LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 263
STENOGRAMA
2010 m. lapkričio 4 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
V. BALTRAITIENĖ ir Č. JURŠĖNAS
PIRMININKĖ (V. BALTRAITIENĖ, DPF*). Laba diena. Skelbiu lapkričio 4 d. vakarinio posėdžio pradžią. Registruojamės.
Užsiregistravo 35 Seimo nariai.
15.00 val.
Dabar, kaip buvo sutarta, rezervinis 6, buvo sutarta, kad trečią valandą, Seimo rezoliucijos „Dėl šilumos ūkio problemų Ukmergės savivaldybėje“ projektas. Priėmimas. Buvo sudaryta redakcinė komisija, grupė, kuri redagavo, ir dabar dėl viso vyksta tik priėmimo procedūra, jokių pasisakymų, jokių diskusijų, tiktai 4 – už, 4 – prieš. Matau, kad yra tiktai už – J. Veselka. Tai ar kalbėsit? Gal balsuoti? (Balsai salėje) Užsirašė ir prieš. Tada už – J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, kaip žinot, buvo sudaryta redakcinė komisija, iš kiekvienos frakcijos po vieną. Buvo aštuoni žmonės, redagavom. 5 – už suredaguotą straipsnį, 3 buvo prieš.
Ką pakeitėm? 1 straipsnyje sutrumpinome, išbraukėm Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos tą visą pabaigą, 2 palikom nepakeistą, 3, vadinasi, tie trys siūlė išbraukti, mes nutarėm palikti. Penki buvo už tai, kad būtų palikta. Palikom. Pridėjom 4, kur siūlom abiem pusėm bandyti ieškoti susitarimo, kuris būtų naudingiausias Ukmergės šilumos vartotojams. Ir paskutinį palikom dėl Kainų ir energetikos kontrolės komisijos. Dabar kodėl palikom? Irgi S. Šedbaro ir jo draugai buvo prieš, mes vis dėlto dauguma pritarėm, kad už. Kodėl?
Noriu paaiškinti, kaip šiandien Ukmergėj yra. Yra sustabdyta licencija nuomotojams ir neišduota licencija niekam kitam. Todėl Ukmergės savivaldybė priversta juokingai laikyti ekstremalią padėtį. Kadangi jeigu ji atšaukia ekstremalią padėtį, ji neturi licencijos. Reikia tada palikti sušaldytus gyventojus. Neatlieka savo funkcijos Kainų ir energetikos komisija, kuri vienai sustabdžius turėtų išduoti kitai licenciją, kad iš tikrųjų tas viešasis interesas būtų apgintas. Todėl mes manom, čia nei Vyriausybės neliečiam, nei Seimo, nes iš tikrųjų nei įstatymų keisti reikia, tik reikia, kad Kainų ir energetikos komisija, logiškai vadovaudamasi Šilumos įstatymo nuostatomis, priimtų teisingą sprendimą. Todėl siūlau pritarti šiai rezoliucijai, kad nebūtų taip, kad Ukmergė neliktų be nieko – vienas neturi, kitas irgi neturi licencijos tokiam dalykui kaip šildymas ir karštas vanduo.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū už nuomonę. Nuomonė prieš – S. Šedbaras. Dėl vedimo tvarkos – A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Taip, dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Sakykit, gal tiesiog ant mano stalo nėra rezoliucijos pataisyto teksto, bet šiaip tai būtų sunku apsispręsti nesant teksto.
PIRMININKĖ. Buvo jisai į dėžutes įdėtas ir buvo kompiuteryje. (Balsai salėje) Taip, ir ekrane, kaip ir visi, nes čia ne šiandien yra, jau buvo anksčiau. Taip. Nuomonė prieš – S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kodėl aš manau, kad reikia balsuoti prieš? Šiluma ir karštas vanduo yra tiekiama. Tai nespekuliuokim šituo faktu, nes jo nėra.
Antras dalykas, redakcinė komisija netyrė ir negalėjo tirti, ne tokia jos užduotis, kokia iš tiesų dabar yra situacija. O dalykas yra tas, kad yra keletas susipešusių šilumos galimų tiekėjų, yra ginčas su savivaldybės atitinkamom institucijom ir yra ginčas teismuose. Viename teisme yra vienokios laikinos apsaugos priemonės, kituose teismuose yra kitaip daroma. Mes visų sprendimų ir neturime, kaip minėjau, ne mūsų funkcija buvo. Taigi Seimui įsipainioti į kažkokius tarpusavio verslo ginčus ir teisminius ginčus, taip pat kištis į vietos savivaldos tam tikrų funkcijų vykdymą, aš manau, kad iš tiesų būtų tikrai nekorektiška.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, kategoriškai nesutinku, kad ir kaip būtų keista, su Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko nuomone, nes mes esam ne buhalteriai, ne kažkokie… Čia klausimas yra ne tiktai Ukmergės, čia klausimas yra daug platesnis. Lygiai tas pats Prienuose. Aš suprantu, konservatoriai galbūt nenori nieko daryti, kadangi jie susipynę panašiais dalykais su „Rubikonu“ Vilniuje ir su jų V. Navicku, bet čia klausimo esmė yra ta, kad ar mes stojame į piliečių pusę teigdami, kad neleisime jų apiplėšinėti ir, naudodamiesi valstybinėm struktūrom, dengti monopolininkus, kurie „nachališkai“ dujas į akis purškia, apiplėšinėja žmones, ar mes vaidinsim tokias nekaltas mergaites kaip ponas S. Šedbaras ir stosim į monopolininkų pusę. Aš siūlau stoti į Lietuvos piliečių pusę ir pritarti šitai rezoliucijai, nes tai precedentas visai Lietuvai ir visiems, kurie yra užgrobę tuos tinklus ir apiplėšinėja su kai kurių politinių jėgų pagalba. Kaip jau sakiau, Vilniuje tai yra su konservatorių Tėvynės sąjungos pagalba… Per nagus.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū už nuomonę. Prieš – K. Masiulis?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Na, tiesą sakant, nerimta sakyti tokias kalbas žmonėms, jau žilą plauką turintiems. Iš tikro Tėvynės sąjunga ir…
PIRMININKĖ. Kęstuti, į mikrofoną kalbėkit.
K. MASIULIS (TS-LKDF). …krikščionys demokratai nė kiek ne daugiau Vilniuje susiję su blogom įmonėm negu „Tvarka ir teisingumas“. (Balsai salėje) Jūs apsivalykite patys savas problemas, o tada pirštu rodykit į kitus. Mes savo problemas bent sprendžiame. Jūs savo kyšininkus sekretoriais darbinate. Kadangi kalbame taip rimtai, tai aš rimtai ir šneku apie tokius dalykus, apie kuriuos kolegos šneka. Nes rezoliucija nelabai kam čia ir rūpi, kiek suprantu.
Antras dalykas, iš tikro nereikėtų demagoginių argumentų čia skleisti. Mes esam… Jeigu reikia, mes galim ta demagogija užsiimti ne blogiau negu jūs. Bet problema yra ta, kad su tokiais neapgalvotais sprendimais ir tokiom rezoliucijom mes nelabai ką padėsim žmonėms, o problemų galim sukelti, keliasdešimties milijonų problemų, kur valstybė turės atsakyti už neapgalvotus sprendimus. Nemosuokime tais propagandiniais kardukais, o darykim rimtą darbą ir solidžiai.
PIRMININKĖ. Ačiū už nuomonę. Nuomonė už – R. Žilinskas.
R. ŽILINSKAS (KPF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes nesikišame į teismų procesus, mes nesikišame į savivaldos reikalus, nei į privatų verslą. Mes tiesiog vykdome parlamentinę kontrolę primindami mums atskaitingai institucijai, kada, kur ir kaip jinai turėjo įsikišti ir tiesiog vykdyti savo darbą. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū už trumpą nuomonę. Ir dar viena nuomonė už – M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš noriu visų pirma reaguoti į Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko kalbą, kai buvo argumentuojama tuo, kad vyksta ginčai ir iš esmės nereikėtų kištis į šį procesą. Tai ši rezoliucija, jeigu pamenat, gerbiamasis kolega, ir buvo iš esmės parengta remiantis tuo, kad aukščiausi valstybės pareigūnai būtent kišosi į jau prasidėjusį procesą. Būtent ši rezoliucija nėra įpareigojanti teismus kažką daryti. Tuo labiau kad yra tarp šalių – savivaldybės ir šilumos tiekimo įmonių – pasirašytos sutartys, kurios tikrai niekuo nėra susijusios su valstybės lėšomis. Šiuo atveju yra būtent surandamas tam tikras balansas tarp tų kalbų, kurios buvo valstybės aukščiausių pareigūnų. Ir iš esmės yra siūloma spręsti taikiu keliu tuos klausimus, kurie šiandien iš tikrųjų yra labai aktualūs. Dėkoju už dėmesį ir siūlau balsuoti už šią rezoliuciją. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Taip, nuomonės pasakytos. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate rezoliucijos projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 44, prieš – 4, susilaikė 26. Seimo rezoliucija „Dėl šilumos ūkio problemų Ukmergės savivaldybėje“ priimta.
Replika po balsavimo. J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, man tai labai keista, kai žmonės, matau, nei sutarties yra skaitę, nei priežasčių, kodėl sutartis nutraukiama, o pagal bendrą išsilavinimą, aš žinau, kaip… (Balsai salėje) Dabar, kadangi konservatoriai tikisi, kad Europos plėtros ir rekonstrukcijos bankas kiš beprasmiškai pinigus į atominę elektrinę, o tarp tų savininkų dabar yra įsivėlęs Europos plėtros ir rekonstrukcijos bankas, todėl jie, drebindami kinkas prieš šitą banką, pataikauja kiek galėdami, neduok Dieve, kad nepažeistų. O sutartis aiškiai pasako: ginčai sprendžiami tik Lietuvos teismuose. Viskas. Jokių ten valstybės atsakymų, Investicijų apsaugos įstatymas ten netaikomas, ten ginčai sprendžiami teismuose.
Noriu pasakyti, iš tikrųjų sutartis labai prasta pasirašyta. Prie Stalino už tokią sutartį (iš savivaldybės pusės kas pasirašė) būdavo sušaudoma.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Dar dvi replikos. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Mūsų frakcijos dauguma narių susilaikė, nes vengiame dalyvauti tuščio politikavimo procesuose. Puikiai suprantate, kad rezoliucija, kad ir kokia ji būtų priimta, teisine prasme nieko neduoda tiems žmonėms, kurių interesus čia skelbiamės giną. Jeigu norime ką nors konkretaus padaryti, reikia keisti įstatymus, dėl tokių situacijų ką nors numatyti, kad jos geriau spręstųsi. Tai čia būtų tikresnis kelias. Opozicinių frakcijų atstovams, kurie čia labai energingai ta tema diskutavo, norėčiau priminti, kad būtent socialdemokratų, valstiečių liaudininkų ir kitų partijų atstovai, o ne kas kitas, ir pasirašė tą sutartį Ukmergėje, kaip ir Prienuose, ir t. t. (Balsai salėje) Dėl to čia dabar labai aršiai kovojant tribūnoje reikėtų bent jau kažką savikritiškai pasakyti dėl atitinkamų atstovų veiksmų. Mūsų atstovai Ukmergėje nebalsavo už tą sutartį, nebalsavo už šilumos ūkio išnuomojimą.
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, norėčiau prašyti protokolui mano balsą užskaityti už, nes nespėjau ateiti iki balsavimo. Buvau salėje, bet nespėjau ateiti balsuoti. Tai už.
Antra, gerbiamieji kolegos, aš nežinau, seniūnas J. Razma staiga teigia, kad Seimo rezoliucija nieko nereiškia. Ar jis skaitė Statutą? Aš nežinau, gal reikėtų J. Razmai tam tikros abėcėlės pasimokyti?
Seimo rezoliucijos yra reikšmingi dokumentai kaip ir Seimo pareiškimai, kaip ir Seimo valios išraiška, kuri įpareigoja valstybines institucijas kitaip vertinti situaciją. Jeigu jūs manote kitaip, tai tada pasiūlykite Statuto pataisą ir mes diskutuosime.
Dar vienas dalykas. Suprantama, galimos įvairios klaidos, tačiau šiuo atveju sutarties nutraukimo sąlygos yra apibrėžtos pačioje sutartyje. Ir teisus J. Veselka sakydamas, kad šiuo atveju spręsdamas ginčą Seimas tik atkreipė dėmesį į valstybines institucijas, į tai, ką jos privalo daryti.
PIRMININKĖ. Aš dar suteiksiu replikai žodį K. Rameliui. Aš jau tada sakiau, kad paskutinis. Tikrai daugiau kitiems ne. Pažiūrėkite, kokia yra darbotvarkė, mes nebaigsime iki devynių vakaro. K. Ramelis – paskutinė replika šiuo klausimu. Balsavimo rezultatų jau niekas nepakeis.
K. RAMELIS (MSG). Dėkoju, pirmininke. Būčiau gal nereplikavęs, jeigu seniūnas J. Razma nebūtų kalbėjęs, kad susilaiko dėl to, kad nepolitikuotų. Tai aš noriu pasakyti (buvo kalbama, kad reikia įstatymus keisti), kad buvo mano pasiūlymai pakeisti įstatymus, kurių prašė ir Kainų ir energetikos komisija. Tai jūs irgi, demonstruodami tą solidarumą, visi susilaikėte. Aš manau, kad ne ta priežastis.
Man žinoma, kad tą dieną, kai buvo mano pateikti įstatymai, tai savininkas „Energijos“, kuri bylinėjosi su „Ukmergės energija“, lankėsi Seime ir turbūt veikė Seimo narius, kad nebūtų pritarta įstatymo pataisoms. Tai čia yra pagrindinė priežastis. Ačiū.
15.15 val.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar grįžtame į rytinę darbotvarkę, kuri yra nebaigta. 1-6 klausimas – Vidaus tarnybos statuto 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2479. Pateikimo tęsinys. Pranešėjas – V. Žiemelis. Kol ateis – S. Pečeliūnas trumpai.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis Konstantai Rameli, jūs čia pateikėte tokių rimtų…
PIRMININKĖ. Sauliau, atsiprašau. Pasakiau, šiuo klausimu paskutinė replika. Klausimas baigtas svarstyti. Viskas. Tik dėl šito klausimo. Nepykite, Sauliau, pasakiau, kad paskutinė replika. Neapgaudinėkite manęs. Teikiu kitą klausimą, žmogus atėjo kalbėti. Viskas. Kalba V. Žiemelis. Buvo pasakyta, kad anuo klausimu nebus. Taip. Prašom.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Šį įstatymo projektą paskatino parengti būtent buvusi policininkų bado akcija. Ir mūsų frakcijos nariams, ir kitoms opozicinėms frakcijoms teko susitikti su badaujančiaisiais. Jie įrodė, kad jų darbas skiriasi nuo kitų žmonių, kurie nesivadovauja statutu, jų darbas pavojingas. Be abejonės, šie pareigūnai, bijodami susirgti, nepakankamai gerai gali atlikti ir savo pareigas. Siūlome, kad tiems pareigūnams, kurie vadovaujasi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 41 straipsniu, laikinojo nedarbingumo laikotarpiais būtų mokama 85 % vidutinio darbo užmokesčio, tuo tarpu iki šio laiko už pirmas dvi dienas, norėčiau priminti, 80 % moka darbdavys, už kitas penkias dienas – 40 % „Sodra“, ir po to 75 % „Sodra“. Tiek. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū už labai trumpą pristatymą. Jūsų nori paklausti septyni Seimo nariai. Pirmasis klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ši įstatymo pataisa dabar ištaisytų tą padėtį, kai policijos ar kitų tarnybų statutiniai pareigūnai tiesiog negalėdavo faktiškai išeiti nedarbingumo susirgę, nes negaudavo tuo metu visiškai jokio atlyginimo, ypač už pirmas dienas? Teisingai supratau?
V. ŽIEMELIS (KPF). Taip, iš esmės jūs ir klausėte, ir atsakėte. Aš manau, nėra ką atsakyti šiuo atveju. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia R. A. Ručys.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, vidaus tarnybos pareigūnų ligos pašalpoms reikės skirti apie 2 mln. Iš kokių finansinių resursų bus imami šie pinigai?
V. ŽIEMELIS (KPF). Šiuo atveju kaip tik yra svarstomas biudžeto projektas ir biudžeto svarstymo metu turime nuspręsti.
PIRMININKĖ. Klausia M. Zasčiurinskas. Atsisako. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kaip jums, kaip teisininkui, šitos pataisos atrodo lygiateisiškumo principu kitų piliečių atžvilgiu?
V. ŽIEMELIS (KPF). Na, sutinku su kolega, kad šiuo atveju keblu man būtų atsakyti.
PIRMININKĖ. Klausia V. P. Andriukaitis. Prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Pirmininke, aš tik pakartosiu išties. Ar nereikėtų vis dėlto galvoti, kad tuomet tos pataisos turėtų būti svarstomos bendrame kontekste lygiateisiškumo principo atveju, kitaip sakant, žiūrint plačiau ir mėginant spręsti adekvačiai tą problemą?
V. ŽIEMELIS (KPF). Aš sutinku su gerbiamuoju V. Andriukaičiu, kad yra problemų dėl lygiateisiškumo principo, bet padaromas pirmasis žingsnis, bent išskiriame statutinius pareigūnus, tai yra šiuo atveju išskiriame besivadovaujančius Vidaus tarnybos statutu, po to ir kitus. Pritariu. Bet statutiniai pareigūnai vis dėlto skiriasi nuo nestatutinių pareigūnų. Tam ir yra statutas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir paskutinis klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, jums turbūt yra žinoma, kad šiuo metu kaip tik vyksta visos socialinės draudimo sistemos pertvarkos klausymai, mes turime susitarti dėl gairių, taip pat ir socialinių garantijų, papildomų draudimų statutiniams ir kitiems pareigūnams. Tai turi būti siejama su tam tikromis papildomomis įmokomis, nes tai yra draudiminiai dalykai, tada nepažeidžiami lygiateisiškumo principai, ko kolegos ir klausė, tai yra kompleksinis sprendimas.
Kitas dalykas, lygiai taip pat šiuo metu komitete yra svarstoma visa statutinių pareigūnų socialinių garantijų sistema. Tai gal mes galėtume geriau forsuoti šitą klausimą, kad visą sistemą greičiau sutvarkytume, kadangi ne tiktai šita socialinė garantija turėtų būti sprendžiama, kad matytume visą kompleksą ir pradėtume nuo to, kad apsibrėžtume aiškiai, kas yra statutinis pareigūnas, kad ši sąvoka netaptų guminė.
V. ŽIEMELIS (KPF). Gerbiamasis R. Dagys pasakė ir savo nuomonę. Tai su jo nuomone galima diskutuoti. Aš ir sakau, neginčiju, kad dėl lygiateisiškumo principo neišlaiko kritikos šis įstatymo projektas, bet darome pirmą žingsnį, kad po to darytume kitus žingsnius. Tai gal paskatins greičiau vykdyti bendrą pertvarką šios srities.
PIRMININKĖ. Ačiū. Atsakėte į visus klausimus.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Dabar motyvai dėl pateikto projekto. Nuomonė už – K. Daukšys, bet nėra prieš, ar norite kalbėti?
K. DAUKŠYS (DPF). Tai jeigu prieš nėra, tai…
PIRMININKĖ. Prieš nėra. Prašom pasiruošti balsuoti, o gal bendru sutarimu sutinkate? (Balsai salėje) Balsuojam. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turit kitą nuomonę, balsuojat prieš arba susilaikot.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 15. Projektui pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 14 d.
Replika po balsavimo – S. Pečeliūnas. Žinau, apie ką kalbės, bet už ištvermę… Prašau.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Gaila, kad vidury sakinio nutraukėte, nėra geras elgesys, bet tiek to.
PIRMININKĖ. Negalima apgaudinėti, pradėtas kitas klausimas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Aš nieko neklausinėju, ponia posėdžio pirmininke, ir prašome nekomentuoti, man net nebaigus kalbėti, ir iš viso geriau nekomentuokite.
Pone Rameli, jūs metėte įtarimus, labai rimtus, kad kažkurie Seimo nariai yra veikiami, netgi beveik nurodėte ko. Jeigu jūs turite įrodymų, prašau juos dėti ant stalo. Jūs jų neturite, tada prašom visų čia viešai atsiprašyti. Tai nejuokinga – mėtyti kaltinimus. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. A. Sysas – replika po balsavimo.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš ne apie tai kalbėsiu, apie ką kalbėjo S. Pečeliūnas. Aš šiek tiek nusistebėsiu, kam ta komedija ir tas vaidinimas. Pasižiūrėjau į dešinę pusę, kuri visa „žalia“, pirmiausia jūs atimate iš tų pareigūnų, tiksliau, sumažinate ligos pašalpas, o dabar jūs vėl visi kaip vienas balsuojate už. Arba aš gal ne į tą Seimą patekau, ar man kažkas galvoj negerai, kad prieš pusmetį ar prieš metus taisote… (Balsai salėje), o dabar jūs vėl vaidinate, kad norite būti geri vidaus reikalų darbuotojams!
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerai. V. Bogušis. (Balsai salėje)
V. BOGUŠIS (J(LiCS ir TPP)F). Pirmininke, jūs tikrai labai principingai ir gerai vedate posėdį, tai aš siūlyčiau ir toliau principingai išlaikyti ir neleisti tuštiems pliauškalams sklisti šioje salėje. Siūlau dirbti racionaliai, nes mes turime nepaprastai daug darbo. Ačiū, pirmininke.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. K. Ramelis.
K. RAMELIS (MSG). Ačiū, pirmininke. Pirmiausia turiu teisę kalbėti tai, ką manau. Antra, ponas S. Pečeliūnas gali pasitikrinti Leidimų biure, kas išrašė leidimą Striogai tą dieną, kai buvo mano pateikimas įstatymų pataisų, kurių prašė ir Kainų energetikos komisija, ir viešai paviešinti, tada bus galima kalbėti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Siūlau baigti replikas. Įstatymo projektas… po pateikimo pritarta, nustatyti komitetai. Dėl kurio projekto norite?..
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš principo problemą reikia svarstyti, bet siūlau tikrai neforsuoti šio įstatymo priėmimo neapsisprendus dėl pačių reformos principų ir gairių. Siūlyčiau nepaankstinti dirbtinai šio klausimo, kad nebūtų ištrauktas iš konteksto visų svarstomų klausimų rato. Būtų gerai, kad mes spėtume apsispręsti dėl socialinės reformos gairių ir tada tame kontekste išspręsti ir šį klausimą.
PIRMININKĖ. Numatytas svarstymas gruodžio 14 d.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gruodžio 14 d., gerai.
PIRMININKĖ. Taip.
15.25 val.
1-7a klausimas ir turbūt 1-7… atskirai, čia yra skirtingi dalykai. Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos“ pakeitimo ir papildymo“ projektas Nr. XIP-2393(2). Svarstymas. Pranešėjas – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Komitetas, įvertinęs Teisės departamento ir Seimo narių pateiktus pasiūlymus, patobulino įstatymo projektą ir teikia Seimui patobulintą variantą svarstyti. Nutarimas priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Diskusijose užsirašęs dalyvauti Č. V. Stankevičius. Prašom.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Seimas jau nuo 2007 m., tai yra tris kadencijas, kiekvieną kartą savo kadencijos pradžioje sudaro tokios paskirties komisiją, kuri iš tikrųjų yra patariamoji Seimo komisija tokiais svarbiais tautai klausimais kaip lituanistinių tradicijų ir paveldo įprasminimo klausimais. Ši komisija skiriasi nuo kitų Seimo komisijų, pavyzdžiui, vien tuo, kad ji sudaroma ne vien iš Seimo narių, o iš Seimo narių ir labai kvalifikuotų įvairių institucijų atstovų, kurie, kolegialiai dirbdami, turėdami didelę ekspertinę patirtį ir gilias žinias lituanistikos klausimais gali formuluoti rekomendacijas Seimui ir Vyriausybei. Todėl šios komisijos veikla yra prasminga.
Tačiau dabar jinai yra sutrikusi, o sutrikusi dėl to, kad pasikeitė daugelio narių statusas, jų darbo vieta ir prireikė pakeisti, atnaujinti sudėtį, ką šis Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikiamas projektas sprendžia. Atsirado ir kita priežastis. Berengiant projektą buvo iškilę klausimų dėl to, kad reikia patikslinti komisijos teisinį reglamentavimą, todėl labai dėkoju Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui už tai, kad jis parengė komisijos nuostatus, kadangi ankstesniuose savo nutarimuose Seimas to darbo nebuvo padaręs. Statutas sako, kad kitu atveju ši komisija irgi turėtų vadovautis nuolatinių komisijų nuostatais ir įgaliojimais, ko iš tikrųjų negali būti.
Todėl aš kviečiu jus priimti šį nutarimą ir taip padėti, kad Seimo komisija, kuri dirba, dar kartą pabrėžiu, visuomeniniais pagrindais, kaip patariamoji institucija, galėtų atlikti savo funkcijas ir toliau teikti rekomendacijas Seimui ir Vyriausybei. Tuo labiau kad komisijos parengti pasiūlymai sulaukė Seimo pritarimo dėl K. Donelaičio 300 metų sukakties jubiliejaus programos, taip pat ir kiti pasiūlymai dėl įvairių sukakčių ir svarbių lituanistikos įvykių minėjimo ir įprasminimo. Dėkoju. Prašyčiau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar yra kelios pataisos, pasiūlymai. Pirmoji yra dėl komisijos sudėties… Pirmiausia aš noriu susitarti, ar galima dėl visų skaičiuoti, kad yra dešimt pritariančių, nes yra gauta vėliau, po komiteto išvadų, kad nereikėtų atskirai už kiekvieną balsuoti. Pirmasis pasiūlymas yra Seimo nario A. Salamakino. Jis siūlo, kad neįvardintume komisijos pirmininko vardo pavardės, o konkrečiai įvardintume pareigybę. Tai Seimo Pirmininko pavaduotojas. Šiuo metu yra Č. V. Stankevičius, Pirmininko pavaduotojas, bet siūlo palikti, kad komisijos pirmininkas turėtų būti Seimo Pirmininko pavaduotojas. Komitetas iš dalies pritarė. Ar prašo Algimantas iš naujo balsuoti? Neprašot. Tinka šitaip? Tuomet yra pritarta.
Toliau dėl 2 straipsnio, kuriuo yra tvirtinami nuostatai, ir 4 straipsnyje yra pateikti pasiūlymai. Iš dalies pritarta Seimo nario A. Salamakino pasiūlymui ir yra siūlymas, gal pats ar komiteto pirmininkas pristatys? Gal jūs pristatykite iš tribūnos, kad nesupainiočiau. Tegu pristato pasiūlymą, jeigu tenkina iš dalies, tuomet nebalsuosim.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Yra gerbiamojo A. Salamakino siūlymas dėl 1 straipsnio, iš dalies komitetas pritarė, atsižvelgdamas į tą pastabą ir įvertindamas, kad tai nėra nuolatinė komisija. Gerbiamasis kolega iš esmės su tuo sutiko.
PIRMININKĖ. Sutinka Algimantas, nereikia balsuoti? Taip. Toliau yra Seimo nario Č. V. Stankevičiaus pasiūlymas, kuriam pritarta. Tai bendru sutarimu galime pritarti, nes komitetas pritarė. (Balsai salėje) Toliau vėl yra Č. V. Stankevičiaus pasiūlymas, kuriam taip pat komitetas pritarė. Kaip ir sakėm, jeigu yra dešimt, tai bendru sutarimu. Toliau vėl yra Seimo nario A. Salamakino pasiūlymas, kuriam pritarta iš dalies. Todėl komiteto pirmininkas tegul pristato.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Šita pataisa yra sisteminio pobūdžio, buvo gerbiamojo A. Salamakino siūlymas. Komitetas iš dalies pritarė, įvertindamas, kad tai nėra nuolatinė komisija.
PIRMININKĖ. Sutinka A. Salamakinas. Algimantai, sutinkat? Nereikia balsuoti. (Balsai salėje)
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Gerai.
PIRMININKĖ. Viskas aišku.
Toliau yra, kur komisijos paskirtis, dėl nuostatų 7 punkto Seimo nario Č. V. Stankevičiaus pasiūlymas išbraukti kelis, pakeisti taip, kad pritartų. Nereikia turbūt pristatyti. Komitetas pritaria.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Ir yra Seimo nario A. Salamakino pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Tai pristatykite ir tuomet Algimantas pristatys savo. Prašom, pirmininke, pristatykite.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Gerbiamojo kolegos siūlymas vėlgi yra susijęs iš esmės su pataisa, kuriai esame pritarę, suvokdami, kad tai nėra nuolatinė komisija. Jinai sudaroma tiktai kadencijos laikotarpiui ir tai iš esmės išsprendžia visas problemas, todėl komitetas nepritarė siūlymui, kad reikėtų išbraukti atitinkamą punktą.
PIRMININKĖ. Algimantai, prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Labai ačiū. Aš atsiimu tą siūlymą, nes esmė buvo ta, kad reikėjo pakeisti bent keturis Statuto straipsnius, kad ją įteisintume kaip nuolatinę komisiją. Dabar, kada jinai neįvardinama kaip nuolatinė komisija, aš manyčiau, jinai reikalinga, bet ieškom kompromiso, kaip tą padaryti. Manau, kad komitetas atsižvelgė į viską.
PIRMININKĖ. Ačiū. Viskas, daugiau jokių pasiūlymų nėra. Dabar motyvai dėl viso. Ten buvo dėl pataisų. Kadangi atsiėmė, nebėra. K. Daukšys – už, bet nėra prieš ir paties Kęstučio nėra. Nematau už ką, reikėjo užsirašyti. Pirštas netinka. M. Zasčiurinskas – prieš.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, lietuvybę reikia gelbėti ir kuo greičiau, tuo geriau. Aš pritariau šios komisijos steigimui ir visapusiškai ją palaikau. Kodėl aš užsirašiau į skiltį „prieš“? Neturėjau progos, kaip atkreipti jūsų dėmesį, kad komisijos būstinė, taip parašyta nuostatuose, yra Seimo rūmuose, kai Seimo rūmuose ir taip nepakanka patalpų Seimo nariams dirbti. Toliau. 5 punktas. Komisijos nariai savo pareigas komisijoje atlieka visuomeniniais pagrindais. Kitame klausime teikiama, kad jie ne visuomeniniais, o tampa pareigūnais ir etatiniais pagrindais, ir kad skiriamos būtinos lėšos, todėl aš užsirašydamas tik noriu atkreipti dėmesį į tai, kad jeigu komisija dirba visuomeniniais pagrindais, tai yra sveikintinas dalykas, o jeigu kito įstatymo projekte mes teikiame jau kitą jo statusą, tai reikia tuos dalykus (Česlovas krato galvą) arba paaiškinti, arba reikiamai parengti dokumentus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate nutarimui po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 81, prieš – 1, susilaikė 10. Po svarstymo pritarta.
15.35 val.
Toliau su tuo susijęs 1-7b klausimas – Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 25 ir 74 straipsnių pakeitimo bei 71 straipsnio papildymo“ projektas Nr. XIP-2463(3). Pateikimas. Grupės Seimo narių vardu pristato Č. V. Stankevičius. Prašom.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju. Darbas prie ką tik pritarto nutarimo projekto užtruko, nes Teisės departamentas labai kruopščiai nagrinėjo projektą ir pirminį projektą teko atsiimti. Po to komitetas parengė kitą projektą, dabartinį, kuriam Seimas pritarė po svarstymo. Taip pat šių nagrinėjimų metu, ypač Teisės departamento pastabų dėka paaiškėjo būtinybė koreguoti ir Seimo statutą. Aš manau, kad ankstesni Seimai vadovavosi 71 straipsnio 1 punktu, kuriame sakoma, kad Seimas, pripažinęs būtinybę, gali sudaryti nuolat veikiančias komisijas specialioms problemoms nagrinėti arba tam tikras specialiąsias komisijas. Tai, matyt, nebuvo teikiamos Statuto pataisos. Tačiau šios komisijos specifika, apie ką čia prieš balsavimą kaip tik kalbėjo kolega M. Zasčiurinskas, skiriasi nuo visų nuolatinių komisijų.
Pirmiausia kaip ir Seimo bei Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos, kurios sudaromos ne vien iš Seimo narių ir yra patariamosios komisijos. Tuo tarpu visos kitos komisijos pagal Seimo statutą prilygsta komitetams. Statuto 74 straipsnio 4 dalyje sakoma, kad nuolat veikianti komisija turi visas komiteto teises ir pareigas, o 3 dalis dar prieš tai sako, kad jeigu Seimas nenutaria kitaip, tai komisijos savo įgaliojimų metu vadovaujasi komitetų darbo tvarkos nuostatais. Akivaizdu, kad šiai komisijai tokios normos negali būti taikomos. Jinai yra visuomeninė, jinai yra sudaryta iš Seimo narių, kurie specialiai domisi lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimu, taip pat, kaip aš jau minėjau prieš tai kalbėdamas, iš ekspertų. Jokio kitokio statuso, jokių pareigų šioje komisijoje nėra.
Seimo narys M. Zasčiurinskas abejojo, ar gerai pasakyta, kad ši komisija dirba Seimo rūmuose. Taip, jinai dirba Seimo rūmuose, jinai dirba tuo metu laisvoje patalpoje, posėdžiauja kelias valandas ir čia dalyvaujantys Seimo nariai žino, kad jokių papildomų patalpų jai nereikia. O dėl išlaidų turėjome omenyje, kad jinai naudojasi posėdžio metu, jeigu yra tamsus metas, elektros energija ir gal valytojos paslaugos gali būti reikalingos. Tai yra menkos išlaidos Seimo kanceliarijai, ir vien dėl juridinio tikslumo buvo parašyta, kad komisijos lėšomis. Be to, daugiau čia nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų kelti abejonių, tuo labiau kad, sakau, jau yra septynerių metų komisijos veiklos praktika.
Dabar apie pačias Statuto pataisas. Kadangi Teisės departamentas anksčiau buvo pareiškęs pastabą, kad reikėtų šią komisiją įvardyti, taip pat sureguliuoti mano jau minėtus neatitikimus, todėl dabar ir teikiamas Statuto pataisų straipsnis, projektas Nr. XIP-2463, kurio vėl yra trečioji redakcija, nes taip pat buvo tam tikrų juridinės technikos pastabų, į kurias atsižvelgta.
O tie papildymai yra tokie. Nauja dalis 71 straipsnio siūloma, kuri sako: Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija bei Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija, kurios yra analogiškos, visuomeninės, sudarytos ne vien iš Seimo narių, tuo jos yra panašios, gali būti sudaromos ne tik iš Seimo narių. Taip Seimo praktika yra įtvirtinusi, bet nėra Statute tiesiogiai pasakyta. Specialią šių komisijų sudarymo tvarką nustato Seimo tvirtinami nuostatai. Tai yra ir mano minėtos pirmosios komisijos, taip pat ir šios komisijos atveju. Tada aiškiai Seimo statutas suderinamas ir į šias pastabas, kurios buvo pagrįstai keltos, aš manau, Teisės departamento, yra atsakoma.
Dar 74 straipsnio 1 dalį papildome dėl to, kad joje irgi kalbama, 1 dalis formuluoja normą, kuri iš tikrųjų taikoma kitoms Seimo nuolatinėms komisijoms, kurios sudaromos tik iš Seimo narių. Todėl ten yra draudimas būti tos komisijos pirmininku ar pavaduotoju Seimo valdybos ar Vyriausybės nariui. Kad šito dviprasmiškumo neliktų, siūlomas papildomas sakinys. Draudimas Seimo valdybos nariui būti nuolat veikiančios komisijos pirmininku netaikomas, skiriant Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininką, ką tradiciškai Seimas ir daro.
Aš prašyčiau pritarti šiam projektui po pateikimo ir kaip galima greičiau priimti, kad pagaliau teisinis reguliavimas po šio kruopštaus ir užtrukusio darbo būtų baigtas ir komisija galėtų dirbti šioje kadencijoje. Manau, kad Seimas neatsisakys ir kitą kadenciją sukurti šiam svarbiam klausimui naujos sudėties komisiją. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti 7 Seimo nariai. Pirmasis klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto ar tai buvo labai skubu ir reikėjo ypač dabar pristatyti šitą klausimą, Statuto pakeitimus, nes jau yra sudaryta darbo grupė, kuriai Seimo nariai ir teikia pasiūlymus ir kuri vėliau apibendrins ir pristatys visam Seimui visų Seimo narių pasiūlymus. Ar nereikėjo ir jums pateikti šį siūlymą sudarytai darbo grupei dėl Statuto pakeitimo? Ar tai būtina dabar priimti, nes kitaip ta komisija negalės dirbti?
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų komisija, kuri tobulina Statutą, jinai tą darbą dirba tam tikrus Statuto gabalus teikdama Seimui, kai užbaigia. Šiuo atveju šių straipsnių pakeitimo projekte, kuris jau yra pateiktas, dar nėra, o šis susijęs pakeitimas dėl to, kad buvo Teisės departamento pastabų. Į jas atsakant šis pakeitimas tiesiog yra lydintysis, tam, kad to klausimo neliktų. Tai komisijai, kuri tobulina Statutą, toje vietoje nereikės dirbti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar normalu, kai Seimo komisijos sudaromos ne iš Seimo narių? Ir paaiškinkite man 1 straipsnio, 25 straipsnio 2 dalies pakeitimo, turinį. Seime sudaromos nuolat veikiančios Etikos ir procedūrų komisija, Peticijų komisija, Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija, taip pat Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo ir t. t. Ar šitos komisijos pagal lietuvių kalbos gramatiką yra nuolatinės, ar nenuolatinės?
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Nemanau, kad tai yra gramatikos klausimas, jeigu būtų gramatikos, tai… Jos yra sudaromos, kaip aš jau minėjau anksčiau kalbėdamas. Pirmiausia reikėtų plačiau atsakyti. Seimas yra Tautos atstovybė, įgyvendinanti suverenią tautos galią svarbiausiais tautos gyvenimo klausimais. Prie tokių, aš manau, Seimas priskiria ir lituanistikos paveldo apsaugos klausimus ir sudaro tokią komisiją, ką ir sako 71 straipsnis. Seimas pripažinęs būtinybę gali sudaryti nuolat veikiančias komisijas specialioms problemoms nagrinėti. Bet nuolatinės komisijos pagal priimtą terminiją Statute yra tos, kurios turi komitetų (aš jau esu minėjęs) teises ir komitetų darbo taisyklėmis vadovaujasi. Ši komisija, kaip ir tautai svarbiu klausimu, tai yra bendradarbiavimo su Pasaulio lietuvių bendruomene, komisija, yra sudaroma ne iš Seimo narių. Todėl galutinai Statute patikslinimai šitie ir buvo iškelti, kad jie reikalingi. Dėkoju kolegai A. Salamakinui, kuris teikė pastabas. Į visa tai atsižvelgiant juos reikia tiesiog priimti. Nuolatinė, aš negaliu pasakyti, kadangi…
PIRMININKĖ. Prašau visų trumpiau klausti, trumpiau atsakyti.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). …čia yra terminų klausimas. Nuolatinės vadinamos anos, žodį „nuolatinė“ mes išbraukėme galutinėje redakcijoje.
PIRMININKĖ. Visų labai prašau: labai trumpai klauskite, trumpai atsakykite. Rytinės darbotvarkės nebaigėme. Toliau klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis kolega, pritardamas iš esmės tai komisijai, vis dėlto noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad jūsų žodžiai, kaip jau įprasta tai pusei, skiriasi nuo darbų. Jūs kalbate apie tai, kad komisija dirba Seimo rūmuose. Bet tekste parašyta, kad komisijos būstinė yra Seimo rūmuose.
Toliau, kolega A. Sysas atkreipė dėmesį į 1 straipsnį. Jūs lyg ir išmetate žodį „nuolatinė“, bet faktiškai pagal išdėstymą ją padarote nuolatinę, ir jūs norite padaryti, kad Seimo nuolatinėje komisijoje būtų ne tik Seimo nariai. Tai yra diskreditacija (pakomentuokite paskui), diskreditacija pačio Seimo. Ir toliau kalbate apie patalpas, kurių nėra, tačiau Lietuvių bendruomenės, kaip ten vadinasi, Pasaulio lietuvių bendruomenė irgi pradėjo nuo to paties, o dabar jau turi geriausias patalpas. O Seimo nariai negali gauti patalpų, sėdi mažytėse „kamūrkėse“. Tai prašau pakomentuoti, kaip jūsų žodžiai skiriasi nuo esmės? Būstinė ir…
PIRMININKĖ. Mečislovai, laikas.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Nesiskiria mano žodžiai nuo mano darbų. Komisija turi turėti kokį nors adresą, ji renkasi Seimo rūmuose, nes ją sudarė Seimas. Jokių patalpų, aš jau minėjau, jai niekas neskyrė ir neskirs, specialių atskirų patalpų, kurių, kaip jūs sakote, trūksta. Aš sakyčiau, dėl būstinės jūs galite teikti tokią pataisą per priėmimą, ir aš galėčiau pritarti. Gal tikrai reikia pasikonsultuoti, adresas ar kaip. Turi kažkur ateiti raštai, iš kažkur turi išeiti, čia registruojami Seime, nes ji yra patariamoji Seimo komisija. Ji ekspertinė komisija, taip vadinkime.
PIRMININKĖ. Toliau klausia S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū. Atsisakau žodžio.
PIRMININKĖ. B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pranešėjui klausimas. Sakykite, ar nederėtų įstatyme aiškiai įtvirtinti nuostatos, kurie asmenys ne Seimo nariai galėtų priklausyti šioms komisijoms? Ir antra klausimo dalis būtų tokia, ar jums neatrodo, kad Seimo pinigai bus šiek tiek paplaunami tų komisijų veiklai? Ačiū už dėmesį.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Kaip formuojama komisija, yra nuostatuose, kurie yra prie nutarimo. Ten yra pasakyta, kad atitinkamų institucijų, kurias deleguoja, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas siūlo… sudaro tą komisiją ir teikia Seimui. Seimas priima sprendimus. Apie jokius pinigus čia negalima kalbėti, nes komisija nėra nei juridinis asmuo, nei asignavimų valdytojas, ji tik teikia siūlymus Vyriausybei ir Seimui. O Vyriausybei arba Kultūros ministerijai yra komisijos rekomendacijos, kokius projektus reikėtų vykdyti. Bet asignavimų valdytojo ir projektų vykdymo visą kontrolę vykdo arba Kultūros ministerija, arba galėtų būti Kultūros paveldo komisija, kuri yra juridinis asmuo. Nėra čia tokio pobūdžio problemų.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš mėginsiu vadovautis pono K. Ramelio ką tik išsakyta teisine logika, klausdamas jūsų. Jeigu Petras išrašė leidimą Jonui, ir aš nežinau (…) kalbėjosi, aš galiu įrodomai teigti, kad Jonas Petrui darė įtaką, o ne atvirkščiai. Tai štai mano klausimas. Taip, K. Ramelis mums čia įrodė, kad jam vadovaujant teisme tokia logika galiojo. Dabar mano klausimas. Aš nesakau, kad nereikia tokios komisijos, bet ar tai būtų Seimo komisija, ar komisija prie Seimo? Kodėl taip klausiu? Jūs labai daug argumentavote remdamasis Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Seimo narių komisija ir visiškai netyrinėjote tos komisijos sudarymo konstitucingumo. Jeigu tai būtų komisija prie Seimo, aš sutinku, jeigu tai yra Seimo komisija, kaip Statute parašyta, ji gali būti sudaroma ar laikinai, ar nuolatinai tik iš Seimo narių. Tai kaip čia su ta logika štai jūsų klausimu, – „rameliška“ logika ir statutiška konstituciška logika? Ar nereikėtų vadinti vienų komisijų Seimo…
PIRMININKĖ. Laikas, Sauliau!
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). …kitų komisijų prie Seimo?
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Tokių įsteigtų komisijų prie Seimo bent per 20 metų nebuvo. Šios komisijos nuostatai, kuriuos ką tik svarstėme, yra visiškai analogiški mano minėtiems Seimo (Seimo, o ne prie Seimo) ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos. Tokie terminai yra priimti, ji yra Seimo, bet yra išbrauktas žodis, kaip minėjau, kad ji nuolatinė, kad skirtųsi nuo tų nuolatinių komisijų, kurios yra Seimo struktūriniai padaliniai, tai yra parlamentinės vidaus struktūros. Ši yra patariamoji struktūra.
PIRMININKĖ. Ačiū. Atsakėte į visus klausimus, ir dabar motyvai dėl viso. Nuomonė už – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai norėčiau šiek tiek S. Pečeliūną… Gerbiamasis Sauliau, gerbiamasis Česlovai! Gerbiamasis Česlovai, gerbiamasis Sauliau, aš norėčiau tikrai pasakyti, kad gal nevartokite Seimo narių pavardžių logikoms išreikšti, gerbiamasis Sauliau, neetiška. Dar kartą sakau, neetiška.
Remdamasis S. Pečeliūno argumentais, galiu pasakyti, kad S. Pečeliūnas formalizuoja savo kriterijus ir neįžvelgia esmės. Išties tokia komisija yra būtina. Aš suprantu abejones tų kolegų, kurie teigia apie tokios nuolatinės komisijos statusą, biudžetą, patarėjus, funkcijas. Tos abejonės, Česlovai Stankevičiau, yra pagrįstos, mano nuomone, ateityje reikėtų sustiprinti. Dabar galime pasakyti, kad nėra galimybių, ir galime elgtis šitaip, nėra abejonės. Tačiau darbas, kurį reikėtų dirbti, išties yra labai imlus, labai kruopštus ir labai atsakingas.
Aš manau, kad tai galėtų priklausyti tokiems kitokio tipo padaliniams, nei, tarkime, Operatyvinės veiklos ar kitos įstatymu nustatytos Seimo komisijos. Čia yra niuansų, yra truputį skirtingų dalykų. Tačiau, kad mums reikėtų koordinuoti lituanistikos paveldą ir pamėginti pagalvoti, kad ir Seime lituanistikos paveldas turėtų deramą vietą, būtų atnaujintos parlamentinės studijos, leidiniai, būtų kaupiamas Seimo paveldo muziejus, pirmųjų Seimų stenogramos, pirmųjų Seimų Seimo narių daiktai ir visa kita. Tai yra visiškai akivaizdu. Žvilgterkite į kitų šalių parlamentus, yra milžiniškas istorinis paveldas, sukauptas parlamentuose, pradedant Nacionaline prancūzų asamblėja, baigiant Italijos parlamentu, pradedant latviais, latviais – pabrėžiu, ir baigiant lenkais. Tik Lietuvos parlamentas, susidaro toks įspūdis, kuris (…) naujadaras.
PIRMININKĖ. Vyteni, laikas!
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Todėl aš pritariu. Tobulinti tikrai reikia statutines pataisas. Ir tobulinimo metu galima daug ką atsakyti, bet aš manau, kad idėja verta diskusijų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – R. Smetona.
R. SMETONA (TTF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš gerai suprantu šios komisijos kilnius tikslus, jos uždavinius ir visiškai pritariu. Taip, reikalinga institucija, kad ir kaip ją pavadintume, komisija šiems tikslams įgyvendinti. Tačiau, kai Seimo statute numatoma ją įtvirtinti kaip nuolatinę komisiją, kurioje iš 22 narių, rodos, 3 Seimo nariai… Iš 22 komisijos narių Seimo nariai yra 3. Ir tai yra Seimo komisija! Atleiskite. Aš manau, kad reikia parengti projektą, pergalvoti. Parengti tinkamą projektą, adekvatų, negriaunantį Seime nustatytų ir veikiančių principų. Ir tuomet, žinoma, ją steigti, kurti, palaikyti, skatinti jos veiklą ir panašiai.
PIRMININKĖ. Ačiū už nuomonę ir prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate Seimo statuto 25 ir 74 straipsnių pakeitimams bei 71 straipsnio papildymui, prašom balsuoti už, kas turite kitą nuomonę, prašom balsuoti prieš arba susilaikyti.
Balsavo 89 Seimo nariai. Už – 66, prieš – 4, susilaikė 19. Po pateikimo pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ir siūloma svarstyti gruodžio 14 d.
15.56 val.
Ir paskutinis rytinės darbotvarkės 1-10 klausimas – Civilinio kodekso 4.193 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2371. Pateikimas. Pranešėjas – P. Gražulis. P. Gražulis pristato klausimą.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, mano įstatymo pataisos esmė yra ta, kad hipotekos kreditoriaus teisė patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto apsiribotų tik to daikto verte, nes šiuo metu galiojantys teisės aktai sako, jeigu įkeisto daikto vertei nepakanka jį realizavus aukciono būdu padengti kreditorinių įsiskolinimų, galima įsiskolinimus išieškoti iš kito skolininko turto. Aš manau, tai nėra sąžininga. Vis dėlto viena ir kita šalis siekia naudos: vienas įsigyja turtą, kitas (bankas) suteikia paskolą. Be abejonės, jie tokiu atveju gauna už tai palūkanas, taip pat daro nemažą pelną, reikia, kad būtų dvejopa atsakomybė. Juo labiau kad bankas suteikia paskolas ir yra gana kvalifikuota institucija. Kiekvienas bankas turi įvairiausius analizės skyrius, rinkų analizių skyrius, surenka informaciją per vindikacijos skyrius apie klientą, manau, jie taip pat suteikdami paskolas turi prisiimti atsakomybę rizikos atveju.
Kitas dalykas, bankas visada paprašo kokio nors įnašo ar nustato kokį nors procentą, kad būtų sumažinama rizika. Ir pats esminis dalykas, kad galiojanti nuostata visiškai neskatina bankų turtą, kurį jie perima dėl nesugebėjimo vykdyti įsipareigojimų, parduoti aukšta rinkos kaina. Yra nemažai tiek fizinių, tiek juridinių asmenų pateikę pavyzdžių, kai bankai perima savo žinion turtą, parduoda, kartais sąmoningai, aš manau, tikrai sąmoningai, ypač maža kaina ir tokiu būdu skirtumą išieško iš kito turto. Taip padaroma didelė žala mūsų valstybės piliečiams ir įmonėms.
Aš manau, tai vienas iš įstatymų, kuris turėjo būti priimtas pirmiausia tik prasidėjus krizei, kad apsaugotų mūsų įmones ir mūsų žmones nuo bankų, kurie ir sukėlė šį vadinamąjį kainų burbulą, kurie siūlė žmonėms reklamos būdu, privačiai vaikščiodami pas žmones kreditus. Deja, daugelis žmonių susigundė, nes tai siūlė tikrai atsakingos institucijos. Jos turėjo numatyti tam tikrą ir ateinančią krizę, krizės atveju kainos krito ir visas pasaulis pripažįsta, kad dėl šios krizės yra kalti ir kalčiausi bankai, o atsakomybę šiandien prisiima ne bankai, bet visi Lietuvos piliečiai. Vyriausybė sumažino pensijas, atlyginimus, Seimo nariai sau apribojo atlyginimus, bet bankininkų pelnai ir bankininkų maržos nemažėja. Todėl aš siūlau atsakomybę dalintis vienodai visiems. Manau, kad tai tikrai rūpinimasis savo gyventojais.
Dar noriu pasakyti, kad mes labai dažnai žiūrime į Ameriką kaip į pavyzdį, kokia ten yra tvarka, kaip į demokratiškiausią šalį. Noriu pasakyti, kad Amerikoje seniai galioja įstatymas, kad negalima išieškoti turto iš kito, tik įkeistas turtas yra grąžinamas. Šiandien Amerikos Prezidentas B. Obama yra pateikęs įstatymą, kad tam tikro turto, paskutinio būsto, transporto priemonės apskritai iki penkerių metų laikotarpio negalima paimti iš žmogaus. Taip rūpinamasi ne bankais, o žmogumi. Todėl manau, kad be didelių diskusijų šiai įstatymo nuostatai po pateikimo pritarsite.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Pirmasis klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau Petrai, iš esmės, man atrodo, jūsų mintis yra labai nebloga, tačiau sakykite, ar bankai išsigandę šio pasiūlymo nesiims griežtesnių skolinimosi sąlygų nustatymo, nes tada bus sudėtingesnės skolinimosi sąlygos žmonėms. Štai čia yra pagrindinis klausimas. Su bankais būtų sunku pakovoti, nes mes juk ne Amerika, kaip jūs sakėte.
P. GRAŽULIS (TTF). Kadangi šiuo metu rinkoje akivaizdžiai, ypač bankinėje, finansinėje rinkoje, yra laisvų pinigų, manau, bankai ieškos būdų, kaip tuos pinigus investuoti. Netikiu, kad bus labai sugriežtintos kredito gavimo sąlygos. Tačiau vis dėlto, manau, atsakingiau, pasverčiau bus dalijama ir ypač sumažės piktnaudžiavimas. Aš galėčiau vardyti net konkrečius atvejus, už kokią sumą buvo konfiskuotos transporto priemonės, kurios kainavo po 100 ar daugiau tūkstančių, ir už kokias sumas pardavė bankai. Vis dėlto šito piktnaudžiavimo tokiu atveju nebūtų. Bankas siektų kiek galima aukštesne rinkos kaina parduoti turtą, kurį jis perėmė, kad turėtų mažesnį nuostolį. Šiuo atveju, kaip ir sakiau, bankui visiškai nesvarbu, už kokią sumą jis parduos, kad ir už litą, nes jis žino, kad išieškos iš kito kliento.
Dar vieną dalyką jums pasakysiu iš patirties. Jeigu bankai mato, kad įmonių turto, įmonės ar fiziniai juridiniai asmenys neturi kito turto, kad tas turtas paskutinis, tai net ir nesistengia perimti, nes nemato galimybės išieškoti iš kito turto. Dažnai, kai lieka tik nedidelė dalis grąžinti paskolos arba lizingo, jeigu laiku negrąžini, tada perima, kad pardavę jie gal net ir užsidirbtų. Man atrodo, bus daug sąžiningesnė bankų veikla šioje srityje priėmus šį įstatymą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia M. Zasčiurinskas. Salėje nėra. R. A. Ručys.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, kas atlygins šiuo atveju kreditorių patirtus nuostolius?
P. GRAŽULIS (TTF). Man atrodo, vieną kartą mes gal pradėkime galvoti ne apie milijardierius, milijonierius, kurie sukėlė šitą krizę, atsigręžkime veidu į tą žmogų, kurį iš dalies ir apgavo su savo reklama, su savo tokiu nuolatiniu kreditų siūlymu bankai. Atsigręžkime veidu į žmogų, o ne į milijonierius ir ne į kapitalą.
PIRMININKĖ. M. Basčio salėje nematau. Klausia V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Gerbiamasis Seimo nary, mano klausimas būtų toks. Neabejotinai jūsų siūlomo įstatymo pataisa yra labai reikalinga ir ginanti arba bandanti atrasti pusiausvyrą tarp piliečio ir valstybės, bet kodėl tokio įstatymo arba tokių įstatymų iki šiol nėra pasiūliusi nei mūsų Vyriausybė, nei centrinis bankas, kuris ir savo esme tarsi turėtų tarnauti Lietuvos piliečiams? Kodėl dabar jūs vienas Seimo narys bandote siūlyti iš tikrųjų įstatymą, kuris tikrai nenudžiugins visos bankų sistemos, o mūsų Vyriausybė ir valdžia tarsi nemato reikalo? Tai gal jūsų siūlymas prastas?
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis kolega, man labai gaila, kad ne Vyriausybė šitą įstatymą siūlo, o iš tikrųjų tai būtų Vyriausybės prerogatyva ir premjero, kuris net neklauso, jam visiškai nerūpi.
Kitas dalykas, be abejo, aš tikiuosi, kad Seimas bent po pateikimo pritars šiam įstatymui. Jūs pažiūrėsite, kaip čia po Seimą pradės lakstyti įvairių bankų prezidentai ir ieškoti įvairiausių argumentų, kad tokiam įstatymui negalima pritarti. Taip pat noriu pabrėžti, kad Europos Sąjungos šalys tikrai stengiasi įvesti bent savo šalyse sugriežtinančią kreditų išdavimo politiką dėl bankų savivalės. Mes šiuo atveju nematom, nei ką daro Jungtinės Amerikos Valstijos, nei Prancūzija, nei kitos šalys. Mes lyg ir užmerkiam akis. Kitą dalyką noriu pasakyti, kad ne aš vienas inicijuoju, aš džiaugiuosi, kad šį įstatymą pasirašė nemažai frakcijų, Seimo narių, kurie reiškia iniciatyvą.
PIRMININKĖ. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis kolega, sveikinu jus įžengus į bankininkų specialistų tarpą, nes matyti, kad jūs tik atstovaujate interesams. Bet koks įstatymas, ypač kuris susijęs su pinigais ir su bankais, visada reikalauja tikslumo. Sakykite, gal jūs turite žinių arba bent paskaičiavimus ar ekspertų išvadas, apie kokias sumas arba apie kokį bankų likvidumą kalbama, jeigu, pavyzdžiui, šis įstatymas būtų priimtas? Kokios tai sumos… (Balsai salėje) Aš pabaigsiu, jeigu leisite. Praeitais metais bankų nuostoliai buvo 3 mlrd., šiais metais irgi apie 3 mlrd. Summa summarum per kelerius metus apie 7 mlrd. jie patyrė nuostolių dėl tokių negrąžintų paskolų. Tai kaip veiktų bankų likvidumą, jūsų bent preliminariniais skaičiavimais arba jūsų nuomone, jūsų priimtos Civilinio kodekso tos pataisos?
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Seimo nary, kur pateikta bankų pelno ir nuostolių ataskaita, aš manau, irgi yra tam tikra apgaulė, nes jie įsteigė dukterines firmas išvengdami mokesčių, turtą, žemę, nekilnojamąjį turtą perrašė į tas dukterines firmas ir tai jau nurašė į nuostolius. Bet po kelerių metų, atsigavus rinkai, jie parduos ir uždirbs ne 3 mlrd., bet 23 mlrd. Manau, jūs tai žinote. Jie tą spekuliaciją padarė Švedijoje ir tą patirtį perteikė čia, Lietuvoje. Mes esame, kaip sakoma… Tą praktiką, kuri buvo Švedijoje prieš keletą metų, tą patį kartoja ir Lietuvoje. Todėl nebūkime bandomaisiais triušiais ir bent iš dalies apsaugokime savo gyventojus. O bankų nuostoliai, aš manau, tikrai nebus dideli dėl išvardintų priežasčių.
PIRMININKĖ. Toliau klausia R. Žilinskas.
R. ŽILINSKAS (KPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis kolega, ar jūs nemanote, kad jūsų siūloma pataisa sukels masinio turto perkainojimo bangą ir perkainojus tą turtą jo santykis, jo vertės santykis su paimta paskola bus gerokai mažesnis, todėl žmonės net nepraradę turto, net būdami mokūs turės grąžinti bankui skirtumą?
P. GRAŽULIS (TTF). Tai aš dabar ir sakau, kad tas skirtumas… į kitą turtą negali pretenduoti, tik į įkeistą turtą. Pavyzdžiui, aš nusipirkau automobilį, nusipirkau butą, praradau darbą, neturiu pajamų ir atidaviau bankui butą ar turtą. Tai bent jau esu ramus, kad neišieškos iš mano atlyginimo, kaip dabar priteisia visam gyvenimui, arba neatims, jeigu dar turiu kokį nors kitą turtą, neprarasiu bent kito turto ir vėl turėsiu galimybę bent jau, kaip sako, susikurti ateityje savo gyvenimą. Didelė dalis mūsų Lietuvos piliečių, ypač jaunų, išvažiuoja iš Lietuvos tik todėl, kad, jeigu jie įsidarbins, iš jų atlyginimų bus atskaitoma, mokama bankui ir jie negalės pragyventi. Todėl Airijoje, Ispanijoje, Amerikoje ir visose kitose valstybėse išvažiavę bando sukurti sau gyvenimą ir didelė dalis jų negrįš.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs siūlote keisti Civilinio kodekso straipsnį, kur nustatyta teisė kreditoriui bendra tvarka pretenduoti į atgavimą kredito, kitaip sakant, paskolintos pinigų sumos, iš skolininko po to, kai nepavyko tai gauti išvaržius jo turtą, kuris buvo įkeistas. Vis tiek bendra tvarka skola yra skola. Ir tai, kas įstatyme yra šiandien nustatyta, kad bendra įstatymų nustatyta tvarka, tai nereiškia, kad jie turės pirmumo teisę. Jie pirmumo teisę turi tik į įkeisto turto varžytinių būdu gautas lėšas, į visa kita yra bendra tvarka. Ir pasižiūrėjus Aukščiausiojo Teismo praktiką…
PIRMININKĖ. Juliau, klausimas. Laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Jūs manot, kad savo pakeitimu padėsit, o iš esmės nepadėsit, nes vis tiek tokią teisę… skola, kaip tautos patirtis liudija, ne „rona“ ir neužgyja. Kaip jūs manote, ar po tokių pakeitimų kiek padaugės arba sumažės kreditų apskritai? Kadangi jūs savo kalboj nukreipėt į bankus, o kiek nukentės fizinių asmenų, kurie…
PIRMININKĖ. Juliau, laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …buvo paskolinę pinigų?
PIRMININKĖ. Išjungsiu.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš kalbu, fizinių asmenų, ne bankų.
P. GRAŽULIS (TTF). Kiek yra paskolinę fiziniai asmenys vienas kitam pinigų ar turtui įsigyti, aš nemanau, kad yra kur nors tokios informacijos ir galima ją surasti. Ir nemanau, kad nukentės, ir daugeliu atvejų fiziniai asmenys, kiek tenka girdėti, ir net juridiniai asmenys, ne bankai, randa kompromisą ir susitaria tais klausimais. Bet bankai čia neieško jokio kompromiso, nes jiems nėra tikslo ieškoti kompromiso. Dabar vis dėlto ši teisė šiuo metu yra įstatyme ir jie gali išieškoti iš kito turto. Kai mes pakeisim įstatymą ir negalės išieškoti iš kito turto, tik pasiimti įkeistą turtą, tokia teisė ir galios, kaip ir daugelyje kitų šalių.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės už, prieš. Jonui klausimui nebeliko laiko, dėkokit kolegoms, kurie labai ilgai šneka. Nuomonė už – V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, aš tikrai kviesčiau visus pritarti šiam siūlymui, manau, jis yra visiškai logiškas ir labai reikalingas. Jūs pažiūrėkite: pinigų skolinimas yra verslas. Ir šitoj vietoj tas, kuris skolina pinigus, paimdamas užstatu vieną ar kitą ten, sakykime, statinį, jis turi rizikuoti, jeigu tas verslas nepasiseka, nė kiek ne mažiau lygiai kaip ir tas, kuris pasiskolino, bet negali atiduoti. Šiandien mes turim situaciją, kad bankai bet kuriuo atveju lieka be jokio nuostolio. Nes jeigu krito turto kainos, jeigu jie padarė klaidą apskaičiuodami užstato dydį, jie vis tiek ne tiktai paima šituos pinigus iš pačių žmonių, bet dar ta skola perduodama vaikams ir anūkams. Mano manymu, šitoj vietoj pareikšti, kad verslo nesėkmės atveju ir bankai, ir tie, kurie skolinasi, turėtų dalintis riziką ir netektis po lygiai, kad ir tiems, ir tiems būtų atsakomybė, yra logiškas ir teisingas. Ir todėl aš tikrai siūlyčiau po pateikimo pritarti šiam dalykui, nes tikrai yra labai logiška schema. Tegu bankai prieš įvertindami pamąsto. Turi ekspertus, turi žmones, kurie vertina, bet jeigu padaroma klaida, na, ką darysi, verslas yra verslas, dalintis nuostolius reikia po lygiai. Manau, pasiūlymas geras, kviečiu visus pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir nuomonė prieš – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikro, ką kolega kalbėjo, yra daug tiesos. Bet iš kitos pusės, reikia turėti omeny, kad kalbant apie bankus, ypač apie tokius jautrius dalykus kaip jų likvidumas ir kitus dalykus, tai be rimtų išmatavimų, be rimtų pasekmių žinojimo, be visko apskritai labai nepridera kalbėti. Dar vienas dalykas, esminis: jūs pamirštate, mes neturim pamiršti vieno esminio dalyko – kad bankų kapitalas daugiausia susideda iš indėlių, o 43 mlrd. Lt yra indėlininkų pinigai bankuose. Ir todėl banko rizika taip pat egzistuoja, ir gana didelė. Trečias dalykas. Europos Sąjunga šiuo metu ruošia visą paketą, jis bus įdiegtas, ir normatyvų, ir direktyvų, taip pat banko apmokestinimą, kuris pakeistų tą situaciją, kuri buvo burbulo pūtimosi metu. Todėl siūlau kaip nepamatuotam, kaip nepagrįstam skaičiavimais nepritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 55, prieš – 2, susilaikė 33. Po pateikimo pritarta. (Balsai salėje) Siūlomas pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ir dabar išgirdau, kad yra siūlomas Ekonomikos komitetas. (Balsai salėje) Tai aš siūlyčiau balsuoti alternatyviai. Na, nežinau, yra pasiūlymas, reikia balsuoti. Tada prašom pasiruošti alternatyviai. Kas už Teisės ir teisėtvarkos… (Balsai salėje) Tai yra du pasiūlymai. O jūs trečią norit siūlyti?
K. GLAVECKAS (LSF). Taip! Biudžeto komitetas. Taigi čia pinigai yra, čia bankai, na, tai…
PIRMININKĖ. Tai gerai. Tada už – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, prieš – Ekonomikos komitetas, kas susilaiko, yra Biudžeto ir finansų komitetas. Daugiau balsavimų nebėr, ketvirto nebegalim siūlyti. (Balsai salėje) Už – Teisės ir teisėtvarkos, prieš – Ekonomikos, susilaiko – Biudžeto ir finansų. Taip, V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Aš kreipiuosi į gerbiamąjį kolegą K. Glavecką. Šitie pinigai taigi ne biudžeto. Kuo čia dėtas Biudžeto komitetas? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Bet yra pasiūlymai ir nebediskutuojam. Trys balsavimai, trys variantai. Klausykit, kad paskui nesakytumėt, kad sumaišėt. Kas balsuojate už, balsuojate už Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kas balsuojate prieš, balsuojate už Ekonomikos komitetą, kas susilaikot, balsuojate už Biudžeto ir finansų komitetą. Prašom pasiruošti, vyksta balsavimas.
Taip, balsavo 95 Seimo nariai: už – 53, už Teisės ir teisėtvarkos komitetą, prieš, t. y. už Ekonomikos – 34, už Biudžeto ir finansų – 8. Pagrindinis lieka Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Toliau tada papildomi, visus įtraukiam – Biudžeto ir finansų ir Ekonomikos komitetus. Ir siūloma svarstyti gruodžio 21 d.
Ir dabar replika po balsavimo. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamoji pirmininke. Labai trumpa replika. Kolegos, prisiminkit: įstatymai atgal negalioja.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ir J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš dar norėčiau pasiūlyti, kad būtų prašoma Vyriausybės išvados. Čia vis dėlto mes paliečiam jautrų sektorių ir yra pasekmės, mano vertinimu, tiktai neigiamos, ne tokios, kaip čia autoriai skelbia. Tai yra mažesnis paskolų prieinamumas žmonėms, galimai aukštesnės palūkanos. Nieko čia gero nebus, tegu Vyriausybė pasako, kokios pasekmės lauktų priėmus tokį įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis Jurgi Razma, jūs nors vieną kartą pasakėt teisybę viešai salėje. Tvarka, mes išklausykim visų ekspertų, bet kad Vyriausybė gina bankų interesus, ką jūs dabar tiesiai pasakėt, ačiū jums už tiesą, bet ji to neturėtų daryti. Ji turėtų ginti Lietuvos piliečius, o ne bankų interesus, ką daro jūsų Vyriausybė.
PIRMININKĖ. Ir K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikro aš siūlau, kad būtų kreiptasi į Lietuvos banką, nes komercinių bankų priežiūrą ir visus šiuos klausimus reguliuoja Lietuvos bankas. O Lietuvos bankas yra mūsų valstybės bankas, kaip ir litas, yra mūsų bankas. Todėl kreipimasis į Lietuvos banką iš tikro būtų labiau argumentuotas. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėl Vyriausybės išvados, kaip suprantu, visi sutinka? (Balsai salėje) Palaukite! Dabar dėl Vyriausybės išvados pirmiausia buvo pasiūlyta ir netrukdykite. Palauk, Petrai! Dėl Vyriausybės išvados sutinkate visi? (Balsai salėje) Sutinkate. Balsuojate? Tada prašome balsuoti. Kas pritariate, kad būtų kreiptasi į Vyriausybę ir paprašyta išvados, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 43, prieš – 30, susilaikė 20. Seimas Vyriausybės išvados neprašo, nesikreipia. (Triukšmas salėje)
Palaukite, dabar dėl banko. Ar jūs galite nerėkauti visi? Dėl banko. Tiek Biudžeto ir finansų komitetas, tiek Ekonomikos komitetas, tiek bet kuris komitetas galite kreiptis, prašyti, kviestis Lietuvos banką, tegul jums pateikia savo išvadas, komitete svarstydami turite visą teisę. Mes visada balsuojame dėl korupcijos įvertinimo ir dėl Vyriausybės išvadų. Dėl kitų kiekvienas turi teisę kreiptis. Baigėsi visos replikos, baigėsi klausimas, ir viskas. Viskas. Replikos nutrauktos. Po pateikimo pritarta, ir viskas.
Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininkę, kuri pateiks rezervinius klausimus. 1 rezervinis, kitos savaitės darbotvarkė. (Balsai salėje) Tikrai ne, nes nebaigsime iki devynių. Pažiūrėkite, kiek klausimų perėjom. Viskas.
Seimo Primininkė.
I. DEGUTIENĖ. Pradėkime nuo kito klausimo.
PIRMININKĖ. Norite nuo kito? Nuo rezervinių 2a ir 2b klausimų, taip? Prašom, Seimo Pirmininke. (Balsai salėje) Tik ne dėl ano klausimo. Dėl vedimo taip, bet tik ne dėl ano klausimo.
V. MAZURONIS (TTF). Dėl vedimo tvarkos. Aš nuoširdžiai dėkoju pirmininkei už labai konstruktyvų ir gerą posėdžio vedimą. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Kęstuti, labai trumpai dėl vedimo tvarkos, bet ne dėl klausimo, kurio jau nesvarstome…
K. GLAVECKAS (LSF). Aš nežinau, kodėl jūs ignoravote kreipimąsi dėl išvados dėl Lietuvos banko? Aš nesupratau. Kodėl negalima kreiptis į Lietuvos banką?
PIRMININKĖ. Komitetas turi teisę kreiptis ir kreipkitės. Seimo Pirmininke, prašom pateikti.
16.23 val.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, noriu pateikti Seimo nutarimą „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektą Nr. XIP-2582. Iš tiesų tai yra pasiūlymas ir kreipimasis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos. Biudžeto ir finansų komitete nustatyta vietoj 11 žmonių – 12 žmonių, vietoj 10 – 9 ir Europos reikalų komitete – vietoj 25 – 23.
PIRMININKĖ. Diskusijoje dalyvauti nėra užsirašiusių. Nuomonės už ir prieš. Ar pasiūlymų nėra?
I. DEGUTIENĖ. Nėra.
PIRMININKĖ. Jokių nėra. Nuomonių nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Taip. Tada yra siūloma priimti ypatingos skubos tvarka.
Pastraipsniui. 1 straipsniui galime bendru sutarimu pritarti? Yra tik vienas straipsnis. Tada prašome dėl viso. Už ir prieš nėra. Prašom pasiruošti ir balsuoti, ar pritariate Seimo nutarimui?
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 60, prieš – 4, susilaikė 25. Seimo nutarimas „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus“ priimtas.
16.25 val.
Toliau. Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ 3, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIP-2583. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Prašom pateikti.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, 1 straipsnis… 3 straipsnis – įrašyti J. Razmą į Biudžeto ir finansų komitetą, 2 straipsnis – išbraukti J. Razmą iš Ekonomikos komiteto ir 3 straipsnis – išbraukti A. Stancikienę iš Seimo Europos reikalų komiteto.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti R. Ačas.
R. AČAS (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, na, kiek aš atsimenu, tai J. Razma yra amžinas Ekonomikos komiteto narys. Ar čia nėra tik proginis paskyrimas, kol bus priimtas biudžetas, ir paskui vėl mes balsuosime, kad ponas J. Razma grįžtų vėl į Ekonomikos komitetą?
I. DEGUTIENĖ. Tokios informacijos neturiu. Reikia gal paties J. Razmos paklausti, ką jis toliau mąstys, bet dabar kol kas tai ne.
PIRMININKĖ. Motyvai dėl viso. Nėra nuomonių už ir prieš. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Prašote balsuoti? Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 52, prieš – 8, susilaikė 29. Po pateikimo pritarta. (Balsai salėje)
Siūloma ypatinga skuba. Svarstymo stadija. Jokių pasiūlymų nėra, diskusijoje užsirašiusių nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime. Balsuojame? Prašom balsuoti. Prašom pasiruošti. Vyksta balsavimas.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 58, prieš – 8, susilaikė 29. Pritarta po svarstymo.
Dabar pereiname prie priėmimo.
1 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? 2 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Ir viskas. Atsiprašau, 3 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Ir 4 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Galime.
Dabar motyvai dėl viso. Nuomonė prieš – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tai yra labai bloga praktika, kai mes keičiame sudėtis dėl ad hoc motyvų. Visiškai aš suprantu Seimo Pirmininkę, jai tikrai yra sudėtinga problema pasakyti ir pasakyti atvirai, kad taip, viename komitete nėra daugumos. Žinoma, būtų galima galvoti kitus būdus, kaip užtikrinti nekeičiant komitetų sudėties, situaciją komitete, kuriame reikia priimti svarbiausią sprendimą dėl kitų metų biudžeto projekto.
Jeigu mes visą laiką taip taikysime ad hoc pakeitimus ir perstatymus, neturėsime stabilumo, mes praktikuojame blogą dalyką, ypač, kada margas Seimo vaizdas. Užuot siekę susitarimų ir pasitarimų, ir platesnio pasitarimo dėl biudžeto reikalų, darome štai tokius sprendimus. Žinoma, galima dar individualiai kalbėtis su Seimo nariais, žadėti apygardose kažką padėti, palaikykit ir balsuokit ir t. t. Tas juk matyti čia, čia daug tokių susitarimų – eini koridoriumi ir matai. Apskritai tokia praktika yra bloga. Aš manau, galbūt mums reikėtų kitaip spręsti tuos dalykus, todėl aš negaliu iš principo pritarti tokiai blogai tradicijai. Keiskime pavasarį, keiskime tada, kada sutariame, pasižiūrime, kaip frakcijos atrodo, kokios visos proporcijos bendrai yra, bet daryti vien dėl to, kad reikia priimti biudžetą, netinkamas motyvas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – premjeras A. Kubilius. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia galima filosofuoti kaip nori, bet Seimo statute yra labai aiškiai parašyta, kad komitetų sudėtis turi būti proporcinga frakcijų sudėčiai, ir viskas. Noriu priminti ir V. P. Andriukaičiui, kad šiuo metu yra susiklosčiusi tokia situacija mūsų Seime, kad nei valdanti koalicija, nei opozicija neturi kokios nors persvaros. Visiškai natūralu, kad Biudžeto ir finansų komitete neturėtų būti taip, kad valdanti koalicija turėtų mažiau atstovų negu opozicija. Tai ką čia daug samprotauti, kažkada ateis laikas po kokių dešimt ar penkiolikos metų, kai jūs būsite irgi valdanti koalicija, ir tada lygiai to paties reikalausite.
PIRMININKĖ. Ačiū už prognozes. Nuomonė prieš – B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, tas laikas ateis daug greičiau, negu premjeras mano. Bet aš apskritai prieš todėl, kad jeigu jau laikomės proporcingumo principo, tai taikome visiems komitetams, ne tik Biudžeto ir finansų komitetui, Europos reikalų komitetui ir t. t. Be to, aš reiškiu protestą, kad iš Ekonomikos komiteto išbraukiamas mūsų visų mylimas J. Razma, prie kurio mes per dešimtmetį pripratome, ir nepalikite mūsų našlaičiais, kolega.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Iš tikrųjų gaila, kad vienas iš tokių tvirčiausių krikščioniškos demokratijos teoretikų ekonomikos srityje išeina iš mūsų komiteto. Bet aš tikiuosi, kad jis sėkmingai dirbs Biudžeto ir finansų komitete, ten bus priimtas racionalus ir geras biudžetas visai Lietuvai ir tikiuosi, kad pavasarį jį delegavusi frakcija grąžins jį atgal mums į komitetą. Todėl balsuosime už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kai Seimo Pirmininkė pateikė šį nutarimo projektą, aš tada galvojau, o kaip čia dabar valdančioji dauguma nesirūpina, iš kur gauti pinigų? Man atrodo, kad Ekonomikos komitetas ir yra tas komitetas, kuris rūpinasi, iš kur gauti pinigų, vystydamas gamybą, kad per mokesčius gautų pinigų. Man atrodo, kad J. Razma iš tikrųjų ten buvo labai reikalingas. Mes nekvestionuojame jūsų pasirinkimo, kad jūs turėtumėte Biudžeto ir finansų komitete daugumą, tačiau negi jūs, valdančioji dauguma, nesuradote kito žmogaus, kuris galėtų tinkamai atstovauti šiame komitete? Dėl to aš siūlyčiau visiems kolegoms balsuoti prieš šį nutarimą dėl to, kad, man atrodo, silpninant gamybą, silpninant mokesčių bazę, tai yra pagrindinis klausimas, dėl ko aš prieštarauju. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Na, iš tikro čia mes labai daug dėmesio skiriame tokiam formaliam klausimui. Tačiau visi puikiai suprantame, kad jis yra reikalingas, ir palaikykime jį.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, mes visi puikiai suvokiame, kas čia vyksta, ir man tiktai gaila, kada premjeras A. Kubilius, puikiai žinodamas, kas čia vyksta, pradeda pasakoti kažkokias pasakas. Aš siūlyčiau, gerbiamieji valdantieji, štai ką: pakeiskite Statutą, padarykite, kad valdanti dauguma galėtų turėti du, tris bėgiojančius Seimo narius, kad J. Razma prieš biudžetą turėtų teisę nubėgti į Biudžeto ir finansų komitetą, jeigu bus Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, turėtų teisę nubėgti į Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą balsuoti ir neturėsite problemų. Per siauriai žiūrite. Padarykite platesnį, rimtesnį pasiūlymą, išrinkite tris bėgiojančius Seimo narius ir bėgiokite.
PIRMININKĖ. Ačiū už nuomones. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 60, prieš – 17, susilaikė 22. Seimo nutarimas „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ 3, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo“ priimtas.
16.35 val.
Kitas darbotvarkės rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos sudarymo“ 2 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIP-2588. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Prašom.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Liberalų ir centro sąjungos frakcija į Jaunimo ir sporto reikalų komisiją deleguoja frakcijos narį V. Valkiūną. Ir šiek tiek keičiasi pati sudėtis. 1 straipsnyje siūloma išbraukti A. Baukutę ir V. Simuliką, įrašyti D. Meiželytę-Svilienę ir V. Valkiūną ir visą straipsnį išdėstyti taip. Taigi 2 straipsnyje Jaunimo ir sporto reikalų komisijoje atsiranda D. Meiželytė-Svilienė išbraukus A. Baukutę, o vietoj V. Simuliko atsiranda V. Valkiūnas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti K. Daukšys. Ar tikrai norite?
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, pirmininke. Sakykite, koks čia dabar išskaičiavimas buvo? Ten tai nors aišku, kad biudžetą reikia priimti, valdančioji dauguma turi… o kas čia atsitiko, kad čia juos mums reikia skirstyti dabar, ar kas nors paseno, ar nebetinka toj komisijoj, ar kaip tik pajaunėjo ir reikia įrašyti į ją, kas yra?
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, tokius klausimus reikia užduoti toms frakcijoms, kurios prašo tai pakeisti. Argumentų man raštiškai niekas nėra pateikęs.
PIRMININKĖ. Ačiū.
I. DEGUTIENĖ. Yra proporcinis atstovavimas, pasikeitė frakcijų kiekis, vadinasi, jie turi teisę siūlyti savo atstovus, jie ir pasiūlė, o kodėl vieną ar kitą, tai aš tikrai negaliu atsakyti. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. V. Gedvilas.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Pirmininke, prašom pasakyti, kodėl Jaunimo ir sporto reikalų komisijos narys V. Simulikas išbraukiamas iš Jaunimo ir sporto reikalų komisijos sąrašo, ar jis pats nori, ar čia kiti motyvai?
I. DEGUTIENĖ. Todėl, kad jisai dabar yra Mišrioje frakcijoje, o Mišri frakcija jau ir taip turi dvi vietas komisijoje, dėl to tiesiog…
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galim.
Pereiname prie svarstymo. Nieko nėra. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Galim.
Ir tada pradedame priėmimą. Du straipsniai. 1 straipsniui galime pritarti? (Balsai salėje: „Galim.“) Galim. 2 straipsniui galime pritarti? Galim. (Balsai salėje) Prašom pasiruošti ir balsuoti dėl viso Seimo nutarimo. Vyksta balsavimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 11. Seimo nutarimas „Dėl Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos sudarymo“ 2 straipsnio pakeitimo“ priimtas.
16.39 val.
Rezervinis ketvirtas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos sudarymo“ 1 ir 2 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIP-2589. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, čia irgi siūlymas pagal pasikeitusį frakcijų skaičių ir jų numatytas kvotas. 1 straipsnis yra vietoj skaičiaus 12 įrašyti skaičių 11, taigi 1 straipsnį išdėstyti taip: sudaryti Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisiją iš vienuolikos narių ir 2 straipsnis – išbraukti Z. Užlytę iš šios komisijos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių paklausti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime pritarti po pateikimo. Pereiname prie svarstymo. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Galime. Tada priėmimas. Susideda iš dviejų, iš trijų straipsnių. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? 2 straipsniui? Galime. Ir 3 straipsniui? Galime. Prašome pasiruošti balsuoti dėl viso nutarimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos sudarymo“ 1 ir 2 straipsnių pakeitimo“ priimtas.
16.41 val.
Rezervinis 5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos sudarymo“ 1 ir 2 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIP-2590. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas.
I. DEGUTIENĖ. Vėlgi pasikeitus frakcijoms ir pasikeitus skaičiams yra pasikeitusios kvotos. Šioje komisijoje vietoj 14 bus 13 žmonių. Kadangi mes jau balsavome ir D. Meiželytę-Svilienę paskyrėme į Jaunimo reikalų ir sporto komisiją, tai dabar lieka ją, pagal frakcijos pageidavimą, iš šios komisijos išbraukti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių paklausti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Galima. Svarstymo stadijoje niekas nenori kalbėti. Galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta. Dabar pereiname prie priėmimo. Nutarimas susideda iš trijų straipsnių. 1 straipsnis. Bendru sutarimu galime pritarti? Galime. 2 straipsnis. Galime? Galime. Ir 3 straipsnis. Taip pat galime. Prašom pasiruošti balsuoti dėl viso Seimo nutarimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos sudarymo“ 1 ir 2 straipsnių pakeitimo“ priimtas.
16.43 val.
Ir rezervinis 1 klausimas – savaitės, prasidedančios lapkričio 8 dieną, plenarinių posėdžių darbotvarkės tvirtinimas.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, trumpai pristatysiu lapkričio 9 d. plenarinių posėdžių darbotvarkę, kuri jums yra išdalyta. Tai gal tokie paketai. Tai administracinės atsakomybės instituto tobulinimo klausimai. Tai yra nemažai įstatymų svarstymų. Toliau yra teisės aktai, susiję su Lietuvos naryste Europos Sąjungoje. Prasideda svarstymas įstatymų, kuriuos jau yra apsvarstęs Socialinių reikalų ir darbo komitetas, pradedant Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymais, Darbo kodekso pakeitimais, ir pateikimai įstatymų, kurie reikalauja greitos reakcijos, nes jie susiję su biudžeto priėmimu. Tai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo kelių straipsnių pakeitimai, kuriuos Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Toliau, yra surinkti parašai ir bus pateiktas Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymas bei Kūno kultūros ir sporto įstatymo kelių straipsnių pakeitimai.
Lapkričio 11 d. yra visa diena, nuo 10 val. iki 18.40 val., Seimo narių L. Karaliaus ir A. Sacharuko apkaltos procedūra.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia V. Kurpuvesas.
V. KURPUVESAS (KPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, turėčiau klausimą ir prašymą, nes į antradienio darbotvarkės pirmąjį projektą, kiek prisimenu, buvo įtrauktas ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.
I. DEGUTIENĖ. Atsiprašau, aš kažkaip negirdžiu.
PIRMININKĖ. Garsiau, arčiau mikrofono.
V. KURPUVESAS (KPF). Į antradienio darbotvarkės pirmąjį projektą buvo įtrauktas vienas įstatymo projektas Nr. XIP-1921(2), aš kalbu apie Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Bet dabar mes matome, kad šio įstatymo projekto jau nebeliko. Tai norėčiau paklausti kodėl. Jeigu galima, vis dėlto norėčiau prašyti racionaliai šį klausimą išspręsti ir vis dėlto tą klausimą įtraukti.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų tas klausimas būtų buvęs, bet jūs esate trys autoriai, du autoriai nenori šio įstatymo. Jūs liekate vienas, trečiasis autorius, kuris prašote, kad šis įstatymas būtų įtrauktas. Aišku, jūsų prašymas yra teisėtas, ir aš siūlyčiau Sekretoriatui, kad mes įtrauktume, taip, kaip ir buvome įtraukę.
PIRMININKĖ. Dar nori jūsų paklausti A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji Pirmininke, kažkaip keistai atrodo, kai mes tame pačiame posėdyje svarstome du tuos pačius įstatymo skirtingais numeriais projektus, tai Ligos ir motinystės, kur netgi tie patys straipsniai. Nespėjom apsvarstyti, vėl pateikimai, ir šitą įstatymą mes šiais metais turbūt mažiausiai 12 ar 15 kartų svarstom. Ar kaip nors valdyba žiūri, kai sudaro darbo grafiką, darbus, kad taip?.. Kažkokios keistenybės darosi Lietuvoje.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, aš sutinku, kad yra keistenybių, bet jūs patys jas ir inicijuojate. Šiandien Seniūnų sueigoje buvo Socialinių reikalų ir darbo komiteto prašymas įtraukti į artimiausią darbotvarkę visus tuos klausimus, apie kuriuos jūs dabar sakote, kad nesuprantama, kodėl jie įtraukiami. Kitas dalykas, jūsų paties komitetas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Vyriausybės teiktą Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą apsvarstė, dabar atsibudote ir teikiate nemažai įstatymų projektų, kurie labai būtini, labai aiškiai reglamentuoti, ir šiandien Seniūnų sueigoje vieningai buvo pritarta komiteto prašymui prašymą patenkinti, todėl aš įtraukiau į darbotvarkę. Štai ir visas balaganas.
PIRMININKĖ. Ačiū, atsakėte į visus klausimus. Pristatėte darbotvarkę, dėkui Seimo Pirmininkei.
I. DEGUTIENĖ. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dabar pagal mūsų darbotvarkę turėtų būti pertrauka, bet aš kreipiuosi į visus, gal nedarome pertraukos, nes labai labai smarkiai atsiliekam. (Balsai salėje) Ar pritariam tam? Pritariam, taip. (Balsai salėje) Išeiti? Juk visi galite pasivaikščioti. (Balsai salėje) Kaip? (Balsas iš salės: „Dirbam.“) Sutariam? Ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Bendru sutarimu galime. Sutinkate.
Dabar į mane kreipėsi Seimo narys J. Pinskus. Palauk, Jonai. Turime apsispręsti, ar leidžiame jam be eilės pristatyti jo klausimą. (Balsai salėje) Trumpai. Visi laukiam. Aš nežinau, jam reikia išvykti. (Balsai salėje) Ar leidžiam, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Leidžiam. Eik į tribūną, labai trumpai pristatyk, o paskui… Abu iš karto, 2-11a ir 2-11b. Projektai Nr. XIP-2263(2) ir Nr. XIP-2264.
16.49 val.
J. PINSKUS (DPF). Labai ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų pasistengsiu labai trumpai ir aiškiai. Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas apibrėžia, kas yra seniūnija, miestas, miestelis, miestas-kurortas, bet nenumato sostinės statuso apibrėžimų ir įtvirtinimų. Reikalavimus kurortų ir kurortų teritorijose… statusui suteikti nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Dėl sostinės statuso įteisinimo per Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą mus įpareigoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 17 straipsnis, kuriame sakoma: „Lietuvos valstybės sostinė yra Vilniaus miestas – ilgaamžė istorinė Lietuvos sostinė.“ Todėl įstatymo projektu ir siūlau nustatyti, kad sostinės statusą turi Vilnius. Apibrėžimas būtų toks: „Sostinė – tai svarbiausias valstybės miestas, kuriame įsikūrusios centrinės Lietuvos valstybės valdžios institucijos, tai šalies politikos, mokslo, kultūros, turizmo ir verslo centras.“ Sostinė yra valstybę reprezentuojantis miestas, todėl jam turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys, tam reikalingi papildomi finansiniai asignavimai. Todėl kartu su Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo papildymo įstatymo projektu teikiamas Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Projekte numatoma, kad gyventojų pajamų mokesčio dalis, skiriama Vilniaus miesto savivaldybės biudžetui, būtų padidinta nuo 40 % iki 80 %. Priėmus šį įstatymo projektą, Vilniaus miesto savivaldybės biudžetas padidėtų apie 420 mln. Lt. Galiojančiame Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo priedėlyje nustatyta 40 % GPM dalis, skiriama Vilniaus miesto savivaldybės biudžetui. Palyginkime, Kauno miesto savivaldybei – 94 %, 40 % ir 94 %, Klaipėdos miesto savivaldybei – 86 %, Mažeikių rajono savivaldybei – 95 % GPM, o visoms likusioms savivaldybėms – 100 %. Labai trumpai. Prašau klausimus, pasistengsiu atsakyti.
PIRMININKĖ. Nori paklausti aštuoni Seimo nariai. Labai prašau trumpai klausti, trumpai atsakyti. Pirmas klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis kolega, mano klausimas vienas. Kodėl reikia dubliuoti Konstitucijos nuostatas? Dėl pirmojo jūsų įstatymo pateikimo.
J. PINSKUS (DPF). Man atrodo, aš pristatydamas pasakiau jums tai.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Nesupratau, paaiškinkite.
J. PINSKUS (DPF). Konstitucijos apibrėžimas ir įpareigoja mums Vilniaus miesto statusą apibrėžti per Teritorijų įstatymą. Ir įpareigoja taip, kaip apibrėžtas miesto… kaip įpareigojimas, šitame įstatyme yra… kurorto statusas, miestas, miestelis ir t. t. Klausykitės mano pristatymo, gerbiamasis kolega.
PIRMININKĖ. Toliau klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, prašau pasakyti, jūs siūlote gyventojų pajamų mokesčio dalį Vilniaus miesto savivaldybės procentais nuo 40 % padidinti iki 80 %. Prašau pasakyti, tie 12, ypač rajonų, kurie yra į probleminių rajonų sąrašą įtraukti, iš kur jie gaus tuos pinigus? Jeigu jau Vilnius pasididins iki tiek, tada neliks ką perskirstyti. Ačiū.
J. PINSKUS (DPF). Jūs sakote, kad skriaudžiamos kitos savivaldybės. Aš neprašau, kad padidintume nuo 40 % iki 120 %, kad būtų skriaudžiamos kitos savivaldybės. Šiuo atveju yra skriaudžiamas Vilnius. Jeigu trumpai atsakyčiau, šiandien Vilnius surenka GPM apytiksliai apie 1 mlrd. 60 %, 600 mln. iš Vilniaus miesto, iš karto Finansų ministerija pasiima, lieka 400 mln. Iš tų 400 mln. 19 %, tai yra 190 mln., Vilniaus miesto savivaldybė išdalina kitoms savivaldybėms, kadangi GPM yra grąžinamas toms savivaldybėms pagal deklaruojamą gyventojų vietą. Tai lieka Vilniaus miestui tik 210 mln. iš 1 mlrd. Todėl mes ir turime šiandien daugiau kaip 800 mln. Vilniaus miesto skolų, kurias dar ruošiamasi didinti iki 1 mlrd. Kodėl vilniečiai tada turi būti tokie nuskriausti, mokėti palūkanas, skolintis pinigus ir mokėti toms dotuojamoms savivaldybėms, kurios nesistengia sukurti naujų darbo vietų? Tegu pasistengia sukurti naujas darbo vietas, ir bus geriau.
PIRMININKĖ. Toliau klausia P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs kaip tas Kristoforas, panašus, besiruošiantis išgelbėti Vilniaus miestą, jūs pajėgtumėte, matyt…
J. PINSKUS (DPF). Dėkoju.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). …ir vienas pusę miesto pernešti per Nerį. Aš noriu paklausti, ar jūs rėmėtės kokių kitų valstybių pavyzdžiu, įtvirtindamas sostinės statusą ir apibrėždamas kitais įstatymų įgyvendinamaisiais teisės aktais būtinas, aš sakyčiau, aplinkybes, kurios įtvirtintų atitinkamo lygmens sostinės statusą?
J. PINSKUS (DPF). Noriu pasakyti, kad iš tikrųjų analizavau įvairių sostinių variantus, yra labai įvairiai ir labai panašiai su sostinės statusais susiduria įvairios valstybės. Nagrinėdamas sostinės statusą, perskaičiau Konstitucijos komentaro 1 dalį, kurioje rašoma: „2000 m…“
PIRMININKĖ. Jonai, trumpinkite.
J. PINSKUS (DPF). Konstitucijos komentaras, aš trumpai pasakysiu, nes tai susieta su visais kitais klausimais. „Vilniaus statusas turėtų būti detaliai aptartas Sostinės įstatyme. Tokio įstatymo idėja nėra kvestionuojama, tačiau daug intelektinių pastangų ir lėšų reikalaujantis teisinės bazės, reglamentuojančios svarbiausias nepriklausomos valstybės gyvenimo ir veiklos sritis, sukūrimas šios idėjos įgyvendinimą nukelia vėlesniam laikui.“ Vadinasi, jau 2000 m. buvo kalbama apie sostinės statusą Sostinės įstatyme. Pirmas žingsnis, kuriant Sostinės įstatymą, būtų sostinės statuso įteisinimas. Atsakiau jums į klausimą?
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Taip.
PIRMININKĖ. Toliau klausia V. Kurpuvesas.
V. KURPUVESAS (KPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, norėčiau paklausti, kodėl jūs nežengėte to antro žingsnio ir vis dėlto nesiūlote išplėsti Vilniaus, kaip sostinės, statuso teisinio reguliavimo, kodėl jūs nesiūlote Sostinės įstatymo? Ar jūs žinot, kad paprastai sostinių savivaldos teisė būna šiek tiek siauresnė negu visų kitų paprastų savivaldybių, nes į sostinės valdymą labai dažnai įsikiša ir centrinė valdžia? Ar tie dalykai jums žinomi, ar apie tai jūs galvojate, kas bus ateityje?
J. PINSKUS (DPF). Kadangi iš tikrųjų analizavau, pačios Sostinės įstatymas yra labai daug apibrėžiantis įstatymas, iš tikrųjų reikalaujantis labai daug darbo. Pradėjau pirmą žingsnį tik, sostinės statuso įteisinimas būtų pirmas žingsnis, kuris tiesiog įpareigotų Sostinės įstatymą sukurti. Antras žingsnis, yra įkurta, kad jūs žinotumėt, Vilniaus miesto bičiulių grupė, kurios vienas iš veiklos reglamento ir būtų mobilizuoti Seime visų frakcijų Seimo narius, kad sukurtų Sostinės įstatymą, kuriame būtų reglamentuoti visi socialiniai, kultūriniai ir finansiniai dalykai.
PIRMININKĖ. Toliau klausia S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Pagirtinas jūsų noras dalyvauti, padėti V. Uspaskichui dalyvauti Vilniaus savivaldos rinkimuose. Bet aš norėčiau paklausti, apie ką jūs čia labiau kalbate, apie Konstituciją ar apie pinigus? Jeigu apie pinigus, tai siūlyčiau pavažiuoti už Vilniaus šiek tiek toliau, sakykim, į Kauną, ir pažiūrėti, kur gatvės geresnės, ar Vilniuje, ar Kaune, kur pinigų daugiau skiria tvarkymuisi. Gal galima kaip nors Konstituciją pritaikyti ir Laikinosios sostinės įstatymui, kad ne vien Vilnius būtų jūsų apdovanotas? Ačiū.
J. PINSKUS (DPF). Visiškai nesupratau jūsų klausimo, nors pabandysiu taip, kaip supratau. Iš tikrųjų Kaunas, kaip sakiau, gauna (tuoj patikslinsiu) 94 % GPM, pasilieka sau Kaunas 94 %. Palyginkime su Vilniaus, kuris yra sostinė, 40 %. Kad jie kelių nesusitvarko, tai gal ten yra pačios savivaldos problemų, bet šiuo atveju turėdamas geriausių norų su tokiais pinigais Vilnius iš tikrųjų dar palyginti normaliai laikosi. Bet jis turėtų daug geriau atrodyti kaip sostinė, negu atrodo dabar arba atrodys ateityje su savo skolomis.
PIRMININKĖ. Toliau klausia D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų mes gavome A. Zuoko laiškus. Ten agituoja mus būtent taip, kaip jūs teikiate. Bet man įdomu sužinoti, ar jūs žinote Savivaldybių asociacijos nuomonę?
J. PINSKUS (DPF). Savivaldybių asociacijos nuomonės… Man atrodo, Teisės departamento buvo, bet Savivaldybių asociacijos nuomonė… Negaliu dabar atsakyti, neprisimenu.
PIRMININKĖ. Gal pabaigiame…
J. PINSKUS (DPF). O dėl A. Zuoko, tas mūsų įstatymo projektas buvo užregistruotas dar vasarą, tik gal mes jo nenorėjome rodyti viešųjų ryšių prasme, kad negalvotų, kad mes iš tikrųjų kažką viešųjų ryšių prasme dirbame. Iš tikrųjų nuoširdžiai norime Vilniui padėti išsikapstyti iš tų milijardinių būsimų skolų. Nes vis tiek reikės jį gelbėti.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia V. Gedvilas, o paskui – premjeras.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš suprantu, kad vilniečiai rūpinasi Vilniumi. Gerbiamasis Jonai, pasakykite, kodėl 80 %, ne 60 %, ne 75 %? Kodėl jūs nustatėte tokią ribą?
J. PINSKUS (DPF). Aš jums pasakiau, kadangi iš dabartinių 40 % Vilniui lieka tik 21 %. Nes visi kiti 19 % nueina į kitas savivaldybes pagal kitų gyventojų deklaruojamą vietą, į kitas savivaldybes. 80 % palikus Vilniui, tas procentas įdarbintų žmonių iš kitų rajonų būtų didesnis, tai būtų ne 19 %, tai būtų gal 25 % ir dabartinės esamos skolos ir programuojamos skolos, kurios dar bus skolinamos, todėl 80 % kaip tik yra tas procentas, kuris nedarytų, sakyčiau taip, negarbės sostinei.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos premjeras A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš, kaip tikras vilnietis, gimęs ir augęs Antakalnyje ir dabar gyvenantis, šiek tiek laikinai iškeltas į kitą Antakalnio rajoną, labai sveikinu. Tik nesuprantu, kodėl 80 %, o ne 100 %.
Bet vis dėlto prieš apsisprendžiant aš norėčiau, kad Etikos ir procedūrų komisija atsakytų į vieną klausimą: ar J. Pinskus bus Vilniaus mieste Darbo partijos savivaldybių kandidatų sąraše? Ir antras klausimas, ar V. Uspaskichas išsiregistravo iš Kėdainių? Nes toks padidinimas atskaitymų Vilniaus miestui reikštų, kad Kėdainiams atskaitymai nuo 100 % turėtų mažėti maždaug kokių 60 %, Širvintoms, kur J. Pinskus anksčiau turėjo interesų, irgi nuo 100 % turėtų mažėti iki kokių 50 %. Tai man kyla klausimas, ar galima taip mylėti Vilnių, kaip aš jį myliu ir J. Pinskus myli, sąskaita kitų miestų ir rajonų, kuriuose iki šiol dėka jūsų doro rūpinimosi atskaitymai būdavo gana padorūs. Aš tiesiog raginu Etikos ir procedūrų komisiją atsakyti į paprastus klausimus prieš toliau svarstant šią labai svarbią Vilniaus meilės išraišką.
PIRMININKĖ. Klausimo, kaip supratau, nėra. (Balsai salėje)
J. PINSKUS (DPF). Aš turiu atsakymą. (Č. Juršėnas: „Nepradėkim.“)
PIRMININKĖ. Ne. Yra Etikos ir procedūrų komisija. Klausė, ir viskas. Ačiū, Jonai. Atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai dėl… Už – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dėl pirmo įstatymo aš turiu kitokią nuomonę, bet dėl antro įstatymo aš tikrai noriu pareikšti garsiai mano rinktam Seimo nariui A. Kubiliui, kad aš tikrai nesibalotiruosiu į Vilniaus merus ir sąraše nebūsiu, bet… Aš suprantu, kad važiuojant į Turniškes Turniškių visos gatvės apšviestos ir asfaltuotos. Bet važiuojant į Balsius, į kitus naujus mikrorajonus yra ir neasfaltuotų gatvių, ir visiškai neapšviestų. Todėl galbūt 80 % biudžeto skirti Vilniui yra per daug. Bet kai žinai, kad iš 40 skirtų lieka 21, tai aš manau, jūs, kaip Antakalnio patriotas, o aš, kaip Senamiesčio vaikas – mes turėtume šiek tiek pasirūpinti ir Vilniaus miestu. Todėl prašau pritarti po pateikimo. Galima ten kalbėti, bus 60 ar 75, bet tikrai 40 %, kurie šiandien yra, paprasčiausiai Vilnių laiko skolose. Aš manau, kad bent jau Seimui ir vilniečiams garbės nedaro.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš tikrųjų džiugi diena. Mes jau šiandien sužinojome, kad jau Darbo partija visur kitur rinkimuose žada pralošti, visas jėgas sukoncentravo į Vilnių, dabar žiūriu, socialdemokratai irgi taip pat, visus kitus aukoja, tik kova dėl Vilniaus mero kėdės turbūt labai patraukli. Sveikinu su tokiu pasirinkimu. Mes tikrai visiems tą ir papasakosime.
O jeigu žiūrėtume iš esmės į šį įstatymo projektą, žinant, kad pinigais nelyjama, tai iš tikrųjų bus skriaudžiamos kitos savivaldybės. Čia turi būti ieškoma balanso. Vilnius, atsiprašau, kolegos, kurie gyvena ir aš gyvenu Vilniuje, turi visiškai kitas galimybes pritraukti tiek investicijas, tiek kita. Yra papildomų traukos priemonių sostinei. Ji turi išskirtines. O kitus rajonus mes turime galbūt net dirbtinai skatinti ir pritraukti tas investicijas kaip į ne sostinę. Taigi tikrai Vilnius turi kur kas geresnes plėtros galimybes ir investicijos į čia veržiasi, nereikia jų specialiai traukti ir su tuo ateina pinigai. Ir ateina pinigai kitų regionų sąskaita. Todėl nereikia per daug lieti krokodilo ašarų dėl Vilniaus miesto. O su skolomis reikia tvarkytis ir neprisiimti papildomų įsipareigojimų, tokių kaip stadiono statyba, kur tęstinumas buvo nuo sovietmečio patvirtintas tuo metu partijos „Tvarka ir teisingumas“ mero. Nereikia įsipareigoti tokių dalykų ir tada su skolomis bus viskas gerai.
PIRMININKĖ. Ačiū už išsakytas nuomones. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 93 Seimo nariai. Už – 26, prieš – 18, susilaikė 49. Po pateikimo nepritarta.
Dabar turime apsispręsti, ar atiduodame tobulinti, ar atmetame. Tobulinti? Yra. Kas už – tobulinti, kas prieš – atmetame. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Alternatyvus balsavimas. Už – grąžiname tobulinti, prieš – atmetame visiškai. Čia apie abu projektus šnekame, nes jie tarpusavyje susiję.
Balsavo 87 Seimo nariai, už – 41, prieš – 46. Atmestas.
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas Č. Juršėnas.
PIRMININKAS (Č. JURŠĖNAS, LSDPF). Kolegos, viešnios ir svečiai, būkite pasveikinti ir pirmiausia prašom registruotis. Aš turiu žinoti, su kokiu kiekybiškai politiniu kontingentu teks dirbti.
Net 91. Iš tikro geras skaičius tokią valandą.
Mielieji kolegos, antras klausimas, ką mes nagrinėjame. Klausimų užsiliko labai daug, bet aš manau, iš mūsų pusės bus padoriai pasielgta, jeigu atsižvelgsime į tai, kad dešinėje nuo manęs yra trys ministrai ir bent jau ministrę I. Šimonytę turime paleisti, o po to nagrinėti kitus klausimus. Bet L. Sabutis… (Balsai salėje) Ne, ne, pirma ji pateiks savo klausimą, tada mes ją paleisime. O dabar L. Sabutis, matyt, nori kai ką kita pasiūlyti. Prašom.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Aš manau, kad Seimas patvirtino darbotvarkę ir jau trečią kartą iš darbotvarkės būtų išbraukiamas Statistikos ir visi kiti lydintys įstatymai. Ten yra svarstymas. Kaip tik ministrė po to turėtų pateikti susijusį su tuo įstatymą. Todėl mūsų komiteto sprendimas yra visiškai suredaguotas ir Seimas turėtų priimti savo žodį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Fiskalinės drausmės ir visi kiti įstatymai, kaip ministrė aiškino, yra daugiau techniniai. Padarykime tai, po to imsimės to, kas buvo numatyta anksčiau. Mes iškritome iš grafiko, o kolegei I. Šimonytei jau seniai priklauso kalbėti. Tai gerbkime ministrę ir kitus ministrus.
17.09 val.
Todėl 2-4 kompleksinis klausimas. Ministrė I. Šimonytė. Prašom į tribūną. Ministre, aš manau, kad jūs malonėsite ir sugebėsite visą tą didelį bloką 2-4a ir t. t. iki 2-4m vienu kartu pateikti. Seimo nariai apie viską paklaus ir apsispręsime. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, taip ir pasistengsiu padaryti. Nors yra teikiamas didelis paketas įstatymų projektų, tačiau, kaip teisingai paminėjo gerbiamasis komiteto pirmininkas L. Sabutis, visi šie projektai yra susiję su vienu pagrindiniu įstatymu, kurio stadija šiuo metu yra svarstymas, tai yra būtent su Statistikos įstatymo pakeitimu ir atitinkamai su šios institucijos funkcija ir vieta valdymo sistemoje. Aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad šie įstatymų projektai Seime buvo įregistruoti šių metų pačioje pradžioje, sausio 15 d., kaip sudėtinė dalis įstatymų paketo, kur buvo numatyta, kad Statistikos departamentas taps institucija prie Finansų ministerijos. Dabar svarstomi įstatymai, pagrindinis Statistikos įstatymas ir atitinkamai Vyriausybės įstatymas numato, kad tai yra Vyriausybės įstaiga, todėl tie mūsų teikiami įstatymų projektai turėtų būti atitinkamai po pateikimo koreguojami. Tačiau visuose įstatymų projektuose keičiama nuostata yra iš esmės ta pati, tai yra keičiamas tiesiog Statistikos departamento įvardijimas. Nėra čia jokios kitos gilios minties tuose projektuose, ir prašyčiau Seimo pritarti po pateikimo, o paskui atitinkamai koreguoti pagal pagrindinį įstatymą, kurio stadija jau yra pažengusi toliau.
PIRMININKAS. Labai ačiū už trumpą kalbą. Nori paklausti du Seimo nariai. K. Daukšys – pirmasis. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, iš tikrųjų statistiniai duomenys reikalingi visoms ministerijoms, apima visos valstybės veiklos sritis. Ar jūs nemanote, kad vis dėlto būtų geriau Statistikos departamentą turėti prie Vyriausybės, nes jeigu tik viena Finansų ministerija formuos užduotis ir strategiją, man atrodo, mūsų statistika galėtų šiek tiek nuskursti ta prasme, kiek ji pateikia duomenų ir kaip ji galėtų atskleisti visus Lietuvos reikalus.
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju už klausimą. Pirminė intencija ir pirminis įstatymų paketas numatė, kad Statistikos departamentas turėtų tapti institucija prie Finansų ministerijos, tačiau Seimas pasirinko kitą sprendimą, tai yra specialus statusas įstaigų, vadinamų Vyriausybės įstaigomis, todėl Statistikos departamentas nebus institucija prie Finansų ministerijos. Tiesiog projektuose taip yra suformuluota, kadangi projektai įregistruoti Seime gana seniai, bet, kaip ir minėjau, jie yra tikslintini. Tai yra Vyriausybės įstaiga, vadinasi, ne įstaiga prie ministerijos, o tik tiek, kad už statistiką kaip už sritį, už teisės aktus, teikiamus Vyriausybei, pagal Vyriausybės įstatymą atsakingas finansų ministras. Bet pati įstaiga nebus įstaiga prie Finansų ministerijos.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir kolega M. Zasčiurinskas. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamoji ministre, aš supratau, kad vadovą skirsite jūs, finansų ministrė. Ar aš suklydau? Sakykite, kiek kainuos valstybei toks pavaldumo pakeitimas?
I. ŠIMONYTĖ. Iš tikrųjų nekainuos nė kiek ir vadovą skirs Vyriausybė.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Nekainuos nė kiek?
I. ŠIMONYTĖ. Ne, o kas turėtų kainuoti?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Blankai, iškabos, žmonių įrašai, pakeitimai ir t. t.
I. ŠIMONYTĖ. Tikrai nematau čia jokios dramatiškos kainos ir drįstu atkreipti jūsų dėmesį, kad ne viena tokia institucija yra, nes pagal Konstituciją tokių dalykų kaip įstaiga prie Vyriausybės apskritai negali būti. Todėl yra pakeistas statusas, jos vadinamos Vyriausybės įstaigomis, bet dėl to kaip buvo Statistikos departamentas, taip ir yra Statistikos departamentas.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Prisėskite, jums reikės pateikti dar vieną klausimą. O dabar mes turime susitarti dėl šito komplekso. Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad visais atvejais būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Sutinkate? (Balsai salėje)
Ir dar vienas dalykas. Seimo Pirmininkė siūlo, kad visas paketas, pagrindinis įstatymas, Fiskalinės drausmės įstatymo kai kurie pakeitimai, ir kiti įstatymai, kad visas paketas būtų nagrinėjamas skubos tvarka. Sutinkame? Ačiū. Svarstome, matyt, artimiausiomis lapkričio dienomis, jeigu atsiras vietos, kitą savaitę.
17.14 val.
Taigi 2-5 klausimas – Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 3, 10, 12 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2543(2). Pranešėja – finansų ministrė I. Šimonytė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Čia yra įstatymo projektas, kurį bandžiau Seimui pateikti kartu su 2011 m. biudžeto įstatymo projektu, tačiau Seimas grąžino projektą iniciatoriams tobulinti. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad projekto esmė yra patikslinti baigiamąsias nuostatas 2009 m. gruodžio 2 d. įstatymo, kuris iš dalies pakeičia Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą. Yra tam tikra dviprasmybė tarp įstatymo pagrindinių nuostatų, kurios numato tam tikras ilgalaikes nuostatas arba nuostatas dviem biudžetiniams metams, t. y. 2010 ir 2011 m., ir baigiamųjų nuostatų, kurios tarsi sakytų, kad įstatymo galiojimas apsiriboja 2010 m.
Jeigu šis įstatymas nebūtų priimtas, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad tuomet būtų nelabai aišku, ar 2011 m. Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių miesto ar Mažeikių rajono savivaldybės galėtų tikėtis gyventojų pajamų mokesčio atskaitymo tokio, koks buvo nustatytas praėjusių metų pabaigoje 2010–2011 metams. Prašyčiau Seimo pritarti. Jeigu būtų klausimų, mielai atsakyčiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Šį kartą trys Seimo nariai nori paklausti. Kuo mažiau, pasirodo, įstatymo projektų, tuo daugiau klausiančiųjų. A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Labai ačiū, pirmininke. Gerbiamoji ministre, suprantu, kad tokiam įstatymui reikia pritarti, nes jis buvo nustatytas 2010 metams, ir kvaila čia priešintis. Formalus įstatymas, bet mano klausimas būtų susijęs galbūt su tuo svarstymu, dėl kurio buvo balsuojama prieš tai. Kaip ruošiatės spręsti Vilniaus miesto gyventojų pajamų mokesčio atskaitymų dydžio skyrimą Vilniaus miestui, kai beveik pusė jo išvažiuoja į kitus miestus? Iš kitų miestų į Vilnių tokios lėšos nepatenka. Kaip bus balansuojama kitų metų biudžete ši problema?
I. ŠIMONYTĖ. Kitų metų biudžete jokių specialiųjų nuostatų tuo požiūriu Vilniaus miestui Vyriausybė bent jau nesiūlo, nes tada reikėtų atsakyti į klausimą, kurios savivaldybės turėtų patirti kokią nors didesnę naštą arba negauti gyventojų pajamų mokesčio dalies iš Vilniaus kaip iš donoro, ką dabar gauna. Nemanau, kad čia yra koks nors labai lengvas atsakymas. Taip, suprantame, kad Vilniaus finansinė situacija yra tokia, kad reikalauja skubių sprendimų, todėl siūlome Vilniaus miestui specifinį skolinimosi limitą, kad būtų galima priimti greito laikotarpio sprendimus. O toliau, manau, kad 2012 m., kai baigsis pereinamosios nuostatos dėl savivaldybių biudžetų, kurios yra nustatytos 2010 ir 2011 metams, tada reikia sėstis su asociacija ir rasti kokį nors bendrą sprendimą. Bet tokiais kaubojiškais sprendimais, na, tiesiog padidinti procentą ir nesukti sau galvos, kaip tą padidinimą reikės įgyvendinti, tikrai negalima tos problemos spręsti, mano supratimu.
PIRMININKAS. Ačiū. K. Daukšys. Prašom, kolega.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Gerbiamoji ministre, sakykite, kiek mes donorų iš viso turėsime kitais metais, jūsų manymu? Ir ar nebūtų gerai, kad mes tuos limitus, ta prasme, kokius procentus mokesčio atiduodame pačioms savivaldybėms, numatytume bent penkmečiui į priekį arba ketveriems metams, kad nesikeistų kas metai ar dveji?
I. ŠIMONYTĖ. Geras klausimas ir, manau, atsakymas bus labai panašus į tą, ką sakiau ponui A. Sysui. Esame taip su Savivaldybių asociacija sutarę, kadangi 2010 ir 2011 metams Savivaldybių biudžetų metodikos įstatyme yra numatytos specialios nuostatos, tai mums vis tiek reikės apsispręsti, kas bus nuo 2012 m. Tada, ko gero, reikia ir ieškoti to bendro sutarimo, kad rastume gerą balansą tarp savivaldybių atskirų interesų ir tarp jų vienokių ar kitokių finansinių poreikių.
Žinoma, Vilniui nepatinka tai, kad gyventojų pajamų mokestis yra įskaitomas pagal gyventojų gyvenamąją vietą, bet jeigu pažiūrėsite į tarptautinę praktiką, vis dėlto tai yra logiškiausias atsiskaitymas, nes nepaisant to, kad žmogus gal ir važinėja troleibusais dirbdamas Vilniuje, bet daugiausia jis ir jo šeima infrastruktūra naudojasi savo gyvenamojoje vietoje. Todėl to principo atsisakyti, man atrodo, nereikėtų. Ir Savivaldybių asociacija, ko gero, tam niekada nepritartų. Bet koks nors nuoseklesnis arba logiškesnis procentinis perskirstymas arba kiti specifiniai sprendimai Vilniui galėtų būti svarstomi su 2012 m. biudžeto paketu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir M. Zasčiurinskas. Prašom, kolega. Nematau, klausimas aiškus.
I. ŠIMONYTĖ. Atsiprašau, gal galėčiau papildyti ponui K. Daukšiui?
PIRMININKAS. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ. Tai Kaunas, Klaipėda ir Mažeikių rajonas.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Luktelkite. Jeigu čia jums dar reikės ką pasakyti, kai bus Statistikos įstatymas, tai galėsite, prašom palaukti.
Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar galime bendru sutarimu? Ačiū. Seimo Pirmininkė siūlo, kad nagrinėtume skubos tvarka ir kad antradienį galėtume jį priimti. Sutinkame? Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Biudžeto ir finansų komitetas, o papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Sutinkame? Ačiū. Klausimas baigtas.
Dabar grįžtame atgal į tą didįjį kompleksinį klausimą, apie kurį kalbėjo kolega L. Sabutis.
17.19 val.
Statistikos įstatymo 2, 6, 7, 11, 18 straipsnių pakeitimo ir 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-852(2), Administracinių teisės pažeidimų kodekso 236 ir 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-853(2), Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-854(2), Pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-855(2), Želdynų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-856(2), Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-857(2), Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-858(2), 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 1 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-859, Draudimo įstatymo 231 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-860(2), Labdaros ir paramos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-861(2), Miškų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-862, Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-863, Pašarų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-864(2), Elektroninių ryšių įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-865, Priešgaisrinės saugos įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-866(2), Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-867, Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-868(2) (svarstymas)
Kompleksinis 2-3 klausimas – Statistikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas ir jį lydintys įstatymų projektai. Pagal registracijos Nr. XIP-852(2) ir t. t., iki klausimo Nr. XIP-868. Visur antrieji variantai, ne, kai kur yra ne visai. Ir čia visokių siūlymų yra – ir atmesti, ir toliau nagrinėti. Tai aš tikiuosi, kad pranešėjas kolega L. Sabutis viską paaiškins. O papildomai kai ką pasakys P. Luomanas Biudžeto ir finansų komiteto vardu. Bet pirma – L. Sabutis. Prašom, kolega.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kadangi dabar tenka pristatyti komiteto svarstymo rezultatus, tai šių metų birželio 2 d. komitetas iš esmės svarstė pateiktą projektą dėl Statistikos departamento vietos valstybės institucijų sąraše ir papildomai pateikė 852 projekto antrąją redakciją, dėl kurios buvo gauta tam tikrų Teisės departamento atsiliepimų. Po to, vertindamas Teisės departamento atsiliepimus, rugsėjo 15 d. komitetas į juos atsižvelgė ir pateikė jums argumentuotą, patikslintą šių įstatymų pataisų redakciją. Kartu atsižvelgta į Biudžeto ir finansų komiteto siūlymą, kad reikia atsižvelgti į Teisės departamento siūlymus, taip pat buvo atsižvelgta. Atsižvelgta į papildomai gautus K. Daukšio pasiūlymus, kad vertėtų, kad Statistikos departamentas būtų atskaitingas ūkio ministrui, o kitas funkcijas vykdytų kartu su finansų ir ūkio ministru. Šiems pasiūlymams nebuvo pritarta.
Teikiu bendrą komiteto nuomonę, kad Statistikos departamentas prie Lietuvos Vyriausybės būtų pakeistas į savarankišką valstybės įstaigą, kurios pavadinimas „Lietuvos statistikos departamentas“, jam vadovautų, kaip ir toliau, generalinis direktorius. Kiti pataisymai yra redakciniai, atsižvelgiant į Vyriausybės jau priimtą Seimo įstatymą… Dėl lydinčiųjų. Lydintieji įstatymai, kurie yra sąraše, yra tiktai dėl to įvardijami ir keičiami, kad Statistikos departamentas prie Vyriausybės keičiamas į Vyriausybės įstaigą – į Lietuvos statistikos departamentą. Ir visa esmė.
PIRMININKAS. Ačiū. Čia iš tikro…
L. SABUTIS (TS-LKDF). Dėl įsigaliojimo. Dėl įsigaliojimo labai trumpai, posėdžio pirmininke, dar pasakysiu, jog šis įstatymas įsigalioja jį pasirašius ir paskelbus „Žiniose“ atitinkamiems pareigūnams, tačiau tam tikrų straipsnių galiojimas prasidėtų tik nuo kitų metų liepos 1 d., nes prasideda gyventojų ir būsto surašymas, ir Statistikos departamentas prašė nedaryti jokių reorganizacijų tuo periodu.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai jūs dabar prisėskit. Kviečiu kolegą P. Luomaną, kad jis, kaip papildomo Biudžeto ir finansų komiteto atstovas, pasakytų savo nuomonę, t. y. komiteto nuomonę, dėl pranešimo.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIP-852 ir siūlo pagrindiniam komitetui jį patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas. Balsavimo rezultatai buvo 5 už, prieš nebuvo, 4 susilaikė. Taigi pasiūlymui pritarta. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir, pasirodo, dar yra vienas papildomas pranešėjas – kolega E. Pupinis. Jis turėtų kalbėti apie Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Registracijos Nr. XIP-858. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą, pritarė Teisės departamento išvadoms ir bendru sutarimu pasisako už tai, kad įstatymas būtų priimtas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar vienas komitetas čia buvo įrašytas. Kadangi yra ATPK kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, tai nagrinėjo ir, kaip priklauso, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. O pranešėjas turėtų būti V. Žiemelis. Prašom, kolega. Primenu, kad tai kodekso 236 ir 2591 straipsniai. Prašom. Ką jūs nutarėt?
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, apsvarstęs šį projektą, nutarė pritarti šiam įstatymo projektui ir taip pat atkreipė dėmesį, kad įsigaliojimo data turi būti tokia pati kaip ir kitų šio paketo įstatymų projektų data. Ir taip pat pritarė L. Sabučio pasiūlytam pakeitimui, kad įstatymas įsigalioja nuo 2010 m. liepos 30 d. (Balsai salėje) 30.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ačiū. Prašom prisėsti. Dabar, kolegos, pagal tvarką turėtų būti diskusijos. Iš tikrųjų vienas diskutuotojas yra – J. Jagminas. Prašom, kolega, į tribūną.
J. JAGMINAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Kadangi esu vienas ir vienintelis nepakartojamas diskutuotojas, tai noriu keletą minučių pasakyti ta tema. Gerbiamieji, atrodo, taip neseniai mes čia laužėm ietis ir gaišom brangų laiką mūsų visų, kada aiškinomės dėl Maisto veterinarijos tarnybos. Lygiai taip pat buvo norėta ją…tai, ačiū Dievui, kad dėl Statistikos departamento buvo priimta šiek tiek „ant stabdžių“, kaip sakoma paprasta kalba, ir susilaikyta. Šiandien kaip tik pateiktas įstatymo projektas, kad ir Statistikos departamentas būtų Vyriausybės įstaiga. Taigi teisingai, jinai taip ir turi būti. Matyt, ateis laikas dar korekcijai ir Sporto departamentui. Čia būtų buvus padaryta klaida ir dėl Maisto, veterinarijos tarnybos. Tačiau, ačiū Dievui, kad šviesus protas nugalėjo, ir mes čia visi susitarėm, kad turi būti Vyriausybės įstaiga.
Atrodo, kolega Liudvikas gerai čia pristatė, išdėstė, tačiau vienas momentas, dėl kurio, aš manau, verta būtų visiems dar čia pasitarti. Teisingai, Statistikos departamentas yra išskirtinė institucija, jinai yra dar svarbesnė negu Maisto ir veterinarijos tarnyba, Sporto departamentas arba kitokia institucija, kuri vadintųsi Vyriausybės įstaiga. Ir man nelabai patinka, kad čia dabar buvo interpretuota, kad ar Finansų ministerijos įtakos sferai, ar Ūkio ministerijos įtakos sferai. Šis departamentas, statistikos institucija, turėtų būti iš tikrųjų Vyriausybės įstaiga tikrąja to žodžio prasme. Ir jinai neturėtų būti jokiai sferai… ne finansų ministras turėtų teikti direktoriaus kandidatūrą, o turėtų teikti, mano supratimu, premjeras ir Vyriausybė turėtų pritarti arba nepritarti tai personalijai. Departamentas turėtų būti išskirtinai nepriklausoma Vyriausybės institucija. Tai aš manyčiau ir siūlyčiau, kad tokią korekciją įstatymo rengėjai galėtų padaryti, nedaug čia ką reikėtų ir pataisyti.
O visi kiti lydintieji, apie kuriuos buvo kalbėta, ir miškų, ir žemės ūkio, ir kiti pakeitimai įstatymų, galėtų likti tokie pat. Tačiau pačios institucijos vaidmenį ir svarbą aš norėčiau ypač išskirti. Toks mano būtų siūlymas. O kad jinai tokia Vyriausybės įstaiga kaip institucija, tai iš tikrųjų tam pritariu. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar mums reikia padaryti kelis įvairius darbus. Reikia penkis projektus atmesti, kadangi tai pasiūlė pagrindinis komitetas, ir šiek tiek vėliau mes turėsim padaryti. 15 projektų iš 17 reikia tiktai išmesti 2 straipsnį, kur kalbama apie įsigaliojimą, o pagrindinės kalbos dėl pataisų yra dėl pirmojo projekto, arba Statistikos įstatymo, kurio registracijos Nr. XIP-852, dar kartą primenu, antrasis variantas. Todėl kolegą L. Sabutį dar sykį kviečiu į tribūną ir aptarsim pataisas. Ir jeigu dėl pataisų susitarsim ir pritarsim viskam po svarstymo, Seimo Pirmininkė siūlo ypatingą skubą. Bet J. Jagminas pasiūlė vieną sprendimo būdą. Tai turėsim iš tikro galvoti, ar tikrai šiandien priimam, ar priimam kitą savaitę. Prašom, gerbiamasis pirmininke. Prašau, kolega L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Kad neliktų abejonių dėl kolegos J. Jagmino siūlymo. Taip, iš tikrųjų ir yra. Mes priėmėm Vyriausybės įstatymo pagrindinius teiginius, kad tokia įstaiga yra nepriklausoma, savarankiška, turinti savo biudžetą ir t. t. Tačiau tame pačiame Vyriausybės įstatyme mes įrašėme nuostatą, kad Vyriausybė paveda atskiriems ministrams tam tikras valdymo sritis. Vyriausybė vykdė šitą Seimo pavedimą, ir nuo liepos 1 d. tą sritį yra pavesta koordinuoti ir stebėti ir kaip Vyriausybės nariui teikti informaciją Vyriausybei finansų ministrui. Todėl šiuo atveju kokią nors Seimo intervenciją būtų netikslinga daryti, nes galioja Vyriausybės įstatymas.
Dabar iš esmės. Aš nežinau, aš jau minėjau komiteto svarstymo rezultatus, buvo atsižvelgta į Teisės departamento pateiktus pasiūlymus, mano pasiūlymai, kuriuos aš registravau kaip Seimo narys ir komiteto narys, taip pat yra įvertinti. Atitinkamai svarstydamas komitetas pakoregavo redakciją, ir komitetas jau teikė rugsėjo 15 d. išvadą, kur yra parašyti argumentai, pagrindžiantys komiteto nuomonę dėl 1 straipsnio, dėl 8 straipsnio galiojimo ir kitų straipsnių, kurie apibrėžia Statistikos departamento kaip institucijos kompetenciją ir generalinio direktoriaus kompetenciją, jo skyrimo tvarką. Šita redakcija yra išdėstyta, ir komitetas jokių papildomų siūlymų dėl to negavo, išskyrus, kur aš minėjau, K. Daukšio siūlymus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu pradėti nuo kito galo – tai yra nuo įsigaliojimo. 8 straipsnio 1 dalis nurodo gruodžio 1 d., o 2 ir 3 dalys nurodo liepos mėnesį.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Tai jūs šituos dalykus keičiate?
L. SABUTIS (TS-LKDF). Taip, mes tuos dalykus teikiame dėl to, kad tos visos kitos dalys įsigalios, kai tik bus pasirašyta Prezidentės ir paskelbta „Valstybės žiniose“. O tos dalys, kurios yra nurodytos atitinkamame straipsnyje, įsigalios nuo liepos 1 d. Tai yra susiję su…
PIRMININKAS. 2011 metų?
L. SABUTIS (TS-LKDF). 2011 m. liepos 1 d. Tai yra susiję su teritorinių Statistikos departamento padalinių reorganizavimu.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Man šiek tiek aiškiau. Aš dabar prašau kolegų dėmesingai klausytis, nes eisime pastraipsniui ir žiūrėsime pataisas, kurias teikia pats kolega L. Sabutis, kolega K. Daukšys ir kai kurie kiti.
Taigi šio įstatymo 1 straipsnis arba bazinio 2 straipsnio pakeitimas yra Teisės departamento vienos dalies pakeitimas, kuriam pritarė pagrindinis komitetas. Galima aprobuoti?
L. SABUTIS (TS-LKDF). Galima.
PIRMININKAS. Ačiū. Susitarėme. Dėl 2 straipsnio pataisų nėra. Dėl 3 straipsnio yra kolegos L. Sabučio ir kolegos K. Daukšio pataisos. Ar jos tarpusavyje nesikerta, pirmiausia noriu paklausti pranešėjo?
L. SABUTIS (TS-LKDF). Mūsų siūlymas yra atsižvelgiant į komiteto priimtą sprendimą, jog Statistikos departamentas jau įgyja savo pavadinimą, kaip mes ir sakėme, Lietuvos statistikos departamentas kaip Vyriausybės įstaiga. Tai yra kaip savarankiška institucija.
Dėl vadovo. Gal neatidžiai pasižiūrėjo kolega K. Daukšys. Jis paliko išbrauktą žodelį „generalinis“, bet komitetas svarstydamas tam nepritarė. Lieka generalinio direktoriaus pareigybė, kaip ir buvo iki šiol.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, ar mes iš eilės pirma susitariam dėl jūsų pataisos, kuriai komitetas pritaria, ar kalbame ir apie jūsų, ir kolegos K. Daukšio pataisą kaip alternatyvinę tamstos pataisai? Ar galime taip traktuoti?
L. SABUTIS (TS-LKDF). Galime. Dėl to, kad mano siūlymus yra įvertinęs komitetas, ir komiteto pateikta įstatymo pataisų redakcija yra teikiama Seimui.
PIRMININKAS. Ar kolega K. Daukšys malonėtų klausyti, kas dabar Seime darosi? Palaukime, kol jis atsisės, gerai įsitaisys, ir tada aš jį antrą kartą paklausiu. Mes dabar kalbame apie Statistikos įstatymo 3 straipsnį, arba bazinio įstatymo 7 straipsnio pakeitimus, kuriems yra kolegos L. Sabučio pataisymai ir tamstos pataisymai. Komitetas pritarė kolegos L. Sabučio pataisymams. Ar jūs sutinkate ir, sakysime, tiesiog atsiimate savo, ar kalbėsime tada atskirai ir balsuosime alternatyviai dėl vienų ir kitų pataisų?
Gal pirma kolega L. Sabutis. Prašom.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Aš gerbiamąjį kolegą noriu patikinti, jog iš tikrųjų siūlymas, kad Vyriausybės įstaiga, dalyvaujanti formuojant politiką, būtų ūkio, finansų ministrams priskirtose srityse, jau neatitiktų Vyriausybės įstatymo. Ir antra, komitetas, vertindamas šitą siūlymą, pripažino, kad šiuo atveju tai yra ne kaip atskaitinga ministrams, bet kaip Vyriausybės nariui – finansų ministrui.
PIRMININKAS. Gerai. Žodis kolegai K. Daukšiui. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš iš tikrųjų apgailestauju, kad komitetas nepritarė mano pasiūlytoms pataisoms. Tikiu, kad ūkio ministro kompetencija labai reikalinga Statistikos departamento tikslams ir uždaviniams nustatyti. Nenorėdamas gaišinti tolesnio Seimo darbo, savo pataisą atsiimsiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada klausimas išspręstas. Gerbiamieji kolegos, ar galime sutikti su 3 straipsnio 1 dalimi, pataisyta pagal kolegos L. Sabučio pasiūlymus? Nereikia balsuoti? Ačiū. Klausimas išspręstas.
Dabar yra 2 dalis, arba bazinio įstatymo 7 straipsnio 3 dalis, kur irgi yra kolegos L. Sabučio pataisa ir kolegos K. Daukšio pataisa. Ar čia metodologiškai vėl tas pats variantas, ar šiek tiek kiti dalykai? Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Čia taip pat analogiška redakcija. Tačiau svarstant ir mano, ir K. Daukšio siūlymą komitetas patikslino redakciją. Aš jau apie tai minėjau, kad finansų ministro teikimu ketveriems metams priima į pareigas ir iš jų atleidžia Vyriausybė, ir kad šitas asmuo turėtų ne mažesnį kaip penkerių metų darbo statistikos srityje stažą ir penkerių metų vadovaujamą stažą viešojo administravimo srityje. Mano siūlymas buvo didesnis, tai yra 10 metų ir 8 metai, bet komitetas nepritarė mano siūlymui, ir komitetas teikė Seimui būtent tokią redakciją. Aš manau, tai yra visiškai priimtina.
PIRMININKAS. Dabar aš galiu jau pranešti visam Seimui, kad Seimo narys K. Daukšys atsiima ir antrąją savo pataisą. Vadinasi, 2 daliai lieka kolegos L. Sabučio modifikuota pataisa. Ar galime priimti šitą pataisą, tai yra šią dalį su kolegos L. Sabučio pataisa? Nereikia balsuoti? Ačiū.
Ir tada visas 3 straipsnis, arba bazinio įstatymo 7 straipsnis, yra baigtas.
4 straipsnis. Nėra pataisų.
5 straipsnis. Vėl yra kolegos L. Sabučio ir kolegos K. Daukšio pataisos. Kolega K. Daukšys atsiėmė pataisą.
Gal kolega L. Sabutis trumpai pasakys apie savo pataisą, nes čia kaip tik kalbama apie įsigaliojimą.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Kadangi iš tikrųjų iš Vyriausybės atėjo projektas, kurį aš metus ir ilgiau… atidėliojome svarstymus, įvairiai teko keisti datas, ir galiausiai komitetas, pasitaręs su Teisės departamentu ir atsižvelgęs į Teisės departamento siūlymus, skelbia šį bazinį įstatymą. Jis įsigaliotų po to, kai pasirašys Prezidentė ir bus paskelbta „Valstybės žiniose“. Tačiau čia yra kai kurių išimčių: vykdant statistikos surašymo darbus Lietuvoje, keturi šito įstatymo straipsniai įsigaliotų nuo 2011 m. liepos 1 d. Todėl komitetas pritarė ir teikia Seimui.
PIRMININKAS. Palaukite. Čia 5 straipsnis, arba 11 straipsnio 2 dalis, kalba apie liepos 30 d.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Tai ta dabar jau yra pataisyta. Reikia žiūrėti į paskutinę redakciją. Šis įstatymas, išskyrus 3, 5, 7 ir 8 straipsnius, įsigalioja 2011 m. liepos 1 d. Štai yra tikroji redakcija.
PIRMININKAS. Tiesiog aš konstatuoju, kad suvestiniame variante šitas dalykas nepažymėtas, o jis turėjo būti pažymėtas. Prašom turėti tai galvoje.
Taigi ar galime priimti 5 straipsnį su modifikuota kolegos L. Sabučio pataisa? Galime priimti? Ačiū.
Kaip sakiau, kolega K. Daukšys savo pasiūlymą atsiėmė.
Dėl 6 straipsnio pataisų nėra.
7 straipsnis. Seimo narys K. Daukšys atsiėmė pataisą.
8 straipsnis. Įsigaliojimas, kurį mes avansu aptarėme. Tai yra įsigaliojimai su vėlesnėmis datomis, apie ką kolega L. Sabutis net du ar jau tris kartus kalbėjo. Galime 8 straipsnį aprobuoti?
L. SABUTIS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, tamstos misija baigta.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Dėl lydinčiųjų nežinau kaip…
PIRMININKAS. Dėl lydinčiųjų aš jau sakiau. Jeigu mes čia susitariame, tai dėl lydinčiųjų yra siūlymas, kad 2 straipsnis, kur kalbama apie įsigaliojimus, iš viso būtų išbrauktas iš visų ir jie įsigaliotų normalia tvarka. Ar galima su tuo sutikti dėl visų penkiolikos?
L. SABUTIS (TS-LKDF). Galima. Taip.
PIRMININKAS. Atsiprašau, keturiolikos, kadangi kai kuriuos reikės atmesti. Gerai. Labai ačiū. Ar galime pritarti pagrindiniam įstatymui po svarstymo? Ar nori kas nors kalbėti? J. Jagminas. Prašom. Ne?
J. JAGMINAS (LSDPF). Na, porą žodžių pasakysiu. Iš principo galima pritarti nepaisant, kad aš užsirašiau prieš turėdamas omeny, kad kartojasi. Sakydamas, kad vis dėlto Statistikos departamentas, kaip Vyriausybės įstaiga, yra išskirtinė institucija, dar kartą sakau, kad siūlyčiau įstatymo rengėjams pakoreguoti ir padaryti taip, kad ne finansų ministro teikimu direktorius būtų skiriamas, o premjero teikimu ir Vyriausybės pritarimu. Tai tai institucijai suteiktų išskirtinį statusą, išskirtinį nepriklausomumo statusą. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti pagrindiniam įstatymui, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Po svarstymo. Ačiū. (Balsai salėje) Reikia balsuoti? Gerai. Pabalsuokime. Kolegos, dėmesio! Prašom susikaupti. Balsuosime dėl Statistikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto po svarstymo su pataisomis, kurias mes ką tiktai aprobavom. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo ir balsavo 79: už – 70 Seimo narių, 1 – prieš, 8 susilaikė. Pritarta.
Dabar, kad baigtume formaliuosius dalykus, antrasis įstatymo projektas – ATPK kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas – turi tiktai vieną pataisą. Teisės departamentas siūlė, kad čia irgi būtų suderintas su pagrindiniu įstatymo projektu įsigaliojimo laikas – 2011 m. liepos 1 d. Ar sutinkam su šiuo dalyku? Sutinkam. Ačiū. Ar galime pritarti ir ATPK pakeitimams po svarstymo? (Balsai salėje: „Galim.“) Ačiū.
Dabar klausiu jau – vienu sykiu likusiems lydintiesiems, išskyrus tuos, kuriuos reikės atmesti, aš juos atskirai paminėsiu, ar visiems galime pritarti po svarstymo, minus 2 straipsnis dėl įsigaliojimo? (Balsai salėje: „Galim.“) Galim? Ačiū.
Dabar dėl atmetimo. Pagal registraciją projektas Nr. XIP-859 – 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 1 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas. Komitetas siūlo atmesti. Sutinkam? (Balsai salėje) Ačiū.
Miškų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-862. Komitetas taip pat siūlo atmesti. Sutinkam? (Balsai salėje) Ačiū.
Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-863. Komitetas siūlo atmesti. Sutinkam? (Balsai salėje: „Taip.“) Ačiū, kolegos. Jau su trimis susidorojome.
Elektroninių ryšių įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-865. Irgi siūlymas atmesti. Sutinkam? (Balsai salėje) Ačiū.
Ir paskutinysis iš šios serijos – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-867. Siūloma atmesti, sutinkam? (Balsai salėje) Ačiū.
Taigi, kolegos, mes tam tikrą etapą baigėme. Seimo Pirmininkė siūlo, kad šitą mažesnį (minus penki projektai) įstatymų paketą priimtume ypatingos skubos tvarka. Ar galime su tuo sutikti? (Balsai salėje) Nereikia balsuoti? (Balsai salėje: „Ne.“) Gerai. Tada viską iš eilės.
17.45 val.
Pirmasis, kaip sakiau, yra pagrindinis projektas Nr. XIP-852 – Statistikos įstatymo pakeitimas. Čia yra 8 straipsniai. Ar reikia kiekvieną straipsnį priiminėti? Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Primenu, kad yra priimti kolegos L. Sabučio pataisymai. Nereikia pastraipsniui balsuoti? (Balsai salėje: „Ne.“) Ar kas nors nori kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso projekto? Pats kolega L. Sabutis. Prašom. Tuoj bus įjungta.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, dvejonių Seimo nariai neturi dėl padėties arba vietos Statistikos departamento. Buvo atsižvelgta į visus maksimaliai galimus variantus net įrašant, kad Statistikos departamentas negali vykdyti savo pareigų veikiamas kokių nors politinių srovių. Taip pat tik Vyriausybė pagal Vyriausybės įstatymą turi teisę priimti ir atleisti šios įstaigos vadovą. Man atrodo, kažkokio išskirtinio statuso, kitokio, negu apskritai pagal įstatymą turi Vyriausybės įstaigos, šiuo atveju nereikia ieškoti, todėl kviečiu pritarti pateiktai redakcijai ir tokiu būdu užbaigti šios valstybės įstaigos svarstymą.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Nėra daugiau norinčių kalbėti. Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuojam. Priimam išties svarbų įstatymą. Statistikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir vieno straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Balsavimas pradėtas. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 82. Balsavo 81 Seimo narys: už – 73, prieš – 1, susilaikė 7. Įstatymas priimtas.
17.47 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 236 ir 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-853(2) (priėmimas)
Antrasis įstatymas iš didžiosios serijos – tai ATPK kai kurie pakeitimai. Čia yra trys straipsniai. Ar reikia kalbėti dėl kiekvieno straipsnio? (Balsai salėje: „Ne.“) Nereikia. Primenu, kad yra pakeista įsigaliojimo data. Nematau norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom pasiruošti balsuoti ir priimam. Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo ir balsavo 80: už – 73, prieš – 1, susilaikė 6. Priimta.
17.48 val.
Dabar trumpesni įstatymai. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymas. Čia dabar lieka vienas straipsnis, kadangi, kaip sakiau, antras straipsnis dėl įsigaliojimo yra išbrauktas. Niekas kalbėti nenori dėl balsavimo motyvų. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 81. Balsavo 80 Seimo narių: už – 71, prieš – 1, susilaikė 8. Įstatymas priimtas.
17.50 val.
Trečias iš eilės iš paketo – Pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-855. Čia irgi liko 1 straipsnis, nes 2 straipsnis dėl įsigaliojimo išbrauktas. Niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų, prašom balsuoti. Kas už tai, kad Pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas būtų priimtas, prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo ir balsavo 81 Seimo narys: už – 75, susilaikė 6. Įstatymas priimtas.
17.51 val.
Želdynų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-856. Taip pat vienas straipsnis. Įstatymo 2 straipsnis dėl įsigaliojimo išbrauktas. Niekas nenori kalbėti. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojam, ar priimam Želdynų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo ir balsavo 79 Seimo nariai: už – 75, susilaikė 4. Įstatymas priimtas.
17.52 val.
Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-857. Taip pat lieka vienas straipsnis. 2 straipsnis dėl įsigaliojimo išbraukiamas. Niekas nenori kalbėti. Prašom balsuoti. Balsuojam, ar priimam Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo ir balsavo 83 Seimo nariai: už – 78, susilaikė 5. Įstatymas priimtas.
17.53 val.
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-858. Taip pat vienas straipsnis. 2 straipsnis dėl įsigaliojimo išbrauktas. Kalbėti nėra norinčių. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas? Balsuojam.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo ir balsavo 81 Seimo narys: už – 75, prieš – 1, susilaikė 5. Įstatymas priimtas.
Projektas Nr. XIP-859 atmestas.
17.54 val.
Dabar Draudimo įstatymo 231 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-860. Ta pati tvarka. Primenu: 1 straipsnis vienintelis, 2 straipsnį dėl įsigaliojimo ištraukėm. Kalbėti nėra norinčių. Balsuojam. Kas už tai, kad būtų priimtas Draudimo įstatymo 231 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas? Balsuojam.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo ir balsavo 81 Seimo narys: už – 70, prieš – 1, susilaikė 10. Įstatymas priimtas.
17.55 val.
Labdaros ir paramos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-861. Vienas straipsnis, nes 2 straipsnis išbrauktas, straipsnis dėl įsigaliojimo. Norinčių kalbėti nėra, todėl prašome iškart balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Labdaros ir paramos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, balsuojam.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 84, balsavo 83: už – 74, susilaikė 9 Seimo nariai. Įstatymas priimtas.
Liko tiktai trys įstatymai. Gal galime šituos tris įstatymus priimt ir tuomet, gerbiamasis Mazuroni, tamstai suteiksiu žodį? Ar galime taip kompromisiškai susitarti? (Balsai salėje) Vis tiek. Jeigu jau toks atkaklus, prašom. V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis Česlovai, aš suprantu, kad mes moteris ministres gerbiam daugiau negu vyrus, bet kiek jie čia gali sėdėti?
PIRMININKAS. Iškart po šito ministrai eis į tribūną.
V. MAZURONIS (TTF). Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom. Pasirodo, yra žmonių, netgi Seimo narių, kurie rūpinasi vyrais. (Juokas salėje)
Kolegos, dėmesio! Dar ne visas paketas. Pirmiausia primenu, kad Miškų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas atmestas. Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas atmestas.
17.56 val.
Pašarų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-864(2) (priėmimas)
Dabar mes turime priimti Pašarų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-864. Vienas straipsnis, nes 2 straipsnis dėl įsigaliojimo yra išbrauktas. Norinčių kalbėti nėra, todėl prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Pašarų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas? Balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 82, balsavo 81: už – 73, susilaikė 8. Įstatymas priimtas.
Vėlgi primenu, kad Elektroninių ryšių įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymas yra atmestas.
17.58 val.
Todėl dabar Priešgaisrinės saugos įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-866. Vienas straipsnis, nes 2 straipsnis jau anksčiau išbrauktas, straipsnis dėl įsigaliojimo. Norinčių kalbėti nėra. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Priešgaisrinės saugos įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas? Balsavimas pradėtas. Prašom.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo ir balsavo 79 Seimo nariai: už – 71, susilaikė 8. Įstatymas priimtas.
Dar vienas įstatymas, kurį turiu paminėti, tai Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Jis yra atmestas ir lieka, kolegos, iš šito didelio paketo paskutinis projektas.
18.00 val.
Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-868(2). Taip pat lieka čia vienas straipsnis, nes antrasis dėl įsigaliojimo yra išbrauktas. Norinčių kalbėti nėra, todėl prašome iš karto balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo ir balsavo 79 Seimo nariai. Už – 71, susilaikė 8. Įstatymas priimtas. Ačiū, kolegos, už darnų darbą. Bet kolega L. Sabutis dar kažką nori pasakyti. Prašom.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Aš labai dėkoju už sutelktą balsavimą, bet protokolui noriu paminėti, kad lydinčiuosiuose įstatymuose visur minimas Statistikos departamentas, bet priėmėme pagrindinį, dabar Statistikos departamentas visur turės būti redaguojant įvardintas Lietuvos statistikos departamentu.
PIRMININKAS. Aš tikiuosi, kad Dokumentų departamentas į tai atsižvelgs, nes čia yra svarbi pastaba, kad visi mūsų priimti įstatymai būtų tinkamai suredaguoti.
18.02 val.
Kolegos, dabar einame toliau. Kaip tik imsimės vyrų arba vyrai imsis atitinkamo darbo. Vakarinio posėdžio darbotvarkės 2-6 punktas – Kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo projektas Nr. XIP-968(2). Pranešėjas – ministras Remigijus Šimašius. Pateikimo stadija. Prašom.
R. ŠIMAŠIUS. Džiaugiuosi sulaukęs savo eilės. Iš tikrųjų, nors įstatymas neilgas, bet, kaip jūs puikiai žinote, gana sudėtingas, politiškai jautrus ir tikrai kviečiu jus sutelktai į jį pažiūrėti, į jo pateikimą ir pritarti.
Pradžioje, prieš pristatydamas patį įstatymą, noriu iš tikrųjų padėkoti tiems daugybei žmonių, kurie reiškė įvairias pastabas, dalyvavo įvairiose diskusijose, bendravo su Lietuvos žydų organizacijomis, su visuomeninėmis organizacijomis Lietuvoje ir užsienyje. Manau, kad šitos ilgos ir kartais varginančios diskusijos padėjo pasiekti rezultatą, kuris daugiau aš mažiau gali tenkinti visas suinteresuotas puses. Noriu pabrėžti, kad šitas įstatymas toli gražu neturėtų būti traktuojamas kaip Teisingumo ministerijos ar teisingumo ministro iniciatyva. Visų pirma, tai yra projektas, kurio gyvavimas formaliai prasidėjo 2002 m., pirmojo varianto, dar ankstesnės valdžios, prieš tai buvusios Vyriausybės pirmasis užėjimas, kai ji buvo Vyriausybė, realiai projektai rengiami dar seniau, ir tik praėjusiais metais esant šitai Vyriausybei jie pagaliau tapo vieši, prieinami, diskutuojami visuomenėje. Ta vykusi diskusija atvedė mus iki šito taško ir, tikiuosi, supratimo svarstant šitą projektą.
Kalbėdamas apie turinį, noriu atkreipti dėmesį, kad projekto esmė yra tokia: yra siūloma kompensacija už negrąžintą žydų religinių bendruomenių turtą 128 mln. Lt, jos didžioji dalis būtų pradedama išmokėti 2012 m. ir priklausomai nuo ekonominės valstybės padėties mokama 10 metų. Noriu pabrėžti, kad šita kompensacija nėra restitucija, dažnai pasitaiko šitų sąvokų painiojimo. Noriu pabrėžti, įstatyme atskirai paminėta, tai yra atsiliepiant į anksčiau pateiktas Seimo Teisės departamento pastabas, kad jis nedaro jokios įtakos restitucijos procesui, kad jis nėra susijęs teisine prasme su restitucija, jis susijęs daugiau moraline, politine prasme su restitucija. Restitucija žydų bendruomenių nekilnojamojo turto iš esmės yra įvykusi, yra dar pora teismo procesų, mano žiniomis, bet iš esmės jau yra įvykusi, tai yra, kitaip tariant, tos žydų religinės bendruomenės, kurios yra atsikūrusios, yra atsiėmusios tą turtą, kuris joms priklausė, tais pačiais pagrindais kaip ir visos kitos religinės bendruomenės. Čia šiuo atveju yra siūlomas kompensacijos modelis, kuris yra moralinis, politinis ir kartu, be jokios abejonės, teisinis ir finansinis aktas.
Dabar kodėl jo tokio reikia? Aš tikrai nenoriu dabar detaliai pasakoti, nes daugelis jūsų puikiai žinote istorinius aspektus. Bet noriu pasakyti, kad restitucija, pagal kurią vyko religinių bendruomenių turto grąžinimas, buvo pritaikyta visoms religinėms bendruomenėms, išskyrus žydų bendruomenę, tą noriu atsakingai pasakyti, ir dėl to, kad žydų bendruomenė pasižymi dviem savybėm, kurios išskiria ją iš kitų bendruomenių. Pirma, iš visų tradicinių religinių bendruomenių Lietuvoje yra dvi, kurių valdymo struktūra yra visiškai šimtu procentų decentralizuota, tai yra karaimų ir žydų religijos. Čia, paprastai tariant, nėra arkivyskupijų ar kitų organų ir jeigu viena bendruomenė dings, nėra kas iš aukštesnės valdžios gali perimti tą turtą. Tiesiog tokios struktūros tos religijos neturi. Kaip žinote, žydai šalia to patyrė totalitarinius nusikaltimus, o vykdytas holokaustas padarė taip, kad, deja, labai didelė dalis bendruomenių yra fiziškai visiškai sunaikintos ir mes daugeliu atveju neturime nė vieno žydo Lietuvoje ten, kur buvo stiprios bendruomenės. Kai kuriuose miesteliuose, kur buvo net kelios sinagogos, mes neturime nė vieno gyvo žydo. Būtent, turėdami omeny tą faktą, kad jeigu būtų buvęs kitos religijos fizinis sunaikinimas, tai turtas būtų buvęs grąžintas aukštesnei religinei institucijai struktūrine prasme. Čia nėra kam grąžinti ir dėl to restitucija yra neįvykusi. Tačiau, aišku, moralinė skola ir neteisybė yra išlikusi. Iš tiesų apie tai mes ir turime kalbėti, ir buvo kalbama seniai. Labai gaila, kad kalbama buvo dažnai pusę lūpų ir neatvirai. Būtent dėl to ir tai spragai užpildyti yra teikiamas šitas įstatymas. Noriu pabrėžti, kad jis nepastato žydų religinės bendruomenės arba žydų bendruomenės aukščiau už kitas. Jisai galbūt šiek tiek prilygina arba galbūt iš esmės prilygina prie visų kitų religinių bendruomenių ir bendrijų. Aišku, tai negali prikelti holokausto aukų, bet moralinę tam tikrą kompensaciją ir finansinę išraišką gali suteikti.
Noriu atkreipti dėmesį, kad susitikimuose su frakcijų vadovais dažnai buvo keliamas klausimas dėl to, kokią vietą šita kompensacija, jeigu Seimas pritartų, užimtų apskritai Vyriausybės įsipareigojimų kontekste? Iš tiesų noriu pasakyti, kad Vyriausybė pasitarime tą klausimą svarstė, yra labai aiškiai konstatuojama, kad Vyriausybė iš viso per nepriklausomybės laikotarpį buvo prisiėmusi kompensacijų už beveik 5 mlrd. Lt, iš kurių didžioji dalis įsipareigojimų jau yra įvykdyta. 2011 m. sausio 1 d. turėtų likti įstatymais arba Konstitucinio Teismo sprendimais priimtų kompensacijų, kurios dar nėra įgyvendintos, už 400 mln. Lt. Planuojama, jeigu ekonominė finansinė padėtis leis, kad šitos kompensacijos bus išmokėtos iki 2012 m. Noriu pabrėžti, kad būtent ši kompensacija, apie ką kalbama įstatymo projekte, planuojama pradėti mokėti nuo 2012 m., išskyrus vieną dalį, tai yra 3 mln. Lt, kurie yra išmokos holokaustą ir totalitarinius nusikaltimus Lietuvos teritorijoje išgyvenusiems žmonėms, tai yra 3 mln. tiems žmonėms, kurie… Būkime atviri, bet dalis iš jų gali nesulaukti vėlesnių metų ir kompensacijų atidėliojimo. Todėl čia yra siūlomas tai mažai dalelytei ankstesnis terminas.
Jeigu bus klausimų, mielai atsakysiu. Savo pristatymą noriu apriboti tais teiginiais, kviečiu palaikyti šį, žinau, daug kam diskusijų sukeliantį projektą. Manau, kad tas diskusijas turime perkelti normaliai į Seimą, o nedaryti užkulisiuose kažkur kitur. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimas iš tikrųjų svarbus ir subtilus. Norinčių paklausti yra apie 20, tai į nustatytą laiką niekaip netilps, net jeigu ministras sugebėtų atsakinėti į kiekvieną klausimą ne daugiau kaip po 30 sekundžių. Susitarkime, kad klausinėjame šiek tiek daugiau negu 10 min., bet ne be krašto, nes yra dar labai daug klausimų, tada iškris kiti svarbūs klausimai. Tai sutariame į tokį kompromisą eiti, kad ne visi klausinėjame, kai kurie atsisako, ir šiek tiek ilgiau klausinėjame, nes tikrai labai svarbūs klausimai.
Pirmasis klausia S. Stoma. Prašyčiau trumpai drūtai ir atsakyti taip pat. Prašom.
S. STOMA (TS-LKDF). Jeigu trumpai, tai čia suma yra parašyta gana aiški, bet šiek tiek kyla neaiškumų dėl paties mechanizmo ir kaip bus užtikrinta, kad tie pinigai, kurie vis dėlto nėra nekilnojamasis turtas, o takus dalykas, kad jie neišplauktų iš Lietuvos, o būtent būtų, kaip čia ir parašyta, Lietuvoje gyvenančių žydų tikslams.
R. ŠIMAŠIUS. Vienas iš garantų yra labai aiškus, tai yra įpareigojimas tą turtą naudoti Lietuvos teritorijoje žydų religinėms ir kultūrinėms reikmėms ir istoriniam palikimui įamžinti. Jeigu būtų naudojama ne pagal paskirtį, tai būtų įstatymo pažeidimas su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Tai gali būti ir civiline prasme, ir baudžiamąja prasme tokie pažeidimai persekiojami. Tai yra labai aiški nuostata.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Auštrevičius. Prašom, kolega.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, pirmiausia aš norėčiau pasveikinti šią Vyriausybę, kuri pagaliau baigė šį darbą, kuris užtruko ne mažiau nei aštuonerius metus. Sveikinu jūsų politinę drąsą, nepaisant to, kad aiškinamajame rašte numatomos tam tikros rizikos, su kuriomis aš galbūt nesutinku asmeniškai, nes aš pripažįstu tik vieną riziką – suklysti prieš istorinę tiesą. Deja, ačiū Dievui, kad mes to dalyko nedarome ir mes teikiame šitą įstatymą. Noriu jūsų pasiteirauti, ar vis dėlto nebūtų teisingiau, kad pripažįstant žydų religinių bendruomenių specifiką ir pripažįstant, kad jų atsikūrimas yra įvykęs faktas Lietuvoje, vis dėlto šią kompensaciją daugiausia paskirstyti pasinaudojant žydų religinių bendruomenių pajėgumu ir šiuo kanalu, kuris, aš manau, tikrai pasiektų tuos ir tas reikmes, apie kurias kalba šis įstatymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom.
R. ŠIMAŠIUS. Dėkoju. Iš tikrųjų labai logiškas pastaba, tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad specifikos yra daug daugiau šiuo atveju, nes galima be galo tarp istorikų diskutuoti, ar iki Antrojo pasaulinio karo žydų religinė bendruomenė ir žydų bendruomenė yra tas pats, ar skirtingi dalykai, ir abi pusės pateiktų labai rimtų argumentų. Bet daugeliu atveju tai yra visiškai tas pats. Manau, kad kalbant apie moralinį, politinį ir teisinį aspektą galima padaryti, kad bendruomenės, kurios atsikūrė fiziškai ir gyvuoja, tai šiandien, ko gero, galėtų būti iš tokių atsikūrusių prieškarinių tik dvi bendruomenės: Vilniaus ir Kauno. Jei sakytume, kad joms turėtų būti skirti tie pinigai, vėlgi kiltų klausimas, kokiais pagrindais ir kodėl. Tarkime, mano senelių kaimynystėje Žemaičių Naumiestyje esanti sinagoga kam turėtų atitekti, Kaunui ar Vilniui, ir kaip čia viską padaryti, iškiltų kitų klausimų. Ir iš tiesų ir vienas, ir kitas variantas yra galimas. Bet po ilgų diskusijų įvairiuose sluoksniuose manyčiau, kad arčiau konsensuso yra šis variantas. Nors vėlgi (su visa pagarba Kauno žydų religinei bendruomenei) žinau, kad turi kitą nuomonę, tikrai su visa pagarba šiems žmonėms. Aš manau, kad tikrai neturi likti nuošalėje, bet arčiau konsensuso yra toks variantas, kuris yra siūlomas.
PIRMININKAS. Ačiū. K. Daukšys. Prašom. Nematau. A. Sysas. Prašom, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, turbūt skaitėte ir Teisės departamento pastabas. Mano klausimas būtų, ar neatsiras, priėmus šitą įstatymą, precedento teisė kitų tautybių Lietuvos piliečiams, nes čia kalbama ir apie 3 mln. grąžinamo kompensavimo fiziniams asmenims, kurie vienokiu ar kitokiu būdu tuo pačiu laiku prarado turtą? Kaip bus sprendžiama, jeigu kiltų tokios diskusijos ateityje? Aš visiškai pritariu, kad reikia spręsti šį klausimą. Dėl juridinių asmenų čia ginčo nekyla. Bet yra Teisės departamento pastabos dėl fizinių asmenų.
R. ŠIMAŠIUS. Kalbant apie fizinius asmenis ir Teisės departamento pastabas, aš manyčiau, kad vis dėlto Teisės departamentas supainiojo du dalykus. Pirma, kodėl yra apskritai toks mechanizmas siūlomas, ir antra, kam yra numatoma panaudoti lėšas. Kodėl tas mechanizmas siūlomas, aš pristačiau savo pristatymo kalboje. Dabar kam panaudoti tas lėšas, be jokios abejonės, irgi gali būti diskusijų objektas. Ir siūlomos dvi sritys: viena, žydų kultūrinio religinio gyvenimo Lietuvoje palaikymas ir atgaivinimas, kita – tai yra holokaustą išgyvenusių aukų parama. Tai yra būtent moralinis politinis aktas, ir nematau jokių prielaidų, kad jis sukurtų teisinį precedentą.
Kita vertus, tiesą sakant, apgailestauju, kad, ko gero, vis tiek atsiras žmonių, kurie holokausto istoriją naudos vėl iš naujo ir iš naujo keldami vienokių ar kitokių kompensacijų klausimą. Aš nemanau, kad tie kiti klausimai yra pagrįsti. Pabrėžiu, kad teisinio precedento tai nesukurs, o ar tai sukurs politinį precedentą, priklausys nuo mūsų visų ir nuo ateities Seimo narių, kaip jie į tai reaguos. Aš nemanau, kad bus sukurtas politinis precedentas.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Kazulėnas. Prašom, kolega.
A. KAZULĖNAS (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau paklausti, ar buvo daugiau kitose šalyse tokių atvejų, kaip mes dabar norime Lietuvoje padaryti precedentą, kada Lietuva buvo nacionalizuota, atimtas turtas, nebuvo valstybė nepriklausoma, buvo atimtas iš žydų turtas. Tai ar Latvijoje, Estijoje ar kitose šalyse buvo toks precedentas, kada grąžinamas turtas šimtais milijonų litų?
R. ŠIMAŠIUS. Iš tiesų daugelyje šalių yra vienoks ar kitoks kompensavimo arba restitucijos modelis pritaikytas, bet turime tam tikrą specifiką, nes yra tik kelios šalys Europoje, kur gyveno tiek daug žydų ir tiek daug jų yra išžudyta, ir tiek daug yra likusio turto, kuris, beje, tituluotinas bešeimininkiu. O tos šalys – tai yra buvusi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės teritorija. Tai Lietuva, Lenkija, Baltarusija, Ukraina. Mūsų kaimynai latviai ir estai turėjo daug mažesnes žydų bendruomenes ir tie klausimai ten yra seniai išspręsti ir užmiršti.
PIRMININKAS. M. Zasčiurinskas. Prašom. Nėra. A. Dumbrava. Prašom.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, prašom pasakyti, ar jums neatrodo, kad Lietuvos valstybė yra įsipareigojusi vietiniams žmonėms?
PIRMININKAS. Arčiau mikrofono!
A. DUMBRAVA (TTF). Kiekviena atėjusi Vyriausybė įsipareigoja, kad po trejų metų mes grąžinsime žemę, visa kita padarysime, bet tie reikalai labai lėtai juda. Ar neatsitiks ir dabar taip: mes įsipareigojame, o po to pasakysime, pinigų nėra, tai biudžetas mūsų skystas ir t. t.? Kaip jums atrodo, ar mes įvykdysime tuos įsipareigojimus? Ačiū.
R. ŠIMAŠIUS. Aš matau visas prielaidas tiems įsipareigojimams įvykdyti. Juo labiau kad įsipareigojimų pabaiga, nuo šios dienos žiūrint, pagal siūlomą projektą yra po 12 metų. Tai yra mažoji dalis – 3 mln. kitais metais, o didžioji dalis pradedama realizuoti nuo 2012 metų priklausomai nuo valstybės finansinių įsipareigojimų. Aš manau, kad pavyks tai padaryti. O apie žemę jau minėjau, kad yra Vyriausybės planas, kad 2012 metais būtų užbaigtos visos kompensacijos ir turėtų būti nulis įsipareigojimų šioje skiltyje.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Tamašauskas. Prašom, kolega.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, suprasdamas tokio akto būtinumą ir suvokdamas jūsų gana sudėtingą situaciją, nes bet kokio turto grąžinimas išties sudėtingas, problemiškas procesas, vis dėlto norėčiau jūsų paklausti. Man pačiam nėra pakankamai suprantama ir gal neaiški yra įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma įtvirtinti nuostata, kad „kompensacija už žydų religinių bendruomenių turtą, naudojamą Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusiems ir nuo okupacinių totalitarinių režimų šiuo laikotarpiu nukentėjusiems žydų tautybės asmenims paremti“. Tarsi tokia mintis kyla, kad žydų religinės bendruomenės yra atsakingos už žydų tautybės asmenų patirtą žalą.
PIRMININKAS. Laikas!
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Ar čia nematote tam tikro prieštaravimo?
R. ŠIMAŠIUS. Ne, aš prieštaravimo iš tikrųjų nematau, nes kai kalbama apie moralinius ir politinius įsipareigojimus, iš tiesų mes turime pasiekti du dalykus: pirma, kad galėtų tie žmonės, kurie iš tikrųjų nukentėjo, arba kurių artimieji ar kurių bendruomenės apskritai išnyko iš Lietuvos žemėlapio, gauti tam tikrą kompensaciją, ir jų kultūra būtų išlaikyta, religija ir istorinis atminimas įamžintas, ir kartu galbūt ir padėta materialiai tiems, kurie šiandien skursta dėl tų istorinių peripetijų.
O kita – tai yra užtikrinti, kad pinigai nebūtų naudojami netinkamu būdu, tai būtent tas straipsnis ir tos dalys yra skirtos tiems naudojimo būdams apibrėžti. Dėl jų galima, be jokios abejonės, politiškai diskutuoti. Jeigu pasirodys, kad tai yra netinkamas būdas tai moralinei pareigai įvykdyti, be jokios abejonės, jį galima tikslinti, bet iš ilgų diskusijų iki tol, sakyčiau, kad tai yra arčiausiai konsensuso esantis dalykas, tos formuluotės, kurios yra pateiktos.
PIRMININKAS. Ačiū. D. Kuodytė. Ta pati frakcija. Ar klausite?
D. KUODYTĖ (LSF). Taip.
PIRMININKAS. Prašom.
D. KUODYTĖ (LSF). Be jokios abejonės. Ačiū, ministre, jums už pateikimą, ačiū, kad pagaliau tas įstatymas atėjo į Seimą. Jis turėjo ateiti kur kas greičiau, tačiau, ačiū Dievui, jau atėjo. Mano klausimas yra toks. Balsuodama už šį įstatymą aš iš tiesų turiu aiškiai žinoti ir suprasti, kad jo tikslas yra žydų religijos kultūros plėtra šiuo įstatymu, tai yra tais pinigais, kurie numatyti šiame įstatyme išmokėti žydų religinėms bendruomenėms, kad jie atliks savo užduotį. Tai yra kad tuos pinigus gaus būtent žydų religinės bendruomenės, kurios dabar veikia, kurios yra gyvybingos ir pajėgios plėtoti ir skleisti tą kultūrą, kurios mes netekome per Antrąjį pasaulinį karą. Koks tai yra fondas, į kurį bus pervedami tie pinigai, ar aiškūs jo nuostatai, kas jį administruos ir koks bus tų pinigų paskirstymo mechanizmas ten, kur labiausiai reikia?
PIRMININKAS. Laikas!
D. KUODYTĖ (LSF). Ačiū.
R. ŠIMAŠIUS. Nenorėčiau daug spekuliuoti dėl to fondo. Galiu tik pasakyti, kad kiek priklausys nuo manęs, kadangi čia įpareigojimas Vyriausybei ir įgaliojimas Vyriausybei tą fondą paskirti ir nustatyti, tai jis bus kiek įmanoma skaidresnis, atviresnis ir neabejoju, kad bus pasiekta, kad jis bus skaidrus ir atviras.
Dėl pirmos klausimo dalies, ar iš tikrųjų tos lėšos pasieks kaip tik tas religines organizacijas, tai klausimas yra daug sudėtingesnis ir subtilesnis. Tos religinės organizacijos, kurios perėmė tradiciją Lietuvoje buvusių religinių žydų organizacijų, yra ne visos šiandien Lietuvoje esančios religinės organizacijos. Atsirado naujų pakraipų, kurios šiandien aktyviai veikia Lietuvoje. Klausimas, ar jos turi gauti dalį, ar ne, ar joms turi būti sudarytos sąlygos melstis tam tikroje sinagogoje, ar ne – tikrai atviras klausimas ir nėra vienareikšmiško atsakymo. Lygiai tas pats kalbant nebūtinai apie religinės pakraipos organizacijas. Ar žydų kultūros įamžinimas ir puoselėjimas, turint omeny tas istorines peripetijas, kurias minėjau, kad be galo galime diskutuoti, ar tikrai tai reiškia, kad būtinai tik Vilniaus ir Kauno religinės bendruomenės turi tai daryti. Aš vienareikšmiško atsakymo į tą klausimą neturiu, todėl dar kartą pakartosiu tą nuostatą, kad ilgų dešimt metų diskusijų, kuriose aš dalyvavau tik pastaruosius dvejus metus, rezultatas, kuris arčiausiai konsensuso, yra toks variantas, kuris pateiktas. Jeigu Seime pasirodys, kad reikia kokių nors papildomų priemonių ar pakreipti išmokų gavėjus kitaip, tai, be abejonės, galima apie tai diskutuoti, bet šiuo momentu, stovėdamas šioje tribūnoje šiandien, aš sunkiai įsivaizduoju kokį nors variantą, kuris pakreiptų iš esmės tokį modelį, kuris siūlomas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir kolega E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke, dėkoju, gerbiamasis ministre. Aš manau, kad reikėtų pasveikinti Vyriausybę už šią politinę brandą, kad, nepaisant vietinių rinkimų ir kitų dalykų, buvo ryžtasi pateikti šį įstatymą. 94 %, gerbiamasis ministre, Lietuvos žydų žuvo, tai yra didžiausias procentas Europoje. Sakykite, kokį procentą šis žydų religinis turtas, buvusių bendruomenių turtas, sudaro per 600 metų sukurto Lietuvos žydų visuomenės bendrame Lietuvoje turto kontekste, kokia procentais yra dalis?… Toks būtų mano klausimas jums. Aš tik norėčiau priminti, kad tą turtą atiminėjo ir nacių, ir sovietų režimai. Žydų liaudies banko turtas buvo išvežtas 1940 m…
PIRMININKAS. Laikas!
E. ZINGERIS (TS-LKDF). 1940 m., dar sovietų okupacijos metu. Kaip jums atrodytų? Sveikindamas jūsų pateiktą įstatymą ir, žinoma, būdamas jo pusėje.
R. ŠIMAŠIUS. Negaliu tiksliai atsakyti į tą klausimą, kokią dalį visos žydų bendruomenės, jos narių turto dalyje turėjo religinės paskirties, religinių bendruomenių turtas, bet jūs ir pats man sufleruojate, iš tikrųjų akivaizdu, kad mažąją dalį, nedidelę dalį. Bet kalbant apie lygų traktavimą visų Lietuvos piliečių, buvusių ar esamų, jų bendruomenių, kalbant apie asmeninį turtą, yra tam tikrų restitucijos principų ir aš nematau jokių pretekstų ir prielaidų, kodėl reikėtų siūlyti kokius nors mechanizmus tuo pagrindu. Kalbant apie religinės paskirties, religinių bendruomenių turtą, tą pagrindą aš matau ir ne vien aš matau, tai yra pagrįstas siūlymas.
Prieš keletą metų, man atrodo, 2007 m., buvo atliktas didelis darbas, suskaičiuotas visas turtas, kurį galima tik aprėpti, suskirstytas į kelias grupes ir buvo konstatuota per šimtą objektų, šimtas keliasdešimt objektų, kur yra arba dokumentais patvirtinta labai aiškiai, kad turtas priklausė žydų religinei bendruomenei, arba, nors dokumentų ir nėra, bet pagal visas aplinkybes, tarkime, jeigu tai buvo sinagoga ir nėra jokių aplinkybių, kurios ginčytų tą faktą, nes dokumentai gal sudegė ar pasimetė, vienareikšmiškai galima konstatuoti, kad buvo tas pastatas, atsiremiame būtent į tokį turtą. Tokio turto vertę, aišku, sunku apskaičiuoti, bet galiu pasakyti, kad ji yra neabejotinai kelis kartus didesnė, negu siūloma kompensacija.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausinėjame jau ne 10, bet 16 minučių, todėl paskutinis klausia E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis ministre, pagal jau priimtą Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymą turtas buvo grąžinamas religinėms bendrijoms, jų teisių perėmėjams. Pagal šį įstatymą turtas grąžinamas fondui, ir jis nėra religinis juridinis asmuo. Taigi jis grąžinamas kažkokiam neaiškiam pasaulietiniam dariniui ir tuo labiau įstatyme parašyta, kad visos lėšos bus naudojamos ne tik religiniams tikslams. Sakykite, kodėl daroma tokia išimtis iš bendros taisyklės ir ar šis precedentas nesukels dar liūdnesnių pasekmių kalbant vėliau apie vokiečius, lenkus, pagaliau turtas ne visiems lietuviams juridiniams asmenims yra grąžintas?
R. ŠIMAŠIUS. Aš noriu pabrėžti, kad kalbant apie vokiečius, lenkus ir turto grąžinimą lietuvių juridiniams asmenims, tai nereikėtų skirstyti lietuvių ar ne lietuvių juridiniai asmenys. Yra tiesiog negrąžinamas tam tikriems juridiniams asmenims. Ta tema tikrai nereikėtų spekuliuoti lyginant, ypač nereikėtų spekuliuoti tais dalykais, kurių, man gaila, Seimo Teisės departamentas nepastebėjo, bet yra akivaizdu, atsiprašau, kaip dukart du, kad jeigu Katalikų Bažnyčia ar kita bažnyčia atsiėmė tam tikrą turtą, tai restitucijos būdu nėra jokio įpareigojimo, kad tas turtas būtų naudojamas būtent religinėms reikmėms. Jį galima išnuomoti, naudoti kitoms reikmėms ir nėra čia jokio apribojimo šioje vietoje. Tas palyginimas yra nekorektiškas, sakyčiau.
O dėl to, kodėl grąžinama fondui ar kam nors, suprantu, kad klausimas vėl yra dviejų dalių. Kyla klausimas, į ką jau atsakiau keliems Seimo nariams, ar fondas turėtų būti atskiras religinės bendruomenės. Tas klausimas pagrįstai keliamas, bet dar kartą pasakysiu, kad po ilgų diskusijų tas variantas yra arčiausiai konsensuso. O dėl to, ar apskritai turi būti grąžinamas ne tam, kas turėjo tą turtą, tai šioje vietoje vėlgi arba mes ignoruojame paprastus du faktus, kad žydų religijos, t. y. kad visos bendruomenės yra totaliai decentralizuotos ir didžioji jų dalis fiziškai išnaikinta, arba neignoruojam. Vyriausybė pasirinko variantą tų faktų neignoruoti ir padaryti geriausia kas įmanoma iš likusių alternatyvų, kad būtų bent iš dalies kompensuoti tie netekimai, kurie buvo likę. Noriu pabrėžti, kad tai nėra tiesiog mokesčių mokėtojų pinigų atidavimas kam nors – iš vienų mokesčių mokėtojų kitiems. Tas turtas daugeliu atvejų priklauso valstybei, jo pagrindu buvo skaičiuojama, kokios maždaug apytiksliai galimos sumos, skirtos kompensacijai. Tai yra dalinis kompensavimo modelis, tiksliau, remiantis dalinio turto verte, jis, mano supratimu, yra visokeriopai tinkamas kompromisas ir baigia šį klausimą teisine prasme visam laikui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, jūs savo sudėtingą misiją atlikote. Ačiū dar kartą. Dabar aš noriu klausti kolegų D. Kuodytės ir E. Zingerio, ar jie nebūtų malonūs užleisti teisę kalbėti dėl balsavimo motyvų tiems Seimo nariams, kurie neturėjo galimybės paklausti? Ar sutinkate? Ne. Na, nėra nuolaidų, nėra kompromiso. (Balsai salėje) Gerai, D. Kuodytė. Nespausim – nepatogu.
D. KUODYTĖ (LSF). Ačiū, pirmininke. Aš tikrai turiu kelias pastabas.
PIRMININKAS. Prašom.
D. KUODYTĖ (LSF). Prašydama balsuoti už iš tiesų šį labai svarbų įstatymo projektą, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad vis kalbam ir kalbam, kad tarsi saviems neatidavėm, dabar čia žydams turėtume kažkodėl atiduoti. Man regis, turėtume iš tiesų labai aiškiai įvardyti, kad mes kalbame apie Lietuvos piliečius, kurių iš esmės 90 % žuvo per Antrąjį pasaulinį karą. Negali būti jokio skirstymo, negali būti jokios kalbos apie labiau arba mažiau savus.
Kitas dalykas, vėlgi pasisakydama už įstatymą, aš labai prašyčiau Vyriausybės, kad iki priėmimo būtų visiškai aišku, koks fondas, į kurį bus pervedami pinigai, kaip tie pinigai bus paskirstomi religinėms bendruomenėms, nes tas nuimtų labai daug įtampos tarp pačių bendruomenių ir mums būtų ramiau balsuojant, kad iš tiesų nė vienos bendruomenės interesai nebus pažeisti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – vienintelis E. Klumbys. Prašom, kolega.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš iš karto pasakau, kad nebūtų jokių išsigalvojimų, kad aš nesu prieš kompensaciją žydų religinėms bendruomenėms už nekilnojamąjį turtą. Tačiau aš esu prieš tokią formą ir tokį įstatymą, kaip tas dabar yra bandoma daryti. Pats ministras, stovėdamas tribūnoje, iki galo nežino principinių nuostatų. Kaip bus, kai yra aiškiai įrašoma suma – 128 mln. – niekas aiškiai nepagrindė, tuo labiau kad Seimo nariams turėtų būti visa tai pateikta.
Ir pagaliau aš noriu jums pacituoti. „Pareiškiame, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės aktyviai proteguojamas Kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo projektas yra paruoštas melagingu pagrindu ir skirtas tik tam tikros grupės savanaudiškų ekonominių interesų tenkinimui. Galima daryti prielaidą, kad kai kurie susitarimai dėl minėto įstatymo projekto įgyvendinimo yra žodiniai, t. y. vadinamieji užkulisiniai susitarimai, kurie suteikia įstatymo projektui ir jo svarstymo procedūrai kriminalinį atspalvį.“ Tai yra ne mano žodžiai, tai yra Kauno žydų religinės bendruomenės kreipimasis. Manau, šitokie prieštaravimai yra visoj Lietuvos žydų bendruomenėj, kurioj nėra sutarimo, todėl mes turėtume labai rimtai ir atsargiai spręsti šitą klausimą. Kiek suprantu, religinės bendruomenės tiesiogiai negaus kompensacijų, o joms kažkoks didysis ponas dalins, kiek jisai panorės, tuos litus, kuriuos gaus mūsų priimto įstatymo dėka.
Taigi aš esu prieš tokį įstatymą. Manau, kad jis yra neparuoštas, ir dar reikia labai rimtai dirbti, kad suderintume visas pozicijas.
PIRMININKAS. Supratom. Ne pirmąkart nesuderinam, bet ką darysi, spręsti reikia. Taigi, kolegos, prašom susikaupti ir balsuojam, ar pritariam po pateikimo. O tada komitetai, jų yra labai daug, turės pakankamai laiko rimtam darbui. Balsuojam, ar pritariam po pateikimo. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 77, balsavo 76: už – 67, prieš – 2, 7 susilaikė. Pritarta. Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo visą gausybę komitetų: pagrindinis – Žmogaus teisių, papildomi – Audito, Biudžeto, Teisės ir teisėtvarkos ir Užsienio reikalų. Sutinkam? (Balsai salėje) Ar nereikia… Tai prašom iš eilės. Kuris nori kalbėti – ar kolega P. Auštrevičius, ar kolegė D. Mikutienė? (Balsai salėje) Damai. Teisingai. Kolegė D. Mikutienė.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Ačiū, kolega. Frakcijos vardu pagrindiniu siūlyčiau Teisės ir teisėtvarkos komitetą.
PIRMININKAS. Kurį?
D. MIKUTIENĖ (DPF). Teisės ir teisėtvarkos.
PIRMININKAS. Teisės ir teisėtvarkos. Gerai. Ar yra tokių nuomonių? Ar reikia balsavimo, ar be balsavimo skiriam Teisės ir teisėtvarkos? (Balsai salėje) Tai palaukit, tada teks balsuoti alternatyviai. Kolegos, dėmesio! Dėl visų komitetų sutariama. Klausimas yra tiktai toks: ar pagrindinis Žmogaus teisių – mygtukas „už“, ar pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos – mygtukas „prieš“. (Balsai salėje) Prašom nekomanduoti. Pereikit į mano vietą, tada bus galimybė. (Balsai salėje) O už patarimą ačiū. Taigi mygtukas „už“ – ŽTK, mygtukas „prieš“ – TTK. Ar aišku? (Balsai salėje) Žmogaus teisės – už, Teisė ir teisėtvarka – prieš. Alternatyvus balsavimas. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 75, balsavo 75. Vieno balso persvara laimėjo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Abudu neišeina, susitars, kiekvienas galės nagrinėti. Taigi TTK – pagrindinis, papildomi – ŽTK, Audito, BFK ir Užsienio reikalų komitetas. Ir nagrinėjam Seime gruodžio 21 d., prieš Kalėdas. Sutinkam? Ačiū.
18.38 val.
Dar vienas ministras laukia ir turim jį kviesti į tribūną. Tai 2-7 darbotvarkės punktas – Seimo nutarimo „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“ projektas. Projekto registracijos Nr. XIP-2309(2). Ministre, aš labai atsiprašau, čia vienas Seimo narys turi svarbų žodį tarti. Kolega A. Endzinas. Prašau.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Mes turime Seimo statute tokį 18 straipsnį, kuris kalba apie Seimo nario prievolę vengti interesų konflikto. Ir jo 2 punktas sako, kad „kiekvienas Seimo narys, eidamas Seimo nario pareigas, privalo vengti interesų konflikto tarp Seimo nario privačių interesų ir jo pareigų atstovauti visiems visuomenės interesams. Taip pat neturi elgtis taip, kad visuomenėje kiltų abejonių, kad toks konfliktas yra“. Tai štai vengdamas tų abejonių ir remdamasis to paties straipsnio 6 punktu, kuris sako, kad „prieš prasidedant klausimo svarstymui ar svarstymo metu Seimo narys, kuriam kyla tokių abejonių, turi nusišalinti nuo svarstomo klausimo svarstymo“, aš tą ir darau. Bent jau tol, kol pagal šio straipsnio 5 punktą Etikos komisija neduos kitokio išaiškinimo. Ir kviesčiau kolegas vadovautis tomis pačiomis nuostatomis tiems, kuriems reikia.
PIRMININKAS. Ačiū. Galiu tik pasveikinti. (Balsai salėje) Ačiū, ačiū, užtenka, nors vienas gelbsti viso kolektyvo garbę. Dabar kolega ministras. Prašom.
G. KAZLAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šio Seimo nutarimo tikslas yra patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo funkcinio prioriteto zonų ribas. Noriu priminti, kad šiuo metu Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje galioja 1994 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema arba generalinis planas. Kartu Saugomų teritorijų ir Teritorijų planavimo įstatymai numato, kad saugomoms teritorijoms, valstybiniams parkams rengiami specialieji planai, t. y. valstybinių parkų ir jų zonų ribų planai ir tvarkymo planai. Todėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos užsakymu ir buvo parengtas šis Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų plano projektas. Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų plano projektas yra parengtas vadovaujantis Teritorijų planavimo, Saugomų teritorijų įstatymais ir kitais teisės aktais.
Atkreipiu dėmesį, kad nacionalinio parko ploto padidėjimas yra susijęs su papildomu Kuršių marių ir Baltijos jūros akvatorijų prijungimu. Nacionalinio parko akvatorijos, kartu ir bendras nacionalinio parko plotas padidėja 947 ha. Primenu, kad bendras parko plotas bus 27 tūkst. 390 ha.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija patikrino šį specialų teritorijų planavimo dokumentą, konstatavo, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų plano kaip teritorijų planavimo dokumento sprendiniai ir planavimo procedūros atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ir pasiūlė jį tvirtinti.
Taip pat atkreipiu dėmesį, kad šis Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų planas yra viešai apsvarstytas ir suderintas su sąlygas išdavusiomis institucijomis, o būtent su Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamentu, Šilutės rajono savivaldybės administracija, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Neringos savivaldybės administracija.
Patvirtinus šį Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jo zonų ribų planą bus galima baigti rengti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą ir Neringos savivaldybės bendrąjį planą ir organizuoti minėtų planų įgyvendinimą. Kadangi šis projektas Seimui buvo pateiktas jau gana seniai, tai prašyčiau svarstyti ir pritarti šitam nutarimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Devyni Seimo nariai nori paklausti. Gal ir spės, juo labiau kai kurių nematau. M. Zasčiurinskas. Ar yra? Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis ministre, prašau pasakyti. Štai yra bendrasis planas. Jis bus patvirtintas, patvirtintos ribos, ir žmogus viską atliks taip, kaip valdininkai jam nurodys, na, kad reikia gauti tokį parašą, atnešti pažymą iš čia ir t. t. Sakykite, ar jis turi garantiją, kad, pavyzdžiui, po kelerių metų nesusidarys kita grupuotė ir jį apkaltins, kad jis kaltas, kad pastatė kažkokį pastatą, nors jis visus parašus buvo surinkęs? Kadangi tai jūsų sritis ir tai susiję su Kuršių nerijos nacionalinio parko šiuo planu, kaip jūs manote, ar tokių atvejų galima išvengti?
G. KAZLAUSKAS. Aš jūsų pasakymą vertinu kaip skatinimą priimti kaip tik šitą dokumentą, nes kai kada keistai, visi puikiai žinome, susiklostydavo situacijos, kai 1994 metų planas turbūt neatsakydavo į visus klausimus, iškylančius šiandien. Buvo daromi jo pakeitimai. Nesiimu kategoriškai teigti ir būti teisėju, tą sprendžia teismai, kada tai buvo padaryta teisėtai, kada neteisėtai, ar pažeidžiant kokią nors tvarką. Šito nutarimo priėmimas ir zonų ribų plano patvirtinimas bei tvarkymo plano parengimas rengiant jį kartu su Kuršių nerijos bendruoju planu kaip tik leistų panaikinti prielaidas įvairiai traktuoti. Tai būtų naujas planas, pagal kurį įgyvendinant kokius nors projektus nebūtų pagrindo jų po kažkiek metų anuliuoti ir sakyti, kad jie yra neteisėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar du kaimynai. Noriu jiems pasakyti, kad lieka 15 minučių vienuolikai projektų. Galime vieną išnagrinėti. Šiuo atveju nėra problemų. Bet jūsų valia, jūs turite teisę klausti.
J. Šimėnas, jeigu neatsisakys.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aš labai greitai paklausiu. Šis dokumentas pagal tvirtinimą yra aukščiausio rango – tvirtina Seimas, visus kitus tvirtina žemesnio rango institucijos, bendrasis planas, generalinis planas, kuris dabar veikia, Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas ir panašiai. Komitetas svarstė šį planą dar nepatvirtinus po pateikimo ir išsakė tam tikras labai aiškias pastabas. Tačiau Aplinkos ministerijos darbuotojai jokio dėmesio neparodė tam dalykui. Todėl klausimas: kaip jūs vertinsite tuos darbuotojus, kurie pateikė planą be jokių pataisymų?
G. KAZLAUSKAS. Aš atsakyčiau visiškai paprastai. Bet kokiu atveju pateikti pasiūlymai pakeisti paskutiniu momentu parengtą, suderintą su visuomene ir su visomis suinteresuotomis institucijomis planą lemtų proceso pradžią iš naujo. Jeigu tikrai norėtume dar ilgai neturėti tvarkos Neringoje, tai toks kelias būtų priimtinas. Tikrai buvo daug diskutuota apie šį planą. Gerbiamoji Aurelija lygiai taip pat, direkcija, tuo metu jūs vadovavote, pritarė šiam planui. Dabar aš nelabai įsivaizduoju, kas nors pasikeitė per tą laiką? Juk tas planas buvo parengtas 2007 metais. Tikrai jam buvo pritarusios visos – ir paveldosauginės, ir aplinkosauginės organizacijos. Buvo rastas konsensusas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar, ministre, jums kolegė A. Stancikienė ir paaiškins. Prašom. Bet per vieną minutę.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Pasistengsiu labai greitai. Iš tikrųjų nebuvo jis derintas Parko direkcijoje. M. Zasčiurinskui galiu pasakyti, kad pagal šitą planą jokie projektai nebus įgyvendinami. Nereikia klaidinti. Tai yra zonų ribų planas, tai yra tik nustatomos tam tikros zonos ir ribos. Čia yra tikrai formalus dalykas.
Mano klausimas toks: kodėl šiuo planu įteisinate oro uostą, kodėl pjaustote kaip ilgą medį skersai? Nors visą laiką nuo 1956 metų šita teritorija buvo išilginio planavimo ir UNESCO ekspertai labai aiškiai pasakė. Kodėl šiuo planu įteisinate nelegalias statybas, kurios šiuo metu yra teisme? Kodėl vis dėlto nešate šitą planą į Seimą, nors žinote, kad pagal teritorijų planavimo koncepciją, ministerijos parengtą, reikės vietoj trijų planų vėl grįžti prie vieno plano? Tai yra valstybė, įteisinus dabar šitą planą, vėl išmes naujai milijonus ir vėl rengs vietoj trijų vieną planą. Kodėl elgiamės taip iš esmės nevalstybiškai? Prašau atsakyti į šituos keturis.
PIRMININKAS. Ministre, prašom pagalvoti. Aš ta proga pasakysiu. Yra kapitalinis klausimas: statyti tiltą skersai upės ar išilgai upės? Prašom.
G. KAZLAUSKAS. Aš visų pirma dėl klaidinimo. Esu paminėjęs, kad po to bus rengiamas tvarkymo planas ir bendrasis planas. Šis dokumentas, kuris būtų patvirtintas, yra pagrindas, kuriuo remiantis rengiami kiti dokumentai. Taigi tikrai pagal šitą planą jokios statybos nevyks.
Dėl skersinio ar išilginio zonavimo. Taip sutarė specialistai. Jūs turite kitą nuomonę, jūs turite teisę ją turėti. Aš negaliu komentuoti. Visi sutarė.
PIRMININKAS. Ačiū. S. Giedraitis.
S. GIEDRAITIS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, šį projektą rengė žymiausi Lietuvos kraštovaizdžio teritorijų planavimo specialistai. Kaip minėjote, trejus metus jis nebuvo patvirtintas. Kokios priežastys trukdė patvirtinti šį planą? Nes ir savivaldybė seniai prašė, ir Parko direkcija šiuo klausimu turi savo nuomonę. Šį projektą patvirtino ir saugomų teritorijų vadovai. Kokios priežastys trukdė patvirtinti?
G. KAZLAUSKAS. Aš galėčiau tik spėlioti, o to daryti nenorėčiau iš oficialios tribūnos.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Sysas. Prašom klausti.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, dabar yra naujas televizijos herojus Saulius Poška, kuris kalba apie reiškinius Lietuvoje. Štai aš žiūrėjau šituos priedus, mano klausimas būtų, kaip paklaustų ir S. Poška: ar yra oro uostas pagaliau Neringoje, ar nėra? Nerandu. Sako, skersai, bet aš ir skersai nematau. Ar galite paneigti, ar patvirtinti?
G. KAZLAUSKAS. Apie kokį oro uostą kalbate? Aš taip įsivaizduoju, kad pakilimo takas, kuris naudojamas ekstra atvejais. Apie oro uostą, kuris būtų kaip keleivinis oro uostas, tokių kalbų nebuvo ir, manau, nebus.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Tamašauskas.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis ministre, prie šio Seimo nutarimo yra pridėti žemėlapiai, kuriuose pažymėti draustiniai ir rezervatai. Norėjau aš paklausti. Jūsų manymu, ar galima būtų šių darinių ribas koreguoti komitetuose svarstymo metu?
G. KAZLAUSKAS. Nelabai supratau.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Ar galima būtų šių darinių ribas koreguoti komitetuose svarstymo metu?
G. KAZLAUSKAS. Aš bijau, kad tokiu atveju gali atsitikti taip, kad procesą gali tekti grąžinti iš naujo ir vėl iš naujo derinti.
PIRMININKAS. Ačiū. V. Mazuronis. Prašom.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau, kad jūs taip liaudiškai, arba aiškiai, paaiškintumėte. Kas atsitiks tuo atveju, jeigu Seimas, sakykime, kadangi tai perėję visas procedūras, na, nepatvirtins šių ribų, kokie procesai toliau bus stabdomi ir kuriam laikui atidedami? Ir jeigu galėtumėte, galbūt galėtumėte dėl tų daugiausiai prieštaraujančių arba manančių kitaip, kokie jų esminiai prieštaravimai? Išplėsti jie nori tas ribas, sumažinti ar ką padaryti?
G. KAZLAUSKAS. Kas atsitiktų? Tai visų pirma ir toliau galiotų 1994 m. planas, kuris jau dabar kelia nemažai diskusijų, nuolat pasirodo iniciatyvų jį koreguoti. Savivaldybė, taryba buvo priėmusi sprendimus pakeisti, buvo kažkas pastatyta. Teismai nusprendė, kad tai yra neteisėta ir taip toliau. Tai yra lieka ta senoji mūsų situacija, kai neaišku ką daryti. Mano supratimu, šio plano patvirtinimas leistų kaip tik judėti į priekį civilizuotu būdu. O ginčo esmė buvo, kur daugiau statyti, kur mažiau statyti. Bet, kiek žinau, buvo rastas konsensusas suinteresuotų pusių ir bent jau visos derinusios institucijos sutiko ir rado tą bendrą sprendimą, ir nebebuvo klausimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinė minutė, bet du klausėjai. R. Žemaitaitis, prašom trumpai.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Gerbiamieji kolegos, taupydamas visų laiką iš tikrųjų siūlau nekalbėti, nediskutuoti ne tik šituo, bet ir kitais klausimais, taupykime Seimo biudžetą, gesinkime šviesas ir einam namo, nes jau septynios, o mes čia dar ilgai sėdėsim.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerai. Mintis šviesi, bet ar visi pritars? R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, reikia tik pasveikinti, kad jūs imatės šios iniciatyvos, nes planavimas, mano supratimu, užtikrina darnią ateities plėtrą ir šiaip veiklos skaidrumą. Bet kiekvienas planavimas vis tiek susietas su išlaidom: geodeziniai matavimai, žymėjimai ir t. t. Kiek pinigėlių tai kainuos ir iš kur jų gausime?
G. KAZLAUSKAS. Teritorijos tvarkymo planas šiaip jau buvo pradėtas rengti, jis yra numatytas Saugomų teritorijų tarnybos biudžete. Taigi patvirtintus tvarkymo, tai yra zonų ribų, planą, aš manau, mes Vyriausybėje sugebėtume pateikti tvarkymo planą, tai yra kitą dokumentą, per pusmetį. Tai yra numatyta biudžete.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre, galite prisėsti. Dabar kalbos dėl balsavimo motyvų. Dabar jau į V. Mazuronį kreipiuosi, ar jis būtinai nori kalbėti, ar kolegei V. Baltraitienei perleis?
V. MAZURONIS (TTF). Noriu, nes aš neišsakiau savo nuostatos, aš tik paklausiau.
PIRMININKAS. Prašom. V. Mazuronis nuomonė – už.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mielieji kolegos, iš tiesų ir teritorija jautri, kaip visi žinom, ir emocijų, ir įsivaizdavimų skirtingų, ir ambicijų – čia visko yra labai daug. Bet aš tikrai manau, kad idealų ar kokį nors variantą, kuris visiems tiktų, atrasti turbūt būtų sunku, bet nepriėmimas arba nepatvirtinimas šito plano, mano manymu, įvestų dar didesnį chaosą ir sustabdytų realiai normalėjimo procesą šioje teritorijoje. Kaip pristatė ministras, yra suderinta su daugeliu institucijų, tai yra darbas, kuris užtrunka ilgą laiką, ne mėnesį ir ne du. Todėl aš kviesčiau pritarti tam siūlomam po pateikimo, iš viso jį patvirtinti ir toliau dirbti, o patvirtinus galima tęsti diskusijas rengiantis naujam planavimui, tai nesustojantis procesas. O dabar patvirtinkime, tegul viskas juda į priekį.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Šimėnas turi kitą nuomonę. Prašom.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų Kuršių nerija yra labai jautri teritorija, todėl mes turėtume labai rimtai svarstyti šį klausimą. Tie, kurie kalbate, būtinai (…), įsigilinkite, kas yra siūloma. Šiurkščiai tariant, aš galiu pasakyti, kad siūloma statyti namą ant blogų pamatų. Jeigu pamatai blogi, tai namas vis tiek sugrius, tai gal iš tikrųjų pradėkime nuo to, kad pamatai būtų geri. Turime pavyzdžių, štai Kazokiškių sąvartynas, prisimenate, kai buvo tvirtinamas ir rengiamas. Pasibaigė tuo, kad teismas nusprendė, kad jį reikėtų uždaryti kaip tokį sąvartyną arba su tokia eksploatacija. Taigi blogas sprendimas priveda vis tiek prie tam tikro rezultato.
Pasisakydamas prieš aš noriu du argumentus pasakyti. Mes komitete svarstėme šį dokumentą kelis kartus, visus žemėlapius nagrinėjome ir panašiai. Mes nepritarėme, o iš esmės pritarėme UNESCO ekspertų pasiūlymams, kad zonavimas, arba nustatomos zonų ribos, turėtų būti ne skersai, o išilgai, kaip vyksta pernaša Kuršių nerijoje. Todėl siūlome Aplinkos ministerijai koreguoti plano dalį dėl Grobšto gamtos rezervato bei Naglių gamtos rezervato zonos, esančios tarp kelio Smiltynė–Nida, ir Baltijos jūrą laikyti ekologinės apsaugos prioriteto zona, o ne rezervato teritorija, o rezervatą susiaurinti ir apibrėžti tik pilkosiomis kopomis su apsaugine zona. Siūlyti kopų rezervatų ribas koreguoti pagal reljefą ir gamtines teritorijas atsižvelgiant į aplinkos ir kultūros paveldo ypatumus. Kraštotvarkinės juostos turėtų būti suskirstytos išilgai Kuršių nerijos, kaip rekomendavo UNESCO. Todėl siūlome grąžinti iniciatoriams tobulinti ir, įvertinus pasakytas pastabas, pateikti Seimui patobulintą projektą iki gruodžio 1 d.
Man atrodo, kad tai yra įmanomi dalykai, nes mes nesiūlome iš principo, sakykime, keisti zonų ribų plano, bet jį tiktai patobulinti, ministerijai mėnesį padirbėjus, galima tą darbą padaryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėmesio! Prašom susikaupti, ir balsuojam. Ar pritariam po pateikimo? Balsuojam, ar pritariam po pateikimo.
Užsiregistravo 69. Balsavo 68: už – 41, pakanka, prieš – 2, susilaikė 25. Taigi pradedam procedūras. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis ir vienintelis būtų Aplinkos apsaugos komitetas. Sutinkam? Ačiū. Ir nagrinėjam gruodžio 14 d.
Ačiū, kolegos, su dideliu nerimu ir nemalonumu pranešu – posėdžio laikas baigėsi. Siūlomas kompromisas, prašom įdėmiai klausytis. Du tris klausimus, dar daugiau negu planuota, išnagrinėti, nes nėra dalies pranešėjų, vienas punktas, nėra dalies kalbėtojų, antras punktas, ir nėra entuziazmo, trečias punktas. (Juokas) Trečias pirmas punktas, taip? Tai tada du klausimus. Ir aš siūlau pradėti nuo paties galo vardan socialinio teisingumo. (Balsai salėje) Vardan socialinio teisingumo, kadangi kolega A. Melianas seniausiai laukia, jo klausimas stumdomas iš darbotvarkės į darbotvarkę. Pirma – A. Melianas, o po to, jeigu sveikatos bus, dar kokį klausimą, pavyzdžiui, Turto fondo. Nė vieno? (Balsai salėje) Prašau, kolega A. Šedžius.
A. ŠEDŽIUS (MSG). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tiesų manau, kad reikėtų baigti posėdį, nes nėra nė pusės Seimo narių, kurie turėtų dalyvauti posėdyje. Ką mes čia dirbsim, jeigu įdėtos tiktai 67 kortelės?
PIRMININKAS. Tai labai daug dar. Kolega A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, aš, kaip šiek tiek dirbęs darbo teisės srityje, yra darbo valandos. Kadangi mes ryte pasitvirtinom savo darbotvarkę 19.19 val., tai siūlau dar vieną klausimą iš pagarbos mūsų komiteto nariui A. Melianui pasvarstyti ir baigti darbotvarkę.
PIRMININKAS. Jeigu pritariam, tai taip ir darom. (Balsai salėje) Kolega Melianai, prašom į tribūną.
19.00 val.
Socialinių įmonių įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2141. Čia iš tos serijos, kur Seimo nariai teikia. Pateikimo stadija. Prašom, kolega.
A. MELIANAS (J(LiCS ir TPP)F). Ačiū visiems už ypatingą dėmesį. Iš tikrųjų pateikimo stadija, norėčiau greitai pateikti įstatymą. Tikiuosi, tai daug laiko netruks.
Teikiu Socialinių įmonių įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą, kurio esmė yra praplėsti tam tikromis grupėmis, asmenimis, tikslinėmis grupėmis, kurias galima būtų įdarbinti socialinėse įmonėse. Kaip žinote, ten yra įdarbinami neįgalieji, ilgalaikiai bedarbiai ir kitos tikslinės grupės, tai čia siūloma praplėsti, įrašyti 6 punktą: „Asmenų, priklausomų nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigusių psichologines, socialines ir/ar profesinės reabilitacijos programas.“ Išties tai yra problema, nes Lietuvoje yra gana daug tų programų, tačiau po reabilitacijos ir panašiai yra gana sunku įsidarbinti šiems asmenims, kurie iš tikrųjų yra perėję tas reabilitacijos programas. Todėl yra siūlymas papildyti tą įstatymą. Toks būtų mano pateikimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Malonu. Minutėlę! Yra du norintys paklausti. Kolegė V. V. Margevičienė. Prašom.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Aš tiesiog noriu padėkoti Seimo nariui už iniciatyvą ir kviečiu balsuoti.
PIRMININKAS. Labai malonu. L. Graužinienė tą patį pasakys? Prašom. Ne. Prašau.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Man tikrai sukėlė nerimą, jeigu jau niekas nepriima, tai tada šitą grupę skirkim į socialines įmones. Reikia įvertinti, jūs ką tik išvardinote, kokios grupės žmonės tenai dirba, reikia įvertinti, kad tie žmonės yra padidinto jautrumo, jeigu kalbame apie neįgaliuosius, todėl šitų žmonių taip ganėtinai… Aš manau, socialinės įmonės juos noriai priims, nes joms reikia žmonių, kad išlaikytų tą socialinės įmonės statusą, o neįgalieji, vienas dalykas, gali būti nustumti nuo darbo rinkos. Kitas dalykas, jie gali būti labai tų žmonių veikiami, perėję profilaktinę programą dar nereiškia, kad jie jau visiškai bus atsisakę savo pomėgių. Tai čia yra tokių nuogąstavimų, ar įvairiais aspektais nepakenksime mes tai grupei žmonių, kurie turėjo tikrai ganėtinai neblogas sąlygas?
PIRMININKAS. Prašom.
A. MELIANAS (J(LiCS ir TPP)F). Ačiū už klausimą. Tačiau iš tikrųjų socialinėse įmonėse nebūtinai dirba įvairių skirtingų grupių, tų tikslinių grupių atstovai. Šioje vietoje tikrai labai retas atvejis, kai, sakykim, kur dirba neįgalieji, ten dirbs ir perėję reabilitacinį kursą narkotikus vartoję žmonės. Tai čia tikrai nematau tokio pavojaus, tai yra gana skirtingos įmonės ir pagal skaičių taip pat neįgaliųjų yra gerokai daugiau. Čia yra, na, sakykim, tikrai nedaug tų atvejų, galbūt keletą dešimčių per metus, tai čia tikrai nematau tos priešpriešos. Skirtingos įmonės dažniausiai tuo užsiims.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Mielieji kolegos, ar pageidauja kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? (Balsai salėje) Ne. Bendru… Kolegė V. V. Margevičienė. Jinai pasiruošusi, kai ką nuveikė. Gerai, prašom.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų noriu padrąsinti gerbiamąją Loretą, kad iš tikrųjų visi balsuokime, nes tų žmonių, kurie daugiau nei mėnesį ar du vartojo narkotikus, tai yra labai nedaug, bet sveikata yra tokia silpna, kad jie negali po psichologinės, socialinės reabilitacijos eiti dirbti tokio darbo, pavyzdžiui, į statybas, vairuotojais dirbti negali, nes jų yra pažeista psichika, yra sudėtinga tiems žmonėms rasti darbą. Aš labai džiaugiuosi, kad atsirado tokia iniciatyva, nes galbūt mes ne visi iki galo suprantame, ką iš tikrųjų padaro narkotikai žmogaus organizme. Tikrai siūlau balsuoti ir tikrai nenuskriaus jie tų socialinių įmonių, kuriose dabar… Nes dar yra neįgaliųjų socialinės įmonės. Taigi yra labai daug įvairių variantų ir tikrai verta pasitikėti ir verta sudaryti tiems žmonėms galimybes bent jau pradėti darbą.
PIRMININKAS. Ačiū. Bet vis dėlto kolegė L. Graužinienė turi kitą nuomonę. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano nuogąstavimų nė kiek neišsklaidė kolegų pasisakymai. Įstatyme jokių apsaugos priemonių nenumatyta ir tai, kad čia pamąstė, kad jie galbūt dirbs atskirai, kartu ar panašiai, tai čia yra tiktai mūsų pamąstymai. Žvelgiant į praktiką, tai iš gerų norų dažniausiai išvirsta blogi rezultatai. Tai kaip tik socialinės įmonės ir buvo kurtos tikslingai, iš esmės dėl negalią turinčių žmonių įdarbinimo. Aš tikrai nieko prieš tą grupę neturiu, tačiau galbūt reikėjo paieškoti šiek tiek kitų priemonių. Čia yra nueita lengviausiu keliu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, kiek suprantu, vis dėlto reikia balsuoti. Prašom pasiruošti ir balsuojam, ar pritariam po pateikimo Socialinių įmonių įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIP- 2141. Balsuojam.
Užsiregistravo 68 ir balsavo 68: už – 64, prieš – 1, susilaikė 3. Pritarta. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindiniu būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o į Seimo posėdį grįžtume gruodžio 14 d. Ar sutinkam? Ačiū. Kolega A. Endzinas jau atsispendavo? Jau. Viskas gerai.
Kolegos, kaip susitarėm, kadangi liko kai kurie sudėtingi klausimai, kai kurie klausimai, kuriuos reikia nagrinėti dienos metu, o ne vakare… (Balsai salėje) O pareiškimai, čia šventas reikalas. Prašom.
19.08 val.
Kolegė V. V. Margevičienė pirmoji. Pirma mes negalėsime priimt įtraukimo į sesijos darbų programą, nes reikalinga ypatinga skuba, kurios aš negaliu pasiūlyti. O raštu neturiu pasiūlymo. Labai atsiprašau, tvarka yra tvarka.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Europos Taryba 1980 m. kovo 27 d. įkūrė Pompidu grupę kaip įvairių ministerijų bendradarbiavimo struktūrą kovai su narkomanija ir neteisėta prekyba narkotikais. 2002 m. sausio 7 d. Lietuva tapo Pompidu grupės nare. Narkomanijos problemoms skirta Pompidu grupė yra įvairiapusis skirtingų ministerijų bendradarbiavimo forumas, kurio tikslas – kova su narkotikų vartojimu ir neteisėta prekyba. Šiuo metu grupė vienija 35 valstybes nares. Pastaruoju metu grupės prioritetai teikiami narkomanijos prevencijai, socialinei buvusių narkomanų reintegracijai, baudžiamųjų sistemų funkcionavimui, švietimo ir tyrimų propagandai, ypač akcentuojant socialinę narkomanijos kainą. Vakar, t. y. lapkričio 3 d., Strasbūre ministrų konferencijoje buvo pristatytas ir paskelbtas Pompidu grupės tinklalapyje Vilniaus miesto ir Vilniaus apskrities policijos komisariato ir Vilniaus policijos klubo projektas „Aš pats kuriu savo ateitį“ kaip vienas iš geriausių prevencijos projektų ir gavo sertifikatą už novatoriškumą darbe. (Triukšmas salėje)
Niekam neįdomu, nesvarbu. Ačiū. Iš tikrųjų neįdomu, labai atsiprašau, kad sugaišinau jūsų laiką. Bet sertifikatas iš tikrųjų gautas. Vakar Europos Sąjungos ministrams buvo pristatyta Vilniaus policijos klubo patirtis ir, kaip matote, socialinė narkomanijos kaina rūpi visai Europai. Būtų gerai, kad ir mūsų parlamento nariams rūpėtų. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū. Užsiregistruosime ir išsiaiškinsime, kiek kam rūpi. Bet kol kas yra kreipimasis į Seimo Pirmininkę dėl teikimo įsirašyti į Seimo tarpparlamentinių ryšių su Australija ir Naująja Zelandija grupę. „Vadovaudamiesi Seimo statuto atitinkamu straipsniu, prašome informuoti Seimo narius apie iniciatyvą sudaryti Seimo tarpparlamentinių ryšių su Australija ir Naująja Zelandija grupę. Įsirašyti galima nuo šios dienos iki lapkričio 9 d. Seimo posėdžių sekretoriate. Pirmasis grupės posėdis numatomas lapkričio 9 d. (kartoju, lapkričio 9 d.) 14.00 val. per plenarinio posėdžio pertrauką plenarinių posėdžių salėje.“ Pasirašo Seimo narė R. Rutkelytė, ir pirmųjų entuziastų yra net devyni.
Gerbiamieji kolegos, visi klausimai, kuriuos įmanoma buvo išspręsti, yra išspręsti. Jeigu niekas daugiau pareiškimų neturi, prašom registruotis. Prašom registruotis. (Balsas salėje: „Su Antarktida galima būtų?“) Ten nėra parlamento. Pingvinai nesudaro parlamento, o mokslo tyrimo stotyse taip pat nėra parlamento.
Užsiregistravo 47 Seimo nariai, visas trečdalis. Kaip tokiu laiku tai gana daug.
Mielieji kolegos, ačiū už sutelktą darbą. Gero savaitgalio. Susirenkame kitą antradienį. Posėdis baigtas.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; J(LiCS ir TPP)F – Jungtinė (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcija; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.