LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

V (RUDENS) SESIJOS

RYTINIO plenarinio posėdžio NR. 252

STENOGRAMA

2010 m. rugsėjo 30 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė I. DEGUTIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojai V. BALTRAITIENĖ ir A. KAŠĖTA

PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Gerbiamieji svečiai, pradedame 2010 m. rugsėjo 30 d. plenarinį posėdį.

10.04 val.

Iškilmingas Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos „Dėl padėties Baltijos valstybėse minint dvidešimtąsias jų prievartinės inkorporacijos į Sovietų Sąjungą metines“ 50-mečio paminėjimas

Pradedame iškilmingą Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos „Dėl padėties Baltijos valstybėse minint dvidešimtąsias jų prievartinės inkorporacijos į Sovietų Sąjungą metines“ 50-mečio paminėjimą.

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, Ekscelencijos ambasadoriai, gerbiamieji kolegos Vyriausybės nariai, Seimo nariai, minėjimo svečiai!

Vakar sukako 50 metų nuo dienos, kai Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja priėmė Baltijos šalims istoriškai svarbią rezoliuciją „Dėl padėties Baltijos valstybėse minint dvidešimtąsias jų prievartinės inkorporacijos į Sovietų Sąjungą metines“. Šis 1960 metų pareiškimas kartu su 1983 metų Europos Parlamente priimta kita rezoliucija „Dėl padėties Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje“ buvo svarbiausi Europos parlamentinių institucijų skelbti oficialūs dokumentai, kuriais pasmerkta neteisėta Baltijos valstybių okupacija. Juose, be kita ko, buvo raginama Baltijos valstybių klausimą spręsti vadovaujantis laisvo tautų apsisprendimo principu.

Be abejonės, šios rezoliucijos yra svarbios ir politiškai, ir istoriškai. Todėl šiandien norėčiau akcentuoti mūsų moralinio palaikymo ir solidarumo momentą. Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja prieš 50 metų itin aukštu lygmeniu išreiškė įsitikinimą, kad komunistinė priespauda neįstengs sugniuždyti lietuvių, latvių ir estų noro gyventi laisvai ir demokratiškai. Šiais dokumentais demokratinės Vakarų pasaulio institucijos patvirtino, kad Europos valstybių piliečiai mūsų neužmiršo, nepaliko vienui vienų prieš galingiausią to meto imperiją ir laukė Baltijos šalių, kaip laisvų valstybių, sugrįžtant į Europos šeimą. Tai buvo labai svarbu ne tik mums, okupuotoms Baltijos valstybėms, tai buvo svarbu ir visai laisvai Europai, patvirtinusiai, kad jos politika pirmiausia yra grindžiama vertybiniais pamatais. Štai todėl šie dokumentai ir šiandien turi svarbią reikšmę mums visiems.

Minint tų svarbių įvykių pusės amžiaus jubiliejų, noriu prisiminti ir padėkoti visiems, kurie okupacijos metais kalbėjo už mus, atstovavo mūsų svarbiausiems tikslams, atstovavo tiesai ir moralei. Dėkoju visiems, kurių dėka tai įvyko.

Tarti žodį kviečiu Jos Ekscelenciją Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę.

D. GRYBAUSKAITĖ. Gerbiamieji iškilmingo Seimo posėdžio dalyviai ir svečiai, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pirmtakės 1960 metais priimta rezoliucija šiandien, praėjus net 50 metų, atskleidžia mums istorinę vertę tų veiksmų, kurių laisvoji Europos dalis ėmėsi siekdama, jog pasaulis nepamirštų iš politinio žemėlapio išbrauktų Baltijos šalių. Dokumentų tekste Asamblėjos nariai savo šalių piliečių vardu ne tik garsiai pareiškė, jog Baltijos šalių aneksija yra nelegali ir buvo atlikta prieš tų šalių žmonių valią, bet ir išreiškė įsitikinimą, jog komunistinė priespauda neįstengs sužlugdyti lietuvių, latvių ir estų tikėjimo laisve ir demokratija.

Rezoliucija taip pat ragino Europos Tarybos šalių narių vyriausybes remti Baltijos valstybių emigrantų pastangas puoselėti savo kultūrą, kalbą ir tradicijas. Jau tuo metu Europai rūpėjo, kad okupuotos šalys būtų pasirengusios, kai ateis diena, vėl grįžti į demokratinių valstybių būrį. Šeštajame dešimtmetyje tokie iš aukštų tarptautinių tribūnų žodžiai, įgavę dar ir oficialių rezoliucijų pavidalą, buvo unikalus ir svarbus reiškinys. Europos Tarybos Konsultacinės Tarybos rezoliucija Nr. 189 tarptautiniu lygiu įprasmino pokario rezistencijos kovas Lietuvoje ir Baltijos šalyse, išlikusių Lietuvos diplomatijos atstovybių bei išeivijos organizacijų veiklą Lietuvos laisvės byloje. Ši rezoliucija patvirtino, kad remiantis tarptautine teise Baltijos valstybės išlieka nepriklausomu tarptautinės teisės subjektu. Lietuva, Latvija ir Estija išsaugo galimybę laisvu tautų apsisprendimo keliu siekti nepriklausomybės. Tai suteikė naujų vilčių Baltijos tautoms, jog įmanoma toliau tęsti kovą išnaudojant visas neginkluoto pasipriešinimo formas ir jaučiant visos tarptautinės bendruomenės palaikymą.

1960-ųjų dvasia ir rezoliucija pademonstruota Europos drąsa rado atgarsį ir vėlesniuose Baltijos šalims itin svarbiuose įvykiuose. Jau 1975 m. Helsinkyje pasirašytas Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Baigiamasis aktas buvo labai reikšmingas – jame buvo prabilta apie žmogaus teises. Baigiamąjį aktą pasirašė faktiškai visos Europos šalys, taip pat Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kanada. Aktas paskatino Helsinkio grupių susikūrimą ir jų veiklą visose Baltijos šalyse: 1979 m. – tai 45 baltiečių memorandumas, o 1983 m. – Europos Parlamento rezoliucija „Dėl padėties Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje“, suaktyvino visą taikią Baltijos tautų kovą už laisvę. Baltijos šalių laisvės kelias būtų buvęs dar sunkesnis ir tragiškesnis, jei nebūtume jautę nuolatinės paramos iš mūsų draugų už geležinės užuolaidos išorėje.

Europos šalių parlamentarų rezoliucija, kurios 50-metį šiandien švenčiame ir minime, yra dar vienas patvirtinimas, kad buvome, esame ir būsime Europos dalis, kad mums visiems brangios tos pačios laisvės ir demokratijos vertybės, kurias šiandien turime puoselėti ir jas gerbti. (Plojimai)

PIRMININKĖ. Dėkojame Lietuvos Respublikos Prezidentei. Gerbiamieji minėjimo dalyviai, norėčiau informuoti, kad yra gautas Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Pirmininko pono Mevluto Cavusoglu sveikinimas šiandienos šventiniam minėjimui. Jums leidus, jį perskaitysiu.

„Gerbiamieji parlamento nariai, gerbiamieji kolegos ir draugai, prieš 50 metų Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja, tada vadinta Konsultacine Asamblėja, kuriai pirmininkavo mano pirmtakas iš Danijos Peras Federspielas, priėmė rezoliuciją Nr. 189 „Dėl padėties Baltijos valstybėse minint dvidešimtąsias jų prievartinės inkorporacijos į Sovietų Sąjungą metines“. Šioje rezoliucijoje Asamblėja aiškiai pareiškė, kad „ši nelegali aneksija įvyko tikrai neatsižvelgiant į Baltijos valstybių žmonių norus“, išreiškė užuojautą „dėl jų patirtų kančių“ ir patikino, kad „kitų Europos valstybių piliečiai jų neužmirš.“

Ši žinia apie solidarumą ir paramą buvo pačiu laiku. Estijos, Latvijos ir Lietuvos žmonėms reikėjo žinios, kad sunkiu metu jie vieni nebus palikti. Šiandien, skaitydami šiuos žodžius, galime teisėtai didžiuotis, kad mūsų pirmtakai turėjo aiškią viziją ir tvirtai laikėsi principų.

Pirmiausia noriu pasveikinti visus Baltijos šalių žmones už drąsą. Dabar tai jau istorija, tada milijonams žmonių tai buvo ilga virtinė nusivylimų pramaišiui su laisvės viltimi kupinų metų. Kaip Asamblėja pažymėjo prieš 50 metų, ilgi dėl priespaudos patirtų kančių ir mirčių metai nesunaikino laisvės ir demokratijos svajonės.

Naudodamasis proga noriu pagerbti visas to laiko aukas ir išreikšti nuoširdžią užuojautą jų šeimoms. Tikiu, kad atkakli Europos Tarybos laikysena, parama demokratijai, žmogaus teisėms ir įstatymo viršenybei esmingai prisidėjo prie to, kad į buvusias komunistines Europos šalis grįžo laisvė ir nepriklausomybė. Sugriuvus sienai, Europos Taryba Baltijos valstybes entuziastingai priėmė po savo stogu ir lydėjo jas kelyje į Europos ir euroatlantinę integraciją. Dabar Estija, Latvija, Lietuva yra visateisės Europos Sąjungos ir NATO narės. Niekada neužmiršime jų kovų už laisvę ir demokratiją. Neturime teisės pamiršti, kad Europos stabilumo pagrindas yra gerbti valstybių, kad ir kokios jos būtų, didelės ar mažos, nepriklausomybę ir suverenumą.“ (Plojimai)

Tarti žodį į tribūną kviečiu Seimo Užsienio reikalų komiteto ir Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininką, Nepriklausomybės Akto signatarą E. Zingerį.

E. ZINGERIS (TS-LKDF*). Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, didžiai gerbiama Seimo Pirmininke, bičiuliai ir kolegos Seimo nariai, Vyriausybės kolegos, Lietuvoje reziduojantys ambasadoriai, ypač Europos Tarybos šalių ambasadoriai. Šiandien yra mūsų padėkos diena. Ką tik liepos 23 d. Lietuvos vadovai ir parlamentarai čia pat, keletą gatvių nuo čia, atidengė paminklą Jungtinių Amerikos Valstijų tuometinio sekretoriaus Sumnerio Welleso deklaracijai, kurioje kalbama, kad Baltijos šalių tautos tarpukaryje buvo sukūrusios nepriklausomas ir demokratines valstybes ir kad tuo metu politinė nepriklausomybė ir teritorinis vientisumas sąmoningai ir nuosekliai buvo naikinami vienos iš galingesnių kaimynių. Šią politiką atlaikė dešimt Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentų nuo 1940 m. iki 1990 m. kovo 11 d. ir mūsų vėliavos įtvirtintos plevėsavo Valstybės departamente visus penkiasdešimt metų.

Dabar mes minime padėkos dieną Europai. Kad Europa labai sunkiu metu, buvo 1960 m., įsivaizduojate, kilo Berlyno siena, artėjo Karibų krizė Kuboje, konfrontacija tarp Rytų ir Vakarų buvo neįtikėtina, geležinė siena nusileidusi, tik iš kelių radijo stočių girdėdavome signalus apie tai, kad mūsų diplomatinis korpusas veikia ir atstovauja mūsų valstybei… Kaip tuo metu tai atrodė Europos Taryboje?

Europos Taryboje pirmiausia turime padėkoti danams ir Danijos iniciatyvai, todėl šiandien Jūsų Ekscelencija, gerbiamoji Seimo Pirmininke, mielieji bičiuliai, mes paprašėme, kad mūsų ambasadorė surastų tą kuklią vietą protestantiškose Danijos kapinėse, kuriose yra palaidota tuometinė drąsi Danijos politikė von Lowzow, kuri ir buvo šios tuomet, sakyčiau, neįtikėtinos rezoliucijos autorė. Todėl šiandien sakome ačiū. Aš žiūriu į ambasadorių korpusą ir į Danijos kolegas, ačiū Danijai ne tik už tai, kad jinai buvo antroji atkurdama santykius su Lietuva 1990 m., bet ir už tai, kad 1960 m. ryžosi šiai iniciatyvai. Ačiū jums, Danijos kolegos. (Plojimai)

Įdomu, kad prieš porą dienų išsiųstame laiške Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pirmininkui Švedijos, Gruzijos ir Danijos delegacijų pirmininkai pabrėžė, jog per artimiausią sesiją jie prašo, kad Europos Taryba Strasbūre paminėtų šį svarbų dokumentą ir kad ši rezoliucija yra istorinės svarbos ne tik Baltijos valstybėms ir jų išsilaisvinimui iš Sovietų Sąjungos, rezoliucija simbolizuoja, mūsų kolegų nuomone, okupacijos beprasmiškumą ir nepripažįstamumą, priverstinį sienų keitimą ir tai, kad laisvė, demokratija ir kiti Europos Tarybos organizacijos principai visada privalo vyrauti. Toks yra turinys laiško, ką tik išsiųsto Europos Tarybos vadovybei.

Kalbėdami apie šį neįtikėtiną dokumentą, ko gero, pirmąjį tarptautinės organizacijos dokumentą, sakantį, kad nebus pripažintas Baltijos valstybių pavergimas, aišku, mes turime atsiminti to meto unikalumą. Tai buvo 1960 m. Stalinas ką tik nuėjęs nuo arenos, geležinė uždanga užsisklendusi, rodos, aklinai. To dokumento unikalumas leidžia mums visiems šiandien susėsti ir pasakyti ačiū visiems tiems prisidėjusiems deputatams, kurie tą dokumentą priėmė. Šiandien mūsų delegacija prie Europos Tarybos išsiuntė jų giminėms, jų palikuonims padėkos laiškus. Žmonių grupė nėra didelė, virš dvylikos žmonių, kurie inicijavo šį dokumentą. Aš manau, kad šiandien mūsų diena yra pagrįsta padėkos diena Europai.

Dar norėčiau pasakyti. Prieš jūsų akis yra šios dienos proga išleista nedidelė brošiūra. Jūs matote akinamai jaunos tuo metu Marie’os Antoinette’s von Lowzow portretą, jai skirtą dedikaciją, po to mes atsimename, kad Otto von Habsburgas 1983 m. jau Europos Parlamente paminėjo, 1987 m. Europos Taryba vėl paminėjo, jog nebus pripažinta Baltijos šalių okupacija. Jau mums grįžus į Europos Tarybą 1996 m., o po to ir kitais metais mes priėmėme rezoliucijas dėl Baltijos šalių okupacijos pasekmių panaikinimo. Tai irgi labai svarbu priminti.

Atsimenant tą žymią sceną, apie kurią mums pasakojo diplomatai iš Romos, kai 1940 m. Italijos žandarmerija, Musolinio žandarmerija įsiveržė į mūsų senojo S. Lozoraičio ambasadą ir paprašė perduoti ambasados raktus, kad perduotų Stalino Rusijos Vyriausybei. Kaip žinote, po Molotovo–Ribentropo pakto tiek Musolinis, tiek Hitleris draugavo su Stalinu. Tai mūsų ambasadorė, aš norėčiau jums pasakyti, kadangi esu literatas, duoti jums vaizdą, kaip atrodė lietuviškas pasipriešinimas, paėmė dideles žirkles ir nukirpo visas tulpes mūsų ambasados darželyje, kuris buvo prieš tuos puikiuosius rūmus Romoje. Nulenkiant galvas ir rodant pasipriešinimą, tai buvo taikus lietuviškas beviltiško tuometinio pasipriešinimo simbolis. Aš manau, dabar tos gėlės turėtų atgyti. Tas jausmas, kad mes grįžome į Tautų Bendriją, įpareigoja mus galvoti, kad Europos Sąjungoje ir NATO turi atsirasti naujų narių, kurios irgi, kaip mes tada, laukia pagalbos narystei Europos Sąjungoje ir NATO. Ačiū jums visiems. (Plojimai)

PIRMININKĖ. Dėkojame E. Zingeriui. Kalbėti kviečiu Seimo narį, Nepriklausomybės Akto signatarą V. P. Andriukaitį.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iškilmingo minėjimo dalyviai, svečiai. Lietuvos, o ir kitų tautų laisvės istorija visada yra ir bus gausi jubiliejinių datų, nes pats laisvės troškimas suka istorijos ratą, provokuodamas įvykius, datas, vardus. Lietuvos laisvė plačiais K. Čiurlionio paukščio sparnais apglėbusi laiko mūsų istorijos XX amžiaus padangę, vis aiškiau suvokiamą iš laiko perspektyvos, šiais metais juk minime M. K. Čiurlionį.

2003 m. minėdamas Laisvės gynėjų dieną ir Europos Parlamento 1983 m. sausio 13 d. priimtos rezoliucijos dvidešimtmetį, Lietuvos Respublikos Seimas priėmė deklaraciją, kurioje pažymėjo (cituoju): „Žinomiausiais paramos okupuotoms Baltijos valstybėms pavyzdžiais tapo 1960 m. rugsėjo 28 d. priimta Europos Tarybos Konsultacinės Asamblėjos rezoliucija, skirta prievartinio Baltijos valstybių prijungimo prie Sovietų Sąjungos 20-mečiui, ir 1983 m. sausio 13 d. priimta Europos Parlamento rezoliucija „Dėl padėties Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje“ kaip atsakas į 1979 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytą „45 pabaltijiečių memorandumą“.

Šie du dokumentai priimti europinėse institucijose. Jie priimti skirtingomis aplinkybėmis, jie inicijuoti ir iš skirtingų geografinių vietų, bet jie sujungia į vieną visumą 1940–1990 metų Lietuvos laisvės bylą. Nes 1960 m. iniciatyva kilo iš save taip vadinusios laisvosios lietuvijos, iš tos mūsų dalies, kuri buvo anapus geležinės uždangos. O 1983 m. iniciatyva – jau iš už geležinės uždangos, iš suvaržytos Lietuvos.

1979 m. Lietuvos laisvės lygos suorganizuoto memorandumo (ir čia Lietuvos laisvės lygos didžiausias laimėjimas) pasekmė – 1983 m. priimtai Europos Parlamento rezoliucijai Lietuvos Respublikos Seimas skyrė daug dėmesio. Dabar, švenčiant Europos Tarybos Konsultacinės Asamblėjos priimtos rezoliucijos penkiasdešimtmetį, verta pagerbti visus laisvosios lietuvijos veikėjus ir organizacijas, pasiekusias šią pirmąją tarptautinę pergalę.

Atskiros valstybės savo požiūrį į Baltijos šalių aneksiją išreiškė dar 1940 m. ir jo laikėsi per visą Šaltojo karo laikotarpį. Štai Amerikos Lietuvių Tarybos atstovų vizito pas JAV Prezidentą F. Rooseveltą 1940 m. spalio 15 d. metu Prezidentas F. Rooseveltas paskelbė, kad Lietuvos nepriklausomybė yra tik laikinai suspenduota. Ir tai tapo nekintama JAV pozicija, tačiau pasaulinėse organizacijose, tarkim, Jungtinėse Tautose, Baltijos šalių klausimas niekada nepasiekė galutinių svarstymų. Tuo tarpu Europoje, kur Šaltojo karo linija materializavosi Berlyno siena, europinėse institucijose net du kartus pavyko pasiekti reikšmingų rezultatų. Ir 1960 m. rugsėjo 28 d. Europos Tarybos Konsultacinės Asamblėjos rezoliucija yra laisvosios lietuvijos – Amerikos Lietuvių Tarybos, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto, Lietuvos diplomatinės tarnybos, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės bendros veiklos pergalė.

Reikia atsiminti, kad 1960 metai – tai J. Kennedy’o ir N. Chruščiovo epocha – dviejų skirtingų sistemų įtampos, kuri vos nesibaigė Karibų jūros konfliktu, o po to ir atšilimo epocha. 1960 m. trijose Baltijos valstybėse buvo minimas tarybų valdžios dvidešimtmetis ir kaip atsakas jam mūsų visų organizacijų pastangomis gimė Europos Tarybos Konsultacinės Asamblėjos rezoliucija. Ji priimta Neatstovaujamų tautų komiteto iniciatyva, o komitetą sudarė 19 narių. Būtent jinai paminėjo prievartinės Baltijos šalių inkorporacijos į Sovietų Sąjungą 20-ąsias metines. Kaip matote, beveik adekvačiai sureaguota į tarybinę akciją, tarybinį 20-metį. Ji paragino šalių narių vyriausybes remti Baltijos valstybių emigrantų pastangas išsaugoti savo kultūrą, tradicijas ir kalbą iki tol, kol šios šalys taps laisvos, pažymėdama, kad Baltijos valstybių nepriklausomą egzistenciją de jure vis dar pripažįsta didžioji dauguma pasaulio šalių vyriausybių. Tai buvo taip pat ir parama mūsų laisvosios išeivijos veiklai.

Rezoliucija pagrįsta aiškinamuoju memorandumu, kurio 33 puslapyje paskelbiama apie represijas prieš Vilniaus iškilius profesorius – Vilniaus universiteto rektorių J. Bulavą, Pedagoginio instituto prorektorių J. Laužiką ir Vilniaus universiteto lietuvių literatūros profesorę M. Lukšienę. Čia įdomus memorandumas. Jis labai kruopščiai atspinti Lietuvos padėtį ir labai smagu atsiversti tą 33 puslapį. Ir kaip svarbu pasakyti, kad tada, 1960 m., buvo net sunku įsivaizduoti, kad 1989 m. profesoriai J. Bulavas ir M. Lukšienė taps Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo nariais ir Lietuvos atgimimo švyturiais. Habeant sua fata libelli – turi savo likimą knygos, sako lotynai, o žmonės – juo labiau.

Šios rezoliucijos sulaukė ir du buvę Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkai: Vasario 16-osios akto signataras ir vienas iš akto autorių Steponas Kairys, Lietuvos socialdemokratas, ir prelatas Mykolas Krupavičius – garsus savo veikla nepriklausomoje Lietuvoje, Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys. Tai labai svarbu, nes šios dvi jėgos sudarė didžiulį branduolį veikiant, kryptingai veikiant, kad tokia rezoliucija Europos Tarybos Konsultacinėje Asamblėjoje būtų priimta. Steponas Kairys, paskelbęs šūkį „Veidu į Lietuvą“, dar 1957 m. rašė: „Vertindami Vakarų laikyseną pavergtųjų kraštų atžvilgiu (…), beveik visi esame įsitikinę, kad Rytų ir Centro Europos kraštai siekdami laisvės gali atsidėti tik savo jėgomis“. Ir tai užtruks ilgai. O 1960 m. Europos Tarybos Konsultacinė Asamblėja rezoliucija taip pat nubrėžė ilgos Baltijos valstybių išsilaisvinimo perspektyvos trajektoriją, lyg žiūrėdama į ateitį, išreikšdama tvirtą nusistatymą palaikyti mūsų tikėjimą laisve ir demokratija. Ir reformistinių, aksominių, dainuojančių revoliucijų epocha atėjo. Šiandien galime tvirtai teigti, kad taikaus išsivadavimo kelias, kurį puoselėjo Europos Tarybos Konsultacinė Asamblėja ir puoselėja Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja, yra ir vaisingas, ir didingas. Tad neatsitiktinai šią rezoliuciją prieš 50 metų pristatė Danijos atstovė Marie Antoinette von Lowzow, pasiekusi, kad priimant rezoliuciją būtų rastas kuo platesnis įvairių politinių jėgų sutarimas, o pati rezoliucija rastų atgarsį pavergtų tautų žmonių širdyse ir būtų pavyzdžiu tokio plataus sutarimo taikiam pasaulio dialoge. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKĖ. Dėkoju V. P. Andriukaičiui.

Mūsų šios dienos minėjimą pabaigs Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas Ramojus Kraujelis. Kviečiu į tribūną.

R. KRAUJELIS. Jūsų Ekscelencija Respublikos Prezidente, didžiai gerbiama Seimo Pirmininke, garbūs Seimo nariai ir svečiai! Leiskite trumpai priminti istorines perspektyvas, Vakarų valstybių esmines nuostatas Baltijos valstybių atžvilgiu.

Nei Antrojo pasaulinio karo, nei pirmaisiais pokario metais dauguma Vakarų valstybių, nors ir matydamos, kad Vidurio ir Rytų Europa faktiškai atiteko Sovietų Sąjungai, ne tik oficialiai nepasirašė jokių dokumentų, įtvirtinančių Baltijos valstybių prievartinę inkorporaciją į SSRS sudėtį, bet ir aiškiai suformulavo principines nuostatas dėl Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių okupacijos ir aneksijos neteisėtumo.

Pokarinės taikdarystės iniciatyvos Europoje išvirto į beprecedentį senojo kontinento padalijimą. Suprantama, tai Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms nieko gero neatnešė. Baltijos valstybių padėtis Šaltojo karo metais negalėjo pasikeisti dėl vidinių aplinkybių, jų likimą lėmė pokarinė tarptautinio sambūvio sistema. Esminis uždavinys, susijęs su Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių statusu, buvo siekis išlaikyti šį klausimą atvirą. Įtampa tarptautiniuose santykiuose neišvengiamai prisidėjo prie šio siekio įgyvendinimo. Šaltasis karas iš esmės sukaustė tarptautinę padėtį ir kartu stabilizavo tai, kas iš esmės galutinai nenustatyta ir laikina, – taigi ir Baltijos valstybių statuso klausimas buvo traktuojamas kaip laikinas ir neišspręstas.

Šaltojo karo metais atskira kova dėl Lietuvos ar kitų Baltijos valstybių nebuvo deklaruojama, tačiau Vakaruose Baltijos valstybių ateities klausimas buvo regimas bendrame Vidurio ir Rytų Europos valstybių kontekste. Vakarų politikai pastarąjį regioną ėmė naudoti ir kaip ideologinės bei propagandinės kovos su Sovietų Sąjunga priemonę. Suvokdami šias tendencijas, Lietuvos rezistencijos ir išeivijos politiniai centrai nuo penktojo dešimtmečio vidurio siekė solidarizuotis su Vidurio ir Rytų Europos judėjimais.

Nuo 1948 metų akivaizdžiai sustiprėjo pavergtųjų tautų organizacijų veikla, jos ėmė gauti didesnę paramą iš Vakarų. Baltijos valstybių atstovams taip pat buvo sudarytos palankesnės galimybės dalyvauti šių įvairių nevyriausybinių organizacijų veikloje.

XX a. šeštajame dešimtmetyje daug Europos valstybių politikų ir diplomatų pareiškimų mes tikrai nerastume, todėl ypač reikšmingos tapo Europos tarptautinių organizacijų deklaracijos dėl padėties Vidurio ir Rytų Europoje. Tokiu būdu nerimastingais ir įtampos kupinais Šaltojo karo metais Vakarų Europos valstybės, perleisdamos dalį nacionalinių vyriausybių politinės atsakomybės, išreikšdavo moralinę paramą pavergtoms tautoms.

Europos Taryba išties drąsiai ėmėsi ginti pavergtų tautų interesus. Prie Europos Tarybos buvo sudarytas specialus Neatstovaujamųjų tautų komitetas, kuriam 1958 m. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos sprendimu ir buvo pavesta ne tik stebėti ir analizuoti padėtį Vidurio ir Rytų Europos valstybėse, bet ir parengti ataskaitas apie faktinę padėtį regione. Būtent visų šių svarstymų galutine išraiška ir tapo mūsų šiandien minima Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 1960 m. rugsėjo 29 d. rezoliucija. Apie rezoliuciją šiandien daug kalbėta, tačiau būtų galima paminėti, kad rezoliucijoje buvo aiškiai išdėstytos principinės Vakarų nuostatos, pateikiamas teisinis ir moralinis situacijos įvertinimas.

Ir pagrindinė tezė buvo tai, kad dauguma laisvojo pasaulio valstybių toliau pripažįsta Baltijos valstybių egzistavimą de jure. Svarbu paminėti ir tai, kad ši rezoliucija buvo pirmoji, bet ne paskutinė laisvosios Europos deklaracija Baltijos valstybių atžvilgiu. Ta pati Europos Taryba ir vėlesniais metais stebėjo situaciją ir žmogaus teisių padėtį Baltijos valstybėse, 1963 ir 1986 metais skelbė detalias ataskaitas, o 1987 m. parengė ir priėmė dar vieną rezoliuciją. Be abejo, šiame kontekste verta prisiminti ir šiandien ne kartą minėtą Europos Parlamento 1983 m. patvirtintą rezoliuciją.

Vakarų istorijos ir teisės mokslų darbuose, žinynuose, enciklopedijose ne kartą buvo pabrėžiama ir akcentuojama, kad absoliuti dauguma Vakarų valstybių niekada nepripažino Baltijos valstybių neteisėto inkorporavimo į Sovietų Sąjungos sudėtį. Tokia nepripažinimo politika Šaltojo karo metais buvo racionaliausias pasirinkimas, atitikęs tiek teisės, tiek politikos reikalavimus.

Nepripažinimo politikos turinį sudarė visų pirma Baltijos valstybių diplomatinių misijų ir diplomatų veiklos tęstinumas, Baltijos valstybių ir jų kaip neteisėtai aneksuotų teritorijų statuso paminėjimas oficialiuose pareiškimuose ir oficialiuose leidiniuose, taip pat atsisakymas teisminiuose ginčuose pripažinti Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių inkorporavimo ir iš jo išplaukiančių veiksmų teisėtumą. Be abejo, galima pridurti ir nuolatos deklaruojamą moralinę paramą pavergtoms tautoms.

Galėtume konstatuoti, kad maždaug 50 Vakarų valstybių tvirtai laikėsi nepripažinimo politikos. Šią politiką vykdžiusios valstybės pagal savo išraiškos būdų kriterijus gali būti klasifikuojamos nuo visiško nepripažinimo, tiek de jure, tiek de facto, iki vadinamosios tyliosios nepripažinimo politikos. Tyrinėtuose Europos Tarybos dokumentuose taip pat mes nesunkiai galime rasti 8 Vakarų Europos valstybių pareiškimus dėl Baltijos valstybių okupacijos de jure nepripažinimo.

Tokia padėtis Europoje išsilaikė iki devintojo dešimtmečio pabaigos didžiųjų permainų. Tad prisimenant mūsų bendrą Europos istoriją ir šiandien prasmingai skamba prieš 50 metų Europos Tarybos rezoliucijoje išreikšta viltis, kad Lietuva, Latvija ir Estija nėra pamirštos, kad jos, kaip nepriklausomos valstybės, dalyvaus Europos demokratinėse tarptautinėse institucijose. Taigi mūsų visų pareiga – šią viltį, tapusią realybe, puoselėti. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajam R. Kraujeliui. Gerbiamieji, šiandieną mūsų garbės reikalas padaryti viską, kad Lietuvos sugrįžimą į tarptautinę bendruomenę ir buvimą joje ženklintų prasmingi darbai ir tos pačios vertybės, kurių laikėsi Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja – pagarba žmonėms, pagarba tautoms, pagarba jų teisei patiems tvarkyti savo likimą. Mokėkime deramai pasinaudoti tuo, kas iš tautos ir valstybės tikslų tapo tautos ir valstybės galimybėmis. Ačiū visiems. Ačiū tiems, kurie šiandieną čia dalyvavo. Dėkoju Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentei, Ekscelencijoms ambasadoriams ir visiems svečiams. (Plojimai)

Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkės pavaduotojas A. Kašėta.

10.39 val.

Seniūnų sueigoje patikslintos 2010 m. rugsėjo 30 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas

PIRMININKAS (A. KAŠĖTA, LSF). Gerbiamieji kolegos, tęsiame mūsų rytinį plenarinį posėdį. Dabar Seimo posėdžio rugsėjo 30 d. darbotvarkės tvirtinimas. Gerbiamieji kolegos, ar turite pasiūlymų dėl darbotvarkės? V. Simulikas.

V. SIMULIK (MSG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Norėčiau, kad 2-5 popietinį išbrauktumėt, nes tam įstatymui yra jau metai ir trys mėnesiai, mes su kolega E. Žakariu peržiūrėsime ir naują redakciją pasiūlysime. Ačiū.

PIRMININKAS. Palaukite, jūs atsiimate kaip iniciatoriai. Supratome. Tai yra 2-5. Ar yra… A. Sysas. Prašau.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kadangi į mūsų frakciją kreipėsi gerbiamasis J. Razma ir mes šiandien iš ryto buvome susitikę, tikrai norėdami išspręsti susidariusias Garantinio fondo problemas, tikėdami tuo, ką pasakė ir pažadėjo konservatorių seniūnas, kad aš sutikčiau, kad išbrauktume 2-2 punktą, jeigu jis bus įtrauktas artimiausiame rytiniame posėdyje, po savaitės pertraukos, kitą antradienį, mes per tą laiką dar pasiaiškintume tas problemas, kurios iškilo perdavus šito Garantinio fondo valdymą naujai institucijai, tai yra Ūkio ministerijos Bankroto departamentui.

PIRMININKAS. Jūsų pasiūlymas suprastas. J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų aš norėčiau padėkoti kolegai Algirdui už geranorišką supratimą ir siekį bendrai padirbėti, kad tie Garantinio fondo veiklos reglamentavimo pakeitimai būtų kuo palankiausi išmokų gavėjams. Tikrai aš, ką jis minėjo dėl įtraukimo į kitos savaitės, t. y. dar kitos, posėdžių darbotvarkę, pasižadu valdančiąją koaliciją pasistengti įtikinti, kad taip būtų, ir tikrai mūsų frakcija balsuos už tokį sprendimą, kad darbotvarkėje būtų. Tiesiog galime Seime tai konstatuoti bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti, kad šį klausimą perkeltume į savaitę po pertraukos, tai yra į dar kitą savaitę, taip suprantu, į antradienio plenarinį posėdį. Galima bendru sutarimu? (Balsai salėje) Kolegos, prisibalsuosime, tikrai. Galime sutarti bendru sutarimu. Čia opozicinės darbotvarkės punktas, tik opozicijos nariai gali protestuoti.

Gerbiamieji kolegos, sutarta dėl šio klausimo. Ar yra dėl darbotvarkės daugiau pasiūlymų? J. Olekas. Prašau.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Socialdemokratų frakcijos vardu aš noriu pasiūlyti išbraukti iš darbotvarkės rytinio posėdžio 3a ir 3c, tai yra Nr. XIP-1561 ir Nr. XIP-2083 klausimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Kadangi čia susiję, gerbiamasis Juozai, o 3d jūs nesiūlote?

J. OLEKAS (LSDPF). Ne. Ten yra atskiros dalys, todėl mes siūlome tarpusavyje susijusius 3a ir 3c išbraukti, o 3b ir 3d galėtų būti šiandien priimami.

PIRMININKAS. Ačiū. Noriu pasitikslinti. Dar kartą, gerbiamasis kolega, išbraukiami a, b, c? Taip.

J. OLEKAS (LSDPF). A ir c.

PIRMININKAS. A ir c. Ačiū. Pasiūlymas aiškus. Gerbiamieji kolegos, turėtume apsispręsti dėl J. Oleko pasiūlymo frakcijos vardu išbraukti iš darbotvarkės 1-3a, tai yra Visuomenės informavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimai, ir 1‑3c – Visuomenės informavimo įstatymo taip pat kai kurių straipsnių pakeitimas ir papildymas. Turėtume balsuoti. O galbūt nėra prieštaraujančių? (Balsai salėje: „Prieštaraujame!“) Yra prieštaraujančių.

Taigi, gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuojame. Kas pritaria Socialdemokratų partijos frakcijos pasiūlymui išbraukti iš šiandienos rytinio plenarinio posėdžio darbotvarkės 1-3a ir 1-3c klausimus, kurie susiję su Visuomenės informavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimu, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.

Balsavo 87 Seimo nariai. Už pasiūlymą – 34, prieš – 27, susilaikė 26. Kadangi viena penktoji dalyvaujančių pritarė pasiūlymui, toliau… (Balsai salėje) Palaukite, gerbiamieji kolegos, tuojau ramiai pasiskaičiuosiu. Gerbiamieji kolegos, noriu pasitikslinti, čia buvo pasiūlymas išbraukti iš darbotvarkės, tai nesurinko, nes mes traktavome kaip pertrauką. Pasitaisau, pasiūlymui nebuvo pritarta.

Ar yra daugiau pasiūlymų dėl šios dienos darbotvarkės? Nėra. Ar galėtume pritarti šios dienos darbotvarkei bendru sutarimu? Dėkoju, kolegos. Darbotvarkei pritarta.

10.45 val.

Visuomenės informavimo įstatymo 2, 5, 19, 22, 25, 26, 28, 31, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 44, 47, 48, 49, 50, 52, 54 straipsnių, Įstatymo priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 34¹, 34², 40¹ straipsniais ir nauju trečiuoju skirsniu įstatymo projektas Nr. XIP- 1561(3)ES (svarstymas ir priėmimas)

Taigi pirmasis klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo kai kurių straipsnių, įstatymo priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 34¹, 34², 40¹ straipsniais ir nauju trečiuoju skirsniu įstatymo projektas. Svarstymas. Kviečiu pranešėją – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką V. Stundį. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau salėje tylos, nes mes tikrai negirdėsime pranešėjo.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Po svarstymo komitete dėl trečiosios vadinamojo integracinio Visuomenės informavimo įstatymo projekto redakcijos komitetas gavo Teisės departamento pastabų. Jas įvertino, į kai kurias atsižvelgė ir teikia Seimui bendru sutarimu šį įstatymo projektą svarstyti.

PIRMININKAS. Dėkoju. A. Salamakinas dėl vedimo tvarkos.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū. Aš gal ir komiteto pirmininko norėčiau paklausti. Mes dabar gavome Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadą dėl to projekto. Yra šios dienos data. Pagal Seimo statutą turi būti mažiausiai vienos paros pauzė. Kaip čia suprasti?

V. STUNDYS (TS-LKDF). Suprasti taip, kad komitetas aktyviai dirba. (Juokas salėje)

PIRMININKAS. Pas mus atsispindi 28 d. registruota išvada, ką turi Sekretoriatas. O ten protokolo išrašas turbūt tik tos dienos? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, protokolo išrašas 30 d. O čia yra Teisės departamento. Apsvarstė Teisės departamento išvadas.

Gerbiamieji kolegos, aš jau matau, kad Algimantas sutinka, viskas gerai. Dėkoju komiteto pirmininkui.

Dabar kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką S. Šedbarą. S. Šedbaras per šoninį mikrofoną.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia yra pranešėjų klaida. Teisės ir teisėtvarkos komitetas darė tik preliminarų vertinimą, dėl kurio buvo balsuota praeitą kartą. Toliau svarstant nedalyvavo, todėl čia įtrauktas kaip pranešėjas be pagrindo, ir mes jokios išvados neturime.

PIRMININKAS. Gerai. Dėkojame komiteto pirmininkui už patikslinimą. Kviečiu Audito komiteto pirmininkę L. Graužinienę pateikti komiteto išvadą. Ar gali kas nors už L. Graužinienę pateikti Audito komiteto išvadą? Gerbiamoji kolege Loreta Graužiniene, jūs turėtumėte pateikti Audito komiteto išvadą. Kviečiu į tribūną. Jeigu nerandate, mes galėsime patalkinti. Jums teliks pateikti tą išvadą.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Labai ačiū, pirmininke. Noriu pasakyti, kad mūsų komitetas svarstė išvadą dėl pirmojo projekto, gal šiek tiek ji dabar nebe taip aktuali. Mes buvome siūlę, atsižvelgdami į tai, kad projekto aiškinamajame rašte pagrindiniu pateikto projekto tikslu įvardijamas 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, atitinkamos… keičiamos… direktyvai… valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų įstatymų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimu, perkėlimu į nacionalinę teisę, kurios nuostatas valstybės narės turėjo perkelti į nacionalinės teisės aktus ir pradėti įgyvendinti nuo 2009 m. gruodžio 19 d., taip pat į tai, kad Seimo valdybos atitinkamu nutarimu sudaryta darbo grupė parengė patobulintą įstatymo projektą, pasiūlyti pagrindiniam komitetui Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į darbo grupės pasiūlymus bendru sutarimu. Tą ir padarė pagrindinis komitetas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju L. Graužinienei. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką K. Glavecką.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė ir padarė išvadą dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Jame yra siūloma iš esmės pritarti Seimo valdybos 2010 m. vasario 10 d. sprendimu sudarytos darbo grupės parengtam įstatymo projektui, kuriuo perkeliamos 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (atitinkami numeriai).

Antra. Pasiūlyti Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui surengti Visuomenės informavimo įstatymo projekto klausymus. Trečia, atkreipti dėmesį į komiteto posėdžio metu Seimo nario S. Bucevičiaus išsakytas pastabas dėl įstatymo projekto 11 straipsnio, bazinio įstatymo 34 straipsnio, į dalį nuostatų… vieša informacija gali būti prieinama neįgaliesiems ir Seimo nario Ž. Šilgalio išsakytas pastabas dėl įstatymo projekto 16 straipsnio 7 dalies nuostatų, kad visuomenei reikšmingi įvykiai turėtų būti nustatomi įstatymais (skliausteliuose). Balsavimo rezultatai: 5 – už, prieš nėra, susilaikė 3. Yra pritarta. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju K. Glaveckui. Kviečiu Informacinės visuomenės plėtros komiteto išvadą pristatyti P. Saudargą.

P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas savo sprendimą grindė, aš nebekartosiu, atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas ir iš esmės pritarė Seimo valdybos 2010 m. vasario 10 d. sprendimu sudarytos darbo grupės parengtam Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo perkeliamos minėtos direktyvos nuostatos dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu. Taip pat siūlo pagrindiniam komitetui Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į darbo grupės parengtą įstatymo projektą ir įvertinant susijusias Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Balsavo 6 už, 2 susilaikė.

PIRMININKAS. Visų komitetų svarstymų išvados pristatytos. Gerbiamieji kolegos, diskusijoje yra užsirašęs vienas Seimo narys. Kviečiu Ž. Šilgalį į tribūną.

Ž. ŠILGALIS (MSG). Sveiki visi. Aš dėl vienos dalies, dėl to 38 straipsnio, dėl kurio išsakiau nuogąstavimus ir komitete. Galiu pasakyti, kaip dabar viskas susidėliojo ir kaip viskas atrodo. Čia kalbama apie visuomenei reikšmingų įvykių sąrašą. Žinote, aš ir praėjusioje pavasario sesijoje ne kartą kreipiausi ir į Vyriausybę, ir į premjerą, kad dėl Eurolygos transliavimo būtų kaip nors išspręsta ir Lietuvos krepšinio mėgėjai turėtų galimybę šias varžybas žiūrėti tiesiogiai.

Ką mes dabar matome įstatyme? 38 straipsnio 6 dalies 1 punkte yra parašyta, kad „(…) Lietuvoje ar už jos ribų vykstantiems visuomenei reikšmingiems įvykiams, negali šių programų transliuoti išimtinėmis sąlygomis tokiu būdu, kad didžioji Lietuvos gyventojų dalis negalėtų šių įvykių, transliuojamų tiesiogiai (čia viskas būtų labai gerai) ar iš įrašų, matyti per nemokamas televizijos programas.“ Jeigu tokia nuostata lieka šiame įstatyme, vadinasi, televizija visada turės galimybę pati traktuoti, ar geriau yra rodyti tiesiogiai svarbias Eurolygos varžybas, ar geriau rodyti įrašą. Jūs patys, kolegos, puikiai žinote, kad tokiu atveju pasirinks rodyti įrašą 24 val., kas krepšinio mėgėjams bus neįdomu, o tiesiogiai transliuos, kaip ir iki šiol, per „Viasat Sport Baltic“ mokamą kanalą. Tai realiai krepšinio mėgėjų klausimų ir problemų neišsprendžia. Maža to, to paties įstatymo 3 punkte, kur kalbama apie kitų šalių reikšmingus įvykius, kuriuos privalo transliuoti Lietuva, ši dalis yra apibrėžta jau su išlyga, kad ne tik tiesiogiai, bet, jeigu to reikėtų ar dėl objektyvių priežasčių tai būtų geriau visuomenės labui. Su tokiu traktavimu būtų galima sutikti, bet ne taip kategoriškai, kad arba tiesiogiai, arba įrašas. Todėl, mano vertinimu, čia reikia skubiai įregistruoti pataisą, aš šiandien tą padarysiu, ir iki priėmimo šį klausimą reikia išspręsti. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas. Tas visuomenei reikšmingų įvykių sąrašas, mano supratimu, jau seniai galėjo būti sudarytas ir išsiųstas į Europos Komisiją derinti, nes derinimo procedūra trunka nemažai laiko. Ir iš karto po Visuomenės informavimo įstatymo įsigaliojimo mes turėtume aiškiai apibrėžtą įvykių sąrašą, televizijai ir visiems kitiems būtų labai aišku, kurie įvykiai Lietuvoje yra pripažįstami reikšmingais.

Mano supratimu, šiandien mes jokiu būdu negalime šio įstatymo priimti, svarstymo procedūra gali būti toliau. Įstatymo tikrai reikia, bet būtina šios nuostatos korekcija arba ji turi būti aiškiau apibrėžta.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar turėtume apsispręsti dėl tų pasiūlymų, kuriems nepritarė, dėl konkrečių pasiūlymų, kuriems nepritarė pagrindinis komitetas. Kviečiu Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką V. Stundį vėl į tribūną.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, aš pasiruošęs.

PIRMININKAS. Mes galėtume aptarti visus pasiūlymus, kuriems nėra pritarta. Pirmiausia turbūt būtų J. Razmos pasiūlymas dėl 8 straipsnio 10 dalies, taip?

V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Jurgi, pateikite pasiūlymą. Ar jūs jį atsiimate?

J. RAZMA (TS-LKDF). Aš palaikau komiteto poziciją.

PIRMININKAS. Šio pasiūlymo mes nesvarstysime. Taip pat Seimo nario V. Galvono pasiūlymas. Prašom pateikti. Pasiūlymas irgi 8 straipsnio 8 daliai, taip?

V. GALVONAS (TTF). Apie kurį? Čia yra trys straipsniai, apie kurį dabar kalbama?

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, kalbėkite į mikrofoną.

V. GALVONAS (TTF). Laba diena, čia yra trys mano pasiūlymai, tai apie kurį konkrečiai yra kalbama? Dėl 8 straipsnio 1 dalies? Dėl 8 straipsnio 1 dalies yra pasiūlymas įtraukti komisijos atsakymą, kad jeigu vyksta konkursas, jis yra nelaimimas, kad būtų komisijos išduotas raštiškas motyvuotas atsakymas konkurso dalyviui. Dabar labai dažnai pasakoma, kad jis nelaimėjo to konkurso, bet jokios motyvacijos nėra. Taip yra labai dažnai, kaip mes žinome, na, toks susitarimas, kur be jokios motyvacijos žmogus yra išmetamas iš konkurso ir negauna jokio atsakymo. Mano pasiūlymas yra, kad komisija duotų raštišką motyvuotą atsakymą, kodėl jis netapo konkurso nugalėtoju, kodėl jis pralaimėjo.

PIRMININKAS. Pirmininke, dar atsiprašau. Gerbiamieji Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai, aš labai prašau diskusijas vesti kur nors kitur. Gerbiamieji kolegos Socialdemokratų frakcijos nariai, gerbiamoji Vėsaite, mes tikrai negalime produktyviai dirbti, nes salėje labai didelis triukšmas. Prašom, komiteto pirmininke.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas svarstė šią kolegos V. Galvono pateiktą pataisą ir nepritarė jai, nes per pačią komisijos veiklos darbo procedūrą galioja slapto balsavimo principas ir iš esmės įgyvendinti praktikoje šį teikiamą pasiūlymą būtų stačiai neįmanoma. Tai pažeistų slapto balsavimo logiką.

PIRMININKAS. Ar yra norinčių kalbėti už pasiūlymą? Ne, nėra. Gerbiamieji kolegos… Jūs atsiimate pasiūlymą? Ne. (Balsai salėje) Norėtumėte patikslinti? Prašom, nors tai nėra numatyta. Prašom.

V. GALVONAS (TTF). Aš dar kartą labai atsiprašau. Komiteto pirmininko pasakymas, kad vyksta slaptas balsavimas, juokingai skamba. Jeigu slapta susitaria, tada nereikia duoti jokios išvados konkurso dalyviui? Koks čia gali būti slaptas balsavimas ir po to jokia išvadas neduodama, kodėl jis pralaimėjo? Tai juokingai skamba.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Negaliu nieko komentuoti, tai yra jūsų nuomonė. Jums taip atrodo, o pagal komisijos veiklos taisykles yra taip. Taigi tvarka yra nustatyta taisyklėmis.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritaria Seimo nario V. Galvono pasiūlymui, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.

Balsavo 89 Seimo nariai: už – 22, prieš – 11, susilaikė 56. Taigi pasiūlymui nepritarta.

Seimo nario V. Valkiūno pasiūlymas dėl 17 straipsnio. Komitetas nepritarė. Prašom Seimo narį pateikti savo pasiūlymo esmę. Seimo nario nėra salėje. Galbūt tada komiteto pirmininkas trumpai pasakys komiteto nuomonę?

V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip. Kolega V. Valkiūnas siūlė privalomai įpareigoti transliuotojus iki 4 % dienos transliavimo laiko, skirto reklamai… neįskaičiuoti socialinės reklamos, tai yra nustatyti prievolę visiems transliuotojams dėl socialinės reklamos transliavimo. Taigi komitetas negalėjo pritarti šiai nuostatai, nes tai iš esmės pažeidžia veiklos laisvės principą, jeigu valstybė nustato prievolę, tai turi už tą prievolę ir kompensuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nėra užsirašiusių paremti arba kalbėti prieš. Taigi iš karto balsuojame. Kas pritaria Seimo nario V. Valkiūno pasiūlymui, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.

Balsavo 84 Seimo nariai: už – 17, prieš – 6, susilaikė 61. Pasiūlymui nepritarta.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymas, konkretus pasiūlymas, kuriam komitetas taip pat nepritarė. Kas pateiks Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą? Komiteto pirmininkas. Čia dėl 31 straipsnio buvo pasiūlymas. Ar jūs atsiimat tą pasiūlymą?

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Mes sutinkam su komiteto nuomone.

PIRMININKAS. Sutinkat su komiteto nuomone.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip.

PIRMININKAS. Tai, gerbiamieji kolegos, visos pataisos buvo pateiktos ir dėl jų buvo apsispręsta. Dėkoju komiteto pirmininkui. Keturi – už… Tai yra svarstymo stadija, vienas – už, vienas – prieš. P. Saudargas nori pasisakyti už įstatymo projektą.

P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Nors matydamas nedidelį užsirašiusių kalbėti skaičių prieš, tikrai pasistengsiu trumpai ir konkrečiai. Net įvertinant tai, kad šiandien atmetėm kelių kolegų naujus pasiūlymus, aš norėčiau priminti, drįsčiau visiems priminti, ką mes čia šiandien svarstome. Tai nepamirškim, kad ir Seimo valdyba buvo sudariusi specialią komisiją dirbti prie šio įstatymo būtent įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvines nuostatas ir toje komisijoje dalyvavo būtent tų visuomenės informavimo priemonių, asociacijų įvairiausių kategorijų atstovai ir su jais kartu buvo daug dirbta tam, kad būtų atskirti du dalykai – direktyvinės nuostatos ir paleistas tas paketas, kad padarytume savo namų darbus, kuriuos Lietuva privalo padaryti. Yra ir kiti dalykai. Tai apie kitus dalykus bus kalba vėliau, o šitam aš tiesiog be didelių diskusijų siūlyčiau pritarti ir paremti komiteto poziciją, kuri tikrai atsižvelgė į darbo grupės darbo vaisius. Tai ačiū.

PIRMININKAS. Ž. Šilgalis nori išreikšti kitokią nuomonę. Prašau.

Ž. ŠILGALIS (MSG). Aš iš tikrųjų noriu išreikšti panašią nuomonę. Aš suprantu, kad tas įstatymas ir tos direktyvos yra reikalingos, ir natūralu, kad jas reikės priimti. Aš tiktai bijau, kad paskui nebebus galimybės, nes čia yra numatyta, kad Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Tai aš tikrai prašyčiau šiandien, po svarstymo mes galim pritarti, bet ypatingos skubos tvarka nesvarstyti, svarstyti normalia tvarka ir iki priėmimo stadijos dar reikia sutvarkyti tą punktą, kurį aš jau minėjau. Jis tikrai yra labai svarbus visiems Lietuvos krepšinio mėgėjams. Ir jeigu mes šiandien to nepadarysim, tai paskui paprasčiausiai bus per vėlu. Todėl prašau dar kartelį atkreipti į tai dėmesį ir svarstyti įprasta tvarka.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar vis dėlto turėtų Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas pristatyti ir Teisės departamento išvadą, kad būtume visiškai iki galo atlikę visas procedūras. Prašau.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, dėkui. Teisės departamento pastabos dėl trečiosios redakcijos. Komitetas svarstė ir formulavo savo poziciją. Atkreipiu dėmesį į tas išvadas.

PIRMININKAS. Garsiau, gerbiamasis kolega.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Prašau?

PIRMININKAS. Taip, į mikrofoną prašo tiesiog garsiau kalbėti.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, gerai. Turbūt yra salėje girdinčių. Taigi Teisės departamento pastaba dėl 1 straipsnio, dėl asmens sąvokos patikslinimo atskirais atvejais. Komitetas įvertino šią pastabą ir įstatymo 2 straipsnio 8 dalį keičia atskirdamas ten, kur fizinis asmuo ir kur juridinis asmuo, taip pat keičia 2 straipsnio, tikslina 2 straipsnio 43 dalį apie privatų gyvenimą, įterpdamas ir fizinio asmens sąvoką.

Toliau, Teisės departamento antrajai pastabai komitetas pritarė dėl retransliuotojo prievolės laikytis licencijų nustatytų veiklos sąlygų ir siūlo išbraukti žodžius „ir kuriam tenka atsakomybė už tokios veiklos teisėtumą“. Trečiajai pastabai komitetas nepritarė. Nepritarė būtent dėl to, kad viešojo asmens sąvokos apibrėžimas trečiojoje redakcijoje nėra keičiamas. Paliekama tokia pati apibrėžtis, kaip ir yra galiojančiame teisės akte.

Ketvirtajai pastabai dėl 2 straipsnio 76 dalies pritarė ir siūlo apibrėžti siuntimo stoties sąvoką remiantis Elektroninių ryšių įstatyme pateikta sąvoka. Penktąją pastabą komitetas įvertino ir atsižvelgė, dėl to ir taiso 5 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Vietoj žodžių „ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse“ siūlo įrašyti „ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje“.

Komitetas pritaria šeštajai pastabai dėl 31 straipsnio 8 dalies ir siūlo įrašyti terminą „paskelbia ne vėliau kaip per 15 dienų nuo 31 straipsnio 2 dalyje numatytos informacijos iš Ryšių reguliavimo tarnybos gavimo dienos“. Septintajai pastabai dėl 31 straipsnio 9 dalies pritaria, tai redakcinio pobūdžio pastaba įrašant žodžius „po mokslo ir studijų institucijos“. Aštuntajai pastabai komitetas nepritarė motyvuodamas tuo, kad įstatyme įvertindami Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Teisės departamento pastabas mes siūlome apibrėžti įmoką ir įmokos kriterijus, taip pat nustatant jos specialiąją paskirtį, t. y. jinai pervedama fondui garso ar vaizdo projektams remti. Dešimtajai pastabai dėl nacionalinių transliuotojų sąvokos apibrėžties komitetas nepritarė. Tas terminas vartojamas įstatyme nenuosekliai, vos vieną kartą.

Dvyliktoji pastaba yra įvertinama ir siūloma pataisyti 34¹ straipsnio 2 dalį įrašant „laikinai sustabdomas esant“. Vienuoliktajai pastabai dėl 34¹ straipsnio 3 dalies 3 punkto komitetas nepritarė, nes įstatymo projektas, neapibrėždamas termino, nustato aplinkybes, kuriomis turi būti atlikti nustatyti veiksmai, ir terminą apibrėžti yra, na, stačiai neįmanoma. Taip pat nepritaria kitai pastabai dėl to paties straipsnio 4 dalies, kur Teisės departamentas siūlo išvardinti baigtinį nacionalinės teisės aktų sąrašą, nustatantį tam tikrus reikalavimus. To padaryti iš esmės neįmanoma, nes teisės aktai keičiasi ir jų vis daugėja. Taip pat nepritaria ir to paties straipsnio 5 dalyje siūlymui nustatyti sankcijų baigtinį sąrašą. Tiesiog to neįmanoma padaryti dėl šiuolaikinių technologijų kaitos. Šiandien sankcija yra koks nors palydovo signalo blokavimas, o kitąmet ar po mėnesio bus visiškai kitokia galima priemonė. Tai yra pačios komisijos apsisprendimo kompetencija.

16 straipsniu keičiamo 38 straipsnio pateiktai pastabai dėl visuomenei reikšmingų įvykių sąrašo komitetas nepritaria, nes šitų įvykių sąrašo tvirtinimas vyksta dviem pakopom – ir nacionaliniu lygmeniu, ir Europos Sąjungos lygmeniu. Dabar kaip tik Vyriausybės komisija rengia tokių įvykių sąrašą. (Balsai salėje) Na, žinot, darbas reikalauja įsižiūrėjimo ir analizės. Penkioliktajai pastabai dėl 16 straipsniu keičiamo 38 straipsnio komitetas nepritaria, nes šita nuostata reglamentuoja ne subjektų teises ir kokias nors pareigas, o tiktai nurodo subjektą, į kurį galima kreiptis.

Šešioliktajai pastabai dėl 38 straipsnio 7 dalyje minimo visuomenei reikšmingų įvykių sąrašo tvirtinimo proceso komitetas nepritaria, nes ta dalis tiesiog nustato tokių įvykių, reikšmingų įvykių, sąrašo tvirtinimo organizacinę eigą. 38 straipsnio 11 daliai pastabai dėl sąvokos „kinematografiniai kūriniai“ komitetas nepritaria, nes ji apibrėžta Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme.

Taip pat nepritaria 39 straipsnio 15 daliai dėl savireguliacijos institucijos, t. y. elgesio kodekso tvirtinimo. Tai yra pačių subjektų reikalas, nes tai yra savireguliacijos objektas. 20 straipsniu keičiamam 42 straipsniui taip pat nepritaria, nes šiame straipsnyje mes nekalbame apie registrą, o užsakomųjų individualinės žiniasklaidos teikėjų paslaugų… bet kalbame apie duomenų pateikimą Lietuvos radijo ir televizijos komisijai. Taip pat nepritarė 47 straipsnio 15 dalies pastabai, nes tai nėra direktyvinė nuostata.

Pritarė 24 straipsniu keičiamai 47 straipsnio 1 daliai ir įrašė į tą straipsnį „kompetentinga institucija“. 24-uoju keičiamo 47 straipsnio 1 dalies 16 punkte keičia formuluotę „ir derina tarpusavyje“. Nepritarė pastabai dėl 49 straipsnio 9 dalies apie ekspertų atsakomybę. Taigi prie žurnalistų etikos inspektoriaus veikia ekspertų komisijos, kurios… (Balsai salėje) Prašau?

PIRMININKAS. Kolegos, jūs, be to, ir triukšmaujate, viena iš priežasčių, kad negirdite.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš manau, aš nekaltas, kad triukšmauja. (Balsai salėje) Gerai. Dėkui.

Dėl ekspertų teikiamų išvadų ikiteisminiam tyrimui komitetas nepritarė, nes ekspertai, pateikdami išvadas, aišku, atsako Baudžiamojo kodekso proceso nustatyta tvarka. Komitetas pritarė kitoms Teisės departamento pastaboms dėl 30 straipsnio 3 dalies, 30 straipsniu keičiamo priedo punktų numeracijos ir atsižvelgė į pastabą dėl projekto 31 straipsnio 2 dalies ir ją siūlo formuluoti kitaip. Formuluotė išvadose yra pateikiama. Taip pat atsižvelgė ir į pastabą dėl šitų dviejų – lietuviško ir integracinio – variantų sujungimo galimybės. Aišku, pagrindas bus integracinis variantas.

Taip pat atkreipiu dėmesį į vieną techninio pobūdžio klaidą, kuri liko. Pati Europos Komisija neseniai išaiškino dėl 16 straipsniu keičiamo 38 straipsnio 6 dalies 3 punkto datos. Ten turi būti ne po 2007 m., bet 1997 m. liepos 30 d. Taigi visos pastabos įvertintos ir įstatymo projektas patobulintas.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pirmininkui. Čia buvo nedidelis nesklandumas. Šitą išvadą reikėjo, aišku, paskaityti prieš pasisakant dėl motyvų. Manau, kolegos, tai nedidelė bėda. Dėl motyvų kalbėta. Kadangi nebuvo pasisakyta iš principo prieš, Ž. Šilgalio tik dėl skubos tvarkos, dėl kurios mes vėliau apsispręsime, tai galbūt, kolegos, bendru sutarimu galėtume pritarti po svarstymo? Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Pritarta bendru sutarimu po svarstymo.

Seimo Pirmininkė siūlo svarstyti šį įstatymą ypatingos skubos tvarka. Jau aiškiai išsakyta bent vieno Seimo nario nuomonė, kad jis nepritars tokiam siūlymui, taigi turėtume apsispręsti balsuodami.

V. Mazuronis. Prašom.

V. MAZURONIS (TTF). Mielieji kolegos, tikrai mes ne prieš tai, kad pritartume šiam įstatymui, bet vienas dalykas, ir gerbiamojo Ž. Šilgalio prašymas yra logiškas. Mes irgi norime pateikti (V. Galvonas), registruoti iki priėmimo. Gal čia nereikėtų laužyti iečių? Atidėkime kitam kartui ir šiandien nepriimkime. Arba jeigu ypatingos skubos, tai tada mes prašome to laiko, kuris numatytas Statute, valandų skaičiaus tam, kad būtų galima registruoti iki priėmimo tiek Žilvino, tiek V. Galvono pastabas. Tada mes neturime problemų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Statute, atrodo, numatytos trys valandos. Tuoj pasitikslinsiu. Jeigu prašoma pertraukos… Bet čia Statute parašyta po pateikimo gali būti pradėta ne anksčiau kaip po trijų valandų. Dabar mes baigėme svarstymo procedūrą.

Gerbiamieji kolegos, jūs turite galimybę nepritarti Seimo Pirmininkės siūlymui, todėl mes balsuosime ir apsispręsime.

Ž. Šilgalis. Prašom.

Ž. ŠILGALIS (MSG). Tada dėl balsavimo motyvų. Na, kolegos, aš noriu pasakyti, jau dabar rengiama pataisa ir tuoj bus registruota. Na, nepadarykite taip, kad bus šaukštai po pietų. Aš dar kartą akcentuoju, tai yra visų mūsų atsakomybė. Jeigu mes dabar pritarsime skubai ir toks įstatymas įsigalios, tai krepšinio mėgėjai, kurių yra šimtai tūkstančių Lietuvoje, jums tikrai nepadėkos. Aš prašau geranoriškumo. Niekas mūsų neveja. Mes galime šiandien pritarti po svarstymo, o kitam antradieniui atidėti priėmimą ir viską iki tol sutvarkyti. Kokios čia problemos? Argi dabar reikia tą direktyvą taip staigiai įgyvendinti, vos ne šiandien?

PIRMININKAS. V. Stundys.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Aš nelabai suprantu kolegos Ž. Šilgalio tokio aliarmavimo, kai buvo pusė metų laiko teikti pataisas dėl šito įstatymo projekto. Pataisų iš esmės nebuvo, nes tai yra eurointegracinis įstatymas, teisės normų perkėlimas. Jeigu mes ką nors prasnaudėme, tai jau tiesiog kaltinkime save. Tačiau jokių pavojų, apie kuriuos kalba kolega, tikrai įstatyme nėra. Visuomenei reikšmingų įvykių transliavimas yra aptartas.

PIRMININKAS. Ir paskutinis dėl vedimo tvarkos – A. Salamakinas.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš žiūriu į Valentiną. Jie galėtų paprašyti, kadangi jų yra teisė prašyti pertraukos, bent dviejų valandų pertraukos. Manau, per tą laiką bus galima įregistruoti pataisas ir už jas balsuoti. Kitą savaitę nėra plenarinių ir šiandien galėtume priimti šį įstatymą.

PIRMININKAS. V. Mazuronis dėl to paties?

V. MAZURONIS (TTF). Taip. Labai dėkoju Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkui ir frakcijos vardu prašau daryti pertrauką iki kito posėdžio, tai yra popietiniame posėdyje priėmimas, ir per tą laiką spės užregistruoti. Na, kolegos, atmesite tai atmeskite, na, duokite žmonėms užregistruoti ir pateikti savo pataisas. Jeigu nuspręsite, kad jų nereikia, tai atmeskite, ar mes dabar priimsime, ar po pietų.

PIRMININKAS. Supratau. Gerbiamieji kolegos, pasiūlymai kartojasi, siūlau daugiau nekalbėti ir nesiūlyti to paties. Mes po svarstymo apsisprendėme. Mes galėtume dabar balsuoti tik dėl ypatingos skubos, ar pritariame, ar nepritariame. Tačiau galima bandyti rasti sutarimą. Jeigu sutartume, kad darome vienos valandos pertrauką, kad spėtų registruoti ir kad nereikėtų lįsti į opozicinę darbotvarkę po pietų, tai tada taip, mes galėtume iš tikro pratęsti priėmimo procedūras. (Balsai salėje) Jeigu ne, tai dvi valandas galime daryti pertrauką, bet čia nuo jūsų, kolegos, geranoriškumo priklauso.

Ž. Šilgalis.

Ž. ŠILGALIS (MSG). Kolegos, tikrai mes galime geranoriškai sutarti, valandos užteks, nes pataisos esmė yra tik trijų nedidelių žodelių išbraukimas, ir viskas, kad nebūtų tos dalies įrašo, ir viskas atsistos į savo vietas. Daugiau pastabų jokių neturiu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu? (Balsai salėje)

Prašau. V. Mazuronis.

V. MAZURONIS (TTF). Kolegos, jeigu mes visi sutariame, kad tas dvi pataisas registruoja, po valandos mes jas svarstome, tai siūlau visiems bendru sutarimu ir dirbame toliau.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tada tiksliname. Mes pritarėme ypatingai skubai ir darome vienos valandos pertrauką, taip? Dėkoju, kolegos. Bendru sutarimu pritarta. (Balsai salėje: „Nebalsavome!“) Bendru sutarimu. (Balsai salėje: „Ne, negalima.“) Balsuojame, nes yra pasiūlymas balsuoti. (Balsai salėje) Kadangi yra įtarių Seimo narių, balsuojame, kolegos. (Triukšmas salėje) Balsuojame. Gerbiamieji kolegos, sutarėme dėl ypatingos skubos ir balsuojame, kad darome vienos valandos pertrauką. Kas už tai, kad pritartume ypatingai skubai darant vienos valandos pertrauką? (Balsai salėje) Balsuojame, gerbiamieji kolegos.

E. Klumbys nori patikslinti.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, prašau susipažinti su Statutu. Jeigu yra balsuojama dėl ypatingos skubos, tai balsuojama dėl ypatingos skubos be jokių išlygų – su pertrauka dviejų ar penkių valandų. Po to, kai bus balsuota dėl ypatingos skubos, jūs galėsite teikti pasiūlymą dėl pertraukos, tai yra tą, ką siūlė frakcijos seniūnas. Dar noriu pasakyti: nėra įtarių ar neįtarių Seimo narių, posėdžio pirmininkui reikia žinoti Statutą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, noriu priminti, kad Statute nėra detaliai surašyti visi atvejai, dar yra sveika logika, kuria mes taip pat kartais vadovaujamės. (Balsai salėje) Prašau patylėti, nešaukti iš vietos! Ir jeigu Seimo nariai sutaria dėl principų, tai yra paskutinis ir pagrindinis sutarimas, kuris, be abejo, neprieštarauja jokiam Seimo statutui.

Prašau. V. Mazuronis.

V. MAZURONIS (TTF). Mielieji kolegos, aš siūlau kompromisą – išspręskime greičiau tą klausimą. Balsuokime už tai pirmiausia sutarę džentelmeniškai, kad būtų svarstoma ypatingos skubos tvarka, vienas balsavimas, po to teikite balsuoti, kad darome valandos pertrauką, na, balsuokime antrą kartą, ir visi bus patenkinti, ir viskas bus gerai. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, iš tikro mes jau galėjome priimti sprendimą, jeigu nesmulkmeniškos kai kurių kolegų pastabos. Balsuojame. Kas už ypatingą skubą?

Gerbiamieji kolegos, balsavo 101 Seimo narys: už ypatingą skubą 78, prieš –5, susilaikė 18. Ypatingai skubai pritarta.

Dabar balsuojame, kas už tai, kad būtų pritarta vienos valandos pertraukai?

Balsavo 102 Seimo nariai: už – 100, prieš –1, susilaikė 1. Vienos valandos pertraukai pritarta.

11.26 val.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 3, 4, 5, 6, 7, 10, 11, 15 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIP-1562(2)ES (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, dirbame toliau pagal mūsų darbotvarkę. 1-3b – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 3, 4, 5, 6, 7, 10, 11, 15 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas. Priėmimas. Kviečiu pranešėją V. Stundį.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Komitetas naujų pastabų ar pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto negavo, tai tiesiog kviečiu Seimą priimti šį įstatymo projektą, nes jis yra tiktai sąvokų integravimas į dabar galiojantį įstatymą, naujų sąvokų, europinės direktyvos sąvokų. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Nėra užsirašiusių kalbėti prieš. S. Pečeliūnas prašo…

Pirmiausia pereiname pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. 4 straipsnis. Pritarta. 5 straipsnis. Pritarta. 6 straipsnis. Pritarta. 7 straipsnis. Pritarta. 8 straipsnis. Pritarta. 9 straipsnis. Pritarta. Visiems įstatymo straipsniams, kolegos, pritarėme.

S. Pečeliūnas nori pasisakyti už.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, aš tik norėčiau, kad komiteto pirmininkas patikslintų. Mes atidėjome valandai bazinį įstatymą, šie du yra lydintys, netgi ne du, čia trys yra lydintys įstatymai, tegu jis man atsako, ar mes juos dabar galime priimti nepriėmę pagrindinio? Ar tai nėra tiesiogiai susieti, ar kaip čia buvo pasakyta, tiktai sąvokų patikslinimai, kurie jokios įtakos pagrindinio įstatymo keičiamoms nuostatoms neturės?

PIRMININKAS. Prašau, gerbiamasis Stundy, per šoninį mikrofoną.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Kolega visiškai teisus. Logikos prasme pirma turėtų būti bazinis įstatymas, po to jau specializuotas įstatymas. Aišku, turinio prasme čia nieko neįvyktų, bet logika būtų pažeista.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, mums taip pat svarbu ir posėdžio laikas, jeigu turinio prasme jokių prieštaravimų neįvyktų, tai jūs neprieštaraujate, kad mes galime balsuoti?

V. STUNDYS (TS-LKDF). Ne, be abejo, ne.

PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, kadangi… Taip. Prašau, A. Valinskas.

A. VALINSKAS (J(LiCS ir TPP)F). Dėl vedimo tvarkos. Jeigu mes priimame 1-3b, 1-3c, 1-3d lydinčiuosius ir atsitinka taip, kad po valandos mes nepriimame pagrindinio, tai kas tada atsitiks? Mes turėsime lydinčiuosius galiojančius, o tas bus nepriimtas. Visko gali atsitikti. Aš manau, kad visiškai logiška būtų atlikti visas procedūras ir eiti prie kito klausimo, o kai grįšime, priimsime kompleksiškai.

PIRMININKAS. Aš norėčiau, kad komiteto pirmininkas aiškiau pasakytų Seimo nariams, ar yra tų pavojų, apie kuriuos kalbėjo kolega A. Valinskas, ar ne? Prašau.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Pavojų čia nebūtų, bet logika reikalautų, kad balsavimas liktų jau po bazinio įstatymo, tai būtų logiška ir nuoseklu.

PIRMININKAS. Kolegos, gal tiesiog toliau nediskutuojam ir taip pat atidedam. Prašau. V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Jeigu galima balsuoti, jeigu komiteto pirmininkas sutiktų, nes buvo redakcinio pobūdžio pastabų ir t. t., vis tiek dar reikės derinti kolegos Ž. Šilgalio pasiūlymą, gal tuomet per tą valandą būtų galima paredaguoti tekstą, kad būtų galima jį turėti galutinai sutvarkytą, nes Teisės departamento pastabos pristatytos, kad mes turėtume galutinį variantą. Tai būtų labai logiška.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Vyteni, mes jau svarstome kitą 1-3b įstatymo projektą, šiame projekte nėra jokių pasiūlymų. (Šurmulys salėje)

Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu sutarti, kad prie 1-3b, 1-3c ir 1-3d įstatymų projektų bus grįžtama po valandos pertraukos?

S. Pečeliūnas. Prašau.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, aš manau, kad tų kitų lydinčiųjų mes galime pereiti svarstymą pastraipsniui ir pasilikti tik balsavimą už visą, tada jau už visą bloką po bazinio ir už tuos lydinčiuosius, sutaupytume laiko, ko jūs ir norėjote. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Buvo užsirašęs J. Olekas. Kolegos, sutariame. Niekas neprieštarauja tokiam pasiūlymui, kad mes einame pastraipsniui, o balsavimo procedūros vėliau. Dabar J. Olekas užsirašė prieš. Prašau.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš siūlyčiau padaryti jų svarstymo pertrauką, neiti pastraipsniui… iki priėmimo procedūros, kadangi mes sulauktume pagrindinio įstatymo priėmimo… Mes tiesiog gaištame laiką, mes padarėme valandos pertrauką…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs pasisakote ne dėl įstatymo projekto, dėl vedimo tvarkos jūs galėjote per šoninį mikrofoną kalbėti. Mes jau visi sutarėme, kad eisime, svarstysime tokia seka.

Gerbiamieji kolegos, dėl motyvų buvo pasisakyta už, prieš nebuvo dėl 1-3b įstatymo projekto. Mums beliko po valandos apsispręsti dėl priėmimo. Taip pat darome vienos valandos pertrauką.

11.32 val.

Visuomenės informavimo įstatymo 2, 22, 24, 27, 27¹, 33, 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2083(3) (priėmimas)

1-3c įstatymo projektas – Visuomenės informavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Priėmimas. Pranešėjas – V. Stundys. Prašau.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Komitetas įvertino gautus Seimo narių pasiūlymus, juos aptarė ir teikia išvadą prašydamas Seimą priimti teikiamą įstatymo projektą. Bendru sutarimu. Dėkoju.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, pabūkite tribūnoje, eisime pastraipsniui.

Dėl 1 straipsnio? Pasiūlymų nėra. Pritarta. 2 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Gal, gerbiamasis pirmininke, jūs įvardinkite straipsnius, ir mes…

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Pagrindiniai pasiūlymai yra dėl 6 straipsnio.

PIRMININKAS. Supratau, gerai.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Tik dėl 6 straipsnio.

PIRMININKAS. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. 4 straipsnis. Pritarta. 5 straipsnis. Pritarta. 6 straipsnis. Prašau.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėl naujų pasiūlymų, kuriuos gavo komitetas. Galiu pasakyti tik tiek. Seimas svarstymo metu yra iš esmės apsisprendęs ir jau analogiškiems arba visiškai panašiems kolegų siūlymams nepritaręs. Taigi yra kolegos Seimo nario G. Navaičio siūlymas dėl 6 straipsnio. Kadangi vadovavomės nuoseklia logika ir sisteminiu požiūriu, taip pat įvertinę, kad Seimas po svarstymo jau pritarė kolegų Seimo narių P. Saudargo, A. Anušausko ir S. Šedbaro siūlymams, šiam siūlymui nepritarėme.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tada suteikiame žodį G. Navaičiui, kuris pristatys pasiūlymą.

G. NAVAITIS (LSF). Gerbiamieji kolegos, mano pasiūlymo esmė labai paprasta. Juo siekiama nemažinti privalomai retransliuojamų lietuviškų programų. Jų sumažinimas, manau, neigiamai įtakotų Lietuvos perėjimą prie skaitmeninės televizijos. Jų sumažinimas neigiamai įtakotų televizijos žiūrovų interesus, jų teisė žiūrėti įvairias Lietuvos televizijos programas būtų iš esmės apribota. Manau, kad tai turėtų ir neigiamą politinę įtaką, nes didelėje Lietuvos dalyje Rusijos, Baltarusijos programos yra matomos ir jos bus matomos nemokamai. O lietuviškos programos, už jų žiūrėjimą televizijos žiūrovai turėtų mokėti. Naujų technologijų atėjimas į rinką neišvengiamai sukuria persistumdymus televizijos rinkoje, bet lietuviškos nacionalinės programos neturėtų būti šių persistumdymų objektu. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes siūlau pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį taip, kad jo redakcija užtikrintų informacijos sklaidą ir nuomonių pliuralizmą bei lietuviškų programų prieinamumą. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašau komiteto nuomonę.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas…

PIRMININKAS. Atsiprašau, jeigu, kolegos, pasiūlymas nesurinks 29 balsų, jums net nereikės diskutuoti. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys šį pasiūlymą? Registruojamės, gerbiamieji kolegos. (Balsai salėje) Dėl G. Navaičio pasiūlymo, ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys pasiūlymą?

Yra 33 Seimo nariai, kurie palaiko pasiūlymą. Taigi dabar komiteto pirmininkas pateiks komiteto argumentus. Prašau.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Komitetas nepritarė teikiamam siūlymui. Tai jau antras kolegos bandymas teikti analogišką siūlymą. Ir pritaria dėl to, kad yra ir Teisės departamento pastabose esminė įžvalga, kad apskritai abejotinas pagrįstumas privalomai retransliuoti visas antžemines nacionalinio masto televizijos programas. Taigi pagrįstumo stygius. Antra vertus, valstybė privalo laikytis ūkinės veiklos laisvės ir tam tikro proporcingumo principų. O privalomumo nuostata yra aiškus valstybės institucijų kišimasis į ūkio subjektų susitarimų erdvę. Tai viena.

Antra. Komitetas pritarė (ir Seimas svarstymo metu tą patį patvirtino) keičiamai privalomumo nuostatai siekiant užtikrinti viešąjį interesą ir visuomenės galimybei būti informuotai. Antra vertus, pritarėme trijų Seimo narių – P. Saudargo, A. Anušausko ir S. Šedbaro – pataisai, kad komisija, įvertinusi transliuojamos specializuotos televizijos programos kultūrinę ir visuomeninę vertę ir taip toliau, gali suteikti privalomumo statutą. Papildėme ir kolegos V. Galvono siūlymu dėl regioninio transliuotojo. Taigi, lyg ir įvertindamas Teisės departamento pastabas, komitetas siūlo nepritarti kolegos G. Navaičio siūlymui.

PIRMININKAS. J. Olekas nori paremti šį siūlymą.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad gerbiamojo G. Navaičio pasiūlyta pataisa iš tikrųjų atspindi viešojo intereso viršenybę prieš komercinius interesus. Jeigu mes norime dar nors kiek palaikyti lietuvybę, ypač Lietuvos pakraščio rajonuose, mes turime suteikti ne tik vieno nacionalinio transliuotojo pakankamų laidų nemokamos transliacijos galimybę. Todėl šiuo atveju tikrai kviečiu palaikyti kolegos G. Navaičio teikiamą pasiūlymą, nes kitu atveju mes turėsime savo vizualinėje erdvėje nemažą mūsų kaimynų antplūdį, ir tai tikrai nepagelbės mūsų lietuviškos kultūrinės sklaidos plitimui.

PIRMININKAS. Prieš – M. Adomėnas.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegų A. Anušausko ir P. Saudargo pataisa, kuri yra inkorporuota į komiteto tekstą, užtikrina tą teisę retransliuoti kultūriškai regioniniu ar socialiniu požiūriu svarbias laidas nemokamai, apibrėžiant transliavimo ribas. Ši siūloma pataisa yra visiškai automatiškas retransliavimo teisės įtvirtinimas, tai yra retransliuotojų bandymas gauti kažką už nieką, nieko nemokant. Kaip toks, jis iš tiesų neprisideda prie socialinės funkcijos vykdymo. Yra bent dvylika kanalų, kurie dabar laikomi nacionaliniais, ir, jeigu jie visi gauna teisę transliuoti nemokamai, iš tiesų čia jokio nei teisingumo, nei proporcingumo nėra. Siūlau nepalaikyti pataisos.

PIRMININKAS. Balsuojam, gerbiamieji kolegos. Kas pritariate G. Navaičio pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 79 Seimo nariai: už – 32, prieš – 9, susilaikė 38. Pasiūlymui nepritarta.

Kitas pasiūlymas dėl 6 straipsnio yra Seimo nario L. Diniaus. Prašau autorių pristatyti.

L. DINIUS (KPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Norėčiau atsiimti pataisą.

PIRMININKAS. L. Dinius atsiima pataisą. Taip pat yra Seimo nario G. Navaičio pataisa dėl šio straipsnio, bet ji yra susijusi, taip, pirmininke?

V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip.

PIRMININKAS. Dėl to mes jau apsisprendėme. Ar galime bendru sutarimu pritarti 6 straipsniui? Siūloma balsuoti. (Balsai salėje) Man primena, kad dar yra Seimo narių V. Simuliko, E. Žakario pataisos dėl 6 straipsnio. Suradom tą pataisą. Prašau. Kas pristatys? V. Simulikas. Prašau.

V. SIMULIK (MSG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, aš puikiai suprantu, kad televizijos, kurdamos produktą, turi gauti kažkokį atlygį už savo produktą. Negali būti dovanų šiaip sau. Manyčiau, kad kažkoks mechanizmas turėtų būti, kad retransliuotojai turėtų gauti, tai yra kažkokios išlaidos turėtų būti skiriamos didžiųjų televizijų kuriamam produktui kompensuoti. Bet šiuo atveju vis dėlto lieku prie nuomonės, kad šiandien dar nėra pasirengta šios sistemos įvedimui ir kad lietuviški kūrėjai, kurie kuria televiziją, kuria programas, vis dėlto nėra adekvačiai vertinami kaip užsienio, tai yra tos pačios Rusijos ar kitų valstybių kanalai, kuriems yra mokama. Lieku prie nuomonės, kad turėtų būti galimybė Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam ties skurdo riba, matyti ne vieną televiziją, o keletą lietuvių kalba retransliuojamų televizijų. Aš laikausi tos pozicijos, kad žmogus turi teisę rinktis. Žmogaus teisių prasme vis dėlto galimybė susipažinti tiek su vienu ar geru, ar blogu turiniu – čia kiti klausimai. Bet vis dėlto televizijos tarpusavy konkuruodamos teikia žmogui kokį nors produktą, informacijos produktą. Kiek jis yra teisingas ar neteisingas, čia ne mums spręsti šioje vietoje, manau, tam yra tam tikros tarnybos ir institucijos, kurios gali vertinti, teisinga ar ne. Siūlau palaikyti šitą variantą. Žiūrint į ateitį, galvojant apie Lietuvos televiziją, vis dėlto įvertinimą finansiškai kokia nors forma… Dėkui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, turime apsispręsti, ar yra 29 Seimo nariai, remiantys šį pasiūlymą. Registruojamės ir balsuojame. Kas remia V. Simuliko ir E. Žakario?.. Kas už tai, kad svarstytume V. Simuliko ir E. Žakario pasiūlymą?

Yra 35 Seimo nariai, kurie remia šio pasiūlymo svarstymą. Dabar išklausysime komiteto argumentus. Prašau, pirmininke.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Tai iš esmės analogiškas siūlymas tam, kurį pateikė G. Navaitis, tik kito pavidalo, šiek tiek kitos retorikos. Bet esmė yra ta pati ir Seimas yra apsisprendęs. Šalia to, ką jau esu sakęs, kad mes esame jau apsisprendę svarstymo metu ir pritarėme kolegų S. Šedbaro ir kitų pataisom, dar pridurčiau vieną dalyką, kad čia yra tam tikros mistifikacijos ir nevisiškai teisingo aiškinimo, nes tiek transliuotojas, tiek vartotojas, tiek retransliuotojas yra vienoje gretoje. Esminis veiklos variklis yra varotojo interesai ir lūkesčiai. Taigi nė retransliuotojas nenorės, kad vartotojo lūkesčiai būtų nepatenkinti, jis, be abejo, tarsis su transliuotoju ir susitars. Tai patvirtina ir Teisės departamento išvada, kad valstybė administracinėmis priemonėmis neturi riboti ūkinės veiklos laisvės ir ten kištis. Tiesiog kviečiu laikytis šitos nuostatos, o spekuliuoti, kad čia bus pažeistas viešasis interesas ar panašūs dalykai, nėra visiškai tikslu ir pristinga argumentų. Dėl to tos prievolės keitimas tikrai yra be galo svarbus ir atitinkantis šitos rinkos pasikeitusią situaciją.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kalbos dėl motyvų. J. Olekas – už.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kalbėdamas ir pristatydamas savo pataisą V. Simulikas labai aiškiai paminėjo, kad pataisos esmė yra sudaryti didesnę galimybę daugiau vartotojų gauti lietuviškos produkcijos ir matyti lietuviškos produkcijos laidas. Todėl jeigu mes paliksime dabar komiteto teikiamą variantą, tai tokiu atveju tos laidos gali būti matomos, jeigu retransliuotojui pavyks susitarti su laidų gamintojais, jeigu nepavyks, tų laidų žmonės nematys. Todėl aiškus yra apribojimas, gerbiamojo V. Simuliko siūlymas, aš manau, vertas dėmesio. Kviečiu palaikyti jo pataisą.

PIRMININKAS. Prieš – A. Valinskas.

A. VALINSKAS (J(LiCS ir TPP)F). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau, kad iš tiesų išklausytumėte ir išgirstumėte tam tikrus faktus, o ne tam tikrus vertinimus nežinodami informacijos. Be jokios abejonės, prekiaujama yra šitoje vietoje produktu, kuris vadinamas kabelinės televizijos parengtas paketas. Paketą sudaro 10 ir daugiau televizijų kanalų. Už visus kanalus, kurie yra iš užsienio, yra mokama. Kasmet kabelinės televizijos, kurios rengia paketus… vien už Rusijos programų rodymą, jiems sumoka apie 8 mln. Lt, kurie išvažiuoja į užsienį. Kita vertus, pagal duomenis, kurie yra visiškai nepalankūs šiai pataisai, 74 % visų, kurie perka tuos paketus iš kabelinių televizijų, juos įsigyja dėl pagrindinių Lietuvos televizijų kanalų: TV3, LNK, „Lietuvos ryto“ televizijos ir t. t. Dėl visuomeninio transliuotojo, aš turiu omeny dėl LRT 1 ir 2 programų, visi kabelių turėtojai, sudarydami paketus, privalomai nemokamai turi įtraukti, nes tai yra visuomenės interesas. Dėl visų kitų kanalų jie turi susitarti ir mokėti pinigus vien todėl, kad gaudami tuos pinigus mūsų laidų kūrėjai turės daugiau lėšų ir kurs geresnes programas. Šioje vietoje visiškai logiška, kad tie, kurie sudaro paketą, turi už jį sumokėti ne tik užsieniečiams, bet ir lietuviams. Taigi siūlyčiau nepritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Balsuojame. Kas pritaria V. Simuliko ir E. Žakario pataisai, balsuoja už.

Balsavo 81 Seimo narys. Už pataisą – 26, prieš – 12, susilaikė 43. Pasiūlymui nėra pritarta.

Tai visos 6 straipsnio pataisos. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pritarti bendru sutarimu 6 straipsniui. Prieštaraujančių nėra. Pritarta.

7 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritarta.

8 straipsnis. Pasiūlymas, kuris susijęs su G. Navaičio pasiūlymu, dėl kurio mes apsisprendėme. 8 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, kolegos. Pritarta.

Dabar liko kalbėti dėl motyvų, o balsavimo procedūrą mes atidėsime vėliau, kaip ir sutarėme. Dėl motyvų. P. Saudargas – už. Prašau.

P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų priėjome ne tik prie direktyvinių dalykų, o ir šiek tiek prie aktualesnių ir keliančių tarpusavy daugiau diskusijų dalykų. Išties tikiu, kad visi esame susirūpinę Lietuvos nacionalinio saugumo dalykais, kai svarstome Visuomenės informavimo įstatymo įvairias pataisas, nes tai yra su tuo susiję. Aš asmeniškai tikrai norėčiau, kad lietuviai Lietuvoje žiūrėtų kuo daugiau nacionalinių, lietuviškų programų, kokybiškų programų, parengtų Lietuvoje, transliuojamų lietuviška taisyklinga kalba ir t. t., ir t. t. Šiandien iš tiesų skęstame galbūt šiek tiek per daug slaviškos produkcijos rinkoje. Aš suprantu kolegų norą ir siūlymus dėl privalomo retransliavimo, tačiau norėčiau pabrėžti, kad komitete yra prieita prie tam tikro kompromiso, yra mūsų su kolegomis pataisa, įgaliojanti komisiją nuspręsti dėl tam tikrų programų privalomojo retransliavimo. Taigi iš dalies tas klausimas yra sprendžiamas. Ir kitą argumentą norėčiau pasakyti, kodėl šiandien užtektų tokio kompromiso, koks yra pasiektas, ir siūlyčiau balsuoti, paremti šį projektą. Kai bus įvesta skaitmeninė televizija plačiai, iš tiesų prognozuoti, kas būtų geriau nacionaliniam interesui, šiandien tikrai yra labai sudėtinga, nes bus konkurencijos sąlygos tarp atskirų televizijų, ateis į rinką nauji rinkos dalyviai. Tikrai be galo sunku prognozuoti, todėl aš tiesiog šiandien siūlyčiau pritarti tam kompromisui, kuris yra.

PIRMININKAS. Prieš – J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš motyvus išdėsčiau kalbėdamas dėl pataisų, todėl šiuo atveju kviečiu pritarti dar kartą teikiamam įstatymui.

PIRMININKAS. M. Adomėnas – už.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, ilgai jūsų netrukdysiu. Iš tiesų ankstesnis Visuomenės informavimo įstatymas buvo priimtas tomis sąlygomis, kai neegzistavo arba buvo labai tolimos dabar jau norma tapusios techninės galimybės. Transliavimą internetu, skaitmenines televizijas iš tiesų reikia pertvarkyti, reikia naujų normų. Tai, kas dabar yra pasiekta ilgo ir sunkaus darbo, dažnai labai karštų ir įtemptų ginčų būdu, mano supratimu, atspindi sveiką protą, atspindi teisingumo principus. Kuo daugiau už darbą bus atlyginama, tuo galima tikėtis geresnės pačių televizijų kokybės. Yra palikti svertai užtikrinti nacionalinį, kultūrinį, socialinį interesą, užtikrinant tų laidų retransliavimą. Bet ne automatinį, o tikslingu būdu. Taigi tai yra, mano supratimu, racionalus, iš tiesų pagrįstas įstatymas, siūlau už jį balsuoti.

PIRMININKAS. S. Bucevičius – prieš.

S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Suprantu nuogąstavimus ir apie ką kalba kolegos, bet mane ne vienas dalykas jaudina šio įstatymo projekte ir kam komitetas pritaria. Būtent, kad komisija priims sprendimus. Viena iš televizijų kreipiasi dėl socialinės ar kultūrinės programos, taip sakant, nefinansavimo arba iš dalies kad turėtų kabelinės televizijos galimybę nemokamai tokius kanalus… Arba, sakykite, dabar vienas kanalas kreipiasi, vienus patenkiname. Kitas kanalas kreipiasi, mes nepatenkiname kokių nors jų norų. Sakykite, ar nebus komisija subjektyvi vienam ar kitam kanalui? Čia mano nuogąstavimas yra didžiulis ir aš negaliu palaikyti šio įstatymo projekto, todėl susilaikysiu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pagal mūsų susitarimą apsispręsime dėl priėmimo po to, kai balsuosime dėl įstatymo 1-3a.

11.54 val.

Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-684(2) (priėmimas)

Dabar 1-3d klausimas, įstatymo projektas – Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – V. Stundys, komiteto pirmininkas. Prašom. Priėmimo stadija.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Po svarstymo Seimo plenariniame posėdyje komitetas negavo nei pastabų, nei pasiūlymų dėl teikiamo įstatymo projekto ir bendru sutarimu siūlo priimti šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Dėkoju pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, projektas iš vieno straipsnio. Taigi galime dabar dėl motyvų. Gal gerbiamasis J. Olekas? Aš jo nematau salėje. Atsisako. Taigi visas įstatymų projektų paketas pereitas. Mes netrukus prie jo grįšime.

11.55 val.

Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 2, 6, 9, 11, 16, 20, 21, 22, 24, 27, 29, 30, 31, 33 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 11¹ ir 16¹ straipsniais ir priedu įstatymo projektas Nr. XIP-1508(2) (priėmimas)

Dabar yra Sveikatos reikalų komiteto prašymas. Jie ruošiasi išvykti į susitikimą į prezidentūrą, todėl prašo pagreitinti arba perkelti aukščiau 1-6 klausimą. Kolegos, neprieštarautumėte, jeigu mes svarstytume Žmonių palaikų laidojimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimą? Nėra prieštaraujančių, dėkoju. Prašom. Pranešėja – V. M. Čigriejienė. Įstatymo priėmimo stadija.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už supratingumą, nes vykstame pas Prezidentę. Tai labai svarbu, negalime vėluoti. Po įstatymo projekto Nr. XIP-1508(2) svarstymo Seimo plenariniame posėdyje buvo gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos ir pasiūlymai. Tačiau tie pasiūlymai iš esmės yra tik redakcinio pobūdžio ir Sveikatos reikalų komitetas bendru sutarimu pritarė šiems pasiūlymams.

Taip pat buvo gauti Seimo narių V. M. Čigriejienės ir A. Matulo pasiūlymai dėl kremavimo veiklos licencijavimo funkcijos nustatymo Aplinkos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai ir dėl šio įstatymo įsigaliojimo datos nukėlimo į 2011 m. sausio 1 d. Sveikatos reikalų komitetas bendru sutarimu pritarė šiems pasiūlymams.

Taip pat buvo gautas Seimo narių B. Paužos ir E. Žakario pasiūlymas.

PIRMININKAS. Tai, gerbiamoji pirmininke, galbūt aš dabar…

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Pritarė iš dalies ir manau, kad jie balsuoti neprašys.

PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, aš galbūt kaip posėdžio pirmininkas eisiu pastraipsniui, o jūs tada pristatysite, kai reikės, komiteto nuomonę. Taigi 1 straipsnis, kuriems Seimo narių pasiūlymams yra pritarta?

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Pritarta, taip.

PIRMININKAS. Kadangi čia nauji registruoti, dėl visų reikės 29 Seimo narių palaikymo. Taigi Seimo narys A. Matulas pristatys pasiūlymą. Prašom.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Tai kad čia nereikia pristatyti, viskas čia jau priimta.

PIRMININKAS. Bet, gerbiamoji kolege, pagal Statutą, kadangi priėmimo stadijoje yra įregistruoti pasiūlymai, reikės 29 Seimo narių palaikymo, kad mes svarstytume šiuos pasiūlymus. Prašom. Kolega A. Matulas.

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, V. M. Čigriejienė jau pristatė. Mes tiesiog reaguodami į ankstesnes Teisės departamento pastabas pateikėme… Iš esmės tai datą pataisėme, tai atlikome kitus redakcinius pasiūlymus, atsižvelgdami į Teisės departamento siūlymus. Komitetas jiems pritarė ir labai prašyčiau jiems pritarti, nes V. M. Čigriejienė jau pakomentavo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar reikia 29 Seimo narių? Kad būtų greičiau, gal galime bendru sutarimu pritarti? Galime bendru sutarimu, yra 29. Taigi komitetas pritarė. Ar galime pritarti pasiūlymui bendru sutarimu? Galime pritarti. Dėkoju.

Kitas dėl šio straipsnio Seimo narių B. Paužos ir E. Žakario pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Kas pristatys pasiūlymą? Seimo narys B. Pauža arba E. Žakaris pristatys pasiūlymą?

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Aš galiu pasakyti, ten toks pasiūlymas, kad šalia asmens sveikatos priežiūros įstaigų įrašėme ir medicinos teismo ekspertizės įstaigas. Viskas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, vėlgi norėčiau, kad kas nors iš autorių pirmiausia pasakytų, ar iš esmės sutinka su komiteto nuomone pritarti iš dalies? Sutinka.

Gerbiamieji kolegos, dėl 29 Seimo narių palaikymo. Ar galėtume bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Dėkoju. Ar galėtume pritarti pasiūlymui? Pritarta. Dėkoju. Dėl šio straipsnio daugiau pasiūlymų negauta.

Taigi dėl viso straipsnio galime pritarti? Dėkoju. Pritarta. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritarta. 3 straipsniui pritarta. 4 straipsniui pritarta.

5 straipsnis. Seimo narių A. Matulo ir V. M. Čigriejienės pasiūlymas. Prašom pristatyti kolegą A. Matulą.

A. MATULAS (TS-LKDF). Kadangi mes manome ir komitetas pritarė, kad kremavimo įmonėms reikia turėti licenciją, tai mes papildome, kad ne tik Aplinkos ministerija išduos tą licenciją, bet Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija. Su ministerija yra suderinta ir siūlome pritarti. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ir vėl, jeigu nėra prieštaraujančių, kad mes turime balsuoti dėl 29 Seimo narių palaikymo, galėtume sutarti, kad svarstome. Pačiam pasiūlymui ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėkoju. Ar galime pritarti visam 5 straipsniui? Pritarta.

6 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Yra vienas pasiūlymas. Seimo nariai A. Matulas ir V. M. Čigriejienė. Prašom kolegą A. Matulą.

A. MATULAS (TS-LKDF). Analogiška pataisa. Mes siūlome, kad kremavimo veiklos licenciją išduotų Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti ir svarstymui, ir pačiam straipsniui? Pritarta. Dėkoju. Visam 6 straipsniui pritarta.

7 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritarta. 8 straipsnis. Pritarta. 9 straipsnis. Pritarta. 10 straipsnis. Pritarta. 11 straipsnis. Pritarta. 12 straipsnis. Pritarta. 13 straipsnis. Pritarta. 14 straipsnis. Pritarta. 15 straipsnis. Pritarta. 16 straipsnis. Pritarta. 17 straipsnis. Pritarta. 18 straipsnis. Pritarta. 19 straipsnis yra Seimo narių A. Matulo ir V. M. Čigriejienės pasiūlymas dėl datos. Prašom.

A. MATULAS (TS-LKDF). Kadangi užsitęsė įstatymo svarstymas, tai dabar jau natūralu, kad įstatymas negali įsigalioti, kaip čia yra pasiūlyta, nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio. Todėl mes siūlome, kad įsigaliotų nuo 2011 m. sausio 1 d.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti šio pasiūlymo svarstymui ir pačiam pasiūlymui. Pritarta. Dėkoju. 19 straipsnis. Pritarta. 20 straipsnis. Pritarta. Dėkoju gerbiamajai V. M. Čigriejienei už pristatymą.

Ir dabar dėl motyvų. (Balsai salėje) Kolegos, niekas neprieštarauja, gal sutartume, kad už taip pat niekas nekalbame, sutaupytume laiko. Dėkoju.

Balsuojame. Kas pritaria Žmonių palaikų laidojimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo, 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 11¹ ir 16¹ straipsniais ir priedu įstatymo projektui, balsuoja už įstatymo priėmimą.

Šio įstatymo priėmimas

Užsiregistravo 71 Seimo narys, taigi pakanka priėmimui. Balsavo 70 Seimo narių: už – 69, prieš nėra, susilaikė 1. Gerbiamieji kolegos, įstatymo projektas priimtas.

Po balsavimo – V. M. Čigriejienė. Prašom.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Aš noriu informuoti Seimo narius, kad krematoriumo statyba Kėdainiuose prasidėjo, įgavo pagreitį ir svarbiausias statybos momentas jau atliktas. Gruodžio mėnesio 21 d. krematoriumo atidarymas. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai Marijai, bet tikėkimės arba linkėkime, kad mums tikrai netektų artimiausiu metu juo pasinaudoti.

Prašom, per šoninį mikrofoną – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, pirmininke. Aš nesupratau, profesore, ar jūs čia kviečiate į eilę stotis, ar kaip čia yra?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame darbą. Aš pasitikslinsiu, ar praėjo valanda nuo mūsų sutarimo. Gerbiamieji kolegos, čia vėlgi mūsų sutarimo klausimas. Mes balsavome dėl vienos valandos pertraukos, tačiau be Statuto dar yra sveika nuovoka. Jeigu mes sutarsime, kad pradedame svarstyti dabar, tai mes tą procedūrą pradėtume. Ar yra prieštaraujančių, kad mes pradėtume dabar svarstyti? (Balsai salėje) Nėra prieštaraujančių. Dėkoju.

Gerbiamieji kolegos, bendru sutarimu grįžtame prie Visuomenės informavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo. Dabar kviečiu pagrindinio komiteto pirmininką V. Stundį, kuris, matyt, vis dėlto seka, kada praeis ta valanda, ir tik tada ateis į salę. Deja, mes turėsime laukti pagrindinio pranešėjo.

Taigi grįžtame prie darbotvarkės kitų klausimų.

12.06 val.

Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1113(3) (priėmimas)

Darbotvarkės 1-4 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – V. Grubliauskas. Priėmimas.

V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas po svarstymo gavo dar kolegos Seimo nario V. Galvono pasiūlymą Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, kurio esmė buvo papildyti Lietuvos radijo ir televizijos komisiją, padaryti ją ne iš 13, o iš 14 narių ir papildyti Regioninių televizijų asociacijos atstovu.

Komitetas nepritarė šiai kolegos V. Galvono nuostatai, kadangi bendras narių skyrimo į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją principas yra jų politinis nepriklausomumas ir viešųjų bei privačių interesų konflikto nebuvimas. Tačiau šiuo metu galiojantis teisės reguliavimas užtikrina ir nėra kilę jokių incidentų ar tokios veiklos apraiškų. Noriu pabrėžti, kad Regioninių televizijų asociacija atstovauja verslui arba verslo sričiai, kurią būtent ir reguliuoja bei prižiūri Lietuvos radijo ir televizijos komisija. Kadangi interesų konfliktas daugiau negu akivaizdus, su visa pagarba kolegai V. Galvonui, deja, mes negalėjome pritarti. Komiteto balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui.

V. GALVONAS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau truputį plačiau panagrinėti šį klausimą. Aš sutinku, kad jeigu regioninių televizijų atstovai skirs iš savo tarpo, tai bus viešųjų ir privačių interesų konfliktas. Tačiau juk jie gali paskirti iš bet kur, kaip ir toliau rašoma, „nepriekaištingos reputacijos asmenį“. Čia tik tiek, kad tai sričiai būtų taip pat atstovaujama. Jeigu yra sprendžiami klausimai, susiję su jais, o jie neturi savo atstovo, negauna tos informacijos, tai irgi nelogiška ir neteisinga. Mano pataisoje nesakoma, kad jie skiria iš savo tarpo, bet kad jie turėtų savo atstovą pagal formuluotę „nepriekaištingos reputacijos…“ ir t. t.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, reikia 29 balsų, palaikančių šį pasiūlymą. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų svarstomas šis pasiūlymas?

Taip, yra 41 Seimo narys, pasisakantis už tai, kad ši pataisa būtų svarstoma.

Gerbiamieji kolegos, aš supratau, kad komiteto pirmininkas jau pasakė nuomonę dėl šios pataisos, tai mums belieka apsispręsti balsuojant ir prieš tai kalbėti dėl motyvų. Ar yra norinčių kalbėti už ir prieš? Nėra. Balsuojame. Kas pritaria Seimo nario V. Galvono pasiūlymui, balsuoja už, kas ne, balsuoja prieš arba susilaiko.

Balsavo 72 Seimo nariai: už – 36, prieš – 12, susilaikė 24.

Gerbiamieji kolegos, labai paprastai išspręsime šią problemą perbalsuodami dar kartą. Juo labiau kad atėjo daugiau Seimo narių. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dar kartą dėl V. Galvono pasiūlymo. Kas už pasiūlymą, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Komitetas pasiūlymui nepritarė.

Šį sykį balsavo 82 Seimo nariai: už – 39, prieš – 11, susilaikė 32. Deja, pasiūlymui nepritarta.

Gerbiamieji kolegos, dėl viso įstatymo projekto. Kadangi jis iš vieno straipsnio… (Balsai salėje) Už – J. Olekas. Prašom. J. Oleko nėra. V. Stundys – už. Jeigu nėra prieštaraujančių, gerbiamieji kolegos, gal dėl motyvų nekalbame, o balsuojame dėl viso įstatymo projekto.

Balsuojame dėl Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymo. Priėmimas.

Šio įstatymo priėmimas

Balsavo 86 Seimo nariai: už – 86, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymo projektas priimtas.

12.13 val.

Visuomenės informavimo įstatymo 2, 5, 19, 22, 25, 26, 28, 31, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 44, 47, 48, 49, 50, 52, 54 straipsnių, Įstatymo priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 34¹ , 34², 40¹ straipsniais ir nauju trečiuoju skirsniu įstatymo projektas Nr. XIP-1561(3)ES (priėmimo tęsinys)

Matau salėje V. Stundį, todėl, gerbiamieji kolegos, grįžtam prie mūsų… Kolegos, gal tikrai pabaikim mūsų darbus. Kviečiu V. Stundį į centrinę tribūną, ir mes grįžtam prie Visuomenės informavimo įstatymo projekto. Buvo užregistruota pataisa. Eisim pastraipsniui, ir jūs, gerbiamasis kolega Valentinai, pasakysit, dėl kurio straipsnio tos pataisos buvo pateiktos, ir mes dėl jų apsispręsim. Taigi 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. 4 straipsnis. Pritarta. 5 straipsnis. Pritarta. 6 straipsnis. Pritarta. Palaukit, dėl 6 straipsnio yra, taip?

V. STUNDYS (TS-LKDF). Ž. Šilgalio pataisa.

PIRMININKAS. Taip, prašau.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Tai yra dabar ką tik užregistruota…

PIRMININKAS. Tai gal pirmiausia suteikim autoriui dar kartą žodį, kad pristatytų. Čia dėl 6 straipsnio, taip?

Ž. ŠILGALIS (MSG). Aš (…) suprantu.

PIRMININKAS. Taip, prašau, Ž. Šilgalis pristato pataisą, pasiūlymą.

Ž. ŠILGALIS (MSG). Tai čia 6 straipsnio 1 punktas. Iš esmės yra tiktai trys žodeliai išbraukiami – „ar iš įrašų“, kas reikštų, kad Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių televizijos programų transliuotojai privalėtų tiesiogiai transliuoti renginius, kuriuos Vyriausybė yra įtraukusi į visuomenei reikšmingų įvykių sąrašą. Iškrenta ta dalis, kur buvo galima pasirinkti – arba tiesiogiai, arba iš įrašų. Nes, kaip suprantat, jeigu iš tikrųjų įvykis yra reikšmingas Lietuvai, tai natūralu, kad jis ir turėtų būti transliuojamas tiesiogiai. Kitu atveju praranda bet kokią prasmę ir natūralu, kad tada televizija galės pati interpretuoti labai laisvai šitą punktą, o šitas reikšmingų įvykių sąrašas apskritai praranda bet kokią prasmę. Tai, mano supratimu, tas žodžių junginio „ar iš įrašų“ išbraukimas viską atstatytų į savo vietas ir visi būtų patenkinti, o ypač – Lietuvos krepšinio mėgėjai.

PIRMININKAS. Taip, komiteto pirmininke, prašau.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš tik galiu sakyti poziciją savo, o Seimas apsispręs. Tai, pirma, tai yra perkelta direktyvos nuostata iš esmės pažodžiui, suteikiant galimybę arba tiesiogiai, arba iš įrašų transliuoti. Tai viena. Jeigu mes susiaurintume šitą galimybę, matyt, tektų gintis Europos Sąjungos struktūrose ir vargu bau ar apsigintume.

Antras momentas, toks susiaurinimas, na, būtų logine prasme keistokas. Sakykim, svarbus, visuomenei reikšmingas įvykis vyksta kur nors kitoje laiko juostoje, na, pasaulio krepšinio čempionatas, taip, kažkur toli toli. Tiesioginė transliacija Lietuvoje būtų, tarkim, 4 val. nakties.

Ž. ŠILGALIS (MSG). Na, ir kas?

V. STUNDYS (TS-LKDF). Tvarka.

PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji kolegos, dabar…

V. STUNDYS (TS-LKDF). Tai mes apribojam pasirinkimą, lankstesnę galimybę, o apie kitus motyvus, kurie čia išlįstų toliau diskutuojant, aš tikrai nenoriu kalbėti.

PIRMININKAS. Dabar, gerbiamieji kolegos, man labai gaila, kad ir kolega Ž. Šilgalis, ir komiteto pirmininkas visgi buvo netikslūs. Čia ne dėl 6 straipsnio. Mes gavom informaciją iš komiteto sekretoriato, kad čia dėl 16 straipsnio yra pasiūlymas.

Ž. ŠILGALIS (MSG). Taip, taip.

PIRMININKAS. Tai mes šitos diskusijos gal nebekartosim, tačiau, gerbiamieji kolegos, turėkim omeny, kad mes jau kalbėjom dėl 16 straipsnio.

Ž. ŠILGALIS (MSG). 6 dalies.

PIRMININKAS. Dabar tiesiog reikėtų sutarti, ar mes balsuosim vėliau, kai prieisim 16 straipsnį. Galbūt, kai prieisim. Dabar einam…

Ž. ŠILGALIS (MSG). Tai dabar galim spręsti, o kam čia atidėti? Pasikeitėm motyvais, visi juk girdėjo.

PIRMININKAS. Kolegos, kad nebūtų painiavos, argumentai išsakyti iš vienos ir iš kitos pusės, balsuosim, kai prieisim 16 straipsnį.

Ž. ŠILGALIS (MSG). Užmirš.

PIRMININKAS. Taigi dėl 6 straipsnio, kolegos, turint omeny, kad nėra pasiūlymų, priimta. 7 straipsnis. Priimta. 8 straipsnis. Priimta. Gerbiamojo pirmininko aš prašau atkreipti dėmesį, ar nėra daugiau pataisų. Dėl 8 straipsnio ar nėra pataisų? Yra V. Galvono pataisa, taip? Tai prašau. V. Galvonas pristatys pasiūlymą, pataisą dėl 8 straipsnio.

V. GALVONAS (TTF). Laba diena dar kartą, visi kolegos. Mano įstatymo pataisa yra labai paprasta. Čia kaip tik pagal valdančiuosius, kurie sakosi, kad jie už švarių rankų politiką. Kada vyksta konkursas radijo dažniui gauti ir kada komisija kam nors nesuteikia tos licencijos, tai šiuo metu jinai nieko neatsako, nepasako, kodėl nesuteikė, jokių motyvų. Mano įstatymo pataisa yra tokia, kad konkurso dalyvis, gavęs neigiamą atsakymą, gautų raštu atsakymą su motyvacija, kodėl jisai netapo konkurso nugalėtoju, nes dabar yra labai paprasta ir lengva: nuvežei komisijos narius kur nors, pavaišinai, kaip dabar su farmacininkais ir medikais labai dažnai mes matome spaudoje, kas vyksta, o po to jie už nieką neatsako. Jie pabalsavo slaptai ir nėra jokio atsakymo, kodėl taip yra. Todėl, kad tas būtų paviešinta, kodėl dalyvaudamas konkurse netampi konkurso nugalėtoju. Motyvacija. Juk yra tam tikro sąlygos – neatitiko sąlygų, neatitiko kažkokių kriterijų, o dabar nieko neatsakant paprasčiausiai išmetamas.

PIRMININKAS. Prašau komiteto pirmininką.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš tik galiu pakartoti ankstesnę komiteto poziciją, kuri reiškia nepritarimą šiam siūlymui, įvertinant tokio siūlymo techninio įgyvendinimo sudėtingumą arba negalimybę. Iš principo licencijos, konkurso būdu išduodamos, turi atitikti konkurso reikalavimus ir sąlygas, nustatytus kriterijus. Tai viena.

Antra, komisija pagal jos reglamentą ir licencijų išdavimo taisykles priima sprendimą balsuodama slaptai. Todėl pateikti motyvuotą argumentą konkurso nelaimėjusiam dalyviui taptų keblu. Argumentas būtų vienas – neatitiko konkurso reikalavimų. Dėl to komitetas ir nepritarė anksčiau tai pačiai pataisai, kurią dabar gerbiamasis V. Galvonas registravo.

PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji kolegos, aš matau, kad čia užsiregistravęs J. Olekas už, bet turbūt dėl ankstesnio pasiūlymo. Ir dėl šito? Taip, prašau. J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų aš kviesčiau pritarti gerbiamojo V. Galvono pateiktoms pataisoms, nes komiteto pirmininko atsakymas, kad be argumentų galima atmesti balsuojant slaptai, iš tikrųjų kelia tam tikrų abejonių, ypač po mūsų išgirstų Krikščionių demokratų partijos Vilniaus miesto mero pasisakymų ir elgesio su komisijos nariais, su kontroliuojančiais. Tai jeigu tokių skambučių yra ir daugiau ir po to nemotyvuotai žmonės komisijoje balsuoja, tai, be abejo, kad jie neturi ką atsakyti. Jeigu neatitinka reikalavimų pateikti dokumentai, tai taip ir reikia parašyti, ir žmonės galėtų teismuose ar kitur ginčytis, ar jų pateikti siūlymai atitiko komisijos reikalavimus, ar ne. Todėl aš, pasisakydamas už švarių rankų ir skaidrią politiką, kviečiu pritarti gerbiamojo V. Galvono pateiktoms pataisoms.

PIRMININKAS. Prieš – S. Pečeliūnas. Ar, gerbiamasis kolega, dėl ankstesnės pataisos buvot užsirašęs? Bet jūs… Supratom. Kas norėtų pasisakyti prieš? Niekas. Balsuojam. Gerbiamieji kolegos, balsuojam dėl V. Galvono pataisos. (Balsai salėje)

Už – 55, prieš – 8, susilaikė 26. V. Galvono pataisai pritarta.

Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti visam 8 straipsniui? Nėra prieštaraujančių. Pritarta.

9 straipsnis. Pritarta. 10 straipsnis. Pritarta. 11 straipsnis. Pritarta. 12 straipsnis. Pritarta. 13 straipsnis. Pritarta. 14 straipsnis. Pritarta. 15 straipsnis. Pritarta.

16 straipsnis. Taigi, gerbiamieji kolegos, dėl 16 straipsnio kalbėsime dėl motyvų. J. Olekas – už. Ar, gerbiamasis kolega, jūs kortelę įdėjote?

J. OLEKAS (LSDPF). Taip. Aš įdėjau…

PIRMININKAS. Prašau.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu ir tam tikras komiteto pirmininko abejones, kai jis sako – tiesioginė transliacija arba iš įrašų. Galbūt yra tokių situacijų, kai svarbus įvykis galėtų būti transliuojamas ir iš įrašų. Kai kurie motyvai, kuriuos komiteto pirmininkas dėstė dėl laiko skirtumų ir panašių dalykų, yra visiškai priimtini. Tačiau palikti kaip lygiavertę tiesioginę transliaciją ar iš įrašo gali sukelti ir kitą situaciją. Kai kanalai, kurie nenorės tiesiogiai transliuoti svarbių įvykių, sakys: mes pasiimame įrašą ir transliuosime 23, 24 val. vakare, ir tą prievolę atliksime. Tai yra tam tikra spraga. Čia reikėtų galbūt net ne dabar…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš noriu tik patikslinti, kad mes kalbame ne dėl straipsnio, bet dėl Ž. Šilgalio pataisos, dėl pačios pataisos. Prašau.

J. OLEKAS (LSDPF). Taip. Pirmininke, labai atsiprašau, aš būtent apie tai ir kalbu. Tuo atveju, kai svarbus įvykis transliuojamas tiesiogiai, tai turėtų būti prievolė ir kitiems kanalams tą padaryti. Šiuo atveju Žilvino pataisa yra tikslesnė, negu paliekant ir tą, ir tą pasirinkimą. Galbūt šiuo atveju aš siūlyčiau pritarti Ž. Šilgalio pataisai, o po to komitetui sugrįžti ir pažiūrėti, kuriais atvejais būtų galima naudoti įrašus, bet ne laisvai pasirinkti, ar tiesiogiai, ar tą daryti iš įrašų. Ačiū.

PIRMININKAS. Prieš – S. Pečeliūnas. Gerbiamasis, gal tada prie šoninio mikrofono motyvus išsakykite.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš tikrai negaišinsiu jūsų laiko, pasinaudosiu kita technine galimybe. Bet vis tiek išdrįsiu pasakyti tai, ką galvoju. Komiteto pirmininkas sakė, kokia yra dabar siūlomo straipsnio sąsaja su kitais dokumentais. Ponas Ž. Šilgalis lyg ir abejoja, kad galima tuo nekorektiškai žaisti. Tai yra, ką dabar ir J. Olekas sakė, nors rungtynės vyksta ir dieną, jas vis tiek transliuoti arčiau pusiaunakčio. Aš drįstu pasakyti, kad ir vienas, ir kitas dalykas – abu yra nepakankami. Bet arčiau juridinės tiesos yra komiteto siūlymas. Todėl aš siūlyčiau nepritarti Ž. Šilgalio siūlymui, pritarti komiteto ir elgtis taip, kaip sakė ponas J. Olekas, po to komitetui gal pasiūlyti Seimui papildyti, kad jeigu tiesioginė transliacija supuola su vidurnakčiu, tik tokiais atvejais leisti įrašą dieną ir panašiai. Bet nepadaryti taip, kad būtų galima arba vieniems, arba kitiems žaisti dėl vienokių ar kitokių komercinių ar kitokių motyvų. Tai, ką siūlo ponas Ž. Šilgalis, verčia mus žiūrėti tiesiogiai rungtynes vidurnaktį, paskui nesusirinkti į posėdžių salę ir būti baudžiamiems ir baramiems, kad nedirbame savo darbo. Aš tam nepritariu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos… Po balsavimo, Kęstuti, motyvai išsakyti, turime apsispręsti. Balsuojame. Kas pritariate Ž. Šilgalio pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 95 Seimo nariai: už pasiūlymą – 59, prieš – 7, susilaikė 29. Pasiūlymui pritarta. Ž. Šilgalis.

Ž. ŠILGALIS (MSG). Dėkoju už supratimą. Buvo pasakyta keletas neteisingų argumentų. Aš noriu pabrėžti, kad įrašų niekas nedraudžia…

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Neįpareigoja.

Ž. ŠILGALIS (MSG). Ir neįpareigoja, bet ir nedraudžia. Šiuo atveju televizija pirmiausia turės transliuoti tiesiogiai. Pavyzdžiui, jeigu krepšinis vyks ir ketvirtą valandą nakties, net ir ketvirtą nakties, tai tikrai yra nemaža dalis visuomenės, kuri kelsis ir žiūrės. Paskui normalia tvarka vakare bus galima rodyti ir tą patį įrašą. Taigi viską čia labai gerai išsprendžia. Kitu atveju bus taip, kaip yra iki šiol, kad TV6 kanalas, pavyzdžiui, rodo krepšinį 24 val., kai visi žino rungtynių rezultatą. Na, kam toks rodymas yra svarbus? Per „Viasat Baltic“ rodo tiesiogiai siekiant dar pritraukti papildomai pinigų. Tai taip akivaizdu. Viskas padaryta teisingai. Šaunuoliai!

PIRMININKAS. K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Iš tikrųjų siūlyčiau tiems Seimo nariams, kurie po 24 val. žiūri televizorių, paskui neateina į darbą, pasirinkti – arba išsijungti televizorių 24 val., arba išeiti iš Seimo, ir viskas. Problemos būtų išspręstos.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš manau, kad prie tos pataisos turėsime dar kada nors grįžti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame mūsų darbą. Ar galime pritarti 16 straipsniui bendru sutarimu? (Balsai salėje) Yra siūlymas balsuoti. Balsuojame. Kas pritaria 16 straipsniui su Ž. Šilgalio pataisa?

V. STUNDYS (TS-LKDF). Jeigu nepritarsime, reikės grįžti į posėdį.

PIRMININKAS. Balsavo 99 Seimo nariai: už – 83, prieš – 1, susilaikė 15. 16 straipsniui pritarta.

17 straipsnis. Pritarta. 18 straipsnis. Pritarta. 19 straipsnis. Pritarta. 20 straipsnis. Pritarta. 21 straipsnis. Pritarta. 22 straipsnis. Pritarta. 23 straipsnis. Pritarta. 24 straipsnis. Pritarta. 25 straipsnis. Pritarta. 26 straipsnis. Pritarta. 27 straipsnis. Pritarta. 28 straipsnis. Pritarta. 29 straipsnis. Pritarta. 30 straipsnis. Pritarta. 31 straipsnis. Pritarta.

Dėkoju komiteto pirmininkui. Dabar, gerbiamieji kolegos, dėl viso įstatymo projekto. Užsirašiusių prieš nėra. Ar galėtume sutarti, kad galbūt dėl viso… Dėl viso atsisakote, kolegos, kalbėti? Dėkoju. Taigi belieka balsuoti. Balsuojame dėl įstatymo priėmimo. Kas už tai, kad priimtume Visuomenės informavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo priedų pakeitimo įstatymo projektą?

Šio įstatymo priėmimas

Balsavo 99 Seimo nariai: už – 77, prieš nėra, susilaikė 12. Įstatymas priimtas.

12.32 val.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 3, 4, 5, 6, 7, 10, 11, 15 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIP-1562(2)ES (priėmimo tęsinys)

Kitas įstatymo projektas, dėl kurio liko tik apsispręsti balsuojant – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIP-1562.

Kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą?

Šio įstatymo priėmimas

Balsavo 96 Seimo nariai: už – 88, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymo projektas priimtas.

Gerbiamieji kolegos, dar keletą minučių ir mes pradėsime Vyriausybės valandą, kurios laiką pratęsime.

12.33 val.

Visuomenės informavimo įstatymo 2, 22, 24, 27, 27¹, 33, 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2083(3) (priėmimo tęsinys)

Visuomenės informavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2083(3). Priėmimas. Liko tiktai balsuoti. Balsuojam, kas už šio įstatymo priėmimą.

Šio įstatymo priėmimas

Balsavo 93 Seimo nariai: už – 79, prieš – 2, susilaikė 12. Įstatymas priimtas.

12.34 val.

Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-684(2) (priėmimo tęsinys)

Paskutinis iš šio įstatymo projektų bloko – Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-684(2). Priėmimas. Balsuojame. Kolegos, kas pritariate šiam įstatymo projektui?

Šio įstatymo priėmimas

Balsavo 91 Seimo narys: už – 83, prieš nėra, susilaikė 8. Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.

Gerbiamieji kolegos, pavesime sujungti šiuos visus įstatymų projektus, liečiančius visuomenės informavimo klausimus, į vieną Dokumentų skyriui ir atsakingam komitetui.

Dabar pradedame Vyriausybės valandą, kurios laiką pratęsime 5 minutes. Kviečiu Vyriausybės narius sėsti į savo vietas.

Gerbiamasis premjere, gerbiamoji krašto apsaugos ministre… Gerbiamasis premjere, mes kviečiame jus užimti vietą Vyriausybės ložėje.

12.36 val.

Vyriausybės valanda

Gerbiamieji kolegos, pradedame Vyriausybės valandą. Pirmasis tradiciškai gauna žodį opozicijos lyderis – A. Butkevičius užduoda du klausimus. Prašau.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Finansų ministrės nematau, tai klausimą užduosiu Ministrui Pirmininkui iš finansinės srities. Norėčiau jūsų paklausti, ką jūs galvojate artimiausiu metu daryti, kaip padidinti pajamas į nacionalinį biudžetą? Matau, kad aštuonių mėnesių surinkimas, jeigu analizuotume, skaičiuotume pamėnesiui ir lygintume su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, yra sumažėjęs per 100 mln. Lt, arba, teisingiau pasakius, per šių metų aštuonis mėnesius gauta mažiau pajamų į nacionalinį biudžetą, palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu. Aišku, PVM grąžinimas ūkio subjektams irgi didėja… Atsiprašau, įsiskolinimas didėja, ne grąžinimas. Tai jau siekia per 900 mln. Lt. Ar galvojote artimiausiu metu imtis kokių nors veiksmų, kad situacija pasikeistų į gerėjančią pusę, nes artėja, aš manau, ir kitų metų biudžeto pristatymas Seime? Ačiū.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, visų pirma kaip buvęs finansų ministras jūs turbūt žinote, kad šių metų biudžetas buvo tvirtinamas praeitais metais ir labai aiškiai buvo prognozuota, kokios gali būti surinktos pajamos. Remiantis labai aiškiai konkrečiais makroekonominiais procesais, kurie jau tuo metu buvo prognozuoti, ir gana tiksliai. Dabartinė realybė atitinka praeitų metų pabaigoje pateiktas prognozes, kad ekonomika augs apie 1,6 %, kad iš pradžių atsigaus eksportas, vidaus vartojimas šiek tiek vėliau atsigaus. Visi tie dalykai taip ir vyksta, kaip buvo prognozuota. Dar kartą noriu pakartoti, prognozė buvo įtraukta ir į biudžeto skaičius. Nežinau, kodėl jūs dabar klausiate tų klausimų, kuriuos reikėjo užduoti tada.

Taip pat noriu priminti, kad dabar biudžeto pajamos surenkamos geriau, negu buvo prognozuota praeitų metų pabaigoje, įrašant konkrečius pajamų skaičius į šių metų biudžetą. Nelabai suprantu, ką dar turėčiau jums atsakyti. O kad mums tikrai rūpi daugiau pajamų, kad kitais metais mes planuojame ir papildomų pajamų, sakysime, iš valstybės valdomų įmonių, kad siekiame spartesnio verslo atsigavimo ir siekiame pritraukti investicijų, tai tą mes nuosekliai darome. Kaip tik grįžau iš Danijos, manau, kad turėjome labai sėkmingų susitikimų su didelėmis verslo auditorijomis, jie tikrai yra susidomėję galimybėmis investuoti į Lietuvą. Aš siūlau tiesiog ieškoti bendrų sprendimų, jeigu turite kokių nors racionalių pasiūlymų, ką reikėtų dar pagerinti ir geriau dirbti, mes visada pasiruošę. Po pietų pasiruošę svarstyti jūsų pasiūlymus, kaip nepraskolinti Lietuvos. Manau, bendrom pastangom mes pasieksime, kad 2012 m. deficitas būtų 3 %, jūs raginsite mažinti išlaidas, nemažinti mokesčių ir daug kitų svarbių dalykų jūs taip pat pasiūlysite.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Matote, Ministre Pirmininke, esu sunerimę dėl to, kad bendrasis vidaus produktas pagal Statistikos departamentą yra ūgtelėjęs apie 1,6 %, bet kada darai labai išsamią analizę pajamų surinkimo, ypač struktūros, tai matyti, kad daug lėšų nueina į šešėlį, apie tai aš kalbėjau ir praeitų metų gruodžio mėnesį. Tai čia, aišku, yra atskira diskusija ir apie tai galima kalbėti. Galiu pasakyti ir vieną pasiūlymą. Jeigu infrastruktūriniai subjektai Europos Sąjungos lėšų būtų panaudoję pasibaigus pusmečiui nors 50 %, tai įplaukos būtų buvusios kitokios. Puikiai suprantame, kad maždaug nuo 1 mlrd. Lt Europos Sąjungos biudžeto panaudotų lėšų grįžta 30 %. Skaičiuokime: kaip 1 mlrd. – taip 300 mln. į biudžetą. Aš nekalbu apie kitus netiesioginius mūsų ekonomikos efektus.

Antras klausimas: ar Vyriausybė svarsto ir galvoja, kokių imtis priemonių, kad taip sparčiai neaugtų maisto produktų kainos mūsų parduotuvėse, apie ką dabar yra labai plačiai diskutuojama ir kalbama mūsų šalyje? Ačiū.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Grįždamas prie jūsų pirmojo klausimo, kurį jūs pratęsėte, aš dar sykį noriu priminti, kad praeitų metų pabaigoje mes prognozavome BVP augimą 1,5 %, tiek panašiai ir išeina, taigi visos prognozės jau praeitais metais buvo tokios, pagal tas BVP augimo prognozes buvo prognozuojama, kiek pajamų galima surinkti į biudžetą. Taip, su šešėliu ir su kontrabanda mes esame pasiruošę intensyviai kovoti ir stiprinti visas priemones. Europos Sąjungos pinigų spartesnis panaudojimas yra mūsų nuolatinis rūpestis, čia matome ir pažangą, ir iššūkių, kuriuos taip pat esame pasiruošę įveikti. Iki metų pabaigos matysime ne tik tą pažangą, kokią matėme iki šiol pasirašydami sutartis, bet ir panaudodami konkrečius pinigus.

Dabar dėl kainų augimo. Jūs turbūt žinote, kad prieš savaitę buvome pasikvietę Žemės ūkio ministerijos vadovus ir Konkurencijos tarybos vadovus, kėlėm klausimą dėl tų gandų, kad kainos žada didėti. Išties ligšiolinė statistika dar nerodo kokių nors didesnių pasikeitimų, išskyrus duonos, pieno metinį pasikeitimą ir atskirų specifinių produktų, kaip grikiai ar lašiša. Mes nematome objektyvių priežasčių, kodėl maisto produktų kainos turėtų didėti, nes vis gąsdinama, kad dėl blogo klimato ar kokio nors Rusijos grūdų pardavimo pasaulio rinkoje sumažėjimo turėtų labai augti grūdų kainos ir dėl to turėtų augti maisto produktų kainos. Tokios tiesioginės sąsajos nėra. Noriu dar kartą priminti, kad duonos kainoje grūdų žaliavos kaina sudaro tik 7 % visos kainos. Žiūrėdami į visą statistiką matėme paskutinių poros metų tendenciją, kai bendroje kainoje didėja ta dalis, kurią pasiima prekybininkai arba duonos kepėjai. Tai mums tikrai kelia susirūpinimą, todėl mes sutarėm su Konkurencijos taryba, kad jie atliks specialų tyrimą.

Ir antras dalykas, taip pat nenorėtume matyti sąmoningai kurstomos viešoje erdvėje tam tikros versijos, kad kainos tikrai netrukus didės arba jau pradeda didėti, kad tuo būtų naudojamasi tam, kad be jokių objektyvių priežasčių kainos realiai būtų didinamos. Tai čia iš tikrųjų ir vėl su opozicija, manau, reikia imtis bendrų pastangų, kad tokia situacija nepasinaudotų tie, kurie planuotų ką nors nesąžiningai daryti.

PIRMININKAS. Klausia J. Olekas. Toliau pirmininkaus V. Baltraitienė.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš dar norėčiau paklausti Ministro Pirmininko ir galbūt papildys sveikatos apsaugos ministras.

Gerbiamasis premjere, tikrai medikų visuomenę sujaudino jūsų pasisakymas, kad kitų metų biudžete yra numatoma taupyti sveikatos ir švietimo sektorių sąskaita. Tai, kas buvo padaryta per šiuos metus, iš tikrųjų dėl sumažėjusio finansavimo daugelyje įstaigų pacientams prieinamumas, na, taip sakant, sumažėjo arba pablogėjo, nes jiems teko vykti į tolimesnes įstaigas, kur bandyta galbūt optimizuoti tinklą, tačiau tos stambesnės įstaigos negavo papildomo finansavimo ir jos nebuvo pasiruošusios priimti. Tai mano klausimas. Ar iš tikrųjų taip?

Antra to klausimo dalis būtų dėl europinių lėšų įsisavinimo. Taip pat sveikatos sektoriuje, nes mes matome kai kuriuos objektus jau beveik baigiamus, pavyzdžiui, Santariškėse gražiai iškilo naujas korpusas, tačiau vidinės įrangos čia, atrodo, nesimato. Gal galėtumėte atkreipti dėmesį į šiuos dalykus ir išspręsti šias problemas? Ačiū.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Pirma klausimo dalis. Iš tiesų gal nevisiškai tiksliai buvo suprastas mano pasisakymas, aš kalbėjau, kad tikrai didžiausi viešųjų išlaidų sektoriai yra švietimas arba sveikatos apsauga. Tai yra tiesa, čia nieko naujo nepasakau. Sveikatos biudžetas yra apie 4 mlrd., švietimo – apie 3,5 mlrd., jeigu viską sudėtume. Prisimenant, kad bendros valstybės biudžeto pajamos yra 12 mlrd., tai, be abejo, šiose srityse mes turime siekti paties efektyviausio mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimo. Galiu dar sykį pakartoti, tikrai nenumatome kokio nors išlaidų mažinimo, bet taip pat nenumatome jokių galimybių ir matyti kokiame nors sektoriuje didelį išlaidų padidėjimą. Čia aš galiu dar kartą pakartoti tai, dėl ko aš visiškai sutinku su Prezidente, nepaisant to ar artėja rinkimai, ar neartėja rinkimai, bet jeigu valstybės biudžete atsiranda kokių nors didesnių pajamų, tai tos pajamos visų pirma turi būti skirtos tam, kad atsilygintume, kompensuotume visų pirma pensininkams, tiems, kurie gyvena skurdžiausiai. Štai ką aš norėjau pasakyti. Tą turime visi matyti. Galvoti apie tai, kad kuriame nors sektoriuje gali atsirasti labai daug papildomų pajamų ir išlaidų, tikrai tokios vilties niekam negaliu suteikti. Štai ką dar ir dar kartą noriu pasakyti.

Dabar dėl europinių pinigų įsisavinimo. Tai aš jau tuos dalykus sakiau, galbūt sveikatos ministras galėtų ką nors papildomai pasakyti, nematau kokio nors ypatingo atsilikimo arba problemų sveikatos sistemoje dėl pinigų įsisavinimo reikalų. Viešųjų pastatų renovacijos ir modernizacijos projektuose sveikatos apsauga užima nemažą vietą ir mes iš tiesų šiuos projektus stengiamės realizuoti pačiu sparčiausiu ir efektyviausiu būdu.

PIRMININKĖ (V. BALTRAITIENĖ, DPF). Ačiū.

R. ŠUKYS (J(LiCS ir TPP)F). Aš norėčiau papildomai atsakyti, jeigu leisite pirmininke.

PIRMININKĖ. Labai trumpai.

R. ŠUKYS (J(LiCS ir TPP)F). Pirmiausia nuo antrosios klausimo dalies. Konkrečiai dėl Santariškių. Santariškių korpuso statybinė dalis yra tiktai baigiama statyti. Finansavimo klausimai dėl vidaus įrangos įsigijimo per turto atnaujinimo programą yra derinami su Finansų ministerija ir tikrai pagal etapinį poreikį tuos pinigus, tikiuosi, papildomai prie buvusios sumos valstybės investicijų programos greičiausiai, aš labai tikiuosi, pavyks suderinti būtent konkrečiai dėl Santariškių, kad tas Akušerijos ir ginekologijos, chirurgijos korpusas nestovėtų tuščias ir iš karto būtų panaudotas teikti paslaugas pacientams.

Dėl biudžeto norėčiau pasakyti keletą skaičių, kad palygintume. Jeigu lygintume 2009 m. faktinį Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą ir planuotą, faktinis bus panašus, toks pat biudžetas, tai jisai skiriasi 400 mln., yra mažesnis. Mes padarėme visų gydymo įstaigų finansinės būklės arba ekonominės veiklos pirmojo pusmečio rezultatų analizę ir, deja, reikia pasakyti, konstatuoti liūdną situaciją, kad didžioji dalis gydymo įstaigų, netgi tos, kurios 2009 m. dirbo pelningai, kai buvo balas 0,89, šių metų pirmąjį pusmetį, kai buvo balas 0,81, dirbo ženkliai nuostolingai. Todėl mes turėjome atstatyti finansavimą nuo spalio 1 d. per du kartus, nuo liepos buvo iki 0,84 balo atstatomas, o nuo spalio 1 d. atstatytas į 2009 m. lygį. Šiuo atveju, manyčiau, veikia ir turi veikti įstatymo nuostata. Šiuo atveju mes diskutuojame dar Vyriausybėje ir tikiuosi, kad ta diskusija bus vaisinga sveikatos sistemos naudai, nes didinant „Sodros“ prognozes automatiškai pagal įstatymą turi didėti ir planuojamas biudžetas, valstybės biudžeto įmoka į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą, kol nėra pakeistas įstatymas. Kol to nėra padaryta, manau, kad tikrai Seimas svarstydamas turės į tai atsižvelgti ir bet kokiu atveju Privalomojo sveikatos fondo biudžetas turės būti subalansuotas įvertinant įstaigų finansinę ir ekonominę padėtį. Iš tiesų taupyti galima ir reikia ieškoti tų rezervų, tačiau aš manau, kad tiek, kiek buvo sumažintas finansavimas, šiandien mes matome sveikatos sistemos rezultatą, kad tai atsisuko, rezultatas yra taupymas paslaugų kokybės ir prieinamumo sąskaita. Šito, manau, negali būti ir mes diskutuosim. Nenorėčiau, kad čia būtų daroma labai didelė politika. Gal per anksti pradėta vieša diskusija, Vyriausybė nėra priėmusi sprendimų, galiausiai jeigu ir bus priimti sprendimai, aš manau, kad bus proga ir galimybė diskutuoti Seime. Aš laikausi tokios pozicijos. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prašau ministrų trumpinti atsakymus. Labai jau ilgai. Toliau klausia A. Dumbrava, o ruošiasi M. Varaška. Posėdžiui toliau pirmininkauja A. Kašėta.

A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Pirmiausia noriu padėkoti visai Vyriausybei, energetikos ministrui, premjerui ir visai Vyriausybei už vakar priimtus sprendimus Visagino gyventojų atžvilgiu, už surastą būdą ir galimybę kompensuoti už šilumą. Labai jums ačiū.

Dabar klausimą norėčiau sveikatos apsaugos ministrui. Galbūt į dalį klausimo ir atsakėte, ministre, ko aš norėjau paklausti, tikrai dėl sunkios situacijos mažų miestų ligoninėse. Vakar, žinote, buvo išvažiuojamasis Sveikatos reikalų komiteto posėdis ir tą liūdną situaciją papasakojo Kupiškio bažnyčios, atsiprašau, ligoninės… tačiau ne ką geresnė situacija tiek ir Zarasų ligoninėje, kiek aš žinau, ir kituose miesteliuose. Tikriausiai jūs tą situaciją žinote ne blogiau už mus. Norėčiau paklausti, kokia vis dėlto yra strategija Sveikatos apsaugos ministerijos? Ar tikrai jos turės po 5–8 metų žlugti, ar jūs bandysite kaip nors gelbėti ir ieškoti būdų, kad jos gyvuotų? Ir kokios būtų tos mūsų ligoninės? Ačiū.

R. ŠUKYS (J(LiCS ir TPP)F). Iš tiesų vakarykščio išvažiuojamojo posėdžio rezultatus ministerija analizuos, yra ką analizuoti. Tik aš norėčiau pasakyti, kad kartais galbūt ne visai sąžiningai yra pateikiama informacija ir greičiausiai reikėtų konstatuoti, kad jau prasidėjo savivaldos rinkimai. Tenka apgailestauti, kad tam yra jau naudojamos ir tokios jautrios sritys kaip sveikatos sistema. Matyt, to neišvengsime, bet aš jums asmeniškai duosiu prieš metus Kupiškio ligoninės vyriausiojo gydytojo interviu. Noriu pasakyti, kad Kupiškio ligoninės trečiasis sveikatos sistemos reformos etapas niekaip nepalietė. O prieš metus Kupiškio ligoninės vyriausiasis gydytojas kaip tik sveikino reformą, kaip tik akcentavo, kad reikia pirmiausia spręsti nuo gimdymo ir akušerijos skyrių, nuo chirurgijos skyrių, kaip stacionarių skyrių, uždarymo ir paslaugų koncentravimo į didžiąsias regionines ligonines pacientų paslaugos kokybės ir saugumo labui. Yra ir teisingų minčių išdėstytų ir prieš metus, ir vakar, kiek aš žinau, buvo akcentuota susitikimuose, yra labai pagrįstų priekaištų. Pirma, tai yra tas balo mažinimas, tai yra atsiskaitymas už paslaugas, ir tą reikia pripažinti. Galbūt buvo drastiškai sumažinta, tą rezultatą matome, ir čia reikia prisiimti kaltę. Bet tos prognozės buvo daug liūdnesnės, negu mes matome šių metų rezultatą, ir tuo reikia gal tik džiaugtis.

Kitas dalykas yra, kad reikia peržiūrėti įkainį už paslaugas, kurias teikia mažosios rajonų ligoninės, jokiu būdu neplečiant paslaugų spektro arba profilių daugiau nedauginant ir netgi kai kur dar mažinant, tačiau įkainį peržiūrėti įvertinant, kad mažos ligoninės sąnaudos įkainio dalyje yra didesnės, didesnę dalį sudaro sąnaudų dalis negu didžiųjų ligonių. Kai kurių paslaugų įkainis akivaizdžiai turėtų būti pervertintas. Tai mes padarysime, bet noriu pasakyti ir atkreipti dėmesį, kad yra daug ligoninių, kurios, esant tiems patiems įkainiams, sugeba dirbti pelningai ir laiku mokėti atlyginimus.

PIRMININKAS (A. KAŠĖTA, LSF). Gerbiamieji ministrai, dar kartą primenu, kad trumpiau, lakoniškiau reikia atsakinėti į klausimus. Dabar klausia Seimo narys M. Varaška. Ruošiasi S. Bucevičius. Įdėkite, prašom, kortelę.

M. VARAŠKA (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėjau paklausti gerbiamojo Ministro Pirmininko. Jūs vakar Danijoje kalbėjote apie Lietuvą kaip apie dinamišką valstybę. Aš taip pat norėčiau pateikti jums keturis dinaminius skaičius. Emigracijos dinamika (deklaruotos, nedeklaruotos) 2008–2010 m.: 27 ir 48 tūkst. bendras pokytis, plius 93 %. Bedarbystės dinamika 2008–2010 m.: bendras pokytis nuo 5,6 % iki 14,8 %, 270 % plius. Verslo liudijimų dinamika 2008–2010 m.: 45 tūkst. prieš 13 tūkst., bendras dinaminis efektas minus 400 %. Ir galiausiai bankų paskolų portfelio dinamika: 2008 m. – 68 mlrd., šiais metais – 5,8 mlrd. Lt, tai yra minus 1000 % bendras dinaminis efektas. Ar apie šiuos dinaminius rodiklius kalbėjote?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jūs, kaip ir Danijos verslininkai ir ekonomikos specialistai, turbūt žinote, kad 2008–2009 m. pasaulį, taip pat ir Daniją, ir mus, ištiko ekonominė krizė. Danijoje tai nėra naujiena, jūs pateikėte tuos skaičius kaip didelę naujieną.

Antras dalykas. Kalbėjome apie tai, kaip gali atrodyti Lietuva per ateinančius 20 metų. Aš tikiu Lietuvos sėkme per ateinančius 20 metų. Jeigu jūs netikite ta sėkme, tai nežinau, ką jūs darote čia, Seime. Danijos verslo žmonės iš tikrųjų tą sėkmės galimybę mato labai ryškiai.

Kaip pavyzdį galiu paminėti, kad tokia sėkmė nebūtų nieko keisto, nes galime pažiūrėti į tai, kaip, pavyzdžiui, atrodė per paskutinius 20 metų iki šitos globalios krizės kad ir lietuviams gana gerai pažįstama Airija. Airijos dinamika nuo 1987 m., kai politikai pagaliau suvokė, kad reikia baigti tarpusavio vienadienius ginčus ir susitarti dėl Airijos sėkmės formulės, pritraukiant užsienio investicijas ir kuriant inovatyvią ekonomiką. Ta sėkmė davė tą rezultatą, kad Airija iš Europos atsilikėlės iki 2008 m., iki pasaulio krizės, tapo viena iš pirmaujančių pagal savo ekonominius rezultatus Europos valstybe. Dar daugiau, iki 1987 m. emigracijos mastai iš Airijos buvo ne mažesni, negu dabar matome emigracijos mastus iš Lietuvos. Per tuos 20 metų Airijos žmonių kelionių kryptis pasikeitė į priešingą pusę. Daug airių, iki tol išvykusių į Ameriką ar kur nors kitur, pradėjo grįžti atgal į Airiją. Štai kur yra paprastas pavyzdys, kuriuo galėtume pasekti. Bet jeigu patys netikėsime, kad tai galime padaryti, jeigu tuo tikės tik danai ar tie anglai ar airiai, tai mums bus sunkiau. Aš raginu patikėti, kad tikrai galime tai padaryti. Nes kai netiki, tai nieko ir nepasieksi.

PIRMININKAS. Klausia S. Bucevičius. Ruošiasi R. Baškienė.

S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti ministro D. Jankausko. Sakykite, ministre, ar jums žinomos tokios situacijos, galbūt jau yra ir į jus kreipęsi Lietuvos piliečiai. 31 metų Joniškio rajono gyventojas nuo 2004 m. dirbo legaliai Jungtinėje Karalystėje iki 2007 metų. Dėl sunkios ligos, tai yra vėžio, buvo priverstas grįžti į Lietuvą. Pats asmeniškai jis visus dokumentus iš gydymo įstaigos dėl neįgalumo, pensijos mokėjimo buvo išsiuntęs į Jungtinę Karalystę, tačiau gavo neigiamą atsakymą. O atsakyme buvo, kad nepakankamai įmokėta įmokų suma leidžia mokėti būtent jam pensiją… Šiuo metu jis gauna iš Lietuvos Vyriausybės būtiną 360 Lt valstybės šalpos pensiją. Žinome, kokia liga, žinome, kiek ji kainuoja. Ministre, ar bus daroma kas nors? Dėl tų žmonių, kurie tokioje situacijoje atsiduria, ar bus daromi kokie nors žingsniai, kad jie turėtų nors gydymuisi pakankamai finansų?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Būsiu lakoniškas. Be abejo, bus daromi. Dėl jūsų paminėtos konkrečios situacijos reikia daugiau aiškumo. Kaip sakėte, žmogus dirbo legaliai, ar jis buvo Lietuvoje deklaravęs išvykimą, ar nebuvo deklaravęs, čia jau kalbame apie privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Konkrečiai situaciją spręsti galima turint visus tikslius duomenis. O dėl dvišalių įsipareigojimų tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir tarp Europos teisės, natūralu, tai yra pakankamai aiškiai reglamentuoti dalykai. Galėsiu aš jums ir detaliau pakomentuoti šią konkrečią situaciją, tačiau žmonėms, kurie mokėjo tiek socialinio draudimo įmokas, tiek ir socialiniam pensijos draudimui ar privalomajam sveikatos draudimui, ar tai būtų Lietuvoje, ar tai būtų kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, be abejo, socialinės garantijos turi būti užtikrintos. Ir jau pasikartosiu, tikrai bus daromi visi reikalingi žingsniai, kad taip ir būtų.

PIRMININKAS. Klausia R. Baškienė. Ruošiasi V. M. Čigriejienė.

R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū. Norėčiau paklausti aplinkos ministro. Sulaukiau labai daug skambučių, ko gero, ir mano kolegos jų sulaukė, dėl daugiabučių namų gyventojams planuojamų priskirti mokėti kaupiamųjų įmokų kas mėnesį. Aiškumo nebuvimas sukelia nerimą. Žmonės mano, kad tai bus labai didelės sumos, kad bus didžiulė našta. Klausimas būtų, ar tikrai numatoma ir kada numatoma, ir kokia tai būtų suma, ar ji apskaičiuojama… Kad nuramintume žmones. Labai ačiū.

G. KAZLAUSKAS. Labai dėkoju už klausimą. Ko gero, kalbama apie vakar Vyriausybės priimtą nutarimą, pritariantį Civilinio kodekso pataisoms. Pradžioje atsakysiu taip: jokių privalomų prievartinių kaupimų nenumatyta. Šitame Civilinio kodekso pakeitime yra suformuluota, kad Vyriausybė turi nustatyti pavyzdinę, dar kartą kartoju, pavyzdinę tvarką, kaip turėtų būti tokie mokesčiai apskaičiuojami. Tuomet jie pateikiami gyventojams apsispręsti, ar jie kaups, kada kaups, ar gyvens nuo avarijos iki avarijos. Tai bus tik gyventojų sprendimas.

Be to, dar tame pačiame Civilinio kodekso pakeitime yra pasiūlyta, ir jūs turėsite apsispręsti, supaprastinti kai kuriais atvejais balsavimo tvarką, sprendimų priėmimo tvarką. Jūs dabar puikiai žinote, kad yra bendrijų, kuriose yra 10, 20, 30 namų. Apsisprendžiant dėl renovacijos, reikia bendrijos apsisprendimo. Ten yra supaprastinta ir siūloma, kad tie atskiri pastatai ar statiniai, kurie inžineriškai vienas nuo kito nepriklauso, galėtų priimti savarankišką sprendimą nežiūrėdami, kokia yra bendrijos nuostata. Taip pat yra pasiūlyta kai kuriais atvejais priimti, supaprastinti sprendimų priėmimą bendrijose, antrą kartą kviečiant susirinkimus, apsiriboti 25 % butų savininkų balsų dauguma, bet išskyrus renovacijos klausimus, bet kokių finansinių įsipareigojimų prisiėmimo prieš trečiąsias šalis klausimus, tai yra sprendžiant paprastus ūkinius klausimus. Taigi tikrai jokios prievartos neatsiranda ir manau, kad tai laisvas traktavimas ir iš to išplaukianti žmonių baimė.

PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė. Ruošiasi D. Kuodytė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis aplinkos ministre, laikinojoje sostinėje yra tokie Aukštieji ir Žemieji Šančiai. Tai yra mažasis Kauno Paryžius. Ar jūs manote, kad normalu, kad nuotekas gyventojai renka į šachtinius šulinius, vandenį gauna iš hidrantų. Tai kodėl jūs, turėdamas nemažai Europos lėšų, įsisavinate jas blogai ir neskiriate Aukštųjų ir Žemųjų Šančių nuotekų ir vandentiekio projektui, kuris negali sulaukti eilės jūsų vadovaujamoje ministerijoje? Gal galite pagreitinti šitą dalyką? Tai Kauno centras! Labai ačiū.

G. KAZLAUSKAS. Dėl lėšų įsisavinimo tai aš, ko gero, nesutikčiau su jūsų vertinimu. Taip, mes turime vieną bėdą, bet ji, manau, padės išspręsti jūsų minimą klausimą, mes per 2009 ir 2010 metus dėl kritusios darbų vertės sutaupėme 700 mln., kuriuos jau metų pradžioje perskirstėme saugomų teritorijų gyvenvietėms, ir jūs puikiai žinote, kad toks finansavimas buvo skiriamas gyvenvietėms, kuriose gyvena ne mažiau kaip 2 tūkst. gyventojų. Šiuo metu ši kartelė yra nuleista iki 300 gyventojų. Be jokių abejonių, tai, ką jūs sakote, Kauno miesto centre esanti situacija tikrai nepateisinama. Bet galiu pažadėti tik vieną dalyką – jeigu yra parengti visi projektai, toks finansavimas artimiausiu metu bus skirtas, nes mes iki metų pabaigos tokių sutaupytų lėšų turėsime perskirstyti dar apie 200 mln. Jeigu tik yra, tikrai jokių problemų nebus.

PIRMININKAS. Klausia D. Kuodytė. Ruošiasi V. Babilius.

D. KUODYTĖ (LSF). Ačiū, pirmininke. Turiu klausimą krašto apsaugos ministrei poniai R. Juknevičienei. Nežinau, gal ir klystu, bet susidaro toks įspūdis, kad mes grįžtame prie šauktinių kariuomenės. Prašyčiau tiesiog patvirtinti arba paneigti. Ir jeigu taip, tai kur yra priimami tokie sprendimai?

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gal galite patikslinti kokiais nors faktais, kas sukėlė jums tokį įspūdį? Nelabai supratau.

D. KUODYTĖ (LSF). Net ir tas Karo prievolės įstatymas, tos pataisos, kurios dabar yra pateiktos Seime.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Tai atvirkščiai, jos kaip tik naikina arba mažina karo prievolės administravimo tarnybą.

D. KUODYTĖ (LSF). Administravimo tarnybą tai mažina.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Jos nebelieka, o šaukimas yra įstatymuose iki šiol. Įstatymuose, Konstitucijoje šauktinių, tiksliau, šaukimas yra įmanomas ir jis liks įmanomas. Tik skirtumas tas, kad naujajame įstatyme, kurį dabar rengiame ir kuris bus pateiktas, šalia šauktinių bus pateikta kitų alternatyvų. O šiaip mūsų sistemoje dabar yra būtinieji kariniai mokymai. Iš tikrųjų yra kviečiami jaunuoliai remiantis savanoriškumo principu, tie, kurie nori, kurie laukia eilės įsidarbinti krašto apsaugos sistemoje eiliniais, kaip samdomi profesionalai, tai jie pirmiausia turi išeiti būtinuosius karinius mokymus, tada iš jų mes atsirenkame. Tai viskas, kas šiuo metu yra susiję su karo prievole. Sprendimus dėl šauktinių kariuomenės priima… Kaip žinote, šauktinių kariuomenė yra sustabdyta krašto apsaugos ministro J. Oleko įsakymu 2008 metais. Tačiau įstatymuose ši galimybė yra palikta ir ji, mano giliu įsitikinimu, turi būti palikta, keičiantis situacijai, grėsmių sąrašui, kad Seimas su Vyriausybe galėtų priimti atitinkamus sprendimus.

PIRMININKAS. Klausia V. Babilius. Ruošiasi B. Vėsaitė. Rodo, kad įjungta. Jūs, gerbiamasis kolega, kortelę įdėjot? Techninis nesklandumas. Gal per šoninį mikrofoną.

V. BABILIUS (J(LiCS ir TPP)F). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Norėčiau paklausti ministro G. Kazlausko. Iš tikrųjų mano klausimas buvo susijęs su kaupiamaisiais prievartiniais fondais, tačiau R. Baškienė pirmoji paklausė, tai aš paklausiu kitą klausimą. Vakar žiniasklaidoje pasirodė opozicijos lyderio A. Butkevičiaus pareiškimas apie viešinimui skirtus 35 mln. Lt, kurie neva išleisti. Ar jūs galėtumėte pakomentuoti apskritai tų pinigų situaciją? Ar jie išleisti, ar jie panaudoti, ar jie planuojami? Ačiū.

G. KAZLAUSKAS. Dėkoju už klausimą. Vėlgi tie 35 mln. Lt kai kada komentuojant tampa spekuliacijos objektu. 35 mln. Lt yra numatyti šešeriems metams, būtent šešeriems metams, nuo 2009 iki 2015 metų, ir skirti stiprinti administraciniams pajėgumams, visų pirma užtikrinant atliekamų darbų kokybę. Tenka pripažinti, kad ankstesniojo laikotarpio metu techninės priežiūros atliekamų darbų kokybės priežiūrai nebuvo skiriamas pakankamas dėmesys. Lygiai taip pat stiprinti administraciniams pajėgumams, aiškinant gyventojams visas naująsias tvarkas. Be jokių abejonių, pirmajame etape yra numatytos lėšos ir viešinimui. Pirmasis etapas yra 2009–2012 metai, t. y. treji metai, ir šiuo laikotarpiu viešinimui yra numatyta 11 mln., iš jų dabar vykstančiam konkursui – iki 9 mln. išlaidų. 2 mln. Lt yra dar palikti rezerve, kad paskatintume darbą savivaldybėse. Taigi tai nėra 35 mln., išleidžiami į orą. O dėl išleidimo, tai aš galiu patikinti, kad tie pinigai dar tikrai nėra panaudoti viešinimui. Šiuo metu dar tik vyksta konkursas, ir kalbėti apie tai, kad šie pinigai išleisti ir nedavė jokio efekto, tikrai nėra jokio pagrindo.

PIRMININKAS. Klausia B. Vėsaitė. Ruošiasi kolega R. A. Ručys.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Aš taip pat kreipiuosi į ministrą G. Kazlauską. Gerbiamasis ministre, iš tiesų esu suglumusi dėl jūsų sprendimo dėl 35 mln. Lt. Juolab kad iš tikrųjų šią sumą irgi būtų galima panaudoti renovacijai, jeigu jūs imtumėte mažesnėmis porcijomis ir nedarytumėte visiškos renovacijos, o šiltintumėt tik galines sienas, ir tai duotų tikrai didžiulį taupymo efektą. Nes dabar, jeigu darote viso namo renovaciją, tai man tai primena skylėtus kailinius, iš tikrųjų labai daug kainuoja fasadas aplink langus. Tada nereiktų šitų lėšų. Gyventojai pajustų naudą ir patys tęstų darbus. O dabar jūs pasakykite, ar jūsų tas sprendimas nesusijęs su jūsų žmonos įmone, kuri vadovauja viešųjų ryšių firmai?

G. KAZLAUSKAS. Visų pirma nustebinote. Vadinasi, apie žmoną ne viską žinau. Pasirodo, ji dirba ne Seime Seimo nario padėjėja, o, pasirodo, turi kažkokią įmonę. Tikrai nustebinote. Kažkada seniau ji dirbo, tai buvo jau prieš keletą metų, tikrai jokiose įmonėse šiuo metu nedirba. Turi tik vienintelį darbą.

Dėl dalinės renovacijos. Jūs visiškai teisingai paminėjote, kad galima renovuoti tik stogus arba tik sienas, bet nebūtinai atlikti kompleksinę renovaciją. Su tuo susiję ir mūsų pasiūlymai pakeisti renovacijos tvarką ir pradėti mokėti kompensaciją žmonėms, atlikusiems dalinę renovaciją. Iš tikrųjų pagal 2009 metais priimtas įstatymo pataisas tokios galimybės nebuvo. 15 % kompensacija buvo numatyta išmokėti tik tada, kai yra atliekama kompleksinė renovacija. Dabar yra mūsų pateikti pakeitimai, kad ir atlikus dalinę renovaciją būtų taip pat kompensuojama 15 %. Aš manau, kad tai irgi žmonėms suteiks ramybę, neprivers jų imti didelių įsipareigojimų prieš bankus, bet būtent paprastesnėmis priemonėmis pasiekti gana gerų rezultatų.

PIRMININKAS. Klausia D. Barakauskas. Ruošiasi L. Kernagis.

D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau, kad ministrai bent tas minutes, kol aš paklausiu, tarpusavyje nekalbėtų. Klausimą skiriu Ministrui Pirmininkui, kaip kolegialaus organo Vyriausybės vadovui. Gerbiamasis premjere, aš šiandien rytą pasižiūrėjau ekonominius skaičius ir visą statistiką. Jūs irgi žinote, kad valstybės skola šiandien rytą buvo 33 mlrd. 667 mln., plius 1,6 mlrd. Lt valdymo išlaidų skolos. Valstybės skolos grąžinimo išlaidos šiais metais statistiškai ir Finansų ministerijos duomenimis yra 4 mlrd. 72 (…), o 2007 m. buvo 2,2 mlrd. Skola kiekvieną minutę, aš šiandien paskaičiavau, padidėja 18 tūkst. Lt. Mano klausimas būtų toks. Jeigu taip toliau bus, po dvejų metų valstybė bankrutuos. Mes kažkodėl ar apsimetam, ar norime…

PIRMININKAS. Laikas, kolega!

D. A. BARAKAUSKAS (TTF). …parodyti, kad nieko nežinome. Viena iš priežasčių yra labai…

PIRMININKAS. Laikas, kolega!

D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Aš klausimą noriu užduoti.

PIRMININKAS. Laikas baigėsi.

D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Jūs ką, išjungsite mane?

PIRMININKAS. Taip, kolega, jeigu jūs…

D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Viena iš priežasčių yra labai brangus skolinimasis, antras dalykas, visos Vyriausybės neatsakingas investavimas į tas sritis, kurios nesukuria pridėtinės vertės. Aš noriu jūsų paklausti. Ką Vyriausybė pasiūlys Seimui ir ką ji padarys, kad sustabdytų valstybės bankrotą ir sustabdytų skolos augimą? Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, nepiktnaudžiaukite!

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Kur jūs buvote paskutiniuosius dvejus metus? Toks vaizdas, kad jūs Seime nebuvote. Kažkur gal buvote išvykęs ir nematėte visų mūsų diskusijų ir svarstymų. Aš tikrai norėčiau su jumis galbūt išgerti arbatos ir aš jums papasakočiau, su kokiomis problemomis mes susidūrėme ir kokius sprendimus darėme. Jeigu jūs to nežinote, tai vienintelis sprendimas, kaip mažinti valstybės skolos augimą, yra mažinti deficitą. Niekas kito nesugalvojo. Tai yra mažinti išlaidas ir didinti pajamas.

Sakykite, kokius sprendimus jūs siūlėte mums per šiuos dvejus metus priimti, kad mes dar kokių nors išlaidų būtume sumažinę arba radę daugiau pajamų? Gal jūs siūlėte didinti mokesčius ar galbūt siūlėte nepriimti kokių nors lengvatų, gal jūs siūlėte, pavyzdžiui, iš valstybės įmonių daugiau rasti pinigų dividendais? Aš nesuprantu, kodėl jūs taip nustebęs dabar keliate klausimą? Toks vaizdas, kad jūs tikrai grįžote iš kokios nors tolimos kelionės, nežinau, iš kur, ir nebuvote Lietuvoje.

Aš raginu labai paprastai matyti situaciją ir matyti, kokius sprendimus mes turime priimti. Po pietų socialdemokratai organizuoja diskusiją, ir aš manau, jūs dalyvausite. Aš matau vienintelį kelią – pasiekti, kad 2012 m. šalies deficitas siektų tik 3 %. Tada mes tikrai suvaldysime ir skolą taip, kaip ją galime suvaldyti, ir iš tikrųjų pasieksime, kad nekiltų jokių didesnių pavojų. Galėjome elgtis protingiau, taip, kaip elgėsi kaimynai estai prieš krizę, deja, to neįvyko ir nebuvo, nes tuometinėms valdžioms neatrodė, kad reikėtų kreipti dėmesį į tai, kaip klostosi situacija visame pasaulyje, ką daro kaimynai estai ir t. t. Matykime reikalus labai realiai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame klausimus. Klausia K. Daukšys. Ruošiasi A. Dumčius. Atsiprašau, L. Kernagis nespėjo paklausti. L. Kernagis. Ruošiasi K. Daukšys.

L. KERNAGIS (KPF). Ačiū, pirmininke. Klausimas būtų, ko gero, adresuotas finansų ministrei, bet kadangi jos nėra, tai premjerui. Aš gavau laišką iš kauniečių AB (…), kuri užsiima sveikatos priežiūros veikla. Kaip žinome, sveikatos priežiūros paslaugas teikianti įmonė yra atleidžiama nuo nekilnojamojo turto mokesčio. Jie lizingu įsigijo patalpas ir dabar privalo mokėti nekilnojamojo turto mokestį. Kokį atsakymą jie gavo iš Finansų ministerijos? Kad jų problemą galėtų išspręsti savivaldybių tarybos, turinčios teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį. Aišku, kad savivaldybių tarybos nelabai nori tai daryti. Todėl Finansų ministerija mato dar vieną galimybę – artimiausiu metu suinteresuotoms institucijoms pateikti derinti atitinkamas (…) pataisas. Klausimas būtų toks. Ar būtų galima sužinoti konkrečią datą, kada Finansų ministerija spręs šitą problemą? Ačiū.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš tikrai negalėčiau tiksliau atsakyti, nes nesu matęs nei to laiško, nei jūsų susirašinėjimo su Finansų ministerija. Jeigu jūs galėtumėte pateikti man papildomos informacijos, tai galėtume apsvarstyti. Be abejo, pritaikyti nekilnojamojo turto lengvatas pagal galiojantį įstatymą, jeigu aš neklystu, gali tik savivaldybė. Šiuo atveju iš tiesų tuo reikėtų ir rūpintis.

PIRMININKAS. Klausia K. Daukšys. Ruošiasi A. Dumčius.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš norėčiau paklausti premjero. Pirmiausia pasveikinsiu su caro titulu, tai yra garbė Lietuvai ir džiaugiuosi, kad jūs daug važinėjate po užsienį kviesdami užsienio investuotojus. Prašom pasakyti, ar nemanote, kad Vyriausybei būtų laikas kaip nors pradėti galvoti apie tai, kaip gauti didesnes pajamas čia, Lietuvoje? Ne tik išlaidų karpymas mažina deficitą, bet ir pajamų į biudžetą didinimas. Yra tokių dalykų, kurie visiškai nieko nekainuoja Lietuvai. Tai yra biurokratijos sumažinimas, mokesčių sistemos supaprastinimas, kiti dalykai, ko ši Vyriausybė per dvejus metus nepadarė. Aš jus užtikrinu, kad visą laiką buvau čia ir net pasiūlymus teikiau. Ar nemanote, kad būtų laikas atsigręžti atgal ir vieną kartą pasakyti, ką padarysime savam verslui, o ne svetimam?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, žinote, iš tiesų daug dalykų darome ir toliau darysime, kad padėtume verslui, deja, ne visada pavyksta Seime ir opoziciją įtikinti, kad, sakysime, lankstesnis darbo santykių reguliavimas būtų labai naudingas verslui kuriant naujas darbo vietas, ar daugelis kitų priemonių, kurias siūlome taikyti, būtų irgi naudingos. Pavyzdžiui, valstybinių įmonių pertvarka tam, kad pasiektume bent jau tokio rezultato, kokio iš valstybinių įmonių valdymo gauna į biudžetą mūsų kaimynai latviai ir estai.

Visi tie dalykai yra tikrai labai svarbūs ir aš pasiruošęs su jumis kartu svarstyti ir pasiekti geresnių rezultatų. Tačiau noriu pasakyti, kad jeigu mes manome, kad yra tokių stebuklingų sprendimų, kurie galėtų labai radikaliai ir labai greitai pakeisti situaciją, tai galbūt dėkime juos ant stalo, bet prieš tai patys sau atsakykime į klausimą, kodėl iš trijų Baltijos valstybių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – dabartiniai ekonominiai parametrai Lietuvoje nėra blogiausi, o galbūt net pagal kai kuriuos požymius ir geresni? Išskyrus, be abejo, deficito reikalus, kuriuos paveldėjome iš ankstesnių laikų ir, palyginti su estais, mes atrodome prasčiau. Bet ir BVP augimo tempai šiais metais, ir eksporto augimas, ir nedarbo skaičiai, nors ir labai dideli, bet mažesni negu kaimynų.

Matykime šiuos dalykus kaip tam tikrą galbūt ir pasakymą mums visiems, kad yra kai kurios objektyvios priežastys, kurių stebuklingais užkalbėjimais mes labai greitai nepakeisime. Tai nereiškia, kad nereikia stengtis ieškoti naujų ir naujų būdų, kaip padėti verslui atsigauti, bet taip pat atsiminkime objektyvius ekonomikos dėsnius. Atsakykime patys sau į klausimą, kodėl smukom praeitais metais 15 %? Atsakymas yra vienas – todėl, kad prieš tai dirbtinai augom keletą metų ir burbulai susikūrė, tai akivaizdūs faktai. Aš raginčiau vieną dalyką – pereiti nuo emocinių diskusijų, galbūt skirtų artėjantiems savivaldos rinkimams, prie labai konkrečių ir racionalaus tarimosi, ką galime padaryti.

PIRMININKAS. Klausia A. Dumčius. Ruošiasi A. Endzinas.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkoju. Labai noriai į klausimus atsakinėja aplinkos ministras, tad leiskite jo paklausti. Gera iniciatyva, aišku, gyventojams dėl kaupiamųjų, bet, pavyzdžiui, iniciatyvų iš ministerijos dėl daugiabučių renovacijos kažkaip vis negirdėti. Tai pirma noriu paklausti, ar sekasi pasirašyti sutartis su kreditoriniais bankais. Pirma, ką jūs žadėjote. Dabar ar artimiausiu laiku savivaldybės sulauks lėšų, kad rengtų daugiabučių techninius projektus, taip pat energetinį įvertinimą, nuostolių ir panašiai. Žmonės labai laukia to. Na ir kada ta informacija apie visa tai bus pateikta, nes žmonės kažkaip to pasigenda.

G. KAZLAUSKAS. Dėkoju. Aš šiandien kažkaip populiarus ir beveik tais pačiais klausimais. Visų pirma atsakysiu apie sutarčių pasirašymą su bankais, kurie dalyvauja programoje. Šiuo metu, žinote, yra pasirašytos dvi sutartys, t. y. su Šiaulių banku sutartis buvo pasirašyta gegužės mėnesį ir šį mėnesį praeitą savaitę kaip tik buvo pasirašyta sutartis su „Swedbanku“. Dar toliau tęsiasi derybos su SEB banku ir tokiu atveju, manau, jau bus tikrai užpildyta visa grandinė, reikalinga sėkmingam programos lėšų išdavimui gyventojams. Nors toks procesas jau yra prasidėjęs ir tikrai bet kas, nusprendęs dalyvauti programoje, turi galimybę gauti kreditą.

Dėl siūlymų, kaip tobulinti programą, ir su tuo susijusi kita jūsų klausimo dalis, aš galėčiau atsakyti paprastai: ministerija tikrai pateikė nemažai siūlymų, kuriems Vyriausybė iš dalies pritaria, didžiajai daliai, ir šiuo metu kaip tik yra įstatymo pakeitimai, kurie pradėti svarstyti Seime ir, labai tikiuosi, greitai bus priimti, supaprastinantys tvarką, didinantys paramą gyventojams, lygiai taip pat numatantys galimybę kompensuoti lėšas savivaldybėms ir t. t. Taigi jeigu tiktai neužtruks šitie įstatymų pakeitimai, manau, kad labai greitai bus viskas realizuota.

PIRMININKAS. Klausia A. Endzinas, ruošiasi kolega D. Budrys.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Perfrazuodamas kolegą D. A. Barakauską, noriu pasakyti, kad, gerbiamieji ministrai, jūs jau galite kalbėtis.

O toliau klausimas ministrui G. Kazlauskui. Šiandien jūs iš tikrųjų populiarus. Rodos, rugpjūčio pabaigoje aš jums persiunčiau į mane besikreipusių žvejų prašymus dėl galimybės padidinti žvejybos įrankių žvejojančių Kuršių mariose kiekį rezervuotų kvotų sąskaita. Prašom pasakyti, kaip jūs manote, ar tai yra pagrįstas prašymas, ar tai galima daryti ir, jeigu tai galima daryti, o jeigu ne, tai kodėl, kada planuojate priimti sprendimą šiuo opiu klausimu?

G. KAZLAUSKAS. Dėkoju už paklausimą. Iš tikrųjų tas jūsų prašymas buvo persiųstas, iš esmės tikrai nematau kokių nors prieštaravimų, kodėl nebūtų į jį atsižvelgta, nes panaudoti rezervinius tinklus ar nerezervinius, skirti papildomo limito tokį kiekį, kaip prašo, tikrai žvejybos esmės nepakeičia. Šiuo metu kaip tik rengiamas įsakymo projektas, kur turėtų būti atsižvelgta į jūsų prašymą.

PIRMININKAS. Klausia D. Budrys. Jo nematau. V. P. Andriukaitis. Ruošiasi R. Kupčinskas.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju. Mano klausimas dviem ministrams, kadangi tos pačios temos. Tai švietimo ministrui ir teisingumo ministrui. Aš gavau iš vilniečio Lazdynų gyventojo Gabrio elektroninį laišką (suformuluosiu jums pagal jį ir paklausimą), kuriame jis skundžiasi, jog darosi keista situacija pasaulietinėse mokyklose. Ir jo vaikai, ir kitų vaikai patiria, taip sakant, diskomfortą arba diskriminaciją, jeigu jie yra vienos ar kitos pasaulėžiūros, kadangi, tarkim, dėstant tikybos pamoką arba, jeigu daugiau vaikų tikybos pamokose, automatiškai tie vaikai, kurie nori lankyti etiką, patenka į užburtą ratą – tai nebūna pamokų, tai tenka praleisti koridoriuose ir panašiai. Taip pat jie minėjo (čia jau, žinoma, Vilniaus tarybos dispozicija), kad „Versmės“ pasaulietinė mokykla buvo kažkokiu būdu perduota katalikų mokyklai. Taip pat jie minėjo ir tai, kad daugelyje mokyklų staiga atestatų įteikimai vyksta ir kulto pastatuose, ir vaikai, kurie yra kitų tikėjimų arba iš laisvamanių šeimų…

PIRMININKAS. Kolega, laikas!

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). …netgi įteikia atestatus. Tai jie kelia klausimą taip: ar ministrai pastebi, jog, taip sakant, pasaulietinės mokyklos kontekste vis dėlto yra tam tikra diskriminacija tų, kurie yra, taip sakant, kitokių įsitikinimų, ir dėstant tikybos pamokas ir etikos pamokas nėra galimybės pasirinkti alternatyvą. Kaip jūs manote, ar nereikėtų į tai atkreipti daugiau dėmesio tiek žmogaus teisių kontekste, tiek pasaulietinių mokyklų kontekste?

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Dėkui už klausimą. Jūsų vardu gautas paklausimas turbūt yra susijęs su „Versmės“ katalikiška mokykla, kuri išties nuo naujų mokslo metų pradžios tapo nevalstybine katalikiškos pakraipos mokykla. Prieš tai jinai buvo Vilniaus miesto bendrojo lavinimo mokykla ir išties bendruomenės sprendimu buvo nuspręsta pereiti į kitą statusą. Bet šiuo atveju turbūt jūsų klausimas labiau susijęs su bendrojo lavinimo pasaulietinėm mokyklom ir šiuo atveju nebūtų tinkamas pavyzdys remtis konkrečia mokykla. Be abejo, bet kokiu atveju mes norėtume matyti ir aktyvią mokyklų bendruomenių poziciją, ir tėvų laikyseną. Galiu tik tiek patikinti jus, kad signalų apie tai, kad galimybės šalia tikybos rinktis etiką nebūtų sudaroma, jeigu ir yra, tai tikrai labiau išimtiniai atvejai nei sistema.

Kita vertus, dėl įvairių atvejų, kur atšvęsti atestatų įteikimą – iškilmingoje atmosferoje Kotrynos bažnyčioje ar dar kitur, nemanau, kad tai kertasi kaip nors iš pamatų su mokyklos pakraipa, nes, man atrodo, svarbu ne paversti tai religiniu ritualu, mano žiniom, tikrai taip netampa, o veikiau sukurti iškilmingą ir nekasdienę atmosferą. Bet tikrai sutinku, kad atskirais aspektais – ar dėl kryžiaus kabinimo pasaulietinėse mokyklose ir kur tai turėtų būti, diskusija, manau, dar vyks. Ji nėra vien Lietuvos. Aišku, turim žiūrėti, kad formalaus valstybės ir bažnyčios atskyrimo, taip pat ir švietime, būtų paisoma.

PIRMININKAS. Paskutinysis klausia Rytas…

R. ŠIMAŠIUS. Tai aš labai trumpai atsakysiu. Aš tik pritariu ministro nuomonei. Nemanau, kad yra sisteminės bėdos. Šiandien, aišku, atskirais atvejais galimų bėdų yra, o dėl sisteminių bėdų dar tiktai pridurčiau, kad tiek, kiek man yra žinoma, netgi Katalikų bažnyčios pozicija toli gražu nėra brukti tai per prievartą visiems, o tai yra pasirinkimo reikalas. Ta pozicija kuo toliau, tuo labiau ryškėja. Skaitant įvairius tekstus irgi gana akivaizdžiai tai matyti. Atskirais atvejais, be jokios abejonės, reikia atkreipti dėmesį, ir aš tikiu, kad švietimo ministras tai padarys, jeigu yra bėda. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, paskutinysis klausia R. Kupčinskas. Kortelę įsidėkit.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš norėjau paklausti susisiekimo ministro. Turbūt ne vienas Seimo narys važiuodamas keliais, atkreipia dėmesį į daugybę tų vadinamųjų saugos salelių, kurios yra išklojamos trinkelėmis, pastatomi tokie stulpeliai. Man teko būti ir Lenkijoje. Visa tai tenai kitokiu būdu sprendžiama. Man regis, kad vis dėlto tos salelės, juo labiau kad ten pėstieji tikrai niekas nevaikščios tuose keliuose, kainuoja pakankamai brangiai, ir manau, kad čia ne visai tikslinga skirti tas lėšas vien šioms salelėms, kai yra daug ir žvyrkelių neasfaltuotų, ir pan. Tai toks klausimas. Ir juo labiau kad tikrai užsienyje visi šie dalykai sprendžiami racionaliau. Ačiū.

E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis kolega, už klausimą. Be jokios abejonės, pačios saugumo salelės, aišku, yra statomos pirmiausia ir įrengiamos ten, kur yra vadinamosios juodosios dėmės, kur iš tikrųjų didesnė rizika autoįvykių. Jos pasiteisino, nes ten, kur tos salelės atsirado, per pastaruosius metus statistiškai autoįvykių ir nelaimių skaičius sumažėjo. Tačiau jūs labai teisingai atkreipėte dėmesį, kad tikrai, įdiegiant eismo saugumo priemones, nereikėtų daryti jų jau labai tokių prabangių, jas galima padaryti ir pigiau. Dar pereitais metais esu davęs nurodymą išnagrinėti galimybes tas saleles daryti pigiau. Jau žinau, kad projektuojant kai kur naujas saleles, jų įrengimas atpigs dvigubai. Ten, ką jūs matote, iš tikrųjų matote dar senesnio projektavimo saleles, kurios buvo projektuotos 2006–2007 metais ir įrengtos per pastaruosius kelerius metus. Tikrai galiu užtikrinti – jūsų pastaba labai taikli, ir mes esame ją pradėję įgyvendinti.

PIRMININKAS. Dėkoju Vyriausybės nariams. (Techninis triukšmas) Rizikuosime dar kartą. Dėkoju Vyriausybės nariams už dalyvavimą. Seimo technikos specialistams rekomenduoju patikrinti, kas darosi su mūsų aparatūra.

13.35 val.

Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 4, 6, 8, 10, 11, 12 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-1658(2) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, dabar turėtume apsispręsti dėl kitų svarstomų klausimų. Pagal darbotvarkę būtų 1-5a klausimas – Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 11¹ straipsniu projektas. Pranešėjas – A. Vidžiūnas. Matau pranešėją salėje. Kviečiu, kolega. Galbūt vis tiek pabaigtume procedūrą, o balsavimą atidėtume vėliau. Prašau, gerbiamasis kolega.

A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Prašom pastraipsniui. Pataisa yra dėl 5 straipsnio, dėl kitų nėra. 1 straipsnis. Siūlau priimti 1 straipsnį.

PIRMININKAS. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritarta. Nėra prieštaraujančių. 2 straipsnis.

A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Nėra pataisų.

PIRMININKAS. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. 4 straipsnis.

A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Pritarta.

PIRMININKAS. Pritarta. Dėl 5 straipsnio yra…

A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). A. Zuokienės pataisa.

PIRMININKAS. …Seimo narės A. Zuokienės pataisa. Prašau, gerbiamoji kolege, pateikti savo pataisą.

A. ZUOKIENĖ (MSG). Labai dėkui, pranešėjau. Esu už stiprią ir savarankišką savivaldą, tačiau, kaip rodo realybė, kai kuriose vietose prasilenkiame su sveiku protu, todėl turi įsikišti įstatymai. Šiuo atveju kalbu apie socialinio būsto nuomą. Įstatymas, kurį dabar priimame, sako, kad sutartys su socialinio būsto nuomininkais sudaromos vadovaujantis Civiliniu kodeksu. Mano pasiūlymai šiame įstatyme numatyti sugriežtinimus neprieštarauja Civiliniam kodeksui. Skirtingai nei teikia komiteto išvada, jog nei teisiškai, nei praktiškai nėra galimybės socialinio būsto subnuomoti, noriu pasakyti, kad ir teisiškai, ir praktiškai tokia galimybė yra. Teisiškai tai skamba taip: „Nuomininkas turi teisę subnuomoti išnuomotą daiktą, gavęs raštišką nuomotojo sutikimą“, t. y. savivaldybei sutikus gali būti duotas leidimas pernuomoti. Aš noriu tikėt sveiku protu, jog iš socialinio būsto niekas, nei savivaldybės tarnautojai, sudarantys eilę, nei nuomininkai, negali pelnytis. Tačiau akivaizdu, kad realybė kitokia. Kaip matyti iš spaudos, Tauragės meras nemato bėdos, jog būstas pernuomojamas. Druskininkų meras konstatuoja, jog itin daug subnuomos atvejų, nepaaiškindamas, ar jie yra su savivaldybės leidimais, ar ne.

Mano pirmasis siūlymas yra apskritai eliminuoti galimybę pernuomoti socialinį būstą, kurio laukia 26 tūkst. Lietuvos gyventojų, jei socialinis būstas nėra gyvybiškai reikalingas, jį perduoti kitiems. Kaip matome iš Valstybės kontrolės ataskaitos, 70 % gyvenančių socialiniuose būstuose neteikia duomenų apie savo pajamas, nustatyta daugybė kitų pažeidimų.

Trumpai apie antrąjį pasiūlymą. Juo įpareigojama savivaldybė nutraukti sutartį, jei bute nedeklaravus išvykimo negyvenama ilgiau nei tris mėnesius iš eilės. Civiliniame kodekse numatyta, jog deklaravęs išvykimą be priežasties asmuo turi teisę negyventi socialiniame bute šešis mėnesius, o deklaravęs išvykimą dėl kokios nors priežasties, t. y. gydytis, mokytis, ilgalaikė komandiruotė, suimtiems, atliekantiems karo tarnybą ar išvykusiems atlikti globėjo pareigų, tiek, kiek jam norisi ir reikia.

Mano siūlymas, jei nepranešus apie išvykimą negyvenama būste ir gavus signalą apie tai, užregistravus tai įstatymo nustatyta tvarka, būtent tą negyvenimo faktą, su antstoliais, praėjus trims mėnesiams, sutartis nutrūksta. Tai yra Civilinio kodekso sąvoka yra siaura ir apibrėžia būsto išsaugojimą tik laikinai išvykus ir deklaravus apie tai. Tačiau negyventi būste galima ir niekur neišvykus, ir dėl kitų priežasčių. Todėl siūlau papildyti įstatymą šiais dviem pasiūlymais. Dėkui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti, kad svarstome šitas pataisas? Ne, nėra pritarimo. Ką gi. Reikia 29 pritariančių Seimo narių. Salėje yra tiek. Gerbiamieji kolegos, balsuojame, ar pritariame, kad ši pataisa būtų svarstoma salėje?

Pritarė 24 Seimo nariai, kad pasiūlymas būtų svarstomas. Deja, salėje nėra tiek Seimo narių.

A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Kolegos, aš siūlau tada laikytis komiteto siūlymo. Komitetas taip pat nebuvo pritaręs siūlymui. Siūlau priimti 5 straipsnį.

PIRMININKAS. V. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, deja, tai, ką siūlo kolega A. Vidžiūnas, negali būti realizuota. Visų pirma salėje nėra reikiamo parlamentarų skaičiaus ir A. Zuokienė realiai negali realizuoti savo teisės dėl paprasto dalyko – tiesiog žmonės išsilakstė pietų ar dar ko nors. Tai ne jos kaltė, kad dabar Seimo tvarkdariai nesurenka į posėdį reikalingo skaičiaus žmonių. Todėl yra viena išeitis – imti pertrauką, kai susirinks, nedaryti taip, kaip siūlo pranešėjas, bet arba imti nagrinėti kitas pataisas, o prie šios sugrįžti tuomet, kai salėje bus pakankamas Seimo narių skaičius. Būkime korektiški.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad pasiūlymas yra logiškas. Gal sutiktume padaryti pertrauką, tai yra padaryti šio klausimo svarstymo pertrauką ir svarstyti kitus darbotvarkės klausimus. Nes nenormalu, kai salėje nėra žmonių tiek, kad net galėtų apsispręsti dėl pataisos. (Balsai salėje)

Prašau.

K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš nesuprantu, kodėl Vytenis taip reagavo. Yra vienas iš balsavimo būdų nedalyvauti balsavime, nes čia dauguma nedalyvavo balsavime, todėl ir nesurinko 29 balsų. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės, kiek šiuo metu yra salėje.

 Gerbiamieji kolegos, kadangi jau dabar salėje yra daugiau žmonių, dar kartą siūlau balsuoti. Kolegos, balsuojame. Kadangi jau salėje yra reikiamas žmonių skaičius, balsuojame. Kas už tai, kad svarstytume A. Zuokienės pasiūlymą?

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 31, balsavo 25. A. Zuokienės pataisos nesvarstome. (Balsai salėje)

Taip, klausau jūsų. V. P. Andriukaitis per šoninį mikrofoną.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėl vedimo tvarkos. Socialdemokratų frakcijos vardu prašome šio klausimo svarstymo pertraukos iki kito posėdžio.

A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Prašom pasakyti argumentus, kokie argumentai? (Balsai salėje)

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Yra, yra, aš turiu įgaliojimą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, statutiškai teisėtas yra prašymas. Balsuojam. Kas pritaria Socialdemokratų frakcijos pasiūlymui daryti pertrauką iki kito… Jūs siūlote iki kito posėdžio? (Balsai salėje: „Taip.“) Taip. Prašau, balsuojam, kas pritaria šiam pasiūlymui.

Gerbiamieji kolegos, užtenka, yra penktadalis balsų. Taigi iki kito posėdžio atidedame.

A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Aš tik noriu apgailestauti, kad tokia techniškai tvarkinga mūsų diskusija ir labai draugiškas darbas su pateikėja pavirto į tokias išvadas ir tokius apibendrinimus, kuriuos pateikė opozicija. Labai apgailestauju.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Kaip matote, dešinėje pusėje nėra nė dalies tų, kurie galėtų priimti įstatymus, ir dėl to šiuo metu įstatymų priėmimas stringa. Bet aš noriu, gerbiamasis pirmininke, jums pasakyti, kad jūs praleidote progą, kada buvo mūsų visų bendru sutarimu numatyta, kad bus 10 minučių pertrauka ir žmonės galės išeiti iš salės. Šiuo metu dalis Seimo narių yra pasilikę ir bando dirbti, bet didžioji dalis nesulaukusi pertraukos išsivaikščiojo, mūsų darbas yra padrikas. Todėl aš siūlau kad ir pavėluotai dabar paskelbti bent 10 minučių pertrauką, kad visi galėtų nueiti atlikti fiziologinius reikalus, ir tada galbūt dalis galėtų sugrįžti ir pratęsti iki pietų dar likusią darbotvarkę. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iki pietų pertraukos liko labai nedaug ir tikrai nekantrieji išėjo. Ar galėtume, kolegos, sutarti, kad mes dirbame? Nedaug liko iki pietų pertraukos. Dėkoju už supratimą.

13.47 val.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos galimai neteisėtam politinių ir interesų grupuočių poveikiui teisėsaugos institucijoms ir jų atliekamiems tyrimams bei galimam sąmoningam trukdymui pareigūnams tirti nusikalstamas veikas ištirti sudarymo“ 5 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIP-2430(2) (pateikimas)

Dar liko iki Vyriausybės valandos neapsvarstytas vienas klausimas, tai yra Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos galimai neteisėtam politinių ir interesų grupuočių poveikiui teisėsaugos institucijoms ir jų atliekamiems tyrimams bei galimam sąmoningam trukdymui pareigūnams tirti nusikalstamas veikas ištirti sudarymo“ 5 straipsnio pakeitimo“ projektas. Pranešėjas – kolega J. Sabatauskas. (Balsai salėje) Vietoj J. Sabatausko, prašau, J. Olekas. Prašau gerbiamąjį J. Oleką. Pateikimas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip žinote, J. Sabatausko vadovaujama komisija dirbo ištisai ir visos vasaros laikotarpiu. Deja, informacijos srautas, kuris pasiekė komisiją, visą laiką didėjo. Kreipėsi ir atskiri Seimo nariai, ir įvairūs pareigūnai pateikė savos informacijos, todėl suspėti iki numatyto termino – spalio 1 d. – išklausyti visus asmenis, kuriuos buvo numatyta išklausyti šioje komisijoje, padaryti išvadas, jas apibendrinti ir pateikti Seimui šiek tiek pritrūko laiko.

Todėl mūsų komisijos pirmininkas ėmėsi iniciatyvos paprašyti jūsų, mielieji kolegos, sudaryti galimybę, kad ši komisija galėtų savo darbą sėkmingai baigti, pratęsti jos veiklą dar bent iki lapkričio 15 d. Manau, kad toks terminas būtų logiškas ir pagrįstas. Pradžioje buvo siūlymas šiek tiek ilgiau, iki gruodžio 1 d., bet atsižvelgiant į pasiūlymus buvo apsispręsta pasirinkti lapkričio 15 d. Todėl prašyčiau jūsų pritarimo šiam teikiamam nutarimo projektui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prieš užduodant klausimus noriu jums pranešti, kad mūsų parlamento salėje šiuo metu lankosi Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės parlamento pirmininkas Laurentas Mosaras kartu su delegacija. Pasveikinkime. (Plojimai)

Tęsiame darbą. Pirmas klausimą užduoda K. Daukšys. Prašau.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš manau, kad to poveikio čia tiek dar visokių iškasite dalykų, ko gero, jeigu norėsite. Ar jums užteks laiko iki lapkričio 15 d.? Ar nereikia iš karto iki gruodžio vidurio ir tada tiktai pabaigti tuos reikalus?

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis kolega. Iš tikrųjų pirmas komisijos pirmininko siūlymas buvo gruodžio 1 d., bet, jausdamas kolegų norą išgirsti atsakymus į užduotus klausimus kiek nors anksčiau, gerbiamasis J. Sabatauskas pasiūlė lapkričio 15 d. Todėl dabar aš nenorėčiau tos datos kaip nors keisti. Aš tik labai atsiprašau kolegų, kurie čia šiek tiek replikavo, kad J. Sabatausko šiuo metu nėra salėje ir jis negali pristatyti. Jeigu kas nežino, labai atsiprašau, turiu pranešti liūdną žinią, kad vakar mirė jo tėvelis, ir priežastis, kodėl jo nėra, yra labai rimta ir pateisinama.

PIRMININKAS. Klausia V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, suprantama, kad komisija susidūrė su dideliais sunkumais ir terminas galbūt buvo šiek tiek per trumpas. Tačiau šios problematikos tyrinėjimo yra politinis aspektas. Šiaip, aišku, būtų svarbu išsiaiškinti, kad apskritai konstituciškai pažiūrėtų Seimas į tą problemą, nes matytų tokią problemą, kad jinai išties egzistuoja ir ją reikia nagrinėti, ypač po oficialių pareigūnų pasisakymų. Tačiau, matyt, gali atsitikti taip, kad dėl politinių intencijų vėl gali atmesti šį kartą šį nutarimą ir tiesiog daryti, na, sakykime, dėl vienokios ar kitokios politinės interpretacijos. Kaip jūs manote, ar nereikėtų pasiekti tokio politinio konsensuso, kad ta formali data būtų pratęsta, kad bent jau realiai gautų atsakymus į paklausimus, ir pasiekti sutarimą, kad tai būtų padaryta?

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis kolega. Mes komisijoje stengiamės kuo mažiau suteikti mūsų komisijos darbui politinio atspalvio. Kas be ko, kartais galbūt atsitinka pakviečiant vieną ar kitą pareigūną ar užduodant klausimą, bet daugeliu atvejų stengiamės surasti konsensusą. Todėl aš tikiu, kad šiandien bent tie žmonės, kurie ir dirba, ir dalyvauja komisijoje, tikrai mato poreikį, kad komisijos darbas būtų dar šiek tiek pratęstas ir kad mes galėtume įvykdyti tuos tikslus, kuriuos yra iškėlęs mums Seimas, galbūt net ne tiek įvertindami visą praeities įvykių raidą, kiek sudarydami sąlygas, kad mes ateityje su tokiais reiškiniais kuo mažiau susidurtume, o geriausiu atveju, kad iš viso nesusidurtume.

PIRMININKAS. Klausia K. Masiulis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Noriu paklausti tokio dalyko. Aš balsuočiau už komisijos darbo pratęsimą, nors joje ir pats laiką gaištu, ir manau, kad visiškai tuščiai, jeigu jūs įvardinsite bent vieną rimtą priežastį, kad kažkas pradėjo ryškėti tos komisijos darbe, nes kol kas mes ten tiktai tokį politinį ping pongą žaidžiame, mėtydami vieni į kitus purvelius.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis kolega. Nežinau, kaip jūs vertinate, gal ne visuose posėdžiuose buvote, kiek prisimenu. Bet iš tikrųjų buvo labai konkrečių pasisakymų, faktų ir liudijimų, kad tokio poveikio būta. Aš priminsiu Aukščiausiojo… Vyriausiojo administracinio teismo teisėjo pasisakymą, kad jis atlaikė politinių ir kai kurių ekonominių grupuočių spaudimą.

Mes turime savo tyrimą pabaigti, kad galėtume tas grupuotes įvardyti ir užkirsti kelią, kad ateityje tokių nebūtų.

PIRMININKAS. Klausia A. Stancikienė.

A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Kadangi aš buvau viena iš tų, kurią jūsų komisija apklausė, tai mano klausimas būtų toks: ar jūs bent žinote, ko jūs ieškote ir kur tas lobis paslėptas? Tie klausimai ir tas, na, nežinau, kiekvieno rašto, normaliai vykdant parlamentinę kontrolę, priklausančio Seimo nariui rašyti… Seimo narys turi klausti ir turi vykdyti parlamentinę kontrolę. Jeigu jūs kiekvieną tokį raštą nagrinėjate smulkmeniškai, tai man susidaro įspūdis, kad jūs tiesiog neturite daugiau kur praleisti turiningai laiko. Mano klausimas: ko ieškote, kur ieškote ir ar tikrai žinote, kad tas lobis ten paslėptas?

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji kolege. Mūsų komisijos nariai tikrai neieško lobio, paliekame jūsų pomėgiams, bet mes ieškome atsakymo, kad mes, Seimo nariai, pirmiausia, neatsidurtume nepavydėtinoje padėtyje, t. y. ieškome tos ribos, kad mūsų būtina parlamentinė kontrolė neperaugtų į poveikio teisėsaugos institucijoms būseną. Jeigu jus šis atsakymas tenkina, jūs suprasite, ką mes dirbame. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausia S. Pečeliūnas. Neveikia mikrofonas. Prašau per šoninį.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Tai šiandien šitas bus mano mikrofonas, tegul visi pirmininkai žino. Mielas pranešėjau, aš ne prieš, kad pratęstume laiką. Ne vienoje tokioje tyrimo komisijoje esu dirbęs ir irgi kartais prašydavome laiką pratęsti, bet visada Seimą informuodavome apie tyrimo eigą, kokios yra priežastys ir kokius konkrečius dalykus mes dar turime padaryti, jeigu duosite mums to laiko. Tai dabar mano klausimas. Kiek jūs kokių atvejų tiriate, kiek dar liko neištirta? Nes iš ko visa tai prasidėjo? Ateina pareigūnas ir pasako: prieš dvejus metus man buvo kažkoks poveikis, aš buvau stiprus, atsilaikiau. Atsiprašau, tai reikia tirti, kodėl jis prieš dvejus metus, kai buvo tas poveikis, kai įstatymas reikalauja, kaip sako, imtis priemonių ad hoc ir jis turi tas įstatymo suteiktas galias, nieko nedarė, o kai kyla koks nors neveiklumo klausimas, jis tada žaidžia tuo bumerangu. Ar jūs ir atvirkštinį dalyką tiriate? Prašom atsakyti į visą klausimo apimtį. Ačiū.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis kolega. Aš pasakysiu gal šiek tiek abstrakčiai dėl to, kiek mes esame padarę. Mes esame iškvietę keliolika pareigūnų ir Seimo narių, nors susilaukėme ir tam tikros kritikos iš kolegų, nes buvo institucijų pateikta kaip galimas kreipimasis, viršijantis įgaliojimus, tai mes tas apklausas esame atlikę. Informaciją iš kolegų ir iš pareigūnų gavę. Yra, bent mano turimomis žiniomis, dar daug pareigūnų, kurie yra pakviesti, kurių laikas ateiti buvo atidėtas dėl tarnybinės situacijos, todėl ir susidarė tokia padėtis dėl pratęsimo. Aš dar kartą pabrėžiu, kad iš tikrųjų ši komisija vasarą rinkosi ir dirbo, ačiū visiems, kurie atėjo. Bet yra dar šiek tiek to darbo, kurį reikėtų padaryti norint pabaigti.

Jūsų keltas klausimas dėl to, kodėl pareigūnas neinformavo apie darytą poveikį, turbūt išeina iš mūsų komisijos tiesioginio tyrimo ribų, tos institucijos, kurios tiesiogiai turėtų domėtis nuslėptu šiuo atveju nusižengimu… na, nusikalstama veikla, aš nenorėčiau įvardyti, tą turėtų tirti. Todėl mes, komisija, tuos klausimus užduodam, kartais išgirstam atsakymus, kartais ne. Todėl mes ir dirbam tą darbą. Ačiū.

PIRMININKAS. M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Galiu kalbėti? Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, tema, kuri išdėstyta šios komisijos pavadinime, iš tiesų mūsų visuomenei yra labai aktuali. Mes įvairiais aspektais ir labai dažnai girdime, ir net jaučiame žmonių įsitikinimą, kad politikus veikia įvairios grupuotės, kad teisėsaugos institucijas veikia įvairios grupuotės, tačiau ištirti šį klausimą išties yra nepaprastai sudėtinga. Kada vyko diskusija ir buvo keliamas klausimas dėl to, kad gal čia ir nieko nereikia tirti… Aš noriu pasakyti, kad šios komisijos darbo rezultatas bus labai svarbus kitiems mūsų vertinimams ir žingsniams. Prašau pasakyti, labai daug yra visokios informacijos, labai daug yra užklausimų ir neatvykimų. (Balsai salėje) Ar jūs negalvojate, kad reikėtų sugriežtinti poveikį už kviečiamų pareigūnų neatvykimą į komisijos posėdį? Kaip jūs galvojate?

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis kolega. Iš tikrųjų ne viena komisija, kuri dirbo su tokiais jautriais klausimais, susidūrė su atsakomybe tų, kurie liudija komisijoms. Aš dėkingas kolegai Sauliui, kuris pateikė, ir kolegoms, kurie priėmė, jo pataisą dėl liudytojų atsakomybės prieš komisiją. Bet tam tikra prasme dėl to, ką jūs pastebėjote dėl neatvykimo ir neliudijimo, galbūt mums reikėtų tą klausimą išnagrinėti ir pritaikyti panašias sankcijas, kurios yra pritaikomos neteisingai liudijant komisijai. Galbūt reikėtų išplėsti, manau, kad yra tokia galimybė. Kiekvienas iš mūsų galime tokius patikslinimus teikti, ir galbūt iš tikrųjų komisijų, ne tik mūsų komisijos, darbas šiek tiek palengvėtų ir pagreitėtų.

PIRMININKAS. Dėkoju J. Olekui. (J. Olekas: „Ačiū, kolegos.“) Jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, dėl motyvų. V. P. Andriukaitis – už. Nėra. K. Masiulis – prieš.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, galėčiau išdėstyti keletą motyvų, dėl ko tokia komisija visiškai tuščia ir nereikalinga. Pirma, ta komisija yra netinkamai vadovaujama, tyrimo tikslai neapčiuopti, plano nėra, taip dirbti galima amžinai. Čia tėra tiktai laiko gaišinimas. Vadovas nelabai žino, kam ta komisija sukviesta ir ką jinai turi veikti. Jinai pavirto savotišku nuomonių apsikeitimo klubu, kuriame tikrai nėra prasmės. Daugelis jau prarandame prasmę ir dalyvauti. Pratęsti darbą, vadinasi, gaišinti mūsų visų brangų laiką. Nebent mes norime gelbėti J. Sabatausko garbę, nes jisai inicijavo nesuprasdamas ką ir dabar reikia gelbėtis iš tos keblios padėties. Komisija pavirto pigaus politikavimo klubu ir reikėtų tokios komisijos veiklą nutraukti, pripažįstant, kad jinai negali pasiekti jokio objektyvaus rezultato, kuris būtų kažkiek ko nors vertas.

PIRMININKAS. V. Mazuronis – už.

V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, man gerbiamojo kolegos K. Masiulio argumentai visiškai nesuprantami. Jeigu mūsų kolegos, esantys toje komisijoje, dirba, mes galime kritikuoti vieni kitus. Ponas K. Masiulis gali kritikuoti vienus, kas nors gali kritikuoti jūsų darbo stilių, požiūrį ir visus kitus dalykus. Bet jeigu mes sudarėme komisiją, ta komisija dirba, gerai, blogai dirba – bus rezultatai, matysime. Bet jeigu pirmininkas prašo šiek tiek pratęsti laiką, nes, jų manymu, jie nespėja dėl to, kad atsirado daugiau informacijos, dėl vienų ar kitų priežasčių to darbo padaryti, tai kodėl mes turime rodyti, kad tarsi bijome, kad jie baigtų tą darbą, dar neturėdami išvadų. Aš nežinau, kokios bus išvados. Gal ponas K. Masiulis žino, kad jis, dar neturėdamas išvadų, jau mėtosi kaltinimais arba atmetimais, neigimais ir visais kitais dalykais. Kolegos prašo labai paprasto dalyko: duokite laiko dar porą savaičių ar kiek nors laiko tam, kad jie galėtų normaliai baigti darbą, pateikti darbo rezultatus. Tada, gerbiamasis Kęstuti, jūs galėsite eiti į tribūną turėdamas medžiagą, jeigu ją perskaitysite, tada aš suprasiu, kad jūs galėsite kalbėti vienaip ar kitaip. Dabar, atleiskite, jūs negerbiate nei Seimo sprendimo, nei kolegų, iš anksto bandote sustabdyti ir neleisti dirbti tai komisijai, tarsi kažko bijotumėte. O gal turite ko bijoti? Todėl kviečiu kolegas vieniems su kitais nepolitikuoti, jei prašo žmonės, pratęskime tos komisijos darbą. Bus rezultatai, kalbėsime, diskutuosime.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritaria Seimo nutarimo projektui po pateikimo, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.

Balsavo 73 Seimo nariai. Už – 34, prieš – 19, susilaikė 20. Seimo nutarimo projektui po pateikimo nepritarta.

Gerbiamieji kolegos, dabar alternatyvus balsavimas. Balsavimas už – grąžinti tobulinti, balsavimas prieš – atmesti. Balsuojame.

Balsavo 74 Seimo nariai. Už grąžinimą tobulinti 24, prieš, tai yra už atmetimą, 40. Nutarimo projektas atmestas.

Gerbiamieji kolegos, dabar S. Pečeliūnas. Prašau.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Pagal Statutą komisija laiku savo darbo neatliko, išvadų rašyti negali, jos tiesiog nėra. Tą ir konstatuokime.

PIRMININKAS. J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Iš vienos pusės, ačiū, kolegos, kad mums toliau nereikės darbuotis. O iš kitos pusės, labai gaila, kad valdanti dauguma taip išsigando, ypač krikščionys demokratai, dabar iš bet kurio televizijos ekrano matosi, kaip elgiasi jų atstovai savivaldybėje, matyt, kad turi ką slėpti ir nenori, kad komisija savo darbą baigtų ir pateiktų išvadas. Dėl to tenka tik apgailestauti. Matyt, kad susirinkus naujam Seimui reikės komisiją sukurti iš naujo tuometinei daugumai. Ačiū.

PIRMININKAS. K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Taip, šitas balsavimas dar kartą įrodė, kad politikai tikrai nedaro jokios įtakos teisėsaugai. Ir kam šitas komisijas sudarinėti, aš nesuprantu. Maža ką koks meras kam ką pasakė.

PIRMININKAS. J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, kad Seimas kaip tik priėmė prasmingą sprendimą pasisakydamas, kad nereikia nuvertinti svarbių parlamentinės kontrolės instrumentų – laikinųjų tyrimų komisijų – ir nebandyti jų paversti tuščio politikavimo įrankiu, kaip buvo šiuo atveju. O jeigu socialdemokratai, kurie čia grasinasi, kažką būtų radę, tai jau būtų komisijos darbo pradžioje viską dėję ant stalo, kas svarbiausia. Matyt, kad čia yra nelabai ką ieškoti ir ką rasti.

PIRMININKAS. S. Stoma.

S. STOMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų labai apgailėtas socialdemokratų elgesys šiuo atveju, nes tas primityvus politikavimas paverčia šitą Seimą cirku. Būtent šitos komisijos darbas tai ir parodė. Labai teisingai paklausė K. Masiulis – duokite nors vieną argumentą, kodėl jūs nesugebėjote atlikti darbo tada, kai buvo nustatyta, ir prašote pratęsimo. Jūsų argumentas buvo iš viso pasibaisėtinas – jūs pasakėte, kad Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas pasiguodė, girdi, jam daromas spaudimas. Apie tą spaudimą visi, kas skaito laikraščius, girdėjo. Tai buvo piliečių santalkos pasipiktinimas, kad toks žmogus skiriamas į tokias pareigas, ir tai buvo visuomeninės organizacijos viešai pareikštas pasipiktinimas. Tai ką, jūs ir visuomenines organizacijas dabar tirsite, kad jie daro spaudimą? Absurdas. Kolegos, atsikvošėkite!

PIRMININKAS. V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš S. Stomai patarčiau nustoti komentuoti teisės sistemos dalykus dėl tam tikrų etinių sumetimų. Manyčiau, kad tamstai reikėtų, kolega Stoma, ramiai atsikvėpti ir ramiai patylėti, svarstant politikų įtaką ir spaudimą teisėsaugai. Man teko dalyvauti laidoje, ir ta laida drąsiai parodė, kaip elgiasi S. Stoma, bet apie tai mes pakalbėsime kitoje vietoje.

Dabar toliau. Išties komisija turbūt pateiks dalį medžiagos, kokią ji turi, ir aš manau, kad Seimas dar gali grįžti prie šio klausimo Statuto nustatyta tvarka. Tai nėra pabaiga. Ir aš tikiu, kad komisija, apibendrinusi medžiagą, galės pateikti dalinę išvadą, o iš tos dalinės išvados mes toliau spręsime vėl apie galimybę pratęsti arba bent jau gauti visą medžiagą pagal tą tyrimą, kuris buvo padarytas.

PIRMININKAS. A. Stancikienė.

A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Aš irgi labai tikiuosi, kad komisija pateiks savo išvadas, tik nežinau, ką ji galės pateikti iš tų kelių raštų ar kelių pasisakymų, nežinau, koks tyrimas gali būti. Aš vis dėlto siūlyčiau ponui J. Olekui, prieš kaltinant Tėvynės sąjungą, kad neva mes kažko bijome, labai gerai pasiieškoti tų asmenų, kurie daro įtaką teisėsaugai, savo partijoje ir opozicijoje. Be abejonės, aš, kai balsavau už šitos komisijos sudarymą, tikėjausi, kad jūs tirsite tuos visiems viešai žinomus faktus, kur iš tikrųjų didelės politinės jėgos ir partijos, turėdamos ką slėpti… visokias tamsiąsias buhalterijas ir t. t., teisėsaugoje užsiguli tie visi tyrimai, neaišku, kodėl jie laukia senaties. Aš tikėjau, kad jūs principingai į tai pažiūrėsite, bet jūs kažkodėl nubrėžėte aiškią liniją. Tai, kas buvo opozicijos, ir tai, kas iš tikrųjų metų metais buvo nejudinama, jūs nejudinote, o nagrinėjote kažkokius, nežinau, bet elementarius kasdienius raštus. Labai laukiu jūsų komisijos išvadų, ir tikrai lauksiu, pažiūrėsiu, ką jūs ten veikėte tiek laiko.

PIRMININKAS. Kolegos, siūlyčiau trumpiau. Paskutinė replika. K. Masiulis. Mes atsiliekame nuo darbotvarkės. Tris kartus, gerbiamasis kolega. Prašau. K. Masiulis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš norėčiau kolegoms pasakyti, kad nereikėtų tiek aistrų ir emocijų laidyti dėl tokios bejėgiškos komisijos. Per savo gyvenimą teko darbuotis įvairiausiose komisijose, bet tokio laiko gaišimo man dar nėra tekę matyti. Kiek aš pamenu, 4 komisijos nariai buvo viešai pareiškę, kad jie dėl tokio beviltiško darbo organizavimo galvoja palikti komisiją. Gaišti laiko iš tiesų mes negalime, mes esame užimti ir rimtą darbą dirbantys žmonės. Dabar ieškoti objekto… Pratęsti darbą tik dėl to, kad reikia ieškoti objekto. Objekto niekas nesurado. Mes tiriame kažkokius pasisakymus laikraščiuose. Kai iškviečiame žmogų, kur J. Olekas sako, kad čia jis teismo pirmininkas, kažkieno buvo veikiamas, jis komisijai ima ir pasako – nebuvau niekieno spaudžiamas, nebuvau niekieno veikiamas.

PIRMININKAS. Laikas replikai…

K. MASIULIS (TS-LKDF). Tai ką, visą laiką mes taip laikraščius skaitysime ir su kiekviena publikacija kviesime tuos publikacijų autorius? Tikrai tai ne Seimo darbas. Gerbkime savo veiklą.

PIRMININKAS. Kadangi jau ketvirtą kartą buvo paminėta J. Oleko pavardė, negaliu nesuteikti. Prašau trumpai, kolega.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, aš tik noriu pakviesti savo kolegas krikščionis demokratus tarpusavy susitarti. Jūs toje komisijoje turėjote daugumą, jūs galėjote pasiūlyti kuriuos norite tirti objektus. Dabar vienas sako, kad tas neištyrė, kitas sako, kad nėra ko tirti. Tai susėskite frakcijoje, pasitarkite ir apsispręskite, yra ar nėra. Jūs balsavote už tą komisiją. Kita vertus, komisija negalėjo pabaigti darbo, nes būtent daugumos atstovai dažniausiai neateidavo ir ne kartą buvo sugriautas komisijos darbo kvorumas. Štai kur yra šuo pakastas, kad komisija negalėjo pateikti savo išvadų iki šios dienos, ir po jūsų šios dienos balsavimo ji negali pateikti jokių išvadų. Mūsų darbas yra baigtas ir ta medžiaga, kuri ten buvo surinkta, nukeliaus į archyvą, nes komisija jau nedirba.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kolega.

14.12 val.

Savaitės (nuo 2010-10-11) – 2010 m. spalio 12 d. (antradienio) ir 14 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas

Dabar kviečiu Seimo Pirmininkę I. Degutienę pristatyti kitos savaitės darbotvarkę.

I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šiek tiek atokvėpio, bus nuleistas garas, nereiks čia ginčytis. Kitą savaitę nebus plenarinių posėdžių. Pristatau jums spalio 12 d. ir 14 d. darbotvarkes.

Spalio 12 d., tikiuosi, kad bus priimtas Tapatybės kortelės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas ir visi lydintieji. Toliau – Garantinio fondo įstatymas. Noriu priminti, kad dar nuo pavasario sesijos yra pateikimai įstatymų, buvusių dar 2009 m. gruodžio mėnesį, jau beveik metai, valstybės valdymo tobulinimo klausimais. Ir dėl Narkotikų kontrolės departamento, Valstybės tabako ir alkoholio tarnybos kontrolės daug įstatymų, kur galų gale komitetai, kadangi jų buvo daug, apsvarstė, mes dabar, tikiuosi, galėsime jau priimti sprendimus po svarstymo.

Toliau yra Vidaus tarnybos statuto, Saugaus eismo automobilių keliais, Seimo nutarimų dėl įvairių aukštųjų mokyklų statutų tvirtinimo projektai. Visa tai yra mūsų skolos iš pavasario sesijos, nes mes tada nesuspėjome savo darbų padaryti. Po pietų 12 d. Konkurencijos tarybos pirmininko Jono Rasimo atsakymai į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus, Seimo kontrolierių 2008 ir 2009 metų veiklos ataskaitos ir tam tikri Seimo nutarimai dėl veiklos ataskaitos. Toliau – Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo pateikimas, nors registracija šio įstatymo buvo tikrai labai seniai. Toliau – pagal Seimo narių įregistruotus projektus, visi yra teikiami pagal registracijos numerį. Ir tarptautinių sutarčių ratifikavimas, jos irgi yra mūsų skola iš pavasario sesijos, aš tikiuosi, kad mes tuos darbus padarysime.

Toliau spalio 14 d., ketvirtadienį, daugelio įstatymų priėmimas, svarstymas tų įstatymų, kurie pateikti buvo dar pavasario sesijoje, tačiau labai ilgai komitetai nesvarstė, dabar apsvarstė ir mes jau svarstome plenariniame posėdyje. Bus teikiami Seimo nutarimai „Dėl „Sodros“ 2009 metų biudžeto vykdymo ataskaitos patvirtinimo“, „Dėl Sveikatos draudimo biudžeto vykdymo metinės ataskaitos patvirtinimo“ ir „Dėl Garantinio fondo 2009 metų lėšų sąmatos vykdymo ataskaitos“.

Kaip visada ketvirtadieniais mes turėsime Nacionalinės sveikatos tarybos metinį pranešimą. Kaip žinote, visada rudens sesijoje būna Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas. Ir Seimo narių projektai pagal jų registracijos eilę. Nėra tiek daug. Dar bus vienas papildomas pagal registraciją, tai Administracinių teisės pažeidimų kodekso daugelio straipsnių pakeitimas, projekto registracijos Nr. XIP-2337. Tik noriu atkreipti dėmesį tų Seimo narių, kurie teikiate projektus. Konkrečiai M. Varaška teikė Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo papildymo 95 straipsniu įstatymo projektą. Įstatymas buvo pakeistas 2010 m. gegužės 18 d., todėl projektą turi teikti ne mažiau kaip 29 Seimo nariai. Lygiai tas pats dėl Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo, teikėjas V. Gapšys. Irgi įstatymas buvo keistas gegužės mėnesį, reikia 29. Ir dėl Valstybinių pensijų įstatymo 5 straipsnio 7 dalies pakeitimo, P. Gražulis. Irgi įstatymas buvo keistas birželio 30 d., todėl projektą turi teikti ne mažiau kaip 29 Seimo nariai. Tai tokios darbotvarkės 12 d. ir 14 d.

PIRMININKAS. Jūsų, gerbiamoji Pirmininke, nori paklausti vienas Seimo narys. J. Olekas. Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke, už pristatymą. Manau, kad iš tikrųjų išsami ir didelė darbotvarkė. Duok Dieve, mums visiems ją įveikti, nes šiandien vėl vėluojame, netgi užtrukome per pertrauką, kai vyksta komisijos posėdis, ne visi galime nueiti. Mano klausimas jau yra beveik tradicinis, nes artėja biudžeto svarstymas, dėl pridėtinės vertės mokesčio. Mes ir šiandien iš Ministro Pirmininko, kitų ministrų atsakymų girdėjome apie galimas maisto produktų tolesnes kainas, Sveikatos ministerija turi problemų su vaistų kainomis, nepaisant visų priemonių, 21 % pridėtinės vertės mokesčio vaistams yra aukštas tarifas. Todėl aš labai norėčiau kviesti, prašyti jūsų surasti vietos ir šiam įstatymo projektui. Ačiū už atsakymą.

I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, kai Biudžeto ir finansų komitetas pateiks apsvarstytą, tada aš įtrauksiu. Dabar aš negaliu. Bet jeigu jums perduotų seniūnai, kas vyksta Seniūnų sueigoje, tai ir dėl šio klausimo, ir dėl kitų klausimų Biudžeto ir finansų komitete padarytos svarstymo pertraukos, bus teikiama kartu su 2011 metų biudžetu. Tokį gavau iš komiteto pirmininko raštišką atsakymą.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai Pirmininke. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti ateinančios savaitės darbotvarkei? Dėkoju, gerbiamieji kolegos, pritarta bendru sutarimu. Gerbiamieji kolegos, noriu jūsų paprašyti sutikti arba sutarti dėl posėdžio pratęsimo, nes mes turėtume po pateikimo pritarti dviem nutarimams, t. y. dėl Kainų ir energetikos kontrolės komisijos nario, būtent dėl dviejų narių iš šitos komisijos. Ar galėtume bendru sutarimu? Tai užtruktų labai neilgai. Dėkoju, kolegos.

14.20 val.

Seimo nutarimo „Dėl R. A. Lukoševičiaus atleidimo iš Lietuvos Respublikos kainų ir energetikos kontrolės komisijos nario pareigų“ projektas Nr. XIP-2455 (pateikimas)

Taigi, Seimo nutarimo „Dėl Rimanto Aloyzo Lukoševičiaus atleidimo iš Lietuvos Respublikos kainų ir energetikos kontrolės komisijos nario pareigų“ projektas. Pranešėjas – Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas. Prašom. Pateikimas.

N. UDRĖNAS. Labai ačiū, Seimo nariai, kad radote laiko. Teikiu Lietuvos Respublikos Seimui atleisti Rimantą Aloyzą Lukoševičių iš Lietuvos Respublikos kainų ir energetikos kontrolės komisijos nario pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui. Pasirašo Prezidentė D. Grybauskaitė. Kartu norėčiau padėkoti ponui R. Lukoševičiui už tikrai ilgametį gerą darbą. Tiek.

PIRMININKAS. Yra užsirašęs paklausti K. Daukšys, tačiau jo nematau salėje. Daugiau nėra norinčių klausti. Dėkoju pranešėjui.

Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Po pateikimo pritarta. Dėkoju.

14.21 val.

Seimo nutarimo „Dėl V. Vaitkaus skyrimo Lietuvos Respublikos kainų ir energetikos kontrolės komisijos nariu“ projektas Nr. XIP-2410 (pateikimas)

Dabar iš karto kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Vyganto Vaitkaus skyrimo Lietuvos Respublikos kainų ir energetikos kontrolės komisijos nariu“ projektas. Pateikimas. Prašom.

N. UDRĖNAS. Taip pat norėčiau perskaityti Prezidentės dekretą dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui skirti Lietuvos Respublikos kainų ir energetikos kontrolės komisijos nariu poną Vygantą Vaitkų. Taigi teikiu Lietuvos Respublikos Seimui skirti Vygantą Vaitkų Lietuvos Respublikos kainų ir energetikos kontrolės komisijos nariu. Pasirašo D. Grybauskaitė.

Norėčiau trumpai pristatyti poną V. Vaitkų, kuris yra jaunas, bet jau patyręs teisininkas, turi ilgametę darbo patirtį Ryšių reguliavimo tarnyboje. Taip pat jau kurį laiką, nuo šių metų pradžios, dirba Kainų ir energetikos komisijoje vyriausiuoju patarėju teisės klausimais. Ypač daug dalykų, susijusių su Europos teisinio reglamentavimo perkėlimu į Lietuvą… Taip pat norėčiau pažymėti, kad jis turi ir tarptautinės patirties, dirbo Europos Komisijoje ir elektroninių ryšių reguliavimo srityje. Taigi tikiuosi, jo patirtis tikrai prisidės tobulinant dar toliau Kainų ir energetikos komisijos darbą ir modernizuojant reguliavimą.

PIRMININKAS. Dėkoju N. Udrėnui. Gerbiamieji kolegos, primenu, kad klausimai užduodami ne pranešėjui, bet pačiam kandidatui. Taigi kviečiu V. Vaitkų. Prašom. Prašom kalbėti.

V. VAITKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip ir pateikė Prezidentės patarėjas N. Udrėnas, nuo savęs galėčiau pridėti, jog iš tikro ypatinga teisinė patirtis, įgyta viename iš infrastruktūrinių sektorių, tai yra ryšių reguliavimo sektoriuje, tikiu, kad bus sėkmingai pritaikyta mano darbe – reguliuojant energetikos sektorių. Ypač atkreipiant dėmesį į šiuo metu vykstančias pertvarkas, kurios, be abejo, pirmiausia yra lemiamos Europos Sąjungos trečio energetikos paketo įgyvendinimo. Taip pat, taupydamas jūsų brangų laiką, mielai atsakysiu į jūsų klausimus, jeigu tokių bus. Prašom.

PIRMININKAS. K. Daukšio nematau, B. Vėsaitės salėje nėra. J. Veselka. Prašom.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis pretendente, aišku, būčiau visą savo klausimą išliejęs N. Udrėnui, bet kadangi jie labai pagiria ir išeina, tai klausimas jums. Jūs dirbote ten, kur dirbo D. Korsakaitė, ir sakote, kad čia patirtį pernešite. Mano klausimas, nes ta patirtis, matau, bloga. Kodėl. Kaip žinote, dėl Ukmergės. Šilumos įstatymas numato, kad tik savivaldybės rekomendacija galima išduoti licenciją užsiimti šilumine veikla, šildymo veikla. Ukmergės savivaldybė nutraukė sutartį, tokiu būdu signalas, kad ji atsisako ir suteiktos tos rekomendacijos. Teismas priėmė sprendimą taikyti laikinas apsaugos priemones ir neleisti Ukmergės, tai yra nuomininkui, tvarkyti turto. Dvi pagrindinės sąlygos, dėl kurių jis negali vykdyti licencijuojamos veiklos. Tai Kainų ir energetikos komisija žino nuo gegužės mėnesio, Šilumos įstatymas numato tokiu atveju…

PIRMININKAS. Laikas!

J. VESELKA (TTF). …po penkių dienų atsakymas, licencijos sustabdymas, aišku, laikinas, ir po to visų sprendimų atėmimas. Jie aiškina…

PIRMININKAS. Kolega, laikas!

J. VESELKA (TTF). Ar jūs taip pat dirbsite, kaip dirba dabartinė komisija? Ir taip dirbote toje elektroninio reguliavimo srityje?

V. VAITKUS. Ačiū už klausimą, gerbiamasis Juliau. Aš bandysiu į jį atsakyti labai trumpai. Kadangi esu teisininkas, čia yra pirmiausia ginčas tarp dviejų sutarties šalių, t. y. tarp savivaldybės vienoje pusėje ir tarp šilumos tiekėjo kitoje pusėje. Teismų sprendimų neaiškumas ir jų gausa šioje vietoje taip pat sukėlė daug painiavos. Turbūt jūs esate puikiai susipažinęs su situacija ir su paskutiniu Vilniaus Apeliacinio teismo sprendimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kur teismas aiškiai pasakė, kad šiuo metu yra tik viena licencijuojama įmonė, kuri turi teisę ir pareigą tiekti gyventojams tiek šilumą, tiek karštą vandenį.

Kalbant apie komisijos veiklą, apie licencijavimą, tai trumpalaikių sprendimų, tai yra neįsiteisėjusių, o kol yra nagrinėjamas ginčas tarp dviejų subjektų, tokiu atveju komisija negali spręsti ilgalaikių sprendimų, tai yra negali priimti klausimų, kurie susiję su ilgalaike licencijuojama veikla. Komisija dar net, rodos, birželio mėnesį pateikė pasiūlymą Seimui dėl Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įvedant garantinio tiekėjo sampratą. Tai yra paplitę Europos Sąjungoje, tiek mūsų gretutiniuose sektoriuose, tiek elektros, tiek dujų. Tai yra kai paslaugos teikėjas dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali vykdyti savo įsipareigojimų, šiuo atveju, kai yra teisminis ginčas, tokiu atveju turi būti įvestas garantinio tiekėjo mechanizmas, kad užtikrintų vartotojų saugų aprūpinimą paslaugomis, šiuo atveju karštu vandeniu.

PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, jau vis tiek jums neatsakys į klausimą. Aš kreipiuosi, galbūt čia netiesiogiai jūsų komisijos klausimas, bet tai vėl susiję su Šilumos įstatymu. Ar jums žinoma, kad šiandien Vilniuje yra 630 namų, kurie negali sumokėti už šilumą, nes įstatyme pagal antrą šilumos ruošimo būdą yra ginčas tarp dviejų ūkinių subjektų, tarp vandenų ir šilumos tinklų. Kaip komisija galėtų spręsti šį klausimą, nes keturi mėnesiai žmonės negali sumokėti mokesčių? Jiems skaičiuojami delspinigiai, padėtis nenormali. Energetikos ministras sako, kad viskas gerai. Ačiū.

V. VAITKUS. Atsakant į jūsų klausimą, be abejo, čia turbūt reikėtų ieškoti gilesnių socialinių problemų. Komisija čia veikia pirmiausia kaip ekonominis reguliuotojas, kuris priima sprendimus paslaugų pateikiamumo ekonomine prasme. Čia, matyt, tos skolos, kurios susidarė dėl vienokių ar kitokių priežasčių, nėra nulemtos neteisingų komisijos sprendimų. Čia galbūt klausimas ne tai institucijai, iš principo gal kokių nors lengvatų įvedimas padėtų išspręsti tuos klausimus. Esu nekompetentingas atsakyti į jūsų klausimą, nes tai nėra komisijos sritis.

PIRMININKAS. Klausia A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (MSG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pretendente, sakykite, kaip rodo praktika, kad energijos tiekėjai piktnaudžiauja sutartyse numatyta sąlyga, kad kintami tiek elektros ar šilumos tiekimo dydžiai nebūtų keičiami. Tačiau būtent čia ir yra didelė problema ir su šia problema susiduria daug miestų ir Ukmergės atvejis būtent tą parodo. Kokį jūs matote šios problemos sprendimo būdą, kokiu būdu būtų galima tai išspręsti visos Lietuvos mastu?

V. VAITKUS. Be abejo, pirmiausia preciziškas įstatyminis reglamentavimas šių klausimų. Tam, kad išspręstume tą klausimą, mes turime reguliavimo institucijoje turėti instrumentus, kurie galėtų būti įgyvendinami tam tikrų mano minėtų priimtų įstatymų pagrindu ir, be abejo, tokios veiklos skaidrumas.

PIRMININKAS. Klausia L. Kernagis.

L. KERNAGIS (KPF). Ačiū, pirmininke. Aš labai trumpai. Gerbiamoji D. Korsakaitė dalyvavo mūsų frakcijos posėdyje, kai mes sprendėme dujų kainos drastišką kilimą. Kaip jūs manote kaip būsimas komisijos narys, kiek gali komisija daryti įtaką, kad kainos nebūtų keliamos, ir galbūt kokiais įstatymais mes galėtume jums padėti, kad kainos nedidėtų? Ačiū.

V. VAITKUS. Dėkoju už klausimą. Pirmiausia tai yra politinis dalykas. Kaip ir ministras pastarosiomis dienomis konstatavo, esminės to priežastys būtų tokios, kad suskystintų dujų terminalo pastatymas, kuris leistų įvesti konkurencingą rinką, jungtis su Lenkija, tai čia strateginiai dalykai, kurie ilgalaikėje perspektyvoje leistų diversifikuoti dujų gavimą, ne vien tik iš vieno tiekėjo. Jeigu kalbėtume apie reguliavimo instrumentus, kaip ir minėjau, pirmiausia preciziškas trečio Europos Sąjungos direktyvų paketo perkėlimas. Vyriausybė savo poziciją šiuo klausimu jau pasakė. Kalbant apie jūsų konkretų klausimą dėl dujų sektoriaus.

Įgyvendinamos tos nuostatos, kurios sudarys sąlygas konkurencijai, ypač konkurencijai tiekimo rinkoje, taip pat padės tinkamai užtikrinti vartotojų teisių ir interesų apsaugą.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam kandidatui. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Galite grįžti į savo vietą. Gerbiamieji kolegos, Statutas nenumato šiuo atveju balsavimo po pateikimo, tiesiog yra sudarytas grafikas ir visos frakcijos, pageidaujančios susitikti, yra užsirašiusios. Taigi pagal tą grafiką jūs tikrai turėsite galimybę papildomai užduoti klausimus ir susidaryti nuomonę. Šis klausimas bus svarstomas, žinoma, po tos savaitės, kai nebus Seimo plenarinių posėdžių, pirmąją savaitę po to, t. y. po lapkričio 11 d.

Gerbiamieji kolegos, rytinis plenarinis posėdis baigtas. Replika – kolega J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis prezidentūros atstove, prašyčiau pasižiūrėti į Šilumos įstatymą. Yra toks licencijos sustabdymas, ne atėmimas, o sustabdymas. Ir ne Kainų konkurencijos tarnybos reikalas spręsti, teisingai ginčas vyksta ar neteisingai. Tai turi teisę išspręsti tik teismas. Dabar toks formalus to jauno jūsų perspektyvaus pasakymas: tegu 25 tūkst. šąla, teismas neišsprendė, anas negali vykdyti licencijuojamos veiklos, nes turtu nedisponuoja. Mes lauksim, kol teismas… O tokių bylų teismai 3–4 metus. Ir jūs tokius žmones teikiate Seimui girdami, kad tai perspektyva.

Dėl šilumos reguliavimo. Pasistatysim suskystintų dujų terminalą ir bus gerai. Na, ponai, čiagi ne vaikai sėdi.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, rytinis plenarinis posėdis baigtas. Vakarinio posėdžio pradžia 15.20 val.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; J(LiCS ir TPP)F – Jungtinė (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcija; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.