LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 274
STENOGRAMA
2010 m. lapkričio 23 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė I. DEGUTIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. KAŠĖTA
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Kolegos, pradedame 2010 m. lapkričio 23 d. vakarinį posėdį. Registruojamės.
Užsiregistravo 48 Seimo nariai.
15.03 val.
Pelno mokesčio įstatymo 5, 25, 31, 32, 401, 51 ir 53 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2531(2) (priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, tada siūlau projektą Nr. XIP-2531(2) priimti pastraipsniui. Gal per tą laiką kolegos Seimo nariai susirinks, kad galėtume visą priimti.
1 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 2 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas. Ir 8 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. Nėra norinčių kalbėti. (Balsai salėje) Buvote užsirašę, bet kažkur pranyko. Gal galite iš naujo užsirašyti? (Balsai salėje) Tuojau iš naujo pasižiūrėsim. (Balsai salėje) J. Jagminas tik vienas yra už.
J. JAGMINAS (LSDPF*). Gerbiamoji Pirmininke, jeigu nėra nieko prieš, tai tada aš už, tiktai už ir nieko daugiau.
PIRMININKĖ. Gerai. Veselka, norite prieš? Duodam Juliui pakalbėti prieš.
J. JAGMINAS (LSDPF). Tada aš turiu kalbėti už.
PIRMININKĖ. Tuomet Jonas kalbės už, o Julius kalbės prieš.
J. JAGMINAS (LSDPF). Jau keletą kartą šiandien šiais klausimais kalbėjau ir dar kartą noriu pakartoti. Iš tikrųjų reikia pritarti šiems įstatymų projektams, pritarti ir iš tikrųjų laikytis tos tvarkos. Tie 5 % žemdirbiams, žemės ūkio kooperatyvams tikrai yra labai svarbu, labai labai palengvinanti aplinkybė yra visam mūsų agrariniam sektoriui, todėl kviečiu balsuoti už, ir tiek.
PIRMININKĖ. J. Veselka – prieš.
J. VESELKA (TTF). Kaip tuo žemdirbiu manipuliuojama?! Tas tikras ūkininkas, kuris neperėmė turto, o pradėjo nuo nulio, sėdi be jokio pelno šiaip taip sudurdamas galą su galu ir tik dėkodamas Europos Sąjungai, kuri duoda tą paramą. Jeigu ne šita parama, mūsų tas žemdirbys, ne tas, kur milijonierius, jis neprapuls ir taip, bet tas kitas tai vargšelis būtų, dar padidintų armiją bedarbių. Bet iš principo ne tas, mes nusklystame į smulkmenas.
Gerbiamieji kolegos, biudžeto deficitas. Pelnai buvo gaunami milžiniški, tie pelnai nesukuria nei papildomų darbo vietų, nei biudžetą per daug papildo. Jie nuo tų, kur aš minėjau, tik 5 % sumokėjo: nuo 117 mlrd. tik 6 mlrd. per trejus metus pervedė. Ką reiškia minėtas deficitas? Važiuojam skolintis į užsienio bankus. Ir keisčiausia, skolinamės eurais, doleriais. Valstybė skolinasi, o jai reikia mokėti pensijas, mokėti mokytojams, gydytojams, policininkams atlyginimus litais. Vadinasi, tuos dolerius, eurus keičiam į litus ir mokam litais, o palūkanos velniškai nemokamos. Paskui tuos paskolintus pinigus dedame į Valstybės banką. Valstybės bankas juos už 1,5 % investuoja užsienyje, rezervai sukaupti 16 mlrd. Lt, o mes vis skolinamės. Paskui kai kas tikrai susikurs gerą gyvenimą, gaus didelius pelnus, o kiekvienas 800–900 tūkst. uždirbdamas mokės papildomus mokesčius, kad grąžintų skolą, ir visi: ačiū, kad man tik 5 % pelno. Ponai, ką mes darome? Ar mes galime suvokti strateginius valstybės piliečių reikalus, ar mes tik, ačiū Dievui, aš gausiu 5 % iš 100 mln., sumokėsiu tik 5 %. Kaip man gerai…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Juliau, laikas.
J. VESELKA (TTF). Laikas, gerbiamieji. Nežinau, kaip čia padaryti, kad Seimas nors truputį tą klasikinį ekonominį išsilavinimą turėtų, kad suvoktų tai. Be šito dviprasmybė viskas.
J. JAGMINAS (LSDPF). Repliką.
J. VESELKA (TTF). Prašau balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Ponas J. Jagminas.
J. JAGMINAS (LSDPF). Gerbiamieji, mielas kolega Juliau, tamsta ekonomistas ir jau ne pirmus metus, turi didžiulį patyrimą, bet nereikia klaidinti žmonių ir kalbėti tokius niekus. Dabar iš savo vietos sakydamas, kad čia tiek milijardų žemdirbiai sukaupia…
PIRMININKĖ. Nutraukiu visas kalbas. Dabar E. Pupinis – už. (Balsai salėje)
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų tas žemės ūkis atrodo kaip didžiausia problema. Pabandykime dar ką nors išlupti. Iš tiesų svarstome kitus dalykus, tarkim, individualią veiklą, kur taip pat galima įžiūrėti visokių tokių dalykų, bet čia žemės ūkis, viskas prižiūrima, kontroliuojama. Toliau reikia pasakyti, kad žmonės darė nemažą plėtrą, todėl gauna tam tikrą prievolę toliau vadovauti savo ūkiui, kad konkuruotų ir Europos Sąjungoje. Manyčiau, kad tie 5 % tikrai pati ta riba ir pasiektas pagrindinis tikslas, kad žmonės vis dėlto moka tuos 5 %, o ne bando juos paslėpti, savo pelnus. Tai galima būtų padaryti ir išeitų atvirkštinis variantas, kad mes, norėdami daug paimti, nieko negautume. O šiuo metu iš tiesų pasižiūrim į situaciją, ar vis dėlto žmonės tuos pelnus parodys, ar neparodys, bus galima pažiūrėti ir tuos sprendimus koreguoti, jeigu bus reikalas. Bet šiuo metu, manyčiau, pats principas yra priversti žmonės į apskaitą įtraukti pajamas ir tokiu būdu ūkininkauti, kaip ir visas verslas, deklaruoti visą savo ūkį. Siūlau pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, o aš siūlau balsuoti. Aišku, iš už lango norėčiau visus pakviesti, nes yra įdėtos, dabar matau, 69 kortelės. Kadangi yra priėmimas, gerbiamieji kolegos iš už lango ten! Ž. Šilgalį matau, dar kažką, grįžkite į salę, būtų malonu, kad dalyvautumėte salėje. Pradedame balsavimą.
Kas už tai, kad būtų priimtas Pelno mokesčio įstatymo 5, 25, 31, 32, 401, 51 ir 53 straipsnių pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Trūksta, balsavo tik 60 Seimo narių. Nieko nepadarysi. Trumpai repliką po balsavimo J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Oi, gerbiamasis iš kairės! (Balsai salėje) Geriau sėdėtum iš dešinės, aišku. Bet noriu pasakyti, gerbiamasis Jagminai, man labai blogai, kai žmonės nepaima Lietuvos statistikos metraščio. Ką aš sakau, viskas ten surašyta. Tai viena.
Antra. Aš apie jokius žemdirbius teikdamas savo pasiūlymus nekalbėjau ir nekalbu. Aš kalbėjau apie bendrą pelno mokesčio mokėjimo dydį. Bet kai kas labai įsijautė į žemdirbių gelbėtojo vaidmenį. Ir taip į šitą vaidmenį įsijautė, o tai – „aš pats“. Tada nei statistikos, nei skaičiuoti, nei vertinti, nei kitų šalių analizuoti. Visos, kurios mažesnę BVP dalį perskirstė, pataikavo kapitalui, visos atidūrė gilioje krizėje, deja. Štai, ponai, kur tiesa! Nematote, nežinote, negirdite, nieko nereikia!
PIRMININKĖ. Gerai, Juliau, ačiū. Čia buvo replika po balsavimo.
J. VESELKA (TTF). Taip, čia buvo replika po balsavimo. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Petras labai gerą pasiūlymą sako, dar kartą bandom registruotis. Pažiūrėsim, kiek čia mūsų yra, ir tada žinosim, ar balsuojam. Registruojamės.
Šiuo metu užsiregistravo 71. Jeigu frakcijų seniūnai dar paprašytų sugrįžti į salę kitus Seimo narius, tai būtų labai malonu. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Pelno mokesčio įstatymo 5, 25, 31, 32, 401, 51 ir 53 straipsnių pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Gerbiamasis Daukšy, neagituokite!
15.13 val.
Pelno mokesčio įstatymo 2, 5, 12, 34, 382, 41, 58 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 401 straipsniu ir IX1 skyriumi įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2532(2) (svarstymas)
Gerai. Tada darbotvarkės 2-1b klausimas, lydintysis įstatymas Nr. XIP-2532(2). Kviečiu į tribūną svarstymo stadijoje pranešėją V. Matuzą. Biudžeto ir finansų komitetas.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Lydintysis to įstatymo, kuriam neužteko balsų, kad jį priimtume. Čia tiesiog yra išbraukiama, kad už 2010 m. padidėjusį mokestinį laikotarpį 10 %… Mūsų komitetas svarstė ir pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. D. Budrys – Ekonomikos komitetas.
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Ekonomikos komitetas svarstė ir pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos. Prašau, L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, kol mes nepriėmėme pagrindinio įstatymo, tai šito, aš galvoju, mes negalime priiminėti.
PIRMININKĖ. Mes tik svarstome.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Aš tiesiog dėl vedimo tvarkos. Todėl siūlau, kai priimsime aną, tada ir šitą.
PIRMININKĖ. Svarstymo stadija. Pagal Statutą galima visus, ir pagrindinį, nes pagrindinio svarstymas praėjęs, ir mes pritarėme po svarstymo, tai šitą svarstyti irgi galime, o priėmimo stadiją daryti visų kartu.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Aš suprantu, bet jūs, gerbiamoji Pirmininke, po svarstymo duosite ypatingą skubą, todėl aš ir sakau, kad svarstytume kartu.
PIRMININKĖ. Tai bus matyt. Dabar diskusijose kviečiu kalbėti K. Daukšį. Atsisako. V. P. Andriukaitis. Nėra. J. Veselka. Irgi atisako. J. Ramonas. Irgi atsisako. Po svarstymo 1 – už, 1 – prieš. J. Jagminas – už.
J. JAGMINAS (LSDPF). Aš kalbu už. Iš tikrųjų man čia paskambino, kaip tik paaiškinti apie tuos visus mūsų pelno mokesčius… Kalbėjau telefonu. Šiaip, noriu pasakyti, kad esu už tai ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Vytenio nematau salėje. Tada J. Veselka – prieš.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, va, ir viskas išryškėjo! Paskambino, nurodė, kaip balsuoti. Todėl nereikia nei pačiam analizuoti, nei skaičiuoti, nei skaityti, nei siekti ko nors. Nurodė. Todėl aš niekada nebalsuodavau, kai man nurodydavo. Bandė man Vyriausybėje nurodinėti, nieko neišėjo. (Balsas salėje: „Aš skambinau žurnalistams.“ Juokas salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas po svarstymo pritariate projektui Nr. XIP-2532(2), balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 88 Seimo nariai. Už – 58, prieš – 3, susilaikė 27. Po svarstymo projektui Nr. XIP-2532 pritarta.
O dabar, gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Pelno mokesčio įstatymo 5, 25, 31, 32, 401, 51 ir 53 straipsnių pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsuojame.
15.17 val.
Pelno mokesčio įstatymo 5, 25, 31, 32, 401, 51 ir 53 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2531(2) (priėmimo tęsinys) ir Įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Balsavo 67 Seimo nariai. Už – 59, prieš – 2, susilaikė 6. Pelno mokesčio įstatymo 5, 25, 31, 32, 401, 51 ir 53 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.
15.18 val.
Pelno mokesčio įstatymo 2, 5, 12, 34, 382, 41, 58 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 401 straipsniu ir IX1 skyriumi įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2532(2) (priėmimas)
Projektą Nr. XIP-2532(2) siūlau priimti ypatingos skubos tvarka. Ar pritariate tam? Pritariame. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Pelno mokesčio įstatymo 2, 5, 12, 34, 382, 41, 58 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 401 straipsniu ir IX1 skyriumi įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai. Už – 63, prieš – 3, susilaikė 23. Įstatymas Nr. XIP-2532(2) priimtas. Repliką po balsavimo – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš norėčiau paklausti tų, kurie teikia biudžetą. Kokiu būdu jūs žadate kovoti dabar su ta šešėline ekonomika, jeigu viena šio įstatymo dalimi leidote į šešėlį sukišti kuo daugiau pinigų, taip pat ir valdiškų, o kita dalimi leidote tiesiog nemokėti pinigų, nes jums reikia šiandieną kažkurios dalies paramos iš kairės pusės, jūs priėmėte tokį įstatymą. Kitą kartą reikės kitokios pramos, kitokį priimsite. Apie ką jūs šnekate iš viso? (Balsai salėje)
15.20 val.
PIRMININKĖ. Gerai. Dirbame toliau. Dėmesio! Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2533(2). Svarstymas. Į tribūną kviečiu V. Matuzą, Biudžeto ir finansų komitetas.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė įstatymo projektą ir priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIP-2533 ir komiteto išvadoms. Sprendimas priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Kviečiu Ekonomikos komiteto pirmininką D. Budrį.
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Ekonomikos komitetas svarstė ir pateikė savo pasiūlymą, kuriam pritarė. Iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas bei Ekonomikos komiteto pasiūlymą, kuriam Ekonomikos komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu atgal V. Matuzą, nes yra Ekonomikos komiteto pasiūlymas pakeisti projekto 6 straipsnį, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 daliai… Jūsų komitetas nepritarė, gal galite pakomentuoti kodėl?
V. MATUZAS (TS-LKDF). Ekonomikos komitetas siūlo, kad būtų galima mokesčius mokėti nuo turto tada, jeigu nepriklausomi turto vertintojai mato, kad turto vertė skiriasi įstatymo projekte plius minus 20 %, Ekonomikos komitetas siūlo, kad ta riba būtų sumažinta iki 10 %. Statistika, pasirodo… Finansų ministerijos mums komitete buvo pateikta, kad Europos Sąjungos šalys apskritai mažai taiko individualų turto vertinimą, o jeigu taiko, tai taiko, kai skirtumas yra didesnis negu 20 %. Todėl mes pritariame Vyriausybės pateiktam projektui ir nepritariame Ekonomikos komiteto siūlymui.
PIRMININKĖ. Ekonomikos komiteto pirmininko klausiu, ar reikalaujate balsuoti? (Balsai salėje) Tada, gerbiamieji kolegos, dėmesio! Dar nori kalbėti. Tie, kas pritariate Ekonomikos komiteto pataisai, kalbate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš. S. Pečeliūnas – už Ekonomikos komiteto pataisą?
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Kadangi registruotis buvo galima anksčiau, negu jūs paskelbėte, dėl ko aš norėjau paremti Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę nepritarti.
PIRMININKĖ. Tai tada kalbėkite prieš.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, tai taip ir pasakysiu. Teko man susidurti su tais turto vertintojais ir tikrai visokių stebuklų ten atsitinka, priklauso nuo to, kas ir kam vertina. Kartais tie skirtumai būna iki 50 %. Jeigu jūs kalbėsite apie 10 %, tai faktiškai sunku rasti tokių vertintojų, nebent jie būtų tikrai solidūs ir gerbiantys savo vardą, o šiaip mūsų teismuose, kai paprašai pateikti turto vertinimą, gali penkis vertintojus paimti ir išsibarstymas bus toks didelis, kad kartais nesupranti, apie ką tie vertintojai savo išvadose kalba. Visokių klaidų ten pridaro ir visokių anekdotinių situacijų būna. Todėl remčiau Biudžeto ir finansų komiteto išvadą, kad tos ribos būtų toks truputį laisvesnis dalykas, nes jeigu labai suspausime, tai niekada to tikro vertinimo ir neturėsime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Veselka palaiko Ekonomikos komitetą. Prašom.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš niekaip nesuprantu, kai nėra tos aiškios strategijos. Visur sakome: privatus verslas, privatus kapitalas, privatus šitas. Tai arba mes pasitikime, kad tai privatus kapitalas gali geriau atlikti negu valstybinis, šiuo atveju turto vertintojai, ir sakome, kad jeigu žmogui skiriasi 10 %, jis galėtų kreiptis, kad būtų pervertinama individualiai. Po to, kai ši nuostata veikia, yra visko. Tada sako: mes jais pasitikėti negalime, nes jie blogai dirba, todėl didinkime procentą. Buvo nustatyta 10 %, negirdėjau, kad kas dėl to patyrė didelių nuostolių, bent tada tegul parodo. Todėl manau, kad Ekonomikos komiteto sprendimas stabiliai palikti 10 %, kad galėtų kreiptis, yra gana logiškas. Gerbiamasis Matuzai, padėk man ant stalo, kiek valstybė prarado dėl neteisėto turto vertinimo, tada balsuosime už 30 %, bet šiaip iš žodžių aš negaliu balsuoti, šiaip pagal užsimanymą.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Balsuojame. Kas palaikote Ekonomikos komitetą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 92 Seimo nariai. Už – 39, prieš – 21, susilaikė 32. Taigi lieka Biudžeto ir finansų komiteto pozicija. Nepritarta Ekonomikos komiteto…
Diskusijoje yra užsirašęs dalyvauti K. Daukšys. Prašom, Kęstuti. Ne. Dėkoju. Tada po svarstymo vienas – už, vienas – prieš. A. Šedžius – prieš, bet jo nėra. Atsiprašau, nepastebėjau. Jūs dislokaciją pakeitęs.
A. ŠEDŽIUS (MSG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gaila, kad toks mažas esu, nepastebite manęs.
Iš principo esu prieš dėl pačios metodikos, kaip bus vertinamas nekilnojamasis turtas, nes labai puikiai žinome, kokia dabar yra situacija ir kaip gerokai skiriasi reali turto vertė nuo tos turto vertės, kuri apskaičiuota pagal atitinkamą formulę, pagal atitinkamą metodiką nekilnojamojo turto registro įmonės ir pagal tai, kaip yra išdėstyta įstatymo projekte. Žmogui nepaliekama jokia galimybė įrodinėti kitokią turto vertę, nei numatyta šiame įstatymo projekte. Todėl aš vis dėlto siūlyčiau susilaikyti nuo balsavimo arba balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. J. Veselka – už.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, negalėčiau pasisakyti prieš dėl kelių dalykų, tik noriu, kad būtų tam tikra vienoda logika. Atrodytų, nekilnojamasis turtas tarnauja darbo vietų kūrimui, žmonių įdarbinimui, pelno gavimui, pridėtinės vertės, gal ir galima būtų atleisti nuo mokesčių, bet tada nebūtų stengiamasi jį efektyviai panaudoti. Bet čia vis dėlto kapitalą apmokestiname. Tačiau kai kur yra pastatyti prabangūs rūmai, daugiau kaip 3 mln. ir 10 mln. kainuojantys, kurie įšaldė kapitalą, nesukuria jokių darbo vietų, kaip tik sumažina darbo vietas. Kai siūloma įvesti šitą nekilnojamojo turto mokestį, tada visi piestu stojate, nors minimum tik 3 % savininkų apmokestinus bus galima iki 100 mln. Lt gauti papildomų pajamų, ir tiems vargšams pensininkams papildomai kompensuoti negalite.
Gerbiamieji kolegos, logiką turėkit. Jeigu turtą apmokestiname, jis pagal tam tikrą logiką turi būti visas apmokestinamas, o ne tik tas, kuris duoda pridedamąją vertę. Atleiskite, todėl negaliu balsuoti už. Oi, teisingai, balsuoju už, bet paaiškinu, ką dar reikėtų padaryti.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. J. Veselka balsuos už. Tai dabar ir balsuojame. Ai, M. Varaška – prieš. Prašom.
M. VARAŠKA (KPF). Ar dar galima kalbėti?
PIRMININKĖ. Čia svarstymas, tai nepriklauso. Po vieną. Vienas – už, vienas – prieš. (Balsai salėje) Ne. J. Veselka kalbėjo už, A. Šedžius kalbėjo prieš, dėl to dabar ir neduodame. Dabar mes balsuojame, ar po svarstymo pritariame Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui. Kas už, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 97 Seimo nariai. Už – 77, prieš – 1, susilaikė 19. Po svarstymo projektui Nr. XIP-2533(2) pritarta. Repliką po balsavimo. Prašom. M. Varaška.
M. VARAŠKA (KPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Iš tiesų dar nėra per vėlu kalbėti ir atkreipti kolegų dėmesį po balsavimo į tai, jog teikiamas įstatymo projektas turi kai kurių esminių minusų, kurie nepadės nei kritikuojantiems, nei įstatymo projektą palaikantiems pasiekti tam tikrus tikslus. Iš tiesų įstatymo projekte nekalbama apie tai, kaip pasiekti, jog vertinamas turtas turėtų objektyvias vertes. Jeigu mes nekeisime Civilinio kodekso ir jame nenumatysime laiku taikomos privalomos nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą registracijos, jeigu mes nekeisime pirmiausia gyventojų pajamų mokesčio, kuris leistų notarams vykdyti skaidrius sandorius, o fizinių asmenų sandorių dalis sudaro 90 % bendros turto charakteristikos, mes objektyvių turto verčių nematysime niekada.
PIRMININKĖ. Ir A. Šedžius. Replika po balsavimo.
A. ŠEDŽIUS (MSG). Labai ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tiesų pritariu ką tik kalbėjusiam kolegai. Labai gaila, kad mes visada skubomis priimame įstatymų projektus, o paskui puolame juos taisyti. Tai iš tiesų yra mūsų bėda, nes rinkėjai pyksta ir dėl to, ką mes dabar priėmėme, už ką balsavome, tikrai aš nesu priešininkas nekilnojamojo turto mokesčio fiziniams asmenims, tačiau noriu perskaityti tik vieną sakinį, kuris viską pasako: kiekvieno nekilnojamojo turto vieneto ataskaita nerengiama. Tai yra žmogus negalės įrodyti kitokios vertės, nei ji yra nustatyta registro centrų, o tai yra labai blogai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Visi kalbėjo. Siūlau šį įstatymą priimti ypatingos skubos tvarka. (Balsai salėje) Aš klausiu, ar sutinkate dėl ypatingos skubos. Prašom. V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, Statute, jeigu aš neklystu, yra pasakyta, kad priėmimai vykdomi kaip paprastai ketvirtadieniais iki pietų.
PIRMININKĖ. Nėra tokios nuostatos Statute įrašytos, yra tik mūsų tradicija, bet Seimo Pirmininkas pagal Statutą turi teisę siūlyti ypatingą skubą, bet jeigu Seimas tam nepritaria, tai mano balsas yra tyruose. Todėl aš jūsų ir klausiu, ar pritariate ypatingai skubai? (Balsai salėje) Taip? Vadinasi, galime priimti. (Balsai salėje) Balsuoti? Prašom, balsuojam. Kas už tai, kad būtų ypatingos skubos tvarka priimamas įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 56, prieš – 9, susilaikė 32. Ypatingai skubai pritarta.
Taigi siūlau pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime priimti? Priimtas. 2 straipsnis priimtas, 3 straipsnis priimtas, 4 straipsnis priimtas. 5 straipsnis? Priimtas. 6 straipsnis priimtas, 7 straipsnis priimtas, 8 straipsnis priimtas, 9 straipsnis priimtas, 10 straipsnis priimtas, 11 straipsnis priimtas.
Dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. K. Daukšys – prieš.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Iš tikrųjų šis įstatymas nei geresnis, nei blogesnis, negu mes priimame visus, bet man kyla labai paprastas klausimas, ar Seimo nariai suvokia, kas yra vidutinė vertė. Juk toje pačioje vietoje gali būti visiškai skirtingo pobūdžio patalpos ir visai skirtingai įrengtos, visai skirtingo… Kaina gali skirtis penkiolika kartų. Kai įvedate vidutinę vertę, tai tas pats kaip palatoje: vieno 40 laipsnių temperatūra, kito – nulis, o vidutinė vertė bus 36,3. Tai čia vidutinė vertė. Pirmas dalykas.
Antras dalykas. Kaip galima nustatyti vidutinę vertę, kai rinkoje sandorių faktiškai nevyksta arba, jeigu tas sandoris vyksta, tai bankas pats iš savęs nusiperka patalpas už tokią kainą, už kokią jis nori, kad nepatirtų kokių nors nuostolių. Įsivaizduokite, pavyzdžiui, Alytaus miesto centre per metus buvo parduotos vienos patalpos, bankas jas perpirko, kad nebūtų didelio nuostolio, ir tada visas aplinkui esantis turtas įvertinamas pagal tą sandorį. Ir to turto vertė, nors baisiausia krizė ir niekas jo nenupirks, yra įvertinamas triguba kaina, negu kainuoja, ir už tai surenkami mokesčiai. Na, be galo protingi sprendimai. Taip, biudžetą kokius metus, gal daugiau mes ir papildysime, bet visą kitą laiką bus bėda.
PIRMININKĖ. Už – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Išties reikia pritarti šiam siūlomam įstatymui, kadangi apskritai valstybės turto ir nekilnojamojo turto valdymo problemos yra labai prastai Lietuvoje sprendžiamos. Mes turime be galo daug pavyzdžių neefektyvaus valstybės turto valdymo, turime labai daug pavyzdžių ir privataus turto neefektyvaus valdymo. Pasižvalgykite vien po Vilnių ir pamatysite, kiek stovi tuščių, apleistų, niekaip nekeičiamų, nenaudojamų pastatų, nėra jokio stimulo, kad žmonės, savininkai ar valstybė pagaliau inventorizuotų ir darytų pakeitimus ir sprendimus. Todėl tie papildomi pakeitimai yra būtini.
Ką minėjo M. Varaška, irgi teisinga. Išties apskritai reikėtų kalbėti apie daug kruopštesnį pasirengimą gauti daugiau naudos iš viso valstybės valdomo turto, kurio, pasak Statistikos departamento, yra milijardai ir iš kurio naudos valstybė gauna ne tiek daug. O ypač negauna naudos tada, kai jį neatsakingai nuomoja. Tai ypač būdinga savivaldybių lygiu. Manau, kad tos pataisos padės, bet iš esmės pritarčiau M. Varaškos pasiūlymui sudaryti darbo grupę ir nagrinėti apskritai nekilnojamojo turto valdymo ir nekilnojamojo turto mokesčio įvedimo visus aspektus, nes šiandien tai, ką minėjo kolega J. Veselka apie tuos turtingus kvartalus ir nemokamą nekilnojamojo turto mokestį, tai yra akis badantis faktas. Todėl nors ir mažas žingsniukas, bet daromas į priekį. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Šedžius – dėl vedimo tvarkos.
A. ŠEDŽIUS (MSG). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tiesų aš norėjau pasakyti dėl vedimo tvarkos. Jūs dabar pastraipsniui priėmėte, net nepakėlėte galvos ir greitai susakėte, kad viskam pritarta. Aš pirmam straipsniui tikrai nepritariu, nes ten yra išdėstyta metodika, kaip bus vertinama. Aš tikrai pirmam straipsniui nepritariu.
PIRMININKĖ. K. Ramelis – už.
K. RAMELIS (MSG). Iš tikrųjų įstatymas nėra tobulas ir galima pritarti tiems Seimo nariams, kurie siūlytų jį tobulinti, tačiau aš pasisakau už todėl, kad jis yra kur kas geresnis negu dabar galiojantis. Žinoma, reikėtų turbūt patobulinti ateity tai, kad masinio vertinimo būdu nekilnojamojo turto vertė būtų nustatoma dažniau negu kas penkeri metai, nes per penkerius metus labai dažnai esmingai pasikeičia nekilnojamojo turto vertė į vieną arba kitą pusę.
Iš kitos pusės, gerai, kad atsirado galimybė, neapsiribojant trimis mėnesiais, pateikti individualų nekilnojamojo turto vertinimą, nors individualus turto vertinimas irgi gana daug kainuoja turto vertintojams. Tačiau šitas projektas yra kur kas geresnis negu buvęs, sudaro galimybę realiau įvertinti nekilnojamąjį turtą ir teisingiau mokėti mokesčius, todėl aš palaikau ir kviečiu kitus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prieš – A. Šedžius.
A. ŠEDŽIUS (MSG). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tiesų, gerbiamieji kolegos, turbūt tie, kurie dirba vienmandatėse rinkimų apygardose, visi yra susidūrę su žmonėmis, kurie turi problemų su bankais, turi problemų su paskolomis ir žino, kaip buvo pervertinta jų turto vertė, kai bankai įvertino ir perskaičiavo užstato galimybes. Taigi viena vertė yra Registrų centre, kita – kokia įvertina vertintojai. O vertintojai įvertina taip, kaip jiems liepia bankai. Šita situacija yra visiškai nekontroliuojama, todėl leisti vertinti taip, kaip yra nustatyta 1 straipsnyje, kad būtų masinis vertinimas, o kiekvieną objektą būtų galima įvertinti atskirai… Supraskime vieną dalyką, kad vertinimas kainuoja mažiausiai 2 tūkst. Lt. Kitą kartą galbūt žmogui nėra galimybių sumokėti tuos 2 tūkst. Lt. Pirmas dalykas.
Antras dalykas. Vieną kartą per metus žmogus galės daryti vertinimą, įrodyti savo tiesas. Tai jeigu jam kiekvienais metais reikės daryti vertinimą ir išleisti mažiausiai po 2 tūkst. Lt, pagalvokime, kokioje situacijoje atsidurs žmonės. Aš tikrai labai nuoširdžiai sakau, kad esu už nekilnojamojo turto mokesčio įvedimą fiziniams asmenims, bet šį straipsnį reikėtų arba iš esmės pataisyti, arba pakeisti, nes tokiu būdu mes tikrai turėsime dar daug daug nepatenkintų žmonių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Matuzas – už.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Aš šiek tiek paaiškinsiu, gerbiamieji kolegos. Esminis dalykas, kas bus padaryta, jeigu mes šiandien pritarsime, o aš tikiuosi pritarsime, šio įstatymo pataisai, mes kaip tik atversim galimybę kur kas lanksčiau vertinti nekilnojamąjį turtą ir netolygiai pasikeitus situacijai nekilnojamojo turto rinkoje tą mechanizmą turėsime paprastesnį. Lygiai taip pat yra ir kitų labai svarbių dalykų, kurie įtvirtinami šio įstatymo projekte. Tarkim, nustatoma, kad nekilnojamojo turto mokestį už lizingu įsigyjamą nekilnojamąjį turtą mokėtų ne turtą perleidžianti finansų įstaiga, o įsigyjantis juridinis asmuo arba gyventojas. Taip pat jeigu turtas yra sukuriamas privačios partnerystės valdžios ir privataus objekto partnerystės pagrindu, tai kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjekto partnerystės sutartis, nebūtų mokesčio objekto. Tai yra esminiai dalykai, dėl kurių mes šiandien ir svarstome šitą įstatymą. O tai, apie ką jūs šnekat – 10 ar 20 %, tai šiandien galiojanti 20 % norma, kada galima peržiūrėti, yra gana lanksti, ir aš manau, kad tai yra visas įstatymas, ką mes dabar in corpore svarstome, tai yra kaip tik palengvinimas mūsų žmonėms, mūsų verslui priiminėti finansinius sprendimus. Balsuočiau ir kviesčiau visus balsuoti už.
PIRMININKĖ. M. Varaška – prieš.
M. VARAŠKA (KPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai neprieštarausiu pačiai mokesčio schemai ar paskirstymo būdams, bet dar kartą noriu atkreipti dėmesį į mokesčio bazę. Ne visai teisus gerbiamasis kolega V. Matuzas sakydamas, kad masinio turto vertinimo principas buvo pakeistas. Kosmetiniai pakeitimai apima techniką, bet giluminiai klausimai lieka neišspręsti. Ne veltui net ir Vyriausybės nutarimai, kurie kalba apie masinį turto vertinimą ir to masinio turto vertinimo išimtis, šiandieną tų išimčių turi tiek daug, kad jos vos nesukuria naujų taisyklių. Visa tai yra senųjų, nepasikeitusių, sakykime taip, nekilnojamojo turto sandorių sudarymo problemos, kurių mes turime ir šiandieną. O tos problemos pirmiausia susijusios su fiktyviom vertėm, kurios nurodomos sandoriuose.
Nuosavybė šiuo atveju pagal subjektą niekuo nesiskiria. Ar tai būtų fizinio asmens, ar institucijos masinis vertinimas – vienodai vertina visų subjektų turtą. Ir jeigu mes neišspręsime fizinių asmenų, na, masiškai registruojamų fiktyvių nekilnojamojo turto sandorių, tai atsilieps visai nekilnojamojo turto masinio vertinimo charakteristikai ateityje, ir toliau mes turėsime dvigubai arba net trigubai mažesnes nekilnojamojo turto vertes, negu realiai jos yra. Todėl, nepaisant to, kaip bus balsuojama dėl šio įstatymo projekto, aš labai prašyčiau kolegas, ypač valdančiąją daugumą, pasižiūrėti į tai, kokios yra esminės nekilnojamojo turto masinio vertinimo priežastys šiandieną.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: už – 76, prieš – 4, susilaikė 21. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas. Repliką po balsavimo – V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo ir posėdžio pirmininke. Aš paminėjau, kad, kaip paprastai, įstatymai priimami ketvirtadieniais. Ir tai labai aiškiai parašyta 156 straipsnio 1 dalyje. Žodis „paprastai“ reiškia, kad visąlaik priimame ketvirtadieniais, ir kada yra tam tikros ypatingos situacijos, tada priimame ir kitomis dienomis. Labai aiškiai parašyta: „Paprastai priimami tik ketvirtadieniais ir rytiniame posėdyje.“ O dabar to žodžio „paprastai“ neliko ir kada nori, tada ir priiminėjama. Aišku, jūs turite teisę siūlyti skubos tvarka. Aš noriu, kad Etikos komisija, ir aš kreipsiuosi raštu, išaiškintų, ką reiškia žodis „paprastai“ mūsų Seimo darbe, kol bus priimta (jeigu bus priimta) mūsų pataisa. Mes siūlome atsisakyti žodžio „paprastai“ įrašant tam tikras kitas normas.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūsų teisė kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją. Aš vadovaujuosi Statutu. Taip, 156 straipsnyje yra žodis „paprastai“. Tai nereiškia, kad privalomai yra tiktai ketvirtadienį rytiniame posėdyje, bet 164 straipsnis (reikia skaityti visą Statutą) suteikia teisę ypatingą skubą siūlyti Seimo Pirmininkui. Dėl to ir nėra žodžio „būtinai“ priimami tik ketvirtadienį, o „paprastai“. Jeigu aš siūlau, Seimas apsisprendžia. Aš jūsų neprievartauju, atsiprašau. Kaip jūs apsisprendžiat, taip ir vyksta. Siūlau tęsti darbą.
15.48 val.
Mokesčių administravimo įstatymo 25, 87, 88, 135, 164 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 371 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-2538(2) (svarstymas ir priėmimas)
Dabar Mokesčių administravimo įstatymo 25, 87, 88, 135, 164 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 371 straipsniu įstatymo projektas. Svarstymas. Į tribūną kviečiu V. Matuzą. Gerbiamasis Matuzai, aš siūlyčiau iškart pristatyti per svarstymą darbotvarkės 2-3a ir 2-3b klausimus.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Mokesčių administravimas. Noriu pasakyti, kad komitetas, apsvarstęs šį projektą, kurį teikia Vyriausybė, pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Tas sprendimas priimtas bendru sutarimu. Lygiai taip pat, gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, lydimasis įstatymas priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą. Diskusijoje, Andriau Šedžiau, jūs nebenorit dalyvauti? Dėkui, nes buvot užsirašęs. Tai dabar dėl pirmojo projekto yra A. Šedžiaus pasiūlymas. Tai gal jūs pristatykit pasiūlymą.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Aš galiu pasakyti, Andriau. Čia dėl privalomo suderinimo su Finansų ministerija.
PIRMININKĖ. Tai gal aiškiai pristatykit, nes aš nesupratau, apie ką kalbat. Gal tegul autorius pats pristato. Jūs iš vietos, gerbiamasis kolega. Dėl 5 straipsnio pataisa.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Siūlau pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Detaliojo mokestinio tyrimo atlikimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į šio įstatymo bei atitinkamų mokesčių įstatymų nuostatas.“ Argumentai – mokestinio tyrimo atlikimo tvarkos derinimas su Finansų ministerija tik vilkins tyrimo procesą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar komiteto nuomonė.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Komitetas apsvarstė gerbiamojo kolegos pasiūlymą, tačiau dėl tų priežasčių, kurias tuoj pasakysiu, nepritarė. Komitetas nepritarė dėl to, kad yra du dalykai: pirmas dalykas – tai, kad ne dėl kiekvieno patikrinimo reikia Finansų ministerijos suderinimo. Tai yra vienas dalykas. Yra tvirtinama bendroji tvarka. Antras dalykas, dėl ko atsirado ir Finansų ministerijos rengiamame, ir Vyriausybės pateiktame įstatymo projekte šis reikalavimas. Tas reikalavimas yra kilęs iš Valstybės kontrolės nurodymų, ką reikėtų keisti kalbant apie šią tvarką. Dėl to komitetas siūlo nepritarti kolegos A. Šedžiaus pataisai.
PIRMININKĖ. Bet mes vis tiek turime balsuoti. Kas pritariate A. Šedžiaus pataisai dėl 5 straipsnio, balsuojate už, kas palaikote komitetą, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsuojam.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 21, prieš – 18, susilaikė 44. A. Šedžiaus pataisai nepritarta.
Ar dabar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti šiam įstatymui? Galime. Įstatymo projektui Nr. XIP-2538(2) pritarta po svarstymo.
Siūlau priimti ypatingos skubos tvarka. Ar galime pritarti ypatingai skubai? Galime. Pritarta.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas. Ir 8 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo 4 – už ir 4 – prieš. Norinčių kalbėti nematau. Taigi balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Mokesčių administravimo įstatymo 25, 87, 88, 135, 164 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 371 straipsniu įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 12. Mokesčių administravimo įstatymo 25, 87, 88, 135, 164 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 371 straipsniu įstatymas priimtas.
Repliką po balsavimo – A. Šedžius.
A. ŠEDŽIUS (MSG). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš iš tiesų norėjau gerbiamiesiems konservatoriams pasakyti, kad amžinai valdžioje nebūsite. Pagal tokį projektą, kurį jūs dabar patvirtinote, nurodymus atlikti mokestinius patikrinimus galės duoti Finansų ministerija. Aš manau, kad priešingu atveju jūs pulsite taisyti šį įstatymo projektą.
15.54 val.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji, lydintysis įstatymas Nr. XIP-2539(2). Galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Pritarta. Irgi ypatingos skubos tvarka siūlau priimti. Dėkoju.
Vienas straipsnis. Taigi balsuojame dėl viso įstatymo. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas Nr. XIP-2539(2), balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 73, prieš nėra, susilaikė 19. Mokesčių administravimo įstatymo 83 straipsnio pakeitimo įstatymo ir jį keitusio įstatymo pripažinimo netekusiais galios įstatymas priimtas.
15.56 val.
Mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2540(2). V. Matuzas. Svarstymas. Biudžeto ir finansų komitetas.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė įstatymo projektą ir priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIP-2540 ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Stoma – Audito komiteto išvada.
S. STOMA (TS-LKDF). Audito komitetas bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam Mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu D. Budrį – Ekonomikos komiteto vardu.
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Ekonomikos komitetas svarstė šį projektą ir vienbalsiai pritarė šiam projektui ir komiteto išvadoms. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Toliau yra A. Šedžiaus pasiūlymas dėl 3 straipsnio. Gerbiamasis Andriau, prašau pristatyti.
A. ŠEDŽIUS (MSG). Siūlau papildyti ir pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Mokesčio mokėtojai. Mokestį moka valstybės įmonės, kurios iš savo veiklos ir valstybės joms perduoto turto gauna pajamas.“ Argumentai – privaloma numatyti visus įmanomus atvejus, kai valstybės įmonės gali nemokėti mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise, įstatyme neišskiriant nė vieno konkretaus atvejo.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Komitetas apsvarstė, gerbiamasis kolega, jūsų pasiūlymą ir siūlo vis dėlto nepritarti. Aš noriu gal tik trumpai pasakyti, kad įstatymas yra dėl to, kad valstybinė įmonė Ignalinos atominė elektrinė nebemokėtų, jeigu priimsime, 0,5 % mokesčio.
Argumentas būtų toks, kodėl siūlome nepritarti kolegos siūlymui. Nes mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise objektas yra valstybės įmonės savininko patikėjimo teise valstybės įmonei perduotas visas turtas. Todėl manoma, kad jeigu bus pritarta jūsų pataisai, tokiu būdu gali būti skatinama kaip tik neefektyviai naudoti toms įmonėms… arba akcinėms bendrovėms valdyti turtą. Dėl to siūloma, kad būtų konkrečiai įrašyta tik viena įmonė, tai yra Ignalinos atominė elektrinė, nes ji nutraukė savo veiklą ir ji negali generuoti jokio pelno.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate A. Šedžiaus pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 17, prieš – 25, susilaikė 45. Pataisai nepritarta.
Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti projektui? Dėkoju. Pritarta. Siūlau ypatingos skubos tvarka priimti. Ar pritariate tam? Dėkoju.
Įstatymas trijų straipsnių. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. Ir 3 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo 4 – už ir 4 – prieš. Nėra norinčių kalbėti. A. Šedžius atsirado. Gerai. Prašau prieš.
A. ŠEDŽIUS (MSG). Tai, ką pasakė komiteto pirmininkas, viskas būtų gal ir labai gražu, kad atominė elektrinė būtų atleista nuo turto mokesčio. Tačiau reikia nepamiršti vieno dalyko, kad nuo turto mokesčio turėtų būti atleidžiamas konkrečiai tas turtas, kuris priklauso būtent elektrinės statyboms. Nes Ignalinos atominė elektrinė disponuoja įvairiomis poilsiavietėmis, įvairiu kitu turtu, kuris visiškai nesusijęs su vykdomu projektu. Todėl ir buvo mano pasiūlymas, kad būtų konkrečiai apibrėžtas įmonės turtas, kuris yra atleidžiamas nuo turto mokesčio, o ne apskritai įmonė kaip vienetas. Gali būti ir tokių dalykų, kai įmonės disponuoja tam tikru turtu, kuris visiškai nesusijęs su konkrečiais projektais.
PIRMININKĖ. L. Graužinienė – už.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Na, tikrai mes Audito komitete labai atidžiai svarstėme ir žiūrėjome tą kitą turtą. Faktiškai jo neliks, bus tik pinigų iš vienos biudžetinės eilutės kilojimas į kitą. Šiuo atveju tikrai nėra čia jokio pavojaus ir siūlau visiems balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 94, prieš nėra, susilaikė 2. Mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.
16.03 val.
Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto atstovą R. Kupčinską. Svarstymas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstydamas šį įstatymą priėmė sprendimą ir pasisako už šį įstatymą. Šiandien taip pat buvo svarstomas ir komiteto pirmininko K. Glavecko pasiūlymas, kad kai kalbama apie įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, „Swedbanko“ (…) išlaidos, susijusios su atkuriamųjų sąskaitų atidarymu ir aptarnavimu, apmokamos iš Privatizavimo fondo iki 2011 m. spalio 15 d., pasibaigus šiam terminui, Finansų ministerija santaupų atkūrimo sąskaitą uždaro ir lėšas perveda į Privatizavimo fondą. Tai priimta bendru sutarimu. Tai tiek trumpai. Daugiau nebuvo pasiūlymų.
PIRMININKĖ. Gerai, dėkoju. Diskutuoti kviečiu A. Sysą.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, jeigu kas nors įdėmiau pažiūrėtų į šį įstatymą, tai iš principo lyg ir nėra dėl ko čia diskutuoti. Įstatymas lyg ir logiškas. Jeigu kas prisimenate, kada atgavote indėlius, tai buvo labai seniai. Dabar, praėjus daugiau nei dešimčiai metų, kai baigėsi paskutinis terminas, suprantu, kad naudos iš šio įstatymo maža, o išlaidos, kurias reikia mokėti, gana didelės. Be to, kaip rašo aiškinamajame rašte, archyvai ir visi kiti dalykai yra labai daug. Bet, kaip sako gyvasis klasikas J. Erlickas, reikia žvelgti giliau. Jūs pasižiūrėkite į 2 straipsnio 6 dalį. Ten kažkodėl į lietuviškų indėlių atkūrimą įsikala Rusijos Federacijos buvusių nusavintų „Vnešnetorg“ indėliai. Aš kreipiuosi į konservatorius – kur jūsų drąsa? Kai bičiulis G. Kirkilas buvo premjeras, tai jūs kiekvieną kartą reikalavote žalos atlyginimo įstatymų ir kreipimosi į Rusijos Federaciją.
Dabar čia yra dėl indėlių. Jūs taip tyliai nukišate į kitą įstatymą ir tokiu būdu nukeliate šio įstatymo nevykdymą dešimtmečiams, ir reikalausite iš kitų vyriausybių, kai bus, ir iš kitų premjerų, kad reikia reikalaut (…) Rusijos Federacijoje likusių indėlių valiuta. Tai būkite drąsūs ir dabar, aš jau nekalbu, kad jūs nereikalaujate žalos atlyginimo iš Rusijos. O šiuo įstatymu… (Balsai salėje) Suprantu, kad nemalonu girdėti teisybę, ji yra karti. Paaiškinkite man, kaip šitie indėliai atsiduria visiškai kitame įstatyme. Man kyla abejonių dėl jūsų menamos drąsos, jeigu jūs paprasčiausiai 2 straipsnį nukišate visiškai į kitą įstatymą ir kitų indėlių grąžinimo tvarką. Todėl, gerbiamieji kolegos, siūlau rimtai pasvarstyti, ar galima priimti tokį įstatymą.
PIRMININKĖ. A. Kubilius, Seimo narys ir Ministras Pirmininkas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKĖ. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš prašyčiau, gal finansų ministrė galėtų paaiškinti A. Sysui, kur jis klysta.
PIRMININKĖ. Tuojau įjungsime finansų ministrės mikrofoną. Bet man atrodo, kad šįkart tikrai Algirdas suklydo.
I. ŠIMONYTĖ. Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Iš tikrųjų norėčiau ponui A. Sysui tiktai pasakyti, kad tai yra viena iš sudėtinių dalių. Konkrečiai tų klausimų reglamentavimą siūloma šiame įstatyme numatyti, nes tai yra pagal temą artimas įstatymas. Rodos, per pateikimą manęs ne vienas Seimo narys ir klausė, kaip bus su „Vnešekonombanko“ indėliais. Manau, kad kaip tik yra labai aišku, kad tas yra parašyta būtent šiame įstatyme.
G. KIRKILAS (LSDPF). Ar galima?
PIRMININKĖ. Prašau. G. Kirkilas.
G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, nereikia apsimetinėti. Finansų ministrė čia niekuo dėta, jai pasakys, jinai vykdys. Klausimas yra politinis, ar bus tų indėlių reikalaujama, kaip priklauso. Aišku, Lietuva gali kompensuoti, nėra klausimo, bet ar politiškai bus išsireikalauta iš tos šalies, kuri nusavino? Čia yra klausimas, apie kurį kalbėjo A. Sysas. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Kas dar? Prašau. A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Aš tik vieną dalyką noriu pasakyti kolegoms. Jūs sekite spaudą, mūsų pranešimus, taip pat ir Užsienio reikalų ministerijos pranešimus, gal atsiminsite ir pasižiūrėsite, kad vasaros pabaigoje oficialiai buvo kreiptasi į Rusijos vyriausybę per Tarpvyriausybinės komisijos posėdį dėl žalos atlyginimo. Jūs tiesiog nežiūrite, jūs turbūt plaukiojate, nežinau, kažkokioje beorėje erdvėje, kaip akvariume kažkokiame esate užsiradę. Atbuskite vieną kartą, o gal tikrai slidinėti važinėjate tiktai? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Prašau, dar dėl vedimo tvarkos.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Atsiprašau, labai trumpai. Čia galbūt svarstant ne viskas buvo pasakyta, bet šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje ir parašyta, kad grąžinus Vyriausybė nustato tvarką ir paskui indėliai bus grąžinti užsienio valiuta. Tai nematau čia nieko tokio labai sudėtingo. Gerbiamoji Pirmininke, už balsavo 10, susilaikė 1. Ne bendru sutarimu, o už – 10, susilaikė 1 svarstant šitą įstatymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Už – 10, susilaikė 1.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Biudžeto ir finansų komitete. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dar dėl vedimo tvarkos – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš manau, kad užsienio reikalų ministras iš tiesų atsibudo ir pagiedojo giesmę iš kito įstatymo. Iš kur ministrui tiek drąsos, tiek valios geležinės taip prabilti? Išties labai drąsus ministras, tiek daug kartų kreipėsi net Tarpvyriausybinė komisija, bet nereikia painioti, mes kalbame apie „Vnešekonombanko“ problemas, o ne apie žalos atlyginimo. Tai viena, ministre. Prabuskite, labas rytas! Šiuo atveju šis įstatymas turi kitą problematiką.
PIRMININKĖ. Replikomis pasidalijote. Gal kas nors ir suprato. (Balsai salėje) Dabar yra K. Glavecko pataisa, kuriai komitetas pritarė. Ar mes irgi galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritariam. Tada dėl viso įstatymo vienas – už, vienas – prieš. P. Auštrevičius – už.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šalis negali permanentiškai gyventi tik indėlių grąžinimo politika. Negali. Mums reikia nustatyti tą datą, jinai, atrodo, ir teisiškai korektiška, ir apskritai, matyt, nėra indėlininkų, kurie to nepadarė. Iki 2011 m. liepos 31 d. dar geras pusmetis, kai visi, kurie to nepadarė, turi teisę ir galimybę tą dalyką padaryti. Tačiau keliami kiti aspektai ir kairėje sėdintys kolegos yra teisūs, mes neturime teisės pamiršti šito, tiksliau „Vnešekonombanko“ nusavintų indėlių. Yra mūsų įsipareigojimas rinkėjams. Bet vėlgi numatoma nuostata, kad, Rusijos Federacijai grąžinus, Vyriausybė nustatyta tvarka pateiks siūlymus, kaip grąžinti indėlininkams. Tačiau politiškai, žinoma, mes turime būti aktyvesni šioje srityje ir daryti viską, kad klausimas nebūtų užkastas į istorijos smėlį. Tas, kas priklauso žmonėms, ir tas, kas buvo neteisėtai nusavinta, turi būti grąžinta, kitaip mes būsime neteisūs istorijos požiūriu. Ačiū.
PIRMININKĖ. J. Veselka – prieš.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, keli aspektai. Pirmas, tai juk visi deklaravote – nuosavybė neliečiama. Nesvarbu, kad, pavyzdžiui, 50 metų ją prižiūrėjo kitas, kieno buvo, tam turime grąžinti. Indėliai yra kitokios formos, bet taip pat nuosavybė. Kadangi dalis žmonių, nežinau dėl ko, neatsiėmė dar, galėjo tikrai atsiimti, bet mes negalime pasakyti – užmiršai, viskas, tau kaput. Tai vienas dalykas. Manau, kad taip pažeidžiamas pats Konstitucijoje įteisintas nuosavybės principas.
Antras, dėl „Vnešekonombanko“. Labai gerai daryti politiką – atgausim, atsiimsim, atiduosim, o nė žingsnio į priekį. Dabar galiu pasakyti, kai kurie indėlininkai kreipėsi į mane dėl to, ir aš pradėjau domėtis. Rezultatai tokie: 1992 m., atrodo, vasarį ar 1991 m. pabaigoje nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė pakvietė „Vnešekonombanko“ indėlininkus atsiimti indėlių. Žmonės suvažiavo iš vakaro. Rytą stumdėsi, stumdėsi ir sako: pinigų neliko. Žmonės pradėjo aiškintis, tai kur tie pinigai. Jeigu kvietė Vyriausybė atsiimti, vadinasi, tie pinigai buvo Lietuvoje, ne visi galbūt, bet dalis buvo. Vyriausybė buvo nusprendusi atsiimti, ir staiga per naktį jie dingo. Kur jie dingo? Bandėme išsiaiškinti, pradėjome rašyti laiškus, indėlininkams patariau, nes pasitariau, sako, individualiai tegu rašo, ir pažiūrėsime. Rašė, atsakymą gauna: „Jūsų vardu „Vnešekonombanke“ jokio indėlio niekada nebuvo įregistruota.“ Vadinasi, jie čia, Lietuvoje, buvo. Todėl, gerbiamoji Vyriausybe, prašau ištirti, kodėl, kai buvo pakviesti indėlininkai atsiimti „Vnešekonombanko“ indėlius (Lietuvos Vyriausybė kvietė!), jiems neatidavė, o pasakė, kad nėra pinigų. Kur tie pinigai? Nežinau…
PIRMININKĖ. Laikas!
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, todėl negaliu pritarti, kadangi čia konfliktuojame dėl to, ką patys išvogėme, ir prašome iš kitos valstybės. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. S. Pečeliūnas – už. Skiriamos 2 minutės.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Juliau, jums reikėjo dar į kokį nors kitokį banką kreiptis ir paklausti. Privatiems asmenims jie nieko neatsakinėja. Atsakinėja taip, kaip jums atsakė: nesikiškite, nes ne jūsų reikalas. (Balsas salėje) Būkite malonus, kai jūs kalbėjote nesąmones, aš kantriai klausiau. Pats plepate ir pats iš savęs juokiatės. Matyt, tokie jūsų ir argumentai. Jeigu jau nežinote, apie ką čia kalbate, tai bent pritarkite įstatymui ir tiems, kurie parašė, kurie žino, apie ką čia parašyta.
O dėl „Vnešekonombanko“ ta visa istorija… Buvote ministru, ką nuveikėte tada šiuo klausimu? Nieko. Susidėjote portfelį ir išėjote. Ir kai išėjote, kai portfelis buvo neveiksnus, tada ėmėte rašyti laiškus diedukui į kaimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, per šitas emocijas ir aš suklydau, nes svarstymas ir užtenka 1 – už, 1 – prieš. Bet kadangi daviau dviem už kalbėti, tai duosiu ir antram kalbėti prieš. Čia mano klaida.
G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Jūs tuo ir skiriatės nuo kitų konservatorių, bet emocijų dar papilsiu. Gerbiamieji kolegos konservatoriai, prie ko veda jūsų pastovi veidmainystė! Aš apskritai prieš tų indėlių grąžinimą visada pasisakiau. Deja, taip išėjo, kad būtent mūsų Vyriausybei didesnę dalį jų teko grąžinti. Bet dabar tai būkite malonūs, lygiai taip pat elkitės, kai būdami opozicijoje reikalavote iš kitų vyriausybių. Tik tiek mes prašome, nieko daugiau. Taip ir elkitės, reikalaukite, parodykite, kaip reikia juos sugrąžinti. Kadangi jūs sakydavote, kad mes nesugebam, negalim, tai padarykite. (Balsai salėje) Tai nedarote, jūs stengiatės dabar paslėpti šitą įstatymą, gerbiamasis premjere, nereikia… Puikiai suprantame, ką jūs darote, jūs vėl norite tuos pačius įpareigojimus permesti šalies biudžetui.
PIRMININKĖ. Dabar balsuojame. Kas po svarstymo pritariate Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 99 Seimo nariai. Už – 53, prieš – 22, susilaikė 24. Po svarstymo projektui pritarta.
Repliką po balsavimo – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Man tai keista, kad opozicija nebalsuoja už šį įstatymą, nes šiame įstatyme yra pasakyta, kad Rusijos Federacijai sugrąžinus „Vnešekonombanko“ indėlius, jie toliau bus išmokėti Lietuvos visiems gyventojams. Kada grąžins, tada ir išmokėsime. Kaip aš suprantu, G. Kirkilas nenorėtų, kad Rusija sugrąžintų tuos indėlius.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, siūlau ypatingos skubos tvarka priimti. Nenorite? Balsuojame. Kas už tai, kad šio įstatymo priėmimui būtų taikoma ypatingos skubos tvarka? Balsuojame, kad nereikėtų ginčytis.
Balsavo 95 Seimo nariai. Už – 54, prieš – 18, susilaikė 23. Ypatinga skuba taikoma šiam įstatymo priėmimui.
Dėl vedimo tvarkos – G. Kirkilas.
G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš vis dėlto norėčiau gerbiamajam premjerui atsakyti. Na, nereikia klaidinti žmonių, ypač prisiminus jūsų Rusijos sulaikymo strategiją, manau, kad indėlių atsiėmimas iš Rusijos šiandien turėtų būti vos ne pagrindinis klausimas Vyriausybei. Bet jūs vis vien bandote dar vienus įsipareigojimus Vyriausybei, greičiausiai kitai, permesti.
Frakcijos vardu prašau pertraukos šiuo klausimu iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Yra pasiūlymas daryti priėmimo pertrauką iki kito posėdžio. Kas už, tai yra kas palaikote Socialdemokratų frakcijos pasiūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 93 Seimo nariai. Už – 43, prieš – 31, susilaikė 19. Priėmimo pertrauka iki kito posėdžio.
16.20 val.
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Valstybės skolos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. R. Kupčinskas – Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir priėmė tokį sprendimą: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu. Turiu pasakyti, kad svarstant komitete buvo gauta Teisės departamento 12 pataisų, Audito komiteto 8 pataisos, Ekonomikos komiteto ir Valstybės studijų fondo po vieną pataisą. Reikia pripažinti, kad daugumai pataisų buvo pritarta. Teisės departamento vienai pataisai nepritarta. Buvo nepritarta pataisai, kurioje atkreipiamas dėmesys, kad šio įstatymo projekto 10 straipsnio atitinkamose dalyse minima akcinė bendrovė. Bet, kaip jūs atsimenate, buvo priimtas valstybės įmonės Turto banko įstatymas, kur kaip tik ir pasakyta, kad galima nuoroda į akcinės bendrovės Turto banko įstatų patvirtinimo įstatymą, todėl komitetas šitam nepritarė. Daugumai pataisų pritarta. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad pritarta ir Mokslo ir studijų įstatymo siūlomai pataisai, kurioje įrašoma tokia nuostata (cituoju): „Skolininkas, už kurio įsipareigojimo įvykdymą garantuoja valstybė, Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos ekonominės erdvės valstybių narių įmonės filialas ar Mokslo ir studijų įstatyme numatytos valstybės remiamos paskolos gavėjas.“ Į šitą atkeipiu dėmesį, kad tam irgi pritarta.
Taip pat pritarta ir daugumai Audito komiteto pataisų, kitoms pritarta iš dalies. Turbūt nepritartas aš jau paminėjau. Man atrodo, viskas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Toliau kviečiu L. Graužinienę, Audito komiteto pirmininkę.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Pirmiausia norėčiau padėkoti Finansų ministerijos darbuotojams už tikrai labai darbingą ir supratingą darbą kartu, ieškant tobuliausių formuluočių ir tobulinant įstatymą. Audito komitetas svarstė ir iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam Valstybės skolos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Audito komitetas, ir Audito komiteto pasiūlymus. Kaip ir buvo paminėta, mes pateikėme aštuonis pasiūlymus. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu D. Budrį, Ekonomikos komiteto pirmininką.
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Ekonomikos komitetas apsvarstęs iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam jį patobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms Ekonomikos komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: 4 – už, 1 – prieš, 1 susilaikė.
PIRMININKĖ. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Dėl viso įstatymo vienas – už, vienas – prieš. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta.
Siūlau ypatingos skubos tvarka priimti šį įstatymo projektą. Ar pritariate tam? Pritarta.
Tada pastraipsniui. Yra 1 straipsnis naujos redakcijos, kuris apima dvylika straipsnių. Toliau 2 straipsnis – „Įstatymo taikymas“. Priimtas. 3 straipsnis – „Įstatymo įsigaliojimas“. Priimtas. Ir 4 straipsnis – „Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei“. Irgi priimtas.
Taigi dabar keturi – už, keturi – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybės skolos įstatymo pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys. Už – 80, prieš – 1, susilaikė 10. Valstybės skolos įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas.
16.26 val.
Gerbiamieji kolegos, dar Audito komitetas siūlo priimti Seimo protokolinį nutarimą dėl siūlymo Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti teisės aktų projektus. Lietuvos Respublikos Seimas nutaria: pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atsižvelgus į tai, kad viešosios įstaigos, kontroliuojamos Vyriausybės įstaigų ir priskirtinos prie centrinės valdžios sektoriaus subjektų, prisiima skolinius įsipareigojimus, taip pat į tai, kad būtina kontroliuoti visą centrinės valdžios sektoriui priskirtų subjektų skolinimąsi, iki 2011 m. kovo 1 d. parengti reikalingus teisės aktų projektus, kuriuose būtų numatyta, kad sprendimą dėl centrinės valdžios sektoriaus subjektų (ir priskiriamų šiam sektoriui viešųjų įstaigų) prisiimamų skolinių įsipareigojimų priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba Finansų ministerija.
Galime bendru sutarimu priimti Seimo protokolinį nutarimą? Dėkoju. Priimtas.
16.27 val.
Toliau du įstatymų projektai – Nr. XIP-2543(3) ir Nr. XIP-2544(2). Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo kelių straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo 5 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-2543(3). R. Kupčinskas – Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymas. Gal abu pristatykite – ir Nr. XIP-2543, ir Nr. XIP-2544. Išvada.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerai, ačiū. Bandysiu abu pristatyti. Pirmiausia įstatymo projektas Nr. XIP-2543. Išvada yra tokia: komiteto sprendimas – pritarti pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu. Čia buvo, be abejo, Teisės departamento pasiūlymų, kuriems pritarta. Nepritarta Lietuvos savivaldybių asociacijos, kas susiję su ikimokykliniu krepšeliu, ir daugiau viskas.
Kitas projektas – projektas Nr. XIP-2544.
PIRMININKĖ. Komiteto išvadą perskaitykite.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Tuojau perskaitau komiteto išvadą. Pritarta iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Buvo pritarta ir Seimo kanceliarijos siūlymui. Atsiprašau, šiame projekte kalbama apie ikimokyklinio ugdymo krepšelį, kur pasiūlymui Savivaldybių asociacijos nebuvo pritarta. Šiame projekte, b. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu E. Jurkevičių Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą paskaityti.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 5, 10 ir 13 straipsnių ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė, ir siūlo pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti.
Dabar projektas Nr. XIP-2543. Kviečiu gerbiamąjį R. Kupčinską atgal į tribūną. Yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas, kuriam pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas nepritaria. Tai gal jūs tada pakomentuokite.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Galima perskaityti, kokia ten esmė?
PIRMININKĖ. Pasiūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti projektą, atsižvelgiant į Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus, ir pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį, išbraukiant visa tai, kas buvo parašyta, ir šio įstatymo 3 straipsnio nuostatos taikomos rengiant 2010 ir 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Jeigu trumpai kalbėčiau, tai čia kalbama apie priedėlį. Tam tikrom savivaldybėms ten buvo atitinkami procentai, bet įstatyme buvo parašyta, kad tai taikoma tik 2010 metams. O mūsų pasiūlymas yra tai, kad šitai būtų taikoma nuolatos, visuomet. Ne tik 2010 m., 2011 m., bet ir kitiems metams. Todėl tai yra išbraukiama, o komitetas siūlo tik 2011 m.
PIRMININKĖ. Gerai. Noriu paklausti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovo, ar reikalaujate balsuoti, ar pritariate tam, ką pasakė Biudžeto ir finansų komitetas?
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Pritariame.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti projektui Nr. XIP-2543(3)? Pritarta. Siūlau ypatingos skubos tvarka priimti. Ar pritariate ypatingai skubai? Pritarta.
Šio įstatymo priėmimas
Įstatymas vieno straipsnio. Norinčių kalbėti nematau. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Savivaldybių biudžeto pajamų nustatymo metodikos įstatymo 3, 10, 12 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo 5 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 67, prieš – 12, susilaikė 20. Projektas Nr. XIP-2543(3) priimtas.
16.34 val.
Ir įstatymas Nr. XIP-2544. Vėlgi diskusijose nėra norinčių kalbėti. Kviečiu į tribūną pranešėją R. Kupčinską. Yra gerbiamojo Ž. Šilgalio pataisa. Gerbiamasis Šilgali, gal jūs tada pristatykite pataisą.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Ar čia yra klausimas apie gyventojų pajamų mokesčio atskaitymą, taip, kokia čia ta pataisa? Juk mes dabar ne tai svarstome.
PIRMININKĖ. Aš turiu dokumentą, kuriame parašyta: „Pasiūlymas. 2011 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto 2 straipsnio priedėlio lėšų, kurių numatoma sukaupti valstybės iždo sąskaitoje kaip gyventojų pajamų mokesčio atskirose savivaldybėse dalis, apskaičiavimas eilutėje Vilniaus miestui vietoj skaičiaus 40 įrašyti skaičių 60.“
Ž. ŠILGALIS (MSG). Tai apie tai ir kalbama.
PIRMININKĖ. Tai apie tai.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Gerai, dėkui. Iš tikrųjų mes jau ne vieną kartą kalbėjome apie tai, panašus sprendimas buvo įregistruotas ir Darbo partijos frakcijos. Aišku, ten galbūt 80 % atskaitymo riba buvo per didelė, bet šiandien kalbėjau ir iš tribūnos apie tai, kad Vilnius yra skriaudžiamas. Daugelį metų neteisingai planuojamas biudžetas sudaro 260 mln., finansų ministrė tą taip pat pripažįsta, bet nesiūlo jokių priemonių. Tai natūralu, kad padidinus GPM atskaitymus bent nuo 40 % iki 60 % tam tikra prasme Vilniui teisingumas būtų atkurtas. Juo labiau mes nekalbame, kad tai padarytume kitų miestų sąskaita. Natūralu, mes suprantame, kad tai padidintų šiek tiek valstybės skolą, bet finansų ministrė turbūt irgi supranta, kad jeigu padidinsime skolinimosi limitą Vilniaus miesto savivaldybei, tai, šiaip ar taip, mes vis tiek krisime į tą skolą, tik Vilniaus miesto savivaldybei, skirtingai nuo valstybės, pasiskolinti yra ir sudėtingiau, ir brangiau. Tai, padidinę atskaitymus, mes vis tiek kaip rezultatą turėtume pliusą. Aš tikiuosi, kad Seimas įsigilins, suvoks šitos pataisos svarbą ir esmę ir grąžins viską į savo vietas.
Taip pat noriu priminti, kad praeitais metais tiek Kaunui, tiek Klaipėdai, tiek kitiems didiesiems miestams…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega, jau!
Ž. ŠILGALIS (MSG). …biudžeto formavimo metodikos buvo atsižvelgta ir atkurta, ir šiais metais nebepakeista. Aš manau, kad Vilnius negali būti situacijos įkaitas. Tos problemos yra visų ir jas reikia visiems kartu bendrai spręsti. Tai tas siūlomas būdas yra…
PIRMININKĖ. Prašom.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Jeigu galima trumpai, tai aš noriu pasakyti, kad tas 40 % yra didesnis, net jeigu paimtume ar Klaipėdos, ar Kauno, už tuos 94 absoliutaus dydžio. Dabar, jeigu galima, paprašysiu finansų ministrės platesnio komentaro, jeigu galima.
PIRMININKĖ. Prašom, ministre.
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Tikrai ponas Ž. Šilgalis teisingai pastebėjo, aš neneigiu, kad yra problemų su gyventojų pajamų mokesčio paskirstymu, bet tarp savivaldybių, mano supratimu. Todėl įsivaizduoti, kad čia galima rasti kokį nors sprendimą užmetant valstybei didesnę skolą, yra labai gudru, bet, mano supratimu, tikrai labai neprotinga. Tiesą sakant, reikėtų nepamiršti to, kad skolinimosi limitas, kuris yra didinamas Vilniaus savivaldybei, kalba apie jau esančią skolą ir jos refinansavimą. Tai reiškia, mes nekalbame apie papildomą skolinimąsi, mes kalbame apie esamos skolos refinansavimą savivaldybei palankesnėmis sąlygomis. Tai aš matyčiau kaip trumpo laikotarpio sprendimą, būtent 2011 m.
Kalbant apie 2012 m. iš tikrųjų reikia ieškoti sprendimo, nes pervedimai pagal gyventojų deklaruojamą vietą rodo gana keistus dalykus. Rodo, kad Vilniuje tarsi dirba labai daug žmonių, kurie gyvena tikrai labai tolimose savivaldybėse, ir faktas, kad čia kažkur netvarka, ir tikrai reikėtų rasti bendrą savivaldybių sprendimą, kuris neleistų, viena vertus, nesąžiningai nukentėti, kita vertus, kitoms savivaldybėms gauti pajamas už žmones, kurie nesinaudoja savivaldybių infrastruktūra. Bet dar kartą raginčiau Seimą neieškoti greitų sprendimų tuo klausimu. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, yra Ž. Šilgalio pataisa. Mes turime pasisakyti. J. Olekas – už pataisą.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ačiū finansų ministrei, kad ji taip pat supranta ne tik visos šalies, bet ir Vilniaus problemas. Iš tikrųjų Vilniaus problemos nėra vien Vilniaus problemos, nes į Vilnių suvažiuoja ir gyventi, ir mokytis, ir net tik dirbti. Tų infrastruktūrinių ir kitokių paslaugų Vilniui reikia daugiau nei eiliniam Lietuvos miestui. Suprantama, kad Vilnius turi šiek tiek maitinti, nes čia yra sukuriama daugiausia darbo vietų ir panašių dalykų, ir sukaupti kapitalo didžiausi srautai, ir pramonės yra, ir gamybos čia yra. Bet ir poreikis Vilniui yra didesnis negu santykinai tipiniam Lietuvos miestui. Todėl suprantama, kad Vilnius turi pasidalinti, ir jis tą labai nuoširdžiai daro, su kitais Lietuvos miestais ir kitomis savivaldybėmis, bet ta jau ne pyrago dalis, o tik trupinių dalis, kuri yra apibrėžta kaip 40 %, Vilniui iš tikrųjų yra per maža.
Kad ir kas Vilniuje dirbo, ar viena savivaldybės dauguma, ar kita, ji vis tiek su tomis pačiomis problemomis susidūrė, ir mes kiekvieną kartą vilniečių išrinktą valdžią kritikuojame, kad ji nesusitvarko, bet tas ribas mes tiesiog uždėję per griežtas. Man atrodo, kad dabar, kai jau visi yra pabandę vadovauti Vilniaus savivaldybei, tarp jų ir Konservatorių partijos atstovai, suprantame, kad reikia tam tikrą užveržimą šiek tiek atleisti. Kolegos pasiūlytas 60 % vietoj 40 %, aš manau, ir būtų tas kompromisas, dėl ko mes čia svarstėme. 80 % galbūt jau per daug, bet 60 %, aš manau, iš tikrųjų tinkama riba, kurią siūlau palaikyti.
PIRMININKĖ. Prieš – A. Kubilius. Prieš pataisą.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kai J. Olekas, senas vilnietis, kalba už šitą pataisą, bet aš niekaip nesuprantu, kodėl Ž. Šilgalis, kuris, man atrodo, yra iš Telšių kilęs, kodėl jis kalba ir pats pateikia šitokią pataisą. Nebent jam labai patiko šokti čia, Vilniuje, ir jis jau pamiršo savo Telšius. Aš noriu priminti kaip fizikas, kad gyventojų pajamų mokestis reiškia, kad yra baigtinis gyventojų skaičius, yra baigtinis jų pajamų skaičius, yra mokesčio baigtinis skaičius. Tai yra viena bendra baigtinė suma, kurią turime tvarkingai padalinti tarp įvairių savivaldybių. Tai jeigu Vilniui mes tą dalį padidiname, aš, kaip vilnietis, galėčiau sakyti, kad labai gerai, bet tai reiškia, kad liks mažiau Telšiams, liks mažiau Kėdainiams, liks mažiau Ignalinai ir liks mažiau visiems kitiems rajonams. Tai tą reikia labai aiškiai suprasti. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Aš trumpai pasakysiu. Man labai gaila, bet premjeras tikrai parodė savo nekompetenciją ir šioje vietoje visišką nesusigaudymą situacijoje. Dalis GPM patenka į valstybės biudžetą ir tai nėra tik tarp miestų išsiskirstymo klausimas. Premjere, jūs tokius dalykus tikrai turėtumėt žinoti. Man gėda dėl jūsų.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas palaikote Ž. Šilgalio pataisą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 23, prieš – 20, susilaikė 54. Pataisai nepritarta. Tai ar galim po svarstymo pritarti bendru sutarimu šitam įstatymo projektui? Pritarta. Siūlau irgi kaip lydintį priimti ypatingos skubos tvarka. Ar pritariat tam? Pritarta. Taigi 1 straipsnis. Galim priimti? Priimtas. 2 straipsnis? Priimtas. 3 straipsnis? Priimtas. Ir 4 straipsnis? Priimtas.
Dėl viso įstatymo norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 5, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 61, prieš – 4, susilaikė 31. Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 5, 10, 13 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.
16.44 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas. Svarstymas. Kviečiu į tribūną E. Jonylą, Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar eina E. Jonyla į tribūną?
E. JONYLA (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir nusprendė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: 9 – už, 2 – prieš, 1 susilaikė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu į tribūną R. Kupčinską Biudžeto ir finansų komiteto vardu.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šitą įstatymo projektą ir priėmė sprendimą pasiūlyti pagrindiniam Socialinės apsaugos ir darbo komiteto pritarti pateiktam įstatymo projektui ir jį patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymą, kuriam komitetas pritarė. Pritarta bendru sutarimu. Turiu pasakyti, kad komitetas pritarė vienai Teisės departamento pastabai, vienai nepritarė. Nepritarta Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymams, taip pat kolegų E. Jonylos ir E. Žakario bei dviem kolegos A. Syso pasiūlymams. Tai tiek. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu diskutuoti A. Sysą į tribūną.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš siūlau pritarti patobulintam komiteto projektui ir pasakysiu kodėl. Tenka ne pirmą kadenciją dirbti Socialinių reikalų ir darbo komitete, ir daugiametė analizė, kai buvo priimtas šitas įstatymas dėl tikslinių lėšų, įrodė, kad savivaldybės ne visada sąžiningai elgėsi panaudodamos tikslines lėšas. Tai gali patvirtinti buvę komiteto nariai, o mūsų gerbiamoji Seimo Pirmininkė, kuri 12 metų dirbo šiame komitete, irgi gali aiškiai pasakyti, nes mes kiekvienais metais darėme analizę. Dalis lėšų – maždaug 30 %, skirtų tikslinėms lėšoms, visada metų pabaigoje būdavo panaudojama ne pagal paskirtį. Galėčiau pradėti nuo to, kad kažkada buvo perkami automobiliai, asfaltuojamos gatvės, statomi stulpai. Aišku, kiekvienąkart po kiekvienų metų analizės mes darydavom tam tikras pataisas, bet vis tiek likdavo nuostata, kad metų pabaigoje, ketvirtą ketvirtį, ministerijos su ministro leidimu tas lėšas galėdavo panaudoti kitoms socialinėms reikmėms jų nekonkretizuojant.
Todėl siūlymu sumažinti įstatyme, Vyriausybės projekte, administravimui skirtas lėšas, aš manau, būtų suduotas rimtas smūgis pirmiausia socialinės globos ir rūpybos skyriams, kurie šiandien dirba su įvairios socialinės rizikos grupėmis, su bedarbiais, su socialinės paramos reikalaujančiais žmonėmis, nes turėkim omeny, kad nors lėšų suma per tą laikotarpį išaugo, bet pirmiausia labai išaugo žmonių, kurie kreipiasi paramos, skaičius. Aš pasikartosiu. Vakar turėjau priėmimą Vilniaus miesto Šeškinės socialinės rūpybos skyriuje ir mačiau žmones, kurie laukė du mėnesius, kad galėtų tik užsirašyti, kad juos priimtų ir užpildytų duomenis.
Todėl siūlymas sumažinti, aš manau, labai neigiamai atsilieptų šitam procesui, nes šitie žmonės ir taip nuskriausti. Aš manau, kad reikia naikinti ne pasekmes, o priežastis. Todėl ir teikiau įstatymo pasiūlymus nemažinti administracinių lėšų, nes administracinės lėšos susitaupo vien todėl, kad trečdalį tikslinių lėšų nepanaudoja pagal paskirtį, taigi automatiškai nepanaudoja ir administracijai. Jeigu žiūrėtume konkrečiai į skaičius, tai kitiems metams administravimui buvo planuojama maždaug 30 mln. Lt, jeigu sumažinsim 2 %, tai būtų maždaug 15 mln. Lt, bet tikslinėms socialinėms išmokoms yra 780 mln. Lt. Tai kur kas didesnės lėšos, ir jeigu, sakykim, būtų neišnaudota bent 30 % arba 20 %, tai jau yra šimtai milijonų litų.
Todėl ir siūlome palikti tuos 4 %, kurie yra, nes tikrai rajonuose išaugo šitas poreikis, bet pirmiausia siūlome griežtinti savivaldybių tvarką, kad jie tikslines lėšas naudotų pagal paskirtį. Tikrai yra žmonių, kuriems reikia pagalbos. Tikrai yra žmonių, kurie likę be darbo. Netaupykit lėšų, o rūpinkitės žmonėmis, kurie yra ir gyvena jūsų savivaldybėje, teikit paramą, teikit kompensacijas, o ne iš anksto planuokite tam tikrą taupymą ir ketvirto ketvirčio galimybę panaudoti kitaip.
Gerbiamieji kolegos, dar kartą labai prašau pritarti komiteto pateiktam patobulintam įstatymui ir nemažinti administravimui skirtų lėšų. Jeigu jie neišnaudos tikslinių lėšų, tai automatiškai neišnaudos ir administravimui skirtų lėšų, ir jos tikrai grįš į biudžetą. Aš manau, kad mūsų sprendimas paragins savivaldybes nuoširdžiau rūpintis tais žmonėmis, kurių situacija yra labai prasta. Vėlgi, sakau, pavyzdys – Vilniaus savivaldybė. Jie pavasarį sumažino 29 etatus. Tada eilės išaugo dar daugiau. Užuot mažinus etatus, jeigu yra lėšų, priimkite, sumažinkite tą eilę, kai žmonės laukia galimos pagalbos iš valstybės, ir tai bus kur kas didesnė nauda, ir už tai ne vienas žmogus, kuris pakliuvo į keblią situaciją, pasakys mums ačiū. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu R. J. Dagį diskutuoti.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, du komitetai skirtingai svarstė ir priėmė skirtingas išvadas. Biudžeto ir finansų komitetas pateikė išvadas dėl Vyriausybės teikiamo projekto, kuriame siūloma kaip tik įvesti administravimo išlaidas, kad būtų nuo 2 iki 4 %. Jos nustatomos derybų keliu su Savivaldybių asociacija. O komiteto patobulintame projekte šitos nuostatos nėra, palikti 4 %. Dėl to, ką Algirdas pasakė, man keista, kad jis padaro tokias išvadas, visiškai priešingos išvados turėtų būti padarytos. Savivaldybės, nors ir turėjo dabar fiksuotą tarifo atskaitymą nuo visų joms deleguotų funkcijų, atleido socialinius darbuotojus, nes tas lėšas pradėjo taupyti, ieškoti, kur jas galėtų panaudoti.
Socialinių darbuotojų atlyginimai ne išaugo, kaip buvo numatyta, 12 %, o liko tokie patys. Ir sutaupymas vėlgi, mes puikiai žinome, kur yra, tai yra savivaldybių lygmeniu įvyko.
Dabar pati tvarka. Nustatome 4 % nepriklausomai nuo atliktų paslaugų kiekio. Tai išauga išmokos, jų masė padidėja, kiekis nepadidėja, bet išmokų dydis keičiasi, ir vis tiek nuo to paties skaičiuojame 4 % tarifo, nors veiksmas yra tas pats. Tai kokiu būdu mes eisime prie efektyvumo, reikalausime efektyvumo iš savivaldybių, kad jos dirbtų efektyviai, jeigu mes net su jomis nenorime turėti jokios diskusijos. Tai yra pastovi duona, gera fiksuota duona. „Sodros“ administravimo tarifas (…) administracinės išlaidos yra 2,3 %, o savivaldybės paprasčiausią išmoką administruoja už 4 %. Tie visi pinigai, kurie nueina, turi būti panaudoti kitiems tikslams, o ne administracinio aparato… kompiuterių ir kitko pirkimui. Tai yra socialinės tikslinės išmokos, apie kurias mes kalbame.
Dabar mes neturime kokios nors kitos išeities. Kad nebūtų trukdoma procesui ateityje, turėtume gal pritarti šitam įstatymo patobulintam projektui, bet reikia būtinai teikti pataisą ir atkurti tą bazinę Vyriausybės nuostatą, nes kitaip mes tada prie efektyvumo niekaip nepripratinsime. Tai, kad mes paskatinsime, pakalbėsime, na, tai čia mes skatinti galime kiek norime iš šitos tribūnos, o savivaldybės kaip reagavo iki šiol, tiksliau, nereagavo, taip ir nereaguos į tai. Turi būti svertas, derybinis svertas, administruojame, deramės su visa Savivaldybių asociacija, ieškome tų tarifų kiekvienu atveju, priklausomai nuo to darbo krūvio, kuris jiems ten realiai tenka. Ir kartu pareikalaudami, atsiranda mechanizmas pareikalauti, kad ir socialinių darbuotojų atlyginimas būtų normaliai sutvarkytas, ir jų kiekis paliktas. Tai yra derybų objektas, kad nebūtų atleidžiami socialiniai darbuotojai kaip dabar, kurie priima žmones, ir kaupiasi didžiausios eilės. Tai čia yra svertas kaip tik padaryti tvarką. Aš nežinau, kodėl mes turėtume atmesti šitą kelią.
Čia kalbame ne apie pagalbą savivaldybėms, tai yra valstybės deleguota funkcija, tai yra socialinės išmokos. Mes turėtume būti suinteresuoti, kad jos būtų panaudojamos tam, kam reikia, o ne nueitų 4 % administravimui, apie ką mes kalbame.
Aš siūlau tikrai šiandien nepriimti, po svarstymo pritarti, bet būtinai grįžti registruojant pataisą ir grąžinti į tą vietą, kaip Vyriausybė ir siūlė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dabar mes turime nagrinėti pataisas. Visos tris pataisos (E. Žakario, A. Šedžiaus ir A. Syso) yra dėl 1 straipsnio 1 dalies. Aš siūlau pradėti nuo A. Syso pataisos, nes komitetas tam pritarė. Jeigu tam pritarsime ir Seime, tai tada nereikės kitų dviejų pataisų svarstyti, nes jos yra iš esmės alternatyvos A. Syso pataisai. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, ar mes pritariame A. Syso pataisai? Komitetas pritarė. Pagal Statutą nereikia balsuoti. Jeigu komitetas jau yra pritaręs, tai yra inkorporuota į paskutinį variantą to projekto, kuris yra jums išdalintas. Tik mes dar turime tą variantą, kurį turime, pritariame, kad tai būtų inkorporuota į tą variantą, dėl to aš jūsų ir klausiu.
Yra Seimo nario A. Šedžiaus pataisa, visiškai skirtinga, negu A. Syso pataisa, kuri yra šiame variante siūloma. Gal gerbiamasis A. Šedžius atsisako?
A. ŠEDŽIUS (MSG). Atsisakau.
PIRMININKĖ. Atsisako. Dėkoju gerbiamajam kolegai. Toliau Seimo nariai E. Jonyla ir E. Žakaris. Jų pataisai pritarta iš dalies. Irgi atsisakote. Dėkoju.
Dabar dėl viso projekto 1 – už ir 1 – prieš. E. Jonyla – už. Prašau.
E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiandien nemažai buvo pareikšta kritikos savivaldybėms, kad jos, na, sakykime, nesugeba ar nemoka panaudoti administravimui skirtų lėšų. Aš ne visai norėčiau su tuo sutikti. Socialinės apsaugos ir darbo ministro priimti įstatymai neleido visiškai panaudoti tam tikslui skirtų lėšų. 2010 m. balandžio mėn. buvo pakeistas aprašas, jis taip pat buvo taisytinas, ir tik 2010 m. spalio mėnesį įsigaliojo dar vienas administravimo lėšų tvarkos pakeitimas, leidžiantis šias lėšas naudoti ir būsto šildymo išlaidų, išlaidų karštam ir šaltam vandeniui kompensacijų skaičiavimo sąnaudoms apmokėti. Atsirado galimybė savivaldybėms geriau panaudoti šias lėšas. Aš manau, kad nereikėtų bijoti, kad liks kiek nors pinigėlių, jie vis tiek grįš į biudžetą. Todėl aš siūlau pritarti šitam projektui ir skirti iš valstybės biudžeto 4 %.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamasis Sysai, jūs dėl vedimo tvarkos?
A. SYSAS (LSDPF). Aš repliką paskui.
PIRMININKĖ. Gerai. Tada palaukime. Gerbiamasis Vyteni, jūs jau nebenorite prieš kalbėti? Gerai. Balsuojame. Kas po svarstymo pritariate Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 89, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
Gerbiamasis komiteto pirmininke, ypatingos skubos negalima čia siūlyti? Negalima. Gerai.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Kašėta. Ir replika po balsavimo – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Komiteto pirmininkas kalba apie tą patį, tik skirtingai interpretuoja. Aš manau, kad savivaldybės ir pasinaudojo galimybe tik todėl, kad buvo tokia skylutė, pro kurią prakišdavo dramblį. Todėl mes ir sakome, kad jos nereikia. Todėl ir nebuvo motyvacijos nei darbuotojus išsaugoti, nei lėšas taupyti, nes jie sutaupydavo ir panaudodavo taip, kaip reikėdavo savivaldybei. Aš manau, piktnaudžiavimų dabar negali būti, nes įstatymas yra labai konkretus – tikslinės lėšos tik kompensavimui. Nepanaudojai kompensavimui – „šakės“, grąžini atgal į biudžetą. Nepanaudojai moksleivių krepšeliui – grąžini atgal į krepšelį. Viskas yra tiksliai. Taip, kaip ministerija nustatys metų pradžioje, taip ir naudokite. Va čia nebus piktnaudžiavimo, prirašinėjimo ir kitų dalykų. Aš manau, nieko nereikia čia taisyti. Tai yra teisingas sprendimas, kurio mes siekėme beveik 6 ar 7 metus.
17.01 val.
PIRMININKAS (A. KAŠĖTA, LSF). Gerbiamieji kolegos, kitas yra 2-9a klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 2, 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją R. A. Ručį.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas kaip pagrindinis svarstė įstatymo projektą Nr. XIP-2546(2) ir pritarė bendru sutarimu komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto atstovą P. Luomaną.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlė pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui tobulinti šį įstatymo projektą, atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus, pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Kaimo reikalų komiteto pirmininką E. Pupinį.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kaimo reikalų komitetas svarstė įstatymo projektą Nr. XIP-2546, iš esmės pritarė įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui patobulinti šį projektą: įrašyti „žemės valdos ir ūkio ekonominio dydžio“ sąvoką, kuri pakeistų šiuo metu vartojamą „europinio dydžio“ sąvoką, nustatyti jo piniginę išraišką ir atitinkamai papildyti Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnį. Komitetas šiam sprendimui pritarė bendru sutarimu už. Džiaugiamės, kad Sveikatos reikalų komitetas taip pat tam pritarė. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Diskutuoti nėra užsirašiusių. Gerbiamieji kolegos, turime vieną pasiūlymą dėl šio įstatymo projekto. Seimo narys A. Matulas. Ar galėtume išgirsti autoriaus pristatymą? Prašau. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Tiesiog analogiška pataisa taikoma ir dėl Socialinio draudimo įstatymo. Socialinių reikalų ir darbo komitetas pasiūlė, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2011 m. sausio 1 d. Aš tą patį siūlau. Komitetas pritarė, prašau ir parlamentą pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti? Nėra prieštaraujančių. Dėkoju. Pritarta.
Gerbiamieji kolegos, ar galėtume po svarstymo bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui? (Balsai salėje) Nėra prieštaraujančių. Dėkoju. Pritarta.
Seimo Pirmininkė siūlo šį įstatymą priimti ypatingos skubos tvarka. Ar Seimas pritaria? Pritaria. Dėkoju. Yra pasiūlymas balsuoti. Balsuojam, kas pritaria Seimo Pirmininkės siūlymui šiam įstatymo projektui taikyti ypatingą skubą.
Už ypatingą skubą – 72, prieš – 3, susilaikė 14. Taigi taikoma ypatinga skuba.
Priėmimo stadija. 1 straipsnis. Priimta. 2 straipsnis. Priimta. 3 straipsnis, dėl kurio yra A. Matulo pasiūlymas. Priimtas. Ar yra norinčių kalbėti dėl viso įstatymo projekto? Nėra.
Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuojame. Kas už Sveikatos draudimo įstatymo 2, 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 71, prieš – 1, susilaikė 14. Taigi įstatymo projektas priimtas.
17.06 val.
Kitas įstatymo projektas, susijęs su mūsų anksčiau priimtu. 2-9b klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo 1, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2547(2). Kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją, komiteto pirmininką R. J. Dagį.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas du kartus svarstė šį įstatymo projektą. Pirmą kartą jam pritarė: už – 10, susilaikė 2. Buvo pritarta teikiamom pataisom ir papildomai buvo užregistruotos pataisos mano vardu. Jos suderino keletą jau mūsų priimtų įstatymų ir šio įstatymo nuostatas, kurioms komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją P. Luomaną.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlė pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Kaimo reikalų komiteto pirmininką E. Pupinį.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Komitetas iš esmės pritarė pateiktam įstatymo projektui bendru sutarimu ir pasiūlė Socialinių reikalų ir darbo komitetui patobulinti šį įstatymo projektą: įrašyti „žemės ūkio valdos ir ūkio ekonominio dydžio“ sąvoką, kuri pakeistų šiuo metu vartojamą „europinio dydžio“ sąvoką, ir nustatyti jos piniginę išraišką. Taip pat pasiūlė, kad, nusprendus priimti „žemės ūkio valdos ir ekonominio dydžio vieneto“ sąvokos apibrėžimą, atitinkamai reikia papildyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 ir 8 straipsnius. Kiek žinau, Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė šiems pasiūlymams. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nėra užsirašęs kalbėti diskusijoje. Gerbiamieji kolegos, yra dėl įstatymo projekto pateikta keletas pataisų. Seimo nario R. J. Dagio pataisos. Prašyčiau R. J. Dagį pristatyti pataisas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi šios pataisoms komitetas yra pritaręs, tiktai kitame posėdyje, tai turbūt nėra problemos dėl to.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, mes turime paminėti, kad tokios pataisos yra, ir Seimas turi joms pritarti. Tai aš noriu paklausti gerbiamųjų kolegų…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ar galiu pasakyti?
PIRMININKAS. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Siekiant suderinti įstatymo projekto Nr. XIP-2547 nuostatas su įstatymo projekto Nr. XIP-2655 nuostatomis ir patikslinti įstatyme įsigaliojusias taisykles, juridinės technikos požiūriu buvo pateiktos pataisos, kurioms komitetas ir pritarė, nes mes priėmėm kai kuriuos kitus mokesčių įstatymus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, jeigu nėra prieštaraujančių šioms pataisoms ir komiteto išvadai, tai gal mes galėtume iš karto bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Pritarta po svarstymo. E. Jonyla norėtų pasisakyti prieš dėl motyvų?
E. JONYLA (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, jeigu aš teisingai suprantu, iki šiol jau buvo tam tikra tvarka įvesta, pagal ekonominio dydžio vertinimą įvestas ir Socialinio draudimo įstatymas. Remtasi tuo, kiek ekonominio dydžio vienetų turi tavo ūkis, pagal tai ir moki socialinio draudimo įmokas. Dabar šita sistema, jeigu tu moki gyventojų pajamų mokestį, iš karto pakeičia tą mokėjimo tvarką. Sakykim, tavo valdos ekonominis dydis gali būti mažiau nei 14 EDV, tačiau tu vis tiek privalai mokėti mokesčius. Atsižvelgiant į tai… Pagal ankstesnę tvarką mokesčių mokėtojų buvo apie 5 tūkst. 700, pagal dabar priimamą tvarką tokių gyventojų – ūkininkų potencialus skaičius gali būti apie 12 tūkst. Manau, kad tie, kurie balsuojate, balsuojate už naujus mokesčius žmonėms. Nepritariu tam.
PIRMININKAS. E. Pupinis – už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų pagrindinis momentas šios pataisos yra tai, kad nebelieka tokios sąvokos kaip „europinis ekonominio dydžio vienetas“. Buvo tam tikra problema, kaip išlaikyti tą pačią sistemą toliau administruojant tuos ūkius, atsižvelgiant ir mokant tam tikras išmokas, atsižvelgiant į jų dydžius ir ekonominį pajėgumą. O čia gerbiamasis kolega Edmundas taip pat sako kitą dalyką, kad iš tiesų dalis pajamų mokesčio mokėtojų galėtų patekti, bet yra galimybė išsiregistruoti iš registro ir tokiu būdu sistema nebus pažeista, o mokesčiai, manau, pasieks vėl tą patį europinį dydžio vienetą, kurį dabar pavadinome ekonominio dydžio vienetu. Iš tiesų iš esmės niekas nesikeičia.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritaria Valstybinio socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsuojame po svarstymo.
Balsavo 88 Seimo nariai. Už – 53, prieš – 7, susilaikė 28. Po svarstymo yra pritarta.
Seimo Pirmininkė siūlo šį įstatymą priimti ypatingos skubos tvarka. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume sutarti dėl ypatingos skubos? Prieštaraujančių nėra. Pritarta. Priėmimo stadija.
1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas.
Gerbiamieji kolegos, dėl viso įstatymo projekto. Prašau, E. Jonyla pasisako prieš.
E. JONYLA (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš nenoriu kartotis, bet vis viena šitas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatos įvedimas, aišku, pakeičia tą sistemą ir mes negalime sutapatinti, kad tokia, kokia buvo pagal ekonominio dydžio vienetus ta mokėjimo sistema, tokia ir bus. Ir, sakykime, dalis gyventojų išsiregistruos, bet dalis iš tikrųjų mokės gyventojų pajamų mokesčius, ir tų, kurių mažiau 14 europinio dydžio vienetų… Tai aš dar kartą prašau, kad įsigilintume, kam tada reikėjo čia įvesti naują tokią dimensiją? Kaip buvo, taip tegu ir būna, vietoj europinio padarome ekonominio dydžio vienetą. Kam tada čia ta įstatymų painiava? Nepritariu aš tam.
PIRMININKAS. R. J. Dagys – už.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nėra jokios įstatymų painiavos. Mes jau priėmėme tas nuostatas kitame įstatyme, jas dabar suvienodiname su dabar priimamu mūsų, jokios painiavos nedarome. Negali tos nuostatos būti skirtingai atspindėtos dviejuose įstatymuose. Tai dėl to Seimas yra apsisprendęs.
Dabar dėl to kolegos nuogąstavimo, kad labai mokesčių mokėtojų ratas išsiplės. Iš tikrųjų analizė rodo, kad taip nebus, nes potencialiai apie 12 tūkst. tokių galėtų būti, bet 60 % jau dabar išsiregistravo iš to. Mes tiesiog šiuo atveju ieškome baimės ten, kur jos tikrai nėra. Ir nei asociacija, nei kokia nors organizacija nemato dėl to jokios baimės, tiesiog mes sutvarkome šitą sistemą. O dvi nuostatos negali būti skirtingai interpretuojamos keliuose įstatymuose. Todėl siūlau tikrai balsuoti už.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už, balsuoja už Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo 1, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai. Už – 60, prieš – 4, susilaikė 30. Įstatymo projektas priimtas.
17.17 val.
2-9c klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – R. J. Dagys, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė įstatymo projektą ir pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymams. Įstatymo projektui pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dėl šio įstatymo projekto nėra pateikta pasiūlymų, nėra užsirašiusių diskutuoti. Pasisakome dėl motyvų. E. Jonyla – prieš. Nėra užsirašiusių kalbėti.
Dabar galėtume iš karto balsuoti po svarstymo. Kas pritaria šiam įstatymo projektui po svarstymo, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 85 Seimo nariai. Už – 67, prieš – 2, susilaikė 16. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
Seimo Pirmininkė siūlo įstatymą priimti ypatingos skubos tvarka. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu tokiam siūlymui? Dėkoju, pritarta.
Gerbiamieji kolegos, priėmimas. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. 4 straipsnis. Pritarta. 5 straipsnis. Pritarta.
Dėl viso įstatymo projekto užsirašiusių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritaria Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto priėmimui, balsuoja už.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys. Už – 74, prieš – 1, susilaikė 16. Įstatymo projektas priimtas.
17.20 val.
Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pagal darbotvarkę 2-10 klausimas. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto atstovas R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir nutarė pritarti ne… iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. Taip pat noriu perskaityti: „Komitetas savo protokoliniu sprendimu nutarė pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: peržiūrėti patvirtintas problemines teritorijas ir jų nustatymo kriterijus, įvertinant galimybes greičiau reaguoti į besikeičiančias aplinkybes; antra, patvirtinti viešosios įstaigos „Eksportuojanti Lietuva“ perkamų paslaugų (lektorių) pirkimo tvarką, įskaitant įkainius.“ Svarstant šį įstatymo projektą buvo Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, kuriai nepritarė. Teisės departamentas mano, kad laikoma ydingu teisiniu reguliavimu, jeigu konkreti bendrovė ir panašiai nurodoma teisiniuose aktuose, konkrečiai šiame įstatyme. Bet vis dėlto šiai nuostatai nebuvo pritarta. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju R. Kupčinskui. Kviečiu Ekonomikos komiteto pirmininką D. Budrį.
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Taip pat noriu pabrėžti, kad buvo abejota dėl Teisės departamento pastabos, kuriai komitetas nepritarė. Pritarėm iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavome bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dėl šio įstatymo projekto nėra pateikta pasiūlymų, nėra užsirašiusių diskutuoti. Ar galėtume?.. Taip pat nėra užsirašiusių dėl motyvų kalbėti. Ar galime sutarti bendru sutarimu… po svarstymo pritarti įstatymo projektui? Dėkoju.
Seimo Pirmininkė siūlo priimti šį įstatymą ypatingos skubos tvarka. Ar galime pritarti šiam pasiūlymui bendru sutarimu? Pritarta. Dėkoju.
Priėmimo stadija. Įstatymas iš dviejų straipsnių.
1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. Taigi dėl viso įstatymo projekto užsirašiusių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritaria Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuoja už.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai. Už – 69, prieš – 4, susilaikė 11. Įstatymo projektas priimtas.
17.23 val.
Gerbiamieji kolegos, komiteto atstovas perskaitė protokolinį komiteto sprendimą. Ar galėtume pritarti šiam protokoliniam nutarimui? Dėkoju. Pritarta. Prieštaraujančių nėra.
17.24 val.
Taigi einame prie kito darbotvarkės klausimo. 2-11 – Miškų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją A. Stirblytę.
A. STIRBLYTĖ (J(LiCS ir TPP)F). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIP-2549 ir iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam projektui ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu. Buvo gautas vienas pasiūlymas, bet jam komitetas nepritaria.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką J. Šimėną.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aplinkos apsaugos komitetas svarstė klausimą dėl to, kad reikia padidinti mokestį už miškų naudojimą iki 10 %, ir pritarė šiam projektui. Už pasisakė 5, nieko nebuvo prieš, 3 susilaikė. Kartu komitetas pateikė įstatymo projektą ir dėl kitų valstybinių gamtos išteklių mokesčio didinimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje užsirašė kalbėti 3 Seimo nariai. Kviečiu A. Šedžių.
A. ŠEDŽIUS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš noriu kalbėti trumpai. Tiesiog man teko nemažai kalbėti su miškininkais apie esamą situaciją, apie šį siūlomą įstatymo projektą. Nuomonės iš tiesų išsiskyrė. Vienos urėdijos, kurios turi daug kertamų miškų, iškertamos medienos, galbūt ir sutiktų su šiuo siūlymu, tačiau kitos urėdijos, kurios neturi didelių kirtimų, gyvena iš kitos miškų ūkio veiklos – iš medelynų auginimo, iš medžioklės ir kitų papildomų pajamų tiek į savo biudžetą, tiek į valstybės biudžetą, nesutinka su ta vienoda tvarka ir siūlo, kad tiesiog būtų tikslinga nustatyti privalomus progresinius atskaitymus į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti. Nes iš tiesų yra ir tokių urėdijų, kurios gyvena labai sunkius laikus ir trūksta lėšų, ypač trūksta gaisrų gesinimo prevencijai. Siūlymas būtų tiesiog logiškas ir visiems, ko gero, labai suprantamas. Jeigu yra galbūt kitokių pasiūlymų, galima išklausyti, bet vienodą mokestį taikyti visoms urėdijoms tikrai nebūtų galima. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu J. Oleką.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų šiandien siūlomas sprendimas reiškia ne ką nors kita, kaip padvigubinimą mokesčio už valstybės žaliavą, tiksliau, už užaugintą ir parduotą mišką. Ar yra dar kokia nors kita žaliava, mūsų išteklius, kuriam tokį mokestį taip didiname? Turiu priminti, kad toks mokestis buvo įvestas tik šios valdančiosios daugumos ir jis gerokai apsunkino daugelio urėdijų darbą.
Mes turime atsižvelgti, kad mūsų urėdijos ne tik verčiasi komercine veikla, bet ir apželdina tam tikrus plotus, tvarko miško kelius, įrengia poilsiavietes, rekreacinę aplinką, taip pat užsiima ir priešgaisrine apsauga. Užsiima ne tik valstybiniuose miškuose, bet kartu padeda ir privačių miškų savininkams. Todėl atsakykite, kodėl, pavyzdžiui, naftos mokesčio neturime ir nesiūlote, o miškų mokestį už parduotą mišką mes tiek pakeliame? Manau, kad tai yra neteisinga, žinant, kad mūsų urėdijos turi ir labai svarbių kitų funkcijų, kurių nesiūlome pakeisti. Mes neperduodame miškų priešgaisrinės apsaugos mūsų Priešgaisrinei tarnybai, mes neperduodame visų miško kelių kelių tarnyboms, Susisiekimo ministerijai. Turėtume labai aiškiai ir objektyviai laikyti, kad šioms funkcijoms atlikti reikia, kad urėdijos užsidirbtų tam tikrų lėšų. Manau, kad toks šiandien siūlomas mokesčio dvigubinimas neatitinka tų realijų, su kuriomis susiduria mūsų urėdijos.
Mielieji kolegos, užeikite savo rinkimų apygardose… aplankykite urėdijas, pasikalbėkite su ten dirbančiais urėdais ar girininkais ir pamatysite, kokia jų situacija yra. Gal per dideli jų darbo užmokesčiai? Gal per daug jie išsimoka dividendų ar kitų dalykų, dėl ko mes galėtume kaltinti ir sakyti, kad štai jie sukaupė per didelį pelną? Manau, kad jeigu jūs nuoširdžiai pasikalbėtumėte su ten dirbančiais žmonėmis, pamatytumėte, kiek yra poreikio išsaugoti, o kai kurias teritorijas dar apželdinti miškais. Jeigu pasižiūrėtume į mūsų mylimos Suvalkijos plotus, tai turėtume pasakyti sau, kad mes turime kelti uždavinį, kad miškininkai dar daugiau dėtų pastangų ir leistų tų pinigų, kuriuos uždirba, būtent Lietuvai apželdinti, Lietuvos plaučiams atgaivinti. Nes jeigu mes atimsime iš jų uždirbamus pinigus ir sakysime, kad jūs turite tik sumokėti mokesčius, tik kirsti mišką ir taip išgyventi, tai jokiu būdu negalime tikėtis, kad Lietuva bus bent kiek pasveikatinta, bus pagerintas jos miškingumas ir mes galėsime grožėtis juo. Tokie plyni laukai ir naujai užstatytos miškų teritorijos iš tikrųjų gresia mums, jeigu mes ir toliau nepamatuotai didinsime atskaitymus į biudžetą.
Aš manau, kad leiskime pagyventi miškams su ta nustatyta mokesčio našta, kurią mes uždėjome jūsų siūlymu praeitą kartą, bet šiandien padvigubinti mokesčius miškams iš tikrųjų yra neprotingas žingsnis. Todėl aš apeliuoju ypač į tuos Seimo narius, kurie yra rinkti ne didžiųjų miestų apygardose, bet mažesnių rajonų, pasikalbėkit su ten dirbančiais žmonėmis ir pamatysite, kad mes turėtume susilaikyti nuo mokesčio didinimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir paskutinysis pasisakys J. Jagminas.
J. JAGMINAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šiandieną svarstome labai svarbų klausimą – naują miškų mokestį, miškų apmokestinimą 10 % nuo parduodamos medienos kiekio. Manau, tai visiškai neteisingas žingsnis. Aš prieš pietus tikrai pritariau Vyriausybės mintims ir šiandien taip visą dieną buvo fiksuojami 5 % žemdirbiams, kitiems, tai, aš manau, kad tie 5 % galėtų likti ir miškams. Štai kodėl, argumentuoju tai labai svariais argumentais.
Mūsų miškai – labai svarbi sritis. Šiandieną Respublikoje turime 42 urėdijas, kurios turi tikrai nevienodus miškus, turi nevienodus prekinius miškus. Tas 10 % mokestis kai kurioms urėdijoms sukeltų didelių sunkumų. Aš turiu omeny, pagalvokime, kokia šiandieną yra miškuose kelių būklė. Tikrai labai prasta.
Kita vertus, yra tokia Nederlingų žemių apsodinimo miškais programa, labai svarbi valstybinė programa, tam skiriami europiniai pinigai. Aš manau, kad urėdijos, kurios vykdo tą programą, o daugelis jų vykdo gana sėkmingai, reikia pasidžiaugti, kad mes ateities kartoms paliksime tikrai didžiulį nacionalinį turtą, jos šiandien verčiasi iš savo lėšų, iš savo lėšų duodamos valstybei daugiau kaip 30 mln. Lt įvairiausių mokesčių ir gal kitų mokesčių pavidalu dar daugiau. Dabar apsunkinti jų veiklą pridedant dar tuos 5 % būtų tikrai neišmintinga. Manau, kad parduodant daugiau medienos, medienos gaminių parduodant, eksportuojant per mokesčius būtų galima paimti į valstybės biudžetą žymiai didesnes lėšas negu tie 5 %, apie kuriuos šiandieną šnekame.
Šiandien iš tikrųjų, aš dar pakartosiu, tie 5 % skambėjo per visą dieną ir jiems buvo pritarta. Todėl aš tikrai labai kviečiu kolegas ir Vyriausybę pagalvoti labai rimtai ir nepritarti 10 % apmokestinimui miškų, nes daugelio urėdijų būtų labai prasta būklė ir tai patirtų pati valstybė, nuostolius patirtų didesnius, negu surinktų keletą milijonų iš tų papildomų 5 %. Todėl pagalvokime, susivokime ir nedarykime šioje vietoje neteisingų žingsnių. Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar pereiname prie pataisų ir pasiūlymų. Yra vienas pasiūlymas. Seimo nary Šedžiau, prašome pristatyti.
A. ŠEDŽIUS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Siūlau papildyti ir pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Bendroms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta progresine tvarka miškų urėdijoms nustatomi privalomieji atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką.“ Argumentai būtų tokie. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos miškų urėdijos skiriasi savo dydžiu, iškertamo miško kiekiu bei geografine padėtimi, būtų tikslinga nustatyti progresinius privalomus atskaitymus į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti. Vyriausybės nustatyta progresine tvarka privalomas atskaitymo procentas didėtų augant iškertamo miško kiekiui. Aš manau, kad tokia tvarka būtų kur kas naudingesnė tiek valstybei, tiek nepadarytų žalos toms urėdijoms, kurios neturi didelių iškertamo miško kiekių. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, turėtume apsispręsti dėl šios pataisos. J. Olekas nori pasisakyti už.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš manau, kad palikti senąją tvarką būtų geriausias variantas, bet jeigu mes negalėsime susitarti dėl palikimo 5 % visiems, tai būtų tikrai naudinga kalbėti apie diferencijuotą mokesčio tarifą tiems, kurie turi dideles pajamas iš miškų kirtimo ir pardavimo, ir tiems, kurie tokių pajamų neturi. Todėl siūlau svarstyti ir pritarti gerbiamojo kolegos pataisai, kadangi, pasiūlę visiems padvigubinti mokesčius, mes susidursime su tokia situacija, kai mažesnes pajamas gaunančios urėdijos negalės atlikti tų funkcijų, kurios taip pat yra mūsų įstatymais deleguotos.
Aš jau minėjau, kad visos urėdijos turi priedermę tvarkyti jų urėdijose esančius miško kelius, visos urėdijos turi priedermę atsodinti, atauginti iškirstą mišką ir užsodinti naujus plotus, visos urėdijos turi priedermę saugoti nuo gaisrų, laikyti tarnybas, kurios rūpinasi tiek valstybiniais miškais, tiek privačiais miškais. Todėl toms funkcijoms atlikti urėdijoms reikalingos papildomos lėšos. Ir tikrai kviečiu, kolegos, neapsirikti ir šį kartą neužlipti dar kartą ant to paties grėblio didinant mokesčius ten, kur negalima jų sumokėti. Todėl pritariu kolegos teikiamai pataisai. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš – J. Šimėnas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tie, kurie kalba prieš mokesčių didinimą, visada bus teisūs, bet aš noriu pasakyti keletą dalykų. Urėdijos, kurios valdo valstybinius miškus, pernai, ypatingu sunkmečiu, sugebėjo įveikti sudėtingą laikotarpį neatleisdamos iš darbo beveik nė vieno darbuotojo, išlaikė darbuotojus, mažino darbo savaites. Bet esminis dalykas toks, kad pernai medienos kaina vidutiniškai buvo 110 Lt už kubinį metrą, ir jeigu 5 %, tai sudarė 7 % į valstybės biudžetą, o urėdijoms liko 113. Dabar medienos kaina pakilo maždaug iki 160 Lt ir, atskaičius 10 %, valstybei tektų 16 %, o urėdijoms – 144. Žodžiu, urėdijoms bet kokiu atveju lieka daugiau negu pernai sunkmečio metu, kai buvo žemos medienos kainos. Reikia įvertinti ir šituos dalykus.
Niekas iš tikrųjų neskriaudžia jų, ir mes norime, kad valstybės turtu pasidalintų visi, ne tik tie, kurie užsiima šio turto valdymu ir, sakykime, veikla, bet ir mes, visi Lietuvos gyventojai, mūsų pensininkai, kuriems reikia mokėti pensijas, mielas socialdemokrate, mokytojams atlyginimus, gydytojams atlyginimus. Iš kur paimsi? Iš valstybinių išteklių, konstitucinio ištekliaus, kuris priklauso visiems Lietuvos žmonėms. Aš už.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritaria A. Šedžiaus pasiūlymui, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš. Noriu priminti, kad komitetas nepritarė šiam pasiūlymui.
Balsavo 93 Seimo nariai: už A. Šedžiaus pasiūlymą – 32, prieš – 28, susilaikė 33. Taigi pasiūlymui nebuvo pritarta. A. Šedžius – repliką po balsavimo.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Man iš tiesų labai keista komiteto pirmininko argumentacija. Jeigu viena urėdija iškirto už milijoną litų, tai gavo į savo biudžetą 900 tūkst. Lt pajamų. Kita iškirto už 100 tūkst., gavo 90 tūkst. Tai visas mažąsias urėdijas faktiškai papjausit, o tos, kurios didžiosios, kodėl jos negali sumokėti 20 % ar 30 %? Jos gauna tokias pajamas. Nuo iškertamo miško kiekio galima būtų skaičiuoti. Ir Vyriausybei yra atrištos visos rankos. Jūs norite, kad tos urėdijos, kurios iškerta daug medienos, tiesiog pelnytųsi mūsų visų sąskaita, nes miškai yra bendras mūsų turtas.
PIRMININKAS. A. Stirblytė.
A. STIRBLYTĖ (J(LiCS ir TPP)F). Aš tik norėčiau tokią pastabą pasakyti. Biudžeto ir finansų komitetas buvo pagrindinis, ir jūs tiesiog nepaklausėt, kodėl komitetas nepritaria jo pasiūlymui. Iš tikrųjų tai neatitinka Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalies, kurioje kalbama apie mokesčius. Jisai nenurodė, kaip tuos mokesčius ir kokiu būdu surinkti. Iš tikrųjų aš tai turėjau pasakyti iš tribūnos.
PIRMININKAS. Dėkojame už vertingą pastabą. Ir J. Šimėnas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aš kalbėdamas apsirikau: aš – prieš ir balsavau prieš A. Šedžiaus pasiūlymą. Iš esmės A. Šedžiaus pasiūlymas turi racijos, jeigu jis būtų pasiūlęs mechanizmą, kaip tą mokestį reikėtų rinkti. Jūs pasiūlėte diferencijuoti. O nuo ko, kaip ir panašiai, jūs nepasiūlėt mechanizmo. Natūralu, kad jūsų pataisai ir nebuvo pritarta.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Seimo Pirmininkė siūlo… teisingai, dar balsavimas po svarstymo. Taigi, gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų po svarstymo procedūrų J. Šimėnas – už.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerai, kadangi sako nebekalbėti, tai už.
PIRMININKAS. J. Olekas – prieš.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų man atrodo, kad mes elgiamės nekorektiškai visos miškininkų bendruomenės atžvilgiu ir apskritai „iš kepurės“ nustatydami vieną ar kitą tarifą. Reikėtų kur kas didesnės diskusijos, kokiems valstybiniams ištekliams ir kokių mokestinių tarifų reikia. Šiandieną balsuojam už 5 % vieniems, kitiems didinam nuo 5 iki 10, dar kitiems vėlgi nesvarstom arba svarstom gerokai mažesnius tarifus. Pakalbėkim apie tas funkcijas, kurias turi atlikti vienos ar kitos srities specialistai, vienoje ar kitoje srityje dirbantys žmonės. Jeigu mes Lietuvos miškininkams uždedam funkcijas ne tik iškirsti ir išparduoti Lietuvos turtą – miškus, bet ir uždedam funkciją puoselėti, auginti, saugoti, dauginti Lietuvos žaliąjį rūbą, jeigu mes jiems uždedam prievolę gesinti gaisrus, vykdyti prevencijas, atlikti miško valymo darbus, jeigu mes džiaugiamės, kad Lietuvos miškai sutvarkyti ir galima nuvykus ne tik surinkti grybus ar uogas, bet ir pailsėti, atsikvėpti tuose miškuose, tai tam reikalingos tam tikros lėšos. O štai mes vieną 2009 m. vakarą sugalvojom, kad reikia 5 % tarifo nuo parduoto miško, kitą 2010 m. rudens vakarą sugalvojom, kad ne, 5 % – per mažai, padvigubinkim.
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
J. OLEKAS (LSDPF). Aš, kolegos, nepritariu tokiam sprendimui ir siūlau nebalsuoti už šį pasiūlymą.
PIRMININKAS. Balsuojam. Kas pritaria Miškų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 52, prieš – 20, susilaikė 23. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta. Seimo Pirmininkė siūlo įstatymo projektą priimti ypatingos skubos tvarka. Ar galime sutarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju. Ypatinga skuba dėl priimamo įstatymo projekto. 1 straipsnis priimtas. 2 straipsnis priimtas. Dėl viso įstatymo projekto. Gerbiamieji kolegos, dėl viso įstatymo projekto V. P. Andriukaitis – prieš. Taip, R. J. Dagys – pirmiausia už. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kolega J. Olekas visiškai susipainiojo. Turbūt jam tikrai reikės kepurę pirkti, nes jis jos neturi, turbūt ir nesusigaudo tarp mokesčių. Kalbama apie išteklių mokestį, suplakama su „Sodros“ mokesčiais, su pajamų mokesčiais. Viskas į krūvą jo galvoje susipainiojo ir dar visus mėgina supainioti. Mes kalbam apie išteklių mokestį. Kolega J. Šimėnas sakė, kad šiuo metu medienos kaina yra pakilusi beveik 60 %. 5 %, kuriuos mes (…) iš pelno, tai yra maždaug 5 Lt už kubą. Dabar mes į biudžetą norim paimti 10 Lt už kubą, nors pajamos bus išaugusios 60 Lt. Tai miškininkai čia nei dideliame miške, nei mažame miške nenukenčia, nes pajamos išauga. Kitaip mokesčiai nereguliuojami kaip mūsų nutarimais, Seimo sprendimais. Ne Vyriausybė nustato mokesčius, kokius nori. Nepatikėta jai šita teisė. Taigi mes ir nustatom tuos tarifus ne „iš kepurės“, o čia yra pačių miškininkų pasiūlymas, jų teiktas pasiūlymas, su visais urėdais apsvarstytas ir jų pateiktas Vyriausybei. Jie mato tas galimybes ir nemato čia kokių nors didelių nuostolių. Taigi nereikia visų klausyti. O dėl kepurės mes tikrai pagalvosim.
PIRMININKAS. V. P. Andriukaitis – prieš.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Mielas Rimantai, negalvokit dėl kepurės. Aš jus įspėju, kad net ir naftos kainos šoktelėjo šiuo metu. Siūlau skubiai keisti akcizo mokestį ir tą daryti kas mėnesį. Kai tik kainos didės, iš karto jūs šokate didinti kokį nors mokestį. Rimantai, ar ne juokingas argumentas? Nepriskaldykit malkų iš išgriautų miškų, nes ką kolegos kalbėjo – tikra tiesa. Gerbiamasis J. Šimėnas, suprantama, yra prispaustas į kampą, kadangi reikia bet kokiu būdu padidinti pajamas į valstybės biudžetą. Štai kur yra esmė. Ir būtent dėl to, užuot sprendus šį uždavinį iš esmės peržiūrėti visą gamtinių išteklių sistemą, kuri gan neefektyviai administruojama ir tikrai galbūt neduoda įplaukų į valstybės biudžetą, imamasi paties lengviausio – urėdijų. Sakot, su visom urėdijom derinot. Ne, žinau urėdą, kuris apie tai net nežino. Vadinasi, ne su visais urėdais derinot.
Visiškai akivaizdu, kad kolegos A. Šedžiaus pasiūlymas bent jau diferencijuoti nuo urėdijos pajamų yra logiškas. Matot, koks argumentas – komitetas nespėjo jo apsvarstyti arba nepasiūlė mechanizmo! Tai jeigu turit kepurę, nusiimkit, kad galėtumėt blaiviom galvom galvoti. Pasiūlymas iš tikrųjų vertas dėmesio ir labai rimtas. Kolega J. Olekas tikrai vardijo daug funkcijų, kurias urėdijos atlieka. O jeigu jūs mėginsit argumentuoti pagal kainų šokinėjimus, tada aš siūlau jūsų mokesčių sistemą taip reguliuoti, kad kas mėnesį vis naujus mokesčius įvestumėte. Išties neapgalvotas pasiūlymas, tai yra urėdijų rankų laužymas ir, aš manau, buvo galima rasti kur kas geresnį sprendimą, todėl esu prieš.
PIRMININKAS. Už – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, atrodo, visą dieną gana racionaliai kalbėjome, matyt, gal koks nors nuovargis vėl atėjo, kad opozicija jau pametė tą racionalesnę liniją ir vėl grįžta prie kažkokių visiškai neargumentuotų kalbų. Aš raginu įsiklausyti į tai, ką sakė komiteto pirmininkas J. Šimėnas. Miškų išlaikymui ir visiems darbams, kuriems yra skirti iš miško pardavimo, iš medienos pardavimo gaunami pinigai, kuriuos naudoja urėdijos, tos lėšos kitais metais bus didesnės, negu buvo šiais metais.
Antras dalykas. Šį pasiūlymą pateikė pati Generalinė urėdija, atsižvelgdama į tai, kad valstybės biudžetui reikia papildomų pajamų, ir čia nėra jokios paslapties. Kitų gamtos išteklių mokesčius taip pat svarstysime ir prašome pateikti pasiūlymų.
Ir paskutinis dalykas. Kai klausausi socialdemokratų lyderio, kuris sako, kad štai biudžete numatytos pajamos yra tariamai nepagrįstos, tiek nebus galima surinkti, ir kartu socialdemokratai štai dabar taip aršiai kovoja prieš šią pajamų eilutę, tai aš nesuprantu, kada jūs esate iš tikrųjų nuoširdūs ir kada jūs tikrai galvojate apie valstybės reikalus, o kada tiesiog vėl užsiimate savo tam tikra prasme destruktyvia politikavimo demagogija.
PIRMININKAS. J. Ramonas – prieš.
J. RAMONAS (KPF). Labai ačiū. Iš tikrųjų, be abejo, valstybei reikia pinigų į biudžetą, reikia ieškoti resursų, tai yra sveikintinas dalykas, tai normalu. Bet miškam uždėjus tą išteklių mokestį, gal ir dar didesnį ar mažesnį, vienaip ar kitaip pagalvokime, kaip elgtųsi jos vadovas, urėdas ar generalinis urėdas. Paprasčiausia darys tam, kad patenkintų, ir kad nebūtų problemų, tuos mokesčius sumokės. Jie kirs daugiau medienos, ją parduos ir mokesčių bus. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Vienaip ar kitaip kai kurios vietos… gali nukentėti kitos paslaugos, ką jie atlieka. Jau vardijo, aš nebenoriu pridėti ir gaišti laiko. Aš tik noriu vieną dalyką pasakyti: ar jis iš tikrųjų yra gana gerai apskaičiuotas ir ar tie miškininkai, patys urėdai ir Generalinė urėdija, tikrai pati pasiūlė ir tikrai gerai supranta, ir prisiima tuos įsipareigojimus. Jeigu viskas yra pasverta ir apskaičiuota, tai kitas dalykas. Mes su komitetu buvome išvažiavę, diskutavome ir svarstėme, abejonių iš tikrųjų yra nemažai. Ačiū.
PIRMININKAS. K. Masiulis – už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikro čia kai kas iš jūsų darote loginę klaidą. Čia nuo panaudotų išteklių bus mokestis, o ne koks nors mokestis užkraunamas, kurį turi sumokėti, ir jie kirs miškus. Na, tikrai, gerbiamasis Ramonai, jūs darote klaidą taip mąstydamas.
Kitas dalykas, kad patys miškininkai su tuo sutinka. Tai nereikėtų pulti ginti jų interesą, nes tas interesas yra apgintas, yra pasiektas susitarimas, ir jie čia neprieštarauja. Kokių nors argumentų prieštarauti tikrai nėra, nebent yra didžiulis noras trukdyti tas įplaukas, kurios yra suskaičiuotos, į biudžetą. Biudžeto įplaukos yra visų mūsų bendras interesas. Aš siūlau tikrai nedaryti dirbtinių kliūčių.
PIRMININKAS. Prieš – K. Ramelis.
K. RAMELIS (MSG). Dėkoju, pirmininke. Aš atidžiai išklausiau ir K. Masiulio, ir kitų kalbas. Paklausius atrodo, kad tie, kurie kalba prieš, lyg ir vos ne tautos priešai. Aš pasakysiu, kad iš tikrųjų taip nėra. Aš sutinku ir su A. Šedžiaus pasiūlymu. Įstatymas nėra pakankamai paruoštas ir gerai apgalvotas. Jeigu mes norime, kad urėdijos tolygiai vystytųsi ir būtų puoselėjami miškai, reikėtų įvesti diferencijuotą mokestį. O kaip jį apskaičiuoti, kaip gerbiamasis J. Šimėnas sakė, tai čia Vyriausybė gali parengti metodiką. Iš tikrųjų, aš manau, jeigu mes sprendžiame tokius klausimus, tai reikėtų kartu aptarti ir visų išteklių mokesčių klausimus, nes mišką reikia auginti ir labai daug įdėti. Pavyzdžiui, yra naudingų iškasenų, kurias reikia tik pasiimti, tai sąnaudos yra kur kas mažesnės.
Bet aš čia matau ir kitą pavojų. Smulkesnės urėdijos, kuriose nėra brandaus miško, kur yra daug jaunuolynų, reikalaujančių didelio darbo, kur reikia atsodinti ir auginti mišką, gali finansiškai nukentėti. Aš manau, galbūt yra užslėptas noras, kad kai kurios urėdijos bankrutuotų. Man teko, kai buvau Aplinkos apsaugos komitete, tie įvairūs pasiūlymai, kad reikia naikinti miškų urėdijas, reikia jungti, reikia reformuoti, viską daryti, daryti, ir pagaliau tie pasiūlymai miškų urėdijas versti akcinėmis bendrovėmis irgi rodo, kad yra noras tiesti rankas į bendrą nacionalinį turtą. Aš čia sakyčiau, kad nevisiškai paruoštas, nevisiškai apgalvotas ir reikėtų šios redakcijos nepalaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. R. Žemaitaitis – už.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš kreipiuosi į tuos žmones, kurie, prieš spausdami mygtuką „už“, gerai pagalvos. Šiandien vyksta užkulisiniai žaidimai. Užkulisiniai žaidimai vyksta labai aiškiai ir matomi. Aš manau, kad tiek generalinis miškų urėdas, tiek visi urėdai buvo įspausti į kampą premjero, visos Vyriausybės ir buvo sutartas…
PIRMININKAS. Jūs užsirašėte kalbėti už, o kalbate prieš. (Balsai salėje) J. Olekas – prieš.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, iš daugelio kalbų motyvų yra aišku, kad šitas mokesčio dvigubinimas, kuris šiandien siūlomas konservatorių, yra nepamatuotas ir netinkamas daugeliui Lietuvos urėdijų.
Gerbiamasis premjere, komiteto pirmininkas sakė ne tik kad reikia mokesčio, bet jis sakė, kad toks mokestis, vienodai dvigubinamas visiems, nėra tinkamas ir kad komitetas neturėjo pakankamai laiko apsvarstyti, kaip būtų galima mokestį diferencijuoti. Tai šiandien nepritarkime šiam pasiūlymui dėl mokesčio ir sudarykime sąlygas komitetui, kad jie galėtų apsvarstyti ir paruošti savo siūlymus, kaip būtų galima mokestį diferencijuoti.
Iš tikrųjų labai aišku, kad jūs pirminiais savo veiksmais gąsdindami urėdijas dėl vertimo akcinėmis bendrovėmis, dėl jų sujungimo ar panaikinimo tiesiog privertėte tuos žmones sutikti. Šiandien priėmus tokį įstatymą galimas vienas variantas: arba girininkai bus išleidžiami nemokamų atostogų, kad dalis tų lėšų būtų palikta mokesčiams mokėti, arba bus atleidžiami iš darbo. Gerbiamasis Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininke, nesurinksite papildomų mokesčių į „Sodros“ biudžetą, paskui vėl sakysite, kad čia yra spragų.
Aš manau, esant tokiai situacijai, aš kviesčiau opozicijos frakcijų narius nedalyvauti šiame balsavime. Jeigu jūs norite, priimkite sprendimą vieni ir priimkite tą atsakomybę, kuri guls ant jūsų pečių, nes nuvažiavę ir kalbėdami su miškininkais miške jūs išgirsite visai kitą atsakymą į jūsų siūlymą padvigubinti mokesčius nei pasikvietę generalinį urėdą į vieną ar kitą ministerijos kabinetą ar pas Ministrą Pirmininką. Todėl kviečiu nepritarti ir nedalyvauti balsavime.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už Miškų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo… Kadangi nėra 71, atidedam balsavimą.
Gerbiamieji kolegos, repliką per šoninį mikrofoną – R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Gerbiamasis pirmininke, aš buvau užsirašęs kalbėti už, tai yra agitavau balsuoti už tuos žmones, kurie nori pertvarkos ir kurie nori padaryti urėdijas UAB’ais. Aš nesakiau prieš, reikėjo leisti pabaigti kalbėti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. A. Šedžius.
A. ŠEDŽIUS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų labai gaila, kad valdantieji nori sužlugdyti urėdijas, kad nėra buvę Lietuvos urėdijose, nesusipažinę su situacija. Baisiausia, kad Ministras Pirmininkas kalba apie tai, kad surinks daugiau pajamų į biudžetą, bet parodo, kad jo valdomi ministrai iš tikrųjų tingi dirbti. Tas motyvas, kad neparengta tvarka, kaip būtų renkamas, diferencijuojamas mokestis, ir tuo remiantis yra įvedamas vienas mokestis visoms urėdijoms, tai yra dar vienas įrodymas, kad jūs, gerbiamasis Ministre Pirmininke, tingite dirbti su visa komanda ir stengiatės permesti visą atsakomybę ant opozicijos pečių. Gėda!
18.04 val.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2550(2), Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 1, 5, 10, 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo penktuoju1 skirsniu ir Įstatymo 2 priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2551(2) (svarstymas)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 2-12 klausimas – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2550(2). Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją A. Stirblytę. Siūlyčiau iš karto dėl abiejų įstatymų projektų pateikti išvadas. Turiu omenyje ir Klimato kaitos.
A. STIRBLYTĖ (J(LiCS ir TPP)F). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš dėl abiejų pasakysiu, nes iš tikrųjų ir pasiūlymų jokių nebuvo gauta, ir Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, pritarė patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu dėl abiejų projektų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, A. Stirblytė pristatė ir Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 1, 5, 10, 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.
Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto atstovą A. Petkų pristatyti komiteto išvadą dėl Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo projekto. Ar yra A. Petkus? Nėra. Tai J. Šimėnas. Gerbiamasis kolega, jūs taip pat gal galėtumėte pristatyti ir dėl antrojo – dėl Klimato kaitos valdymo įstatymo projekto.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Komitetas svarstė abu šiuos įstatymų projektus, jiems abiem buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, niekas diskusijoje nėra užsirašęs kalbėti, nėra taip pat ir pasiūlymų dėl šių įstatymų projektų. Ar galėtume abiem projektams po svarstymo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Pritarta bendru sutarimu.
Seimo Pirmininkė siūlo ypatingos skubos procedūrą dėl įstatymų projektų. Galima pritarti? (Balsai salėje) Dėkoju, pritarta.
18.06 val.
Gerbiamieji kolegos, dabar balsuosime dėl Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Balsuojame. Kas balsuoja už šio įstatymo priėmimą?
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 15. Įstatymo projektas priimtas.
18.07 val.
Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 1, 5, 10, 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo penktuoju1 skirsniu ir Įstatymo 2 priedo papildymo įstatymas Nr. XIP-2551(2) (priėmimas)
Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 1, 5, 10, 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo penktuoju1 skirsniu ir Įstatymo 2 priedo papildymo įstatymo projektas. Balsuojam, gerbiamieji kolegos. (Balsai salėje)
Atsiprašau, čia jau ne iš vieno straipsnio, iš aštuonių. 1 straipsnis. Priimta. 2 straipsnis. Priimta. 3 straipsnis. Priimta. 4 straipsnis. Priimta. 5 straipsnis. Priimta. 6 straipsnis. Priimta. 7 straipsnis. Priimta. 8 straipsnis. Priimta.
Dėl viso įstatymo projekto kalbėti niekas neužsirašė. Balsuojame. Kas pritaria įstatymo projektui priėmimo stadijoje, balsuoja už.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 12. Įstatymo projektas priimtas.
18.08 val.
Dabar rezervinis 5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIP-2694. Kviečiu Seimo Pirmininkę I. Degutienę pateikti nutarimo projektą.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, tikrai aš labai greitai, nes yra gauti dviejų mūsų frakcijų prašymai. Vienas – Jungtinės (Liberalų ir centro sąjungos… Jungtinės (Liberalų…) frakcijos ir kitas – Liberalų sąjūdžio frakcijos. Vienas prašymas, kad Jungtinės (Tautos prisikėlimo partijos ir Liberalų ir centro sąjungos) frakcijos posėdyje nuspręsta deleguoti frakcijos narį A. Burbą į Aplinkos apsaugos komitetą. O Liberalų sąjūdžio frakcija prašo iš Aplinkos apsaugos komiteto išbraukti E. Masiulį ir rekomenduoja jį paskirti į Seimo Audito komitetą. Taigi mes vienu Seimo nutarimo projektu Nr. XIP-2694 turime nustatyti komiteto narių skaičių pakeitimą. Audito komiteto padidėja vienu ir vietoj 7, bus 8, Europos reikalų komitete – 22 ir Sveikatos reikalų komitete – 9. Tuomet iš tiesų bus įvykdytas frakcijų noras pakeisti tam tikrus Seimo narius. Tada E. Masiulis iš Aplinkos apsaugos komiteto bus Audito komitete, o A. Burba bus Aplinkos apsaugos komitete.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, galima paklausti. Pirmasis užsirašė J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamoji Pirmininke, ar mes negalėtume paprašyti jūsų pateikti ne tik pagal frakcijų pageidavimus, bet pagal proporcijas ir visų komitetų sutvarkymą, ar iki šios sesijos pabaigos?.. Mes beveik kiekvieną posėdį arba per savaitę bent kartą vis dėliojam tuos skaičiukus. Tai susėskite seniūnai, pasikvieskite, sudėliokite, kaip yra numatyta Statute, proporcijas, ir baikime šiuos klausimus. Kitos sesijos pabaigoje vėl susitvarkykim tuos dalykus. Mes tikrai gaištam nemažai laiko vien tiktai tokiam…
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, aš klausimą supratau. Galima atsakyti, jūs taip ilgai klausėte? Jeigu jūsų frakcijoje nėra jokių pokyčių, jūsų kvota aiški, tai koks reikalas Socialdemokratų frakcijoje man kažką keisti. Tik tos frakcijos, kur yra pokyčių, ir pateikia konkretų pasiūlymą. Atsirado naujas Seimo narys A. Burba, natūralu, kad dvi frakcijos tarpusavyje susitaria, kaip ir kam pasiskirstyti, kas į kurį komitetą eina, natūralu, kad kvotos pasikeitė. O dėl visų kitų frakcijų nėra reikalo su seniūnais kalbėti, nes niekas neturi jokių poreikių.
PIRMININKAS. Klausia L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Labai ačiū, Pirmininke, už tokį stiprų Seimo narį, dar ministrą. Tikrai nuoširdžiai dėkingi. Tik noriu paklausti, kodėl iš karto pakaitinių neteikiate, nes ministras turbūt ne visada galės ateiti į mūsų komitetą? Kadangi Konstitucinis Teismas taip griežtai išaiškino, tai mes tą lankomumą fiksuojame labai griežtai.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamoji kolege, jūs esate teisi, ir tikrai aš tai pasakiau ir frakcijai, kad pakaitinius pateiktų, ir vienai, ir kitai. Bet kuo greičiau Seimo narys A. Burba turės, kaip aš sakau, komiteto darbo vietą, nes rytoj jau yra komiteto posėdis… Jie dar nedavė pakaitinių, bet artimiausiu metu tikrai tai bus sutvarkyta.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Aš dar vieną klausimą. Kodėl Europos reikalų komitetą vienu nariu mažinte? Jeigu ten nėra norinčių dirbti, aš su didžiausiu malonumu ten dalyvaučiau.
I. DEGUTIENĖ. Čia vėl tos frakcijos, kurios norus pareiškė, nes faktiškai nesilanko.
PIRMININKAS. A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (TTF). Aš tą patį norėjau klausti, dėl ko Europos reikalų komitete sumažėjo ir kas išeina?
PIRMININKAS. Į klausimą atsakė. Gerbiamieji kolegos, čia tik kol kas reikėjo pamažinti skaičių.
I. DEGUTIENĖ. Kol kas tik yra pamažintas skaičius. Kvota sumažinta. Realiai ir šiandien yra 22. Buvo nepataisyta šita situacija.
PIRMININKAS. Klausia S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Gal reikėtų klausti ne jūsų, bet paties E. Masiulio. Man asmeniškai nelabai patinka ne dėl skaičių, bet dėl to, kad Audito komiteto nariu bus ministras. Parlamentas audituos Vyriausybę, ir Vyriausybės narys pats save audituos. Tokia situacija man nepatinka, bet tegu frakcija apsisprendžia.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, aš pati tikrai niekur nieko neskiriu, viskas yra derinama su frakcijom. Ir jeigu frakcija siūlo būtent tokį Seimo narį, pabrėžiu, Seimo narį, o ne ministrą, tai Seimo narys dirbs Audito komitete.
PIRMININKAS. Visi klausimai pateikti. Dėkoju gerbiamajai Seimo Pirmininkei.
Dėl motyvų – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš išdėstysiu du motyvus. Vienas – tai tas, ką S. Pečeliūnas kalbėjo, kad mes Audito komitete formuojame naujas tradicijas, kuriom aš nepritariu ir siūlau kolegoms Liberalų sąjūdžio žmonėms galbūt pergalvoti dėl konkrečios kandidatūros, nekalbant apie skaičiukus. O antras dalykas – dėl Europos reikalų komiteto narių skaičiaus mažinimo. Mes šiandien išgirdome ministrės pasisakymą dėl Europos Komisijoje ir Europos Taryboje priimtų sprendimų, kuriuos ne visi Seimo nariai buvo girdėję, kad su tokiais įgaliojimais mes deleguojame ministrę pasisakyti būtent už tokius sprendimus. Tai galbūt nemažinamas komitetas galėtų atlikti tą savo pareigą ir įsigilinti ne tada, kai ministrė ar ministras grįžta iš Europos Tarybos, o prieš jam važiuojant, kad mes galėtume savo nuomonę išdėstyti. Manau, mažinti Europos reikalų komitetą yra netikslinga. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar mes galėtume apsispręsti po pateikimo dėl abiejų nutarimų projektų balsuodami iškart dėl abiejų? Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Balsuojame. Kas pritaria abiem Seimo nutarimams po pateikimo, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 83 Seimo nariai. Už – 77, prieš – 2, susilaikė 4. Po pateikimo nutarimo projektams yra pritarta.
Gerbiamieji kolegos, gal galėtume pritarę po svarstymo iš karto pereiti prie priėmimo? Dėkoju. Pritarta.
Nutarimų priėmimas. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. Pirmiausia dėl pirmojo nutarimo. Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas. Balsuojame, kas pritaria šiam nutarimo projektui.
Nutarimo (projektas Nr. XIP-2694) priėmimas
Už – 78, prieš – 1, susilaikė 6. Seimo nutarimas priimtas.
Ir kitas projektas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ 1 ir 2 straipsnių pakeitimo ir papildymo“ projektas. Priėmimas. Balsuojame, gerbiamieji kolegos, kas pritaria šiam nutarimo projektui.
Nutarimo (projektas Nr. XIP-2695) priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai. Už – 78, prieš – 1, susilaikė 4. Seimo nutarimas priimtas.
Dėl vedimo tvarkos – A. Endzinas. Prašau.
A. ENDZINAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, ką tik padariau tokią iš tikrųjų didelę klaidą, paspaudžiau ne savo mygtuką, priėjęs ne prie savo darbo vietos. Iš tikrųjų E. Tamašauskas nebalsavo, prašyčiau, kad tai liktų protokole. Labai atsiprašau.
PIRMININKAS. Protokole liks jūsų nuoširdus atsiprašymas.
18.19 val.
Gerbiamieji kolegos, grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės. 2-13 klausimas – Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Pranešėjas – Audito komiteto narys B. Bradauskas.
Dėl vedimo tvarkos. Prašau, V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Frakcijos vardu aš prašau pertraukos iki kito posėdžio, nes šis įstatymo projektas susijęs su beveik milijonu Lietuvos pensininkų ir yra labai svarbus. Savaime suprantama, kad turi dalyvauti dauguma Seimo narių. Labai gaila, dešinėje per mažai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl jūsų pasiūlymo Seimas turės apsispręsti. A. Kubilius taip pat nori kalbėti per šoninį mikrofoną. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, norėčiau, kad posėdžio pirmininkas pasakytų, kiek buvo šio įstatymo svarstymo pertraukų. Ir antras dalykas, būtų gerai, kad Etikos ir procedūrų komisija atsakytų į paprastą klausimą, ar galima iš viso svarstyti tokį įstatymą, kuris reikalauja maždaug 600 mln. Lt papildomų pajamų, arba numato papildomas išlaidas kitais metais, ir nėra nurodyta kito šaltinio. Noriu priminti Statuto labai aiškų straipsnį, kuris sako, kad tokio įstatymo iš viso negalima svarstyti, kol nėra pateiktas aiškus pasiūlymas, iš ko tokios išlaidos yra daromos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal tiesiog balsuokime. (Balsai salėje) A. Sysas labai nori pasisakyti. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paprašyti gerbiamojo V. Žiemelio, kad jis atsiprašytų pono A. Kubiliaus – čia visą dieną sėdėjo, trynė kelnes, laukė šito įstatymo, o jis dabar čia taip negražiai pasielgė.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pasiūlymas yra statutiškai pagrįstas, todėl turime apsispręsti. Balsuojame. Kas pritaria V. Žiemelio pasiūlymui dėl pertraukos?
Balsavo 83 Seimo nariai. Už – 33, prieš – 28, susilaikė 22. Taigi pasiūlymui yra pritarta, nes reikia penktadalio Seimo narių. Taigi daroma šio įstatymo projekto svarstymo pertrauka.
18.23 val.
Gerbiamieji kolegos, kad galėtume svarstyti darbotvarkės 2-14 klausimą – Rinkliavų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, mes turėtume pritarti r-4a – Seimo nutarimui „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ papildymo“. Taigi kviečiu… Tiksliau, reikėtų mums pritarti po svarstymo, kad įtrauktume į darbų programą. Ar galime bendru sutarimu, kolegos? Dėkoju. Pritarta.
Ir priėmimas Seimo nutarimo „Dėl Seimo V (rudens) sesijos darbų programos papildymo“. Gerbiamieji kolegos, balsuojame.
Gerbiamieji kolegos, šis nutarimas… Noriu fiksuoti, kad šis nutarimas taip pat papildomas Seimo nario A. Nedzinsko projektu „Dėl Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo“. Ar gerbiamieji kolegos gali pritarti po svarstymo būtent su šituo?
Taigi balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ papildymo“, dėl programos papildymo šiais minėtais projektais, t. y. B. Vėsaitės ir A. Nedzinsko. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, siūlote balsuoti dėl kiekvieno atskirai? Tuojau mes pasitarsime, ar tai techniškai yra įmanoma. Gerbiamieji kolegos, mes statutiškai galime balsuoti dėl kiekvieno atskirai ir… Ar yra siūlymas balsuoti dėl kiekvieno atskirai? (Balsai salėje) Kas siūlo? Ne, nėra tokio siūlymo. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl viso įstatymo projekto. Kas už? Dėl nutarimo projekto.
Balsavo 79 Seimo nariai. Už nutarimo projektą – 37, prieš – 14, susilaikė 28. Deja, nebuvo pritarta nutarimo projektui, todėl mes negalėsime svarstyti 2-14 klausimo – Rinkliavų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
18.27 val.
Kitas darbotvarkės r-1 klausimas – Seimo pareiškimo „Dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams, galimo prieštaravimo subsidiarumo ir proporcingumo principams“ projektas Nr. XIP-2687. Pranešėjas – Europos reikalų komiteto narys G. Kirkilas.
G. KIRKILAS (LSDPF). Gal, pirmininke, abu pareiškimus iš karto?
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu neprieštaraujate, bus pristatyti abu pareiškimai. Prašom.
G. KIRKILAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, čia yra tokia speciali procedūra, kai mes turime priimti pagal Seimo statuto 186 straipsnį pareiškimą dėl galimų prieštaravimų subsidiarumui ir proporcingumui.
Kaip jūs žinote, Seimo Kaimo reikalų komitetas lapkričio 10 d. savo posėdyje išnagrinėjo šiuos teisės aktus, kadangi tai liečia būtent žemės ūkį, ir po savaitės, lapkričio 17 d., Europos reikalų komitetas taip pat apsvarstė. Faktiškai mes vienbalsiai pritarėme Kaimo reikalų komiteto pozicijai, kad šie du teisės aktai galimai prieštarauja subsidiarumo ir proporcingumo principams. Esminiai argumentai, esminės ir svarbios Lietuvai nuostatos – Europos Komisija siūlo reglamentuoti deleguotaisiais teisės aktais, t. y. nedalyvaujant šalims narėms; antra, kai kurie pasiūlymai nėra paremti kokybiniais ir kiekybiniais kriterijais, pavyzdžiui, dėl išmokų sumažinimo arba neskyrimo; ir trečia, Europos Komisijos paaiškinimai dėl atitikties subsidiarumo ir proporcingumo principams nėra išsamūs ir pakankami.
Teisės aktų projektų aiškinamajame rašte dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų apsiribojama paaiškinimu, kad pasiūlymas atitinka tuos principus. Siūlau pritarti šiems pareiškimams.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kad pareiškimų pateikimo, svarstymo, priėmimo tvarka tokia pati kaip ir rezoliucijų. Per pateikimą galima pateikti klausimus, svarstymo stadijos metu galimos diskusijos ir balsuojama jau per priėmimą.
Kadangi nėra užsirašiusių klausti, ar galėtume pritarti abiem projektams po pateikimo? Dėkoju, gerbiamieji kolegos.
Svarstymo stadija. Užsirašiusių kalbėti diskusijoje nėra. Galime pritarti po svarstymo? Dėkoju. Pritarta.
Ir lieka balsuoti. Taigi balsuojame dėl kiekvienos atskirai. Pirmiausia pirmas rezervinis Seimo pareiškimas. Taigi balsuojame. Kas pritaria Seimo pareiškimui, kurio turinį jūs žinote, pirmam rezerviniam, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Pareiškimo (projektas Nr. XIP-2687) priėmimas
Balsavo 65 Seimo nariai. Už – 64, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi šiam projektui buvo pritarta, pareiškimas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, prieš priimant antrą pareiškimą… Matau, kad yra ir Kaimo reikalų komiteto išvada, kurią reikia išklausyti. E. Pupinis, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas. Mes per skubėjimą dėl pirmo jūsų nepakvietėme. Vis dėlto siūlome iš karto pasakyti ir dėl pirmo, ir dėl antro.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Kad buvo balsavimas, tai dabar nežinau… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad mes padarėme nedidelę nuodėmę ir galime tiesiog išklausyti.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerai. Gerbiamieji kolegos, dėl pareiškimo „Dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams“. Galiu perskaityti iš karto konstatuojamąją dalį, kodėl mes padarėme tokius vertinimus. Įvertindamas, kad ūkio konsultavimo sistemos veikimą ir užtikrinimą valstybės narės įgyvendina tikslingiau atsižvelgdamos į valstybių narių ūkininkų poreikius ir numatydamos, kad Komisijos deleguotaisiais aktais priimtos taisyklės visiškai neužtikrins sistemos kokybiško veikimo, taip pat paramos skyrimo sąlygos ir galimybės pasinaudoti bendrosios išmokos schema yra esminės įstatymo galią turinčios teisės akto nuostatos ir jos negali būti įgaliojamu delegavimo objektu, teikiamame įstatymo galią turinčiame teisės akto projekte nėra pateikti paaiškinimai dėl atitikties proporcingumo ir subsidiarumo principui, komitetas konstatuoja, kad siūlomas įstatymo galią turintis teisės akto projektas galimai prieštarauja subsidiarumo principui.
Dėl antrojo teisės akto „Dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai“ paramos kaimo plėtrai“. Taigi paskaitau taip pat konstatuojamąją dalį, kodėl komitetas taip įvertino. Įvertino todėl, kad su kaimo plėtros priemonėm susijusių specialiųjų reikalavimų nustatymas yra neapibrėžtas ir kyla klausimas, ar tai neesminės įstatymo galią turinčios teisės akto nuostatos. Sprendžiant dėl išmokų sumažinimo ir neskyrimo, atitinkamo skaidrumo ir proporcingumo principų taikymo taisyklių nustatymas nėra paremtas kokybiniais ir kiekybiniais kriterijais. Taip pat kontrolės sankcijų nepagrįstų išmokų neskyrimo ir susigrąžinimo taisyklių nustatymas turi būti vykdomas pagal įgyvendinimo teisės aktus, nes taip būtų atsižvelgiama į administracinę naštą Sąjungai, nacionalinėms institucijoms, ūkio subjektams ir piliečiams. Taip pat teikiamame įstatymo galią turinčiame teisės akto projekte nėra pateikti paaiškinimai dėl atitikties proporcingumo ir subsidiarumo principams. Komitetas konstatuoja, kad siūlomas įstatymo galią turintis teisės akto projektas galimai prieštarauja subsidiarumo principui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl 2 rezervinio klausimo – Seimo pareiškimo projekto priėmimo. Kas pritaria, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Pareiškimo (projektas Nr. XIP-2688) priėmimas
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 65, prieš ir susilaikiusių nėra. Seimo pareiškimo projektas priimtas.
18.35 val.
3 rezervinis klausimas – Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6, 7 straipsnių ir 1, 2 priedų pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – J. Šimėnas. Pateikimas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitete svarstydami Miškų įstatymo pataisą dėl mokesčio padidinimo iki 10 % iš tikrųjų pradėjome klausti, o kodėl tik už valstybinius miškus ir valstybinėms įstaigoms? (Balsai salėje) Valstybiniai ištekliai apima kur kas platesnę sąvoką, taip pat ir tai, apie ką buvo kalbėta kolegų dėl mokesčio už naftą ir gamtines dujas. Šiandien Mokesčio už naftą ir gamtines dujas įstatyme yra numatytas mokestis, kuris viršija 20 % nuo parduotos kainos. Taigi šio įstatymo projekto mes nesvarstėme.
Kiti gamtos ištekliai iš tikrųjų yra apmokestinti labai mažu mokesčiu, todėl komitetas siūlo suvienodinti mokesčius už visus gamtos išteklius, kuriuos išgauna nesvarbu kas – valstybinės ar privačios įmonės. Ypač komitetą šokiravo ta žinia, kad mokestis už vandenį, už mineralinį vandenį, kuris išgaunamas ir išpilstomas į pakuotę prekyboms tinklams sudaro 1 ct už vieną litrą. Kaip žinom, 1 litras vandens parduotuvėje kainuoja apie 2 Lt, o valstybė gauna nuo šito litro tik 1 ct. Tai mes paprašėme Aplinkos ministerijos pateikti informaciją, kad visiems gamtos ištekliams būtų taikomas 10 % mokestis išgavimo vietoje, ir pagal tuos Aplinkos ministerijos pateiktus duomenis teikiame šį įstatymo projektą, pagal kurį didėja mokestis už išgaunamą anhidritą, dolomitą, durpes, klintis, molį, smėlį, žvyrą. Labiausiai mokestis padidėja už vandenį, kuris išpilstomas ir parduodamas pakuotėje. Padidinus šį mokestį iki 10 % nuo, sakykime, gavybos kainos, tai sudarytų maždaug 11 ct už litrą parduodamo vandens parduotuvėje, arba 110 Lt už kubinį metrą. Kvarcinio smėlio, kuris naudojamas stiklui gaminti, 10 % sudaro, pagal Aplinkos ministerijos pateiktus duomenis, 30 litų už kubinį metrą, arba 15 Lt už toną. Taigi šis mokestis yra suvienodinamas visiems ištekliams. Kaip minėjau, neseniai Seimas priėmė įstatymą dėl 10 % miško ištekliams ir čia visiems kitiems taikomas tas pats apmokestinimas. Siūlome šį įstatymą priimti kartu su biudžetu, tai būtų papildomos biudžeto pajamos. Ir dar vienas dalykas.
Siūlome keisti administravimo tvarką. Šiuo metu mokesčiai už gamtos išteklius buvo mokami kartą per metus, t. y. pasibaigus metams, mes siūlome mokesčius taikyti kas ketvirtį. Nuo išgauto kiekio įmonė sumokėtų į valstybės biudžetą ir jau kitų metų valstybės biudžetas gautų tris ketvirtadalius to mokesčio, kurį mes dabar siūlome patvirtinti, užuot gavęs mokesčius kaip šiuo metu dar kitais metais. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Jūsų užsirašė paklausti daug Seimo narių. Nežinau, ar visi jie dar yra salėje. Pirmasis – J. Jagminas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Galima darbo tvarka, nebūtinai čia.
J. JAGMINAS (LSDPF). Aš galvojau, kad galėsiu pasisakyti tuo klausimu, bet paklausiu. Štai dabar, priėmus šį įstatymo projektą, kaip rašo 8 punkte, padidės administracinė ir mokestinė našta verslui. Projektui įgyvendinti reikės daugiau kaip 300 tūkst. litų iš valstybės biudžeto. Kita vertus, aš noriu pasakyti, ar tikslinga dabar tokį mokestį įvesti, kadangi inertinių medžiagų išgavimas iš mūsų gelmių iš tikrųjų pabrangins arba statybą, arba žemdirbiams kraiką, durpes, jeigu kalbame apie durpes, kurą mūsų katilinėms, visa tai įeis į savikainą. Tai kodėl taip sugalvota dabar tą daryti? Aš manau, kad tie 36 mln., kurie numatomi gauti iš šito inertinio mokesčio, inertinių medžiagų naujo mokesčio įvedimo, tikrai nepateisins tų lūkesčių, apie ką jūs dabar galvojate ir skaičiuojate. Ar jūs tikrai rimtai paskaičiavote pasekmes to naujo mokesčio įvedimo? Prieš pietus ėjo mokestis po 5 %, o pavakare eis po 10 % ir į vakarą, ko gero, jau bus po 15 % už ką nors.
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
J. JAGMINAS (LSDPF). Prieš rytą jau bus ir apie…
PIRMININKAS. Kolega, negalima taip stipriai viršyti klausiant. Klausimą pirmininkas suprato. Prašom.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Taip. Noriu pasakyti, kad esminę kainą išteklių visoje kainodaroje sudaro ne mokesčio už gamtos išteklius dydis, tačiau kiti kaštai. Ir esminę sudedamosios kainos liūto dalį sudaro transportavimo kaštai. Jeigu paimtume, kaip jūs sakote, inertines medžiagas – smėlį arba žvyrą, tai automobilis žvyro, kurio tūris yra 10 kubų, kainuoja kokie 400 Lt. Tai 10 tonų pagal šį mokestį kainuotų 15 Lt, valstybė gautų iš tų 400 Lt 15 Lt. Tai sudaro tik nedidelę dalį, o iš tikrųjų liūto dalį sudaro transportavimo kaštai ir kiti kaštai. Aš manau, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra parašyta, kad gamtos ištekliai yra išskirtinė valstybės nuosavybė, todėl visa valstybė turėtų turėti naudos už tų išteklių naudojimąsi.
PIRMININKAS. Klausia K. Daukšys. Nėra. S. Bucevičius. Nėra. P. Luomanas.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs pacitavot Konstitucijos 47 straipsnį, kuriame aiškiai kalbama, kad žemės gelmės priklauso valstybei. Bet aš noriu paklausti, gal jūs skaičiavote, kokią pelno maržą gauna tie, kurie naudoja gamtos išteklius, ir labai mažai tų gaunamų lėšų patenka į valstybės biudžetą?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aš manau, kad į šį klausimą galėtų geriau atsakyti Ekonomikos komitetas, nes jie turi daugiau duomenų ir galėtų svarstymo metu tai įvertinti. Aš manau, kad jis galėtų būti papildomu komitetu, ir taip ir bus padaryta. Mes iš tikrųjų vadovavomės ta nuostata, kad 10 % nuo parduodamo ištekliaus kainos gavybos vietoje. Mes gavome tokius skaičius ir mes įrašėme į įstatymo projektą.
PIRMININKAS. R. Sinkevičius. R. Sinkevičius!
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis komiteto pirmininke, pradėjot nuo vandens ir galbūt teisingai pastebėjot, kad vandens, kaip ištekliaus, mokestis iš tikro yra simboliškai mažas. Kitų gamtos išteklių mokesčiai jau kartą buvo didinami, dabar dar kartą dvigubinami, trigubinami ir kai kuriose vietose net 6 kartus didinami. Įdomiausia, kad pateikimo metu vis dėlto nebuvo ekonominių pasekmių analizės – kokią tai turės įtaką verslui, importo galimybėms, kaip tai atsilieps mūsų atominės elektrinės statybai, nes bus panaudojama daug žvyro, smėlio, vietinių iškasenų ir t. t., kokias mes turėsime kainas, kaip atsilieps Kelių fondui ir panašiai. Todėl šitam pateikimui aš negaliu pritarti dėl ekonominės pasekmių analizės nebuvimo. Aš siūlyčiau paprašyti ir Vyriausybės išvados, kad būtų labai aiški pozicija, kaip tai dar kartelį atsilieps darbo vietoms ir verslui.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aš noriu atsakyti, kad Vyriausybės išvados jau paprašė Biudžeto ir finansų komitetas, ir tokia išvada bus pateikta. Natūralu, kad tai bus kita įstatymo priėmimo stadija, t. y. svarstymo stadijoje mes turėsime visus duomenis. Aš manau, kad tie dalykai nesikerta tarpusavyje. Kitas dalykas – dėl importo didėjimo. Aš iš tikrųjų neįžvelgiu problemos, jeigu Lietuva daugiau importuos pigesnių durpių iš Latvijos arba pigesnės skaldos iš Ukrainos. Žvyro ištekliai, durpių ištekliai Lietuvoje yra riboti, nėra begaliniai. Smėlio, molio – taip, mes turime pakankamai, faktiškai neribotus išteklius ir galime juos naudoti, kiek norime, čia nematau problemų. Bet žvyro, kuris tinkamas, sakykime, statyboms, ištekliai Lietuvoje nėra begaliniai. Aš čia neįžiūriu problemos, jeigu padidės importas.
PIRMININKAS. J. Ramonas. Nėra. A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų daugelis klausimų iš dalies kartojasi ir kalbama apie poveikį šalies ekonomikai, šalies ūkiui. Šitie mokesčiai, sakyčiau, didinami netgi ne procentais, o kartais, ir jeigu atkreipsite dėmesį, tai iš tikrųjų kai kurie mokesčiai didėja nuo kelių iki penkių ar dešimties kartų. Sakykite, kaip jūs manote, ar tokio projekto svarstymo stadijoje pagrindinis komitetas neturėtų būti Ekonomikos komitetas, nes kai kuriuos dalykus, visų pirma ekonominius dalykus ir mokesčių įtaką šalies ūkiui, iš tikrųjų reikia pasverti? Dėkoju.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Matote, teikdami šį pasiūlymą mes vadovavomės ne vien ekonominiais modeliais, kurie dažnai, sakykime, vienu ar kitu laikotarpiu neapsimoka. Mes žiūrėjome į racionalų gamtos išteklių naudojimą. O racionalus gamtos išteklių naudojimas yra susijęs tiek su jų naudojimu, tiek su jų tausojimu ir su jų, sakykime, socialine nauda. Jeigu žiūrėsime į darnaus vystymosi prizmę – gamta, socialinis gyvenimas ir ekonomika – turime rasti kompromisą tarp visų šitos piramidės kampų. Todėl mes manome, vien ekonomiškai vertinti, kad vienai ar kitai verslo sričiai tai neapsimokės, negalima, ir manau, kad šis dydis nebus esminis. Jeigu Seimas mano, kad nereikia biudžetui pinigų, tai galit atmesti po pateikimo, aš nieko prieš. Aš tiktai teikiu, kad yra tokia galimybė, kad mes konstituciškai turėtume teisę dalį mokesčio už gamtos išteklius panaudoti visoms valstybės biudžeto reikmėms.
PIRMININKAS. Klausia R. A. Ručys. R. A. Ručys užsiėmęs. Ar jūs užduosit… Taip, paskutinioji klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, prašau pasakyti, ar mes savo gamtos išteklius naudojam savo reikmėms, ar eksportuojam? Jeigu savo reikmėms, tai mūsų žmonės kentės, nes mokesčiai didės, viskas didės, ir statybos, viskas. Ar mes laiku priimam šitą jūsų siūlomą įstatymą?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Galiu pasakyti, yra ir taip, ir taip – ir eksportuojama, ir viduje naudojama. Sakykime, durpės daugiausia eksportuojamos. Liūto dalis eksportuojama. Ir vandens, geriamo vandens taip pat didžioji dalis eksportuojama, jo mokestis – 1 centas už 1 litrą. Dolomitas naudojamas vietinei skaldai, bet dalis jo taip pat eksportuojama. Dalis dolomito skaldos importuojama iš Latvijos. Yra visko. Mes juk esame atviroje Europos rinkoje. Taigi aš negaliu tiesiai atsakyti į klausimą, kiek ko eksportuojama ir kiek ko importuojama.
PIRMININKAS. Dėkoju J. Šimėnui. Dabar pasisakom dėl motyvų. Pirmoji pasisako už D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Kadangi tai yra pateikimo stadija, iš tikrųjų mums verta pasvarstyti ir pamąstyti, ar mes nesam viena iš labiau atsilikusių Europos valstybių, kur galima pigiai eksploatuoti, bet brangiai parduoti. Juo labiau kad iš tikrųjų buteliukas vandens jau kainuoja beveik tiek, kiek pieno. Aš manyčiau, kad reikėtų po pateikimo pritarti ir svarstyti ir ekonomiškai, ir kitokiu būdu. Aš – už.
PIRMININKAS. J. Jagminas užsirašė kalbėti prieš.
J. JAGMINAS (LSDPF). Na, čia apie vandenį buvo labai akcentuota, ir taip jau įspūdingai pateiktas tas vienas centas. Tačiau pažiūrėkime truputėlį plačiau. Aš labai palaikyčiau gerbiamosios profesorės, gerbiamosios daktarės V. M. Čigriejienės pasakymą: ar mes naudojame savo reikmėms, ar mes eksportuojame šiuos išteklius? Jeigu savo reikmėms, aš ir minėjau, kad naudojant savo reikmėms pakils visų darbų kaštai: pakils kelių statybos kaštai, pakils katilinių kuro kaštai, pakils betonavimo ir statybinių darbų kaštai dėl žvyro, pakils smėlio panaudojimo kaštai ir daugelis kitų dalykų.
Aš suprasčiau tokį kompromisinį variantą, gerbiamasis Jonai, komiteto pirmininke, jeigu, sakykim, eksportuojančiai daliai kokį nors nedidelį mokestį uždėtume, galima būtų su tuo sutikti. Tačiau savo vidaus reikmėms, kur mes naudojame tas inertines medžiagas, tai iš tikrųjų būtų didžiulė klaida padaryta.
Ir, gerbiamieji, nežiūrėkime aklai, kad štai yra vieta, kur dar galima uždėti balną, užspausti ir paimti keletą litų į biudžetą. Tai yra labai toks, sakyčiau, siauras požiūris. Aš manyčiau, kad šiam įstatymo projektui reikėtų nepritarti, jokiu būdu nepritarti, nes mes gerokai pablogintume verslo sąlygas visiems verslininkams ir ne tik verslininkams – ir visiems vartotojams, šilumos vartotojams ir daugeliui kitų sričių. Todėl aš balsuoju prieš ir kviečiu balsuoti prieš šio įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6, 7 straipsnių ir 1, 2 priedų pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 54 Seimo nariai: už įstatymo projektą – 30, prieš – 5, susilaikė 19. Taigi po pateikimo pritarta įstatymo projektui.
Gerbiamieji kolegos, mūsų darbotvarkė… Taip, komitetai. Atsiprašau. Tuoj, tik įvardysime komitetus. Dėl komitetų. Projekte yra siūloma pagrindiniu skirti Biudžeto ir finansų komitetą, papildomu – Aplinkos apsaugos komitetą.
Jūsų pasiūlymai. Prašom.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Pirmininke, turiu du pasiūlymus dėl šio įstatymo projekto. Pirma, paprašyti Vyriausybės išvadų, ką aš jau minėjau klausimo metu. Antras dalykas, siūlau pagrindiniu komitetu skirti Ekonomikos komitetą, nes tai yra verslo reikalai.
PIRMININKAS. Pasiūlymas aiškus. A. Endzinas. Prašau.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Aš iš tikrųjų norėjau pritarti. Aš manyčiau, kad klausimas labai svarbus visam mūsų ūkiui. Iš dalies pasiūlymui gal ir galima pritarti, nes vis dėlto pinigai, vyksta ir infliacijos procesai, ir kiti dalykai, tai tie dalykai galėtų būti numatyti mokesčiuose už gamtos išteklius. Todėl siūlyčiau pagrindiniu komitetu vis dėlto, kaip ir kolega R. Sinkevičius, Ekonomikos komitetą. Dėkui.
PIRMININKAS. J. Jagminas.
J. JAGMINAS (LSDPF). Aš pritarčiau kolegos R. Sinkevičiaus nuomonei, kad reikia šiuo klausimu Vyriausybės išvados būtinai. Papildomu komitetu siūlyčiau Kaimo reikalų komitetą.
PIRMININKAS. Kaimo reikalų komitetą siūlote papildomu. Gerbiamieji kolegos, gal pradedame nuo paprastesnių pasiūlymų. Ar galime pritarti? (Balsai salėje) Atsiprašau. D. Bekintienė. Prašau.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Kaip alternatyvą aš siūlau, kad pagrindiniu komitetu taptų Aplinkos apsaugos komitetas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra keli pasiūlymai, tiksliau, projekte Biudžeto ir finansų komitetas siūlomas pagrindiniu. Dar pagrindiniu buvo siūlomi Ekonomikos komitetas ir Aplinkos apsaugos komitetas. Gerbiamieji kolegos, pasinaudosime trijų mygtukų kombinacija. Siūlyčiau, kad tie, kurie balsuoja už, tai balsuoja už pirmąjį pasiūlymą dėl pagrindinio komiteto, tai yra už Biudžeto ir finansų komitetą, kas balsuoja prieš, balsuoja už Ekonomikos komitetą, o kas susilaiko, balsuoja už Aplinkos apsaugos komitetą. Ar galėtume sutarti? Gerbiamieji kolegos, ar priimtinas balsavimo būdas? (Balsai salėje) Priimtinas.
Dar kartą kartoju, Biudžeto ir finansų komitetas – tai mygtukas „už“, Ekonomikos komitetas – mygtukas „prieš“, Aplinkos apsaugos komitetas – mygtukas „susilaiko“. (Balsai salėje) Pradedame balsavimo procedūrą. Balsuojame.
Balsavo 49 Seimo nariai: už – 15, prieš – 25, susilaikė 9. Taigi pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Gerbiamieji kolegos, natūralu, kad kiti papildomi, tai yra Biudžeto ir finansų komitetas ir Aplinkos apsaugos komitetas. Taip pat buvo pasiūlymas dėl Kaimo reikalų komiteto. Gal pritartume bendru sutarimu, kad papildomas ir Kaimo reikalų komitetas? Pritarta. Dėkoju.
Dabar dėl pasiūlymo kreiptis į Vyriausybę. Ar galime pritarti, kad Seimas kreiptųsi į Vyriausybę dėl išvados? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, pasiūlymas buvo, mes turbūt galime pritarti. Pritarta bendru sutarimu.
Ir paskutinis dalykas – tai numatyti svarstymo datą. Siūloma pavasario sesijoje. Galime pritarti? (Balsai salėje) Aha, įstatymas… Koks yra siūlymas? Prašau. A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mokestinius įstatymus, kurie yra dėl labai daug verslo ir įvairių ūkio šakų, reikėtų numatyti iš anksto, kad ūkis žinotų, ko galima laukti ir tikėtis, taip pat planuoti savo veiklą. Todėl, aš manyčiau, toks klausimas mažų mažiausiai turėtų būti gerai, ypač gerai apsvarstytas, o tam reikia laiko. Todėl frakcijos vardu siūlytume šitą klausimą svarstyti pavasario sesijoje. Dėkui.
PIRMININKAS. J. Šimėnas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Manau, kolegos A. Endzino pasiūlymas yra neteisingas ir neracionalus. Aš siūlau svarstyti kartu su visais biudžeto įstatymais.
PIRMININKAS. Yra du pasiūlymai. Taip, prašau. Kolega R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Labai ačiū. Pateiktame kitų metų biudžeto įstatymo projekte šis mokesčio padidinimas nėra numatytas, ir nereikėtų klaidinti. Kitų metų biudžete galbūt jis ir atsiras, bet šių metų biudžeto projekte ta pinigų suma, kurią potencialiai būtų galima surinkti, nenumatyta.
PIRMININKAS. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Kolegos, aš noriu atkreipti J. Šimėno dėmesį, kad mes čia turime ir konstitucinę problemą. Šiuo atveju pusės metų terminas, kuris leidžia susipažinti visiems subjektams, jeigu keičiamos ūkininkavimo sąlygos, o jos šiuo atveju apima daug segmentų ir keičiamos. Aš balsavau už įstatymą. Tačiau išties logika dėl pavasario sesijos neabejotinai pagrįsta ir reikia labai atsargiai svarstyti. Aš už tai, kad Lietuva daug efektyviau naudotų savo gamtinius išteklius, negu taip, kaip yra dabar. Bet konstitucinė problema aiškiai nustato – pusės metų terminas naujiems mokesčiams turi būti būtinai numatytas, todėl pasiūlymas yra logiškas nagrinėti pavasario sesijoje. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, bet ar mums reikia dabar tęsti diskusiją. Gal balsuojame ir apsisprendžiame?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Ne, bet reikia pasakyti dėl aiškumo, kad mes nesprendžiame, kada įstatymas įsigalios. Mes sprendžiame, kada svarstysime ir kada priimsime. Kada svarstysime, tada ir nutarsime, kada įsigalios. Tai čia nesusiję dalykai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, alternatyvus balsavimas. Kadangi biudžetą numatoma priimti gruodžio 9 dieną, tai yra du variantai. Pirmasis variantas, kad įstatymas būtų svarstomas ir priimtas iki gruodžio 9 d., balsuoja už, kas už svarstymą pavasario sesijoje, balsuoja prieš. (Balsai salėje)
Gerai. Kolegos, sutinku su argumentu, kad pirmasis pasiūlymas iš tikro yra už, o antrasis pasiūlymas paprastai būna teikiamas kaip balsavimas prieš. Taigi tie, kurie balsuoja už, balsuoja už šio projekto svarstymą pavasario sesijoje, tie, kurie balsuoja prieš, balsuoja, kad šis įstatymo projektas būtų svarstomas kartu su biudžeto įstatymų projektais, tai yra iki gruodžio 9 d. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Dar kartą primenu. Už – tai svarstymas pavasario sesijoje, prieš – svarstymas dar šiais metais iki biudžeto priėmimo.
Balsavo 45 Seimo nariai: už – 24, prieš – 21. Taigi įstatymo projektas bus svarstomas pavasario sesijoje.
Gerbiamieji kolegos, registruojamės, kadangi tradiciškai toks prašymas būna baigiantis posėdžiui.
Tuo tarpu D. Bekintienę kviečiu skaityti pareiškimą.
19.02 val.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, tikrai truputį dėmesio. Mano pareiškimas yra kaip skelbimas ir labai trumpas.
Šiandien atidžiai stebėjau kolegas, ypač Seimo vyrus, ar jiems netrūksta vienos rankos. Atrodo, vienarankių Seime nepastebėjau, tačiau vis tiek klausiu, ar kas nepalikote Varėnos laikraštėlio „Giružis“ redakcijoje savo rankos? Negaliu ir nenoriu pasisavinti vyriškos svetimos rankos ir dar su trijų pirštų kombinacija. Tai tiesiog ne mano stilius. Paaiškinsiu, kodėl taip kreipiuosi.
Varėnos savivaldybės proteguojamame laikraštyje „Giružis“ (tiražas – 800 vnt.) šalia užsakyto politinio straipsnio įdėta mano nuotrauka, kurioje vietoj mano vienos rankos įmontuota vyriška ranka su trijų pirštų kombinacija. Kategoriškai privalau paneigti, kad ranka ne mano, o kažkieno, neturiu ir protezo, todėl jeigu išgirsite, kas paliko savo ranką, ieškokite jos laikraštėlio „Giružis“ redakcijoje.
Panašų skelbimą žadu paskelbti ir Varėnos rajono spaudoje, nes baiminuosi, kad savo ranką redaktorei dėl bendro tikslo – manęs šmeižimo galimai galėjo paskolinti pats Varėnos rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas ar kitas labai svarbus asmuo. Tuo atveju, jeigu rankos savininkas neatsiras, būsiu priversta kreiptis į atitinkamas institucijas. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registracijos baigtos. Dėkoju jums už kantrybę. Skelbiu, kad šios dienos popietinis plenarinis posėdis baigtas.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; J(LiCS ir TPP)F – Jungtinė (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcija; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.