AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Dėl Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo projekto

Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 18, 19, 47, 157, 159, 164 ir 179 straipsnių pakeitimo bei 160, 161, 162 ir 163 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto

Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 67, 72², 74, 75, 77, 82 ir 87 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto

Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 89, 90, 339, 342, 348, 358 ir 360 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 36¹, 253¹ straipsniais įstatymo projekto

Dėl Lietuvos Respublikos tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto

1) projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą:

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo projektas (toliau vadinama – įstatymo projektas) parengtas, siekiant sukurti palankią teisinę aplinką Lietuvoje vykdyti probaciją (bausmės vykdymo atidėjimą, lygtinį atleidimą nuo bausmės prieš terminą ir lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų).

Teisinis probacijos reguliavimas Lietuvos Respublikos teisės sistemoje turi tam tikrų trūkumų – kai kuriuos probacijos aspektus, kurie turėtų būti numatyti įstatymu (pvz., institucijų įgaliojimai, nuteistųjų teisinė padėtis), reguliuoja poįstatyminiai teisės aktai, kai kurie aspektai nesureguliuoti (probacijos principai, asmenų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, socialinio tyrimo išvadų rengimas, elgesio pataisos programų vykdymas), kai kuriuos aspektus (priežiūros vykdymas, nuteistųjų teisinė padėtis) reguliuoja keli skirtingos teisinės galios teisės aktai, nustatydami nevienodas nuostatas, teisinis reguliavimas pasižymi teisės aktų gausa. Tai lemia, kad nors atskiros probacijos sistemos dalys realiai funkcionuoja, tačiau jos nesuformuoja vientisos savo turiniu ir vidiniais ryšiais bei efektyviai veikiančios probacijos sistemos. Siekis užkrinti teisinį tikrumą ir aiškumą (teisės sistemos nuoseklumą ir vidinę darną, teisinio reguliavimo aiškumą ir neprieštaringumą) nulėmė poreikį rengti atskirą įstatymą, kuris įtvirtintų probacijos institucinę ir vykdymo sistemą. Tokiu būdu šio instituto reguliavimas būtų darnus ir nuoseklus, neišplėstų bausmių vykdymo įstatymų reguliavimo srities, neperpildytų jų turinio ir užtikrintų įstatymų reguliavimo glaustumo reikalavimus, padėtų išvengti teisės aktų nuostatų kolizijų ir spragų. Be to, vieno įstatymo projekto parengimas eliminuoja būtinybę daryti esmines trijų kodifikuotų įstatymų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso) pataisas, kartojant juose identiškas nuostatas, o tai atitinka teisėkūros ekonomijos principą, reikalaujantį, kad teisės aktai būtų kuriami mažiausiomis sąnaudomis.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau vadinama – BVK) 1 straipsnį Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymai nustato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus. Tačiau remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsniu, atskiros probacijos rūšys nėra bausmės. Pažymėtina, kad teisiniai santykiai, susiję su probacija, yra specifiniai ir savo turiniu skiriasi nuo bausmių vykdymo teisinių santykių.

Stiprinant probacijos sistemą itin reikšmingas visuomenės dalyvavimo nuteistųjų resocializacijos procese skatinimas, sudarymas sąlygų aktyviai šioje srityje veikti visuomeninėms organizacijoms.

Be to nuteistųjų resocializacijos procese itin svarbu tinkamai įvertinti jų problemų, kurios vėliau sąlygoja nusikalstamą elgesį, pobūdį bei parinkti individualizuotus darbo su nuteistaisiais metodus. Kaip ir buvo pripažinta Probacijos sistemos Lietuvoje koncepcijoje (Žin., 2007, Nr.27-989), šiuo metu pataisos inspekcijose daugiausiai vykdomos šviečiamojo pobūdžio programos, kurių ryšys su nusikalstamo elgesio recidyvo prevencija yra kvestionuojamas. Darbo su nuteistaisiais programų tikslas turėtų būti – siekti, kad nuteistojo pastangos keisti savo gyvenimą teisėtais būdais ir priemonėmis nebūtų trumpalaikės. Programos turėtų būti specializuotos, skirtos prosocialiems gyvenimo įgūdžiams tobulinti, pagrįstos naujausiais mokslo duomenimis. Be to, kaip ir buvo minėta, jų įgyvendinimas turi būti grindžiamas individualiais nuteistųjų socialiniais poreikiais, taigi būtina tobulinti šiuo metu taikomą nuteistųjų kartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo sistemą. Įdiegus moksliškai pagrįstas tiek nuteistųjų diferencijavimo pagal jų pakartotino nusikalstamo elgesio riziką, tiek darbo su jų problemomis metodikas, galima tikėtis asmenų, kurie yra pataisos inspekcijų įskaitoje, pakartotino nusikalstamo elgesio sumažėjimo.

Probacijos modelio sukūrimas numatytas Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187, Nacionalinės nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. IX-1383. Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ 121 punkte taip pat numatyta plėtoti veiksmingą probacijos sistemą.

                      Projekto pirminiai siūlytojai – pataisos inspekcijų darbuotojai

                      Projekto rengėjai - LR Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis ir Remigijus Ačas

2) parengto projekto tikslai ir uždaviniai:

Projekto tikslas - sukurti veiksmingą probacijos (bausmės vykdymo atidėjimo, lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų) sistemą, orientuotą į asmenų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymą, sudarančią sąlygas užtikrinti visuomenės saugumą, mažinti nusikalstamų veikų recidyvus ir laisvės atėmimo vietose esančių asmenų skaičių.

3) kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai:

Atskiros probacijos rūšys yra reguliuojamos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau vadinama – BK) ir BVK. BVK nustato kai kurias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų vykdymo tvarkos nuostatas (BVK 160 – 163 straipsniai), o BK 75 ir 92 straipsniuose numatyto bausmės vykdymo atidėjimo ir BK 77, 94, BVK 179 straipsniuose numatyto lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą vykdymo tvarka nėra reglamentuojama įstatymo nuostatomis.

Šiuo metu probacijos terminas ir rūšys nėra apibrėžti įstatyme, įstatymas nenustato probacijos principų. Šie aspektai yra reguliuojami poįstatyminiame teisės akte – Probacijos sistemos Lietuvoje koncepcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. 220 „Dėl Probacijos sistemos Lietuvoje koncepcijos ir probacijos sistemos Lietuvoje koncepcijos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“.

Teisės aktai nenumato asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybės vertinimo, informacijos rinkimo apie kaltinamojo ar nuteistojo asmenybę, jo socialinę aplinką, kriminogeninius veiksnius, kuri padėtų individualizuoti baudžiamosios atsakomybės realizavimo priemones. Įstatymai nenumato socialinio tyrimo išvadų, kurios padėtų teismui individualizuoti probacijos ir probacijos priežiūros sąlygų skyrimą.

Nuteistųjų, kuriems paskirta probacija, priežiūros vykdymas yra reglamentuotas tik poįstatyminiais teisės aktais, kai tai turi būti nustatyta įstatymu, kadangi valstybės prievartos priemonės taikymas yra susijęs su nuteistojo asmens teisių ir laisvių ribojimu. Probacijos vykdymo reguliavimas įstatymuose nėra išsamus.

Įstatymai nereguliuoja individualaus darbo su nuteistaisiais, elgesio pataisos programų vykdymo pagrindų, o probacijos priežiūra, jos periodiškumas ir intensyvumas nėra individualizuojami.

BK atitinkamai yra nustatytas toks keičiamų straipsnių teisinis reguliavimas:

BK 48 straipsnis nustato, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

BK 67 straipsnyje nustatyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 72² nustato, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

BK 74 str. nustato, kad  asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal šio kodekso 243 straipsnį.

BK 75 straipsnyje nustatytas baigtinis sąrašas įpareigojimų, kuriuos teismas gali skirti asmeniui atidėdamas bausmės vykdymą. Teismas neturi galimybės vietoj jų skirti ir kitų baudžiamajame įstatyme numatytų pareigų, kurios galėtų turėti teigiamos įtakos jo elgesiui. BK 75 straipsnis nenumato, kad asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas sutiktų bendradarbiauti su bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčia institucija. Be to, šiame straipsnyje nustatytos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų nevykdymo pasekmės: įspėjimas ir galimas panaikinimas bei atleidimo nuo bausmės atlikimo pagrindai.

BK 77 straipsnis numato, kad lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą gali būti taikomas asmeniui, kuris savo elgesiu ir darbu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įrodė, kad jį galima lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą.

BK 82 straipsnyje nustatyta, kad nepilnamečiui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą ar nusikaltimą ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, gali būti skiriamos auklėjamojo poveikio priemonės, tačiau nenustatyta, kad šios priemonės gali būti skiriamos nepilnamečiui, lygtinai paleistam iš pataisos įstaigų.

BK 87 straipsnyje nustatytas baigtinis sąrašas pareigų ir draudimų, kuriuos teismas gali skirti nepilnamečiui. Teismas neturi galimybės vietoj jų skirti ir kitų baudžiamajame įstatyme numatytų pareigų, kurios galėtų turėti teigiamos įtakos nepilnamečio elgesiui.

BK 92 straipsnyje nustatytas baigtinis sąrašas įpareigojimų, kuriuos teismas gali skirti asmeniui atidėdamas bausmės vykdymą. Teismas neturi galimybės vietoj jų skirti ir kitų baudžiamajame įstatyme numatytų pareigų, kurios galėtų turėti teigiamos įtakos jo elgesiui. BK 92 straipsnis nenumato, kad asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas sutiktų bendradarbiauti su bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčia institucija. Be to, šiame straipsnyje nustatytos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų nevykdymo pasekmės: įspėjimas ir galimas panaikinimas bei atleidimo nuo bausmės atlikimo pagrindai.

BVK nustatytas toks keičiamų straipsnių teisinis reguliavimas:

Remiantis BVK 18, 19, 163 straipsnių nuostatomis, Lietuvoje bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu (teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, viešųjų teisių atėmimas, viešieji darbai, laisvės apribojimas) ir lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų vykdo pataisos inspekcijos, o jas steigia, reorganizuoja, pertvarko ir likviduoja Teisingumo ministerija.

LR BVK 47 straipsnis nustato nuteistojo, kuris planuoja keisti gyvenamąją vietą, pareigą pranešti apie tai teismui arba bausmę vykdančiai institucijai.

BVK 157 straipsnis nustato, kad nuteistieji gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jeigu yra įsipareigoję doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys. BVK nenustato kriterijų, kuriais remiantis taikomas lygtinis paleidimas. Tai lemia, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų taikomas neatsižvelgiant į nuteistojo keliamą potencialią grėsmę visuomenei ir nepakankamai išsamiai individualizuojant lygtinio paleidimo sąlygas.

BVK 157 straipsnis nenustato kriterijų, kuriais remiantis būtų galima adekvačiai ir objektyviai individualizuoti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų priežiūros sąlygas.

Pagal BVK 157 straipsnį teismas, lygtinai paleisdamas nuteistąjį iš pataisos įstaigos, nustato vieną arba kelias pareigas. BVK 157 straipsnyje nustatytas baigtinis sąrašas įpareigojimų, kuriuos gali skirti teismas. Tačiau esama pareigų sistema nėra išsami ir efektyvi. Teismas neturi galimybės vietoj jų skirti ir kitų įstatyme numatytų pareigų, kurios galėtų turėti teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Tai lemia, kad nuteistiesiems nustatomos pareigos, neatitinkančios jų pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei kriminogeninius poreikius.

Vadovaujantis BVK 164 ir 179 straipsniu, teismas taiko lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų ar lygtinį atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą bei nustato pareigas atsižvelgdamas tik pataisos įstaigos administracijos pateiktą informaciją apie nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo požiūrį į darbą ir mokymosi per visą bausmės laiką, psichologinės tarnybos išvadą.

BPK nustatytas toks keičiamų straipsnių teisinis reguliavimas:

BPK nenumato informacijos rinkimo apie kaltinamojo ar nuteistojo asmenybę, jo socialinę aplinką, kriminogeninius veiksnius ir kitos, kuri padėtų individualizuoti priežiūros priemones, taikomas nuteistiesiems, kuriems bausmės vykdymas atidedamas, lygtinai atleidžiamiems nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, lygtinai paleidžiamiems iš pataisos įstaigų.

BPK nenustato, nuo kada skaičiuojamas bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Be to, dabartinis reglamentavimas BPK nenumato, jog paskelbęs nuosprendį teismas nuteistajam išaiškintų bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tvarką, jo teises ir pareigas, teismas taip pat ir nenurodo nuteistajam, per kiek laiko ir kur šis turėtų nuvykti, kas skatintų intensyvesnį bendradarbiavimą tarp teismų ir probacijos tarnybų.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo projekte nustatoma, kad bausmės vykdymo atidėjimą, lygtinį atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų vykdys probacijos tarnybos. Iki šiol minėtas baudžiamosios atsakomybės realizavimo formas vykdo pataisos inspekcijos, kurios dar vykdo ir viešųjų teisių atėmimo, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo, viešųjų darbų, laisvės apribojimo bausmes, baudžiamojo poveikio priemones (išskyrus turto konfiskavimą ir įmokos į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą), auklėjamojo poveikio priemones (išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą), todėl tikslinga išvardintas bausmes, baudžiamojo bei auklėjamojo poveikio priemones vykdančio subjekto pavadinimą pakeisti.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo projekte nustatoma nauja probacijos sąlygų keitimo tvarka, tačiau šiuo metu BPK šie aspektai nėra nustatyti.

4) kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

Įstatymo projekto 2 straipsnis įtvirtina svarbiausius teisinius terminus ir jų reikšmę. Probacija apibrėžiama kaip sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo (nuteistojo) priežiūra. Pateikiama nuteistojo priežiūros, reabilitacijos ir reintegracijos samprata.

Įstatymo projekto 4 straipsnyje įtvirtinamas probacijos tikslas, nustatyti probacijos principai: probuojamojo (nuteistojo) resocializacijos ir visuomenės pusiausvyros, probacijos priemonių individualizavimo, pagarbos žmogaus teisėms, minimalios intervencijos ir proporcingumo, bendradarbiavimo, subsidiarumo ir savanorystės skatinimo. Probacijos vykdymas bus grindžiamas ir principais, nustatytais Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (teisėtumo, nuteistųjų lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymus, humanizmo, bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese, teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai). Kartu, atsižvelgiant į šiuos principus, įstatymo projekte konstruojamas probacijos vykdymo mechanizmas.

Įstatymo projekto 5 – 9 straipsniai nustato probacijos valdymo sistemą. Numatoma, kad probaciją vykdys Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldžios probacijos tarnybos.

Įstatymo projekto 10 straipsnyje nustatomas valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų bendradarbiavimo mechanizmas ir įgaliojimai vykdant probaciją, siekiant aiškiai atriboti jų kompetenciją šiame procese bei pabrėžti jų reikšmę siekiant nuteistojo reintegracijos.

Įstatymo projektas įteisina svarbiausias nuostatas, susijusias su asociacijų ir savanorių veikla vykdant probaciją, sudarant prielaidas vykdyti veiksmingesnę asmenų, kuriems paskirta probacija, elgesio kontrolę ir resocializaciją (11 straipsnis). Be kita ko, nustatoma, kad asmuo, kuriam paskirta probacija, galės pats pasirinkti savanorį, atsakingą už jo priežiūrą, siekiant, kad nuteistųjų pataisos procese kuo plačiau dalyvautų visuomenė. Taip pat siūloma nustatyti, kad probacijos vykdyme dalyvaujančioms asociacijoms, religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, kitiems juridiniams asmenims ir savanoriams būtų kompensuojamos išlaidos, patirtos vykdant probaciją. Šiems asmenis būtų kompensuojamos išlaidos visuomeniniam transportui, kai pavyzdžiui, savanoris vyksta pas probuojamąjį ar kartu su juo į darbo biržą arba pas darbdavį, telefoniniams pokalbiams, su probuojamuoju ir probuotojais, kanceliarinėms prekėms. Siekiant užtikrinti, kad visuomeninės organizacijos ar kiti subjektai, norintys dalyvauti nuteistųjų resocializacijos procese, turėtų tam reikiamas kompetencijas, numatyta, kad Teisingumo ministerijos nustatys kriterijus, kuriuos turi atitikti asociacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos, kiti juridiniai asmenys ir savanoriai, kurie pageidauja vykdyti darbą su probuojamasiais. Be to, Probacijos sistemos Lietuvoje koncepcijoje numatytai veiklai, elgesio pataisos programoms vykdyti, numatomi papildomi reikalavimai, t.y. kad jas aptariami subjektai turės teisę vykdyti tik tais atvejais, kai jie atitiks konkrečios elgesio pataisos programos keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Tokie „saugikliai“ reikalingi tam, kad siekiamas uždavinys – nusikalstamo elgesio recidyvo prevencija – būtų realiai įgyvendinamas.

Įstatymo projekto 12-14 straipsniuose nustatomas rizikos vertinimo turinys bei reguliuojama socialinio tyrimo išvadų rengimo pagrindai ir turinys. Socialinio tyrimo išvadoje būtų pateikiama informacija apie nuteistojo (kaltinamojo) anketinius duomenis, pateikiama nusikalstamos veikos analizė, kaltinamojo (nuteistojo) asmeninė ir socialinė analizė, kaltinamojo (nuteistojo) pakartotino nusikalstamo elgesio rizika, kaltinamojo (nuteistojo) motyvacija ir galimybės keistis. Taigi pateikiama informacija, kuri teismui parinkti tinkamiausią ir efektyviausią baudžiamojo poveikio priemonę ar pareigą, kurios įtakotų sėkmingą tolesnį nuteistojo reintegracijos procesą, mažintų nusikalstamų veikų recidyvą. Socialinio tyrimo išvada būtų rengiama pakartotinės nusikalstamos veikos rizikos vertinimo pagrindu, kurios metodika suaugusiems asmenims šiuo metu adaptuojama Lietuvoje, įgyvendinant Probacijos sistemos Lietuvoje koncepcijos įgyvendinimo priemonių planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 21 nutarimu Nr. 220 (Žin., 2007, Nr. 27-989; 2008, Nr. 61-2308). Tačiau pažymėtina, kad adaptuojama metodika tinkama tik suaugusiems asmenims, o tokiai metodikai, skirtai nepilnamečių diferencijavimui pagal pakartotino nusikalstamo elgesio riziką, parengti bus reikalingas ne mažesnis nei ketverių metų laikotarpis. Todėl Probacijos įstatymo lydinčių teisės aktų pakeitimo projektuose numatyta, kad, pavyzdžiui, lygtinai paleidžiant asmenį iš pataisos namų gali būti rengiama ne socialinė išvada, kurios sudedamoji dalis yra rizikos vertinimas, bet renkamos ir (ar) kitos reikšmingos aplinkybės. 

Įstatymo projekto 15-17 straipsniai apibrėžia asmenų, kuriems paskirta probacija, teisinę padėtį. Įstatymo projekte numatyta probacijos priežiūros prieš terminą nutraukimo pagrindai, tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad probacijos tikslai buvo pasiekti anksčiau laiko. Įstatymo projekto 19 straipsnyje įtvirtintos probuotojo teisės ir pareigos vykdant probaciją.

Įstatymo projekto 21 straipsnis įvirtina aprobuojamojo priežiūros planavimą, pagrįsto nuteistojo rizikos lygiu, kriminogeniniais veiksniais su nuteistuoju pagrindus, o 22-25 straipsniuose apibrėžiamas aprobuojamojo priežiūros turinys. Remiantis šiomis nuostatomis, nuteistųjų priežiūrą sudaro elgesio kontrolė, pagalba ir reabilitacija. Toliau atitinkamai detalizuojama priežiūros elementų samprata, atskirai apibrėžiamas elgesio pataisos programų turinys. Elgesio pataisos programų pagrindiniu bruožu laikoma tai, kad jos turi būti grindžiamos moksliniais duomenimis ir būti susijusios su nusikalstamo elgesio korekcija, t.y. ši priemonė turi būti susijusi su probacijos tikslu. Tokiu detaliu elgesio pataisos programų apibūdinimu siekiama užkirsti kelią „savamokslėms“, betikslėms programoms ar programoms, kurių tikslai nėra susiję su nusikalstamo elgesio recidyvo mažinimu, pavyzdžiui, saviraiškos, dailės terapijos programoms, kurios yra psichoterapijos ar psichologijos priemonės.

BK:

BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punkte siūlytina atsisakyti nuostatos, kad nuteistieji laisvės apribojimo bausme negali keisti gyvenamosios vietos be teismo žinios ir nustatyti, kad apie gyvenamosios vietos pakeitimą asmuo informuotų tik bausmės vykdymo instituciją. Tokiu būdu, informaciją nuteistasis apie planuojamą pakeisti gyvenamąją vietą pateiks tiesiogiai jo priežiūrą vykdančiai institucijai ir bus užtikrinta nuolatinė jo priežiūra, o ne teismui, kuris šią informaciją vėliau persiunčia bausmę vykdančiai institucijai. Tai kartu leis taupyti valstybės biudžeto lėšas, o teismas nevykdys tarpininko tarp nuteistojo ir bausmę vykdančios institucijos funkcijos.

BK 67 straipsnyje siūloma nustatyti, kad teismas turėtų galimybę paskirti baudžiamojo poveikio priemonę asmeniui dalyvauti ir gydymosi nuo priklausomybių motyvaciją stiprinančiose programose, ir nusikalstamas veikas žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui ir kitas elgesio pataisos programas, kurios būtų įdiegtos.

BK 72² straipsnis turi būti keičiamas dėl BK 67 straipsnio keitimo motyvacijoje išdėstytų argumentų.

BK 74 straipsnio 2 dalyje siūloma baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo teisines pasekmes numatyti spręsti ne baudžiamojo poveikio priemonę ar bausmę vykdančios institucijos teikimu, o pagal BPK, t.y. bausmę vykdančiai institucijai pranešant ikiteisminio tyrimo įstaigai apie galimą vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę.

BK 75 straipsnyje nustatomas nebaigtinis pareigų sąrašas, kad teismas turėtų galybę paskirti kitas pareigas, kurios turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Šiais pakeitimais siekiama sudaryti tinkamas sąlygas nuteistųjų priežiūros sąlygų individualizavimui. Be to, numatyta, kad asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidedamas turi būti pasirengęs ir motyvuotas bendradarbiauti su bausmės vykdymo atidėjimo institucija ir kad šis sutikimas bendradarbiauti reiškia ir sutikimą bei įsipareigojimą vykdyti teismo jam nustatytas pareigas ar baudžiamojo poveikio priemones. Lanksčiau reguliuojamas bausmės vykdymo atidėjimo vykdymas numatant galimybę pakeisti nuteistajam paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas kitomis, jei kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, taip pat panaikinti vieną ar kelias nuteistajam nustatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, jei nuteistasis tinkamai vykdo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, taip pat pratęsti baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų įvykdymo terminą arba bausmės vykdymo atidėjimo terminą pratęsimą siejant ne su administracinės teisės pažeidimų darymu, o su objektyviomis priežastimis, dėl kurių nuteistasis neturėjo galimybės įvykdyti nustatytų sąlygų per numatytą laikotarpį. Panaikinama įspėjimo dėl galimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo galimybė, tarpines poveikio priemones teismo nustatytų sąlygų nesilaikantiems nuteistiesiems paliekant kompetenciją taikyti bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčiai institucijai.

BK 77 straipsnyje siūloma nustatyti, kad lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą institutas taikomas tuomet, kai nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai leis užtikrinti lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą individualizavimą.

Taip pat įstatymo projektu tobulinama probacijos skyrimo sistema nepilnamečiams.

BK 82 straipsnyje nustatoma, kad nepilnamečiams, lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų, gali būti taikomos auklėjamojo poveikio priemonės.

BK 87 straipsnyje nustatomas nebaigtinis įpareigojimų ir draudimų sąrašas, kad teismas turėtų galybę paskirti įpareigojimus ir draudimus, kurie turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Šiais pakeitimais siekiama sudaryti tinkamas sąlygas nepilnamečių priežiūros sąlygų individualizavimui.

BK 92 straipsnio pakeitimų pobūdis ir argumentai analogiški BK 75 straipsnio pakeitimų pobūdžiui ir argumentams.

BVK:

Siekiant suderinti BVK ir kartu su juo teikiamo Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo projektą BVK 18 ir 19 straipsniuose siūloma įvesti probacijos tarnybų sąvoką. Kartu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 8 punktu, nustatoma, kad probacijos tarnybas steigia, reorganizuoja, pertvarko ir likviduoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė Teisingumo ministerijos teikimu.

BVK 157 straipsnyje nustatoma, kad vienas iš materialiųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo pagrindų būtų nuteistojo įsipareigojimas raštu elgtis teisėtai, dirbti ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokiu būdu teismas turės galimybę tinkamai individualizuoti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymą.

BVK 157 straipsnio 4 dalyje atsisakoma teismo įpareigojimo registruotis nuo vieno iki keturių kartų per mėnesį pataisos inspekcijoje, kadangi tokį įpareigojimą taikyti išnyksta būtinybė Probacijos įstatyme numatant pareigą visiems aprobuojamiesiems privalomai atvykti pagal šaukimą į probacijos tarnybą. Be to, aptariamo straipsnio 5 dalyje numatoma galimybė teismui skirti kitus įpareigojimus, jei jie, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Tokiu būdu sudaroma galimybė parinkti tokias lygtinio paleidimo sąlygas, kurios potencialiai turėtų didžiausias galimybes koreguoti nuteistojo elgesį ir mažinti jo pakartinto nusikalstamo elgesio ateityje tikimybę. Dėl nuteisto asmens paveikimo galimybių didinimo numatomas ir BVK 157 straipsnio 6 dalyje siūlomas pakeitimas, kuris įgalina teismą pakeisti asmeniui paskirtas lygtinio paleidimo sąlygas kitomis, jei kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų lygtinio paleidimo sąlygų. Toks pakeitimas dar yra svarbus ir todėl, kad žmogaus elgesys yra kintantis ir priklausantis nuo daugelio socialinių aplinkybių ir lygtinio paleidimo sąlygos, kurios buvo siūlomas paleidžiant asmenį iš laisvės atėmimo vietos, gali atrodyti neprasmingos ir negalinčios koreguoti nuteistojo elgesį praėjus tam tikram laikui po lygtinio paleidimo.

BVK 164 ir 179 straipsnyje siūloma pakeisti pataisos įstaigos teikimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ar lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą turinį, paliekant jame informaciją apie teikimo parengimo pagrindus bei nuteistajam siūlomas skirti pareigas, jei jis būtų paleidžiamas. Visa kita svarbi informacija teismui bus teikiama parengtoje socialinio tyrimo išvadoje ar kitame dokumente, kadangi šiuo metu Lietuvoje nėra ir artimiausiu metu nebus galimybės vertinti nepilnamečių pakartotino nusikalstamo elgesio riziką. Ši išvada bus rengiama pakartotinės nusikalstamos veikos rizikos vertinimo pagrindu ir bus apibūdinamas nuteistasis ir jo socialinė aplinka, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatai ir kriminogeniniai veiksniai, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, dalyvavimo elgesio pataisos programose rezultatai. Tai padės teismui priimti sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų ar lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą taikymo, parinkti tinkamiausias ir efektyviausias pareigas, kurios įtakotų sėkmingą tolesnį nuteistojo resocializacijos procesą, mažintų nusikalstamų veikų recidyvą, įgyvendintų atkuriamojo teisingumo principą.

BPK:

Įstatymo projektu siūloma nustatyti socialinio tyrimo išvadų, kuriose būtų informacija apie kaltinamojo ar nuteistojo asmenybę, jo socialinę aplinką, kriminogeninius veiksnius ir kita informacija, kuri padėtų individualizuoti priemonių taikymą nuteistiesiems, kuriems bausmės vykdymas atidedamas, lygtinai atleidžiamiems nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, lygtinai paleidžiamiems iš pataisos įstaigų, pateikimo teismui tvarką. Specialistais, rengiančiais socialinio tyrimo išvadas, siūloma nustatyti probuotojus. Socialinio tyrimo išvados būtų rengiamos tik dėl asmenų, kuriems vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 ir 92 straipsniu bausmės vykdymas gali būti atidėtas.

Atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis BPK 335 straipsniu pateikiamas vykdyti ir vykdomas tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis, BPK 339 straipsnyje siūloma nustatyti, kad bausmės vykdymo atidėjimo terminas būtų skaičiuojamas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Tai užtikrins vieningos praktikos teismuose, bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčiose institucijoje taikymą, kadangi šiuo metu vieni skaičiuoja nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo nuteistajam bausmės vykdymas atidedamas, paskelbimo dienos, kiti – nuo tokio nuosprendžio (nutarties) įsiteisėjimo dienos. Be to, jau yra susiklosčiusi teismų praktika dėl bausmių vykdymo atidėjimo termino skaičiavimo ir būtent dėl tokio terminų skaičiavimo ne vieną kartą yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Suderinant kartu teikiamo Probacijos įstatymo projekto nuostatas su BPK, šio kodekso 342 straipsnyje nustatoma, kad atitinkamais atvejais nuosprendis pateikiamas vykdyti ne pataisos inspekcijoms, bet probacijos tarnyboms.

Projektu BPK 339, 358, 360 straipsniuose patikslinama minėtų institutų taikymo ir panaikinimo tvarka.

BPK 339 straipsnyje numatoma, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo tvarką ir sąlygas, jo teises ir pareigas bei įpareigoja nuteistąjį nuvykti į bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčią instituciją ne daugiau kaip per 14 dienų. Toks papildymas svarbus tiek dėl artimesnio teismų ir bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčių institucijų bendradarbiavimo skatinimo, tiek dėl nuteistojo teisių užtikrinimo, kadangi ši norma garantuoja, kad kiekvienam nuteistajam, kuriam bausmės vykdymas atidedamas, jau nuo nuosprendžio paskelbimo dienos būtų aišku, kokio elgesio iš jo yra tikimasi, kokios yra jo teisės ir pareigos ir kokios galimos pasekmės už pareigų nevykdymą.

BPK 358 straipsnyje numatyta išimtis iš taisyklės, kad į teismo posėdį dėl bausmės vykdymo atidėjimo klausimų išsprendimo šaukiamas nuteistasis arba jo atstovas pagal įstatymą ir gynėjas, tiems asmenims, kurie nebendradarbiauja su bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčia institucija, nevykdo teismo nustatytų sąlygų, pasislepia, kadangi tokiems asmenims įteikti šaukimo nėra galimybės. Be to, asmenys, kuriems bausmės vykdymas atidėtas yra ne įtariamieji ar kaltinamieji, kuriems baudžiamasis procesas nustato specialias apsaugos nuo galimo jų teisių pažeidimo garantijas, pavyzdžiui, kad jie nebūtų nuteisti už akių, žinotų, kuo yra įtariami ar kaltinami ir pan., o nuteistieji, kurie valstybės vardu yra pripažinti kaltais ir kuriems paaiškintos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos, jų teisės ir pareigos nedelsiant po nuosprendžio paskelbimo.

BPK 358 straipsnyje papildomai numatoma, kad teismas posėdį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės vykdymo atidėjimo termino pratęsimo, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pakeitimo ar bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo surengia ne vėliau kaip per 14 dienų nuo nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimo gavimo dienos. Toks papildymas yra reikalingas todėl, kad nuteistojo elgesio korekcija gali būti efektyviausia tuomet, kai operatyviai reaguojama į bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimus. Šiuo metu neretai pasitaiko, kai posėdžiai dėl bausmės vykdymo atidėjimo rengiami praėjus vienam, dviem ar net trims mėnesiams nuo teikimo gavimo teisme dienos. Tokia sprendimų priėmimo trukmė trukdo nuteistųjų elgesio korekcijos procesui.

5) galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Taip pat didės darbuotojų, vykdančių probaciją, darbo krūvis, kadangi diegiami tokie nauji institutai, kaip pakartotinės nusikalstamos veikos vertinimas ir socialinių išvadų rengimas, priežiūros planavimas, nuteistųjų resocializacija, intensyvi nuteistųjų priežiūra. Todėl reikės peržiūrėti šiuo metu nuteistųjų priežiūrą vykdančių darbuotojų funkcijas ir jas optimizuoti. Taip pat reikės priimti naujų probuotojų, kas pareikalaus daugiau biudžeto asignavimų probaciją vykdančioms institucijoms. Be to, siekiant sėkmingai įdiegti tiek nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikas, tiek nuteistųjų elgesio pataisos programas, reikės numatyti papildomus žmogiškuosius išteklius Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos, kurie didintų kompetencijas efektyvių darbo su nuteistaisiais metodų srityje ir užtikrintų sklandų šių metodikų diegimą praktikoje. Siekiant užtikrinti aptariamų progresyvių metodikų atitikimą mokslo duomenims, reikės apgalvoti, kaip į nuteistųjų resocializacijos optimizavimą įtraukti mokslo įstaigas ir darbuotojus.

Kartu įstatymo projekte siūloma pavesti Teisingumo ministerija organizuoti sistemingą probacijos vykdymo ir efektyvumo mokslinę stebėseną, kurios rezultatai būtų skelbiami viešai. Tai leis užtikrinti nuolatinį Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nuostatų efektyvumo vertinimą, savalaikį naujų ir efektyvių priemonių įdiegimą, neefektyvių priemonių eliminavimą. Vykdyti naujai diegiamų nuteistųjų priežiūros priemonių tyrimus rekomenduojama ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacijoje Nr. R (2000)22 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo“.

Dėl numatyto socialinio tyrimo išvadų instituto diegimo, galimas baudžiamojo proceso termino pailgėjimas 20 ir daugiau darbo dienų. Todėl įstatymo projekte nenustatyta, kokiame baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme stadijoje teismas gali prašyti parengti socialinio tyrimo išvadą. Kiekvienu atveju teismas, planuodamas bylos nagrinėjimą ir atsižvelgdamas į baudžiamosios bylos medžiagą, spręs savarankiškai dėl socialinio tyrimo išvados poreikio. Be to, vadovaujantis BPK nuostatomis, bylos turėtų būti išnagrinėtos per trumpiausią laiką (BPK 44 straipsnis). Kartu pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvadose teismui bus pateikiama informacija apie kaltinamojo ar nuteistojo asmenybę, jo socialinę aplinką, kriminogeninius veiksnius ir kita, kuri padėtų individualizuoti skiriamas pareigas, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones. Tai sudarys sąlygas teismui parinkti tinkamiausią ir efektyviausią pareigą, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonę, kurios įtakotų sėkmingą tolesnį nuteistojo resocializacijos procesą, mažintų nusikalstamų veikų recidyvą. Tai perspektyvoje lems teismų ir teisėsaugos institucijų darbo krūvio mažėjimą, kadangi reiks mažiau naikinti nuosprendžių, kuriais, pavyzdžiui, bausmės vykdymas atidedamas, mažės naujai daromų nusikalstamų veikų.

6) kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:

Numatoma, kad įstatymo projektas turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, nes sudarys sąlygas užtikrinti asmenų, kuriems paskirta probacija, veiksmingą resocializaciją, kuri leis įgyvendinti nusikalstamų veikų prevenciją, mažinti jų recidyvą ir laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų skaičių.

Įstatymas neturės neigiamos įtakos kovai su korupcija.

7) kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:

Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms, jo plėtrai.

8) įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą:

Kartu su įstatymo projektu teikiami Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 67, 72², 74, 75, 77, 82 ir 87 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 89, 90, 339, 342, 348, 358 ir 360 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 36¹, 253¹ straipsniais įstatymo, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 18, 19, 47, 157, 159, 164 ir 179 straipsnių pakeitimo ir 160, 161, 162 ir 163 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 7 straipsnio pakeitimo įstatymo.

9) ar įstatymo projektas parengtas laikantis valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:

Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

10) ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:

Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos teisės nuostatoms. Be to, rengiant įstatymo projektą atsižvelgta į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1999 m. rugsėjo 30 d. rekomendaciją Nr. R (99)22 „Dėl kalėjimų perpildymo bei kalinių skaičiaus augimo“, Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1992 m. spalio 19 d. rekomendaciją Nr. R (92)16 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“, Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendaciją Nr. R (2000)22 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo“, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją Nr. R (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“.

11) jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, - kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys:

Priėmus įstatymo projektą reikės:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinti Išlaidų, patirtų vykdant probaciją, kompensavimo tvarkos aprašą ir maksimalų kompensavimo dydį arba tai įgalioti padaryti kitą instituciją.

2. Teisingumo ministrui:

2.1. patvirtinti Probacijos vykdymo tvarkos aprašą;

2.2. patvirtinti kriterijus, kuriuos turi atitikti asociacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos, kiti juridiniai asmenys ir savanoriai, kurie pageidauja vykdyti darbą su probuojamasiais;

2.3. patvirtinti Socialinio tyrimo išvados formą ir jos rengimo metodines rekomendacijas;

2.4. pakeisti Pataisos inspekcijų darbo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 107.

3. Kalėjimų departamento direktoriui:

3.1. pripažinti netekusiais galios Lygtinai paleistų iš pataisos įstaigų bei lygtinai atleistų nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą asmenų socialinės integracijos programą, Individualaus darbo su asmenimis, lygtinai paleistais iš pataisos įstaigų, ir asmenimis, lygtinai atleistais nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, plano sudarymo metodines rekomendacijas, Individualaus darbo su asmenimis, lygtinai paleistais iš pataisos įstaigų, ir asmenimis, lygtinai atleistais nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, plano formą; Leidimo išvykti ilgiau kaip septynioms paroms už gyvenamosios vietos rajono ribų formą, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2003 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 4/07-79 „Dėl programos, metodinių rekomendacijų ir dokumentų formų, susijusių su pataisos inspekcijų veikla, patvirtinimo“;

3.2. pripažinti netekusia galios Asmenų, padariusių nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, socialinės reabilitacijos programą, patvirtintą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. 4/07-305 „Dėl asmenų, padariusių nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, socialinės reabilitacijos programos patvirtinimo“;

3.3. pripažinti netekusiomis galios Naujos nusikalstamos veikos padarymo rizikos vertinimo metodines rekomendacijas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. 4/07-50 „Dėl Naujos nusikalstamos veikos padarymo rizikos vertinimo metodinėmis rekomendacijų patvirtinimo“;

3.4. pripažinti netekusiomis galios Darbo su nepilnamečiais, esančiais pataisos inspekcijų įskaitoje, metodines rekomendacijas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-163 „Dėl Darbo su nepilnamečiais, esančiais pataisos inspekcijų įskaitoje, metodinių rekomendacijų patvirtinimo“;

3.5. pakeisti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. 4/07-243 „Dėl socialinės reabilitacijos programų patvirtinimo“.

12) kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai):

Atsižvelgiant į tai, kad probacijos tarnyboms numatomos papildomos, daug laiko sąnaudų ir didelių kompetencijų reikalaujančios funkcijos, reikės priimti naujų probuotojų. Probuotojus reikėtų priimti atsižvelgiant į valstybės ekonominę padėtį. Probacijos sistemos Lietuvoje koncepcijoje buvo numatyta plėtoti žmogiškuosius išteklius ir įsteigti apie 250 papildomų pareigybių. Tai padaryti buvo numatyta per trejus metus. Tačiau, kaip jau buvo minėta, atsižvelgiant į valstybės ekonominę padėtį šį laikotarpį tikslinga pratęsti iki penkerių ar šešerių metų. Be to, praktiškai įdiegus rizikos vertinimo metodiką ir elgesio korekcijos programas bus galima tiksliau įvertinti papildomų žmogiškųjų išteklių poreikį. Yra teorinė ir papildomų išteklių poreikio sumažėjimo tikimybė. Įstatymo įsigaliojimą numatant nuo 2013 metų, 2011 ir 2012 metais pakaktų papildomai maždaug 2 mln. litų.

13) įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:

buvo gauti pataisos inspekcijų darbuotojų vertinimai.

14) įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai:

Įstatymo projekto autoriai ir iniciatoriai - LR Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis ir Remigijus Ačas.

15) reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:

„kalinys“, „lygtinis paleidimas“, „nusikalstamumo prevencija“, „socialinė integracija“, „socialinė pagalba“, „teisinis tyrimas“, „teismo nutarimo vykdymas“, „teismo nutartis“, „probacija“.

16) kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:

Probacijos įstatymo projektas bei su juo susiję įstatymų projektai yra teikiami kaip alternatyvūs pasiūlymai Teisingumo ministro pateiktam Probacijos įstatymo projektui bei su juo susijusių įstatymų projektams.

Seimo nariai                                             Remigijus Žemaitaitis,

Remigijus Ačas