LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO plenarinio posėdžio NR. 248
STENOGRAMA
2010 m. rugsėjo 23 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė I. DEGUTIENĖ
ir Seimo Pirmininko
pavaduotojas Č. V. STANKEVIČIUS
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Gerbiamieji kolegos, pradedame 2010 m. rugsėjo 23 d. plenarinį posėdį. Registruojamės.
Užsiregistravo 87 Seimo nariai.
Mielieji kolegos, šiandien minime Lietuvos žydų, šimtų tūkstančių Lietuvos Respublikos piliečių, genocido dieną. Atrodytų, kad nuo žiaurių Antrojo pasaulinio karo įvykių prabėgo tikrai ilgas laiko tarpas, per kurį užaugo kelios kartos, beveik septyni dešimtmečiai. Tačiau dar ir šiandien gyvų holokausto liudininkų ir jų artimųjų akyse dega skausmas. Vis dėlto tikiu, kad jų širdyse teberusena ir tikėjimas tais, kurie slėpė ir gelbėjo iš mirties. Nulenkime galvas prieš jų gelbėtojus, pagerbkime nužudytų nekaltų Lietuvos piliečių atminimą tylos minute. (Tylos minutė)
Gerbiamieji kolegos, pirmiausia turime apsispręsti dėl darbotvarkės. Matau, V. Aleknaitė dėl darbotvarkės.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF*). Gerbiamoji Pirmininke, aš ne dėl darbotvarkės. Noriu kreiptis į Tarpparlamentinių ryšių su Jungtine Karalyste grupės narius, kad per pirmąją pertraukėlę, kuri bus, mes galėtume susirinkti čia trumpai pasitarti. Ačiū.
10.05 val.
PIRMININKĖ. Prašau, kolegos, dėl darbotvarkės. S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, aš dėl darbotvarkės. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu siūlyčiau šiandien neturėti darbotvarkėje 1-9a, b klausimų dėl užsieniečių teisinės padėties. Teisės departamentas surašė pastabas ant aštuonių lapų, trisdešimt keturios pastabos, rimtos pastabos. Primenu, šį klausimą svarstė praėjęs Seimas, derino su trimis Europos Sąjungos direktyvomis. Dabar atėjo siūlymas dar su pora direktyvų suderinti, bet atėjęs projektas mėgina revizuoti anksčiau Seimo suderintą ir priimtą poziciją. Į tą atkreipia dėmesį ir Teisės departamentas, ir mes tai pamatėme. Idant čia nelaužytume iečių, prašytume šį klausimą grąžinti iniciatoriams įvertinti Teisės departamento pastabas ir atnešti mums jau pataisytą projektą, o tada jį jau čia svarstyti. Kartu, atkreipiu dėmesį, išbraukti visa tai, dėl ko Lietuva savo poziciją buvo suderinusi, patvirtinusi ir įstatymu įteisinusi ir šių dalykų iš naujo nedrįsti revizuoti. Ačiū. (Balsai salėje: „Pritariam.“)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu apsispręsti dėl šio klausimo išbraukimo iš darbotvarkės? (Balsai salėje: „Galim!“) Galim. Dėkoju. Darbotvarkės klausimai 1-9a ir 1-9b yra išbraukiami. B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, Socialdemokratų frakcijos vardu prašyčiau įtraukti į darbotvarkę rezoliuciją XIP-2406 dėl elektrinių viryklių lengvatinio tarifo nenaikinimo, juo labiau kad atsirado darbotvarkėje vietos. Manau, kad tai yra labai svarbu visiems Lietuvos gyventojams.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti įtraukti į darbotvarkę? (Balsai salėje) Nenorite? Galim!? (Balsai salėje) Galim. Viskas, įtraukta į darbotvarkę. V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, Pirmininke. Kadangi atsirado tas tarpelis ir Seniūnų sueigoje kalbėjome dėl Savivaldybių rinkimų įstatymo pakeitimo, K. Ramelio pataisa, su komiteto pirmininku apsitarėme, kad komitetas labai skubiai suorganizuos išvadą, ar būtų galima tada irgi įtraukti į tą tarpelį? (Balsai salėje) Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nes ten kartojasi, analogiškas…
PIRMININKĖ. Palaukite. Aš tada labai noriu paklausti, kada tas komitetas susirinks, dabar vyksta plenarinis posėdis?
V. GAPŠYS (DPF). Apklausos būdu.
PIRMININKĖ. Komitetas gali susirinkti tiktai per pietų pertrauką, tai galima įtraukti į popietinę darbotvarkę. Sutinkate į popietinę?
V. GAPŠYS (DPF). Galima ir į popietinę įtraukti.
PIRMININKĖ. Gerai. Numerį priminkite. Gerai, Sekretoriatas, sako, žino. Tai įtraukiam Savivaldybių tarybų rinkimų projektą į popietinę darbotvarkę. Prašau, J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Vis dėlto čia tas siūlymas dėl rezoliucijos buvo taip skubiai pateiktas, aš frakcijos vardu siūlyčiau šiandien to nedaryti. Mes, kaip Seimas, galime juokingai atrodyti, jeigu protestuosime dėl dalykų, kurie neplanuojami, nes, kiek mano žinios siekia, spaudoje netiksliai buvo apibūdinta situacija dėl kažkokių planų atsisakyti viryklių lengvatinio tarifo. Aš manau, kad būtų solidžiau, jeigu mes tą rezoliuciją svarstytume prieš tai gavę Energetikos ministerijos informaciją. Iki kitos savaitės tai būtų įmanoma nuveikti, kad atrodytume solidžiau. Jeigu dabar pagal kiekvieną publikaciją priimsime rezoliucijas, tai ne visai gerai.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji Vėsaite, aš jūsų noriu paklausti. Čia šiek tiek daugiau informacijos J. Razma pateikė, kad publikacijos spaudoje yra netikslios, ar nesutiktumėte, kad tą rezoliuciją ne šiandien įtrauktume, jis taip siūlo, o kreiptumės į energetikos ministrą konkrečiai išaiškinti. Kaip J. Razma teigia, jie net neketina šito daryti.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, aiškiai buvo pasakyta Kainų komisijos pirmininkės, kad jie ruošiasi keisti tarifą, tai kol tai neįvyko, mes tikrai norime pradėti diskusijas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ar aš dar galiu? Prisiminkime Seimo statutą. Kai rezoliucija pateikiama, ją iš esmės iš karto reikia arba priimti, arba atmesti. Tokia yra situacija. Jeigu jūs keliate klausimą, būtų solidžiau… na, jūs pirma paklauskite per Vyriausybės valandą, iškvieskime Kainų komisijos pirmininkę į tribūną, tegu paaiškina. Tada jeigu matysime, kad yra blogai, jie kažką neigiama siūlo, tada priimkime rezoliuciją. Na, o dabar iš karto šokinėjame.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Aš tikrai siūlau. Ši rezoliucija yra įregistruota praėjusią savaitę, informacija yra pasiekusi gyventojus, gyventojai yra sunerimę. Aš prašyčiau, kadangi Seimas priėmė bendru sutarimu, prašome palikti darbotvarkėje.
PIRMININKĖ. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Jurgi, na, ministras kainų nereguliuoja ar reguliuoja dabar? Lyg ir yra Kainų ir energetikos komisija, kuri aiškiai pranešė, kad tai darys, tai mes ir turime kaip Seimas išreikšti susirūpinimą, kaip bus su tais žmonėmis, kurie turi elektrines virykles, ir viskas. O kad čia mes pasikviesime ministrą, nuo to niekas nepasikeis, jisai gi negali pasakyti Kainų ir energetikos komisijai, ką daryti. (Balsai salėje: „Tai tada balsuojam…“)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Jurgi Razma, du kartus klausiau, ar pritariate bendru sutarimu, visi šaukėte, kad pritariate. (Balsai salėje) Dabar praėjo kiek laiko, jau nepritariate. Iš tikrųjų būkite dėmesingesni, klausykite, kaip formuluojamas klausimas, kad paskui nebūtų nesusipratimų. (Balsai salėje) Bet dabar yra reikalaujama balsuoti. Balsuojam. Na, jeigu yra nepasitenkinimas, tai turime balsuoti. Balsuojam. Kas už tai, kad būtų įtraukta rezoliucija į šios dienos darbotvarkę, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 108 Seimo nariai: už – 56, prieš – 17, susilaikė 35. Į darbotvarkę rezoliucijos klausimas yra įtraukiamas. Tai galime dabar bendru sutarimu patvirtinti darbotvarkę? (Balsai salėje) Dar kartą klausiu, galime bendru sutarimu patvirtinti darbotvarkę ar kas nors reikalaujate balsuoti? Galime. Dėkoju. Darbotvarkė patvirtinta.
10.13 val.
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIP-2368(3). Priėmimas.
Gerbiamieji kolegos, yra gauta Seimo nario V. P. Andriukaičio pataisa dėl visos darbų programos, bet aš jo nematau. Galiu tik informuoti, kokios tai yra pataisos. V. P. Andriukaitis išbraukė absoliučiai visus projektus, teikiamus Seimo narių, Vyriausybės ir Prezidentės, kurie yra neregistruoti. Tai mes turime apsispręsti balsuodami, ar pritariame V. P. Andriukaičio pataisai, ar turime kitą nuomonę. Kadangi paties autoriaus nėra, aš jums pristačiau pataisos turinį, dabar balsuojame. (Balsai salėje) Yra norinčių kalbėti. R. J. Dagys – prieš pataisą. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, kad čia liečia visus, ne tik Vyriausybės, bet ir mūsų pačių pateiktus projektus, Prezidentės ir panašiai. Iš tikrųjų turbūt nėra logiška tokia pataisa, nes užkerta kelią mūsų planingam darbui, nes ne visi projektai yra parengti tiek opozicijos, tiek pozicijos, todėl siūlau nekeisti tos tvarkos ir nekeisti mūsų žaidimo taisyklių sezono viduryje.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate V. P. Andriukaičio pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsuojame! Dar kartą prašau, gerbiamasis Anušauskai!
Balsavo 101 Seimo narys: už – 30, prieš – 20, susilaikė 51. Pataisai nepritarta.
Ir dar viena J. Dautarto pataisa. Siūlo projekto 1 straipsniu įtraukti į darbų programą Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 9, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo, papildymo įstatymo projektą. Juliau Dautartai, nekalbėkite telefonu, o būkite malonus, pristatykite savo pataisą. Dautartai! (Šurmulys salėje) Gerbiamieji kolegos! Gerbiamasis Dautartai, ar jūs pristatot pataisą, ar telefonu kalbate?
J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Labai atsiprašau. Tuojau susigaudysiu.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, man gėda prieš šiuos vaikus, kurie sėdi balkone. Būkite malonūs, nustokite kalbėti telefonais, susikaupkite, prasidėjo darbas plenarinių posėdžių salėje. Būkite malonus ir pristatykite savo pataisą.
J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Pirmininke, atsiprašau, nesusigaudžiau, atsisakau…
PIRMININKĖ. Kaip jūs susigaudysite, jeigu kalbate telefonu ir negirdite, kas vyksta salėje.
J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Labai atsiprašau.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dar kartą sakau, pataisa tokia, kad prašo įtraukti į darbų programą Viešųjų įstaigų įstatymo 9, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. (Balsai salėje) K. Masiulis – prieš pataisą. Atsisako žodžio. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų į darbų programą įtrauktas Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 9, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 39, prieš – 3, susilaikė 55. Šis projektas į darbų programą neįtraukiamas.
Motyvai dėl viso projekto. Norinčių kalbėti už nėra. Prieš – J. Ramonas. Prašau.
J. RAMONAS (KPF). Labai ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų aš prašyčiau nepritarti darbų programai, nes ši darbų programa nesprendžia valstybės esminių ūkinių dalykų, po šios programos svarstymo nepagerės žmonių gyvenimas. Tuo labiau kai gerbiamasis premjeras deklaruoja, kad Lietuvoje pasibaigė krizė, ir programoje nenumatyta, kaip bus einama į naująjį etapą, kaip gerės pensininkų, mokytojų, gydytojų gyvenimas ir ar nereikės policininkams ir kitiems žmonėms streikuoti ir badauti. Manyčiau, kad šita programa iš esmės nesprendžia žmonių gyvenimo ir jai pritarti nereikėtų. Reikėtų siūlyti, kad ji būtų peržiūrėta iš esmės. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, tikrai nereikėtų sesijos pradžioje politikuoti. Iš tiesų yra daug svarbių nebaigtų klausimų, ir dėl žemės ūkio, ir iš praeitos sesijos dar nebaigtų, ir Veterinarijos įstatymas, ir Atsiskaitymų įstatymas, kuriuos jau dabar pradėjome svarstyti, taip pat ir iš kitų sričių, kurios labai svarbios, – ir švietimo sistema, ir ūkio reikalai, ir reformos tolesni reikalai. Taigi, manyčiau, drąsiai turėtume pritarti programai, nes turime pradėti dirbti, o ne politikuoti. Mūsų žmonės laukia sprendimų, o ne demagogijos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Gapšys – prieš.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Šiandien toje darbų programoje mes nematome tų sprendimų ir pasiūlymų, kurie išvestų šalį iš ekonominės krizės. Nematome mes tų pasiūlymų, kurie sumažintų bedarbystę, nematome tų pasiūlymų, kurie paskatintų ekonomikos atsigavimą, nematome pasiūlymų tų, kurie realiai kovotų su korupcija, nors visi tie lozungai yra surašyti darbų programoje. Mes galime diskutuoti apie kiekvieną projektą ir daliai jų tikrai galime pritarti. Bet visa darbų programa yra ta vizija, kurią įgyvendinę mes matytume rimtą žingsnį į priekį. Deja, šiandien galiu konstatuoti, kad to rimto žingsnio į priekį mes nematome, nepaisant kelių pavienių pasiūlymų, kurie juda į priekį, tačiau netempia visos valstybės pirmyn. Todėl šiandien negaliu pasisakyti už visą darbų programą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Masiulis – už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji, iš tikrųjų Vyriausybė parengė, o kai ką dar ir rengia, daug esminių Lietuvai svarbių sprendimų, ir siūlau pritarti tai programai.
PIRMININKĖ. K. Daukšys – prieš.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Manau, kad nedarbo sumažinimas yra pagrindinė užduotis šiandien Lietuvoje. Deja, mūsų Seimo pasiūlytoje darbų programoje šiam klausimui skirta niekingai mažai vietos. Iš esmės programa neatspindi Lietuvos ekonomikos realiai. Tai yra nei skatinimo realių žingsnių, nei nedarbo mažinimo realių žingsnių nėra numatyta. Visa kita, kaip čia mūsų kolega sako, iš tikrųjų yra politikavimas. Yra kažkokių skylučių užkaišymas tame laive, kuris seniai jau baigia paskęsti. Tai siūlyčiau šiai programai nepritarti, ruošti naują programą, rimtą programą ir Vyriausybei pasistengti pateikti kuo daugiau įstatymų, kurie spręstų esmines Lietuvos problemas.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys – už.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šioje programoje įtraukti visi Vyriausybės ir visi Seimo narių pasiūlymai, taip pat ir opozicijos visi pasiūlymai, kokius tik jūs pateikėte. Tai kur jūsų pasiūlymai dėl nedarbo mažinimo? Kur jūsų pasiūlymai dėl krizės įveikimo? Kur jūsų pasiūlymai dėl pensijų ir kitų įstatymų sutvarkymo? Jūs ką tik sakėte, jų nėra. Tai kur jūs juos padėjote? Čia jūsų darbo brokas, apie tai ir kalbėkite, kad mes nepateikėme šito, mes nepadarėme šito ir t. t. Prisiimkite sau visą kaltę ir kalbėkite apie tai. Tai yra tipiškas politikavimas, ką jūs dabar kalbate, patys nepadarėme, kalti kiti. Vyriausybė savo matymą pateikė, o kur jūsų matymas? Nėra. Tada bent jau kukliai patylėkite.
PIRMININKĖ. Č. Juršėnas – prieš.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, mielieji kolegos, čia buvo pasakyta, kad nereikėtų politikuoti, bet Seimas yra politikos vieta. Atsižvelgdamas į darbo žmonių pageidavimus, apie politiką kalbėsiu mažai. Darbų programą reikia patvirtinti, patikslinsiu, anksčiau ar vėliau, bet reikia patvirtinti. Tačiau tokia programa, kokia yra pateikta, yra aiškiai nerealistinė jos įvykdomumo prasme. Ji yra per didelė ir, galima sakyti, neišbaigta, vadinasi, darbas iš karto projektuojamas gana chaotiškas. Štai dėl šito ir yra sunku balsuoti už, o šiaip dar kartą sakau, anksčiau ar vėliau programą turėsime pasitvirtinti.
PIRMININKĖ. Dėkui. A. Endzinas – už.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Visiškai pritariu gerbiamajam kolegai, vyresniam kolegai, kuris dabar kalbėjo, kad programą reikia patvirtinti, ir siūlau tai padaryti čia ir dabar. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. kalbėjo 4 – už, 4 – prieš. Gerbiamieji kolegos, prašau visus sėsti į savo vietas ir balsuojame. Gerbiamieji kolegos, ar J. Dautartą kas nors iš už stiklo gali sugrąžinti? L. Graužinienė, kiti, gerbiamieji kolegos, grįžkite į salę. Visi, ir iš kairės, ir iš dešinės, ir iš centro. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 108 Seimo nariai. Už – 59, prieš – 12, susilaikė 37. Seimo nutarimas „Dėl Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ priimtas.
Replika. Prašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Man atrodo, kad gerbiamasis R. J. Dagys susipainiojo ir pamiršo, kad jis yra ne opozicijos, o pozicijos, daugumos atstovas. Ir, matyt, nežino, kad Seimo Pirmininkė yra Konservatorių partijos narė, premjeras taip pat yra Konservatorių partijos narys, jie ir formuoja Seimo rudens sesijos darbotvarkę. Galiu pasakyti, kad iš tikrųjų dauguma yra atitrūkusi nuo realių problemų, kurios šiandien yra mūsų valstybėje. Viena didžiausių problemų yra milžiniška emigracija, kai išvažiuoja jaunimas. Apie tai rudens sesijoje nėra nė žodžio. Kita milžiniška problema – kad bankai, įsteigę antrines firmas, perima visą fizinių ir juridinių asmenų turtą, apie tai taip pat nė žodžio, kad visa Lietuva netaptų Skandinavijos bankų įkaitais, nėra esminių problemų sprendimo dabartinėje sesijoje. Kad ir greitųjų kreditų problema – apie tai kalbama, bet kol kas jokių įstatymų nėra pateikta. Aš manau, kad dauguma atitrūkusi nuo realių problemų ir nesugeba jų spręsti.
PIRMININKĖ. A. Dumčius – replika po balsavimo.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Labai prašau įskaityti už, nes mano technika neveikė. Už.
PIRMININKĖ. A. Dumčiaus balsas už, bet tik protokolui, prie balsų neprisideda.
10.27 val.
Civilinio kodekso papildymo 2.111, 2.1381 straipsniais ir 2.147 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-3309(2) (svarstymas ir priėmimas)
Dirbame toliau. Darbotvarkės 1-3a klausimas – Civilinio kodekso papildymo 2.111, 2.1381 straipsniais ir 2.147 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-3309(2), sujungti projektai Nr. XP-3309 ir Nr. XIP-1345. Svarstymas. Į tribūną kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovą K. Ramelį.
K. RAMELIS (MSG). Dėkoju, Pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė projektą ir bendru sutarimu pritarė, nes iš tikrųjų reikia įsteigti registrą, kurio jau buvo pateikimas, jam buvo pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Po svarstymo 1 – už, 1 – prieš. Irgi nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Dar kartą klausiu, ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Galime. Dėkui. Pritarta.
Siūlyčiau priimti ypatingos skubos tvarka. Ar pritariate tam? Pritariate. Priėmimas. 1 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. 2 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Priimta. 3 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Priimta. 4 straipsnis. Kreipiuosi į K. Ramelį, čia yra įsigaliojimo data spalio 1 d. Gal reikia nukelti bent iki spalio 15 d.? Sekretoriatas tuojau įjungs. Prašau.
K. RAMELIS (MSG). Iš tikrųjų ta data nėra reali, komiteto pirmininkas teiks pasiūlymus, ir Teisingumo ministerija prašo tą terminą nukelti vėlesniam laikui, t. y. gruodžio ar sausio mėnesiui.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, dabar jau vyksta priėmimas ir aš dėl to klausiu.
K. RAMELIS (MSG). Priėmimas?
PIRMININKĖ. Taip. Gerbiamasis Šedbarai, gal jūs iš karto pasakykite tą datą ir mes priimsime 4 straipsnį su žodine pataisa. Čia yra įsigaliojimas spalio 1 d., tai yra nerealu. Kada realu?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Iš tiesų tai yra nerealu ir mes su Teisingumo ministerija laukiame jų galutinio pasakymo, ar jie nori nuo sausio 1 d., ar jie nori nuo gruodžio ar lapkričio 1 d. Jie dar galutinai nėra pasakę, bet jie patys dabar prašo pailginti terminą.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, ar jūs nesekate, kad dabar vyksta priėmimas? Jūs visi bendru sutarimu pasakėte, kad pritariate ypatingai skubai, ir jau pastraipsniui priėmėme tris straipsnius.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, mūsų buvo parengtas projektas registruoti priėmimui pataisą nuo sausio 1 d.
PIRMININKĖ. Taip ir registruojame. Nuo 2011 m. sausio 1 d.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip ir paliekame.
PIRMININKĖ. Ir nustojame ginčytis.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Jeigu ministerija mums negali pasakyti, tai paliekame taip.
PIRMININKĖ. Čia yra Seimas, ne ministerija. Dar kartą – 4 straipsnis su pataisa, kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja nuo 2011 m. sausio 1 d., galime bendru sutarimu priimti tokį straipsnį? Priimta. Dabar dėl viso įstatymo. Č. Juršėnas nori kalbėti už.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, aš norėjau kalbėti kaip tik dėl 4 straipsnio, bet kadangi pritarta siūlymui atidėti įsigaliojimą, tada viskas gerai ir galime ramiai priimti.
Šio įstatymo priėmimas
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Civilinio kodekso papildymo 2.111, 2.1381 straipsniais ir 2.147 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 85 Seimo nariai. Už – 85, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas Nr. XP-3309(2) priimtas.
10.33 val.
Civilinio proceso kodekso papildymo 4641 straipsniu ir 496 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XP-3310(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kviečiu vėl K. Ramelį. Yra Civilinio proceso kodekso papildymo 4641 straipsniu ir 496 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-3310(2). Svarstymas. Prašom.
K. RAMELIS (MSG). Komitetas svarstė. Pakeitimo esmė yra ta, kad teismas per vieną darbo dieną pateikia informaciją registro tvarkymo įstaigai. Anksčiau buvo trys dienos. Manau, kad realu, ir pritarta bendru sutarimu. Iš tikrųjų 2 dalyje terminas yra spalio 1 d. Kadangi dėl pagrindinio apsispręsta, kad nuo sausio 1 d., tai ir čia bus siūlymas pakeisti – nuo sausio 1 d.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti šiam projektui? Pritarta. Lygiai taip pat siūlau ypatingos skubos tvarka priimti. Pritariate. Dėkoju.
1 straipsnį galime priimti? Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Kaip ir pranešėjas sakė, šio straipsnio įsigaliojimas – 2011 metų sausio 1 diena. Galime priimti? Priimta.
Šio įstatymo priėmimas
Dėl viso įstatymo nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Civilinio proceso kodekso papildymo 4641 straipsniu ir 496 straipsnio papildymo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 79 Seimo nariai. Už – 79, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas Nr. XP- 3310(2) priimtas.
Notariato įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.Vėlgi K. Ramelis. Svarstymo stadija. Kol jis ateina, S. Pečeliūnas – replika po balsavimo.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš dabar pažiūrėjau, mūsų bazėje ir kitur, aš manau, yra techninė klaida, kuri iškreipia pačią prasmę. Ir jūs dabar iš tribūnos, matyt, tuo vadovaudamasi sakote. Tokio ir tokio numeris, projekto antrasis variantas. Tai tada kyla natūralus klausimas, o kur pirmasis? Tai yra antroji redakcija. Mūsų ten parašyta „lyginamasis variantas“. Nėra lyginamasis variantas, yra lyginamasis projektas su baziniu. Šiuos dalykus prašyčiau pataisyti, nes kalbos kultūros požiūriu, jeigu yra antrasis variantas, kažkur turi būti pirmasis variantas. Ir mes turime rinktis tarp jų. Mes juk nesirenkame tarp tų variantų. Mes turime naują to pasiūlymo redakciją.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, gal iš tikrųjų kalbininkai gali šį mūsų ginčą išspręsti, bet pirmasis variantas buvo Vyriausybės teiktas, o antrąjį variantą pagimdė komitetas. Dėl to atsirado antrasis variantas. Bet galima sakyti tada ne antra, o kita redakcija. Bet čia, man atrodo, esmės visiškai nekeičia.
10.35 val.
Gerbiamasis Konstantai, Notariato įstatymas. Prašom.
K. RAMELIS (MSG). Notariato įstatymo pakeitimo esmė yra ta, kad anksčiau teismai, priėmę sprendimus pripažinti veiksniais arba apriboti veiksnumą, siųsdavo Notarų rūmams. Dabar Notarų rūmams nebus siunčiama. O siunčiama naujai įsteigtam registrui. Komitetas bendru sutarimu pritarė. Ir čia irgi 2 straipsnyje yra 2 dalis, kuri įsigalioja nuo spalio 1 d. Siūloma nuo sausio 1 d., nes yra lydimasis.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Ar galime po svarstymo bendru sutarimu pritarti? Pritarta. Irgi siūlau ypatingos skubos tvarka priimti.
Įstatymas dviejų straipsnių. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Kaip jau pranešėjas komentavo – įsigaliojimas 2011 m. sausio 1 d. Galime priimti tokį 2 straipsnį? Priimtas.
Šio įstatymo priėmimas
Dėl viso nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Notariato įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 76 Seimo nariai. Už – 76, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Notariato įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
10.39 val.
Ir paskutinis iš šio bloko – Konsulinio statuto 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-3312(2). K. Ramelis. Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
K. RAMELIS (MSG). Ačiū. Teisės ir teisėtvarkos komitetas bendru sutarimu pritarė už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu į tribūną D. A. Barakauską Užsienio reikalų komiteto vardu.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, 2010 m. balandžio 28 d. įvyko komiteto posėdis, kuriame bendru sutarimu buvo priimtas sprendimas pritarti įstatymo projektui siūlant pagrindiniam komitetui patobulinti šį projektą. Visi pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Ar galime po svarstymo bendru sutarimu pritarti? Dėkui. Pritarta. Irgi siūlau priimti ypatingos skubos tvarka.
Du straipsniai. 1 straipsnis. Galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. 2 straipsnyje, kaip jau buvo komentuota, įsigaliojimas – 2011 m. sausio 1 d. Galime priimti tokį straipsnį? Priimtas.
Šio įstatymo priėmimas
Dėl viso įstatymo nėra norinčių kalbėti. Taigi balsuojame. Kas už tai, kad Konsulinio statuto 32 straipsnio pakeitimo įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 74 Seimo nariai. Už – 74, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Konsulinio statuto 32 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
10.41 val.
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Vertybinių popierių įstatymo 2, 5, 31, 35, 36, 37, 38, 39 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo 1, 2, 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Kviečiu į tribūną Ž. Šilgalį, Biudžeto ir finansų komitetas.
Ž. ŠILGALIS (MSG). Gerbiamieji kolegos, aš trumpai pasakysiu, čia reikia įstatymo tam tikras nuostatas suvienodinti. Pasakysiu, kaip ką ir kodėl reikėtų padaryti. Biudžeto ir finansų komitetas bendru sutarimu yra pritaręs tiems dalykams.
Jūs pamenate, mes dar praėjusioje pavasario sesijoje priėmėme Vertybinių popierių įstatymą ir jis įsigaliojo tuo metu iš karto nuo tos dienos. Bet prieš tai Ekonomikos komitetas buvo priėmęs įstatymą, kurio tam tikros nuostatos įsigaliojo nuo spalio 1 d. Ir štai išėjo taip, kad kai kurios nuostatos ir galioja tik iki spalio 1 d. Todėl, Biudžeto ir finansų komiteto nuomone, reikėtų tuos dalykus suvienodinti.
Kalbama tik apie du dalykus. Pirmiausia dabartiniame įstatyme, kuris įsigaliotų nuo spalio 1 d., kalbama apie tai, kad 40 % akcijų įgijęs fizinis ar juridinis asmuo turi pateikti pasiūlymą smulkiems akcininkams, kurie už protingą kainą galėtų pasitraukti iš vieno ar kito verslo. Visoje Europos Sąjungoje paprastai vyrauja praktika ir, Biudžeto ir finansų komiteto nuomone, būtų gerai, kad nuo vieno trečdalio akcijų tas pasiūlymas būtų privalomas pateikti. Kadangi vienas trečdalis akcijų, žinote, yra mažasis blokuojantis paketas, natūralu, kad 40 % akcijų jokių papildomų teisių nesukuria. Tai iš tikrųjų būtų kur kas logiškiau. Tai vienas aspektas.
Antras aspektas yra dienos ir terminai. Įstatyme Biudžeto ir finansų komitetas siūlo, kad būtų keturios darbo dienos, o šiuo metu yra apskritai septynios dienos. Gali atsitikti taip, kad tas terminas pasibaigs tą darbo dieną ir, natūralu, su tuo susijusios visos problemos. Todėl būtų daug logiškiau kalbėti apie keturias darbo dienas. Tai štai tik tuos du aspektus šio įstatymo pataisomis siūloma suvienodinti, o visas kitas įstatymas galiotų visa apimtimi.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Gal gerbiamasis K. Glaveckas nenorės kalbėti už? Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Pritarta. Komitetas ir aš siūlau priimti ypatingos skubos tvarka. Ar pritariate tam? Taigi pastraipsniui.
1 straipsnis. Galime priimti? Priimtas. 2 straipsnis? Priimtas. 3 straipsnis? Priimtas. Dėl viso įstatymo. Nespėja kompiuteris, pažiūrėsim. Nėra norinčių kalbėti. Taigi balsuojame.
Kas už tai, kad būtų priimtas Vertybinių popierių įstatymo 2, 5, 31, 35, 36, 37, 38, 39 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo 1, 2, 3 straipsnių pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (Nr. XIP-2369(2) priimtas.
10.45 val.
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos įsteigimo ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo“ projektas. Kviečiu į tribūną Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką V. Stundį.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Komitetas po svarstymo bendru sutarimu pritarė komiteto išvadai ir teikia Seimui svarstyti Seimo nutarimo „Dėl Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo“ projektą įvertindamas ir teigiamą Vyriausybės išvadą, pritariančią šiam projektui.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis pranešėjau, ačiū jums, nes yra papildomi komitetai. Kviečiu A. Stirblytę – Biudžeto ir finansų komitetas.
A. STIRBLYTĖ (J(LiCS ir TPP)F). Ačiū Seimo Pirmininkei. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šį projektą ir iš esmės pritarė jam. Pasiūlė Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui patobulinti jį, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento ir Biudžeto ir finansų komiteto siūlymus. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu J. Sabatauską – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Gerbiamas Juliau, į tribūną. Mes duosim jums, jeigu neturite.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Seimo nutarimo „Dėl Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo“ projektą ir bendru sutarimu pritarė projektui, atsižvelgdamas į Teisės departamento pastabas ir kitų asmenų pastabas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje užsirašęs dalyvauti V. Gedvilas.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Mielieji kolegos, aš suprantu, kad yra priimtas Mokslo ir studijų įstatymas, naujas įstatymas, kuriame yra numatyta tokia kontrolieriaus tarnyba. Mano pagrindinė ir vienintelė darbovietė buvo aukštoji mokykla ir man ten vykstantys procesai pakankamai aiškūs ir suprantami. Pagal Universitetų chartiją universitetai turi būti gana savarankiški, autonomiški ir visiškai depolitizuoti. Dabar visi priimami dokumentai, įstatymų projektai labai aiškiai rodo, kokios yra tendencijos. Visas valdymas yra politizuotas. Dabartinė steigiama Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba pagal Mokslo ir studijų įstatyme numatytą tvarką bus dar viena represinė struktūra, kuri žiūrės, kaip vyksta įvairūs procesai, ginčytini procesai aukštosiose mokyklose ir universitetuose. Jeigu ta tarnyba neturės galimybių išspręsti to ginčo, spręs teismai. Ta kontrolieriaus tarnyba bus patvirtinta ministro, tai yra papildomos išlaidos, bus kontrolierius, bus visa struktūra, galbūt bus darbuotojų, kurie atliks tą visą darbą, tai dar papildomos išlaidos mūsų valstybei. Aš nemanau, kad šiandien reikalinga tokia institucija, nes pagal aukštųjų mokyklų statutus pačios aukštosios mokyklos turi savo etikos ir procedūrų komisijas, kurios sprendžia įvairius ginčinius klausimus, o jeigu jų neišsprendžia, vis tiek galutiniu atveju sprendžia teismai. Todėl aš noriu pasakyti: šalia to, kad valdymas yra visiškai politizuotas, dabar ir kontrolė yra visiškai politizuota. Manau, kad mes einame visiškai neteisingu keliu. Manau, kad anksčiau ar vėliau vis tiek reikės tuos dalykus pakeisti. Pakeis galbūt ta dauguma, kuri mąsto kitaip, kuri atiduos valdymą ir visiškai depolitizuos aukštųjų mokyklų savarankiškumą.
Aš nepritariu ir kviečiu visus normaliai mąstančius ir visus tuos, kurie dirbo aukštosiose mokyklose ir turi tam tikros patirties, nepritarti šiam nutarimui. Suprantu, kad įstatymas reglamentuoja, bet aš kviečiu vis dėlto nepritarti tokiam nutarimui ir balsuoti prieš. Tuo labiau kad paskutiniu metu pasirodė kiti nauji dokumentai, kurių nepavadinčiau kitaip, kaip kontroliuojančiais dokumentais, kurie dar labiau politizuoja aukštųjų mokyklų valdymą. Tai akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimas. Nutarimo pagalba kuriama dar viena kontroliuojanti institucija. Pagaliau, jeigu mes kalbame apie programų vertinimą, tai sakom, gera programa arba negera. Yra studijų vertinimo centras, kuris gali, yra tam tikros struktūros, kurios gali šitą darbą padaryti. Mielieji kolegos, atsipeikėkime, nepalaikykime šio nutarimo projekto. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar po svarstymo vienas – už, vienas – prieš. M. A. Pavilionienė – prieš, už, atsiprašau.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Aš norėčiau paprieštarauti gerbiamojo V. Gedvilo nuomonei. Vis dėlto kiekvienas universitetas yra uždara kunigaikštystė, kurioje kaupiasi įvairios įtakos ir kurioje tam tikri klausimai kartais yra neišsprendžiami. Pavyzdžiui, plagiato klausimas, kartais norima užtušuoti kokias nors problemas. Tai, kad bus ši institucija, kuri bus prie Mokslo tarybos, kuri objektyviai išspręs ginčus, plagiato klausimus arba etikos pažeidimus, aš nieko blogo nematau. Tuo labiau kad ta institucija bus finansuojama iš pinigų, skiriamų Mokslo tarybai. Taigi tikrai nėra ko mums nuogąstauti, bet siekiant objektyvumo, akademinės etikos skaidrumo, nes žinome, kad ir tarp mokslininkų visko būna, aš prašau jūsų pasisakyti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, vis dėlto aukštosiose mokyklose dirba turintys aukštąjį išsilavinimą ir intelekto žmonės. Suprantu, kad gali būti įvairių nesusipratimų, bet, mano nuomone, valstybei kištis į tuos reikalus, sukurti valstybinę struktūrą, kuri auklėtų profesorius, akademikus, daktarus, t. t., na, žinote, tada aš prašau gerbiamąją Pirmininkę sukurti ūkininkų etikos ir procedūrų komisiją, nes ir mums kartais susipykti tenka. Todėl, manau, taupykim lėšas. Tegul jos eina iš tikrųjų mokslui, bet ne… koks pašalinis žmogus akademiką auklės: kodėl tu taip padarei? Vertins, ne auklės, o vertins, kaip A. Salamakinas vis mus paauklėja. Na, nei mūsų A. Salamakinas išauklėja, nei ta kita procedūrų komisija išauklės akademiko, jeigu jis yra toks. Todėl nejuokinkim tautos, nepritarkim auklėtojų didinimui už valstybinius pinigus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas po svarstymo pritariate Seimo nutarimui „Dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos įsteigimo ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 45, prieš – 18, susilaikė 21. Po svarstymo projektui Nr. XIP-1438(2) pritarta. Yra siūlymas priimti šį Seimo nutarimą ypatingos skubos tvarka. Ar sutinkate? (Balsai salėje) Balsuojame. Kas pritariate, kad šiandien būtų ir priėmimas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 40, prieš – 33, susilaikė 15. Nepritarta, priėmimo šiandien nebus.
Kitas darbotvarkės klausimas… (Balsai salėje) Ne, ne, nepritarėm. Susilaikiusių ir prieš buvo daugiau.
10.56 val.
Darbotvarkės 1-6a klausimas – Viešųjų įstaigų įstatymo 2, 4, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pateikimas. Į tribūną kviečiu Daumantą Lapinską – ūkio viceministrą.
D. LAPINSKAS. Laba diena. Vyriausybė teikia du įstatymų projektus – tai Viešųjų įstaigų įstatymo atskirų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir su juo susijusį Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Pagrindinis teikiamų įstatymo projektų tikslas yra sudaryti galimybę valstybei ir savivaldybėms pasitraukti iš viešųjų įstaigų, kuriose joms nėra tikslinga likti dalininkėmis. Taip siekiame įgyvendinti Nacionaliniame susitarime įtvirtintus susitarimus, t. y. daug dėmesio skirti viešųjų įstaigų, neteikiančių viešųjų paslaugų ir finansuojamų valstybės biudžeto lėšomis, reformai ir pasiekti, kad ateityje viešosios įstaigos nebūtų tiesiogiai finansuojamos iš valstybės biudžeto, o valstybė nebūtų viešųjų įstaigų steigėja.
Be to, įstatymų projektų nuostatomis siekiama užtikrinti didesnį viešųjų įstaigų veiklos skaidrumą ir sudaryti geresnes sąlygas teisėsaugos institucijoms kovai su korupcija ir pinigų plovimu. Visi viešosios įstaigos dalininkai turi vienodas teises ir pareigas. Jeigu dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, jos yra dalininkės lygiais pagrindais su kitais dalininkais. Tačiau Viešųjų įstaigų įstatyme iš esmės yra įtvirtintas draudimas valstybei ir savivaldybėms perleisti dalininko teises kitiems asmenims. Viešųjų įstaigų įstatyme nustatyta, kad valstybė ar savivaldybė dalininko teises gali perduoti Viešųjų įstaigų įstatymo ir įstatymų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, nustatytais atvejais ir būdais. Tuo tarpu pagal nuostatas valstybė dalininko teises gali perduoti tik savivaldybei, o savivaldybė – tik valstybei arba kitai savivaldybei. Praktikoje tai sukelia daug sunkumų, nes, pavyzdžiui, savivaldybei nesutikus perimti iš valstybės dalininko teisių, valstybė neturi jokios kitos galimybės pasitraukti iš viešosios įstaigos. Teikiamų įstatymų priėmimas tokią galimybę sudarytų.
Pristatysiu esminius Viešųjų įstaigų įstatymo ir jo lydimojo Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo projekto pakeitimus. Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimai. Pirmas, Viešųjų įstaigų įstatyme siekiant mažinti viešųjų įstaigų, kuriose dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, skaičių siūloma nustatyti, kad valstybė ar savivaldybė galės steigti naują viešąją įstaigą tik tuomet, kai valstybė ar savivaldybė bus vienintelė tokios viešosios įstaigos steigėja ir viešoji įstaiga bus steigiama viešosioms paslaugoms teikti, t. y. baigtiniam paslaugų sąrašui – švietimo, mokymo, mokslo, kultūros, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės pagalbos viešosioms paslaugoms.
Antra, siūlome atsisakyti draudimo valstybei ar savivaldybėms perleisti dalininko teises kitiems finansiniams ir juridiniams asmenims ir paliekam nuostatą, kad toks perleidimas vykdomas Viešųjų įstaigų įstatymo ir įstatymų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybių turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo, nustatytais atvejais ir būdais.
Trečia, Viešųjų įstaigų įstatymo projekte siūlome nustatyti, kad viešosios įstaigos vadovas turi sudaryti jos visų dalininkų sąrašą ir šį dokumentą pateikti juridinių asmenų registrui. Manome, kad toks įtvirtintas siūlymas padės užtikrinti skaidrumą ir sudarys galimybę teisėsaugos institucijoms efektyviai kovoti su korupcija ir pinigų plovimu.
Ketvirta, Viešųjų įstaigų įstatymo projekte siūloma iš esmės peržiūrėti reikalavimus viešosios įstaigos veiklos ataskaitos turiniui. Minėtame dokumente siūloma apžvelgti ne tik praėjusių finansinių metų viešosios įstaigos veiklos rezultatus, bet ir į ateitį nukreiptus veiklos tikslus, planus ir prognozes. Be to, siūloma nurodyti viešosios įstaigos vadovų ir kitų organų narių atlyginimus, jeigu viešosios įstaigos savininkė ar bent viena iš dalininkių yra valstybė ar savivaldybė. Kadangi minėtame dokumente siūlome apžvelgti ne tik praėjusių finansinių metų viešosios įstaigos veiklos rezultatus, bet ir į ateitį nukreiptus veiklos tikslus, planus ir prognozes, šį dokumentą siūlome vadinti metiniu pranešimu ir nustatyti, kad metinis pranešimas skelbiamas viešosios įstaigos interneto svetainėje, jeigu įstaiga tokią turi. Arba būtų sudarytos kitos sąlygos su juo susipažinti viešosios įstaigos buveinėje.
Be to, Viešųjų įstaigų įstatymo projekte siūlomi ir kiti pakeitimai. Atsižvelgus į Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą, tikslinamos sąvokos: vietoj sąvokos „finansinė atskaitomybė“ siūloma vartoti „finansinių ataskaitų rinkinys“.
Taip pat pristatysiu Viešųjų įstaigų pakeitimo įstatymo projekto lydimojo Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimus. Pirma, įstatymo projekte siūloma sudaryti sąlygas valstybei ir savivaldybėms dalininko teises parduoti kitiems dalininkams ar kitiems asmenims ir nustatyti pardavimo tvarką. Sprendimą parduoti dalininko teises priimtų atitinkamai Vyriausybė ar savivaldybės taryba, o įgyvendintų minėtame sprendime nurodyta institucija. Dalininko teisių pardavimo tvarkoje siūloma nustatyti, kad pirmiausia dalininko teises būtų siūloma pirkti kitiems viešosios įstaigos dalininkams. Pardavimo kaina negalėtų būti mažesnė už dalininko įnašų į dalininkų kapitalą vertę. Jeigu per 10 dienų nė vienas dalininkas nepraneštų institucijai apie ketinimą pirkti dalininko teises, institucija savo interneto svetainėje turėtų paskelbti apie dalininko teisių pardavimą už tą pačią kainą, siekdama surasti kitą pirkėją. Tokio pirkėjo per 10 dienų neatsiradus, pradinė kaina būtų mažinama 10 % tuo atveju, jeigu ji buvo didesnė už dalininko įnašo vertę. Pirkėjo laukiama vėl 10 dienų. Kainos mažinimas kas 10 dienų galėtų būti atliekamas tol, kol kaina sudarytų 90 % dalininko įnašo vertės, tai yra ji bet kuriuo atveju negalėtų būti mažesnė už 90 % dalininko įnašo vertės.
Dalininko teisės būtų parduodamos asmeniui, kurio pranešimas apie ketinimą pirkti dalininko teises institucijoje būtų gautas pirmiausia. Jeigu pirkėjo neatsirastų, valstybė ar savivaldybė toliau liktų viešosios įstaigos dalininkė.
Antra. Įstatymo projekte siūloma suteikti valstybei ar savivaldybei teisę pirkti dalininko teises iš kitų viešosios įstaigos dalininkų. Tai daroma siekiant tapti vienintele viešosios įstaigos dalininke. Šiuo metu valstybė ar savivaldybė negali įsigyti dalininko teisių iš kito dalininko, jeigu šis nėra atitinkamai savivaldybė arba valstybė. Dalininko teisių pirkimas būtų laikomas valstybės ir savivaldybės turto investavimu, t. y. jam būtų taikomi investavimo kriterijai.
Vyriausybės nutarimas ar savivaldybės tarybos sprendimas dėl viešosios įstaigos dalininko teisių pirkimo iš kito viešosios įstaigos dalininko būtų priimamas vadovaujantis valstybės ar savivaldybės turto investavimo kriterijais.
Trečia. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimu juo įstatymo pakeitimais taip pat siūloma sudaryti sąlygas biudžetines įstaigas – valstybines aukštąsias mokyklas – lengviau pertvarkyti į viešąsias įstaigas, o valstybės ir savivaldybių įmones – į akcines bendroves arba uždarąsias akcines bendroves. Todėl siūloma nustatyti, kad toks pertvarkymas galėtų vykti netaikant įstatyme nustatytų valstybės ir savivaldybių turto investavimo kriterijų. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų gana daug žmonių nori paklausti. Pirmasis klausia Seimo narys A. Petkus.
A. PETKUS (TTF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis viceministre, šiuo metu valstybės turto pardavimas yra aiškiai reglamentuotas įstatymais privatizavimo būdu ir parduodamas už aukščiausią potencialaus pirkėjo pasiūlytą kainą. Jūs dabar siūlote viešųjų įstaigų savininko teises parduoti ir kitu būdu – priimant Vyriausybės nutarimą arba savivaldybės tarybos nutarimą. Sakykite, kokiu būdu Vyriausybė ar savivaldybė užtikrins tą tinkamą sumokėtą kainą? Aš, pavyzdžiui, labai abejoju. Gal jūs galėtumėte išsklaidyti mano abejones, nes jūs numatote, kas bus, kaip parduoti už mažesnę negu 100 % vertės kainą, o kaip gauti tinkamą, pačią aukščiausią rinkos kainą? Išsklaidykite mano abejones.
D. LAPINSKAS. Be abejo, pradinis pasiūlymas nebus parduoti už dalininko įnašo vertę. Bus pasiūlymas parduoti už gerokai aukštesnę vertę priimant Vyriausybės nutarimą ir taikant atitinkamus protingumo kriterijus. Bet kuriuo atveju yra apribojimas, tai yra turtas negalės būti parduotas ar perleistas žemiau negu 90 % vertės. Toks yra Vyriausybės siūlymas. Jeigu Seimas manys kitaip, dėl to galima diskutuoti komitetuose, priimti kitokius sprendimus, bet, Vyriausybės nuomone, tai leidžia suteikti pakankamai lankstumo optimizuojant viešųjų įstaigų skaičių, jų veiklą ir jų valdymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pratęsiu kolegos A. Petkaus klausimą. Sakykite, valstybei nuosavybės teise priklausančio turto pardavimas kitų subjektų nuosavybėn, įskaitant ir jo privatizavimą, konstituciškai yra pateisinamas tik tuo atveju, kai duoda didesnę naudą visuomenei. Jūs galite atsakyti konkrečiai, vienaip ar kitaip teikdami šį įstatymo projektą, kokia nauda bus visuomenei?
D. LAPINSKAS. Manome, kad visuomenei nauda bus tokia. Šiuo metu gana daug diskutuojama apie viešųjų įstaigų naudą ir žalą visuomenei, tai yra dėl to, kad viešųjų įstaigų yra per daug, ir viešosios įstaigos, tarkime, ne visada optimaliai atitinka savo paskirtį, tai yra teikti viešąsias paslaugas daugeliu atvejų, turiu galvoje tas, kuriose dalyvauja valstybė. Šie projektai suteikia Vyriausybei galimybę suteikti daugiau lankstumo optimizuojant tų pačių viešųjų įstaigų tiek skaičių, tiek veiklą, tiek atskaitomybę, sudarant daugiau skaidrumo. Kaip minėjau, bus skelbiamos ne tik finansinės ataskaitos, bet ir reikalaujama tam tikrų veiklos prognozių žvelgiant į ateitį. Apskritai manome, kad tai sudarys geresnę viešųjų įstaigų veiklos optimizavimo ir valdymo iš valstybės pusės galimybę. Išmatuoti šiuo metu litais, kokią tai naudą duos, be abejo, yra sudėtinga. Tačiau neabejojame, kad ta nauda bus.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, aš tiesiog noriu priminti – pagal Statutą klausti – minutė, jums atsakyti – 2 minutės. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, viešojoje erdvėje dabar mėgstama vartoti tokį valdančiųjų užkeikimą – kova su korupcija. Dabar aš perskaitysiu citatą iš jūsų aiškinamojo rašto, kuriame jūs kalbate apie tai, kad jūs irgi kovosite su korupcija. Jūs keičiate 4 straipsnį į 7 ir siūlote įtvirtinti pareigą viešosios įstaigos vadovui sudaryti žmonių sąrašą ir užregistruoti jį registro tvarkytoju.
Mano klausimėlis būtų, ar turite informacijos, kad dabartinė tvarka buvo bloga ir dėl to Specialiųjų tyrimų tarnybos agentai suėmė ne vieną viešosios įstaigos darbuotoją ar vadovą, kuris tokiu būdu buvo įsipainiojęs į kažkokią korupciją ar pinigų plovimą, kaip jūs teikiate?
D. LAPINSKAS. Negalėčiau komentuoti dėl konkrečių Specialiųjų tyrimų tarnybos agentų veiksmų.
A. SYSAS (LSDPF). O jūsų? Jūs gi vadovaujate ministerijai. Jums pavaldžių įstaigų – labai daug. Palaukite, jūs juk patarėju dirbote ne vieną dieną.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega Sysai, santūriai. Viceministre, jūs jau atsakėte į klausimą?
D. LAPINSKAS. Aš manau, galėčiau atsakyti gana trumpai. Mes šiais siūlymais siekiame didinti tiek viešųjų įstaigų vadovų atlyginimų, tiek pačių viešųjų įstaigų skaidrumą. Dėl to, kad toks tikslas nesumažins korupcijos, manau, tikrai verta ginčytis. Mes manome, bet koks skaidrumas, bet kokia atskaitomybė, bet koks profesionalus veiklos planavimas tik prisideda prie korupcijos mažinimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia Seimo narys B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū Pirmininkei. Gerbiamasis pranešėjau, dalininko teises įgijęs iš kito viešosios įstaigos dalininko apie tai raštu (jūs savo projekte rašote) praneša viešajai įstaigai. Ir po to jūs nurodote, kas tame pranešime turėtų būti užfiksuota. Mano klausimas. Prašau pasakyti, kokio pobūdžio bus tas pranešimas ir koks tas dalininko teisių įgijimą liudijantis dokumentas? Kas tą dokumentą tvirtins arba kas jį pasirašys? Ačiū.
D. LAPINSKAS. Aš į šitą klausimą dabar negalėčiau atsakyti. Bet kuriuo atveju bus tam tikri reglamentai, pagal kuriuos tai bus daroma. Pavyzdžiui, jeigu Vyriausybė priimtų sprendimą pasitraukti, procedūras, kaip tai daroma, atliktų dalyvaujančioji institucija toje viešojoje įstaigoje. Tai būtų arba ministerija, arba jai pavaldi institucija. Tokiu atveju būtų numatomas tikslus pasitraukimo mechanizmas.
PIRMININKĖ. Klausia A. Zuokienė.
A. ZUOKIENĖ (MSG). Aš turiu iš tikrųjų ne vieną klausimą. Vienas iš jų yra toks. Kaip žinome, viešosios įstaigos steigiamos tam, kad vykdytų visuomenei naudingą veiklą, todėl yra tęstinio neterminuoto pobūdžio. Prašau paaiškinti įstatymo projekte siūlomą nuostatą, jog valstybės dalis bus parduodama (cituoju) „kaip pasiektas investavimo tikslas“. Tai viena dalis. Kita dalis yra tokia. Ar nemanote, kad dešimties dienų terminas ieškoti potencialaus pirkėjo yra per trumpas ir po to mažinama kaina? Manau, kad tai yra gana trumpas laikotarpis.
Kita dalis, ar pardavus valstybės dalį išliks galioti panaudos sutartys, kurios yra sudaromos ilgam laikotarpiui, ir akivaizdu, kad dauguma valstybės viešųjų įstaigų yra įsikūrusios valstybiniuose pastatuose, dėl to tos sutartys… kaip bus su tomis panaudos sutartimis?
Na, ir svarbiausias klausimas, apie ką mes jau čia kalbėjome, apie kainos ir vertės nustatymą, ar atskaita bus kadaise įneštas įnašas, ar vertė einamuoju momentu, ar bus įvertinamas turto nusidėvėjimas ir pagerinimai, Europos Sąjungos parama, jeigu tokia buvo toje įstaigoje? Dėkoju.
D. LAPINSKAS. Aš galbūt ne iš eilės, nuo lengviausių klausimų. Tai yra dėl dešimties dienų termino. Be abejo, tai nėra kažkokia dogma. Jeigu Seimo nariai nutars, kad dešimties dienų terminas yra per ilgas ar per trumpas, nemanau, kad čia yra koks nors susiejimas su konkrečiu dienų terminu. Tai yra tiesiog pasiūlymas, mūsų manymu, dešimties dienų terminas yra pakankamas. Tačiau jeigu yra kita nuomonė ir jinai bus priimta, nemanau, kad iškils kokių nors problemų.
Dabar dėl panaudos sutarčių. Panaudos sutartis tokiu atveju nutrūks.
Dėl kainos ir vertės santykio, vėlgi pasikartosiu, kad bet koks išėjimas iš viešosios įstaigos bus daromas Vyriausybės nutarimu arba savivaldybės tarybos nutarimu. Tai yra nebus taip, kad kažkas vienas nuspręs dėl vertės arba jos pasikeitimo. Buvo svarstyta galimybė nustatyti rinkos kainą, nemanau, kad kas nors tą galimybę užkirstų. Jeigu tokia nuostata būtų įteisinta įstatyme, tai taip pat reiktų apibrėžti, kaip ta rinkos kaina būtų nustatoma, ir čia mes turime subalansuoti tą kaštų naudos principą, ar trečiųjų šalių darbas nustatant rinkos kainą tam tikrais atvejais nebūtų per brangus palyginti su realia tos įmonės, įstaigos verte.
Nežinau, ar nepraleidau nė vieno klausimo?
PIRMININKĖ. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu pratęsti Seimo nario S. Bucevičiaus klausimą, bet pasistenkite atsakyti rimtai, nes girdėti tokius atsakymus, paremtus šūkiais, šiuo atveju aš ne jus turiu galvoje, bet apskritai, man tikrai nesinorėtų, juo labiau kad aš esu ekonomistas.
Kolega minėjo, kad šios įstatymo pataisos susijusios su galimai Konstitucijos pažeidimais, nekartosiu, jūs su tuo sutinkate, nes žinote mūsų Konstituciją. Dabar aš tikiu, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, teikdama Tautos atstovybei, Seimui, tokį įstatymo projektą, visapusiškai apsvarstė ir nustatė, kokia nauda, nes čia yra konstitucinis reikalavimas, gali būti valstybei ir jos žmonėms nuo šių pakeitimų. Jūs tikriausiai puikiai žinote, kad nauda yra ne tik propagandiniai šūkiai, kad bus geriau, tikėkime, garbės žodis, Černobylis nesprogs ir visa kita, ir visa kita, bet turi būti konkretūs skaičiavimai tos naudos.
Taigi pasakykite, kokia ekonominė nauda, kiek milijardų, pavyzdžiui, jūs tikitės gauti į biudžetą, koks bus efektyvumas, darbo našumas ir panašiai? Jeigu jūs negalite pasakyti šių konkrečių skaičių, tada atsakykite į tokį klausimą, jeigu jų nėra: ar šie įstatymų pakeitimai negali būti vertinami kaip korupciniai? Taigi kokie skaičiai ir jeigu nėra, ar tai negali būti vertinama kaip korupciniai pakeitimai? Ačiū.
D. LAPINSKAS. Galbūt vėl pradėsiu nuo galo, nuo lengvesnio atsakymo. Rengiant šiuos įstatymų projektus buvo atliktas jų antikorupcinis vertinimas. Apskaičiuotas korupcijos pasireiškimo įstatymų projektuose rizikos mastas yra minimalus.
Dabar išties negalėčiau įvardinti konkrečių milijardų. Galiu pasakyti tiktai tiek, kad šiuo metu valstybė ar savivaldybė… Viešųjų įstaigų, kurių dalininkas yra valstybė ar savivaldybė, yra septyni šimtai. Iš jų valstybė yra dalininkas 200 įstaigų. Jeigu bus optimizuotas 900 įstaigų darbas, nemanau, kad efektas bus mažas, tačiau sutinku… Aš šiuo metu konkrečiai negalėčiau įvardinti milijonų, milijardų ar atleistų žmonių skaičiaus.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, laikas baigėsi, jau trys minutės užtęstos. Dėkoju pranešėjui. Buvo pristatyti ir pagrindinis, ir lydintysis įstatymai. Motyvai dėl viso: vienas – už, vienas – prieš. L. Graužinienė. Prašau. Dėl vedimo tvarkos.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Labai ačiū, Pirmininke. Aš tiesiog nespėjau paklausti, aš nerandu dokumentuose STT vertinimo, ar jisai yra? Nes lyg ir buvo tokia tvarka Seime, kad ateitų su STT vertinimu.
PIRMININKĖ. Viceministre, atsakykite, grįžkite į tribūną, atsakykite į šį klausimą.
D. LAPINSKAS. Šiuo metu aš turiu tiktai informaciją, kad buvo atliktas antikorupcinis vertinimas. (Balsai salėje) Mes patikslinsime, jeigu iš tikrųjų nėra STT pažymos įstatymą teikiant, tai šią problemą išspręsime. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Prašau, V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Gerbiamoji Pirmininke, aš noriu priminti jūsų pačios labai garsiai ir tvirtai išsakytus teiginius, kad be antikorupcinio vertinimo jokie įstatymai mūsų Seime negali būti svarstomi. Todėl aš kviečiu, jūsų pasakymą patvirtinant, šiandien nutraukti šį pateikimą ir laukti, kol bus antikorupcinis įvertinimas, kurį visi Seimo nariai turėtų. Priešingu atveju aš kviečiu jus atsiimti savo žodžius, taip garsiai ir gražiai pasakytus viešai.
PIRMININKĖ. Aš savo žodžių neatsiimu ir reikalauju to paties, kaip ir reikalavau, ir reikalausiu visą laiką. Galite būti ramūs. Aš dar kartą klausiu viceministro, ar yra antikorupcinis vertinimas? (Balsai salėje) Aš siūlau daryti pateikimo pertrauką, kol bus informacija konkrečiai šiuo klausimu. Dėkoju.
Raštu informacija, ne žodžiu. (Balsai salėje) Ar sutinkate, kad darome pertrauką iki kito posėdžio, kol bus pateiktas raštu antikorupcinis vertinimas šių dviejų projektų? Dėkoju. (Balsai salėje) Du projektai, pabrėžiu, Viešųjų įstaigų įstatymas, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, čia paketas.
11.22 val.
Dabar irgi turėtų būti Viešųjų įstaigų įstatymo 9 ir 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Pranešėjas – P. Auštrevičius ir trisdešimt Seimo narių. Iš karto klausiu, ar yra antikorupcinis vertinimas? (Balsai salėje) Taisyklės galioja visiems: ir Vyriausybei, ir Seimo nariams. (Balsai salėje)
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, čia, kaip sakoma, kai žmongus stovi prie vandens ir klausiama, ar tu atsigėręs, tai faktiškai toks jūsų klausimas man, nes juo siūloma korupciją sumažinti, kadangi siūloma visus vadovus skirti konkurso būdu, viešo konkurso būdu. Tai aš nežinau, kas turėtų duoti išvadą: ar STT, ar dar kas nors, ar Sveikatos ministerija.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, aš jūsų paklausiau, jūs taip ilgai plačiai atsakėte, o aš perskaičiau, yra vertinimas, 6 punkte. Prašom į tribūną.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Nepaisant visko, gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiu jūsų dėmesiui ir, žinoma, apsispręsti dėl siūlymo, kuriuo norima nustatyti aiškią, vienodą ir skaidrią tvarką parenkant viešųjų įstaigų, kurių savininkas ar dalininkas yra valstybė ar savivaldybė, vadovus. Siūloma tokių viešųjų įstaigų vadovus atrinkti ir parinkti tik viešo konkurso būdu. Šiuo metu Lietuvos Respublikoje valstybės ir savivaldybės įstaigos yra įsteigusios tūkstančius, pabrėžiu, tūkstančius viešųjų įstaigų, kurių savininkė arba dalininkė jos yra. Kartu, kolegos, viešųjų įstaigų vadovų paskyrimo tvarka yra labai skirtinga. Aš jums pateiksiu tik keletą pavyzdžių. Tarkim, viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūra vadovą skiria agentūros savininkas. Viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“ – vadovą skiria ir atleidžia visuotinis dalininkų susirinkimas. Toliau. Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra – direktorius į pareigas atrenkamas konkurso, organizuojamo savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, būdu. Toliau. Viešoji įstaiga Audito ir apskaitos tarnyba – direktorius renkamas konkursu, kurį organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti Finansų ministerija. Čia tik keturi pavyzdžiai, bet labai iliustratyvūs pavyzdžiai, kuriais nurodoma, kaip skirtingai parenkami vadovai viešosioms įstaigoms. Nemanau, kad tai yra normali tvarka Lietuvoje. Manau, kad šis pasiūlymas būtinąja tvarka nustatys skaidria ir profesine kvalifikacija pagrįstą tvarką ir vadovų rinkimas remsis iš tikrųjų labiau kvalifikacija nei įnoriais ir taip bus padidinta viešųjų įstaigų vadovų kompetencija ir pačios viešosios įstaigos atliekamų funkcijų kokybė. Kolegos, tikiuosi jūsų parėmimo. Ačiū. Atsakysiu į visus jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti devyni Seimo nariai. Pirmasis – E. Tamašauskas. Prašau.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, visiškai sutikdamas su jūsų pasiūlymu, norėčiau vis dėlto paklausti štai ko. Kaip jūs manote, bent jau anksčiau arba pagal dabar galiojantį įstatymą yra pakankamai lengva ir atleisti. Steigėjas turi teisę tą padaryti. Pakeitus statusą, atleisti tokį vadovą pasidarys kur kas sudėtingiau. Ar nemanote, kad tai galėtų būti kliūtis?
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Gerą vadovą atleisti visada yra nenaudinga. Visų pirma dėl to nukenčia pati viešoji įstaiga ir tos viešosios paslaugos, kurias jinai teikia. Na, gali būti visokių politinių motyvų tarp jo atleidimo priežasčių, tačiau galima ir šį reikalą reglamentuoti atitinkamai, tačiau aš čia palikčiau dėl atleidimo, taip sakant, gal ir laisvesnes rankas. Visko gali būti. Aš neprisiimu garantijos, kad visi viešu konkursu paskirti vadovai yra, taip sakant, be nuodėmės ir dirbs visomis aplinkybėmis geriausiu būdu. Ne, aš manau, kad darbo rinka apskritai, kaip ir renkant vadovus, kaip ir renkant darbuotojus, darbo rinka turi būti kuo lankstesnė. Tačiau kvalifikacinis reikalavimas, kuris keliamas ar darbuotojui, ar vadovui atrinkti, turi būti pats aukščiausias. Mano ir yra tokia intencija, kad jau į vadovus pretenduotų tikrai tiktai aukščiausią kvalifikaciją turintys ir juo labiau rinkos būdu patikrintu būdu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia K. Kuzminskas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, šalia savo išvardytų viešųjų įstaigų jūs kaip pavyzdį teikiate, kur yra atitinkami trūkumai. Savivaldybėse faktiškai visos gydymo įstaigos yra viešosios įstaigos. Iki šiol viešųjų įstaigų vadovus skirdavo… taip pat konkursas būdavo ir tvirtindavo savivaldybės taryba. Šiuo metu jūs siūlote, kad visuotinis dalininkų susirinkimas tvirtintų atitinkamą vadovą, kuris laimėjo konkursą. Ar gali atsitikti taip, kad savivaldybė dalininkų susirinkime bus mažuma?
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Taip, kolega, gali taip atsitikti. Jeigu, tarkim, jūsų minėtos sveikatos apsaugos įstaigos steigėjų ratas bus labai platus, jeigu jame dalyvaus kitos valstybės ar savivaldybių įstaigos, taip gali atsitikti. Bet čia yra kiekvieno konkretaus atvejo reikalas. Aš nemanau, kad dėl to mums reikėtų nuogąstauti, nes viešųjų įstaigų steigimas yra dalininkų arba savininko reikalas. Tai dalininkų sąrašą gali apibrėžti iniciatoriai. Kiek jų yra ir kokie jie yra.
PIRMININKĖ. Klausia K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų jūsų pasiūlymas, manyčiau, tikrai geras, bet norėčiau pasiteirauti ir kitų klausimų. Sakykite, ar laimėjus konkursą reikėtų, kad dalininkai patvirtintų šitą kandidatą? Dar vienas dalykas. Ar vis dėlto nereikia numatyti ir kadencijos laiko? Sakykim, kuriam laikui jis būtų priimamas, nes šitas dalykas, mes šiandien matom, kad tikrai yra jau didžiulė problema? Ačiū.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Tačiau dabartiniai įstatymai, kolega, nereglamentuoja jo tarnybos ar paskyrimo laiko. Viešųjų įstaigų, manyčiau, apskritai funkcijose turėtų būti kuo aiškiau nustatyta, kam jinai yra, kokia yra trukmė, kad ir vadovo paskyrimo. Aš esu už tai. Esu už tai, kad būtų kuo aiškiau apibrėžtos apskritai funkcijos, veiklos būdas, vadovų atsakomybė ir panašiai. Iš esmės šios viešosios įstaigos disponuoja valstybės ar savivaldybės finansais. Tai aš būčiau už tai. O dabartinis įstatymas to dalyko nenumato, palieka poįstatyminiams aktams arba, sakykim, savininkams ir dalininkams nustatyti. Galime grįžti prie to, nors gal laisvesnės rankos savininkams ir dalininkams būtų taip pat protinga mintis.
Dėl atleidimo, tiksliau, dėl patvirtinimo, ne, atleidimo. Patvirtinimo. Logiška, kad savininkas ir dalininkas turėtų dar tokią teisę, tą dalyką, manyčiau, reikia numatyti, tokį dviejų ratų vadovų parinkimą, bet nemanau, kad tai yra perviršinis dalykas. Dalininkai, savininkas turi turėti formalią patvirtinimo teisę. Čia, taip sakant, man atrodo, tikrai nenusižengiame bendrai logikai ir aš palikčiau šitą dalyką, kaip ir siūlau, kad visuotinis dalininkų susirinkimas tvirtintų tokius ar nuostatus, ar jau konkurso rezultatus. Man atrodytų, kad čia yra ir demokratiška, ir kaip ir privalu. Jei būtų pasiūlymų toliau reglamentuoti, svarstymo metu galėtume apsvarstyti ir tokius dalykus.
PIRMININKĖ. Klausia A. Dumbrava. (Balsai salėje) Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Aš noriu pirmiausia pasitikslinti, nes iš jūsų atsakymo atsirado tos klausimas. Aš suprantu, kaip čia pas jus parašyta, viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina visuotinis dalininkų susirinkimas. Tai aš supratau, kad dalininkai organizuoja, bet vadovo tvirtinimas, kai kolega klausė, ir lieka, pavyzdžiui, savivaldybės tarybos, taip? Lieka? Taip. Mano klausimas toks. Sakykite, ar jūs negalvotumėte, ar palaikytumėte tokią nuomonę, kad turėtų būti patvirtintos tipinės konkurso sąlygos su kadencijos numatymu, pagal kurias dalininkai tvirtintų konkrečias sąlygas pagal specialybę, pagal specialiuosius reikalavimus. Bet bendrosios sąlygos būtų visiems vienodos. Kokia jūsų nuomonė?
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Kolega, aš esu už kuo aiškesnį ir platesnį unifikavimą šių reikalavimų. (Balsai salėje) Unifikavimą, tiksliau, bendrųjų standartų nustatymą. Aš dabar negaliu ir atsiprašau dėl savo galimai neišsamaus atsakymo, bet aš preziumuočiau, kad Vidaus reikalų ministerija, kuri atsakinga už apskritai valstybės tarnybos reikalus Lietuvoje, ko gero, turi patvirtinusi pavyzdinius nuostatus, kuriuos galima adaptuoti pagal konkrečius reikalavimus konkrečiai situacijai. Aš manyčiau, kad tokie nuostatai, pavyzdiniai nuostatai, turėtų būti. Jeigu ne, būtų labai logiška, jeigu atitinkamas Seimo komitetas pasidomėjęs duotų tiesiog pavedimą šiai ministerijai tokį darbą atlikti, nes tai tikrai pagelbėtų.
PIRMININKĖ. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš klausdamas ir patikslindamas noriu patvirtinti, kad Vidaus reikalų ministerija per 20 metų pavyzdinių nuostatų nėra paruošusi. Dabar yra galimybė kiekvienam darbdaviui ar steigėjui pritaikyti prie esamo kandidato nuostatus ir konkurso būdu paskirti tą, kuris jau iš anksto aptartas. Aš norėčiau jūsų paklausti. Kam čia dangstytis tais konkursais, ar ne geriau būtų, kad steigėjas, atsakingas pareigūnas skiria ir prisiima atsakomybę už savo paskirto asmens darbą. Žiūrėkite, kaip atsitiko su vidaus reikalų viceministru, kuris paėmė kyšį, ne vidaus reikalų, bet sveikatos. Atsistatydino ministras, nes aiški skyrimo tvarka. Tuo tarpu žiūrėkite, kaip atsitiko su pašto viršininku, kuris taip pat įsipainiojo į kažkokius korupcinius atvejus, kadangi konkurso tvarka skirtas, atsakomybės niekas neprisiėmė. Ir aš manau, kad daugelis žinojo, pavyzdžiui, kad ir Sporto departamento vadovas K. Rimšelis, dar prasidėjus konkursui, bus direktorius, taip pat ir…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Gražuli, laikas.
P. GRAŽULIS (TTF). …Gedvilas taip pat žinojo, ką tie konkursai. Taip prisidengiama ir išvengiama atsakomybės konkurso būdu. Ar tai teisingas kelias?
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Kolega, demokratijoje, kurioje mes gyvename, kaip santvarkos pagrindų sutvarkymo taisyklių visumoje viešumas vaidina labai labai svarbų vaidmenį. Jūs įsivaizduokite situaciją, kad savininkas ar dalininkas, bandydamas paskirti vadovus, organizuoja fiktyvų konkursą, kur įrašo pačias keisčiausias sąlygas, o tokių, aš turiu pasakyti, dar vis pasitaiko, jeigu jie yra ne vieši, jeigu skiriama pagal savo sukurtus standartus. Viešos sąlygos, kuriose nebus galima įrašyti nesąmoningų reikalavimų, kriterijų, sukels susidomėjimą, jie pasklis. Toks vadovas kompromituos save visuomenės ir apskritai politikų akyse. Todėl, aš manau, vieši konkursai, viešos sąlygos ir konkurso būdas yra geras vaistas nuo daugelio neskaidrių sprendimų.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, laikas baigėsi, bet yra dar du norintys klausti. Klausiu A. Syso ir V. Baltraitienės, norite klausti? Tai dar A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Nes Petras man net vyriausybiniu vakar kažko skambino, turbūt prašė, kad paklausčiau, radau praleistą skambutį. Gerbiamasis kolega, aš trumpai pasakysiu atvejį, kurį vasarą man atsiuntė dėl vieno konkurso, kuris vyko Ūkio ministerijoje, ieškojo komercijos atašė. Buvo sąlygos: dvi kalbos perfect, penkeri metai tokios patirties, ir siunčiama į Prancūziją gyvenantiems lietuviams su prašymu, gal jie surastų vieną žmogų, kuris galėtų dalyvauti konkurse, nes vienas yra, o iš vieno rinkti nepatogu. Ir šitas sąlygas asmeniškai parašė pats ūkio ministras. Aišku, tai ne viešoji įstaiga, bet tai pačiai Ūkio ministerijai priklauso labai daug viešųjų įstaigų. Ar nebus tokia tvarka ir toliau sudarinėjama, nesvarbu, kad tai bus viešas? Paskutinę dieną atsiųs ir sakys, duokite nors ką nors, nes iš dviejų solidžiau atrodo, kandidatas žinomas, tiktai iki šiol nepaskyrė, nes turbūt nerado antro kandidato į laisvą darbo vietą.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Bet matote, kolega, jūs formuluojate klausimą taip, kuo aš baigiau prieš tai buvusį savo atsakymą. Viešumas, pasklinda žinia apie tokius dalykus, ir mes suprantame, kad kažkas vyksta ne taip ir ne ten, kur mes norėtume matyti. Individualizuojami reikalavimai konkursuose, aš manyčiau, yra bendra valstybės tarnybos liga, yra gėdinga konkursų organizavimo aplinkybė, kurios turi būti mažiau ir mažiau. Kuo viešiau mes apie tai kalbėsime, kuo tuos faktus mes skelbsime plačiau ir apie tai kalbėsime, gal vadovams neatsiras noro tą dalyką daryti. Aš pripažįstu ir pačiam teko girdėti, galbūt ne iš šitos ministerijos pavaldumo reikalų tvarkymo, kad tokie dalykai, deja, kartojasi. Bet sakau, viešumas yra puiki priemonė prevencijai, tokių neskaidrių konkursų ar sandorių prevencijai atlikti.
PIRMININKĖ. Vis tiek vicepirmininkė V. Baltraitienė, paskutinė.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Aš kažko labai naujo nepaklausiu, bet vis tiek aš nesuprantu, Petrai, koks tikslas yra šito siūlymo. Aš esu už tai, kad būtų vieši konkursai. Vidaus reikalų ministerija atsakinga už viešąjį administravimą, neatsakinga už ligoninės direktoriaus parinkimą ar dar kurį, kur yra penki ar šeši dalininkai. Iš viso neįsivaizduoju, kas parengs tuos klausimus. Jeigu yra viešojo administravimo klausimai, tai juos gauna iš ryto, prieš konkursą. Jeigu vienas steigėjas, jis parengs tuos klausimus taip, kad laimėtų tas kandidatas, kurio reikia, jeigu testas, pokalbį pakreips ar ką. Tai koks tikslas iš esmės yra šito rengimo, tai populistinis – pasakyti, kad tik viešo konkurso būdu tai padaryti. Koks gali būti viešas konkursas, jeigu dalininkai apsisprendžia susirinkę. Jeigu dar vienas, suprantu, ligoninėj yra. Pavyzdžiui, koks nors jaunimo centras. Dalininkė yra bažnyčia, savivaldybė ir dar verslininkas. Dabar skelbia viešą konkursą trise susirinkę, sutarę, ką ten parinkti, nors patys yra nusprendę ir žino, koks tai žmogus. Aš iš tiesų klausiu, ar jūs iš tikrųjų tikite tuo, ką teikiate, ar yra tik teikimas dėl teikimo?
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Sudėtingas klausimas. Palietėte beveik mano įsitikinimus. Virginija, aš būčiau apskritai nekandidatavęs į Seimą antrai kadencijai, jeigu dar netikėčiau tais dalykais, kad galima kai ką Lietuvoje daryti kitaip. Tikrai nedaryčiau šitų veiksmų, jeigu netikėčiau, kad gali būti kitokia tvarka, kitokie rezultatai ir apskritai politiniai procesai vykti kitaip. Jeigu viešosios įstaigos dalininkė yra bent viena valstybės ar savivaldybės įstaiga, kuri naudoja viešuosius finansus, mano manymu, reikalavimas konkursui yra natūralus, būtinas ir neišvengiamas, tai yra viešųjų finansų naudojimas. Jeigu konkursą organizuoja dalininkai viešosios įstaigos vadovui parinkti, tai nėra konkrečiam žmogui kuriama darbo vieta, tai yra būdas atrinkti geriausią žmogų daugiau negu iš vieno asmens. Tai yra būdas, kada paskleidžiama informacija, kad…
PIRMININKĖ. Kolega, trumpinkite.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). …tokio žmogaus yra ieškoma, ir mes privalome parinkti tokį vadovą. Kitaip tariant, aš manau, pasitikėkime viešumu ir šitom procedūrom ir pamatysime, kiek mes galime užkirsti kelią neskaidriems sandoriams atsirasti. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Tamašauskas – už.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Dėkoju, Pirmininke. Iš tikrųjų sunku ką nors ir pridurti prie to, ką pasakė atsakydamas į klausimus P. Auštrevičius. Jeigu yra nors šiek tiek noro, kad šitas procesas būtų viešesnis, aš manyčiau, kad reikėtų pritarti, pritarti P. Auštrevičiaus pasiūlymui, nes mes šitoje situacijoje tarsi renkamės iš to, kas yra blogai, bet gal mažesnė blogybė. Šitoje situacijoje aš manyčiau, kad išties yra mažesnė blogybė arba bent jau didesnis siekis pasiekti norimą rezultatą. Kolegos, aš labai prašau pritarti P. Auštrevičiaus pasiūlymui ir balsuoti už jį. Dėkui.
PIRMININKĖ. P. Gražulis – prieš.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis kolega bendravardi Petrai, aš tikiu tavo nuoširdžia pozicija, paieška, kaip spręsti šitą problemą, ir pats pasirašiau, kad būtų įtrauktas šitas klausimas į darbotvarkę, tačiau, išgirdęs daug klausimų, taip pat gavęs atsakymus, vis dėlto stipriai pradedu abejoti. Jeigu mes pažiūrėsime į privatų verslą, akcines bendroves, konkursų ten faktiškai nėra. Apklausiamas kandidatas, savininkas tikrai ieško paties geriausio įmonės vadovo, padalinio vadovo, be abejonės, jeigu blogai eina pareigas, atleidžia, prisiima atsakomybę. Ar ne geriau būtų, kam dangstytis konkursais, jeigu eitumėte tokia tvarka: štai ministerijoje yra atsakingų institucijų, viešųjų įstaigų, ministras. Jam gali pateikti. Aš ne prieš komisiją. Tegul pateikia penkis kandidatus, atitinkančius kriterijus. Ir tegul ministras pasirenka ir prisiima atsakomybę, jeigu jis blogai eis pareigas. O dabar prisidengiama kažkokiu konkursu. Pažiūrėkite, kas yra. Tau pasiūlo vieną kandidatą. Savivaldybės taryba jau neturi kito varianto, ji turi balsuoti. Nes jeigu ir nebalsuoja, teismo keliu teismas tiesiog įdarbina tą žmogų, kuris laimėjo konkursą. Susidaro savotiška priedanga. Ar nereikėtų vis dėlto eiti aiškios atsakomybės keliu? Dabar taip pat yra problema, kad Vidaus reikalų ministerija, nepaisant to, kad daug kartų kreipiausi, kad parengtų pareigybines instrukcijas daugeliui valdininkų, kad kiekvienas darbdavys negalėtų pritaikyti prie jau numatyto kandidato tų pareigybinių instrukcijų, deja, Vidaus reikalų ministerija neparengė, nerengia ir nerengs tokių nuostatų. Faktiškai tai yra tik žaidimas.
PIRMININKĖ. Kolega, pabaiga!
P. GRAŽULIS (TTF). Tik savęs apgaudinėjimas. Todėl aš siūlyčiau galbūt pagalvoti ir ieškoti kitų efektyvesnių būdų.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate po pateikimo Viešųjų įstaigų įstatymo 9 ir 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 74 Seimo nariai. Už – 58, prieš nėra, susilaikė 16. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Papildomu – Audito komitetas. Svarstymo data plenariniame posėdyje numatoma lapkričio 16 d. Ar galime tam pritarti? Pritarta.
Gerbiamieji kolegos, dabar pertrauka iki 12 val. Po pertraukos pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas Č. V. Stankevičius.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kurie esate Tarpparlamentinių ryšių su Jungtine Karalyste grupės nariai, labai prašyčiau čia, salėje, susirinkti aname kampelyje, aš rodau ranka, nes turime aptarti keletą smulkių klausimų.
Pertrauka
12.04 val.
PIRMININKAS (Č. V. STANKEVIČIUS, TS‑LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, pertraukai pasibaigus tęsiame mūsų posėdį. Dabar svarstysime priešpietinės darbotvarkės 8 klausimą – Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-2109. Pateikimas. Pateikia ministras R. Palaitis. Prašom. (Balsai salėje) Bus galima paklausti.
R. PALAITIS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Teikiame Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymą. Iš tikrųjų tokias pataisas lėmė Europos Komisijos teisingumo, laisvės ir saugumo generalinis direktoratas, pareiškęs tam tikras pastabas dėl to, kad Lietuvoje (žinau, kaimyninėje Latvijoje lygiai tas pats, bet šiuo atveju šnekame apie Lietuvą) reikalaujama asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų pasienio zonose, vidinių sienų pasienio zonose, ir, generalinio direktorato nuomone, jų požiūriu tai yra nelabai teisėta. Mes siūlome šiuo įstatymo projektu vidinių sienų pasienio zonose iš piliečių nebereikalauti asmens tapatybės kortelių. Prie išorinių sienų reglamentavimas liktų tas pats – asmens tapatybės dokumentų reikėtų, prie vidinių – jų atsisakytume. Trumpai šnekant tiek.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrui. Jūsų paklausti nori keturi Seimo nariai. Pirmasis – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis ministre, aš manau, kad tai yra tikrai logiška pataisa. Bet aš noriu jūsų kito dalyko paklausti. Kiek žinau, pagal Europos Sąjungos direktyvas prie vidinių sienų neturi stovėti muitinės pareigūnai, pasienio tarnybos. O šiandien pravažiuokite jūs pro Lazdijų muitinę. Kiekvienas automobilis yra stabdomas tiek iš Lietuvos pusės, tiek muitinės pareigūnų prie sienos tuose pačiuose pastatuose, taip pat ir pasienio kontrolė tikrina visų įvažiuojančiųjų pasus. Akivaizdžiai pažeidžiamos Europos Sąjungos direktyvos. Ką jūs žadate daryti, kad taip įžūliai nebūtų pažeidinėjamos tos direktyvos? Ir kam mes tada stojome į Europos Sąjungą, jeigu prie sienos dar daugiau pareigūnų tikrina nei tada, kai nebuvome Europos Sąjungos nariai?
R. PALAITIS. Ką aš žadu daryti, tai pirmiausia išsiaiškinti jūsų informaciją, ar ji iš tikrųjų teisinga. Kad pasienio zonoje vyksta tikrinimai ir ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje Lenkijos pareigūnų, tą aš galiu patvirtinti pats iš savo patirties, nes vasarą teko iš Lenkijos grįžti į Lietuvą, tai likus iki sienos 20 km buvau sustabdytas Lenkijos pasieniečių ir mane patikrino. Tokia teisė yra. Galbūt (čia spėjimas, aš pasitikrinsiu) tai yra susiję su tuo, kad mūsų tarnybos, ne Vidaus reikalų ministerijos, bet Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, šiek tiek Sienos apsaugos tarnyba stebi šiokį tokį kontrabandos srautų padidėjimą per vidines Europos Sąjungos sienas ir tai yra viena iš galimų priežasčių, kodėl tai vyksta. Bet aš tikrai jūsų signalą išgirdau, pasitikrinsiu ir pažiūrėsime, kaip yra.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu pasitikslinti, tai koks dabar bus režimas Vištytyje, nuo kurios sienos skaičiuosime, ar nuo išorinės – Kaliningrado, ar nuo vidinės – su Lenkija? Nes ten kartais pasitaiko ir dokumentų reikalavimų, panašių dalykų. Ar tai yra apibrėžta kokiame nors kitame akte? Atstumai ir panašūs dalykai. Ačiū.
R. PALAITIS. Kiek aš žinau, tas susitarimas, kur tas trijų sienų susikirtimo taškas, yra problematiškas. Ir kai šis taškas bus labai aiškiai nustatytas, tada ir tas sienos skaičiavimas supaprastės. Dabar aš jums konkrečiai atsakyti negaliu, kada išaiškės, bet iš tikrųjų tai yra tarpvalstybiniai reikalai, ir nelabai jie yra Vidaus reikalų ministerijos kompetencija. Dėkui.
PIRMININKAS. Klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Labai ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš norėjau paklausti. Jūs čia rašote, kad išskyrus atvejus, kai vidaus sienos kontrolė atnaujinama. Kokiais kriterijais remiantis, kaip ji bus, dėl ko ji bus atnaujinama? Ir kaip bus informuojami gyventojai apie tai, kad ten kažkas atnaujinta? Čia susisieja mano klausimas su ankstesniu. dabar atnaujinimo lyg ir nėra, tačiau ta kontrolė vyksta. Ačiū.
R. PALAITIS. Iš tikrųjų Šengeno erdvėje yra numatyta tokia galimybė, esant rimtam reikalui, laikinai atnaujinti sienos kontrolę. Mano žiniomis, latviai tokį vidinių sienų kontrolės atnaujinimą darė NATO susitikimo Rygoje metu. Čia visai neseniai vyko tas dalykas. Mes buvome susitikę su latvių kolegomis ir klausėme jų patirties, ar vertėjo jiems tą sienos kontrolę laikinai atnaujinti. Sienos apsaugos tarnybos vadas pasakė, kad patirtis gera, bet antrą sykį Vyriausybei jis neberekomenduotų įvesti sienos atnaujinimo procedūros. Mums gana rimtas iššūkis bus kitais metais vyksiantis, na, ne futbolo čempionatas, bet vis dėlto Europos krepšinio čempionatas. Vyko įvairių diskusijų. Gal gali tekti sienas atnaujinti, sienos kontrolę, apsisaugant nuo įvairių teroristinių atvejų, nuo chuliganiškų išpuolių, didelių grupių ir t. t., bet pasižiūrėję į latvių patirtį greičiausiai ir mes nerekomenduosime Vyriausybei atnaujinti vidinių sienų kontrolės. Taigi čia yra daugiau tokia… ne teorinė galimybė, praktinė galimybė, bet kur kas rimtesniems atvejams.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia Seimo narys A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamasis ministre, atsiprašau, aš teikiu truputį ne visai su šiuo projektu susijusį klausimą, tačiau dėl asmens dokumentų. Mes Seime svarstėme dėl galimybės piliečiams turėti vieną ar kitą asmens dokumentą. Piliečiai labai jo laukė ir visada klausia, kokia jo eiga. Ačiū.
R. PALAITIS. Galiu visą istoriją nuo pat pradžių papasakoti. Vidaus reikalų ministerija jau seniai ėmėsi šios iniciatyvos, kad suteiktume piliečiams pasirinkimo laisvę. Dar praeitų metų pradžioje ta iniciatyva kilo iš mūsų, atėjo į Seimą ir Seimo viename iš komitetų ji buvo ne atmesta, bet grąžinta iniciatoriams tobulinti. Nemanau, kad priežastys buvo rimtos, bet mes vis tiek patobulinome įstatymo projektą, vėl teikėme Seimui ir, mano žiniomis, buvo svarstymo stadija ir dabar liko tik priimti.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti? Pirma turiu paklausti, ar yra norinčių kalbėti? Nėra užsirašiusių. Ar galime pritarti po pateikimo, kadangi nėra norinčių kalbėti? Prašom balsuoti.
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 61, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymo projektui pritarta.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis ir vienintelis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 16 d. Nėra daugiau pasiūlymų? Ar galima būtų anksčiau svarstyti šį projektą, kadangi jis labai paprastas ir?.. Gal galėtume kokią spalio 14 d. numatyti? Gerai. Dėkoju. Spalio 14 d. planuojamas svarstymas. Dėkojame.
12.13 val.
Darbotvarkės 9 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl lengvatinio tarifo vartotojams, naudojantiems elektros virykles, panaikinimo“ projektas Nr. XIP-2406. Pranešėja – B. Vėsaitė. Prie šoninio mikrofono – J. Razma. Kol ateis pranešėja, prašom. Dėl vedimo tvarkos.
J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos. Frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio, tai yra iki šios dienos po pietų. Tai tikrai nėra tas atvejis, kad mes priėmę tą rezoliuciją užgesintume kokią nors paliktą įjungtą viryklę, kad čia reikėtų labai skubėti. Aš prašiau, kad tuo klausimu per Vyriausybės valandą būtų pasiruošęs kalbėti energetikos ministras. Galbūt, jeigu pavyks, ir iš Kainų komisijos gausime informaciją raštu iki popietinio posėdžio. Tiesiog Seimo narių balsavimas būtų kur kas solidesnis, paremtas konkrečia informacija, o ne tik iniciatorių populizmu. Aš prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Atsiprašau pranešėjos, bet, kaip posėdžio pirmininkas, turiu pasiūlymą teikti Seimui, jis skirtas ne man. Prašom Seimą spręsti dėl pertraukos iki popietinio posėdžio. (Balsai salėje) Kas už pertrauką, balsuoja už, kas nesutinka, balsuoja kitaip. Pagal Statutą prašymą dėl pertraukos turi paremti vienas trečdalis dalyvaujančiųjų.
Balsavo 64 Seimo nariai: už – 29, prieš – 25, susilaikė 10. Reikalaujamas minimumas remiančių pertrauką yra, todėl klausimo pateikimą, svarstymą ir galimą priėmimą perkeliame į popietinį posėdį kaip pirmą klausimą.
Atsiprašau, aš tuoj įjungsiu mikrofoną. B. Vėsaitė. Prašom.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš nežinau, kodėl čia tokios baimės ir kodėl neleidžiama pateikti tos rezoliucijos. Aš nesuprantu, tai yra gyventojams nepaprastai aktualus klausimas ir šitaip drebama ir bijoma. Tiesą sakant, man labai keistas konservatorių elgesys.
PIRMININKAS. Ar gerbiamasis J. Razma nori atsakyti į šį klausimą? Jis pasakė kodėl. Aš tik perpasakosiu. Todėl, kad nori, kad ministras pakalbėtų anksčiau, negu mes pradėsime svarstyti. Dėkojame. S. Pečeliūnas taip pat prie šoninio mikrofono.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš dėl šito. Gerbiamoji Vėsaite, skaitykite Statutą. Kai jūs jau pradėsite pateikimą dėl rezoliucijos, nebus kaip sustabdyti to proceso. O ką sakė Jurgis? Išklausykime iš anksto, ką apie tai galvoja Vyriausybė, kaip ten yra, tada jūs pateiksite savo nuomonę ir Seimas spręs turėdamas visą informaciją. Štai toks yra pasiūlymas. Aš nemanau, kad jis yra blogas. Jūsų tekstą mes turime, skaitėme, mes pasiūlymo esmę žinome. Norim iki sprendimo turėti visą informaciją. Aš manau, tai naudinga ir jums.
PIRMININKAS. J. Šimėnas. Prašom.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aišku, galėčiau nekalbėti, bet vieną sekundę, noriu pasakyti. Tuo metu, kai Lietuvoje veikė atominė elektrinė, mes turėjome galimybę daryti lengvatas ir dieną. Šiuo metu Lietuva pigiau perka elektrą naktį ir brangiau dieną, todėl natūralu, kad lengvatiniai tarifai galioja tik tada, kai yra pigiai nuperkama elektra, t. y. naktį. Jeigu pigiai nupirkai, tai gyventojams taip pat pigiai parduodi, jeigu brangiai nupirkai, tai brangiai. Šiuo atveju viryklės niekuo dėtos. Yra du tarifai – naktinis, dieninis ir šventinis.
PIRMININKAS. Bet nereikėtų svarstyti klausimo, dėl kurio padaryta pertrauka, dar jo nepateikus. Diskusijos vyks vėliau, po pietų. Pirmas klausimas, pabrėžiu, pirmas klausimas po pietų pertraukos bus šis.
Gerbiamieji Seimo nariai, aš matau, kad pagal mūsų darbotvarkę pranešėjų… Ar galime iki Vyriausybės valandos dar apsvarstyti kurį nors iš klausimų, jeigu yra pranešėjų? Bet pagal pranešėjų sąrašą mes to padaryti negalime, todėl aš esu priverstas suteikti jums dabar poilsio pertrauką iki Vyriausybės valandos, kuri yra numatyta 12.30 val. Premjeras atvyko, bet Vyriausybė vis tiek turi susirinkti visa, nes Seimo nariai negalės kai kurių ministrų paklausti, kol visas kabinetas nesėdės prie stalo. Pertrauka iki 12.30 val. nevėluojant nė vienos sekundės.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiamasis premjere, gal jūs pakviestumėte ministrus į jums skirtas vietas, nes aš prižadėjau, kad labai tiksliai pradėsim Vyriausybės valandą. Seimo nariai, tęsiame pertrauktą posėdį.
12.30 val.
Dabar yra Vyriausybės valanda. Ministrų kabinetas pasiruošęs atsakyti į jūsų klausimus. Bet aš nematau pirmojo politinio smuiko – opozicijos lyderio – šiuo metu salėje. Sąraše yra daug užsirašiusių Seimo narių, todėl aš, kol ateis opozicijos lyderis, jau pradedu suteikti galimybę užduoti klausimus tiems Seimo nariams, kurie yra sąrašo pradžioje. S. Bucevičius klausia pirmasis. S. Bucevičiui. Atsiprašau, kaip? Atsiprašau, tada dabar aš turėčiau suteikti žodį frakcijos vardu opozicinei frakcijai. J. Olekas klausia pirmasis.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Vyriausybės nariai, sveikinu su pirmąja Vyriausybės valanda ir aš norėčiau pasiteirauti Ministrą Pirmininką, jeigu būtų galima. Gerbiamasis premjere, na, nemaloni situacija čia, prie Seimo rūmų. Turbūt ateidamas į juos jūs matėte – mūsų policijos darbuotojai, vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos atstovai badauja, piketuoja ir jų keliamos problemos iš tikrųjų yra, sakyčiau, tokios aštrios, vertos ir premjero dėmesio.
PIRMININKAS. Gal jūs suspėsit paklausti per 10 sekundžių?
J. OLEKAS (LSDPF). Aš žinau, kad jie buvo jums atsiuntę raštą dar rugpjūčio mėnesį. Deja, dabar jau rugsėjo pabaiga ir jie negauna atsakymo. Ką jūs manote toliau daryti dėl šių klausimų sprendimo?
PIRMININKAS. Suspėjote! Ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega ir gerbiamieji kolegos, turbūt kiekvienais metais maždaug rugsėjo mėnesį, artėjant biudžeto svarstymui, mes pamatom gatvėse įvairių profsąjungų, įvairių žinybų atstovų, protestuojančių dėl blogos padėties ir turbūt labai aiškiai besiorientuojančių į kitų metų biudžeto svarstymą. Biudžeto svarstymas iš tiesų yra rimtas dalykas, svarstomas, visų pirma, kabinete, kartu su ministrais, o tokios demonstracijos ir tokios akcijos nėra labai konstruktyvus būdas svarstyti biudžetą. Tai čia vienas dalykas.
Antras dalykas, išties, jeigu vienu metu sueitų visi, kurie protestuoja arba turi kokių nors pasiūlymų dėl kitų metų biudžeto, tai mes pamatytume, kad kitų metų biudžetas yra tampomas į visas puses. Tai galbūt yra natūralu, žmonės iš tikrųjų kiekvienas nori truputį geresnio finansavimo, jeigu yra biudžetinės organizacijos atstovas, tai yra natūralu. Klausimas vienas – kas pasirūpins, kad iš tiesų ir kitų metų biudžetas, ir ateities biudžetai nebūtų ištikti tokių bėdų, kokios biudžetus buvo ištikusios ankstesniais laikais, kai būdavo numatomas finansavimas, nepagrįstas realiom pajamom, todėl dabar turime visi mūsų valstybėje pakankamai nemažų problemų ieškoti, kaip iš tikrųjų išmokti gyventi visiems mums ne skolon ir nepalikti tų skolų vaikams.
Gerbiamasis opozicijos atstove, aš manau (iš tiesų aš čia jau taip graudžiai turėjau pajuokauti), kad turbūt mes kartu, tie, kurie jaučiame atsakomybę už valstybės ateitį ir perspektyvą, irgi turėtume kur nors rasti kokį nors būdą viešų demonstracijų ar kitokių pareiškimų, nes aš matau, kad tokie specialūs specifiniai interesai, specifinės problemos kartais užgožia bendrų problemų matymą. Aš tikiu, kad ir opozicijai, ir visiems mums užteks tikrai išminties ir proto rasti ir tų problemų sprendimus, bet kartu ir nepraskolinti Lietuvos ateities ir nepalikti problemų ir bėdų mūsų vaikams ir anūkams.
PIRMININKAS. Patikslinti norit? Prašau. Prie šoninio mikrofono, jeigu neveikia.
J. OLEKAS (LSDPF). Pirmininke, ačiū už atsakymą, bet aš norėčiau vis dėlto pasitikslinti dėl jūsų nebendravimo. Yra rugpjūčio vidurio prašymas, kreipimasis ir nėra jokio atsakymo. Galbūt jūs galėtumėt pakviesti profesinių sąjungų vadovus ir su jais tiesiogiai pakontaktuoti ir pasišnekėti, nes manau, kad čia yra toks nepagarbos pavyzdys, kai mes neatsakome per nustatytus terminus, kurie galioja visiems mūsų valstybės tarnautojams. Ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš tik galiu pasakyti, kad vakar buvo susitikęs mano kanceliarijos kaip tik kanclerio pavaduotojas su profsąjungų atstovais ir aptarė visus jų išdėstytus pageidavimus. Kai kurie pageidavimai yra susieti su kitų metų biudžetu. Tai aš dar sykį galiu pakartoti, kaip yra svarstomas mūsų valstybėje kitų metų biudžetas. Kai kurios kitos problemos, pavyzdžiui, susijusios su tuo, kad policijos tarnautojai eina nemokamų atostogų, tai yra susiję su tos konkrečios sistemos apsisprendimu sumažėjus biudžetui ne persitvarkyti, ne ieškoti kokių nors struktūrinių sprendimų, o likti visiems dirbti savo etatais. Tada, be abejo, skirtingai nuo kitų žinybų, kuriose sumažėjus biudžetiniam finansavimui buvo persitvarkyta ir šiais metais niekas jau nebeina nemokamų atostogų, tai tokia situacija yra, bet jinai iš tikrųjų reikalauja struktūrinių sprendimų. Ir tų žinybų, ir tų institucijų vadovai turėtų suvokti, kad iš tikrųjų tokia situacija negali ilgai tęstis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausia V. Mazuronis, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Aš norėčiau užduoti klausimą gerbiamajam premjerui. Gerbiamasis premjere, šiandien rytą jūs taip bravūriškai pasisakėt apie opoziciją, esančią Seime, „Žinių radijui“. Aš jūsų norėčiau paklausti, kaip jūs apibūdintumėt arba įvertintumėt intelektualinį potencialą Vyriausybės ir jai vadovaujančio premjero, kurie per dvejus metus būdami valdžioje suprato, kad kontrabanda – tai valstybinė sisteminė problema, kad reikia spręsti tą problemą tiek mokestiniais, tiek tų tarnybų tvirtinimo ir kitais dalykais, ir per tuos dvejus metus nesugebėjo paruošti nei programos, nei paketo įstatymų, ką matom iš rudens sesijos. Kaip jūs apibūdintumėt tokios Vyriausybės ir tokio premjero intelektualinį potencialą?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, kiek suprantu, jūs partijoje turite daug patirties, ypač kai kuriuose kontrabandos regionuose, tai galėtumėt pateikti kai kurių pasiūlymų, kaip reikėtų tas problemas efektyviau spręsti. Mes esam atviri visiems pasiūlymams. Tikrai turiu pasakyti, kad kontrabandai skiriam ypatingą dėmesį. Kontrabandos padidėjimas yra susijęs ir su ta krize, kurią visi patyrėme. Ne mažiau tabako kontrabandos, kiek tenka matyti statistikos duomenis, yra ir kaimyninėje Latvijoje ar Estijoje. Pagal tuos pačius procentus mes esam, ko gero, tarp trijų Baltijos valstybių per vidurį. Turiu pasakyti, kad ir dėdami visas pastangas labai greitų ir stebuklingų rezultatų nepasieksim. Bet visų pirma iš tikrųjų, ką turėtume susitarti, kad pakantumo kontrabandai turi nelikti visų pirma tarp politikų, taip pat iš tikrųjų tarp tų, kurie galbūt gali ir daugiau ką nors apie kontrabandą žinoti.
PIRMININKAS. Dabar klausia Seimo narys J. Ramonas, Krikščionių partijos frakcija.
J. RAMONAS (KPF). Labai ačiū. Gerbiamasis premjere, noriu paklausti. Šiandien į darbotvarkę yra įtraukti ir svarstomi tokie klausimai: Pašto įstatymo pataisa, Kauno oro uostas, Vilniaus, Palangos ir visi kiti strateginę reikšmę turintys objektai, t. y. stengiamės juos padaryti akcinėmis bendrovėmis. Aš čia gal ir nieko blogo neįžiūrėčiau, tik noriu paklausti, ar kitas etapas bus lygiai toks pat pateikimas, arba koks likimas laukia po šito pateikimo Lietuvos miškų ūkio? Ar irgi bus daroma akcinės bendrovės principu, ar toliau liks valstybiniai miškai, kurie užtikrina ne tiktai medienos gamybą, bet ir kitus visus bendruosius principus atitinka, ekosistemą ir visus kitus dalykus. Jeigu galėtumėt, kad pasakytumėt konkrečiai. Labai ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Jeigu jūsų klausimas konkrečiai dėl miškų, tai, tiesą sakant, aš taip ir nesupratau iš jūsų klausimo, o ko jūs norėtumėt. Nes vakar išgirdau štai opozicijos pasitarimo aprašymą, kuriame yra sakoma, kad aplinkos ministrui bus rengiama interpeliacija dėl to, kad yra neįgyvendinama miškų ūkio tvarkymo, valdymo pertvarka. Aš suprantu, kad opozicija norėtų matyti tokią pertvarką, jeigu teisingai suprantu. Iš tiesų žinome Valstybės kontrolės audito išvadas, žinome kai kurių ir miško, sakysime, žinančių miško valdymo reikalus buvusių ministrų pasiūlymus, tai svarstykim. Bet žinau ir iš kitos pusės, kad yra iš tikrųjų labai daug baimių, kai tik pradedama kalbėti apie tai, kad galbūt miškų ūkyje reikėtų šiek tiek kitaip tvarkyti grynąją komercinę veiklą. Dėl to mes atviri esame diskusijoms. Bet reikia, kad ir opozicija turėtų aiškią savo nuomonę. Kai dabar girdžiu, kad opozicija ruošiasi kaltinti ministrą dėl to, kad nedaroma pertvarka, iš jūsų klausimo suprantu, kad jūs norėtumėte apkaltinti ministrą, kad jis galbūt ruošia pertvarką, tai tada sunku pasakyti, kaip mes galime toliau šia tema diskutuoti ir kokį atsakymą aš turėčiau jums duoti.
PIRMININKAS. Seimo narys V. Gapšys, Darbo partijos frakcija.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Norėčiau paklausti vidaus reikalų ministro. Jau klausė klausimą dėl badaujančių pareigūnų. Jūs ne kartą ir Vyriausybėje rodėte iniciatyvą spręsti tas pareigūnų susidariusias problemas. Kokie buvo jūsų žingsniai, kuriems nepritarė Vyriausybė? Kokie bus jūsų tolesni žingsniai, kad vis dėlto pareigūnų teisės būtų apgintos, ir jeigu reikia, gal būtų ir Seimui pateikti reikiami projektai, kad galėtume išspręsti susidariusias problemas?
R. PALAITIS. Ačiū už gerą ir aktualų klausimą. Iš tikrųjų buvo keli žingsniai. Pirmiausia nesutapo nuomonės dėl laikino nedarbingumo apmokėjimo. Čia mes, tai yra centrinių įstaigų vadovai, generolai daugiausia, buvome sutarę su profsąjungomis bendrą 85 % apmokėjimo lygį už laikinąjį nedarbingumą. Bet Vyriausybė nuėjo kitu keliu, tai yra padaryti laikiną nedarbingumą taip, kaip ir visiems kitiems Lietuvos piliečiams. Tai čia buvo viena socialinė lengvata, kur nuomonės nesutapo.
Kita socialinė, na, galima sakyti, irgi socialinė lengvata, tai yra vadinamosios statutinės pensijos. Gerai, sunkmetis, sumažintos dirbantiems pensininkams išmokamos pensijos, sumažintos valstybinės pensijos, sumažintos statutinių pareigūnų ir karių pensijos. Bet senatvės pensininkams lyg ir numatomas kompensavimo mechanizmas, tuo tarpu statutiniams pareigūnams ir kariams ne. Aš vis dėlto esu įsitikinęs, kad šitos pensijos nėra už kokį nors konkretų nuopelną ar kažkas tokio, kas yra virš visko, tai yra dalis socialinės lengvatos už gana sudėtingas darbo sąlygas. Čia nuomonės išsiskyrė, bet sprendimas yra toks, jis yra paaiškinamas ir paaiškinamas taip, kad jeigu mums 2009 metais atrodė, kad turime iškęsti dvejus metus, tai yra 2009 ir 2010 metus, dabar panašu, kad šita situacija, jeigu mes Lietuvoje išsikeliame ambicingą konvergencijos tikslą ir euro įvedimą, dar 2–3 metams pratęsiama. Iš čia reikia daryti išvadą, kad šita planuota laikina situacija darosi pastovi. Dabar reikia laiko tiek psichologiškai pareigūnams, tiek įstaigų vadovams persiorientuoti, kad situacija yra nebe laikina, o yra pastovi situacija, ir daryti rimtus sprendimus.
Ką aš darysiu? Aš, projektuojant 2011 metų biudžetą, bandysiu įrodinėti, jog vis dėlto papildomai bus gana daug tarptautinių renginių ir rimtų renginių. Vieną iš jų noriu paminėti – tai Europos krepšinio čempionatas, kuriam vis dėlto reikėtų papildomo finansavimo. Jeigu taip bus, aš manysiu, kad savo tikslus esu pasiekęs.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Baura, Mišri Seimo narių grupė.
A. BAURA (MSG). Mano klausimas aplinkos ministrui ponui G. Kazlauskui. Gerbiamasis ministre, iki Statybos įstatymo pataisų, priimtų dar šių metų pavasarį, įsigaliojimo beliko gera savaitė. Tačiau tam, kad įstatymas būtų visiškai veikiantis, trūksta viso paketo įstatymų lydimųjų aktų. Klausimas: dėl ko taip stipriai vėluojama ir kada galima tikėtis sulaukti tų įstatymų lydimųjų aktų?
G. KAZLAUSKAS. Dėkoju už klausimą. Tikrai priimto įstatymo pataisos negalios, jeigu nebus įstatymų lydimųjų aktų. Aš galiu jus patikinti, kad reikiami įstatymų lydimųjų dokumentų pakeitimai yra parengti, yra paskutinės derinimo stadijos. Jau kai kas yra pasirašyta ir bus skelbiama „Valstybės žiniose“, visi jie įsigalios spalio 1 dieną.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys P. Luomanas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš norėčiau klausimą užduoti gal pirmiausia sveikatos apsaugos ministrui, pirmiausia pasidžiaugdamas, kad norima vis dėlto kovoti su tais negerais kvapais. Gerbiamasis ministre, dalis Lietuvos žmonių kenčia ne tik nuo šalia esančių komunalinių atliekų sąvartynų kvapų, bet ir didžiulių kiaulidžių kompleksų, fermų, kurios yra šalia gyvenviečių, ugdymo įstaigų, tačiau baudos yra juokingai mažos, ir teršėjams tai visai nė motais. Kokių numatote imtis priemonių, kad ši problema būtų išspręsta? Kartu čia klausimas ir aplinkos ministrui, nes leidimai išduodami. Ačiū.
R. ŠUKYS (J(LiCS ir TPP)F). Dėkoju už klausimą. Iš tiesų kompetencija yra bendra ir Sveikatos apsaugos ministerijos, ir Aplinkos ministerijos. Tik sveikatos apsaugos sistemos Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai yra priskirta pagal įstatymus, kompetenciją ir galimybę tirti tiek kvapus, tiek oro užterštumą gyvenamojoje aplinkoje ir tik gyvenamojoje aplinkoje. O oro užterštumą ir pačių ūkio subjektų vykdomos veiklos aplinkos taršą tirti yra priskirta Aplinkos ministerijai. Įsigaliojus nuo liepos 1 d. pareigai kontroliuoti ir kvapus, iškilo tam tikrų problemų, nes Lietuva nebuvo pasirengusi organizacine prasme tai kontrolei, tyrimų laboratorijos, reikalingos aparatūros, vadinamojo aparato, kuris liaudiškai vadinamas nosimi, savo Lietuva neturi. Tai laboratorijai steigti yra numatoma kitiems metams skirti iš valstybės investicinių programų lėšų, ir Respublikos Prezidentė pritarė tai idėjai, ir netgi imperatyviai nurodė, kad tai turi būti padaryta. Kol kas yra numatoma naudotis Latvijoje veikiančios laboratorijos paslaugomis. Mėginiai, esant gyventojų nusiskundimams, bus paimami. Paimami neinformuojant iš anksto ir ūkio subjektų tam, kad būtų ir tam tikras objektyvumo kriterijus. Pačius mėginius paims taip pat Latvijos pareigūnai ir ištyrę pateiks duomenis. Bus palyginama, ar viršija nustatytas higienos normas, ir bus taikoma tam tikra administracinė atsakomybė ūkio subjektų vadovams. Informuosime ir Aplinkos ministeriją, kad atitinkamai taikytų sankcijas ūkio subjektams kaip įmonėms. Tai yra tikrai numatoma daryti ir bus daroma. Manau, rezultatas bus.
PIRMININKAS. Dabar klaus V. Valkiūnas, Jungtinė Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos frakcija. Po jo klaus K. Glaveckas, Liberalų sąjūdžio frakcija.
V. VALKIŪNAS (J(LiCS ir TPP)F). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas gerbiamajam ministrui R. Palaičiui. Ar nemanote, kad nereikia skriausti policijos darbuotojų ir nepasiduoti premjero spaudimui dėl biudžeto, kad būtų išlaikytas šitas… Ir antras klausimas, kada užeisite į Jungtinę Liberalų ir centro (…) frakciją?
R. PALAITIS. Į antrą klausimą galiu atsakyti. Kai tik pakviesite, ateisiu iš karto, kai pirmą kartą pakviesit.
Dėl pirmojo klausimo. Na, matote, premjeras iš esmės jau atsakė į tą klausimą pradžioje Vyriausybės valandos. Tai yra kolektyviniai Vyriausybės sprendimai dėl biudžeto. Dėl to įvairių ministrų nuomonės bus įvairios, bet nori nenori mes turėsime pasiekti kokį nors konsensusą ir tą konsensusą jūs turėsite patvirtinti Seime balsuodami dėl biudžeto įstatymo. Tai tiek.
PIRMININKAS. Seimo narys K. Glaveckas, Liberalų sąjūdžio frakcija. Po to žodį suteiksime A. Sysui.
K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas finansų ministrei ir dar kai kuriems kitiems ministrams, kurie galės atsakyti. Ruduo, be abejo, yra biudžeto laikotarpis, yra du pagrindiniai klausimai, kaip išleisti efektyviai pinigus. Kur išleisti, tai siūlo visi. Antras klausimas – ne mažiau svarbesnis, tai natūralu, kur gauti pinigų, kurie galėtų tas išlaidas patenkinti ir padėti. Norint tuos dalykus, aišku, spręsti, būtina vis tiek žinoti daug tiksliau tuos Finansų ministerijos planus, arba, kitaip sakant, biudžeto projektus, kurių, deja, komitetas dar kol kas nematė, bet čia tik tarp kitko.
Esminis klausimas yra toks, kad Biudžeto ir finansų komitetas bando pagelbėti Vyriausybei ir Finansų ministerijai, kaip surasti pinigų. Vienas iš tokių pinigų radimo būdų, kurį nurodė ir Prezidentė, ir premjeras daug kartų kalbėjo, yra valstybinio turto naudojimas. Mes žinome Amerikos ir kitų kraštų patyrimą, kai kongresuose vyksta testomanijos arba tardymai, didelių įmonių, kompanijų klausymai, kaip jos atlieka finansinę veiklą, kokius mokesčius moka. Ar jūs nemanote, kad būtų tikslinga pradėti ir Seime tokius klausymus pačių didžiausių valstybinių kompanijų, tai, pavyzdžiui, uostas, geležinkeliai, miškai, „Klaipėdos nafta“, jų vadovų ir atitinkamų ministrų, kaip jie naudoja tą turtą ir kokį indėlį į kitų metų biudžetą jie duos? Problema ta, kad tas didžiulis turtas, kurį jie naudoja, daugelis kompanijų, kurios naudoja, biudžeto atžvilgiu labai neefektyviai naudojamas. Kokia būtų jūsų pozicija dėl tokių veiksmų? Tai galėtų atlikti Biudžeto ir finansų komitetas ir Audito komitetas, tokią savotišką testomaniją. Kokia jūsų pozicija? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ. Ačiū už klausimą. Pirmininke, tikrai turiu pasakyti, kad labai vertinu komiteto ir komiteto vadovybės konstruktyvią pagalbą sprendžiant biudžetinius klausimus. Vakar skaičiau laikraštyje, kad kažkur yra biudžeto projektas, bet Finansų ministerijoje jo tikrai nėra. Todėl gal laikraštis ką nors yra paruošęs kaip alternatyvą, ir manau, kai galėsime diskutuoti apie skaičius konstruktyviai, tada, be jokios abejonės, komiteto nuomonė bus labai svarbi. Nekalbant apie tai, kad procedūriškai ji visada yra esminė.
Dabar kalbant apie jūsų antrą klausimą, aš manau, kad viešuosiuose finansuose yra daug panašumų į privačius finansus, tai yra tada, kai spaudžia lėšų stygius, pirmiausia, žinoma, yra kaštų mažinimo kelias, tačiau kaštų mažinimas turi ribas ir anksčiau ar vėliau verslas turi pradėti galvoti apie tai, kaip didinti pajamas. Turime tuos rezervus, sakykime, kurie yra akivaizdūs, daug diskutuojami, deja, nelabai lengvai eksploatuojami, kaip šešėlinė ekonomika ir kontrabanda.
Yra toks tiesus rezervas, vadinamas mokesčių kėlimu, kas Lietuvoje visą laiką kelia labai daug diskusijų, kartais nebūtinai ir labai pagrįstų. Taip pat yra trečias kelias, tai yra tai, ką jūs paminėjote, tai yra valstybės turtas ir pajamos iš valstybės turto. Aš manau, kad be visų likusių sąlygų, be to, kad apie mokesčius diskutuoti mes nenorime, be to, kad kontrabandos ar šešėlinės ekonomikos mažinimas yra, na, būkime atviri, laiko ir tam tikro įdirbio reikalaujantis darbas, manau, kad turto valdymas ir pajamos iš geresnio turto valdymo yra pagrindinis, labai svarbus ir kertinis šaltinis gerinant 2011 m. biudžeto rodiklius. Tikiuosi, kad Seimas tam skirs deramą dėmesį.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Jeigu dar galėčiau pridurti, tikrai labai vertinu K. Glavecko mintį apie tam tikrą priežiūrinę komiteto veiklą vertinant visų stambiųjų kompanijų, sakysime, veiklą, jų valdymą ir jų finansinius rezultatus, kurie būtų svarbūs ir biudžetui. Bet šalia to, aš manau, reikia atkreipti dėmesį į tai, ką mes Vyriausybėje esame pradėję svarstyti, remdamiesi kitų šalių patirtim. Kaip rodo kitų šalių patirtis, vien individualių įmonių toksai, sakysime, kratymas ir bandymas iš jų paimti daugiau pinigų neduoda maksimalaus rezultato. Visos šalys, kurios ėjo šiuo keliu, galų gale pamatė, kad reikia ir bendrai valstybės valdomo turto valdymo pertvarkos, sisteminės pertvarkos tam, kad pasiektum tokį rezultatą. Čia mes matome irgi labai svarbų uždavinį ir jo artimiausių rezultatų mes tikimės jau kitų metų biudžete numatydami gana ženklias pajamas iš tokio valstybės valdomo turto tiek svarstant individualių įmonių klausimus, tiek ir bendros sistemos pertvarkos klausimus.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas. Po jo – A. Dumbrava.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau paklausti energetikos ministro pono A. Sekmoko. Vakar turėjau susitikimą su Vilniaus miesto gyventojais ir dalis Šeškinės gyventojų pakliuvo į tokius nemokumo spąstus, nors jie nori mokėti, aš turiu omeny priimtą Šilumos įstatymą. Tai yra bendrijos, namai arba gyventojai, kurie pasirinko antrą šilumos gamybos būdą. Matyt, įstatyme yra spraga, kad „Vilniaus vandenys“ priima pinigus tik iš juridinių asmenų, jie turi sutartį su „Vilniaus energija“ ir jiems perveda. „Vilniaus energija“ su fiziniais asmenimis bendrauti nenori, nes jie sako: mes imame tik už pagamintą šilumą, už vandenį mes pinigų imti nenorime. Situacija yra tokia, kad ketvirtas mėnuo 630 Vilniaus miesto namų negali sumokėti savo mokesčių už pašildytą vandenį, už sunaudotą šilumą.
Mano klausimas būtų – ką galvoja ministerija, kaip taisysime šią klaidą? Administruojančios įstaigos nenori sudarinėti sutarčių, nors jie turi administratorius ir iš principo galėtų, nes bijo, kad nuostoliai, kurie atsiranda naudojant vandenį, guls jiems ant pečių. Dabar žmonės nori mokėti, surenka pinigus, visiems siunčia, niekas neima. Ką daryti?
A. SEKMOKAS. Ačiū už klausimą. Noriu atkreipti dėmesį, kad ši problema yra iškilusi tik Vilniuje. Kaune ir kituose miestuose viskas vyksta normaliai, atsiskaitoma ir už šilumą, ir už šiltą vandenį. Tai yra skirtinga įstatymo interpretacija. Aš manau, įstatymai negali būti interpretuojami, įstatymai turi būti vykdomi. Tai yra dviejų ūkinių subjektų: „Vilniaus energijos“ ir „Vilniaus vandenų“, ginčas. Iš tikro tas ginčas turi būti sprendžiamas laikantis įstatymų ir jeigu įstatymų viena ar kita pusė nesilaiko arba interpretuoja juos savaip, tai klausimas turi būti sprendžiamas teisme. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dabar klausia… (Balsai salėje) Prašom patikslinti, tik daug trumpiau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Labai trumpai, gyventojams skaičiuojami delspinigiai, ką turi daryti gyventojai? Dabar gyventojai tapo dviejų institucijų, iš kurių nei viena, nei kita nenori imti pinigų, įkaitais. Jūs, kaip energetikos ministras, nemanote, kad galbūt reikia taisyti įstatymą ir išspręsti šį klausimą, jeigu du nesusitaria? Kas mokės delspinigius už tuos žmones?
A. SEKMOKAS. Aš dar kartą kartoju, kad kituose miestuose tokios problemos nėra, ir tai parodo, kad tai nėra įstatymo problema, tai yra problema tų, kas nesilaiko įstatymų. Lygiai taip pat gyventojai gali į teismą paduoti institucijas, kurios nesilaiko įstatymų. Tai yra sprendžiama įstatymų laikymosi tvarka. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S. Bucevičius…
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Vicemeras atsakingas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ruošiasi D. Bekintienė, kadangi A. Šedžiaus salėje nėra, nebent jis ateitų.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, jūs prieš tai minėjote, kad kolega A. Dumbrava klausia, po jo aš turėčiau klausti.
PIRMININKAS. Atsiprašau, aš praleidau A. Dumbravą. Labai atsiprašau, suklydau. Seimo narys A. Dumbrava. Mano klaida, atsiprašau.
A. DUMBRAVA (TTF). Labai ačiū. Gerbiamasis energetikos ministre, atsiprašau, ministre, už įkyrumą, tačiau praeitame posėdyje aš jūsų klausiau dėl kompensacijų ir dėl socialinių išmokų Visagino miesto gyventojams. Jūs sakėte, kad galbūt bus svarstoma Ignalinos AE posėdyje. Tačiau tas klausimas praeitą savaitę nebuvo svarstomas. Aš jūsų labai norėčiau prašyti ir atkreipti dėmesį, na, kada jūs galite pažadėti, kad tie du klausimai, kurie rūpi šio regiono gyventojams, būtų išspręsti? Labai ačiū.
A. SEKMOKAS. Galima klausimą pakartoti?
A. DUMBRAVA (TTF). Aš norėčiau paklausti energetikos ministro, jisai žino tą klausimą, tačiau tas klausimas, apie kurį mes kalbėjome praeitą savaitę dėl kompensacijų Visagino miesto gyventojams ir dėl socialinių išmokų, nebuvo svarstomas Ignalinos AE valdybos posėdyje. Prašau pasakyti, kada jūs konkrečiai galite pažadėti, kad tą klausimą mes išspręsime ir tuos du programos punktus įvykdysime? Ačiū.
A. SEKMOKAS. Esu davęs raštišką pavedimą valdybos pirmininkui, po to, ką jūs minėjote, iš tikro tą klausimą aš jam uždaviau, dabar esu davęs raštišką pavedimą, kad šitas nutarimas būtų vykdomas.
PIRMININKAS. Dabar klausia S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Dėkoju, pirmininke, maniau, kad mano teisė jau bus kaip ir praėjusi. Gerbiamasis ministre Palaiti, šiandien jūs populiariausias esate, aš norėjau paklausti. Seimo nariu jūs buvote dvi kadencijas, ir kai per vieną televizijos laidą jūs komentuojate nesusitardami savo Ministrų kabinete ir prašote viešojoje erdvėje Seimo palaikymo, jūs puikiai žinote, kaip yra formuojamas biudžetas ir kiek Seimo nariai turi galių, jeigu jūsų nepalaiko Ministrų kabinetas. Kur mes jums galėtume padėti kaip Seimo nariai?
R. PALAITIS. Biudžeto projektas yra integralus Vyriausybės darbo produktas. Vyriausybė ir ateina su tuo projektu į Seimą. O komitete svarstant, ypač Biudžeto ir finansų komitete, kuriame, kaip jūs teisingai pasakėte, teko 8 metus dirbti, Seimo nariai pagal savo prioritetus, pabrėžiu, kaip jiems atrodo geriau, teikia pasiūlymus, ir Seimas pritaria arba nepritaria tiems pasiūlymams. Jūs žinote viską, jūs pats dirbate Seimo Biudžeto ir finansų komitete. Jeigu jūs manote, kad viešasis saugumas yra prioritetinė sritis, tai jūs tiesiog pateiksite tokius pasiūlymus ir tiek.
PIRMININKAS. Klausia D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Mano klausimas energetikos ministrui. Gerbiamasis ministre, šiandien į plenarinio posėdžio darbotvarkę yra įtrauktas Seimo rezoliucijos „Dėl lengvatinio tarifo vartotojams, naudojantiems elektros virykles, panaikinimo“ projektas. Jis atidėtas ir bus svarstoma po pertraukos kaip pirmas klausimas. Mums būtų labai pravartu išgirsti jūsų nuomonę. Ar iš tikrųjų tokį lengvatinį tarifą žadama panaikinti? Ačiū už klausimą. Atsakymą, ne klausimą.
A. SEKMOKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų turi būti peržiūrėti elektros energijos tarifai. Jie peržiūrimi trejų metų laikotarpiu ir naujus tarifus, jų principus nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija kartu, be abejo, su ministerija. Kokie yra principai nustatant naujus tarifus?
Visų pirma tarifų reforma, atsiskaitymai už elektros energiją neturi didinti kainų vartotojams dabar, šiuo ekonominio sunkmečio laikotarpiu. Tai viena.
Antra. Vartotojas iš esmės turi turėti pasirinkimo teisę iš kelių galimų tarifų. Mes neturime primesti vartotojams tam tikro tarifo. Kaip mes turime įvairius mobiliojo ryšio tarifus, taip iš principo turėtų būti galimybė elektros vartotojams pasirinkti tokį tarifą, koks jiems yra palankesnis pagal vartojimo pobūdį.
Trečia. Mes neturime diskriminuoti vartotojų technologiškai, kokį vieną ar kitą elektros įrenginį jis naudoja.
Iš tikrųjų yra socialinė klausimo pusė, tai yra socialinis atsakingumas elektros įmonių ir elektros sektoriaus. Visų pirma šitas socialinio atsakingumo klausimas galėtų būti siejamas ne konkrečiai su elektros viryklėmis, bet, matyt, su kur kas svarbesniais dalykais, tokiais kaip šildymas elektra, nes daugelis vartotojų šiandien jau yra perėję prie šildymo elektra. Toks klausimas galėtų būti nagrinėjamas. Tokie yra principai. O šiandien jokie tarifai nėra nei panaikinti, nei nustatyti nauji.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, kad būtų visiškai aišku, tai yra ketinimas panaikinti tarifo lengvatą ar nėra?
A. SEKMOKAS. Iš tikrųjų yra ketinimas peržiūrėti ir nustatyti naujus atsiskaitymo tarifus už elektros energiją. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dabar klaus Seimo narys E. Jonyla, o ruošiasi klausti D. Barakauskas.
E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš noriu paklausti žemės ūkio ministro. Gerbiamasis ministre, ar šiais metais bus bent dalis išmokų mokama taip kaip praeitais metais už pasėlius?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Noriu pasakyti džiugią žinią, šiandien turi būti paskelbta oficialiai, kas prieš dvi dienas buvo išgirsta neformaliame Ministrų Tarybos pasitarime, kad nuo spalio 16 d. bus mokamos tiesioginės išmokos, europinė dalis. Taip pat galvojame tiesioginių išmokų nacionalinę dalį irgi pradėti mokėti. Taigi atsakiau turbūt į klausimą.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys D. Barakauskas. Ruošiasi V. Gedvilas.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Po Prezidentės kritikos dėl Aplinkos ministerijos ir ministro darbo jūs, premjere, prisiėmėte atsakomybę, bet jūs ir taip atsakingas, ir dėl daugiabučių renovavimo blogo rezultato.
Vakar Europos reikalų komitete buvo klausymas šios problemos ir jinai pašiurpino, nes jūs tikriausiai žinote, kas buvo įrašyta jūsų Vyriausybės programoje, tai yra renovuoti 2 tūkst. daugiabučių per metus. Tai yra jūsų programoje. Vakar išaiškėjo, kad kontroliuojančiame fonde iš viso turi būti surinkta 783 mln. Jūs žinote, kad šiuo metu ten yra netoli 600 mln. Nedarbas Lietuvoje milžiniškas, visi statybininkai baigia išvažiuoti iš Lietuvos, tie žmonės, kurie dar liko Lietuvoje ir kurie dar turi darbą, pagrindinę lėšų dalį turi skirti mokesčiams už šildymą. Vakar išaiškėjo, kad su bankais yra pasirašyta to fondo tik viena sutartis dėl vieno daugiabučio renovavimo.
Gerbiamasis Ministre Pirmininke, situacija yra tikrai labai kritiška ir be jūsų asmeniško įsikišimo ir Vyriausybės sprendimo ta situacija nepasikeis. Aš noriu paklausti, ką jūs darysite, nes tai yra baisu, tai yra 600 mln., kurie gali būti panaudoti energijai sutaupyti, šiandien nebus įsavinti, pagrindinę dalį sudaro europiniai pinigai.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, kiek aš esu informuotas, šiuo metu arba jau vykdoma renovacija, arba jau baigti projektai, atrodo, 149 pastatų. Kurie renovuojami. Nėra taip, kad būtų visiškas nulis, kaip jūs sakote.
Antras dalykas. Kodėl ne 2 tūkst., o tik 150? Pasvarstykime šiek tiek objektyviau. Iš tiesų praeiti metai – gilios krizės metai ir, žinia, bankai apskritai nieko nefinansavo, ne tik renovacijos, bet ir normalaus verslo nefinansavo, ir turėjome ieškoti pačių įvairiausių būdų, kaip skatinti bankus, ir kurti naujus finansinės inžinerijos instrumentus. Ir tik dabar bankai, nors dar vis nedrąsiai, bet pradeda pasirašyti sutartis su fondu, su Europos investicijų banku dėl savo dalyvavimo šioje programoje. Jeigu turėtume kokių nors būdų, kaip paskatinti nepriklausomus komercinius bankus aktyviai dalyvauti šioje programoje, būtume tikrai laimingi.
Trečias dalykas. Deja, turiu pasakyti, vienas dalykas, ko mes nenumatėme, kad štai šita programa, kuri tikrai yra svarbi, sulauks tiek daug opozicijos ne visada konstruktyvios kritikos, kad žmonėms patikėti, jog joje apsimoka dalyvauti, pasidarė kur kas sunkiau. Jeigu jūs prisidėtumėte prie mūsų aiškindami žmonėms, kad tai tikrai jiems apsimokantis dalykas, naudingas ir jiems, ir valstybei, aš manau, mes pasiektume kur kas geresnių rezultatų, nei nuolat kritikuodami, sakydami, kad programa visai bloga, kad žmonės darys nesąmonę, jeigu dalyvaus, ir taip toliau.
Aš tiesiog raginu visus mus pamatyti bendrą tikslą ir suvokti, kad ta kritika dėl kritikos, dėl šiandieninės politikos, grynai dėl šiandieninės politikos, jinai nieko gero neduoda. Mūsų programa, kaip vertina ekspertai, pagal savo instrumentus, pagal savo finansinę inžineriją, pagal savo patrauklumą vartotojams yra efektyvesnė nei mūsų kaimynų estų, bet kaimyninėje Estijoje tokia programa yra kur kas efektyviau naudojama žmonių. Tai atsakykime į klausimą, kokios priežastys? Kodėl estai tokią programą naudoja kur kas efektyviau nei mes Lietuvoje ir ką mes padarėme ne taip, kad Lietuvos vartotojai, Lietuvos gyventojai nenori šitos programos naudoti tokia apimtimi, kokia galėtų naudoti? Atsakykime kiekvienas sau, ar viską padarėme, kad tikrai tokia svarbi programa būtų iš tikrųjų žmonių suprasta, būtų vertinama ir būtų naudojama.
PIRMININKAS. Klausia V. Gedvilas. Ruošiasi A. Dumčius.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas skirtas švietimo ir mokslo ministrui. Žinau, kad Švietimo ir mokslo ministerija kreipėsi į Vyriausybę dėl išorinio aukštųjų mokyklų vertinimo įvedimo. Gerbiamasis ministre, norėčiau jūsų paklausti. Kokia yra dabar strategija, ar tie ekspertai bus vien tik užsieniečiai, ar bus dar ir mūsų vidaus ekspertų? Jeigu vidaus ekspertai vieni kitus ekspertuos, vienos aukštosios mokyklos kitas aukštąsias mokyklas, tikrai vaizdas bus iškreiptas, nes tai jau mes darėme tikriausiai gal prieš 10 metų, vieni kitus vertinome. Jeigu atvažiuoja iš vieno universiteto ir vertina kitą universitetą, visada yra šiek tiek subjektyvizmo ir, aišku, visą laiką teisina tą universitetą, kad jis stipresnis, geresnis, bet ta, kuri atvažiuoja vertinti, ji vertina pagal tai, kaip subjektyviai galvoja. O jeigu reikėtų pakviesti užsienio ekspertus ir jie būtų tik užsienio ekspertai, aš manau, kad tas malonumas labai brangiai kainuotų. Bet jeigu taip būtų atlikta, aišku, nėra blogai. Bet kiek tai kainuotų mūsų valstybei, išorinis mūsų universitetų vertinimas? Ar jūs tai skaičiavote?
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Klausimas tikrai aktualus ir vakar Vyriausybė priėmė sprendimą patvirtinti aukštųjų mokyklų išorės vertinimo tvarkos aprašą. Atitinkamai jį diegdami, mes ketiname tokį išorinį sisteminį vertinimą atlikti palaipsniui visų Lietuvos aukštųjų mokyklų, tiek universitetų, tiek kolegijų. Jūs tikrai esate teisus, kad nedidelės šalies mastu interesų konfliktas, kai vieni kitus, patys save vertiname, natūraliai badytų akis, ir tą mes matydavome pastaruoju metu, kai būdavo atskiros studijų programos vertinamos Studijų kokybės vertinimo centro sudarytose ekspertų grupėse. Pirmiausia mes remtumės užsienio ekspertais. Čia būtų vertinama ne mokslo ir studijų programų turinys, bet sisteminė aukštųjų mokyklų veikla, žiūrima į aukštųjų mokyklų valstybės biudžeto lėšų naudojimo veiksmingumą, į materialių išteklių studijoms pakankamumą ir panašius dalykus. Tai būtų pagalba pačioms aukštosioms mokykloms. Pirmiausia mes manome, kad tai turėtų būti užsienio šalių mokslo ir studijų ekspertai, turintys patirties kokybės valdymo tematika.
Vienos mokyklos išorės vertinimas, preliminariais skaičiavimais, būtų apie 40 tūkst. Lt. Dalį lėšų mes planuojame pasitelkti iš europinių lėšų, iš dalies ir pačios aukštosios mokyklos prie to prisidėtų, nes manau, kad tai yra ir jų pačių interesas pažiūrėti į savo būklę sistemiškai, nes šita išorės aukštųjų mokyklų vertinimo tvarka yra grindžiama Europos Sąjungoje taikomais kokybės vertinimo kriterijais, todėl aš manau, kad tai yra tikrai gera patirtis. Ir tai bus daroma palaipsniui, ne visas mokyklas, bet tas, kur seniausiai tai buvo daroma. Natūralu, tai yra pagrindas akredituoti arba sąlyginai laikinai akredituoti. Toks būtų mano komentaras. 40 tūkst. Lt viena aukštoji.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumčius. Ruošiasi E. Žakaris.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš norėjau paklausti apie daugiabučių renovaciją, kaip ir D. Barakauskas, bet premjeras atrodytų atsakymą pateikė, nors aplinkos ministras tylėjo. Tada aš keičiu klausimą gerbiamajai krašto apsaugos ministrei. Kaip sveikata dviejų sužeistųjų pastaruoju metu mūsų karių Afganistane, įdomu. Turite informacijos?
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Taip, turiu, ką tik ją gavau, nes nuolat palaikau ryšį. Šiuo metu jie yra evakuojami (…) lėktuvu į karo ligoninę, labai gerai aprūpintą karo ligoninę, kur vienam jų turės būti atlikta operacija. Iš dalies pirmoji pagalba sėkmingai buvo suteikta Čagčarano medikų, tiksliau, mūsų medikų, dislokuotų kartu su mūsų kariškiais Čagčarane. Būklė kol kas nekelia pavojaus gyvybei.
PIRMININKAS. Klausia E. Žakaris. Ruošiasi P. Gražulis.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti finansų ministrės. Gerbiamoji ministre, įstatymas mums suteikė teisę visiems nuo savo sumokėtų pajamų mokesčio 2 % pervesti norimoms įstaigoms ir buvo patvirtinta tvarka. Internetu parašius prašymą įstaigos gaudavo anksčiau, popieriniu variantu vėliau, ir tokiu laiku jau su visom įstaigom būdavo atsiskaitoma. Deja, šiandien kai kurios įstaigos truputį yra gavusios, bet didžioji dalis visai yra negavusios. Ar čia yra Vyriausybės skolinimasis iš žmonių, ar čia kokie kiti trukdžiai? O klausimas būtų, kada įstaigos gali tikėtis, nes visoms tikrai trūksta lėšų, gauti tuos 2 %? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ. Dėkui už klausimą. Turiu pasakyti, kad nuo pat tada, kada ta nuostata atsirado, lėšų pervedimo terminas buvo, jeigu aš neklystu, lapkričio 15 d., ir tikrai iki tos dienos visos lėšos, kurios priklauso institucijoms, bus pervestos.
Man tik kyla kitas klausimas, kaip institucijos gali teigti, kad jos nesulaukia lėšų, kai jos neturi jokių galimybių žinoti, ar joms tas lėšas kas nors skyrė, nes šita parama yra skiriama anonimiškai. Tai, kad viena ar kita institucija lėšų vienais metais gauna, o kitais metais gali ir negauti, manau, kad yra pakankamai natūralus dalykas, nes tai priklauso nuo žmonių pasirinkimo. Ir tai, kad kartais institucijos būna, kad šiek tiek piktnaudžiauja savo statusu, primygtinai prašydamos ar nelabai geranoriškai spausdamos kai kuriuos galimus donorus, tai taip pat yra faktas, bet nereiškia, kad žmonės galiausiai pasirenka tokį sprendimą. Tikrai galiu patikinti, kad taip, kaip numato teisės aktai, visos lėšos bus pervestos, jeigu bus galimybė pervesti tas lėšas anksčiau, tai Mokesčių inspekcija taip pat tai padarys.
PIRMININKAS. Klausia P. Gražulis. Pasiruošti turėtų K. Daukšys, jeigu jo nebus, S. Stoma, kurio irgi nematau.
P. GRAŽULIS (TTF). Norėčiau paklausti gerbiamojo premjero ir papildys finansų ministrė. Vakar BNS išplatino pranešimą, jog Vyriausybė daugiabučių namų renovacijai, reklamai, skiria 30 mln. Lt, kur nėra jokios renovacijos. Gerbiamasis premjere, jūs sakėte, kad principingai kovosite su korupcija. Kaip jūs manote, badmečiu, kada nėra pinigų, skirti daugiabučių namų renovacijai 30 mln. ar tai nėra korupcija? Ar tai nėra papiktinimas žmonių?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, ką tik prieš tai kalbėjome apie renovaciją. Pirmas dalykas, ką aš noriu pasakyti, tai Vyriausybė jokių pinigų neskiria. Tai yra Europos Sąjungos viešinimo programa, kur pati Europos Sąjunga iš tikrųjų yra numačiusi prievolę, naudodama Europos Sąjungos pinigus, o mes juos naudosime renovacijai, tuo pat metu skirti tam tikrą dalį pinigų ir išaiškinti žmonėms, kam ir kodėl tie pinigai naudojami.
Dabar antras dalykas, tai jau ponas D. Barakauskas klausė. Gerbiamasis Gražuli, tam, kad atsvertume jūsų kritikos šitai renovacijos programai neigiamą poveikį, iš tikrųjų turime galvoti, kaip žmonėms dabar išaiškinti, kad šitoje renovacijos programoje iš tikrųjų yra labai svarbu dalyvauti. (Balsas salėje) Gerbiamasis kolega, gal galite tiek nesinervinti, nesuprantu, kodėl jūs taip nervingai žiūrite į tai, kad žmonėms bus aiškinama, kodėl reikia taupyti energiją, kodėl reikia pasinaudoti renovacijos programa ir kokią naudą iš to turės jie patys, ir visa Lietuva. Tai gal aplinkos ministras daugiau paaiškins.
G. KAZLAUSKAS. Aš visų pirma norėčiau patikslinti, kad 35 mln. Lt yra skirti 5 metų laikotarpiui ir skirti tai programai administruoti, viešinti, skatinti. Tai nėra reklama, kaip jūs pasakėte. Pirmame etape, kur vyksta konkursas baigiamosios stadijos, viešinimo reikalams numatyta tik 9 mln. Lt dvejiems metams. Jeigu mes norime paskatinti ir daugiau žmonėms išaiškinti, tylėdami mes to rezultato nepasieksime.
PIRMININKAS. Buvau paskelbęs kitus Seimo narius, kurie turėtų klausti, tačiau jų nėra salėje. Matau, kad atvyko opozicijos lyderis, ir dabar suteiksim teisę jam pateikti du klausimus.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aišku, P. Gražulio klausimas buvo tikrai labai geras, nes čia yra keli variantai, kaip viešinimui panaudoti lėšas. Ar pati Vyriausybė maždaug sukuria programą ir paskirsto tolygiai per įvairias viešinimo priemones, ar tiesiog suteikia atskirai vienai kompanijai laimėti konkursą ir po to formuoti politiką? Bet ne apie tai. Aš Ministrui Pirmininkui, aišku, ir Vyriausybei klausimas.
Paskutiniu metu, kada reikia priimti svarbius klausimus, dažnai vyksta įvairiausios diskusijos. Konkrečiai, dujų sektorius, yra Europos Sąjungos teisė, taip, mes ją visi žinome, bet labai keista, kai gauname pareiškimus iš „Lietuvos dujų“, iš Vyriausybės komentarai vėl kitokie. Aš suprantu, ten, kur yra kompetencija, Vyriausybė turi visuomenei ir politikams paaiškinti, kad turime atlikę ekonominę analizę. Jeigu atskirsime tinklus, pavyzdžiui, rezultatas bus toks ir toks. Jeigu neatskirsime, rezultatas toks ir toks. Šiandien, pavyzdžiui, man visiškai neaišku, tai kokie yra atlikti skaičiavimai ir kokia bus nauda, jeigu jūs įgyvendinsite vieną strategiją, pavyzdžiui, Lietuvos dujų tinklų atskyrimą. Ar jūs turite tokią analizę atlikę, ar ne? Kaip atsilieps vartotojams? Tai būtų mano pirmas klausimas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jūs turbūt matote ir sekate mūsų diskusiją su „Lietuvos dujų“ akcininkais, „Gazpromu“, E.ON’u. Jeigu nesekate, tai gaila, kad opozicijos lyderis tam neturi laiko. Siūlyčiau sekti, nes tai labai svarbus klausimas, strateginis klausimas. Jūs matote, kad akcininkai kartais ir pagrasina – jeigu mes įgyvendinsime europinę direktyvą, tai gali būti ir sutrikimų dėl dujų tiekimo. Aš manau, kad tai yra visiškai netoleruotina visos Lietuvos atžvilgiu. Nepaisydami to, kokiai politinei partijai mes priklausome, turime suvokti, kad tokie svarbaus sektoriaus akcininkų argumentai yra visiškai nepriimtini, netoleruotini, ir aš tikiuosi, kad ir opozicija lygiai taip pat šiuo klausimu pasisakys.
Dabar dėl ekonominių naudų. Aš noriu priminti, kad 2003–2004 metais jūsų Vyriausybei būnant valdžioje, privatizavus „Lietuvos dujas“ tokiu būdu, koks buvo pasirinktas, neatskyrus magistralinių tinklų, visi magistraliniai ir skirstomieji tinklai atiteko privatiems akcininkams, t. y. „Gazpromui“ ir E.ON kompanijai. To rezultatas yra tai, kad per 20 metų, taip pat ir paskutinius 10 metų, Lietuva niekaip nepajudėjo link to, kad turėtų alternatyvius dujų tiekimus. To pasekmė yra tai, kad šiandien Lietuvos vartotojui, Lietuvai „Gazpromo“ dujos yra tiekiamos 100 dolerių už tūkstantį kubinių metrų brangiau, negu tokios pat dujos yra tiekiamos Vokietijai. Galima labai paprastai suskaičiuoti, kad Lietuvai kiekvienais metais suvartojant 3,5 mlrd. kubinių metrų „Gazpromo“ dujų mes sumokame 350 mln. dolerių brangiau, negu sumoka Vokietijos vartotojai už tokias pat dujas, o tai reiškia, sumokame apie 1 mlrd. Lt kiekvienais metais daugiau, negu būtume sumokėję, jeigu būtume turėję kokių nors alternatyvų arba būtume turėję tokią situaciją, kokią turi Vokietijoje dujų vartotojai. Štai kokia yra kaina neprotingų anuomet padarytų veiksmų ir to, kad nebuvo politinės valios pasiekti šioje situacijoje esminių permainų.
Šiuo atžvilgiu europinės direktyvos, kurios yra priimtos visoje Europoje, išanalizavus visos Europos dujų sektoriaus situaciją ir labai aiškiai pamačius, kad, esant dominuojančiam monopolistui kokioje nors dujų rinkoje ir jam turint visas galimybes diktuoti dujų tiekimo sąlygas, dėl to labai skaudžiai kenčia vartotojai, aš jums parodžiau, kiek dėl to mes kenčiame… Europos Sąjungoje buvo priimta direktyva labai aiški. Negali tuo pat metu tas pats subjektas ir turėti dujas, jas importuoti arba jas įvežti į rinką, ir tuo pačiu turėti magistralinius tinklus, ir tuo pačiu metu turėti ir skirstomuosius tinklus. Nes tokia dominuojanti monopolisto padėtis iš tikrųjų jam leidžia diktuoti kainas tokias, kokias jis nori turėti, nepriklausomai nuo to, ar jis yra Rytų kompanijos, ar Vakarų kompanijos akcininkas. Štai kodėl mes ir siekiame permainų, nes labai aiškiai matome, kad, įgyvendinus būtent tokias europines pertvarkas ir tuo pat metu pastačius suskystintų dujų terminalą, mums nebereikės mokėti to priedo, kokį mokame dabar, t. y. milijardo litų kiekvienais metais. Noriu pasakyti, kad už milijardą litų mes per metus galėtume pastatyti bent du suskystintų dujų terminalus, jeigu tam būtų poreikis.
PIRMININKAS. Antrasis opozicijos lyderio klausimas.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gaila, aš visiškai ne to klausiu. Aš klausiu, kada atsiras atskiros įmonės, kurios skirstymo tinklus administruos, ar kaštai išaugs, ar ne. Dėl atskiro terminalo, gerbiamasis Ministre Pirmininke, kaip tik jūsų dėka buvusiai Vyriausybei ir buvo užkirstas kelias, kad tas procesas prasidėtų. Tikriausiai puikiai atsimenate. Ir tą yra pasakę tie verslininkai, kurie šiuo metu toliau dalyvauja tame projekte. Kita netiesa yra tai, mes vakar gavome informaciją, kad Vokietija už dujas moka didesnę kainą negu Lietuva. Gaila, galėsiu atnešti diagramas ir parodyti kitą sykį. Kažkas jums teikia, matyt, kitokią informaciją ir melagingą informaciją. Mes gavome, jeigu rimtai, gavome tikrai ne Lietuvoje.
Kitas klausimas. Paskutiniu metu labai diskutuojama apie valstybės turto valdymą. Ir kai kada negaliu suprasti, kaip bus su tuo… komercinių įmonių, kurios užsiima komercine veikla, akcinių bendrovių, kurių turtas priklauso valstybei. Iš pasisakymų suprantu, kad kalbama ir apie tų įmonių pelną. Čia yra du dalykai: turto valdymas ir įmonės veiklos valdymas. Ar tas, kuris valdys tą turtą, bus atsakingas ir už įmonės veiklos rezultatus, už strategijos įgyvendinimą? Nes ten būna pasakyta, kad įmonė gauna per mažai pelno. Turėtų gauti daugiau pelno. Čia yra atskiras klausimas. Jūs paaiškinkite šiuos dalykus.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš iš eilės. Jūs čia tris klausimus. Pirmas dalykas dėl terminalo ir kaip sekėsi tą terminalą statyti jūsų Vyriausybei. Noriu pasakyti, kad mes siekiame kompleksinių pertvarkų viso dujų sektoriaus, matydami vieną labai aiškų tikslą – tai garantuoti mūsų dujų sektoriaus nepriklausomumą ir realias alternatyvas. Jūs buvote pasirinkę vieną kelią – statyti terminalą, tuo tarpu nepertvarkyti dujų sektoriaus. Ką reiškia pastatyti terminalą ir po to žiūrėti, kaip tas pastatytas terminalas turės veikti tuo atveju, kai magistraliniai dujų tinklai priklauso tam pačiam „Gazpromui“? Būtų reikėję tą patį terminalą atiduoti tam pačiam „Gazpromui“, nes jis būtų likęs visiškai nenaudojamas. Šalia to, be abejo, jeigu nėra statoma tuo pat metu linija tarp Klaipėdos ir Jurbarko, vėlgi toks terminalas nebus panaudotas visa apimtimi. Taigi kompleksiškai – terminalas, europinė direktyva, jungtis tarp Klaipėdos ir Jurbarko ir dar papildomai saugyklų klausimas. Štai kas turi būti išspręsta tuo pat metu. Nes kitu atveju vien terminalas, pastatytas ar Klaipėdoje, ar kur nors kitur, būtų ganėtinai neapgalvota investicija į infrastruktūrą. Todėl mes ir pasakėme labai aiškiai, kad turime viską svarstyti tuo pat metu. Ir šioje vietoje aš raginu būtent taip ir matyti visą situaciją.
Antra jūsų klausimo dalis dėl dujų kainų. Jeigu jūs klausotės, ką kalba tas pats „Gazpromas“, tai, be abejo, jums pateiks vienus skaičius. Imkite oficialiai skelbiamas dujų kainas prie sienos, kiek kainuoja dujų kaina prie Lietuvos sienos ir kiek kainuoja prie Vokietijos sienos, ir jūs pamatysite skirtumą. Kaip po to Vokietijos skirstomieji tinklai tas nusipirktas dujas pristato vartotojams, tai jau yra kitas klausimas, bet mes žiūrėkime, kiek mokame prie sienos. Kiek mes mokame ir kiek moka Vokietija prie sienos už tas pačias „Gazpromo“ dujas.
Ir paskutinis dalykas dėl valstybės valdomo turto. Kai valstybė valdo turtą, ką ji per 20 metų išmoko valdyti, mes tą matome labai aiškiai, kokius rezultatus šiandien turime – į biudžetą pajamų gauname labai nedaug. Turime kitų šalių patirtį, ne tik Švedijos, Suomijos. Turime visų turtingiausių šalių patirtį. Žinome ir taisykles, kurios toje pačioje OECD organizacijoje yra patvirtintos, kaip turėtų būti tvarkomas toks valdymas, ir matome, kokius rezultatus pasiekė. Valdydama tokios apimties komercinį turtą, kaip Lietuvoje mes valdome, 18 mlrd. vertės, Švedija pagal jų proporcijas per metus į biudžetą gautų apie pusantro milijardo litų. Ir principai, kurie taikomi, yra labai aiškūs: visų pirma skaidrumas, t. y. tokių įmonių finansiniai rezultatai ir visa finansinė veikla turi atitikti geriausius tarptautinių kompanijų finansinės veiklos principus. Turime orientuotis į geriausiai veikiančias kompanijas, į įtrauktas į sąrašą kompanijas, į tarptautinėse rinkose kotiruojamas kompanijas ir taikyti būtent tokius pat finansinės ir visos kitos veiklos skaidrumo principus.
Antras dalykas, aiškių tikslų kėlimas tiek finansinėje veikloje, tiek kituose parametruose. Ir trečias dalykas, kaip rodo visa patirtis, – tokių įmonių valdymas turi būti atskirtas nuo tiesioginio politikų dalyvavimo, nuo tiesioginio ministerijų dalyvavimo. Turime pasitikėti tokių įmonių valdybomis, jos turi būti pakankamai nepriklausomos ir turi atsakyti už savo pasiektus rezultatus. Štai ir visi principai.
PIRMININKAS. Kadangi opozicijos lyderio klausimai sukėlė ilgus atsakymus, tai dar suteiksime žodį Seimo nariui J. Juozapaičiui paklausti paskutinio.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų aplinkos ministrui. Ar jums žinoma, dėl kokių priežasčių nevykdomas (…) baseino, vandens ir nuotekų tinklų projektas Linkuvos mieste, Pakruojo rajone?
G. KAZLAUSKAS. Konkrečiai aš paprašyčiau jūsų, jeigu galėtumėt, man pateikti tiksliai projekto pavadinimą, aš pasitikslinčiau, nes iš karto taip atsakyti negaliu.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū. Gerai.
PIRMININKAS. Dėkojame visiems ministrams, dalyvavusiems posėdyje ir atsakiusiems į klausimus. Dabar prašysime pasilikti aplinkos apsaugos ministrą G. Kazlauską, nes kitas klausimas yra jo teikiamas įstatymo projektas Nr. XIP-1253. Atsiprašau, pateiks ne ministras, bet viceministras Arūnas Zabulėnas. Kviečiame viceministrą į tribūną pateikti Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir vieno straipsnio pripažinimo netekusiu galios bei įstatymo priedo pakeitimo projektą. Prašom.
13.32 val.
A. ZABULĖNAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Taigi teikiamas papildymas dėl cheminių medžiagų…
PIRMININKAS. Prašyčiau jus, mikrofonas įjungtas, truputį arčiau mikrofono. Truputį arčiau į mikrofoną prašyčiau kalbėti, kad geriau girdėtųsi.
A. ZABULĖNAS. Šis įstatymas yra parengtas siekiant pritaikyti Europos Sąjungos teisės aktus. Esminiai pakeitimai tai yra tikslas atsižvelgti į įsigaliojusį 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento Tarybos reglamentą dėl cheminių medžiagų…
PIRMININKAS. Atsiprašau. Prašau tylos salėje kalbantiems su ministrais. Gal būtų galima netrukdyti pranešėjui?
A. ZABULĖNAS. Ačiū. Dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo pakeisti įstatymo nuostatas, reglamentuojančias cheminių medžiagų ir preparatų, mišinių klasifikavimą, ženklinimą, pakavimą, atsisakyti prieštaraujančių Europos Sąjungos teisės nuostatų, nustatyti jų galiojimo terminus pereinamuoju laikotarpiu ir pereiti prie naujos tarptautiniu lygiu suderintos cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo, ženklinimo sistemos. Taip pat pripažinti netekusiu galios reikalavimą dėl pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo vidaus audito atlikimo reglamentavimo kaip perteklinį. Ačiū, tiek trumpai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimų niekas nenori pateikti, sąrašas tuščias. Dėkojame pranešėjui. Galima kalbėti dėl šio įstatymo. Taip pat niekas neužsirašė kalbėti. (Balsai salėje) Galima balsuoti dėl pritarimo šio įstatymo projektui po pateikimo. Prašom balsuoti.
Už – 19, susilaikė 6. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Pagrindinis ir vienintelis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti įstatymo projektą lapkričio 16 d. Pastabų dėl to nėra? Pritarta.
13.35 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 841, 237, 242 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1386ES (pateikimas)
Kviečiu viceministrą grįžti į tribūną ir pateikti kitą įstatymo projektą, kurio Nr. XIP-1386. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 841, 237, 242 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.
A. ZABULĖNAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymas dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymo projekto teikiamas atsižvelgiant į du Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus, tai yra dėl gyvsidabrio ir jo junginių eksporto uždraudimo bei gyvsidabrio saugaus saugojimo ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo. Juo siekiame užtikrinti minėtų Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimą ir atsakomybės klausimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip pat niekas nenori paklausti. Dėkojame pranešėjui. Niekas nenori kalbėti. Prašau? Niekas neužsirašė kalbėti. Prašom balsuoti dėl pritarimo šio įstatymo projektui.
Už pritarimą po pateikimo balsavo 31, susilaikė 2. Pateiktam įstatymui po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pritarta. Papildomu – Aplinkos apsaugos komitetas. Taip pat pritarta. Siūloma svarstymo data – lapkričio 16 d. kartu su anksčiau pateiktu įstatymu.
Nematau pranešėjo. Mes truputį anksčiau baigėme klausimą. Teisingumo viceministras yra pakeliui, bet dar neatvyko. Dabar mes galėtume galbūt Seimo nario K. Ramelio teikiamą ir 55 parašais remiamą projektą… Taip pat nėra. Negalime pateikti, nes yra neaptartas prieštaravimo Konstitucijai klausimas. Neturiu alternatyvos, kaip padaryti trumpą pertraukėlę iki 13.50 val., kol nustatytu laiku atvyks pranešėjas. Vėl pertraukėlė iki 13.50.
Pertrauka
13.48 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 5, 21, 29, 35, 5122, 877, 891, 116, 1241, 125, 127, 1301, 1672 , 17223, 185, 191, 192, 1921, 226, 231, 239, 2413 2414 , 2591, 262, 263, 266, 268, 269, 272, 276, 282, 288, 293, 295, 304, 308, 313, 314, 320, 326, 329, 334, 336, 337 ir 3381 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 1971 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Kodekso papildymo 1154 ir 1922 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIP-2012 (pateikimas)
PIRMININKAS. Pranešėjas atvyko tiksliai nustatytu laiku, pora minučių anksčiau. Pranešėjas – teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius. Kviečiu jį į Seimo tribūną pateikti Administracinių teisės pažeidimų kodekso daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.
T. VAITKEVIČIUS. Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu jums Administracinių teisės pažeidimų kodekso daugelio straipsnių pakeitimo projektą. Noriu atkreipti dėmesį, kad šis projektas yra konsoliduotas įstatymo projektas siekiant optimizuoti teisėkūrą, sumažinti jūsų svarstomų projektų skaičių. Šiame įstatymo projekte yra konsoliduoti keli įstatymų projektai, sakyčiau, kurie yra rengti tiek Teisingumo ministerijos, tiek Ūkio ministerijos, tiek Žemės ūkio ministerijos, tiek Aplinkos ministerijos, tiek Vidaus reikalų ministerijos. Iš tiesų sričių, apie kurias kalba tas įstatymo projektas, grupė yra labai plati, galbūt plačiau pristatant ji pareikalautų daugiau laiko. Tačiau, kadangi turiu laiko tiek, kiek numatyta Seimo statute vienam projektui, akcentuosiu kelis svarbiausius, mano požiūriu, klausimus ir pakeitimus.
Įstatymo projektas susijęs su keliomis Administracinių teisės pažeidimų kodekso reguliuojamomis sritimis. Tai yra specialiosios dalies, reglamentuojančios nuobaudas ir tam tikras pažeidimų sudėtis, keitimas, ir teisenos dalies, kuri reglamentuoja patį procesą ir nuobaudų vykdymą, pakeitimai. Dėl nuobaudų dalies yra daugiausia pakeitimų. Jie susiję su poreikiu derinti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą su kitais įstatymais, su poreikiu derinti kodeksą su Europos Sąjungos reikalavimais. Šita dalis susijusi su pirotechninių priemonių naudojimo apribojimais, su genetiškai modifikuotų organizmų naudojimu, išleidimu į aplinką, tam tikrų augalų auginimu, taip pat susijusi su elgesio ant ledo tvarkos pažeidimais ir t. t.
Svarbesni, mūsų nuomone, tokie specialūs pakeitimai, susiję su procesu ir sankcijų vykdymu. Susiję su procesu paminėtini tokie pakeitimai kaip numatymas to, kad kodekse turi būti numatyta galimybė vykdyti paiešką administracinėn atsakomybėn trauktinų asmenų. Iš tiesų problemų yra tuomet, kai gyvenamoji vieta nežinoma arba žmogus nepagaunamas, įprasta tvarka siunčiant jam pranešimus, ir pati teisena negali prasidėti jo neradus. Taip pat numatoma, kad liudytojai administracinių teisės pažeidimų procese privalo pateikti savo parodymus įgaliotoms institucijoms, ir tai patvirtinama tuo, jog jų atsisakymas duoti parodymus, paaiškinimus prilyginamas melagingiems parodymams arba vengimui duoti parodymus.
Šalia to mes, įvertindami, kad iki šiol kodekse yra spraga neapribojant liudytojų galimybės atsisakyti duoti parodymus tuomet, kai parodymai galėtų pakenkti jų artimiems žmonėms, numatome tokią teisę – atsisakyti duoti parodymus, kai žinios yra susijusios su artimaisiais, giminaičiais, kas yra numatyta jau, beje, Baudžiamajame kodekse.
Taip pat, siekdami padaryti efektyvesnį procesą, kita vertus, ir užtikrinti galimybę pasiekti teisingumo rezultatų, mes siūlome pailginti nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose apskundimo terminus nuo 10 iki 20 dienų. Atskirai noriu paaiškinti. Esmė ta, kad dabartinis procesas neužtikrina to, kad žmogus laiku galėtų gauti pranešimą apie dėl jo priimtus nutarimus. Dėl to neretai teismai tiesiog priversti formaliai spręsti skundus su prašymu pratęsti apskundimo terminą. Tokia praktika iš tiesų apsunkina tiek teismus, tiek diskredituoja pačias teisėsaugos institucijas, tiek neužtikrina teisingumo vykdymo.
Kalbant apie sankcijas, apie jų įgyvendinimą, atkreiptinas dėmesys į šitą dalį, ir tai yra, matyt, pats įdomiausias ir svarbiausias, konceptualiausias pakeitimas, tai yra siūlymas atsisakyti šiuo metu Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos galimybės keisti baudas į areštą. Iš tiesų situacija yra tokia, kad neretai, ypač tai susiję su nuolat administracinius teisės pažeidimus darančiais asmenimis, kurie neturi turto, neturi pajamų, tokie žmonės tiesiog areštą traktuoja kaip lengvesnę nuobaudą. Jie naudojasi tuo, kad šiuo metu Administracinių teisės pažeidimų kodeksas visais atvejais numato, kad asmuo gali sulaukti baudos pakeitimo, jeigu jis neturi pajamų. Tai leidžia jam tikėtis maksimalios 30 dienų trukmės arešto nuobaudos, kurią jis pasirenka. Nepaisant to, be abejonės, yra galimybė pasirinkti ir viešuosius darbus, bet bendrasis principas yra toks, kad viešieji darbai skiriami tiktai asmens sutikimu. Tokio sutikimo negaunama, asmuo pasirenka areštą, ir galima konstatuoti, kad jokios reikšmės nubaudimas jam neturi. Jis tas nuobaudas gali atlikti nuolat ir yra tam pasirengęs.
Tokia situacija iš tiesų netenkina, manau, ir tų, kurie taiko nuobaudas, ir tų, kurie galvoja apie tai, kad sankcijos turi būti efektyvios ir atgrasančios, netenkina, be abejonės, ir visuomenės ta prasme, jog visuomenė, užuot nubaudusi asmenį, patiria dar ir tam tikrų nuostolių privalėdama išlaikyti tokį asmenį areštinėje.
Mes siūlome numatyti galimybę nuobaudas keisti į viešuosius darbus visais atvejais, numatyti tai, kad nuobaudas, baudas į viešuosius darbus gali keisti ne tiktai teismai, bet ir kitos teisėsaugos institucijos, nagrinėjančios bylas, ir taip mes norime praplėsti viešųjų darbų taikymo sritį. Tai, mūsų nuomone, užtikrintų sankcijų efektyvumą, jų rezultatyvumą, ir valstybė, visuomenė nepatirtų nuostolių dėl to, kad asmuo turi atlikti tam tikrą sankciją.
Šalia to, kalbant apie vykdymo procesus, taip pat paminėtini ir kiti pakeitimai, tokie kaip siūlymas leisti (…) arešto nuobaudą atlikti ir savaitės poilsio dienomis. Iš tiesų Baudžiamajame kodekse tai yra numatyta tuomet, kai šnekama apie arešto bausmę, ATPK to nenumato. Tai dažnai lemia ir tai, kad užuot pasirinkus administracinį areštą, kuris daugeliu atvejų galėtų būti efektyvesnis, vis dėlto pasirenkama bauda, nes 30 parų areštas išties asmeniui gali grėsti ir tuo, jog prarandamas darbas, na, pasekmės yra išties neadekvačios toms, kurių siekiama skiriant nuobaudą už administracinius teisės pažeidimus. Iš tiesų teismas galėtų, mūsų nuomone, kiekvienu atveju vertinti, kaip turėtų būti efektyviausiai atliekamas areštas – ar ištisai, ar tiktai asmens poilsio dienomis. Tai tiek apie esminius pakeitimus.
PIRMININKAS. Daug jums laiko…
T. VAITKEVIČIUS. Be abejonės, esu pasirengęs atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą, bet yra užsirašę bent trys Seimo nariai jūsų paklausti. A. Sysas klausia pirmasis.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis viceministre, turbūt matėte, yra Teisės departamento gana daug pastabų. Jūs ilgai pristatinėjote, nes keičiate labai daug straipsnių. Mano gal būtų bendras toks, ne atskirom grupėm, nes čia dalis išbraukiama, dalis įrašoma, plečiamos atsakomybės ribos, dydžiai. Gerbiamasis viceministre, ar šitas naujas įstatymo pataisų paketas arba vienas įstatymas padarys daugiau tvarkos pirmiausia teismuose, nes teismų kiekis yra be galo didelis, tai gal šitos pataisos pagreitins bylų sprendimą. Koks pagrindinis tikslas buvo sujungiant šiuos visus įstatymus į vieną ir teikiant šitą įstatymą svarstyti Seimui? Jūs nepasakėte.
T. VAITKEVIČIUS. Labai ačiū. Tai išties vieno tikslo įvardyti šiuo atveju ir nelabai galima, nebent tikslas būtų sutvarkyti teisinę sistemą atsižvelgiant į nūdienos poreikius. Taip galėtume įvardyti. Bet išties tikslas mano pristatytų konkrečių pakeitimų yra susijęs su siekiu užtikrinti proceso ir nuobaudų efektyvumą, supaprastinti procesą, padaryti jį greitesnį.
Kiti pakeitimai, susiję su sankcijomis, kaip minėjau, susiję tiek su Europos Sąjungos reikalavimais, tiek su poreikiu suderinti sankcijas su kitais jau Seimo priimtais įstatymais.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis viceministre, kiek supratau iš jūsų pranešimų, žadama atsisakyti arešto, bet tie žmonės, kurie neturi turto ir negali susimokėti tos baudos, bus daugiau skatinami atlikti viešųjų darbų. Kas kontroliuos tuos viešuosius darbus? Nes dažniausiai tuos viešuosius darbus organizuoja seniūnijos. Ateina tokie nusikaltę, prasižengę žmonės į seniūnijas, tai seniūnas, kad jais greičiau atsikratytų, tiesiog jiems užrašo tas valandas ir niekas jų daugiau nekontroliuoja. Policija užeina į seniūniją pasiteirauti, ar jis atliko, ir tiek tų žinių. Ar jūs nemanote, kad šitą papildomą krūvį skiriate seniūnijoms, o kai niekas nieko nekontroliuoja, tai tos baudos yra kaip ir viešieji darbai – kaip ir simbolinės? Tai irgi nieko gero.
T. VAITKEVIČIUS. Labai ačiū už klausimą. Iš tiesų tai viena iš rimčiausių problemų, kurias nagrinėjome rengdami šitą įstatymo projektą. Noriu atkreipti dėmesį, kad seniūnų ir policijos pareigūnų, kurie nevykdo įstatymų, tokią veiklą, manau, galima vertinti labai adekvačiai. Jie privalo ir šiuo metu vykdomus darbus užtikrinti, kad jie būtų vykdomi. Prirašinėjimas, kaip galima įvardyti, nėra galimas nei dabar, nei ateity. Be abejo, viešuosius darbus organizuoti yra tam tikras sudėtingas uždavinys. Bet pagal mūsų turimą informaciją ir gautus iš teisėsaugos institucijų vertinimus iš tiesų dauguma savivaldybių susitvarko su viešųjų darbų skyrimu, jų kontrole, vykdymu. Manau, veiklos viešųjų darbų srityje tvarkant aplinką, renkant šiukšles, padedant socialinėms įstaigoms ir panašiai iš tiesų yra labai daug. Viešieji darbai yra vienas iš tų rezervų, kuriuos galėtų savivaldybės išnaudoti, dauguma, dar kartą kartoju, išnaudoja. Manau, kad ir kitos turėtų daryti taip pat.
PIRMININKAS. Dar į vieną klausimą prašysime atsakyti. Klausia E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis viceministre, yra labai didelės žirklės tarp baudų. Ar jūs nemanote, kad vis dėlto neturėtų jos būti tokios didelės, nes tai palieka labai daug vietos subjektyviems dalykams? Ačiū.
T. VAITKEVIČIUS. Labai ačiū. Iš tiesų, jeigu tai bendras klausimas dėl dabartinio Administracinių teisės pažeidimų kodekso reguliavimo, aš tikrai sutinku su tuo, kad būtina sistemiškai peržiūrėti sankcijas. Kaip tik mes šiais metais, tikiuosi, pateiksime naująjį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, kuriame tai bus sistemiškai išspręsta.
Iš tiesų yra ir kita problema – Administracinių teisės pažeidimų kodekso dermė su Baudžiamuoju kodeksu. Iš tiesų ilgą laiką egzistavusio ATPK sankcijos neretai peržengia savo ribas ir pasiekia Baudžiamajame kodekse nustatytą dydį. Čia mes, be abejonės, tai turime sureguliuoti.
Dėl konkrečių atskirų veikų, be abejonės, jas reikia vertinti kaip atskiras. Nes tam tikros žirklės yra reikalingos tam, kad sugebėtume įvertinti lengvinančias, sunkinančias aplinkybes, atsižvelgti į kiekvieno pažeidimo aplinkybę ir atitinkamai parinkti nuobaudą. Tai tiek.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui gerbiamajam viceministrui. Niekas neužsirašė kalbėti dėl šio įstatymo po pateikimo. Prašau balsuoti dėl pateikto įstatymo – pritarimo jam ar nepritarimo.
Už balsavo visi 37 Seimo nariai, dalyvavę balsavime. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo.
Siūlomas pagrindiniu Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pritarta. Papildomu – Biudžeto ir finansų komitetas. Pritarta. Siūloma svarstyti lapkričio 16 d. Pritarta. Skelbiu rytinio posėdžio pabaigą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcja; J(LiCS ir TPP)F – Jungtinė (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcija; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.