LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO NENUMATYTO plenarinio posėdžio NR. 239
STENOGRAMA
2010 m. liepos 2 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė I. DEGUTIENĖ
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Labas rytas. Gerbiamieji kolegos, pradedame 2010 m. liepos 2 d. nenumatytą plenarinį posėdį. Registruojamės.
Užsiregistravo 75 žmonės. Nori kalbėti Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF*). Taip, ačiū, Pirmininke. Tikrai nesiūlydamas ką nors išbraukti ar papildyti darbotvarkę, nes to mes daryti negalime, aš prašau, kad 2-5a, 2-5b (17.20–17.40 val.)… Kaip suprantu, dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio jūs siūlėte ypatingą skubą. Tai kad būtų visiškai statutiška, vis tiek po pateikimo turi priėmimas tris valandas… Tai jį gal galima kilstelti kur nors aukščiau, kad tikrai nebūtų, o jeigu, neduok Dieve, kas paprašys, tai tada priiminėti turėsim, patys skaičiuokit… Jį reikėtų rytiniame posėdyje gal priimti.
PIRMININKĖ. Ačiū už pastabą. Ir dar pamatėm tokį, kadangi liga, motinystė čia yra per du pavadinimus, padaryta klaida tiesiog surašant. Darbotvarkės 1-9 klausimas, projektas Nr. XIP-2239, tampa 1-8, o lydintieji toliau taip, kaip ir yra numatyta, Nr. XIP-2289, Nr. XIP-2290, Nr. XIP-2291, Nr. XIP-2292 ir Nr. XIP-2293. Tai čia tiesiog yra redakcinė klaida, mes ją norėtume iš karto atitaisyti.
A. Valinskas.
A. VALINSKAS (TPPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Dėl 2-2a ir 2-2b. Aš nežinau, ar čia redakcinė klaida yra, bet 2-2b yra svarstymas ir priėmimas, o 2-2a – tik svarstymas. Tai aš manau, kad turėtų būti irgi svarstymas ir priėmimas.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, 2-2a – svarstymas ir šone parašyta „atmesti“. Vadinasi, mes iškart jį atmetam.
A. VALINSKAS (TPPF). Supratau.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, jums valdybos pakoreguota darbotvarkė atsižvelgiant į Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko pastabą ir mūsų redakcinę pastabą. Galim patvirtinti šiandieną.
10.06 val.
Kultūros ministro A. Gelūno priesaika
Pirmas klausimas – kultūros ministro Arūno Gelūno priesaika.
Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidentė D. Grybauskaitė 2010 m. liepos 2 d. dekretu paskyrė Arūną Gelūną Lietuvos Respublikos kultūros ministru. Įstatymas numato šią priesaikos priėmimo tvarką: „Pradėdami eiti savo pareigas ministrai prisiekia Seimo posėdyje. Ministras prisiekia stovėdamas priešais Seimo Pirmininką, skaitydamas priesaikos tekstą, padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Prisiekęs ministras pasirašo vardinį priesaikos lapą. Nustatytas priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Tiek šios nuostatos nesilaikymas, tiek atsisakymas prisiekti ar pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad ministras neprisiekė ir negali eiti pareigų.“
Taigi kviečiu Arūną Gelūną prisiekti ir matau, kad jis jau atvykęs.
A. GELŪNAS. Aš, Arūnas Gelūnas, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
10.10 val.
Seimo kontrolieriaus A. Normanto priesaika
PIRMININKĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, turėtų būti dar viena priesaika. Lietuvos Respublikos Seimas 2010 m. birželio 10 d. priėmė nutarimą Nr. XIP-897 „Dėl Augustino Normanto paskyrimo Seimo kontrolieriumi“. Įstatymas numato, kad asmuo, paskirtas Seimo kontrolieriumi, prieš pradėdamas eiti pareigas prisiekia Lietuvos valstybei.
Kviečiu Augustiną Normantą prisiekti.
A. NORMANTAS. Aš, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Augustinas Normantas, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos valstybei, vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas, saugoti man patikėtas paslaptis. Tepadeda man Dievas. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, dirbame toliau.
10.13 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl pritarimo Egidijaus Jarašiūno kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjus“ projektas. Pristato teisingumo viceministras – Tomas Vaitkevičius. Pateikimas. Prašau.
T. VAITKEVIČIUS. Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės įstatymas ir Seimo statutas nustato, kad kandidatus į Europos Sąjungos Teisingumo teisėjus siūlo Vyriausybė, gavusi Prezidento ir Seimo pritarimą tai kandidatūrai. Vyriausybės siūlomas kandidatas į Europos Sąjungos Teismo teisėjus, kuriam savo dekretu jau yra pritarusi Respublikos Prezidentė, yra Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, profesorius Egidijus Jarašiūnas.
Trumpai pristatydamas kandidatą atkreipsiu dėmesį, jog, remiantis Europos Sąjungos sutarties 19 straipsniu, Europos Sąjungos Teismo teisėjai, kurie yra skiriami valstybių narių bendru sutarimu, turi atitikti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 253 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagal šį straipsnį teisėjai yra parenkami iš asmenų, kurių nepriklausomumas nekelia abejonių ir kurie tenkina atitinkamus jų šalies reikalavimus, keliamus aukščiausioms teisėjo pareigoms, arba yra pripažintos kompetencijos teisės specialistai.
Profesorius E. Jarašiūnas atitinka visus minėtus reikalavimus. Manau, plačiai nepristatydamas, paminėsiu tik kelis tai patvirtinančius faktus. Profesoriaus patirtį, pasirengimą eiti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjo pareigas, kvalifikaciją patvirtina tiek jo darbinė veikla, eitos pareigos, tiek ir mokslinė veikla.
Paminėsiu tai, kad profesorius yra buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, nebejotinai žinoma svarbi ir reikšminga yra profesoriaus, kaip konstitucionalisto, veikla, kas iš tiesų neperdedant įrašo profesorių į vieną iškiliausių šių laikų teisės mokslo specialistų, teisės mokslo žinovų gretas.
Paminėtina ir tai, kad profesorius yra atrinktas vadovaujantis skaidria ir aiškia vieša tvarka. Vadovaujantis ta tvarka, kandidatuoti į šias pareigas turėjo galimybę visi norintys ir nustatytus reikalavimus atitinkantys kandidatai. Viešai paskelbus buvo gauta keletas norinčių kandidatuoti į tas pareigas prašymų. Atranką vykdė iš teismų, Seimo, prezidentūros, Vyriausybės atstovų, ministrų sudaryta darbo grupė, kuri nusprendė, kad tinkamiausias atrankoje dalyvaująs kandidatas buvo ir yra profesorius E. Jarašiūnas.
Baigdamas atkreipsiu dėmesį į tai, kad profesorių siūlome skirti į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjo pareigas vietoj iš šių pareigų nuo šių metų spalio 6 d. atsistatydinusio Prano Kūrio. Įvertinant visas su paskyrimu susijusias procedūras, būtų labai svarbu gauti Seimo pritarimą iki šios Seimo sesijos pabaigos. Labai ačiū. Manau, kad pagal Seimo statutą turėsite galimybę išklausyti ir asmeniškai paklausti profesoriaus jums rūpimų klausimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu kandidatą E. Jarašiūną į tribūną. Jam skirta 10 minučių pristatyti savo programą arba išsakyti savo mintis. Po to – Seimo nariai 15 minučių turės teisę klausti E. Jarašiūno.
E. JARAŠIŪNAS. Ačiū. Didžiai gerbiami Seimo nariai, paprastai dėl klausimų, kurie yra susiję su kandidatavimu arba tam tikromis pareigomis, jus domina du dalykai, tai yra ta misija, kuri tenka institucijai, ir asmens pasirengimas šitam darbui.
Šiuo atveju turėčiau kalbėti apie Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kuris iš esmės vykdo tris funkcijas. Pirmoji funkcija – Europos Sąjungos institucijų kontrolė. Šitą kontrolę jis vykdo nagrinėdamas bylas dėl panaikinimo, dėl neveikimo ir dėl atsakomybės, tai yra dėl priimtų europinių institucijų aktų. Antra, užtikrina, kaip valstybės narės laikosi įsipareigojimų. Tai yra vėl tam tikra ieškinių rūšis dėl įsipareigojimų nevykdymo. Na, ir didžiąją Teismo veiklos krūvio dalį sudaro vadinamųjų kreipimųsi dėl prejudicinių sprendimų nagrinėjimas. Kitaip sakant, Europos Sąjungos teisė yra specifinė teisės sistema, kurią taiko ir nacionaliniai teismai. Kad užtikrintų vienodą šitos teisės taikymą visose Europos Sąjungos šalyse, Teisingumo Teismui tenka misija aiškinti tiek pirminę, tiek išvestinę Europos Sąjungos teisę tam, kad teismai visose Europos Sąjungos šalyse ją taikytų vienodai. Pažiūrėjus į Teismo pastarųjų metų specifiką, o tas Teismas išnagrinėja daugiau kaip 600 bylų, daugiau kaip 300 bylų sudaro kreipimųsi dėl prejudicinių sprendimų nagrinėjimas. Kitaip sakant, Europos Sąjungos teisės aiškinimo funkcija yra viena iš esminių.
Dėl veiklos klausimų, kuriais priimami sprendimai. Noriu pasakyti, kad pirmaisiais dešimtmečiais dominavo tos keturios didžiosios laisvės, tai yra: prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas, taip pat konkurencijos laisvė, o, plečiantis Europos Sąjungos kompetencijai, Teisingumo Teismo nagrinėjamų klausimų srityje atsirado ir aplinkosauga, žiūrėjau, mokesčiai, socialiniai dalykai ir panašiai, vėlgi judėjimo laisvė. Tai yra klausimai, kurie yra Teismo dėmesio centre.
Tam tikrų Teismo veiklos pasikeitimų atsirado įsigaliojus nuo pernai metų gruodžio 1 d. Lisabonos sutarčiai. Tai, viena vertus, padidėjo Teismo kompetencija. Tiesa, literatūra tai įvardija ne kaip revoliuciją, o tiesiog kaip tam tikras modifikacijas. Kaip žinote, neliko ramsčių sistemos, anksčiau tas ir Teismas vadinosi Europos Bendrijų Teisingumo Teismas, nagrinėjo tik (…) bloką. Nelikus ramsčių sistemos, Teismo nagrinėjimų klausimų srityje atsiduria policijos ir teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose, bet, tiesa, su sąlyga, kad 5 metams yra numatytas pereinamasis laikotarpis, kai ši sritis taps bendrąja teismo nagrinėjamų klausimų sritimi.
Taip pat neliko anksčiau buvusių ribojimų nacionaliniams teismams kreiptis dėl prejudicinių sprendimų tam tikrais bendradarbiavimo, vizų, prieglobsčio, imigracijos ir kitais klausimais, kurie yra susiję su civilinių įstatymų suartinimu, sprendimų pripažinimu ir vykdymu. Ir dar vienas dalykas, kuris, manau, Teismui vėlgi teikia naujovę, tai yra Pagrindinių teisių chartijoje pripažintas pirminės teisės statusas. Tiesa, jinai neįtraukta į sutartis, tačiau pridėta prie sutarčių, ir natūralu, kad išvestinės teisės sutikimas su pirmine teise bus tikrinamas ir šiuo aspektu. Tai yra nauji aspektai, kurių anksčiau apskritai teismų veikloje nebuvo. Kitaip sakant, atsiranda galimybės į įprastą jurisprudenciją pažiūrėti šiek tiek naujai grynai dėl pasikeitusio reguliavimo.
Tačiau tam tikros sritys, sakykim, bendra užsienio saugumo politika, taip pat policijos, kitų tarnybų operacijų galiojimo ir proporcingumo klausimai ir toliau nepriklauso teismo jurisdikcijai. Lygiai taip pat pagal Lisabonos sutartį šiek tiek pasikeitė padėtis dėl pareiškėjų ginčijamų aktų. Teismui bus galima skųsti Europos Sąjungos Vadovų Tarybos aktus, sukeliančius padarinius tretiesiems asmenims, ieškinių dėl įsipareigojimų nevykdymo režimo klausimus ir panašiai. Taip pat Teismas ir toliau teiks išvadas dėl Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių susitarimo teisėtumo. Šie klausimai tenka šio Teismo misijai. Tai viena pusė.
Kita pusė dėl kandidato atitikimo. Vargu ar man reikia užsiimti savireklama. Šiuo atveju Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės santykio klausimai buvo vieni iš mano nagrinėjamų klausimų, tuo, kuo aš domėjausi. Tai yra fundamentalūs dalykai. Kaip žinote, susiduria du klasikiniai principai, t. y. Europos Sąjungos teisės pirmenybės principas ir nacionalinės Konstitucijos viršenybės principas. Tai yra dalykai, dėl kurių jau kelis dešimtmečius laužo ietis tiek Europos Sąjungos, tiek konstitucinės teisės specialistai. Ką aš noriu pasakyti? Niekada nereikia painioti teismo pozicijos su komentatorių pozicija. Teismo pozicija yra kur kas nuosaikesnė. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, Europos Sąjungos, aš sakau ne viršenybės, bet pirmenybės principą… Mes, lietuviai, sugebėjome išsiversti viršenybe… tai yra kolizinę taisyklę priartinome prie hierarchinės taisyklės. Tuo tarpu Teisingumo Teismo jurisprudencijoje toliau šios kolizijos neinam.
Apskritai kalbant apie nacionalinių konstitucinių teismų jurisprudencijos ir Teisingumo Teismo jurisprudencijos skirtumus, literatūroje šita pozicija įvardijama kaip nerašytinis susitarimas nesusitarti. Kitaip sakant, viena pusė kartoja vienus argumentus, kita pusė – kitus argumentus, nors natūraliai teisinėje tikrovėje atsakymai turi būti duoti. Tokia padėtis yra šiuo metu. Manau, kad labai neblogą išeitį dar 2004 m. yra pasiūlęs Ispanijos konstitucinis tribunolas, kuris aiškiai skiria pirmenybės klausimus ir viršenybės klausimus. Kitaip sakant, pirmenybės principas veikia tiktai kolizijos atvejais ir nebūtinai jis reiškia viršenybę. Puikiai žinote, kad kai susiduria bendra ir speciali normos, jos gali būti vieno lygmens arba ankstesnė (paskesnė), kitaip sakant, pirmenybės kategorija yra kur kas platesnė. Viršenybės kategorija reiškia, kad žemesnė norma apskritai neturi teisės egzistuoti. Ji turi būti anuliuojama, jeigu neatitinka aukštesnio, šiuo atveju šito dalyko nėra. Kitaip sakant, kapitalinė problema, kurios vienareikšmiško arba visiems priimtino sprendimo dar nerasta. Tačiau akivaizdu, jeigu mes suvokiam, kad šita teisių sąveika yra reali, tai atsakymai turi būti duoti atsižvelgiant tiek į vieną, nacionalinį, tiek į europinį integracinį pradą.
Tiek trumpai norėjau pasakyti. Šiaip, matyt, profesorių, kaip ir politikų, į tribūną leisti nereikia, nes jie linkę daugiau kalbėti. Atsiprašau.
PIRMININKĖ. Klausia E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, aš norėjau užduoti klausimą teikėjui viceministrui T. Vaitkevičiui.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, procedūra vyksta pagal 200 straipsnį. 200 straipsnio 8 dalis: „Visais atvejais kandidatai turi atsakyti į Seimo narių klausimus.“ Tačiau nėra nieko parašyta, kad galima klausti pranešėjo. Gal paklauskite kandidato.
E. KLUMBYS (TTF). Gerai. Gerbiamasis kolega, aš noriu jūsų paklausti. Sakykite, kaip jums atrodo, kokiu Konstitucijos straipsniu remiantis yra teikiamas šis protokolinis nutarimas?
PIRMININKĖ. Klausia A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Aš norėčiau pretendento tiesiai paklausti. Žinome jūsų ypatingą kompetenciją, labai malonu, kad jus pasiūlė, bet jūs žinote, kad Lietuvoje su teismų sistema vyksta negeri dalykai: nepasitikėjimas, viešumo stoka. Klausimai būtų jums, nes atstovausite ir turite žinoti, kas vyksta Lietuvoje. Ryšys turėtų būti su Lietuvos teismais. Klausimai būtų tokie. Sakykim, atstovavimas teismuose. Pagal Civilinį kodeksą pas mus tik profesinės sąjungos gali gynėjo teise pasiųsti į teismus, visuomeninės organizacijos, visuomenės grupės šiandien neturi atstovų galimybės, kad jie gintų tą pilietį iš jų tarpo.
Antras klausimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, mūsų Konstitucinį Teismą. Individualus skundas, jūsų nuomone, toliau. Praplėsti subjektų, pagal Konstituciją keturi, penktuoju… Pavyzdžiui, Seimo kontrolieriai, jiems teisę suteikti.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, minutė klausti!
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Ir prisiekusiųjų teismas.
E. JARAŠIŪNAS. Jeigu labai trumpai, gal atvirkštine tvarka. Dėl mano požiūrio apie individualaus konstitucinio skundo instituto sukūrimą, ko gero, aš esu vienas iš tų, kurie palaiko šią idėją kaip galimybę. Pozicijos teorinis pagrindimas yra tas, kad jeigu Konstitucija garantuoja konstitucinę teisę, tai ji turi sudaryti ir prielaidas šitą teisę ginti pačiu aukščiausiu lygmeniu. Kalbant apie institucijų išplėtimą, įvairių šalių patirtis yra labai įvairi. Galėtų būti daugiau ar mažiau, tačiau jeigu asmuo tokią teisę turėtų, matyt, daugelis problemų išsispręstų savaime.
Dėl prisiekusiųjų teismo instituto. Šiaip jau ilgą laiką aš buvau prieš šį institutą, tačiau suvokdamas, kad pasitikėjimo teismais klausimas yra esminis, modifikuoju savo požiūrį. Čia nieko nepadarys, nes teisingumas, kitaip sakant, byla ne tik turi būti teisingai išspręsta, bet jos teisingu išsprendimu turi patikėti ir visuomenė. Tai yra tie dalykai, kurių nepaisyti negalima.
Dėl gynimo. Kuo didesnės yra atstovavimo ir gynimo galimybės, tuo yra didesnė teisingumo tikimybė.
PIRMININKĖ. Klausia S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Jūsų kompetencija tikrai kelia susižavėjimą. Bet aš paklausiu daugiau apie jūsų vertybinius pasirinkimus. Paminėjote labai įdomų dalyką. Pasirodo, Lietuvoje yra atsiradusi vertimo klaida ir tas konfliktas tarp nacionalinių valstybių konstitucijų ir Europos Sąjungos teisės yra toks niuansuotas ir kartais sunkiai sprendžiamas, ko gero, jis netgi nulems visos Europos Sąjungos ateitį. Koks būtų jūsų asmeninis požiūris, ar jūs, tenai būdamas ir priiminėdamas sprendimus, labiau akcentuosite nacionalinių konstitucijų svarbą, ar labiau Europos Sąjungos teisės viršenybės svarbą? Ačiū.
E. JARAŠIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Dėl šito vertimo, tai, matote, vien kategorijos vertimas, taip sakant, pati sąvoka, visada mes darome sisteminį vertinimą. Kalbant apie Konstituciją, nors mes pavartojame viršenybės kategoriją, tačiau akte dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje šiaip jau mes padarėme protingą sprendimą, kad teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Europos Sąjungos įstatymus ir kitus teisės aktus. Šiaip jau tiksliau, matyt, būtų reikėję įrašyti pirmenybės kategoriją. Bet šiuo atveju tiek pats tekstas, tiek šito teksto aiškinimas… nes Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, suprato kaip kolizijos sprendimo taisyklę. Šiuo atveju tikrai bėdos nėra.
Greičiausiai daugelis vertimo problemų kyla apskritai, tai yra daugiakalbiai tekstai. O problemų atsiranda, nes pirminiai tekstai yra prancūziški, bet dažniausiai jie Europai pateikiami per anglišką vertimą, kitaip sakant, yra ne tik vertimas į kalbą, bet ir vertimas iš kontinentinės į bendrąją teisės sistemą, kas sukuria naujų problemų.
Dėl šito termino, jeigu kalbėtume apie (…), prancūziškas variantas, tai prancūzai… aiškinamuosiuose žodynuose akcentuojamas pirmumas, o tuo tarpu angliškame (…) yra ir viršenybės aspektas įrašytas. Šiuo atveju yra kalbiniai dalykai, kurie po to komentavimui… nes šitos kategorijos ateina per literatūrą.
O jeigu kalbėtume apie šitų pradų prioritetus, tai teisėjo nepriklausomumas ir teisės laikymasis, matyt, kad Lisabonos sutartis įtvirtina tam tikrą pusiausvyrą. Būtų blogai, jeigu žmogus, kuris vykdo teisingumą, turėtų dar kažkokią specifinę poziciją, tai yra pusiausvyros, išsaugant nacionalinį pradą ir kartu užtikrinant integraciją. Tai yra toks mano požiūris.
PIRMININKĖ. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, aš tikrai su didžiausiu džiaugsmu palaikysiu jūsų kandidatūrą, bet noriu paklausti, kiek nacionalinė teisė gali būti taikoma vertinant į tokias europines institucijas išeinančius politikus ir pareigūnus? Aš turiu omeny V. Tomaševskio atvejį, kai jisai buvo įvertintas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, lyg ir negali būti. Pilietis rinktas Lietuvoje, atstovauja Lietuvos piliečiams, bet tarnybinės etikos dalykai jam lyg ir neprivalomi pasidaro, Lietuvos tarnybinės etikos nustatyti.
Dabar ir jūs. Jums ar negalios, ar galios? Ir visiems kitiems aukštiems pareigūnams, kuriuos mes per tam tikras procedūras (Europos komisaras ir panašiai) deleguojame, mes juos išsiunčiame, jis prisiekia Europai, komisaras, ypač politikai, ar jau čia viskas, kvit su Lietuva, pakyla į orą…
PIRMININKĖ. Kolega, minutė klausti.
E. JARAŠIŪNAS. Niekas į orą niekur nepakyla, yra žmogiški aspektai, etiniai dalykai, nors ir kur būsi, jie galioja. O jeigu kalbėtume apie tarnybinės etikos dalykus, kaip yra savivaldos lygmuo, yra nacionalinis lygmuo, lygiai taip pat yra ir europinės institucijos, kurių lygmeniu yra sprendžiami tie klausimai. Tačiau jeigu kalbėtume žmogiškąja prasme, tikrai niekas į jokias europas nepakyla, kur buvo, ten ir lieka, ir tos taisyklės yra universalios.
PIRMININKĖ. Klausia E. Jurkevičius.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pretendente, jūs jau atsakėte į mano klausimą, užduodamą dėl tarėjų. Noriu tik palinkėti jums kompetentingo atstovavimo tiek Lietuvos interesams, tiek Europos Sąjungos ir kuo geriausios sėkmės.
E. JARAŠIŪNAS. Ačiū. Šiaip jau, matote, nepriklausomumo garantijos yra didžiausia tikimybė, kad klausimas bus teisingai išspręstas. Šiuo atveju tai nėra atstovavimas, o teisingumo vykdymas, remiantis Europos Sąjungos teise. Bet puikiai žinote, kad ta taisyklė, jeigu išaiškintume, taikoma visoms Europos Sąjungos narėms, kartu ir Lietuvai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pretendente, tikrai mes džiaugiamės, kad į Europos Sąjungos įvairias teisės institucijas toks kompetentingas ir kvalifikuotas asmuo yra rekomenduojamas. Tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad su teisine sistema nėra gerai, ypač su teismu, čia jau ne kartą kolegos tai minėjo, juo labiau korupcijos mastais teismų sistemoje. Man regis, kad kartais nagrinėdami įvairių piliečių skundus, ar tai Žmogaus Teisių Teismas, ar minėtas, į kurį jūs pretenduojate, dažnai pasižiūri tik procesinius ir procedūrinius dalykus, neatsižvelgia į tą situaciją, kuri iš tikrųjų yra teisinė padėtis, arba teisingumo vykdymo situacija. Ką jūs galite tuo klausimu pasakyti? Ačiū.
E. JARAŠIŪNAS. Jeigu kalbėtume apie Teisingumo Teismą, šiaip jau į Teisingumo Teismą individas gali pakliūti per buvusį pirmosios instancijos tribunolą. Bet vėlgi siekiant patekti yra gana sudėtingos taisyklės, tai yra gali kreiptis dėl sprendimų, kurie tiesiogiai priimti jo atžvilgiu, arba dėl sprendimų, kurie, nors priimti kitų atžvilgiu, tačiau tiesiogiai ir individualiai su juo susiję, taip pat atsirado naujovė pagal Lisabonos sutartį dėl reglamentinio pobūdžio aktų, kurie su juo susiję tiesiogiai. Tai šiuo atveju tam tikra atranka.
Tuo labiau kad tas pats Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pateikė interpretavimą tiesioginės sąsajos, dėl kurios ilgą laiką vyko teisininkų diskusija ta prasme, kad ne vienas autorius manė, kad tai yra siaurinamas aiškinimas. Viena vertus, natūralu, kad nagrinėjant bylą atsakymas turi būti pateiktas iš esmės. Kita vertus, procedūrinių dalykų nepaisyti negalima, nes teisingumo vykdymo procesas yra procesas, kuris vykdomas laikantis tam tikrų procedūrinių formų, nes jų nepaisymas neretai suponuoja ir neteisingą rezultatą.
PIRMININKĖ. Klausia P. Luomanas. Klausti minutė.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Gerbiamasis profesoriau, esate patyręs teisininkas, sėkmingai derinęs teoriją su praktika, dėstėte M. Romerio universitete, dirbsite Europos Sąjungos Teisingumo Teisme. Ką jūs galite pasakyti apie Lietuvos teisėtvarką? Čia daugelis jau klausė ir išreiškė tokius… dėl rezonansinių bylų sprendimo. Lietuvos teisėtvarka. Kokių trūkumų jūs matote, nes esate patyręs teisininkas, ir ką jūs galite išvažiuodamas?.. Žinoma, mums labai gaila, kad jūs išvykstate, bet kartu norime palinkėti ir sėkmės.
E. JARAŠIŪNAS. Matote, apie trūkumus, klaidas kalbėti yra labai paprasta, kur kas sudėtingiau rasti teisingus sprendimus. Šiuo atveju kalbama apie visą teisėsaugos sistemą. Natūralu, kad tai yra sistema, kuri yra pereinamojo laikotarpio – iš vienos visuomenės į kitą sistemą. Su visais visuomenės trūkumais, natūralu, ir su tam tikrais reliktais, kurie paveldėti iš senų laikų, nes… Pačią visuomenę sudaro tie patys žmonės, kurie atėjo. Todėl natūralu, kad tam tikras veikimo mentaliteto tęstinumas yra neišvengiamas.
Kita vertus, teikia vilčių tai, kad teisininko žinios arba teisininko profesija tampa masinė, kitaip sakant, keičiasi civilizacijos pobūdis, žaidimo teisines taisykles išmano daug didesnė visuomenės dalis, negu iki tol išmanė. Tai teikia vilčių ir dėl kokybinių sistemos pokyčių.
PIRMININKĖ. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pretendente, ar nemažėja pareiškimų ar skundų srautas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ir ar visuomenės dalyvavimas prisiekusiųjų teismuose padėtų spręsti šią problemą ir patenkintų į teismą besikreipiančių žmonių lūkesčius? Kaip jūs manote? Ačiū.
E. JARAŠIŪNAS. Ačiū už klausimą. Čia greičiau į Strasbūro teismą. Čia kitas – Žmogaus Teisių Teismas. Bet kalbėdamas apie visuomenės dalyvavimą aš savo požiūrį esu pasakęs, kad ilgą laiką buvau už profesionalų teismą, nes sudėtingas bylas turi spręsti žmonės, kurie turi tam pakankamą išsilavinimą, nes teisė yra sudėtinga.
Kita vertus, jeigu kyla, o reali situacija rodo, kad dėl pasitikėjimo priimamais sprendimais klausimų reikia galvoti apie būdus, kaip visuomenę vėl įtraukti į teisingumo vykdymo procesą. Kitaip sakant, gyvenimas turi versti koreguoti ir mūsų požiūrį. Šiaip, aišku, galima likti užsispyrusiems dėl tų pačių pozicijų, bet manau, kad teisingumas prasmingas tiek, kiek padeda užtikrinti teisingumą visuomenėje. Tokia jo yra prasmė.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia P. Gražulis, nors laikas jau pasibaigęs. Tai klausti – minutė, atsakyti, profesoriau, – 2 minutės.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis prelegente, kaip jūs žinote, Europos Sąjungoje įsigalioja nesuprantami, tiesiog kartais nesuvokiami sprendimai. Kaip žinote, viena ponia kreipėsi iš Italijos, kad Italijoje būtų uždrausta viešosiose vietose naudoti religinius simbolius. Teismas priėmė tokį sprendimą, Italija dabar apskundė, jeigu bus apeliacija, pralaimės, tas sprendimas įsigalios visose Europos Sąjungos šalyse. Kaip jūs vertinate tokį teismų sprendimą? Ar tai neprimena šiek tiek sovietmečio, kai taip pat buvo tikintieji persekiojami ir draudžiama naudoti sovietinius… religinius simbolius? Taip pat kita labai aktuali problema yra perdėtas homoseksualų teisių kėlimas tiesiog aukščiau prigimtinės žmogaus teisės, paminant prigimtines žmogaus teises. Kaip jūs tai vertinate? Nuo jūsų atsakymo priklausys mano balsavimas.
E. JARAŠIŪNAS. Gerbiamasis Seimo nary, Teisingumo Teismas šitų klausimų tikrai nesprendžia ir nespręs, tai viena. Antras dalykas, kaip teisininkas aš turiu pasakyti viena, kad jeigu yra priimami teisiniai sprendimai, su teisiniais sprendimais jeigu nesutinkama, reikia kariauti teisinėmis priemonėmis. Kitoks atsakymas būtų nenuoširdus, neteisingas. Požiūrių gali būti įvairių žmogiškai, tačiau jeigu mes esame teisinė civilizacija, šitų taisyklių turime laikytis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Profesoriau, jūs atsakėte į visų Seimo narių klausimus. Dabar, gerbiamieji kolegos, per pietų pertrauką Europos reikalų komitetas turi susitikti su pretendentu. Gerbiamasis profesoriau, jūs turėsite 14 val., taip? 14.15 val. turėsite nueiti į Europos reikalų komitetą. O iš frakcijų, noriu iš karto kreiptis, jeigu yra norinčių dar susitikti su profesoriumi E. Jarašiūnu, tai dabar Sekretoriate tuoj pat užsirašykite, kad mes galėtume profesoriui pasakyti, kokia frakcija nori su juo per pietų pertrauką susitikti, nes 15 val. bus Seimo protokolinio nutarimo svarstymas ir priėmimas. Dėkoju, profesoriau. Jūs dabar iki 14 val. pailsėkite, o 14.15 val. – į Europos reikalų komitetą, jeigu frakcijos kokios pageidaus, tai mes jus informuosime. Tikiuosi, kad taip nebus.
E. JARAŠIŪNAS. Labai ačiū.
10.47 val.
PIRMININKĖ. Dabar Įmonių restruktūrizavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1515. Likęs tik balsavimas, tai iš karto ir balsuojame. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Įstatymo priėmimas. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo pakeitimo įstatymas. Kas pritariate šiam įstatymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai. Už – 81, prieš nėra, susilaikė 11. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, aš tiesiog noriu atkreipti dėmesį, kad šiandien mūsų darbotvarkėje yra klausimas dėl įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Baltarusijos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl Lietuvos Respublikos, Baltarusijos Respublikos ir Lenkijos Respublikos valstybių sienų sankirtos ratifikavimo“ projekto. Bet tam, kad šis įstatymas būtų priimtas, reikia, kad 113 Seimo narių balsuotų už šį įstatymą. Tuo labiau kad gerbiamasis A. Ažubalis turi išvykti. Bet dabar matau, gerbiamasis Ažubali, yra maximum 92 Seimo nariai salėje, mes negalime paskubėti. (Triukšmas salėje) Ten svarstyti nėra ką. Vienas sakinys. Gerbiamieji kolegos, nesiblaškome. Matysiu, kaip keičiasi žmonės, ir tada anksčiau padarysime.
10.49 val.
Dabar darbotvarkės 1-5 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo 1, 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu R. J. Dagį į tribūną.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsniui pataisų nėra. Ar galime priimti? Priimtas. 2 straipsniui pataisų nėra. Galime priimti? Priimtas. Ir 3 straipsnis. Pataisų nėra. Ar galime priimti? Priimtas. Gerbiamasis kolega, ačiū.
Dar nori kalbėti… Yra ir prieš norinčių kalbėti. Tada P. Gražulis – už. K. Daukšys jau nebenori. Gal tada siūlyčiau iš karto balsuoti?
Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo 1, 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymas su Teisės departamento pataisomis, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai. Už – 58, prieš – 9, susilaikė 28. Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo 1, 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.
10.51 val.
Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Irgi priėmimas. Gerbiamieji kolegos, įstatymas vieno straipsnio. Nieko negauta komitete papildomai?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ne, negauta. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti nematau.
Kviečiu tada balsuoti dėl viso įstatymo. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 55, prieš – 2, susilaikė 36. Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
10.53 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 9, 10, 14, 211, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2235(2) (priėmimas)
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 9, 10, 14, 211, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Vienas straipsnis. Galime bendru sutarimu jį priimti? Dabar dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. R. J. Dagys – už įstatymą.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, siūlau balsuoti už šį įstatymą paliekant tokią tvarką, kuri dabar yra, kuri tikrai pasiteisino ir subalansavo mūsų įmokų ir išmokų sistemą. Tikrai vargu ar galėtume leisti didesnę prabangą, negu kad dabar turime.
PIRMININKĖ. M. Zasčiurinskas – prieš.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ilgai nekalbėsiu. Šiuo įstatymu siūloma pratęsti sumažintą ligos pašalpų dydžių taikymą. Kitaip sakant, šeimos… ir plius dar neribotam laikui, jeigu laikinajame įstatyme buvo kitas terminas.
Aš manau, tokiam įstatymui kategoriškai negalima pritarti jau vien todėl, kad šiandien nedarbas palietė daugiau nei 700 tūkst. Lietuvos gyventojų. Atkreipkime dėmesį į šį skaičių. Apie 340 tūkst. bedarbių, šeimos koeficientas 2,1–2,2, išeina apie 700 tūkst. šeimų. Jų pajamos dabar ir taip jau yra mažos. Ši įstatymo pataisa dar labiau sumažins tokių šeimų pragyvenimo galimybę. Aš kategoriškai pasisakau prieš tokio įstatymo taikymą. Juo labiau kad ekonominis efektas, kaip čia kalbama, iš viso jokio ekonominio efekto nebus, nes sumažėjus šeimos pajamoms iš kitos kišenės valstybė turės kompensuoti dalį šildymo ir kitų išlaidų. Kolegos, siūlau balsuoti prieš. Ačiū.
PIRMININKĖ. V. Gedvilas – prieš.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš manau, kad šis teikiamas įstatymo projektas, už kurį mes tuoj turėsime balsuoti, parodo mūsų dabartinės Vyriausybės nesugebėjimą pasiūlyti alternatyvų, nesugebėjimą pasiūlyti tokių priemonių, kaip padėti jaunai šeimai. Emigracijos banga didžiulė, gimstamumas nedidėja ir mes susidursime su didelėmis socialinėmis problemomis. Todėl manau, kad negaliu šiandien palaikyti šio įstatymo projekto, nors jo labai reikia taupant valstybės biudžeto lėšas. Aš suprantu, kad mūsų dabartinė Vyriausybė nemato alternatyvų, bet siūlau ir kviečiu visus balsuoti prieš šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. D. Jankauskas – už.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad šiuo projektu kalbame apie laikinojo nedarbingumo laikotarpį, nuo 3 iki 7 sirgimo dienos laikotarpį imtinai. Projektu yra siūloma palikti dabar galiojančią tvarką. Taigi nieko nesiūloma keisti. Kai kalbame apie visą demografinę situaciją, socialinę situaciją, apie piniginės socialinės paramos išaugsiančius didelius poreikius, matyt, kažką šiek tiek painiojame. Dar kartą primenu, kad tai yra tik apie laikinąjį nedarbingumo laikotarpį ir pagrindinė diskusija, kaip toliau turėtų būti apmokamos nuo 3 iki 7 sirgimo dienos laikotarpis. Projektu yra siūloma palikti dabar galiojančią tvarką. Todėl kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKĖ. L. Dinius – prieš.
L. DINIUS (KPF). Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš nematau L. Diniaus! Gerbiamasis Petrai Auštrevičiau, gal galite man parodyti L. Diniaus vaizdą?
L. DINIUS (KPF). Iš esmės siūlomos įstatymo pataisos yra tokio jau šios kadencijos tradicinio pobūdžio, eksperimentinio, apie ekonominę naudą yra sudėtinga kalbėti. Visiškai suprantamas visuomenės susierzinimas, nes sunku būtų nepritarti, jog visos šios pataisos yra grindžiamos pažadais apie šviesų rytojų, o iš tikro yra tik bloginama šeimų, ypač jaunų šeimų, padėtis. Todėl kviečiu nepritarti šioms pataisoms.
PIRMININKĖ. K. Daukšys – prieš.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Žinote, man šie Vyriausybės pasiūlymai panašūs, kaip tas vaikinas prieš vestuves kad sako: vaikus gimdysi, aš tave aprūpinsiu, tu gyvensi kaip užantyje ir viskas bus gerai. O kai reikia išlaikyti ir daryti, pasirodo, vaikinui reikia ir į kiną, ir futbolą su draugais pažiūrėti, ir kitur reikia pinigų, o moteriškės gali ir pačios iš savęs gyventi. Lygiai toks pat vaizdas yra dabar. Kai aš atsimenu, ką žadėjo, pavyzdžiui, R. J. Dagys prieš dvejus su puse metų, kai šnekėjo šioje Seimo salėje, ir ką dabar siūlo jo Vyriausybė, tai yra kaip diena ir naktis. Todėl aš manyčiau, kad kitą kartą tiesiog atsakingiau kalbėkite. O šiandien tokių dalykų paremti niekaip negalima.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 9, 10, 14, 211, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 55, prieš – 31, susilaikė 16. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 9, 10, 14, 211, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
10.59 val.
Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5, 6, 16, 18, 19, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Kviečiu į tribūną V. V. Margevičienę, Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Komiteto išvada.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu pristatyti komiteto išvadą. Daug pasiūlymų, juos svarstysime vėliau. Komiteto balsavimo rezultatai: už – 7, susilaikė vienas.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, diskusija. Dėkoju pranešėjai. B. Vėsaitė. Kur ta Birutė? Nematau. S. Stoma. Irgi nėra. R. J. Dagys užsirašęs diskutuoti.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, dabar svarstome tą įstatymą, kuris susijęs su motinyste, nors kolega K. Daukšys, praėjusį kartą kalbėdamas dėl įstatymo, argumentus išdėstė būtent dėl šios įstatymo pataisos, nors tada kalbėjome apie biuletenius. Dabar grįžtame kaip tik prie tos temos.
Čia yra toks principinis mūsų visų, sėdinčių čia, salėje, apsisprendimas. Akivaizdu, kad pagal dabartinį įstatymą, nustačius pagal dabartinius „Sodros“ tarifus, kuriais paskirsto socialinio draudimo gautas įmokas, situacija yra tokia, kad įmokos viršija išmokas beveik tris kartus, du su puse, jeigu taip pasakytume. Išmokos viršija įmokas 2,5 karto. Aišku, kad yra du būdai spręsti: koreguoti proporcijas viduje tarp socialinio draudimo įmokų, bet tai turėtų būti daroma kitų draudimų sąskaitas, taip pat ir pensijų. Kita vertus, galbūt tą problemą būtų galima spręsti bendros „Sodros“ reformos kontekste, pavyzdžiui, pereinant prie NDC sistemos. Tada būtų galima užskaitų sąskaita irgi atitinkamai pakoreguoti galimybę skolintis iš kitų draudimo rūšių ar iš pensijos skolintis ir padengti savo trūkstamas gautas išmokas už motinystę. Bet čia turbūt yra tolesnių mūsų diskusijų tema, kai mes svarstysime pačios „Sodros“ sistemos pertvarką. Jeigu mes pritarsime Švedijoje galiojančiai NDC sistemai, tai galėsim spręsti klausimus kitaip.
Dabar mes turime siekti subalansuoti šį siūlymą. Įvairios institucijos jau seniai įkyriai mums siūlo karpyti šitas išmokas. Argumentai yra suprantami, bet, mano manymu, mes turėtume padaryti viską, kad išsaugotume šitą sistemą. Aišku, išsaugoti vien paliekant kaip dabar yra, būtų labai sudėtinga. Ir todėl mano vienas iš siūlymų, kuriam nepritarė komitetas, visiems kitiems komitetas pritarė, aš tikrai čia nesigilinsiu, paskui argumentus pasakysiu, jeigu reikės, bet siūlau, kad, siekiant pradėti balansuoti šitą sistemą bent iki to laiko, kol pereisim prie naujos sistemos, jeigu apsispręsim, ar taškų, ar NDC sistemos, padidinti įmokas, kurias mes mokam, ne darbdavys, bet mes patys į socialinio draudimo biudžetą, 1 % ir nekeisti esamos tvarkos. Tai leidžia papildomai įmesti į šią eilutę apie 250 mln. Aišku, tai iki galo nesubalansuoja sistemos, bet kadangi pataisos kalba ne apie šių metų pakeitimus, o dar kitų metų liepos 1 d. pakeitimus, iš tikrųjų būtų galima galvoti apie mechanizmus, kaip subalansuoti šitą sistemą. Todėl čia yra mūsų principinis dalykas.
Mes visi kalbam apie tai, kad norim išsaugoti šitą sistemą. Man atrodo, mes turime ryžtis toms padidintoms įmokoms žinodami, kad niekas dovanų pasaulyje nedalina, pinigai ant medžių neauga. Ir jeigu norim didesnių išmokų, tai turim turėti ir didesnes įmokas. Taigi kai mes balsuosime dėl pataisų, labai norėčiau atkreipti dėmesį į šią principinę nuostatą, nes puikiai suprantame, kad pinigų iš kažkur iš šalies neateis. Ir mes socialinei sričiai skiriam nepakankamą tų pinigų kiekį, mano šventu įsitikinimu. Anksčiau profesinės sąjungos ir darbdaviai buvo pritarę 2 % įmokų didinimui. Deja, tiktai konservatoriai tą idėją palaikė. Visi kiti, dauguma politinių partijų pasakė, kad mums netinka, ir Prezidentė taip pat. Tai aš siūlau dar kartą grįžti prie šios idėjos ir eiti tuo keliu.
Svarstydami kitus dalykus mes turime svarbiausia išsaugoti pagrindinius principus, sudaryti galimybę motinai ar tėvui auginti vaiką, nes tas mažina ateities mūsų kaštus. Yra mokslininkų tyrimai, kad jeigu pirmaisiais metais vaiką augina šeima – arba tėvas, arba motina, – tai socialiniai kaštai dėl įvairių kitų iškilusių socialinių problemų, nestabilumo ir panašiai, sumažėja, Amerikoje bent jau 3–4 kartus. Taigi mes turime skatinti, kad kuo daugiau mama ir tėtis būtų su vaiku, tai yra pagrindinis principas. O jeigu jau negali, tada jau infrastruktūra, užtikrinanti priežiūrą to vaiko valdiškuose namuose, na, darželiuose, gal ne taip paminėjau.
PIRMININKĖ. Laikas!
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKĖ. B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, jeigu pažvelgtumėt į gyventojų populiacijos prognozes 2050 m., tai lietuvių bus vienu milijonu mažiau. Ir iš tikrųjų tas Ligos ir motinystės įstatymas suteikė tam tikrą proveržį ir atsirado naujagimių bumas Lietuvoje.
Aš iš kitos pusės sutinku, kad vis dėlto mes esame čempionai ne tik Europos Sąjungoje pagal dosnumą mamoms ir tėveliams, bet ir visam pasaulyje. Ir aš jau tada, kai priiminėjome įstatymą, buvau gana skeptiška dėl dvejų metų. Bet iš kitos pusės, karpoma galimybė ir dėl vaikų priežiūros įstaigų, t. y. dėl vaikų darželių-lopšelių, apie ką pasisakė visos jaunos šeimos 80 %, nes, na, vienais ar dvejais metais kūdikio priežiūra nesibaigia, reikia vaikelį dėti kažkur ir po to. O dėl vaikų lopšelių-darželių tai iš tikrųjų jų yra didelis trūkumas, ypač Vilniaus mieste, ir čia jauniems tėvams būtų tikrai didelė parama. Bet, deja, jeigu jūs prisiminsite, kas daroma Švietimo įstatyme dėl ikimokyklinės vaikų priežiūros, tai ten įvedamas krepšelis tiktai keturiom valandom. Tai faktiškai karpoma iš abiejų pusių.
Jeigu iš tikrųjų šita Vyriausybė parodytų gerą valią ir iš tų lėšų, kurios yra sutaupomos dėl to, kad vaikų mokyklose mažėja, būtų Vilniuje pastatomi du ar trys nauji lopšeliai-darželiai, kad kaimuose būtų pradėta kurti ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūros įstaigas, tai faktiškai gal ir būtų galima sutikti. Bet šiaip tai, aš manyčiau, šita priemonė, kuri buvo iki šiol, buvo tikrai jaunas, dirbančias šeimas skatinanti gimdyti vaikelius, ko labai Lietuvai reikia. Todėl aš tikrai labai apgailestauju, kad iki šiol nėra parengtas kompleksas priemonių, kurios skatintų jaunų šeimų gyvenimą ir jų dalyvavimą tiek auklėjant vaikus, tiek darbo rinkoje.
PIRMININKĖ. S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, buvau parengęs labai aštrią kalbą galvodamas ginti mamas, bet dabar žiūriu, kad ir komitetas padarė poslinkių į teigiamą pusę, ir, man atrodo, galutinis sprendimas gali būti visai priimtinas.
Tiktai priminsiu vieną dalyką. Mes dažnai kalbam, kad Lietuvoje motinystės išmokos yra vos ne didžiausios pasaulyje. Iš tikrųjų yra šitas dalykas, kad dirbančios mamos tikrai turi ir, tikiuosi, turės labai neblogas sąlygas metus ar dvejus auginti savo vaikus. Bet kas Lietuvoje atsitiko? Mes pamiršome, kad vaikai kartais gimsta ir studentams, vaikai gimsta toms mamoms, kurios neturėjo didelių atlyginimų. Ir visame pasaulyje šita tam tikra disproporcija tarp gerai uždirbančių ir jų vaikų ir tų vaikų, kurie gimsta nepasiturinčiose šeimose, ar studentų, ar netgi bedarbių, yra daug, tiesiog nepalyginamai didesnės išmokos būtent vaikams. Vaikas gauna mėnesinę išmoką. Čia galima duoti daug pavyzdžių – ir Airija, ir Didžioji Britanija, ir Ispanija, pagaliau tos šalys, kur aš pats žinau tiesiogiai. Tai mes šiek tiek esam iškreipę šitą paramą šeimai, paramą vaikui ir tarsi labiau sukoncentravę ją aukštesniam sluoksniui. Iš dalies tai yra pateisinama, nes aukštesnio sluoksnio tėvai, tariama, geriau ir užaugins, ir išauklės vaikus. Bet vis dėlto čia šiek tiek kvepia tuo socialiniu darvinizmu.
Ir aš manau, kad jeigu vis dėlto bus priimtas toks sprendimas, kad mes biudžetui iš motinystės išmokų kažkiek sutaupysim, tai vis tiek būtinai reikės atsiradus galimybei iš karto žiūrėti, kaip padidinti išmokas vaikams, būtent mėnesines išmokas vaikams, ir nesutrumpinti iki kelerių metų, bet, kaip Vakarų šalyse yra, iki 16 metų ar netgi iki tol, kol vaikas mokosi, kol yra išlaikomas tėvų. Tai mes turėtume grąžinti tą socialinį teisingumą ir šiek tiek šitą disproporciją tarp turtingų ir neturtingų šeimų sulyginti ir pagerinti. Kadangi šiandien skubam, tai tuo ir pabaigsiu. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. M. Zasčiurinską kviečiu į tribūną.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Visada mane žavi, kai žmonės lygina su Vakarų šalimis. Vakarų šalys, kurios turi šeimai sudarytas infrastruktūras, kurios turi daugiametes tradicijas, kur grupėse yra po 15 vaikų, o ne po 30, kur nereikia laukti eilėje, kad patektum į darželį, 20 metų, kai, pavyzdžiui, Vilniuje šiuo metu – 18 tūkst., visada žavi, kai kolegos lygina mūsų atskirus parametrus su Vakarų Europos rodikliais. Tai viena.
Antra. Neseniai šioje salėje mes sprendėme klausimą, kam atiduoti štai tą milijardą litų – privatiems kaupimo fondams ar palikti šeimoms ir mamytėms? Ne milijardą, bet pusę milijardo, pavyzdžiui, 500 mln. ar 100 mln. Daugumos valdančiųjų režimas apsisprendė, kad tuos pinigus geriau atiduoti privatiems, o šiandien sprendžia, kad valstybę turi išgelbėti mamytės. Vakar, tik vakar įsigaliojo šio Seimo priimtas įstatymas sumažinti motinystei skiriamas lėšas. Tik vakar, o šiandien mes jau svarstome, kad reikia atimti dar, ne sutaupyti, pabrėžiu, bet atimti. Labai gerai skamba tokie pozityvūs ir gražūs žodžiai, kad reikia subalansuoti ir panašiai. Apie kokį subalansavimą kalbama, jeigu „Sodra“ yra padaryta solidarumo principu. Valstybės kontrolė atliko „Sodros“ darbo analizę ir aiškiai nustatė – naudokite „Sodros“ pinigus ten, kur ir priklauso socialiniam draudimui, nefinansuokite kaupiamųjų fondų (čia Valstybės kontrolė taip nurodė), nefinansuokite Darbo biržos, nefinansuokite PSD administravimo mokesčių rinkimo ir t. t. Ir tokiu atveju pinigų visiškai „Sodros“ biudžete pakanka. Šiuo sprendimu valstybė geriausiai išreiškia savo požiūrį į šeimą.
Ką reiškia sumažinti išmokas motinoms? Tai reiškia tiesiogiai paveikti šeimų biudžetą. Aš jau šiandien teikiau tą patį faktą, pakartosiu jį. Šiuo metu netoli 350 tūkst. žmonių yra bedarbiai. Jeigu padaugintumėte šitą skaičių iš šeimos koeficiento, tai suprastume, kad beveik 700 tūkst. žmonių tiesiogiai liečia nedarbas. Tai yra tie žmonės, kurie neturi pajamų. Pasižiūrėkite savivaldybėse, pasižiūrėkite į tuos skaičius, kurių atkakliai ministerija ir ministras neteikia mums, parlamentarams, kiek pinigų pumpuojama į šeimas iš kitos valstybės kišenės. Kokią mes demonstruojame ateičiai ir vaikams, jaunimui savo valstybės moralę? Mes siunčiame vieną vienintelę žinią – jaunime, bėk. Jie tai supranta. Pabandykite gauti dabar bilietus išvažiuoti į užsienį, kur masiškai traukia dirbti. Faktiškai valstybė tampa donoru Vakarų šalims, ir mes džiaugiamės, kad jie išvažiuoja. Tik šiais metais Vyriausybė susirūpino nedarbu, mat, nedarbas atėjo netikėtai.
Šeima augina vaiką trejus metus. Valstybėje infrastruktūros nėra. Dabar siūloma tomis visomis pataisomis šeimai mokėti pinigus vienus metus. Iš ko jai gyventi likusius dvejus metus, iš ko jai auginti vaikus? Darbo nėra, valstybė neskiria pinigų, todėl aš manau, mes tikrai turėtume labai rimtai visi pažiūrėti ir prisiminti, kad vakar pradėjo galioti jau vienas Seimo mažinimas, kaip šeimoms sumažinti lėšas, ir palikti šeimas ramybėje, išreikšti joms pagarbą, padėkoti, kad jos augina vaikus, paminėti, kad šitos priemonės, kurios buvo priimtos per praeitą kadenciją, labai padidino gimstamumą, 3 tūkst. daugiau vaikučių gimė, padėkoti mamytėms ir daugiau jų neerzinti, palikti jas ramybėje. Tegul jos gimdo, tegul jos augina, ir džiaukimės, nes šeima yra valstybės pagrindas. Ne Seimo nariai yra valstybės pagrindas, šeima, ir palaikyme šeimą. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad šiandien visi tikitės, kad baigsis sesija ir galėsime dirbti apygardose, todėl, matyt, nelabai čia paveiks ką nors tos kalbos, bet aš noriu pasakyti tik du dalykus.
Pirmas dalykas. Dėl to, kad šioje vietoje atimsite, nieko nesutaupysite, nes lygiai tiek pat pinigų reikės pridėti bedarbių pašalpoms mokėti ir kitiems dalykams. Tai šio įstatymo priėmimas neturi jokios ekonominės prasmės, o moraline prasme ir žmonių pasitikėjimo valstybe prasme jis turi labai didelę reikšmę. Praeitą kadenciją, jeigu aš gerai atsimenu, šioje pusėje sėdėjo mūsų frakcija, o šalia sėdėjo konservatoriai ir labai aktyviai balsavo, ir labai teisingai tuo metu balsavome už tai, kad išmokos motinoms būtų padidintos ir būtų tokios, kaip yra. Galbūt tada padarėme klaidą, kad padarėme už tris paskutinius mėnesius ir atsirado viena kita piktnaudžiaujanti. Bet padaryti visas šalies mamas vos ne nusikaltėlėmis ir po dvejų metų pasakyti – jukš, jūs dabar jau negausite, nes mums sunku, tai kokie mes valstybės žmonės ir kokie mes valstybės vyrai, ir kam mus rinko žmonės, kad paskui galėtume pasakyti tik vieną dalyką: mes nesugebame, mes negalime, mes nemokame, jūs turite kentėti dėl to, kad mes kažko nepadarome?
Aš manyčiau, kad šį įstatymą reikėtų atmesti. Manau, valstybė ras tų pinigų, kurie visuose užsieniuose išslapstyti, (…) fonduose, kur išslapstyti gyvenamųjų būstų rekonstrukcijos fonduose, kurie nebuvo panaudoti, atsigulė užsienio bankuose ir iš to uždirbo užsienio bankai ir Lietuvos valstybė. Bent 100 mln. rastume iš karto. Manyčiau, kad ir Finansų ministerija, ir gerbiamasis premjeras galėtų šituos pavyzdžius pats išsitirti ir rasti, kad nereikėtų mums nurodyti. Aš manau, šitą įstatymą reikia atmesti kaip žalingą valstybei iš esmės, nepriklausomai nuo to, kokiai partijai kuris priklauso.
PIRMININKĖ. Kviečiu J. Veselką.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, mano įsitikinimu ir vertinimu, visos Lietuvos socialinės problemos kyla ne iš ekonomikos nepajėgumo jas spręsti tokiu lygmeniu, o iš nuolatinio valdžios skystablauzdiškumo, strateginio ekonominio mažaraštingumo ir korupcijos.
Dabar paaiškinsiu, kodėl, gerbiamieji kolegos. Pavyzdžiui, smulkiajam verslui nuolat taikote mokestines lengvatas, aiškindami, koks jis vargingas. Ir atleidžiate aiškindami tuo, kad verslininkas per mėnesį nesugeba uždirbti sau 800 litų. Ar jūs suprantate tokį idiotizmą? Kaip jis gyvena ir dar sugeba statytis namą ir automobilius keisti?! Jis neuždirba 800, ir atleidžiame. O kam jis toks reikalingas? Tegul eina dirbti darbininku ir moka nuo 800 litų algos. Jis gauna trigubai didesnes pajamas. Bet užtenka patriukšmauti, parėkauti ir valdžia suskystėja, oi, kaip čia bus, juk verslininkas – tai epochos protas, sąžinė, garbė, o valdininkas – automatiškai nusikaltėlis. Štai visa ekonominė filosofija. Vienas dalykas.
Antras. Štai 3 % nekilnojamojo turto valdytojų valdo 14 mlrd. 300 mln. turto, kuris didesnis nei 350 tūkst. Nė viena valdžia nedrįsta įvesti šito mokesčio. 1 %, prašau – 143 mln. papildomų pajamų. Ar sunku šitiems, kurie turi tą turtą, sumokėti tuos pinigus, 1 % už nekilnojamąjį turtą? Nė vienas nedrįsta įvesti, nė viena valdžia. Kodėl? Todėl, kad tą turtą turi 3 % savininkų, į kuriuos įeina finansinis elitas, pramoninis elitas ir politinis elitas, o jie valdžioje. Koks kvailys pats save apmokestins? Tai godumas yra kitas principas.
Toliau, gerbiamieji. Štai TVF siūlo apmokestinti automobilius. Ne, negalima. Taip, kaip sumanyta visuotinai apmokestinti, tai, aišku, kvailystė. Bet juk yra prabangūs, prabangios jachtos, prabangūs motociklai, prabangūs automobiliai, kitos prabangos priemonės – visur apmokestinama. Už prabangą visur rinkos ekonomikoje reikia papildomai mokėti papildomas pajamas.
Progresinių mokesčių sistema. Per 6 tūkst., kurie gauna per 10 tūkst. litų, pora žmonių gauna ir milijoną per mėnesį. Negalima apmokestinti. Kodėl? Todėl, kad tie patys valdžioje arba susiję šešėliai. Aš suskaičiuoju kitus dalykus ir galiu pasakyti, kad milijardą litų pajamų papildomai į biudžetą galima gauti iš tų 3 % viršūnėlių. Gerbiamasis Dagy, labai geras buvo jūsų sumanymas ir pramonininkai sutarė – 2 % mažinam pelno mokestį ir 2 % padidinam „Sodros“ mokestį. Liuks susitarimas! Kodėl nepadarėte? Pelno mokestį sumažinote, o „Sodrai“ nepadidinote. Tas įvyko už nacionalinio susitarimo ribų. Kodėl šito nepadarėte? Ir dar kartą sakau, visas tas socialines problemas, kurios yra susikaupusios, esant ryžtingai valdžiai ir ekonominiam strateginiam raštingumui, galima Lietuvoje labai lengvai išspręsti. Aš manau, kad tauta per kitus rinkimus balsuos už tuos, kurie sugebės tokias problemas spręsti, o ne už skystablauzdžius.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija baigta. Kviečiu į tribūną V. V. Margevičienę. Dabar žiūrim pataisas, kurios buvo registruotos. Pirma buvo registruota Seimo nario R. J. Dagio pataisa, bet jis tą pasiūlymą atsiėmė dėl 1 straipsnio. Dėl 2 straipsnio yra Seimo nario S. Stomos registruota pataisa. Gerbiamasis Stoma, prašau pristatyti. Jūs tą pataisą esate registravęs birželio 19 d.
S. STOMA (TS-LKDF). Komitetas pasiūlė geresnį variantą, tada šitą atsiimu.
PIRMININKĖ. Atsiimate?
S. STOMA (TS-LKDF). Ir visas kitas atsiimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerai, ačiū už supratimą.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, jeigu jūs…
PIRMININKĖ. Atsiprašau, palaukite! Aš jums suteiksiu žodį.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerai.
PIRMININKĖ. Toliau yra Seimo nario R. J. Dagio pasiūlymas. Jis irgi yra atsiimtas. Toliau yra Seimo narių D. Jankausko, V. V. Margevičienės pasiūlymas, kuriam komitetas iš dalies pritarė. Tai gal irgi atsiimate?
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ne, šiam pasiūlymui komitetas pritarė ir jis yra reikalingas. Aš motyvuosiu…
PIRMININKĖ. Tai ar iš dalies pritarė, ar pritarė?
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Pritarė.
PIRMININKĖ. Čia parašyta: „iš dalies pritarė.“
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, tai, kad įrašomas maksimalus kompensuojamasis uždarbis, tai čia yra visiems statutams, tiems, kurie eis šiandien, kiti lydintys, todėl pritariam.
PIRMININKĖ. O kam nepritariat? Pritariam komiteto formuluotei, galime taip sutarti?
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Pritariam komiteto formuluotei.
PIRMININKĖ. Gerai. Toliau yra M. Zasčiurinsko pataisa.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Tai pataisai komitetas nepritarė dėl to, kad kaip ir gerbiamasis S. Stoma sakė, yra tokia pati komiteto pirmininko R. J. Dagio pataisa, kur keturių dydžių suma, ir jai komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Zasčiurinskai, prašau pristatyti savo pataisą.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Pritaria.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, žodžiai, kuriuos sako kolegė V. V. Margevičienė, yra pusiau teisingi, bet aš negaliu pritarti tam, kad komitetas nutarė nepritarti mano pataisai. Jeigu būtų parašyta iš dalies pritarti, tada aš sutikčiau su šituo, nes aš siūlau tai, kas čia yra parašyta, ką Vyriausybė teikia, tą dalyką išbraukti, o jūs sakote nepritarti. Kas tuomet lieka?
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Lieka keturi. Lieka taip, kaip dabar…
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Tuomet balsuokime už keturis ir nebus daugiau klausimų.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Komitetas pritarė keturiems. Yra kitos pataisos. Tokia pati yra Seimo komiteto pirmininko R. J. Dagio pataisa. Pasižiūrėkite, aš pasakysiu jos numerį.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, nesipainiokite. Pranešėja, būkite maloni, turite viską iš eilės, iš eilės reikia dirbti dėl kiekvienos pataisos. Komitetas nepritarė M. Zasčiurinsko pataisai. Pagal Statutą Seimas turi apsispręsti, ir nesiblaškykim, ir saviveikla neužsiiminėkim. Dabar nori kalbėti A. Sysas, kuris nepritaria M. Zasčiurinsko pataisai.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš pritariu M. Zasčiurinsko pataisai, bet mūsų Statutas… Negalima kitaip parašyti. Jeigu yra pritarta kito dydžio pasiūlymui, tai paprasčiausias statutas sako, kad negali parašyti iš dalies, nes arba pritari, arba nepritari. Tai, ką siūlė ir kaip suformulavo komitetas, paprasčiausiai negali kitaip parašyti. Todėl iš principo M. Zasčiurinsko pataisai yra pritarta. Bet formuluotė yra tokia, ir čia mes grynai dėl formuluotės ginčijamės. Todėl kviečiu Mečislovą atsiimti, nes rezultatas yra pasiektas. Siekim rezultato, o ne pavadinimo.
PIRMININKĖ. Ačiū už gerą pasiūlymą. Mečislovai, atsiimate? Dėkoju.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Tai analogiška…
PIRMININKĖ. Ir kitą atsiimate? (Balsai salėje) Gerai. Ir dar vieną atsiima. Toliau yra R. J. Dagio birželio 30 d. pataisa, komitetas iš dalies pritarė. R. J. Dagys sutinka su tuo. Toliau D. Jankausko, V. V. Margevičienės, iš dalies pritarta. Irgi sutinkate?
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. 3 straipsnis. Nėra pataisų. 4 straipsnis. Yra D. Jankausko ir V. V. Margevičienės pataisos. Komitetas iš dalies pritarė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Toliau yra A. Syso pataisa.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Komitetas jai pritarė.
PIRMININKĖ. Iš dalies pritarė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Algirdai, sutinkate? Sutinkate. Dėkui.
5 straipsnis. Pataisų nėra. 6 straipsnis. R. J. Dagio pataisa, kurią atsiėmė. 7 straipsnis. Gerbiamasis S. Stoma irgi atsiėmė pataisą. 7 straipsnis. V. Valkiūno pataisa. Nematau V. Valkiūno salėje, nes komitetas jam nepritarė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Nepritarė.
PIRMININKĖ. Toliau R. J. Dagio pataisa, kurią atsiėmė. (Balsai salėje) Kur V. Valkiūnas yra? (Balsai salėje) Atėjo V. Valkiūnas. Gerbiamasis Valdemarai Valkiūnai, jūs turite pristatyti savo pataisą, ar atsiimate ją?
V. VALKIŪNAS (MSG). Aš neatsiimu savo pataisos, nes aš manau, kad mano…
PIRMININKĖ. Prašau pristatyti.
V. VALKIŪNAS (MSG). …pataisa… motinystės išmokos pirmais metais 100 %, antrais metais 50 %, nes vis tiek vaiką reikia auklėti ir antrais metais. Jis nėra pametamas, todėl yra viskas apskaičiuota. Trumpai taip neišaiškinsiu, bet aš lieku prieš šios savo nuomonės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, norinčių kalbėti nėra. Mes turime balsuoti ir apsispręsti dėl V. Valkiūno. Kas palaikote V. Valkiūno pataisą…
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. … balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 26, prieš – 6, susilaikė 60. Pataisai nepritarta. Ar galite netriukšmauti? Aš girdžiu tik triukšmą.
Toliau R. J. Dagys atsiėmė pataisą.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Atsiėmė.
PIRMININKĖ. M. Zasčiurinsko yra kiti procentai. Ar atsiimate, ar pristatote, Mečislovai? M. Zasčiurinskas pristato pataisą. Prašau. Tuojau įjungsime.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Gerbiamieji kolegos, atkreipkime dėmesį. Kažkaip pas mus labai tyliai praėjo ir net nebuvo balsavimo. Kolega R. J. Dagys yra pateikęs principinį pasiūlymą, kad mamytės savo pinigėlius gautų tiktai vienus metus. Atkreipiu dėmesį, kad Seimas dėl to net nebandė balsuoti. Kolegos, kas čia vyksta? (Balsai salėje) Šiuo metu yra dveji metai. Nuo vakar dienos pradėjo galioti mažesni procentai. Dabar kolegė V. V. Margevičienė pristatinėjo, pristatinėjo, jau lyg ir visi pritarė vieniems metams ir nėra balsavimo. Prašau į tai atkreipti dėmesį ir balsuoti alternatyviai.
Mano siūlymas yra, kad pašalpos ir toliau būtų mokamos dvejus metus, šeimos turėtų galimybę pasirinkti. Tai yra jeigu jos mano, kad užteks pinigėlių ir užteks vaiką auginti šeimoje vienerius metus, tokiu atveju joms būtų mokama 100 %. Tokiu atveju, kai mamytės, kurios įeina į tą 700 tūkst. bedarbių armiją, nusprendžia, kad augins ir ims pašalpas dvejus metus, tada jos gauna mažesnes išmokas. Aš siūlau, kad jos gautų mažesnes išmokas, jeigu eina ne metams, – 90 % ir 75 % taip, kaip yra dabar. Ir prašau balsuoti alternatyviai. Tai yra balsuoti, ar Seimas apsisprendžia, kad mamytės gautų pinigus ir augintų vaikus dvejus metus, ar tik vienerius metus, tai yra principinis klausimas.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Mečislovai, kol kas aš neradau tokios R. J. Dagio registruotos pataisos tuose dokumentuose, kokius turiu. Gal, gerbiamoji Margevičiene, pasakykite, kur R. J. Dagio pataisa, kurioje vietoje.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, iš tikrųjų yra tokia R. J. Dagio pataisa, tai yra 1 straipsnyje, pataisos Nr. 3. Ir komitetas tai pataisai pritarė, o Mečislovas…
PIRMININKĖ. Palaukite. Tai, ką aš turiu, dokumentus, ką jūs padarę, aš nesuprantu. R. J. Dagys atsiėmė pasiūlymą? Ar jūs jau kitai stadijai?..
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis Mečislovai, tai yra tik svarstymo stadija, o priėmimo stadijoje komitetas, išklausęs visas puses, dar svarstys ir tada spręsime.
PIRMININKĖ. Trečia pataisa.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Yra R. J. Dagio.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų pagal Statutą, jeigu komitetas pritarė… Man duoti kiti dokumentai, kur komitetas nepritarė. Tai tada mes turime balsuoti. Jeigu jūs reikalaujate balsuoti (Gerbiamasis Mečislovai, aš teisingai suprantu?) dėl jūsų pataisos, tai mes turime čia balsuoti ir apsispręsti, kaip man čia surašyta. Iš tikrųjų mes turime apsispręsti dėl to, ką pristatė Mečislovas, kad moteris turėtų alternatyvą rinktis: ar vieneri metai 100 %, ar dveji metai, tačiau kitokie procentai. Taip yra dokumentuota Socialinių reikalų ir darbo komitete. Kokius jūs padavėte dokumentus, tokius mes juos ir turime.
Dabar palaikantys ir nepalaikantys M. Zasčiurinsko pataisą. K. Daukšys – palaikantis M. Zasčiurinską.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Iš tikrųjų žiūrėkite, kaip keistai išeina. Gal 200 mamų gavo gerus atlyginimus ir tada gavo dideles motinystės išmokas.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Čia ne apie tai.
K. DAUKŠYS (DPF). Aš pasakysiu iki galo. O tūkstančiai mamų gavo normalias pajamas – 1000, 1500, dabar gauna normalias išmokas. Bet dėl to, kad atseit kažkas gauna labai daug, dabar prasideda, kad mes nesugebėsime sumokėti tuos dvejus metus, kuriuos buvome prižadėję, nesugebėsime sumokėti tokio dydžio, kaip buvome žadėję, ir visi kiti dalykai. Apie kažkokį nedidelį faktą konstruojama visa sistema, kad valstybė nesugeba išmokėti savo gyventojams, tiems, kuriems buvo prižadėjusi, pinigų, tų pinigų surinkti ir sumokėti.
Aš manau, šitoje vietoje Mečislovas duoda vieną iš geresnių pasiūlymų dėl ko? Na, gerai, kur ta mama dėsis po metų laiko, jeigu ji ateis į darbo rinką? Jeigu jos darbo vieta išsaugota ir ta įmonė gyva, tai ji ateis į tą įmonę, bet išstums iš tos vietos kitą žmogų, kuris dabar dirba toje vietoje. Jeigu ta įmonė numirė, tai ji ateis į Darbo biržą gauti išmokų. Valstybė tokiu atveju sutaupys ne kažin ką, o praras žmonių pasitikėjimą.
Aš manau, kad Mečislovo pasiūlymas leisti per dvejus metus išskaidyti išmokas yra visiškai kompromisinis, turint omeny, kad iki dvejų metų nediegtume kaip tokio termino, kaip mes buvo prižadėję.
PIRMININKĖ. A. Sysas – prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš labai norėčiau, kad mes kalbėtume apie pataisą, nes pataisoje glūdi visas smagumas. Šiandien yra tvarka, kuri įsigaliojo nuo liepos 1 d., tai yra sumažintos išmokos pirmus ir antrus metus. Vyriausybė atėjo į Seimą su alternatyviu pasiūlymu: arba šeima pasirenka vienerius metus ir gauna 100 %, arba dvejus metus – 70 ir 40.
M. Zasčiurinsko pataisa pasižymi dosnumu vėl, kai „Sodros“ biudžetas deficitinis. Jis siūlo antrus metus mokėti pasirinktinai, jeigu pasirenka alternatyvą, 90 ir 75. Gerbiamieji, skaitykime, kas parašyta. Su visa pagarba Mečislovui ir noru padėti mamoms, maža to, 75 % yra galimybė gauti net turint draudžiamąsias pajamas. Atsiprašau, žmogus (…) antrus metus, gaus visą atlyginimą ir dar valstybė iš socialinio draudimo mokės 75 % jo buvusio atlyginimo.
Pagalvokime, ką mes norime padaryti. Mes galime grįžti ir diskutuoti dėl pačios Vyriausybės alternatyvos, bet Mečislovo pataisai negalima pritarti vien dėl to, kad tai pareikalaus labai daug pinigų, jis negali pasakyti, kiek tai kainuos. Tai kainuos brangiau, negu šiandien kainuoja šita paslauga.
PIRMININKĖ. Ačiū pirmiausia A. Sysui už išreikštą poziciją, o M. Zasčiurinskui ir pranešėjai tribūnoje dar kartą noriu pasakyti: dabar svarstymo stadija, ne priėmimo. O kai bus priėmimo stadija, mes grįšime prie R. J. Dagio registruotos pataisos ir tada apsispręsime, ar metai, ar dveji metai. Pabaikime pagal stadijas ir nevelkime procedūrų.
Dabar balsuojame dėl M. Zasčiurinsko pasiūlymo, dėl kurio labai argumentuotai A. Sysas pasakė, kad tai yra papildomi pinigai. Kas pritariate M. Zasčiurinsko pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Komitetas jai nepritarė.
PIRMININKĖ. Balsavo 94 Seimo nariai. Už – 28, prieš – 21, susilaikė 45. Pataisai nepritarta.
Toliau Seimo nario R. J. Dagio pataisa, kurią jis atsiėmė. Toliau yra dėl 8 straipsnio Seimo nario R. J. Dagio pataisa, kuriai komitetas nepritarė. Gerbiamasis Dagy, prašau pristatyti.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia yra ta pataisa, kuri mus verčia iš principo apsitarti ir priimti konceptualų sprendimą. Aišku, pagal pateikimo tvarką ji paskutinė, bet šiaip ji yra pagrindinė.
Jos esmė (aš jau kalbėjau per svarstymo stadiją) yra pasiūlyti didinti įmokas į socialinio draudimo biudžetą, ne iš darbdavio, bet iš mūsų pačių, nuo 3 iki 4 %, vienu procentu draudimo įmoką. Ir tada nekeisti atitinkamai kitų straipsnių, kuriuos mes čia esame pateikę.
Čia yra principinis dalykas, tai yra mokestinės naštos didinimas, be jokios abejonės, turintis savo minusų, ir tai yra mūsų konceptualus apsisprendimas, kaip mes šitoje situacijoje elgiamės, ar einame mokesčių didinimo keliu į socialinį draudimą, ar neiname. Jeigu neiname, tai tada, aišku, visos pataisos, kurias pateikė Vyriausybė, turi aiškią finansinę logiką. Jeigu einame didinimo keliu, tada kitas kelias, irgi turi aiškią finansinę logiką. Čia yra apsisprendimo klausimas, kaip Seimas apsispręs, taip ir darysime.
PIRMININKĖ. Pranešėja. Komitetas nepritarė?
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Komitetas nepritarė, nes mokestinė našta darbuotojams būtų didinama, ir pasiūlymu teikiamos nuostatos nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Sysas – prieš pataisą.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš esmės tai, ką siūlo komiteto pirmininkas, yra ne šito įstatymo reikalas. Tai yra kituose įstatymuose, kurie nustato „Sodros“ biudžeto paskirstymą ir įmokų mokėjimą, ten reikia taisyti. Bet iš principo R. J. Dagys siūlo didinti mokestinę naštą darbo jėgai. Būtent darbo jėgai, čia ne darbdavio, o darbuotojo.
Mus kritikuoja Tarptautinis valiutos fondas už tai, kad darbo jėga Lietuvoje ir taip apkrauta. Visų mūsų Lietuvos piliečių realios pajamos nukrito, vartojimas sumažėjo ir siūlymas dar didinti naštą visiems darbuotojams, nes norėtume išsaugoti dideles vaiko priežiūros išmokas, aš manau, ne pats geriausias ir teisingiausias principas. Todėl aš pasisakau prieš darbo jėgos tolesnį apmokestinimą ir kviečiu balsuoti prieš šitą pasiūlymą. Juo labiau, sakau, tai ne šito įstatymo taisymas, reikėtų taisyti pagrindinį įstatymą.
PIRMININKĖ. K. Daukšys – už.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Iš tikrųjų aš džiaugiuosi, kad R. J. Dagys tokią įstatymo pataisą pateikė, aš nežinau, ar šitam įstatymui gerai, ar ne, bet vieną kartą atsižvelgta į realybę, kad šiandien yra tiek mažai mokančių mokesčius, kad tos sumos mokesčių, kuriuos mes sumokame, neužtenka išlaikyti socialinę sistemą. Apie tai reikėjo jau seniai šnekėtis. Čia, Seime, tų socialinės sistemos žinovų yra nedaug, jie kažkaip tyli, korporatyviai daro dalykus, o paskui pasirodo, kad valstybe negalima pasitikėti. Aš siūlau šiai pataisai pritarti, jeigu yra galimybė.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, turime balsuoti ir apsispręsti. Kas pritariate R. J. Dagio pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 92 Seimo nariai. Už – 9, prieš – 20, susilaikė 63. R. J. Dagio pataisai nepritarta. Gerbiamoji pranešėja, dėkoju jums.
Gerbiamieji kolegos, po svarstymo vienas – už, vienas – prieš. P. Gražulis – už.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, jeigu lyginsime šį projektą su pirminiu variantu, galime sakyti, jis yra patobulintas, geresnis. Tačiau, jeigu mes pažiūrėtume dėl socialinio teisingumo, aš manau, iš viso kitokia turėtų būti filosofija, kitoks turėtų būti mąstymas. Vyriausybė, ypač sunkmečiu, turėtų remti tik tuos, kurie turi mažas pajamas. O tie, kurie turi dideles pajamas, neturėtų būti remiami. Bet šiandien išlieka tas principas: uždirbai daug – gausi daug, uždirbai mažai – gausi mažai arba neuždirbai – ir nieko negausi. Vis dėlto reikėtų atsigręžti į socialinį teisingumą. Ir jau tas žmogus, kuris taip susiklosčius likimui ar savo pastangų dėka uždirbo didelį atlyginimą, gavo, tai jis gali ir pasitaupyti laukdamas vaikelio. Ir tikrai yra daug didesnės galimybės negu tam, kuris gauna minimumą ar panašiai. Todėl šis įstatymas yra tikrai geresnis negu pirminis jo variantas, tačiau aš atkreipčiau dėmesį ir gerbiamojo premjero, ir valdančiosios daugumos, kad mes turėtume pereiti prie minties, kad remiamas tik tas, kuris turi mažas pajamas. Nepajėgi šiandien valstybė remti ir turingųjų. Todėl nebalsuosiu prieš šitą įstatymą, bet vis dėlto noriu atkreipti dėmesį, kad eitume tokia linkme.
PIRMININKĖ. Prieš – A. Šedžius.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tiesų valdančiosios daugumos taktika išlieka ta pati. Pateikiami variantai tokie, kurie iš pradžių atrodo labai baisiai, išgąsdina žmones, po to šiek tiek pataiso į gerą pusę ir sako, štai mes pasiūlėme geresnį variantą, dabar už šį geresnį variantą reikėtų balsuoti. Anaiptol reikia pradėti žiūrėti, kiek įstatymo projektas skiriasi nuo pirminio varianto ir kiek yra pabloginamos sąlygos. Jeigu žiūrėtume pagal pirminį variantą, aišku, sąlygos yra gerokai kitokios, į blogesnę pusę, todėl negalime pritarti. Jeigu jau ieškome galimybių, kaip valstybei taupyti pinigus, tai pradėti reikia tuos pinigus taupyti nuo savęs. Pradėti nuo ministerijų, pradėti nuo valstybinių įmonių vadovų, kurių atlyginimai yra kelis kartus didesni negu Prezidento atlyginimas. Jeigu jau kalbame apie tai, kad reikia įvesti maksimalias lubas, tai reikia įvesti maksimalias lubas pirma valstybinių įmonių vadovų atlyginimams. O jeigu ir toliau bus dirbama taip, kad opozicijos pateikiami pasiūlymai yra atmetami kaip neapskaičiuoti arba neturintys jokio ekonominio pagrindimo, viskas, ką teikia valdančioji dauguma, yra tik teisinga ir socialiai teisinga, tai, aišku, mes tokiems pasiūlymams pritarti negalime. Nei jūs su mumis, opozicija, derinate, nei jūs klausiate mūsų nuomonės. Komitetuose yra jūsų dauguma, todėl ir komiteto nuomonė, aišku, visada atspindi valdančiosios koalicijos nuomonę. Aš žinau, kad valdančiosios daugumos neperkalbėsime, bet bent jau opozicinėms frakcijoms siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Laikas! Balsuojame, kas po svarstymo pritariate Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5, 6, 16, 18, 19, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 96 Seimo nariai. Už – 60, prieš – 31, susilaikė 5. Po svarstymo pritarta. Siūlau priimti ypatingos skubos tvarka. Ar pritariate tam? (Balsai salėje) Pritariate.
Repliką po balsavimo – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį į dar vieną labai esminį punktą, kuris labai tyliai ir neakcentuotai čia buvo, vadinkime, praėjo. Tai yra dabar įvedamas 24 mėnesių terminas. Ką tai reiškia? Jeigu būsimoji mama 10 metų atidirbo, sąžiningai mokėjo mokesčius, po to vienus metus negalėjo dirbti, o kitus metus atidirbo, tai ji gaus tokiu atveju išmokas, kurių koeficientas 0,5. Tai yra gaus tik pusę, nesvarbu, kiek ji bus dirbusi. Aš manau, kad toks tylus priėmimas dar vienos esminės pataisos, nediskutuojant iš esmės tuo klausimu nei frakcijose, nei… yra, vadinkime, negeras. Atkreipkite į tai dėmesį. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, aš dar kartą sakau, čia buvo tik svarstymas. Dabar priėmimo stadijai vėl yra priregistruota krūva pataisų, dėl kurių mes dabar turėsime balsuoti. Ir viena yra iš jūsų minimų. Viskas vyksta tvarkingai.
1 straipsnis. V. V. Margevičienę kviečiu į tribūną. Dėl 1 straipsnio yra užregistruota V. V. Margevičienės ir D. Jankausko pataisa. Gerbiamasis D. Jankauskas pristato? Kuris pristatote pataisą? Prašom pristatyti savo pataisą. O čia dabar, Mečislovai, ir klausykite. Tuojau įsijungs.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, pasiūlymo dėl 1, 6 ir 7 straipsnių esmė yra labai paprasta: palikti būsimoms mamoms nuo kitų metų liepos 1 d. dėl skiriamų pašalpų, kaip ir visame įstatymo turinyje, dėl naujai skiriamų pašalpų pasirinkimo galimybę: arba vienerius metus mokant 100 % kompensuojamojo uždarbio, arba, jeigu yra pasirenkamas dvejų metų laikotarpis, tai pirmaisiais metais būtų mokama 70 %, o antraisiais metais – 40 % kompensuojamojo uždarbio dydžio motinystės pašalpas. Taigi pasirinkimo galimybė tikrai leistų kiekvienai šeimai lanksčiau įvertinti savo galimybes ir pagal šeimos situaciją, įvertinus finansines savo galimybes, pasirinkti ir numatyti galimybę, ar metus, ar dvejus metus būtų gaunama motinystės pašalpa. Pagal antrąją alternatyvą, jeigu būtų pasirenkamas dvejų metų motinystės pašalpos mokėjimo laikotarpis, tai antraisiais metais jis būtų visiškai nesiejamas su gaunamomis draudžiamosiomis pajamos. Tai yra ir dirbančiai mamai būtų mokama 40 % motinystės pašalpa. Kviečiu balsuoti už.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, jeigu jūs leisite, aš noriu priminti. Gerbiamieji kolegos, lieka taip, kaip dabar įstatyme yra, keturių dydžių lubos. Kviečiu tiesiog balsuoti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia reikės kalbėti, kas palaiko pataisą.
L. Graužinienė – už šią pataisą. Gerbiamoji kolege, jūs galite jau negrįžti į tribūną, nes jau priėmimas vyksta. Gerbiamoji L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Labai ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš tikrai pasisakau už tai, kad liktų dvejiem metams ir kad būtų galimybė pasirinkti. Bet tikrai lyg ir pateikdami gerą pataisą ir bandydami apsaugoti tą jaunų mamų grupę, kuriai bus labai svarbu, kad jos turėtų už ką nupirkti vaikui maistelio antraisiais metais. Manau, kad jūs vėl šventvagiškai nuvagiate net ir nuo to, ką siūlėte. Jeigu dabar įsigalioja vieni tarifai, vadinasi, jūs ženkliai paskirstydami tarp metų vėl juos sumažinate. Aš manau, kad vis dėlto antrais metais bent jau reikėjo palikti 60 ar 50 %, bet ne 40 %. Bet vien todėl, kad bus galimybė pasirinkti ir paskirstyti per dvejus metus, manau, tas principinis dalykas yra teisingas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Sysas – prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš manau, būtų galima dėl alternatyvos sutikti ir čia, Seime, apsispręsti. Bet aš noriu priminti, ką rašė Valstybės kontrolė dėl socialinio draudimo lėšų panaudojimo. Buvo aiškiai pasakyta, kad dalis išmokų visiškai neatitinka socialinio draudimo principo. Ir dabartinis Vyriausybės siūlymas, kad antrais metais, ar mažai turi pajamų, ar turi daug pajamų, vis tiek iš socialinio draudimo biudžeto bus mokama 40 % priemoka. Tai joks čia tada nedraudiminis atvejis, kai žmogus praranda savo pajamas. Gerbiamieji kolegos, mes, diskutuodami apie šį įstatymą, prisiminkime pagrindinį jo tikslą, t. y. kompensuoti prarastas pajamas. Todėl, jeigu Vyriausybė nori būti tokia dosni ir gera, tada, būkite geri, iš valstybės biudžeto tuos 40 % ir mokėkite. Žinant, kad „Sodros“ biudžetas deficitinis, kuriame planus, kaip išgelbėti „Sodrą“, ir toliau nusižengdami Valstybės kontrolės išvadoms peršame siūlymus, kurie tik didins deficitą. Manau, ne vietoje ir ne laiku toks pasiūlymas. Todėl aš siūlau ponui D. Jankauskui, kaip Vyriausybės nariui, užregistruoti pataisą, kad šie 40 % eitų iš valstybės biudžeto, ir aš pirmas balsuosiu už. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, turime apsispręsti balsuodami. Kas palaikote D. Jankausko, V. V. Margevičienės pataisą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 63, prieš – 7, susilaikė 13. Taigi pataisai pritarta. Vadinasi, motinystės išmoką bus galima pasirinktinai rinktis ne vienus, bet dvejus metus. Ar galime bendru sutarimu dabar priimti 1 straipsnį su pataisa? Galim.
Replika po balsavimo – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš pritariu tam, ką sakė A. Sysas, manau, kad atsiras nemažai pritariančių mūsų frakcijos kolegų. Manau, kad tą pasiūlymą galima realizuoti, nes jis aktualus tik tolesnei ateičiai, kai mes svarstysime kitų metų biudžetus. Šiaip mintis teisinga, kad tai jau ne draudiminis antrųjų metų laikotarpis, o toks valstybės remiamas ir 40 % galėtų būti iš valstybės biudžeto.
PIRMININKĖ. 2 straipsnis. Yra įregistruota 2 straipsnio A. Matuzo ir A. Meliano pataisa. A. Matuzas.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Įvertinę tai, kad atsiranda toks susitarimas, kaip vis dėlto reikėtų šią problemą išspręsti, ir suprasdami, kad politika yra kompromisų menas, o iš prigimties būdami meniškos sielos, mes su A. Melianu atsiimame.
PIRMININKĖ. Dėkoju už supratimą. A. Matuzas ir A. Melianas pataisą atsiima. Gal tada ir R. J. Dagys atsiims pataisą, nes jis dėl 2 straipsnio irgi yra įregistravęs?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ne. Gerbiamoji Pirmininke, čia yra kitos dalies ir kitos esmės pataisa. Gerbiamieji kolegos, mano yra net dvi pataisos. Gaila, kad mes…
PIRMININKĖ. Aš kalbu apie 2 straipsnį.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš ir kalbu apie 2 straipsnį. Yra dvi pataisos, kurios registruotos.
PIRMININKĖ. Tai pristatykite pataisą tada.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, aš ir pristatau pataisą, o ne ką nors kita. Šiuo metu po Seimo svarstymo mes pritarėme nuostatai, kad pašalpos dydis priklausys nuo 24 mėnesių laikotarpio nuo kitų metų liepos 1 d. Čia kyla problemų. Kadangi iki kitų metų liepos 1 d. yra vieni metai, o mes siūlome, kad būtų skaičiuojama per dvejų metų laikotarpį, gali iškilti teisėtų lūkesčių problema. Todėl mano pataisa yra išdėstyti šią pastraipą taip, kaip mes elgėmės ilgindami skaičiavimo laikotarpį anksčiau, kas tris mėnesius nuosekliai didindami, kad neatsirastų teisėtų lūkesčių problemos, kad dabar staiga motinos sužino, kad jau dvejų metų stažas bus. Tai viena pataisa.
Kita pataisa, kuri buvo mano įregistruota, kad šios procedūros iš viso netaikytume. Jos esmė yra šiek tiek kitokia, nes mes, jeigu tokios procedūros nebūtų, tai skatintume jaunas mamas gimdyti. Pirmiausia norėčiau, kad mes balsuotume dėl to išdėstymo laikotarpio, nes yra dvi pataisos to paties straipsnio. Dabar dėl kurio nors balsuojame ir apsisprendžiame toliau.
PIRMININKĖ. V. V. Margevičienė palaiko.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Labai atsiprašau, Pirmininke, aš rašiausi dėl viso įstatymo.
PIRMININKĖ. M. Zasčiurinskas prieš pataisą.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš dabar truputėlį pašaržuosiu. Žinote, jeigu koks nors didvyris atsirastų, kuris užregistruotų penkerių metų terminą, tai mamytėms iš viso nereikėtų mokėti tų pašalpų. Esmė yra kokia? Įvedame 24 mėnesius, jeigu mama dirbo 10 metų iš eilės, sąžiningai mokėjo mokesčius, po to metus nedirbo ir antrus metus pradėjo dirbti, tai jos išmokos būtų per pusę mažesnės. Dabar ką sako kolega R. J. Dagys? Aišku, jeigu jau Seimas apsispręstų galutinai įvesti tuos 24 mėnesius, tai tada kolegos R. J. Dagio siūlymas tik tokiu atveju, jeigu mes būtume nusprendę skriausti mamas, tada R. J. Dagio siūlymas būtų geresnis. Tai yra būtų didžiulis skirtumas, ar kristi iš 50 aukšto, ar kristi iš 40 aukšto. Tokiu atveju kolegos R. J. Dagio siūlymas būtų geresnis, nes kritimas iš 40 aukšto, matyt, turėtų mažesnių pasekmių, labiau pateisintų tuos teisėtus lūkesčius. Todėl aš iš principo pasisakau prieš 24 mėnesius. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuosime. Kas palaikote R. J. Dagio pasiūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 38, prieš – 7, susilaikė 41. Pataisai nepritarta.
Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Priimtas. (Balsai salėje) Kas ten rėkia balsuoti? Gerai, reikalaujate balsuoti. Kas už tai, kad 2 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 54, prie – 11, susilaikė 22. 2 straipsnis priimtas.
3 straipsnis. Yra gerbiamojo A. Syso 3 straipsnio pataisa. Ar 3 straipsnį papildyti, ar dėl paties 3-iojo? Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Po svarstymo toms pataisoms yra pritarta. Dėl kitokios formuluotės, kuri atsiranda tiek 3 straipsnyje, tiek 5 – čia vienodos formuluotės dėl darbo sutarčių nutraukimo, todėl…
PIRMININKĖ. Atsiimat?
A. SYSAS (LSDPF). Ne, tai joms jau pritarta. Aš nesuprantu, ką aš turiu atsiimti.
PIRMININKĖ. Gerai, supratom.
A. SYSAS (LSDPF). Aš jau daugiau neteikiau.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Ar galim bendru sutarimu 3 straipsnį priimti? Priimtas. 4 straipsnis. Galim bendru sutarimu priimti? Priimtas. 5 straipsnis. Galim bendru sutarimu priimti? Priimtas.
6 straipsnis. Yra V. V. Margevičienės, D. Jankausko pataisa. Bet kadangi mes jau apsisprendėm dėl 1 straipsnio dėl dvejų metų, tai dėl 6 straipsnio tada jau nebereikia balsuoti, nes jau mes apsisprendėm priimdami 1 straipsnį. Tai galim 6 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimta. Ir 7 straipsnis. Gerbiamoji V. V. Margevičienė ar D. Jankauskas pataisą pristato? (Balsai salėje) Tai irgi tas pats? Tai 7 straipsnį galim bendru sutarimu priimti? Dėkoju, priimta.
Dabar 8 straipsnis. Yra V. V. Margevičienės, R. Baškienės pataisa. Kuri, R. Baškienė pristato? Prašau.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Taip, ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų ne kartą diskutavome ir kalbėjome apie tai, kad sprendžiant motinystės problemas, ilginant ar trumpinant galėjimo būti motinystės atostogose laiką, labai svarbu spręsti tai kompleksiškai. Ir iš tikrųjų ikimokyklinių įstaigų plėtros svarba yra nenuneigiama. Todėl labai prašome įsigilinti į tai ir atkreipti dėmesį į mūsų pasiūlymą. O siūlymo esmė yra papildyti šito įstatymo projektą naujuoju straipsniu, 9, ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2010 m. spalio 1 d. parengti ikimokyklinių įstaigų plėtros programą, kad mes, galvodami apie šeimos politiką, apie motinystę, kartu matytume ir antrąjį etapą – galimybę užtikrinti šeimoms ikimokyklinių įstaigų buvimą. Prašome pritarti šitam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Tai jūsų pasiūlymas yra 8 straipsnį tobulinti ir papildyti dar 9 straipsniu, apie kurį jūs čia kalbėjot. Nėra norinčių kalbėti prieš, tai gal, Rimantai, jūs nekalbėsit už? Iš karto balsuojame. Kas pritariate R. Baškienės, V. V. Margevičienės pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 77, prieš – 1, susilaikė 14. Taigi R. Baškienės ir V. V. Margevičienės pataisai pritarta – koreguoti 8 straipsnį plius papildyti 9 straipsniu. Ar galim bendru sutarimu priimti 8 straipsnį?
Dėkui, priimta. Ar galim bendru sutarimu priimti 9 straipsnį? Priimta.
Dabar dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. Prieš – B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, nieko nėra skaudžiau žmogui, kai iš pradžių jam duodama, o paskui iš jo atimama. Ir dar iš ko – iš motinų, kūdikių ir šeimų. Juo labiau kad atima ta pati ranka, kuri, būdama opozicijoje praeitą kadenciją, buvo tokia dosni, jog norėjo suteikti netgi trejų metų apmokamas motinystės atostogas. Tai kas galėtų pasitikėti tokia valstybe, kurioje šitoks svarbus įstatymas kaitaliojamas kas pusmetį? Aš įsivaizduoju, jeigu būtų garantijos iš Vyriausybės ir jeigu kompleksiškai drauge būtų svarstomas naujų lopšelių-darželių klausimas, kuris leistų tėvams spręsti dalyvavimo darbo rinkoje ir auginant vaikus klausimą, tai dar galima būtų pagalvoti apie pritarimą, bet, deja, taip neatsitinka. Ir labai gaila, kad konservatorių vadovaujama Vyriausybė naikina šią priemonę, kuri jau davė pirmuosius rezultatus, t. y. kūdikių gimimo bumą. Ir tikrai negaliu palaikyti netgi pataisyto šito įstatymo projekto.
PIRMININKĖ. V. V. Margevičienė – už.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Na, nenoriu sutikti su gerbiamąja kolege Birute. Šis įstatymas tikrai nėra priemonė ir tikrai priiminėdami… Ir pati buvau praeitą kadenciją Seime, kada buvo priimamas šis įstatymas ir labai dosniai dalinome visoms mamoms, ir džiaugėmės, kad galime tai daryti. Ir mokėjom ir pametinukams, ir trynukams, jeigu taip atsitinka ir Dievas duoda šeimai tokią gausą vaikų, ir visi džiaugėmės. Bet dabar kalbant apie tai, kad mažinam ar skriaudžiam, ar kažką darom, tai tikrai net nereikėtų tokios retorikos vartoti, nes lygiai taip pat visi galvojam, kaip padaryti geriau.
Ir noriu pasakyti, kad mūsų komitetas tikrai labai atidžiai, dėmesingai svarstė, buvom su visais susitikę, kalbėjom, ir ačiū visiems, kad geranoriškai sutinkat ir priimat pataisas. Dabar šis įstatymas yra pakankamai pagerintas. Pirmiausia mamos turi galimybę pasirinkti: jeigu augina vienus metus – 100 %, tai yra tikrai labai gerai, jeigu augina dvejus metus – vėl yra pasirinkimas. Na, o dėl lopšelių, dėl to ir yra gerbiamosios R. Baškienės pataisa, įrašėm Vyriausybei siūlymą ir tikrai labai griežtai kontroliuosim, kad atsirastų, ypač kaimiškose savivaldybėse – ten, kur tikrai yra tų lopšelių labai didelis stygius, kaip ir miestuose. Gerbiamieji kolegos, tikrai siūlau balsuoti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes labai dažnai mėgstame kalbėti, kad vaikai yra mūsų ateitis. Tačiau šis projektas, kas jį gerai skaitė, tai yra labai akivaizdus pavyzdys, kaip vis dėlto mūsų žodžiai nuo darbų skiriasi. Be abejo, yra sunkmetis, reikia skaičiuoti, bet jūs pažiūrėkite, kokiu santykiu yra skaičiuojama – kad išmokos už dvejus metus yra beveik dvigubai sumažintos. Kuriuose dar projektuose yra tokiu santykiu sumažinta? Netgi Seimo narių atlyginimai ir tai maždaug tik tokiu pat procentu sumažinti, visur kitur yra mažinama gerokai mažiau. Dvynukai, trynukai, t. t. – lieka tik viena išmoka. Vadinasi, tėvams, kurie gauna mažesnes pajamas, apsaugok, Viešpatie, nuo to, kad gimtų du ar trys – neaišku, kaip tada pragyvens, ir t. t. Čia pažiūrėjus matyti akivaizdžiai, ir antrais, trečiais metais, tarkim, auginant vaiką, jeigu vaikas suserga, nedarbo, ligos atveju vaiko priežiūros išmoka irgi sumažinta. Taigi ar mes iš tikrųjų tais vaikais taip smarkiai rūpinamės?
Taigi aš manyčiau, kad vis dėlto nereiktų veidmainiauti, ir jeigu iš tikrųjų mes manome, kad vaikai yra ateitis, tai paimkime ir nubalsuokime prieš.
PIRMININKĖ. D. Jankauskas – už.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų pritardamas jau kalbėjusiam kolegai kviečiu neveidmainiauti ir kviečiu, kad žodžiai nesiskirtų nuo darbų. Įsigilinkim į projektą, dėl kurio priėmimo dabar tuoj teks visiems apsispręsti ir balsuoti. Į tai, kad Lietuvos įstatymas šiandien numato galimybę ir tėčiui gimus vaikui pirmąjį mėnesį praleisti kartu su vaiku ir mama, pagimdžiusia vaiką, gaunant papildomas apmokamas atostogas, apie kitas išmokas aš nekalbėsiu, kalbėsiu dėl projekto, kuris yra dabar pateiktas ir po svarstymo ateinam į priėmimo stadiją.
Ne mažinama ar atimama, o nauja tvarka nuo kitų metų liepos 1 d. yra siūloma nustatyti būsimoms mamoms ir tėčiams, kad nuo kitų metų liepos 1 d. skiriamoms pašalpoms galios šita tvarka, reikėtų sąžiningai pasakyti. Lygiai kaip ir reikėtų sąžiningai pasakyti, kolegos, kurie esate įsigilinę į kitų, kaimyninių valstybių situaciją, kad tas projektas, dėl kurio priėmimo dabar balsuosime, yra faktiškai geriausias sąlygas užtikrinantis tarp visų Europos Sąjungos valstybių motinystės atveju.
Pritariau kolegių pasiūlymui dėl pavedimo Vyriausybei, kai kalbam apie ikimokyklinio ugdymo plėtrą, dėl to, kad Vyriausybė jau yra pavedusi savo nutarimu Švietimo ir mokslo ministerijai iki spalio 1 d. parengti ir pateikti ikimokyklinio ugdymo plėtros programą. Taigi darbai vyksta iš tikrųjų, ir neveidmainiaukim, ir nesakykim, kad viskas yra mažinama, atimama. Šiuo atveju kalbam apie tvarką, primenu, nuo kitų metų liepos 1 dienos, ir kviečiu sąžiningai balsuoti už.
PIRMININKĖ. M. Zasčiurinskas – prieš.
M. Zasčiurinskas (DPF). Gerbiamieji kolegos, čia buvo pasakyti žodžiai: „šis įstatymas pakankamai pagerintas.“ Pažiūrėkime į faktus. Visų pirma mes kas pusę metų nerviname mamas, matyt, mamoms tai yra labai sveika, kas pusę metų vis bloginame joms sąlygas. Ką mes padarėme dabar? Summa summarum buvo 180 % išmokos, 185 %, po to padarėme 165 %, dabar padarėme 110 %. Aš jau nekalbu, kaip kolega E. Žakaris kalbėjo apie tuos dvynukus, trynukus, kur sumažinome išmokas. Čia buvo kalbėta, kad mes dabar jau susilyginsime pagal paramą šeimai su Vakarų Europa. Su išmokom vienoje siauroje srityje susilyginsime, bet juk infrastruktūra, šeimos infrastruktūra Lietuvoje iš Europos Sąjungos valstybių yra bene blogiausia. Šeimos kompleksui skiriamos lėšos yra 2,5 karto mažesnes negu Europos vidurkis, ir mes sakome, kad taip pagerinom.
Ir dar. Aš kalbėjau du kartus dėl tų 12 ir 24 mėnesių. Kaip dabar elgtis šeimoms? Šis įstatymas įsigalios po metų. Ir tie, kurie nuspręs didinti savo šeimą, gimdys, tai jiems jau galios 24 mėnesių sankcijos. Ar tai yra gerai? Dėl to aš galvoju, kad įstatymas pagerintas ta prasme, kad vėl atsirado galimybė rinktis dvejus metus, bet apskritai to nepakanka motinystei ir šeimai užtikrinti. Ir tik Prezidentė dabar gali kaip paskutinė instancija priimti teisingą sprendimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Kubilius – už.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, visų pirma noriu padėkoti absoliučiai daugumai Socialinių reikalų ir darbo komiteto, nes jie pasiekė gerą konsensusą komitete dėl šio svarbaus įstatymo projekto. Kiek mačiau, absoliuti dauguma iš tiesų pritarė šiam projektui. Sveikinu, nes, manau, tai yra mūsų bendras rūpestis šioje srityje pasiekti ir racionalumo, ir tinkamos paramos, ir galų gale vis tiek turime žiūrėti į valstybės pinigus. Jeigu mes, neturėdami pakankamai biudžete pajamų, bandome demonstruoti nepakeliamą paramą gimstamumui, tai galų gale gula ant tų pačių gimstančių vaikų kaip didelė valstybės skola, kurią mes jiems paliksime.
Antras dalykas. Be abejo, gerai, kad Lietuvoje padidėjo gimstamumas per paskutiniuosius porą metų, ir tuo tikrai galime džiaugtis. Taip pat turime atsiminti, kad vis dar nepasivijome Estijos gimstamumo, atsiliekame nuo gimstamumo Estijoje, o Estijoje parama gimstamumui yra dvigubai mažesnė, negu buvo iki šiol Lietuvoje. Tokia turtinga šalis kaip Liuksemburgas, turinti didžiausią BVP vienam gyventojui visoje Europos Sąjungoje, iki šiol turėjo, bent jau vakar aš taip išgirdau tokią informaciją, 6 mėnesių gimstamumo paramą, dabar dėl krizės sumažino iki 4 mėnesių, nes irgi negali sau to leisti.
Gerbiamieji kolegos, aš tikrai kviečiu balsuoti už ir kviečiu paremti šį įstatymo projektą, ir rūpintis, be abejo, vaikų darželių ir lopšelių infrastruktūra, apie ką kalbėjo ir kolega M. Zasčiurinskas. Gaila, kad jam, būnant, rodos, socialinių reikalų viceministru, šiam reikalui nebuvo skiriama tinkamo dėmesio tuo metu, kai tam buvo galima skirti. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. V. Gedvilas – prieš.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju posėdžio pirmininkei. Aišku, situacija valstybėje nėra gera, biudžete trūksta pinigų. Aišku, dabartinė Vyriausybė ieško įvairių galimybių, kaip tą biudžetą surinkti.
Praėjusią kadenciją, kai, kaip gerbiamas premjeras minėjo, ir gerbiamasis M. Zasčiurinskas buvo viceministru ir kai buvo praėjusi Vyriausybė, mes priėmėm labai gerą įstatymą. Tą įstatymą, apie kurį dabar kalbame. Tas įstatymas leido ir sudarė galimybę didėti gimstamumui Lietuvoje. Mes puikiai žinome, kad per 20 metų Lietuvoje gyventojų skaičius sumažėjo. Mes ieškome ir visi kartu norime, kad tas gyventojų skaičius didėtų. Tai ta priemonė, kuri buvo priimta praeitos Vyriausybės, aš manau, buvo labai gerai ir pozityvi. Aš manyčiau, kad Vyriausybei reikia galvoti ne kaip atimti pinigus iš jaunų mamų ir iš šeimų, bet reikia galvoti, kaip juos uždirbti. Taip uždirbti, kad į biudžetą kuo daugiau įplauktų tų pinigų. Norint apie tai galvoti, aišku, lengviausias kelias yra viską nukirsti. Bet priėmus racionalius sprendimus, kad būtų sudarytos geros galimybės verslui, geros galimybės vidaus apyvartai, kuri kurtų bendrąjį vidaus produktą, kuri neštų į biudžetą kuo daugiau pinigų, nereikėtų galvoti apie tai, kaip mamoms atimti pinigus. Todėl aš negaliu palaikyti šio įstatymo projekto. Aš manau, ir daugelis mūsų negali palaikyti šito įstatymo projekto todėl, kad jis yra ydingas. Mes skriaudžiame savo šeimas, iš kurių labai daug visi tikimės. Aš balsuosiu prieš.
PIRMININKĖ. Ir R. Juknevičienė – už.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nė vienam nėra lengva balsuoti dėl šio sprendimo. Visada geriau duoti. Tik vieniems yra lengviau arba bus lengviau be jokios atsakomybės už finansinę šalies padėtį paspausti mygtuką „prieš“.
Noriu pabrėžti – net ir priėmus šį įstatymą Lietuvos valstybės parama motinystei liks pati palankiausia visoje Europoje, nors nesame patys turtingiausi. Ko gero, prie skurdžiausiai gyvenančių Europos Sąjungos valstybių. Net Švedijoje, kaip pavyzdį noriu dar kartą pabrėžti, klestinčios gerovės šalyje, lyginant su mūsų galimybėmis, parama nėra tokia palanki tėvams. Ten 13 mėnesių 80 %, ir lubos, vadinamosios lubos išmokoms. Tikrai reikia infrastruktūros, kuriančios draugišką šeimai aplinką ir tą būtina daryti. Ir ši Vyriausybė, ir kitos vyriausybės turės ką daryti.
Mielieji kolegos ir visi, kurie mūsų klausosi, na, negalime šiandien socialinės apsaugos srity važinėti pačiu geriausiu mersedesu. Iš tikrųjų turime padėti ir padedame, ir padėsime. Aš noriu palinkėti visiems daug didesnės atsakomybės ir balsuojant, ir svarstant, nes kada nors ir jums tikrai teks, aš tikiu, būti Vyriausybėje, ir patys matysite, kaip reikia nelengvai priimti šiuos sprendimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. 4 pasisakė už ir 4 – prieš. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5, 6, 16, 18, 19, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 57, prieš – 33, susilaikė 15. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5, 6, 16, 18, 19, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.
Replika po balsavimo – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Labai aiškiai matyti, kas yra asmenybės susidvejinimas. Prieš dvejus metus, 2,5 metų nereikėjo žinoti nei kaip Liuksemburge, nei kaip Estijoje, nei kaip kitur, nes tada reikėjo eiti į rinkimus ir garsiai sakyti, kad mes už šeimą. Dabar, kai reikia atsakyti už valstybę, tada ir Liuksemburgą sužinome, ir kitus dalykus. Aš jums pasakysiu paprastai: net dalinti nemokate, ne tik auginti, nes nekaišioję į visokius DPI institutus, susitvarkę su savo kitomis išmokomis rastumėte ir tom mamom pinigų. Dabar mėtote pinigus visokiems viešinimams, demokratijos reitingams ir kitiems dalykams, o tuo metu Lietuvos žmonės, Lietuvos gyventojai netenka savo pajamų. Jau nekalbu apie tai, kad jūs sugebėtumėte ką nors pagausinti, nors ką nors uždirbti.
PIRMININKĖ. L. Dinius.
L. DINIUS (KPF). Dėkui, Pirmininke. Galbūt būčiau ir nėjęs prie šito mikrofono, jeigu premjeras nebūtų čia taip spekuliavęs, sakyčiau, absoliučia Socialinių reikalų ir darbo komiteto dauguma. Žinodamas, kaip ten vyko diskusijos ir kiek kartų buvo kalbama šiomis temomis, aš noriu pasakyti jums, premjere, kad priimtas sprendimas yra toks, nesakyčiau, kad tipiškai konservatoriškai dviveidiškas, nes dauguma jūsų partijos narių mąsto vis dėlto kitaip, tačiau tas jūsų devizas ar įsitikinimas, kuris nuolat yra demonstruojamas ir kurį būti galima perfrazuoti, matyt, pritaikant garsiojo vado Mao Dzeduno posakį: „Kuo blogiau, tuo geriau!“, manau, daugumai tampa pernelyg akivaizdus, kai negirdima jokių argumentų, nenorima nieko girdėti, o vadovaujamasi tiktai šiuo principu. Kam geriau, yra atviras klausimas, galima apie jį diskutuoti, bet kam blogiau, aišku visiems. Blogiau Lietuvos žmonės, Lietuvai ir visiems mums. O kam geriau?
PIRMININKĖ. S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Atvirai šnekant, mane nustebino premjero replika apie vaikus, kurie gims su skolomis. Vis dėlto pasakysiu, kad mano požiūriu, geriau gimti su būsimom skolom, nei apskritai negimti. Aš tikiuosi, kad jaunos šeimos vaikus gimdo ne dėl pinigų, bet vis dėlto paraginsiu. Iki spalio 1 d. dar galioja dabartinis, tikrai geras įstatymas, o toliau viskas po truputį gali blogėti. Tai turite, mielieji tėvai, tris mėnesius gerai pasidarbuoti. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos ir klausantys mūsų, iš tikrųjų mes šiandien vieną įstatymo pataisą, kurią siūliau, priėmėm ne visai tą. Mechanizmas yra abejotinas ta prasme, kad mes labai staigiai padidinom skaičiavimo laikotarpiui motinystės pašalpą be pereinamojo laikotarpio, ką darydavome anksčiau. tai gali sukelti tam tikrų problemų įgyvendinant, todėl tikrai pasižadu rudens sesijos pradžioje grįžti prie šio klausimo ir sureguliuoti taip, kad nebūtų tam tikrų teisėtų lūkesčių problemų. Tikrai reikia reaguoti, turbūt Seimo salėje ne visi Seimo nariai susigaudė, dėl ko mes čia balsuojame. Galų gale M. Zasčiurinskas kalbėjo priešingai, nei buvo parašyta. Tikrai grįšim prie to ir tikrai tą klausimą reikės reguliuoti.
O šiaip ieškosim sprendimų socialinio draudimo sistemoje, ieškosim palankesnių sprendimų, nei dabar priėmėm, kai kalbėsime apie socialinio draudimo sistemos reformą, ir jeigu bus nutarta, kad dalį išlaidų pasiima valstybės biudžetas, tada „Sodroje“ atsiras kitos galimybės spręsti visus šiuos šiandien diskutuojamus klausimus. Mano užregistruotas protokolinis nutarimas, kurį siūlau šiandien priimti, kaip tik ir siūlo Seimui aiškiai įsitraukti į socialinės reformos procesą, kartu tuos visus klausimus dar pašlifuoti ir padaryti palankesnį režimą motinoms, nei mes dabar priėmėm.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, kai mes baigsim su lydinčiaisiais, tuomet pristatysime jūsų protokolinį nutarimą.
A. Valinskas.
A. VALINSKAS (TPPF). Dėkoju Pirmininkei. Aš irgi pritariu pasiūlymui, kad dar liko trys mėnesiai jauniems tėvams pasidarbuoti, ir siūlyčiau priimti rezoliuciją, kad tos būsimos mamos, kurios neturi su kuo darbuotis, galėtų kreiptis į S. Stomą. (Juokas salėje)
PIRMININKĖ. Linksma gaida ir baigiam. Pertrauka iki 12.40 val. 15 minučių pailsėkite.
Pertrauka
PIRMININKĖ. Kviečiu dirbti toliau ir savo kolegas kviesti į salę, nes vėl visas blokas įstatymų, kuriuos reikia ne tik svarstyti, bet ir priimti.
10.52 val.
Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2289(2). Svarstymas. Tribūnoje – V. V. Margevičienė, Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
Kolege, aš jums patarčiau pristatyti visą bloką – Nr. XIP-2289, Nr. XIP-2290(2), Nr. XIP-2291(2), Nr. XIP-2292(2)2 ir Nr. XIP-2293(2).
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Taip, gerbiamoji Pirmininke. Pirmiausia Nr. XIP-2288(2). Ir tada penki Statuto lydintieji. Aš noriu pasakyti, kad komitetas bendru sutarimu visiems projektas pritarė, nes visi projektai yra taisomi pagal laikinąjį įstatymą. Komitetas bendru sutarimu pritarė visiems penkiems.
PIRMININKĖ. Jūs pristatėte ir projektą Nr. XIP-2288(2)?
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Taip, Nr. XIP-2288(2), nes pagal jį ir yra. Nr. XIP-2288(2), tai čia yra 1 straipsnio 15 straipsnio pakeitimas.
PIRMININKĖ. Palaukit! Tai tada gal jūs paskaitykite pavadinimą, nes čia taip, kaip pateikta darbotvarkėje iš jūsų komiteto, yra visai kitaip. Tai ar Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnis turi ką nors bendra su šiuo visu bloku?
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Taip. Nes juose yra…
PIRMININKĖ. Pas mus viskas atskirai. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, būkite malonūs! Gerbiamoji pranešėja, būkite maloni, pagal tai, kaip aš pasakiau, neimprovizuokim. Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2289(2), Vidaus tarnybos statuto 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2290(2), Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2291(2), Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2292(2) ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2293(2). Tai yra vienas blokas, kuris turi ryšį su mūsų ką tiktai priimtu Ligos ir motinystės įstatymu.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Tikrai taip.
PIRMININKĖ. Būkite maloni, taip ir pristatykite.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Tikrai taip. Gerbiamoji Pirmininke, labai atsiprašau, taip ir pristatau. Darbotvarkėje buvo parašyta kitaip, taigi labai atsiprašau. Labai atsiprašau. Taip ir pristatau. Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jam komitetas pritarė bendru sutarimu.
Vidaus tarnybos statuto 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Komitetas po svarstymo taip pat pritarė bendru sutarimu. Pastabų nebuvo.
Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Komitetas pritarė bendru sutarimu. Pataisų nebuvo.
Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
Taip pat Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Po svarstymo komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pristatytas visas blokas. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Ar po svarstymo galime bendru sutarimu pritarti projektams Nr. XIP-2289, Nr. XIP-2290(2), Nr. XIP-2291(2), Nr. XIP-2292(2) ir Nr. XIP-2293(2)? Galime. Siūlau visus šiuos įstatymus priimti ypatingos skubos tvarka.
12.56 val.
Pirmasis – Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio pakeitimo įstatymas. 1 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. Dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti nėra. Bandome balsuoti, nors nematau čia 71 Seimo nario. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Nėra. Gerbiamieji kolegos, jeigu norime šiandien baigti, būkite malonūs, paprašykite savo kolegų, kad grįžtų į salę, kad galėtume balsuoti. Atidedam balsavimą.
12.57 val.
Toliau bandome balsuoti dėl Vidaus tarnybos statuto 41 straipsnio pakeitimo įstatymo. Kas už tai, kad būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Nėra.
Tai gal neišdykaujam ir šio bloko kol kas nejudinam, nes trūksta žmonių.
12.58 val.
Siūlau darbotvarkės 1-10 klausimą – projektą Nr. XIP-2288(2), apie kurį norėjo kalbėti V. V. Margevičienė. Dabar mes jai duosime galimybę pristatyti šį klausimą. Svarstymo stadija.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tikrai dabar pristatau jums Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šį 15 straipsnį mes pildome dviem papildomais straipsniais, tai yra dėl įstatymo įsigaliojimo ir taikymo, du papildomi straipsniai. Jie buvo reikalingi dėl to, kad nuo 2011 m. liepos 1 d. naujai skiriamos socialinio draudimo pašalpos. Ir tiek. Komitetas bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkui. Diskutuoti užsirašęs K. Daukšys. Nematau Kęstučio. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam įstatymui? Bandome balsuoti. Kas po svarstymo pritariate Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 73 Seimo nariai. Už – 48, prieš – 1, susilaikė 24. Po svarstymo pritarta.
Čia siūlau irgi ypatingos skubos tvarką. Ar galime tam pritarti? Pritarta. Įstatymas vieno straipsnio. Dėl viso įstatymo iš karto balsuojate. Kas už tai, kad būtų priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai. Už – 50, prieš – 5, susilaikė 21. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
13.01 val.
Dabar siūlau balsuoti dėl Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio pakeitimo įstatymo. Kas pritariate jo priėmimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai. Už – 63, prieš – 3, susilaikė 20. Valstybės saugumo departamento statuto 43 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
13.02 val.
Vidaus tarnybos statuto 41 straipsnio pakeitimo įstatymas. Kas už tai, kad būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai. Už – 58, prieš – 3, susilaikė 22. Vidaus tarnybos statuto 41 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
13.03 val.
Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymas. 1 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 2 straipsnis? Priimtas. Dėl viso įstatymo norinčių kalbėti nėra, todėl kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai. Už – 62, prieš – 1, susilaikė 22. Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
13.04 val.
Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 53 straipsnio pakeitimo įstatymas. Du straipsniai. 1 straipsnis. Galime priimti? Priimtas. 2 straipsnis? Priimtas. Dėl viso įstatymo: 4 – už, 4 – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 53 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai. Už – 62, prieš – 2, susilaikė 25. Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 53 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
13.05 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. 1 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas. 2 straipsnis? Priimtas. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl viso įstatymo. Kas už tai, kad būtų priimtas Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 68 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 84 Seimo nariai. Už – 61, prieš – 4, susilaikė 19. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 68 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
13.06 val.
Gerbiamieji kolegos, jums yra išdalintas protokolinis nutarimas „Dėl Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos reformos koncepcijos tolesnio svarstymo Seime ir įgyvendinimo eigos“. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam protokoliniam nutarimui? M. Zasčiurinskas nori kalbėti šita tema. Prašau.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš pritariu tam nutarimui iš esmės, tačiau prašau atkreipti jūsų dėmesį į datą. Komitetas turi užbaigti darbą iki rugsėjo 10 d., tai visai nerealu.
PIRMININKĖ. Gal, komiteto pirmininke, atsakykite į šį klausimą.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, aš noriu atkreipti dėmesį į formuluotę. Kalbama, kad mes iki rugsėjo 10 d. turime pateikti Seimui siūlymus, kaip svarstysime toliau, visą grafiką, kaip mes svarstysime visą socialinio draudimo paketą. Dėl grafiko ir visų darbų apimties tikrai nėra jokios problemos komitetui susitarti. O aš manau, realiai planuodami, mes galėtume dėl pačios koncepcijos susitarti iki spalio vidurio, kad galėtume biudžetą priiminėti aiškiai matydami, ką daryti, ir Seimo nutarimu patvirtinti šitą reformą.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Mečislovai, tenkina jus toks atsakymas? Dar A. Sysas nori kalbėti.
A. SYSAS (LSDPF). Atsakius pirmininkui, mano klausimas tada būtų tikslesnis. Kada bus komiteto posėdis šituo klausimu?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kai susitarsime komiteto nariai, iš karto ir organizuosime.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, nesutinka Mečislovas bendru sutarimu, tada balsuojame. Kas pritariate protokoliniam nutarimui „Dėl Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos reformos koncepcijos tolesnio svarstymo Seime ir įgyvendinimo eigos“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio protokolinio nutarimo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai. Už – 72, prieš – 1, susilaikė 15. Protokoliniam nutarimui pritarta. Repliką – A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aišku, iškils problema vykdant 2 punktą, nes Seimas nesusitaria. Ar reikia tikėti, kad mes dar turėsime sesiją iki rugsėjo 10 d., kad komitetas galėtų įvykdyti šitą 2 punktą?
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš tiesiog norėčiau priminti mūsų susitarimus, kurie buvo ir per seniūnų diskusijas, ir, man atrodo, iš tribūnos esu sakiusi. Pagal aplinkybes ir būtinybę galime susirinkti į neeilinę sesiją rugsėjo 7 d., t. y. antradienį, 7 ir 9 d. turėti posėdžius, jeigu bus darbų, kurių nepadarėme, o 10 d. jau pradėti normaliai rudens sesiją. Bet pagal būtinybę, jeigu tokia bus. O šiaip, gerbiamasis Algirdai, jūs, kaip Seimo senbuvis, galiu pasakyti, kad nuo rugsėjo 1 d. tai jūs visada Seime būnate.
13.10 val.
Baudžiamojo kodekso 1511, 153 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1715(3) (priėmimas)
Gal dirbame toliau. Baudžiamojo kodekso 1511, 153 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. J. Sabatauską kviečiu į tribūną. Mes, atvirai pasakius, viską turime, Juliau. Aš galiu pasakyti, kad yra naujas pono V. Mazuronio pasiūlymas prieš dėl 1 straipsnio.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ten yra Teisės departamento pastaba dėl kolegos V. Mazuronio pasiūlymo, dėl kurio Seimas jau yra balsavęs. Komitetas svarstė komiteto posėdyje Teisės departamento pasiūlymą ir tam pasiūlymui pritaria, kad taikyti sankcijos apatines ribas, konkrečiai laisvės atėmimo apatines ribas, dėl apysunkio nusikaltimo netikslinga ir tai visai iškrenta iš viso kodekso bendros sistemos. Komitetas apsisprendė pritarti Teisės departamento pastabai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Bet aš dabar noriu iš karto suteikti žodį V. Mazuroniui. Pirmiausia, gerbiamieji kolegos, dėmesio! Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad yra 29 Seimo nariai, palaikantys tris V. Mazuronio pataisas? Yra. Ir tegul tada pirmąją pataisą gerbiamasis Valentinas pristato. Tai yra naujas 1 straipsnis.
V. MAZURONIS (TTF). Čia 1 straipsnio, t. y. 149 straipsnio 3 ir 4 dalies pakeitimas. Čia J. Sabatauskas komentavo šiek tiek kitą mano pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Jis tik Teisės departamento kol kas komentavo.
V. MAZURONIS (TTF). Aš suprantu, bet tas Teisės departamento ne dėl šių straipsnių, nes jau dabar čia yra apatinė riba. Mielieji kolegos, čia kalbama apie 149 straipsnį, kuriame kalbama apie išžaginimą. Dabartiniu metu 149 straipsnyje tas, kas išžagino nepilnametį asmenį, yra baudžiamas laisvės atėmimu, noriu pabrėžti, nuo 3 metų iki 10. Aš manau, kad nepilnamečio išžaginimas ir baudimas laisvės atėmimu tik 3 metams yra tikrai per mažai. Todėl aš siūlau tą apatinę ribą nuo 3 metų pakelti iki 5. Mano pasiūlymas dabar skambėtų taip: „Tas, kas išžagino nepilnametį asmenį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 5“, buvo nuo 3, ir paliekama viršutinė riba „iki 10 metų.“ Pasiūlymo antrojoje dalyje „Tas, kas išžagino mažametį asmenį…“ Noriu pabrėžti, kad nepilnametis, tai reiškia nuo 14 iki 18 metų, o mažametis yra iki 14 metų. Dabartiniame tam, kas mažametį, žemutinė riba yra 5 metai. Aš manau, kad mažamečio, t. y. iki 14 metų, išžaginimo apatinė riba turėtų būti aukštesnė, ir siūlau 7 metus. Tai skambėtų: „Tas, kas išžagino mažametį asmenį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 7“, buvo nuo 5, „iki 15 metų.“ 15 metų ir buvo. Tokia mano pirmojo pasiūlymo esmė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kurie norite palaikyti pataisą, nėra norinčių prieš kalbėti, gal darniai sutariame, kad jūs nekalbate?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Pirmiausia tai yra naujas straipsnis, kurio šiame projekte nėra.
PIRMININKĖ. Taip, jis ir pristatė, kad siūlo papildyti įstatymo projektą nauju 1 straipsniu.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Šis straipsnis projekte yra nekeičiamas.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, tada jūs paaiškinkite, nes čia yra visos pataisos.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dėl 149 straipsnio. Šio straipsnio projekte nebuvo ir pagal Statutą šis siūlymas yra nesvarstytinas. Komitetas jam nepritarė. Toks pat analogiškas siūlymas buvo ir anksčiau, komitetas bendru sutarimu tam nepritarė.
PIRMININKĖ. Prašom. G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Dėl vedimo tvarkos. Labai ačiū. Norėčiau, kad būtų atsakyta aiškiai, ar mes vadovaujamės nauja teisine tvarka ir logika, kad straipsniai, kurie nėra siūlomi keisti… atsiranda kiti straipsniai. Tokiu atveju mes, manau, darytume blogus precedentus ir aš prašyčiau komiteto pranešėją pasakyti, ar mes apskritai galime svarstyti tokius straipsnius.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš sakiau, kad jie nesvarstytini.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Tai jūs taip ir pasakykite, juodu ant balto…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega komiteto pranešėjau, iš tikrųjų Seime yra neaišku, ar V. Mazuronio pataisos turi ryšį su dabar svarstomais klausimais, t. y. 140 straipsniu. Jeigu taip, tai mes tada pataisą svarstome, jeigu ne, mes…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ne, šis straipsnis iš viso…
PIRMININKĖ. Palaukite, aš pabaigsiu! Jeigu ne, tada ponas V. Mazuronis turės įregistruoti dėl kitų straipsnių pataisas. Kaip čia yra? Į kitą projektą visai…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Šis straipsnis šiame projekte nekeičiamas ir pagal Statutą jie iš viso yra nesvarstytini. Todėl komitetas jam nepritarė, ir ne tik todėl. Pateikimo nebuvo.
PIRMININKĖ. Prašom. V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis komiteto atstove, šie straipsniai mano buvo pasiūlyti ir šiuos straipsnius jūs komitete svarstėte, po to teigėte Seimui, kad sujungėte ir mano siūlymus su Prezidentės siūlymais siūlydami mano aną įstatymą atmesti. Tačiau kai sujungėte, jūs manėte, kad nereikalinga šiuos straipsnius įtraukti. Aš siūlau ir kviečiu Seimą apsispręsti, kad sujungimo metu, kitaip negu yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonė, šie straipsniai turėtų būti palikti ir už juos būtų balsuojama. Priešingu atveju, mielieji, už nepilnamečių išžaginimą, jeigu jūs sustojate prie 3 metų ir teisininkai aiškina, kad čia viskas gerai, tai aš dar kartą kreipiuosi ir į narius, ir į pirmininką poną S. Šedbarą: ką ir už kiek jūs ginate?
PIRMININKĖ. Gerbiamasis S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš norėčiau, kad manęs dabar paklausytų kolega V. Mazuronis. Jeigu jūs norite, kad šis projektas būtų svarstomas, tai jūs jį įregistruokite, sulaukite pateikimo, svarstymo ir priėmimo. Nė jokiuose dokumentuose nėra pažymėta, jūs peržiūrėkite protokolus, aš jums jau sakiau praeitą posėdį svarstymo metu, šis jūsų projektas nėra sujungtas su šiuo dabar projektu. Nėra sujungtas. Kita kalba pasakyti ar užtenka lietuvių? Tai vienas dalykas.
Kitas dalykas. Kadangi jūsų pateiktas visas projektas buvo ne vien dėl šio straipsnio, o dar prikabinti du ar trys straipsniai, tai komitetas apsisprendė, kad jis nejungtinas, jį reikia atmesti ir iš naujo registruoti. Šitaip buvo paaiškinta praeitą kartą posėdžio metu ir Seimas bendru sutarimu komiteto sprendimui atmesti jūsų variantą pritarė. Procedūra baigta. Jūs dabar registruokite normalų įstatymą, pateikite, komitetas svarstys ir komitetas neturi jokio nusistatymo, bet reikia procedūras atlikti. Dabar mes priimame du straipsnius ir tik dėl jų gali būti teikiami siūlymai. Viskas.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, nutraukiu diskusiją. Iš tikrųjų šiandien priėmimo stadija yra Baudžiamojo kodekso 1511 ir 153 straipsnių ir pasiūlymai tik dėl tų straipsnių. Dabar gerbiamojo V. Mazuronio yra pasiūlymai dėl 149, 150 straipsnių. Vadinasi, jūs turite registruoti visiškai naują savo projektą… (Balsai salėje) Dabar sako, kad nebuvo.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Buvo, bet jis buvo atmestas Seimo.
PIRMININKĖ. Jeigu jis Seime jau buvo atmestas, jūs galite dar kartą registruoti. (Balsai salėje)
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Seimas išsakė savo nuomonę.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš nutraukiu diskusiją. Čia iš tikrųjų jau yra nestatutinis darbas. Yra aiškiai pasakyta, apie ką mes dabar kalbame. 1501 ir 153 straipsniai. Pataisos registruotos gali būti tik dėl šių. Todėl dabar žiūriu toliau. Dėl 1511 pataisa yra registruota S. Stomos. Gerbiamasis Sauliau, prašau pateikti pataisą.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Iš tikrųjų ši pataisa tikrai negriauna sistemos, o tiesiog ją padaro dar logiškesnę. Mes jau įvedame 16 metų ribą, kurios anksčiau nebuvo, tai natūralu, kad ne vien tik laisviems lytiniams santykiams ta riba turi galioti, bet ir esant kitiems, sakykim, seksualinių paslaugų pirkimo ar kitas punktas – piktnaudžiavimas turima valdžia atveju – irgi turėtų būti diferencijuojama. Jeigu yra numatyta bauda tam tikros veikos su nepilnamečiais, sakykime, su 17-mečiu yra iki 3 metų, tai aš papildau, kad būtų numatyta, kad jeigu nepilnametis yra jaunesnis negu 16 metų, bausmės tiesiog yra didesnės. Tiesiog šiek tiek sugriežtinamos bausmės, kai šitos neleistinos veikos atliekamos su jaunesniais negu 16 metų.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Komitetas nepritarė, nes šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje, jeigu jūs atkreipsite dėmesį, prieš tai buvo du kriterijai, dėl kurių buvo taikoma baudžiamoji atsakomybė. Vienas kriterijus, kai tenkino lytinę aistrą, santykiavo su nepilnamečiu už atlygį, kitaip sakant, siekė pripratinti prie prostitucijos arba paruošti. Antras kriterijus, kai tuos pačius veiksmus atliko asmenys – tai tėvai, įtėviai, globėjai ar kiti asmenys, nuo kurių nepilnametis yra priklausomas. Toks kriterijus. Už tokius dalykus buvo griežtesnės sankcijos. Mes įvedėme trečią kriterijų, kai asmuo, pilnametis asmuo, tuos pačius veiksmus atliko su asmeniu, jaunesniu negu 16 metų. Dabar kolega paima ir tuos pačius 16 prideda ir prie tų, kur už pinigus, ir kai tuos pačius veiksmus atliko tėvai ir globėjai, papildydamas naujomis dalimis. Iš esmės mūsų papildymas yra išsamesnis, geresnis ir jis priimtas kaip kompromisinis, nes jeigu jau vieni kriterijai buvo, tai yra už atlygį ir kai tuos pačius veiksmus atlieka tėvai ir globėjai, tai trečias kriterijus, kai tie veiksmai atliekami su asmeniu, jaunesniu kaip 16 metų. Todėl nereikia jau tų pačių trijų dalių dar kartą skaidyti į dvi dalis.
PIRMININKĖ. A. Stancikienė.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Todėl komitetas…
PIRMININKĖ. Kolega, trumpiau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …nepritarė.
PIRMININKĖ. A. Stancikienė palaiko pataisą.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Jūs ne visai teisingai turbūt pasakėte.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš teisingai šimtu procentų pasakiau.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Kaip aš supratau ir dar pasitikslinau su pataisos teikėju, tai jo pataisos tiesiog sugriežtina bausmę ir atsakomybę, jeigu tvirkinamas arba kažkokie veiksmai atliekami…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Čia ne tvirkinimas.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). …su jaunesniu vaiku, nepilnamečiu, jaunesniu negu 16 metų. Todėl manau, kad yra visai logiška ir siūlau palaikyti pataisą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kolegos, jeigu kalbėtume…
PIRMININKĖ. Viskas, jums nesuteiktas daugiau žodis. Prašom balsuoti. Kas palaikote S. Stomos pataisą, balsuojate už, kas palaikote komiteto nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). S. Stoma negarbingai elgiasi. Klausymų metu sutiko…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūs dabar nekomentuojate, aš išjungsiu tribūnos mikrofoną.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Išjunkite.
PIRMININKĖ. Balsavo 75 Seimo nariai: už – 26, prieš – 5, susilaikė 44. Pataisai nepritarta.
Toliau yra gerbiamojo V. Mazuronio pataisa. Siūloma pakeisti 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1511 straipsnį ir išbraukti šio straipsnio 5 dalį. Gal jūs pakomentuokite, ką jūs turėjote omeny.
V. MAZURONIS (TTF). Kolegos, čia išbraukti 5 dalį, kurioje rašoma, jog šio straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai nelaikomi nusikaltimu, jeigu tarp veiksmų dalyvių nėra didelio amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo. Čia kalbama apie lytinį santykiavimą su nepilnamečiais. Man atrodo, jeigu mes išbraukiame šį straipsnį, vadinasi, kad bet koks santykiavimas su nepilnamečiais, jaunesniais negu 16 metų, būtų baudžiamas pinigine bauda arba t. t., kaip nurodyta straipsnyje. Jeigu mes parašome šitą ir paliekame tą 1 straipsnio, vadinasi, kad tam tikrais atvejais, jeigu tarp jų nėra didelio amžiaus skirtumo (ką reiškia didelis amžiaus skirtumas?), dvasinės ar fizinės brandos skirtumo, tai leidžiama pilnamečiui santykiauti su nepilnamečiu. Manau, kad turėtų būti aiškiai vienareikšmiškai pasakyta, kad pilnamečio santykiavimas su nepilnamečiu yra neleidžiamas ir baudžiamas nuo baudos iki kitų dalykų.
PIRMININKĖ. Komiteto išvada?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Komitetas nepritaria, nes čia yra nauja norma. Sujungus kelis projektus ir apibendrinus, išanalizavus kitų šalių praktiką, kad ten yra taikoma atsakomybė tais atvejais, kai yra didelis amžiaus skirtumas tarp asmenų arba tarp jų išsivystymo, sakysime, tiek dvasinio, tiek fizinio ir kitokio, kai yra dideli brandos skirtumai… Buvo paimtas kelių šalių pavyzdys. Vienose buvo numatyti konkretūs laikotarpiai, kitose nebuvo konkrečių laikotarpių ir buvo apsispręsta taip. Taip, iš tikrųjų tai yra vertinamasis kriterijus, bet kiekvienu atveju pagrindinis žodis, aišku, tektų ekspertams. Aš pasakysiu jums paprastą pavyzdį. Mes įvedėme naują kriterijų – 16 metų. Jeigu pilnametis asmuo lytiškai santykiavo ar kitaip tenkino aistrą su jaunesniu kaip 16 metų asmeniu, nesant išžaginimo ar prievartavimo požymių, kitaip sakant, tai buvo abiejų pusių savo noru, be vienos dienos šešiolikmetis su ką tik sukakusiu 18 metų asmeniu, kaip, jūsų nuomone, didelis skirtumas? Ne treji metai, dveji metai ir dvi dienos, tarkim. O jeigu būtų dvigubas amžiaus skirtumas, tarkim, 15 metų ir 30 arba 40, tai, aišku, skirtumas didžiulis.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega, dėkoju.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Todėl nepritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. R. Smetona – už pataisą.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Vienam susilaikius, atsiprašau.
R. SMETONA (TTF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, šioje nuostatoje, kurią kolega Valentinas siūlo išbraukti, surašytos aplinkybės, kuriomis visada galima manipuliuoti taip, kad būtų galima išsukti nuo bausmės, išgelbėti prievartautoją, homoseksualą, vaikų tvirkintoją, žagintoją. Ir tokių nuostatų, tarp kitko, mūsų Baudžiamajame kodekse, ypač šiomis temomis, yra nemažai. Todėl mane stebina ir šios nuostatos, ir jų gynėjai, kurie pasiremia Europos šalių panašiomis teisės normomis, dar įvairiausiais argumentais. Viskas skirta tik tam, kad būtų sudarytos galimybės teismuose išgelbėti šituos asmenis. Todėl aš pasisakau už šitos labai klaidinančios ir žalingos nuostatos išbraukimą. Kviečiu ir jus tą padaryti.
PIRMININKĖ. V. Gapšys – prieš.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, Pirmininke. Aš suprantu visus nuogąstavimus, ir komitete tų nuogąstavimų buvo tikrai ne mažiau. Bet komitetas įvertino visas aplinkybes ir įvertino, kokia tai yra praktika ir kas gali nutikti. Šita pataisa ir tokia formuluotė atsirado tik dėl to, kad neišeitų taip, kad aštuoniolikmetį vaikiną siunčiam į kalėjimą, kai tuo metu jis turi tuoktis su penkiolikmete mergina. Tai irgi turim numatyti. Taip, tai yra gyvenimas, taip, taip neturėtų nutikti, taip, mes to gal ir nepateisinam, bet toks yra gyvenimas ir tokios yra gyvenimiškos situacijos. Teisės komitetui reikėjo subalansuoti šitą. Ir neįrašysi į įstatymą, kad jeigu jam vakar sukako 18, tai jis neturėtų būti teisiamas. Bus teisiami visi tie, kurie sukakę 18, ir čia tada nebus jokios išimties, ir bus tokių situacijų, kad vieną turėsim siųsti į kalėjimą, o kitą į gimdyklą. Ir gali būti labai skaudžios pasekmės.
Ir dar daugiau. Svarstydami šį jautrų klausimą kalbėjom kaip tik su vaiko teisių apsaugos kontroliere ir tikrai derinom kiekvieną žodį, kiekvieną niuansą, kad tiktai nebūtų nukrypta ir kad tiktai nebūtų leidžiama išnaudoti visų šitų. Kitas dalykas, kad ir geriausias įstatymas, aš tikiu, kad galima sugalvoti jo apėjimų ir panaudoti negeriems tikslams, bet tam mes turim kitus instrumentus, tam mes turime teisėjų atranką, tam mes turime, kalbame apie tarėjus, kad tokių atvejų įvyktų kuo mažiau, o dar geriau – nė vieno. Todėl aš sakau, kad vis dėlto mes turėtume išsaugoti tam tikrus šito įstatymo niuansus, kuriuos apsvarstė komitetas.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate V. Mazuronio pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 24, prieš – 9, susilaikė 51. Pataisai nepritarta.
Toliau yra Seimo narių E. Žakario ir E. Jonylos pataisa. Katras pristatot? E. Žakaris? E. Žakaris pristato.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Projekte yra parašyta, kad jeigu tėvas, motina, globėjai, kiti artimieji santykiauja su nepilnamečiu savo šeimos nariu, tai jie yra baudžiami, ten išvardijama, laisvės atėmimu ir t. t., ir yra bauda. Visi puikiai suprantame, kad jeigu tokie dalykai vyksta tarp šeimos narių, tai yra galimybė ir psichologiniam smurtui, ir fiziniam, ir šituos dalykus yra gana sudėtinga įrodyti. Be to, tokie santykiai tarp artimų, tai neįsivaizduoju, kad būtų galima tai įvertinti bauda. Tai mes dėl to, dėl laisvės atėmimo iki kiek metų nediskutuojame, bet manome, kad leisti atsipirkti pinigais už tokius dalykus negalima, ir siūlome išbraukti baudą.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aišku, tokiam siūlymui būtų galima pritarti ir mes tikrai būtume pritarę, jeigu už šitą veiką neatsakytų juridiniai asmenys. Nes iš tikrųjų bauda – tai baudimas yra visos šeimos, jeigu tuos veiksmus atliko tėvai, globėjai. Vadinasi, ir patys vaikai nukentėtų, nes prarastų tam tikrą sumą pinigų. Tačiau už tuos pačius veiksmus atsako ir juridiniai asmenys – globos įstaigos ir t. t. Taigi kaip tenai? Ten įstaigos nepasodinsi, t. y. būtent tada baudos taikymas. Iš esmės vien dėl juridinių asmenų paliekam, kad bauda reikalinga. Bet iš tikrųjų fizinių asmenų atveju turėtų taikomos būti tiktai, manau, kitokios sankcijos negu bauda – laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas.
PIRMININKĖ. S. Pečeliūnas – už.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš manau, kad komitetas suvokdamas, koks yra pasiūlymo sumanymas ir esmė, ir žinodamas tą situaciją, kurią dabar pirmininkas aiškino… ir papildyti šitą pataisą, komitetas tokias galias turėjo, galėjo įrašyti, kad bauda taikoma tik juridiniams asmenims, jeigu jie padarė tokias veikas. Ir išsispręstų visas klausimas. Dabar atmesdami šitą pataisą mes ne pataisom, bet pagadinam reikalą, ir ta abejonė, kuri buvo iškelta pataisos teikėjui, jinai lieka, kad nesąžiningas teismas gali pasielgti irgi nelabai kultūringai. Sakykim, globėjas turės baudą kam mokėti? Tam vaikui? Tai šiandien duos, o po pietų atsiims. Nekultūringai atrodys visas tas reikalas ir tikrai nevykusiai.
Aš vis dėlto manyčiau, kad reikėtų pritarti, tada jūs vis tiek derinsit straipsnius, šitą, kas Seime yra, ir įrašyti, kad tai taikoma tik juridiniams asmenims.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – D. A. Barakauskas.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, tiesiog negalima klausytis, kaip elgiasi komiteto pirmininko pavaduotojas būdamas tribūnoje. Jeigu yra kalbama apie kalėjimą juridiniams asmenims, žinot, aš nebežinau iš viso, ką kalbėti, ką padarė komitetas. Yra vienintelis būdas, kaip ir S. Pečeliūnas sakė, pritarti šitai įstatymo siūlomai pataisai, o ne taip nusikalbėti iš tribūnos, ir dar teisininkui. O gal bėda ta, kad M. Romerio universitete galima gauti teisininko kvalifikaciją be bazinio išsilavinimo? Gal čia ta problema?
PIRMININKĖ. Prieš – S. Šedbaras.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ne į tuos vartus…
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, galima suprasti ir pataisos autorius, galima suprasti ir kolegą Saulių, jeigu šitas pasiūlymas būtų bent jau svarstymo stadijos. Tada komitetas tikrai būtų galėjęs galvoti, čia reikia kurti galbūt net atskirą straipsnį. Priėmimo stadijoje mes nebegalim sukurti normos, nes tai yra tik pasiūlymas.
Kolegos, negalim dabar šiuo metu išbraukti, o pasiliekam tai kaip užduotį kitai visai konstrukcijai, nes pagal šitą straipsnį atsako ir juridinis asmuo. Tokia dabar yra Baudžiamojo kodekso konstrukcija ir niekas nesiūlo jos išbraukti. Juridiniam asmeniui taikoma tik bauda. Tai tokiu atveju, jeigu mes išbraukiam baudą, tai tada turim braukti juridinį asmenį. Tokio pasiūlymo nėra. Negalim išdarkyti straipsnio.
O kolegoms, kurie šitą pasiūlė, siūlau pagalvoti. Tada, matyt, reikėtų atskirą straipsnį dėl juridinio asmens, tada čia galim braukti baudą. Bet tai ateities dalykas.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – A. Valinskas.
A. VALINSKAS (TPPF). Iš tiesų susipainiojo ir komitetas, nes teisūs tie, kurie sako, kad bauda gali būti taikoma tik juridiniams, bet pati sąvoka dabar konstrukcijoje iš tiesų neeliminuoja galimybės baudą taikyti ir fiziniam asmeniui. Nors komiteto pirmininko pavaduotojas aiškina, kad to negali būti, bet tas neparašyta. Tai mes iš tiesų sujauksim visą šitą straipsnį priimdami, todėl būtų pasiūlymas daryti pertrauką. Jeigu mes nepriimame jo šiandien, parengti normalų straipsnį ir rugsėjo pradžioje, rudenį, vieną pirmųjų jį priimti. Nes tai, kas yra dabar, mes motyvuojame, kad negalime pateikti pasiūlymų, štai šito mes iš tikrųjų negalime priimti, nes tai prieštarauja kodekso konstrukcijai.
PIRMININKĖ. Jūs prašote pertraukos baudžiamojo?.. Jūs frakcijos vardu prašote? Gerbiamieji kolegos, yra siūlymas daryti priėmimo pertrauką frakcijos vardu iki rudens sesijos? (Balsai salėje) Iki kito posėdžio? Tai, gerbiamieji kolegos, tada balsuojame. Kas už tai, kad… Jeigu iki kito posėdžio, tai yra po pietų, jūs nejuokaukite! Jūs ką, iki kito posėdžio po pietų viską sutvarkysite? (Balsai salėje)
Komiteto pirmininkas turi tarti lemiamą žodį.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, jeigu norime iš tiesų blokuoti šito straipsnio, kurio esmė yra atsakomybės padidinimas, kai yra atliekami įvairūs veiksmai iki 16 metų amžiaus, mes ribą pastumiame nuo 14 iki 16 metų… Mes ilgai prie to dirbome. Dabar aš matau bandymą užblokuoti apskritai šito straipsnio priėmimą. Šioje vietoje, kur kalbama apie baudą, mes nieko jums nepatobulinsime. Aš iš karto sakau: komitetas čia jokio patobulinimo negali atlikti. Jeigu kas nors registruoja papildomus straipsnius, tai tik per papildomų straipsnių registraciją, pateikimą, svarstymą galime išspręsti problemą. Jeigu šiandien nepriimame straipsnio, komitetas šioje vietoje tikrai nieko nepatobulins, nes dar kartą kartoju: juridiniai asmenys taip pat atsako, ir be baudos šitas straipsnis negali likti.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Valinskai, jūs turite statutinę teisę – iki kada prašote pertraukos?
A. VALINSKAS (TPPF). Mes prašytume, be jokios abejonės, padaryti iki kito posėdžio, bet realiai, norint pataisyti, to laiko neužtenka. Todėl būtų logiška, kad būtų normalus įstatymas ir kad būtų išgryninta – bauda taikoma tik juridiniams asmenims. Manau, jeigu būtų priimta rudenį, niekas nuo to nepablogėtų, bet priimti taip, kaip dabar yra, tikrai mes negalime.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų pertrauka iki rudens sesijos, balsuojame… (Balsai salėje) Bet statutinė norma yra tik kitas posėdis. Tada iki kito posėdžio? Gerai. Kas už tai, kad būtų pertrauka iki kito posėdžio, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 27, prieš – 21, susilaikė 33. Pertrauka… Yra vienas trečdalis? (Balsai salėje) Lygu. Reikia vieno trečdalio. Trūksta vieno balso, kad būtų pertrauka. Nėra pertraukos.
Taigi tęsiame. Privalome balsuoti dėl E. Žakario ir E. Jonylos pasiūlymo. Visi jau pasakėte, kas ką turėjote pasakyti. Kas pritariate Seimo narių E. Žakario ir E. Jonylos pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 29, prieš – 6, susilaikė 45. Pataisai nepritarta.
Toliau yra Seimo nario J. Veselkos pataisa. Prašau, Juliau, pateikti.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlau išbraukti 151 straipsnio 1 dalį. Štai kodėl. Ši dalis pasako: jeigu įvyko santykiai laisva valia tarp, sakysime, 15-metės ar 15 su puse metų ir 18-mečio, už šitą abipusiu sutikimu įvykdytą santykį gali būti baudžiamas vyresnis žmogus iki 3 metų kalėjimo, pradedant bauda, ir iki trejų metų kalėjimo. Štai, kaip labai gražiai teisininkai visada sugalvoja sau papildomo uždarbio. Jeigu taip atsitinka, kad 15-metė pagimdo vaiką, o 18-metis tėvas, tai dabar yra tokios galimybės. Galima 18-metį tėvą pasodinti į kalėjimą, jeigu jis bus iš kokios paprastesnės šeimos, o mergina bus iš turtingos arba įtakingos šeimos, bet galima jam ir baudą duoti, ir t. t. Tas pats yra tas dvasinis skirtumas, brandumo skirtumas. Gali vienaip traktuoti, gali… Ir čia advokatams, prokurorams, teisėjams atsirado rojus. Mano paprasta tiesa yra tokia: jeigu abipusiu sutarimu ir nebuvo jokio papirkimo, kitokių veiksmų, o abipusiu sutarimu, jokio kalėjimo taikyti negalima, nes čia jau prasideda ne tų dviejų asmenų, kurie santykiavo, kreipimaisi į teismus, o visai pašalinių: uošvienių, motinų, tėvų, priklausomai nuo socialinės kilmės, ir t. t. Todėl, gerbiamieji, laisva valia yra laisva valia.
Toliau iš tikrųjų ten, kur yra prievartos atvejai, įvairūs papirkimai, ten baudos padidintos, viskas normalu. Ir dar noriu atkreipti dėmesį, jeigu išžagino nepilnametę, taip pat minimali bausmė – 3 metai. Atleiskite, ponai, kur abipusiu susitarimu įvyko ir kur yra išžaginimas, tokios pačios baudos. Nesąmonė!
Toliau, gerbiamieji kolegos, jūs pasakykite, ar jauni žmonės…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Juliau, laikas baigėsi jums!
J. VESELKA (TTF). Todėl siūlau išbraukti ir logiška išbraukti 5 dalį, nes tai visokių nesąmonių privelia – gali sodinti, gali nesodinti. Kas daugiau turės pinigų, nesodins, kas mažiau, tą sodins. Nesąmonės padarytos!
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, dėl gerbiamojo J. Veselkos siūlymo išbraukti 1 ir 5 dalis. Aišku, tos dalys yra susijusios, nes klausymų metu, kai buvo sugalvota ta konstrukcija dėl didelio amžiaus skirtumo, dėl lytinės, dvasinės, fizinės brandos skirtumo, kaip tik iš pradžių buvo manoma, kad reikia įvesti kaip kriterijų, jeigu yra toks skirtumas, tada reikia bausti. Kaip alternatyva – 16 metų amžiaus. Kai buvo pritarta 16 metų ribos įvedimui, tada konstrukcija jau buvo šiek tiek pakeista dėl to didelio skirtumo. Aš noriu pasakyti, klausymų metu ir komitetas svarstė ne vieną kartą, buvo svarstomi keli projektai, keliuose projektuose buvo siūloma įvesti kaip kriterijų 16 metų ir tam kriterijui buvo pritarta. Kolega yra kitos nuomonės. Iš tikrųjų jeigu santykiai su mažamečiu, tai laikoma, nesvarbu, kad buvo sutikimas, kad tai yra išžaginimas. Todėl jau atsakomybė būtų ne pagal šitą straipsnį, o pagal išžaginimo 149 straipsnį. Taigi komitetas tiesiog pasirinko tokį variantą – kaip kriterijų 16 metų. Jeigu būtų išbraukta, praktiškai būtų sugrįžta į pradinę stadiją.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, su visa pagarba teisininkui J. Sabatauskui, komiteto pirmininko pavaduotojui, būkite malonus, atsakykite aiškiai be išvedžiojimų, kas būtų, jeigu būtų. Mes vien dėl šio klausimo nuo darbotvarkės pradėjome atsilikti tiek, kiek per visus klausimus, kurie buvo kur kas sunkesni, neatsilikome. S. Šedbaras – prieš.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, mielas Juliau, taigi čia mūsų pagrindinis, esminis, kertinis apsisprendimas. Pastumti amžiaus ribą iki 16 metų. Prisiminkime savo dukras, kas turėjom, ar anūkes, 15, 15,5 metų. Tai ar galime mes dabar vėl grįžti prie tų ribų, kurios buvo anksčiau? Mes kaip tik sugriežtinam ir pastumiam ribą iki 16 metų. Bet kad nebūtų taip, kad 15 metų ir 11 mėnesių ir 16 metų ir mėnesio vaikinas su mergina draugaudami nebūtų teisiami, ir yra 5 dalies išlyga. Jos tarpusavyje susijusios. Ir tai yra paimta ne iš dangaus, o tiesiog pasiremta Europos Sąjungos šalių praktika. Nepasitikėti teismais mes negalime. Mes, įstatymų leidėjai, turime pasitikėti tais asmenimis, kuriuos skiriam, pritarėm skyrimui. Todėl, kolegos, aš siūlyčiau Juliui atsiimti pataisą. Tikrai negalima leisti sugrąžinti tą ribą į buvusią būseną.
PIRMININKĖ. K. Daukšys – už.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Kartais mes su Juliumi ir nesutariame ekonominiais klausimais, bet šį kartą noriu jį palaikyti. Aš manau, kad per paskutinius 15 metų Lietuvoje prikurta tiek įstatymų ir tokių vingrybių, kad pas mus reikėjo net naują Teisės universitetą įkurti. Manyčiau, kad dar sykį padaroma papildomų išlygų, apribojimų, dar ko nors, kad teisininkai turėtų papildomų darbų, nors iš tikrųjų toje vietoje kriminalizuojamas dalykas, apie kurį net nereikėtų kalbėti. Siūlyčiau kitą dalyką – gal Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstytų galimybę, pavyzdžiui, uždrausti jo nariams kokius penkerius metus po baigimo užsiimti teisine praktika. Tada būtų aišku, kad jūs neturite jokio suinteresuotumo.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate J. Veselkos pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 66 Seimo nariai. Už – 14, prieš – 6, susilaikė 46. Pataisai nepritarta.
Dabar 153 straipsnis. Gerbiamasis pranešėjau, jūs kalbėjote apie Teisės departamento… (Balsai salėje) Tai ar mes 1 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. Dabar 2 straipsnis. Gerbiamasis kolega J. Sabatauskas jau sakė, kad komitetas pritarė Teisės departamento išvadai. Ar galime bendru sutarimu tam pritarti? Pritarta. Toliau yra Seimo nario S. Stomos pasiūlymai dėl 2 straipsnio. Čia ne tas pats, kaip buvo dėl 1 straipsnio? Čia jau kitas? Prašau. Gerbiamasis S. Stoma pristato savo pataisas dėl 2 straipsnio.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Čia tikrai labai svarbi pataisa, nes beskubant komitete tiesiog buvo, matyt, pražiopsota, kad kalbant apie nepilnamečių asmenų tvirkinamuosius veiksmus liko tiktai mažamečiai. Mažamečių tvirkinimas. O kai mes įrašome 16 metų ribą lytiniams santykiams, natūralu, kad penkiolikmečių tvirkinimas turėtų būti lygiai taip pat baudžiamas. Ne lygiai taip pat, žinoma, mažamečių tvirkinimas – griežtesnės sankcijos, o jaunesnių nei 16 metų asmenų tvirkinimas – šiek tiek mažesnės sankcijos, bet jos vis dėlto turi būti. Negali būti taip, kad šita veika būtų nebaudžiama. Tuo labiau, kolegos, visiškai nelogiška, kai mes priėmėme Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos poveikio įstatymą, kur net erotikos rodymas nepilnamečiams yra baudžiamas, o tvirkinti galima, nebaudžiama. Tikrai yra logiška, natūrali, tam tikrą sistemą sukurianti pataisa ir aš labai prašyčiau ją paremti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Komiteto išvada.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Komitetas nepritarė, nes faktiškai nuo pat pradžių buvo takoskyra dėl to 16 metų amžiaus. Kitame straipsnyje yra numatyta (aš atkreipsiu dėmesį) sąvoka ne tik „santykiavimas“, bet ir „lytinės aistros tenkinimas“, kuris gali pasireikšti nebūtinai lytiniais santykiais, o kai kuo galbūt būti panašus ir į tvirkinamuosius veiksmus, bet darytų kur kas didesnę žalą. Šiuo atveju šiam straipsniui negalime nepritarti ir dėl kitos priežasties, nes iš straipsnio pavadinimo išnyktų mažamečio… „Mažamečio“ sąvoka taikoma ir kituose Baudžiamojo kodekso straipsniuose, taigi reikėtų faktiškai tuomet visuose peržiūrėti. Tam nepritarta, nes iš esmės projekto tikslai buvo pasiekti sugriežtintą atsakomybę ir už tvirkinimą, pažiūrėkite, bausmė padidėjo iki penkerių metų, buvo tik iki trejų. Kolega siūlo mažesnį laisvės atėmimą – iki trejų metų.
PIRMININKĖ. A. Stancikienė – už.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Aš noriu palaikyti pataisą ir iš tikrųjų manau, kad jinai yra labai reikalinga, ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. V. Mazuronis – prieš.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Aš palaikyčiau šitą pono S. Stomos siūlymą, jeigu jis teigtų, kad 1 dalyje, kur rašoma 1 punktas, yra padaryta klaida. Kadangi dabartiniu metu, po praėjusio Seimo posėdžio, tas, kas atliko mažametės tvirkinimo veiksmus, baudžiamas laisvės atėmimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Dabar skamba nuo dvejų ir penkerių metų. Po svarstymo yra apsispręsta. Jeigu manysime, kad tai yra pasiūlymas naikinti žemutinę ribą, aš tikrai tada kviesčiau visus nepritarti tai pataisai. Jeigu tai yra pono S. Stomos klaida, tiesiog jis išspausdino seną variantą, tada aš siūlyčiau palaikyti Sauliaus pataisą.
PIRMININKĖ. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate S. Stomos pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 14, prieš – 5, susilaikė 46. Pataisai nepritarta. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Priimtas.
Dabar dėl viso įstatymo. Neišsivaikščiokite, gerbiamieji kolegos, reikia 71 balso. (Balsai salėje) S. Stoma nori kalbėti už.
S. STOMA (TS-LKDF). Bet kokiu atveju, nors kai kurių mano pataisų ir nepriėmėte, vis tiek tai yra žingsnis į priekį, palyginti su tuo, kas buvo anksčiau, nes įrašoma ta 16 metų riba. Žingsnis, tiesą sakant, nedidelis. Turėčiau pareikšti gilų apgailestavimą dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto darbo visus šiuos metus, nes įstatymui po pateikimo buvo pritarta praeitų metų liepos mėnesį. Buvo daug klausymų, iš kurių kartais susidarydavo vaizdas, kad šį klausimą kuruojantis pirmininko pavaduotojas J. Sabatauskas viską organizuoja taip, kad tiktai neįvyktų jokių pasikeitimų. Šiaip ne taip, su tam tikru visuomenės, žiniasklaidos spaudimu mums pavyko ateiti iki to, ką dabar pasiekėme. Rezultatas toli gražu nėra tobulas. Matyt, reikėjo tikrai sukurti darbo grupę, kuri viską labai atidžiai sužiūrėtų, kad nebūtų neatitikimų dėl vienų ar kitų straipsniuose ir dėl bausmių. Tas nebuvo padaryta. Yra daug padrikų dalykų, bet iš esmės įstatymas jau yra geresnis. Reikia balsuoti už, o, matyt, rudenį vėl reikės grįžti ir, ko gero, sudarius darbo grupę, rimtesnę, nei vien tiktai iš teisininkų ir tam tikrų grupių lobistų sudarytą darbo grupę, dar padirbėti su visais šitais vaikų seksualinio išnaudojimo klausimais. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. J. Veselka – prieš.
J. VESELKA (TTF). Labai blogai, kai vyresnio amžiaus užmiršta jaunystę ir visi pagal savo impotenciją kuria įstatymus. Iš tikrųjų man keista, jeigu jaunuoliai, abiejų geru noru, gera valia santykiavo ir staiga jisai, 18-metis, už tai gavo 3 metus kalėjimo; ir kitas – išžagino nepilnametę mergaitę, irgi gali, jeigu sugebės, pinigų turės ir apsiginti galės, gerus advokatus, gauti 3 metus, ir labai džiūgaujame.
Dar noriu priminti, per 20 metų Lietuvos kalėjimuose buvo 327 tūkst. piliečių. Tai štai Lietuvoje pati aukščiausia mokymo vieta yra kalėjimai. Ir dar mes nutarėme, įsivaizduojate, 15-metė (be vienos dienos) pagimdė su 19-mečiu, 19-metis į kalėjimą, ji vaiko viena išlaikyti negali, vaikas į kūdikių namus. Štai mūsų vyresnio amžiaus psichologija. Negalime patys, neduosime ir jauniems. Gėda. (Juokas salėje)
PIRMININKĖ. V. Mazuronis – už.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, aš atvirai pasakysiu, aš ir prieš buvau užsirašęs, ir už. Iš tiesų šitie pataisymai yra žingsnis teisinga linkme ir, matyt, reikėtų balsuoti už. Bet, svarstant Baudžiamojo kodekso pasiūlymus, tikrai visiškai nesuprantu nei Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko, nei komiteto, nei pavaduotojo pozicijos, nes jų argumentai – nesudarkykime Baudžiamojo kodekso vientisumo, o kartu paliekama galimybė sudarkyti nepilnamečių, mažamečių visus gyvenimus, kada mes už jų išžaginimą žemutinę ribą paliekame trejus metus ir giname krūtine, atmetinėdami projektus ir kitokias teisines vingrybes darydami, iš esmės giname pedofilus. Tokia Seimo komiteto ir Seimo pirmininko pono S. Šedbaro pozicija su niekuo nesuderinama ir visiškai nesuprantama.
Žinoma, aš dar sykį užregistruosiu tas pačias pataisas dėl sugriežtinimo. Dabar jau kreipiuosi į kolegas Seimo narius dėl rudeninės sesijos. Neleiskime Teisės ir teisėtvarkos komitetui iš esmės ginti tuos, kurie tvirkina, žagina mūsų vaikus. Dabar kviečiu balsuoti už, o rudenį, nepaisant jų visų teisinių vingrybių, iš tikrųjų sudėlioti, sugriežtinti bausmes už tuos tikrai nežmoniškus nusikaltimus.
PIRMININKĖ. K. Daukšys – prieš.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Iš tikrųjų nežinau, kodėl Valentinas kalbėjo iš kitos pusės, jis turėjo pasakyti prieš, nes, iš vienos pusės, vaikų niekas taip ir neapgina, net ir šituo įstatymu, o iš kitos pusės, lendama į sritį, kur vaikai su vaikais turės kriminalinius santykius, arba jaunimas su jaunimu. Tai aš manyčiau, kad įstatymas nėra iki galo apgalvotas, aš manyčiau, kad turi daug trūkumų, juos išvardino ir J. Veselka, ir V. Mazuronis, ir manyčiau, kad reikėtų žiūrėti gerokai rimčiau.
Mes dabar darysime tokį proginį įstatymą, nes Lietuvoje buvo įvykių, kurie atkreipė visos visuomenės dėmesį, bet kartu lyg ir nuplausime tą nusikaltimą prieš vaikus, priėmėme kažkokį įstatymą, kažką padarėme, bet ar tai atbaidys nuo tų nusikaltimų ką nors, iš vienos pusės. O iš kitos pusės, ar nekriminalizuos viso to meilės jausmo ir kitų dalykų, kuriuos jaunimas vienas kitam turi. Sakyčiau, kad už tokį įstatymą negalima balsuoti, koks jis dabar parengtas.
PIRMININKĖ. Už – D. Barakauskas.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Ačiū, Pirmininke, kad suteikėte žodį. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu visiems Seimo nariams priminti, kad pataisos, kurios siūlė sugriežtinti baudžiamąją atsakomybę, buvo pateiktos dar prieš skandalą su Kedžiais, tai buvo praeitų metų pavasarį. Po to kažkodėl visi pradėjo rinkti politinius balus ir teikti pataisas. Šiandien aš matau, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas, ko negalima paaiškinti, faktiškai atmetė visą žemutinių bausmių pakėlimo politiką.
Tai, ką mes šiandien turime, vis tiek tai padės apsaugoti vaikus nuo prievartautojų, todėl kviečiu pritarti įstatymo projektui, tačiau jį rudenį tobulinti. Nes kai komiteto pirmininkas kalba iš tribūnos tokius niekus, tai yra, matyt, viso komiteto pozicija, jos negalima pateisinti. Pagrindinis Seimo tikslas turi būti sugriežtinti prievartautojų galimybę prievartauti ir tvirkinti vaikus, kad to nebūtų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prieš – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Žinoma, gerai girdėti, kad D. Kedys ir po mirties verčia mus priiminėti įstatymus, kurie sugriežtintų bausmes už šį nusikaltimą. Bet, kolegos, įsiskaitykite į vadinamąjį 5 straipsnį, punktą, kuris buvo. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai nelaikomi nusikaltimu, jeigu tarp veiksmų dalyvių nėra didelio amžiaus skirtumo. Ką reiškia didelio amžiaus skirtumo? 5 metai, 15, 20, 2 metai ar 2 savaitės?
Ir dar įdomesnis, advokatams labai geras ir brangiai apmokamas punktas – tai dvasinės ir fizinės brandos skirtumas. Kas jį nustatys?
Mes puikiausiai išsiaiškinome, kad šiandien valstybėje nėra psichologų valstybinių tarnybų, nėra ekspertų, ir mes priimame tokius sprendimus. Aš suprantu, kad jeigu nebūtų šito 5 punkto, tai kaip tada reikėtų ginti tuos nusikaltėlius. Va ir daroma pusiausvyra, lyg ir vienu punktu mes pademonstruojame, kad kovojame už gėrį, bet kitu punktu duodame advokatams puikiausią ginklą. O kaip turės elgtis teisėjai? Kaip jie pamatuos dvasinės ir fizinės brandos skirtumą? Kas nustatys, ar amžiaus skirtumas yra didelis, ar mažas?
Todėl aš kviečiu atmesti šį įstatymą, pavesti jau ne komitetui, o sudarytai Seimo komisijai visą kompleksą priemonių parengti, įstatymus ir tada teikti Seimui priimti politinį sprendimą, nes matome, kaip teisininkai ruošia. Jie visą laiką atsižvelgia, kas bus po to, kai jie bus ten pat. Todėl aš siūlau nepritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Matulas – už.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes su V. Žiemeliu šitą pataisą, kuri eina kaip bazinis projektas, įregistravome praeitais metais, prieš visus pedofilijos skandalus. Vaikų teisių kontrolieriai, kiti vaikų teisėjų gynėjai jau keli metai kalba apie tai, kad amžius turi būti ne 14, o 16 metų, kaip yra absoliučiai visose valstybėse. Bet kažkodėl šitie kolegos, kurie dabar kalba patriotines kalbas, nesiėmė jokių veiksmų: nei pataisų, nei projektų neregistravo. Dabar, žiūriu, tokios patriotinės kalbos, tautiškos, ginančios vaikus, kažkodėl pasipylė iš tų, kurie turi tokią pat teisę kaip ir mes su V. Žiemeliu ir kažkodėl neregistravo tų pataisų.
Kolegos, ar jūs galvojate, kad tauta nesupranta, kad kai kurie jūsų čia veidmainiauja? Įstatymo projektas daug geresnis, daug labiau apgins vaikų teises. Todėl labai prašau – baikime tas patriotines kalbas, ypač paskutinę pavasario sesijos darbo dieną, ir balsuokime už.
PIRMININKĖ. L. Graužinienė – prieš.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Tikrai nesiruošiau kalbėti, bet kalbantys išprovokavo. Vienas dalykas, tas argumentas, kad įstatymas blogas, bet balsuokime už, o rudenį pataisysime, tiesiog protu nesuvokiamas. Tikrai yra ką veikti mums Seime ir reikia svarstyti iš esmės įstatymus. Kada mes, kaip Seimas, pradėsime svarstyti įstatymus iš esmės, o ne fragmentiškai, tada ir mūsų reitingai pakils ir žmonės į mus kitaip žiūrės. O dabar mes lipdome, prilipdome, reaguodami į bet kurią situaciją. Tai šitaip įstatymų leidyboje tikrai nedaroma, ir aš vien dėl to galiu sakyti, kad balsuosiu prieš.
Kitas dalykas, gerbiamajam A. Matului noriu pasakyti, kad ne absoliučiai visos valstybės, kai kurios valstybės leidžia ir nuo 14 metų tuoktis. Tai čia priklauso nuo subrendimo, nuo dar kažkokio lygio, taip negalima suabsoliutinti. Mes kalbame iš Seimo tribūnos, ir turime kalbėti argumentuotai, kaip Seimo nariai. Aš vis dėlto galvoju, kad reikia, kad įstatymas būtų sutvarkytas tinkamai, kad nereikėtų rudenį vėl iš naujo grįžti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame galų gale. Baudžiamojo kodekso 1511, 153 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymas. Kas jam pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: už – 69, prieš – 1, susilaikė 10. Baudžiamojo kodekso 1511, 153 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu rytinio posėdžio pabaigą ir… (Balsai salėje) Kas neveikė? J. Sabatauskas… (Šurmulys salėje) Kas? Aš nieko nebegirdžiu ir nieko… Prašom. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamoji Pirmininke, neveikė mano balsavimo mechanizmas.
PIRMININKĖ. Jūs balsavote už.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš balsavau už ir noriu pasakyti, kad kolegos, sakydami, kad už mažamečio išžaginimą taikomi 3 metai, meluoja. Maksimali bausmė – 15 metų.
PIRMININKĖ. Dabar Č. Stankevičius. Prašom.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Kad nesutrukdytume popietinio posėdžio, prašau Europos reikalų komiteto narius tuoj pat susirinkti apsvarstyti kandidatūrą į Europos Teisingumo Teismo narius.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dar du pareiškimai pateikti. Aš juos turiu perskaityti.
Pirmas pareiškimas dėl tapimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos nariu. „Prašau nuo šios dienos, t. y. liepos 2 d., laikyti mane Liberalų ir centro sąjungos frakcijos nariu.“ Pasirašė Seimo narys V. Valkiūnas. (Plojimai)
Ir iš karto Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas teikia posėdžių sekretoriatui: „Pateikiame Liberalų ir centro sąjungos frakcijos 2010 m. liepos 2 d. posėdžio protokolo Nr. 110 išrašą, kuriuo informuojame, kad į Liberalų ir centro sąjungą priimtas Seimo narys V. Valkiūnas.“
Dabar galime tikrai paploti. Sveikinu ir aš. (Plojimai )
Ir dar vienas nelabai malonus pareiškimas dėl išstojimo iš Liberalų ir centro sąjungos frakcijos. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, „Remdamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 39 straipsnio 3 dalimi, nuo šių metų liepos 2 d. išstoju iš Liberalų ir centro sąjungos frakcijos.“ Pasirašo Seimo narys Ž. Šilgalis. (Balsai salėje: „Gėda! Gėda“)
O dabar rytinį posėdį baigiame. (Gongas)
Neparašyta. Kol neturim nieko parašyta, tai automatiškai Mišri grupė.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.