LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 251
STENOGRAMA
2010 m. rugsėjo 28 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
V. BALTRAITIENĖ ir Č. V. STANKEVIČIUS
PIRMININKĖ (V. BALTRAITIENĖ, DPF*). Skelbiu rugsėjo 28 d. vakarinio posėdžio pradžią. Registruojamės.
Užsiregistravo 43 Seimo nariai.
15.03 val.
Pirmasis darbotvarkės 2-1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narius Petrą Gražulį ir Kazimierą Uoką sudarymo“ projektas Nr. XIP-2282. Pateikimas. Pranešėjas V. Grubliauskas.
V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Gerbiamoji Seimo Pirmininkės pavaduotoja, kolegos, teikiu jūsų dėmesiui Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narius Petrą Gražulį ir Kazimierą Uoką sudarymo“. Šis nutarimas yra, kaip matote, iš keturių straipsnių. Pirmas iš jų – tai sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją dėl sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narius P. Gražulį ir K. Uoką. Komisiją 2 straipsniu siūloma sudaryti iš 12 Seimo narių. Tai R. Ačas, A. Baura, L. Dinius, S. Giedraitis, V. Grubliauskas, E. Klumbys, K. Masiulis, A. Nedzinskas, J. Palionis, P. Saudargas, S. Stoma ir M. Zasčiurinskas. 3 straipsnyje, matote, komisijos pirmininku siūloma skirti V. Grubliauską, pavaduotoju M. Zasčiurinską. Jo antras punktas yra pavesti komisijai tyrimą atlikti iki 2010 m. lapkričio 1 d. Ir 4 straipsnis. Nutarimas įsigaliotų nuo jo priėmimo.
Esu pasiruošęs atsakyti į jūsų klausimus, juo labiau, kaip jūs žinote, tai yra jau antrasis bandymas. Pirmą kartą šios komisijos sudarymas buvo teikiamas birželio mėnesį, tačiau tada Seimas priėmė sprendimą, kuris buvo truputį nevisiškai harmoningai derantis su Seimo statutu. Tačiau tikiuosi, kad šiandien, atsižvelgęs į visas aplinkybes ir išlaikęs tam tikrą pauzę, Seimas priims sprendimą pagal Seimo statutą. Ačiū. Laukiu jūsų klausimų.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti septyni Seimo nariai. Pirmasis klausia R. Ačas.
R. AČAS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš manau, kad ne šiaip sau pavasario sesijoje nebuvo sudaryta komisija, nes kai kuriems Seimo nariams kilo tam tikrų klausimų. Aš jūsų, kaip teikėjo, norėčiau paklausti.
Sakykite, kaip jūs vertinate tų įvykių kontekste šią aplinkybę, kad kai kurie Seimo nariai buvo prie šitų, kurie demonstraciją organizavo ir rengė, jie turėjo galimybę bendrauti, o tokie kaip P. Gražulis ir K. Uoka paprasčiausiai buvo laikomi už užtvaro. Kai aš vidaus reikalų ministro paklausiau privačiame pokalbyje, nuo kada policijos pareigūnai gali skirstyti vienus Seimo narius į tokius, kitus į tokius, jis man pasakė, mes P. Gražulio ir K. Uokos neįleidome todėl, kad jie yra kitokių pažiūrų. Kokį detektorių arba įrengimą turi policijos pareigūnai, kad jie gali, taip sakant, pažiūrėję į Seimo narį, pasakyti, tu gali eiti prie šitų mitinguotojų, o tu turi stovėti už užtvaro? Ar tai nebuvo policijos pareigūnų provokaciniai veiksmai? Ačiū.
V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Gerbiamasis kolega, mes kartu su jumis, jeigu neklystu, dirbdami komisijoje, matyt, ieškosime atsakymų į visus klausimus. Tačiau aš esu tikras, kad mes, ko gero, dirbdami komisijoje tikrai nesudarysime sąrašo, kurie Seimo nariai kurioje pusėje stovėtų, leisiu sau pajuokauti. Bet jeigu kalbant rimtai, tai ir šis nutarimas, ir tos komisijos darbas nėra tiesioginis teisminis tyrimas. Kaip jūs matote, šis nutarimas yra dėl sudarymo komisijos, kuri spręstų, ar leisti, ar neleisti kolegas P. Gražulį ir K. Uoką patraukti baudžiamojon atsakomybėn. O dėl visų teisinių vertinimų, reikalingų procesinių veiksmų, jeigu Seimas apsispręstų kolegoms P. Gražuliui ir K. Uokai atimti teisinės neliečiamybės statusą, tai jau sprendimas yra ne šios komisijos. Aš manau, kad neverta diskutuoti apie tai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia V. Gedvilas. Vydai, klauskite.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkui. Aš neturiu klausimų.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia J. Ramonas.
J. RAMONAS (KPF). Labai ačiū. Gerbiamasis pirmininke, iš tikrųjų kaip jūs žiūrite į tai, kad jau vieną kartą buvo bandyta tą procesą atlikti, Seimas pasakė savo nuomonę, dabar vėl iš naujo? Tada, jeigu jau čia, Seime, taip daroma, tai galima ir visose kitose institucijose – nepavyks, iš naujo viską daryti ir t. t., ir t. t. Kažkas čia yra ne taip, reikėtų aiškiai pasakyti poziciją. Aš manau, Seimui reikia sutvarkyti Statutą ir visus kitus dalykus. Aišku, kai kurie Seimo nariai sakys, kad čia automatiškai reikia sudaryti, pritarti, duoti ir t. t., ir t. t. Tai vienas klausimo dalykas.
Kitas, štai kurie Seimo nariai klausė, kad kai kada ir policijos pareigūnai peržengia vienokias ar kitokias… Va vieniems leido, kitiems ne. Man yra buvę asmeniškai, sustabdo už greičio viršijimą ir sako, a, laba diena, Ramonas.
PIRMININKĖ. Klauskite.
J. RAMONAS (KPF). Ir klausiu aš kaip palyginimo. Kaip gali ateiti visa medžiaga, tu… garbingo žmogaus, tu toks ir toks, tau visa, atsiprašant, dovanokite „katuškė“. Kokie čia tokie palyginimai, iš to kyla teisinis pagrindas?
V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Ačiū už klausimus, netgi du. Į pirmąjį atsakysiu, matyt, taip. Šiandien mes turime galiojantį Statutą, kuris, be jokios abejonės, yra tobulintinas ir tas procesas jau yra prasidėjęs, tačiau šiandien mes kitokios tvarkos, deja, neturime ir turime gyventi pagal tą Statutą, kuris ir reglamentuoja tokios komisijos sudarymą.
Kalbant apie policininkus, jų veiksmų vertinimą, tai yra kitos institucijos, kita tvarka ir jų veiksmų apskundimo taip pat yra kita tvarka. Aš vėlgi siūlyčiau grįžti prie to paties, kad nepainiokime teisminių procesų su šitos komisijos užduotimi nuspręsti, ar atimti teisinės neliečiamybės statusą kolegoms parlamentarams P. Gražuliui ir K. Uokai, ar ne. O visi kiti vertinimai tai jau yra teisėsaugos institucijų darbas, dėl ko ir generalinis prokuroras kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkę.
PIRMININKĖ. Toliau klausia J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, klausimas mano toks paprastas. Vienoje pusėje susitiko tradicinių šeimų gynėjai, kitoje pusėje, kad šeima apskritai nereikalinga, taip gyvename. Ir dabar, nei jie tarpusavy susimušė, nei jie susistumdė tarpusavyje, vienas šoko ten, policininkas kažką pasakė, vienas kitam. Kokio jūs rezultato tikitės, ar tik cirko šito, ar bus jie ten pasodinti į kalėjimą? Ir jau tradiciškai ginti tradicinių dalykų Lietuvoje bus nebegalima, tik moderniai turėsime Vakarų europietiškai elgtis.
V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Ačiū už klausimą. Ši komisija tikrai, matyt, neturi tikslo, aš įsivaizduoju, neturi tikslo nuspręsti, kokiomis priemonėmis ir kokias vertybes ginti. Tai požiūrio reikalas ir, matyt, dėl to galima diskutuoti kitose vietose kitomis formomis. Kalbant apie vertinimus, kaip kas elgiasi konkrečios situacijos metu, aš vėlgi pakartosiu pabodusią frazę – tai nėra šios komisijos tyrimo objektas. Komisija turi nuspręsti, ar tokį tyrimą galės atlikti teisminės institucijos, o ne Seimas taps ta vieta, kuri atsakys į visus tuos klausimus, kuriuos jūs uždavėte. Jie pakankamai aktualūs.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, tęsdamas Juliaus klausimą, aš kiek kitaip jį perfrazuosiu ir su humoru. Iš tikrųjų Seimas baigia paskęsti tuose visokiuose svarstymuose apie tai, kad reikia patraukti atsakomybėn. Dauguma atvejų iš tikrųjų gana juokingi. Vienu atveju ten per greitai važiavo, kitu atveju ne ten kelnes parodė. Sakykite, jūsų nuomone, ar iš tikrųjų nereikėtų diferencijuoti, ar daryti atitinkamų teisės aktų korekcijas, kad būtų atskirti neeiliniai administraciniai pažeidimai nuo kitų? Ar jums neatrodytų, kad būtų tikslinga grįžti prie senų gerų laikų, prie A. Smetonos: prie Seimo kur nors atitverti kvadratinį metrą ir papilti žirnių 2 kg, kad 3 ar 4 val., priklauso nuo bausmės, paklūpėtų. Gal tai geriau paveiktų tą patį nusikaltėlį negu dabar pinigų eikvojimas, švaistymas ir nieko nepadarymas? Ačiū už atsakymą.
V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Ačiū už klausimą. Dėl žirnių, matyt, tokia profilaktika gal nekenktų apskritai kaip apmąstymo forma. Kalbant apie tvarkos tobulinimą ir nusižengimų diferencijavimą, aš manau, jau, ko gero, girdėjote ir skaitėte, kad yra pateikti siūlymai tobulinti šią tvarką, pagal kurią mes šiandien siūlome sudaryti komisiją. Ir aš neabejoju, kad ji bus patvirtinta Seime. O komisijai, jeigu ji bus sudaryta, aš manau, tai yra tiesiog tam tikras geras signalas, kad nereikia veltis į beprasmius emocinius, vertybinius ginčus, bet tiesiog dalykiškai, logiškai ir atsakingai pažiūrėti į komisijos uždavinius ir tikslus ir darbą atlikti kuo efektyviau ir greičiau.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia V. Bacevičius.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamasis Vytautai, jūs teikiate Seimo nutarimą dėl laikinosios tyrimo komisijos, kuri liestų iš karto du Seimo narius, t. y. P. Gražulį ir K. Uoką. Aš tikrai neabejoju, kad tą komisiją būtina sudaryti ir toks bus šiandien mūsų sprendimas, tačiau man kyla tam tikra abejonė, ar reikėjo vieną komisiją sudaryti, juk yra du asmenys šiuo atveju svarstomi. O veika, kaip ir teisinė atsakomybė, kuri bus taikoma galimai tiems asmenims, yra individuali, bet ne kolektyvinė ir ne kolegiali. Taigi ar jums nekyla abejonių dėl to, kad viena komisija dviem asmenims ir ar jūs teiksite rezoliucijos projektą iš karto dviem asmenims, ar išskaidysite į dvi atskiras rezoliucijas?
V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Kadangi prokuroro teikimas buvo vienas, kalbant apie du Seimo narius, kita vertus, kalbama apie tą patį renginį, apie tų dviejų parlamentarų dalyvavimą tame renginyje ir tam tikrą prokuratūros interesą šiuos Seimo narius apklausti dėl dalyvavimo tame pačiame renginyje, todėl siūlymas ir yra sudaryti vieną komisiją. Aš manau, komisija pati apsispręs, ar nagrinėti išskiriant kiekvieno iš parlamentarų vaidmenį ir įtaką tam visam procesui, tačiau jeigu komisija patvirtins ir sprendimas būtų sutikti patraukti kolegas baudžiamojon atsakomybėn, be jokios abejonės, teisėsaugos tyrimas vyktų atskirai kiekvieno parlamentaro personalijos konkrečiu atveju.
PIRMININKĖ. Ačiū. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dabar motyvai dėl viso. Nuomonė už – V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlau balsuoti už Seimo nutarimą dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo, nes Etikos ir procedūrų komisija priėmė nuostatą, laikydamasi dabartinio galiojančio Statuto, kad kreipiantis prokurorui į Seimo narius, į Seimą, tikrai reikia tokią laikiną komisiją sudaryti. O kitas dalykas, kaip jūs balsuosite, kokia bus laikinosios komisijos išvada. Galima balsuoti už ir prieš tą išvadą, bet laikinoji komisija turi būti sudaryta pagal dabar galiojantį Statutą. Todėl siūlyčiau visiems nelaužyti iečių, Statuto ir balsuoti už tos komisijos sudarymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ir nuomonė prieš – V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, aš tikrai siūlyčiau nekeisti Seimui nuomonės, vieną kartą nubalsavus prieš tos komisijos sudarymą, ir pabandysiu paaiškinti kodėl. Iš tikrųjų mus bando padaryti kažkokiais varžteliais ar vos ne tokiais piktybiniais buhalteriais. Aš suprantu, jeigu po prokuroro kreipimosi sudaroma komisija iš įvairių frakcijų tam, kad giliau įsigilintų, apklaustų liudininkus, sužinotų to reikalo esmę, galbūt ne viskas gali būti viešai svarstoma ir panašiai, ir po to pateikta Seimui apsvarstyti. Šiuo atveju mes visi viską, kas įvyko, matėme iš visų keturių pusių ir dar iš malūnsparnio. Kuriam čia neaišku, kas ten vyko? Ir ką ta komisija dar gali nustatyti?
Todėl aš kviečiu balsuoti prieš šios komisijos sudarymą. Mes, tiesa, padarėme praėjusį kartą klaidą, nes nubalsavę prieš po pateikimo grąžinome sprendimą tobulinti ir atmesti iš viso šį sprendimo projektą. Taip mes sutaupysime laiko, taip mes išvengsime tuščių diskusijų ir Seimas išsakys savo aiškią nuostatą, kad šiuo atveju tokiam politizuotam prašymui jis iš esmės nepritaria. Ir baikime šitą klausimą vienu svarstymu. Negi mums reikia vėl tuščiai, tuščiomis apsukomis savaitę laiko suktis, kažką daryti ir bandyti.
Mielieji kolegos, kviečiu ramiai nekeisti savo nuomonės, nepritarti komisijos sprendimui ir po pateikimo atmesti šį klausimą iš esmės.
PIRMININKĖ. Ačiū už nuomones. Dėl vedimo tvarkos – R. Žilinskas.
R. ŽILINSKAS (KPF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke, atsiprašau, kad pagal procedūras įsiterpiau ne vietoje, bet Krikščionių partijos frakcija į komisiją vietoj L. Diniaus siūlo Z. Užlytę. Prašom atsižvelgti.
PIRMININKĖ. Taip, iš tikrųjų ne visai vietoje, per priėmimą būtų… Nes dabar neaišku, ar po pateikimo bus pritarta. Z. Užlytė, taip?
Gerai, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojate, ar pritariate pateikimui, ar ne?
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 45, prieš – 10, susilaikė 11. Komisijos sudarymui pritarta, pateikimui.
Pradedame svarstymą. Diskutuoti yra užsirašę nemažai Seimo narių. Pirmasis – M. Varaška. Nematau. Yra. Prašom. Atsisakote, taip?
P. Gražulis. Prašom. (Triukšmas salėje)
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš manau, šis klausimas vienas iš esminių. Čia ne P. Gražulio ir ne K. Uokos klausimas. Aš manau, tai mūsų valstybės ir mūsų Seimo požiūrio į vykstančius mūsų visuomenėje procesus klausimas. Tai, kas per šimtmečius ir tūkstantmečius buvo susiformavę mūsų tėvynėje – vertybės, šiandien Europos Sąjungos kaip viesulas yra griaunamos ir naikinamos tos vertybės. Tai, ką šimtmečius mūsų visuomenė laikė nusikaltimu, šiandien tapo gyvenimo norma. Ar mes galėjome pagalvoti nors prieš kokius dešimt metų, kad ateis toks metas, kada tie žmonės, nelaimingi, kurie yra vienokiu ar kitokiu būdu išsigimę, pradės propaguoti ir teikti pozityviai savo santykius? Mes, normalūs žmonės, savo lytinio gyvenimo nepropaguojame. O čia jie propaguoja, ir visomis priemonėmis bandoma tai pateikti mūsų vaikams ir jaunimui. Prisiminkime Švietimo ministerijos „Gender Loops“ išleistą programą, vadovėlius, kurie mokė vaikus jau vaikų darželiuose, kaip berniukas įsimyli berniuką, kaip nedaromas joks skirtumas.
Taip griaunami mūsų valstybės pamatai. Apie tai aš jums sakiau ne kartą ir dabar kartoju. Mielieji, aš jaučiuosi lygiai taip pat čia, šioje tribūnoje, kaip 88 metais Marijampolėje sovietiniame teisme. Kada mane teisė, aiškino – nelaužykime įstatymų, kad yra tokie įstatymai. Bet mano sąžinė, mano įsitikinimai aukščiau už jūsų priimtus Europos Sąjungos primestus įstatymus. Ir aš nesigailiu dėl tų savo veiksmų, kuriuos padariau, kai kovojau už savo įsitikinimus. Maniau, kad tauta yra okupuota ir turi siekti tapti nepriklausoma.
Šiandien taip pat nesvarbu, kaip jūs pasielgsite, aš jums sakau, aš taip pat nesigailėsiu, kad ir kokį priimsite sprendimą, nes aš matau dabar iš Vakarų einantį mūsų valstybei daug didesnį pavojų nei pavojus ėjo iš Rytų. Mus norėjo ten sužlugdyti fiziškai. Dabar mus naikina dvasiškai. Štai šiandien gaunu savo internetiniame portale laišką. Moteris rašo, kad pusę dešimt per TV3 rodo laidas, kaip berniukas mylisi su berniuku, kad specialiai matytų vaikai. Vaikai luošinami. Kai kreipėsi į atsakingas institucijas, kad neluošintų vaikų, niekas nereagavo į šiuos dalykus. Aš taip pat sakau – mes skiriame pinigus įvairiausioms organizacijoms, kurios yra išsigimusios, kurios propaguoja blogį, o nerandame pinigų daugiavaikėms šeimoms. Ar tai nėra išsigimimas? Sakykite, kur eina šita mūsų valstybė, kada ji sustos, ar mes turime stuburą?
Pasakykite nors vienas, ar norite, kad jūsų vaikas taptų išsigimėliu, homoseksualu, lesbiete ar kuo, ar yra čia tokių Seimo narių? Bet jūs toleruojate visą propagandą, kuri eina iš supuvusių Vakarų. Pažiūrėkite, kas yra. Seimas priėmė sprendimą, bet ne, vėl iš naujo grįžtame prie to klausimo. Kodėl? Ar tai nėra spaudimas tų pačių homoseksualų, ar tai nėra spaudimas Amerikos, Švedijos, Prancūzijos ir visų kitų valstybių ambasadorių, kurie įsikūrė mūsų valstybėje, ar jie negriauna mūsų valstybės pagrindų?
Gerbiamieji, supraskite, nė viena imperija nesugriuvo. Ar paimsime Romos imperiją, ar Bizantijos imperiją, ar kokią kitą – tik iš esmės per moralinį tautos supuvimą. Tai šiandien taip plačiai plečiasi ir tas moralinis supuvimas yra ginamas įstatymu. Mes kiekvienas turime prisiimti atsakomybę. Aš asmeniškai už savo poziciją, už savo požiūrį tikrai prisiimu atsakomybę ir džiaugiuosi, kad turėjau politinės valios pasipriešinti tam blogiui, kuris eina šiandien į mus. O jūs kaip norit, taip elkitės. Sakau ir sakysiu, kad aš buvau teisus, ir ateis metas, kai gal ir jūs suprasite tai, ką aš kalbu. Šiandien jūs negirdite.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, atrodo, kad mes jau turime naują šventąjį, jis gyvas, belieka pjedestalą jam parinkti, aureolę irgi jau ant galvos yra užsimaukšlinęs ir niekaip jos „nenušriūbuosi“. Petrai, vertybės neginamos kumščiais, kad ir kokios jos būtų šventos. O keldamas riaušes pats kovoji su nepriimtinomis pačiam vertybėmis, keldamas riaušes, šokinėdamas per barjerus, labai garsiai rėkaudamas tik dar labiau išgarsini tas vertybes, su kuriomis tariamai kovoji. Jeigu pats ir kiti, kurie nepritariam tokioms vertybėms, tylėtume, sėdėtume namuose ir geriau žiūrėtume „Šokių dešimtuką“, tai tikrai neprisidėtume prie tų vertybių populiarinimo, o dabar visa Lietuva šneka vien tik apie tai.
Aš matau ir kitą dalyką, kad Petras apsišaukė teisuoliu, bet jam lyg ir pritrūksta vyriškumo atsakyti už savo poelgius. Ne už vertybes, ne už mintis, kurias gina, bet už poelgius. Poelgiai buvo tokie, kad juos galima įvertinti įstatymo kodeksais. Ir trūksta vyriškumo prisiimti atsakomybę.
Vienas parlamentaras labai gražiai pasielgė: nusižengė ir leidžia teisėsaugininkams įvertinti savo nusižengimą. Petras kažkodėl dedasi šventuoliu. O aš matau elementarų dalyką – baimę. Petrai, nereikėtų virpinti kinkų, nereikėtų savęs aukštinti, reikėtų „nusišriūbuoti“ aureolę ir prisiimti atsakomybę, vyriškai prisiimti atsakomybę.
PIRMININKĖ. Ir E. Klumbys. Egidijau!
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų klausimas yra kur kas platesnis negu neliečiamybės panaikinimas mūsų kolegoms Petrui ir Kazimierui. Mes turėtume pažiūrėti giliau. O kas gi čia iš tikrųjų dedasi, kas sukėlė tą ir Kazimiero, ir Petro reakciją? Nuo to reikia pradėti. Mes galime, viena vertus, užsimerkti ir sakyti, kad tai yra, kaip čia pas mus įprasta, normalus Vakarų demokratijos procesas. O gal tai yra kaip tik Vakarų supuvimo procesas? Čia vėlgi yra dvejopi žmonės: vieni, kurie nori ir kurie diegia tokią demokratiją čia, Lietuvoje, ir kiti, kurie priešinasi tam Vakarų pasaulio supuvimui.
Dabar pažiūrėkime, kas yra mūsų visuomenėje. Mūsų visuomenėje pagal skelbiamus duomenis nuo 80 % iki 85 % nepritaria tokioms homoseksualų ir jų kompanijos demonstracijoms. Taigi kas tada įvyko? Tada, aš manau, įvyko organizuota, surengta provokacija prieš Lietuvos valstybę. Prisiminkime, kiek tada mūsų policijos saugojo tuos demonstruotojus, mitinguotojus. Ar jūs matėte, kad kada kas nors saugotų demonstruotojus? Visada saugojo priešingai. Tomis sausio dienomis saugojo Seimą keliomis eilėmis, dar kai kažkas vyksta, saugo savivaldybę, dar ką nors, o čia priešingai. Tie demonstruotojai buvo vežami autobusais, buvo surinkta daug žurnalistų, vadinasi, buvo reikalingas, kaip dabar sakoma, „piaras“. Galiausiai nepamirškime to fakto, kad tas buvo pakelta į aukštą politinį lygį, buvo atvažiavusi ir Švedijos ministrė.
Taigi ką darė Petras ir Kazimieras? Aš manau, kad jie gynė Lietuvos valstybę, gynė remdamiesi Konstitucijos 2 straipsniu. Tai yra kiekvieno žmogaus sąžinės reikalas taip, kaip jis supranta laisvę ir nepriklausomybę ir savo pareigą ginti tą laisvę.
Baigdamas noriu, paklausti jūsų visų, čia esančių tautos atstovų. Sakykite, kodėl Vakarų pasaulyje niekas nekelia balso, kad tokios demonstracijos nevyksta Saudo Arabijoje, Irane, Jordanijoje, Bahreine, Katare? Todėl, kad ten yra aiškios vertybės, aiškios vertybės, kurios saugo tą susiformavusią per amžius visuomenę ir tos visuomenės vertybes. Jeigu mes nenorime saugoti savo pačių lietuvių vertybių, tada mes ir pradedame čia svarstyti tautos atstovus, kurie gynė Lietuvos valstybę. Ačiū.
PIRMININKĖ. Diskusijos baigtos. Dabar svarstymo stadijoje motyvai: vienas – už, vienas – prieš. Tuoj įjungs. Taip, už – K. Masiulis. S. Pečeliūnui atiduoda.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, aš jau žadėjau daugiau nešnekėti. Praeitą kartą, kai sudarinėjom komisiją, pasakiau, kaip, manau, privalom elgtis sudarydami ir kitas dvi komisijas, bet, matau, jūs nieko neišgirdot ir nieko nesupratot, nes šiandien tiek buvo prikalbėta ne į temą, kad tik laiką gaišinate.
Komisija turi spręsti tik vieną klausimą – prokuroras, atnešdamas šitą siūlymą Seimui, arba prašymą, kaip norit vadinkit, turėjo politinį motyvą ar neturėjo. O visa kita, ką jūs čia kalbat, tai komisijai nepavaldu ir jinai to nei sprendžia, nei turi teisę spręsti.
Dar kartą prašau jūsų: nevaidinkite teisėjų, mums draudžiama tai daryti. Komisiją sudaryti privalom. O kas nori čia „piarą“ pasidaryti ir prikalbėti visokių ne į temą dalykų, na, ką gi padarysi, laikas skirtas ir prikalbėjote, bet elkitės protingai ir atsakingai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ir nuomonė prieš – J. Ramonas.
J. RAMONAS (KPF). Negaišinsiu laiko – aš prieš.
PIRMININKĖ. Prašom pasiruošti ir balsuoti, ar po svarstymo pritariame nutarimo projektui.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 50, prieš – 11, susilaikė 8. Po svarstymo pritarta. Dabar pradedame… (Balsai salėje) Taip, repliką po balsavimo – J. Karosas.
J. KAROSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį į tai, kad mes iš tiesų gaištam laiką visiškai kita tema. Šiuo atveju mes nesvarstom dalyko turinio. Mes svarstom komisijos sudarymą. O kiti dalykai, dėl kurių buvo kalbama, priklausys vėlesnėms svarstymo stadijoms. Aš siūlyčiau gerbiamajam Č. Juršėnui Statute, naujame, taisomame, fiksuoti šitą situaciją ir neleisti tokių kalbų, kurios užima laiko.
PIRMININKĖ. Ačiū. Pradedam priėmimą. Ar galim bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui? 2 straipsniui su pakeitimu: vietoj L. Diniaus – Z. Užlytė komisijoje. 3 straipsniui? Galim. Ir 4-am pritariam. Dabar keturi… Nebuvo užsirašiusių. Keturi – už, keturi – prieš. Yra. S. Pečeliūnas. Kalbėsit dar? (Balsai salėje)
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš nieko nekalbėsiu, tiesiog kviečiu jus irgi nekalbėti ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Aš, gerbiamieji kolegos, nuoširdžiai agituoju jus nebalsuoti už šitą nutarimo projektą. Seimas kartą jau buvo pasakęs tuo klausimu, manau, gana aiškiai. O čia kai kuriems konfucijams aiškinti, ką mes turim kalbėti, ko mes neturim kalbėti, kiekvienas tegul galvoja už save. Ir kalbėdamas jis pasako tą, ką jis nori pasakyti. Čia yra parlamentas. Niekas neturi teisės nei pamokymais, nei veiksmais cenzūruoti tautos atstovų kalbų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – V. Bacevičius.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Labai trumpai, kolegos. Šiandien buvo išsakyta nemažai politinių argumentų, vyko vertybinės diskusijos, kai kas pasakė ginamąsias kalbas, bet atkreipkim dėmesį, jog čia viskas buvo pasakyta per anksti, ne toje stadijoje ir ne toje vietoje. Seimo Etikos ir procedūrų komisija yra priėmusi sprendimą, kad komisiją sudaryti mes privalom. Seimo statuto 23 straipsnis mus įpareigoja tą padaryti. Ir visos tos diskusijos, kurios čia vyksta, dėl kaltės, dėl veiksmų turinio ir panašiai, turi būti sprendžiamos komisijoje ir po to svarstant rezoliuciją. O dabar mes neturim kito sprendimo tiktai priimti nutarimą ir sudaryti šią komisiją.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Na, mielieji kolegos, tikrai nenorėčiau sutikti, kad čia visai atskiri dalykai – komisijos sudarymas ir mūsų vertybės. Ypač tos partijos, kurios turi žodį, na, krikščionys, čia yra kelios partijos mūsų Seime, tai mes pažiūrėkim, kaip mes vis dėlto ginam ir liudijam tas vertybes. Mes dabar čia lyg ir suplakam į vieną vietą, žiūrim tiktai teisinius dalykus, nežiūrim moralinių dalykų, tačiau aš manau, kad tai yra neatskiriami dalykai. Jeigu mes liudijam krikščionybę iš esmės, tada turim žiūrėti plačiau į tą klausimą, ir negalima taip sakyti.
Kiek žinau, kiek mačiau ir kiek mes čia visi matėm, niekam nei P. Gražulis, nei Kazimieras didelės žalos nepadarė. Nebent aš tikrai nemačiau. O P. Gražulis, kiek man buvo matoma iš laidų, net ir nukentėjo – buvo apipiltas kažkokiu neaiškios kilmės vandeniu. Taigi tikrai mes manom, kad tos komisijos nereikia, tas dalykas yra per daug išpūstas. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip aš suprantu šį klausimą, tai yra labai paprastai. Mes iš esmės kalbam apie komisijos sudėtį ir ar mes tai komisijai, kokia yra pasiūlyta teikime, pritariame, ar nepritariame. O į visus kitus klausimus, be abejo, turės atsakyti ta komisija. Jeigu ji yra kompetentinga, jeigu mes ja pasitikime šios sudėties, tai iš esmės ir balsuokime už tai. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ir nuomonė prieš – V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Mielieji kolegos, jeigu būtume pasielgę, kaip aš siūliau pateikimo metu, neturėtume valandos diskusijos, kurią taip energingai kritikavo tie, kurie pritarė pateikimui. Pasirinkimą mes visada turime. Ir šitoj vietoj aš tikrai nemanau, kad kam nors kas nors neaišku. Jeigu mes dabar padėsime tašką atmesdami tą komisiją, tai tikrai toliau ramiai, normaliai dirbsime balsuodami, kiekvienas pareikšdami savo nuomonę. Na, kam dar kas neaišku? Ar būtinai reikia dabar tą diskusiją savaitę ar daugiau vėl perkelti, daryti tą patį ir po to patiems piktintis: o kodėl mes kalbam, o ką mes darom ir kaip tai? Seimas turi galimybę apsispręsti – ir nepritardamas šios komisijos kūrimui padėtų tašką šiam klausimui. Priešingu atveju mes atidarom duris diskusijai – savaitinei ar dar kažkokiai.
Todėl nuoširdžiai kviečiu visus: balsuokit, kaip kas manot. Tikrai nenoriu spekuliuoti nei į vieną, nei į kitą pusę. Padėkime tašką dabar, nes aš matau, kad dauguma nenori to tęsinio. Dirbkim rimtus darbus, kurie reikalingi mūsų valstybei ir žmonėms.
PIRMININKĖ. Ačiū, nuomonės išsakytos. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate nutarimo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 57, prieš – 10, susilaikė 11. Seimo nutarimas „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narius P. Gražulį ir K. Uoką sudarymo“ priimtas.
Repliką po balsavimo – S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis kolega Egidijau, jūs labai dažnai remiatės Seimo statutu, kai jums jis yra patogus paryškinti vieną ar kitą dalyką. Labai norėčiau, kad jūs remtumėtės juo ir tada, kai jums galbūt nepatogu. O ten parašyta, kad jeigu Seimo narys kalba ne į temą, posėdžio pirmininkas turi teisę jam apie tai pranešti, išjungti mikrofoną ir pakviesti į jo darbo vietą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Taip, aš… B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes turime taisyti Statutą, nes jeigu kalbama apie tai, kad yra sudaroma komisija, tai tada posėdžiui turi būti teikiama ir darbotvarkė – komisijos sudėties tvirtinimas, o ne komisijos sudarymas. O jeigu yra komisijos sudarymas ir balsuojame dėl komisijos sudarymo, vadinasi, balsuoti galim taip ir taip. Įveskime čia tvarką ir bus visiems aišku, ir nereikės čia stovėti prie mikrofonų arba kalbėti iš vietos. Ačiū.
15.43 val.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norėčiau grįžti prie rytinės darbotvarkės ir paprašyti Seimo narių, kad neišeitų iš salės, yra du klausimai, dėl kurių reikia tik balsuoti. Tai yra 1-8 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-928. Visos stadijos pereitos, buvo siūloma ypatinga skuba. Prašom pasiruošti balsuoti dėl priėmimo. Reikia 71 Seimo nario. Prašom balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 78, prieš nėra, susilaikė 5. Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
15.44 val.
Ir 1-12 klausimas – Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 5 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2421. Taip pat liko tik balsavimas. Prašom pasiruošti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys: už – 75, prieš nėra, susilaikė 6. Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 5 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas priimtas.
15.45 val.
Toliau mūsų popietinės darbotvarkės 2-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybės kontrolės 2009 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr. XIP-2152(2). Svarstymas. Audito komiteto išvadą turėtų paskaityti D. Meiželytė-Svilienė. Prašom.
D. MEIŽELYTĖ-SVILIENĖ (KPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Audito komitetas buvo pagrindinis komitetas, apsvarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Valstybės kontrolės 2009 metų veiklos ataskaitos“ projektą. Svarstymo metu buvo pritarta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, Valstybės kontrolės pateiktam siūlymui ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymui, jie buvo analogiški. Audito komitetas bendru sutarimu pritarė patobulintam Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Valstybės kontrolės 2009 metų veiklos ataskaitos“ projektui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Biudžeto ir finansų komiteto išvadas perskaitys K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, supažindinsiu su Biudžeto ir finansų komiteto, kaip papildomo komiteto, išvada. Iš esmės komitetas pritarė nutarimo „Dėl Valstybės kontrolės 2009 metų veiklos ataskaitos“ projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui patikslinti projekto 2 dalį, atsižvelgti į komiteto siūlymus. Komiteto siūlymas yra toks: operatyviai reaguoti į atvejus, kai galimai neteisėtai ir neefektyviai valdomas, naudojamas valstybės turtas, disponuojama juo, atlikti ribotos apimties valstybinius auditus. Bendru sutarimu tam yra pritarta.
Aš keletą paaiškinimų dėl mūsų pastabos. Iš tikro Valstybės kontrolė atlieka svarbų vaidmenį, tačiau, mūsų komiteto požiūriu, yra ypač svarbūs biudžeto pajamų klausimai. Reikia pasakyti, kad biudžeto klausimų, ypač tos biudžeto pajamų dalies, kuri susijusi su valstybės turto naudojimu, yra nepaprastai bloga padėtis. Galiu pasakyti, pavyzdžiui, tokius skaičius, kurie nusako visą situaciją. Praeitais metais Lietuvoje iš viso mūsų turimo valstybinio turto, kurio vertė per 17 mlrd. Lt, mes gavome 45 mln. Lt dividendų į valstybės biudžetą. Estija ir Latvija gavo per 900 mln. Lt dividendų. Tai valstybės, kurios turi beveik triskart mažesnę ekonomiką ir kuriose valstybės turto yra triskart mažiau. Tačiau valstybės turtas šiuo požiūriu iš tikro naudojamas šeimininkiškiau, naudingiau ir racionaliau ir padeda valstybei vykdyti jos įsipareigojimus. Tai to dalyko negalima nepastebėti. Dėl to mes ir manome, kad Valstybės kontrolė turi sutelkti kur kas didesnį dėmesį, perkelti ir sumažinti nuo savivaldybės kišenvagių, kitaip sakant, ką savivaldybėse vagia, smulkmenos… prie stambių dalykų, kurie susiję su valstybės turto naudojimo efektyvumu.
Tas taip pat yra pasakytina ir apie mūsų Seimą. Mes turime iš principo peržiūrėti savo požiūrį į mūsų visų valstybės turtą, jo naudojimo efektyvumą. Štai toks yra Biudžeto ir finansų komiteto pageidavimas. Mes tikimės, kad Valstybės kontrolė pakeis akcentus ir pradės iš tikro labiau rūpintis tuo, kas daro kur kas didesnę įtaką valstybės biudžetui, o kartu ir jos įsipareigojimų vykdymui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Aš supratau, jūs jau kitą žingsnį žengėte, diskusijoje dalyvavote, nes užsirašęs? Gerai. Ačiū.
Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime.
Tada yra numatytas priėmimas. Turbūt galima ir priimti šį nutarimą, taip? Pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? 2 straipsnis? Galime. Ir 3 straipsnis. Galime priimti.
Prašome pasiruošti… Yra noras kalbėti dėl motyvų. Kadangi prieš nėra, Stoma ir Aurelija Stancikiene, gal atsisakysite? Ačiū. Tada prašome pasiruošti balsuoti. Kas pritariate nutarimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 66, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas „Dėl Valstybės kontrolės 2009 metų veiklos ataskaitos“ priimtas.
Dabar turėtume svarstyti 2-3a ir 2-3 b klausimus – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2009 metų veiklos ataskaitą, bet aš nematau… Yra? Tuoj pakvies. Pateiktų ataskaitą generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė.
Gal rezervinį 4 klausimą paimame, kol ateis. (Balsai salėje) Aš siūlau rezervinį 4 klausimą, nes labai trumpas. Na, nespėsime, štai ateina moteris, yra labai trumpas dėl įtraukimo, o jūsų ilgesnis, nes ten jau yra svarstymas. Prašom.
15.51 val.
V. ŽIEMELIS (KPF). Labai ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš siūlau įtraukti į sesijos darbų programą Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-1537, kuris po pateikimo praeitoje sesijoje priimtas. Siūlau taip pat įtraukti į šios sesijos programą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori klausti A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Pagal numerį būtų labai sunku susiorientuoti. Gal jūs galėtumėte šiek tiek trumpai?
V. ŽIEMELIS (KPF). Dėl knygų, spaudos ir t. t. lengvatų.
PIRMININKĖ. Daugiau nėra norinčių klausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Norite balsuoti? Prašom pasiruošti ir balsuoti, ar pritariate. Jeigu pritariate, balsuojate už, jeigu turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote. Jeigu konstruktyviai dirbsime visą sesiją, tai spėsime.
Balsavo 57 Seimo nariai: už – 34, prieš – 3, susilaikė 20. Po pateikimo pritarta.
Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Vis tiek norite balsuoti? Bus priėmimas. Tikrai nekonstruktyviai dirbame, jau po pateikimo pritarėme. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Ne!“) Norite balsuoti? Na, balsuokite, ilgiau sėdėsite, matote rezultatą.
Balsavo 54 Seimo nariai: už – 34, prieš – 5, susilaikė 15. Po svarstymo pritarta.
Pereiname prie priėmimo. Ar bendru sutarime galime pritarti 1 straipsniui? Galim. 2 straipsniui? Galim. Nėra nė vieno. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritaria, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 57 Seimo nariai: už – 38, prieš – 6, susilaikė 13. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ papildymo“ priimtas.
15.55 val.
Dabar į tribūną kviečiu Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorę Teresę Birutę Burauskaitę pristatyti 2009 metų veiklos ataskaitą. Pristatyti skiriame 10–15 min., ne daugiau, 10, kad paskui būtų laiko klausimams.
T. B. BURAUSKAITĖ. Gerbiamoji Seimo vicepirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, gana vėlu atsiskaityti už 2009 m., nes galvoje sukasi šių metų problemos ir rūpesčiai.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, vadovaudamasis jo veiklą apibrėžiančiu įstatymu ir nuostatais, savo veiklos rezultatais, tikimės, prisideda prie pilietinės visuomenės kūrimo, istorinės kultūros formavimo, istorinės atminties išsaugojimo. Stengiasi kartu su kitom institucijom aktyviai dalyvauti kuriant žinių visuomenę ir plėsti ryšius su Lietuvos ir kitų šalių giminingomis institucijomis. Taip pat stengiamasi dėmesį skirti jaunimo edukacinėms programoms, moksleivių kūrybiniam aktyvumui skatinti.
Per 2009 metus daugiau kaip 1,5 mln. Lt sumažintas biudžeto asignavimas, todėl buvome priversti atsisakyti 11 etatų. Sumažėjo ir taip nedideli gerokai nuo šalies vidurkio atsiliekantys darbuotojų atlyginimai, bet visos įstatymų pavestos funkcijos buvo vykdomos ir veiklos apimtys nebuvo mažinamos.
2009 m. plane numatyti planai buvo vykdomi išlaikant tradiciškai prioritetines veiklos kryptis: sovietinės ir nacių okupacijos laikotarpiu vykusių procesų mokslinė ir teisinė analizė, jos rezultatų sklaida visuomenėje, darbas su jaunimu siekiant pagilinti mokyklų programose dėstomas moderniosios istorijos žinias bei ugdyti gebėjimą savarankiškai vertinti istorinius procesus.
2009 m. – Lietuvos Laisvės Kovos sąjūdžio metai atsispindėjo veikloje, ypač susijusioje su atminimo įamžinimu. Nedetalizuodama, nes mūsų ataskaita yra Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro svetainėje, paminėsiu tiktai tokius svarbesnius ataskaitinio laikotarpio darbus, pradėdama nuo mokslinių tyrimų, vykdytų 2009 m.
Buvo tęsiamos ilgalaikės programos, skirtos atskleisti okupacinių režimų nusikaltimus, jų vykdytojus bei pasekmes Lietuvos gyventojams, tirti pasipriešinimo okupaciniams režimams procesus ir jų dalyvius. Buvo dešimt straipsnių, skirtų antisovietinei ir antinacinei rezistencijai 1940–1944 m., Lietuvos rusifikacijos ir sovietizacijos tema buvo parengtas vienas straipsnis, viena publikacija, du pranešimai. Apie laisvinimo bylą Vakaruose buvo parengti du straipsniai, skaityti du pranešimai konferencijose. Tiriant KGB veiklą Lietuvoje parengta dešimt straipsnių, skaityti trys pranešimai. Apie Lietuvos okupaciją ir aneksiją bei kovą už nepriklausomybę parengti penki straipsniai, du pranešimai.
Toliau buvo rengiamas ir 2009 m. išleistas nuo sovietinio režimo nukentėjusių Lietuvos gyventojų vardynas, skirtas 1948 m., tai yra III tomo antroji knyga, šimtas dešimt spaudos lankų. Taip pat, kaip ir kiekvienais metais, išleistas žurnalas „Genocidas ir rezistencija“, du numeriai.
Tyrimo srityje pradėti du nauji projektai, kaip dabar jie vadinami. Pradėtas nuoseklus ir išsamus tyrimas interneto tinklalapyje „lithuanianjews“ paskelbto sąrašo lietuvių, kurie kaltinami dalyvavus holokauste. Juo siekiama per įmanomai trumpiausią laikotarpį sudaryti holokausto vykdytojų kompiuterinę duomenų bazę, nustatyti bent apytikrius skaičius Lietuvos piliečių, talkinusių naciams ir vykdžiusių žydų naikinimą Lietuvoje. Tas darbas pradėtas nuo ketvirto ketvirčio ir jau tada buvo nustatyta: iš 1737 ištirtų tame minėtame sąraše skelbtų pavardžių galimai holokauste dalyvavo 301. Galiu paminėti, šiais metais per du ketvirčius ištirta 865 tame sąraše minimi asmenys ir galimai dalyvavo holokauste 322.
Taip pat 2009 m. pabaigoje ir šiais metais tęsiamas naujas projektas apie 1920–1939 m. Vilniaus krašte okupacinio režimo vykdytą politiką bei pasipriešinimo jai procesus ir dalyvius, kas yra numatyta centro įstatyme, bet iki šiol nebuvo vykdoma. Šią temą apsiėmė tyrinėti geras šios srities žinovas daktaras Bronius Makauskas.
Taip pat buvo tęsiami okupacijų metais vykdytų žudynių tyrimai, agentų smogikų veikla, gyventojų trėmimo organizatorių ir vykdytojų asmenybių nustatymas, jų personalinių duomenų suvedimas. Įtarimu dalyvavus žydų žudynėse asmenų veiksmų tyrimas dažniausiai atliekamas jų artimųjų prašymu. Čia skirtingai nuo mūsų ano sąrašo tyrimo. Deja, detalizuoti šių tyrimų ir įvardinti pavardes šiuo metu neįmanoma, nes dar vyksta ikiteisminis tyrimas.
Taip pat 2008 m. pradėta nauja programa „Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų, teisinio statuso įstatymo papildymo“, tyrimas apie asmenis, kurie partizaninio karo aplinkybėmis tapo našlaičiais, sakysime, ir įvairiom neišaiškintom aplinkybėm, kurios yra aiškinamos, ir nuo partizanų rankos. Duomenų bazėje yra nustatyti 455 asmenys.
Kaip minėjau, 2009 m. buvo paskelbti Lietuvos Laisvės Kovos sąjūdžio metais ir tai gerokai atsiliepė mūsų įamžinimo programoms. Centras parengė, suderino su dalyvaujančiomis įstaigomis, savivaldybėmis, valstybinėmis institucijomis bei visuomeninėmis organizacijomis ir sėkmingai įvykdė Lietuvos Laisvės Kovos sąjūdžio 60-ųjų metinių minėjimo programą. Buvo išleisti leidiniai, įvairūs ženklai, žymenys, buvo surengtas generolo Jono Žemaičio-Vytauto 100-ųjų gimimo ir 55-ųjų žūties metinių minėjimas Palangoje. Atidaryta kilnojamoji paroda „Karas po karo“. Ryškesnis darbas, kuris tęsiamas ir šiais metais ir turės būti užbaigtas lapkričio 22 d., tai buvo suburta darbo grupė iš mūsų centro, Radviliškio rajono savivaldybės, Krašto apsaugos ministerijos, Kultūros paveldo departamento atstovų. Jie parengė 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos, kuri buvo pasirašyta vadų suvažiavimo būstinėje Minaičių kaime, Miknių sodyboje, įamžinimo koncepciją, sąmatas bei būsimo paminklo projektą. Tas paminklas bus pastatytas ir atidengtas, bent tikimės, šių metų lapkričio 22 d. Žada atvykti ir mūsų Prezidentė.
Taip pat buvo toliau tęsiamas ginkluoto pasipriešinimo įvykių ir dalyvių atminimo įamžinimo darbas. Pastatytas Vytauto apygardos partizanams paminklas Utenoje, Zarasų krašto kovotojams už laisvę Svėdasuose, atidengti keli memorialiniai ženklai, pastatyti 25 tipiniai atminimo ženklai įvairiose vietose (dažniausiai pagal vietinių žmonių pageidavimus), įvairiuose Lietuvos rajonuose. Toliau buvo tęsiama ir parodinė veikla. 2009 m. sumažėjus ekspozicijoms susipažino apie 40 tūkst. lankytojų. Yra surengta daug ekskursijų. Jų kasmet būna irgi daugiau kaip 600–700. Nors buvo padidintos bilietų bei paslaugų kainos, bet lankytojų sumažėjo labai neženkliai.
Visuomenėje yra gana ženkli tokia veikla ir yra neblogi atsiliepimai apie įvairias konferencijas, seminarus, paveikslų ir įvairių fotoįvykių, užfiksuotų mūsų tematika, parodos, kitų valstybių svarbių istorinių datų minėjimai. Ypač didelio dėmesio sulaukė Latvijos ambasados Čekijoje surengta paroda, skirta Molotovo–Ribentropo pakto 70-mečiui ir Baltijos kelio 20-mečiui, kurios atidaryme dalyvavo ir Lietuvos Prezidentė D. Grybauskaitė. Kilnojamosios parodos taip pat skleidžia informaciją apie mūsų tautos netektis 1939–1941 m. Tai „Smurto kronika“, kuri buvo Lietuvoje eksponuojama įvairiuose rajonuose, dabar – Tuskulėnų rimties parko oficinoje. Taip pat kilnojamoji paroda „Karas po karo“, skirta ginkluotam pasipriešinimui 1944–1953 m., buvo metų pradžioje eksponuojama Stasi muziejuje Berlyne, po to Varšuvoje, Balstogėje, Vroclave, Košaline. Paroda „Mes nemirę“ vasario–kovo mėn. buvo eksponuojama Bulgarijoje.
Buvo surengtas kasmetinis moksleivių kūrybos konkursas, kuriame dalyvavo arti tūkstančio moksleivių, pristatė 660 piešinių, daug rašinių ir dainų. Rėmėjai mums padėjo apdovanoti šiuos moksleivius už jų tikrai nepaprastus darbus. Mes juos laminuojame ir eksponuojame įvairiuose renginiuose, vykstančiuose Karininkų ramovėje, taip pat, kaip gal esate pastebėję, prie KBG pastato birželio 14 d. ir kitomis įžymiomis dienomis. Kadangi kitais metais bus 1941 m. ypatingų įvykių sukaktys, tai numatome išleisti atvirukų rinkinį. Nežinau, kiek aš čia dar turiu laiko.
PIRMININKĖ. Gal klausimams…
T. B. BURAUSKAITĖ. Nors ir nebuvo surengtos vasaros stovyklos minėto konkurso laureatams, bet mūsų darbuotojai vyksta su edukacinėmis programomis į įvairias vaikų stovyklas, mokyklas, dėsto, pagal pageidavimą rengia edukacines pamokas ne tik pačiame muziejuje, bet ir mokyklose pagal mokytojų prašymus. Muziejaus edukacinėje programoje 2009 m. dalyvavo 2022 moksleiviai iš įvairių Lietuvos mokyklų. O Genocido aukų muziejuje lankėsi (be edukacinių programų) daugiau kaip 6 tūkst. moksleivių. Išleisti šeši nauji leidiniai, pakartoti kai kurie populiarūs ankstesni ir dalyvauta Jeruzalės, Varšuvos, Geteborgo ir Frankfurto tarptautinėse knygų mugėse su mūsų kitomis kalbomis išleistais leidiniais.
Tiktai kelis žodžius norėčiau pasakyti apie tai, kas mums kiek trukdo ir kokie mūsų ateities planai, kuriuos jau šiais metais bandome realizuoti. Nelabai būčiau originali sakydama, kad trūksta lėšų, bet bandome įvairiai mes išsisukti, tikimės, kad nebus taip visą laiką, ir rengiam projektus. Vieną mūsų projektą Europa… bendrąjį „Europa piliečiams“ priėmė, ketvirto etapo, kuris buvo vienas iš šešių Lietuvos patvirtintų projektų. Taip pat mes tikimės dalyvauti daugiau tarptautiniuose renginiuose ir pasitelkti panašių institucijų veiklą, daugiau konsultuotis įvairiomis temomis, kurios kelia mums problemų. Sakysim, dabar sudarėme ilgalaikę sutartį su Lenkijos tautos atminties institutu dėl ginkluoto pasipriešinimo dokumentų leidybos. Tikimės išleisti ne mažiau kaip penkias knygas. Ir vienoje sienos pusėje vykusių įvykių pokario metu, ir kitoje sienos pusėje… Tikimės, gal bus ir šiokia tokia konfrontacija, nes tie patys įvykiai skirtingai aiškinami. Bet bendras darbas gal leis rasti ir bendrą vardiklį istorinių procesų.
Apibendrinusi drįsčiau teigti, kad veiklos apimtys…
PIRMININKĖ. Gal jau laikas.
T. B. BURAUSKAITĖ. …gaunami asignavimai yra adekvatūs, lėšos buvo panaudotos veiksmingai ir 2009 m. centras valstybės pavestas funkcijas vykdė nuosekliai ir profesionaliai. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti septyni Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Kazulėnas.
A. KAZULĖNAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamosios pranešėjos norėjau paklausti dėl buvusių KGB rūmų paskirties. Jau praėjo beveik 20 metų, kai pasikeitė tų rūmų paskirtis, tačiau aiškumo taip ir nėra. Praeina metai, kiti ir vėl kyla įvairiausių problemų, t. y. norima iš ten iškeldinti dabar įsikūrusį Aukų muziejų, Ypatingąjį archyvą ir kitas įstaigas. Tai galų gale ar kada baigsis tas neaiškumas? Kokia dabar situacija? Ar Teisingumo ministerija ir teismai nežada kur nors išsikraustyti galutinai, surasti sau naujas patalpas? Ačiū.
T. B. BURAUSKAITĖ. Aišku, ne mūsų kompetencija spręsti apie teismų planus, bet, kiek teko patirti, jie turėjo tokią tendenciją šiek tiek kėsintis į centro ir archyvo patalpas, tačiau po to, kai jie mano kvietimu padarė ekskursiją, pamatė mūsų darbo sąlygas, kad mes ir archyvas esam tokios simbiozinės būklės ir mūsų darbai kitaip nevyktų. Bendras plotas yra 2200 kvadratų, o kabinetams yra skirta tiktai 380, ir išeina vienam darbuotojui šiek tiek daugiau negu 8 m2, tai yra žemoji normos riba. Taigi mes su teismais nekonfrontavome, bet bandysime rasti kažkokį bendrą sprendimą, nes jų situacija irgi yra komplikuota. Bet yra ir galimybių, man atrodo, į kitus pastatus orientuotis, nebūtinai į šį, kuris turi savo labai skaudžią praeitį. Kaip žinome, mūsų visuomeninės organizacijos, politinių kalinių ir tremtinių bendrijos ir sąjungos buvo labai aiškiai nusiteikusios šitą pastatą paversti memorialu. Čia yra diskutuotinas klausimas, ne mano kompetencija tai spręsti. Aš manau, kad mes su teismais sugebėsime taikiai išspręsti šitą problemą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau turėtų klausti M. Varaška. Nematau salėje. Klausia A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui. Aš norėjau trumpai padėkoti už gerą bendradarbiavimą su mūsų Pasipriešinimo, nukentėjusiųjų komisija, tikrai daug renginių. O klausimas būtų toks. Kaip jums atrodo dėl to rėmimo fondo, kuris yra Genocido centre? Jis, aišku, nežlugo, bet ar jums neatrodo, kad reikia peržiūrėti bendrai jo paskirtį dėl to, kad daugiau istorinę atmintį gal tegu jis remia ir visokiais būdais padeda, o ne vien materialiai padeda kai kuriems nukentėjusiems asmenims, nes yra ir kitų institucijų, kurios tai daro? Kaip jums atrodytų, ar nereikia peržiūrėti fondo paskirtį?
T. B. BURAUSKAITĖ. Man labai sunku būtų spręsti, nes žinodama šito kontingento, turiu omeny buvusių politinių kalinių, treminių, jų palikuonių amžiaus būklę, jų sveikatos būklę, nedrįsčiau sakyti, kad jiems ta nedidelė parama, kurią tas fondas teikia, nėra reikšminga. Aš sakyčiau, kad įamžinimo klausimu gal daugiau centras galėtų, jeigu būtų pakankamai finansuojamas, atlikti šitą funkciją plačiau pagal pageidavimus asmenų, kurie žino, kur palaidoti jų artimieji, perkelti tuos palaikus iš tokių nelabai gerbtinų vietų. Sakysime, liko vienintelė neįamžinta Dainavos partizanų apygarda, ten buvo konfliktai šiek tiek su Alytaus rajonu, bet mes dar neturėjome ir pinigų. Kaip tik sutapo su tuo sunkmečiu. Aš nedrįsčiau atimti tos paskirties iš fondo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, sakykite, ar domisi užsienio institucijos ir istorikai Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro veikla, ir kokias galimybes turi centras?
T. B. BURAUSKAITĖ. Drįsčiau sakyti, kad domisi. Kiek man pačiai teko būti įvairiose konferencijose ir gauti kreipimųsi iš įvairių Europos ir ne tik Europos muziejų, panašia veikla užsiimančių institucijų, tai, aišku, domisi. Daugelis tų institucijų, kurios yra ne valstybinės, o tik tam tikrų fondų remiamos, kaip Rusijos „Memorialas“, Lenkijos centras (…), jie irgi neturi didelių galimybių taip bendrauti, kaip mes norėtume savo tyrimų srityje. Tačiau perspektyva yra nebloga.
Mes dažnai nepraleidžiame progos nuvykti ten, kur mus kviečia, ir pateikiame net ir nežinantiems mūsų veiklos tam tikrą panoramą, papasakojame apie muziejaus veiklą ir visada sulaukiame labai daug net ir tokios nuostabos, kad tikrai dideli darbai padaryti. Manau, kad perspektyva yra nebloga. Mes tikimės, turime tokią iliuziją pritraukti daugiau jaunų istorikų, jeigu jiems užtikrintume, jeigu turėtume galimybę užtikrinti darbą Europos archyvuose, skatinti dalyvauti tarptautiniuose forumuose. Šiek tiek jau šiais metais mes padarėme. Pavyzdžiui, mūsų viena jauna istorikė važiavo į Permę, kasmetinį Permės muziejaus suvažiavimą. Taip pat važiavo į Peterburgą, viena istorikė 2009 m. dalyvavo Geteborge, Švedijoje, skaitė pranešimą. Mes juos skatiname ir tikimės, kad tai gal ir turės savo tokią platesnę raidą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, norėčiau paklausti vis dėlto apie edukacinę veiklą, nes manau, labai svarbu istorinė atmintis. Skyrius dėl edukacinės veiklos nėra didelis, bet galbūt jūs matote perspektyvoje dar kokią nors galimybę, kad jūsų surinkta medžiaga būtų daugiau populiarinama? Aišku, tai priklauso nuo pačių mokytojų, kurie ten dirba, bet vis dėlto norėtųsi glaudesnio santykio. Galbūt ne visada turime pedagogų, kurie gerai išmano tą laikotarpį, nes dauguma savo aukštąsias mokyklas baigė kur kas anksčiau, negu buvo galima apie tai kalbėti. Galbūt reikėtų kažkokios specialios programos, kad vis dėlto ta dalis, tas kursas būtų daug aktyviau dėstomas. Aš manau, kad būtų galima į tą procesą įtraukti ir žmones, kurie gyvu žodžiu galėtų papasakoti. Gal yra kokių nors pamąstymų? Aišku, tai susiję su finansais.
T. B. BURAUSKAITĖ. Mes šiais metais turėjome vilties pasirašyti tam tikrą susitarimą su Švietimo ir mokslo ministerija, bet gal čia ir mes nebuvome pakankamai aktyvūs, negaliu pasakyti, bet tai nebuvo realizuota. Šiaip esame jau net su kai kuriais asmenimis sutarę, buvusiais politiniais kaliniais, partizanais, dalyvauti tose edukacinėse programose. Jiems gal yra per sunku, o mes nesugebėtume rasti normaliai važiuojančių mašinų nuvežti juos į tokius renginius, bet mes galvojame, kad mes jau galėsime realizuoti savo programas Tuskulėnų dvaro rūmuose, kurie, atvirai kalbant, dabar yra tušti, tik vienoje salėje yra ekspozicija „Karas po karo“. Tada mes galėtume plačiau vykdyti šitas edukacines programas, nes ten yra klasės, įrengtos ir su demonstracine technika, parengtos tokiems užsiėmimams.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia K. Kuzminskas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Tikrai tenka pasidžiaugti, direktore, jūsų vadovavimu, tikrai rodote daug pastangų, gaila, kad esate vargšai. Tą Kaune mes matėme, ir matėme, kaip politiniai kaliniai, tremtiniai savo vadams stato paminklus, o mes tik einame juos atidengti ir t. t. Pavyzdžiui, ir prie generolo Vytauto Žemaičio įamžinimo savo aukomis prisidėjo daug žmonių. Čia ataskaita už 2009 m., tačiau šiais metais mes labai pasigedome minėjimų dėl Červenės, Kražių, Pravieniškių žudynių. Lenkai kažkodėl sugebėjo labai gražiai paminėti Katynės žudynes ir priminti pasauliui, kad buvo tokios žudynės. O mes dėl Červenės konkrečiai net istorikų neradome, kurie nagrinėjo tas visas žudynes. Ar numatoma kitais metais minėti septyniasdešimtmetį? Ačiū.
T. B. BURAUSKAITĖ. Gal jūsų kritika, sakyčiau, ir pagrįsta. Tais metais neįvyko todėl, kad mes bandėme paklausti (tokią apklausą vykdėme), ar būtų norinčių, nes tai susiję su vizų problemomis, ir neatsirado tiek žmonių, kad mes galėtume pasamdyti autobusą. Čia, aišku, smulkmenos. Bet kitais metais mes tikrai rengiame ir teorinių straipsnių, istorinių dokumentinių, kad truputį daugiau iš tokių netyrinėtų aspektų būtų pažiūrėta į Červenės žudynes ir Pravieniškių, ir Juodupės, ir Zarasų, čia buvo 1100 žmonių per keletą dienų nužudyta, atsitraukiant armijai ir vykdant nuorodą žudyti žmones, kalinius, kurių negalima išvežti. Tikrai bus, ir manau, kad mes ir su Seimu bendradarbiausime, kad būtų galima daugiau prieš tai informuoti žmones, nes vis tiek, man atrodo, vizų režimas nepasikeis su Baltarusija.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir paskutinis klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Čia, į dešinę. Žinote, aš tikrai nuoširdžiai stengiausi suprasti ir suvokti šio centro veiklą. Prieš metus, kai buvo tvirtinamos jūsų ataskaitos, prieš tai aš irgi atidžiai jas perskaičiau ir dabar perskaičiau. Prašom pasakyti.
Iš principo, aš taip suprantu, jūs vykdote dvi darbų rūšis, t. y. mokslinę veiklą, kaip jūs čia rašote pati, „mokslinę ir teisinę analizę“, ir ideologinę. Iš ideologinės rūpinatės minėjimo programomis, parodomis, filmų ciklais, ženkliukais, paminklais ir t. t. Iš mokslinės, kaip jūs nurodote savo ataskaitoje, aš perskaitau, kad yra tiek straipsnių, tiek pranešimų. Sakykite, kad aš suprasčiau. Mokslinė veikla – tai doktorantūros gynimai jūsų centre būna? Čia žmonės ginasi mokslinius laipsnius, kad tie tyrimai būtų aprobuoti dar kur nors? Tai vienas klausimas.
Ir antras. Čia jūs rašote, kad toliau nagrinėjate… „tęsiami nacių ir sovietų okupacijų metu vykusių žudynių tyrimai.“ Tai sakykite, jūs dubliuojate VSD darbą? Aš nesupratau šito. Ar VSD neatlieka šito darbo? Taigi apie mokslinius tyrimus, konkrečiai be pranešimų ar jūs dirbate mokslinį darbą?
PIRMININKĖ. Laikas!
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ir dėl VSD, ar jie neatlieka savo funkcijų ir jūs juos dubliuojate?
T. B. BURAUSKAITĖ. Dėl mokslinių tyrimų galiu pasakyti, kad mes nesame mokslinė institucija ir mes patys laipsnių neturime galimybės suteikti. Bet mūsų darbuotojai yra universitetų, ir VDU, ir Vilniaus universiteto, ir Kauno universiteto, doktorantai ir jie yra pasiekę atitinkamus lygmenis. Mes turime penkis mokslų daktarus iš šitos srities. Jie toliau savo mokslo veiklą vysto. Jeigu aš atsakiau į jūsų klausimą.
PIRMININKĖ. Ir į antrą dar atsakykite.
T. B. BURAUSKAITĖ. O dėl antros klausimo dalies. Tų tyrimų, kuriuos vykdo mūsų, sakysime, Specialiųjų tyrimų skyrius, nevykdo Saugumo departamentas. Jie kaip tik mūsų klausia ir mes pateikiame jiems medžiagą, ypač teritoriniams skyriams. Jie, gavę mūsų dokumentų, žmonių prisiminimų išanalizuotus pirminius duomenis, toliau daro teisminį tyrimą. Mes darome istorinį archyvinį tyrimą, o jie savo ruožtu daro teisminį tyrimą. Ir mes taip bendradarbiaujame. Ne visada rezultatas visuomenei žinomas, nes tos bylos yra gana ilgos, kaip žinome, kai kurios tęsiasi net po kelis metus. Ir holokausto atveju, ir sovietinės okupacijos žudynių atveju.
PIRMININKĖ. Ačiū. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
16.25 val.
Dabar darbotvarkės 2-3b klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2009 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr. XIP-2165. Pranešėjas – A. Lydeka, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas. Šiandien pateikimas.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Žmogaus teisių komitetas išsamiai išnagrinėjo Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2009 metų veiklos ataskaitą ir nusprendė Seimui pasiūlyti tokį nutarimo projektą. Be abejo, 1 straipsniu siūlome pritarti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2009 metų veiklos ataskaitai.
Tačiau nagrinėjant ataskaitą ir bendraujant su centro vadovais iškilo nemažai klausimų dėl lėšų panaudojimo šiame centre. Kaip matote, kolegos, 2 straipsniu pasiūlėme Valstybės kontrolei atlikti 2009 metų šio centro finansinį ir veiklos auditą. Taip pat nutarimo 3 straipsniu pasiūlėme konkrečiai pačiam centrui atkreipti dėmesį į tam tikras veiklos kryptis, jas sukonkretinti ar peržiūrėti. Tarkime, aiškiai išskirti prioritetus, peržiūrint mokslinio tiriamojo darbo kryptis, rengiant programas. Taip pat aktyvinti Mokslo tarybos veiklą, nes vertinome, kad ji šiandien nekokybiškai veikia. Taip pat ypatingą dėmesį skirti edukacijai skirtų projektų įgyvendinimui, į ką atkreipė dėmesį ir generalinę direktorę klausiantys Seimo nariai. Vykdyti nužudytų partizanų palaikų galimų užkasimo vietų paiešką. Ir į kitus klausimus nutarimo projekte atkreipėme dėmesį. Tad siūlau pritarti tokiam nutarimo projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti, palaukite dar trupučiuką, trys Seimo nariai. Pirmas klausia J. Juozapaitis. Klausia J. Juozapaitis.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis komiteto pirmininke, jūs, svarstydami ataskaitą, tikriausiai analizavote lėšų panaudojimą. Man čia labai įtartina, kad labai daug lėšų panaudojo pirkimams, technikai įsigyti ir t. t. 261 tūkst. Ar jums neužkliuvo niekas? Krizė, mokyklos neperka, darželiai neturi ką nusipirkti. O čia tokius pinigus leidžia inventoriui. Kompiuteriai, kėdė – 1400 Lt! Siaubas!
A. LYDEKA (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis kolega, už šį klausimą. Taip, vertinant ataskaitą, kaip ir minėjau, komiteto posėdyje kilo labai daug klausimų dėl lėšų panaudojimo. Tik pakartosiu, kad kaip tik dėl to įrašėme į nutarimą 2 straipsnį, kad reikia Valstybės kontrolei atlikti tiek finansinį, tiek veiklos auditą. Manau, Valstybės kontrolė savo išvadas ir pateiks Seimui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui. Aš norėjau, kad 3 straipsnio 1 dalį patikslintumėte. Tai negi nebuvo centro prioritetų iki šiol? Tai jie buvo, pagal teiginį gal ten tik reikėtų žodį patikslinti, tuos prioritetus, o ne aiškiai išskirti, tarsi jų nebuvo. Tik tiek aš norėjau.
A. LYDEKA (LSF). Taip. Labai ačiū už klausimą, gerbiamasis Arimantai. Kai komitete nagrinėjome ataskaitą, bendrais bruožais mums taip pat atrodė, kad tie prioritetai yra išskirti. Tačiau komiteto nariams iškilo labai daug klausimų, ar tikrai vienodai suprantami tie prioritetai. O paskutiniaisiais, turiu omenyje, šiais mūsų nagrinėjamais metais, tai yra 2009 metais, jie netgi šiek tiek pakito, skiriant dėmesį kitiems aspektams. Tad tokį pasiūlymą centrui ir teikiame, kad reikia aiškiai išskirti tuos prioritetus, ir, kaip matote, siūlome, peržiūrint mokslinio tiriamojo darbo kryptis. Atkreipti į tai dėmesį – į mokslinį tiriamąjį darbą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir paskutinis klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, aš pritariu jūsų parengtam ir jūsų teikiamam nutarimo projektui. Tačiau, kadangi jūs, kaip komitetas, vykdote parlamentinę kontrolę, tai man įdomi jūsų nuomonė tokiu klausimu.
Mokslinė teisinė analizė, aš suprantu, šiame centre vykdoma jau 20 metų, na, plius minus. Kiek dar metų reikės vykdyti to laikotarpio tokią analizę? Ar čia yra begalinis procesas, jūsų nuomone, ar tai yra baigtinis dydis?
A. LYDEKA (LSF). Mokslas yra amžinas. Matyt, mokslinę analizę amžinai galima vykdyti. Tačiau klausimas tikrai pagrįstas, nes moksliniais tiriamaisiais darbais užsiima moksliniai institutai ir, matyt, atskiras centras tam nėra reikalingas. Tačiau šiandieninėje situacijoje, kai dar daug darbų nepadaryta, manau, sutiksite su manimi, kad šis centras reikalingas ir jo veikla yra prasminga. Galbūt peržiūrint prioritetus, galbūt kryptingiau lėšas paskirstant ir užbaigiant tuos pradėtus darbus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Atsakėte į visus klausimus. Ir dabar motyvai dėl viso. Nuomonė už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, vis tiek reikėtų pritarti nutarimo projektui, nes iš tiesų reikalaujant to, ką galima padaryti tik už pinigus, savaime suprantama, pirmiausia reikia skirti tam tikrų lėšų. Esant tokiems biudžetams, darbų tikrai nemažai padaroma, centro darbai matomi, tenka dalyvauti tam tikrose vietose, kai yra surandamos vis naujos vietos, kur vyko kovos, kur nukentėjo žmonės. Manyčiau, kad turime pritarti nutarimo projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – M. Varaška.
M. VARAŠKA (KPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Nutarimo projektą pateikęs pranešėjas, komiteto pirmininkas, neatsitiktinai pasakė, jog nutarimo projekto 2 straipsnis skamba gana griežtai ir ragina atitinkamas institucijas atlikti ir veiklos, ir finansinį auditą tos įstaigos, dėl kurios mes šiandien priimame nutarimą. Nors komitetas negalėjo pasirodyti, aišku, jog išlaidos buvo naudojamos neracionaliai, asmeniškai aš turiu gana griežtą nuomonę. Pagal įvairius išlaidų straipsnius, kurie buvo pateikti ataskaitoje, man asmeniškai nėra labai didelių abejonių dėl to, jog gana didelės sumos, skaičiuotinos ne tūkstančiais, bet dešimtimis tūkstančių litų, buvo naudotos netikslingai, neracionaliai, ypač tais metais, kuriuos mes visi vadiname sunkmečio metais, krizės metais. Todėl nei ataskaitai, nei tokiam vis dėlto nutarimo projektui, kuris dabar pateiktas kolegoms, aš asmeniškai pritarti negalėčiau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate nutarimo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 46, prieš – 3, susilaikė 24. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Žmogaus teisių komitetas, papildomas – Audito komitetas. Siūloma svarstymo data neparašyta, matyt, kai apsvarstys komitetai, tada ir įrašysime datą.
16.36 val.
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos kūno kultūros akademijos statuto patvirtinimo“ projektas Nr. XIP-2399. Pateikimas. Pranešėjas – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas V. Stundys. Yra prašymas ir siūlymas, kad pateiktų abu, ir klausimą 2-5 – nutarimo „Dėl Lietuvos muzikos ir teatro akademinio statuto patvirtinimo“ projektą Nr. XIP-2409. Galim kartu abu? Ačiū.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu teikiu dviejų universitetų, Lietuvos kūno kultūros akademijos ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, statutų projektus. Jie parengti atsižvelgiant į Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas, apibrėžia pagrindinius universitetų paskirties, uždavinių, struktūros, akademinės struktūros, bendruomenės, turto valdymo, disponavimo dalykus. Seimo nutarimo projekte yra fiksuojama prievolė tas institucijas iš biudžetinių pertvarkyti į viešąsias įstaigas. Trumpai tiek.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia V. Gedvilas.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Dėl laiko stokos gal kalbėsiu dėl motyvų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, prašom pasakyti, kaip jūs reagavote dėl Lietuvos muzikos ir teatro akademijos statuto patvirtinimo, jeigu Teisės departamento yra per 64 pastabas? Tai apie kokį tvirtinimą mes galime kalbėti? Ačiū.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Kol kas tai yra tik pateikimo stadija. Tam ir yra komitetas, kad gavęs specialistų išvadas galėtų dėl jų diskutuoti ir padirbėti. Buvo atvejų, kai Teisės departamento specialistai buvo pateikę dėl vieno statuto per 70 pastabų. Beje, teisininkų pastabos daugeliu atveju čia yra juridinės technikos pobūdžio, bet jas reikės įvertinti ir, žinoma, tekstą pataisyti.
PIRMININKĖ. Ir dar nori klausti R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, profesorė V. M. Čigriejienė pateikė labai rimtą pastabą. Aš noriu paklausti. Čia mes tokiomis porcijomis teikiame tuos statutų patvirtinimus. Ar nebūtų objektyviau, jeigu visi statutai būtų tvirtinami vienu metu? Dabar vieno įsigalioja statutas, kito ne, išeina ne visai lygiavertė situacija. Ačiū.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Žinoma, man ir visam Seimui būtų kur kas geriau, jeigu universitetų statutų projektai vienu metu pakliūtų į Seimą. Deja, tai yra sunkiai įmanoma, nes statuto projekto svarstymas pačiame universitete turi savo logiką ir jos pažeisti nevalia. Tai yra akademinių bendruomenių tam tikras autonomijos reikalas. Netgi komitetui ką nors keičiant statuto projekte po teisininkų pastabų universitetas vis tiek turi pats pereiti pakeitimų aprobavimą. Tokia logika. Todėl procesas gerokai užtruko.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai dėl viso. Yra tik noras kalbėti už. V. Gedvilas kalbės? Kadangi prieš nėra, atsisakote. Tada prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame dėl abiejų Seimo nutarimų projektų, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 70, prieš nėra, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai. Dėl abiejų pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Dėl pirmojo papildomas yra Biudžeto ir finansų komitetas. Nežinau, kodėl nėra dėl antrojo. Nereikia? Nėra siūlymų, nėra prašymų, vadinasi, ten tik vienas. Yra siūloma svarstyti lapkričio 9 d.
Dabar pagal mūsų darbotvarkę turėtų būti pertrauka. (Balsai salėje) Nenorite niekas. Neprieštarausite? Gerai. Žemės ūkio ministro nematau. Ar galime rezervinius? Vėl kviečiu į tribūną V. Stundį.
16.41 val.
Rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos“ pakeitimo ir papildymo“ projektas. Prašom.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Ačiū. Antruoju bandymu teikiame Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos“ pakeitimo ir papildymo“ projektą kartu su šios komisijos nuostatais. Noriu atkreipti dėmesį, kad tai yra komisija, telkianti įvairių akademinių ir valstybės institucijų atstovus vienam tikslui, tai yra iš esmės siekti, kad būtų sutelktos pastangos istorinės reikšmės lituanistikos paveldo problemoms nagrinėti, įžymioms paveldo vertybėms ir jų kūrėjams, įvykiams ir pasekmėms pažinti, skleisti ir įprasminti. Ši komisija turi tam tikrą parlamentinio darbo patyrimą, neabejotinai, yra reikalinga ir svarbi. Kviečiu pritarti šiam Seimo nutarimo projektui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų paklausti norinčių nėra. Tada ar reikia balsuoti, ar galim bendru sutarimu? Bendru sutarimu. Pagrindiniu komitetu yra skiriamas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Aš siūlyčiau galbūt įtraukti papildomu Teisės ir teisėtvarkos, nes yra Teisės departamento išvados ir jos tokios pakankamai rimtos. Ar jūs neprieštarautumėt? Taip, Č. V. Stankevičius.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Dar būdamas komisijos pirmininku aš atidžiai perskaičiau tas išvadas. Aš manau ir dar kalbėjau su Teisės departamento direktorium, tos išvados nėra esminio pobūdžio…
PIRMININKĖ. Nereikia…
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). …galima bus ten gal žodį išbraukti.
PIRMININKĖ. Gerai, tada siūlome pavesti tiktai vienam komitetui svarstyti ir, kai apsvarstys, teikti Seimui toliau.
16.44 val.
Taip, rezervinis 2, bet nematau A. Stancikienės. Išėjo. Taip, gal Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas gali pristatyti išvadą? Tai būtų rezervinis… Duosim išvadas mes. Rezervinis 2 – Valstybės paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 1 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2328. Svarstymas. Komiteto išvadą pristatys komiteto pirmininkas J. Šimėnas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, čia mes praeitą savaitę truputėlį buvome suglumę dėl tos paramos 13 straipsnio. Buvo Seimo nario E. Žakario teikimas, kurį Seimas atmetė, paskui ministerija pateikė labai panašų, identišką pasiūlymą, kuriam pritarė. Ir štai mes turime dabar du projektus, labai panašius. Vienas – ministerijos teiktas, kuris buvo išsamesnis, o kitas, kuriam po svarstymo buvo pritarta su tuo atmestu E. Žakario pasiūlymu. Todėl komitete svarstėme abu projektus ir siūlome juos abu sujungti integruojant tai, kas buvo Seimo nario E. Žakario teikta, į tą Vyriausybės teiktą projektą. Taigi komitete dėl šio įstatymo buvo balsuota, už – 5, prieš nebuvo, 2 susilaikė.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Diskusijoje buvo užsirašęs dalyvauti J. Ramonas. Nematau salėje. Taip, tada motyvai dėl viso. Pasiūlymų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Ar reikia balsuoti, ar galim pritarti bendru sutarimu? Galim pritarti. Labai ačiū. (Balsai salėje) Tai jau pritarėm. Reikėjo, kai klausiau, sakyti, o ne tada, kai jau visi pritarėm. Ir dabar turėtų būti ministrai – žemės ūkio ir susisiekimo. Nėra nė vieno. 2-8 klausimas… A, yra žemės ūkio ministras. Gerai. O kol ateis ir pasiruoš, prašom, J. Šimėnas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aš dabar neprisimenu, kaip čia statutiškai atrodo, bet prašau Seimo pritarimo, kad mes tuos du projektus sujungtume.
PIRMININKĖ. Taip, kad komitetas sujungtų tuos du projektus. Taip, pavedam sujungti, ir jūs jau kai pristatysit toliau, tai jau bus jie sujungti. Taip?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Taip, taip.
16.47 val.
Žuvininkystės įstatymo 2, 3, 4, 10, 12, 14, 18, 22, 23, 24, 26, 261, 262, 263, 265, 2611, 2614, 2615, 2617, 2618, 2619, 27, 29 straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2190ES (pateikimas)
PIRMININKĖ. Ačiū. Taip, 2-6 klausimas – Žuvininkystės įstatymo daugelio straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2190. Pateikimas. Žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų laba diena, labas vakaras, gerbiamieji kolegos. Žemės ūkio ministerija Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projektą rengė dėl šių priežasčių. Pirma, vykdydama Ministro Pirmininko pavedimą, kuriuo siekiama sumažinti Vyriausybės posėdžiuose svarstomų klausimų, kurių sprendimas galėtų būti perduotas ministrų kompetencijai, kiekį. Įstatymo projekte nurodomos konkrečios valstybinės valdymo institucijos – Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kurioms pavedama vykdyti tam tikras žuvininkystės srities reglamentavimo funkcijas.
Antra, žemės ūkio ministro įsakymu buvo patvirtinti Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatai ir naujas pavadinimas. Tai įsigaliojo šių metų balandžio 1 d., todėl, pasikeitus Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos pavadinimui – Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atitinkamai keičiamos tam tikros Žuvininkystės įstatymo nuostatos.
Trečia, vykdant vykdomosios valdžios sistemos sandaros tobulinimo koncepciją, patvirtintą Vyriausybės nutarimu, kuria siekiama užtikrinti politikos formavimo ir jos įgyvendinimo atskyrimo principą, atitinkamai keičiami Žuvininkystės įstatymo 3 ir 26 straipsniai. Žemės ūkio ministerijai pavedama formuoti Lietuvos žuvininkystės politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą, koordinuoti ir kontroliuoti, o ne vykdyti žuvų išteklių išsaugojimą ir kontrolę jūros vandenyse. Aplinkos ministerijai pavedama formuoti žuvų išteklių išsaugojimo ir kontrolės politiką vidaus vandenyse, organizuoti ir koordinuoti, kontroliuoti jos įgyvendinimą. Vadovaujantis Europos Sąjungos reglamentais, laivuose yra privaloma įdiegti, naudoti palydovinio ryšio stebėjimo ir elektroninių žvejybos žurnalų sistemas. Šių sistemų programinės ir kitos įrangos išlaidas iš dalies kompensuoja Europos Sąjunga per valstybių narių vykdomas programas.
Siekiant sudaryti teisines sąlygas šią įrangą perduoti panaudos pagrindais žvejams ir užtikrinti Europos Sąjungos reglamentų reikalavimų vykdymą, teikiamas įstatymas papildomas nauja nuostata, kad, siekiant užtikrinti Europos Sąjungos reglamento reikalavimus, valstybei priklausanti palydovinio ryšio sistema, siųstuvai ir antenos ir kita kompiuterinė programinė įranga, su jomis susijusi kita įranga gali būti perduodama panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudotis žvejams.
Penkta, išplečiamas žvejybos reglamentavimo priemonių sąrašas papildant jį priekrantės žvejybos zonų ribų, priekrantės žvejybos barų, ribų ir žvejybos įrankių ženklinimo tvarkos nustatymu.
Šešta, keičiamos sąvokos atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir kitų suinteresuotų institucijų pastabas.
Septinta, žvejai ir žuvų išteklių vartotojai neskiria lėšų žuvų ištekliams atkurti, o šie darbai vykdomi valstybės lėšomis. Siūlome papildyti Žuvininkystės įstatymo 14 straipsnio 1 dalį nauju 4 punktu nustatant pareigą žuvų išteklių vartotojams skirti lėšų žuvų ištekliams atkurti.
Įstatymo projekte sukonkretinta Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos ministerijos kompetencija. Štai pagrindiniai aspektai, dėl ko teikiamos šios įstatymo pataisos.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū už pristatymą. Jūsų nori paklausti… J. Ramono nematau, B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū pirmininkei. Gerbiamasis ministre, ar aš teisingai supratau, kad dabar visą politiką vidaus vandenyse, reglamentus ir t. t. vykdys ir net žuvų iškrovimo vietas nustatinės Aplinkos ministerija, o Žemės ūkio ministerija tiktai teiks įžuvinimo medžiagą pagal jų ten užsakymus? Ar teisingai aš supratau?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš akcentavau: Žemės ūkio ministerijai pavedama formuoti žuvininkystės politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą. Koordinuoti ir kontroliuoti, o ne vykdyti žuvų išteklių išsaugojimą ir kontrolę jūros vandenyse. Aplinkos ministerijai pavedama formuoti žuvų išteklių išsaugojimo ir kontrolės politiką vidaus vandenyse, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą, o ne įgyvendinti.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Toliau klausia A. Stancikienė.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Paskirstomos funkcijos tarp institucijų ir aiškiai reglamentuojama įstatyme.
PIRMININKĖ. Taip, klausia A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Ministre, mano klausimas yra toks. Labai gerai, kad jūs čia padalinat tas kompetencijas ir veiklos reguliavimo sritis, bet mane domina iš tikro, ar jūs realiai galvojat, kad įmanoma kaip nors, na, ne popieriuje ir ne žodžiais, bet iš tikro realiai su tais brakonieriais kovoti? Ir aš šneku ne apie tuos pavienius, kurie ten su meškerėle žvejoja, bet apie tuos, kurie iš esmės masiškai tą žuvį traukia tiek Kuršių nerijoje, tiek jūroje. Mes žinom, tai yra kasdienis reiškinys, tai, dar kartą pasikartosiu, nėra atsitiktinumas, tai yra, deja, dėsningumas. Vis dėlto kokių čia jūs siūlytumėt arba matytumėt galimybių imtis priemonių ir kaip su tuo kovoti?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Geras klausimas. Mes tai iš tikrųjų jūros šleife turim ir laivus, ir kontroliuojam, ir atsakom už tą kontrolę. Vidaus vandenyse pagal dabartines taisykles yra Aplinkos ministerija. Tačiau pastaba yra labai teisinga ir kai kurių priemonių bandome imtis, kurios, galvoju, bent duos didesnį efektą. Taip, nes iš tikrųjų yra problemų, ir daug.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų dar klausia S. Giedraitis.
S. GIEDRAITIS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, pertvarkant žuvininkystės ūkį panaikinta lašišinių žuvų auginimas ir veisimas Vokės ūkyje, taip pat Žeimenos ūkyje nebeauginami upėtakiai. Ir kai reikia įžuvinti valstybinius ežerus, mes neturime kur įsigyti šios vertingos žuvies. Aš prašyčiau gerbiamąjį ministrą atkurti nedelsiant šiuose ūkiuose lašišinių žuvų auginimą.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Matote, yra savikaina, už kiek mes užauginame veisimo medžiagą, ir čia veikia rinkos dėsniai. Kai pasikalbi su tais, kurie įžuvina, būdavo ir atvirkščiai, nes pas mus ta savikaina yra didesnė negu atsivežamos medžiagos iš kaimyninės Lenkijos. Štai čia veikia rinkos dėsniai. Ir tokį didžiulį krūvį, kai atskiri tvenkiniai yra, kur auginama, reikia naudoti daug energijos… Mes turėjome problemų, todėl galvojame apie tokį šios sistemos optimizavimą, o toliau yra diskusijos, kaip elgsimės.
PIRMININKĖ. Ačiū. Atsakėte į visus klausimus.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Norinčių kalbėti dėl motyvų nėra. Ar balsuojame? Balsuojame. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 64 Seimo nariai: už – 56, prieš nėra, susilaikė 7. Pritarta po pateikimo.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas ir papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 9 d.
Toliau plenariniam posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas Č. V. Stankevičius.
16.56 val.
PIRMININKAS (Č. V. STANKEVIČIUS, TS‑LKDF). Dabar svarstysime Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos policijos sistemos plėtros programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą Nr. XIP-1980. Pateikimo stadija. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras bus pranešėjas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas prieš kurį laiką gavo vienos saugos tarnybos kreipimąsi, kuriuo buvo atkreiptas dėmesys, jog yra nevykdomas Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos policijos plėtros programos patvirtinimo“. Šitas nutarimas buvo priimtas dar 2006 m. gruodžio 21 d. Jame buvo numatytas tam tikrų priemonių finansavimas ir to finansavimo išdėstymas iki 2011 metų, tai yra 5 metams.
Komitetui pradėjus analizuoti situaciją, ir jau ne pirmą kartą, paaiškėjo, kad šis buvęs Seimo nutarimas iki galo nėra įvykdytas, nes atėjus ekonominiam sunkmečiui buvo stipriai, kiek matyti iš projekto, sumažintas finansavimas. Pavyzdžiui, 2009 m. vietoj 120 tūkst. gauta tik 16 tūkst. ir t. t.
Kitas dalykas, kai komitete preliminariai paanalizavome kai kuriuos šio nutarimo ir tos programos punktus, paaiškėjo, kad galbūt būtų naudinga ir peržiūrėti, kaip yra įgyvendinama šita programa, kaip panaudotos lėšos, įskaitant ir Policijos mokyklos steigimą. Dar yra 2010 m. kovo 31 d. Vyriausybės posėdžio protokolas, kuriame taip pat yra patvirtinta, arba atkreiptas dėmesys į šios programos įgyvendinimo eigą ir rezultatus. Taigi vienas dalykas, kad ši programa, patvirtinta Seimo nutarimu, nebuvo įgyvendinta dėl lėšų stygiaus, todėl ją reikia peržiūrėti ir atitinkamai koreguoti, kad ji būtų įgyvendinta. Kitas dalykas, pasikeitus šalies situacijai reikėtų ją dar sykį peržiūrėti, ar yra įgyvendintos visos priemonės, kurios yra pateikiamos ataskaitoje kaip įgyvendintos, ir kurias priemones visgi būtų tikslinga finansuoti.
Kai buvo rengiama šita programa, Vidaus reikalų ministerijoje ir Seime buvo džiaugiamasi, kad buvo sutarta ir prieita prie įvairių politinių jėgų sutarimo finansuoti Lietuvos policijos apskritai kaip sistemos infrastruktūros plėtrą. Daug kas padaryta, dviejų pakopų policijos komisariatai ir t. t. Tačiau, kaip minėjau, 2008 m. pabaigoje, 2009 metais šitos programos įgyvendinimas sustojo. Jeigu mes nuosekliai norėtume toliau tą programą įgyvendinti, be abejo, reikėtų peržiūrėti finansavimo galimybes ir ją išdėstyti atitinkamai pagal metus į perspektyvą.
Taigi čia yra teikiamas projektas, kaip galėtų atrodyti. Bet, be jokios abejonės, pradėjus svarstyti komitetuose reikėtų tą reikalą spręsti su Vidaus reikalų ministerija, su Finansų ministerija, kokia prognozuojama ekonominė situacija ir kaip ši programa galėtų atrodyti.
Taigi baigdamas noriu pasakyti tik tiek, kad nors Seimas priėmė nutarimą ir Seimas įsipareigojo, kad programa bus įgyvendinta, tačiau dėl ekonominio sunkmečio nebuvo iki galo įgyvendinta, kai kurios priemonės yra tik iš dalies finansuotos arba visai nefinansuotos. Taigi būtina ją peržiūrėti ir nuosekliai įgyvendinant išdėstyti atitinkamai tuos pažadus, kuriuos politikai buvo davę Lietuvos policijai. Tai tiek būtų trumpai.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūsų paklausti yra užsirašę 9 Seimo nariai. Pirmasis – V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kaip jūs manote, ar nefinansavimas arba labai silpnas šių programų finansavimas nepakenkė policijos darbui šiame etape?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Be jokios abejonės, kad tam tikrų sunkumų atsirado. Mes nemažai komitete bendravome ir su policijos pareigūnais, su policijos vadovybe, taip pat profsąjungų atstovais. Kiek lėšų buvo skiriama, taip pareigūnai ir vertėsi su tomis lėšomis.
Kita vertus, aš manau, tai vertė ir Policijos departamentą peržiūrėti savo galimybes ir galbūt greičiau atsisakyti kai kurių nebūdingų funkcijų, arba taupyti. Mes tą matėme, šių metų pradžioje komitete buvo pristatytos tos priemonės. Be jokios abejonės, tos investicinės programos, infrastruktūros programos sustojo. Ir tą galima matyti iš ataskaitos, kuri yra pateikta, kas yra iš tiesų nepriimtina. Kai kurios buvo pradėtos įgyvendinti ir sustojo. Šiuo atveju yra mūsų mokesčių mokėtojų pinigų tam tikras įšaldymas arba net išmetimas. Bent jau kai kurias peržiūrėjus reikia iki galo įgyvendinti.
PIRMININKAS. Seimo narė R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų nutarimo labai reikia. Ačiū, kad jį teikiate. Numatoma, kad pakilimas bus 2013–2014 metais. Ar jau galėtumėte prognozuoti, kad tada ir ekonomika atsigaus, ir bus galima daugiau padėti mūsų policijai? O galgi jau galima tikėtis (o jeigu ne, tai kodėl ne) 2012 metais? Šito labai gi laukiama ir 2012 m., ir, aišku, 2011 m.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kaip aš ir minėjau, mes irgi norėtume, kad tai būtų greičiau. Mes puikiai suprantame, kad yra tam tikrų ir socialinių problemų. Yra žmonių, kurie nebegali savimi pasirūpinti, tai yra senų žmonių, neįgaliųjų žmonių, kuriais reikės pirmiausia pasirūpinti. Žinoma, ir teisėsaugos institucijas reikės finansuoti bent jau tuo minimaliu, pradiniu lygiu. Čia jau yra infrastruktūros plėtros, pačios policijos plėtros papildomas finansavimas.
Dabar kaip išdėstyti finansavimą? Mes, kaip komitete atrodė, jį išdėstėme, bet kaip ir minėjau, tikrai reikės padirbėti su Finansų ministerija, kokios jų prognozės, ir pagal tai koreguoti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. Žemaitaitis. Nėra. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju. Gerbiamasis pirmininke, žmogaus saugumas vertybių skalėje (tai visi žino) yra pirmas, tai yra pagrindinė sritis. Policija kaip tik užtikrina mūsų visuomenės saugumą. Mes visą laiką lyginamės su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, teigiame, kad pas mus policininkų yra per daug ir apskritai, kad pas mus, Lietuvoje, policininkai gyvena per gerai. Tada mes jiems mažiname finansavimą nesilaikydami jokių prioritetinių sričių. Sakykite, ar šioje programoje yra numatyti ir kaip numatyti socialiniai policijos darbuotojų poreikiai?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tikrai numatyti ir, kaip minėjau, 2006 m. patvirtinta ir 2007 m. startavusi programa numatė ne tik investicijas, ne tik infrastruktūros plėtrą, bet taip pat ir kitokį požiūrį į policijos pareigūnų socialines garantijas, taip pat ir į jų atlyginimus. Ties tam tikra riba mes sustojome ir, manau, kad tuos pažadus mes turime ištesėti. Jie dabar liko iki galo neįgyvendinti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu, kad po šito nutarimo projekto vis tiek turės būti Vyriausybės išvada ir, kaip jūs minėjote, Finansų ministerijos požiūris. Turbūt jūs tokį optimistinį variantą čia pateikėte ir Finansų ministerija gali pateikti visai kitus skaičius. Dar norėjau paklausti, čia kalbama apie plėtrą, bet kaip jau kolega klausė, kaip su socialiniu požiūriu, juo labiau ir atlyginimai, ir kiti dalykai, kas susiję su policijos darbuotojų veikla? Ačiū.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš galiu tiktai bendrą pastebėjimą pasakyti. Mes tikimės iš pareigūnų, šiuo atveju iš policijos pareigūnų, tam tikros pagarbos žmogui, jo teisėms. Aš asmeniškai esu įsitikinęs, kad policijos pareigūnui, kuris kasdieną susiduria ne su pačia geriausia gyvenimo puse, ne su pačiais geriausiais žmonėmis, tenka atlikti įvairų darbą, ir jo jausmas, kaip su juo elgiasi valstybė, kaip su juo elgiasi visuomenė, tai yra mes, deda antspaudą jo požiūriui į mus. Taip pat ir socialinės garantijos, ir jo požiūris į atlyginimą, kuris garantuotų bent jau minimalų, orų jo ir jo šeimos pragyvenimą, yra labai svarbu. Programoje taip pat, kaip matote, pirmoji eilutė yra iš viso, paskutinė eilutė yra turtui įsigyti ir viduryje yra įvairioms kitoms programoms įskaitant ir to orumo užtikrinimą. Čia yra tai įvertinta.
PIRMININKAS. Klausia D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Iš tikrųjų ši iniciatyva yra sveikintina, kad mes vėl svarstome šią programą, svarstysime… Bet man kažkaip kelia abejonių, ar jūs tikite, kad Vyriausybė šiuo ekonominiu sunkmečiu suras daugiau lėšų šiai programai įgyvendinti?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Esmė čia yra štai kokia. Seimo nutarimas, kaip minėjau, buvo. Ir skaičių išdėstymas buvo, tačiau visiškai suprantama, kad tie lūkesčiai, kuriuos kažkada turėjo ir teisėjai, ir policijos pareigūnai, ekonominio sunkmečio metu jie negali būti iki galo apsaugoti. Matome, kad tas išdėstymas, programos pratęsimas, tas skolos atidavimas nukeliamas gana toli į priekį ir artimiausiais metais čia numatomos tik simbolinės sumos. Aš manau, jeigu tada valstybė matė galimybę ir jeigu matysime, kad dabar su minimaliomis sąnaudomis galime pratęsti programą, o toliau stojus valstybei ant kojų galime grąžinti tuos įsipareigojimus, nors jau tam tikri infliaciniai mechanizmai bus veikę, aš manau, kad būtų tam tikra ne tik materialinė, bet ir moralinė duoklė šiems pareigūnams. Moralinė duoklė šiems pareigūnams, kad tai yra dėmesys, – dabar negalime, bet perspektyvoje mes matome ir pažadus ištęsime, čia yra svarbiausia.
PIRMININKAS. Klausia P. Luomanas.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Jūs labai išsamiai atsakote, ačiū. Gerbiamasis kolega, aš norėčiau paklausti. Jūs sakėte, kur eilutėse dabar 2011 m., buvo 2010 m. ir 2012 m. yra nuliai, kaip jūs sakėte, tai būtų pareigūnų vertinimai, taip? Jūs sakote, įvertinimai, skatinimai, kur jūs minėjote eilutes, ten nuliai yra, taip?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Na, čia yra trys eilutės.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Taip, trys.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Turtui paskutinė, kitoms išlaidoms, tai čia gali būti įvairios išlaidos.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Aš turiu omeny vidurinę eilutę, kur 2009 m., 2010 m., 2011 m. ir 2012 m. yra nuliai, taip?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, taip.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Ir tiktai 2013 m. 15 mln. numatyta. Tai galbūt galima kažkaip tą įvertinimą, kad ir kuklesne suma, nes, kaip jūs ir sakėte, dėmesys ne vien tiktai pinigais, bet ir požiūrio… Ačiū.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Suprantu, kolega, ir pritariu, bet čia yra mūsų komiteto prognozė įvertinus bendrą valstybės gyvenimo foną. Be jokios abejonės, mes turėsime atsižvelgti ir į papildomo komiteto, kuris numatytas, taip pat į Vyriausybės ir Finansų ministerijos poziciją. Atitinkamai čia koreguosis, be jokios abejonės, tie skaičiai. Kartais ne tiek svarbus tų sumų dydis, kiek svarbu pats dėmesys, tai yra labai svarbu.
PIRMININKAS. Klausia J. Juozapaitis.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs šią programą suderinote su Finansų ministerija skaičiais?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tai yra mūsų Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimas, kad Seimo nutarimas, kaip teisės aktas, neliktų neįgyvendintas. Šiuo metu yra tokia situacija, kad jis priimtas, bet neįgyvendintas. Be jokios abejonės, svarstymo metu, nes iki svarstymo tai yra sudėtinga ir beveik neįmanoma… Mes bandėme gauti tam tikrą informaciją iš Vyriausybės ir aš ją turiu, Vyriausybė svarstė, yra protokolas, bet be kokių nors sprendimų. Yra tiktai apie programos vykdymo eigą, kurios priemonės įgyvendintos, kurios pusiau įgyvendintos. Todėl mes svarstymo metu pasižiūrėsime, kurių priemonių galbūt jau nebereikia tęsti, o gal kai kurios yra įpusėjusios, išleisti pinigai ir reikia užbaigti.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, prašau pasakyti, kiek iš viso yra programų, apibrėžiančių policijos veiklą, ir kaip jos vykdomos, gal galite atsakyti?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Apie visas programas tikrai aš dabar negalėčiau iš atminties pasakyti. Tai yra įvairios bendro pobūdžio, sakykime, narkomanijos prevencijos, nepilnamečių prevencijos, kuriose dalyvauja daug institucijų, ir tam tikra priemonių įgyvendinimo dalis, didesnė ar mažesnė, yra skiriama policijai, bet tai niekada nėra vien policijos programos. Čia yra policijos sistemos plėtros programa, skirta vien policijai, ir tai daugiau yra galbūt nuo pat nepriklausomybės atkūrimo tam tikro dėmesio stokos išraiška ir tuometinės Vyriausybės, ir tuometinio vidaus reikalų ministro R. Šukio iniciatyva. Tai yra jų iniciatyvos įgyvendinimas, kad kai kurios valstybės gyvenimo sritys buvo daugiau pažengusios į priekį, o policija, ypač tuo metu, buvo tokia, sakyčiau, atsilikusi. Dar ir dabar, jeigu jūs užeitumėte į Vilniaus miesto 1-ąjį policijos komisariatą, tai iš tiesų geriau į jį niekada – nei dieną, nei naktį – nepatekti, net ir atėjus parašyti pareiškimą. Tai yra nedovanotina, netinkama. Beje, prieš kurį laiką šalyje lankėsi, man atrodo, Europos profsąjungų atstovai ir tokių komisariatų, kokių Lietuvoje yra ir daugiau, buvimą įvertino kaip visiškai netinkamą dalyką.
PIRMININKAS. Dėkojame Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui už pranešimą ir atsakymus į klausimus. Motyvus prieš yra užsirašęs pasakyti Seimo narys R. Žilinskas.
R. ŽILINSKAS (KPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Šiai programai plėtoti jau yra investuota nemažai lėšų. Leiskite išvesti analogiją. Kai pradedi statyti namą ir po to dėl lėšų stygiaus jį užkonservuoji, šitas namas faktiškai yra pražuvęs. Aš nesu didelis policininkų simpatikas ir lankiausi 1-jame policijos komisariate. Galiu pasakyti, kad negalima tikėtis iš pareigūnų pagarbos žmogui, kai jie yra verčiami gyventi nežmoniškomis sąlygomis, todėl siūlau nepritarti šiam nutarimui.
PIRMININKAS. Daugiau norinčių išsakyti motyvus nėra. Prašau balsuoti dėl pritarimo ar nepritarimo pateiktam Seimo nutarimo projektui po pateikimo.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 56, prieš – 2, susilaikė 11. Projektui po pateikimo pritarta. Pasiūlyti komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Nėra kitų pasiūlymų? Pritarta. Siūloma svarstyti lapkričio 16 d. Pritarta.
17.14 val.
Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 27, 28, 32, 33, 34, 56, 58, 60, 62, 63, 64, 66, 67, 76, 80, 89 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 641, 791 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-1155(2), Prezidento rinkimų įstatymo 26, 31, 32, 33, 50, 52, 53, 54, 55, 56, 58, 59, 68, 72, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 561, 711 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-1156(2), Seimo rinkimų įstatymo 28, 29, 33, 34, 35, 58, 59, 60, 62, 64, 65, 66, 69, 70, 78, 82, 93 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 661, 811 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-1157(2), Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 32, 55, 57, 59, 61, 62, 63, 73, 77, 84 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 641, 761 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-1158(2), Referendumo įstatymo 36, 41, 42, 43, 46, 48, 51, 52, 53, 55, 56, 64, 68, 73 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 541, 671 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-1159(2) (pateikimas)
Dabar svarstysime paskutinį šios dienos darbotvarkės įstatymų projektų paketą. Į tribūną kviečiame ministrą E. Masiulį, kuris pateiks Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-1155(2) ir lydinčiuosius šio paketo įstatymus, tiksliau sakant, susijusius įstatymus, tai Prezidento rinkimų įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-1156, taip pat Seimo rinkimų įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-1157, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-1158 ir Referendumo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-1159. Viso šio paketo projektų yra antrieji variantai. Prašau, žodis ministrui E. Masiuliui.
E. MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, jums leidus iš karto norėčiau pristatyti visą paketą, nes tai yra tarpusavyje susiję įstatymų projektai. Taupydamas jūsų laiką noriu pasakyti, kad teikiamas Rinkimų į Europos Parlamentą, Prezidento rinkimų, Seimo rinkimų, Savivaldybių tarybų rinkimų ir Referendumo įstatymo pakeitimo įstatymų projektų paketas, kuriuo siūloma įteisinti galimybę rinkėjams balsuoti internetu per rinkimus ir referendumus.
Tai tikrai ne pirmas įstatymų paketas arba įstatymo projektas, kuris išvydo šią salę, ir tikrai ne vieną kartą jis buvo grąžinamas tobulinti. Manau, kad iš tikrųjų tobulybei galo nėra, tačiau pastarasis projektas yra maksimaliai suderintas su dauguma Seimo parlamento frakcijų, įsiklausyta ir į tam tikras racionalias skeptikų pastabas dėl pavojų, kurie tykojo ankstesniuose įstatymuose, ir šiuo įstatymų paketu šie pavojai yra eliminuojami.
Įstatymų projektų rengimą paskatino siekis suteikti platesnes galimybes rinkėjams balsuoti rinkimuose ir referendumuose ir sėkmingi balsavimo internetu taikymo pavyzdžiai Estijos Respublikoje. Prieš metus atliktoje apklausoje Lietuvoje 78 % Lietuvos gyventojų pritarė balsavimo internetu įteisinimui, o 41,4 % rinkėjų pasakė, kad jie naudotųsi tokia galimybe, jeigu tokią galimybę turėtų.
Įstatymų projektų tikslas – įteisinti naujas, prie naujų technologijų pritaikytas balsavimo formas ir skatinti rinkėjus aktyviau dalyvauti Lietuvos Respublikoje vykstančiuose rinkimuose ir referendumuose, pasiūlius naujas balsavimo formas. Siekiant paskatinti rinkėjų dalyvavimą rinkimuose ir suteikti jiems platesnes galimybes balsuoti, siūloma įdiegti balsavimo internetu sistemą. Balsavimas internetu atitiks visus teisės aktų nustatytus balsavimo reikalavimus ir principus.
Reglamentuojant balsavimą internetu, vadovautasi šiomis principinėmis nuostatomis. Tai yra maksimalus Konstitucijoje nustatytų demokratinių rinkimų teisės principų, tai yra visuotinė, lygi, tiesioginė rinkimų teisė ir slaptas balsavimas, įgyvendinimas, maksimaliai sumažinta rinkimų rezultatų klastojimo galimybė, maksimaliai panaikintos prielaidos pirkti rinkėjų balsus.
Siekiant šių principinių nuostatų įgyvendinimo, įstatymo projekte nustatyta, kad balsuoti internetu rinkėjas gali bet kurioje rinkimų apylinkėje, nustatyta, jog internetu yra balsuojama iš anksto, paskutinį trečiadienį ir ketvirtadienį iki rinkimų, ir rinkimų dieną. Taip pat nustatyta, kad internetu balsuojama Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus reikalavimus atitinkančioje balsavimo kabinoje. Baltuoti internetu ne balsavimo kabinoje yra griežtai draudžiama.
Taip pat nustatyta, kad balsavimas internetu neriboja rinkėjų teisės keičiamo įstatymo nustatyta tvarka balsuoti kitais šiame įstatyme nustatytais būdais.
Taigi įstatymų paketas iš tikrųjų numato apsisaugojimą nuo tų pavojų, kuriais buvo anksčiau… galima sakyti, kad įstatymai neišbaigti, kad tikrai niekas nebeturės teisės daryti įtaką rinkėjo valiai stovėdamas jam už nugaros prie kompiuterio ir liepdamas balsuoti už vieną ar kitą politiką. Ši galimybė yra eliminuojama, galima sakyti, dvigubai.
Pirma, dėl to, kad balsuojant internetu yra įskaitomas pats paskutinis balsas, paduotas internetu. Antra, dar saugesnė aplinkybė yra ta, kad balsuoti internetu bus leidžiama tik specialiai nustatytose vietose, kur yra stebėtojai, rinkimų komisijos nariai, specialiai įrengtos patalpos.
Taip pat natūralu, kad įstatymuose įteisintos nuostatos, kurios numato atvejus, kada ir kokiais atvejais balsai, paduoti internetu, gali būti anuliuojami. Tai yra jeigu pripažįstama, kad buvo sugadintas balsavimas, ar šiurkščių pažeidimų nustatyta. Tokį sprendimą Vyriausioji rinkimų komisija visada turi teisę priimti.
Taip pat numatyta pareiga Vyriausiajai rinkimų komisijai užtikrinti, kad rinkėjo balsas būtų skaičiuojamas tik vieną kartą. Įstatymuose įtvirtintas reikalavimas, kad valdant informacinę sistemą, kurioje bus kaupiami, saugomi ir kitaip apdorojami balsavimo internetu duomenys, būtų laikomasi elektroninės informacijos saugai keliamų reikalavimų.
Balsavimo būdo ir rinkėjų balso įskaitymo prioritetai didėjimo tvarka dėstomi taip: balsavimas vokais, balsavimas internetu, balsavimas balsavimo patalpose. Tokia seka būtų skaičiuojami ir sumuojami visi per rinkimus paduoti balsai.
Taigi priėmus įstatymo projektą Vyriausioji rinkimų komisija iki 2011 m. vasario 1 d. turės patvirtinti balsavimo internetu tvarkos aprašą, kuriuo būtų nustatomos jau specifinės technologinės, organizacinės detalės, kaip būtų vykdomas balsavimas internetu. Balsavimui internetu įgyvendinti reikės apie 7 mln. Lt, kurie bus skirti iš valstybės biudžeto įskaitant Europos Sąjungos fondų lėšas. Pažymėtina ir tai, kad internetinio balsavimo sistemos įdiegimo paruošiamieji darbai iš esmės jau yra atlikti įgyvendinant 2007 m. liepos 11 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 759 patvirtintoje balsavimo internetu diegimo programoje numatytas priemones.
Taigi, mielieji kolegos, tikrai kviesčiau pritarti po pateikimo teikiamam įstatymų projektų paketui. Be jokios abejonės, tobulinti ir taisyti čia dar galima daug ką, bet noriu pasakyti, kad diskusija šiuo klausimu Seime ir ne pirmą kadenciją vyksta gana seniai. Esu įsitikinęs, kad sudaryta galimybė rinkėjams balsuoti internetu reikštų ir didesnę pagarbą rinkėjams, reikštų ir didesnes galimybes įtraukti didesnį kiekį žmonių dalyvauti rinkimuose, ir, be jokios abejonės, pritaikyti pačią naujausią technologinę pažangą plėtojant mūsų demokratiją.
PIRMININKAS. Dėkojame, gerbiamasis ministre, už pranešimą. Labai daug Seimo narių nori paklausti. Kadangi jūs pateikėte visą paketą, tai laiko skirsime, žinoma, ne 10 min., bet gerokai daugiau. Galbūt spės paklausti ir visi, jeigu klaus trumpai ir jūs atsakysite taip pat gana trumpai, ne ilgiau kaip per 2 min. Taigi A. Bilotaitė – pirmoji.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Noriu pasakyti, tikrai idėja yra puiki, bet klausimas būtų toks. Kiek yra valstybių, kuriose yra tokia praktika taikoma? Kiek supratau, jūs minėjote, kad tik Estijoje. Ar yra daugiau Europos Sąjungos valstybių? Ir kaip jūs manote dėl saugumo, nes didžiausių abejonių kyla, ar pavyktų tikrai užtikrinti saugumą? Man atrodo, kad galbūt tai būtų sudėtinga padaryti ir gali kilti grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui. Ar nemanote, kad taip gali atsitikti?
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū už klausimą. Kalbant apie kitų valstybių patirtį, iš tikrųjų Estija yra pažangiausia ne tik Europos Sąjungoje, bet ir visame pasaulyje. Atskiriems elementams, ar per referendumus, ar per savivaldos lygmenį, kai kurios šalys irgi taiko tokias sistemas. Kalbėdamas apie tai, ar Lietuva nori būti iš tikrųjų viena iš lyderių informacinių technologijų pasaulyje, aš manau, kad taip, tai visai neseniai patvirtino Lietuvoje vykęs tarptautinis interneto valdymo forumas. Aš manau, kad iš tikrųjų, nepaisydami to, kad nedaugelyje valstybių šita praktika egzistuoja, mes tikrai šiuo atveju atkreiptume dėmesį pasaulio į savo technologinius pasiekimus.
Dėl saugumo. Jūsų klausimai tikrai pagrįsti, tačiau noriu dar kartą atkreipti dėmesį, kad paskutinis įstatymo projektas visiškai eliminuoja, kiek tai galima eliminuoti, riziką, susijusią su elektroniniu saugumu. Jeigu kalbėtume apie technologinį saugumą, tai iš tikrųjų šiandieną mes visiškai negalvodami naudojamės elektronine bankininkyste, visiškai negalvodami pradedame naudotis elektroninėmis sveikatos paslaugomis, ir net sveikatos…
PIRMININKAS. Ministre, atsiprašau, aš prašiau per 2 minutes.
E. MASIULIS (LSF). Labai atsiprašau, pabaigsiu. Nes buvo ne vienas klausimas, daugiau. Netgi savo sveikatą patikime tam tikra dalimi internetui. Šiuo atveju saugumo požiūriu yra patvirtinimai įvairiausių informacinių technologijų specialistų, Vyriausiosios rinkimų komisijos, kad jokių papildomų grėsmių, negu jos egzistuoja dabar, vykstant tradiciniams rinkimams, nekiltų.
PIRMININKAS. Klausti galėtų K. Masiulis, bet jo nematau. Klausia M. Varaška.
M. VARAŠKA (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau tik paklausti, ar teko dėl teikiamų įstatymų projektų bloko atlikti viešosios nuomonės tyrimus dėl poreikio papildomą tokį būdą įdiegti organizuojant rinkimus? Jūsų nuomone, koks procentas rinkėjų galėtų naudotis tokiu būdu, galbūt kiek naujų arba kiek papildomai rinkėjų dalyvautų rinkimuose esant tokiai galimybei?
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū už konkrečius klausimus. Taip, apklausa Lietuvos rinkėjų yra atlikta, tiesa, jau gana senokai, 2008 m. kovo mėnesį. Atliktos apklausos duomenimis, 78 % Lietuvos gyventojų pritarė įteisinti balsavimą internetu, o 41,4 % rinkėjų galbūt pasinaudotų balsavimo internetu galimybėmis. Kalbant apie konkrečią praktiką, vėlgi mes neturime daug pavyzdžių, bet, pavyzdžiui, Estijoje per savivaldos rinkimus iš esmės tai sudarė nuo 2 iki 3 % balsavusiųjų internetu. Noriu dar ką pasakyti, kad internetu balsavusiųjų tendencijos, kokią partiją pasirinko, iš esmės buvo tapačios toms tendencijoms, kurios buvo ir vykdant tradicinį balsavimą. Kitaip tariant, tai nėra kokių nors politinių jėgų prerogatyva, kaip dažnai bandoma tokią nuomonę susidaryti.
PIRMININKAS. Klausia S. Bucevičius. Nėra salėje. Klausia R. A. Ručys.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, ar aš teisingai suprantu, kad internetu rinkėjas galės balsuoti kelis kartus? Ar paskui neatsiras kokių nors papirkinėjimų, ar nepakeis nuomonės, ar kaip, kaip jūs manote?
E. MASIULIS (LSF). Pagal teikiamus įstatymų projektus internetu bus galima balsuoti trečiadienį ir ketvirtadienį – iš anksto paskutinįjį trečiadienį, ketvirtadienį – prieš rinkimus sekmadienį. Tai bus galima daryti tik specialiai įrengtose vietose, ten, kur ir vyks tradicinis išankstinis balsavimas, ir sekmadieniais – rinkimų apylinkėje specialiai įrengtoje patalpoje. Noriu pasakyti, kad ten yra priežiūra, ten yra stebėtojai, ten yra komisijos nariai. Lygiai taip pat, kaip vyksta balsavimas tradiciniu būdu, lygiai tokia pat priežiūra ir stebėjimas vyks ir balsuojant internetu. Galimybės iš esmės yra suvienodinamos.
PIRMININKAS. Klausia S. Stoma. Prašau. Nenori klausti. Klausia E. Tamašauskas.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau tiesiog pasitikslinti, ar jūs galite patvirtinti, kad šis įstatymas tai būtų tarsi pirmas žingsnis į visišką internetinį balsavimą? Kai kurie kolegos sako, kad psichologiškai mes dar tarsi nepasiruošę, ar tai ir būtų psichologinis paruošimas, ar ne?
E. MASIULIS (LSF). Jūs labai teisingai pasakėte, tai yra tikrai labai mažas žingsnelis į tikrą internetinį balsavimą, nes niekas šiais įstatymais neleidžia žmonėms… draudžia žmonėms balsuoti iš namų, iš užsienio, mes šiandien kalbame tik apie kontroliuojamų zonų buvimą. Aišku, prie šito turėtų būti pripratinama ir visuomenė. Jeigu tie procesai pasiteisintų, ateityje mes galėtume galbūt kalbėti apie platesnes galimybes, kurias mums suteikia internetas. Bet šiandien mes kalbame apie labai rezervuotą, labai atsargų variantą, kai galėtume pradėti naudoti informacines technologijas demokratijai.
PIRMININKAS. Klausia V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis ministre ir kolega, jūs teigiate apie lygias sąlygas. Tai dabar būkite geras, man išaiškinkite lygių sąlygų situaciją, kai vienas turės balsuoti kaip dera, paėmęs rinkimų biuletenį, jį įmetęs ir žinodamas, kad tą biuletenį visą laiką bus galima perskaičiuoti, patikrinti ir t. t., užantspauduoti ir saugoti, o kitu atveju kitas balsuos elektronine sistema. Jūs puikiai žinote, kad „hakeriai“, elektroninis saugumas ir t. t., net techninės klaidos gali staiga panaikinti visus duomenis ir t. t. Kad ir kiek diskutuotume, jūs neatmesite tokios galimybės. Kur čia yra lygios balsavimo sąlygos? Aš kalbu konstitucine prasme.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū už klausimą, gerbiamasis Vyteni. Konstitucine prasme labai aiškiai yra nustatyti principai, demokratinių rinkimų teisės principai: visuotinė lygi tiesioginė rinkimų teisė ir slaptas balsavimas, jo įgyvendinimas. Tai noriu pasakyti, kad čia lygybė pasireiškia tuo, kad tiek tradiciniu būdu balsuodamas, tiek internetiniu būdu jūs turite po vieną balsą, kiekvienas mes, kaip pilietis, turime po vieną balsą. O nepasitikėjimas informacinėmis technologijomis tai yra jau mūsų kiekvieno pasaulėžiūros klausimas. Lygiai taip pat aš galiu paklausti dėl 100 Lt rankoje ir dėl 100 Lt banko sąskaitoje. Ar vienodai tie žmonės turi pinigų, ar nevienodai? Mano įsitikinimu, jie turi vienodai pinigų. Lygiai taip pat ir čia.
PIRMININKAS. Klausia E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis kolega, jūs akcentavote lyderystės įtvirtinimą kaip svarbų faktorių. Pirma klausimo dalis. Atsižvelgiant į tai ir rodant pavyzdį tautai, ar nereikėtų pirmiausiai įteistini balsavimo internetu Seimo plenariniuose posėdžiuose? Tada būtų išspręsta daug problemų, visi matytų, kad Seimas labai sėkmingai balsuoja internetu, ir tada galbūt suprastų. Tai kokia jūsų nuomonė?
O antra klausimo dalis. Sakykite, kokia yra iš viso logika ateiti į apylinkę, kur yra įprastas balsavimas ir ten balsuoti internetu? Kam reikia komplikuoti balsavimo procedūrą, atsiras išlaidų, nes apylinkių tai daug, 2000 ar daugiau? Sakykite, kokia šito apsunkinimo loginė prasmė?
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū. Aš laikausi nuomonės, kad tai nėra apsunkinimas, o tai yra palengvinimas mūsų piliečiams, kurių mes pastaruoju metu labai nebenorime, kad jie į rinkimus ateitų. Aš manau, kad ši priemonė kaip tik gali padėti jiems papildomai pritraukti tuos žmones į rinkimus.
Atsakant į pirmąją klausimo dalį dėl to, ar Seime nereikėtų įteisinti internetinio balsavimo, tai žinote, yra Seimo konstitucinė prievolė, Seimo nario, ir šiuo atveju Seimo darbas yra organizuotas taip, kad Seimo nariai dalyvauja posėdžiuose, ir čia, matyt, nelabai būtų tinkamas pavyzdys. Beje, jūs ir dabar naudojatės tam tikromis technologijomis spausdamas mygtukus, ką prieš 15 metų darydavote pakeldamas ranką. Tai pripažinkite, kad tam tikra pažanga čia jau irgi yra.
O kalbėdamas apie tai, kokia yra prasmė, tai aš ir noriu pasakyti, kad pirmiausia, jeigu kalbėtume apie tai, kad tai yra galimybė balsuoti trečiadienį ir ketvirtadienį iš anksto, taip, tai galima padaryti ir tradiciniu būdu, tačiau kartu mes matėme, kaip yra organizuojami rinkimai ir kai kuriose rinkimų apylinkėse netgi nusidriekia eilės. Žmonės pyksta, nervinasi dėl to, kad negali, reikia stovėti eilėje po pusę valandos ar valandą. Šis būdas būtent pagreitintų balsavimą.
Antras dalykas yra tai, kad nebūtinai sekmadienį, rinkimų dieną, jūs turite būti toje rinkimų apylinkėje, kurioje jūs esate įtrauktas į sąrašus. Jūs galite būti ir kitoje rinkimų apylinkėje, atnešti tapatybę patvirtinantį rinkėjo dokumentą ir tokiu būdu internetu atiduoti savo balsą, kuris bus priskaičiuotas toje apylinkėje, kurioje jūs esate įtrauktas į sąrašus. Bet noriu pasakyti, kad tai yra pratinimas prie internetinės balsavimo sistemos. Jokiu būdu tai nereiškia, kad mes iš karto galime pradėti. Matyt, tikrai mūsų visuomenė nėra subrendusi iš karto įvesti visa apimtimi internetinį balsavimą, leidžiantį balsuoti iš bet kurios vietos.
PIRMININKAS. Klausia E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau jūsų paklausti apie jūsų projektą dvigubos pilietybės fone. Jeigu įsigalios mūsų priimtas įstatymas, tai, kaip jūs manote, moraliniu požiūriu, be abejo, tikrai gerbdamas išvykusius lietuvius, kad žmonės, kurie seniai išvykę, kurie galbūt niekada pas mus nesilankys, ar gerai bus, kad mums rinks valdžios atstovus? Ačiū.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū už klausimą. Noriu pasakyti, kad šis įstatymo projektas nesuteiktų galimybės mūsų mielai išeivijai dalyvauti internetiniu būdu rinkimuose. Nes, kaip jau minėjau, tai yra tik rinkimų kontroliuojamose zonose, rinkimų apylinkių zonose, nustatytose vietose vykdomas balsavimas. Bet aš manau priešingai. Paklauskite savęs, o kodėl tie žmonės nutolo? Kodėl jie nutolo nuo Lietuvos, nuo mūsų, nuo visuomenės? Kodėl kai kurie baigia pamiršti Lietuvą? Ar nėra problema ta, kad dėl pačių įvairiausių susiklosčiusių aplinkybių žmonės yra priversti išvykti, o mes nesudarome galimybės šiems žmonėms dalyvauti kuriant Lietuvoje demokratiją, dalyvauti formuojant Lietuvos politinę sistemą? Ir šiuo atveju gal ištieskime ranką mes pirmieji ir tokiu būdu įtraukime tuos žmones į mūsų viešojo gyvenimo sprendimų priėmimą.
PIRMININKAS. Klausia E. Jurkevičius.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Eligijau, norėjau tokią formuluotę, vieną iš punktų, kad patikslintumėt. Skaičiuojant balsavusių internetu žmonių balsus, skaičiuojamas paskutinis balsas. Ką tai reiškia? Ar čia dės popierinį ir žiūrės elektroninį balsavimą? Gal galėtumėte?
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū už klausimą. Tai yra iš tikrųjų susiję tik su internetiniu balsavimu. Šiuo atveju veikia tokia technologinė sistema, kai yra atkoduojamas balsas. Iš pradžių, kai paduodate balsą elektroniniu būdu, jis yra užkoduotas tam, kad būtų išsaugotas jūsų slaptumas. Kada jis yra atkoduojamas ir jeigu yra pamatoma, kad yra keli tokie pat balsai tos pačios identifikuotos personalijos, tai tada būtent datos prasme, laiko prasme visi kiti yra anuliuojami, o įskaitomas pats paskutinis pagal laiką paduotas balsas. (Balsai salėje) Ne, čia teisiniai…
PIRMININKAS. Klausia A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, labai puiku, kad jūs tokių naujovių imatės, bet vis dėlto aš noriu pasakyti, kad negalima sakyti, jog mes būsime viena iš pirmaujančių šalių, nes Estija, kai rengia balsavimą elektroniniu būdu, tai galima balsuoti ir namuose, ir netgi užsienio valstybėje būnant. Tai yra atlikti lygiai tokią pat operaciją, kokia atliekama iš esmės tvarkant bankines operacijas. Ir netgi jų balsavimo sistema tam tikra prasme saugumo sumetimais yra sujungta su žmogaus elektronine bankininkyste. Vienas iš variantų. Kodėl gi mes, tiek deklaruodami VMI, įeidami per savo elektroninį banką, tiek darydami bankines operacijas, negalime analogišku būdu supaprastintai leisti tiek piliečiams, gyvenantiems užsienyje, tiek dirbantiems, galų gale iš esmės net ir tiems patiems, kurie šiuo metu neturi galimybės prie tos jūsų kabinos, atskirai įrengtos, prieiti, suteikt tos galimybės balsuoti namuose? Tai būtų tikrai modernu. Tiesa, atsiliktume nuo Estijos, bet gal ne tiek daug. Ir iš tikro neatrodytume taip labai juokingai, kad balsavimas internetu, bet tik trečiadienį ir ketvirtadienį, arba vis tiek ateiti, bet į atskirai įrengtą kabiną. Tai yra gana sunkiai suvokiama tokiame XXI amžiuje, tikrai technikos amžiuje.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū už klausimą. Visiškai solidarizuojuosi su jūsų nuomone, bet tiesiog patirtis rodo, kad svarstant Seime prieš tai penkis ar šešis įstatymų projektus, kurie buvo teikiami leidžiant žmonėms balsuoti ir namuose, ir darbe, tiesiog mes pamatėme, kokia yra politinė valia, ir ne vieną kartą tokie įstatymai buvo atmesti. Tada liko kitas kelias – ieškoti kompromisų, ir šis įstatymo projektas yra būtent kompromisas ir su tais žmonėmis, kurie galbūt skeptiškiau žiūri, aš visiškai juos suprantu, į internetinio balsavimo galimybę, ir su tais žmonėmis, kurie labiau pasitiki internetiniu balsavimu. Noriu pasakyti, kad gyveni žmogus ir žiūri, kas bus toliau. Čia būtų tik pirmas žingsnis kalbant apie platesnį internetinio balsavimo galimybių panaudojimą. Tačiau manau, kad jeigu būtų tokia politinė valia, tai visiškai pritarčiau, kad reikėtų išplėsti tas galimybes.
PIRMININKAS. Klausia J. Juozapaitis.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, savivaldos tarybų rinkimai bus vasario 27 d. O įstatymas įsigalios vasario 1 d. Čia pasiruoš jau kaip reikiant savivaldybių tarybų rinkimams? Šis įstatymas bus parengtas? Suspės pasiruošti savivaldos rinkimams?
E. MASIULIS (LSF). Iš tikrųjų teikiant šį įstatymo projektą labai daug buvo tariamasi ir konsultuojamasi su Vyriausiąja rinkimų komisija. Vyriausioji rinkimų komisija yra užtikrinusi, kad sklandžiai priėmus įstatymą parlamente ji tikrai būtų pajėgi įgyvendinti šį įstatymą jau savivaldos rinkimuose, juolab kad dalis tos technologinės bazės, tai yra kompiuteriai, internetas, ir dabar yra rinkimų apylinkėse. Būtų kalbama tik apie centrinių serverių pirkimą, apie apsaugos programų įdiegimą ir, aišku, papildymą technologinių prietaisų tose rinkimų apylinkėse, kurios šiandien yra prastos būklės.
PIRMININKAS. Dabar klausia V. Grubliauskas.
V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš tiesų jūs jau teisingai sakėte, kad šis Vyriausybės vardu teikiamas projektas tik kaip tolimas aidas atsišaukia arba susisiekia su prieš tai gan radikaliais ir ryžtingais projektais, kurie buvo svarstomi ir kurie tikrai panašėjo į tikrą realų visa apimtimi internetinį balsavimą. Dabar sąlytis su internetiniu balsavimu galbūt yra tik toks, kad bus sutaupoma popieriaus bent šiame etape. Bet jūs labai vykusiai paaiškinote, kad tai yra labiau pratinimas prie tokios idėjos, prie paties principo. O kad pabandytume išsklaidyti dar vis kylančias skeptikų abejones, kokį identifikavimo būdą įsivaizduojate atėjusių balsuoti į internetinio balsavimo kabinas? Ar tai būtų asmens tapatybės kortelės naujo pavyzdžio, ar, sakykime, elektroninio parašo infrastruktūriniai sprendimai? Galbūt nuraminkite kolegas, kad esant įtarimams ar kokiems nors indikatoriams, rodantiems, kad internetinis balsavimas nepavyko, neįvyko ar kas nors tokio, kad galimybė anuliuoti tuos rezultatus yra reali, neanuliuojant visų rinkimų rezultatų? Ta prasme, kad tokių grėsmių ir nėra.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū už klausimą. Tikrai čia noriu labai aiškiai pasakyti, kad įstatyme tokia galimybė yra nustatyta, kad netgi anuliavus balsavimą internetu tikrai tai nepakenkia ir neturi įtakos balsavimui tradiciniu būdu. Tikrai tokiu būdu negalima, kaip čia buvo keliamas klausimas, nacionalinio saugumo prasme negalima sužlugdyti rinkimų netgi pagal patį juodžiausią scenarijų, jeigu bus įsilaužta į centrines serverines ir, tarkim, sužlugdytas internetinis balsavimas. Įstatymas šiuo atveju vis tiek numato, kad rinkimai bus įvykę ir bus skaičiuojami tie balsai, kurie buvo paduoti tradiciniu būdu.
Aš dar kartą noriu pasakyti, kad įstatymas taip pat nustato, kad balsuoti internetu turi teisę visi rinkėjai nustatyta tvarka, patvirtinę savo pilietybę ir asmens tapatybę elektroninėje erdvėje, išskyrus rinkimuose į Europos Parlamentą, kur reikia tik tapatybės patvirtinimo. Jūs puikiai dalyvavote nuo pat pirmųjų dienų tose diskusijose, kai buvo kalbama, per kokią sistemą turėtų būti vykdomas šis balsavimas – ar sukurtos bankinės sistemos erdvėje, ar tapatybės kortelių erdvėje. Svarbiausia, kad įstatymas būtų priimtas, o pats principas, matyt, būtų nustatytas tapatybės kortelės būdu.
PIRMININKAS. Klausia paskutinis įrašytas sąraše – V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, Lietuvoje kažkaip daroma skirtingai negu Vakarų Europoje. Vakarų Europoje pirmiausia buvo atliktos studijos dėl psichologinio rinkėjų pasiruošimo balsuoti tam tikru būdu, atlikti bandomieji balsavimai, kurie iš viso neturėtų lemiamos įtakos, tai yra tik bandomojo pobūdžio. Lietuvoje mes atlikome kelias studijas techniškai, pasamdėme konsultantus, kurie lyg ir parengė, kaip visa tai atrodytų įstatymiškai, kažin ar ne tie patys (…), kurie visoms institucijoms… Bet niekas nepasižiūrėjo į rinkėjus. Ar jūs turite bent vieną normalią apklausą, kurioje būtų nurodyta, koks dabar būtų rinkėjų pasitikėjimas internetiniu balsavimu? Ar yra padaryta bent viena studija, disertacija, magistrinis darbas, kur būtų tai analizuojama? Ačiū.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū už klausimą. Nesutikčiau, kad Lietuvoje kažkaip kažkas daroma atvirkščiai negu Vakarų Europoje. Aš dar kartą noriu pakartoti, kad mes turime sociologinės apklausos duomenis, darytus vienos iš didžiausių Lietuvos kompanijų, anot jos, 78 % Lietuvos gyventojų pritaria balsavimo internetu įteisinimui, o 41,4 % rinkėjų pasinaudotų balsavimo internetu galimybe, jeigu tokia galimybė būtų sudaryta.
Jeigu kalbėtume apie studijas, matyt, reikia pasakyti, kad diskusija tikrai vyksta gana seniai. Diskusijoje dalyvauja ne tik politikai, bet ir tie žmonės, kurie dirba Informacinės visuomenės plėtros komitete, kurie dirba Informacinės visuomenės plėtros komitete prie Susisiekimo ministerijos, informacinių technologijų specialistai, užsienio ekspertai, tuo klausimu suorganizuota ne viena konferencija, ne vienas pasitarimas, studijos atliktos. Mano galva, technologine prasme jau viskas išdiskutuota. Čia yra politinio apsisprendimo klausimas, ar mes psichologiškai priešinamės naujovėms, ar mes vis dėlto manome, kad naujovės mums padeda būti modernesniems ir labiau plėtoti demokratiją.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam ministrui už atsakymus į daug klausimų. Dabar kalbos dėl motyvų. Neapsiribosime vienu, aš manau, kad galime po keturis už ir prieš išklausyti, kaip kad būna kituose svarstymo etapuose. Prašom.
K. Masiulis yra užsirašęs kalbėti už, tačiau jo nėra. Tada M. Varaška.
M. VARAŠKA (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų pateiktas įstatymų projektų paketas yra diskutuotinas. Konservatyvesni kolegos gali įžvelgti nemažai trūkumų ir saugumo problemų dėl pilietinės valios išreiškimo užtikrinimo garantijų. Tačiau aš būčiau linkęs pritarti šiam įstatymų projektų paketui, įteisinančiam elektroninio balsavimo teisę, todėl, kad ateityje nereikėtų apsiriboti vien tik internetinio balsavimo galimybėmis elektroninėse kabinose arba elektroninio balsavimo kabinose rinkimų apylinkėse. Be abejo, tai yra tik tarpinis sprendimas siekiant įsitikinti technologijų efektyvumu ir saugumu. Galutinis žingsnis šios inovacijos turėtų būti tokia balsavimo teisė, tokia galimybė internetu, kokią mes šiandien turime mokėdami mokesčius, vykdydami banko operacijas ir kitus reikalus.
Aišku, kritikai arba konservatyvesnių pažiūrų kolegos gali sakyti, kad nesaugu, pernelyg naujoviška, nestandartiška, tačiau priešingu atveju, jeigu mes vadovautumės tokia logika, tai ir mirties liudijimus turėtume suvežti iš metrikacijos skyrių į Gyventojų registrą autobusais dėžėse, turėtume sandorių kopijas arba sandorių originalų patvirtintas kopijas suvežti į Registrų centrą, į Nekilnojamojo turto registrą rankiniu būdu ir atiduoti specialistams galutinei registracijai. Tačiau mes einame į priekį. Manyčiau, kad technologijos turėtų mums padėti, o ne pakenkti ateityje, priimant dar vieną sprendimą dėl papildomo pilietinės valios išreiškimo būdo. Ačiū.
PIRMININKAS. Kitokią nuomonę pasakys M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, diskusija iš tiesų nenauja ir noriu pasakyti, kad nieko… (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Prašom tylos, gerbiamieji kolegos!
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). …esminiai parametrai šioje diskusijoje tikrai nepasikeitė, todėl mes, kaip ir anksčiau, turėtume nepritarti. Pirmiausia todėl, kad tas užkalbėjimas, kalbant apie naujas tendencijas, visiškai neatitinka tikrovės. Žmonės, kurie labiausiai priešinasi tokiam balsavimo įvedimui, yra tie patys interneto ir kompiuterių specialistai, kurie yra pateikę nemažai studijų, kodėl tai yra pažeidžiama, kodėl tai yra pavojinga, kodėl tai gresia pačiam suverenumo pagrindui. Kitaip negu e. valdžia, kur pateikiami dokumentai internetu, mes čia kalbame apie patį suverenumo pagrindą, apie pasitikėjimą išrinkta valdžia. Jeigu susvyruoja pasitikėjimas ja, na, pats demokratinės sistemos legitimumas krenta.
Specialistai yra atkreipę dėmesį, kad tokios sistemos pažeidžiamumas yra kur kas didesnis negu dabartinis balsavimas, kai kiekvienas pilietis gali būti stebėtoju. Balsuojant internetu stebėtojais gali būti tik nedidelė ekspertų grupė, kurie gali ir suklysti, ir būti papirkti, ir gali būti pažeidžiami kur kas labiau negu platus stebėjimo laukas. Tarptautinių santykių ir politinių mokslų instituto nesenoje studijoje kalbama apie tai, kokį didelį pavojų pačiam legitimumui gali sukelti menamas nepasitikėjimas. Bet kam paskleidus abejonę, kad toks balsavimo būdas yra nepatikimas, pasitikėjimas demokratine sistema, kuris ir taip nėra aukštas, krenta. Taigi aš siūlau likti prie tradicinės sistemos, kuri yra patikrinta, patikimesnė, ir nekalbėti apie pasaulines tendencijas, nes pasaulinės tendencijos yra tokios, kad tokios šalys kaip Jungtinė Karalystė, kuri pradėjo eksperimentuoti toje srityje, nutraukė bandymus, matydamos šių bandymų nepatikimumą. O Estija yra vienintelis pavyzdys, jie padarė iš to gerą „piarą“, tai, ko mes pakartoti nesugebėsime. Taigi siūlau pasilikti prie tradicinės orientacijos balsavimo.
PIRMININKAS. Kalbės E. Tamašauskas.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Dėkoju, pirmininke. Kolegos, aš manau, kad orientacija išliks tradicinė bet kuriuo atveju, ar mes balsuosime popieriuje, ar elektroninėje erdvėje. Vis dėlto Estijos pavyzdys mums turėtų būti sektinas vien todėl, kad Estija ne vien tik šioje srityje, bet ir daugelyje ūkio sričių pirmauja. Nereikėtų to atmesti. Tuo labiau kad šis įstatymo projekto variantas kaip tik ir būtų toks bandomasis projektas, kuris galėtų leisti mums pasitikrinti, ar iš tiesų žmonės sugeba naudotis tokiu balsavimo metodu, ar iš tikrųjų jie nori tokio metodo. Tai mes ir pamatytume. Tuo labiau kad šis variantas, mano manymu, nesukelia pavojų nei legitimumui, nei apskritai valstybės saugumui. Todėl aš kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Kalbės E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, jeigu kalbėtume technologijų prasme, kad tai yra progresyvu, tai manau, kad visas Vakarų pasaulis, kuris yra labai toli pažengęs technologijų srityje, jeigu tai būtų buvę taip aktualu, svarbu, reikšminga, jis senų seniausiai būtų įsivedęs šitą balsavimo metodą. Deja, to nėra ir į tai yra žiūrima labai atsargiai. Seimo narys M. Adomėnas kalbėdamas labai tiksliai išdėstė visas problemas.
Antra, aš noriu pabrėžti dar tokį dalyką, kad balsuojant įprastiniu būdu pilietis valią išreiškia vieną kartą – ateina, balsuoja ir tuo baigiama. Kas vyksta internete? Internete tu gali savo valią išreikšti „n“ kartų. Ir bus įskaitomas tiktai vienas. Tačiau pats išreiškimas, kad tu gali vienaip balsuoti, po to gali kitaip balsuoti, po to vėl kitaip balsuoti, tai jau yra aiškus prasilenkimas su tuo įprastiniu balsavimo metodu. Yra kokybinis skirtumas.
Ir dar aš noriu pabrėžti dėl pačios įstatymo esmės, kas buvo parašyta. Juk įprastiniu būdu trečiadienį, ketvirtadienį balsuojama apygardų komisijose. Čia siūloma balsuoti ir apylinkėse. Apylinkėse šitą praktiškai bus labai sunku padaryti. Tokiu atveju reikia, kad vėlgi būtų balsuojama tik apygardose. Toliau…
PIRMININKAS. Jau laikas!
E. KLUMBYS (TTF). Baigiu. Kalbant apie užsienį, lygiai taip pat yra išankstinis balsavimas konsulinėse įstaigose. Tai irgi turime kalbėti apie tokį balsavimą konsulinėse įstaigose internetu, jeigu mes tą fiksuojame trečiadienį ir ketvirtadienį.
PIRMININKAS. Ar tęsiame dar motyvus? (Balsai salėje) Prašau? Taip. Tada V. Simulikas. Nėra salėje. V. Grubliauskas.
V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Labai ačiū. Na, kolegos, iš tiesų reikėtų galbūt šiek tiek sumažinti aistras, tų aistrų temperatūrą ir pažvelgti į visą reikalą truputėlį racionaliau. Vienas dalykas, tai yra pateikimo stadija viso įstatymų paketo, kuris reglamentuoja formaliai kaip ir internetinį balsavimą, tačiau apskritai, kaip ir buvo užduota klausimuose ir ministro atsakymuose, aliuzija į internetinį balsavimą yra minimali. Tiktai tai, kad nėra, sakykim, popierinio varianto, ir tai, kad balsuojama taikant identifikavimui vienas ar kitas pasirinktas technologijas.
Tai yra vienas dalykas. Ir pagal šiuos parametrus, kaip čia kažkas sakė, kad pagrindiniai parametrai lieka tie patys, tai pagrindiniai parametrai, kalbant apie šį projektą, apie šių galimybių naudojimą, visiškai skiriasi, iš esmės skiriasi.
Kita vertus, dėl informacinių technologijų specialistų vertinimų. Vėlgi žiūrėkim, kurių specialistų vertinimus mes žiūrėsime. Jeigu mes klausysime partinių IT specialistų vertinimų ir jų pastabų, be jokios abejonės, jos bus gana tendencingos, kaip galima ir girdėti. Kita vertus, kiek yra nuomonių, jas visas reikia išgirsti. Ir aš manau, kad, nesiimdami šios problemos svarstymo, mes niekada taip ir nepajudėsime.
Aš tik noriu priminti dar vieną dalyką, kad Europos Komisijos rekomendacijose yra nurodyta, kad iki 2018 m. internetinio balsavimo, kaip alternatyvaus balsavimo, galimybė turės atsirasti visų Europos šalių rinkimų sistemose. Tai gal bus netaikoma visiškai, tačiau anksčiau ar vėliau mes prie to prieisime. Kita vertus, Lietuva seniai yra pasiruošusi, technologine prasme pasiruošusi internetinio balsavimo, kaip vienos iš IT srities taikymo viešajame gyvenime, įvedimui. Ir tai yra labai aišku turint omenyje, kad Lietuva – viena pirmaujančių valstybių kalbant apie interneto technologijų taikymą kasdieniame gyvenime.
Ir paskutinis argumentas. Internetinis balsavimas, tų pačių specialistų nuomone, nėra nė kiek mažiau saugus už kitus šiandien galiojančius balsavimo būdus. Balsavimas paštu beveik vieningai pripažįstamas gerokai pavojingesniu negu šitas balsavimas. Taigi siūlyčiau pritarti po pateikimo, o diskusijose mes galėsime tikrai išnaršyti visas galimybes, riziką ir galbūt sėkmės variantus. Ačiū.
PIRMININKAS. Kadangi už kalbėjo trys, tai dabar trečiasis ir paskutinis prieš kalbės, argumentus pasakys V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, pirmininke. Noriu pasakyti, kodėl aš prieš. Taip, internetinis balsavimas yra lyg boingas – tai yra ateities technologija, kurią mes galėsime pritaikyti ir su kuria galėsime judėti į priekį. Bet ar jūs norėtumėt, kad lakūnas, neskraidęs su mažu lėktuvėliu ir neišklausęs kursų, kaip tuo boingu naudotis, jus gabentų per Atlantą su šituo boingu ir sakytų: aš jau viską žinau? Dabar mes dar esame nepasirengę ir aš galiu pasakyti kodėl. Nepaisydami to, kad mes išnagrinėjome visas technologines galimybes, mes neišnagrinėjome sociologinių dalykų, socialinių dalykų, koks bus poveikis visuomenei, kaip visuomenė regės tuos rezultatus, kaip jais pasitikės ir kaip pasitikės institucijomis, kurios bus išrinktos naudojantis internetiniu balsavimu.
Taip, mes turime judėti į priekį, mes negalime užmiršti, kad šitas dalykas yra svarbus ir ateity galėsime jį pritaikyti, bet mes turime pradėti nuo visuomenės paruošimo, o ne įmetimo jos į balą, į tą boingą ir pasakymo: o dabar jau skriskit. Aš manau, kad šiandien mes turime per ankstyvą projektą ir turėtume pirmiausia kreiptis į mokslininkus, kad jie nagrinėtų tą temą detaliau, tyrimų bendrovės darytų įvairiausius tyrimus įvairiais rakursais ir po to pateiktų rezultatus mums, politikams, ir mes galėtume priimti galutinius sprendimus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar jau esame apsisprendę ir galime balsuoti, nors užsirašiusių kalbėti prieš dar yra, bet… (Balsai salėje) Ar kas nors bus įtikintas vienaip ar kitaip? Sutikite, kurie užsirašė, nekalbėti, ir balsuokime, spręskime balsavimu po pateikimo. Ačiū. Balsuojame už visą paketą, kadangi reguliavimo objektas yra tas pats –visuose įstatymuose elektroninis balsavimas. Prašau balsuoti už ar prieš, kaip kas laiko šituos įstatymus priimtinais ar nepriimtinais.
Balsavo 63: už – 29, prieš – 9, susilaikė 25. Taigi įstatymų projektams po pateikimo nepritarta. Po to turim balsuoti alternatyviai – ar balsuojame už tobulinimą, tada balsuosime už, ar už atmetimą, balsuodami prieš. Prašom balsuoti alternatyviai. (Balsai salėje) Alternatyvus balsavimas, susilaikiusiųjų balsai nebus skaičiuojami.
Už tobulinimą balsavo 45, už atmetimą – 17. Taigi įstatymų paketas grąžinamas iniciatoriams tobulinti. V. P. Andriukaitis prie šoninio mikrofono.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Pirmininke, šiuo atveju tas grąžinimas tobulinti turėtų būti aptartas, ką ir kaip, nes Seimas turi pasakyti, ką tobulinti. Kita vertus, klausimas, kuris pateiktas, ginčijantis dėl technologijų ir patikimumo, turi be galo gilų konstitucinį aspektą, apie ką kalbėjo M. Adomėnas. Niekas nepakeis niekados, jokia elektronika nepakeis rašytinės Konstitucijos, rašytinių įstatymų, rašytinių teisės aktų, rašytinių teismo sprendimų, rašytinių raštu patvirtinamų balsavimo rezultatų, perskaičiavimo ir kitų dalykų. Todėl, jeigu tobuliname, turi būti atsakyta į šitų projektų konstitucingumo klausimą. Seimas turėtų pareikalauti tam tikrų ekspertizių ir išvadų. Aš suprantu internetinių technologijų lobistinius variantus. Čia galima milijonus prišnekėti. Bet ką tobulinti, tai turi atsakyti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, gal iš tikrųjų galima būtų parengti tokį Seimo nutarimo ar protokolinio nutarimo projektą, bet šiandien mes to negalėsime padaryti. Bet tai netrukdo padaryti kiek vėliau kituose posėdžiuose. Galbūt reikia frakcijoms pasitarti ir parengti rekomendacijas, ko frakcijos norėtų.
M. Varaška.
M. VARAŠKA (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš pirmiausia prašyčiau mano balsą įskaityti už, nes nespėjau paspausti savo balsavimo mygtuko. O gerbiamajam Vyteniui pritarčiau dėl išsakytos minties, bet reikėjo tiesiog pritarti po pateikimo įstatymų projektų blokui, tada mes būtume tikrai gavę atitinkamas išvadas dėl teisės aktų projektų konstitucingumo.
Bet kokiu atveju matyti, kad projekto iniciatoriai pagal tas replikas ir motyvus, išsakytus už ir prieš, tikrai žinos, kur ir kaip kitą kartą jie galės pasitaisyti vėl teikdami atitinkamus įstatymų projektų pavyzdžius Seimui. Aš tiesiog linkėčiau kitą kartą kolegoms būti drąsesniems ir intensyvesniems ir labiau mylėti gamtą, nes visuotinai paplitus tokiai technologijai išsaugosime 10 tūkst. m3 medienos.
PIRMININKAS. Ar galėtume į mūsų posėdžio protokolą įrašyti prašymą frakcijoms pateikti pasiūlymus, kaip Seimo frakcijos, kartu apibendrinus tuos pasiūlymus, galėtų rekomenduoti iniciatoriams tobulinti įstatymų projektus? Ar galime tokį prašymą adresuoti frakcijoms? Galime. Dėkui.
Dabar pareiškimų metas. Pareiškimų niekas neužsirašė skaityti. Taigi prašau registruotis šiandien paskutinį kartą.
Užsiregistravo 40 Seimo narių. Seimo rugsėjo 28 d. (ketvirtadienio) plenarinį posėdį skelbiu baigtą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; J(LiCS ir TPP)F – Jungtinė (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcija; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.