LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

teisės ir teisėtvarkos komitetas

 

PAGRINDINIO  KOMITETO

I Š V A D O S

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 67 STRAIPSNIO PAPILDYMO, 72 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 723 IR 1891 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIP-2344

 

2010 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, Komiteto pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas, Komiteto nariai: Česlovas Vytautas Stankevičius, Konstantas Ramelis, Rūta Rutkelytė, Vytautas Gapšys, Gintaras Steponavičius, Raimondas Šukys, Remigijus Žemaitaitis, Vidmantas Žiemelis.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Aurelijus Gutauskas, Edas Kizelevičius, Virginijus Kanapinskas, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, Rita Varanauskienė. Komiteto biuro padėjėja Jurgita Janušauskienė.

Kviestieji asmenys: Prezidentūros atstovai, Generalinės prokuratūros atstovai, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Baudžiamosios ir administracinės teisės skyriaus vedėjas Antanas Jatkevičius.

 

 

 

 

 

2-4. Ekspertų, konsultantų, specialistų, piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Projekto iniciatorių nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2010-09-14

 

 

 

     Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, išsakytinos šios pastabos:

     1. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 7 dalį „Įstatymo papildymo ar pakeitimo įstatymo projektas gali būti pateikiamas Seimo plenariniame posėdyje ne anksčiau kaip 6 mėnesiai po to įstatymo priėmimo. Šis reikalavimas netaikomas įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimus Seimo statuto 1812 straipsnyje nustatyta tvarka arba kai įstatymo papildymo ar pakeitimo įstatymo projektą teikia Vyriausybė ar ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių.“ Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paskutiniai nagrinėjamo įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymai Nr. XI-989 ir Nr. XI-994 buvo priimti 2010 m. liepos 2 d.

     2. Redaguotinas oficialaus teisės akto paskelbimo šaltinių sąrašas, įrašant nuorodą „Žin., 2000, Nr. 89-2741“ bei išbraukiant vieną iš du kartus išdėstytų nuorodų „Žin., 2004, Nr. 108-4030“.

 

Pritarti

 

2.

Lietuvos Apeliacinis teismas

2010-10-07

 

 

 

 

      Teisėjai pritardami pačiai idėjai iškėlė abejones ar siūlomi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 72 straipsnio naujos 4 dalies (buvusi 3 dalis) 3 punktas, 723 straipsnis nepažeis sąžiningų įgijėjų teisių., o siūlomo naujo BK 1891 straipsnio konstrukcija neperkels įrodinėjimo savo nekaltumu naštos šios nusikalstamos veikos padarymu įtariamam asmeniui.

 

Atsižvelgti

Siekiant pašalinti sąžiningų trečiųjų asmenų teisių pažeidimo riziką, tikslinama 72 str. 4 d. ir 723 str. 3 d. redakcija.

72 str. 4 d. 3, 4 ir 5 punktus siūloma dėstyti taip:

„3) šis turtas jam buvo perduotas neatlygintinai, akivaizdžiai mažesne nei rinkos kaina arba sudarius fiktyvų apsimestinį sandorį ir šis asmuo nepaneigia žinojęs, kad turtas yra nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas;

4) šis turtas jam kaltininko buvo perduotas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui ir šis asmuo nepaneigia žinojęs, kad turtas yra nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas;

5) šis turtas jam kaltininko buvo perduotas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys mažiausiai penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai ir nepaneigiama, kad sandorį sudarę juridinio asmens atstovai žinojo, kad turtas yra nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas;

723 str. 3 d. 1, 2 ir 4 punktus siūlomas išdėstyti taip:

1) turtas perleistas neatlygintinai, neįprastai maža akivaizdžiai mažesne nei rinkos kaina arba sudarius fiktyvų apsimestinį sandorį ir šis asmuo nepaneigia žinojęs apie turto įgijimą neteisėtomis pajamomis;

b) 2) turtas perleistas kaltininko šeimos nariams arba artimiesiems giminaičiams ir šie asmenys nepaneigia žinoję apie turto įgijimą neteisėtomis pajamomis;

d) 4) turtas perleistas juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys mažiausiai penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, kaltininko jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai ir nepaneigiama, kad sandorį sudarę juridinio asmens atstovai žinojo, kad turtas įgytas neteisėtomis pajamomis.“

Įvertinus Lietuvos apeliacinio teismo ir kitų institucijų pastabas, 1891 str. siūloma dėstyti taip:

1891 straipsnis. Neteisėtas praturtėjimas

1. Tas, kas turėjo nuosavybės teise didelės didesnės nei 500 MGL vertės turtą, kurio įgijimas nepagrįstas jo teisėtomis pajamomis žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytą turtą iš trečiųjų asmenų perėmęs asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą atleidžiamas, jei jis iki pranešimo apie įtarimą įteikimo apie tai pranešė teisėsaugos institucijoms ir aktyviai bendradarbiavo išaiškinant šio turto kilmę bei jį perleidusio asmens galimai padarytas nusikalstamas veikas.

3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Taip pat siūloma išaiškinti sąvoką „teisėtos pajamos“, tuo tikslu BK 190 straipsnį papildant nauja 2 dalimi:

2. Teisėtomis pajamomis laikomos iš teisės aktų neuždraustos veiklos gautos pajamos, nepriklausomai nuo to, ar jos buvo apskaitytos teisės aktų nustatyta tvarka.

3.

Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra

2010-10-12

 

 

 

 

     Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 67 straipsnio papildymo, 72 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 723 ir 1891straipsniais įstatymo projektui Nr.XIP-2344 (toliau-Projektas) iš esmės pritariame sutikdami su Projekto aiškinamajame rašte išdėstytais argumentais.

 

Pritarti

 

4.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2010-10-13

 

 

 

     Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), pagal kompetenciją išnagrinėjo Jūsų 2010-09-20 raštu Nr. S-2010-8580 pateiktus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio papildymo, 72 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 723 ir 1891 straipsniais įstatymo projektą Nr. XIP-2344; Lietuvos  Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 91, 94 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1681 straipsniu įstatymo projektą  Nr. XIP-2345 ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 198, 199, 238, 279, 283 straipsnių papildymo ir Kodekso papildymo 1991 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIP-2363.

     VMI prie FM nuomone, siekiant išvengti subjektyvaus vertinimo Baudžiamojo kodekso 72 ir 723 straipsniuose, tikslinga apibrėžti sąvokas „akivaizdžiai mažesne nei rinkos kaina“ ir „neįprastai maža kaina“ bei nustatyti konkrečias ribas, taip pat tikslinga numatyti, kuomet laikytina, kad įgyto turto vertė yra akivaizdžiai neproporcinga teisėtoms pajamoms.

     VMI prie FM atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktą pastabą, kad „duomenų apie asmens turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius bei jų pagrindimą patikrinimo ir pateikimo pareiga tenka ne asmeniui, o Valstybinei mokesčių inspekcijai“. VMI prie FM pažymi, kad BPK papildymo 1681 str. projekte teisingai nustatyta, jog Valstybinė mokesčių inspekcija patikrina ir pateikia duomenis apie asmens turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius bei jų pagrindimą, o ne pati juos pagrindžia.

     1. Dėl turto konfiskavimo.

     Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) funkcijos nusikalstamu būdu įgytų pajamų ir susijusio turto paieškos, nustatymo, areštavimo arba konfiskavimo srityje apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (Žin., 2004, Nr. 63-2243, toliau - MAĮ) ir siejamos su mokestinės prievolės nustatymu ir priverstiniu mokestinės nepriemokos išieškojimu. MAĮ 33 str. 1 d. 13 p. įtvirtinta nuostata, kad mokesčių administratorius, atlikdamas jam pavestas funkcijas ir, esant pagrįstam įtarimui, jog asmens pajamos nėra apmokestintos įstatymų nustatyta tvarka ar turtas įsigytas už įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintas lėšas, turi teisę nurodyti asmenims pateikti centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta forma ir tvarka paaiškinimus apie turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti. Mokesčių administratorius, nustatęs, kad mokesčių mokėtojo pajamos yra įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintos ar turtas įsigytas už įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintas lėšas, apskaičiuoja papildomai mokėtinų mokesčių sumas.

     MAĮ 95 str. 1 d. 2 p. ir 101 str. suteikia teisę VMI taikyti turto areštą tik mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės įvykdymui užtikrinti. Teisės aktai nenumato VMI funkcijų, susijusių su nusikalstamu būdu įgytų pajamų ir/ar kito turto, kuris kompetentingos teisminės institucijos įsakymu gali būti įšaldomas, areštuojamas, konfiskuojamas, kaip numatyta Europos Sąjungos Tarybos sprendime 2007/845/TVR, nustatymu. Mokesčių administratorius atlieka mokesčių mokėtojo turto, kurį galima areštuoti, siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą, nustatymą, tačiau tai nesietina su nusikalstamu būdu įgytų pajamų ir kito susijusio turto paieška. Mokesčių administratorius taip pat vykdo tam tikras funkcijas, susijusias su konfiskuotu ar kitaip valstybėn perduotu turtu, tačiau nėra kompetentingas vykdyti turto konfiskavimą.

     Pažymėtina, kad Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją (Žin., 2006, Nr. 136-5145; toliau – Konvencija), kurią Lietuvos Respublika ratifikavo 2006 m., 31 str. numatyta, jog kiekviena valstybė, Konvencijos šalis, imasi visų būtinų priemonių, kad galėtų konfiskuoti pajamas, gautas padarius  Konvencijos nustatytus nusikaltimus arba turtą, kurio vertė atitinka tokias pajamas bei Konvencijos nustatytiems nusikaltimams įvykdyti naudotus ar skirtus naudoti turtą, įrankius ar kitas priemones. Valstybėms leidžiama svarstyti galimybę reikalauti,  kad  nusikaltęs asmuo įrodytų tokių konfiskuotinų, manoma,  nusikalstamu  būdu įgytų pajamų ar kito  turto teisėtą prigimtį. Be to, Konvencijos šalys privalo imtis visų būtinų priemonių, kad nustatytų, surastų, įšaldytų ar areštuotų bet kokį minėtą daiktą, kad vėliau jį konfiskuotų. Šis procesas turi būti kontroliuojamas valstybės, priimant reikiamus teisės aktus.

     Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad VMI vykdydama Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 (Žin., 2004, Nr. 86-3119), per 10 darbo dienų turi perimti konfiskuotą turtą, jį įvertinti, prireikus atlikti ekspertizę, saugoti, esant galimybėms realizuoti, t.y. visi šie veiksmai reikalauja administravimo kaštų. Todėl VMI prie FM siūlo įvertinti konfiskavimo klausimą ir administravimo ekonominiu aspektu.

     2. Dėl mokestinių ginčų praktikos.

     VMI atlikdama patikrinimus, taip pat ir teisėsaugos institucijų prašymu, dažnai susiduria su situacijomis, kai gyventojai, įsigyjantys turtą iš nedeklaruotų ir neapmokestintų piniginių lėšų, mokestinių patikrinimų ar kitų kontrolės procedūrų metu pateikia skolinimo arba dovanojimo sutartis, įvairių formų skolos raštelius, kurių realumo nustatymas yra komplikuotas, reikalaujantis daug sąnaudų, o kartais net neįmanomas. Mokesčių administratorius tokias sutartis vertina tik tuo aspektu, ar pinigų skolintojas/dovanotojas turėjo pakankamai pajamų skolinti (dovanoti), tačiau neturi galimybių nustatyti, ar realiai tokie faktai įvyko. Pagal šiuo metu galiojančias Civilinio kodekso nuostatas pinigų skolinimo sutartims nėra privaloma notarinė forma.

     Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika dėl nedeklaruotų ir neapmokestintų lėšų naudojimo dar nesuformuota. Dažniausiai ikiteisminių mokestinių ginčų nagrinėjimo institucijos ir teismai, naikindami mokesčių administratorių sprendimus, kuriais nepripažįstamas pajamų šaltinių pagrįstumas turtui įsigyti, pateikia motyvus, jog paskolų ar dovanojimo sutartys atitinka keliamus tokiems sandoriams reikalavimus, pvz., 2009-01-15 LVAT nutartyje administracinėje byloje Nr. A39-79/2009, nagrinėjant šešias notarine tvarka patvirtintas paskolų sutartis bendrai 325000 Lt sumai, tik pagal vieną sutartį buvo priimtas sprendimas nepripažinti joje nurodytų lėšų perdavimo fakto. Dėl kitų paskolų sutarčių nutartyje teigiama: „Šios paskolos sutartys atitinka CK normų keliamus tokiems sandoriams reikalavimus. Todėl teismas priėjo prie teisingos išvados, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami kol šie dokumentai įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais“.

     Mokesčių administratoriui sudėtinga vertinti lėšų šaltinių pagrindimo realumą, kai asmenys yra deklaravę turto deklaracijose pinigines lėšas, kurios, jų teigimu, yra gautos iki nacionalinės valiutos – lito įvedimo, pvz., 2009-12-23 Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) sprendime Nr. S-404 (7-390/2009), vertindama mokesčių mokėtojo teiginius dėl lėšų, tariamai gautų 1988 -1996 metais, prekiaujant savo gamybos prekėmis Rusijoje, daro išvadą: „Pareiškėjas paaiškinimuose mokesčių administratoriui teigė, jog jis į litus keitė JAV dolerius, kuriuos uždirbo 1988-1990 siūdamas drabužius ir 1991-1996 m. prekiaudamas Rusijoje, todėl Inspekcijos argumentas, kad Pareiškėjas 1993 m. neturėjo daugiau kaip 3100 Lt, nes nėra informacijos apie Pareiškėjo ar jo sutuoktinės keistas laikinųjų - pinigų talonų sumas, yra nepagrįstas“. Kitu atveju (2007-01-09 sprendimas Nr. S-5 (7374/2006)) MGK panaikino VMI apskaičiuotas mokesčių sumas, surinkus informaciją, kad mokesčių mokėtojas įsigijo turtą ne iš tėvų skolintų ir dovanotų lėšų (kaip nurodė Pareiškėjas), o iš kitų, neapmokestintų lėšų šaltinių, motyvuodama, kad pinigų skolinimo ir dovanojimo sutartys atitinka CK nuostatas. Nors asmenys, dovanoję ir skolinę pinigus, nepateikė mokesčių administratoriui dokumentų apie JAV dolerių įsigijimą bei jų keitimą į litus, konstatuota, kad nėra pagrindo teigti, jog jie neturėjo ir negalėjo paskolinti nurodytos pinigų sumos.

     3. Dėl teisės aktų pakeitimų

     VMI prie FM įvertinusi siūlomus Baudžiamojo proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 1341-46, toliau - BPK) 91, 94 straipsnių pakeitimo ir papildymo 1681 straipsniu projektą, Baudžiamojo kodekso (Žin., 2000, Nr. 89-2741, toliau - BK) 72 straipsnio pakeitimo ir papildymo 189 1 straipsniu projektus mano, kad siekiamas rezultatas nebus pasiektas, nes išliks baudžiamojo proceso ir mokestinių ginčų proceso ir jų rezultatų bei pasekmių nesuderinamumas bei išplėstinio konfiskavimo numatomas taikymas galimai pažeis nekaltumo prezumpcijos principą, apie ką plačiau buvo pasisakyta diskusijos metu.

     Taip pat siūlome BPK 1681 straipsnio projekte numatyti, kad teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai gali būti pavedama pateikti specialisto išvadą ar duomenis apie asmens turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius bei jų pagrindimą, o BK 72 straipsnio projekte siūlome atsisakyti einamųjų ir penkerių praėjusių metų senaties termino, nes vadovaujantis MAĮ 68 straipsnio 3 dalimi apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį terminą galima tuo atveju, jei baudžiamojoje byloje būtina nustatyti padarytą žalą valstybei ir nėra pasibaigę BK numatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai.

    

Atsižvelgiant į pateiktas pastabas, VMI prie FM siūlo svarstyti galimybę konfiskavimo institutą taikyti civilinio proceso tvarka. Turimais duomenimis, pakankamai efektyvi neteisėtai įgyto turto konfiskavimo sistema yra sukurta Jungtinėje Karalystėje, kur yra įsteigta speciali turto išieškojimo įstaiga. Minėtas procedūras ši įstaiga įgyvendina be baudžiamojo persekiojimo procedūrų. Įstaiga savo veiklą pradeda tada, kai baudžiamasis procesas negalimas. Svarbiausia veiklos sritis yra išieškojimas civilinio proceso tvarka, kai pakanka įrodyti, kad įstaigos ,,versija“ yra labiau tikėtina, negu atsakovo. Įstaiga pareiškia ieškinį faktiniam turto valdytojui, tvirtindama, kad jis praturtėjo dėl savo ar kito asmens nusikalstamų veiksmų. Jei teismas patenkina ieškinį, turtas paimamas į valstybės biudžetą. Minėta įstaiga turi gan plačius įgaliojimus, tame tarpe ir mokesčių srityje. Jai suteikta teisė apmokestinti lėšas, kurias galima laikyti gautomis iš nusikalstamos veiklos. Lėšų apmokestinimu naudojamasi tik tuomet, kai turimų įrodymų nepakanka net išieškojimo civiline tvarka procesui pradėti, tačiau turto kilmė lieka abejotina ir šios abejonės išlieka.

 

Nepritarti

1. Dėl 72 str. ir 723 str. vartojamų sąvokų – siūlomos pakoreguotos šių straipsnių redakcijos, kuriose minėtos sąvokos patikslintos ir suvienodintos (žr. 2 – 3 psl).

2. Dėl BPK papildymo 1681 straipsniu – argumentai pateikiami klausymų dėl projekto Nr. XIP-2345 medžiagoje.

3. Dėl turto konfiskavimo ir MAĮ nuostatų – MAĮ 25 str. 2 d. ir 26 str. 2 d. numato galimybę kitas nei išvardyta šiuose straipsniuose mokesčių administratoriaus funkcijas numatyti kituose įstatymuose. Tai reiškia, kad papildomų, BK ar BPK numatytų funkcijų priskyrimas teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms yra suderinamas su galiojančiomis MAĮ nuostatomis.

4. Dėl mokestinių ginčų praktikos ir įrodinėjimo – su pastaba, kad kai kuriais atvejais neteisėto praturtėjimo bei išplėstinio turto konfiskavimo pagrindų įrodinėjimas gali būti sudėtingas, sutiktina, tačiau tai nėra svarus argumentas atsisakyti šias nuostatas įtvirtinti BK. Atkreiptinas dėmesys, kad daugelis finansinių, ekonominių ir korupcinių nusikaltimų pasižymi dideliu latentiškumu ir sudėtingu įrodinėjimu, tačiau tai nėra priežastis atsisakyti siekio išaiškinti šias veikas – priešingai, tobulinant teisinį reguliavimą ir teisėsaugos institucijų darbo metodus, siekiama didesnio jų išaiškinamumo.

Taip pat pažymėtina, kad įrodinėjimo pareigia tokio pobūdžio bylose teks ne teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms, o prokuratūrai bei ikiteisminio tyrimo įstaigoms, kurios įstatymų projektams Nr. XIP-2344 ir XIP-2345 pritaria ir teigia esančios pasirengę jais siūlomas nuostatas taikyti praktiškai.

5. Dėl konfiskavimo instituto taikymo civilinio proceso tvarka – konfiskuotino turto paėmimas civilinės teisės priemonėmis yra įmanomas, tačiau toks sprendimas kelia klausimų dėl proceso ekonomiškumo, valstybės ir asmens patiriamų sąnaudų, teisėsaugos institucijų finansinių ir žmogiškųjų išteklių tikslingo naudojimo: abejotina, ar racionalu tik baigus baudžiamąjį procesą (kuriame išsprendžiamas asmens kaltės klausimas), prieš tą patį asmenį dėl iš esmės to paties fakto (turto gavimo nusikalstamais būdais) pradėti naują civilinį procesą. Būtent dėl šios priežasties, pastebėjus dviejų procesų prieš asmenį netikslingumą, baudžiamajame procese buvo įtvirtintas civilinio ieškinio institutas.

6. Dėl teisės aktų pakeitimų tikslingumo – įvertinus aukščiau aptartas VMI pastabas, matyti, kad pakankamai svarų argumentų, kurie leistų teigti, kad pateikti projektai jiems keliamų tikslų nepasieks, nėra pateikta.

5.

Vidaus reikalų ministerija

2010-10-12

 

 

 

     Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) išnagrinėti šie projektai: Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio papildymo, 72 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 723 ir 1891 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-2344, Baudžiamojo proceso kodekso 91, 94 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1681 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-2345 bei Baudžiamojo proceso kodekso 198, 199, 238, 279, 283 straipsnių papildymo ir Kodekso papildymo 1991 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-2363 (toliau – įstatymų projektai).

     Šiais įstatymų projektais inicijuojamos radikalios baudžiamosios politikos naujovės, kurios, Vidaus reikalų ministerijos manymu, sudarys sąlygas korupcinius, turtinius, ekonominius, finansinius ir kitus savanaudiškus nusikaltimus padaryti ekonomiškai nenaudingus ir todėl mažiau patrauklius nusikalsti linkusiems asmenims, pakirs pavienių asmenų ir nusikalstamų organizacijų potencialą daryti naujas nusikalstamas veikas. Šiems įstatymų projektams pritariame, pastabų ir pasiūlymų dėl jų neturime.

 

Pritarti

 

6.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos

2010-10-19

 

 

 

     FNTT pritaria Lietuvos Respublikos Seime svarstomiems Baudžiamojo kodekso 67 str. papildymo, 72 str. (Turto konfiskavimas) pakeitimo ir kodekso papildymo 723 (Išplėstinis turto konfiskavimas) ir 1891 str. (Neteisėtas praturtėjimas) bei Baudžiamojo proceso kodekso papildymo 1681 str. (Turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinių teisėtumo patikrinimas) įstatymų projektams (Nr. XIP-2344, Nr.XIP-2345), kurie padės stiprinant kovą su neteisėtu gaunamų pajamų legalizavimu ir tobulinant šios srities teisinį reglamentavimą

 

Pritarti

 

7.

Lietuvos Respublikos

Specialiųjų tyrimų tarnyba

2010-10-12

 

 

 

     Informuojame, kad susipažinome su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio papildymo, 72 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 72(3) ir 189(1) straipsniais įstatymo projektu Nr. XIP-2344, Baudžiamojo proceso kodekso 91, 94 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 168(1) straipsniu įstatymo projektu XIP-2345 ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 198, 199, 238, 279, 283 straipsnių papildymo ir Kodekso papildymo 199(1) straipsniu įstatymo projektu XIP-2363 (toliau – projektai) ir informuojame, kad jiems iš esmės pritariame dėl šių priežasčių:

     1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio papildymo, 72 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 72(3) ir 189(1) straipsniais įstatymo projekto Nr. XIP-2344 ir Baudžiamojo proceso kodekso 91, 94 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 168(1) straipsniu įstatymo projekto XIP-2345 nuostatos leis sumažinti galimybes laisvai disponuoti lėšomis gautomis iš pavojingiausių nusikalstamų veikų, kurių paprastai nėra galimybės nustatyti ir atskleisti: didelės vertės kyšių ar kitos turtinės naudos gavimo už teisėtą ar neteisėtą veikimą; didelės vertės turto vagystės; prekybos žmonėmis; prekybos ginklais, prekybos narkotikais; narkotikų, ginklų, tabako, alkoholio kontrabandos ir panašiai.

      Minėtų įstatymų projektų nuostatų būtinumą pagrindžia ir šie argumentai:

     1.1. Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją (Žin., 2006, Nr. 136-5145) 20 straipsnyje nustatyta, kad „kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, laikydamasi savo konstitucijos ir pagrindinių savo teisinės sistemos principų, svarsto galimybę priimti reikiamus teisės aktus ir imtis kitų būtinų priemonių, kad pagal pagrindinius jos nacionalinės teisės principus baudžiamuoju nusikaltimu būtų laikomas tyčinis neteisėtas praturtėjimas, tai yra žymus valstybės pareigūno turto padidėjimas, kurio jis negali pagrįsti savo teisėtomis pajamomis“.

     1.2. 2005 m. vasario 24 d. Europos Sąjungos Tarybos pamatiniame sprendime 2005/212/TVR „Dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo“ (OL, 2005, L 68, p. 49) nustatyta, jog:

     1.2.1. Kiekviena valstybė imasi būtinų priemonių, kad galėtų konfiskuoti visas arba dalį nusikaltimo priemonių ir lėšų, įgytų iš nusikaltimų, už kuriuos baudžiama laisvės atėmimu daugiau kaip vieneriems metams, arba turtą, kurio vertė atitinka tokias lėšas (2 straipsnis).

     1.2.2. Kiekviena valstybė narė bent jau nustato būtinas priemones, kad galėtų konfiskuoti visą arba dalį turto, priklausančio asmeniui, nuteistam už nusikaltimą, padarytą nusikalstamo susivienijimo, susijusio su: euro padirbinėjimu, pinigų plovimu, prekyba žmonėmis, padėjimu neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi, seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija, neteisėta prekyba narkotikais.

     1.2.3. Kiekviena valstybė narė bent jau nustato būtinas priemones, kad galėtų konfiskuoti visą arba dalį turto, priklausančio asmeniui, nuteistam už nusikaltimą, susijusį su terorizmu, kuris taip pat yra susijęs su finansinės naudos gavimu.

     1.3. Europos bendrijos Komisijos 2008 m. lapkričio 20 d. komunikato KOM(2008) 766 nuostatose paminėta, kad „Valstybėse narėse egzistuoja ir koegzistuoja skirtingos teisinės procedūros (konfiskavimas baudžiamąja tvarka, konfiskavimas civiline tvarka, naudojimasis mokesčių institucijų galiomis), visų jų tikslas tas pats – areštuoti nusikalstamu būdu įgytas pajamas. Tam tikrose valstybėse narėse turto konfiskuoti neįmanoma, jeigu nebūta baudžiamojo nuosprendžio. Galėtų būti nustatyta nauja baudžiamoji veika – „nepagrįsto“ turto turėjimas, siekiant užkirsti kelią nusikalstamu būdu įgytoms pajamoms, kai turtas neproporcingas savininko deklaruotoms pajamoms, ir kai savininkas nuolat palaiko ryšius su žinomais nusikaltėliais. Šis atvejis nuo i punkte minėto atvejo skiriasi tuo, kad procedūra vyktų baudžiamajame teisme ir įrodymo prievolė nebūtų visiškai perkelta kitai šaliai.“

     1.4. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1, iš dalies pakeistas protokolu Nr. 11, 1 straipsnis nustato, kad   „Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe. Iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais. Tačiau ankstesnės nuostatos jokiu būdu neriboja valstybės teisės taikyti tokius įstatymus, kokie, jos manymu, jai reikalingi, kad ji galėtų kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgdama į bendrąjį interesą arba kad garantuotų mokesčių, kitų rinkliavų ar baudų mokėjimą.“

     1.5. Europos Bendrijų Komisijos 2007 m. gruodžio 17 d. ataskaitoje: KOM(2007) 805 teigiama, kad „Kai kurios valstybės narės (BG, DE, EE, FI, FR) taiko išplėstas konfiskavimo teises nebūtinai tik tais atvejais, kai nusikaltimą padaro nusikalstamas susivienijimas. Taip, atrodo, elgiasi ir PL. Visą šią pamatinio sprendimo taikymo sritį į nacionalinę teisę perkėlusios pareiškė tik BE, BG, CZ, DK ir FR. Iš LT pateikto dokumento nematyti priemonių, kurios galėtų būti susietos su kuria nors pamatiniame sprendime numatyta priemone. DE dar neperkėlė į nacionalinę teisę nuostatų dėl kai kurių nusikaltimų, susijusių su vaikų pornografija. Kai kurios valstybės narės (EE, FI) į nacionalinę teisę perkėlė tik dalį pamatinio sprendimo taikymo srities.“

     1.6. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d., nutarime teigiama, kad „[...] nuosavybė gali būti paimta, bet tai turi būti daroma įstatymais nustatyta tvarka ir kompetentingo valstybės ir diferencijuotą bausmių sistemą, turi tikslą ne tik padaryti atitinkamą poveikį nuteistajam (suvaržant jo asmenines, turtines ar kitas teises), bet ir užtikrinti nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų gynimą, taip pat vykdyti nusikaltimų prevenciją.“

     1.7. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. liepos 5 d. nutarime teigiama, kad „Pagal Konstituciją garantuojama nuosavybės apsauga. Neteisėtai įgytas turtas netampa jį įsigijusio asmens nuosavybe. Taigi toks asmuo neįgyja nuosavybės teisių, kurios saugomos pagal Konstituciją.“

     3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 198, 199, 238, 279, 283 straipsnių papildymo ir Kodekso papildymo 199(1) straipsniu įstatymo projekto XIP-2363 nuostatomis bus geriau ginami sąmoningi piliečiai, apsisprendę pranešti apie jiems žinomas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas.

 

 

Pritarti

 

10.

Teisės institutas

2010-10-14

 

 

 

     Projekte Nr. XIP-2344 siūlomi BK 72 straipsnio pakeitimai vertintini iš esmės teigiamai. Atkreiptinas dėmesys tik į tai, kad kai kurios naujai siūlomos nuostatos, mūsų nuomone, yra perteklinės.

Dėl išplėstinės konfiskacijos numatymo BK būtinybės klausimų iš esmės nekyla. Tačiau turint galvoje, kad tai yra labai griežta priemonė, būtina apgalvotai ir  tiksliai nustatyti jos teisinę prigimtį (bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė), taikymo pagrindus ir jos turinį. Sutinkant, kad yra labai svarbu turėti efektyvią kovos su savanaudiškais nusikaltimais turtinio pobūdžio poveikio priemonę, kartu būtina užtikrinti, kad, siekiant maksimalaus efektyvumo, nebūtų pažeistas proporcingumo principas.

 

     Dėl ITK teisinės prigimties

 

     Pirmiausiai pažymėtina, kad Projekto Nr. XIP-2344 autoriai, kitaip ir nepasakysi, suklydo, siūlydami BK 67 str. ITK apibrėžti kaip baudžiamojo poveikio priemonę, kurios negalima taikyti kartu su bausme, o tik atleidus kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. Tokiu būdu iki minimumo susiaurinamos ITK taikymo galimybės ir jos efektyvumas.                 Be abejonės, ITK turėtų būti taikoma ir kartu su bausme. Klausimas būtų tik toks – ar ITK reiktų numatyti kaip baudžiamojo poveikio priemonę, kurią būtų galima skirti kartu su bausme[1], arba ją numatyti kaip papildomą bausmę, kartu atsisakant bausmių skyrimo principo, kad už vieną nusikaltimą galima skirti tik vieną bausmę.  

     Svarstant dėl ITK teisinės prigimties, būtina nustatyti, ar ši priemonė yra daugiau baudimo, ar prevencinio pobūdžio. Pirmu atveju ITK turėtų būti apibrėžta kaip bausmė (jai būtų taikomas ir principas įstatymas, sunkinantis asmens padėtį, atgal netaikomas), antruoju – kaip baudžiamojo poveikio priemonė.

     Europos Žmogaus Teisių Teismas, svarstydamas ITK pagrįstumą žmogaus teisių apsaugos kontekste, yra apibrėžęs kriterijus, kurių visumos vertinimo pagrindu galėtų būti sprendžiamas ITK teisinės prigimties klausimas[2]. Byloje Welch v. Jungtinę Karalystę Teismas pažymėjo, kad vienas iš kriterijų, yra poveikio priemonės griežtumas (pagal jį ITK būtų labiau bausmė, nei baudžiamojo poveikio priemonė – Projekte numatoma galimybė konfiskuoti net per penkerius metus kaltininko gautą turtą, nenustatant konfiskacijos maksimalių ribų. Kita vertus, kaip minėta, nė vienas iš nurodytų kriterijų nėra savaime pakankamas). Taip pat svarbu, ar yra konfiskuojama tik tai, kas sudaro turtinės padėties pagerėjimą (neteisėtą „pelną“), ar visos nepagrįstos pajamos ir turtas (šiuo požiūriu ITK skiriasi nuo BK 72 str. numatyto konfiskavimo ir vėlgi yra artimesnis bausmei). Bene svarbiausiais kriterijus – ar konfiskuojamas su nusikalstama veika susijęs turtas (teisine kalba kalbant – turtas, kurio ryšys su nusikalstama veika yra neabejotinai įrodytas teismo išnagrinėtais įrodymais), ar turtas, kurio ryšys su nuskalstama veika nėra nustatytas remiantis baudžiamajame procese taikomais ir iš nekaltumo prezumpcijos išplaukiančiais įrodinėjimo standartais, kitaip tariant, kurio ryšio su nusikalstama veika, už kurią teisiamas kaltininkas, nėra. Tai yra esminis skirtumas tarp BK 72 str. numatyto turto konfiskavimo ir ITK. Turto konfiskavimo atveju turi būti įrodomas turto ryšys su nusikaltimu[3]. ITK pasitelkiamas tuomet, kai tokių įrodymų gauti nėra galimybės (be to, numatoma galimybė konfiskuoti turtą, įgytą per penkerius metus iki nusikaltimo, kurio kaltinamas kaltinamasis, padarymo, tad apie kokį nors šio turto ryšį su nusikaltimu kalbėti net netenka). Taigi ITK savo pobūdžiu yra labai artimas baudai (ši bausmė irgi susijusi su tam tikro  nuteistojo turto dalies paėmimu valstybės naudai, nenustatinėjant šio jo ryšio su nusikaltimu) ar 1961 m. BK numatytai kaltininko viso ar dalies turto konfiskavimo bausmei. Kitaip tariant, ITK savo teisine prigimtimi yra artimesnė bausmei, nei baudžiamojo poveikio priemonei. Ši išvada svarbi tuo, kad ITK numatančių normų atžvilgiu turėtų būti taikomas draudimas taikyti kaltininko padėtį sunkinantį įstatymą atgal. Tai yra vienareikšmiškai pabrėžęs EŽTT[4].

     Kita vertus, nors ITK traktavimas kaip bausmės yra teoriškai visiškai nuoseklus ir logiškas, toks reguliavimas neatitiktų ITK įtvirtinimo baudžiamajame įstatyme praktinių tikslų ir būtų neefektyvus. Esmė tame, kad ITK kaip bausmės statusas atimtų galimybę taikyti šią priemonę trečiųjų asmenų, kuriems konfiskuotinas turtas galėtų būti perleidžiamas siekiant išvengti jo konfiskavimo, o taip pat kaltininkų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, atžvilgiu. Taigi, nematome kitos išeities, kaip siūlyti numatyti ITK kaip baudžiamojo poveikio priemonę.

     ITK būtų specifinė poveikio priemonė, pasižyminti stipriai išreikštu baudimo elementu. Kaip minėta, ją numatančios normos negalėtų būti taikomos atgal. Šiuo metu BK 3 str. 4 d. teismui leidžia taikyti nuosprendžio metu numatytas baudžiamojo poveikio priemones, t. y. leistų ITK taikyti asmenims, nuteistiems už nusikaltimus, padarytus iki ITK numatančio įstatymo įsigaliojimo. Kaip minėta, EŽTT tai galėtų vertinti kaip ŽTLK 7 str. 1 d., įtvirtinančios principą nėra nusikaltimo, nėra bausmės be įstatymo, pažeidimą.

     Tad yra būtina nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį nuostatos dėl ITK negalėtų būti taikomos atgal. Tad atitinkamai būtina koreguoti arba apskritai atsisakyti BK 3 str. 4 d.

     Dėl ITK taikymo pagrindo

 

ES Tarybos 2005 m. vasario 24 d. Pagrindų sprendimas dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo 2005/212/TVR (toliau – Pagrindų sprendimas), įpareigojantis valstybes nares numatyti ITK galimybę, numato gan siaurą sritį, kada ši priemonė turi būti taikoma.  Pagrindų sprendimo imperatyvas apsiriboja tik kai kuriais organizuotais ir teroristiniais nusikaltimais, kurie kaltininkams suteikia finansinės naudos (3 str.)[5]. Projekto autoriai siūlo IK taikyti bet kokį labai sunkų, sunkų ar apysunkį nusikaltimą padariusiems asmenims, o taip pat asmenims, kurie nuosavybės teise turi teisiškai nepagrįsto didelės vertės turto (naujai siūlomas BK 1891 straipsnis, kriminalizuojantis šią veiką ir ją pripažįstantis apysunkiu nusikaltimu).

     Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išplėstinė konfiskacija yra pripažįstama teisėta priemone, nepažeidžiančia nei ŽTLK 6 str. įtvirtintos nekaltumo prezumpcijos ir teisės į sąžiningą teismą[6], nei ŽTLK 1 protokolo 1 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į nuosavybę[7]. EŽTT nuomone, ITK apimties nustatymo (įrodinėjimo) procedūra prilygintina ne kaltinimui naujų nusikaltimų (su kuriais sietina nusikalstama konfiskuotino turto kilmė) padarymu, bet tik bausmės už nuosprendžiu nustatytos (įrodytos) nusikalstamos veikos padarymą parinkimo procesui, kuriam ŽTLK 6 str. 2 d. įtvirtinta nekaltumo prezumpcija ir iš jos kylantys griežti įrodinėjimo standartai nėra taikomi[8]. Kita vertus reikalaujama, kad, įteisinant ir taikant ITK, būtų paisoma proporcingumo principo[9].

     Tai, ar ITK taikymas turėtų apsiriboti minimalia sritimi, - tik tiek, kiek imperatyviai reikalaujama Pagrindų sprendimo (tik tam tikri organizuoti ir teroristiniai nusikaltimai), - ar ji turėtų būti platesnė (apimtų ir visus apysunkius nusikaltimus, ar apskritai visus nusikaltimus, iš kurių gaunama turtinė nauda), iš esmės yra politinis, o ne mokslinis sprendimas. Tačiau ITK taikymas naują BK 1891 str. numatytą nusikaltimą padariusiems asmenims, kaip ir pats neįteisinto turto turėjimo nuosavybės teise kriminalizavimas BK 1891 str. kelia didelių abejonių dėl jų pagrįstumo nekaltumo prezumpcijos aspektu ir atitikimo proporcingumo principui.

     Pagal Pagrindų sprendimą, teisiškai nepagrįsto turto konfiskavimas gali būti taikomas kaip poveikio priemonė nusikaltimus padariusiems asmenims, tačiau pats nepagrįsto turto turėjimas nusikaltimu nelaikomas. EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad ITK nekaltumo prezumpcijos kontekste yra pateisinamas ta apimtimi, kiek ji nėra susijusi su naujais kaltinimais[10]. Projekte numatomas papildomas ITK taikymo pagrindas (BK 1891 str. numatyto nusikaltimo padarymas) remiasi būtent savarankišku kaltinimu dėl neįteisinto turto turėjimo. Tad šiuo atveju visa turto neteisėtos kilmės įrodinėjimo našta turėtų tekti teisėsaugos institucijoms. Tokiu atveju neteisėtos kilmės turtas turėtų būti konfiskuojamas įprastine tvarka (BK 72 str.), o ne išplėstinės konfiskacijos pagrindu.

     Didelių abejonių dėl ITK taikymo pagrįstumo bet kokio teisiškai nepagrįsto didelės vertės turto atžvilgiu kyla ir remiantis proporcingumo principu. Ar iš tiesų visuomet visuomenės saugumo interesas gali pateisinti tokią griežtą priemonę (iš esmės kriminalinę bausmę) kaip išplėstinis turto konfiskavimas vien tuo pagrindu, kad asmuo negali pagrįsti turimo turto teisėtumo? Nekalbant apie tai, kad už neįteisinto turto turėjimą siūloma numatyti griežtas laisvės atėmimo bausmes (iki  4 metų trukmės). Taip išeina, kad siūloma, pavyzdžiui, disponavimą iš atlyginimo „vokeliuose“ sutaupytais 33000 Lt ar už juos pirktu automobiliu laikyti apysunkiu nusikaltimu. Ir apskritai ne visuomet teisiškai nepagrįstas turtas yra įgytas neteisėtu būdu. Remiantis dabartiniu reguliavimu, ne visos gaunamos pajamos privalo būti apskaitytos. Pavyzdžiui, remiantis Civilinio kodekso nuostatoms, paskolos sutartis iki 2 000 Lt gali būti sudaroma ir nerašytine tvarka, dovanojimo sutartis iki 5 000 Lt gali būti nerašytinė ir t.t. Taigi asmuo iš kelių žmonių pasiskolinęs po beveik du tūkstančius litų ar  gavęs nemažos vertės dovanų per kelerius ar keliolika metų kartu su savo šeima gali visiškai teisėtai sukaupti didelės vertės turto. Taigi, naujame BK 1891 str. numatytas reguliavimas ne tik kad gali būti neproporcingai griežtas, bet kai kuriais atvejais ir apskritai nelogiškas, nes asmenis, teisėtai sukaupusius turto, pripažintų apysunkį nusikaltimą padariusiais nusikaltėliais. Dėl to siūlymui į BK įtraukti 1891 str. nepritartina.

 

 

 

Atsižvelgti

 

1. Dėl išplėstino turto konfiskavimo taikymo kartu su bausme – pastabai dėl būtinybės pildyti BK 67 str. ir numatyti galimybę išplėstinį turto konfiskavimą taikyti kartu su bausme, taip pat numatyti galimybę jį skirti juridiniam asmeniui pritartina.

Atsižvelgiant į šią pastabą, siūlome BK 67 str. 3 d. išdėstyti taip:

„3. Uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas, draudimas prisiartinti prie nukentėjusio asmens, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriami kartu su bausme.“

BK 67 str. 5 d. siūlome išdėstyti taip:

„5. Juridiniam asmeniui gali būti skiriamas turto konfiskavimas ir išplėstinis turto konfiskavimas.“

2. Dėl BK papildymo 1891 straipsniu – siūloma patikslinta šio straipsnio redakcija (žr. 4 – 5 psl).

11.

Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

2010-08-26

 

 

 

     Pirmiausia norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) Pirmojo protokolo 1 straipsnyje ir Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į teisėtai įgytos nuosavybės apsaugą.

     Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad pagrindinis Įstatymo projekto tikslas – padaryti nusikaltimus ekonomiškai nenaudingus tokiu būdu pašalinant motyvaciją ne tik daryti tokius nusikaltimus, bet ir atimant galimybę finansuoti tolesnę neteisėtą veiklą. Kitaip sakant, pagrindinis siūlomo naujo teisinio reguliavimo tikslas – užtikrinti, kad iš kaltininko (ar trečiųjų asmenų, kurie žinojo ar turėjo žinoti apie lėšų kilmę) būtų konfiskuotos neteisėtu būdu gautos lėšos, todėl akivaizdu, kad asmens teisių į neteisėtu būdu įgytą nuosavybę minėtų ES ir tarptautinių teisės aktų nuostatos negina.

     Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti sąlygas, kurioms esant taikomas išplėstinio turto konfiskavimo (kaltininko turto dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms ir todėl laikytinos neteisėto praturtėjimo rezultatu, konfiskavimo) institutas. Norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad nepaisant to, jog ši Įstatymo projekto nuostata, kaip nurodyta Įstatymo projekto aiškinamojo rašto 10 punkte, perkelia 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/212/TVR dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo (OL 2005 L 68, p. 49) nuostatas, vis dėlto minėto Pamatinio sprendimo 3 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad išplėstinio turto konfiskavimas būtų taikomas tik tais atvejais, kai teismas, remdamasis konkrečios bylos aplinkybėmis, yra visiškai įsitikinęs, kad toks kaltininko turtas buvo įgytas neteisėtai, be to, Pamatinio sprendimo 5 straipsnyje nurodyta, kad jis turi būti įgyvendintas taip, kad būtų užtikrinta suinteresuotų asmenų pagrindinių teisių ir laisvių apsauga. Šiuo aspektu norėtume priminti, kad 1995 m. vasario 9 d. Europos žmogaus teisių komisija sprendime Welch prieš Jungtinę Karalystę (peticijos Nr. 17440/90) nagrinėjusi Didžiosios Britanijos teisės aktus pripažino, jog tam tikrais atvejais turto konfiskavimas gali būti prilygintas bausmei Konvencijos 7 straipsnio prasme. Atsižvelgdami į tai, kad siūlomos Įstatymo projekto nuostatos yra labai panašios į tas, kurias analizavo Komisija, konstatavusi, kad toks turto konfiskavimas, koks taikytas nagrinėtoje byloje, laikytinas Konvencijos 7 straipsnio 1 dalies („negali būti  skiriama griežtesnė  bausmė negu  ta, kuri galėjo būti taikyta nusikaltimo padarymo momentu“) pažeidimu, manome, kad išplėstinio konfiskavimo taikymas tais atvejais, kai padarytas ne tęstinis nusikaltimas, gali pažeisti Konvencijos 7 straipsnio 1 dalį, todėl siūlytume įtvirtinti reikiamus saugiklius.

     Be to, Europos teisės departamentas sutinka su Seimo Teisės departamento išvados 8, 9, 15, 16, 18, 19, 21 punktuose išdėstytomis pastabomis ir pasiūlymais ir kartu, papildydamas Seimo Teisės departamento išdėstytus argumentus, pažymi, kad, remiantis Europos žmogaus teisių teismo praktika (žr., pvz., 2009 m. vasario 5 d. Europos žmogaus teisių teismo sprendimą Sun prieš Rusiją (Pareiškimo Nr. 31004/02), įstatymai, kuriais ribojama asmens teisė į nuosavybę (o konfiskavimas, anot Europos žmogaus teisių teismo, laikytinas nuosavybės naudojimo kontrole), turi būti aiškūs ir tikslūs, užtikrinant, jog asmuo tiksliai žinotų, kokias pasekmes sukels jo elgesys (angl. k. – requirement of forseeability). Todėl siūlome patikslinti nurodytuose Seimo Teisės departamento išvados punktuose minimas Įstatymo projekto nuostatas.

     Be to, siūlytume patikslinti Įstatymo projekto nuostatas, kuriomis siūloma įtvirtinti išplėstinio turto konfiskavimo institutą aiškiai nurodant, kad kiekvienu atveju, kai konfiskuojamas kaltininko ar trečiųjų asmenų turtas, privaloma įrodyti jo sąsają su nusikalstama veikla (kuri vykdyta praeityje, yra vykdoma ar kurią vykdyti planuojama), priešingu atveju, Įstatymo projekto nuostatos galėtų būti vertinamos kaip neatitinkančios proporcingumo principo (šiuo klausimu žr., pvz., 2009 m. vasario 5 d. Europos žmogaus teisių teismo sprendimą Gabrić prieš Kroatiją (Pareiškimo Nr. 9702/04).

     Galiausiai Europos teisės departamentas norėtų atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad Įstatymo projekto 4 straipsnio nuostata, kuria siūloma kriminalizuoti turto, kurio įgijimas nepagrįstas teisėtomis pajamomis, turėjimą, kelia daug abejonių dėl jos praktinio taikymo. Pirma, nusikalstamos veikos pradžios ir pabaigos momentas nėra tiksliai apibrėžtas („tas, kas turėjo“ – turi dabar, turėjo praeityje?). Antra, atsižvelgiant į nekaltumo prezumpciją, baudžiamojo įstatymo negaliojimo atgal ir griežtesnės bausmės nei ta, kuri galėjo būti taikyta nusikaltimo padarymo metu netaikymo, principus, kyla klausimas, kokia apimtimi siūlomas pakeitimas bus taikomas asmenų, kurie turtą įgijo laikotarpiu, kai teisės aktuose nebuvo numatyta atsakomybė už turto įgijimo nepagrindimą teisėtomis pajamomis, atžvilgiu. Trečia, kyla abejonių dėl galimybės taikyti išplėstinio konfiskavimo institutą tais atvejais, kai asmuo turi nuosavybės teise didelės vertės turtą, kurį jis įgijo iki išplėstinio konfiskavimo instituto įtvirtinimo. Galiausiai, kyla klausimas ar iš tiesų siūlomas pakeitimas pasieks aiškinamo rašto 4 punkte nurodytą tikslą –  „kriminalizuoti didelės vertės neteisėtomis pajamomis įgyto turto turėjimą“, kadangi, jei atsakomybę siūloma numatyti tik už tokio turto turėjimą, o ne įgijimą, tai asmuo, įgijęs turtą neteisėtomis pajamomis, atsakomybės už turėjimą gali išvengti, pavyzdžiui, padovanodamas turtą trečiajam asmeniui. Be to, trečiasis asmuo, jei jis nežinojo ar negalėjo žinoti, kad turtas jam perleistas siekiant išvengti atsakomybės, taipogi negalėtų būti traukiamas atsakomybėn pagal siūlomą įtvirtinti 1891 straipsnį, kadangi, dovanojimo būdu gautos pajamos (ar turtas) būtų laikomos teisėtomis.

 

Atsižvelgti

1. Dėl išplėstinį turto konfiskavimą numatančių nuostatų galiojimo laike –pritartina nuomonei, kad išplėstinis turto konfiskavimas turėtų būti skiriamas tik tiems asmenims, kurie nusikalstamas veikas padarė po atitinkamų nuostatų įsigaliojimo.

Atitinkamai siūloma BK 3 str. papildyti nauja 5 dalimi ir išdėstyti ją taip:

5. Išplėstinis turto konfiskavimas skiriamas pagal veikos padarymo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą.“

2. Dėl BK papildymo 1891 straipsniu – siūloma patikslinta šio straipsnio redakcija (žr. 4 – 5 psl.).

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2010-09-14

1

 

 

     Siekiant juridinės technikos nuoseklumo, projekto 1 straipsnio pavadinime po žodžio „papildymas“ įrašytinas žodžių junginys „ir pakeitimas“, kadangi minėtu straipsniu įstatymo straipsnio dalis ne tik pildoma nauju punktu, bet ir kartu pernumeruojami po naujo punkto įterpimo einantys straipsnio dalies punktai.

Pritarti

 

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2010-09-14

1

 

 

     Projekto 1 straipsnyje išdėstytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 67 straipsnio 2 dalies papildymas nauju 6 punktu, pagal kurį pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, galės būti skiriama išplėstinio turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė, diskutuotinas dėl kelių priežasčių.

     Pirma, galiojančioje BK 67 straipsnio, reglamentuojančio baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį ir rūšis, redakcijoje yra kalbama tik apie nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir jam taikomus apribojimus, taigi projekto aiškinamajame rašte akcentuojamas bei projekto 3 straipsnyje atskleidžiamas išplėstinis tretiesiems asmenims priklausomo turto konfiskavimas teikiamame BK 67 straipsnio pakeitime nėra minimas, t. y. nepatenka į minėto straipsnio reguliavimo dalyką.

     Antra, baudžiamojo poveikio priemonių esmė, paskirtis bei BK 67 straipsnio sisteminė analizė leidžia teigti, kad visas baudžiamojo poveikio priemonių institutas yra glaudžiai susijęs su nusikalstamą veiką padariusio kaltininko asmenybe. Pagal galiojančią BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui paskirtos bausmės paskirtį, kuri pagal BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatas keturiais iš penkių nurodytų atvejų nukreipta į nusikalstamą veiką padariusį asmenį, ir tik vienintelis bausmės tikslas – bendroji prevencija (BK 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas) – nenukreiptas į nusikalstamą veiką padariusį asmenį, ir už tai yra plačiai kritikuojamas baudžiamosios teisės teorijoje, kadangi nebūdamas nukreiptas į nusikalstamą veiką padariusį asmenį nesukuria baudžiamųjų teisinių santykių. Taigi remiantis išdėstytu nėra aišku, kodėl aiškinamajame rašte bei teikiamuose pakeitimuose nėra atskleista, kokia bus nauja baudžiamojo poveikio priemonių instituto paskirties koncepcija, leidus, net numačius imperatyvą išplėstinai konfiskuoti tretiesiems asmenims priklausantį turtą.

     Be to, nėra aišku, kodėl projektu nesiūloma keisti BK 67 straipsnio 3-5 dalių, kuriose kalbamą apie baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo ypatumus.

Atsižvelgti

1. Dėl BK 67 straipsnio tikslinimo – pastabai pritartina, siūlomi atitinkami BK 67 str. 3 ir 5 dalių pakeitimai (žr. 17 – 18 psl.)

2. Dėl išplėstinio turto konfiskavimo priskyrimo baudžiamojo poveikio priemonėms – išplėstinis turto konfiskavimas visiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonėms keliamą tikslą – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Išplėstinio turto konfiskavimo įtvirtinimu siekiama mažinti nusikalstamų veikų pelningumą ir patrauklumą nusikalsti linkusiems asmenims, atimti iš pavienių asmenų ir ypač nusikalstamų organizacijų galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrinti principo, kad iš neteisės nekyla teisė, įgyvendinimą. Šie siekiai atitinka bausmėms ir jas papildančioms baudžiamojo poveikio priemonėms keliamus tikslus – bendrąją ir specialiąją prevenciją, teisingumo įgyvendinimą. Todėl išplėstinis turto konfiskavimas atitinka dabartinę baudžiamojo poveikio priemonių instituto paskirties koncepciją.

Vertinant turto konfiskavimo iš trečiųjų asmenų ryšį su baudžiamojo poveikio priemonėms keliamais tikslais, reikia pažymėti, kad pas trečiuosius asmenis esantis turtas bus konfiskuojamas, jei jis įgytas kaltininko neteisėtais būdais sukauptomis lėšomis ir nesąžiningiems tretiesiems asmenims perleistas siekiant turtą apsaugoti nuo konfiskavimo. Išplėstinis turto konfiskavimas iš trečiųjų asmenų yra skirtas kaltininkui sukliudyti išvengti šios baudžiamojo poveikio priemonės ir sudaryti sąlygas jos tikslus pasiekti maksimalia apimtimi.

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2010-09-14

 

 

 

     Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad pagal BK 723 straipsnį nusikalstamos veikos rezultatu būtų laikomas ir konfiskuojamas toks savanaudišką nusikaltimą padariusio asmens turtas, kurio vertė akivaizdžiai viršija teisėtas šio asmens pajamas ir kuris nebuvo įgytas nei vienu iš teisėtų nuosavybės įgijimo būdų.

     Pirmiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, kad situacija, kai kaltininko, jo bendrininkų ar kitų asmenų valdomo turto vertė viršija teisėtas pajamas, susiklosto tuo atveju, kai padarius nusikalstamą veiką kaltininkas, jo bendrininkai ar kiti asmenys įgyja turtą neatlygintinai ar akivaizdžiai mažesne nei rinkos kaina ar sudarydami apsimestinį sandorį. Šis atvejis reiškia ne tik vieną iš kaltininko turtinės padėties pagerėjimo formų, bet ir iš esmės laikytinas vienu iš „visų atvejų“, kai kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas (žr. projekto 2 straipsniu keičiamo BK 72 straipsnio 3 dalį).

Atsižvelgti

Situacija, kai tas pats turtas galės būti konfiskuojamas ir pagal 72, ir pagal 723 straipsnį, iš tiesų yra galima, tačiau abejotina, ar šių nuostatų konkurencija kels didelių praktinių problemų.

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2010-09-14

 

 

 

     Be to, projekto autorių pozicija, kad išplėstinis turto konfiskavimas yra visiškai nauja baudžiamojo poveikio priemonė, o ne vienos iš baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo – speciali rūšis, yra nepagrįsta ir nenuosekli dėl šių priežasčių.

     Pirma, nuostata, kad išplėstinis turto konfiskavimas taikomas ne už visas nusikalstamas veikas, sukelia painiavą dėl to, ar būtų taikomas turto konfiskavimas tuo atveju, jeigu kaltininko turto vertė akivaizdžiai viršija teisėtas šio asmens pajamas ir turtas nebuvo įgytas nei vienu iš teisėtų nuosavybės įgijimo būdų, padarius nusikalstamą veiką, nenurodytą projekto 3 straipsniu teikiamo BK 723 straipsnio 2 dalies 1 (a) punkte.

     Antra, nuostata, kad išplėstinis turto konfiskavimas taikomas turtui, įgytam per penkerius metus iki nusikaltimo padarymo, kelia neaiškumų dėl to, ar baudžiamojo proceso metu po to, kai buvo padaryta nusikalstama veika, bus įmanoma nustatyti turto vertės akivaizdų neproporcingumą asmens teisėtoms pajamoms, gautoms per penkerius metus iki nusikalstamos veikos padarymo, jeigu turtas kitiems asmenims buvo perleistas per penkerius metus ne po, o iki nusikalstamos veikos.

     Antra vertus, neaišku, kaip bus įmanoma nustatyti, kad ta turto vertė tapo akivaizdžiai neproporcinga teisėtoms pajamoms per penkerių metų, o ne per ilgesnį laikotarpį, ir ar tam tikrais atvejais toks terminas nebus per trumpas tam, kad būtų įgyvendinti baudžiamojo proceso uždaviniai.

     Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad pagal kartu su šiuo projektu teikiamą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 91, 94 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 1681 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIP-2345 duomenų apie asmens turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius bei jų pagrindimą patikrinimo ir pateikimo pareiga tenka ne asmeniui, o valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl BK 723 straipsnio 2 dalies 3 (c) punkto nuostata negali būti laikoma turto konfiskavimo sąlyga.

Nepritarti

1. Painiavos dėl išplėstinio turto konfiskavimo taikymo konkrečius nusikaltimus padariusiems asmenims neturėtų būti, nes projekte yra aiškiai nurodyta, kad būtina sąlyga yra asmens nuteisimas už apysunkį, sunkų arba laibai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo arba galėjo turėti turtinės naudos.

3. Turto vertės proporcingumas teisėtoms pajamoms ir jo įgijimas tam tikru laikotarpiu bus įrodinėtinos aplinkybės, kurios turės būti įrodomos vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis.

4. b) ir c) punktuose numatytos savarankiškos išplėstinio turto konfiskavimo sąlygos, kurios neturėtų būti painiojamos tarpusavyje: c) punkte įtvirtinta sąlyga asmeniui suteikia galimybę pagrįsti savo turimo turto įsigijimo teisėtumą net ir po to, kai kaltinimo šalis patenkina b) punkte numatytą sąlygą.

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2010-09-14

2

 

 

     Projekto 2 straipsniu keičiamo BK 72 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktuose vartojama formuluotė „šis turtas jam kaltininko buvo perduotas“, tačiau analogiškoje tos pačios dalies 3 punkto formuluotėje žodis „kaltininko“ yra praleistas. Siūlytina BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punktą redaguoti.

Atsižvelgti

Nuostatas siūloma suvienodinti 72 str. 4 d. 4 ir 5 punktuose bei 723 str. 3 d. žodį „kaltininko“ išbraukiant. Tai leis konfiskuotiną turtą iš trečiųjų asmenų paimti ir tais atvejais, kai jį perleidžia ne pats kaltininkas, o tarpininkas. Tai apsunkins konfiskuotino turto slėpimą, tačiau sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms įtakos neturės.

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2010-09-14

2

 

 

     Projekto 2 straipsniu keičiamo BK 72 straipsnio 4 dalies 5 punkte ir projekto 3 straipsniu teikiamo BK 723 straipsnio 3 dalies 4 (d) punkte nevartotina santrumpa „pan.“ (žr. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 3 dalį). Be to, manytina, kad įstatyme, numatančiame baudžiamąją atsakomybę, neturėtų būti atviro sąrašo.

Nepritarti

Formuluotė „pajaus, įnašų ir pan.“ analogiška vartojamai CK 6.67 straipsnyje, kuriame įtvirtinti atvejai, kai preziumuojama, kad turtą įgijęs asmuo buvo nesąžiningas. Šio nebaigtinio sąrašo įtvirtinimą lėmė juridinių asmenų teisinių formų ir dalyvavimo juose būdų įvairovė bei skirtinga užsienio šalių, kuriose įsteigti juridiniai asmenys gali veikti Lietuvos Respublikoje, praktika.

18.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2010-09-14

2

 

 

     Projekto 2 straipsniu keičiamo BK 72 straipsnio 4 dalies 6 punktas iškrenta iš 4 dalies, kurioje vardijami atvejai, kuomet yra konfiskuojamas kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas, konteksto. Siūlytina šį punktą performuluoti arba jo nuostatas išdėstyti BK 72 straipsnio 2 dalyje.

Nepritarti

Daikto, kuris yra specialiai sukurtas ar pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, turėjimas vertintinas kaip asmens nesąžiningumo požymis, todėl šio požymio nurodymas greta kitų atvejų, kai konfiskuotino turto savininkas laikomas nesąžiningu, yra logiškas.

19.

Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra

2010-10-12

 

2

2

 

     Projekto 2 straipsnyje BK 72 straipsnio 2 dalies formuluotė kad nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas bet koks kaltininko turtinės padėties pagerėjimas „ tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su padaryta nusikalstama veika“ yra neaiški. Nėra aišku, koks turtas būtų laikomas „ netiesiogiai susijusiu“ su nusikalstama veika.

     Įgyvendinant Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcijos programos Įgyvendinimo priemonių plano 46 priemonę (parengti įstatymų projektus, nustatančius išplėstinę turto konfiskavimo galimybę), darbo grupė, į kurios sudėtį įėjo Specialiųjų tyrimų tarnybos, Generalinės prokuratūros, Teisingumo ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos atstovai,  jau anksčiau parengė BK 72 straipsnio pakeitimo projektą, kuriame įvesta aiškesnė nusikalstamos veikos rezultato sąvoka, t. y „nusikalstamos veikos rezultatas, tai turtas, kuris įgytas darant nusikalstamą veiką, o taip pat turtas kuris buvo įgytas pasinaudojus šiuo turtu ir jo vertės padidėjimas“.

     Siūlome 72 straipsnio 2 dalies antrąjį sakinį suformuluoti taip: „Nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas turtas, įgytas darant nusikalstamą veiką, o taip pat turtas, kuris buvo įgytas pasinaudojus šiuo turtu ir jo vertės padidėjimas“.

 

Atsižvelgti

Nusikalstamos veikos rezultato apibrėžimas gali būti tobulinamas, tačiau jį būtina apibrėžti taip, kad nesusidarytų situacija, kai asmens, turėjusio praturtėjusio iš nusikalstamos veikos, turtas negalės būti konfiskuojamas dėl per siauro nusikalstamos veikos rezultato apibrėžimo.

20.

Teisės institutas

2010-10-14

2

4

 

     BK 72 str. 4 dalyje siūloma numatyti sąrašą asmenų, nenuteistų dėl nusikalstamos veikos padarymo, iš kurių būtų galima konfiskuoti konfiskuotiną turtą. BK 72 str. 4 dalies nuostatomis ne tik siekiama užtikrinti, kad konfiskuotino turto konfiskacijos nebūtų išvengiama šį turtą perduodant kitiems asmenims, bet ir kad dėl turto konfiskacijos nenukentėtų sąžiningų turto įgijėjų interesai. Šie siekiai yra įgyvendinami siūlomuose minėtos dalies pirmuose dviejuose punktuose.

 

Atsižvelgti

 

21.

Teisės institutas

2010-10-14

2

3

4,5,6

     Trečiajame 4 dalies punkte numatoma, kad konfiskuojamas turtas, kitam asmeniui perduotas neatlygintinai, akivaizdžiai mažesne nei rinkos kaina  arba sudarius fiktyvų sandorį. Šis punktas laikytinas pertekliniu. Tai, kad perduotas turtas buvo perduotas neatlygintinai, akivaizdžiai mažesne nei rinkos kaina  arba sudarius fiktyvų sandorį, teismų praktikoje yra laikoma rimtu pagrindu konstatuoti, kad turto įgijėjas nebuvo sąžiningas. Tokiu atveju atsirastų pagrindas konfiskaciją taikyti 1 ar 2 punkto pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teismų praktikos apibendrinimo departamentas yra pažymėjęs: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismo išvada apie tai, jog turtą įgijęs asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti apie nusikalstamą turto kilmę, yra susijusi su faktinių aplinkybių tyrimu ir tuo pagrindu atliktu įrodymų vertinimu (kasacinė byla Nr. 2K-198/2005). Šiuo tikslu vertinamos tiek objektyvios aplinkybės, apibūdinančios turto perdavimą (pvz., turtas parduodamas daug mažesne nei rinkos kaina, jį perduodantis asmuo nedirba ir neturi pajamų, kad galėtų įgyti perduodamą turtą, neatskleidžia informacijos apie turto įsigijimo aplinkybes, nepateikia turto įsigijimo dokumentų), tiek ir subjektyvios aplinkybės: ar turtą įgijęs asmuo pagal savo išsilavinimą, gyvenimišką patirtį, taip pat įvertinęs šio turto perdavimo aplinkybes, turėjo ir galėjo suprasti, kad šis gautas iš nusikalstamos veikos, ar jis elgėsi apdairiai ir rūpestingai.[11]

     Pertekliniu laikytinas ir 6 punktas. Jis taip pat dubliuoja 1-2 punktus. Jeigu daiktas yra specialiai sukurtas ar pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tai teismui nekiltų jokių sunkumų konstatuoti, kad asmuo žinojo ar galėjo žinoti, kad daiktas bus ar buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką ir jį konfiskuoti 1 ar 2 punkto pagrindu.

     Dėl penktojo punkto (o taip pat dėl analogiško 723 str. 3 dalies d) punkto), numatančio galimybę konfiskuoti juridiniam asmeniui perleistą turtą, pažymėtina, kad jame nėra numatyta galimybė konfiskuoti turto tais atvejais, kai juridinis asmuo perleidžia turtą dukterinei įmonei. Siūlytume šio punkto formuluotę patobulinti pasiremiant Pagrindų sprendimo 3 str. 3 d.[12]

 

Nepritarti

Aptariamos dalies punktai, kuriuose įtvirtinti atvejai, kai dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių (turto perleidimo sąlygų, asmenų tarpusavio ryšių ir pan.) preziumuojama, kad asmuo buvo nesąžiningas, nelaikytini pertekliniais. Nors jais siekiama to paties tikslo kaip ir pirmesniais punktais (konfiskuoti turtą iš asmenų, kurie jį įgydami žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti apie šio turto sąsajas su nusikalstama veika), skiriasi asmens nesąžiningumo įrodinėjimo mechanizmas.  Pirmuoju atveju būtina įrodyti patį žinojimo (turėjimo ir galėjimo žinoti) faktą, o esant 72 str. 4 d. 3, 4 ar 5 punktuose įtvirtintai nesąžiningumo prezumpcijai, pakaks įrodyti buvus tam tikras objektyvias aplinkybes ir tai jau leis teigti, kad asmuo buvo nesąžiningas, jei jis neįrodys kitaip. Tikimasi, kad šios įstatyminės prezumpcijos palengvins įrodinėjimą ir iš dalies padės spręsti šiuo metu aktualią problemą, kai nusikaltimus padarę asmenys turto konfiskavimo išvengia jį perleisdami tretiesiems asmenims.

22.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2010-09-14

3

 

 

     Pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 8 straipsnio 2 dalį įstatymo straipsnio dalių punktai žymimi arabiškais skaitmenimis su skliausteliu. Pastaba taikytina projekto 3 straipsniu teikiamo BK 723 straipsnio 2 ir 3 dalių punktams.

Pritarti

 

23.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2010-09-14

3

 

 

     Projekto 3 straipsniu teikiamo BK 723 straipsnio 2 dalies 1 (a) punkte minimi apysunkiai, sunkūs ir labai sunkūs tyčiniai nusikaltimai bei projekto 4 straipsnyje išdėstytas BK 1891 straipsnis, kuris, remiantis BK 11 straipsnio 4 dalimi, taip pat yra apysunkis. Svarstytina, ar šis BK straipsnis turėtų būti šiame punkte atskirai minimas.

Nepritarti

1891 str. atskirai įvardytas ne todėl, kad keltų abejonių jo priskirtinumas apysunkiams nusikaltimams, o todėl, kad šią nuostatą aiškinant pažodžiui, gali kilti abejonių ar tam tikro turto turėjimas (kas sudaro objektyviąją šiame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos pusę) gali būti prilyginamas turtinės naudos gavimui iš kitos nusikalstamos veikos, kas yra būtina išplėstinio turto konfiskavimo sąlyga. Siekiant išvengti galimo piktnaudžiavimo dviprasmiška baudžiamojo įstatymo nuostata, šiame punkte tiesiogiai įvardytas ir 1891 str.

24.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2010-09-14

3

 

 

     Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš projektu teikiamų BK pakeitimų ir papildymų turinio nėra aišku, remiantis kokiais teisiniais pagrindais ar logika projekto 3 straipsniu teikiamo BK 723 straipsnio 2 dalies 2 (b) punktu norima pritaikyti išplėstinį turto konfiskavimą turtui, kurį kaltininkas turėjo per penkerius metus iki nusikaltimo padarymo, t. y. kai nei kaltininkas, nei jo turtas iš esmės dar neturėjo jokio ryšio su nusikaltimu, kurį minėtas asmuo padarys ateityje.

Nepritarti

Išplėstinio turto konfiskavimo idėja grindžiama nuostata, kad jei asmuo padarė nusikalstamą veiką, iš kurios turėjo arba galėjo turėti turtinės naudos, ir turi teisėtoms pajamoms neproporcingo turto, kurio įsigijimo teisėtumo kaltininkui nepavyksta pagrįsti arba jis atsisako tai daryti, laikoma, kad visas šis turtas buvo įgytas neteisėtais būdais ir todėl yra konfiskuotinas. Šiuo atveju nereikalaujama įrodyti, kad visas turtas, kurį siekiama konfiskuoti, buvo įgytas atliekant konkrečius veiksmus, sudarančius nusikalstamos veikos sudėtį. Būtent tuo išplėstinis turto konfiskavimas  skiriasi nuo šiuo metu BK 72 įtvirtinto turto konfiskavimo, kai iš kaltininko leidžiama paimti tik konkrečios nusikalstamos veikos rezultatą. Atsisakius nuostatos, leidžiančios konfiskuoti visą per įstatyme apibrėžtą laikotarpį įgytą ir teisėtomis kaltininko pajamomis nepagrįstą turtą, arba kaip papildomą tokio konfiskavimo sąlygą numačius reikalavimą įrodyti viso konfiskuojamo turto kilmę iš konkrečių  nusikalstamų veikų, siūlomos nuostatos taptų iš esmės analogiškos galiojančioms BK 72 nuostatoms, ir teikiami pakeitimai apskritai netektų prasmės.

25.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2010-09-14

3

 

 

     Projekto 3 straipsniu teikiamo BK 723 straipsnio 3 dalyje prieš žodį „asmeniui“ siūlytina įrašyti žodžius „fiziniam ar juridiniam“ (palyginti su projekto 2 straipsniu teikiamo BK 72 straipsnio 4 dalimi, taip pat žr. projekto 3 straipsniu teikiamo BK 723 straipsnio 3 dalies 4 (d) punktą).

Pritarti

 

26.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2010-09-14

3

 

 

     Projekto 3 straipsniu teikiamo BK 723 straipsnio 3 dalies 4 (d) punkte kaip juridinio asmens vadovai, valdymo organo nariai arba dalyviai yra minimi tik kaltininko šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, o pats kaltininkas šiame kontekste nėra paminėtas. Manytina, kad šis punktas šiuo aspektu yra redaguotinas projekto 2 straipsniu keičiamo BK 72 straipsnio 4 dalies 5 punkto pavyzdžiu.

Pritarti

 

27.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2010-09-14

3

 

 

     Palyginus iš esmės analogiškas projekto 2 straipsniu keičiamo BK 72 straipsnio 5 dalies ir projekto 3 straipsnio teikiamo BK 723 straipsnio 5 dalies nuostatas, nėra aišku, (1) kodėl BK 723 straipsnio 5 dalyje nepaminėtas suvartotas ar priklausantis tretiesiems asmenims turtas, taip pat (2) kodėl BK 723 straipsnio 5 dalyje nepaminėti bendrininkai ar kiti BK 723 straipsnio 3 dalyje minimi asmenys.

Pritarti

723 str. 5 d. siūloma išdėstyti taip:

„5. Kai konfiskuotinas visas arba dalis turto yra paslėpta, suvartota, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų šio straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto ar jo dalies vertę atitinkančią pinigų sumą.“

28.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2010-09-14

2,3

 

 

     Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 2 straipsniu keičiamo BK 72 straipsnio 1 dalyje konfiskavimas apibrėžiamas kaip „paėmimas“, o projekto 3 straipsniu teikiamo BK 723 straipsnio 1 dalyje turto konfiskavimas apibrėžiamas kaip „konfiskavimas“; be to, BK 72 straipsnio 3 dalyje vartojama formuluotė „konfiskuotinas turtas (...) konfiskuojamas“, o BK 723 straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka „konfiskuotinas turtas (...) paimamas“.

     Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti ir suvienodinti vartojamą terminiją.      

Pritarti

 

29.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2010-09-14

3

 

 

     Siekiant teisės akte vartojamos terminijos aiškumo bei vienodumo, reikėtų suredaguoti projekto 3 straipsniu teikiamą BK 723 straipsnį: jo 1 dalyje vartojamas terminas „neproporcingas“ turtas, tuo tarpu komentuojamo straipsnio 2 dalies 2 (b) punkte jau kalbama apie „akivaizdžiai neproporcingą“ turtą.

     Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 2 straipsniu keičiamo BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punkte vartojamas žodžių junginys „akivaizdžiai mažesne nei rinkos kaina“, tuo tarpu projekto 3 straipsniu teikiamo 723 straipsnio 3 dalies 1 (a) punkte vartojamas žodžių junginys „neįprastai maža kaina“.

 

Pritarti

Siūloma terminus suvienodinti, iš minėtų sąvokų pasirenkant sąvokas „neproporcingas“ ir „akivaizdžiai mažesne nei rinkos“ kaina.

30.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2010-09-14

3

 

 

     Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projektu teikiamuose BK pakeitimuose ir papildymuose nėra atskleista, koks turės būti santykis tarp kaltininko teisėtų pajamų ir jam priklausančio turto vertės, kad turtas priėmus projektą būtų laikomas „neproporcingu“ ar „akivaizdžiai neproporcingu“ teisėtoms pajamoms, taip pat kokia kaina bus laikoma „akivaizdžiai mažesne nei rinkos“ ar „neįprastai maža“.

Atsižvelgti

Siekiant atskleisti, kokia disproporcija tarp asmens turto ir teisėtų pajamų bus pakankamas pagrindas taikyti išplėstinį turto konfiskavimą, tikslinamas 723 str. 2 d. 2 punktas. Jį siūloma išdėstyti taip:

„2) kaltininkas turi nusikaltimo padarymo metu, po jo padarymo arba per penkerius metus iki jo padarymo įgyto turto, kurio vertė yra akivaizdžiai neproporcinga jo teisėtoms pajamoms neatitinka jo teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 250 MGL, arba per šį laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto;“.

31.

Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra

2010-10-12

 

3

 

 

     Projekto 3 straipsnyje 723 straipsnio 3 dalies formuluotė, kad kai konfiskuotinas turtas kaltininko yra perleistas kitam asmeniui iš šio asmens yra „paimamas“ yra dviprasmiška. Pirmiausia, BK nėra šios sąvokos apibrėžimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad  „Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama“. Projekte siūloma įstatymo formuluotė gali sudaryti prielaidas už turtą, paimtą vadovaujantis šia įstatymo norma reikalauti teisingo atlyginimo.

     Siūlome pakeisti 723 straipsnio 3 dalies formuluotę  žodį „ paimamas“ pakeičiant žodžiu „ konfiskuojamas“.

 

Pritarti

 

32.

Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra

2010-10-12

 

3

3

 

     Projekto 3 straipsnio 3d. d) punktą siūlome papildyti nuostata, kad turtas, perleistas juridiniam asmeniui, būtų konfiskuojamas ir tais atvejais, kai juridinio asmens, kuriam perleistas turtas daugiau kaip 50 procentų akcijų valdo kitas juridinis asmuo, kurio daugiau kaip 50 procentų akcijų valdo kaltininkas.

 

Pritarti

 

33.

Teisės institutas

2010-10-14

3

2,3

 

     Siūlomo BK 723 str. 3 d. vardijami atvejai, kada ITK gali būti taikoma kitiems asmenims, nesudaro nuoseklios sistemos. Remiantis argumentais, jau išsakytais komentuojant siūlomo BK 72 str. 4 str. numatytus turto konfiskavimo iš nenuteistų asmenų pagrindus, siūlytina atsisakyti a) punkte numatyto perteklinio pagrindo.

     Kartu pažymėtina ir pastaba dėl juridinės technikos. Siūlomame BK 72 straipsnyje dalių punktai žymimi skaičiais, o BK 723 straipsnyje –  raidėmis.

     Be to, siūlomame BK 723 str. 3 d. d punkte, skirtingai nuo analogiško punkto BK 72 str., nėra minima, kad turtas gali būti konfiskuotas iš tokio juridinio asmens, kurio vadovas, ar dalyvis yra pats kaltininkas, ir tai laikytina reguliavimo spraga.

     Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad reiktų patikslinti ir suvienodinti BK 723 str. vartojamą terminiją. Antai pirmojoje dalyje kalbama apie neproporcingo kaltininko teisėtoms pajamoms turto konfiskavimą, o to pateis straipsnio 2 dalyje – aiškiai neproporcingo. Kartu keltinas klausimas, ar termino „neproporcingas“ turinys būtų teismams pakankamai aiškus ir ar nekiltų ITK apimties taikymo problemų sprendžiant kokios vertės turtą būtina konfiskuoti. Siūlytume kiek apibrėžtesnę formuluotę „teisėtomis pajamomis nepagrįstas turtas“.

 

Atsižvelgti

1. Dėl konfiskavimo iš trečiųjų asmenų pagrindų pripažinimo pertekliniais nesutiktina (žr. 29 – 30 psl.)

2. Likusioms pastaboms pritartina, pateikta alternatyvi 723 str. 2 d. 2 punkto formuluotė (žr. 34 – 35 psl.).

34.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2010-09-14

2,4

 

 

     Siekiant teisės akte vartojamos terminijos nuoseklumo bei aiškumo, reikėtų suderinti ir šiuos projekte vartojamus terminus: projekto 2 straipsniu keičiamo BK 72 straipsnio 1 dalyje vartojamą žodžių junginį „turto, esančio pas kaltininką“, minėto straipsnio 3, 4 dalyse vartojamus žodžių junginius „priklausantis konfiskuotinas turtas“, taip pat projekto 3 straipsniu teikiamo BK 723 straipsnio 2 dalies 2 (b) punkte vartojamą žodžių junginį „kaltininkas turi (...) turto“ bei projekto 4 straipsniu teikiamame BK 1891 straipsnyje vartojamą žodžių junginį „turėjo nuosavybės teise (...) turtą“.

Atsižvelgti

 

35.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2010-09-14

4

 

 

     Projekto 4 straipsniu teikiamame BK 1891 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis kelia abejonių dėl šių priežasčių:

     Pirma, neaiškus šios nusikalstamos veikos objektas. Turto, kurio įgijimas nepagrįstas teisėtomis pajamomis, turėjimo pavojingumas nesiejamas su nusikalstama veika, o veikiau  siejamas su veika, kuri nėra kriminalizuota: turto įgijimas nepagrindus jo teisėtomis pajamomis nėra kriminalizuota veika, be to, atsakomybė už duomenų, pagrindžiančių asmens turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius, pateikimą ar nepateikimą jau yra reglamentuota kitais BK ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsniais (BK 220, 221 straipsniai, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 17210 straipsnis). Be to, veika – turto turėjimas – leidžia daryti prielaidą, kad baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį gali būti taikoma vien už turto valdymą, neturint jokio nusikalstamo tikslo (pavyzdžiui, išvengti mokesčių, nuslėpti neteisėtas pajamas), todėl neaišku, kieno nuosavybė, turtinės teisės ir turtiniai interesai gali būti pažeisti nesant ryšio su jokia iki turto turėjimo padaryta nusikalstama veika ir su turimu turtu neatlikus jokių apsimestinių sandorių.

     Antra, terminas „turėjimas“ kelia neaiškumų ir dėl nusikalstamos veikos baigtumo momento: ar veika laikytina baigta pradėjus turėti, t. y. įgijus turtą, ar atlikus tam tikrus trunkamuosius veiksmus su turtu, įrodančius turto turėjimą.

Atsižvelgti

Įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento, taip pat kitų institucijų pastabas, parengta ir siūloma priimti alternatyvi 1891 redakcija (žr. 34 – 35).

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Seimo narys

Andrius Šedžius

2010-10-14

3

1

 

 

     Siūlau  papildyti ir pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir ją  išdėstyti taip:

“3 straipsnis. Kodekso papildymas 723 straipsniu

Papildyti Kodeksą 723 straipsniu:

723 straipsnis. Išplėstinis turto konfiskavimas

1. Išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos neteisėtomis kaltininko teisėtoms pajamoms ir todėl laikytinos neteisėto praturtėjimo rezultatu, konfiskavimas.

 

Nepritarti

Argumentai: Turtas, kuris įgytas ankstesniais metais gali būti įvertintas pagal naująją vertę, todėl logiška, kad naujoji vertė gali nesutapti su gaunamomis pajamomis.

Projekto rengėjų argumentai dėl nepritarimo A. Šedžiaus siūlymui: siūloma formuluotė leistų šį išplėstinio turto konfiskavimo pagrindą interpretuoti kaip reikalavimą įrodyti viso konfiskuojamo turto ryšį su konkrečia nusikalstama veika ar kitokiu teisės pažeidimo, iš kurio buvo gautos žinomai neteisėtos pajamos. Toks reguliavimas keltų iš esmės tas pačias turto kilmės įrodinėjimo problemas, kurios kyla šiuo metu siekiant pritaikyti BK 72 str.

Siekiant patikslinti išplėstinio turto konfiskavimo pagrindus ir kartu išvengti minėtų problemų, pasiūlyta alternatyvi BK 723 str. 2 d. 2 punkto formuluotė.

2

Seimo narys

Andrius Šedžius

 

3

2

1

 

Pasiūlymas:

      Siūlau  pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį  išdėstyti taip:

    2. Išplėstinis turto konfiskavimas taikomas esant visoms šioms sąlygoms:

a) kaltininkas nuteistas už apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo arba galėjo turėti turtinės naudos, arba už šio kodekso 1891 straipsnyje numatytą nusikaltimą;

Nepritarti

Argumentai: Įstatyme turi būti aiškiai apibrėžtos aplinkybės apie įvykusį faktą. Prielaida taikoma tik ikiteisminio tyrimo metu, nes teismas teisingumą vykdo tik pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Projekto rengėjų argumentai dėl nepritarimo A. Šedžiaus siūlymui: siūloma formuluotė taip pat galėtų tapti pretekstu teigti, kad siekiant pritaikyti išplėstinį turto konfiskavimą, būtina įrodyti, kad iš konkrečios nusikalstamos veikos buvo gautas tam tikras turtas. Tai apsunkintų įrodinėjimą ir iš dalies keltų tas pačias problemas, kurios kyla siekiant pritaikyti galiojantį 72 str. ir kurias siekiama spręsti pateiktu projektu.

3

Seimo narys Julius Veselka

2010-09-28

3

2

2

 

     Pasiūlymas:

     Siūlau  papildyti ir pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą  ir jį  išdėstyti taip:

“3 straipsnis. Kodekso papildymas 723 straipsniu

Papildyti Kodeksą 723 straipsniu:

723 straipsnis. Išplėstinis turto konfiskavimas

1. Išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms ir todėl laikytinos neteisėto praturtėjimo rezultatu, konfiskavimas.

2. Išplėstinis turto konfiskavimas taikomas esant visoms šioms sąlygoms:

a) kaltininkas nuteistas už apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo arba galėjo turėti turtinės naudos, arba už šio kodekso 1891 straipsnyje numatytą nusikaltimą;

b) kaltininkas turi nusikaltimo padarymo metu, po jo padarymo arba per penkerius metus per penkiolika metų iki jo padarymo įgyto turto, kurio vertė yra akivaizdžiai neproporcinga jo teisėtoms pajamoms, arba per šį laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto;

c) baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo.”

Nepritarti

Argumentai:

 Kadangi įstatymo projektas numato tik atsakomybę už padarytus ekonominius, finansinius nusikaltimus,  po šio įstatymo priėmimo ir nenumato bausmės už praeitį, jeigu dabar nedaromi nusikaltimai. Todėl norint sustiprinti įstatymo antikorupcinį pobūdį ir sustiprinti ekonominių, finansinių nusikaltimų prevenciją, manau yra tikslinga įstatyme numatytą 5 metų laikotarpį prailginti iki 15 metų.

Projekto rengėjų argumentai: abejotina, ar tokio ilgo laikotarpio, per kurį įgytas turtas galės būti konfiskuojamas, nustatymas atitiktų proporcingumo principo reikalavimus, tačiau pažymėtina, kad penkerių metų laikotarpis nėra vienintelis galimas variantas, svarstytini ir kiti, taip pat ilgesni, laikotarpiai.

4.

Seimo narys

Andrius Šedžius

2010-10-14

3

2

2

 

     Pasiūlymas:

    Siūlau  papildyti ir pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį  išdėstyti taip:

     b) kaltininkas turi nusikaltimo padarymo metu, po jo padarymo arba per penkerius metus iki jo padarymo įgyto turto, kurio vertė yra akivaizdžiai neproporcinga nepagrįsta jo teisėtomis pajamomis, arba per šį laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto;

Pritarti iš dalies

 Argumentai: Sąvoka yra neproporcinga, nekonkreti. Jeigu įstatyme yra naudojama tokia sąvoka, turi būti nustatyta tiksli proporcija procentais, kad teisėjas galėtų spręsti apie įvykdytą nusikaltimą.

Projekto rengėjų argumentai: šis išplėstinio turto konfiskavimo taikymo pagrindas tobulintinas. Šiuo tikslu siūloma alternatyvi BK 723 str. 2 d. 2 punkto formuluotė

5.

Seimo narys

Andrius Šedžius

2010-10-14

3

2

3

 

Pasiūlymas:

     Siūlau  papildyti įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį  išdėstyti taip:

      c) baudžiamojo proceso metu kaltininkas arba asmuo, į kurio turtą nukreiptas turtinis ieškinys, nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo.

 

Pritarti iš dalies

Argumentai: Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją kiekvienas pilietis turi teisę ginti savo turtą. Jeigu ieškinys nukreiptas  ne į kaltinamojo, o kito asmens turtą, tai tam asmeniui turėtų būti suteikta teisė ir galimybė dalyvauti teismo procese, ir  ginti jam priklausantį turtą.

Projekto rengėjų argumentai: būtinybę tikslinti asmenų, kuriems priklausantį ar pas kuriuos esantį turtą siekiama konfiskuoti, procesinį statusą yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Ši problema aktuali ir šiuo metu, taikant galiojantį BK 72 str. Svarstytina, ar ši problema spręstina tikslinant BK nuostatas, ar pildant BPK.

6.

Seimo narys

Andrius Šedžius

2010-10-14

3

3

3

 

     Pasiūlymas:

     Siūlau  papildyti ir pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį  išdėstyti taip:

       c) asmuo, kuriam perleistas konfiskuotinas turtas, žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas įgytas nusikalstamu būdu ar neteisėtomis kaltininko lėšomis ir perleidžiamas siekiant nuslėpti jo kilmę;

Nepritarti

Argumentai: Yra analogija kaip 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

Projekto rengėjų argumentai dėl nepritarimo A. Šedžiaus siūlymui: galimybė turtą konfiskuoti ne tik iš apie jo kilmę žinojusių, bet ir iš turėjusių ir galėjusių žinoti, t.y. veikusių neatsargiai, trečiųjų asmenų yra numatyta ir šiuo metu, ji grindžiama tuo, kad turto savininkas privalo elgtis protingai ir atidžiai, domėtis jam priklausančio turto likimu. Taip pat pažymėtina, kad atsisakius galimybės turtą konfiskuoti iš jo kilmę turėjusio ir galėjusio žinoti asmens bei visais atvejais reikalaujant įrodyti patį žinojimo faktą, būtų sudarytos itin palankios sąlygos išvengti turto konfiskavimo, nes faktą, jog asmuo tikrai žinojo apie turto kilmę, įrodyti dažnai sudėtinga net ir tais atvejais, kai iš aplinkybių visumos akivaizdžiai matyti, kad jis to nežinoti negalėjo. 

7.

Seimo narys

Andrius Šedžius

2010-10-14

3

4

 

 

     Pasiūlymas:

     Siūlau  papildyti ir pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalį ir ją  išdėstyti taip:

       4. Šiame straipsnyje numatytas turto konfiskavimas negali gali būti taikomas kaltininko ar trečiųjų asmenų turtui ar jo daliai, iš kurios pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, kitų įstatymų nuostatas negali būti išieškoma

Nepritarti

Argumentai: Paliekant ankstesnę redakciją išlieka galimybė paslėpti neteisėtai įgytą turtą naudojantis kitais įstatymais.

Projekto rengėjų argumentai dėl nepritarimo A. Šedžiaus siūlymui: turtą, iš kurio negali būti išieškoma numato LR Civilinio proceso kodekso 668 str., jis draudžia išieškoti iš būtinų drabužių, namų apyvokos daiktų, darbo įrankių, maisto ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad išplėstinis turto konfiskavimas, skirtingai nei šiuo metu taikomas turto konfiskavimas, gali būti nukreiptas į visą ar didžiąją asmens turto dalį, manytina, kad minimali apsauga nuo išgyvenimui (ne tik šio asmens, bet ir jo šeimos narių, taip pat išlaikomų nepilnamečių vaikų) būtinų daiktų paėmimo yra reikalinga.

8.

Seimo narys

Andrius Šedžius

2010-10-14

3

3

4

 

     Pasiūlymas:

     Siūlau  papildyti ir pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį  išdėstyti taip:

      d) turtas perleistas juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys mažiausiai penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininko šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, arba tretieji asmenys.

Nepritarti

Argumentai: Yra analogija kaip 3 straipsnio 3 dalies 2 punkte.

Projekto rengėjų argumentai dėl nepritarimo A. Šedžiaus siūlymui: prezumpcijos įtvirtinimas grindžiamas tuo, kad dėl tam tikrų faktinių aplinkybių (artimi ryšiai su kaltininku, turto įgijimas neįprastomis sąlygomis) yra pagrįsta manyti, kad tretieji asmenys žinojo (negalėjo nežinoti) apie turto kilmę. Šiuo atveju paties žinojimo fakto įrodinėti nereikėtų – pakaktų įrodyti faktines aplinkybes, kurios yra pagrindas remtis įstatymine nesąžiningumo prezumpcija. Išplėtus aptariamą prezumpciją taip, kaip siūloma, įstatyme būtų sukurtas pagrindas teigti, kad visi tretieji asmenys yra nesąžiningi. Abejotina, ar tai būtų logiška ir proporcinga priemonė.

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2010-09-22

 

 

 

 

     Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui;  siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą įvertinant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei pasiūlymus.

 

Pritarti

 

2.

Biudžeto ir finansų komitetas

2010-10-20

 

 

 

 

     Iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal   Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, kurioms pritarė Biudžeto ir finansų komitetas  ir apsvarstyti ir įvertinti Seimo kanceliarijos Teisės departamento  ir Seimo narių pasiūlymus.

Pritarti

 

 

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIP-2344 ir komiteto išvadoms.

            8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.      

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Konstantas Ramelis, Remigijus Žemaitaitis, Stasys Šedbaras.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

 

 

PRIDEDAMA:

Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas.

 

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                               Stasys Šedbaras

 

 

 

 

 



[1]Apskritai keltinas klausimas, kiek pagrįstai BK numatytas draudimas baudžiamojo poveikio priemones taikyti kartu su bausme. Šiuo metu šios nuostatos po truputį atsisakoma ir išimčių iš draudimo skirti baudžiamojo poveikio priemonę su bausme skaičius jau viršijo taisyklę atitinkančių atvejų skaičių. Tad, manytina, ne tik baudžiamojo politinio racionalumo (turint omenyje, kad kelių poveikio priemonių taikymas užtikrintų visapusiškesnį poveikį ir duotų didesnį efektą), bet ir teisinės technikos požiūriu būtų visiškai logiška galutinai atsisakyti draudimo skirti baudžiamojo poveikio priemones kartu su bausme.

[2] Philips v. The United Kingdom, application no. 41087/98, 2001 m. liepos 5 d. sprendimas; taip pat Welch v. The United Kingdom, application no. 17440/90,1995 m. vasario 9 d. sprendimas ir kt.

[3] „BK 72 straipsnio 3 dalies imperatyvas konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ar kitus ekonominę vertę turinčius daiktus suponuoja teismo pareigą baigiamajame akte išdėstyti motyvus, pagrindžiančius nusikalstamą konfiskuojamo turto kilmę. Kaltininko pasipelnymo iš nusikalstamos veikos faktas ir dydis yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, nes jos susijusios su baudžiamojo įstatymo (BK 72 straipsnio) taikymu. BPK nenustatyta specialių, būtent turto konfiskavimui taikomų įrodinėjimo būdų, todėl minėtos aplinkybės nustatomos pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles (pvz., liudytojų, kaltinamojo parodymais, ekspertų išvadomis). Nusikalstamos turtinės naudos gavimą patvirtinantys įrodymai turi būti gauti įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nuosprendyje tinkamai įvertinti.“ Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalga // Teismų praktika. Nr. 32.

[4] Welch v. The United Kingdom, application no. 17440/90,1995 m. vasario 9 d. sprendimas

[5] 3 straipsnis

Išplėstos konfiskavimo teisės

1. Kiekviena valstybė narė bent jau nustato būtinas priemones, kad galėtų vadovaujantis 2 dalyje minimomis aplinkybėmis

konfiskuoti visą arba dalį turto, priklausančio asmeniui, nuteistam už nusikaltimą,

a) padarytą nusikalstamo susivienijimo, kaip nurodyta 1998 m. gruodžio 21 d. Bendruosiuose veiksmuose 98/733/TVR,

prilyginančiuose dalyvavimą nusikalstamame susivienijime Europos Sąjungos valstybėse narėse baudžiamajam nusikaltimui, kai nusikaltimui yra taikomi:

2000 m. gegužės 29 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2000/383/TVR dėl apsaugos nuo padirbinėjimo griežtinimo

kriminalinėmis bausmėmis ir kitokiomis sankcijomis ryšium su euro įvedimu,

2001 m. birželio 26 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2001/500/TVR dėl pinigų plovimo, nusikaltimo priemonių

ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų nustatymo, paieškos, įšaldymo, areštavimo ir konfiskavimo,

2002 m. liepos 19 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2002/629/TVR dėl kovos su prekyba žmonėmis,

2002 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2002/946/TVR dėl bausmių sistemos stiprinimo siekiant

užkirsti kelią padėjimui neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi,

2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR dėl kovos su seksualiniu vaikų išnaudojimu

ir vaikų pornografija,

2004 m. spalio 25 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2004/757/TVR, nustatantis būtiniausias nuostatas dėl nusikalstamų veikų sudėties požymių ir bausmių neteisėtos prekybos narkotikais srityje;

b) kuriam taikomas 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu,

jeigu tas nusikaltimas pagal pirmiau minėtus pamatinius sprendimus

yra susijęs su nusikaltimais, išskyrus pinigų plovimą, už kuriuos baudžiama laisvės atėmimo bausmėmis, kurių

ilgiausias terminas ne trumpesnis nei 510 metų,

yra susijęs su pinigų plovimu, už kurį baudžiama laisvės atėmimo bausmėmis, kurių ilgiausias terminas ne mažesnis nei 4 metai,

ir nusikaltimas yra tokio pobūdžio, kad gali suteikti finansinę naudą.

[6] Philips v. The United Kingdom, application no. 41087/98, 2001 m. liepos 5 d. sprendimas; taip pat Welch v. The United Kingdom, application no. 17440/90,1995 m. vasario 9 d. sprendimas.

[7] ŽTLK 1 protokolo 1 straipsnis numato:

Kiekvienas fizinis  ar juridinis asmuo turi teisę disponuoti savo nuosavybe.  Iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė, nebent visuomenės interesais ir tik remiantis įstatymu arba tarptautinės teisės bendraisiais principais.

Aukščiau  išdėstytos  nuostatos  jokiu  būdu  neturi  riboti valstybės teisės  leisti įstatymus,  kokių jai reikia, kad galėtų kontroliuoti,  ar   nuosavybė  naudojama   remiantis   visuomenės interesais arba  kad garantuotų mokesčių, kitų rinkliavų ir bausmių mokėjimą.

[8] Philips v. The United Kingdom, p. 34-35.

[9] Philips v. The United Kingdom, p. 51.

[10] Philips v. The United Kingdom, p. 34-35.

[11] Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalga // Teismų praktika. Nr. 32.

[12] Kiekviena valstybė narė taip pat gali svarstyti ar priimti  būtinas priemones, kad, vadovaujantis 1 ir 2 dalyse nustatytomis sąlygomis, būtų galima konfiskuoti visą arba iš dalies turtą, įgytą atitinkamo asmens artimųjų giminaičių ir turtą, perduotą juridiniam asmeniui, kurio atžvilgiu atitinkamas asmuo, veikdamas vienas arba kartu su savo artimaisiais giminaičiais, kontroliuoja. Tas pats taikoma, jeigu atitinkamas asmuo gauna didžiąją dalį juridinio asmens pajamų.