LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir Teisėtvarkos komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D O S

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS bausmių vykdymo kodekso

158 straipsnio papildymo ir pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO

Nr. (XIP-1446)

 

2010 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas, komiteto nariai: Vytautas Gapšys, Konstantas Ramelis, Česlovas Vytautas Stankevičius, Vidmantas Žiemelis, Remigijus Žemaitaitis. Komiteto biuro patarėjai: I. Leonavičiūtė, D. Komparskienė, V. Kanapinskas, A.Gutauskas, R. Varanauskienė, L. Zdanavičienė, E.Kizelevičius. Komiteto biuro padėjėja: J. Janušauskienė.

            Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos skyriaus vyriausiasis specialistas R.Laukis.

             2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2009-11-27

 

 

 

Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, išsakytinos šios pastabos:

1. Diskutuotina, ar asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečių seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (pavyzdžiui, už mažamečio tvirkinimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnyje numatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė yra dveji metai), yra pavojingesni nei asmenys, nuteisti už, pavyzdžiui, nusikaltimus žmogiškumui ar karo nusikaltimus (pavyzdžiui, už genocidą, už kurį BK 99 straipsnyje numatyta maksimali bausmė yra laisvės atėmimas iki gyvos galvos), už nusikaltimus žmogaus gyvybei (pavyzdžiui, už mažamečio nužudymą, už kurį BK 129 straipsnio 2 dalyje numatyta maksimali bausmė yra laisvės atėmimas iki gyvos galvos) ar sveikatai (pavyzdžiui, už sunkų mažamečio sužalojimą ar susargdinimą, už kurį BK 135 straipsnio 2 dalyje numatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė yra dvylika metų).

 

Pritarti

Nusikaltimo pavojingumas yra objektyvi nusikaltimo savybė, kuri nepriklauso nei nuo įstatymo leidėjo, nei nuo asmenų, taikančių baudžiamąsias teisines normas, valios. Įstatymų leidėjas tik privalo išskirti iš veikų tokias veikas, kurios yra pavojingos, ir tai įtvirtinti baudžiamosios teisės normomis. Nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis ir pobūdis vertinimas remiantis dviem kriterijais: nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniu ir nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžiu. Kartu nusikalstamos veikos pavojingumas vertinamas dviem lygiais: įstatyme ir teisinėje praktikoje taikant įstatymą. Nusikalstamos veikos pavojingumo lygis yra vienodas visoms tos pačios rūšies nusikalstamoms veikoms. Įstatymų leidėjas priima ar pakeičia baudžiamąjį įstatymą ir jame nustato sankciją už padarytą nusikalstamą veiką. Įstatymo sankcijoje matyti baudžiamasis teisinis veikos vertinimas. Lyginant įstatymų sankcijas už padarytas nusikalstamas veikas galima palyginti dominančių nusikaltimų pavojingumą (sunkumą). Kuo griežtesnė įstatymo sankcija, tuo veika laikoma pavojingesnė.

 

 

 

 

 

2. Projektu teikiamame naujame Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 158 straipsnio 2 punkte siūlytina atsisakyti skliausteliuose rašomo žodžio „ar“ (žr. BK XXI skyriaus pavadinimą; taip pat plg. su BVK 158 straipsnio 1 punktu, kuriame atspindėtas BK XVI skyriaus pavadinimas).

 

Pritarti

Juridinės technikos pataisymas, kuris yra neesminis. Vis dėl to, turi būti paisoma bendrųjų juridinės technikos taisyklių.

 

 

 

 

 

3. Nors projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės“, manytina, jog į BVK įtraukus papildomą nuteistųjų, kuriems nebus galima taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų, grupę jų tolesnis laikymas pataisos įstaigose biudžeto lėšų pareikalaus. Tokiu atveju atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies 11 punkto, 138 straipsnio 3 dalies ir 145 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Atsižvelgti

Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies 11 punkte nustatyta, kad kartu su įstatymo projektu pateikiamame aiškinamajame rašte turi būti nurodoma „kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai)“. Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalyje nustatyta: „Prireikus Seimo Pirmininkas, Seimo valdyba savo iniciatyva ar komiteto siūlymu gali paprašyti, kad dėl svarstomo projekto savo išvadas Seimui pateiktų Vyriausybė bei kitos institucijos.“ Seimo statuto 145 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Jeigu įstatymui įgyvendinti reikės lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu, toliau svarstant projektą turi būti pateikti projekto iniciatorių pasiūlymai bei Biudžeto ir finansų komiteto ir Vyriausybės išvados dėl galimų šių lėšų šaltinių, taip pat turi būti pateiktas ir svarstomas valstybės biudžeto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.“

2.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos

2009-12-08

 

 

 

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo  kodekso 158 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-1446 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime.

Atsižvelgti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Mykolo Romerio universiteto Baudžimosios teisės ir kriminologijos katedra

2010-05-19

 

 

 

     Bet kokie nusikaltimai prieš nepilnamečius asmenis daro didelę žalą jų socialinei brandai, psichiniam vystymuisi. Ypatingai tai akcentuotina kalbant apie seksualinius nusikaltimus prieš tokius asmenis.

     Siūlomu projektu siekiama uždrausti lygtinai iš pataisos įstaigų paleisti asmenis, kurie nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui (t. y. už nepilnamečio asmens išžaginimą, seksualinį prievartavimą, privertimą lytiškai santykiauti, lytinės aistros tenkinimą su nepilnamečiu, nepilnamečio asmens tvirkinimą). Šio projekto tikslas (sugriežtinti bausmių atlikimo tvarką asmenims, nuteistiems už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui bei įtvirtinti atgrasančią priemonę asmenims, linkusiems į baudžiamojo kodekso draudžiamus lytinius santykius) tikslingas ir pozityvus.

Pritarti

      Nes manytina, kad tokie projekte minimi asmenys savo veikų pavojingumu prilygsta dabar galiojančiame BVK 158 straipsnyje numatytiems asmenims, kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų yra negalimas (asmenys, nuteisti už nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai; laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteisti asmenys ir kt.) ypač lyginant asmenis, padariusius BK 151 ar 153 straipsniuose numatytus nusikaltimus prieš vaikus, už kuriuos numatomas laisvės atėmimas atitinkamai yra tik iki 5 bei iki 2 metų. Antra vertus, minimas įstatymo projektas vertintinas pozityviai kalbant apie asmenis, padariusius tokius nusikaltimus kaip nepilnamečio ar mažamečio išžaginimą ar seksualinį prievartavimą, kur laisvės atėmimo bausmės maksimumai yra 10, 13 ar 15 metų.

      Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų yra tik viena atleidimo nuo bausmės rūšių. Dar 7 rūšys yra numatytos BK X skyriuje (75, 76, 77, 78, 79 straipsniai) bei XI skyriuje, kai nusikaltimus padaro nepilnamečiai (92 ir 94 straipsniai). Teisine prigimtimi artimiausia ir panašiausia į BVK 157 straipsnyje nustatytą atleidimo nuo bausmės rūšį yra BK 77 ir 94 straipsniai (t. y. lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą). Štai pavyzdžiui BK 77 straipsnio 3 dalis, panašiai kaip ir projekte minimas BVK 158 straipsnis, numato, kokiems asmenims negali būti taikoma ši atleidimo nuo bausmės rūšis (pavojingam recidyvistui, laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteistam asmeniui bei asmeniui, kuris jau buvo lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir per neatliktos bausmės dalies laiką padarė naują tyčinį nusikaltimą). Taigi kyla klausimas, kodėl projekte siūloma keisti tik BVK 158 straipsnį, kai tuo tarpu iš esmės panašus reguliavimas yra ir BK.

     Be to, projekte minimi tik nusikaltimai prieš „nepilnamečius“, tačiau BK vartojama ir „mažamečių“ sąvoka (pvz., BK 149 straipsnio ir 150 straipsnio 4 dalys). Taigi neaišku, ar siūloma įstatymą taikyti tik nusikaltusiems prieš 18 metų nesulaukusius, bet sulaukusius 14 metų asmenis, ar prieš visus asmenis, nesulaukusius 18 metų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 153 straipsnis mini tik mažamečio asmens tvirkinimą, o ne nepilnamečio, kaip minima projekte.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

2010-05-11

 

 

 

            Lygtinį paleidimą siūloma netaikyti asmenims, nuteistiems už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui. Pagal tokį siūlymą, lygtinis paleidimas nebūtų taikomas ir už nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 1511 straipsnio (lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą), už kurią numatytas maksimalus laisvės atėmimo bausmės terminas – 3 metai, 153 straipsnio (mažamečio tvirkinimas), kuriame nustatytas maksimalus laisvės atėmimo bausmės terminas du metai.                                                

Pritarti

     Tai nesuderinama su BVK 158 straipsniu, kuriame lygtinio paleidimo netaikymas siejamas išimtinai tik su labai sunkiais nusikaltimais už kuriuos numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, o taip pat su nuteistojo elgesiu laisvės atėmimo vietoje.

 

 

 

 

 

 

     Teismas, skirdamas bausmę, įvertina nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, lengvinančias ir sunkinančias baudžiamąją atsakomybę aplinkybes, atitinkamai paskiriama bausmė.

Pritarti

      Bausmės tikslas yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad pasiekus šiuos tikslus nėra tikslinga toliau tokį asmenį laikyti izoliuotą nuo visuomenės.

 

 

 

 

 

     Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų – taikomas vidutiniškai 55,4 procentams laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų.

Pritarti

    Tuo tarpu daugelyje Europos valstybių (pavyzdžiui, Vokietija, Austrija, Suomija, Portugalija, Ispanija) taikoma privalomo lygtinio paleidimo sistema ir lygtinai paleidžiami visi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys. JAV lygtinis paleidimas taikomas maždaug 77 procentams visų laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų. Mažindami lygtinio paleidimo taikymo galimybes, kartu didiname nuteistųjų skaičių laisvės atėmimo vietose, kas reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų nuteistųjų išlaikymui.

 

 

 

 

 

     Lygtinai paleidus asmenį iš pataisos įstaigos, jis ir toliau prižiūrimas, teikiama jam reikalinga socialinė pagalba, vykdomos įvairios resocializacijos priemonės. Tokiu būdu užtikrinama jo sėkminga integracija į visuomenę.

Pritarti

     Tuo tarpu atsisakius lygtinio paleidimo, asmuo išėjęs iš laisvės atėmimo vietos integruotis į visuomenę turės savarankiškai. Tai lemia, kad tokie asmenys dažniau padaro naujas nusikalstamas veikas, negu lygtinai paleidžiami asmenys.

      Europos Tarybos Ministrų Komitetas 2003 m. rugsėjo 24 d. priimtoje rekomendacijoje Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ rekomenduoja valstybės narėms taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą.

     Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seimui yra pateikti Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (XIP-1892), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 67, 75, 77, 82, 87, 92 ir 94 straipsnių pakeitimo įstatymo (XIP-1893), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 89, 90, 339, 342, 348, 358, 360, 362 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 361, 2531 straipsniais įstatymo (XIP-1894), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 18, 19, 66, 90, 91, 126, 140, 154, 157, 159, 164, 179 ir 183 straipsnių pakeitimo ir 127, 160, 161, 162 ir 163 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo (XIP-1895) projektai. Šiuo projektuose sukuriamas mechanizmas, leisiantis individualizuoti elgesio kontrolės ir resocializacijos priemonių taikymą nuteistiesiems, atsižvelgiant į jo pakartotinės nusikalstamos veikos rizikos vertinimą. Antai, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 89, 90, 339, 342, 348, 358, 360, 362 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 361, 2531 straipsniais įstatymo projekte numatomas socialinio tyrimo išvadų, kuriose būtų informacija apie kaltinamojo ar nuteistojo asmenybę, jo socialinę aplinką, kriminogeninius veiksnius ir kita informacija, kuri padėtų individualizuoti priemonių taikymą nuteistiesiems, kuriems bausmės vykdymas atidedamas, lygtinai atleidžiamiems nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, lygtinai paleidžiamiems iš pataisos įstaigų, institutas. Sudėtine socialinio tyrimo išvados dalimi numatomas kaltinamojo ar nuteistojo rizikos vertinimas. Šis vertinimas bus atliekamas pagal pakartotinio nusikaltimo rizikos vertinimo metodiką, kurias šiuo metu jau yra įsigijęs Kalėjimų departamentas. Tikimasi, kad socialinio tyrimo išvados padės teismams geriau parinkti ir individualizuoti probacijos sąlygas, kurių nuteistieji turės laikytis bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo metu. Kartu tai leis užtikrinti tikslingą lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymą, mažinti nuteistųjų pakartotinės nusikalstamos veikos recidyvus, sudarys sąlygas sėkmingesnei nuteistųjų resocializacijai. Probacijos įstatymo projekte nuteistiesiems numatoma taikyti elektroninį stebėjimą, kurio taikymas turėtų užtikrinti, kad nuteistieji laikysis nustatytų probacijos sąlygų ir sumažinti jų recidyvo lygį. Tokiu būdu efektyvi nuteistojo priežiūra bus užtikrinama asmens neizoliuojant laisvės atėmimo vietoje. Taip pat numatomas kompleksas resocializacijos priemonių padėsiančių nuteistajam suprasti nusikalstama veika daromą žalą, integruotis jam į visuomenę. Tokiu būdu šiais projektais kompleksiškai sprendžiamos baudžiamosios atsakomybės taikymo ir įgyvendinimo problemos.

2.

Lietuvos apeliacinis teismas

2010-05-19

 

 

 

     Dėl bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-1446, nėra pastabų.

Atsižvelgti

 

3.

Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra

2010-05-20

 

 

 

      Nepritartumėme siūlymui Bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnį papildyti nauju 2 punktu, numatančiu, jog lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui. Abejotina, ar kaip nurodoma aiškinamajame rašte, toks teisinis reguliavimas padės įtvirtinti atgrasančią  priemonę asmenims, linkusiems į baudžiamojo kodekso draudžiamus lytinius santykius.

Taip pat svarstytina, ar siūlomas pakeitimas negalėtų iškreipti šiuo metu galiojančios Bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio redakcijos prasmės, nes siūloma įtraukti tokią asmenų kategoriją, kuri nėra išskirtinai pavojingesnė negu kitos, nenumatytos šiame  straipsnyje.

Pritarti

      Bausmių vykdymo kodekso pakeitimu inter alia siūloma uždrausti taikyti lygtinį paleidimą ir asmenims, nuteistiems pagal Baudžiamojo kodekso 153 straipsnį (mažamečio asmens tvirkinimas), tačiau abejotina, ar asmuo nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 153 straipsnį, kuriame numatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė yra dveji metai yra pavojingesnis už asmenis, nuteistus už sunkesnių nusikalstamų veikų padarymą, pavyzdžiui, pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 1 punktą (mažamečio asmens nužudymas), Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 1 punktą (sunkus mažamečio asmens sveikatos sutrikdymas) ar 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą (nesunkus mažamečio asmens sveikatos sutrikdymas).

4.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas

2010-05-27

 

 

 

 

 

     Vertinant siūlymą BVK 158 straipsnyje įtvirtinti tai, kad asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui negali būti lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigų, visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad Projekto Nr. XIP-1446 aiškinamajame rašte nėra nė vieno teisinio argumento, kuris galėtų įtikinti atitinkamų pataisų būtinumu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aiškinamajame rašte klaidingai teigiama, jog priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma, o dėl įtakos kriminogeninei situacijai iš vis nepasisakoma.

Pritarti

     Seniai įrodyta, kad ilgalaikis laisvės atėmimas yra vienas stipriausių recidyvą skatinančių veiksnių. Kuo ilgiau asmuo būna įkalinimo įstaigoje, tuo didesnė tikimybė, kad išėjęs į laivę jis vėl padarys nusikalstamą veiką. Pasisakant prieš šį projektą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tarp BK numatytų veikų yra ir tokio pat bei didesnio pavojingumo veikų, tačiau juos padarę asmenys (pritarus projektui) galėtų būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

     Apibendrinant galima teigti, kad Projektas Nr. XIP-1446 vertintinas kaip diskriminacinis, teisiškai neargumentuotas, todėl jam nepritartina.

5.

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

2010-05-19

 

 

 

      Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos neturi pastabų ir pasiūlymų dėl Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (XIP-1446).

 

 

Atsižvelgti

 

6.

Teisės institutas

2010-05-20

 

 

 

     Siūlomu įstatymo projektu Nr. XIP-1446 (toliau – Projektas) siekiama pakeisti Bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnį, jame numatant formalų kategorišką draudimą lygtinai iš pataisos įstaigų paleisti asmenis, nuteistus už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui.

Pritarti

     Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų institutas yra pripažįstamas viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotinam nusikaltimų darymui bei skatinančių  reintegraciją, suteikiant galimybę nuteistajam pagal kompetentingų valstybės institucijų sudarytą planą ir gaunant jų paramą bei priežiūrą įsilieti į visuomenę. Europos Tarybos Ministrų komitetas 2003 m. rugsėjo 24 d. priimtoje rekomendacijoje Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ rekomenduoja valstybės narėms taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Svarbu pabrėžti, kad lygtinis paleidimas – tai ne vien asmens integracijos priemonė ir bausmės švelninimas, bet ir galimybė valstybės institucijoms (pataisos inspekcijoms (probacijos tarnyboms) ir su jomis bendradarbiaujančioms kitoms valstybinėms ir nevyriausybinėms organizacijoms) prižiūrėti nuteistąjį bei teikti jam intensyvesnę socialinę pagalbą, bandomuoju laikotarpiu pasitikrinant jo elgesį laisvėje. Netaikant lygtinio paleidimo, atlikusiam bausmę nuteistajam tenka grįžti į visuomenę savarankiškai, be probacijos institucijų pagalbos ir šioms institucijoms neturint galimybių daryti kryptingą poveikį nuteistajam. Tai sąlygoja kur kas didesnę recidyvo riziką nei tuomet, kai yra taikomas lygtinis paleidimas. Pažymėtina, kad tiek tarptautiniuose dokumentuose, tiek mokslo doktrinoje yra išsakoma pozicija, kad įstatymuose neturėtų būti formaliai užkirstas kelias lygtinio paleidimo galimybei net ir tuo atveju, kai sprendžiama dėl nuteistųjų iki gyvos galvos lygtinio paleidimo. Taigi, galima apibendrinti, kad valstybė savo įstatymuose turi numatyti kuo platesnes lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų galimybes kaip efektyvią įkalintųjų resocializacijos priemonę, ženkliai didinančią  sėkmingos nuteistųjų integracijos į visuomenę galimybę bei minimizuojančią nusikalstamų veikų recidyvą, todėl bandymai įstatymiškai riboti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų taikymą yra teisiniu ir kriminologiniu požiūriu ydingi.

 

 

 

 

 

     Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad ,,projektu siekiama sugriežtinti bausmių atlikimo tvarką <...>, ,,tikimasi įtvirtinti atgrasančią priemonę asmenims“. Tačiau lieka neaišku, kuo remdamiesi Projekto autoriai mano, kad siūloma priemonė galėtų būti efektyvi.

Pritarti

     Galima būtų išplėsti baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte, turinį, įtvirtinant, kad teismas gali įpareigoti dalyvauti ne tik smurtinį, bet ir lytinį elgesį keičiančiose programose. Tikslinga papildyti įpareigojimų, skiriamų atidedant laisvės atėmimo bausmę, sąrašą (BK 75 ir 92 straipsniai), numatant papildomą įpareigojimą – dalyvavimą smurtinį ar lytinį elgesį keičiančiose programose. Kadangi įpareigojimai, skiriami pilnamečiams asmenims atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, skiriami ir asmenims, kurie lygtinai atleidžiami nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, tai įpareigojimas dalyvauti smurtinį ir lytinį elgesį keičiančiose programose būtų gera prevencinė priemonė, taikoma lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą laikotarpiu.Taip pat tikslinga Bausmių vykdymo kodekse įtvirtintą pareigų, taikomų lygtinai paleistam nuteistajam iš pataisos įstaigos, sąrašą (BVK 157 str. 5 d.) papildyti pareiga – dalyvauti smurtinį ar lytinį elgesį keičiančiose programose.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

1.

Lietuvos Respublikos vyriausybė

2010-07-21

 

 

 

      Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų siūloma netaikyti asmenims, nuteistiems už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui. Pagal tokį pasiūlymą lygtinis paleidimas nebūtų taikomas ir už nesunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (Žin., 2000, Nr. 89-2741) 1511 straipsnyje (lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą), kuriame nustatytas maksimalus laisvės atėmimo bausmės terminas – 3 metai, ir 153 straipsnyje (mažamečio tvirkinimas), kuriame nustatytas maksimalus laisvės atėmimo bausmės terminas – 2 metai.

Pritarti

      Tai nesuderinama su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (Žin., 2002, Nr. 73-3084) 158 straipsniu, kuriame lygtinio paleidimo netaikymas siejamas išimtinai tik su labai sunkiais nusikaltimais, už kuriuos numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, taip pat su nuteistojo elgesiu laisvės atėmimo vietoje.

 

 

 

 

 

 

     Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymas – teismo teisė, bet ne pareiga, t.y. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti tik tie nuteistieji, kuriuos, teismo nuomone, įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų Lietuvoje taikomas vidutiniškai 55,4 procento laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų.

Pritarti

      Daugelyje Europos valstybių (pavyzdžiui, Vokietijoje, Austrijoje, Suomijoje, Portugalijoje, Ispanijoje) taikoma privalomo lygtinio paleidimo sistema ir lygtinai paleidžiami visi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys. Taigi mažinant lygtinio paleidimo taikymo galimybių kartu būtų didinama nuteistųjų, esančių laisvės atėmimo vietose, o tam reikėtų papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

 

 

 

 

 

      Asmuo, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, ir toliau prižiūrimas, jam teikiama reikiama socialinė pagalba, vykdomos įvairios jo resocializacijos priemonės. Taip užtikrinama jo sėkminga integracija į visuomenę.

Pritarti

      Atsisakius lygtinio paleidimo nuteistiesiems už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, tokie asmenys, išėję iš laisvės atėmimo vietų, turėtų savarankiškai integruotis į visuomenę. Pažymėtina, kad tokie asmenys naujas nusikalstamas veikas padaro dažniau negu lygtinai paleidžiami asmenys.

      Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoje Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ rekomenduojama valstybėms narėms taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą.

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetas

2010- 09-29

 

 

 

Pasiūlyti  pagrindiniam Teisės teisėtvarkos komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr.XIP-1446.

 

 

Nepritarti

  BVK 158 straipsnyje lygtinio paleidimo netaikymas siejamas išimtinai tik su labai sunkiais nusikaltimais už kuriuos numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, o taip pat su nuteistojo elgesiu laisvės atėmimo vietoje. 

     Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų institutas yra pripažįstamas viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotinam nusikaltimų darymui bei skatinančių  reintegraciją, suteikiant galimybę nuteistajam pagal kompetentingų valstybės institucijų sudarytą planą ir gaunant jų paramą bei priežiūrą įsilieti į visuomenę.

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetas

2010-05-19

 

 

 

      Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIP-1446.

 

Nepritarti

  Žr. Aukščiau pateiktus argumentus.   

 

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai.

7.1. Sprendimas: Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą atmesti.

Argumentai: Atsižvelgiant į LRV išvadą ir komitete išdėstytus argumentus, Lietuvos Respublikos Seimui pateikti Probacijos įstatymo (Nr. XIP-1892), Baudžiamojo kodekso 48, 67, 75, 77, 82, 87, 92 ir 94 straipsnių pakeitimo įstatymo (Nr. XIP-1893), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 89, 90, 339, 342, 348, 358, 360, 362 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 361, 2531 straipsniais įstatymo (Nr. XIP-1894), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 18, 19, 66, 90, 91, 126, 140, 154, 157, 159, 164, 179 ir 183 straipsnių pakeitimo ir 127, 160, 161, 162 ir 163 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo (Nr. XIP-1895) projektai, kuriuose siūloma sukurti mechanizmą, leisiantį individualizuoti elgesio kontrolės ir resocializacijos priemonių taikymą nuteistiesiems, atsižvelgiant į jų pakartotinės nusikalstamos veikos rizikos vertinimą. Antai Baudžiamojo proceso kodekso 89, 90, 339, 342, 348, 358, 360, 362 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 361, 2531 straipsniais įstatymo projekte numatomas socialinio tyrimo išvadų, kuriose būtų informacija apie kaltinamojo ar nuteistojo asmenybę, jo socialinę aplinką, kriminogeninius veiksnius ir kita informacija, padėsianti individualizuoti priemonių taikymą nuteistiesiems, kuriems bausmės vykdymas atidedamas, lygtinai atleidžiamiems nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, lygtinai paleidžiamiems iš pataisos įstaigų, institutas. Sudedamoji socialinio tyrimo išvados dalis – kaltinamojo ar nuteistojo rizikos vertinimas, kuris būtų atliekamas pagal pakartotinio nusikaltimo rizikos vertinimo metodiką, kurią šiuo metu jau yra įsigijęs Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos. Tikimasi, kad socialinio tyrimo išvados padės teismams geriau parinkti ir individualizuoti probacijos sąlygas, kurių nuteistieji turės laikytis bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo metu. Kartu tai leis užtikrinti tikslingą lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymą, mažinti nuteistųjų pakartotinės nusikalstamos veikos recidyvų, sudarys sėkmingesnės nuteistųjų resocializacijos sąlygas. Probacijos įstatymo projekte nuteistiesiems numatoma taikyti elektroninį stebėjimą ir taip užtikrinti, kad jie laikytųsi nustatytųjų probacijos sąlygų. Taigi efektyvi nuteistųjų priežiūra bus užtikrinama ir neizoliuojant jų laisvės atėmimo vietose. Taip pat numatomas kompleksas resocializacijos priemonių, padėsiančių nuteistajam suprasti nusikalstama veika daromą žalą, integruotis į visuomenę. Taip šiuose projektuose siūloma kompleksiškai spręsti baudžiamosios atsakomybės taikymo ir įgyvendinimo problemas.

 

8. Balsavimo rezultatai: 5 už; 1 susilaikė.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vidmantas Žiemelis, Rūta Rutkelytė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                 Stasys Šedbaras