LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 243
STENOGRAMA
2010 m. rugsėjo 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
V. BALTRAITIENĖ ir Č. JURŠĖNAS
PIRMININKĖ (V. BALTRAITIENĖ, DPF*). Registruojamės.
Iš viso užsiregistravo 46 Seimo nariai.
Prieš pradedant popietinę darbotvarkę, noriu truputėlį pataisyti komitetus. Dėl 1-8a ir 1-8b klausimų, kurie buvo rytinėje darbotvarkėje, buvo pasakyta, kad pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Yra atvirkščiai, čia dėl protokolo, kad pagrindinis – Žmogaus teisių komitetas, taip įrašyta ir jūsų darbotvarkėje dėl pirmo klausimo, o papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, dėl antro lieka Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip ir yra įrašyta. Tai čia tik dėl protokolo pataisa.
15.16 val.
Valstybės kontrolės 2009 metų veiklos ataskaita
Dabar popietinės darbotvarkės 2-1a klausimas – Valstybės kontrolės 2009 metų veiklos ataskaita. Pranešėja – valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė. Prašom į tribūną. Babiliau, žiūrėkite į darbotvarkę. Po ataskaitos yra įtraukas 2-2 klausimas. Ne Babiliaus, bet komisijos sudarymo klausimas. Jums yra skirta pusė valandos su klausimais. Tada trumpai pateikite, nes labai daug užsirašiusių klausti.
G. ŠVEDIENĖ. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, vykdydama Seimo statutą ir vadovaudamasi Valstybės kontrolės įstatymu, teikiu jums Valstybės kontrolės 2009 metų veiklos ataskaitą.
Aplinkybės lėmė, kad man tenka pristatyti darbus, kuriems vadovavo kadenciją baigusi valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė. Mano kalba susideda iš trijų dalių. Pirmiausia apžvelgsiu svarbiausius mūsų atliktus valstybinius auditus 2009 metais. Antroji kalbos dalis bus skirta institucinei raidai apžvelgti. Trečioji, baigiamoji dalis, – tai žvilgsnis į svarbiausius Valstybės kontrolės jau pradėtus 2010 metų darbus.
Pradėdama nuo pamatinės mūsų veiklos audito, paminėsiu, kad, vykdydama savo konstitucinę prievolę pernai, Valstybės kontrolė Seimui pateikė 4 Valstybės kontrolės įstatyme ir Seimo statute įtvirtintas išvadas: dėl 2008 m. biudžeto įvykdymo apyskaitos, dėl valstybės skolos 2008 m., dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto 2008 m. ataskaitos ir dėl 2010 m. biudžeto projekto.
Didžioji dalis šių auditų metu pateiktų Valstybės kontrolės rekomendacijų buvo įgyvendintos. Per 2009 m. valstybiniai auditoriai atliko 125 finansinius teisėtumo auditus. Jų metu įvertintas 20 mlrd. litų panaudojimas. Tai sudarė beveik 82 % 2008 metų valstybės biudžeto asignavimų.
Be to, Valstybės kontrolė atlieka valstybės biudžeto skiriamų tikslinių dotacijų valstybinėms funkcijoms, kurios buvo perduotos savivaldybėms vykdyti ir mokinio krepšeliui finansuoti, finansinius teisėtumo auditus. Pernai buvo atlikti auditai 23 savivaldybėse. Jų metu audituota 1,3 mlrd. litų, arba 52 % panaudotų specialiųjų tikslinių dotacijų. 2009 m. Valstybės kontrolė atliko ir 15 savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų auditų išorines peržiūras. Tikime, kad tai padės tobulinti audito procesą ir gerinti auditų rezultatų kokybę savivaldybėse.
Įgyvendinant Seimo siūlymus, pateiktus svarstant 2008 m. Valstybės kontrolės veiklos ataskaitą, nuo 2009 m. audituojamų subjektų finansų ir turto valdymas pradėtas vertinti ne tik teisėtumo ir teisingumo, bet ir ekonomiškumo bei viešojo intereso pažeidimų vertinimo požiūriais. Džiuginanti tendencija yra ta, kad atlikę finansinius teisėtumo auditus už 2009 m., matėme mažiau klaidų buhalterinėje apskaitoje, mažiau neefektyvaus valstybės lėšų ir turto naudojimo atvejų. Visgi praėjusiais metais Valstybės kontrolė finansinių auditų išvadose pareiškė sąlyginę nuomonę dėl 10 mlrd. litų, arba 51 %, audituotos sumos. Mūsų nuomone, šias lėšas buvo galima panaudoti racionaliau. Po Valstybės kontrolės audito pernai į valstybės biudžetą grąžinta per 850 tūkst. litų, grąžinta turto už 42 mln. litų, į savivaldybių biudžetus grąžinta 374 tūkst. litų.
Toliau trumpai apžvelgsiu Europos Sąjungos finansinės paramos auditą. Per 2009 m. Europos Komisijai buvo pateiktos 9 valstybinio audito ataskaitos apie Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimą. Daugiausia trūkumų nustatyta viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo srityje. Labiausiai buvo vėluojama įgyvendinti Sanglaudos fondo aplinkosaugos projektus, nes savivaldybėms stigo patirties, pavėluotai buvo vykdomi viešieji pirkimai ir pasirašomos sutartys.
Susirūpinimą kelia tai, kad iš 53 sanglaudos projektų yra visiškai pabaigti ir audituoti tik 20 projektų. Šiuo metu atliekamas dar 5 projektų auditas. Vykdydama audito institucijos funkcijas, Valstybės kontrolė praėjusiais metais atliko Europos Sąjungos paramos valdymo ir kontrolės sistemos veikimo, ir Europos Komisijai 2008 m. deklaruotų išlaidų valstybinį auditą. Šio audito metu negalėjome vertinti konkrečių projektų išlaidų, nes 2008 m. Lietuva išlaidų Europos Komisijai nedeklaravo. Tačiau valstybiniai auditoriai pateikė daug sisteminio pobūdžio pastabų visam struktūrinės paramos valdymo mechanizmui.
Atskirai norėčiau pažymėti ir informacinių sistemų auditus, kuriems Valstybės kontrolė skiria vis daugiau dėmesio. Pernai atlikti 5 tokie auditai. Be to, informacinių sistemų auditoriai aktyviai dalyvauja ir kitų auditų grupėse vertindami sritis, susijusias su informacinėmis sistemomis. Iki šiol nesutvarkyta įstatymų šios srities bazė sąlygoja tai, kad dabar esantis teisinis reglamentavimas neapima visų institucijų, nesprendžia sistemų integralumo, saugos procesų valdymo dalykų, neužtikrina informacinių sistemų veiklos tęstinumo. Informacinių sistemų kūrimas yra atskiri projektai, dažnai pradedami neįvertinus jau egzistuojančių sistemų, neatlikus kaštų ir naudos analizės. Visa tai lemia neefektyvų ir nerezultatyvų biudžeto lėšų panaudojimą.
2009 m. baigti 29 veiklos auditai. Jų metu buvo vertinamas valstybės turto valdymas energetikos, transporto ir komunikacijos, valstybės ūkio, vidaus ir užsienio politikos, aplinkos, sveikatos ir socialinės apsaugos, kultūros, sporto, švietimo, teisingumo, nacionalinio saugumo, valstybinės žemės naudojimo srityse.
Per praėjusius metus buvo priimtas 31 valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojo sprendimas dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų. Valstybės kontrolė į atsakingas institucijas dėl galimo turto iššvaistymo ir viešojo intereso pažeidimo kreipėsi 14 kartų. Ikiteisminiai tyrimai pradėti penkiais atvejais.
Praėjusiais metais audito subjektai įgyvendino 87 % jiems pateiktų rekomendacijų. Lyginant su ankstesniais metais ar Europos Sąjungos šalių vidurkiu, šis skaičius yra išties geras, tačiau rekomendacijų įgyvendinimas ir stebėsena išlieka Valstybės kontrolės prioritetų sąraše. Šiemet tam skirsime dar didesnį dėmesį. Planuojame pateikti rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitas, kurios, tikime, bus naudingos ir parlamentinės kontrolės procese.
Kaip minėjau, antroji mano kalbos dalis bus skirta institucinei veiklai apžvelgti. Pirmiausia noriu pažymėti tai, kad buvo įdiegta nauja valstybinių auditų kokybės kontrolės ir jos užtikrinimo sistemos dalis – veiklos auditų rezultatų peržiūra auditų metu. Ši naujovė padeda įvertinti ir gerinti veiklos audito kokybę, nustatyti audito metodikos tobulinimo ir auditorių mokymo sritis, gauti patikimą informaciją apie atliekamo audito kokybę. Be to, pernai buvo atlikti reikšmingi valstybinio audito metodikos patobulinimai. Taikant pažangiausią, aukščiausią audito institucijų darbo praktiką ir visuotinai pripažintus standartus buvo atnaujintos „finansinio teisėtumo audito vadovo“ dalys, baigtas rengti naujos redakcijos „veiklos audito vadovas“. Valstybės kontrolė atsakingai ruošėsi viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos reformai. Praėjusiais metais rengėme valstybinių auditorių mokymus, kurie padėjo geriau pasirengti pereiti prie naujų biudžetinio sektoriaus įstaigų apskaitos standartų, įgyti teorinių ir praktinių standartų taikymo įgūdžių.
Baigdama savo kalbą norėčiau jus trumpai supažindinti su svarbiausiais šių metų darbais. Pirmiausia tikiuosi, kad nepaisant sumažėjusio finansavimo mums pavyks išlaikyti reikiamą valstybinio audito apimtį ir mastą, kuris reikalingas Valstybės kontrolės nuomonei dėl valstybės ataskaitų pareikšti. Atlikdami finansinius teisėtumo auditus orientuosimės į pasirinktas strategines tyrimų sritis. Daug dėmesio skiriame apskritims likviduoti, viešojo sektoriaus išlaidoms optimizuoti, išlaidoms mokinio krepšeliui finansuoti bei valstybės investicijų programos projektų efektyvumui ir teisėtumui. Atlikdami valstybinius veiklos auditus vertiname, kaip įgyvendinamas vienas iš valstybės ilgalaikės raidos strategijos tikslų – konkurencingos ekonomikos kūrimas. Institucinėje veikloje daug dėmesio skiriame rekomendacijoms įgyvendinti, rengiame valstybinio audito strategiją 2011–2015 m., diegiame kokybės vadybos metodus.
Naudodamasi proga noriu padėkoti Seimui, ypač Audito komitetui, už nuolatinį dėmesį Valstybės kontrolės veiklai, už stiprėjančią parlamentinę kontrolę ir kartu didinamą valstybinio audito poveikį.
PIRMININKĖ. Ačiū kontrolierei. Dabar dvidešimt minučių klausimams. Primenu, viena minutė klausti, dvi – atsakyti. Pirmasis klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkoju. Gerbiamoji kontroliere, pamenu, kaip jus skiriant kolegų lūpose skambėjo klausimas apie galimybę jums suderinti interesus energetikos sektoriuje, todėl mano klausimas dabar padės jums išsklaidyti tas abejones. Sakykite, viena iš didžiausių praeitų metų valstybės turto transformacijų buvo LEO LT steigimas ir paskui jo naikinimas. Steigiant LEO LT Valstybės kontrolė buvo parašiusi kažkokį raštą, kuris neaišku kur atsigulė ir buvo nelabai kam įdomus. Sakykite, ar LEO LT likvidavimo proceso metu Valstybės kontrolė kažkaip vertino tą vykstantį procesą, ar vertino, ar ta suma, kurią Vyriausybė išmokėjo privatiems investuotojams, atitinka tai, ką turėtų išmokėti? Kaip tas procesas apskritai vyksta iki dabar, ar jis yra pasibaigęs ir kokia situacija išvis yra su LEO LT šiandien? Ir antra klausimo dalis būtų, jeigu jums nesudėtinga… Čia buvo dėl jūsų pavaduotojo pono V. Švedo, kuris buvo atleistas…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. MAZURONIS (TTF). …Prezidentės jūsų teikimu, jis kuravo energetikos klausimus Valstybės kontrolėje, galbūt galėtumėte labai trumpai?.. Aš suprantu, personalijų klausimas yra jūsų asmeninio pasirinkimo reikalas, bet trumpai pasakyti, kokia buvo to jūsų sprendimo priežastis?
PIRMININKĖ. Laikas, Andriau!
G. ŠVEDIENĖ. Dėl LEO LT likvidavimo tai iš tiesų labai svarbus klausimas. Mes, atlikę LEO LT steigimo auditą, po to nuolat stebėjome procesą, sekėme, kaip visa tai vyksta. Priėmus sprendimą dėl LEO LT likvidavimo Valstybės kontrolė jau yra pradėjusi auditą, tai yra auditas vyksta Energetikos ministerijoje ir tai yra susiję su finansiniu auditu. Taip pat mes planuojame kitą auditą, kuris bus susijęs ir su LEO LT likvidavimu, ir su kitais procesais, kurie vyksta energetikos sektoriuje, tai yra veiklos auditas ir tai yra energetikos sektoriaus pertvarkos auditas, kuris bus pradėtas artimiausiu metu dar šiais metais.
Į klausimą dėl pavaduotojo atsistatydinimo galėčiau pasakyti, kad šiuo metu ponas Viktoras Švedas dirba Valstybės kontrolėje. Jisai dirba viename iš departamentų, yra departamento vadovybės narys ir jo atsistatydinimo klausimas buvo susijęs daugiau su rotacija. Manau, kad V. Švedo patirtis ir kompetencija yra labai svarbi Valstybės kontrolei, manau, tos pareigos, kurias jis šiuo metu užima, yra nė kiek ne mažiau svarbios ir reikalingos Valstybės kontrolei, kaip ir iki tol.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji kontroliere, po jūsų patikrinimų girdėti, kad savivaldybėse su lėšomis, skirtomis priskirtoms funkcijoms, yra daug pažeidimų ir problemų, taip pat girdime ir apie santykius tarp merų ir kontrolierių. Štai Vilniaus savivaldybės atvejis, tokių atvejų yra turbūt ir daugumoje savivaldybių. Ar nemanote, kad tam, kad būtų labiau kontroliuojamos ir valstybės lėšos, ir savivaldybėms skirtos lėšos, savivaldybių kontrolieriai turėtų būti kaip ir jūsų padaliniai? Ačiū.
G. ŠVEDIENĖ. Taip, iš tiesų šis klausimas jau ne pirmą kartą yra keliamas. Ne pirmą kartą kyla Seime diskusijos dėl šio klausimo, kiek žinau, jos jau yra prasidėjusios pavasarį ir sprendimas bet kuriuo atveju turės būti priimtas, nes tai yra susiję su viešojo sektoriaus apskaitos reforma. Savo skyrimo metu aš esu išsakiusi savo asmeninę nuomonę dėl šio klausimo. Manau, kad visos tos problemos, kurias jūs paminėjote tarp savivaldybių kontrolierių ir merų, egzistuoja. Mes atliekame savivaldybių kontrolierių peržiūrą. Kaip tik šiais metais baigėme tikrinti visas šešiasdešimt savivaldybių kontrolierių ataskaitas ir iš tiesų tų problemų matome kad ir užtikrinant keturių akių principą. Sakykime, yra dešimt savivaldybių, kuriose dirba po vieną savivaldybių kontrolierių, taip pat yra apie aštuoniolika savivaldybių, kur kontrolierių tarnyboje dirba po du savivaldybių kontrolierius. Todėl kalbant apie reformą, pereinant prie naujos viešojo sektoriaus apskaitos reformos šis klausimas turi būti sprendžiamas. Manau, kad mąstant valstybiškai, siekiant sutaupyti valstybės biudžeto lėšas vienas iš galimų variantų, kurį būtų galima svarstyti, tai yra savivaldybių kontrolierių prijungimas prie Valstybės kontrolės.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau turėtų klausti K. Daukšys, bet nėra. M. Zasčiurinsko salėje nėra. P. Auštrevičiaus taip pat nematau salėje. Klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū. Aš atsiprašau, nelabai išgirdau atsakymo, bet jaučiu, kad klausimas sutapo su kolegos arba jūsų atsakymu dėl savivaldybių kontrolierių. Jūs ir ataskaitoje teigėte, kad Valstybės kontrolė atlieka savivaldybių kontrolės audito tarnybų priežiūros kontrolę. Iš tikrųjų tai, ką darote ir nuosekliai jiems patariate, kad keliami atitinkami reikalavimai kontrolieriams… Teiginiai, kuriuos girdime iš savivaldybių ir patys būdami politikai, kad savivaldybių kontrolierių tarnybos yra iš tikrųjų bedantės, kad jų įtaka nepakankamai aktyvi ir kad jos dirba gana atmestinai… Tas pasiūlymas, kad vėl grįžtume prie diskusijų ir svarstytume kontrolierių funkcijų perdavimą Valstybės kontrolei, aš manau, būtų iš tikrųjų tikslingas ir atleiskite, jeigu nenugirdau jūsų teisingo atsakymo, ar nemanote, kad tai reikia daryti labai ilgai nelaukiant, o diskutuoti kiek galima greičiau?
G. ŠVEDIENĖ. Taip, iš tiesų tai yra skubus klausimas ir manau, kad jisai turėtų būti sprendžiamas kuo greičiau. Pradedant nuo 2012 m. Valstybės kontrolė turės pateikti savo nuomonę dėl nacionalinio ataskaitų rinkinio, be to, ji turės pasisakyti dėl savivaldybių biudžetų. Todėl mes manome, kad 2011 m. yra tie metai, kuriuos mes galime panaudoti šiam procesui pasirengti. Kad ir koks būtų priimtas sprendimas, mes jam turime ruoštis. Jeigu savivaldybių kontrolierių tarnybos lieka tokios, kokios yra šiandien, jeigu Seimas priima tokį sprendimą, tada mes turime ruoštis vienokiu būdu, jeigu yra priimamas sprendimas, kad savivaldybių kontrolierių tarnybos yra jungiamos vienokiu ar kitokiu būdu prie Valstybės kontrolės, tuomet mes turime ruoštis tam procesui kitokiu būdu. Todėl iš tiesų sprendimo skubotumas yra labai svarbus dalykas.
PIRMININKĖ. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamoji kontroliere, Valstybės kontrolės išlaidos mokesčių mokėtojams, įskaitant Europos Sąjungos pinigus, šiais metais kainuos apie 28 mln. Lt. Valstybės turto, apie kurį kalbėjo Prezidentė, kad jis yra neefektyviai naudojamas ir kurio yra 18 mlrd. Lt ir jis duoda labai menką naudą, menką grąžą visuomenei, iš tikrųjų situaciją mes taip pat žinome.
Jūsų žinybos arba jūsų institucijos pagrindinis dėmesys iš esmės koncentruojamas į gana smulkius makroekonomine prasme dalykus, į savivaldybes, į atskirus… svarbius, aišku, bet palyginti labai smulkius aspektus. O stambiausi dalykai, tokie kaip valstybės įmonių, stambių įmonių turto naudojimas, koks jo efektyvumas, kokie piktnaudžiavimai ir taip toliau, iš esmės lieka už jūsų stebėjimo zonos arba yra labai menkos stebėjimo zonos.
Sakykime, ar jūs negalvojate iš esmės koreguoti savo stebėsenos (monitoringo) visas proporcijas, pagrindinį dėmesį skirti tų tikslų, kuriuos iškėlė Prezidentė, įgyvendinimui, tai yra valstybės turto efektyvinimui, jo didesnei grąžai, nes jūs esate vienintelė iš biudžeto finansuojama institucija, kuri iš esmės tiesiog esate skirta prižiūrėti ir įgyvendinti šią funkciją? Kitos institucijos…
PIRMININKĖ. Laikas, Kęstuti!
K. GLAVECKAS (LSF). …pavyzdžiui, FNTT, STT yra grynai preventyvinės, tikrinimo institucijos. Ačiū už atsakymą.
G. ŠVEDIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų Valstybės kontrolė pasisako daugiau nei dėl 80 % valstybės biudžeto lėšų, tai yra gana didelė biudžeto dalis. Kalbant apie naują viešą apskaitos sistemą, Valstybės kontrolė ateityje planuoja pasakyti, turės pasakyti beveik dėl viso šimto… valstybės biudžeto lėšų, taip pat ir dėl savivaldybių biudžetų lėšų, todėl negalėčiau sutikti, kad Valstybės kontrolės išvados yra dalinės arba segmentinės.
Kalbant apie valstybės turto priežiūrą, Valstybės kontrolė, pavyzdžiui, praėjusiais metais yra atlikusi auditą dėl valstybės įmonių ir visos šios problemos, kurios šiandien yra keliamos dėl valstybės įmonių, dėl kurių yra diskutuojama, jos yra išnagrinėtos ir pristatytos Valstybės kontrolės ataskaitoje dėl valstybės įmonių valdymo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamoji vyriausioji kontroliere, aš pratęsiu K. Glavecko klausimą. Jūs čia pabandėte atsakyti, iš tikrųjų labai gerai, kad jūs kontroliuojate biudžeto vykdymą, bet štai dabar iškilo Valdovų rūmai. 400 mln., kiek girdėjau, išleisti be sąmatos, be apskaičiavimų. Valdovų rūmai neužbaigti, neaišku, kiek dar tų pinigų reikės. Pasakykite, kas iš to, kad jūs visa tai nustatėte? Ar kas nors atsakys, atvirai pasakysiu, už tokį, mano galva, didelį pinigų plovimą? Atsakau – neatsakys niekas.
Toliau. Valstybės turto tie 18 mlrd. komercinio turto, 40 mln. ar kiek dividendų per metus išmoka. Visą laiką Valstybės kontrolės buvo tikrinti. Rašė smulkmenas visokias, direktorius ne tas, ten vėl ne tas. Ir kas iš to?
Toliau. Struktūrinių fondų panaudojimas, Europos Sąjungos lėšų panaudojimas.
PIRMININKĖ. Laikas.
J. VESELKA (TTF). Klausimas. Gal galite įvardyti, kokia gamyba iš tų Europos Sąjungos milijardų yra išvystyta Lietuvoje, kuri, sakysim, eksportą padidino, technologijas sukūrė ir taip toliau? Šnipštas! Tai kokia jūsų darbo prasmė?
G. ŠVEDIENĖ. Matau labai didelę prasmę ir manau, kad statistika, tie skaičiai, kurie yra pateikiami veiklos ataskaitoje, tą akcentuoja. Valstybės kontrolė pasisako dėl 51 % valstybės biudžeto lėšų, pateikia sąlyginę nuomonę, klaidos yra ištaisomos. Yra sumos, kurios sugrąžinamos į valstybės biudžetą, yra turtas, kuris nebuvo apskaitytas valstybėje, ir yra, kuris apskaitomas.
Dėl Valdovų rūmų. Taip, padarytas auditas, medžiaga yra perduota Generalinei prokuratūrai. Lietuvoje yra institucijų, kurios vykdo savo funkcijas, kurios atlieka ikiteisminius tyrimus ir kurios priima sprendimus. Valstybės kontrolė pirmiausia yra aukščiausia audito institucija. Mes atliekame auditus ir mes savo auditais stengiamės padėti, kad valstybės turtas ir valstybės finansai būtų valdomi efektyviai ir skaidriai ekonomiškai, rezultatyviai.
PIRMININKĖ. Toliau klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, gal galite pasakyti, kiek iškelta bylų Valstybės kontrolei radus pažeidimų tiek viešuosiuose pirkimuose, kai turtas iššvaistomas, atliekamos finansinės machinacijos ir kodėl Turto fondui priklausantys pastatai nuskurdinami ir paskui parduodami už menkavertę kainą? Ačiū.
G. ŠVEDIENĖ. Kaip minėjau veiklos ataskaitą pristatydama, per praėjusius metus yra 13 atvejų, kai Valstybės kontrolės nustatyta medžiaga buvo perduota teisėsaugos institucijoms ir šiuo metu pagal tą pateiktą medžiagą yra pradėti penki tyrimai. Taip pat norėčiau papildyti, kad visai neseniai buvau susitikusi su generaliniu prokuroru. Mes su juo aptarėme bendradarbiavimo sritis, visas bendradarbiavimo galimybes, sąlyčio taškus ir sutarėme, kaip šios dvi institucijos turėtų bendradarbiauti. Iš tiesų sutarėme, kas turėtų pasikeisti, – tai mūsų kontaktas, mūsų bendradarbiavimas ne audito pabaigoje, bet audito pradžioje. Jeigu Valstybės kontrolės auditoriai mato problemų, jau audito pradžioje, buvo sutarta, mes kontaktuosim su Generaline prokuratūra, bendradarbiausim tam, kad pasiektas rezultatas būtų abipusiškai naudingas.
PIRMININKĖ. Toliau klausia P. Gražulis. Vyrai, gal…
P. GRAŽULIS (TTF). Taip, aš norėjau paklausti. Gerbiamoji kontroliere, jūs aiškinate, kad matote didelę naudą ir nepriklausomumą savivaldybės ir valstybės kontrolierių. Štai visiškai nesenas pavyzdys. Vilniaus miesto savivaldybės kontrolierius atliko auditą ir nustatė daug pažeidimų, kaip yra švaistomos savivaldybės lėšos. Vilniaus meras Vilius Navickas, kuris yra pagarsėjęs ir kitais posakiais, pasakė tam kontrolieriui, kad jis išsikasė sau duobę po šitokio audito. Ar tu nežinai, sako, jeigu mes užsakėte auditą, turi per tris dienas atlikti, o jeigu opozicija, tai tęsti trejus metus. Pasakykite, kuo virto ši institucija. Seimo nariai, politikai, tarybos nariai žino, kad tai merų ir daugumos yra tiktai politinis įrankis dangstyti tam tikrus finansinius nusižengimus. Ką reikėtų daryti, kad neužkasinėtų merai savivaldybių kontrolierių į gilias duobes? Ką reikėtų daryti?
G. ŠVEDIENĖ. Taip, iš tiesų, kaip aš ir minėjau, tas nepriklausomumas audito kokybės atveju audito kokybei užtikrinti yra labai svarbus elementas. Kalbėdama apie savivaldybių kontrolierius ir problemas, kurias mes matome, aš kaip tik ir akcentavau tą nepriklausomumo aspektą, kuris yra svarbus tiek savivaldybių kontrolieriui, tiek ir Valstybės kontrolei, kaip aukščiausiai audito institucijai, atliekant auditą.
PIRMININKĖ. Toliau klausia E. Jurkevičius.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji kontroliere, visai neseniai viešojoje erdvėje pasirodė Ūkio ministerijos inicijuotas „Visuomio“ projektas. Ar jūs svarstėte su Ūkio ministerija, kaip efektyviai valdyti valstybės turtą, ar davėte rekomendacijų, ar apsikeitėte nuomonėmis? Jūsų žinios, galbūt atsakymas į mano klausimą būtų mums paskatinimas daugiau pasidomėti. Taigi dėkui ir klausom.
G. ŠVEDIENĖ. Iš tiesų, kaip minėjau, Valstybės kontrolė yra atlikusi auditą dėl valstybinių įmonių ir tai esame padarę praeitų metų pabaigoje. Visos šios problemos, apie kurias šiandien kalbama ir kurias sprendžia Ūkio ministerija, yra iškeltos mūsų audite ir pateiktose rekomendacijose. Todėl tuos žingsnius, kuriuos šiandien daro Ūkio ministerijos vadovybė, kuriuos daro Vyriausybė, iš principo vertiname teigiamai, nes tai yra žingsniai, kurie vienokiu ar kitokiu būdu sprendžia problemas.
Kalbant konkrečiai apie „Visuomį“, tai Valstybės kontrolėje mes nesame matę jokių konkrečių dokumentų, teisės aktų, kurie būtent susiję su „Visuomiu“, todėl būtų gana sudėtinga komentuoti šitą idėją. Bet kalbant apie centralizuotą modelį ar decentralizuotą modelį, ar dualistinį modelį, tai vėlgi visus šiuos modelius mes esame išnagrinėję savo veiklos ataskaitoje, kurią minėjau. Centralizuotas modelis yra viena iš galimybių, bet kaip jis bus realizuotas, tai čia yra kitas klausimas. Kaip minėjau, reikia žiūrėti, kokie yra teisės aktai ir kaip tai yra atspindėta juose.
PIRMININKĖ. Toliau klausia V. Gedvilas.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, norėjau jūsų paklausti, jūsų valstybės kontrolieriai gana solidžiai atlieka savo darbą, teko matyti ne vieną jūsų ataskaitą, ne vieną pranešimą, ne vieną kalbą, tikrai atlieka didelį darbą ir išaiškina tuos trūkumus, kurie yra mūsų valstybėje, tačiau kiti žingsniai, dalis išvadų yra atiduota prokuratūrai, teismams ir t. t. Ką reikėtų daryti, kad jūsų darbas nenueitų veltui, kad vis tiek tie žmonės, kurie padaro kokį nusikaltimą, arba tie žmonės, kurie neteisingai panaudoja valstybės biudžeto lėšas, būtų nubausti? Taip ir negirdėti, kad kas nors po jūsų išvadų… Buvo dėl Sporto departamento išvados padarytos labai solidžios, buvo nustatyti tam tikri trūkumai, bet tuo viskas ir baigėsi. Išklausysime jūsų ataskaitą, jūs dirbate daug, gerai, bet tolesnių žingsnių taip ir nebus matyti. Ką reikėtų daryti? Čia ne jūsų kompetencija, jūs ne prokuratūra, jūs ne teisėsaugos kokios nors institucijos, jūs tik parodote ir padarote išvadas, bet ką reikėtų toliau daryti, kad šitie dalykai nebūtų tik konstatuojami, kad kas nors prisiimtų ir atsakomybę? Ačiū.
G. ŠVEDIENĖ. Iš tiesų galbūt mes per mažai kalbame apie gerus dalykus, tai, kas yra bloga, kas yra problematiška, paprastai įgauna didesnį rezonansą ir atgarsį mūsų visuomenėje. Todėl suprantama, kad apie tuos pažeidimus daugiau kalbama ir jie daugiau girdimi. Bet jeigu pažiūrėtume į statistiką, 87 % mūsų rekomendacijų įgyvendinta, tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis yra 76 %. Taip pat 87 % viršija tą rodiklį, kurį mes buvome nusistatę. Kalbant apie sprendimus valstybės kontrolieriaus ar valstybės kontrolieriaus pavaduotojo, tai yra įgyvendinami 100 % visi pateikti sprendimai. Todėl aš nenorėčiau sutikti, kad mūsų darbas yra netikslingas, kad nepasiekiami tie rezultatai, kad nėra žengiama į priekį ir situacija Lietuvoje negerėja.
PIRMININKĖ. Ačiū. Paskutinis klausia A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamoji pranešėja, šiuo metu Vyriausybė ir prezidentūra rengia antikorupcinių įstatymų pluoštą. Ar yra toks jausmas, kad Valstybės kontrolės išvadomis bus naudojamasi, rengiant tuos įstatymus, akcentuojami pagrindiniai pažeidimai ir jie taisomi būtent įstatymų lygmeniu? Ar yra jausmas jums?
G. ŠVEDIENĖ. Iš tiesų mūsų atstovas dalyvauja Antikorupcijos komisijoje, aš manau, kad bendradarbiavimas tai yra vienas iš būdų pasiekti tikslams. Aš manau, kad tikrai bus vadovaujamasi mūsų išvadomis ir mūsų turima informacija.
PIRMININKĖ. Ačiū valstybės kontrolierei, atsakėte į visus klausimus. Dėkui.
15.48 val.
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybės kontrolės 2009 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr. XIP-2152. Pranešėja – Audito komiteto pirmininkė L. Graužinienė. Pateikimas.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Audito komitetas teikia nutarimo projektą. Šiandien, kaip mes ryte sutarėme, bus tik pateikimo stadija, laukiame jūsų pasiūlymų, kad galėtume apsvarstyti. Audito komitetas siūlo pritarti Valstybės kontrolės 2009 metų veiklos ataskaitai. Noriu paminėti, kad jau netrukus sulauksime ir 2010 metų, todėl siūlome 2009 m. įvertinti ir pritarti.
Ir yra išdėstyti pasiūlymai Valstybės kontrolei. Pirma, stiprinti valstybinių auditų rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną, taip pat skatinant viešojo sektoriaus pažangą ir valstybės institucijų veiksmingus ir laiku priimtus sprendimus dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimu juo. Antra, sudaryti atskirą Valstybės kontrolės padalinį, kuris operatyviai reaguotų į atvejus, kai galimai neteisėtai ir (ar) neefektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas. Trečia, sisteminti valstybinio audito metu nustatytas pasikartojančias reikšmingas klaidas ir apie jas informuoti viešojo administravimo funkcijas atliekančius subjektus siekiant prevenciškai užkirsti kelią pasikartojančioms reikšmingoms klaidoms viešojo administravimo sektoriuje.
3 straipsnis. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir viešojo administravimo funkcijas atliekančių subjektų vadovams skirti daugiau dėmesio tinkamam Valstybės kontrolės rekomendacijų įgyvendinimui ir užtikrinti, kad informacija apie jų įgyvendinimą Valstybės kontrolei būtų pateikta laiku. Atsakysiu į visus jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Tik vienas nori klausti. K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamoji pirmininke, sakykite, ar jums neatrodo, kad reikėtų dar akcentuoti tokius aspektus, kurie, mūsų komiteto požiūriu, būtų gana svarbūs? Tai visų pirma kontrolės akcentų perkėlimas į valstybės turto naudojimą, daug reikšmingesnis ir svaresnis, įskaitant ir jėgas, kurios skiriamos, ir žmonių skaičių, kuris skirtas. Tai vienas dalykas.
Ir antras dalykas. Sakykite dėl šitos institucijos tokios struktūros, kuri dabartiniu metu yra. Ar nereikėtų padaryti jos korekcijos dėl to, kad būtų galima jos tikslą perorientuoti daugiau į valstybės turto efektyvumo naudojimą?
Ir dar vienas dalykas, ar jums neatrodo, kad šios institucijos skatinimas ir finansavimas turėtų priklausyti, netiesiogiai priklausyti, nuo valstybės turto naudojimo efektyvumo, nes praktiškai už valstybės turto naudojimo efektyvumą dabartiniu metu niekas neatsako? Mes iš viso gauname 50 mln. Lt iš 18 mlrd. turto naudos. Kas dėl to kaltas? Visi ir niekas. Šita institucija, turėdama pakankamai finansinių išteklių ir galių, galėtų taip pat, mano supratimu, daugiau padėti mums spręsti biudžeto pajamų ir kovos su korupcija problemas. Ačiū.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš manau, jūs, kaip komiteto pirmininkas, tikrai gerai suprantate tą situaciją. Manyčiau, kad tie siūlymai tikrai yra verti svarstymo. Noriu paminėti, kad šis nutarimo projektas buvo parengtas pavasario sesijoje. Dar noriu pasakyti, kad jau bent per vasarą vykę procesai tikrai reikalauja tam tikrų ir paties nutarimo korekcijų.
Dar viena tokia problema, be jūsų įvardytų, dar kas išryškėja, tai, kad tikrai akivaizdžiai matome, kad trūksta tarpinstitucinio bendradarbiavimo, apie ką šiek tiek minėjo kontrolierė. Gal čia ne vien 2009 metų ataskaitą svarstant, bet labai paprastas pavyzdys, kurį aš galiu pasakyti. Visi girdėjome per visus praeitus 2009 metus apie VEKS’o iššvaistytus milijonus, su VEKS’o programa susijusius. Aš labai nustebau, kai išgirdau prokurorės pasakymą, kad ikiteisminiai tyrimai daugeliu atvejų yra nutraukti. Šitoje vietoje jau tikrai kyla labai daug klausimų kodėl: ar yra surinkta nepakankamai įrodymų? ar prokuratūra atsisako ginti viešąją interesą? Todėl tokių dalykų neturi būti valstybėje, manau, kad jie pačiu griežčiausiu aspektu turi būti sprendžiami, net ir Seimo lygmeniu. Aš manau, kad pagalbos Valstybės kontrolei taip pat reikia. Ar ji efektyviai dirba kaip institucija, reikėtų vidaus analizės ir vidaus jų veiklos audito, apie kurį galbūt tikrai verta pagalvoti ir pažiūrėti, kaip padaryti, kad efektyviau būtų vykdoma ta veikla.
Dar čia buvo labai daug klausimų kontrolierei dėl savivaldybių kontrolierių. Aš manau, kad tai susiję su paskutiniais įvykiais. Turiu atsakyti, kad darbo grupė buvo sudaryta, dirbo visus metus, tobulino tą sistemą prie komiteto. Tikiuosi, kad per paskutinį posėdį jie išgrynins poziciją ir mūsų Audito komitetas kreipsis į Seimo valdybą, kad būtų sudaryta darbo grupė dėl teisės aktų parengimo. Tikimės, kad šioje sesijoje šitie klausimai bus sprendžiami. Tik, gerbiamieji kolegos, norėčiau priminti, kad tas klausimas dėl didesnio savivaldybių kontrolierių nepriklausomumo buvo keliamas praeitą kadenciją ir balsuota bandant taisyti Konstituciją. Ir noriu priminti, kad tas siūlymas buvo atmestas, o pagrindinė priežastis buvo ta, kad pasipriešino vienmandatininkai, nes prašė savivaldybių atitinkamos institucijos, parašė tie patys kontrolieriai, nes buvo išsigandę, kad gali būti atleisti. Ir per savivaldą, per partinės sistemos struktūras, per vienmandatininkus mes nepasiekėme to rezultato. Šį kartą mes bandysime eiti šiek tiek kitu keliu, bet tą visą sistemą reikia sutvarkyti: vidaus auditas, savivaldybių kontrolieriai, ministerijose esanti vidaus audito tarnyba ir Valstybės kontrolė turi papildyti vienas kitą. Manau, kad rudens sesijoje mes pateiksime įstatymų projektus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės už ir prieš. Motyvai dėl viso. Už – S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų metus dirbu Audito komitete ir turiu beveik kompetentingai pasakyti, kad yra, mano požiūriu, mažai mūsų valstybės institucijų, kurios dirba gerai. Būtent Valstybės kontrolė yra ta gera išimtis, kuri tikrai atlieka savo funkciją, padaro tą, ką reikia. Žinoma, tobulėt galima. Tikrai gerai dirbo ir ankstesnė vadovė, kuri, kaip žinome, padarė karjerą Europoje, ir dabartinė tęsia šį darbą. Mechanizmas gana neblogai sustyguotas. Atsiranda problemų dėl pasinaudojimo tuo, ką jie padarė. Tikrai prokuratūra, čia jau trūksta žodžiu, nesugeba panaudoti net to, kas jau yra atlikta, kas yra ištirta ir kas jiems padėta ant stalo. Matyt, visos kitos susijusios institucijos taip pat galėtų pasitempti. O šią instituciją tikrai reikia vertinti gerai, nebijoti to pasakyti. Neturi būti panašių institucijų ataskaitos formalumai, kur mes tik lialialia, ir viskas. Gal čia bus proga pasakyti, kad aš esu registravęs įstatymų pataisas dėl tokių institucijų: Valstybės kontrolės, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento ir Generalinės prokuratūros vadovų tam tikros atsakomybės, jeigu ataskaitos yra neigiamos. Bet šiuo atveju reikia pasakyti labai gerai, institucija dirba labai gerai ir siūlau visiems pritarti Valstybės kontrolės ataskaitai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Čia nutarimui reikia pritarti. Toliau nuomonė prieš – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Iš esmės neprieštaraudamas pateiktam nutarimui ir išsakytoms ponios L. Graužinienės mintims, aš tik norėčiau dar vieną akcentą pasakyti, kad mums būtina šioje institucijoje perkelti akcentus nuo savivaldybių biudžetų kišenvagių prie valstybės biudžeto vagių. Kitaip sakant, kur kur kas didesnės lėšos yra vagiamos valstybinėse įmonėse, per didelius projektus, o savivaldybėse irgi reikia gaudyti kišenvagius, bet jie, palyginti su vagimis, žalos padaro kur kas mažiau. Tai linkiu sėkmės ir iš esmės pritariu tam nutarimui, nors užsirašiau prieš. Bet su korekcijomis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo Seimo nutarimo „Dėl Valstybės kontrolės 2009 metų veiklos ataskaitos“ projektui.
Ačiū. Balsavo 88 Seimo nariai. Už – 83, prieš nėra, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta.
Siūloma svarstyti, data neparašyta. Tai turbūt kai komitetas dar kartą svarstys, atsižvelgs į pastabas, pateiks ir iš karto skubos tvarka svarstysime. K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Pirmininke, sakykite, gal ir Biudžeto ir finansų komitetui galėtumėte duoti galimybę pasvarstyti tą nutarimą.
PIRMININKĖ. Jeigu neprieštarauja, aš manau, kad galite.
K. GLAVECKAS (LSF). Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Papildomas komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas. O pagrindinis – Audito komitetas. (Balsai salėje) Jau balsavo. Už ką?
16.00 val.
Kitas darbotvarkės klausimas, čia galėsite tikrai balsuoti, 2-2 – Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo suvaržyti Seimo nario V. Babiliaus laisvę sudarymo“ projektas Nr. XIP-2390. Pranešėjas – A. Kašėta. Čia pateikimas, svarstymas ir priėmimas.
A. KAŠĖTA (LSF). Gerbiamieji kolegos, jums buvo išdalintas nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo suvaržyti Seimo nario V. Babiliaus laisvę sudarymo“ projektas. Susiklostė tokia tradicija, kad mes sudarome komisijas iš 12 narių ir tas pasirinktas skaičius pasitvirtino. Didžiosios arba didesnės frakcijos turi galimybę deleguoti po kelis Seimo narius, visos kitos likusios frakcijos bent po vieną. Taigi jūs pasiūlysite komisijos pirmininką. Taip pat turėsime apsispręsti dėl datos, kada komisija turės pateikti savo išvadas.
PIRMININKĖ. O tai kas siūlys? Vis tiek kažkas turi pasiūlyti pirmininką. Salėje iš komisijos narių? Jūs apsitarėte?
A. KAŠĖTA (LSF). Na, turi teisę siūlyti kiekvienas Seimo narys, bet geriausia, kad būtų, be abejo, frakcijų koks nors sutarimas. Aš savo misiją atlikau, gerbiamoji pirmininke.
PIRMININKĖ. Mes tada negalėsime toliau priimti, jeigu nėra. (Balsai salėje) Gerai, tai po pateikimo…
A. KAŠĖTA (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš galiu dar kartą paskaityti, jeigu ne visi turite ant stalų išdalintą projektą. Nors mane patikino, kad visiems buvo išdalinta. Aš skaitau 1 straipsnį. „Lietuvos Respublikos Seimas, išklausęs generalinio prokuroro pranešimą ir vadovaudamasis Seimo statuto 23 ir 71 straipsniais nutaria: 1 straipsnis. Sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją dėl sutikimo suvaržyti Seimo nario V. Babiliaus laisvę.
2 straipsnis. Komisiją sudaryti iš 12 Seimo narių: V. Bacevičius, L. Karalius, G. Kirkilas, G. Navaitis, A. Nedzinskas, M. Petrauskienė, K. Ramelis, S. Šedbaras, J. Urbonavičius, V. Valkiūnas, M. Zasčiurinskas, R. Žemaitaitis.
3 straipsnis. Komisijos pirmininku paskirti… (ir, kaip minėjau, jūsų pasiūlymu Seimas turės pritarti, rasti bendrą sutarimą, taip pat pavesti komisijai tyrimą atlikti iki rugsėjo kažkurios dienos).
PIRMININKĖ. Iki 20 d.
A. KAŠĖTA (LSF). 4 straipsnis. Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo.
PIRMININKĖ. Siūlome iki 20 d., tada jau iš karto apsisprendžiame, ir Seimas vis tiek turėtų šią savaitę. Užteks laiko, jeigu bus sudaryta komisija. Užtenka to vieno. Taip, aš ir siūlau, kad iki 20 d. Tada kitam antradieniui galės pateikti, jeigu komisija bus sudaryta. Iki 20 dienos. Ar po pateikimo bendru sutarimu galime pritarti? (Balsai salėje) Tai vis tiek bus svarstymas. Gerai, tada pasiruoškite balsuoti. Ai, yra nuomonių už ir prieš. Už – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Paprastai, jeigu nebūtų nuomonių prieš, nereikėtų kalbėti už. Tad šiuo atveju išties yra formali mūsų statutinė pareiga, mes privalome sudaryti komisiją, nėra net ginčų. Juo labiau kad pats kolega Seimo narys sutinka, kad tokia komisija būtų kuo greičiau sudaryta. Tai visiškai logiška, teisiškai teisinga ir mums dabar tik reikia greičiau apsispręsti dėl komisijos pirmininko. Būtų gerai, kad juo būtų žmogus, kuris arba nevairuoja ir neturi problemų su vairavimu ir kitais dalykais, ir kad jis labai objektyviai ir nešališkai padėtų įvertinti prokuratūros pateiktą visą medžiagą. Todėl siūlau tiesiog formaliai balsuoti ir kuo greičiau užbaigti šį darbą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, noriu kad visi pagalvotume. Suprantu, Seimo narys V. Babilius sutinka, kad jo laisvė būtų suvaržyta, bet klausimas yra kur kas platesnis negu V. Babiliaus klausimas. Atsiminkime, šito straipsnio sankcijoje yra ne tik laisvės atėmimas, yra dar ir bauda. Tai aš klausiu, kodėl V. Babiliui negalima skirti tik baudą, o reikia įvelti į šitą procedūrą visą Seimą ir pradėti rutulioti ir volioti visą šitą dalyką?
Aš noriu priminti, kad mes jau turėjome precedentus su dviem konservatoriais, kurie buvo išgėrę ir kurie buvo nubausti. Tose sankcijose buvo ir laisvės atėmimas už lengvą girtumą. Kodėl tada nesikreipė prokuratūra į Seimą dėl šitų Seimo narių laisvės suvaržymo? Štai kur yra klausimas: kodėl atsiranda selektyvus toks požiūris į Seimo narius?
Kolegos, aš manau, kad nėra absoliučiai jokio pagrindo patenkinti generalinio prokuroro kreipimosi, yra galimybė Seimo narį V. Babilių nubausti už tą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, ir tie, kurie turi nubausti, tegul ir baudžia, kas jiems yra suteikta įstatymu. Nėra jokio pagrindo suvaržyti Seimo nario teisių.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėl motyvų visi kalbėjo. Dėl vedimo tvarkos – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, kaip finansininkas pasakysiu. Užuot į biudžetą gavę 1500 baudos, kuri priklauso už tai, kad iš tikro buvo pažeistas įstatymas, mes išleisime apie 80 tūkst. mokesčių mokėtojų pinigų svarstydami šį klausimą, kuris iš esmės visiškai nieko gero neduos. Atsikvošėkime patys, padarykime pataisą, nes geriausias baudimas yra baudomis, o ne svarstymais Seime, imuniteto atėmimu ir dar kitais dalykais. Grįžkime į sveiką protą. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Prašom pasiruošti balsuoti. Ar pritariame po pateikimo dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo? Prašom. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 43, prieš – 8, susilaikė 31. Pritarta.
Toliau – svarstymas. Replika po balsavimo – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš norėjau reaguoti į repliką. Vis tiek įstatymas yra, visi Lietuvoje prieš įstatymą yra lygūs. Jeigu toks įstatymas yra, kol jis nepakeistas, deja, jis turi būti vykdomas. Čia aš K. Glaveckui noriu pasakyti. Deja, Seimas pats priėmė tokį įstatymą ir tokias sudėliojo alternatyvas – bauda ir t. t., ir t. t. Tegul Seimas dabar pamąsto, kokie įstatymai priimami ir kaip atsitinka. O kadangi jis veikia, tai, kolegos, konstitucinė prievolė labai aiški: įstatymas yra ir mes privalome jį vykdyti. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Diskusijoje užsirašiusių kalbėti nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Dabar priėmimas pastraipsniui, tada siūlysime.
1 straipsniui, kad sudarytume komisiją, galime pritarti? Pritarta. 2 straipsniui, kur išvardyti Seimo nariai, galime pritarti. 3 straipsnis yra dėl komisijos pirmininko paskyrimo. Ar siūlo kas nors komisijos pirmininką? (Balsai salėje) A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Nors nesu komisijos narys, bet siūlyčiau teisininką V. Bacevičių, kuris turi patirties dirbant Etikos ir procedūrų komisijoje. Manau, jis tiks šioms pareigoms.
PIRMININKĖ. Ačiū. K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, frakcijos vardu siūlau G. Navaitį.
PIRMININKĖ. Ir dar R. Ačas.
R. AČAS (TTF). Posėdžio pirmininke, mes, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija, manome, kad teisininkas R. Žemaitaitis tikrai būtų pats tas. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Aš siūlau tada… Taip, prašom dar siūlyti.
J. LIESYS (LCSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, Liberalų ir centro frakcija siūlo V. Valkiūną.
PIRMININKĖ. Dabar aš noriu paklausti visų. Dar ir J. Razma pasiūlys.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš priešingai, kad mažintume konkurenciją, pasakysiu, kad mūsų frakcija nesiveržia į pirmininkavimą šioje komisijoje. Laikykime, kad mūsų pasiūlymo nėra. Yra tikrai gerų pasiūlymų, ir teisininkas R. Žemaitaitis, manau, puikiai tinka, ir kiti kolegos.
PIRMININKĖ. Jūsų pasiūlymo ir nebuvo. V. Bacevičių pasiūlė A. Salamakinas. Nematau paties Vaidoto. Jis turėtų pasakyti, ar sutinka, ar nesutinka. Kadangi jo nėra, negalime paklausti. Sakykime, kad jo nėra. Liko trys kandidatai. G. Navaitis, kaip suprantu, sutinka. R. Žemaitaitis sutinka. V. Valkiūnas ne? Prašom.
V. VALKIŪNAS (LCSF). Ačiū. Taip, kaip pateikęs pataisas, kad būtų santarvė ir susitarimai tarp valdžios, kad daugiau nesikartotų tai, kas šiandien, kad žmonėms nebūtų atimta laisvė dėl tokių nežymių pažeidimų, aš atsisakau G. Navaičio naudai.
PIRMININKĖ. Gerai. Kai balsuosite, savo balsą perduosite. Alternatyvus balsavimas. Jokių susilaikymų nebus, bus tik už ir prieš. Kadangi eilės tvarka yra pasiūlytas pirmasis G. Navaitis, tai balsuojate už. Kas už G. Navaitį, balsuojate už. Kas už R.Žemaitaitį, balsuojate prieš. Susilaikiusieji nebus skaičiuojami, skaičiuojami tik už ir prieš. Už – G. Navaitis, prieš – R. Žemaitaitis. Prašom pasiruošti, vyksta balsavimas. (Balsai salėje)
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 29, prieš – 56. Komisijos pirmininku skiriamas R. Žemaitaitis. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Pavaduotojų atskirai netvirtiname, jūs savo komisijoje išsirinksite, jeigu jums reikia. Tam pačiam straipsnyje yra data. Aš dabar kreipiuosi į Remigijų, sveikinimai paskui. Remigijau, kreipiuosi į jus jau kaip į pirmininką dėl datos. Kada komisijos gali siūlyti baigti darbą, nes 3 straipsnio 2 punkte yra pavesti atlikti. Iki rugsėjo 20 d. užtenka jums, šią savaitę? Taip, iki 20 d., kad pirmadienį galėtumėte įregistruoti komisijos išvadą. Iki 20 dienos. Ar galime bendru sutarimu pritarti 3 straipsniui? Galime. Ir 4 straipsnis, kad nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Taip pat galime pritarti.
Dabar dėl viso nutarimo nuomonės už ir prieš. Už nėra. Prieš – E. Klumbys. Norėsite kalbėti? Atsisako. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 53, prieš – 4, susilaikė 25. Seimo nutarimas „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo suvaržyti Seimo nario V. Babiliaus laisvę sudarymo“ priimtas.
Taip, toliau darbotvarkės klausimai… Atsiprašau, replika po balsavimo – V. Kurpuvesas.
V. KURPUVESAS (KPF). Ne, iš tikrųjų, pirmininke, norėčiau dėl vedimo tvarkos pasisakyti. Norėčiau kreiptis į jus su prašymu ir į kolegas dėl rezervinio 1 klausimo, kadangi tas klausimas…
PIRMININKĖ. Dėl kurio, atsiprašau?
V. KURPUVESAS (KPF). Dėl pirmojo rezervinio. Su Seimo Pirmininko pareigas einančiu Č. V. Stankevičium mes jau suderinom. Jis, matyt, prašys ypatingos skubos dėl šio įstatymo projekto. Tai dėl to galbūt, jeigu būtų galimybė, jį priimti anksčiau, nes, matot, bus reikalingas ir Seimo narių atitinkamas skaičius. Paskui gali būti problemiška.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū, atsižvelgsim į tai. Tuo labiau kad, matau, reikėtų pristatyti 2-3a ir 2-3b ir tą turėtų padaryti K. Starkevičius. Nematau nei jo, nei ko nors iš ministerijos. Tada iš karto galėčiau ir suteikti. Vytautai! Vytautai! Vytautai! Siūlau iš karto ateiti ir pristatyti pirmąjį rezervinį klausimą.
16.16 val.
Tai būtų Nr. XIP-2329 – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6, 35, 36, 38, 42, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo pripažinimo netekusiu galios projektas.
V. KURPUVESAS (KPF). Labai ačiū, pirmininke, ačiū, kolegos. Šis įstatymas labai paprastas. Mes siūlom pripažinti netekusiu galios vieną įstatymo projektą, kuris turi įsigalioti rugsėjo 15 d. Mes jį prašom pripažinti netekusiu galios dėl to, kad šio įstatymo nuostatos jau yra inkorporuotos į naujai priimtos redakcijos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą ir jau yra galiojančios. Taigi tos nuostatos, kurios turėtų įsigalioti rugsėjo 15 d., iš esmės galioja. Jeigu ir įsigaliotų šis naujasis įstatymas, tai tas įstatymas buvo paruoštas pagal senos redakcijos įstatymo projektą, na, būtų šiek tiek techniškai komplikuota situacija. Tai dėl to šiandieną prašyčiau jūsų tiesiog ypatingos skubos tvarka ir priimti šį įstatymą, kadangi tos nuostatos jau šiuo metu galioja. Tai tiek trumpai, nebent…
PIRMININKĖ. Taip, yra norinčių pora Seimo narių paklausti. Pirmoji klausia L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, aš dar noriu pasitikslinti. Kadangi tai, ką jūs siūlote dabar naikinti, buvo priimta taip pat visai neseniai priimant Politinių partijų kampanijų finansavimo įstatymą, ar ten tikrai su pagrindiniu įstatymu viskas atitiks ir niekas neiškris iš konteksto?
V. KURPUVESAS (KPF). Taip, pirmininke, iš tiesų, kai mes rengėm Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo naują redakciją, tos nuostatos, kurios buvo svarstytos svarstant jūsų minėtą įstatymo projektą, iš karto buvo dedamos ir į naujos redakcijos Rinkimų įstatymą. Jos yra, jos jau galioja.
PIRMININKĖ. Taip, ir dar nori jus paklausti A. Šedžius.
A. ŠEDŽIUS (MSG). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, sakykit, naujajame Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme yra numatyta, kad likus 180 dienų iki rinkimų negalima steigti politinių partijų ir t. t. Tai kaip jums atrodo, ar čia dabar mes gražiai atrodysim visuomenės akyse, kai likus mažiau nei 180 dienų puolam taisyti ypatingos skubos tvarka Rinkimų įstatymą ir vėl keisti, priimti kažkokias naujas žaidimo taisykles?
V. KURPUVESAS (KPF). Iš tiesų, kolega, jeigu jūs girdėjot, aš ir minėjau, kad šiuo įstatymu nėra sukuriama jokių absoliučiai naujų elgesio taisyklių, jokių teisės normų. Tiesiog šiuo metu yra galiojančios teisės normos, o šiuo teisės aktu, kurį mes siūlom panaikinti, jos dar kartą įsigaliotų nuo rugsėjo 15 d. Čia tiesiog dėl procedūrinių dalykų susiklostė tokia situacija, bet realiai jokių teisės normų sukurta nebus.
PIRMININKĖ. Taip, ačiū, jūs atsakėte į klausimus. Ir dabar motyvai dėl viso. Už, prieš nėra. Ar galim bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Tai vis tiek turbūt Č. V. Stankevičius siūlys ypatingą skubą, taip? Tai gal bendru sutariam, o paskui balsuosim dėl (…), taip. Pritariam po pateikimo? Taip. Dabar aš noriu Č. V. Stankevičiui suteikti…
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, kadangi šios pataisos ir pripažinimas netekusiu galios anksčiau priimto įstatymo reikalingas dėl teisinio aiškumo ir vienprasmiškumo, ką komiteto pirmininkas mums išdėstė, tai aš siūlau šį įstatymą iš tikrųjų priimti ypatingos skubos tvarka.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Tada galima pradėti svarstymą. Už ypatingą skubą ar sutinkam bendru sutarimu? Sutinkam. Taip, svarstymas. Ar yra užsirašiusių dalyvauti diskusijose? Turbūt nėra nė vieno. Tai ar galim bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galim.
Tada pradedam priėmimą. Kadangi yra tik vienas straipsnis ir kai kurių Seimo kanceliarijos Teisės departamento redakcinių pastabų, turbūt galim bendru sutarimu tam vienam straipsniui ir pritarti. Tas straipsnis toks, kad yra įvardinti tam tikri straipsniai, kurie netenka galios. Galim tam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Taip, tada pasiruošiam… už, prieš nėra, pasiruošiam balsuoti. Kas pritariat įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 75, prieš nėra, susilaikė 3. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymas priimtas.
16.22 val.
Aš dabar siūlau, kol ateis žemės ūkio ministras, kadangi laikas šiek tiek pasikeitęs, rezervinius ir suteikti žodį Seimo Pirmininko pavaduotojui, laikinai einančiam Seimo Pirmininko pareigas Č. V. Stankevičiui. Tai būtų trečias rezervinis pirmiausia.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Visą paketą…
PIRMININKĖ. Bet jie čia yra kaip atskiri, ne kaip lydintys. Tai gal pirmiausia dėl… Atsiprašau, dėl antro rezervinio – Nr. XIP-2376. Nors čia jie visi susiję turbūt, kaip aš suprantu, bus.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, šis nutarimas teikiamas todėl, kad mes netekome mūsų kolegos Seimo nario A. Rimo. Ir todėl teikiamas Seimo Antikorupcijos komisijos Seimo nutarimo „Dėl Seimo Antikorupcijos komisijos sudarymo“ 2 straipsnio pakeitimas. O šiuo pakeitimu išbraukiama A. Rimo pavardė ir įrašoma Seimo nario E. Jonylos pavardė, ir atitinkamai išdėstomas visas pakeistas straipsnis.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų paklausti niekas nenori. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Galime. Po svarstymo? (Balsai salėje) Nėra norinčių.
Ir priėmimas. Tada galima pasiruošti balsuoti, taip? Taip, prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate nutarimo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys: už – 80, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Antikorupcijos komisijos sudarymo“ 2 straipsnio pakeitimo“ priimtas.
16.24 val.
Kitas 3 rezervinis, Nr. XIP-2377 – „Dėl Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pakeitimo“. Prašom, pavaduotojau.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, ankstesniajame nutarime daromos dvi pataisos. Viena – dėl jau minėtos priežasties, todėl siūloma išbraukti A. Rimo pavardę iš šios komisijos narių ir įrašyti A. Kazulėną. Tačiau kartu siūloma ir daugiau pakeitimų, t. y. išbraukti Seimo nario V. Bacevičiaus pavardę iš komisijos narių ir įrašyti M. A. Pavilionienės pavardę į komisijos narius ir atitinkamai išdėstyti visą straipsnį. Šie pakeitimai yra suderinti (…).
PIRMININKĖ. Taip, turbūt supratot, vietoj A. Kazulėno įrašyti… Taip, vietoj A. Rimo – A. Kazulėną, vietoj V. Bacevičiaus įrašyti A. Kazulėną, o vietoj V. Rimo įrašyti A. M. Pavilionienę.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, tikrai.
PIRMININKĖ. K. Daukšys nori paklausti.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, dėl Marijos Aušrinės mums viskas aišku, kodėl taip vyksta. O V. Bacevičius kur nors nusidėjo ir netinka būti toje komisijoje, ar kas čia su juo yra?
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Negaliu atsakyti į šį klausimą, nes nutarimas pakeistas frakcijos siūlymu.
PIRMININKĖ. Frakcijos teikia, frakcijos siūlo, matyt, visus sąrašus. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galima. Po svarstymo galime?
Dabar priėmimas. Ar abiem šitiems galime… Yra atskiri turbūt straipsniai. 1 straipsnis ir 2 straipsnis dėl įsigaliojimo. Galime pritarti, taip? 1 straipsniui – pakeitimams ir 2 straipsniui – įsigaliojimui.
Dabar dėl viso projekto. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate Seimo nutarimo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 89, prieš ir susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas „Dėl Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos sudarymo 2 straipsnio pakeitimo“ priimtas.
16.27 val.
Toliau. Rezervinis 4 klausimas – nutarimas dėl komitetų sudėties pakeitimo Nr. XIP-2378. Prašom.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Šiuo projektu siūloma išbraukti A. Rimą iš Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narių sąrašo, ir taip komiteto narių sumažėja vienu.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Po svarstymo galime pritarti?
Dabar priėmimas. Tai yra vienas straipsnis. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 83, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ 14 straipsnio pakeitimo“ priimtas.
16.28 val.
Rezervinis 5 klausimas – nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos delegacijos pakeitimo“ Nr. XIP-2379. Kai jūs pristatysite, tada prašom.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Šiuo nutarimo projektu siūloma išbraukti A. Rimą iš delegacijos narių sąrašo. Vietoj jo nieko neįrašome. Taigi delegacija sumažinama vienu nariu.
PIRMININKĖ. Aš atsiprašau, yra pasiūlymas. Ką tik Socialdemokratų frakcija atnešė pasiūlymą. Ar mes turime atidėti, arba aš gal dabar perskaitysiu. Jie siūlo vietoj A. Rimo įrašyti A. Syso kandidatūrą. Tada skaičius nesikeistų ir liktų tas pats. Ar galime dabar pritarti tam… (Balsai salėje: „Galima!“)
PIRMININKĖ. Galima. Nebus prieštaraujančių? Vadinasi, vietoj A. Rimo būtų įrašytas A. Sysas. Po pateikimo galime pritarti? Po svarstymo galime pritarti? Tada pasiruoškime balsuoti dėl viso nutarimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Net kompiuteris nespėja, kaip mes greitai…
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 82, susilaikė 1. Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato narių Asamblėjoje“ pakeitimo“ priimtas.
16.30 val.
Rezervinis 6 klausimas – nutarimas „dėl komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ Nr. XIP-2380. Taip pat iš karto pasakau, kad Socialdemokratų frakcija yra pateikusi pakeitimus. Gal jūs dabar savo pateikite. Jūs neturite. Jūs turite nutarimą, pateikite, aš pasakysiu, ką jie dar siūlo pakeisti.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerai. Pirminiame projekte buvo pasiūlyta išbraukti A. Rimą iš tų straipsnių, kuriais tvirtinama sudėtis. Tačiau esant pakaitiniam pasiūlymui, mes galime atsižvelgti ir… (Kalba ne per mikrofoną)
PIRMININKĖ. Dabar frakcija pateikė dėl pavadavimo. Vietoj buvusio frakcijos nario A. Rimo Seimo Biudžeto ir finansų komitete yra J. Palionis, o pavaduotojai, aš taip suprantu, E. Jonyla ir V. P. Andriukaitis, taip suprantu? O Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete G. Kirkilą pavaduoja J. Jagminas. Vadinasi, pavaduojantys Seimo Biudžeto ir finansų komitete yra E. Jonyla, V. P. Andriukaitis, o Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete G. Kirkilą pavaduoja J. Jagminas. Galime sutarti bendru sutarimu?
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš pritariu, kad Seimas atsižvelgtų į šiuos pasiūlymus ir spręstų…
PIRMININKĖ. Pritariame po pateikimo. Po svarstymo galime pritarti? Tada dėl viso nutarimo su tais visais Socialdemokratų partijos frakcijos pasiūlymais, kuriuos perskaičiau. Prašom pasiruošti balsuoti dėl priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ 3, 8 ir 14 straipsnių pakeitimo“ (projekto Nr. XIP-2380) priimtas.
16.33 val.
Ir paskutinis rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ 27 straipsnio pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIP-2381. Prašom.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Šiuo projektu siūloma išbraukti ankstesnio nutarimo 27 straipsnį, kuriuo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko pavaduotoju buvo patvirtintas Seimo narys A. Rimas. Ta norma išbraukiama.
PIRMININKĖ. Kol kas kitas nesiūlomas, taip?
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš neturiu…
PIRMININKĖ. Kitas neišrinktas ir nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime. Po svarstymo galime. Dabar prašom pasiruošti balsuoti dėl viso nutarimo priėmimo. Ačiū, Česlovai.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 87, prieš ir susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ 27 straipsnio pripažinimo netekusiu galios“ priimtas.
16.35 val.
Dabar grįžtame į pagrindinę darbotvarkę. 2-3a ir 2-3b klausimai, Nr. XIP-2279 ir Nr. XIP-2280. Pristato žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas, matau, yra atėjęs. Turbūt abu iš karto pristatysite, taip? Prašom. Pateikimas.
A. MACIJAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiame jums Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo pakeitimo įstatymo (Nr. XIP-2279) ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektus.
Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-2279 pakeitimai ir papildymai yra naudingi verslo subjektams, nes šiuo projektu siekiama, pirma, panaikinti komercinio kredito palūkanas, jų apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką ir tokiu būdu palengvinti perdirbimo ir prekybos įmonėms atsiskaityti už pirktą žemės ūkio produkciją su jos pardavėjais.
Atsižvelgiant į tai, kad galiojančiame įstatyme yra taikomos dvejos panašaus pobūdžio palūkanos: komercinio kredito ir pavėluoto mokėjimo palūkanos, ir į tai, kad Europos Parlamentas ir Tarybos direktyva 2000/35/EB dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose nereglamentuoja komercinio kredito palūkanų ir jų skaičiavimo bei mokėjimo tvarkos, Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 1236 antrame priede yra patvirtintas žemės ūkio produkcijos, už kurią turi būti atsiskaitoma per šešiasdešimt dienų, sąrašas, atitinkantis šios direktyvos 3 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Siūlome iš keičiamo įstatymo išbraukti komercinio kredito palūkanų ir jų apskaičiavimo bei mokėjimo tvarką. Šias nuostatas įteisinus keičiamame įstatyme žemės ūkio produkcijos pirkėjams nereikės skirti nuosavų ar skolintų lėšų komercinio kredito palūkanoms mokėti šios produkcijos pardavėjams, dėl to sumažės administravimo našta, atsiskaitymo tvarka taps aiškesnė ir paprastesnė.
Antra, įteisinti subjektų praktikoje taikomą ir kitą atsiskaitymą už supirktą žemės ūkio produkciją – įskaitymą… abipusių skolų įskaitymui. Trečia, nustatyti, kad reguliariai parduodamos produkcijos teikimo laikotarpis ir jo trukmė bus taikoma tik superkant iš gamintojo žaliavinį pieną. Ketvirta, papildyti įstatymo projektą nuostatomis, reglamentuojančiomis tai, kad produkcijos pirkimo ir pardavimo sutartyje nėra įrašytas Vyriausybės ir (arba) šalių susitarimu nustatytas atsiskaitymo terminas. Tuomet pirkėjas pavėluoto mokėjimo palūkanas privalo priskaičiuoti pardavėjui be atskiro pareikalavimo, jas mokėti per trisdešimt dienų nuo produkcijos gavimo iki galutinio atsiskaitymo datos. Išplėsti… įmonių, tokių kaip kiaulininkystės ir paukštininkystės kompleksai, kurioms taip pat būtų privaloma teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie atsiskaitymo būklę su žemdirbiais ir iš jų pirktus grūdus. Šešta, atleisti nuo informacijos apie atsiskaitymo būklę teikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai tas prekybos ir perdirbimo įmones, kurių perkamai žemės ūkio produkcijai Vyriausybė nenustato atsiskaitymo terminų. Septinta, išvardinti atvejus, ko šis įstatymas po pakeitimo nereglamentuos. Aštunta, be to, atlikti tam tikrus keičiamo įstatymo nuostatų techninio pobūdžio pakeitimus.
Atsižvelgdama į Finansų ministerijos pastabas ir pasiūlymus, ministerija taip pat parengė ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-2280. Šiuo projektu siekiama iš Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4.3 punkto išbraukti žodžius „komercinio kredito palūkanos“ ir vietoj jų įrašyti „pavėluoto mokėjimo palūkanos“, jas priskiriant gyventojų neapmokestinamoms pajamoms.
Priėmus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymams įgyvendinti biudžeto lėšų nereikės. Prašome pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū už pristatymą. Jūsų nori paklausti devyni Seimo nariai. Pirmasis klausia J. Ramonas.
J. RAMONAS (KPF). Labai ačiū. Gerbiamasis viceministre, noriu klausti, ar anksčiau pateikti įstatymų projektai dėl atsiskaitymo nepasiteisino ir reikia papildyti? Tai vienas toks klausimas. Ir kitas, ar jūs nemanytumėte, kad reikėtų pabandyti reglamentuoti pirkimo ir pardavimo sutartis? Aš puikiai suprantu, čia yra du ūkio subjektai, perdirbėjai, prekybininkai ir t. t. Bet žinant teismų praktiką visada žemdirbys ar ūkininkas teisme yra traktuojamas kaip silpnesnė pusė. Tą įvertinus šiek tiek pakoreguoti, kad sutartys būtų visai kitokios, ne tokios, kokias pasiūlo ir priverčia kai kada iš principo pasirašyti. Trečias dalykas. Atsiskaitymus, kurie įrašyti 9.8 straipsnyje, kad gali įmonės, kurios turi ne mažesnę kaip 6 mln. apyvartą, o naujas kooperatyvas, kuris nori dalyvauti rinkoje, sakykime, įsikūrė birželio mėn., perka ir jis neturi 6 mln., kaip čia tas atvejis. Ar čia neperteklinis dalykas?
A. MACIJAUSKAS. Dėkoju gerbiamajam Seimo nariui. Atsakydamas į jūsų paklausimą galiu pasakyti, kad šis įstatymas ir įsikiša, ir šiek tiek reglamentuoja sutarčių sudarymą, nes numato ir labai stipriai reglamentuoja vieną iš pagrindinių sutarčių punktų – tai atsiskaitymo už supirktą produkciją terminą. Tikrai terminai, nustatyti Vyriausybės nutarimu, yra labai glausti. Už didžiąją dalį žemės ūkio produktų, įskaitant ir pieno produktus, 30 dienų, antrame sąraše yra patvirtinti kiti produktai, tokie kaip cukriniai runkeliai, grūdai, už juos reikia atsiskaityti per 60 dienų. Manau, kad tai labai palengvina žemdirbių finansinę padėtį ir suteikia galimybę žemdirbiams derėtis.
Atsakysiu į klausimą dėl 6 mln. Lt. Manome, kad įmonės, tos, kurios turi didesnę kaip 6 mln. Lt apyvartą, iš tikrųjų yra stipresnė pusė, nes kur yra problema? Visą laiką yra problema, kad viena pusė yra stipresnė, tai yra didelės kompanijos, didelės korporacijos, ir prieš jas žemdirbys. Manome, kad įmonės, turinčios daugiau kaip 6 mln. apyvartą, yra stipresnė pusė, ir tada reikia įsikišti. Nesikišame į tuos sandorius, kur abi pusės yra apylygės, sakykime, vienas ūkininkas parduoda grūdus kitam ūkininkui. Aišku, kad sutartys tada yra sudaromos daug paprasčiau. Kai abi pusės lygios, susitarti lengviau, bet kai viena pusė stipresnė, tai yra sunkiau, ir 6 mln. Lt yra ta riba, kur ta jėga įgaunama prieš ūkininką.
O jūsų minėtas atvejis dėl kooperatyvo. Noriu pasakyti, kad kooperatyvams tai nesudaro papildomos problemos, nes kooperatyvas paprasčiausiai gali iš savo narių tiesiog nepirkti grūdų tol, kol neturės kur jų realizuoti, tik atsiradus realizacijai tie grūdai yra superkami iš narių ir iš karto atsiskaitoma. Vadinasi, kooperatyvo nariai tikrai niekaip nėra skriaudžiami šių įstatymų nuostatomis.
PIRMININKĖ. Toliau klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis viceministre, prašau pasakyti, ar jūs rengdami šį įstatymą nesvarstėte galimybės nustatyti didesnes pavėluoto mokėjimo palūkanų normas, kas yra tarpbankinės, plius tie septyni?.. Iš viso, ar nesvarstėte šio dalyko?
A. MACIJAUSKAS. Manau, kad tokios normos, kokios yra nustatytos, yra gana didelės, ir dar didinti tas palūkanas, manau, nėra prasmės, nes yra teismų praktika, kai priimami sprendimai traktuojant, kad buvo neprotingai numatytos didelės palūkanos ir paprasčiausiai skolininkas nuo jų atleidžiamas. Manau, tos, kurios yra nustatytos, tikrai yra pakankama priemonė, ir statistika atspindi, kad įsigaliojus šiam įstatymui, paskutiniam šio įstatymo pakeitimui, kai buvo sugriežtinta kontrolė 2009 m. spalio 1 d., nuo to laiko atsiskaitymai Lietuvoje smarkiai pagerėjo.
PIRMININKĖ. Toliau klausia J. Jagminas, bet jo nematau salėje. M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, prašau pasakyti, kaip dabar veikia šis įstatymas, kiek yra nustatoma įmonių, kiek Mokesčių inspekcija yra nustačiusi įmonių, kurios pradelsia, kurios laiku neatsiskaito su ūkininkais, ir kaip yra taikomas šis įstatymas ginant žemdirbius? Dėkoju.
A. MACIJAUSKAS. Labai dėkoju už klausimą. Galiu atsakyti, kad pagal gautą informaciją iš Valstybinės mokesčių inspekcijos per laikotarpį, kai Mokesčių inspekcijai yra pavesta kontroliuoti atsiskaitymų būklę, Mokesčių inspekcija surašė aštuonis administracinės teisės pažeidimų protokolus ir skyrė septyniolika tūkstančių baudų.
Iš tikro iš pirmo žvilgsnio tai atrodo nedideli skaičiai ir nedidelės baudos, bet mes turime suprasti, kad įstatymai yra priimami ne tam, kad būtų renkamos baudos ar fiksuojami pažeidimai. Įstatymai priimami tam, kad jų laikytųsi. Žiūrėdamas į statistiką, šiandien galiu pasakyti, kad atsiskaitymo būklė smarkiai pagerėjo, ypač pagerėjusi pieno sektoriaus būklė. Pavyzdžiui, galiu paminėti tiktai vieną skaičių, kad šių metų rugpjūčio 1 d. pradelsti mokėjimai už pieną sudarė tik 100 tūkst. Lt, tuo tarpu praeitų metų lapkričio mėn. buvo 6,5 mln. Lt. Taigi tikrai progresas yra, matom, kad tas įstatymas padeda žemdirbiams.
PIRMININKĖ. Toliau klausia J. Juozapaitis.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis viceministre, aš noriu atkreipti dėmesį į Teisės departamento pastabas dėl (…) punkto, kur keičiama „pažeidę įstatymų reikalavimus atsako teisės aktų nustatyta tvarka.“ O anksčiau buvo, kad „įstatymų nustatyta tvarka.“ Kaip galime pakeisti „teisės aktų nustatyta tvarka“? 12 punktas, Teisės departamento pastaba.
A. MACIJAUSKAS. Iš tikrųjų nemanau, kad šiuo punktu nusižengiama kokiems nors teisės aktams. Tai dažnai vartojama įstatymuose sąvoka, manau, kad tikrai neprieštarauja ankstesniems teisės aktams.
PIRMININKĖ. Toliau klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis viceministre, prašau pasakyti, o ar ne laikas būtų tą įstatymą visai panaikinti, nes jis šiek tiek yra iš rinkos santykių iškrentantis ir realiai, ko gero, labai didelės įtakos nedaro? Nebent jūs turite kitokių duomenų?
A. MACIJAUSKAS. Manau, kad tikrai dar ne laikas. Galbūt ateityje mes galėsime apie tai kalbėti, bet atsiskaitymų būklė dar kol kas nėra tokia ideali ir vis dar pradelstų atsiskaitymų šiandien yra. Ypač galiu paminėti, kad daugiausia pradelstų atsiskaitymų yra atsiskaitant už gyvulius ir grūdus, nors pieno sektoriuje mes turime didžiulį progresą, bet tuose dviejuose sektoriuose kol kas nepasiekėm norimo rezultato. Suprantam, kad iš visų žemės ūkio produktų už grūdus atsiskaityti laiku yra sudėtingiausia. Jeigu imtume visus žemės ūkio produktus, už grūdus sudėtingiausia, nes reikalingos didelės lėšos derliaus supirkimo metu, realizacija užtrunka, o perdirbimas išvis užtrunka metus. Šiandien turime 37 mln. pradelstų atsiskaitymų už grūdus, tai tokio įstatymo galiojimas, man atrodo, pagelbėja žemdirbiams. Kitu atveju tie atsiskaitymai galėjo būti kur kas didesni. Jeigu pažiūrim tendencijas, kaip keitėsi, tai galiu tik pasakyti, kad, pavyzdžiui, 2009 m. gruodį bendra pradelstų atsiskaitymų suma siekė beveik 160 mln. Šiuo metu ta suma yra sumažėjusi iki 70 mln. ir tolygiai mažėja. Kai sumažės dar daugiau, galėsime svarstyti tokio įstatymo atšaukimą, bet, manau, dar 2–3 metus jis tikrai bus reikalingas.
PIRMININKĖ. Klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis viceministre, įsigaliojus šiam įstatymui prekybos įmonės kėlė klausimą dėl produkcijos, kuri auginama ne Lietuvoje, t. y. dėl kavos, dėl arbatos, kakavos ir taip toliau. Ar jūs pataisėte įstatyme šią nuostatą, nes iš tikrųjų problemų kilo? Manyčiau, kad tikrai turėtų rasti pataisymą. Be to, kadangi tai liečia prekybos įmones, čia pirmininkei noriu pasakyti, kad Ekonomikos komitetas irgi turėtų pasvarstyti, nes mes atsakingi už prekybą.
A. MACIJAUSKAS. Dėkoju už klausimą. Gerbiamajai Seimo narei galiu atsakyti, kad būtent abi jūsų paminėtos problemos yra sprendžiamos šiomis pataisomis. Vienas dalykas, kad mes atsisakome komercinių kreditų palūkanų. Komercinių kreditų palūkanas pagal dabar galiojančią įstatymo redakciją reikia mokėti prekybos įmonėms ir už produktus, kurie nepatenka į Vyriausybės nutarimu patvirtintus mano minėtus du sąrašus, kur yra 30 ir 60 dienų. Yra tokių produktų, pavyzdžiui, žemės riešutai, kurie į jokį sąrašą nepatenka. Nesvarbu, kad mes nesirūpiname atsiskaitymu, bet netobula redakcija įpareigoja įmones mokėti komercinių kreditų palūkanas už šiuos produktus pasibaigus 30 dienų laikotarpiui. Jeigu 31, 32, jau įsijungia palūkanų skaičiavimo mechanizmas. Dabar, padarius tą pataisą, jiems šių palūkanų mokėti nereikės, tai vienas palengvinimas. O kitas palengvinimas yra toks, kad įmonėms už produktus, kurie nėra įtraukti į mano minėtus sąrašus, nebereikės teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai ataskaitų apie atsiskaitymus už tuos produktus. Tikrai mes atsižvelgėme į esminius prekybos įmonių pasiūlymus, su jomis glaudžiai bendradarbiaujam ir būtent tas pataisas dėl to ir siūlom.
PIRMININKĖ. Ačiū. Paskutinį klausimą jums pateiks V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis viceministre, prašau pasakyti, ar bus biudžeto įplaukų svyravimų priėmus šį įstatymą? Ačiū.
A. MACIJAUSKAS. Atsakydamas gerbiamajai Seimo narei noriu pasakyti, kad įstatymas galioja ir šiandien. Paprasčiausiai čia yra tam tikri techniniai pataisymai, kurie gimė po bendravimo su įvairiom įstaigom, organizacijom, visuomeninėm organizacijom, tiek pramonės, tiek prekybos, tiek ūkininkų. Įstatymas šiandien galioja. Kokių nors papildomų įplaukų į biudžetą tas įstatymas tikrai nesukuria, nes jis reguliuoja pinigų srautus. Jis nereguliuoja mokesčių, bet pinigų srautus, o nuo pinigų srautų jokių mokesčių ir įplaukų į biudžetą nėra. Paprasčiausiai palengvina žemdirbių gyvenimą, jie gali gavę anksčiau pinigus juos vėl investuoti. Ne tiesiogiai, taip, galima sakyti, kad šiokį tokį teigiamą poveikį biudžetui turi, nes skatina greitesnę apyvartą.
PIRMININKĖ. Ačiū, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dabar motyvai dėl viso. Galima po du kalbėti už ir prieš, nes du įstatymų projektai. Už – J. Jagminas. Nėra. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kadangi prieš nėra, tai siūlau balsuoti.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Prašom pasiruošti ir balsuoti kartu už abu pateikimus. (Balsai salėje) Prašom balsuoti dėl 2-3a ir 2-3b klausimų.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 65, prieš nėra, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta.
Pagrindiniai komitetai. Dėl pirmojo klausimo pagrindinis yra Kaimo reikalų komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Buvo pasiūlymas dėl Ekonomikos komiteto. Neprieštaraujate, galime bendru sutarimu pritarti? Galima. Ir dėl antrojo projekto pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Čia turbūt Ekonomikos komiteto nereikia? Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Galima. Tada rugsėjo 28 d. jau būtų svarstymas. Galima pritarti tam? Ačiū.
Dabar pagal mūsų darbotvarkę pertrauka. (Balsai salėje) Yra siūlymas, jau kelintą kartą girdžiu, kad darytume be pertraukos. Ar sutinkat? (Balsai salėje) Ką darote? Be pertraukos, gerai. Tuomet kviečiu posėdžiui pirmininkauti Č. Juršėną.
16.53 val.
O aš jums pristatau 2-4 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos koncepcijos tolesnio svarstymo Seime ir įgyvendinimo eigos“ projektas Nr. XIP-2366. Pranešėjas – Seimo narys, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas R. J. Dagys. Pateikimas. O vietoj manęs pirmininkauja Č. Juršėnas. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šis nutarimas gimė todėl, kad pavasario sesijos pabaigoje buvo toks Seimo pavedimas komitetui, kad komitetas pateiktų svarstymo eigą dėl socialinio draudimo sistemos reformos. Tas nutarimo projektas yra teikiamas jums dabar svarstyti.
Iškart noriu pasakyti, tikiuosi, kad iš tikrųjų šį nutarimą priimsime ir socialinio draudimo sistemos reforma bus svarstoma iš esmės ir nuosekliai. Turime omeny, kad tai klausimai, kurie liečia mūsų ateitį, mūsų žmonių ateitį ir kurie tą reformą, jeigu mes ją darysime… tuos žingsnius, kuriuos žengsime, įgyvendins ne viena Vyriausybė, įvairių sudėčių, įvairių kompozicijų, todėl čia reikia pasiekti kuo didesnį sutarimą. Šitame nutarime taip yra numatyta, kad komitetas iki gruodžio 10 d. apsvarsto visus siūlymus, kokie tik yra. Valstybės kontrolė yra pateikusi savo siūlymus, Vyriausybė pateikusi savo dokumentą, kokią ji mato socialinio draudimo sistemos reformą, yra opozicinės frakcijos, kurios turi savo matymą, nevyriausybinės organizacijos yra pateikusios savo siūlymus. Visa tai reikia kruopščiai ir nuodugniai išnagrinėti ir tada mes priimtume principinį sprendimą dėl pagrindinių dalykų, priimtume socialinio draudimo sistemos pertvarkos gaires, tai yra bazinius principus, kas ten turi būti sudėta. Tada tų gairių pagrindu Vyriausybė galėtų pateikti pavasario sesijoje, pasitvirtinusi tam tikrą planą, visus reikiamus dokumentus, kad jeigu gerai mums viskas seksis, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. būtų galima pradėti įgyvendinti socialinio draudimo sistemos pertvarką. Šitame dokumente nėra jokių nei koncepcijų, nei kokių nors sprendimų, nei kokių nors nutarimų, tiesiog, kad mes pasitvirtintume tam tikrą grafiką, kurio laikytumės ir kuris drausmintų mūsų pačias diskusijas. O visas procesas bus daromas viešai, įvairių klausymų metu, ir tada komitetas pasistengs apibendrinti visas nuomones. Labai norėčiau, kad tose diskusijose dalyvautų frakcijų žmonės, kurie dirba komitete, bet taip pat, jeigu kartais tokių nėra, tai būtų deleguoti žmonės iš kitų frakcijų, kad būtų galima surasti kuo platesnį sutarimą, nes, kaip minėjau, iš tikrųjų čia nėra sprendimas, kuris liečia vienos Vyriausybės kadencijos darbą. Ačiū.
PIRMININKAS (Č. JURŠĖNAS, LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Aštuoni Seimo nariai nori paklausti. Pirmasis – V. P. Andriukaitis. Ruošiasi kolega M. Bastys. Prašom.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ačiū. Kolega Rimantai, iš esmės keistas tas jūsų Seimo nutarimo projektas. Ar jūsų komitetui tikrai neaišku, kad jums reikia išnagrinėti koncepciją ir taip pat išnagrinėti audito ataskaitos pasiūlymus? Išties tai yra jūsų pagrindinis darbas. Man kyla klausimas, ar jums tikrai neaišku, ar Seimas dar turi jums būtinai pavesti šitą? Aš suprasčiau, jei jūs iškeltumėte kitą klausimą, kad būtų pavesta Vyriausybei atsakyti į pagrindinius klausimus, pateikti įgyvendinimo grafiką ir kitus dalykus. Bet kad Seimas pats pavestų profiliniam komitetui, kuriam tiesiog priklauso tai daryti, 1 straipsnis netelpa į jokius logikos rėmus. Aš suprantu apie terminą. Terminas parinktas…
PIRMININKAS. Laikas.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Vieną minutę. Gruodžio 10 d. ir vasario 1 d. Čia pat rinkimai, pats įdomiausias laikas svarstyti…
PIRMININKAS. Laikas.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). …tokius konceptualius klausimus. Sakykite, ar jūs nemanote, kad jau turėjote seniai tai padaryti kaip komitetas? Ir ar nemanote, kad terminai išties per daug susiję su rinkimų kampanija?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš tikrai taip nemanau. Priešingai, valdančiajai koalicijai svarstyti šitą reformą kaip tik galbūt net ir būtų pavojinga rinkimų kampanijai. Bet laikas iš tikrųjų nelaukia, tai vienas dalykas. Čia nėra komiteto sugalvojimas, toks buvo Seimo nutarimas, toks ir pavedimas komitetui buvo pavasario sesijoje, mes įgyvendinome tai, ką liepė Seimas, komitetas tai ir įgyvendina, komitetas tam dalykui pritarė. Mes nemanome, kad reikėtų kurti kažkokias… Pritariu jūsų minčiai, kad nereikia kurti kažkokios specialios komisijos ar kokios nors darbo grupės ar panašiai, o tiesiog pavesti komitetui atlikti visus klausymus, padaryti apibendrinimus ir pateikti nutarimo projektą mūsų Seimui. Buvo diskutuojama mintis, kad galbūt reikia sudaryti specialią darbo grupę čia, Seime, bet yra tokia darbo grupė sudaryta prie ministerijos, ji dirbs lygiagrečiai, talkins Seimo komitetui ir mes tuos visus dalykus išspręsime. Čia yra logiškas sprendimas. Svarbiausia, kad mes žinotume, kaip tie dalykai bus svarstomi, kurioje vietoje, kad visos organizacijos žinotų, kur teikti pasiūlymus ir kas juos svarstys. Man atrodo, čia dėl 1 dalies tikrai niekam nekilo abejonių. Galbūt 2 straipsnio dalis yra šiek tiek per greita ar kaip nors. Bet manau, kad mes sutelktai dirbdami galėtume padaryti. Juo labiau kad Valstybės kontrolės išvadas komitetas yra detaliai įvertinęs, daugeliui dalykų yra pritaręs, tiesiog reikia į tai reaguoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klaus B. Vėsaitė. Prašome neviršyti minutės limito. Ruošiasi kolega K. Daukšys.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Mano klausimas analogiškas kaip ir V. P. Andriukaičio. Iš tikrųjų vasario mėnuo nepriimtinas Lietuvos pensininkams, jie norėtų matyti aiškumą. Mano siūlymas lygiai toks pats – iki biudžeto prašome nustatyti datą.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, jūs kalbate, kad pensininkams nepriimtinas. Mes kalbame apie socialinio draudimo sistemos pertvarką, tam tikrą patvarkymą pačios draudiminės sistemos, kuri palies ateities pensininkus iš esmės, daugiausia, o jūs turite omeny, jūsų klausime skamba, ką mes darysime su dabartiniais pensininkais. O čia šiuo atveju yra būtent pertvarkos sistemos gairių nustatymas. Čia yra susiję klausimai, bet ne šio nutarimo klausimai. Kompensavimo tvarką ir visą kita mes turime numatyti, čia yra biudžeto klausimai. Bet mes turime susitarti, kaip ta draudimo sistema toliau veikia.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Daukšys. Ruošiasi kolega J. Juozapaitis.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, prašau pasakyti, kam jums tas Seimo nutarimas, jeigu jūs, kaip komiteto pirmininkas, ir taip galite viską svarstyti. Labai puikiai žinote, kaip tai turi vykti ir kokie dalykai. Kodėl jūs čia įpinate mus į tokį tarpinį rezultatą? Ar jūs su ministru nesutariate, ar jums kažkaip jūsų frakcija kažko neleidžia, dar kokie nors dalykai, kad mes su jumis turime priimti nutarimą, kad jūsų komitetas turi svarstyti? Aišku, kad turi svarstyti, yra Statutas, pagal jį ir reikia viską daryti. Kam dar nutarimą priimti? Aš to nesuprantu.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jūs turbūt neklausote mano atsakymų. Seimo pavedimas buvo aiškus, komitetas turi pateikti valstybinio socialinio draudimo pensijų sistemos pertvarkos koncepcijos tolesnio svarstymo Seime įgyvendinimo eigos tvarką. Toks buvo vienbalsis visų bendru sutarimu priimtas Seimo sprendimas. Tai mes tą tvarką ir pateikėme, kaip mes įsivaizduojame turėtų būti svarstoma pagal komiteto kompetenciją ir panašiai. Tvarka tokia, su tokiom datom. Esminis dalykas yra mūsų įsipareigojimas laike. Ar mes sugebėsime, kolegos, tarpusavyje konstruktyviai, tikiuosi, diskutuodami, sutarti dėl gairių? Iš vasaros diskusijų, kurios vyko tarp opozicijos atstovų ir pozicijos atstovų, matome, kad dėl daugelio dalykų mes iš principo galvojame panašiai. Liko pensijų fondai, kiti dalykai, kuriuos reikia išspręsti. Reikia susitarti dėl to, o jeigu mes dėl to nesusitarsime, tai vėl gausime daug visokių projektų, kurie ateis čia, ir audringai diskutuosime. Aš manau, čia yra tvarka, remiantis mūsų Statutu, tikrai joks dviratis neišrandamas papildomai ir pinigų nereikalaujama.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Juozapaitis. Ruošiasi kolega A. Sysas.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis komiteto pirmininke, jūs čia šiandien Seimo nutarimu prašote Seimo pavesti įvertinti Valstybės kontrolės 2009 m. gruodžio 8 d. ataskaitą. Praėjo 9 mėnesiai, jūs nieko nedarėte šiuo klausimu.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš jums jau sakiau, mes esame įvertinę šitą ataskaitą, komitetas yra įvertinęs, daugeliui punktų yra pritaręs, kai kurie punktai yra dar abejotini, nes pasirinksime socialinio draudimo modelį, yra diskutuojama taškų sistema ar Švedijoje galiojanti kaupiamųjų palūkanų sistema. Priklauso nuo pasirinkto modelio, todėl kai kurios ir Valstybės kontrolės išvados taip pat gali būti koreguojamos. Kokį mes pasirinksime bazinį modelį, prie to turėsime pritaikyti ir Valstybės kontrolės siūlymus, todėl čia mums irgi reikės apsispręsti. O tikrai sistema gana sudėtinga, aš komiteto nariams esu išdalinęs anglišką versiją visos analizės, tai iš tikrųjų didelis talmudas dokumentų, mes turėsime smarkiai padirbėti ir tada suderinti visus tuos klausimus. O Valstybės kontrolės išvadas mes jau esame anksčiau vertinę dėl to ir savo nuomonę esame pareiškę. Bet dabar, jeigu sistema keičiasi, arba jeigu nuspręsime, kad keisis, tada reikės adaptuoti Valstybės kontrolės išvadas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Sysas, ruošiasi kolegė L. Graužinienė.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Aš pasiūlyčiau komiteto pirmininkui neminėti Talmudo vardo be reikalo, nes ten nepanašus į Talmudą. Talmudas surašytas šiek tiek kitaip negu pensijų reformos dviejų dalių knyga.
Gerbiamasis pirmininke, aš užduosiu klausimą, kurį man užduoda, ir šiandien radijo laidoje dalyvavau, tą patį gavau. Piliečiai, kai išgirsta tokį nutarimą apie reformas, jie paprasčiausiai tiesiai į kaktą ir klausia: jūs norite ką nors pakeisti, ar jūs tik sudarote vaizdą, kad norite keisti, ir vilkinate, ir datos vis nukeliamos toliau ir toliau? Ypač dėl kompensacijų. Jeigu apie kompensacijas arba grąžinimą, tai jau pasiekia 2014 metus, žinau, paskutinis Vyriausybės nutarimas. Tai tiesiai šviesiai: kaip komiteto pirmininkas ir kaip buvęs ministras jūs norite ką nors pakeisti ar tik vaidinate šitą reikalą?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, mes su jumis dalyvavome ne vienoje diskusijoje ir, man atrodo, mūsų nuomonės labai artimos tuo klausimu. Mes iš tikrųjų norime pakeisti, nes jeigu nieko nekeisime, tai pagal dabar galiojančią mūsų socialinio draudimo sistemą ir tokią tvarką santykinis pensijų dydis ne didės, o tik mažės. Kad to išvengtume ir jos didėtų, santykinai augtų, reikia imtis aiškių žingsnių, kad ateityje būtų mokamos didesnės pensijos.
Antras dalykas, turi atsirasti suinteresuotumas jaunajai kartai mokėti socialinio draudimo mokesčius, o ne laukti, kol ateis senatvė. Ir trečias dalykas, reikia galutinai išspręsti tą chaosą, kuris dabar yra sukeltas ir egzistuoja susipynus šiek tiek sistemai tarp kaupiamųjų fondų ir socialinio draudimo sistemos fondų. Griauti „Sodros“ niekas tikrai nesiruošia ir čia būtų visiška nesąmonė, bet patobulinti mechanizmus tikrai reikia.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinioji klausia L. Graužinienė. Prašom, kolege.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Noriu pradėti tuo, kuo pranešėjas pabaigė. Griauti nereiks, ji jau pati sugrius, nes visi skaičiavimai tęstinumo nerodo. Jau kalbėjome apie tai Audito komitete n kartų. Tai įvertino specialistai. Čia tas nutarimas yra niekinis. Pirma, vienas dalykas, jūs pirmiausia neturite teisės vertinti Valstybės kontrolės. Pagal mūsų Konstituciją Valstybės kontrolė yra nepriklausoma institucija ir ji išreiškia savo nuomonę. Vyriausybei pasirinkti, ar būtent tas kelias, kurį siūlo, priimtinas, ar kitas ir t. t. O dabar vertinti jų darbą… Faktiškai jūs galite analizuoti, teikti siūlymus, išklausyti, diskutuoti, bet šioje vietoje Konstitucija institucijos savarankiškumą labai aiškiai apibrėžia. Vienas dalykas.
Kitas dalykas. Man tikrai labai keista. 9 mėnesiai. Mes Audito komitete jau šį klausimą svarstėme, man atrodo, tris kartus. Ir paskutinį kartą buvo aiškiai pasakyta Vyriausybės, ministerijos. Yra ir trumpalaikė strategija, ir ilgalaikė strategija. Tik pritars Vyriausybė, ir viskas, jau ateina įstatymų projektai. Dabar mes čia skaitome, kad iki 2011 m. vasario 1 d. dar tik parengti įgyvendinimo planą. Vadinasi, nuo vasario, o kol parengsime projektus, tai dar viena sesija praeis, kol priimsime, dar viena sesija praeis. Tai apie kokią mes reformą šnekame? Ta reforma buvo reikalinga skubi, greita ir visa kita. O dabar jau viskas eina ta linkme, kuria ir ėjo.
PIRMININKAS. Laikas!
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Mano klausimas: ar tai yra pliusiukas pasakyti Prezidentei, kad kas nors daroma, ar tai yra noras atsikratyti Vyriausybei atsakomybės įpinant Seimą, kad čia Seimas priėmė šį sprendimą?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, dėl žodžių „įvertinti“ ar „vertinti“ galima diskutuoti, kuris teisingesnis. Teisės departamentas čia neturėjo pastabų, galima dėl to sutikti.
O dėl kitko tai iš principo. Gerbiamoji opozicija, jūs visą laiką kalbėjote, kad jūsų pastabos neįtraukiamos, Vyriausybė važiuoja buldozeriu, primeta visokias reformas ir panašiai. Dabar, kai pirmą kartą jums pateikiamas mechanizmas, kuriame siūloma įvertinti visus siūlymus, tarp jų ir jūsų, ir surasti sprendimą maksimalaus konsensuso būdu tarpusavyje, tai jūs einate į krūmus, nenorite šito diskutuoti. Tai ką, jūs neturite ką pasakyti? Ar jūs eisite tik politikuoti ir griauti bet kuriuo atveju bet kokią reformą? Kaip tik komitetas ilgai tarėsi, kaip daryti. Ir visi komiteto nariai tą patį sakė, kad mes turime ieškoti sutarimo. Taigi yra pasiūlyta iki gruodžio 10 d. pasiekti tą sutarimą dėl gairių ir tik tada Vyriausybė rengtų norminius aktus, o ne ateitų čia, pasakytų, štai norminiai aktai, balsuokite už juos neišdiskutavę tarpusavyje, nematę skaičiavimų, nematę prognozių, nematę ekspertų vertinimų, nedavę galimybių ekspertams išsakyti alternatyvių nuomonių. Kai jums siūlomas šis mechanizmas, jūs norite eiti į krūmus. Na, tikrai stebinate mane. Tai kada jūs esate nuoširdūs? Kai prašote diskusijų ir normalios analizės, kad Vyriausybė neprimestų (…), ar dabar, kai jūs nuo tos siūlomos tvarkos bėgate? Apsispręskite galų gale, ar jūs tikrai norite dirbti, ar jūs norite tik pašnekėti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke, ir už tai. Mielieji kolegos, dėmesio! Dabar kalbos dėl balsavimo motyvų. K. Daukšys. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, pirmininke. Aš jau antrą kartą šiandien pasisakysiu atsimindamas Mao Dzedongo pasakymą „Kuo blogiau, tuo geriau“. Manęs tai visiškai nestebina, nes paskutinių dvejų metų istorija mane moko, kad kuo daugiau visko prisukta, kuo daugiau pridaryta visokių dalykų, tuo paskui garsiau giriamasi, kaip čia viskas greitai suvaldyta, kaip čia krizė bus įveikta ir visi kiti dalykai padaryti. Aš visiškai palaikau komiteto pirmininką, kuris stengiasi dar kartą nutempti visą reformą kuo toliau nuo vienų rinkimų, paskui dar po kitų rinkimų ir viskas bus gerai. Ir aš tikrai žinau, kad šitų įstatymų ir pakeitimų mes nei šioje, nei kitoje sesijoje nepriimsime, todėl labai džiaugiuosi, kad ir kiti pensininkai toliau gyvens kaip gyveno.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Bet sakoma, „Nėra to blogo, kad neišeitų į gera“. Tai dabar V. P. Andriukaitis. Prašom.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Išties, nėra to gero, kas neišeitų į dar didesnį gerumą. Ir štai kolega Rimantas pasakė, kad Vyriausybė važiuoja buldozeriu. Netiesa, mielas Rimantai. Premjeras važinėja dviračiu, o K. Uokos buldozeris kol kas stovi. Ir mes tiesiog nematėme, kad tas buldozeris kur nors pajudėtų. O premjero dviratis jį nešioja nežinomais takais taip stipriai, kad jis net dėl vėtros problemų nesugeba grįžti į Lietuvą.
Dabar prie reikalo esmės, Seimo nutarimo. Kolegos, jeigu įsiskaitysite, kas yra pateikta, tai lietuviškai skambėtų taip, kad Seimas turėtų iki gruodžio 10 dienos patvirtinti gaires. Po to Seimas turėtų pavesti, jeigu jis priims tas gaires, pavesti Vyriausybei iki vasario 1 d. parengti gairių planą ir po to, kai jau bus parengtas gairių planas, tuomet Vyriausybė turės pateikti pavasario sesijai įstatymų projektus.
Kolegos, kokio čia reikia nutarimo? Jūs man paaiškinkite dabar. Aš labai tiksliai pacitavau visą Seimo nutarimo esmę. Taigi dabar, kolega Rimantai, iki gruodžio mėnesio jūs galite surengti klausymus, norite – šį mėnesį, norite spalį, norite lapkritį renkite klausymus. Darykite, ką tik galite, komitete. Komitetas atstovaujamas visų frakcijų ir ten galite puikiai surengti visus reikalingus dalykus ir pateikti Seimui planą, gaires. Seimas jas svarstys, ir aš nežinau, ar tai yra geriausias laikas svarstyti gruodžio mėnesį, kai bus pats biudžeto įkarštis, ir toliau dar Seimas turės pasiūlyti Vyriausybei vasario mėnesį, kai prasidės visa rinkimų karštligė.
Iš esmės reikia konstatuoti, kad Prezidentės pavedimo Socialinių reikalų ir darbo ministerija neįvykdė. O buvo pasakyta, kad šių metų birželį turi būti viskas padaryta. Neįvykdė jokių pavedimų ir Vyriausybė.
PIRMININKAS. Laikas!
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Vyriausybė neturi aiškių žingsnių ir nori ramiai šitą klausimą permesti Seimui. Todėl aš siūlau tokio nutarimo nepriimti. Tiesiog pavesti Seimo komitetui, kad jis surengtų… net nereikia pavesti, Seimo komitetas pats turėtų surengti klausymus…
PIRMININKAS. Laikas!
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). …ir pateikti tikslią klausymų išvadą Seimui be jokio Seimo nutarimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėmesio, prašom susikaupti. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo Seimo nutarimo projektui „Dėl Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos koncepcijos tolesnio svarstymo Seime ir įgyvendinimo eigos.“ Prašom balsuoti.
Už – 41, prieš – 15, susilaikė 18. Pritarta.
Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o papildomas – Audito komitetas. Sutinkam? Ačiū. Siūloma nagrinėti lapkričio 4 d. Minutėlę. Kolega R. J. Dagys dar nori kai ką pasakyti. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos ir opozicija, iš tikrųjų dabar nėra jokių mikrofonų ir panašiai. Šis dokumentas realizavo tai, ką V. P. Andriukaitis beveik pažodžiui siūlė pavasario sesijoje, kai diskutavome. Taip mes ir padarėme. Dabar, po vasaros, viskas pasikeitė. Nepaisant to pasikeitimo, aš manau, kad rimtą darbą dirbame. Aš tikiuosi, kad mes dirbsime konstruktyviai. Na, galime tą nutarimą įvairiausiai koreguoti, mes galėjome pateikti Vyriausybės projektus ir padėti svarstyti čia, salėje, nematydami nei vizijos, nei matymo, ir opozicija negalėtų įsigilinti į tuos projektus. Mes kaip tik norime šioje vietoje žaisti atviromis kortomis. Tai dirbkime atviromis kortomis, o nesislėpkime dabar nuo tos atsakomybės. Aš tikiuosi, kad mes rasime bendrą kalbą.
PIRMININKAS. Ačiū. Primenu, kad vasarą buvo vėtrų, jos daug ką paveikė ir vienoje pusėje, ir kitoje pusėje.
Kolegos, einame toliau. Dabar yra kompleksinis klausimas, kurį, tikiuosi, teikia Seimo narė D. Kuodytė, taip? Tai net šeši projektai. Atsiprašau minutėlę, gal luktersit, dar L. Graužinienė. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, aš labai trumpai. Jeigu jau tokia tradicija Seime susiformuos, kad pagal grafikus bus teikiamos koncepcijos ir įstatymų projektai, tai labai prašyčiau artimiausiu metu pateikti ir visą energetikos įstatymų bloką su visomis koncepcijomis, kad Seimas visus pagal lygiai tuos pačius terminus, ir neitų, kaip gerbiamasis komiteto pirmininkas sakė, buldozeriu, taip pat galėtume išdiskutuoti, nes tai labai svarbu. Taip pat prašome pateikti valstybinių įmonių pertvarkos visas koncepcijas ta pačia linkme, aš tada kaip Audito komiteto pirmininkė kiekvieną Valstybės kontrolės ataskaitą teiksiu Seimui svarstyti Seimo nutarimu.
PIRMININKAS. D. Kuodytė. Prašom. Tikiuosi, kolege, kad jūs iš karto visus pateiksite. Prašom.
17.18 val.
Viešojo administravimo įstatymo 2, 19, 21, 22 ir 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1780(2), Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo nauju šeštuoju1 skirsniu ir 225, 266, 267 ir 282 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1781(2), Baudžiamojo kodekso 140 ir 141 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1782(2), Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo papildymas 401 straipsniu bei 18 ir 41 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1783(2), Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1784(2), Baudžiamojo proceso kodekso 1321 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2297 (pateikimas)
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, šiandieną jums teikiu šešis įstatymų projektus, parengtus mūsų su kolege R. Rutkelyte. Visi šie projektai yra skirti spręsti šiandieną jau svarstytai smurto privačioje erdvėje problemai. Drįstu teigti, kad, skirtingai nuo šiandieną teikto projekto, šios pataisos gali greitai, veiksmingai ir efektyviai išspręsti bent jau pačias aštriausias susikaupusias šioje srityje problemas. Tą teigiu todėl, kad projektai yra parengti konsultuojantis su teisininkais praktikais, tai yra policijos pareigūnais, kurie tiesiogiai dirba šį darbą ir puikiai žino visas egzistuojančias spragas. Taip pat konsultuotasi su nevyriausybinių organizacijų žmonėmis ir atsižvelgta būtent į jų pastabas.
Siūlome keisti Viešojo administravimo įstatymo straipsnius. Šių pakeitimų esmė yra tai, kad siūloma atsisakyti rašytinio asmens skundo, nukentėjusio asmens skundo. Pakaktų tik žodinio kreipimosi ir policijos nustatyto fakto. Šį, mano supratimu, esminį pakeitimą siūlome todėl, kad ne vieną kartą tenka girdėti, ir tai yra faktas, kad nukentėjęs asmuo dažniausiai būna tokios psichinės, psichologinės būklės, kad pareiškimo nerašo, ir smurtautojui taip yra atrišamos rankos toliau vykdyti savo veiką. Pastebėtina yra tai, kad jokiu būdu neatsisakoma ir privataus kreipimosi, jeigu žmogus nori kreiptis privataus kaltinimo tvarka, tai jis tą daryti gali.
Taip pat siūlome Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnių pakeitimus. Siūlome įtraukti straipsnį, numatantį nuobaudą už padarytą nežymų sveikatos sužalojimą. Skirtingai negu prieš tai buvusiame projekte, netgi stresas gali būti laikomas nežymiu sveikatos pažeidimu. Padarius tokią veiką pirmą kartą, yra siūlomas taikyti įspėjimas, taip pat ir administracinis sulaikymas iki 24 valandų. Padarius antrą kartą tokią veiką, siūloma taikyti baudą nuo dviejų iki trijų šimtų litų, taip pat ir administracinį sulaikymą iki 24 valandų. Pažymėtina tai, kad Vakarų valstybių praktikose už tokią veiką, tai yra už nežymų sveikatos sutrikdymą, yra taikoma baudžiamoji atsakomybė. Mes siūlome dar tam tikrą prevencijos priemonę, kad tiek smurtautojas, tiek auka turėtų laiko pagalvoti, apsispręsti, galbūt daryti kokias nors išvadas prieš taikant baudžiamąją atsakomybę.
Taip pat siūlome Baudžiamojo kodekso pataisas, o jose siūlome įvesti išskirtinę normą, kuri taikoma tik tokiems subjektams kaip šeimos nariai, bendraturčiai, ir įvedame pakartotinumą. Tai yra pakartotinai padarius ATPK numatytą smurtinį nusikaltimą, procesas pradedamas neprivataus kaltinimo tvarka. Kitaip sakant, atsižvelgėm į policijos pareigūnų nuomonę, kad didelė problema yra tai, jog už tokio pobūdžio nusikaltimą pareigūnai negali proceso pradėti patys, ir pats nukentėjusysis turi kreiptis privataus kaltinimo tvarka. Manome, kad vis dėlto tokią teisę pareigūnams reikėtų suteikti.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisa yra labai paprasta. Tiesiog papildome šiame įstatyme esantį sąrašą, kas yra laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, galinčiu gauti ginklą, ir papildome, kad asmuo, daugiau nei du kartus nubaustas pagal ATPK straipsnius, kurie yra numatyti už smurtą privačioje erdvėje, ginklo gauti negali. Taip pat naujas straipsnis, kuriuo įvedama galimybė laikinai atimti ginklą iš smurtaujančio asmens, tai yra pareigūnas, atėjęs į namus, turi teisę iš karto atimti legaliai laikomą ginklą, ir žmogus, norėdamas atsiimti tą ginklą, turi vėl pateikti ne senesnę nei vieno mėnesio asmens privalomojo tikrinimo kortelę, tai yra pasitikrinti psichiką.
Civilinio proceso kodekso pataisose kalbama apie tai, kad už skolininko asmenines prisiimtas prievoles būtų galima išieškoti iš kito sutuoktinio gaunamų pajamų tik tuo atveju, jei sutuoktinis duotų sutikimą. Čia kalbama turbūt apie tai, kad labai dažni atvejai, kai smurtautojui, pavyzdžiui, yra skiriama bauda, o galutinis rezultatas – pati auka sumoka tą baudą.
Ir paskutinė nuostata. Siūlome, kad, pradėjus ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo teisėjui paskyrus gyventi skyrium, būste lieka gyventi nukentėjusysis. Tai toks trumpas pristatymas. Atsakysiu į klausimus, jeigu jų bus.
PIRMININKAS. Ačiū tamstai. Dabar penki Seimo nariai užsirašė klausti. Pirmasis – K. Daukšys. Prašom. Ruošiasi kolega K. Masiulis.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, klausausi ir suprantu, kad labai svarbūs dalykai, bet man kyla klausimas, o gal geriau tada netekėti ir negyventi su tuo vyru? Jeigu jau mes tiek į šeimą įlendam, kad žmona, pavyzdžiui, aprėkė vyrą ir jis dėl to patyrė stresą, jis kreipsis į policiją ir policija tą žmoną nubaus bauda ir paskui dar vyras nemokės už žmoną baudos, o kaip tik iš žmonos atims, tai aš visiškai nesuprantu. Jūs sakote, kad čia kalbama ir apie bendraturčius, tai atsiminkite, kad daugelis akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių savininkų irgi yra bendraturčiai, nors kartu negyvena, tai kaip čia viskas bus? Aš, pavyzdžiui, ne visai suprantu. Manyčiau, kur kas geresnis dalykas būtų negyventi su vyru, kuris ant tavęs rėkia, kuris tave muša, kuris kažkaip kitaip elgiasi. Reikia jį paprasčiausiai mesti ir nereikės tada čia policijai lįsti ir įstatymus kaitalioti kiekvieną kartą.
PIRMININKAS. Prašom.
D. KUODYTĖ (LSF). Aš nesupratau, ar čia rimtai, ar čia juokais? Jeigu yra kviečiama policija, aš manau, kad policija atvažiavusi ir įvertina, ar buvo smurtas, ar nebuvo. Jeigu nebuvo smurto, jūs apsižodžiavote, tai kam kviesti policiją? Kalbama apie tuos atvejus, kai kas penkta moteris Lietuvoje patiria smurtą. Būtent tam ir yra skirta, kad tos moterys dažnai būna iš tiesų labai blogos psichologinės būklės ir pačios apsiginti negali. Mes kalbame apie tai, kad valstybė per savo įgaliotas institucijas turi įsitraukti ir apginti tą, kuris yra skriaudžiamas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Masiulis. Prašom, profesoriau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš dalį laiko panaudosiu atsakydamas Kęstučiui, kad yra socialiniai psichologiniai mechanizmai, dėl ko moteris kartais renkasi gyventi šeimoje, net ir smurtaujant vyrui, ir tikrai yra tokių dalykų. Bet aš lygiai taip pat norėčiau paklausti jūsų, čia yra daugiausia per baudimą, atstūmimą, atmetimą, tos priemonės, kurios siūlomos. Tikrai gali būti, kad abudu partneriai jaučia, kad tai yra problema, kurios psichologiškai neįveikia vienas iš partnerių, ir dėl to serga ne tik jisai, bet serga visa šeima, jie traumuoja vienas kitą, visa šeima yra traumuota, taip pat ir vaikai. Ar nereikėtų čia įjungti kokių nors mechanizmų, kad jie bandytų ieškoti pagalbos, ir pirmiausia siūlyti jiems tą psichologinę pagalbą ar dar ką nors, ne atstūmimą, atgrasymą, o pagalbą, jeigu jie nori išlaikyti šeimą, nes jie dar gyvena šeimoje, nesudaužyti, bet… Na, gal supratote, ko aš norėjau paklausti.
PIRMININKAS. Prašom.
D. KUODYTĖ (LSF). Be jokios abejonės, aš už tai, kad turėtų būti visokios įmanomos priemonės. Bet jūs man pasakykite, kodėl per dvidešimt metų, nors visi šią problemą žinojo, nepadaryta faktiškai nieko? Ką kalba nevyriausybinės organizacijos, ką kalba žmonės, dirbantys tuose laikinuose apgyvendinimo nameliuose? Nieko nėra padaryta. Aš dabar, pavyzdžiui, balsavau ir esu už tai, kad būtų priimtas tas kompleksinis, didelis įstatymas, kuriame numatomos įvairios priemonės. Bet kalbėti apie tai, kad, pavyzdžiui, neprireiks lėšų kurti tiems tinklams, psichologinė pagalba juk irgi kainuoja, kažkokie kursai, kad ir vieną smurtautoją galėtų perauklėti, iš tiesų pasiteisins. Bet tai yra labai brangūs dalykai. Mes dabar kalbame apie tai, kad tvarka, darom ir kuriam tą sistemą, bet kol ji pradės veikti, praeis labai daug laiko, o čia yra duodama, bent jau pareigūnams, policijai, prokuratūrai galimybė apginti tą kenčiantį žmogų bent minimaliai.
PIRMININKAS. Dėkoju. D. Bekintienė. Prašom, kolege.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš norėjau padėkoti už tas iniciatyvas, kai šiandien teikiami du alternatyvūs projektai… (Balsai salėje) Na, nealternatyvūs, bet būtent šiuo klausimu. Tai rodo, kad Lietuvoje ši problema iš tikrųjų yra aštri. Tik man labai keista – užduodami klausimai dėl to, kad vyrai smurtauja prieš moteris, bet smurto yra visokio, ir moterys smurtauja prieš vyrus. Lietuvoje paplitęs ir toks reiškinys, kai girtuokliai vaikai smurtauja prieš savo tėvus, ir tai yra labai delikati problema, nes tėvai niekur nesikreipia, jie kenčia šį smurtą daugelį metų, nes tai yra jų vaikai. Ar jūs nemanote, kad kaip nors reikėtų įtraukti ir trečiuosius asmenis į šį projektą? (Balsai salėje: „Čia yra!“) Yra, bet kad jie irgi galėtų būti liudytojais ir galėtų apginti smurtaujančius nuo vaikų tėvus.
D. KUODYTĖ (LSF). Šiuo atveju yra taip, kad bet kam pasiskundus, pavyzdžiui, atvažiavus policijai ir nustačius smurto faktą, policija pati be jokių prašymų, be jokių pareiškimų ar dar kokių nors dalykų imasi veiksmų. Ne iš karto sodina, bet…
PIRMININKAS. Dėkoju. Ačiū. O. Valiukevičiūtė. Prašom, kolege.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Mieloji Dalia, tiesiog džiaugiuosi ir sveikinu, kad tęsiate praeitos kadencijos kelių parlamentarių pradėtą, na, kaip čia švelniau pasakyti, kryžiaus karą būtų per stipriai pasakyta. Bet kovoti su smurtu privačioje erdvėje reikia ne vien tiktai įstatymais. Teisingai kalba ir Danutė, teisingai kalba ir kiti kolegos. Aš norėčiau tiesiog jūsų paklausti. Visuomenė, žinoma, jau seniai turi kitą nuomonę šiuo klausimu, tačiau teisininkų visuomenė turi kitą nuomonę. Praeitoje kadencijoje teikiant įstatymą dėl smurtautojo gyventi skyrium dvejus su puse metų buvo marinuojama mano teikiama pataisa, ačiū Dievui, ji yra priimta. Aš manau, kad ji dabar įeis į tą naująją koncepciją. Aš norėjau paklausti, koks buvo pagrindinis prašymas nevyriausybinių organizacijų, į ką jos prašė labiausiai atkreipti dėmesį teikiant šias įstatymo pataisas?
D. KUODYTĖ (LSF). Svarbiausias dalykas – atsisakyti to rašytinio pareiškimo, kurio šios moterys dažniausiai nerašo. Ir dar jūs pasakėte vieną labai svarbų dalyką, kad pas mus iš tiesų kodeksai yra tos šventos knygos, kurios kartais užgožia tikrąją problemos esmę. Siekiant išsaugoti kažkokias menamas šventoves yra visiškai neatsižvelgiama į žmogaus interesus.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J. Sabatauskas. Prašom. J. Sabatauskas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji kolege, jūs Baudžiamajame kodekse siūlote baudžiamąją atsakomybę ir bendraturčiui. Turbūt matėte Teisės departamento pastabą, kad bendraturtis smurto šeimoje kontekste, manytina, yra per plati sąvoka, nes bendraturtis gali būti ir bendrosios jungtinės nuosavybės. Aš jums pateiksiu pavyzdį. Gyvenamųjų namų bendrijoje mes visi esame bendraturčiai bendro naudojimo patalpų, tai yra laiptinės, lifto, rūsio ir t. t. Aš suprantu, kad reikia spręsti tą problemą, bet šiuo aspektu ar neperlenkta lazda?
D. KUODYTĖ (LSF). Tiesą pasakius, dabar, kai girdžiu jūsų teiginį, manau, kad galbūt būtų galima tikslinti. Bet iš tiesų problema yra, nes jeigu šeima yra išsiskyrusi ir turtas padalintas, butas padalintas per pusę po vieną kambarį ir jie gyvena, vienas viename kambaryje, kitas kitame kambaryje, kaip juos pavadinti? Tai yra ne jungtinė, tai yra bendra nuosavybė. Ir kas galėtų tą smurtautoją… kaip jį apibūdinti? Nes jis jau ne sutuoktinis, ne šeimos narys, jeigu išsiskyrę.
PIRMININKAS. Ačiū.
D. KUODYTĖ (LSF). Atsiprašau, sąvokas galima tikslinti. Aš čia užgriebčiau irgi šiek tiek plačiau. Kodeksuose, beje, galbūt Teisingumo ministerija galėtų užsiimti, taip įvairuoja sąvokos, kad jas kaip nors reikėtų iš tiesų jau pradėti vienodinti visas. Net ir „sugyventinio“ sąvoka Civiliniame kodekse yra vienokia, Baudžiamajame kitokia.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Dabar kalbos dėl balsavimo motyvų. Pirmasis – K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, taupydamas jūsų laiką būsiu lakoniškas. Pasakysiu, kad iš tikro problema yra labai rimta. Nereikėtų iš jos šaipytis. Aš pritarsiu po pateikimo, nors matau įstatyme spragų. Ko gero, manyčiau, kad reikėtų dar kompleksiškiau žiūrėti į tą problemą, žiūrėti į tai, kad agresija kartais gali būti ir gydoma, ir reikia ieškoti mechanizmų, kaip tą padaryti. Suprantu, kad ne viskas iš karto padaroma. Iš pradžių gal tegul būna sustiprintos bausminės priemonės, kurių irgi tikrai reikia. Taigi pritarkime po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kita nuomonė – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Kolegos, išties turime įdomią praktiką. Akivaizdi problema, problema labai sudėtinga. Yra pakankamai teisininkų ir kitų ekspertų, kurie galėtų parengti kvalifikuotus siūlymus. Dabar žiūrėkime, visi turime prieš akis Europos teisės departamento išvadas. Skaitykime. Tai reiškia, kad šio įstatymo nuostatų tikslas yra ginti asmenį nuo valstybės įgaliotų institucijų veiksmų, o ne nuo smurto šeimoje. Todėl jos niekaip nėra susijusios su smurto privačioje erdvėje prevencija, o aiškinamajame rašte nurodyti tikslai šiuo projektu nebus pasiekti. Pasirašo generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Mackevičienė.
Skaitykime toliau. Toliau nagrinėjant kreditorių santykius, kreditorių interesus, skolinius įsipareigojimus vėl tas pats. Pažiūrėkime toliau į pastabas dėl Baudžiamojo proceso kodekso 132 straipsnio. Ten dar daugiau problemų keliama. Prieš tai mums Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė vieną projektą, tik anksčiau. Užuot pažiūrėję, kaip patobulinti, kaip derinti kompleksą, su specialistais parengti deramą projektą, mes pateikėme štai tokį pilną spragų sumanymą. Niekas neneigia smurto šeimoje įvairiausių aspektų.
Kolegos, 20-aisiais nepriklausomybės metais vis tiek turime reikalauti iš savęs kompetencijos ir turime reikalauti iš savęs dalykinio projekto. Gauname Teisės departamento išvadas, taip pat akivaizdžiai nurodančias esminius trūkumus. Europos teisės departamento išvados, akivaizdžiai nurodančios trūkumus. Ar negeriau būtų, kad dėl ano įstatymo galvotume, kaip patobulinti įtraukus specialistus ir pateikti gerą sumanymą, negu dabar daryti taip: na, gera idėja, pritarkime, o po to jau žiūrėsime, kaip nors. Iš pagarbos Daliai, na, tikrai norėčiau pritarti. Bet kai skaitau kompetentingų institucijų atsakymus, imu gūžčioti pečiais. Na, ką daryti? Problema yra, bet siūlomi būdai, deja, teisiškai ydingi.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Kadangi ne vienas įstatymas, dar viena pora kalbėtojų. E. Tamašauskas – nuomonė už.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Dėkui. Na, kolegos, man truputėlį keisti tokie kontrargumentai dėl šio įstatymo pataisų. Visų pirma reikėtų pažiūrėti ir pačią seką, kaip buvo pateiktas įstatymas. D. Kuodytė pateikė pirmoji, tik po kelių mėnesių buvo Socialinių reikalų ir darbo ministerijos pateiktas projektas. Nereikėtų, man atrodo, akcentuoti to dalyko, kad kažkas yra nevisiškai išbaigta. Tam ir yra pateikimas, tam ir yra svarstymo stadija, tam yra priėmimo stadija, per kurias mes tikrai galime pataisyti. Todėl žinant, kad šita problema iš tikrųjų yra gili, įsišaknijusi, manyčiau, nereikėtų nuo jos nueiti vadovaujantis tuo, kad gal ne iki galo, gal nevisiškai gerai. Siūlyčiau vis dėlto balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir priešinga nuomonė – K. Daukšys. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų aš žaviuosi D. Kuodytės drąsa ir noru pataisyti šiuos reikalus. Manau, tiems vyrams, kurie yra Teisės ir teisėtvarkos komitete, turėtų būti gėda, kad jie to nepadarė anksčiau ir nesutvarkė tų klausimų, kurie yra grynai techniškai teisiniai.
Kita vertus, aš manau, į šeimą kištis per policiją, per kitus dalykus, na, yra ne tas kelias, kuriuo mes ką nors pasieksime. Aš nežinau, ar atėjęs policininkas dabar nustatys, ar to smurto buvo, ar nebuvo, be nieko. Manau, geriausias dalykas būtų vis dėlto kiti receptai, tokie kaip psichologinė tarnyba, kiti dalykai. Jeigu šeima nesiklijuoja, tai ją reikėtų išskirti paprasčiausia, o ne gyventi kartu ir muštis kas antrą dieną. Aš manyčiau, tą projektą reikėtų stipriai taisyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, aš siūlau balsuoti dėl viso paketo. Sutinkame? Prašom pasiruošti. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo Viešojo administravimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui ir kitiems kartu teiktiems projektams. Prašom balsuoti. Prašom. Balsuojam už visą paketą.
Už – 61, prieš – 1, susilaikė 8. Pritarta.
Dabar dėl komitetų, kaip siūlo Seniūnų sueiga. Keliais atvejais yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o dviem, tai yra dėl Viešojo administravimo – Žmogaus teisių, dėl Ginklų ir šaudmenų – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Sutinkame? Gerai.
Kuris kolega pirmasis? V. Kurpuvesas. Prašom.
V. KURPUVESAS (KPF). Ačiū, pirmininke.
PIRMININKAS. Kolegos, tylos! Paklausome. Ginčas dėl komitetų. Prašom.
V. KURPUVESAS (KPF). Viešasis administravimas yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto veiklos sritis. Siūlyčiau šį komitetą paskirti pagrindiniu.
PIRMININKAS. Patį pirmąjį sukeisti vietom?
V. KURPUVESAS (KPF). Taip.
PIRMININKAS. Ar kolegos pritaria, kad dėl Viešojo administravimo įstatymo pagrindinis būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas? Sutinkame? O Žmogaus teisių komitetas būtų papildomas? Gerai. Taigi sutariame, kad pagrindiniai yra tokie su vienu patikslinimu dėl 5a, o papildomi yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Žmogaus teisių komitetas arba Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir ŽTK, ir vienu atveju, tai yra dėl Baudžiamojo kodekso, arba 5c klausimas – Biudžeto ir finansų komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Žmogaus teisių komitetas. Kitur – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Žmogaus teisių komitetas, likusieji kaip tik taip. Siūloma nagrinėti lapkričio 18 dieną.
Minutėlę, kolegė D. Kuodytė nori kai ką pasakyti. Prašom.
D. KUODYTĖ (LSF). Ar nebūtų galima kaip nors kartu svarstyti su Apsaugos nuo smurto privačioje erdvėje įstatymu? Nes tame įstatyme galbūt irgi turėtų būti kažkokios nuostatos iš čia…
PIRMININKAS. Palaukite, aš nepirmininkavau. Kokia ten data buvo?
D. KUODYTĖ (LSF). Spalio 14 d.
PIRMININKAS. Spalio mėnesį?
D. KUODYTĖ (LSF). Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Tada pasitikrinsime pagal protokolą. Manau, kolegos neprieštaraus, galima ir spalio. Dar – V. P. Andriukaitis. Prašom.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Pirmininke, išties reikėtų sujungti, nes tai yra faktiškai beveik ta pati problema nagrinėjama, ir pasižiūrėti, gal būtų galima padaryti kokybiškai gerą bendrą projektą. Šiuo atveju būtų galima suvienodinti ir komitetus, ir padaryti vieną bendrą klausymą, bendrus svarstymus, ir pristatyti bendrą poziciją.
PIRMININKAS. Ačiū. Noriu pasakyti, nežinau, kaip galutinai buvo nutarta, bet Seniūnų sueiga siūlė, kad anas įstatymo projektas būtų nagrinėjamas lapkričio 18 d. Taigi sutampa. Buvo paankstinta. (Balsai salėje) Gerai. Tada darome pagal tą spalio mėnesį. Ačiū.
Kolegos, lieka du klausimai. Pirmiausia protokolinio nutarimo projektas dėl Donato Morkūno peticijos ir Seimo narių pareiškimai. Kolege Bekintiene, prašyčiau tamstą į tribūną.
Profesoriau, bakstelkite alkūne. Kuris iš jūsų einate į tribūną? Kolegė D. Bekintienė. Seimo protokolinis nutarimas dėl D. Morkūno peticijos. Prašom.
17.45 val.
Seimo protokolinio nutarimo dėl Donato Morkūno peticijos priėmimas
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau šiek tiek dėmesio. Teikiu peticiją. Tai yra piliečių iniciatyva. Seimo Peticijų komisija išnagrinėjo Donato Morkūno peticiją „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies pakeitimo“, jo pateiktą pasiūlymą pakeisti Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį ir papildyti ją žodžiais „arba nuo tos dienos, kai šie asmenys sumoka visą privalomojo sveikatos draudimo įmokų įsiskolinimą“.
Komisija, atsižvelgusi į specialistų pateiktas nuomones, priėmė sprendimą atmesti minėtą siūlymą, nes komisija priėmė sprendimą šią pareiškėjo peticiją perduoti darbo grupei, kuri buvo sudaryta šių metų gegužės 12 d. Jai pavesta iki 2011 m. vasario 1 d. parengti ir Vyriausybei pateikti Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymą ir su juo susijusių teisės aktų pakeitimo projektus dėl sveikatos draudimo galiojimo, draustumo sąlygų, terminų, įmokų dydžių ir jų mokėjimo reguliarumo užtikrinant visuotinio solidarumo ir socialinio teisingumo principų įgyvendinimą įmokų mokėjimo ir draudimo apsaugos suteikimo srityje.
Kitaip tariant, pareiškėjas iškėlė tik vieną problemą, siaurą problemą, o mes šią problemą minėtai komisijai pateiksime. Ji įvertins sistemiškai ir kompleksiškai taip pat ir šį pareiškėjo siūlymą. Taigi, atsižvelgdama į visa tai, prašau pritarti komisijos išvadai, priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti šį konkretų pareiškėjo peticijoje pateiktą pasiūlymą ir kartu perduoti peticiją minėtai darbo grupei. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar galim bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Pritarta. Ačiū.
17.47 val.
Ir Seimo narių pareiškimai. Kolega K. Daukšys pasiruošęs eiti į tribūną. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiandien tokia sportiška diena buvo Seime – visi susižavėję sutikome Lietuvos krepšinio rinktinę. Bet aš noriu jums pasakyti, kad praeitą šeštadienį Kaune, Sporto halėje, įvyko pirmasis Lietuvos sporto veteranų suvažiavimas. Ir jo metu sportininkai, ne vienerius metus garsinę Lietuvos vardą visame pasaulyje, apžvelgė nuveiktus savo darbus, ateities perspektyvas ir tuo pačiu metu priėmė kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Lietuvos Vyriausybę. Aš norėčiau tą kreipimąsi paskelbti.
„Lietuvai pašaukus, mes visada atsiliepsime. Mes, Lietuvos sporto veteranai, susirinkę iš visos Lietuvos, norime pasidžiaugti mūsų sportininkų pasiektais laimėjimais ne tik Lietuvos, bet Europos ir pasaulio čempionatuose. Lietuva visada garsėjo puikiu sportininkų parengimu, tačiau reikia apgailestauti, kad šiandien vis daugiau perspektyvių sportininkų išvyksta svetur ir atsisako ginti mūsų šalies garbę įvairiose varžybose.
Nemažai sporto veteranų džiaugiasi laiminga ir garbinga senatve, tačiau yra ir tokių, kurie, nuėję ilgą ir sudėtingą sportinio gyvenimo kelią, paaukoję savo sveikatą, gražiausius jaunystės metus, dabar liko vieniši, be deramos valstybės paramos, visuomenės dėmesio. Tokios socialinės garantijos, kokios yra dabar, negali užtikrinti reikiamo gyvenimo lygio nusipelniusiems sporto veteranams.
Kreipiamės į Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę prašydami atkreipti dėmesį į sporto veteranų socialines problemas ir galimus jų sprendimo būdus. Siūlome parengti programą, kurios įgyvendinimas užtikrintų tokią senatvę, kokios savo sportiniais laimėjimais, Lietuvos vardo garsinimu visame pasaulyje jie yra nusipelnę.“
Po šiuo kreipimusi iš tikrųjų yra pasirašę daugiau negu tūkstantis sporto veteranų, kurių ne vienas yra pasaulio, Europos čempionas, olimpinis čempionas. Aš manau, kad mes, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, turėtume į jį atsiliepti. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, visi klausimai išnagrinėti. Ačiū jums. Ar dar kas nori kokį pareiškimą? Ne? (Balsai salėje) Ačiū. Prašom registruotis. Ir prašom neužmiršti, kad kiti posėdžiai ketvirtadienį, o rytoj – komitetų ir frakcijų posėdžiai. (Balsai salėje) Gal ir kai kurių komisijų.
Taigi 67. Visiems 67 linkiu sėkmingo, gero vakaro ir gerų posėdžių rytoj ir poryt. Ačiū, posėdis baigtas.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.