LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO NENUMATYTO plenarinio posėdžio NR. 238
STENOGRAMA
2010 m. birželio 30 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko
pavaduotojai
V. BALTRAITIENĖ ir A. KAŠĖTA
PIRMININKAS (A. KAŠĖTA, LSF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame popietinį plenarinį posėdį. Pirmiausia norėčiau informuoti, kad įvyko Seimo Pirmininkės pasitarimas su frakcijų seniūnais, po to valdyba priėmė sprendimą papildyti šios dienos darbotvarkę klausimais, kurie jums yra išdalyti. Tik noriu patikslinti, kad 1-1 klausimas – Įmonių restruktūrizavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas – yra išbraukiamas. Mes jo nesvarstysime. (Balsai salėje) Nėra reikalingos išvados ir tas klausimas turbūt turėtų būti adresuotas Seimo Pirmininkei, kurios aš kol kas dar nematau. A. Endzinas. Prašau.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Per pertrauką vyko ir Ekonomikos komiteto posėdis ir išvadą dėl Įmonių restruktūrizavimo įstatymo pakeitimo įstatymo būtų galima netrukus išdalyti.
PIRMININKAS. Jeigu jinai iš tikrųjų bus išdalyta, tuomet mes lyg ir neturime pagrindo išbraukti. Tada, kolegos, gal sutariam, kad tas projektas kol kas lieka, jeigu mes sulauksime išvadų.
Gerbiamieji kolegos, ar mes galėtume bendru sutarimu, ta prasme, yra valdybos sprendimas, tačiau aš turiu omenyje Įmonių restruktūrizavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, mes to klausimo nekeliam, tiesiog laukiam išvadų.
15.08 val.
Gerbiamieji kolegos, dirbame pagal darbotvarkę, kuri buvo patvirtinta vakar valdyboje. Dabar pirmasis popietinis klausimas – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-2960(3). Priėmimo stadija. Pranešėjas – A. Čaplikas.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, teikiu jums priimti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kurį pateikė Seimo sudaryta specialioji komisija. Šiame projekte yra atsižvelgta į visas, mūsų manymu, pastabas, kurioms galėjome pritarti norėdami turėti solidų Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymą, priimtą iki rudens. O iki rudens jis turėjo būti priimtas tam, kad galėtume organizuoti rinkimus pagal naują tvarką. Naująją tvarką, primenu, lėmė tai, kad Konstitucinis Teismas liepė ir nurodymu įpareigojo įteisinti piliečių dalyvavimą rinkimuose ne partijų sąrašuose. Buvo gauta nemažai pasiūlymų, pastabų. Komisija yra apsisprendusi, todėl norėčiau iš karto, matyt, pradėti priėmimo procedūrą pastraipsniui.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam darbo grupės pirmininkui. Dabar norėčiau su kolegomis geranoriškai susitarti dėl pataisų. Jeigu mes sutartume, kad nekartojame dėl kiekvienos pataisos procedūros (primenu, pagal Statutą reikia 29 Seimo narių, remiančių pataisą), jeigu mes sutartume, kad mes pritariame visiems iš karto, ta prasme, kad pereiname prie pataisų nagrinėjimo, tai sutaupytume daug laiko. Ar neprieštarautumėte, kolegos? (Balsai salėje) Dėkoju.
Taigi 1 straipsnis. Yra Seimo nario V. Kurpuveso pasiūlymas dėl 2 dalies.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Prieš tai buvo Teisės departamento pastaba. Komisija jai nepritarė.
PIRMININKAS. Komitetas nepritarė Seimo Teisės departamento pasiūlymui. Seimo narys V. Kurpuvesas. Prašau pristatyti savo pasiūlymą.
V. KURPUVESAS (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų nieko naujo. Tai yra pasiūlymas, kuriuo yra siūloma savivaldybių teritoriją padalyti į daugiamandates rinkimų apygardas, tai yra palikti ne vieną daugiamandatę rinkimų apygardą, bet daryti kelias atsižvelgiant į rinkėjų skaičių ir savivaldybių tarybų narių skaičių. Kaip jau buvo minėta ne vieną kartą ir svarstant komitete, pasiūlymas gimė po to, kai buvo atsiklausta visų politinių partijų nuomonės, kokia gi turėtų būti rinkimų sistema. Kelios politinės partijos pasisakė už tai, kad būtų mišri rinkimų sistema. Mes, matydami tokios mišrios rinkimų sistemos trūkumus, pasiūlėme vis dėlto pasilikti prie proporcinės rinkimų sistemos, bet kaip kompromisą pasiūlėme padalyti savivaldybių teritorijas į rinkimų apygardas. Šis pasiūlymas yra visiškai priimtinas ir ne vieną kartą klausymų metu palaikymą išreiškė bendruomenės ir visuomeninės organizacijos. Prašyčiau Seimo teigiamai apsispręsti šio pasiūlymo atžvilgiu.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?
A. ČAPLIKAS (LCSF). Komisija nepritaria šiam pasiūlymui ir nepritaria dėl kelių priežasčių. Primenu Seimo nariams, kad jau esame ne kartą balsavę ir apsisprendę, kad keisti taip radikaliai rinkimų sistemą skaldant paprastąsias savivaldybių teritorijas į rinkimų apygardas, į daug apygardų tikrai netikslinga ir nematom jokios didelės prasmės arba naudos. Šiuo atveju, likus iki rinkimų pusei metų, tiesiog turime išlaikyti esamą rinkimų sistemą, prie kurios jau yra pripratę ir žmonės, tai yra rinkėjai, ir partijos. Atkreipiu dėmesį, kad komisija dėl šių motyvų ir nepritarė pasiūlytai rinkimų sistemai. Esame jau ne kartą balsavę ir apsisprendę to nedaryti, bet dabar reikia dar kartą balsuoti.
PIRMININKAS. Palaikyti šį pasiūlymą nori E. Jurkevičius.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjas ir įvardijo, kad komisija nepalaikė, nes komisija palaiko partijų sąrašus ir nenori niekaip užleisti, kad miestų apygardos būtų dalijamos į vidines apygardas, panašiai būtų, kaip vienmandačių rinkimų apygardos, ir tikrai nebūtų uždrausta ten kelti kandidatams ir sąrašus, ir asmenis. Taigi atsižvelgiant į Lietuvos žmonių norus, kad Seimas būtų renkamas iš vienmandačių apygardų, siūlyčiau Seimo nariams atsižvelgti į žmonių pageidavimus ir pritarti šiam pasiūlymui. Dėkoju.
PIRMININKAS. J. Juozapaitis prieš pasiūlymą.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš nežinau, kaip galima suskirstyti rajoną į smulkesnes apygardas, ar pagal seniūnijas, kaip tuos žmones pasidalyti, kas gali pasakyti tokią metodiką, kaip galima tokį padalijimą atlikti? Nežinau, kaip miestuose, bet kaimuose bus labai sudėtinga padaryti. Aš bandžiau apskaičiuoti seniūnijoje gyventojų skaičių, kad būtų iškelti ne mažiau kaip du kandidatai, bus didžiulė painiava, daugiau nieko. Nepritariu tam.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojam. Kas pritaria Seimo nario V. Kurpuveso pasiūlymui, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Komisija nepritaria pasiūlymui.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 20, prieš – 25, susilaikė 42. Pasiūlymui nėra pritarta.
Pasiūlymas dėl 2 straipsnio. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui? (Balsai salėje) Pritariam? (Balsai salėje) Balsuojam. Kas pritariate 1 straipsniui?
A. ČAPLIKAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, negaišinkim laiko.
PIRMININKAS. Kolegos, taip mes tikrai delsiam laiką, šiandien sėdėsim ilgai, jeigu jūs piktybiškai reaguosit. (Balsai salėje)
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 73, prieš – 7, susilaikė 12. 1 straipsniui pritarta.
Dėl 2 straipsnio yra Seimo nario B. Paužos pasiūlymas. Prašau autorių pristatyti pasiūlymo esmę.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano pasiūlymas gana paprastas. Aš noriu pasakyti, kad pagal dabartinį įstatymą, kurį mes svarstome, tas, kuris nori kandidatuoti, gyvenamąją vietą turi deklaruoti nuo tada, kada pateikia pareiškinius dokumentus, tai yra 65 arba 34 dienos. O aš siūlau, kad tai būtų 6 mėnesiai. Pakomentuosiu, dėl ko aš tai darau.
Aš manau, kad savivaldybių rinkimai yra labai svarbūs, ir tas, kuris nori kandidatuoti, reikėtų, kad prieš tai šiek tiek susipažintų su ta aplinka, ką jis norės dirbti ir ką jis galės padaryti, kad jam būtų lengviau apsispręsti dėl kandidatavimo. Aš prašyčiau, kad pritartumėte mano šitam pasiūlymui, man atrodo, kad jis yra gana vertingas. Ačiū.
PIRMININKAS. Komisijos nuomonė.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Komisija įvertino šį pasiūlymą kaip svarstytiną, jis tikrai yra įdomus ir turi tam tikros logikos ir prasmės. Tačiau rėmėmės Vyriausiosios rinkimų komisijos pageidavimu, kad šią nuostatą būtų labai sudėtinga įgyvendinti, tačiau, sakau, jeigu kiek anksčiau, buvo galima ir įtvirtinti tokią nuostatą. Tačiau komisija rėmėsi, kartoju, Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymu ir technologiškai įgyvendinti šį sprendimą būtų sudėtinga.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Yra užsirašiusių kalbėti. E. Jurkevičius nori pritarti pasiūlymui? Prašau.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju. Svarus pasiūlymas ir reikia įsiklausyti vien dėl to, kad miestų tarybos nariai nebūtų tokie kviestiniai ar atvažiavę, ar svečiai. Miesto tarybos nariai turi būti miesto gyventojai, aktyvūs žmonės, kurie žinotų bendruomenės problemas. Taigi aš pritariu. Už.
PIRMININKAS. R. Ačas – prieš.
R. AČAS (TTF). Gerbiamieji, nemanau, kad tai yra svarbu, kad, kaip sakė pataisos teikėjas ponas B. Pauža, norint susipažinti su specifika, su problemomis, reikia pusę metų prieš tai būti užsiregistravusiems. Aš manau, kad su problematika šitos savivaldybės galima ir taip susipažinti, o šita pataisa yra perteklinė. Manau, jeigu mes ją dabar priimsime, tai tie, kurie norės, prieš pusę metų susitvarkys, ar čia paprasčiausiai reikia riboti žmonėms tą teisę, kad jie galėtų kandidatuoti. Nemanyčiau, kad reikia pritarti tai pataisai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, apsispręsime, ar palaikome pataisą. Balsuojame. Kas už B. Paužos pasiūlymą, kuriam komisija nepritarė.
Balsavo 95 Seimo nariai. Už – 33, prieš – 4, susilaikė 58. Pasiūlymui nėra pritarta.
Gerbiamieji kolegos, ar galėtume 2 straipsnį priimti bendru sutarimu? Dėkoju.
3 straipsnis. Yra Seimo nario V. Kurpuveso pasiūlymas. Kalbama apie daugiamandatę rinkimų apygardą. Noriu paklausti komisijos pirmininko.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Tapatus pasiūlymas. Aš kreipiuosi į poną Vytautą, kad nevertėtų balsuoti, nes jau balsavome dėl to pačio.
PIRMININKAS. Pagal Statutą lyg ir nereikėtų.
V. KURPUVESAS (KPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pagal Statutą iš tiesų nereikia balsuoti, nes Seimas yra apsisprendęs.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl to sutarėme. Ar galėtume 3 straipsnį priimti bendru sutarimu? Pritarta. Dėkoju.
4 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritarta. 5 straipsnis. Yra Seimo departamento pasiūlymas, kuriam nepritarė.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Dėl 5 straipsnio pritarėme Seimo Teisės departamento, vienai daliai esame pritarę. Čia žodis „negalia“ ir „negalių“, suderinome negalią su neįgalumu, sąvoką.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, galime pritarti 5 straipsniui? Dėkoju.
6 straipsnis. Seimo departamento pasiūlymui komisija pritarė. Trims pritarė, vienam nepritarė. Gal trumpai pakomentuokite.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Šiuo atveju mes atsižvelgėme į dalį Teisės departamento pasiūlymų, kurie buvo logiški ir teisingi, ir vienam nepritarėme, nes ta pati „rinkėjo“ apibrėžimo sąvoka vartojama visame projekte. Todėl nereikėtų pritarti, manome.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, galime 6 straipsniui pritarti? Dėkoju. Pritarta.
7 straipsnis. Seimo nario Ž. Šilgalio pasiūlymas dėl 1 dalies. Ž. Šilgalio nėra salėje. Galbūt komisijos pirmininkas trumpai.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Aš galėčiau pasakyti. Šiuo atveju kolega Ž. Šilgalis siūlo labai radikaliai ir, mūsų manymu, neargumentuotai ir nepagrįstai sumažinti savivaldybės tarybos narių skaičių. Aš tik atkreipiu dėmesį, kad jau prieš tai mes esame pritarę nuostatai, mažose savivaldybėse jau esame sumažinę tarybos narių skaičių. Šiuo atveju siūloma peržiūrėti ir didžiųjų savivaldybių tarybos narių skaičių. Komisija nerado nei pagrįstumo, nei argumentų ir nepritarė šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ar yra užsirašiusių? Nėra užsirašiusių remti šį pasiūlymą. Gerbiamieji kolegos, gal galėtume bendru sutarimu pritarti? Balsuojame. Kas pritaria Ž. Šilgalio pasiūlymui? Komisija nepritarė pasiūlymui.
Balsavo 94 Seimo nariai. Už – 13, prieš – 15, susilaikė 66. Pasiūlymui nėra pritarta.
7 straipsnis, 2 dalis. Yra Seimo nario J. Oleko pasiūlymas. Autoriaus nematau. Komisijos pirmininkas gal trumpai pristatytų esmę?
A. ČAPLIKAS (LCSF). Vėlgi atlieku dvigubą vaidmenį, ir trigubą. Šiuo atveju kolega J. Olekas siūlo papildyti straipsnį dviem žodžiais. Paprastai sakant, rinkimai vyksta sekmadienį, ir kiekvieną sekmadienį vyksta rinkimai, žmonės pripratę. Kolega J. Olekas siūlo, kad savivaldybių tarybų rinkimai rengiami paskutinį šeštadienį arba sekmadienį. Tai yra įveda sąvoką „arba šeštadienį“, palieka alternatyvą Vyriausiajai rinkimų komisijai nustatyti terminą, kada galėtų vykti rinkimai.
Suprasdami kolegos J. Oleko argumentus, rėmėmės Vyriausiosios rinkimų komisijos teigimu, jog šiuo atveju jau yra sudaryti rinkimų grafikai, jie yra patvirtinti ir jeigu Seimas staiga pakeis dieną, visai Vyriausiajai rinkimų komisijai reikės iš naujo tvirtinti grafikus ir gali išeiti painiava.
Štai tokie buvo argumentai ir komisijos, kaip ir vykdėme Seimo pageidavimą, kad minimaliai, nekeičiant rinkimų tvarkos, būtų pasiektas pagrindinis tikslas – patvirtinti naują įstatymą.
PIRMININKAS. Č. Juršėnas nori kalbėti už pasiūlymą.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, aš pradėsiu šiek tiek nuo toliau. Antros Respublikos, kaip aš vadinu mūsų valstybę, pradžia buvo nuo šeštadienio. Rinkimai 1990 m. vasario 24 d. buvo šeštadienį ir buvo laimingi ne tik man, bet ir kitiems. Šeštadienis yra tikrai gera diena, plius balsų skaičiavimo komisijoms, visoms apylinkių komisijoms yra patogiau organizuoti darbą. Tai yra naktį iš šeštadienio į sekmadienį, po to dar sekmadienis yra laisva diena ir galima toliau skaičiuoti balsus, šiek tiek pamiegojus ar nemiegojus ir t. t. Kai rinkimai yra sekmadienį, tada prasideda jau darbo diena, visokie sunkumai (bent kai kuriems darbuotojams) ir keblumai. Taigi tas užrašymas, kuris nėra kategoriškas, o būtent šeštadienį arba sekmadienį, čia priklausys nuo Seimo sprendimo, man atrodo, negadina įstatymo, tik suteikia daugiau galimybių pasirinkti konkrečią rinkimų datą. Todėl aš siūlau palaikyti šitą idėją.
PIRMININKAS. Komisijos pirmininkas.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Aš pasakiau komisijos nuomonę, buvo įvairių, čia mes neturėjome tokio bendro sutarimo, buvo argumentų už ir prieš, tačiau nulėmė Vyriausiosios rinkimų komisijos argumentai, jog rinkimų grafikai jau yra parengti. Vėlgi Seimo valia.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. A. Valinskas taip pat prieš.
A. VALINSKAS (TPPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Juršėnai, aš suprantu, kad jums kadaise ne vienas šeštadienis ir sekmadienis po rinkimų yra buvęs laimingas, bet tas pats šeštadienis kažkam buvo nelaimingas. Tai čia argumentas yra nelabai tinkantis.
Aš manau, kad komisijos pirmininko argumentai ir komisijos nuostata iš tiesų yra gana aiški, kad būtų mažiau sumaišties, keičiant šį įstatymą, ir visus kviečiu palaikyti komisijos nuomonę.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritaria J. Oleko pasiūlymui?
Balsavo 92 Seimo nariai. Už – 37, prieš – 6, susilaikė 49. Pasiūlymui nepritarta. Dėl šio straipsnio 3 dalies yra Seimo departamento pasiūlymas, komisija nepritarė.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Nepritarėme. Šiuo atveju nematome, kad yra tikslinga.
PIRMININKAS. Dėl 5 dalies Seimo nario V. Kurpuveso siūlymas dėl daugiamandatės, nesvarstome. Daugiau pasiūlymų nėra. Ar galėtume, gerbiamieji kolegos, pritarti visam 7 straipsniui? Dėkoju. Pritarta.
8 straipsnis. Pritarta. 9 straipsnis. Yra Seimo Teisės departamento pasiūlymas, kuriam nepritarė komisija. Ar galėtume pritarti 9 straipsniui? Dėkoju. Pritarta. 10 straipsnis. Pritarta. 11 straipsnis. Dėl 11 straipsnio yra Seimo nario V. Kurpuveso, tačiau kalbama apie daugiamandates, nesvarstome.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Jau esame apsisprendę.
PIRMININKAS. Taip, esame apsisprendę. Ar galime pritarti 11 straipsniui? Pritarta. 12 straipsniui. Pritarta. 13 straipsniui. Teisės departamento pasiūlymas. Komisija nepritarė. Galime pritarti straipsniui? Pritarta. Dėkoju. 14 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritarta. 15 straipsnis. Dėl 15 straipsnio Seimo Teisės departamento pasiūlymas. Komisija pritarė iš dalies. Galime visam straipsniui pritarti? Pritarta.
16 straipsnis. Taip pat Seimo Teisės departamento pasiūlymas. Komisija nepritarė. Taip pat Seimo nario V. Kurpuveso pasiūlymas. Dėl to mes apsisprendėme. Ar galime pritarti 16 straipsniui? Pritarta. 17 straipsnis. Pritarta. 18 straipsnis. Pritarta. 19 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas. Komisija pritarė. Ar galėtume pritarti? (Balsas salėje) Kitam Teisės departamento pasiūlymui nepritarė. Ar galime pritarti visam straipsniui? Pritarta.
20 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas. Komisijos pritarta iš dalies. Kitam pasiūlymui nepritarta. Trečiajam pasiūlymui taip pat nepritarta. Ar galime visam straipsniui pritarti? Pritarta. 21 straipsnis. Pritarta. 22 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymui komisija nepritarė. Visam straipsniui galime pritarti? Pritarta. 23 straipsnis. Pritarta. 24 straipsnis. Pritarta. 25 straipsnis. Pritarta. 26 straipsnis. Dėl apygardų mes apsisprendę. Pasiūlymo nesvarstome. Galime pritarti 26 straipsniui? Pritarta. 27 straipsniui. Čia taip pat noriu paklausti…
A. ČAPLIKAS (LCSF). Čia taip pat visos pataisos susijusios.
PIRMININKAS. 27 straipsnis. Pritarta. 28 straipsnis. Pritarta. Čia Seimo Teisės departamento pasiūlymas, kuriam pritarė komisija. 29 straipsnis. Pritarta. 30 straipsnis. Pritarta. 31 straipsnis. Pritarta. 32 straipsnis. Pritarta. 33 straipsnis. Pritarta. Dėl 34 straipsnio 1 dalies yra Seimo narių V. Baltraitienės ir V. Bukausko pasiūlymas. Prašom pristatyti pasiūlymą. V. Baltraitienė.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Bet jam pritarta. Kam jį pristatyti, jeigu jam pritarta?
PIRMININKAS. Ar galėtume, kolegos, bendru sutarimu pritarti? Dėkoju.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Taip, yra pritarta, 185 dienos, komisija pritarė, yra įtrauktas. Ar reikia balsuoti?
PIRMININKAS. Jeigu niekas neprieštarauja, ar mes iš tikro dėl jo bendru sutarimu galėtume pritarti? Dėkoju. Ir dėl šio straipsnio taip pat Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komisija nepritarė.
Toliau Seimo nario V. Kurpuveso pasiūlymas.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Esame apsisprendę.
PIRMININKAS. Ar galėtume, kolegos, pritarti visam 34 straipsniui? Pritarta. 35 straipsnis susijęs jau su mūsų apsisprendimu. Prašom. Seimo narys G. Songaila.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos. Mes apsisprendėme, Seimas apsisprendė dėl apygardų skaidymo. Kaip jūs dabar galite sakyti? Čia visai kitas klausimas dėl visuomeninių organizacijų. Tai ne tik kad neapsisprendėme, bet nori Seimo nariai kalbėti.
PIRMININKAS. Jūs kalbate apie 34 straipsnį, taip?
A. ČAPLIKAS (LCSF). 34 straipsnis – „Kandidatų kėlimas“.
PIRMININKAS. Tai grįžtame. Jeigu iš tikro yra visai kita nuostata, tada prašom gerbiamąjį autorių V. Kurpuvesą pristatyti pasiūlymą.
V. KURPUVESAS (KPF). Iš tiesų, gerbiamieji kolegos, dėl 34 straipsnio yra pasiūlymas, pagal kurį yra siūloma leisti rinkimuose dalyvauti ne vien save iškėlusiems ir ne vien politinėms partijoms, bet ir visuomeninėms organizacijoms, kurios atitiktų tam tikrus reikalavimus, t. y. kurios savo įstatuose taip pat numatytų, kad jos dalyvaus politiniame procese, tai yra rinkimų procese, kurios turėtų atitinkamą narių skaičių savivaldybės teritorijoje ir atitiktų kitus bendruosius reikalavimus. Mūsų manymu, siekdami įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą, mes turime jį įgyvendinti ne formaliai, bet sudaryti realias konkurencines galimybes konkuruoti su politinėmis partijomis ir… (Balsai salėje) Jeigu, kolega, leisite, aš baigsiu pasakyti. Mūsų manymu, save iškėlę kandidatai tikrai nėra pajėgūs konkuruoti su organizacijomis. Tai lyginti save iškėlusius su organizacijomis būtų turbūt visiškai netikslinga. Juo labiau mes taip pat turime galvoje būsimą darbą savivaldybių tarybose. Mūsų manymu, dirbti su organizacijų atstovais, kuriuos vienija organizacijos, yra kur kas lengviau ir paprasčiau. Tie argumentai lėmė tai, kad mes vis dėlto prašome Seimo vėlgi apsispręsti dėl galimybės visuomeninėms organizacijoms dalyvauti rinkimų procese.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Aš galiu atsakyti, komisija rėmėsi jau ir Seimo apsisprendimu, ir tais pačiais argumentais, kad Konstitucinio Teismo sprendime yra nurodyta, kad mes turime įteisinti piliečių dalyvavimą rinkimuose ne pagal partijos sąrašus. Mes tą atlikome ir tą padarome.
Kita vertus, komisija manė, jeigu tokiu atveju leidžiame visuomeninėms organizacijoms, kuo jos skiriasi tada nuo partijų? Skiriasi tuo, kad neturi jokios kontrolės, kaip gali atsirasti prieš rinkimus, taip ir dingti. Tai yra vienas argumentas. Kitas argumentas, kad aiškumas, raiškesnis, paprastesnis variantas yra piliečiai, kurie yra pasiryžę, gyvena toje teritorijoje, jiems yra suteikta teisė, pabrėžiu, suteikta teisė šiame įstatymo projekte jungtis ir pagal sąrašus dalyvauti kaip fizinių asmenų koalicijai. Tai, mano manymu, išsprendžia visas problemas.
PIRMININKAS. Remia pasiūlymą G. Songaila.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Iš karto norėčiau reaguoti į argumentą, kad neva tai Konstitucinis Teismas pasakė tik dėl asmenų. Jis pasakė ir dėl teritorinių bendruomenių. Tai čia prelegentas iš tribūnos šiek tiek klaidina Seimą. Bet paremti šitą pasiūlymą noriu štai dėl kokių priežasčių. Aš manau, kad partijų vadovybės, bėgdamos nuo problemos, gali kaip tik ir pataikyti ant tos problemos. Kas yra geriau? Daugiau visuomeninių organizacijų, kurios dalyvauja, aišku, tam tikromis sąlygomis, ar vienas kitas, sako, kontroliuojamas. Iš tikrųjų nekontroliuojamas sąrašas iš pavienių kandidatų, kurie bus surašyti. Jie galės sujungti, tai tie sąrašai vis tiek bus, jų bus vienas kitas, ir šluos tuos partinius sąrašus rinkimuose. Tai ar geriau yra demokratiškesnė tvarka, atitinkanti Konstitucinio Teismo sprendimą, ar šis pasiūlymas, kuris neužkerta kelio dalyvauti ir pagal nepartinių sąrašus, bet įveikiant didesnius sunkumus, įveikiant didesnį pasipriešinimą? Tokių sąrašų bus mažiau ir efektyviau konkuruos su partijomis. O kontroliuojami tie sąrašai tikrai nebus, nes ten esantys niekam neatstovaus.
PIRMININKAS. Prieš pasiūlymą – Č. Juršėnas.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, klausimas iš tikro yra įdomus ir konstituciniu požiūriu, ir praktiniu požiūriu, aš pabrėžiu, praktiniu požiūriu, kaip buvo rengiami rinkimai, vienokie ar kitokie, ir kaip dabar mes ruošiamės iš esmės labai radikaliai pertvarkyti. Taigi suprasdamas Konstitucinio Teismo sprendimą taip, kaip kolega A. Čaplikas referavo, aš manau, kad siūlymas leisti partijoms kelti ir pavieniams asmenims keltis yra racionalus. Tuo tarpu visuomeninės organizacijos, jeigu jos viename ar kitame rajone, ar viename ar kitame mieste yra stiprios, jos gali paremti pagal savo pakraipą arba nusistatymą vieną ar kitą partiją, taip pat gali paremti vieną ar kitą kandidatą. Faktiškai visuomeninės organizacijos nenušalinamos nuo aktyvaus dalyvavimo savivaldos rinkimuose, todėl aš siūlyčiau pasirinkti šį variantą kaip praktiškesnį ir lengvesnį, sakykime. Gal ateityje bus galima galvoti apie subjektų, kurie turi teisę kelti kandidatus, sąrašo išplėtimą. Bet šį kartą palikime šitą švelnesnį sprendimą, nes jis išplečia demokratinę sampratą savivaldos rinkimuose.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuojame. Kas remia Seimo nario V. Kurpuveso 34 straipsnio dalies pataisą, balsuoja už, kas mano kitaip, kas remia komisijos išvadą, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 24, prieš – 28, susilaikė 48. Taigi pasiūlymui nepritarta.
Gerbiamieji kolegos, ar galėtume… Replika po balsavimo – Seimo narys E. Jurkevičius.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Matau tik 24 demokratiškus Seimo narius. Gerbiamieji, noriu priminti, kuo skiriasi visuomeninė organizacija nuo partijos. Visuomeninė organizacija lyg ir neremiama valstybės, gyvena tik iš 2 % ar iš savo narių aukų. Partijos – tai tos pačios visuomeninės organizacijos, kurios buria žmones kilniems tikslams, tačiau jas remia valstybė. Dabar mes dar užkertam kelią dalyvauti visuomeninėms organizacijoms, nors apskritai mes jas skriaudžiame. Konstitucijoje pabrėžta, kad bendruomenės gali dalyvauti. Gerbiamieji Seimo nariai, esu nusivylęs, tačiau tikiuosi, kad sveikas protas nugalės, gal yra dar kokių nors išeičių.
PIRMININKAS. Seimo narys M. Varaška.
M. VARAŠKA (KPF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kadangi čia daug kas kalba apie Konstitucinio Teismo nutarimą, tai pacituosiu, apie ką buvo kalbėta 2007 m. Nesiraukykite, gerbiamasis pirmininke, mes irgi nemažai raukėmės jūsų kalbas girdėdami. „Susivienijimai (asociacijos), kurie pagal įstatymą turi turėti teisę sudaryti minėtus sąrašus, gali būti sukuriami tam tikriems savivaldybių tarybų rinkimams, bet jie, jeigu tai būtų nustatyta įstatyme, gali būti ir nuolat veikiantys.“ Štai jums ir atsakymas. Ir nereikia demagogijų iš pagrindinės tribūnos.
PIRMININKAS. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, visi skaito po dalelę. O Konstitucinis Teismas aiškiai nurodė, kad konstitucinė sąvoka „politinė organizacija“ šiek tiek skiriasi nuo sąvokos „politinės partijos“. Konstitucinio Teismo nutarime taip ir parašyta, kad gali būti savivaldybių teritorijose, toje savivaldybėje kuriamos politinės organizacijos ir ne visos visuomeninės organizacijos (asociacijos) gali dalyvauti, o tik tos, kurios ir t. t. Taigi, kolegos, skaitykime tą tekstą. Akivaizdu, kad įstatymų leidėjas dar nežengė žingsnio įtvirtinti tai, kad būtų galima įtvirtinti savivaldybių teritorijose politines organizacijas. Aš manau, kitiems rinkimams tai bus galima tikrai padaryti.
PIRMININKAS. P. Gražulis. Gerbiamieji kolegos, daugiau žodžio niekas negaus, tik tie, kurie dabar yra užėmę pozicijas prie mikrofono. P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, reikėtų mums pripažinti, kodėl mes bijome, kad visuomeninės organizacijos negalėtų kelti, sudaryti sąrašų, ir nesudarome tokių pačių sąlygų. Jeigu per 20 metų politinės partijos būtų tikrai tarnavusios visuomenei, žmogui, tai visuomeninės organizacijos ir nebūtų siekusios tokio tikslo kelti kandidatūras arba formuoti sąrašus. Deja, vis dėlto nusivylė, nes Seimas neturi pasitikėjimo, vietinė savivalda neturi pasitikėjimo ir žmonės nori kokių nors naujų formų. Žmonės gal tikisi, kad visuomeninės organizacijos aktyviau atsigręš į žmogų, o ne į kažkokius verslo interesus. Nereikia vynioti į Konstituciją mūsų visų išvedžiojimų. Todėl reikia tik apgailestauti, kad politinės partijos prarado pasitikėjimą ir bijo politinę erdvę užleisti kitoms organizacijoms, kurios dar nėra praradusios pasitikėjimo.
PIRMININKAS. L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, atvirai pasakius, aš iki šiol taip pat laikiausi ir laikausi pozicijos, kad šiandien yra sustiprėjusios ir gana laisvai gali dalyvauti bet kurioje politinėje veikloje politinės partijos. Tačiau Konstitucija, kalbėdama apie tokias organizacijas, pirmiausia pabrėžia, kad jeigu jų veikla nėra priešinga Konstitucijai ir įstatymams, jos gali vienytis į bendrijas, į asociacijas, ir tik po to, po kablelio, eina politinės partijos. Taip ir visuomeninės organizacijos, čia buvo siūloma mūsų redakcija, kokie reikalavimai šiuo atveju bus keliami toms organizacijoms. O kai klausia, kuo skiriasi visuomeninė organizacija nuo partijos, tai galiu paklausti: kuo skiriasi tada partija nuo partijos? O jų pagal registrą dabar yra 25. Tai irgi dalyvauja rinkimuose. Todėl čia ne argumentas. Labai apgailestauju, kad mes, reguliuodami pagal įstatymą, neleidome dalyvauti ir kitos sudėties organizacijoms, ne tik partijoms.
PIRMININKAS. L. Dinius.
L. DINIUS (KPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Tiesą sakant, nesitikėjau, kad bus koks nors kitoks sprendimas ir priėjau prie mikrofono tik tam, kad vienas hiperaktyvus kairysis kolega, braižydamas menamus skliaustelius ir neva cituodamas Konstitucijos citatas, kada nors jas iš tikro pacituotų taip, kaip yra parašyta. Norėčiau tiesiog priminti seną senolių patarlę, kad meluoti yra tiesiog negražu.
PIRMININKAS. Seimo narys J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų sprendimas priimtas, ir jis, kad ir kiek mes prie šoninio mikrofono toliau laužytume ietis, nepasikeis. Bet realiai, jeigu mes norime grįžti prie politinės organizacijos, o tokią jūs siūlote, nes visuomeninė organizacija, kuri turi politinių tikslų, tampa politine organizacija, tai kažkada buvo Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymas. Dabar liko tik politinių partijų. Vadinasi, Seimas pirmiausia turėtų pakeisti arba priimti naują Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymą ir tik tada kalbėti apie Rinkimų įstatymo pakeitimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Paskutinysis – S. Stoma. Replika.
S. STOMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų, manau, sprendimas padarytas, bet padarytas gėdingas sprendimas. Tikiuosi, kad Prezidentė vetuos šį įstatymą ir mes vėl turėsime prie jo grįžti. Ir vis dėlto pastaba V. P. Andriukaičiui. Tikrai iki šio momento V. P. Andriukaitį laikiau Konstitucijos specialistu, bet kai cituojami tik tie teiginiai, kurie jam parankūs, o išvados, kur parašyti visiškai kiti teiginiai, kur kalbama apie būtinybę suteikti teisę ne vien politinių partijų sąrašams dalyvauti savivaldos rinkimuose, nepaisoma, tai yra apgailėtina.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame už visą 34 straipsnį.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Atsiprašau, dėl motyvų truputį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs pasisakėte po balsavimo, daugiau niekam nesuteikiu žodžio. Balsuojame dėl viso 34 straipsnio.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 71, prieš – 7, susilaikė 18. Taigi 34 straipsniui pritarta.
35 straipsnis.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Esame apsisprendę.
PIRMININKAS. Prašom. Jūs dėl vedimo tvarkos? Buvo pasakyta, kad gaus žodį tie, kurie buvo sustoję prie mikrofonų, ir daugiau nebus suteiktas žodis. (Balsai salėje) Na, prašau, gerbiamasis Songaila, dar kartą pakartokit motyvus.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Net ne motyvus, o repliką po balsavimo pagal Statutą. Replika tokia. Jeigu kas nors norėjo užkirsti kelią kokiems nors neaiškiems dariniams arba oligarchinėms struktūroms dalyvauti rinkimuose, tai dabar padarėm priešingai, nes būtent tos struktūros, remdamosi šituo įstatymo straipsniu, kaip tik galės dalyvauti. Visiems kitiems bus sunku, negalės. Dar daugiau – netgi ne Lietuvos Respublikos piliečiai galės išsikelti savo kandidatūrą, sudaryti sąrašus ir dalyvauti rinkimuose, nes tai yra savivaldos rinkimai. Jūs visi pamirštat, kad čia ne rinkimai į Seimą. Labai gaila, kad nežinot nei Europos teisės šitoj srity, nei praktikos.
PIRMININKAS. Na, diskusija dėl 34 straipsnio nesibaigs. Prašau, Č. Juršėnas tikrai paskutinysis, kuris gauna žodį dėl šio straipsnio.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, čia iš tikro diskutuoti yra labai platus pagrindas, kadangi užkabinti ir konstituciniai, ir europiniai, ir visokie kitokie reikalai. Bet aš noriu pasakyti vieną dalyką: nagi negąsdinkim vieni kitų. Juk mes vis tiek padarėm žingsnį pirmyn – yra partijos ir yra piliečiai ar nepiliečiai, kurie gali patys save iškelti, turėdami atitinkamą paramą iš kitų. Tai mes padarėm žingsnį pirmyn, ir nereikia laikyti šito straipsnio, kurį mes priėmėm, gėdingu. Yra pažanga. O paskui pažiūrėsim, pagal praktiką galima eiti tolyn.
Ir antras dalykas, aš jau nebe pirmąkart girdžiu čia, ir labai gaila, kad ir aplink mus, ir kai kurių aukštų institucijų vadai taip pat vis randa progą niekinti partinę sistemą ir partijas. Normalioje Europoje partijos yra demokratinės sistemos pagrindas, ir neniekinkim patys to, kuo remiamės.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tikrai netęskim replikų ir diskusijų. Keliaujam toliau.
35 straipsnis. Seimo nario V. Kurpuveso pasiūlymas dėl 3 dalies.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Esam apsisprendę dėl šito siūlymo jau.
PIRMININKAS. Dėl šito esam apsisprendę, taip.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Dėl 4 dalies – taip pat.
PIRMININKAS. 4 dalis – taip pat. Ir Seimo narių V. Baltraitienės, V. Bukausko pasiūlymas.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Pritariam bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Pritarta, taip? Gerbiamieji kolegos, taip pat yra Seimo Teisės departamento nuomonė, kuriai komisija pritarė. Taip pat yra…
A. ČAPLIKAS (LCSF). Kita Seimo Teisės departamento pastaba dėl procedūrų (…). Ir kita yra Seimo nario V. Galvono.
PIRMININKAS. V. Galvono pasiūlymas. Ar yra V. Galvonas? Nėra.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Komisija pritarė šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Bet mes vis tiek turim paminėti, kad buvo toks pasiūlymas ir kad jam buvo pritarta. Gerbiamieji kolegos, ar galim pritarti visam?
A. ČAPLIKAS (LCSF). Dar yra Teisės departamento pasiūlymų, kurių daliai mes nepritarėme ir daliai pritarėme. Šiuo atveju ten…
PIRMININKAS. Dar du pasiūlymai dėl šio straipsnio 13 dalies.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Taip.
PIRMININKAS. Dabar dėl viso straipsnio. 35 straipsnis. Ar galim bendru sutarimu pritarti? Pritarta. 36 straipsnis.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Apsisprendę esame.
PIRMININKAS. Apsisprendę dėl pasiūlymų. Taip pat Seimo Teisės departamento pasiūlymui pritarta iš dalies. Ar galim pritarti?
A. ČAPLIKAS (LCSF). Vėlgi reikia pabrėžti, kad yra Seimo nario V. Kurpuveso ir kiti pasiūlymai, kuriems mes nepritarėme.
PIRMININKAS. Jau apsisprendę esat.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Taip.
PIRMININKAS. Ar galim pritarti 36 straipsniui? (Balsai salėje) Pritarta. 37 straipsnis. Taip pat apsisprendę esam dėl V. Kurpuveso pasiūlymų. Ir daugiau pasiūlymų nėra. Ar galim pritarti 37 straipsniui? Pritarta. 38 straipsnis. Seimo nario M. Varaškos pasiūlymas. Prašau pristatyti autorių.
M. VARAŠKA (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano pasiūlymo esmė yra susijusi su to paties Konstitucinio Teismo nutarimo nuostata, jog įstatymų leidėjas turi nustatyti reikalavimus, pagal kuriuos asmenų sąrašas, taip pat jo rekvizitai turi būti nustatyti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme, turi būti nurodyta, kaip, kokiomis sąlygomis galima tokį išankstinį asmenų sąrašą, pabrėžiu, asmenų sąrašą, ne visuomeninės organizacijos kandidatų sąrašą, o asmenų sąrašą, registruoti ir apibrėžti kitus klausimus. Deja, dabartiniame įstatymo projekte tokia Konstitucinio Teismo pozicija nėra įgyvendinama.
Taigi aš savo pasiūlymu siūlau iš anksto leisti asmenims, kaip ir partijoms, savivaldybėje registruoti savo jungtinius sąrašus, o to nedaryti po to pavieniui įsiregistravus kaip kandidatams ir nemokėti papildomų užstatų Vyriausiajai rinkimų komisijai, nes taip tiesiog būtų apsunkintas tų asmenų kandidatavimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš noriu pasitikslinti. Jūs pristatėt abu pasiūlymus?
M. VARAŠKA (KPF). Ne, tai yra tiktai…
A. ČAPLIKAS (LCSF). Ponas Mantas, matyt, kalba ne apie tą pasiūlymą, nes jeigu mes kalbam apie 38 straipsnį, tai čia kalbame apie rinkimų užstato dydį.
M. VARAŠKA (KPF). Taip.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Čia kalbama apie dydį ir kitus dalykus. Aš dabar bandau susigaudyti, apie kurį pasiūlymą šnekame.
M. VARAŠKA (KPF). Taip, tai yra susiję su 38 straipsniu ta prasme, jog jūs kalbate ten apie…
A. ČAPLIKAS (LCSF). Taip, taip, supratau.
M. VARAŠKA (KPF). …užstatą ir užstatų rūšis. Ir tose užstatų rūšyse nėra užstato…
A. ČAPLIKAS (LCSF). Taip, supratau.
M. VARAŠKA (KPF). …kandidatų sąrašui. Aš labai prašyčiau į mano pasiūlymą atsižvelgti ir numatyti užstatą kandidatų sąrašui, nes jo nebuvimas kainuos labai brangiai žmonėms, kurie turės registruotis po vieną ir po to dar…
PIRMININKAS. Mes supratom jūsų pasiūlymo esmę. Gerbiamasis komisijos pirmininke, prašau.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Aš tik norėčiau atkreipti dėmesį dabar, kad pono M. Varaškos pasiūlymas yra toks, na, įdomus. Mes jau esam apsisprendę, kad leidžiam kandidatuoti fiziniams asmenims ir jie išsikelia. Todėl daryti išlygą, kad kažkokius išankstinius sąrašus gali pateikti fiziniai asmenys, būtų, mūsų manymu, netikslinga, nes formuluotė neaiški. Šiuo atveju mes siūlom labai paprastą kelią, kad kandidatai, t. y. fiziniai asmenys, patys išsikėlę ir įsiregistravę kaip kandidatai, gali sudaryti bendrą sąrašą po to, kai jie išsikelia. Bijome, kad priešingu atveju mes galim turėti labai daug painiavos, kada keliasi grupės asmenų be jokios reglamentacijos. Tai šiuo atveju manau, kad jau priimti įstatymo straipsniai ir būsimieji išsprendžia šią problemą, kada išsikėlę fiziniai asmenys gali susijungti į koalicinius sąrašus ir tokiu atveju dalyvauti kaip koalicija rinkimuose. Komisija, remdamasi tuo, nepritaria šiam pasiūlymui ir siūlo nepritarti Seimui.
PIRMININKAS. Remia pasiūlymą S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Būtinai reikia paremti šitą pasiūlymą, nes pats kalbėtojas dabar akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijai ir Konstitucinio Teismo išaiškinimui. Jeigu žmonės turės asmeniškai vargti, asmeniškai mokėti užstatus, rinkti parašus, o po to tik galės jungtis į sąrašus, tai akivaizdžiai prieštarauja tam, ką teigė Konstitucinis Teismas, kad turi būti normaliai sudaromi sąrašai ir jie lygiaverčiais pagrindais kaip ir partijos dalyvauja rinkimuose. Čia tiek padaryta suvaržymų, tiek apribojimų, kad partijos, jau ir taip turėdamos didžiules privilegijas, gaudamos didžiules lėšas iš biudžeto, dar tuos vargšus visuomenininkus visiškai po padu paspaus. Čia einame pražūtingu keliu. Tai yra demokratijos griovimas, o kartu ir partinės sistemos griovimas. Nes partijos tokios, kokios dabar yra, jos apmirs, jeigu toliau eisime šiuo keliu. Susimąstykite, kolegos.
PIRMININKAS. Prieš – K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Manyčiau, pataisa tikrai nereikalinga, nes kaip tik šiandien mes esam sulyginę ir vienmandatininkus, ir partinius sąrašus, kad būtų sudaromos vienodos sąlygos. Manyčiau, reikėtų nepritarti šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Balsuojam. Kas pritaria Seimo nario M. Varaškos pasiūlymui dėl 38 straipsnio 1 dalies?
Balsavo 90 Seimo narių: už – 23, prieš – 16, susilaikė 51. Pasiūlymui nėra pritarta. Taip pat yra M. Varaškos pasiūlymas dėl tos pačios dalies. Prašau pristatyti. Prašau.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Kalbėkit, Mantai.
M. VARAŠKA (KPF). Aš norėjau repliką po balsavimo, jeigu galima.
PIRMININKAS. Taip, prašau.
M. VARAŠKA (KPF). Trumpas šito aspekto paaiškinimas, nes vis tiek gal dar grįšime prie įstatymo, kai jis bus priimtas, ir dar bus laiko. Kalbama apie kainą. Jeigu dabar partijai reikia sumokėti 2 tūkst. litų teikiant kandidatų sąrašą, tai žmonėms, kurie tą darys ir tuos pačius, pavyzdžiui, 20 kandidatų registruojant į sąrašą, reikės sumokėti 48 tūkst. Tai pagalvokime labai paprastai, ar žmonės šiandien turi tiek pinigų, kad galėtų registruoti tokiu būdu sąrašą. Tokia buvo pasiūlymo esmė. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dabar, gerbiamasis Mantai, pristatykite savo kitą pasiūlymą.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Jau mes čia esame apsisprendę, nes nepritarę pirmam jau praktiškai… Ar dar mes… Tarpusavy susiję.
M. VARAŠKA (KPF). Gerbiamasis pirmininke ir gerbiamieji kolegos, šis pasiūlymas buvo užregistruotas tuo atveju, jeigu nepritariama pirmajam. Aš tada siūlau, jeigu neleidžiama iš anksto registruoti pavienių asmenų sąrašo ir mokėti užstato už visą sąrašą, na, tiesiog nustatyti protingas kandidatavimo užstato sąlygas pavieniams kandidatams, lyginant su politinėmis partijomis. Noriu atkreipti dėmesį, jog šiandien politinės partijos, registruodamos savo kandidatų sąrašus, moka vieno vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio užstatą. Tai žmonėms, pavieniams asmenims, kurie šiandien, sunkiais ekonominiais laikais, iš tiesų nėra labai pinigingi, net jeigu ir atsiimtų tą užstatą po kelių mėnesių pateikę Rinkimų komisijai visus reikalingus duomenis, jiems būtų gana didelė turtinė našta mokėti tokio dydžio užstatą save asmeniškai iškeliant kandidatais. Todėl aš siūlyčiau atsižvelgti į žmonių tikrovę ir nustatyti mažesnius kandidatavimo užstatus, kurie būtų 0,1 VMDU dydžio už kiekvieną išsikėlusį kandidatą. Prašau šį pasiūlymą paremti.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Komisija nepritarė šiam pasiūlymui, nes mano, jog išlygas daryti tikrai netikslinga, viena vertus. Kita vertus, nesinorėtų padaryti ir visiškos netvarkos savivaldybių tarybų rinkimuose, nes piniginis užstatas yra drausminantis dalykas – kad nėjau pro šalį, kaip pamenate, buvo Prezidento rinkimų kampanija, ir vienas tūlas, labai turtingas pilietis, netyčia užvažiavo į rinkimų komisiją lyg ir registruotis kandidatu, lyg ir ne. Tai šiuo atveju yra drausminanti priemonė, kai žmogus apsisprendžia ir norėtų tikrai dalyvauti politikoje, rinkimuose. Tokiu atveju nenorėdami daryti išlygų nei diskriminacijos visgi manome, kad tai drausminanti priemonė, kuri įpareigoja žmogų dalyvaujant rinkimuose jausti tam tikrą atsakomybę.
PIRMININKAS. S. Stoma palaiko pasiūlymą?
S. STOMA (TS-LKDF). Na, atrodo, partiniai funkcionieriai tiek nusprendė sudrausminti visuomenę, kad savivaldos rinkimuose dalyvaus tik jie patys, ir, matyt, tik jie patys ir balsuos. Jau čia yra, kolegos, kompromisinis M. Varaškos pasiūlymas, ne toks kaip anksčiau. Gal bent kažkiek atsižvelkite, palengvinkite tiems žmonėms dalyvavimą. Jau ar taip, ar taip jiems bus sunku. Turėkite tam tikro politinio suvokimo, ką jūs darote. Siūlau palaikyti.
PIRMININKAS. Č. Juršėnas – prieš pasiūlymą.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tikro politika – dalykas rimtas. Jeigu norime rimtai užsiimti, tai turime ir užsimokėti – ir partijos, ir pavieniai asmenys, kurie ryžtasi eiti į šitą didįjį veikimą, arba didįjį žaidimą. Aš galėčiau sutikti su kitu dalyku, taip, kaip yra kai kuriose Vakarų šalyse: užstato grąžinimas ne tik tam, kuris laimėjo, bet ir tam, kuris surinko tam tikrą procentą balsų. Sakysime, 30, 20, o kai kur net grąžina surinkus ir 10 procentų. Štai šitą dalyką, sakysime, tokį sprendimą laikyčiau demokratišku. Bet pirminis įnašas turi būti gana stambus, arba gana solidus, kad būtų, sakykime taip atvirai, atbaidyti tie, kurie štai ėjo pro šalį, užėjo, pamatė ir sugalvojo. Tai čia tikrai ne politika, čia tik žaidimas politika.
PIRMININKAS. Balsuojame. Kas pritaria M. Varaškos pasiūlymui, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 26, prieš – 18, susilaikė 43. Pasiūlymui nepritarta.
Yra Seimo nario M. Varaškos pasiūlymas dėl 2 dalies, bet jis dubliuojasi, taip?
A. ČAPLIKAS (LCSF). Čia jau mes balsavome. Taip.
PIRMININKAS. Replika po balsavimo – M. Varaška. Prašom.
M. VARAŠKA (KPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš informuoju, kad trečio pasiūlymo atsisakau iš karto, nes jis neturi prasmės nepritarus pirmiems dviem. Tenorėčiau trumpai replikuoti šiuo atveju dėl gerbiamojo Č. Juršėno išsakytos nuomonės ir kitų nuomonių apie politikos kainą. Ypač jūsų pusei turėtų būti artimas proletariato siekis dalyvauti valstybės valdyme, o jis niekada nepasižymėjo dideliais finansiniais pajėgumais. Aš tiesiog apgailestauju, kad mes lyginame paprastus žmones ir jų pinigines galimybes šiandien su galingais partiniais resursais, kuriems valstybė kiekvienais metais atseikėja ne vieną milijoną litų. Aš vis dėlto teiksiu net ir priėmus įstatymą tuos pasiūlymus iki galo siekdamas minėtus užstatus pavieniams kandidatams mažinti, kad mes iš tiesų realiai jiems suteiktume Konstitucinio Teismo įvardintas savivaldos galimybes.
PIRMININKAS. A. Endzinas – replika po balsavimo.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų sprendimas yra priimtas. Aš visiškai sutinku su prieš tai motyvus išsakiusiu kolega, kuris įvardino, kad politika – dalykas rimtas. Užstatas neturi būti alaus bokalo dydžio, kai žmogus, eidamas pro šoną, lažybų ar tiesiog sportinio intereso prasme užsiregistruoja dalyvauti politikoje. Be abejo, fiziniams asmenims dalyvauti su organizuotomis struktūromis, kurios gauna finansinę paramą iš valstybės, iš tų pačių mokesčių mokėtojų, ir visiškai tai suprantama, turint tokią pačią finansinę naštą, vis dėlto yra neadekvatu. Dėkui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti 38 straipsniui? Balsuojame. Kas pritaria 38 straipsniui?
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 61, prieš – 8, susilaikė 14. Taigi pritarta 38 straipsniui.
39 straipsnis.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Jau esame apsisprendę.
PIRMININKAS. Esame apsisprendę. Pritarta.
40 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymui komisija pritarė. Seimo nario V. Kurpuveso pasiūlymas.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Esame apsisprendę.
PIRMININKAS. Esame apsisprendę. 40 straipsniui pritarta, kolegos, taip?
41 straipsnis. Yra Seimo nario V. Kurpuveso pasiūlymas.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Esame apsisprendę.
PIRMININKAS. Apsisprendę. Galime pritarti? Pritarta.
42 straipsnis. V. Kurpuveso pasiūlymas.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Esame apsisprendę.
PIRMININKAS. Apsisprendę. Pritarta.
43 straipsnis. Pritarta. 44 straipsnis. Pritarta.
45 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymui komisija nepritarė. Galime pritarti? Pritarta.
46 straipsnis. Pritarta. 47 straipsnis. Pritarta.
48 straipsnis. Yra Seimo narių E. Žakario ir E. Jonylos pasiūlymas, kuriam komisija nepritarė. Kas pristatys? E. Žakaris. Prašom.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, visi turbūt sutiksite, kad kandidatai turi turėti vienodas galimybes reklamuotis. 48 straipsnyje yra parašyta, kad išorinė reklama draudžiama valstybės ar savivaldybės įmonėms priklausančiose transporto priemonėse ir ant jų, o privačioms transporto priemonėms ši nuostata netaikoma. Vadinasi, jeigu kandidatas turės kažkokią transporto įmonę arba turės draugų, turinčių transporto priemones, juo labiau kad dabar ir po miestus, ir po rajonus važinėja daug ir privačių autobusų, vadinasi, galės be problemų ir viduje, ir išorėje iškabinėti plakatus, lygiai taip pat galės su nuosavomis mašinomis pastatyti atitinkamose vietose, išklijavę plakatus, ir reklamuotis. Mes siūlome, kad išorinė reklama būtų draudžiama ir transporto priemonėse, ir ant transporto priemonių, neišskiriant nei valstybės, nei savivaldybės, nei privačių. Ačiū.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Galima? Komisija nepritarė todėl, kad jau esame apsisprendę priiminėdami Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės pakeitimo projektus, ši nuostata ten jau yra įtraukta, mes jau esame diskutavę ir pritarėme priešingai, nei siūlo kolega E. Žakaris. Todėl pritarus kolegos E. Žakario pasiūlymui tektų grįžti prie ano įstatymo ir tada vėl išeitų painiava. Vien tik todėl (primenu, prieš gerus porą mėnesių mes jį priiminėjome) ir buvo apsispręsta būtent dėl šios formuluotės, kuri dabar yra savivaldybių tarybų rinkimų įstatymuose.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, užsirašiusių kalbėti dėl motyvų nėra. Balsuojame, kas pritaria Seimo narių E. Žakario ir E. Jonylos pasiūlymui.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 28, prieš – 8, susilaikė 48. Pasiūlymui nėra pritarta. Šio straipsnio 10 daliai…
A. ČAPLIKAS (LCSF). Čia susiję, galima sakyti, kad nepritarta. Yra kitas pasiūlymas, kuriam mes pritarėme, nes tai yra tarpusavyje susijęs pono E. Žakario pasiūlymas, kuriam… Palaukit, atsiprašau.
PIRMININKAS. Čia dėl Teisės departamento, kurio pasiūlymui jūs nepritarėte. Dviem pasiūlymams, faktiškai trims Teisės departamento pasiūlymams nebuvo pritarta. Daugiau pasiūlymų nėra.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Taip.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti 48 straipsniui? (Balsas iš salės: „Taip!“) Dėkoju. 49 straipsnis? Pritarta. 50 straipsnis? Pritarta. Dėl 51 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komisija nepritarė. Kolegos, galime pritarti 51 straipsniui? Dėkoju. Pritarta. 52 straipsniui? Pritarta. 53 straipsniui? Pritarta. 54 straipsniui? Pritarta. Dėl 55 straipsnio yra Seimo narių V. Simuliko ir E. Žakario pasiūlymas.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Pritariam.
PIRMININKAS. Jam komisija pritarė. Taip pat Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komisija pritarė. Ar galime straipsniui pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta. 56 straipsnis. Pritarta. 57 straipsnis. Pritarta. 58 straipsnis. Pritarta. 59 straipsnis. Pritarta. 60 straipsnis. Pritarta. 61 straipsnis. Pritarta. 62 straipsnis. Pritarta. 63 straipsnis. Pritarta. 64 straipsnis. Pritarta. Taip, dėl 64 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komisija…
A. ČAPLIKAS (LCSF). Pritariam.
PIRMININKAS. …pritarė. 65 straipsnis. Pritarta. 66 straipsnis. Pritarta. 67 straipsnis. Pritarta. Dėl 68 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Pritariam.
PIRMININKAS. Komisija pritarė. Pritarta visam straipsniui. 69 straipsnis. Pritarta. 70 straipsnis. Pritarta. 71 straipsnis. Pritarta. 72 straipsnis. Pritarta. 73 straipsnis. Pritarta.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Dėl 73 straipsnio yra pono Seimo nario A. Dumbravos siūlymas.
PIRMININKAS. Taip, kolegos, paskubėjau. Dėl 73 straipsnio yra Seimo nario A. Dumbravos pasiūlymas, kuriam komisija nepritarė. Ar yra A. Dumbrava? Nėra. Galbūt trumpai.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Gal atsiima kolega, jeigu nėra. Galiu trumpai pasakyti, kokia pasiūlymo esmė. Ponas A. Dumbrava mano, kad jeigu staiga skaičiuojant pirmumo balsus gali kilti grėsmė (jo tokia redakcija) savivaldybės komisijos narių saugumui, tuomet komisijos pirmininko prašymu policijos pareigūnas tikrina įeinančius ir pirmumo (…) balsų skaičiavimo pastatą, asmenų dokumentus, daiktus ar atlieka asmens apžiūrą. Tai perteklinė norma, nes ir šiandien, esant viešosios tvarkos pažeidimui, be abejo, komisijos pirmininkas, komisijos narys turi teisę kviesti pareigūnus ir pareigūnai turi teisę atlikti įstatymų nustatyta tvarka visus veiksmus. Šiuo atveju nemanytume, kad į įstatymą reikėtų perkelti nuostatą, kuri jau yra apspręsta kituose įstatymuose. Bet kada, esant viešosios tvarkos pažeidimui, policijos pareigūnas turi būti iškviestas ir turi atlikti savo darbą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pritarti komisijos nuomonei nepritarti? Galime. Galime visam 73 straipsniui pritarti? Pritarta. Dėkoju. 74 straipsnis. Pritarta. 75 straipsnis. Pritarta. 76 straipsnis. Pritarta. 77 straipsnis. Pritarta. 78 straipsnis. Pritarta. 79 straipsnis. Pritarta. 80 straipsnis. Pritarta. 81 straipsnis. Pritarta. 82 straipsnis. Yra Seimo Teisės departamento pasiūlymas.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Pritariam.
PIRMININKAS. Komisija pritarė. Visam straipsniui pritarta. 83 straipsnis.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Jau esame apsisprendę.
PIRMININKAS. Yra Seimo nario V. Kurpuveso pasiūlymas, dėl kurio apsisprendėme. Ir dar vienas pasiūlymas…
A. ČAPLIKAS (LCSF). Taip pat apsisprendėme.
PIRMININKAS. …dėl kurio buvo apsispręsta. Ar galime pritarti 83 straipsniui? Pritarta. 84 straipsniui? Pritarta. 85 straipsniui? Pritarta. 86 straipsniui? Pritarta. 87 straipsniui? Pritarta. 88 straipsniui? Pritarta. 89 straipsniui? Pritarta. Dėl 90 straipsnio yra Seimo Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komisija pritarė iš dalies. Taip pat Seimo nario J. Oleko pasiūlymas, kuriam komisija nepritarė. Pristatykite, gerbiamasis kolega, pasiūlymą.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mano pasiūlymo esmė yra ta, kad vadovai tų savivaldybės akcinių bendrovių, kuriose yra valdyba, galėtų dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad tiesiogiai pavaldūs vadovai, kaip biudžetinių įstaigų, negali, tačiau akcinių bendrovių, kuriose yra valdybos, direktoriai nėra tiesiogiai pavaldūs savivaldybės tarybai. Tokiu atveju mes tikrai galėtume suteikti galimybę platesniam būriui savivaldybės iškilių žmonių, kurie gali tą darbą dirbti, dalyvauti rinkimuose ir padidinti savivaldybėje gyvenančių žmonių pasirinkimo teisę. Tokia tvarka egzistavo anksčiau, jinai buvo vieno įstatymo pataisymu pakeista, todėl aš siūlau sugrąžinti ankstesnę tvarką ir leisti visai grupei (savivaldybė gerai žino pasižymėjusius žmones) dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose. Manau, kad taisant įstatymą anksčiau su vandeniu iš vonios buvo išpiltas ir vaikas, tai yra per daug buvo apribotos tų įmonių direktorių teisės. Todėl šiuo atveju labai prašau jūsų palaikymo ir pritarimo mano pataisai. Ačiū.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Komisija čia vieningos nuomonės neturėjo. Galiu tik pasakyti, kad nepritarė dėl kelių priežasčių, pirmiausia dėl to paties Konstitucinio Teismo išaiškinimo. Bijome, kad po šio mūsų įstatymo sprendimo neiškiltų tokių teisinių abejonių, ar tikrai mes būsime pasielgę teisingai, jeigu valdyba yra sudaryta ir direktorius jau gali, sakykime, būti tarybos nariu, o jeigu valdyba nesudaroma, tai tada negali. Kyla abejonių, ar tikrai nebūsim pažeidę Konstitucinio Teismo sprendimo. Iškilo tokia nuomonė.
Kita vertus, mūsų tikslas buvo minimaliais pakeitimais pasiekti, kad šis įstatymas būtų priimtas. Ir dėl 3 dalies, sakykime, trečia abejonė komisijai kilo, ar tokiu būdu nepaskatinsime savivaldybės įstaigose greitai, dirbtiniu būdu, sukurti valdybų. Na, tiesiog tam, kad direktorius galėtų dalyvauti rinkimuose, dirbtinai atsiras tarpinė valdymo institucija, valdyba, net jeigu šiandien nėra. Sakau, komisija iš tikrųjų balsavo, vieningos nuomonės neturėjo, bet tam buvo nepritarta dėl mano prieš tai išvardytų priežasčių.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pasiūlymą palaiko V. Simulikas. Prašau.
V. SIMULIK (MSG). Dėkoju, pirmininke. Svarstymo metu išvis buvo kalbama apie visų įstaigų, t. y. ir švietimo, ir kultūros, ir meno, ir sporto įstaigų, vadovų dalyvavimą savivaldos rinkimuose. Palaikydamas gerbiamojo kolegos J. Oleko idėją, aš stebiuosi, kad visa ta kita idėja išplaukė kažkur, kad tie žmonės neturi teisės dalyvauti savivaldybės veikloje vien dėl to, kad jie yra pavaldūs. Tai kaip tik yra galimybė Etikos komisijoms stebėti, kaip tie žmonės dirba, ar nemaišo savo interesų su savivaldybių interesais ir t. t. Palaikydamas pačią idėją, manau, reikėtų peržiūrėti kai kuriuos dalykus, dar yra laiko.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad ne įstatymo… Tai, ką kalba ponas V. Simulikas, jis teisingai kalba, ir aš tikrai sutikčiau su tuo, tačiau tai mus įpareigoja neleisti padaryti Konstitucinio Teismo sprendimas. Ir čia šiuo atveju, ne, ne šiuo atveju, apie švietimo įstaigas, gydymo įstaigas, kur negali būti nei valdybos (…), nieko. Tokiu atveju mes pasirinkome tą kelią, kad vienodai visoms pavaldžioms institucijoms.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas palaiko J. Oleko pasiūlymą?
Balsavo 95 Seimo nariai. Už – 39, prieš – 8, susilaikė 48. Pasiūlymui nėra pritarta.
Dėl 90 straipsnio 2 dalies yra Seimo nario K. Ramelio pasiūlymas. Prašau gerbiamąjį autorių pristatyti pasiūlymą. Pasiūlymas dėl…
A. ČAPLIKAS (LCSF). Dėl apsisprendimo prieš rinkimus.
K. RAMELIS (MSG). Dėl apsisprendimo? Pasiūlymas paprastas. Daug pareigūnų negali būti tarybos nariais ir užimti tų pačių pareigų. Jie pagal dabar galiojantį įstatymą atsisako tarybos nario įgaliojimų po išrinkimo tam, kad galėtų eiti savo pareigas. Tai mano pasiūlymas, kad dėl to būtų apsispręsta jau einant į rinkimus, nes gyvenimas rodo labai negražius faktus.
Štai kai kuriuose rajonuose iš 25 tarybos narių savo mandato po rinkimų atsisako iki 20 narių. Lieka labai mažas skaičius, maždaug 20 %, dar mažiau, tiesiog išrinkti kiti. Vyksta tiesiogine prasme rinkėjų apgaudinėjimas ir reikia užkirsti kelią jų apgaudinėjimui tokiu būdu. Nei Konstitucija pažeidžiama, nei asmenų teisės, nes jie laisvi pasirinkti savo tolimesnį likimą. Pagaliau neužims tų pareigų, neteks, neliks bedarbiai, susiras kitą darbą.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Šiuo atveju komisijos pozicija dėl paties principo arba rinkėjų neapgaudinėjimo, tikrai visa komisija vienbalsiai sutarė ir tikrai taip turėtų būti, tačiau laiko surasti tikslią juridinę formuluotę ir nesukelti konstitucinio ginčo tikrai mes turime nedaug. Kyla klausimas ir abejonių, kaip ir buvo komisijoje, o Seimo narys, nes čia yra palikta, gali dalyvauti rinkimuose, nepalikęs savo mandato? Jis yra pamirštas, jis gali. Savivaldybės tarnautojas automatiškai turi išeiti iš darbo. Kita vertus, kaip tai yra susiję su laisva valia žmogaus apsisprendimo. Tai irgi yra prieštaravimų.
Aš atkreipiu dėmesį, kad Vietos savivaldos įstatyme aiškiai pasakyta, kad tarybos narys įgyja teises tik po to, kai rezultatai patvirtinami apygardos komisijose.
Dėl šių abejonių, sakau, tikrai pritardami tam principui, manome, kad rudenį turime laiko paieškoti tikslesnių formuluočių, nes bijau, kad šiuo atveju mes galime vėl turėti teisinį ginčą. O kaip kalbėjome Seime, mūsų tikslas – įteisinti piliečių dalyvavimą rinkimuose ne partijų sąrašuose, ir laiko mes tikrai nedaug turėjome, viso labo dvi savaites. Todėl mes nepritarėme šiam pasiūlymui ir, manome, galbūt rudenį galėtume pratęsti diskusijas.
PIRMININKAS. Nori paremti šį pasiūlymą E. Jurkevičius.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Laiku pateiktas ir tikrai galėjo komisija šitą pasiūlymą apsvarsčiusi, išanalizavusi teikti iš karto su visu šituo projektu. Tačiau noriu pabrėžti, kad gerbiamasis K. Ramelis ilgus metus buvo teisininkas ir turbūt žino, ką pateikė, nes tai tikrai pasiūlymas dėl sąžiningų rinkimų ir per juos kandidatuojančių žmonių. Tiesiog sąžinės išbandymas. Dėkui.
PIRMININKAS. Prieš – V. Simulikas.
V. SIMULIK (MSG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Labai keista, kad mes norime draudimais pasiekti kažkokį pozityvų rezultatą. Mes skatiname žmones būti aktyvius, pilietiškus, mes skatiname daug dalykų ir tuo tarpu daug ką draudžiame. Tau draudžiama čia būti, tau draudžiama čia dalyvauti, arba numatomos atitinkamos sankcijos ar grėsmės kažkam.
Aš nemanau, kad mūsų piliečiai, bent jau savivaldybių rinkimuose, yra tokie, atsiprašau, gluši, kad nesuprastų, už ką balsuoja ir dėl ko balsuoja. Jūs norėjote asociacijas leisti, asociacijos – trys žmonės susibėgo, susikūrė prieš tris ar keturis mėnesius, neturėdami jokios elementarios vertybinės skalės, turėjo būti dalyvavę. Šiuo atveju jūs norite drausti žmonėms, kurie yra su partine vėliava, kurie yra komandos nariai, kurie yra įpareigoti dėl komandinio žaidimo, jūs norite juos eliminuoti.
Nežinau, aš, aišku, laikysiuosi pozicijos, kad vis dėlto žmonės turi teisę, taip pat ir švietimo, kultūros įstaigų, sporto, meno įstaigų vadovai turi teisę dalyvauti rinkimuose, nes jie nėra durniausi, jie nėra kvailiausi, o kad kažkam atrodo, kad jiems reikia būtinai uždrausti, nes yra Lenino principas – ir valytoja valstybę gali valdyti, valio!
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuojame. Kas remia K. Ramelio pasiūlymą, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 100 Seimo narių. Už – 46, prieš – 9, susilaikė 45. Pasiūlymui nėra pritarta.
Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti visam 90 straipsniui bendru sutarimu? Galime. Dėkoju.
Gerbiamieji kolegos, replika po balsavimo. Prašau. Dėkoju gerbiamajam komisijos pirmininkui A. Čaplikui. Repliką po balsavimo – Seimo narys J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tiesiog reaguoju į komisijos pirmininko pasakymą, kad dėl Seimo narių niekas neišspręsta. Teisės ir teisėtvarkos komitete mes svarstėme šį siūlymą, jis buvo įregistruotas kaip atskiru įstatymo projektu K. Ramelio. Tiesiog žinotina visiems, kad Seimo nario niekaip negalime įrašyti į šitą sąvoką, nes Konstitucija jam leidžia, o visiems kitiems neleidžia. VRK statistika yra tokia: daugiau kaip pusė visų išrinktų kandidatų atsisako savo mandato iki pirmo tarybos posėdžio. Vadinasi, masiškai meluojama savivaldybių rinkimų metu.
PIRMININKAS. Seimo narys A. Nedzinskas.
A. NEDZINSKAS (TPPF). Dar patikslinsiu. Mano apygardoje iš 25 tarybos narių išrinktieji liko tik 7. Tai matote, kokie mastai šitos problemos yra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, turėtume dar pritarti… Čia buvo 1 didžiojo straipsnio, (…) straipsnio. Dabar 2 pagrindiniam straipsniui ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. 4 – už, 4 – prieš. V. P. Andriukaitis – už.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš už ir siūlau balsuoti. Tikrai manau, kad tobulinant šį įstatymą žingsnis, padarytas leidžiant piliečiams dalyvauti savivaldos rinkimuose, yra teisingas, piliečiai gali išsikelti. Išsikėlę piliečiai įrašomi į rinkimų sąrašus ir dalyvauja rinkimuose. Kiek tų sąrašų bus atskirose savivaldybėse, sunku pasakyti, viskas priklausys nuo piliečių aktyvumo. Ar piliečius gali paremti politinės partijos ir organizacijos? Suprantama, gali.
Žinoma, trūkumas šio įstatymo yra tas, kad mes nesukūrėme kol kas galimybės savivaldybių teritorijose susidaryti tokiems visuomeniniams dariniams arba visuomeninėms politinėms organizacijoms, kurios galėtų savivaldos lygiu dalyvauti kaip organizacijos municipaliniuose rinkimuose. Tik municipaliniuose. Apie tai ir kalba Konstitucinis Teismas. Jis nesuteikia teisės bet kokioms visuomeninėms organizacijoms dalyvauti rinkimuose. Jis pasakė aiškiai: tik tam tikroms organizacijoms būtų galima tokią teisę suteikti. Šios pataisos, šie pasiūlymai reikalautų tikslaus tokių politinių organizacijų apibrėžimo, jų tikslaus reglamentavimo, įstatymų galią turinčių normų ir kitų, tačiau tai nėra lygybės ženklas tarp dabar įregistruotų ir egzistuojančių visuomeninių asociacijų ar susivienijimų. Ir įstatų pakeitimo pasiūlymai čia negali išspręsti reikalo iš esmės. Bet tai galima svarstyti ateityje, gal net rudenį, kad per kitus metus būtų galima parengti adekvatų sprendimą. O dabar siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Prieš – D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Iš tikrųjų esu priešingos nuomonės ir raginu nepritarti teikiamam įstatymo projektui. Manau, kad Lietuvai reikalinga esminė vietos savivaldos reforma, kuri leistų įgyvendinti realų visuomenės dalyvavimą ir atstovavimą jai savivaldoje. Nors šiuo teikiamu projektu atrodytų formaliai įvykdytos Konstitucinio Teismo sprendimo nuostatos, tačiau dabar egzistuojančios ir visuomenės nepasitenkinimą keliančios vietos savivaldos situacijos jis nepakeičia. Savo atstovų savivaldybėse gyventojai neturės. Šiandien rimčiausia vietos savivaldos institucijų problema – menkas jų legitimumas. O tai lemia esama rinkimų sistema, kuri atima iš vietos bendruomenių ir kaimo seniūnijų gyventojų teisę turėti savo atstovus savivaldybių tarybose. Lietuvoje savivaldos decentralizacija yra pribrendusi, o, siekiant veiksmingos vietos savivaldos, Lietuvoje reikia iš esmės keisti esamą modelį. Esu įsitikinusi, kad atėjo laikas viešąją politiką grįsti visuomenės lūkesčiais ir interesais, o ne vien partijų galių siekimu, stiprinimu. Galiu tik prognozuoti: jeigu vietos savivalda Lietuvoje nesikeis, žmonių nusivylimas valdžia ir jos institucijomis tik didės, o priėmus teikiamą įstatymo projektą labai abejoju, ar suaktyvės žmonės. Aš manau, kad žmonės dar labiau nusivils rinkimais ir į juos paprasčiausiai neateis. Taigi aš raginu pagalvoti ir balsuoti prieš tokį įstatymo projektą. Dėkoju.
PIRMININKAS. Už – M. Petrauskienė. R. Žemaitaitis – taip pat už. Ar yra R. Žemaitaitis? Nėra. L. Dinius. Irgi nėra. E. Pupinis – už. Nėra. Č. Juršėnas.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, aš jau priimant atskirus straipsnius arba kalbėdamas dėl atskirų pataisų minėjau, kad įstatymas galėtų būti tobulesnis. Iš tikro aš sutinku su tais šio projekto kritikais, kurie anksčiau kalbėjo, kurie dabar ką tik pasakė savo kritiškas mintis. Bet, mielieji bičiuliai, mielieji kolegos, žinoma, galime siekti tobulybės, bet mus riboja laikas, mes ir taip jau užtęsime šį procesą. Taigi priimkime produktą gal ir ne patį geriausią, ne aukščiausios kokybės, bet vis dėlto tinkamą naudoti ir įstatymą, kuris aiškiai yra demokratiškesnis, palyginti su galiojančiu. Štai dėl šitų ir dėl kitų priežasčių, apie jas nekalbėsiu, trumpindamas laiką, aš ir siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. S. Stoma – prieš.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Ką gi, kolegos, balsuodami už taip suformuluotą įstatymą, mes įžūliai apeiname Konstitucinio Teismo sprendimą. Tačiau, mielieji kolegos, ar šis primityvus gudravimas gelbsti partijas? Ne, kolegos! Čia bandoma gelbėti tik dabartinę sustabarėjusią partinę nomenklatūrą. Papiktinę visuomenę ir atriboję ją nuo dalyvavimo politikoje, iš tikrųjų mes suduosime smūgį pačiai partinei sistemai. Nežinau, kokio gerumo trąša šis Seimas yra mūsų labai trapiai demokratijai augti, tačiau jau dabar akivaizdu, kad mūsų visuomenės kelias į visišką demokratiją šito Seimo dėka bus labai apsunkintas. Matydamas, kad du trečdaliai Seimo narių man nepritars, vis dėlto agituoju balsuoti prieš šitą įstatymą, kuris visuomenines organizacijas ir vietos bendruomenes, pabrėžiu, vietos bendruomenes, atriboja nuo vietos savivaldos. Įsiklausykime, kolegos, apie ką kalbu. Vietos bendruomenės atribojamos nuo vietos savivaldos. Pavieniai žmonės galės kandidatuoti į savivaldą, tačiau organizuotos bendruomenės, kurios kaip tik geriausiai išmano vietos reikalus, negalės. Tai skandalas, kolegos! Tai mūsų gėda. Jeigu mes priimsime šitą įstatymą, ši diena bus juoda diena mūsų demokratijos istorijoje. Todėl agituoju balsuoti prieš. O jeigu bus balsuota už, paskutinė viltis bus mūsų Prezidentės veto. Ačiū. Balsuokime prieš.
PIRMININKAS. L. Talmontas – už.
L. TALMONT (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš agituočiau, kad visi balsuotų už, nes daugiausiai čia buvo laužoma iečių dėl visuomeninių organizacijų. Bet pagalvokime taip: susirinks 50 žmonių, pavyzdžiui, rajone, suburs organizaciją, norės dalyvauti rinkimuose, praeis rinkimai – tos organizacijos nebus. Kas atsakys už viską, kas buvo prižadėta ir t. t.? Aš manau, Konstitucinio Teismo nuostata, kad pavieniai žmonės gali dalyvauti, yra įvykdyta. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, agituoju balsuoti už šitą įstatymą.
PIRMININKAS. A. Stancikienė – prieš.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, 2007 m., tuo metu, kai Konstitucinis Teismas priėmė tą garsųjį sprendimą, susijusį su visuomenės galimybe dalyvauti savivaldos rinkimuose, procesą stebėjau gyvendama Kuršių nerijoje, kur buvau įkūrusi net keletą bendruomenių. Iš tikro tada labai labai tikėjome, kad Seimas, ypač atėjus dešiniesiems į valdžią, išgirs visuomenės ir bendruomenių teisėtą norą realiai dalyvauti vietos savivaldoje, realiai priimti sprendimus, už juos, be abejonės, ir atsakyti patiems. Labai gaila, kad politinės partijos, kuriai, deja, vienai ir aš priklausau, neišgirdo šito visuomenės ir bendruomenės noro iš esmės parodydamos savo didžiulę baimę dėl visuomeninių judėjimų. Aš visiškai nesuprantu, ko mes bijome. Juk baimės yra įrodymas, kad mes žinome, kad visuomenė, bendruomenė yra stipresni. Vadinasi, ką nors darome ne taip. Gal šioje vietoje reikia susimąstyti.
Be abejonės, man ypač rūpestį kelia tai, kad mes viešai deklaruojame, kad įstatymas demokratiškesnis. Kurioje vietoje? Neva mes leidžiame atskirai išsikėlusiems asmenims dalyvauti. Bet, ponai, tai yra apgaulė! Pavyzdžiui, Vilniaus mieste vienas asmuo, norėdamas išsikelti, turės surinkti beveik 1 tūkst. parašų, 850 parašų. Ar jūs manote, kad tai yra realu? Tai yra visiška apgaulė. Man labai gėda dėl to, kad aš dalyvauju tokiame Seime, kur iš tikro yra mulkinama visuomenė ir gražiai viskas įvyniota į auksinį popierėlį, neva mes labai geri ir labai demokratiški. Gėda! Agituoju balsuoti prieš.
PIRMININKAS. K. Komskis – už. Kadangi R. Žemaitaitis nekalbėjo dėl motyvų, nekalbėjote, praleidote, tai K. Komskis dar gali pasisakyti už ketvirtas.
K. KOMSKIS (TTF). Aš manyčiau, vis dėlto šis projektas, prie kurio dirbo komisija, yra gana vykęs. Faktiškai gali realizuoti tik visuomeninės organizacijos deleguodamos savo kandidatus į vienmandatininkus arba išsikėlusius pačius kandidatus. Manyčiau, kad šiandien ir partijos nėra nuskriaustos, nes taip pat galės dalyvauti kaip ir dalyvavo anksčiau. Manyčiau, kad šiandien sprendžiant tokį dalyką keisti taip, kaip siūlo mūsų oponentai, kaip siūlo Aurelija, yra per mažai laiko visiems tiems dalykams. Todėl aš siūlau pritarti šiam projektui ir jį ateityje visą redaguoti. Manyčiau, kad kituose rinkimuose, tiek savivaldos, tiek Seimo, galės dalyvauti platesnė grupė žmonių. Aišku, reikia nepamiršti, kad visuomeninėms organizacijoms šiandien yra sudaromos nevienodos sąlygos. Turiu pasakyti, kad visuomeninė organizacija Vilniuje gali dalyvauti turėdama 102 narius, o mes puikiai žinome, kad partijos turi turėti ne mažiau kaip 1000 narių. Todėl siūlau palaikyti šį projektą.
PIRMININKAS. Paskutinysis kalbantis prieš – E. Jurkevičius.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, aštuonis mėnesius svarstė visą šį įstatymų paketą, dalyvavo visuomenininkai, pavieniai asmenys, teisininkai ir t. t. O ši labai gerbiama laikinoji komisija per vieną savaitę viską sudirbo. Ką tai reiškia? Ar čia jau tas darbo kokybės pasiekimas? Ar čia kieno noras tenkinamas? Susimąstykite, gerbiamieji Seimo nariai, neturiu kaip jums dar žmoniškiau pasakyti, nemoku dar kitaip kalbėti. Spauskite prieš ir dedam tašką.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, visi, galintys kalbėti dėl motyvų išsakė savo nuomones. Balsuojame. Kas balsuoja už Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo projektą, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 112 Seimo narių: už – 86, prieš – 11, susilaikė 15. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas priimtas.
Replika po balsavimo – L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, prisiminkime, kad dumplės yra geras daiktas į kaminą pūsti, bet prieš vėją jos niekada nederėjo. Šį įstatymą parengė tipiškai protekcionizmo dvasia, parengė frakcijų seniūnai ir jie suinteresuoti, kad jokios kitos visuomeninės, arba kitaip mes vadintume, bendrijos nedalyvautų vietos savivaldoje. Tie, kurie klaidino žmones, kad užtenka 50 narių, klaidino tyčia, nes įstatymo pataisose yra parašyta, jog turi būti du kartus daugiau mandatų negu savivaldybės tarybos narių. Lietuvoje renkam 1500 savivaldybės narių ir, jeigu du kartus daugiau, paskaičiuokite, kiek turėtų būti tokioje stiprioje organizacijoje narių ir kokie yra reikalavimai. Jie turi padaryti įrašą, kad turi dalyvauti vietos valdymo reikaluose. To nebuvo padaryta. Antikonstitucinis įstatymas, negarbingas, negražus, nedemokratiškas ir visiškai neatitinka Vietos savivaldos chartijos.
PIRMININKAS. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš tai labai stebiuosi, žiūriu į ponus ar brolius, ar kokius čia konservatorius, krikščionis demokratus. Visi pasisako prieš, bet balsuoja už. Kaip čia suprasti? Ar čia eilinis tautos mulkinimas? Ponai, krikščionys demokratai, jums tikrai taip nederėtų elgtis, bent jau nekalbėkite. Pažiūrėkite, visi pasisakėte, didelė dalis pasisakė prieš Seimo nario K. Ramelio pataisą, nors žodžiu kalbate, kad nereikia apgaudinėti tautos. Tie, kurie negali būti tarybos nariai, jie neturėtų būti sąraše, o jeigu įsirašei, tai piliečiai patikėjo, būk tarybos nariu ir tarnauk. Už ką jūs balsavote? Bet tokių išverstaskūrių, dviveidžių tauta dar nematė.
PIRMININKAS. E. Jurkevičius.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, nesitikėjau tokių rezultatų. Noriu kaip Seimo narys kreiptis į Respublikos Prezidentę D. Grybauskaitę, kad vetuotų šį įstatymą, tačiau noriu pasakyti scenarijų, kaip bus. Prezidentė supras, kad pažeista Konstitucija, ir vetuos. Vyks kaip su tiesioginiais mero rinkimais. Liksime prie sudužusios geldos, prie senojo Rinkimų įstatymo. Nežinau, kur dabar ieškoti teisybės. Raginu Prezidentę vetuoti.
PIRMININKAS. K. Uoka.
K. UOKA (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, Prezidentė, aišku, pareikš savo nuomonę, tikėkimės, kad vetuos šį įstatymą. Bet tikrai nenurims ir bendruomenių organizacijos, kurios minimos Konstitucinio Teismo nutarime, bet buvo ignoruojamos. Jų atžvilgiu Konstitucinio Teismo nutarimas tikrai neįvykdytas ir jos tikrai kreipsis į Konstitucinį Teismą. Tie žmonės, kurie kreipėsi prieš anuos savivaldybių rinkimus ir laimėjo tokį Konstitucinio Teismo nutarimą, irgi nesnaus. Jie tikrai traktuos, kad nutarimas nėra įvykdytas, ir protestuos prieš tokį įstatymą.
PIRMININKAS. A. Čaplikas.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, komisija turėjo viso labo tris savaites atlikti darbą, kad įstatymas būtų priimtas. Primenu, kad trejus metus įvairios komisijos, grupės, komitetai, netgi šios kadencijos komitetas dirbo tiek, kad likus iki rinkimų šešiems mėnesiams reikia priimti įstatymą ir įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimą. Tą mes ir padarėme, leidome piliečiams dalyvauti rinkimuose.
Baigdamas pasakysiu kolegoms, kurie čia mušasi į krūtinę kaip pilietinės ir demokratinės visuomenės gynėjai ir partinės sistemos neigėjai. Kolegos, jūs kaip bėgote visi per partijas, pastebėkite, tie, kurie kalba, taip ir bėgate. Vienas dėsnis. Kažkodėl jie visi, kurie čia kalba už pilietinę visuomenę, net šioje kadencijoje sugebėjo pakeisti po tris partijas, ir nieko. Jie dar drįsta mus moralizuoti, jų veidas labai gražus, jiems partijos nepatinka, pasirodo. Brangieji, pažiūrėkite į tuos kalbėtojus bent vieną kartą, kas juos atvedė į Seimą, kas juos padarė Seimo nariais ir dabar jie piktinasi. (…) ir dar dvejopą moralę parodo. Tai kieno, mūsų partinių žmonių, ar jūsų, bėgantieji gražuoliai? (Plojimai)
PIRMININKAS. D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Aš norėjau replikuoti kolegai P. Gražuliui, kad jis vis dėlto neabsoliutintų balsavimo. Tie, kurie pasisakė prieš šį įstatymo projektą, taip ir balsavo.
O komisijai aš galiu tik padėkoti. Kaip ten sako, skubos darbą, kas vertina. Taip sugebėjo Vietos savivaldos įstatymą, kurį rengė ilgai, kruopščiai ir nuoširdžiai sudaryta darbo grupė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete… Per dvi savaites jis tapo neatpažįstamas. Nemanau, kad reikia vaizduoti partinį didvyrį, kuris atkūrė teisybę. Manau, kad šis įstatymas buvo sugadintas. Mano nuomonė yra būtent tokia ir aš jos neslėpsiu, nors esu partinė, labai seniai esu partijoje, bet vis tiek reikia atskirti vietos savivaldą nuo Seimo rinkimų. Vietos savivaldoje turi būti bendruomenės ir Konstitucinio Teismo nutarimą reikia išaiškinti ir perskaityti visą nuo pradžios iki galo. Kas tą padarė, tas supranta, o tie, kurie tik perskaitė nutariamąją dalį, tai taip ir supranta.
PIRMININKAS. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, perdėtas mūsų entuziazmas ir pasipiktinimas man gana keistas. Mes ne vien tik priimame įstatymus, kad kas nors galėtų dalyvauti ar nedalyvauti savivaldoje. Politinis valdymas savivaldos lygmeniu irgi yra susijęs su politine atsakomybe. Todėl politinės partijos kūrėsi, nes tai yra politinės atsakomybės organizacijos. O nevyriausybinės organizacijos, kurios nori dalyvauti rinkimuose kaip politinės partijos, irgi turi tapti politinėmis partijomis, nes vienintelis skirtumas tarp jų yra siekis dalyvauti rinkimuose ir nieko daugiau. Ir jeigu bendruomenė dalyvauja rinkimuose, tai irgi turi dirbti pagal politinių partijų taisykles su visom atsakomybėm, su visom kontrolėm, su viskuo. Taigi čia kova už demokratiją yra iš piršto laužta, gerbiamieji.
Norėčiau baigdamas pasakyti gerbiamajam P. Gražuliui, kuris čia moralizavo konservatorius. Tai P. Gražulis pats balsavo prieš, nors frakcija visa balsavo už.
PIRMININKAS. Ir A. Valinskas.
A. VALINSKAS (TPPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Na, visų pirma aš norėčiau pasakyti porą žodžių ponui L. Sabučiui, kuris pirmiausia apkaltino visų frakcijų seniūnus tokios, sakysim, nusikalstamos veikos kaip protekcionizmas požymiais, nes visi yra laisvi balsuodami pagal politinę valią. Taigi jūs kaip teisininkas rinkdamasis žodžius būkit už juos atsakingas. Aš suprantu, kad jūs galite mosuoti, nes esate geriau patyręs. Matėm mes tokių jau ne vieną, bet yra vienas paprastas dalykas: ar nematote paprasto vieno varianto, kad, kaip sakoma pagal bažnyčią, didžiausios paleistuvės tampa didžiausiom davatkom? Ir visi, kurie buvo labai energingai prieš įstatymą, jie patekę faktiškai tik pagal sąrašą, o kai kurie šiame Seime jau pakeitę trečią frakciją.
Aš noriu pasveikinti darbo grupę su rezultatu, kurį mes šiandieną pasiekėm, ir noriu padėkoti visiems, kurie balsavo už. Ir dabar ruošdamiesi rinkimams žmonėms tikrai turės aiškumą, ir manyčiau, kad reiktų dar kartą padėkoti A. Čaplikui ir atsiimti visus kaltinimus, kuriuos čia ponas L. Sabutis, kaip geriau patyręs, išsakė. Prašom, galit įžeidinėti toliau.
PIRMININKAS. Atsakomasis žodis, L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Iš esmės reikia pasakyti, kad ne darbo grupė parengė šį įstatymo projektą, o parengė tie žmonės, kurie dirbo. Ir dirbo ne vien Seimo nariai, taip pat labai daug iš šalies siūlymų buvo atsiųsta, be galo daug, ir visa tai buvo pateikta Seimui. Aš sakiau, kad dumplės yra geras daiktas, bet jis nedera papūsti prieš daugumą. Tokia Seimo valia. Seimas apsisprendė šiandien taip, o dėl atskirų replikų, patyrę ar nepatyrę, mes privalom įdėti kiekvienas savo sampratą. Aš vadovaujuosi trim dalykais: Konstitucija, Vietos savivaldos chartija ir žmonių lūkesčiais. Tie lūkesčiai šiandien nebuvo pateisinti ir aš negaliu pritarti A. Valinsko replikoms.
PIRMININKAS. Taigi A. Valinsko replikoms nepritarta. Ir dabar paskutinysis – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiuo atveju norėčiau tikrai pritarti tam, ką pasakė kolega R. J. Dagys. Iš tikrųjų politinės atsakomybės klausimas yra labai rimtas ir daugelis į tai žiūri pro pirštus ir galvoja, kad tai yra juokas. Juokas pakeisti kelias frakcijas, juokas pakeisti kelias partijas, vienuose rinkimuose – su viena partija, kituose rinkimuose – su kita partija, trečiuose – dar galbūt susikurs visuomeninė organizacija. Ir štai esminis skirtumas nuo tos visuomeninių organizacijų atsakomybės ir politinių partijų ar politinių organizacijų. Kaip aš minėjau, jeigu norim įteisinti politinę organizaciją, mes turim taisyti Politinių partijų įstatymą arba naują priimti dėl politinių organizacijų dalyvavimo rinkimuose. Vienas dalykas.
Iš kitos pusės, kalbant apie savivaldybėse esančių bendruomenių dalyvavimą savivaldos rinkimuose, ryžkimės vienąkart po savivaldos rinkimų paimti, išnagrinėti koncepciją ir grąžinti antro lygio savivaldą seniūnijose, o tada tos bendruomenės, kurios veikia kiekvienoje seniūnijoje, laisvai galėtų dalyvauti, ir aš visada pritarčiau tokiam variantui. Tada mes įtvirtintume ir tai, ką seniai daugelis kalba – seniūnų rinkimus. Šiandien tai neįmanoma, nes jie yra savivaldybės administracijos darbuotojai, bet tada, jeigu jie taptų seniūnijos tarybos vadovais, seniūnijos politiniais vadovais, tada būtų galima tai padaryti. Tai padarykim šitą darbą ir, manau, žmonės mums padėkos. Ačiū.
PIRMININKAS. Paskutinysis kalba E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Mielieji bičiuliai, aš, deja, pakeičiau temą, nes per keletą dešimtmečių su maža pertrauka būdamas šiame Seime aš patyriau neįtikėtiną įvykį, kuris, žinot, mane, ramų žmogų, visgi privertė galų gale išsilaisvinus ir atėjus į šią salę pasakyti, kad šitas Seimas negali taip dirbti, kaip jis dabar dirba, tokiom sąlygom, kokias patyriau aš. Ką tik bandydamas ateiti balsuoti čia dėl savivaldybių… Kolegos, man paskambino iš salės, kad svarbu. Aš buvau savo kabinete, prie mano durų stovėjo televizijos kameros, klausė mane apie kažkokį remontą, kurio nėra šiuose rūmuose. Manęs klausė dešimt… Aš sakiau, kad neduosiu interviu. 15, 20, 30, 40 minučių. Kai aš išėjau, jie manęs paklausė: ar jūs girtas? (Balsai salėje) Jeigu jums yra labai juokinga, tai jūs… Ar tai nėra tokie dalykai, pereinantys visas ribas? Galbūt jums yra juokinga. Man nėra juokinga. Tai yra neįmanomos sąlygos dirbti laisvam parlamentarui. Aš dabar padarysiu paprastą dalyką. Mano šeimos tradicija – šimtus metų nebuvo jokių girtuoklių. Nueisiu dabar, duosiu kraują, gausiu iš tos kraujo stoties (ar kaip jinai vadinasi) kažkokią pažymą ir tąsysiuosi su ta televizijos stotim visą likusį gyvenimą. Bet kažkas turėtų čia įvesti tvarką, kad mūsų neterorizuotų, kad mes galėtume balsuoti čia. (Balsai salėje, plojimai)
16.52 val.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, grįžtam prie mūsų darbotvarkės. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 74 ir 82 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Tai yra lydintysis projektas. Pranešėjas – Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto atstovas E. Tamašauskas. Svarstymo stadija.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė kolegos V. Mazuronio pasiūlymą. Pasiūlymo esmė. Tiesiog priminsiu, jog numatoma, kad rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo komisijos nariams ir stebėtojams būtų galima gauti protokolus. Komitetas nusprendė patobulinti kolegos V. Mazuronio siūlymą. Sprendimas buvo pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Ir buvo bendru sutarimu už. Tai tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, nėra užsirašiusių kalbėti diskusijose, nėra užsirašiusių kalbėti dėl motyvų. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu po svarstymo.
Seimo Pirmininkė siūlo taikyti ypatingą skubą. Ar galėtume pritarti ypatingai skubai? Dėkoju, pritarta. Gerbiamieji kolegos, projektas iš dviejų straipsnių. Priimam pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. Dėl viso įstatymo projekto užsirašiusių kalbėti… Kompiuteris užstrigo. Ar yra užsirašiusių kalbėti? Pakelkit ranką. Nėra.
Gerbiamieji kolegos, balsuojam. Jeigu kompiuteris veikia, žinoma, balsavimo sistema tuoj… Gerbiamieji kolegos, techninė vienos minutės pertraukėlė, kol sutvarkys sistemą.
Balsuojam. Kas pritaria Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 74 ir 82 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, balsuoja už. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: už įstatymo projektą – 77, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymo projektas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, 10 minučių pertrauka.
Pertrauka
PIRMININKĖ (V. BALTRAITIENĖ, DPF). Laba diena. Tęsiame vakarinį posėdį. Kažkas labai čia jau pavargęs. Prašom susikaupti. Dabar darbotvarkė. Mes esame pasitvirtinę ir rezervinę darbotvarkę. Ar aš galiu jūsų paprašyti? Į mane kreipėsi J. Karosas. Labai nori, kad iš tos rezervinės papildomos darbotvarkės 1-6 klausimą pirmiausia. Ar dėl šilumos? Nesutinkate? (Balsai salėje) Tada susitarkite, Justinai, aš negaliu kitaip. Yra darbotvarkė. Ar Julius leidžia? Leidžiate? Eilės tvarka, negaliu, yra patvirtinta darbotvarkė. Negali būti balsuojama…
17.08 val.
Tada prašom toliau. Darbotvarkės 2-2 klausimas – Šilumos ūkio įstatymo projektas Nr. XIP-1820. Pranešėjas – A. Endzinas, Ekonomikos komitetas.
Yra pasiūlymų, taip? 1 straipsnis.
A. ENDZINAS (LSF). Taip. Jeigu galima, vienu sakiniu priminsiu, kad įstatymo tikslas yra patikslinti atsiskaitymus tarp vartotojų ir šilumos tiekėjų. Tarp svarstymo ir pateikimo yra gauta keletas pasiūlymų, kurių daliai komitetas pritarė, o daliai ne.
PIRMININKĖ. Yra 1 straipsnis. Buvo Seimo nario J. Veselkos pasiūlymas. Jam yra pritarta. Balsuoti nereikia. Tiesa, aš dar prieš tai noriu paklausti, ar dėl visų pataisų yra 29 Seimo nariai, nes čia priėmimas, kad nereikėtų dėl kiekvienos atskirai balsuoti. Yra, tada galima pritarti.
Yra Seimo nario M. Zasčiurinsko pasiūlymas dėl 1 straipsnio, bet komitetas nepritarė. Nematau M. Zasčiurinsko, kad jis galėtų pateikti savo.
A. ENDZINAS (LSF). Jeigu galima, gerbiamoji pirmininke, aš pavaduočiau.
PIRMININKĖ. Tada jūs. Prašom. Gal jisai ateis.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Kolega M. Zasčiurinskas perregistravo po svarstymo nepritartą įstatymo pataisą, kurios esmė yra, kad šilumos paslaugų gavėjas, teisingiau, teikėjas pateiktų informaciją apie karšto vandens vieneto kainos apskaičiavimo struktūrą, įmonių investicijų dydžius, investavimo subjektų ir darbuotojų skaičių. Na, daug informacijos apie tai, kaip jis vykdo savo veiklą. Komitetas nepritarė, ir Seimas svarstymo stadijoje taip pat nepritarė, nes Energetikos įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad metams pasibaigus per 4 mėnesius turi būti atliktas energetikos įmonių, veikiančių elektros, šilumos, gamtinių dujų ir kituose sektoriuose, atkreipiu dėmesį, kad ir šilumos sektoriuje, privalomasis auditas.
Su audito išvadomis visada galima susipažinti. Jos yra skelbiamos viešai ir jos apima gerokai platesnį ratą informacijos ir ją įvertina. Tie motyvai buvo komitete ir komitetas nepritarė M. Zasčiurinsko pataisai.
PIRMININKĖ. Paties M. Zasčiurinsko nėra. A. Stancikienė nori palaikyti šį pasiūlymą.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Noriu pasakyti, kad M. Zasčiurinsko pataisa yra labai gera iš esmės. Ji yra susijusi su tuo, kad negali būti jokia komercinė paslaptis šilumos paslaugų teikėjo tiek gautos pajamos, tiek patirtos išlaidos, tiek apskritai viskas, kas susiję su valdymo ir išlaidų apskaičiavimu. Pagrįsiu šitą teiginį tuo, kad visi žinome, kad liūdnai pagarsėjusi „Dalkia“ yra apsiskelbusi, kad yra investavusi į Vilniaus šilumos ūkį, na, 500 mln. ir daugiau lėšų. Mano turimomis žiniomis, tos jų investicijos yra padengtos papildomai šilumos vartotojų. Taigi tai nėra jų išlaidos, patirtos iš gautų pajamų, iš pelno. Vadinasi, jos buvo papildomai naujai surinktos iš žmonių.
Štai tuos dalykus būtų galima labai lengvai patikrinti, jeigu mes pritartume M. Zasčiurinsko pataisai ir visus finansinius srautus matytume internete. Beje, tai tikrai negalėtų būti jokia komercinė paslaptis. Iš esmės daugelyje užsienio šalių, pavyzdžiui, Amerikoje, yra taikoma tokia praktika. Aš manau, mes čia tikrai neatrasime nieko naujo, jeigu pritarsime M. Zasčiurinsko pataisai, tiesiog bus daugiau skaidrumo ir daugiau aiškumo mums visiems, nebebursime iš kavos tirščių. Todėl agituoju pritarti.
A. ENDZINAS (LSF). Norėčiau pasakyti trumpą komentarą. Šilumos ūkio įstatymo 34 straipsnio 3 dalis nustato ir reglamentuoja, kad šilumos tiekėjų informacija, susijusi su licencijuojama veikla ar veikla, kurios kainos reguliuojamos, yra vieša. Jau dabar yra tame įstatyme. Taip pat nustato, kad šilumos tiekėjų duomenys apie šilumos gamybos ir šilumos perdavimo sąnaudas skelbiami viešai. Todėl aš manyčiau ir komitetas mano, kad ši nuostata yra perteklinė.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį ir priminti tai, ką sakiau prieš tai. Kalendoriniams metams pasibaigus per 4 mėnesius privalo būti atliktas energetikos įmonių, tiekiančių šilumą, veiklos sąnaudų auditas ir jo išvados pateiktos komisijai. Komiteto nuomone, po to, ką aš jums priminiau, yra taip, kad kolegos M. Zasčiurinsko teikiamas pasiūlymas perteklinis.
PIRMININKĖ. Jūs jau antrą kartą kartojate, pristatėte. Dabar grįžo Mečislovas. Kitą kartą nevėluokite, kai yra svarstomi įstatymai. Dabar jums suteikiu dar teisę, nors jau vieną kartą buvo… savo pataisą pristatyti papildomai.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš tik noriu patikslinti. Pirmiausia aš teikiu pataisą ir prašau jai pritarti, kad būtų vieša informacija. Dabar tai, ką kolega A. Endzinas papasakojo, yra visiškai ne taip. Visiškai yra ne taip, kolega. Taigi aš nurodau konkrečius rodiklius, kurie turi būti skelbiami. Jūs aiškinate, kad ta vieša informacija taip, kaip aiškina komitetas, yra dalinė informacija bendrais skaičiais, kurių negali panaudoti nei teisminiuose ginčuose, nei kur nors kitur. Kad nekiltų ginčų, aš nurodau konkrečius rodiklius. Ir šitie rodikliai šiuo metu yra neskelbiami.
Mano siūlymas yra, kad jie būtų viešai skelbiami atitinkamų organizacijų puslapiuose. Todėl tai viešumui tikrai padės. Jeigu jie būtų skelbiami ir būtų taip, kaip jūs sakote, mano pataisa netektų prasmės ir aš jos net neregistruočiau. Tuo labiau kad dėl šitų skaičių man pritarė ir vartotojų asociacijos, asocijuotos pensininkų struktūros ir kitos organizacijos, nes jie negauna tos informacijos. Taigi čia nėra perteklinė. Jeigu jūs pritartumėte, tai būtų labai konkretu ir nekeltų jokio ginčo, o tokie rodikliai paskelbiami, ir taškas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti…
A. ENDZINAS (LSF). Gerbiamoji pirmininke, kolega M. Zasčiurinskas…
PIRMININKĖ. Na, jau jūs kelintą kartą tą patį…
A. ENDZINAS (LSF). Gerbiamoji pirmininke, kolega Mečislovas ką tik pasakė, kad aš sakau netiesą. Aš noriu pasakyti, kad citavau įstatymo straipsnius, citavau komiteto išvadą. Jeigu kolega Mečislovas mano, kad aš sakau netiesą, tai aš labai prašau pagrįsti tai faktais. Priešingu atveju, gerbiamasis kolega, jūs kaltinate mane tuo, ko aš nedarau.
PIRMININKĖ. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate Seimo nario M. Zasčiurinsko pataisai, balsuojate už, kas nepritariate ir pritariate nuomonei komiteto, kuris nepritarė tai pataisai, balsuojate prieš arba susilaikote. Už pataisą balsuojate už, kad nepritariate pataisai, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 38, prieš – 5, susilaikė 28. Pataisai nepritarta. (Balsai salėje) Atsiprašau, pritarta. M. Zasčiurinsko pataisai pritarta.
Dėl viso straipsnio. Ar galime bendru sutarimu 1 straipsniui su M. Zasčiurinsko ir J. Veselkos pataisa pritarti? (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui? Galime. 2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymai, pataisos. Komitetas pritarė. yra trys Seimo kanceliarijos pataisos, kurioms yra pritarta. Ar galime bendru sutarimu pritarti 2 straipsniui? Galime. 3 straipsnis. Pataisų nėra.
A. ENDZINAS (LSF). Daugiau nėra.
PIRMININKĖ. Daugiau nėra. 3 ir 4 straipsniams taip pat galime pritarti. Nėra jokių pasiūlymų, pataisų. Dabar dėl viso įstatymo projekto keturi – už, keturi – prieš. Ačiū A. Endzinui. Nuomonė už – D. Bekintienė.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Iš tikrųjų aš pritariu šiam įstatymo projektui. Mano argumentai yra tokie, kad daugiabučiuose yra susidariusi didžiulė problema, kuri iki šiol buvo neišsprendžiama, kai sąžiningi vartotojai moka už nesąžiningus vartotojus, nes pagal savo skaitiklių rodmenis sumoka vienaip, o vasarą šitą skirtumą, kuris susidaro tarp gyventojo skaitiklio ir atsiskaitymo mazge esančio skaitiklio, sumoka gyventojai mokėdami gyvatuko mokestį. Dabar šita problema sprendžiama iš esmės – būtų įrengiami nuotolinio valdymo atsiskaitymo skaitikliai, ant radiatorių populiarėja tarp žmonių vadinamieji „čipsai“, jie kai kuriuose daugiabučiuose namuose, ne tik naujai pastatytuose, bet ir nerenovuotuose namuose, yra. Tik aš norėčiau atkreipti Vyriausybės ir Kainų komisijos dėmesį, kad tuose namuose, kur tokie skaitikliai jau yra įrengti, gyventojui antrą kartą nebūtų įskaičiuojama į karšto vandens kainą. O šiaip šis įstatymas yra naudingas, reikalingas ir aš manau, kad reikėtų palaikyti ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš. K. Daukšio nėra, B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Energetikos ministerija, teikdama šį įstatymo projektą, sakė, kad jis yra rengiamas žmonių gerovei bei jų pasitenkinimui, tačiau ką daryti su tomis bendrijomis, kurios tikrai tokio pasitenkinimo nerado? Štai Vilniuje dominuoja pirmasis karšto vandens paruošimo būdas, kai karštą vandenį tiekia šilumos tiekėjas, Kaune, deja, dominuoja antrasis karšto vandens paruošimo būdas, kuris iš esmės yra pats pigiausias. Bet dabar įstatymo projektas prievarta įveda tarpininką, kuris iš esmės pabrangina būtent šitą paslaugą.
Kas dar blogai šiame įstatyme? Kad vis dėlto skaitiklių kaina įeis ne į abonentinį mokestį, o į karšto vandens kainą. Tai yra kryžminio subsidijavimo būdas. Man atrodo, europinėje praktikoje toks būdas nėra galimas. Dar vienas dalykas. Buvo J. Veselkos siūlymas, jis siūlė, kad būtų įvedami nuotoliniai skaitikliai, kurie fiksuotų ne tik karšto vandens suvartojimą, bet ir dujų, elektros, nes tai būtų žingsnis į pažangą, į priekį. Kaip žinote, šilumos kaina yra keičiama kas mėnesį, todėl reikia vienu metu nurašyti skaitiklių parodymus, o kaip šilumininkai užeis dabar į kiekvieną butą? Man regis, D. Bekintienė, aišku, jinai nori, kad viskas būtų skaidriai, bet tikrai viskas bus perkelta ant vartotojų pečių ir rezultato tikrai nebus pasiekiama. Mes siūlėme racionalius būdus, deja, komiteto dauguma nepritarė, ir aš tikrai negaliu balsuoti už tokį ydingą įstatymą, juo labiau kad, gerbiamieji kolegos…
PIRMININKĖ. Laikas, Birute!
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Tarkime, Energetikos ministerija buvo paskelbusi…
PIRMININKĖ. Laikas!
B. VĖSAITĖ (LSDPF). …nutarimą, kad viską reikia padaryti iki gegužės 1 d. Žiūrėkite, mes tik dabar priiminėjame įstatymą.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – K. Ramelis.
K. RAMELIS (MSG). Gerbiamieji Seimo nariai, tai iš tikrųjų labai svarbus klausimas ir aš palaikau Seimo narės D. Bekintienės poziciją, nes negalima leisti, kad šilumos tiekėjai nustatytų ir rinktų mokesčius nežinia už ką, ir niekas negali sutikrinti, ar iš tikrųjų tiek šilumos energijos suvartota. Dėl priešingos nuomonės, kai kalbama, kad sunku įrengti ir visa kita, tai mes neturime gyventi šia diena, o pasižiūrėti plačiau į ateitį. Visi gyvenamieji namai, kurie naujai statomi, jau turi nuotolinio nuskaitymo skaitiklius, kiti įsirengs ir visiškai nėra reikalo, kad žmonės, kurie nevartoja energijos, mokėtų už kitus. Praėjo tie laikai. Taigi aš tikrai palaikyčiau D. Bekintienės poziciją ir kviečiu už tai balsuoti.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamoji Danute…
PIRMININKĖ. Per mikrofoną, Juliau!
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamoji Danute, gerbiamasis Konstantinai, jus suklaidino. Štai skaitau 2 straipsnio 4 dalį: „Nustatant mokesčius už karštą vandenį su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis negali būti priskirtas ir išdalytas sumokėti vartotojams.“ Jūs dėl to visi džiūgaujate. Šitas įstatymas dabar įteisina, kad tie, kurie nemoka, kad jie ir nemokėtų. Ir taip per metus vien tik Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje susidaro 35 mln. Lt nuostolių. Ir jūs galvojate, kad tuos 35 mln. Lt šilumos tiekėjai padengs iš savo pajamų? (Balsai salėje) Naivūs žmonės. Jiems apribotas pelnas iki 5 %, jie permes į tuos neapskaitytus nuostolius, per dvejus metus susikaups 70 mln., nueis į Kainų komisiją, štai mūsų nuostoliai. Ir tada vėl tie, kurie nemokėjo ir nemokės, o bendrą tarifą padidins ir to tarifo sąskaita padengs jiems nuostolius. Taigi įstatymas labai keistai įteisina teisę nemokėti už suvartotą vandenį ir šilumą karštam vandeniui ruošti. Jeigu surasite kurioje nors Europos šalyje, kur numatyta nemokėti, būsiu labai laimingas. Nėra, tai yra ekonominis neraštingumas.
Toliau. Nuotolinis nuskaitymas. Siūlėme parengti programą, kad būtų galima visur įvesti, deja, jūs nepritarėte ir to nėra, ir neįpareigojami, todėl viskas paliekama po senovei, išskyrus įteisinimą toliau nemokėti. O perkelti tarifą, kurie sąžiningai moka ir toliau mokės padidintu tarifu… Todėl atleiskite, ponai, tai apgavystė. Artėja rinkimai, reikia pasakyti: nemoki ir nemokėk. „Maladiec“ tu! O jeigu tu moki, tai ir mokėk. Susidarys nuostoliai… po dvejų metų, po rinkimų, pakelsim šilumos kainas.
PIRMININKĖ. Laikas!
J. VESELKA (TTF). Negaliu pritarti tokiam įstatymui.
PIRMININKĖ. Toliau nuomonė prieš – A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų tos pataisos, kurios buvo priimtos paskutiniu metu gana ekspromtu, iš esmės papildomai sujaukia įstatymo galiojimą. Aš noriu tiktai pacituoti vieno iš teikėjų motyvus, aiškinamąjį raštą. Dažnai gyventojai (valdytojai, bendrijos) parengia ir suderina su Kainų komisija šilumos išdalijimo metodus, jie sprendžia patalpų savininkų tarpusavio santykių problemas, kai vieni gyventojai yra sumontavę papildomai radiatorių sekcijų arba įsirengę papildomų rankšluosčių džiovintuvų, šildomas kambario grindis ir panašiai, o kiti gyventojai priversti už jų sunaudotą papildomą šilumos kiekį mokėti. Šilumos tiekėjai tokiais atvejais vengia taikyti tokius metodus. Dabar rengiama metodika… Įstatymu siūloma pagal tokią metodiką įvertinti tą suvartojamą šilumą. Iš esmės tai reiškia, kad kiti daugiabučio namo gyventojai, ypač senos konstrukcijos namuose, įteisinus tokias metodikas negaus projektinio šilumos kiekio. Kitaip sakant, jie bus priversti mokėti ne už patalpų šildymą, ne už suteiktą šilumą, kuri jiems priklauso pagal gyvenamąjį plotą, o už šilumos likučius, kuriuos techniškai jie gaus pagal technines sąlygas. Iš tikrųjų tokiai nuostatai aš negaliu pritarti ir man labai keista, kad tos pačios pataisos autorius ką tik prieš mane kalbėjo. Dėkui.
PIRMININKĖ. Ir dar viena nuomonė prieš – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš iš tiesų abejoju dėl šio įstatymo tikslingumo, nes žinau vienintelį dalyką, kas laimės, – tas, kuris tieks apskaitos skaitiklius. Tai čia tikrai bus didelis laimėjimas, nes kažkas realizuos 100 tūkst. skaitiklių, kurie kainuoja tikrai daug. O tiksli apskaita, kai kur, žinote, gana normaliai sprendžiamos problemos, gerai prižiūrima ir viskas tiksliai apskaičiuojama, tos paklaidos nėra didelės, ypač vasarą. Ką duoda vasarą antras skaitiklis? Apskritai šilumos paėmimo kiekį apskaičiuoja vienas skaitiklis, kuris skaičiuoja ir šildymo laiku. Kitas skaitiklis dubliuos tą patį, skaičiuos, kiek pakliūna termofikacinio vandens į boilerį. Galėsime patikrinti tik tikslumą abiejų skaitiklių. Bus įdomu, jeigu bus netikslumas tarp abiejų skaitiklių, kas bus kaltas.
Toliau, dar vienas dalykas. Manyčiau, čia visai kitos problemos sprendžiamos. Daug vandens iki šiol dar dingsta, ir karšto vandens. Šitas dalykas tiktai vieną dalyką padarys, kad pabrangs kubo kaina. Ir toliau, pabrangus kubo kainai, nežinau, ar tai gerai, ar negerai bus, kai žmonės ieškos, kaip tą kainą mažinti mažinant vartojimą. Abejoju to įstatymo tikslingumu, todėl aš susilaikysiu.
PIRMININKĖ. Prašom pasiruošti balsuoti dėl viso įstatymo. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Vyksta balsavimas, įstatymo priėmimas, prašau visiems dalyvauti.
Balsavo 81 Seimo narys. Už – 29, prieš – 5, susilaikė 47. Įstatymas nepriimtas.
Dabar turime apsispręsti. (Balsai salėje) Nieko. Priėmimo stadijoje viskas. Atmestas priėmimas. Palaukite, leiskite baigti vieną klausimą. Pagal Statutą po svarstymo yra grąžinamas tobulinti. Yra 1 dalis: įstatymo priėmimo metu siūlymai atmesti projektą nepriimami; jis laikomas atmestu tada, jeigu negauna reikiamo balsų skaičiaus. Toliau 4 dalis: jeigu reikia, įstatymo priėmimo metu svarstomas ir priimamas įstatymas ar nutarimas dėl įstatymo įgyvendinimo. Taip pat straipsnis, susijęs su šituo… Jeigu reikėtų kažkam parengti iš naujo, bet mes… Projektas nepriimamas, Seimas gali pavesti projekto iniciatoriams arba pagrindiniam komitetui parengti naują projektą. Mes atmetame, jeigu iniciatoriai norės, parengs savo įstatymą.
17.30 val.
Dabar aš noriu grįžti į rytinę darbotvarkę. 1‑5 – Socialinės paramos mokiniams įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2255(2). Žinau, kad pas Seimo Pirmininkę per pietus buvo susirinkę frakcijų seniūnai ir buvo nuspręsta, kad yra likęs tik balsavimas. Dabar balsuosime dėl šito įstatymo. Prašom pasiruošti. Ar girdėjote visi? Yra likęs tik balsavimas. Socialinės paramos mokiniams įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2255(2). Iš ryto buvo visos stadijos, nebuvo reikiamo balsų skaičiaus. Dabar vyks balsavimas. Kas pritariate šitam įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. Prašom balsuoti. Seniūnai buvo susirinkę ir buvo sutarta, kad vyks balsavimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 71 Seimo narys. Už – 48, prieš – 10, susilaikė 13. Socialinės paramos mokiniams įstatymo 1, 5, 6, 7, 8, 10, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
Dabar dar noriu, čia jau būtų dėl protokolo. Rytinėje darbotvarkėje buvo svarstyti 1-10c ir 1-11a ir 1-11b klausimai, juos sujungti. Tas pats įstatymas, tik skirtingi straipsniai, juos reikia sujungti, kai kurie tie patys straipsniai, juos sujungti į vieną. Ir taip pat po pietų buvo priimtas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas, sujungti, kad žinotų protokolas, kad būtų vienas įstatymas, nes to paties įstatymo kiti straipsniai buvo pakeisti.
Jūs susitarkite, negaliu aš jūsų… Leidžiame J. Karosui pristatyti iš rezervinės darbotvarkės? Ten labai trumpas, gal leiskime pristatyti, svarstymas. Prašom. Rezervinis 1-6 iš papildomos darbotvarkės. Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kanados Vyriausybės susitarimo dėl jaunimo mainų ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-1742(2). Svarstymas. Užsienio reikalų komiteto vardu išvadą pristatys J. Karosas.
17.32 val.
J. KAROSAS (LSDPF). Kolegos, labai trumpas ir įprastas mūsų darbe dalykas, komitetas jį svarstė ir bendru sutarimu jam pritarė. Siūlau palaikyti. Čia tiesiog mes praplečiame mūsų bendravimo lauką šiuo atveju su Kanada. Ačiū.
PIRMININKĖ. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą pristatys A. Sysas. Nematau A. Syso. Gal komiteto pirmininkas? Irgi nematau. Ar aš galiu perskaityti? Ateina komiteto pirmininkas. Dėl Kanados yra toks komiteto sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Pritarta bendru sutarimu. Gerai.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Galiu patvirtinti.
PIRMININKĖ. Pataisų nėra, kalbančių diskusijoje nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime. Seimo Pirmininkė siūlo, kad iš karto būtų ir priėmimas. Ypatinga skuba. Galima? Yra vienas straipsnis. Nėra nuomonių už ir prieš. Nėra. Tada prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate įstatymui „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kanados Vyriausybės susitarimo dėl jaunimo mainų ratifikavimo“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 77 Seimo nariai. Visi pasisakė už. Įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kanados Vyriausybės susitarimo dėl jaunimo mainų ratifikavimo“ priimtas.
Repliką po balsavimo – J. Karosas.
J. KAROSAS (LSDPF). Ačiū.
17.34 val.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Grįžtame atgal į pagrindinę darbotvarkę. 2-3 – Vietos savivaldos įstatymo 6, 7, 13, 16, 19, 20, 26, 30, 31, 32, 34, 56 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1452(2). Svarstymas. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą pristatys E. Tamašauskas.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė, ir tai yra sujungtas trijų įstatymų projektas. Pagrindinė išvada – komiteto sprendimas buvo iš esmės pritarti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Seimo narių pasiūlymus patobulintam ir su Vietos savivaldos įstatymo 16 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIP-578 bei su Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu Nr. XIP-2015 sujungtam Vietos savivaldos įstatymo 6, 7, 13, 16, 19, 20, 29, 32, 34 ir 56 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-1452(2).
Siūlyti Seimui Vietos savivaldos įstatymo 6, 7, 13, 16, 19, 20, 26, 31, 32, 34 ir 56 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-1452(2) svarstyti kartu su Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIP-379(2) ir šiuos projektus sujungti.
Argumentai yra tokie, kad Vietos savivaldos įstatymo minėtųjų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIP-1452(2) 7 straipsnio nuostatos yra analogiškos Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-379(2) nuostatoms.
Už šį sprendimą buvo balsuota bendru sutarimu. Yra teikiamas būtent komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas taip pat.
PIRMININKĖ. Ačiū už pristatymą. Toliau Audito komiteto išvadą turėtų pristatyti B. Bradauskas, matau, ateina pirmininkė L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Audito komitetas svarstė ir priėmė sprendimą iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Vietos savivaldos įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti. Bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadą pristatys jo pirmininkas V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Trumpai. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, kaip papildomas komitetas, bendru sutarimu siūlo pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui pritarti įstatymo projektui ir komiteto išvadoms ir teikti projektą Seimui svarstyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Išvados pristatytos. Diskusijoje dalyvauti nėra norinčių. Kviečiu E. Tamašauską į tribūną. Dabar pataisos. Ar galime sutarti, kad visoms pataisoms, pasiūlymams yra 10, kad nereikėtų dėl kiekvieno grįžti ir balsuoti?
Dabar 1 straipsnis. Seimo narių E. Žakario ir V. Simuliko pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Gal E. Žakaris pristatys, taip? Prašom.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kadangi Švietimo įstatymas atidėtas rudeniui, o mes siūlome, kad ikimokyklinis ugdymas būtų numatyta funkcija, kadangi ir dalinis krepšelis įvedamas, tai mes neprašome balsuoti.
PIRMININKĖ. Neprašote balsuoti, tada ir nereikia. Gerai. Atsiėmėte. Toliau yra Seimo narių V. Stundžio ir G. Steponavičiaus dėl 1 straipsnio 6 dalies, kur nepritarti. Tai pristatys komiteto pirmininkas V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Labai prašau atkreipti Seimo narių dėmesį, kad mūsų su ministru pasiūlymas yra labai svarbus. Diskutuojant jau Vyriausybės teikto varianto tą siūlymą, matyt, buvo keistokų interpretacijų arba ne tokių interpretacijų. Pasiūlymo esmė labai paprasta: švietimo politiką sudaro daug funkcijų, kurias realizuoja tiek valstybės institucijos, tiek savivalda. Mes siūlome labai aiškiai dalį švietimo politikos funkcijų priskirti ne savarankiškai savivaldybės kompetencijai, o numatytai, ribotai kompetencijai. Jeigu mes to nepadarytume, iš principo turėtume ne valstybinę švietimo politiką, o 60-ties savivaldybių politiką.
Antras momentas, kiltų keblumų dėl valstybės tikslinės specialiosios dotacijos savivaldybėms mokinio krepšeliui bei daug kitų dalykų, todėl tikrai prašome pritarti mūsų siūlymui. Jis dera su ta principine schema, kuri yra ir dabar galiojančiame Švietimo įstatyme. Švietimo politikos funkcijos yra padalintos. Tai yra be galo svarbu. Prašytume pritarti ir įstatymai vienas su kitu derės.
PIRMININKĖ. Ir komitetas nepritarė. Dabar pristatykite. Prašom, Tamašauskai.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Aš manyčiau, komitetas atsižvelgė į Teisės departamento išvadas labiau nei į tai, ką paminėjo kolega V. Stundys. Gal šiek tiek apmaudu, kad dabar tenka mums šitą dalyką aiškintis, o ne komiteto svarstymo metu. Negaliu garantuoti už visą komitetą, tačiau aš pritarčiau tai nuostatai.
PIRMININKĖ. Gerai, tada komiteto nuomonė buvo, aišku, sprendimas nepritarti. Palaikanti nuomonė – G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Suprantu, jeigu pagrindinio komiteto nuomonė yra suprasti esmę, bet noriu pasakyti, kad svarbus į šią nuostatą įsiklausymo ir pritarimo jai dalykas yra tai, kad su apskričių reforma dalis švietimo įstaigų, iki šiol priklausiusių valstybės reguliavimo sričiai per apskritis, yra perduodamos savivaldai. Ir jų sklandžiam, teisiškai švariam finansavimui užtikrinti reikalinga šita pataisa. Tikrai tai, į ką remiamasi apeliuojant į Konstitucijos atitiktį, yra diskusijos klausimas. Nemanau, kad reikėtų būtent taip argumentuoti nepritariant mūsų siūlymui. Kolegos, tikiuosi, kad pagrindinio komiteto kolegos suvokia dalykus, kad tai nėra savivaldos siaurinimo sąskaita, o labiau užtikrina aiškų funkcijų pasidalinimą ir atsakomybių pasidalinimą švietimo klausimais tarp skirtingo lygmens valdžių. Mano supratimu, tai yra normalu, ir aš kviesčiau, kolegos, pritarti mūsų pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate V. Stundžio ir G. Steponavičiaus pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 80 Seimo narių. 73 – už, prieš nėra, susilaikė 7. Pataisai pritarta.
Ar galime dabar?.. 1 straipsnis. Viskas baigta. Toliau 2 straipsnis. Seimo nario R. Žemaitaičio pasiūlymas, kuriam nebuvo pritarta komitete. Gal tada pats autorius pristatys? Valdemarai, gal į šoną, gerai?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Aš neturiu pataisos teksto.
PIRMININKĖ. Čia buvo dėl seno projekto – „Piliečių ir religinių bendrijų prašymu atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą.“ Ar atsiimate? Valdemarai, aš jūsų labai prašau pasitraukti, negaliu bendrauti.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Kiek pamenu, su Savivaldybių asociacija buvo diskusija ir jų buvo toks dėl įstatymo projekto kaip ir prašymas, kad leistų savivaldybėms dalyvauti tame procese. Nežinau, kodėl komiteto…
PIRMININKĖ. Čia „atkurti nuosavybės…“
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Taip, taip. Nes susiduria šiandien su problema, kad tik vienai religinei bendrijai yra atkuriama nuosavybė, o kitoms negali. Pavyzdžiui, evangelikų liuteronų ar ten rusų stačiatikių jie neturi teisės atkurti.
PIRMININKĖ. Laikas pasibaigęs pagal įstatymą, dėl to negali.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Taip, bet išimties tvarka būtų galima suteikti.
PIRMININKĖ. Supratome. Aišku. Komiteto nuomonė.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Komiteto argumentas, kodėl nepritarta, nes pagal Religinių bendrijų teisės į išlikusįjį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymą prašymai atkurti turtą ir jį grąžinti galėjo būti pateikiami pagal turto buvimo vietą iki 2003 m. liepos 24 d., o nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai galėjo būti pateikti per metus nuo prašymo pateikimo dienos. Prašymai buvo pateikiami ir juos nagrinėjo savivaldybės, jei turtas buvo jų žinioje, bei ministerijos, jei turtas buvo jų reguliavimo srities įmonių, įstaigų ar organizacijų žinioje. Atsižvelgiant į minėtame įstatyme numatytą terminą, šių prašymų teikimo terminas jau yra pasibaigęs ir įstatyme numatyta, kad išimtiniais atvejais turtas dar gali būti grąžinamas, tačiau dėl jo turi tartis religinė bendrija su Vyriausybe, ne su savivaldybe.
PIRMININKĖ. Gerai. Ar atsiimate, ar reikia balsuoti? Atsiimate. Gerai. Ačiū. Toliau Seimo nario E. Pupinio pataisa buvusį 7 straipsnio 33 punktą laikyti 34 ir Seimo nario E. Pupinio… Vyrai, labai atsiprašau, Mečislovai! Mečislovai, ar jūs galite pasitraukti, žmogui reikia kalbėti. E. Pupiniui įjungtas mikrofonas. Pristatykite savo pataisą.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Atsiprašau, aš šiek tiek neseku, jeigu galite, priminkite.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Primenu, kad pasiūlymas 30 punkto „Dalyvavimas organizuojant vartotojų teisių apsaugą, ginant vartotojų…“
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, buvo pakeistas Apskričių įstatymas ir apskrityse buvo institucijos, kurios kaip tik prižiūrėjo vartotojų teises. Čia buvo pasiūlymas, kad galbūt tas teises galėtų perimti vietos savivalda. Mačiau, išvada yra ta, kad nėra numatytas finansavimas. Ko gero, tas finansavimas nėra labai didelis, tai mes turėtume kaip nors spręsti, kad žmonės vis dėlto vienas institucijas likvidavus turėtų galimybę eiti ir spręsti klausimus, susijusius su vartojimu. Manau, turėtume grįžti ir sudaryti sąlygas, kad kiekvienoje savivaldybėje būtų tokia institucija. Ačiū.
PIRMININKĖ. Komitetas nepritarė. Motyvai.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Aš suprantu, kad teikėjas atsiima.
PIRMININKĖ. Tada jūs atsiimate?
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Ne?
PIRMININKĖ. Ne, neatsiima.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Atsiprašau, jūs minėjote, kad reikės grįžti prie to. Tada išties mūsų argumentas yra, kad Specialiajame vartotojų teisių apsaugos įstatyme nėra atskleistas savivaldybėms priskirtos funkcijos turinys. Be to, nustačius vartotojų teisių gynimą kaip valstybinę savivaldybių funkciją, būtent ką jūs minėjote, reikėtų skirti papildomų valstybės biudžeto lėšų. Turėtų būti skiriama valstybės biudžeto tikslinė dotacija savivaldybių biudžetams šiai valstybinei funkcijai įgyvendinti. Kadangi tai nėra padaryta nuo liepos 1 d., siūlytume nepritarti.
PIRMININKĖ. Nuomonės už nėra, yra nuomonė prieš. Ar tikrai norite kalbėti? Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate E. Pupinio pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 30, prieš – 2, susilaikė 50. Pataisai nepritarta.
Toliau Seimo nario A. Matulo pataisa papildyti 7 straipsnį 34 punktu. Jai yra pritarta. Čia dėl protokolo. Toliau vėl Seimo nario A. Matulo pataisa 7 straipsnio 34 punktą laikyti 35. Buvo pritarta. Turbūt galime pritarti bendru sutarimu. Toliau vėl Seimo narių V. Stundžio ir G. Steponavičiaus pasiūlymas. Gal pristatysit pats kuris nors?
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Posėdžio pirmininke, jeigu galima, aš norėčiau pasakyti, kad analogiškas tam pasiūlymui, kuriam mes pritarėme, tik perkeliamas į kitą straipsnį. Čia galėtume pritarti.
PIRMININKĖ. Tada nebalsuojame, pritariam taip, kaip ir buvo pritarta. Gerai. 2 straipsnį baigėme. 3 straipsnis, pasiūlymų nėra, 4 straipsnis, nėra, 5 straipsnis, nėra, 6 straipsnis, nėra. Dėl 7 straipsnio R. Žemaitaitis yra atsiėmęs. 8 straipsnis, nėra, 9 straipsnis, nėra, 11 straipsnis, nėra, 12 straipsnis, nėra. 13 straipsnis. Yra V. Kurpuveso pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Čia dėl įstatymo įsigaliojimo. Galime bendru sutarimu pritarti. Taip?
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Taip.
PIRMININKĖ. Dėl viso po svarstymo. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Gal galime bendru sutarimu pritarti? Yra siūlymas pereiti prie priėmimo. Ypatinga skuba. Ar pritariam tam, nėra prieštaraujančių? Pritarėm. Ar yra norinčių kalbėti dėl motyvų? Pasižiūrėsiu minutę, nematom. Nėra norinčių kalbėti. Priėmimas pastraipsniui.
1 straipsniui bendru sutarimu galime pritarti? 2 straipsniui galime pritarti, 3 straipsniui galime, 4 straipsniui galime pritarti, 5 straipsniui galime pritarti, 6 straipsniui galime pritarti, 7 straipsniui galime pritarti, 8 straipsniui bendru sutarimu galime pritarti, 9 straipsniui galime, 10 straipsniui galime. 11 straipsniui pritariame bendru sutarimu, 12 straipsniui pritariame bendru sutarimu ir 13 straipsniui taip pat pritariame bendru sutarimu su tomis pataisomis, kurias svarstymo metu svarstėme.
Kalbėti dėl motyvų norinčių nėra. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 2. Vietos savivaldos įstatymo 6, 7, 13, 16, 19, 20, 26, 30, 31, 32, 34, 56 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
17.53 val.
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Žemės gelmių įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1454(2). Pranešėjas – Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas J. Šimėnas pateiks pagrindinio komiteto išvadas. Svarstymas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Žemės gelmių įstatymo 5 straipsnio pakeitimas susijęs su apskričių reforma. Komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą, įvertino Teisės departamento išvadas, joms pritarė, pasiūlymų negavo. Siūlome pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Kaimo reikalų komiteto išvadą pateiks pirmininkas E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas svarstė minėtą Žemės gelmių įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir pritarė Vyriausybės pateiktam Žemės gelmių įstatymo projektui, pasiūlė pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar aš turbūt pirmininko J. Šimėno net nekviesiu. Buvo Teisės departamento pasiūlyti pasiūlymai, kuriems komitetas pritarė ir pakeitė pačių straipsnių išdėstymą ir redakciją pagal Teisės departamento pasiūlymus. Manau, kad galime bendru sutarimu taip pat pritarti komitetui, ką jis yra padaręs. Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime. Yra siūloma ypatinga skuba. Priėmimas. Ar galime pereiti prie priėmimo? Yra du straipsniai.
1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? 2 straipsniui taip pat galima pritarti bendru sutarimu su ta nauja redakcija, kurią buvo pasiūlęs Teisės departamentas, o komitetas pataisė.
Dėl viso įstatymo per priėmimą norinčių kalbėti nėra. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: už – 72, prieš nėra, susilaikė 8. Žemės gelmių įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
17.56 val.
Dabar dar iš pagrindinės darbotvarkės yra likęs 2-7 klausimas, projektas Nr. XIP-2189 – Seimo nutarimo „Dėl Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos reorganizavimo ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto statuto patvirtinimo“ projektas. Svarstymas. Pranešėjas – pagrindinio komiteto, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, pirmininkas V. Stundys. Prašom.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, dėkui. Komitetas bendru sutarimu pritarė pagal Teisės departamento ir Sveikatos reikalų komiteto pastabas ir siūlymus patobulintam Seimo nutarimo „Dėl Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos reorganizavimo ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto statuto patvirtinimo“ projektui. Ir teikiam savo išvadas Seimui svarstyti.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Dėl pataisų tada vėliau bus. Sveikatos reikalų komiteto išvadą pristatys V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Sveikatos reikalų komitetas buvo papildomas komitetas. Jis atsižvelgė į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 26 pareikštas pastabas, pasiūlymus, taip pat Sveikatos ministerijos ir pateikė net devynis savo pasiūlymus, iš kurių komitetas septyniems pritarė, o dviem – iš dalies. Todėl aš manau, kad aš išreikšiu visų komiteto narių tokią tezę, kad mes sutinkam su pagrindinio komiteto nuomone. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Tai jūs nereikalausit balsuoti, kur jau iš dalies pritarta?
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ne, nereikalausiu balsuoti, kur iš dalies pritarta.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir gal jūs neišeikit iš tribūnos, nes dabar diskusijos, ir jūs pirma užsirašiusi dalyvauti diskusijose.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, daugiausia diskusijų ir komitete, ir, manau, skaitant statutą turbūt iškilo, kada statute yra minima universitetinė ligoninė. Universitetinė ligoninė – tai savarankiškas juridinis padalinys, vykdantis trijų pakopų medicinos studijas, taip pat tobulinantis medicinos specialistus. Yra patikslintos profilinės ligoninės sąvoka ir funkcijos (to nebuvo pirmajame variante), nes universitetinės ligoninės klinika yra universiteto ligoninės struktūrinis padalinys. Ir tiek universiteto ligoninė, tiek profilinė klinika negali būti traktuojama kaip universiteto padaliniai ir prilyginama fakultetui, institutui ar laboratorijai.
Universiteto ligoninė kaip savarankiškas juridinis subjektas statute aprašomas tik iš esmės, nes ligoninės statutą detaliai apibrėžia sveikatos sistemą reglamentuojantys įstatymai – tai Sveikatos sistemos įstatymas, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas ir kiti. Juose ir nurodyta, kad sveikatos priežiūros paslaugos mastą nustato Sveikatos apsaugos ministerija, kad paslaugų apimtys tvirtinamos Ligonių kasų sutartyse su sveikatos priežiūros įstaigomis.
Aš savo nuomonę pasakysiu. Komitetas pritarė tokiam variantui, kad universitetinėse ligoninėse daugiausia būtų teikiama trečio lygio paslaugų. Su tuo aš tikrai sutinku, tačiau antro lygio paslaugos ir pirmo lygio paslaugos yra teikiamos daugiausia mokymo tikslais, pedagogikos tikslais. Todėl, kadangi egzistuoja principas, kad kiekvienas ligonis gali pasirinkti gydymo įstaigą, gali pasirinkti gydytoją, tai natūralu, kad antro lygio paslauga arba pirmo lygio paslauga, kadangi ir šeimos klinika yra trečio lygio ligoninėje, gali būti suteikta tam pacientui. Todėl čia kertasi. Galbūt reiktų grąžinti 85 straipsnio (pirmojo varianto) pateikto punkto buvusią redakciją, o ne taip, kaip mes nusprendėm Sveikatos komitete. Bet čia yra tik mano nuomonė.
Toliau man kelia nerimą, kad yra rektorius emeritas. Na, rektorius emeritas, jeigu jis yra profesorius, yra profesorius emeritas. Nors čia ir negaus atlyginimo, tada reikia šitą statuto pataisą suvienodinti visų universitetų. Tada visų universitetų rektoriai, išbuvę dvi kadencijas, turi tapti rektoriais emeritais. Bet yra profesoriaus emerito statusas, už ką universitetas moka atlyginimą, ir jis turi tam tikras teises.
Tai tokios mano diskusijos. Aišku, aš balsuosiu už šitą statutą, bet va tokios galbūt bus ištaisytos. Tai ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau diskusijose užsirašė dalyvauti V. Gedvilas. Jo nėra. A. Dumčius. Taip pat. Ar dalyvausit diskusijose, Arimantai Dumčiau?
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš labai trumpai norėčiau irgi pasakyti individualią nuomonę. Sujungimo privalumas čia būtų toks loginis dviejų institucijų siekis veikti kartu, nes ir profiliai, ir specialistų rengimas, taip pat ir studijos labai atitinka. Tai jau buvo padaryta prieš 90 metų, kai iš Aukštesniųjų kursų kūrėsi universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas Kaune, ir šiandien, kai pats Veterinarijos akademijos kolektyvas pasiūlė jungtis su Medicinos universitetu, tai štai ir išdygo šitas statutas. Aš, peržiūrėjęs statutą po to, kada koregavo Švietimo komitetas po dviejų mūsų Teisės departamento pastabų, jas ištaisė, dabar matau, kad statutas atitinka pagrindinius reikalavimus, atitinka ir Švietimo, mokslo ir studijų įstatymą, Sveikatos priežiūros ir kitus sveikatos įstatymus, taigi siūlau šiandien pritarti statutui ir balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir E. Klumbys diskusijose dalyvaus.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš pirmiausia norėčiau pradėti nuo statuto legitimumo klausimo. Dabar žiūrėkit, kokią mes turim situaciją. Abiejų besijungiančių aukštųjų mokyklų senatai patvirtino naujos aukštosios mokyklos statutą. Tai buvo jų sprendimas. Dabar tas patvirtintas statutas atkeliavo į Seimą. Seime buvo atkreiptas dėmesys, kad tame patvirtintame statute yra nemažai trūkumų. Dabar, kiek aš suprantu, koregavo, atsižvelgdamas į Teisės departamento išvadas ir į papildomo Sveikatos reikalų komiteto išvadas, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Bet tai yra to egzistuojančio statuto korekcija.
Man atrodo, teisiškai statutas turėtų grįžti į aukštąją mokyklą ir ten kolektyvai turėtų patvirtinti tą naują variantą. Ir tik tada, patvirtinus aukštosiose mokyklose tos naujos aukštosios mokyklos statutą, jisai grįžta į Seimą, ir mes jį patvirtiname. Dabar išeina taip, kad aukštoji mokykla ir aukštosios mokyklos yra patvirtinusios vieną statutą, o mes čia, Seime, patvirtinsime kitą statutą. Ko gero, aš nežinau, mes turbūt balsuosime dar dėl statuto pataisų, ko iš principo mes neturėtume daryti. Mes negalime kištis į aukštosios mokyklos statutą. Matau didelę teisinę problemą, kad po to nebūtų pasakyta, kad mes priėmėme vieną statutą, dabar turime Seimo primestą kitą statutą. Manau, tai yra labai didelė problema.
Antras dalykas. Aš galiu pasakyti, kad siūlomas pavadinimas bent man yra visiškai netinkantis. Manyčiau, tai turėtų būti ar biomedicinos universitetas, ar dar kažkas, pavadinime būtinai turėtų išlikti žodis „medicina“. Yra įprasta – aukštoji mokykla rengia medikus. Dabar yra Sveikatos mokslų universitetas. Aš dar kartą sakau: jeigu mes rengiame sveikatos mokslo specialistus, tai jie neužsiima ligų gydymu. Pagal idėją jų visiškai yra kitokia paskirtis, tai yra profilaktika, tai yra sveikos gyvensenos mokymas ir t. t.
Ir trečias dalykas, kuris man užkliuvo statute, tai yra rektoriaus emerito statusas. Aš visiškai suprantu tai, kas yra profesorius emeritas. Profesorius emeritas kyla iš Mokslo ir studijų įstatymo. Yra labai aiškiai parašyta, kokios jo teisės, kaip jis atsiranda. Rektorius emeritas yra tik šitos naujos aukštosios mokyklos statute.
Taip galima čia bet ką įsirašyti į tą statutą, kas neatitinka Mokslo ir studijų įstatymo. Gal bus, velniai žino, kokio nors kosmoso valdovas įrašytas į tą statutą, ir mes ką, mes labai ramiai į tokius dalykus žiūrėsime? Manau, šitas dalykas turi būti koreguotinas dėl to, kad nėra apibrėžtos teisės ir pareigos. Visiškai nesuprantama, kaip bus su apmokėjimu tų žmonių, kurie užims tas pareigas. Koks bus jų santykis su rektoriumi? Ar čia atsiras kokia nors viršrektorinė institucija? Šitie dalykai, mano nuomone, turi būti taisytini. Dėl to, aš manau, vis dėlto reikėtų labai rimtai dar pagalvoti prieš priėmimą dėl šitos aukštosios mokyklos statuto.
PIRMININKĖ. Ačiū. Diskusijos baigtos. Kviečiu į tribūną V. Stundį. Dabar norėčiau, kad jūs ten, kur pagal Teisės departamento… Kaip supratau, Sveikatos reikalų komitetas nebeprašo balsuoti, nes jų pasiūlymui iš dalies pritarta. Dabar ką Teisės departamento jūs čia keitėte? Jūs pakeitėte, kaip suprantu, ne esmę, bet redakciją, taip?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Įvertindamas Sveikatos reikalų komiteto pastabas, kurios iš tikrųjų buvo svarbios, komitetas ir pritarė toms pastaboms. Aš iš karto reaguoju į E. Klumbio pastabą dėl to, kaip tos korekcijos, ar nenuleidžiamos iš viršaus. Ne, kiekviena statuto projekto korekcija yra derinama su aukštosiomis mokyklomis. Nėra nė vienos korekcijos, kuri nebūtų derinta, ir jau aukštųjų mokyklų vidaus reikalas, ar senatai tvirtina, ar jie nusistatė kitą tvarką.
Esminės pastabos yra paskutinysis Teisės departamento išvadų tekstas. Daugumai pastabų komitetas šiandien pritarė, tik nepritarė 34 punkto pastabai, kur siūloma nustatyti, kad tarybos nariams už veiklą einant tarybos nario pareigas gali būti mokama senato nustatyto dydžio išmoka, neva tai prieštarauja Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 13 dalies reikalavimams. Iš karto atkreipiame dėmesį, kad nepritarėme būtent dėl to, kad šis punktas nustato išmokų mokėjimo tvarką, o senatas tvarkos nenustato, nustato tik dydį. Tai tiesiog į tai neatkreiptas dėmesys, į šitą detalę. Būtent dėl tų aplinkybių komitetas šiai departamento pastabai nepritarė.
PIRMININKĖ. Ačiū. Turbūt bendru sutarimu galime pritarti taip, kaip pagrindinis komitetas pakoregavo, (…) naują redakciją pagal Teisės departamento pasiūlymus. Tai tiek. Ačiū V. Stundžiui.
Yra norinčių pasisakyti. Gal galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu, nes yra siūloma ypatinga skuba, tada būtų galima eiti prie priėmimo ir galėsite pasisakyti pastraipsniui.
1 straipsnis. Bendru sutarimu galime pritarti? 2 straipsnis. Galime? 3 straipsnis. Galime? 4 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 5 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 6 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 7 straipsnis. Pritariame.
Dabar motyvai dėl viso Seimo nutarimo: 4 – už ir 4 – prieš.
Už – V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Aš kalbėsiu labai trumpai. Aš, aišku, pritarsiu statutui su ta sąlyga, jeigu Sveikatos reikalų komiteto pataisos tikrai atsispindės statute, Seime priimtam statute. Juk mes negrąžiname senatui po svarstymo antro varianto, juk čia Seimo prerogatyva. Aš norėčiau V. Stundžio paklausti. Kodėl jūs sakote, kad senatas gali nepritarti? Jis turi pritarti. Ir čia mūsų Sveikatos reikalų komiteto pataisos yra korektiškos ir būtinai jomis reikia vadovautis. Aš balsuosiu už ir kviečiu kitus.
PIRMININKĖ. Paskui pritarsite. Nuomonė prieš – E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto laikausi nuomonės, kad tas statuto projektas, kuriam pritarėme po svarstymo, dabar turėtų grįžti į aukštąją mokyklą, į abi aukštąsias mokyklas – į Medicinos universitetą ir į Veterinarijos akademiją, kad jie jungtiniame senatų posėdyje priimtų ar patvirtintų tą čia, mūsų Seime, koreguotą statutą, kad po to neišeitų situacija, kad bus pasakyta: Seimas šitą statutą mums nuleido iš viršaus, ir mes dabar turime pagal jį gyventi ir čia nėra demokratijos, ir tai yra diktatas. Čia aš matau, gerbiamieji, labai didelį defektą. Manyčiau, kad tai galėtų būti gana formalus sprendimas, tą būtų galima padaryti per porą dienų ir tai būtų teisiškai švaru. Aš esu prieš tai, kad ateityje galima spekuliacija ir apeliacija į tai, kad Seimas primetė šitą statutą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui. Aš labai trumpai norėčiau pasisakyti už. Visi girdėjote prieš tai pasisakančius, buvo atsižvelgta, aš manyčiau, ir į Sveikatos reikalų komiteto pirminio projekto, dar netaisyto, nekoreguoto, pastabas, ir Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto net po dviejų Teisės departamento atsakymų į pastabas sureaguota. Aš pasakysiu, kad Sveikatos reikalų komiteto ir Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirminės pastabos buvo labai panašios. Jos yra ištaisytos. Šiandien yra padaryta redakcija naujo šiek tiek patobulinto varianto, tos pastabos buvo neesminės. Reikėtų pritarti šitam variantui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dar viena nuomonė už – G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, šiandien balsuodami dėl Seimo nutarimo priėmimo mes ne šiaip patvirtinsime dar vienos universitetinės aukštosios mokyklos statutą, bet kartu padėsime tašką, teisiškai kalbant, beprecedenčiam atvejui per 20 atkurtos nepriklausomos Lietuvos gyvenimo metų, kai yra pritariama dviejų aukštųjų mokyklų jungimuisi. Noriu pasidžiaugti ir pabrėžti, kad šitas dviejų universitetinių aukštųjų mokyklų vienijimasis kyla iš apačios ir pačių akademinių bendruomenių bendru sutarimu. Vidinės diskusijos parodė, kad mūsų universitetų žmonės suvokia būtinybę vienytis ne dėl vienijimosi, o dėl aukštesnės kokybės ir geresnių rezultatų, suvokia, kad reikalingi nauji iššūkiai, kuriuos, džiaugiuosi, mokslo žmonės yra pasirengę prisiimti. Aš linkėčiau, kad tokių atvejų Lietuvoje mes turėtume daugiau, ir tikrai džiaugiuosi, kad procesai, priėmus naują Mokslo ir studijų įstatymą, pajudėjo iš mirties taško.
Kartu noriu pridurti, gerbiamieji kolegos, kad šį jungimosi procesą valstybė ir Vyriausybė parems skirdama tam reikalingas papildomas europines lėšas tam, kad jungimosi procesas leistų sukurti papildomas ir geresnes galimybes nei atskirai aukštosios mokyklos turėjo iki šiol. Paskutinis dalykas, ką noriu paminėti dėl priekaištų, kad korektyvos dėl statuto gimė čia, Seime, tai yra įprastinė praktika, kad po to, kai dokumentai yra patvirtinami atitinkamose institucijose, toliau yra įgaliojami asmenys kalbėtis derantis, šiuo atveju noriu pabrėžti, su Seimu, kaip šitų abiejų dar esančių mokyklų ir būsimo universiteto steigėju. Seimas yra steigėjas, ir manau, kad tai yra normalu, kai mes, kaip steigėjas, turime prižiūrėti, kad būtų laikomasi ir konstitucinių reikalavimų, ir naujai patvirtinto Mokslo ir studijų įstatymo raidės ir dvasios. Taigi šiandien žengiam svarbų žingsnį ir dėkoju visiems, ypač komitetams, kurie įdėjo nemažai darbo, kad šitas statutas taptų dar geresnis, nei jis buvo pateiktas.
PIRMININKĖ. Paskutinė nuomonė už – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS. (TTF). Aš pasisakau už ir iš tikrųjų labai smagu, kad tas nutarimo projektas galų gale atėjo į Seimą, ir visų kolegų prašau palaikyti šį projektą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate Seimo nutarimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 78, prieš nėra, susilaikė 4. Seimo nutarimas „Dėl Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos reorganizavimo ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto statuto patvirtinimo“ priimtas.
18.19 val.
Pereiname prie papildomų klausimų. Papildomos darbotvarkės 1-1 klausimas – Įmonių restruktūrizavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1515(5). Svarstymas. Pranešėjas – Ekonomikos komiteto atstovas A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamoji posėdžio pirmininke, leiskite trumpai priminti įstatymo paskirtį. Taigi šis įstatymas reglamentuoja juridinių asmenų restruktūrizavimą, o jo tikslas yra sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Šis įstatymas taikomas visiems restruktūrizuojamiems juridiniams asmenims, įsteigtiems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus šiame įstatyme ir kituose įstatymuose nurodytas išimtis. Ekonomikos komitetas svarstė grąžintą svarstymo stadijoje įstatymą ir siūlo Seimui jį priimti.
PIRMININKĖ. Dabar jūs turbūt pasilikite, nes diskusijose niekas nėra užsirašęs. Pereiname prie pataisų. 1 straipsnis. Pataisų nėra, pasiūlymų nėra. 2 straipsnis. Pasiūlymų nėra. 3 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Dėl 4 straipsnio yra Seimo narių L. Graužinienės ir A. Mazuronio pasiūlymas. Nežinau, kuris pristatysite? Ar Loreta, ar Andrius? Komitetas nepritarė. Loreta.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Kiek suprantu, procedūra prasideda iš naujo. Seimas mūsų pataisai, noriu priminti, buvo pritaręs ir aš dar kartą noriu pasakyti, kad čia komiteto nuomonė, ir mes su Andriumi registravome priėmimui iš naujo. Mes įžvelgėme spragą, kad gali būti pasinaudota tam tikromis formuluotėmis ir neapibrėžus, kaip tai būtų vertinama ar kokiais standartais vadovaujantis tai būtų įvertinama, gali atsirasti piktnaudžiavimo atvejų. Man labai gaila, kad Ekonomikos komitetas pažiūrėjo ganėtinai siaurai, pasakyčiau, ir manau, kad čia ar vieni, ar kiti nesuinteresuoti papildomu darbu arba nenori kažkokio papildomo minimalaus apkrovimo, tai gali valstybei kartais ir labai brangiai kainuoti, nes šiomis formuluotėmis gali ir gana nemaži projektai pasinaudoti.
PIRMININKĖ. Komitetas kodėl nepritarė?
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Svarstant komitete buvo išsakyta daug įvairių argumentų. Klausimas buvo iš tikrųjų plačiai diskutuojamas, nesibijant papildomo darbo ir jo nesibodint. Komitetas mano, kad netikslinga visais atvejais privalomai atlikti restruktūrizuojamos įmonės audito, nes nėra aiškios audito teisinės pasekmės, nėra nustatytos aiškios tvarkos, pagal kurią toks auditas būtų atliekamas. Be to, norėčiau atkreipti kolegų dėmesį, kad Lietuvos auditorių rūmų prezidentas Saulius Lapšinskas Ekonomikos komitete paaiškino, kad tokia tvarka dar tik būtų nustatyta ateityje, o ne kartu su įstatymo įsigaliojimu. Toks auditas įmonei papildomai kainuotų, papildomai užtruktų, o teisinių pasekmių iš esmės, ko gero, jokių nesukurtų. Restruktūrizavimas tai iš esmės gera valia, abipusio supratimo, pasitikėjimo ir sutarimo tarp suinteresuotų šalių pagrindu vykdomas įmonės gelbėjimo procesas ir jam vykdyti papildomas įvertinimas, kitaip sakant, auditoriaus ataskaitos, mūsų nuomone, nėra reikalingos. Bet kuris suinteresuotas asmuo: savininkas, vadovas, kreditoriai, teismas ir kiti savarankiškai, o ne, kaip siūloma pataisoje, privaloma tvarka gali kreiptis į audito įmonę, jeigu atsirastų poreikis ar abejonių dėl įmonės restruktūrizavimo pradžios pagrįstumo ir tikslingumo. Tokia yra komiteto nuomonė.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar palaikanti nuomonė. Loreta, pati kalbėsite ar Andrius? (Balsai salėje) Tai gal Andriui leidžiam tada… (Balsai salėje) Jie abu yra teikėjai. Loreta nori kalbėti.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paaiškinti, kad Seimas apsispręstų, ir tai nėra kažkokie mūsų principiniai dalykai, bet mūsų, kaip Audito komiteto, pareiga įspėti. Mes įspėjome Seimą jau gal keturis kartus. Seimas buvo priėmęs sprendimą. Aš noriu pasakyti, kad pranešėjas klaidina. Mes nesiūlėme visiems privalomiems atvejams, tik tiems atvejams, kada yra dėl tam tikrų finansinių sunkumų, kur nėra apibrėžta, kaip kas traktuojama. Tik tais atvejais mes siūlėme. Vienas momentas. Kitas momentas yra tarptautiniai standartai dėl veiklos tęstinumo, galbūt auditoriai nesugebėjo išaiškinti arba nelabai tryško noru užsiimtu tuo darbu, kuris pigiai kainuoja, ir kartais sąnaudos gal didesnės. Manau, kad tie klausimai būtų buvę labai greitai sprendžiami, bet tai Seimo apsisprendimas. Mūsų Audito komitetas matė tokią spragą ir siūlė ją taisyti. Gyvenimas parodys, ar mes buvome teisūs.
PIRMININKĖ. Ačiū.
A. ENDZINAS (LSF). Gerbiamoji pirmininke, ar galėčiau reaguoti?
PIRMININKĖ. Jūs pristatėte komiteto išvadą…
A. ENDZINAS (LSF). Labai trumpai.
PIRMININKĖ. Aš noriu suteikti žodį G. Songailai, kuris yra prieš išvadą.
A. ENDZINAS (LSF). Ką tik buvo pasakyta, kad pranešėjas klaidina Seimą. (Balsai salėje) Aš noriu pasakyti, kad pranešėjas tik pristato komiteto nuomonę. Jis neišsako savo argumentų ar savo nuomonės. Jeigu jums nuomonė nepatinka, tai nereiškia, kad pranešėjas jus klaidina.
PIRMININKĖ. G. Songaila.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Gerbiamasis Seime, aš manau, kad šį kartą tas retas atvejis, bet šį kartą L. Graužinienė klaidina Seimą, nes įmonių restruktūrizavimas ir vykdomas, kai būna finansinių sunkumų. Tai reiškia, kad visais atvejais būtų kišama, kad reikalingas finansinis auditas. Ne visada finansinis auditas iš viso gali atsakyti į klausimą, ar įmonė turės tų sunkumų. Tam yra veiklos auditas, ir įmonė, ten dirbantys žmonės geriau žino, ar jie turės tų sunkumų, ar neturės. Be to, viskas bus vertinama teisme, tam ir pradedamas procesas teisme. Taigi manau, kad visai nepagrįstas ir gal šiek tiek lobistinis pasiūlymas, kuriam siūlau nepritarti.
PIRMININKĖ. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate Seimo narių L. Graužinienės ir A. Mazuronio pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 73 Seimo nariai. Už – 25, prieš – 5, susilaikė 43. Pataisai nepritarta.
Repliką po balsavimo – L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, aš labai trumpai. Aš tikrai norėčiau pasakyti, kad gerbiamasis G. Songaila, labai jį gerbiu, tačiau jeigu yra žodis „auditorius“, o aš turiu audito licenciją, tai nereiškia, kad yra lobizmas. Tada ir dėl Švietimo įstatymo „švietimiečiai“ negalėtų balsuoti. Vienas dalykas.
Kitas dalykas, gerbiamasis kolega, auditas – čia visiškai ne finansinio audito sritis, ne veiklos audito sritis, tai yra kitos paslaugos, kurias apibrėžia atitinkami tarptautiniai audito standartai. Aš kalbėjau apie vieną standartą, kuris labai aiškiai apibrėžia rodiklius, kurie būtų kaip įrodymas, kad tikrai yra tų sunkumų. Faktiškai bus kitas procesas, nueis į teismą, teismas prašys auditorių. Viskas tik daug ilgiau.
PIRMININKĖ. Einame toliau. Svarstome pataisas. Yra Seimo nario R. Sinkevičiaus pataisa. Dalis pataisos yra tokia pat kaip L. Graužinienės, bet kita dalis yra kitokia. Čia iš tokių dviejų dalių. Turbūt dėl pirmosios dalies nebalsuojame ir nepristatome, nes Seimas apsisprendė, lygiai tokia pat esmė. Klausiu Rimanto. O antrą tegu tada pristato R. Sinkevičius, nes komitetas nepritarė.
A. ENDZINAS (LSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, ar galėčiau atkreipti dėmesį? Yra 10 d. registruota D. Budrio ir A. Endzino pataisa, o kolegos R. Sinkevičiaus yra diena vėliau. Ar galėčiau aš trumpai, keliais žodžiais, dėl 10 d. pataisos dėl to paties 4 straipsnio ir toliau eitume prie R. Sinkevičiaus pataisos?
PIRMININKĖ. Jūsų pataisos aš čia nematau, nėra.
A. ENDZINAS (LSF). Aš tada norėčiau priminti, jeigu galima.
PIRMININKĖ. Aš nesuprantu. Aš matau R. Sinkevičiaus pataisą, kuri yra projekte. Aš kažkokios jūsų… Tegu pasako dėl 4 straipsnio.
A. ENDZINAS (LSF). Aš kolegoms norėčiau tik priminti, kad, kaip teisingai pasakė Loreta, Seimas priėmimo metu pritarė kolegės L. Graužinienės ir A. Mazuronio bendram pasiūlymui papildyti įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuostatomis dėl privalomos auditoriaus ataskaitos, tačiau Seimas šio straipsnio su minėtais papildymais nepriėmė. Kadangi šis straipsnis yra vienas iš esminių ir yra būtinas, be jo projektas netenka prasmės, buvo pasiūlyta papildyti įstatymo projektą Seimo nepriimtu straipsniu, tai yra visu tuo 4 straipsniu. Dabar mes nepritarėme kolegės L. Graužinienės pasiūlymui, o kitas pasiūlymas yra kolegos R. Sinkevičiaus, jeigu kolega pristatytų, praplečiantis Loretos pasiūlymą. Bet mes jam nepritarėme.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Kadangi mes komitete apsvarstėme ir priėjome prie tokios išvados, aš neteikiu Seimui balsuoti savo pasiūlymo, aš jį atsiimu.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkui.
PIRMININKĖ. Toliau. Atsiėmė, neprašo balsuoti. Toliau yra Audito komiteto, parašyta nekonkrečiai. Komitetas nepritarė.
A. ENDZINAS (LSF). Čia yra susieta su tuo pasiūlymu, dėl kurio Seimas jau apsisprendė, ir manau, kad nereikia už jį balsuoti.
PIRMININKĖ. Nereikia balsuoti?
A. ENDZINAS (LSF). Ne.
PIRMININKĖ. 5 straipsnis. Dėl 5 straipsnio nėra pataisų. 6 straipsnis. Yra tos pačios pataisos, dėl kurių Seimas apsisprendė. L. Graužinienės ir A. Mazuronio, nereikia balsuoti, nes Seimas nepritarė.
7 straipsnis. Nėra pataisų. Atsiprašau, yra.
A. ENDZINAS (LSF). G. Songailos, Ž. Šilgalio ir P. Gražulio.
PIRMININKĖ. P. Gražulio, kuriam komitetas nepritarė. Pristatys G. Songaila. Prašom.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Mūsų pasiūlymas buvo pailginti terminą, kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pailginti 15 dienų. Bet komitetas labai kategoriškai nepritarė, mums tie motyvai nelabai suprantami, bet aš nemanau, kad čia labai esminis dalykas. Manau, kolegos neprieštaraus, kad mes atsiimame tą pasiūlymą.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkui. Atsiimtas.
PIRMININKĖ. Atsiima. Gerai. 8 straipsnis. Nėra. 9 straipsnis. Nėra. 10 straipsnis. Yra Seimo nario V. Žiemelio pataisa. Vidmantai, jūsų pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė, 10 straipsnis. Įjungs, palaukite minutę, nespėjame. Prašome.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Labai blogai, kad komitetas nepritarė. Aš norėčiau priminti Seimo nariams, kad mano analogiška pataisa buvo įregistruota dėl senojo projekto, ir jai Seimas buvo jau pritaręs. Aš dabar iš naujo įregistravau dėl naujo projekto šią pataisą, kuri yra iš esmės ta pati, ir aš norėčiau priminti jos esmę.
Jos esmė yra ši. Kreditoriai, kurių reikalavimai yra užtikrinti hipotekoje įkeisto turto verte, tai iš esmės bankai daugiausia, kurie, ne paslaptis, yra labai daug prisidėję prie dabartinės krizės, nėra suinteresuoti, kad verslo įmonės tęstų veiklą, nes, kaip paprastai, jie garantuoti, kad savo pinigus atsiims. Tuo tarpu kitų kreditorių interesai gali būti pažeisti ir jie skolų neatgaus, jeigu įmonei nebus suteikta galimybė restruktūrizuotis.
Šiandien mūsų šaliai svarbiausia, kad kuo daugiau verslo bendrovių tęstų veiklą, nemažėtų mokesčių mokėtojų ir būtų išlaikytos darbo vietos, ypač dabartiniu laikotarpiu, kaip aš minėjau. Turiu omeny pirmiausia skandinaviškus bankus, tai jų nejaudina, ko gero, jiems tiktų skrajojanti Valdemaro frazė, kurios aš nenoriu kartoti.
Jeigu nebus priimta mano pataisa, didieji kreditoriai, iš esmės bankai, turės galimybę blokuoti restruktūrizavimo planą, taip neleisdami įmonei persitvarkyti restruktūrizacijos būdu, ir, aišku, tai ves į bankrotą ir, savaime suprantama, kitų kreditorių interesų pažeidimą. Aš siūlau ir kviečiu pritarti šiai įstatymo pataisai. Tai yra viena iš esminių pataisų, manau.
PIRMININKĖ. Kodėl komitetas nepritarė?
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų kolega Vidmantas turbūt suklydo, nes mes svarstymo stadijoje Seime nebuvom priėję iki jūsų punkto, mes sustojome ties 4 punktu. Aš nepamenu, kad jūsų pasiūlymas Seime svarstymo stadijoje būtų svarstytas. Galbūt aš kažko neprisimenu, bet aš tuo metu buvau pranešėjas.
O komitetas nepritarė todėl, kad restruktūrizavimo plane gali būti numatyta įkeisto turto neparduoti, neparduodamas turėtų būti nekilnojamasis ir kitas įmonės veiklai tęsti reikalingas turtas, todėl (…) turėtojai būtinai turėtų dalyvauti balsuojant dėl restruktūrizavimo plano. Be to, svarstymo Ekonomikos komitete metu dėl nuostatos buvo iš tikrųjų gana plačiai diskutuota ir suderinta tarp Ūkio ministerijos, kreditorių, verslo administratorių ir kitų suinteresuotų asmenų atstovų. Todėl pakeitimas, komiteto nuomone, yra nereikalingas ir netikslingas. Čia kalbama apie, jeigu pacituočiau jūsų pasiūlymą… Gal mes nesusikalbame?
PIRMININKĖ. Gerai.
V. ŽIEMELIS (KPF). Jeigu galima, aš patikslinsiu. Aš buvau pateikęs pataisą dar ne dėl šio projekto, dėl senos redakcijos.
PIRMININKĖ. Mes dabar šnekame apie šitą pataisą.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ne, ne, bet aš primenu, kad tada Seimas pritarė, po pateikimo buvo pritarta. Aš tą tik norėjau priminti.
PIRMININKĖ. Gerai. Komitetas nepritarė. Dabar dvi nuomonės. Viena nuomonė – už šitą pasiūlymą. L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Aš tikrai sutikčiau su kolega, kad tai vienas iš esminių pasiūlymų ir pataisų, dėl kurių reikėtų ją priimti. Man tiesiog tenka apgailestauti, kad Ekonomikos komitetas labai intensyviai remiasi kai kurių bankrotų administratorių aiškinimais. Vis dėlto man norėtųsi, kad Ekonomikos komitetas dar pažvelgtų ir iš valstybės pozicijų. Todėl tikrai pritariu šiai pataisai ir manau, kad ji reikalinga.
PIRMININKĖ. Nuomonę prieš – G. Songaila.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Gerbiamasis Seime, mano nuomonė prieš labai labai atsargi. Sakykime, ji yra beveik ir kaip ir susilaikymas toks. Aš diskutavau su V. Žiemeliu tuo klausimu ir pirma mano reakcija buvo, kad tai geras pasiūlymas, principinis, logiškas. Prie apskritojo stalo, ten, beje, nedalyvavo bankų atstovai, o dalyvavo būtent kitos verslo asociacijos, šiai pataisai nebuvo pritarta dėl tokių motyvų: pirma, aišku, kad tai yra diskriminavimas ir kad dėl to yra teisinių problemų. Bet svarbiausia, kad šiandien įmonėms, kurios bus restruktūrizuotos, tokia pataisa padėtų tvarkytis su bankais. Laikinai, bet vis tiek reikėtų sutarti su tais bankais, nes nėra kito būdo, kaip gelbėtis įmonei. Bet vėliau bankai vis tiek apsidraustų, teikdami paskolas nuo tokių dalykų apsidraustų ir šis siūlymas nepasiektų rezultatų. Nėra kito būdo, kaip tas restruktūrizavimo procesas, bandant tartis su visais kreditoriais, įskaitant ir tuos kartais monstriškus. Deja, neišeina pritarti šiai pataisai.
PIRMININKĖ. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate V. Žiemelio pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 73 Seimo nariai. Už – 23, prieš – 5, susilaikė 45. Nepritarta.
Dėl 11 straipsnio pataisų nėra. Dėl 12 straipsnio pataisų nėra. Dėl 13 straipsnio pataisų nėra. Yra dėl 14 straipsnio, čia ta pati turbūt Seimo narių G. Songailos, Ž. Šilgalio, P. Gražulio pataisa, kuriai nepritarta. Ir ta pati V. Žiemelio, kuriai buvo nepritarta, antrą kartą nebebalsuojame.
Dėl 15 straipsnio nėra. Dėl 16 straipsnio yra Seimo nario K. Daukšio pasiūlymas, pataisa, tam pritarta iš dalies. Paties Kęstučio nėra. Komitetas pritaria iš dalies. Ar galime bendru sutarimu pritarti komitetui, kuris pritarė iš dalies? Ačiū.
Dėl 17 straipsnio nėra. Dėl 18 straipsnio nėra. Dėl 19 straipsnio yra Audito komiteto tas pats pasiūlymas, kuriam buvo nepritarta. Dėl 20 straipsnio nėra. Dėl 21 straipsnio buvo pritarta pasiūlymui, čia D. Budrio ir K. Daukšio, jau anksčiau yra įtrauktas, pateikta dėl paties teksto. Jau jie yra tekste ir nebereikia balsuoti.
Dėl 22 straipsnio nėra. Dėl 23 straipsnio nėra. Dėl 24 straipsnio nereikia balsuoti, yra jau į tekstą įtraukta. Dėl 25 straipsnio nėra. Dėl 26 straipsnio nėra. Dėl 27 straipsnio nėra pataisų, pasiūlymų. Dėl 28 straipsnio nėra. Dėl 29 straipsnio nėra. Ir viskas.
Dar nepabėgate, yra priedas, kur įgyvendinamas Europos Sąjungos teisės aktas. Čia įstatymo 2 straipsnis „Įsigaliojimas ir įgyvendinimas“. Seimo narių G. Songailos, Ž. Šilgalio ir P. Gražulio pataisa, kuriai komitetas nepritarė. Čia dėl įstatymo įsigaliojimo nuo liepos 1 d. Nežinau, kuris pristatys. Turbūt G. Songaila, nes tik jis yra. Pristatysite? Tai prašom. Tuoj įjungs, palaukite.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Gerbiamasis Seime, šiuo atveju nesinorėtų pritarti komiteto pozicijai, nes, man atrodo, mūsų pateiktas pasiūlymas yra aiškesnis ir logiškesnis. Esmė, kad priėmus šitą įstatymą nesusidarytų tarpas, neaiškumas, kai iš viso neveiks joks aiškus restruktūrizavimo procesas, nes įstatymas numato tokią didžiulę biurokratinę mašiną, kaip bus pagal naujus reikalavimus teikiami pažymėjimai, kokį sąrašą nustatys Vyriausybė, dar kokią nors tvarką, ir t. t. Kol viskas įsisuks, ar nebus problemų dar didesnių, negu šiandien yra, kai nepriimtas tas įstatymas? Tai vien tik nuostatų, kad bus neterminuotai pratęsti dabar esami restruktūrizavimo (…) pažymėjimai, gali nepakakti, kai kils visokių teisminių ginčų. Todėl mūsų nuostata, kad tas įstatymo straipsnis, kuris nustato reikalavimus administratoriams, įsigaliotų vėliau ir iki to laiko galiotų prieš tai buvusi tvarka, o nuo 2011 m. liepos 1 d., jau Vyriausybei priėmus visus reikalingus teisės aktus ir jau visiškai veikiant įstatymui, įsigaliotų jau pagal naujus reikalavimus. Aš kalbu apie reikalavimus administratoriams.
PIRMININKĖ. Komitetas savo…
A. ENDZINAS (LSF). Komitetas diskutavo ir manė taip, kad ankstesni reikalavimai administratoriams buvo nustatyti įstatymo įgyvendinamajame akte. Įstatymų nuostatos atgaline data negalioja. Tik nauji pažymėjimai bus išduodami pagal 16 straipsnio… 1 dienos reikalavimus, į ką kolega čia atkreipė dėmesį. O pakeisto įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalių pakanka, kad nekiltų ginčų, todėl, komiteto nuomone, pakeitimai nereikalingi ir komitetas pasisakė prieš.
PIRMININKĖ. Tada vis tiek reikia balsuoti, nes nuomonės yra skirtingos. Kas pritariate G. Songailos, Ž. Šilgalio ir P. Gražulio pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Dar neišeikite truputį, Audriau. Dar ne.
Balsavo 65. Už – 13, prieš nėra, susilaikė 52. Nepritarta.
Dar noriu, kad A. Endzinas truputį pakalbėtų apie tai, ką siūlė Teisės departamentas, Kanceliarija. Šiandien svarstė, nes čia yra pateikimų. Ar jos esminės, ar ne, labai trumpai pristatykite.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Šiandien Ekonomikos komitetas dar svarstė Seimo Teisės departamento išvadas. Vienai jų nepritarė. Dėl kitos diskutavo ir priėmimo stadijoje turėtų pateikti papildomą sprendimą.
PIRMININKĖ. Šiandien planavome priėmimą. Šiandien negalime daryti priėmimo? Ne, viskas aišku. Gerai.
A. ENDZINAS (LSF). 48 valandos.
PIRMININKĖ. Viskas aišku, gerai, ačiū. Toliau motyvai dėl viso įstatymo. Nėra nei už, nei prieš. Nematau. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo?.. Negalime. Balsuojame. Prašom pasiruošti balsuoti dėl viso įstatymo svarstymo stadijoje, ar pritariame, ar ne. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 54, prieš nėra, susilaikė 14. Po svarstymo pritarta.
Ar galime bendru sutarimu pritarti ypatingai skubai? Šiandien priėmimo nebūtų, nes nėra ir žmonių, lieka svarstyti, bet kad nereikėtų laukti. Galim. Palaukite. L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Komiteto pranešėjas neinformavo, nes buvo raštas prieš svarstymą, kai Ūkio ministerija išreiškė nuogąstavimus dėl ES, europinių straipsnių, kad jie neatitinka direktyvos. Visiškai neaišku, kaip ten yra su tais direktyviniais, ir norėtųsi ministerijos pozicijos. Bent jau iki rytojaus turėtų būti raštas Seimui.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti ypatingai skubai? (Balsai salėje: „Galim.“) Galim. Pastraipsniui. Yra du straipsniai, aš suprantu. 1 straipsnis, kurio visa nauja redakcija. Ar galime bendru sutarimu pritarti 1 ir 2 straipsniams? Abiem straipsniams galime pritarti? (Balsai salėje) Pritarėt, nebalsavom. Visi pritarėte vienu balsu. Palaukite. Du kartus klausiau, ar pritariame ypatingai skubai. (Balsai salėje) Taip, ir dabar rėkiate, aš negirdėjau, kad kas nors būtų pasakęs ne. Jūs gal galvas ir purtėte, bet nežinau dėl ko. Balsuojame. Na, dabar pradėjom priėmimą, aš negirdėjau, kad būtų nepritarta ypatingai skubai. (Balsai salėje) Gerai. Balsuojame, bus ramiau. Balsuojame. Kas pritariate ypatingai skubai, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 58, prieš – 5, susilaikė 5. Ypatingai skubai pritarta.
Dabar iš naujo klausiu. 1 straipsniui su visomis pataisomis ir pasiūlymais galime pritarti bendru sutarimu? Ir 2 straipsniui taip pat galime pritarti su kanceliarijos Teisės departamento visomis pastabomis pagal tuos pataisymus? Galim pritarti.
Dabar motyvai už ir prieš. Nėra užsirašiusių. L. Graužinienė – replika dėl vedimo tvarkos.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Kadangi Seimas apsisprendė, aš vis tiek noriu išgirsti iš Ūkio ministerijos, ar įvykdyti tie prašymai, ar atstatytos europinės direktyvos nuostatos? Komiteto pranešėjas gal informuos Seimą prieš priėmimą?
PIRMININKĖ. Prašom, Audriau Endzinai.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Aš nežinau, ko čia slepiama dėl to, kad buvo įspėta, kad neatitinka tam tikrų nuostatų.
PIRMININKĖ. Priėmimas. Ar galės atsakyti į tą klausimą, ar negalės A. Endzinas atsakyti?
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų buvo iškilęs svarstant dar pirmąjį variantą klausimas dėl asmenų, teikiančių įmonių restruktūrizavimo paslaugas, sąrašo. Jeigu jūs dėl šito klausiate, tai Ūkio ministerija iškėlė klausimą, ar kitose šalyse registruotos įmonės gali ar negali pas mus atlikti restruktūrizavimo paslaugas. Komiteto nuomonė buvo tokia, kad tik juridiniai asmenys, registruoti Lietuvos Respublikoje ir turintys pažymėjimus pagal įvardytą įstatyme tvarką. Jeigu aš iš atminties galėčiau pacituoti ir jeigu to užtektų, tai diskusija ta tema buvo. Jeigu jūs norite kito atitikimo dėl kitų diskusijų, iš esmės aš iš tikrųjų nepamenu. Man atrodo, kad jų nebuvo.
PIRMININKĖ. Čia visiškai nestatutiškai vyksta. Tuos klausimus jūs turėtumėte aiškintis komitete. Loreta, paskutinį kartą. Negalima priėmimo stadijoje vienas kitam užduoti klausimų. Loreta, paskutinė replika, ir balsuojame.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš tik noriu išsiaiškinti prieš nuspausdama mygtuką ir paaiškinti komiteto nariams, kad po to, kai Seime įvyko svarstymas, aš turiu informacijos, kad Ūkio ministerija buvo įspėjusi komitetą, kad po svarstymo yra tam tikrų neatitikimų. Ir tas raštas, kiek suprantu, komitete nebuvo svarstytas, jis kažkur buvo padėtas. Mus pasiekė tokia informacija. Todėl aš teisėtai prašau pasakyti Seimui, kaip ten yra, nes paskui rudenį vėl grįšime prie europinių direktyvos nuostatų. Tai gal Ūkio ministerija gali pasakyti poziciją?
PIRMININKĖ. R. Sinkevičius, to paties komiteto narys, turbūt pasakys arba taip, arba ne.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš siūlau tęsti priėmimo procedūrą, kaip Seimas yra apsisprendęs. Dėl Paslaugų direktyvos kokių nors juridinių kazusų ir pasipriešinimo iš esmės nėra. Kadangi įstatymas sukelia daug visokių galimai įtartinų lobistinių interesų, bet jis yra būtinas šiomis sunkmečio sąlygomis, kad tai būtų dar vienas gelbėjimo ratas einančiam į nuostolį verslui, tai aš siūlau įstatymą priimti šioje sesijoje, geriausia būtų šiandien, kad netęstume į savaitės pabaigą. Kviečiu tęsti priėmimą.
PIRMININKĖ. Mes jau apsisprendėme, kad priimame jį šiandien. Liko tik balsavimas. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate šiam Įmonių restruktūrizavimo įstatymo pakeitimo įstatymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Nėra reikiamo balsų skaičiaus. Atidedame kitai dienai, kai bus… (Balsai salėje) Daug trūksta. Na, daug trūksta…
18.54 val.
Tęsiam toliau. Darbotvarkės 1-2 klausimas – Baudžiamojo kodekso… (Balsai salėje) Dabar einame prie kito klausimo, jau pradėjome kitą, pasėdėk ir tada jau baigsime. …266, 269 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1947(2). Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Po svarstymo iki priėmimo buvo gautas Seimo narių V. V. Margevičienės, A. Dumbravos ir L. Karaliaus pasiūlymas 266 straipsnyje koreguoti sankcijas. Komitetas šiam pasiūlymui nepritarė. Taip pat buvo gauta Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė ir ji yra įtraukta į įstatymo tekstą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar galbūt V. V. Margevičienė pristatys savo pataisą, taip?
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Garbusis Seime, kaip gražiai sako G. Songaila, aš iš tikrųjų noriu kreiptis į jus su dideliu prašymu, nes tik Lietuvos policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, taip pat Mykolo Romerio universiteto specialistai ir, žinoma, visi tie žmonės, kurie dirba, kurie sulaiko ir žino, jie ir kreipėsi į mus prašydami, kad iš tikrųjų tos bausmės, kam dabar komitetas nepritarė… Mes siūlėme griežtesnes bausmes. Ir ne mes, o Policijos departamento pareigūnai, kurie atlieka operatyvinį tyrimą. Jiems tai buvo labai svarbu. Komitetas nepritarė griežtesnėms sankcijoms, nors čia dar nėra ir labai griežtos tos sankcijos. Yra apie tai, kad tam, kas neteisėtai gamino, laikė ar gabeno pirmos kategorijos narkotines ar psichotropines medžiagas, yra bauda arba laisvės atėmimas iki 3 metų. Komitetas siūlo iki dvejų. Taip pat tiems, kas gabeno didelį kiekį, mes siūlėme nuo 3 iki 6 metų, komitetas siūlo nuo 2 iki 6 metų. Na, o kas gabeno labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų (prekursorių), siūlėme nuo 6 iki 10, komitetas siūlo nuo 4 iki 10.
Aš prašau paremti mūsų siūlymus, nes jie tikrai yra išanalizuoti ir parengti pareigūnų, kurie nuolat susiduria su tais piktavaliais žmonėmis, kurie gabena tuos prekursorius. Ačiū.
PIRMININKĖ. Pagal Statutą reikėtų, kad būtų 29 Seimo nariai, kurie pritartų. Ar yra 29? Pakelkite rankas, pasižiūrėsiu. Bus 29. Gerai, svarstome, 29 bus.
Palaikanti nuomonė yra S. Pečeliūno.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, mes čia kalbame apie sankcijas, kad jos gal per griežtos, ir siūlymas yra vis dėlto už narkotikų gabenimą netaikyti baudų, o skirti realias laisvės atėmimo bausmes. Šis siūlymas nėra šiaip sau. Jeigu jūs pasidomėtumėte teismų praktika, tai dažniausiai tie gabentojai tuo ir atsiperka. Jie užmoka baudelę ir toliau užsiima savo bizniu. Kiek iš jų yra nuteista realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, tai ant pirštų galima suskaičiuoti, palyginti su tais, kurie atsipirko baudelėmis, po to išėjo (dažniausiai jau teismo salėje) į laisvę. Kaip elgtis tiems pareigūnams, kurie juos gaudė? Jie pasikeičia pozicijomis, jie pasidaro gaudomaisiais ir bijo, kad jiems ko nepadarytų, nes jų atlyginimai yra valdiški ir maži, anie valdo didelius pinigus, gali tau ir namus padegti, ir vaikus pagrobti. Tai kam užsiimti tada tų narkomanų aprūpintojų gaudymu, jeigu tai yra pavojinga asmeniškai gyvybei, ir valstybė niekaip neapgina, ir teismas tik pasišaipo iš tokio dalyko.
Štai šio siūlymo esmė ir yra baigti su tomis baudelėmis, o kad narkotikų gabenimas, laikymas… dėl didelių kiekių teismai vėl randa visokių išeigų, grynosios medžiagos skaičiavimų ir ko tik nori prigalvoja, kad tik nepasodintų, ir tai apsimoka daryti. Kai pradėsime normaliai sodinti už tai (kai kuriose šalyse tiesiog galvas kapoja, žinom tai ir to mes nesiūlome), realiai sodinti, tada nebus tokių siūlymų ir nebus po Lietuvą vežiojama tokių didelių kiekių. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – J. Sabatauskas. Aš atsiprašau komiteto pirmininko, jis neargumentavo komiteto nuomonės. Dabar J. Sabatauskas, po to dar komiteto pirmininkas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jūs įsiklausykite, apie ką kalbate, nes jūs, kurie ginate tą nuomonę, net neskaitėte to projekto.
Tas sankcijas, kurias siūlo, pavyzdžiui, didinti apatines ribas, kolegos, komitetas atsakingai svarstė, derino ir su Policijos departamento Kriminalinės policijos biuru, ir su Narkotikų kontrolės departamentu ir buvo parengtas šis patobulintas variantas. Juo labiau kad kalbama apie apysunkius nusikaltimus, kai apysunkio nusikaltimo didžiausia bausmė viršija 3 metus, bet neviršija 6. Jiems paprastai nenustatoma apatinė riba, bet siūlymas buvo nustatyti aptinę ribą. Pažiūrėkime, kokias apatines ribas. Komitetas pritarė apatinės ribos nustatymui nuo 2 iki 6. Čia didinama. Vadinasi, tas tarpas mažėja. Bausmės individualizavimas, faktiškai kuo mažesnis tarpas, tuo mažiau įmanomas. Bendrai negalima svarstyti visiems, kiekvienas atvejis yra individualus.
Toliau. Jeigu komitetas pritarė nuo 4 iki 10 metų, čia vėl mažina. Sakau, faktiškai dėl tokių dalykų reikėtų pasitikėti ir specialistais, apie kuriuos kolegė kalbėjo. Policijos departamento atstovai dalyvavo komitete ir jie pritarė tokiam komiteto pasirinktam variantui. Manau, kad tai yra tikrai pakankama, bausmės viršutinės ribos nedidinamos. Kolegė siūlo didinti tik apatines ribas, todėl tikrai nereikėtų pritarti tokiam siūlymui.
PIRMININKĖ. Ir komiteto išvadą pristatykite.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kolega J. Sabatauskas, kuris dalyvavo svarstant šį projektą, didžiąją dalį komiteto argumentų išdėstė. Aš tik noriu atkreipti kolegos S. Pečeliūno dėmesį, kad kolega kalbėjo visai ne apie tai, nes 1 dalyje ir bauda lieka, tik laisvės atėmimas yra didinamas. Vadinasi, klausimas sprendžiamas ne tas.
Aš tik noriu pasakyti, kad komitetas šį straipsnį svarstė du kartus: svarstymo metu labai atsakingai ir dabar, prieš priėmimą. Svarstymo stadijoje mes patobulinome projektą, pakvietę visus tuos specialistus, kuriuos minėjo kolegė pataisos teikėja, ir su jais suderinome. Mes esame teisininkai ir mes klausėme, kur, kiek, kokie kiekiai, koks pavojingumas, ir suderinome šias sankcijas. Po to kolegos įregistravo sankcijų pakoregavimus. Po to vėl pakvietėme ir Narkotikų departamento, ir kriminalinės policijos atstovus, kurie sako: logiškos sankcijos tos, kurios suderintos, ir nereikia jų koreguoti, tuo labiau mažinti skirtumą tarp maksimalios ir apatinės ribos, nes tai jau prieštarauja sisteminiam požiūriui į kodeksą. Štai komiteto argumentai paremti yra būtent specialistų, kurie kontroliuoja ir kovoja su narkotikų ir prekursorių… nes pirmiausia šis straipsnis susijęs su platinimu ir įvežimu. Komitetas iš tiesų rėmėsi daugiau ekspertų išvadomis, o ne savo kažkokiais interesais arba savo laisva valia. O kitus argumentus, kaip minėjau, išdėstė J. Sabatauskas.
PIRMININKĖ. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate V. V. Margevičienės, A. Dumbravos ir L. Karaliaus pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 46, prieš – 6, susilaikė 20. Pataisai nepritarta. (Balsai salėje) Atsiprašau, pritarta, pataisai pritarta.
Dabar prašome dėl viso įstatymo projekto. 1 straipsniam su pataisomis galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ir 2 straipsniui? Galime pritarti.
Dabar motyvai dėl viso įstatymo, keturi – už, keturi – prieš. Už yra V. V. Margevičienė. Kadangi nėra prieš, tai gal nekalbėsite? Yra tik už, tai gal balsuojame, kol dar esame pakankamas skaičius.
Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl viso įstatymo, ar pritariam įstatymo projektui.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 66, prieš nėra, susilaikė 8. Baudžiamojo kodekso 266, 269 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
Dabar balsuojame dėl Įmonių restruktūrizavimo įstatymo. Mums liko tik balsavimas, nes tada neužteko balsų. Prašom pasiruošti balsuoti. Ar pritariame Įmonių restruktūrizavimo įstatymo pakeitimo įstatymui?
19.05 val.
Balsavo 61. Nėra pakankamai balsų. Atidedame kitai dienai, balsuosime dar kartą.
19.06 val.
Baudžiamojo proceso kodekso papildymo 31 straipsniu ir 18, 21, 38, 55, 64, 78, 81, 102, 112, 121, 125, 134, 135, 136, 137, 142, 151, 157, 166, 168, 170, 171, 176, 178, 181, 342, 348, 389, 418, 440 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2100(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 3 kompleksinis klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso papildymo 31 straipsniu ir daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2100. Priėmimas. Pranešėjas – V. Žiemelis, Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Šis projektas, norėčiau priminti, buvo rengtas Seimo valdybos patvirtintos darbo grupės, kuriai man teko vadovauti. Matyt, dabar reikėtų priiminėti pastraipsniui.
PIRMININKĖ. Taip, turbūt pastraipsniui.
1 straipsnis. Nėra pataisų, taip? Ar galime bendru sutarimu?
V. ŽIEMELIS (KPF). Aš atsiprašau, paties pavadinimo buvo pataisa.
PIRMININKĖ. Tada turbūt, kai priimsime pasiūlymus, tai automatiškai keisis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Iš tikrųjų taip.
PIRMININKĖ. Dėl 1 straipsnio nėra, tai galime pritarti bendru sutarimu, taip?
V. ŽIEMELIS (KPF). Taip.
PIRMININKĖ. 2 straipsnis. Nėra pataisų. Galime pritarti bendru sutarimu. 3 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. 4 straipsnis. Galime pritarti. 5 straipsnis. Galime pritarti, nėra pataisų. 6 straipsnis. Nėra pataisų. Galime pritarti bendru sutarimu. 7 straipsnis. Nėra. Galime pritarti. 8 straipsnis. Nėra pataisų. Pritariame bendru sutarimu. 9 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 10 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 11 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 12 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 13 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 14 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 15 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 16 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 17 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 18 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 19 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu.
20 straipsnis. Yra R. Žemaitaičio pasiūlymas, kuriam nepritarė komitetas. Pirmiausia sutariame, kad yra 29 Seimo nariai, palaikantys, nebalsuojame. Ar balsuojame?
V. ŽIEMELIS (KPF). Kodėl? Balsuojam. Aš nemanau, kad nėra ką palaikyti. Tai aš siūlau balsuoti.
PIRMININKĖ. Tada reikia balsuoti dėl to, ar galime svarstyti R. Žemaitaičio pasiūlymą. Reikia 29 Seimo narių balsų. Prašom balsuoti. Kas pritariate, kad būtų svarstomas pasiūlymas, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Nėra, nesurinko, nesvarstomos. Ar tos pataisos visos vienodos, ar?..
V. ŽIEMELIS (KPF). Ne, nevienodos.
PIRMININKĖ. Tai šita nesvarstoma dėl 20 straipsnio.
Dabar 21 straipsnis. Teisės departamento yra pritarta. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė, tai galime bendru sutarimu pritarti. Yra R. Žemaitaičio. Čia yra kita pataisa, ir komitetas nepritarė.
V. ŽIEMELIS (KPF). Komitetas nepritarė, ir manome, kad nereikia pritarti.
PIRMININKĖ. Ar yra 29 Seimo nariai, pritariantys? Tada dar kartą balsuojame, ar pradedame svarstyti R. Žemaitaičio pataisą.
Nėra, nesurinko.
Toliau dar viena R. Žemaitaičio pataisa.
V. ŽIEMELIS (KPF). Atsiprašau, gal kolega atsisakys. Na, visiškai nereikalingos pataisos. Darbo grupė dirbo, ir štai vienas kolega per porą dienų sugalvojo viską iš esmės keisti.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Gerbiamasis kolega, noriu jums atsakyti. Neklaidinkite Seimo. Tos pataisos yra paremtos teismų praktika, 7 metus dirbant šį darbą susiformavo tam tikros nuostatos. Aš žinau, kaip iš tikrųjų yra taikoma praktikoje. Kad jūs susirinkote teoretikai arba skyrių vadovai, kurie gyvenime nėra atlikę kokių nors pareigų, tai jūs ir priėmėte tokius pasiūlymus. Šitos pataisos yra konkrečiai įvertintos patirties, o ne ko nors. Tos kontrolės mechanizmai, kuriuos aš parengiau, turėtų būti ir egzistuoti. Iki naujo Baudžiamojo proceso kodekso įsigaliojimo tos pataisos galiojo, ir tokio chaoso mes neturėjome ikiteisminiame tyrime, kokį turime dabar. Dėl to visuomenė reiškia stiprų nepasitikėjimą, kad mes, seimūnai, vadovaujamės ne praktika, o teorijom.
V. ŽIEMELIS (KPF). Visiškai ne į temą.
PIRMININKĖ. Turime balsuoti, nes neatsiima. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie pritaria, kad būtų svarstoma dar viena R. Žemaitaičio pataisa? Prašom balsuoti.
Nesurinkta. Aš tik noriu paklausti, aš tada nepaklausiau, ar 20 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu, nes nesvarstėme pataisos?
21 straipsnis. Dabar be R. Žemaitaičio pataisų, tik su Teisės departamento. Galime pritarti.
22 straipsnis. Nėra jokių pasiūlymų ir pataisų. Galime bendru sutarimu pritarti?
23 straipsnis. Yra Teisės departamento pataisos, kurioms komitetas pritarė. Mes galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
Toliau vėl yra R. Žemaitaičio pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Ar jis čia toks pat, ar ne?
V. ŽIEMELIS (KPF). Tai iš esmės nieko nekeičiantis.
PIRMININKĖ. Tada vis tiek prašo balsuoti. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys R. Žemaitaičio pasiūlymą, prašom balsuoti.
Už balsavo 20 Seimo narių. Nesurinko reikiamo skaičiaus.
Ar galime pritarti bendru sutarimu 23 straipsniui su Teisės departamento pataisa?
24 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas, į kurį komitetas atsižvelgė. Ar galime bendru sutarimu pritarti tai pataisai?
Yra R. Žemaitaičio du pasiūlymai.
V. ŽIEMELIS (KPF). Dėl 24 straipsnio. Iš esmės šis įstatymo projektas būtų sugriautas, jeigu šios pataisos, tarkime, būtų priimtos. Iš esmės pasirinktume kitą koncepciją, tada grįžtume į tarybinių laikų kodeksą.
PIRMININKĖ. R. Žemaitaitis neatsiima? Prašote balsuoti, taip?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Taip. Jeigu čia kalbame apie 176 straipsnį, taip?
PIRMININKĖ. Taip.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Tai būtent šiuo straipsniu aš ir siekiu išnaikinti korupciją, kuri galiojo iki šios dienos. Todėl, gerbiamieji kolegos, aš tikrai prašau pritarti šitam mano pateikimui, išklausykite argumentus, kuriuos aš teikiu, nes šitie dalykai yra paremti praktika. Praeitą savaitę turėjome korupcijos atvejį, kyšininkavimo atvejį, kai prokuroras paėmė kyšį būtent dėl esamų šitų spragų. Mano pataisos to dalyko neleistų. Tai yra grynai konkreti praktika.
V. ŽIEMELIS (KPF). Aš atsiprašau, čia pristatymas, ir kalbate visiškai ne tą, ko reikia.
PIRMININKĖ. Ne, palaukite, aš noriu pasakyti. Vidmantai, jis tik pasakė, kokia yra pataisa. Dabar turi būti 29 Seimo nariai, kad galėtume toliau svarstyti.
V. ŽIEMELIS (KPF). Kad pristatyti galėtų. Jūs leidote jam pristatyti be leidimo, be Seimo narių leidimo.
PIRMININKĖ. Prašom balsuoti, ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys R. Žemaitaičio pasiūlymą. Nėra 29 Seimo narių, taigi pasiūlymas nesvarstomas. Mes čia siūlėme už abi balsuoti. Ar galime bendru sutarimu pritarti 24 straipsniui su Teisės departamento pastaba? 25 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Galime. 26 straipsnis. Nėra pataisų. Galime pritarti bendru sutarimu? 27 straipsnis. Nėra pataisų. Pritarta bendru sutarimu. 28 straipsnis. Nėra pataisų. Pritarta bendru sutarimu. 29 straipsnis. Nėra pataisų. Pritarta bendru sutarimu. 30 straipsnis. Nėra pataisų. Pritarta bendru sutarimu. 31 straipsnis. Nėra pataisų. Pritarta bendru sutarimu. 32 straipsnis. Nėra pataisų. Pritarta bendru sutarimu. 33 straipsnis. Nėra pataisų. Pritarta bendru sutarimu. (Balsai salėje) Atsiprašau. Repliką dėl vedimo tvarkos Č. Stankevičius.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš atsiprašau, čia nėra pataisos, bet galbūt čia yra įsivėlusi korektūros klaida, nes sakoma, kad iki įstatymo įsigaliojimo „patvirtina blankus“. Aš manau, kad autoriai norėjo parašyti „parengia blankus“.
PIRMININKĖ. Apie kurį?
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Paskutiniame 33 straipsnyje. Čia turbūt korektūros klaida ir ją reikėtų (stenogramoje tai atsispindėtų) pataisyti, jeigu sutinkate.
V. ŽIEMELIS (KPF). Stilistai pataisys.
PIRMININKĖ. Ar sutinkate, kad būtų redakcinis pataisymas?
V. ŽIEMELIS (KPF). Taip.
PIRMININKĖ. Vietoj „patvirtina“ – „parengia“.
V. ŽIEMELIS (KPF). Atsiprašau, ne vietoj „patvirtina“ – „parengia“, čia yra visai kas kita.
PIRMININKĖ. Taip, čia yra kas kita.
V. ŽIEMELIS (KPF). Jokiu būdu!
PIRMININKĖ. Taip, komiteto pirmininkas. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, iš tiesų gal čia mes nesupratom. Įsigaliojimas yra nuo spalio 1 d. ir tam, kad pareigūnai galėtų jau dirbti, dabar, jeigu priimam, pasirašo ir paskelbia, generalinis prokuroras iki spalio 1 d. turi parengti pačius blankus, dokumentus pagal naują koncepciją. Čia nieko bloga. Viskas gerai. Ne taip supratom.
PIRMININKĖ. Čia yra parašyta „patvirtina“.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ne, tai…
PIRMININKĖ. Č. Stankevičius siūlo „parengia“.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Dėl žodžio „parengia“ taip, bet iki, dėl žodelio „iki“ buvo.
PIRMININKĖ. Dėl žodelio „patvirtina“ – „parengia“, apie tai kalbėjo, o ne apie „iki“.
V. ŽIEMELIS (KPF). Galima?
PIRMININKĖ. Vidmantai, prašom.
V. ŽIEMELIS (KPF). Vis dėlto „parengia“ tai yra vienas procesas. Gerbiamasis Stankevičiau, „parengia“ yra vienas procesas, bet jis turi ir patvirtinti, tai… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Taip, iki šio įstatymo įsigaliojimo.
V. ŽIEMELIS (KPF). Taip, iki šio įstatymo įsigaliojimo…
PIRMININKĖ. O įstatymo įsigaliojimas yra iki spalio 1 d.
V. ŽIEMELIS (KPF). …todėl aš sutinku, galima užrašyti „parengia ir patvirtina“, bet žodis „patvirtina“ apims ir parengimo procesą.
PIRMININKĖ. Norint patvirtinti reikia parengti. Aš sutinku, kad čia nieko nereikia keisti, taip?
V. ŽIEMELIS (KPF). Nereikia.
PIRMININKĖ. Tinka? J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Tikrai nieko nereikia keisti, nes prieš patvirtinant reikia parengti. Vadinasi, tas žodis yra perteklinis, aišku, kad jisai parengs ir patvirtins, nes įsigaliojus įstatymui jau turi būti tie blankai, suprantat? Jau turi prokurorai, pareigūnai jais naudotis kasdieniame savo darbe, todėl tas patvirtinimas būtinai turi likti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Repliką – G. Songaila.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Aš irgi norėjau pasakyti, kad čia be reikalo kilo tas visas furoras, nes 33 straipsnis įsigalioja iš karto, ir jis sako, kad dėl viso kito įstatymo įsigaliojimo iki jo turi būti patvirtinti tie blankai, tai viskas čia yra gerai.
PIRMININKĖ. Tada nebesiginčijam.
G. SONGAILA (TS-LKDF). O ar rengia, ar parengia, ar kažkaip bendradarbiauja prieš patvirtinant, ne taip svarbu.
PIRMININKĖ. Gerai. Visus pastraipsniui priėmėm. Dabar prašom motyvus dėl viso įstatymo. Nuomonė už – R. Ačas. Nėra. Nuomonė prieš – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS. (TTF). Iš tikrųjų, gerbiamieji kolegos, tos įstatymo pataisos nėra tokios blogos, tačiau neatsižvelgę į 176 ir kitus straipsnius mes paliksim galioti ikiteisminio tyrimo ir kontrolės chaosą. Tai, kad mes čia kovojam su korupcija, su kyšininkavimu ir panašiais atvejais, nieko nepadarysime priimdami šias pataisas. Todėl siūlau balsuoti prieš ir toliau tobulinti kodeksą.
PIRMININKĖ. Vidmantai, viskas, jau pristatėte. Nuomonė už – S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tai yra didžiulis žingsnis nuo tos sistemos, kuri iki šiol egzistuoja. Baudžiamojo proceso kodekso koncepcija ir dabar galiojantis kodeksas jau šešti ar šešeri metai kaip buvo nurašytas nuo kitų pasaulio šalių tikintis, kad mūsų pareigūnai iš tiesų dirbs kitaip. To neįvyko. Ir dabar yra pasiektas didžiulis kompromisas su institucijų atstovais, su tyrėjais, su prokuratūra, labai sunkiai ir (ne paslaptis) priešinantis kai kurioms normoms. Tai yra didelis žingsnis, dar kartą kartoju, į priekį ir tai yra padarytas darbas ne kokios nors Seimo narių grupės, o Seimo valdybos sudarytos darbo grupės, kuri dirbo faktiškai visą žiemą, suderinta su institucijomis papildomų klausymų metu ir komitete ne kartą prie to grįžom. Iš tiesų tai yra sukūrimas sistemos, kuri neleistų vilkinti, kuri kontroliuotų terminus, kuri leistų ne prisidengti tuščiomis bylomis, kurios yra visiškai beviltiškos, vadinamosios tamsios, o susikoncentruoti ties tomis bylomis, kaip Kauno įvykiai parodė, kurios yra aktualios, kurias reikia nedelsiant tirti. Tai yra esminiai pataisymai. Balsuojam už ir pasižiūrim, kaip institucijos dirbs, nes iki šiol jos dirbo netinkamai.
PIRMININKĖ. J. Sabatauskas – nuomonė už. Gal nebekalbam, gal balsuojam, nes daugiau nuomonių prieš nėra. Galime balsuoti, taip?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš atsiimu.
PIRMININKĖ. Atsiimate. Manau, ir Konstantas taip pat. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate šiam įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 71 Seimo narys: už – 67, prieš nėra, susilaikė 4. Baudžiamojo proceso kodekso straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas. (Balsai salėje) Repliką po balsavimo – V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Dėkoju kolegoms, kad supratote šio įstatymo svarbą. Aš ne kartą esu kalbėjęs, kad šis įstatymas kalba ne apie teisminį procesą teisme, o apie ikiteisminį tyrimą, gerbiamasis kolega. Rengiant šį įstatymą dalyvavo žymiausi ikiteisminio tyrimo specialistai ir žinovai, ne teoretikai. Gerbiamasis Petras Ancelis, išdirbęs ne mažiau kaip 25 metus ikiteisminio tyrimo srityje, buvę du generaliniai prokurorai, šių, nepriklausomybės laikų, prokurorai, Aukščiausiojo Teismo teisėjas. Mielas kolega, ir man pačiam teko dirbti ir čiupinėti baudžiamąsias bylas ne tik teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo proceso metu. Gerbiamasis K. Ramelis dirbo šioje grupėje, tai ką, jis turi mažesnę už jus kompetenciją?
PIRMININKĖ. Vidmantai, kol jūs kalbate, išeina Seimo nariai, negalėsim balsuoti.
V. ŽIEMELIS (KPF). Aš gerbiu jūsų jaunystę, bet negalima sakyti, kad šį projektą rengė žmonės, kurie išmano tik teoriją. Aš noriu jums pasakyti, kad rengiant šį projektą dirbo daug praktikų.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, bet įtikinėsim po to, mes nepriimsime ir kito įstatymo, nes išeis Seimo nariai. Reikia 71 Seimo nario. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS. (TTF). Gerbdamas Seimo narius ir kolegas, iš tikrųjų atsisakau kalbėti su Vidmantu. Mes asmeniškai pasikalbėsim, balsuokim už įstatymą.
19.24 val.
PIRMININKĖ. Kitas įstatymo projektas – Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2101. Priėmimas. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys J. Sabatauskas. Prašom į tribūną.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo procedūros buvo gautas vienas Seimo nario siūlymas. Komitetas jam nepritarė, nes tas vienas žodis, kuris siūlomas papildomai, yra perteklinis. Jeigu kolega motyvuos, aš paskui motyvuosiu komiteto nuomonę. Komitetas nepritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ten buvo S. Stomos pasiūlymas. Yra vienas straipsnis, dėl to vieno straipsnio ir buvo. Prašom, Sauliau Stoma. Jis atsisako ar pristato. Prašom.
S. STOMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šita įstatymo pataisa iš tikrųjų yra labai pavojinga. Tas vienas žodis, kurį aš siūlau įrašyti…
PIRMININKĖ. Atsiprašau, Jurgi Razma, ar jūs galite truputį tyliau, nieko negirdėti.
S. STOMA (TS-LKDF). Mano laikas bėga, atsiprašau. Aš tiesiog siūlau įrašyti vieną žodį „sąmoningai“, nes kalbama čia, kolegos, apie melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką. Jeigu mes nesuteiksime šito, labai aiškiai nepabrėšime, kad turi būti sąmoningas melavimas, arba kaip ankstesniame Baudžiamajame kodekse buvo – žinomai melagingas skundas ir pranešimas, mes atidarysime vartus piktnaudžiauti, ir visi tie paprasti žmonės, kurie skųsis dėl pedofilijos, korupcijos ir kitų panašių atvejų, kurie dažnai sunkiai įrodomi, jeigu kažkas bus neįrodyta teisme, tai tas pareiškimo teikėjas bus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Nes žodis „melagingai“ nėra apibrėžtas taip, kad būtinai reziumuoja, kad tai yra sąmoningas melas. Gali būti žiniasklaidos kažkokie pranešimai, kurie nėra patikrinti ir nėra teisingi, ir jie bus traktuojami kaip melagingi.
Gerbiamieji kolegos, aš jus labai įspėju dėl šitos pataisos, nes tikrai mes sukelsime… Kol kas niekas nesureagavo, nes viskas taip ramiai, tyliai praėjo, bet žiniasklaida, garantuoju jums, sukels labai didelį triukšmą, ir vėl, kaip visada, kalčiausia liks dešinioji pusė, vadovaujančioji pusė. Pažiūrėkime atsargiai ir tikrai siūlau pritarti mano šitai kukliai pataisai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Pirmiausia ar yra 29, kurie palaikytų jūsų pataisą.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Nuo kada melavimas yra netyčinis veiksmas? Labai nustebinote, kolega.
PIRMININKĖ. Kas norite, kad toliau būtų svarstoma šita pataisa, balsuojate už. Reikia 29 Seimo narių.
Nesurinkote. Nesvarstome toliau. Kitų pataisų nėra.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kitų pataisų nėra.
PIRMININKĖ. Galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui. Taip. Ir visam įstatymui. Motyvai dėl viso įstatymo. Už nėra, yra tik prieš – S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Stengsiuosi nepakartoti to paties, bet vis dėlto ankstesniame Baudžiamajame kodekse, įsiklausykite kolegos, buvo kalbama apie melagingus parodymus, kuriuos duoda apklausiamas asmuo kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, ar ekspertas, ar specialistas, kuris pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba vertėjas, kuris melagingai ir neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ar teisme, ar kažkur. Buvo kalbama apie tai. Čia buvo užkardomi tokie dalykai, kurie yra tikrai piktybiniai.
Dabar į šitą sritį mes įtraukiame ir eilinį žmogų, kuris turės atsakyti už kiekvieną savo skundą, už kiekvieną pareiškimą, už kiekvieną pranešimą. Iš tikrųjų tų skundų kartais būna per daug, kartais jie būna ir nepagrįsti. Bet jeigu mes sudarysime tokią situaciją, kad tiesiog bijos skųsti žmonės, kurie įtaria korupciją, įtaria įvairius pažeidimus, ir jie tiesiog bijos kiekvienu atveju kreiptis į prokuratūrą, į policiją, tai mes kuriame, ko gero, policinę valstybę. Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – K. Ramelis.
K. RAMELIS (MSG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų yra kitaip, negu kviečia balsuoti Seimo narys S. Stoma. Niekas, parašius pareiškimą, iš karto, jeigu jis neteisingas, nepuola traukti baudžiamojon atsakomybėn. Asmuo yra apklausiamas ir jam išaiškinama. Jeigu jis meluoja, neteisingai duoda… tai jis bus patrauktas atsakomybėn, ne tik savaime, ir jis puikiai supranta. O įvesti terminą „sąmoningai“, tai žinote, sakys, aš nebuvau sąmoningas tuo metu, ir čia iš tikrųjų viskas labai aišku ir paprasta. Niekas neskuba traukti baudžiamojon atsakomybėn, išaiškinama kelis kartus, advokatas turi teisę dalyvauti apklausiant, dabar netgi ir liudytoją apklausiant leidžiama pasikviesti. Taigi iš tikrųjų reikia pritarti įstatymo projektui ir tikrai nepritarti tai pataisai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Toliau nuomonė už – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų gerbiamasis K. Ramelis pasakė visą esmę. Kadangi savaime šitas straipsnis suponuoja tyčinį nusikaltimą, vadinasi, pirmiausia reikės įrodyti, kad tas asmuo, kuris ar liudijo, ar pateikė skundą, ar pranešimą, tai padarė tyčia. Priešingu atveju niekas netrauks atsakomybėn to asmens, nes iš tikrųjų tikrai negirdėtas dalykas, kad žmogus gali meluoti neatsargiai. Tas nusikaltimas ir taip yra tyčinis, bet įrašius tokius žodžius gali prasidėti įvairūs piktnaudžiavimai, kad aš neatsargiai, nesąmoningai, aš nesupratau. Ypač liudijant, atkreipkite dėmesį tie kolegos, kurie dirbote tiek vienoje laikinojoje komisijoje, tiek apkaltos komisijoje, tiek laikinose komisijose, visada tas asmuo, kuris kalba, kuris pasikviečiamas, visada jis įspėjamas dėl melagingų parodymų, dėl melagingų pareiškimų ir t. t. Todėl prašau, kad būtų pritarta komiteto nuomonei, balsuojama už.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Riba tarp tyčia ir netyčia yra labai slidi ir labai šiaip jau subjektyviai nustatoma. Paprastai tie, kurie nustatinėja, lygiai taip pat turi galimybę piktnaudžiauti ir pasakyti, kad ta tyčia, kurią jie nustatė, arba netyčia, kurią jie nustatė, taip sakant, visiškai toli gražu gali prasilenkti su realybe ir su tikrove. Aš taip suprantu, kad čia šiuo atveju… tas pats garsusis pedofilijos skandalas. Priėmus šitą Baudžiamojo kodekso nuostatą, aš taip suprantu, kad tiek ponas D. Kedys, tiek N. Venckienė, tiek visi kiti, kurie taip aršiai bandė ginti tos vargšės mergaitės teises, gali būti patraukti, mano supratimu, baudžiamojon atsakomybėn, nes jie skleidė neva netiesą. Ir pasakyti, kad jie tai darė netyčia, negalėtume. Tai, be abejonės, bus pritaikyta tyčia, ir aš manau, kad čia grės baudžiamoji atsakomybė.
Prisiminkime visiškai neseną istorinį atvejį, kai mūsų kolega Seimo narys, tuo metu nebūdamas Seimo nariu, paskambino iš kažkokio viešbučio ir pranešė, kad viešbutis užminuotas. Tai čia buvo tyčia ar netyčia? Aš dabar norėčiau paklausti, ką reiškia tyčia, ką reiškia netyčia? Mes žinome, kad jis tai padarė sąmoningai, jis tyčiojosi iš valstybės, teisingai? Bet tada ikiteisminio tyrimo teisėjas gali pasakyti, kad, žinote, netyčia, jis pajuokavo, jis nežinojo. Suprantate, čia ta riba tarp tyčios ir netyčios turi būti labai aiškiai apibrėžta. Aš manau, kad tas žodis „sąmoningai“ padarė, visa sąmone žinojo, ką daro, tai yra labai aišku, kad jis turi už tai atsakyti. Man labai gaila, kad už S. Stomos pataisą jūs nebalsavote, ir manau, kad tikrai ją reikėjo priimti.
PIRMININKĖ. Ar K. Daukšys kalbės?
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš siūlau nei patiems ką nors blogo daryti, nei kitus skųsti, ir bus ramu, o dabar dirbkime.
PIRMININKĖ. A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Labai trumpa, tokia pusiau replika oponuojančiai pusei. Ne per seniausiai, prieš kelias savaites, man teko bendrauti su ikiteisminių tyrimų tyrėjais. Jie man pasakė vieną tokį pavyzdį. Žmogui buvo pavogtas paveikslas. Jis jį įvertino 200 tūkst. Jo nelaimei, šį paveikslą ikiteisminio tyrimo tyrėjai rado, ekspertai nustatė, kad jo vertė 200 Lt. Ar tą žmogų reikia bausti, ar ne? Dėtos didžiulės pastangos, bet žmogus iš tos nelaimės norėjo pasipelnyti ir gana smarkiai. Aš palaikau šitą įstatymą ir manau, kad tokie žmonės, kurie iš tokių dalykų nori labai pasipelnyti, turi būti baudžiami.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Nepakanka balsų, atidedame balsavimą kitam kartui. (Balsai salėje) Niekuo negaliu padėti, jeigu nesiregistruoja, aš nepriversiu. Nors, matau, įdėtos 74 kortelės, bet… (Balsai salėje) Ar pakartoti dar? (Balsai salėje)
Dar kartą pakartojame balsavimą, kam iš tikrųjų atidėti kitam kartui? Balsuojame. Balsuokite kiekvienas kaip kam atrodo, bet balsuokite, kad nereikėtų kitą dieną. Vis tiek neužtenka. Trūksta 1, kad 71 būtų užsiregistravęs. (Balsai salėje) Deja, negaliu nieko. (Triukšmas salėje) Ša! Prašom. (Balsai salėje) Neturiu aš… (Balsai salėje) Ar dabar veiks A. Vidžiūno mygtukas? Išėjo. Tai kiek galima kartoti?
Paskutinį kartą, viskas. (Triukšmas salėje) Kaip? Gerai. Užsiregistruokite pirma. Koks skirtumas, vis tiek tas pats. (Balsai salėje) Registruokitės ir balsuokite iš karto. Registruojatės. Nėra klausimo, dėl kurio… (Balsai salėje) Dabar balsuokite dėl Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio pakeitimo. Balsuokite, tai nėra toks klausimas, kad reikėtų jį atidėti kitai dienai.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 71 Seimo narys. Balsavo 68. Už – 63, prieš – 1, susilaikė 4. Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Balsai salėje)
Tai garsiai reikia pasakyti. Prašom. R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Prašau dėl protokolo pažymėti, kad aš balsavau už.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerai. Liko trys klausimai. Pakentėkite iki pabaigos ir užbaigsime šiandien.
19.41 val.
1-4 – Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 138 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIP-2173(2). Svarstymas. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tiesiog šiek tiek dėmesio ir gal mes priimsime ir šią Statuto pataisą tokiu balsų kiekiu. Iniciatorių pasiūlymas buvo štai koks. Kadangi Seimo statute yra nurodyta, jog per keturias savaites Vyriausybė turi pateikti savo išvadą, kai jos paprašo Seimas arba per valdybą komitetai, tai buvo Seimo narių grupė, kuri pasiūlė papildyti šią Statuto normą, kad jeigu per keturias savaites yra nepateikiama Vyriausybės išvada, tai galima būtų traktuoti, jog Vyriausybė neprieštarauja tokiam projektui. Komitete buvo pasiektas kompromisas ir buvo patobulintas projektas tokiu būdu, kad iš tiesų vietoj keturių savaičių, jeigu jau taip sutariame, kad traktuojame, kad Vyriausybė neprieštarauja, kad būtų 28 kalendorinės dienos, įrašyti „ne vėliau kaip per 28 darbo dienas“. „Ne vėliau kaip per 28 darbo dienas.“ Vadinasi, jeigu mes įtraukiame poilsio dienas, jeigu pasitaiko švenčių dienų, tai šis terminas pailgėja beveik iki pusantro mėnesio. Tai yra pakankamas laiko tarpas, kad Vyriausybė, kai jos prašome išvados, iš tiesų nestabdytų. O jeigu tikrai mato, kad jos pozicija yra tokia, kad neprieštarauja, nutylėjimo būdu galėtų taip valią ir pareikšti. Toks buvo iniciatorių sumanymas, tokį komitete pasiekėme iniciatorių ir komiteto narių kompromisą ir bendru sutarimu toks Statuto pataisos projektas po svarstymo jums teikiamas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jokių pasiūlymų, pataisų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti net nebalsuodami? Bendru sutarimu, o priėmimas bus jau kitą dieną. (Balsai salėje) Nėra ypatingos skubos. Noriu pasakyti, kad būtų ypatinga skuba, reikia, kad 72 Seimo nariai balsuotų už. Kad 71 balsuotų už. (Balsai salėje) Gerai, kitai dienai. Dabar viskas.
19.44 val.
1-5 – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių patvirtinimo“ projektas Nr. XIP-2061(2). Svarstymas. Pranešėjas – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Labai dėkui. Mano kalba bus labai trumpa. Mūsų komitetas po svarstymo iš esmės pritarė ir siūlo Seimui svarstyti patobulintą Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių patvirtinimo“ projektą. Iš karto atkreipiu dėmesį, kad komitetas pritarė visoms Teisės departamento pastaboms, darbo grupė kartu su komitetu įvertino visas gautas pastabas jau dėl paties gairių teksto. Iš esmės visoms pastaboms yra pritarta, pasiūlymams yra pritarta arba yra atsižvelgta. Be to, pats gairių tekstas yra pakoreguotas. Yra papildomi du nauji skyriai. Jie yra labai svarbūs. Tie skyriai svarbūs dėl to, kad tai yra tam tikras siekinių ir tikslų apibūdinimas, jis yra labai svarbus jau Vyriausybei rengiant šių gairių įgyvendinimo priemonių planą.
Tiesiog kviesčiau visus pritarti šiam Seimo nutarimo projektui. Jis yra tikrai svarbus. Su šituo dokumentu sietume labai rimtą Vyriausybės, Kultūros ministerijos tolesnį darbą ir esminius pokyčius kultūros sektoriuje pereidami nuo požiūrio į kultūrą, kaip tam tikrą periferinę sritį, prie požiūrio į kultūrą, kaip valstybės, visuomenės, tautos pamatą. Dėkui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jokių nėra pataisų, pasiūlymų. Dabar yra svarstymas. Nuomonė prieš – G. Songaila.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Aš užsirašiau prieš, nes jeigu būčiau už, nebūtumėte man davę kalbėti. Aš siūlau vis dėlto priėmimo šiandien nedaryti. Pritarti po svarstymo ir strimgalviais tokių dokumentų nepriimti. Tai yra labai svarbus dokumentas, iš viso taip, kaip dabar dirba Seimas, yra neįmanoma dirbti. Yra rimtas dokumentas. Yra, aišku, kelios labai svarbios abstrakčios frazės, kurios gali turėti didelę reikšmę. Galbūt dar verta visiems pagalvoti ir iki priėmimo galima dar patobulinti. Tai yra labai svarbus dalykas. Aš labai sutinku su pirmu principu, kad būtų įtvirtinta kultūra kaip strateginė valstybinės raidos kryptis teikiant prioritetą kultūros politikai, bet, deja, šiandien taip nėra. Deja, dabar žiūrima kaip į likutinį dalyką. Nuo to, kad čia parašysim tiktai bendrą frazę, deja, kultūros politika nepasikeis. Reikėtų kokių nors ir konkrečių labiau dalykų įrašyti. Tai todėl aš siūlau po svarstymo pritarti, o priėmimo šiandien nedaryti.
PIRMININKĖ. Taip, ir nuomonė už – M. A. Pavilionienė.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Aš norėčiau vis dėlto pasiūlyti, kad šiandien priimtume šią koncepciją, kadangi tai yra tikrai kokybiškai naujas reiškinys šiuolaikinėje Lietuvoje. Kultūros politikos gairės aprėpia ne vien tik tautinę, masinę ir elitinę Europos ir pasaulio kultūrą. Tai kartu siekis atverti kiekvieno žmogaus kūrybiškumo gebėjimus. Tai žmogaus skatinimas būti kūrybiškam, tai žmogaus skatinimas suvokti kūrybiškumo galią. Ir nėra ko delsti, priimkime gaires, kurių pagrindu bus rengiami konkretūs planai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prašom pasiruošti balsuoti. Ar po svarstymo pritariame Seimo nutarimui „Dėl Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių patvirtinimo“.
Balsavo 64 Seimo nariai: prieš nėra, susilaikė 4. Po svarstymo pritarta Seimo nutarimui. Yra siūlymas dėl ypatingos skubos. Buvo pasakymų, kad ne visi tam pritaria. Gal pabalsuojam, ar pritariam ypatingai skubai. Pabalsuojam, nes yra kitokių nuomonių. Tie, kurie pritaria ypatingai skubai, balsuoja už, kurie nepritaria, balsuoja kitaip.
Balsavo 61: 46 – už, prieš – 6, susilaikė 9. Ypatingai skubai pritarta. 1 straipsniui bendru sutarimu galim pritarti? 2 straipsniui galim pritarti? 3 straipsniui galim pritarti? Dabar dėl viso nutarimo projekto yra tiktai Aušrinės noras šnekėti. Aš siūlau balsuoti ir balsuojam. Kas pritariat Seimo nutarimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 57, prieš – 3, susilaikė 6. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių patvirtinimo“ priimtas.
Replika po balsavimo – A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Be abejonės, tai yra labai sveikintina, kad mes dabar priėmėm tas kultūros politikos gaires, bet iš tikro mes labai skubotai tai padarėm. Labai gaila, kad turbūt daugelis iš mūsų net nesusipažinom. Pavyzdžiui, viena iš prioritetinių sričių – rūpintis kultūros paveldo išsaugojimu užsienyje, bet prioritetui rūpintis kultūros paveldo išsaugojimu Lietuvoje skirtas gerokai mažesnis dėmesys negu užsieniui. Matot, ką, jūs sakote, padarysim? Mes jau dabar sunkiai grįšim prie to, ką priėmėm, nes gaires vis dėlto priėmėm, įvyko ir priėmimas. Reikėjo iš karto tobulinti. Labai gaila, kad mes visi ištroškę atostogų, tikrai darom labai skubotus veiksmus, bet vis vien visus sveikinu.
PIRMININKĖ. Aš jūsų visų labai prašau: aštuonios valandos, liko vienas klausimas – gal galima be replikų? Seimas apsisprendė. Didžioji dalis čia dalyvaujančių priėmė nutarimą. Ar tikrai reikia dabar vieni kitiems įrodinėti? Aš pasinaudodama savo teise nutraukiu visas replikas.
19.50 val.
Ir 1-7 klausimas, projektas Nr. XIP-1748… 43 turbūt, čia užbraukta. Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Baltarusijos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl Lietuvos Respublikos, Baltarusijos Respublikos ir Lenkijos Respublikos valstybinių sienų sankirtos ratifikavimo“ projektas. Pranešėjas – užsienio reikalų ministras A. Ažubalis. Manau, labai trumpai pristatys.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia yra tik pateikimas. Ratifikuoti teikiamas susitarimo projektas dėl trišalio taško. Jis teisiškai apibrėžia trijų valstybių – Lietuvos, Baltarusijos ir Lenkijos – sienų sankirtos padėtį. Susitarimas taip pat užbaigia Lietuvos ir Baltarusijos valstybių sienos galutinį įteisinimą. Aš manau, čia labai svarbus dalykas. Tik tiek galiu pasakyti, kad jau kolegos Lenkijoje ir Baltarusijoje tą padarė. Lietuva vėluoja, mes atsiliekam. Ačiū.
PIRMININKĖ. Taip, nėra norinčių kalbėti. Ar galima bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Norite balsuoti? Po to būtumėt užsiregistravę. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariat įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 59 Seimo nariai: už – 58, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Yra pritarta. Aš klausiu ministro. Taip, pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas, papildomi turbūt turėtų būti Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir gal Europos reikalų? Nereikia? Teisės ir teisėtvarkos. Dabar svarstymas. Ar čia į rudens sesiją keliam? Į rudens sesiją? Per šoninį… Aš labai atsiprašau.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kadangi Lietuvos sienų komisija turi pradėti praktinius darbus, tai be šito dalyko nepradės. Ir jeigu rudenį bus priimta, tai tada metams bus atidėta. Ir tai nėra gerai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Tai ar mes galim pritarti ypatingai skubai ir kad du komitetai apsvarstytų? Galim? Seimo Pirmininkė siūlo ypatingą skubą?
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų svarbą nurodė. Aš manau, kad čia jokių problemų nėra, ir siūlau ypatingos skubos tvarka šiandien priimti.
PIRMININKĖ. Šiandien nepriimsim. Yra įstatymas, yra… Balsų nėra.
I. DEGUTIENĖ. Tai tada penktadienį.
PIRMININKĖ. Taip, penktadieniui paliekam. Dar komitetas peržiūrės ir tada galės. Č. V. Stankevičius.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš atsiprašau, noriu, kad protokole būtų įrašyta, kad per klaidą paspaudžiau mygtuką prieš. Tikrai esu už šitą…
PIRMININKĖ. Mes bendru sutarimu… Jūs už skubą. Gerai. Dabar Seimo narių pareiškimų turbūt nėra? Nėra. Ar registruotis norit dar kartą? (Balsai salėje) Norit registruotis? Registruokitės.
Užsiregistravo 61 Seimo narys. Birželio 30 d. vakarinį posėdį skelbiu baigtą. Gero vakaro visiems.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.