LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO plenarinio posėdžio NR. 256
STENOGRAMA
2010 m. spalio 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė I. DEGUTIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas Č. V. STANKEVIČIUS
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Labas rytas, gerbiamieji kolegos. Pradedame 2010 m. spalio 14 d. plenarinį posėdį. Registruojamės.
Užsiregistravo 66 Seimo nariai.
10.02 val.
Dėl darbotvarkės. V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF*). Labai ačiū. Gerbiamoji Pirmininke, aš frakcijos vardu prašau, kad klausimų blokas 2-11a, 2-11b ir 2-12, tai yra mūsų ir gerbiamojo S. Stomos klausimai, susiję su maisto produktų kainomis, būtų perkeltas šiek tiek į priekį, į poziciją 1-10, po Prezidentės vetuoto įstatymo, nes tas įstatymas yra tikrai labai svarbus daugeliui Lietuvos piliečių, ir to pateikimo, man atrodytų, frakcijai atrodytų, reikėtų pakeisti vietą.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, yra pasiūlymas 1-9 ir 1-10 sukeisti su klausimais 2-11a, b, 2-12. Ar teisingai supratau? Ar galime bendru sutarimu pritarti tam? Reikalaujate balsuoti? Prašau balsuoti. Kas už tai, kad klausimai 2-11 ir 2-12 būtų pakelti aukščiau, vietoj darbotvarkės klausimų 1-9, 1-10, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Sukeičiame klausimus. 1-9, 1-10 bus popietinėje darbotvarkėje, o 2-11, 2-12 vietoj 1-9, 1-10. Ar dabar dar yra kokių pasiūlymų, ar galime bendru sutarimu pritarti tokiai šiandienos darbotvarkei? Prašau. D. Mikutienė.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, aš frakcijos vardu prašau jūsų, kad 2-1 klausimas dėl Nacionalinės sveikatos tarybos metinio pranešimo… Čia yra duota laiko 1,5 valandos, daug kas iš Seimo narių iš tiesų norėtų paklausti, reta yra tokia proga, kada matome Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininką Seimo tribūnoje. Mano būtų siūlymas skelti šį laiką per pusę, 45 minutes skirti pranešimui, o 45 minutes leisti Seimo nariams paklausti ir leisti jiems užsirašyti. Tokia praktika buvo taikoma Seime.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji kolege, jeigu pagal Statutą pranešėjui yra skiriama valanda, taip visada ir buvo, jeigu lieka laiko, kas nori užsirašo ir klausia lygiai taip pat. Visada užsirašote, kai jau šitoje salėje įvesta elektroninė užsirašymo tvarka. Tai ne išankstinis užsirašymas, o tada, kai vyksta tas klausimas. Aš manau, kad tikrai nebus absoliučiai jokių problemų, geranoriškai būsite užsirašę visi, kurie norėsite klausti Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko, tikrai turėsite tą galimybę.
Ar galime dabar patvirtinti darbotvarkę? Ačiū. Darbotvarkė patvirtinta.
Noriu dar iki darbotvarkės pirmo patvirtinto klausimo perskaityti Prezidentės dekretą dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti. Šis klausimas bus įtrauktas į kitos savaitės antradienio plenarinių posėdžių darbotvarkę.
10.06 val.
Pilietybės įstatymo projektas Nr. XIP-353(4) (priėmimo tęsinys)
Dabar darbotvarkės 1-2 klausimas – Pilietybės įstatymo projektas Nr. XIP-353(4). Priėmimas. Pirmiausia aš prašau pranešėjo – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko perskaityti išvadą, ar 7 straipsnio 3 punktas pagal dabartinę redakciją neprieštarauja Konstitucijai, nes dėl to ir buvo padaryta pertrauka, pasiūlius Seimo nariui V. P. Andriukaičiui ir dėl to Seimui balsavus.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas tą pačią dieną, kai buvo padaryta pertrauka, susirinko dėl šio klausimo ir padarė tokią pačią išvadą, kaip prieš tai du kartus, kad, Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomone, šis punktas galimai neprieštarauja Konstitucijai.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, turime… (Balsai salėje) Prašau pasakyti, koks buvo balsavimas, prašo. Gerbiamasis pirmininke…
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Balsavimo rezultatus aš tuoj paskelbsiu. Pačioje išvadoje… čia išrašas iš protokolo. Pačiame protokole nėra įrašyta, aš dabar tikrai negaliu pasakyti, koks buvo balsų santykis, tačiau yra priimtas toks sprendimas, čia iš protokolo, čia ne išvada.
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Šiuo atveju komiteto pirmininkas nutyli, kad buvo 5 ir 4, J. Sabatauskui nedalyvavus. Faktiškai būtų 5 ir 5. Bet aš ne to noriu paklausti. Komiteto išvadoje yra, kada svarstytas Teisės departamento, išvadose yra parašyta, ten, kur Teisės departamentas nurodo, kad galimai prieštarauja… Komitetas teigia „atsižvelgti“. Norėčiau paklausti, ką tai reiškia? Ką reiškia „atsižvelgti“?
PIRMININKĖ. Komiteto pirmininke, prašau.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas atsižvelgė į tas pastabas, joms po to pritarė ir inkorporavo į įstatymo projektą. Tačiau konkrečiai dėl šito 3 punkto komiteto nuostata buvo aiški, ir balsavimo rezultatas buvo aiškus. Ne pirmininko balsas buvo lemiantis, užteko balsų daugumos dėl šito punkto, kad būtų pasakyta, jog neprieštarauja Konstitucijai.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, mums patinka ar nepatinka, yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto tokia išvada ir mes turime darbą tęsti.
Aš dabar iš karto… Yra labai daug pasiūlymų dėl 7 straipsnio 3 dalies redakcijos. Pirmasis – J. Karosas. Prašau pristatyti savo pataisą, nes jūs tada tik pristatėte, bet po to buvo viskas nutraukta. (Balsai salėje) Dėl 3 punkto. Jūs išbraukėte „Yra lietuvių kilmės asmuo, išvykęs iš Lietuvos Respublikos po 1990 m.“
J. KAROSAS (LSDPF). Taip, čia tas pats klausimas, kurį šiandien, be kita ko, labai plačiai komentuoja ir gerbiamojo E. Kūrio padalintas raštas, kad šiuo atveju vėl einama ta linkme, jog vietoj išimtinių atvejų siūlomas begalinis atvejų skaičius. Tai aš niekaip negaliu sutikti. Ir kad kai kurie teisininkai šitą klausimą palaiko, mane stebina. Tiesiog stebina, kai jie patys prisiekia Konstitucijai, siūlo laužyti Konstituciją, labai atsiprašau.
PIRMININKĖ. Palaikantis J. Karoso pataisą – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, šis 3 punktas yra be galo svarbus. Noriu pasakyti, jog dėl to, kad vėl įvedamas lietuvių kilmės asmenų dėl pilietybės prioritetas, dėl to jau yra konstitucinė byla. Štai mano rankose Šiaulių apygardos teismo sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl to, ar galima pilietybei pritaikyti diskriminacijos principus.
Gerbiamasis Šedbarai, aš noriu kreiptis į jus. Gerbiamoji Pirmininke, jis neklauso manęs, aš negaliu dėstyti motyvų.
Gerbiamasis Šedbarai, jūs turbūt žinote, kad tarptautinėje teisėje galioja vadinamasis „jus cogens“ normos principas, viršenybės principas. Jis nustato, kad negalimas rasinės diskriminacijos principas, negalimas nusikaltimas žmoniškumui, ir kiti šie principai turi prioriteto teisę, pirmumo teisę. Kaip jūs paaiškinsite, kad įvedama štai tokia norma, kurią jūs dėstote? Jūs, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas! Visiškai akivaizdu, kad tai, kas dabar įvedama, pažeidžia žmogaus teisių principus. Pilietybė kildinama iš piliečio, o ne iš priklausomybės etninei grupei. Ką tuomet darys karaimas ar Lietuvos gudas, ar Lietuvos totorius, ar kiti, kuriems bus užkirstas kelias naudotis šia teise? Todėl aš tikrai siūlau palaikyti J. Karoso normą ir šitą diskriminacinį principą išbraukti iš šio straipsnio, 3 punktą siūlau išbraukti.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kadangi buvo paminėta mano pavardė, galiu trumpai pasakyti?
PIRMININKĖ. Galite.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Seimo nary, tai ne mano siūlymas, tai Seimo narių grupės siūlymas. Antra vertus, man nesuteikta galia spręsti. Tai yra komiteto sprendimas. Tai jūs taip ir formuluokite.
PIRMININKĖ. Prieš pataisą – R. Smetona.
R. SMETONA (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš nepritariu siūlymui išbraukti šią nuostatą, ir pasakysiu kodėl. Aš manau, kad mes dažnokai spekuliuojame ir piktnaudžiaujame šiuo atveju – konkrečiai Konstitucinio Teismo ta dažnai minima išvada dėl galimo lygiateisiškumo principo pažeidimo ir panašiai. Tai prieštaravimas yra kur? Konstitucinis Teismas įtvirtina, kaip ir parašyta Konstitucijoje, kad įstatyme būtų nustatyti tik atskiri atvejai, nebūtų visuotinumo. Kita vertus, kalbėdamas apie tą vadinamąjį lygiateisiškumo principo pažeidimą, prieštarauja pats sau ir Konstitucijai, nes kaip tik išskyrimas lietuvių kilmės asmenų arba išskyrimas asmenų, gyvenančių prie valstybės sienos, arba išskyrimas teritorijos arba valstybių, kaip Europos Sąjungos ir NATO narių, tai ir yra atskiri atvejai. Štai jeigu būtų iš viso pasaulio valstybių arba būtų visiems, tada taip, teisingai, būtų pažeista Konstitucija. Aš manau, kad kaip tik čia yra Konstitucijos normos įtvirtinimas, aš pritariu tam ir nepritariu siūlymui išbraukti šią nuostatą.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate J. Karoso pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Triukšmas salėje) Balsuojame! Gerbiamieji kolegos, baigiame pokalbius, einate balsuoti!
Balsavo 103 Seimo nariai. Už – 34, prieš – 18, susilaikė 51. Pataisai nepritarta. Repliką po balsavimo – E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamasis kolega Vyteni, aš noriu pasakyti, kad tam tikras tautinio pozityvaus diskriminavimo principas yra įrašytas Konstitucijoje, tai yra 32 straipsnio 4 dalis, kad kiekvienas lietuvis gali gyventi Lietuvoje. Čia mes galime iš šito daug ką išvedžioti, bet šis principas Konstitucijoje yra įtvirtintas.
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš siūlau E. Klumbiui skaityti Konstitucinio Teismo nutarimą, po to duoti priesaiką, kad jo laikysis, ir apie tą straipsnį, kurį interpretuojate, kalbėti taip, kaip ir numato, Lietuvos pilietybės institutas siejamas su piliečiu. O antra, Šiaurės Atlantas, NATO ir visa kita, aš nekomentuosiu, nes tai yra nesąmonė, kas yra parašyta čia. Tai pažeidžia viską, diskriminavimo principą… ką tik nori. Nežinau, kaip Seimas balsuoja, bet kito būdo, kaip kreiptis į Konstitucinį Teismą, tikrai nėra.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, visi turime savo nuostatas, savo nuomones. Iš tikrųjų kreipsimės į Konstitucinį Teismą. Gal dirbame prie Pilietybės įstatymo tokio, koks dabar yra surašytas, čia vienas kito turbūt tikrai neperauklėsime ir nuomonių nepakeisime. Pataisą pristatyti siūlau M. Varašką, nors turinys yra tas pats, bet kiekvienas Seimo narys turi savo interpretaciją. M. Varaška prašė, kad jam būtų leista irgi pristatyti. Prašom.
M. VARAŠKA (KPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš labai prašau dėmesio kolegų dėl savo siūlymo, nes jis yra iš dviejų dalių. Pirmiausia aš siūlau išbraukti tą punktą, kurį siūlo išbraukti ir ponas V. Gapšys, ir gerbiamasis J. Karosas. Kartu siūlau vietoj to punkto įrašyti labai paprastą nuostatą, jog visiems asmenims, pasitraukusiems iš Lietuvos po 1990 m. kovo 11 d., būtų suteikta galimybė turėti dvigubą pilietybę. Esmė šio siūlymo yra ta, kad darydami išimtis ar dėl organizacijos, su kuria mes galimai susiję federaciniais ryšiais, ar dėl organizacijos, su kuria mes galimai susiję karinės gynybos ryšiais, valstybėms narėms, mes iš tiesų diskriminuotume tik kitas pasaulio valstybes, o galimo Konstitucinio Teismo doktrinos pažeidimo taip pat neišvengtume dėl išimtinio dvigubos pilietybės paplitimo, nes skaičius valstybių narių, kurių atžvilgiu būtų taikomas dvigubos pilietybės institutas, reikšmės nevaidintų. Kitaip tariant, aš labai prašau jus pritarti mano siūlymui taikyti dvigubos pilietybės institutą visiems, išvykusiems iš Lietuvos Respublikos po 1990 m. kovo 11 d., be abejo, ir leisti Konstituciniam Teismui pagal savo doktriną dar kartą konstituciškai kvestionuoti šią priimtą nuostatą, nes, kiek suprantu, po įstatymo priėmimo Seimas kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl šių ir kitų nuostatų konstitucingumo verifikavimo. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. A. Mazuronis – už. Atsiprašau, pirma komitetas. Atsiprašau, Andriau.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų dėl 3 punkto Seimo nario M. Varaškos yra du pasiūlymai: vienas pasiūlymas, lygiai toks pat, koks ir V. Gapšio, yra identiškas ką tik balsuotiems, dėl jų negali būti balsuojama, t. y. žodis žodin kaip ir J. Karoso. O kitas pasiūlymas dėl to paties 3 straipsnio yra, kad būtų galima neribota dviguba pilietybė. Šioje vietoje komitetas nepritaria tokiam pasiūlymui, nes, kaip ką tik teisingai pasakė kolega R. Smetona, tai tikrai pažeistų Konstituciją, tai būtų neribotas dvigubos pilietybės modelis, dėl ko Konstitucinis Teismas jau ir dabar yra pasakęs. Todėl komitetas tam antram pasiūlymui nepritarė, kartoju, 1 dalis yra identiška jau balsuotam.
PIRMININKĖ. A. Mazuronis – už pataisą dėl 2 dalies, dėl 1 nebalsuosime.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų norėčiau pasakyti, kad tikrai visa širdimi esu už dvigubą pilietybę, tikrai esu už dvigubą pilietybę visiems lietuvių kilmės žmonėms, visiškai nesvarbu, kur jie šiandien ir dėl kokių priežasčių gyvena. Tačiau, lygiai taip pat būdamas už tai, aš negaliu paneigti ir Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kuris buvo dėl dvigubos pilietybės. Negaliu pamiršti to išaiškinimo, kad dviguba pilietybė, Konstitucinis Teismas išaiškino, galima tik išimtiniais atvejais. Ir šioje vietoje, mano galva, yra ypač keista, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas 85 % lietuvių emigrantų pripažįsta kaip išimtinį atvejį. Pasisakau už šią įstatymo nuostatą, kurią pasiūlė ponas M. Varaška, nes aš esu įsitikinęs, kad jeigu Teisės ir teisėtvarkos komitetas mano, kad nuo 85 iki 90 % Lietuvos emigrantų atvejų galima traktuoti kaip išimtinius atvejus, tai jie galės traktuoti, kad 100 % Lietuvos emigrantų taip pat yra kaip išimtinis atvejis, tokia logika vadovaudamiesi. Todėl raginu palaikyti pono M. Varaškos pasiūlymą, pritarti dvigubai pilietybei ir laimingai nenutraukti ryšių su visais Lietuvos Respublikos piliečiais, nepaisant to, kur jie šiandien būtų ir dėl kokių priežasčių.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš patikslinu kolegą A. Mazuronį, kad Konstitucinis Teismas nepasakė „išimtinis“, nes tokio žodžio nėra Konstitucijoje. Konstitucijoje yra „atskiri atvejai“. Tai yra esminis skirtumas, kurį ir mato Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
PIRMININKĖ. S. Pečeliūnas prieš pataisą.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Pirmiausia, ponia Pirmininke, tramdykite komiteto pirmininką, kad jis irgi laikytųsi Statuto. Nesuteikta jam teisė komentuoti mūsų dabar kalbų, jūsų net nepaprašius tam žodžio. Tai yra nekorektiška.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tai mane įvardija.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Nesvarbu, bet vis tiek žodžio reikia paprašyti. O dabar dėl esmės.
Dėl antrojo to dalyko, nes dėl pirmojo jau balsavote, nepaisant to, kokia dėl jo mano nuomonė, kurios dabar nesakysiu. Dėl antrojo, tai yra dėl datos išbraukimo, kitaip sakant, dviguba pilietybė visiems, visaip ir visada. Taip suformuluokime tą M. Varaškos siūlymą. Pirmas dalykas, kad tai neatitinka Konstitucijos, tai čia ir ginčytis nereikia, visi skaityti mokam ir, tikiuosi, suprantam, kas parašyta.
Kreipiuosi į visus dvigubos pilietybės šalininkus. Penkeri metai mėginate visaip apeiti, peršokti, perlipti, dar ką nors padaryti su Konstitucija, užuot susėdę visi protingi žmonės ir per penkerius metus tikrai esate pajėgūs suformuluoti konstitucinę pataisą. Ir baigtųsi visi tie ginčai. Todėl balsuoti už siūlymą, kuris akivaizdžiai neatitinka Konstitucijos, man, manau, ir jums, neleidžia jūsų čia, šioje tribūnoje, duota priesaika. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas palaikote M. Varaškos antrąjį pasiūlymą, tai yra „asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos…“ ir išbraukiama „iki 1990 kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 21, prieš – 15, susilaikė 62. M. Varaškos pataisai nepritarta.
Toliau Seimo nario V. Gapšio pataisa yra lygiai tokia pati kaip J. Karoso ir M. Varaškos pirmosios dalies. Taigi mes dėl jos jau apsisprendėme balsuodami. Nebalsuojame. Toliau yra Seimo nario E. Klumbio pataisa.
Prašom, Egidijau, pateikti pataisą. Gerbiamasis Klumby, prašom pateikti pataisą!
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų siūlau (tą jau kalbėjau ir anksčiau), kad lietuviai nebūtų skirstomi pagal politinius blokus. Sakykite, kuo yra blogesnis lietuvis, kuris gyvena, sakysime, Japonijoje ar Australijoje (jis neturėtų teisės gauti dvigubos pilietybės), už tą lietuvį, kuris, tarkim, gyvena Jungtinėse Valstijose, yra ypač prorusiškas ir atstovauja Rusijos interesams, bet jis galės gauti Lietuvos pilietybę? Štai yra jūsų tokia logika. Jeigu jis gyvena Valstijose, tai jis yra išimtinai už NATO, už Europos Sąjungą ir yra tinkamas lietuvis, kuriam galima suteikti teisę gauti dvigubą pilietybę. Aš manau, kad tai yra nusikalstamas lietuvių tautos skaldymas, neprotingas, ir siūlau palaikyti mano pataisą.
PIRMININKĖ. A. Mazuronis palaiko… Atsiprašau, dar komiteto pirmininkas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė šiam pasiūlymui, nes tai irgi yra, taip sakant, laisvo dvigubos pilietybės įtvirtinimo reikalas, kadangi pasiūlymas, kaip kolega minėjo, skamba taip, kad yra lietuvių kilmės asmuo, išvykęs iš Lietuvos Respublikos po kovo 11 d., ir be jokių atskirų atvejų išdėstymo. Mes manome, kad iš tiesų tai prieštarautų Konstitucijos 12 straipsnio 2 daliai. Dėl to jau yra pasisakęs Konstitucinis Teismas.
PIRMININKĖ. A. Mazuronis palaiko pataisą.
A. MAZURONIS (TTF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, nenorėdamas kartoti prieš tai buvusių argumentų, pabandysiu pasakyti naujus. Vienas iš argumentų, manau, su tuo visi sutiksite, kad moteris pusiau nėščia negali būti. Gali būti arba nėščia, arba ne nėščia. Lygiai taip pat aš įsivaizduoju, kad mes turėtume vieną dieną priimti tokį minisprendimą: arba mes suteikiame dvigubą pilietybę visiems Lietuvos piliečiams, nesvarbu, kur jie gyvena, nepaisom geografinio ar politinio išsibarstymo, arba nesuteikiam visiškai niekam. Šiandien mes turime konstitucinę problemą, yra Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad gali būti tik išimtiniais atvejais. (Balsai salėje)
Ir vėlgi grįžtu prie Teisės ir teisėtvarkos komiteto išimtinių ar atskirų atvejų traktavimo, tai 85 ar 90 % Lietuvos išeivijos, aš labai abejoju, ar tai yra išimtinis atvejis. Iš esmės tai yra visi. Mes einame labai slidžiu savo piliečių diskriminavimo taku, kuriuo eiti iš principo negalima. Negaliu nepritarti kolegos E. Klumbio mintims, kad kuo prastesnis tas lietuvis, kuris Australijoje, išvyko į Australiją, kur yra didžiulė lietuvių bendruomenė, už tą lietuvį, kuris šiandien Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje ar netgi Turkijoje. Gerbiamieji kolegos, matyt, reikėtų pagalvoti, reikėtų galbūt ne prie šio įstatymo, galbūt reikėtų priimti Konstitucijos pataisas Seime, vieningai sutarus dėl vieno ar kito sprendimo. Tačiau toks bandymas lyg ir įtikti daliai emigrantų, kartu bandymas nepažeisti Konstitucijos, o tai iš principo yra neįmanoma pagal tai, kaip yra šiandien, kokia yra teisinė bazė, yra labai sudėtingas uždavinys. Todėl raginu palaikyti E. Klumbio pasiūlymą, nesimėtyti ir priimti galų gale tą ryžtingą sprendimą, kurį reikėjo priimti jau seniai.
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis – prieš.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, E. Klumbio pataisa dar labiau išplečia dvigubos pilietybės skaičių. Dabar, kolegos, pacituosiu jums, ką daro mūsų lietuvaičiai, gaudami Norvegijos, Olandijos ar Jungtinių Valstijų pasą. Štai kaip skamba lietuvio priesaika, kai jis ima Jungtinių Valstijų pilietybę. Įsiklausykite: „Šiuo skelbiu ir prisiekiu, kad absoliučiai ir visiškai atsisakau ir išsižadu bet kokio lojalumo ir ištikimybės bet kuriam užsienio valdovui, monarchui, valstybei ar suverenui, kurio arba kurios valdinys arba pilietis aš ligi šiol buvau.“ Tai yra priesaikos žodžiai, kai lietuvis gauna pilietybę Jungtinėse Valstijose. Jis pasižada oficialiai atsisakyti ryšių su Lietuva. Kitose valstybėse būdamas daro tą patį. Tai kaip čia yra? Jis laisva valia atsisako savo pilietybės, o mes prieš jo valią stengiamės laikyti jį dvigubu piliečiu?
Antra. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme parašyta dar daugiau. Kolegos patriotai, paskaitysiu. Štai kaip skamba: „Grėsmė nacionaliniam saugumui ir pavojus yra kitų valstybių pastangos primesti Lietuvai dvigubos pilietybės principus.“ Tai aš dabar klausiu, ką mes čia išdarinėjame?
Kolegos kalba apie Konstitucijos keitimą. Šis straipsnis keičiamas tautos tik referendumu. Pasiskaitykite Konstitucijos metmenis, paskaitykite 1992 m. Konstitucijos rengimo darbo grupės pozicijas, Aukščiausiosios Tarybos dokumentus ir visus dokumentus. Ką čia mes krečiam juokus? Pilietybė yra kertinis Lietuvos nepriklausomybės pamatas. Priminsiu Maironį: „Tas ne lietuvis, kas Tėvynę bailiai lyg kūdikis apleis“. Bent Maironį pasiskaitykite!
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate Seimo nario E. Klumbio pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 32, prieš – 13, susilaikė 55. E. Klumbio pasiūlymui nepritarta.
Toliau yra Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos. Komitetas į jas atsižvelgė. Galim pritarti tam. Ir, gerbiamasis kolega, jau kreipiuosi į komiteto pirmininką, dar yra dvi pataisos Seimo nario J. Karoso, bet viena pataisa man skamba taip pat, kaip ir M. Varaškos. Tai dėl to nebalsuojam. O kita pataisa…
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kita pataisa yra dėl dabar jau 4 punkto, dėl kurio jau balsavom antradienį. Būtent dėl to žodžio „dėl tremties įgijęs kitos valstybės pilietybę palikuonis“. Tai jau 4 punktas antradienį yra balsuotas ir priimtas. Sutinkat, kolega, turbūt?
PIRMININKĖ. Sutinkate, gerbiamasis Karosai? Dėkoju. Ir toliau irgi, man atrodo, dėl 4 punkto yra Seimo nario V. Gapšio. Komitetas tam pritarė. Tai galim pritarti. Ir G. Songailos pataisa dėl 4 punkto.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Atkreipiu dėmesį, kad dabar jau būtų šeštas punktas, senajam tekste buvo ketvirtas. Dabar jis jau tampa šeštu po to, kai mes balsavom.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, aš dar kartą prašau: nesimaišom, paskui suredaguosit. Mes turim po svarstymo jūsų protokolą ir projektą taip, kaip parašyta, tai dėl to, kad nesusimaišytume, ir sakau: dėl 7 straipsnio 4 punkto yra G. Songailos pataisa, kurią prašau G. Songailą pristatyti.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Aš atsiimu tą pataisą, nes teisininkai įrodė, kad bet kuriuo atveju, jeigu bus sutartis, tai sutartis turi įstatymo galią, jeigu ją Seimas ratifikuoja. Tai nebūtina ta pataisa. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, G. Songaila atsiėmė pataisą. Tai dėl 4 punkto lyg ir visas pataisas išnagrinėjom. Dabar dėl 5 punkto 7 straipsnio yra S. Šedbaro pataisa. Pristatykit. Išbraukti žodžius „ir nuo santuokos sudarymo nėra praėję trejų metų“. Mes dėl šito nebalsavom. Gerbiamasis kolega, nesiblaškom. Jūsų pataisa yra dėl 7 straipsnio 5 punkto, čia parašyta: „Nesvarstytas“, išbraukti žodžius „ir nuo santuokos sudarymo nėra praėję trejų metų“. Ir šį punktą išdėstyti kitaip. Tai gal tada pakomentuokit.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, gerbiamieji kolegos. Čia yra punktas, kuriame numatyta, kada atsiranda galimybė įgyti dvigubą pilietybę gimstant šalyje, kuri pačiu gimimu numato, kad asmuo, kuris turės kitos šalies pilietybę, vien gimdamas įgyja ir kitos šalies pilietybę. Komiteto darbo grupės ir komiteto svarstymo metu pozicija buvo tokia, kad jeigu jau asmuo gimdamas įgyja dar vieną pilietybę, kad tai ir būtų atskiras atvejis, kai leidžiama dviguba pilietybė. Po to svarstymo metu, kaip jūs pamenat, aš primenu antradienio diskusiją, kai buvo balsuojama dėl Užsienio reikalų komiteto pasiūlymų, atsirado šalia to kita norma, kad gimstant įgijus pilietybę ir sukakus 18 metų per trejus metus šitas asmuo turi apsispręsti. Tai komitetas…
PIRMININKĖ. Pritarė.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). …pritarė mano pasiūlymui išbraukti tą trejų metų apsisprendimo laiką ir mano, kad, viena vertus, pats teisinis mechanizmas būtų sudėtingas arba neįmanomas, kita vertus, iš tiesų tai tikrai jau yra atskiras atvejis, ir pažymiu, kad tai prezidentūros darbo grupės pozicija, dalyvaujant ir konstitucinės teisės specialistams. Pats to jauno žmogaus, sulaukusio 18 metų, apsisprendimas, jo procedūrų atlikimas iš tiesų tuo metu būtų visiškai logiškai nesuprantamas, nepaaiškinamas. Tai štai tie argumentai, dėl kurių komitetas pritarė vėl mano pasiūlymui, kad būtų išbraukti atsiradę po svarstymo tie treji metai ir būtų grįžta prie pirminės redakcijos, kuriai anksčiau Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo pritaręs ir dabar Teisės ir teisėtvarkos komitetas tam pritaria.
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis nepritaria šiai pataisai.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). …aš noriu dėl viso 7 prieš dabar kalbėti…
PIRMININKĖ. Atsiprašau. Tai ar galim bendru sutarimu pritarti S. Šedbaro ir komiteto bendrai nuomonei? Galim, dėkoju. Dabar 7 straipsnio 6 punktas. J. Karoso pataisa, panaši į gerbiamojo S. Šedbaro, bet šiek tiek kitokia. Gerbiamasis Justinai, pristatot ar atsiimat? Tuojau įjungs. Jau įjungė.
J. KAROSAS (LSDPF). Iš esmės yra beveik tokia pati kaip ir gerbiamojo S. Šedbaro, dėl to jeigu jau mes pritariam arba nepritariam, tai tas klausimas taip ir išsprendžiamas, nėra čia ką, man atrodo, svarstyti ypatingai.
PIRMININKĖ. Jūs rašote 21 metus, S. Šedbaro – 18. Tai, man atrodo, esmės didelės (…). Dėkoju, atsiimta. Toliau yra Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos. Komitetas tam pritarė. Ir toliau jau iš esmės yra dėl 6 punkto viskas, o dėl 7 yra J. Karoso pataisa, kuriai komitetas nepritarė. Gerbiamasis Karosai!
J. KAROSAS (LSDPF). Dėl kurio, sakot, Pirmininke?
PIRMININKĖ. Dėl 7 punkto – „yra Lietuvos Respublikos pilietis, įvaikintas kitos valstybės piliečių, savaime įgijęs valstybės pilietybę, jei jam nėra sukakę 21 metų.“
J. KAROSAS (LSDPF). Taip, priėmus siūlomą nuostatą susidarytų tokia situacija, kad visi Lietuvos Respublikos piliečių įvaikinti asmenys, ne tik įvaikinti užsieniečiai, turėtų teisę į dvigubą pilietybę. Tokia situacija suteikia nepagrįstas privilegijas Lietuvoje įvaikintiems asmenims prieš neįvaikintus asmenis. Siūlytina nustatyti, kad teisę į dvigubą pilietybę turėtų tik tie Lietuvoje įvaikinti asmenys, kurie gimdami įgyja kitos valstybės pilietybę, be to, kaip ir 7 straipsnio 1 punkte, siūloma nustatyti tą metų ribą, kurią mes jau atmetėm, kada asmuo gali išreikšti savo valią, o šio pasiūlymo įgyvendinimo mechanizmas gali būti numatytas 18 straipsnyje.
PIRMININKĖ. Norinčių lyg ir kalbėti nėra. Tada duodu komiteto pirmininkui.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė šiam siūlymui. Šitas siūlymas, gerbiamieji kolegos, yra, na, iš tos pačios serijos, kad įvestume tą trejų metų apsisprendimo laikotarpį. Dabar žiūrėkim: šitas punktas yra skirtas vaikui, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis. Jį įsivaikina kitos šalies piliečiai ir dėl to jis įgyja kitos šalies pilietybę. Tai kolega J. Karosas siūlo jam irgi sulaukus pilnametystės nustatyti tam tikrą apsisprendimo laikotarpį. Tai yra labai analogiška, ar tai gimdamas kitoje šalyje, ar įvaikintas kitoje šalyje – tai yra tas pats teisinis modelis arba labai panašus. Komitetas dėl to ir nepritarė, kad jeigu yra įvaikintas, tai tegul lieka jisai ir gimtos šalies piliečiu, gal jis norės grįžti. Šiuo aspektu manome, kad jeigu jau mes apsisprendėme dėl gimimo, kad nereikia daryti jokių ribojimų, tai ir šitoje vietoje tuo labiau, aš manyčiau, kadangi įvaikinimas tikrai irgi nėra vaiko, jeigu jis mažas, valios išraiška. Tai komitetas siūlo nepritarti ir nedaryti kažkokios vienos išimties tuo atveju, jeigu mes jau nedarom išimties gimstant ir panašiai.
PIRMININKĖ. S. Pečeliūnas, palaikantis pataisą? Prašau.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Aš dabar nelabai ir supratau. Čia daug visi visko šnekėjo, bet taip esmė kažkur liko paraštėse. Tai ir norėčiau išsiaiškinti. Mes rašom: vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis. Klausimas, ar jis yra pilietis, jeigu jis paso dar neturi. Jis yra vaikas. Kitiem sakom, jis dar apsispręs. Net ir turintis teisę į Lietuvos pilietybę, kai ateina laikas pasiimti Lietuvos Respublikos pasą, jis gali jo tiesiog atsisakyti ir likti be pilietybės, dar ir toks variantas yra, o mes jau jį vadiname piliečiu. Nesuprantamas man toks dalykas, tas pats, kaip ir gimę kitur. Jie nėra piliečiai, jie turi teisę, ir paliekame tą apsisprendimo laiką.
Dabar įvaikinimas… faktiškai tas vaikas… čia tas pats ginčas, ką kėlė ir Teisės departamentas, kur rašėme „įvaikintas asmuo“ ir jūs tam pritarėte. Tai čia irgi supraskime, kad tas įvaikintas asmuo tai yra vaikas. Jis savo valios neturi. Ir ponas Justinas, kaip aš supratau, visiems lygiai, atėjus pilnametystei, taip pat ir jam suteikia teisę apsispręsti. Kodėl mes turime iš jo atimti tą teisę apsispręsti? Šitas man nesuprantama. Gal pirmininkas galėtų paaiškinti, gal aš pats ko nesuprantu, gal ta teisė ir taip jau yra įrašyta? Bet iš visų kalbų aš supratau, kad jos nėra, ir niekas nenori, kad būtų. Gal aš neteisus.
PIRMININKĖ. Gerai. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate J. Karoso pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 34, prieš – 4, susilaikė 64. Pataisai nepritarta.
Dėl 7 straipsnio 8 punkto pataisų nėra. Dėl 9 punkto pataisų nėra.
Dabar, gerbiamieji kolegos, mes išnagrinėjome papunkčiui visą 7 straipsnį, todėl siūlau kalbėti dėl viso 7 straipsnio – vienas už ir vienas prieš.
Prieš visą 7 straipsnį kalba S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, mielieji kolegos. Na, mano tokia dviprasmiška padėtis, nes ten yra daug tų punktų. Kai kurie iš jų yra visiškai priimtini ir normalūs ir nekėlė man jokių abejonių. Bet pora yra likę, kur mes kreipsimės į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, kai jau čia kiekvienam aišku, kad jie su Konstitucija nieko bendra neturi. Štai toks elgesys man yra sunkiai suprantamas. Prisimenant, kad mes dažnai kalbame apie mūsų priesaiką, ir primenant vienas kitam žodžius, kas ten parašyta, su tuo irgi nelabai suderinama. Todėl jums leidus dėl šio straipsnio aš leisiu sau, skaitydamas Konstituciją, atmindamas savo priesaiką ir visa tai, kas čia buvo pasakyta, mažų mažiausiai susilaikyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Mazuronis – už.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų klausimai kyla labai paprasti. Ar gerai, kad mes išplečiame piliečių, kurie gali gauti dvigubą pilietybę, sąrašą? Aš asmeniškai manau – taip. Ar tai, ką mes čia dabar darome, atitinka Konstitucinio Teismo išaiškinimą ir konstitucines nuostatas, nepaisant Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonės? Aš asmeniškai manau – ne. Ar mes galutinai išsprendžiame visas problemas, kurios yra iškilusios ir kurios susijusios su dvigubos pilietybės gavimu ir jos turėjimu? Aš asmeniškai manau – ne. Ar mums dar reikės grįžti prie šito įstatymo, galbūt prie referendumo, kaip ponas V. P. Andriukaitis minėjo, ir prie šitos problemos arba šito klausimo galutinio užbaigimo? Aš asmeniškai manau – taip.
Taigi vėl tenka konstatuoti, kad šiandien mes bandome nušauti kaip ir du zuikius vienu šūviu – įtikti Konstitucijai ir įtikti mūsų emigravusiems piliečiams, o tai iš principo, mano galva, nėra įmanoma padaryti. Jeigu Teisės ir teisėtvarkos komitetas mano, kad taip, aš pasisakau už. Aš ne vieną ir ne du kartus pasisakiau apskritai už dvigubos pilietybės įteisinimą, turėjimą ir aš esu įsitikinęs, kad referendumo būdu mes dar grįšime prie šito klausimo, ir šio klausimo svarstymas šioje salėje šiandien dar nėra galutinis.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas 7 straipsnis, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 70, prieš – 19, susilaikė 14. 7 straipsnis priimtas.
Replika po balsavimo – M. Varaška.
M. VARAŠKA (KPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Dabar reziumuokime iš tiesų, ką mes priėmėme, kokias nuostatas, lyginant su pasiūlymais. Sutarėme, kad maždaug 40 šalių piliečių, turinčių tų šalių pilietybes, galės turėti Lietuvos Respublikos pilietybę. Ir padarėme pasaulį vėl margą. Tos šalys, tie regionai, Lotynų Amerika, Australija, Okeanija, į kurias vyko antrinės emigracijos, kur žmonės važiavo ieškoti ne saulės arba medaus, bet kitą kartą susijungti su giminėmis, liko išbrauktos iš jūsų naujo naujojo pasaulio suskirstymo.
Pažiūrėkime, kokius mes dabar padarėme diplomatinius žingsnius. Britų Sandrauga, kurios šalys ir kurių šalių piliečiai…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, čia yra replika po balsavimo. Ji turi būti trumpa ir aiški, o ne paskaita.
M. VARAŠKA (KPF). Ne. Leiskite, aš tuoj baigsiu. Jos numato vienodą savo piliečių pilietybės turinio reguliavimą. Dabar mes nustatėme, kad Jungtinės Karalystės šalyje gyvenantys Lietuvos piliečiai turės tą galimybę, o Australijos, Naujosios Zelandijos, kurios taip pat priklauso Britų Sąjungai, neturės. Ar tai yra teisinga, ar tai yra diplomatiška ir toliaregiška? Aš manau, kad ne.
PIRMININKĖ. J. Karosas.
J. KAROSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš negaliu sakyti nieko prieš pačią idėją, kad kiek galima daugiau lietuvių kilmės žmonių turėtų pilietybę. Aš palaikau tą idėją. Bet mes, Lietuvos Respublikos Seimas, žmonės, kurie esame prisiekę Konstitucijai, balsuojam už tokį variantą, kuris akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijai. Kitaip sakant, šitos problemos sprendimo kelias man yra neįprastas. Kito kelio, kartoju ir sakau, mano galva ir visų, kurie dorai prisiekė Konstitucijai, žmonių galva, nėra, negu keisti Konstitucijos 12 straipsnį. Viskas. Labai ačiū. Dėl to balsavimas už 7 straipsnį, mano galva, tikrai nedaro žmonėms ypatingos garbės. Dėkui.
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, kadangi Justinas taip sugėdino, o mano mygtukas, kaip matote, yra žalias, aš supainiojau. Aš norėjau balsuoti prieš. Prašau įskaityti mano balsą prieš. Kadangi bėgdamas pro šalį prie mikrofono, nes jūs man nedavėte galimybės pasisakyti prieš 7 straipsnį… Taip jau atsitiko. Tada aš sakiau, kad aš noriu kalbėti prieš visą. Aš – prieš.
Gerbiamoji Seimo Pirmininke, tai yra kertinis straipsnis. Ir tie motyvai, kuriuos dėstė M. Varaška, ir tie motyvai, kuriuos dėstė J. Karosas… Aš iš principo manau, kad Lietuvai yra labai pavojinga dviguba pilietybė žiūrint į Lietuvos nepriklausomybės išsaugojimo kontekstą. Todėl aš manau, kad dėl šio straipsnio reikia kreiptis į Prezidentę ir prašyti, kad ji nepasirašytų ir vetuotų šį įstatymą. Jeigu kartais Prezidentė pasirašys, tuomet vėl reikia skubiai kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes šis straipsnis ydingas visais požiūriais.
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis balsavo prieš. R. Smetona.
R. SMETONA (TTF). Aš klaidingai paspaudžiau mygtuką, neteisingai. Aš balsavau dėl 7 straipsnio už. Ir dabar, kadangi replika po balsavimo, priduriu, kad šitas straipsnis, nors ir turi trūkumų, vis dėlto yra geriausias iš visų blogų galimų variantų.
PIRMININKĖ. R. Smetona balsavo už. A. Kubilius. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš balsavau už taip, kaip ir parodyta. Bet aš negaliu klausytis tų visiškai, mano manymu, nepagrįstu gąsdinimų Konstitucijos ir visais kitais baubais. Džiaugiuosi, kad iš tikrųjų patvirtinome šį straipsnį. Tiesą sakant, tą patį buvome padarę prieš gerus trejus, ketverius metus, tada dirbo darbo grupė ir lygiai prie tokių pačių išvadų buvo priėjusi. Norėčiau pasakyti tik vieną dalyką, ypač tiems, kurie rūpinasi Konstitucija, t. y. J. Karosui ir V. P. Andriukaičiui. Noriu priminti, kad ir mūsų Konstitucija, ir daugelis kitų mūsų šiandieninės Lietuvos gyvenimo reiškinių pasižymi vienu bruožu – tai restitucijos bruožu. Mes 1990 m. restitucijos principu atkūrėme 1938 m. Konstitucijos galiojimą, atkūrėme nuosavybės teisių galiojimą, taip pat atkūrėme ir pilietybės principų galiojimą. Noriu priminti, kad tarpukario Lietuvoje galiojo dvigubos pilietybės principas, galiojo principas iš tikrųjų taikant ir tam tikras preferencijas. Kiek pamenu, 1926 m. Konstitucijoje buvo labai aiškiai įvardinta, kad dviguba pilietybė suteikiama tiems Lietuvos piliečiams, kurie išvyksta Amerikėn. Kitaip sakant, nebuvo galima išsaugoti dvigubos pilietybės, jeigu išvykdavai, pavyzdžiui, Lenkijon.
Iš tiesų tie principai yra labai aiškūs. Noriu priminti, kad ir Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad lietuvių kilmės asmenys turi tam tikras preferencijas šiuo požiūriu, nes Lietuva yra vienintelė jų etninė tėvynė.
PIRMININKĖ. G. Songaila.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Pritardamas tam, ką pasakė R. Smetona dėl 7 straipsnio, aš noriu taip pat atkreipti dėmesį ir paprašyti Užsienio reikalų komiteto, kad kai kalbame apie kitas šalis, tokias šalis kaip Australija ar panašias šalis, ir kalbame apie lietuvių kilmės asmenis ir apie dvigubos pilietybės galimybę, kad vis dėlto būtų galima siūlyti sutartį su tomis šalimis ir bandyti spręsti tą problemą dar tokiu būdu. Tai yra ir ta galimybė turėti dvišales sutartis su šalimis, kur, mes manome, taip pat turėtų būti sprendžiamas dvigubos pilietybės klausimas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Trumpai V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, A. Kubilius paminėjo mano pavardę. Ir A. Kubilius kalbėdamas… Gerbiamasis Kubiliau, čia aš dabar kalbu jums. Aš jums pacituosiu 1922 m. Konstitucijos nuostatą, įsiklausykite: „Dviguba pilietybė yra draudžiama.“ 1928 m. Konstitucijos nuostata – „Nustatoma išimtis Lietuvos piliečiams, patapusiems kurio Amerikos krašto piliečiais, jeigu atlieka tam tikras įstatymo nustatytas pareigas.“ Bet toks asmuo, norėdamas gauti Lietuvos pasą, turėjo atiduoti atitinkamos Amerikos valstybės pasą, o jeigu norėjo naudotis tuo užsienio pasu, turėjo grąžinti Lietuvos pasą. Prieškario tradicijoje dviguba pilietybė buvo draudžiama ir buvo daromos tik išimtys.
Todėl, Andriau Kubiliau, premjere, gėda meluoti.
Toliau, įsiskaitykite į 1990–1992 m. dokumentus ir…
PIRMININKĖ. Aš nutraukiu jūsų kalbą. Jūs jau antrą kartą. Prašau labai trumpai. Gerbiamieji kolegos, jūs replikuojate po balsavimo jau dešimt minučių, nors mes galėjome jau kitus straipsnius priiminėti. E. Zingeris. Trumpai.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Pirmiausia remdamas šį įstatymą, po to atsakydamas kolegai, kuris ką tik pasakė, ar bus įmanoma su kitomis šalimis Europos Sąjungos ir NATO. Aš atsakau, kad taip, be jokios abejonės, taip, bus įmanoma. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar aš siūlau komiteto pirmininkui pastraipsniui, gal visi išsikalbėjo, tai greičiau darbas eis.
1 straipsnis. Yra kai kurių Seimo narių: G. Navaičio, V. Valkiūno, A. Lydekos, A. Endzino, S. Šedbaro, pasiūlymas. Kas pristato? G. Navaitis?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gal aš galiu pasakyti?
PIRMININKĖ. Prašau, komiteto pirmininke.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kai mes balsavome dėl 7 straipsnio, jo visiško išbraukimo, tai ir yra vienas modelis, kurį Seimo narių grupė siūlė. Jam nepritarta. Dabar visi likę straipsniai nebetenka prasmės. Tada kitaip vėl reiktų grįžti nuo nulio.
Aš siūlau visiems Seimo nariams, kurie pasirašė, iš tiesų nebereikalauti balsuoti, nes jau mes iš principo apsisprendėme, kaip minėjau, balsuodami dėl 7 straipsnio.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, turbūt paaiškinimas buvo labai aiškus. Tai galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? (Balsai salėje) Priimtas. 2 straipsnis. Yra Seimo nario M. Varaškos pasiūlymai. Gerbiamasis komiteto pirmininke, ar dabar jie turi prasmės, ar jau mes apsisprendėme 7 straipsnyje?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia yra susiję su, jeigu teisingai suprantu kolegą, palikuonių laipsniais. Mūsų komiteto pozicija – pritarti iš dalies šiam pasiūlymui ir palikuonio sąvoką užbaigti – vaikaitis, provaikaitis, viskas tuo baigiasi. Buvo siūloma plėsti iki begalybės. Tai šioje vietoje, žinoma, yra naujas pasiūlymas, dėl jo nebuvo balsuota.
PIRMININKĖ. M. Varaška. Prašau. Ar jūs sutinkate su komitetu?
M. VARAŠKA (KPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš sutinku su komiteto sprendimu ir jį palaikau.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime priimti 2 straipsnį bendru sutarimu su komiteto redakcija? (Balsai salėje: „Balsuojam!“) J. Veselka reikalauja balsuoti, todėl balsuojam. Kas už tai, kad būtų priimtas 2 straipsnis su komiteto redakcija, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 64, prieš – 2, susilaikė 30. 2 straipsnis priimtas.
3 straipsnis. Yra vėl kai kurių Seimo narių: G. Navaičio, V. Valkiūno, A. Lydekos, A. Endzino, S. Šedbaro, pasiūlymas. Gerbiamasis Šedbarai, pakomentuokite. Man atrodo, tas pats.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia yra tas pats paketas, dėl kurio sutarėme nebalsuoti.
PIRMININKĖ. Gerai. Ar galime bendru sutarimu 3 straipsnį priimti? Priimtas. 4 straipsnis. Jokių pataisų nėra. Galime bendru sutarimu priimti? (Balsai salėje) Priimtas. Aš siūlau. Šiandien pagal mūsų darbotvarkę laikas, numatytas priimti Pilietybės įstatymą… perkelti ir daryti pertrauką iki kito posėdžio, tęsinys bus antradienį. Ačiū pirmininkui, ačiū visiems Seimo nariams. Taigi pirmąjį skirsnį įveikėme ir 7 straipsnį.
10.58 val.
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 90 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – V. Kurpuvesas. Priėmimas. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Gerbiamasis pirmininke, ar nebuvo gauta jokių pasiūlymų iki priėmimo? (Balsai salėje)
V. KURPUVESAS (KPF). Ne, gerbiamoji. Jokių pasiūlymų gauta nebuvo, buvo Teisės departamento pastaba, bet pastabos yra analogiškos toms, kurios buvo pateiktos dėl pirmojo įstatymo varianto. Taigi jos yra įvertintos tiek komiteto, tiek Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Tiktai kolegoms noriu priminti ir, matyt, kolega L. Sabutis tą nori pasakyti, kad šio įstatymo yra du lydintys įstatymų projektai, kurie dar nebuvo apsvarstyti komitete.
PIRMININKĖ. Jeigu jūs patys Seniūnų sueigoje nusprendėte, kad tai reikia įtraukti į pagrindinę darbotvarkę, ir šiandien Seniūnų sueiga vienbalsiai tam pritarė, Seimas neprieštaravo, kai buvo tvirtinama darbotvarkė, tai dabar procedūriškai mes nieko negalime padaryti. Dėl vedimo tvarkos L. Sabutis. Prašau.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų Seimas pritarė taip pat ir kaip pagrindiniam komitetui pavedė atsakyti dėl Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo, tai yra darbo santykių nutrūkimo arba tarnautojo, arba dirbančio valstybės tarnyboje, kai jis išrenkamas į atstovaujamąją valdžią. Siekiant tuos įstatymus suderinti, mes sutarėme komitete, kad palauksime ir kartu priėmimą darysime, jeigu darysime dėl visų tų trijų įstatymų. Todėl aš manau, kad įstatymai tarpusavyje nesuderinti ir apskritai prieštarauja tam, kad žmogus, išrinktas į atstovaujamąją valdžią… nutrūktų jo darbo santykiai su tam tikru darbdaviu, kuris dirba visuomeniniais pagrindais toje taryboje. Todėl prašau frakcijos vardu pertraukos, kol bus suderintos visų įstatymų redakcijos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Yra pasiūlymas daryti pertrauką. K. Ramelis. Prašau.
K. RAMELIS (MSG). Ačiū, Pirmininke. Aš manau, kad gerbiamasis L. Sabutis klaidina, nes du lydintys įstatymų projektai pateikti ir jiems pritarta, ir jie nieko bendro neturi, taip sakant, neturi jokios įtakos šiam įstatymui. Ten tiktai redaguojama, kaip bus sprendžiama, jeigu išrinktas tarybos narys, kokiu būdu jis netenka pareigų.
PIRMININKĖ. Rimantas Gapšys. Oi, atsiprašau. Rimantas Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų turbūt mes svarstome svarbų įstatymą, kaip gerbiamasis K. Ramelis sako. Iš tikrųjų nėra taip, kaip jisai sako. Iš tikrųjų kyla daug komplikacijų dėl darbo įstatymų ir darbo teisės. Socialinių reikalų ir darbo komitetas šio klausimo dar neišnagrinėjo. Mes galime viską sujaukti.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, kad sukryžminau du Seimo narius. Vytautas Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Ačiū. Kadangi tokio termino – „pertrauka, kol bus suderinta“ nėra, tai galime numatyti 15 min. pertrauką, komitetas tegul pasitaria. Bet aš čia nematau problemos. Lydintysis įstatymas yra lydintysis, jis turi būti priderintas prie pagrindinio. Yra principas, visa kita turi būti suderinta pagal jį. Todėl frakcijos vardu, jeigu išvis bus balsuojama dėl pertraukos, aš prašau tik 15 minučių pertraukos. (Balsai salėje) Atsiprašau, 0,5 valandos.
PIRMININKĖ. Prašau, V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, šis įstatymas turi daug aspektų, konstitucinių taip pat. Žinoma, formuluotė, kuri gimė dabar po debatų, tokia, na, guminė, bet ji neišsklaido tiek konstitucinių abejonių, apie kurias kalbėjo Teisės departamentas, taip pat ji neišsklaido ir tų teisinių abejonių dėl darbo sutarties aktų ir iš to kylančių sudėtingų komplikacijų. Aš manau, kad apskritai pasirinktas metodas yra ydingas. Reikėtų galvoti apie kitokius būdus, kaip įspėti rinkėjus dėl to, kad, tarkim, tie sąraše esantys asmenys, jeigu jie bus išrinkti, tai Konstitucinis Teismas išaiškino, jie negalės eiti pareigų. Yra įvairių kitų sprendimų, kuriuos galima ir reikia padaryti, tačiau pasirinktas būdas yra tikrai labai komplikuotas. Todėl arba pertrauka iki kito posėdžio, arba turime apspręsti, kad siūloma suderinti kitiems komitetams, arba sprendžiam dabar. Bet aš manau, kad šis įstatymas tikrai sukels konstitucinių ginčų.
PIRMININKĖ. M. Varaška.
M. VARAŠKA (KPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Kolegos, iš tiesų mes negalime šiandien priimti šios įstatymo pataisos dėl dar kitos priežasties – nėra pakeisti įstatymo 87 ir 88 straipsniai. 87 straipsnyje numatomas procesas, kaip atsisakoma išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato, tas procesas tuomet tampa perteklinis. 88 straipsnyje kalbama apie procesą, kaip yra skiriamas naujas savivaldybės tarybos narys savivaldybės tarybos nariui atsisakius mandato. Vadinasi, 88 straipsnyje reikia įrašyti dar vieną naują kategoriją, kaip yra paskiriama į savivaldybės tarybos nario vietą, kai jisai netenka mandato ne dėl savo valios apsisprendimo. Nes jeigu mes taikome tą pačią kategoriją, tai iš principo galioja ta pati ydinga praktika, apie kurią kalbėjo įstatymo projekto teikėjai. Kitaip tariant, paties įstatymo projektas turi prieštaravimų ir mes dėl to jo negalime šiandien priimti.
PIRMININKĖ. L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš kalbų supratau, kad Seimas abejoja. Konstituciniu požiūriu, aš asmeniškai net labai abejoju, manau, kad aiškiai tai (…) nesuderinamos sąvokos. Tačiau jeigu Seniūnų sueiga atiduoda Seimui spręsti, tada aš atsiimu savo siūlymą, galbūt nereikės nagrinėti ir kitų papildomų įstatymų redakcijų, tai priklausys nuo balsavimo rezultatų dėl šio įstatymo.
PIRMININKĖ. Prašau, K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Iš tikrųjų labiausiai matyti iš kalbų, kam čia labiausiai skauda. Kas labiausiai tais seniūnais naudojasi ir kitais pareigūnais, tai tie labiausiai ir nori, kad šitas įstatymas pereitų. Mes siūlome atsiminti savo duotą priesaiką Lietuvos žmonėms, o ne savo asmeninius interesus.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, visus išklausiau. Kadangi iš tikrųjų nežinau, ką veikia tuomet seniūnai Seniūnų sueigoje, nežinau, ką veikia Seimas, kai yra svarstomas darbotvarkės klausimo tvirtinimas, pasinaudoju kaip Seimo Pirmininkė ir posėdžio pirmininkė 261 straipsniu „Seimo statute nenumatytų procedūrinių klausimų sprendimas“ – „Visus Seimo veiklos procedūrinius klausimus, kurie nenumatyti šiame Statute ir Lietuvos Respublikos įstatymuose, siūlo spręsti Seimo posėdžio pirmininkas.“ Pertrauka iki antradienio. Susitarkite tarpusavyje, susiderinkite. Pirmiausia kreipiuosi į komiteto pirmininką gerbiamąjį V. Kurpuvesą. Jeigu jūs nesate padarę namų darbų, tai yra lydinčiųjų įstatymų, tai vėl bet kaip priimti įstatymai bus vetuoti Prezidentės, kaip Politinių partijų finansavimo įstatymas.
Gerbiamieji kolegos, pertrauka iki antradienio.
11.07 val.
Darbotvarkės 1-4a klausimas – Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2279. Priėmimas. Kviečiu į tribūną Kaimo reikalų komiteto pirmininką E. Pupinį.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip žinome, po svarstymo Seimas pritarė šiam įstatymo projektui. Daugiau po svarstymo stadijos jokių pasiūlymų nebuvo gauta. Esmė, noriu priminti, kad Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymą mes pakankamai patobulinom praeitoje sesijoje, tačiau yra kai kurių niuansų. Tarkim, buvo padaryti tam tikri pataisymai dėl palūkanų, buvo įvestos dvi palūkanų normos, komercinių ir pavėluotų atsiskaitymų palūkanų normos. Mes tą normą suvienodinom. Antras dalykas, atsiskaitymo terminas už kai kuriuos maisto produktus turėtų būti vis dėlto reguliuojamas paprastesniais aktais. Mes siūlome, kad tokius atsiskaitymus reguliuotų Vyriausybė. Norma 30 dienų išlieka, tačiau dėl kitų dalykų, tarkim, kai produktai įvežami iš trečiųjų šalių, tai jie gali būti reguliuojami Vyriausybės nutarimais. Čia pagrindiniai pataisymai. Daugiau jokių pastabų negauta. Siūlau pritarti ir priimti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, siūlau pradėti procedūrą. 1 straipsnis naujos redakcijos. Pastabų nėra. Galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Priimtas. Ir tada yra 2 straipsnis, įsigaliojimas. Ar galime jį priimti bendru sutarimu? Priimtas. Ir 3 straipsnis? Priimtas. 4 straipsnis? Priimtas.
Dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. Yra norinčių kalbėti tik už, nė vieno nėra prieš. Ar, norintieji kalbėti už, būtinai norite kalbėti? Nereikia.
Tai siūlau iš karto balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 1. Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas.
11.10 val.
Lydintysis įstatymas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2280. Priėmimas. Jokių naujų pasiūlymų nėra gauta. Gerbiamieji kolegos, prašau tylos salėje! 1 straipsnį galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. 2 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. Dėl viso įstatymo vėlgi yra norinčių kalbėti tik už. Ar labai norite? Ne.
Dėkoju, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote,
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai. Už – 90, prieš nėra, susilaikė 2. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, kadangi dar nėra atvykusi socialinės apsaugos viceministrė ir nėra ministro R. Šukio, tai aš siūlau dabar nagrinėti 1-9a ir 1-9b klausimus.
11.11 val.
Kviečiu į tribūną A. Mazuronį. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ papildymo“ projektas.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamieji kolegos, atsižvelgdamas į tai, kad antradienį po pateikimo buvo pritarta D. Teišerskytės Statuto pataisoms trumpinti kalbas, aš pasistengsiu labai trumpai pristatyti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ papildymo“ projektą. Siūlome įtraukti tris įstatymų projektus. Tai Kainų įstatymo papildymo 8 (…) straipsniu ir 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Antras įstatymo projektas – Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2, 3, 5, 71, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, taip pat Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Klausti nėra norinčių, bet dar yra gauti pasiūlymai šiam Seimo nutarimui. V. Žiemelio pasiūlymas papildyti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ projektą Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu. Ir dar vienas S. Stomos papildymas Lietuvos Respublikos kainų įstatymo papildymo 101 straipsnio įstatymo projektu Nr. XIP-2478. Ar galime šitiems pasiūlymams pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Dabar svarstymas. Motyvai dėl viso Seimo nutarimo. Nėra norinčių kalbėti. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Priėmimas. Niekas neužsirašęs kalbėti. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ papildymo“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai. Už – 84, prieš nėra, susilaikė 9. Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ papildymo“ priimtas.
11.15 val.
Kainų įstatymo papildymo 81 straipsniu ir 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2460 (pateikimas)
Kainų įstatymo papildymo 81 straipsniu ir 11 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2460. Pranešėjas – V. Mazuronis. Pasirašė 50 Seimo narių. Prašau. V. Mazuronis kur yra? Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Mes kartais priimame to paties pavadinimo daug projektų. Dėl darbų programos papildymo buvo ir G. Songailos. Gal būtų buvę logiška priimti ir jį? Ar papildėme? Aš neišgirdau. Būtų viskas kartu.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, ten yra kitas nutarimas. (Balsai salėje) Ten yra kitas Seimo nutarimas, kuris įformintas visiškai kitaip. Aš turiu pagal tai, kaip yra įforminta. Bus ir kitas Seimo nutarimas. Prašau.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Mielieji kolegos, iš tiesų šitas mūsų grupės narių pateiktas įstatymo projektas, kurį pateikė kartu su manim P. Gražulis, J. Stanevičius, K. Ramelis ir M. Zasčiurinskas, yra jau pakankamai daug diskutuotas ir pakankamai daug nušviesta jo pati esmė ir viešojoje erdvėje, ir kitur, todėl aš gal pristatysiu trumpai, daugiau galėsiu atsakinėti į klausimus.
Kainų įstatymo pakeitimo esmė viešojoje erdvėje yra šiek tiek iškeipta, nes bandoma jį pateikti kaip kainas reguliuojantį, arba į kainodaros sudarymą besikišančią įstatymo pataisą. Iš tikrųjų čia jokio kainų reguliavimo nėra, tačiau suvokiant šiandien realią prekybos maisto produktais situaciją, kai yra monopolizuota erdvė ar oligopolinė atskirų struktūrų užimta erdvė, tai yra keturi prekybos centrai užima virš 70 % visos erdvės, mūsų manymu, įvesti tam tikras lubas arba antkainio ribas, esant dabartinei situacijai, yra būtina ir reikalinga.
Mes pasisakome ir pritariame visiems kitiems žingsniams, kuriuos siūlo ir Laisvosios rinkos institutas, ir visi kiti, pradedant nuo konkurencijos didinimo, įėjimo į rinką sąlygų palaisvinimo, kontrolės ir visų kitų dalykų. Iš tikrųjų visus tuos žingsnius reikia daryti, tačiau tų žingsnių rezultatai bus juntami arba matysis po kelerių ar keliolikos metų. Per vieną dieną susidariusi situacija nėra taip lengvai išsprendžiama. Todėl mes manome, kad toks įstatymo siūlymas, kurį mes siūlome, yra būtinas.
Jo esmės yra, kad įmonės, prekiaujančios maisto produktais, pirmas dalykas, turi atsisakyti visų kitų mokesčių, nors tas iš dalies yra kituose įstatymuose įtvirtinta, teisingos konkurencijos, bet realiai šiandien jis ne iki galo veikia. Čia turėtų būti aiškiai pasakyta: jokių kitų mokesčių, nei lentynų, nei visokių kitokių, išskyrus prekybinį antkainį, prekybos tinklai negalėtų užsidėti. Didmeninėje prekyboje nuo gamintojo kainos mes siūlome 20 % antkainį, mažmeninei prekybai nuo gamintojo kainos mes siūlome 25 %, nepaisant to, per kiek tarpininkų ir kiek žingsnių visa ta grandinė ir procedūra praeina.
Panašus įstatymas, tik su šiek tiek mažesniais procentais, buvo priimtas praeitoje Seimo kadencijoje, ir tuometinis Prezidentas jį vetavo motyvuodamas tuo, kad tas įstatymas sužlugdys smulkias parduotuves, kurios yra kaimo vietovėse, ir panašiai. Sutikdami su tuo, šitame įstatyme mes parašome, jog šios nuostatos netaikomos įmonėms, kurios atitinka Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, tai reiškia, kad įmonės, kurių metinė apyvarta iki 7 mln. Lt, į šito įstatymo veikimo erdvę nepatenka.
Manau, kad tas įstatymas dabartiniu laiku yra būtinas. Noriu pabrėžti, kad netgi prekybų tinklai, kurie šiandien prekiauja, teigia, kad jų antkainis svyruoja, „Norfos“ vadovai sako, apie 14–15 %, „Maximos“ – 18–20 %. Mūsų uždėtos 25 % lubos tikrai nežlugdo ir nežlugdys, ir nedarys blogesnės situacijos, negu yra, kaip teigia tų prekybos tinklų vadovai. Bet iš tikrųjų jos uždeda tam tikrą stogą ir neleidžia antkainiams tapti tokiems, kokius teigia esant Konkurencijos taryba, jūs žinote, 31–40 ir gerokai daugiau. Todėl tas įstatymas nėra unikalus. Noriu priminti, kad jau mes turime Farmacijos įstatymą, kuriame yra nustatyti prekybos vaistais antkainių dydžiai. Ir, kaip teigia mūsų Vyriausybė, būtent dėl to žingsnio vaistų kainos sumažėjo 10 % ar panašiai.
Todėl kviečiu kolegas pritarti po pateikimo šiam siūlomam projektui. Diskutuokime, ieškokime geriausio varianto, bet priimkime įstatymą, apsaugantį mūsų piliečius nuo galimai neriboto maisto produktų kainų didinimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti 11 Seimo narių. Pirmas klausia M. Varaška.
M. VARAŠKA (KPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, man džiugu klausyti jūsų, ypač kaip studentui šioje tribūnoje, kai kalbate apie kainų mažėjimą. Aš noriu tik paklausti jūsų, ar esate preliminariai paskaičiavę, kokio galime tikėtis procentinio galutinių kainų sumažėjimo, pavyzdžiui, imant pirmojo poreikio prekių, maisto produktų krepšelį? Ačiū.
V. MAZURONIS (TTF). Mielasis kolega, kur yra mūsų valstybės dabartinė problema? Jeigu jūs pastebėjote, Kainų taryba ir Žemės ūkio ministerija turi atskiras tarnybas, kada jos skaičiuoja, iki galo Lietuvoje niekas nesutaria ir tiksliai nesuskaičiuoja tų skaičių todėl, kad prekybos centrai iš esmės neduoda informacijos apskaičiuoti visam tam dalykui. Mes nustatėme antkainio dydį vadovaudamiesi informacija, kurią turėjome. Tai yra oficiali informacija, pateikta Konkurencijos tarybos, oficiali informacija, kurią pateikė patys prekybos tinklai ir gamintojai. Pagal tokį metodą mums atrodo, kad 20 ir 25 % antkainio riba yra kaip tik ta, kuri neleis kilti arba kelti daugiau kainų negu dabar. Bet, iš kitos pusės, leis gyventi ir nesužlugdys verslo, kas irgi yra labai svarbus dalykas. Tikslių skaičių mes neturime todėl, kad, man atrodo, šiandien to padaryti neįmanoma.
PIRMININKĖ. Klausia E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis kolega, negalime nesutikti su jūsų teiginiais ir su ta situacija. Nenormali situacija yra šiuo metu. Pristatėte, aš manau, tikrai labai plačiai ir gana įtikinamai. Gal jums bent procentine išraiška teko domėtis dėl vieno ar kito produkto, kokį procentą sudaro gamybininkai, perdirbėjai ir patys pardavėjai, kaip sakėte, kurių iš esmės yra monopolistinis tinklas. Kokia situacija? Pavyzdžiui, pačių augintojų koks procentas būtų šioje dabar galiojančioje kainoje?
V. MAZURONIS (TTF). Klausimas lyg ir paprastas. Čia reikia žiūrėti pagal atskiras grupes, netgi pagal atskirus produktus ir panašiai. Čia vienu žodžiu negalima pasakyti, kad yra toks, vienoks ar kitoks procentas. Iš tiesų mes šiandien turime tam tikra prasme monopolizuotą erdvę ne tik prekyboje. Mes šiandien turime panašią erdvę ir gamyboje, ypač kada kalbame apie pieno sektorių. Panašiai kiti. Žemdirbių iš tikrųjų yra konkurencija, bet šitos dvi… Aš manau, kad ir abiejose vietose turėtų būti tam tikros proporcijos dėstomos. Kaip tik todėl mes neseniai siūlėme premjerui ponui A. Kubiliui, kad būtina kurti grupę, kuri darytų monitoringą, vos ne kasdieninį, ir kuriai vadovautų pats premjeras, nes klausimai yra labai svarbūs, ir visus šiuos dalykus, o jie šiandien mūsų valstybėje nėra pakankamai apskaičiuojami, spręstų. O prekybininkų, kaip aš jums sakiau, pačių prekybininkų žodžiais tariant, jų antkainiai yra 14, 18, 20 %. Taryba sako, kad didesni, kai kurių prekių rūšių (žuvies, daržovių) neabejotinai manau, kad keletą kartų, jeigu ne keliolika kartų, didesni antkainiai už tuos, kuriuos mes dabar siūlome.
PIRMININKĖ. Klausia E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis kolega, po pateikimo, aš be abejo, pritarsiu, tačiau ką reiks daryti, jeigu po šio įstatymo priėmimo kainos pakils, nes prekybininkai yra gudrūs. Jeigu bus tokia situacija, kad prekybininkai įpareigos gamintojus pastatyti savo lentynas, patiems atvežti prekes ir t. t., vadinasi, išaugs gamintojo kaštai, gamintojas prekybininkui pateiks už didesnę kainą savo produktą, jis uždės tą patį antkainį, bet žmonėms, be abejo, galutinis rezultatas – didesnė kaina. Visiškai atmesti to negalima.
Ir dar klausimas būtų. Ar jūs manote, kad šiandien tik dėl maisto produktų? Tai gal reikėjo iš esmės. Jūs, kaip šiaulietis, žinote, kas atsitiko su šildymu. Gal ir daugiau prekių reikia riboti antkainius? Ačiū.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Gerbiamasis kolega, tų natūralių monopolijų šildymo kainą ir visas kitas šiandien Kainų komisija iš tikrųjų reguliuoja, nes jie peržiūri sąnaudas, visus kitus dalykus. Šioje vietoje mes nesiūlome reguliuoti kainos, mes tik siūlome uždėti antkainį, kadangi maistas yra prekė, be kurios mes nė vienas negalime gyventi, yra strategiškai būtina prekė.
Dabar, kada jūs sakote, kad priimsime įstatymą, o, šiurkščiai šnekant, apgaudinės arba apvaginės, tai iš tiesų kiekvienam įstatymui galima tokią prielaidą daryti, kad mes negalime priimti įstatymų, draudžiančių vogti, todėl, kad visų vagiančių mes, ko gero, vis tiek neišgaudysime, bet tai yra pagrindas. Kartu turi dirbti Konkurencijos taryba, mano manymu, daug efektyviau, ir kitos institucijos ir žiūrėti, kad tokių dalykų, kaip jūs sakote, piktnaudžiavimų arba paslėptų dalykų, kada prekybos kaštus verčiami dengti gamintojai, nebūtų. Manau, kad tai yra Baudžiamojo kodekso reikalai. Mes turime ir Finansinių nusikaltimų, ir kitas institucijas, Mokesčių inspekciją, kurios turi užtikrinti, kad to nebūtų.
PIRMININKĖ. Klausia A. Šedžius, jo nėra. Tada R. Ačas.
R. AČAS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, visų pirma ar jūs tikite šito įstatymo sėkme, nes, klausydamas Lietuvos radijo dar šiandien, aš girdėjau, kad mūsų Vyriausybės vadovas labai skeptiškai pasisakė dėl antkainių reguliavimo ir pasakė tai, kad mes lyg ir žengiame į planinę ekonomiką, prisimename sovietinę sistemą ir visa kita. Sakykite, kaip jūs vertinate Vyriausybės vadovo žodžius ir ar jūs tikite, kad galima pasiekti tą tikslą, jeigu Vyriausybės vadovas bus priešiškai nusiteikęs dėl antkainių reguliavimo?
V. MAZURONIS (TTF). Aš noriu tikėti, kad Vyriausybės vadovas nėra skeptiškai nusiteikęs dėl to, kad būtų priimami įstatymai, kuriais remiantis nebūtų apiplėšinėjami Lietuvos žmonės. Aš noriu tikėtis, kad taip yra. Dėl vienų ar kitų detalių mes pasiruošę diskutuoti ir šnekėtis. Dėl ėjimo prie planinės ekonomikos, tai aš noriu paskaityti Farmacijos įstatymo tik vieną punktą, kad suprastume visi, kolegos, kad tuos žingsnius mes jau esame padarę mūsų valstybėje. Vaistinė, parduodama nekompensuojamus vaistinius preparatus, negali taikyti didesnio prekybos antkainio, negu nustatyta Vyriausybės… didmenininkai ir panašiai. Aš tikiuosi, kad premjeras galbūt yra ne į viską įsigilinęs, galbūt jam reikia kažkaip daugiau paaiškinti, bet aš tikiu, kad mes visi – ir Seimo nariai, ir premjeras – norime Lietuvos žmonėms gero.
PIRMININKĖ. Klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, neklausiu jūsų apie šį įstatymą. Aš jūsų paklausiu kitaip. Ar jūs nemanote, kad kur kas produktyviau būtų priimti kitus įstatymus? Pavyzdžiui, paskelbti, kad kiekviena prekybos įmonė galėtų valdyti ne daugiau kaip 10 % rinkos arba padaryti duoną, pieną, sviestą ir kitus būtinus maisto produktus valstybiniais, valstybė pati nupirktų grūdus, pati sumaltų, pati pagamintų ir pati, uždėjusi tokius antkainius, kokius reikia, patiektų į prekybos tinklus. Tada žmonės labai aiškiai matytų, kad valdžia sugeba pagaminti už 2 Lt, o privatininkas nori 3 Lt. Pirktų valdišką ir būtų tvarka.
V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis kolega, dėl tų žingsnių, kurie didintų konkurenciją, kaip jūsų pirmasis pasiūlymas, tai aš iš tiesų pritariu. Bet klausimas yra tas, kad šiandien, mano manymu, buvo priešingi žingsniai mūsų valstybėje daromi. Tą pačią dieną, kai tarp mūsų prekiautojų maisto produktais atsiras reali ir tikra konkurencija, tai ji kaip tik nustatys kainas savaime, kaip ir turi būti normaliame pasaulyje, ir, manau, tada mes grįšime prie šio mūsų įstatymo ir pasakysime, kad jo nereikia, nes jau savaime viskas reguliuojasi. Bet šiandien tą… O konkurenciją sugrąžinti į tas ribas, sutikite, kolega, to nepavyks padaryti nei per mėnesį, nei per du, nei per metus. Tam reikalingas darbas, įdirbis. Apie tuos pačius procentus, apie kuriuos jūs kalbate, mes girdime šešerius metus, jeigu ne daugiau, ir tie procentai kaip įkalti nejuda iš vietos. Tai darykime ir mes pritarsime tiems dalykams. Jeigu kalbame apie tai, kad valstybė imtų kepti duoną ir kitus dalykus, man atrodo, nereikėtų to daryti, nes šiuo atveju valstybės uždavinys turbūt yra kurti sąlygas, kontroliuoti ir žiūrėti, kad būtų tvarka ir teisingumas valstybėje, o ne kepti duoną ir ja prekiauti. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Jau beveik 11 minučių jūs atsakinėjote į klausimus. Dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. Nėra norinčių. (Balsai salėje) Dar neužsirašėte? Yra tik norintis už kalbėti. Tai gal nekalbėsite, ar labai norite? Yra jau ir prieš. Tada J. Jagminas – už.
J. JAGMINAS (LSDPF). Aš pritariau Pirmininkės minčiai nekalbėti, bet kadangi atsirado prieš, tai aš manyčiau, kad šis įstatymo projektas yra parengtas laiku ir labai reikalingas. Iš tikrųjų nekalbama apie maisto produktų kainų reguliavimą, kalbama apie antkainių reguliavimą. O į tuos antkainius prekybos tinklai paprastai sudeda ir nemažai tokių netiesioginių mokesčių. Pavyzdžiui, įėjimo į prekybos tinklą mokestį, lentynos mokestį už geresnę vietą prekėms eksponuoti, kompensuoti prekybos tinklo nuostolius dėl mažesnės, negu tinklas tikėjosi, pabrėžiu, tikėjosi, produkcijos pardavimo apimties, papildomo atlygio už sutikimą prekiauti nauja jo produkcija, papildomu mokesčiu už daugiau erdvės suteikimo tiekėjams, prekėms. Ir štai tas antkainis tada automatiškai didėja. Žinoma, čia labai skriaudžiami gamintojai, kurie pateikia produkciją į prekybos tinklus. O už visa tai sumoka pirkėjas, Lietuvos žmogus. Manyčiau, kad mes turime bendrai pritarti šiam įstatymo projektui ir sureguliuoti įstatymą taip, kad į tą antkainį, prekybinį antkainį, įeitų viskas, nebūtų jokių paslėptų mokesčių, įeinančių į antkainį. Aš siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Prieš – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiaip nebūčiau kalbėjęs prieš, bet taip jau pasitaikė, kad esu salėje ir tiesiog negaliu nepasakyti kelių žodžių. Gerbiamieji kolegos, rinkimai yra rinkimai, bet nepradėkime užsiiminėti niekais. Man net šiek tiek liūdna, kad prabėgo treji metai ir opozicija nieko daugiau nesugalvojo, kaip prieš rinkimus vėl pradėti bandyti ieškoti būdų, kaip reguliuoti kainas. Aš taip ir nesupratau. V. Mazuronis kažkodėl neatsakė į kažkieno labai gerai suformuluotą klausimą. Tai kiek sumažės kainų indeksas priėmus jūsų įstatymą, kur jūsų prognozės? Jeigu šiais metais prognozuojama, kad kainų indeksas didės (Statistikos departamento prognozė – 1 % bendro kainų indekso), tai klausimas, kiek jis sumažės, kiek jam sumažėjus jau nebereikėtų daugiau tokių priemonių taikyti?
Ir antras dalykas. Jeigu jau yra siūloma reguliuoti prekybininkų veiklą, aš nesuprantu, kodėl V. Mazuronis taip myli perdirbėjus, kodėl neįrašo jų antkainių reguliavimo? Nes jeigu pažiūrėsite, dabar Žemės ūkio ministerija, kartu ir jų Statistikos centras, skelbia duomenis apie tai, kokios maržos formuojasi atskirose maisto produktų grandyse. Tai prekybininkų nebūtinai būna didžiausios maržos, perdirbėjai taip pat savo maržą pasiima.
Toliau kitas klausimas. Kodėl ūkininkai irgi tada neparduoda vien tik už savikainą savo produktų, kodėl jie gauna tam tikrus pelnus? Tada reikia reguliuoti visą grandinę nuo nulio iki pat pabaigos. Tada K. Daukšys, mano manymu, yra teisus. Seimas tiesiog turi parašyti, kad duona kainuos 2 Lt, pienas – litą, o Kalėdų proga viskas dar dvigubai atpigs.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas po pateikimo pritariate Kainų įstatymo papildymo 81 straipsniu ir 11 straipsnio papildymo įstatymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 35, prieš – 9, susilaikė 29. Po pateikimo projektui nepritarta.
Grąžiname tobulinti ar atmetam? (Balsai salėje) Tai yra alternatyvus balsavimas. Gerbiamieji kolegos, nesiblaškote, netrukdote, nerėkiate! Aš siūlau alternatyviai balsuoti. Kas už tai, kad įstatymas būtų tobulinamas, balsuoja už, kas už tai, kad… Atsiprašau. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, aš balsavau, bet kažkodėl pažymėta tik registracija. Aš prašau mano balsą įskaityti už. Pažiūrėkite.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, mes protokole galime įskaityti už, tačiau nieko negalime…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Frakcijos vardu prašau perbalsuoti.
PIRMININKĖ. Sistemoje nieko padaryti negalima. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ne vienas tokių yra tik užsiregistravę. Vadinasi, žmonės balsavo, bet nesuspėjo nuspausti antro mygtuko. Prašau perbalsuoti frakcijos vardu.
PIRMININKĖ. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). gerbiamoji Pirmininke, tikrai yra tik pateikimo stadija, tai bent šioje stadijoje prašome perbalsuoti, nes mūsų frakcijoje yra tik užsiregistravusių, pultai neveikė.
PIRMININKĖ. Ar frakcijos vardu?
P. GRAŽULIS (TTF). Frakcijos vardu.
PIRMININKĖ. Gerai. Frakcijos vardu prašoma perbalsuoti. Balsuojame iš naujo. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume Kainų įstatymo papildymo 81 straipsniu ir 11 straipsnio papildymo įstatymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 82 Seimo nariai: už – 39, prieš – 9, susilaikė 34. Nepritarta. Todėl dar kartą alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad iniciatoriams būtų grąžinta tobulinti, balsuojate už, kas už tai, kad projektas būtų atmestas, balsuojate prieš. Alternatyvus balsavimas.
Balsavo 82: už – 56, prieš – 26. Projektas atiduodamas iniciatoriams tobulinti. Repliką po balsavimo – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, kiekvienais metais prieš rinkimus mes visuomet turim tą pačią problemą – kainų reguliavimo, antkainių ir kitko. Iš tikro, jeigu mes norim išspręsti tą problemą, turim padaryti tą, ką daro pasaulis – stambias bendroves, kurios turi daugiau negu 20, 30, 40 % rinkų, mes paprasčiausiai galime suskaldyti. Pavyzdžiui, numatyti įstatymu, kad ne daugiau kaip 10 % rinkos. Ir tada automatiškai atsiras konkurencija, dėl kurios kainos bus žemesnės. Mūsų kišimasis yra iš tikro neefektyvus ir apeinamas, ir jis nieko neišsprendžia. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš tiesiog pirmiausia norėčiau sureaguoti į pono A. Kubiliaus pasakymą. Jis praleido progą, labai gerą progą patylėti. O gerbiamasis, vienu žodžiu, Glaveckai, gi Biudžeto komiteto pirmininkas, ko tik plepi, bet nieko nedarai? Kur tavo įstatymų projektai? Pasakyk.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Petrai, jūs…
P. GRAŽULIS (TTF). Tai dabar vienas dalykas…
PIRMININKĖ. …ramiau ir be įžeidinėjimų.
P. GRAŽULIS (TTF). …pažiūrėkite. Kaip galima ramiau kalbėti, kai mes norim…
PIRMININKĖ. Ramiai, ramiai!
P. GRAŽULIS (TTF). …ne mažiau nei 10 % maisto produktai taip, kaip, gerbiamasis Kubiliau, yra oficialus raštas iš Sveikatos ministerijos, kai buvo taip pat nubalsuota, kad būtų įvestas prekybinis antkainis vaistams, atpigo mažiausiai 10 %. Tai ką jūs ginat monopolistus!
PIRMININKĖ. Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Mielieji kolegos, jums geriausias pavyzdys, kaip Seime yra daromas šou. Eikit geriau pašokti. (Balsai salėje, plojimai)
11.44 val.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš atsiprašau mūsų svečių ir viceministrės Audronės Morkūnienės, nes mes jau 15 minučių atsiliekam nuo grafiko. Dabar kviečiu į tribūną socialinės apsaugos ir darbo viceministrę Audronę Morkūnienę pristatyti Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 metų vykdymo ataskaitos patvirtinimo“.
A. MORKŪNIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu jums svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 metų vykdymo ataskaitos patvirtinimo“. Toks įpareigojimas yra numatytas įstatymų ir Vyriausybė teikia šitą ataskaitą.
Galėčiau trumpai pažymėti, kad aktualiausi 2009 m. „Sodros“ biudžeto vykdymo aspektai buvo tokie. Pajamos tų metų siekė 11 mlrd. 400 mln. Lt, išlaidos buvo virš 14 mlrd. 200 mln., iš esmės išlaidų ir pajamų skirtumas buvo 2 mlrd. 879 mln. Kaip žinoma, 2009 m. mažėjo tiek apdraustųjų skaičius dėl didėjančio nedarbo, tiek darbo užmokestis. Darbo užmokestis krito maždaug 7,6 %. Išmokos iš „Sodros“ buvo mokamos tokio pat lygio kaip ir 2008 m., dėl to ir susidarė toks didžiulis atotrūkis tarp pajamų ir išlaidų.
„Sodros“ biudžeto vykdymą 2009 m., kaip ir kiekvienais metais, kaip numato įstatymas, tikrino nepriklausomi auditoriai. Šita išvada yra pridedama prie teikiamo nutarimo projekto. Didžiausią pajamų dalį, kaip ir visada, – 10 mlrd. 712 mln. Lt – sudarė draudėjų ir apdraustųjų įmokos.
Išlaidos pasiskirstė taip. Pensijų socialiniam draudimui, tai buvo didžiausia dalis – 58 % – virš 8 mlrd., 8 mlrd. 300 mln., ir tai buvo šiek tiek daugiau negu 2008 metais, nes, kaip minėjau, išmokos buvo to paties lygio. Ligos ir motinystės socialiniam draudimui – beveik 15 % visų išlaidų, t. y. virš 2 mlrd., ir 435 mln. daugiau negu 2008 metais. Ypač padidėjo, 2 kartus padidėjo, išlaidos nedarbo draudimui dėl turbūt visiems žinomų priežasčių, ir tai buvo 629 mln. Lt. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas liko maždaug tokio lygio kaip 2008 m., tai palyginti nedidelė išlaidų dalis, tik 53,4 mln. Į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą buvo pervesta virš 2 mlrd. – 2 mlrd. 221 mln. Taip pat taip, kaip numato įstatymas, kiek yra surenkama, tiek ir pervedama. Ir šitas padidėjimas buvo… Na, 2009 m. buvo pervesta gerokai daugiau dėl to, kad tarifas buvo atskirtas nuo gyventojų pajamų mokesčio, atsirado atskiras sveikatos draudimo tarifas, kartu sudėjus darbdavio ir darbuotojo dalį – 9 %. Į pensijų fondus buvo pervesta beveik 434 mln. litų. Kadangi vidury metų mažėjo tarifas, nuo 2009 m. sausio 1 d. jis buvo 3 %, nuo liepos 1 d. iki metų galo buvo 2 %, tai tos išlaidos buvo šiek tiek mažesnės.
Kaip ir minėjau, rezultatas 2009 metų buvo neigiamas ir išlaidos maždaug 2 mlrd. 879 mln. viršijo pajamas.
Prašyčiau pritarti audituotai 2009 m. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti 7 Seimo nariai. Pirmasis – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, ačiū už tokį trumpą, bet išsamų pristatymą. Mano klausimas susijęs su jūsų jau minėtais sumažėjusiais pervedimais į privačius pensijų fondus. Jūs buvote turbūt viena iš šalininkų ir autorių tų privačių fondų. Kaip jūs manote, dabar ko gali tikėtis Lietuvos žmonės ir toliau tokias sumažintas sumas pervedant, ar tos viltys, kurios buvo, priimant įstatymą, pasiteisins, ar žmonės, na, tiesiog bus dar kartą nusvilę, aš pavartosiu tokį žodį. Kokia jūsų nuomonė? Ačiū.
A. MORKŪNIENĖ. Ačiū už klausimą. Na, manyčiau, jeigu kalbėtume apie viltis 2004 metais, turbūt ir jūs, gerbiamasis Olekai, prisimenat, kad pirmiausia buvo galvojama, kad labai mažai žmonių dalyvaus apskritai šitoj sistemoj. Pasirodė, kad ji tikrai yra populiari ir dabar yra jau 900 tūkst. apdraustųjų ten. Tai ta prasme viltys tikrai išsipildė.
Kitas dalykas, kad, žinoma, tas ekonominis sunkmetis pakoregavo planus, mes faktiškai grįžom prie to tarifo, kuris buvo pačioj reformos pradžioj, t. y. 2 %. Tačiau turint galvoj, kad kaupimas yra ilgalaikis procesas ir žmonės turėtų pradėti jauni kaupti, net ir po tokią nedidelę dalį, tikėtina, kad ta ekonomikos, finansų krizė netruks, na, kaip pasakyti, be kažkokio termino, bus grįžta ar palaipsniui, ar iš karto bus grįžta prie to buvusio draudimo tarifo. Manau, kad ilgainiui, jeigu tikrai skaičiuosim ne mažiau kaip 30 metų kaupimo, tie dalykai grįš. Kita vertus, ta dalimi, kuri nepervedama į pensijų kaupimą, „Sodros“ pensija nemažėja. Žmogus gaus pensiją tiesiog iš kito šaltinio. Tai bus socialinio draudimo pensija.
PIRMININKĖ. Klausia J. Juozapaitis.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, imtasi priemonių mažinti pensijų fondų… mažiau pervesta, šiais metais mažinamos pensijos. Kaip tas biudžetas? Ne biudžetas, kada, numatoma, išlaidų sąmata bus subalansuota? Kokių dar priemonių reikėtų imtis, kad būtų teigiamas balansas?
A. MORKŪNIENĖ. Na, ko gero, sunku iš karto tikėtis, kad… Mes kalbam apie 2009 metų biudžetą, beje, kuris jau yra toks, koks buvo. Jeigu kalbėtume apie taupymo priemones, tai pagrindinis jų paketas įsigalioja nuo šių metų sausio 1 dienos. Iš tiesų sutaupymų yra: atidėti ir nepriemokų mokėjimai ar pensijų formulės pagerinimai. Visa suma yra daugiau kaip 1 mlrd. litų. Tai tikrai tos priemonės yra, vargu ar galima tikėtis kokių nors daugiau priemonių, griežtesnių ir labiau taupančių. Matyt, tikėtina, ir 2011 metų biudžetas gerbiamiesiems Seimo nariams bus pateiktas, tikimės, kad kitų metų rodikliai bus geresni, prasidės šioks toks augimas ir darbo užmokesčio, ir nedarbas stabilizuosis. Taigi tikėtina, kad „Sodros“ pajamos bus didesnės, balansas, tikėtina, taip pat bus geresnis.
PIRMININKĖ. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamoji viceministre, aš nespėjau pasižiūrėti jūsų pateiktos medžiagos. Dažnai pasigirsta ir visai neseniai buvo vėl kritika, kad „Sodra“ turi objektų, kurie yra ne pagal paskirtį, aš turiu omeny „Sodros“ „Pušyno kelią“, „Žvorūnę“. Kaip praeitų metų ataskaitoje tai atsispindi? Kokios galimos tendencijos, kad užkirstume nereikalingą kritiką? Labai ačiū.
A. MORKŪNIENĖ. Taip, iš tiesų nepriklausomi auditoriai… ir ataskaitoje yra tie duomenys, ir nepriklausomi auditoriai tyrinėjo ne tik fondo finansines ataskaitas, bet ir vadinamosios grupės, t. y. fondui priklausančių įmonių. Tos įmonės yra trys, kaip jūs ir minėjote, „Senevita“, „Pušyno kelias“ ir „Žvorūnė“. Tos uždarosios akcinės bendrovės „Sodros“ balanse atsirado, kai buvo perimtos akcijos už skolas „Sodrai“.
Tai tikrai labai sena istorija. „Senevita“ teikia senelių globos paslaugas, už jas daugiausia moka Vilniaus savivaldybė, nes Vilniaus gyventojai gyvena tuose senelių namuose. Buvo siūlyta savivaldybei perimti kaip steigėjui, tačiau savivaldybė, kadangi reikia atsiskaityti su „Sodra“, negalima tiesiog paimti nuosavybėn, nusprendė, kad tai nebūtų tikslinga. Svarstomas variantas ministerijai perimti, nes mes jau turime perėmę nemažai iš apskričių senelių globos namų.
Dėl „Pušyno kelio“ vedamos derybos su tokia pačia intencija, kad Sveikatos apsaugos ministerija galėtų imti savo globon, nes „Pušyno kelias“ teikia reabilitacijos paslaugas.
Dėl „Žvorūnės“ truputį kita istorija, matyt, ją reikėtų parduoti. Objektas galėtų būti patrauklus, bet ar dabar būtų tinkamas momentas?
PIRMININKĖ. Nėra M. Zasčiurinsko. Taigi duodu J. Veselkai žodį.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamoji viceministre, „Sodra“ yra privati kompanija ar iš valstybės pinigų išlaikoma? Paaiškinsiu, kodėl klausiu. Kol kas aš buvau įsitikinęs, kad „Sodra“ yra valstybinė institucija, išlaikoma iš mokesčių mokėtojų pinigų, surenka centralizuotai „Sodros“ pinigus ir centralizuotai perveda juos privatiems pensijų fondams. Tai kam jūs dirbate? Klausimas: kiek pernai sumokėjote palūkanų už paskolas, kurias gaunate, kad laiku išmokėtumėt pensijas? Kiek pervedėte privatiems pensijų fondams? Kiek pervesti pinigai į pensijų fondus išaugo? Mano asmeniškai 30 % sumažėjo. Ir paaiškinkite, kaip jūs čia aiškinate, kad po 30 metų tie pinigai bus daug?.. Tai 30 metų, aš skaičiuoju, vidutinė pasaulio infliacija būna apie 2 % per metus, 60 % pinigai nuvertės, tai kiek tie pensijų privatūs fondai mums uždirbs?
A. MORKŪNIENĖ. Ačiū už klausimą. Pirmiausia dėl tokio paprasto klausimo, ar privati įstaiga, ar valstybinė. Be jokios abejonės, pagal Biudžetinių įstaigų įstatymą netgi parašyta, kad „Sodra“ yra biudžetinė įstaiga, tik išlaikoma iš fondo lėšų. Iš viso palūkanų pernai buvo sumokėta 93 mln., pervesta į privačius kaupimo fondus maždaug 433 mln. Kaip minėjau, įmokos per metus buvo sumažintos nuo 2 iki 3 procentų.
Dėl investicinio pelno ar pajamų. Iš tiesų buvo patys blogiausi metai turbūt investicijoms, fondams ir pensijų fondams – 2008 m. 2009 metais tie visi praradimai buvo atkurti. Jeigu jūs laikote ypač rizikingame fonde, kur akcijų dalis yra šimtaprocentinė, tai galbūt. Bet vidutiniškai imant per 2009 metus buvo sugrįžta į buvusį lygį, žinoma, norima, kad uždirbtų, o ne tik, kad palaikytų tą lygį. Tai į ilgalaikes tendencijas žiūrint, tikrai sutinku, infliaciją galima laikyti 2 %, bet investicinis prieaugis pagal bent jau istorinius duomenis yra ne mažiau 3 %. Mes tikimės irgi tokio.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Tą, ką aš norėjau paklausti, jau paklausė. Bet aš norėjau dar vieną tokį aspektą išsiaiškinti. Kai pervedame į tuos privačius kaupiamuosius fondus, ar jūs stebite visą tą procesą, kaip ten tos lėšos yra kaupiamos, kiek „apart“ iš „Sodros“ fondo pervedama? Ar tie fondai, iš tiesų tas kaupimas yra pozityvus, ar visą laiką, čia jau kalbėta, turime gana rimtų nuostolių? Nes, ko gero, didžioji pervedamų lėšų dalis yra iš „Sodros“ biudžeto į kaupiamuosius fondus? Ačiū.
A. MORKŪNIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų į kaupiamąsias, vadinamąsias antrosios pakopos, pensijų sąskaitas pervedama dalis socialinio draudimo įmokų. Kaip ir minėta, centralizuotai surenkama. Tų žmonių įmokos, kurie yra pasirašę pensijų kaupimo sutartis, pervedamos į jų sąskaitas fonduose. Šitos įmokos kaupiamos, jos investuojamos, uždirbama investicinė grąža, investicinis pelnas priskaičiuojamas į sąskaitas. Kokių nors kitų įplaukų ten nėra.
Vertybinių popierių komisija prižiūri visą šitą kaupimo procesą, fondų valdytojai privalo deklaruoti kiekvieną sandorį, ką jie daro su pinigais. Pinigai šiaip jau laikomi depozitoriume, tai yra banke, pasirinktame tos kaupimo bendrovės. Pati kaupimo bendrovė jų neturi fiziškai, net ne jų sąskaitoje, tačiau jie užsiima investiciniais sprendimais, sakykim taip, apie kuriuos tuo pačiu realiuoju laiku iš karto informuojama Vertybinių popierių komisija. Ataskaitos siunčiamos kasdien apie to vieneto prieaugį, nuosmukį pagal atskirus pensijų fondus. Tai iš tiesų priežiūra, manytume, yra. Gal ji per mažai viešinama ir aiškinama, kokia yra…
PIRMININKĖ. Viceministre, trumpinkite atsakymus.
A. MORKŪNIENĖ. Tai, ko gero, būsiu atsakiusi. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nes ilgiau atsakote, negu priklauso. L. Graužinienė paskutinė, nors laikas ir pasibaigęs.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Labai ačiū. Aš labai trumpai. Detaliau mes komitete išsinagrinėsime turbūt tuos skaudamus klausimus, į kuriuos nėra atsakymų ir šiandien. Aš noriu paklausti. Jūs ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos priskaičiavote apie 21 mln. Kur juos panaudojote, nes jūs rodote kaip panaudotus?
A. MORKŪNIENĖ. Turėčiau atsiprašyti, tikrai negaliu kompetentingai atsakyti į šį klausimą, nes šiais dalykais užsiima pati „Sodros“ valdyba. Jie priskaičiuoja ir panaudoja…
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ar buvo pradėtos naujos statybos, ar statybos vykdytos, kur jūs panaudojate tuos atidėjimus už amortizaciją?
A. MORKŪNIENĖ. Jeigu būtų galima šituos dalykus išsiaiškinti komitete, tikrai būčiau dėkinga.
PIRMININKĖ. Dėkoju, viceministre. Laikas klausti baigėsi. Dėkui. Dabar po pateikimo vienas – už ir vienas – prieš. Už – R. J. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, mes neturėtume dėl ko čia iečių laužyti. Reikia pradėti svarstyti ataskaitą, o kaip ten mes įvertinsime, išaiškės kitose svarstymo stadijose. Todėl siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. J. Olekas – prieš.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes išgirdome labai lakonišką pristatymą. Į kai kuriuos klausimus, kurie buvo pateikti mūsų kolegų, atsakymų neišgirdome, todėl aš siūlau susilaikyti nuo pritarimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 metų vykdymo ataskaitos patvirtinimo“ projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 45, prieš – 5, susilaikė 21. Po pateikimo Seimo nutarimui „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 m. veiklos ataskaitos patvirtinimo“ pritarta. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Audito komitetas. Numatyta svarstymo data lapkričio 18 d.
Replika po balsavimo – E. Klumbys. Prašau.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš noriu viešai pasveikinti Vyriausybės vadovą A. Kubilių ir visą Vyriausybę: ką tik Lietuvos valstybės skola peržengė 34 mlrd. Lt! (Balsai salėje)
12.01 val.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dirbame toliau. Kviečiu į tribūną sveikatos apsaugos viceministrę Janiną Kumpienę pristatyti Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos 2009 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo metinės apyskaitos patvirtinimo“.
J. KUMPIENĖ. Gerbiamoji Pirmininke, garbūs Seimo nariai, teikiame jums 2009 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo apyskaitą. Turiu atkreipti dėmesį į tai, kad apyskaita yra pateikiama pagal tokią struktūrą, koks buvo suplanuotas 2009 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondas. Kaip žinote, nuo 2009 m. sausio 1 d. buvo įvesta atskira sveikatos įmoka ir pajamų ir išlaidų struktūra jau truputėlį skirtųsi, bet jinai yra priderinta prie plano, kad būtų geriau lyginti skaičius.
Įžangai norėčiau pasakyti, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondas iš trijų biudžetų, esančių Lietuvoje, t. y. valstybės biudžeto, „Sodros“ biudžeto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo, iki šiol vis dar yra subalansuojamas ir į deficitą mes nesame įklimpę. Bandome reguliuoti srautus ir apmokėjimus taip, kad iš tikrųjų to neatsitiktų.
Metų pradžioje, tiksliau, 2008 m. pabaigoj, Privalomojo sveikatos draudimo fondas buvo patvirtintas didesnis, tačiau užklupus sunkmečiui visi biudžetai mažėjo, taip pat ir mūsų, ir 2009 m. planinė pajamų suma sudarė 4 mlrd. 388 mln. 415 tūkst. Įvykdymas yra 4 mlrd. 467 mln. 787 tūkst., jeigu skaitytume su lėšų likučiu, kuris buvo metų pradžioje.
Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad pagrindinės pajamų pozicijos – tai yra valstybės biudžeto įplaukos, kurios sudaro 35 %, ir dirbančių asmenų bei draudėjų įmokos, privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Tos trys pozicijos, kurias aš įvardinau, iš viso sudaro daugiau kaip 80 % pajamų, todėl likusios eilutės didesnės įtakos bendrai pajamų apimčiai nedaro.
Išlaidų dalyje, kaip minėjau, pajamos su išlaidomis subalansuotos, ir išlaidų, ir pajamų apimtis yra visiškai identiška. Pagrindinės pozicijos išlaidų dalyje – tai yra išlaidos asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimui ir išlaidos kompensuojamiesiems vaistams. Kartu sudėjus jos sudaro 80 % visų Draudimo fondo išlaidų. Išlaidos paslaugų apmokėjimui sudaro 64 %, kompensuojamų vaistų – 16 %. Bendras įvykdymas sudaro 101,8 %. Jeigu reikia taupyti laiką, tai aš dėkoju už dėmesį ir tuo baigiu pristatymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjai. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Ačiū, gerbiamoji pranešėja, už tokį struktūrinį ir trumpą pristatymą. Bet aš noriu paklausti. Jūs paminėjote tris pagrindines pajamų šaltinių grafas, bet ataskaitoje matyti, kad išlaikant tas pagrindinių įplaukų grafas yra sumažėjimas ten, kur yra valstybės įsipareigojimas atskiroms programoms. Sakykite, ar čia toks balansavimas vienur surenkant, kitur truputį susimažinant, kaip čia mes dabar galėtume į tą pasižiūrėti?
J. KUMPIENĖ. Jeigu mes kalbame apie pajamų dalį, tai būtent valstybės biudžeto įmokos yra vienintelė eilutė, kuri yra įvykdyta 100 %, kitaip sakant, mes iš valstybės biudžeto gavome visas pajams, kurias buvome susiplanavę. Ši eilutė susideda iš dviejų pozicijų: viena pozicija – tai yra įmokos, kurias moka valstybė už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis, ir tai sudaro pagrindinę tos eilutės dalį, o kita dalis yra papildomi asignavimai. Tai ta eilutė, kuri yra už valstybės biudžeto lėšomis draudžiamus asmenis, yra sureguliuota įstatymų, kokia įmoka yra mokama už kiekvieną draudžiamą asmenį procentais nuo vidutinio darbo užmokesčio. Ir šias visas lėšas valstybė atidavė mums, ir įvykdymas yra šimtaprocentinis. Ačiū jums už klausimą.
PIRMININKĖ. Klausia J. Juozapaitis.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamoji viceministre, medicinos, reabilitacijos ir sanatoriniam gydymui praeitais metais paslaugų suteikta tolygiai 2008 m. Mano klausimas būtų, kaip išnaudojamas tas 20 % fondas, kuris skirtas vaikų reabilitacijos ir sanatoriniam gydymui? Kaip vaikai ten gydomi? Ar išnaudojami tie 20 %?
J. KUMPIENĖ. Ačiū už klausimą. Šis klausimas buvo pakankamai jautrus ir jau 2010 m. jis susilaukė didelio dėmesio, nes buvo tokių nusiskundimų, kad įstaigos, turėdamos omeny, kad vaikams neva yra taikomos atitinkamos kvotos, nesiunčia vaikų į reabilitaciją ir santorinį gydymą toms paslaugoms gauti ir tais atvejais, kai pagal indikacijas jos yra būtinos. Todėl 2009 m. situacija yra tokia, kad bendra išlaidų suma sanatoriniam gydymui yra šiek tiek mažesnė, negu buvo suplanuota, nes siekiant subalansuoti biudžetą mes buvome priversti sumažinti balų vertę. Kaip žinome, visos paslaugos įkainotos balais, ir mes buvome priversti sumažinti ją iki 89 centų. O dėl vaikų sanatorinio gydymo paslaugų vaikams iš tikrųjų šiemet yra imtasi veiksmų, kad vaikų siuntimas sanatoriniam gydymui nebūtų ribojamas. Ačiū už klausimą.
PIRMININKĖ. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju. Gerbiamoji viceministre, malonu, kad jūs atsakote aiškiai ir konkrečiai į pateikiamus klausimus. Taigi aš irgi teikiu vieną klausimą. Konstitucinis Teismas nustatė, kad pensininkų pinigai yra privati nuosavybė. Valstybės kontrolė nustatė ir nurodė, faktiškai nurodė, kad jums pervesti tie beveik 5 mlrd. Lt yra pervedami neteisėtai, tai yra nurodė, kad iš tos sumos jūs turėjote padengti, grąžinti pensininkams lėšas, skirtas administruoti privalomąjį sveikatos draudimą. Dabar gi tos administravimo lėšos yra nurašomos iš pensininkų, kaip Konstitucinis Teismas nurodė, nuosavų lėšų. Sakykite, ar jūs esate skaičiavę, kokia tai suma ir kada jūs planuojate tas sumas grąžinti Lietuvos pensininkams?
J. KUMPIENĖ. Ačiū už klausimą. Jis šiek tiek sudėtingas ta prasme, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo apimtį ir jo paskirstymą pagal išlaidų pobūdį, pagal atskirus punktus priima Seimas. Mūsų teisė perskirstyti tarp eilučių nepakeitus įstatymo yra apribota ir mes to padaryti negalime. Mes galime spręsti klausimą ir turime savo kompetencijos sprendimą tik eilutės viduje atitinkamai perdėlioti išlaidas. Aš negalėčiau šiandien įvardinti kokios nors konkrečios sumos, susijusios su jūsų klausimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Kuzminskas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji viceministre, aš norėčiau pasiteirauti dėl kraujo politikos Lietuvoje. Kraujo centrai šiuo metu yra kaip privatūs centrai ir daug naudojasi ta proga, kad eina gyventojai nemokamai donorystei, tuo tarpu gydymo įstaigos turi mokėti didelius pinigus už kraują ir kraujo pakaitalus. Dar geriau, kai gydymo įstaigos, kurios (…) ir reikalinga atitinkama intervencija, bus reikalingas kraujo perpylimas, reikalaujama, kad pristatytų talonus, kad davė nemokamai kraujo. Tuo tarpu ligonių kasos moka už tą kraują gydymo įstaigoms. Kaip galvojate spręsti šį klausimą?
J. KUMPIENĖ. Ačiū už klausimą. Kraujo problematika yra tokia problematika, kuri visada kėlė papildomų klausimų ir turbūt niekada šito neišvengsime, nes iš tikrųjų sritis yra labai jautri. Aš tik galiu pasakyti apie esminius pokyčius, kurie šioje srityje yra įvykę pastaruoju laikotarpiu. Tai pirma. Valstybės kontrolė, atlikdama auditą toje srityje, nurodė Sveikatos apsaugos ministerijai, kad kraujo išlaidos turėtų būti įkalkuliuotos į paslaugų kainas. Šita rekomendacija įgyvendinta ir į kainas įkalkuliuota paslaugų dėl kraujo išlaidų yra tiek, kokios buvo suskaičiuotos faktiškos išlaidos visos Lietuvos mastu.
Antras ypatumas, arba antras pokytis, yra tas, kad Vyriausybei buvo pateiktas svarstyti įstatymo projektas, kuriame keliamas klausimas, ar iš viso aprūpinimo krauju rinkoje turėtų būtų privačių subjektų. Manau, kad šito iš tikrųjų… Mes dabar turime vieną Valstybinį kraujo centrą, kitą turime privačią bendrovę, kurioje ministerija neturi valdančiosios įtakos, nes mūsų kapitalas ten siekia tik 49 %. Šio klausimo sprendimas priklausys nuo Seimo narių apsisprendimo, kokia Lietuvoje turi būti situacija.
O dėl nemokamos donorystės, aišku, mūsų valstybėje tai yra dar tiktai tebevykstantis procesas. Iš tikrųjų mes skatiname nemokamą donorystę, bet lygis, kiek surenkama kraujo per nemokamą donorystę ir per mokamą, dar nėra tokios proporcijos, kuri yra pasiekta išsivysčiusiose užsienio valstybėse. Ačiū jums, kad atkreipėte dėmesį į šią sunkią problemą.
PIRMININKĖ. Dėkoju už išsamų atsakymą. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Aš noriu tiktai prisidėti prie viceministrės paaiškinimo dėl kraujo donorystės, nes truputį dirbu šiuo klausimu. Mes turime siekti ne tik neatlygintinos donorystės, bet kad ir tos įstaigos, organizacijos, kurios atlieka, na, vykdo kraujo donorystę, taip pat būtų ne pelno siekiančios. Tai turi būti mūsų valstybės prerogatyva. Kas sietina su krauju, su žmogaus organais – visur turi būti ne pelno siekimo principas įgyvendinamas.
Dabar, gerbiamoji viceministre, klausimą noriu jums. Prašau pasakyti, rodos, praeitų metų pabaigoje buvo sumažintas balas už paslaugas nuo 0,89 iki 0,81, paskui buvo kalbų, kad bus padidintas. Ministras neseniai žadėjo, kad bus padidintas balas ypač toms ligoninėms, kurios yra periferijoje, nes paslaugų nedaug atlieka, ligoninės neišsilaiko. Žinote, kokia situacija dabar. Kaip bus su tuo balu, kada mes galime tikėtis didesnio balo už paslaugas? Ačiū.
J. KUMPIENĖ. Ačiū už klausimą. Balų dinamika buvo tokia. Visos mūsų paslaugos yra įvertintos balais tam, kad subalansuotume biudžetą. Normaliu laikotarpiu daugelį metų, nuo sveikatos draudimo sistemos įgyvendinimo 1996 m., visą laiką vienas balas buvo prilydinamas 1 Lt. Jeigu apendicitas, tarkim, įkainotas yra 1000 balų, tai įstaiga už apendicito operaciją gaudavo tūkstantį litų. 2009 m., kai mūsų Privalomojo sveikatos draudimo fondas sumažėjo 300 mln. Lt, šiurkščiai kalbant, tai tuo atveju mes buvome priversti 1 Lt sumažinti iki 0,89 ct.
2010 m. sausio 1 d. mes pradėjome pačios sunkiausios būklės, kada balą turėjome numažinti iki 0,81 ct. Ir atsitiko tai, kad per 2010 m. pirmąjį pusmetį, kada mes panagrinėjome įstaigų rezultatus, iš 190 įstaigų 119 baigė su nuostoliais. Ir baigė su nuostoliais virš 60 % įstaigų, ne tik mažos rajono ligoninės, bet net ir Santariškių klinikos šių metų liepos 1 d. nuostolių turėjo beveik 8 mln. Todėl proporcija tarp mažų ir didelių įstaigų yra išlaikyta, ir reforma, kuri buvo daroma, mažinant paslaugų skaičių ten, kur paslaugų apimtis nebuvo pakankama, siekiant apsaugoti ir pacientus, ir taupyti lėšas… Jeigu to nebūtume padarę, tikriausiai būtų atsitikę taip, kaip atsitiko Latvijoje, kada subankrutavo iš esmės pusė ligoninių. Bet, atsižvelgdami į tai, kad prasidėjo masinis reiškinys, kad nebe pavienės ligoninės, kurios galbūt dėl nepakankamo ūkiškumo galėjo eiti į minusą…
PIRMININKĖ. Laikas.
J. KUMPIENĖ. Bet jau prasidėjo masinis reiškinys, ėjimas į nuostolius. Nuo liepos 1 d. tą balą padidinome iki 0,84 ct, o prioritetinėm sritim iki 0,86 ct, o nuo spalio 1 d. iki 0,89 ct. Mūsų svajonė, kad tie 0,89 ct leis įstaigoms atsigauti, nes 2009 m., kai buvo mokama po 0,89 ct, įstaigos iš tikrųjų dar į nuostolius neklimpo. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis klausia E. Jurkevičius, nes iš esmės klausimų laikas jau pasibaigęs.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Jūs metiniame pranešime pristatote svarbesnius civilizacijos procesus lydinčius sveikatos aplinkos veiksnius. Tačiau, gerbiamoji pranešėja, kodėl nėra įtrauktas į jūsų pranešimą požiūris į mobilų ryšį, bevielio interneto įtaka, ypač jaunajai kartai, ar tai nėra aktualu sveikatos apsaugai, ar tai nenagrinėta tema?
J. KUMPIENĖ. Ačiū už klausimą. Turbūt palietėte tą sritį, kuri iš tikrųjų reikalauja gana pažangaus mąstymo ir spartos, diegiant tuos procesus. Turime prisipažinti, kad informacinių technologijų srityje gal nesiseka mums taip gerai, kaip norėtųsi. Tas praeities šleifas, kurį reikia kažkaip (…), iš tikrųjų likviduojamas ne taip paprastai, tačiau galiu pasakyti ir tai, kad sveikatos sektoriuje informacijos technologijos yra ypač svarbus elementas. Kada ne taip seniai pas mus viešėjo Europos tinklo, gal ne taip tiksliai įvardysiu pareigas, Europos tinklo Antikorupcinės komisijos vadovas, tai jis įvardijo Lietuvą kontekste visos Europos valstybių, ypač Rytų lagerio, kaip gana neblogai pasistūmėjusią į priekį informacinių technologijų srityje, pabrėždamas tai, kad informacinių technologijų atėjimas į sveikatos sektorių labai skaidrina pačią sistemą. Iš tikrųjų dedame visas pastangas ir stumiamės į priekį. Bet gerai suprantu, kad norėtųsi geriau, nei iš tikrųjų sekasi. Ačiū jums už klausimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajai pranešėjai. Ačiū. Galite jau tribūną palikti. Dabar dėl viso Seimo nutarimo vienas – už, vienas – prieš. Už – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš turiu pasakyti, kad, vykdydamas parlamentinę kontrolę, Sveikatos reikalų komitetas kas ketvirtį, reguliariai kas ketvirtį, išklausydavo tiek Sveikatos apsaugos ministerijos, tiek Valstybinės ligonių kasos informaciją apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymą, jo subalansavimą, todėl galbūt ir mūsų komitetas gali prisiimti tam tikrus nuopelnus, kad, kaip minėjo viceministrė, vienintelis biudžetas šiandien yra subalansuotas. Be abejo, gaila, kad jį subalansuoti pavyko ir ne visai gerom ir populiariom priemonėm mažinant balą, todėl šiandien kai kurios įstaigos turi nuostolių, bet, kaip minėjo vėlgi viceministrė, galbūt mūsų visų pastangų dėka pavyko išvengti situacijos kaip Latvijoje, kai vienu metu buvo uždaryta apie 40 % ligoninių ir šiandien iš tikrųjų tas paslaugų prieinamumas yra šiek tiek kitoks.
Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau pritarti apyskaitai. Kadangi turime tikrai svarbesnių darbų, laukia biudžeto svarstymas, todėl siūlyčiau gerbiamajai Seimo Pirmininkei ir visiems kolegoms šiandien galbūt priimti ir patvirtinti nutarimą dėl apyskaitos patvirtinimo, nes, kaip sakiau, kad ir pajamos, ir išlaidos yra subalansuotos, ir šiandien lygiai taip pat Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas yra subalansuotas. Balas jau yra pakeltas, ir šiandien balas atitinka 2008 m. lygį.
PIRMININKĖ. L. Graužinienė – prieš.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Pirmiausia prieš tai, ką komiteto pirmininkas siūlo, kad šiandien ir pabaikim. Pirmiausia tai yra finansinių klaidų. Ką tik viceministrė pasakė, kad jie gavo šimtu procentų viską iš Socialinio draudimo fondo, bet aš matau ką tik pateiktoje Socialinio draudimo fondo ataskaitoje, kad jie pagal planą jiems nepervedė 482 mln., tai du biudžetai. Jie yra skirtingi. Tai palaukit! Mes šitą klausimą komitete kėlėm labai seniai, atsakymo nė iš vienos ministerijos negavom. Tai apie ką kalbam? Du biudžetai ir jie yra skirtingi! 482 mln. yra reikšminga suma valstybei, manau, kad jeigu nesusitvarkom tokių dalykų, tai apie kokią skubą galima kalbėti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, balsuojame, kas už tai, kad po pateikimo pritartume Seimo nutarimui „Dėl Lietuvos Respublikos 2009 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo metinės apyskaitos patvirtinimo“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 64 Seimo nariai. Už – 49, prieš – 2, susilaikė 13. Gerbiamieji kolegos, nors lyg ir yra daugiau žmonių, kurie palaiko šitą apyskaitą, bet tai, ką pasakė Audito komiteto pirmininkė… šios abi apyskaitos, tiek Socialinio draudimo fondo biudžeto, tiek Sveikatos draudimo fondo biudžeto, bus svarstomos papildomai Audito komitete. Iš tikrųjų, jeigu yra padaryta klaidų tarp dviejų biudžetų, tai mūsų dokumentai turi iš Seimo išeiti tvarkingi, o ne su klaidomis. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas, papildomas – Audito komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 18 d.
Repliką po balsavimo A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu tik patikslinti, viceministrė minėjo, kad valstybė už valstybės draudžiamus asmenis atsiskaitė 100 %, ne „Sodra“. „Sodra“ atsiskaitė nustatytu procentu pagal surinktas pajamas. Todėl ir nebuvo visos planuotos pajamos iš „Sodros“ pervestos, nes „Sodros“ biudžetas, kiek aš žinau, apie 3 mlrd. nesubalansuotas. Bet valstybė pervedė 100 %, ir tikrai mes turime džiaugtis.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aiškiai matau, kad yra ginčų po pateikimo, taigi būtinas svarstymas komitetuose. L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, Pirmininke. Aš labai trumpai. Gerbiamasis pirmininke, reikia žiūrėti ne tik į savo biudžetą, jeigu jūs pažiūrėtumėte į „Sodros“ biudžetą, tai iš „Sodros“ galėjote išreikalauti beveik pusę milijardo daugiau.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Galiu? Gerbiamoji Pirmininke, aš norėjau pasiūlyti, kad biudžetą svarstytų Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Kodėl? Todėl, kad Valstybės kontrolė palietė šį klausimą, ir ten tiesiogiai kalbama ir apie „Sodros“ biudžetą. Taigi Socialinių reikalų ir darbo komitetui, kaip papildomam komitetui, pažiūrėti šį biudžetą būtų išties naudinga. Ačiū.
PIRMININKĖ. Komiteto pirmininkas lyg ir nieko prieš. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad papildomas komitetas yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas? Galime. Dėkoju.
Gerbiamieji kolegos, aš skelbiu 5 min. pertrauką iki 12.30 val. Po pertraukos 12.30 val. – Vyriausybės valanda. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkės pavaduotojas Č. V. Stankevičius.
Pertrauka
PIRMININKAS (Č. V. STANKEVIČIUS, TS‑LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, yra tam tikrų problemų, nes Prezidentės darbotvarkė, susitikimas su Ukrainos Prezidentu, sutrukdė kai kuriems ministrams atvykti. Keturi ministrai yra komandiruotėse. Bet pagrindiniai ministrai yra. Aš norėčiau prašyti sutikimo pradėti Vyriausybės valandą ir nedelsti.
12.30 val.
Pradedame Vyriausybės valandą. Opozicijos lyderis turi teisę klausti pirmasis.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Tikriausiai pirmą kartą matom tiek mažai Vyriausybės narių. Supratome, Ministre Pirmininke. Aš suprantu, daugiausia klausimų bus jums. Norėčiau paklausti apie tiesiogines užsienio investicijas. Paskutiniu metu labai plačiai apie tai kalbama, rašoma, diskutuojama, kad tiesioginių užsienio investicijų srautas Lietuvoje, ypač antrą ketvirtį, sumažėjo arba tiesiog jis auga 3,7 karto sparčiau negu anksčiau. Ar jums žinoma, kokių ekonominės veiklos rūšių tiesioginių užsienio investicijų nutekėjimas yra pats didžiausias? Gal finansų ministrė pakomentuos, man nesvarbu. Svarbiausia, kas ruošiamasi daryti, ar tos tendencijos ir toliau tokios išliks? Ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, gal finansų ministrė papildomai kelis dalykus pasakys, bet šiaip yra tikrai ne kažkokios problemos ar bėdos, o praeitų metų kai kurie skaičiai dėl atskirų įvykių buvo didesni, pavyzdžiui, „Mažeikių naftos“ išsipirktos akcijos papildomai 10 %, tai duoda didelį skaičių. O mes toliau vykdome nuoseklią politiką, ieškodami stambių tarptautinių multinacionalinių kompanijų, kurios sutinka investuoti į Lietuvą. Kartu formuojasi ir papildomas akstinas kitoms kompanijoms žiūrėti į Lietuvą dar įdėmiau. Aš manyčiau, kad visi kartu turėtume siekti būtent tokio tikslo, tokio rezultato ir džiaugtis kiekviena iš atėjusių investicijų kaip didele visos Lietuvos sėkme, orientuota į ilgalaikę Lietuvos ateitį.
I. ŠIMONYTĖ. Aš gal šiek tiek papildysiu premjerą dėl tų sektorių. Be jokios abejonės, didžiausias nutekėjimas, bet aš tą žodį vartočiau kabutėse, buvo finansiniame sektoriuje. Nemanau, kad dėl to reikėtų stebėtis ar kažkam aiškinti, visi puikiai žinome, kokio dydžio buvo finansinio sektoriaus nuostoliai 2009 metais. Bet tai nereiškia, kad kapitalas, kuris buvo investuotas į tuos bankus, iš Lietuvos pabėgo, tiesiog prireiks laiko, kol bus akumuliuoti tie sukaupti nuostoliai.
PIRMININKAS. Opozicijos lyderis dar kartą turi teisę klausti be eilės.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Pirmiausia norėčiau papildyti, kad mes niekuo nesistebime, mes rimtai norime klausti, rimtai diskutuojame. Kiekvienas klausimas ir atsakymas turi būti priimtas labai rimtai. Nėra susisiekimo ministro, bet gal Ministras Pirmininkas perduos arba gal jums žinoma informacija, kad regioninė spauda yra sunerimusi dėl prenumeratos. O prenumeratos kaina priklauso nuo to, kokios bus prenumeratos platinimo kainos. Šitą kainą nustato „Lietuvos paštas“, suderinęs su Susisiekimo ministerija. Kiekvienais metais tie tarifai yra tvirtinami, ir dažniausiai jau iki šio laikotarpio būdavo visada patvirtinta. Jeigu nežinote, tai aš atsiimsiu šitą klausimą, bet regioninė spauda nori žinoti.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš nežinau dėl kainų, kada jos būtų tvirtinamos, iš tikrųjų čia jau yra ministerijos ir paties pašto reikalas. Tik noriu dar sykį priminti, kad mes iki šiol specialiais finansiniais instrumentais teikiame regioninei spaudai paramą ir planuojame tą ir toliau daryti. Būtų gerai, kad ir regioninė spauda taip pat atidžiau pažiūrėtų, kaip ta parama juos pasiekia, nes tai eina per Spaudos rėmimo fondą. Praeitais metais fondas, kuris yra nepriklausomas, pats tą paramą skirstė ir po to regioninė spauda šiek tiek buvo tuo nepatenkinta. Šiuo atžvilgiu išties, matyt, abiejose pusėse mes turime ieškoti geriausių sprendimų. Žinodami tas problemas dėl regioninės spaudos pristatymo kaštų tam tikra prasme santykinio didumo, lyginant su pristatymo kaštais didžiuosiuose miestuose, mes tą paramą ir toliau esame linkę išlaikyti.
PIRMININKAS. Dabar klausia Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, gerbiamoji finansų ministre, aš noriu grįžti prie pirmojo klausimo, užduoto A. Butkevičius, dėl tiesioginių užsienio investicijų. Man atrodo, kad jūsų išsakytos mintys per daug optimistinės. Prieš mane yra oficiali Statistikos departamento lentelė, kurioje aiškiai matyti, kad nuo 2006 m. iki 2008 m. pabaigos per ketvirtį Lietuva pritraukdavo beveik milijardą tiesioginių investicijų. O štai jau nuo 2009 m. II ketvirčio ir iki 2010 m. vidurio beveik kas ketvirtį mes prarandame arti pusės milijardo investicijų. Tai yra tas santykis, kuris čia ateina į vieną ar kitą įmonę, nesusilygina su tais praradimais, kuriuos mūsų, Lietuvos, investuotojai išveža į kitas šalis. Kokių priemonių esate numatę imtis, kad tas santykis kaip nors būtų stabilizuotas?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jau ministrė sakė. Jūs, skaitydamas statistiką, visada neužmirškite vieno fakto, kad nuo 2008 metų pabaigos ir Lietuva pakliuvo į pasaulinę krizę. Tai norint lyginti objektyviai skaičius, reikėtų pasižiūrėti, galbūt Pasaulio banko yra nemažai statistikos duomenų, kur yra galimybė susilyginti su kitomis Centrinės Europos šalimis, su šalia esančiomis kaimynėmis, ir tada pasižiūrėti, ar mes šiuo požiūriu esam kuo nors skirtingi, ar yra objektyvūs procesai, kurie paveikė visas šalis, ypač Centrinę Europą ir ypač Baltijos regioną. Šiuo atžvilgiu, aš dar sykį noriu pakartoti, tikrai nematau kokių nors kitų reiškinių, kaip tik…
J. OLEKAS (LSDPF). Aš labai atsiprašau, noriu patikslinti. Aš nenoriu lyginti su kitais. Aš klausiu, kokių priemonių jūs numatę imtis siekdami stabilizuoti tą padėtį arba pakeisti tą padėtį, nes yra dramatiška padėtis?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Mes ruošiamės įveikti pasaulio krizės pasekmes, kaip ir iki šiol jas įveikinėjome, ir toliau tai ir darysime. O papildys finansų ministrė.
I. ŠIMONYTĖ. Aš siūlyčiau gerbiamajam Seimo nariui nagrinėjant statistiką apie tiesiogines užsienio investicijas žiūrėti ne tik tempą, bet žiūrėti ir sankaupą. Kada sankaupos duomenys pradės rodyti priešingas tendencijas, negu rodo šiuo metu, tada, manau, galėsime kalbėti apie kokias nors papildomas priemones. O šiaip Vyriausybė nuosekliai imasi visų priemonių ir pati lanko investuotojus, siekdama juos matyti Lietuvoje dirbančius, ko turbūt nė viena Vyriausybė iki šiol nelabai darė.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Norėčiau paklausti vienintelio savo bendravardžio Vyriausybėje – premjero. Iš tiesų turiu du klausimus. Vieną sudėtingą, vieną paprastą. Bet kadangi šiandien visas krūvis tenka jums, tai aš paklausiu paprastą. Aš jūsų vis klausiu tai psichologinio, tai filosofinio klausimo. Šios dienos klausimas bus matematinis. Jis kyla iš neseniai paskelbtos Valstybės kontrolės ataskaitos apie daugiabučių namų renovavimą.
Sakykite, gerbiamasis premjere, kaip jūs galvojate, kas šiandien yra geriau: ar 15 % valstybės parama su 3 % fiksuotų palūkanų, ar 50 % parama su kintamomis palūkanomis, kurios šiandien yra apie 4–5 %, atrodo?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, viskas priklauso nuo to, kaip žiūrėsime į perspektyvą ir kokios bankų palūkanos gali būti ateityje. Praeitais metais 3 % buvo labai gerai. Kaip atrodys kitais metais, pamatysime. Bet kai paskolas imi ilgalaikes – 20 metų, tai 3 % yra tikrai labai gerai. (Balsai salėje)
Šiandien, žiūrėdamas į perspektyvą, aš pasakyčiau, kad tikrai apsilankęs daugiabučiuose namuose, kuriuos renovuoja Žirmūnuose, beje, pasakysiu, kad didelis skirtumas tų daugiabučių namų, kurių butų savininkai yra anksčiau buvę kooperatinių butų savininkai, iš tiesų pamatęs, kaip jiems sekasi renovuoti, esu įsitikinęs, kad ir naudojant naują programą išties didžiulę naudą gauna visų pirma patys butų savininkai, nes buto vertė po tokios renovacijos padidėja tiek, kad aiškintis, ar 3 %, ar 4,5 %, ar su tokia subsidija, ar su kitokia subsidija, man atrodo, tikrai nebėra didelės prasmės.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Varaška.
M. VARAŠKA (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš taip pat norėčiau paklausti Ministro Pirmininko. Praeitą kartą mes kalbėjome apie Daniją, jūs labai greitai perėjote prie Airijos stebuklingų pavyzdžių. Aš norėjau paklausti jūsų, ar jūs žinote Airijos priešistorę ir ar žinote tokį ministrą pirmininką Garretą Fitzgeraldą, kuris atstovavo tokiai pat politinei jėgai kaip Tėvynės sąjunga 1981–1987 metais? Jis darė lygiai tokius pat sprendimus kaip ir jūs, t. y. koncentravo mokesčius, drakoniškai mažino išlaidas, darbuotojų mokesčių paketą padidino iki 60 %. Jo atliktos permainos baigėsi tuo, jog „Fine gael“, tai yra ta pati konservatyvioji jėga, kuriai jis atstovavo, rinkimuose nelaimėjo naujų pergalių 15 metų.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tik noriu priminti, kad Airijos pavyzdys, sėkmės istorija, kaip tik prasidėjusi nuo 1987 metų, mums yra vienas iš kelrodžių pavyzdžių, kuriuo ir stengiamės sekti, ypač kai kalbame apie užsienio investicijas.
Lietuvoje šiandien bendra mokesčių našta yra viena iš žemiausių tarp Europos Sąjungos valstybių. Kitais metais planuojame, kad perskirstymas per visus viešuosius finansus sieks tik 36 % nuo bendrojo vidaus produkto. Šiuo atžvilgiu ir toliau tęsdami tokią politiką, aš manau, mes tikrai galime būti sėkmės istorija ir ypač jeigu ir jūs patikėsite, kad Lietuva kaip ir Airija tos sėkmės keliu gali eiti. Jeigu netikėsime, tada nieko ir nepadarysime.
Airijos pavyzdys rodo, kad patikėjus politikams, patikėjus verslui, patikėjus platesnei visuomenei, kad galima išeiti iš tam tikro nepasitikėjimo savimi, tas pasitikėjimas ateitimi ir davė didelių rezultatų. Aš raginu jus patikėti, kad mes Lietuvoje nesame kuo nors prastesni už airius. Jeigu jūs galvojate, kad esame prastesni, tai tuo atveju aš nežinau, ką čia veikiame.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamasis premjere, šiandien visa žiniasklaida kalba, kad Vyriausybė patvirtins biudžeto projektą, jį pateiks Seimui. Mano pirma dalis klausimo, kaip jūs penkiese tai padarysite, nes tai nesudaro kvorumo? Ar kaip jūs tai padarėte? Ar jūs negerbiate Seimo, kad ateinate čia tik penkiese, ar mes ir nesulauksime šią savaitę biudžeto?
O kita dalis klausimo. Tame aptariamame biudžete kalbama, kad iš šešėlinės ekonomikos ir kontrabandos dalykų sumažinimo į biudžetą pateks papildomai virš 1 mlrd. lėšų. Gal galite įvardyti konkrečias priemones ir konkrečias sumas? Nes tikrai labai geras dalykas, jeigu jūs tai pasieksite, aš jus tikrai pasveikinsiu. Tai konkrečios priemonės ir konkrečios sumos, kurias jūs gausite iš tų priemonių.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, turiu įsiterpti. Aš jau informavau, kad keturi ministrai yra komandiruotėje, kiti yra pakviesti pas Respublikos Prezidentę. Jie nėra niekur dingę. Premjere, prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Šiandien Vyriausybė pagal reglamentą turėdama visą kvorumą iš ryto patvirtino kitų metų biudžetą. Jis bus pateiktas, kaip numato Seimo statutas, Seimui ne vėliau kaip spalio 17 d. Kitą antradienį kviečiu jus dalyvauti biudžeto pristatyme. Čia vienas dalykas.
Antras dalykas, dėl papildomų pajamų iš šešėlio, kontrabandos ir valstybinių įmonių valdymo. Nelabai supratau, koks klausimas jus domintų. Aš galiu pasakyti, kad tikrai mes matome nemažai erdvės ir kovojant su kontrabanda, ir su šešėliu gauti papildomų pajamų, tardamiesi kartu su jumis. Jūs turite patirties, sakysime, kaip gali būti mokami atlyginimai vokeliuose ir kaip su tuo reikėtų kovoti. Tai štai su tuo ir kovosime. O visus kitus dalykus aptarsime tada, kai svarstysime labai konkrečias priemones. Aš manau, tikrai visi makroekonominiai rodikliai rodo, kad šešėlyje ir kontrabandoje yra nemažai pasislėpusių biudžeto pajamų, jas reikia tiesiog sugrąžinti.
PIRMININKAS. Trumpai įjungiu šoninį mikrofoną V. Gapšiui.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamasis premjere, jūs čia dabar metėte labai sunkų kaltinimą man. Gal galite jį pagrįsti kokiais nors faktais arba ne, prašau atsiprašyti.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš turiu omenyje jus kaip jūsų partiją ir jūsų frakciją. Tai…
V. GAPŠYS (DPF). Vienaip ar kitaip, aš prašau arba atsiprašymo, arba prašau pateikti faktus.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Visi prisimename „Krekenavos mėsą“ ir problemas.
V. GAPŠYS (DPF). Kuo čia partija dėta?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerai, atsiprašau, partija niekuo nedėta, gerai. Partija niekuo nedėta. (Balsai salėje) Atsiprašau, jūs nesate niekuo dėtas tose istorijose, į kurias buvo įsivėlęs jūsų partijos pirmininkas.
PIRMININKAS. Dabar klausia Seimo narys A. Baura.
A. BAURA (MSG). Dėkoju. Duosime pailsėti premjerui ir finansų ministrei. Mano klausimas būtų žemės ūkio ministrui. Gerbiamasis ministre, užpraeitais metais šalies biudžete buvo numatyta lėšų, skirtų kaimo bendruomenių kūrimuisi, jų stiprėjimui. Praeitais metais jos buvo sumažintos, o šiais metais visai neskirta. Klausimas, ar 2011 metais kaimo bendruomenės gali tikėtis nors keleto milijonų litų injekcijos? Ačiū.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, iš tikrųjų ši programa buvo labai populiari. Mes prisimename, visos bendruomenės, kad projektėliai būdavo maždaug po 25 tūkst. ir juos tikrai gerai realizuodavo. Galiu nudžiuginti, kad diskusijose, važinėjant po kaimus ir kartu su jumis, ir kitose vietovėse, tikrai buvo tokių prašymų, šiandien biudžete, kuriam mes, kabinetas, pritarėme, ta 3 mln. suma yra. Tikiuosi, kad jūs palaikysite šį biudžetą ir tikrai kaimo bendruomenės tuos pinigėlius gaus.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Kazulėnas.
A. KAZULĖNAS (TS-LKDF). Ačiū. Norėjau paklausti teisingumo ministro dėl KGB rūmų paskirties. Šiuo metu vėl iškilo aštrus klausimas, kad norima iškeldinti iš buvusių KGB rūmų Aukų muziejų, ypač archyvą, kad ten liktų teismai. Tai tikrai yra neteisingas sprendimas ir būdas, nes dar 1999 m. vasario 19 d. Seimas priėmė nutarimą dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų ir buvusio KGB pastato. Tai kodėl jūs nevykdote šio sprendimo? Atvirkščiai, kaip tik reikia iškelti likusias teismo įstaigas, kad ten liktų ir įsikurtų Laisvės kovų muziejus su Informacijos centru. Ačiū.
R. ŠIMAŠIUS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų apie tuos planus, apie kuriuos jūs sakote, aš nieko nežinau, ir ne todėl, kad nebūčiau domėjęsis, bet atvirkščiai. Iš tikrųjų šnekėjau ir su teismo administracija, ir su teisėjais, nėra tokių planų. Tai buvo „išmislas“ žiniasklaidos, nereikėtų tuo tikėti. Dėl tų patalpų, kurios šiandien priklauso muziejui, teismas neturi jokių planų ir noro ten įsikurti. Taip, teismas turi problemų dėl patalpų, nes kai kur jos nėra idealiai pritaikytos byloms, ir administracinio, ir apeliacinio teismų krūvis yra toks, teisėjų skaičiaus poreikis yra toks, kad reikėtų naujų patalpų. Deja, tie sprendimai, kurie buvo suplanuoti anksčiau dėl tam tikrų rekonstrukcijų ir priestatų kieme… Kultūros vertybių apsaugos departamentas kitaip pažiūrėjo į tuos klausimus, ateityje galima dėlioti įvairiai tuos sprendimus ir galbūt tinkamiau išnaudoti tas patalpas geriems tikslams. Šiandien, žiūrint labai paprastai, finansinių išteklių tiesiog iškelti teismą ar ką nors kita ten padaryti nėra. Poreikių, susijusių su atskirų miestų ir rajonų teismų iškėlimu, yra tikrai didesnių. Tikrai nebūsiu tas, kuris siūlys šiandien tą sprendimą padaryti. Noriu patikinti, kad tie gandai, kurie buvo pasklidę apie iškėlimą, neturi pagrindo.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju. Aš turėčiau klausimą Ministrui Pirmininkui.
PIRMININKAS. Po to – V. P. Andriukaitis. Aš atsiprašau, jeigu sutrukdžiau jums paklausti.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Norėčiau pasiteirauti dėl daugiabučių modernizavimo programos. Ji greičiausiai nejuda tikrai ne dėl vienos priežasties, yra , ko gero, visas ryšulys įvairiausių problemų ir priežasčių, kodėl toks lėtas taip reikalingos programos startas. Mano pasiteiravimas būtų toks. Ar nebūtų prasminga ir tikslinga tikrai dalį tų lėšų pagal sutarčių pakeitimus su Europos investicijų banku skirti individualiems namams renovuoti? Praktiškai ten tas pats, energetinio efektyvumo klausimas toks pat aktualus. Galbūt tie žmonės ieškos aktyviau sprendimų, tarp jų ir finansinių susitarimų, ir galbūt tai paskatins apskritai ir daugiabučių gyventojus atsisukti veidu į tą problemą?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Man atrodo, kad yra gana vertinga neseniai atlikta Valstybės audito analizė visų procesų: tiek ankstesnių, tiek dabartinių. Siūlyčiau atkreipti dėmesį į tai, gal iš tiesų mums stinga tokio esminio sutarimo ir supratimo, kad pati programa nėra bloga, pats finansinis mechanizmas tikrai nėra blogas. Kuo greičiau mes tai suvoksime ir mažiau pradėsime patys jį kritikuoti, tuo bus geriau. Ko mums trūksta? Tai galbūt gebėjimo pajusti tam tikrą specifiką, kaip gyvena tos mūsų daugiabučių namų bendruomenės, gebėjimo įrodyti joms, įtikinti jas, padėti joms suprasti. Štai dabar, dar sykį kartoju, lankydamiesi Žirmūnų mikrorajono atskiruose namuose, pamatėme vieną problemą – žmonės atvirai prieina ir sako, ką mums daryti, mes tikrai norime renovuoti, bet turime daugiabučių namų bendrijoje dešimt ar penkiolika butų gyventojų, kurie turbūt yra ir socialiai remtini, ir jie už tą pačią šilumą moka kur kas mažiau, ir jiems visa renovacija yra garantuojama, bet jie turi teisę balsuoti ir balsuoja prieš. Tai štai to įtikinimo, to psichologinio tam tikra prasme poveikio dalykų turėtume visi kartu paieškoti. Tikrai čia, matyt, galima būtų tariantis surasti gal ir papildomų būdų, papildomų sprendimų, apie ką kalba ir Valstybės kontrolės auditas, kas žmonėms padėtų įsitikinti, kad tokį procesą, tokią renovaciją tikrai yra verta daryti, reikia daryti ir žmonės iš to turės tikrai apčiuopiamos naudos.
PIRMININKAS. Klausia V. P. Andriukaitis. Po jo – A. Dumbrava.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Mano klausimas premjerui ir finansų ministrei. Štai mano rankose Valstybės kontrolės išvados dėl biudžeto vykdymo apyskaitos. Tose išvadose yra įdomių dalykų. Visų pirma matyti, kad specialiosios valstybės paramos gyvenamiesiems namams neįskaityta 2,9 mln. Lt palūkanų. Jas pasiliko komerciniai bankai kaip atlygį. Kitaip sakant, komerciniai bankai kažkodėl gerokai šeimininkauja biudžeto sąskaita. Dar daugiau: Rezervinio fondo 245 mln. Lt panaudoti skolai grąžinti pažeidžiant Rezervinio fondo nuostatus. Ir dar daugiau: valstybės rezervo lėšos, pažeidžiant valstybės įstatymą, kažkodėl Finansų ministerijos einamojoje sąskaitoje, laikomos komerciniame banke, švedų banke „Swedbanke“, o ne Lietuvos banke. Vėl laimi komerciniai bankai. Sakykite, kokia čia tendencija gelbėti komercinius bankus valstybės biudžeto pinigų teikiamomis palūkanomis ir kitais dalykais, tuo tarpu tai galėtų būti pagalba Lietuvos bankui, Lietuvos biudžetui ir kitiems dalykams? Kaip jūs galėtumėte paaiškinti tokį fenomeną?
I. ŠIMONYTĖ. Kadangi premjeras man suteikė galimybę atsakyti, su malonumu jums paaiškinsiu. Tiesą sakant, paprasčiausia būtų paaiškinti dėl valstybės rezervo lėšų, nes laikydama valstybės rezervo lėšas komerciniame banke, tiesą sakant, Finansų ministerija kaip tik laimi – tas bankas moka gerokai didesnes palūkanas, negu mokėtų Lietuvos bankas už laikymą iždo sąskaitoje. Aš nematau jokių problemų perkleti tas lėšas į Lietuvos banką, tas bus padaryta. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad tokia situacija yra daugybę metų ir Valstybės kontrolė į tai dėmesį atkreipė pirmą kartą rengdama apyskaitos auditą. Tikrai Finansų ministerija visiškai sutinka su ta pastaba, priims sprendimą ir sąskaitą perkels, bet apie kokį nors bankų gelbėjimą šiuo atveju, manau, yra tiesiog visiškai nepagrįsta kalbėti. Nežinau, ar jūs domėjotės, kas yra valstybės rezervas. Tai nėra iždas. Siūlyčiau taip pat pasidomėti ir apimtimis tos sąskaitos.
Kitas klausimas yra dėl procedūrinių dalykų, dėl specialiosios daugiabučių programos. Tai vėlgi kalbame ne apie banko kokius nors rėmimus, o apie tam tikrus įskaitymus arba nevisiškai korektiškai atliktus apskaitos įrašus. Tas bus pakoreguota, ir 2011 m. biudžete tikrai tokių dalykų nepamatysite.
Dėl Rezervo (stabilizavimo) fondo, tiesą sakant, iš viso nesuprantu, kuo čia dėti bankai. Galimybė Rezervo fondo lėšas naudoti grąžintinai tam, kad nereikėtų būtent skolintis iš bankų tuo metu ir bankams mokėti palūkanų, yra reglamentuota teisės aktuose, vėlgi negalėčiau matyti čia jokių bankų rėmimo.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava. Po to – J. Ramonas. Kas atsitiko? Neveikia? Kortelė įdėta? Tada prie šoninio mikrofono gal prieisite, bus greičiau.
A. DUMBRAVA (TTF). Aš norėčiau klausimą užduoti Ministrui Pirmininkui. Aną posėdį, Ministre Pirmininke, padėkojau jums už rūpesčius Visagino gyventojais, bandymą kompensuoti už šilumą, tačiau Vyriausybė paskutiniame posėdyje truputį sugudravo, ir jūs tą tikriausiai žinot, kada ankstesniuose jūsų dokumentuose, būtent protokoliniame sprendime, po to gegužės 19 d. priimtame sprendime, buvo pasakyta, kad metais bus kompensuojama: už 2010 m. – 30 %, už 2011 m. – 20 %, už 2012 m. – 10 %. Paskutiniame rugsėjo 29 d. jūsų sprendime jau įrašytas sezonas, kūrenimo sezonas, bet paimta tiktai 2010 m. sausis–vasaris, ir po to 2010–2011 m. – jau 20 % ir 2011–2012 m. – 10 %. Tai yra vienas Vyriausybės nutarimas ir kitas ir jie vienas kitam lyg ir prieštarauja. Kažkaip jums reikėtų susiorientuoti, susidėti tuos nutarimus ir priimti kažkokį bendrą visiems aiškų sprendimą. Ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ačiū. Gerai, pasitikrinsiu, tikrai dabar negalėčiau atsakyti, nematau energetikos ministro. Pabandysim išsiaiškinti. Ačiū.
PIRMININKAS. J. Ramono nėra salėje. Tada S. Bucevičius, o ruošiasi V. M. Čigriejienė. Prašau, S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėjau paklausti žemės ūkio ministro. Sakykit, ministre, dėl Šiaulių apskrities viršininko gautų… t. y. įpareigojimų Joniškio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjui. Kovo 18 d. buvo gautas laiškas, žmogaus skundas, kad jam suformuotų sklypą. Ir kovo 18 d. Rimundas Domarkas priima sprendimą Joniškio žemėtvarkos skyriui atlikti visus darbus. Iki liepos 1 d. šitie darbai nebuvo atlikti. Sakykite, ministre, ką reikėtų žmogui daryti šiuo atveju? Kas yra kaltas ir kur reikėtų dabar kreiptis dėl tokios susidariusios situacijos?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū už informaciją. Jūs kreipėtės, aš iškart po posėdžio bandysiu išsiaiškinti, kokia ten problema.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė, ruošiasi R. Baškienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis sveikatos ministre, dirbu Seime antrą kadenciją. Per tą laiką pasikeitė penki ministrai. Su jų komandomis teko darbuotis Sveikatos komiteto posėdžiuose ir matyti, kaip jie atstovauja Sveikatos apsaugos ministerijos pozicijai. Jūsų komanda į daugelį klausimų komitete negali atsakyti, ypač iš visuomenės sveikatos srities. Vienas patarėjas yra kultūros ministras, kitas – energetikas, kancleris – mokytojas ir yra atsakingas už kompensuojamų vaistų įtraukimą į sąrašą. Prašom pasakyti, ar jūs pats suformavote tą komandą, ar kažkas privertė jus tai padaryti?
R. ŠUKYS (J(LiCS ir TPP)F). Pats.
PIRMININKAS. Dabar klausia R. Baškienė. Ruošiasi K. Glaveckas.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū. Norėčiau klausti teisingumo ministro. Gerbiamasis ministre, apylinkių teismai su didžiuliu nerimu informavo mus, Seimo narius, kad iš tikrųjų yra problema, nes 2010 m. biudžete darbo užmokesčio fondui akivaizdžiai trūksta lėšų darbo užmokesčiui maždaug dviem mėnesiams. Taupymo programos, kurias taikė teismai, kaip jie teigia, išnaudotos visos įmanomos. Ir jie taip pat teigia, kad iškyla rizika jau dėl funkcijų atlikimo. Aišku, natūralu, jeigu jie jau nedirbti planuoja apie mėnesį ar du. Ar jums žinomi šie nuogąstavimai? O jeigu žinomi, ar jie apskritai pagrįsti ir ką numatote, jeigu pagrįsti, daryti?
R. ŠIMAŠIUS. Ačiū už klausimą. Ypatingo aktualumo mano klausimas yra. Nuogąstavimų tų girdžiu jau ne pirmi metai, galiu netgi pasakyti, nes pernai lygiai tokie patys buvo nuogąstavimai. Dalis jų yra labai pagrįsti, dalis ne, nes situacija teismuose yra labai skirtinga. Deja, pagal mūsų Biudžeto sandaros įstatymą kiekvienas teismas yra atskiras asignavimų valdytojas, lėšų permetinėjimas iš vieno į kitą atsižvelgiant į krūvius yra labai sudėtingas. Teismai tvarkosi skirtingai, ir vienur aš matau labai ryškius pokyčius taupant lėšas, kitur matau truputėlį užsnūdimą. Iš tikrųjų padaryti yra labai daug ką.
Ir tikrai labai noriu atkreipti dėmesį ir paprašyti jūsų pagalbos, nes Seimas atidavęs net keletą įstatymų projektų, kurie labai palengvintų teismų dalią. Tai noriu priminti Civilinio kodekso pakeitimus, kurie nuimtų biurokratinę naštą nuo teismų ir dvidešimt keliems teisėjams leistų pereiti nagrinėti bylų ir trumpinti eiles, užuot atlikus biurokratines procedūras. Civilinio proceso kodeksas, pagal kurį būtų galima daug ką elektronizuoti ir paspartinti, ypač paprastų bylų nagrinėjimą, atsisakyti daug kitų išlaidų, ir tai būtų labai ryškus žingsnis. Administracinių bylų teisenos įstatymas – irgi supaprastinamas proceso ir elektronizavimas, ir daugybė kitų priemonių. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad yra pateikti projektai dėl dalies teismų sujungimo ten, kur yra kartais ir po vienu stogu. Tai vėlgi taupytų lėšas.
Čia paminėjau tiktai dalį tų priemonių, kurios yra labiausiai pribrendusios ir perbrendusios. Kadangi dalis projektų jau yra pateikta senokai, tai tikrai labai kviesčiau susitelkti. Tiesą sakant, būtų labai gerai, jeigu kartu su biudžetu būtų tie sprendimai priimti. Tada nuo kitų metų teismai galėtų atsitiesti, lengviau atsikvėpti ir spręsti tas bėdas, kurių tikrai netrūksta. Ačiū.
PIRMININKAS. Nesant K. Glavecko, gali klausti B. Vėsaitė, nesant J. Veselkos ir K. Daukšio, ruošiasi A. Bilotaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis premjere, man iškyla toks klausimas: ar vis dar esame parlamentinė valstybė? Ir tai susiję su elektros energetikos ūkio pertvarkymu. Na, žinote, aš esu šiame Seime jau dešimtį metų, ir kai būdavo priimami esminiai sprendimai energetikos ūkyje, tai paprastai Vyriausybė ateidavo į Seimą. Dabar žiūrėkite, kas darosi. Jūs iš tikrųjų darote esminius turtinius pertvarkymus. Energetikos ūkyje atleidinėjami žmonės. Šitie sprendimai turės milžiniškos įtakos elektros energijos kainoms. Ir viską darote po antklode, viską darote Vyriausybės nutarimais. Visagino elektrinė įsteigta Vyriausybės nutarimu, Energetikos ūkio pertvarkymo strategija – Vyriausybės nutarimas. Tai gal mūsų čia jau ir nebereikia?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tai nelabai supratau, kas jums čia taip kelia nerimą. Ir strategija pateikiama yra Seimui, ir Seimas svarstys strategiją. (Balsai salėje) Energetikos strategija apibrėžia visą matymą, visas priemones, visą ilgalaikį paketą, ką mes planuojame daryti. Tai Seimas svarstys, ir diskusija, manau, bus labai vertinga, ir tikiuosi partijų sutarimo, kaip ir visais ankstesniais laikais, dėl pačių svarbiausių dalykų.
Didžioji dalis projektų, kurie yra įgyvendinami, yra iš tikrųjų tie projektai, kurie buvo pradėti dar jūsų vyriausybių. Pavyzdžiui, atominės elektrinės statyba – tai tikrai įdirbis, kurį buvo padaręs ir amžiną atilsį A. Brazauskas, ir G. Kirkilas, – yra toliau tęsiama. Yra galbūt ieškoma kai kur efektyvesnių būdų, kaip paspartinti procesus, bet viskas yra tas pats daroma. Suskystintųjų dujų terminalas – jūsų pradėtas. Mes tęsiame toliau.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Aš kalbu apie elektros energetikos ūkį.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Elektra, gerai, tai dabar elektros ūkis. Vienintelis dalykas, kas yra įvykę, tai iš tiesų visas elektros ūkis buvo sugrąžintas valstybės nuosavybėn ir valstybė su savo nuosavybe bando šiek tiek efektyviau tvarkytis, kad tos kompanijos, kurios veikia šitoj srity, iš tikrųjų atitiktų visus tarptautinius standartus. Jeigu kažkur dirbo per daug žmonių, jeigu jie yra atleidžiami, tai, matyt, iš tikrųjų tai galima padaryti, kartu taupyti visuomenės lėšas, valstybės lėšas ir galų gale duoti geresnį produktą už pigesnę kainą.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis premjere, tai yra iš tikrųjų esminiai valstybės turto pertvarkymai, kai pusę ruošiamasi privatizuoti. Tai jūs per daug nejuokaukite. Per daug su didele ugnim žaidžiate be Seimo pritarimo.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Niekas nieko nesiruošia privatizuoti be Seimo pritarimo. Tiktai mažiau, man atrodo, kelkim panikos ten, kur jos visiškai neverta kelti. Viskas yra surašyta strategijoje ir svarstykim strategiją, susitarkim tarp partijų. Iš tikrųjų tai yra labai svarbūs dalykai. Dar sykį sakau, tęstiniai dalykai. Iš esmės tai, kas buvo daroma ir jūsų vyriausybių, mes toliau tęsiam, toliau brėžiam kryptį, ir tą reikia daryti toliau. Dėl ko mes čia dabar ginčijamės, nelabai suprantu. Privatizuoti be Seimo pritarimo tikrai niekas nieko nesiruošia. Artimiausiu metu privatizuoti irgi nesiruošia.
PIRMININKAS. Dabar gali klausti A. Bilotaitė, ir, nesant dar kitų sąraše, kurie turėtų pirmumą, A. Dumčius ruošiasi.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Labai gaila iš tikrųjų, kad nėra šiandieną ministro E. Masiulio, tad galbūt užduosiu klausimą premjerui. Tas klausimas jau buvo užduotas, jis yra susijęs su regioninių laikraščių problemomis, su tuo, kad iki šiol dar nėra patvirtinti kaimo teritorijose prenumeratos pristatymo įkainiai. Buvo toks dalykas, kad Regioninių laikraščių asociacija jau buvo susitikusi, bandė bent jau susitikti su ministru E. Masiuliu, bet tai nedavė jokių rezultatų. Aš norėčiau paprašyti, paklausti. Gal premjeras galbūt kaip nors galėtų paraginti ar paskatinti, nes kaimo vietovėms spauda yra labai svarbus dalykas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tikrai pasiaiškinsiu, ministras yra išvykęs, sugrįžus mes tuos dalykus aptarsime ir su Regioninių leidėjų asociacija, kaip kiekvienais metais tai darydavome. Tikiu, kad rasime pačius geriausius sprendimus. Dabar tikrai daugiau negalėčiau ką nors pasakyti.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumčius. Ruošiasi E. Jonyla.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere, aš girdėjau… Žinoma, mes visi rengiame psichologiškai daugiabučių gyventojus, kad jie rengtųsi tai renovacijai. Bet ar nereikėtų jums įpareigoti visgi mūsų šiandien nesančio gerbiamojo ministro G. Kazlausko, kad pirmą judesį padarytų. Tą judesį, ką pažadėjo, kad būtų pradėtas daugiabučių įvertinimas energetiniu požiūriu, toliau techninių projektų rengimas per savivaldybes. Bet tam reikia, kad savivaldybės gautų tuos (…). Pavyzdžiui, Kaunas tikrai pasirengęs šiuo klausimu. Tai būtų didžiausias psichologinis poveikis jiems toliau eiti daugiabučių renovacijos keliu.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Vyriausybė svarsto visus galimus papildomus sprendimus pagal jau patvirtintą programą, kaip padėti ir bendrijoms, ir savivaldybėms efektyviau šią programą įgyvendinti. Tikrai perduosiu jūsų žodžius ir, tikiu, sprendimus padarysime.
PIRMININKAS. Dabar klausia E. Jonyla. Ruošiasi E. Žakaris.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kadangi nėra socialinės apsaugos ir darbo ministro, tai aš noriu panašų klausimą užduoti žemės ūkio ministrui.
Gerbiamasis ministre, pagiriant jus, galima sakyti, kad jūs kreipėtės į Socialinių reikalų ir darbo ministeriją su kreipimusi, kad būtų atsižvelgta į ūkio dydį ir tiems žmonėms, kurie turi mažai žemės, nebūtų panaikinamas bedarbio statusas, dėl ko, sakykim, žmonės, turintys vieną ar du hektarus, gali netekti socialinių garantijų. Kiek žinau, jūs kreipėtės į ministeriją. Ar ministerija priėmė kokį sprendimą, ar nepriėmė? Ačiū.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū. Esam kreipęsi, tačiau kviesčiau šiek tiek ir gilesnei diskusijai. Kartais, jeigu vienas ar du hektarai, reikia jautriai pasižiūrėti, kas ten yra daroma. Jeigu tai daržininkystės ūkis, tai gali būti vieni rezultatai, jeigu, aišku, ten pievos, tai kiti rezultatai. Šis klausimas iš tikrųjų nagrinėjamas, tačiau galėsime kartu paanalizuoti situaciją, kokią tai įtaką apskritai turi tolesniems procesams. Kartais tas bedarbio statusas… Mes žinome, kaimuose šiandien trūksta dirbančių žmonių, tiesiog gal būna momentų, kai galėtų ir ne bedarbiu būti, o kažkur įsidarbinti. Tai čia reikia jautriai pasižiūrėti.
PIRMININKAS. Klausia E. Žakaris. Ruošiasi E. Jurkevičius.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau paklausti sveikatos apsaugos ministro. Gerbiamasis ministre, ar artimiausiu metu bus pateiktas projektas dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių ribojimo? Kai buvo pristatytas Seime dėl nekompensuojamųjų, tai buvo pasakyta, kad tai sudaro apie 30 % visų išlaidų, o kompensuojamieji 70 %. Dabar nustatoma didžiausia kaina, tai atsiranda galimybė manipuliuoti.
R. ŠUKYS (J(LiCS ir TPP)F). Tikrai tokio įstatymo projekto nematome tikslingumo pateikti, kadangi yra tvirtinamas, vadovaujantis įstatymu, kompensuojamųjų vaistų sąrašas, kuris yra sudaromas vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais principais ir metodika. Tai šiuo atveju, kai mes kalbame apie kompensuojamųjų vaistų kainą, tai yra gana sudėtinga kompensavimo sistema, imant nuo žemiausios bazinės toje konkrečioje grupėje esančio vaisto tam tikros dozės kainos. Kai mes kalbame apie priemokos dydį, kuris tenka pacientui susimokėti, paprastai tai priklauso nuo gamintojo deklaruotos kainos, kokią jis kainą deklaruoja. Jeigu vaistas yra generinis, ir jis sąraše yra pigus, pagal jo bazinę kainą yra kompensuojama, o žmogus pasirenka brangesnį, tarkime, naujesnį vaistą arba kito gamintojo, kurio deklaruota kaina yra didesnė, suprantama, priemoka yra didesnė.
Esmė yra ta, apie tai reikėtų kalbėti, jeigu žmonės nekeis vartojimo įpročių ir toliau vartos arba bus rekomenduojama vartoti pačius brangiausius, be abejo, jiems priemoka tokiu atveju bus didesnė. Mes kompensuojamųjų vaistų kainas reguliuojame derybomis, priklausomai nuo referentinių aštuonių šalių kainų, pagal kurias yra palyginama. Kaina negali būti didesnė negu 95 % vidutinės aštuonių Europos Sąjungos šalių panašios ekonomikos būklės kaip Lietuvos kainos. Taigi yra vedamos derybos, kur bandoma prašyti, derėtis, reikalauti, kad jie tą deklaruotą kainą dar mažintų. Įstatymu sureguliuoti tos kainos neišeis šiuo atveju, kai kalbame apie kompensuojamuosius vaistus, nes jų prekyba yra kitaip reglamentuojama.
PIRMININKAS. Klausia E. Jurkevičius. Ruošiasi J. Juozapaitis.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Aš turbūt klausiu gerbiamojo premjero. Kadangi negavau atsakymo nei iš ministro A. Sekmoko, nei iš „Klaipėdos naftos“ direktoriaus R. Masiulio, klausiu premjero. Noriu paklausti dėl suskystintų dujų terminalo statybos Klaipėdoje, kai buvo kalbėta apie atitinkamą vietą, – tai šalia Kuršių nerijos, vadinamojoje Kiaulės Nugaroje. Noriu, premjere, paklausti. Vyksta kažkokie pasitarimai, tačiau visuomenė neinformuojama apie galimas ir kitas vietas. Tik buvo išmesta žinia apie tą vieną vietą – Kiaulės Nugarą. Gal jūs galėtumėte suteikti tokią informaciją?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš tikrai negaliu labai detalios informacijos pasakyti, kadangi nedalyvauju specialioje darbo grupėje, kuri šiuo svarbiu klausimu yra sudaryta ir dirba, ir ieško tinkamiausių vietų. Kiek suprantu, yra svarstomos įvairios alternatyvos, kiekviena iš jų turi savo pliusų, minusų. Ir jūsų paminėta vieta taip pat yra tarp tų alternatyvų, bet tikrai negalėčiau pasakyti, kad jau būtų aiškus sprendimas.
Bet kuriuo atveju, kaip ir visais kitais atvejais, ir poveikio aplinkai vertinimo studijos turės būti daromos, svarstomi visi pliusai ir minusai. Žinome iš tiesų, kiek svarbi kiek galima greitesnė tokio terminalo statyba. Aš tikrai manau, kad visi rasime patį geriausią sprendimą.
PIRMININKAS. Klausia J. Juozapaitis. Ruošiasi S. Stoma.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų finansų ministrei. Gavau nusiskundimų nuo švietimo įstaigų darbuotojų, kad mokytojai negauna laiku atlyginimų. Ar rajonai negauna laiku finansavimo, ar čia rajonas ką nors?..
I. ŠIMONYTĖ. Galiu pasakyti ir jus patikinti, kad visos paraiškos biudžete numatytiems asignavimams yra apmokamos laiku, įskaitant ir savivaldybių dotaciją. Tai čia tuos dalykus reikėtų aiškintis savo savivaldybėje.
PIRMININKAS. Klausia S. Stoma. Jeigu jis būtų savo vietoje, galėtų paklausti. Tada klausia M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau pratęsti energetikos temą. Klausimas būtų premjerui, kadangi nėra energetikos ministro. Vis dėlto, gerbiamasis premjere, Vyriausybė, mano supratimu, negerbia Seimo, nesiskaito su Seimu, kadangi energetikos klausimai, strateginiai klausimai, yra priimami nutarimais. Pavyzdžiui, Energetikos koncepcija, kuri yra neseniai priimta Vyriausybės nutarimu, kuri, jeigu palyginsime ankstesnius sprendimus, kurie lyginami su LEO LT, kitaip tariant, su liūtuku, šiandien tą koncepciją turbūt būtų galima vertinti, kad jau yra kuriamas koks nors monstras, slibinas ir tas slibinas irgi nežinia kiek galvų turės. Visiškai neatsiklausdama Seimo Vyriausybė priiminėja tokius sprendimus, tokius nutarimus dujų sektoriuje. Mano įsitikinimu, Vyriausybė strateginiais dujų klausimais nieko nederindama nei su Seimu, nei su pagrindiniais akcininkais priima sprendimus, kurie viešoje erdvėje, mes matome, kokius sukelia konfliktus. Tai, mano įsitikinimu, mūsų šalies ūkiui, ekonomikai gali turėti gana reikšmingų neigiamų pasekmių. Dėkoju už atsakymą.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, pirmas dalykas – energetikos nepriklausomybės strategiją turės svarstyti Seimas ir dėl jos apsispręsti. Vyriausybė tiktai patvirtino projektą, kurį patvirtino Seimui. Yra normali procedūra, normali praktika, kitu atveju iš tikrųjų nebūtų aišku, ką Seimas turi svarstyti. Dabar pačioje strategijoje, dar sykį noriu pakartoti, iš esmės visi svarbiausi projektai sudėlioti į vieną sistemą, ir numatytas jų įgyvendinimas kitam dešimtmečiui iš esmės yra tęsinys tų projektų, kurie buvo pradėti įgyvendinti dar ankstesnių vyriausybių. Nelabai suprantu, kodėl ypač iš Socialdemokratų frakcijos vis girdime kažkokį nepasitenkinimą. Naujos atominės statyba, noriu priminti, pati idėja buvo fiksuota dar A. Brazausko Vyriausybės 2005 m., 2006 m. tęsė G. Kirkilo Vyriausybė. Jungtys su Lenkija ir Švedija – vėlgi seniai svarstyti projektai, seniai jiems rengtasi, mes galbūt jiems davėme postūmį ir jie pradėti įgyvendinti. Bendra Baltijos šalių elektros rinka reguliuojama taip, kaip yra reguliuojama „Nord Pool“ rinka, vėlgi pradėtas įgyvendinti senas regiono projektas. Suskystintų dujų terminalas – G. Kirkilo Vyriausybės priimtas sprendimas, mes šiek tiek jį modifikuojame ir stengiamės įgyvendinti.
Europinės (…) direktyvos įgyvendinimas. G. Kirkilo Vyriausybė turėjo vieną nuomonę, bet Seimas tuo metu nepritarė tai nuomonei, ir Lietuvos pozicija buvo neprašyti jokių išimčių, mes tą įgyvendinome tardamiesi, noriu pabrėžti, su „Lietuvos dujų“ akcininkais, bet tardamiesi tyliai, todėl šiek tiek kartais būname nustebę, kad tie patys akcininkai po to visuose laikraščiuose rašo didelius pareiškimus. Mes į tuos pareiškimus nereaguojame. Jeigu jūs reaguojate, tai yra šiek tiek skirtingi dalykai.
Toliau. Atsinaujinanti energetika. Visų bendras rūpestis, bandom duoti tam postūmį, tai irgi yra strategijoje. Ir energijos taupymas. Irgi seniai pradėtos programos, ieškom būdų, kaip jas suintensyvinti ir toliau įgyvendinti kur kas efektyvesniu būdu. Tai ką mes slepiam, kas čia yra neaiškaus ir ką jūs matote iš Vyriausybės veiksmų tokio neįprasto ir netikėto? Tai galbūt užuot ginčijęsi dabar, ar Vyriausybė čia taip elgiasi, ar kitaip elgiasi, gal iš tikrųjų susėdam visos partijos ir frakcijos ir pasižiūrim toliau, kaip garantuoti, kad tie darbai, kurie buvo pradėti anksčiau, kuriuos dabar darome, įgytų rimtą susitarimą dėl jų tęstinumo ir kartu tų projektų įgyvendinimas gautų gerokai rimtesnį pagrindą ir tolesnę perspektyvą. Tai padėtų mums pačiu efektyviausiu būdu ieškoti strateginių investuotojų ir tuos projektus įgyvendinti.
PIRMININKAS. Klausia L. Graužinienė, ruošiasi A. Stancikienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš noriu paklausti teisingumo ministro. Nagrinėdami ateinančios savaitės darbotvarkės klausimus, mes matome, kad yra atėjęs į Seimą toks naujas įstatymas – Teisėkūros pagrindų įstatymas. Be abejo, mane labiausiai domina ekonominė dalis. Iš esmės aš matau, kad čia tiek daug nesusijusių dalykų prirašyta, ir aiškiai matyti iš viso įstatymo, kad Teisingumo ministerija labai suinteresuota valstybinei įmonei Registrų centrui nukreipti didžiules europines lėšas. Kas čia toks per lobizmas yra ir kodėl nepatobulinus vienos sistemos bus metamos didžiulės lėšos kurti naują sistemą, atskirą sistemą, kuri reikalauja daug lėšų? Tai yra visai naujas projektas, ir Prezidentė susitikime su Audito komitetu akcentavo, kad tokie projektai turėtų būti vertinami nuomonių pagrįstumu ir kaštų analizės pagrindu. Ar jūs esate pasiruošę pagrįsti ir papildyti tuos milžiniškus lėšų poreikius? Ir ar netikslinga būtų tas europines lėšas nukreipti kažkur kitur?
Antra klausimo dalis, ar ateinančių metų biudžete ir toliau bus įskaičiuoti atostoginiai teisines paslaugas teikiantiems advokatams?
R. ŠIMAŠIUS. Kadangi du klausimai, nuo antro, trumpesnio, pradėsiu. Iš tikrųjų jūs žinote seną diskusiją ir Seime du komitetai laikosi skirtingos pozicijos dėl tų atostoginių. Mes darome viską, kad įgyvendintume Valstybės kontrolės rekomendacijas, kad nebūtų išskaičiuota. Iš tikrųjų darome viską, galėsiu atskirai informuoti apie detales.
O dėl pirmojo klausimo, jis iš tikrųjų labai didelis ir kompleksinis, ačiū, kad atkreipėte dėmesį į tą įstatymo projektą. Tiesą sakant, nelabai supratau, kas su kuo ten nesusiję, nes iš tikrųjų esame apgalvoję visas detales ir tų detalių ten yra labai daug. Teisės aktai yra konsoliduojami ir vietoj keleto įstatymų yra teikiamas vienas. Kalbama ir apie jau galiojančių teisės aktų skelbimą, ir apie teisėkūros procesą, ir apie daugybę kitų dalykų.
Dėl Registrų centro noriu pasakyti, kad dar ankstesnės valdžios yra pradėta, įgyvendinant Valstybės kontrolės rekomendacijas, jungti Teisinės informacijos centrą prie Registrų centro, ir negalima pabaigti šio proceso tol, kol nėra priimtas įstatymas. Dabar Teisinės informacijos centras nei pagautas, nei paleistas, pusiau integruotas į Registrų centrą, tokią situaciją jau radau. Tai daroma pagal Valstybės kontrolės rekomendacijas, kad būtų efektyviau. Teisinės informacijos centras šiandien jau turi tas teisės aktų skelbimo funkcijas ir įsisavina ir Europos Sąjungos lėšas, ir atskirą finansavimą gauna arba iš biudžeto, arba iš klientų rinkoje pardavinėdamas produktą, ir tai nėra naujos sistemos kūrimas. Kaip tik atvirkščiai, tai yra sistemos išgryninimas. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad išgryninimas yra dvejopas. Kalbant apie teisėkūrą, apie projektų kūrimą, viskas yra paliekama Seimo informacinės sistemos rankose ir ten yra viskas koncentruojama. Vėlgi Europos projektams jau yra skirti pinigai, mes tik padarome taip, kad tie pinigai duotų maksimalų rezultatą.
Kalbant apie galutinių teisės aktų skelbimą, iš tiesų tai, ką mes ir esame identifikavę, reikės milijono su trupučiu metiniam išlaikymui to registro, kad būtų galima nemokamai gauti konsoliduotus tekstus, bet vietoj to visos valstybinės institucijos ir privatūs asmenys nebeturės prenumeruoti „Valstybės žinių“. Pagal mūsų skaičiavimus, ekonominis efektas gaunamas būtent dėl „Valstybės žinių“ privalomos prenumeratos atsisakymo, nekalbant apie totaliai naują patogumo aspektą. Galiu patikinti, kad yra remiamasi geriausiomis patirtimis, kas Europoje diegiama, ir tikrai labai prašausi šiuo atveju ir pas jus į frakciją pristatyti įvairias detales, nes tikrai žinau, kad daug aistrų kyla, ypač kai yra naikinamas „Valstybės žinių“ privalomumas. Yra daug gandų prisipynę apie tą projektą, tikrai mielai paaiškinsiu visas detales, į kurias esu gana detaliai įsigilinęs kaip veikėjas.
PIRMININKAS. Klausia A. Stancikienė, ruošiasi R. Sinkevičius.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Aš norėjau užduoti klausimą aplinkos ministrui, bet jis, deja, nesiteikė ateiti į Seimą. Mano klausimas būtų premjerui ir finansų ministrei. Jeigu būtų galima, pasakykite, ar numatote biudžeto lėšų Valdovų rūmams, kol neturime prokuratūros išvadų apie ikiteisminį tyrimą ir apie tai, kad lėšos galbūt yra naudojamos nusikalstamai, neefektyviai? Jeigu numatote, tada kita klausimo dalis būtų, ar nemanote, kad būtų tikslinga bent iš esmės keisti tiek ten dirbančias statybines įmones, kurios švaisto lėšas, tiek projektavimo įmones, kurios nuo 5 mln. sutartinės kainos sugeba kainą patrigubinti iki 15,5 mln. už projektavimą? Toks trumpas klausimas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš galiu pasakyti, kad pagal mūsų naują programinio biudžetavimo tvarką investicijų atitinkama suma yra skiriama Kultūros ministerijai ir jie po to sprendžia, kam tą investicijų sumą panaudoti. Tai iš tikrųjų yra keletas didelių kultūros objektų, pavyzdžiui, nebaigta rekonstrukcija Kauno dramos teatro arba M. K. Čiurlionio muziejaus, arba Klaipėdos dramos teatro rekonstrukcija, kurias bandome iš tikrųjų… arba M. Mažvydo biblioteka, kur iš tiesų yra labai svarbu statybas ir rekonstrukcijas kiek galima greičiau užbaigti, nes nebaigtų statybų kaštai darosi papildomai brangesni.
Lygiai taip pat ir su Valdovų rūmais. Tikrai sąmatas reikia peržiūrėti ir tą darome, ir darysime. Prokuratūra turi atlikti tyrimą dėl ankstesnių išlaidų ir visų procesų, bet mes turėtume atsakyti į aiškų klausimą, o ką toliau daryti su tais rūmais, su tuo pastatu? Jeigu elgsimės neracionaliai ir nešeimininkiškai, tai aš galėčiau nuogąstauti, kad vėliau bus kviečiami prokurorai aiškintis, kodėl statyba buvo palikta nebaigta ir dėl to atsirado kokių nors nuostolių, kad stogai neuždėti ar ventiliacija neįrengta ir taip toliau. Tai turim matyti, na, žiūrėti į procesus šeimininkiškai racionaliai.
Nagrinėti ankstesnes klaidas, nuodėmes ar nusikaltimus tikrai yra būtina, bet lygiai taip pat šeimininkiškai žiūrėti, ką toliau daryti su tokiu objektu. Nepaisant to, kaip mes žiūrėjome iš pradžių. Aš pats, ir spaudoje skelbta ne vieną kartą, tikrai iš pradžių nebuvau entuziastas Valdovų rūmų atstatymo, bet dabar jau žiūriu kaip į šeimininkišką reikalą, kad toliau ginčijantis ir nebaigiant bent tiek, kad ten galėtų ateiti lankytojai, tai yra paprasčiausias nešeimininkiškas požiūris, kurį taip pat būtų galima vertinti ir audito, ir visais kitais požiūriais.
PIRMININKAS. Laikas baigiasi. R. Sinkevičius dar gali paklausti.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, sutikčiau su jumis, kad Nacionalinė energetikos strategija yra tęstinis dokumentas, kad jis tęsiasi nuo 1990 m., ir tai nieko nuostabaus. Sakyčiau, kad valstybė vystosi, šiek tiek keičiasi, viskas gerai. Vienintelis dalykas, kur aš matau blogumą, kad ją vykdant reikėtų iš „Trabanto“ persėsti į „Volkswageną“, jeigu ne į BMW, ir kad jos vykdymas būtų skaidrus, ir Seimas apie tai žinotų.
Na, štai esminiai elektros ūkio pertvarkymai, akcijų perdavimas, konsolidavimas į Visagino atominę elektrinę perduodant akcijas Rytų skirstomųjų tinklų, Vakarų skirstomųjų tinklų, Kruonio hidroakumuliacinės, Kauno HES’o. Jis yra vykdomas jūsų Vyriausybės sprendimu. Seimas apie tai nieko nežino. Tas pertvarkymas į penkis blokus sukels nevienareikšmį vertinimą visuomenės. Ar jūs nemanote, kad Seime apie tai turi būti kalbama, žinoma ir Seimas dėl to turėtų būti priėmęs atitinkamus dokumentus? Lygiai taip pat kaip, sakykim, atsinaujinančių energijos išteklių. Seime buvo pateiktas įstatymas, po pateikimo jam pritarta, Vyriausybė ruošia nutarimą. Man atrodo, kad jūs norite eliminuoti Seimą iš ūkio tokių konkrečių strategijos reikalų.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, vėl mes čia kažkaip bandome įžvelgti tai, ko tikrai nėra. Pavyzdžiui, Atsinaujinančios energetikos įstatymas. Tai tikrai karštai diskutuojam ir net mano kabinete su Aplinkos apsaugos komiteto, visų frakcijų atstovais apie tai, kokį modelį geriausia pasirinkti skatinant atsinaujinančią energetiką, kad išvengtume tų klaidų, kurias padarė, sakykim, net ir tokios žinomos šalys kaip Danija, Čekija ar Vokietija. Man atrodo, artėjam prie konsensuso. Vyriausybė tikrai labai aiškiai išdėstė savo nuostatas ir artėjam prie konsensuso, tikrai turėsime gerą sprendimą. Ir Seime jis bus priimtas. Tai tikrai čia neįžiūrėkim ko nors paslėpto ar paslaptingo.
Dabar dėl elektros ūkio sutvarkymo. Tai vėl aš nematau čia nieko paslaptingo, tikrai ateis į Seimą ir Elektros energijos įstatymas, kaip tik pirmadienį svarstysim ir turėsim galimybę viską detaliai aptarti. Bet pati pertvarka ir turto akcijų, tų pačių valstybės valdomų akcijų koncentravimas vienoje ar kitoje vietoje, na, jisai turi labai paprastą ekonominę logiką. Tai ar mes ruošiamės statyti atominę elektrinę, ar nesiruošiame? Reikia į tai atsakyti. Jeigu ruošiamės statyti, tai kokius finansinius ir kapitalo resursus mes planuojame panaudoti. Lygiai taip, kaip buvo koncentruojamas turtas kartu su privačiu kapitalu kuriant LEO LT tam, kad būtų statoma atominė elektrinė, bet nelabai sėkmingai tai buvo daroma, tai panašių tikslų mes turime siekti panaudodami savo valdomą elektros ūkį tam, kad būtume pasirengę atominės elektrinės statybai, nes kitų resursų mes neturime iš ko. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Seimas dėkoja Ministrui Pirmininkui ir ministrams už atsakymus į klausimus. Vyriausybės valanda baigta.
13.34 val.
Mūsų darbotvarkės 8 klausimas yra Respublikos Prezidentės grąžintas įstatymas. Tai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-928. Kviečiu Prezidentės vyriausiąją patarėją Solveigą Cirtautienę pateikti šį grąžintą įstatymą.
S. CIRTAUTIENĖ. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Leiskite jums pristatyti Prezidentės dekretą, kuriuo Seimui grąžintas pakartotinai svarstyti 2010 m. rugsėjo 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymas.
Pirmiausia norėčiau pažymėti, kad visiškai suprantame ir palaikome Seimo ketinimus remti jūrininkus. Tačiau priimtas įstatymas, deja, ne tik praplečia jūrininkų, galinčių pretenduoti į mokesčio lengvatą, ratą, bet kartu ir nustato apribojimus Lietuvos jūrininkams. Todėl iš esmės dėl šių priežasčių tai gali sužlugdyti smulkųjį žvejybos verslą ir mažinti Lietuvos jūreivystės konkurencingumą. Numatę tokią mokesčių lengvatą, bet kartu numatę papildomus apribojimus, mes iš esmės pasakėme, kad Lietuvos jūrininkų Lietuvai nereikia ir kad Lietuvai nereikia Lietuvos jūreivystės. Tokią išvadą suponuoja šios priežastys.
Pirma. Įstatymas nustato nevienodas apmokestinimo sąlygas atskiroms jūrininkų grupėms. Vienos apmokestinimo sąlygos nustatomos tiems jūrininkams, kurie per kalendorinius metus reisuose buvo ilgiau nei 183 paras, ir kitos tiems jūrininkams, kurie per kalendorinius metus buvo reisuose 183 ar mažiau parų. Pažymėtina, kad tarp šių dviejų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokio dydžio skirtumo, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Toks reglamentavimas neatitinka Konstitucijoje (…) jos 29 straipsnyje įtvirtintų asmenų lygiateisiškumo principo, kuris neatsiejamas nuo konstitucinio teisinės valstybės principo.
Antra. Tokiu skirstymu diskriminuojami Baltijos jūroje žvejojantys ir jūrininkai, kurie būna reisuose mažiau parų per kalendorinius metus dėl jiems Europos Sąjungos teisės aktų nustatytų apribojimų. Tokiu skirstymu taip pat diskriminuojami ir kiti jūrininkai, kurie dėl objektyvių priežasčių, tai yra ligos, šeimyninių aplinkybių, etatų mažinimo ir kitų priežasčių, buvo reisuose 183 paras arba mažiau.
Trečia. Pažymėtina, kad 183 parų kriterijus lems papildomą administravimo naštą net ir tiems jūrininkams, kuriems bus taikoma lengvata, ir sąnaudas. Taip pat neįvertinta, ar jos proporcingos siekiamam tikslui. Pagal naujai priimtas nuostatas darbdavys 183 paras per kalendorinius metus turės išskaičiuoti iš jūrininko gaunamų pajamų 15 % gyventojų pajamų mokestį ir tik nuo 184 paros nebeturės pareigos išskaityti pajamų mokesčio. O jūrininkai, išdirbę daugiau kaip 183 paras, galės susigrąžinti permoką tik pasibaigus kalendoriniams metams ir pateikę mokesčių administratoriui prašymą dėl mokesčių permokos grąžinimo, taip pat įrodymus, patvirtinančius, kad buvo reisuose daugiau kaip 183 paras per kalendorinius metus.
Ketvirta. Įstatymo nustatyta lengvata gali būti pripažinta valstybės pagalba pagal sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnį, Europos Komisijos komunikato patvirtintas Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos jūriniam transportui. Pagal sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalį apie visus ketinimus suteikti ar pakeisti pagalbą Komisija turi būti laiku informuojama, kad ji galėtų pateikti savo pastabas. Jeigu Komisija mano, kad tokie ketinimai pagal 107 straipsnį yra nesuderinami su vidaus rinka, ji nedelsdama pradeda šio straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą. Atitinkama valstybė narė savo pasiūlytų priemonių neįgyvendina tol, kol nepriimtas galutinis sprendimas. Paminėtina, kad neteisėtai suteikta valstybės pagalba iš esmės būtų išieškota iš pagalbos gavėjų, tai yra tų pačių jūrininkų. Taigi, suteikdami tokią lengvatą, mes skatiname jūrininkų emigraciją į trečiųjų valstybių laivus, kur jūrininkai paprastai dirba be jokių socialinių garantijų, nes už juos nėra mokamos „Sodros“ įmokos, ir dažniausiai į tokius laivus, kurie pagal saugumo lygį yra juoduosiuose sąrašuose. Todėl iš esmės jūrininkams tokiomis sąlygomis mes iš principo darome meškos paslaugą, nesirūpinama jų saugumu ir jų ateitimi. Dėl šių priežasčių Prezidentė ir grąžino įstatymą pakartotinai svarstyti bei siūlo šį įstatymą laikyti nepriimtu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju pranešėjai. Jūsų paklausti užsirašė 4 Seimo nariai. Pirmasis – R. Ačas. Nėra. Tada klausia A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Gerbiamoji pranešėja, sakykite, jūs turbūt atkreipėte dėmesį į kitų šalių Europos Sąjungos valstybių praktiką? Kaip yra kitur, pavyzdžiui, Olandijos laivuose, plaukiojančiuose su Olandijos vėliava, arba olandų jūrininkus, plaukiojančiuose… trečiosiose šalyse? Ar yra tokios pačios lengvatos, nebūtinai Olandijos, bet ir kitų, ar ne? Jeigu jų yra, nejaugi jūs manote, kad ir tos šalys taip pat nori sužlugdyti savo jūrinį verslą ir žvejų, žvejojančių Baltijos jūroje? Dėkui.
S. CIRTAUTIENĖ. Taip, iš tikrųjų ta praktika, kad jūrininkams apskritai taikoma tokia mokesčių lengvata, pajamų mokesčio lengvata, taikoma paprastai ir kitose Europos šalyse. Šiandien mes irgi turime, kad Lietuvos jūrininkams, plaukiojantiems su Lietuvos vėliava arba Europos Sąjungos šalių vėliava, tuose laivuose taikoma lengvata. Tai yra tokį taikymą pateisina Europos Sąjungos teisė, taip yra ir kitose šalyse. Tačiau tiek Lietuvoje, kaip yra dabar, tiek ir kitose Europos Sąjungos šalyse tokia išimtis taikoma tik tiems jūrininkams, kurie dirba su Europos Sąjungos vėliava, dėl labai paprastų priežasčių, tai yra pirmiausia siekiant skatinti Europos Sąjungos jūreivystę, bet ne trečiųjų asmenų, trečiųjų šalių jūrininkystę.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Atsiprašau. Gerbiamoji pranešėja, pasakykite, ar ne per daug formalumų, ypač dėl jūrininkų, juk žmonės jūroje, išvykę? Neaišku kartais, kada išvyks, audros juos nubloškia ilgesniam laikui.
S. CIRTAUTIENĖ. Iš tiesų problema susijusi su jūrininkų apmokestinimo sistema, su sunkumais, su kuriais jie susiduria jūroje, tų problemų yra daug. Tačiau vėlgi, šiandien priėmę tokį įstatymą, koks jis buvo priimtas, mes iš esmės numatome dar papildomų apribojimų, mokestinių apribojimų, jiems ir nustatydami daugiau tam tikrų formalių reikalavimų. Dėl šios priežasties manytina, kad uždėti dar papildomą administravimo naštą jūrininkams, be tų, kur jie turi šiandien, tikrai nereikėtų. Tų problemų apskritai jie turi daug, ir dėl šios priežasties ta lengvata, jeigu lyginsime su kitais Lietuvos gyventojais, kurie visi moka, kitų profesijų atstovai moka pajamų mokestį, ta lengvata jiems, kad jie šiandien nemoka pajamų mokesčio, tiems jūreiviams, kurie dirba su Lietuvos ir Europos Sąjungos vėliava, ta lengvata yra visiškai pagrindžiama ir konstituciškai pateisinama. Tačiau jiems dabar numatyti papildomus apribojimus, susijusius su laikotarpiu, kurį jie išdirba jūroje, 183 dienom, tai būtų papildomas apribojimas tiems, kurie dėl objektyvių priežasčių neišdirba 183 dienas, lygiai tas pats būtų tiems jūreiviams, kurie išdirba. Kaip aš minėjau, jiems visus metus turėtų būti atskaitomas mokestis ir tik po metų jie, pateikę atitinkamus įrodymus, galėtų gauti mokesčių permoką. Tai būtų papildoma biurokratijos našta.
PIRMININKAS. Klausia L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš noriu pasidomėti. Dabar čia jūrininkai, išbuvę daugiau kaip 183 paras, tai čia jau mūsų žvejybinių laivų jūrininkai nepatenka, nes jie tiek laiko neišbūna jūroje? Kaip čia tada spręsti šitą klausimą?
S. CIRTAUTIENĖ. Iš tiesų skaudžiausia, ko gero, šie pakeitimai ir tas apribojimas dėl 183 dienų atsilieps mūsų smulkiesiems žvejybiniams laivams, kurie net ir pagal Europos Sąjungos reikalavimus, ir pagal objektyvias klimatines sąlygas paprastai per metus neišbūna 183 dienų. Pagal tokį reglamentavimą jiems nebus taikoma mokesčio lengvata, kuri buvo taikoma iki šiol. Jie turės mokėti pajamų mokestį, nors iki šiol nemokėjo. Tai iš principo, kiek mes bendravome su Žvejų asociacija, gali nulemti jų žlugimą, nes jie ir šiandien dėl sunkios ekonominės padėties yra ties bankroto riba.
PIRMININKAS. Dėkojame vyriausiajai Respublikos Prezidentės patarėjai. Gerbiamieji Seimo nariai, reikės priimti… Dėkojame. Reikės priimti sprendimą, balsuoti ar Seimas nusprendžia svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laiko įstatymą nepriimtu. Dėl vieno ar kito sprendimo varianto gali kalbėti po du Seimo narius. Pirmasis yra E. Jurkevičius sąraše.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas neatsirado spontaniškai, ši įstatymo pataisa beveik metus buvo svarstoma ir buvo laukiama atsiliepimų. Jūrinių organizacijų sąjungos pirmininko atsiliepimai lyg ir sutapo, dėl šių 183 parų mes derinome. Tačiau labai gaila, kad šitoje vietoje buvo apsnūdusios priekrantės žvejų organizacijos, ir laivų savininkai sunerimo, nes jiems atsiranda papildomų administravimo išlaidų. O šiaip paėmus reikėtų šį įstatymo projektą tobulinti, nes negali tos pačios profesijos žmonės, tai yra žmonės, kurie dirba tą patį darbą, tačiau su skirtingomis Europos Sąjungos ar po pasaulio laivų vėliavomis, būti skirtingai apmokestinami. Pažeidžiamas lygiateisiškumo principas, todėl kviečiu pritarti įstatymo veto ir jį tobulinti. Tikiuosi, kad Jūrinių reikalų ir žuvininkystės komisija padarys savo darbą iki galo kartu su gerbiamosios Prezidentės patarėjais.
PIRMININKAS. Kalbės B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu pasakyti, kad labai teisingai Prezidentė pasiūlė veto. Man atrodo, jam reikia pritarti, tačiau aš norėčiau vieną dalyką pasakyti, kad valdančiajai daugumai noriu pasakyti… šitos nuostatos, kurias dabar siūlo Prezidentė savo veto, buvo priimtos anos kadencijos. Nereikėjo jų pakeisti per šituos naktinius įstatymus. Ir dabar mes per 2 metus, mūsų jūrininkai, mūsų žmonės, prarado labai daug ir pasaulyje, ir Lietuvoje. Taigi aš noriu pasakyti: visada, nors ir naktį, reikia galvoti, ką darome. O dabar, žinoma, kito kelio nėra, reikia pritarti šitam veto, bet aš dar kartą sakau, per 2 metus mes labai daug žmonėms pakenkėme. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuosime alternatyviai. Prašau dėmesio! Balsuodami už, balsuosime už grąžinto įstatymo svarstymą iš naujo, jeigu už. Jeigu balsuosite prieš, tai balsuosite už sprendimą laikyti įstatymą nepriimtu. Taigi už – už svarstymą iš naujo, prieš – už sprendimą, kad laikytume įstatymą nepriimtu. Aišku? Prašom balsuoti. Alternatyvus balsavimas. Kitokie balsavimai neskaičiuojami.
Už tai, kad įstatymas būtų svarstomas iš naujo, balsavo 48 Seimo nariai, už tai, kad būtų laikomas nepriimtu, – 22 Seimo nariai. Taigi įstatymas bus svarstomas iš naujo.
Dabar tokiu atveju Seimas turi paskirti svarstymo datą, kuri turi būti ne vėlesnė kaip po savaitės. Taigi įstatymo svarstymą siūloma Seimui fiksuoti, kad Seimas nusprendžia šį įstatymą svarstyti iš naujo spalio mėn. 19 d., antradienį. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ar yra dar kitų pasiūlymų?
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke.
PIRMININKAS. Atsiprašau, negali būti siūloma daugiau komitetų, tik vienas.
A. ENDZINAS (LSF). Ne, aš dėl datos.
PIRMININKAS. Prašom. A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Iš tikrųjų labai greitai reikėtų suktis. Juo labiau žinome, kad antradienį biudžetas bus pateikiamas, visi nagrinėjame tą biudžetą. Ar nebūtų galima šiek tiek vėlesnės datos? Juo labiau kad įstatymo įsigaliojimo terminas numatomas, jeigu aš iš atminties neklystu, nuo sausio 1 dienos? Ar nebūtų galima dėl datos šiek tiek vėlesnės?..
PIRMININKAS. Negalima, nes tai prieštarautų Statutui. Reikės suspėti apsvarstyti šį įstatymą ir visus kitus, kurie bus antradienį.
Biudžeto ir finansų komitetas yra tas komitetas, kuris nagrinės. Svarstymas – spalio 19 d.
13.51 val.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašau pritarti mano siūlymui, ministrės prašymui (pranešėjui, kurio klausimas yra dabar eilėje svarstyti, maloniai sutikus), kad ministrė I. Šimonytė pristatytų mums Muitinės įstatymo 57 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuris yra nesudėtingas, ir tikiuosi, mes spėsime apsvarstyti S. Stomos teikiamą projektą iki pietų pertraukos. Ačiū. Ministre, prašom į tribūną.
I. ŠIMONYTĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite jums pateikti Muitinės įstatymo 57 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuris yra iš tiesų visiškai nesudėtingas ir kurio tikslas yra suderinti Muitinės įstatymo nuostatas su pasikeitusiu europiniu reglamentu, kuris nustato Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatas.
Dabar kiekvienas deklarantas, kuris pateikia deklaraciją muitinei, privalo būti registruotas Muitinės prievolininkų registre, tačiau pasikeitus Bendrijos muitinės kodeksui turi būti pripažįstami tie ekonominiai operatoriai, kurie yra įregistruoti atitinkamai kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Pakeitus mūsų įstatymą, asmenys, kurie yra registruoti kaip muitinės prievolininkai arba, kitaip šnekant, ekonominiai operatoriai kitose valstybėse narėse, neturės papildomai dar registruotis ir Muitinės prievolininkų registre. Tiesiog bus keičiamasi informacija su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis ir tokiu būdu deklarantai išvengs su tuo susijusios administracinės naštos.
Tokia yra įstatymo projekto nuostata. Prašyčiau projektui pritarti. Teisės departamentas pastabų dėl šio projekto neturėjo.
PIRMININKAS. K. Kuzminskas nori paklausti. Kazimierai!
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji ministre, ar teisingai suprantu, kad mišinių komponentais, tai bus etanolis ir t. t., įeis, ar ne? Mišinių komponentų pavidalu, produkto ar mišinių komponentų pavidalu? Atsiprašau.
I. ŠIMONYTĖ. Atsiprašau, gerbiamasis Seimo nary, apie kokį projektą kalbate?
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Atsiprašau.
PIRMININKAS. Dėkojame, ministre, daugiau klausiančių nėra. Ar galime pritarti po pateikimo? Galime. Pagrindinis ir vienintelis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Nėra kitokių pasiūlymų. Ir siūloma svarstymo data – lapkričio 18 d. Nėra prieštaravimų? Pritarta.
13.53 val.
Kainų įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-2478 (pateikimas)
Kitas yra darbotvarkės 10 klausimas – Kainų įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-2478. Pranešėjas – S. Stoma. Šį projektą remia 47 Seimo nariai.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke, ačiū visiems, kurie parėmėte siūlymą įtraukti į darbotvarkę. Manau, pritarę šitam siūlymui padarysime gerą darbą visuomenei. Tuo labiau kad, deja, o gal kai kas galvoja ir ne deja, prieš porą valandų mes atmetėme siūlymą nustatyti, reguliuoti antkainį kietai.
Šis mano siūlymas kalba apie tą pačią problemą, apie tai, kad šiuo metu, kai maisto produktai pasaulyje ir taip auga, kažkodėl (Konkurencijos tarybos atliktas tyrimas parodė) kartu auga ne tik pirkimo kainos, bet ir prekybos tinklų antkainiai. Tai tikrai rodo, kad mūsų mažmeninės prekybos rinkoje vis dėlto yra susidariusi oligopolija ir mes, politikai, turime bandyti šitą oligopoliją bent kiek apriboti. Todėl nepriėmus ano siūlymo dėl antkainių ribojimo, manau, kad šis mano siūlymas bus liberalesnis, turėtų palaikyti ir liberalai.
Tas reikalavimas skelbti prekybos antkainius viešai iš tikrųjų nė kiek nesuvaržo verslo laisvės, o priešingai – paskatina konkurenciją. Žmogus, atėjęs į parduotuvę, pasižiūrėjęs į etiketę, dabar galės matyti ne tik kilogramo kainą, kaip dabar yra priversti rašyti prekybininkai, bet ir kokią tas prekybos tinklas, ta parduotuvė prisidėjo vadinamąją prekybinę maržą sau. Tiesiog bus laisvas pasirinkimas žmonėms, jie žiūrės, kur yra pigiau, kur ta marža mažesnė, o prekybininkai konkuruodami natūraliai turės kainą žeminti. Ir manau, kad taip be prievartinių metodų mes priversime tas kainas sumažėti. Čia ką tik buvo Prezidentės siūlymai svarstomi. Man labai patiko jos vienas sakinys, aš jį ir pacituosiu: „Jeigu kitaip susikalbėti neišeina, nėra geros valios ir supratimo, tuomet gali tekti griebtis įstatymo.“
Manau, kolegos, šiuo atveju reikia griebtis įstatymo. Galbūt po to pasirodys, kad prekybos tinklų savininkai susiprato, pradėjo patys save riboti, nebebando kurti kažkokių susitarimų, ir mes išspręsime šitą problemą. Bet visų pirma turi būti viešumas, nes tik viešumas, skaidrumas gali užtikrinti tikrai laisvą rinką, ne laukinę laisvą rinką, o teisingą laisvą rinką. Pabalsuokime už šitą mano siūlymą ir pamažu pamažu mažmeninėje prekyboje mes eisime į teisingą laisvąją rinką.
Vienas sakinys yra, aš jį greitai perskaitysiu: „Įmonės, prekiaujančios maisto produktais, prekybinį antkainį, taikomą būtiniausiems maisto produktams, viešai skelbia etiketėje prekybos salėse.“ Manau, iš karto atsakysiu į kylantį kai kam klausimą, kas tai yra būtiniausi maisto produktai. Tai labai paprasta. Vyriausybėje yra nustatytas būtiniausių maisto produktų krepšelis, ten įeina 20 produktų. Įstatyme galbūt to nereikėtų reglamentuoti, čia Vyriausybės sprendimas. Jie nustato būtiniausius maisto produktus, jie ir dabar yra nustatyti. Ir tiesiog tų produktų mes turėsime aiškią, matomą ir skaidrią kainą su aiškiai matoma prekybininkų marža. Tai bus efektą duodanti įstatymo pataisa, kuri duos realų efektą ir pagerins mūsų žmonių gyvenimą. Ačiū, laukiu klausimų.
PIRMININKAS. Jums bus pateikta daug klausimų. Pirmasis klausia A. Šedžius. Nėra. R. Ačas.
R. AČAS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, atsiprašau, jeigu praklausiau. Jeigu jūs paaiškintumėte, kaip jūs įsivaizduojate, ar ateini, žiūri į prekę, yra kaina ir toje kainoje yra kita kaina, kuri rodo, už kiek ta prekė yra pirkta. Kaip tas visas procesas? Ar nebus taip, kad žmonės maišys, nes kai dvi kainos, manys, kad žemesnė kaina, pagal kurią prekę perkama, ar bus pirkimo kaina, plius kažkoks antkainis ir lygu galutinė kaina. Gal galite pakomentuoti?
S. STOMA (TS-LKDF). Manau, kad čia aiškumo klausimas. Visiškai panašiai kaip ir dabar žmogus, pasiėmęs produktą, pamatys kainą, visų pirma tą realią kainą, kiek jam reikės mokėti kasoje. O kaip dabar tie, kurie nori nusipirkti pigiau, lygina įvairios pakuotės tą patį produktą, žiūri, kur, sakykim, to produkto kilogramas kainuoja daugiau, kur mažiau. Tai lygiai taip pat kur nors šalia to kilogramo kainos ar litro kainos bus parašytas antkainis. Tai bus atskirai, kad nemaišytų. Kas nesidomi, kas labai turtingas, kas ateina į parduotuvę ir ima, kas jam patinka, į kainą nežiūri, tas galės nesukti galvos. Bet tie žmonės, kurių naudai taikoma ši pataisa, tie, kurie tikrai skaičiuoja litus ir centus, jie galės pasižiūrėti, panagrinėti, pasirinkti, kur jiems yra pigiau.
PIRMININKAS. Prašyčiau trumpiau atsakinėti į klausimus, kad galėtumėt atsakyti į daugiau klausimų. Klausia B. Pauža. Atsiprašau, suklydau. R. A. Ručys prieš tai.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, kas bus tais atvejais, kai įmonės nesilaikys šios pareigos, kokios atsakomybės, priemonės bus joms taikomos?
S. STOMA (TS-LKDF). Įstatymo pažeidimas jau savaime turėtų sukelti jiems problemų. Dabar taip iš karto konkrečiai jums neatsakysiu, bet, manau, čia kaip ir kiekvienas įstatymas, tada jau įsijungia kiti mechanizmai, ir turės būti numatytos tam tikros priemonės.
PIRMININKAS. Dabar B. Pauža. Nėra. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aišku, remiu tą pasiūlymą, kad svarstytume, nes prieš dvi kadencijas siūliau kainų reguliavimo principus ir schemas, kurios, aišku, ne tokio pobūdžio, bet jos atitinka europinę teisę. Kainas reguliuojant daromi generaliniai susitarimai nuo gamintojo iki pat pardavėjo ir sutariama dėl maržos, dėl visų dalykų. Tokie generaliniai susitarimai patvirtinami šalių susitarimu, sutartiniais santykiais tai nustatoma ir viešai tai rodoma. Mano klausimas būtų toks. Kaip jūs įsivaizduojate, ar nereikėtų šiuo atveju kalbėti ne tik apie antkainį, bet kalbėti apie visą kainos struktūrą?
S. STOMA (TS-LKDF). Taip, čia svarsčiau tokį dalyką, bet gal pradėkime nuo mažo, galbūt, jeigu bus matyti, kad reikia, bus galima tikrai dar tada išplėsti tuos reikalavimus, įtraukti, kad ta visa išklotinė būtų matyti. Kai kurie prekybos tinklai, pajutę spaudimą iš visuomenės ir politikų, jau net savanoriškai pradėjo skelbti kainos išklotinę, ir tai, manau, yra gerai. Bet vis dėlto, kad ir kaip būtų, reikia sutikti, kad pagrindinis akcentas yra toje maržoje. Kaip parodė tyrimai, būtent marža buvo išdidinta ir išdidinta nevisiškai atsižvelgiant į realias aplinkybes. Todėl bent jau tiek bus didelis žingsnis į priekį.
PIRMININKAS. Klausia L. Kernagis.
L. KERNAGIS (KPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas bus abstraktesnis. Gerbiamasis Sauliau, kaip jums atrodo, jeigu jau Seimas ėmėsi kainų reguliavimo temos, kaip jūs įvertintumėte Konkurencijos tarnybos darbą? Ačiū.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū, Ligitai. Prastai, be jokios abejonės, miegojo ta tarnyba labai ilgai, savo darbo nedirbo. Po to, kai premjeras ir kiti politikai paragino, puolė staiga dirbti ir dar po to pradėjo šaukti, kad politikai jiems neleidžia dirbti. Čia mūsų biurokratų yra labai įprastas metodas. Jie ramiai sau miega, o jeigu kas nors paragina juos dirbti, tai jie pradeda šaukti, kad kišatės į mūsų darbą, o iš tikrųjų to darbo nelabai buvo. Mums reikia pagaliau imtis normalios, tikros, vakarietiškos parlamentinės kontrolės ir tokie veikėjai neturėtų apskritai užimti tokių aukštų postų.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis Sauliau, sakykite, ar jūs tvirtai įsitikinęs, kad jūsų siūlomo projekto nuostatos duos efektą?
S. STOMA (TS-LKDF). Įsitikinęs šimtu procentų, šimtu procentu, gerbiamoji profesore.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš manau, kad tai yra tik moralinio pobūdžio klausimas. Galbūt dar reikėtų, kad būtų išvesta procentais, už kokią pirko, už kokią pardavė, kad būtų procentais, koks prekybinis antkainis. Bet vis tiek bus tik moralinio pobūdžio šis sprendimas, kuris, jeigu verslininkai neturės sąžinės, niekam nedarys įtakos.
S. STOMA (TS-LKDF). Na, nesutikčiau, gerbiamasis kolega. Manau, kad čia ne vien tai. Sąžinė galbūt kai kam ir atgis, bet vis dėlto tai yra konkurencijos skatinimas, o konkurencija visada kainas numuša žemyn.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ar jūsų siūlymas galios ir turguje?
S. STOMA (TS-LKDF). Turguje. Atvirai šnekant, apie tai net nepagalvojau, reikės dar pagalvoti. Ačiū už klausimą, labai įdomus klausimas.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui už atsakymus į klausimus. Gerbiamieji Seimo nariai, galima… Dėkojame pranešėjui. Galima pasisakyti už ir prieš šį įstatymo projektą po pateikimo.
Už – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pritarti idėjai. Pagaliau S. Stoma pateikė kažką konkretaus ne vien kalbėdamas ir skleisdamas mitus apie teisės, prokuratūros (…) ir kitus, kur jam reikėtų nesiimti iniciatyvos. O čia jis pateikė pagaliau sumanymą, kuris koresponduoja su Respublikos Prezidentės pagrasinimais ir kitų. Žodžiu, gana populiaru.
Kita vertus, dėl to sumanymo po to per svarstymus galima diskutuoti, nes čia reikėtų daug padirbėti, kadangi visiškai aišku, kad idėja nuoga ir tokiu pavidalu ji sunkiai bus realizuojama. Tačiau tai, kad daugelyje šalių yra praktika skelbti kainodaros struktūras viešai, ypač tokių paslaugų kaip komunalinės, vandens, šilumos, dujų, elektros energijos… Yra šalių, kuriose net televizijos ekrane bėgančios eilutės nusako, kokios kainos kokia struktūra, kad vartotojas būtų informuotas ir kad būtų išvengiama kartelinių susitarimų. Tokia praktika yra.
Aš bandžiau teikti prieš vieną kadenciją tokį įstatymo projektą, kuris priverstų gamintoją, augintoją, perdirbėją ir prekybininką pasirašyti generalinius susitarimus dėl maržos, dėl pelno paskirstymo ir kitų dalykų. Tai būtų reglamentuojama sutartiniais santykiais ir tai būtų viešai skelbiama. Taigi pačią idėją remiu, tačiau tokiu pavidalu, kokiu ji pateikta, ji bus, aišku, gana komplikuotai įgyvendinama. Bet reikia galvoti išties kompleksiškai, gal mes po to pasiūlysime ką nors plačiau ir daugiau. Taigi pritariu.
PIRMININKAS. K. Masiulis – motyvai prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš panašiai vertinu kaip V. P. Andriukaitis, tačiau idėjos neremiu. Manau, kad ji yra visiškai žalia idėja. Iš tikro nėra sankcijų, yra labai lengva apgaudinėti, ypač didiesiems tinklams, kurie patys turi ir didmeninius, ir mažmeninius tinklus, gali sukelti antkainius į didmeną, o mažmenoj parodyti vos ne nuostolį… Galų gale pats antkainis nėra ganėtinai informatyvus dalykas, susidaro daugelio antkainių grandinė. O galiausiai, ar nereikėtų… Aš sutikčiau su idėja, kad tą reikėtų skatinti, bet skatinti kaip geros prekybos atvirumą ir sąžiningumą. Galbūt galėtų būti koks nors atskiras įstatymas, kuriuo būtų skatinamos įmonės atvirai ir sąžiningai konkuruoti, nedaryti sandėrių ir būtent būtų išrašyti įvairūs dalykai. Štai toks dalykas – skelbti antkainius, skelbti visą kainos grandinę ir panašiai. Jeigu tai sektų kaip savanoriškas įsipareigojimas sąžiningai konkuruoti ir būti skaidriems pirkėjų atžvilgiu, tai aš tada tokiai idėjai tikrai pritarčiau. Dabar galų gale ir produktų masė neapima visko. Tai kodėl šaldytuvą perkant mums neberūpi, kokie yra taikomi antkainiai? Matyt, žmogui irgi yra svarbus, kiekvienas turbūt be šaldytuvo neapsieina ir panašiai. Ta konkurencija švari ir skaidri turėtų būti visur. Ir tai galėtų būti kaip maksima, kurią mes skatintume, bet ne kaip imperatyvas, juo labiau kad už to imperatyvo pažeidimą nieko, jokių sankcijų nėra.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl pritarimo ar nepritarimo šiam įstatymo projektui po pateikimo.
Už balsavo 33 Seimo nariai, prieš – 6, susilaikė 18. Projektui po pateikimo pritarta. Siūlomas komitetas – Ekonomikos komitetas. Pritarta. Siūloma svarstyti gruodžio 14 d. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome dar kartą registruotis ir baigsime posėdį.
Užsiregistravo 48 Seimo nariai. Rytinį Seimo posėdį skelbiu baigtą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; J(LiCS ir TPP)F – Jungtinė (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcija; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.