LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
plenarinio posėdžio NR. 241
STENOGRAMA
2010 m. rugsėjo 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė I. DEGUTIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas Č. V. STANKEVIČIUS
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Gerbiamieji kolegos, prašome sėsti į savo vietas. Pradedame 2010 m. rugsėjo 10 d. plenarinį posėdį ir rudens sesiją.
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
Gerbiamieji kolegos, toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas Č. V. Stankevičius.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF*). Labas rytas. Gerbiamieji Seimo nariai, kalbės Seimo Pirmininkė I. Degutienė.
11.04 val.
Seimo Pirmininkės I. Degutienės kalba
I. DEGUTIENĖ. Mieli kolegos, malonu jus vėl matyti visus čia, Seimo salėje, pasveikinti susirinkus į šios kadencijos Seimo penktąją sesiją.
Deja, šią sesiją tenka pradėti minorine gaida, nes šįkart į parlamento posėdžių salę sugrįžome ne visi – prieš mėnesį Anapilin pasitraukė ilgametis mūsų kolega, Socialdemokratų frakcijos narys, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko pavaduotojas, parlamentaras Algis Rimas. Prašau visus pagerbti jo atminimą tylos minute. (Tylos minutė)
Dėkoju. Gerbiami kolegos, šios sesijos viduryje minėsime dvejus mūsų kadencijos darbo metus, o tai reiškia, kad bus praėję pusė mums rinkėjų suteikto laiko. Tikiuosi, kad tai suvokdami būsime dar reiklesni sau ir dėmesingesni tai priedermei, kurią mums ketveriems metams patikėjo Lietuvos piliečiai.
Labai norėčiau, kad per likusią savo kadencijos pusę mes susikoncentruotume į du strateginius veiklos momentus: priimamų įstatymų kokybę, tolesnę parlamentinės kontrolės veiklą ir tos kontrolės vystymą. Kviesčiau visus pritarti ir maksimaliai prisidėti, kad šie du pamatiniai dalykai būtų mūsų svarbiausi veiklos akcentai tiek šitoje sesijoje, tiek likusioje mūsų kadencijos pusėje.
Noriu jus informuoti, kad dar prieš sesijos pradžią išsiunčiau ir Ministrui Pirmininkui raštą, kuriuo akcentavau Vyriausybės teikiamų projektų kokybės klausimą ir paprašiau dviejų dalykų: kad Vyriausybės siūlomų teisės aktų rengėjai prisiimtų asmeninę atsakomybę už teikiamo projekto kokybę, todėl po teikiamu projektu būtinai nurodytų savo pavardę, pareigas ir kontaktus (iš tiesų tiek Seimo komitetų vadovai, tiek biurų vadovai apgailestauja, kad paprastai tuose teisės aktuose yra tik ministro pavardė, tačiau negali atrasti, kas rengė vieną ar kitą teisės aktą); antra, kad visiems teisės aktų projektams, reglamentuojantiems Korupcijos prevencijos įstatyme nurodytas visuomenės santykių sritis, tai yra numatyta Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnyje, būtų atliktas antikorupcinis vertinimas, kaip to minėtas įstatymas ir reikalauja.
Kad šie prašymai Vyriausybei būtų realiai įgyvendinti, priklauso ir nuo mūsų, parlamentarų, reiklumo, ypač komitetų ir komisijų lygmeniu. Todėl su tokiu pat prašymu kreipiuosi ir asmeniškai į kiekvieną iš jūsų, primindama, kad pagal Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymą bei Korupcijos prevencijos įstatymą tam tikrus ekonominius ir visuomeninius santykius reglamentuojančio teisės akto projektas turi būti įvertintas antikorupciniu požiūriu, o jeigu yra pagrindo manyti, kad priimtas teisės aktas gali daryti įtaką kriminogeninei situacijai, būtina atlikti ir šio projekto kriminologinę ekspertizę.
Mielieji kolegos, labai tikiuosi ir prašau jūsų skirti ypatingą dėmesį tiek savo, tiek Vyriausybės teikiamų projektų kokybei, prašau laikytis visų privalomų įstatymų rengimo tvarkos normų, nes nuolatinis įstatymų taisymas tampa lyg kokia stichine nelaime mūsų valstybėje.
Kitas labai svarbus mūsų, Seimo, veiklos akcentas, kurį nuolat pabrėžiu, tą patį dabar noriu pakartoti, – tai parlamentinė kontrolė. Ji, mano manymu, demokratinėje parlamentinėje valstybėje yra ne mažiau svarbi parlamento veiklos dalis nei įstatymų leidyba. Norėčiau akcentuoti, kad parlamentinę kontrolę suprantu kaip trijų dalių sudedamąją:
1. Nuolatinė parlamentinė kontrolė, ar tinkamai funkcionuoja visa valstybės demokratinė sistema, paremta konstitucine nuostata „Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių.“
2. Nuolatinė parlamentinė kontrolė, kaip veikia Seimo priimtas teisės aktas.
3. Parlamentinė kontrolė, kaip veikia Seimui atskaitingos ir Seimo tvirtinamos institucijos bei valstybės tarnautojai.
Tikiuosi, kad visi sutelktai dirbsime ir šia linkme, todėl čia pirmiausia kreipiuosi į vidines Seimo struktūras, t. y. komitetus ir komisijas, kad, dirbdami savo darbus, neišsibarstytume į detales, matytume veiklos visumą, būtume savo pasirinktos Seime srities politikos formuotojai ir strategai, imtumės sisteminių uždavinių sprendimo.
Labai tikiuosi, kad šioje sesijoje mums pagaliau pavyks iš esmės sustiprinti ir pagerinti Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos ir Antikorupcijos komisijos darbą, nes jų kuruojamos sritys yra vienas iš pagrindinių šios sesijos prioritetų. Taip pat tikiuosi ypač sutelkto Socialinių reikalo ir darbo, Biudžeto ir finansų, Nacionalinio saugumo ir gynybos, Teisės ir teisėtvarkos komitetų darbo, nes jų šioje sesijoje laukia labai sudėtingi dalykai, laukia taip pat labai svarbūs strateginiai sprendimai, apie kuriuos kalbėsiu vėliau, pristatydama rudens sesijos darbų programą.
Taip pat noriu pasakyti, kad Seimo kanceliarija kanclerio pavedimu intensyviai baigia ruošti parlamentinės kontrolės veiklos informacinę sistemą. Tikimės, kad jau iki žiemos Seimo tinklalapyje bus galima rasti susistemintus visų parlamentarų, parlamento komitetų ir komisijų paklausimus, Seimo atliktus tyrimus, Seimui atskaitingų institucijų metines ataskaitas, – žodžiu, visą medžiagą, pagal kurią bus matyti, kaip mums sekasi vykdyti parlamentinę kontrolę ir užtikrinti efektyvesnę veikiančių teisės aktų stebėseną.
Gerbiami kolegos, tikiuosi, kad mūsų visų sutelkto darbo ir geranoriškų pastangų dėka mes ir šią rudens sesiją baigsime taip pat laiku, kaip pavyko baigti pavasario sesiją, ir dėl to noriu jums visiems nuoširdžiai padėkoti.
Gerbiamieji kolegos, kaip jau turbūt visi žinote, vakar Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė lankėsi Seime, susitiko su valdybos nariais ir aptarė svarbiausius naujojo politinio sezono darbus. Šiandien valstybės vadovė negalėjo dalyvauti Seimo rudens sesijos atidaryme, nes yra išvykusi į Rygą dalyvauti tradiciniame Baltijos valstybių ir Lenkijos prezidentų susitikime, taip pat Latvijos sostinėje vykstančioje kasmetinėje konferencijoje saugumo klausimais. Tačiau prieš išvykdama į kaimyninę valstybę Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė perdavė savo sveikinimą visiems Seimo nariams prasidedančios rudens sesijos proga. Leiskite dabar jums perskaityti šį valstybės vadovės laišką.
„Gerbiamieji Seimo nariai, sveikinu jus pradedant rudens sesiją, kurios metu laukia išties nelengvi uždaviniai. Šį politinį sezoną bus svarbu kaip niekada parlamentinių politinių jėgų susitelkimas ir bendros Seimo, Vyriausybės, Prezidento institucijos pastangos siekiant svarbių Lietuvai sprendimų. Esu pasiryžusi ir toliau glaudžiai bendradarbiauti su visomis parlamentinėmis frakcijomis, įdėmiai išklausyti tiek valdančiosios koalicijos, tiek opozicinių jėgų nuomones ir siūlymus. Taip pat ketinu tęsti aktyvų dalyvavimą įstatymų leidyboje, išnaudodama visas man Konstitucijos suteiktas galias, ypač įstatymų iniciatyvos teisę. Džiaugiuosi, jog iki šiol dauguma prezidentūros pateiktų pataisų buvo palankiai jūsų sutiktos ir tapo patobulintų įstatymų dalimi. Tikiuosi, jog ir per šią sesiją jums pakaks politinio ryžto priimti Lietuvos žmonėms itin svarbius įstatymus, kurių projektus ir pataisas Prezidento institucija jau yra pateikusi Seimui, ypač skirtus kovai su korupcija stiprinti ir baudžiamajai atsakomybei griežtinti, įskaitant ir išplėstinę turto konfiskaciją. Organizuoto nusikalstamumo, vagysčių, sukčiavimo, papirkinėjimo neremia nė vienos partijos programa. Todėl esu tikra, jog Seimo frakcijos vieningai pritars mano siūlymams kovos su korupcija srityje, nežiūrint sudėtingo politinių jėgų balanso, kuris šiuo metu yra Seime.
Nuolat skyriau ir skirsiu didesnį dėmesį ir kitiems prioritetiniams prioritetams: elektros ir dujų rinkos kūrimui ir plėtrai, „Sodros“ reformai, nedarbo mažinimui, ekonomikos skatinimui. Man malonu, kad šie prioritetai rado atgarsį ir Seimo rudens sesijos darbotvarkėje.
Kviečiu visus konstruktyviai bendradarbiauti, kad ir šiose srityse Lietuvos žmonės pajustų realias permainas.
Stiprios politinės valios, blaivaus proto, susitelkimo ir ryžto prireiks artėjant prie esminio parlamentinių metų įvykio – biudžeto svarstymo ir tvirtinimo. Sunkmetis pamažu atsitraukia. Ekonomika rodo pirmuosius atsigavimo ženklus. Bet neapsigaukime – kitų metų biudžetas dar negalės būti dosnus. Kviečiu nepasiduoti pagundai ir nepaversti šio proceso skambia artėjančių savivaldybių tarybų rinkimų kampanija.
Gerbiamieji Seimo nariai, šioje rudens sesijoje pasitiksite ir savo kadencijos pusiaukelę. Linkiu, kad tai būtų prasminga proga apmąstyti nueitą kelią, įvertinti savo darbus ir pasimokyti iš klaidų. Tegul šis ruduo tampa nauju postūmiu likusiai kadencijos daliai. Darbingos, konstruktyvios ir kūrybingos sesijos!“
Pasirašo Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė. 2010 metai, rugsėjo 10 diena, Vilnius. (Plojimai)
Na ir, gerbiamieji kolegos, pabaigai. Taip pat noriu asmeniškai padėkoti ir pasveikinti ne tik savo, bet ir jūsų visų vardu mūsų dvi žavias koleges parlamentares, kurios šią vasarą minėjo pusapvalius jubiliejus. Ir pirmąją noriu pasveikinti žavią Onutę Valiukevičiūtę, kuri šventė, kaip minėjau, pusapvalį jubiliejų. (Plojimai)
Gerbiamoji Onute, iš tikrųjų malonu su tavimi dirbti ne pirmą kadenciją. Malonu matyti visada pasitempusią, visada santūrią, visada išmintingą, bet visada teisingą. Linkiu ir toliau likti tokiai, kokia esi, – tai pačia savimi. Ir paprastai tokiais atvejais, kada žmogui visko užtenka, viską jis sugeba, turbūt reikia palinkėti vienintelio – geros sveikatos! (Plojimai)
Na ir noriu pasveikinti savo ir jūsų vardu jaunąją kolegę Donaldą Meiželytę Svilienę. (Plojimai)
Donalda, noriu pasveikinti ir pasidžiaugti, kaip greitai sugebėjai įsijungti į šį mūsų būrį, perprasti visus, šmaikščiai pakritikuoti. Turbūt tikrai tavo jaunatviškumas, tavo energija, tavo dvasia, kuri čia taip įsiliejo kaip žaibas, tikrai visus mus pagyvino, sujudino. Tikrai reikia, kaip sakau, gaivaus oro. Tu esi tas gaivaus oro gūsis, kuris įsiveržė į Seimo rūmus. Linkiu tau nepavargti politikoje, nes pirmieji žingsniai visada, kaip ir einant į pirmą klasę, yra sunkūs. Apsiprasi, viską darai labai gerai. Tau linkiu kuo geriausios sėkmės ir viliuosi, kad Donalda Meiželytė po keturių kadencijų bus Seimo Pirmininkė. (Plojimai)
D. MEIŽELYTĖ-SVILIENĖ (KPF). Labai ačiū visiems. Ačiū kanceliarijai už labai gražią išrinktą puokštę, ačiū, berniukai.
Iš tikrųjų didžiausia dovana man buvo vakar mūsų lietuvių pergalė. Jubiliejaus proga tikrai dovanos didesnės nėra. O kadangi jūs, gerbiamoji Seimo Pirmininke, mane taip gražiai pasveikinote, tai gal galėtumėte dar man vieną dovaną? Prašau, išleiskite mūsų Seimo rinktinę į Maskvą, į čempionatą galų gale, nes tik sportas suvienys Lietuvą!
I. DEGUTIENĖ. Ačiū visiems, kolegos. Kas norite, prašom sveikinti visas mūsų mergaites, kurios šventė jubiliejus. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Atsiprašau. Jūs norite dėl sveikinimų? Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, pirmininke, kad leidote trumpai pasisakyti. Dzūkų bičiulių grupės vardu norime pasveikinti aukščiausias pareigas valstybėje užimančią dzūkę, palinkėti jai tvirtumo. Žinote, tik baravykus kirminukas nuo koto graužia, visur kitur nuo galvos, tai nuo jūsų galvos irgi daug kas priklausys. Sveikatos, ištvermės ir būti tokiai drūtai kaip baravykas.
I. DEGUTIENĖ. Ačiū. (Plojimai) Viliuosi, kad kirminai mano galvos neišgrauš.
PIRMININKAS. Dėkojame Seimo Pirmininkei už įžanginę sesijos kalbą ir laukiančių uždavinių pateikimą.
Dabar iki pradėsime darbotvarkės tvirtinimo procedūrą privalau paskelbti keletą skelbimų. Pirma. Vadovaujantis Seimo statuto 119 straipsniu tam atvejui, kai nenaudojama elektroninė balsų skaičiavimo sistema, sudaroma balsų skaičiavimo grupė, ir šis straipsnis nustato, kaip ta grupė sudaroma. Vienam mėnesiui pagal abėcėlę. Šis straipsnis sako, kad posėdžio pirmininkas paskelbia grupės sudėtį, tą aš ir privalau padaryti. Pirmoji V. Aleknaitė-Abramikienė – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, V. Bacevičius taip pat šios frakcijos, V. Valkiūnas – Liberalų ir centro sąjungos frakcija, A. Baukutė – Tautos prisikėlimo partijos frakcija, M. Petrauskienė – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, O. Valiukevičiūtė – frakcija „Tvarka ir teisingumas“, J. Ramonas – Krikščionių partijos frakcija, A. Baura – Mišri Seimo narių grupė. Ši balsų skaičiavimo grupė skiriama vienam mėnesiui.
Taip pat privalau paskelbti, kad Lietuvos Respublikos Seimas yra gavęs Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso papildymo kai kurių straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti. Šis dekretas bus pristatomas antradienio posėdyje.
11.24 val.
Gerbiamieji Seimo nariai, jums yra išdalytas darbotvarkės projektas, kuris yra tradicinio turinio pirmajai sesijai. Ar dėl šios dienos posėdžio darbotvarkės turite kas nors pastabų ar klausimų, ar galime patvirtinti darbotvarkę bendru sutarimu? (Balsai salėje) Prašom balsuoti. Yra reikalavimas balsuoti, prašom balsuoti.
Balsavo 110 Seimo narių. Darbotvarkė patvirtinta vienbalsiai, už ją balsavo 110 Seimo narių.
11.25 val.
Taigi pagal ką tik patvirtintą darbotvarkę pirmasis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIP-2368(2). Yra du pranešėjai svarstant šį projektą. Pirmoji pranešėja – Seimo Pirmininkė I. Degutienė. Kviečiame į Seimo tribūną.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, pabandysiu trumpai pristatyti Seimo V (rudens) sesijos darbų programą. Į Seimo rudens sesijos darbų programą yra įtraukta per 700 teisės aktų projektų, pabrėžiu, be lydimųjų įstatymų projektų. Vyriausybė į programą pasiūlė įtraukti tik 105 pagrindinius teisės aktų projektus irgi be lydimųjų. Seimo frakcijos ir Seimo nariai įregistravo per 420 įstatymų projektų, Respublikos Prezidentė – 17 pagrindinių teisės aktų be lydimųjų. Atkreipiu dėmesį, kad nemaža dalis teisės aktų projektų yra perkelta iš pavasario į rudens sesiją.
Į Seimo pavasario sesijos darbų programą buvo įtraukta su lydimaisiais maždaug 918 registruotų teisės aktų projektų, iš jų 287 projektų net nebuvo spėta pateikti Seimo posėdyje. Iš viso per praėjusią sesiją buvo priimta per 380 teisės aktų. Šioje sesijoje planuojama mažiau posėdžių negu buvusioje, nes, noriu priminti, kad rudens sesijoje visada yra pristatomas biudžeto projektas ir pagal Statutą po to yra dviejų savaičių pertrauka. Taip pat reikia orientuotis į mažesnį ar panašų priimtų teisės aktų skaičių. Turint visa tai omenyje, pravartu būtų pasverti ir apsispręsti, kam turėtų būti teikiamas prioritetas. Akivaizdu, kad visi į Seimo rudens sesijos darbotvarkę pasiūlyti klausimai tikrai nebus išnagrinėti, todėl būtų gerai visiems pasistengti įvertinti, ar kiekvienas konkretus projektas tikrai šiandien yra labai aktualus ir ar turėtų būti sprendžiamas neatidėliotinai, gal galima palaukti, o vėliau gal ir visai atsisakyti kai kurių projektų. Su komitetais jau kuris laikas tikrai pavyksta susitarti, rasti bendrą kalbą. Komitetai akivaizdžiai mato savo darbo prioritetus, labai akivaizdžiai matyti darbo planavimas bei teisės aktų projektų skirstymas pagal svarbą.
Svarbiausi šios sesijos prioritetai, mano požiūriu, be abejo, kaip ir visada, yra rudens sesijoje biudžetas, tai yra valstybės, savivaldybių, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetai. Toliau du labai strategiškai svarbūs klausimai. Šį rudenį pavadinčiau kovos su korupcija rudeniu, nes turbūt kiekvienas, besidomintis korupcijos indeksu tiek Lietuvoje, tiek Europoje, mato, kad tai bado akis, kad mes niekaip iš galo nepakylame į viršų. Noriu pasakyti, kad tas pavadinimas „Kova su korupcija“ apima ne tik tiesiogine prasme kovą su korupcija, bet tai yra ir kova su šešėline ekonomika, tai yra kova su kontrabanda. Yra parengta daug įstatymų projektų, apie kuriuos aš šiek tiek vėliau pasakysiu atskirai.
Kitas prioritetas, pabrėžiu, strateginis prioritetas, prioritetas, kuris įteisintų galutinę mūsų Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, tai yra energetika. Šiandien visi…
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, padėkime Pirmininkei, kad jai būtų lengviau kalbėti, truputį sumažindami salėje triukšmo foną. Labai ačiū.
I. DEGUTIENĖ. Visi pasiilgę, vienas su kitu nori pakalbėti ir visai neįdomu, kas čia parašyta. Iš tikrųjų, gerbiamieji kolegos, dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad bus pateiktas visas įstatymų paketas pradedant nuo Energetikos strategijos tam, kad mes privalėtume pradėti, o jeigu nebaigsime, tai kitų kadencijų Seimas pabaigs visus tuos darbus. Tačiau energetika yra vienas iš svarbiausių prioritetų.
Ir ketvirta – tai yra darbo vietų kūrimas, nedarbo mažinimas ir ekonomikos skatinimas. Be abejo, svarbios ir struktūrinė „Sodros“, toliau tęsiamos švietimo ir sveikatos apsaugos reformos, taip pat aktualūs įstatymų projektai, kuriais siekiame perkelti Europos Sąjungos direktyvų nuostatas į nacionalinę teisę. Šioje sesijoje taip pat būtina grąžinti senas skolas, tai yra baigti nagrinėti ir priimti įstatymų projektus, dėl kurių nepajėgėme ar nespėjome susitarti praėjusioje Seimo pavasario sesijoje. Tai Švietimo įstatymo pataisos, kurios tikrai yra laukiamos, Visuomenės informavimo įstatymas, iš esmės buvo paprašyta atskirti įstatymo tą dalį, kuri yra susijusi su Europos Sąjungos direktyvų nuostatomis, nes jau šiandien mes baudas mokam, ir tą, kuri tikrai yra šiek tiek kontroversiška, nes yra skirtingos visuomenės grupės, kurios skirtingai reaguoja į šį Visuomenės informavimo įstatymą. Pilietybės įstatymas, kuris ypač laukiamas mūsų tautiečių, gyvenančių ne Lietuvoje. Teko susitikti su Pasaulio lietuvių bendruomene, kurios suvažiavimas vyko vasarą Lietuvoje. Tikrai visi labai prašė mūsų Seimo kuo greičiau vienaip ar kitaip išspręsti šią galimybę, kad kuo daugiau mūsų tautiečių galėtų turėti tą pilietybę, kokios valstybės piliečiais jie yra gimę, t. y. Lietuvos piliečiais. Kaip jūs žinote, aš tiktai noriu priminti, kad buvo padaryta Pilietybės įstatymo svarstymo pertrauka. Seimas kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad padarytų išvadas, ar nebuvo procedūrinių pažeidimų, tuomet mes grįšime toliau svarstyti ir viliuosi, kad rugsėjo mėnesį šį įstatymą priimsime. Beje, jau yra įregistruotas ir Seimo nutarimas. Kaip žinote, bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, ar Pilietybės įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Dar vienas įstatymas, irgi likęs, bet labai svarbus, jį mes turėtume nagrinėti, apie jį diskutuoti ir jį priimti, – tai Kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymas. Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas, Turizmo įstatymo projektas ir labai svarbus, likęs iš pavasario sesijos, – Teisėkūros pagrindų įstatymo projektas, kuris daug ką nulemtų. Šioje sesijoje taip pat turėtume artimiausiu metu apsispręsti.
Aš vakar susitikime su frakcijų seniūnais ir komitetų pirmininkais paprašiau, kad iki rugsėjo 17 d. būtų frakcijų pozicijos kai kuriais klausimais. Pirmas iš jų – mes turime Seime paskirti savivaldybių tarybų rinkimų datą. Tikrai labai prašau frakcijas apsispręsti ir pateikti raštu savo atsakymą, nes rinkimai artėja nenumaldomai, vasario mėnuo labai greitai ir mes turim tiksliai nustatyti datą.
Toliau. Patikslinti laikinai sumažintų socialinių išmokų mokėjimo tvarką, sudaryti palankią teisinę aplinką atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrai, reglamentuoti tautinių mažumų teisinę padėtį, patobulinti teisės aktus, reglamentuojančius valstybei priklausančio nekilnojamojo turto valdymą, siekiant, kad valstybės turtas būtų valdomas ir naudojamas efektyviai ir racionaliai, sustiprinti biudžeto asignavimų panaudojimo parlamentinę kontrolę.
Norėčiau detalizuoti kai kuriuos Seimo rudens sesijos darbų programos pirmos dalies skyrius, kuriuose kalbama apie mano jau paminėtus prioritetus, ir toliau kalbėsiu apie kai kuriuos konkrečius įstatymus.
Kova su korupcija. Šioje srityje šią Seimo kadenciją planuojama įgyvendinti Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės, sutrumpintai vadinama GRECO, ataskaitoje Lietuvos Respublikai pateiktas rekomendacijas. GRECO ataskaitoje rekomendacijos pateiktos jau seniai, tačiau mes niekaip nepajudam iš mirties taško ir niekaip nebaigiam to, kas yra rekomenduota – priimti tuos teisės aktus. Taip pat rekomendacijas dėl teisės aktų pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos klausimais tobulinimo. Įtvirtinti kompleksą priemonių, kurios leistų plačiau taikyti turto konfiskavimą, taip pat sudaryti sąlygas korupcinius, turtinius, ekonominius, finansinius ir kitus savanaudiškus nusikaltimus padaryti ekonomiškai nenaudingus, įtvirtinti platesnes anonimiškumo taikymo asmenims, liudijantiems apie korupcinio pobūdžio nusikaltimus, galimybes ir t. t. Tobulinti vienos iš korupcijos prevencijos priemonių – informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigose, pateikimo – teisinį reglamentavimą. Reglamentuoti pareiškėjų, pranešusių apie korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus, teisinę apsaugą.
Svarbiausi šio prioriteto teikiami įstatymų projektai – tai Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, Korupcijos prevencijos įstatymo pataisos, Pareiškėjų, pranešusių apie korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus, apsaugos įstatymo projektas, Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pataisos ir kita.
Kitas prioritetas – energetika. Sprendžiant šios srities klausimus planuojama atnaujinti Nacionalinę energetikos strategiją, kartu nustatyti ilgalaikę Lietuvos energetikos politikos viziją ir jos kryptis, atskirti elektros energijos gamybos įmones nuo elektros energijos perdavimo sistemos įmonių, taip pat dujų tiekimo ir skirstymo veiklą, pasirengti statyti naują atominę elektrinę įskaitant keičiamas nuostatas, susijusias su Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos ir Radiacinės saugos centro sujungimu.
Pagrindiniai įstatymai arba projektai, kurie teikiami, – tai Elektros energetikos, Gamtinių dujų, Branduolinės energetikos, Atominės elektrinės ir Energetikos įstatymų pataisos, Nacionalinės energetikos strategijos atnaujinimas, Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrengimų bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pataisos ir kita.
Nors jau matyti pirmieji ekonomikos atsigavimo ženklai, tačiau dar išlieka didelis nedarbas šioje srityje, dar išlieka tie įsipareigojimai, kurie mažina išlaidas, ir mes tą turėsime toliau daryti. Tačiau veiksmų šioje srityje, kaip mažinti nedarbą, numatoma – numatyti tam tikri įstatymų projektai: t. y. ir Laikino įdarbinimo įstatymas, ir Darbo kodekso pataisos, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pataisos, Investicijų įstatymo pakeitimas, Fizinių asmenų bankroto, Gyventojų gerovės, solidarumo įstatymo projektas. Taigi tikrai svarbi sritis, ir mes turėsime čia dar daug nuveikti, nors objektyviai, be abejo, kiekvienas iš mūsų suvokiame, kad kol nebus ekonomikos kilimo, tol stebuklų nedarbo mažėjimo srityje tikrai negalime laukti.
Na, ir trumpai apie 2011 metų valstybės biudžetą. Akivaizdu, kad ateinančių metų valstybės biudžetas tikrai nebus kažkuo geresnis nei šių metų. Tad mūsų laukia tikrai nelengvas darbas sprendžiant ir šios grupės klausimus. Kaip minėjau, tai bus Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo, Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto, Socialinio draudimo ir kiti įstatymų projektai, nulemti biudžeto priėmimo.
Nedetalizuosiu likusių programos skyrių, nes didelę dalį juose esančių projektų teikia Vyriausybė. Detaliau greičiausiai pristatys Ministras Pirmininkas.
Antroje programos dalyje surašyti visi Seimo frakcijų, Seimo narių siūlomi įstatymų ir kitų teisės aktų projektai. Šioje programos dalyje ką nors apibendrinto pasakyti sunkoka, nes, kaip minėjau, frakcijų ir pavienių Seimo narių siūlomi projektai apima mažne visus kada nors reglamentuotus visuomeninius santykius. Taigi pasakyti, kur yra prioritetai arba kokius prioritetus mato Seimo nariai ir frakcijos, iš pateiktos medžiagos tikrai sunku, bet dar kartą kreipiuosi į visus Seimo narius: dar kartą peržiūrėkit ir patys sau bent frakcijose nustatykit prioritetus. Ypač valdančiosios koalicijos norėčiau paprašyti: vis tiek prioritetai yra suformuoti ir Vyriausybės, ir Seimo, ir būtų gerai, kad ir Seimo nariai, priklausantys valdančiajai koalicijai, laikytųsi tų prioritetų.
Na, o toliau bus ir Seimo narių registruotos Konstitucijos pataisos, ir beveik visų kodeksų pataisos. Tai tikrai yra sudėtingi dalykai. Jeigu norime savo darbą atlikti profesionaliai, nelabai įsivaizduoju, kaip su viena ar kita pataisa mes galime ką nors pasiekti.
Siūloma keisti, čia jau noriu pasakyti, ką siūlo Seimo nariai, teismų, teisėjų atlyginimų, peticijų, susirinkimų, biudžeto sandaros, mokesčių administravimo, gyventojų pajamų mokesčio, PVM, pelno, akcizų, rinkliavų, mokesčių už aplinkos teršimą, pinigų, socialinių išmokų, socialinės paramos, pensijų sistemos reformos, užimtumo rėmimo, transporto, farmacijos įstatymus. Na, tikrai galėčiau vardyti ir vardyti, bet tikrai jokios sistemos nėra. Ir kita – įregistruota daugybė Seimo statuto pataisų.
Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą noriu priminti, ir pavasario sesijoje buvo ne kartą sakyta, kad yra sudaryta Statuto naujos redakcijos rengimo darbo grupė, kuri du iš naujo parengtus skirsnius jau pateiks rudens sesijoje. Ir pavasario sesijoje sakiau, ir dar kartą kartoju: jeigu norite ar turite įregistravę Statuto pataisų, po vieną Statuto pataisą niekas nenagrinės, jos visos bus atiduotos būtent darbo grupei. Todėl aš ir kviečiu, kad tie Seimo nariai, kurie yra įregistravę individualias Statuto pataisas, iš karto jas perduotų Seime veikiančiai darbo grupei, kuri rengia naujos redakcijos Seimo statutą. Suprantu, kad kiekvienam konkretaus projekto iniciatoriui jo projektas yra svarbiausias, bet apie prioritetus analizuojant darbo planavimą, šią sesijos darbų programos dalį, tikrai, kaip sakiau, kalbėti sunku.
Trečioje programos dalyje tradiciškai įtraukti tie klausimai, kurie kol kas nesiejami su konkrečiais įregistruotais projektais, tačiau susiklosčius tam tikroms aplinkybėms juos gali tekti spręsti. Tai Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Vyriausybės teikiami projektai, įstatymų projektai, susiję su Konstitucinio Teismo nutarimų įgyvendinimu, Seimo valdybos, frakcijų, komitetų, komisijų ir Vyriausybės pasiūlytos diskusijos svarbiausiomis temomis, Seimo narių kreipimaisi į Konstitucinį Teismą, Seimo rezoliucijos, teisėjų skyrimas ir pritarimas teisėjų skyrimui, Seimui atskaitingų institucijų vadovų, narių skyrimas ir pritarimas jų skyrimui, Seimui atskaitingų institucijų veiklos ataskaitos ir Seimo nutarimai dėl Seimui atskaitingų institucijų veiklos. Tiek trumpai galėjau apžvelgti tai, kas pateikta rudens sesijos darbų programoje.
Baigdama dar kartą noriu paprašyti, kad iš tikrųjų atidžiai įvertintume, turėsime 48 plenarinius posėdžius rudens sesijoje. Jeigu norime dirbti tvarkingai, atsižvelgdami į darbo laiką, tai yra darbą pradėdami 10 val. ir baigdami 18 val., turėti normalią pietų pertrauką, turėti kas valandą bent po 10 minučių pertrauką, tai iš tiesų tokia gausa registruotų įstatymų projektų negalės būti įgyvendinta. Tikrai kviečiu neimituoti veiklos, o susitelkti pagal numatytus prioritetus, ir darykime tokį darbą, kuris bus matomas, kuris bus naudingas Lietuvos žmonėms.
Dėkoju, kolegos.
PIRMININKAS. Dėkojame, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau pasiūlyti tokį šios dienos plano patikslinimą. Kadangi šiuo klausimu dėl sesijos darbų programos antrasis pranešėjas bus Ministras Pirmininkas, siūlyčiau paklausyti dabar Ministro Pirmininko pranešimo. Kadangi klausiančiųjų sąrašas yra ilgas, bene 19 Seimo narių, po to skirsime 20 min. eilės tvarka klausimams, o klausiantysis pats nurodys, kurio pranešėjo nori paklausti, arba Seimo Pirmininkės, arba Ministro Pirmininko.
Matau, kad mes čia dėl posėdžio pradžioje malonių procedūrų truputį vėliau pradėjome, vis tiek turėtume visą darbotvarkę šiandien įvykdyti. Dar yra trys organizaciniai Seimo nutarimai, be kurių Seimo darbas tiesiog negalėtų sklandžiai vykti. Bet norėtųsi bet kuriuo atveju neužtęsti numatyto laiko.
Dėl tvarkos V. P. Andriukaitis yra prie mikrofono. Prašo žodžio.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pritarčiau jūsų minčiai, bet viena pastaba. Tarkime, bus Seimo narių, kurie norės užduoti klausimą ir Seimo Pirmininkei, ir premjerui. Tada neištrinkite, nes aš, pavyzdžiui, turiu du klausimus tiek vienam, tiek kitam po lygiai.
PIRMININKAS. Seimo narių teisė nebus suvaržyta klausti abiejų pranešėjų. Bet aš numatau galimybę suteikti paklausti eilės tvarka, kaip yra užsirašę. Dėkui už pritarimą.
Dabar kviečiu į tribūną Ministrą Pirmininką A. Kubilių antrajam pranešimui išdėstant Vyriausybės prioritetus atsižvelgiant į Seimo sesijos programą.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, sveiki visi, sveikinu visus sugrįžusius į politinių darbų sezoną. Noriu pradėti savo kalbą nuo vieno paprasto palyginimo. Žinot, visų mūsų gyvenime būna kasdienybė, būna eilinių pergalių dienos ir būna neeilinių pergalių dienos. Tai aš visų pirma noriu visus pasveikinti su ta neeiline pergale – vakarykšte ir tikiu, kad rytoj ir poryt pamatysime lygiai tokių pat neeilinių pergalių. Šia proga noriu pasidalyti vienu prisiminimu.
Prieš kelerius metus esu išleidęs knygą, kuri vadinosi labai skambiai „Kodėl Lietuvoj krepšinis yra gražesnis už politikus“. Šia proga noriu pasakyti, kad krepšinis yra gražesnis būtent tuo, kad krepšinyje labai ryškiai išsiskiria didelių pergalių alkis, didelių pergalių siekis ir ambicija siekti didelių pergalių. Aš, žiūrėdamas į šį sezoną, į politinį sezoną, norėčiau visiems palinkėti iš tiesų didelių politinių pergalių, visiems, net ir socialdemokratams.
Turbūt visi suprantame, kad šis politinis sezonas pasižymės tuo, kad artėjame prie savivaldos rinkimų. Mes visi, šiek tiek ilgiau dirbantys šiuose seimuose, žinome, kad tai reiškia tam tikrus politinio sezono ypatumus. Vyriausybė iš anksto žino, ką tai reiškia, jog bus interpeliacijų, bus nepasitikėjimų, bus tokios labai žiaurios kritikos, nelabai pagrįstos. Ir visa tai bus nukreipta į savivaldos rinkimus, mes visa tai suprantame. Linkime visiems savivaldos rinkimuose pergalių. Be abejo, ne visiems pasiseks. Aš žinau, kam pasiseks, ir esu tuo tikras. Bet bet kuriuo atveju noriu tik pasakyti. Būtų gerai, kad, siekdami tų asmeninių arba savo partijų pergalių, mes neprarastume iš savo akių ir dėmesio to fakto, kad šiame politiniame sezone turime galimybių siekti didelių pergalių visai Lietuvai. Aš išvardysiu bent tris iš jų.
Tikrai nenoriu kalbėti apie visus įstatymus, kuriuos Vyriausybė pateiks, visi yra svarbūs, visi yra tikrai reikšmingi. Seimo Pirmininkė gana detaliai pristatė juos. Ir jūs matote jų visą sąrašą. Aš sąmoningai noriu išskirti tris pagrindines temas, tris pagrindinius blokus reikalų, dėl kurių aš kviesčiau visus mus siekti bendrų pergalių.
Tuos tris esminius klausimus išvardyčiau labai paprastai. Pirmas dalykas, kaip, tvirtindami kitų metų biudžetą, mes sieksime išsivadavimo iš tikrai gilios krizės, kurią visi kartu išgyvenome.
Antras problemų blokas – kaip išsivaduojame iš energetinės priklausomybės, iš kurios per dvidešimt metų nesugebėjome išsivaduoti. Ir trečias problemų blokas – kaip išsivaduojame iš senų įpročių, apie ketvirtadalį Lietuvos ekonomikos vis dar valdant valstybei ir Vyriausybei, ir, kaip žinote, valdant iki šiol visus dvidešimt metų tokiu būdu, kad nauda, kurią iš to valdymo gauna visuomenė, nėra tokia, kokią būtų galima gauti ir kokią gauna iš tokio turto valdymo apimties, sakysime, Švedijos ar Suomijos visuomenė. Taigi keli žodžiai apie kiekvieną iš šių sričių, labai glaustai, nesustojant ties detalėmis, bet iš esmės bandant labai aiškiai parodyti, dėl ko mes turėsime diskutuoti ir kokio masto bendrų pergalių turėtume siekti.
Pirmas dalykas – dėl biudžeto. Išties galima pasidžiaugti, kad ekonomikos reikalai mūsų visų rūpesčių dėka rodo vis daugiau gerų požymių, ekonomika pamažu atsigauna, visų pirma atsigauna eksportas. Kiekvieną mėnesį matome, lyginant su praeitų metų analogišku mėnesiu, kad eksportas yra maždaug 40 % didesnis. Bet, kaip sako ekonomikos dėsniai, vidaus vartojimas, o kartu ir mokestinės įplaukos į biudžetą atsigaus vėliau, naujų darbo vietų atsiras dar vėliau. Tai yra visiškai aiškūs ekonomikos dėsniai ir juos reikia suvokti kaip duotybę, kuri lemia daugelį mūsų sprendimų. Šiuo požiūriu žiūrėdamas į kitų metų biudžetą, turiu pasakyti labai aiškiai, kad, nepaisant visų ekonomikos gerėjimo ar atsigavimo požymių, kitų metų biudžetas pasižymės vienu esminiu bruožu: tai bus ir toliau taupus biudžetas. Mes turime ir toliau siekti pereiti prie tokio gyvenimo, kad galėtume gyventi ne skolon, kurią turės mokėti mūsų vaikai ar anūkai, o išmoktume gyventi pagal savo pačių sukuriamas pajamas į biudžetą. Ši linija ir toliau liks pagrindinė. Išsivadavimas iš gilios krizės ir toliau reikalaus iš mūsų labai racionalių, efektyvių ir apgalvotų sprendimų. Todėl aš visiškai pritariu Respublikos Prezidentei, kuri vakar labai aiškiai pasakė, kad negalima biudžeto paversti savivaldos rinkimų įkaitu, kitaip sakant, didelės pergalės išsivaduojant iš ekonominės krizės turime siekti visi ir negalime jos paaukoti kiekvieno iš mūsų norui pasiekti asmeninių pergalių savivaldos rinkimuose.
Antras dalykas, antra tema, kuri taip pat labai svarbi. Tai visas blokas klausimų, susijusių su energetinės nepriklausomybės įtvirtinimu. Tai nėra vien tiktai tušti žodžiai. Sprendimai, kurie yra diskutuojami Vyriausybėje ir kurie bus pasiūlyti Seimui diskutuoti kartu su visomis Seimo frakcijomis, bus tokio masto, kurio aš kitaip negalėčiau pavadinti, kaip tik palyginti su tuo, ką šiuose rūmuose, šiame Seime, mūsų signatarai darė prieš dvidešimt metų. Mes turėsime svarstyti ir spręsti klausimus, kuriuos aš drįsčiau pavadinti vertais energetinės nepriklausomybės signatarų vardo. Tiek energetinės nepriklausomybės strategija, tiek sprendimai dėl atominės elektrinės, tiek sprendimai dėl dujų sektoriaus pertvarkos, likviduojant monopolistinę mūsų priklausomybę nuo vienintelio tiekėjo, tiek Alternatyvios energetikos įstatymo projektai yra iš esmės sprendimai dėl mūsų energetinės nepriklausomybės įtvirtinimo. Energetinė nepriklausomybė nėra vien tiktai politinė deklaracija, tai yra toks reikalas, kuris ilgainiui lems, kad mūsų vartotojai, kuriems būtų garantuota energetinė nepriklausomybė, o kartu ir alternatyvių energetinių tiekimų galimybė, galų gale gaus galimybę rinktis pigesnius energetinius resursus, pigesnes paslaugas energetikos srityje ir tvirtesnį visos mūsų tolesnės ekonominės perspektyvos pamatą. Galų gale turime labai aiškiai visi suvokti šiandien, kad neturėdami tokios energetinės nepriklausomybės mes, Lietuvos vartotojai, už dujas mokame trečdaliu arba, kitaip sakant, šimtu dolerių daugiau už tūkstantį kubinių metrų negu už tokias pat dujas, tiekiamas to paties „Gazpromo“, moka Vokietijos vartotojai. Taigi turime matyti ir labai konkrečią, aiškią ir praktinę nepriklausomybės įtvirtinimo naudą.
Paskutinis dalykas – tai klausimas, kaip išsivaduosime iš senų įpročių valdant apie 20–25 % Lietuvos ekonomikos. Turiu omeny klausimą, kaip mes iki šiol valdome valstybines įmones, kokių permainų turime pasiekti šioje srityje ir kaip turime elgtis, kad iš tiesų dėl tų permainų jau artimiausiu metu Lietuvos žmonės gautų konkrečios naudos. Noriu tiktai priminti keletą skaičių iš pirmosios per dvidešimt metų viešos valstybės turto valdymo ataskaitos, kurią mūsų Vyriausybė kartu su ekspertais parengė ir paskelbė. Lietuvos valstybė per Vyriausybę valdo apie 18 mlrd. turto įvairiose įmonėse, ar tai būtų energetika, ar tai būtų transportas, ar miškai, ar pastatai, ir iš to turto į biudžetą kiekvienais metais mes gauname tiktai apie 50 mln. Lt pajamų. Tuo tarpu visiškai netolimos šalys, tokios kaip Švedija, Suomija, pertvarkiusios savo turto valdymą (labai nesunku yra suskaičiuoti), iš tokios pat apimties turto per metus gautų apie pusantro mlrd. Lt į biudžetą.
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis Ministre Pirmininke, ar dar daug laiko reikia?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš tuoj pat baigiu.
PIRMININKAS. Jūs dar turėsite galimybę patikslinti atsakydamas į gausybę klausimų.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš tuoj baigiu.
PIRMININKAS. Dėkoju.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Paskutiniai sakiniai. Gerbiamieji kolegos, kviečiame aktyviai diskusijai. Mes matome kryptį ir principus, kuriuos reikėtų įgyvendinti. Kaip tie principai turėtų būti įgyvendinti, kokiais sprendimais – taktiniais, techniniais, kalendoriaus atžvilgiu, – mes tikrai dar turime daug diskutuoti. Ir mums patiems, Vyriausybei, dar ne viskas yra aišku, bet noriu pasakyti labai paprastai ir aiškiai: mes matome visas galimybes, įgyvendinant tuos pertvarkos principus, jau kitais metais valstybės biudžete matyti nemažą apimtį papildomų pajamų, be abejo, ne pusantro milijardo, kiek teoriškai idealiu variantu galėtume gauti, bet 300–400 mln. Lt papildomų pajamų tikrai galėtume gauti. Ir šiuo vis dar gana įtemptu valstybės finansų laikotarpiu šie pinigai būtų stipri parama sprendžiant nemažai labai svarbių žmonėms problemų, ar tai būtų socialiniai reikalai, ar tai būtų švietimas, ar sveikatos apsauga. Visi šie pinigai, dar sykį kartoju, leistų daugelį problemų, svarbių žmonėms, spręsti daug efektyviau. Todėl mums teks pasirinkti, ar turime valios, turime išminties eiti šiuo keliu, ar ir toliau taip, kaip buvo per dvidešimt metų, nesugebame išsivaduoti iš tų senų įpročių, dėl kurių visuomenė tokios naudos negauna, o tą naudą pasiima kažkas savo globon.
Gerbiamieji kolegos, dar kartą visiems linkiu šiuo laikotarpiu, šį sezoną didelių pergalių, ir ypač artimiausiom dienom. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, Ministre Pirmininke. Seimo Pirmininkė turi galimybę atsakyti į klausimus nuo posėdžio pirmininkų stalo, Ministras Pirmininkas taip pat, užtikrinant lygybę, galėtų atsakinėti iš Vyriausybės ložės.
Gerbiamieji Seimo nariai, pagal sąrašą suteikiu žodį klausti. Pirmasis jį gauna B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų premjerui. Gerbiamasis premjere, jūs šiandien iš tribūnos, na, ir anksčiau deklaravote, kad ekonomika atsigauna, tačiau Lietuvos žmonės šito dalyko kažkodėl, jūs labai gerai žinote, kol kas nejaučia. Jūs matot – nedarbas didėja, vidaus vartojimas mažėja. Tai kurgi tas atsigavimas? Man atrodo, kad jūs šiek tiek sau prieštaraujate ir šioje programoje. Trečiajame ekonomikos skatinimo skyriuje jūs štai ką rašote: „padėti pamatus ilgalaikiam ūkio augimui“. Tai mano klausimas: sakykite, negi ši Vyriausybė, išdirbusi dvejus metus, iki šio laiko nebuvo padėjusi jokių pamatų ūkio augimui? Kodėl taip yra rašoma, man labai įdomu. Ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, nežinau, kiek jūs sekate ekonomikos naujienas tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse valstybėse, tiek visoje Europoje. Jeigu sekate, tai žinote, kad ekonomika yra ne toks, sakysim, paprastai suvokiamas reikalas. Tai, ką aš sakiau savo įžanginėje kalboje, dar sykį noriu pakartoti: turime matyti, kad ekonomikos atsigavimas prasideda nuo eksporto atsigavimo, ir to turbūt niekas negali paneigti. Tokių vidaus vartojimo atsigavimo tempų dar nematom, bet vėlgi ekonominė logika yra visur labai aiški. Tokių ekonomikų kaip Lietuvos, Latvijos ar Estijos iš pradžių atsigauna eksportas, nes mūsų ekonomika labai atvira, mes dėl to ir skaudžiausiai nukentėjome, vėliau atsigaus vidaus vartojimas, dėl to bus kuriamos naujos darbo vietos ir mažės nedarbas.
Iš kitos pusės, mes iš tiesų siekiame ne tiktai padėti Lietuvos ekonomikai ir Lietuvos žmonėms atsigauti po krizės, bet siekiame padėti pamatus ir ilgalaikei tvariai mūsų ekonomikos raidai. Tų pamatų galbūt stigo ankstesniu laikotarpiu, todėl taip skaudžiai… į tokias skaudžias problemas ir patekome praeitais metais, ir šiais metais dar tas problemas jaučiam.
Kai kalbam apie ilgalaikę perspektyvą, tai turime matyti keletą labai svarbių dalykų: tai ir mūsų finansų sektoriaus stabilumas, ir integracija į euro zoną, iš kitos pusės, orientacija į aukštesnės pridėtinės vertės ekonomiką, aukštųjų technologijų ekonomiką, į paramą smulkiajam verslui. Daug darbų mūsų laukia, ir aš tikiu jūsų išmintim ir tuo, kad prisidėsite prie tų darbų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš kreipiuosi į klausiančius ir į atsakančius, kad laikytumės skirto Statute laiko: klausimui – viena minutė, atsakymui – trys minutės. Aš noriu užtikrinti, kad kuo daugiau Seimo narių galėtų paklausti. B. Pauža nori papildyti klausimą. Nebent labai trumpai. Labai ačiū. Tai dabar klausti gali A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš pratęsiu temą, apie kurią kalbėjo mano kolega ir kuri turbūt labai aktuali, ko gero, ir aktualiausia daugeliui Lietuvos piliečių, tai yra nedarbas. Pacituosiu keletą skaičių. Eurostato žiaurūs duomenys: 2008 m. pirmasis pusmetis – nedarbas 4,5, bedarbių skaičius 72 tūkst., emigracija 7,2 tūkst.; 2010 m. pirmasis pusmetis – nedarbo lygis 18,3 %, 325 tūkst. žmonių, emigracija 35 tūkst. Galima daug kalbėti ir galima daug parašyti įvairių dalykų, kaip bus daroma. Aš labai norėčiau konkrečiai nors vieno gyvo pavyzdžio, nes šalia sėdi aplinkos apsaugos ministras, atsakingas už daugiabučių modernizavimą, kur galėtų būti ne vienas tūkstantis darbo vietų. Leisiu vėl papiktnaudžiauti ir paklausti, premjere, jūsų, kada gi pradėsite pirmą daugiabutį modernizuoti ir realiai sukursite darbo vietų, o ne kursite planus, rašysite naujas tvarkas, bet konkrečiai – kur ir kada ministras galės priklijuoti pirmą akmens vatos plytą? Labai ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų gal ministras konkrečiau pasakys. Keletas projektų jau iš tiesų bus realizuojama ir susitvarkyta su bankais, bet aš noriu jūsų paklausti, gerbiamasis Algirdai, kiek daugiabučių namų Vilniaus mieste, savo gyvenamajame rajone, kitose vietose, jūs apėjote, įtikinėdamas daugiabučių namų bendrijas, kad reikia renovuoti namus? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ar atsakėte į klausimą? Taip. Klausia Seimo narys M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Gerbiamieji kolegos, aš neklausiu įprasto klausimo, nes išgirsiu įprastą atsakymą, ir vėl bus tas pats per tą patį. Aš noriu paliesti vieną labai užmirštą temą, mano akimis. Gerbiamoji Pirmininke, čia jums klausimas. Jūs patyrusi, jūs turite didelį tautos pasitikėjimą, jūsų reitingai aukšti ir taip toliau. Mano tema tokia: mūsų krepšininkai privertė mus didžiuotis, kad tu esi lietuvis, ir šiandien mes, lietuviai, esame tarp keturių stipriausių pasaulio valstybių. Rytoj, aš tikiu tuo, tikriausiai ir visi čia esantys tuo tiki ir išreikš savo tikėjimą, Lietuvos komanda bus tarp dviejų stipriausių pasaulio komandų. Padariau pauzę, palaikymo nėra. Gerai. Tačiau šiandien tautybė, kad tu esi lietuvis, yra faktiškai uždrausta Lietuvoje.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, prašau nepamiršti – klausti 1 minutė.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš baigiu.
PIRMININKAS. Gerai.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Baigiu. Šios skilties nėra nei pase, nei tapatybės kortelėje. Gerbiamoji Pirmininke, tarp darbotvarkės svarbių klausimų jūs nepaminėjote kaip prioritetinės srities patriotizmo. Ar jūs palaikysite įstatymo pataisą, pagal kurią skiltis „tautybė“ pase ar tapatybės kortelėje būtų privaloma, o žmogus galėtų rinktis, ar nori, kad ten būtų įrašas, ar ne. Taigi ar palaikysite tokią įstatymo pataisą?
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, aš galiu tik savo vardu atsakyti: tokius dalykus spręs Seimas balsuodamas. Aš esu už tai, kad pase būtų ir tai, ir tai.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš turiu du klausimus, vadinasi, dvi minutės.
Vienas klausimas Seimo Pirmininkei. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, Seimas pradeda rudens sesiją, o vasara buvo intensyvi. Jūsų kolega buvęs Seimo Pirmininkas, dabar – koalicijos kolega maudosi „Dviejose minutėse šlovės“, kažkas iš Seimo šoka, kažkas komentuoja komisijose, o tarp Seimo darbų prioritetų sudėti keisti prioritetai: pirmoje vietoje korupcija ir taip toliau, trečioje vietoje nedarbas, tačiau nedarbo problema, įšaldyti atlyginimai, įšaldytos pensijos yra labai svarbūs. Kodėl šita problematika taip toli? Pažiūrėkite į biudžetą ir jį lydinčių įstatymų projektus. Prie jų visų yra žodeliai „neregistruoti“.
Dabar žvilgtelėkite, gerbiamoji Seimo Pirmininke, į korupcijos dalį. Joje yra įrašyta įstatymų projektų, kurie yra neregistruoti. Aš suskaičiavau net septynis. Dabar turime rugsėjo 10 d., ir štai į darbų programą vėl įtraukiam neregistruotus projektus. Nei mes jų matėm, nei žinom darbo grupių, nei ko, o jūs pabrėžėt problemą dėl kokybės. Taigi kaip jums atrodo, ar išties rudens sesijai pasirengta tinkamai? O gal mes išties per daug maudėmės „Dviejose minutėse šlovės“? Ir ar nereikėtų tuomet kalbėti apie priešlaikinius Seimo rinkimus kartu su savivaldybių rinkimais? Tai čia klausimas Seimo Pirmininkei.
Klausimas premjerui. Gerbiamasis premjere, vasarą praūžusi vėtra nupūtė jus ir pasitikėjimą jūsų Vyriausybe absoliučiai iki nulio. Mes matėme keistas tokias pozicijas. Socialinių reikalų ir darbo ministras vasarą pažadėjo žmonėms, kad bus kompensuojamos kainos už elektros energiją. D. Jankausko spaudos konferencija buvo labai išsami, ir tą žmonės matė. (Balsai salėje) Tačiau finansų ministrė gerbiamoji I. Šimonytė nubraukė gerbiamojo D. Jankausko viltis ir mintis ir žmonių pasitikėjimą pasakydama, kad biudžete lėšų nėra ir to negali būti. Kita vertus, mes girdėjome krašto apsaugos ministrės R. Juknevičienės kalbas dėl to, kad finansavimas apsaugai yra per mažas, nebus galima įgyvendinti NATO prioritetų. Tuo tarpu Prezidentė pasakė, kad nemoralu apie tai kalbėti, nes yra įšaldytos pensijos, įšaldyti atlyginimai ir t. t. Vėlgi matėme tas gana keistas problemas.
Dabar žiūrime į biudžeto projektą – jo nei kas matė, nei kas žino, ir nėra. Apie ką mes galime, gerbiamasis premjere, kalbėti, kai šitaip, tokiais kaip Grigo ratai veiksmais, Vyriausybė mus maitino vasarą ir dabar pasitinka tokiu pačiu pavidalu ir rudens sesiją. Gal jūs galėtumėte patikinti, ar Vyriausybėje gali būti tokių reiškinių, kai vienas ministras pažada vienaip, kitas ministras – kitaip, svarbiausi socialiniai klausimai nustumiami į antrą vietą, o apie nedarbą apskritai Vyriausybė nedaug ką gali pasakyti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nepaverskime klausimų pasisakymais, jūs atimate galimybę kitiems paklausti. Pirmininke, prašau atsakyti.
I. DEGUTIENĖ. Pirmiausia buvo man užduotas klausimas, aš trumpai ir atsakysiu. Iš tiesų, gerbiamasis kolega, nedarbas yra, sutinku su jumis, labai svarbi problema, bet vienas iš sprendimo būdų, kad nedarbas sumažėtų… reikia, kad ekonomika pradėtų augti. O jeigu mes nekovosime su šešėline ekonomika, jeigu mes nekovosime su kontrabanda, iš viso su korupcija, tai ekonomikos atsigavimo, pritraukimo investicijų į Lietuvą, esant tokiam investiciniam klimatui, tikrai neturėsime. Taigi galima, kaip sakoma, kaip toje šachmatų lentoje sustumdyti ir į pirmą vietą parašyti nedarbą, bet vis tiek šitie keturi prioritetai, kad ir kaip juos stumdysi, vieni su kitais yra susiję, ir tai yra faktas.
Toliau dėl to, kad kai kurie įstatymai dar nėra registruoti. Artimiausiu metu jie bus įregistruoti, ir, gerbiamasis Vyteni, kadangi jūs ne pirmą kadenciją esate Seime, visada tokia praktika buvo, nesvarbu, kas buvo Seimo Pirmininkas – ar Č. Juršėnas, ar I. Degutienė, ar kas kitas. Išties vieni įstatymų projektai jau yra registruoti ir užregistruoti dar pavasario sesijos pradžioje iš to viso komplekto, kiti eina dabar ir jie artimiausiu metu bus pateikti. Kitas dalykas, galima siūlyti jų dabar neregistruoti, bet pagal trečiąją programos dalį Vyriausybė gali bet kada tuos projektus įregistruoti. Mes tiesiog sugrupuojame pagal sritį tuos, kurie registruoti ir neregistruoti, tą matymą, kurį teikia Vyriausybė, ir vienaip ar kitaip jie artimiausiu metu bus užregistruoti. Taigi dalykiškai nematau jokios problemos.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, V. P. Andriukaitis čia daug klausimų bandė užduoti, bet aš taip labai paprastai noriu atsakyti. Biudžetas kaip ir visada pagal Konstituciją ir pagal Statutą turi būti pateiktas ne vėliau kaip spalio 17 d., jis ir bus pateiktas. Iki to laiko bus daug diskutuojamas ir Vyriausybės, ir su Seimo nariais, ir viešai, ir neviešai, kaip visada, čia nieko naujo. Kas yra naujo, be abejo, tai, kad šis biudžetas bus svarstomas rinkimų išvakarėse, todėl politinio vėjo ar škvalo reikalą aš matau kaip šiek tiek naujesnį per šiuos svarstymus. Bet pabandykime gal racionaliau tai matyti ir tų audrų nesusikelti patys tokių, kad laivelį įsiūbuotume tiek, kad po to bus sunku bet kam jį sustabdyti, aš tai irgi raginčiau daryti.
O tokias problemas kaip nedarbas, aš jau sakiau, mes matome kaip labai rimtas. Didelė dalis problemų iš tikrųjų glūdi pačiuose ekonomikos dėsniuose, jų nepakeisi paprastai. Kai kuriuos dalykus galime padėti ir palengvinti, aš nenoriu žadėti kažkokių stebuklų, bet noriu pasakyti, kad nedarbo mažėjimas priklauso ir nuo Seimo racionalaus darbo. Jeigu būtume priėmę jau pavasarį siūlymus dėl darbo rinkos pataisų, kad verslas drąsiau galėtų įdarbinti žmones, bent laikinai, jau būtų lengviau. Dėl šito irgi supraskime, kad Seimo darbas yra vienas iš instrumentų įveikti nedarbui.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš norėčiau kreiptis į Seimo Pirmininkę nuo nukentėjusių komisijos, praleistas mūsų pateiktas vienas įstatymas, vienintelis, dėl holokausto aukų. Čia yra jo numeris ir visa kita, jeigu būtų galima įtraukti į šią sesiją. Pasipriešinimo dalyvių, numeris yra. Pateiksime, jeigu sutiktumėte. Holokausto aukų.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, čia nėra jokių problemų, jeigu įvyko techninė klaida, tai ji bus ištaisyta, o jeigu jūs laiku nepateikėte, tai galima pateikti.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Pateikta.
I. DEGUTIENĖ. Jeigu pateikta, tai gerai, čia ne problema.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Pastaruoju metu tikrai yra daug kalbama apie prioritetines kryptis, ir, kiek girdėti, visos Europos Sąjungos šalys pagrindiniu prioritetu yra įvardinusios nedarbo mažinimą. Puikiai suprantame, kad finansinės galimybės yra ribotos, bet visos Europos Sąjungos šalys didžiausią dėmesį skiria Europos Sąjungos lėšoms laiku įsisavinti, aišku, kas daro įtaką ilgalaikiam ekonomikos vystymuisi. Tikrai, skaitant dokumentus, yra šiek tiek liūdnoka, kada matai… Aš kalbėsiu apie infrastruktūrai skiriamas lėšas, tik 25 % yra įsisavinta, o 1 mlrd., čia mokslininkų suskaičiuota, infrastruktūrai sukuria 5 tūkst. darbo vietų. 300 mln. Lt – grąža į biudžetus. Jeigu kalbėtume apie 5 mlrd., kurie numatyti, – prašau, 25 tūkst. darbo vietų, tai yra tiesiogiai. Netiesioginis efektas darbo vietoms – reikia dauginti apytikriai iš 4, 100 tūkst. darbo vietų. O vidaus vartojimo įtaka nuo 5 mlrd. yra maždaug 700 mln. Lt. Mielieji, man atrodo, niekas neatleis už tokį dalyką, jeigu metų pabaigoje rezultatas bus 30 ar 35 % tų lėšų įsisavinimo, tai bus įvertinta kaip vienas kompetencijos stokos atvejų. Ačiū. Ką jūs manote ir kaip galvojate pagreitinti įsisavinimą?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ačiū už labai gerą klausimą. Tai yra iš tiesų pats svarbiausias mūsų darbų kasdienybės prioritetas. Europos Sąjungos pinigų įsisavinimą mes matome lygiai taip pat – kaip vieną iš esminių stimulų mūsų ekonomikai atsigauti ir atsirasti papildomom darbo vietom. Turiu pasakyti, kad faktiškai kiekvieną savaitę mes gauname Finansų ministerijos ataskaitą apie tai, kokia pažanga padaryta per vieną savaitę, ir žiūrime, kokia pažanga padaroma per mėnesį ar per ketvirtį, ir imamės pačių efektyviausių ir radikaliausių sprendimų. Yra dalykų, kurie tikrai gerai juda, yra dalykų, kurie stringa, svarstome, kodėl jie stringa, ką turime padaryti, kad jie pajudėtų, kaip tik vakar su aplinkos ministru svarstėme, kaip panaudoti 400 mln. Lt atliekas tvarkant. Tikrai čia bus nemažai pažangos, tikiu, kad ji bus realizuota. Šiuo požiūriu aš tikrai… Galime susėdę ir su opozicijos atstovais peržiūrėti, gal bus jūsų racionalių pasiūlymų, kuriose srityse būtų galima dar efektyviau panaudoti, bet tai yra tikrai mums svarbus prioritetas.
PIRMININKAS. Seimo narė B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis premjere, aš tikiuosi, jūs išgirdote mūsų Seimo Pirmininkės linkėjimą, kad Vyriausybė pateiktų geresnės kokybės įstatymus Seimui, nes iš tikrųjų tą kokybę reikia kelti, mes anksčiau niekada neturėjome taip prastai parengtų įstatymų.
O mano klausimas dėl energetikos paketo. Gerbiamasis premjere, jūs paaiškinkite man, kodėl dujų sektoriui jūs taikote liberalizavimą, o elektros energijos sektoriui taikote priešingas taisykles? Jūs man pasakykite, kodėl Vokietijos kanclerė sėkmingai derasi dėl ilgalaikių sutarčių dėl dujų tiekimo ir moka mažiau? Gal jūs nepadarote savo darbo? Ar, liberalizavus dujų sektorių, mes nemokėsime dar 100 dolerių brangiau?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš gal pradėsiu nuo pabaigos. Vokietijos kanclerė turi galimybių, aš nežinau, ar ji derasi dėl dujų, ar jų dujų kompanijos susitarė dėl „Gazpromo“ dujų tiekimo, bet turi galimybių susiderėti dėl mažesnių kainų visų pirma dėl to, kad „Gazpromas“ nėra vienintelis dujų tiekėjas Vokietijai. Noriu priminti, kad visai neseniai teko kalbėtis su Gruzijos premjeru, atvykusiu į Lietuvą, tai „Gazpromas“ Gruzijai siūlo pirkti dujas po 180 dolerių už tūkstantį kubinių metrų, kai mums parduoda po 340 ar 350, ir Gruzija neperka tų „Gazpromo“ dujų, nes jie perka iš Azerbaidžano ir, jeigu neklystu, iš Irano. Tai galimybė turėti alternatyvius tiekimus, galimybė pirkti iš kitų tiekėjų yra vienintelis strateginis kelias, kaip Lietuvos vartotojams turėti pigesnių dujų. Tai yra paprastas ir aiškus dalykas. Ir aš visiškai nenoriu čia „Gazpromo“ vardyti kaip kokio nors didelio priešo ar baubo, bet manau, kad bet kuris monopolistas, ar jis būtų iš Rytų, ar iš Vakarų, jeigu turėtų tokias galimybes, kokias turi dabar „Gazpromas“ tiekti dujas vieninteliu vamzdžiu į Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes, elgtųsi labai panašiai. Tai yra diktuotų kainas, nes monopolistui galimybė diktuoti kainas yra tiesiog jo prigimtis.
Dabar dėl kitų dalykų, dėl elektros ir dujų sektoriaus pertvarkos noriu pasakyti, kad pertvarkoma visiškai tais pačiais principais, atskiriant transporto arba magistralinius tinklus nuo „Skirstomųjų tinklų“ ir siekiant skaidrumo kuriant rinką, kuriai galėtų parduoti tą pačią elektrą ir kiti tiekėjai, ir kuri veiktų taip pat pagal labai skaidrius principus, visų pirma imant pavyzdį iš Skandinavijos „Nordpool“ sistemos.
PIRMININKAS. Opozicijos lyderis V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Premjere, kadangi labai daug neregistruotų projektų iš Vyriausybės yra įtraukta į Seimo sesijos darbų programą, labai sunku susigaudyti, koks jų turinys. Vienas toks iš įdomesnių pasirodė Nelegalaus darbo įstatymas kalbant apie verslo skatinimą. Jūs tą nelegalų darbą skatinsite ar ką su juo darysite?
O šiaip sklando gandai, susiję su dar vienu neregistruotu įstatymu, t. y. Mikroįmonių įstatymu, kad šiuo pagrindu bus naikinami verslo liudijimai. Ar tai yra tik gandai, ar jau tai yra svarstyta ir kokia verslo liudijimų ateitis?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Dėl nelegalaus darbo noriu pasakyti, kad mažinant nelegalų darbą daugės legalaus darbo ir tai bus gerai visai visuomenei. Manau, kad jūs suprantate, būdamas opozicijos lyderiu (aš linkiu jums ir toliau juo likti), kad kai kalbame apie nelegalų darbą, tai kalbame apie tai, kaip mažinti.
O dėl mikroįmonių tai mes siekiame sukurti daugiau patogių alternatyvų, ypač smulkaus verslo, ir kaip žmonės pasirinks, taip ir bus. Bet gera mikroįmonės alternatyva, mūsų įsitikinimu, tikrai bus naudinga visų pirma smulkiems verslininkams.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 20 min. laiko limitą ne tik išnaudojome, bet ir viršijome. Klausimus dabar reikėtų nutraukti. Ar galėtume pritarti pateiktajam Seimo nutarimui su pridedama sesijos darbų programa po pateikimo ir perduoti komitetams svarstyti nuodugniai pagal jų sritis? Dėl pritarimo ar nepritarimo kalbėti už nori K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Iš tikro pateikta rudens sesijos darbų programa yra gana argumentuota. Jau yra numatyti prioritetai, akivaizdžiai išskirtos tos kryptys, kelio žemėlapis, kuriuo Seimas eis rudenį. Kaip ir anksčiau, liko neišspręstos problemos, pirmiausia didžiulė gausa mūsų pasiūlymų ir visokiausių Seimo projektų, ypač Seimo narių.
Aš, siūlydamas visiems pritarti tai programai, siūlau kartu pagalvoti ir apie tai, kad galbūt mums vertėtų uždėti kokius nors filtrus, ar verta svarstyti tuos klausimus, kurių daugelis spontaniškai atsiranda prieš rinkimus, pavyzdžiui, komitetuose ir komisijose, kad gautume jų pritarimą ir paskui įtrauktume juos į darbotvarkę. Žinant mūsų darbo specifiką ir tai, kad pavasarį bus savivaldybių rinkimai, tikėtina, kad tokių įstatymų projektų pasiūlymų bus didžiulė lavina. Ir atlaikyti spaudimą Valdybai arba Seniūnų sueigai bus sunku. Seimo statutas reikalauja, kai surinkta daug parašų, svarstyti tą dalyką be eilės. Toks papildomas filtras galėtų, mano supratimu, tam tikra prasme pristabdyti tuos populistinius bandymus, kuriuos taip smarkiai kritikavo mūsų Prezidentė, vakar lankydamasi Seime. Todėl siūlau pritarti šiai programai ir pagalvoti apie Seimo darbo racionalizavimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kalbėti prieš nutarimo projektą yra užsirašęs A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, įdėmiai išklausęs tiek Seimo Pirmininkės, tiek Ministro Pirmininko kalbas ir atsakymus, aš netrykštu tokiu optimizmu, kuriuo trykšta profesorius K. Glaveckas. Netgi į labai konkretų savo klausimą taip ir negavau atsakymo, kur bus sukurta pirmoji darbo vieta, ministrui arba Ministrui Pirmininkui priklijuoti tą plokštę prie namo modernizuojant ir taupant, ir įsisavinant europinius pinigus.
Jeigu jūs paskaitysite atskiras darbo programos dalis, tai dažniausiai vėl – sujungti, restruktūrizuoti. Ko gero, dar ne visi konservatoriai, kitų partijų atstovai, iškilūs asmenys turi darbo ir aš suprantu, kad taip reikia dar ką nors iš partijos įdarbinti. Dažniausiai už visų šitų restruktūrizacijų slepiasi tik naujų viršininkų atsiradimas, senų nuėmimas ir naujų atsiradimas.
O jeigu kalbame apie kovą su korupcija, tai visą vasarą turėjau kalbos ir susirašinėjimo su Ministru Pirmininku dėl to, kas buvo padaryta, kol Seimas atostogavo. Tai yra, pavyzdžiui, Garantinio fondo perdavimas Ūkio ministerijai. Aš labai norėčiau atkreipti Seimo Pirmininkės I. Degutienės dėmesį. Mes įstatymais kovosime su korupcija, o įstatymų lydimaisiais aktais ją įtvirtinsime. Anksčiau buvo trys kontrolės mechanizmai, kaip naudojamas Garantinis fondas, dabar viskas atiduota į vienas rankas. Jie patys nuspręs, kam duoti, kiek duoti ir niekas jų nekontroliuoja. Aš manau, tokiose vietose ir atsiranda korupcija. Ir atkreipčiau dėmesį, kad labai daug kas yra daroma įstatymų lydimaisiais aktais. Čia mūsų kontrolės reikės daugiau. Todėl tie užrašai apie kovą su korupcija yra tik žodžiai ir kova su vėjo malūnais. O apie tai, kas daroma konkrečiais veiksmais, kažkodėl nutylima. Todėl negalėčiau pritarti šiai programai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu priminti, kad tam, kad galėtume taisyti, kritikuoti ir svarstyti pateiktą programą, reikia jai pritarti po pateikimo. (Balsai salėje) Tam, kad galėtume svarstyti Seime programą, ją taisyti, koreguoti, kritikuoti ir svarstyti atskirus įstatymus, reikia pritarti programai. Kitu atveju mes negalėtume iš viso organizuoti posėdžių ir pradėti dirbti. Todėl kviečiu dabar balsuojant spręsti, ar pritaria Seimas pateiktajam įstatymo projektui ir perduoda visiems komitetams jį svarstyti ir teikti savo išvadas. Balsavimas dėl pritarimo po pateikimo.
Balsavo 87 Seimo nariai. Už – 51, prieš – 7, 29 susilaikė. Nutarimo projektui po pateikimo pritarta. Pasiūlyti lygiomis teisėmis visi komitetai, neišskiriant jokio pagrindinio, svarstyti pateiktąjį projektą. Ir siūloma svarstyti šį Seimo nutarimo projektą rugsėjo 16 dieną. Galime sutarti dėl to? Pritarta.
Dabar į tribūną vėl kviečiu Seimo Pirmininkę, kad pateiktų rezervinius klausimus, vienu paketu trijų nutarimų projektus. (Balsas salėje) Ne, po vieną, bet vienu pristatymu, kadangi pranešėja yra Seimo Pirmininkė I. Degutienė. Pirmąjį projektą – savaitės, prasidedančios rugsėjo 13 d., darbotvarkės projektą turbūt pateiksite. Prašom.
12.32 val.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, rugsėjo 14 d., antradienį, mes pagerbsime Nepriklausomybės Akto signatarą Antaną Karoblį 70-ųjų gimimo metinių paminėjimo proga ir kitą signatarą – Vytautą Paliūną. Toliau prasidės įprastinis mūsų darbas. Pirmiausia pagal mūsų šiandien pateiktus prioritetus kovos su korupcija įstatymų projektai. Juos teikia Prezidentė D. Grybauskaitė. Tai daug Baudžiamojo proceso kodekso, Baudžiamojo kodekso straipsnių pakeitimų. Ir Teisingumo ministerija irgi teikia daug įstatymų pakeitimų. Antradienį bus generalinio prokuroro D. Valio pranešimas dėl V. Babiliaus neliečiamybės ir 2009 m. Valstybės kontrolės veiklos ataskaita bei teisės aktai, susiję su Europos Sąjungos direktyvomis.
Ketvirtadienį, 16 d., tie darbai, kuriuos jau yra padarę po per pavasario sesiją pateiktų arba svarstytų įstatymų projektų… tai yra įstatymų priėmimas. Atkreipiu dėmesį dėl rugsėjo 16 d. pirmojo įstatymo, tai yra labai svarbus ratifikavimo įstatymas, priėmimui reikia didelės daugumos – 85 Seimo narių. Labai prašyčiau, kad iš pat ryto būtų kuo daugiau Seimo narių, ir į tai atkreipiu frakcijų seniūnų dėmesį.
Pradėsime svarstyti šiandien pateiktą Seimo nutarimą „Dėl Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ ir bus svarstymas įstatymų projektų, tai yra Valstybės paramos būstui įsigyti, atnaujinti ir t. t., ekonomikos skatinimo tema, ką komitetas yra apsvarstęs. Tradicinė Vyriausybės valanda ir Saulėlydžio komisijos teikiami projektai dėl valstybės įstaigų pertvarkos. Dar iš pavasario sesijos, pagal registracijos numerį matote, Seimo nutarimai dėl aukštųjų mokyklų statutų patvirtinimo. Tai toks kitos savaitės darbotvarkės projektas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti Seimo narys A. Endzinas. Prašom.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Pirmininke, aš norėjau paklausti. Peržiūrėjus antradienio darbotvarkę matyti, kad absoliutų pagrindą sudaro pateikimai, iš tikrųjų vien tik pateikimai. Tačiau iš praeitos sesijos yra likę klausimų, kurie yra smarkiai pažengę į priekį. Pavyzdžiui, ekspromtu pasakysiu, kad ir Pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo įstatymo pakeitimo įstatymas. Ten yra ir Seimo narių parašai surinkti, ir atliktos procedūros komitetuose, ir, atrodo, Vyriausybė pagaliau savo išvadas davusi. Gal būtų galima juos įrašyti ir jie būtų svarstomi? Dėkoju.
I. DEGUTIENĖ. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Stengiamės tą daryti, bet visą informaciją gaunu iš komitetų biurų. Tą, ką gaunu, įrašau. Tikrai nesu ekstrasensė ir nežinau, kas yra jau apsvarstyta komitetuose, ko nėra apsvarstyta. Tokiais atvejais siūlyčiau jums, jeigu dėl konkretaus pavyzdžio, kreiptis į Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką K. Glavecką, kad jis mums ir pasiūlytų tokius dalykus.
Naudodamasi proga dar kartą kreipiuosi į komitetų pirmininkus. Tie, kas atlikote per vasarą namų darbus, mes tikrai norime pabaigti tuos darbus, kurie yra užsilikę iš pavasario sesijos. Čia ponas A. Endzinas yra teisus. Bet dar ne visi komitetai yra atlikę namų darbus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu patvirtinti pateiktą posėdžių darbotvarkę? Pritarta.
12.36 val.
Gerbiamoji Pirmininke, prašom pateikti Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektą Nr. XIP-2373.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, labai nedidelis pakeitimas. Jau pavasario sesijos pabaigoje mes gavome Liberalų ir centro sąjungos frakcijos pareiškimą, kad keičiasi seniūnas, ir juo dabar yra A. Čaplikas. Tam, kad Seniūnų sueiga galėtų normaliai dirbti, mes turime priimti Seimo nutarimą, kuriame vietoj J. Liesio yra įrašytas A. Čaplikas. Daugiau niekas nepasikeitė.
PIRMININKAS. Niekas nėra užsirašęs klausti. Ar galime pritarti šiam nutarimo projektui po pateikimo? Pritarta. Ar galime pereiti prie svarstymo procedūros? Niekas neužsirašė kalbėti. Ar galime pradėti šio projekto priėmimą? Nutarimas susideda iš dviejų straipsnių.
Ar galime priimti 1 straipsnį? Priimtas. 2 straipsnis? Priimtas. Prašom pasiruošti ir balsuoti dėl Seimo nutarimo Nr. XIP-2373 priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 82, susilaikė 2. Nutarimas priimtas.
12.38 val.
Gerbiamoji Pirmininke, prašau pateikti Seimo nutarimo „Dėl Seimo Pirmininko pavadavimo“ projektą Nr. XIP-2374.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 30 straipsnį pavesti Seimo Pirmininko pavaduotojui Č. V. Stankevičiui pavaduoti Seimo Pirmininkę I. Degutienę 2010 m. rugsėjo 13–17 d. komandiruotės į Jungtines Amerikos Valstijas metu. Prašyčiau pritarti tokiam nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Niekas nėra užsirašęs klausti. Ar galime pritarti šiam projektui po pateikimo? Pritarta. Pradedame svarstymo procedūrą. Niekas neužsirašė kalbėti dėl nutarimo. (Balsai salėje) Prašau? Niekas neužsirašė kalbėti. Ar galime pritarti projektui po svarstymo? Galime. Pritarta.
Pradedame priėmimo procedūrą. Motyvų sakyti taip pat niekas… Yra. Motyvai prieš – K. Daukšys. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pirmą darbo dieną galėtumėte gražiau paprašyti, kad mes už jus balsuotume, kad į Ameriką važiuotumėte ir kad pavaduotojas liktų. Sakyčiau, kad mums reikėtų gražesnio žodžio.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, nutarimo projektas yra dviejų straipsnių. Ar galime priimti 1 straipsnį? Priimtas. Ar galime priimti 2 straipsnį? Priimtas. Prašom balsuoti dėl viso nutarimo priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 86, prieš – 1, susilaikė 1. Nutarimas Nr. XIP-2374 priimtas.
Ar yra užsirašiusių skaityti pareiškimus šiame posėdyje? Nėra.
Gerbiamieji Seimo nariai, labai tiksliai pagal darbotvarkę ir numatytą laiką apsvarstėme visus klausimus ir priėmėme sprendimus. Rugsėjo 10 d. plenarinį posėdį skelbiu baigtą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.