Negalutinis variantas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 247
STENOGRAMA
2010 m. rugsėjo 21 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
V. BALTRAITIENĖ ir Č. JURŠĖNAS
PIRMININKAS (Č. JURŠĖNAS, LSDPF*). Mielieji kolegos, mielosios kolegės, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. rugsėjo 21 d. vakarinį plenarinį posėdį. Prašom ramiai ir atsakingai registruotis. Pirmiausia, kaip numatyta, ataskaitos, bet iki ataskaitų vienas rytinis klausimas, apie kurį smulkiau pasakysiu, kai baigsime registruotis.
46. Neblogai.
15.04 val.
Mielieji kolegos, mes priėmėme Seimo nutarimą „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“. Darbo partijos frakcija pasitarė ir mano, kad V. Gapšys turėtų likti Seniūnų sueigoje, o kadangi jiems priklauso viena vieta, turėtų būti išbrauktas V. Bukauskas. Ar galime taip patikslinti priimtą nutarimą ir laikyti… (Balsai salėje: „Balsuojam!“) Taip, balsuoti reikia. Teisingai. Balsuoti reikės.
Gerbiamieji kolegos, tai yra 1 straipsnio patikslinimas vietoj V. Bukausko įrašyti V. Gapšį, Darbo partijos frakcijos seniūną, sutinkam? (Balsai salėje: „Balsuojam!“) Jeigu sutinkam, prašom balsuoti. Minutėlę! Jeigu kas labai nori, prašom. Ne. Nerodykite pirštais vieni į kitus. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų patikslintas nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“, kolegą V. Bukauską pakeičiant V. Gapšiu? Prašom balsuoti. Atskirai susitarsite.
Užsiregistravo ir balsavo 52: už – 49, prieš – 1 ir 2, šitie trys susitarime nedalyvauja. Nutarimas priimtas.
15.06 val.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2009 metų veiklos ataskaita
Kolegos, dabar 2-1 kompleksinis klausimas, tai yra Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2009 metų veiklos ataskaita. Kviečiu pamažu prie tribūnos artėti Remigijų Rekertą, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininką. O antroji šio kompleksinio klausimo dalis – Seimo nutarimo „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2009 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr. XIP-2029. Bet pirma ataskaita, pranešimas, klausimai ir atsakymai. Prašom. Kolegos, tylos! Paklausykime.
R. REKERTA. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Seimo Pirmininke, tiksliau, posėdžio pirmininke, atsiprašau. Vadovaudamasis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 19 straipsniu, teikiu ataskaitą už 2009 metus. Atkreipiu jūsų dėmesį, kad ataskaitiniu laikotarpiu veikė ankstesnės sudėties komisija, su kuria turėjau garbės ir malonumo dirbti. 2009 m. komisijos sudėtis buvo tokia: Jolanta Petkevičienė, Vytautas Andriulis, Antanas Marcijonas, Rytis Juozapavičius ir Stasys Viljeris. Komisijos ataskaitą sąlyginai galima padalinti į tris dalis, prie kiekvienos iš jų trumpai ir sustosiu.
Visų pirma komisijos atlikti tyrimai ir priimti sprendimai. Ataskaitiniu laikotarpiu komisija atliko 226 tyrimus, priėmė 94 sprendimus. 58 atvejais komisija konstatavo, kad buvo pažeistas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas ir 14 atvejų komisija konstatavo, kad įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos, nes nepasiteisino visuomenės informavimo priemonėse ir fizinių ir juridinių asmenų pranešimuose nurodyta informacija. 22 atvejais komisija buvo priversta nutraukti tyrimus, nes nesurinko pakankamai įrodymų nei dėl įstatymo pažeidimo padarymo, nei dėl pažeidimo nebuvimo. Nors tyrimų dėl valstybės tarnautojų atlikta kaip visada daugiau, nuo 2006 m. tendencija yra panaši ir aiški – įstatymo nuostatas labiausiai pažeidžia valstybės politikai.
Komisijos sprendimuose dažniausiai nagrinėta tokia problematika: pirmiausia nepotizmo atvejai. Turima omenyje tai, kad valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys naudojasi savo galia, įtaka ir t. t. tam, kad priimtų sprendimus, tiesiogiai susijusius su jų artimų asmenų interesais. Taip pat ryšiai su įmonėmis ir organizacijomis. Komisija yra atlikusi nemažai tyrimų, kai valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, tiesiogiai susijusius su įmonėmis, iš kurių jie gauna naudos, t. y. jie yra akcininkai arba užima tam tikras pareigas. Taip pat nemažai komisijos tyrimų buvo atlikta dėl naudojimosi savo įtaka, pareigomis, kai valstybės arba savivaldybės turtu naudojamasi kaip asmeniniu. Čia, aišku, dažniausiai kalbama apie tarnybinių automobilių naudojimą netarnybiniais tikslais, t. y. ir į darbą, ir į sodą, ir į alkoholinių gėrimų parduotuves. Komisija yra konstatavusi nemažai tokių įstatymų pažeidimų.
Kaip žinome, komisijos sprendimai yra skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Iš 94 sprendimų, kurie buvo priimti 2009 m., tiktai 8 iš jų buvo apskųsti, 5 skundus dėl komisijos sprendimų teismas atmetė, vieną skundą dėl komisijos sprendimo pareiškėjas atsiėmė pats, nes, matyt, nematė reikalo ar noro bylinėtis su komisija, vieną skundą dėl komisijos sprendimo teismas patenkino ir vieną patenkino iš dalies. Abu šie sprendimai yra apskųsti apeliacine tvarka Vyriausiajam administraciniam teismui ir teikiant šią ataskaitą šios bylos dar nėra išnagrinėtos.
Pagrindinė problema, kas buvo kartota Seimui nuo 2006 m., kuri apskritai, mano galva, demoralizuoja visą tarnybinės etikos normų laikymąsi, yra tai, kad teismai mano, kad jeigu asmuo nutraukia tarnybos santykius prieš komisijai pradedant tyrimą, toks asmuo gali išvengti atsakomybės, nes komisija faktiškai negali vertinti jo veiklos. Jeigu išeitų pateikti tokį palyginimą, tai tas pat, kaip koks nors valstybės pareigūnas paima kyšį, išeina iš darbo ir niekas jo veiklos tirti negali. Kadangi yra išnaudotos visos teisminės procesinės priemonės, aš manau, kad šis dalykas reikalauja įstatymų pataisų.
Komisijos darbo krūvis. Komisijos darbo krūvis nuo 2000 m. smarkai išaugo – bendras sprendimų skaičius išaugo tris kartus, sprendimų, kuriuose nagrinėjama asmenų veikla, – penkis kartus, sprendimų, kur konstatuoti įstatymų nuostatų pažeidimai, – septynis kartus. Tokia tendencija yra labai aiški ir kiekvieną sprendimą, kurį komisija priima… Sakau, priima septynis kartus daugiau sprendimų, kur yra konstatuojami įstatymų nuostatų pažeidimai, ir komisijos darbuotojai kiekvieną kartą turi eiti ir ginti teisme. Vienu žodžiu, visuomenė vis dažniau praneša apie tarnybinės etikos normų pažeidimus ir komisija pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymą yra priversta juos visus nagrinėti.
Prevencinė veikla. Švietimas. Iš savo praktikos (ir ankstesnė komisija su tuo sutiko) galiu pasakyti, kad nemaža dalis tarnybinės etikos pažeidimų yra atliekama vien dėl to, kad nėra aiškūs reikalavimai valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims. Komisija apklausė 400 institucijų, iš jų net 80 % pasakė, kad jiems trūksta elementarios informacijos, kaip tas tarnybinės etikos normas taikyti, ką daryti su tomis privačių interesų deklaracijomis. Atsiliepdama į tą poreikį komisija pradėjo organizuoti komisijos patalpose nemokamus mokymus valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims. Jie patys ateina, susirenka ir klauso seminarus, kurių metu yra nagrinėjamos dažniausiai pasitaikančios problemos, tai yra interesų konfliktai, nusišalinimo tvarka, dovanų priėmimas, naudojimasis tarnybiniais automobiliais, kelionės, kurios kartais gali sukelti interesų konfliktus, nepotizmo atvejai, apribojimai pasibaigus tarnybai. Tokius mokymus per 2009 m. yra išklausę 700 valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir dauguma iš jų užima vadovaujančias pareigas. 2010 m. šis skaičius bus dar didesnis. Greičiausiai pasieks 900.
Komisija 2009 m. priėmė dvi rezoliucijas, kurios apibendrina informaciją apie interesų konfliktų riziką ir jų prevenciją.
Pirmoji rezoliucija dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų laikymosi kontrolės vykdymo yra parengta atsižvelgus į susiklosčiusią situaciją Lietuvoje. Komisija išnagrinėjo, kaip vykdoma interesų konfliktų prevencija, ir paaiškėjo, kad absoliučiai jokios prevencijos institucijos nevykdo. Privačių interesų deklaracijos yra kaupiamos, sandėliuojamos, saugomos seifuose, rūsiuose ir taip toliau, bet su jomis niekas nedirba.
Tokia situacija yra ydinga. Siekdama tą dalyką išspręsti komisija pasiūlė šia rezoliucija įtraukti į aktyvią interesų konfliktų prevenciją visus vadovaujančias pareigas užimančius asmenis. Apklausus 400 institucijų paaiškėjo, kad šita rezoliucija yra įgyvendinta maždaug ketvirtyje institucijų. Maždaug šimtas institucijų yra įgyvendinusios. Tai ir centriniai, ir teritoriniai policijos komisariatai, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Mokesčių inspekcija, darbo biržos ir taip toliau.
Antra rezoliucija dėl prievolės vengti interesų konflikto ir pareigos nusišalinti ankstesnės sudėties komisija apibendrino dešimties metų veiklos praktiką ir pateikė rekomendacijų, nuo kokių sprendimų geriau nusišalinti, siekiant nepakliūti į interesų konflikto situaciją, ir kaip tinkamai nusišalinti, kaip tinkamai tą faktą užfiksuoti.
Komisija taip pat pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymą privalo teikti rekomendacijas ir metodinę pagalbą. Komisija teikia tokias rekomendacijas dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo praktinio įgyvendinimo ir leidimo dirbti kitą darbą. Taip pat komisija labai intensyviai bendradarbiauja su vietos etikos komisijomis, savivaldybių tarybų etikos komisijomis ir teikia joms tam tikras pastabas.
Išanalizavusi 2009 m. savivaldybių etikos komisijų sprendimus, kurių iš viso yra 115, komisija pateikė tam tikras rekomendacijas, o pagrindinės problemos yra tokios.
Tik pusės savivaldybių etikos komisijų yra tinkama sudėtis. Įstatymas numato, kad vietos bendruomenių atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip trečdalį savivaldybės etikos komisijos, tuo tarpu tiktai pusė savivaldybių atitinka šį kriterijų. Kitose savivaldybėse arba tokių atstovų nėra iš viso, arba jų yra labai mažai.
Taip pat vis dar pasitaikanti problema, kad savivaldybių etikos komisijų sprendimai neatitinka elementarių teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų. Juose nėra nurodyti teisiniai motyvai, nėra argumentų, yra tiktai toks protokolinis sprendimas, kurį gavęs asmuo net nesupranta, kodėl jis pažeidė tarnybinę etiką. Tai atsižvelgusi į tas problemas komisija 52 atvejais pateikė rekomendacijas savivaldybių etikos komisijoms, kaip šitą veiklą pagerinti.
Privačių interesų deklaravimas. Šita komisijos veiklos sritis labiausiai pasikeitė, nes 2008 m. Seimas pataisė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą ir tris kartus apkrovė komisiją darbu, nes tris kartus padaugėjo viešai deklaruojančių asmenų – nuo 3 tūkst. iki 11 tūkst., taigi daugiau nei tris kartus.
Išanalizavus deklaracijas galima pastebėti tokius dalykus. Kas antras asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, deklaruoja ryšius su įvairiais juridiniais asmenimis ir dauguma jų yra ne asociacijos, draugijos, klubai, o pelno siekiantys juridiniai asmenys. Tai yra akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės. Kas dešimtas žmogus deklaracijoje pateikė sąrašą asmenų, dėl kurių jam kyla interesų konfliktų. Tai dažniausiai yra vėlgi nepotizmo tam tikros apraiškos, asmenys nurodo artimuosius, dirbančius toje pačioje institucijoje, ir taip deklaruoja, kad dėl šių asmenų jie negali priimti jokių sprendimų. Ir, be abejo, kas antras deklaravo sandorius, kurie privalomi deklaruoti nuo 2600 Lt. Jeigu neklystu, kiekvienas, kas perka, parduoda, maino ar dar kažką daro su savo turtu, ir to turto vertė viršija 2600 Lt, privalo deklaruoti. Tai kas antras žmogus deklaruoja šiuos sandorius ir jie iš principo yra sietini su nedidelės vertės buitinėmis išlaidomis. Taigi privačių interesų deklaracijoje mes netikėtai atrandame išlaidų deklaravimą.
Komisija taip pat kompleksiškai patikrino 584 viešąsias įstaigas, kuriose stebėjo deklaravimo procesą, ir nustatė, aišku, tai nebuvo jokia nuostaba komisijai, bet nustatė, kad viešosios įstaigos apskritai nesupranta, kam yra reikalingos tos privačių interesų deklaracijos, ką su jomis daryti, kas jas turi skaityti ir kokias rekomendacijas pateikti. Tai čia irgi yra tam tikras komisijos veiklos baras, ir, sakyčiau, nemažas.
Apskritai netrukdydamas jūsų brangaus laiko aš tiesiog reziumuosiu, kad nuo 2008 m., taip istoriškai žiūrint, komisijos veiklos sritis plėtėsi. Iš komisijos reikalaujama vis daugiau. Tai yra analizuoti tarnybinės etikos problemas, rengti ir įgyvendinti prevencines priemones, teisės aktus, analizuoti ir siūlyti pakeitimus, teikti metodinę pagalbą ir taip toliau, ir panašiai. Tyrimų skaičius, aš jau minėjau, kiek kartų išaugo. Deklaracijų skaičius, irgi minėjau, kiek išaugo. Komisijos nariai tapo nuolatos dirbantys pareigūnai, jie dabar valstybei kainuoja tris kartus daugiau. Visame šiame kontekste, kai nuo 2008 m. reikalavimai Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai tiktai kilo, finansavimas tiktai mažėjo. Tai siūlyčiau į šitą dalyką atsižvelgti.
Aš savo pranešimą baigiau, esu pasirengęs atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti tikrai labai daug Seimo narių. Daugiau nei dešimt. Pirmasis – A. Mazuronis. Neatsišaukia. Vienu mažiau. J. Juozapaitis. Ruošiasi kolega E. Žakaris.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iki metų galo liko trys mėnesiai, o jums trūksta atlyginimų finansavimui 270 tūkst. Kaip numatote spręsti šią problemą?
R. REKERTA. Grįšiu iš darbo ir pasiimsiu nemokamas atostogas. Tą patį daro ir kiti darbuotojai.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Žakaris. Ruošiasi kolega J. Narkevičius.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kaip rodo statistika, dėl didžiosios dalies žmonių, na, jūs dar nebuvote pirmininku, kuriuos įvertindavo komisija neigiamai, kažkodėl per teismus jūsų išvados būdavo naikinamos. Komisija, be abejo, dėl to praranda pasitikėjimą, nes aš manau, kad daug žmonių nusprendžia, kad paprasčiausiai neverta gaišti laiko, įsigyti papildomų priešų ir taip toliau. Ar jūs šiuo klausimu kažką numatote daryti, kad vis dėlto tos išvados būtų tokios, kad nebūtų įmanoma teisme… ar čia su teismais problemos? Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom.
R. REKERTA. Trumpai atsakysiu į jūsų klausimą dėl teismų. Tikrai nėra tokia tragiška situacija. Kaip minėjau, daugiau nei 90 sprendimų ir apskųsti tiktai 8, iš jų 5 skundus teismas atmetė, liko tiktai 3. Komisija apeliacine tvarka bylinėjasi su keletu likusių. Taigi situacija nėra tokia liūdna su teismais. Aš dabar ieškau ataskaitoje informacijos. Štai radau. 2009 m. – 8 apskųsti sprendimai iš 86, 2008 m. – 93 sprendimai, tik 6 apskųsti. Vienu žodžiu, nėra taip jau dažnai mūsų sprendimai skundžiami. Bet iš tikrųjų, atsakydamas į jūsų pastabą dėl sprendimų kokybės, pasakysiu, mes stengiamės daryti viską, kas įmanoma, kad teismuose atsilaikytume.
Dabar dėl įstatymo pataisų. Tai čia yra atskiras klausimas. Aš tikiuosi, kai Seimas patvirtins ataskaitą, komisija nedelsdama pateiks savo matymą, kaip išspręsti tuos teisinius kazusus, kur procesinių priemonių jau nėra. Jau nebeišėjo komisijai apginti savo pozicijos. Galbūt reikės inicijuoti teisės aktų pakeitimus.
PIRMININKAS. Kolegos, prašom klausytis! Dabar žodis J. Narkevičiui. Ruošiasi profesorė V. M. Čigriejienė.
J. NARKEVIČ (TTF). Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, pirma, aš pastebėjau, kad nėra rengimo taisyklių, pagal kurias jus ruošiate ataskaitą. Gal tai ir nebūtina, bet tiesiog tokia įdomi mano pastaba. O esminis klausimas dėl vieno tyrimo proceso, kuris sukelia tam tikrą diskriminavimą Lietuvos ir tarptautinėje arenoje. Be abejo, turbūt suprantate, kad kalbu apie pradėtą tyrimą, europarlamentaro V. Tomaševskio veiklą, nes jūs pradėjote tą tyrimą. 15 Seimo narių bandė atkreipti dėmesį, kad, matyt, tas tyrimas neapima jūsų funkcijų ir galbūt nereikėtų šito daryti, bet jūs priėmėte sprendimą, kuris buvo apskųstas ir pirmojoje instancijoje buvo lyg ir panaikintas, tolesnis jo likimas neaiškus. Maža to, Europos Parlamentas reagavo į tai…
PIRMININKAS. Laikas!
J. NARKEVIČ (TTF). …ir pradėjo gynimą. Mano klausimas būtų toks: kokia dabartinė situacija dėl nepagrįstai pradėto tyrimo ir kokius jūs atlikote, ruošiatės atlikti veiksmus, kad ateityje šitai nepasikartotų? Ačiū.
R. REKERTA. Atsakau iš karto. Nedalyvavau priimant šitą sprendimą. Bet kokia kritika ankstesnei komisijai būtų nesuprantama, mano galva. Aš negaliu kritikuoti komisijos, kuri priėmė šitą sprendimą. Bet aš kitaip pasakysiu. Dėl kodekso, kuris numato komisijai… Galbūt sukelsiu kai kurių Seimo narių nuostabą. Situacija yra tokia, kad kodeksas buvo pakeistas. Jeigu įsiskaitytume į teisinį tekstą, komisija vis dar gali nagrinėti tokius Europos parlamentarus. Vėlgi tam tikras nelogiškumas yra, kai nacionaliniu teisės aktu bandoma kontroliuoti viršnacionalinį subjektą. Tai čia mano tokia pastaba būtų. Aišku, aš šitą klausimą pristatysiu komisijai, bet aš manau, kad būtina dar tobulinti tą teisės aktą, nes komisija irgi nenori būti tarp kūjo ir priekalo. Įstatymas sako, kad komisija privalo tirti, o paskui teismas konstatuoja, kad tiesiog buvo pažeistas įstatymas. Žodžiu, reikia tinkamai sureguliuoti teisės normas, aš manau, šitoje vietoje. Toks būtų atsakymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. M. Čigriejienė. Ruošiasi kolega V. Bukauskas.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, prašom pasakyti, kaip vyksta bendradarbiavimas su kitomis institucijomis, kurios yra giminingos VTEK’ui, pavyzdžiui, Valstybės kontrolė, STT ir kitos. Ar atliekant teisinį ir finansinį auditą dažnai stebite viešųjų ir privačių interesų konfliktą ir kaip sekasi spręsti tas problemas? Ačiū.
R. REKERTA. Ačiū. Iš tikrųjų bendradarbiaujame, ypač su Valstybės kontrole, nemažai informacijos gauname iš Specialiųjų tyrimų tarnybos, iš Seimo Antikorupcijos komisijos, vyksta bendradarbiavimas. Be abejonės, mūsų pajėgumai (šiuo metu tyrimus atlieka tik šeši žmonės komisijoje) neleidžia aprėpti visų problemų, bet iš tikrųjų Valstybės kontrolė gana noriai teikia mums informaciją, jeigu pamato, kad yra galimas interesų konflikto ar kitas tarnybinės etikos normų pažeidimo faktas. Bendradarbiaujame su šiomis institucijomis ir jos teikia informaciją gana geranoriškai.
PIRMININKAS. Ačiū. V. Bukauskas. Ruošiasi profesorius A. Dumčius.
V. BUKAUSKAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, mes jūsų ataskaitą svarstėme Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, kur patvirtinome, taip pat galėjome susipažinti su esamom problemom. Aš norėčiau paklausti, ar buvo iš Vyriausybės bandyta su jumis susisiekti sprendžiant tą klausimą, susijusį su darbine aplinka, nes šiandien žiniasklaidoje jau pasirodė būtent jūsų pozicijos (…). Bet aš norėčiau paklausti kaip komisijos pirmininką: ar jūs nenumatote tobulinti ankstesnės kadencijos priimtų įstatymų, teisės aktų dėl turto deklaravimo ir tam tikrų įsigytų prekių nuo tam tikros sumos? Ar neturėtų būti vis dėlto didesnis ekvivalentas? Kaip jūs pabrėžėte, išties labai didelė gausa, didžiąją dalį sudaro darbuotojams viešieji ir privatūs interesai… Ar nereikėtų galbūt per viešą deklaravimą Mokesčių inspekcijos pasiimti…
PIRMININKAS. Laikas.
V. BUKAUSKAS (DPF). …ir patikrinti įsigytą ir parduotą turtą? Ačiū.
R. REKERTA. Dėl Vyriausybės veiksmų tai jokių jų nebuvo. Dėl tobulinimo, ypač deklaracijų formų ir apskritai barjero reikalavimo 2600 Lt, artimiausiu metu komisija planuoja supaprastinti pačias deklaracijų formas, kad būtų lengviau žmonėms pildyti. O antras žingsnis, ko gero, seks, aš taip įsivaizduoju, įstatyminės pataisos. Aš jau minėjau, kad didžiąją dalį sudaro ne privačių interesų deklaravimas, o išlaidų ir dar, be to, labai smulkių išlaidų. Pirkau šaldytuvą, gavau televizorių – tokio lygio informacija pateikiama. Be abejo, matome, kur tobulinti tą veiklą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Dumčius. Ruošiasi kolega S. Bucevičius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui. Sakėte, 90 tokių administracinių teisės pažeidimų momentų buvo konstatuota. Apie teismus aš neklausiu, jūs atsakėte. Bet kitos teisinės pasekmės, sakykime, atleidimas iš darbo (…) tvarka, kitokios nuobaudos gali būti, finansinės ir panašiai. Ne veltui juk tie 90. Kuo jie baigėsi?
R. REKERTA. Baigėsi labai įvairiai. Komisija nepersekioja žmonių iki galo, iki atleidimo iš darbo arba skyrimo pagal ATPK kažkokių sankcijų, kurios iš principo yra tam tikrais atvejais juokingos. Jeigu kalbama apie 100 mln. Lt, o bauda už interesų konfliktą yra 500 Lt, tai yra neadekvatu. Ir investuoti savo laiką ir pastangas ginti dar šitą poziciją ir bendrosios kompetencijos teismuose, tai tiesiog tiems šešiems septyniems žmonėms neatsiranda galimybių net ir esant geriausiems norams. Iš tikrųjų aš būčiau tos pozicijos šalininkas, kad komisija nurodo problemą, konstatuoja, kad žmogus pažeidė tarnybinę etiką. Ir jeigu žmogus ištaiso savo elgesį, galbūt nėra didelio reikalo taikyti tokių sunkiasvorių administracinių poveikio priemonių. Aš taip žiūriu. Be to, yra įstatyme labai aiškiai apibrėžtos sankcijos. Jeigu žmogus yra pripažintas pažeidęs įstatymą, tai negali kilti karjeros laiptais vienus metus, negali būti skatinamas. Jeigu išeina iš valstybės tarnybos ir bando grįžti, jam trejus metus kelias yra uždarytas. Faktiškai į visą viešą sektorių jis patekti negali. Toks trumpas komentaras.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S. Bucevičius. Ruošiasi kolega L. Sabutis.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau pratęsti kolegos E. Žakario klausimą. Sakykite, ataskaitoje minėjote, kad viena byla buvo panaikinta jūsų sprendimu, teismas tai panaikino. Ar negalite pasakyti, koks tai atvejis buvo, ar komisija prisiima atsakomybę, kad vienaip ar kitaip teismas panaikino, ar suklydote? Kaip komisija pati ir kaip jūs reaguojate į tokius suklydimus?
R. REKERTA. Pavardėm tai aš tikrai nenorėčiau aptarinėti nieko. Bet dėl komisijos atsakomybės ir dėl sutikimo ar nesutikimo su teismo pozicija. Komisija priima bet kokią konstruktyvią kritiką. Mes labai skaitome teismų sprendimus ir stengiamės savo sprendimus ir vertinimą tobulinti. Tačiau yra tam tikrų atvejų, kad net komisijos nariai (buvusios kadencijos, aš turiu omeny) tiesiog stebėjosi, kaip tokia nutartis gali būti priimta. Kaip aš ir minėjau, pavyzdžiui, tas atvejis dėl iš tarnybos pasitraukusio asmens. Jeigu komisija vertina jo elgesį tuo laiku, kai jis ėjo pareigas, tačiau dabar neina, anot teismų, mes negalime jo net nagrinėti. Komisija, bent jau ankstesnės kadencijos, visiškai su tuo nesutiko. Mes tikrai priimame bet kokią konstruktyvią kritiką, bet viskam yra savos ribos.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Sabutis. Ruošiasi kolega V. Kurpuvesas.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, be abejo, įstatymo 17, 18 straipsniai, kur kalbama apie jūsų įgaliojimus, komisijos teises, yra labai išsamūs ir suteikia jums plačią galimybę ir auditoriją vertinti tam tikrų visuomenei žinomų ir nežinomų asmenų elgesį. Man labiau rūpėtų išgirsti, gal ir Seimo nariams, ar teko jūsų praktikoje vertinti kaip nors parlamentinių partijų, kurių partijų pirmininkai ir jų pavaduotojai nėra politikai, bet jums suteikta tokia teisė elgesį ir etiką apskritai visuomenėje… Žinote, paskutiniu metu ir visuomeninės organizacijos, kurios nėra parlamentinės partijos, reiškia įvairiausiomis formomis savo nuomonę. Ar nėra čia kai kada perlenkiama lazda, ar teko vertinti, ar ne?
R. REKERTA. Aš labai trumpai pasakysiu. Mano žiniomis, tai vienintelis toks atvejis buvo ir aš apie jį jau kalbėjau, komisija tą atvejį pralaimėjo teisme, būtent dėl Europos parlamentaro. Kitų atvejų nebuvo, o iš tikrųjų jūsų iškelta problema verta apsvarstymo, bet kadangi dabar komisijos teisinis reglamentavimas leidžia pasisakyti tik dėl jūsų minėtų asmenų, tai gal dar šiek tiek anksti būtų vertinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Kurpuvesas. Ruošiasi kolegė A. Bilotaitė.
V. KURPUVESAS (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Jūs minėjote tam tikrus VTEK’o veiklos formuojamos praktikos ir teismų praktikos skirtumus. Norėčiau paklausti, kokios, jūsų manymu, yra priežastys tų skirtumų?
R. REKERTA. Sunku pasakyti. Aš nežinau, bent jau kiek mes skaitome teismų sprendimus, o stengiamės skaityti labai atidžiai, tai kartais, nesakau tikrai, kad visais atvejais, bet kartais komisijai, bent jau ankstesnei, pritrūkdavo argumentacijos. Sunku pasakyti, kokiais motyvais vadovaujantis toks sprendimas priimtas. Trumpai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Bilotaitė. Ruošiasi kolega J. Olekas arba K. Kuzminskas.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mano klausimas būtų toksai. Man įdomu, kaip jūs vertinate savivaldybėse kylančias problemas, susijusias su viešųjų ir privačių interesų derinimu, ir kaip, jūs manytumėte, reikėtų tobulinti, kad tos problemos būtų išspręstos? Ir, aišku, norėčiau palinkėti jums sėkmės, nes šiandien perskaičiau straipsnį apie jūsų sudėtingą situaciją. Stiprybės jums ir stengsimės, kad nebūtų tokios sudėtingos jūsų darbo sąlygos. Manau, kad kolegos mane palaikys.
R. REKERTA. Ačiū. Dėl problemų savivaldybėse. Kaip ir minėjau, savivaldybėse didžiausia problema yra tai, kad valstybės politikai atėję į savivaldybę, savivaldos lygmens politikai, nelabai žino šito įstatymo reikalavimus iš viso. Apskritai žinios dažniausiai yra nulinio lygio. Kai jos pasiekia minimalų lygį, dažniausiai keičiasi jų kadencija. Čia matau didelį švietimo trūkumą. Mes bendradarbiaujame su Savivaldybių asociacija, ir kitos kadencijos savivaldybių tarybų nariams bus pateiktos trumpos atmintinės ir apskritai informacija, kas yra interesų konfliktas, kaip jo vengti ir kaip jį deklaruoti.
O šiaip, kompleksiškai spręsdami problemą savivaldybėse, mes turime pilotinį projektą su Vilniaus miesto savivaldybe, kiek žinau, dabar jis jau yra beveik galutinai parengtas. Jeigu tas dalykas pasiteisins, tai yra priemonių paketas, kuriuo užtikrinama interesų konfliktų prevencija tiek valstybės politikų, tiek tarnautojų savivaldybės institucijoje, jeigu šitas dalykas pasiteisins, be abejo, komisija, tikiuosi, aprobuos ir siūlys Savivaldybių asociacijai tą sistemą įdiegti visose savivaldybėse. Tikiuosi, dėl to mums sumažės darbo.
PIRMININKAS. Ačiū. Liko viena minutė ir du norintys paklausti. J. Olekas ir paskutinysis K. Kuzminskas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš irgi turiu pusantro suvalkietiško klausimo. Vieną jūs paminėjote, kad jums liks mažiau darbo, jeigu bus priimti jūsų pasiūlymai. Anksčiau jūsų komisijoje, kiek aš pamenu, dirbo tik vienas etatinis darbuotojas. Dabar jų yra šiek tiek daugiau. Ar mes negalėtume čia šiek tiek sutaupyti ir iš tikrųjų dirbti visuomeniniais pagrindais toliau?
Antras yra, man atrodo, esminis klausimas. Kadangi jūs nagrinėjate tarnybinę etiką, ar dalyvavimas savivaldos rinkimuose Seimo narių, ar kitų, sakykim, valstybės tarnautojų, kurie žino, kad negali pagal savo tarnybinę padėtį eiti tų pareigų, ir po to atsisako… Mes, svarstydami Savivaldos įstatymą, girdėjome, kad tokių atvejų, sakyčiau, yra gana daug. Ar tai nėra…
PIRMININKAS. Laikas!
J. OLEKAS (LSDPF). …tarnybinės etikos pažeidimas, į kurį ir jūsų komisija turės atkreipti dėmesį ir teikti pasiūlymus? Ačiū.
R. REKERTA. Visų pirma dėl komisijos narių. Taip, jie iš tikrųjų dirba nuolatinį darbą. Yra dvi stovyklos: viena stovykla, mananti, kad geriau yra nuolatinė komisija, ir turinti savų argumentų, ir yra kita stovykla, kuri mano, kad vis dėlto ta komisija, kuri veikė dešimt metų pusiau visuomeniniais pagrindais, nes jiems buvo kompensuojama už atliktą darbą ir sugaištą laiką, tokia sistema yra geresnė. Aš esu šalininkas šitos, pastarosios, mokyklos, jeigu galima taip pasakyti.
Dabar dėl antros jūsų klausimo dalies. Bent jau anksčiau aš, nežinau, komisija, man atrodo, nenagrinėjo tokių dalykų, bet apskritai atrodo gana nesąžininga iš šalies žiūrint.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis– K. Kuzminskas. Prašom, kolega.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, pradėjęs darbą jūs pirmiausia susipažinote ir įsigilinote į teisinę bazę, kuri reglamentuoja jūsų darbą. Kiek žinau, yra dubliavimosi su kitomis institucijomis ir t. t. Ar nematote Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatyme spragų, ar nenumatote teikti Seimui taisyti? Ačiū.
R. REKERTA. Taip, numatome, taip, ir tų pastabų yra. Mes su sekretoriatu intensyviai dirbame, kad parengtume šias pataisas. Apie pačias pataisas aš nenorėčiau kalbėti, kadangi jos labai atskleidžia komisijos silpniausias vietas. Tiesiog dėl to nenorėčiau apie tai daugiau kalbėti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke, ačiū už pranešimą ir atsakymus į klausimus.
15.39 val.
Dabar pirmojo vakarinio posėdžio darbotvarkės klausimo antroji dalis – Seimo nutarimo projektas. Kviečiu į tribūną Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu L. Sabutį. Pats pirmininkas? Prašom, pirmininko teisė, jis viršininkas. Kolega V. Kurpuvesas. Prašom.
V. KURPUVESAS (KPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete mes svarstėme Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2009 m. veiklos ataskaitą gana intensyviai ir ilgai. Ir po ilgų diskusijų buvo nuspręsta siūlyti Seimui pritarti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2009 m. veiklos ataskaitai. Taip pat buvo parengtas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas dėl VTEK’o veiklos ataskaitos, kuriame yra trys straipsniai. 2 straipsnyje yra suformuluoti trys pasiūlymai Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, 3 straipsnyje trys pasiūlymai Vyriausybei. Tie pasiūlymai, kaip minėjau, gimė po ilgo svarstymo pačios veiklos ataskaitos. Dėl paties Seimo nutarimo yra Teisės departamento viena pastaba ir yra Seimo nario L. Sabučio pastabos. Toms pastaboms yra pritarta. Pritarus Seimo nario L. Sabučio pastaboms, realiai yra pritarta ir Teisės departamento vienai pastabai. Tai tiek trumpai. Jeigu būtų klausimų, atsakyčiau į juos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Du Seimo nariai nori paklausti. Pirmasis – K. Masiulis. Prašom, profesoriau. Čia dėl nutarimo.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Tada nenoriu klausti, aš norėjau šiaip…
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. J. Narkevičiau, norite klausti? Dėl nutarimo projekto.
J. NARKEVIČ (TTF). Taip, dėl nutarimo projekto. Aš norėčiau paklausti, ar nebūtų tikslinga atsižvelgti į tai, kas buvo minėta, kad vis dėlto yra tam tikras tautinis nesuderinamumas, ir ar nebūtų tikslinga, jūsų manymu, paruošti tokį papildymą, kad tą nesuderinamumą likviduotume?
V. KURPUVESAS (KPF). Ačiū už klausimą. Gerbiamasis kolega, jūs galėjote tą dalyką padaryti ir pateikti Seimo nutarimui pasiūlymus. Be to, noriu pasakyti, kad mes svarstome 2009 m. veiklos ataskaitą, tai galbūt tiesiog buvo ne vieta. Šiaip labai gaila, kad nesulaukėme jūsų pasiūlymų.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar mes turime išspręsti vieną esminį procedūrinį klausimą. Seniūnų sueigoje tarėmės, kad būtų galima iš karto imtis ir svarstymo stadijos, ir priėmimo. Bet svarstymo stadijoje yra norinčių kalbėti diskusijoje, yra pataisų. Tiesa, toms pataisoms komitetas pritarė, tai čia problemų nebūtų. Žodžiu, ar šiandien baigiame visas procedūras, ar apsiribojame tik pateikimu? (Balsai salėje) Baigiame? Gerai. Nereikia balsuoti? Ačiū. Taigi tada laikome, kad po pateikimo pritarta.
Dabar pereiname į kitą stadiją. Svarstymas. Diskusijoje yra užsirašę kalbėti du ar šiek tiek daugiau Seimo narių. Tuoj paaiškės. Vieną sekundėlę. E. Klumbys. Nematau. J. Narkevičius, prašom, kolega, į tribūną, taip, iš pagrindinės tribūnos. Ruošiasi kolega V. P. Andriukaitis.
J. NARKEVIČ (TTF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų mano kalba bus susijusi su tuo pateiktu klausimu, kadangi rezonansas buvo ir dar tebėra labai didelis. Ir manau, kad taktika slėpti galvą į smėlį yra neteisinga ir ydinga. Kodėl? Akivaizdu, kad yra tam tikras nesuderinamumas, kuris tiesiog kompromituoja mūsų valstybę, ir ne tiktai per kažkokį privatų asmenį, o per konkrečios įstaigos, konkrečios komisijos veiklą ir priimtus sprendimus. Mes norime tikėti, kad priimant šituos sprendimus nebuvo paisoma kažkokių politinių užsakymų, tiesiog buvo paisoma noro tikrai įvertinti tam tikrą elgesį, tam tikrą pasisakymą. Ir iš tos pozicijos mes norime pažymėti, kad iš karto buvo akivaizdu ir aišku, kad komisija viršijo savo įgaliojimus.
Vienareikšmiškai yra paminėta, kad šitos funkcijos neapima valstybės Prezidento ir Europos Parlamento nario funkcijų. Nepaisant to, buvo neatsižvelgta į 15 mūsų kolegų Seimo narių pastebėjimą, geranorišką pastebėjimą, ne norą kištis į komisijos veiklą, o tiesiog pastebėjimą. Manau, kad buvo galima tuo metu nuodugniau pažiūrėti ir išvengti situacijos, kokia yra dabar, tarp kitko, ta situacija nepažymėta ataskaitoje. O pažymėta turėtų būti todėl, kad įvykis buvo praeitų metų, ne šitų. Tyrimas dar nebaigtas, bet pradžia buvo 2009 m.
Šiandien mes turime Europos Parlamento sprendimą, kuris vienareikšmiškai konstatuoja… kadangi minėtu sprendimu ir Lietuvos Respublikos įstatymais, kuriais grindžiamas šis sprendimas… aš kalbu apie sprendimą dėl V. Tomaševskio, pradėtą sausio 22 d., kad būtent šis sprendimas pažeidžia Europos Sąjungos teisę ir pažeidžiami Europos Parlamento nario laisvės ir nepriklausomumo principai. Taigi būtų tikslinga įvertinti šitą procesą ir pažymėti, ar verta toliau plėtoti tą eigą, nes, kiek žinau, procesas nepasibaigęs. Tai yra esminis dalykas. Nors V. Tomaševskis apskundė minėtą sprendimą ir teisme jis buvo anuliuotas, tačiau, kiek žinau, yra paduotas apeliacinis skundas ir vyksta tolesnis procesas.
Todėl manau, kad būtų tikslinga atsižvelgti į tai, peržiūrėti veikas ir pateikti pasiūlymus konkrečiai dėl suderinamumo įstatymo ir galų gale galbūt atsiprašyti konkretaus asmens dėl tam tikro patirto poveikio. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. V. P. Andriukaitis. Nematau. J. Olekas ar kalbės? J. Olekas ar tars žodį? Atrodo, taip. Prašom. Prašom dėl nutarimo projekto.
J. OLEKAS (LSDPF). Taip, ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų noriu pateikti dvi tokias papildomas pastabas dėl pateiktos ataskaitos. Iš vienos pusės, reikia pritarti, kad Tarnybinės etikos komisija atliko svarbų darbą tobulindama mūsų, kaip valstybės tarnybos žmonių, įvaizdį ir mūsų tarnybos funkcijų atlikimo gerinimą. Kita vertus, jos darbas nėra toks jau platus, ir aš čia užduodamas klausimą pastebėjau, kad anksčiau mes išsiversdavome tiktai su vienu etatiniu darbuotoju šioje komisijoje. Dabar tokių darbuotojų yra bent šešetas. Penki. Ačiū, ačiū, gerbiamasis kolega, dėl to, kad yra penki, t. y. penkis kartus daugiau, negu buvo iki šiol. Kai mes girdime apie bendrą taupymą ir svarbą, kad mes galėtume apsieiti su mažesniais pinigais iš valstybės biudžeto ir visų mokesčių mokėtojų, deja, mes šioje srityje negalime pasakyti, kad mes nors kiek skiriame tam dėmesį konstatuodami kaip faktą, kad šitie žmonės turi būti apmokami iš biudžeto.
Manau, jeigu mes – valstybės tarnybos žmonės, politikai – pasistengtume, kad tokių kreipimųsi liktų apskritai mažiau, kad mes įsisavintume tą, kas buvo padaryta komisijoje ir iš mūsų bendros patirties… iš tikrųjų būtų galimybė vėl sugrįžti prie tos dalies komisijos žmonių darbo visuomeniniais pagrindais. Todėl aš, naudodamasis proga svarstant šią ataskaitą, noriu šį klausimą iškelti galbūt dar ne šį kartą, ir mes, pritardami komisijai, vis dėlto turėtume pagalvoti, ar tikrai čia neturime rezervo.
Ir antras dalykas, aš manau, kad kol komisijoje yra visi penki iš valstybės biudžeto apmokami komisijos nariai, galbūt komisija galėtų pasvarstyti dėl mūsų Seimo narių elgsenos ateinančiuose savivaldos rinkimuose. Mes laužėme nemažai iečių dėl to, kad savivaldybių rinkimai turėtų būti skaidresni, teisingesni, todėl žinodamas, kad po savivaldos rinkimų tu turėsi pasirinkti, ar tu lieki dirbti Seime, ar tu eini į savivaldybę, tokį sprendimą bent jau mes, Seimo nariai, turėtume priimti dar prieš apsisprendimą, ar mes įsirašome, ar sutinkame dalyvauti savivaldos rinkimuose.
Jeigu kurie nors iš mūsų mano, kad jie gali apgauti rinkėjus ir būti rinkimų sąrašų viršuje, o po to pasakyti, kad, žinote, mes gavome per mažai vietų ir mes į savivaldą neinam, mes toliau tęsiame darbą Seime, tai turėtų būti vertinama kaip labai rimtas tarnybinės etikos pažeidimas. Tikrai gerbiu tuos savo kolegas Seimo narius, kurie kada nors dalyvavo Seimo rinkimuose ir buvo išrinkti, ir tada padėjo Seimo nario mandatą. Manau, kad atvirkščias pavyzdys, kaip būti išrinktam savivaldybės nariu ir pasakyti: žinot, ačiū, aš savo balsus perduodu septintam ar dešimtam, esančiam rinkiminiame sąraše, ir toliau dirbu Seime, kad tai neliktų be valstybės tarnybos etikos ir be mūsų Etikos ir procedūrų komisijos dėmesio. Manau, kad iš tikrųjų tai būtų dar vienas žingsnis gerinant mūsų santykius su Lietuvos žmonėmis, su mūsų rinkėjais, ir padarant politiką skaidresnę, patrauklesnę, nereikalaujant, kad visi politikai būtų juodinami ir kad būtinai reikėtų šauktis kažkokių pranašų, kurie ateitų ir vėliau pasielgtų taip, kaip pasielgė tie, kurie deguto šaukštu sugadino statinę medaus. Kviečiu Tarnybinės etikos komisiją taip pat atkreipti į tai dėmesį ir duoti bent tam tikrus patarimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Visi kalbėtojai, kurie buvo užsirašę, kalbėjo. Dabar vėl į tribūną kviečiu kolegą V. Kurpuvesą. Yra pastabų. Kiek supratau, joms yra pritarta, bet prašyčiau pranešėją apie tai pranešti.
V. KURPUVESAS (KPF). Taip, gerbiamasis pirmininke, buvo gauti Seimo nario L. Sabučio pasiūlymai dėl 3 straipsnio, visiems pasiūlymams yra pritarta, jie yra visiškai teisingi. Dėl pasiūlymų įgyvendinimo datos, kadangi svarstome rudens sesijoje, tai, be jokios abejonės, reikėtų šiek tiek nukelti. Ir dėl 3 straipsnio 3 punkto yra pasiūlymas, kuris yra redakcinio pobūdžio, jis iš dalies sutampa su pasiūlymu, kurį pateikė Teisės departamentas. Jis, mūsų galva, taip pat yra pagrįstas ir prašom jam pritarti.
PIRMININKAS. Išties čia svarbi pastaba, kadangi Teisės departamentas siūlė kiek kitaip formuluoti, ir kolega L. Sabutis tai padarė. Tai ar mes turim balsuoti, ar galim bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Pritariam? Ar būtinai kolega L. Sabutis nori kalbėti? Nepaisant pritarimo, pasiūlymo autorius turi teisę kalbėti ir jis šia teise būtinai nori pasinaudoti. Prašom, L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Kolegos, šiaip komisija, atsiliepiant į ką tik kalbėjusio Seimo nario pastabas, galėtų dirbti kitaip. Įstatymas priimtas 2008 m. liepos 1 d., todėl pagal tą įstatymą atsiskaitė. Mūsų siūlymas yra toks, jog vertindamas ataskaitą Seimas sprendžia, ar reikia išklausyti, ar nereikia. Buvo priimtas sprendimas, kad reikia. Galbūt galima dėl tų institucijų ataskaitų ateity irgi svarstyti ir pasirinkti pagal komitetų siūlymus, kada reikia, kada nereikia, gal irgi sumažintume išlaidas. Tačiau mano siūlymas yra esminis, kad valstybė įstatymu pavedė vykdyti tam tikras funkcijas šiai institucijai. Ir šiandien mes niekaip negalime išeiti iš tos situacijos kaip tik kontroliuodami Vyriausybę, kad teikdama projektą ji pateiktų ir siūlymus realiai užtikrindama savo funkcijų vykdymą. Čia esminis siūlymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar kartą, kolegos, klausiu. Kadangi pagrindinis komitetas pritarė Seimo nario L. Sabučio siūlymams, ar reikalauja kas balsuoti? Ne. Ačiū. Tuoj reikės balsuoti dėl kito dalyko. Ar pritariame po svarstymo su priimtomis kolegos L. Sabučio pastabomis? Prašom. Kai kas nori balsuoti. Taigi vėlgi šventas reikalas, prašom balsuoti, ar pritariame po svarstymo su pastabomis. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo ir balsavo 83: už – 74, prieš – 2, susilaikė 7. Pritarta.
Dabar, kolegos, privalau dar apie vieną procedūrinį dalyką pasakyti. Visos pastabos, kurios buvo raštu, kaip jau sakiau, yra išnagrinėtos ir aprobuotos. Bet vienas Seimo narys – kolega J. Narkevičius žodžiu pareiškė tam tikrus pageidavimus, bet jų nepateikė raštu. Tai dabar klausimas arba dilema skamba taip: ar mes formaliai elgiamės ir einame toliau, ar atidedame priėmimą, kad kolega J. Narkevičius galėtų pateikti raštu.
S. Pečeliūnas gal pasiūlys sprendimą iš karto. Prašom, kolega.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Manau, kad įdėmiai klausiau, ką kalbėjo J. Narkevičius. Jis pasakė – byla yra teisme, bet gal mes galėtume. Taigi, mielieji, jeigu byla yra teisme, mes nieko negalime, tik teismas gali. Čia ir dėkime tašką. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš šiek tiek kitaip supratau, bet…
Pats J. Narkevičius. Prašom. J. Narkevičius. Prašom.
J. NARKEVIČ (TTF). Labai ačiū. Kadangi buvo paminėta, tai patikslinsiu ir aš. Byla yra pateikta, kiek aš žinau, bet tą bylą galima nutraukti ir padaryti tam tikrą sprendimą. Tai aš labai siūlyčiau, ir tokiu būdu mes nutrauktume tą gėdingą procesą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, Seimui įsikišti šioje vietoje niekaip neišeina. Jeigu kas kitaip padarys, tada kita kalba. Aš siūlau pereiti prie priėmimo, bet dar komiteto pirmininkas.
V. KURPUVESAS (KPF). Pirmininke, Seimas nėra ginčo dalyvis teisminiame nagrinėjime, ir mūsų kišimasis būtų visiškai nepagrįstas ir neleistinas. Be to, kolegos, svarstant pačią ataskaitą buvo ir daugiau pastabų. Apskritai paėmus, mes iš principo…
PIRMININKAS. Taip, raštu nebuvo pateikta. Taigi po visų diskusijų imamės priėmimo stadijos. A, paliko mikrofoną, vadinasi, mes galime toliau dirbti, kaip numatyta.
Yra trys straipsniai. 1 straipsnis – pritarti ataskaitai. Ar reikalaujate balsuoti? Ne. Ačiū.
2 straipsnis – pasiūlymai pačiai Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Niekas nereikalauja balsuoti? Kolega A. Salamakinas. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš vis tiek norėčiau sužinoti, ar Seimo narys tikrai atsiėmė savo siūlymą atidėti priėmimą. Ir dėl 2 straipsnio yra pasiūlymas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai teikti įstatymo pataisas, siūlymas dėl įstatymo pataisų. 137-as. Turbūt jūs geriau už mane žinote Konstituciją, kad jie neturi įstatymų leidybos teisės. Įstatymų leidybos teisę turi Seimo nariai, Vyriausybė ir Prezidentas. Tai kaip jiems įgyvendinti šitą siūlymą, kai yra aiškiai suformuluota, kad jie šito daryti negalės.
PIRMININKAS. Čia kalbama, kiek aš suprantu, apie siūlymus. Bet tie siūlymai, aš manau, bus įforminti taip, kaip reikia, arba per Seimo narius, arba per Vyriausybę.
Taigi, ar galime toliau eiti? Tai yra 3 straipsnis – pasiūlymai Vyriausybei su pataisomis. Ar reikalauja kas balsuoti? Nereikalauja.
Tada prašom dėl viso nutarimo su priimtomis pataisomis už ir prieš. Pirmasis – A. Salamakinas. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū. Aš pritariu tam projektui, tačiau lieku prie savo nuomonės. Pažiūrėkime, svarstysime kitą ataskaitą, ten aiškiai pasakyta, kad Vyriausybė siūlo dėl tos institucijos įstatymo tobulinimo. Bet ne ta institucija, kuri neturi įstatymų leidybos teisės.
PIRMININKAS. Nesiginčysime. Aš dar kartą sakau, yra interpretacijos klausimai. Jūs perskaitėte taip, aš perskaičiau kitaip. Jeigu aš būčiau rašęs, aš iš tikro būčiau kitaip parašęs, bet dabar jau kaip parašyta. Ar galime balsuoti? Ne, yra vis dėlto. Dar kolega J. Narkevičius nori kalbėti. Kita nuomonė. Prašom.
J. NARKEVIČ (TTF). Labai ačiū. Aš vis dėlto siūlyčiau atidėti ir nebalsuoti… o balsuoti ir atidėti, nepriimti. O dėl to, kad pasiūlymas dėl Europos (…) sprendimo, čia yra Europos Parlamento Teisės reikalų komiteto priimtas. Aš tik pacituosiu, kadangi pagal Europos Parlamento narių statusą Parlamento nariai yra laisvi ir nepriklausomi, atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės viršenybės principą. Kadangi minėtu sprendimu Lietuvos Respublikos įstatymais, kuriais grindžiamas šis sprendimas, pažeidžiama Europos Sąjungos teisė ir pažeidžiama Europos Parlamento nario laisvė, siūloma, tai yra prašo Europos Komisijos ir Lietuvos valdžios institucijų, kad šios pataisytų Europos Sąjungos teisę ir prireikus pradėtų Bendrijos teisės pažeidimo procedūrą. Taigi, manau, yra ką taisyti, ir reikėtų tą klausimą atidėti ir peržiūrėti, tada grįžti prie šito klausimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, man atrodo, jūs girdėjote kitų Seimo narių kalbas ir supratote, kad per šitą nutarimo projektą to padaryti neišeina. Yra kitų parlamentinės kontrolės ir parlamentinio poveikio priemonių, jūs asmeniškai arba su grupe draugų ar kolegų galite tai daryti.
Taigi visi, kurie norėjo kalbėti… Atsiprašau, dar yra vienas kalbėtojas – S. Pečeliūnas ir, matyt, dar L. Sabutis norės. S. Pečeliūnas. Prašom.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, jūs beveik pasakėte tai, ką aš norėjau pasakyti, nors tai neįeina į jūsų tiesiogines posėdžio pirmininko pareigas. Na, ką padarysi, aš tada pasikartosiu.
PIRMININKAS. Prašom, bet aš turėjau reaguoti. Prašom papildyti.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Dėkoju. Jau vieną dalyką sakiau. Jeigu kas nors vyksta teisme, tai čia jau teismo reikalas, Seimas negali kištis. Dėl tų viršenybių ir ne viršenybių Europos teisės ir nacionalinės teisės aklai tokiu pasakymu negalima pasitikėti, ten irgi yra tam tikros ribos, kas kieno yra kompetencija. Jeigu ir dėl tų viršenybių mūsų įstatyme reikia ką nors pataisyti, tai yra mūsų pačių, įstatymų leidėjų, teisė ir nieko bendro su institucijos ataskaita neturintis reikalas. Institucija, vadovaudamasi įstatymu, laiku pateikia savo ataskaitą, kaip ji vykdė funkcijas, jai įstatymo numatytas. Jeigu jūs manote, kad įstatyme turi būti kitokios funkcijos, teikite pasiūlymus, pasiekite rezultatą – o ne tokiu apeinančiu būdu žlugdant ataskaitą mėginti ką nors padaryti su įstatymu ar su teismu. Na, visiškai nepriimtinas metodas. Jūsų siekis suprantamas, bet metodas yra blogas. Siūlau nesivadovauti tokiais metodais, o laikytis įstatymų ir pritarti ataskaitai. Ačiū.
PIRMININKAS. L. Sabutis nori tarti žodį? Prašom.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Labai glaustai. Gerbiamieji kolegos ir ypač gerbiamasis kolega Salamakinai, šios institucijos steigėjas yra Seimas. Ir priimdamas nutarimą 1 straipsniu sako – pritarti komisijos ataskaitai ir pasiūlyti komisijai teikti pasiūlymus. Ir tai yra vadovaujamasi įstatymo 17 straipsniu, kuriame sakoma – prižiūrėdamas, kaip įgyvendinami Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimai, lobistinės veiklos įstatymai ir kiti, teikia rekomendacijas dėl šių teisės aktų nuostatų tobulinimo bei įgyvendinimo, priima sprendimus, rezoliuciją šiais klausimais. Taigi mes šiuo atveju manome, kad nepažeidžiame įstatymo viršenybės ir tinkamai suredaguotas nutarimo projektas.
PIRMININKAS. Viskas čia gerai. Dar kartą sakau, interpretacijos klausimas. Jeigu komisijos pasiūlymai prilyginami Seimo narių, Vyriausybės arba Prezidento siūlymams, tada, aišku, yra nekonstituciška, bet jeigu taip, kaip jūs interpretavote, aš nematau problemos.
Kolegos, prašom pasiruošti ir balsuojam. Ar priimam pataisytą pagal L. Sabučio ir Teisės departamento pastabas nutarimo projektą? Prašom balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo ir balsavo 91: už – 79, prieš – 2, susilaikė 10. Nutarimas priimtas. Ačiū.
16.04 val.
Kolegos, dabar 2-2 klausimas vis dar iš ataskaitų srities – Seimo nutarimo „Dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2008 ir 2009 metų ataskaitų“ projektas Nr. XIP-2066(2), sujungti projektai Nr. XIP-574 ir Nr. XIP-2066. Svarstymas ir, jeigu sutarsime, priėmimo stadija. Pranešėja Žmogaus teisių komiteto vardu – O. Valiukevičiūtė. Prašom į tribūną.
Kolegos, tylos! Prašom paklausyti.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Gerbiamieji, Žmogaus teisių komitetas svarstė Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą dėl Seimo nutarimo „Dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2008 ir 2009 metų ataskaitų“ projektą Nr. XIP-2066(2). Kai kurioms departamento pastaboms pritarė, į kai kurias siūlo atsižvelgti. Komitetas nepritarė 3 straipsnio 8 punkto Teisės departamento pastabai. Norėčiau argumentuoti kodėl.
Teisės departamentas mano, kad 3 straipsnio 8 punkte yra pertekliniai terminai „nepateikimą ir“, kad tai yra pertekliniai terminai, o komitetas mano, kad „kitoks trukdymas“ įgyvendinti lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pareigūnams įstatymo suteiktas teises yra labai neaiškiai apibrėžtas ir gali būti interpretuojamas įvairiai. Jeigu kontrolierius nusprendžia bausti asmenį, laiku nepateikusį reikalingų dokumentų kontrolieriui, ir vėliau šiam asmeniui apskundus kontrolieriaus sprendimą teismui, gali kilti teismui abejonių, ar informacijos pateikimas ne laiku patenka į „kitokio trukdymo“ apibrėžimą. Be to, Viešojo administravimo įstatyme nustatyta, kad juridiniai asmenys privalo pateikti informaciją per vieną mėnesį.
Taigi šiuo atveju atsiranda dviejų įstatymų kolizija, nes Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme nustatyta, kad apskųstieji asmenys privalo pateikti informaciją per dešimt dienų, o privatūs subjektai apskritai neturi jokių įstatymuose nustatytų įpareigojimų, per kiek laiko turi pateikti informaciją lygių galimybių kontrolieriui. Dažnai per dešimt dienų informacijos arba paaiškinimų išvis nepateikia. Todėl, komiteto nuomone, siūloma norma yra reikalinga ir kaip drausminanti priemonė, nes dažnai vėluojama pateikti tokią informaciją ir paaiškinimus, todėl kontrolieriaus tarnybai tampa neįmanoma ištirti skundo per numatytą vieno mėnesio terminą.
Komiteto balsavimas: 5 – už, 1 susilaikė.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar jūs prisėskite, nes, pasirodo, diskusijose nori kalbėti viena Seimo narė. Ir aš ją kviečiu į tribūną. M. A. Pavilionienė. Prašom, profesore, čia arčiau. Ir po jūsų kalbos apsispręsime dėl Teisės departamento pastabų.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Aš labai trumpai tarsiu keletą žodžių. Perskaičius ataskaitos tekstą dar kartą paaiškėja, kad didžią lygių galimybių kontrolierės darbo dalį sudaro skundų tyrimas ir stebėsena, kaip įgyvendinami Moterų ir vyrų lygybės bei Lygių galimybių įstatymai. Po kiekvienos tarnybos ataskaitos Seimo nariai siūlo mintis, kaip gerinti tarnybos darbą. Tačiau kiekvienais metais formaliai kartojame tą pačią siūlymų procedūrą, o Lietuvos visuomenėje akivaizdžiai pažeidžiamos asmenų, socialinių grupių ar mažumų teisės.
Socialinių reikalų ir darbo ministerijoje veikia Lygių galimybių departamentas. Kiekvienoje ministerijoje turi būti tarnautojai, kurie stebi, kaip įgyvendinama lygių galimybių politika. Tačiau iki šiol Lietuva žinoma kaip valstybė, kurioje realiai neįgyvendinama lygių galimybių politika, pažeidžiamos piliečio reprodukcinės teisės, pažeidžiama jaunimo teisė žinoti apie lytinę prigimtį, vengiama įvesti mokslu grįstą lytinį švietimą mokyklose, pažeidžiamos lytinių mažumų teisės, pažeidžiamos moterų teisės dėl smurto šeimoje ir dėl prekybos žmonėmis. Todėl manau, kad kontrolieriaus tarnyba turėtų efektyviau, reikliau bendradarbiauti su Socialinių reikalų ir darbo ministerija, su Seimo komitetais ir pati siūlyti įstatymų pataisas, nes būtent ši tarnyba yra geriausiai susipažinusi su lygių galimybių politikos pažeidimais. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už trumpą kalbą. Dabar turime užbaigti svarstymo procedūrą. Primenu, ką kolegė O. Valiukevičiūtė sakė: buvo Teisės departamento pastabos, komitetas jas išnagrinėjo, kai kam pritarė, kai kam nepritarė. Ar reikia mums dar atskirai balsuoti, ar sutinkam su pagrindinio komiteto išvada? Sutinkam? Ačiū.
Ar galime pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Galim? Ačiū. Ar galime pereiti prie priėmimo procedūros? Galime? Ačiū. Ar reikia kiekvieną straipsnį nagrinėti atskirai? Čia yra net penki straipsniai. (Balsai salėje) Nereikia. Tada prašom, jeigu yra norinčių kalbėti dėl viso nutarimo, bet, atrodo, nėra.
Kolegos, dėmesio! Prašom pasiruošti ir balsuojam, ar priimam Seimo nutarimo „Dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2008 ir 2009 metų ataskaitų“ projektą Nr. XIP-2066(2). Prašom balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo ir balsavo 76 Seimo nariai: už – 73, susilaikė 3. Nutarimas priimtas. Ačiū, kolegos.
16.11 val.
Etninės kultūros globos tarybos 2009 metų veiklos ataskaita
Dar viena ataskaita, tai kompleksinis 2-3 klausimas – Etninės kultūros globos tarybos 2009 metų veiklos ataskaita. Pranešėja – D. Urbanavičienė, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė. Prašom į tribūną.
Kolegos, dėmesio! Prašom klausytis.
D. URBANAVIČIENĖ. Laba diena visiems. Tikiuosi, kad dar šiek tiek turėsite kantrybės. Tiesą sakant, man atsiskaityti už 2009 m. tarybos veiklą yra nelengva, nes kolegiali tarybos veikla 2009 m. vyko maždaug tiktai penkis mėnesius, nuo metų pradžios iki balandžio 14 d., kai veikė senosios kadencijos taryba ir pirmininkavo L. Klimka, ir tik nuo lapkričio 20 d. iki metų pabaigos, veikiant jau naujosios kadencijos tarybai, kuriai pirmininkavau aš. Taigi buvo beveik septynių mėnesių pertrauka, tuomet pareigas ėjo tik buvęs pirmininkas L. Klimka, o pačios tarybos nebuvo. Natūralu, kad taryba visų 2009 m. suplanuotų uždavinių įgyvendinti nepajėgia.
Ir apibendrinant trumpai, kokie ataskaitinių metų rezultatai. Vietoj įprastų ne mažiau kaip dešimties tarybos posėdžių per metus įvyko tik penki: trys senosios kadencijos ir du naujosios kadencijos tarybos. Buvo atliktos tik penkios ekspertizės, visos veikiant naujosios kadencijos tarybai metų pabaigoje. Buvo išleisti trys leidiniai, du leidinius išleido senosios kadencijos taryba (čia gal jums pažįstamas dizainas). Kasmet mes leidžiam informacinius Etninės kultūros globos tarybos leidinius. Deja, turiu pasakyti, kad popierinis variantas, ko gero, čia yra paskutinis, nes lėšų nėra. Ir kitas leidinys. Apie jį truputėlį pakalbėsiu. Tai „Rytų Aukštaitijos tradicinė kaimo architektūra“, paskutinė dalis, iš serijos rekomendacijų dėl tradicinės architektūros. Naujosios kadencijos taryba išleido vieną elektroninį leidinį – „Žemaitijos ir Klaipėdos krašto dvarų bruožai“ pagal konferencijos medžiagą.
Tarybos veiklos pertrūkis mažiau atsispindėjo jos padaliniuose – regioninėse tarybose, veikiančiose etnografiniuose regionuose: Žemaitijoje, Suvalkijoje, Dzūkijoje, Aukštaitijoje ir Mažojoje Lietuvoje, nes pakitimai šiose tarybose vyko be gaišaties, sklandžiai, tad darbui nelabai trukdė. Šiaip vis dėlto formaliai žiūrint beveik visi pagal biudžeto programą „Etninės kultūros valstybinė globa“ tarybos strateginiame 2009 m. veiklos plane numatyti uždaviniai daugiau ar mažiau buvo atlikti, ir čia aš jų nevardysiu. Jie ganėtinai išsamiai yra aprašyti Seimui pateiktoje ataskaitoje, pavyzdžiui, padėti formuoti ir įgyvendinti etninės kultūros politiką, prižiūrėti ir koordinuoti etninės kultūros valstybinę globą ir taip toliau. Tačiau turint omenyje, kad etninė kultūra apima be galo įvairias sritis, kuriose susikaupė tikrai nemažai problemų, tarybos veikla 2009 m. akivaizdžiai buvo nepakankama, nors iš dalies ir dėl pateisinamų priežasčių. Kolegialios veiklos trūkumas visų pirma pasireiškia tuo, kad nepakankamai buvo vykdoma pagrindinė tarybos funkcija – teikti išvadas Seimui ir Vyriausybei strateginiais etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimais. Tais metais buvo giliau įsigilinta tik į kai kurias problemas ir iš jų ne visas pavyko išspręsti, tai aš apie kai kurias iš jų pakalbėsiu šiek tiek išsamiau.
Pirmoji tema – labai aktuali mums ir, manau, jums, tai yra „Etnokultūrinio ugdymo plėtra“. Nors priskirta formaliai ataskaitoje ketvirtam uždaviniui – dalyvauti Ilgalaikės pilietinio ir tautinio ugdymo programos priemonių įgyvendinime, tačiau iš tikrųjų kur kas daugiau buvo dirbama su Švietimo ir mokslo ministerijos rengta Etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje strategija. Vėliau jinai buvo pervadinta Etninės kultūros plėtros švietimo įstaigose strategija. Taryba parengtą ministerijos projektą aptarė dviejuose posėdžiuose, vieną iš jų surengė pačioje ministerijoje kartu su ministerijos darbuotojais ir pedagogais. Ten buvo aptartas naujausias projektas, kurį parengė ministerija, labai mums patikęs, nes buvo numatytas privalomas etnokultūrinis ugdymas nuo 5 iki 10 klasės. Buvo nuspręsta dalyvauti strategijos rengimo tobulinimo grupėje. Taryba netgi pateikė siūlymą, kuris lyg ir palankiai buvo priimtas – etnokultūrinį ugdymą pradėti nuo mažiausių klasių, nuo 1 klasės. Deja, keista, kad nuo balandžio mėn. tas dialogas su Švietimo ministerija nutrūko, ir, nepaisant netgi grupėje dalyvavusio Seimo nario G. Songailos pastangų, taip ir neįvyko tolesnis bendras tos strategijos rengimas. Tą pačią dieną, kai jūs mane čia patvirtinote, lapkričio 19 d., buvo patvirtinta strategija, kuri visiškai skyrėsi nuo ekspertų siūlomų idėjų, tai yra etnokultūrinis ugdymas tik kaip pasirenkamasis nuo 5 iki 12 klasės.
Taryba išanalizavo patvirtintą strategiją ir konstatavo, kad iš tikrųjų labai neblogai atspindėta esama būklė ir pagrindinis strategijos tikslas, tačiau strategiją būtiną tobulinti koreguojant jos uždavinius, siekiamus rezultatus ir įgyvendinimo priemones, kad šie atitiktų strategijos tikslą ir padėtų išspręsti bent dalį esamos būklės analizėje pateiktų etnokultūrinio ugdymo problemų. Mes siūlėme šią strategiją vertinti tik kaip pereinamąjį etapą, kol bus sukurtas optimalaus etninės kultūros ugdymo modelis, jo įgyvendinimo vizija. Deja, iki šiol mes jokio atsakymo į mūsų siūlymus nesame sulaukę. Nors, tiesa, turime ir Švietimo ir mokslo ministerijos atstovą, bet oficialaus atsakymo nėra ir dialogas nesitęsia šioje srityje. Norėdama įrodyti esamą padėtį, taryba užsakė tyrimą „Etnokultūrinis ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose“. Dar suspėjome, kol turėjome lėšų praeitų metų pabaigoje, ir šio tyrimo rezultatus jūs galite rasti tarybos narės Inijos Trinkūnienės straipsnyje, paskelbtame „Liaudies kultūros“ Nr. 4, taip pat jis yra įdėtas ir mūsų tarybos svetainėje. Čia buvo kaip tik apklausiami etninės kultūros mokytojai, ir bendrosios išvados parodė, kad iš tikrųjų be etnokultūrinio ugdymo nuo pirmųjų klasių mes nieko nepasieksime. Pasirenkamasis modelis neveikia. Kiek buvo surengta paskui konferencijų su direktoriais mokyklų, kur nieko nėra, nėra kokios nors pradžios, net neįsivaizduojama, nuo ko pradėti.
Dabar antroji tema, apie kurią šiek tiek norėčiau pakalbėti, tai Tautinio paveldo produktų įstatymo įgyvendinimas. Nemažai dėmesio taryba skiria tradicinių mugių plėtrai. Buvo parengti ir patvirtinti tradicinių mugių atrankos principai, kriterijai, rekomendacijos, kurie pateikti Žemės ūkio ministerijos Tautinio paveldo produktų skyriui. Taip pat taryba teikė pasiūlymus Vilniaus miesto savivaldybei dėl tradicinių mugių išsaugojimo ir puoselėjimo Vilniaus mieste. Daugiausia realiais veiksmais prie šio įstatymo įgyvendinimo prisidėjo tarybos padaliniai, regioninės tarybos, kurios analizavo savivaldybių parengtus projektus dėl tradicinių amatų steigimo etnografiniuose regionuose ir rekomendavo, kuriuos projektus reikėtų remti. Taip pat turėjome savo atstovą Libertą Klimką Tautinio paveldo produktų taryboje, tradicinių gaminių sertifikavimo ir kitose grupėse. Gruodžio pabaigoje naujosios kadencijos taryba dar užsakė tyrimą „Ekonominės tautinio paveldo produktų gamintojų problemos“. Tą tyrimą parengė Vytautas Tumėnas, ir jis jau yra aptartas su Žemės ūkio ministerija. Būtų gerai jį taip pat paskelbti.
Trečioji tema – „Etnoarchitektūros tradicijų tęstinumo siekis“. Taryba siekia pagerinti etnoarchitektūros tęstinumo būklę Lietuvos kaime, ypač saugomose teritorijose. Visų pirma kaip pavyzdį turime omenyje Skandinavijos šalis. Turbūt daug kam teko keliauti ir manau, kad daugeliui akį glostė labai darnus kraštovaizdis, saugantis tradicinę architektūrą. Aišku, mums labai toli dar iki to. Siekdama šio tikslo, taryba, pirma, ką padarė, tai pateikė Aplinkos ministerijos parengto Statybų saugomose teritorijose regioninių architektūrinių reglamentų aprašo projekto vertinimą. Deja, noriu atkreipti dėmesį, kad neseniai Aplinkos ministerijos parengtame Kraštovaizdžio politikos įgyvendinimo priemonių projekte šių architektūrinių reglamentų patvirtinimo siūloma atsisakyti. Nors, mūsų giliu įsitikinimu, tokie reglamentai tikrai yra labai reikalingi. Dar ką šioje srityje nuveikė? Taryba išleido, kaip minėjau, rekomendacijas, čia 6 dalis. Tai yra bibliografinė retenybė ir kas keisčiausia, kad architektai Lietuvoje, nors dauguma labai mėgstantys modernią architektūrą, bet tiesiog užplūdo su prašymais gauti šitą leidinį ir jo nebeturime. Jį galima rasti elektroniniu pavidalu tarybos tinklalapyje. 2009 m. pabaigoje taryba pasirašė neterminuotą bendrosios jungtinės veiklos sutartį su Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos institutu dėl bendradarbiavimo plėtojant interneto svetainę, kurioje kaip tik mes pasiūlėme išskirti etnoarchitektūros dalį, finansavimo programavimo darbus ir, atrodo, dabar atsiranda galimybių toliau plėtoti per projektus šiuos darbus.
Ketvirtoji tema, ko gero, paskutinė, į kurią noriu atkreipti dėmesį.
PIRMININKAS. Labai atsiprašau, ar jums dar reikia kelių minučių?
D. URBANAVIČIENĖ. Taip, aš pabandysiu kuo trumpiau.
PIRMININKAS. Prašom.
D. URBANAVIČIENĖ. Apie šitą temą dėl regioninio savitumo puoselėjimo. Aišku, tuo labiausiai užsiiminėjo mūsų padaliniai, bet aš noriu atkreipti dėmesį, kad pagal įstatymus anksčiau etnografinių regionų globa buvo priskirta apskritims. Kai jų nelieka, vis dėlto kas perims šitų etnografinių regionų globą? Savivaldybės per mažos, ministerijos per didelės ir ne visą laiką atkreipia dėmesį į tokius dalykus. Aišku, mes bandome ir toliau per regionines tarybas, nors jos yra daugiau kaip visuomeninės organizacijos.
Trumpai apie tarybos biudžetinius asignavimus. Taryba veikia pagal biudžeto programą „Etninės kultūros valstybinė globa“, ir 2009 m. pradžioje tarybos išlaidų sąmatoje buvo patvirtinta 533 tūkst. Lt asignavimų, tai yra 16 % mažiau, lyginant su 2008 metais. Teko daug ko atsisakyti – ir vieno naujo etato, sumažinti daug išlaidų, paskui kovo 26 d. dar kartą buvo sumažinta 16 % ir liko tik 438 tūkst. litų.
Per 2009 m. tarybos sekretoriato darbuotojų darbo užmokestis buvo sumažintas net 30 %, papildomų finansinių problemų susidarė pasikeitus tarybos pirmininkui, nes atsiskaitant su juo paaiškėjo, kad per pastaruosius trejus metus jis nebuvo išnaudojęs atostogų. Kompensuojant atsirado trūkumas ir mes iki šiol niekaip negalime jo užlopyti. Išnaudojome viską, grąžinome į biudžetą tik 9 Lt 73 ct.
Noriu pasakyti, kad dabartinė tarybos finansinės situacija yra tikrai labai sudėtinga. Lyginant su 2008 m. pabaiga, mūsų asignavimai sumažinti net 50 %. Nėra lėšų jokioms būtiniausioms išlaidoms, netgi telefonams, rašikliams, antivirusinėms programoms ir panašiai. Mes bandėme šitą problemą šiek tiek spręsti pakeisdami patalpas, nes tikrai labai brangiai mokėjome Mokslų akademijos bibliotekoje – net 73 Lt už kvadratą. Pavyko surasti po 18 Lt už kvadratą, sutaupome kas mėnesį po 2 tūkst. Bet tai yra ašaros, tiesą sakant, ir visi mūsų tarybos nariai dirba tik iš entuziazmo, savo lėšomis vyksta į posėdžius, už juos negauna nė vieno cento, nėra jokių finansų nei ekspertizėms, nei tuo labiau etnografinių regionų taryboms šioje srityje veikti. Mes paskaičiavome, kad minimalus poreikis tarybai yra 390 tūkst. O dabar Finansų ministerijos projekte yra numatyta vėl ta pati suma – 315 tūkst. Aš nežinau, kiek mes sugebėsime viską vykdyti vien tik iš entuziazmo. Labai prašyčiau Seimo narių atkreipti dėmesį, prieš svarstant biudžetą. Ačiū. Lauksiu klausimų.
PIRMININKAS. Ačiū tamstai. 9 Seimo nariai nori paklausti. Pirmasis – B. Pauža. Ruošiasi kolega E. Žakaris.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pirmininke, mane domina toks dalykas. Mano klausimas būtų iš dviejų dalių. Pirmiausia paprastai jūs surengdavot 10 posėdžių per metus, pereitais metais jūs surengėte tik 5 posėdžius. Ekspertų grupės posėdžių nebuvo nė vieno. Sakykite, ar čia tik kadrų kaitos įtaka, ar buvo ir kitos kokios nors svarbios priežastys? Jeigu buvo, prašyčiau jas paminėti.
Antra klausimo dalis. Pagal 5 uždavinį jūs išsakėte ekonominės, tautinės paveldo produktų gamintojų problemos temą. Sakykite, ar ta tema baigta ir kokie bus tolesni žingsniai, ištyrus tą temą, kaip praktiškai Lietuvos žmonės galės pasinaudoti šito jūsų tyrimo medžiaga? Ačiū.
D. URBANAVIČIENĖ. Dėkui. Dėl posėdžių. Iš tikrųjų, kaip minėjau, pirmosios kadencijos taryba veikė tik iki balandžio 14 d. Mes pagal tai, kaip įprasta, pagal tą tvarką kas mėnesį suspėjome surengti tik po vieną posėdį. Aišku, ekspertų grupės galėjo rinktis, bet, tiesą sakant, aš negaliu atsakyti už tą laikotarpį, per kurį ne aš vadovavau. Buvo per mažai, pripažįstu, ekspertų grupių posėdžių. Naujosios kadencijos taryba sugebėjo susirinkti net du kartus į posėdžius, nors pradėjo veikti tik nuo lapkričio 20 d., ir tada mes jau pradėjome kurti ekspertų grupes. Tai čia pirmas klausimas, tikiuosi, užtenka.
Dabar dėl tautinio paveldo produktų. Šia tema mes tikrai be galo domimės ir šita visa veikla tęsiasi, mes tapome draugais su Žemės ūkio ministerijos skyriumi, kuris, deja, turiu pasakyti, dabar yra išdraskytas. Tai Tautinio paveldo produktų skyrius, jo realiai nėra. Dalis jo prijungta prie Švietimo skyriaus, kuris kuria visą metodiką, o kita dalis perkelta į Mokėjimų agentūrą, kuri tiesiogiai įgyvendina sertifikavimą. Lėšų sumažinta tikrai nepaprastai daug, nepaisant to, kad sertifikuojamų žmonių atsiranda daugiau, sąrašas jau siekia per 200, o ankstesniais metais, kai buvo tik keli sertifikuojami amatininkai, buvo skiriama gal 6 kartus daugiau lėšų negu dabar. Mes tikrai tęsiame ir net labai pageidautume surengti Seime konferenciją dėl Tautinio paveldo produktų įstatymo įgyvendinimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, vienas techninis dalykas – gal malonėtumėte per kelis milimetrus, bet tik per kelis milimetrus atsitraukti nuo mikrofono, tada bus aiškesnis garsas. Klausia kolega E. Žakaris. Ruošiasi R. Kupčinskas.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji komisijos pirmininke, Švietimo, mokslo ir kultūros komitete prisistatydama, kai kandidatavote į komisijos pirmininkus, šalia būsimų darbų paminėjote, kad reikia keisti kai kuriuos įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar jau apsisprendėte, ką reikia keisti ir kada žadate tuos siūlymus teikti? Ačiū.
D. URBANAVIČIENĖ. Naujausias mūsų siūlymas, man atrodo, jisai turėjo pasiekti ir daugelį Seimo narių, tai peržiūrėti šventes, Darbo kodeksą. Siūlome paskelbti šventėmis Kūčias ir Vėlines. Šiandien rytą kaip tik buvo laida per radiją, tai yra tokios šventės, kai žmonėms reikalingos laisvos dienos. Mes nesiūlėme nieko išbraukti, galbūt per daug tų laisvų dienų, bet čia jau pasitikime Seimo nariais, kurie patys galėtų pasirinkti, ar mums gegužės 1 d. svarbesnė, ar kažkokia kita šventė, negu Kūčios ir Vėlinės, kai realiai darbas nevyksta.
Tai vienas iš įstatymų. Mes esame pateikę ir kitokių siūlymų, Seime turėtų būti užregistruotos Tautinio produktų paveldo įstatymo pataisos, pakeičiant pavadinimą tik į Tautinio paveldo įstatymą. Mes manome, kad ne taip reikėtų jį keisti, ir išsakėme savo siūlymus, kad būtų sustiprinta ekspertinė veikla. Galėčiau ir daugiau išvardinti, bet kol kas tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. R. Kupčinskas. Ruošiasi kolega G. Songaila.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, aš norėjau paklausti, čia buvo kalbama apie etnokultūros ugdymo strategiją. Kaip vyksta tos strategijos plėtotė ir ar tos nuostatos, kurios numatytos strategijoje, ypač Švietimo, Kultūros ministerijų, įgyvendinamos švietimo įstaigose, įvairių lygių mokyklose? Ačiū.
D. URBANAVIČIENĖ. Mes tarybos posėdžiuose daug kartų svarstėme, kaip reikėtų įgyvendinti tą strategiją. Nesvarbu, kad mes turime daug priekaištų, tebūnie ji tokia, kokia yra, ją reikėtų pradėti įgyvendinti. Jeigu atvirai, Švietimo ir mokslo ministerijai mažoka pajėgų tai strategijai įgyvendinti. Mes siūlėme savo paslaugas, nes į mūsų būrį įeina daug mokytojų. Pastaruoju metu pavyko užmegzti neblogus santykius su Ugdymo plėtotės centru, konstatavome, kad kvalifikacijos kėlimas šioje srityje įstrigo, konsultantų statusas yra panaikintas, jų įgaliojimai baigėsi. Bandome parengti kažkokius naujus projektus ir visų pirma siūlome iškelti į viešumą gerąją patirtį, globoti ją ir teikti kaip pavyzdį. Nėra sudėtinga mokyklose mokyti etnokultūros, nes tai nėra jokia matematika, tai yra gyvenimas. Tereikia pažiūrėti į gerus pavyzdžius.
PIRMININKAS. Ačiū. G. Songaila. Ruošiasi kolegė R. Baškienė. Prašom.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, jūs minėjote, kad iš tikrųjų buvo dvigubai nurėžtas finansavimas, kuris anksčiau buvo skirtas jūsų veiklai. Dabar klausimas, kaip yra su tomis regioninėmis tarybomis? Yra regioninės tarybos ir jūs minėjote, kad dabar, kai apskritys jau nebeveikia, neaišku, kas ir kaip ten vyks. Ar yra koks nors finansavimas tų regioninių tarybų, kurios, atsižvelgiant į kultūros strategiją, į naujo kultūros ministro pareiškimus, iš tikrųjų yra labai svarbios, kad nesikoncentruotų visa veikla vien tik Vilniuje?
D. URBANAVIČIENĖ. Ačiū už klausimą. Labai aktualus, nes iš tikrųjų tai yra didžiulė bėda. Netgi tais metais, kai nebuvo nurėžtas finansavimas, pavyzdžiui, tos pagrindinės tarybos nariai gaudavo atlyginimą už dalyvavimą posėdžiuose ir už komandiruotes, o regioninių tarybų nariai niekada negavo jokio finansavimo ir dabar, aišku, negauna. Netgi jų pirmininkai nėra etatiniai, nei apskritai kitaip jiems atsilyginama. Tai yra žmonės entuziastai ir jiems reikia tik padėkoti.
Aš manau, kad dabar tikrai reikėtų atsižvelgti į tai, kad taryba, kaip valstybės institucija, atskaitinga Seimui, turi padalinius, kuriuose viskas vyksta tik visuomeniniais pagrindais. Manau, kad jie turėtų būti stiprinami kaip atsvara etnografinių regionų globai, kuri dingo iš apskričių. Reikėtų galbūt netgi sieti su būsima regionų reforma.
PIRMININKAS. Ačiū. R. Baškienė. Ruošiasi kolegė V. M. Čigriejienė.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū. Gerbiamoji pirmininke, daugelį metų žinojau labai aktyvią šios tarybos veiklą, jai vadovavo gerbiamasis Libertas Klimka. Norėčiau jūsų paklausti, ar galėtumėte įvardyti vieną, du prioritetus, kurie galėtų būti kaip akcentas, ką dabartinė jūsų vadovaujama taryba daro kitaip, ar tai yra tik pradėtų darbų tęstinumas, ar turite tam tikrų esminių pokyčių savo darbe? Labai ačiū.
D. URBANAVIČIENĖ. Sakyčiau, kad mes tikrai daug ką darome kitaip ir, aišku, ne viską braukiame, o bandome tęsti, kas yra gero pradėta. Pavyzdžiui, tikrai neblogai pradėta etnoarchitektūros išsaugojimo srityje. Mes vis dėlto labiau atkreipiame dėmesį į etnografinių regionų problematiką, ypač dabar, kai yra svarstomi nauji regioninės reformos projektai.
Visiškai naujas dalykas, aš manau, dalį iš jūsų jis pasiekė, – tai tarmių gyvosios tradicijos išsaugojimo skatinimas. Mes jau nuo gegužės mėnesio Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui teikiame siūlymą 2011 m. paskelbti tarmių metais atkreipiant dėmesį į gyvąją tradiciją, ne vien į tyrimus, nes tai yra didžiulis turtas. Mes, Lietuva, Europoje esame unikali valstybė, turinti tiek daug tarmių ir tiek įvairių tarmių. Dabar, atrodo, sukasi šis mūsų siūlymas į tą pusę, kad 2011 m. lyg ir užimti, 2012 m. taip pat, mes dabar prašome 2013 m. paskelbti.
Sakyčiau, kad mes kur kas labiau sustiprinome Tautinio paveldo produktų įstatymo įgyvendinimo klausimų svarstymą, nes, tiesą sakant, anksčiau posėdžiuose buvo mažokai.
Buvome susitikę su naujuoju LRT tarybos vadovu Dainiumi Radzevičiumi ir svarstome apie bendradarbiavimo sutarties pasirašymą, kadangi pagal Etninės kultūros įstatymą LRT turėtų atsižvelgti į mūsų tarybos rekomendacijas dėl etnokultūrinių laidų transliavimo. Mes dėl kai kurių dalykų jau esame susitarę.
Dar prisiminėme finansavimo problemas. Kažkada Etninės kultūros įstatyme buvo įrašytas Etninės kultūros globos fondas. Laikui bėgant, 2004 m. buvo išbrauktas. Mes vėl bandysime siūlyti tokį įsteigti. Ačiū.
PIRMININKAS. Profesorė V. M. Čigriejienė. Ruošiasi kolega S. Pečeliūnas.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, prašom pasakyti, ar jūsų vadovaujama Etninės kultūros globos taryba teikia pasiūlymų dėl biudžeto? Ir gal galite pasakyti, kaip reaguoja Finansų ministerija formuodama 2011 m. biudžetą? Ačiū.
D. URBANAVIČIENĖ. Aišku, esame pateikę. Pirmiausia dėl mūsų pačių asignavimų. Mes manytume, kad galėtume turėti atskiras programas dėl plėtros, ne vien tik dėl tarybos finansavimo. Praeitais metais mes nemažai kariavome dėl žurnalo, jį rodžiau, „Liaudies kultūra“ išlikimo, kurio buvo visiškai nulinis finansavimas. Šiais metais, manau, mes pratęsime tai. Liaudies kultūros centro ir kitų su etnokultūra susijusių įstaigų išlaikymo sąlygas kiek įmanoma bandysime labiau pagerinti savo įtaka.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S. Pečeliūnas. Ruošiasi kolega J. Ramonas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Pirma trumpa pastabėlė. Gerbiamoji pranešėja, neklaidinkite savęs ir kitų. Apskritys nėra panaikintos, tik apskričių administracijos panaikintos. Tai Lietuvos administracinio suskirstymo nekeiskite savo įsivaizdavimu. Bet čia tik tarp kitko.
Apie tarmių metus jūs jau pasakėte, nebeklausiu. Vakar turbūt žinias ir televiziją stebėjote, ką veikia Vyriausybė besiginčydama kaip tik dėl to, kas jums turėtų rūpėti, – dėl etninės kultūros paveldo, tai yra dėl degtinės. Gal jūs galėtumėte mūsų Vyriausybei išaiškinti, kad degtinė tikrai yra Lietuvos paveldas, net ir ukrainiečiai jį vadina tiksliai (…) horilka, o ne vodka. Gal galėtumėte jiems išaiškinti, kuo skiriasi vodka nuo degtinės technologiškai ir kad Lietuvoje ne visada ji buvo draudžiama ir nebuvo toks blogas, kaip čia mėgino mūsų kai kurie ministrai pasakyti, produktas, bet, atrodo, nuo 1425 ar 1430 m., kaip vakar buvo sakyta…
PIRMININKAS. Laikas!
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). …Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje tai buvo natūralus gaminamas produktas ir tai yra lietuviškas paveldas, kurį mes vadiname neteisėtu. Paaiškinkite ministrams…
PIRMININKAS. Laikas!
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). …ir gal Seimo nariams apie tai.
D. URBANAVIČIENĖ. Šiaip dėl apskričių galiu pasakyti, kad patyrėme savo kailiu, nes mūsų regioninės tarybos gaudavo patalpas apskričių patalpose, o dabar kaip tik pranešama, kad jos tų patalpų, ko gero, netenka ir teks mokėti naujiems šeimininkams.
Dėl degtinės. Už jūsų nugaros sėdi kitas Seimo narys, kuris laukia tikrai kitokio atsakymo. Ką aš galiu pasakyti? Yra tikrai, pripažįstu, geros produkcijos. Pažįstu netgi abstinentų, kurie nieko kito negeria tik aukščiausios kokybės naminukę. Bet reikia kontrolės, reikia ekspertinio įvertinimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom atskirai išsiaiškinti, neagituokite už naminę. J. Ramonas. Ruošiasi kolega J. Šimėnas.
J. RAMONAS (KPF). Labai ačiū. Man nelabai yra ko paklausti, bet aš aiškiau paklausiu. Ar jūs vis dėlto pritariate to produkto, kuris turi dideles tradicijas, naminukės varymui? Bandoma įteisinti ir Vyriausybėje šnekama, čia gal kas nors nesupranta, bet kaimo turizmo sodybose su licencija, atsakomybe, higiena ir t. t. Bet pats principas, manau, reikėtų aiškiai pasakyti, vienaip ar kitaip, patinka ar nepatinka, mes norėtume, kad būtų visi abstinentai, bet tai yra kultūros paveldas.
D. URBANAVIČIENĖ. Aišku, degtinė yra vėlesnis produktas negu alus ir midus, tačiau tai yra tikrai mūsų tradicija. Aš pati 25 metus, gal daugiau, vaikštau po kaimus ir ekspedicijose klausinėju apie viską, ir apie degtinę, kaip žmonės ją daro. Tai yra savitas būdas, tai yra mūsų tradicinis būdas, aišku, ne koks nors piratinis.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinysis klausia kolega J. Šimėnas. Prašom.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Ar keliami ir kokie keliami nūdienos gyvensenos kaimo vietovėse etnokultūriniai prioritetai, įskaitant saugomas teritorijas, kam teikiama pirmenybė – paveldo (urbanistinio šiuo atveju) sunykimui ar pritaikymui nūdienos sąlygoms?
D. URBANAVIČIENĖ. Būtų geriausia, aišku, išsaugoti paveldą, bet skiriant tam valstybės finansavimą. Turiu daug pavyzdžių, kai žmogus neištveria, kad tas jo stogas, buvęs šiaudinis, visiškai kiauras, naikina pastatą, uždeda šiferį ir gauna baudą. Reikėtų jam padėti, kad jis galėtų skiedrelėmis ar kuo kitu, tradicine danga užsidengti. Dabar kaip tik Žemės ūkio ministerijoje rengiama anksčiau vadinta Etnografinių kaimų išsaugojimo programa, dabar tai vadinama tarpinstituciniu veiklos planu. Galbūt jis šiek tiek padės. Tai yra vienas dalykas.
Bet aš nesakyčiau, kad reikia vien konservuoti, vien saugoti tai, kas buvo seniau. Reikia, aišku, siekti, kad žmogui būtų gera ten gyventi. Ir dėl naujų pastatų, dėl ko mes etnoarchitektūros tęstinumo siekiam, kad jis būtų įgyvendintas. Galima statyti naujus namus, bet nereikia statyti kaime kažkokių mūrų, reikia žiūrėti mūsų tradicijų. Būtų idealu, jeigu mes dar atpažintume, kad įvažiavom į Žemaitiją ar Aukštaitiją ir panašiai. O šiaip kaimas tikrai labai stipriai keičiasi, yra, aišku, žemės ūkio tam tikras nykimas, perėjimas į kitas veiklos formas. Pavyzdžiui, kaimo turizmas tikrai turėtų didžiules perspektyvas, tik, deja, galiu tiesiog pati pastebėti, labai trūksta žinių, labai trūksta išmanymo. Ir mūsų funkcija – padėti tiems entuziastams, kurie atsiranda ir bando kaime saugoti ir plėtoti etnokultūrines tradicijas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Jūs atsakėt į visų Seimo narių klausimus. Ačiū.
Dabar, gerbiamieji, procedūrinis klausimas. Pagal darbotvarkę turėtų būti pertrauka, bet mūsų laukia trumputis… Gerbiamoji pranešėja, ačiū, jūs jau galit prisėsti.
D. URBANAVIČIENĖ. Dėkui visiems.
PIRMININKAS. Ačiū dar kartą. Mūsų laukia trumputis nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos 2009 m. veiklos ataskaitos“ projektas. Antra, jau yra pasiruošęs kito klausimo pranešėjas eiti į tribūną, ir trečia, yra darbingai ir kovingai nusiteikusi Seimo Pirmininkės pavaduotoja, kuri perims iš manęs pirmininkavimą. Tai ar darom pertrauką, ar nedarom? (Balsai salėje) Nedarom? Po nutarimo? Gerai.
16.45 val.
Seimo nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos 2009 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr. XIP-2060 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kviečiu kolegą Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką V. Stundį pateikti tą trumputį nutarimą. Prašom. Nutarimo registracijos Nr. XIP-2060. Prašom.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju už suteiktą žodį. Šiuo atveju Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas buvo labai lakoniškas. Suprasdamas tą pereinamąjį šitos tarybos funkcionavimo laikotarpį, įvertindamas, kad buvo iš dalies keičiama sudėtis ir keitėsi pats tarybos pirmininkas, dėl to procesas užsitęsė ir taryba turėjo tam tikrų kliuvinių savo veiklai organizuoti, ne visai nuo jos priklausančių, komitetas bendru sutarimu pritarė Etninės kultūros globos tarybos 2009 m. veiklos ataskaitai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Vis dėlto jūs susilauksit vieno klausimo. Tai G. Songaila nori paklausti pranešėją. Prašom.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Labai gražu, kad bendru sutarimu pritarėt ataskaitai, bet iš tikrųjų čia buvo išreikštos tokios verčiančios susikrimsti kai kurios pastabos. Ar komitetas neketina vis dėlto atsižvelgti svarstant biudžetą į čia anksčiau pasakytas pastabas? Mes kalbame ne apie kažkokius labai didelius padidinimus. Mes kalbam tiesiog apie tikslinį tokį finansavimą, kuris reikalingas veiklai, ir labai pasvertai, be jokių švaistymų, o kad būtų rezultatas.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui už tą klausimą. Taip, situacija mums žinoma. Taip, komitetas ir praeitais metais gynė Seimui atskaitingų institucijų finansavimo klausimą ir siekė, kad finansavimo sumažinimas nestabdytų pačios institucijos veiklos ir nereikalautų kokių nors labai esminių, kardinalių sprendimų, stabdančių pačią veiklą. Tai džiugu, kad šita taryba, ir esant sumažintam funkcionavimui, vis dėlto sugebėjo savo rezultatų pasiekti, numatytų rezultatų. Taigi, svarstant biudžeto projektą, neišvengiamai šitas klausimas darbo tvarka iškils ir komitetas bet kuriuo atveju savo poziciją pareikš ir turės. Mes turim interesą, kad tokios institucijos, žinoma, funkcionuotų, gautų pakankamą finansavimą, įvertinant tas išgales, kurios šiuo metu yra valstybėje.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke, jūs atsakėt į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, ar yra norinčių kalbėti? Nematau. Galim pritarti po pateikimo? (Balsai salėje: „Galim!“) Ačiū. Pereinam į kitą stadiją. Kalbėti diskusijose niekas nepageidauja. Galim pritarti po svarstymo? (Balsai salėje: „Galim!“)
Tada priėmimo stadija. Ir, kaip sakiau ir kaip pirmininkas sakė, nutarimo projektą sudaro vienas straipsnis – pritarti tarybos 2009 m. veiklos ataskaitai. Atrodo, niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų, todėl kviečiu balsuoti. Ar priimam Seimo nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos 2009 metų veiklos ataskaitos“ projektą. Prašom balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo ir balsavo 65 Seimo nariai ir visi vienbalsiai už, t. y. 65 – už. Nutarimas priimtas.
Mielieji kolegos, dar kartą formuluoju gyvybinį klausimą – darom pertrauką ar nedarom? (Balsai salėje) Nedarom. (Balsai salėje) Pabalsuojam? Gerai. Taigi kas už tai, kad būtų padaryta 15 min. pertrauka, prašom balsuoti. Dabar balsuojam, ar darom 15 min. pertrauką. Kai kurie nori pertraukos, kiti jos nenori, nes pranešėjas jau yra atėjęs, laukia mūsų. (Balsai salėje) Štai pranešėjas.
Už pertrauką, deja, tiktai 10 Seimo narių. Prieš – 38 ir 7 susilaikė. Taigi dirbam toliau.
16.50 val.
2-4 klausimas, bet kviečiu pirmininkauti kolegę V. Baltraitienę. Kol jinai ateis, taupydamas laiką perskaitysiu kito klausimo pavadinimą – Įmonių grupių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymo 3 ir 6 straipsnių pakeitimo bei priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1330. Pateikimas. Į tribūną kviečiu finansų viceministrą Aloyzą Vitkauską. O toliau, kaip sakiau, pirmininkauja kolegė V. Baltraitienė. Prašom.
A. VITKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite jums pristatyti Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymo 3 ir 6 straipsnių pakeitimo bei priedo papildymo įstatymo projektą.
Šiuo įstatymo projektu siekiama įgyvendinti 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2009/49/EEB, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB, kiek tai susiję su vidutinio dydžio bendrovėmis, bendrovėms taikomais atskleidimo reikalavimais ir pareiga rengti konsoliduotą atskaitomybę, nuostatas nacionaliniuose teisės aktuose.
Pagal šią direktyvą keičiamas Įmonių grupių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymo 6 straipsnis nustatant, kad patronuojanti įmonė, turinti tik dukterines įmones, kurios kiekviena atskirai ir visos kartu yra nereikšmingos, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų gali nesudaryti. Tai yra kaip ir palengvinamos sąlygos verslui. Taip pat patikslinama įstatymo nuostata dėl dukterinės įmonės finansinių ataskaitų nekonsolidavimo sąlygos, kai dukterinės įmonės akcijos, įsigytos numatant jas parduoti per vienus metus, nustatomas momentas nuo įsigijimo dienos. Yra labai aišku, kad nuo įsigijimo dienos ši nuostata galioja metus.
Taip pat tikslinamos terminų „įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys“ ir „įmonių grupės metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys“ apibrėžtys. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas dėl įstatymo projekto pastabų neturi. Ačiū.
PIRMININKĖ (V. BALTRAITIENĖ, DPF). Ačiū. Jūsų nori klausti A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš irgi pastabų, kaip ir Teisės departamentas, šiam įstatymui neturiu. Vis nėra progos paklausti dėl kito dalyko. Aš susidūriau su tokiu faktu, kad, kalbant apie įmones, atranka, pavyzdžiui, Ignalinos atominei elektrinei statyti atidirbto kuro saugyklos yra superslapta. Niekas nepatikrina įmonių, kurios renka darbuotojus, tikrina jas, o jos pačios yra nemokios… Tai per šitą prizmę būtų mano klausimėlis. Mes kalbame apie verslo palengvinimus, darome pataisas. Kodėl ministerijos, kurios turėtų būti atsakingos už tokį dalyką ir atsakingos už žmonių išnaudojimą, kurie po mėnesį negauna atlyginimo, po to pasirodo, kad tos įmonės iš viso nemokios, į šitą nekreipia dėmesio? Labai ačiū.
A. VITKAUSKAS. Ačiū už klausimą. Norėčiau pažymėti, kad šitas klausimas nieko bendro neturi su pateiktu įstatymo projektu. Aš pasakysiu dėl klausimo savo nuomonę. Dabartinė teisinė aplinka yra tikrai sutvarkyta. Čia jūsų keliamas klausimas yra susijęs su viešuosius pirkimus vykdančios, perkančios organizacijos kompetencija. Iš tikrųjų tas problemas, kurias jūs keliate, galima tikrai išspręsti per įvykdymo garantijas. Jeigu paprašytų bankinės įvykdymo garantijos, nesvarbu, ar tas rangovas, tarkime, kai brankrutuos, pasiimi įvykdymo garantiją ir puikiausiai gali po to… (Balsai salėje) Taip.
A. SYSAS (LSDPF). Kada bus pataisa?
A. VITKAUSKAS. Kad pataisų nereikia. Čia tik kompetencijos klausimas, tarkime, perkančiosios organizacijos. Aš pasidomėsiu, be abejo, ar iš tikrųjų yra tokių atvejų. Mano galva, čia įstatymo pakeitimų nereikia. Reikia tik turėti pakankamai kompetencijos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Daugiau nėra norinčių jūsų klausti. Dėl motyvų dėl viso įstatymo projekto irgi niekas nenori kalbėti. Prašom pasiruošti balsuoti. Galime ir bendru sutarimu, nežinau, kaip. (Balsai salėje) Norite balsuoti. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariat įstatymo projektui, balsuojat už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 53 Seimo nariai: už – 53, prieš ir susilaikiusių nėra. Pritarta po pateikimo.
Siūlomi komitetai. Siūlomas vienas komitetas, pagrindinis – Audito komitetas. Kitokių nėra pasiūlymų. Siūloma svarstyti lapkričio 4 dieną.
Kaip suprantu, 2-5a ir 2-5b klausimų nėra. Šiandien nebus pateikti, registruos naujus projektus. Dabar atsidūrėme patinėje situacijoje. Kadangi pertraukos sutarėme nedaryti, o 2-6 klausimas yra tik 17.25 val., viceministro dar nėra, bus tik laiku, šiek tiek anksčiau (paskambinome). Kadangi turi daug klausimų pristatyti, negalime svarstyti. Teisus yra viceministras, nes per anksti. Siūlau 15 minučių pertrauką. (Balsai salėje) Kitaip negalima, nes paskubėjome, labai geranoriškai norėjome anksčiau svarstyti visus, bet nespėja atvažiuoti. Susisiekimo viceministras važiuoja ir bus tik už kokių 10–15 minučių.
16.57 val.
Informaciniai pranešimai
Aš per tą laiką prieš pertrauką noriu perskaityti dar vieną pareiškimą (…) Seimo narių grupės pirmininko S. Songailos dėl parlamentinės grupės „Už latvių ir lietuvių vienybę“ įkūrimo.
„Pranešu, kad Seimo narių grupės „Už latvių ir lietuvių vienybę“ posėdyje buvo išrinktas pirmininkas G. Songaila ir jo pavaduotojai G. Navaitis, A. Dumbrava, J. Stanevičius ir V. Valkiūnas. Grupę sudaro 14 narių.
Vadovaudamasis Seimo statuto 42 straipsniu, prašyčiau įregistruoti Seime įsikūrusią Seimo narių grupę „Už latvių ir lietuvių vienybę“. Pasirašo grupės pirmininkas G. Songaila.
Renkamės 10 min. po 17 val., turbūt spės atvažiuoti. Posėdis prasidės 17.10 val. Pertrauka.
Pertrauka
PIRMININKĖ. Pertrauka baigėsi. Galima toliau tęsti vakarinį plenarinį posėdį.
17.10 val.
Transporto veiklos pagrindų įstatymo 1, 2 ir 13 straipsnių bei priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-997(4)ES ir Geležinkelių transporto kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir taikymo įstatymo papildymo 41 straipsniu, Geležinkelių transporto kodekso 1, 3, 7, 10, 11, 12, 13, 25, 33, 34, 57, 58, 59, 60 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 6, 30 ir 301 straipsnių bei penktojo skirsnio pripažinimo netekusiais galios, Kodekso papildymo 101 ir 331 straipsniais bei priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-998(4)ES (pateikimas)
Darbotvarkės 2-6a ir 2-6b klausimai – Transporto veiklos pagrindų įstatymo kai kurių straipsnių bei priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-997(4)ES ir Geležinkelių transporto kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir taikymo įstatymo papildymo 41 straipsniu, Geležinkelių transporto kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo, kai kurių straipsnių bei penktojo skirsnio pripažinimo netekusiais galios, kodekso papildymo kai kuriais straipsniais bei priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-998(4)ES.
Kviečiu į tribūną susisiekimo viceministrą Arūną Štarą, kuris pateiks turbūt abu kartu, taip? Prašom.
A. ŠTARAS. Sveiki, gerbiamieji Seimo nariai. Leiskite pateikti iš kartu du įstatymus. Vienas yra Transporto veiklos pagrindų įstatymo pakeitimas, kitas yra Geležinkelių transporto kodekso pakeitimas (du projektai).
Abu tie įstatymai glaudžiai tarpusavyje susiję dėl to, kad jais yra perkeliamas Europos Sąjungos reglamentas Nr. 1370/2007, kuris jau įsigaliojo nuo 2009 m. gruodžio 3 dienos. Reglamente jau yra įteisinta nemažai tokių sąvokų ir tokio reguliavimo, kurie nelabai atitinka to, kas yra šiuose dviejuose Lietuvos Respublikos įstatymuose surašyta. Galėčiau trumpai paaiškinti, kas čia keičiasi.
Transporto veiklos pagrindų įstatyme yra viena esminė, sunku pavadinti ir esmine, pataisa, tai yra keičiama sąvoka. Anksčiau buvo ir dabar yra įtvirtinta Lietuvos įstatyme visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų samprata. Derinant prie europinio reglamento yra siūloma šitą paslaugą vadinti viešųjų paslaugų įsipareigojimu. Esmė, turbūt patys suprantate, yra ta pati, tačiau siekiama suvienodinti skirtingų teisės aktų nuostatas.
Taip pat šiame įstatyme siūloma nustatyti tvarką, priimti tokią nuostatą, kad nuostolių, patirtų vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimą, kompensacijos apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos institucija. Tai yra susiję su tuo, kad jeigu viešųjų paslaugų įsipareigojimas yra nustatomas geležinkelių transporte ar kitoje transporto rūšyje, kad tuos nuostolius, kuriuos vežėjai patiria teikdami viešąsias paslaugas, turėtų kompensuoti nustatanti tokias paslaugas institucija, Vyriausybė ar savivaldybė, ir kaip tos kompensacijos, kaip nuostoliai yra apskaičiuojami, turėtų irgi būti patvirtinta atitinkamu teisės aktu. Tai buvo ir ankstesniame įstatyme numatyta, kad Vyriausybė turi nustatyti arba jos įgaliota institucija, taip siūloma ir dabar.
Analogiški pakeitimai, nors jų šiek tiek daugiau, ir pagal įstatymo pavadinimą matote, Geležinkelių transporto kodekse. Aš galiu paminėti esmines nuostatas, kurios atsirastų Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Kaip jau minėjau, atitinkamam Europos Sąjungos reglamente jau yra nustatyta, kad Europos Sąjungos valstybėje narėje įregistruota geležinkelio įmonė, vežėjas, teikdama tarptautines keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugas, turi teisę įlaipinti keleivius bet kurioje Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje maršruto stotyje ir išlaipinti joje. Čia yra vadinamojo kabotažo teisės įtvirtinimas. Taip pat reglamentuojami su rinkos reguliuotojais susiję klausimai, įtvirtinami rinkos reguliuotojų nepriklausomumo, geležinkelių įmonių vežėjų skundų nagrinėjimo principai, rinkos reguliuotojų įgaliojimai ir t. t. Taip pat nustatyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, o tai šiuo metu yra „Lietuvos geležinkeliai“, ir atitinkamų geležinkelių įmonių, šiuo metu taip pat yra faktiškai tiktai viena veikianti įmonė – tie patys „Lietuvos geležinkeliai“, veiklos rezultatų gerinimo sistemos turinys ir šios sistemos principai. Būtų skatinama efektyviai naudoti ir tvarkyti šitą geležinkelių infrastruktūrą, taip pat bausti, jeigu būtų įvykę kokių nors traukinių eismo sutrikimų.
Geležinkelių transporto kodekse yra nustatyti vartotojų teisių apsaugos elementai, tačiau padaryta išlyga, kad tos vartotojų teisės bus mūsų įstatymais saugomos praėjus penkeriems metams po reglamento nuostatų įsigaliojimo, t. y. 2014 m.
Na, ir paskutinis svarbus dalykas – nustatytas reikalavimas Lietuvos Respublikoje registruotai įmonei, jeigu ji pageidauja verstis geležinkelių transporto veikla, ji turi būti apdraudusi savo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, galiojančiu visą laikotarpį, per kurį ta įmonė verčiasi ūkine komercine veikla.
Štai tokie yra pagrindiniai dalykai. Aš jau minėjau, kadangi reglamentas įsigaliojo beveik prieš metus, Vyriausybė gerokai prieš tai buvo pateikusi Seimui atitinkamus projektus, tačiau Seimas jam nebuvo pritaręs, grąžino atgal Vyriausybei tobulinti. Kaip matote, jau yra užfiksuota Europos teisės pažeidimo procedūra ir mes turėtume greičiau įgyvendinti, priimti tokį teisės aktą, kuris atitiktų jau galiojantį Europos reglamentą. Toks būtų mano pristatymas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti septyni Seimo nariai. Pirmasis klausia S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Sakykite, pristatėte gana aiškiai, bet nebuvo dar… Ar senajame įstatyme taip pat buvo numatyta, kad parenka vežėjus, sudaro konkurso sąlygas, sutartis, ar sename mūsų įstatyme buvo, ar ne?
A. ŠTARAS. Tas yra ir liko.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Yra?
A. ŠTARAS. Taip.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, pagal aiškinamąjį raštą jūsų siūlomi pakeitimai, jūs taip teigiate, įgyvendina direktyvą, nesakysiu aš čia numerio. Tačiau iš tiesų šiuo teikiamu projektu jūs ne direktyvą įgyvendinate, o siaurinate traukinio linijos apibrėžimą, kuris yra nustatytas direktyvoje. Direktyvoje nurodyta, kad traukinio linija tai yra infrastruktūros pajėgumai, reikalingi tam, kad tam tikru laiku traukinys galėtų važiuoti iš vienos vietos į kitą. Jūs rašote, kad yra maršrutas, kuriuo traukinys nustatytu laiku gali važiuoti tarp skirtingų geležinkelio stočių ar geležinkelio stoties ir valstybės sienos. Jūs puikiai suprantate, kad toks laisvas direktyvos traktavimas faktiškai pakerta privataus vežėjo teises. Jisai negalės, pavyzdžiui, važiuoti nuo geležinkelio stoties iki terminalo, nes jis už tai turės mokėti pinigus. Ir tai įrašyta į jūsų projektą prisidengus, kad jūs įgyvendinate direktyvą. Prašau pasakyti, ar jūsų tikslas yra apmokestinti privatininkus ir dėl to jūs taip interpretuojate direktyvą versdami iš vienos kalbos į kitą, ar tai yra klaida?
A. ŠTARAS. Ne, iš tikrųjų tai nėra klaida. Matote, infrastruktūros mokestis yra mokamas už visą infrastruktūrą, taip pat ir už geležinkelio stočių ir terminalų, ir geležinkelio kelių. O tai, ką jūs citavote, geležinkelio linija tai yra patikslinimas, tai yra geležinkelio kelias, kuris jungia dvi skirtingas stotis arba stotį ir valstybės sieną. Faktiškai ar jis važiuotų iki terminalo, kuris neturėtų stoties sąvokos, geležinkelio keliu, jis vis tiek turėtų mokėti. Jeigu tai yra viešoji infrastruktūra, jeigu tai nėra koks nors pravažiuojamasis kelias, kuris galbūt tam pačiam privatininkui priklauso, už viešąją geležinkelių infrastruktūrą bet kuris vežėjas, tiek „Lietuvos geležinkeliai“, tiek jeigu būtų privatus vežėjas, jis turėtų mokėti nustatyto dydžio infrastruktūros mokestį.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis viceministre, ar jūsų teikiamas įstatymo projektas reiškia, kad iš esmės bus atsisakoma gyventojų pervežimo geležinkelių transportu kaip nuostolingos veiklos? Ir apskritai, kam tada steigti greitaeigį geležinkelį, į kurį nemažos Europos Sąjungos paramos lėšos įdėtos? Ar tai neveda į geležinkelių liberalizavimą, nes ta socialinė funkcija yra nuostolinga? Kiek aš mačiau įstatymo projekte, arba Vyriausybė, arba savivaldybės atlieka gyventojams socialinę funkciją, bet galbūt kitokia transporto priemone. Išsklaidykite mano abejones.
A. ŠTARAS. Tikrai galėčiau paneigti, kad šiais dviem įstatymų projektais nebandoma atsisakyti keleivių vežimo geležinkeliu, tiktai siekiama, kad tas vežimas būtų reglamentuotas taip, kad tos paslaugos būtų teikiamos ne taip, kaip dabar yra Lietuvoje, kad iš krovinių vežimo Lietuvos geležinkeliai dotuoja keleivių vežimą. Siekiama, kad tos abidvi veiklos būtų pelningos, būtų konkurencingos rinkoje, o toje dalyje, kur reikia užtikrinti keleivių vežimą geležinkelių transportu, Vyriausybės numatyta tvarka turėtų būti numatytas geležinkelių vežėjų patiriamų nuostolių kompensavimas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, keičiama šio įstatymo 2 straipsnio 13 dalis, tiksliau, šio straipsnio 13 dalyje yra išbraukiami žodžiai „visuomenės aptarnavimo įsipareigojimai – organizuoti darbą, kad būtų užtikrintas transporto paslaugų tiekimo nenutrūkstamumas“, tai yra kad pirmiausia būtų užtikrintas keleivių pervežimas, taip aš suprantu šią sąvoką. Sakykite, ar išbraukiant šiuos žodžius nenukentės keleiviai?
A. ŠTARAS. Aš kaip tik pristatydamas sakiau, kad šiame įstatyme pagrindinis dalykas yra tas, kad suvienodinamos sąvokos, kurios šiuo metu galioja Transporto veiklos pagrindų įstatyme kartu su atitinkamomis Europos Bendrijos reglamento sąvokomis. Visuomenės aptarnavimo įsipareigojimai yra keičiami kita samprata, visiškai ta pačia pagal esmę, tai yra viešųjų paslaugų įsipareigojimas ir jų vykdymas, todėl tikrai keleiviai dėl to neturėtų nukentėti.
PIRMININKĖ. Toliau klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis viceministre, iš tikrųjų šiose pataisose direktyvos yra tiktai labai nedidelė dalis, kita jūs patys pridėjote nuo ministerijos. Bet mano klausimas būtų šiek tiek kitoks. Atsiradus „Visuomio“ idėjai ir norint ten įrašyti ir geležinkelius, aišku, atsiras problemų ir su keleivių vežimu, nes tai yra nuostolinga. Kaip jūs įsivaizduojate, ką reikės daryti – keleivių vežimą išskirti į visiškai atskirą veiklą ir palikti valstybei, o visą kitą veiklą atiduoti privatininkams, ar kaip čia bus? Kaip jūs prognozuojate kaip ministerijos vadovybė, kaip politinė ministerijos vadovybė?
A. ŠTARAS. Galiu už ministerijos vadovybę atsakyti, kad mes artimiausiu metu tikrai neplanuojame skaidyti šių veiklų ir steigti atskirų įmonių. Aš galiu pasakyti, kad gretimose dviejose valstybėse, tai Latvijoje ir Estijoje, toks atskyrimas yra atliktas. Lenkijoje yra įsteigta pelninga įmonė, o regioninės keleivių vežimo įmonės yra atiduotos jų vaivadijoms ir iš tikrųjų patiria nemažus nuostolius, ir jie jau ten sprendžia per tą mechanizmą, apie kurį jūs kalbate. Paaiškėjo, kad ir Latvija yra nuėjusi tuo pačiu keliu, yra atskyrusi infrastruktūrą kaip atskirą įmonę. Latvijos geležinkeliai vykdo infrastruktūros valdytojo funkciją, yra (…) krovinius vežanti ir yra „Latvijos (…)“, kuris veža keleivius. Taip atsitiko, kad kurį laiką ta keleivinė įmonė buvo pavaldi Latvijos geležinkeliams, o maždaug prieš metus jie padarė tiesioginį pavaldumą valstybei ir tos keleivių įmonės nuostoliai yra kompensuojami iš biudžeto.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, be abejo, keleivių vežimas yra nuostolingas tiek važiuojant autobusui, tiek traukiniui ne pilnam, palyginti su prekiniais vagonais, kurie yra pilni, prikrauti kažko, tai didžiulis nuostolis jaučiamas. Prašau pasakyti, ar šie jūsų įstatymai duos efektyvumo? Kaip veiks geležinkelio transporto veiklos efektyvumą, aš norėčiau sužinoti, nes jūs siekiate konkurencijos rinkoje, pelningumo.
A. ŠTARAS. Turbūt sutiksite, kad konkurencija ten, kur yra skaidri, atvira rinka, visada yra geriau. Geležinkelio transportas yra specifinis, nes ne visada pavyksta užtikrinti tą konkurenciją, todėl bent artimiausiu metu aš neplanuoju, kad tie įstatymai kaip nors smarkiai pakeistų padėtį tiek konkurencijos srityje, tiek ir geležinkelio organizavimo srityje. Čia daugiau bandoma vis dėlto įgyvendinti europinį reglamentą, netgi ne direktyvą, kaip kolegos klausė, ir išvengti Europos teisės pažeidimo procedūros, kuri, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, mes dar nežinome, kuo galėtų Lietuvai grėsti. Geriau neturėti tokių nemalonumų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir paskutinis klausia R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, mes jau labai ilgai kalbame apie privatų krovinių vežėją. Deja, infrastruktūros mokestis yra pernelyg aukštas ir tokios konkurencijos vežimo srityje šiandien nesusidaro. Tai ar jūsų pristatytos įstatymo pataisos leis atsirasti privačiam vežėjui? Ir dar toks klausimas. Pavyzdžiui, kas kompensuos keleivių pervežimo nuostolius maršrutu Vilnius–Klaipėda ir iš kokių lėšų?
A. ŠTARAS. Kaip aš prieš tai sakiau, nei šiais įstatymų pakeitimais, nei ministerijų planuose nėra atskyrimo keleivių nuo krovinių vežimo. Tai, kaip jūs sakėte, kad niekas neveža dėl per didelio infrastruktūros mokesčio netgi krovinių, ne visai teisybė, veža įmonė „Transachema“. Nedidelė atkarpėlė nuo Jonavos „Achemos“ iki Gaižiūnų stoties, bet, aišku, pagrindinis vežimas vyksta „Lietuvos geležinkeliuose“. Ar atsiras kitų vežėjų, šią minutę man tikrai sunku prognozuoti, bet šiuose įstatymų projektuose nieko nekalbama apie tai, kokia turėtų būti ar galėtų būti infrastruktūros mokesčio struktūra ir ar tai padės, ar trukdys atsirasti konkurencingiems vežėjams. Tikrai šitie įstatymų projektai ne su tuo susiję.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dabar motyvai dėl abiejų įstatymų. Už nėra užsirašiusių. Prieš – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, turiu kalbėti prieš, nes aš galvojau, kad pranešėjas atsakys, kad tai yra klaida, tada būtų suprantama. Bet jeigu tai yra sąmoningas veiksmas, leiskite skambiai pasakyti, kad tai yra verslo žlugdymo įstatymas. Direktyvoje, pabrėžiu, kuria remiasi teikėja, Susisiekimo ministerija, yra aiškiai nurodyta, kas yra traukinio linija. Tai yra infrastruktūros pajėgumai, reikalingi tam, kad tam tikru laiku traukinys galėtų važiuoti iš vienos vietos į kitą. Iš vienos vietos į kitą. Įstatymo projekte yra įvedama nauja sąvoka, kad traukinio linija tai jau yra maršrutas, kuriuo traukinys nustatytu laiku gali važiuoti tarp skirtingų geležinkelio stočių ar geležinkelio stoties ir valstybės sienos. Ką tai reiškia praktiškai?
Vežėjas viešąja geležinkelio infrastruktūra naudotis gali tiktai įsigijęs geležinkelių infrastruktūros pajėgumų. Teisę naudotis traukinio linijomis tam tikru laiku. Šiame įstatymo projekte susiaurinamas traukinio linijos apibrėžimas, faktiškai privatus vežėjas susimokės vieną kartą už infrastruktūrą, tačiau pagal tai jis galės vežti tiktai iki stoties. O kadangi stotis jau nėra vieta, iki kurios jis turi nuvažiuoti, jis bus priverstas mokėti dar kartą arba ieškoti „blato“, kad jam tokia teisė būtų suteikta.
Tai aš galvoju, kad toks įstatymo projektas sąmoningai (pranešėjas prisipažino, kad čia jokios klaidos nėra) tikrai neatitinka deklaruojamų teiginių, kad mes stengiamės padėti verslui. Todėl aš siūlau, kolegos, šiuo etapu nepritarti, grąžinti patobulinti, kai bus ištaisytas vertimas iš prancūzų ir iš anglų kalbų, kas yra linija, tada grįžti prie to klausimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – A. Kašėta.
A. KAŠĖTA (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš nesu toks susisiekimo ir geležinkelio reikalų ekspertas kaip kolega M. Zasčiurinskas, tačiau žinau, kad mes turime įprastą būdą, kaip išsiaiškinti problemas ir, jeigu reikia, padaryti reikalingas pataisas, galų gale diskusijose išaiškėja tiesa. Taigi siūlau pritarti po pateikimo ir pagrindinis komitetas tikrai atsirinks, kurie terminai yra teisingi, kurie ne.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti dėl abiejų įstatymų projektų, darbotvarkės 2-6a ir 2-6b klausimų. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 43, prieš – 3, susilaikė 28. Po pateikimo pritarta. Dėl projekto Nr. XIP-997 siūlomas vienas komitetas – Ekonomikos komitetas, o dėl projekto Nr. XIP-998 pagrindiniu siūlomas Ekonomikos komitetas, papildomu – Audito komitetas. Siūloma svarstyti spalio 19 d.
17.31 val.
Nežinau, kaip čia tarėsi viceministrai, turbūt toliau A. Štaras pristatys. 2-7 klausimą praleidžiam. 2-8 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Singapūro Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl oro susisiekimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-1915. Pateikimas. Prašom.
A. ŠTARAS. Ačiū už galimybę toliau pristatyti. Yra pristatomas įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Singapūro Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl oro susisiekimo ratifikavimo“ projektas. Jis buvo pasirašytas pereitų metų spalio 20 d. Aseno susitikimo metu. Šiuo susitarimu yra nustatoma galimybė teikti susisiekimo paslaugas tiesiogiai tarp šių dviejų šalių. Prašome pritarti tokiam susitarimui ir sudaryti galimybę skraidyti tiesiogiai iš Singapūro į Vilnių ir atgal.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti vienas Seimo narys – K. Daukšys. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, o kas mums iš to ratifikavimo, ką mes gausime? Kokia nauda Lietuvai, kad mes ratifikuosime tokį susitarimą su Singapūru, ar mes ten geležinkelio linijas ar dar ką tiesim, kokius dalykus darysim?
A. ŠTARAS. Čia kalbama apie oro susisiekimą. Iki geležinkelio dar toli. Iš tikrųjų Lietuvos valstybė turi nemažai tokių susitarimų su labai įvairiomis šalimis. Pripažįstu, kad ne su visomis tas oro susisiekimas gal ir apskritai kada nors buvo vykdomas. Tačiau tiesioginė galimybė su šalimi, kuri ateityje gali mums pasirodyti įdomi, gali atsirasti turistų srautai ar verslininkų didesni judantys kiekiai, būtų kur kas paprastesnės procedūros bet kuriai oro kompanijai, kuri norėtų vykdyti tokius skydžius, juos pradėti. Šiuo metu būtų galima ir be tokio susitarimo vykdyti, tačiau dėl to reikėtų atskirai kreiptis į Civilinės aviacijos administraciją, gauti laikiną leidimą. Aišku, tai turbūt nepalengvintų tokių skrydžių atsiradimo ir nepadarytų jų kokybiškesnių.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, Vidmantai Žiemeli, jūs trukdote Kęstučiui klausytis, ką atsako viceministras. Jis visai nieko negirdėjo.
A. ŠTARAS. Aš jau baigiau atsakyti.
PIRMININKĖ. Taip, aš supratau, kad jūs atsakėte. Ačiū už atsakymą. Dabar motyvai dėl viso įstatymo. Nėra norinčių. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Norite balsuoti. Prašom balsuoti. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 70 Seimo narių. Už – 65, prieš nėra, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti spalio 19 d.
17.35 val.
Dar vienas įstatymo projektas, kurį pristatys viceministras Arūnas Štaras. Tai 2-11 klausimas – įstatymo „Dėl Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) papildomo protokolo dėl elektroninio važtaraščio ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-671. Pateikimas. Prašom.
A. ŠTARAS. Šio siūlomo jums pritarti ratifikavimui protokolo tikslas yra sudaryti palankesnes važtaraščio surašymo sąlygas, įteisinant taip pat ir elektroninių duomenų registravimą ir tvarkymą. Tokiu būdu Lietuvos vežėjai ir ekspeditoriai galėtų greičiau ir paprasčiau sudaryti, o prireikus keisti krovinių vežimo kelių transportu tarptautiniais maršrutais sutartis. Pagal šiuo metu galiojančias nuostatas važtaraštis, kuris naudojamas kroviniams vežti kelių transportu, gali būti naudojamas tik kaip popierinis dokumentas. Elektroninis duomenų perdavimas, jūsų žiniai, jau yra naudojamas vežant krovinius tiek geležinkeliu, tiek oro, jūrų bei vidaus vandenų transportu. Tokiu būdu, ko gero, Lietuvai viena iš svarbių transporto rūšių taip pat turėtų galimybę tvarkyti važtaraščius elektroniniu būdu ir tai atliktų efektyviau ir greičiau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti 3 Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau paklausti, kaip pasiruošusios kitos šalys, aplinkinės, kur vykdomi pervežimai į Rytus, Rusiją ir panašiai. Ar taip pat bus galima važtaraščius tvarkyti elektroniniu būdu, ar tai tik daugiau veikia į Vakarų pusę? Ačiū.
A. ŠTARAS. Turėčiau pasakyti, kad tai yra pirmiausia su Europos Sąjungos šalimis, nes tai yra tvarkymas, koordinuojamas bendros politikos, tuo tarpu su Baltarusija, Rusija turi būti sudaromi atskiri susitarimai, sprendžiamos truputį kitokios problemos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų aš pratęsiu tą klausimą. Realiai tranzitiniams kroviniams per Lietuvą į Rytus šitas dalykas nelabai galiotų, nes susitarimų kažkokių mes neturime nei su rusais, nei su baltarusiais, nei su ukrainiečiais ir t. t., ko gero, su Azijos valstybėms irgi nelabai. Čia klausimas kyla tik vežant krovinius iš Lietuvos į Vakarus, arba iš Vakarų į Lietuvą. Kaip tas veiktų fiziškai, realiai kaip veiktų? Kaip tai atrodytų?
A. ŠTARAS. Į Vakarų šalis? Yra bendra Europos Sąjungos šalių mutinių sistema, per kurią tos visos važtaraščių formos yra pateikiamos, ir šalių, per kurias važiuojama, muitininkai ar kitos kontroliuojančios institucijos visada gali pamatyti, koks yra krovinys vežamas. Kaip žinote, sienų nėra, tačiau kartais patikrinama ir įsitikinama, ar iš tikrųjų vežama tai, kas turi būti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Paskutinis klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Čia K. Daukšys turbūt panašiai paklausė. Tas važtaraštis, reikia suprasti, kroviniui pradedant kelionę, turės būti išsiunčiamas į visas kontroliuojančias institucijas, esančias tame maršrute. Tarkime, nešiojamam kompiuteryje kažkas užpildyta, ir jeigu kontroliuoja muitinė arba kas sustabdo, tai tokiu būdu pateikiamas tas važtaraštis. Gal išsamiau paaiškinkite, jeigu galima.
A. ŠTARAS. Jis yra, kaip aš sakiau, pateikiamas į bendrą Europos Sąjungos muitinių sistemą ir ten guli, ir kiekvienos šalies muitinės atstovas gali patikrinti, ar iš tikrųjų tas važtaraštis išrašytas, ar iš tikrųjų krovinys vežamas pagal tą važtaraštį, ar atitinka krovinys to važtaraščio turinį tiek pradedant, tiek galutiniame taške, tiek bet kuriame tarpe.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Ir dabar motyvai dėl viso. Nuomonė už – K. Daukšys. Gal nenorėsite kalbėti? Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Norite balsuoti. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 71 Seimo narys. Už – 70, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti spalio 19 d.
17.40 val.
Toliau kviečiu į tribūną Rimvydą Vaštaką. Darbotvarkės 2-7 klausimas – įstatymo „Dėl Pasaulinės pašto sąjungos 2008 m. Ženevoje priimtų ir pakeistų dokumentų ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-2320. Pateikimas. Prašom.
R. VAŠTAKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamosios ir gerbiamieji Seimo nariai, noriu pristatyti jums įstatymo „Dėl Pasaulinės pašto sąjungos 2008 m. Ženevoje priimtų ir pakeistų dokumentų ratifikavimo“ projektą. Jums pateikti Pasaulinės pašto sąjungos dokumentai, 2008 m. priimti Ženevoje, iš tikrųjų šiek tiek keičia valstybių tarpusavio bendradarbiavimo procedūras, suteikdami galimybes kiekvienai valstybei priimti tam tikrus sprendimus nepriklausomai nuo kitų šalių, tai yra tam tikra prasme liberalizuojama.
Kadangi yra penki dokumentai, aš norėčiau pateikti labai trumpai (galėsiu, aišku, ir paaiškinti kiekvieną giliau, turiu čia visą paketą dokumentų) kiekvieną iš tų dokumentų, kurie siūlomi keisti. Pasaulinės pašto sąjungos įstatai – tai yra pagrindinis Pasaulinės pašto sąjungos aktas, reglamentuojantis struktūrą, įgaliojimus, šalių narių prisijungimo, išstojimo sąlygas ir kita. Ženevos kongrese įstatų tekstas buvo papildytas naujomis nuostatomis, įvairinančiomis šalių narių atsakomybę dėl tarptautinių įsipareigojimų vykdymo.
Pasaulinė pašto konvencija 2008 m. Ženevos kongrese buvo papildyta straipsniais, reglamentuojančiais pašto ženklo naudojimą, paslaugų teikimą, elektroninį paštą, greitąjį paštą, draudimus įvairioms siuntoms, taip pat ir siuntoms su radioaktyviomis ir infekcinėmis medžiagomis. Papildytos ypatingosios nuostatos, atkreiptas šalių narių dėmesys į tai, jog jos ir jų paskirti operatoriai turi priimti ir įgyvendinti dinamišką darnios pašto plėtros strategiją atsižvelgiant į aplinkos pokyčius, socialinėje ir ekonomikos srityse.
Pasaulinės pašto konvencijos baigiamajame protokole pateiktos konvencijos nuostatų taikymo išlygos šalims narėms, tai yra, pavyzdžiui, draudimai dėl pašto korespondencijos, pašto siuntų, radioaktyvių ir infekcinių medžiagų siuntimo, tarifų ir muitų klausimais. Taip pat Pasaulinės pašto sąjungos bendrojo reglamento pirmuoju papildomu dokumentu priimtas naujas straipsnis dėl kongreso funkcijų, iš dalies pakeistos kai kurios kitos bendrojo reglamento formuluotės. Taip pat teikiamas ratifikuoti susitarimas dėl finansinių pašto paslaugų.
Šiuo įstatymo projektu siūloma reglamentuoti specifines pašto paslaugas, susijusias su lėšų pervedimu. Jame pabrėžiamas prioritetinis finansinių pašto paslaugų pobūdis bei poreikis plėtoti elektronines pašto paslaugas.
Tai tiek trumpai apie šiuos dokumentus. Jeigu turėtumėte klausimų, galėčiau pakomentuoti smulkiau. Siūloma pritarti teikiamam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, realiai Lietuvai, Lietuvos paštui kokį poveikį turės tas dokumentas ir jo ratifikavimas? Ką mes gausime realiai? Ką papasakojote, viskas gerai, bet mums kas iš to?
R. VAŠTAKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary, už klausimą. Galiu ir konkrečiai pasakyti. Kadangi kiekviena šalis, kuri nori, kad iš jos siunčiami siuntiniai patektų į bet kurią kitą pasaulio šalį, arba nori, kad bet kurioje kitoje pasaulio šalyje pasiųstas siuntinys ateitų į Lietuvą ir siuntėjas, ir gavėjas gautų garantijas, kiekviena šalis dėl to dalyvauja Pasaulinės pašto sąjungos veikloje. Šitais dokumentais, kurie dabar pateikti (pasakysiu vieną iš pavyzdžių), valstybei suteikta teisė reglamentuoti kai kuriems iš jos siunčiamiems arba per ją keliaujantiems siuntiniams keliamus reikalavimus – ar įpakavimo, ar žymėjimo, arba netgi uždrausti tam tikroms siuntoms judėti per šitą šalį. Anksčiau buvo bendros nuostatos, kad visos valstybės turėtų laikytis tų reglamentų. Dabar šiek tiek lanksčiau žiūrima ir leidžiama tuos dalykus daryti. Netgi dėl mokesčių yra sudėliota, kokiu būdu turėtų jie būti mokami ir Pasaulinei pašto sąjungai. Taip pat yra paskirtasis operatorius. Tai vyriausybinis ar nevyriausybinis subjektas, kurį šiandien leidžiama paskirti ne tik valstybės lygiu, pavyzdžiui, kaip Lietuvos paštą, bet galima paskirti bet kurią kitą įstaigą, kuri vykdytų pagrindinę funkciją. Anksčiau tai buvo daroma per valstybinius paštus. Yra ir daugiau nuostatų, kurios iš tikrųjų suteikia galimybę valstybėms lanksčiau traktuoti Pasaulinės pašto sąjungos išleistus dokumentus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių klausti nėra. Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Norinčių kalbėti taip pat nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu, ar norite balsuoti? Balsuoti. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 66, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Siūlomi pagrindiniai komitetai: pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Siūloma svarstyti spalio 19 d.
17.46 val.
Darbotvarkės 2-10 klausimas – įstatymo „Dėl 1991 m. Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste pirmojo ir antrojo pakeitimų ir 1991 m. Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste Strateginio aplinkos vertinimo protokolo ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-2312. Pateikimas. Projektą pateiks aplinkos viceministras Arūnas Zabulėnas. Prašom.
A. ZABULĖNAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas ratifikuoti minėtas įstatymo projektas. Konvencijos pakeitimų ir protokolo ratifikavimo tikslas – prisidėti prie aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos apsaugos gerinimo už Europos Sąjungos ribų, praplėsti visuomenės galimybes dalyvauti su aplinka susijusių sprendimų priėmimo procese, padidinti priimamų sprendimų skaidrumą. Ratifikavus Konvencijos pakeitimus galiojančių teisės aktų keisti nereikės, o ratifikavus protokolą reikės papildyti tik Planų ir programų strateginių pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo nuostatą, suteikiančią galimybę ne Europos Sąjungos šalims, prisijungusioms prie protokolo, dalyvauti tarpvalstybinėse konsultacijose dėl planų ir programų strateginių pasekmių aplinkai vertinimo.
Konvencijos pirmasis pakeitimas papildo konvencijoje vartojamą visuomenės sąvoką, įtraukiant į ją fizinių ir juridinių asmenų asociacijas, organizacijas ar grupes. Antrojo pakeitimo nuostatos suteikia šalims galimybę efektyviau dalyvauti planuojamos ūkinės veiklos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procese, o protokolo – reglamentuoja strateginio aplinkos, įskaitant gyventojų sveikatą, vertinimo procesą, kuris taikomas vertinant planų ir programų projektus. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmoji klausia D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs ką tik pasakėte, kad nereikės keisti teisės aktų, bet, priėmus šios konvencijos nuostatas, ar nevertėtų sustiprinti visuomenės dalyvavimą poveikio aplinkai vertinime ir tas nuostatas labiau akcentuoti Poveikio aplinkai vertinimo įstatyme?
A. ZABULĖNAS. Kaip ir minėjau, pirmasis pakeitimas ir numato įtraukti praplečiant tiek fizinių, tiek juridinių asmenų. Ne, įstatymo keisti nereikia. Jeigu mes ratifikuojame konvenciją, tai mes iš karto ir pritariame. (Balsai salėje) Prašau? Visuomenė ir įtraukiama, yra praplėsta, kad tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys galėtų dalyvauti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Aplinkos apsaugos reikalus reglamentuoja nemažai konvencijų, tik klausimas, kaip mes jų laikomės. Tačiau ši yra įdomi tuo, kad gali veikti viešoji kitų šalių nuomonė dėl svarbių ūkinių objektų kitoje šalyje. Norėčiau paklausti. Lietuva yra šalis, kuri ruošiasi statyti kelis svarbius objektus: atominę elektrinę, įvairius terminalus. Kokios galimybės blokuoti šias statybas pasinaudojant konvencija? Ačiū.
A. ZABULĖNAS. Matote, kalbėkime apie poveikio aplinkai vertinimą, nes blokavimas ar konkrečių sprendimų įgyvendinimas yra galbūt jau rezultatas vertinimo. Esmė ir yra ta, kad galėtų išplėsti už šalies ribų, gretimose, ne tik Europos Sąjungos narėse, bet konvencijos dalyvės. Čia esmė.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis viceministre, aš galbūt Edmundo klausimą apversiu į kitą pusę. Kaliningrade atominę elektrinę ruošiamasi paleisti 2016 m. ir Baltarusijoje. Abu tie objektai, manyčiau, be galo įdomūs Lietuvos gyventojams, kadangi statoma prie Lietuvos sienos ir jų poveikis mūsų gyvenimui gali būti labai didelis. Ar, pasirašius šias konvencijos pataisas ir kitus dalykus, gali Lietuva kokį nors poveikį padaryti tam, kad vertinant poveikio aplinkai dalykus, matant, kad aplinka bus kokiu nors būdu paveikta neigiamai, pabandyti uždrausti tuos reikalus arba padaryti tokį dalyką, kad tarptautinė bendruomenė neleistų tų objektų statyti, ar tai duos mums naudos šioje vietoje, ar ne?
A. ZABULĖNAS. Ačiū už klausimą. Aš galėčiau atsakyti taip, kad, ratifikavus šią konvenciją, ji leis daryti įtaką įtraukiant visuomenę ir gretimų šalių. Jeigu mes imame pavyzdį su kaimynais, netgi ir ne Europos Sąjungos narių, leis daryti įtaką, vertinti jau suformuluotą sprendimą, negarantuoju, ar bus galima uždrausti, nes čia jau kiti dalykai, bet daryti įtaką tikrai leis.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Šimėnas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Svarstant poveikio aplinkai vertinimą daugiausia diskusijų kilo, kad užsakovas yra ir mokėtojas. Poveikio aplinkai vertinti užsakovas yra ir mokėtojas. Šiuo atveju, sakykime, Lietuvoje vertinant Visagino naujosios atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimą užsakovas buvo LEO LT. Baltarusijoje – atitinkamai Baltarusijos kompanijos ir t. t. Tai kelia labai didelį visuomenės nepasitenkinimą, nes kitaip negali būti – kas moka pinigus, to ir muzika. Ar šiame dokumente nenumatyta keisti arba kitaip organizuoti poveikio vertinimo aplinkai pačią organizavimo sistemą?
A. ZABULĖNAS. Aš galėčiau atsakyti, kad būtent poveikio aplinkai vertinimą reglamentuoja, mes turime atskirą įstatymą, kuriame ir numatyta, kas rengia ir kada turi būti rengiama. Tai yra to subjekto, kuris rengia kompetenciją, atsakomybė ir, be abejo, jis turi tą finansuoti. Jeigu pasikeistų finansavimo šaltinis, aš dabar nedrįsčiau teigti, kaip tai galėtų pasisukti, bet tas subjektas, kuris nori atlikti tam tikrą ūkinę veiklą, turi parengti poveikio aplinkai vertinimą, o visuomenė, būtent visuomenė, tai yra tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, gali pateikti savo nuomonę.
PIRMININKĖ. Ir paskutinysis klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis viceministre, mano klausimas toks. Priėmus šį įstatymą, ratifikavus jūsų siūlomą konvenciją, ji pradės ir privalės galioti visiems Lietuvos subjektams. Prašom pasakyti, ar jūs modeliavote situaciją, kaip šios konvencijos ratifikavimas ir jos įgyvendinimas paveiks Lietuvoje gaminamo produkto savikainą? Aš turiu galvoje, įvairių produktų. Padidins ją, sumažins, liks neutrali?
A. ZABULĖNAS. Ačiū už klausimą. Gali būti įvairių dalykų. Galbūt iš viso nepaveiks savikainos, galbūt, jeigu to poveikio, kuris turi įtaką arba gali turėti įtakos gretimoms kaimynėms, tai čia, aš manau, pasienio zonoje, arba jeigu labai ypatinga gamyba, įvairiai gali būti… Aš nesakyčiau, kad tai galėtų iš esmės pakeisti produkcijos savikainą.
PIRMININKĖ. Ačiū, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dabar motyvai dėl viso. Yra tiktai už D. Mikutienė. Gal nekalbėsit, nes prieš nėra? Norit? Prašom, D. Mikutienė – nuomonė už.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Aš iš pranešėjo susidariau įspūdį, kad jis turbūt nelabai buvo įsigilinęs ir iš esmės nelabai atsakė į klausimus, kuriuos teikė Seimo nariai. Iš esmės pritardama šiai konvencijai, aš noriu pasakyti, kad Aplinkos ministerija turėtų labiau kontroliuoti, kokie yra teisės aktai ir kaip yra įtraukiama visuomenė. Orhuso konvencija seniausiai ratifikuota, o Lietuva gauna baudas iš Orhuso konvencijos Priežiūros komiteto. Jūs iš tiesų užsidedat pliusiuką, kad konvencijos ratifikuotos, o iš esmės per mūsų teisės aktus jūs nekontroliuojate, kad verslo subjektai neatsižvelgia į žmonių nuomonę. O yra privaloma atsižvelgti. Čia yra labai gražiai viskas surašyta, bet praktinis įgyvendinimas ir taikymas yra tiesioginė jūsų funkcija, o šitą funkciją jūs atliekate blogai.
PIRMININKĖ. Ačiū už nuomonę. Ir atsirado nuomonė prieš – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Taip, išprovokavo. Aš, aišku, pritariu šiai konvencijai, tik aš galvoju šiek tiek kitaip. Aš manau, kad Lietuvai, kuri išgyvena tokią krizinę situaciją, kokia yra dabar, ne laikas ją ratifikuoti. Žinoma, viceministras labai diplomatiškai atsakė į mano klausimą, nors tikriausiai visiems čia esantiems atsakymas yra vienareikšmiškas – savikaina padidės. Padidėjus savikainai, konkurencingumas sumažės. Ir kokia nauda bus Lietuvai, išskyrus politinę, aš labai abejoju. Todėl, kolegos, gerai pamąstykim prieš paspausdami vieną ar kitą mygtuką. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui už nuomones ir prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate įstatymo projektui, prašom balsuoti už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 57, prieš – 1, susilaikė 12. Įstatymo projektui pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti spalio 19 d. Taip, prašom, E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ar tai galutinė data, ar mes turėtume dar galimybę truputėlį nukelti?
PIRMININKĖ. Siūloma iki to laiko apsvarstyti. Neapsvarstysit, vadinasi, nebus įtraukiama.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Bandysim. Ačiū.
17.57 val.
PIRMININKĖ. Toliau 2-11, Nr. XIP-1681 – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacijos (EUMETSAT) susitarimo dėl valstybės bendradarbiavimo pakeitimo ratifikavimo“ projektas. Pateikimas. Pranešėjas – viceministras Arūnas Zabulėnas.
A. ZABULĖNAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiame įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos ir Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacijos (EUMETSAT) susitarimo ratifikavimo“. Siūloma ratifikuoti 2009 m. gruodžio 29 d. pasirašytą Lietuvos Respublikos ir Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacijos susitarimą dėl valstybės bendradarbiavimo pakeitimo. Esmė yra išlaikyti bendradarbiaujančios valstybės statusą, kurį valstybė įgyja pasirašiusi minėtą susitarimą. Tai leidžia dar dvejus metus mokėti mažesnius mokesčius, kitaip sakant, 50 % negu visavertis narys, jeigu Lietuva iki to laiko netaps visaverčiu nariu. Kviečiu ratifikuoti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Niekas nenori jūsų paklausti. Nuomonės dėl viso įstatymo projekto taip pat nėra užsirašiusių. Ar galim bendru sutarimu pritarti? Balsuoti norit? Prašom balsuoti.
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 64, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta. Ir siūlomi komitetai: pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, papildomi – Aplinkos apsaugos ir Biudžeto ir finansų komitetai. Siūloma svarstyti spalio 19 d.
18.00 val.
Paskutinis darbotvarkės 2-12 klausimas – Seimo narių pareiškimai. Pirmasis pareiškimą nori perskaityti Seimo narys V. P. Andriukaitis. Ar nėra? Taip, prašom, Vyteni.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Mano pareiškimo pavadinimas trumpas – „Atsargiai – apgaudinėjama“.
TV3 naująjį sezoną pasitiko su vadinamąja aštrių pokalbių laida „Kodėl?“ Ko gero, ne vienas žiūrovas tikėjosi kokybiškos pokalbių laidos, kurios metu dalyviai galėtų argumentuotai gvildenti visuomenei aktualius ir aštrius klausimus tiesioginiame eteryje. Tokios laidos būtų neįmanoma iškraipyti, montuoti, perredaguoti pagal subjektyvų vieno ar kito laidos vedėjo norą. Netgi jei laida būtų netiesioginė, ji turėtų atitikti diskusijos temą, dalyvių išsakomas mintis, remtis neiškraipytais, nepermontuotais dalyvių pasisakymais. To reikalauja ir žurnalistinė etika, ir pagarba asmens teisėms. Deja, naujoji TV3 laida paremta visai kitokiais principais.
Pirma, dalyviai kviečiami vienoms pokalbių temoms, tačiau jie patenka į visai kitokio pobūdžio laidą.
Antra, dalyviai dalyvauja vienokioje pokalbių laidos sekoje, o permontuotoje laidoje pamato visai kitą pokalbių seką, kuri iš esmės keičia laidos turinį.
Trečia, prieš laidą dalyviams pranešamos vienokios oponentų pavardės, o laidoje jie išvysta visai kitus asmenis.
Ketvirta, dalyviai tikisi nešališkos pokalbių auditorijos, o laidoje juos pasitinka tikslingai atrinkta išankstinę nuomonę turinčių žmonių auditorija.
Penkta, pokalbių dalyviai iš anksto suskirstomi į „geriečius“ ir „blogiečius“, o laidos vedėja su pasimėgavimu gali stebėti „blogiečių“ linčiavimą kojų trypimais ir šauksmais „Gėda!“
Štai taip formuojama ši „naujoviška“ pokalbių laida. Rugpjūčio 22 d. žurnalistas Tomas Grainys pakvietė mane rugpjūčio 26 d. dalyvauti debatų laidoje „Ar Lietuvos teisėsaugos institucijos gali susikalbėti su visuomene?“ Ne iš karto sutikau dalyvauti, nes tomis dienomis turėjau galimybę pailsėti gamtoje ir nesiruošiau būti Vilniuje. Po ilgų įkalbinėjimų sutikau atvykti į studiją. Mane patikino, kad studijoje vienoje pusėje diskutuos J. Sabatauskas, L. Garnelienė, A. Lydeka ir aš, o kitoje – H. Mickevičius, K. Čilinskas, S. Stoma ir G. Songaila. Mūsų pusė gintų poziciją, kad visuomenė ir teisėsaugos institucijos gali susikalbėti, oponentai – kad ne.
Tačiau atvykus į laidą paaiškėjo, kad oponentai – visai ne tie asmenys, kad tema taip pat visai kita – konkrečių bylų ir ikiteisminių tyrimų nagrinėjimas, o ir auditorija jau „apsirėdžiusi“ violetinės spalvos simbolika. Visos diskusijos įrašas užtruko virš dviejų valandų. Auditorijos švilpimas, trypimas kojomis ir šūksniai „Gėda!“ man priminė senus „berečių“ mitingų laikus. Iš pokalbių dalyvių buvo tyčiojamasi pamirštant bet kokį orumą ir padorumą. Man nuoširdžiai buvo gaila moterų – R. Šalaševičiūtės ir kitų, nes nebuvo galima išlaikyti tos atmosferos.
Ir pagaliau po gerų trijų savaičių žiūrovai išvydo Rūtos Janutienės (anksčiau žinomos Rūtos Grinevičiūtės) ir jos asistentų sukurtą montažą su ekrane pateiktu klausimu žiūrovams, kurio pokalbyje apskritai nebuvo, – ar galima grąžinti mergaitę motinai? Žiūrovai matė kiek ilgesnį nei pusės valandos įrašo, perdaryto ir permontuoto pagal laidos vedėjų norus, vaizdą ir aktyviai balsavo įaudrinti laidos įrašo, nors tema – ar grąžinti mergaitę motinai – visai nebuvo mūsų diskusijų objektas.
Nekalbėsiu ir apie tai, jog vienas iš oponentų visus pokalbio dalyvius mūsų pusėje įvardijo nusikaltėliais.
Tad liko vienintelė ori išeitis – nedalyvauti tokioje laidoje. Nedalyvauti ir padaryti viską, kad apgaulės, melas ir šantažai neberastų vietos televizijų laidose.
Lietuvoje yra vietos oriai, teisingai, kritiškai ir aštriai pokalbių laidai, gerbiančiai visas pokalbių dalyvių teises. Tikrai yra tokių laidų, kurios išlaiko aukštus žurnalistinės etikos standartus.
Tačiau yra ir teisinių priemonių užkirsti kelią apgavikiškoms tendencingoms laidoms, yra teisinių būdų užkirsti kelią žmogaus orumą žeminantiems žurnalistų veiksmams.
Aš raginu Lietuvos Respublikos Seimą taisyti Visuomenės informavimo priemonių įstatymą, sustiprinti žurnalistų etikos ir savireguliacijos priemonių galias, kad visuomenė būtų apsaugota nuo apgaulės, melo ir dezinformacijos, kuri piktavališkų asmenų rankose pavirsta galinga priemone kiršinti žmones.
Aš savo ruožtu taip pat imsiuosi teisinių ir teisėtų priemonių, kad visuomenę apgaudinėjantys asmenys negalėtų vadintis žurnalistais. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau – G. Songaila. Prašom.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, rytoj yra Baltų vienybės diena. Kaip žinote, tai diena, susijusi su Saulės mūšiu, kuriame pasireiškė ta baltų vienybė. Beje, kitais metais bus 775 metai nuo šito mūšio, tai yra lietuvių ir kitų baltų tautų pergalė prieš pirmąjį kryžiaus žygį į Lietuvą. Ta proga, jau turbūt girdėjote, yra įsteigta Seimo narių grupė „Už latvių ir lietuvių vienybę“, jau yra įregistruota. Aš neskaitysiu viso pareiškimo, gal tik paminėsiu pagrindines idėjas, kurios susijusios su tuo, kad latviai ir lietuviai – mes esame vienintelės baltų tautos šioje žemėje, ir mūsų solidarumo potencialas nėra iki galo išnaudotas.
„Mes, žemiau pasirašę Seimo nariai, tikėdami istorine latvių ir lietuvių tautų vienybės idėja ir mūsų tautų ateitimi, remdamiesi bendru senųjų baltų etnokultūriniu paveldu, prisimindami bendrą istorinę patirtį naujaisiais amžiais ir mokydamiesi iš jos, suvokdami abiejų tautų rūpesčius dėl savo gyvybingumo per amžius ir būtinybę glaudžiai bendradarbiauti ieškant veiksmingų sprendimų kultūros, socialinėje ir ekonominėje politikoje, matydami esminį poreikį sutelkti mūsų tautas ir valstybes vieningai veikti Europos ir viso pasaulio erdvėje, spartėjančios globalizacijos bei poglobalizacinių pokyčių aplinkoje, suprasdami, kad Latvijos ir Lietuvos glaudesnis bendradarbiavimas – tai itin perspektyvi strateginė kryptis, kuri stiprintų ne tik abi šias šalis, bet ir suteiktų naują postūmį aktyvesniam visų trijų Baltijos šalių bei viso Baltoskandijos regiono vaidmeniui Europoje ir pasaulyje, ir vadovaudamiesi Statuto 42 straipsniu, nutarėme įsteigti parlamentinę Seimo narių grupę „Už latvių ir lietuvių vienybę“. 14 asmenų į ją užsirašė.“
Aš pateiksiu tokią mūsų programą, kuri dar bus plečiama. Jos vieni svarbiausių uždavinių – tai kultūros, švietimo politikos konvergencija, bendros informacinės erdvės kūrimas, infrastruktūriniai projektai ir kiti dalykai. Manau, ši grupė pasitarnaus viso Seimo bendradarbiavimui mūsų tautų labui. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir dar vieną pareiškimą nori perskaityti K. Uoka. Kol jis ateis, repliką per šoninį mikrofoną – E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš norėjau pasakyti visiems dėl tų televizijos laidų, kurių įrašuose dalyvaujate, ir po to atsiranda tokių nesusipratimų. Jeigu mes, Seimo nariai, ir toliau šoksime pagal televizijų tą, ką jie nori pasakyti, taip ir bus. Aš ne pirmą kartą kviečiu jus: dalyvaukite tik tiesioginėse laidose, nebus jokių problemų. Ateisite į tiesioginę laidą ir žinosite, į kokią laidą atėjote.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom, Kazimierai.
K. UOKA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, rytoj labai svarbi diena tuo, kad tai yra Baltų vienybės diena, kad yra lygiadienis, bet dar labai svarbu, kad rytoj yra Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 99 metų gimtadienis. Mes žengiame į šio mūsų kūrėjo šimtuosius metus. Labai kviečiu susikaupti šiais metais, apsvarstyti tvirtinamą biudžetą, kad deramai paminėtume šiuos metus ir pasiruoštume kitų metų šimtmečiui. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Ačiū. Visi pareiškimai perskaityti, visų emocijos išlietos, prašom pasiruošti registruotis.
Užsiregistravo 49 Seimo nariai. Rugsėjo 21 d. vakarinį posėdį skelbiu baigtą. Visiems gero vakaro!
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.