statuto 166 straipsnį: „Grąžinto įstatymo svarstymas. Grąžinto įstatymo svarstymo Seimo posėdyje metu, išklausomi pagrindinio ir papildomų komitetų pranešimai ir rengiama bendroji diskusija.“ Noriu jūsų dėmesio. Diskutuoti yra užsirašę jau 13 Seimo narių. Ir jeigu vadovausimės Statuto 104 straipsniu, mes galime Seime apsispręsti. „Jeigu prieš prasidedant Seimo diskusijai yra priimamas nutarimas apriboti diskusijos trukmę, frakcijoms skirtas diskusijos laikas yra dalijamas proporcingai frakcijų dydžiui ir frakcijų seniūnai informuoja posėdžio pirmininką, kas iš frakcijos narių ir kiek laiko kalbės.“ Aš siūlyčiau pritaikyti Statuto 104 straipsnį, kad nebūtų tiek daug norinčių kalbėti. Tada, kiek siūlote diskusijai skirti? Pusvalandį? (Balsai salėje) Aš siūlau pusę valandos diskusijai. (Balsai salėje) Aštuonios frakcijos po 5 minutes, tai tada išeitų 40 min. (Balsai salėje) Kaip? 40 min. Jeigu sutaupysime laiko, tai tada valio! Pritariate tokiam pasiūlymui ar reikia balsuoti? Nereikia. Dar kartą fiksuoju, kad mes bendrajai diskusijai skiriame 40 min. ir kalbame iš pradžių frakcijų vardu. Tada kiekvienos frakcijos seniūnas pats ir sureguliuos, kas iš jūsų frakcijos kalba. (Balsai salėje) P. Saudargas kviečiamas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamoji Pirmininke. Sveiki mielieji kolegos, sveiki visi pasaulio lietuviai, nes Lietuva nesibaigia nei šio Seimo sienomis, nei Lietuvos valstybės sienomis. Lietuva yra gerokai daugiau. Tačiau, taupydamas jūsų brangų laiką, nes mes susitarėme, aš nesileisiu į diskusiją dėl įstatymo turinio, dėl šio jau priimto įstatymo esmės. Norėčiau pasidalinti keletu minčių dėl paties proceso, kaip mes priimame šį įstatymą, ir dėl akligatvio, į kurį mes šiandien patekome. Kas mus šiandien stumia į akligatvį? Mano nuomone, Seime buvo priimtas kompromisas svarstant šį įstatymą. Kompromisas koks? Iš tiesų kompromisas Prezidento institucijos, nes įstatymo projektą rengia Prezidento sudaryta darbo grupė. Kompromisas buvo pasiektas ir Vyriausybėje, kompromisas buvo pasiektas diskutuojant su Pasaulio lietuvių bendruomene. Kompromisai buvo pasiekti diskutuojant jau daugelį metų Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijoje, kur yra atstovai iš visų frakcijų, kur yra atstovai iš Pasaulio lietuvių bendruomenės. Mes kiekvieną kartą svarstėme šį klausimą ir tikrai pritarėme, kad būtų priimtas toks įstatymo projektas, kuris ir buvo Seimo priimtas. Galų gale kompromisas buvo pasiektas šioje Seimo salėje, kai, aš drįstu pasakyti, čia apskritai mums dažnai sunku rasti kompromisą. Tačiau, matyt, ne visi, ne visos valstybės institucijos šiandien vadovaujasi kompromisų politika.
Apie turinį šiek tiek. Dėl to 7 straipsnio, dėl kurio kyla tiek daug ginčų ir dėl kurio iš esmės ir buvo pasiektas kompromisas. Noriu pabrėžti, kad daugelio Europos Sąjungos valstybių įstatymuose numatytas, yra toleruojamas tos valstybės ir kitos valstybės pilietybės turėjimas. Dvigubos, trigubos ar penkiagubos, bet tai daugelyje Europos Sąjungos valstybių yra. Ir noriu pabrėžti, kad Lietuva tarp Europos šalių nėra paprasta Europos Sąjungos valstybė. Pirmas dalykas, mes buvome okupuoti. Su tuo susijusi didelė mūsų emigracija. Antras dalykas, mes atitrūkome ekonomiškai nuo kitų Europos Sąjungos valstybių ir su tuo susijusi antroji emigracijos banga. Todėl išties mūsų sąlygos, mūsų valstybės situacija yra neeilinė ir mes turėtume imti pavyzdį iš kitų Europos Sąjungos valstybių, kurios galbūt teoriškai galėtų ne taip rūpintis savo tautiečiais ir savo piliečiais. O mūsų yra daug sudėtingesnė situacija ir tikrai mums turėtų daug labiau rūpėti išsaugoti kiekvieną mūsų tautietį, esantį už šių valstybės sienų. Galbūt abejojantiems drįstu priminti dar kartą, kad 7 straipsnis ta nuostata, kuri kelia tiek daug sumaišties, numato galimybę turėti kitos šalies pilietybę tik turintiems Europos Sąjungos ir NATO šalių pilietybę, vėlgi tam tikras saugiklis dvejojantiems.
Baigdamas savo kalbą šiuo advento laikotarpiu, prieš Kalėdas, kai iš tiesų reikalingas susikaupimas ir nesiblaškymas, aš raginu Seimą nesiblaškyti ir nekeisti savo nuomonės. Nes mes, gerbiamieji kolegos, šioje salėje jau esame apsisprendę. Apsisprendę ne staiga, kad kam reikėtų dar papildomai laiko diskutuoti ar kompromisui rasti. Jau keletą metų mes diskutuojame šitą įstatymą. Todėl esame apsisprendę po labai ilgų, nuoseklių ir išties gilių diskusijų šiuo klausimu. Mes esame apsisprendę ir tai yra kompromisinis apsisprendimas. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijoje buvo įvairių nuomonių, tačiau dauguma frakcijos narių pasisakė už Prezidentės veto atmetimą, priimti šį įstatymą taip, kaip Seimas jau yra priėmęs. Ačiū.
PIRMININKĖ. Socialdemokratų frakcijos vardu – J. Karosas.
J. KAROSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kadangi diskusijos iš tiesų vyksta labai seniai ir labai emocionaliai, aš norėčiau vis dėlto išgryninti problemą, su kuria mes šiandien susidūrėm ir kurią šiandien turėtume spręsti. Problema turi dvi puses. Aš tai noriu pabrėžti dėl to, kad labai dažnai painiojamos tos pusės. Pirma pusė, ar tas variantas, kurį Seimas priėmė ir kurį vetavo Prezidentė, dera su Konstitucija. Iš karto pasakau štai ką. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas pradedant svarstymą pasakė, ir tai visi žinote, kadangi abejonės dėl konstitucingumo, iš karto kreipsimės į Konstitucinį Teismą. Vadinasi, Seimas, įtardamas, manydamas, kad įstatymas kertasi su Konstitucija, vis dėlto priima ir iš karto kreipiasi paaiškinimo, kodėl Seimas gamina broką. Vadinasi, Prezidentė ir konstatavo, kad įstatymas kertasi su mūsų galiojančia Konstitucija, ir pasiūlė referendumo variantą. Kito kelio spręsti šitą problemą negu Konstitucijos keitimas, deja, nėra. Tai yra viena reikalo pusė, kurią šiandien mes svarstome, ir tuo pagrindu Prezidentė padarė savo sprendimą.
Antra problemos pusė yra kita – šito įstatymo turinys. Čia jau būtų po to, kai mes priimtume Prezidentės siūlymus, prasidėtų diskusija, ar Lietuvai apskritai šitie dalykai kaip nacijai, kaip tautai reikalingi ar nereikalingi. Čia kita problema. Šiandien mes jos nesvarstome, šiandien mes svarstome tą pirmą problemos pusę. Todėl, aš suprantu emocijas, suprantu atsidavimą, suprantu tam tikrą pataikavimą, mes, kaip Seimas, turime dirbti savo darbą kaip teisinės valstybės piliečiai.
Ir dar vienas dalykas. Yra priimtas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas. Su juo taip pat kertasi tas variantas, kuris šiandien siūlomas kolegų, neatsižvelgiant į Prezidentės dekretą.
Ir paskutinė pastaba labai trumpa, kadangi tuo taip pat labai spekuliuojama. Pilietybė ir tautiškumas nėra tas pats. Gali išlikti lietuviu, būti lietuvišku gyvendamas, nežinau, kur ir nebūdamas Lietuvos piliečiu ir atvirkščiai.
Mielieji kolegos, dėl to aš labai prašau atsisakyti emocijų, žiūrėti į valstybę kaip į normalią valstybę suprantant tų žmonių norus, bet vis dėlto turint galvoje ir kitus dalykus, kurie labai svarbūs, ir, aš manau, iš galvos jų išleisti nederėtų. Taigi aš kviečiu palaikyti Prezidentės dekretą. Ir primenu, kad komitete vakar 3 balsavo už palaikymą, 4 ar 5 prieš, kadangi nebuvo pakankamo kvorumo. Tik tiek. Ačiū.
PIRMININKĖ. Darbo frakcija – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad Prezidentės veto dėl mūsų jau priimto Pilietybės įstatymo pataisų yra labai reikšmingas. Tikiuosi, kad tie išsakyti argumentai bus šiek tiek toks šaltas dušas Seimo nariams, kurie taip entuziastingai balsavo už tą įstatymą. Manau, kad pilietybė nėra nei privilegija, nei patogus gyvenimo būdas. Pirmiausia tai yra pareiga, atsakomybė ir ryšys su tėvyne. O tėvynę turime tik vieną, negalima turėti penkių, šešių ar dešimt, nes ji, kaip ir mama, yra viena. Todėl kiekvieno asmeninis pasirinkimas, ką jis laiko savo tėvyne ir kurios šalies yra pilietis. Todėl ta dviguba pilietybė turėtų būti labai retas reiškinys, nebent, nežinau, kažkas… Todėl manau, ir tauta, kai priėmė Lietuvos Respublikos Konstituciją, labai aiškiai pasakė apie pilietybę. Noriu jums visiems priminti, kad mes jau vieną kartą buvome ir čia daugelis salėje esančių buvo dvigubi piliečiai – Lietuvos tarybų socialistinės respublikos ir SSRS. Ar tam siekėm nepriklausomybės, kad pasitaikius pirmai progai vėl dėl patogumo skubėtume išsižadėti savo tapatybės? O gal jau valstybė, tauta, gimtoji kalba nėra tokie reikšmingi dalykai mūsų gyvenime, gal mes viską dėl patogesnio gyvenimo galime paaukoti? Aš kai kurių kalbų, kurias ir šiandien girdėjau šioje salėje, labai daug esu girdėjęs prieš 30 metų per visokius televizijos ir radijo kanalus, kai sakydavo: kaip gerai pasaulis gyvens, kai įvyks komunistinė revoliucija. Manyčiau, kad laikas tuos komjaunuoliškus pasisakymus vieną kartą baigti.
Prezidentė labai aiškiai pasakė, kad jeigu norim, kad tas Pilietybės įstatymas būtų toks, kokį Seimas priėmė praeitą kartą, reikia referendumo. Tai iš viso, kodėl mes turime Seime tą dalyką svarstyti? Paskelbkime referendumą ir tegul tauta nusprendžia. Jeigu tauta nuspręs, kad mes galime turėti po keturias, po penkias pilietybes, tai bus tautos valia, bet ne 141 Seimo nario. Aš manau, kad toks Pilietybės įstatymas griauna ir tam tikra prasme valstybės pamatus. Nes Lietuvos tautos dalis, kuri yra ne toje Atlanto pusėje, yra visiškai užmiršta ir ji lyg ir niekam nebereikalinga. Jeigu jis gyvena Rusijoje arba Baltarusijoje, tai jis jau ne toks lietuvis, jeigu imam pagal lietuvybę, pagal tautiškumą, o jeigu jis gyvena Amerikoje – yra teisingas lietuvis. Jau vien šitas dalykas yra diskriminacinis, ir aš manau, kad to neturėjo būti, mes negalime skaldyti tautos.
Antras dalykas. Kiekvienas lietuvis ar ne lietuvis, lenkas, žydas, vokietis, kuris jaučiasi Lietuvos piliečiu, jis ir gali būti Lietuvos piliečiu. Niekas jam nedraudžia tą pilietybę priimti. Ir šioje salėje mes matome tokių puikių pavyzdžių. Manau, mes turime pritarti Prezidentės veto, aiškiai pasakyti, kad šiuo atveju Seimas paveiktas emocijų ar kitokių argumentų, kurie galbūt buvo patogaus gyvenimo argumentai, o ne tautos išlikimo ir tautos tapatybės argumentai, priėmė įstatymą, kurį Prezidentė sėkmingai vetavo, ir tikiu, kad Seimas šį kartą pritars Prezidentės veto. Linkiu visiems už tai balsuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu… Ar J. Veselka, ar E. Klumbys kalbės? E. Klumbys frakcijos vardu. Prašom.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš kalbėsiu savo vardu, ne frakcijos vardu, bet kalbėsiu sąskaita to laiko, kuris yra skirtas frakcijai. Prašom netrukdyti.
Aš noriu pasakyti, kad pirmiausia atkreipkime dėmesį į tai, kaip vystėsi įvykiai ir kad pas Prezidentę susirinkę teisininkai vieningai pasakė: šitas įstatymas prieštarauja Konstitucijai. Ten buvo susirinkę tikrai patyrę, rimti konstitucinės teisės specialistai ir jų nuomonė yra svarbi.
Dabar užduokime tokį klausimą. Ar šis įstatymo projektas, tiksliau, šis jau priimtas įstatymas atitinka Konstituciją? Jis tikrai neatitinka. Pirmiausia, jeigu mes pažiūrėtume į Konstitucinio Teismo sprendimą dėl pilietybės, kuris jau buvo, kuriame buvo labai aiškiai pasakyta.
Antra, noriu atkreipti dėmesį į Seimo ketinimą kreiptis į Konstitucinį Teismą po to, kai šis įstatymas bus pakartotinai priimtas. Gerbiamieji Seimo nariai, kokia yra Seimo kokybė, jeigu ką tik priėmus, atmetus Prezidentės veto bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą abejojant savo sprendimo konstitucingumu? Iš principo pasižiūrėjus, realiai tai yra Seimo bankrotas, Seimo teisinis bankrotas. Dabar kalbėtojai, ypač iš konservatorių, kalbėdami apie Lietuvos Respublikos piliečius, apie tą globalią Lietuvą, kažkodėl (man yra keista) maišo Lietuvos Respublikos piliečius su lietuviais. Tai yra skirtingas dalykas. Ir šitoj vietoj man visados yra pavyzdys, kaip elgiasi žydai. Ar jis yra Izraelio pilietis, ar jisai nėra Izraelio pilietis, jam Izraelis ir žydai, žydiškumas yra pirmoje vietoje. Jisai niekados to nesieja su pilietybės klausimu. Deja, pas mus labai norima tą pabrėžti, kad jisai bus tikras lietuvis tik tada, kai turės Lietuvos Respublikos pilietybę.
Aš šitą dalyką traktuoju tiktai per naudos sau prizmę. Ir aš tą pajutau kalbėdamas su įtakingomis Pasaulio lietuvių bendruomenės lyderėmis. Buvo pasakyta: o kam man reikia dirbti Lietuvai, jeigu aš nebūsiu Lietuvos Respublikos pilietė? Tai yra klaidinga pozicija iš esmės. Aš esu pilietis ar nesu pilietis, jeigu aš esu lietuvis, aš turiu dirbti Lietuvai, lietuvių tautai. Štai čia yra ta riba tarp tikro lietuvio, kuris galvoja apie tautą ir Lietuvą, ir to, kuris galvoja apie asmeninę naudą sau. Ir šitą mes turim labai aiškiai pasakyti.
Dabar dar yra vienas labai blogas dalykas, apie tai kalbėjo ir gerbiamasis J. Karosas, t. y. lietuvių tautos, lietuvių suskaldymas pagal geopolitinės įtakos sferas. Prioritetus, papildomas garantijas ar dar kažką turi tie, kurie gyvena į vakarus nuo Lietuvos, o tie, kurie gyvena į rytus nuo Lietuvos – Baltarusijoje, Ukrainoje, Gruzijoje, Japonijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, ir galima vardinti, vardinti, vardinti, – jie neturės šitos teisės.
Aš manau, kad reikia pritarti Prezidentės veto. Ir aš kreipiuosi ypač į konservatorius, kad jie atsižvelgtų į savo patriarcho nuomonę, kuri buvo išsakyta prieš savaitę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Ž. Šilgalį Mišrios grupės vardu. Ar savo?
Ž. ŠILGALIS (MSG). Savo vardu.
PIRMININKĖ. Savo vardu. 5 minutės.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Gerbiamieji kolegos, na, aš manau, kad laikas apskritai pradėti procesus žiūrėti šiek tiek plačiau, nes gyvenam jau ne XIX, o XXI amžiuje. Vyksta migracija, vyksta procesai tiek visame pasaulyje, tiek Europos Sąjungoje. Mes net ir nežinom, dėl kokių aplinkybių žmonės išvažiavo iš savo šalies ir kas juos privertė tą padaryti. Ir mes, kaip politikai, suvokdami ir savo atsakomybę, nes nemaža dalis per 20 metų išvažiavo ir dėl blogų politinių sprendimų, buvo priversti išvažiuoti, turėtume turėti tą suvokimą, kad būtina kaip nors stiprinti tų išvažiavusių žmonių ryšį su šalimi, nes jie, būdami kitur ir turėdami pilietybę, yra tikimybė, gali Lietuvai dar dirbti, atstovauti ir sukurti naudą. Jeigu mes juos dirbtinai paliksim už borto, kitoje (…) pusėje, na, tikrai tokios tikimybės vargu ar mes galime tikėtis.
Ir jokiu būdu nesutiksiu dėl to, kad 20 straipsnio 1 dalis prieštarauja Konstitucijai, kur kalbama apie išimtį. Kaip buvo Prezidentei išimtinė teisė atskirais atvejais suteikti pilietybę, taip jinai ir išlieka, tiktai išimtinė teisė aiškiau apibrėžta. Ir tikrai tai nereiškia, kaip sakė ponas E. Klumbys, kad už Lietuvos rinktinę žais juodaodžiai žmonės. Natūralu, kad jokiais tokiais atvejais ta pilietybė nebūtų suteikta, bet Prezidentė turėtų galimybę geriau įsigilinti ir išanalizuoti konkrečią situaciją. Jūs puikiai žinot, kaip buvo su dailiojo čiuožimo pora, kai dėl to, kad nebuvo suteikta pilietybė užsienietei, lietuvis, pabrėžiu, lietuvis neteko galimybės dalyvauti olimpinėse žaidynėse, nors visą gyvenimą, visą savo sportinę karjerą to siekė.
Atsakykit ir į kitą klausimą: kaip galima pasiekti sportinių rezultatų Lietuvai, jeigu tu net nesudarai galimybės tai Lietuvai atstovauti? Tai tiesiog būtų aiškesnė situacija, Prezidentei būtų laisvesnis požiūris ir didesnės galimybės. O juk dirba Pilietybės komisija. Ji įsigilintų, ji išanalizuotų situaciją ir liktų tik išskirtiniai atvejai. Bet tie išskirtiniai atvejai gali būti labai svarbūs Lietuvos sportininkams. Jeigu valstybė būtų pajėgi investuoti į sportą tas lėšas ir parengti atitinkamo lygio sportininkus, nebūtų dėl to klausimų. Bet jūs patys žinot, koks yra ir mūsų pačių kartais netinkamas požiūris į šitą situaciją.
Todėl, mano vertinimu, Seimas apsisprendė, reikėtų atmesti Prezidentės veto ir palikti įstatymą galioti tokį, koks jis yra. Ir šiandien kalbėti apie tai, kad pažeidžia Konstituciją, na, žinot, tai yra nuomonė. Aš manau, kad nepažeidžia, jūs manot, kad pažeidžia. Bet kai Konstitucinis Teismas aiškiai pasakys ir atsakys, va tada ir matysim, ar čia reikia referendumo, ar kitų sprendimų. Bet pasirinkta kryptis, jeigu žiūrėtume globaliai, jeigu žiūrėtume plačiau, pasirinkta Seimo kryptis yra teisinga.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu V. M. Čigriejienę. Savo vardu – 5 minutės.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aišku, mes gyvenam teisinėje valstybėje. Prezidentė, susikvietusi visus teisės žinovus, specialistus, priėjo prie vieningos nuomonės ir tą pasiūlė Seimui. Šitas klausimas sukelia daug ginčų, jis yra ne tiktai teisinis, bet ir politinis, nes supriešina išvykusius iš mūsų šalies žmones, imituoja jų problemų sprendimą, taip pat kelia grėsmę galų gale Lietuvos nepriklausomybei. Kas gali iškilti ateityje? Lietuvos klausimus spręsti reikės ne Lietuvos piliečiams. Va tas man labai imponuoja ir aš dėl to esu nerami, todėl balsuosiu už Prezidentės veto. Ir kitus kviečiu balsuoti už Prezidentės veto.
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis – savo vardu.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, ši problema nėra nauja. 1989 m. Sąjūdžiui keliant pilietybės klausimą, tuomet Sąjūdyje mes svarstėme Pilietybės įstatymo pataisas ir sprendėm netgi labai sudėtingą klausimą – kaip padaryti su tais piliečiais, kurie gyvena Lietuvoje ir turi tik LTSR pilietybę, ne pilietybę iki 1940 metų. Ir tuomet visi vieningai priėmėm sprendimą, kad ir tiems piliečiams suteikti, ir ta pilietybė buvo suteikta. Tai vadinasi pilietybės suteikimas optacijos būdu. Kitaip sakant, Lietuvos piliečiai susidėjo iš dviejų grupių – iš tų piliečių, kurie iki 1940 m. turėjo pilietybę ir tęstinę, ir tų piliečių, kuriems buvo pripažinta pilietybė optacijos būdu. Mes suvienodinom visus Lietuvos piliečius. 1992 m. Konstitucijoje mes įrašėme lygybės principus, pagarbos ir t. t.
Latvijoje ir Estijoje situacija buvo kitokia ir jie negalėjo priimti optacijos būdu pilietybės ten gyvenantiems rusakalbiams žmonėms. Bet mes puikiai žinome, kokios buvo sudėtingos problemos Klaipėdos, Vilniaus krašte, kaip buvo sudėtingai bandoma Lietuvą klupdyti naudojant įvairius instrumentus dėl naujų miestų ir naujų piliečių. Šitos visos problemos todėl ir atsispindėjo Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, kuriame mes įtvirtinom, kad dvigubos pilietybės primetimas Lietuvai gresia valstybės nepriklausomybės problematikos pasunkėjimu. Štai šitą kolegos P. Saudargo tėvas, dabartinis ambasadorius A. Saudargas, labai gerai žino. Jis galėtų savo sūnui paaiškinti tas problemas, kad sūnus mažiau emociškai nagrinėtų tokius sudėtingus aspektus.
Dar vienas dalykas: šiandien, kada Lietuva dalį savo suvereniteto teisių delegavo stodama į Europos Sąjungą, dalį valstybinio suvereniteto teisių, ji išties turi vienintelį nepriklausomybės garantą – tai savo pilietybės institutą. Kolegos, kurie mini Austriją, Graikiją, kurie mini visas didžiąsias imperijas, kurios griūdamos sprendė galimybes, ką daryti su pilietybėmis, kai Didžiojoje Britanijoje buvo problema sukurti vadinamąją britų bendriją, britų sandraugą, prancūzams iškilo dėl kolonijų, Austro-Vengrijos imperijai, daugeliui iškilo… Štai, kodėl dvigubos pilietybės santykiai turi labai sudėtingą istorinį kontekstą. Bet naujosios nacionalinės valstybės puikiai suprato, kad pilietybės instrumentas yra jų nacionalinio suvereniteto garantas.
Štai kodėl ir šiandien noriu pasakyti, kolegos, kad 12 straipsnis, kurį tauta referendumu patvirtino dėl viengubos pilietybės, labai aiškiai sako, kad dviguba pilietybė yra tik išimtis. Ar patinka Pauliui Saudargui, ar nepatinka, visi tie nauji terminai dėl globalios Lietuvos neturi nieko bendro su konstituciniais, egzistenciniais tautos pamatais. Štai dėl to ir yra prigimtinė pilietybė, prigimtinė teisė, teisė pagal savo prigimtį naudotis pilietybe. Iš to iškyla milžiniškos pareigos. Štai kodėl šiandien Europos Sąjungos kontekste lietuviai turi teisę naudotis papildoma europine pilietybe, bet ji nepakeičia nacionalinės pilietybės.
Ir, žinoma, 2 straipsnis, 7 straipsnis ir 21 straipsnis. Kolega, prieš mane kalbėjęs, Ž. Šilgalis minėjo dėl 21 straipsnio – dėl sportininkų. Konstitucinio Teismo išvada jau yra, sprendimas galutinis ir neskundžiamas, kad ši formuluotė, kuri buvo anksčiau, prieštarauja Konstitucijai. Kolegos, reikėtų daugiau dėmesio skirti savo Seimo nario studijoms, kad po to tikrai būtų galima pažiūrėti, kaip galima argumentuoti tas problemas. Prezidentės veto yra argumentuotas konstituciškai, argumentuotas atsižvelgiant į nacionalinio saugumo pagrindus, argumentuotas atsižvelgiant į mūsų nepriklausomybės garantijas, ir 12 straipsnio interpretaciją tik referendumas gali pakeisti vienaip ar taip.
Todėl siūlau labai atsakingai paremti Prezidentės veto, balsuoti už Prezidentės siūlomas pataisas ir nepadaryti tokio akibrokšto Prezidentei, mesti jai iššūkį, kad ji po to turėtų pasirašyti prieštaraujantį Konstitucijai, akivaizdžiai Konstitucijai prieštaraujantį, teisės aktą. Tai bus neįtikėtinas iššūkis Prezidentei, juo labiau kad promulguodama labai teisingai Prezidentė pasielgė – sukvietė visus konstitucinės teisės ekspertus, kurie priėjo prie vienos nuomonės. Ačiū.
PIRMININKĖ. J. Veselka. Nebereikia? Dėkoju. S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tikrai mūsų laukia atsakingas momentas – netrukus turėsime apsispręsti. Ir tai nebus koks nors eilinis balsavimas. Visų pirma tai bus turbūt pirmas atvejis, kai mes, tikiuosi, atmesime mūsų visų labai gerbiamos Prezidentės veto, ir tai bus dar daugiau. Tai bus parodymas visiems pasaulio lietuviams, ką mes galvojame apskritai apie Lietuvos ir lietuvių tautos ateitį. Ar mes esame atvira, visiems lygiai teisinga visuomenė ir valstybė, ar mes pasiduodame įvairių autoritetų spaudimui ir labiau galvojame, ką pasakys kažkoks autoritetas, kaip jis nuspręs, o mes tik mechaniškai jam paklusime? Seimo apsisprendimas buvo labai akivaizdus – Seimas pritarė šitam dabar kvestionuojamam įstatymui labai didele balsų persvara. Kažkokių naujų argumentų, kurie būtų pateikti, mes turėtume susimąstyti ir pakeisti savo nuomonę, tikrai nebuvo pateikta. Tai turbūt pirmas atvejis, kai Prezidentė nepateikė naujų argumentų. Kai mes keitėme savo nuomonę, ir aš pats esu keitęs, tikrai tie argumentai buvo labai svarūs, ir mes turėdavome sureaguoti į juos. Šį kartą naujų argumentų nebuvo.
Dar sureaguosiu į tai, kad keletas Seimo narių, prieš mane kalbėdami, vis citavo Konstituciją. Specialiai atsinešiau mūsų Konstituciją, tą 12 straipsnį, ir esminį sakinį, apie kurį mes jau sukamės kelerius metus nuo to labai svarbaus Konstitucinio Teismo nutarimo, kuris buvo padarytas prieš pustrečių metų. Tai dėl Konstitucijos aiškinimo, bet tai ne dėl Konstitucijos. Konstitucijoje parašyta taip: „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“ Įstatymo nustatytus atskirus atvejus! Įsiklausykite į lietuvių kalbos žodžius „atskiras atvejis“, tai yra tie atvejai, kuriuos nustato įstatymas.
Vadinasi, Seimas, priimdamas įstatymus, turi laisvę apibrėžti, ar šita grupė žmonių gali turėti dvigubą pilietybę, o šita negali. Tai yra politinio apsisprendimo klausimas. Tai nėra konstitucinis ir įpareigojantis teisinis klausimas. Todėl, žinoma, galima mąstyti, kaip tautininkai mąsto, galima mąstyti, kaip posovietinio mentaliteto teisininkai mąsto, kad mums reikia saugotis nuo ko nors. Mus vis dar nori išnaikinti, išvežti į Sibirą ir panašiai. Tačiau mes išsisaugosime tik tuo atveju, jei būsime stipri valstybė ir palaikysime glaudų, teisingą, atvirą ryšį su viso pasaulio lietuviais. Pilietybės institucija yra pati geriausia palaikyti tokį ryšį. Tada mes galime juos ginti, ir netgi privalome pagal Konstituciją ginti visus savo piliečius, kad ir kur jie būtų, tai irgi užfiksuota mūsų Konstitucijos 13 straipsnyje: „Lietuvos valstybė privalo globoti savo piliečius.“
Mielieji kolegos, dviguba pilietybė tai nėra išimtinis atvejis, tai nėra retas atvejis. Yra klaidinimas teigti, kad tai yra išimtinis atvejis ir kad tai yra retas atvejis. Tai yra atskiras atvejis, kurį nustato Seimas, priimdamas įstatymą. Mes šiuo įstatymu žengiame teisinga kryptimi, tačiau dar ne iki galo, nes iš tikrųjų nėra teisinga, kad Lotynų Amerikos lietuviai negali gauti tokių pačių teisių, pilietinių teisių, kaip, tarkime, Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. Tai nėra teisinga, bet absoliutus teisingumas šiame pasaulyje retai kada pasiekiamas, bet mes padarėme žingsnį teisingumo link ir neatsisakyme to žingsnio. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu M. Varašką – Krikščionių partijos frakcijos vardu. 7 minutės. Oi, atsiprašau, replika.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Keletą kartu vienas gerbiamas kolega paminėjo mano pavardę, nagrinėjant šį įstatymą. Tai kolega, kurio inicialai yra V. P. A. Jis pasiūlė man mažiau emocingai nagrinėti šį įstatymą. Gerbiamasis kolega, leisdamasis į asmeniškumus, jūs pats demonstruojate nestabilią emocinę būklę. Apskritai, man atrodo, ne tik šį įstatymą, bet daugelį kitų įstatymų jūs labai emociškai visada nagrinėjate. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prašom.
M. VARAŠKA (KPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, jog mes truputėlį per daug skubame ir iš čia, iš tribūnos, išsakome tokias nuomones, argumentus, tarsi būtų lemiamas balsavimas. Tačiau šiandien labai didelio, reikšmingo, lemiamo balsavimo nebus, ir štai dėl ko.
Nepriklausomai nuo to, ar pritarsime Prezidentės veto, ar nepritarsime, mes turėsime kreiptis į Konstitucinį Teismą, kadangi net ir Prezidentės pateiktas įstatymo projektas, lyginant su galiojančiu įstatymu, labai praplečia asmenų, galinčių turėti dvigubą pilietybę, ratą. Tai neišvengiamai kels klausimą, ar šiuo atveju mes nepažeidžiame Konstitucijos, pavyzdžiui, suteikdami teisę į dvigubą pilietybę visiems asmenims, išvykusiems iš Lietuvos Respublikos prieš 1990 m. kovo 11 d. Vadinasi, į Konstitucinį Teismą mes kreipiamės bet kokiu atveju. Tada kyla klausimas, o kokia apimtimi. Jeigu mes kreipiamės į Konstitucinį Teismą pritarę Prezidentės veto, vadinasi, klausimų apimtis yra truputėlį siauresnė. Jeigu mes kreipiamės į Konstitucinį Teismą nepritarę Prezidentės veto, vadinasi, klausimų apimtis yra truputėlį didesnė. Tad aš siūlyčiau nepritarti Prezidentės veto ne dėl to, kad mes iš karto čia, salėje, nuspręstume, kas turės teisę į dvigubą pilietybę, o kas ne, bet dėl to, kad Konstitucinis Teismas galėtų dėl šios ginčytinos papildomos dalies išsakyti savo argumentus, kuriais mes galėtume pasiremti galbūt pavasarį, po kelių mėnesių, gavę Konstitucinio Teismo išaiškinimą. Bet kokiu atveju sutinkame su tuo, kad priimtas įstatymas įsigalios tik po Konstitucinio Teismo nutarimo, atsiprašau, išaiškinimo, jeigu tame išaiškinime būtų pasakyta, jog pateiktas ir priimtas vienas ar kitas Seimo sprendimas neprieštarauja Konstitucijai. Prašyčiau, gerbiamieji kolegos, balsuojant tai turėti omenyje.
PIRMININKĖ. Kviečiu M. Zasčiurinską. Savo vardu.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį į keletą aspektų. Pirma, mes, kaip šalis, kaip tauta, turime savo tradicijas, savo papročius, savo istoriją. Šita istorija įrodė, kad mes esame stiprūs. Stiprūs, nes mes jaučiame pagarbą savo valstybei, jos Statutui nuo 1556 m., jos Konstitucijai. Konstitucijoje aiškiai išdėstyta referendumu priimtos Konstitucijos… visos tautos nuomonė į pilietybę. Tuo atveju, kai susidaro grupė žmonių, kurie turi kitą nuomonę… Dauguma per praeitą balsavimą palaikė tą grupę ir nusiuntė žinią visuomenei, jaunimui, aplinkai, kad jeigu reikia, mes galim bet kaip traktuoti mūsų tautos referendumu išreikštą nuomonę, jeigu reikia, galime nepaisyti, bet dėl visa ko balsuokime už, o po to kreipsimės į Konstitucinį Teismą, tegu jisai išaiškina, gal mes suklydom. Toks dvilypiškumas tikrai nedaro mums garbės.
Atkreiptinas dėmesys ir į tokius momentus. Daugelyje šalių žmogus, norėdamas gauti tos šalies pilietybę, turi prisiekti. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose žmogus, norėdamas gauti Jungtinių Amerikos Valstijų, galingiausios pasaulio valstybės, pilietybę prisiekia ir paskutiniu sakiniu pareiškia, kad jis atsisako visų turėtų iki šio meto pilietybių. Tai mes, Lietuva, kaip garbinga valstybė, garbingi jos piliečiai, kaip stručiai įkišame galvą į smėlį ir nematome, kad olandai, norvegai, Jungtinės Amerikos Valstijos turi tokias priesaikas, ir mes laikome, kad tai yra… Jau pradedame painioti, kas yra pilietybė, kas yra tautybė, kas yra valstybingumas.
Atkreipkime dėmesį ir į tokį momentą kaip rinkimų teisė. Milijonas Lietuvos piliečių kažkada išvyko iš Lietuvos, nenagrinėsiu čia tų sąlygų, kodėl taip atsitiko. Milijonas išvyko dabar, praeis dar dešimt, dvidešimt metų, gal dar milijonas išvyks. Ir šie žmonės turės dvigubą pilietybę. Ar jums nekyla klausimas, ar negali pasikartoti 1940 m. istorija, kai kitos šalies piliečiai, atstovaudami kitai valstybei, bet turėdami mūsų valstybės antrą ar trečią, ar ketvirtą pilietybę priiminės čia, šioje salėje, ne mūsų valstybei reikalingus sprendimus, bet atstovaus kitos valstybės interesams, rinkimų teisei?
Aš manau, jeigu iškiltų koks nors konfliktas, konfliktinė situacija, kada reikėtų apsispręsti, kurios valstybės poziciją Lietuva turi palaikyti ar nepalaikyti, kaip jums atrodo, tie žmonės, kurie turės dvigubą pilietybę, kaip jie galės apsispręsti, kurią valstybę jie turi ginti – ar Lietuvą, ar kažkurią kitą?
Aš manau, kad negalima griauti savo valstybės. Pilietybės klausimas tai yra kartu ir nacionalinio saugumo klausimas jau šiandien ir ypač ateityje. Aš teigiu, kad pilietybė yra absoliuti vertybė, jinai negali būti naudojama kaip kažkoks prekybos, paslaugų įrankis, tai nėra bulvių maišas, tai yra mūsų valstybės išlikimo pagrindas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji, diskusija baigta, laikas baigėsi. Dar kartą cituoju mūsų Statuto 167 straipsnį. Būtų gerai, kad visi grįžtumėte į savo vietas, nes reiks balsuoti, kadangi po svarstymo, po diskusijos tame pačiame posėdyje rengiamas pakartotinis Seimo apsvarstyto įstatymo priėmimas. Taigi dabar cituoju jau 167 straipsnį ir prašau gerai įsiklausyti, kaip kas turite kalbėti, nes vėl, jau dabar matau, yra susipainioję tie, kas esate užsirašę, ir iš jūsų dalyvavimo diskusijoje matau, kad ne ten užsirašėte. Grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama (dėmesio!), ar priimti visą įstatymą be pakeitimų, tai reiškia, tokį įstatymą, dėl kurio Seimas jau balsavo ir apsisprendė, arba, kitaip sakant, kas prieš Prezidentės veto, tas turi kalbėti už. (Balsai salėje) Aš iš karto ir matau, neskaitote Statuto, todėl ne taip ir užsirašinėjate. Aš iš to, kaip čia užsirašėt, jau dabar orientuojuosi, kad tikrai viską reikės sakyti atvirkščiai.
Taigi tada kitaip sakysiu: keturi – už, keturi – prieš. Tie, kurie yra užsirašę prieš, kalbės, aišku, už. Pirmas P. Saudargas, kuris yra prieš Prezidentės veto ir yra už tai, kad priimtume įstatymą be pakeitimų, taip? Prašau.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Iš tiesų atsiprašau, kad ne ten užsirašiau, kaip ir kiti kolegos, mes čia iš ryto bandėme diskutuoti ir ne iki galo išsiaiškinome.
PIRMININKĖ. Pagal Statutą kalbu.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Iš tiesų agituodamas už tą įstatymo projektą, kurį priėmė mūsų Seimas, ir agituodamas prieš Prezidentės veto, aš noriu paminėti dar keletą motyvų, nes daugumą pagrindinių motyvų jau išsakėme ir diskusijoje, ir anksčiau svarstymų metu. Dėl Konstitucijos aš asmeniškai nemanau, kad šis priimtas įstatymas prieštarauja Lietuvos Konstitucijai. Manyčiau, kad Konstitucinis Teismas turėtų atsakyti pozityviai šio įstatymo projekto atžvilgiu. Aš tiktai galiu turėti abejonių, kad galbūt priimtas įstatymas nevisiškai atitinka ankstesnę Konstitucinio Teismo nuomonę, bet mes visada galime pasitikslinti. Lygiai taip pat, kaip Prezidentė siūlo Seime patikslinti savo nuomonę. Aš siūlyčiau nuomonės nekeisti.
Kitas aspektas. Šiuo metu Lietuvoje Vyriausybė kuria globalios Lietuvos strategiją ir mes Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijoje esame priėmę rezoliuciją, kuria siūloma atkreipti dėmesį, kad būtent šis įstatymas dėl dvigubos pilietybės yra neatsiejama globalios Lietuvos strategijos dalis. Tai turėtų būti neatsiejama šios strategijos dalis, nes jeigu mes kalbame apie visus lietuvius, kurie yra tiek Lietuvoje, tiek ne Lietuvoje, tai tik sutvarkę Pilietybės įstatymą mes galime kalbėti apie visas kitas priemones, kurios yra numatytos globalios Lietuvos strategijoje.
Vėlgi atmesdamas abejones dėl konstitucingumo ir dar kartą paminėdamas, kad mes siekiame sukurti rimtą globalios Lietuvos strategiją, aš siūlyčiau šiandien Lietuvos Respublikos Seimui nesiblaškyti, atmesti Prezidentės veto, kad ir kaip būtų gaila, ir pasilikti prie to įstatymo projekto, dėl kurio mes esame susitarę ir radę kompromisą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – V. Gapšys. Prašau.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, aš tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad kai kurie teisingai užsirašė. Dabar jūs lyg ir sakote, kad persiregistruotų teisingai, kad galėtų kalbėti. Bet aš, pavyzdžiui, nėjau į diskusijas, tai gal būtų galima atsižvelgti bent į tai, kas yra nekalbėjęs, dar ir teisingai užsirašęs? Tiktai tiek. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar prieš turėtų kalbėti B. Bradauskas. Ar jūs teisingai užsirašėte? (Balsai salėje) Kaip? Jūs norite kalbėti prieš? (Balsai salėje) Teisingai. Prašome kalbėti. (Balsai salėje) Teisingai užsirašėte, taip.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Iš tikrųjų klausimas labai sudėtingas, bet tas įstatymas, kuris buvo priimtas, turi nemažai trūkumų. Visų pirma mes diskriminuojame mūsų tautiečius arba buvusius piliečius valstybių atžvilgiu, kas visiškai nepriimtina.
Antra vertus, aš nelabai norėčiau, kad ne Lietuvoje gyvenantys žmonės priimtų politinius sprendimus, kaip mums Lietuvoje tvarkytis, nežinodami tikrosios Lietuvos padėties.
Trečia. Į ką norėčiau atkreipti dėmesį, dėl ko mes čia labai diskutuojame. Sudaryti visas sąlygas buvusiems Lietuvos piliečiams palengvintai kalbant apie vizas ar panašiai atvykti į Lietuvą svečiuotis, lygiai taip pat sudaryti visas sąlygas ir lengvatas, kad tie, kurie nori grįžti į Lietuvą, gautų pilietybę be jokių barjerų, kuriuos reikia pereiti, ir kai kam jie atrodo netgi baisūs.
Todėl aš manau, kad tikrai Lietuvoje reikėtų pagalvoti, kaip išsprendė mūsų kaimynai lenkai Lenkų korta. Mes galėtume galbūt kokį kitą dokumentą sugalvoti, kad lietuvių, buvusių Lietuvos piliečių ryšis su valstybe nenutrūktų ir jie turėtų visas galimybes dalyvauti mūsų gyvenime. Bet Konstitucija lieka Konstitucija, todėl šiandien aš turiu pritarti Prezidentės veto.
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Stoma – už.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Turbūt jau visi ir konstituciniai, ir teisiniai, ir politiniai argumentai pasakyti, todėl leiskite man papasakoti tokį labai žmogišką atvejį. Kaip tik vieno žmogaus atvejis, tarkime, tragedija kartais parodo, ar priimamas sprendimas yra teisingas, ar neteisingas. Turiu pažįstamą jauną moterį, kurią tėvai… (Šurmulys salėje) (Jinai neseniai ištekėjo.) …tėvai išvežė po 1990 m. į Ameriką. Kai sukako atitinkamas amžius, jinai tapo Amerikos piliete. Ir jinai pagal mūsų dabartinius įstatymus automatiškai prarado savo prigimtinę teisę, nes jinai gimė Lietuvoje, ta prigimtine teise įgytą Lietuvos pilietybę. Dabar jinai ištekėjo už amerikiečio ir jie kartu dabar sugrįžo į Lietuvą. Jinai nori gyventi Lietuvoje, nori įsilieti su visomis savo žiniomis, viskuo, grįžti į Lietuvą kaip pilnavertė Lietuvos gyventoja, pilnavertė pilietė. Bet jinai negali. Jinai visą laiką klausinėja manęs: „Tai ką jūs darote, kaip ten bus, ar aš galėsiu būti Lietuvos pilietė?“ Ir aš ją visą laiką raminu: „Taip, jūs galėsite būti, nes tikrai Seimas tą padarys. Tikrai yra politinė valia ir apsisprendimas.“ Ir ką jinai dabar sužinos, jeigu mes pabalsuosime už Prezidentės veto? Kad visos jos viltys vėl žlugo. Aš jau mačiau jos ašaras, bet tai nėra vienos moters ašaros. Tai daugelio žmonių, išvykusių iš Lietuvos…
PIRMININKĖ. Laikas!
S. STOMA (TS-LKDF). …ne visai savo noru, ašaros. Tad nesukelkime skausmo mums brangiems žmonėms. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – G. Songaila.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Čia labai daug apie ašaras buvo pasakyta, bet toks įspūdis, kad Saulius neskaitė įstatymo. Ten yra galimybė susigrąžinti Lietuvos pilietybę, jeigu žmogus atsisako Amerikos pilietybės. Beje, ir pensija nenutrūksta. Tai aš nesupratau…
PIRMININKĖ. Čia ne dėl vedimo tvarkos.
V. P. Andriukaitis – prieš.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš balsavau prieš šį įstatymą, kai jis buvo priimamas. Mes, 23 Seimo nariai, kreipėmės į Prezidentę, kad ji vetuotų šio įstatymo 2, 7 ir 21 straipsnius. Mes, tie Seimo nariai, išties esame dabar jau įsitikinę, kad Prezidentės atlikta įstatymo promulgacija, analizė ir konstitucinės teisės specialistų išvados buvo vienareikšmės. Ji patvirtino mūsų abejones dėl 7, 21 straipsnių ir dėl 2 straipsnio pasakė, kad jis išties taisytinas ateityje.
Taigi, kolegos, balsuodamas prieš tą įstatymą ir dar kartą pasakydamas, kad nebuvo jokio konsensuso Seime, noriu dar kartą patvirtinti, kad šis įstatymas tiesiogiai prieštarauja Konstitucinio Teismo nuostatai. Perskaitysiu ją S. Stomai pažodžiui.
Konstitucijos 12 straipsnio nuostata: „Jog asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo numatytais atvejais, reiškia, kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti, išimtiniai.“
Taigi, kolegos, labai aišku, apie ką kalbama. Siūlykime tuomet apsispręsti tautai referendumu, bet nelaužykime Konstitucijos per daug akivaizdžiai. Todėl balsuosiu prieš tą įstatymą ir paremsiu Prezidentės veto.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Anušauskas – už. Ne ten užsirašęs. Supratau. K. Masiulis – už? Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau keletą argumentų pasakyti.
Pirmas argumentas yra tai, kad Lietuvos emigracija yra nulemta objektyvių priežasčių. Iš tikrųjų buvusios okupacijos, dėl to atsiradusio žemesnio pragyvenimo lygio ir Lietuvos atvirumo žmonės gali išvykti iš Lietuvos. Emigruoja tie, kurie yra drąsiausi, kurie yra energingiausi, kurie yra labiausiai verslūs, savarankiški, kurie yra labiausiai išsilavinę, o svarbiausia – jauni. O tai reiškia, kad ir gimdo tenai emigravę, vadinasi, gimdo jau kitų šalių piliečius ir mes netenkame pačių gabiausių, pačių geriausių savo žmonių, jaunosios kartos, kuri mums, mažai tautai, yra labai svarbi.
Kitas argumentas, kad mes esame maža tauta, ne tik emigrantus gaminanti, bet dar ir maža tauta. Tikrai turėtume į tai žiūrėti ir aiškiai suprasti, kad turime ginti savo žmones, net jeigu jie ir nebus vien tik lietuviai. Tokių išvykusių žmonių yra vis daugiau ir daugiau. Todėl aš, mielieji, tiesiog galėčiau pakartoti vieno žinomo rašytojo žodžius: „Neklausk, kam skambina varpai, jie skambina tau.“ Daugelyje šeimų, daugelyje giminių jau yra tokių jaunų išvykusių žmonių. Tai neklauskime, kam skambina varpai, jie skambina mums visiems.
Todėl siūlau atmesti Prezidentės veto ir sudaryti sąlygas dvigubai pilietybei.
PIRMININKĖ. V. Gapšys – prieš.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, mes kai kurie galime interpretuoti, kad tai neprieštarauja Konstitucijai, tačiau jeigu atidžiai įsiskaitysime į Konstitucinio Teismo doktriną, pamatysime, kad prieštaravimas akivaizdus.
Dar daugiau. Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė preliminarų prieštaravimą Konstitucijai atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą, kad toks prieštaravimas yra. Deja, komitete, aš manau, šiek tiek ir politiniai motyvai nulėmė, vis dėlto nebuvo ryžtasi, tačiau buvo balsavimas 5 ir 4.
Nemanau, kad yra teisingas variantas kreiptis į Konstitucinį Teismą iš karto priėmus įstatymą dėl keleto priežasčių. Viena – politinė, kita – teisinė. Jeigu pasižiūrėsim į politinę priežastį, tai Seimas yra įstatymų leidžiamoji institucija ir turi užtikrinti, kad nekiltų abejonių, ir tik vykdymo metu kilus abejonių, t. y. kai įstatymas yra įgyvendinamas, galima būtų pasitikrinti. Bet sudaryti teisines prielaidas, kad kreipiamasi vien tam, kad būtų patikrinta, ar Seimo nariai nepražiopsojo kažko, kai tai aiškiai suvokia, manau, yra neteisinga ir teisinis argumentas tam yra.
Jeigu nebus kreipimosi Seimo nutarimu, o tik surinkus Seimo narių parašus, gali susidaryti tokia teisinė situacija, kad įstatymas kurį laiką galios, ir gali būti taip, kad bus suteikta ir pilietybė tam tikram asmenų skaičiui. Deja, jeigu po to Konstitucinis Teismas pripažintų, kad vis dėlto buvo prieštaravimas Konstitucijai, mes nebeturėtume net ir moralinės pareigos iš tų žmonių… galimybės atimti pilietybę ir sudarytume teisinį neaiškumą valstybėje, kad vieniems buvo suteikta pasinaudojus įstatymo spraga ir tam tikru prieštaravimu Konstitucijai, o kitiems po to nesuteikiama. Todėl manau, kad teisinis aiškumas šitoje vietoje turėtų būti užtikrintas, o jeigu reikia spręsti klausimą dėl dvigubos pilietybės išplėtimo instituto, tam yra referendumas ir Konstitucijos pakeitimas, kuris yra taip pat galimas, bet tam reikia tautos valios.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys – už.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, ypač klausydamas mūsų opozicijos atstovų, aš noriu priminti vieną seną sovietmečio laikų anekdotą. Eilinis Ivanovas klausia majoro: ar krokodilai skraido? Jis sako: ne, kvaily, neskraido. Jis taip klausia penkis kartus, jam vis paaiškina, kad jis yra idiotas ir jie neskraido. O jis sako: o pulkininkas sako, kad skraido. Tada majoras sako: taip, skraido, bet labai labai žemai. Tai tokie pasikeitimai nuomonėmis svarstant mūsų dar Pilietybės įstatymą. Mes pamirštame, dėl ko mes ginčijomės ir dėl ko mes priimame sprendimus. Teisininkai ginčijasi dėl doktrinos užmiršdami, dėl ko klausimas apskritai diskutuojamas. O mes turime žiūrėti į tautos ateitį ir kaip toliau mes tvarkysimės.
Mes kalbame apie išimtinius atvejus ar ne? Taip, išimtinius, nes valstybės, kurias mes įrašėme į išimčių sąrašą, tesudaro pagal gyventojų skaičių tik 6 % pasaulio gyventojų. Išimtis ar ne? Išimtis. Taigi nedarome, kad išplečiame iki begalybės. Kitas dalykas, emigracija tampa natūraliu reiškiniu, kai mūsų žmonės važiuoja, studijuoja įvairiuose kraštuose ir panašiai. Jau dabar mūsų grėsminga situacija, kai senėja tauta ir neturėsime ateityje iš ko nei pensijų, nei ko kito mokėti. Atėmimas pilietybės tai yra nutraukimas ryšio su jais iš esmės. Kaip mes toliau gyvensime? Apie kokias jūs čia pensijas galite svajoti ir kalbėti? Apie tai reikia kalbėti, tai yra esminis dalykas, nes yra diskriminacinių nuostatų. Dvidešimt metų jūsų veikėjai važinėjo ir aiškino, kaip mes išspręsime visas problemas užsienio emigracijos, dabar jie atseit teisininkus vaizduoja. Konstitucinis Teismas paaiškins, ar iš tikrųjų yra nusižengimas, ar ne. Nei V. P. Andriukaitis, nei aš negalime nuspręsti, prieštarauja Konstitucijai ar ne? Mes galime turėti nuomonę, bet čia mes teisėjais tampam. Bet kuriuo atveju…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). …siūlau palaikyti mūsų ankstesnį sprendimą.
PIRMININKĖ. A. Anušauskas – prieš.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, mes iš tikrųjų dažnai emigraciją naudojame kaip pavyzdį, bet nekalbame apie konstitucinius dalykus. Aš sutinku su tais pačiais argumentais, kad emigracija yra visiškai natūralus dalykas ir žmonės dabar tampa nepaprastai mobilūs, naudojasi savo galimybėmis ieškodami darbo, mokydamiesi, keisdami gyvenamąją vietą dėl šeiminių priežasčių. Per pirmą nepriklausomybės dešimtmetį iš Lietuvos emigravo 278 tūkst. žmonių, iki krizės emigravo dar 216 tūkst. žmonių. Bet ar dėl savo pakeistos gyvenamosios vietos jie praranda pilietybę, ar iš tikrųjų pilietybės institutas nėra toks esminis, kad dabar, jeigu žmonės gyvena nenurodytose šalyse, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Argentinoje, Brazilijoje, mes jiems nesuteiksime teisės, išvykus pastarąjį dešimtmetį, įgyti pilietybės? Aš manyčiau, kad mes kalbama ne iš esmės, reikia kalbėti apie konstitucinius dalykus. Pilietybė įgyjama gimstant, niekas jos negali nei suteikti, nei atimti. Aš manau, kad siūlomo įstatymo be pakeitimų negalima priimti, todėl siūlau pritarti Prezidentės veto.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, keturi pasisakė už, keturi – prieš. Dėmesio, balsuojame! Kas už tai, kad priimtume visą įstatymą be pakeitimų, kitaip sakant, prieš Prezidentės veto, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsuojam.
Balsavo 127 Seimo nariai. Už – 55, prieš – 49, susilaikė 23. Kadangi nėra 71, tada turime kitą procedūrą. Pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu tik tada, jeigu už įstatymą balsavo daugiau kaip pusė Seimo narių. Pusės nėra. Jeigu įstatymas be pakeitimų nepriimtas, balsuojama, ar priimti įstatymą su visomis Prezidento teikiamomis pastabomis ir papildymais. Dabar ir turi būti kitas balsavimas.
Kas už tai, kad priimtume įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 126 Seimo nariai. Už – 65, prieš – 21, susilaikė 40. Įstatymas priimtas su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais.
Gerbiamieji kolegos, dabar pusės valandos pertrauka, per kurią renkasi Etikos ir procedūrų komisijos nariai ir suinteresuotieji, kurie kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją. Pertrauka iki 12.10 val.
Pertrauka
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, pertraukos laikas baigėsi, bet Etikos ir procedūrų komisija dar nebaigė darbo. Tačiau aš siūlau, mūsų čia pakankamai yra, dar registruosimės, kad pradėtume pagal darbotvarkę tuos klausimus. Tai pirmiausia 1-3a. Ar sutinkate? Registruojamės, pažiūrėsime, kiek yra žmonių salėje.
Užsiregistravo 92 Seimo nariai. Tačiau Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas informavo, kad K. Ramelis, kuris yra pranešėjas, šiuo metu yra komisijoje.
Tai aš siūlyčiau klausimą 1-5, nes A. Vidžiūnas yra salėje ir mes galėtume nagrinėti šį klausimą – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statuso įstatymo pavadinimo, 1, 2 straipsnių ir priedėlio pakeitimo įstatymą. Priėmimas. Arvydai, prašau į tribūną.
12.17 val.
A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, mielieji kolegos, naujų pataisų nėra gauta. Po svarstymo yra pritarta. Aš siūlau priimti šį įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gal galėtume pastraipsniui?
1 straipsnis. Pataisų nėra. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. P. Gražulis – prieš.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš norėčiau pakviesti truputėlį sudėlioti vertybes į tam tikras lentynėles. Vis dėlto, man atrodo, šis įstatymas, kuriuo norime pagerbti ir suteikti Nepriklausomybės Akto signataro statusą tiems Lietuvos partizanų vadams ir visų apygardų vadams, kurie 1949 metais pasirašė Nepriklausomybės sąjūdžio deklaraciją ir ją paženklino krauju, visi iš jų žuvo, mylėdami Lietuvą ir kovodami už ją, štai šiame įstatyme jie parašyti net žemiau už signatarus, kurie kovo 11-ąją paskelbė nepriklausomybę.
Gerbiamieji, pažiūrėkime į situaciją. Tokia situacija: Lietuva buvo okupuota ir jie žinojo, kad skelbdami šią deklaraciją eina į mirtį. Kovo 11-osios Akto signatarų didelė dalis matė, kad keičiasi politinė valdžia, sugebėjo persiorientuoti, tapo Aukščiausiosios Tarybos nariais ir buvę komunistai, komunistų partijos sekretoriai, nors ši organizacija okupavo Lietuvą, ištrėmė daugelį žmonių iš Lietuvos, o šiuos žmones nužudė. Šiame įstatyme jie iškelti aukščiau už partizanus, už mūsų apygardų vadus. Užuot mes juos išaukštinę, mes juos pažeminome, sutrypėme. Norėčiau paklausti, ką jie galėtų pasakyti. Ar jie būtų tikėjęsi iš nepriklausomos Lietuvos tokio pažeminimo, kokį šiandien Lietuva jų atžvilgiu padarė? Geriau niekur jie nebūtų įrašyti, negu sulyginti su komunistų partijos nariais, kurie prisidėjo prie jų žuvimo ir prie Lietuvos okupacijos. Ir aš…
PIRMININKĖ. Laikas!
P. GRAŽULIS (TTF). …ar turėjo Nepriklausomybės Akto signatarai kitokį pasirinkimą?
PIRMININKĖ. Laikas!
P. GRAŽULIS (TTF). Jeigu jie būtų nebalsavę, juos tauta būtų pasmerkusi.
PIRMININKĖ. A. Dumčius – plius, t. y. už.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, nustebino Petro kalbos. Štai jis yra mūsų komisijos narys ir jo parašas yra teikiant būtent tą įstatymą, suteikti signataro… (Balsai salėje) Taip. Tai kokie čia dabar protuberansai, ar Saulės, ar Mėnulio šią naktį paveikė, Petrai, tave? Tiesiog nemalonu klausyti.
O šiaip labai prašyčiau – tikrai pabalsuokite. Mes labai pagerbėme mūsų signatarus, jeigu priimsime, Mėnaičiuose gražiai, memorialas… Deklaracija yra tikrai į Lietuvos ateitį. Šiandien mes tikrai padarytume moralinį sprendimą. Nereikia ten jokių, Algirdai, socialinių garantijų. Arba žuvę, arba mirę. Nėra kam. Yra tik moralinė mūsų nuostata patvirtinti jiems signataro vardą. Tai būtų labai gražu. Balsuokite už. Ačiū.
PIRMININKĖ. V. Bogušis – prieš. Nėra. A. Sysas – prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, trumpai apie šitą įstatymą galima būtų pasakyti: norėjome kaip geriau, bet išėjo kaip visada. Nepamirškime, dėl ko tas pradėtas įstatymas ir kas dabar iš jo išėjo. Nesuprantu, kam toks užsispyrimas ir kam tokia nepagarba ir vienai grupei, ir kitai. Ir vieniems, ir dėl Nepriklausomybės Akto signatarų yra atskiras įstatymas, ir dėl 1949 m. vasario 16-osios akto signatarų yra atskiras įstatymas. Kam reikėjo papildomai iš vieno įstatymo tuos pačius žmones įrašyti į kitą? Gal jūs, gerbiamieji, užmiršote, bet mums visiems prieš kurį laiką buvo išdalinta speciali išleista knyga apie šiuos signatarus. Čia viskas parašyta. Todėl manau, kad mes tą nepagarbą Nepriklausomybės Akto signatarams parodome todėl, kad Signatarų klubas pasisakė prieš. Aš manau, tikrai nebūtina supriešinti šių žmonių. Nes atskiras įstatymas įteisina, kad tie vasario 16 dienos partizanų vadai, kurie pasirašė šią deklaraciją, yra didvyriai, šio akto signatarai, niekas daugiau jo nepasirašys ir amžiams išlieka istorijoje. Bet tikslas buvo visiškai kitoks: buvo piniginis tikslas. Dabar jo neliko. Tai nereikia šito įstatymo priimti. Nes manau, kad iškils ateityje papildomų problemų, kai dar viena ar kita grupė po kažkiek metų norės irgi tapti šito įstatymo signatarais. Nes dar yra labai daug grupių, kurie už Lietuvos nepriklausomybę pasirašinėjo įvairius dokumentus, ir jie irgi verti geriausių atsiminimų.
PIRMININKĖ. A. Kazulėnas – už.
A. KAZULĖNAS (TS-LKDF). Ačiū. Seimas dar 1999 metais priėmė nutarimą, kad 1949 m. vasario 16-osios deklaracija prilyginama Lietuvos įstatymui. Tai pagaliau po gerų dešimtiems metų štai šiandien sprendžiame galutinai tą klausimą, kad Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio taryba – vienintelė teisėta valdžia okupuotoje Lietuvoje, o jų dalyviams, pasirašiusiems, turėtų būti suteikiamas signataro statusas. Galų gale tiesa triumfuoja, nepaisant daugiau kaip 50 metų tiesiog baisios propagandos ir jų vadinimo įvairiausiais vardais, banditais ir t. t., vis dėlto tiesa nugali ir turime pripažinti, kad šie aštuoni signatarai – nė vienas neišdavė tėvynės, visi žuvo arba su ginklu rankose, arba buvo sušaudyti. Jie nusipelno tokio statuso ir, manau, mes visi palaikysime tokį sprendimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. V. Bogušio nėra. R. Juknevičienė – už.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti už šį įstatymą. Man šiek tiek net ir nesmagu. Man atrodo, mes, tie signatarai, kurie taip vadinamės, 1990 metų, turėtume labai didžiuotis ir gal net nesame tiek verti, kad tokie žmonės, kuriuos dabar pripažįstame signatarais, būtų traktuojami tame pačiame įstatyme, vertinami tame pačiame įstatyme. Praėjusią savaitę pirmadienį Radviliškio rajone, Mėnaičiuose, buvo atidengtas paminklas būtent tiems žmonėms. Buvo nemažai jaunimo ir aš labai kviesčiau visų frakcijų skirtingų pažiūrų žmones nuvažiuoti ten, pabūti toje aplinkoje ir suvokti, ką reiškia dešimt metų buvus miškuose, bunkeriuose susirinkti tose apylinkėse aštuoniems vyrams ir dar daugeliui jų pagalbininkų ir parašyti tą dokumentą, kurį jie parašė. Nebuvo nei televizijos kamerų, nebuvo nei fotoaparatų. Niekas nežinojo ir jie patys suprato, kad galbūt tai ir nugrims į užmarštį. Ir šiandien mes turime galimybę iš tos užmaršties po truputį, po truputį į Lietuvą sugrąžinti tą tikrąją tiesą, Tiesos Lietuvoje taip mažai. Tai šis įstatymas yra tiesos sugrąžinimas. Nežinau, kodėl P. Gražulis taip isteriškai šūkauja, nes jis pats yra pasirašęs projektą, dokumentą, po šituo siūlymu yra pats pasirašęs, ir dabar, man atrodo, nors vieną kartą užmirškime tas įtampas, tuos pykčius, tą politinę kovą, nors pagerbdami tuos žmones, pabalsuokime už tikrai labai gražų pasiūlymą.
PIRMININKĖ. V. Gapšys – prieš.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Aš neabejoju tų žmonių nuopelnais Lietuvai ir tikrai jie atliko didelį istorinį žygdarbį, bet jeigu pažiūrėsime vien į įstatymo pavadinimą, mes pamatysime, kad Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro statuso įstatymas. Manau, kad nereikia suplakti dviejų kategorijų žmonių į vieną krūvą. Reikia priimti įstatymą dėl tų asmenų, kurie okupacijos metu buvo ryžtingi, užsiėmę reikiamą poziciją ir gynė Lietuvos interesus. Bet Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras turėtų išlikti grynas, liečiantis būtent Lietuvos nepriklausomybės akto signatarus. Aš manau, kad sudėjimas į vieną vietą būtų neteisingas tiek istoriškai, tiek teisiškai, tiek politiškai. Todėl aš palaikyčiau atskirą įstatymą ir pasižadu balsuoti už tokį įstatymą, bet tikrai negaliu palaikyti sudėjimo į vieną įstatymą.
PIRMININKĖ. A. Dumbrava – už.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, daug pasakyta čia minčių, tačiau aš manau, kad tai vis dėlto yra žmogiška įrašyti tuos žmones galbūt į šį įstatymą. Juk nėra taip svarbu, kokiame įstatyme ir istoriškai, ir politiškai, bet yra žmogiškumas, yra galbūt derinta su žmonėmis, su artimaisiais. Manau, Lietuvoje tikrai niekas dėl to neapsivers, nieko neatsitiks. Tikrai manyčiau, kad reikia palaikyti šį įstatymą ir jam pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statuso įstatymo pavadinimo, 1, 2 straipsnių ir priedėlio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 59, prieš – 3, susilaikė 41. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statuso įstatymo pavadinimo, 1, 2 straipsnių ir priedėlio pakeitimo įstatymas priimtas.
R. Smetona – replika po balsavimo.
R. SMETONA (TTF). Ačiū. Žinoma, šį teisės aktą, kaip ir daugelį mūsų priimamų teisės aktų, galima vadinti nepakankami tobulu. Gal ne visai ten, ne visai tie žodžiai, tačiau kodėl manęs neapleidžia tokia nuojauta, aš atsiprašau, jeigu klystu, bet nuojauta tokia, kad gyventojai ar ir kolegos, pasisakantys prieš kovotojų už Lietuvos laisvę, prieš Lietuvos partizanų atminimo įamžinimą, kartais ieško pretekstų, ne priežasčių, o pretekstų nepritarti tam atminimui. Galbūt tai daroma iš principo nepripažįstant tų žmonių nuopelnų Lietuvai ir jų atminimo? Jeigu aš klystu, labai atsiprašau kolegų, bet tokia nuojauta yra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Gražulis. Tik trumpai.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis kolega Arimantai, man atrodo, kad klystate, ir labai giliai klystate. Jeigu aš pasirašiau, gerbiamasis Arimantai, po tuo dokumentu, kad būtų išaukštinti tie, kurie gyvybę paaukojo už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, kurie verti aukščiausios mūsų pagarbos, tai niekada netikėjau, reikėjo man perskaityti nuo pradžių iki eilutės, kad jūs siūlėte šalia, į vieną įstatymą, kurie žudė juos, su Komunistų partijos nariais, partijos sekretoriais… Aš manau, kad tai tų žmonių paniekinimo ir pažeminimo įstatymas po 20 nepriklausomybės metų, ir niekas mano nuomonės nepakeis. Gerbiamieji komunistai, neturite teisės jūs nei kalbėti, nei kritikuoti! (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, reikėtų nurimti toms aistroms. Ir aš siūlyčiau šiandien Vyriausybės valandos atsisakyti ir dirbti, kadangi yra labai svarbių klausimų. Kalbu frakcijos vardu.
PIRMININKĖ. Labai ačiū pirmiausia už gerą pasiūlymą, aš tą būčiau ir siūliusi. Gerbiamasis Arimantai, ar labai norite replikuoti? Man atrodo, čia bus pasaka be galo. Trumpai.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Nebus. Duokite pakalbėti, po galais! (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Prašom, kalbėkite.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Jeigu galima, Petrai, pasakysiu. Na, ką, kiek žinau, nei tu žemažiūris, nei toliaregis. Taigi aš tau dokumentą parodysiu. Dėl to Akto signatarų įstatymo. Pasirašei, kad 8 pavardės būtų įrašytos papildomai kaip 1949 m. deklaraciją pasirašiusiųjų. Ką čia kalbi po nakties?.. (Balsai, šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Viskas, vyrai, baigiate, už durų išsiaiškinsite. R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų padarėme gerą darbą. Gaila, kad tokie primityvoki ginčai lydi tokį labai svarbų mūsų atliktą aktą.
Naudodamasi proga labai trumpai norėčiau pasakyti jaunajam kolegai V. Gapšiui, kuris gal dabar ir negirdi, bet paskaitys protokolą. Jeigu mes, 1990 m. signatarai, jau tuomet būtume turėję deklaraciją, kurią 1949 m. pasirašė žmonės, dabar pavadinti signatarais, ten, Mėnaičiuose, tai šitas dokumentas arba jo paminėjimas tikrai būtų buvęs įtrauktas į Kovo 11-osios aktą kaip tęstinis dalykas. Tačiau, deja, dėl tų aplinkybių, kurios buvo Lietuvoje, dėl to, kad tas aktas buvo atrastas daug vėliau KGB archyvuose ir kitur, kad istorija nebuvo žinoma, taip susiklostė, kad jų paminėjimo Kovo 11-osios deklaracijoje, mūsų akte, nėra. Todėl mes šiandien ir atkuriam tą teisybę nors tokiu būdu.
12.33 val.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-6 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymas. Į tribūną kviečiu V. Gapšį. Priėmimas.
Noriu jums priminti, kad buvo padaryta pertrauka iki kito posėdžio. Prašom, Vytautai. Buvo kreiptasi į Teisės ir teisėtvarkos komitetą dėl to, ar gerbiamojo D. Budrio pataisa, dėl kurios Seimas apsisprendė ir balsavo, neprieštarauja Konstitucijai.
Gerbiamasis Gapšy, dabar jūs turite pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
V. GAPŠYS (DPF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas pripažino, kad gerbiamojo Seimo nario D. Budrio pataisa galimai prieštarauja Konstitucijai. Manau, kad vadovaudamiesi Seimo statutu mes galime tik balsuoti dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados, kad galimai prieštarauja, ir 71 Seimo narys gali ją pakeisti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, cituoju Statuto 139 straipsnį: „Jeigu Teisės ir teisėtvarkos komitetas padaro išvadą, kad įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijai ir nėra nustatyta tvarka pateikto Konstitucijos pataisų projekto, Seimo Pirmininkas teikia šią išvadą svarstyti Seime.“
Taigi aš ir kviečiu balsuoti. Kas pritariate Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai, kad pataisa galbūt prieštarauja Konstitucijai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsuojam.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 41, prieš – 9, susilaikė 54. Taigi mes turime atmesti 2 straipsnį, nes yra pritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai. (Balsai salėje)
Skaitykite Statutą, reikia 71 prieš. Čia yra atskira norma. Prašom paskaityti 139 straipsnio 1 dalį. Tam, kad mes pasakytume, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuostata yra neteisinga, arba mes jai nepritariam, prieš turėjo balsuoti 71 Seimo narys. Taip yra parašyta Statute. Dabar mes turime priimti įstatymą tokios redakcijos, kokia yra, be pono D. Budrio pataisos.
Taigi dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame.
Kas už tai, kad būtų priimtas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 98, prieš nėra, susilaikė 8. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
Gerbiamieji Seimo nariai, kaip aš suprantu, kažkaip dabar manęs klausia: tai bus Vyriausybės valanda ar nebus? (Balsai salėje) Dar kartą sakau: frakcijos vardu gerbiamasis B. Bradauskas pasiūlė, kad nebūtų Vyriausybės valandos. Ar galim tada bendru sutarimu tam pritarti? (Balsai salėje) Dėkoju. Ačiū ministrams, kurie atėjote, ir tada Vyriausybės valandos nebus.
12.38 val.
Baudžiamojo kodekso 3, 67, 72, 190 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 723 ir 1891 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-2344(2) (priėmimas)
Kviečiu į tribūną, jeigu gali, K. Ramelį. Priėmimas Baudžiamojo kodekso 3, 67, 72, 190 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 723 ir 1891 straipsniais įstatymo.
Dabar tada siūlyčiau visa tai daryti pastraipsniui. 1 straipsnis. Pataisų nėra. 2 straipsnis. Yra Teisės departamento redakcinė pataisa, kuriai komitetas pritaria. Galim bendru sutarimu pritarti. (Balsai salėje) 1 straipsniui… Jūs norite kalbėti dėl 1 straipsnio? Dėkoju. (Balsai salėje) Tada… Gerbiamieji kolegos, atvirai pasakius, aš pati nieko negirdžiu. Ar galima šiek tiek ramybės ir tylos? Dėl 1 straipsnio pataisų nėra, tačiau dėl 1 straipsnio mes dar nebalsavome, o J. Veselka nori kalbėti prieš 1 straipsnį. Prašau.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, pačios Prezidentės pirmas pasiūlymas buvo labai geras. Jis numatė paprastą dalyką – nesiknisam ir neieškom praeityje kaltųjų, bet jeigu kas nors padarė finansinį korupcinį nusikaltimą, tada penkerius metus atgal pasižiūrim, ką tu pridarei, ir tada prasideda išplėstinis turto konfiskavimas. Mūsų sąžiningiausia visuomenės dalis, t. y. teisininkai, tai padarė, išplėsdami šitą 1 straipsnį tokiu sakiniu: „Išplėstinis turto konfiskavimas skiriamas tik tuo atveju, jeigu jis numatytas šio kodekso uždraustos veikos padarymo metu galiojusiame baudžiamajame įstatyme.“ Vadinasi, po šio įstatymo priėmimo visas nelegaliai, neteisėtai įgytas turtas prieš metus, prieš dvejus, prieš trejus, prieš ketverius, penkerius tampa šventa nepriklausomybe. Pakeista pati koncepcija. Bet, kiek aš žinau, pati Prezidentė pasiūlė pakeisti, nes švenčiausia mūsų dalis – teisininkai – taip įrodė. Manau, kad šita pataisa sugadino įstatymo esminę paskirtį, kad ir atgal būtų pasižiūrėję, jeigu tu įkliuvai.
PIRMININKĖ. Tai už balsuoti nėra norinčių. Ar galim?.. Tada balsuojam, nes Julius pasisakė prieš. Kas už tai, kad 1 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 69, prieš – 1, susilaikė 39. 1 straipsnis priimtas.
2 straipsnis. Kaip sakiau, yra Teisės departamento pataisa. Komitetas pritarė. Ar galime pritarti ir priimti 2 straipsnį su Teisės departamento pataisa?
K. RAMELIS (MSG). Galim.
PIRMININKĖ. Dėkui, priimtas.
3 straipsnis. Irgi yra Teisės departamento pataisa. Ar galim priimti 3 straipsnį su Teisės departamento pataisa? Priimtas.
4 straipsnis. Dvi Teisės departamento pataisos: vienai komitetas nepritarė ir nereikia balsuoti dėl to, antrai pritarė iš dalies. Ar galim bendru sutarimu priimti 4 straipsnį su Teisės departamento pataisa, iš dalies pritarta komiteto? Ir dar viena Teisės departamento pataisa dėl 4 straipsnio, BK 723 straipsnio 2 dalies 5 punkto. Komitetas irgi pritaria tai pataisai. Taigi mes su visom tom pataisom galim pritarti. Ir dabar yra J. Veselkos pataisa dėl 4 straipsnio arba… J. Veselka turėtų dabar pristatyti tą pataisą. Prašau.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlau, kad šio įstatymo nuostatos, t. y. jeigu padaro finansinį korupcinį nusikaltimą… kad eitų sulyginti su dabartiniu senaties terminu. Kaip žinote, senaties terminas yra dešimt metų, sunkiems ekonominiams nusikaltimams yra dešimt metų. Čia norima įteisinti: jeigu išaiškino, kad dėl korupcijos ar dėl finansinio nusižengimo įgijo tretieji turto, būtų taikomas tik penkerių metų terminas. Aš siūlau suvienodinti: jeigu yra senaties terminas dešimt metų, kad ir šiame įstatyme būtų taip pat dešimt metų, vienodos nuostatos būtų taikomos, nes dabar vienur dešimt metų, kitur bus penkeri metai. Todėl siūlau suvienodinti ir prašyčiau pritarti.
PIRMININKĖ. Komiteto išvada.
K. RAMELIS (MSG). Komitetas tai pataisai nepritarė, kadangi būtų pažeistas proporcingumo principas. Iš kitos pusės, reikia pripažinti, kad, priėmus tą pataisą, jinai didelės reikšmės dabar neturėtų, nes nustatyta, kad baudžiamasis įstatymas, sunkinantis padėtį, atgaline data negalioja, tiktai lengvinantis. Tai yra ne tik Lietuvos teisės doktrina, bet ir Europos Sąjungos, ir mes šito peržengti negalim. Žinoma, gali būti, ir čia didelių problemų nėra, ir dešimt, ir dvidešimt metų, ir kitaip, bet yra bendros normos, kur numatytos ir papildomos bausmės taikomos, įvairūs apribojimai. Irgi tokia teisės doktrina – penkeri metai. Komitetas apsisprendė, kad visiškai užtenka suskaičiuoti prieš penkerius metus turtą įgytą, nes iš tikrųjų turtą tą reiktų vertinti, reikalinga rasti tą didelį skirtumą, esminį, būtų 250 MGL, ir vertinti, kokios buvo kainos. Dabar sudarytų labai didelių sunkumų. Būtų daugiau žalos negu naudos.
PIRMININKĖ. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys J. Veselkos pasiūlymą? Balsuokite tie, kas palaikot, geriau elektroniniu būdu.
Yra 29. Tai dabar V. P. Andriukaitis, palaikantis pataisą. Ar jūs dėl viso straipsnio?
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Pataisą palaikau.
PIRMININKĖ. Pataisą? Tai prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Taip, ir straipsnį palaikau, bet ir pataisą. Šiuo atveju bendra praktika, žinoma, yra penkeri metai, tačiau Lietuvoje, ko gero, prokuratūra ir kitos instancijos dirba gana sudėtingai, kvalifikacijos taip pat kartais stinga. Kadangi, kaip pranešėjas sakė, didelio nepadarytų čia, kaip pasakyti, disbalanso, tai galbūt ta dešimties metų norma šiek tiek prevenciškai drausmintų, nes, suprantama, penkeri metai – suprantamas terminas, bet tuomet būtų galima prevenciškai, atgrasymo prasme siūlyti didesnį terminą. Tai aš palaikau Juliaus pataisą.
PIRMININKĖ. Prieš – S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Jeigu aš teisingai supratau pranešėją, kai jis dėstė komiteto nuomonę dėl šitos pataisos, tai jis sakė du argumentus: vienas dalykas, kad toks sugriežtinimas atgaline data negaliotų, tai labai svarbi norma. Antras dalykas, net jeigu kada nors ir galiotų, tai suskaičiuoti ten tuos visus kursus ir visa kita beveik neįmanoma. Čia ta pati istorija, kai dabar kuris nors mūsų praturtėja vien todėl, kad jis tik dabar naujai įvertino tai, ką turėjo prieš 50 metų, kai buvo gavęs kokį sovietinį butelį. Ir, atrodo, per vieną naktį tapo milijonieriumi. Tai čia galėtume susidurti su tais pačiais žaidimais. Todėl manau, geriau laikytis teisinės doktrinos, neįvelti žmonių mąstymo į kažką tokio, kad čia mes labai griežtai padarome, nes iš principo bus tik daug triukšmo, o rezultato mažai.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Gerbiamieji kolegos, kas palaikote J. Veselkos pasiūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 47, prieš – 17, susilaikė 43. Pataisai nepritarta.
Toliau yra Teisės departamento pataisa, komitetas nepritarė, kitai pataisai irgi nepritarė. Dar yra viena J. Veselkos pataisa.
Pirma – J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, balsavimas parodė – mafija Lietuvoje nenugalima. Bet pabandysiu dar kartą įrodyti. Teikiu pasiūlymą dėl 4 dalies, kur sakoma: „Šiame straipsnyje numatytas išplėstinis turto konfiskavimas negali būti taikomas kaltininko ar trečiųjų asmenų turtui ar jo daliai, iš kurių pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis…“ Įvardykite sutartis, kur vagys būtų nebaudžiami? Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, kitų įstatymų nuostatos… negali būti išieškoma. Vadinasi, ši nuostata įteisina, jeigu tu esi tarptautinio lygio sukčius, tada mes tavęs neteisime, jeigu nacionalinio, irgi neteisime, bet jeigu tu vietinės reikšmės, ypač kaimo reikšmės, tai nuteisime. Manau, visi turi būti lygūs, jeigu daro nusikaltimus. Todėl šitą dalį reikėtų išbraukti. Visiems taikomos vienodos nuostatos.
PIRMININKĖ. Komiteto išvada.
K. RAMELIS (MSG). Komitetas taip pat nepritarė, nes čia kalbama apie labai mažą turto dalį… būtina išgyventi. Numatyta ir Civilinio proceso kodekse, kad į jį negali būti nukreiptas išieškojimas. Gerbiamojo J. Veselkos pasiūlymą aš, matyt, vertinčiau, kad čia ne tiek praktinę reikšmę turi, kiek yra daugiau populistinis. Na, negalima šeimoje, pavyzdžiui, konfiskuoti išplėstinės konfiskacijos atveju drabužių, maisto, reikalingo vaikams, nepilnamečiams. Čia nekalbama apie tarptautines ir kitokias mafijines grupuotes. Čia kaip tik kalbama ne apie grupuočių turtą, o apie tą dalį, kuri pagal kitus įstatymus ir tarptautines sutartis negali būti konfiskuota, tai yra labai menka dalis, kuri tikrai nedaro, lietuviškai sakant, giedros.
PIRMININKĖ. Ar yra palaikantys 29 Seimo nariai? Yra daugiau negu 29 Seimo nariai.
Taigi dabar 1 – už ir 1 – prieš pataisą. Ar yra norinčių kalbėti? S. Pečeliūnas – prieš?
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Labai keista situacija. Julius kalba apie viena, komitetas kalba apie visai ką kita. Aš labiau linkęs tikėti komitetu, kad jis mūsų neklaidina. Tikrai negalima atimti iš žmogaus, kad ir koks jis būtų, paskutinių kelnių. Dabar dažnai mūsų antstoliai mėgina net ir šitaip daryti, remdamiesi visokiom bankų sutartim. Ar, Juliau, norėtum, kad dar plačiau tas būtų daroma, ar kad tas paskutines kelnes nors ir labai nemėgstamam ar nusikaltusiam žmogui valstybė vis dėlto garantuotų?
PIRMININKĖ. Balsuojame. Dar E. Jurkevičius – už pataisą? Prašau.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Kadangi gerbiamasis kolega prakalbo apie kelnes, tai kalėjime išduoda rūbus, kelnes, kepures. Taigi kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas palaikote gerbiamojo J. Veselkos pataisą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 35, prieš – 12, susilaikė 56. Pataisai nepritarta.
Dėl vedimo tvarkos. Prašau. B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš norėčiau jūsų paklausti. Kokiu Statuto straipsniu vadovaujantis ponas A. Kubilius jums padeda pirmininkauti? Ar dėl to, kad jūs pavargote, ar dėl kitų priežasčių? Net jūsų pagalbininkas eina į A. Kubiliaus vietą ir jam ten padeda. Man atrodo, taip nekorektiška. Ačiū.
PIRMININKĖ. Jūs norite pasakyti, kad aš neturiu teisės kalbėtis su Ministru Pirmininku? Jokia Statuto nuostata man to nedraudžia. Kada noriu, tada kalbu. Jeigu jis priėjo, aš sėdžiu, pirmininkauju, man tikrai niekas netrukdo. (Balsai salėje)
Dabar grįžkime prie prozos, ne prie lyrikos. Tai yra 4 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Negalime. Tada balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas 4 straipsnis, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 87, prieš – 1, susilaikė 15. 4 straipsnis priimtas.
5 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba. Nepritarta. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo 4 – už ir 4 – prieš.
Juliau, labai norite kalbėti už? Visų atsiklausiu. Tie, kas užsirašė už, galite nekalbėti, nes nėra norinčių prieš? Balsuojame. Kas už tai, kad… Jūs už norite? Būtinai? Būtinai. Prašau. J. Veselka nori kalbėti už. Prašau.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, labai sugadino mūsų teisininkai Prezidentės pateiktą įstatymą. Prezidentės įstatymas buvo tikrai labai suderintas su senaties terminais, su viskuo. Ir gerai būtų prevenciškai veikti, tai buvo numatyta. Jeigu jūs nedarote naujų finansinių, korupcinių nusikaltimų, niekas jūsų baudžiamojon atsakomybėn… ir atėmimu neužsiima, bet jeigu jūs pradėjote daryti, tai buvo numatyta penkeri metai iškart atgaline data, tai yra tie viešbučiai, tos gamyklos, kurios buvo nudžiautos, tie milijonai… Būtų pakratyta su sąlyga, jeigu jūs veikiate nesąžiningai.
Dabar jūs padarėte: visas tas turtas, kuris per dvidešimt metų buvo pasisavintas, lieka šventa nuosavybė ir net senaties terminas lieka dešimt, o jeigu pagal šitą straipsnį pavogsite, tik penkeri metai bus. Vienas, du, trys, keturi, paskui dingsta, po to vėl vienas, du, trys, keturi, penki.
Toliau, visi deklaravo, kai aš pasakiau, kad tarptautinės sutartys dėl vieno ar kito MGL. Nėra tokių sutarčių, gerbiamieji. Šiame įstatyme yra didelės vertės turtas, kuris viršija 250 MGL, yra, tas visas, kur sakė S. Pečeliūnas neturtingiems… nebus taikomas, bet viską padarėte. Kas vogė, tas vogs ir tuo įstatymu (…), bet nieko nepadarysi, prevenciškai jis vis tiek geresnis. Labai dažnai mūsų teisininkai taip sukuria įstatymą – matai, ir taip, ir taip blogai, bet geriau mažesnė blogybė negu didesnė.
Todėl siūlau balsuoti, bet tai lieka gana didelė blogybė. Reikėjo priimti tokį, kokį Prezidentė buvo pasiūliusi.
PIRMININKĖ. P. Gražulis. (Balsai salėje) A. Mazuronis. Gerai. Tai tada balsuojam. Kas už tai, kad būtų priimtas Baudžiamojo kodekso 3, 67, 72, 190 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 723 ir 1891 straipsniais įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110 Seimo narių: prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas (Nr. XIP-2344(2) priimtas.
13.00 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 91, 94, 151, 212, 216, 254, 303, 327, 342, 357, 361, 421 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1701 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-2345(2) (priėmimas)
Lydintysis įstatymas – Baudžiamojo proceso kodekso 91, 94, 151, 212, 216, 254, 303, 327, 342, 357, 361, 421 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1701 straipsniu įstatymas. Priėmimas.
Gerbiamasis pranešėjau, tai gal galima pastraipsniui? 1 straipsnis. Pataisų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 2 straipsnis. Pataisų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 3 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas. 8 straipsnis. Priimtas. 9 straipsnis. Priimtas. 10 straipsnis. Priimtas. 11 straipsnis. Priimtas. 12 straipsnis. Priimtas. 13 straipsnis. Priimtas. Dėkoju pranešėjui.
Dabar dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. (Balsas salėje: „Nėra prieš. Balsuojam!“) Nėra prieš. Jeigu J. Veselka nebekalbės, tai gerai.
Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas (Nr. XIP-2345(2), balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114 Seimo narių: už – 111, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (Nr. XIP-2345(2) priimtas.
13.03 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 198, 199, 238, 279, 283 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 1991 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-2363(2) (priėmimas)
Dar vienas – Baudžiamojo proceso kodekso 198, 199, 238, 279, 283 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 1991 straipsniu įstatymas. Priėmimas. Pataisų nėra. Tai aš pranešėją… nors pranešėjas yra tribūnoje, ar galime priimti pastraipsniui?
1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. Kalbėti nėra norinčių. Vyteni, atsisakote? Dėkoju.
Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas (Nr. XIP-2363(2), balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117 Seimo narių: už – 112, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas (Nr. XIP-2363(2) priimtas.
Replika po balsavimo – J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, kada Prezidentė atnešė įstatymą, jau pradėjau skaičiuoti, kiek priėmus įstatymą pateks papildomai lėšų į biudžetą. Kai mūsų švariausia visuomenės dalis, sąžiningiausi teisininkai jį patobulino, nieko neįneš.
PIRMININKĖ. S. Pečeliūnas – replika.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš manau, dabar po priėmimo reikėtų tuos du įstatymus jau rengiant sujungti į vieną. Siūlyčiau 1-3b ir 1-4, nes abu yra Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, nedaryti dviejų atskirų įstatymų, sujungti į vieną ir skelbti kaip vieną pataisą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Visada taip būna, tai mato Dokumentų skyrius, jeigu yra įmanoma, sujungia į vieną.
13.06 val.
Dabar kviečiu į tribūną gerbiamąjį A. Salamakiną paskelbti Etikos ir procedūrų komisijos išvadą dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio papildymo įstatymo projekto. Prašau.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, šiandien svarstant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio papildymo įstatymo projektą Lietuvos Respublikos Seimo statuto 145 straipsnio 1 dalies nuostatos nepažeistos. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 5, susilaikė 1. Tokia išvada.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, mums reikia balsuojant apsispręsti. Prašau, dar V. Bacevičius.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Aš norėčiau pagarsinti vieną aplinkybę dėl Etikos ir procedūrų komisijos posėdžio, jog pačiame posėdyje ir dėl jo vedimo tvarkos taip pat buvo pažeidimų, nes buvo pateiktas raštu sprendimo projektas. Jį pateikiau aš ir reikalavau dėl jo balsuoti. Dėl jo balsuota nebuvo. Buvo balsuota tik dėl vieno sakinio, kurį vėliau pateikė kitas komisijos narys žodžiu. Tai pažeidžia Etikos ir procedūrų komisijos darbo tvarką ir reglamentą. Aš siūliau konstatuoti, dėl ko iš esmės buvo galima priimti bendrą sutarimą, jog kol kas tikrai dar procedūra nepažeista, bet jeigu šiandien būtų daromas įstatymo priėmimas, tai būtų pažeistas Seimo statuto 145 straipsnis, kuris imperatyviai reikalauja Biudžeto ir finansų komiteto bei Vyriausybės išvadų. To nėra.
PIRMININKĖ. A. Salamakinas. Ar galite ramiai klausytis?
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Taip, būkime iki galo… Priimame logiškus sprendimus. Jeigu 1 punktas priimtas, kad nėra pažeidimo, mes negalime siūlyti Seimui daryti pertraukos, nes, neduok Dieve, kas nors gali atsitikti. Jeigu… Statutas numato daryti pertrauką bet kuriuo metu. Jeigu jūs manote, kad reikia daryti pertrauką, vadovaukitės kitais Statuto straipsniais. Nes neužtektų logikos dėl šio sprendimo: 1 punktas – nebuvo pažeista, o po to sakyti, kad atidedam priėmimą. Dėl ko?
PIRMININKĖ. E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, yra komisijos sprendimas. Jeigu yra kitokia nuomonė, tai pagal Statutą jinai turi būti įregistruota Seime ir turi būti svarstoma. Neužsiimkime dabar čia, taip sakant, kumščių mosavimu po balsavimo.
PIRMININKĖ. Kiekvienas Seimo narys turi teisę kalbėti. S. Bacevičius taip pat. (Balsai salėje) Tai gal užteks? Gerbiamieji! (Balsai salėje) Prašau. Gerbiamasis A. Kubilius. Dėmesio! Nesinervinkite tiktai.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, tenka šiek tiek apgailestauti dėl A. Salamakino ir opozicijos atstovų elgesio, nes buvo sugriautas kvorumas ir iš esmės sprendimas nebuvo priimtas. Buvo priimtas tik vienu klausimu, tuo tarpu kiti pasiūlymai, kurie buvo pateikti, net nebuvo svarstyti, nes dalis komisijos išėjo iš salės. Šiuo atžvilgiu Etikos ir procedūrų komisija turėtų pati save apsvarstyti, nes toks sprendimas, koks dabar pristatytas A. Salamakino, nebuvo priimtas. Buvo priimtas tik vienas punktas. (Balsai salėje)
Antras punktas. Aš noriu pasakyti, kad iš tiesų jūs, gerbiamoji pirmininke, iš ryto elgėtės labai išmintingai ir pasakėte, kad bus galima priimti įstatymą tik tuo atveju, jeigu bus atsakyta į užduotus Etikos ir procedūrų komisijai klausimus. Uždavė R. J. Dagys, uždaviau ir aš. Aš uždaviau du klausimus. Vienas klausimas buvo, ar iki šiol svarstymas nepažeidė Statuto 145 straipsnio. Kadangi V. Žiemelis tik vakar pateikė galimus lėšų šaltinius, tai čia komisija atsakė: lėšų šaltiniai pateikti, todėl iki šiol vykęs svarstymas, galima manyti, kad nepažeidė.
Mano antras klausimas buvo labai aiškus Etikos ir procedūrų komisijai, jeigu galios 145 straipsnis, tai ar galima bus toliau priimti įstatymą, kol dėl lėšų šaltinio, kaip numato Statutas, turi būti gautos Biudžeto ir finansų komiteto ir Vyriausybės išvados. Tai štai šio klausimo Etikos ir procedūrų komisija nebenorėjo svarstyti, nes buvo sugriautas kvorumas. Gerbiamieji kolegos, aš raginu šioje vietoje pagaliau kaip nors, žiūriu ir į tuos pačius socialdemokratus, ir veteranus, su kuriais kartu dirbam gana ilgai, nebeskaldyti malkų. Mes prašėme vieno dalyko, kad būtų sudaryta galimybė Biudžeto ir finansų komitetui ir Vyriausybei apsvarstyti V. Žiemelio pateiktus galimus pasiūlymus dėl lėšų. Tai noriu priminti, kad bet kuriuo atveju 145 straipsnis veikia, ir jeigu nebus atsižvelgta į šį straipsnį, tai aš turėsiu reikalauti pagal 158 straipsnį daryti pertrauką šio įstatymo priėmimo iki kitos dienos, kad būtų svarstomi valstybės pajamų reikalai.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš noriu jums pacituoti 158 straipsnį: „Jeigu įstatymo projekto priėmimo metu, balsuojant dėl mokesčių įstatymo projekto straipsnių ar kitų įstatymų straipsnių, kurie reglamentuoja mokesčius arba dėl kurių gali labai pasikeisti valstybės pajamos, Vyriausybės narys, Vyriausybės įgaliotas asmuo pareikalauja, daroma įstatymo priėmimo pertrauką iki artimiausios Seimo posėdžių dienos. Tęsiant įstatymo projekto priėmimą, pakartojama paskutinio prie pertrauką straipsnio (arba viso įstatymo) priėmimo procedūra.“ Gerbiamieji kolegos, kadangi Etikos ir procedūrų komisija atsakė tik į pusę klausimų, kuriuos kėlė Ministras Pirmininkas ir Seimo narys R. J. Dagys, premjeras paprašė, teisėtai remdamasis 158 straipsniu, pertraukos iki kitos posėdžio dienos, tai yra iki antradienio rytinio posėdžio, taigi šis klausimas yra baigtas. (Balsai salėje) Prašau?
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamoji Seimo Pirmininke! Šiuo atveju visų pirma absoliučiai neteisingai traktuojama šio įstatymo prasmė. Šio įstatymo viena eilutė tekalba, kad pensijų ir atlyginimų mažinimo problema galioja vienerius kalendorinius metus. Vadinasi, dabar, svarstant ir tvirtinant biudžetą, Seimui kyla prievolė iš naujo įvertinti rodiklius ir iš naujo apsispręsti dėl kitų metų pensijų ir atlyginimų mažinimo. Tai šiuo atveju Konstitucinio Teismo sprendimas bus įgyvendinamas tiesiogiai. Tam, kad tai galioja tik kalendorinius metus, nereikia jokių lėšų. Dėl lėšų bus svarstoma, kai tvirtinsim biudžetą. Biudžeto priėmimas dar truks visą mėnesį, todėl nėra jokio pagrindo kitaip interpretuoti šio įstatymo normos ir sutikti su A. Kubiliaus pateiktu motyvu.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš nesuprantu, ar mes norime išspręsti problemą, ar mes norime ginčytis? (Balsai salėje) Kaip tik iki antradienio Biudžeto ir finansų komitetas… (Triukšmas salėje) Nerėkite! Ar galima pasakyti iki galo? Biudžeto ir finansų komitetas ir Vyriausybė pateiks atsakymą, nes yra pateiktas… (Triukšmas salėje) Yra teisėti reikalavimai, ko jūs visi dabar šaukiate? (Triukšmas salėje)
V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, gerbiamoji Pirmininke, jūs labai teisinga, bet grįžkime prie Statuto. (Balsai salėje) Mes dabar kol kas… Kolegos, nešaukite už nugaros! Mes dabar kol kas nesvarstome paties įstatymo. Jūs buvote pateikus svarstyti Etikos ir procedūrų komisijos nutarimą. Dabar ponui A. Kubiliui atrodo, kad ten neužtenka atsakymų, ponui R. J. Dagiui atrodo, neužtenka, penktam – užtenka. Baikim šitą klausimą, priimkim Seimo nutarimą dėl (tą jūs pradėjote) Etikos ir procedūrų komisijos nutarimo. Kitas klausimas po Etikos ir procedūrų komisijos bus tas, apie kurį šnekate. Jeigu premjeras iš tikrųjų pagal Statutą paprašys kokių nors žingsnių, darykime pagal Statutą. Nedarykime turgaus. Taigi Etikos ir procedūrų komisijos sprendimą jūs privalote teikti balsuoti, ir eikime ramiai, kaip turi būti, nepulkim čia kaip premjeras. Ką, jis nesupranta, kokį klausimą svarsto, pirmi metai Seime?! Gerbiamasis Andriau, ne dėl to klausimo pasiūlymus pateikėte! (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerai. Gerbiamieji kolegos, yra išmintingas V. Mazuronio pasiūlymas. Ar galime aprimti? Iš tikrųjų yra Etikos ir procedūrų komisijos išvada tokia, kokia yra, ir mes Seime turime apsispręsti balsuodami, ar mes pritariame Etikos ir procedūrų komisijos išvadai. (Triukšmas salėje) Tai dabar ir balsuojame. Kas pritariate Etikos ir procedūrų komisijos išvadai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Lygu. Balsavo 130 Seimo narių: už – 65. (Triukšmas salėje) Ar jūs galite nerėkti! Aš nelabai suprantu, koks čia reikalas? (Triukšmas salėje) Perbalsuosim. Balsuojam iš naujo. Nerėkit, susikaupkit! Ko rėkiat visi? Balsuojam. Kas pritariate Etikos ir procedūrų komisijos išvadai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Darbo partijos atstovai, galite nerėkti! Pone Daukšy, jūsų balsas visur sklinda.
Gerbiamieji kolegos, cituoju Statuto 121 straipsnio 3 dalį. „Taip pat balsavimas kartojamas, kai už pateiktą siūlymą balsuoja lygiai pusė balsavusių Seimo narių. Jeigu pakartojus balsavimą rezultatas nesikeičia, posėdžio pirmininkas daro ne trumpesnę kaip vienos valandos balsavimo pertrauką.“ Šiuo klausimu. Taigi po valandos perbalsuosime, gal kas nors sugrįš, ar į vieną pusę, ar į kitą. Pertrauka.
Prašau. Gerbiamasis E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Replika po balsavimo. Gerbiamoji Pirmininke, jūs jau paskelbėte, kad yra pertrauka to pensijų klausimo. Aš manyčiau, kad neturėtų taip būti, mes nepradėjome to klausimo net svarstyti. Tą pertrauką būtų galima imti tik tada, kai bus pradėta procedūra. Aš manau, kad jūs turėtumėte pakoreguoti.
PIRMININKĖ. Aš dabar pasakiau, kad dabar pertrauka vienos valandos…
E. KLUMBYS (TTF). Anksčiau jūs sakėte.
PIRMININKĖ. Palaukite. Pertrauka vienos valandos, mes sugrįžome dėl Etikos ir procedūrų komisijos išvados, o po to žiūrėsime, kas bus toliau, gimdymas dar neįvykęs.
E. KLUMBYS (TTF). Bet jūs anksčiau pasakėte. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Prašau, gerbiamasis A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, jūs labai išmintingai elgiatės ir aš žiūriu į A. Salamakino išmintį. Kadangi buvo konstatuota, kad dirbame pagal Statutą ir 145 straipsnį, tai aš iki pertraukos pabaigos prašau Etikos ir procedūrų komisijos pateikti dėl V. Žiemelio pateiktų lėšų šaltinių Biudžeto ir finansų komiteto ir Vyriausybės išvadas. Tai kur yra tos išvados, kaip numato 145 straipsnis? Prašom po valandos pateikti šitas išvadas, kad visi matytume, kur jos yra.
PIRMININKĖ. V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū. Gerbiamasis premjere, Etikos ir procedūrų komisijoje labai aiškiai buvo pasakyta ir V. P. Andriukaitis tai dar kartą pabrėžė, mano siūlomas įstatymo projektas nereikalauja šiems metams lėšų. Jeigu jūs manysite, kad kitais metais jums trūksta lėšų, tada pateikite Seimui, įrodykite kad sutrikusi mokesčių surinkimo sistema, o šiam projektui nereikia. Mes kalbame apie tai, kad šis įstatymas gali galioti tik vienus metus, o dirbančių pensininkų atžvilgiu apskritai negali negalioti, nes Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, ir šiuo atveju turi būti svarstomas tas klausimas, nepaisant to, kokia bus Etikos ir procedūrų komisijos nuomonė. Antra vertus, premjeras turi teisę, bet neprivalo Seimas to padaryti.
PIRMININKĖ. M. Zasčiurinskas, replika po balsavimo.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Replika, iš tiesų noriu. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad valdantieji atkakliai nenori, kad pensininkams būtų grąžinti šitie 2, 3, 4, 20 Lt. Bet aš niekada negalvojau, nesitikėjau, kad jūs taip įnirtingai ir be jokios moralės priešinsitės ir ieškosite visokiausių sprendimų. Jūs visi puikiai suprantate, kad Etikos ir procedūrų komisija atsakė į visus klausimus, kurie buvo keliami. O buvo keliamas vienas vienintelis klausimas, ar procedūros yra pažeistos ar nepažeistos? Etikos ir procedūrų komisija į tai atsakė. O toliau gerbiamojo premjero keliami klausimai apie tai, ar finansų yra, ar finansų nėra, čia yra ne etikos ir procedūrų klausimas, todėl aš tikiu, kad po tos pertraukos, kurią paskelbė Pirmininkė, jūs pagalvosite ir pabalsuosite už tai, kad Etikos ir procedūrų komisijos…
PIRMININKĖ. Ar galite trumpiau šnekėti?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). …sprendimas buvo teisingas.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, tikrai dar yra labai rimti klausimai ir dėl replikos po balsavimo, pažiūrėkite, kiek jūsų išsirikiavusių. Tai kiek dar čia bus? Dar po vieną iš kairės, dešinės, ir viskas. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, ir čia visi, kurie klauso šitos transliacijos. Gerbiamasis V. Žiemelis sako akivaizdžią netiesą, nes jo įstatymo pataisa reiškia, kad įstatymas, kuris turėjo galioti kitais metais, kuris yra sumažinęs išmokas, jo galiojimas nutraukiamas šiais metais. Lėšos neabejotinai reikalingos, ir jis susipainiojo sakydamas netiesą, nes pateikė savo šaltinius, kuriais reikėtų padengti. Tai aš siūlau taip nesielgti.
O gerbiamajam M. Zasčiurinskui norėčiau pasakyti, dalyvaukite jūs pensijų reformos svarstyme ir klausymuose, o ne salėje kalbėkite.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, replikų daugiau nebus. Aš turiu tokią teisę. (Balsai, triukšmas salėje) Neduosiu daugiau šnekėti. Viskas. Dirbame toliau. (Triukšmas salėje)
13.23 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektas. Svarstymas. Labai svarbus klausimas. (Balsai salėje) Baigiame. Eurointegracinis. Kviečiu į tribūną J. Šimėną, Aplinkos apsaugos komitetas. (Balsai salėje) Nerėkite! Pagal darbotvarkę 13.30 val. yra Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš būsiu labai dėkingas, jeigu galėsiu kalbėti. (Balsai salėje)
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektui Seimas pritarė šių metų liepos 2 d. Po to Aplinkos apsaugos komitete buvo gauta ir apsvarstyta beveik 500 pasiūlymų ir pataisų. Daugiausia diskusijų sukėlė galios, kiek mes galime išvystyti atsinaujinančią energetiką, paramos būdai, konkursai ir kvotos, o paskutinėm dienom jums išdalinti įvairių organizacijų nuogąstavimai dėl hidroenergetikos. Apie tai bus galima kalbėti tada, kai prieisime prie 13 straipsnio svarstymo ir reikės Seimui apsispręsti, apie kokias galias mes kalbėsime.
Pristatydamas apskritai įstatymo projektą, noriu pasakyti, kad Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento direktyvą. Neskaitydamas įvairių tikslų ir uždavinių, noriu tiktai pasakyti, kad dabar galiojantys įstatymai, reglamentuojantys atsinaujinančius energijos išteklius, yra nepakankami siekiant tikslų, nustatytų Lietuvos tarptautiniuose įsipareigojimuose ir Nacionalinėje energetikos strategijoje, skatinti šių išteklių plėtrą. Būtina sudaryti palankią teisinę aplinką šios energetikos šakos plėtrai, statybos proceso, statinių atnaujinimo srityse, sukuriant ir įgyvendinant rėmimo schemas. Įstatymo projektą, kaip žinote, rengė Seimo valdybos sprendimu sudaryta darbo grupė. Dėl įstatymo projekto buvo gauta, kaip minėjau, per 500 išvadų ir pastabų. Aplinkos apsaugos komitetas visas apsvarstė. Didžiajai daliai, absoliučiai didžiajai daliai buvo rasti sprendimai pritariant arba atsižvelgiant. Kai kurie dalykai buvo atmesti ir apie tai bus galima pakalbėti svarstant pastraipsniui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos – V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, dėkoju. Kadangi mes vis dėlto manytume, kad iš eilės turėtų eiti darbotvarkės klausimai, bet jeigu šitą jau pradėjome, tai mes frakcijos vardu prašome pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Tai reiškia po pietų šitą svarstysime? Gerai. Tvarka. Balsuojame. Paprašyta pertraukos iki kito posėdžio. Balsuojame. (Balsai salėje) Dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto Darbo frakcija paprašė pertraukos iki kito posėdžio. Balsuojame. Kas pritariate tokiam pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Pertrauka iki kito posėdžio. Vadinasi, šis klausimas bus svarstomas 15.00 val.
V. P. Andriukaitis. Prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš noriu dėl vedimo tvarkos jums pasakyti, kad jeigu paimta pertrauka iki antradienio dėl ano įstatymo, dėl ano įstatymo, tai noriu… (Balsai salėje) Palaukite, gerbiamoji posėdžio pirmininke.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų klausykitės, kas vyksta. Dabar buvo padaryta vienos valandos pertrauka dėl Etikos ir procedūrų komisijos išvados.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėl Etikos ir procedūrų komisijos išvados, taip. Bet problema visiškai aiški: Biudžeto ir finansų komiteto nei surinksite, nei gali būti išvada. Tai buvo tuščias prašymas iš esmės. Aš kalbu dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKĖ. Jūs taip puikiai žinote Statutą, o dabar mane klaidinate. Aš jums pacitavau Statutą. Nesiruošiu dabar su jumis diskutuoti. Aš perskaičiau. Jeigu jūs nesiklausote, tai yra jūsų problema, bet ne mano. V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū. Irgi dėl vedimo tvarkos. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, buvo paminėta mano pavardė ir aš turėjau teisę replikuoti, bet dar prieš šito klausimo svarstymą. Gerbiamasis (neminėsiu pavardės, kad vėl nekalbėtų) iš dešinės paminėjo, kad aš sakau neteisybę, jog mano siūlomam projektui nereikia pinigų. Iš tikrųjų šiems metams nereikia. O ir Vyriausybė turėjo laiko nuo balandžio mėnesio išnagrinėti ir rasti pajamų, kaip atkurti pensijas, jeigu tą nori daryti. Arba mažesnio dydžio, tačiau tą turėjo daryti.
PIRMININKĖ. Dar V. Gapšys? Tai ką dar?
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, mes sutinkame, pertrauka iki kito posėdžio, bet mes norėtume, kad baigtųsi opozicinė darbotvarkė ir kito posėdžio pabaigoje būtų Atsinaujinančių energetikos šaltinių…
PIRMININKĖ. Paprastai, kai yra pertrauka iki kito posėdžio, iš karto posėdžio pradžioje ir prasideda.
V. GAPŠYS (DPF). Kažkodėl opozicijai ne visada tas dalykas yra taikomas. Todėl mes norėtume, opozicinę darbotvarkę baigiame ir galime dirbti. Jeigu nespės, mes sulauksime tada kaip tik gal ir išvadų dėl Energetikos strategijos. Tai kitą dieną bus tas klausimas. Čia gi ne problema.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai stebiuosi gražbylystėmis, kurios šiandien vyksta. Iš vienos pusės norime, kad viskas vyktų sklandžiai, iš kitos pusės elgiamės labai nesąžiningai ir nedorai.
Prašom. A. Valinskas – replika. Ar dėl vedimo tvarkos?
A. VALINSKAS (J(LiCS ir TPP)F). Gerbiamoji Pirmininke, pirmiausia nesąžiningai elgiatės jūs, nes pagal darbotvarkę šis klausimas turėjo būti svarstomas iš karto po 1-6, 1-7. Jūs pasakėte, kad 1-13 klausimui numatytas laikas 13.30 val. Tik dabar yra 13.30 val., o mes jau baigėme. Kitaip sakant, jūs vienam klausimui suteikėte prioritetą, nors pažeidėte pagal Statutą mūsų šiandien patvirtintą darbotvarkę. Tai paaiškinkite, kodėl taip elgiatės?
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jeigu jūs būtumėte sekęs, kas vyksta, tai tas Alkoholio kontrolės įstatymo klausimas, kuris labai „svarbus“, tai jis ne dėl to nebuvo dabar svarstomas, o dėl to, kad mes turėjome pertrauką ir visas laikas nusikėlęs, ir mes iš pradžių svarstėme 1-5 klausimą, po to 1-6 klausimą, po to grįžome prie 1-3a klausimo pagal tai…
A. VALINSKAS (J(LiCS ir TPP)F). Ir pagal laikotarpį mes turėjome imti iš eilės tą, kuris buvo artimiausias. O jūs pasakėte, kad 13.30 val. reikia svarstyti 1-13. Bet buvo dar 7 min.
PIRMININKĖ. Aš turiu, beje, ir tokią teisę.
A. VALINSKAS (J(LiCS ir TPP)F). Bet jūs vedate posėdį angažuotai ir tai matyti akivaizdžiai.
PIRMININKĖ. Taip, galite kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją dėl mano posėdžio vedimo. (Balsai salėje) Dabar būtinai reikalaujate 1-7 klausimo, ar einame pagal darbotvarkę toliau? Prašom. L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, aš tiesiog repliką. Visada tikrai gerbiau jus už toleranciją, tačiau šiandien aš noriu pasakyti, kad Seime, Tautos atstovybėje, kurie įstatymai svarstomi, jie yra visi svarbūs ir kabučių nebūna. Tai nereikia šioje vietoje daryti kažkokių negražių dalykų.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji kolege, kiekvienas Seimo narys turi savo nuomonę. (Balsas salėje: „Bet Pirmininkė komentuoti negali.“)
13.32 val.
Tada Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymas, priėmimas. D. Budrys tribūnoje.
1 straipsnis. Yra B. Vėsaitės pasiūlymas. Prašom, Birute.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Mano pasiūlymo esmė – palikti dabar egzistuojančią tvarką, tai yra nuo 8 iki 22 val. Aš manyčiau, kad jau padarėme vieną nuolaidą. Jeigu bus sumažintas akcizas, tai tikrai darbo valandų nereikia ilginti, ir prašyčiau palaikyti šį siūlymą.
PIRMININKĖ. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys B. Vėsaitę? Ir, beje, lygiai toks pat pasiūlymas yra A. Matulo, V. M. Čigriejienės. Ar yra 29 palaikantys pasiūlymą? (Balsai salėje) Yra? Tada balsuojame, kad būtų ramiau.
Yra daugiau negu 29 Seimo nariai, palaikantys B. Vėsaitės pataisą. Tada komiteto pirmininkas, jūsų nuomonė.
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Komitetas svarstė gerbiamosios B. Vėsaitės pasiūlymą. Jau kelintą kartą B. Vėsaitė teikė šį pasiūlymą, ir mes pasilikome prie tos pačios nuomonės – nepritarti B. Vėsaitės pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Palaikantis B. Vėsaitę – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tikrai labai prašau palaikyti B. Vėsaitės pataisą dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, kad tos dvi valandos, kurias mes ketiname pratęsti alkoholio prekybą, yra pačios pavojingiausios, nes būtent tos rizikos grupės žmonės, kurie abejoja, ieško arba neieško, jie visada pasinaudos ta didesne galimybe nusipirkti alkoholio. Kita aplinkybė, kad jeigu bus priimtas toks įstatymas, koks dabar yra pateiktas, vadinasi, daugiabučiuose įsikūrusiose alkoholio parduotuvėse dabar jau būtų galima prekiauti iki 24 val., nes pagal dabar galiojantį įstatymą galima tik iki 21 val. Tai įsivaizduojate, kiek skundų buvo prieš tai ir kiek pastangų mes dėjome visi, kad apribotume prekybą daugiabučiuose iki 21 val. Dabar viskas bus nubraukta. Yra ir kitų aplinkybių, bet kadangi nėra laiko, labai prašyčiau palaikyti B. Vėsaitės siūlymą ir palikti tą patį laiką. Pastebėkime porą metų, kokios yra tendencijos, ir tada Seimas, atsižvelgdamas į mokslininkų išvadas, į Nacionalinės sveikatos tarybos, priims sprendimą vienokį ar kitokį. Dabar gi galioja įstatymas tik vienus metus.
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Aš dar truputį norėčiau pakomentuoti, gerbiamasis Antanai. Iš tikrųjų yra ir kitas gerbiamojo J. Juozapaičio ir E. Žakario pasiūlymas dėl daugiabučių. Komitetas svarstė ir bendru sutarimu tam pritarė. Bet mes prieisime vėliau. Todėl neklaidinkite Seimo.
PIRMININKĖ. Ž. Šilgalis – prieš B. Vėsaitės, A. Matulo ir V. M. Čigriejienės pasiūlymą.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Kolegos, natūralu, yra tam tikra grupė žmonių, kurie yra padidintos rizikos zonoje. Bet žinote, kaip yra – varlė vandenį visur suras. Ir natūralu, kad yra tų varlių mūsų visuomenėje, tai negali dėl to kentėti visa sveikoji visuomenės dalis. Natūralu, visi renginiai, visa kita vyksta iki 12 val. Ir kada normalus visuomenės žmogus važiuoja į svečius ir neturi galimybės sustoti, nusipirkti vyno, turi važiuoti, į taksistus kreiptis, vis tiek ta prekyba vyksta, tai kam mes apsunkiname tuos dalykus. Mano vertinimu, ta pataisa yra logiška. Naktį tikrai nėra ko prekiauti. Naktį reikia miegoti. Bet laiką pratęsti iki 24 val. tikrai vertėtų.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate B. Vėsaitės, A. Matulo ir V. M. Čigriejienės pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 94 Seimo nariai. Už – 41, prieš – 10, susilaikė 43. Pataisai nepritarta.
Toliau yra Seimo narių J. Juozapaičio ir E. Žakario pataisa. Kuris pristatot? J. Juozapaitis. Prašom.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Mūsų pasiūlymas yra toks: siekiant daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojus apsaugoti nuo vėlyvu metu keliamo triukšmo ir vaikštinėjančių apie daugiabučius namus neblaivių asmenų, siūloma nuo 22 val. iki 8 val. daugiabučiuose namuose laiką apriboti.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Gerbiamieji Seimo nariai, komitetas svarstė šį pasiūlymą ir priėjo prie nuomonės, kad nuo 22 val. negali būti triukšmaujama ir nuo 22 val. daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose nebūtų prekiaujama alkoholiu. Nuo 22 val. iki 8 val. ryto.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti?
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Komitetas tam pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Galim, pritariame bendru sutarimu. Dėkoju.
Tada visą 1 straipsnį galime bendru sutarimu priimti. (Balsai salėje) Negalim. Balsuojam. Kas už tai, kad būtų priimtas 1 straipsnis su J. Juozapaičio ir E. Žakario pataisa, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 96, prieš – 4, susilaikė 9. 1 straipsnis priimtas.
2 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Jai komitetas pritarė. 2 straipsnyje yra keičiamas įsigaliojimo laikas, t. y. nuo 2011 m. sausio 1 d. Komiteto pirmininke, ar…
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Komitetas bendru sutarimu pritarė, mes Teisės departamento pataisai pritarėme.
PIRMININKĖ. Ar galime ir mes bendru sutarimu pritarti ir priimti 2 straipsnį? (Balsai salėje) Dėkoju. Dėkoju pranešėjui. 2 straipsnis priimtas.
Dabar dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. Ž. Šilgalis – už.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Kolegos, aš jau pasakiau esmę ir noriu pasakyti, kad, natūralu, kai mes kalbėjome apie alkoholio akcizo sumažinimą ir nekalbėjome apie visos mokesčių bazės peržiūrėjimą, iš tikrųjų buvo padaryta klaida, nes ne nuo to galo pradėjome ir visuomenei tikrai nėra kaip paaiškinti. Bet čia klausimas yra visai kitas, todėl reikia suvokti vieną dalyką: jeigu alkoholis pas mus yra legalus, tai normaliai visuomenės daliai jis ir turi būti prieinamas, kad nebūtų sudaryti apsunkinimai. Kaip minėjau, tų „varlių“, žinoma, mūsų visuomenėje yra, bet yra mažuma. Negali dauguma kentėti dėl, na, tos, sakykime, mažumos, kuri, suprantama, turi problemų, todėl prekyba alkoholiu nuo 8 val. iki 24 val. būtų optimalus laikas. Aš manau, kad legali galimybė įsigyti alkoholio tam tikra prasme ir padidintų įplaukas į biudžetą, ir nesukurtų jokių problemų. Tie, kurie negali atsispirti, vargu ar iš tų legalių vietų tą alkoholį perka. Būtų vienareikšmiškas siūlymas pritarti.
PIRMININKĖ. V. M. Čigriejienė – prieš.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, man būtų gėda, jeigu jūs pritartumėte tokiam įstatymui. Raginu nepalaikyti žalingos iniciatyvos, kuri yra nukreipta prieš visuomenės sveikatą, šalies prioritetus, ir nepritarti Ekonomikos komiteto teikiamam patobulintam projektui. Pastaruoju metu alkoholio prekybininkai ir gamintojai vis skundžiasi, kad jų alkoholio pardavimas stipriai sumažėjo. Spekuliuojama įvairiais duomenimis. Oficiali statistika rodo, kad mažmeninės prekybos apyvarta per 2010 m. devynis mėnesius, palyginti su 2009 m. devyniais mėnesiais, sumažėjo 10 %, tačiau alkoholinių gėrimų pardavimas, skaičiuojant absoliutaus alkoholio kiekį, per tą patį laikotarpį sumažėjo tik 0,5 %. Labiausiai dėl siūlomų pataisų galima užjausti daugiabučių gyventojus. Todėl siūlau būti protingiems, balsuoti prieš šitą Ekonomikos komiteto pasiūlytą variantą ir nepritarti šiam įstatymui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Mazuronis – už.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkoju. Gerbiamieji kolegos, išties jau ne vieną kartą šnekėjau tuo klausimu. Labai sunku šnekėti, kai nėra klausomasi argumentų, todėl kažkokios argumentacijos aš internete neieškojau, tačiau suradau Prezidento N. Sarkozy kalbą, pasakytą 2008 m. Tulone. Jis sako: „Baimė yra kančia, baimė neleidžia imtis kokios nors veiklos, trukdo įsipareigoti. Kai bijoma, nelieka svajonių, nekuriami ateities planai. Baimė yra pagrindinė grėsmė.“ Deja, šiandien kai kurie kolegos šioje salėje, reikia pripažinti, bijo – bijo girdėti logiškus argumentus, bijo paklusti sveikam protui, o ne emocijoms, bijo neįtikti savo rinkėjams, o galbūt bijo paprasčiausiai savęs. Ir iš tiesų bijodami jie skriaudžia ne tik patys save, jie skriaudžia savo rinkėjus. Aš nežinau, ko pono A. Syso klausia rinkėjai susitikimuose, tačiau kai aš susitinku, klausia, kada padarysit taip: vietoj vienos bobutės, kuri anksčiau pardavinėjo viename ar kitame kaime, šiandien atsirado dešimt tų bobučių, kada panaikinsite tokią prekybą, kada kovosite su ja? Jeigu jau nekalbama apie akcizų surinkimą, apie visus kitus dalykus… Gerbiamieji kolegos, ar jūs žinote, kad iš legaliai parduoto alkoholio surinktų akcizų dalis lėšų eina į Sporto rėmimo fondą ir yra skiriama įvairiausiam jaunimo bei sporto programų vystymui, tam tikra prasme ir sveikatinimui? Todėl tikiuosi, kad iš tiesų, priimdami sprendimą, vis dėlto vadovausitės ne emocijomis, ne kažkokiomis nuogirdomis apie vienokias ar kitokias psichozes, o paprastu, logišku, racionaliu ir sveiku protu.
PIRMININKĖ. B. Vėsaitė – prieš.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, pasisakau prieš ir štai dėl kokių motyvų. Kovai su kontrabanda yra kitos priemonės, o šiaip kontrabandinis alkoholis yra perkamas todėl, kad yra vos ne dvigubai didesnis… Dabar jūs prisiminkite praėjusį posėdį. Ten buvo nuspręsta po svarstymo, kad, gelbėdami nacionalinę pramonę, mes mažiname akcizus. Tai tos lengvatos jau neužtenka? Tai yra tikroji, tai yra tikroji priemonė. O dabar žiūrėkite, kada pasidaro pigesnis alkoholis. Pats brangiausias yra pirmasis butelis, o po 22 val. alkoholis tampa labai pigus. Tai yra biznis degalinių, tai yra biznis alkoholio išparduotuvių, nežinau, iš kur jos atsirado. Prekybos tinklai yra susitaikę su šita tvarka ir keisti jos tikrai nenorim. Manyčiau, kad mes darome didelę žalą jaunimui. Pasisakau prieš. Gerbiamieji kolegos, jau vieną kartą padarę nuolaidą, sumažinę alkoholio akcizą iki 3200, daugiau nuolaidos negalime daryti. Balsuokite prieš.
PIRMININKĖ. K. Daukšys – už.
K. DAUKŠYS (DPF). Žinote, iš tikrųjų gana sunku apsispręsti, kadangi, pailgindami prekybos laiką iki 24 val., mes sužlugdysime biznį tų pseudokavinių, kurios dvi kėdes pasistačiusios, bobučių, kurios prekiauja kaimuose ir miestuose, taksistų ir visų kitų, t. y. šiuo sunkiu laiku iš dalies žmonių atimsime pajamas. Iš kitos pusės, aišku, tos pajamos atsiras prekybos taškuose, kurie pardavinėja alkoholį legaliai, ir vienu ar kitu būdu akcizo pavidalu atsidurs valstybės biudžete. Tai čia būtų pliusas.
Dabar manyčiau taip: jeigu kas nors Seime ateitų ir iš tikrųjų pasiūlytų tikrą idėją, kad alkoholis yra nuodas, jis nuodija mūsų valstybę ir mes turime jį uždrausti, tai aš šimtu procentų palaikyčiau. Bet mane labai stebina tokie fariziejiški pasakymai, kad mes turėsime trečdalį biudžeto iš alkoholio akcizo, ir tas yra valstybei gerai, galite nuodytis, nes valstybei bus nauda. Šitoj vietoj aš manau: jeigu jau norim iš to naudą gauti, iš nuodų, tai darykime, kad ta nauda būtų legali ir būtų nauda valstybei, kad nebūtų bobutėms, kontrabandininkams ir visiems kitiems. Todėl aš sutinku, kad alkoholis būtų pardavinėjamas iki 24 val., išskyrus daugiabučiuose namuose – iki 22 val.
PIRMININKĖ. E. Klumbys – prieš.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu jums priminti, kad šitas Seimas paskelbė šiuos metus Blaivybės metais. Ir dabar mes priiminėjam tokius įstatymus, kai yra palengvinamas priėjimas prie alkoholio. Dar vieną dalyką noriu pasakyti, kad iš tikrųjų yra absurdas remti sportą ir sveikatingumą alkoholio pinigais ir manyti, kad tai yra labai geras dalykas. O kalbant apie tai, kad buvo viena bobutė – atsirado dešimt bobučių, tai čia yra ne tiek to alkoholio problema, o tai, kad neveikia policijos sistema. O kaip jinai gali veikti, jeigu mes neduodam jai pinigų, jeigu žmonės negali tinkamai dirbti? Ir jeigu mes vadovaujamės ta logika, kad tai nėra blogai, kad mes ilginam iki 24 valandos, tai gal mes tada eikim toliau ir ženkim vieną esminį žingsnį, kuris niekada nebekels problemų – leiskim prekiauti visą parą. Ir bus pinigų sportui ir sveikatingumui remiantis šita logika. Tad aš siūlau iš tikrųjų atsitokėti ir nepritarti tokiems sprendimams kaip prekybos laiko pailginimas alkoholiniams gėrimams.
PIRMININKĖ. E. Tamašauskas – už.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Dėkui. Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, pateikimo ir svarstymo stadijose jau buvo išsakyta daug motyvų ir priežasčių, paskatinusių imtis būtent šio įstatymo pakeitimo. Tikrai mes, suvokdami besaikio alkoholio vartojimo žalą, pritardami būtinybei maksimaliai apriboti alkoholinių gėrimų pardavimų nepilnamečiams galimybes, vis dėlto matome ir tas bėdas, kurios išryškėjo per tuos dvejus įstatymo galiojimo metus.
Čia turiu pasiėmęs Alkoholio kontrolės įstatymo, kuriuo mes uždraudėme prekybą iki 24 valandos, aiškinamąjį raštą. Jame tarp projekto uždavinių nurodyta drausti vartoti alkoholinius gėrimus nepilnamečiams asmenims. Kaip jau esu minėjęs, praktika parodė ką kita – jog būtent prieinamumas nepilnamečiams ir prekyba nelegalia alkoholine produkcija suklestėjo.
Aiškinamajame rašte teigiama, kad neigiamų pasekmių nenumatoma. Noriu tuomet visų jūsų paklausti, ar 2 tūkst. žmonių, papildžiusių bedarbių gretas, kas sudaro beveik 1 % bedarbių, tai nėra neigiama pasekmė, ar biudžeto įplaukų sumažėjimas beveik 200 mln. Lt – tai nėra neigiama pasekmė? Naktinių taškų, prekiaujančių alkoholiniais gėrimais visą parą, padaugėjimas – ar tai taip pat nėra neigiama pasekmė?
2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento priimta rezoliucija dėl Europos Sąjungos strategijos remti valstybės nares mažinant alkoholio daromą žalą akcentuoja, kad kovoti reikia ne prieš vartojimą apskritai, bet prieš žalingą ir pavojingą alkoholio vartojimą. Atsakomybę už saikingą alkoholio vartojimą turi prisiimti asmuo ir šeima. Padarėm klaidų – taisykim jas ir ieškokime kitų kelių šioms blogybėms šalinti, nes jų yra gerokai daugiau nei šis vienas.
PIRMININKĖ. Ir prieš – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Paklausiau kolegos Eriko ir galvoju: na, kaip čia dabar balsuoti už tokį nedrąsų įstatymą? Kadangi norim tūkstančių darbo vietų, aš siūlau pardavinėti alkoholį visą parą – 24 valandas, taip pat daugiabučiuose, taip pat siūlau būtinai kiek įmanoma daugiau steigti alkoholio parduotuvių prie pasienio, kad kontrabandai lengviau būtų niekur nevažiuoti, tiesiai į parduotuves ir tiesiai realizacija. Žinot, rinktume mokesčius, turėtume pajamų. Na, nežinau, kokie nedrąsūs liberalai! Dieve, Dieve! O liežuvis pasmailintas labai gerai. Šiaip iš tiesų Švedijoje, kai pažiūri, tai tik per 400 parduotuvių prekiauja degtine ir alkoholiniais gėrimais, o Lietuvoj nedaug – 14 tūkstančių. Na, ir kas čia tokio? Ir dar negana! O dar degalinės! Klausykit, na, kokie puikūs argumentai! Kadangi taip nedrąsiai tobulina tą įstatymą, tai aš negaliu jo palaikyti. Jeigu pasiūlytumėt kur kas platesnę skalę, balsuočiau visom keturiom.
PIRMININKĖ. 4 pasisakė – už, 4 – prieš. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 60, prieš – 40, susilaikė 9. Alkoholio kontrolės įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. Repliką po balsavimo – V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Taip, labai ačiū. Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, na, man stačiai nepatogu stovėti šioje tribūnoje, kai buvęs Kauno miesto meras taip įkyriai siūlo pratęsti tą alkoholio laiką. Jūs įsikelkit į daugiabutį ir pardavinėkit laiptinėje alkoholį 24 valandas, ir matysit, kaip smagu gyventi. Yra Blaivybės metai, ir su ta blaivybe mes šitaip negražiai elgiamės. Na, reikia turėti kažkiek ir doros. Aš labai apgailestauju.
PIRMININKĖ. Mielieji kolegos, ar tikrai visi dabar taip kalbėsit? Na, kiekvienas turėjot savo nuomonę, kiekvienas tą nuomonę išreiškėt. Ar dabar būtinai reikia kalbėti ir replikuoti? Na, tikrai baikim rytinę darbotvarkę. Dar yra daug darbo. Aš daugiau neleidžiu niekam kalbėti. (Balsai salėje, plojimai)
13.54 val.
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25, 27 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Labai svarbus eurointegracinis įstatymas. Kviečiu į tribūną A. Melianą, Socialinių reikalų komitetas.
A. MELIANAS (J(LiCS ir TPP)F). Ačiū, Pirmininke. Laba diena visiems. Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė šį įstatymą ir noriu maloniai pranešti, kad bendru sutarimu pritarėme patobulintai įstatymo redakcijai. Dėl to, kad reikėtų paruošti dar lydimuosius teisės aktus, siūlome įstatymo įsigaliojimą numatyti kitų metų kovo 1 d.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Papildomas komitetas – Sveikatos reikalų. A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Sveikatos komitetas kaip papildomas iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam projektui ir siūlė pagrindiniam komitetui patobulinti jį perkeliant įstatymo įsigaliojimo datą. Mes čia siūlome sausio 1 d., pagrindinis kovo 1 d. priėmė. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Tenkina jus ar reikia balsuoti? Tenkina? Gerai. Gerbiamieji kolegos, gal galim bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo? Siūlau ypatingos skubos tvarka priimti. Ar galit tam pritarti? Pritarta. Įstatymas iš keturių straipsnių. 1 straipsnis. Galim priimti? Priimtas. 2 straipsnis? Priimtas. 3 straipsnis? Priimtas. Ir 4 straipsnis? Priimtas. Keturi – už, keturi – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame.
Kas už tai, kad būtų priimtas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25, 27 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 2. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25, 27, ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.
13.57 val.
Darbo kodekso 124 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymas. Svarstymas. Kviečiu I. Valinskienę, Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
I. VALINSKIENĖ (J(LiCS ir TPP)F). Ačiū, Pirmininke. Sveiki. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 124 straipsnio papildymo įstatymo projektą ir bendru sutarimu nusprendė pritarti patobulintam įstatymo projektui pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymus. Bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti, jokių pataisų nėra. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Pritarta. Siūlau priimti ypatingos skubos tvarka. Pritarėte. Dėkoju. Balsuojame. Kas už tai, kad Darbo kodekso 124 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymas būtų priimamas pastraipsniui?
1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo 4 – už ir 4 – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Darbo kodekso 124 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 78, prieš nėra, susilaikė 1. Darbo kodekso 124 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymas priimtas.
13.59 val.
Darbo kodekso 144, 147, 150 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymas. Svarstymas. Tribūnoje – A. Sysas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dėl šio įstatymo projekto buvo gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų, kurios yra esminės. Todėl komitetas, atsižvelgdamas į šitas pastabas, siūlo šį projektą atmesti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Dabar motyvai dėl viso. Irgi nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų atmestas Darbo kodekso 144, 147, 150 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 80, prieš nėra, susilaikė 1. Projektas Nr. XIP-2170 atmestas.
14.01 val.
Kitas – Profesinio mokymo įstatymo 7, 8, 11, 14, 18, 22, 23 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymas. Svarstymas. Pranešėjas – V. Stundys, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Komitetas bendru sutarimu pritarė patobulintam Profesinio mokymo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, siūlo papildyti jo 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, patikslinant formuluotes ir jas vartojant sistemingai, ir prašo įtraukti į pavadinimą dar 28 straipsnio pakeitimą. Jis taip pat susijęs su sąvokų suvienodinimu po to, kai neliko apskričių. Tai tik formalūs pataisymai.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, kol jūs dar nepalikote tribūnos, aš matau įstatymo įsigaliojimą – 2010 m. sausio 1 d. Kažkaip nelabai suprantu. Ar čia yra klaida?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Ne. Yra tiesiog pastaba, kuriai pritarta, Teisės departamento. Nuo 2011 m. sausio 1 d.
PIRMININKĖ. Gerai. Mes pasiaiškinsime, čia neaiškumai. Gerai. K. Kuzminskas, Ekonomikos komitetas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas, kaip papildomas komitetas, spalio 20 d. svarstė Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 7, 8, 11, 14, 18, 22, 23, 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, priėmė sprendimą iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Ekonomikos komitetas pritarė. 5 – už, 2 – prieš, susilaikiusių nėra. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu V. V. Margevičienę, Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip papildomas komitetas… Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. Atsižvelgė ir pritarė Teisės departamento išvadai. Taip pat siūlė pagrindiniam komitetui taisyti pagal Teisės departamento pateiktas išvadas. Komiteto sprendimas yra iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabas. Balsavimo rezultatai yra: 8 – už, 1 – prieš ir 1 susilaikė. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu M. Petrauskienę, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Kas gali vietoj jos? Jeigu nėra kam, tai aš perskaitysiu: „Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIP-2362 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.“
Diskusijoje dalyvauti užsirašė du Seimo nariai. Pirmasis – A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad yra priimti sprendimai. Bet aš manau, kad šiuo įstatymu, jeigu mes jį priimsime, mes patvirtinsime, kad Vyriausybė gali rodyti nepagarbą Seimui. Ir Seimas su tuo sutinka, pritaria ir džiaugiasi. Nes tai, kas įvyko… O įvyko tai, kad skyrius kartu su žmonėmis, kėdėmis ir stalais dar vasaros pradžioje, kai mes baigėme pavasario sesiją, iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos buvo perkraustytas į Ūkio ministeriją, o praėjus pusmečiui mes pradedame tai įteisinti įstatymais. Aš manau, pirmiausia reikia įteisinti įstatymais, o po to jau daryti sprendimus. Čia jau faktai, kurie vyksta šiais metais.
Aš norėčiau priminti šiek tiek istorijos. Su kuo Seimas nesutiko prieš dvejus metus naujo Seimo pirmomis darbo dienomis? Tada buvo siūlymas Socialinių reikalų ir darbo komiteto darbo funkciją atiduoti Ekonomikos komitetui. Ir taip analogiškai padaryti Vyriausybei perskirstymą tarp Ūkio ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tada Seimas pasipriešino. Vyriausybė apėjo Seimo poziciją, tyliai vasarą buvo išformuotas Vaiko išlaikymo ir Garantinis fondas. Garantinis fondas, kuris yra socialinis fondas, perduotas Ūkio ministerijai, po to patyliukais buvo perduotas Žmogiškųjų išteklių skyrius, kaip sakiau, su stalais ir kėdėmis pervežtas į kitą ministeriją.
Aš manau, tokie sprendimai nedaro garbės nei Vyriausybei, nei Seimui.
Jeigu kalbama apie tai, kad norima didinti Ūkio ministerijos įtaką ruošiant vyresnių, suaugusių žmonių perkvalifikavimą, ruošimą, atliekant profesinį techninį orientavimą, tai niekas čia nesiginčija. Aš noriu vėlgi mesti akmenėlį į tą pusę, aš siūliau įstatymo pataisas, kai mes panaikinome darbo mokymo tarnybas, kad iš karto ši funkcija atitektų Ūkio ministerijai. Tada kažkodėl tiek Vyriausybė, tiek ministerijos pasisakė prieš mano pataisas, ir jos buvo atmestos.
Dabar, praėjus pusantrų metų, na, panašūs žingsniai daromi. Gal reikėtų sveikinti, bet galima buvo normalius sprendimus daryti iš karto. Bet visą darbo sritį atiduoti Ūkio ministerijai, aš manau, būtų labai blogas precedentas ir blogas dalykas, nes Europoje tokių dalykų nėra. Europoje Darbo ministerijos yra arba atskirai, arba yra priskirtos socialinei sričiai. Aš manau, kad toks požiūris galbūt ir pasitarnavo, kad pas mus nedarbo lygis gana aukštas. Jeigu tikrai kalba, kad Ūkio ministerija imsis rimtai dirbti šioje srityje, tai nepatingėkite, čia daugelis turite kompiuterius, įeikite į Ūkio ministeriją ir pabandykite surasti Žmogiškųjų išteklių plėtros skyrių. Ilgai ieškosite, jį rasite, aš jums patarsiu kur. Jūs rasite Pramonės, paslaugų ir prekybos departamente. Jeigu tai yra labai svarbi sritis, tai pasakykit man, kodėl toks svarbus skyrius, kaip žmogiškųjų resursų ruošimo, įkišamas į Prekybos, paslaugų ir pramonės departamentą? Ką čia bendro turi? Aš manau, kad šiam procesui nepasiruošta. Dabar automatiškai, jeigu jūs pasižiūrėsite į patį Profesinio mokymo įstatymą, aišku, braukiama Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir mechaniškai įrašoma Ūkio ministerija.
Aš manau, už šitų pabraukimų yra daug svarbesni dalykai, kurie neišlenda į paviršių. Todėl aš negaliu pritarti tokiems dalykams, kurie vyksta ministerijose, manau, kad gerbiant Seimą pirmiausia reikia priimti sprendimus, o po to daryti veiksmus. Todėl pasisakysiu prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu J. Oleką.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, manau, prieš priimdami tokius sprendimus, mes turėtume iš esmės kalbėti apie valstybės valdymo, tarp jų ir Vyriausybės, funkcijų perskirstymą. Mes matome, kad buvęs pagrindinis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos svoris rūpintis užimtumu, nedarbo mažinimu, profesiniu mokymu po truputį, po truputį iš šios ministerijos yra atimamas. Kas tai? Nepasitikėjimas ministru D. Jankausku? Darbo krūvio trūkumas ministrui D. Kreiviui? Deja, kai pasižiūri į ministerijų funkcijas ir į tas užduotis, kurios čia yra keliamos, to nepasakysi.
Manyčiau, kad, svarstant profesinio mokymo atsakomybės perdavimą Ūkio ministerijai, būtų labai logiška tokį klausimą aptarti Trišalėje taryboje. Deja, mano turimomis žiniomis, šis klausimas Trišalėje taryboje nebuvo svarstytas. Ko mes bijome? Bijome profesinių sąjungų? Bijome dirbančiųjų nuomonės? Pasižiūrėti, kuri ministerija yra labiau suinteresuota šiuos klausimus spręsti? Mano turimomis žiniomis, Ūkio ministerijai darbo tikrai nestinga, mes kartkartėmis girdime tokius svajonių pliūpsnius iš ministro lūpų, bet konkrečių darbų… Jeigu pasižiūrėtume balansą į Lietuvą atvykstančių investicijų ir investicijų, kurios išvyksta iš Lietuvos, mes matytume, kad dažniausia tai yra Lietuvos nenaudai. Todėl permesti naujas funkcijas iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Ūkio ministerijai, manau, tikrai nėra tikslinga.
Pasižiūrėkime, ar mes turime priekaištų, pasiūlymų, kurių ponas D. Jankauskas negali įgyvendinti kuruodamas šią Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sritį. Tokių priekaištų čia iš Seimo tribūnos mes nesame girdėję. Tai galbūt yra kokių nors papildomų povandeninių srovių, kad Ūkio ministerijai norėtųsi turėti dar papildomų lėšų, kuriomis galėtų disponuoti ir kurios galbūt nebūtų skiriamos profesinio mokymo institucijoms? Galbūt galima jas, ministro nuomone, paskirti kur nors kitur. Bet šiandien mes kaip tik susiduriame su naujais iššūkiais, kai trūksta kvalifikuotų darbininkų, įvairių profesijų žmonių ir Darbo ministerija, kurios net pavadinime yra žodis „darbo“, galėtų vykdyti šią funkciją rengdama kvalifikuotus arba perkvalifikuodama atskirų profesijų darbininkus, kad jie galėtų įsilieti į naują darbo rinką.
Iš pateiktų siūlymų, kuriuos čia išdėstė, motyvų iš tikrųjų mes nematome. Jeigu teikėjas šio įstatymo būtų ne ūkio ministras D. Kreivys, o socialinės apsaugos ir darbo ministras D. Jankauskas, aiškindamas, kodėl jis negali įvykdyti šių funkcijų, gal mes galėtume tai svarstyti, bet dabar ministro D. Jankausko balso negirdime, jis yra pasodintas į tylią poziciją, ir girdime tiktai Ūkio ministerijos norą paimti dar papildomai sau funkcijų ir lėšų. Todėl neturėdamas aiškių motyvų, dėl ko tą reikia daryti, neturėdamas aiškios Trišalės tarybos pozicijos… Klausimai, liečiantys profesinį mokymą, iš tikrųjų yra Trišalės tarybos klausimai, kurie turėtų būti Trišalėje taryboje apsvarstyti. Todėl aš kviečiu Seimo narius šį kartą nepritarti šiam įstatymo projektui ir palikti profesinio mokymo atsakomybę, jos vykdymą, jos priežiūrą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar dėl viso projekto po svarstymo vienas – už, vienas – prieš. R. J. Dagys – už.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Olekai, na, skaitykime, apie ką mes kalbame, apie kokį įstatymą ir apie ką mes čia šnekam. Ne apie visą darbo politiką apskritai. Kalba, kad žmogiškųjų išteklių dalis priklausytų Ūkio ministerijai, mano galva, yra logiška. Ir A. Sysas anuomet tą patį siūlė, nes kas turi duoti užsakymą, kokių projektų specialistus rengti? Na, ne Socialinių reikalų ministerija tai gali daryti. Jos funkcija – užsiimti nedarbo amortizavimu, bedarbių pašalpų mokėjimu, čia jos yra pagrindinis dalykas. Aš buvau prieš, kai Švietimo ministerijai buvo atiduotas tam tikras profesinis rengimas, maniau, kad Ūkio ministerija tuo turėtų užsiimti, nes čia užsakovas – mūsų verslas, jie žino geriau, kur padaryti. A. Sysas iš tikrųjų pastebėjo kai kuriuos tokius funkcinius neatitikimus, su juo sutinku, ir komitete mes darėme du kartus pertrauką prašydami paaiškinti, kodėl taip išėjo, kad Vyriausybės procesas vyksta greičiau, negu mes priimame įstatymų sprendimus. Manau, kad ateityje tokie dalykai nepasikartos. Bet iš principo ši funkcija tikrai logiška yra, kad jie rūpintųsi. Kokius mechanizmus turi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija? Neturi tų mechanizmų – nei ryšių su verslu, nei rengia ilgalaikes prognozes, nei nieko. Tai kokių specialybių rengti? Čia mes kalbame apie vienos funkcijos atidavimą. Tai mes nesudramatinkime viso veiksmo, kai kurios funkcijos turėtų likti Socialinių reikalų ir darbo ministerijoje, nedarbo ir jo klausimų amortizavimo per išmokas, per paramą ir t. t., bet ne čia.
PIRMININKĖ. J. Olekas – prieš.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Rimantai, iš tikrųjų aš kalbu būtent apie tas funkcijas, kurios dabar perduodamos. Manau, kad kol Socialinės apsaugos ministerija nėra vien socialinės apsaugos ir socialinių išmokų mokėjimo ministerija, kol jos pavadinime yra žodžiai „Darbo ministerija“ ir jos įstatuose yra surašytos funkcijos ne tik socialinės srities, bet ir darbo srities, manau, kad visiškai logiška, tol turėtų būtų ir žmogiškųjų išteklių perkvalifikavimo dalykai. Profesinis mokymas, taip, iš tikrųjų yra tam tikra sankirta kelių ministerijų: Švietimo ir aukštojo mokslo ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Manau, kol mes neturėjome rimtos diskusijos dėl ministerijų funkcijų perskirstymo, dėl Vyriausybės įstatymo keitimo nereikėtų eiti tokiais žingsniais, kad pirma kažkas padaro, kol dar nėra įstatymo pakeitimų, o po to mes prie to pritaikome įstatymą. Kol kas Lietuvos Respublika yra parlamentinė Respublika ir mes čia turime priimti sprendimą. Jeigu Ministras Pirmininkas mano, kad kažkuri ministerija nesusitvarko su savo funkcijomis, tai tegu ateina į Seimą, pasiūlo Vyriausybės įstatymo pataisas dėl funkcijų perskirstymo ir tada mes galėtume tą klausimą diskutuoti. Šiandien mes bandome pastatyti prieš faktą, kad Ministras Pirmininkas savo sprendimais iš vienos ministerijos paskiria į vieną departamentą kitos ministerijos ir tada ateinama į Seimą, kad Seimas pagal tokius Ministro Pirmininko sprendimus taisytų įstatymą. Manau, iš tikrųjų vežimas apsuktas antru galu ir mes turėtume nepritarti tokiems veiksmams. Todėl kviečiu nepritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas po svarstymo pritariate Profesinio mokymo įstatymo 7, 8, 11, 14, 18, 22, 23 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 56, prieš – 11, susilaikė 48. Po svarstymo nepritarta. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, turime toliau balsuoti. Ką darome? Grąžinti projektą pagrindiniam komitetui tobulinti? Tai ar galime grąžinti atgal pagrindiniam komitetui tobulinti bendru sutarimu? Ar reikalaujate balsuoti? (Balsai salėje) Gerai, nebalsuojam. Grąžinam pagrindiniam komitetui tobulinti bendru sutarimu. (Balsai salėje) Gerai, matau, kad nesusišnekam. Cituoju. 153 straipsnis. „Grąžinti projektą pagrindiniam komitetui tobulinti. Jeigu priimamas toks nutarimas, kartu turi būti priimtas Seimo protokolinis nutarimas, kuriame turi būti suformuluotos pagrindinės nuostatos, ką pagrindinis komitetas turi projekte pataisyti.“ Toliau yra dar viena nuostata. „Grąžinti iniciatoriams projektą tobulinti iš esmės.“ Ir dar vienas – „Atmesti projektą ir prireikus pavesti parengti naują.“ Tai ko norit? M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš siūlau šį projektą atmesti.
PIRMININKĖ. Vienas pasiūlymas. (Balsai salėje) Kas dar? Prašau. G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Kolegos, išties mažiau liečiantis mūsų ministeriją projektas, bet aš manau, tikrai dėl tokių nekaltų pakeitimų formuluoti klausimą kaip atmetimą – tai yra elementariai pagalių kaišiojimas. Aš tikrai siūlau grąžinti pagrindiniam komitetui tobulinti.
PIRMININKĖ. D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Aš tik norėjau pakartoti pasiūlymą grąžinti pagrindiniam komitetui tobulinti.
PIRMININKĖ. Iš esmės yra du pasiūlymai. Dar E. Klumbys. Prašau.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, aš siūlau ne komitetui grąžinti, o iniciatoriams.
PIRMININKĖ. Vadinasi, visi trys variantai. O A. Syso koks variantas?
A. SYSAS (LSDPF). Pirmininke, aš norėjau replikos po balsavimo, nes gali kas nors nesuprasti. Gerbiamasis komiteto pirmininkas pasakė, kad A. Sysas siūlė. Aš siūliau, kai mes svarstėme ir naikinome Darbo rinkos mokymo tarnybą, kad dalis jos funkcijų, kurios kaip tik ir apima profesinį mokymą ir rengimą, būtų iškart atiduotos Ūkio ministerijai. Aš tikrai nesiūliau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dalį funkcijų atiduoti Ūkio ministerijai. Esu kategoriškai prieš, nes darbas yra socialinė funkcija, ir viskas, kas susiję su darbu, mes turime pasekmes: užimtumą, nedarbą ir visus kitus dalykus. Gerbiamieji, prieš tokius siūlymus ir prieš tokius sprendimus aš pasisakau prieš. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, kadangi yra trys pasiūlymai, tai aš tada siūlyčiau pirmiausia balsuoti – atmesti ar tobulinti ir paskui, jeigu bus nuspręsta tobulinti, tada balsuoti, kas tobulina – komitetas ar iniciatoriai. Tuomet viską išspręsime balsuodami.
PIRMININKĖ. Galimas ir toks variantas. Aš būčiau siūlius kiekvieną atskirai balsuoti ir kas surinks daugiausia balsų, tas ir bus teisingas. Ar pritariate E. Klumbio pasiūlymui? (Balsai salėje) Pritariate? (Balsai salėje) Kaip? Tai gerai.
Gerbiamieji kolegos, tada balsuojam. (Balsai salėje) Dėmesio! Kas už tai, kad būtų grąžinta iniciatoriams ar komitetui tobulinti, tobulinti, tas balsuoja už, o tas, kas nori atmesti, balsuoja prieš. Alternatyvus balsavimas, o po to žiūrėsim. Balsuojam.
Už – 71, prieš – 55. Vadinasi, pasisakote už grąžinimą tobulinti.
Dabar bus kitas balsavimas. Dėmesio! Kas norite grąžinti projektą pagrindiniam komitetui tobulinti, balsuojate už, o kas norite grąžinti iniciatoriams projektą tobulinti iš esmės, balsuojate prieš. Ar girdėjote? Balsuojam.
Balsavo 124 Seimo nariai: už – 58, prieš – 66. Grąžinti iniciatoriams projektą tobulinti iš esmės.
14.26 val.
Dabar likęs paskutinis balsavimas, nes praėjo valanda pertraukos. Dėmesio! Balsuojame. Kas pritariate Etikos ir procedūrų komisijos išvadai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 127 Seimo nariai: už – 65, prieš – 39, susilaikė 23. Pritarta Etikos ir procedūrų komisijos išvadai.
14.26 val.
Pradedame tą klausimą nagrinėti. Žodis premjerui A. Kubiliui.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, man, aišku, gaila, kad šitokiu būdu elgiasi Etikos ir procedūrų komisija, kurios vadovą aš prieš tai bandžiau užtarti, man tikrai gaila.
Bet aš, remdamasis 158 straipsnio nuostatomis, noriu paprašyti daryti šio įstatymo priėmimo pertrauką iki artimiausio Seimo posėdžio dienos. Dar sykį noriu pasakyti, kad iki tos dienos turi būti pateikta Biudžeto ir finansų komiteto ir Vyriausybės išvada dėl galimų šių lėšų šaltinių, dėl tų šaltinių, kuriuos pateikė V. Žiemelis ir galbūt Audito komitetas. Prašau realizuoti šią Seimo statuto nuostatą. Pertrauka iki artimiausios Seimo posėdžio dienos.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, pagal 158 straipsnį Vyriausybės atstovas, tai yra konkrečiai šiuo atveju Ministras Pirmininkas, paprašė iki artimiausios Seimo posėdžio dienos pertraukos. Tai bus pertrauka iki antradienio ryto. E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, mes dabar balsavome dėl Etikos ir procedūrų komisijos išvados, mes ją patvirtinome. Dabar dar neprasidėjo šito įstatymo priėmimas, nėra tribūnoje, ir tik tada, kai mes pradėsime priėmimą, tada A. Kubilius gali prašyti pertraukos. Tokia yra procedūra, o ne iš karto užbėgti už akių.
PIRMININKĖ. V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke, ko gero, premjeras negirdi. Dar kartą pakartosiu. Ką aš pateikiau, tai aš jums pateikiau, jums būtent, jeigu norėsite kitiems metams pensijas atkurti, čia jums yra patarimas. O aš kalbu apie tai, kad šis įstatymas galioja vienus metus ir pinigų nereikia. O Vyriausybė turi teisę pateikti iš naujo įstatymo projektą, sakydama, kad mes tiek turime pinigų ir tiek galime padidinti arba sumažinti pensijas. Tik to aš prašau ir jiems patariu, iš kur jie gali pasiimti pinigų. Antra vertus, šaltiniai nurodomi aiškinamajame rašte. Pažiūrėkite į mano aiškinamąjį raštą, nėra to pasakyta. Aš jiems kaip priedą, kaip patarimą tik daviau.
PIRMININKĖ. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš prašau fiksuoti, kad V. Žiemelis nesiūlo kitais metais atkurti sumažėjusių pensijų. Jis siūlo kažkokį juridinį kazusą spręsti, tai galbūt išspręsime. Bet jis nesiūlo atkurti sumažintų pensijų, tai yra gerai. Antras dalykas, kiek suprantu, jisai sako, kad lėšų šaltinio kitiems metams jis nepasiūlė, galbūt dėl to ir nepasiūlė, kad nesiūlo atkurti sumažintų pensijų. Tai aš nežinau, kokiu būdu toliau galime svarstyti 145 straipsnio įgyvendinimą. Prašau Etikos ir procedūrų komisijos įvykdyti savo pareigą iki antradienio iki galo ir išsiaiškinti, ar Seime veikia Seimo statuto 145 straipsnis?
PIRMININKĖ. S. Pečeliūnas.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke!..
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ponas Andriukaiti, būkite kantrus, aš irgi seniai laukiu ir man eilė atėjo, dabar prašau klausyti manęs įdėmiai. Seimas iš ryto patvirtino darbotvarkę. Jūs ne vieną kartą protestavote, kad čia kažkas su kažkuo sukeičiama. Pasižiūrėkite į savo laikrodį ant rankos ir čia, ekrane. Jau viena minutė, kai turi būti pietų pertrauka. Kadangi čia taip karštai visi kalbėjote, ponia Pirmininke, aš manau, kad tikrai visiems čia sėdintiems reikia pertraukos, ir truputį ilgesnės negu pusės valandos, kad atauštų.
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Atrodo, kad S. Pečeliūnui pertraukos tikrai reikia. Dabar antra, gerbiamoji posėdžio pirmininke, jeigu antradienį bus svarstomas tas klausimas, tai noriu pranešti, kad 47 Seimo nariai įregistravo šiandien du privalomus Seimui svarstyti nutarimų projektus dėl kreipimosi Seimo vardu į Konstitucinį Teismą dėl pensijų ir atlyginimų mažinimo problematikos. Antradienį tai bus privalomai įtraukta į posėdžių darbotvarkę. Kartu mes galėsime išspręsti esminius mūsų veiksmų konstitucingumo klausimus.
Ir antra, gerbiamoji Seimo Pirmininke, laikinoji grupė jums įteikė raštą. Ten aiškiai prašyta, kad mažinimas gali būti tik vieniems biudžetiniams metams. Štai V. Žiemelio pasiūlymas tik tą ir atspindi, kad negali galioti ilgiau nei vienus biudžetinius metus. Tuo tarpu svarstant ir tvirtinant biudžetą dėl to, ką kalba A. Kubilius, kad mums reikės iš naujo įvertinti padėtį ir apsispręsti, kaip, kokiu būdu ir ar reikia mažinti atlyginimus ir pensijas, tai Konstitucinis Teismas mus tiesiog įpareigojo. Žiūrėkime pagal logiką. Ir aš nemanau, kad dabar reikia pritaikyti 153 straipsnį, nes lėšų šitas sprendimas nereikalauja.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dar norite visi kalbėti? L. Graužinienė ir baigsime.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš tikrai labai stebiuosi valdančiųjų procedūriniu gebėjimu ir šį kartą noriu apeliuoti į Seimo Pirmininkę.
Gerbiamoji Seimo Pirmininke, tikrai čia ne tas įstatymas, dėl kurio Ministras Pirmininkas turi išimtinę teisę. 2010 m. biudžetas galioja, jis yra vykdomas ir pinigų surinkimas vyksta. Čia yra klausimas dėl pačių įstatymų galiojimo nuo 2011 m. Jeigu būtų priimtas 2011 m. biudžetas, tai aš tada suprantu, bet 2011 m. biudžetas dar tik grįžta iš Vyriausybės, ir Seimas, kaip buvo sakyta, visą mėnesį tvarkys. Taigi, jeigu Seimas priims įstatymą, tai biudžetas ir turės būti pakoreguotas pagal priimtus įstatymus. Tai lygiai tą padarėme antradienį, keletą įstatymų, lengvatų priėmėme ir PVM, ir kitų. Ten irgi tada galioja tos pačios taisyklės, kurių jūs reikalaujate dabar iš šito. Ten, kur nėra problemos, darote didelę problemą. Jūs tiesiai pasakykite, jeigu jūs nenorite ieškoti galimybės ir išeities iš susidariusios padėties, tai taip ir įvardinkite, ir nemalkite mūsų į procedūrinius dalykus.
PIRMININKĖ. G. Songaila.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Gerbiamieji, čia labai karštai diskutuojame. Aš turiu vieną pasiūlymą. Kadangi abi pusės mano, kad turi neatremiamus argumentus, ar nevertėtų ramiai pagalvoti apie kokios nors taikomosios grupės sudarymą ir iki kitos savaitės pagalvoti apie galimus sprendimus? Aš siūlyčiau, jeigu tai formaliai neįmanoma, pagalvoti apie neformalius variantus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Truputį esu ir pasimetęs, atvirai apsakius, ilgai galvojau, o kur čia yra šito viso esmė? Etikos ir procedūrų komisija negali priiminėti sprendimų todėl, kad reikia opozicijai, reikia pozicijai. Imkime ir pasakykime sau atvirai: juk norima pertraukos dėl to, kad kažkam trūkta žmonių. Trūksta dviejų ar vieno, ar dar kažko. Bet Etikos ir procedūrų komisijos neprievartaukime dėl to priimti sprendimus, kad kažkur kažkam trūksta. Tokiu atveju mes dirbti tikrai negalime. (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Salamakinai, buvau aš jūsų komisijos posėdyje, mačiau, kaip jūs vedėte jį. Tikrai garbės jums nedaro, bet mano replika ne su jumis susijusi.
Gerbiamieji kolegos ir visi, kurie klausote dabar mūsų transliacijos! Opozicija taip susipainiojo, kad jinai, pasirodo, nebesiūlo niekam pensijų atkurti, dabar ji jau iš viso nieko nesiūlo, tik šiaip popieriuką kažkokį svarsto. Nesiūlo nieko, bet šiaip nori patriukšmauti.
Bet aš manau, kad Ministro Pirmininko pasiūlymas yra statutinis. Tokia įstatymo pataisa, kuri sustabdo įstatymo veikimą ir atkuria išmokas į ankstesnį lygį, iš tikrųjų reikalauja kitiems metams biudžeto lėšų ir tų biudžeto lėšų šaltiniai turi būti išnagrinėti.
Taip pat noriu pasakyti, kad mes tikrai kreipsimės į Konstitucinį Teismą dėl buvusių sprendimų tų, kurie dabar ploja. 2008 m. kas priėmė sprendimą, kai nesant lėšų buvo pakeltos pensijos ir kitos išmokos? Konstitucinis Teismas tai traktuoja kaip priesaikos sulaužymą. (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Ar galite nerėkti?! V. Mazuronis. Juršėnas negali nečiulbėti, suprantu.
V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, iš tiesų mes, man atrodo, skęstame, aš čia nenoriu skaityti to straipsnio, tas straipsnis tarsi netinka tam dalykui, kitiems kitaip, čia Etikos ir procedūrų komisijai. Brangieji, aš noriu visiems priminti, kad aukščiausia institucija, kuri priima sprendimą vienaip traktuoti, kitaip, vienokį, kitokį, yra Seimas. Ir aš dabar nematau jokios kitos išeities jums, gerbiamoji Pirmininke, kaip teikti Seimui balsuoti, ar mes svarstome šitą įstatymą toliau, ar… Premjero pasiūlymas yra teisingas. Seimas apsispręs, kad svarstome, vadinasi, svarstome, Seimas apsispręs, kad premjeras tarsi teisus, nors čia abejonių visokių krūva… Nėra kito aukštesnio arbitro negu Seimas. Todėl frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu prašau balsuoti, ar tęsiame šį svarstymą, ar pritariame premjero A. Kubiliaus siūlytai pertraukai.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, šis straipsnis ir yra kitoks negu visi kiti straipsniai. Šis straipsnis, jeigu yra pasiūlymas Ministro Pirmininko, o netgi jeigu ir ne Ministro Pirmininko, o kokio kito Vyriausybės nario, dėl jo Seimas nebalsuoja. (Balsai salėje)
V. GAPŠYS (DPF). Pirmininke, ar galima dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKĖ. Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Jeigu mes paskaitysime tą straipsnį, tai cituoju, ką jis konkrečiai sako: „Jeigu įstatymo projekto priėmimo metu balsuojama dėl mokesčių įstatymo projekto straipsnio arba kitų įstatymo straipsnių, kurie reglamentuoja mokesčius…“ Šitas straipsnis nereglamentuoja mokesčių.
PIRMININKĖ. Toliau skaitykite, toliau skaitykite.
V. GAPŠYS (DPF). „…dėl kurių gali labai pasikeisti valstybės pajamos…“ O tai yra išlaidos, apie ką mes kalbame, tai yra ne pajamos, todėl šis straipsnis negali būti taikomas. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kiekvienas interpretuojate, kaip išmanote. Aš tikrai vadovaujuosi teisininkų patarimais ir iš viso nematau jokios problemos, jeigu iki antradienio bus normali pertrauka. Toliau, iki antradienio, ką yra pateikęs V. Žiemelis su konkrečiais pasiūlymais, iš kur tos lėšos, bus ir Biudžeto ir finansų komiteto, ir Vyriausybės išvados ir toliau vyks normalus įstatymo priėmimas. Nesuprantu, kodėl mes tiek daug šiandien iečių laužėme, užuot pasiekę rezultatą. Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Gerbiamieji kolegos, kad šiek tiek nuslūgtų emocijos, aš norėčiau tik priminti ponui R. J. Dagiui, kad jis po savo sėkmingo pasirodymo užmiršo publikai nusilenkti. (Juokas salėje)
PIRMININKĖ. A. Čaplikas.
A. ČAPLIKAS (J(LiCS ir TPP)F). Aš dar kartą primenu ir prašau Pirmininkės: pietų pertrauka! Ir eikime valgyti, posėdis baigtas.
PIRMININKĖ. B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, negi taip sunku suskaičiuoti ir pažiūrėti, kas anksčiau atsistojo į eilę prie mikrofono? Aš jau stoviu ir praleidau kokius penkis prieš mane kalbančius.
Noriu atkreipti dėmesį į viena – kad šiandien niekas netrukdo mums tęsti įstatymo priėmimo. Niekas nepasikeis antradienį. Antradienį nei Vyriausybė, nei premjeras iš šešėlio greitai pinigų neištrauks. Prieš akis yra visi metai. Kadangi premjeras pažadėjo, kad iš šešėlio ištrauks milijardą, tai čia reikia tik pusės milijardo. Tai dvigubai mažiau tegul ištraukia – ir problema išspręsta.
PIRMININKĖ. Gerai, jau, žinote, gal baigiame. Ir M. Zasčiurinskas. (Triukšmas salėje)
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, jums iš tiesų sunku. Jūs protu puikiai suprantate visą šitą situaciją ir puikiai žinote socialinę sferą. Išties jums sunku. Jūs suprantate, kad nėra prie ko prisikabinti. Buvo keliamas procedūrinis klausimas, ar procedūra pažeista, ar ne. Etikos ir procedūrų komisija aiškiai ir vienprasmiškai atsakė: procedūra nepažeista. Vadinasi, po to turi sekti vienas vienintelis sprendimas – šio klausimo tolesnis nagrinėjimas priėmimo stadijos metu.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ta gražia gaida ir pabaigsime rytinį posėdį. Skelbiu… (Triukšmas salėje) Ramiai! Baigiame 2010 m. gruodžio 2 d. rytinį plenarinį posėdį. Į vakarinį renkamės 15 val. 30 min., pageidavimas yra.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; J(LiCS ir TPP)F – Jungtinė (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcija; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.