LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas:
- atsižvelgiant į vykdomą Lietuvos Respublikos viešųjų infrastruktūrų reguliavimo institucinės sąrangos reformą, kurios gaires nustato Viešųjų infrastruktūrų reguliavimo tobulinimo koncepcija, patvirtinta 2010 m. balandžio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 466 (Žin., 2010, Nr. 51-2494) (toliau – Koncepcija);
- įgyvendinant 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią Direktyvą 2003/54/EB (toliau – Direktyva 2009/72/EB), kurios nuostatos privalo būti perkeltos į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę ne vėliau kaip iki 2011 m. kovo 3 d;
- įgyvendinant 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią Direktyvą 2003/55/EB (toliau – Direktyva 2009/73/ЕB) kurios nuostatos privalo būti perkeltos į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę ne vėliau kaip iki 2011 m. kovo 3 d.;
- atsižvelgiant į teikiamą Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-2120; ir
- atsižvelgiant į teikiamą Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. 10-2811-01 ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. 10-3974-01.
Pirminiai Įstatymo projekto rengėjai – Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.
Asmenys dalyvavę rengiant ar tobulinant Įstatymo projektą – Įstatymo projektas buvo teikiamas derinimui suinteresuotoms institucijoms per Teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemę.
Įstatymo projektą teikia – Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.
2. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Įstatymo projektas parengtas vadovaujantis Koncepcijos nuostatomis, skirtomis tobulinti Lietuvos viešųjų infrastruktūrų reguliavimo institucinę sandarą reorganizuojant Valstybinę energetikos inspekciją prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – Inspekcija) ir Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (toliau – Komisija), prijungiant šias institucijas prie Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – Ryšių reguliavimo tarnyba). Įgyvendinant Koncepcijoje keliamus tikslus energetikos sektoriui reguliuoti yra numatyta įsteigti Lietuvos Respublikos infrastruktūrų reguliavimo tarnybą (toliau – Tarnyba).
Atsižvelgiant į šiuos Koncepcijoje įtvirtintus energetikos sektoriaus reguliavimo sandaros pakeitimus, pagrindinis Įstatymo projekto uždavinys yra nacionalinės energetikos sektoriaus reguliavimo institucijos sandaros reformos įtvirtinimas, t.y. Įstatymo projektas numato Tarnybą kaip vieną iš energetikos sektoriaus valdymo srities institucijų, kartu panaikinant nuorodas į Komisiją bei Inspekciją.
Kartu Įstatymo projektu yra siekiama peržiūrėti nacionalinės reguliavimo institucijos funkcijas energetikos sektoriuje. Tarnybai yra suteikiamos šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo redakcijoje (Žin., 2002, Nr. 56-2224) (toliau – Energetikos įstatymas) įtvirtintos Komisijos ir Inspekcijos funkcijos. Be to, Įstatymo projekto tikslas yra įtvirtinti ir Direktyvoje 2009/72/EB bei Direktyvoje 2009/73/ЕB numatytas nacionalinių reguliavimo institucijų funkcijas.
Įstatymo projektu taip pat yra siekiama:
- peržiūrėti ir papildyti šiuo metu galiojančioje Energetikos įstatymo redakcijoje įtvirtintas sąvokas;
- papildyti energetikos veiklos valdymo bendrųjų tikslų sąrašą siekiais, įtvirtintais Direktyvoje 2009/72/EB ir Direktyvoje 2009/73/ЕB;
- peržiūrėti energetikos veiklos valdymo srities institucijų kompetenciją;
- įtvirtinti bendruosius energetikos veiklos licencijų, leidimų ir atestatų išdavimo, galiojimo sustabdymo, panaikinimo ir keitimo pagrindus, galiojančius visuose energetikos sektoriuose;
- užtikrinti energijos tiekimo saugumą ir patikimumą įtvirtinant bendruosius reikalavimus, keliamus energetikos įrenginių eksploatavimo veiklai, įskaitant atitinkamų atestatų išdavimo pagrindus bei atestuojamos veiklos sąlygas;
- užtikrinti Tarnybos bendradarbiavimą su nacionalinėmis institucijomis, įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis. Kartu siekiama įtvirtinti Tarnybos bendradarbiavimo su kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir pačios Europos Sąjungos institucijomis pagrindus bei šiuo bendradarbiavimu siekiamus tikslus;
- užtikrinti energetikos veiklos skaidrumą ir konkurencijos pažeidimų mažinimą bei prevenciją įtvirtinant Direktyvoje 2009/72/EB ir Direktyvoje 2009/73/ЕB numatytus energetikos įmonių turimų duomenų apie energijos tiekimo sutartis ir elektros energijos ar dujų rinkos išvestines finansines priemones saugojimą;
- užtikrinti energetikos sektoriaus dalyvių teises detalizuojant skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarką.
Tarnybos teisinis statutas, struktūra, valdymas, vadovo ir valdymo organo narių skyrimo ir atleidimo tvarka, finansavimo šaltiniai bei kiti organizaciniai klausimai bus įtvirtinti naujoje Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo redakcijoje.
3. Šiuo metu galiojantis įstatymo projekte aptartų klausimų teisinis reglamentavimas
Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose, pirmiausia Energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1984; 2004, Nr. 107-3964) (toliau – Elektros energetikos įstatymas) ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme (Žin., 2000, Nr. 89-2743) (toliau – Gamtinių dujų įstatymas), įtvirtintą energetikos sektoriaus nacionalinio reguliavimo institucinę sandarą sudaro, be kita ko, nacionalinio reguliatoriaus funkciją atliekanti Komisija ir valstybinės energetikos kontrolės funkciją atliekanti Inspekcija.
Šiuo metu energetikos sektoriaus nacionalinio reguliavimo institucinę sandarą reglamentuoja šie Lietuvos Respublikos pagrindiniai įstatymai:
- Energetikos įstatymas;
- Elektros energetikos įstatymas;
- Gamtinių dujų įstatymas;
- Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas (Žin., 2003, Nr. 51-2254) (toliau – Šilumos ūkio įstatymas);
Nurodytuose įstatymuose reglamentuojamos nuostatos detalizuojamos juos įgyvendinančiuose norminiuose teisės aktuose, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1747 patvirtintuose Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatuose (Žin., 2002, Nr. 109-4819) ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 1-32 patvirtintuose Valstybinės energetikos inspekcijos prie energetikos ministerijos nuostatuose (Žin., 2009, Nr. 45).
4. Numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir laukiami teigiami rezultatai
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu yra siekiama įtvirtinti energetikos sektoriaus reguliavimo institucinę reformą, Įstatymo projekte šiuo metu galiojančios Energetikos įstatymo redakcijos nuostata, įtvirtinanti energetikos veiklos valdymo srities institucijas, yra papildyta punktu dėl Tarnybos.
Įstatymo projekto 8 straipsnyje yra įtvirtinamos Tarnybos funkcijos. Šios funkcijos apima šiuo metu Komisijos vykdomas funkcijas, pavyzdžiui reguliuojamų kainų energetikos sektoriuje nustatymo metodikų tvirtinimas, energetikos objektų prijungimo įkainių tvirtinimas, valstybės reguliuojamų kainų viršutinių ribų nustatymas ir kitos. Taip pat Įstatymo projekte Tarnybai yra perduotos šiuo metu Inspekcijos vykdomos funkcijos, pavyzdžiui, veikla, susijusi su energetikos objektų, energetikos įrenginių techninės saugos, eksploatavimo, energijos išteklių tiekimo patikimumo, specialiųjų reikalavimų įrengiant energetikos įrenginius kontrole ir kita. Papildomai, Įstatymo projekte yra numatytos ir Direktyvoje 2009/72/EB bei Direktyvoje 2009/73/ЕB įtvirtintos nacionalinių reguliavimo institucijų funkcijos, pavyzdžiui, užtikrinimu, kad vartotojams būtų suteikta galimybė naudotis duomenimis apie suvartotą energiją.
Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta „asmens“ sąvoka yra sietina su reguliuojamą veiklą energetikos sektoriuje vykdančiais asmenimis. Kitais atvejais Įstatymo projekte yra konkrečiai nurodomas tretysis asmuo, fizinis asmuo, viešasis asmuo ar pan. Atsižvelgiant į tai, kad reguliuojama veikla energetikos sektoriuje yra susijusi su ypatingais reikalavimais visuomenės saugumui, asmenų, galinčių teikti paslaugas energetikos sektoriuje ratas neapima trečiųjų šalių subjektų bei atitinkamai sąvoka „asmuo“ yra sietina su valstybės narės piliečiais ar valstybėje narėje įsisteigusiais asmenimis.
Įstatymo projekto 17 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios energetikos veiklos licencijų, leidimų ir atestatų išdavimo, galiojimo sustabdymo, panaikinimo ir keitimo nuostatos. Įstatymo projekte yra numatyti licencijos, leidimo ar atestato galiojimo sustabdymo terminai, taip pat sąlygos tokio sustabdymo panaikinimui. Minimame Įstatymo projekto straipsnyje kartu yra įtvirtinti ir licencijų, leidimų ar atestatų galiojimo panaikinimo pagrindai bei šių dokumentų keitimo tvarka.
Pažymėtina, kad Europos Parlamento Direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (toliau – Paslaugų direktyva) preambulės 7 punktas numato, kad Paslaugų direktyva yra sukuriamas bendras reguliavimas, kartu atsižvelgiant į kiekvieno veiklos tipo ypatumus ir jų reglamentavimo sistemą. Šiame punkte taip pat numatyta, kad Paslaugų direktyvoje atsižvelgiama į kitus bendruosius tikslus, įskaitant visuomenės saugumą. Atitinkamai, Paslaugų direktyvos preambulės 78 punktas numato, kad yra būtina užtikrinti, kad laisvės teikti paslaugas nuostata neužkirstų kelio valstybei narei, kurioje teikiama paslauga nustatyti specialius reikalavimus, būtinus dėl viešosios tvarkos, visuomenės saugumo arba visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugos priežasčių. Paslaugų direktyvos preambulės 91 punktas aiškiai numato, kad valstybės narės, įvertinusios kiekvieną atvejį atskirai turėtų galimybę dėl priežasčių, susijusių su paslaugų saugumu, kitoje valstybėje narėje įsisteigusio teikėjo atžvilgiu imtis priemonių, nukrypstančių nuo laisvės teikti paslaugas nuostatos.
Paslaugų energetikos sektoriuje reglamentavimas yra išskirtinas iš kitų paslaugų, kurių atžvilgiu yra taikoma Paslaugų direktyva, rato, nes paslaugos energetikos sektoriuje yra sietinos su svarbiais visuomenės saugumo reikalavimais. Atitinkamai, kaip numato ir Paslaugų direktyva, valstybė narė gali nustatyti konkrečias priemones paslaugų energetikos sektoriuje teikėjų atžvilgiu, kurios užtikrintų visuomenės saugumą.
Be to pažymėtina, kad dalis paslaugų energetikos sektoriuje yra teikiamos natūralios monopolijos sąlygomis, tad, vadovaujantis Paslaugų direktyvos preambulės 8 punktu, kuris numato, kad šios direktyvos nuostatos dėl įsisteigimo laisvės ir laisvo paslaugų judėjimo turėtų būti taikomos tik tais atvejais, kai aptariama veikla yra vykdoma atviros konkurencijos sąlygomis, specialūs reikalavimai subjektams yra galimi.
Įstatymo projekto 18 straipsnis numato energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos atestavimo tvarką. Įstatymo projekte yra įtvirtintos energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos atestatų rūšys bei jų išdavimo bendrosios sąlygos. Taip pat minimoje nuostatoje yra numatyti reikalavimai asmenims, siekiantiems gauti atitinkamą atestatą. Kartu 18 straipsnyje yra numatytos atestuojamos veiklos sąlygos.
Įstatymo projekto 19 straipsnis reglamentuoja klausimus, susijusius su leidimais verstis suskystintų naftos dujų prekybos veikla. Įstatymo projekte yra įtvirtintos leidimų verstis suskystintų naftos dujų prekybos veikla rūšys bei jų išdavimo bendrosios sąlygos. Taip pat minimoje nuostatoje yra numatyti reikalavimai asmenims, siekiantiems gauti atitinkamą leidimą. Kartu 19 straipsnyje yra numatytos leidimais verstis prekyba suskystintomis naftos dujomis reguliuojamos veiklos sąlygos.
Įstatymo projekto 20 straipsnis išdėsto leidimų verstis prekyba nefasuotais naftos produktais rūšis, reikalavimus asmenims, siekiantiems gauti tokį leidimą, taip pat leidimu reguliuojamos veiklos sąlygas.
Įstatymo projekto 23 straipsnis reglamentuoja Tarnybos konsultavimosi ir bendradarbiavimo nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygmeniu klausimus. Ši nuostata įtvirtina tiek konsultavimosi su nacionalinėmis institucijomis bei įmonėmis, organizacijomis ir įstaigomis tvarką, tiek ir su Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER), veikiančia pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 713/2009, įsteigiantį Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių reguliavimo institucijomis bei Europos Komisija. Kartu Įstatymo projekto 23 straipsnis sistemiškai nustato ir šiuo bendradarbiavimu siektinus tikslus, pavyzdžiui konkurencijos skatinimo, energetikos sistemos patikimumo ir efektyvumo didinimo, vartotojų apsaugos ir kitų.
Direktyvoje 2009/72/EB ir Direktyvoje 2009/73/ЕB keliami reikalavimai duomenų saugojimui yra įtvirtinti Įstatymo projekto 28 straipsnyje. Ši nuostata numato, kokius duomenis energetikos įmonės privalo saugoti, kokie reikalavimai yra keliami šiems duomenims. Įstatymo projektas taip pat įtvirtina Tarnybos teisę dalį šios informacijos pateikti rinkos dalyviams.
Įstatymo projekto 31 straipsnis reglamentuoja skundų ir ginčų nagrinėjimo klausimus, t.y. numato, kad Tarnyba išankstine neprivaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja buitinių vartotojų skundus ir ginčus dėl energijos išteklių pirkimo-pardavimo ar paslaugų teikimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo, taip pat nesąžiningos komercinės veiklos bei kitus ginčus. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojanti Energetikos įstatymo redakcija nenumatė detalios skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarkos, Įstatymo projektas reglamentuoja, kokiais atvejais skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija atsisako priimti prašymą nagrinėti skundą ar ginčą, kokie yra skundo ar ginčo nagrinėjimo nutraukimo, palikimo nenagrinėtu, nagrinėjimo sustabdymo pagrindai. Minima nuostata įtvirtina ir suinteresuotų asmenų teisę susipažinti su skundo ar ginčo nagrinėjimo medžiaga, taip pat įtvirtina rašytinę nagrinėjimo procedūrą bei reglamentuoja kitus svarbius klausimus.
Pažymėtina, kad Įstatymo projekto 33 straipsnio 1 dalyje numatyti baudų dydžiai yra pasirinkti siekiant tiek nubausti teisės aktų reikalavimų nesilaikantį subjektą, tiek išlaikyti proporcingumą tarp prevencinių ir baudžiamųjų tikslų bei poreikio neužkrauti subjektui pernelyg didelės naštos už jo padarytą pažeidimą, galinčios padaryti pernelyg didelę neigiamą įtaką jo finansinei būklei, ypatingai įvertinus veiklos energetikos sektoriuje nenutrūkstamumo, tiekimo saugumo, energetinės nepriklausomybės ir vartotojų teisėtų interesų principus. Įstatymo projekto rengėjų nuomone, atitinkami dydžiai yra pakankama ir kartu proporcinga prevencinė priemonė.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartas Įstatymo projekto nuostatas, priėmus teikiamą Įstatymo projektą, bus pasiekta šių rezultatų:
- bus sudarytas teisinis pagrindas įgyvendinti energetikos sektoriaus reguliavimo institucinės sandaros reformą, kuri sudarys prielaidas stiprios ir nepriklausomos nacionalinės energetikos sektoriaus reguliavimo institucijos sukūrimui;
- bus įgyvendinti Direktyvoje 2009/72/EB ir Direktyvoje 2009/73/ЕB keliami reikalavimai nacionalinės reguliavimo institucijos kompetencijai, nacionalinėje teisės sistemoje bus įtvirtintos šiose direktyvose nacionalinei reguliavimo institucijai priskirtinos veiklos sritys;
- bus įtvirtinti visiems energetikos sektoriams keliami energetikos veiklos licencijų, leidimų ir atestatų išdavimo, galiojimo sustabdymo, panaikinimo ir keitimo pagrindai;
- bus aiškiai, pagrindinio energetikos sektoriaus įstatymo lygmeniu sureglamentuoti leidimų verstis suskystintų naftos dujų produktais, nefasuotais naftos produktais prekyba išdavimo tvarka;
- bus sudarytos prielaidos nacionalinės reguliavimo institucijos bendradarbiavimui su kitomis institucijomis bei privačiais subjektais tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos lygmeniu, kas yra būtina siekiant sukurti bendras Europos Sąjungos gamtinių dujų ir elektros energetikos rinkas;
- bus sustiprinta energetikos sektoriaus dalyvių apsauga sprendžiant energetikos sektoriuje kilusius ginčus ir skundus.
5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus teikiamą Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai
Neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai Įstatymo projektas neturės.
7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo projekte įtvirtintomis Tarnybos kompetenciją nustatančiomis nuostatomis yra siekiama įgyvendinti dalį Koncepcijoje numatytos energetikos sektoriaus reguliavimo nacionaliniu lygmeniu institucinės reformos. Šia reforma bus sukurtos prielaidos stiprios, nepriklausomos ir galinčios savarankiškai priimti sprendimus energetikos sektoriuje Tarnybos įsteigimui. Atitinkamai, skaidri nacionalinio reguliatoriaus veikla padės stiprinti energetikos rinkos konkurencingumą, sektoriaus dalyvių apsaugą, kas galiausiai turės teigiamą įtaką verslo energetikos sektoriuje sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą
Įgyvendinant Įstatymo projekto nuostatas taip pat turės būti keičiami Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas (Žin., 2004, Nr. 69-2382), Elektros energetikos įstatymas, Gamtinių dujų įstatymas, Šilumos ūkio įstatymas, Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymas (Žin., 2002, Nr. 72-3008), Vyriausybės nutarimai „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą“ (Žin., 2004, Nr. 170-6250), „Dėl naftos produktų ir naftos valstybės atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir kontrolės tvarkos bei minimalių naftos produktų kiekių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 117-5255), pakeista 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 730 (Žin., 2004, Nr. 95-3494), „Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 75-3481), taip pat teisės aktai, reglamentuojantys leidimų ir licencijų energetikos sektoriuje išdavimo, atestavimo tvarką, bei kiti susiję teisės aktai.
9. Įstatymo projekto rengimas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitikimas bendrinės lietuvių kalbos normoms, projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis valstybinės kalbos ir įstatymų bei kitų norminių teisės aktų rengimo (juridinės technikos) reikalavimų.
10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms. Įstatymo projekte įvardinti terminai įvertinti Terminų banko įstatymo (Žin., 2004, Nr. 7-129) ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
11. Projekto įgyvendinti reikalingos biudžeto lėšos
Projekto įgyvendinimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus.
12. Projekto derinimas
Projektas buvo skelbiamas viešai siūlant suinteresuotiems ir kitiems asmenims teikti pastabas ir pasiūlymus dėl Projekto, gautos pastabos ir pasiūlymai įvertinti, aptarti su juos pateikusiais asmenimis.
13. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai
Įstatymo projektą parengė ir teikia – Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.
14. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „energetika“, „energetikos sektorius“, „energetikos veikla“, „energija“, „Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba“, „energetikos objektai“, „energetikos įrenginiai“, „energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos atestatai“, „konsultacijos ir bendradarbiavimas“, „duomenų saugojimas“, „išankstinė neprivaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka“, „tiekimo saugumas“.
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas