LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 278
STENOGRAMA
2010 m. lapkričio 30 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
Č. JURŠĖNAS, A. KAŠĖTA ir Č. V. STANKEVIČIUS
PIRMININKAS (Č. JURŠĖNAS, LSDPF*). Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji svečiai, pradedam Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. lapkričio 30 d. vakarinį plenarinį posėdį. Prašom registruotis. Prašom registruotis ir, kadangi kai kurių pranešėjų nematau, tai kviečiu ruoštis D. Bekintienę.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Labas po pietų, gerbiamieji Seimo nariai.
PIRMININKAS. Vieną minutę, gerbiamoji pranešėja, vieną minutę. Tuoj baigsim registruotis.
30 Seimo narių.
15.04 val.
Taigi dabar Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Projekto registracijos Nr. XIP-2193(2). Pranešėja – Seimo narė D. Bekintienė. Prašom, kolege. Pateikimo stadija.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau. Teikiu Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Teikiamo Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio papildymo įstatymo projektas parengtas siekiant išspręsti Kęstučio Griniaus peticijoje keliamą problemą, susijusią su ginčų dėl savivaldybės tarybos sprendimų dėl šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų nagrinėjimo neteismine tvarka.
Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Seimas posėdyje jau padarė vieną žingsnį, t. y. tenkino tokį nutarimo projektą. Dabar reikia žengti antrąjį žingsnį, t. y. pritarti ar ne parengtam įstatymo projektui. Šiuo atveju įstatymas nenumato galimybės ginčų dėl savivaldybės tarybos sprendimų dėl šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų spręsti neteismine tvarka. Tuo atveju, kai vartotojai mano, kad jų interesus pažeidė savivaldybės tarybos sprendimas dėl šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų, savivaldybės tarybos sprendimą jie gali skųsti Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati savivaldybės taryba ar šie sprendimai gali būti skundžiami teismui.
Priėmus šį įstatymo papildymą, būtų nustatyta galimybė paprasčiau, greičiau ir pigiau išspręsti iškilusius ginčus dėl savivaldybės tarybos sprendimų dėl šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų. Neteisminis ginčų sprendimo mechanizmas yra svarbi kiekvieno paslaugų sektoriaus dalis, tačiau kartu kiekvienas paslaugų sektorius turi turėti nešališką reguliavimo instituciją, kuri pagal savo kompetenciją išmanytų reguliuojamas sritis ir galėtų nešališkai spręsti kylančius ginčus. Manytina, kad ginčus dėl savivaldybių tarybų nustatomų maksimalių tarifų galėtų spręsti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, kuri nuo 2003 m. įgijo teisę panašiais kaip elektros ar dujų sektoriuje principais reguliuoti šilumos ūkį. Komisija šilumos tiekimo įmonėms nustato ilgalaikes bazines kainas, išduoda licencijas ir kontroliuoja jų veiklą, derina investicijas, sprendžia ginčus, todėl ji turėtų pakankamai kompetencijos spręsti ir ginčus dėl šilumos maksimalių tarifų.
Priėmus teikiamo įstatymo projektą, reikėtų papildyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatus. Įgyvendinant priimto įstatymo nuostatas papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Maloniai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Iš tikro 5 Seimo nariai nori jūsų paklausti. Pirmasis – M. Zasčiurinskas. Nematau. B. Vėsaitė. Prašom, kolege.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamoji kolege, be abejo, dėl karšto vandens paruošimo ir šilumos kainų yra didelių problemų ir kartais, na, iškyla klausimų dėl jų pagrįstumo, nes jeigu pritaikytume (…) ekonomiką, tai, šildymo kainos Ukmergėje ar Vilniuje… Ukmergės, lyginant su Vilnium, turėtų iš tiesų Vilniuje būti mažesnės. Tai ar jūsų pataisa tą ginčą leistų spręsti, nes yra dar viena problema: kaip gyventojai galėtų kontroliuoti savo šilumos sunaudojimą, nes dabar, jeigu nėra įgalioto asmens bendrijoje, tai praktiškai jam nėra suteikiama teisė šitą daryti. Ar sprendžiat savo pataisa?
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, iš tikrųjų aš labai norėčiau, kad mes, kaip ir minėjau, žengtume antrą žingsnį. Tai yra piliečio iniciatyva, jis mato šitą problemą ir galvoja, kad kai kurios savivaldybės nepagrįstai pasitvirtina maksimalius tarifus. Tai reikėtų iš tikrųjų, kad kažkas iš šalies pažiūrėtų, ar pagrįstai savivaldybės tą daro. Dabar jie tik mato tą nepagrįstumą, kad kiekvienoje savivaldybėje patvirtinti skirtingi maksimalūs tarifai, bet juos visus reikia užginčyti teismine tvarka, nes nebuvo nė vieno atvejo, kad pati savivaldybė… Oi, štai mes čia suklydom ir šituos… Tai tam tikra prasme taip, bet aš labai prašyčiau, kad leistumėte pateikti, o po to komitetuose svarstydami mes atsakysim galbūt ir į daugiau klausimų, ir į tą, ar iš tikrųjų sprendžia ir kitas problemas. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Juozapaitis. Prašom, kolega.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustato tas kainas. Savivaldybės taryba paskui tvirtina. Gal savivaldybės taryba gali patvirtinti tokias, kokias nustatė Valstybinė kainų ir energetikos komisija. Bet ginčas tai gali iškilti, paskui gyventojas gali būti visai nepatenkintas. Kas tada spręs tuos ginčus?
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Taip, iš tikrųjų aš noriu pasakyti, kad Valstybinė kainų komisija nustato ilgalaikes bazines kainas. O čia pati savivaldybės taryba nustato būtent šitokius tarifus. Tai turbūt aš atsakiau į jūsų klausimą.
PIRMININKAS. Klausia R. A. Ručys. Prašom, kolega.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamoji pranešėja, kolega jau uždavė tokį klausimą, bet aš panašiai noriu. Ar komisijos priimti sprendimai turės pakankamai galių įpareigoti savivaldybės tarybą pakeisti savo sprendimus?
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Tą mes ir pasvarstysim. Tačiau mes, nagrinėdami šitą peticiją, šitą gyventojo pareiškimą, pripažindami jį peticija, nagrinėjom ir tarėmės su įvairiomis institucijomis. Ir jie mano, kad Kainų komisija būtų kompetentinga šitą klausimą išspręsti, bet svarstydami mes dar panagrinėsime giliau.
PIRMININKAS. Ir dar klaus V. M. Čigriejienė. Prašom, profesore.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū pirmininkui. Gerbiamoji pranešėja, į vieną klausimo pusę jūs man atsakėt dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, tačiau toms kainoms vis tiek turi įtaką, koks yra tiekėjas ir koks kuras yra naudojamas. Juk dažnai savivaldybėse gali būti skirtingai. Prašau pasakyti, kaip tą problemą spręs biurokratiniai mechanizmai?
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Tai tą biurokratinį mechanizmą ir tą sprendimą priima taryba. Bet vartotojai, gyventojai pastebėjo, kad vis dėlto galimai piktnaudžiauja taryba, ar yra kokių kitokių ryšių, kad kiekvienoje savivaldybėje patvirtina vis kitokius maksimalius tarifus. Ir jie skiriasi žymiai. Reikia vis dėlto kažkokios kompetentingos institucijos, kuri būtent tą ir įvertintų. Kitko, kaip Kainų komisijos, mes negalėtume jums pasiūlyti. Jeigu Seimo nariai mato, kad galėtų iš šalies šitą įvertinti dar kokia nors institucija, tai maloniai prašome siūlyti, kai bus svarstoma.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. K. Daukšys – nuomonė už. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Manau, kad D. Bekintienė pateikė gerą įstatymo pataisą ir, sakyčiau, reikia pritarti, čia nėra ko ilgai šnekėti.
PIRMININKAS. P. Gražulis, atrodo, mano kitaip. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš manyčiau, kad kuo daugiau institucijų, tuo, manau, bus mažiau tvarkos. Šiuo metu yra taryba, kuri tvirtina kainas. Galima apskųsti Kainų ir energetikos komisijai, ji taria galutinį žodį, ir dabar dar įvelsime teismus ar ką. Yra patarlė: jeigu trys auklės, vaikas be galvos. Galbūt reikėtų taikyti didesnę atsakomybę Kainų ir energetikos komisijai, kad ji atstovautų gyventojų interesams, o ne šilumos tiekėjų interesams, ir numatyti tuo atveju, jeigu akivaizdžiai matome, kaip ir Ukmergės atveju tiek J. Veselka, tiek kiti kaltina Kainų ir energetikos komisiją, kad ji atstovauja ne gyventojams, ne savivaldybės interesams, o šilumos tiekėjams, kad ir jie teisiškai turėtų prisiimti atsakomybę. Bet šiandien, kai nėra atsakomybės institucijai, ji gali priiminėti kokius nori sprendimus. Aš manau, reikėtų griežtinti jos atsakomybę, gal būtų daug efektyvesnis kelias.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar jūs reikalaujate balsuoti? Kolegos, prašom pasiruošti. Registruojamės ir balsuojame, ar pritariame po pateikimo Šilumos ūkio įstatymo papildymo įstatymo projektui. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 62 Seimo nariai, balsavo 61: už – 59, susilaikė 2. Pritarta. (Balsai salėje) Minutėlę, replika truputį vėliau, dar mes vieną ceremoniją turime baigti.
Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Ekonomikos komitetas, o papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Sutinkame? Siūloma nagrinėti pratęstoje, tai yra galimai pratęstoje Seimo sesijoje. Ačiū.
Dabar dar kolegė pranešėja D. Bekintienė nori tarti žodį. Prašom.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Aš vis dėlto dar norėčiau sureaguoti į vieno iš kolegų pasakymą, kad taryba čia turėtų griežčiau kontroliuoti ir t. t. Noriu pasakyti ir labai akcentuoti, kad tai yra piliečių iniciatyva. Peticijų komisijos pirmininkė kartu su jumis šiuo projektu kaip tik ir patenkino tą piliečių iniciatyvą. Jūs kartais priekaištaujate Peticijų komisijai, kad ji vis atmeta ir atmeta piliečių iniciatyvas. Štai geras pavyzdys, kai šita piliečių iniciatyva yra įtvirtinta įstatymu, ir balsavusiems už esu labai dėkinga to piliečio pareiškėjo vardu. Dėkoju.
15.18 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos narės I. Bučinskienės priesaika
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar iškilminga ceremonija. Jeigu prisimenate, priešpiet mes papildėme Vyriausiąją rinkimų komisiją. Į ją yra įtraukta Inga Bučinskienė, Tautos prisikėlimo partijos atstovė. Ir pagal įstatymą ji dabar turėtų būti prisaikdinta.
Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininkę, o kol ji ateis, taip pat ir naujoji VRK narė, aš priminsiu įstatymą.
„Vyriausiosios rinkimų komisijos narių priesaika.“ Kolegos, tylos! Rimta procedūra. „Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai prisiekia Seime. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas (šiuo atveju Seimo Pirmininkė I. Degutienė) arba Seimo Pirmininko pavaduotojas. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nustatytų priesaikos tekstų (manau, kad ji pasirinko). Prisiekęs asmuo po priesaikos tekstu pasirašo. Priesaikos tekstas negali būti keičiamas. Priesaika galioja visą paskyrimo į Vyriausiąją rinkimų komisiją laikotarpį.“
Seimas nustato laiką, kada turi prisiekti. Štai tas laikas dabar ir yra. Ir paskutinis momentas – „Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ir jos narių priesaikų tekstai saugomi Seime.“
Prašom pradėti ceremoniją. Atsistojam.
I. BUČINSKIENĖ. Aš, Inga Bučinskienė, prisiekiu būti ištikima Lietuvos Respublikai…
PIRMININKAS. Ranką ant Konstitucijos, būkite maloni.
I. BUČINSKIENĖ. Aš, Inga Bučinskienė, prisiekiu būti ištikima Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir žmogaus teises. Tepadeda man Dievas. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ar Pirmininkė tars žodį? Prašom. I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamoji Inga, sveikinu tapus Rinkimų komisijos nare. Aš manau, kaip tik ateini į didelį darbą, nes jau prasidėjusi savivaldos rinkimų kampanija. Rinkimų komisija tikrai turi ką veikti. Tikiuosi sąžiningo, doro ir atsakingo darbo Rinkimų komisijoje, tikiu, kad garbingai pakeisi savo veikla buvusį komisijos narį, dabar Seimo narį Andrių Burbą. Kuo geriausios kloties ir sėkmės.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Prisijungiame visi prie sveikinimų. (Plojimai)
15.41 val.
Gerbiamieji kolegos, iš rytinio posėdžio yra likęs dar vienas klausimas, tai yra 15 klausimas – Gyventojų turto deklaravimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIP-1746(2). Svarstymo stadija. Pagrindinio Biudžeto ir finansų komiteto vardu – pats pirmininkas K. Glaveckas. Prašom, profesoriau.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2, 5, 6 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, pritarė visoms Teisės departamento išvadoms, Europos Teisės departamento išvadoms, taip pat…
PIRMININKAS. Trumpai drūtai, paskui jeigu kas norės kalbėti.
K. GLAVECKAS (LSF). Iš dalies pritarė pono E. Žakario siūlymui, pono E. Pupinio siūlymams nepritarė, motyvuodamas tuo, kad pritarta Vyriausybės siūlymams. Bendru sutarimu pritarta.
Aš noriu pasakyti, kad šiuo įstatymu numatyta, kad turtą taip pat privalo deklaruoti (čia Turto deklaravimo įstatymas), pirma, kredito įstaigų tarybų ir valdybų nariai, administracijų vadovai, administracijų vadovų pavaduotojai ir jų šeimos nariai. Antra, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo tarybų ir valdybų nariai, vadovai ir jų pavaduotojai, vyriausieji redaktoriai, jų pavaduotojai redaktoriai, jų pavaduotojai ir jų šeimos nariai. Šitam įstatymo projektui pritarė.
Galėčiau iš karto ir kitus pristatyti, kuriems nepritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Palaukite, profesoriau. Nematau užsirašiusių kalbėti, vadinasi, galime iš karto imtis kitos procedūros, tai yra kaip tik tų konkrečių pastabų. Jūs Seimo nario E. Žakario pasiūlymui pritarėte iš dalies?
K. GLAVECKAS (LSF). Taip.
PIRMININKAS. Ar pats kolega E. Žakaris su tuo sutinka, ar nori kalbėti?
K. GLAVECKAS (LSF). Aš galiu konstatuoti, kad pritarta Vyriausybės siūlomai redakcijai: Žodžius „komerciniai bankai ir kredito unijos“ būtų tikslinga pakeisti sąvoka „kredito įstaigos“. Kitaip sakant, iš dalies yra pritarta pono E. Žakario siūlymui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Juozapaiti, stuktelėkite alkūne kaimynui, jam dabar laikas kalbėti, bet ne telefonu. Gerbiamasis kolega Žakari, ar sutinkate su tuo, ką pasakė komiteto pirmininkas? O esmė yra ta, kad jūsų siūlymui pritarta iš dalies.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Taip, sutinku.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada klausimas išspręstas, aš manau, kad Seimo nariai neprieštaraus. Dabar Seimo nario E. Pupinio siūlymai. Pirmininke, gal jūs porą žodžių pasakykite, o po to kolega E. Pupinis.
K. GLAVECKAS (LSF). Taip, jis siūlė kiek kitokią sistemą, bet kadangi iš principo buvo pasirinkta ir pritarta Vyriausybės teiktiems pasiūlymams, tai pono E. Pupinio siūlymai lyg ir neįsipaišė į tą paketą Vyriausybės siūlymų, todėl komitetas jiems nepritarė, nes reikėjo remtis arba viena koncepcija, arba kita koncepcija.
PIRMININKAS. Kolega E. Pupinis irgi telefonu gauna instrukcijas? Gerbiamasis Jankauskai, stuktelėkite kaimynui. Kolega Jankauskai! Ar kolega E. Pupinis sutinka su komiteto išvada?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš iš tiesų norėjau, kad vis dėlto tie, kurie deklaravo savo turtą, jau pirmą kartą deklaravę, nepriklausomai nuo pareigų, jie ir toliau deklaruotų. Savaime suprantama. Tuo labiau jeigu mes kalbame apie visų piliečių deklaravimą, manyčiau, kad tai būtų gana gera pradžia, kai, tarkim, žmogus, buvęs Seimo narys, deklaravo, po to išėjo ten, kur deklaruoti nereikia, bet vis tiek jis tęsia deklaravimą. Nemanyčiau, kad tai būtų didelė problema.
K. GLAVECKAS (LSF). Na, čia yra kelios koncepcijos. Pavyzdžiui, žmogus, ką tik baigęs savo tarnybą, išėjo į pensiją ar kur, tai 90 metų dar vis deklaruoja, tai galima tokį dalyką daryti, bet iš tikro nelabai racionalu.
Antras dalykas. Dėl visuotinio turto deklaravimo, kas kalbama kituose įstatymuose. Jeigu visuotinio turto deklaravimo įvedimas kainuotų apie 70 mln. Lt, tai viena. Antras dalykas, dabartiniai duomenų registrai, kuriuos mes turime, yra bazės, turtas, viskas, faktiškai 99 % informacijos mes dabar turime atskiruose registruose. Tai juos tiktai reikia sistematizuoti ir faktiškai apie kiekvieną žmogų… (Balsai salėje) Taip, na…
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, ar nori kas nors kalbėti? Ar L. Graužinienė dėl šio pasiūlymo? Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Na, labai keisti Vyriausybės argumentai. Iš esmės, jeigu būtų bent jau, kaip ir teikėjas sako, padaryta pradžia, tai būtų pagrindas sujungti tuos visus registrus, gauti informaciją ir mokesčių administratoriui čia didelės naštos nebūtų. Bet jeigu pats deklaruojantis patvirtina, kad konkrečiai turi tą turtą ir tokias pajamas, tai atitinkamai įsijungia kiti mechanizmai ir mokesčių administratorius, jeigu pateikta neteisinga informacija, gali pritaikyti sankcijas. Dabar jie… Na, čia motyvacija, kad yra tie duomenys, tai jeigu jie yra nepatvirtinti gyventojo, kad tikrai jisai deklaruoja tuos duomenis, tai nieko nereiškia. Mes žinome, kokie duomenys yra registre. Paimkime savivaldybes, nusipirko duomenis, konkrečiai ir mūsų Ukmergės, tai daugiau kaip metai žmonių registras nesutvarkytas ir mirę žmonės jame tebėra. Tai lygiai tas pats ir apie turtą.
Šioje vietoje, aš manau, pataisa labai gera ir tai būtų pradžia tvarkingo deklaravimo. O jeigu žmogus išėjo į pensiją, tai galima tas išlygas padaryti, kad pensinio amžiaus… (Balsai salėje) Na, gal jau iki šimto metų nereikia.
PIRMININKAS. Minutėlę! Dar pirma J. Veselka, tada profesorius.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Jau čia yra detalės. Bet pats principas yra geras.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Veselka, kita nuomonė. Prašom.
J. VESELKA (TTF). Čia, kiek suprantu, dėl visuotinio deklaravimo?
PIRMININKAS. Ne, čia dabar dėl kolegos E. Pupinio siūlymo, kad jeigu žmogus vieną kartą pakliuvo į šį tinklą, jis iš jo neišeina, t. y. jeigu vieną kartą deklaravo, tai jau visą likusį gyvenimą.
J. VESELKA (TTF). Tai jeigu ir pajamų neturi, vis tiek turi deklaruoti?
PIRMININKAS. Taip.
J. VESELKA (TTF). Na, popierizmą mes mėgstam, bet jeigu yra likusi tik 650 Lt pensija ir jau gerai nematai, beveik paeiti negali ir dar turėsi deklaruoti. O, gerai, kas gi, kuo daugiau popierių, tuo geriau, žinokite. Bet aš manau, kad tai yra neracionalu.
PIRMININKAS. Gerai. Dar kartą pranešėjas. Prašom, profesoriau.
K. GLAVECKAS (LSF). Aš norėjau gerbiamajai Loretai pasakyti, kad iš tikro tas pasiūlymas turi prasmę, ir jam, aš manau, galima būtų potencialiai pritarti. Žinant tai, kad mes einame prie visuotinio pajamų deklaravimo ir pajamų sistemos apmokestinimo keitimo, tai iš tikro turi didelę reikšmę, nes ateityje, kada mes darysime, pereisime prie kokios nors, nekalbu, ar regresinės, ar progresinės, ar kokios nors, bet kokios pajamų apmokestinimo sistemos, mes tikrai turėsime turėti duomenis apie visą turtą. Turtą, kuris atsiranda… ir nekilnojamasis turtas, ir iš jo atsiradusios pajamos, dividendai, ir t. t. Bet tai jau tolimos perspektyvos ir ryšiai su kitais įstatymų projektais. Šiame įstatymo projekte apie tai nekalbama.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš dabar norėjau paklausti siūlymų teikėją kolegą E. Pupinį, ar galime dėl abiejų siūlymų balsuoti, ar dėl kiekvieno atskirai? (Balsai salėje)
K. GLAVECKAS (LSF). Jie visi yra susiję.
PIRMININKAS. Dėl abiejų. Gerai. Kolegos, prašom pasiruošti. Ačiū, profesoriau. Prašom pasiruošti, balsuosime dėl kolegos E. Pupinio siūlymų, ar pritariame jiems, ar ne. Pagrindinis komitetas siūlo nepritarti. Prašom balsuoti. Balsuojam dėl Seimo nario E. Pupinio pataisų.
Užsiregistravo 79. Balsavo 74: už – 39, prieš – 4, susilaikė 31. Čia skaičiuojama nuo balsavusių, tai yra pataisoms pritarta.
Dabar po svarstymo daugiau pataisų nėra. Ar nori kas kalbėti? K. Glaveckas. Prašom. Su pataisom.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, kadangi (…) pataisą, kuri iš esmės nieko blogo neduoda, tiktai truputį procedūras pakeičia, siūlau pritarti šiam įstatymo projektui, kuris bendrame priimamų antikorupcinių įstatymų fone yra būtinas ir reikalingas, nes turto deklaravimas yra viena iš informacijos kaupimo sąlygų tam, kad paskui būtų galima matyti, iš kur tas turtas atsirado, jo prigimtis ir t. t., ir panašiai. Siūlau pritarti su pataisa visam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Veselka – kita nuomonė. Prašau.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, jau kiek metų tie, kurie susiję su korupcija ir kurių labai gražios pilys stovi, prabangiai švaistosi, jie jau dešimt ar penkiolika metų viską deklaruoja. Ir ar jų sumažėjo? Ne, nesumažėjo. Dabar dar įvedam jau… Reikia statyti papildomą salę, kad visa tai surinktų. Mokesčių inspekcija šauks – negalime apdoroti, negalime surasti, reiks daugiau etatų, o rezultatas bus pššš.
Vienas dalykas, kurį man pasiūlė labai paprastas pilietis, sako, uždrauskite Lietuvoje atsiskaitinėti grynaisiais ir pinigų biudžetas neturės kur dėti. Tai padarykime ryžtingą sprendimą, jeigu jau mes taip kovojam. O čia tiktai popierizmą kuriame ir tiek.
PIRMININKAS. Įdomus siūlymas. Prašom pasiruošti balsuoti. Jeigu dar kas norės kalbėti, po balsavimo. Kolegos, dėmesio! Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo šiam projektui su pataisomis, prašom balsuoti.
Už – 53, prieš – 2 ir 22 susilaikė. Pritarta.
Kolegė L. Graužinienė nori pasakyti, matyt, repliką. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Aš tiktai norėčiau dėl to, kad nereikia klaidinti ir savęs, ir visuomenės. Pajamų deklaravimas. Yra A klasės pajamos ir B klasės pajamos, ir jos visiškai skirtingai deklaruojamos. Jūs deklaruojate, turbūt gerai žinote. Nė vienam pensininkui ir dabar, kuriam reikia, nereikia eiti ir pasirašinėti kažko. Tai yra tiesiog mechanizmas, kuris turi būti sutvarkytas. Per tą paskirstymą tai galima visiškai lengvai išspręsti. O kad daug reikalaus papildomai dėl administravimo, tai tikrai informacinės technologijos dabar leidžia mažiausiais kaštais padaryti. Mokesčių administratoriui tai bus priemonė ir galimybė kaip tik patikrinti tai, apie ką Julius kalbėjo, tą turtą ir jo deklaravimą.
PIRMININKAS. Kolega E. Pupinis nori žodį tarti. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mano pataisoje kalbama apie deklaravimą. Jeigu žmogus eina į kokią nors poziciją ir turi turto, aišku, jį bando perrašyti. Po to, dirbęs keletą metų toje pozicijoje, jis ateina, vėl persirašo turtą. Kodėl mes turime leisti tokius dalykus, jeigu žmogus pradėjo deklaruoti? Sunkiausia įeiti į deklaravimo sistemą, kai turi visus duomenis pateikti, po to tęsti jokių problemų nėra. Tai kam mes jį turime priimti? Ačiū, kad pritarėte.
15.34 val.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar kartą kviečiu į tribūną profesorių K. Glavecką. Yra du įstatymų projektai, kuriuos pagrindinis komitetas siūlo atmesti, todėl prašau trumpai drūtai referuoti. Pirmasis iš šių dviejų įstatymų yra Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-2152(2). Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, kadangi mes priėmėme dabar įstatymą po svarstymo, tai kitas yra įstatymo projektas, kuris buvo pateiktas 2007 m. lapkričio 20 d., tai yra prieš dvejus metus. Pagal šį įstatymą turtą deklaruoja visi nuolatiniai Lietuvos gyventojai, sulaukę 18 metų, Europos Parlamento nariai ir taip toliau, ir panašiai. Pasirinkta yra kita koncepcija, todėl natūralu, šio dvejų metų senumo projekto koncepcijai nebuvo pritarta. Antras projektas taip pat yra susijęs su tuo.
PIRMININKAS. Minutėlę! Antrasis projektas yra Valstybės tarnybos įstatymo 15 ir 29 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-2153(2). Referuokite, o po to dėl abiejų balsuosime.
K. GLAVECKAS (LSF). Antrasis variantas buvo susijęs su pirmu variantu ir apėmė tiktai Valstybės tarnybos įstatymą… (Balsai salėje) Nebūtinai susijęs, bet mūsų išvadoje yra parašyta, kad yra susijęs…
PIRMININKAS. Prašom nesiginčyti.
K. GLAVECKAS (LSF). Kadangi nebuvo pritarta pagrindiniam, nepritarta ir šitam susijusiam įstatymo projektui vienbalsiu sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Supratom. Dabar vienas gali kalbėti už, vienas – prieš. R. J. Dagys. Prašom, nuomonė prieš, t. y. prieš komiteto sprendimą. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, galbūt ateina tas laikas, kai mes galėtume realizuoti savo visas kalbas. Kiek aš atsimenu, beveik visi visada kalbėdavo už visuotinį turto deklaravimą, kad būtų matomi srautai, kur, kas nusėda, kur tas kapitalas vaikšto. Galų gale būtų pereita prie sistemos, kad būtų galima kitokius mokestinius mechanizmus įvesti ir progresinius mechanizmus įvesti. Ateina laikas iš tikrųjų tą padaryti. Dvidešimt metų mes girdime tuos pačius atsikalbinėjimus, kad reikia registrus tvarkyti, niekada jie nesutvarkomi, reikia suvesti viską į vieną krūvą, vėl tie patys atsikalbinėjimai ir toliau vyksta.
Jeigu norime iš esmės keisti mokesčių sistemą ir kontrolę, mes privalome šitą padaryti. Dėl įgyvendinimo tvarkos galime žiūrėti, nuo kada mes realiai būsime pasiruošę, nenukeldami kažkada, galbūt pusę metų galima duoti ir pasiruošti, bet tai jau reikia padaryti. Buvo sudaryta darbo grupė iš visų partijų atstovų. Darbo grupė tą ir konstatavo. Lydintysis įstatymas yra ne visai susijęs, ten tiesiog yra priskiriami šiurkštūs su atitinkamomis pasekmėmis tarnautojų nusižengimai ir jų prievolė pagrįsti savo turtą pajamomis. Ir Prezidentė tą patį sako. Manau, tikrai turime atmesti šitą neryžtingumą mūsų Biudžeto ir finansų komiteto ir baigti tą pasaką be galo, kad mes visiems esame nepasiruošę. Jeigu mes nepriimsime, tai niekada ir nepasiruošime, ir neturėsime tvarkos. Ir galės turtingieji, pone Veselka, užregistruoti savo turtus vardu tų žmonių, kurie nekrenta į akį, nėra su verslu susiję, nėra su tarnyba susiję, ir taip savo visus Pilaitės butelius suslėpti. Baikim galų gale ir priimkime sprendimą.
PIRMININKAS. Ačiū. K. Glaveckas – nuomonė už, t. y. už komiteto poziciją.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, visų pirma tai ne tik komiteto, bet ir Vyriausybės pozicija. Kaip žinote, Vyriausybė šiuo klausimu yra padariusi išvadą, jinai yra pateikta. Ten labai aiškiai reglamentuojama, kodėl to dalyko dabar nereikia daryti. Ta problema iš tikrųjų sprendžiama ilgai. Dešimt metų kairė pusė sprendė, dešimt metų – dešinė, o iš tikrųjų visuotinio deklaravimo mes neturime. Bet aš manau, kad pasistūmimas informacinių technologijų ir žinių bankai, kurie yra apie turtą, apie deklaravimus, apie mokesčius ir viską iš tikrųjų praktiškai, pagrindinį darbą yra padarę tam, kad būtų galima ir dėl mokesčių administravimo procesų, galų gale dėl apmokestinamų, korupcinių dalykų naudojantis ta duomenų baze turėti beveik visą informaciją apie tuos, kurie turi turto, kurie deklaravo. Todėl aš manau, kad tam sąlyginai pasenusiam projektui, kuris aktualus ir dabar, kuriam nepritarė Vyriausybė ir Biudžeto ir finansų komitetas, siūlau nepritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėmesio! Dabar balsavimas toks: mygtukas „už“ – už tai, kad pritartume pagrindinio komiteto nuomonei atmesti projektą. Tik aš noriu paklausti kolegos R. J. Dagio. Ar galime dėl abiejų balsuoti, ar dėl kiekvieno atskirai? (Balsai salėje) Atskirai. Gerai, tvarka.
Taigi balsuojame dabar dėl Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Mygtukas „už“ – pritariame komiteto nuomonei ir atmetame, mygtukas „prieš“ ir susilaikę yra kita nuomonė, tai yra tada galvosime kas bus. Prašom pasiruošti, balsuojam. Mygtukas „už“ – už atmetimą, kiti mygtukai – prieš komiteto nuomonę. Už atmetimą arba už pagrindinio komiteto nuomonę – mygtukas „už“, kiti mygtukai – kita nuomonė.
Balsavo 84: už – 41, prieš – 26, bet susilaikė 17. Taigi atmesti nepritarta. (Balsai salėje) Tokiu atveju, kai Seimas nepritaria… Kolegos, dėmesio! Prašom klausyti. Statuto 151 straipsnis: „Jeigu Seimas nepritaria pagrindinio komiteto siūlymui, Seimas gali paskirti kitą pagrindinį komitetą arba sudaryti […] komisiją.“ Siūlau kitą komitetą. Ar yra kokių konkrečių siūlymų? (Balsai salėje) Teisės? V. P. Andriukaitis. Prašom.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš siūlau Audito komitetą, nes Audito komitetui tikrai tenka daug nagrinėti deklaravimo problemų, visas buhalterines ir taip toliau. Kaip papildomas galėtų būti Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
PIRMININKAS. Šiuo atveju vienas komitetas. Ar yra prieštaraujančių, kad būtų Audito komitetas? Sutinkam. (Balsai salėje) Klausimas išspręstas.
Dabar dėmesio! Antrasis klausimas. Valstybės tarnybos įstatymo 15 ir 29 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas. Balsavimas tas pats. Pagrindinis komitetas siūlo atmesti – mygtukas „už“, jeigu turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip. Prašom, už atmetimą arba už pagrindinio komiteto nuomonę – mygtukas „už“, kiti mygtukai – už kitą nuomonę. Prašom balsuoti.
Už – 27, prieš – 36, susilaikė 25. Irgi ta pati procedūra. Dabar čia, matyt, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Sutinkam? Taigi perduodam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui. Klausimas baigtas. Norinčių kalbėti nematau.
15.42 val.
Šilumos ūkio įstatymo 2 ir 30 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 301 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-2686 (pateikimas)
Dabar vėl imamės vakarinio posėdžio darbotvarkės punktų. Turim svečią – energetikos viceministrą Arvydą Darulį. Aš jį kviečiu į tribūną. Kol jis eis, pranešu, kad kalbama bus apie Šilumos ūkio įstatymo 2 ir 30 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 301 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIP-2686. Pateikimo stadija. Prašom, viceministre.
A. DARULIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, gerbiamasis Seime, teikiu Šilumos ūkio įstatymo 2 ir 30 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 301 straipsniu įstatymo projektą. Dabar galiojančio Šilumos ūkio įstatymo nuostatos neužtikrina saugaus ir patikimo šilumos vartotojų aprūpinimo šilumos energija tais atvejais, kai šilumos tiekėjui, vykdančiam licencijuotą šilumos tiekimą tam tikroje apibrėžtoje jo veiklos teritorijoje, yra sustabdomas šilumos tiekimo licencijos galiojimas arba ji yra panaikinama, vyksta teisminiai ginčai dėl šilumos tiekimo su trečiaisiais asmenimis arba atsiranda kitų aplinkybių, dėl kurių kyla grėsmė saugiam ir patikimam vartotojų aprūpinimui šilumos energija. Įstatymo projekte siūlomos šios naujos teisės formos.
Įstatymo 2 straipsnis papildomas sąvokomis „garantinis šilumos tiekimas“ ir „garantinis…
PIRMININKAS. Arčiau mikrofono.
A. DARULIS. …papildomas sąvokomis „garantinis šilumos tiekimas“ ir „garantinis šilumos tiekėjas“ bei patikslinama „viešuosius interesus atitinkanti paslauga“ sąvoka. Įstatymo 30 straipsnis papildomas 301 straipsniu, kuriame nustatomi atvejai, kai Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi teisę įpareigoti šilumos tiekėją vykdyti garantinį šilumos tiekimą, kai šilumos tiekėjo apibrėžtoje jo veiklos teritorijoje šilumos tiekimo licencija yra sustabdoma ar panaikinama. Ir kitu atveju, kai vyksta teisminiai ginčai dėl šilumos tiekimo su trečiaisiais asmenimis arba atsiranda kitos aplinkybės, dėl kurių kyla grėsmė saugiam ir patikimam vartotojų aprūpinimui šilumos energija.
Įstatymo projekto 301 straipsnio 3 dalyje numatoma šilumos tiekėjo, turinčio vykdyti garantinį šilumos tiekimą, atrankos kriterijai, garantinis šilumos tiekėjas komisijos parenkamas konkurso būdu pagal komisijos patvirtintas ir su Vyriausybės įgaliota institucija suderintas konkurso organizavimo garantiniam šilumos tiekimui vykdyti taisykles. Įstatymo projekto 30, 301 straipsniuose nustatomos pagrindinės nuostatos, reglamentuojančios garantinio šilumos tiekėjo ir šilumos tiekėjo, negalinčio vykdyti licencijuotos šilumos tiekimo veiklos, sutartinius santykius. Siūloma pritarti įstatymo projektui Nr. XIP-2686.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis viceministre. Net aštuoni Seimo nariai nori jūsų paklausti. M. Zasčiurinskas pirmasis. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, tuose gyvenamuosiuose pastatuose, kurie šildomi centralizuota šiluma, paprastai gyvena nepasiturintys žmonės, tai pensininkai ir kiti. Centrinio šildymo kainos yra labai aukštos. Ne veltui dažnai žmonės klausia, kaip man sumokėti 800 Lt už centrinį šildymą, kai pensija 650 Lt. Namų ūkio – tai pagrindinė dalis, namų ūkio išlaidų šiluma yra pagrindinė dalis. Sakykite, kaip šios pataisos gali paveikti šilumos kainą?
PIRMININKAS. Prašom.
A. DARULIS. Pagal įstatymo projekte patvirtintas nuostatas dėl kainų bus nuspręsta garantinio šilumos tiekimo vykdymo tvarka ir sąlygomis ir pagal mūsų įstatymą kainos bus nustatomos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatytais principais ir komisijos patvirtintos šilumos kainų nustatymo metodikos nustatyta tvarka. Mūsų manymu, kainos neturėtų labai paveikti galutinės kainos, skirtos vartotojui, kad vartotojas nepajustų ir būtų užtikrintas galutinis šilumos tiekimas.
PIRMININKAS. Ačiū. K. Daukšys. Prašom, kolega.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų tas įstatymas yra tąsa įstatymo, kurį jūs pateikėte dėl dujų. Ten dėl dujų mes irgi sprendėme klausimą, o kas bus atsakingas už tuos įrengimus, kurie priklauso kitai įmonei, ir kas tai įmonei pelnus neš ir kitus dalykus darys. Čia tie klausimai tie patys.
Mano klausimas. Tas garantinis tiekėjas turės uždirbti pinigus kam – sau ar tai įmonei, kuri nesugebėjo gauti licencijos arba prasitęsti?
Ir kitas klausimas, o jeigu ta įmonė yra savivaldybės šilumos įmonė ir jai priklauso visas turtas, ji neteko licencijos, ką jūs tada darysite? Kaip šitas įstatymas veiks šitoje vietoje, kokiu būdu jūs sugebėsite tą turtą paskui perimti? Ar tai pačiai įmonei atiduosite licenciją po pusės metų pasitaisius ar po metų, ar dar kas nors bus? Man atrodo, kad čia neapgalvoti klausimai. Ar jūs tai apmąstėte teikdami šitą įstatymo pataisą?
A. DARULIS. Ačiū už klausimus. Aš galėčiau atsakyti tiek. Taip, tai yra paskirtojo skirstytojo dujų sektoriuose tąsa ir klausimas yra iš esmės susijęs su tuo, kas yra svarstoma Ekonomikos komitete. Aš galėčiau pasakyti tiek, kad garantinio šilumos tiekimo ir vykdymo tvarka ir sąlygos bus reglamentuotos garantinio šilumos tiekimo ir vykdymo tvarkos ir sąlygų apraše. Principinės nuostatos yra įtvirtintos projekte ir šitą sąlygų aprašą tvirtins Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, suderinusi su Vyriausybe ar Vyriausybės įgaliota institucija. Tame apraše ir būtų įrašyti visi normatyviniai dalykai, kurie reglamentuotų tuos dalykus, kurie susiję su turtu, turto perdavimu ir mokesčiais už infrastruktūros panaudojimą.
PIRMININKAS. Ačiū. B. Vėsaitė. Prašom, kolege.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis viceministre, iš esmės pritariu jūsų pataisai, nes tai sprendžia tokios savivaldybės kaip Ukmergės klausimą, bet norėčiau jūsų paklausti dėl apskritai Šilumos ūkio įstatymo ir paskui karšto vandens ruošimo taisyklių. Aš kiek prisimenu, tai su visom J. Razmos pataisom ir kitom įstatymo projektas buvo atmestas. Kodėl jūs nesilaikote įstatymo ir iš esmės ministro A. Sekmoko taisyklėse dabar neliko antrojo karšto vandens ruošimo būdo? Gal galėtumėte paaiškinti, nes iš tikrųjų gyventojai yra nustebę ir, tiesą sakant, nežino, kaip elgtis.
A. DARULIS. Gal aš šiuo metu negalėčiau atsakyti konkrečiai dėl karšto vandens, konkrečiai šiandien. Aš galėčiau komitete ar kitur atsakyti į šitą klausimą. Kol kas šiandien negalėčiau atsakyti į šitą klausimą, kad taisyklėse nėra ir neliko antrojo karšto vandens ruošimo būdo.
PIRMININKAS. Ačiū. R. A. Ručys. Prašom, kolega.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, ar nederėtų garantinį šilumos tiekimą perduoti savivaldybėms?
Ir antras klausimas, ar nepakils šilumos kaina vartotojams pradėjus teikti garantinį šilumos tiekimą?
A. DARULIS. Dėl kainos tai aš jau minėjau. Įstatymo 6 straipsny yra paminėta, kad garantinės kainos bus formuojamos atsižvelgiant į šito įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatytus principus ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintos šilumos kainų nustatymo metodikos nustatytą tvarką.
O dėl garantinio tiekėjo paskyrimo savivaldybėms, manau, kad tai tikrai turėtų būti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kompetencija, šilumos tiekėjų įmonės yra valdomos arba savivaldybių, arba jos yra išnuomotos. Šiuo metu yra 15 savivaldybių, kurios yra išnuomojusios savo šilumos ūkius, o likusios valdo pačios. Todėl manome, kad būtų tikrai objektyvu, kad licenciją išduoda komisija ir komisija, matydama, kad vykdoma veikla neatitinka licencijos reikalavimuose nustatytų principų, stabdo ir būtent komisija paskiria garantinį tiekėją.
PIRMININKAS. Ačiū. S. Bucevičius. Prašom, kolega.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, sakykite… Aš čia.
PIRMININKAS. Dešinėje pusėje.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Jeigu reikia pažiūrėti, čia.
Norėčiau jūsų paklausti, jeigu apsikeistume vietomis, kada jūs šiandien atsakinėjate į klausimus, tai truputį ar aš nelabai suprantu, ar man keistokai skamba. Po pateikimo, jūs pateikėte įstatymo projektą, bet sakote, sąlygų aprašai bus tvirtinami tada, atsakinėsime po sąlygų aprašų tvirtinimo. Bet šiandien Seimo nariai, t. y. mano kolegos, mes nematome ir nesuprantame, galbūt aš vienintelis nesuprantu to. Mano čia yra viena klausimo dalis. Sakykite, aš neišgirdau per triukšmą dėl licencijų naikinimo tvarkos. Kada jos bus naikinamos? Pasakykite, kuriais atvejais.
PIRMININKAS. Prašom.
A. DARULIS. Kadangi mes teikiame įstatymo papildymą ir jame išdėstome principines nuostatas, visą konkrečią tvarką pagal šitą priimtą įstatymo pakeitimą, visas konkrečias tvarkas ir principus tose tvarkose būtent ir nustatys Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Čia yra tvarkų aprašai, kurie nėra įstatymais reglamentuojami, nes tai yra konkretūs, labai detalūs aprašai, kurie nepriskiriami prie įstatymų normatyvinių dalykų.
Gal galima antrą klausimą, koks jūsų yra? Licencijos. Licencijas išduoda taip pat Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija įmonėms, kurios atitinka visus reikalavimus ir kriterijus.
PIRMININKAS. Ačiū. V. M. Čigriejienė. Prašom.
A. DARULIS. (…) naikins taip pat Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, išnagrinėjusi, ar tos įmonės atitinka tuos reikalavimus ir kriterijus. Tai būtent Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija priima šiuos sprendimus.
PIRMININKAS. Prašom, profesore.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, garantinis šilumos tiekimas numato patikimą aprūpinimą šiluma, tačiau vis daugėja socialiai remtinų žmonių, dėl mažų pajamų įsiskolinusių šilumos tiekimo įmonėms. Ar įmanoma iš esmės spręsti šią problemą?
A. DARULIS. Mes šiuo įstatymo projektu bandome spręsti esminius dalykus, kada atsiranda situacija, kai mes negalime, arba Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija mato, kad įmonės, kurios tiekia šilumą, neatitinka licencijuojamos veiklos reikalavimų ir negali užtikrinti visuomenės interesų, t. y. tiekti šilumą. Mes sprendžiame šiuo įstatymo pakeitimu tą normą, kad galėtume užtikrinti, kad vartotojas gautų visuomenės interesą atitinkančią paslaugą. Be abejo, daugelis gyventojų yra įsiskolinę už šilumos tiekimą ir negali atsiskaityti. Ir mes ateityje numatę taip pat pasižiūrėti Šilumos ūkio įstatymą iš esmės, pasižiūrėti visus įmanomus ir galimus variantus, kaip galima pakeisti ir Šilumos ūkio įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dešimt minučių su viršum jau išseko. Prašom prisėsti.
Dabar kalbos dėl balsavimo motyvų. K. Daukšys. Prašom. Nematau. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų, gerbiamieji kolegos, aš kviesčiau pritarti pateiktam įstatymo projektui. Mes jau turėjome praktikoje tokią situaciją, kai šilumos tiekimo įmonės, kurį laiką tiekusios šilumą gyventojams, vėliau dėl pasikeitusių aplinkybių negalėjo jos tiekti ir vis dėlto jos turėjo licenciją, o tiekiančios šilumą įmonės negalėdavo gauti licencijos, nes toje pačioje teritorijoje galima išduoti tik vieną licenciją. Anksčiau tokie bandymai pataisyti įstatymą buvo, jie buvo nesėkmingi. Dabar padedant ministerijai, labiau įsigilinus į problemos esmę, pateiktas projektas, kuriam tikrai kviečiu pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir K. Daukšys. Prašom. Kortelė yra?
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų iš pirmo žvilgsnio įstatymas labai gražus, jeigu netyčia žmonės liktų be šilumos, nes praras licenciją ta įmonė, kuri tą licenciją turi. Tada ateina toks garantuotas tiekėjas, viską pateikia, komisija nustato kainas ir visiems viskas gerai. Klausimas labai paprastas. Tas šilumos ūkis (vienas ar kitas) turi šeimininką. Kas imsis to šeimininko funkcijas vykdyti? Nes garantuotas tiekėjas paprastai yra svetima įmonė iš kito rajono, iš kitur, ir kaip tada darys šiuos dalykus? Ir ar nebus taip, kad tas šeimininkas nesirūpins gerinti šilumos tinklų būklės, nes jis žino, kad po kiek laiko ateis garantuotas tiekėjas, jis uždirbs šitam netekusiam licencijos pinigus, nes turės mokėti jam už kapitalą, už kitus dalykus, o rūpinsis ir visus kitus dalykus darys tas atėjęs, nes jį komisija įpareigojo. Žinote, dujų ūkyje mes turime tokį vieną pavyzdį. Ir Ekonomikos komiteto nariai jį žino. Aš manau, įteisinti tokius voliuntaristinius sprendimus ekonomikoje mažiausiai yra neteisinga, dar pasakysiu, populistiška ir neskaidru. Aš manyčiau, šiam įstatymo projektui neturėtume iš viso pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom susikaupti ir balsuosime. Dėmesio! Balsuosime, ar pritariame Šilumos ūkio įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo vienu straipsniu įstatymo projektui. Prašom balsuoti. Balsuojame dėl Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo.
Užsiregistravo ir balsavo 85. Už – 39, prieš – 5 ir 41 susilaikė. Nepritarta. Atiduodame tobulinti? Gerai. Ačiū. (Balsai salėje) Prašau? Gerai. Jeigu yra toks siūlymas, tada prašysiu J. Veselką palūkėti. Pabalsuosime.
Kolegos, yra du siūlymai: pirmas – atiduoti iniciatoriams tobulinti ir antras – atmesti. Prašom balsuoti. Alternatyvus balsavimas. Mygtukas „už“ – tobuliname, mygtukas „prieš“ – atmetame.
Už tobulinimą – 49, už atmetimą – 38. Taigi, atiduodame tobulinti. (Triukšmas salėje)
Dabar dar J. Veselka nori tarti žodį. Prašom, kolega. Dėmesio! Kolegos, tylos!
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, jeigu jūs paskaitėte šį įstatymo projektą, žiūrėkite, 2 straipsnio 49 dalyje rašoma: „Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos – šilumos ūkio paslaugos, kurias įstatymų numatytais atvejais įpareigoja vykdyti Vyriausybė.“ Atrodo, viskas labai logiška, teisinga. Tai yra viešosios paslaugos, kurias įpareigoja vykdyti Vyriausybė. Toliau viską Kainų ir energetikos komisija daro. Ji nėra nei Vyriausybė, nei Vyriausybės įgaliota institucija. Ji turi vykdyti šias įstatymo nuostatas. Toliau. Čia prasideda nuosavybės santykiai. Vieno nuosavybė yra tinklai, dėl kažkokių priežasčių negalima, sustabdoma licencija, kitam savininkui liepiame vykdyti šito savininko… O kaip šitie santykiai? Toliau numatyta, kad bus konkursas skelbiamas, privatizavimas, bet čia vėl ne Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos darbas, o Vyriausybės.
Todėl mes tą svarstėme panašiai dėl Dujų įstatymo, ir trečiadienį svarstysime, pasiūlysime Vyriausybei visas problemas, ką reikia spręsti, kokias reikia pataisas, įstatymus priimti, ir tik tada grįžti prie to įpareigoto arba garantinio tiekimo. Aš nežinau, ką jie tobulins, bet tobulinti yra ką. Nes iš principo neteisingai prieita prie to klausimo sprendimo. Todėl labai gerai, kad sugrąžinome.
PIRMININKAS. Ačiū už pastabas. Dar V. P. Andriukaitis. Prašom, kolega.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tobulinimai yra ir Teisės departamento išvados. Jeigu panagrinėsite, tai kaip tik ten yra atkreiptas ypatingas dėmesys į dar vieną susidariusią situaciją, apie kurią kolega J. Veselka nekalba. O būtent apie tai, kad tas, kuris padarė nuostolių, jeigu atsitiko panašiai kaip Ukmergėje, tai jis dar turi teisę reikalauti, kad jam atlygintų ir t. t. Tą Teisės departamentas tiesiog paryškino. Aš negaliu suprasti, kad Energetikos ministerija teikia tokį nekokybišką projektą. Nežinau, ar jie laiko neturi? Etatų daug, ministerija išsipūtė, specialistų prisiėmė, o tuo tarpu darbo kokybė štai kokia.
PIRMININKAS. Patikslinu, kad oficialiai teikė Vyriausybė, ir jos atsakomybė, o jau po to ministerijos.
Kolegos, dabar iš eilės turėtų eiti dar vienas Šilumos ūkio įstatymas, t. y. Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2258. Pranešėjų labai daug, bet beveik jų nematau. Skaitau iš eilės. D. Budrys. Nėra. A. Valinskas. Nėra. A. Endzinas. Nėra. Vienas R. Sinkevičius. Ar jis eis į tribūną dėl šio projekto, ar atidėsim vėlesniam laikui? (Balsai salėje) Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Jis paskutinis eilėje, taigi klausimas atidedamas.
16.04 val.
Baudžiamojo kodekso 7, 42, 67, 68, 74, 1231, 125, 126, 134, 142, 144, 176, 177, 204, 205, 210, 211, 213, 216, 220, 223, 225, 226, 227, 228, 2281, 229, 230, 2531, 255, 257, 263, 268, 278, 281, 297 ir 3081 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo 681 ir 682 straipsniais bei 44 ir 45 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIP-2562, Baudžiamojo proceso kodekso 154, 158, 212, 309, 342, 357 ir 361 straipsnių pakeitimo bei 349 ir 350 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIP-2563, Bausmių vykdymo kodekso 18 ir 183 straipsnių pakeitimo bei Kodekso VII skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-2564, Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2565, Korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2566, Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2567, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35, 20710 ir 20712 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2568 (pateikimas)
O dabar laukia didelis kompleksas projektų, susijusių su teisės tobulinimu. Čia buvo pranešėjas ministras R. Šimašius, bet matau, kad yra viceministras Tomas Vaitkevičius. Kviečiu jį į tribūną. Yra visas didelis paketas. Visų pirma Baudžiamojo kodekso daugelio straipsnių keitimai, projekto registracijos Nr. XIP-2562, po to Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimai, projekto Nr. XIP-2563, Bausmių vykdymo kodekso poros straipsnių pakeitimas, projekto Nr. XIP-2564, Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, projekto registracijos Nr. XIP-2665, Korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIP-2566, Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIP-2567 ir dar, bičiuliai, ne viskas. ATPK pakeitimų projektas, registracijos Nr. XIP-2568. Gerbiamasis pranešėjau, jūs apie viską iš karto?
T. VAITKEVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Labai prašom ir, jeigu įmanoma, trumpai. Kolegos, dėmesio! Paklausom. Iš tikro kapitalinis paketas. Prašom.
T. VAITKEVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, pristatau kompleksą įstatymų projektų. Pagrindinis tikslas yra užpildyti spragas ir pasiekti, kad teisinė sistema numatytų pakankamas priemones kovojant su tokiais nusikaltimais, kurie susiję su valstybės tarnyba ir viešaisiais interesais. Išsamiai įstatymų projektai yra aprašyti aiškinamajame rašte, todėl atkreipsiu dėmesį tiktai į svarbiausius akcentus, kuriuos siūlome įtvirtinti įstatymų projektuose.
Pirmas pasiūlymas – aiškiai įtvirtinti, kad asmenys, kurie piktnaudžiauja valstybės tarnyba, atsako ne tik tuomet, kai ima kyšį konkrečia turtine išraiška, bet ir įtvirtinti, kad atsakomybėn bus traukiami ir kyšininkais bus pripažįstami ir tie, kurie sieks pasinaudoti valstybės tarnyba siekdami neturtinės naudos. Pavyzdžiui, aukštosios mokyklos diplomo suteikimas arba lengvatinių… apdovanojimas arba kiti gėriai, kurie aiškios turtinės išraiškos neturi.
Toliau siūloma numatyti, kad tokios šiuo metu Baudžiamajame kodekse numatytos bausmės kaip teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas arba viešųjų teisių atėmimas nuo šiol būtų išbrauktos iš bausmių sąrašo ir pripažįstamos baudžiamojo poveikio priemonėmis. Esmė ta, kad už nusikaltimus, padarytus valstybės tarnyboje, asmenys pagal kitus įstatymus jau daugeliu atvejų netenka galimybės užimti pareigas valstybės tarnyboje arba būti išrinkti į vienas ar kitas institucijas. Todėl, mūsų manymu, Baudžiamajame kodekse įtvirtinus kaip vieną iš galimų alternatyvių bausmių teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, arba viešųjų teisių atėmimą tiesiog asmuo nepatiria realios kriminalinės bausmės. Eliminavus šitas bausmes iš bausmių sąrašo, asmuo realiai būtų baudžiamas realiomis bausmėmis: ar laisvės atėmimas, ar bauda.
Kiti pasiūlymai daromi atsižvelgiant į Europos Tarybos „Valstybė prieš korupciją“ grupės ir Europos Tarybos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įvertinimo ekspertų komiteto siūlymus. Tai yra tokie siūlymai kaip įtvirtinimas universalios jurisdikcijos tiek aktyvaus, tiek pasyvaus kyšininkavimo atveju. Tai yra patikslinimas valstybės tarnautojo, valstybės pareigūno ir kitų asmenų, kurie traukiami atsakomybėn už nusikaltimus valstybės tarnyboje arba viešiesiems interesams, sąvokos, ją derinant su kitais įstatymais, kitų įstatymų pakeitimais, t. y. Valstybės tarnybos ir Viešojo administravimo įstatymų.
Toliau yra siūlomi pakeitimai, kuriais numatoma griežtinti atsakomybę už nusikaltimus valstybės tarnyboje, būtent už kyšininkavimą, pakeliant tą atsakomybę iš apysunkių nusikaltimų į sunkius nusikaltimus, kas, viena vertus, leis imtis aktyvesnių įstatyme numatytų veiksmų tiriant tokius nusikaltimus, taikant operatyvines priemones, kita vertus, leis užtikrinti ir, be abejonės, griežtesnę atsakomybę.
Kitas pakeitimas yra susijęs su šiuo metu numatyta galimybe asmenis, kurie davė kyšį, atleisti nuo atsakomybės tuomet, kai jie praneša apie tai, kad yra duotas kyšis. Atsižvelgiant į GRECO rekomendacijas, kur buvo atkreiptas dėmesys, jog vien tik formalių aplinkybių nepakanka tam, kad galėtume asmenį atleisti nuo atsakomybės, būtina įvertinti, kiek jis pats aktyviai dalyvavo duodant kyšį. GRECO nuomone, negali būti tokių situacijų, kurias dabar numato Baudžiamasis kodeksas, kai asmuo, pats aktyviai davęs kyšį, vėliau sužinojęs, kad jo atžvilgiu prasideda ikiteisminis tyrimas, pranešęs iki sprendimo dėl ikiteisminio tyrimo įteikimo jam apie tai, kad jis davė kyšį, kad toks asmuo galėtų būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Tai galbūt tiek tų esminių pakeitimų, jų yra daugiau. Iš tiesų daug spragų atradome dabartiniame Baudžiamajame kodekse, pasistengėme apimti bet kokį veikimą piktnaudžiaujant valstybės tarnyba, užkirsti tam kelią ir numatyti nubaudimą už tokius veiksmus.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 8 Seimo nariai. S. Stoma – pirmasis. Prašom, kolega.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs minite 29 straipsnį, kuriuo taisėte BK 228 straipsnį, tą piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą. Tai čia tarsi ir skirtumas tarp tų dviejų sąvokų nėra didelis, o ką daryti su neatlikimu savo pareigų ir aplaidumu darbe? Jeigu lygiai taip pat, sakykim, padaroma žala ar net didelė žala, kaip čia kalbama, ar nereikia apibrėžti ir tokių dalykų, nes gal būtų lengviau tada viską diferencijuoti ir įstatymas būtų aiškesnis? Ačiū.
T. VAITKEVIČIUS. Kiek suprantu, kalbama apie 29 straipsnį. Ar taip? Apie 29 straipsnį. Šiuo atveju kalbėtume apie veikimą ir neveikimą. Klausimas yra kaltės nustatymo, ir jeigu nustatoma kaltė ir neveikimo atveju, kai nedaroma tai, kas priklauso pagal pareigas, turėtų lemti baudžiamoji atsakomybė.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Ručys. Prašom, kolega.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, ar baudžiamųjų sankcijų sugriežtinimas yra veiksminga priemonė kovojant su korupcija?
T. VAITKEVIČIUS. Dėl baudžiamųjų sankcijų Teisingumo ministerija nuolat pasisako už tai, kad vien tiktai sankcijų sugriežtinimas jokio efekto neduoda. Sankcijos turi būti proporcingos nusikaltimui ir atgrasančios. Įvertindami visą Baudžiamojo kodekso sistemą, mes šiuo atveju ryžtamės siūlyti didinti tą atsakomybę. Tai yra didinimas pakeliant nusikalstamas veikas į kitą sunkumo laipsnį, konkrečiai priskiriant veikas prie sunkių nusikaltimų tuomet, kai daroma ypatinga žala. Kaip minėjau, tai lems tai, kad teismai negalės taikyti straipsnių tokiems asmenims… numato atleidimą nuo atsakomybės. Manome, kad sunkių veikų atveju, kai kyšis yra ypač stambus, to neturėtų būti.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Veselka. Prašom. Nematau. M. Zasčiurinskas. Prašom, kolega.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis kolega, mano klausimas prasideda nuo 33 straipsnio. Žmonės sako: kad galėtum padaryti nusikaltimus, apie kuriuos čia kalbama, reikia turėti darbą toje srityje, nes, dirbdamas vieną ar kitą darbą ir juo piktnaudžiaudamas, tu gali daryti nusikaltimus ir už tai turėti kažkokią materialinę ir kitą naudą. Dabar pradedant nuo 33 straipsnio jūs siūlote iš Baudžiamojo kodekso išbraukti apribojimą, kad jisai, pavyzdžiui, padaręs nusikaltimą neteks teisės dirbti vienokį ar kitokį darbą. Kitaip sakant, jūs siūlote išbraukti šią nuostatą ir tam nusikaltėliui, taip sąlyginai vadinkim, sudarote galimybę ir toliau daryti tuos nusikaltimus, nes jis kaip dirbo tą darbą, taip ir toliau dirbs.
Taigi mano klausimas toksai: ar tai nėra panašu (bent man tai panašu) į atitinkamų nusikaltėlių pageidavimų vykdymą? Galų gale ar tai ne korupcija? Kaip jūs paaiškintumėt, kodėl jūs atsisakot pagrindinio tokio…
PIRMININKAS. Laikas!
M. ZASČIURINSKAS (DPF). …pagrindinės prielaidos?
T. VAITKEVIČIUS. Labai ačiū už klausimą, kuris leis man dar kartelį patikslinti tai, ką aš sakiau pristatydamas projektus. Šiuo metu, pone Zasčiurinskai, kaip matote, yra numatytos alternatyvios bausmės, t. y. asmuo gali būti baudžiamas arba teisės užsiimti tam tikra veikla apribojimu, arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu. Tai yra teismas tiktai gali paskirti jam bausmę užsiimti tam tikra veikla. Taip, šiuo metu. Jisai nepatiria kitokios bausmės. Noriu atkreipti dėmesį, kad visi įstatymai – Valstybės tarnybos, Antstolių įstatymas, Notariato, Teismų įstatymas – tokius asmenis ir šiaip pašalina iš tarnybos, jie negali vykdyti tokios veiklos. Todėl mes manom, kad tai neturi būti atskira bausmė. Tas žmogus tas pasekmes patirs pagal kitus įstatymus.
Į ką dar noriu atkreipti dėmesį? Kad tą bausmę mes siūlome įrašyti į baudžiamojo poveikio priemones ir leisti teismams skiriant, pavyzdžiui, laisvės atėmimo bausmę kartu skirti teisės užimti tam tikras pareigas apribojimą nuo vienų iki penkerių metų visiškai atsiejant nuo nusikaltimo, nuo bausmės. Ta sankcija ir žmogaus eliminavimas iš valstybės tarnybos, užtikrinam jus, išlieka pagal kitus įstatymus ir pagal šitą įstatymą. Bet neleidžiame žmogui apsiriboti vien tiktai tuo, kad jisai pašalinamas iš valstybės tarnybos. Dabar įstatymas numato, kad tiktai tuo gali būti ir apsiribota. Suprantat? Dabar tiktai tuo gali būti ir apsiribota. Žmogus išmetamas iš tarnybos ir daugiau jokių pasekmių nepatiria. Man atrodo, čia yra klausimas tiems, kurie taip konstravo.
PIRMININKAS. Ačiū. Profesorė V. M. Čigriejienė. Prašom. Klausit?
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Klausiu, taip.
PIRMININKAS. Prašom.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, prašau paaiškinti, kaip realiai vykdoma bausmė baudžiant viešųjų teisių atėmimu, uždraudimu naudotis specialia teise ir kokių terminų šios bausmės yra skiriamos? Kokie terminai?
T. VAITKEVIČIUS. Iš tiesų dėl tų bausmių terminų dabar mes siūlome tai traktuoti kaip baudžiamojo poveikio priemonę. Jų terminai išlieka tokie patys, juos nustatys teismas – nuo vienų iki penkerių metų. Vykdymo procesas irgi visiškai nesikeis kaip ir šiuo metu. Kaip vykdomos bausmės, taip bus vykdomos ir atitinkamos baudžiamojo poveikio priemonės. Vykdymas, vykdymo procesas visiškai nekeičiamas. Tačiau dar kartelį akcentuoju: tai nebus bausmės, tai bus baudžiamojo poveikio priemonės, kurios bus taikomos kartu su bausmėmis.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Pupinis. Prašom, kolega.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, apskritai pritariu tam įstatymo projektui ir, savaime suprantama, tos bausmės, kurios buvo nurodytos, menkos ir niekinės, tai buvo tiktai pretekstas išsisukti nuo bausmių. Bet norėčiau paklausti dėl „prekybos poveikio“ sąvokos. Ta sąvoka yra ir Specialiųjų tarnybų įstatymo pakeitime, nežinau, ar ji pakankamai aiški ir kiek jinai apims – ar tiktai patį korupcinį tą kyšio davimo elementą, kai veikia tarpininkas, ar, pavyzdžiui, ir kitur būtų galima taikyti? Tarkim, ir politikoje gali būti toks poveikis, darant, na, galbūt netiesiogiai, ne pinigais, atsilyginant pareigomis ir panašiai. Ar tai apims plačiąja prasme, ar čia konkrečiai tiktai apie kyšio davimą kalbama?
T. VAITKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų 2.6 straipsnis, apie kurį šnekam, yra keičiamas vėlgi atsižvelgiant tiek į teorinę analizę, tiek ir į gautas pastabas. Esmė ta, kad šiuo metu tarpininko kyšininkavimas neapima trečiojo asmens dalyvavimo tarpininkaujant. 2.6 straipsnis keičiamas taip, kad apimtų ne tiktai tiesioginį kontaktą tarp to asmens, kuris pasiūlo tarpininkauti, ir to asmens, kuris tuo pasiūlymu pasinaudoja, bet ir tarp asmens, kuris pasiūlo tarpininkauti tam galinčiam tarpininkauti. Todėl ir „prekybos poveikio“ yra tikslesnis terminas, apimantis ir tarpininko kyšininkavimą, ir visas kitas veikas, kurios yra su tuo susijusios. Tas terminas suderintas tiek su teoretikais, tiek su praktikais. Tai atitinka ir tarptautinius dokumentus.
PIRMININKAS. Ačiū. K. Kuzminskas. Prašom, kolega.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Na, aš panašiai tuo pačiu klausimu kaip ir M. Zasčiurinskas. Man kelia abejonių baudos dėl teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimo išbraukimas. Pavyzdžiui, konkretus 18 straipsnis: „Tas, kas neturėdamas leidimo svetimu prekių ženklu pažymėjo dalį prekių kiekį ar pateikė jas realizuoti, arba pasinaudojo svetimu paslaugų ženklu ir dėl to padarė didelę žalą, baudžiamas (jūs išbraukiat tą, kad negalės dirbti to darbo) bauda.“ Jūs sakot, kad galima bus pašalinti iš darbo ir dar nubausti bauda. O teismas ar negrąžins jo, nes Baudžiamajame kodekse jau nebelieka to, kad jį reikia pašalinti iš darbo? O du kartus negalėsim bausti. Ačiū.
T. VAITKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Kad būtų iliustratyviau, paaiškinsiu konkrečia situacija. Šiuo metu asmuo gali būti baudžiamas bausme, t. y. draudimu užimti tam tikras pareigas. Ir tuo viskas iš esmės apsiriboja, ar ne? Jeigu jisai pagal mūsų pakeitimus bus nubaustas bauda, jis negalės tų pareigų vykdyti pagal Valstybės tarnybos įstatymą. Ir situacija dėl jo galimybės eiti tam tikras pareigas nepasikeis. Teismas negali eliminuoti Valstybės tarnybos įstatyme, Teismų įstatyme, kituose įstatymuose nustatyto draudimo asmenims, kurie yra pripažinti kaltais už šituos nusikaltimus, teisės užimti tam tikras pareigas. Teismas negali panaikinti tokio draudimo. Ar nėra tokia bausmė – asmuo negalės valstybės tarnyboje dirbti. Bet esmė ta, kad kol tokia bausmė yra, jo pašalinimas gali būti vienintelė sankcija jam. Mes manome, tai yra nepakankama. Jeigu manote kitaip, aš norėčiau išgirsti argumentus. Jeigu žmogus gauna 250 MGL kyšį ir rizikuoja tik tuo, kad jį pašalins iš valstybės tarnybos, aš manau, sankcija yra visiškai neadekvati, nes už 250 ar daugiau galima kurį laiką nedirbti valstybės tarnyboje.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis klausia kolega R. Kupčinskas. Prašom.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš matau, kad kur kas kompleksiškesnis ir platesnis bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių sąrašas šiame Baudžiamojo kodekso įstatyme, bet iškyla kita problema, man atrodo. Vis dėlto, vykdant ikiteisminį tyrimą arba ruošiantis perduoti teismui tą baudžiamąją bylą, kaip kvalifikuotai visa tai bus atlikta. Be abejo, čia jus visą tą kompleksą priemonių gana apgalvotai esate suderinę, bet visa esmė dažniausiai būna ne tai, kad įstatymai yra blogi, dažnai skundžiamasi, bet ir tai, kad tų įstatymų nemokama tinkamai taikyti. Ačiū.
T. VAITKEVIČIUS. Taip. Iš tiesų įstatymų taikymo problema yra opi ir ji, matyt, visą laiką išliks. Tai yra susiję su žmonių kvalifikacija, su atlyginimais, motyvavimu ir t. t. Ta problema yra, bet, sutikite, tai nėra šito įstatymo dalykas.
Kita vertus, ką noriu pasakyti, šis įstatymas išsprendžia ir daugelį techninių dalykų, kurie iki šiol tos problemos neleido tinkamai pritaikyti kodeksui. Pavyzdžiui, dėl poreikio nustatyti tikslią turto vertę. Kyšininkams dažnai, kadangi kodeksas suformuotas netinkamai, nesugebant nustatyti jų atžvilgiu, kokia yra tiksli vertė, ypač kai yra neturtinė nauda, buvo pritaikomas kitas straipsnis – piktnaudžiavimo straipsnis. Elementariai taikymas buvo nevientisas ir visiškai neaiškus. Pavyzdžiui, yra straipsnių, kurie susiję su valstybės tarnyba, kur mes irgi sprendžiame, kur sakoma, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai kiekvieną kartą turi įrodinėti kiekvieną vertę ir atsižvelgiant į tai, kiek ta kyšio vertė yra svarbi, sakysime, pačiam kyšio gavėjui ar kyšio davėjui, nuo to priklausydavo vertė. Mes sakome, gana. Pasakykime, kad mažas nusikaltimas tai yra vienas MGL, didelis – 50, didesnis – 250. Nustatome konkrečias ribas, neleidžiame vargti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kita vertus, ir piktnaudžiauti, ir kelti nesusipratimus. Taikymui šitas projektas padeda, mūsų įsitikinimu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Prašyčiau prisėsti, kadangi tamstai dar reikės grįžti į tribūną. Mes dabar susitarsime dėl procedūrinių reikalų. Kalbos dėl balsavimo motyvų. Aš siūlau kalbėti vėlgi, kaip ir pranešėjas, dėl visų projektų: ir pagrindinio, ir papildomų.
M. Varaška – nuomonė už.
M. VARAŠKA (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš pritarsiu jūsų teikiamam įstatymų projektų blokui, viena vertus, dėl to, jog jis atspindi europinių institucijų rekomendacijas. Kita vertus, dėl to, jog jis yra aktualus šiandien. Tačiau aš labai siūlyčiau jums atkreipti dėmesį į kai kurias spragas, esančias šiuose įstatymų projektuose.
Pirmiausia į Baudžiamojo kodekso įstatymo projektą, pavyzdžiui, į 681 straipsnį, kur jūs kalbate apie viešųjų teisių atėmimą. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, jog jūsų minimos teisės tame straipsnyje nėra tik viešosios, ten yra ir politinės teisės. Reikėtų pagalvoti, ar Baudžiamajame kodekse galima apriboti pasyviąsias politines teises, šiuo atveju rinkimų teises, kaip jūs norite padaryti. Jeigu taip, tada reikėtų kartu keisti ir rinkimų įstatymus, nes rinkimų įstatymuose yra nustatytos papildomos kandidatavimo sąlygos.
Aš noriu atkreipti jūsų, kaip liberalo, dėmesį į tai, jog rinkimų įstatymuose šiandien ta problema yra sprendžiama deklaravimo principu, tai yra asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, turintis teistumą, gali dalyvauti rinkimuose, tačiau apie tai viešai turi informuoti visuomenę. Tad pagalvokite, ar iš tiesų čia yra pagrindas suplakti viešojo administravimo teisių galimybes su politinių teisių galimybėmis. Na, ir į įgyvendinimo modelį pasižiūrėkite. Jeigu teismas priimtų sprendimą atimti, pavyzdžiui, politines teises asmeniui metams laiko, o tuo metu nevyktų rinkimai, ar toks teismo sprendimas būtų adekvatus?
PIRMININKAS. Laikas! Ačiū. Nuomonė prieš – M. Zasčiurinskas. Prašom, kolega.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Žinoma, man, kaip ne teisininkui, kalbėti taip protingai kaip kolega Mantas teisine kalba aš negaliu. Bet aš kalbėsiu taip, kaip kalba žmonės, ypač susitikimuose.
Aš suprantu, kad liberalumas yra pozityvus žodis daugelio sąmonėje. Bet liberalumas nusikaltimams dorų žmonių sąskaita, manau, irgi yra toks pat nusikaltimas. Kolega viceministras, atsakydamas į mano klausimą, manęs visiškai neįtikino. Priešingai, jis įtikino, kad taip daryti negalima. Jeigu šiuose įstatymų projektuose vietoj žodžio „arba“ būtų įrašytas žodis „ir“, viskas būtų suprantama, tada jūsų argumentai netektų logikos. Tai yra žmogus, padaręs nusikaltimą, netenka to įrankio, tai yra savo darbo vietos, kurį pasitelkęs jis padarė nusikaltimą, ir plius papildomai dar jis ten sumokėjo ar baudą, ar dar kas nors atsitiko.
Dabar žinant tai, kad Baudžiamasis kodeksas yra aukštesnio lygio įstatymas, tikriausiai taip, ar ne, bent populiarioje literatūroje taip rašo, negu specialusis, iš Baudžiamojo kodekso paimti tą teiginį – apriboti dirbti tam tikrą darbą tam nusikaltėliui, kuris darbą naudojo kaip nusikaltimo įrankį, ir kalbėti apie tai, kad jis perkeliamas į kažkokius kitus įstatymus. Po to įvertinkime, ką kolega K. Kuzminskas sakė apie tai, kad teismams mes sudarysime, tiksliau, ne teismams, o advokatams sudarysime dar galimybę papildomai įrodinėti, kad yra galbūt taip, o galbūt ne taip.
Todėl aš, įvertindamas tokių nusikaltimų aktualumą ir pavojingumo dydį, jie išties yra labai pavojingi, manau, visiems nusikaltėliams yra patogiau sumokėti baudą ir toliau daryti nusikaltimus.
PIRMININKAS. Laikas!
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Todėl aš, kolegos, nepritariu šioms įstatymų redakcijoms. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar liko tik pritariantys. Ar abu kolegos būtinai nori kalbėti, ar taupome laiką? Nebūtinai. Ačiū už supratimą.
Dabar kitas procedūrinis klausimas, ar galime balsuoti, arba bendru sutarimu, dėl viso bloko? (Balsai salėje) Balsuoti? Bet dėl viso bloko, gerai? Taigi, kolegos, prašom susikaupti ir balsuojame dėl viso šito teisinių aktų bloko, ir dėl BK, ir BPK, ir t. t., dėl pritarimo po pateikimo. Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas.
Užsiregistravo ir balsavo 85 Seimo nariai: už – 74 ir 11 Seimo narių susilaikė. Pritarta.
Dabar dėl komitetų. Pagrindinis komitetas – arba Teisės ir teisėtvarkos komitetas, arba, priklausomai nuo klausimo specifikos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ir papildomas atvirkščiai – arba Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, arba Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Sutinkame? (Balsai salėje)
Ir dar noriu pasakyti, kad vienu klausimu, t. y. dėl operatyvinės veiklos, siūloma, kad būtų Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija. Ar sutinkam? Kolega M. Varaška. Prašau.
M. VARAŠKA (KPF). Gerbiamasis pirmininke, esant galimybei prašyčiau ir Žmogaus teisių komitetą įtraukti kaip papildomą, kadangi yra kalbama apie tai.
PIRMININKAS. Dėl visų ar tiktai dėl vieno kurio?
M. VARAŠKA (KPF). Dėl Baudžiamojo kodekso tiktai.
PIRMININKAS. Dėl Baudžiamojo kodekso. Niekas neprieštarauja? Tada pagrindinis būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir Žmogaus teisių komitetas. Kolega V. Gapšys. Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, dėl manęs, kad ir visos komisijos, bet Operatyvinės veiklos kažkaip nesirenka dažnai, tai ar yra prasmė? (Balsai salėje: „Yra!“)
PIRMININKAS. Tikėkimės, kad, iki reikės svarstyti… (Balsai salėje) Aš tuoj pasakysiu datą, iki reikės svarstyti, gal ir komisija atsiras. Dabar dėl to, kada nagrinėjame Seimo posėdyje kitą kartą. Tą siūloma daryti pavasario sesijoje, pavasario sesijoje. Taigi yra pakankamai laiko.
Šitas didelis klausimas baigtas. Aš siūlau grįžti prie ankstesnio, kadangi atsirado dar vienas pranešėjas, kurį minėjau. Ar sutinkam, kolegos? Tai kviečiu į tribūną A. Endziną. Vieną minutę, gerbiamasis Endzinai! Vieną minutę! Kadangi jau vis tiek vėluojate, tai dar pastovėkite čia, šalia manęs, neikite toliau.
A. ENDZINAS (LSF). Šalia jūsų?
PIRMININKAS. Taip. Kolegos, pranešėjas siūlo, kadangi klausimai labai aktualūs, kad tai būtų pratęsimoj sesijoj. (Balsai salėje: „O kas ją pratęs?“) Pranešėjas prašo Vyriausybės vardu, jis turi teisę. Kolega V. Gapšys. Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Pirmininke, labai sudėtinga į tą pratęstą sesiją įterpti, yra keturios dienos, realiai keturios posėdžių dienos. Kitas dalykas, dar reikia ir komitetuose visa tai suspėti.
PIRMININKAS. Taigi gruodis visas.
V. GAPŠYS (DPF). O Teisės ir teisėtvarkos komitetui tikrai tenka labai didelis krūvis, todėl aš manau, kad negalima būtų…
PIRMININKAS. Visas gruodis. Kolegos, dabar kolega A. Endzinas per šoninį mikrofoną. Prašom.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Pastovėjęs šalia jūsų ir įkvėptas minčių, siūlau frakcijos vardu svarstyti partęstoje sesijoje, kaip prašo Vyriausybė. Manau, kad pasispaudę galėtume įterpti laisvai. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada, kolegos, teks balsuoti, jeigu yra prieštaraujančių. Kas už tai, kad būtų nagrinėjama pratęsimoje sesijoje, kadangi dar nepratęsta, bet vis tiek reikia manyti, taip atsitiks, spaudžia mygtuką „už“, kas mano, kad reikia pavasario sesijoj, spaudžia mygtuką „prieš“. Alternatyvus balsavimas. Prašom balsuoti.
Už – 43. Taigi pratęsimoje sesijoje. Ačiū. Ir dabar kolega A. Sysas nori tarti gerą žodį.
A. SYSAS (LSDPF). Taip, pirmininke, bet ne jums. Aš manau, kad reikia pirmiausia priimti Seimo nutarimą dėl sesijos pratęsimo, o tada kalbėti, kad mes svarstysime vieną ar kitą įstatymą, o nedaryti atvirkščiai. Dabar mes precedentų pridarysime, kad mes jau nusprendėme svarstyti kažką, o tada iš tribūnos koks nors seniūnas sakys, kad jau viskas, apsispręsta. Tai laikykimės Statuto reikalavimų.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Atsakysiu. Ir dar, matyt, kolega V. Gapšys ta pačia tema. Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Kadangi gerbiamasis A. Endzinas labai norėjo intensyviai dirbti, tai dabar jo kompetencija – atgaivinti Operatyvinės veiklos komisiją, manau.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsakau abiem. Aš formulavau, prašom įsiklausyti į gramatiką, ne pratęstoj sesijoj, o pratęsimoje sesijoje. Jeigu nebus pratęsta, tai tada bus pavasario sesija. Tai viskas gerai. Aš labai atsargiai kalbėjau – pratęsimoj sesijoj. Taigi sutarėm. Dabar kviečiu kolegą A. Endziną į tribūną.
16.38 val.
Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2258. Grupės draugų, ne grupės Seimo narių, vardu – kolega A. Endzinas. Aš manau, kad čia draugai visi aplinkui, kurie pasirašė. Prašom.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke, už šmaikštų pristatymą. Projektas registruotas 2010 m. pavasario sesijos metu grupės Seimo narių. Projekto tikslas – atsižvelgiant į ilgalaikės perspektyvos šilumos kainų dinamiką nustatyti fiksuotą nepriklausomų šilumos gamintojų pelno normos ribą. Projekto uždavinys – mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams, ginti šilumos vartotojų teises ir teisėtus interesus. Jeigu glaustai, tai tiek. O dabar mielai atsakyčiau į pateiktus klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū, kalbėjote jūs trumpai, bet atsakinėsite ilgai, kadangi septyni Seimo nariai nori klausti. M. Zasčiurinskas – pirmasis. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis kolega, kalbėdamas apie centralizuotą šildymą, aš jau šiandien minėjau, kad tuose pastatuose daugiausia gyvena socialiai sunkiai besiverčiantys žmonės ir tos šilumos kainos, kurios dabar yra, ir taip sparčiai toliau didėja, ir varo juos į neviltį. Čia jūs teisingai paminėjote, kad projektą rengti paskatino tai, kad buvo labai pagerintos šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų sąlygos ir kartu sudarytos galimybės. Bet, deja, tos galimybės privertė didinti kainas. Prašau pasakyti, kodėl jūs pasirinkote pelno normą 7,5, kai, pavyzdžiui, Europos Sąjungos šalyse pelno norma 2–3 % yra labai normali? Jūs pasirinkote 7,5, kaip tai paveiks savikainą ir kainą?
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju už įdomų klausimą. Žinote, kai Lietuvos ekonomikos plėtra turės tokias pat ilgalaikes istorines tradicijas, kaip ir daugelio Europos šalių, tada bus galima galvoti, manau, ir apie mažesnę pelno normos maržą. Dėkoju. Tačiau pasiūlymą galima tobulinti.
PIRMININKAS. B. Vėsaitė. Nematau. R. Ručys. Prašom. R. Ručys!
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, ar priėmus įstatymo projektą nebus stabdoma šilumos gamyba iš alternatyvių šaltinių? Alio!
A. ENDZINAS (LSF). Klausau.
R. A. RUČYS (TTF). Pakartoti klausimą?
A. ENDZINAS (LSF). Jeigu galima, garsiau.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Ručy, arčiau mikrofono.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, ar priėmus įstatymo projektą nebus stabdoma šilumos gamyba iš alternatyvių šaltinių?
A. ENDZINAS (LSF). Nieko bendro su tuo neturi siūlomos įstatymo pataisos.
PIRMININKAS. Ačiū. K. Daukšys. Nėra. J. Veselka. Nėra. V. V. Margevičienė. Nėra. J. Šimėnas. Yra. Prašom.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Atsisakau.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimas aiškus.
A. ENDZINAS (LSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? J. Veselka. Nėra. Ar galime bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Reikia balsuoti? (Balsai salėje) Atsiprašau, V. P. Andriukaitis, prašom įjungti. V. P. Andriukaitis – nuomonė prieš.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, reikėtų vis dėlto daugiau argumentuoti, kadangi tai ne tik šilumos ūkio subjektų, teikiančių šilumą, problema, bet ir vartotojų problema. Juk tai yra vienos grandinės dvi pusės. Kita vertus, kolegos klausimas, ar tai nestabdys atsinaujinančių šaltinių plėtros, irgi turi ryšį tiesiogiai, nes šilumos ūkiai gali naudoti ir atsinaujinančių šaltinių energiją – ir biodujų, ir šiukšlių, ir t. t., ir t. t. Kaip čia kolega A. Endzinas sako, kad neturi tas klausimas ryšio. Turi. Ir šiuo atveju iškyla problema, kodėl toks lobistinis variantas pasirenkamas. Man, pavyzdžiui, kyla klausimas, kodėl staiga grupė Seimo narių tokį lokalų variantą siūlo neatsižvelgdami, kad tai yra visos grandinės sudėtinių elementų jungiamoji dalis. Tai aš susilaikysiu, nes neišgirdau rimtų ir įtikinamų motyvų, kad reikia čia taip skubėti su tuo svarstymu.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, kurį pateikė kolega A. Endzinas, prašom balsuoti už, kas manote kitaip, kitaip ir balsuojate. Balsavimas pradėtas.
Už – 54, susilaikė 23. Pritarta. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindiniu būtų Ekonomikos komitetas, o nagrinėjam pratęsimoje sesijoje kaip ir kitus Šilumos ūkio įstatymų projektus.
Gerbiamieji kolegos, dabar pagal grafiką turėtų būti pertrauka, bet aš siūlau išklausyti čia tebesantį pranešėją T. Vaitkevičių. Yra dar du jo projektai, o tada tarsimės, ar darome pertrauką, ar nedarome. Gerbiamasis Vaitkevičiau, prašome į tribūną.
Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimai ir antras jūsų klausimas Asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, teisinės apsaugos įstatymo projektas. Abu projektai ES, projektų registracijos Nr. XIP-677 ir Nr. XIP-2317. Tik klausimas, ar jūs juos atskirai pateiksite, ar abu kartu. Prašom.
T. VAITKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, tie klausimai turėtų būti atskirti.
16.44 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 34, 1321, 151, 342, 362, 364, 365, 3651, 3652, 409, 412 straipsnių, Kodekso priedo pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 173, 3653, 3654 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-677ES (pateikimas)
PIRMININKAS. Atskirti, gerai, tvarka. Tai pirma Baudžiamojo proceso kodeksas. Prašom.
T. VAITKEVIČIUS. Pirmasis klausimas, tiksliau, antrasis, jau šiandien, kurį pristatau.
PIRMININKAS. Vienas buvo, dabar kitas, projektas Nr. XIP-677.
T. VAITKEVIČIUS. Taip, Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimai. Šiuo projektu siekiame dviejų tikslų. Pirmasis tikslas, tai yra atsižvelgiant į Europos Sąjungos reikalavimus ir priimtus dokumentus numatyti mechanizmą, kaip vykdomi bet kokio pobūdžio sprendimai baudžiamosiose bylose, kai jie yra priimti Europos Sąjungos valstybėse, įtvirtinti tą mechanizmą. Antrasis tikslas jau yra toks, sakysim, nacionalinis – patobulinti teisinį reguliavimą, kiek tai susiję su nuostatomis, kuriomis siekiama kovoti su smurtu šeimose.
Pakomentuosiu antrąją dalį, nes pirmoji iš tiesų daugiau procedūrinė, ir atkreipsiu dėmesį, kad Teisės departamentas nekėlė kokių nors problemų, išskyrus technines. Pirma dėl tų antrosios dalies nuostatų. Pirmiausia mes siūlome numatyti, kad privataus kaltinimo bylose, kur kalbama apie smurtą šeimose, privatus kaltintojas turėtų teisę kreiptis į teismą dėl kardomųjų ir kitų procesinių prievartos priemonių skyrimo. Dėl tokios teisės mes tikrai neabejojame, asmuo turėtų turėti teisę prašyti teismo skirti kardomąsias priemones tokias, pavyzdžiui, kaip įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo arba nuosavybės teisių apribojimą. Tokios teisės turėjimas privačiam kaltintojui taip pat yra svarbus, kaip ir valstybiniam kaltintojui, kad būtų pasiekti baudžiamojo proceso tikslai. Taip pat su šia dalimi, su kova su smurtu šeimoje, susijusios kitos pataisos, kuriomis mes siūlome numatyti, kad skiriant įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo gali būti nustatomas ir nuosavybės teisių apribojimas į būstą, kai tas būstas priklauso įtariamajam ir jame gyvena nukentėjusysis. Iš tiesų šiuo metu įstatymas įtvirtina poveikio priemones, tiksliau, ne poveikio priemones, o kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nuosavybės teisių apribojimą – atskirai. Tačiau esmė tokia, kad nustačius įpareigojimą gyventi skyrium ir neapribojus nuosavybės teisių yra galimos situacijos, jomis neužkertamas kelias tam, kad savininkas, būdamas įpareigotas gyventi skyrium, iškraustytas, tiesiog parduotų tą butą ir taip atkeršytų aukai. Šito, mūsų nuomone, neturėtų būti. Tai tiek pagrindinių nuostatų. Atsakyčiau į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Du Seimo nariai nori paklausti. M. Zasčiurinskas pirmasis. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš paklausiu iš pirmos dalies, dėl smurto šeimoje pritariu. Prašom pasakyti, kodėl jūs apylinkės teismą keičiate į apygardos teismą, nes šiandien Europos Sąjungoje tie visi sprendimai turi būti nagrinėjami apylinkės teismuose. Jūs siūlote tą visą nagrinėjimo naštą faktiškai be eilės per septynias dienas atiduoti, perduoti apygardos teismui. Kokios priežastys lėmė tokį siūlymą? Ačiū.
T. VAITKEVIČIUS. Toks siūlymas susijęs ir su teismų siūlymu, ir siūloma tai padaryti atsižvelgiant, viena vertus, į bylų sudėtingumą, kita vertus, ir į būtinybę užtikrinti vienodesnės praktikos formavimą. Apygardų lygmeniu tos praktikos formavimas, be abejonės, yra paprastesnis.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir A. Sysas. Prašom, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis viceministre, pritariu siūlomom pataisom, nes apie tai seniai kalbame ir susiduriame realiame gyvenime su nukentėjusių apsauga, ypač dėl nuosavybės, mano klausimas būtų toks. Ar matėte Teisės departamento keturias pastabas būtent dėl šito ir kaip reaguosite, kad vis dėlto būtų priimtos šio Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, bet kartu, kad nebūtų tam tikrų prieštaravimų, kuriuos mato Teisės departamentas? Labai ačiū.
T. VAITKEVIČIUS. Labai ačiū už klausimą. Išties daug vietos Teisės departamentas yra skyręs šiam siūlymui. Kaip reaguosime? Reaguojame ramiai, atsižvelgdami į posakį – kiek teisininkų, tiek nuomonių. Mūsų nuomone, toks siūlymas jokiu būdu neprieštarauja Europos žmogaus teisių konvencijai, nes Europos žmogaus teisių konvencija aiškiai pasako, kad nuosavybės teisė gali būti apribota siekiant viešosios tvarkos, visuomenės interesų ir panašiai. Šitas nusikaltimas, kurio pavojingumas yra neabejotinas, ir kovoti su juo priemonė yra numatyta, sakysim, draudimas, tiksliau, įpareigojimas gyventi skyrium taip pat yra nuosavybės teisių apribojimas iš esmės. Ir reikia tai padaryti iki galo. Ne tik iškraustant, bet ir uždraudžiant parduoti tą butą kartu su žmona ir vaikais. Man atrodo, tiesiog toks argumentas iš praktinės pusės pakankamas, o Europos žmogaus teisių konvencijos teksto interpretavimas, tai, manau, mes su Teisės departamentu tikrai turėsime smagių akimirkų.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis viceministre. Prašom prisėsti, kadangi dar vienas klausimas. Aš kreipiuosi į profesorę M. A. Pavilionienę, ar būtinai norite kalbėti, nes nėra užsirašiusių kalbėti prieš? Prašom.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai labai noriu.
PIRMININKAS. Prašom, M. A. Pavilionienė.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai pritariu šiam projektui, nes juo konkrečiai sprendžiama smurto aukos ir smurtininko santykiai. Šis projektas padėtų apsaugoti smurto aukas, nes kitas projektas, kuris šiuo metu yra svarstomas Seime, nežinia, kada bus baigtas ir pateiktas. Taigi labai prašau palaikyti šį projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už trumpą kalbą. Tai gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime? Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindiniu ir vieninteliu būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o nagrinėjame pratęsimoje rudens sesijoje. Sutinkam? Ačiū.
16.53 val.
Ir dar kartą kviečiu į tribūną viceministrą T. Vaitkevičių. Asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, teisinės apsaugos įstatymo projektas Nr. XIP-2317ES. Pateikimo stadija. Prašom.
T. VAITKEVIČIUS. Taip, tai Europos Sąjungos dokumentas ir, kaip posėdžio pirmininkas teisingai pasakė, juo įgyvendinamas pamatinis sprendimas dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos. Iš esmės tai yra specialus įstatymas dėl Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, reglamentuoja specialią sritį, būtent tų duomenų, kurie yra gaunami ir naudojami vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą tarp Europos Sąjungos šalių.
Šitas įstatymas nėra taikomas asmens duomenims, kurie Lietuvos kompetentingų institucijų yra tvarkomi baudžiamosiose bylose, kurių kilmės šalis yra Lietuva. Iš esmės kalbama apie duomenis, kurie gaunami iš kitų valstybių, iš kažkokių centrinių bazių, kurios Europos Sąjungos institucijų yra formuojamos, siekiant užtikrinti policijos ir teisminį bendradarbiavimą. Šitame įstatymo projekte iš esmės atsižvelgiama į bendrą standartą Europos Sąjungoje, į minėto pamatinio sprendimo reikalavimus. Iš esmės tas standartas, užtikrinant asmens duomenis, iš tiesų atitinka europinę praktiką. Nustatomos procedūros, nustatoma, kiek duomenys saugomi, kada turi būti naikinami, kokiais atvejais blokuojami, ar jie turi tapti anoniminiais, ir panašiai.
Atkreipsiu dėmesį, kad Teisės departamentas neturėjo šitam projektui pastabų, ir norėtųsi tikėti, kad projektas galės pakankamai greitai įveikti visą svarstymo Seime procedūrą. Jeigu yra klausimų, aš į juos atsakysiu.
PIRMININKAS. Yra. Du Seimo nariai nori klausti. P. Auštrevičius – pirmasis. Prašom, kolega.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Primenat, kad Petras pirmasis taip pat buvo. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau pasiteirauti. Kadangi asmens duomenys bus naudojami bendradarbiavimui, automatiškai ne tik mes gausime duomenis, bet ir turėsime pateikti, ko gero, jeigu bus tokių užklausų. Tai tų asmens duomenų, kurie yra kaupiami apie atitinkamus asmenis, padariusius arba galimai darančius vienas ar kitas veikas, tos asmens duomenų apimtys, požymiai, vienam asmeniui priskiriami, ar didės tos saugumų duomenų apimtys? Ar bus laikomasi tos pačios tvarkos ir tų pačių formatų, kaip ir dabar asmens duomenys yra kaupiami mūsų policijos, kada tai reikia padaryti, ir naudojami? Ar plėsis asmens duomenų rinkimas?
PIRMININKAS. Prašom.
T. VAITKEVIČIUS. Atsakydamas į šitą klausimą noriu atkreipti dėmesį, jog nėra šito įstatymo projekto uždavinys duomenų, kuriais dalijamasi, tas apimtis apibrėžti. Teisminis bendradarbiavimas ir policijos bendradarbiavimas vyksta kitų teisės aktų pagrindu. Jie apibrėžia, kokie duomenys yra pateikiami, ir ten, matyt, reikėtų ieškoti atsakymų į jūsų klausimą. Šitas įstatymas nepraplės tų duomenų apimties, taip galėčiau atsakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. M. Zasčiurinskas. Prašom, kolega.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, mano klausimas toks. Totalinio sekimo valstybėje yra labai svarbu užtikrinti žmogaus teises. Prašom pasakyti, ar turės teisę asmuo, Lietuvos pilietis, apie kurį buvo rinkti duomenys ir pateikti kažkokioms institucijoms, kitoms valstybėms, buvo pateikta atitinkama informacija apie jį, gauti informaciją apie tai, kas, kada ir kokiu tikslu rinko, tuo atveju, kai tas rinkimas buvo, kaip čia pasakyti, be pasekmių? Po kiek laiko jis tą informaciją galės gauti ir kokiais atvejais pilietis turės teisę kreiptis, kad jam tokia informacija būtų pateikta?
T. VAITKEVIČIUS. Labai ačiū. Išties svarbus klausimas ir aš vertinu susirūpinimą dėl to, kad asmens duomenys iš tiesų nebūtų plečiami, ką ponas P. Auštrevičius paminėjo, ir antra, būtų teisėtai kaupiami. Šito įstatymo tikslas būtent ir yra užtikrinti tai, kad duomenys būtų teisėtai naudojami.
Atsakydamas į jūsų klausimą, vėlgi noriu pažymėti: tai nėra šito įstatymo reguliavimo dalykas. Šitas įstatymas yra specialus, apibrėžiantis institucijų gaunamų duomenų naudojimą ir tvarkymą. Asmens duomenų apsaugos įstatymas iš esmės atsako į tuos klausimus, kuriuos jūs keliate. Kiekvienas asmuo (tai yra bendras principas) turi teisę sužinoti apie valstybės institucijų, nes tai yra Europos Sąjungos principas, ir Europos Sąjungos institucijų turimus ir tvarkomus duomenis apie jį patį, išskyrus atvejus, kai tai yra slapta arba neskelbtina pagal įstatymus. Tikslios procedūros, labai atsiprašau, bet negaliu dabar pakomentuoti, bet tikiuosi, kad tai nekeis atsakymo esmės.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis viceministre. Niekas neužsirašė kalbėti dėl balsavimo motyvų. Gal galime bendru sutarimu? Ačiū. (Balsai salėje) Vis dėlto balsuojame. Prašom. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo šitam projektui dėl asmens duomenų? Prašom balsuoti.
Už – 76, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Pritarta. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindiniu būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomu – Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Sutinkame? Nagrinėjame pavasario sesijoje.
Kolegos, grafikas įvykdytas su perviršiu. Dabar 5 min. pertrauka ir po to mums lieka dar maždaug 20 klausimų. Prašom šiek tiek atsipūsti.
Po pertraukėlės pirmininkaus kolega vicepirmininkas A. Kašėta. Ačiū, kolegos. Darbą baigiame apie aštuntą valandą.
Pertrauka
17.09 val.
Probacijos įstatymo projektas Nr. XIP-2644, Baudžiamojo kodekso 48, 67, 722, 74, 75, 77, 82 ir 87 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2645, Baudžiamojo proceso kodekso 89, 90, 339, 342, 348, 358 ir 360 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 361, 2531 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-2646, Bausmių vykdymo kodekso 18, 19, 47, 157, 159, 164 ir 179 straipsnių pakeitimo bei 160, 161, 162 ir 163 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIP-2647, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2648 (pateikimas)
PIRMININKAS (A. KAŠĖTA, LSF). Gerbiamieji kolegos, trumpoji pertraukėlė baigėsi. Toliau dirbame pagal mūsų pasitvirtintą darbotvarkę. 2-8a klausimas – Probacijos įstatymo projektas Nr. XIP-2644. Pateikimas. Pranešėjas – R. Žemaitaitis. Aš noriu pasiūlyti, kad mes iš karto pateiktume lydinčiuosius kartu. Gerai. Dėkoju.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Gerbiamieji kolegos, kaip gerbiamasis posėdžio pirmininkas pasakė, iš tikrųjų pamėginsiu pristatyti Probacijos įstatymą ir kartu lydinčiuosius aktus. Tai yra alternatyvus projektas, pateiktas Teisingumo ministerijai, kuris sulaukė pakankamai didelio visuomenės ir specialistų dėmesio kaip netinkamas ir neadekvatus, ir neišanalizuotas. Kadangi mano parengtas įstatymas yra labiau skirtas būtent nusikalstamo elgesio rizikai, jo vertinimui, analizei, lygiai taip pat, kai priimami vieni ar kiti teismo sprendimai, kad būtų atsižvelgiama į paties konkretaus žmogaus veiksmus, jo elgesį, socialinę padėtį ir socialinį vaidmenį visuomenėje. Kitas, ko gero, svarbesnis dalykas, kad kuriant įstatymą buvo vadovaujamasi keturiais pagrindiniais principais, tai probuotojo, reabilitacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, probacijos priėmimo individualizavimas, pagarba žmogaus teisėms, minimaliems intervencijos ir proporcingumui… bendradarbiavimo, subsidiarumo ir savanorystės skatinimas.
Šiandien visuomenei yra dažnai keliamas klausimas, kaip mes elgsimės su tais probuojamais asmenimis, ar mes juos smerksime, ar ne. Projektu siūloma kuo labiau juos integruoti į visuomenę ir kad kiekvienam probuojamam asmeniui būtų individualizuojama jo bausmė ir parengiama programa, pagal kurią jis turėtų atlikti tą probaciją.
Kitas svarbus dalykas, kad asmenys, kurie dirbs su jais, turėtų turėti kvalifikaciją, nes pagal šiuo metu galiojančią tvarką tai atlieka Teisingumo mokymo centras, parengia visiems apytiksliai vienodas gaires. Mano siūlymas yra toks, kad šioje vietoje būtų mokslo vaidmuo, kad būtų analizuojamas kiekvienas probuojamasis.
Kitas, ko gero, svarbiausias dalykas yra tai, kad 2007 m. Vyriausybė buvo parengusi ir patvirtinusi koncepciją, kuria kryptimi šita sritis turėtų veikti, funkcionuoti. Tenka pasakyti, kad prie šios koncepcijos teko prisidėti ir man, ir tai buvo ne vienerių metų darbas. Faktiškai penkerius metus rinkome duomenis iš teismų, analizavome nuosprendžius, analizavome sprendimus, probuojamųjų asmenų elgesį, jų dalyvavimą visuomenėje, ir ta koncepcija gimė tokia, kokia yra, ir koncepcijos pagrindu aš parengiau šį įstatymą.
Daugeliui, ko gero, iškils klausimas, kaip yra užsienio valstybėse. Užsienio valstybėse yra skirtingai šis modelis taikomas. Teisingumo ministerija mėgina įtikinti mus, kad reikalingas elektroninis monitoringas, tačiau reikia pažymėti, kad didžiojoje dalyje Europos šito dalyko nėra, nes jis yra labai brangus ir faktiškai valstybės negali jo išlaikyti.
Kitas svarbesnis klausimas susijęs su lydinčiaisiais teisės aktais. Aš siūlau, kad šiandien būtų imperatyviai, kad probuojamasis dalyvautų posėdžių salėje, kad byla būtų nagrinėjama per 14 dienų, skirtingai nei dabar, nes tie prašymai yra nagrinėjami lygiagrečiai su visomis bylomis. Žinant šiandien teismų krūvį, tai kartais prašymas yra nagrinėjamas po trijų, po keturių mėnesių.
Ir kitas dalykas, ko neturėjome iki šiol, praktika skirtingai vertindavo, vieni teismai motyvuodavo tuo, kad turi būti nuo sprendimo įsigaliojimo dienos, kiti, kad nuo paskelbimo. Tai dabar būtų imperatyviai nustatyta įstatyme, kad nuo sprendimo paskelbimo dienos probacija pradeda veikti. Tai trumpai tiek, taupydamas jūsų visų laiką, gal geriau klausimų, nes matau, kad yra gana daug užsirašiusių.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikro yra daug Seimo narių, užsirašiusių klausti, ir visi suspėtų, jeigu jūs trumpai ir dalykiškai atsakytumėte. Taigi pirmasis klausia E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, kaip jūs minėjote, Teisingumo ministerija jau yra parengusi Probacijos įstatymo pataisas, kurioms Vyriausybėje pritarta. Šie siūlymai turėtų iš esmės pakeisti probacijos sistemą, leistų sumažinti nuteistųjų įstaigų skaičių, sutaupyti lėšų. Atsakingos penkiuose regionuose būtų pataisos inspekcijos ir organizuotos Lietuvos probacijos tarnyba. Tai turi kokį ryšį ar ne su jūsų siūlomu įstatymu ir kodėl tas įstatymas įsigaliotų tik nuo 2013 metų sausio 1 d.? Ačiū.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Pirmiausia atsakysiu į jūsų klausimą dėl Teisingumo ministerijos pateikto projekto ir Vyriausybės pritarimo. Vyriausybė visiškai neatsižvelgė į 2007 m. pačios Vyriausybės patvirtintą koncepciją, faktiškai nesivadovaudami koncepcija ir atliktais moksliniais tyrimais, jie pritaria tik Teisingumo ministerijos parengtam projektui. Mano siūlymas yra palikti šią sistemą tokią, kokia šiandien yra, necentralizuoti, „neišstatutinti“ pareigūnų, nes gal kolegos jau spėjo susipažinti ir su lygių galimybių kontrolierės išvada, kur labai stipriai sukritikuotas Teisingumo ministerijos parengtas įstatymas dėl pensijų skaičiavimo, dėl visų kitų socialinių garantijų. Tai trumpai tiek.
O dėl metų – iš tikrųjų reikia pasiruošti. Kaip jums ir sakiau, reikia individualizuoti pagal kiekvieną nusikaltimą pagal Baudžiamojo kodekso sudėtį, kaip ta probacija turi veikti ir kokią studiją mes turėtume pasirinkti. Tam reikalingas. Gal net 2012 metų liepos 1 d. mes planavome, bet dėkime su rezervu visą šitą dalyką.
PIRMININKAS. Klausia E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, prieš Vyriausybės teikiamą Probacijos įstatymą labai kilo pataisos inspekcijų darbuotojai. Sakykite, jūsų projektas yra aptartas su darbuotojais, jam pritariama, juos tenkina? Ačiū.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Tenka prisipažinti, kad oficialiai nei neoficialiai niekam nesu teikęs, kai Seime užregistravau. Bet praeitą savaitę Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo Teisingumo ministerijos teikto Probacijos įstatymo klausymas, dalyvavo faktiškai visų įkalinimo įstaigų vadovai. Jie buvo jau susipažinę ir mano pasiūlymams pritarė, tuo pagrindu pirmininkaujantis J. Sabatauskas nutraukė klausymus, kol įvyks pateikimas, ir lygiagrečiai bus svarstoma su šiuo mano projektu.
PIRMININKAS. Klausia V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, klausymuose, kuriuos organizavo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Vyriausybės pasiūlytą įstatymo projektą labai analizavo lygių galimybių kontrolierė ir ji pateikė įtikinamus įrodymus, kad to projekto nuostatos iš esmės pažeidžia lygių galimybių principą ir tuo aspektu diskriminuoja probacijos sistemoje dirbančius žmones. Ar jūsų projektas išvengia šios problemos ir ar jūs taip pat išlaikėte tai, kad jeigu ir įvyktų kokie nors perėjimai, mažinimai, reorganizacijos, teisinis pareigūnų statusas nenukentėtų?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Atsakydamas, kolega, tvirtai galiu pasakyti taip, išliko tas pats statusas. Po pateikimo, praeitą trečiadienį, buvo svarstymas, dalyvavo ir kontrolierė, teko aptarti mano pateiktą projektą, preliminariai yra jos pritarimas, tiesiog laukiama, kad kitą savaitę ji oficialiai pateiktų. Statusas išlieka toks, koks buvo.
PIRMININKAS. Klausia S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti iš finansinės pusės. Jūsų projektas ir Vyriausybės teikiamas projektas. Kuo jie skiriasi ir ar skaičiavote finansinius rezultatus Vyriausybės ir jūsų projekto? Ar yra tokie skaičiai?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Savo skaičiavimus, savo projekto esu atlikęs. Teisingumo ministerija šiandien nesugeba pateikti jokių skaičiavimų, nė vieno skaičiaus, ypač kas liečia elektroninį monitoringą. Kai aš paklausiau, kas vykdys tą monitoringą, kiek preliminariai gali kainuoti, kokie pareigūnai dirbs, kokia institucija prižiūrės, kas administruos sugedus, kas atsakys, jeigu bus pavagiama ši sistema, absoliučiai jokių skaičiavimų nėra šiandien pateikta. Mūsų skaičiavimu, yra labai paprastas dalykas. Teisingumo ministerija yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su Teisės institutu ir su abiem – tiek M. Romerio, tiek Vilniaus universiteto teisės fakultetais, dėl šitų dalykų, ir su kitomis institucijomis. Aš manau, realiai maksimaliai kainuotų 100 tūkst. tų paprastų studijų parengimas.
PIRMININKAS. Klausia G. Songaila.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Analizavau abu įstatymo projektus ir iš karto pasakysiu, kad matau jūsų projekte tam tikrų privalumų, bet užduosiu ir vieną nepatogų klausimą. Vis dėlto Vyriausybės projekte yra numatyta aiški tvarka, kas įvyksta, jeigu asmuo nevykdo įpareigojimų, jeigu vengia, ten yra numatyta aiškiai, kad Lietuvos probacijos tarnyba kreipiasi į teismą ir teismas gali priimti sprendimą grąžinti į įkalinimo įstaigą. Tai jūsų parengtame projekte viso to nėra. Nėra aiškiai pasakyta ir nėra numatyta procedūra. Ką galėtumėte pasakyti apie tai ir ar tai yra trūkumas, ar tai yra sąmoningai padaryta, ar turite kokių nors argumentų?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Gerbiamasis kolega, atsakysiu į jūsų klausimą. Tuo metu, kada buvo rengiama 2007 m. galimybių studija apie tai, ką jūs kalbate, buvo nuspręsta, kad tai ne įstatymo reguliavimo sfera, o tai turi būti lydimuoju teisės aktu, ministro įsakymu aptarta procedūra. Manau, kad mes galime šitą dalyką tobulinti, nes praėjo gana daug laiko, ir jeigu tie abu projektai bus svarstomi, tai tikrai bus galima paimti iš jų… gal kokiais naujais argumentais jie parems tą nuostatą, tą skyrių, kurį jie įdėjo į įstatymą.
PIRMININKAS. Klausia M. Varaška.
M. VARAŠKA (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kaip supratau, jūs daugiau esate tokios statutinės koncepcijos, resocializuojant nuteistuosius asmenis laisvės atėmimo bausmėmis arba kitomis bausmėmis, esant ne įkalinimo įstaigoje, atstovas. Kaip jūs vertinate jūsų, sakykime, oponentų ar konkurentų projekte, šiuo atveju aš kalbu apie Teisingumo ministeriją, pateiktą viziją, jog galėtų būti sukurtas probuojamojo asmens tarsi krepšelis, kuriame dalį pinigų galėtų gauti ir naudoti resocializacijos proceso metu nevyriausybinės organizacijos, pavyzdžiui, „Carito“ draugija ir kitos panašios?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Labai ačiū, kolega, už gerą klausimą. Pranešime, matyt, pamiršau paminėti. Tai yra, ko gero, vienas iš didžiausių Teisingumo ministerijos minusų, nes verslininkus labiausiai domins kurti įvairiausias asociacijas, viešąsias įstaigas, per kurias bus mėginama išplauti būtent šito krepšelio pinigus, apie tai jūs ir kalbate. Čia yra didžiausias, ko gero, pavojus – tos kontrolės nebuvimas ir mėginimas tame įstatyme tai įteigti. Ko gero, tą įstatymą, tas nuostatas, apie kurias jūs kalbate, apie tą skyrių, Specialiųjų tyrimų tarnyba turės teikti dėl galimų korupcijos apraiškų.
PIRMININKAS. Klausia J. Juozapaitis.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, dabar inspekcijose dirba statutiniai pareigūnai, o įstatyme numatoma, kad darbuotojas bus priimtas į valstybės tarnybą. Kaip čia tas priėmimas? Ar jie tuos statutinius… Ar jie čia sutinka? Ačiū.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Kolega jau atsakė, kad statutiniai pareigūnai irgi yra valstybės tarnyba. Kitas dalykas, tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos… pagal teisingumo ministro… tame įstatyme didžioji dalis šių funkcijų ir pareigų yra aptarta.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš pažiūrėjau, kad įstatymo projekto autoriai ir iniciatoriai esate jūs su kolega. Turbūt jums kas nors padėjo, bet tai ne tas klausimas. Mano klausimas būtų toks. Kadangi buvo Vyriausybės įstatymas ir jūs gana daug kritikavote, ar ne paprasčiau buvo teikti pasiūlymus dėl Vyriausybės projekto ir taip spręsti tas problemas, kurias, jums atrodo, būtina spręsti?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Gerbiamasis kolega, prieš pusantro mėnesio, kai buvo užregistruotas jų įstatymo projektas, aš atnešiau dar didesnę krūvą pasiūlymų užregistruoti į Sekretoriatą ir man buvo rekomenduota, kaip nepatyrusiam Seimo nariui, parengti visiškai alternatyvų Teisingumo ministerijos įstatymui. Pasiūlymus aš buvau parengęs. Tai buvo daug didesnė krūva, negu čia yra įstatyme. Aš manau, geriau teikti alternatyvas, negu taisyti tai, kas buvo pateikta.
PIRMININKAS. Klausia V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų ir aš perskaičiau, nes kai teisingumo ministras pateikė Probacijos įstatymą, aš labai džiaugiausi. Toks įstatymas mūsų valstybei labai reikalingas. Laikyti per 9 tūkst. įkalintų žmonių valstybei tikrai yra nesolidu. Aš dabar matau jūsų parengtuose įstatymuose socialinių tyrimų išvadas arba individualius ir kitokius planus. Iš tikrųjų yra labai daug naujovių. Sakykite, ar šiandieną mes valstybėje rasim tokias struktūras? Labai gerai, kad rašote, kad jūs norite sukurti sistemą, tai yra labai gerai, bet šiandieną, pavyzdžiui, jeigu mes priimam įstatymą, aš to paties klausiau ir teisingumo ministrą, kur ta infrastruktūra ir kaip tas bus, jeigu mes šiandieną nukreipsime tą žmogų ir galiausiai dar įstatyme reikia jo paklausti, ar tu sutinki, pavyzdžiui, gydytis nuo narkotikų ar alkoholio vartojimo?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Kolege, tam ir padarėme 2013 m. įsigaliojimą, kad per tuos dvejus metus mes paruoštume. Tai buvo didelis darbas, penkerių metų darbas, buvo studijos, buvo atrinkti institutai, kurie turėtų dirbti, buvo atrinkti mokslininkai, kurie visą tą dalyką turėtų ruošti. Tas buvo daroma. Ir kai buvo nubraukta vienu brūkšniu ir viskas kardinaliai pakeista, kaip jūs sakote, sistema, buvo sunaikinta tai, kas buvo daroma. Tai vėl mėginkime visa tai lipdyti ir daryti bendrą nuoseklią sistemą. Per tuos dvejus metus pasiruoštume ir 2013 m. startuotume be kokių nors problemų, normaliai išdiskutavę.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ačiū.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Prašom.
PIRMININKAS. Ir paskutinioji klausia A. Zuokienė.
A. ZUOKIENĖ (MSG). Šiuo metu nuteistieji, kuriems paskirtas įpareigojimas būti namuose, tam tikru laiku patikrinami tik vieną ar kelis kartus per mėnesį, o nuteistųjų, kuriems teismo nustatyta pareiga nesilankyti tam tikrose vietose, kontrolė faktiškai nevykdoma dėl žmogiškųjų resursų, transporto stokos. Teisingumo ministerijos parengtame alternatyviame Probacijos įstatymo projekte siūloma įdiegti elektronines stebėjimo priemones, o jūsų pateiktame projekte reguliuojant probuojamojo elgesio priežiūros priemones probuojamojo elgesio kontrolei nenumatoma pasitelkti šiuolaikinių, modernių ir beveik visoje Europoje naudojamų technologijų. Kodėl kuriant naują probacijos sistemą atmetate elektroninių stebėjimo priemonių naudojimo galimybę, kuri užtikrintų efektyvesnę priežiūros ir kontrolės sistemą?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Gerbiamoji kolege, aš prieš tai buvau atsakęs, kad mes nesame prabangi valstybė, kad galėtume šitą dalyką sau leisti. Kitas dalykas, Teisingumo ministerija nei savo įstatyme, nei kitais kokiais nors specifiniais aktais ar projektais nenurodo, kas bus ta vykdančioji institucija, kiek reikalaus darbuotojų, kokios sąnaudos, kas prižiūrės, kas tą dalyką stebės. Kitas dalykas, tenka jus pataisyti. (…) pasiekė įspūdinga informacija ir šiandien gerbiamasis kolega M. Varaška mūsų vardu kreipėsi į teisingumo ministrą. Buvo pasakymas, kad probuojamieji darbuotojai kartu su policija neužtikrina jų patikrinimo ir neva kyla smurtas, dažniausiai turi įsiveržti… Buvo oficialus patikrinimas visų probuojamųjų darbuotojų, ir tik du atvejai pasitvirtino. Teisingumo ministras turi viešai atsiprašyti pareigūnų, kuriuos tokiu elgesiu, galėčiau pasakyti, įžeidė. Kitas dalykas, dėl ko atsisakoma elektroninių priemonių. Ar šiandien valstybei yra žinoma, keliems asmenims, tūkstančiams, šimtams ar dešimtims, mes taikysim? Estija kažkada startavo ir šiandien eina prie visiško jo atsisakymo, nes ekonomiškai neefektyvu ir nedavė jokių rezultatų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji Seimo nariai, galimybė pasisakyti už arba prieš. Taigi V. P. Andriukaitis pasisako už įstatymo projektą.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, išties šis įstatymas kur kas detaliau išsprendžia tuos prieštaravimus, kurie atsirado pateikus Teisingumo ministerijos projektą. Ypač dėl darbuotojų, dirbančių probacijos sistemoje, socialinių teisių, statuso, taip pat dėl to, kad gali būti pažeisti jų teisėti lūkesčiai. Lygių galimybių kontrolierė per klausymus tą ypač pabrėžė ir pareiškė, kad tokių pretenzijų tikrai gali atsirasti pagal anksčiau pateiktą įstatymą. Todėl siūlyčiau dabar šiam įstatymui būtinai pritarti po pateikimo. Be to, dar yra užregistruota daug ir mano pataisų, ir kitų pataisų, kurios per klausymus buvo svarstomos. Tuomet gal būtų galima Teisės ir teisėtvarkos komitete tuos abu projektus sujungti ir daryti bendrą projektą, pažiūrėti, kaip būtų galima patobulinti ir iki svarstymo turėti jau bendrą projektą. Pritariu po pateikimo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nėra užsirašiusių kalbėti prieš. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti pateiktam įstatymo projektui? Nėra prieštaraujančių. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Su visais lydimaisiais įstatymų projektais. Niekas neprieštarauja. Dėkoju.
Darbotvarkės klausimas… Atsiprašau, dar turime paskirti komitetus ir svarstymo datą. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar yra pasiūlymų dėl kitų komitetų? Gerbiamieji kolegos, dėl dviejų įstatymų projektų yra siūlomas papildomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas… dėl projekto 2-8a, t. y. dėl pagrindinio, ir 2-8e, dėl paskutinio lydinčiojo projekto. Kitų pasiūlymų nėra. Noriu paklausti, ar dar yra kokių nors pasiūlymų, papildymų? Taip, prašau.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Gerbiamasis pirmininke, gal būtų dar gerai, kad kaip papildomas Žmogaus teisių komitetas panagrinėtų.
PIRMININKAS. Ar jūs siūlote dėl visų?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ne, dėl pagrindinio.
PIRMININKAS. Dėl pagrindinio. Ar niekas neprieštarautų, kad Žmogaus teisių komitetas taip pat būtų papildomas? Niekas neprieštarauja. Dėkoju. Taigi dėl pagrindinio projekto taip pat papildomas bus ir Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti pratęstoje Seimo V (rudens) sesijoje.
Kitas darbotvarkės klausimas yra 2-8e – Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos… Taip, šitą mes jau svarstėme, čia lydintysis.
2-9 – Administracinių teisės pažeidimų kodekso vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Nematau vidaus reikalų ministro arba jo paskirto asmens. Taigi atidedam šį klausimą.
17.32 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1881 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2311 (pateikimas)
2-10 – Administracinių teisės pažeidimų kodekso vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – V. Valkiūnas. Pateikimas. Ar V. Valkiūnas pasiruošęs pristatyti projektą? (Balsai salėje)
V. VALKIŪNAS (J(LiCS ir TPP)F). Gerbiamieji kolegos, įregistruotu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1881 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siekiama padidinti baudas, net, pasakyčiau, ne baudas, bet kad žmogus pradėtų veikti, reikia jį pažadinti. Šiomis priemonėmis, aš manau, būsime pabudę ir veiksnūs. Todėl vėliavos iškėlimo nustatytos tvarkos pažeidimas… turėtų būti sustiprintos, nes niekas nesikeičia dėl to, kad neiškeliamos vėliavos ir yra sumenkinamas valstybingumas.
Šio projekto tikslas – skatinti piliečių sąmoningumą, pagarbą valstybei, jos vėliavai. Identitetas, nepaisant to, kad mes esam laikinai Europos Sąjungoje, bet Lietuva lieka, todėl, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, ir kreipiuosi į brolius lenkus, jie padės išlaikyti Lietuvos identitetą, ir į kitus kolegas, nes 2009 m. buvo paskirtos 425 baudos. Bet situacija nepasikeitė, ir tie, kurie galbūt nenori, kad kažkas keistųsi, džiaugiasi tuo.
Bet aš negaliu matyti tos situacijos, iš principo galbūt man daugiausia reikia negu kitiems, aš, važiuodamas per miestelius, miestus ar eidamas Gedimino prospektu per šventes, nematau identiteto požymių ir iškeltų vėliavų. Todėl tikiuosi jūsų palaikymo ir šita situacija bus ištaisyta. Taip, valstybinių vėliavų, svarbiausio mūsų identiteto – trispalvės per šventes… Aišku, kyla kalbų, kad išvis čia turi būti patriotiški veiksmai, kam reikia, tas iškelia, bet galiu paminėti, kad jeigu net vėliavų laikiklių nėra 20 metų, tai apie ką kalbama?
PIRMININKAS. Ar jau galėtų kolegos paklausti?
V. VALKIŪNAS (J(LiCS ir TPP)F). Taip, prašom klausti.
PIRMININKAS. Pirmasis užsirašė klausti E. Jonyla. Prašau.
E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis teikėjau, be abejo, jūsų tikslas labai gražus – skatinti piliečių sąmoningumą ir pagarbą valstybei, jos vėliavai. Na, aš įsivaizduoju, didinant baudas ji didėja, tai kažin… iš tikrųjų bus. Jeigu dar mes sugalvotume pasodinti į kalėjimą, tai dar didėtų tų piliečių sąmoningumas. Aš tuo labai abejoju. Sakykite, jūs esate turtingas žmogus. Ar buvote susitikęs su gyventojais ir ar savo iniciatyva jūs penkiems, dešimčiai ar dvidešimčiai namų davėte vėliavų, laikiklių, dar kažko? Praktiškai kažkuo prisidėjote prie to, išskyrus numatymą baudų? Ačiū.
V. VALKIŪNAS (J(LiCS ir TPP)F). Ačiū, gerbiamasis kolega. Aš jau esu prisidėjęs seniūnijose, važinėju ir su savimi automobilyje vežioju vėliavą, na, laikiklių nesivežioju, bet vėliavą, jeigu kam reikia, dažnai padovanoju. Manau, žinot, kaip yra, kad žmogui, kaip ir minėjau, pabusti reikia, vienam reikia galbūt truputį kažkaip pastuksenti, kitam reikia garsiau, kaip kuriam. Čia yra nevienodai, čia yra prigimtiniai žmogaus ypatumai, psichologija, siekiant padidinti tą motyvaciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia R. A. Ručys.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs, kaip verslininkas, gal turite skaičiavimus, nes bus didelės baudos, kiek maždaug bus surinkta į biudžetą pinigų?
V. VALKIŪNAS (J(LiCS ir TPP)F). Aš esu Seimo narys kaip ir jūs, gerbiamasis kolega, visų pirma. Ir atstovauju Lietuvos interesams, o ne verslo ar vėl kitokiems. Todėl man svarbiausia pažadinti tą žmogų, o ne suma, kiek surinkti. Matot, kiek metų praėjo, ir tas mieguistumas… Kaip ir minėjau, 20 metų praėjo, o laikiklių neturi. Todėl norisi kažkaip ir tuos pažadinti. O kurie patriotiškai nusiteikę, tai niekas negresia tiems, jie visada drausmingai iškelia vėliavas ir atnaujina tas vėliavas, gražu ir malonu žiūrėti.
PIRMININKAS. M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūsų dėmesys vėliavai yra išties sveikintinas. (Balsai salėje) Dėmesys vėliavai. Tačiau ar jūs įvertinote laikotarpį, kuriuo mes dabar esame. Tas laikotarpis vadinasi sunkmetis – mokesčiai padidinti, komunalinės išlaidos didėja, šilumos kainos, elektros kainos 70 % padidėjo, nedarbas 700 tūkst. žmonių tiesiogiai palietė Lietuvoje. Toks yra fonas. O vėliavos iškėlimas, aišku, yra patriotinio auklėjimo ir valstybės elgesio išdava. Kokio elgesio? Migracijos mastai geriausiai parodo, kaip aktyvus jaunimas reaguoja į mūsų valstybės elgesį. Pasaulio istorijoje buvo visokių atvejų kelti patriotizmą.
Prašau pasakyti, ar jūs tikrai įsitikinęs, kad dėl sumokėtos baudos dydžio, pavyzdžiui, tūkstantis litų ar dešimt tūkstančių, Lietuvoje patriotizmas išaugs?
V. VALKIŪNAS (J(LiCS ir TPP)F). Ačiū. Čia nėra tokių sumų – dešimt tūkstančių. Aš manau, kad mažesnėmis sumomis bus galima pažadinti. Žinot, stimuliuoti reikia, kaip ir kelių policininkai stimuliuoja, siekdami elgesio taisykles sukurti, ir kitos instancijos stimuliuoja. Čia stimuliuojantis faktorius pabusti. Aš nemanau, kad taip jau giliai užmigę žmonės, kaip jūs sakot, kad reikia dešimt tūkstančių. Aš nemanau taip. Bus galima, aš įsitikinęs, ir lengviau visa tai padaryti. O trečiu punktu galima pasakyti, kad bus ir įspėjimas. Todėl čia yra labai demokratiška, kurie po įspėjimo negalės atsipeikėti, negalės atsibusti, tai jau tada bus stipresnė kalba.
PIRMININKAS. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs vis čia kalbate apie pabudinimą arba pabudimą. Na, jeigu pabudinę ir nerasite pas tą žmogų vėliavos su kotu ir dar su laikikliu, kaip tokiu atveju? Ar jūsų siūlomas baudų dydis kai kuriais atvejais padidinti 10 kartų adekvatus kitoms nuobaudoms, analogiškoms, mūsų teisės sistemoje?
V. VALKIŪNAS (J(LiCS ir TPP)F). Ačiū. Gerbiamasis kolega, tai čia yra diskusinis klausimas. Mes galime susėsti ir kokią valandą, dvi padiskutuoti, kas yra identiteto požymiai, kas yra Lietuva, kas Lietuvos išlikimas. Tai čia neadekvatu. Galima dabar kažką lyginti vieną su kitu, nežinau, čia galim mes atskirai susėsti, palyginti ir padiskutuoti.
PIRMININKAS. Klausia S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš ne apie baudas klausiu, ne apie identitetą, kaip mes turėtume jį galbūt kelti, skatinti, ir apie paskaitas arba tarpusavio santykius. Jūsų pranešime nuskambėjo, kad mes laikinai Europos Sąjungoje. Ar aš teisingai išgirdau, ar ne? Ir kuriam laikotarpiui mes esame priimti, gal patikslinkite man?
V. VALKIŪNAS (J(LiCS ir TPP)F). Taip, kaip kolega sako iš kairės, viskas yra laikina. Aš nežinau. Jeigu jūs žinote apie tą amžinybę, tai mes irgi padiskutuosime apie tai po šio posėdžio arba kitą kartą, nėra problemų.
PIRMININKAS. V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš jūsų siūlomą įstatymą palaikysiu. Aišku, tikslas labai gražus – skatinti piliečių sąmoningumą, kad žmonės suprastų, ką reiškia Lietuvos trispalvė, identitetas. Nežinau, baudomis kartais vaiko šeimoje irgi neišmokai. Tai aš bijau dėl tų baudų. Aš manau, šoką gaus vien paskaitę, kokios baudos gresia. Gal ir užteks to?
V. VALKIŪNAS (J(LiCS ir TPP)F). Ačiū, kolege. Kaip ir minėjau, pirmą kartą perspėjimas, kaip sako: nu, nu, nu! Bet jeigu nesupranta, na, ką, mes gi rankų nekaposime, bet reikia per pirštus truputį, pažadinti, išjudinti.
PIRMININKAS. K. Ramelis.
K. RAMELIS (MSG). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs atlikote kokius nors tyrimus, kaip veikia žmogų paskirtos baudos, nuobaudos? Kiek aš žinau, daugelį nuteikia priešiškai. Tai rodo netgi žmonių gadinimas greičio matuoklių, be to, okupacijos laikotarpiu buvo irgi gyventojai verčiami nedirbti švenčių dienomis, tikrindavo, iškelti vėliavas. Tai sukeldavo priešišką reakciją. Na, tada, sakykime, buvo okupacija. Bet ar dabar pagalvojote, kad kaimuose yra labai daug nusenusių žmonių, kurie net nežino švenčių dėl amžiaus, kadangi dirba kiekvieną dieną, ir per šventes, ir ne per šventes, nes turi ūkį, ir, žinoma, jiems iškelti vėliavas bus problemiška, o neiškėlus grės baudos? Ar apie tai pagalvojote? Ačiū.
V. VALKIŪNAS (J(LiCS ir TPP)F). Labai ačiū, kolega. Jūs esate patyręs teisininkas, todėl po pateikimo, aš manau, patvirtinsite, tada su jumis būtinai pasikonsultuosime, ką mes galime dar sustiprinti, kad pažadintų tą žmogų. Dėl problemų, kaip sako psichologai, pavadinkime tai ne problema, bet sunkumais, ir veiksmingai tuos sunkumus išspręskime. Per daug mes kalbame Lietuvoje apie problemas, tą žodį, todėl jį reikėtų keisti, nes kas antras žodis „problema“.
PIRMININKAS. Ir paskutinysis turi galimybę paklausti A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, man truputį keistoka, kad jūs… Kaip ir numato įstatymas, šiuo metu yra privalu du kartus per metus iškelti vėliavą, tai yra per valstybines šventes, per kitas šventes neprivalu. Jūs matuojate, kad tai yra patriotizmas: jeigu du kartus iškelsi vėliavą, tai tu patriotas. Mano galva, patriotizmas yra kas kita, sakysime, sąžiningai mokėti mokesčius, gyventi Lietuvoje, o ne Latvijoje ir daug kitų aspektų. Jų tikrai visiems pirštams neteks, kai tikrai tu esi patriotas. Nejaugi jūs viską matuojate, kad kai išsikelia vėliavėlę per krepšinio varžybas, kai mūsų rinktinė žaidžia, ant automobilio, tai jau yra patriotas, jeigu ne, tai ne. Man tai truputį nesuprantama.
V. VALKIŪNAS (J(LiCS ir TPP)F). Ačiū, kolega. Čia yra tik viena iš sudėtinių dalių. Todėl man būtų malonu vėliavą matyti trispalvę, gerbiamasis kolega, ir per jūsų gimimo dieną, per vardo dieną, kad jūs išsikeltumėte, arba nuolat ta vėliava būtų.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Klausimams skirtas laikas baigėsi. Gerbiamasis kolega, jūs atsakėte į klausimus. Ačiū.
Dabar, kolegos, dėl motyvų. D. Bekintienė – už.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Taip, aš pasisakau už, nors čia sukelia daugiau klausimų negu atsakymų, t. y. kokie bus administravimo kaštai, kaip ten bus su tais pagyvenusiais žmonėmis kaimuose ir su socialiai remtinais, kurie neturi tokios vėliavos, kaip žinote, vėliava kainuoja, ar jie privalės patys pasisiūti ir ar atitiks heraldikos reikalavimus. Yra daug klausimų. Kadangi yra tokia graži, patriotinė iniciatyva, viena iš tokių patriotinių iniciatyvų, tai siūlau pritarti po pateikimo, o tada svarstyti komitetuose.
PIRMININKAS. V. P. Andriukaitis – prieš.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Išties – pabudome ir kelkimės! Nieko negalėčiau pasakyti. Mano kolegė V. M. Čigriejienė tikrai pasakė, na, jau atsibudę gyventojai gaus šoką. Išties, žinoma, galbūt kolega Valdemaras galėjo sugalvoti kokį originalesnį būdą. Žinoma, jis, kalbėdamas tribūnoje, paminėjo rankų kapojimus. Tai aš nenorėčiau manyti, kad jis čia kalbėjo rimtai. Bet galėtų štai taip, tarkime, pagal pajamas diferencijuoti. Jeigu milijonierius neiškėlė vėliavos, bauda 3 mln., jeigu eilinis, priešingai, milijonierius padengia, ypač savo apygardoje, jeigu eiliniai neiškelia vėliavų, tai milijonieriui 10 mln. bauda, nes jis neįtikino tų žmonių ir jie niekaip neprabudo per ketverius metus.
Na, kolegos, manau, laikas pereiti prie rimtesnių svarstymų ir dalykų. Aš tikrai esu, prisipažinsiu, švelniai sutrikęs, kai išgirdau tokius originalius pasiūlymus. Taigi aš esu prieš.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 40, prieš – 7, susilaikė 24. Taigi po pateikimo įstatymo projektui pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar yra kitų pasiūlymų dėl papildomų?
Prašau. B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Na, iš tikrųjų mes galvokime, ką mes darome. Aš, kaip Antikorupcijos komisijos narys, aiškiai galiu pasakyti, padidinsime korupciją, nes ateis inspektorius, prikibs prie vieno ar kito dalykėlio ir reikalaus iš to žmogelio kokio nors atlygio, kad jam nedėtų tokios didelės baudos. Tai protu suvokime ir protingai darykime viską, nesijuokime iš tų dalykų.
PIRMININKAS. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai nesusilaikiau ir balsavau už, nes tokį gerą Vytenio pasiūlymą pradanginti dėl 10 mln. baudos milijonieriams, na, negalima.
PIRMININKAS. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aišku, manau, ko gero, R. J. Dagys net ir raštu užregistruos mano pasiūlymą, būtų labai smagu jį apsvarstyti. Iš esmės aš suprantu, kad šitas valdančiosios daugumos balsavimas už reiškia, kad jiems iki biudžeto tvirtinimo tikrai reikia balsų. Dėl šito aš beveik tikras, nes, ko gero, po svarstymo šitas pasiūlymas taip ir atsiguls į stalčius arba nunyks. Todėl mano pasiūlymas yra, kad Žmogaus teisių komitetas būtinai panagrinėtų. Mano supratimu, žmogaus teisių kontekste štai tokie pasiūlymai išties svarstytini, nes komentarų daugiau negali būti.
PIRMININKAS. J. Šimėnas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aš siūlyčiau Ekonomikos komitetą, kaip papildomą komitetą, nes jie visą laiką svarsto, kokią įtaką turės gyventojams ir ūkiui. Tai iš tikrųjų reikėtų apsvarstyti.
PIRMININKAS. Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Kolegos, kai liberalais save vadinančios frakcijos narys pasiūlo tokias nesąmones ir Seimo nariai dar pritaria, galiu pasakyti, kad briedas visiškas, absoliutus briedas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išgirdome kelis pasiūlymus, tai Žmogaus teisių komitetas… Ar galime pritarti dėl Žmogaus teisių komiteto, kaip papildomo komiteto? Pritarta. (Balsai salėje) Žmogaus teisių komiteto pirmininkas kitos nuomonės. Ką gi, balsuojame. Iš pradžių dėl šio komiteto, kad papildomas komitetas – Žmogaus teisių komitetas, kas balsuoja už, pasisako už tai, kad komitetas svarsto, prieš – kad komitetas nesvarsto šio klausimo. Alternatyvus balsavimas. (Balsai salėje) Balsavimas „už“ – pritarimas pasiūlymui, kad Žmogaus teisių komitetas yra papildomas komitetas.
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 43, prieš – 15, susilaikė 5. Taigi Žmogaus teisių komitetas bus papildomas komitetas. Nuskambėjo pasiūlymas dėl Ekonomikos komiteto. Ar jūs rimtai, kolegos? Gal tikrai… (Balsai salėje) Manau, kad nesvarstykime. Ar yra siūlančių, kad Ekonomikos komitetas būtų papildomas? Nėra. Gerai. Dėkoju, kolegos.
Baigiame šio klausimo svarstymą. Svarstymo datą numatome gruodžio 23 d. Ar galime sutikti? (Balsai salėje) Yra pasiūlymų svarstyti vėliau. A. Endzinas. Prašau.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų nėra tas klausimas, kuris būtų degantis svarstyti. Aš tikrai manau, kad pavasario sesija yra pats tinkamiausias laikotarpis.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra siūlymas svarstyti pavasario sesijoje. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje: „Galima!“) Galima. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Pritarta bendru sutarimu – bus svarstoma pavasario sesijoje.
17.53 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1881 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1218 (pateikimas)
Grįžtam prie ankstesnio darbotvarkės 2-9 klausimo – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1881 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – vidaus reikalų ministras R. Palaitis. Pateikimas.
R. PALAITIS. Labas vakaras, gerbiamieji Seimo nariai. Iš tikrųjų čia kažin ar bereikia svarstyti šitą mano pateikimą, nes prieš tai pateiktas klausimas buvo lygiai toks pat, tiktai galbūt dydžiai skiriasi. Gal tik skirtumas vienas, kad šis projektas, mano siūlomas, pateikiamas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1881 straipsnio pakeitimo įstatymo numeris yra Nr. XIP-1218, o prieš tai buvęs projektas Nr. XIP-2311. Aš tiesiog noriu pasakyti, kad iš Vyriausybės atėjęs ir Seime užregistruotas projektas buvo daugiau negu prieš metus. Na, laimė, šiandien jis yra pateikiamas.
Esmė yra tokia, kad siūloma šiek tiek didinti, ne taip daug, kaip prieš tai buvusiam projekte, baudą už valstybinės vėliavos neiškėlimą, nes dabartiniame Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra disbalansas. Kuriozas yra tas, kad užsienio valstybių ir užsienio organizacijų vėliavų neiškėlimas baudžiamas brangiau, negu Lietuvos valstybės vėliavos neiškėlimas. Todėl mes tiesiog siūlome sulyginti šitas baudas ir vietoj dabar esančios baudos nuo 10 iki 30 Lt už valstybinės vėliavos neiškėlimą skirti baudą nuo 30 iki 50 Lt.
Šiaip statistiniai rodikliai yra tokie, kad tokių administracinių teisės pažeidimų protokolų daugėja, pavyzdžiui, 2008 m. buvo tik 151 protokolas surašytas, 2009 m. – jau 386, vadinasi, daugiau negu dvigubai, o šiais metais per 10 mėn. surašyta 937 protokolai už valstybinės vėliavos neiškėlimą.
Dar galiu pasakyti, kad daugiau kaip prieš metus, tai yra šių metų rugsėjo mėn. Teisingumo ministerija buvo pateikusi projektą iš viso atsisakyti praktikos bausti už valstybinės vėliavos neiškėlimą, tačiau Vyriausybėje šis projektas buvo atidėtas neribotam laikui, o daugiau negu prieš metus atėjęs mūsų, Vidaus reikalų ministerijos, projektas pateikiamas Seimui dabar. Taigi ačiū už palaikymą šio projekto, jeigu jis bus palaikytas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti aštuoni Seimo nariai. Pirmasis klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju. Gerbiamasis ministre, siūlymas atsisakyti šių baudų tikrai būtų visiškai sveikintinas, bet kadangi jūs to nesiūlote, tai klausimas jums. Mes gyvename sunkmečiu, skurdas didėja, neplėtosiu tos temos, mokesčiai didėja, kainos didėja, nedarbas didėja, korupcijos lygis yra didesnis ir tai yra fonas jūsų siūlymui, o vėliavos iškėlimas, kaip aš jau minėjau, išties yra patriotinio auklėjimo rezultatas ir ypač viso valstybės elgesio išdava. Migracija – tai geriausias rodiklis, kaip visuomenė reaguoja į valstybės elgesį. Mano klausimas būtų toks. Jūs čia motyvuojate ir šiandien taip pasakėte, ir tekste taip parašyta, kad nuobaudos dydis už vėliavos neiškėlimą ir naudojimo tvarkos pažeidimus yra nevienodas, nevienodi tie mokesčiai yra už įvairių vėliavų pakėlimą. Jūs darote išvadą, kad sprendžiant tą problemą reikia didinti mokesčius, o kodėl jūs nepadarėte išvados, kad juos reikia sumažinti ir sulyginti?
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
R. PALAITIS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Iš tikrųjų noriu pasakyti, apie sunkmetį šnekant, kad tikrai yra svarbių projektų, nenoriu šio projekto sumenkinti, tikrai yra svarbių projektų ir svarbesnių mūsų ministerijos, kurie guli daugiau kaip metai užregistruoti Seime ir net nepateikti. Tą tikrai galiu pasakyti atsakingai, turiu visą sąrašą, bet yra taip, kaip yra.
Dabar kodėl didinti, o ne mažinti kitas baudas. Iš tikrųjų tas pats klausimas buvo ir svarstant Vyriausybėje. Čia yra grynai politinės valios išraiška ir čia kažkokių rimtų argumentų… Gali tikti toks argumentas, gali tikti kitoks argumentas, jūs turėsite svarstymo stadiją, svarstymo komitete stadiją, jūs pateiksite savo tokį pasiūlymą ir tiesiog komitetai politiškai apsispręs, kuris projektas geresnis.
PIRMININKAS. Klausia V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs susipažinęs su prieš tai pristatytu analogišku įstatymo projektu, pateiktu Seimo nario gerbiamojo V. Valkiūno, tikriausiai susipažinote. Pasakykite, kuo skiriasi vienas nuo kito? Mano požiūriu, yra baudų dydžiu. Ar užteks tokio baudų dydžio, kaip jūs siūlote, ar nėra geresnis variantas gerbiamojo V. Valkiūno?
R. PALAITIS. Vėlgi tai yra politinis sprendimas, bet tiktai tiek, kad, pirmas toks samprotavimas, kad nebūtų kaip su akcizais, kai užkeli baudos dydį labai didelį, o paskui surinkti tų baudų negali. Taigi visuomet turi būti šiek tiek realybės jausmo. Mano supratimu, Seimo nario kolegos V. Valkiūno projekte baudos šiek tiek šokiruoja, bent man taip atrodytų. Geriau tiesiog sulyginti iki tokio lygmens, kokį mes siūlome. Jeigu ir to nepakaks, na, tada reikės daryti antrą žingsnį. Bet iš sykio, sakykim, šoko terapiją taikyti, na, aš nesu toks šalininkas.
PIRMININKAS. Klausia V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti, kiek pagal šią anksčiau galiojusią straipsnių redakciją būna nubaudžiama per metus asmenų ir ar tikrai yra svarbu baudos dydis, ar svarbiau, kad sankcija būtų neišvengiama?
R. PALAITIS. Jau pristatydamas projektą, pateikdamas projektą anksčiau sakiau, aš galiu pakartoti tuos skaičius. 2008 m. – 151 protokolas surašytas, 2009 m. – 386, o šiais metais – 937 protokolai surašyti. Iš tikrųjų neišvengiamumas yra daug svarbiau negu baudos dydis, mano toks įsitikinimas yra. Bet… Ir tiek. Čia labiau reikėtų akcentuoti, ko gero, tą nelogiškumą, kad neiškėlimas užsienio valstybės vėliavų „kainuoja“ brangiau negu mūsų valstybės vėliavos. Čia daugiau šis argumentas galioja.
PIRMININKAS. Klausia K. Ramelis. Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas Č. V. Stankevičius.
K. RAMELIS (MSG). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas panašus į Seimo nario V. Gapšio. Iš tikrųjų jūs gal galite pasakyti, kiek pagal surašytus protokolus buvo nubausta asmenų ir ar jie nesiskundė teismui? Ir kokie teismų sprendimai? Aš manau, kad padidinus baudas kreipimųsi į teismą dėl jų panaikinimo padaugės, nes besąlygiškai bus daug atvejų neiškelta vėliavų, pagrįstai. Na, pavyzdžiui, mes žinome, kad kaimuose yra daug žmonių, turinčių gyvenamuosius namus, jie patys gyvena Vilniuje, jie negalės iškelti vėliavų, na, miestuose gyvena, dėl rimtos priežasties, arba ne laiku bus iškeltos, irgi pažeidimas. Ačiū.
R. PALAITIS. Ačiū už klausimą.
K. RAMELIS (MSG). Ir ar nebus brangiau valstybei bylinėtis teisme negu?..
R. PALAITIS. Ačiū už klausimą. Manau, kad baudos žirklių pakėlimas 20 Lt nesukels jūsų minėtų nuogąstavimų. Dėl teismų praktikos dabar atsakyti negaliu. Aš galiu pasakyti, kiek surašyta protokolų, tai tiek ir nubausta buvo. Kiek iš jų ėjo į teismus ir kokia teismų praktika, tikrai dabar negaliu pasakyti, reikėtų atlikti šitų visų atvejų normalią studiją. Jeigu jums tie skaičiai bus labai įdomūs, mes tada kada nors susitiksime, jūs paklausite, aš surinksiu visą statistiką.
K. RAMELIS (MSG). Gerai.
PIRMININKAS (Č. V. STANKEVIČIUS, TS‑LKDF). Klausia Seimo narys L. Kernagis.
L. KERNAGIS (KPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, ko gero, nekartodamas to, ką klausė kiti, aš pasakysiu, kad, kaip matote, lietuvių patriotizmas smuko bene dešimt kartų, jeigu būtų galima vėliavos iškėlimą vadinti patriotizmu. Jūsų žmogiška nuomone, ką reikėtų padaryti, kad lietuvis be baudos norėtų kelti vėliavą per šventę? Ačiū.
R. PALAITIS. Ačiū už tokį klausimą. Ką reikėtų padaryti, man iš tikrųjų sunku atsakyti. Tai tikriausiai lavinimas nuo pat mažumės, švietimas ir visa kita. Čia yra pagrindinis dalykas. Aš asmeniškai Palangoje turiu namą, tai jau prigrasinęs, kad ten vėliava visą laiką būtų iškelta per šventes, per kurias reikia iškelti.
PIRMININKAS. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke, bet aš jau išgirdau atsakymą į savo klausimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, jūs dejavote, kad jūsų projektas vienus metus tik neišvysta dienos šviesos, mūsų, Seimo narių, projektai neišvysta dienos šviesos dvejus metus ir galbūt iki kadencijos pabaigos neišvys. Ir nedejuojam, ką darysi, toks gyvenimas.
Prašom pasakyti, jūs pagal V. Valkiūno priimtą, mūsų pateiktą įstatymą… ir mes, Seimo nariai, pritarėm jam. Pasiūlė baudas didinti milijonieriams iki 10 mln. Tai bent būtų rinkliava gera, o jūsų tai yra niekinės tada baudos, palyginti su tuo, ką siūlė Seimo nariai. Kaip jūs manote? Tada papildytume biudžetą, o dabar kiek papildysime?
R. PALAITIS. Gerbiamoji Seimo nare, svarstymo stadijoje jūs tikrai turite teisę raštiškai pateikti pasiūlymus. Aš manau, jūs tą ir padarysite.
Dabar dėl termino. Iš tikrųjų terminai tokie, kad mes Vyriausybėje gana operatyviai reaguojame į kasdienes blogybes. Pavyzdžiui, tuo pačiu metu, kaip ir šitas projektas, buvo užregistruotas Administracinių teisės pažeidimų projektas dėl Bendrojo pagalbos centro. Yra be galo daug skambučių, klaidinančių skambučių, tuščių skambučių ir jie taip apkrauna Bendrojo pagalbos centro darbą, kad iš tikrųjų kartais nespėjama reaguoti į įvykius. Tai mes dar daugiau kaip prieš metus pateikėm, kad būtų administracinė atsakomybė už tokius klaidinančius skambučius. Deja, kol kas pateikimo stadijos šis projektas irgi negavęs. Lieka tik apgailestauti. Kaip ir jūs dėl dvejų metų savo projekto apgailestaujate, taip ir mes apgailestaujame.
PIRMININKAS. Klausia V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, pateiksiu klausimą su tam tikru humoru. Kadangi svetimos šalies vėliavos neiškėlimas baudžiamas didesne bauda, tai dėl to jūs pasiūlėte ir dėl mūsų vėliavų neiškėlimo didesnę baudą. Dabar žiūrėkite, svetimos valstybės kontrabandinė degtinė ir cigaretės kainuoja pigiau, tai pagal tą pačią logiką gal galėtumėte, kovodamas su kontrabanda, pasiūlyti, kad ir mūsų degtinė ir cigaretės pigiau kainuotų, tai nereikės pasienyje turėti problemų su kontrabanda?
R. PALAITIS. Be abejo, politikų tarpe yra gana daug fizikų. Vadinasi, visi fizikai sako ir visi žino, ir ne tik fizikai, bet ir kiti žmonės, kad jeigu yra didelis potencialas tarp dviejų taškų, kad ir kokią didelę varžą tarpe statytum, srovė vis tiek tekės. Kuo didesnis potencialas, tuo srovė bus didesnė. Šiuo atveju lygiai tas pat dėl akcizų ir kainų skirtumų. Jeigu kainų skirtumai dideli, kontrabanda vis tiek tekės, kad ir kokią varžą, t. y. mūsų institucijas, tarpe statytum. Tai visiška analogija.
Tačiau akcizai, bent jau tabako, kiek aš žinau, yra įsipareigojimas Europos Sąjungai, ir mes žingsnis po žingsnio tuos akcizus turime didinti, nes tai yra derybinė pozicija. Mano, pavyzdžiui, pozicija prieš trejus ketverius metus buvo tokia, kad išsyk keltume iki sutartinės kainos akcizų kainą, bet buvo apsispręsta didinti tą akcizą palaipsniui ir dabar kasmet tie akcizai keliami po truputį.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar galima kalbėti dėl motyvų. Motyvai už – D. Bekintienė. Prašau.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš taip pat pritariu šiai iniciatyvai ir siūlau šiuos projektus nagrinėti kartu, ir tikrai surasime aukso vidurį. Dėkoju.
PIRMININKAS. V. P. Andriukaitis kalbės prieš.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Kolegos, dėmesio! Išties pamatėme Liberalų sąjūdžio frakcijos vieno nario, tai gerbiamojo V. Valkiūno, ir liberalų deleguoto ministro baudų kėlimo aukcioną. Prieš tai gerbiamasis V. Valkiūnas pasiūlė iki kelių šimtų litų, ministras kur kas kuklesnis. Ministre, aukcioną pralošėte, nes jūsų siūloma mažesnė suma. Iš karto aišku, kad pralošėte aukcioną.
O šiaip, kolegos, šiuo sunkmečiu, kada ir taip yra daug kitų problemų, svarstyti štai staiga nei iš šio, nei iš to dar baudų problemas, su kuriomis mes tikrai galime neskubėti… Juo labiau kad kolega K. Ramelis paklausė apie teisminę praktiką, paklausė apie tai, kiek kainuos, koks administravimas ir taip toliau. Kas čia per pasiūlymai dabar pirmo būtinumo? Mūsų piliečiai, kitą dieną atsibudę ir išgirdę, kokios čia prasideda bausmių ir baudų liūtys, tikrai ramiau jausis prieš Advento laikotarpį, prieš artėjančias Kūčias. Taigi išties norisi pasveikinti valdančiąją daugumą, kad ji kažkaip keistai čia pradėjo prieš Kūčias baudų kėlimo aukcioną. Balsuoju prieš.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome balsuoti dėl pritarimo ar nepritarimo pateiktam įstatymo projektui.
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 38, prieš – 7, susilaikė 22. Įstatymo projektui Nr. XIP-1218 po pateikimo pritarta.
Dabar reikėtų priimti vienodą sprendimą. Aš rekomenduočiau Seimui, kad Seimo priimtas sprendimas būtų analogiškas alternatyviam projektui Nr. XIP-2311. Tai yra pagrindiniu patvirtinti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, papildomu – Žmogaus teisių komitetą, abiejų įstatymų svarstymą numatyti pavasario sesijoje, nes Seimas taip jau yra apsisprendęs. Pritaria Seimas? (Balsai salėje) Pritaria.
Dabar prašau repliką po balsavimo.
V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš suprantu kolegos V. P. Andriukaičio sunkiai nuslepiamą meilę Liberalų sąjūdžiui, bet turiu jus šiek tiek nuliūdinti. Deja, Liberalų sąjūdis kol kas neturėjo tos malonės savo gretose turėti kolegą V. Valkiūną. Tai prašyčiau šiek tiek tiksliau identifikuoti kolegą su frakcija, kuriai jis šiandien, šią valandą, šioje salėje atstovauja.
PIRMININKAS. Stenogramai – repliką pasakė V. Grubliauskas.
18.10 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1242, 126, 127, 129, 1302, 131 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2462 (pateikimas)
Dabar kitas darbotvarkės klausimas, popietinio posėdžio 2-11 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1242, 126, 127, 129, 1302, 131 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2462. Pateikimas. Pranešėjas – V. Valkiūnas.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Kašėta.
PIRMININKAS (A. KAŠĖTA, LSF). Dar prieš pradedant pristatyti projektą, prašo replikos arba dėl vedimo tvarkos – A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, frakcijos vardu prašau dėl šio klausimo padaryti pertrauką. Mums labai gerai reikia įsigilinti į tą baudimą, nes ten yra, kad dabar jau ir į kalėjimą sodinsime, ir kitur, todėl mums kelia abejonių, mes neįsigilinome. Prašau balsuoti dėl pertraukos.
PIRMININKAS. Žinoma, kad iki kito posėdžio mes galime tą pertrauką padaryti, bet tas kitas posėdis pavasario sesijoje. (Balsas salėje: „Duokite padėti įsigilinti…“) Supratau, jūs kalbate apie projektą, kuris bus pateikiamas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Taip, dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso, prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Mes turėtume apsispręsti, gerbiamieji kolegos, dėl pasiūlymo. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritaria A. Salamakino pasiūlymui, kuris yra frakcijos vardu, dėl pertraukos iki kito posėdžio?
V. ŽIEMELIS (KPF). Galima?
PIRMININKAS. Prašom. V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Jokių motyvų nepateikė, turi būti motyvuotas frakcijos prašymas. Jokių motyvų neišgirdome. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu jūs norite išgirsti papildomų motyvų, tai gal A. Salamakinas pateiks, tačiau aš siūlyčiau netęsti laiko, apsisprendžiame balsuodami. Kas pritaria pasiūlymui, balsuoja už.
Balsavo 50 Seimo narių. Už – 20, prieš – 13, susilaikė 17. Pakanka balsų dėl pasiūlymo, padaryta pateikimo pertrauka iki kito posėdžio, ketvirtadienio.
Gerbiamieji kolegos… Prašau. Seimo narys E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėjau patikslinti. Šitas klausimas bus svarstomas ketvirtadienį, rytiniame posėdyje?
PIRMININKAS. Taip.
E. KLUMBYS (TTF). Ačiū.
18.13 val.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 2-12 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – A. Anušauskas. Pateikimas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, prieš keturis mėnesius įsigaliojus Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymui, buvo reglamentuota, kad nuo kitų metų sausio 1 d. draudėjai privalės mokėti 3 % dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir už asmenis, kurie nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio punktuose, tai yra už vidaus tarnybos sistemos, specialiųjų tarnybų, profesinės karo tarnybos karius. Tačiau, nepaisant to, kad 3 % dydžio privalomos sveikatos draudimo įmokos už mano minėtus asmenis turi būti pradėtos mokėti nuo 2011 m. sausio 1 d., šiam tikslui, 2011 m. biudžete numatyta papildomai skirti 50 % asignavimų. Todėl, siekiant užtikrinti mokesčių mokėjimą visa apimtimi ir, be abejonės, laikytis fiskalinės drausmės, siūloma pavėlinti įvedamą mokestį, jo įsigaliojimo terminą ir reglamentuoti, kad įsigaliotų ne nuo sausio 1 d., o nuo liepos 1 d.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti 6 Seimo nariai. Pirmasis – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Gerbiamasis kolega, šitie žmonės, kuriuos… (Balsai salėje) Jūs išvardijote, kad šitie visi žmonės pagal įstatymą turi būti draudžiami nuo sausio 1 d. Tačiau valstybės biudžete, matyt, yra klaida, aplaidumas, lėšų neskirta. Jūs siūlote nukelti terminą. Ar tai reiškia, kad jūs siūlote šitų žmonių nedrausti, o jeigu siūlote, kad jie būtų vis dėlto draudžiami, gal galėtumėte pasakyti kieno, kurių žmonių sąskaita? Ar jūs galvojate, kad šita suma pinigų galėtų būti paimta iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, iš kaupiamųjų fondų? Taigi klausimas: ar jūs siūlote, kad jie būtų nedraudžiami per tą laikotarpį, ar jie būtų draudžiami kitų sąskaita?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš kalbu apie tą įmokų dalį, jai yra skirta 50 %, tai yra 15,7 mln. Lt 2011 m. biudžeto projekte. Ir šiuo atveju aš kalbu apie institucijas, kurios turi ir savo medicinines tarnybas. Iš viso reikėtų, ko gero, rimtai apsvarstyti klausimą, ar kartais pinigai neleidžiami du kartus. Tai yra mes duodame ir tam tikrus biudžetus toms medicinos įstaigoms. Bet kokiu atveju, aš manyčiau, kad, laikantis šitos fiskalinės drausmės, jeigu yra skirta institucijoms 50 % išlaidų, kurios buvo numatytos tik prieš 4 mėnesius kitiems metams, kad jos bus. Prieš 4 mėnesius buvo priimtos įstatymo pataisos. Todėl aš manyčiau, kad turi būti arba 100 %, arba atidėtas įstatymo įsigaliojimas.
PIRMININKAS. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų ganėtinai keista, įstatymas galioja keli mėnesiai, visi žinojo, kad nuo 2011 m. sausio 1 d. pareigūnai turi draustis privalomuoju sveikatos draudimo mokesčiu, dabar jūs siūlote atidėti. Tai kas jiems teiks pagalbą, nes pagal mūsų visą įstatymų bazę žmogus turi draustis, mokėti mokesčius arba jį kažkas turi drausti. Vienas dalykas. Kitas dalykas, jeigu bus atidėtas šito įstatymo įsigaliojimas, tai Sveikatos draudimo fondas neteks 15,7 mln. Lt. Sveikatos draudimo fondą mes jau svarstome, jam yra pritarta Seime po svarstymo. Tai dabar iš kur mes paimsime tuos suplanuotus pinigus ir ar tai reiškia, kad jūs siūlysite kažkam neteikti paslaugų?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Pirmiausia aš turiu pasakyti, kad numatant šiuos pasikeitimus, ko gero, mažiausiai galvota, iš kur tie pinigai atsiras šitose tarnybose. Tai jūsų nuomonė. Bet aš atsakysiu, kaip aš suprantu. Mes, svarstydami šitų institucijų biudžetus, akivaizdžiai matėme, kad institucijom yra didelis pinigų deficitas vykdyti jų funkcijoms, numatytas mokestis yra padengiamas tik 50 %. Iš kur paimti dar 50 %, kiek aš suprantu, netiesioginiai nurodymai yra iš vidinio rezervo, to rezervo iš tikrųjų šiuo metu institucijos neturi, bent jau dauguma iš jų.
PIRMININKAS. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, anksčiau galiojusi tvarka de facto prieštaravo mūsų draudimo sistemai de jure. Kadangi kažkas sugalvojo, kad gali mokėti sveikatos draudimą 6 % vietoj 9 %, kaip visi, ir ta tvarka buvo ištaisyta, nes pareigūnai naudojasi ir dviguba sistema. Ir savo, kurią turi, kurią minėjote, plius dar gali naudotis kaip eilinis pilietis. Tai klausimas, kodėl turėtų būti taikomi dvejopi standartai. Tai tada gal… kai mes paskui reikalaujame minimaliai draustis net ir tų, kurie darbo neturi, nes tai yra privalomasis draudimas. Tai jūsų siūlymas turėtų būti dėl biudžeto, t. y. kad biudžete būtų numatytos pajamos. Taip negali būti… Kodėl siūlote iškreipti sistemą pusę metų, ne visai apdrausti žmones, pažeisti privalomojo sveikatos draudimo taisykles?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš neneigiu pačios tvarkos, ir komitetas buvo pateikęs ir Biudžeto ir finansų komitetui savo siūlymus, tai yra skirti dar tuos papildomai 50 %. Šiam klausimui nebuvo pritarta. Šiuo atveju aš manyčiau, kad komitetas anuomet padarė tą darbą, tai yra pasiūlė skirti šiuos pinigus, dabar turėtų dėl to, be abejonės, galbūt svarstant šitą įstatymo pakeitimą, apsispręsti ir Vyriausybė, tai yra normalu.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Pradžioje aš norėčiau priminti, ką tokiu atveju pasakytų A. Kubilius. Jis sakydavo: eikite į Vyriausybę, susitarkite, o po to ateikite su įstatymo projektu. Dabar aš matau, kad dešinėje pusėje ginčijasi vieni su kitais. Vieni priima vieną įstatymą, kiti ateina su kitomis pataisomis. Mano klausimas būtų toks. Jūs rašote, kad neigiamų pasekmių, priėmus šį įstatymą, nebus. O mano galva, bus. Kiti piliečiai turi mokėti vieną dydį, o jūs siūlote pažeisti lygiateisiškumo principą, visų piliečių lygybę prieš įstatymą ir siūlote daliai jų nemokėti. Aišku, iškyla tie klausimai, apie kuriuos kalba kiti kolegos, kad paprasčiausiai tie žmonės bus nedrausti sveikatos draudimu. Kodėl jūs rašote netiesą savo aiškinamajame rašte?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Na, pirmiausia aš manau, kad mes turime šiuo klausimu skirtingas nuomones. Jūs manote, kad turės neigiamų pasekmių. Aš manyčiau, neigiamų pasekmių atsiras tik tuo atveju, jei institucijos iš visai kitų veiklai skirtų pinigų bus priverstos ieškoti, kuo padengti dar tuos 50 %, nes jie kol kas nėra numatyti ir, kiek supratau, nebus numatyti. Tiesiog reikėtų spręsti, aš manau, šitą klausimą būtent Vyriausybėje ir galbūt svarstant šitą įstatymo pataisą.
PIRMININKAS. V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis kolega, man labai keistai atrodo tas jūsų siūlymas. Sveikatos reikalų komitetas išdiskutavo šitą klausimą su įvairiomis institucijomis, priėmė bendrą sprendimą ir pataisė tą įstatymą. Buvo viena įsigaliojimo data, dabar jūs staiga siūlote kitą. Iš kur jūs garantuotas, kad liepos mėnesį atsiras tų pinigų? Pasakykite, kokia garantija? Ir vėl išeisite į tą tribūną, ir išeis, kad dešinė nežino, ką daro kairė, arba atvirkščiai. Ačiū.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Šiuo atveju 2011 metų biudžete yra numatyta 50 % sumos, t. y. 15,7 mln. Lt. Kalbama apie tai, kad reikėjo teikiant ir biudžeto projektą svarstyti galimybes skirti visą 100 % privalomojo sveikatos draudimo mokesčio institucijoms, kad jos turėtų galimybę jį apmokėti.
PIRMININKAS. Klausia V. P. Andriukaitis. Paskutinysis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, aišku, jūs daugiau darbuojatės Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Suprantama, kad su privalomojo sveikatos draudimo biudžeto problemomis susiduriate rečiau. Dabar kyla klausimas, kodėl jūs imatės tokio lobistinio tarpininkavimo? Juk puikiai žinote, kad jeigu privalomas, tai jis turi būti privalomas. Negali būti situacija, kai jis truputį privalomas. Vieniems privalomas, o kitiems truputį neprivalomas. Antra vertus, biudžeto svarstymo metu Sveikatos reikalų komitetas pasiūlė, kad reikia padidinti 30 mln. Lt Privalomojo sveikatos draudimo fondą. Tai kaip ta jūsų iniciatyva – dabar prisideda prie Sveikatos draudimo fondo tikslų ar priešingai?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Šiuo atveju, kaip minėjau, pačios tvarkos neneigiu. Manau, tiesiog turi būti tam tikra fiskalinė drausmė. Jeigu siūlomas projektas, bet jam nėra pinigų, tai turi būti arba atidedami galiojimai, arba ieškoma sprendimų. Šiuo atveju aš manyčiau, kad siūlomas toks sprendimas. Pačios tvarkos dėl privalomojo sveikatos draudimo aš neneigiu, tiesiog reikėtų, svarstant šią pataisą, pagalvoti, ar institucijos, nebandydamos apmokėti šį mokestį, nesusilpnins kitų sričių finansavimo. Manyčiau, visaip gali atsitikti. Šiuo atveju pagrindinius akcentus turėtų sudėlioti būtent Vyriausybė ir skirti tuos 15 mln. Lt institucijoms, kad jų veikla nenukentėtų.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, apsispręsime dėl šito įstatymo likimo po pateikimo. Prieš tai motyvai. Už nėra užsirašiusių, prieš – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Gerbiamieji kolegos, kalbėdamas prieš, aš pasakysiu, kam pritariu. Pritariu dviem dalykams. Pirma, kad pareigūnams reikia skirti dėmesį, ir su tuo aš kolegą A. Anušauską sveikinu. Dėmesys jiems reikalingas.
Ir antra, kad ir kaip būtų keista (vos ne istorinis įvykis), aš šimtu procentų pritariu tam, ką pasakė kolega R. J. Dagys. Labai retai aš pritariu jo sakomoms mintims, bet šiuo atveju šimtu procentų pritariu. Jis išreiškia visą šio projekto esmę, kad negalima išbalansuoti sistemos, negalima daryti išimčių ir t. t. Todėl, kolegos, aš pasisakau prieš, paminėdamas tuos du pozityvius momentus. Ačiū.
PIRMININKAS. Balsuojame. Kas pritaria įstatymo projektui po pateikimo, balsuoja už.
Balsavo už 34, prieš – 10, susilaikė 13. Taigi po pateikimo įstatymo projektui yra pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, atsiprašau, Sveikatos reikalų komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 14 d.
18.28 val.
Gerbiamieji kolegos, kitas klausimas 2-13a – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ papildymo“ projektas. Kviečiu E. Tamašauską. Matau, kad vietoj jo A. Endzinas. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas.
A. ENDZINAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, leiskite jums pateikti Seimo nutarimą „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ papildymo“. Teikiamame nutarime prašome jūsų pritarimo leisti pateikti keletą įstatymų projektų, kurie pratęstų išankstinio balsavimo laiką, ir prašytume jūsų pritarimo. Pačius projektus pristatys V. Grubliauskas, o jų esmė yra šiek tiek anksčiau leisti pradėti balsuoti iš anksto. Tai yra nuo 8 val.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal iš tikro negaišdami laiko mes galėtume pritarti įtraukti į sesijos darbų programą, o po to jau iš esmės būtų pristatyti projektai? Gerbiamieji kolegos, po pateikimo pritarta. Po svarstymo taip pat. (Balsai salėje) Priėmimas.
Balsuojame, kas pritaria, kad įtrauktume į rudens sesijos darbų programą? Priėmimas. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Už – 39, prieš – 8, susilaikė 10. Taigi Seimo nutarimas, kad minėti projektai būtų įtraukti į sesijos darbų programą, yra priimtas.
18.30 val.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 65 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2672, Seimo rinkimų įstatymo 671 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2673, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 651 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2674, Prezidento rinkimų įstatymo 64 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2675, Referendumo įstatymo 601 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2676 (pateikimas)
Dabar jau kviečiu Seimo narį V. Grubliauską pristatyti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 65 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, taip pat lydinčiuosius, kurie su juo susiję.
V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų, kolegos, klausimas nėra toks slidus, pavojingas ir aštrus, kaip galbūt kai kam pasirodė iš pirmo žvilgsnio. Aš sakyčiau, kad būtų galima pristatyti visą šį įstatymų paketą, nes kalbama apie visus rinkimus, tiek rinkimus į savivaldybių tarybas, tiek rinkimus į Seimą, į Europos Parlamentą, Prezidento rinkimus ir referendumo balsavimo situacijos pakeitimą. Kalbama ne apie kažkokius drastiškus pakeitimus, kalbama apie… (Balsai salėje) Kalbama apie šitų projektų… Esmė šių projektų yra ta, kad šiandien egzistuoja skirtingas laikas kalbant apie išankstinį balsavimą trečiadieniais ir ketvirtadieniais rinkimų savaitę. Savivaldybių tarybų rinkimų atvejais rinkimai, išankstiniai rinkimai, vykdavo nuo 10 val. iki 20 val. vakaro, visais kitais atvejais rinkimai vykdavo nuo 12 val. dienos iki 20 val. vakaro. Balsavimas namuose vykdavo nuo 8 val. ryto iki 20 val. vakaro.
Siūlomų projektų esmė yra suvienodinti visų išankstinių rinkimų balsavimo pradžią fiksuojant ją 8 val. ryto ir baigiant, kaip ir buvo iki šiol, 20 val. vakare. Tai būtų gerokai paprasčiau, nebūtų painiavos ir sumaišties skirtingų rinkimų atvejais. Kita vertus, manau, visi matėte tuos rinkimus trečiadieniais ir ketvirtadieniais rinkimų apygardose, visada būdavo didžiulės eilės, ypač didžiuosiuose miestuose didžiulės eilės žmonių, ir nemaža dalis rinkėjų, norėjusių pareikšti valią tomis dienomis, tiesiog elementariai nespėdavo dėl laiko stokos.
Mano manymu, visiškai nesujaukia rinkimų sistemos, nesukelia jokios painiavos, manau, kaip tik suteikia daugiau aiškumo, paprastumo ir vienodo laiko supratimo visais atvejais. Tiek trumpai. Pasiruošęs atsakyti į jūsų klausimus. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti 5 Seimo nariai. Pirmasis – M. Zasčiurinskas. Atsisako. E. Pupinis. (Balsai salėje)
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerai, ačiū. Norėčiau paklausti. Jeigu Klaipėdoje tas tinka, tai galbūt sutaupytume lėšų kur nors kitur, galbūt kaip nors būtų galima diferencijuoti: ar kaimui ir miestui, ar panašiai? Nėra tikslo kaime tiek sėdėti. 160 žmonių, o visą dieną komisiją laikyti. Ačiū.
V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Aš manau, kad diferencijavimas, ko gero, būtų gerokai pavojingesnė tendencija ir prasilenktų su vienodos rinkimų teisės užtikrinimu visiems ir visose vietose. Manyčiau, tai rizikingas sprendimas. Kita vertus, pailginimas savivaldybių tarybų rinkimų atvejais dviem valandomis kažkokių papildomų didelių sąnaudų tikrai nesukels. Aš manau, kad atsiras ir kaime žmonių, kuriems patogiau atlikti savo pilietinę pareigą iš ankstyvo ryto, kad galėtų visą likusį dienos laiką skirti savo rimtiems darbams. Manyčiau, nereikėtų diferencijuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs siūlote pailginti, tiksliau, paankstinti darbo pradžią išankstinio balsavimo komisijose. Ar nereikėtų tada geriau pridėti dar vieną dieną?
V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Ačiū už klausimą. Iš esmės klausimas racijos tikrai turi. Tačiau dienos pridėjimas, ko gero, gerokai labiau pakeistų visą rinkimų sistemą ir išbalansuotų ją. Bent jau diskusijos būtų gerokai ilgesnės. Net pailginimas dviem valandomis, šiuo atveju kalbant apie rinkimų į savivaldybių tarybas tvarką, ir keturiomis valandomis per visus kitus rinkimus, manau, bent iš dalies tą problemą išspręstų ir būtų gerokai paprastesnis sprendimas. Faktiškai galima įgyvendinti netgi jau per šiuos rinkimus į savivaldybių tarybas, kurie vyks kitų metų vasario mėnesį. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs siūlote rytines valandas ankstinti. Man teko rajonuose matyti, kad pagrindinė eilė tokių, kurie atremti į sienas stovi ir laukia savo valandos, kad galėtų pabalsuoti, būdavo vakare, tamsiu paros metu, atvežti mašinomis, sustatyti koridoriuose. Reikia iš karto įėjus į koridorių agurką laikyti kišenėje, kad užkąstų. Tai gal geriau pailginkime į vakarą, tada šis procesas geriau judės.
V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Labai ačiū. Jūsų klausimas skamba dramatiškai – atvaryti tamsoje, sustatyti prie sienos ir laukia savo valandos. Tikrai nedramatizuočiau taip situacijos. Kita vertus, aš tikrai manau, kad jūsų pasiūlymas turi racijos ir svarstant jį komitetuose būtų galima pagalvoti ir apie tai. Kodėl gi ne?
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar kalbos dėl motyvų. M. Petrauskienė – už.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Kaip rodo rinkimų statistika, piliečių, norinčių balsuoti iš anksto, skaičius didėja, ypač didžiuosiuose miestuose. Todėl susidaro net eilės. Manyčiau, kad siūlymas pratęsti išankstinio balsavimo laiką yra geras, nes sudaromos geresnės sąlygos rinkėjams balsuoti iš anksto. Ir nuo 8 val. iki 20 val. tas laikas kaip tik iš ryto yra patogesnis. Siūlau balsuoti už, pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Matulas – prieš.
A. MATULAS (TS-LKDF). Manau, kad mes, kolegos, praradome laiko pojūtį, nors už lango per stiklą matyti, koks dabar metas. Klausinėjame dėl įvairių smulkių pataisų, gaištam laiką, leidžiam parlamento, valstybės pinigus.
O dėl projekto. Manyčiau, tikrai vieną kartą nustokime kaitalioti Rinkimų įstatymą likus iki rinkimų labai nedaug laiko. Ne vieną kartą dalyvavau rinkimuose, buvau ir komisijos pirmininkas, ir narys, jokios sumaišties nėra, visi žino, nuo kada iki kada dirba rinkimų apygardos, galima balsuoti namuose. Todėl likus trims mėnesiams iki rinkimų siūlau nekeisti, tai, ką jūs siūlote, yra smulkmena.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, apsispręskime balsuodami. Ir dėl visų lydinčiųjų, be abejo, taip pat. Kas už pateiktus įstatymų projektus, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 55 Seimo nariai: už – 42, prieš – 3, susilaikė 10. Po pateikimo įstatymų projektams yra pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Kitų pasiūlymų nėra. Siūloma svarstyti pratęstoje Seimo rudens sesijoje. Ar galime pritarti? Yra dar vienas pasiūlymas. A. Endzinas. Prašom.
A. ENDZINAS (LSF). Gerbiamasis pirmininke, manau, kad yra aktuali įstatymo pataisa. Manau, kad dvi savaitės būtų labai pakankamas terminas, jeigu norėtume, kad ši įstatymo pataisa pradėtų veikti jau vasario mėnesį. Dėkoju. Siūlyčiau dviejų savaičių terminą, gruodžio mėnesį. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar nėra prieštaraujančių tokiam pasiūlymui? Nėra prieštaraujančių. Dėkoju. Po dviejų savaičių bus įtraukta į darbotvarkę.
18.39 val.
Gerbiamieji kolegos, mums liko paskutinis įstatymo projektas, tai yra du projektai, susiję tarpusavyje. Pirmiausia Seimo nutarimas dėl rudens sesijos darbų programos papildymo. Kviečiu pranešėją V. Babilių.
V. BABILIUS (J(LiCS ir TPP)F). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu prašyti jūsų įtraukti į rudens sesijos darbotvarkę klausimą dėl Statybos įstatymo 10, 14, 15, 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Šis projektas buvo užregistruotas kovo mėnesį, tačiau vėliau į Seimo darbotvarkę buvo įtrauktas pono Mazuronio pasiūlymas Nr. XIP-1773, kuris susijęs su tais pačiais straipsniais. Aplinkos komitetas ir ministerija prašė juos kaip panašius klausimus sujungti į vieną. Todėl šiandien aš jūsų prašyčiau įtraukti šį įstatymo projektą į rudens sesijos darbotvarkę.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūsų niekas neužsirašė paklausti. Dėl motyvų užsirašiusių kalbėti nėra. Gerbiamieji kolegos, gal mes galėtume bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Pritarta. Po svarstymo pritarta. Priėmimas.
Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritaria, kad būtų papildytas Seimo nutarimas dėl darbų programos?
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 51 Seimo narys: už – 42, prieš nėra, susilaikė 9. Taigi Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo sesijos darbų programos“ papildymo“ priimtas.
18.41 val.
Statybos įstatymo 10, 14, 15, 29 straipsnių pakeitimo ir 431 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1874 (pateikimas)
Dabar prašau pristatyti Statybos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir 431 straipsnio papildymo įstatymo projektą. Kaip matote, pranešėjas tas pats – V. Babilius. Prašau.
V. BABILIUS (J(LiCS ir TPP)F). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymo pakeitimas liečia Statybos produkcijos sertifikavimo centro įteisinimą dėl ką tik neseniai priimto Statybos įstatymo. 2009 m. Vyriausybė numatė Valdžios sistemos sandaros tobulinimo koncepciją, skirtą atsisakyti ministerijoms nebūdingų funkcijų. Neseniai priimtame Statybos įstatyme ypač svarbių objektų licencijavimą pavesta vykdyti Aplinkos ministerijai, tačiau de facto nuo 1996 m. jį vykdo Statybos produkcijos sertifikavimo centras, SPSC sutrumpintai. Mes norime tam tikruose Statybos įstatymo straipsniuose tiesiog nurodyti būtent vykdytoją, sertifikavimo, testavimo, įvertinimo ir konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės statusą. Todėl į 10, 14, 15 ir 29 straipsnius mes tiesiog įrašome to centro pavadinimą, paliekam atestavimo tvarką rengti ministerijai, o vykdymą pavedam Statybos produkcijos sertifikavimo centrui. Tokia trumpa reziumė.
PIRMININKAS. Jus nori paklausti šeši Seimo nariai. M. Zasčiurinskas – pirmasis. Prašau.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, kolega. Šitą temą klausiant būtų galima plėtoti pakankamai įdomiai, tačiau aš pabandysiu konkrečiai paklausti neplėtodamas, nes tikriausiai visi supranta, kas čia slepiasi už tokio įstatymo. Prašau pasakyti sąžiningai, kada bus privatizuota šita valstybės įmonė – Statybos produkcijos sertifikavimo centras ir kada sertifikavimas pereis į privačias rankas? Tikriausiai visi supranta, kad čia yra etapas šio proceso. Taigi kada?
V. BABILIUS (J(LiCS ir TPP)F). Sąžiningai atsakau: nežinau. Matyt, norėčiau sąžiningai atsakyti, kad niekada. Todėl, kad jeigu jūs gerai paskaitytumėt įstatymą, tai statusas centro nesikeičia. Atvirkščiai, jis yra įvardinamas įstatyme kaip neatsiejama dalis sertifikavimo. Jeigu jis liktų toks pusiau bešeimininkis, neaišku, kieno nurodymu ir ką darantis, galbūt tada būtų norima jį privatizuoti. Dabar gi aš matau visiškai atvirkščią procesą.
PIRMININKAS. Klausia S. Bucevičius. Nėra. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Na, iš tiesų čia tokių klausimų yra, turbūt Teisės departamento skaitėt išvadą tam tikrą, kur šiek tiek abejojama, ar nereikėtų paklausti Vyriausybės išvados. Bet ar iš tiesų tikrai turėtų būti viskas vienose rankose, nes, tarkim, galbūt sertifikuoti galėtų ir kitos sertifikuotos įmonės, nebūtina atiduoti į vienas rankas? Galbūt būtų tam tikra rinka ir sertifikatai nekainuotų tiek, kiek būtų nustatyta? Nežinau, iš esmės čia atsiranda tokia monopolinė struktūra, kuri galės diktuoti sertifikatų kainą. Tai, manau, nelabai gerai.
V. BABILIUS (J(LiCS ir TPP)F). Gerbiamasis kolega, noriu pabrėžti, kad sertifikavimo kainos nesikeitė nuo 2001 m., t. y. jos yra mažiausios Europoje. Ir vėlgi ir esamas, ir būsimas kainas nustatys Kainų… Konkurencijos taryba. Taigi pats Sertifikavimo centras, vadovaujamas Aplinkos ministerijos, kuri nustato sertifikavimo tvarką, neįpareigotas ir neįgalus didinti įkainių, (…) Konkurencijos taryba viską valdo.
PIRMININKAS. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gal, pranešėjau, norėčiau dar kartą pakartoti mano kolegos M. Zasčiurinsko klausimą. Statusas to centro tampa toks, na, sakykim, lyg savarankiška, lyg kažkokia institucija. Ar nesusidaro įspūdis, kad po to galima tą licencijavimo paslaugą privatizuoti žinant, kad Vyriausybė jau pasakė, kad jeigu biudžeto reikalai blogės, teks dalį valstybės funkcijų privatizuoti?
V. BABILIUS (J(LiCS ir TPP)F). Norėčiau paaiškinti dviem aspektais. Pirmas, esama tvarka nesikeičia ir statusas nesikeičia, t. y. tvarką numato Aplinkos apsaugos ministerija, kaip ir anksčiau. Tačiau kaip būdavo? Atsako ministerija, viską daro centras ir ministerija pasirašo. Na, sakykim, ne visai logiška. Tegul dabar įstatyme būna matoma, kas daro. Antras pavyzdėlis – Latvija, mūsų kaimynė. Tai privatizavus, kaip jūs sakot, norėdama privatizuoti, atskirti arba demonopolizuoti šitas funkcijas, Latvija privatizavo esamą centrą, kurį iš karto nupirko skandinavai, kurie superka panašius centrus visoje Europoje. Tada buvo įsteigtas antras centras, kurį vėl nupirko skandinavai. Ir tada valstybė buvo priversta įsteigti trečią, jau savo, valstybinį, kad išsaugotų tam tikrą lygmenį ir turėtų galimybę atlikti tokias funkcijas. Taigi perspektyvoje privatizuoti tokį centrą iš tikrųjų būtų neracionalu, aš manau.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūs atsakėt į visus klausimus. Dabar, gerbiamieji kolegos, kalbos dėl motyvų. Nėra užsirašiusių kalbėti. Taigi belieka apsispręsti balsuojant. Kas pasisako už pateiktą įstatymo projektą, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 51 Seimo narys: už – 32, prieš nėra, susilaikė 19. Taigi įstatymo projektui po pateikimo yra pritarta. Siūlomi komitetai: Aplinkos apsaugos komitetas – pagrindinis, papildomų nėra pasiūlyta. Ir siūloma svarstyti gruodžio 16 d. Kitų… Taip, matau, E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš jau minėjau, Teisės departamento išvadoje yra pasiūlymas paklausti Vyriausybės. Tai gal reikėtų taip padaryti? Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, niekas neprieštarauja tokiam pasiūlymui. Taigi pritarta taip pat paklausti Vyriausybės nuomonės.
Mūsų darbotvarkė beveik išseko, tačiau yra dar du Seimo narių… jau trys Seimo narių pareiškimai. Pirmąjį kviečiu V. P. Andriukaitį.
18.49 val.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, leiskite perskaityti Laikinosios Seimo narių grupės Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimui įgyvendinti pareiškimą.
„Konstitucinis Teismas 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu įpareigojo Lietuvos Respublikos Seimą, esant ypatingai šalies ekonominei situacijai, kasmet, kol ekonominė krizė tęsiasi, svarstant ir tvirtinant šalies biudžetą, iš naujo įvertinti realią situaciją ir spręsti, ar ji vis dar sunki, kad dėl to ir kitais metais reikės priimti sprendimus dėl sumažintų atlyginimų ir pensijų mokėjimo. Konstitucinis Teismas išaiškino, jog, esant ypatingoms situacijoms, Seimas gali mažinti atlyginimus ir pensijas laikydamasis konstitucinio proporcingumo principo, t. y. laikydamasis priedermės nustatyti tolygų nediskriminacinį paskirtų ir mokamų atlyginimų bei pensijų mažinimo mastą, nepažeidžiant iki itin sunkios ekonominės padėties nustatytų ir mokėtų jų dydžių proporcijų.
Konstitucinio Teismo nutarimai, išvados ir sprendimai Seimui ir Seimo pareigūnams yra privalomi. Todėl Laikinoji Seimo narių grupė, turėdama aiškų tikslą – įgyvendinti šį Konstitucinio Teismo balandžio 20 d. sprendimą, numatė tokius veiksmus: pirma, kreiptis raštu į Seimo Pirmininkę dėl to, kokių veiksmų ji imasi, kad iki 2011 m. biudžeto tvirtinimo Seime būtų įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimo nutariamosios dalies reikalavimai.
Antra, kreiptis raštu į Seimo Pirmininko pavaduotoją, atsakingą už Konstitucinio Teismo sprendimų įgyvendinimą, dėl to, kokių veiksmų pagal Statuto 181 straipsnio reikalavimus jis ėmėsi, kad būtų įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimo reikalavimai.
Trečia, kreiptis raštu į Socialinių reikalų ir darbo, Biudžeto ir finansų, Ekonomikos, Teisės ir teisėtvarkos ir Žmogaus teisių komitetų pirmininkus dėl to, kokių veiksmų jie ėmėsi dėl Konstitucinio Teismo sprendimo reikalavimų įgyvendinimo.
Ketvirta, kreiptis raštu į frakcijų seniūnus ir į Seimo narius dėl to, kokių veiksmų jie ėmėsi, kad būtų įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimo reikalavimai.
Penkta, siūlyti Seimui pakartotinai kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Seimo priimtų sprendimų dėl atlyginimų ir pensijų mažinimo konstitucingumo. Seimo nutarimų projektus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teimą pateiksime artimiausiuose Seimo plenariniuose posėdžiuose.
Laikinoji Seimo narių grupė tikisi Seimo statuto ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sulaukti atsakymų į savo klausimus. Šie atsakymai bus apibendrinti, su jais bus supažindinti ekspertai ir visuomenė. Jie bus publikuojami spaudoje ir interneto puslapiuose.
Tikimės sulaukti dalykiškų ir kompetentingų atsakymų, taip pat ir svarių diskusijų. Esame įsitikinę, kad Seimas, priimdamas 2011 m. nacionalinį biudžetą, visa apimtimi įgyvendins Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą.
Grupės vardu – V. Andriukaitis.“
PIRMININKAS. Kviečiu A. Sysą.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, pareiškimas vadinasi „Kas gali paneigti, kad privatūs bankai realizuoja schemą, kaip privatizuoti valstybės strateginę infrastruktūrą“.
Šių metų lapkričio 24 d. Ministro Pirmininko patarėjas Mykolas Majauskas telefoniniais pokalbiais su valstybinių įmonių vadovais ėmėsi realizuoti keistą sumanymą, kuriam, pasirodo, turėjo A. Kubiliaus įgaliojimus. Premjeras per Vyriausybės valandą lapkričio 25 d. į klausimą, ar patarėjas M. Majauskas veikė savavališkai, pareiškė, kad patarėjas turėjo jo įgaliojimus.
Spaudoje yra publikuoti ir M. Majausko pokalbių su akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ generaliniu direktoriumi fragmentai. M. Majauskas, skambindamas generaliniam direktoriui S. Dailydkai, paprašė, kad akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ išmokėtų valstybei 250 mln. Lt. Patarėjas pasidomėjo, su kokiu banku dirba akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, ir buvo pats pasiryžęs skambinti banko atstovams prašyti akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ atitinkamo dydžio paskolos. Akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ teigė, jog gavo ir Ministro Pirmininko tarnybos neformalų siūlymą išnagrinėti galimybę dėl papildomų 300 mln. Lt pervedimo į valstybės biudžetą.
Vertinant M. Majausko telefonines iniciatyvas, prilyginant jas neformaliam Ministro Pirmininko tarnybos siūlymui, tenka konstatuoti, jog premjero patarėjas šiurkščiai pažeidė teisinės valstybės principus. O jei taip veikti įgaliojo Ministras Pirmininkas, tai dėl tokių teisinės valstybės principų ir Konstitucijos principų laužymo atsakomybė tenka pačiam Ministrui Pirmininkui.
Premjero patarėjo akcija pritrenkianti. Vargu ar reikėtų čia tiesiogiai cituoti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 52 straipsnį, kuris nustato, kaip gali būti mažinamas bendrovės įstatinis kapitalas. Akivaizdu, jog neformalus siūlymas paimti 300 mln. Lt iš bendrovės gali būti įgyvendintas tik vieninteliu būdu – akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ gauna iš bankų 300 mln. Lt paskolą, gautas lėšas perveda valstybei kaip pagrindiniam akcininkui, o valstybė tokia pačia suma sumažina bendrovės įstatinį kapitalą. Tai ir prieštarauja Akcinių bendrovių įstatymo 52 straipsniui, kuriuo nustatomas privalomas bendrovės rezervas, privalomas įstatinio kapitalo rezervo dydis.
Dar keisčiau skamba premjero A. Kubiliaus samprotavimas, kad akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ per mažai prisideda prie valstybės biudžeto. Tuo tarpu nesunku būtų atkreipti dėmesį į bendrovės finansinį auditą ir įsitikinti, kad akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ išmoka beveik 500 mln. Lt 10 tūkst. 300 darbuotojų išlaikyti, tai yra gyventojų pajamų mokestis, „Sodros“ ir kiti mokesčiai. Bendrovė per 2010 m. valstybei sumokėjo virš 35 mln. Lt dividendų. Bendrovė vykdo investicines programas už 260 mln. Lt, o tai yra lėšos, kurias gauna kiti rangovai, vykdydami investicinius projektus, taip pat sumokėdami „Sodrai“ ir valstybės biudžetui mokesčius. Todėl realūs skaičiai rodo, kad akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ ženkliai prisideda prie valstybės biudžeto išsaugodama virš 10 tūkst. darbo vietų, atsakingai didina valstybės turtą investuodama į valstybės geležinkelių infrastruktūros išvystymą. Tad toks su ekonomika ir sveiku protu prasilenkiantis premjero tarnybos reikalavimas sukelia kitokių minčių.
Akivaizdu, kad tai yra akibrokštas, bet gal tai daroma tyčia. Juk prie krizės Lietuvoje stipriai prisidėjo bankai, dauguma iš jų skandinavų kapitalo. Vyriausybė krizės akivaizdoje ir krizės vardu skolinosi iš privačių bankų pinigus su aukštom palūkanom. Vadinasi, kas gali paneigti, kad Ministro Pirmininko patarėjo pasiteiravimas, su kokiais bankais dirba akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ ir kad jis galintis prašyti atitinkamų bankų paskolų, turi tam tikrą logiką. Akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ verčiama imti kreditus iš bankų, patarėjui imantis atsakomybės tartis su bankais dėl atitinkamo dydžio paskolų, sumų ir palūkanų. Akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ verčiama įkeisti bankams savo nekilnojamąjį turtą – geležinkelių infrastruktūrą. Bendrovei tai bus smūgis, jei teks sumažinti įstatinį kapitalą, sunkiai vykdyti prisiimtus ūkinius įsipareigojimus, vadinasi, grąžinti pasiimtą iš banko 300 mln. Lt paskolą bus sunku, bankams padidės šansas už skolas perimti geležinkelių infrastruktūrą. Tokiu būdu atsiras galimybė privatizuoti akcinę bendrovę „Lietuvos geležinkeliai“.
Tokie patarėjo veiksmai keistai susisieja su buvusiomis Vyriausybės pastangomis sukurti „Visuomio“ holdingą ir taip atverti vartus viso valstybės turto užstatymui už buvusias prisiimtas valstybės skolas skandinavų ir kitiems bankams.
Ką į tai turi pasakyti susisiekimo ministras E. Masiulis? Kokia jo atsakomybė šioje nelogiškoje istorijoje? O gal, priešingai, labai logiškoje. Ką į tai turėtų atsakyti finansų ministrė I. Šimonytė? Tokia schema, kai valstybės įmonės…
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
A. SYSAS (LSDPF). …ar akcinės bendrovės verčiamos užstatyti savo turtą už priimtas paskolas, išties kelia teisėtą klausimą, ar nenorima tokiu būdu atsiskaityti su bankais už padidėjusią valstybės skolą. Nelogiški…
PIRMININKAS. Kolega!
A. SYSAS (LSDPF). …Ministro Pirmininko patarėjo veiksmai bandomi pridengti keistom kriminalinėm istorijom, nors daug įdomesnis kitas aspektas – patarėjo ryšys su bankų struktūromis, ar jis nėra anksčiau dirbęs privačiuose bankuose.
Kas gali paneigti…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jau jūs viršijote minutę!
A. SYSAS (LSDPF). …kad tokiu būdu atsiveria kelias privatizuoti svarbiausius infrastruktūros objektus, ir kodėl tyli Lietuvos Prezidentė D. Grybauskaitė, matydama tokius absurdiškus Ministro Pirmininko veiksmus. (Balsai salėje: „Nesijaudinkit taip.“)
PIRMININKAS. Ir paskutinis pranešimas – J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, netrukus priimti bus pateikta nauja Švietimo įstatymo redakcija. Tautinių mažumų atstovai ne kartą pasisakė prieš tai, kad mokyklose, kur ugdymo procesas vykdomas tautinių mažumų kalba, būtų privalu įvesti mokomuosius dalykus ir juos mokyti valstybine kalba. Tai yra pasisakė prieš priverstinį perėjimą nuo mokymosi gimtąja kalba prie mokymosi valstybine kalba. Tai reikštų, iš kitos pusės, kad mokymasis gimtąja kalba išliks tik pradinės mokyklos lygmeniu, o ne vidurinės kaip iki šiol. Tai, mūsų manymu, turėtų spręsti pati mokykla, kaip yra ir dabar. Tautinių mažumų atstovai pasisakė ne kartą prieš tai, kad būtų suvienodintos valstybinės ir gimtosios kalbos programos bei egzaminai. Lietuvos mokslininkai, atlikę tyrimą, nustatė, kad nesudarant vienodų, o tokios būtent ir yra, ugdymo sąlygų neįmanoma suvienodinti lietuvių valstybinės ir lietuvių gimtosios kalbos programų.
Tautinių mažumų atstovai taip pat pasisakė prieš vienos mokyklos išsaugojimą kitos ugdymo kalbos mokyklos sąskaita. Tai pažeidžia lygių galimybių, lygiateisiškumo ir prieinamumo principus, sukiršina bendruomenes, kursto priešiškumą ir nesantaiką tautiniu pagrindu. Todėl mes pasisakome už būtinumą išsaugoti vietovėse nors vieną iš esamų mokyklų ir valstybine lietuvių ugdymo kalba, ir mokyklų tautinių mažumų ugdymo kalba.
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės iniciatyva buvo organizuotas susitikimas su tautinių mažumų – rusų, lenkų, baltarusių, žydų – ir lietuvių švietimo atstovais. Apmaudu, kad susitikimo organizatorė gerbiamoji Seimo Pirmininkė I. Degutienė atrado vos 12 min. pristatyti neaiškų tautinių mažumų švietimo modelį. Ir neatrado, deja, laiko tiesiogiai išklausyti sukviestų tautinių mažumų švietimo atstovų pozicijos. Rusų, lenkų, baltarusių švietimo atstovų nuomonė yra vienareikšmiška: švietimo įstaigos tautinės mažumos kalba Lietuvoje yra konkurencingos ir garsėjančios gerais ugdymo pasiekimais, integruotos į Lietuvos valstybės gyvenimą, o Švietimo įstatymo projekte numatomas tautinių mažumų švietimo situacijos sąlygų bloginimas ir gimtosios kalbos naudojimo siaurinimas. Aukščiau minėta pozicija, deja, ne tik lieka neišgirsta, bet ir pateikiami nauji bandymai įvesti priverstinį mokymą valstybine kalba ir ikimokyklinėse tautinių mažumų ugdymo kalba įstaigose.
Atsižvelgdami į tai tautinių mažumų atstovai šių metų gruodžio 13 d. 13 val. prie Prezidentūros organizuoja protesto akciją. Protesto akcijos metu bus dar kartą viešai išreikšta pozicija ir nerimas, nerimas dėl tautinių mažumų švietimo situacijos Lietuvoje bloginimo. Aš pakartosiu, minėta akcija bus organizuota gruodžio 13 d. 13 val. prie Prezidentūros. Tikimės, kad Seimo nariai girdės ir atsižvelgs į argumentuotą tautinių mažumų ne priekaištą, ne priešingumą, o didelį nerimą. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, visi pareiškimai buvo perskaityti. Paskutinė registracija.
Užsiregistravo 24 ištvermingiausi Seimo nariai. Vakarinis plenarinis posėdis baigtas.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; J(LiCS ir TPP)F – Jungtinė (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcija; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.