LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ANTIKORUPCIJOS KOMISIJOS

I Š V A D A

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO 2 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO

(XIP-1613(2))

2010 m.  lapkričio 24 d. Nr. 

 

Vilnius

 

1. Komisijos posėdyje dalyvavo: Antikorupcijos komisijos pirmininkas Kęstas Komskis, Komisijos nariai: Agnė Bilotaitė, Rimantas Jonas Dagys, Stanislovas Giedraitis, Petras Gražulis, Edmundas Jonyla, Jonas Stanevičius, Erikas Tamašauskas, Valdemaras Valkiūnas, Pranas Žeimys.

Komisijų biuro darbuotojai: patarėjai Laima Ragauskienė, Alfredas Veleckis, padėjėjai Skirmantė Mockaitienė, Remigijus Šapalas.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas,

data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komisijos nuomonė

Argumentai,

 pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

2010-11-03

 

 

 

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 57-2297; 2008, Nr. 71-2700) 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Jūsų prašymu atliko Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIP-11613(2) (toliau – Įstatymo projektas) antikorupcinį vertinimą.

Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą Specialiųjų tyrimų tarnyba buvo Jums pateikusi Specialiųjų tyrimų tarnybos 2010-06-15 raštu Nr. 4-01-2098. Įstatymo projektas papildytas ir patikslintas, tačiau jį išnagrinėjus manome, kad jo nuostatos turi teisinių spragų, sudaro galimybes neracionaliai panaudoti valstybės turtą, taip pat sudaro galimybes jį nepagrįstai prarasti.

Įstatymo projektu sudaromos galimybės valstybei arba savivaldybėms investuoti turtą į bendroves, kurių ji negalėtų kontroliuoti, nes turėtų mažiau kaip pusę akcijų. Valstybei investavus turtą į bendroves, šis turtas taptų bendrovės turto dalimi, bendrovės nuosavybe. Bendrovės valdymo organai galėtų priimti bet kokius sprendimus, įskaitant sprendimus dėl valstybės turto perleidimo tretiesiems asmenims, valstybei nenaudingus sprendimus, o valstybės atstovai bendrovės valdyme neturėtų lemiamo balso. Įstatymo projekte numatomas būtinas Vyriausybės ar savivaldybės tarybos sutikimas perleidžiant ilgalaikį materialųjį turtą tretiesiems asmenims, nėra pakankamu saugikliu siekiant užtikrinti racionalų valstybės ar savivaldybės turto naudojimą. Gali būti situacijų, kai šio sutikimo bus prašoma post factum , t.y. bendrovės valdymo organui priėmus sprendimus dėl turto perleidimo tretiesiems asmenim, arba susiklosčius situacijai, kai teismas priteis bendrovės turtą bendrovės kreditinių įsipareigojimų tenkinimui užtikrinti.

Tai, kad valstybės interesai būtų išreikšti institucinės partnerystės sutartyje, nekeičia situacijos iš esmės, nes sutarties sudarymas konkrečiu atveju yra šalių valios išreiškimas, sąlygos suderamos konkrečiu atveju, tiek, kiek neprieštarauja įstatymui.

Įstatymo projekte nepakankamai apibrėžti kiti svarbūs dalykai, susiję su partnerystės įgyvendinimu, pavyzdžiui, jeigu partnerystės būdu steigiama nauja bendrovė, nėra apibrėžtas maksimalus laikotarpis, kuriam ji steigiama; neapibrėžta, kaip būtų grąžinama valstybės investuota turto dalis. Įstatymo projekte numatoma, kad informacija apie bendrovės (institucinei partnerystei įgyvendinti) steigimą turi būti numatyta konkurso partnerystei įgyvendinti sąlygose, taip pat bendrovės partnerystei įgyvendinti steigimo sutartyje. Konkurso sąlygose ir bendrovės steigimo sutartyje „turi būti nurodytas akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės veiklos laikotarpis, kuris negali būti ilgesnis nei koncesijos arba valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarties laikotarpis, arba akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės veiklos tęstinumo sąlygos, kuriose be kitų sąlygų turi būti numatytos valstybės ar savivaldybės kaip akcininko dalyvavimo bendrovės veikloje sąlygos“. Manome, kad formuluotė turėtų būti konstruojama tokiu būdu, kad konkurso sąlygose bei bendrovės steigimo sutartyje būtų numatytas ir akcinės bendrovės veiklos tęstinumo sąlygos, įskaitant valstybės turto dalį bendrovėje. Be to, būtų tikslinga nurodyti maksimalią partnerystės trukmę, aptarti sąlygas dėl galimybės tęsti partnerystę, numatyti sutarties dėl partnerystės ar koncesijos keitimo sąlygas ir tvarką, kad sutarties galiojimo laikotarpiu ji nebūtų pakeista valstybei nenaudinga linkme. Tinkamai nenumačius minėtų sąlygų neatmetama galimybė, kad valstybė ar savivaldybė nebegalėtų atgauti investuoto turto. Atkreiptinas dėmesys, kad turtas sutarties galiojimo laikotarpiu neišvengiamai pakistų, pavyzdžiui jis taptų nusidėvėjusiu, arba priešingai, į jį būtų investuota žymiai daugiau, nei jis kainavo jo investavimo metu, privatus partneris turėtų pretenzijų jį paimti kaip atlygį, o šiuos klausimus spręstų teismas.

 

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komisijos sprendimas ir pasiūlymai: Komisija, įstatymo projektą įvertinusi antikorupciniu požiūriu, nusprendė iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIP-1613(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas dėl maksimalios partnerystės trukmės, sąlygų tęsti partnerystę, valstybės investuoto turto dalies grąžinimo sąlygų reglamentavimo nepakankamumo.

7.  Balsavimo rezultatai:  UŽ – 6, PRIEŠ – 3.

8. Komisijos paskirti pranešėjai: Kęstas Komskis.

9. Komisijos narių atskiroji nuomonė: negauta.

 

 

Komisijos pirmininkas                                                                                                                                                 Kęstas Komskis