LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
NENUMATYTO plenarinio posėdžio NR. 260
STENOGRAMA
2010 m. spalio 26 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė I. DEGUTIENĖ
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Labas rytas, gerbiamieji kolegos. Pradedame 2010 m. spalio 26 d. nenumatytą plenarinį posėdį. Registruojamės.
Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, nenumatytas plenarinis posėdis Seimo valdybos dar yra patikslintas šiandien, t. y. spalio 26 d. Galim bendru sutarimu pritarti? Dėkui, pritarta. Gerbiamieji kolegos, A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF*). Ačiū, Pirmininke. Aš dėl darbotvarkės. Buvo įrašyta išankstinėje programoje dėl narkotikų kontrolės programos. Kodėl jis yra išbrauktas?
PIRMININKĖ. Todėl, kad Seniūnų sueigoje paprašė valdybos, kad tas klausimas būtų išbrauktas, nes yra skirtingos dviejų komitetų nuomonės, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, jie nori registruoti dar kažkokią pataisą ir prašo lydinčiųjų įstatymų, kurie iki šiol… Čia dviejų komitetų prašyčiau susitarti. Mes tiktai vykdytojai.
A. SYSAS (LSDPF). Bet čia programa, čia ne įstatymai.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų tai buvo Seniūnų sueigoje. Ir dar P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, yra Seimo narių grupės užregistruota ne įstatymas, o rezoliucija, kad Vyriausybė nekaitaliotų laiko. Aš manau, kadangi ne įstatymas, suprantu, kad neeilinė sesija, bet gal būtumėt maloninga ir padarytumėt išimtį – įtrauktumėt šitą klausimą į darbotvarkę? Trumpai čia truktų. Seimas apsispręstų ir savo nuomonę pateiktų Vyriausybei.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, kad ir kokia būčiau maloninga, bet aš to padaryti negaliu, nes tai yra valdybos sprendimas ir aš čia neturiu jokios galios. Tai jeigu, Petrai, būtumėt bent vakar pasakęs prieš valdybos posėdį, būčiau maloningai pasiūliusi valdybai įtraukti.
Gerbiamieji kolegos, nenumatytas posėdis, ir aš su malonumu jūsų vardu norėčiau pakviesti čia prieš mus nuostabią moterį, puikią parlamentarę, visada linksmą, visada teisingą, visada besišypsančią Rimą Baškienę. (Plojimai) Gerbiamieji kolegos, gerbiamoji Rima, visų vardu, turbūt nesuklysiu, iš visos širdies norim pasveikinti žmogų, kuris yra tikras, visada nesuvaidinta Rima Baškienė. Kokią jinai turi nuomonę, tokią ją išreiškia, išreiškia be pykčio, be pasipūtimo, visada yra tolerantiška, visada nepaprastai žmogiška, nepaprastai šilta. Ir aš, ir jūs turbūt visi tikrai džiaugiamės, kad turim tokią kolegę. Norim palinkėti vieno – išlikti tokia žavia moterim, puikia, protinga politike ir, svarbiausia, kad niekada neprarastumėt tų savybių, kurios duotos jums Dievo. Taigi kuo geriausios jums sėkmės. (Plojimai)
R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū, mielieji kolegos. Nuoširdžiai dėkoju už sveikinimus. Išties noriu palinkėti visiems mums išminties, tikėjimo ir meilės. Kaip sakė motina Teresė, gerieji darbai bus pamiršti jau rytoj, bet vis tiek darykime gerus darbus. Ačiū visiems. (Plojimai)
10.09 val.
PIRMININKĖ. Tikrai dar kartą matom, kaip visi mylim R. Baškienę. Bet reikia pradėti darbą. Gerbiamieji kolegos, pirmasis mūsų klausimas – Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 5 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymas, Prezidentės grąžintas. Svarstymas. Kviečiu į tribūną L. Graužinienę, Audito komitetas.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Audito komitetas svarstė grąžintą įstatymo projektą ir priėmė sprendimą – pritarti Lietuvos Respublikos Prezidento 2010 m. spalio 13 d. dekretu pateiktiems pasiūlymams. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Tai dabar grąžinto įstatymo priėmimas. Pirmiausia priėmimo metu mes balsuojam, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų. Gerbiamieji kolegos, dar kartą gal bus norinčių kalbėti. Tuoj pažiūrėsiu. Taip, J. Veselka dėl…
J. VESELKA (TTF). Prieš.
PIRMININKĖ. Jūs prieš ką? Ne ten..
J. VESELKA (TTF). Aš – už Prezidentės.
PIRMININKĖ. Bet kad jūs ne ten pasirašėt. Aš dar kartą sakau: grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų. Vadinasi, tokį, kokį mes nusiuntėm Prezidentei, kokį čia priėmėm. Tai jūs ne taip norit kalbėti?
J. VESELKA (TTF). Taip, taip, aš ne taip.
PIRMININKĖ. Ne taip. S. Stoma – prieš.
S. STOMA (TS-LKDF). Taip, ačiū, Pirmininke. Žinoma, prieš. Aš taip supratau, kad ir tie, kurie užsirašė už, tai jie norėtų palaikyti būtent Prezidentės veto, tai gal čia mes daug ir galim nediskutuoti, nes iš tikrųjų ar čia mes apsižioplinom, ar tiesiog buvom šiek tiek suklaidinti, kai anksčiau balsavom už tuos dalykus, kuriuos dabar Prezidentė siūlo pataisyti. Tikrai pasiūlymas labai logiškas. Mes turim neapsunkinti, nors jau šiek tiek apsunkinom tiems pavieniams žmonėms dalyvauti savivaldos rinkimuose, ypač bendruomenėms apsunkinom, bet bent jau šioje vietoje nesudarykime kliūčių, bent jau ne… Nežinau, ar veikia mikrofonas.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kadangi iš tiesų visi užsirašę prieš, tai yra palaiko Prezidentę, tai ar iš karto galime balsuoti? Balsuojame. Kas už tai, kad priimtume visą įstatymą be pakeitimų, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 2, prieš – 66, susilaikė 36. Taigi įstatymas be pakeitimų nepriimtas.
Dabar turime dar kartą balsuoti, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. Tie, kas turi tokią nuomonę, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 106, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 5 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.
10.14 val.
Dar vienas grąžintas Prezidentės įstatymas – Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymas. Svarstymas. Kviečiu V. Stundį, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui, Pirmininke. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas bendru sutarimu pritarė Prezidentės siūlymui Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIP-1045 laikyti nepriimtu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu G. Songailą, Informacinės visuomenės plėtros komiteto atstovą.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Informacinės visuomenės plėtros komiteto sprendimas – nepritarti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretui dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti. Pagrindinis motyvas buvo, kad reikia gerbti opozicijos teisę siūlyti vieną iš komisijos narių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje nematau norinčių kalbėti. Dabar turime balsuoti ir apsispręsti, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų, taigi tokį, koks buvo priimtas.
Gerbiamieji kolegos, yra V. Stundys, kuris nori kalbėti už. Už ką? Ar vėl ne ten užsirašęs?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš ne ten užsirašiau, atsiprašau. Aš – prieš.
PIRMININKĖ. Aš taip ir supratau, kad jūs ne ten užsirašęs. O V. Bogušis ten užsirašęs? Gerbiamasis Boguši, ar jūs ten užsirašęs?
V. BOGUŠIS (J(LiCS ir TPP)F). Taip, gerbiamoji Pirmininke.
PIRMININKĖ. Prašau.
V. BOGUŠIS (J(LiCS ir TPP)F). Aš norėsiu kalbėti dėl viso, ne dabar, kai bus priiminėjamas visas šitas įstatymas, tada aš ir balsuosiu.
PIRMININKĖ. Tai dabar jau priėmimas ir yra.
V. BOGUŠIS (J(LiCS ir TPP)F). Tada dabar aš ir noriu pakalbėti, jums leidus.
PIRMININKĖ. Tai prašau.
V. BOGUŠIS (J(LiCS ir TPP)F). Išties, gerbiamoji Pirmininke, aš pritariu Prezidentei su tom pataisom. Ir jeigu atsimenate, tą diskusiją kėlė opozicija, kad būtų aiškiai reglamentuota…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, nutraukiu, kad neklaidintumėte nei savęs, nei kitų.
V. BOGUŠIS (J(LiCS ir TPP)F). Kodėl?
PIRMININKĖ. Dar kartą klausykitės. Grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti įstatymą be pakeitimų. Jūs sakote, kad jūs palaikote Prezidentę. Vadinasi, jūs ne čia užsirašėte.
V. BOGUŠIS (J(LiCS ir TPP)F). Pirmininke, aš apie tai ir šneku, ir sakau. Aš palaikau Prezidentę, galutinėj stadijoje…
PIRMININKĖ. Tai tada dabar nekalbėkite.
Gerbiamieji kolegos, kad nesiblaškytume, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad priimtume visą įstatymą be pakeitimų, tai yra tokį, koks buvo mūsų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 8, prieš – 60, susilaikė 41.
Dabar turime vėl balsuoti, gerbiamieji kolegos. Dabar V. Bogušiui duosime kalbėti.
V. BOGUŠIS (J(LiCS ir TPP)F). Ačiū Dievui. Ačiū, Pirmininke.
PIRMININKĖ. Už dabar jau kalbėsite.
V. BOGUŠIS (J(LiCS ir TPP)F). Aš trumpinsiu. Čia tikrai buvo vertingas opozicijos pasiūlymas, į kurį atsižvelgė ir Prezidentė, nes, tarkime, Radijo ir televizijos komisija dabar turi 13 narių; trys yra skiriami Seimo, tai vienas bus opozicijos. Taip pat Radijo ir televizijos taryboje irgi numatyta viena vieta opozicijai, ir čia nekils diskusijų, ir opozicija, tikiuosi, susitars. Svarbiausia, kad pagaliau nediskriminuojamos politinės partijos ir apskritai partokratinė sistema demokratinėje Lietuvoje. Mes kažkodėl kompleksuodavome ir visur norėdavome išeliminuoti pačius aktyviausius žmones, tai yra žmones, kurie priklauso vienokiai ar kitokiai partijai. Tai mano pataisai pritarė Prezidentė, ir visus kviečiu pritarti ir balsuoti už demokratiją ir gerą darbą.
PIRMININKĖ. V. Mazuronis. Jūs išsibraukėte? Tai tada kviečiu balsuoti. Prašau. Dėl vedimo tvarkos – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos. Kad visiems būtų aišku, kaip mes balsuojame. Nes tas pasakymas, kad priimame projektą su visomis Prezidentės pataisomis… Šiuo atveju, matyt, reikėtų paskelbti, kad tai reiškia, jog laikome įstatymą nepriimtu, nes toks yra Prezidentės dekreto turinys.
PIRMININKĖ. Man atrodo, visi skaitėte ir visi žinote, ką Prezidentė yra parašiusi. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad priimtume įstatymą su visomis Respublikos Prezidentės teikiamomis pataisomis ir papildymais, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 105, prieš – 1, susilaikė 4. Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymas nepriimtas. Dėkoju.
10.21 val.
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1, 5, 7, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Kviečiu L. Dinių, Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Atsiprašau. Pats komiteto pirmininkas R.Dagys. Priėmimas.
Gerbiamieji kolegos, aš tada norėčiau iš karto pastraipsniui, o jūs pakomentuosite situaciją, gerai?
1 straipsnis. Yra gautas Seimo narių E. Žakario, E. Jonylos, A. Dumbravos ir J. Juozapaičio pasiūlymas. Pirmiausia duodame gerbiamajam E. Žakariui pateikti. Atsiprašau, E. Jonyla teikia.
E. JONYLA (LSDPF). Atsiimu pataisą.
PIRMININKĖ. Atsiimate pataisą?
E. JONYLA (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Apie ją tada nėra nė ko kalbėti.
Dar yra Seimo nario A. Dumbravos pasiūlymas, atskiras. Gerbiamasis Dumbrava, prašau pristatyti pataisą.
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš tikiuosi, kad Lietuvoje turi būti bendra sistema, mokesčių sistema, atskaitymo sistema. Prisiminkime Sveikatos draudimo įstatymą. Mes draudžiame tiktai tuos studentus, kurie studijuoja Europos Sąjungos valstybėse narėse, tačiau nedraudžiame tų studentų, kurie studijuoja, tarkim, Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje. Taigi ši situacija yra labai panaši. Mes dabar norime išskaičiuoti… privesti prie ribinio dydžio būtent tuos pensininkus, kurie kadaise uždirbo pensiją kitose valstybėse, ne Europos Sąjungos šalyse narėse: Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje. Aš manau, tai yra labai nekorektiška vienu atžvilgiu: kas naudinga valstybei, tai mes pasiimame, o kas nenaudinga, tarkim, drausti, tada mes nedraudžiame. Todėl aš manau, kad tą sistemą reikėtų suvienodinti ir iš tų asmenų, kurie didžiąją dalį pensijos uždirbo ne Europos Sąjungos valstybėse, nevykdyti iš jų… nepliusuoti pensijos ir nevykdyti atskaitymų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė šiam pasiūlymui dėl daugelio priežasčių. Taip bus įteisintas pirmiausia nelygiateisiškumo tarp Europos Sąjungos ir kitų valstybių piliečių principas. Noriu atkreipti dėmesį taip pat, kolegos, narių… Taip, kaip suformuluota… Įstatymo formuluotė reiškia, kad Rusijoje papildomas… Pensininkai, gaunantys Rusijos ambasadoje mokamas pensijas, bus privilegijuoti, palyginus su Europos Sąjungos šalių pensininkais. Darbas Sovietų Sąjungoje jau yra įskaičiuotas į mūsų visų pensijų darbo stažą, įvertinta jo vertė, ir mes visi jau esame įvertinti, ką mes esame padarę Sovietų Sąjungoje. Tai papildomos pensijos, kurios ateina iš ten… Yra apsisprendimas, suderintas dvišaliu principu, bet jeigu mes jį įteisinsime, jis bus diskriminacinis iš Europos Sąjungos gaunamų pensijų atžvilgiu. Tai komitetas nepritarė šiam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys A. Dumbravos pasiūlymą? Yra daugiau kaip dvidešimt devyni, palaikantys Seimo narį A. Dumbravą. Dėl pataisos vienas – už, vienas – prieš. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas palaikote Seimo nario A. Dumbravos pasiūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Triukšmas salėje) Ar galite netriukšmauti?
Balsavo 100 Seimo narių: už – 41, prieš – 14, susilaikė 45. Pataisai nepritarta.
Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Galime. Priimtas.
2 straipsnis. Yra Seimo nario R. Dagio pasiūlymas, komitetas tam pritarė, ir dar kartą Seimo nario pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Ar sutinkate, gerbiamasis Dagy?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš tikrųjų pirma pataisa yra suderinta su neseniai priimtu įstatymu, kuriuo suteikiamos socialinės garantijos slaptiems bendradarbiams, todėl reikėtų tą nuostatą įtvirtinti… priimamas nuostatas ir jų atžvilgiu, kadangi išsiplėtė subjektų…
PIRMININKĖ. Kolega, aš klausiu, ar jūs sutinkate su komiteto nuomone?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip, sutinku.
PIRMININKĖ. Vadinasi, nereikia nei pristatyti, nei balsuoti.
Dar vienas R. Dagio pasiūlymas įstatymo 2 straipsnio 3 daliai, irgi komitetas pritarė.
Ar galime bendru sutarimu pritarti visiems trims R. Dagio pasiūlymams? (Balsai salėje: „Galim!“) Pritarta. Ar galime priimti 2 straipsnį? (Balsai salėje: „Galim!“) Pritarta ir priimtas.
3 straipsnis. Yra Seimo narių E. Žakario, E. Jonylos, A. Dumbravos pasiūlymas. Kas pristato? Gerbiamasis E. Jonyla. Prašau.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pagal šitą straipsnį, jeigu jisai įsigaliotų, mūsų duomenimis, daugiausia, sakykime… nevienodos sąlygos būtų trečios grupės neįgaliųjų arba pensininkų, netekusių 45–50 % darbingumo. Paprašius komitete tiek komiteto darbuotojų, tiek „Sodros“ darbuotojų pateikti konkrečius skaičius, nebuvo atsakyta į klausimą, kiek neigiamai paveiks arba kokios sąlygos bus asmenų, kurie neteko 75–100 %, arba pirmos, antros ir trečios grupės neįgaliųjų. Tų skaičių negavau aš ir šiuo metu. Gaila, kad ir komitete buvo balsuojama, konkrečiai tų skaičių neišgirdus. Aš noriu, kad būtų pritarta šiam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė šiam siūlymui dėl kelių priežasčių. Mes turime žiūrėti visumą įstatymų, kuriais sureguliuota visa sistema. Jeigu mes pritarsime šiam pasiūlymui, tai asmenys, kuriems nustatytas didžiausias darbingumo lygis, atsidurs palankesnėje situacijoje negu tie, kurie turės sunkesnę negalią. Tai turbūt nėra logiškas dalykas. O visą sistemą reguliuoja ne tik laikinasis įstatymas, bet ir dabar galiojantis. Tai komitetas siūlo dabar nepritarti, nes mes tada diskriminuosime tuos, kurie turi sunkesnę negalią.
PIRMININKĖ. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys E. Žakario, E. Jonylos, A. Dumbravos pasiūlymą?
Balsavo 49: už – 35, prieš – 3, susilaikė 11. Pasiūlymui pritarta.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ne, čia tik 29… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ai, čia tik 29, atsiprašau. Yra daugiau kaip 29.
Dabar vienas – už, vienas – prieš pataisą. Nėra norinčių kalbėti.
Balsuojam. Kas už tai, kad pritartume Seimo narių E. Žakario, E. Jonylos, A. Dumbravos pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 41, prieš – 11, susilaikė 48. Pataisai nepritarta.
Ar galime bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? (Balsai salėje: „Ne!“) Negalime. Tada balsuojam.
Kas už tai, kad 3 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 67, prieš – 14, susilaikė 23. 3 straipsnis priimtas.
4 straipsnis. Gerbiamasis komiteto pirmininke, aš jūsų noriu paklausti, nes čia, nors pagal eilę Seimo nario E. Tamašausko pataisa parašyta paskutinė, bet jeigu Seimas apsispręs kitaip, man atrodo, kad visą 4 straipsnį keičia, ar aš klystu?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip, iš tikrųjų, būtų logiškiau kalbėti nuo gerbiamojo E. Tamašausko pasiūlymo.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Tamašauskai, pristatykite savo pasiūlymą.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Dėkoju, Pirmininke. Pasiūlymo esmė yra ta, kad tie žmonės, kurie išėjo į pensiją ir dar turi pakankamai jėgų ir noro, įsteigę ir sukūrę darbo vietas, kad jiems nebūtų taikomos šio straipsnio nuostatos. Štai aš savo rankose turiu Ūkio ministerijos parengtas „Nacionalinės reformų programos rengimo kryptis ir prioritetus“, kur yra punktas, kuris sako, kad programos įgyvendinimo prioritetai užimtumo didinimo srityje yra (pirmasis prioritetas) naujos darbo vietos ir savarankiškas užimtumas, ypač skatinant verslumą. Manyčiau, kad ši pataisa atitiktų ir programą, kartu Lietuvoje būtų skatinamas verslumas. Todėl prašyčiau, kolegos, palaikyti šią pataisą. Dėkui.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas ir svarstymo metu, ir dabar nepritarė šiai įstatymo pataisai, nes jinai iš esmės keistų viso, atkreipiu dėmesį, viso laikinojo įstatymo galiojimo tvarką, prieštarautų Konstitucijai, mes atleistume vieną grupę asmenų nuo laikinojo įstatymo taikymo. Tai prieštarautų Konstitucijai, nes mažinimas buvo taikomas visiems, nesvarbu, ką jie yra darę, kokiu verslu užsiėmė ir panašiai. Lygiai dėl tų pačių argumentų komitetas negalėjo pritarti ir šio įstatymo nuostatoms, nes tai iš esmės keistų viso laikinojo įstatymo taikymo tvarką.
PIRMININKĖ. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys E. Tamašausko pasiūlymą?
Yra. 30. Taigi dabar vienas – už, vienas – prieš pataisą. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas palaikote E. Tamašausko pataisą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 27, prieš – 7, susilaikė 63. Pataisai nepritarta. Toliau dėl 4 straipsnio yra viena Seimo nario R. J. Dagio pataisa, kuriai komitetas pritarė, ir kita pataisa, kuriai komitetas pritarė iš dalies. Kolega, jūs sutinkate?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti R. J. Dagio pataisoms, kurioms komitetas pritarė? (Balsai salėje) Galime. Pritarta. Ar galime bendru sutarimu priimti 4 straipsnį? (Balsai salėje) Ką? Balsuojam ar ne? Balsuojam, gerai. Kas už tai, kad būtų priimtas 4 straipsnis su R. J. Dagio pataisomis, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 95 Seimo nariai: už –59, prieš – 3, susilaikė 33. 4 straipsnis priimtas.
Dėl 5 straipsnio pataisų nėra. Galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. 6 straipsnis. Yra Seimo nario R. J. Dagio pataisa. Komitetas iš dalies pritarė. Gerbiamasis kolega, jūs sutinkate?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Sutinka. Ar galime bendru sutarimu pritarti Seimo nario R. J. Dagio pasiūlymui? Dėkui. Ar galime bendru sutarimu priimti 6 straipsnį? Galime. 6 straipsnis priimtas. Dėkoju pranešėjui.
Dabar dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. Prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad norima iš blogo dalyko padaryti šiek tiek geresnį, bet aš noriu priminti, kad tai yra laikinas įstatymas, kuris sukėlė labai dideles diskusijas, kuris piliečiams nevisiškai teisėtai (tai patvirtino Konstitucinis Teismas) sumažino pensijas, dirbantiems pensininkams papildomai sumažino, išmokas ir kitus dydžius. Todėl tas taisymas ir atseit gerinimas labai keistai atrodo. Juo labiau, gerbiamieji, kad šios devynios pataisos buvo svarstomos ryte susirinkus be jokių didesnių diskusijų. Nei „Sodros“ darbuotojai negali aiškiai atsakyti, nei ministerijos, o kas gi ten slepiasi? Todėl aš balsuoju prieš vien dėl to, kad šitas įstatymas (paskutinės pataisos) nebuvo normaliai svarstytas. Mūsų patirtis rodo, kad tokį greitą darbą velniai gaudo, nes po to mes vėl ir vėl grįžtame prie šitų įstatymų. Jeigu jūs pasižiūrėsite į duomenų bazę, laikinasis įstatymas jau taisytas daugiau kaip 30 kartų, nors jis galioja tik metus.
Aš manau, kad čia yra blogas darbo organizavimas ir požiūris į mūsų piliečius. Mes negalime daryti tokių eksperimentų. Šiame įstatyme išvis atsiranda naujas dalykas, nors to „Sodra“ niekados nedarė. Jinai naudojama… draudžiamąsias pajamas skaičiuojant visas įmokas ir išmokas. Dabar jiems reikia susirasti, o kokį neapmokestinamą pelną jie gavo, įmonės… Jiems reikia papildomos informacijos iš mokesčių inspekcijos, vėl papildomai keisti programas. Aš manau, kad mes iš rašto išeinam iš krašto, todėl aš negaliu pritarti šiam įstatymui.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys – už.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, man vis tiek tokia argumentacija, kokią išgirdome iš kolegos Algirdo, kvepia tam tikru politiniu užsispyrimu. Galima vertinti laikinąjį įstatymą ir taip, ir vienaip, ir teigiamai, ir neigiamai, bet mes kalbėkime apie įstatymo pataisas, kurios yra konkrečiai teikiamos. Tai ką mes siūlome tomis įstatymo pataisomis spręsti? Anksčiau buvo tokia sistema, kad žmonės, gaudami skirtingus specialiuosius poreikius, buvo skirtingai traktuojami. Mes ištaisome šią padėtį ir palengviname žmonių dalią. Buvo situacija, kai žmonės, užsiimantys individualia veikla, gaudami nemažas pajamas buvo apmokestinami nuo bazės, nuo 800 Lt, nors jų pajamos buvo 100 ar 200 Lt per mėnesį.
Mes tiesiog ištaisome tokį dalyką, nors padarome galbūt sudėtingesnę sistemą vertindami pagal metus, ką A. Sysas sakė, bet mes ištaisome šią padėtį, kad jie nebūtų taip apmokestinami, kad nebūtų įstatymas palankus tiktai dideles pajamas gaunantiems individualia veikla užsiimantiems žmonėms, kurių pajamos 20 tūkst. per mėnesį, o jiems buvo mokėta 800. Ir daug kitų pataisų, kurios iš esmės gerina dabartines įstatymo sąlygas. Ar mes norime tai padaryti, ar ne? Galima vertinti, sakiau, kaip nori tą laikinąjį įstatymą, jame yra įvairių dalykų, bet dabar šios įstatymo pataisos, man atrodo, yra tikrai reikalingos. Juo labiau kad tai sujungia visas ir kitų Seimo narių pastangas, dar trys projektai sujungti. Tas mintis kažkada kėlė kolega E. Žakaris. Jos įstatymuose yra įrašytos, galbūt netgi ir jo prioritetas šiuo atveju būtų, taigi mes ne kalbėkime, o oponuokime oponuodami iš principo.
Įstatymas yra geras ir žmonių yra laukiamas. Seniai prašoma ištaisyti tas klaidas, kurių buvo padaryta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – J. Olekas. Nėra. Tada E. Pupinis – už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš esmės R. J. Dagys viską paaiškino, tačiau nenorėčiau sutikti su nuostata, kad nereikėtų keisti įstatymų. Iš esmės ir laikinasis įstatymas buvo priimtas dėl tam tikrų sunkumų, kurių valstybė sulaukė tuo metu. Šiuo metu galbūt situacija šiek tiek gerėja. Tuo tarpu ir klaidų buvo padaryta, buvo galima daugiau svarstyti, bet nuo klaidų niekas neapsaugotas. Manau, situaciją gerinantis įstatymas… jis turėtų būti patobulintas. Gaila, kad šiek tiek užtruko svarstymas nuo gegužės mėnesio, tačiau nemanau, kad galima pasakyti: gal ir geras įstatymas, bet kadangi dažnai keičiame, mes nekeiskime jo. Mūsų darbas toks yra. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. J. Veselka – prieš.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, dėl smulkmenų iš tikrųjų šitas įstatymas nieko nepagadina, jis tik kai kuriuos žmones šiek tiek apsaugos. Todėl dėl smulkmenų prieš jį pasisakyti gali būti neįmanoma, bet aš žiūriu, kaip jūs įpratę, makroekonominiu požiūriu.
Lietuvoje atsigauna eksportas. Ką tai reiškia? Reiškia, kad kitose valstybėse krizės atveju buvo taikomi kiti mechanizmai, kurie leido atsigauti vidaus rinkoms. Ir tik dėl užsienio valstybių vidaus rinkų atsigavimo mūsų eksportas auga, o vidaus rinka merdi gilioje negalioje. Manau, kad 2012 ir 2013 m. tas bus. Dabar kodėl?
Todėl, gerbiamieji konservatoriai, kad jūs visą tą naštą saugoti turtingus žmones, neduok Dieve, jums TVF rekomenduoja mokesčius keisti, jums vietoje pasiūlo net konkretų įstatymo projektą, jūs turtuolius saugote kaip akies vyzdį. Neduok Dieve, tegu jie toliau lobsta, kad tik prie nieko neprisidėtų. O štai tiems, kurie masę sudaro – 95 %, jūs pradėjote taikyti, atiminėti pensijas virš 650, kitokias išmokas, o tai vidaus rinka. Tie žmonės neturi iš ko kaupti, jie vidaus rinką… iš karto daro pirkimus, didina, paklausą didina ir taip atsigauti… po to biudžeto, o jūs darote viską atvirkščiai.
Aš negaliu, nepritariu, nepritarsiu, nes matau rezervų pakeisti mokesčių sistemą ir ne iš vargšų atiminėti paskutinius grašius, o iš tų, kuriems 100, 200 ar 300 Lt yra ne pinigai. Štai iš jų galima papildyti biudžetą, taip pat ir „Sodros“. Negaliu pritarti patiems principams, nes griaunate ekonomiką.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų teisingai sako, kad įstatymas turėjo spragų, įstatymas buvo ne visai tobulas ir kad mes skubėdami taisome. Bet noriu pasakyti, kad iš tikrųjų tuo, ką dabar darome, palengvinsime daugeliui žmonių, pakeisime situaciją, nors ir mažai, bet keičiame į gerą. O tai, kad iš tikrųjų… Aš pritariu visiems kritikams, iš tikrųjų taip ir yra. Mes darėm kaip galima greičiau siekdami suvaldyti, sustabdyti visą krizę. Nekalbėsiu apie tai, kodėl tai atsitiko, kaip tai atsitiko, bet suvaldėme. Kreipsimės į gerbiamąjį ministrą D. Jankauską, kad iš tikrųjų, kada reikia klausti tiek „Sodros“, tiek Mokesčių inspekcijos, tiek kitų pareigūnų, jie turi būti labiau kompetentingi ir teisingiau ar tvarkingiau atsakyti. Pritariu gerbiamajam E. Jonylai, kuris sako, kad iš tikrųjų iš dalies iš atėjusių pareigūnų, kas kad jų ateina po 3 ar 4, mes negauname atsakymų į pateiktus klausimus.
O dabar tikrai siūlau balsuoti ir priimti, nes pagerinsime žmonėms situaciją.
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis – prieš.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, štai kolegė V. V. Margevičienė pabandė įtikinti, kad mes pageriname dalies žmonių situaciją, nes sprendėme taip siekdami pagreitinti galimybę išeiti iš krizės. Gerbiamoji kolege, skaičiai rodo, kad šiuo sprendimu mes, arba, tiksliau, valdančioji dauguma, pagilino krizę. Ir tie skaičiai yra akivaizdūs. Vartojimas krito dar smarkiau po tokio drastiško pensijų ir atlyginimų sumažinimo, ir tai galima makroekonominiais skaičiavimais įrodyti tiksliai. Tai gal pasiremkime skaičiavimais.
Dabar antra. Išties šis įstatymas yra antikonstitucinis. Konstitucinio Teismo sprendimas yra vienareikšmis. Šio įstatymo egzistavimas dabar, kada yra pateiktas naujas biudžetas ir sakoma, kad jau nėra krizės požymių, kad jau išeiname iš krizės, šis įstatymas turi nustoti galioti apskritai ir turi būti sprendžiamas klausimas dėl visų neteisybių atkūrimo pensininkams, dirbantiems pensininkams ir dirbantiesiems. Kompensavimo mechanizmas yra būtinas, tačiau teikiant biudžetą tokio kompensavimo mechanizmo niekas nepateikė.
Todėl, kolegos, aš pasižadu, kadangi lapkričio mėnesį sueina 6 mėnesiai po mūsų teikimo, vėl kreiptis į Seimą, kad Seimas Seimo nutarimu kreiptųsi į Konstitucinį Teismą dėl šio laikinojo įstatymo atitikties Konstitucijai klausimo ir svarstymo jo skubos tvarka, kad Lietuvos žmonės galėtų tiksliai žinoti, ar išties yra pažeista Konstitucija, o jeigu taip, tiksliai žinoti, kada ir kokiu būdu bus pradėtos kompensuoti atimtos pensijos ir atlyginimai. Kolegos, aš ruošiu tokį Seimo nutarimą ir šis Seimo nutarimas jums bus pateiktas. Todėl siūlau nebalsuoti už šį įstatymą, nes jis iš esmės neatitinka konstitucinių reikalavimų.
PIRMININKĖ. Už – D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Jeigu kolegos iš kairės sakytų, kad krizė yra blogas dalykas, turbūt dėl to niekas nesiginčytų ir nediskutuotų. Tačiau, kai pamirštant objektyvią realybę ir tai, kokiom sąlygom tiek Lietuvos finansų visa sistema, tiek ir kitų kraštų ekonomikos gyvavo 2008–2009 m. ir kaip gyvename šiuo metu, 2010 m… Tai vis dėlto nuo esmės, kokiu būdu ir kaip užtikrinti, kad socialinės išmokos, ar tai būtų senatvės pensijos, ar tai būtų kitos socialinės išmokos, kurias moka valstybė, ir dabar moka, galbūt kartais dėl techninių priežasčių vieną kitą dieną pavėluojama, tačiau gauna Lietuvos žmonės, kuriems labiausiai ta parama reikalinga, ir pensijas, ir socialines išmokas, ir piniginę socialinę paramą, kurios skaičiai auga tikrai drastiškai. Kolegos, svarstome jau kitų metų biudžetą, ir puikiai žinote, kiek socialinei sričiai lėšų reikia skirti.
Norėčiau priminti, kad pradedant svarstyti laikinąjį įstatymą, kuris, primenu, yra laikinas, pradedant svarstyti įstatymą, buvo diskusijų ir ginčų dėl principinių nuostatų, ar vienodu procentu visas pensijas, ir mažas, ir dideles, mažinti, ar vis dėlto mažų pensijų, kurios yra 650 Lt ir mažesnės, įtvirtinta įstatyme, apskritai nemažinti, sunkmečio naštą stengtis paskirstyti solidariai ir taip, kad stipresni, didesnes pajamas gaunantys didesne dalimi prisidėtų prie sunkmečio įveikimo. Dėl visos tos esmės buvo diskutuota priimant laikinąjį įstatymą.
Dabar, kai pakeitimais yra siūloma, įvertinant objektyvią realybę, pagerinti situaciją ir ištaisyti dalykus, kuriuos gyvenimas patikrino, aš manau, kad jeigu nieko nebūtų daroma, opozicija lygiai taip pat sakytų, kodėl užsimerkiate ir netaisote dalykų, kuriuos aiškiai reikia taisyti. Tai, ką reikia taisyti, yra taisoma, o kolegos oponuoja, kad visas įstatymas yra blogas, ir dėl to nepritaria teisingiems ir geriems pataisymams. Todėl kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. A. Dumbrava – prieš.
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiamieji kolegos, tikrai gal pritarčiau ir gerbiamajai Vaidevutei, ir ministrui, kad iš dalies krizės laikotarpiu galbūt tas įstatymas kažkiek padeda žmonėms ir kažkas bandoma daryti, tačiau aš iš principo nesutinku dėl šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalies įrašymo, kur nuo šios dienos bus įteisinamas iš pensininkų, tų, kurie gauna pensijas užsienio valstybėse, pensijų atskaičiavimas, nors iki šios dienos tos pensijos ir taip buvo atskaičiuojamos, tik neaišku, kuo vadovaujantis. Čia yra daug klausimų pamąstyti.
Tikrai aš dėl šitos dalies, dėl 3 dalies, niekaip negaliu pritarti šiam įstatymo projektui, nes mes turime būti teisingi visais atvejais, mokėdami, drausdami arba studentus, kurie studijuoja užsienio valstybėse, ne Europos Sąjungos valstybėse, taip pat juos drausti; arba tuomet čia išskaičiuoti tik iš tų, kurie gauna pensijas Europos Sąjungos šalyse narėse. Turi būti vieninga sistema, negalime mes vienų diskriminuoti, kur yra valstybei naudinga, iš jų paimti, o kur turėtume mokėti… negalime studentų skirstyti į savus ir ne savus. Todėl manau, kad čia turi būti vieninga sistema. Dėl to siūlau šitam įstatymo projektui nepritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
4 už, 4 prieš kalbėjo. Dabar balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1, 5, 7, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106 Seimo nariai. Už – 59, prieš – 17, susilaikė 30. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1, 5, 7, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
10.53 val.
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu – L. Dinius.
L. DINIUS (KPF). Dėkoju, Pirmininke. Laba diena. Kolegoms trumpai priminsiu, kad sprendimas, matyt, susijęs su Konstitucinio Teismo motyvuojamosios dalies IV skyriaus 9.2 punkto nuostata, kad kiekvienais metais iš esmės svarstant biudžetą turi būti peržiūrimos pensijų, atlyginimų mažinimo ir kitos nuostatos. Trumpai pasakysiu, kad pateiktas pasiūlymas buvo svarstomas komitete. Apgailestaudamas informuoju, jog už pasiūlymą balsavo 4, 5 susilaikė. Komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, reikia tiksliai skaityti komiteto sprendimą – „Įstatymo projektą atmesti.“ Nes visai kita Statuto…
L. DINIUS (KPF). Nepritaria, atmesti. Dėkui už pastabą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taigi motyvai dėl viso. Vienas – už, vienas – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. (Balsai salėje) Kur? Mes nesinerviname, ne. V. Žiemelis – prieš. Prašom.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš norėčiau Seimo nariams dar priminti, kad šio įstatymo pagrindinis tikslas yra šis: tuo atveju, kai iš esmės pakinta valstybės ekonominė ar finansinė būklė, dėl ypatingų aplinkybių valstybėje susiklosto itin sudėtinga ekonominė, finansinė situacija, iš konstitucinio biudžetinių metų instituto įstatymo leidėjui kyla pareiga, svarstant ir tvirtinant kitų metų valstybės biudžetą, iš naujo įvertinti valstybės realią ekonominę, finansinę situaciją ir spręsti, ar ji yra itin sunki, ar pajamų į valstybės biudžetą surinkimas vis dar sutrikęs ir dėl to valstybė negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Todėl kitiems biudžetiniams metams turi būti nustatomas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį mokami sumažinti atlyginimai ir pensijos. Šiuo atveju – pensijos. Tokia nuomonė yra išsakyta Konstitucinio Teismo 2010 metų balandžio 20 d. priimtu sprendimu. Šio Konstitucinio Teismo nutarimo 9 dalyje labai aiškiai yra konstatuojama, kad pensijos gali būti mažinamos tik vieneriems metams. Todėl jeigu mes balsuosime už komiteto išvadą, šiuo atveju pažeisime Konstituciją. Mano požiūriu, tie Seimo nariai, kurie įsipareigojo laikytis Konstitucijos, negali balsuoti už komiteto išvadą. Siūlome susimąstyti.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys – už.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, siūlau jums susimąstyti ir nustoti manipuliuoti Konstitucija taip, kaip jums šauna į galvą. Ir Konstitucinio Teismo sprendimais taip pat. Niekas nekvestionuoja, tai aišku, Konstitucinio Teismo sprendimo, kad kiekvienais metais mes turime tai padaryti. Kada tas turi būti padaryta? Gavus visus finansinius rodiklius. Tai yra logiška ir tai yra išaiškinta Teisės departamento ir Vyriausybės pateikta pozicija. Kiekvienais metais, priimdami biudžetą, mes turėsime priimti sprendimą, ar ekonominė situacija pasikeitė, ar nepasikeitė. Jūs siūlote įstatymą padaryti negaliojantį, nenagrinėti jokių rodiklių, nežiūrėti, ar pasikeitė ekonominė situacija, ar ne. O šiaip, tiesiog… Ir kiekvieną kartą vėl priimti įstatymą iš naujo visos apimties. Tai yra jūsų siūlymo esmė – tiesiog iš naujo priimti įstatymus, vėl eilutę po eilutės ir panašiai, o nekalbėti apie tai, ar padėtis pasikeitė, ar galioja jis, ar negalioja. Štai yra skirtumas esmės, kaip mes suprantame Konstitucinio Teismo išaiškinimą. O kad kiekvienais metais mes turime tą pasakyti, taip, be jokios abejonės, bet ne taip, ne pagal tokią procedūrą, kokią jūs siūlote. Jūs tiesiog norite įvelti mus į begalines diskusijas ne dėl ekonominių sąlygų, bet dėl galiojančių įstatymų daugelio straipsnių, ir daugiau nieko.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio papildymo įstatymas būtų atmestas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Gerbiamieji kolegos, yra lygu: už – 54, prieš – 32, susilaikė 22. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, be triukšmo, ramiai, lygu. Perbalsuojame. Perbalsuojame! Sėskite visi į savo darbo vietas. (Balsai salėje) Ramiai susikaupiame ir balsuojame iš naujo. Dar kalba V. Žiemelis. Prašom.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Prieš tai kalbėjęs gerbiamasis kolega klaidina Seimą. (Balsai salėje) Jam reikėtų išeiti tam tikras teisines pamokas. Čia kalbama apie tai, kad šis įstatymas tegali būti priimtas vieneriems metams, apie terminą. Jeigu bus bloga situacija, siūlykite naują terminą. Rimantai!
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, jau apie tai kalbėjote. Jau viskas, balsuojame. Gerbiamieji kolegos, dar kartą balsuojame. (Balsai salėje) Ramiai. Visi elgiamės ramiai. Balsuojame. Kas už tai, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio papildymo įstatymas būtų atmestas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 110. (Plojimai) Už – 54, prieš – 35, susilaikė 22. Nepritarta atmesti. (Triukšmas salėje)
Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Paklausykite! Pagal Statuto 151 straipsnį – „balsavimas, jeigu pagrindinis komitetas siūlo projektą grąžinti iniciatoriams arba jį atmesti.“ Mes, Seimas, buvome prieš komiteto sprendimą. „Jeigu Seimas nepritaria pagrindinio komiteto siūlymui, Seimas gali pasirinkti kitą pagrindinį komitetą arba sudaryti specialią Seimo komisiją įstatymo projektui tobulinti.“ K. Daukšys siūlo kažką.
K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, siūlome Audito komitetą. (Plojimai)
PIRMININKĖ. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš siūlau Ekonomikos komitetą.
PIRMININKĖ. Ar dar bus siūlymų? Šiaip tai nelabai suprantu, kuo čia dėtas Ekonomikos komitetas. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Alternatyvus balsavimas. Dėmesio! Balsuojame alternatyviai. Kas norite, kad šį projektą svarstytų Audito komitetas, balsuojate už, kas už Ekonomikos komitetą, balsuojate prieš. Balsavimas pradėtas. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, na, nerėkite visi vienu choru.
Už – 61, prieš – 51. Audito komitetas turi iš naujo svarstyti įstatymo projektą Nr. XIP-1979.
11.03 val.
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2, 3, 10 straipsnių, penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 211 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-2067(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2, 3, 10 straipsnių, penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 211 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-2067(2). Kviečiu į tribūną V. M. Čigriejienę. Priėmimas. Aš nematau pataisų, bet dėl viso pikto, gerbiamoji kolege, jūs gal budriai būkite tribūnoje.
1 straipsnis. Pataisų nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. 2 straipsnis. Pataisų nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. 3 straipsnis. Pataisų nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. Ir 4 straipsnis. Pataisų nėra. Priimtas. 5 straipsnis. Pataisų nėra. (Balsas salėje) Ką? 3-iasis jau seniai buvo. 5 straipsnis. Pataisų nėra. Priimtas. Ačiū, kolege. Gal dar ką nors galite pasakyti?
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Negaliu nieko pasakyti, pataisų negauta iš Teisės departamento ir komitetas siūlo priimti patobulintą variantą. Prašau Seimą balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Keturi – už, keturi – prieš. Už – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke, Gerbiamieji kolegos, kadangi tenka dirbti komisijoje, kuri sprendžia šiuos klausimus, tai tikrai, patikėkite, tie, kurie teikia Lietuvos nelegaliai rinkai įvairias psichotropines medžiagas, nemiega ir išnaudoja įstatymų spragas. Taigi šiuo įstatymu ir bandoma įteisinti, kad būtų galima drausti visą grupę cheminių medžiagų, kurios naudojamos sintetinių narkotikų gamybai. Pagal dabartinę tvarką kiekvienu atveju reikėjo pereiti krūvą procedūrų, kad viena ar kita medžiaga būtų uždrausta. Todėl kviečiu pritarti šiai įstatymo pataisai, aš manau, tai pasitarnaus, kad mūsų rinkoje prieinamumas prie naujų sintetinių medžiagų bus mažesnis. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Prieš – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Kodėl aš noriu kalbėti prieš? Tai, ką pasakė kolega A. Sysas, iš tiesų yra taip. Rinka nesnaudžia ir visaip siekia, kad narkotinės medžiagos būtų sėkmingai platinamos ir Lietuvoje. Pirmieji straipsniai šios pataisos yra pozityvūs, bet atkreipkite dėmesį į 3 straipsnį, kuris kalba apie 10 straipsnio pakeitimą ir papildymą.
Mes visi žinome, kad situacija Lietuvoje blogėja, mokyklose narkotikai yra jau savaime suprantamas dalykas. Juokaujant galima pasakyti, kad Lietuva narkomanijos srityje sėkmingai integruojasi į Vakarų pasaulį. Klausimas yra toks – ar mums to reikia? Kadangi aš manau, kad narkomanija yra nacionalinio saugumo klausimas, aš esu įsitikinęs, kad mes privalome griežtinti kontrolę ir didinti priežiūrą. Vienas iš tos kontrolės ir priežiūros būdų yra licencijavimas. Virš gamintojų, virš narkotines medžiagas importuojančių galvos kabo tas vadinamasis licencijavimo kardas. Ši priemonė yra gana veiksminga, žinoma, jeigu tinkamai ja naudojamasi.
Šiuo įstatymu kas siūloma? Pirmiausia licencijavimo beveik atsisakyti ir palikti, kad licencija išduodama neterminuotam laikui, o narkomanijos pasauliui kaip tik to ir reikia. Ir kas dar daroma? Šiandien sistemiškai narkomanijos kontrolė per licencijavimą yra vienose rankose, tai yra Sveikatos apsaugos ministerijos rankose, o dabar šią kontrolę stengiamasi išskaidyti tarp šešių organizacijų. Žinote, kad vaikas būtų be galvos. Todėl, pritardamas pirmiesiems straipsniams, visiškai kategoriškai negaliu pritarti 3 straipsniui.
PIRMININKĖ. Laikas, kolega!
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Todėl aš siūlau kolegoms susilaikyti, atidėti šio klausimo svarstymą, pakeisti 3 straipsnį ir po to priimti balsuojant.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. M. Čigriejienė – už.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Šio įstatymo teigiamos savybės. Šiuo įstatymo projektu siekiama galiojančio Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo nuostatas, susijusias su licencijavimu, suderinti su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis. Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija įgyvendins licencijuojamos veiklos kontrolę ne rečiau kaip kas penkeri metai. Kartu su šiuo įstatymo projektu siekiama sustiprinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolę, siūloma nustatyti, kad naujos sintetinės narkotinės ir psichotropinės medžiagos į sveikatos apsaugos ministro tvirtinamus kontroliuojančių medžiagų sąrašus būtų įrašomos ne tik kaip individualios medžiagos tarptautiniais ar cheminiais pavadinimais, bet ir nurodant darinių grupės pavadinimus. Tokiu atveju suprantama, kad visiems dariniams, priskirtiems šiai grupei, automatiškai bus taikomas tas pats kontrolės režimas kaip ir pagrindiniam junginiui, iš kurio gauti tie dariniai. Tokiu būdu bus užkirstas kelias mėginimui piktnaudžiauti vis naujomis atsirandančiomis psichoaktyviomis medžiagomis, pagerės kriminogeninė situacija, mažės grėsmė visuomenės sveikatai, mažiau kils socialinių problemų ir kitų neigiamų pasekmių. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Už – V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos ir gerbiamasis Mečislovai, tikrai nereikia klaidinti. Noriu pasakyti, kad jau 2000 m. sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo tokia tvarka patvirtinta. Noriu pasakyti, kad ir gerbiamasis A. Čaplikas, ir dabartinis sveikatos ministras labai rūpinosi, kad toks įstatymas kaip galima greičiau ateitų į Seimą ir būtų priimtas. Be to, pagal tokį įstatymą tvarkosi Jungtinė Karalystė, Kanada, Jungtinės Valstijos, Airija, Norvegija. Tai iš tikrųjų tik sustiprins kontrolę.
Noriu pasakyti, negalvokite, kad iš tikrųjų jau taip yra blogai ir, kaip Mečislovas sako, mokykla yra tiesiog narkotikų platinimo įstaiga. Jūs žinote, kad ne vieną kartą moksleivių parlamentas dirbo mūsų Respublikos Seime ir jau ketvirtas posėdis bus šį penktadienį. Prašome ateiti ir paklausyti, ir moksleivių parlamentas teikia ypač rimtus siūlymus ir pastabas. Tikrai nereikia taip labai nuvertinti mūsų pedagogų ir mokyklų vadovų, dirbančių mokyklose. Nuoširdžiai prašau pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2, 3, 10 straipsnių, penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 211 straipsniu įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 88, prieš – 1, susilaikė 6. Įstatymas (projektas Nr. XIP-2067(2) priimtas.
Replika po balsavimo. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke, aš labai netrukdysiu. Paprasčiausiai kolega Mečislovas šiek tiek klaidina mus visus. Aš irgi registravau pataisą dėl terminuoto, bet aš noriu atkreipti dėmesį, kad yra Civilinio proceso kodeksas, kuriame aiškiai nustatyta tvarka, todėl reikėtų keisti ir šį įstatymą. O šiame įstatyme atsirado 5 straipsnis, kuris aiškiai reglamentuoja, kad ne rečiau kaip penkeri metai gavusios licenciją įstaigos turi būti patikrintos ir kontroliuojamos. Pagal dabartinį kiekį įmonių, kurios gauna prekursorius, kontrolė atliekama kasmet. Tai, aš manau, čia mūsų pačių suinteresuotumas, kad atsiradę nauji prekursorių vartotojai nebūtų palikti nuošaly. Tam ir reikalingas narkotikų programos atsiradimas Lietuvoje ir kitos priemonės, kad tą užkirstų. Todėl Mečislovas šiek tiek neteisus.
PIRMININKĖ. Na, Mečislovas atsakys, ar jis teisus.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš tiktai noriu atkreipti jūsų, kolegos, dėmesį, apie ką aš kalbėjau. Aš kalbėjau, pirma, kad licencijas šio įstatymo pataisom daro neterminuotas. Narkotikų sistemai tai yra pliusas, jie to ir norėjo pagal pageidavimų (…), ir antra, sakiau tai, kad jeigu šiandien šita kontrolė yra vienose rankose, tai dabar kontrolė išskaidyta tarp penkių organizacijų, kurios vienos kitai nepavaldžios. Taigi kontrolės dekoncentravimas ir licencijų neterminavimas nepadeda stiprinti kovos su narkomanija.
11.13 val.
PIRMININKĖ. Darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos žemės ūkio universiteto statuto patvirtinimo“. Priėmimas. 1 straipsnis. Pataisų nėra. Ar galim priimti bendru sutarimu? Gerbiamasis V. Stundys tribūnoje. 2 straipsnis. Pataisų nėra. Galim priimti bendru sutarimu. 3 straipsnis. Pataisų nėra. Galim priimti bendru sutarimu? Priimta. Ir 4 straipsnis. Pataisų nėra. Galim priimti. Dėl Teisės departamento pasakykit.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas įvertino visas šešias Teisės departamento pastabas, visoms pritarė, patobulino punktus ir suderino su universitetu. Taigi jokių problemų nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai dėl viso. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos žemės ūkio universiteto statuto patvirtinimo“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 91, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos žemės ūkio universiteto statuto patvirtinimo“ priimtas.
11.15 val.
Dar vienas Seimo nutarimas – „Dėl Lietuvos Vilniaus Gedimino technikos universiteto statuto“. Pateikimas. V. Stundys, Švietimo ir mokslo komitetas.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Taigi, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu teikiu nutarimo „Dėl Vilniaus Gedimino technikos universiteto statuto patvirtinimo“, turto ir reorganizavimo į viešąją įstaigą nutarimo projektą. Statuto projektas parengtas vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu. Yra standartinis, tradicinis savo struktūra ir savo turiniu. Yra Teisės departamento keliolika pastabų, tai yra irgi įprasta. Komitetas įvertins pastabas ir turės darbo. Taigi daugiau ką pridurti neturėčiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausti niekas nenori. Po pateikimo gal galim bendru sutarimu pritarti? Galim. Tai malonu. Bendru sutarimu po pateikimo pritarta Seimo nutarimui „Dėl Lietuvos Vilniaus Gedimino technikos universiteto statuto patvirtinimo“. Pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo komitetas. Numatoma svarstyti lapkričio 18 d.
11.16 val.
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Pranešėjas – S. Šedbaras, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. O kas iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto? J. Sabatauskas. Dėkui už situacijos gelbėjimą.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir, atsižvelgdamas į Teisės departamento pastabas, patobulino projektą ir bendru sutarimu pritarė patobulintam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijose nėra norinčių kalbėti. Ar galim bendru sutarimu po svarstymo pritarti? (Balsai salėje) Balsuojam? Gerai. Kas po svarstymo pritariate Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikot.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 73, prieš – 4, susilaikė 13. Po svarstymo pritarta.
Siūlau priimti ypatingos skubos tvarka šį įstatymo projektą. Ar pritariate? Dėkoju. Taigi priėmimas. Keturi – už, keturi – prieš. Įstatymas vieno straipsnio, dėl to iš karto galim kalbėti už visą. Nėra norinčių kalbėti.
Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 73, prieš – 3, susilaikė 12. Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
11.19 val.
Gerbiamieji kolegos, kadangi sparčiai dirbam, dar turim pusvalandį iki pertraukos, todėl siūlau darbotvarkės 1-10 klausimą – Seimo nutarimą „Dėl Garantinio fondo 2009 metų lėšų sąmatos įvykdymo ataskaitos“. Ir kviečiu į tribūną Seimo narį ir ministrą D. Jankauską.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkei. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2009 metų lėšų sąmatos įvykdymo ataskaitos patvirtinimo“ projektas teikiamas vadovaujantis Garantinio fondo įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad fondo metinės sąmatos įvykdymo ataskaitą tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas Vyriausybės teikimu.
Fondo taryba sąmatos įvykdymo ataskaitai yra pritarusi dar vasario 12 d. 2009 m. sausio 1 d. Garantinio fondo lėšų likutis sudarė 106,12 mln. Lt, 2009 m. pajamos ir įplaukos sudarė 27,486 mln. Lt ir, lyginant su Garantinio fondo 2009 m. lėšų sąmata, buvo mažesnės 810 tūkst., arba 2,87 %. Bendra Garantinio fondo išlaidų suma 2009 m. sudarė 22,938 mln. Lt ir 19 mln. Lt, arba 45,3 % buvo mažesnė nei planuota. Išmokoms bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojams skirta 22,6 mln. Lt, arba 17 % mažiau nei buvo numatyta 2009 m. lėšų sąmatoje. Na, o Garantinio fondo taryba 2009 m. apsvarstė 340 įmonių paraiškas ir skyrė išmokas iš Garantinio fondo 8110 bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojų. Vidutinė išmoka iš Garantinio fondo 2009 m. sudarė 2787 Lt. Fondo administravimo išlaidoms buvo numatyta 1,58 mln. Lt, panaudota 143 tūkst. Lt mažiau nei planuota. Buvo daromos tik būtiniausios išlaidos fondo administravimui, na, o lėšų likutis 2010 m. sausio 1 d. buvo 110,6 mln. Lt, arba 18 mln. Lt didesnis nei planuota.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pastabų dėl teikiamo nutarimo projekto neturėjo. Tai trumpai toks pristatymas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, šiandien jūs galbūt jau galėtumėt iš šalies pažiūrėti į Garantinio fondo veiklą, uždirbtus litus, nes, na, ne jūsų jurisdikcijai priklauso Garantinis fondas. Prašau pasakyti galbūt keletą punktų, kas, jūsų manymu, galėtų Garantiniame fonde būti geriau, kad geriau tenkintų bankrutuojančių įmonių darbuotojų interesus? Keletą minčių. Kaip jums atrodo dabar, jau atsisakius tų funkcijų? Ačiū.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Iš tikrųjų ieškant būdų pagerinti Garantinio fondo administravimą ir identifikuojant priežastis, kas labiausiai trukdė, kaip pagrindinis visą laiką buvo įvardijamas žmogiškųjų išteklių klausimas ir bankroto administratorių kvalifikacija arba klaidos, kurių atsiranda, teikiant paraiškas. Dėl to buvo daromi atitinkami sprendimai, nes dėl klaidų išvengimo arba dėl operatyvesnio darbo su įmonių bankroto administratoriais ir Garantinio fondo administracija reikėjo pokyčių. Tai, mano galva, vis dėlto geresnis administravimas, skiriant daugiau ir kvalifikuotesnių žmogiškųjų išteklių, ir darbas su bankroto administratoriais leidžia keisti situaciją. Šie metai, beje, jau yra kitokie, jeigu skaičiais kalbėtume.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, suprantu, kad jūs nusiplovėte rankas, atidavėte šitą fondą ūkio ministrui ir džiaugiatės, bet mano klausimas, kadangi jums vis tiek reikia pateikti 2009 metų ataskaitą. Ataskaita yra visiškai normali, viskas vyko pagal procesus. Mano klausimas būtų labai paprastas: šitas Garantinis fondas, jūsų galva, yra socialinės paskirties fondas ar ūkinės paskirties fondas?
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Mano galva, ir šis fondas, kaip ir daugelis kitų, kaip ir Socialinio draudimo fondas arba fondai, administruojami kitų asignavimų valdytojų, yra socialinės paskirties. Bet turbūt atkreipkime, kolega, dėmesį, kad vis dėlto įmokas į šį fondą moka veikiančių ūkio subjektų… Lietuvoje veikiančių įmonių mokestis keliauja į tą fondą. Iš tikrųjų turime, mano galva, kalbėti apie rezultatą, kurio reikia pasiekti, o ne apie būdus, kurie gražiau atrodo arba yra geresni.
110 mln. litų fondo likutis 2009 metų pabaigoje ir tūkstančiai žmonių, laukiančių po 6, 8 ir daugiau mėnesių išmokų iš Garantinio fondo, tai tikrai nemanau, kad yra situacija, kurios nereikia keisti. Dėl to ir buvo siūlomi pakeitimai.
PIRMININKĖ. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis kolega, gerbiamasis ministre, tai paskutinė jūsų Garantinio fondo ataskaita. Garantinis fondas sistemingai funkcionavo. Dar sėkmingiau jis priešinosi visiems bandymams perimti tuos 100 mln. litų ir perskirstyti kitoms reikmėms. Jūsų ministerijos vadovaujamas fondas visam tam sėkmingai priešinosi ir išsilaikė. Priešingai, ne tik išlaikėte tuos milijonus, bet dar sugebėjote ir uždirbti 7 mln. 236 litus iš nieko. Tai buvo pajamos už investuotas laikinai laisvas fondo lėšas. Tai yra sveikintina.
Mano klausimas yra toks. Sakykite, kokios priežastys (jūs iš dalies atsakėte, kad tai socialinis fondas, ne ūkinis fondas, ne verslo fondas) vis dėlto paskatino ir privertė jus, kaip socialinės apsaugos ir darbo ministrą, šitą fondą kaip socialinį fondą perduoti Ūkio ministerijai, praktiškai jau neturinčiai jokių funkcijų, kai energetikai iš jos išėjo, ir koks buvo tikslas šito perdavimo? Ko jūs siekėte – socialiai išspręsti darbuotojų klausimus ar buvo koks nors kitoks tikslas?
PIRMININKĖ. Laikas!
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Jūs iš dalies jau ir atsakėte, kolega: siekėme socialiai išspręsti darbuotojų klausimus, kad operatyviau būtų nagrinėjamos paraiškos ir kad fondo administravimas būtų operatyvesnis, greitesnis ir mažiau liktų nesusipratimų su įmonių bankroto administratoriais.
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaičio nematau. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, dabar mes svarstome 2009 metų fondo ataskaitą, net ne šių metų. Pagal opozicijos klausinėjimą aš įžvelgiu kažkokį kritiškumą iš to svarstymo, jų nusiteikimo. Sakykite, 2009 m. dirbusi fondo vadovė ar tebeina dabar tas pareigas, ar opozicijos kritinis nusiteikimas kaip tik neliudija, kad reikėjo spręsti jos klausimą?
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Reikėjo spręsti klausimą. Aš tik noriu priminti, kad 2009 metais dviejų fondų, tai yra Garantinio fondo ir Vaikų išlaikymo fondo, buvo bendra administracija. Galbūt iš tikrųjų vadovė neturėjo pakankamai galimybių ar gebėjimų organizuoti administravimą dviejų fondų ir dėl to Garantiniame fonde esančios lėšos nebuvo išmokamos tokiu tempu ir tokiais būdais, kad oficialiai paremtų darbuotojus, kurie bankrutavusiose įmonėse neturi galimybių dirbti ir gauti atlyginimą. Iš dalies atsakymas būtų toks. Na, o vadovė, kadangi tokios bendros administracijos nebėra, ir nebedirba šiuo metu.
PIRMININKĖ. Klausia L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis ministre, kai Seimui teikiamos tvirtinti vykdymo sąmatos, tai Seimas tvirtindamas prisiima atsakomybę, kad tie skaičiai yra tikri ir teisingi. Prie šitos ataskaitos aš nematau pridėtos jokios audito išvados, todėl nesam garantuoti, ar ten tikrai visos lėšos panaudotos taip, kaip turėjo būti. Kas auditavo? Kodėl nepridėjote audito išvados, kad mes matytume ataskaitoje?
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dabar neturiu po ranka medžiagos apie atliktus auditus. Aš galėsiu jums pateikti informaciją asmeniškai, jeigu ten…
PIRMININKĖ. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs čia paminėjote tas problemas, kurios yra susijusios su Garantinio fondo veikla. Be abejo, vienas iš tų tokių esminių neigiamų dalykų yra tai, kad vis dėlto toli gražu ne visada tos paraiškos laiku įvertinamos ir laiku išmokami pinigai bankrutuojančių įmonių darbuotojams, juo labiau kad tai nepaprastai jautru ir socialiai atsakinga.
Dar vienas dalykas. Jūs kalbėjote apie kvalifikaciją pačių administratorių. Kiek aš suprantu, nei nuo jūsų ministerijos, nei nuo Ūkio ministerijos administratorių skyrimas nepriklauso. Čia labai rimta problema. Turbūt su Teisingumo ministerija reikėtų apie tai labai rimtai kalbėti. Ačiū.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Be abejo, kaip jau ir minėjau teikdamas ataskaitą, įstatymas numato, kad ataskaitą tvirtina Seimas Vyriausybės teikimu, taigi Vyriausybė svarstė, prieš teikdama Seimui, šią ataskaitą. O su tuo, kad atskiros ministerijos pagal savo kompetencijos sritis turi matyti ir analizuoti situaciją, visiškai sutinku.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš norėjau pasakyti…
PIRMININKĖ. Ministre, jūs jau galite eiti.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). …bankroto administratoriai tiesiog priklauso nuo Ūkio ministerijos veiklos. Aš norėjau pasakyti štai ką. Kažin ar teisinga praktika, kaip išaiškėjo iš kolegos J. Razmos, kad, norint atleisti direktorių, reikia likviduoti fondą ir jį perduoti kitai ministerijai. Aš manau, tai yra labai neteisinga praktika. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis ministre, dėkoju. Po pateikimo vienas – už ir vienas – prieš. Gerbiamasis Algirdai, prieš nėra norinčių kalbėti.
A. SYSAS (LSDPF). Aš noriu kalbėti už, nes man labai patinka šitas fondas.
PIRMININKĖ. Gerai. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Labai ačiū, Pirmininke. Ataskaita akivaizdžiai parodo, kad fondas veikė labai gerai. Tai parodo rodikliai. Man visiškai nesuprantama, kas yra padaryta. Ponas J. Razma irgi įsivėlė į šituos visus reikalus, nes pas jį buvo atėjęs ūkio viceministras. Dabar jie gavo daug namų darbų ir ilgai iš ten bandys išlįsti. Man labai gaila, kad ministras, patvirtinęs, kad tai yra socialinis fondas, nutarė, kad jį reikia atiduoti Ūkio ministerijai. Ir dar – pridaryta visokių kvailysčių – atleista fondo direktorė, kadangi nesutiko eiti į Ūkio ministeriją. O socialinės apsaugos ir darbo ministras jos nenorėjo matyti šiame fonde ir atleido ne pagal įstatymus. Mano galva, dar bus sumokėta ne viena išeitinė… tūkstantis už tokį atleidimą. Ko gero, ministerija rodo nepagarbą įstatymams, nes vien pakeisti reikalavimus vadovei, kuri dirbo tiek metų, kad ji turi turėti teisinį išsilavinimą, yra, na, akivaizdi teisinė klaida. Aš manau, teismai tai įrodys, neilgai reikės laukti. Labai gaila, kad vėl niekas už tai neatsakys, fondo veikla dėl to, kad ją perdavė Ūkio ministerijai, nė kiek nepagerėjo, iškilo be galo daug problemų. Fondas buvo pasiruošęs spręsti ir buvo pateiktos kai kurios pataisos dėl to, kad administratoriai nepiktnaudžiautų turimomis galimybėmis, nes būtent dėl administratorių nepriežiūros fondas dirbo blogai, o ne dėl to, kad fondas buvo sujungtas su vaikų išlaikymu. Todėl reikia pritarti ataskaitai, o gyvenimas parodė, kas buvo teisus – ar aš, kuris sakiau, kad nereikia jų skaidyti ir darkyti, ar ministras ir ponas J. Razma, kuris ir dabar bando nepraleisti įstatymo pataisų.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate po pateikimo Seimo nutarimui „Dėl Garantinio fondo 2009 metų lėšų sąmatos įvykdymo ataskaitos patvirtinimo“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 64, prieš nėra, susilaikė 8. Seimo nutarimui „Dėl Garantinio fondo 2009 metų lėšų sąmatos įvykdymo ataskaitos patvirtinimo“ po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Numatomas svarstymas lapkričio 18 d.
Gerbiamieji kolegos, aš turiu jūsų atsiklausti, nes yra pasiūlymų iš posėdžių salės daryti be pertraukos ir baigti darbotvarkę, tuo labiau kad jau atvyko ir Prezidentės patarėja. Ar galime pritarti? (Balsai salėje: „Taip!“) Dėkoju.
Dėl vedimo tvarkos – L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš noriu paprašyti papildomu komitetu skirti Audito komitetą. Mes norėtume pažiūrėti.
PIRMININKĖ. Audito komitetas papildomas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš irgi palaikau tokį prašymą ir atkreipiu dėmesį, kad čia yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paskutinė ataskaita, kurią jie teikia. Perduodant vieną fondą į kitą auditas tikrai būtinas.
PIRMININKĖ. Tai sutarėm, kad pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Audito komitetas. Dėkoju.
11.35 val.
Korupcijos prevencijos įstatymo 2, 5 ir 9 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-2472, Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2473, Valstybės tarnybos įstatymo 4, 9, 29 ir 44 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2474 (pateikimas)
Dirbame toliau. Kviečiu į tribūną Solveigą Cirtautienę, Respublikos Prezidento vyriausiąją patarėją. Korupcijos prevencijos įstatymo 2, 5 ir 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas. Pateikimas.
S. CIRTAUTIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai…
PIRMININKĖ. Gerbiamoji pranešėja, aš noriu paprašyti, kad jūs ir lydinčiuosius pristatytumėte, jų yra 11-b ir 11-c, tai yra Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymo projektas ir Valstybės tarnybos įstatymo 4, 9, 29 ir 44 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Prašau.
S. CIRTAUTIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite jums pristatyti Prezidentės teikiamus Korupcijos prevencijos įstatymo 2, 5 ir 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektą bei kartu su juo teikiamus Valstybės tarnybos įstatymo 4, 9, 29 ir 44 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo ir Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymo projektus. Jais siekiama vieno bendro tikslo – sukurti realius svertus siekti, kad valstybės tarnyboje ir kitose viešąsias funkcijas atliekančiose institucijose dirbtų maksimaliai sąžiningi, nepriekaištingos reputacijos ir minimalią korupcijos pasireiškimo riziką keliantys asmenys. Šio tikslo siūloma siekti tokiais galiojančio reglamentavimo pakeitimais ir papildymais.
Pirma. Korupcijos prevencijos įstatymo pataisomis tobulinamas vienos iš korupcijos prevencijos priemonių, tai yra informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, pateikimo teisinis reglamentavimas. Pažymėtina, kad minėta priemonė egzistuoja ir šiuo metu, tačiau ją įtvirtinančios normos nenustato tikslios renkamos informacijos apimties ir jos teikimo tvarkos panaudojimo galimybių. Dažnai surenkama neišsami informacija apie asmenį, ji pateikiama pavėluotai. Be to, nesant aiškiai apibrėžto šios informacijos naudojimo ir atitinkamų priėmimo į pareigas ribojimų, net ir pateikus išsamią informaciją, jos rinkimas dažnai tampa neprasmingas. Todėl siūloma (pirma) įtvirtinti išsamų apie asmenį renkamos informacijos sąrašą, tai leis gauti informaciją, kuri tokį asmenį visapusiškai charakterizuos, išnyks galimybė sąmoningai neprašyti arba nutylėti asmeniui nepalankią informaciją, o asmuo bus apsaugotas nuo nepateisinamo kišimosi į jo privatų gyvenimą.
Antra, siūloma išplėsti asmenų, dėl kurių informacijos prašymo pateikimas yra privalomas, grupę į ją greta jau esamų pareigybių įtraukiant ministerijų kanclerių, savivaldybių administracijos direktorių, visas politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų, prokurorų, strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir valstybės įmonių, jų padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas.
Trečia, siūloma detaliai reglamentuoti informacijos rinkimo ir pateikimo tvarką, terminus bei šiame procese dalyvaujančių subjektų teisę ir pareigą.
Antra. Operatyvinės veiklos įstatymo papildymais numatoma nauja operatyvinės informacijos panaudojimo galimybė. Operatyvinės veiklos metu gauti duomenys, prieš tai juos išslaptinus įstatymų nustatyta tvarka, galės būti naudojami tarnybinio ar drausminio nusižengimo tyrimo metu arba administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje. Ši naujovė leis patraukti atsakomybėn tuos pareigūnus ir tarnautojus, kurie iki šiol atsakomybės už akivaizdžius, tačiau visų būtinųjų nusikalstamos veikos požymių neatitinkančius pažeidimus išvengdavo. Pažymėtina, kad teikiamais pakeitimais plečiami ne operatyvinės informacijos rinkimo, o tik esamais pagrindais jau surinktos informacijos naudojimo pagrindai. Todėl didesni nei iki šiol žmogaus teisės į privatų gyvenimą bei susižinojimo slaptumą suvaržymai įteisinti tikrai nebus.
Trečia. Valstybės tarnybos įstatymo papildymais siekiama sudaryti galimybes panaudoti informaciją, kuri bus gaunama įtvirtinus jau aptartus pakeitimus, ir jos pagrindu priimti sprendimus dėl valstybės tarnautojo tinkamumo eiti pareigas ir jo atsakomybės. Šiuo metu Valstybės tarnybos įstatyme, nesant atitinkamų asmens atleidimo iš tarnybos ar atsisakymo priimti ją pagrindų, informacijos apie asmenį rinkimas dažnai lieka visiškai betikslis. Todėl siūloma atsisakymo priimti asmenį į valstybės tarnybą, valstybės tarnautojo atleidimą iš pagrindų bei griežčiausios tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindų sąrašą papildyti nauju punktu, tai yra atvejais, kai iš Korupcijos prevencijos įstatymo numatyta tvarka pateiktos informacijos matyti, kad asmuo nesilaiko valstybės tarnautojo veiklos etikos principų ir nėra tinkamas eiti užimamas ar pageidaujamas pareigas. Taip pat numatoma operatyvinės informacijos panaudojimo tarnybinio nusižengimo tyrimo metu galimybė, be kurios nebūtų prasmingi siūlomi Operatyvinės veiklos įstatymo pakeitimai.
Apibendrinant galima teigti, jog įgyvendinus pristatomų įstatymų paketo siūlomus pakeitimus bus įtvirtintos kompleksinės viena kitą papildančios priemonės, kurios leis kontroliuoti, ar tarnautojai atitinka jiems keliamus reikalavimus ir atitinkamus sprendimus dėl tolesnio užimamų pareigų ėjimo priimti visais tarnybos ar darbo santykių etapais, tai yra priimant į darbą arba tarnybą, sprendžiant atsakomybės klausimus ir, jei tam yra pakankamas pagrindas, atleidžiant iš užimamų pareigų. Prezidentės įsitikinimu, tai turėtų tapti patikimomis prielaidomis skaidresnei valstybės tarnybai kurti.
Baigdama norėčiau pažymėti, kad šios įstatymų pataisos ir pasiūlymai yra suderinti tiek su Teisingumo ministerija, tiek su Specialiųjų tyrimų tarnyba. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjai. Jūsų nori klausti vienuolika Seimo narių. Atsiprašau, aštuoniolika. Kadangi yra iš karto pristatyti trys klausimai, tai mes duosime klausimams dvidešimt minučių. Užteks? Pabrėžiu, klausti – minutė, atsakyti – dvi minutės. Labai žiūrėsiu laiką. Klausia A. Sysas. Bėkite, bėkite, greitai, greitai.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Labai atsiprašau, išvedė iš kelio konservatorė V. Margevičienė.
Gerbiamoji pranešėja, aš pasižiūrėjau pirmąjį jūsų įstatymą, ten yra naujos tvarkos, kurios tikrins žmones, kurie ateina į tam tikras pareigas. Ar tas sąrašas, toks ilgas, vienas išbrauktas, o kitas naujai įrašytas, daug, įvairiais aspektais patikrins, užtikrins šio įstatymo siekį kovojant su korupcija?
S. CIRTAUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų Korupcijos prevencijos įstatymu siūloma, kaip aš ir minėjau, 9 straipsnyje numatyti išsamų sąrašą informacijos, kuri turės būti privalomai teikiama šiandien tiek priimant konkretų valstybės tarnautoją į darbą, tiek sprendžiant jo atleidimo klausimus. Kalbant apie sąrašo sudarymą, žmogaus teisių prasme mes iš tikrųjų galvojome ir tarėmės su Teisingumo ministerija, kitais specialistais ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, ar tai turėtų būti išsamus sąrašas, ar tai galėtų būti pavyzdinis sąrašas. Žmogaus teisių apsaugos prasme mes gavome vieningą ekspertų išvadą, kad iš principo reikėtų numatyti sąrašą, nes iki šiandien, nors ta priemonė kaip ir yra, tačiau dažnai dėl neapibrėžtumo ja yra manipuliuojama, tai yra vienais atvejais prašoma informacijos, kitais atvejais kažkodėl neprašoma, jinai paskui pasirodo netgi spaudoje ir panašiai, ir nežinia, kas už tai yra atsakingas, todėl tokia tvarka yra netoleruotina ir reikėtų numatyti išsamų sąrašą.
Tai tas sąrašas iš tikrųjų buvo derinamas, tie visi punktai buvo derinami su Specialiųjų tyrimų tarnyba, numatytas kiek įmanoma išsamus, tačiau toks, kuris kiek įmanoma mažiau varžytų žmogaus teises, toks, kuris taip ar taip susijęs su ta informacija, kuri šiandien yra normaliai gaunama Specialiųjų tyrimų tarnybos arba kitų institucijų. Aš manau, kad tai turėtų iš tikrųjų efektyvinti kovą su korupcija, jeigu tai kažkiek susiję su nepriekaištingos reputacijos asmenų priėmimu į valstybės tarnybą, nes tvarka bus aiškesnė, bus aiški apskundimo tvarka ir panašiai.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji kolege, dar kartą sakau, atsakyti – 2 min., trumpinkite.
Klausia M. Zasčiurinskas. Mečislovas nenori klausti, na, ir nereikia. Klausia S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū. Visų pirma sveikinu šį visą paketą, teikiamą Prezidentės, seniai taip reikėjo. Man tik užkliuvo viena vietelė – tai pagrindinio įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje, kur kalbama apie tai, kokią įslaptintą informaciją Specialiųjų tyrimų tarnyba turi pateikti. Čia minima taip pat dėl padarytos nusikalstamos veikos. Manyčiau, kad jeigu jau ta veika padaryta, turėtų būti visai kiti veiksmai, ikiteisminis tyrimas, ir čia jau galbūt reikėtų tiesiog tikslinti tą formuluotę. Ačiū. Kaip jūs galvojate?
S. CIRTAUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų dėl atskirų formuluočių tikslinimo, tą galima bus daryti atitinkamai komitetų klausymų arba posėdžių metu. Tačiau šioje vietoje dėl įslaptintos informacijos norėčiau pasakyti, kad jeigu žiūrėsime kitas dalis, tai vėlgi, kad nebūtų manipuliuojama įslaptinta informacija ir nebūtų pažeidžiamos teisės normos, kaip ja galima, negalima naudotis ir panašiai, visais atvejais, kai bus teikiama informacija, subjekto, priimančio į darbą, pavyzdžiui, konkretų valstybės tarnautoją, prašymu, tai jinai bus teikiama tiktai remiantis principu – būtina žinoti tiek, kiek apskritai Specialiųjų tyrimų tarnyba tam, kad nebūtų pakenkiama operatyviniam tyrimui, galės tą pateikti. Ir, be to, bus teikiama tik tam subjektui, kuris turės leidimą susipažinti su valstybės paslaptimis kaip tokiomis. Arba atitinkamai prieš tai jinai turės būti išslaptinta, jeigu taip yra įmanoma, pagal Operatyvinės veiklos įstatymą.
Jūsų pastaba iš tikrųjų yra taikli. Iš esmės, aš manau, tai turėtų paskatinti ir, ko gero, sudrausminti pačias specialiųjų tyrimų tarnybas, nes jeigu pasirodys, kad jos turi informacijos apie jau padarytą nusikaltimą, tai akivaizdžiai matysim, kad jie turi akivaizdžiai reaguoti, jeigu būtų informacijos apie padarytą nusikaltimą, turėtų perduoti ją atitinkamoms teisėsaugos institucijoms, o ne laikyti savo stalčiuose.
PIRMININKĖ. Klausia V. P. Andriukaitis. Nematau. Tada klausia M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, aš truputį norėčiau dar pratęsti A. Syso klausimą. Kiek suprantu, ankstesniame įstatyme, kuris dabar dar yra galiojantis, Vyriausybės nutarime yra nustatoma tvarka, kuriais atvejais ta informacija surenkama. Šiuo atveju jau Prezidentės iniciatyva numatote, kad visi atvejai turi būti numatomi įstatyme – kas kokia tvarka turi būti, apie kokius asmenis pateikiama informacija. Įsivaizduokime, jeigu šis sąrašas nėra baigtinis, tai mes vėl turėsime grįžti į Seimą ir tą sąrašą papildyti, o prieš tai galiojančia tvarka Vyriausybės nutarimu visada buvo galima nesunkiai tą sąrašą papildyti. Dėkoju už atsakymą.
S. CIRTAUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų jūsų iškelta problema yra aktuali, tačiau vėlgi, šiandien žmogaus teisių apsaugos prasme, pirmas dalykas, buvo ydinga praktika, apskritai tai buvo numatyta Vyriausybės nutarimu, o ne įstatymu, nes visą laiką tai kėlė riziką apskritai dėl tokios Vyriausybės atitikties Konstitucijai, nes bet kokie suvaržymai pagal Konstituciją, susieti su žmogaus teisėmis, turi būti reglamentuojami pirmiausia įstatyme.
Antra. Mes vėlgi, atsižvelgdami į tą problemą, kad neliktų tokios informacijos arba tokio punkto, kuris galimai yra reikšmingas, bet neaptartas įstatyme, iš tikrųjų gana ilgai analizavome šitą situaciją dirbdami kartu su specialistais ir daugiau mažiau buvo sutarta, kad tas sąrašas yra pakankamas.
Be abejo, klausymų ir svarstymų komitetuose metu galbūt atitinkamai kils ir kitų minčių, kaip galima būtų dar papildyti vieną arba kitą punktą kažkokia konkrečia informacija, nors aš manau, kad tam tikra praktinė informacija, ko gero, jeigu nėra tiesiogiai įvardyta, jinai netiesiogiai gali būti padengiama per kažkokius atskirus punktus, todėl aš didelės rizikos kaip ir nematau.
O jeigu iš tikrųjų praktikoje pasirodys, kad reikia papildomo punkto, be abejo, teks keisti įstatymą, bet, deja, tokia yra žmogaus teisių apsaugos kaina. Geriau tai sureguliuoti įstatyme, nei po to sulaukti kažkokių bylų Strasbūro teisme ir panašiai. Be to, reikia pažymėti, kad Vyriausybės nutarimo nustatyta tvarka jinai ir tas informacijos rinkimas buvo neprivalomas, t. y. jei norėdavo valstybės institucijos, prašydavo informacijos, norėdavo, neprašydavo informacijos. Gavusios informaciją pasidėdavo į stalčių ir panašiai. Buvo labai daug erdvės subjektyvumui ir manipuliacijoms. O šiandien nustatyti tokie reikalavimai, kad manipuliacijoms erdvės būtų kuo mažiau.
PIRMININKĖ. Klausia V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, norėčiau paklausti apie būsimą darbo apimtį Specialiųjų tyrimų tarnybos, nes jeigu apimtis tikrai bus didelė, ko gero, reikės skirti papildomai tam darbui ir pinigų, ir darbuotojų, nes aš žinau, kad jų yra gana negausi organizacija, tarnyba.
Kitas klausimas, šiek tiek nerimą keliantis, bet manau, kad po to rasime bendrą sprendimą dėl to, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba turės pateikti įslaptintą informaciją apie rengiamą arba padarytą nusikaltimą. Tačiau iškils kitų problemų. Kaip asmeniui reikės apskųsti tokį priimtą Specialiųjų tyrimų tarnybos sprendimą, nes ši informacija bus įslaptinta? O jeigu jinai bus įslaptinta, tada, manau, kad ir…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega!
V. ŽIEMELIS (KPF). …medžiaga sužlugdyta.
S. CIRTAUTIENĖ. Iš tikrųjų ačiū už klausimą. Jūs iškėlėte, ko gero, jautriausią šio įstatymo projekto sritį. Kiek tai susiję su pirma klausimo dalimi dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos apimties padidėjimo, tai iš tikrųjų buvo kalbėta su gerbiamuoju Specialiųjų tyrimų tarnybos vadu ir kitais specialistais. Mes suprantame ir klausėme jų, kaip jie reaguotų į tokias įstatymo pataisas. Tačiau iš tikrųjų jie buvo už jas ir netgi jų pačių iniciatyva mes buvome paskatinti tai daryti kuo greičiau. Ko gero, reikės spręsti ir papildomo finansavimo klausimą, ir panašiai. Mano žiniomis, (…) Vyriausybė pastaruoju metu ir eina ta linkme, nes Specialiųjų tyrimų tarnybos reikšmė vis didėja.
Kalbant apie įslaptintos informacijos panaudojimą, tai iš tikrųjų mes šiandien galvodami apie tuos galimus apsaugos mechanizmus numatėme vieną iš nuostatų, kuri, mūsų galva, kol kas atrodo lyg ir pakankama, bet iš tikrųjų, jeigu bus papildomų pasiūlymų arba minčių, mes tikrai labai jų prašysime. Kaip padaryti taip, kad nebūtų po to tai susiję ir su nepagrįstu įslaptintos informacijos naudojimu, ir kad būtų užtikrinamos žmogaus teisės kiek įmanoma plačiau. Tai šiandien mes numatėme tą saugiklį, svarbų saugiklį, kad asmuo, dėl kurio priimamas, pavyzdžiui, nepalankus sprendimas jį atleisti iš darbo arba atsisakyti jį priimti į darbą, turėtų galimybę skųsti tokį sprendimą teismui ir reikalauti teismo nustatyta tvarka tokią medžiagą išslaptinti. Jeigu bus atsisakyta tokią medžiagą išslaptinti arba atitinkamai sprendimas dėl atleidimo arba nepriėmimo į darbą bus nemotyvuotas, tai tokiu atveju teismas neturės kitos išeities kaip tokį sprendimą panaikinti.
PIRMININKĖ. Klausia R. A. Ručys.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamoji pranešėja, ar nebus pažeistas Konstitucijos 22 straipsnis, kuris informaciją apie privatų asmens gyvenimą leidžia rinkti tik motyvuotu teismo sprendimu?
S. CIRTAUTIENĖ. Iš tikrųjų jūsų klausimas aktualus, tačiau aš norėčiau priminti, kad šiandien mes tarsi ir neįtvirtiname kokios nors ypač naujos galimybės daug plačiau rinkti informaciją apie asmenį. Korupcijos prevencijos įstatymo nuostatos jau ir šiandien egzistuoja, tas jo naudojimas ir prašymas informacijos apie asmenį jį priimant į darbą, jį atleidžiant iš darbo, tas mechanizmas jau yra. Tačiau problema šiandien ir buvo ta, kad nebuvo numatyta, kokia informacija apie asmenį teikiama, nenumatyta jos panaudojimo tvarka, terminai, apskundimo galimybės ir panašūs dalykai. Aš manau, būtent mūsų įstatymas padeda sukurti tokį mechanizmą, kuris maksimaliai apsaugotų asmens teisę į privatų gyvenimą ir numatytų visas galimybes jam atitinkamai reaguoti ir ginti savo teises, jeigu jis mano ir pamato, kad, pasirodo, pavyzdžiui, STT institucijos jo atžvilgiu renka kokią nors informaciją, kurios neturėtų rinkti.
PIRMININKĖ. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, į valstybės tarnybą patenkama konkurso būdu. Tačiau kokia institucija imsis tokios atsakomybės ir kas bus atsakingas už netinkamo darbuotojo priėmimą, net ir turint informaciją? Ačiū.
S. CIRTAUTIENĖ. Tai iš tikrųjų vėlgi klausimas jūsų aktualus, jis kyla šiuo metu, kai nėra aiškiai apibrėžta atsakomybės subjektų, kurie priima, pasirodo, vienokį arba kitokį asmenį, kuriam, pasirodo, vėliau buvo iškelta baudžiamoji byla dėl nusikalstamų veikų, padarytų iki jo priėmimo į valstybės tarnybą ir panašiai. Tai šiandien numatoma privaloma tvarka, pareiga institucijai arba institucijos vadovui, kuris atsakingas už valstybės tarnautojo priėmimą, konkurso organizavimą ir panašiai, numatyta pareiga bus rinkti ir gauti informaciją ir daryti sprendimą dėl atitinkamai priėmimo tarnautojo arba nepriėmimo tik gavus atitinkamą atsakymą iš Specialiųjų tyrimų tarnybos. Numačius tą privalomą pareigą, tik tokiu atveju, jeigu vėliau kiltų problemų, bus aišku, kas yra atsakingas. Tai būtent nuo tos dienos, nuo šito įstatymo įsigaliojimo, būtų galima sakyti, bus sukurtos prielaidos būtent tam subjektui, kuris priėmė į darbą ir kuris gauna tą informaciją ir privalo ją gauti nustatytais terminais. Iš viso tokia informacija apie konkretų asmenį jam bus kaip savotiška asmeninė atsakomybė už tai, jeigu vėliau pasirodys, kad jis priėmė į darbą tokį valstybės tarnautoją, kurio negalėjo priimti pagal keliamus standartus, nepriekaištingos reputacijos standartus tokiam tarnautojui.
PIRMININKĖ. Klausia K. Ramelis.
K. RAMELIS (MSG). Dėkoju, Pirmininke. Buvo daug kalbama apie teisės į privatų gyvenimą apsaugą, čia, galima sutikti, yra gana daug saugiklių. Bet aš noriu paklausti. Kaip žmogus gali apsiginti nuo neteisingų pažymų, pateikiamų specialių tarnybų, institucijų, nes aš galiu parašyti, institucija gali parašyti pažymą, kad prieš žmogų vykdoma operatyvinė veikla? Ir ji gali būti pradėti bet kokia, visiškai nepagrįstai… Jis nežino, bet užtenka tos pažymos vadovui arba institucijai, kuri klausia, jos neturės galimybės… jis paprasčiausiai, nereikės jo atleisti iš darbo, jo nepriims į darbą vien dėl to. Ir žmogus nežinos, kad čia viena iš pagrindinių priežasčių. Jeigu šitas klausimas nebus jūsų reguliuojamas, manyčiau, labai blogai. Ačiū.
S. CIRTAUTIENĖ. Iš tikrųjų labai ačiū už klausimą, jūs iškėlėte labai opią problemą, kurią mes ir bandome spręsti būtent pateikę šitą įstatymo projektą. Tokia situacija, kokia yra dabar, kai iš tikrųjų pagal Korupcijos prevencijos įstatymą lyg ir gali būti renkama informacija tokia apie žmogų ir ji gaunama, ir žmogui iš viso nepaaiškinama, priimant sprendimą, nenurodomi argumentai, dėl ko jis priimamas arba nepriimamas, yra visiškai netoleruotina, asmeniui jokių galimybių gintis šiandien nėra, nes jis neturi ką skųsti. O mes siūlymais aiškiai numatome, kad pirmiausia tai bus pareiga surinkti informaciją, antra, priimti išvadas dėl nepriėmimo argumentuotai, kokia medžiaga remiantis ir kokiomis išvadomis remiantis asmuo nepriimamas į darbą, suteikiama taip pat galimybė asmeniui skųsti tokį sprendimą. Jeigu tai susiję su įslaptinta informacija arba operatyvine informacija, persikėlus suteikiama galimybė asmeniui skųsti tokius sprendimus teisme, teismo keliu sudaroma galimybė išslaptinti tokią informaciją. O jeigu ji bus neišslaptinta, tai apskritai yra numatyta įstatymo tvarka, kad tokia medžiaga apskritai negalima remtis priimant sprendimus dėl priėmimo arba nepriėmimo. Aišku, jeigu bus siūlymų, kaip konkrečiai dar įtraukti kokių papildomų saugiklių, tai mes iš tikrųjų labai prašome tą padaryti. Dirbame su specialistais, bet jeigu bus dar minčių, be abejo, labai jų lauksime.
PIRMININKĖ. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, čia šituo įstatymų paketu jūs pateikėte įstatymus, kurie reglamentuoja korupcijos prevenciją. Be abejo, tai yra principiniai sprendimai. Bet jeigu taip pagalvojus, darbo krūvis, arba darbų apimtys, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir, ko gero, kitų atitinkamų institucijų yra gana didelės. Ar čia buvo galvota apie lėšas, gal ir papildomas, kurios būtų skirtos įgyvendinti šias įstatymuose numatytas priemones? Ačiū.
S. CIRTAUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Kaip aš jau minėjau atsakydama kitam gerbiamajam Seimo nariui į šitą klausimą, pirmiausia noriu paminėti, kad šitas įstatymo projektas atsirado, tiesą sakant, būtent Specialiųjų tyrimų tarnybos dideliu prašymu, savotiškai ir jų iniciatyva. Kai mes kalbėjomės su jais ir klausėme, ar bus reikalingas papildomas finansavimas, tai šiandien buvau užtikrinta, kad netgi jeigu jiems reikėtų papildomo finansavimo, bet nebus jis skirtas, jie dės maksimalias pastangas, kad įvykdytų šituos reikalavimus.
PIRMININKĖ. Klausia K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Gerbiamoji pranešėja, iš tiesų norėčiau paklausti dėl Operatyvinės veiklos įstatymo taikymo. Jūs siūlote gana tokį įdomų dalyką, kad jeigu nėra nusižengimo, tai galėtume pritaikyti kaip drausminį nusižengimą. Bet ar bus veiksmingas šis įstatymas, kadangi tyrimai atliekami labai ilgai, o drausmines nuobaudas galime teikti valstybės tarnautojams, jūs žinote, tik iki 6 mėnesių, o paskui jau viskas? Ar nereikėtų teikti daugiau kokių pasiūlymų ir pratęsti tą terminą?
S. CIRTAUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų terminų pratęsimo galimybę šiandien svarstome. Mano žiniomis, Teisingumo ministerija analizuoja šitą situaciją ir galvoja, kaip dar labiau efektyvinti su valstybės tarnybos drausmine atsakomybe susijusius klausimus, mąsto apie galimus reiškinių ir terminų pratęsimo variantus. Eis kartu jų paketas sistemiškai.
Tačiau kalbant apie Operatyvinės veiklos įstatymą, tai būtent šiandien egzistuoja labai didelė problema, kai yra tam tikra operatyvinė informacija apie asmenį, tačiau jos, kaip žinome, kartelė baudžiamajai atsakomybei taikyti yra daug didesnė negu administracinė, drausminė ir panašiai. Gali būti tokių situacijų, kai medžiagos iš tikrųjų pakanka tam, kad būtų iškeltas tarnautojo drausminės atsakomybės klausimas, bet, deja, nepakanka, kad būtų iškeltas baudžiamosios atsakomybės klausimas. Tai praktikoje pasitaiko labai dažnai. Iki šiol visa ta operatyvinė informacija, kuri buvo nepakankama baudžiamajai bylai iškelti, nuguldavo į stalčius. Buvo netgi ne kartą, galima sakyti, naudojama savotiškai manipuliuojant ja ir aiškiai nepasakant, ar žmogus ką bloga padarė, ar bloga lyg ir nepadarė. Kad tokios situacijos nebūtų, mes numatome aiškią tvarką, kad jeigu vis dėlto iš tos medžiagos, kurios nepakanka baudžiamajai atsakomybei taikyti, matyti, kad galima yra drausminė, administracinė ar kokia atsakomybė, kad tai turėtų būti pasakyta kartą ir visiems laikams, atliekamas atitinkamai drausminis patikrinimas ir pasakyta, pažeidė ką nors žmogus ar ne, nes daug pavojingiau, kai ta informacija yra tiesiog laikoma, o po to ja tiesiog manipuliuojama. Taip lieka amžiams neaišku, jis buvo dėl ko nors kaltas ar ne. Šio įstatymo tikslas yra, Operatyvinės veiklos įstatymo tikslas yra būtent toks.
O kiek tai susiję su terminų taikymu, tai, be abejo, yra problema. Kaip aš ir minėjau, Teisingumo ministerija tobulina patį Valstybės tarnybos įstatymą, mano žiniomis, jau yra padaryta daug pataisų. Manau, atitinkamai paskui šiuos projektus turės eiti ir kiti siūlymai, tos problemos turėtų būti sprendžiamos, kiek tai susiję su senaties terminų ilginimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs jau viršijote 20 min. laiką. Ačiū. Klausimai baigti. Mes ir buvome davę laiką visiems trim 20 min., bet… Ačiū. S. Stoma – už. Motyvai dėl viso.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū. Aišku, siūlau palaikyti. Čia iš tikrųjų nemenkas žingsnis į priekį būtų kovojant su korupcija. Reikia pažymėti, labai gerai, kad mes matome išplėstą sąrašą pareigybių, į kurias pretenduojantys asmenys būtų patikrinti. Aišku, reikia galvoti apie tai, kad būtų užtikrinama teisė į privatumą. Tačiau, be jokios abejonės, bus daug lengviau atrinkti žmones į aukštas pareigas, ir ne vien į aukštas, į visas. O dar kitas dalykas labai svarbus, kad ir atleidžiant pareigūnus bus galima turėti platesnę informaciją ir kartu platesnį pagrindimą. Dabar mes matome, kad akivaizdžiai susikompromitavę pareigūnai net per teismus grįžta atgal į savo vietas, nes tiesiog nepateikiama pakankamai argumentų. O kartais tie argumentai net atrodo juokingi ir natūralu, kad teismas tada žmogų grąžina į darbą. Todėl siūlau pritarti, po svarstymo galbūt kai kurias vietas patobulinti ir mes turėsime gerą įstatymų bazę kovoti su korupcija, kuri ypač išvešėjusi pačioje politinėje sistemoje. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Stancikienė – už.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Aš, be abejonės, irgi esu labai dėkinga Prezidentei ir jos atstovei už tai, kad rodo tokias geras antikorupcines iniciatyvas. Tik aš norėčiau atkreipti dėmesį. Aš manau, kad neužtenka tik praplėsti nepriekaištingos reputacijos asmenų sąrašą, bet labai svarbu numatyti ir tą turinį, kas yra to patikrinimo esmė. Vis dėlto iki šiol Specialiųjų tyrimų tarnyba labai įdomiai teikia, ta prasme ne tai kad teikia, bet ji neįvertina žmogaus bendradarbiavimo arba jo bendravimo su nusikalstamu pasauliu, kas pagal kitų šalių patirtį yra, be abejonės, vertinama prieš skiriant žmogų į valstybės tarnybą. Analogiškai neįvertina, pavyzdžiui, kaip tas žmogus anksčiau dirbo valstybės tarnyboje, ar nedėjo kokių nors parašų, dėl ko valstybė gali turėti milijoninių nuostolių. Pavyzdžiui, Kuršių nerijos atveju, kai bylos teismuose ir akivaizdu, kad valstybė mokės šimtamilijonines dabar turbūt kompensacijas. Ar tokie dalykai bus įvertinami, ar ne? Ar čia bus ir toliau toks formalus vertinimas? Tiesiog, be abejonės, kviesdama balsuoti už, siūlyčiau dar prezidentūrai atkreipti dėmesį ir į turinio esmę, ką turėtų STT vis dėlto įvertinti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – K. Ramelis.
K. RAMELIS (MSG). Ačiū, Pirmininke. Išklausęs pateikimą manau, kad iš tikrųjų reikia įstatymo pataisų, reikia, trumpai tariant, pritarti joms, tačiau reikia kartu kai ką patikslinti ir taisyti siekiant užtikrinti žmonių teises, kad asmenys nekaltai nenukentėtų. Čia reikės pagalvoti apie tai, kaip žmogus galėtų gintis tais atvejais, kai surašomos neigiamos pažymos apie asmenį, o jis net nežino, kad tokios pažymos yra. Ir jomis paskui galima operuoti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo projektams Nr. XIP-2472, Nr. XIP-2473 ir Nr. XIP-2474? Balsuoti būtinai reikia? (Balsai salėje) Prašom. Balsuojame. Kas po pateikimo pritariate projektams Nr. XIP-2472, Nr. XIP-2473 ir Nr. XIP-2474, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 62 Seimo nariai. Už – 62, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Projektams Nr. XIP-2472, Nr. XIP-2473 ir Nr. XIP-2474 po pateikimo pritarta.
Projektų Nr. XIP-2472 ir Nr. XIP-2473 pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Numatomas svarstymas gruodžio 14 d. Projekto Nr. XIP-2474 pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Papildomi – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Numatoma svarstyti gruodžio 14 d.
12.07 val.
Ir vėl kviečiu S. Cirtautienę pristatyti Teismų įstatymo 103, 104 ir 105 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Pateikimas.
S. CIRTAUTIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pristatyti Prezidentės teikiamo Teismų įstatymo XII skyriaus nuostatų, reglamentuojančių teismų administravimo klausimus, pataisas.
Respublikos Prezidentė, matydama didelį žmonių nusiskundimų teismų veikla skaičių, taip pat atliekamų teismų administracinės veiklos tyrimų spragas ir rezultatus, kuriais šiandien pasitikima tikrai nepakankamai, siūlo naujas priemones ir būdus, kuriais galėtų būti stiprinamas teismų administravimas. Iš esmės tai yra trys svarbios ir naujos priemonės.
Pirma, visuomenės ir kitų specialistų arba, kitaip tariant, nuo teismų nepriklausomų išorinių subjektų įtraukimas į teismų kontrolės sritį, neapimančią funkcijų, kurios tiesiogiai susijusios su teismo sprendimo turiniu ar teisingumo vykdymu.
Antra, bene didžiausią pasitikėjimą turinčio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo įtraukimas į teismų administracinės veiklos kontrolę ir aiškesnės Teisėjų tarybos vietos šioje srityje nustatymas.
Trečia, nuostatų, padedančių užtikrinti teismų vadovų rotaciją numatymas ir teismų vadovų pavadavimo spragų sureguliavimas.
Kalbant plačiau apie kiekvieną iš šių galima pastebėti tokias pagrindines problemas: pirma, Teismų įstatymo 103 ir 104 straipsnių nuostatos šiandien numato tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį iš esmės tik patys teismų pirmininkai vykdo jiems priskirtas vidinio administravimo ir žemesnių teismų administracinės veiklos priežiūros funkcijas, čia patenka tokie labai svarbūs teismų veiklos aspektai, pavyzdžiui, kaip bylų skirstymo teisėjams objektyvumas, bylų vilkinimo atvejai ar teisėjo elgesio su proceso dalyviais kultūra ir panašiai. Tai nėra teisingumo funkcijos įgyvendinimas, tai yra vadinamoji teismų teisėjų administracinė veikla, tačiau šios srities kontrolė pagal Teismų įstatymą yra visiškai uždara, nes kitų asmenų dalyvavimas tokioje veikloje įstatyme nėra numatytas. Prezidentės nuomone, atskirų specialistų, mokslininkų ar visuomenės atstovų dalyvavimas šioje veikloje, nekvestionuojant ir nesiaurinant pačių teismų vadovų teisių ir pareigų vykdant šias funkcijas, galėtų sudaryti prielaidas objektyvesniam ir kokybiškesniam administravimui. Tai siūloma įgyvendinti suteikiant teismų pirmininkams ir Teisėjų tarybai teisę sudaryti teismų ir teisėjų administracinės veiklos tyrimo komisijas, kuriose galėtų dalyvauti visų kitų institucijų, įstaigų ar organizacijų specialistai, mokslininkai ar visuomenės atstovai.
Respublikos Prezidentės nuomone, nėra jokių objektyviai pateisinamų teisinių priežasčių riboti tokių subjektų dalyvavimą teismų administracinėje veikloje, kai teismo pirmininkas gali įžvelgti tokį poreikį, siekdamas užtikrinti kuo išsamesnį tyrimą arba pašalinti bet kokias abejones galimo tyrimo neobjektyvumu. Reikia pasakyti, kad šiandien teismų pirmininkų atliekamais teisėjų administracinės veiklos tyrimais dažnai abejoja tiek pati visuomenė, tiek patys teisėjai. Nes vienais atvejais teigiama, kad teismų vadovai žmonių skundus tiria tik formaliai ir visada siekia apsaugoti savo sistemos atstovus, kitais atvejais, kad teismų vadovai priima išvadas, norėdami susidoroti su neįtinkančiu teisėju. Todėl nepriklausomų išorinių subjektų dalyvavimas neabejotinai padėtų pakelti pasitikėjimą tokiais tyrimais.
Antra problema, kurią pastebi ir iš esmės kelia visi, tai ydingos įstatymo nuostatos, neleidžiančios teismų administracinės veiklos kontrolėje dalyvauti bene didžiausiam pasitikėjimą turinčiam teismui, t. y. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Pagal šiandien galiojantį Teismų įstatymo 104 straipsnį aukščiausias administracinės veiklos kontrolės subjektas yra ne Aukščiausiasis Teismas, bet Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas. Tokiu būdu Aukščiausiasis Teismas ir jo vadovas, net ir matydamas akivaizdžias teismams garbės nedarančias bėdas žemesniuose teismuose, priešingai, nei, pavyzdžiui, Apeliacinis ar Vyriausiasis administracinis teismas, negali tiesiogiai dalyvauti sprendžiant tokias problemas panaudodamas įstatyme numatytus administracinius svertus.
Teismų administravimo srityje nėra pakankamai aiški ir Teisėjų tarybos vieta, nors apibrėžiant jos kompetenciją tam tikri įgaliojimai yra numatyti, todėl Prezidentė siūlo aiškiai apibrėžti šių subjektų vietą teismų administravimo srityje.
Pataisomis taip pat siūloma peržiūrėti teismų vadovų pavadavimo tvarką. Šiuo metu laikinus žemesnių teismų vadovus skiria aukštesnių teismų vadovai visiškai savo nuožiūra, todėl praktikoje atsitinka taip, kad teismui vadovauja tas pats teismo pirmininkas daugelį metų, o rotuoti tokį vadovą labai sunku, nes kiti teisėjai atrankoje dėl įvairių priežasčių nedalyvauja. Prezidentės teigimu, tokia praktika, kai žemesnio teismo vadovo skyrimas priklauso nuo aukštesnio teismo vadovo valios, yra ydinga, nes kelia abejonių dėl tokio vadovo nepriklausomumo ir kartu dėl tokio reguliavimo atitikties Konstitucijai. Šalies vadovė siūlo Teismų įstatyme įtvirtinti aiškias teismų vadovų pavadavimo taisykles, kurios būtų iš anksto aiškios ir apibrėžtos pavadavimo taisyklės. Šiuo aspektu paliekamas ir dabar veikiantis principas, kad pirmininko pareigas laikinai eina didesnį darbo stažą tame teisme turintis pavaduotojas, skyriaus pirmininkas ar kitas didesnį darbo stažą tame teisme turintis teisėjas, jei teisme nėra pavaduotojų ar skyrių pirmininkų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti 7 Seimo nariai. Vėl kalbu, kad klausimui – minutė, atsakymui – dvi. Klausia L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Dėkoju. Nereikės nė minutės. Tiesiog jūs komentuodama jau labai daug pasakėte, bet administravimo teismuose nuostatus koks subjektas, pareigūnas ar valstybės institucija tvirtins ir kas tai įgalioja daryti? Ir antra. Tyrimo komisija, pritardama tokiems veiksmams, kadangi šiandien dar neatskirtos teismo pirmininko funkcijos tik vykdyti teisingumą, bet jam dar pavedama ir administravimo prievolė… Yra gana sudėtinga, kad kartais nesikirstų viešieji ir privatūs interesai. Vis dėlto sudarius tokią tyrimo komisiją, o kas po to, kokius sprendimus ji bus įgalinta priimti ir ar tai būtina šiame įstatyme pažymėti?
S. CIRTAUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Šiandien teismų administravimo taisykles tvirtina Teisėjų taryba. Mūsų teikiami siūlymai, kad atitinkamai, kiek tai susiję su visuomenės įtraukimu į galimas sudaromas tyrimo komisijas, kad tuos nuostatus tvirtintų Teisėjų taryba, pasitarusi ir suderinusi su Prezidente. Kadangi Prezidentė yra tas konstitucinis subjektas, kuris paprastai atsakingas iš esmės už visą teismų veiklos kokybę ir kontrolę, mūsų nuomone, jeigu tame procese dalyvaus keli subjektai, turėtų suteikti daugiau skaidrumo ir objektyvumo.
Kitas momentas – kas po to? Šiandien po tyrimo komisijos atitinkamų išvadų gali būti keliamas atitinkamo teisėjo drausmės klausimas ir perduodamas spręsti Drausmės ir etikos komisijai, gali būti keliamas neeilinio teisėjo vertinimo klausimas. Šiandien veikia nuolatinė Teisėjų vertinimo komisija, kuri turi spręsti eilinio teisėjo vertinimo arba galimo neeilinio, jeigu nustatomi tam tikri pažeidimai, vertinimo klausimus, ir gali būti nustatomi tam tikri pažeidimai ir siūloma teisėją atleisti iš pareigų, jeigu jis pažemina teisėjo vardą ir panašiai. Tačiau problema šiandien yra ta, kad teismo pirmininkai savo nuožiūra nori daro vertinimą, nori nedaro vertinimo, nori kontroliuoja, nori ne.
PIRMININKĖ. Klausia K. Ramelis.
K. RAMELIS (MSG). Dėkoju, Pirmininke. Pirmas klausimėlis. Kodėl Vyriausiasis administracinis teismas nepriskiriamas Aukščiausiojo Teismo kompetencijai administruoti? Dabar buvo trys neadministruojami teismai: Apeliacinis, Vyriausiasis administracinis ir Aukščiausiasis Teismas. Aukščiausiasis Teismas dabar lyg ir Teisėjų taryba…
Ir antras klausimas dėl pavadavimo. Kas bus, jeigu šios pataisos, kurių iš esmės yra dalis perrašyta, jos ir dabar galiojo, nebus vykdomos? Ir dabar buvo numatyta, kad nesant apygardos, eina Apeliacinio teismo skyriaus pirmininkas. Tačiau taip niekas nedarė. Imdavo Apeliacinio teismo pirmininkas ir paskirdavo kitą pavaduojantį apygardos teismo pirmininką pažeisdamas galiojantį įstatymą. Tai ar nebus tas pats ir dabar? Ačiū.
S. CIRTAUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Dėl pirmojo klausimo, dėl Vyriausiojo administracinio teismo pavadavimo jūs klausėte. Administravimo. Šiandien pagal įstatymą vienas aukščiausių subjektų ir yra arba Apeliacinis teismas, arba, jeigu tai susiję su administracinės kompetencijos teismais, tai bent jau pagal administravimo nuostatus turėjo būti Vyriausiasis administracinis teismas, išskyrus bylas administracinių pažeidimų bylose, kurios (…) administracinės kompetencijos teismams arba bendrosios kompetencijos teismams. Šiandien mes tiesiog numatome papildomą subjektą Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, bet jeigu bus siūlymų, sakykime, papildomai numatyti tam tikrus subjektus, tai mes tikrai sutiksime, nes šiandien tas mūsų siūlomas variantas yra suderintas su Teisėjų taryba ir aukščiausiais teismais. Kol kas yra tas suderintas kompromisinis variantas, kuriam daugiau ar mažiau visi kaip ir pritaria.
Ar nebus tas pats numačius, kad privalomai laikinai einantys pareigas pirmininkai gali būti tik tie, kurie yra pagal įstatymą? Sistemiškai aiškinant nuostatas pirmininkai turėtų tokios pozicijos ir laikytis ir taip turėtų būti sprendžiamos šios problemos, tačiau iki šiol dėl įstatymo neaiškumo, kiek tai susiję su žemesnių teismų laikinais vadovais, būdavo problemų, kai aukštesnysis vadovas skirdavo ne tą asmenį, nors pagal įstatymą turėtų būti tik tas asmuo, kuris turi ilgiausią darbo stažą ir panašiai.
PIRMININKĖ. Laikas, kolege!
S. CIRTAUTIENĖ. Tai mes numatome aiškią taisyklę, kad nekiltų abejonių ir nekiltų spekuliacijų iš teismų pirmininkų pusės paskiriant vieną arba kitą asmenį laikinu teismų vadovu.
PIRMININKĖ. Klausia Č. Juršėnas.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamoji pranešėja, pirmiausia dėl įstatymo 1 straipsnio ir 2 straipsnio, kur keičiami 103 ir 104, arba papildomi, ir yra terminas „taip pat kiti asmenys“. Mano supratimu, tai yra neapibrėžta sąvoka, labai plati, ir ją gali traktuoti ir vienaip, ir kitaip, žodžiu, ir visuomeninės organizacijos, ir paskiri asmenys, ir t. t. Ar netikslinga sukonkretinti šią sąvoką arba iš viso jos kaip tokios atsisakyti?
Ir antra. Jūs, manau, skaitėte Teisės departamento išvadą, kurioje kalbama apie Teismų įstatymo 81 straipsnį. Tiek, kiek aš jį skaičiau ir lyginau su jūsų siūlymais, tai, man atrodo, kad, ko gero, reikėtų ir 81 straipsnį patikslinti kartu su 103, 104 ir 105. Ar aš klystu?
S. CIRTAUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Mes gilinomės į Teisės departamento išvadas, jos iš tikrųjų neprieštarauja pačiam įstatymo projektui. Tai yra daugiau ar mažiau techninės pastabos, kurias bus galima suderinti ir tas sąvokas sutikslinti pasitarus su Teisės departamento specialistais. Dėl to, man atrodo, problemų kaip ir nėra, mes iš tikrųjų džiaugiamės, kad jie aktyviai dalyvauja ir kiek įmanoma mums konstruktyviai padeda klausymų metu.
O kalbant dėl tų kitų asmenų, tai iš tikrųjų buvo derinta su Teisėjų taryba, Apeliacinio, Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkais ir darbuotojais, kaip jie mato tą galimų asmenų sąrašą. Manau, kad tos problemos turėtų išsispręsti per tai, kad vienaip ar kitaip mes įstatyme numatome tik bendrus principus, pagal kuriuos turėtų būti atrenkami vieni ar kiti subjektai, galintys dalyvauti tose tyrimų komisijose. O realiai detalią tvarką, kaip jie bus atrenkami, kokiais kriterijais vadovaujantis, turėtų tvirtinti Teisėjų taryba savo nutarimu, suderinusi su Prezidente. Dvejojama, ar reikėtų užsiimti ta tokia kazuistika ir labai detaliai numatyti, kas gali, negali ir panašiai. Neišsamaus sąrašo nenumatėme sąmoningai, nes šiandien, pavyzdžiui, turime Atrankos ir vertinimo komisiją, kurioje irgi dalyvauja vadinamieji visuomenės atstovai. Labai pasitvirtino tai, kad gali būti įvairiausi žmonės atrenkami pagal padorumo, etikos, profesionalumo standartus ir nebūtinai jie turi būti mokslininkai arba kažkokie ypatingi kitos srities specialistai. Vien dėl to, kad esi mokslininkas…
PIRMININKĖ. Laikas!
S. CIRTAUTIENĖ. …ar kitos rūšies specialistas, dar savaime nereiškia, kad tu būsi tikrai geras Vertinimo komisijos ar Atrankos komisijos narys kaip visuomenės atstovas. Mes nenorėjome susiaurinti iki kokių nors labai griežtų profesinių arba kitų standartų. Aš manau, kad ta problema…
PIRMININKĖ. Gerbiamoji kolege, būkite maloni!
S. CIRTAUTIENĖ. Atsiprašau.
PIRMININKĖ. Klausia V. M. Čigriejienė. Nes nepaklaus visi.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, paaiškinkite plačiau, kokias funkcijas atliks teismų pirmininkų sudaromos komisijos, jei jų veikla įstatyme yra nesusijusi su teisingumo vykdymu? Tai ką veiks tos komisijos? Pavyzdžiui, teisėjas primuš žmoną. Sakykite, kaip čia bus?
S. CIRTAUTIENĖ. Ačiū už klausimą. Kaip ir šiandien teismų pirmininkams į teisingumo vykdymo klausimus kištis pagal Konstituciją yra neleidžiama, tai šitos ribos mes peržengti negalim.
O ką darys? Užsiims tikrai gana plačia veikla, kurią daryti šiandien turi galimybę, nors kartais to ir nedaro, teismų pirmininkai. Tai yra neprocesinė teisėjų veiklos kontrolė, kiek tai susiję su galimu bylų vilkinimu, t. y. ilgu sprendimu, nes dažnai žmonių nusiskundimai yra ne dėl pačios bylos išnagrinėjimo kokybės, kiek dėl bylų vilkinimo nepagrįsto. Taip pat tai yra klausimai, susiję su bylų paskirstymu, t. y. to paties pirmininko veiklos vertinimo klausimai, ar jis tinkamai administruoja teismo veiklą, ar objektyviai paskirstomos bylos atskiriems teisėjams nagrinėti ir panašiai. Tai iš tikrųjų yra labai opi problema, bene opiausia, dėl ko sulaukiama labai daug skundų dėl galimo šališkumo teisėjų ir panašiai, dėl tendencingai sudaromų komisijų ir t. t., taip pat tai susiję, be abejo, su teisėjų etika ir kultūra.
Šiandien vienas iš tų saugiklių, tikrai norėčiau pasidžiaugti, jau yra. Tai yra privalomas garso įrašų darymas, iš esmės pakeitęs situaciją. Mes gaunam tikrai gerų atsiliepimų. Jeigu anksčiau teismo posėdžiai nebuvo įrašomi ir sulaukdavom daug skundų dėl neetiško teisėjo elgesio su bylos dalyviais, tai šiandien garso įrašų darymas davė tokį teigiamą rezultatą, kad iš tikrųjų teisėjai drausmina patys save. Iš tikrųjų dažnai žmogus pyksta ne dėl nepalankaus sprendimo, o dėl to, kad su juo netinkamai elgiamasi ir jam tinkamai nepaaiškinama, kodėl priimamas vienas arba kitas sprendimas. Tai yra visi tie klausimai, tarp jų ir jūsų minėtas pavyzdys, pateks į teismų administravimo veiklos kontrolę.
PIRMININKĖ. Deja, laikas baigėsi, apgailestauju. Dėkoju pranešėjai. Ne visi vėl suspėjo paklausti. Gerbiamieji kolegos, po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. S. Stoma – už. Ar norit kalbėti būtinai? Gal nekalbam?
S. STOMA (TS-LKDF). Jeigu nėra prieš, tai…
PIRMININKĖ. Nėra prieš. Ar galim bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Pritarta. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių. Numatoma svarstyti gruodžio 14 d.
12.24 val.
Ir kompleksinis 1-13a, 1-13b klausimas, projektų Nr. XIP-2476, Nr. XIP-2465. Pranešėjas – V. Stundys. O kur V. Stundys dingęs? Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ papildymo“. Ir, jeigu tam pritariam, tada Statybos įstatymo 40 straipsnio įstatymo projektai. Prašau.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Grupė Seimo narių siūlo papildyti sesijos darbų programą, įtraukiant Statybos įstatymo atitinkamo straipsnio projektą, papildymo projektą. Tikslas yra labai aiškus ir paprastas – įvertindami ikimokyklinio ugdymo poreikį Lietuvoje ir matydami, kad įstaigose daugiau kaip 10 tūkst. vaikų laukia vietos eilėje, kitais statistiniais duomenimis, – net iki 20 tūkst. vietų, mes siūlom patikslinti ir papildyti Statybos įstatymo nuostatas, susijusias su statinių naudojimo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumui gerinimu. Šita pataisa palengvintų statinių paskirties keitimą būtent tokių paslaugų, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų, teikimui. Neabejojame, kad tai būtų gera ir tinkanti pataisa. Jos laukia ir dalis žmonių, kurie ėmėsi šitokių paslaugų organizavimo Lietuvoje.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, yra užsirašę trys klausti, bet aš pabrėžiu, kad pirmiausia mes kalbame apie Seimo nutarimą. Jeigu mes jo nepriimam, tai kitu klausimu ir nekalbam, nors kolega V. Stundys išaiškino, kodėl reikia to Seimo nutarimo ir kodėl Statybos įstatymą reikia papildyti. Gerbiamasis J. Olekas – dėl Seimo nutarimo? Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke, už jūsų paaiškinimą ir už gerbiamojo V. Stundžio paaiškinimą. Aš tikrai dabar neklausiu dėl esmės. Aš manau, kad vaikams mes turime skirti ir dėmesio, ir pinigų, ir geras sąlygas sudaryti, o ne bet ką pritaikyti, bet mano klausimas yra: kaip jūs manote, ar mes nenuskriausime savęs, nes nespėjame įgyvendinti to plano, kurį esame apsibrėžę per šią rudens sesiją padaryti? Aš noriu paklausti dėl tų kitų, kurie likę yra, pavyzdžiui, Daugiabučių namų įstatymas Nr. XIP-1041 vis neįtraukiamas į sesiją, o naujais vis pildom ir pildom. Čia iš tikrųjų ir jums, ir Pirmininkei klausimas, kad mes daug įsitraukiam ir paskui neįvykdom to darbo. Tai kiekvienas naujas įstatymas mums kainuoja laiko ir užsibrėžtų tikslų neįgyvendinimo. Todėl gal jūs, pirmininke, galėtumėt pakomentuoti, kaip yra su Švietimo ir kultūros komiteto barais, ar visi klausimai, kurie buvo įtraukti, jau yra išnagrinėti ir reikia įtraukti kažką papildomai? Ačiū už atsakymą.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš manau, kiekvienas komitetas, Seimas yra pajėgus susitvarkyti su darbų programa ir su tais naujais klausimais, kurie siūlomi įtraukti į ją. Tikrai problemos nematyčiau. Juo labiau kad šita siūloma įstatymo pataisa tikrai yra aktuali ir labai reikalinga.
PIRMININKĖ. Kadangi klausimas buvo ir man, tai galiu pasakyti tai, kad aš privalau įtraukti į darbotvarkę, nes yra 52 Seimo narių parašai.
Toliau klausia R. Kupčinskas. Būtent dėl Seimo nutarimo, pabrėžiu.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ai, dėl nutarimo. Ne, tai aš dėl įstatymo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Aš dar kartą kalbu tik apie Seimo nutarimą.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, dar kartą mes išklausom…
PIRMININKĖ. J. Juozapaitis dėl Seimo nutarimo?
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš siūlau pritarti tokiam nutarimui, nes tikrai problema yra ypač didžiuosiuose miestuose, rajonuose gal kiek mažiau, bet didžiuosiuose miestuose yra problema…
PIRMININKĖ. Jūsų klausimas – pasisakymas. Dėkoju.
Gerbiamieji kolegos, ar po pateikimo galim pritarti Seimo nutarimui? Dėkui, pritarta.
Taigi svarstymas ir priėmimas. Taip, keturi – už, keturi – prieš. Nematau norinčių kalbėti. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ papildymo“ balsuojate už, kas turit kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 58, prieš – 2, susilaikė 6. Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ papildymo“ priimtas.
12.29 val.
Statybos įstatymo 40 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2465 (pateikimas)
Na, o kadangi pranešėjas pristatė Statybos įstatymo 40 straipsnį, tai klausti norėjo, prašau grįžti į tribūną, R. Kupčinskas. Tai prašau, Rytai, klausti. Įjungta jau, įjungta.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš manau, kad šitas įstatymas pateiktas labai laiku ir reikalingas, tiktai iškyla kai kurių problemų arba neaiškumų. Kadangi trūksta lopšelių-darželių, ar bus jie įkuriami pastatuose, kurie atlieka… irgi kitoms skirti, atlieka kitas funkcijas, ir kaip bus laikomasi labai, sakyčiau, griežtų higienos normų? Nes čia nėra taip paprasta, kaip gali… Bet kuriam pastate neįkursi lopšelio-darželio ir panašiai. Tai tiek trumpai, jeigu galima.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Gerai, dėkoju už klausimą. Teikdami šitą įstatymo straipsnio pataisą, mes diskutavome ne tik visas komitetas, bet ir pasikvietę įvairių valstybės institucijų atstovus, taigi ir Sveikatos ministerijos, ir Priešgaisrinės tarnybos, ir savivaldybių atstovus, ir tų žmonių, kurie jau verčiasi šita veikla ir yra perėję tam tikrus Golgotos kelius, steigdami tokias institucijas kitos paskirties patalpose. Po ilgų svarstymų, žinoma, ir Aplinkos ministerija, beje, ir Aplinkos komiteto atstovai dalyvavo, sutarta, kad atitinkamos institucijos jau peržiūri savo reikalavimus dėl tų įstaigų steigimo – tiek sanitarines higienos normas, jos iš dalies peržiūrėtos, tiek priešgaisrines normas. Visi patvirtino, kad tokį veiksmą reikia daryti. Tačiau ir įstatymo projekte aiškiai parašom, kad Vyriausybės numatytais atvejais, kad neatsirastų noro visiškai apeiti tam tikrus reikalavimus, kurie labai svarbūs ikimokyklinukų vaikų saugumui užtikrinti. Esmė paprasta – paprastinant vis dėlto esminiai reikalavimai išliks.
PIRMININKĖ. Klausti – minutė, atsakyti – dvi. Klausia E. Jurkevičius.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Valentinai, ar nemanote šią pataisą taikyti ne tik ikimokyklinio švietimo ugdymo, smulkiesiems verslininkams irgi taikomi reikalavimai kaip didiesiems prekybos tinklams. Mano klausimas. Vyriausybės nutarimu, tai turite omeny, kad Vyriausybės nutarimu bus priimta, ko trūksta? Kuriam miestui tos ikimokyklinio švietimo įstaigos… ar ką kita turėjote omeny?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Ne. Ne tas turima omeny. Vyriausybė savo sprendimu vis tiek turi numatyti atskirus atvejus. Be abejo, tai, ką jūs siūlote, diskusijų metu svarstant šitą įstatymo pataisą galima teikti siūlymus ir, ko gero, jie yra lauktini. Mes iš esmės apsiribojome tik savo komiteto kuruojama sritimi, tai yra ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugomis. Buvo kalbų ir apie kultūrinę veiklą, buvo užuominų apie verslo dalykus, bet Seimo nariai turi galimybę teikti savo pataisas. O Vyriausybė reikalinga tam, kad būtų aiškiai reglamentuoti tie numatyti atvejai, kad neatsirastų čia tam tikros saviveiklos ir bandymo apeiti reikalavimus.
PIRMININKĖ. Klausia R. A. Ručys.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, ar nebus pažeidžiami to namo gyventojų interesai, ir kaip bus su fiziniu tų vaikų aktyvumu?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, šitie dalykai taip pat svarstyti. Tarkime, Daugiabučių namų bendrijų įstatymas veikia, yra tam tikros procedūros, kurias reikia atlikti norint ten ką nors įsteigti. Teisės departamentas į tai atkreipia dėmesį. Žinoma, svarstymo metu komitetuose reikia pasižiūrėti, ar iš tikrųjų nebus apeinami tie dalykai, nes bet kuriuo atveju daugiabučio namo bendrija privalo sutikti, turi duoti sutikimą arba neduoti sutikimo. O fizinio aktyvumo dalykai taip, kaip ir yra taikoma praktika pasaulyje, jeigu šalia nėra, tarkime, tų patalpų, kuriose kuriasi ikimokyklinė įstaiga, galima naudotis viešomis erdvėmis. Tą patvirtino ir higienistai. Galima naudotis viešomis erdvėmis. Taigi tokių erdvių netgi didžiuosiuose miestuose tikrai esama.
PIRMININKĖ. Klausia A. Čaplikas.
A. ČAPLIKAS (J(LiCS ir TPP)F). Gerbiamasis Valentinai, jūsų norai ir ketinimai lyg ir geri. Aš norėčiau paklausti, kaip bus atsižvelgta į kitų žmonių interesus steigiant ikimokyklinio ugdymo įstaigas arba pradžios mokyklas? Juk lygiai taip pat šituose pačiuose daugiabučiuose, kur nėra infrastruktūros, sakykime, transportui privažiuoti, nėra infrastruktūros individualių namų kvartaluose, ir su kaimynais derinti nereikės, kaip jiems tada reikės gyventi? Ar nebus taip, kad iš gero noro pridarysime dar didesnės bėdos ir žalos? Kaip pavyzdį sakau – gyvenamųjų namų kvartaluose aš sugalvojau įrengti darželį. Kas tai yra? Tai yra papildomas maitinimas, papildomas transportas, ir aplinkui žmonės, kurie pirko būstą, šiuo atveju namą, bus kaip įkaitai, kurie nieko nežinojo. Tai kur kitų žmonių interesai dingsta šioje situacijoje?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Šituos dalykus svarstėme diskusijos metu, į tai buvo atkreiptas dėmesys. Vyriausybės numatytais atvejais vis dėlto turi būti tam tikra nustatyta procedūra, kurią atliekant būtų įvertinti ir viešieji interesai, ir, žinoma, šalia gyvenančių žmonių interesai. Tai yra gana akivaizdu. Tai jau yra kitos institucijos teisinio reglamentavimo dalykas. Šioje Statybos įstatymo pataisoje mes visų atvejų tiesiog išvardyti negalime, tai deleguojame padaryti kitoms institucijoms.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar nebūtų tikslingiau sugrįžti į tuos esamus darželius ir pastatyti ten, kur jų nėra? Dabar nemažai darželių paversta kai kur kaimo vietovėse lentpjūvėmis ir sakome, kad trūksta vaikų darželių, nes iš ten iškraustyti vaikai ir pastatytos staklės, miestuose padarytos pradinės mokyklos, o vidurinės mokyklos yra pustuštės. Dabar mes einame į gyvenamuosius kvartalus, į daugiabučius ir į privačius namus. Aš manau, vargu ar šitas jūsų pasirinktas kelias, uždarant jau buvusius arba nestatant naujų, yra pats geriausias. Kaip jums atrodytų tokie sprendimų variantai?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Na, galima įvairiai, be abejo, svarstyti. Gali būti ir tokia nuomonė, bet įstatymo pataisa nėra imperatyvi ir nustatanti prievolė. Priešingai, suteikia galimybę, esant ar privačioms iniciatyvoms, ar, tarkime, savivaldybės iniciatyvoms, ta galimybe pasinaudoti.
Antras momentas. Be abejo, mes kalbame apie nedidelės apimties institucijas. Ir, tarkime, tai būtų labai lankstus variantas netgi kaimo vietovėse. Mes puikiai prisimename, kad kaimo vietovėse tipiniai darželiai būdavo iš vienos arba dviejų grupių, labai dažnai iš dviejų grupių. Iš tikrųjų keičiantis demografinei situacijai tokios reikmės nėra, bet šita galimybe pasinaudojant, paprastinant pastatų paskirties keitimo procedūrą tie darželiai galėtų atsirasti kur kas kompaktiškesnėse patalpose, ir tai būtų ekonomine prasme kur kas efektyviau. Taigi čia prievolės nėra, yra tik galimybė.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamasis kolega, už pristatymą ir atsakymą į klausimus. Dabar po pateikimo – vienas už ir vienas prieš. Už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų tai labai pavėluotas įstatymo projektas. Man buvo nuostabu, kai įvairūs sanitarijos reikalavimai, statybos normos neleisdavo, tarkime, butuose steigti kažkokių oficialių mažų darželių, kur vieni tėvai prižiūrėtų kitų vaikus, viskas buvo uždrausta. O kalbant apie nepatogumus, tai mes ne zoologijos sodus steigiame. Paprasčiausiai maži žmogeliukai tam tikru metu galbūt pusdienį ar dieną bus tam tikrose vietose ir nemanau, kad jų reikėtų bijoti.
Lygiai taip pat mes kalbame apie vaikus, kur jie žais. Na, tai kur mūsų vaikai žaidžia per visas atostogas? Ten pat žaidžia, kiemuose žaidžia ir kitur žaidžia. Galbūt, kai bus grupelė, bus surastos ir kitos vietos, bus poreikis prisidėti, tarkime, galbūt tiems patiems tėvams prie infrastruktūros tvarkymo, prie gražios aplinkos kūrimo. Tikrai siūlau balsuoti ir, manyčiau, dar reikėtų peržiūrėti visus sanitarinius reikalavimus, kad jie būtų prieinami žmonėms, nes čia bus dar vienas pavojus, kai mes nieko negalėsime išspręsti. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Čaplikas prieš.
A. ČAPLIKAS (J(LiCS ir TPP)F). Lyg ir norėtųsi pritarti, bet jau turiu patirties, nes visus metus prieš tai Vyriausybėje buvo diskutuojama dėl šių pataisų ir pasiūlymų ir Vyriausybė tam nepritarė. Nepritarė dėl dviejų priežasčių, kurias aš minėjau, nes šalia yra kitų žmonių interesai. Tie žmonės, kurie pirko būstą arba gyvenamąsias patalpas, irgi nori ramybės, ir neklausti jų nuomonės, sprendžiant ikimokyklinių įstaigų, darželių ar pradinių mokyklų steigimą, negalima. Aš tik primenu, kad darželis, kuriame yra bent 20 ar 30 vaikų, vadinasi, kiekvieną rytą į tą patį kiemą atvažiuoja 20–30 automobilių, į tą patį kiemą įvažiuoja automobilis, kuris atveža maistą, ten vyksta valymas, ten vyksta žaidimai. Šiuo atveju negalima, sprendžiant kad ir reikalingą problemą, pažeisti kitų žmonių interesų, o jie bus tikrai pažeisti. Ir jeigu bus pritarta po pateikimo, aš siūlyčiau prašyti Vyriausybės išvados dėl šio įstatymo projekto.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame, nes nuomonės skiriasi. Kas pritariate po pateikimo Statybos įstatymo 40 straipsnio papildymo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 51, prieš – 5, susilaikė 18. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. O Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nereikia papildomo? Gerbiamasis Stundy? Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nereikia papildomo? Papildomas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.
Gerbiamasis A. Čaplikas buvo pasakęs, kad reikia Vyriausybės išvados. Ar pritariame? Pritarta kreiptis į Vyriausybę dėl išvados.
Numatyta svarstyti lapkričio 9 dieną.
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkė beveik baigta. Liko paskutinis darbotvarkės klausimas – Seimo narių pareiškimai. V. P. Andriukaitis.
12.42 val.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, leiskite perskaityti pareiškimą „Dėl Seimo nario S. Stomos viešų pasisakymų“.
„Seimo narys S. Stoma garsėja savo pasisakymais tiek Seimo, tiek teisinės valstybės principų praktinio įgyvendinimo atžvilgiu. Jo pasisakymai susilaukė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos dėmesio, bet Seimo narys S. Stoma nekreipia į tai jokio dėmesio ir toliau stengiasi žeminti visus, kurie neatitinka jo propaguojamos teisinės valstybės griovimo nuostatos. Pats S. Stoma iškalbingai garsėja savo veikla ir savo elgesiu. Neabejotina, kad jis buvo Tautos prisikėlimo partijos steigėju ir nariu ir Seime buvo šios frakcijos nariu. Neabejotina, kad jis „perėjo“ į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakciją, bet Seimo tinklalapyje skelbiamoje biografijoje tokia svarbi „perbėgimo“ iš vienos frakcijos į kitą detalė yra nutylima, nors tai nėra toks jau nekaltas nutylėjimas.
S. Stoma kažkada redagavo „Lietuvos aidą“. Jo redagavimo metu Lietuva buvo maitinama KGB voratinkliais, Lietuvos priešais, liaudies priešais, Maskvos agentais ir kitokiomis aršiomis mintimis, netgi liaupsinant galimybę demokratinę sistemą pakeisti autoritariniu valdymu.
Vėliau S. Stomai buvo iškelta byla už pinigų grobstymą. S. Stoma įsiteisėjusiu teismo sprendimu atliko bausmę, tačiau savo biografijoje oficialiame Seimo tinklalapyje S. Stoma nurodo (cituoju): „Konkurentams sufabrikavus bylą, 1997 m. buvo nuteistas už neteisėtą finansinę veiklą „Lietuvos aide“.
Tie konkurentai – tai „Lietuvos aido“ akcininkai, o be to, ir dešiniųjų pažiūrų.
Šiandien pravartu būtų paklausti Seimo narį L. Sabutį, tuo metu buvusį „Lietuvos aido“ juridiniu konsultantu, ar jis turi duomenų, kad būtent konkurentai sufabrikavo šią bylą S. Stomai? Jei taip, tai reikia kelti ir kitą klausimą. S. Stoma nuteistas už sufabrikuotą bylą Lietuvoje, ir teismai yra tų, kurie sufabrikavo bylą, pusėje. O jei ne, tai S. Stoma nuteistas už pinigų grobstymą teisėtai ir savo biografijoje meluoja, o kartu pažeidžia priesaiką ir teisinės valstybės principus.
Bet S. Stoma tęsia savo veiklą niekinti teisinius principus ir įžeidinėti bei šmeižti savo oponentus. 2010 m. rugsėjo 20 d. buvo parodyta Rūtos Janutienės vedama TV3 laida „Kodėl?“, kurioje dalyvavo ir keletas Seimo narių. Laida buvo filmuojama rugpjūčio 26 d., sumontuota pagal R. Janutienės scenarijų ir parodyta rugsėjo 20 d. Bet S. Stomos pasisakymas liko neiškarpytas (cituoju): „Aš jus kaltinu visus keturis, kurie sėdite čia, jūs esate tam tikra prasme nusikaltėliai, mano požiūriu. Noriu konkretizuoti, esate sistemos sraigteliai, kurie viską stabdo. A. Lydeka – Žmogaus teisių pirmininkas. Nieko nedarėte, sakėte, palaukime, kol viskas baigsis. Jūs, gerbiamoji ponia Garneliene, atstovaujate visai šitai teisėjų bendruomenei, kai vieną teisėją, kuri išdrįso pasakyti, kas vyksta pas jus, padarėte vos ne balta varna, tuoj bus išmesta ji iš jūsų bendruomenės. Ponia Rimante, jūs nusikaltote mergaitei ir visuomenei, jūs esate nusikaltėlė.“
Šie teiginiai yra vaizdo įraše, jie paskleisti visuomenei. S. Stoma šiuos žodžius adresavo Seimo nariams A. Lydekai, V. P. Andriukaičiui, teisėjai Laimai Garnelienei ir buvusiai vaiko teisių kontrolierei Rimantei Šalaševičiūtei.
Ar dar galima akivaizdžiau žeminti, įžeidinėti, išvadinti žmones nusikaltėliais ir kaip niekur nieko kalbėti apie teisinę valstybę?
Radijo laidoje, kurią vedė žurnalistas Tomas Dapkus, 2010 m. spalio, atrodo, 19 d. S. Stoma, diskutuodamas su manimi dėl Seimo komisijos sprendimo P. Gražulio ir K. Uokos imuniteto panaikinimo klausimu, vėl metė kaltinimą (cituoju): „Man atrodo, Vyteni, jūsų problema ta, kad jūs teisėsaugai esate skolingas, jau geriau būti atsėdėjusiam ir nesijausti niekam skolingam, negu būti išteisintam ir paskui jaustis skolingam visą gyvenimą.“
Tai štai, Sauliau Stoma, jūs nuteistas už pinigų grobstymą ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas kaltu.
Aš, skirtingai nuo jūsų, atsisakęs Seimo nario mandato įrodžiau, jog įtarimai buvo niekuo nepagrįsti, o buvęs generalinis prokuroras A. Klimavičius teismo keliu atsiprašė manęs dėl garbės ir orumo įžeidimo. Tuo mes ir skiriamės. Jūsų atveju kaltinimas įrodytas teisme ir bausmė įvykdyta.
Vertinant S. Stomos „raštus“ ir viešus pasisakymus, norėtųsi atkreipti dėmesį į tai, kad Seimo narys yra saistomas Konstitucijos, Konstitucinio Teismo nutarimų ir įstatymų. Deja, mano įsitikinimu, Seimo narys S. Stoma, ko gero, su tais reikalavimais greičiausiai nėra susipažinęs.
Todėl savo ir Seimo nario A. Lydekos vardu kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad ji išnagrinėtų Seimo nario S. Stomos viešus pasisakymus, išsakytus TV3 laidoje „Kodėl?“ laidos dalyvių atžvilgiu ir T. Dapkaus radijo laidoje mano atžvilgiu, taip pat įvertintų ir Seimo nario biografijos duomenų oficialiame Seimo tinklalapyje atitikimą teisinės valstybės etiniams principams, taip pat ir Seimo statuto nustatytiems reikalavimams Seimo nariui ir pateiktų savo išvadas Seimui. Pagarbiai Seimo narys V. Andriukaitis.“ (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Repliką – L. Sabutis. Prašau.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamasis Vyteni, atvirai pasakius, čia jau nebe pareiškimas…
PIRMININKĖ. Vyteni, į jus kreipiasi.
L. SABUTIS (TS-LKDF). …o kolegų vertinimas, jų žodžių ir veiksmų viešojoje erdvėje ar privačioje erdvėje. Tik patikslinsiu, kad L. Sabutis tuo metu buvo laikraščio „Lietuvos aidas“ juriskonsultu, o ne UAB. Ir visiškai pritariu teismo sprendimui, nors ir koks jis būtų. Šiuo atveju jūsų asmeninį ginčą, manau, čia ne vieta aiškintis.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, visi šios darbotvarkės klausimai baigti. Registruojamės.
Užsiregistravo 68 Seimo nariai. Tikrai labai dėkinga esu, kadangi buvo nenumatytas posėdis ir taip daug šiandien mūsų ir labai kokybiškai dirbome plenarinio posėdžio metu.
2010 m. spalio 26 d. nenumatytą plenarinį posėdį baigiame.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; J(LiCS ir TPP)F – Jungtinė (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcija; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.