LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO plenarinio posėdžio NR. 264
STENOGRAMA
2010 m. lapkričio 9 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė I. DEGUTIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. KAŠĖTA
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Labas rytas, gerbiamieji kolegos. Pradedame 2010 m. lapkričio 9 d. plenarinį posėdį. Registruojamės.
10.00 val.
Užsiregistravo 60 Seimo narių. Darbotvarkė. Gerbiamasis V. Kurpuvesas. Prašau.
V. KURPUVESAS (KPF*). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamoji Pirmininke, aš noriu jums padėkoti, kad jūs į darbotvarkę įtraukėte 1-12 klausimą, bet šiandien po intensyvių diskusijų su kolegomis iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto aš norėčiau paprašyti, kad jūs iš šios dienos darbotvarkės šį klausimą išbrauktumėte.
PIRMININKĖ. Kurį išbraukti?
V. KURPUVESAS (KPF). 1-12 – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą Nr. XIP-1921, alternatyvų.
PIRMININKĖ. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą? Pateikimas. Atsiimate.
V. KURPUVESAS (KPF). Ne atsiimame, bet išbraukti iš šios dienos darbotvarkės.
PIRMININKĖ. Išbraukti iš šios dienos. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju. L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Vėl iš darbotvarkės išbrauktas klausimas Nr. XIP-2417 dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 12 straipsnio. Ten keičiami faktiškai tik 4 žodžiai, kad galėtų veikti Akcinių bendrovių įstatymas. Kažkaip Teisingumo ministerija trečią kartą nepateikia to įstatymo.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, galima tylos? Aš negirdžiu, ką dabar sakė L. Graužinienė. Pasakykite klausimą pagal darbotvarkės eilę.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). 3-9 išbrauktas pagal buvusią. Seniūnų sueigoje jūs turbūt išbraukėte jį.
PIRMININKĖ. 2-9.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Atsiprašau, 2-9.
PIRMININKĖ. Nėra pranešėjo – mes gavome tokią informaciją.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Jau trečią kartą išbraukiame. Reikėtų iki metų pabaigos, kad pradėtų veikti kitais metais ta nuostata.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji kolege, aš su jumis visiškai sutinku, bet jeigu man paskambina iš ministerijos ir sako, kad nėra pranešėjo, tai aš niekaip negaliu pateikti.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Viceministrų daug turi ministerija. Ten keturi žodžiai keičiami, nesudėtingas projektas. Ačiū. Aš prašau artimiausiu metu, jeigu galima.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu patvirtinti šios dienos darbotvarkę? Balsuojame? Balsuojame. Kas už tai, kad būtų patvirtinta 2010 m. lapkričio 9 d. plenarinių posėdžių darbotvarkė, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 96 Seimo nariai. Už – 96, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Darbotvarkė patvirtinta.
10.04 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302, 226, 232, 2321, 239, 2393, 241, 2411, 2461, 2462, 2467, 249, 259, 260, 261, 262, 282, 313 straipsnių, dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo, Kodekso papildymo 2571, 2601, 2602 straipsniais, dvidešimt trečiuoju1 ir dvidešimt trečiuoju2 skirsniais įstatymo projektas Nr. XIP-1839(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-2a klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302, 226, 232, 2321, 239, 2393, 241, 2411, 2461, 2462, 2467, 249, 259, 260, 261, 262, 282, 313 straipsnių, dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo, Kodekso papildymo 2571, 2601, 2602 straipsniais, dvidešimt trečiuoju1 ir dvidešimt trečiuoju2 skirsniais įstatymo projektas Nr. XIP-1839(2). Svarstymas. Tribūnoje – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras. Gerbiamieji kolegos, ar galite tylos!
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiandien teikiamas svarstyti paketas įstatymų projektų, kur iš esmės yra, taip paprastai pasakius, prieinama prie Administracinių teisės pažeidimų kodekso. Jeigu prisimintume 2000–2002 m. periodą, buvo visas paketas baudžiamosios srities įstatymų projektų, tai yra Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso, Bausmių vykdymo kodekso ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso… pakeitimo koncepcija. Šitie visi keturi projektai turėjo būti kartu parengti, svarstomi ir priimti. Deja, Administracinių teisės pažeidimų kodeksas tuo metu buvo išbrauktas iš šio sąrašo. Buvo priimti ir jau apie 10 metų, kai kurie – 8 metus, galioja kiti mano minėti įstatymai, o Administracinių teisės pažeidimų kodeksas nuolat keičiamas, galioja toks iki šiol be didesnių esminių pakeitimų. Taigi šiuo paketu yra siūloma pakeisti, o iš esmės – visiškai naujai suredaguoti, procesinę šių pažeidimų nagrinėjimo dalį.
Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo doktriną, kuria ne kartą yra pasirėmęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, tokios bylos, kurias mes vadiname administracinių teisės pažeidimų bylomis, yra priskiriamos kriminaliniam blokui. Tai yra kaip kriminalinės bylos. Galbūt kada nors jos bus perkeltos į kriminalinių arba baudžiamųjų nusižengimų sritį. Šiuo projektu, Teisės ir teisėtvarkos komiteto patobulintu projektu, kurį iš principo teikė Teisingumo ministerija, ir labai ilgą laiką, beveik metus laiko, vyko klausymai… Jis buvo tobulinamas – būtent įgyvendinami šitie pasiūlymai. Visos procesinės garantijos, kurios numatytos baudžiamojoje byloje, yra perkeliamos į šitų bylų nagrinėjimą. Pagrindinis dalykas – siūloma, kad šias bylas nuo šiol nagrinėtų ne administraciniai teismai, kurie ne tam buvo sukurti, kurie buvo sukurti spręsti žmogaus ir valstybės santykiams viešojo administravimo srityje… o štai šitos tarsi kriminalinės bylos būtų nagrinėjamos ta pačia tvarka kaip ir kitos kriminalinės bylos. Čia atsiranda ir tam tikra dalinė ribota kasacija.
Ir dar vienas esminis siūlymas – kad pažeidėjas, jeigu jis neginčija baudos ir jeigu bauda neviršija 3 tūkst. Lt, galėtų sumokėti pusę baudos ir tada jokių administravimo kaštų nebūtų. Didelis krūvis būtų paimtas nuo pačių teismų. Įplaukos, ko gero, iš baudų į biudžetą padidėtų, galima prognozuoti, labai stipriai, o gal keleriopai.
Taigi paskutinį kartą Teisės ir teisėtvarkos komitetas šį projektą svarstė 2010 m. spalio 13 d. Balsuojant už 6, niekam nebalsavus prieš ir 2 susilaikius yra pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Komitetas siūlo po svarstymo šiam projektui pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje nėra užsirašiusių kalbėti. Po svarstymo 1 – už, 1 – prieš. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas už tai, kad po svarstymo būtų pritarta projektui Nr. XIP-1839(2), balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 94 Seimo nariai. Už – 91, prieš nėra, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta.
10.09 val.
Projektas Nr. XIP-1838(2), irgi svarstymas. Kviečiu į tribūną S. Šedbarą – Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šis projektas yra lydintysis įstatymo projektas, kuriam ką tik Seimas po svarstymo pritarė, t. y. Administracinių bylų teisenos įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimas, kuris būtent ir sureguliuoja procesinius dalykus. Kadangi visi išsamūs procesiniai dalykai atsiranda Administracinių teisės pažeidimų kodekse, iš Administracinių bylų teisenos įstatymo tie klausimai yra išbraukiami. Dar buvo gautas komiteto nario R. Žemaitaičio pasiūlymas, komitetas jam pritarė iš dalies. Ir 2010 m. spalio 13 d. buvo pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms, 5 balsavus už, 2 – prieš, vienam susilaikius.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Noriu atsiklausti R. Žemaitaičio, ar jūs sutinkate su pritarimu iš dalies? Nereikia balsuoti? Dėkoju. Taigi diskusijose irgi nėra norinčių kalbėti. Gal galime bendru sutarimu po svarstymo šiam projektui pritarti, nes irgi nėra užsirašiusių, gerbiamieji kolegos? Pritariame po svarstymo projektui Nr. XIP-1838(2).
10.11 val.
Toliau – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1840(2). Prašom, gerbiamasis pirmininke.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Įstatymo projektas iš to paties paketo. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas yra suderinamas su Administracinių teisės pažeidimų kodeksu. Komitetas taip pat 2010 m. spalio 13 d. svarstė ir šį įstatymo projektą ir bendru sutarimu už pritarė komiteto patobulintam Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijose nėra norinčių kalbėti. Nėra norinčių kalbėti dėl motyvų dėl viso projekto. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta.
10.12 val.
Ir paskutinis – Teismų įstatymo 12, 15, 23 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taigi Teismų įstatymo ką tik paminėtų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas taip pat yra suderinamas su jau anksčiau svarstymo metu pritartomis Administracinių teisės pažeidimų kodekso normomis, t. y. suderinamos tarpusavyje Teismų įstatymo ir šio kodekso normos. Šių metų spalio 13 d. komitetas šį projektą svarstė ir, 6 – už, niekam nebalsavus prieš, 2 susilaikius, pritarė komiteto patobulintam Teismų įstatymo 12, 15, 23 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijose nėra norinčių dalyvauti. Kalbėti irgi nėra norinčių. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo? Balsuojame. Prašom. Balsuojame. Kas už tai, kad po svarstymo būtų pritarta Teismų įstatymo 12, 15, 23 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 90 Seimo narių. Už – 87, prieš nėra, susilaikė 3. Po svarstymo Teismų įstatymo 12, 15, 23 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui pritarta.
Gerbiamasis Stasy Šedbarai, aš noriu jūsų atsiklausti. Gal jūs po Seniūnų sueigos aptarėte galimybę daryti šiandien priėmimą, nes Seniūnų sueigoje buvo pasiūlyta nediskutuoti ir nedaryti šiandien visų įstatymų priėmimo. Bet, kaip matau iš balsavimo po svarstymo, nėra jokių problemų. Prašom. Įjungta.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Su kolega K. Rameliu mes išsiaiškinome, kad viskas projekte yra gerai. Lieka tik išklausyti kito seniūno, kuris Seniūnų sueigoje tą sakė, gerbiamojo J. Razmos nuomonę.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Jurgi Razma, jūsų nuomonė nedaryti šiandien priėmimo nepasikeitė, nes, matote, visi balsuoja vienbalsiai dėl visų projektų?
J. RAZMA (TS-LKDF). Vis dėlto, aš manau, nieko neatsitiks, jeigu mes dar kartą atidžiai pasižiūrėsime į tą svarbų projektą ir kitą savaitę priimsime.
PIRMININKĖ. Gerai, jeigu tokia frakcijos nuomonė, tada priėmimo šiandien… (Balsai salėje) Čia jau aš galiu tik siūlyti arba nesiūlyti. Taigi nesiūlau.
10.15 val.
Darbotvarkės 1-3a ir 1-3b klausimai – Akcinės bendrovės Turto banko pertvarkymo į valstybės įmonę Turto banką įstatymo projektas. Svarstymas. Kviečiu į tribūną S. Stomą, Audito komitetas. S. Stomą. Gerbiamoji pirmininke, gal jūs tada pristatysite? Prašom.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Audito komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė šį įstatymo projektą ir pasiūlymas yra toks: „Pritarti Audito komiteto patobulintam Akcinės bendrovės Turto banko pertvarkymo į valstybės įmonę Turto banką įstatymo projektui ir pritarti Audito komiteto parengtam protokoliniam Seimo nutarimo projektui dėl siūlymo Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti įstatymų projektus.“
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Kupčinskas. Biudžeto ir finansų komitetas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, svarstydamas šį projektą, priėmė tokį sprendimą: „Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Audito komitetui patobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento trečią pastabą, kuriai Biudžeto ir finansų komitetas pritaria. Be to, siūlyti pagrindiniam Audito komitetui atsižvelgti į Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę ir ją pagrindžiančius argumentus dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento ketvirtosios pastabos, kuriai pritarta iš dalies.“ Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu K. Daukšį. Ekonomikos komitetas.
K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė minėtą įstatymo pataisą ir nutarė grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Balsavo 4 už, 3 – prieš, 3 susilaikė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijose kalbėti užsirašė trys Seimo nariai. Pirmasis – J. Veselka. Kviečiu į tribūną.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, ir Vyriausybės Saulėlydžio komisija labai teisingai pripažino, kad rinkos ekonomikos sąlygas geriausiai atitinka tokia organizacinė forma kaip akcinė bendrovė. Ir mes jau nuo 1993 metų, aš tai iš karto siūliau beveik viską pervesti į akcines bendroves… Iš tikrųjų kapitalo valdymo požiūriu, pritraukimo kapitalo atžvilgiu – viskas gerai. Ir staiga dvidešimt pirmais metais kažkodėl konservatoriai sumanė vienoje labai siauroje srityje sugrįžti prie planinės sistemos. Kada iš tikrųjų valstybė viską planavo ir skirstė resursus, tai tada valstybinė įmonė buvo labai logiška, priimtina ir suprantamas dalykas. Dabar, kada 98 % visos veiklos vykdo akcinės bendrovės arba smulkus vidutinis verslas, tokioje stambioje srityje grįžti prie valstybinės įmonės statuso yra iš viso nesuprantama.
Bet kai pradedu skaityti apie Turto banko valdymą, tai suprantu, kad čia visai ne dėl valstybės yra pertvarkoma. O pastatomas vienvaldis Turto banko vadas, kaip žinome, pastatytas jau savas, suformuojama valdyba, ir ką nori, tą jie daro. Kitur bent yra, kad algos yra apribojamos įstatymu. Čia nieko nėra. Tai aš suprantu, kad norima padaryti šitą Turto banką neaiškių pinigų iš įvairių sandorių, turto atnaujinimo sandorių, kur gana didelių pinigų reikia, paskui tų blogų paskolų garantijų dariniu, kuris valstybėje darytų ką nori – net algas sau nustatytų ir premijas per valdybą. Na, kokia valdyba nekontroliuojama nusistatys mažas algas? Net Centriniam bankui mes tam tikrą ribą esame uždėję. O čia šitam, kuris dirba daug metų, ir galiu pasakyti, velniai žino, ką jis ten dirba ir kaip jis ten dirba. Vieni šneka ir vienokią informaciją pateikia, kiti kitokią. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų yra nesuprantama. Tuo labiau kad naujame Valstybės įmonės Turto banko įstatyme nėra įtraukta nuostata, kad jis sujungs ir privatizavimą, kurį dabar vykdo Turto fondas. Sako, kad taip bus, bet naujame įstatyme nėra, paliekamos tos pačios funkcijos, kurias dabar vykdo Turto bankas. Kas čia per sumanymas? Jeigu žiūrėtume skaidrumo procesų, tai aš nesuprantu šio įstatymo.
Ekonomikos komitetas, išnagrinėjęs visą loginę eigą ir sąsają su rinkos ekonomikos funkcionavimu… yra atlikti gamybos organizavimo formų kaip akcinės bendrovės… mes ir siūlome grąžinti. Jeigu jau darome, tai iš tikrųjų turėtų būti parengti du jungiantys įstatymai. Būtų geriausia, jeigu Turto fondas būtų prijungtas prie akcinės bendrovės Turto banko. Juk savo žmogų jau pastatėte, o kito dar dvejus metus turbūt niekas neteiks.
Gerbiamieji kolegos, nepritarkime, nes įstatymas yra blogas, suteikiamas per didelis savarankiškumas tiek Turto banko vadovui, tiek valdybai, nėra nei apribojimų, nei aiškios atsakomybės, nei algų klausimo. Kas nors gal taip, gal kitaip, bus Vyriausybės patvirtinti tam tikri atskaitymai, o paskui daryk, ką nori. Tokiam įstatymui tikrai siūlyčiau nepritarti. Reikia galvoti ne apie savo politines grupuotes, o apie Lietuvos ekonomiką, apie greitesnę Lietuvos ekonomikos pažangą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu P. Gražulį.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, manau, kad išsakyti J. Veselkos argumentai tikrai verti dėmesio. Bet iš principo, jeigu žiūrėsime į reikalą, kai sujungiamos dvi institucijos, tai turėtų būti sveikintinas dalykas. Štai kai buvo panaikintos apskritys, aš manau, tai buvo sveikintinas dalykas, deja, kas atsitiko? Dalis pareigūnų perėjo dirbti į kitas valstybines institucijas, į Nacionalinę žemės tarnybą, Teritorinio planavimo ir statybos inspekciją, o apskričių viršininkai su dalimi administracijos taip ir liko tose pačiose patalpose, tik jie ten nieko neveikia. Jiems buvo pakeltas atlyginimas, jie tapo premjero patarėjais ir šiandien, kaip sako, žiovauja, nuobodžiauja, bet gauna didesnius atlyginimus negu gavo ir išnaudoja tas patalpas.
Tokia reforma nieko verta. Ar neatsitiks lygiai taip pat ir su šia reforma, kai sujungsime dvi institucijas į vieną, Turto banką ir Turto fondą, o tie patys pareigūnai išliks ir jų nė kiek nesumažės? Tuo labiau, kaip J. Veselka sako, deja, valstybinės įmonės valdyba nustato įmonės vadovui, įmonės vadovo administracijai atlyginimus, o tie atlyginimai tikrai būna labai dideli. Čia nėra tvarkos ir nėra nustatyta, kaip vis dėlto turėtų būti, kad nebūtų piktnaudžiaujama valstybės tarnyboje gaunant didelius atlyginimus.
Aš manau, kad iš principo gal ir nereikėtų prieštarauti, tačiau Vyriausybė ir valdančioji dauguma turėtų pasirūpinti tuo, kad sujungus įmones mažėtų biurokratų skaičius. Dabar, nors buvo užsimota pagal Vyriausybės programą daugiau kaip 10 % sumažinti biurokratų, mes jau skaičiuojame dvejus metus, kaip dirba ši Vyriausybė, o sumažintas tik 1 %. Taigi šios Vyriausybės darbas visiškai neefektyvus ir pastaruoju metu dar girdime, skaitome spaudoje, kad nors krizės padariniai dar nepasibaigę, nors skurstančių daugiau kaip 10 %, bet kai kurių žinybų, ministerijų pareigūnai didina sau atlyginimus gana dideliais skaičiais. Manau, kad ši reforma neduos laukto rezultato, taip pat manau, kad vertėtų susilaikyti.
PIRMININKĖ. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamosios kolegės ir kolegos, aš norėčiau priminti šio įstatymo pateikimą, kai finansų ministrė, pateikdama abu įstatymų projektus, mums paaiškino, kad tai daroma dėl akcinės bendrovės Turto banko ir valstybinės įmonės Turto fondo sujungimo. Manau, kad toks sujungimas yra galimas, nes valstybės įmonės Turto fondo veikla po truputį mažėja, o akcinės bendrovės Turto banko veikla kaip tik plečiasi priskiriant ir naujas funkcijas, tokias kaip turto atnaujinimas.
Taigi, man atrodo, būtų logiška, kad mes išplėstume akcinės bendrovės Turto banko funkcijas, priskirtume tas funkcijas, kurias šiandieną dar atlieka Turto fondas, ir sustiprintume akcinės bendrovės Turto banko veiklą, o valstybinę įmonę Turto fondas tiesiog panaikintume. Tuos specialistus, kurių funkcijos persikels į akcinę bendrovę Turto banką, galėtume palikti.
Dabar mes žengiame žingsnius, šachmatininkų terminologija kalbant, turbūt sudėtingesnius negu „ėjimas žirgu“. Siūlome akcinę bendrovę Turto banką versti valstybine įmone, toliau sujungti, jeigu tikėtume ministrės žodžiais (o mes neturėtume pagrindo netikėti), su valstybine įmone Turto fondu ir vėl atversti į akcinę bendrovę. Iš tikrųjų per daug biurokratinių ėjimų, per daug biurokratinių siūlymų atliekant tokį paprastą veiksmą kaip išplečiant akcinės bendrovės Turto banko funkcijas ir likviduojant valstybinę įmonę Turto fondą.
Todėl siūlyčiau nepritarti pateiktiems įstatymų projektams, o žengti tuo keliu, kurį numatė ir pasiūlė Ekonomikos komitetas, kad patobulinus įstatymus mes galėtume šį veiksmą atlikti kur kas paprasčiau, skaidriau, nedirgindami ten dirbančių pareigūnų, valstybės tarnautojų, šiaip darbuotojų įmonėse, nesukeldami nežinomybės dėl jų ateities. Todėl kviečiu nepritarti pateiktiems įstatymų projektams po svarstymo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar vienas – už, vienas – prieš, motyvai dėl viso projekto. K. Daukšys – prieš. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, klausimas iš tikrųjų yra apie valstybės turto valdymą ir jo tobulinimą arba gerinimą. Pagal triukšmą salėje suprantu, kad nelabai kam tas dalykas rūpi, ir manau, kad mes dar kartą padarysime veiksmą ir paskui patys abejosime, ar čia gerai buvo, ar blogai. Manau, kad tos visos manipuliacijos įstaigomis, ypač Turto banku, kuris visą laiką buvo neaišku kam padarytas ir vykdė veiklą, kuri neaišku ar reikalinga valstybei, tai yra tik noras taip susitvarkyti valstybės turto valdymą, kad būtų patogu vienai ar kitai grupei. Manau, kad tokiam įstatymo projektui pritarti negalima, ir siūlau laikytis Ekonomikos komiteto sprendimo jį atmesti, kad Vyriausybė jį patobulintų ir būtų aišku, kokiu būdu bus valdomas turtas, kaip atsakys valdytojai už savo veiksmus, kokias jie už tai gaus algas, ką jie turės nuveikti, kaip atsiskaitys ir kitus dalykus.
PIRMININKĖ. J. Razma – už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš suprasčiau opozicijos priešinimąsi ir kokių nors nuogąstavimų skelbimą, jeigu būtų teikiamas siūlymas kokią nors valstybinę įmonę pertvarkyti į akcinę bendrovę. Tada būtų galima fantazuoti apie kažkokius galimus privatizavimus ir t. t. Dabar teikiamu projektu kaip tik siūloma akcinę bendrovę paversti valstybės įmone. Tai čia kaip tik yra užtikrinimas, kad tos funkcijos išliks valstybės rankose, nes Turto banke iš tikrųjų vyrauja viešosios funkcijos. Labai logiškas siūlymas, kad tai būtų valstybės įmonė, o ne akcinė bendrovė. Nedominuoja joje kokie nors komerciniai veiksmai. Be abejo, kai ji tampa valstybine įmone, atsiveria galimybė svarstyti jos sujungimą su kita valstybine įmone – Turto fondu. Čia aš tikrai nematau nieko bloga, jeigu būtų įvertinta, kad toks žingsnis būtų racionalus. Aš siūlau drąsiai pritarti, tikrai jokių neigiamų pasekmių to sprendimo nėra, kaip tik yra valstybės funkcijų koncentravimas į valstybės įmonę.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas po svarstymo pritariate akcinės bendrovės Turto banko pertvarkymo į valstybės įmonę Turto banką įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 57, prieš – 21, susilaikė 27. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIP-1552(2) pritarta. Repliką po balsavimo – J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, jeigu kas pažiūrėsite į įstatymą, valstybinei įmonei, kuri yra valstybinė, leidžiama įkeisti vieną dvidešimtąją dalį įstatinio kapitalo. Vadinasi, bandys imti kreditus iš banko, ko niekada valstybinėje įmonėje… Valstybinė įmonė ir turi būti santykis… valstybė, jos savarankiškumas. Čia jūs maišote valstybines, atskiedžiate akcinės bendrovės principais ir išeina, kad jūs sukryžminate arklį su kupranugariu. Va ką konservatoriai labai mėgsta daryti – kryžminti priešingas rūšis.
10.31 val.
Valstybės įmonės Turto banko įstatymo projektas Nr. XIP-1553(2) (svarstymas)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kitas darbotvarkės klausimas yra 1-3b, projektas Nr. XIP-1553(2) – Valstybės įmonės Turto banko įstatymo projektas. Kviečiu S. Stomą, Audito komitetas. Svarstymas.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Atkreipsiu dėmesį, kad Audito komitetas dirbo labai atsakingai, ir perskaitysiu jo sprendimą. „Pritarti Audito komiteto patobulintam Valstybės įmonės Turto banko įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.“ Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu R. Kupčinską, Biudžeto ir finansų komitetas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas priėmė tokį sprendimą ir šiuos pasiūlymus: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Audito komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurios apsvarstytos Biudžeto ir finansų komitete ir kurioms komitetas pritarė. Be to, pasiūlyti pagrindiniam Audito komitetui atsižvelgti į Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę ir ją pagrindžiančius argumentus dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento šeštosios pastabos, kuriai pritarta iš dalies. Balsavimo rezultatai: 8 – už, prieš nėra, 1 susilaikė. Ir dėl ankstesnio projekto buvo lygiai tokie patys balsavimo rezultatai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu į tribūną K. Daukšį, Ekonomikos komitetas.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir nutarė grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti užsirašęs vienas. Kviečiu V. P. Andriukaitį į tribūną.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, išties svarstome kompleksą, lyg ir du tokie įstatymai nedideliais pavadinimais – Valstybės turto fondas, Valstybės turto bankas. Tačiau mes neatkreipiame dėmesio į tai, kad tai yra susiję su apskritai valstybės turto valdymu, disponavimu juo, valstybės turto, kaip nacionalinio turto, konstitucine samprata ir konstituciniu reguliavimu. Šiame kontekste išties tenka pritarti Ekonomikos komiteto ir Teisės departamento išvadoms ir apskritai turbūt tenka kelti klausimą: ar mes neturime ir negalime Seimas, kaip įstatymų leidėjas, diskutuoti dėl valstybės turto valdymo situacijos, koncepcijos, konstitucingumo ir ką daryti toliau į priekį, nes toji sistema, kuri buvo kuriama 1997–2000 m., neatsakė ir neišsprendė klausimų dėl valstybės turto valdymo konstitucingumo, dėl to valdymo tarnavimo visuomenės poreikiams ir visiems kitiems dalykams, kurie yra apibrėžti konstituciniame skyriuje „Tautos ūkis“.
Aš nenorėčiau dabar leistis į detales šių projektų, nes šie projektai faktiškai eina daugiau techniniu keliu ir tokiu keliu, kuris yra naudingas, galbūt vykdomoji valdžia nutarė padaryti tokį projektą ir tokiu būdu spręsti valstybės turto valdymo problemas. Mes girdėjome tokią keistą „Visuomio“ koncepciją dėl valstybės turto valdymo ir panašiai. Galbūt išties einama grynai techniniu keliu. Bet noriu atkreipti dėmesį, kad klausimas yra kur kas sudėtingesnis.
Todėl pritarčiau Ekonomikos komiteto pozicijai, kad reikėtų projektus grąžinti, pirmiausia reikėtų atlikti studiją dėl valstybės ir savivaldybių turto valdymo, disponavimo juo, jo naudojimo ir apskaitos, ir visų kitų dalykų, ir tiktai tada pradėti kalbėti apie tuos pakeitimus, nes priešingu atveju turėsime tik techninius pakeitimus, o ne klausimo sprendimą iš esmės. Ačiū.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Oi, vienas – už, vienas – prieš. Kol kas nematau. Yra, taip, J. Razma – už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tikrai nereiktų čia vartoti „Visuomio“ vardo svarstant štai šį projektą, nes jeigu buvusią akcinę bendrovę mes darom valstybine įmone, tai kaip tik ta valstybinė įmonė į jokį teoriškai įmanomą „Visuomį“ negalės patekti. Ir čia kaip tik nebent antivisuominiu projektu galima vadinti šį projektą. Tai jeigu mes pritarėm prieš tai buvusiam projektui dėl dabartinės akcinės bendrovės Turto banko pertvarkymo iš akcinės bendrovės į valstybės įmonę, be abejo, reikalingas atskiras valstybės įmonės, tos konkrečios, su specifinėmis funkcijomis, įstatymas.
Aš siūlau pritarti teikiamam lydimajam projektui, kuriame kompaktiškai surašytos tos įmonės funkcijos, surašyta, kaip ta įmonė gauna pajamas, kaip naudoja lėšas. Manau, kad čia viskas skaidriai ir apgalvotai surašyta. Nieko geresnio ir opozicinės frakcijos negalėjo pasiūlyti, kad teiktų konkrečias pataisas dėl šios įmonės veiklos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Olekas – prieš. Nematau. V. P. Andriukaitis – prieš.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš, gerbiamieji kolegos, jau išsakiau argumentus ir dar kartą manau, kad taip pertvarkyti pagal valstybinės įmonės koncepciją neatsakant į klausimus, apie kuriuos kalba Teisės departamentas ir kolegos iš Ekonomikos komiteto, negalima taip svarstyti. Tad aš balsuoju prieš, siūlau išties sudaryti darbo grupę ir valstybės valdymo klausimus spręsti iš esmės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame. Kas pritariate po svarstymo Valstybės įmonės Turto banko įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 59, prieš – 18, susilaikė 26. Po svarstymo Valstybės įmonės Turto banko įstatymo projektui pritarta. Repliką po balsavimo – J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš jums tik šiek tiek labai trumpai parodysiu, kaip čia numatyta viskas. Vienasmenis valdymo organas yra įmonės vadovas, kolegialus organas yra valdyba. Dabar vienasmeniškai vadovas gali įkeisti iki 20 % ilgalaikio turto. Valdybos sprendimu galima įkeisti ir 100 %. Gerbiamieji, ar nėra tas kelias, kur tiesiai, be privatizavimo, labai gražiai iš tos jūsų valstybinės įmonės nekilnojamasis turtas liks privatininko ir visa įmonė privati? Štai kokį kelią pasirinko konservatoriai.
10.40 val.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-4a, 1-4b ir 1-4c klausimai. Pirmasis – Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1954(2). Svarstymas. Kviečiu į tribūną V. Stundį, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui, Pirmininke. Komitetas bendru sutarimu iš esmės pritarė ir siūlo Seimui svarstyti Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos prašau gerbiamąjį S. Stomą.
S. STOMA (TS-LKDF). Laikydamasis Seimo nario etikos, turiu pranešti kolegoms, kad nuo šių klausimų, kurie liečia meno kūrėjo statusą, turiu nusišalinti. Turbūt, pasibaigus kadencijai, mane šitie dalykai palies, nes turiu meno kūrėjo statusą, Rašytojų sąjungos narys esu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Stoma nedalyvaus balsuojant ir svarstant minėtus įstatymų projektus. Kviečiu į tribūną P. Luomaną, Biudžeto ir finansų komitetas. Petras Luomanas! Ai, vietoj P. Luomano? Prašom. S. Bucevičius – vietoj P. Luomano.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir siūlo pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. A. Vidžiūnas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Kolegos, šiam projektui papildomas komitetas pritarė. Siūlė atsižvelgti pagrindiniam komitetui į Teisės departamento išvadą. 10 – už, 1 – prieš, 1 susilaikė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Kviečiu diskutuoti R. J. Dagį į tribūną.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau priminti kai kuriuos žodžius, kad mes orientuotumės, kokį dabar įstatymo projektą svarstome. Iš tikrųjų mes paleidžiame tam tikrą naują principą, ar mechanizmą, kuris galbūt bus taikomas ateityje prie visos draudimo sistemos. Jeigu mes norime garantuoti kokias nors socialines garantijas, tai turi būti garantuota Specialiojo fondo (…) programos, neapmokėtų paslaugų neturėtų būti. Tai šis principas kaip tik įtvirtintas šiame įstatyme ir lydinčiuosiuose įstatymuose, kai trūkstamas lėšas fondas apmoka statusą turintiems žmonėms, jeigu jiems trūksta iki būtinųjų draudimo garantijų.
Noriu atkreipti dėmesį, kad visi komitetai labai geranoriškai tuos dalykus svarstė, tik, aišku, svarstymas užtruko, mums reikės apsispręsti dėl įstatymų, kad mes priimtume juos taip, kad jie galėtų pradėti veikti, nes dabar jau biudžetiniai metai. Jeigu mes norime, kad jie pradėtų veikti nuo 2011 metų, tai turime numatyti biudžete lėšas, maždaug 1 mln. litų, kad tas fondas atsirastų. Iki šiol niekas negalėjo planuoti tokių biudžetinių lėšų, nes įstatymas nebuvo priimtas. Turėsime turbūt iki priėmimo stadijos su Sveikatos reikalų komitetu suderinti įgyvendinimo nuostatas, kad jis būtų tinkamai realizuotas.
Visus agituočiau nesiblaškyti ir priimti visą šį įstatymo projektą, kuris garantuoja minimumą. Bet tai yra tik kelio pradžia, paskui žiūrėsime, kokios bus valstybės galimybės. Tai yra mechanizmas, kuris yra surastas po ilgų ieškojimų. Dėl kitų suderinimų, man atrodo, komitete kaip nors surasime bendrą kalbą, dėl pataisų laiko ir erdvės susiderinsime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. D. Teišerskytė.
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Laba diena. Kitaip negu kolega S. Stoma, nors ir esu meno kūrėjo statusą turintis žmogus, nuo balsavimo nenusišalinsiu, nes už mano pečių yra 4 tūkst. meno kūrėjo statusą turinčių menininkų.
Aš manau, tai yra iš tikrųjų didžiulis nacionalinis turtas, kurį mes turėtume vieną kartą apginti, atkreipti dėmesį į tuos, kurie garsina mūsų šalį pačiais gražiausiais, pačiais prakilniausiais darbais ir veiksmais. Man labai gėda gauti tokius laiškus, kokį aš gavau vakar nuo rašytojo Algimanto Zurbos, kuris dvejus metus rašė romaną apie istorinį mūsų tautos kelią, gavo honorarą 3 tūkst. 500 litų, iš kurio buvo išskaičiuota „Sodra“ ir pajamų mokestis, be to, dar iš jo pensijos bus išskaičiuota 1 tūkst. 100 litų. Man labai gėda ir gaila, kad buvo nepritarta mano teiktai pataisai, kuri būtų anuliavusi šitą gėdingą sprendimą.
Aš labai prašau jūsų visų balsuoti už tai, kad dar kartą Seimas neturėtų gėdos prieš žmones, kurie yra mūsų, kartoju, nacionalinis turtas, kurie garsina Lietuvą visomis prasmėmis, gražiausiomis prasmėmis, kitaip negu kai kurie Seimo nariai. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vėl kviečiu į tribūną V. Stundį. Yra Seimo nario R. Smetonos pasiūlymas. Gerbiamasis Rimantai, prašau.
R. SMETONA (TTF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mano siūlymas yra dėl 3 straipsnio 1 dalies. 3 straipsnis nustato meno kūrėjo ir organizacijų statuso suteikimo pagrindus. Čia išvardyti septyni pagrindai ir pasakyta, kad statusas suteikiamas, jeigu asmuo atitinka bent vieną iš šių pagrindų. Aš siūlau keisti ir nustatyti, kad atitiktų bent du iš šių pagrindų, bet kuriuos du. Jeigu mes nenorime nuvertinti šio statuso, jeigu nemanome, kad reikėtų masiško jo suteikimo, vis dėlto, aš manau, nepakenktų ta mano siūloma nuostata.
Sakykime, pirmasis pagrindas – asmens individuali ar kolektyvinė meno kūryba, jeigu yra teigiamai įvertinta kaip profesionalus menas profesionalių vertintojų, monografinius… pavyzdžiui, straipsniuose, paskelbtuose leidiniuose ir tai pripažinta meno kūryba. Vadinasi, užtenka, kad kokiame nors kad ir savivaldybės laikraštyje pažįstamas vertintojas teigiamai įvertins kūrėją, to pakaks, jau užteks to vieno vienintelio pagrindo suteikti meno kūrėjo statusą. Na, negaila, tačiau kai statusas susijęs su tam tikromis socialinėmis garantijomis, ir apskritai, man atrodo, kad šiek tiek neatsakingas požiūris. Todėl aš ir siūlau, kad atitiktų bent du pagrindus. Suprantama, kad jeigu kūrėjas apdovanotas nacionaline kultūros ir meno premija, be abejo, buvo straipsnių. Jeigu jis yra daktaras ar profesorius, žinoma, kad apie jį buvo teigiamai rašoma kaip kūrėją ir panašiai. Taigi du nustatyti pagrindai, manau, būtų objektyvu ir teisinga. Siūlau pritarti mano pataisai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas svarstė kolegos R. Smetonos siūlymą. Svarstant dalyvavo įvairių kūrėjų asociacijų atstovai, Kultūros ministerijos specialistai, po diskusijų komitetas nepritarė šitam siūlymui. Pirmiausia dėl to, kad jis iš esmės apribotų galimybes įgyti kūrėjo statusą, jeigu formuluotume imperatyvą dviejų kriterijų. Netgi ir dabar, štai su kolege A. Stancikiene diskutavome, keblumų gali kilti, taip atrodo, tarsi keblumų gali kilti architektams gauti šį statusą. Aišku, jeigu septynis kriterijus atidžiai išstudijuojam, architektai turi tokią galimybę, jeigu taikom vieno kriterijaus nuostatą. Jeigu tik įvedam dviejų kriterijų nuostatą, ne tik architektai, dizaineriai, menotyrininkai liks už borto, bet, svarbiausia, liks iš esmės už borto jaunieji menininkai. Būtent dėl to komitetas nepritarė R. Smetonos siūlymui taikyti du kriterijus, siekiant meno kūrėjo statuso.
PIRMININKĖ. B. Bradauskas palaiko. (Balsai salėje) Dėl viso? Gerbiamieji kolegos, turime balsuoti. Kas palaikote R. Smetonos pataisą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 22, prieš – 2, susilaikė 66. Pataisai nepritarta. Toliau yra dėl 6 straipsnio 2 dalies Seimo narių E. Žakario, E. Jonylos pataisa. Gerbiamasis Žakari, prašau pristatyti. O gal sutinkate su komiteto išvada, nes iš dalies pritarta? Prašau.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiuo metu Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijos statuso suteikimo tarybą sudaro 15 meno kūrėjų organizacijų atstovų ir du ekspertus deleguoja Kultūros ministerija. Projekte yra numatyta, kad meno kūrėjų organizacija siūlys po vieną savo atstovą. Ministras iš jų atsirinks penkis ir du skirs papildomai kaip ekspertus. Mes siūlome, kad būtų taryboje iš kiekvienos meno kūrėjų organizacijos po vieną atstovą ir kad du atstovus skirtų kultūros ministras. Kažin ar gerai, jeigu statuso suteikimo klausimus, tarkim, rašytojas spręs dėl skulptoriaus, neturintis jokio muzikinio išsilavinimo ar klausos spręs apie muzikinius kūrinius ir t. t.
Antras dalykas. Ar vis dėlto gerai, kai ministras visą tarybą turės galimybę pasirinkti vienasmeniškai? Ačiū.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas, svarstydamas kolegų Seimo narių siūlymą šiek tiek tikslinti Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso suteikimo tarybos sudarymo tvarką, iš dalies pritarė jų siūlymui, šiek tiek tą siūlymą komitete koregavome ir supratome, kad turi būti ir politinė ministro atsakomybė, todėl ministras turi teisę pasirinkti. Tačiau savo siūlyme labai aiškiai apibrėžiam, kad visos meno kūrėjų statusą turinčios organizacijos pateikia Kultūros ministerijai po vieną kandidatą. Kultūros ministras turi teisę pasirinkti, tačiau pasirinkti pagal formuluotus kriterijus. Pasirinktieji meno kūrėjų organizacijų atstovai turi atstovauti skirtingoms meno sritims, tai yra tas nuogąstavimas, kurį išsako gerbiamieji kolegos E. Žakaris ir E. Jonyla. Taigi iš dalies pritardamas komitetas bendru sutarimu pakoregavo formuluotę.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Žakari, ar reikalaujate balsuoti? Gerbiamieji kolegos, turime balsuoti ir apsispręsti. (Balsai salėje) Ne, čia motyvai… Užsirašė dėl viso. B. Bradauskas jau sakė, o M. Bastys irgi dėl viso? Dėl viso. Balsuojame. Kas pritariate E. Žakario ir E. Jonylos pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 40, prieš nėra, susilaikė 59. Pataisai nepritarta. (Balsai salėje) Ar tuomet galime pritarti komiteto redakcijai? Pritarta.
Dar yra Seimo nario V. Stundžio 1 straipsnio pataisa. Komitetas jai pritarė. Ar galime ir mes bendru sutarimu pritarti?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Turėtume pritarti, nes tai yra sąvokų derinimas su Valstybine kalbos komisija, kito kelio tiesiog neturime.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Daugiau pataisų nėra. Yra norinčių kalbėti tik už, nematau nė vieno norinčio kalbėti prieš. Ar norintys kalbėti už norite būtinai kalbėti? Nori. Gerai. M. A. Pavilionienė. Prašau, už.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu pritarti Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso pakeitimo naujos redakcijos įstatymo projektui. Lietuvoje kiekvienas mūsų linkęs gėrėtis, grožėtis, naudotis meno kūrėjų veikla. Lietuvos menininkai yra tikri Lietuvos kultūros ambasadoriai užsienio valstybėse. Tačiau meno kūrėjų statusas mūsų šalyje socialine prasme yra apgailėtinas, todėl turime kuo skubiau ištaisyti socialinę nelygybę ir paremti meno kūrėjų socialinės saugos programą. Taip mes pagerbsime savo tautos ir valstybės kūrėjų kūrybiškumą ir talentus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas po svarstymo pritariate Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 6. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIP-1954(2) pritarta. Siūlau šį įstatymą priimti ypatingos skubos tvarka. Ar pritariate ypatingai skubai? (Balsai salėje) Pritariate, dėkoju. Replika.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Protokolui. Mano balsą įskaitykite už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašau, gerbiamasis R. J. Dagys turi kitą nuomonę.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, labai ačiū už jūsų palaikymą. Bet ten dar tarp dviejų projektų nėra suderintos datos. Kitą kartą galime balsuoti, nes datos nesuderintos dar tarp trijų įstatymų. Įsigaliojimo datos ne tos pačios. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Pagrindinio ir lydinčiųjų projektų, kaip suprantu, surašytos skirtingos įsigaliojimo datos.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Tai aš siūlau būtent matydama, kad tai yra svarbūs įstatymai, ilgai rengti ir galų gale atrastas konsensusas tarp visų, susirinkti per pietų pertrauką ir po pietų galėsime šiuos visus tris įstatymus priimti. Ar tinka toks variantas? Dėkoju.
10.59 val.
O dabar tuomet svarstome lydinčiuosius. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5, 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną R. J. Dagį, Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė įstatymo projektą, pataisas ir bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Luomanas, Biudžeto ir finansų komitetas. Nėra P. Luomano. S. Bucevičius. Prašau.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šį įstatymo projektą. Buvo pasiūlyta pagrindiniam komitetui atkreipti dėmesį į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus. Balsavimas buvo – bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu V. Stundį – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Komitetas bendru sutarimu iš esmės pritarė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir siūlo pagrindiniam komitetui jį patobulinti atsižvelgiant į pateiktas pastabas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti kviečiu A. Dumbravą. Atsisako dalyvauti diskusijoje.
Dabar kviečiu R. Dagį į tribūną. Yra Seimo nario A. Matulo pasiūlymas. Komitetas jam pritarė. Ar gali ir Seimas pritarti tam?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu. Norinčių kalbėti nematau. Kol kas A. Dumbrava – už. Prašau, kalbėkite.
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiamieji kolegos, tikrai aš noriu paprašyti, kad balsuotume už meno kūrėjo statusą turinčių darbuotojų šiokias tokias lengvatas, kurios yra numatytos. Tikrai tai yra tie žmonės, kurie…
PIRMININKĖ. Kolega, man atrodo, jūs vėl ne apie tai kalbate. Čia yra Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5, 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Po svarstymo už visą motyvai. Jūs dabar už tai?
A. DUMBRAVA (TTF). Atsiprašau, gal aš kažką suklydau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5, 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui? Galime. Po svarstymo pritarta.
11.03 val.
Ir dar vienas lydintysis – Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Į tribūną kviečiu A. Matulą – Sveikatos reikalų komitetas. Svarstymas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo Sveikatos reikalų komitetas kaip pagrindinis svarstė Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė jam.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu gerbiamąjį S. Bucevičių, kuris šiandien pristato Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. Bucevičiau! Dabar Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio…
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas kaip papildomas taip pat svarstė šį įstatymo projektą. Buvo pasiūlyta atsižvelgti pagrindiniam komitetui į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus. Bendru sutarimu pritarta. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Vidžiūną, Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Kolegos, komitetas taip pat bendru sutarimu pritarė projektui, pasiūlė pagrindiniam komitetui toliau tobulinti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu V. Stundį, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas bendru sutarimu iš esmės pritarė Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijose nėra norinčių kalbėti. Kviečiu į tribūną A. Matulą, nes yra pasiūlymų. Pirmiausia R. J. Dagio pasiūlymas. Gerbiamasis Dagy, prašau pristatyti dėl 1 straipsnio, toliau 2 straipsnio ir 3 straipsnio. Gerbiamasis Matulai, aš jus kviečiu į tribūną jau seniai! O R. J. Dagį prašau pristatyti savo pataisas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Galiu?
PIRMININKĖ. Prašau, seniai.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kadangi komitetas turėjo šiek tiek kitokią nuomonę, kitokią interpretaciją, dėl to kompromiso aš galėčiau atsiimti tas pataisas, kurioms komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Kaip sakote? Aš jūsų ir prašau pristatyti savo pataisas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš ir sakau.
PIRMININKĖ. Jūs atsiimate?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tas, kurioms nepritarė komitetas, atsiimu.
PIRMININKĖ. Supratau. Visoms nepritarė. 1 straipsnio, 2 straipsnio ir 3 straipsnio. Jūs jas atsiimate. Dėkoju. Supratau. Ar galime pritarti komiteto formuluotėms? Dėkui. Pritarta.
Norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui? Galime. Pritarta.
Gerbiamieji kolegos, visiems šiems trim įstatymų projektams siūlau ypatingą skubą. Kaip sutarėme, po pietų, 15.00 val., bus įstatymų projektų Nr. XIP-1954, Nr. XIP-1955 ir Nr. XIP-1956 priėmimas. Dėkui.
11.06 val.
Toliau darbotvarkės 1-5 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 17 ir 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Svarstymas. Kviečiu į tribūną A. Matulą – Sveikatos reikalų komitetas. Antanai Matulai, į tribūną!
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarstė įstatymo projektą Nr. XIP-1382 ir bendru sutarimu nutarė jį atmesti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Žemaitaitis – už komiteto išvadą.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Prieš, tiksliau, aš buvau užsirašęs.
PIRMININKĖ. Užsirašęs tai jūs esate už, gal tik kalbėti norite prieš.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Atsiprašau, prieš.
PIRMININKĖ. Prašom kalbėti prieš.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Prieš komiteto nuomonę esu. Iš tikrųjų kolegos pasiūlymas yra labai geras, nes šiandien yra tokia situacija, kai žmonės dirba dviejuose, trijuose darbuose ir, priklausomai nuo gaunamų pajamų, jie privalo mokėti sveikatos draudimą. Aš manau, kad tai yra nesąžininga, nes jie tikrai negauna dvigubų paslaugų. Tikrai negauna dviejų seselių, dviejų daktarų ar išeitinių. Siūlau palaikyti kolegos Algirdo pasiūlymą ir komiteto nuomonei nepritarti.
PIRMININKĖ. Dabar R. J. Dagys ne toje eilutėje užsirašęs. R. J. Dagys – už. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes galime, aišku, visus atleisti nuo bet kokio sveikatos draudimo mokesčio, bet turime situaciją tokią, kad 1 mln. dirbančiųjų, mokančių sveikatos draudimo įmokas, išlaiko 3,5 mln. potencialių sveikatos sistemos klientų. Tai jeigu mes eisime tuo keliu ir antrose darbovietėse atleisime, tai mes labai sumažinsime draudimo biudžetą, kuris ir dabar neatitinka sąvokos „privalomas sveikatos draudimas“. Mes kaip tik priešinga linkme turime eiti, jeigu norime turėti kokybiškas sveikatos paslaugas, ir negalima nesolidariai šiuo atveju veikti.
Todėl siūlau tikrai nepritarti, nes tai yra žingsnis visiškai priešinga linkme. Tada pasiūlykite šaltinį, iš kur paimti, kokį kitą mokestį įvesti ar dar ką nors įvesti, nukelti į sveikatos draudimą, nes tų lėšų tikrai ir taip trūksta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad Sveikatos draudimo įstatymo 17 ir 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas būtų atmestas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 83 Seimo nariai. Už – 54, prieš – 5, susilaikė 24. Sveikatos draudimo įstatymo 17, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas atmestas.
11.10 val.
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Kviečiu į tribūną A. Matulą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarstė įstatymo projektą Nr. XIP-1920(2) ir pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui bendru sutarimu. Siūlau pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, palaukite dar tribūnoje. Jūs pasakėte Nr. XIP-1920(2). Projektas yra Nr. XIP-1920(3). Ar jūs suklydote sakydamas?
A. MATULAS (TS-LKDF). Tai gal suklydau.
PIRMININKĖ. Nr. XIP-1920.
A. MATULAS (TS-LKDF). Taip, taip.
PIRMININKĖ. Dėkui. Kviečiu J. Juozapaitį dalyvauti diskusijoje.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Gerbiamieji Seimo nariai, šio įstatymo pataisos yra dėl to, kad reikia sudaryti sąlygas šio įstatymo 17 straipsnyje, kai žmonės nori verstis prekybos… liudijimu. Yra taip, aš pasidomėjau. Turguose, kai žmonės ateina, pagal šiuo metu galiojantį įstatymą reikia išsipirkti visam mėnesiui. Kai rudenį ir pavasarį ar vasarą žmonės nori parduoti kokias nors smulkias prekes, jiems yra labai brangu – pensininkams, ypač neįgaliems žmonėms ar kitiems dirbantiems žmonėms. Todėl šis įstatymas pakeičia ir sudaro geresnes sąlygas, kad galėtų išsipirkti toms dienoms, kada jie prekiauja. Tai yra ir močiutės, ir pensininkai, ir kiti žmonės. Tada nereikės veidmainiauti. Pastebėjau turguje, kad viena močiutė išsipirkusi, o dvi šalia sėdi ir prekiauja tokiomis pat savo prekėmis, jas prisidėjusios… kada viena išsiperka, o trys prekiauja savo prekėmis viename asmenyje. Kad to nebūtų, geriausia, kad žmogus galėtų… Pagal šį įstatymą dabar galės išsipirkti kiekvienas toms dienoms, sumokės ir nereikės slėptis už kito nugaros. Siūlau pritarti šiam įstatymo projektui ir balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, yra Seimo narių J. Juozapaičio ir E. Žakario pataisos. Kuris pristatote? E. Žakaris. Prašom.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Mes sutinkame su komiteto nuomone.
PIRMININKĖ. Sutinkate, t. y. nereikalaujate balsuoti? Dėkoju.
Daugiau pataisų nėra. Ar galėtume bendru sutarimu po svarstymo pritarti Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui? Gerbiamasis Žakari, ar būtinai norite kalbėti už visą? Prašom kalbėti.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Noriu tik padėkoti Sveikatos reikalų komitetui ir retai tenka dėkoti Vyriausybei, bet ir Vyriausybei, už pritarimą. Dėl šio įstatymo projekto aš nelabai įsivaizduoju, kad būtų galima dar ką nors siūlyti. Tik norėjau paprašyti, gal Pirmininkė galėtų ir paskubinti priėmimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš irgi norėčiau siūlyti ypatingos skubos tvarką, pritardama pono E. Žakario siūlymui. Ar pritariate ypatingai skubai? (Balsai salėje: „Taip!“) Tada priėmimas.
Įstatymo du straipsniai. Galime 1 straipsnį bendru sutarimu priimti? Priimtas. 2 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Priimtas.
Dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84. 80 – už, prieš nėra, susilaikė 4. Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
11.17 val.
Gerbiamieji kolegos, jeigu jūs ne prieš, nes dar iki pertraukos 15 min., siūlau Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą svarstyti. Į tribūną kviečiu V. Gapšį.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamieji Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė projektą ir priėmė tokias išvadas: „Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-1432 ir komiteto išvadoms.
Pasiūlymai: pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir jos įgaliotai institucijai atlikti šio įstatymo stebėseną, t. y. praėjus pusei metų nuo šio įstatymo įsigaliojimo, pateikti komitetui informaciją, ar, priėmus šiuos įstatymo pakeitimus, padaugėjo Lietuvos gyventojų, važinėjančių užsienyje registruotomis transporto priemonėmis, ir todėl tokie asmenys išvengė administracinių nuobaudų už pažeidimus, užfiksuotus stacionariomis pažeidimų fiksavimo priemonėmis, taip pat dėl tos pačios priežasties vairuotojų praktiškai nėra įmanoma nustatyti ir tais atvejais, kai, padarius pažeidimą (gavus pranešimą apie pažeidimą), transporto priemonė nebūtų iš karto sustabdoma.“
PIRMININKĖ. Diskusijose nėra norinčių dalyvauti. Yra gerbiamojo D. Budrio pataisa, kuriai komitetas nepritarė. Gerbiamasis Budry, pristatykite.
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Dėkui, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mano pasiūlymas yra, kaip papildyti mūsų biudžetą. Galiu paaiškinti. Apie 6 tūkst. administracinių baudų, padarius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, yra kasmet nesumokama. Vidutiniškai tai yra apie 100 Lt bauda. Tai sudarytų apie 6 mln. pajamų į biudžetą.
Paaiškinsiu, kaip tai yra padaryta. Transporto priemonės savininkui laiku nesumokėjus paskirtos baudos už administracinį teisės pažeidimą, susijusį su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, Kelių transporto priemonių registre daromas įrašas, kad draudžiama atlikti bet kokias šio asmens turimų transporto priemonių registravimo procedūras tol, kol bus sumokėta paskirtoji bauda. Tai padariusi mūsų kaimynė Latvija, mano žiniomis, surinko apie 90 % baudų daugiau, negu buvo surinkta prieš tai buvusiais metais.
Mano pasiūlymui pritarė Vidaus reikalų ministerija bei kelių policija, su jais buvo derinta. Be to, sistema šiuo metu yra veikianti. Techninės priežiūros internetinė bazė yra sujungta su policijos baze, ir jeigu automobilis atvyksta, tarkime, vogtas, iš karto policija gauna pranešimą. Taigi tikrai nebūtų sudėtinga tai padaryti. Prašau pritarti mano pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
V. GAPŠYS (DPF). Komitetas siūlo nepritarti ir remiasi tokiais argumentais: pasiūlymas iš esmės iškreipia projektu siekiamus tikslus. Taip pat remiamasi Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio 2 d. nutarime konstatuotais faktais, kad paskirta bauda gali nesiderinti su proporcingumo principu, taigi ir su konstituciniu teisės valstybės principu. Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime, beje, buvo konstatuota, jog įstatyme nustatant atsakomybę, taip pat jo įgyvendinimą turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau negu būtina. Šis pasiūlymas gali būti vertinamas kaip įgytos teisės suvaržymas, be to, detalios nuostatos turi būti numatomos ne įstatyme, o įstatymo įgyvendinamajame teisės akte. Tokia yra komiteto nuomonė.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar yra norinčių palaikyti D. Budrio pataisą? Nematau užsirašiusių. Taigi turime balsuoti ir apsispręsti. Kas palaikote gerbiamojo D. Budrio pataisą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 30, prieš nėra, susilaikė 42. Pataisai nepritarta.
Ir dar yra viena gerbiamojo D. Budrio pataisa dėl 2 straipsnio. Prašau pateikti.
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Gerbiamoji Pirmininke, ji yra susijusi ir jeigu šiai nepritaria, tai tada…
PIRMININKĖ. Dėkoju.
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Norėjau tik dar pasakyti, kad argumentas dėl asmens teisių suvaržymo nevisiškai teisingai buvo interpretuotas. Manyčiau, kad automobilio rakinimas arba automobilio nutempimas yra kur kas didesnis asmens teisių suvaržymas nei, tarkime, ši pataisa.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Antrosios pataisos mes nesvarstome, nes nepritariame pirmajai pataisai. Dėkoju pranešėjui.
Motyvai dėl viso projekto. Norinčių kalbėti nėra. Taigi balsuojame. Kas po svarstymo pritariate Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 67, prieš nėra, susilaikė 8. Po svarstymo pritarta.
Siūlau šį įstatymą priimti ypatingos skubos tvarka. Ar pritariate tam? (Balsai salėje) Nepritariate? Tada balsuojame. Kas pritariate, kad šis įstatymas būtų priimtas ypatingos skubos tvarka, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 56, prieš – 2, susilaikė 19. Pritarta ypatingai skubai.
Dėl vedimo tvarkos – D. Budrys.
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Gerbiamoji Pirmininke, aš norėčiau paprašyti 4 valandų pertraukos, kad galėčiau perregistruoti. Gal tada salėje bus daugiau žmonių ir galėsiu paaiškinti, ko aš siekiau savo pasiūlymu…
PIRMININKĖ. Jūs frakcijos vardu prašote…
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Taip.
PIRMININKĖ. …pertraukos iki kito posėdžio?
D. BUDRYS (J(LiCS ir TPP)F). Taip.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti pertraukai iki kito posėdžio? (Balsai salėje) Bendru sutarimu priėmimo pertrauka iki kito posėdžio. Dėkoju.
11.26 val.
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Įmonių grupių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymo 3 ir 6 straipsnių pakeitimo bei priedo papildymo įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną Audito komiteto pirmininkę L. Graužinienę. Svarstymas.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Audito komitetas svarstė pateiktą įstatymo projektą ir pritarė Teisės departamento pastabai. Komitetas priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam Įmonių grupių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymo 3 ir 6 straipsnių pakeitimo bei priedo papildymo įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijose nėra norinčių kalbėti. Po svarstymo dėl viso vienas – už, vienas – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Galime. Siūlau ypatingos skubos tvarka priimti. Pritariate? Dėkoju. Priėmimas.
1 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. 2 straipsnis. Galime priimti? Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Įmonių grupių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymo 3 ir 6 straipsnių pakeitimo bei priedo papildymo įstatymo projektas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: už – 78, prieš nėra, susilaikė 2. Įmonių grupių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymo 3 ir 6 straipsnių pakeitimo bei priedo papildymo įstatymas priimtas.
11.27 val.
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Muitinės įstatymo 57 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Į tribūną kviečiu V. Matuzą – Biudžeto ir finansų komitetas.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė pateiktą įstatymo projektą ir priėmė sprendimą pritarti Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui Nr. XIP-1612(2)ES. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. Per tą laiką negauta jokių pasiūlymų. Noriu informuoti, kad Teisės departamentas taip pat neturi pasiūlymų ir pataisų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijose nėra norinčių kalbėti. Norinčių kalbėti dėl viso įstatymo projekto irgi nėra. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Pritarta. Siūlau priimti ypatingos skubos tvarka. Ar pritariate ypatingai skubai? Dėkoju. Pritarta. Įstatymas vieno straipsnio. Taigi dėl viso galime iš karto balsuoti.
Kas už tai, kad būtų priimtas Muitinės įstatymo 57 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 1. Muitinės įstatymo 57 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
11.28 val.
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymas. Kviečiu A. Anušauską. Svarstymas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstęs pateiktą projektą pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijose nėra norinčių kalbėti. Dėl motyvų irgi nėra norinčių kalbėti. Ar galime po svarstymo bendru sutarimu pritarti? Pritarta. Siūlau ypatingos skubos tvarka priimti. Ar pritariate tam? Pritarta. Taigi priėmimas. Keturi – už, keturi – prieš. Įstatymas vieno straipsnio. Tada iš karto balsuojam dėl viso įstatymo. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
11.31 val.
Darbotvarkės klausimas 1-11 – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu J. Oleką, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Svarstymas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas spalio 13 d. svarstė šį įstatymą. Komitetas siūlo pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui ir sujungti šį projektą su Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu Nr. XIP-1724 ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo papildymo 401 straipsniu bei 18, 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu Nr. XIP-1783(2). Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma keisti daugiau nei pusę (iš 51 – 31) įstatymo straipsnių, siūlyti išdėstyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą nauja redakcija. Balsavimo rezultatai: pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Kviečiu į tribūną S. Šedbarą, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas, kaip papildomas komitetas, 2010 m. balandžio 14 d. svarstė šį įstatymo projektą ir bendru sutarimu už priėmė tokį sprendimą: iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui įvertinti galimybę prašyti Vyriausybės išvados dėl projekto ir kreipėsi į Seniūnų sueigą, kad būtų kuo greičiau pateiktas šitas įstatymo projektas Nr. XIP-1390 (kas ir buvo padaryta), kad abu šie projektai būtų svarstomi kartu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu L. Sabutį, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas rugsėjo 29 d. vertino pateikto įstatymo projekto, registruoto Nr. XIP-1783, antrąją redakciją. Iš esmės siūlymams buvo pritarta. Kadangi šis projektas sujungtas su pagrindiniu, jokių esminių pataisų, papildymų neturėjo, bendru sutarimu kviečiame svarstyti ir priimti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu O. Valiukevičiūtę, Žmogaus teisių komitetas. Kas gali kalbėti Žmogaus teisių komiteto vardu? Prašau, D. Kuodytė, Žmogaus teisių… Prašau, mes duosim medžiagą. Ateina O. Valiukevičiūtė. Gerbiamoji Onute, ateikite į tribūną.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Žmogaus teisių komitetas svarstė įstatymo projektą ir iš esmės nutarė pritarti šiam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje nori kalbėti du Seimo nariai. Į tribūną kviečiu R. Ačą.
R. AČAS (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš esmės noriu pasakyti, kad šis įstatymas yra geras ir reikėtų jam pritarti, nes yra numatyta Ginklų fondo monopolinė teisė pardavinėti trumpuosius šaunamuosius ginklus – pistoletus, revolverius – piliečiams savigynai. Tad nelegali prekyba valstybinėse įstaigose yra neįmanoma. Latviai, estai tai yra panaikinę ir mes (tie, kurie domisi) žinome, kad jie susidūrė su labai daug problemų. Kita vertus, leidus šiais ginklais prekiauti privatiems asmenims, pastarieji bus suinteresuoti pelno gavimu. O tai reiškia, kad pasinaudojus rinkodaros priemonėmis bus skatinama reklama, skatinama įsigyti šaunamuosius ginklus asmenims, motyvuojant tuo, kad yra sunkmečio laikas, yra padidėjęs nusikalstamumas, ir taip žmonės bus skatinami ginkluotis.
O tas besaikis ginklavimasis, mes matome, prie ko priveda. Dažnai girdime ir matome, kas vyksta Amerikoje ar kitose šalyse, kada įsiveržiama į mokyklas, kada įvyksta daug kraupių nusikaltimų. Mūsų šiandien sukurta sistema ir Ginklų fondas buvo juk iš esmės įkurtas siekiant užtikrinti visišką ginkluotės pirkimų skaidrumą ir efektyvų valstybės lėšų naudojimą. Ginklų fondas parduoda ginkluotę kariuomenei, policijai ir kitoms statutinėms organizacijoms gamintojo kainomis, faktiškai neimdamas jokio mokesčio. Joks privatus ūkio subjektas to nedarytų.
Mane į šią tribūną pastūmėjo ateiti kitas teikiamas įstatymo projektas, kuris bus teikiamas po to pono S. Stomos. Aišku, mes galėsim jam užduoti klausimus, tačiau pagrindinis dalykas, ko yra siekiama, tai siūloma legalizuoti duslintuvų, naktinių taikiklių apyvartą. Priėmus šiuos pasiūlymus, gerokai padidėtų brakonieriavimas. Kitaip nei to reikalauja direktyva, siūloma dujiniams ginklams netaikyti registracijos reikalavimo.
Turbūt visi žinome, kurie domimės, kad bet kurį dujinį ginklą faktiškai nesunku perdirbti į kovinį ginklą.
Ir pagrindinis siūlymas to, kaip sakoma, alternatyvaus projekto yra tai, kad yra siūloma panaikinti Ginklų fondo monopolį. Manyčiau, to, kas pas mus yra sukurta, kas yra pažangu, nereikėtų griauti, o reikėtų galbūt tobulinti. Tikrai šiam įstatymo projektui siūlyčiau pritarti ir nepritarti po to einančiam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nematau Ž. Šilgalio, kuris norėjo dalyvauti diskusijoje. Ar yra kur nors Ž. Šilgalis salėje? Nėra. (Balsai salėje) Tai vėl kviečiu į tribūną J. Oleką. Labai gausiai S. Stoma yra registravęs pataisų. Tai gal iš eilės ir pradedam. 2 straipsnis. Gerbiamasis Stoma, prašau.
S. STOMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų daug yra tų pataisų, į kai kurias, tiesą sakant, komitetas palankiai pasižiūrėjo, o šiaip, palengvindamas Seimo darbą ir taupydamas laiką, norėčiau tiesiog pateikti du esminius dalykus, o visų kitų pataisų atsisakyti. Tai gal būtų racionalesnis mūsų darbas, jeigu leistumėt šitaip.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Prašau.
S. STOMA (TS-LKDF). Būtų čia tiktai du tokie paketai. Pirmas būtų dėl 23, 24 ir 25 straipsnių, pataisos susijusios su šitais straipsniais. Tada aš trumpai galėčiau pristatyti.
PIRMININKĖ. Tai gal tada, kolega, kad nesusipainiotume patys, einam tada pastraipsniui. Kaip suprantu, 2 straipsniui pataisos…
J. OLEKAS (LSDPF). Atsiimtos.
PIRMININKĖ. Atsiimta. Antra pastraipa irgi atsiimta. 2 straipsnio trečia pastraipa atsiimta, 2 straipsnio šešta pastraipa atsiimta, 2 straipsnio septinta, dvylikta, šešiolikta, devyniolikta – atsiimat, 2 straipsnio dvidešimt ketvirtą pastraipą jūs prašot pristatyti, ar ne?
S. STOMA (TS-LKDF). Dabar čia artimiausias būtų tada, dar nepasakiau, 3, 4, 5, 6, 13 straipsniai dėl dujinių ginklų.
PIRMININKĖ. Tada gal tai, kas registruota dėl 2 straipsnio, jūs viską atsiimate, taip?
S. STOMA (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. O 3 straipsnis? Dėl 3 straipsnio jau pristatote?
S. STOMA (TS-LKDF). Taip.
J. OLEKAS (LSDPF). Dėl 2 straipsnio balsuojame?
PIRMININKĖ. Kaip?
J. OLEKAS (LSDPF). Dėl 2 straipsnio balsuojame?
PIRMININKĖ. Kol kas čia yra svarstymas, tai nereikia balsuoti.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerai.
PIRMININKĖ. Tada prašau pristatyti dėl 3 straipsnio savo pataisą.
S. STOMA (TS-LKDF). Kaip minėjau, kalbama apie dujinio ginklo ir šaunamojo ginklo sąvokas ir jų tikslų apibrėžimą. Siūlyčiau tokį apibrėžimą: „Dujinis ginklas tai yra ginklas, iš kurio gali būti paleistos kenksmingos dirginančios medžiagos. Dujiniu ginklu negali būti ginklas, kuris dėl savo konstrukcijos ar medžiagos, iš kurios jis yra pagamintas, gali būti perdirbtas į šaunamąjį ginklą.“
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
J. OLEKAS (LSDPF). Komiteto nuomonė buvo nepritarti. Tik, kolega, man atrodo, dabar ne dėl 3 straipsnio…
PIRMININKĖ. 3-ias, jis pasakė.
J. OLEKAS (LSDPF). Jis sakė, bet ten nėra apie tai, ten yra naktiniai taikikliai, (…) ginklai…
PIRMININKĖ. Taip.
J. OLEKAS (LSDPF). …snaiperinių ginklų išbraukimas. Tai šitam siūlome nepritarti. Dėl 3 straipsnio jūsų siūlymai yra dėl duslintuvų ir naktinių taikiklių.
PIRMININKĖ. Taip. Tai gal atsiimate, gerbiamasis Stoma?
S. STOMA (TS-LKDF). Apie dujinį ginklą kalbama, labai atsiprašau, 2 straipsnio 9 punkte, iš tikrųjų.
PIRMININKĖ. Tai, gerbiamasis kolega, jūs pats mus dabar klaidinate. Jūs sakėte, kad dėl 2 straipsnio jūs viską atsiimate ir nereikia balsuoti, kad pradedame nuo 3 straipsnio. Aš jums ir pasakiau, pateikite dėl 3 straipsnio savo pataisą.
S. STOMA (TS-LKDF). Na, taip. Atsiprašau. Bandydamas palengvinti…
PIRMININKĖ. Taip. Tai ką jūs dabar pristatėte, galima sužinoti?
S. STOMA (TS-LKDF). Vis dėlto paprašysiu tada balsuoti dėl 2 straipsnio 9 punkto, kaip ir perskaičiau tas formuluotes.
PIRMININKĖ. Kelinto?
S. STOMA (TS-LKDF). 2 straipsnio 9 punktas.
PIRMININKĖ. 9-as?
S. STOMA (TS-LKDF). Taip. Dujinis ginklas, apie dujinį ginklą kalbama.
PIRMININKĖ. Tai kad nėra tokios pataisos dėl 9 punkto. Gerbiamasis kolega, nėra tokių. (Balsai salėje)
S. STOMA (TS-LKDF). Na, matote, aš turiu sutrauktą variantą, maniau, taip bus lengviau, bet…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūsų, aš gi sakiau, yra dėl 2 straipsnio 2, 3, 6, 7, 12, 16, 19, 24, 28, 32, 49, 54 punktų. Tai apie ką jūs dabar norite kalbėti ir kokią pataisą pristatyti?
S. STOMA (TS-LKDF). Čia buvę, atsiprašau, čia yra konsoliduotas variantas, buvęs 9, dabar 3 punktas – dujinis ginklas, va, yra dujinis ginklas. Dabar yra 3 punktas, 3 straipsnis.
PIRMININKĖ. Tai yra 2 straipsnio 3 punktas, taip?
S. STOMA (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Tai galų gale išsiaiškinome. Kad būtų protokolui aišku. Dėl 2 straipsnio 3 punkto S. Stoma pristatė tokią pataisą, komitetas tai pataisai nepritarė. Ar yra norinčių pritarti S. Stomos pataisai? V. Kurpuvesas nori.
V. KURPUVESAS (KPF). Labai ačiū, Pirmininke. Aš galbūt pagelbėsiu savo kolegai ir šiek tiek paaiškinsiu, kokia yra esmė tų visų pataisų. Visose kolegos pataisose, tai yra pasiūlyme papildyti 2 straipsnį 9 punktu „Dujiniai ginklai“, taip pat kolegos S. Stomos pasiūlymuose dėl 3, 4, 5, 6 ir 13 straipsnių yra kritikuojamas vienas dalykas, tai yra visų dujinių ginklų priskyrimas šaunamiesiems ginklams. Tas dalykas kritikuojamas dėl dviejų argumentų. Mes galvojame, kad dujiniai ginklai šiame įstatyme nepagrįstai priskiriami šaunamiesiems ginklams dėl dviejų pagrindinių motyvų. Visų pirma dėl neteisingo direktyvos vertimo, kur vienas angliškas žodis „shot“ yra išverstas kaip užtaisas, bet realus jo vertimas visuose kituose dokumentuose (ir prancūziškame variante, ir kitose šalyse) yra žodis „šratas“. Remiantis tuo neteisingu vertimu (mes, beje, turime ir atsakymą iš Užsienio reikalų ministerijos, kad direktyva neteisingai išversta), yra formuluojamos ir tam tikros sąvokos, kurios iškreipia kitas sąvokas.
Ir, be to, antras teiginys – įstatymų rengėjai teigia, kad visi dujiniai ginklai, pistoletai gali būti perdirbti į šaunamuosius ginklus. Tai iš tiesų yra ne taip. Kai kurie iš jų gali būti perdirbti, bet kiti gali būti ir neperdirbti. Pavyzdžiui, Europos gamintojai savo sertifikatuose labai aiškiai nurodo, kad jų ginklai negali būti perdaryti į šaunamuosius ginklus. Tai dėl to mes manome, kad toks besąlyginis dujinių pistoletų ir revolverių prilyginimas šaunamiesiems ginklams yra neteisingas.
PIRMININKĖ. Prieš pataisą – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Žinote, gerbiamoji Pirmininke, čia taip dabar visi aiškina tas pataisas. Aš iš esmės prieš tai, kad būtų galima naudoti duslintuvus, bet už tai, kad dujiniai pistoletai nebūtų kaip šaunamieji ginklai. Ką jums dabar pasakyti, kad viską į vieną vietą suplakėte?
PIRMININKĖ. Tada komiteto galutinė išvada.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų komitetas svarstė kolegų pateiktas pataisas ir joms nepritarė štai dėl kokių motyvų. Kalbama ne apie vieną vertimą, ar „užtaisas“, ar „šratas“. Bet direktyvoje yra pasakyta, kad šaunamasis ginklas reiškia bet kurį nešiojamą vamzdinį šaunamąjį ginklą, kuris yra sukonstruotas arba gali būti perdirbtas taip, kad ir toliau (…).
Taip pat yra pasakyta, kad pagal šią direktyvą laikoma, kad daiktas gali būti perdirbtas į šaunamąjį ginklą taip… kuris turi šaunamojo ginklo išvaizdą ir dėl jo konstrukcijos arba medžiagos, iš kurios pagamintas, gali būti taip perdirbtas. Žodžiu, mes (…) tik dėl vieno vertimo. Mes iš tikrųjų nenorime, kad kartotųsi įvairiuose kriminaliniuose pranešimuose, kad piliečiui, Lietuvos piliečiui, ar mūsų svečiui buvo grasinta daiktu, panašiu į šaunamąjį ginklą. Štai kur yra esmė, kad dujiniai ginklai ir ginklai, kurie gali būti perdirbti, būtų užregistruoti lengvesne tvarka, ir mes žinotume bent lengvą jų apskaitą, kas juos turi, kad nusikaltėliai negalėtų jais pasinaudoti. Todėl mes siūlome nepritarti kolegos pateiktai pataisai.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate S. Stomos pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 16, prieš – 25, susilaikė 44. Pataisai nepritarta.
Gerbiamasis Stoma, kurią dabar pataisą pristatysite? Tuoj įjungsime. Tuoj.
S. STOMA (TS-LKDF). Tada dabar mano paskutinė pataisa, nes visas atsiėmiau.
PIRMININKĖ. Kuri?
S. STOMA (TS-LKDF). Čia dėl monopolio.
PIRMININKĖ. Dėl kurio straipsnio dabar bus?
S. STOMA (TS-LKDF). Dėl monopolio.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, man ne esmė, man pasakykite straipsnį. Arba aš tada sakau iš eilės, nes pripainiosime, paskui nebus aišku.
Dabar 2 straipsnio 7 dalį atsiėmėte?
S. STOMA (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. 12-ą atsiėmėte?
S. STOMA (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. 16-ą atsiimate? Ar galima tylos, nes mes nesusišnekame su S. Stoma.
2 straipsnio 19 atsiimate? 2 straipsnio 22 atsiimate? 2 straipsnio 28 atsiimate? 2 straipsnio 32 atsiimate? 2 straipsnio 49 atsiimate? Ar galite man atsakyti?
S. STOMA (TS-LKDF). Atsiimu, atsiimu, taip.
PIRMININKĖ. Atsiimate. Ir 2 straipsnio 54 atsiimate.
Dabar eina 3 straipsnis. Pristatote jį ar atsiimate?
S. STOMA (TS-LKDF). Atsiimu. …iki 23 straipsnio.
PIRMININKĖ. Palaukite, iš eilės. 4 straipsnis. Atsiimate?
S. STOMA (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Atsiimate. 5 straipsnis. Atsiimate?
S. STOMA (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Atsiimate. 6 straipsnis.
S. STOMA (TS-LKDF). Gal bus lengviau pasakyti, kad iki 23 straipsnio viską atsiimu.
PIRMININKĖ. Tai gerai. Atsiimta – 6, 7, 8, 9, 11, 12, 13, 13-o 5, 16, 17, 18 straipsniai, 19 straipsnis, 21, 22, 23 ir dabar jau 24 straipsnis, kurį jau jūs pristatote.
S. STOMA (TS-LKDF). 23. Būtent čia 23 straipsnis.
PIRMININKĖ. Tai dėl 23 straipsnio ne atsiima, o pristato. Tai prašom pristatyti pataisą dėl 23 straipsnio.
S. STOMA (TS-LKDF). Siūlau pakeisti projekto 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip… Bet čia labai ilgas, gal aš esmę pasakysiu?
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, esmę pasakykite vienu sakiniu.
S. STOMA (TS-LKDF). Esmė vienu sakiniu yra ta, kad dabar pagal mano turimą informaciją Lietuva taps vienintele Europos Sąjungos šalimi, kurioj Ginklų fondas turės monopolį. Mes kartu diskriminuojame visus savo verslininkus, nes aplinkinėse šalyse ir visose Europos Sąjungos šalyse jie to monopolio neturi, todėl, savaime suprantama, jie turės konkurencinę pirmenybę prieš prekiautojus. Tiesiog mes diskriminuojame patys save, manyčiau, kad šiuo atveju tai iš tikrųjų yra labai svarbus dalykas, ir prašyčiau kolegų palaikyti. Monopolio laikymas tiesiog yra senstelėjęs dalykas. Tuo labiau kad nė vienoje ar kitoje Europos Sąjungos šaly to nėra. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Olekai, man šiek tiek abejonių kilo, ar tikrai pristatė tą straipsnį?
J. OLEKAS (LSDPF). Taip, taip, 23 straipsnį, gerai.
PIRMININKĖ. Tada komiteto išvada.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė ir siūlo nepritarti kolegos pateiktam siūlymui, ir štai dėl kokių motyvų. Pasiūlymo atsisakyti kovinių pistoletų įvežimo, kartu vėliau ir prekybos monopolinės teisės suteikimo Ginklų fondui… pažymėtina, kad dabartinis reguliavimas visiškai atitinka Europos Sąjungos teisę. Tą patvirtino Europos teisės departamentas dėl Vyriausybės pateikto projekto. Valstybės monopolį šioje srityje tikslinga išlaikyti, nes kitu atveju ypač pasunkėtų kovinių pistoletų apyvartos kontrolės užtikrinimas, turint omenyje, kad kovinis pistoletas yra vienas iš patogiausių nusikaltimams naudojamų ginklų. Todėl būtina garantuoti, kad tikrai būtų kontrolė šių ginklų apyvartos. Komitetas siūlo nepritarti kolegos pateiktam pasiūlymui vienbalsiai. Atrodo, taip pat.
PIRMININKĖ. Kalbėti dėl pataisų nėra norinčių. (Balsai salėje) Tai siūlau iš karto balsuoti ir apsispręsti. Kas pritariate S. Stomos pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
J. OLEKAS (LSDPF). Nepritariu, prieš.
PIRMININKĖ. Balsavo 80 Seimo narių: už – 10, prieš – 15, susilaikė 55. Pataisai nepritarta.
Dabar klausiu Seimo nario S. Stomos. Toliau yra pataisa dėl 24 straipsnio. Atsiimate ar pristatote? Kažkaip neįjungi.
S. STOMA (TS-LKDF). Neveikia, bet atsiimu visas likusias.
PIRMININKĖ. Visas likusias atsiimate pataisas, taip?
S. STOMA (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
Dabar ieškom, sako, dar yra K. Kuzminsko pataisos, bet aš nerandu. Gerbiamasis Kazimierai, pristatykite, nežinau net dėl kurio straipsnio, nežinau, pas mus nėra. Radau. Dėl 13 straipsnio 5 dalies. Prašau.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Taip. Labai ačiū, Pirmininke. Mano siūlymas yra… Susipažinus su ilgųjų lygiavamzdžių ginklų bei šovinių laikymo ir naudojimo tvarka, kaip žinome, ilgasis lygiavamzdis ginklas privalo būti laikomas išardytas specialiame dėkle, be šovinių, viskas turi būti laikoma užrakinta seife, manoma, kad savigynos atveju gyventojas nespės šiuo ginklu pasinaudoti. Taip pat yra duomenų, kad gyventojai, savigynai įsigiję lygiavamzdžius šautuvus, juos naudoja brakonieriavimui, nelegaliai medžioklei. Todėl siūloma nebeleisti gyventojams savigynai įsigyti B, C kategorijos lygiavamzdžių ginklų bei šovinių. Manome, kad pakanka pistoletų, revolverių, juos galėtų įsigyti. Jeigu Seimas pritars tai pataisai, tada priimti teiksiu pataisą, kad tiems, kurie turėjo lygiavamzdžius savigynai, nereikėtų jų atiduoti, kad jie ir turėtų iki gyvenimo pabaigos, tačiau manome, kad naujai tikrai medžioklinių šautuvų savigynai negalės… Logiškai mąstant, žmogus vaikščiodamas kieme tikrai lygiavamzdžio šautuvo ant pečių nesinešioja. Jeigu įsiverš į namus, gyventojas turės dar seifą atsirakinti, išsiimti iš dėklo, susidėti tą šautuvą, susirasti šovinių ir tik tada pasipriešinti užpuolikui, o jo turimas revolveris ar pistoletas visada gali būti paruoštas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas siūlo nepritarti kolegos K. Kuzminsko pasiūlymui, ir štai dėl kokių motyvų. Lygiavamzdžius ginklus žmonės iki šiol turėjo ir juos naudojo savigynai, tai yra gana paprasti naudoti ginklai ir ne visai įgudusiam žmogui. Ginklas yra nebrangus, kaimo vietovėse, vienkiemiuose žmonės turi šiuos ginklus, kuriuos naudoje namų apsaugai. Nešiotis šiuos ginklus, kaip žinote, yra draudžiama. Vien pats ginklo turėjimo faktas dažnai atgraso potencialius užpuolikus, todėl mes siūlome, kad ši nuostata liktų, nes gynybai naudoti vien revolverį, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, nėra tokių įgūdžių, o brakonieriai iš tikrųjų šiais laikais daug daugiau turbūt užsiima graižtiniais šautuvais nei lygiavamzdžiais, todėl brakonieriavimo lygiavamzdžiai šiuo atveju nepadidina. Todėl mes siūlome nepritarti kolegos pataisai.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis J. Urbanavičius pritaria pataisai. Prašau.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų norėčiau palaikyti K. Kuzminsko pataisą. Daugybe atvejų, aš kalbėjausi su aplinkos apsaugos inspektoriais, tikrai yra daug problemų. Sunku kontroliuoti vietinius gyventojus, jie turi savigynai išsiėmę lygiavamzdžius šautuvus, nemažai tokių atvejų yra, kad jie brakonieriauja ir daro didžiulę žalą gamtai. Tai siūlyčiau palaikyti šią pataisą.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate K. Kuzminsko pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 32, prieš – 10, susilaikė 39. Pataisai nepritarta. Dar yra viena Seimo nario A. Anušausko pataisa dėl 17 straipsnio 1 dalies 5 punkto. Gerbiamasis Anušauskai, pristatykite, nes komitetas pritarė iš dalies. Iš vietos.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, siūlymo esmė, kad statutiniams (išsitrauksiu) yra reikalavimai egzaminuotis ir tikrintis sveikatą, nors statutiniai pareigūnai dažniausiai jau tarnybos metu turi teisę nešiotis šaunamąjį ginklą, todėl jiems yra numatytos išlygos. Komitetas pritarė iš dalies. Aš sutinku. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Galime bendru sutarimu pritarti?
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Palaukit!
PIRMININKĖ. Kas palaukit?
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Prieš bendrą sutarimą palaukit.
PIRMININKĖ. Ar jūs tada reikalaujate balsuoti? Yra toks palaukimas. Tai ką siūlote? Balsuoti?
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Duokite žodį, tada pasakysiu.
PIRMININKĖ. Norite…
J. OLEKAS (LSDPF). Komitetas pritarė…
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė ir A. Anušauskas atsisako, neprašo balsuoti dėl savo pataisos. Čia nėra procedūros niekam duoti kalbėti. Palaiko. Gerai. Daugiau pataisų nėra, gerbiamasis Olekai?
J. OLEKAS (LSDPF). Atrodo, kad visas apsvarstėme.
PIRMININKĖ. Aš irgi daugiau nematau. Dėkoju.
J. OLEKAS (LSDPF). Labai ačiū už palaikymą.
PIRMININKĖ. Diskusijų nebuvo. Dabar dėl viso projekto 1 – už, 1 – prieš. S. Bucevičius – už.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Mes dabar kalbėsime už visą įstatymo projektą?
PIRMININKĖ. Taip, už visą.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū. Šiandien reikia pritarti tokiam įstatymo projektui, tik man, kaip žmogui ir asmeniui, kai mes ir šiandien dabar turėjome karštą diskusiją tarpusavy, kalbėjome apie tokius du galbūt nepadarytus dar šiuo įstatymo projektu darbus. Šiandien piliečiai, tie, kurie įsigijo dujinius pistoletus savigynai, mes niekaip jų… Kaip mes juos dabar apibrėšime ir kaip jie turės užsiregistruoti, nes, viena vertus, girdėjome iš kolegos J. Oleko, kad jiems bus supaprastinama tvarka, bet įstatyme absoliučiai nekalbama apie tą supaprastinimą, jie turės pereiti sveikatos visus leidimus. Klausimas, ar 85 metų žmogus gaus tą sveikatos leidimą ir jis galės laikyti šitą ginklą, įsigijęs savigynai. Ir kaip po to su tuo ginklu bus pasielgta, jeigu jis nebus perėjęs, išduotas leidimas. Taip pat yra dar keletas punktų, bet pats principas – Europos Sąjungos direktyvas mes turime perkelti į savo įstatymų bazę. Taigi pasisakysiu už ir galbūt paprašysiu Seimo Pirmininkės, kad neteiktų skubos tvarka priimti, kad galėtume padaryti kai kurie Seimo nariai, kurie manome kitaip, dar įstatymo pataisas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Žinote, turiu prisipažinti, kad vaikystėje buvau padaręs didelį baudžiamąjį nusižengimą – pasidaręs pistoletą iš vamzdelio, su siera užtaisomą, bet šaudantį. Tai dabar man toks vaizdas, kad mūsų Seimas neturi kuo užsiimti. Pirmiausia, 20 metų mes leidome žmonėms pirkti dujinius pistoletus, leidome, žmonės turi namie, kaimuose, visur kitur. Dabar po 20 metų Seimas nutarė, kad tie žmonės turės: a) nueiti pasitikrinti sveikatą, o gal žmogui jau 77 metai, jis nelabai pereis tą sveikatą; b) užsiregistruoti. Dėl ko visa tai daroma? Kad viena firma, galbūt Ginklų fondas, turėtų kontrolę įvežti šituos dujinius pistoletus. Tai ar mūsų reikalas rūpintis visais Lietuvos gyventojais, ar reikalas rūpintis Ginklų fondo gerove, taip paklausiu. Pirmas dalykas.
Antras dalykas, jeigu jau mes žinome, kad yra tokia bėda, kad iš rusiškų ginklų įmanoma perdirbti į graižtinius, tai ir uždrauskime rusiškų ginklų įvežimą. „Makarovo“ pavyzdinių, kitų dalykų, o ne visų. Tai antras dalykas.
Ir paskutinis dalykas. Gerbiamieji, na, galite ką norite uždrausti, uždrauskite dar šakes, uždrauskite kirvius, uždrauskite kitus dalykus. Jeigu žmogui užeis į galvą koks nors nelaimingas atsitikimas, jisai nešaudys iš pistoleto, o užmuš su kirviu. Tai mes negalime pasidaryti tokie sterilūs, kad nė vienas žmogus dabar Lietuvoje negalėtų turėti nei dujinio neužsiregistravęs, nei kokio peilio namuose, nei dar ko nors. Tai kuo jis ginsis nuo užpuolikų. Tie ateis su ginklais, šaudys, o šitie sėdės nelaimingi.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas po svarstymo pritariate Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 92 Seimo nariai. Už – 62, prieš – 5, susilaikė 25. Po svarstymo yra pritarta.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu 15 min. pertrauką. Posėdžio tęsinys 12.20 val. Po to pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Kašėta.
Pertrauka
12.23 val.
PIRMININKAS (A. KAŠĖTA, LSF). Gerbiamieji kolegos, tęsiame mūsų rytinį plenarinį posėdį. Rezervinis 1 klausimas ir vienintelis. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu yra numatyta, kad pagal Konstitucinio Teismo nutarimus būtų galimybė dėl tam tikrų ginčų kariams suteikti teisę gintis ir teismuose, savo teises ginti ir teismuose, nagrinėjant tuos ginčus. Kadangi dabar viena iš tokių bylų yra Konstituciniame Teisme, yra prašymas ištirti, ar atitinka, ar neprieštarauja Konstitucijai šis straipsnis, siūlomo pakeitimo esmė yra suteikti kariams galimybę tam tikrus ginčus spręsti teismuose įstatymo numatyta tvarka. Čia toks minimalus pakeitimas.
PIRMININKAS. Dėkoju pirmininkui už pateikimą. Gerbiamieji kolegos, ar yra norinčių paklausti? Nėra užsirašiusių. Dėl motyvų taip pat neužsirašė niekas kalbėti. Gerbiamieji kolegos, gal galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu po pateikimo.
12.25 val.
Grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės klausimų. Klausimas 1-13 – Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 3, 4 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – Aplinkos apsaugos komiteto atstovas J. Pinskus.
J. PINSKUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Teikiamas svarstyti Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 3, 4 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymas Nr. XIP-811(2). Įstatymo projekto tikslas – sudaryti galimybes savivaldybėms lanksčiau planuoti aplinkosaugines priemones ir tinkamai panaudoti specialiosios programos lėšas bei aiškiau reglamentuoti ne pagal tikslinę paskirtį panaudotų lėšų išieškojimą. Aplinkos apsaugos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė pateiktas Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir bendru sutarimu už nusprendė:
1. Pritarti komiteto pagal Teisės departamento ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas patobulintam įstatymo projektui.
2. Siūloma numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą – 2011 m. sausio 1 d.
Seimo narių pastabų, už kurias dabar reikėtų balsuoti, komitetas negavo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu A. Stirblytę – Biudžeto ir finansų komiteto išvada.
A. STIRBLYTĖ (J(LiCS ir TPP)F). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė projektą Nr. XIP-811 ir iš esmės pritarė pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai komitetas pritarė. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Svarstant niekas neužsirašė kalbėti. Dėl motyvų taip pat niekas nėra užsirašęs kalbėti. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Yra pasiūlymas balsuoti. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritaria įstatymo projektui po svarstymo?
Užsiregistravo kol kas tik 50 Seimo narių, balsavo 48. Už – 38, prieš nėra, susilaikė 10. Įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta.
Gerbiamieji kolegos, Seimo Pirmininkė siūlo priimti įstatymą ypatingos skubos tvarka. Ar nėra prieštaraujančių?
Gerbiamieji kolegos, prieštaraujančių nėra. Pradedame priėmimo procedūrą. Dėl motyvų. Atsiprašau, kolegos, pastraipsniui.
1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. Dėl viso įstatymo projekto užsirašiusių kalbėti nėra.
Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuojame. Kol kas tik registruojamės, patikrinsime, ar susirinko 71 Seimo narys į salę. Gerbiamieji kolegos, registruojamės.
Užsiregistravo tik 54 Seimo nariai. Priėmimo procedūrą atidėsime vėlesniam posėdžio laikui.
12.29 val.
Akcizų įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-564(3) (svarstymas)
1-14 klausimas – Akcizų įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką K. Glavecką.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė įstatymo projektą, kurį anksčiau yra pateikę ponas Z. Balčytis ir ponas B. Pauža. Šio įstatymo projekto esmė, kaip žinote, yra siūlymas sumažinti etilo alkoholiui dabartiniu metu taikomą 4416 Lt akcizą už gryno etilo hektolitrą iki 3740 Lt. Siūloma, kad šis įstatymo projektas įsigaliotų nuo liepos 1 d.
Keletas žodžių. Akcizai, be abejo, yra labai svarbi valstybės pajamų dalis. Ne išimtis ir alkoholis, kaip žinote, taip pat ir etilo alkoholis, arba, kitaip tariant, stiprūs gėrimai, degtinė ir kiti dalykai. Po 2009 metų akcizo korekcijos pajamos į valstybės biudžetą gana dramatiškai sumažėjo, kaip žinote. Palyginti su 2008, 2009 metais, stipraus alkoholio pardavimai sumažėjo 150 mln. Lt, akcizo pajamos 150 mln. Lt. Šiais metais per devynis mėnesius mažėjimas tęsėsi, pasiekė 56 mln. Lt, arba 17 %. Iš viso šiais metais iš stipraus etilo alkoholio gavome 364 mln. Lt.
Biudžeto ir finansų komitetas gavo nemažai pasiūlymų, išvadų. Visų pirma buvo pateiktos Teisės departamento išvados, kurioms komitetas pritarė, į Europos teisės departamento teisingumo išvadą komitetas taip pat atsižvelgė. Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacija, aišku, suinteresuota, teikė siūlymą, ir komitetas balsuodamas (tas siūlymas kaip tik buvo mažesnis… 3 tūkst. 200 buvo siūloma) jam nepritarė. Nepritarė dar mažesniam sumažinimui. Taip pat buvo Vyriausybės išvada, kuri, koncentruotai, apibendrinant galima pasakyti, taip pat nepritarė alkoholio akcizo mažinimui. Tačiau komitetas balsų santykiu 6:4 nepritarė Vyriausybės išvadai ir paliko, ir priėmė pateiktą įstatymo projektą.
Taip pat buvo teikti atskirų Seimo narių siūlymai. Iš eilės aš norėčiau juos išvardyti. Tai pono A. Matulo ir V. Žiemelio siūlymas. Jie gal galėtų patys pateikti, bet aš galiu pasakyti, kad siūlė palikti akcizo, išdėstyti etilo akcizo taikomas 4 tūkst. 416 Lt… Komitetas tam nepritarė.
Taip pat buvo teiktas L. Karaliaus siūlymas. Jis siūlė padidinti akcizą iki 4 tūkst. 608 Lt, gryno etilo alkoholio hektolitro akcizo tarifą, kuriam komitetas taip pat nepritarė.
Seimo nario M. Varaškos siūlymas taip pat buvo sumažinti. Jo siūlymas dar daugiau sumažinti akcizo dydį, sumažinti iki 2007 metų lygio, iki 3 tūkst. 200 Lt. Komitetas jam taip pat nepritarė.
Taip pat buvo V. Valkiūno siūlymas dėl alaus ir kt., bet kadangi tai nelietė mūsų, tai mes jam nepritarėme, nes ne apie tai buvo kalbama.
Taip pat A. Matulo, D. Mikutienės, V. Valkiūno, V. M. Čigriejienės, L. Karaliaus, V. V. Margevičienės siūlymas, kad alui taikomas ne 8,5, o 12,75 Lt už vieno procento (…) alkoholio koncentracijos. Komitetas nepritarė šitam siūlymui, nes projektas, kurį mes svarstėme, nelietė tų klausimų.
Taip pat buvo gerbiamosios B. Vėsaitės siūlymas, kuriame kalbama apie gamtines dujas, apie tarifo sumažinimą. Kadangi 26 straipsnis lietė tik etilo alkoholį ir nelietė dujų, komitetas, natūralu, jo nesvarstė ir jam nepritarė.
P. Luomano, A. Bilotaitės ir kitų siūlymas taip pat buvo susijęs su siūlymais koreguoti kitų tarpinių produktų akcizo dydį alkoholiui. Bet kadangi šis įstatymas, kurį mes nagrinėjome, jų nelietė, tai mes taip pat jiems nepritarėme, nesvarstėme jų.
Bendra komiteto išvada: atsižvelgiant į visus siūlymus, pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai, kaip minėjau, 6 – už, 4 – prieš, susilaikiusių nėra. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui K. Glaveckui. Kviečiu K. Kuzminską, kuris praneš Ekonomikos komiteto išvadą.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas, kaip papildomas komitetas, lapkričio 11 d. svarstė Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 24 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo nario M. Varaškos pasiūlymą. Ir antra, numatyti įstatymo įsigaliojimo datą ir šį įstatymo projektą svarstyti kartu su 2010 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu. 5 – už, 1 – prieš, 3 susilaikė. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto atstovą, pranešėją L. Karalių. Kas Sveikatos reikalų komiteto išvadą?.. Komiteto pirmininkas A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Seimo Sveikatos reikalų komitetas buvo papildomas svarstant šį įstatymo projektą ir pasiūlė grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Seimo narių V. Žiemelio ir mano pastabas bei pasiūlymus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuri nepritaria, kad būtų sumažintas akcizas alkoholiui, išvadą. 5 komiteto nariai balsavo už, susilaikė 2, prieš nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, yra šeši Seimo nariai, užsirašę dalyvauti diskusijoje. Pirmasis – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tai vienas iš tokių esminių persilaužimo punktų. Aš matau, kad galų gale buvo suprasta, kad mokesčių didinimas nėra pats geriausias dalykas ir neatneša naudos nei biudžetui, nei žmonėms. Jeigu alkoholis iš tikrųjų yra nuodas, tai jį reikia iš viso uždrausti, o pelnytis iš alkoholio yra mažiausiai neetiška. Bet jeigu jau mes leidžiame jį vartoti, tai reikia vartoti taip, kad iš to nesipelnytų lenkų gamintojai, latvių prekybininkai, baltarusių prekybininkai, o nauda tektų jau Lietuvos biudžetui. Tai atskirkime tuos du dalykus.
Aš džiaugiuosi, kad Biudžeto ir finansų komitetas priėmė teisingą sprendimą, aš jį palaikau. Manau, kad turime susitvarkyti taip, kad jeigu jau mes tą nuodą, kurį vartoti negerai, leidžiame savo žmonėms vartoti, būtų gerai, kad jie vartotų lietuvišką, o ne užsienietišką.
PIRMININKAS. Kviečiu Ž. Šilgalį.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Gerbiamieji kolegos, kai kalbame apie mokesčių mažinimą, tai lyg ir būtų noras pritarti, tačiau yra daug mokesčių. Valdančiosios koalicijos kažkada buvo sutarta, kad po krizės mes grįšime prie mokestinės bazės ir grąžinsime mokesčius į savo vietą. Mano vertinimu, įvertinus visas aplinkybes, šiuo metu pradėti nuo akcizų alkoholiui mažinimo ir sumažinti mokesčius tik šiam sektoriui yra neteisinga ir mūsų visuomenė paprasčiausiai nesuprastų. Mes tikrai ne nuo to pradedame. Kas pusę metų mes vis grįžtame. Nepraeina… Kodėl taip yra? Todėl, kad tie lobistai iš tikrųjų yra stiprūs, jie daro didžiulę įtaką ir, jeigu nepralenda pro kaminą, lenda pro duris, nepralenda pro duris, lenda pro kaminą ir t. t. Vieną kartą reikėtų labai aiškiai pasakyti ir susitarti: kai grįšime prie konceptualios mokesčių sistemos peržiūros, grįšime prie tų tarifų, kurie kažkada buvo, tada bus būtina svarstyti ir alkoholio akcizus. Jeigu kas nors mano, kad, dabar sumažindami, automatiškai išspręsime ir kontrabandos klausimus, tai, žinote, taip tikrai nebus. Kontrabandos gal tik pelnai bus mažesni ar didesni. Jeigu mes nesutvarkysime sienų, nesutvarkysime tų institucijų ir nepriversime jų dirbti taip, kad su ta kontrabanda būtų kovojama ne tik žodžiais, bet ir darbais, mes nieko neišspręsime. Vien tik akcizais manipuliuodami rezultatų neturėsime. Mano supratimu, šiandien tas klausimas yra dar per ankstyvas ir mūsų visuomenė tikrai nesuprastų, jeigu mes padarytume išimtį ir svarstytume tik akcizų alkoholiui sumažinimą. Siūlau nepritarti ir grąžinti tobulinti.
PIRMININKAS. Diskusijoje užsirašė kalbėti P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, keistokai atrodo valdančiosios daugumos siūlymas, kai, siekiant sumažinti… padidinti pajamas į biudžetą, didinamas fizinių asmenų pajamų mokestis, „Sodros“ mokesčiai, faktiškai ligonių kasoms mokama už kiekvieną patentą ir tie žmonės, kurie prekiauja turgavietėse, turi mokėti po 72 Lt, tai tiesiog… O čia dabar bandome sumažinti akcizus alkoholiui. Atrodo, jeigu bonka šnapso kainuos ne 18, ne 14, o 16 Lt, lyg ir sumažės kontrabanda. Arba, artėjant rinkimams, kai kurioms politinėms partijoms reikia šiek tiek pasipinigauti, aš taip vertinu, bet tos partijos, kurios siūlė, liberalai, lyg ir nėra tokie biedni, atrodo, vieni iš turtingesnių. Tai kokia čia paslaptis? Aš nežinau, kodėl prieš rinkimus staiga siūlo šiek tiek mažinti akcizus. (Balsai salėje) Valdančioji dauguma siūlo. Nesvarbu, jeigu tai ir Seimo nariai, aš tokiam siūlymui negaliu pritarti. (Balsai salėje) Vis dėlto Biudžeto ir finansų komitetas, vadovaujamas K. Glavecko, tokiam siūlymui pritarė. Jūs pažiūrėkite, koks balsavimas Biudžeto ir finansų komitete. Valdančioji dauguma turi prisiimti atsakomybę už tokias iniciatyvas.
O kodėl prasidėjo ši problema? Jeigu mes būtume kaip lenkai, stodami į Europos Sąjungą, išsaugoję, neprivatizavę alkoholio įmonių, būtų valstybės monopolis ir visas gamybos pelnas būtų nuėjęs valstybei į kišenę, tai nebūtų tokių siūlymų. Dabar privatizavome, kiekvienas alkoholio įmonės savininkas nori turėti didesnį pelną, nori, kad būtų parduodamai didesni kiekiai alkoholio, todėl eina su terbukėm, su tašiukėm ar su kuo pas Seimo narius, kad siūlytų įvairias lengvatas, kad daugiau parduotume alkoholio.
Dabar kitas dalykas. Aš manau, kad šis įstatymas šiuo metu… Tiesiog kitaip negaliu vertinti, nes tauta nuskurdinta, nuvaryta, tai kad nekeltų problemų, nugirdykime ją. Kaip ir M. Valančius sakė, ko siekė caras? Caras siekė nugirdyti tautą, kad tauta nemąstytų, kad nekeltų tų problemų. Aš siūlau be jokių didelių diskusijų atmesti šį įstatymą ir nesvarstyti tokių nesąmoningų siūlymų.
PIRMININKAS. Kviečiu B. Paužą.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš, žinoma, taip karštai, kaip kolega prieš mane, nekalbėsiu. Noriu pateikti keletą skaičių, dėl ko, mano manymu, reikėtų palaikyti šį įstatymo pasiūlymą.
Pirmiausia aš remiuosi Europos Sąjungos dokumentais. Europos Sąjungos direktyvoje pats mažiausias alkoholio akcizas yra 550 eurų. Pavertus į litus, jūs turbūt suskaičiuojate, tai yra beveik 2 tūkst. Mes šiandieną turime akcizą 4416. Kaip matote, yra dvigubai didesnis, negu rekomenduoja Europos Sąjungos direktyva. Jeigu pažiūrėtume į tuos skaičius, noriu pasakyti, kad mes pagal tokią diagramą, kuri liko ant mano stalo, deja, aš negaliu jos parodyti, esame prie didesnių akcizų valstybių. Teisinio pagrindo jį didinti arba, tiksliau sakant, mums eiti prieš Europos Sąjungos direktyvų traukinį… Man atrodo, nėra prasmės.
Noriu pasakyti, kas prie to priveda. Mano supratimu, pirmiausia žiūrėkite, kas pasidarė. Komiteto pirmininkas šiek tiek skaičių pateikė, aš nenoriu daug kartoti, bet noriu pasakyti, kad per dvejus metus stipriojo alkoholio pardavimas pas mus krito apie 40 %. Vien 2009 m., palyginti su 2008 m., – 30 %. Šiuos duomenis, jeigu toliau juos lygintume, kaip pateikia teisėsaugos institucijos apie juodojoje rinkoje alkoholio išaugimą per tą laikotarpį 3– 4 kartus, tai, man atrodo, nieko gero tie skaičiai nerodo. Kai kurie kolegos sako, kad akcizo padidėjimas sukėlė alkoholizmo mažėjimą pas mus. Nieko panašaus, statistika to dalyko nerodo.
Ir dar tiems, kurie labai rūpinasi sveikatos reikalais. Sveikata, žinoma, pripažįstam visi, yra pats brangiausias visų mūsų turtas ir mūsų valstybės turtas. Bet noriu pasakyti, kad jeigu paimtume Alkoholio kontrolės įstatymą, ne šį, bet kitą, kuris iš esmės reguliuoja visus alkoholio kontrolės ir kitus klausimus, tai pagal tą įstatymą yra sudarytos visos sąlygos vartoti tuos silpnuosius gėrimus, kuriuos dažniausiai mėgsta mūsų jaunimas. Tai yra vadinamieji sidrai ir panašiai. Prašom pasakyti, ko mes iš tikrųjų siekiame? Ar mes norime, kad jaunimas tą sidrą, kurį labai mėgsta, nuo jaunumės pradėtų vartoti ir įprastų prie to alkoholio, ar mes, įstatymų leidėjai, turim sudaryti tokias sąlygas, kad jaunimas kiek galima mažiau galėtų vartoti alkoholio. Tai, mano supratimu, kaip tik dėl šito akcizų sprendimo toks motyvas būtų vienintelis.
Ir paskutinis, ką aš norėčiau pasakyti. Aš pritariu valdančiosios daugumos nuostatai, kad kitais metais reikia didinti biudžeto surinkimo pajamas. Ir, žinoma, pritariu tam, kad reikia milijardą iškrapštyti iš juodosios rinkos. Tai, žinoma, mano supratimu, šitas momentas, ką mes dabar siūlom, ir bus pirmas žingsnis arba, tiksliau sakant, vienas iš daugelio žingsnių vykdant šitą valdančiosios daugumos nuostatą. Siūlyčiau palaikyti mūsų šitą siūlymą ir valdančiajai daugumai, ir opozicijai dėl to, kad dėl juodosios rinkos mažinimo, man atrodo, visų nuomonės yra vienodos. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kviečiu A. Matulą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, vėlgi galiu pasakyti, kad visame pasaulyje yra trys standartinės priemonės, kurios efektyviausiai mažina alkoholio suvartojimą: kaina – kuo žemesnė alkoholio kaina, tuo žmonės daugiau vartoja alkoholio; prieinamumas – kuo daugiau yra alkoholio pardavimo taškų, tuo daugiau žmonės perka, ypač jaunimas, ir tuo daugiau to alkoholio suvartoja; ir reklama. Pavyko mums visiems parlamente prieš porą metų apriboti reklamą, nuo 2012 m. alkoholio reklamos visai neturėtų būti. Vėlgi mes matom labai gražius rezultatus.
Tie žmonės, kurie lankosi ir išklauso Nacionalinės sveikatos tarybos metinius pranešimus, visi mato pateiktus duomenis apie tai, kad mažėja alkoholio suvartojimas, ne tik pardavimas. Pardavimas, be abejo, sumažėjo ir dėl ekonominės krizės, ir dėl sumažėjusių gyventojų pajamų, dėl to, kad žmonės mąsto, ką pirkti – ar vaikui maistą, ar kitas būtiniausias priemones, ar alkoholį. Ir štai šiame fone mes norim pradėti nuo alkoholio akcizo sumažinimo. Tai, be abejo, teisus šį kartą P. Gražulis, teisus kolega Ž. Šilgalis – visuomenė mūsų visai nesupras. Sumažinom pensijas, sumažinom atlyginimus, Liberalų sąjūdžio partijos žmonės siūlo dar 10 % sumažinti valstybės tarnautojams atlyginimus. Ir štai šiandien atsiranda siūlymas sumažinti stipraus alkoholio akcizą.
Kokios pasekmės? Be abejo, kad mes kitais metais jau turėsim visiškai kitokią situaciją, nes stipraus alkoholio ir silpno suvartojimo santykis mūsų šalyje yra visiškai skirtingas negu visoje Europos Sąjungoje. Europos Sąjungoje apie 40 % suvartojama stiprių alkoholinių gėrimų ir apie 60 % – silpnų. O pasekmės vartojant stiprius alkoholinius gėrimus visuomenės sveikatai yra žymiai blogesnės. Tuo tarpu pas mus yra atvirkščiai: virš 60 % mes suvartojam stiprių ir apie 40 % – silpnų alkoholinių gėrimų. Ir dabar sumažinus alkoholio akcizą stipriems alkoholiniams gėrimams, be abejo, gerokai padidės alkoholinių psichozių. Niekam ne paslaptis, yra visiems žinoma tiesa: kuo daugiau vartosi stiprių alkoholinių gėrimų, tuo daugiau bus alkoholinių psichozių, nes labai greitai vystosi degradacija. Kuo daugiau vartosi silpnų alkoholinių gėrimų, tuo daugiau pakenks vidaus organams – kepenims ir t. t., ir t. t., didės alkoholinių cirozių ir kitų susirgimų.
Todėl, mielieji kolegos, vėlgi visiškai pritariu gerbiamam Ž. Šilgaliui – tai ne tik bus neteisingas sprendimas, bet ir neatsakingas, ir tikrai sukels labai neigiamas pasekmes. Todėl labai jūsų prašau elgtis atsakingai. Artėja savivaldybių rinkimai, artės Seimo rinkimai, ir mes turėsim visuomenei atsiskaityti, ką vis dėlto mes padarėm. Duokim dabar galiojančiai situacijai kokius dvejus metus, pažiūrėkim, kas bus. Dabar gi kai kurie sprendimai įsigalioja tik nuo šių metų sausio 1 d., ir, nesulaukę metų, kada Nacionalinė sveikatos taryba, kaip sakiau, savo pranešime parodė, kad iš tikro yra gerų rezultatų, mažėja neigiamų pasekmių sveikatai, mes šiandien vėl svarstom, vienu metu svarstom, ar įteisinti samanę, vienu metu svarstom, kaip leisti prekiauti alkoholiniais gėrimais kioskuose, ir tuo pačiu metu svarstom, kaip sumažinti alkoholio akcizą. Labai prašau jūsų elgtis atsakingai ir nepritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Paskutinė kalbės diskusijoje V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju gerbiamajam posėdžio pirmininkui. Mielieji kolegos, per dvidešimtmetį nepriklausomybės iš tikrųjų užaugo nauja karta – atkakli, inteligentiška, išsilavinusi ir žinanti savo vertę karta. Ir ta jauna karta dvejiem metam iš visų 60 Lietuvos savivaldybių tiesiogiai, demokratiškai išrinko 95 žmonių Lietuvos moksleivių parlamentą. Tikrai demokratiškai ir tvarkingai. Lietuvos moksleivių parlamentas parengė mums medžiagą, ji vadinasi „Siūlymai valdžios atstovams“. Iš tikrųjų labai gražiai parengta medžiaga, išsamiai, su skaičiavimais, ir aš tik jums pateiksiu kelis Lietuvos mokinių parlamento siūlymus.
Pirmiausia jie problemą įvardino taip: didelis psichiką veikiančių medžiagų, t. y. alkoholio, tabako ir narkotikų, prieinamumas nepilnamečiams, suaugusiųjų tolerancija alkoholio vartojimui jaunimo atžvilgiu. Ir ką gi siūlo mūsų užauginti vaikai? Alkoholį pardavinėti tik specializuotose parduotuvėse, pašalinti vaikišką šampaną ir kitus alkoholį imituojančius gėrimus iš apyvartos, uždrausti alkoholio reklamą, taip pat užmaskuotą atributiką bei prekybą alkoholiu ir tabaku 200 metrų spinduliu aplink mokyklas. Ką gi, kaip matote, vaikų siūlymai yra labai rimti.
Moksleivių parlamento visus siūlymus mes jau išsiuntėme premjerui. Aš manau, kad premjeras turės laiko apsvarstyti ir pasižiūrėti su visais ministrais, ką gi siūlo Lietuvos Respublikos mokinių parlamentas. Na, o aš tai siūlau iš tikrųjų už šį įstatymą nebalsuoti ir jį atmesti.
PIRMININKAS. Taip. Matau, A. Kubilius taip pat nori tarti žodį. Taip, prašau į tribūną.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš labai trumpai, norėčiau tiktai porą žodžių tarti. Kviesčiau, kolegos, svarstant tokį klausimą, ant stalo turėti tokią stalo knygą, kuri vadinasi „Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas“, 2010 metų. Jei kas atsiverstų 13 puslapį, ten yra labai iš tikrųjų įtikinami grafikai ir vienas iš jų (8 paveikslas) – „Mirtingumas nuo ligų, sietinų su alkoholio vartojimo dinamika Lietuvoje, Europos Sąjungoje ir Baltijos šalyse 1991–2008 metais“. Aišku, sunku žodžiais čia nupasakoti grafiką, bet galėčiau tik pasakyti, kad mirtingumas pas mus, Baltijos valstybėse, nuo alkoholio ligų yra maždaug du kartus didesnis negu Europos Sąjungos valstybėse. Lietuvoje nuo 2004 m. mirtingumas padidėjo, lyginant su Latvija ir Estija (štai grafiką čia matote), ir tik dabar tas mirtingumas pradėjo mažėti. Aš galiu spėti, su kuo sietinas mirtingumo išaugimas 2004 m., – kai buvo leista prekyba alkoholiu žymiai laisviau visur ir prieinamumas alkoholio buvo pasidaręs iš tikrųjų visiškai neribotas. Tik dabar pasiekėm lūžį, šiokį tokį lūžį, nors vis tiek dar mums, norint pasivyti net ir latvius, ir estus pagal šiuos duomenis, reikia nuosekliai dirbti. Taigi, gerbiamieji kolegos, raginu tiesiog skaityti stalo knygas, ir, kaip fizikai ar matematikai mėgstam, grafikai tikrai yra labai įtikinami.
PIRMININKAS. Kviečiu V. Matuzą į tribūną ir dabar svarstysime pataisas. Noriu paklausti, ar V. Matuzas, ar K. Glaveckas dėl pataisų, pasiūlymų eis į centrinę tribūną?
Prašau. K. Glaveckas. Gerbiamasis pirmininke!
K. GLAVECKAS (LSF). Dėl Teisės departamento išvados aš jau sakiau.
PIRMININKAS. Trečioji pataisa. A. Matulo ir V. Žiemelio pataisai komitetas nepritarė, taip?
K. GLAVECKAS (LSF). Taip.
PIRMININKAS. Dabar aš paprašysiu A. Matulą pristatyti pataisą. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, mes su V. Žiemeliu siūlome palikti tą patį akcizą, koks yra ir dabar. Tiesiog, kaip sakiau, pastebėkite tendencijas – yra geras sergamumas, mažėja mirtingumas. Leiskime 2–3 metus stebėti šitą situaciją, tada pagaliau priimsime sprendimą. Jeigu matysime, kad iš tikro alkoholio vartojimas mažėja arba atvirkščiai, lieka to paties lygio, didėja pasekmių, tada Seimas apsispręs. Bet tegul 2–3 metus lieka esama situacija. Todėl mes siūlome su gerbiamuoju V. Žiemeliu palikti esamą akcizą. Labai prašau pritarti, nes tai yra esminė pataisa. Jeigu apsisprendžiame dėl to, toliau svarstyti visą įstatymo projektą nėra prasmės.
K. GLAVECKAS (LSF). Komitetas nepritarė. Aš kalbu apie oficialią nuomonę: balsavo 6 prieš, 4 – už, todėl komiteto nuomonė yra nepritarti. Nepritarti dėl to, kad akcizo pajamos iš tikro mažėja. Ir per šių metų, kaip aš jau minėjau, 9 mėnesius iš etilo alkoholio akcizo buvo gauta 64 mln. litų, arba 17 %, mažiau.
PIRMININKAS. A. Kubilius per šoninį mikrofoną.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis pirmininke, man atrodo, pagal procedūrą svarstymo stadijoje po diskusijų gali būti apsisprendžiama iš esmės, ar pritarti, ar nepritarti komiteto išvadai. Jeigu nėra pritariama, tada nereikia svarstyti ir atskirų pataisų.
PIRMININKAS. Pirmininke, niekas nesiūlė, niekas neteikė tokio pasiūlymo.
K. GLAVECKAS (LSF). Iš esmės tai būtų logiškiausias siūlymas. Tada nereikėtų svarstyti tų, kurie mažesnius arba didesnius siūlo, arba palikti tą patį akcizų lygį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš neišgirstu oficialaus kurios nors frakcijos siūlymo. (Balsai salėje) A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, su visa derama pagarba aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad mes pradėjome procedūrą pagal pasiūlymus. Gerbiamojo premjero kalba turėjo būti šiek tiek anksčiau. Dabar mes einame kita tvarka ir nagrinėjame pasiūlymus. Tai būkime nuoseklūs. Jeigu pradėjus šitą procedūrą galima grįžti atgal, tada grįžkime, bet, mano galva, mes jau žengėme žingsnį į priekį. Dėkui.
K. GLAVECKAS (LSF). Aš, tarp kitko, jau iš pradžių, kai prasidėjo svarstymo procedūra, trumpai referavau apie visus atvejus ir pasakiau komiteto nuomonę. Taigi iš esmės čia per daug neaiškumo nėra.
PIRMININKAS. J. Veselka per šoninį mikrofoną.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš frakcijos vardu siūlau už šitą įstatymą balsuoti iš esmės. Iš tikrųjų yra vienas pasiūlymas, kad veiktų dar dvejus metus dabartinis akcizas, o kiti visi yra arba mažinti, arba didinti. Todėl siūlau balsuoti iš esmės, ir pagal tą balsavimą žiūrėti, kokie toliau bus rezultatai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taip, po diskusijos galima apsispręsti iš esmės. Tačiau mes pradėjome procedūrą. Niekas oficialiai, primenu, ir jūs esate liudininkai, nesiūlė. Mes pradėjome svarstyti pataisas, pasiūlymus, ir tik po to kilo tokia idėja, deja, pavėluotai. Tai aš laikausi Statuto, ir mes svarstome dabar pasiūlymus, gerbiamieji kolegos.
Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jeigu buvo padaryta klaida, tai ne vėlu ją ištaisyti. Kuo greičiau mes dabar baigsime svarstymus, tuo bus geriau. Kol mes nepradėjome konceptualiai svarstyti mokesčių sistemos peržiūros, dabar svarstyti tą vieną klausimą yra labai ciniška.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, siūlau balsuoti ir apsispręsti. Iš tikro yra Seimo valia priimti sprendimą. Kas pritaria pasiūlymui spręsti iš esmės dėl komiteto išvados, balsuoja už, kas mano kitaip, tai yra tęsti svarstymo procedūrą dėl pasiūlymų, balsuoja prieš. Patikslinu. Balsavimą formuluoju taip: ar pritariate pagrindinio komiteto išvadai dėl patvirtinto įstatymo projekto. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, dabar dėl motyvų. Vienas – už ir vienas – prieš. K. Daukšys – už.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš būsiu nuoseklus ir pasakysiu tai, ką norėčiau pasakyti. Pirmiausia viena valdžia jau buvo uždraudusi alkoholį, tai yra labai suvaržiusi prekybą, po to sužlugo Tarybų Sąjunga. Antras dalykas, nemanau, kad kainos pakėlimas stipriam alkoholiui išgelbės mus nuo to, kad žmonės mažiau gers alkoholio. Nes kita ranka gerbiamasis A. Matulas kažkaip pamiršta, kad silpnam alkoholiui akcizai yra gerokai mažesni. Aš suprantu, kad jūs iš to krašto, kur alų geria, bet aš iš to krašto, kur geria kitus dalykus. Aš manyčiau, kad teisingumas čia turėtų būti. Jeigu jau mes kalbame apie tai, kad tai yra biudžeto surenkamumo ar nesurenkamumo reikalas, tai, atsiprašau, mes šiuo atveju esame visiški fariziejai. Aš jau sakiau, jeigu mes laikome alkoholį nuodu, tada uždrauskime jį apskritai. Bet jeigu mes leidžiame valstybei prasigyventi iš alkoholio, tada žiūrėkime, kad lietuviškos įmonės turėtų uždarbio, kad plėstųsi lietuviški, o ne lenkiški, baltarusiški, latviški ir visi kiti verslai. Aš turiu tokį įtarimą, kad kai kam būtų labai gerai, kad tam tikra pramonės rūšis pereitų į svetimas rankas. Tada bus ir alkoholio akcizai sutvarkyti, ir kiti dalykai padaryti. Nes ateis koks ambasadorius, spirs į duris ir tada viskas bus leista.
PIRMININKAS. J. Jagminas prieš. Nėra. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nesinori įkyrėti. Aš tik dar vieną argumentą galiu pasakyti, kad Europos Komisija 2008 m. išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad išlaidos už surinktą alkoholio akcizą penkis kartus viršija surinktus mokesčius. Vadinasi, jeigu mes šiandien sumažiname alkoholio akcizą, kaip minėjo gerbiamasis K. Glaveckas, ir jeigu planuojame surinkti apie 130 mln. papildomai lėšų, tai dauginkime tą sumą iš penkių ir bus didesnės išlaidos, kurias reikės skirti tiek sveikatos apsaugai, tiek gelbėjimo tarnybai, tiek policijai, nes būtent išlaidos padidės penkis kartus. Kas gi tuos mokesčius sumokės? Žmonės, kurie gers, kurie mušis, kurie darys avarijas, kurie žudysis… Apie 80 % savižudybių įvyksta apsvaigus nuo alkoholio ir t. t. Dar kartą kviečiu atsakingai visiems pademonstruoti tautai, kad mes elgiamės atsakingai, ir nepritarti šitam įstatymo projektui ir Biudžeto ir finansų komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar kartą kartoju formuluotę, dėl kurios balsuosime. Ar pritariame pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui, kuris yra jums pateiktas? Jeigu bus pritarta, mes toliau svarstysime pasiūlymus, jeigu nebus pritarta, grąžinsime komitetui tobulinti. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui? Balsuojame.
Už pagrindinio komiteto patvirtintą projektą balsavo 47, prieš – 40, susilaikė 12. Pagrindinio komiteto projektui nepritarta, todėl turėsime grąžinti komitetui tobulinti.
Gerbiamieji kolegos, prašau siūlyti svarstymo datą. Per kiek laiko komitetas turėtų pateikti? Taip, per šoninį mikrofoną Seimo narys M. Varaška.
M. VARAŠKA (KPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, nors jūs labai išsamiai aiškinote balsavimo procedūrą, akivaizdu, kad jos kai kurie kolegos iki galo nesuprato, todėl siūlyčiau balsavimo procedūrą pakartoti, nes iš tiesų labai daug kolegų balsavo ne taip, nei iš tiesų norėjo. Priešingai nubalsavusių už savo iš tiesų pateiktus sprendimus… yra netgi tokių, kurie teikė tuos pasiūlymus dėl įstatymo projekto.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jeigu jūs norėtumėte, kad mane nušalintų nuo pirmininkavimo, tai, be abejo, jums tikrai pasisektų, jeigu aš pritarčiau jūsų pasiūlymui.
Seimo narys J. Veselka. Prašau.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis pirmininke, aš siūlau frakcijos vardu atmesti komiteto pasiūlymą. Kadangi buvo labai gerai (…), tie akcizai įsigaliojo tik pernai, rodo sveikatingumo gerėjančius rezultatus, todėl iš tikrųjų reikėtų palikti taip, kaip yra, ir stebėti tendencijas. Siūlau atmesti.
PIRMININKAS. Seimo narys L. Dinius.
L. DINIUS (KPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Žinote, stebina kai kurių kolegų, matyt, būtų galima pasakyti taip, tam tikras dviveidiškumas. Viena ranka ar iš vienos pusės kalbama apie būtinybę ar reikalingumą tiek puoselėti vietinį verslą, tiek didinti įplaukas į biudžetą, iš kitos pusės kalbama netgi apie atmetimą projektų, kuriuos tikrai verta svarstyti ir išsamesnius argumentus bent jau išklausyti. Todėl siūlyčiau grįžti prie šio projekto.
PIRMININKAS. Č. Stankevičius.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, iš tikrųjų Seimas nusprendė nepritarti, kad būtų mažinamas akcizas. Nėra ką tobulinti. (Balsai salėje) Kam žaisti žaidimus ir vėl puse lito sumažinus teikti iš naujo? Reikia įstatymą atmesti. Seimas jį jau atmetė balsuodamas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš noriu perskaityti 151 straipsnio „Įstatymo projekto svarstymo tvarka“ 8 punktą: „Jeigu Seimas nepritaria pagrindinio komiteto pateiktam projektui arba jeigu Seimas nutaria pritarti alternatyviam projektui, kuriam nepritarė pagrindinis komitetas, daroma svarstymo pertrauka Seimo posėdyje ir projektas arba grąžinamas tam pačiam pagrindiniam komitetui tobulinti, arba Seimas gali paskirti kitą pagrindinį komitetą ar sudaryti specialią komisiją…“ ir taip toliau. Mes galime dabar spręsti tik dėl dviejų dalykų: arba grąžinti tobulinti, arba grąžinti tobulinti ir paskirti kitą komitetą. (Balsai salėje)
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Jeigu galima!
PIRMININKAS. Pirmiausia siūlau apsispręsti. Dabar, kadangi mes nepritarėm ir automatiškai grąžinam tobulinti, mes turėtume tiktai nutarti, ar tas pats komitetas tobulina, ir paskirti datą. Gerbiamieji kolegos, siūlau konstruktyviai dabar judėti į priekį dėl šio įstatymo projekto. Ar yra pasiūlymų dėl kito komiteto?
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Būtent.
PIRMININKAS. A. Matulas. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kadangi Valstybės biudžeto projekte kitais metais Valstybinė alkoholio kontrolės tarnyba yra priskirta Sveikatos apsaugos ministerijos valdymo sferai, tai labai prašau paskirti pagrindiniu Sveikatos reikalų komitetą. Ir apskritai viso komiteto vardu prašau jūsų leisti Sveikatos reikalų komitetui formuoti alkoholio politiką bent penkerius metus ir aš jums garantuoju – po penkerių metų mes tapsime blaiviausia Europos Sąjungos šalis. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, man labai liūdna, kad ekonomiką mes įsivaizduojame kaip paprastą aritmetikos daugybos lentelę. Kuo greičiau valdančioji dauguma supras, kad ekonomikoje du kart du gali būti nulis, o ne keturi, ir du kart du gali būti dešimt, tuo greičiau mes išbrisime iš tos balos. Jeigu mes kalbame apie tą milijardą, tai jo bus nematyti kaip be veidrodžio savo ausų, jeigu mes taip spręsime klausimus ir nematysime to šešėlio, kuris yra užgožęs dabar visą Lietuvą dėl to, kad labai sėkminga mokesčių politika buvo įgyvendinta naktimis. Aš siūlau nekeisti komiteto, siūlau tobulinti įstatymo projektą, iš naujo svarstyti ir, manau, galbūt kas nors dar ateis į šviesų protą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal mes galėtume baigti diskusijas per šoninius mikrofonus ir balsuoti dėl pagrindinio komiteto? (Balsai salėje) Taip, tuomet prašymas, daugiau tikrai niekam nesuteiksiu žodžio, tik tiems, kurie stovi prie mikrofonų šiuo metu. K. Daukšys. Prašau.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gyvenimas taip surėdytas, kad vis tiek žmonės kuo nors svaiginasi. Vieni svaigsta nuo valdžios, o kiti turi svaigintis, kad paskui atsikratytų tos valdžios košmarų. Aš manyčiau, kad šį klausimą blogiausiu atveju turėtų svarstyti Ekonomikos komitetas, nes tikiu, kad penkerius metus valdant pagal Sveikatos reikalų komiteto reikalavimus Lietuva liks blaiviausia tauta, nes liks tik vaikai ir tie, kurie nebegali gerti.
PIRMININKAS. A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų frakcijos vardu mes norime pritarti gerbiamojo kolegos K. Daukšio pasiūlymui siūlyti pagrindiniu komitetu Ekonomikos komitetą. Dėl datos. Iš tikrųjų negalima šio klausimo atidėti labai ilgai, jis turėtų būti svarstomas kartu su biudžeto klausimu, ir galvotume, kad dviejų savaičių terminas yra pakankamas. Dėkoju.
PIRMININKAS. V. M. Čigriejienė. Paskutinė kalbanti.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kaip niekad aš šiandien su J. Veselka esu vieninga dėl to, kad Ekonomikos komitetas mato tik skaičius, nemato žmonių, kiek sveikata kainuos. Todėl siūlau dėl šito įstatymo, tikrai, jeigu mes jį atmetėme, blogiausiu atveju jį turi perimti Sveikatos reikalų komitetas. Bet iš principo aš už atmetimą, ir tvirtai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kas balsuoja už tai, kad liktų Ekonomikos komitetui, balsuoja už, kas už pasiūlymą, kad Sveikatos reikalų komitetas būtų pagrindinis, balsuoja prieš. Alternatyvus balsavimas. „Už“ – Ekonomikos komitetas, „prieš“ – Sveikatos reikalų komitetas.
Balsavo 104 Seimo nariai: už Ekonomikos komitetą – 60, prieš, tai yra už Sveikatos reikalų komitetą, – 44. Taigi Ekonomikos komitetas toliau lieka pagrindiniu komitetu.
Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti, kad lapkričio 18 d. plenariniame posėdyje bus pateiktas?.. (Balsai salėje) Siūlykite alternatyvias datas. (Balsai salėje) Prašau, A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tikrai keli Seimo nariai prašėme, kad nors metus galiotų dabartinė tvarka, ir po metų leiskim Nacionalinei sveikatos tarybai įvertinti, kokias pasekmes sukėlė šitokia politika. Aš tikiu, kad bus tikrai labai gražūs skaičiai, todėl siūlau šio įstatymo projekto svarstymą tęsti pavasario sesijoje.
PIRMININKAS. Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Aš siūlau konkrečios datos nenumatyti, o grįžti prie šio akcizo mažinimo arba nemažinimo mokesčio tada, kada bus parengta visa mokesčių koncepcijos dalis, visų mokesčių. Tada bus prasmė nagrinėti ir šitą įstatymą, galbūt jį ir priimti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Statutas vis tiek reikalauja nurodyti datą. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad po dviejų savaičių plenariniame posėdyje Ekonomikos komitetas pateiktų įstatymo projektą? (Balsai salėje) Gerai, gerbiamieji kolegos, balsuojame alternatyviai. Kas už tai, kad po dviejų savaičių būtų pateikta, balsuoja už, kas prieš, tai yra vėlesniu laiku, o mes dėl to apsispręsime, balsuoja prieš. (Balsai salėje) Balsuojam. Kas už tai, kad po dviejų savaičių būtų pateikta Seimui, balsuoja už, o kas balsuoja prieš, atidedam neribotam laikui. Ta prasme, šiandien neapsisprendžiam dėl laiko. Balsuojam.
Balsavo 100 Seimo narių. Už – 45, prieš – 55. Seimas nenustato svarstymo datos. Tikėtina, kad tai galbūt įvyks daug vėliau, negu norėtų dalis kolegų.
Gerbiamieji kolegos, aš noriu dar dėl mūsų posėdžio protokolo patikslinti, kad dėl rezervinio 1 klausimo – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pagrindinis yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
13.19 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5, 8, 16, 18, 181, 183, 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2082(2) (svarstymas)
Rytinės darbotvarkės klausimai ne visi, tačiau tie, kuriuos galėjome išspręsti, yra išspręsti. Turime dar laiko, todėl siūlau svarstyti popietinį 2-1a klausimą – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją V. V. Margevičienę. Svarstymas.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5, 8, 16, 18, 181, 183 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Aš noriu jums trumpai priminti, kad šio įstatymo pagrindinis tikslas – suderinti keičiamo Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas su Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis, numatančiomis naujas aukštųjų mokyklų studijų formas, taip pat suderinti galimybę visiems asmenims, tarp jų ir kūrybinį darbą bei savarankiškai dirbantiems asmenims, gauti dalį motinystės ar tėvystės pašalpos, kai šių pašalpų mokėjimo laikotarpiu jie gauna pajamas, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, bet tos pajamos yra mažesnės už atitinkamą pašalpos dydį. Noriu pasakyti, kad pagrindinis komitetas pritarė įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai pranešėjai. Ar yra užsirašiusių kalbėti? Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Gerbiamieji kolegos, yra Seimo narių E. Jonylos ir E. Žakario pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Kas pristatys pasiūlymą? Ar gerbiamasis E. Žakaris, ar E. Jonyla pristatys? Gerbiamasis kolega Žakari, ar jūs pristatysite savo pataisą? Prašau. Seimo narys E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū. Pritariu komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Pritaria komiteto išvadai. Vadinasi, atsiimate. Reikia suprasti, kad jūs atsiimate savo pasiūlymą. Dėkoju.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Kitų pataisų ir pasiūlymų nebuvo gauta.
PIRMININKAS. Kitų pasiūlymų nėra gauta. Dėl viso įstatymo projekto 1 – už, 1 – prieš. Yra užsirašiusių už. Kadangi nėra prieš, gal, kolegos, galime iš karto pereiti prie balsavimo. Dėkoju. Balsuojame. Kas pritaria Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, balsuoja už. Po svarstymo.
Balsavo 65 Seimo nariai. Už – 64, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.
13.22 val.
Dabar svarstysime lydinčiuosius įstatymų projektus. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo 1, 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – R. J. Dagys. Pateikimas. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šitie kiti įstatymai yra susiję su pagrindiniu ką tik svarstytu įstatymu, lydintieji įstatymai, kuriuos reikia juridinės technikos požiūriu suvienodinti. Be to, į šitą pateikimą dar viena nuostata papildomai įtraukta, ją, tikiuosi, komitetas dėmesingai apsvarstys. Mes praėjusiais metais priimdami Motinystės įstatymą, vasarą priimdami Motinystės įstatymo pataisas, iš tikrųjų nustatėme naują skaičiavimo laikotarpį – iš dvejų metų motinystės išmokas. Iš principo tas laikotarpis padaro tokią situaciją, kad kokių nors papildomų laimėjimų mes nelaimime iš to, vienerių metų laikotarpis, kaip parodė praktika, yra pakankamas, bet jaunom motinom tai pailgina, pavyzdžiui, studentėms ar panašiai, kurios neseniai baigė, pailgina laukimo laikotarpį dar vienerius metus, kol jos galės gauti visavertes išmokas. Čia yra ta nuostata, dėl kurios, aš manau, komitetas padiskutavęs galės apsispręsti. Bet pagrindinė nuostata yra suderinta su ką tik priimtu įstatymu. Siūlyčiau kolegoms pritarti, kad lydintieji įstatymų projektai greitai pasiektų priėmimo stadiją ir mes galėtume kaip visą komplektą priimti.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui už pristatymą. B. Pauža pirmasis užsirašė klausti.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, be abejo, šitų mamų, kiek suprantu, jūsų komitetas ramybėje dar nesiruošia palikti. Tai mažina, tai didina, tai vėl ruošiasi ką nors daryti. O mano klausimas labai paprastas. Yra toks Aktyvių mamų sambūris, prašau pasakyti, ar šitas jūsų siūlymas yra joms žinomas ar derintas? Ačiū.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Vasarą buvo žinomas ir jų buvo prašoma kaip tik taip pasielgti. Mes tiesiog per įkarštį, čia gerbiamasis M. Zasčiurinskas taip paaiškino visiems Seimo nariams, per klaidą mes priėmėme kitą formuluotę.
PIRMININKAS. Klausia R. A. Ručys. Ar yra kolega R. A. Ručys? S. Bucevičius. Taip pat nėra. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs siūlote išbraukti 24 mėnesių laikotarpį, pagal kurį skaičiuojamas kompensacinis uždarbis. Ar mes neužlipsime antrą kartą ant grėblio, nes šitos nuostatos išbraukimas iš šito straipsnio gali suponuoti, kad vėl skaičiuos kaip kas nori?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ne, liks metų laikotarpis, kaip ir buvo vasarą teikiamame pirminiame Vyriausybės variante. Bet du mėnesiai atsirado balsuojant Seime. Iš tikrųjų buvo „Sodros“ ir kitų klausta, ar tai yra pakankamas laikotarpis. Buvo atsakymas, kad užtenka to laikotarpio, dabar tų problemų nėra, kai buvo galiojanti nuostata dėl 3 mėnesių. Kita vertus, jeigu mes paliekame taip, kaip yra, mes susiduriame su viena nuostata, kad liepos 1 d., įsigaliojus šitam įstatymui, yra toks laikotarpis, kai mes tom motinoms pradedame skaičiuoti iš dvejų metų laikotarpio, o jos išeina į dekretines prieš metus. Metus laiko tą nuostatą stumiame atgal, nelygiom… stadijoj balsuojame, bet komitete mes tikrai galėsime papildomai tuos dalykus pasiaiškinti. O jeigu bus kokių problemų, tai galima bus pakoreguoti.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia L. Kernagis.
L. KERNAGIS (KPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėjau paklausti, kaip jūsų projektas lies medicinos studijas studijavusius studentus, baigusius internatūrą, daugiau nei 26 metų amžiaus ir pradėjusius (…) rezidentūroje? Jų stažas gali būti skaičiuojamas maždaug keletą mėnesių. Kaip jiems bus skaičiuojama?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kaip tik šitas dalykas ir palengvina. Tie žmonės, kurie gyveno iš stipendijų ir kitų išmokų, aišku, negalėjo gauti visaverčio atlyginimo. Norėdami gimdyti, turėti vaiką pagal dabar įsigaliojančią (nuo kitų metų liepos 1 d.) nuostatą, jie turėtų dvejus metus padirbėti, tik tada ryžtis auginti vaiką. Nemanau, kad tai yra mūsų tokia valia. Vis dėlto tas laikotarpis dveji metai kaip tik skatina… atitolina galimybę gimdyti jaunoms motinoms, jaunoms moterims. Jeigu mes norime kalbėti apie gimstamumo skatinimą, kaip tik tuo laikotarpiu mes būtume suinteresuoti, kad tie vaikai ir gimtų, o ne senatvėje.
PIRMININKAS. Dėkui komiteto pirmininkui. Dėl motyvų niekas neužsirašė kalbėti. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui po pateikimo? Ar galėtume bendru sutarimu? Vis dėlto norima balsuoti. Balsuojame. Kas pritaria Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5, 6, 16, 18, 19, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo 1, 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo, balsuoja už.
Balsavo 70 Seimo narių. Už – 70, prieš arba susilaikiusių nėra. Po pateikimo projektui pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar kitų pasiūlymų nėra? Ne. Siūloma svarstyti lapkričio 25 d.
Kitas lydintysis, tiksliau, daug lydinčiųjų, kurie tarpusavyje susiję, tai yra vienas įstatymų projektų paketas. Pristatys V. V. Margevičienė.
13.29 val.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, gal leisite pristatyti iš karto visus penkis, tai yra Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 53 straipsnis, taip pat Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnis, Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio pakeitimo įstatymas, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 68 straipsnio pakeitimas ir Vidaus tarnybos statuto 41 straipsnio pakeitimo įstatymas. Visi šie įstatymai yra parengti turint tokį tikslą – suvienodinti išmokų, mokamų nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų laikotarpiais pareigūnams, ir motinystės/tėvystės arba motinystės/tėvystės pašalpų, mokamų socialinio draudimo sistemos dalyviams, mokėjimo sąlygas, kada gaunamos draudžiamosios pajamos pagal autorines sutartis.
PIRMININKAS. Ar jau galima sakyti, kad visi įstatymų projektai pristatyti? Taip?
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar yra norinčių klausti? Vieną minutėlę. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, mano klausimas, kodėl šie penki įstatymai prijungti prie įstatymo, kurį teikia gerbiamasis komiteto pirmininkas R. J. Dagys. Tai yra visiškai skirtingi dalykai.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Tikrai, gerbiamasis kolega, mes gavome Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštą, taip pat Teisės departamento raštą su prašymu, kad iš tikrųjų jie turėtų būti visi viename pakete. Todėl mes juos ir teikiame.
A. SYSAS (LSDPF). Ne šitas, su prieš tai pristatytu, aš turiu omenyje.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ne, čia yra prie to, kuriam po svarstymo šiandien pritarėme.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Nėra daugiau užsirašiusių klausti.
Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti įstatymų projektams po pateikimo? Gerbiamieji kolegos, ar galėtume dėl visų įstatymų projektų, nes jie susiję, balsuoti? Dėkoju. Balsuojame. Kas pritaria įstatymų projektams, klausimai 2-1c, 2-1d, 2-1e, 2-1f ir 2-1g, kuriuos pristatė Seimo narė V. V. Margevičienė, po pateikimo, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 59 Seimo nariai. Už – 58, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi po pateikimo yra pritarta. Pagrindiniu komitetu dėl visų įstatymų projektų siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 25 d.
Gerbiamieji kolegos, mes sutaupėme laiko, kad sutrumpėtų mūsų popietinis posėdis, aš siūlyčiau bent vieną klausimą iš popietinio posėdžio, o gal spėsime ir porą.
13.33 val.
Klausimas 2-9 – Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo 4, 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas Ž. Šilgalis. Pateikimas. Prašom.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Aš manau, mes pritarsime po pateikimo šiems keliems įstatymams, yra siūlomi Kūno kultūros ir sporto fondo įstatymo tam tikri pakeitimai. Žinote, tai yra fondas, kuris skirsto sporto projektams pinigus, ir yra sudarytas tokiu pat principu kaip ir Kultūros rėmimo fondo taryba. Yra siūlymas šiek tiek praplėsti tarybą, yra siūlymas sumažinti kadencijų skaičių, yra siūlymas apriboti kadencijų skaičių tam, kad ta taryba nebūtų uždara organizacija, kad būtų įleista daugiau gryno oro, daugiau skaidrumo, viešumo į projektus ir kad tie pinigėliai, kurie yra skiriami projektams, būtų paskirstyti kuo įmanoma geriau ir skaidriau.
Vienas iš esminių dalykų – siūloma atsisakyti įstatyme numatytų prioritetų ir leisti pačiai tarybai suformuoti tam tikrus prioritetus, nes vienais metais gali būti vieni prioritetai, o kitais metais kiti. O kai mes tai įrėminame į įstatymo rėmus, paskui kai kuriais atvejais yra labai sudėtinga. Čia yra esminiai dalykai, kuriuos aš paminėjau. Aišku, po pateikimo, matyt, dar vyks diskusijos, nes yra nuomonių ir komisijoje, kad reikia dar daugiau tą fondo tarybą išplėsti. Dabar kalbama apie tai, kad būtų išplėsta nuo 5 iki 7 tarybos narių. Yra kitų siūlymų. Aš manau, per svarstymo procedūrą mes tuos visus siūlymus įvertinsime, vienokį ar kitokį kelią pasirinksime, bet bendrąja to žodžio prasme iš tikrųjų tą įstatymą reikia šiek tiek patobulinti ir tam pritaria komisija, kuri yra sudaryta iš visų frakcijų atstovų, bendru sutarimu. Toks būtų pirmas pristatymas. Jeigu būtų klausimų, atsakyčiau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar galimybė paklausti. M. Bastys pirmasis užsirašė klausti.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, svarstydami jūsų pateiktas pataisas susiduriame su viena problema, yra lyg ir išbraukiami tam tikri kriterijai, kuriais, mano supratimu, tai komisijai ar tarybai, kuri svarsto vienus ar kitus projektus pagal tam tikrus prioritetus, yra kur kas paprasčiau, kur kas skaidriau sudaroma galimybė spręsti, kam skirti finansavimą, o kam ne. Šiuo atveju tokių kriterijų ar prioritetų kaip ir nebelieka. Mano supratimu, vis dėlto reikėtų galvoti, ar kuriam nors laikotarpiui, ar kiekvienais metais, ar Vyriausybei, šiuo atveju, ko gero, Vyriausybei būtų tikslinga peržiūrėti tam tikrus kriterijus, kadangi įstatyme tos normos jau nebeliks. Ką jūs manote šiuo klausimu? Dėkoju.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Pirmiausia aš nemanau, kad Vyriausybė gali geriau įsigilinti negu fondo taryba. Nes fondo taryba yra sudaryta iš įvairių organizacijų, kurios yra tiesiogiai susijusios su sportu, deleguotų atstovų. Jie iš tikrųjų žino pulsą, žino, kas yra vienu ar kitu laikotarpiu svarbu, ir, aš manau, jie yra pajėgūs tuos prioritetus nustatyti. Visiškai taip, kad nebūtų nieko, taip tikrai nėra, nes fondo lėšomis remiamos veikos ir sritys yra apibrėžiamos. Aš pacituosiu: „Fondo lėšomis remiami kūno kultūros ir sporto projektai, susiję su „Sportas visiems“ sąjūdžiu, dideliu sportiniu meistriškumu, sporto mokslo ir sporto specialistų rengimu bei jų tobulinimu, sporto bazių plėtra ir modernizavimu, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimu bei sporto informacijos sklaida.“ Tai yra tos sritys, kurios vienaip ar kitaip galėtų pretenduoti į finansavimą. O toliau dėl smulkesnių prioritetų arba tų proporcijų, natūralu, susitartų pati taryba.
Mano manymu, svarstymo metu dar būtų galima diskutuoti, ar Vyriausybės sprendimu būtų galima priimti papildomus prioritetus, bet, manau, fondo taryba būtų pajėgi pati susitvarkyti su šiais dalykais. Aš bent jau nerekomenduočiau pavesti kam nors kitam, nes reikia, kad darytų būtent tie žmonės, kurie yra iš tos sistemos, kurie yra geriausiai įsigilinę ir geriausiai suprantantys. Vyriausybė, patikėkite, tikrai turi daug svarbesnių reikalų ir į procesus dažnai žiūri kur kas konceptualiau. Tie tikrieji sporto prioritetai lieka kažkur šone, mano manymu, pagal laiką, pagal užimtumą jie nėra pajėgūs įsigilinti į tuos dalykus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Žilvinai, jeigu mes norime suspėti ir kitą projektą iki pietų pertraukos apsvarstyti, siūlyčiau lakoniškiau atsakinėti į klausimus.
Klausia J. Juozapaitis.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kodėl tarybos sudėtį siūloma tvirtinti kas dveji metai?
Ž. ŠILGALIS (MSG). Todėl, kad būtų daugiau skaidrumo ir neužsistovėtų vanduo. Dabar kai kurie fondo tarybos žmonės, nežinau, kiek laiko eina tas pareigas ir iš esmės…
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Penkeri metai nedaug.
Ž. ŠILGALIS (MSG). …kai žmogus pernelyg ilgai užsisėdi kur nors, natūralu, pasijaučia Dievu, ir kartais sprendimai iš tikrųjų nėra tokie, kokių mes tikimės. Pastaraisiais metais, kiek tik būdavo fondo tarybos sprendimų, jie visada apaugdavo įvairiais gandais ir t. t. Tai yra daroma todėl, kad siekiama skaidrumo. Tai yra pagrindinis dalykas. Aš manau, kai kadencijų skaičius sutrumpės, kai bus didesni pokyčiai, tos organizacijos deleguos vis naujus žmones. Mano manymu, tai yra kelias link skaidresnių sprendimų.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia V. Gedvilas.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau jūsų paklausti, ar nevertėtų išplėsti komisijos narių skaičiaus, nes ne visai sporto bendruomenei atstovauja ši komisija. Pasakysiu, kurių stambių bendruomenių neatstovauja. Lietuvos sporto šakų federacija neatstovauja visoms sporto šakoms. Pavyzdžiui, yra prioritetinių sporto šakų, 23 prioritetinės sporto šakos, nustatytos Sporto departamento. Faktiškai iš tų sporto šakų… į Sporto federacijos sąjungą tos sporto šakos neįeina. Manyčiau, kad vienas atstovas iš prioritetinių sporto šakų, kurios iš esmės atstovauja visam Lietuvos sportui, ir olimpinėse žaidynėse… Tai yra ir Futbolo, ir Krepšinio federacija, ir Lengvosios atletikos federacija, ir daugelis kitų sporto federacijų, kurių atstovų nėra. Ar jūs nemanote, kad reikėtų išplėsti? Pavyzdžiui, Studentų asociacijos irgi nėra, nors ji atstovauja labai dideliam sporto šakų būriui, taip pat Parolimpinis komitetas neatstovaujamas. Ar jūs nemanote, kad jeigu mes papildytume 3 žmonėmis ir būtų 9 nariai šioje komisijoje, ar nepagerėtų pinigų skirstymo kokybė?
Ž. ŠILGALIS (MSG). Jeigu mes padidintume iki 9, tai pirmiausia padidintume ne 3 žmonėmis, o 2. Kita vertus, Studentų sporto asociacija įeina į asociaciją „Sportas visiems“. Tom federacijoms, kurios nepapuola į Federacijų sąjungą, tikrai niekas nedraudžia tapti Federacijų sąjungos nariais. Bet jeigu mes atskirai įtrauksime žmones iš Krepšinio federacijos, Futbolo federacijos, Lengvosios atletikos federacijos ir t. t., manau, vargu ar tai yra tas kelias. Bet dėl to skaičiaus, ar 7, ar 9, iš esmės aš nematau didelio skirtumo. Manau, svarstymo metu galėsime dar padiskutuoti ir komisijoje tikrai rasti sprendimus, kurie optimaliai atitiktų visų sporto organizacijų interesus.
PIRMININKAS. R. A. Ručys.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, ar prioritetų išbraukimas iš įstatymo nesukurs galimybių fondo lėšų švaistymui?
Ž. ŠILGALIS (MSG). Žinote, galiu pasakyti labai užtikrintai, kad ir dabar fondo lėšų skirstymas didele dalimi yra nulemtas požiūrio. Žinote, kuo tas požiūris bus sveikesnis, kuo daugiau atstovų, susijusių su sportu, dalyvaus skirstant tas lėšas, tuo bus didesnė tikimybė, kad tos lėšos bus skirstomos skaidriai. O tokių visiškai objektyvių kriterijų arba pamatuotų skaičių tiesiog yra neįmanoma nustatyti, ir vienaip ar kitaip iš dalies tai bus susieta su požiūriu. Labai svarbu, kad tie žmonės, kurie skirsto pinigus, paskui turėtų galimybę paaiškinti, kodėl buvo vienokie ar kitokie sprendimai. Todėl jie patys ir turėtų turėti tam tikrą teisę nustatyti prioritetus, smulkesnius prioritetus, kuriais remdamiesi tuos pinigus skirstytų. O tam tikros sritys, aš jau sakiau, įstatyme yra numatytos.
PIRMININKAS. Klausia V. M.Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs šiame projekte skiriate dėmesį tik sportui, tačiau aš pasigendu, kad jokio dėmesio neskiriama sveikatinimo programai. Sveikatinimo programa ir sportas yra labai susieti ir negalima jų atskirti, tai yra vientisa. Jeigu nebus to, tai nebus ir sveiko sportininko. Ačiū.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Aš tikrai sutinku su jūsų nuomone, mes tikrai neišskiriame sveikatos. Mes suprantame, kad kalbant apie masinį sportą sveikatinimas, ypač vaikų sveikatinimas, yra labai svarbi dalis. Pagal dabartinę esamą sistemą tiek mokyklos, kurios ugdo jaunus mokinius, turi teisę dalyvauti projektuose ir dalyvauja. Mokyklos kreipiasi dėl inventoriaus, dėl kitų dalykų. Ir kai apibrėžiama, kam yra skiriami tie pinigai, kalbama, kad yra susiję su sąjūdžiu „Sportas visiems“, kuris irgi apima labai daug organizacijų, taip pat ir įvairių vaikų klubų. Šiuo atveju mes tikrai neišskiriame. Aš sutinku, kad galbūt tiesiogiai to žodžio nėra ir jūs todėl pasigedote. Bet tai, ką jūs sakote, iš tikrųjų yra labai svarbu, aš sutinku su tuo.
PIRMININKAS. Paskutinysis klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Labai ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas: kadangi jūs išbraukėte iš pirmenybių, ar visi Lietuvos vaikai jau moka plaukti?
Ž. ŠILGALIS (MSG). Manau, kad ne visi, tai priklauso nuo to, kiek tam vaikui metų yra. Tikrai ne visi vaikai moka plaukti. Aišku, vaikų mokymas plaukti yra labai svarbus dalykas. Jeigu valstybė iš tikrųjų tą suvoktų, tai pirmiausia turėtų Valstybės investicijų programos lėšas nukreipti baseinų statybai. Dabar mes turime sporto objektus didžiuosiuose miestuose, bet rajonuose sporto objektai yra tikrai apgailėtinos būsenos. Mes visą laiką tuos klausimus keliame, nuosekliai šnekame, bet mums kol kas nepavyksta. Manau, kad neišmokysi plaukti vien tik todėl, kad čia bus prioritetas arba bus skiriama inventoriui pinigų. Tam reikia baseinų, o tam reikia konceptualių sprendimų statyti baseinus rajonų centruose arba juos rekonstruoti, renovuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, visi norintys paklausė. Dėkoju pranešėjui. Dabar kalbos dėl motyvų. Nėra kalbančių prieš.
Gerbiamieji kolegos, gal iš karto balsuojame? O gal bendru sutarimu? Ar galime pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Dėkoju.
Pritarta po pateikimo. Dabar paskirsime komitetus. Pagrindiniu komitetu siūlomas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 16 d. Kitų pasiūlymų nėra. Žinoma, komisija taip pat. Komisija gali svarstyti savaime. Kitų pasiūlymų nebuvo. Prašom prie šoninio mikrofono.
A. MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes neseniai Audito komitete svarstėme Valstybės kontrolės ataskaitą, kur yra pateikiama tam tikrų sisteminių permainų ir požiūrių dėl fondo valdymo. Todėl mes prašytume, jeigu galima, Audito komitetą skirti vienu iš papildomų pasvarstyti.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Labai gerai.
PIRMININKAS. Pasiūlymas papildomu skirti Audito komitetą. Niekas neprieštarauja? Pritarta. Šį klausimą baigėme.
13.46 val.
Ž. Šilgalis pateiks kitą įstatymo projektą – Kūno kultūros ir sporto įstatymo 2 ir 22 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą. Pateikimas. Prašom.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Gerbiamieji kolegos, čia iš tikrųjų yra tam tikra prasme įstatymas, kuris atkuria teisingumą ir viską sustato į savo vietas. Kaip žinote, vyksta trijų rūšių olimpiados: tai yra olimpinės žaidynės, kur dalyvauja sveiki žmonės, vyksta parolimpinės žaidynės, kur dalyvauja žmonės su negalia, ir atskirai vyksta kurčiųjų žaidynės, kadangi yra irgi didelis ratas žmonių. Tos olimpiados jau vyksta nuo senų laikų. Kurčiųjų žaidynių olimpiada, jeigu aš teisingai prisimenu, vyksta nuo 1924 m. Šiuo atveju, kai kalbame apie valstybės skiriamas premijas sportininkams, įstatyme yra numatyta, kaip ir kokia tvarka yra išmokamos premijos olimpiados dalyviams ir nugalėtojams, taip pat ir parolimpinių žaidynių nugalėtojams, bet kurtieji kažkaip iškrenta iš to konteksto. Natūralu, kad jie jaučiasi negerai ir bendrąja prasme tai yra neteisinga. Todėl šio įstatymo pakeitimo esmė yra, kad atsiranda sąvoka „ir kurčiųjų žaidynių sporto šakų didelio meistriškumo sportininkams“. Tik tiek. Tada viskas stoja į savo vietas. Jeigu yra pagrindas kalbėti apie apdovanojimus arba apie sportininkams išmokamas premijas, tai jie tada turėtų lygias teises pretenduoti į tokius apdovanojimus, tai yra ne į apdovanojimus, o į premijas. Tokia yra įstatymo pakeitimo esmė.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti V. Gedvilas.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju. Viską labai gerai pateikė, pritariam, nėra problemos.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju Ž. Šilgaliui už pateikimą. Atsakėte į visus klausimus.
Gerbiamieji kolegos, vienas – už, vienas – prieš. Ar yra užsirašiusių kalbėti? Prieš nėra. Galbūt galėtume pereiti iš karto prie balsavimo? Gal galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Kadangi tai bus paskutinis balsavimas, tai tikrai galima registruotis ir balsuoti.
Kas pritaria Kūno kultūros ir sporto įstatymo 2 ir 22 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektui, balsuoja už.
Balsavo 52 Seimo nariai. Už – 51, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymo projektui po pateikimo yra pritarta.
Pagrindiniu komitetu yra siūlomas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomu – Biudžeto ir finansų komitetas. Be abejo, Jaunimo ir sporto reikalų komisija svarstys savo ruožtu. Ar yra kitų pasiūlymų? Nėra. Siūloma svarstyti gruodžio 16 d.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu rytinį plenarinį… Man kaip tik paskutiniu momentu Sekretoriatas pateikė dar vieną pareiškimą.
Pareiškimas dėl Tarpparlamentinių ryšių grupės įkūrimo. „Pranešu, kad Tarpparlamentinių ryšių su Australija ir Naująja Zelandija grupės posėdyje šių metų lapkričio 9 d. buvo išrinkta grupės pirmininke R. Rutkelytė ir jos pavaduotoju P. Saudargas. Grupę sudaro 10 narių. Prašyčiau įregistruoti Seime įsikūrusią Tarpparlamentinių ryšių su Australija ir Naująja Zelandija grupę. Grupės narių sąrašas pridedamas. R. Rutkelytė. “
Taigi, gerbiamieji kolegos, sulig šituo svarbiu pareiškimu apie Australiją ir Naująją Zelandiją mes baigsime rytinį plenarinį posėdį.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; J(LiCS ir TPP)F – Jungtinė (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcija; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.