LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 236
STENOGRAMA
2010 m. birželio 29 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė I. DEGUTIENĖ,
Seimo Pirmininko pavaduotojai A. KAŠĖTA ir Č. V. STANKEVIČIUS
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Gerbiamieji kolegos, pradedame 2010 m. birželio 29 d. plenarinį posėdį. Ką tik man paskambino Seimo kancleris, bet jau matau, kad dalis žmonių grįžta, ir po dešimties minučių tikrai visi Seimo nariai turėtų grįžti, nes šiek tiek užtruko ir ne visi suspėjo pagerbti velionį. Per tą laiką aš siūlau registruotis, o V. P. Andriukaitis, prašau, dar…
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF*). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Išties socialdemokratai buvo numatę antrą valandą surengti paminėjimo konferenciją Konstitucijos salėje. Tai buvo iš anksto registruota konferencija. O dabar paminėjimas Algirdo Brazausko… Jūs turbūt suprantate mūsų specifinį kontekstą. Mes ten renkamės, ir išties kyla problema, ar šiandien reikėtų daryti nors ir trumpą posėdį. Gal verčiau buvo galima daryti rytoj, šeštadienį arba net ir pirmadienį, nebijant, vis tiek kad būtų galima apsispręsti, bet dabar turim gana keblią situaciją.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega (pirmiausia užsiregistravo 37 Seimo nariai), vakar buvo sušauktas valdybos posėdis. Jame dalyvavo ir Č. Juršėnas, Seimo Pirmininko pavaduotojas. Šiandien iš ryto buvo Seniūnų sueiga ir jokios informacijos apie tai, kad 14 val. socialdemokratai turi kažkokį renginį, tikrai nebuvo. Buvo ir A. Butkevičius šiandieną, ir I. Šiaulienė, ir Č. Juršėnas, ir visi patvirtino, kad mes šiandieną nuo 14 val. galime dirbti. Tada iš karto informuoju, kad yra tiek valdybos, tiek Seniūnų sueigos sprendimas, kadangi iškrenta ir ketvirtadienis, mes nedirbsim, todėl mes dirbsim ir penktadienį, ir šeštadienį. Aš pateiksiu Seimo nutarimą dėl sesijos pratęsimo liepos 2 ir 3 d. Taigi tikrai viskas buvo, atrodo, labai gražiai suderinta.
A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Aš tiesiog norėjau pasakyti, Seimo Pirmininke, kad aš registravausi, ne 37, o 38. Tiesiog neveikė kortelė.
PIRMININKĖ. Tai dar kartą registruojamės, jau dabar dar daugiau Seimo narių. Ir Č. Juršėnas.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, aš tik turiu vieną dalyką priminti, kad kolegos girdėtų, o jūs jau girdėjote. Aš sakiau, kad klausimų yra pernelyg daug. Štai matot, kiek yra salėje Seimo narių. Aš matau, kad labai gerai dirbam, bet reikia 71 įstatymams priimti. Todėl man atrodo, kad reikėtų sukondensuoti darbotvarkę. Štai tas mano siūlymas, kurį aš sakiau, bet Seniūnų sueiga manė kitaip, pripažįstu.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia aš noriu paprašyti rimties. Nekelkime panikos, viskas yra normalu. Gerbiamasis Česlovai, jūs pavėlavote, aš jau informavau, kad ką tik paskambino Jonas Milerius iš prezidentūros. Ne visi Seimo nariai dar sugebėjo pagerbti velionį. Visi grįžta kitu autobusu. Dalis jau grįžo, dalis grįš. Taigi tikrai visi Seimo nariai susitelkę, ramiai galime dirbti ir turėti šiandien, kaip ir buvo numatyta tiek valdyboje, tiek Seniūnų sueigoje, normalų posėdį nuo 14 val. Tuo labiau kad šiandieną yra tiktai svarstymai ir mažai priėmimų.
14.08 val.
Aš pirmiausia tiktai noriu galbūt… Nematau, kad visos frakcijos būtų susirinkusios, nes pagal darbotvarkę pirmasis klausimas yra Seimo nutarimas „Dėl pritarimo skirti Egidijų Žironą Lietuvos apeliacinio teismo pirmininku“. Tačiau jau lyg ir apie darbotvarkę buvo pradėjęs kalbėti Č. Juršėnas, kad reikia sutrumpinti, bet dar kartą noriu pasakyti, kad Č. Juršėnas iš valdybos buvo vienintelis, kuris susilaikė formuojant darbotvarkę. Visi kiti balsavo už. Tų klausimų, socialinio paketo, šiandien yra svarstymas, kitomis dienomis yra tiktai įstatymų priėmimai, naujų įstatymų nėra. O tai, kas šiandieną yra 2-3b, c, d, e, f, g, tai yra lydintieji įstatymai, kurie buvo pamiršti pristatant Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Tai yra visas paketas. Tai mes dėl to šiandieną Ligos ir motinystės darom tik svarstymą. Tuos pateikėme. Pasivys komitetas, tada svarstymas ir priėmimas vyks kartu.
Galim patvirtinti darbotvarkę? Galim. Dėkoju. Darbotvarkė patvirtinta. Taigi pirmasis… Balsuojam? Prašau, balsuojam. Kadangi tylite, tai aš suprantu, kad viskas gerai. Atsiprašau. Balsuojam, kas už tai, kad šios dienos, t. y. 2010 m. birželio 29 d., plenarinių posėdžių darbotvarkė būtų patvirtinta, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 52, prieš – 2, susilaikė 11. 2010 m. birželio 29 d. plenarinių posėdžių darbotvarkė patvirtinta.
14.10 val.
Taigi Seimo nutarimas „Dėl pritarimo skirti Egidijų Žironą Lietuvos apeliacinio teismo pirmininku“. Į tribūną kviečiu S. Šedbarą. Svarstymas. Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas birželio 23 d. svarstė nutarimo projektą ir bendru sutarimu už nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui.
PIRMININKĖ. Kviečiu gerbiamąjį V. Gapšį Darbo frakcijos vardu.
V. GAPŠYS (DPF). Darbo partijos frakcija buvo susitikusi su kandidatu. Įvertinę visas kompetencijas ir žinias, mes manome, kad šitas kandidatas yra tinkamas užimti siūlomas pareigas, ir Darbo partijos frakcija balsuos už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Č. Juršėnas frakcijos vardu? Prašau, Socialdemokratų frakcijos vardu – Č. Juršėnas.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, mielieji kolegos, gerbiamasis pretendente, mūsų frakcija susitiko su pretendentu, pokalbis paliko gerą įspūdį, bet aš noriu pabrėžti, kad ir jo prisistatymas Seime buvo svarus, t. y. ne formalus, bet su tam tikrų minčių ir pozicijų išdėstymu ir platūs atsakymai į Seimo narių klausimus. Atsižvelgdamas į tai, kokia yra jo teisminio darbo patirtis, kokie yra kolegų ir kitų specialistų vertinimai, aš manau, kad jis tikrai tinka į teismo vadovus, ir mūsų frakcija siūlo pritarti. Man lieka palinkėti avansu sėkmės.
PIRMININKĖ. Dėkoju kolegai. Kviečiu Krikščionių partijos frakcijos seniūną V. Žiemelį frakcijos vardu.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Šiandien Krikščionių partijos frakcija susitiko su pretendentu į Apeliacinio teismo pirmininkus gerbiamuoju Egidijumi Žironu ir kandidatas išsamiai atsakė į frakcijos narių pateiktus klausimus. Mūsų požiūriu, gerbiamasis Egidijus Žironas yra aukštos kvalifikacijos specialistas, teisininkas, turintis ir vadovaujamo darbo patirtį, puikus teisėjas, apie jį labai gerai atsiliepia ne vienas su juo dirbęs teisėjas, kad šis žmogus yra teisėjo etalonas. Mūsų požiūriu, taip pat ir sumanus vadybininkas. Tikimės, kad būdamas paskirtas antruoju žmogumi teismų hierarchijoje jis prisidės prie teisingumo stiprinimo. Krikščionių partijos frakcija balsuos vieningai už šį kandidatą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau užsirašiusių nėra, bet noriu paklausti. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai? Nekalba. Frakcija „Tvarka ir teisingumas“? V. Mazuronis, frakcijos seniūnas. Prašom.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, mes šiandien buvome susitikę su pretendentu, jokios informacijos arba atsakymų į klausimus, kurie leistų mums abejoti arba daryti prielaidas, kad tas kandidatas netinkamas, neturime. Todėl, manytume, kandidatas tinkamas. Mes pasisakome už ir remiame šią kandidatūrą.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamasis Valentinai. Liberalų sąjūdžio frakcija nori kalbėti? E. Tamašauskas, frakcijos seniūnas. Prašom.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Dėkui, gerbiamoji Pirmininke. Liberalų sąjūdžio frakcija išklausė E. Žirono prisistatymą ir nutarė, kad nereikia susitikti, nes jo kompetencija nekelia abejonių. Yra sprendimas palaikyti jo kandidatūrą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Liberalų ir centro sąjungos frakcija. Ar nori kalbėti? Nenori. Tautos prisikėlimo partijos frakcija? Nėra norinčių. Mišri grupė. Prašau. Gerbiamasis K. Ramelis.
K. RAMELIS (MSG). Dėkoju, Pirmininke. Mišri grupė nebuvo susitikusi, bet mes pasitarėme ir nutarėme palaikyti šią kandidatūrą. Aš asmeniškai gerai pažįstu, teko ilgą laiką kartu dirbti. Tai yra labai darbštus, labai pareigingas ir kvalifikuotas teisėjas, turi gabumų vadovauti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taigi kalbėjo visi. Nei teikiantieji kandidatūrą, nei pats kandidatas, kiek mes domėjomės, nenori kalbėti.
Taigi, gerbiamieji kolegos, ar galime pasitvirtinti slaptojo balsavimo biuletenį? Dėkui. Patvirtinta. Dabar perskaitysiu balsų skaičiavimo grupę: K. Masiulis – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, M. Adomėnas – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, P. Auštrevičius – Liberalų sąjūdžio frakcija, V. Gedvilas – Darbo partijos frakcija, J. Juozapaitis – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, L. Talmontas – frakcija „Tvarka ir teisingumas“ ir A. Nedzinskas – Tautos prisikėlimo partijos frakcija.
Gerbiamieji kolegos, pradedame balsavimą dabar – 14.20 val. ir baigiame 14.35 val.
Einame balsuoti.
Pertrauka
14.36 val.
PIRMININKĖ. Kol Balsų skaičiavimo komisija dirba, mes irgi dirbame. Klausimas 2-3a – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 9, 10, 14, 211, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2235(2). Svarstymas. Kviečiu į tribūną R. J. Dagį, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė įstatymo projektą, taip pat pateiktas Kanceliarijos Teisės departamento išvadas, kurioms pritarė. Buvo svarstyti Seimo narių pasiūlymai, dėl kurių turėsime apsispręsti. Ir pritarėme įstatymo projektui: 5 balsavo už, 3 – prieš ir 1 susilaikė.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Diskusija. Kviečiu į tribūną A. Šedžių.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų praeitą šeštadienį buvo sukelta nemažai emocijų, buvo daug diskutuota net ne iš šios tribūnos. Vis dėlto sprendimas perkelti visą naštą ant darbdavių pečių yra ne pats geriausias, nes šiuo metu verslas išgyvena ne pačius geriausius laikus. Viena ranka Vyriausybė skiria milijardines sumas per įvairias ministerijas, įvairias programas, kad skatintų verslą, kad padėtų verslininkams kurti naujas darbo vietas, išgyventi sunkiomis ekonominėmis sąlygomis, kita ranka tuos pačius verslininkus skriaudžia priversdama dalį naštos ligos atveju perimti darbdaviams. Taigi už pirmąsias dvi kalendorines ligos dienas darbdavys kažkodėl turi mokėti nuo 80 % iki 100 % vidutinio darbo užmokesčio, bet nuo trečios iki septintos dienos „Sodra“ mokėtų tik 40 %. Tai iš tiesų kyla labai pagrįstai klausimas: kodėl darbdavys turi mokėti nuo 80 % iki 100 % už pirmąsias dvi dienas, tuo tarpu už trečią–septintą dienas „Sodra“ mokės tik 40 %? Tokiu atveju, jeigu našta yra padalinama, tai ji turi būti padalinta lygiomis proporcijomis: jeigu darbdavys moka 80 % ar 100 %, tai ir „Sodra“ turėtų mokėti 80 % ir 100 %. Taip aš suprasčiau teisingas sąlygas tiek prisiimti valstybei atsakomybę, tiek darbdaviui. Šiuo atveju matome, netgi skaičiai rodo, kad stengiamasi visą atsakomybę dėl darbuotojo nedarbingumo atvejo perkelti darbdaviui.
Todėl negalime pritarti tokiam siūlomam įstatymo projektui. Kad ir kokios būtų specialistų išvados ir kiek būtų sutaupoma, nors suma yra tikrai palyginti labai nedidelė, reikėtų pagalvoti, ar verta priimti sprendimus, kuriais būtų milijardinės sumos mokesčių mokėtojų pinigų švaistomos verslo paramai, kartu taupoma keliasdešimt milijonų litų ir taip smaugiama, ypač tai atsilieps smulkiam ir vidutiniam verslui. Smulkus ir vidutinis verslas priešinasi. Kai ministras pareiškė pateikimo metu, kad su socialiniais partneriais yra viskas sutarta, aptarta ir jie pritaria, tai norėjosi išgirsti konkrečiai, kurie socialiniai partneriai pritarė tokiam sprendimui. Jeigu socialiniai partneriai tai yra monopolinės verslo struktūros, tai jiems galbūt tai ir nėra aktualu, bet tai labai aktualu smulkioms įmonėms, toms įmonėms, kuriose dirba iki 10 darbuotojų. Joms iš tiesų būtų labai stiprus smūgis: ir šiaip jau darbuotojo būtų netenkama ligos atveju ir nebūtų kuo jį pakeisti, o darbdavys dar privalėtų sumokėti už pirmąsias dvi dienas, juk žmogus dažniausiai serga pirmąsias dvi dienas, 100 % vidutinio darbo užmokesčio.
Taigi, gerbiamieji kolegos, tokiam sprendimui, manau, visi turėtume pasakyti tvirtai ne. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Kviečiu diskutuoti M. Zasčiurinską.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Kalbėti, matyt, verta, nes dauguma neturi tokios ryškios daugumos kaip tą naktį, kai mes visi priiminėjome sprendimus, matyt, apsisprendimo pozicija vėl priklausys nuo valstiečių, kurią pusę jie palaikys, todėl aš išėjau į šią tribūną. Pirmiausia noriu atkreipti, gerbiamieji kolegos, jūsų dėmesį į tai, kad su šiuo įstatymo projektu faktiškai pradedamas nagrinėti įstatymų paketas, kuris liečia ne vieną žmogų, ne dešimt, ne šimtą, ne tūkstantį, ne dešimt tūkstančių, bet liečia šimtus tūkstančių Lietuvos gyventojų.
Kitas momentas, į kurį taip pat, manau, reikia atkreipti dėmesį. Visi jūs žinote, kad įstatymų paketas buvo sąmoningai, manau, pateiktas tada, kai nėra laiko, ceitnoto sąlygomis. Plius dar teikiama skubos tvarka. Kada nei specialistai, nei analitikai, nei kiti žmonės, asocijuotos struktūros negali su juo susipažinti ir tinkamai pateikti savo konsoliduotų kažkokių pasiūlymų. Toks manipuliavimas, manau, neprideda garbės valdančiųjų partijoms. Taip pat manau, kad mes su šiuo įstatymo paketu vėl lipame ant to paties grėblio. Tik klausimas, ar visi gausim arba gausite į kaktą, ar tik kai kurie iš mūsų.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad socialinė sritis Lietuvoje yra viena skurdžiausių Europoje. Su šia įstatymo pataisa siūloma neterminuotai pratęsti sumažintų ligos pašalpų dydžių taikymą. Tai tiesiogiai paveiks kiekvieną šeimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaip jau įprasta, liūdna, bet kaip jau įprasta, įstatymų pataisos teikiamos be ekonominių skaičiavimų. Ištraukiamas vienas skaičius, kiek atimsim, šiuo atveju iš šeimų, visiškai neįvertinant, kad tas milijonų sumažinimas privers iš kitos kišenės finansuoti kitas šeimas, nes jos peržengs minimalią remiamą ribą. Taigi šiuo įstatymu pradedama, šiandien mes dar ne su vienu įstatymu susitiksime, aš manau, neapykantos motinystei procedūra. Daroma viskas, kad šeimos, kad motinystė Lietuvoje nebūtų garbinga. Atimti iš jos keletą milijonų ir visiems teigti, kad tie keletas milijonų išgelbės Lietuvą. Manau, kad tai yra neteisinga. Tuo labiau kad būtina įvertinti dar ir tai, kad parama šeimai Lietuvoje yra visiškai menka. Parama šeimai ne tik pinigų skyrimas, jinai turi būti labiau išvystyta. Įvertinkime dar ir demografines problemas. Taigi siūlomas šio įstatymo sprendimas – neterminuotai, pabrėžiu, neterminuotai pratęsti sumažintų ligos pašalpų dydžių taikymą yra nemoralus ir kviečiu balsuoti prieš. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, jeigu jūs sutinkate, truputį darome diskusijos pertrauką, nes yra atneštas balsų skaičiavimo protokolas, kad pono E. Žirono nereikėtų laikyti Seimo salėje. Ar galiu paskelbti rezultatus? Dėkoju.
14.46 val.
Balsų skaičiavimo komisijos protokolas dėl pritarimo skirti E. Žironą Lietuvos apeliacinio teismo pirmininku. Iš viso išduota 98 biuleteniai, rasta 98, galiojantys 97, negaliojantis 1.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 87, prieš – 10. Taigi Seimo nutarimas „Dėl pritarimo skirti Egidijų Žironą Lietuvos apeliacinio teismo pirmininku“ priimtas. (Plojimai)
Gerbiamasis teisėjau, tikrai turite didelį Seimo narių daugumos palaikymą. Tai yra tam tikras ir įpareigojimas, ir išreikštas pasitikėjimas jumis. Aš linkiu, kad pasibaigus jūsų kadencijai tas pasitikėjimas liktų toks, koks buvo. (Plojimai)
E. ŽIRONAS. Dėkoju už pasitikėjimą, dėkoju už tas pastabas ir palinkėjimus visų teismų adresu ir mano, kaip jau greitai būsiančio vadovu. Tikiuosi Seimo palaikymo ir bendradarbiavimo sunkiame kelyje atgaivinant teismų autoritetą. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Kol vyksta sveikinimai, prašau, ko gero, dėl vedimo tvarkos. Prašau, kolega.
14.48 val.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pasisakė du… Diskusijoje dalyvavo du mūsų kolegos Seimo nariai, įvertinant tai, kad posėdžio darbotvarkė yra labai plati ir klausimų labai daug, dirbsime ilgai, frakcijos vardu siūlau diskusiją nutraukti. Dėkui.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu, vadovaujantis Statuto 108 straipsniu, yra pasiūlymas diskusiją nutraukti, čia parašytas 2 punktas: „Pasiūlymas diskusiją nutraukti gali būti pateiktas pasisakius ne mažiau kaip dviem kalbėtojams.“ Du kalbėtojai pasisakė, kadangi tai yra pasiūlymas frakcijos vardu, mes turime balsuoti ir balsuodami apsispręsti.
Opozicijos vardu turbūt gerbiamoji Birutė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Taip. Gerbiamoji Pirmininke, opozicijos vardu mes prašome šiuo ypač svarbiu Lietuvai klausimu diskusiją pratęsti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, vėlgi teisėtas prašymas, tai yra 108 straipsnio 7 dalis. Jeigu diskusiją nutraukti prieštarauja opozicinė frakcija ir jos siūlymą paremia 1/3 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, diskusija tęsiama toliau. Taigi dabar turime balsuoti kitaip. Tai reiškia, kad vadovaudamiesi 108 straipsnio 7 dalimi turime apsispręsti dėl opozicijos siūlymo. Taigi balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta opozicinės frakcijos siūlymui diskusijos nenutraukti, o tęsti, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 92: už – 32, prieš – 27, susilaikė 33. Taigi 1/3 balsų yra ir diskusija bus tęsiama. V. Mazuronis dėl vedimo tvarkos.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, aš į poną A. Endziną, į poną J. Razmą, kadangi, kaip suprantu, jo čia dirigavimo dėka tie visi dalykai vyksta. Kolegos, aš siūlyčiau… (Balsai salėje) Nesinervinkite, paklausykite, kad ir labai nepatinka, ką jūs darote, nes jeigu mes pradėsime žaisti įvairius žaidimus, tai bus visai nekorektiška. Net premjeras sako, paklausykim, nes mes galime pradėti žaisti rimčiau. Pone Endzinai, būkite malonus, klausykit, kad ir jums labai nepatinka, kad ir jūs balsuojate prieš Lietuvos žmones, vis tiek klausykite.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, noriu paprašyti iš tikrųjų ramybės, rimties. Pasiūlymas teisingas V. Mazuronio, nežaidžiame žaidimų, dirbame darbą, nuosaikiai, konkrečiai priimame sprendimus, galime turėti skirtingas nuomones, yra galimybė jas reikšti ir mes jas išreikšime. Prašau, gerbiamasis A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Iš tikrųjų maniau, kad pasiūlymas bus racionalus, ir nematau čia reikalo dėl kažko karščiuotis. Jeigu yra noras toliau diskutuoti ir balsavimas rodo, visada prašom. Ir aš tikrai būsiu toks malonus, Valentinai, ir klausysiuosi, nėra problemos.
PIRMININKĖ. Kviečiu į tribūną B. Vėsaitę dalyvauti diskusijoje.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, man neseniai teko matyti Jungtinių Tautų demografinį prognozinį žemėlapį, tai Lietuvoje 2050 m. gyvens 2,5 mln. žmonių, tai yra 1 mln. mažiau nei nepriklausomybės pradžioje.
Dabar noriu šiek tiek jus grąžinti į praeitį. Aš prisimenu 2008 metus, taip pat buvo pavasaris, kai ministrė V. Blinkevičiūtė atėjo su siūlymu dėl pusantrų metų motinystės atostogų. Tada tie, kurie dabar yra valdžioje, labai entuziastingai palaikė ir norėjo net 3 metų apmokamų atostogų.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji kolege, čia ne tas projektas.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Dabar, mielieji kolegos, mes tapome čempionais pasaulyje pagal apmokamas motinystės atostogas. Aš jau tada abejojau, ar mūsų „Sodros“ sistema atlaikys visą šitą išlaidavimą, juo labiau kad paskui, po 2 metų motinystės atostogų, tą vaikelį taip pat reikia kažkur padėti. Bet žiūrėkite, ką mes dabar darome. Ką gi mes dabar darome? Ar yra pakankama infrastruktūra po vaiko auginimo atostogų?
PIRMININKĖ. Gerbiamoji kolege, dar kartą perspėju, jūs diskusijoje dalyvaujate ne dėl to projekto. Šis projektas, dėl kurio mes dabar diskutuojame, yra apie ligos pašalpą, nedarbingumo pašalpą, darbdavio mokamą ir „Sodros“ mokamą.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Kolegos, bet kuriuo atveju, manau, aš pasakiau viską, ką galvoju. Be tinkamų vaikų darželių, lopšelių ir be jo „krepšelizacijos“, manau, mes problemos neišspręsime.
PIRMININKĖ. Kviečiu į tribūną J. Oleką. Nematau. M. Varaška. Prašau.
M. VARAŠKA (KPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Iš tiesų pasistengsiu kalbėti į temą, ir gan trumpai. Nepaisant to, jog opozicijos balso lyg ir nenorima dabar išgirsti, lyg ir sprendimai yra labai aiškūs ir pasverti, pateikti iš Vyriausybės pusės, bet aš norėčiau suabejoti dėl jų turinio ir formos štai dėl kurių priežasčių. Pirmiausia, matyt, dėl to, jog mes, palikdami neterminuotai tokias laikino nedarbingumo išmokas, kokios buvo priimtos laikinai mūsų kadencijos pradžioje, kalbėjome tada, kadencijos pradžioje, kad tai yra laikinas sprendimas. Jūs galite atsiversti labai daug Seimo posėdžių stenogramų, kuriose tai yra labai aiškiai pasakyta. Šitas laikinas sprendimas, mano ir mūsų žiniomis, buvo vienas iš pagrindų vadinamajam Nacionaliniam susitarimui parengti, kad tam tikru metu, kai valstybei iš tiesų yra labai sunku, verslas galėtų padėti vykdyti iš dalies tą socialinę politiką, kuri yra valstybės užduotis ir pareiga. Siūlymas verslui tokią pareigą, prievolę uždėti neterminuotai, lyginant su tuo, kokia situacija buvo laikino nedarbingumo, ligos, socialinio draudimo srityje prieš dvejus metus, vargu ar yra atitinkantis teisėtus lūkesčius.
Formos prasme aš reiškiu abejones apskritai dėl to, ar siūlomas valdančiųjų modelis atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnio nuostatą, kurioje yra nurodyta, jog ne verslas, ne profesinės sąjungos, ne darbuotojų kažkokios asociacijos, o valstybė laiduoja socialinę paramą asmeniui netekus darbo, susirgus, senatvės pensiją ir t. t., ir t. t. Valstybė pagal Konstituciją ir turėjo, ir privalo šiandien užtikrinti socialinę paramą laikino nedarbingumo laikotarpiu. Ir yra kiek nesuprantamas valdančiosios daugumos siūlymas ne laikinai, o neaišku kiek laiko šią socialinę paramą teikti iš esmės darbdavio sąskaita. Aš labai siūlyčiau jums, prieš priimant įstatymo projektą, kurį jūs teikiate, vis dėlto apsiriboti kažkokiais skaičiais – 2011, 2012, galbūt 2013 metais, – kad būtų laikomasi pačios Konstitucijos reguliavimo raidės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija baigta. Kviečiu vėl į tribūną R. J. Dagį. Seimo nariai R. Baškienė, A. Zuokienė, A. Baura, K. Ramelis yra įregistravę pasiūlymą dėl 1 straipsnio. Gerbiamoji Rima, jūs pristatysite? Prašau. Tuoj įjungsime.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Gerbiamieji kolegos, aš tiesiog noriu priminti, kad visiems būtų aišku, apie ką mes kalbame, kad vis dėlto nuo 2009 m. gegužės mėnesio asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems, terminuotai, vieniems metams, būtent vieniems metams, buvo ženkliai sumažintos nedarbingumo pašalpos. Vietoj 85 % kompensuojamojo darbo užmokesčio ligos pašalpos 3–7 nedarbingumo dieną „Sodra“ dabar moka 40 % kompensuojamojo darbo užmokesčio pašalpos.
Teikiamame įstatymo projekte siūloma nekeičiant dydžių įteisinti normą neterminuotai taikyti tuos dydžius. Aišku, kyla klausimas kodėl? Atkreiptinas dėmesys, kad iš tikrųjų yra labai dažni atvejai, kai darbuotojai sirgdami eina į darbą, aišku, rizikuoja savo sveikata, užkrečia kitus, kad tik nesumažėtų jų pajamos, nes 40 % – tai yra didelis sumažėjimas. Ar nemanome iš tikrųjų, kad sunkmetis pasibaigs?
Mes suvokiame „Sodros“ sunkią finansinę situaciją. Mūsų pasiūlymo tikslas – anksčiau jau sumažintų ligos pašalpos dydžių taikymo nuostatą taikyti ne neterminuotai, kaip dabar siūloma, o pratęsti dar vieniems metams iki 2011 m. gruodžio 31 d. Dėl šio siūlymo „Sodros“ finansinė situacija nepablogėja. Mes privalome suteikti viltį žmonėms, kad šalies ekonominė situacija bėgant laikui iš tikrųjų pagerės, privalome suteikti viltį, kad mes rūpinamės žmonių sveikata, todėl aš labai siūlau palaikyti šį pasiūlymą ir balsuoti už tai, kad būtų nustatytas atitinkamas terminas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė šitam pasiūlymui dėl tokių motyvų. Jeigu mes kalbame apie socialinio draudimo sistemą, ji turi būti subalansuota tiek įmokom, tiek išmokom. Anksčiau priimtos pataisos iš esmės tą daiktą atliko. Dabar tokio ligos išmokų augimo bumo nėra, ir tas procesas stabilizuotas to lygmens, tiek, kiek yra įmokama. „Sodra“ nėra socialinės paramos sistema, tai yra draudimo sistema. Ir jeigu mes nenorime jos išbalansuoti, vadinasi, turime vadovautis taisyklėmis. Ir manymas, kad dabartinės įmokos kaip tik atitinka esamą „Sodros“ ligos įmokų būklę ir ateityje vargu ar bus galima šitą klausimą daugiau koreguoti į kitą pusę, nes „Sodroje“ yra daugiau pribrendusių problemų, ne vien tik ligos išmokos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar palaikantys pataisą. Vienas – už, vienas – prieš. Už – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, kolegų pataisa nekalba, ar tai socialinis draudiminis įvykis, ar ne draudiminis įvykis. Manau, neterminuotas bet koks mažinimas parodo dabartinės Vyriausybės ir Seimo bejėgiškumą susidariusioje situacijoje. Gerbiamieji, atsikvošėkime, ką mes darome – Lietuva ir taip pirmauja pagal emigrantų skaičių. Jeigu mes aiškiai neapibrėžiame, nevaldome situacijos, paliekame neaišku keliems šimtams metų į priekį, ką čia pridarėme per vieną ar per dvi naktis, tai kokį signalą mes pasiunčiame piliečiams? Ir dar kartą kartoju tą, ką nutarė Konstitucinis Teismas. Konstitucinis Teismas aiškiai pasakė, jeigu tai būtų pakeista atskirai, ne su tuo mažinimo paketu, taip, tai gal sutikčiau su pirmininku, situacija bloga, nutarėme, kitokią reguliavimo sistemą padarėme. Bet įstatymas buvo priimtas dėl mažinimo paskelbus, kad Lietuvoje yra krizė. Ir Konstitucinis Teismas aiškiai konstatavo: tokius dalykus galima daryti tik metams. Tai būkime geri ir padarykime tą metams. Kai išlįsime iš šitos duobės, tada imkime ir sureguliuokime tai kitaip. Tada piliečiai matys, kad čia sėdi žmonės, kurie mato problemas, bando jas spręsti, bet mato ir viltį, ir ateitį. O ne taip – neterminuotai viską padarome, ateis kitos valdžios, kitas Seimas gal susitvarkys.
PIRMININKĖ. Prieš – D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, kolegos. Manau, kad nemažai daliai iš mūsų čia, salėje, esančių yra ne visai tas pats, kokia „Sodros“ finansinė situacija buvo, yra ir kokia ji artimiausioje perspektyvoje bus. Iš tikrųjų kalbant, matyt, verta ir apie tai kalbėti, lygiai kaip neverta klaidinti žmonių sakant, kad šiuo siūlymu kažkas yra mažinama, kažkas atimama. Aš netaikau visiems kolegoms. Yra dalis pasiūlymų, kuriuose kalbama tik apie galiojimo terminus, tai yra pratęsti metams, kaip kolegė Rima ką tik kalbėjo. Kiti kolegos, motyvuodami savo siūlymus, argumentus išsakys, matyt, vėl kaip prieš tai kalbėję diskusijoje. Bet tikrai nesutinku su A. Sysu, kai sakoma, kad sprendimų siūlymas šiandien Seime reiškia bejėgiškumą ir nieko nedarymą. Jeigu nieko nedarytume ir Vyriausybė nesiūlytų sprendimų, tada po labai neilgo laikotarpio, manau, kad ir kolegos Seimo nariai kaltintų Vyriausybę, kodėl neatėjo ir nesiūlė jokio sprendimo, jeigu analizuojame tiek esamą situaciją, tiek ir perspektyvą.
O kas įdėmiau, kolegos, studijuojate Socialinio draudimo sistemos pertvarkos koncepciją ir metmenis, yra labai aiškiai sakoma, kad socialiniai partneriai kartu turės ieškoti geriausių situacijų. O tas projektas, kuris yra dabar pateiktas Vyriausybės, tik siūlo nustatyti, kad šiandien esama tvarka galioja ir toliau. Tik tiek. Nieko nėra siūloma keisti, lyginant su dabar esančia tvarka.
PIRMININKĖ. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, turime balsuoti ir apsispręsti, kas pritariate R. Baškienės ir kitų Seimo narių pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Gerbiamasis pirmininke, jūs jau galite eiti į savo vietą. Dėkoju.
Balsavo 100 Seimo narių. Už – 47, prieš – 11, susilaikė 42. Pataisai nepritarta.
Dabar dėl viso įstatymo K. Glaveckas – už.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikro tai išlaidų ir pajamų krizė dar valstybėje ir pasaulyje taip pat dar nėra pasibaigusi. Tas pats yra ir su „Sodra“. Šito įstatymo dėl nedarbingumo pašalpos mokėjimo pratęsimas iš tikro visiškai logiškas ir atitinka situaciją. Priėmus tas korektyvas 2009 m., pavyko daugmaž subalansuoti išlaidas ir pajamas šioje srityje, todėl siūlau pritarti įstatymo projekto pataisoms. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Šedžius – prieš.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tiesų tenka tik apgailestauti, kad rimti argumentai, išsakyti iš Seimo tribūnos, nepasiekia kai kurių valdančiosios koalicijos Seimo narių klausos aparatų, nesugeba realiai įvertinti situacijos. Aš, galbūt taupydamas laiką, išsakysiu tik paskutinį argumentą, kodėl negalime priimti šito įstatymo projekto. Visų pirma todėl, kad Lietuvoje, priminsiu, yra beveik 350 tūkst. bedarbių. Ką tiems žmonėms daryti, kai, norint susirasti darbą, darbdavys visada įvertins, ar žmogaus sveikata yra ganėtinai tvirta, ar jis nesirgs, ar nereikės žmogui susirgus už pirmas dvi dienas mokėti 100 % vidutinės algos dydžio. Tai galbūt iš tiesų mes turėtume palengvinti galimybę žmonėms susirasti darbą, įsidarbinti, o ne griežtinti sąlygas darbdaviams ir užkirsti kelią nedarbui mažinti Lietuvoje. Todėl siūlau visiems rimtai pagalvoti apie šį labai atsakingą sprendimą ir balsuoti teisingai.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad po svarstymo būtų pritarta Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 9, 10, 14, 211, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 110 Seimo narių. Už – 63, prieš – 25, susilaikė 22. Po svarstymo pritarta. Siūlau šį projektą ir lydinčiuosius svarstyti skubos tvarka. Ar pritariate tam? Tai ar pritariate, ar ne? (Balsai salėje) Taip. Gerai, pritarta skubos tvarkai. (Balsai salėje) Na, tai kad iš pradžių tylite, paskui kitaip šnekate. Tai balsuojame tada.
Kas už tai, kad šis įstatymas būtų svarstomas skubos tvarka, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 108 Seimo nariai. Už – 63, prieš – 28, susilaikė 17. Skubos tvarkai pritarta. Replika po balsavimo – L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš dėl protokolo norėčiau pasakyti, kad norėjau balsuoti prieš, tiesiog sumaišiau, balsuojant prieš tai. Ne dėl šito, bet prieš tai buvusio. Dėl įstatymo po svarstymo…
PIRMININKĖ. Dėl pritarimo po svarstymo L. Graužinienė balsavo prieš, o V. Gedvilas?
V. GEDVILAS (DPF).Taip pat, aš irgi apsirikau, ne tą klavišą nuspaudžiau, aš irgi prieš, labai atsiprašau.
15.11 val.
PIRMININKĖ. V. Gedvilas balsavo prieš. Pasitaisome. Gerai. Dirbame toliau. Aš kviečiu D. Jankauską pateikti visą paketą projektų: Nr. XIP-2288, Nr. XIP-2289, Nr. XIP-2290, Nr. XIP-2291, Nr. XIP-2292 ir Nr. XIP-2293. Tai yra lydintieji įstatymų projektai pagrindinio, kuriam po svarstymo jau mes pritarėme, – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 9, 10, 14, 211, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Taigi prašau pristatyti visų lydinčiųjų esmę.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip jau buvo sakyta pristatant darbotvarkės klausimus, pristatau lydinčiuosius įstatymų projektus ir suskirstyčiau juos į dvi grupes. Viena yra penki projektai, kurie kalba apie atskirus statutus, o projektas Nr. XIP-2288 yra dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo. Šio projekto esmė yra tokia. Jeigu būtų priimti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimai ir nepakeistume minėto įstatymo 15 straipsnio, tai nuo kitų metų liepos 1 d. liktų galioti dvi nuostatos. Teikiamu projektu yra siūloma nustatyti, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 9 ir 10 straipsnių nuostatos būtų netaikomos nuo 2011 m. liepos 1 d. naujai skiriamoms socialinio draudimo pašalpoms. Tai yra kad nuo 2011 m. liepos 1 d. naujoms išmokoms turėtų būti taikomos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5, 6, 18, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo nuostatos ir paskirtosios išmokos pagal laikinąjį įstatymą būtų ne perskaičiuojamos, o pagal laikinąjį įstatymą pradėtos mokėti išmokos būtų mokamos iki jų termino pabaigos.
Kiti penki projektai dėl statutų yra vėlgi lydimieji, nes šiuo metu galiojantys kai kurie statutai nustato skirtingus išmokų, kurios mokamos arba numatomos mokėti apdraustiesiems iš „Sodros“ biudžeto, dydžius. Pareigūnams jų laikino nedarbingumo, nėštumo ar gimdymo atostogų, tėvystės bei vaiko priežiūros atostogų laikotarpiais yra mokamas vidutinis darbo užmokestis arba atitinkama jo dalis, tačiau maksimalių išmokų ribos šiuo metu netaikomos.
Atsižvelgiant į tai, kad Seime, kaip jau minėjau, svarstomas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektas, kuriuo yra siūloma nustatyti naujus motinystės (tėvystės) pašalpų dydžius, mokėjimo trukmę bei maksimalaus kompensuojamo uždarbio dydį, yra siūloma tas pačias nuostatas taikyti ir statutiniams valstybės tarnautojams. Todėl teikiamuose projektuose yra pasiūlyta atitinkamai pakeisti šias išmokas reglamentuojančias statutų nuostatas su nuoroda, kad jos yra taikomos taip, kaip numato Ligos ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo įstatymas. Tai sumažintų, mūsų manymu, ir nepagrįstą konkurenciją tarp statutinių institucijų, ir, o tai ne mažiau svarbu, būtų socialiai teisinga asmenų, kurie gauna išmokas iš „Sodros“ biudžeto, atžvilgiu. Pristatymą baigiau, laukiu klausimų.
PIRMININKĖ. Visus pristatėte?
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Taip, visus pristačiau, bet jeigu Seimo posėdžio pirmininkė leis, paminėsiu, kad Vyriausybė šios dienos posėdyje visiems projektams pritarė ir prašo svarstyti juos ypatingos skubos tvarka.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti šeši Seimo nariai. Pirmasis – A. Šedžius.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, įstatymo pavadinimas rodo, kad tai yra laikinas įstatymas, Išmokų perskaičiavimo, mokėjimo laikinojo įstatymo 9 ir 10 straipsnių nuostatos. Sakykite, kokį terminą apibrėžia žodis „laikinas“? Jeigu laikinas įstatymas tęsis penkerius metus, ar jis bus laikinas, ar jis bus pastovus? Žmonės turi žinoti, kiek laiko jūs planuojate išlaikyti tokią tendenciją, kad išmokos būtų sumažintos. Ar vis dėlto turėsite ryžto ir pateiksite nuolatinį įstatymą, nebevadinsite jo laikinuoju?
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Kolega, jūs puikiai žinote, kad laikinasis įstatymas (ir jūs, ir aš, tikiuosi, kalbame apie tą patį) galioja pagal Seime priimtus apsisprendimus dėl 2010 ir 2011 metų. Ligos ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo įstatymo, kaip pagrindinio įstatymo, pakeitimai, kurie yra teikiami, turėtų įsigalioti ne laikinai, o nuo kitų metų liepos 1 d., todėl ir yra teikiamas projektas, pagal kurį dalis laikinojo įstatymo nuostatų tam, kad nekonkuruotų su jau pateiktu Ligos ir motinystės (tėvystės) įstatymu… yra kaip tik anksčiau užbaigiamas laikinumas, t. y. nuo kitų metų liepos 1 d. paskirtoms motinystės pašalpoms jau būtų taikomos, jeigu Seimas taip apsispręs, pagrindinio įstatymo nuostatos.
PIRMININKĖ. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju. Gerbiamasis ministre, čia jūs pateikėte visą grupę. Aš vieną klausimą dėl visų. Tai susiję ir su Valstybės saugumo departamento darbuotojais, Vidaus tarnybos, Specialiųjų tyrimų, Kalėjimų departamentu, krašto apsaugos sistema. Visos šios įstatymų pataisos, kaip žinote, paliks tą blogesnę tvarką, kuri buvo laikinai. Sakykite, kiek kiekvienoje iš šių grupių yra žmonių, kurie galėtų pretenduoti į motinystės ir tėvystės socialinio draudimo pašalpas, kai jų kompensuojamas uždarbis viršytų einamųjų draudžiamųjų pajamų keturių dydžių sumą? Kiek yra tokių, kurie gali viršyti ir pretenduoti į ligos ir motinystės pašalpas? pavyzdžiui, Kalėjimų departamente 1000 žmonių ar tik dvi moterys, saugume 100 žmonių ar vienas žmogus – kiek?
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, kolega, už klausimą. Norėčiau tik patikslinti, kad teikiamos statutų (jūs teisingai išvardijote), visų penkių statutų pataisos yra nukreiptos į Ligos ir motinystės (tėvystės) įstatymo nuostatas, kurios, jeigu Seimas taip apsispręs, pradėtų galioti nuo kitų metų liepos 1 d. Ne kaip laikinosios nuostatos, bet būtent motinystės (tėvystės) nuolat galiosiančios nuostatos nuo kitų metų liepos 1 d. O į jūsų klausimą, kiek kiekvienoje statutinėje organizacijoje gali būti mamų, kurios nuo kitų metų liepos 1 d. išeitų motinystės atostogų, žinote, aš nesiimu atsakyti ir vargu ar kas nors galėtų atsakyti. Jeigu būtų klausimas, kiek yra dirbančių, tai tą informaciją būtų galima patikrinti, kiek moterų dirba kiekvienoje statutinėje organizacijoje. Svarstymo metu, jeigu po pateikimo bus pritarta, be abejo, komitete visa informacija bus pateikta. Dar kartą pakartosiu, kad kalbame apie nuostatas, kurios būtų taikomos nuo kitų metų liepos 1 d.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs pristatydamas sakėte, kad šios teikiamos pataisos ar įstatymų projektai iš tikrųjų suvienodina visų statutinių tarnautojų gaunamas socialines išmokas. Ar čia yra toks Vyriausybės sprendimas, kad tas, kas buvo daryta iki šiol, atsižvelgiant į tam tikrą, sakykime, sudėtingumą, pavojingumą galbūt skatina tam tikrą tarnybos patrauklumą ateinant, kad jie galėtų turėti didesnes socialines garantijas… visa tai su šiomis pataisomis yra nubraukiama? Ir mano antroji klausimo dalis. Kaip į tokius jūsų siūlymus, ar jūsų, ar kitų autorių teikiamus siūlymus, žiūrėjo krašto apsaugos ministrė, nes tai susiję su krašto apsaugos kariais? Ačiū už atsakymą.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, kolega, už klausimą. Po to, kai Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip pagrindinis, paprašė, kad būtų pateikti visi lydimieji įstatymai, taip pat ir šie penkių statutinių organizacijų socialinių garantijų klausimai, ir buvo parengti šie projektai. Jie, kaip ir minėjau, šiandien Vyriausybėje buvo aptarti ir Vyriausybė jiems yra pritarusi nutarimu. Tačiau kai kalbame apie Ligos ir motinystės (tėvystės) socialines pašalpas ir išmokas ir siūlome, kaip šiuo atveju, suvienodinti su statutinių organizacijų darbuotojais, tai nekalbame apie visą motyvaciją. Tai yra maistpinigiai, nuompinigiai ir kiti dalykai šiuo įstatymu neaptariami. Yra aptariama ta sritis, kurioje siūloma suvienodinti ligos ir motinystės (tėvystės) socialines išmokas. Iki šiol atskiruose statutuose apie tai buvo kalbama skirtingai. Netgi tarp atskirų statutinių organizacijų. Siūlymas yra toks ir, matyt, svarstant Seime bus proga apsispręsti.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš jūsų neklausiu dėl jūsų vadovaujamos ministerijos broko. Tai, ką mes dabar svarstome, yra brokas ministerijos, kuri laiku nepateikė įstatymų paketo kartu su 23 įstatymais, kuriuos mes svarstėme praeitą savaitę. Aš klausiu jūsų dėl kitko. Jūs teikiate Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimą. Kodėl jūs neteikėte 16 straipsnio 4 dalies pakeitimo, pagal kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šių metų liepos 1 d. turėjo parengti ir patvirtinti sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos aprašą? Liko dvi dienos, o jūs toliau tęsiate įstatymų ribojimą, vadinasi, išmokų kompensavimo dydis didės. Tai gal paprasčiau pakeisti tą 4 straipsnį, kad kompensacija nukeliama neterminuotam laikui, kaip su kitais įstatymais, ir baigtas kriukis?
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Mielas kolega, dėkoju už klausimą. Žinau, kad kiekvienas Seimo narys turi įstatymų iniciatyvos teisę. Tai jūs galite patarti Vyriausybei, bet lygiai taip pat galite registruoti ir savo siūlymus. Na, o 15 straipsniu yra sprendžiami visai kiti klausimai, dėl kurių mums kartu dirbant Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje ir buvo apsispręsta ir paprašyta, kad toks lydintysis įstatymas būtų kuo greičiau pateiktas, ką šiuo metu aš ir darau.
PIRMININKĖ. Klausia J. Juozapaitis. Jonai Juozapaiti, jūs klausiate?
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau patikslinti truputį. Motinystės (tėvystės) atostogų ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu pareigūnams mokamas vidutinis jų vaiko priežiūros… darbo užmokestis arba jo dalis. Kas ta „arba jo dalis“? Pagal kokią nuožiūrą ta dalis kam bus mokama?
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Na, iš tikrųjų yra penki statutai, dėl kurių pakeitimo projektus šiuo metu ir pateikiu. Kiekviename statute iš tikrųjų yra nevienodai aptariami ligos, motinystės (tėvystės) klausimai. Taigi, kaip minėjau, nenustatytas, tarkim, kai kuriuose statutuose maksimalus išmokos dydis. Vadinasi, mokamas visas kompensuojamas darbo užmokestis negautas. Kai kur, kaip ir socialinio draudimo atveju, yra nustatyta maksimali išmoka. Taigi reikėtų apie atskirus statutus tada jau kalbėti konkrečiai, o mūsų siūlymas yra kiekviename statute įrašyti nuostatą, kad tai sprendžiama taip, kaip pagrindiniame įstatyme.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Taigi dabar siūlau dėl visų projektų po vieną kalbantį už ir prieš. R. J. Dagys – už.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai agituočiau mažiau diskutuoti dėl šitos dalies įstatymų, nes kiti ten turbūt iš tikrųjų… ne aptarimo, pagrindinė diskusija bus, kai mes nagrinėsime svarstymo metu ligos ir motinystės visą sistemą. Jau yra daug Seimo narių pataisų užregistruota. Šitie įstatymai, kurie nebuvo pateikti Seime pateikimo metu, kai buvo visas šitas paketas, tiesiog yra lydintys įstatymai, be kurių ta juridinė technika tiesiog neįmanoma. Socialinių išmokų perskaičiavimo, mokėjimo tvarka, jeigu mes dabar jos nepatvirtintume, tokiu atveju po pateikimo galiotų kaip ir dvi sistemos. Tiesiog tai yra techniniai pataisymai, kuriuos reikia padaryti, kad galima būtų Seime kokybiškai svarstyti visą paketą. Aišku, tie, kurie nepritaria iš principo paketui, tai suprantami motyvai, bet šiaip tai yra techninio pobūdžio pakeitimai ir iš tikrųjų sistema negali būti skirtinga skirtingom vietom mokant tuos pačius mokesčius, tas pačias įmokas, nei didesnes, nei mažesnes.
Taigi jeigu galios viena tvarka dėl ligos ir motinystės, jinai turi galioti visiems. O jeigu statutinė ar kokios kitos organizacijos turi savo specifiką, tai mes turime tada eiti per specialiuosius draudimus, bet ne per bendrą sistemą, socialinio draudimo sistemą, nes įmokos ir socialinio draudimo sistema yra viena, ir už atitinkamas įmokas turi būti atitinkamos ir draudimo (…) rūšis analogiška, negali būti skirtinga. Jeigu norime, kad kokiai grupei būtų didesnė, didesnės galimybės, tai tada ta grupė turi mokėti didesnes įmokas, tada būtų visiškai aišku ir logiška. Valstybė gali apsispręsti ir taip, bet kol kas mūsų valstybėje taip nėra. Čia reikia didesnės diskusijos.
PIRMININKĖ. A. Šedžius – prieš. Nėra. J. Olekas – prieš.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, baigdamas savo kalbą kolega R. J. Dagys kaip tik ir pasakė, kad tai nėra techninio pobūdžio pataisymai. Tai yra esminiai pataisymai, kokios socialinės išmokos ar garantijos bus kai kuriems statutiniams tarnautojams. Nebuvo taip, kad padaryta kokia nors klaida, kad skirtingų statutinių tarnautojų išmokos buvo skirtingos. Tai buvo ilgo svarstymo, ilgų diskusijų… kokias gi socialines garantijas šioms statutinėms grupėms suteikti. Ir galbūt nemaža dalis statutinių darbuotojų ir rinkosi tarnybą vienoje ar kitoje statutinėje tarnyboje žinodami, kokios jiems socialinės garantijos priklauso. Ir šiandien mes bandome taip patyliukais, ypatingos skubos tvarka nubraukti tas užsitarnautas garantijas.
Kai kurie mūsų statutiniai darbuotojai, ar tai būtų Valstybės saugumo departamento žmonės, ar tai būtų Lietuvos kariuomenės kariai, karininkai, žinojo, kas jų gyvenime laukia, kokias garantijas jiems suteikia valstybė. Ir šiandien mes iš esmės keičiame.
Aš sutikčiau su kolegų siūlymu padiskutuoti galbūt dėl Socialinio draudimo fondo stabilumo, reikia pritaikyti skirtingas įmokas, nes už šiuos statutinius darbuotojus moka valstybė. Tai prašau, diskutuokim apie tai, bet jūs diskusijoms nepaliekate laiko. Jūs sakote – mes braukiame visiems pagal vieną kurpalį, pagal lygiavą, ir techninius sprendimus priima… Aš su tuo negaliu sutikti ir kviečiu nepritarti tokiam siūlymui ir ypatingos skubos tvarkai. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Sysas – prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš manau, kad tai ne vien techninis klaidų taisymas. Taip, iš dalies reikia sutikti, kad tai yra metų pabaigos skubėjimo klaida, kai buvo neapsižiūrėta ir paleistas vienas naujas paketas įstatymų, o senas paliktas, ir jį reikia taisyti arba bent jau suvienodinti, kad visuose įstatymuose būtų parašyta vienodai. Bet, aš manau, tai yra ir moraliniai dalykai. Liepos 1-oji po dviejų dienų. Nežinau, gal kitų neklausia. Mane šiandien gal keturi žurnalistai klausė, ką Vyriausybė nutarė dėl kompensavimo tvarkos.
Mes taisome laikinąjį įstatymą, kuriame yra numatyta liepos 1 d. nustatyti kompensavimo tvarką. Jokio pranešimo apie tai, kaip bus kompensuojama, nepateikiame, o teikiame žinią, kad šitie mažinimai nusikelia dar toliau. Na, šiuo atveju kalbama tik apie ligos…
Gerbiamieji, aš manau, kad reikia pirmiausia ištesėti, padaryti namų darbus, kurie buvo užduoti prieš metus, t. y. aiškiai apibrėžti, kaip bus kompensuojama.
Dabar atskirai dėl tų statutinių įstatymų. Ne vieną kartą teismas mus yra įpareigojęs, kad ne nuostatuose reikėtų aiškiai apibrėžti tvarkas. Kažkodėl kitiems piliečiams mes reguliuojame įstatymu ir nedarbingumą, ir tėvystės, motinystės atostogų išmokų dydį. Kažkodėl dabartiniuose statutuose, noriu atkreipti dėmesį, jūs perskaitykite, kas parašyta. Čia parašyta, kad tai bus daroma… nustato atskirai, nuoroda į tą įstatymą. Anksčiau kiekviename statute aiškiai buvo reglamentuota, kaip tai yra. Nežinau, ar pasirinktas pats geriausias būdas, bet, aš manau, vėl bėgama paskui garvežį. Garvežys nuvažiavo, o dabar mes gaudom, kaip pataisyti įstatymus, kuriuos nebuvo laiko normaliai atsisėsti ir paruošti.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, ilgokai. M. Zasčiurinskas – prieš.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, taip, aš pasisakau prieš. Statutinių žmonių, kurie dirba ir kurių veiklą riboja statutas, jūs puikiai žinote, gyvenimas yra ypatingas. Jis yra sunkus. Jie faktiškai neturi socialinių garantijų. Ir mes visi puikiai žinom ir įsivaizduojam, kad tai yra ne verslas. Žmonės, atėję į šitą sferą, pasiryžo dirbti ilgai ir jie negali pagal valdančiųjų pageidavimus mesti darbą, išeiti iki Naujųjų metų į kitą organizaciją, po to, pagerėjus priimamiems įstatymams, vėl grįžti jie negali. Jie ištikimi Lietuvai ir jie pasirinko tą kelią ilgam. Tai ar mes turėtume juos gerbti?
Aš manau, kad tas klausimas net yra nemoralus, ar turėtume gerbti. O gal siekiama juos po truputį nervinti, didinti darbo krūvį, mažinti atlyginimus, mažinti socialines garantijas tam, kad jie nevykdytų savo pareigų ir nedirbtų?
Kodėl aš taip sakau? Todėl, kad šitie įstatymai, visas paketas pateiktas iš esmės be jokių skaičių. Pateiktas be jokių skaičių. Ir ministras dar kartą, atsiprašau, Donatai, bet vėl neatsako nė į vieną klausimą. Jeigu ministerija nežino, kiek tokių žmonių palies šios įstatymo pataisos, tai, kolegos, gal kas nors iš čia esančių 141 žino? Tai išduokite tą paslaptį. Todėl aš negaliu pritarti šioms įstatymo pataisoms. Siūlau ir kitiems mažumos atstovams, kurie nepriklauso valdančiųjų frakcijoms, nepritarti šio įstatymo pataisoms. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ir prieš – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, kreipiuosi į jus. Yra gerai pasakyta: jeigu Konstitucija galioja, tada ne viskas galima, jeigu Konstitucija negalioja, tada viskas galima. Jeigu mes norime pasiekti bendro sutarimo ir bendros pozicijos – nacionalinės pozicijos, mes pirma turime susitarti, kad mes nediskutuojame teisiškai dėl tų dalykų, kurie konstituciškai yra prieštaringai vertinami. Kolega A. Sysas minėjo, kad įstatymų nuostatos, kurios liečia žmogaus teises: pensijos, atlyginimai, visa kita… jokiu būdu negali būti nurodoma į nuostatus ar dar kur nors, jos turi būti reguliuojamos įstatymu. Apie tai kalbėjo Konstitucinis Teismas. Aš apeliuoju į visą Seimą.
Antras dalykas. Mes išties neatsakėme į klausimą dėl to, ką daryti su Laikinuoju įstatymu, kai Konstitucinis Teismas dėl to diskutavo. Jūs šiandien girdėjote, kad Konstitucinis Teismas šiandien priėmė sprendimą dėl teisėjų socialinių garantijų ir pensijų. Aš noriu paklausti Seimo, jūs ką, užsimerkę prieš šitą sprendimą? Teks prie jo sugrįžti. Juk tai bus tas pats paketas dėl socialinių pertvarkymų ir kitų dalykų. Taip, kaip dabar daro ministerija, dovanokite, tai yra visiškas teisinis neraštingumas. Nekalbu apie tai, kad yra ydų. Aišku, ten keli žmonės dirba, perkrauti, nespėja, didžiulė sumaištis, bet mes dabar patenkame į be galo keblią padėtį. Jeigu mes sutariame, kad mes nedarome antikonstituciškai, tada galima ieškoti įvairių sprendimų, nes yra nacionalinė problema. Bet jeigu galima, kaip sakyti, kepurėmis užmėtyti ar dar kuo nors, tai nieko neišeina, negalima taip daryti. Todėl aš nepritariu tam, kas dabar yra pateikta, nes tai iš esmės ne tais būdais yra daroma. Aš kviečiu jus, Seimo Pirmininke, susipažinti su šios dienos Konstitucinio Teismo sprendimu, nes jis tuoj pat bus paskelbtas „Valstybės žiniose“ ir mes turėsime galvoti, ką daryti su bendru paketu, tai lies ir mūsų svarstomus klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, turime apsispręsti balsuodami. Ar po pateikimo pritariame projektams Nr. XIP-2288, Nr. XIP-2289, Nr. XIP-2290, Nr. XIP-2291, Nr. XIP-2292 ir Nr. XIP-2293? Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 61, prieš – 32, susilaikė 16. Po pateikimo projektams pritarta.
Yra siūlymas svarstyti ypatingos skubos tvarka. Pritariate ar ne, apsisprendžiate balsuodami. Kas už tai, kad projektas būtų svarstomas skubos tvarka, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Skubos!
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 60, prieš – 39, susilaikė 9. Pritarta skubos tvarkai. Numatoma svarstyti liepos 2 dieną. Pagrindinis komitetas dėl visų išvardytų lydinčiųjų projektų – Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
Repliką po balsavimo – A. Šedžius.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, prašau įskaityti dėl ankstesnio balsavimo mano balsą prieš, nes aš balsavau prieš, nežinau, dėl ko rodo už.
PIRMININKĖ. A. Šedžius balsavo prieš. Po pateikimo, taip?
15.37 val.
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2236(2). Kviečiu į tribūną R. J. Dagį. Svarstymas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė įstatymo projektą, atsižvelgė į Teisės departamento išvadas, svarstė kolegų pasiūlymus, dėl kurių mes turėsime čia apsispręsti, ir pritarė projektui: už balsavo 7, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Dėkui. A. Šedžių kviečiu į tribūną diskutuoti.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, vėlgi pateikimo metu buvo daug diskutuojama. Pagrindinė abejonė, kuri kyla jau seniai dėl šio įstatymo projekto: ar kai pinigai yra surinkti mokesčių mokėtojų ir vėliau pervedami į privačius fondus, tai yra teisėta procedūra? Ar tai nesikerta su Lietuvos Respublikos Konstitucija? Tačiau po viso to, kas jau buvo padaryta ir kokie sprendimai buvo priimti, reikia, aišku, žiūrėti į dabartinį įstatymo projektą. Daugiausia abejonių kelia tai, palikus tik 2 % įmokos, pervedamos į privačius fondus, ar ta įmoka bus efektyvi, ar ji apskritai duos kokios naudos? Galbūt tie 2 % bus, liaudiškai sakant, suvalgyti kaip aptarnavimo mokestis? Galbūt reikėtų diskutuoti ir sustoti prie dviejų variantų: arba apskritai nedaryti jokių įmokų, arba bent jau palikti ankstesnį variantą, kai buvo pervedami 5–6 %, siūloma pervesti, kad tie pinigai bent duotų bent kokį ekonominį efektą.
Šis įstatymo projektas apskritai neparemtas, kaip kolega M. Zasčiurinskas ne kartą yra minėjęs ir mėgėjas konkrečių skaičiavimų, konkrečių skaičių pateikimo, tai iš tiesų nėra atlikta jokių skaičiavimų. Abejonių pagrįstai kelia siūlomas projektas palikti 2 %, ar tie pinigai nebus be reikalo išleisti. Iš tiesų reikėtų, manau, nepritarti šiam įstatymo projektui ir arba grąžinti iniciatoriams tobulinti, arba atmesti šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu M. Zasčiurinską.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, ko reikia, kad mes Lietuvoje matytume laimingą pensininką? Ar kada nors mąstėte? Jam reikia, kad jis gautų tinkamo dydžio socialinio draudimo išmokas, kad tos išmokos atitiktų reikiamą pragyvenimo lygį ir kad išmokos didėtų. Taigi klausimas: ar valstybinio socialinio draudimo sistema „Sodra“ pajėgi pensininką padaryti laimingą? Mano nuomone, ji yra pajėgi. Ko reikia? Reikia, kad „biurokratai“, reikia pasakyti šį žodį, nevadovautų „Sodrai“, kad jie grąžintų tuos pinigus, kuriuos paėmė iš „Sodros“. Tai kaupiamieji fondai, tai darbo biržos finansavimas, tai sveikatos draudimo administravimas veltui ir t. t. Paimkite ir paprašykite savo kolegos socialinės apsaugos ir darbo ministro, kad jis pateiktų jums tokius skaičius, nes jeigu aš pateiksiu, jūs netikėsite, kreipiuosi į daugumą, ir pamatysite, kad „Sodra“, kaip kolega R. J. Dagys dažnai kalba, visiškai susibalansuoja.
Taigi mano pirmasis teiginys – reikia vykdyti tai, ką nustatė ir nurodė Valstybės kontrolė. Jinai papunkčiui nurodė, iš kur paimti pinigų, ir jų pakanka. Dabar atkreipkime dėmesį į tai, kad „Sodra“ yra valstybinio draudimo sistema, kuri remiasi solidarumo ateičiai principu, tai nėra biudžetinės lėšos, tai yra solidarios pensininkų nuosavybės lėšos, tai yra jų nuosavybė. Kas vyksta mūsų mylimoje Lietuvoje? Grupė žmonių sugalvojo ir pradėjo vykdyti programą, atsimenate, buvo tokia MMM, kas neatsimenate, tiek to. Buvo tokia programa. Ėmė pumpuoti visų pinigus iš socialinio draudimo sistemos į privačias kišenes ir šiom organizacijom, aš turiu galvoje kaupimo fondų valdytojus, neuždėjo jokių atsakomybės ribų. Jie neturi jokios atsakomybės, jie už nieką neatsako, jie neinvestuoja savo pinigų. Ar tai yra moralu ir teisinga? Iš viso pervesta daugiau kaip 3,4 mlrd. Lt, o kaupiamieji fondai savo valdymui ramia dūšia nurašė 186 mln. Lt. Tada, aišku, „Sodrai“ nepakanka pinigų. Ką tada jinai priversta daryti? Vyriausybė nurodo, reikia skolintis iš biudžeto. „Sodra“ klusniai skolinasi, tačiau skolinasi ir moka palūkanas, o palūkanos vėl mokamos iš tų pačių pensininkų pinigų. Šiais metais vien palūkanos sudaro apie 460 mln. Lt. Aš suprantu, kad teikiant šias įstatymo pataisas yra sudėtinga atsispirti tiem milijardam, ir džiaugiuosi, kad kai kurie žmonės atsispiria tam.
Todėl aš nuoširdžiai kviečiu, gerbiamieji kolegos, nepasiduokime šiai įtakai. Tegul „Sodra“ finansuoja valstybinius socialinio draudimo narius, niekas negali iš „Sodros“ paimti tų pinigų. Kaupiamieji fondai tegul egzistuoja, bet jie turi būti finansuojami ne iš socialinio draudimo lėšų. Tada mūsų sistema galios. Beje, atminkime ir tai, kad tam, kad mes turėtume pakankamai pinigų, reikia didinti darbo našumą ir išdirbį, todėl, gerbiamieji kolegos, kviečiu nebalsuoti už šį įregistruotą Vyriausybės pasiūlymą, kad į kaupiamuosius fondus būtų pervedama 2 % visų pensininkų pinigų. Ačiū.
PIRMININKĖ. G. Songaila.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Gerbiamasis Seime, mes svarstome projektą, kurio paskirtis yra lyg ir mažinti biudžeto deficitą, „Sodros“ iš dalies, kadangi kompensuojame iš valstybės biudžeto, taip pat ir valstybės biudžeto. Tačiau šis projektas iš tikrųjų niekaip nesusijęs su biudžeto deficito mažinimu. Jisai susijęs su jo nedidinimu. Vienintelis, taip sakant, laimėjimas, kad nuo kitų metų nedidinsim išmokų privatiems kaupiamiesiems fondams. Čia jau buvo pasakyta apie tai, kad šioje situacijoje, krizės situacijoje, įstatymas pastato į konstituciškai keblią padėtį piliečius. Vieni kaip ir statomi į gudručių padėtį, kurie gali kaupti ateičiai savo pačių pensijai, o iš kitų atimami pinigai, iš šios dienos pensijų ir motinystės išmokų ir panašiai. Aišku, tą konstitucinę problemą mes paveldėjome ir nėra taip lengva iš jos išeiti, nes iš kitos pusės, kaip čia buvo paminėta, jau daug pinigų investuota ir daug žmonių į tą aklavietę yra įvaryti, kurie jau yra pasirašę sutartis ir nori, kaip pradėjo kaupti, ir toliau kaupti pinigus savo pensijai. Jeigu mes pasirinktume estišką variantą, jie išvis sustabdė tokias išmokas, kiek man teko girdėti, krizės metu nulis, galbūt tai būtų sprendimas, bet, aišku, susidurtume su problema ne tik lūkesčių, bet ir tų kaupiamųjų fondų kaupimo tęstinumo problema ir garantijų, kuri buvo valstybės. Seimas, priimdamas įstatymus, tokias garantijas žmonėms suteikė. Todėl aš, aišku, pritarčiau mažinimui ar net ir iki nulio, bet galbūt yra ir kita išeitis.
Aš pats įregistravau įstatymo pataisą, numatančią tiems žmonėms, kurie nori tęsti tų kaupiamųjų pensijų fondų… tą kaupimą, vis dėlto nekompensuoti iš valstybės biudžeto ir tiesiog, kadangi yra įvairūs „Sodros“ tarifai, padidinti 2 % „Sodros“ tarifą. Tokiu būdu būtų sutaupyta, iš tikrųjų sutaupyta, ir sumažintas deficitas 500 mln. Lt, mažiausiai, pagal šios dienos situaciją. Aš siūlyčiau palaikyti šią pataisą, tuo labiau kad jinai negriauna visos sistemos, kuri šiuo metu veikia. Nepamirškime, kad yra ir kitų pasiūlymų apskritai, ir nacionalinis susitarimas buvo, kad ne tik pjaustymais mes galime pasiekti biudžeto subalansavimą, bet gal ir nežymiu „Sodros“ tarifų padidinimu. Tikrai siūlyčiau atidžiau pasižiūrėti į šį įstatymą ir į bendrą komplektą tų įstatymų, nes vis dėlto neatrodo, kad mes pasielgsime teisingai, jeigu priimsime taip, kaip dabar siūlo. Tai yra labiau konjunktūrinis tarpfrakcijinių susitarimų dalykas, bet ne ilgalaikis sprendimas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu E. Klumbį. Nematau. Tuomet A. Sysą.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, suprantu, kad jau tuoj liepa ir visi norime kur nors prie ežero pagulėti, paplaukioti, bet svarstome labai rimtus įstatymus ir vienas iš jų yra Pensijų fondų įstatymas. Tai yra laisvosios rinkos produktas, kuris pateko į apyvartą, kurio mes dabar nežinome, kaip virškinti, nes tokie produktai reikalauja išskirtinio dėmesio ir didelių pinigų. Gerbiamieji, kas sukėlė pasaulyje finansinę krizę? Turbūt atsakymo nereikia. Bankai, o tiksliau, jų valdytojai ir jų gobšumas, jie pūtė burbulus iš nebūtų pinigų, darė dar didesnius nebūtus pinigus, o mes turime tą, ką turime, ir Lietuva čia ne išskirtis. Lietuvoje veikiantys bankai elgėsi lygiai taip pat. Pūtė nekilnojamojo turto burbulą, sukėlė krizę, o dabar mes turime svarstyti, kaip čia iš tos krizės išbristi. Aišku, kai kas paklaus, kuo čia dėti bankai ir pensijų fondai. Noriu pasakyti, kad Lietuvoje veikia devynios pensijų bendrovės ir dauguma jų yra antrinės bendrovės, UAB ar kaip kitaip pavadinsi, bankų. Aišku, jų tikslas – siekti pelno. Visiškai žmogiškai yra suprantama, bet mūsų pareiga vis dėlto pasižiūrėti, ar mes nepersistengiam priimdami vieną ar kitą įstatymą. Reikia konstatuoti, kad tas skubėjimas, su kuriuo Seimo dauguma praeitais metais priėmė laikinojo įstatymo pakeitimus, kad niekam nekompensuosim, pasikartosiu, šiandien birželio 29 d., iki liepos 1 d. lieka viena diena, nežinomybė didelė… Kaip jūs ten kompensuosite, klausiu, jūs, konservatoriai?
O dėl pensijų fondų jau buvo viskas priimta. Sakėm, jau praeitais metais kai pavarysim jiems 6 %, tai nežinos, kur pinigus dėti. Bet gyvenime, pasirodė, negalime to daryti. Ir labai rimtai negalime, nes pinigėlių, pasirodo, nėra tiek daug.
Taigi tos 9 bendrovės turi 27 pensinius fondus, ir jeigu pažiūrėtume į jų veiką, čia prasideda pats įdomumas, nes tai yra superbiznis. Nieko nereikia daryti, už nieką nereikia mokėti, ant lėkštutės atneša pinigėlius, tu juos įmerki kur nors arba neįmerki, gerai įmerki – gauni šiek tiek daugiau ir sau atskaitymams, blogai įmerki – vis tiek gauni. Tais kriziniais 2009 metais šitie pensiniai fondai gavo 46 mln. Lt. Nes mokesčiai taip surėdyti, kad jie ar gerai dirba, ar blogai… Na, supergerai – 2008 m. tikrai jų pelnas buvo didesnis, net 55 mln. Lt. Tai jeigu per tuos metus nuosmukis buvo minus 44, tai kaip čia išeina 46 mln. pliusas? Čia didžioji aritmetika. Ir ko labiausiai aš pasigendu – tai pačių pensinių fondų geranoriškumo, kad jie „biškį“ apkarpytų, „biškį“ ne lietuviškai, šiek tiek apkarpytų savo godumą. Noras gauti vis didesnius pinigus, esant tokiai situacijai… Paprasčiausiai reikia turėti sąžinės, gerbiamieji.
Todėl aš palaikau nuostatą, kad reikia apkarpyti tą norą ir bandyti spręsti ne tik būsimųjų kartų, bet ir dabartinių kartų pensijas, nes gali būsimosios ir nesulaukti tos išsvajotos pensijos. Mes turime paprasčiausiai subalansuoti ir vieną, ir kitą sistemą taip, kad atskaitymai leistų ir mokėti išmokas, ir kalbėti apie pensinius fondus.
Todėl pakartosiu tai, ką kartkartėm pasakau, kad mes paprasčiausiai turėtume peržiūrėti šitos sistemos tvarką, įjungti kiekvieno iš mūsų žmogiškąjį interesą, sujungti antrąjį pensinį fondą su trečiuoju, kad jeigu kas nors nori savanoriškai draustis, tai pridėti prie tų dviejų ar vieno procento, nes jau beveik milijonas Lietuvos piliečių ten dalyvauja. Tada ir pensiniai fondai turėtų galimybę toliau veikti, egzistuoti, tikėtis, ko aš labai… Aš dalyvauju tame pensiniame fonde ir tikrai galiu pasakyti, kad aš nesu labai džiaugsmingas dėl tokio mano dalyvavimo, nes kai paskaičiuoju, jeigu tie visi pinigėliai būtų pervesti į „Sodrą“, tai bent jau menamoji mano pensija būtų daug didesnė už tai, ko aš dabar, dalyvaudamas pensiniuose fonuose, galiu tikėtis. Todėl visiems linkiu gero dalyvavimo pensiniuose fonduose, bet sprendimą reikia daryti, ir reikia daryti jau šiandien.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis M. Varaška. Atsiprašome, be akinių jus buvau praleidusi, nepastebėjau.
M. VARAŠKA (KPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš gal daugiau diskusijoje kalbėsiu ne apie pirmąjį įstatymo projekto pakeitimo straipsnį, bet apie antrąjį, kuris man asmeniškai yra kur kas įdomesnis.
Pirmiausia dėl vartojamų šiame straipsnyje sąvokų ir dėl to, kas yra ypatinga padėtis. Kai jūs kalbate, kad ypatingai padėčiai pasibaigus Vyriausybė vėl teiks pasiūlymus, kaip padidinti šių fondų įmokų dydžius, kyla klausimas, o kur yra reglamentuojama sąvoka „ypatingoji padėtis“? Tai sakau, gerbiamasis premjere ir valdančiosios daugumos kolegos, kad ši sąvoka reglamentuota tik dviejuose įstatymuose. Pirmasis yra Valstybės saugumo tarnybos įstatymas, o antrasis – Kardomojo kalinimo įstatymas. Abiejuose juose dalykų, susijusių su socialine politika, iš tiesų ieškoti būtų bergždžia. Vadinasi, nėra tokios sąvokos, kurią jūs pateikėte mums čia svarstyti, apie ką mes turėtume kalbėti. Gal sakykite tada krizė, bet jūs pasakėte, kad krizė baigėsi. Vadinasi, šito termino irgi vartoti negalite, vadinasi, kažką reikia sugalvoti naujo ir pateikti tos sąvokos normalią sampratą. Bet ne ypatingosios padėties, nes ji yra jau reglamentuota Lietuvoje ir taikoma tam tikrais atvejais, kai tam tikri negeri žmonės laikinai pakelia rankas prieš Lietuvos valstybinę santvarką, o ne tais atvejais, kai šimtai tūkstančių žmonių laukia galimybės kitaip planuoti savo gyvenimą, tvarkyti visus socialinius klausimus, savo pinigus ateities, jūsų priimamų sprendimų sąskaita.
Dabar dėl to konstatavimo. Praleistas šiuo atveju veiksnys. Kas konstatuos valstybėje, jog ta ypatingoji ar kažkokia kita padėtis Lietuvoje baigėsi? Vyriausybė, Prezidentas, Seimas ar pora verslininkų, su premjeru sudarę nacionalinį susitarimą Nr. 2, kas yra tas veiksnys? Kas čia, ar ponas Dievas? Ar kažkokia religinė bendruomenė, ar bažnyčia pasakys? Kolegos, įvardinkite veiksnį, kuris konstatavęs, jog ypatingoji, jūsų žodžiais, padėtis pasibaigusi, suteiks vėl galimybę šitas įmokas padidinti. Kai jūs įvardinsite veiksnį ir kai pakeisite 2 straipsnio sąvoką, kuri šiandien taikytina labai ribotam skaičiui žmonių, mes galbūt galėsime kalbėti apie logišką ir racionalų šios įstatymo pataisos, šio įstatymo projekto svarstymą toliau Seime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu J. Veselką.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, reikia prisiminti, kad mes esame Lietuvos valdžia. Mums Lietuvos žmonės suteikė tokią galimybę savo vardu valdyti Lietuvą, ir Konstitucija įpareigoja pirmiausia rūpintis savais žmonėmis. Taigi savais žmonėmis. Konstatuojame teisingai – krizė. „Sodros“ biudžetas deficitinis, sutinkame, reikia imti paskolas, mokėti palūkanas, dar giliau klimpstame į prasiskolinimą, reikia ieškoti sprendimo.
Ir štai kaip tą sprendimą surasti? Iš tikrųjų klausimas paprastas. Pagal dabartinį pasiūlymą 2011 m. reikės į privačius fondus pervesti 220 mln. Lt. Tai yra atimti iš šiandieninių pensininkų 220 mln. Lt ir kur juos pervesti? Pervesti juos į užsienio bankų įsteigtus pensinius fondus. Jūs pasakykite, ar tų užsienio bankų pagrindinis tikslas yra rūpinimasis Lietuvos valstybe, Lietuvos biudžetu, Lietuvos pensininkais? Atsakau: nebūkite naivūs, ne. Tikslas yra gauti maksimalų pelną. Tai yra normali rinkos sistema, sakyčiau, normali sistema. Bet pagalvokite, kodėl mes jiems centralizuotai surenkame, centralizuotai pervedame ir jokios kontrolės, jokios atsakomybės, kaip jie juos panaudoja. Ir jeigu jie bankrutuos, o tai parodė krizė, kokia jų atsakomybė, pasakykite? Jokios. O tauta mūsų paklaus, kur tuos milijardus padėjome, kodėl aklai pasitikėjome užsienio pensiniais fondais, kai aiškiai matėme, kad krizė tą fondų vertę sumažino.
Gerbiamieji, 220 mln., daug kur galima daryti paramą. Galų gale mažiau skolintis, mažesnis deficitas. Tai kodėl mes atimame iš pensininko, jeigu jis gauna daugiau kaip 650 Lt pensiją, ir kartu milijonus daliname privatiems pensijų fondams? Aš suprantu, labai gerai, kad iš tikrųjų pervesta daug pinigų ir kad žmonių milijonas dalyvauja. Bet yra toks pasirinkimas: arba vaikai pavydės savo tėvams pensijų ir eis į privačius fondus, ir tikėsis, kad po 20 metų galbūt bus naujas komunizmas, tai yra augs didelės pensijos iš privačių fondų, arba atiduoti šiandien savo tėvams tą pensijų dalį ir neleisti tų pensijų, tų pinigų praganyti. Ir tuo būdu tie pinigai neišeis į užsienį. Pensininkai viską čia vietoje nupirks ir duos postūmį ekonomikos vystymui ne po 10 ar 15 metų, o šiandien. Štai mūsų pasirinkimas, gerbiamieji.
Todėl manau, kad tie pinigai, kuriuos mes pervesime, didesnė tikimybė, kad jie dings. Kodėl? Jūs patys visi traktuojate: ekonomika vystosi cikliškai, vadinasi, krizės kartosis periodiškai. Nes juk patys teigiate, visi teigia – cikliškai. Aš abejoju dėl to, nes yra valstybių, kurios išvengė ciklo. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Gerbiamieji, ar nepažeidžiama Konstitucija? Žiūrėkite, yra daug draudimo formų, vieninteliai privatūs pensijų fondai. „Sodra“ surenka savo sąskaita, „Sodra“ perveda pinigus, tai kainuoja dešimtis milijonų litų, o privatūs pensijų fondai už nieką neatsako. Todėl, gerbiamieji, kad ir kaip mes galvotume, mano galva, ir aš nuolat, ir praeitais metais, tą patį tvirtinau, jeigu negalima kontroliuoti valstybės surenkamų pinigų ir ši sistema iškreipia patį Konstitucijos principą, laisvą konkurenciją, sąžiningą konkurenciją, kur kiekvienas rinkos dalyvis turi savarankiškai konkuruodamas pasiimti, sakysime, turto draudimas, gyvybės draudimas, įvairios kitos formos, tai juk turi konkuruoti rinkoje, o ne tau valstybė sudeda pinigus… Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Juk yra dar vienas. Atsiminkite, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme yra nuostata. Jeigu sumokėjo, sakysime, pavyzdžiui, 10 tūkst. Lt gyventojų pajamų mokesčio per metus ir pervedė 10 tūkst. Lt į privačius pensijų fondus, jam valstybė grąžina 2,5 tūkst. Lt. Tai argi maža parama? Bet čia yra iš savo pinigų sumokėjai į pensinį fondą, pats rizikuoji. Tiesa, fondų pakopos skiriasi, bet principas tai tas. Ir tau 25 % nuo sumokėtų kompensuoja!
PIRMININKĖ. Kolega, jau laikas!
J. VESELKA (TTF). Todėl, gerbiamieji kolegos, yra sistema, kuri skatina privačius pensijų fondus, neskriausdama „Sodros“. O čia yra iš tikrųjų daug pažeidimų, todėl prašyčiau – krizė yra krizė, turėkime drąsos, neskriauskime pensininkų kažkokių užsienio investicinių fondų naudai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Kviečiu R. J. Dagį.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gal būčiau ir nekalbėjęs, bet aš norėčiau, kad kai dėl šio klausimo mes balsuosime ir svarstysime šitą įstatymą, nepasimestume gausybėje pataisų ir apskritai, dėl ko mes balsuojame.
Taip, iš tikrųjų Vyriausybės pateiktas projektas yra kompromisinis. Ir jeigu mes nepadarysime šito veiksmo, nepritarsime tam, tai nuo Naujųjų metų bus 5,5 %. Iš tikrųjų 2 % yra kompromisinis siūlymas palikti tą tvarką, kuri galioja, nepervesti papildomų pinigų. Svarstydami tą mes turime turėti omenyje. Jeigu mes visi taip, bent iš kalbančiųjų matyti, vienareikšmiškai manome, kad įmokos 5,5 yra per didelės, tai turime rasti sprendimą.
Aišku, labai gerai, kad dabar jau diskutuoti apie tai galime normaliai. Nes aš atsimenu, kad pirmą kartą, kai man teko pateikti tuos įstatymus, čia buvo daug gailinčių pensinių fondų. Rodos, tik J. Veselka tą patį kartoja, kiti tada gailėjo 900 tūkst. dalyvaujančių draudimo sistemoje, koks bus jų likimas, kas ten bus daroma ir t. t. Gailinčių buvo gana daug. Turbūt dabar negalima tos sistemos visiškai vienareikšmiškai įvertinti. Reikia atsižvelgti į tai, kad ten yra tiek daug apsidraudusių žmonių, mūsų sprendimai tikrai turi būti atsakingi. Dabar mes norime… Jei čia nuspręstume ką nors keisti, tas keitimas turi būti toks, kad į tų žmonių interesus būtų irgi atitinkamai atsižvelgta.
Pensijų fondai turi savo problemų. Jų pelningumas, kurį planuoja Europos Sąjunga, 3 % metinis pelningumas. Tai galite įsivaizduoti, kad mes padėtume savo indėlį į banką ir nieko su juo nedarytume, gautume maždaug tokias pačias palūkanas ir be jokios rizikos, kad kas nors tuos pinigus investuos. Tiesiog jie auga sau, normaliai kapsi, o kai ateina pensija, mes išsiimame. Tai galime tokią sistemą sukurti. Jeigu, aišku, investicijos sėkmingos, tai tas procesas gali būti ir sėkmingesnis.
Bet dabartinė sistema yra taisytina vien ta prasme, kadangi šiuo atveju fondai pasiima sau pelną vien už tai, kad jie yra, vieną mokestį ir dar nuo pelno. Jie sugebėjo net ir krizės sąlygomis gauti didžiulius pelnus, faktiškai neparodydami jokio prieaugio. Tai iš tikrųjų matome, kad ši sistema šlubuoja, bet ją reikia turbūt spręsti bendrame kontekste su visa socialine draudimo sistema. Iš tikrųjų galima sutikti su tuo, kad solidarumo principas dabar yra iškraipytas, nes 70 % yra apsidraudę privačiuose fonduose, 30 % nėra apsidraudę. Tai tie 30 % yra labiau solidarūs su visais kitais, nes jie išlaiko savo sąskaita papildomai kitus, kurie draudžiasi kaupiamuoju draudimu. Tai yra problema, ir Valstybės kontrolė tą patį pažymi. O čia kreipčiausi galbūt ir į V. P. Andriukaitį, kuris mėgsta rašyti, jau tapo profesionalus dėl kreipimųsi į Konstitucinį Teismą rašymo. Iš tikrųjų ar nereikėtų panagrinėti šito kaupimo sistemos konstitucingumo, kai iš socialinio draudimo mes paimame, o ne papildomai draudžiamės papildomai kaupimo sistemai. Čia yra klausimas, į kurį mums reikia atsakyti. Bet tą mums reikėtų daryti turbūt visoms partijoms normaliai susėdus, nebūtinai taip strimgalviais, visame kontekste, „Sodros“ reformos kontekste ir atsimenant, kad privačiuose fonduose yra apie 900 tūkst. žmonių, kurie yra apsidraudę.
Taigi tikrai siūlau šitą paketą svarstyti ir apsispręsti dėl tų procentų, Vyriausybė ir komitetas apsisprendė dėl 2 %, ir judėti į priekį. Bet bet kuriuo atveju mes turime labai gerai dabar išdiskutuoti jų ateitį ir tikrai ir fondų negalima palikti „pakabintų“, ir „Sodros“ sistemos palikti kaip dabar negalime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu P. Luomaną.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, čia buvo išsakyta nemažai pastabų. Aš manyčiau, kad mums socialinis solidarumas iš tikrųjų diktuoja vieną sąlygą – mes neturime pamiršti savo „Sodros“ klientų, pavadinkime, ar tai būtų pensininkai, ar kiti socialines išmokas gaunantys, todėl mes turėtume pasirinkti patį minimaliausią variantą. Ir manyčiau, kada yra tokia sudėtinga ekonominė situacija šalyje, kada mums patiems tenka skolintis, įmokos turi būti, nes sistema jau sukurta, minimalios. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, diskusijose dalyvavo visi, kas norėjo. Vėl kviečiu R. J. Dagį.
Dėl 1 straipsnio yra kai kurių Seimo narių pasiūlymų. Gerbiamasis M. Zasčiurinskas. Dėl projekto 1 straipsnio, keičia 4 straipsnio 1 dalį, bet jūsų čia yra du pasiūlymai dėl tos pačios dalies. Tai, gerbiamasis Mečislovai, prašom pristatyti.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, jeigu jūs sutiktumėte mano abu pasiūlymus pateikti balsuoti alternatyviai, tai būtų irgi priimtinas variantas.
PIRMININKĖ. Ne, jūs iš pradžių pristatykite, kaip ir priklauso, išklausome komitetą, o po to jau tada visa procedūra, ir mes tada, natūralu, balsuosime dėl jūsų pasiūlymo.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerai, dėkui. Gerbiamieji kolegos, mūsų laukia sunkus sprendimas. Mes dabar spręsime, kam geriau skirti beveik milijardą litų – ar vaikams, neįgaliesiems, mamytėms, pensininkams, ar atiduoti į privačius kaupimo fondus. Į tuos fondus, kurie čia, kaip jau buvo kalbėta, neturi nei kontrolės, nei atsakomybės, gauna viską dykai ir dar sugeba beveik 200 mln. Lt pasiimti sau, kad galėtų aptarnauti tuos fondus. Iš tiesų tai sunkus sprendimas. Aš manyčiau, kad būtų labai gražu ir moralu, kad dėl šio sprendimo šiame procese atsisakytų dalyvauti tie žmonės, kurie yra šioje salėje ir yra sukūrę kaupimo fondų sistemą. Tai viena. Ir antra, kurie dalyvauja kaupimuose, kaupimo fondų dalyviai. Aš suprantu, kad smagu žiūrėti kaip katinui į lašinius į tuos milijardus pinigų ir galvoti, kaip puiku, kad jie pateks į mano kišenę. Aš siūlyčiau tiems žmonėms pabandyti įveikti šį savo jausmą ir nedalyvauti balsavime.
O aš siūlau padaryti taip, kaip estai padarė jau daugiau kaip prieš metus. Jie realiai įvertino situaciją ir į kaupiamuosius fondus nepervedė nė vieno piniginio vieneto.
PIRMININKĖ. Laikas, kolega, trumpinkite pristatymą!
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Todėl aš siūlau pritarti mano pataisai.
PIRMININKĖ. Kuriai?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Pirmai, jeigu jūs taip sakote.
PIRMININKĖ. Pirmai iš karto ir sakykite, labai konkrečiai, kad nuo liepos 1 d. nulis procentų. Tada ir aišku.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Taip, arba galime balsuoti alternatyviai, arba…
PIRMININKĖ. Ne, ne, ne. Pirmoji pataisa. Prašau komiteto nuomonės.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas nepritarė šiai nuostatai, nes būtent ši pataisa reiškia nieko nepervesti į pensinius fondus. Iš tikrųjų Vyriausybė apsisprendė dėl 2 %. Jeigu mes dabar nieko nepervesime į šiuos fondus, tiesiog tai bus klausimas be jokio sprendimo. Tai gali sukelti ir tam tikras teisines pasekmes, ar mes galime taip paprastai nutraukti vieną draudimo rūšį, kuri pagal mūsų įstatymus yra numatyta kaip sudėtinė socialinio draudimo sistemos dalis. Ir čia nėra jokio intereso ar konflikto, nes visi mes esame socialinio draudimo sistemos sudėtinės dalys. Komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. P. Andriukaitis palaiko pirmąjį M. Zasčiurinsko pasiūlymą.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, palaikau tiek R. Dagio pasiūlymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, ir tą padarysiu, tiek ir M. Zasčiurinsko pasiūlymą. Manau, kad šis mechanizmas konstituciškai ydingas, nors jis kurtas ne šiemet, o kur kas anksčiau, bet, Rimantai, čia išties egzistuoja didelės problemos ir aš manau, kad toks mechanizmas vargu ar konstituciškai pateisinamas. Žinoma, šiandien akivaizdu, kad sunkmetis yra, ir per tą sunkmetį mes galime tikrai įšaldyti lėšų skyrimą privatiems fondams, nes jie egzistuoti šiandien turi iš ankstesnių santaupų. Negalima pasakyti, kad jie neturės lėšų išlaikyti savo aparatui, išlaikyti darbuotojams ir mėginti kaupti lėšas iš to, kokie įnašai jau yra padaryti. Jeigu dvejiems metams arba metams mes apsisprendžiame neskirti, žinodami, kad yra didžiulis sunkmetis ir mums reikia mažinti kitų žmonių socialines garantijas, tai visiškai akivaizdu, kad mes pagal ypatingą padėtį elgtumės teisingai.
Todėl aš remiu šią M.Zasčiurinsko alternatyvą, nežinau, kodėl komitetas ją atmetė, nes tai nereiškia, kad pensiniai fondai staiga lieka visai be lėšų. Ne, jie lieka su tomis lėšomis, kurias jie turi šiandien. Tegul veržiasi diržus, tegul mažina savo atlyginimus, tegul mažina pensinių fondų aptarnavimo kaštus, tegul galvoja, kaip išsisukti, o kai krizė praeis, tada bus galima diskutuoti dėl kompensavimo arba kitų mechanizmų. Kartu būtų galima kreiptis į Konstitucinį Teismą ir išsiaiškinti, ar šis mechanizmas konstituciškai yra teisingas.
PIRMININKĖ. G. Steponavičius prieš pataisą.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo pakeitimas, susijęs su pensijų sistemos reformos įmokų sumažinimo pratęsimu ir palikimu ties 2 %, vertinamas kaip sisteminis šalia kitų su socialinės srities sprendimais susijusių klausimų. Todėl įvertinti kaip būdą balansuoti ar padėti balansuoti „Sodros“ problemas yra neteisinga. Jeigu būtų įsiklausoma į gerbiamojo kolegos M. Zasčiurinsko siūlymą žengti žingsnį nulio link, tai reikštų dar kartą parodyti, kad mes negerbiame darbingiausios ir daugiausia mokesčių į biudžetą sumokančiųjų dalies… iš jų yra mokamos pensijos ir kiti dalykai. Todėl aš manau, kad tai būtų dar vienas itin žalingas ir neatsakingas politikų sprendimas. Siūlau neapeliuoti ir nesižvalgyti į kitų šalių patirtį, nes mes jau pernai padarėme itin skausmingą sprendimą, ir laikyti, kad šie pinigai, kurie žmonių yra asmeniškai uždirbti ir kaupiami asmeninėse kaupiamosiose sąskaitose, yra pensininkų pinigai… atleiskite, tai yra kalbėjimas nesuvokiant, kokiais principais yra organizuojama visa socialinio draudimo sistema. Todėl negriaukime pradėtos pensinės reformos ir nedarykime klaidingų žingsnių atgal. Manau, tai būtų suprasta ir pensinių fondų, kad pratęsimas ir palikimas 2 %, mano supratimu, yra gana skausmingas sprendimas. Kolegos, kategoriškai kviečiu nepritarti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate M. Zasčiurinsko pasiūlymui nuo 2009 m. liepos 1 d. nemokėti į pensinius fondus nė 1 %, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) M. Zasčiurinsko pataisa – nieko nemokėti į pensinius fondus.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 30, prieš – 20, susilaikė 48. Šiai pataisai nepritarta.
Kita M. Zasčiurinsko pataisa, tik gal galite trumpai pasakyti.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Kartu ir R. Baškienės visiškai analogiška pataisa.
PIRMININKĖ. Tai dabar aš prašau jūsų pristatyti. Jeigu mes balsuosime dėl jūsų ir jai bus nepritarta ar pritarta, tada bus pritarta arba nepritarta ir R.Baškienei. Prašom pristatyti.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, suprantu, kad tokiam sprendimui priimti reikia drąsos ir visiškai nesupratau kolegos G.Steponavičiaus kalbos. Aš supratau, kad jis nedalyvauja kaupimo procese ir visiškai nesusipažinęs, kas yra tikrasis kaupimas. Ir jeigu čia kas nors turi iliuzijų, kad jie po kažkiek metų gaus pensiją, kolegos, įsigilinkite į visą šį procesą, ten yra labai gerai sudėliotas verslo planas, bet nesitikėkite, kad jūs gausite pinigų. Taigi mano antrasis pasiūlymas: siūlau kompromisinį sprendimą taip pat, kaip ir valstiečiai siūlo, apsiriboti 1 %. Ir prašau pritarti.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė šiam siūlymui, nes pritarė Vyriausybės siūlymui, kaip kompromisiniam, 2 %.
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis pritaria šiam M. Zasčiurinsko pasiūlymui. Prašom.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Kolegos, visiškai akivaizdu, kad tie 2 % yra konservatorių ir liberalų koalicijos kompromisas. Man visiškai akivaizdu, ką kolega G. Steponavičius ir kiti motyvuoja. Aišku, jų motyvai nieko bendra neturi nei su dirbančiais, nei su solidarumu, nei su kuo, visa tai iš buratino nuotykių knygos ir tą reikia labai aiškiai pasakyti. Visiškai aišku, kad jeigu Vyriausybė šiandien galvoja apie „Sodros“ biudžeto padėtį, apie subalansavimą, apie tai, ką reikia dabar daryti, apie tai, iš kur ir kaip reikia paimti lėšų socialinėms programoms, tai, kolegos, koalicijoje turite susitarti dėl tokio kompromiso, kuris atitiktų didelės daugumos socialiai sunkiai gyvenančių žmonių reikalus. Jeigu nenorite suprasti, kad galima metus laiko nieko neskirti, nes fondai gali sumažinti sau atlyginimus, sumažinti išlaidų kaštus, sumažinti daugelį dalykų, susiveržti diržus… Panagrinėkite jų atlyginimų skalę, tų, kurie dirba fonduose, ir pasakykite jiems tą patį, ką mes sakome viešojo sektoriaus darbuotojams ir tiems samdomiesiems, kurie dirba privačiame sektoriuje. Tai 1 % vėlgi yra visiškai logiškai motyvuotas esant šiai sudėtingai ekonominei situacijai. Jeigu jūs norite daryti tik koalicinį kompromisą su liberalais, suprantama, kad tie 2 % yra sutarti, bet jeigu norite daryti kompromisą su Lietuvos visuomene ir socialinį kompromisą, tai pasisakykite už 1 %.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš pasiūlymą – E. Masiulis.
E. MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš tik noriu priminti, kad gerbiamoji V. Blinkevičiūtė buvo pagrindinė šios reformos ir pertvarkos autorė ir skleidėja. Mes palaikėme tuos sprendimus, kurie buvo padaryti dar 2001 m. Aš manau, kad Lietuva tikrai žengia gana modernų, pažangų ir drąsų žingsnį kalbant apie socialinės apsaugos sistemos ilgalaikį pertvarkymą ir dabar, esant laikiniems finansiniams sutrikimams, tikrai nereikėtų deginti viso vežimo, kuriame mes esame.
Kita vertus, kai Lietuvos Respublikos Prezidentė kalba ne apie kokius nors laikinus sprendimus, o apie ilgalaikius pasiūlymus, kaip ateityje reikėtų organizuoti Lietuvoje socialinės apsaugos sistemą, turimas omeny ne tik pensinio amžiaus ilginimo klausimas, bet lygiai taip pat svarbiai šioje sistemoje dalyvauja ir palaipsnis žmonių perėjimas prie privačių pensijų kaupimo. Todėl, kolegos, įvertinant tai, kad privačių įmokų į privačius pensinius fondus sumažinimas nuo 5,5 % iki 2 % jau davė apie pusę milijardo litų sutaupymą einamosioms „Sodros“ išlaidoms, manau, kad tolesnis jos žlugdymas tikrai nereiškia jokio kompromiso. Kompromisas, kolegos, jau yra padarytas ir todėl kviečiu ne pritarti pasiūlymui dėl 1 %, o likti prie 2 %.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojam. Kas pritariate M. Zasčiurinsko pataisai nuo 2009 m. liepos 1 d. į pensijų fondus pervesti 1 %, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 47, prieš – 15, susilaikė 41. Pataisai nepritarta. Repliką po balsavimo – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tiktai norėčiau atkreipti dėmesį, kad iš esmės mes štai šiame etape svarstome tik vieną klausimą, t. y. pratęsti tai, kas veikia dabar. Ar galima tai, kas veikia dabar, pakeisti, ar galima tai sieti su antruoju „Sodros“ sistemos reformos etapu – tai tą galime svarstyti susirinkę rudenį kur kas ramiau, taip sakant, na, ne taip karštai, nes šiandien mes svarstome tik vieną klausimą: ar kitais metais lieka 6,5 %, ar paliekame tiek, kiek yra dabar. Jeigu sugalvosime rudeniop ką nors geresnio ir protingesnio, galėsime svarstyti ir kitus dalykus. Bet ne dabar per šitą įkarštį.
PIRMININKĖ. J. Veselka – replika po balsavimo.
J. VESELKA (TTF). Nesuprantu, kieno čia Vyriausybė – ar čia yra Lietuvos Vyriausybė, ar užsienio fondų Vyriausybė. Kai 220 mln. atimti iš šiandieninių žmonių, klauso Laisvosios rinkos instituto, kuris sako, kad čia ne pensininkų uždirbti pinigai. O Laisvosios rinkos institutas nesupranta, kad tai yra santykinė susitarimo sistema. Visi vyresni žmonės sukuria intelektualiai kultūrinį turtą, materialinį turtą. Galėjome padaryti kaip nuomą ir būtumėte mokėję dvigubai daugiau už to turto nuomą, ir pensijos būtų dvigubai didesnės. Dabar sėdi, smegenis plauna, kad čia ne pensininkų uždirbti pinigai. O kokį turtą paveldėjote? Nuo ko prasidėjo dabartinis gyvenimas? Nuo jaunuolių sukurto turto?
Todėl, gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Dagy, kai atimti iš savų, tai jums niekas netrukdo, viską galima daryti. Kai iš pensijų fondų, kuriuos… aš šimtu procentų kartoju: praganys jie tuos pensijų fondus, nes pažiūrėkit, kas vyksta tarptautinėse finansų rinkose, kaip kovojama dėl regioninių valiutų įtvirtinimo. Nematote nieko. Atimti iš savų galite. Iš svetimų, kurie veltui gauna, valstybės institucijos dirba jiems… Pasakykit, ar Konstituciją tai atitinka, kad valstybė dirbtų privačioms institucijoms? Ir jūs tada nieko padaryti negalite. Gėda už tokią Vyriausybę.
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis. Replika.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš norėčiau repliką A. Kubiliui. Jeigu mes išties galvojame nacionaliniu būdu ieškoti paieškų dėl „Sodros“ reformos, tai šitas komponentas be galo svarbus. Negalima jo dabar štai trims mėnesiams pratęsti. Juo labiau kada dabar galėjome tai padaryti. Juk čia pat jūs vėl siūlote paketą dėl socialinių išmokų mažinimo, čia pat. Tai kaip mes galim dabar žvilgtelti į Lietuvos visuomenės padėtį? Aš nekalbu apie tuos žmones, kurie šiandien darbo neteko, ir nei pensijų, nei nieko, absoliučiai sunki padėtis. Užuot dabar galvoję, kaip tą milijardą sutaupyti, „Sodrai“ išlaikyti, tai mes, žinot, sakom taip, A. Kubilius sako: rudenį apie tai pašnekėsim. Šnekėkim šiandien, ne rudenį.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, Lietuvos interesai ir apskritai žmogaus moralė, valstybės moralė reikalavo, kad šitas sprendimas – milijardas litų – nebūtų paimti iš pensininkų. Juk iš „Sodros“ pinigų finansuojami pensininkai, motinos, neįgalieji, todėl aš galvoju, kad tas sprendimas yra klaidingas ir, ieškodamas kompromiso, siūlau pritarti kai kurioms kitoms pataisoms, kurias pateikė jūsų pačių kolegos. Gal tai padės jums suprasti, kad laimingas pensininkas reikalauja ir dėmesio iš valstybės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Toliau yra R. Baškienės, A. Zuokienės, A. Bauros, K. Ramelio. Toks pat kaip M. Zasčiurinsko, mes jau priėmėme šitą sprendimą. Toliau – G. Songailos. Prašau, Gintarai, pristatyti.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Gerbiamasis Seime, iš tikrųjų einant iš tos aklavietės, į kurią patekome, ir konstitucinės aklavietės, ir brendant iš krizės, mano pasiūlymas yra susijęs su tuo, kad tiems asmenims, kurie iš tikrųjų nori kaupti tuos fondus, būtų palikta tokia galimybė, bet tokiu atveju jie turėtų mokėti 2 % didesnį tarifą. Jeigu jie nori 5,5, gali 5,5. Tai būtų perėjimas vėliau prie tokio savanoriško kaupimo.
Yra tokia pataisa, aš nesutinku su komiteto nuomone, kad tai prieštarauja kokiems nors įstatymams, nes „Sodros“ rodiklius 2011 metams mes nustatysim naujus, jeigu vėliau reikės dar kitų įstatymų pataisų, irgi galėsim jas priimti, bet iš tikrųjų jokiems dabar galiojantiems principams neprieštarauja, ir, svarbiausia, išlaiko sistemą, išlaiko galimybę, išlaiko tęstinumą paties kaupimo, nepažeidžia Konstitucijos ir jokių lūkesčių. O kad žmonės sakys, kad kaip čia dabar man padidinote tarifą, tai atsakymas paprastas: na, nebenori – nekaupk, bet jeigu nori kaupti, tai kaupk lygiomis sąlygomis su visais kitais, kad nebūtų daroma nuostolio dabartiniams pensininkams ir motinoms.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas svarstė šitą pataisą ir noriu atkreipti dėmesį, kad čia iš tikrųjų yra esminė pataisa, nes siūlomas visiškai kitoks mechanizmas, kad kaupiamieji fondai būtų kompensuojami ne iš socialinio draudimo tarifo, kaip šiuo metu, o papildomai draudžiantis pinigais šalia to socialinio draudimo mokesčio. Gali būti ir tokia sistema, manau, jinai verta diskusijų, jeigu kalbėtume apie visą socialinio draudimo sistemos reformą. Bet iš tikrųjų šiuo metu tai būtų esminė pataisa. Todėl komitetas nesiūlo dabar jos priimti, nes tai keičia pačią dabartinės galiojančios sistemos prigimtį. O komitetas tikrai prie šitos diskusijos sugrįš.
PIRMININKĖ. M. Zasčiurinskas, pritariantis pataisai.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš išties pritariu šiai pataisai. Aš suprantu, kad Valstybės kontrolės išvados, ten specialistai dirbo, parengė puikią medžiagą ir visiems pateikė, jums yra nepriimtinos. Supratau, kad ir tie argumentai, kurie išsakyti šioje salėje, ir kolega J. Veselka, ir kiti, kurie kalbėjo ir pateikė atitinkamus siūlymus dėl nulinio tarifo arba dėl 1 %, taip pat netiko. Taigi šis kolegos G. Songailos parengtas ir pateiktas sprendimas yra kompromisinis ir jis jau šiandien gali spręsti tas problemas, apie kurias kalbėjo šios kaupiamosios sistemos entuziastai, kurie taip entuziastingai gynė savo privatų interesą. Taigi, jeigu jūs norite, jūs mokėkite, tikėkite, kad jūs gausite iš tų fondų kada nors, o tas kada nors, patikėkite, labai greitai ateina, gausite padidintas pensijas ir būsite laimingi ateityje.
Aš siūlau pritarti kolegos G. Songailos pasiūlymui ir vieningai balsuoti tiek pozicijai, tiek opozicijai. Tai bus tikrai vieningas sprendimas, pagerinantis socialinę apsaugą Lietuvoje. Ačiū.
PIRMININKĖ. E. Masiulis – prieš.
E. MASIULIS (LSF). Na, gerbiamieji kolegos, pirmiausia aš noriu atkreipti dėmesį dėl svarstymo eigos. Ką tik Seimas balsavo ir apsisprendė, kad 2 % privalomo pervedimo iš socialinio draudimo lėšų į privačius pensijų fondus lieka. Tai aš manyčiau, kad po tokio apsisprendimo tokios pataisos išvis nebereikėtų svarstyti, nes ką tik Seimas savo valią išreiškė.
Kitas dalykas, man tada kyla klausimas, kiek iš tikrųjų yra logikos tokios pataisos, kad jeigu nori dalyvauti papildomame pensiniame draudime, mokėk 2 % didesnį „Sodros“ mokestį ir tu tada galėsi daryti. Tai ne Seimui, atsiprašant, reguliuoti. Žmogus gali iš savo atlyginimo ir 10 % padėti į savo asmeninę kaupiamąją sąskaitą ir kaupti. Kodėl jūs šiuo pasiūlymu norite dar nustatyti, kad žmogus galėtų kaupti tik 2 %? Mano galva, visiškai neturi logikos ši pataisa, siūlau nepritarti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate G. Songailos pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 25, prieš – 8, susilaikė 69. Pataisai nepritarta.
Toliau yra J. Veselkos pataisa, bet ji susijusi su jau balsuota M. Zasčiurinsko pataisa – nulinis tarifas. Taigi jau nereikia balsuoti.
M. Zasčiurinsko pasiūlymas dėl 2 straipsnio. Prašau, Mečislovai, pristatyti.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėl dalyvavimo, taip, Pirmininke?
PIRMININKĖ. „Seimo narys, turintis privatų interesą…“
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Taip. Gerbiamieji kolegos…
PIRMININKĖ. Plačiau išaiškinkite, kas čia gali turėti tų interesų, visi pensininkai?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš dėl tų niuansų jau kelis kartus čia kalbėjau, dabar pasakysiu konkrečiau. Kadangi valstybinio socialinio draudimo sistema yra grindžiama bendruoju solidarumo dėl ateities principu, tai ten yra visų pensininkų, ateities pensininkų, privati nuosavybė. Dabar gi kaupiamieji fondai sukūrė tokią sistemą, kad paėmus bendrus pinigus kaupiamųjų fondų dalyviai praturtėja kitų sąskaita. Tai mano pataisos esmė yra tokia: įvertinau Politikų etikos kodeksą, įvertinau kitus dokumentus, kurie reglamentuoja mūsų, Seimo narių, veiklą, ir įregistravau pataisą, kuri yra vienprasmė: visi tie asmenys, kurie šiandien dalyvauja kaupiamuosiuose fonduose ir yra šioje salėje ir kurie tikisi ir tiesiogiai gauna piniginės naudos iš bendrų „Sodros“, tai yra visų pensininkų, pinigų, neturi dalyvauti priimant šiuos sprendimus, kurie skirti jų pačių, tai yra kaupiamųjų fondų, biudžetui didinti. Aš manau, toks pasiūlymas yra laiku ir moralus, ir ateityje tai užkirs kelią tuos klausimus nagrinėti, pavyzdžiui, Etikos ar VTEK’o komisijose. Prašau palaikyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė yra nepritarti šiam siūlymui. Aš noriu, kad kolegos įsiklausytų, kas yra siūloma. Siūloma išbraukti frazė: „Lietuvos Respublikos Vyriausybė, konstatavus valstybėje susidariusią ypatingos situacijos pabaigą, Lietuvos Respublikos Seimui pateikia siūlymus dėl kaupiamosios pensijų įmokos tarifo didinimo.“ Ta išbraukiama ir rašoma vietoj tos: „Seimo narys, turintis privatų interesą, privalo nusišalinti nuo tolesnio klausimo svarstymo ir balsavimo.“ Pataisa tikrai ne vietoje ir ne dėl šio įstatymo, nieko bendra neturi su šiuo įstatymu.
Kitas dalykas. Privataus intereso čia apskritai negali būti, nes tai yra visuotinė socialinė draudimo sistema, kurioje mes visi dalyvaujame priverstinai, tik pasirenkame vienokią ar kitokią kaupimo ar solidarumo funkciją. Visi mokam mokesčius ir priverstinai dalyvaujam, todėl yra visuotinė.
Kitas dalykas, jau pabaigoje nuo savęs pasakysiu – interesas balsuoti mano asmeniškai yra neigiamas, nes mano dalyvavimas kaupiamuosiuose fonduose man yra tik praradimai, o ne laimėjimai. Siūlau nepritarti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, nėra norinčių kalbėti, todėl siūlau balsuoti. Kas pritariate M. Zasčiurinsko pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 19, prieš – 20, susilaikė 59. Pataisai nepritarta. Dėkoju pranešėjui.
Dabar dar repliką po balsavimo – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, atkreipkite dėmesį, kaip atvirai kalbėjo kolega R. J. Dagys. Ar visi atkreipėte? Jis pasakė, kad iš kaupiamųjų fondų jis nieko negauna ir negaus. Tai žmogus, komiteto pirmininkas, kuris pirmą kartą pasakė tiesą. Prisiminkime tuos sprendimus, kurie buvo priimti prieš tai. Mes ir kalbėjome apie tai, kad nepervedinėtume tų milijardų pinigų į kaupiamuosius fondus, o kolega R. J. Dagys šį kartą patvirtino, kad visos mūsų kalbos buvo teisingos. Ačiū, Rimantai.
PIRMININKĖ. Dabar po svarstymo 1 – už ir 1 – prieš. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Už ką čia kalbėti?
PIRMININKĖ. Už visą įstatymą po svarstymo.
A. SYSAS (LSDPF). Ai, dėl viso įstatymo. Gerbiamieji kolegos, kalbėdamas svarstymo metu aš išsakiau savo poziciją, kodėl šiuo metu reikia rimtai pažiūrėti į pensijų fondus, jų veiklą, pinigėlius, kuriuos jie ima už paslaugas. Taip, kaip rašė ir Valstybės kontrolė, už viską „Sodrai“ turi būti sumokama. Šiuo atveju „Sodra“ surenka pinigus, perveda juos, o pensiniai fondai už tai nieko nemoka. Šitas siūlymas, kuris leidžia mažesnę naštą „Sodrai“, laikinai yra būtinas. Todėl šiuo atveju aš raginu kolegas pritarti įstatymo projektui, kuriuo į pensinius fondus laikinai ribosime arba pervesime 2 % dėl pensinio antrosios pakopos draudimo.
PIRMININKĖ. A. Šedžiaus nematau. Taigi prieš – A. Melianas.
A. MELIANAS (LCSF). Ačiū. Iš tikrųjų daug čia buvo įvairių komentarų. Man atrodo, daugelis vis dėlto nesusipažino su pensijų reformos sistema. Aš pasisakau prieš dėl to, kad tie pinigai, kuriuos dabar norima paskolinti „Sodrai“, yra ne pensinių fondų pinigai. Gerbiamieji kolegos, tai yra visų Lietuvos piliečių asmeninėse sąskaitose esantys pinigai. Tai jų neatsiklausus mes norime paimti, juos nusavinti ir atiduoti „Sodrai“. Aš manau, tai nėra korektiškas veiksmas, todėl pasisakau prieš.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas po svarstymo pritariate Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 77, prieš – 12, susilaikė 10. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIP-2236(2) pritarta.
Siūlau priimti ypatingos skubos tvarka, tai yra birželio 30 d. Ar pritariate tokiai skubai? Balsuojame. Kas už tai, kad būtų ypatinga skuba ir priėmimas birželio 30 d., balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 72, prieš – 14, susilaikė 14. Taigi pritarta ypatingai skubai. Priėmimas bus birželio 30 d. Replika po balsavimo G. Songaila.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Gerbiamasis Seime, šiandien buvo galimybė iš tikrųjų priimti sprendimą dėl biudžeto subalansavimo. Iš tikrųjų buvo galimybė 500 mln. Lt sumažinti tą deficitą. Daugelis mūsų frakcijos narių turbūt susilaikė tikėdami komiteto pirmininko pažadu, kad rudenį bus grįžta prie sistemos. Tai noriu išreikšti tikėjimą ir pasitikėjimą, kad tikrai tai bus padaryta ir bendromis jėgomis bandysime padėti tas problemas spręsti.
PIRMININKĖ. A. Sysas – replika po balsavimo.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, čia kolega sako, kad jeigu pensijų antra pakopa, tai ten jūsų asmeninė sąskaita. Gerbiamieji, „Sodros“ sistemoje mes kiekvienas turime asmeninę sąskaitą. Jeigu mes ten pervedame mažiau pinigų, į tą asmeninę sąskaitą, tai „Sodros“ pensija mažėja. Mes turime tai žinoti. Jeigu dalį pinigų atiduodame į antrą pakopą, vadinasi, iš ten paimam. Kol kas skaičiavimai rodo, kad tie, kas išėjo ir dalyvavo dviejose sistemose, vadinasi, pralošė. Nes pagal „Sodros“ įstatymo dabartinę galiojančią formulę pensija, mano asmeninė, būtų didesnė „Sodros“ negu „Sodros“ pensija ir tai, ko aš galiu tikėtis iš pensijų antros pakopos. Nereikia blefuoti, kad ten asmeninės, o čia ne asmeninės. Visur yra asmeninės. Tik yra skaičiavimo metodika kita.
16.44 val.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dirbame toliau. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 21, 25, 33, 56, 57 ir 67 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2237(2). R. J. Dagys tribūnoje. Svarstymas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą, kuris susijęs su mūsų būsimąja „Sodros“ ateitimi, kuris susijęs su 2005 m. mūsų Vyriausybės konvergencijos programoje įrašytu įsipareigojimu didinti pensinį amžių ir 2007 m. Vyriausybės nutarimu, kuriuo patvirtinami ketinimai. Vyriausybės projektui, kuris įgyvendino šiuos siekius, komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 4.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje norinčių dalyvauti yra labai daug. Pirmiausia frakcijos vardu J. Razma. 7 minutės.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pirmiausia aš akcentuosiu, kad balsavimą dėl šio projekto galima skelbti kaip tam tikrą Socialdemokratų frakcijos sąžiningumo testą. Kodėl aš tai sakau? Užsiminė jau pranešėjas ir aš dar kartą priminsiu, kad dar gana gerais 2007 m., kai „Sodra“ turėjo 1 mlrd. perviršį rezerve, kai jokių krizių niekas dar čia nejautėm, tuometinei socialdemokratų Vyriausybei užteko išminties žvelgti vis dėlto vieną kitą dešimtmetį į priekį ir konvergencijos programoje numatyti pensinio amžiaus ilginimą. Beje, mes siūlome šiandien teikiamu įstatymu lygiai tą patį, kas buvo parašyta to meto programoje, t. y. nuo 2012 m., tai du ar keturi mėnesiai atitinkamai vyrams ir moterims, ta pati pabaiga. Mes šiandien iš esmės tiktai pateikiam socialdemokratų Vyriausybės patvirtintos konvergencijos programos įgyvendinimą. Todėl aš sakau, kad tai yra testas ponui G. Kirkilui ir jo kolegoms, kaip jie šiandien balsuos.
Mūsų frakcija balsuos už ir būtent dėl to, kad mes atsakingai galvojame ne tik apie šią dieną, nes 2012 m. tai yra ne šiandien. Taip sakant, jeigu dabartinė koalicija labai norėtų kažkaip populistiškai išgyventi iki kadencijos pabaigos, tai, matyt, tą galėtų padaryti palikdama tuos sprendimus galbūt kitom koalicijom, bet mes to nedarom, nes turime reikiamą atsakomybės suvokimą, ir, žinoma, kartu mes pasiunčiam signalus tarptautinėm finansų rinkom rodydami, kad esame nusiteikę atsakingai ir tuo, manau, šiek tiek pagerinam savo skolinimosi perspektyvą, sudarom galimybę mūsų finansų ministrei ir kitiems pareigūnams ką nors konkretaus pasakyti tiems, kurie sprendžia, kaip ir kokiom sąlygom mums skolinti dar reikiamus nemažus pinigus.
Gerbiamieji kolegos, visa Europos Sąjunga, visos šalys eina labai panašiu keliu, kaip ir jums siūlomas įstatymo projektas. Kai kurios jau turi šiandien pasiekusios tuos 65 metus. Aš žinau, be abejo, tuos ginčus, kad yra ilgesnė gyvenimo trukmė, be abejo, tas taip, tik nenorėčiau, kad čia pasipiltų populistinės kalbos, kad beveik po to amžiaus žmonės ir nebegyvena, kiek yra vidutinė gyvenimo trukmė. Tada siūlau sąžiningai paskelbti tuos skaičius, kiek vis dėlto yra pensijų gavėjų ir kaip keičiasi jų santykis su įmokų mokėtojais, kokios yra perspektyvos ir paskaičiuotos tendencijos, o jomis grindžiant ir yra siūlomi šie projektai.
Be abejo, sunkmečiu, aš suprantu, kad populizmo dirvos yra dar paplatėjusios, ir aš nesitikiu, kad kitos opozicinės frakcijos parems šį mūsų logišką teikiamą įstatymų paketą, bet, kaip minėjau, bus labai įdomu klausyti socialdemokratų kalbų ir stebėti jų balsavimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Šedžius. Savo vardu 5 minutės.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tiesų tenka tik apgailestauti, kad Konservatorių frakcijos seniūnas išėjęs neišsakė nė vieno argumento, kodėl reikėtų priimti šį įstatymo projektą, tik kaltino ankstesnę Vyriausybę, teisinosi geresniais skolinimosi reitingais ir tiesiog akcentavo, kad visa atsakomybė tektų tai Vyriausybei, kuri būtų suformuota 2012 m., po naujų Seimo rinkimų, ir džiaugiasi, kad jų Vyriausybei tokios atsakomybės ir sprendimų naštos neteks priimti. Tačiau labiausiai stebina socialinės apsaugos ir darbo ministro kalba. Aš turiu šeštadienio, birželio 19 d., posėdžio stenogramą, ministras aiškiai pasakė, kad 2012 m. būtų sutaupyta nuo 5 iki 10 mln. Lt, 2013 m. – per 10 mln. Lt, tačiau laipsniškai kiekvienais metais ne tik „Sodros“ biudžeto lėšų būtų sutaupoma, bet ir užtikrinama galimybė mokėti didesnes pensijas išeinantiems į pensijas vėlesniu laikotarpiu. Gerbiamieji Seimo nariai, visi skaičiuoti mokate. Maždaug milijonas pensininkų, jeigu 10 mln. per metus sutaupom, tai paskaičiuokim, kiek per metus 10 mln. padalinus kiekvienam pensininkui tektų daugiau pensijos. Labai ryškus padidėjimas, tikrai, čia buvo pats stipriausias argumentas, pasakytas ministro.
Taigi iš esmės ne čia reikia taupyti. Jau ne kartą esu sakęs, kad taupyti reikia ten, kur yra aiškiausiai švaistomos lėšos. O lėšos aiškiausiai yra švaistomos ministrų priemokoms prie atlyginimų. Gavome atsakymus iš ministerijų, po 50 % išmokama. Tai reikėtų suskaičiuoti, sudėti tuos skaičius ir būtų tikrai daugiau nei 10 mln. Lt. Ministerijos darbuotojams, gerbiamoji ministre, nors praeitą šeštadienį per pateikimą ministras sakė nespėjęs išanalizuoti lentelių, tai dabar turbūt jis gerai įsigilino, mato, kokios yra priemokos. Beje, šį pirmadienį gavau dar atsakymą, ir už balandžio mėnesį yra išmokėtos priemokos prie atlyginimų ministerijų darbuotojams.
Gerbiamieji konservatoriai, jūs pirmiausia susitvarkykite, neerzinkite žmonių, panaikinkite priemokas ministerijų darbuotojams ir tada nereikės skriausti pensininkų, nereikės skriausti socialinių grupių. O 10 mln. Lt padalinus milijonui pensininkų, tikrai didelio džiaugsmo pensininkams nebūtų. Todėl kiekvienu atveju priimant įstatymą reikia labai aiškiai pasverti pasekmes, pažiūrėti, kokį tai duos ekonominį efektą, ypač socialiniais klausimais kalbant, ir tik tada priimti labai atsakingus sprendimus.
Todėl, kolegos, taupydamas visų mūsų brangų laiką siūlau spręsti, apsispręsti ir balsuoti teisingai.
PIRMININKĖ. Kviečiu E. Jonylą irgi savo vardu. 5 minutės.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš pirmo žvilgsnio, be abejo, įstatymo tikslas tikrai neblogas – suteikti žmogui galimybę ilgiau dirbti, kartu sprendžiant ir „Sodros“ problemas, kaip daroma didelėje dalyje Europos šalių. Tačiau kodėl mes vis dėlto turime šokti pagal Europos dūdelę?
Šiandien valdantieji pasakė, kad reikia Europai, tarptautinėms finansų rinkoms duoti žinią, bet kokia žinia tai bus mūsų žmonėms, lyg ir nesvarbu būtų. Aš manau, kad mes atstovaujame Lietuvos žmonėms ir tikriausiai svarbu. Sako, apie amžių nekalbėkite. Kaip nekalbėsi, jeigu per paskutinius 40 metų vyro amžiaus trukmė sutrumpėjo 3 metais? 20-mečiai jaunuoliai gali tikėtis gyventi dar 46,3 metų, merginos 57,9 metus. Tai rodo, kad dauguma gyventojų, ypač vyrų, iki pensijos jau bus prastos sveikatos. Žemesnių gyventojų sluoksnių situacija dar blogesnė. Trumpiausia vyrų gyvenimo trukmė kaime.
Jeigu pažvelgsime, kiek šios priemonės leis užkamšyti „Sodros“ biudžeto skyles, tai niekiniai skaičiai. 2012 m., kaip rašoma aiškinamajame rašte, būtų sutaupyta 4,9 mln. Lt, 2013 m. – 9,8 mln. Lt. Kitais žodžiais tariant, vienais metais už tą sumą būtų galima suremontuoti vieną rezidenciją, 2013 m. dvi. O Lietuvos rinkos instituto duomenimis, 2009 m. šešėlinė ekonomika sudarė net 24 % bendrojo produkto. Taigi šešėlyje sukasi apie 30 mlrd. Lt. Štai kur pagrindinis problemų sprendimo šaltinis. Bet, kaip sakė Prezidentė, su kontrabanda kova tik popierinė, einama pačiu elementariausiu keliu, lendama į pačių neturtingiausių žmonių kišenes. Ekonomistų duomenimis, 2008 m. ekonomikos lygį pasieksime tik 2017 m., todėl pensinio amžiaus ilginimas neigiamai atsilieps ir jaunimo padėčiai darbo rinkoje, o su kokiomis problemomis susidurs vyresnio amžiaus žmonės, atleisti iš darbo?
Remiantis „Swedbanko“ instituto pastabomis, galima teigti, kad daugelyje Europos šalių pensijos mokamos nuo 65 m., bet tai dar nereiškia, kad galime laisvai su jais lygintis, nes darbuotojų pajamos, pensijos lygis, galiausiai sveikatos apsauga kol kas stipriai skiriasi. Priėmus šį įstatymą šalyje 65 metų į pensiją išeis po 16, 17 metų. Tad laiko dar yra, tačiau būtina kartu su šiuo įstatymu numatyti lankstesnes pasitraukimo iš darbo rinkos anksčiau laiko galimybes, kad būtų sudaryta galimybė pensinį amžių diferencijuoti pagal profesijas, įvertinti šio sprendimo tikrąjį ekonominį efektą, bet ne menamą. O kur priemonės, padedančios mažinti žmonių emigraciją? Apie tai nekalbama. O turėtų būti ilgalaikių reformų sistema. Pensinio amžiaus ilginimas – tai tik viena iš šios sistemos sudedamųjų dalių.
Kol kas viskas vyksta kaip Krylovo pasakėčioje. Todėl už šį įstatymą balsuoti negalėsiu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu B. Vėsaitę diskutuoti.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, svarstome ypač jautrų ir svarbų klausimą Lietuvos žmonėms.
Konservatorių frakcijos seniūnas sakė, kad socdemai buvo įsipareigoję. Bet jūs pažiūrėkite, situacija pasikeitė. Ir kodėl mes sprendžiame, kad pensinį amžių reikia pradėti ilginti nuo 2012 metų? Kyla klausimas, ar iš tikrųjų tuo metu krizė jau bus pasibaigusi? Jūs pažiūrėkite, kas nuspręsta G8, G20 vadovų susitikime. Pažiūrėkite, kokia situacija Jungtinėse Amerikos Valstijose, Europoje. Ir iš tikrųjų nėra jokių ženklų, kad 2012 m. krizė baigsis. Daugelis priešpensinio amžiaus bedarbių laukia išsvajotų pensijų ir su siaubu žiūri į Seimą dėl galimo nuosprendžio, kad jiems bus pratęsta bado dieta.
Kodėl pasirinktas būtent 65, o ne 63 metų pensinis amžius? Kyla klausimas. Mes gi turime ir savo lietuviškų ypatumų, mes turime vieną iš trumpiausių gyvenimo amžių Europos Sąjungoje. Yra dar ir kitas rodiklis, apie kurį niekas nekalba, – tai tikėtina sveiko gyvenimo trukmė. Lietuvoje vyrų ji yra 51,2 metai, moterų 54,3 metai. Įsiklausykite atidžiai. Danijoje vyrų sveiko gyvenimo trukmė 68,4 metų, o moterų 68,2. Todėl kyla klausimas: kodėl mes turime lygiuotis į Europą? Kaip mūsų leisgyviai žmonės galės konkuruoti darbo rinkoje su sveikais ir su jaunimu?
Aš klausiu konservatorių Vyriausybės, ar sukurtas mechanizmas ir programos priešpensinio amžiaus bedarbiams, ar apskaičiuota, kiek priešpensiniams bedarbiams teks mokėti bedarbio pašalpų ir ar iš tikrųjų šita reforma apsimoka? Todėl turiu daug priekaištų Vyriausybei, kuri neatliko namų darbų, nes teikiant socialinio draudimo pertvarkos pasiūlymus nėra numatyta jokių programų ir skaičiavimų dėl vyresnių darbo rinkos dalyvių.
Dabar dėl moterų pensinio amžiaus. Iš tikrųjų nesutinku, kad moterų pensinis amžius būtų dvigubai greičiau didinamas nei vyrų. Ir galiu pasakyti tris argumentus kodėl. Jūs pažiūrėkite, ar kada nors Vyriausybė įvertino sunkesnę moterų dalią, nes jos dar namų ūkyje atlieka faktiškai 90 % darbų, o auklėjant vaikus beveik 100 %, ir derina darbą darbo rinkoje. Jūs pažiūrėkite, koks yra skirtumas. Vienas dalykas Seimo nariui būti pensijoje ir dirbti, o kitas dalykas slaugei ar siuvėjai, kurios faktiškai jau neturi fizinių jėgų dirbti tą darbą. Slaugytojos darbas. Ar 65 metų ji galės vartyti ligonį, pakelti jį, apsukti? Iš tikrųjų neįvertinami šitie pokyčiai. O mokytojų profesija? Kolegė V. Baltraitienė yra pateikusi dėl pensinio amžiaus sutrumpinimo mokytojams, nes tikrai sukakę 65 metų amžiaus tie mokytojai bus jau nepakaltinami.
Yra įvairios profesijos, turi būti įvairios programos siūlomos. O dabar ateiti su tiesmuku siūlymu – tikrai tokiam siūlymui nebūtų galima pritarti.
Gerbiamieji kolegos, jeigu mes nesutvarkysime emigracinių procesų, netgi jeigu pensinį amžių padidinsime iki 90 metų, „Sodros“ problemų neišspręsime be imigracijos. Tuo aš šventai tikiu. Ir tikrai šiandien, nepaisant to, kad pensinį amžių teks didinti, už tokį projektą negaliu balsuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu diskutuoti M. Zasčiurinską. Toliau posėdžiui pirmininkaus A. Kašėta.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Taigi, gerbiamieji kolegos, atsigręžkime į žmogų. Atsigręžėme per kreivą veidrodį ir patys netikime tuo, ką matome. Apgailestauju, žinoma… Labai daug… daugumos žmonių čia yra. Apgailestauju, kad šio klausimo nesvarstė Sveikatos reikalų komitetas. Iš esmės mes dabar svarstome klausimą, nuo kada turi teisę gauti socialinio draudimo pinigus žmogus, visą gyvenimą dirbęs ir sąžiningai mokėjęs mokesčius į socialinio draudimo sistemą, ir tai, nuo kada šioje konkrečioje socialinėje ekonominėje situacijoje, kokioje šiandien yra mūsų šalis.
Lietuvos Respublikos Konstitucija laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas. Seimui tenka moralinė pareiga nustatyti tokį senatvės ir pensijų amžių, ir pensijų dydį, kad tai leistų piliečiams, dirbusiems ir mokėjusiems mokesčius valstybei, turėti ramią ir finansiškai aprūpintą senatvę bei galimybę realiai šiuo užtarnautu poilsiu pasinaudoti. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą vidutinis statistinis lietuvis vyras, atsižvelgiant į statistinę tikėtiną jo gyvenimo trukmę – 66,3 metų, valstybinę socialinio draudimo pensiją gaus dar 3,8 metus. Atkreipkime dėmesį, kad aiškinamajame rašte nurodoma: Vokietija, Norvegija, tai pavyzdžiai, šviesuliai, į ką orientuojasi įstatymo teikėjai. Ten šie skaičiai atitinkamai siekia 10 ir 11 metų. Atkreiptinas dėmesys, kad faktinė pensijų gavimo trukmė Lietuvoje yra viena trumpiausių Europoje, o pensijos vienos mažiausių Europoje.
Ignoruojant Konstitucinio Teismo sprendimus pensijos toliau mažinamos, priėmus tą laikinąjį įstatymą. Tokiame kontekste dar siūloma atimti 2,5–5 metus iš jų ištarnauto poilsio. Moraliniu požiūriu tai yra nusikalstama. Priėmus tokį įstatymą, vidutinis statistinis lietuvis vyras galės tikėtis gauti pensiją tik 1,3 metus. Statistiškai pensijos nesulauks beveik 50 % visų vyrų Lietuvoje. Nors ir tikėtina, kad, priėmus šį siūlymą, valstybė „sutaupys“ senjorų mirties sąskaita.
Atkreiptinas dėmesys į keletą kitų momentų. Kaip veiks tas amžius kaupiamuosius fondus? Kaupiamieji fondai tiems žmonėms, kurie priims šį įstatymą, tikriausiai galės pastatyti paminklą, nes, pratęsus senatvės pensijos amžių, proporcingai didės jų gaunamos pajamos. Užuot pradėję gauti išmokas sulaukę pensinio amžiaus, jie privalės ir toliau kaupti ir toliau mokėti pensijų fondams administravimo ir kitokius mokesčius. Atkreiptinas dėmesys į dar vieną aspektą. Tai yra į gyvybės draudimą. Senatvės amžiaus ilginimas labai finansiškai pasitarnaus ir gyvybės draudimo įmonėms, nes neturės jokios pasirinkimo teisės, vėliau gaus išmokas ir privalės toliau mokėti draudimo įmonėms.
Taigi visas šis pasiūlymas yra labai naudingas verslo struktūroms ir visiškai nenaudingas Lietuvos žmonėms. Todėl siūlau susimąstyti, neskubėti, gerai išdiskutuoti, išanalizuoti esamą padėtį ir priimti šį susitarimą dėl pensinio amžiaus bendru visų partijų susitarimu, o toks laužimas iš jėgos neatneš nieko doro ir nieko gero. Ačiū.
PIRMININKAS (A. KAŠĖTA, LSF). Kviečiu V. Mazuronį.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, bičiuliai, iš tikrųjų to įstatymo esminis klausimas, ten yra ir kitų pakeitimų, bet esminis neabejotinai yra pensinio amžiaus ilginimas. Ir kai kalbama apie pensinio amžiaus ilginimą taip, kaip siūloma tame įstatyme, aš galiu pasakyti, mes galime pavartoti tik tris žodžius: ne, ne ir dar kartą ne.
Pirmiausia „ne“ todėl, kad dabar daryti, mielieji, dabar tai daryti yra ne laikas. Jūs pažiūrėkite – mes dabar turime krizės periodą. Dabar žmonės jau taip yra kiekvieną dieną dusinami, varginami ir panašiai. Mes juos dar gąsdiname, mes jiems dar sakome, kad jums, dirbantiems, dar pratęsime pensinį amžių, kai tuo metu šiandien tas pratęsimas neduos jokios naudos nei „Sodrai“, nei niekam kitam. Kaip pasakė J. Razma, mes visa tai darome vien tam, kad parodytume kažkam, sėdinčiam užsienyje, kad neva mes kažkur judame, kaip Štutgarto koncentracijos stovykloje, trepsime kojomis vien tam, kad galbūt apgausime ir mums duos kokias nors paskolas. Tai yra tikrai ne laiku todėl, kad mes šiandien turime 324 tūkst. bedarbių ir 2012 metais mes jų tikrai turėsime. Dabar pratęsdami tą amžių iš esmės, mes jaunimą stumiame iš savo valstybės, nes realiai amžių pratęsiame, o kur žmonėms dirbti neturime. Tai palaukite, kam reikia daryti tokius žingsnius? Aš jau nekalbu apie tai, kad šiandien įsidarbinti brandaus amžiaus Lietuvoje yra didžiulė problema. Jūs pažiūrėkite, žmonėms virš 50 metų faktiškai nebeįmanoma įsidarbinti. Tai ką mes darome, apie ką mes kalbame? Neparuošę visos tos sistemos, ne laiku mes darome visus tuos žingsnius.
Antras „ne“ todėl, kad to amžiaus ilginimui yra, pasakykime tiesiai šviesiai, mūsų valstybėje šiandien nepasiruošta. Iš tiesų yra valstybių, kur yra ilgesnis pensinis amžius, bet yra lanksti viską apimanti sistema, leidžianti žmogui pasirinkti vienokį ar kitokį, ar trečiokį sprendimą garbingai ir naudingai jam. Jeigu jis gali, jis dirba ilgiau, jeigu jis negali, jis pasirenka kažkokį kitokį variantą. Pas mus to nėra! Arba yra labai primityvaus lygio. Mes tikrai esame nepasirengę. Galų gale, kolegos, kiek mes kalbame – juk nėra aiškios ir kompleksinės „Sodros“ pertvarkymo sistemos. Vieną dieną ministras iššoka, sako, siūlau septynis žingsnius, iš kurių po to, pasirodo, du žingsnius jis žengia atgal. Kitą dieną jis iššoka su pensinio amžiaus pailginimu. O kas iš viso imant? Ką mes darysime su tuo ir ar tie visi dalykai spręs mūsų „Sodros“ klausimus kompleksiškai? Juk viso to nėra. Tai kodėl mes nepasiruošę puolame būtinai atimti paskutinį šiaudą iš skęstančio? Dar visus tuos žmones stumiame į tą dalyką.
Ir trečias „ne“. Kolegos, dabar priimti įstatymą dėl pensinio amžiaus ilginimo yra ir negarbinga, ir nepadoru brandaus amžiaus piliečių atžvilgiu mūsų valstybei. Kada lyginama su Europos Sąjungos tam tikrais skaičiais, tai yra niekas kitas kaip spekuliacija, nes lyginamas ir dedamas ant svarstyklių grynai mechaniškai tik amžius, o ne lyginama visa aplinka, visa struktūra, visos galimybės. Iš tikrųjų, kolegos, mes, priimdami šitą įstatymą, jeigu jam pritarsime, einame link to, kad žmogus iš darbo vietų, iš konvejerio bus stumiamas tiesiai į kapines. Tada jūs man pasakykite: kam Lietuvos piliečiams visą gyvenimą mokėti mokesčius „Sodrai“, jeigu realiai moki, moki, moki ir numiršti. Jūs pažiūrėkite, šiandien Lietuvoje mokslas – mokamas, sveikatos apsauga jau yra mokama. Dabar galų gale pensijas pradėsime mokėti tik numirus. Tai ką mes darome, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai? Tokiu atveju priimkite kardinalų sprendimą. Naikinkite pensijas iš viso, padidinkite pašalpas laidojimo metu, kurias sumažinote, ir išspręsite visus klausimus. Numirė, sumokėjote dvigubą pašalpą, pažiūrėkite, kokia bus ekonomija, ir išspręsite du žingsnius. Mielieji kolegos, kviečiu visus, kurie…
PIRMININKAS. Laikas!
V. MAZURONIS (TTF). …turite šiek tiek sąžinės, kai balsuosime už ar prieš, tris kartus nuspausti mygtuką „prieš“ ir mygtuką „ne“.
PIRMININKAS. Laikas!
V. MAZURONIS (TTF). Baigiu. O tie kolegos, kurie pritarsite tam, neužmirškite sugrįžę pažiūrėti į savo tėvų akis, neužmirškite pažiūrėti į kaimynų ir visų Lietuvos brandaus amžiaus žmonių akis, jeigu sugebėsite tą padaryti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašau laikytis Statute numatyto laiko. A. Kubilius – repliką. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš išgirdau agitaciją tris kartus paspausti mygtuką, tai veda prie apkaltos, kaip pamenate, kai kuriems Seimo nariams. Aš raginu nekviesti pažeisti Konstitucijos. Antras dalykas. Noriu, kad nebūtų skleidžiama visiška netiesa. Tai, ką dabar svarstome, visiškai nesusiję su dabartiniais garbingo amžiaus žmonėmis pensininkais. Tai, ką svarstome dabar, susiję kaip tik su tokiais žmonėmis, kaip Valentinas, kuris tik todėl, kad šiek tiek didės pensinis amžius, turės galimybę gauti didesnę pensiją negu to nedarytume. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Labai trumpai, gerbiamasis kolega.
V. MAZURONIS (TTF). Jeigu mano apkalta padės apginti žmones nuo pensinio amžiaus, pradėkite rytoj, skelbkite man apkaltą, pone Kubiliau. Brandus amžius tai yra tie žmonės, kurie dar gaus pensiją. Niekas nekalba ne apie pensininkus, ir neklaidinkite Lietuvos žmonių su tais savo nuolatiniais kartojimais.
PIRMININKAS. E. Klumbys. Prašom.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų krikščionys demokratai turbūt imasi vieno iš nekrikščioniškiausių ir nedemokratiškiausių žingsnių – pailginti pensinį amžių Lietuvoje. Čia jau buvo minėta, aš pasikartosiu, kad dabar vidutinis lietuvio būsimo gyvenimo amžius yra 71 metai. Ką tai reiškia? Kad šiandieną gimęs naujagimis išgyvens 71 metus. Dabar siūloma pensinį amžių padaryti 65 metus. Mes čia kalbame apie tuos, kurie gaus tą pensiją sulaukę 65 metų. Tai tų žmonių bus, viena vertus, labai nedaug, kita vertus, tą pensiją jie gaus gana trumpą laiką. Aš noriu jums paminėti Prancūziją, kuri dabar svarsto galimybę pailginti pensinį amžių iki 62 metų, o Prancūzijoje vidutinis būsimas gyvenimo amžius šiandien yra 80 metų. Skirtumas akivaizdus.
Noriu paminėti dar vieną aspektą. Šiandien mes susiduriame su didžiule problema. Apie tai kalbame, laužome galvas, tai yra migracija. Kodėl jauni žmonės išvažiuoja? Jie išvažiuoja todėl, kad čia nėra darbo vietų. O mes dabar šiuo sprendimu dar labiau užkertame kelius jiems gauti darbą Lietuvoje. Dar daugiau žmonių netekę jokių vilčių išvažiuos iš Lietuvos. Jeigu mes norime mūsų, jeigu taip pasakytume, šešėlinę „Sodrą“ perkelti į užsienį ir tikėtis, kad išvažiavę emigrantai čia atsiųs pinigų ir iš to vargšai lietuviai Lietuvoje gyvens, manau, tai yra labai klaidingas kelias.
Prisiminkime, kaip dabar atleistam žmogui, turinčiam šiandien 50 ar 55 metus, susirasti darbą? Iš esmės tai yra beviltiška, nes vien tik pamatę ieškantį darbą žmogų, o kitais atvejais pažiūrėję į pasą ir pamatę, kiek jam metų, darbdaviai iš karto atsisako bet kokių minčių priimti šiuos žmones į darbą. Jeigu mes ir toliau bandysime daryti tokius eksperimentus (čia kol kas dar buvo nenusisekę, ačiū Dievui), kaip atleisti iš darbo be jokio įspėjimo, šie dalykai dar labiau tuos žmones ves į neviltį, į skurdą. Ką daro dabar tie 55, 57 metų sulaukę žmonės, kurie neturi darbo? Tai yra baisi tų žmonių egzistencija. Vieni dar gauna bedarbio pašalpą, o kiti seniai prarado viltį susirasti bet kokį minimalų darbą. Jeigu konservatoriai pučia burbulus, kad pas mus gyvenimas pagerės, gerbiamieji, skaitykite knygutes ir žiūrėkite, kokios yra pasaulio prognozės. Mūsų laukia dar sunkesni laikai negu dabar ir mes toliau eisime į krizę. Ne tik Lietuva – pasaulis. Taigi aš esu kategoriškai prieš tokį įstatymo projektą, nes jis yra labai žalingas mūsų valstybei.
PIRMININKAS. J. Veselka. Nėra. (Balsas salėje: „Yra, yra!“) Prašom, gerbiamasis Juliau.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, klausantis kalbų matyti, kaip lengva Lietuvoje būti elitiniu politiku. Nereikia analizės, nereikia mąstymo proceso, užtenka pasiimti kelis lozungus – „Laisva rinka“, „Laisvę demokratijai“, „Europos Sąjunga“, žiūrėkite, ir visi sprendimai priimti. Jeigu pradedi žiūrėti į procesus, tai čia nereikia elito, čia populistai… Elitiniai politikai vadovaujasi lozungais. Pažiūrėk, Europos Sąjungoje 65 metai, ko jūs norite? Ir čia bus 65. Tu esi valstybininkas. Palaukim, pažiūrėkime, kas čia darosi? Tai štai kas darosi. Pavyzdžiui, Danijoje 1991 m. vyrų būsimo gyvenimo trukmė buvo 72,2 metų. 2007 m. jau buvo 76,2 m. Vadinasi, per tą laikotarpį pailgėjo ketveriais metais. Italijoje per tą patį laiką pailgėjo 6,5 metais, Austrijoje padidėjo 5 metais (kalbu apie vyrų), Kinijoje padidėjo 3 metais per tą patį laikotarpį.
Ir štai kaip atrodo mūsų laisva, demokratinė Lietuva. Jeigu 1989 m. vyrų būsimo gyvenimo trukmė buvo 65 metai, tai 2007 m. – 64, 65 metai. Vadinasi, per 18 metų laikotarpį esame vienintelė Europos Sąjungoje valstybė, kurioje vyrų gyvenimo trukmė sutrumpėjo dvejais metais. Nepriklausoma, laisva, demokratinė valstybė, turinti rinkos ekonomiką, įstojusi į NATO ir dar visokius po NATO. Vyrų amžius sutrumpėjo. Pasakykite, kodėl, atsakykite, kodėl taip įvyko? Moterų taip pat sutrumpėjo, tik mažiau. Sakykite, kodėl taip įvyko, ar kas nors analizavote? Aš iš tikrųjų palaikyčiau pensinio amžiaus pailginimą, nes yra žmonių, kurie nori ilgiau dirbti, kad nebūtų tos prievartos išvarant iš darbo, jeigu matyčiau planą, kad tas gyvenimo amžius iš tikrųjų ilgės, visą priemonių planą. O dabar kas? Na, ir pasikarkit, vyresnio amžiaus, kuo greičiau išnyksit, tuo mums, jaunimui, geriau bus. Ar tai yra valstybinė politika? Ir, svarbiausia, Kinijoje, kurioje komunistinis režimas, pažeidžiamos žmogaus laisvės, teisės, o gyvenimo trukmė auga, artėja prie Vakarų pasaulio. Tai kodėl pas mus taip yra?
Priminsime dar. Valstybė neturi pinigų švietimui, valstybė neturi pinigų sveikatos apsaugai, valstybė neturi pinigų sportui, valstybė neturi mokiniams įvairiems būreliams, paskatinti būrelių steigimąsi. Už viską turi mokėti pilietis. Pinigų niekam nėra. Ir efektyvi ekonomika, ir laisvoji rinka. Kur pinigai dingsta? Atsakykite, valdantieji, kur pinigai dingsta? Kodėl mūsų valstybė nebegali nieko, kas susiję su žmogaus gyvenimu, finansuoti? Jeigu priverčia vaikus… kur vaikų pagrindinis užsiėmimas? Šalia kavinių, įvairiuose vakarėliuose, šalia alkoholio parduotuvių. Visur kitur valstybė niekuo negali padėti šeimoms. Tai kodėl mes neanalizuojame tų problemų, kurios labai sunkios, labai sudėtingos, ir tik po to žiūrime, kaip gali žmogų… O viską suverčiame eiliniam žmogui.
O jeigu dar pasižiūrėsime, kiek sunaudojome Europos Sąjungos pinigų, kiek pelno lengvatų pritaikėme, o kur ekonomikos konkurencingumas? Čia pati finansų ministrė sakė, visas Lietuvos ekonomikos konkurencingumas remiasi pigia darbo jėga, kuria rėmėsi 1990 metais. Tai kur dingo pinigai? Kodėl valdantieji negalvoja, kodėl Lietuvoje taip atsitiko? Bandykime surasti.
O visi, kurie analizuoja, sako, jie populistai, jie čia nori įtikti žmonėms. Aš dar kartą sakau: taip, Lietuvoje šiandien populistai analitikai, kurie galvoja ir valstybės… bet valstybės problemas galima spręsti sprendžiant žmogaus problemas. Iš tikrųjų, jeigu sukursime programą, kaip tas sveikatingumas didinamas, kad žmogus nesijaustų išmestas už gyvenimo borto ir vienas atvejis – savižudybė, ko Lietuvoje daug, tada galėsime pritarti, nes iš tikrųjų be paties žmogaus suinteresuotumo gyventi sveiką gyvenimo būdą ir rūpintis savimi jokia valstybė negali pati išspręsti problemų. Bet tai reikia daryti žmogiškai, o ne pagal partinius lozungus.
Todėl aš, irgi pritardamas pačiam principui, taip, kaip siūloma, negaliu pritarti.
PIRMININKAS. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš, aišku, galbūt naiviai tikiuosi, kad mums dar vis dėlto galimybė bus, pavyktų kalbėti iš esmės, ką mes norime padaryti ir kaip sutvarkyti šitą sritį. Socialinio draudimo reforma apskritai yra ne vienų metų reikalas ir reikia didelio sutarimo tuo klausimu. Kol kas klausant kolegų, na, neviltis ima. Na, nėra čia tos auditorijos, kuriai mes čia turėtume kalbėti. Jeigu mes nieko nedarysime ir paliksime kaip yra, skaičiavimai yra, aš ministru būdamas esu išdalinęs ir opozicijai, po artimiausių 10–12 metų pensijos sumažės trečdaliu, jos bus mažesnės trečdaliu. Tai ar mes norime sumažinti pensijas trečdaliu? Ir ką tada mums žmonės sakys? Padėkos už tokį sprendimą ir sakys: kur jūs buvote anksčiau, kad nieko nesiėmėte, ką galima daryti?
Beje, socialinio draudimo biudžetas yra toks didelis, kad kokiais nors daliniais sprendimais vargu ar ką nors padarysi. Jeigu mes nemokėtume, iš principo nuspręstume nemokėti valstybės tarnautojams atlyginimų iš viso, tai mes galėtume tris mėnesius išmokėti pensijas. Tai ką mes dabar sprendžiame? Šaltiniai yra tik keli.
Pagrindinis šaltinis – gimstamumas. Deja, iš čia esančių aš žinau tiktai gal vieną ar du žmones, kurie turi 4 ar 5 vaikus. Nes kaip tik tokio gimstamumo reikia, kad galima būtų nieko nedaryti. Tai rodo skaičiavimai. Mes nesame pavyzdys sprendžiant socialinio draudimo problemas, visi čia esantys. Tai apie ką mes tada kalbame? Tada reikia ieškoti kitų šaltinių.
Kiti šaltiniai – arba įmokas didinti, ką prieš pusę metų pats siūliau, ir, deja, opozicija nepalaikė įmokų didinimo norint subalansuoti biudžetą. Kitas dalykas – amžiaus ilginimas siekiant pakeisti dirbančiųjų ir pensininkų santykį. Na, emigracija ir nedarbas turėtų, tikimės, išsispręsti, (…) galima kaip laikiną bėdą, sakykim, „Sodros“ turimą, bet ilgalaike prasme amžiaus ilginimas esant tokiai demografinei situacijai yra neišvengiamas. Ir tą teisingai 2005 m. konstatavo mūsų Vyriausybė, vadovaujama socialdemokratų. 2007 m. dar kartą Vyriausybės nutarimu tą patvirtino, nes nėra kito kelio.
Klausimas – kokiu greičiu, kaip tą padaryti, čia yra apie ką diskutuoti. Bet tai neišvengiama. Jeigu mes dabar šito nedarysime ir, kaip kai kurie kolegos siūlo, po 20 metų pradėsime, tai tiesiai šviesiai sakykime, kad tuos 20 metų norint išgyventi reikia didinti „Sodros“ įmokas, kitaip pensijas turėsime mažinti, nes pradžioje vieno milijardo pasiskolinimas, kai reikės mokėti pensijas, virs 5–6 mlrd. skolos. Skolomis neuždengsime. Vadinasi, sprendimus turime priiminėti dabar.
Todėl aš tikrai manau, kad mes turime judėti ta linkme ir pritarti ilgalaikėms reformoms, kurias neišvengiamai turėsime daryti.
Dabar, kai kalbame apie amžių, na, nemaišykime vidutinės gyvenimo trukmės su laukiama gyvenimo trukme, nes vidutinė trukmė, ypač vyrų, nulemia ir įvairių… vyrai dažniau iškeliauja į aną pasaulį nenatūralia mirtimi. Taigi jų amžius dėl to labai smarkiai sutrumpėja. Tai būtų sudėtingas argumentas, kad mes negalėtume ilginti amžiaus. Juo labiau ilginame 2,5 metų.
Pabaigoje noriu pasakyti, kad mes kalbame ne apie dabartinius pensininkus. Dabartinių pensininkų tas neliečia. Mes kalbame apie mūsų ateitį. Tikrai niekas nenorės grįžti į valstybę, kai žinos, kad jo gyvenimas jo valstybėje jam suteiks elgetiškas pensijas. Kokį norą jis turės gyventi čia senatvėje, jeigu žinos, kad jo pensija bus 20 % nuo vidutinio atlyginimo? Jeigu mes taip norime, tai nedarykime nieko.
PIRMININKAS. Kviečiu J. Oleką.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ypač kolegos krikščionys demokratai, man šiandien kalbėti šiek tiek sunku, ypač pasiklausius kolegos R. J. Dagio. Jeigu socialinės apsaugos ir darbo ministras tik tiek supranta, kaip galima išmokėti pensijas – tik didinant pensinį amžių, tik mažinant pensijas, tai daugiau kaip liūdesio nieko negali būti.
Gerbiamieji kolegos, pagrindinis dalykas, kas užtikrintų žmonėms pensijų mokėjimą, yra darbo vietų sukūrimas. „Sodroje“ pinigų atsiranda ne palijus ar kažkam dosnia ranka pabėrus. „Sodroje“ atsiranda pinigai, surinkti iš dirbančių žmonių. Taigi nereiktų nei pensinio amžiaus didinimo, nei socialinių išmokų karpymo, jeigu vietoj dabartinio beveik 15 % nedarbo lygio jis būtų tų laikų, kai socialdemokratai valdė – jis buvo pasiekęs 4,5 %. Mielieji, tai naujos darbo vietos, tai sumažintos išmokos bedarbiams arba nereikėjimas jų mokėti ir pilnesnis „Sodros“ aruodas, kuris leidžia išmokėti ir motinoms, ir vaikams, ir pensininkams. Gerai apmokamas darbas čia, tėvynėje, yra pagrindinis sugrįžimo į tėvynę garantas, o ne tai, kad grįžęs į tėvynę suras dar keletą metų atitolusį nuo jo pensinį amžių. Mielieji kolegos, svarstymų apie pensinio amžiaus ilginimą būta, bet tai buvo tada, kada faktiškai buvo išnykęs nedarbas, kada surasti darbuotoją čia, Lietuvoje, buvo didžiulė problema. Tuo metu mes galėjome apie tai kalbėti. Šiandien, kai trūksta darbuotojų, kai tie, kurie neteko darbo, palieka tėvynę, mums dar toliau ilginti pensinį amžių iš tikrųjų yra ne laikas.
Kolegos minėjo labai argumentuotai, deja, kolegos krikščionys demokratai neklausė, dėl Europos gyventojų trukmės ir pensinio amžiaus laiko. Diskutuokime, apsispręskite, bet šiuo atveju mes einame visiškai priešinga kryptimi. Jeigu Prancūzijoje išėjus į pensiją lieka apie 18 % gyvenimo laiko žmonėms, lyginant su pensinio amžiaus data, tai šiuo metu Lietuvoje pagal dabar galiojančią tvarką – maždaug apie 11 %, o pagal jūsų siūlomą schemą liktų tik 7 %. Turbūt mirusiajam nereikės mokėti pensijų, bet trukmė, tarpas solidaus, brandaus gyvenimo žmogaus, atidirbusio tėvynei apie 40 metų, kiek jam lieka, iš tikrųjų trumpėja nepagrįstai.
Gerbiamieji kolegos, dar vienas siūlymas didinti skirtingais tempais vyrų ir moterų pensinį amžių. Manau, tai taip pat yra diskriminacija pagal lygį. Jeigu mes norime, jeigu jūs norite ilginti amžių, tai bent jau ilginkime vienodu tempu. Šiek tiek užtruks, kol moterys vyrus pasivys, bet tai tikrai nėra tas dalykas, kad reikėtų tą tempą didinti.
Gerbiamieji, aš dar kartą kreipiuosi į jus, aiškiai sakau, jeigu jūsų toks planas, kad jūs mokate tik po dešimt metų trečdaliu sumažinti pensiją, tai palikite tuos postus, kuriuos užimate be reikalo. Ateis kiti žmonės ir dirbs taip, kad po dešimt metų žmonės gaus trečdaliu didesnę pensiją. Taip jau yra buvę. Aš norėčiau, kad ši tendencija dar kartą pasikartotų. Man atrodo, nuo to būtų laimingesni Lietuvos žmonės. Ačiū.
PIRMININKAS. Paskutinis kalbės K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, klausiausi čia tų šnekų. Lyg ir verkiama dėl to, kad gal bus pailgintas pensinis amžius, tai čia kažkas nukentės, viena vertus. Kita vertus, šnekos, kad jeigu mes neilginsime pensinio amžiaus, tai čia „Sodrai“ nebus pinigų, tada apskritai pensijų nemokėsim. Na, šiek tiek kartu pasimokykime ekonomikos. Mes esame Europos Sąjungos nariai, mes esame vienoje konkurencinėje erdvėje. A. Kubilius irgi yra toje konkurencinėje erdvėje. Taigi visas valstybės turtas susidaro, mano galva, iš keturių dalykų – žemės, kapitalo, darbo jėgos ir žinių. Dabar man pasakykite. Žemę mes jau ten kažkaip atskyrėme, kam valdiška, kam privati. Na, ačiū Dievui, dar niekam svetimam neatidavėm, bet praeis kiek laiko, kiek čia liko, 1 metai, 2 metai, ir supirks užsieniečiai. Savo kapitalą baigiame išvaikyti, svetimą įleidome. Šioje vietoje labai aiškiai pralošėme dėl konkurencijos. Dėl žinių, ko gero, irgi šiandien niekas negali pasakyti, net esant visoms toms garbingoms reformoms aukštojo mokslo, dabar švietimo reforma laukia, kad mes būsime labai konkurencingi savo žiniomis Europos Sąjungoje.
Ką mes darome dabar su darbo jėga? Jūs man pasakykite, kodėl darbininkas, kuris gimė Lietuvoje ir galbūt įsigijo tam tikrą specialybę, turėtų Lietuvoje ir dirbti, jeigu Prancūzijoje jis į pensiją gali išeiti anksčiau, gauti didesnę pensiją ir atlyginimą per visą gyvenimą didesnį? Kodėl jis čia turėtų dirbti, kodėl jis turėtų dirbti ne Švedijoje, ne galų gale kur nors Vokietijoje ar dar kur nors? Kas jį laiko? Šiandien dar laiko mūsų tautinis susipratimas, laiko pripratimas gyventi Lietuvoje ir iš dalies, sakyčiau, kalbų nemokėjimas. Kas tą žmogų laikys po 10, 15, 20 metų, jeigu jis, išvykęs į kitą šalį, gali uždirbti daugiau, anksčiau išeiti į pensiją ir geriau gyventi? Tai ilgindami pensinį amžių mes padarome, aš manyčiau, savo darbo rinkai blogą paslaugą, nes darbo jėga, konkuruodama kitose valstybėse, išvažiuos kitur dirbti. Kas dirbs čia ir kas uždirbs dar tas pensijas tiems pensininkams, kurie bus likę? Štai apie tai reikia labai gerai pagalvoti ir paanalizuoti, ir ne numatant 2, 3 ar 5, ar 10 metų į priekį, bet 20 ir 25 metams į priekį.
Aš manau, kad šiandien taip iš akies, neapsvarsčius, tik turint šios dienos situaciją omeny priimti sprendimą, kad mes didiname pensinį amžių štai tokiu būdu, na, yra paprasčiausia avantiūra, dar vienas Lietuvos konkurencinių pranašumų, šiuo atveju jau darbo jėgos pranašumų, mažinimas. Tokiu būdu mes dar kartą sakome: prancūzai protingesni už mus, jie dirba ne 40 darbo valandų per savaitę, bet 35 val., atlyginimus gauna 2,5 karto didesnius ir į pensiją išeina 62 metų dabar, o mes dirbsime 40 val., į pensiją išeisime 65 metų ir atlyginimus gausime 2,5 karto mažesnius. Štai ir visas skirtumas. Jūs tada patys savęs paklauskite, kodėl mūsų vaikai išvažiuoja mokytis į užsienio universitetus ir kodėl mūsų darbuotojai važiuoja dirbti geriau į anglijas, švedijas ir kitur. Šiuos dalykus reikia labai aiškiai suprasti.
Manyčiau, visos kitos šnekos apie „Sodros“ trūkumus, apie kitus reikalus yra tuščias reikalas, nes darbo vietų kūrimas kur kas daugiau papildys „Sodros“ biudžetą negu pensinio amžiaus ilginimas jo tuštinimo metu. Todėl siūlau gerai pagalvoti prieš priimant tokį sprendimą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, visi, norintieji kalbėti, išsakė savo nuomones. Dabar pataisų svarstymas. Siūlyčiau pirmiausia apsispręsti dėl Seimo nario S. Stomos pataisų. Nematau pataisų autoriaus salėje. Prašyčiau komiteto pirmininką R. J. Dagį trumpai apibūdinti pataisos esmę.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Atsiprašau, dėl S. Stomos ar dėl R. Baškienės pagal eilę?..
PIRMININKAS. Taip, pirmiausia dėl Seimo nario S. Stomos.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). S. Stomos pataisa dėl 2, 3, 4, 5, 6, 7 straipsnių, taip? Komitetas apsvarstė šią pataisą ir nepritarė jai, nes įstatyme turi būti numatyta tiksli data, nuo kurios bus keičiamas teisinis reguliavimas. Dėl to, kad neapibrėžta reformos pradžia, kaip sena… neturėtų ir negali būti teisinės sąvokos. Tos teisinės ekonominės sąlygos ir rodikliai gali lemti mūsų sprendimus, kokią datą pasirinkti, bet negali būti įrašyti į įstatymą, nes tai yra tikrai nepriimtina įstatymų leidybai ir neturėtų jokios prasmės, nes ekonomika gali šokinėti labai smarkiai, o įstatymai turi eiti savo ruožtu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nėra užsirašiusiųjų nei už, nei prieš. Gal mes galime bendru sutarimu pritarti komiteto išvadai? Komitetas nepritarė parsiūlymui. (Balsai salėje) Galime. Dėkoju.
Gerbiamasis pirmininke, aš taip suprantu, kad čia yra ir daugiau straipsnių, dėl kurių taikomas tas pats siūlymas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Atsiprašau, dėl 8 straipsnio yra Seimo narių R. Baškienės, A. Zuokienės pataisa.
PIRMININKAS. Tai čia jau atskira, kita. Taigi pereiname prie Seimo narių R. Baškienės ir A. Zuokienės pataisos. Prašau pateikti. R. Baškienė pateiks pataisą. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų buvo daug išsakyta argumentų diskusijoje, aš manau, į juos iš esmės verta atkreipti dėmesį. Norime išsakyti abejonę ir mes, kad ekonominio sunkmečio laikotarpiu pradėti ilginti pensinį amžių yra gana neatsakinga. Ir net sakome, kad mūsų toks siūlymas yra populizmas. Jeigu kalbėjote su žmonėmis, aš manau, kad kalbėjote, jų nuomonė, taip pat ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos nuomonė yra nepritarti tokiam siūlymui pradėti ilginti nuo 2012 m. sausio 1 d. Iškeltos abejonės, kad iš tikrųjų priešpensinio amžius žmonėms tuo laikotarpiu sunku susirasti darbą. Tik 29 % 60–65 metų asmenų turi darbo santykius. Todėl iš tikrųjų, kol nebus sukurtas efektyvus mechanizmas, kaip būtų galima pasirūpinti darbo neturinčiais žmonėmis, ypač priešpensinio amžiaus, tas pensinis amžius neturėtų būti ilginamas. Kad būtų pasirengta sistemiškai, siūlome pensinį amžių pradėti ilginti ne anksčiau kaip nuo 2014 m. ir pasiekti 65 m. ribą taip pat, kaip numatyta projekte nustatant pensinį amžių, kad jis būtų ilginamas nuo 2014 m. ir baigiamas 2026 m. Prisidėtų ganėtinai nedaug, bet turime atsakingai pagalvoti ir pasverti, ką gi mes sutaupytume. Aiškinamajame rašte teigiama, kad 2012 m. – 4,9 %, 2013 m. – 9,8 mln. Lt ir ką tik mes atsisakėme 1 % kaupiamiesiems fondams, kur būtų daug didesnis sutaupymas, todėl iš tikrųjų prašome įsigilinti į situaciją ir atkreipti dėmesį į žmonių psichologinę nuotaiką ir dabar sunkmečio sąlygomis nepradėti ilginti pensinio amžiaus, o ilginimą pradėti nuo 2014 m. Toks būtų mūsų siūlymas, prašome pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašau, komiteto nuomonė.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė šiam pasiūlymui ir argumentai būtų tokie: yra įsipareigojimai, kuriuos socialdemokratų Vyriausybė konvergencijos programoje yra įrašiusi 2005 m. ir Vyriausybės nutarimu 2007 m. juos yra patvirtinusi, kad mes turime pradėti pensinį amžių ilginti nuo 2012 m. Dėl jo tempo nėra įsipareigojimų, bet pradžia yra aiškiai įrašyta, ir tai yra vienas iš argumentų.
Kitas argumentas yra lėšos, kurios žiūrint į ilgą laiką yra labai svarbus dalykas, nes čia ne aritmetinė progresija, čia geometrinė progresija. Kuo mes vėliau pradedame ilginti, tai žiūrint į tų žmonių, kurie išeina į pensiją, pinigų poreikis ir sutaupymas vyksta geometrine progresija. Pirmais metais penki, paskui plius dešimt, plius penkiolika prie to, kas jau yra, plius dvidešimt penki, taip auga į viršų. Taigi kuo vėliau pradėsime, tuo reikės didesnių paskui kompensavimo mechanizmų iš socialinio draudimo biudžeto. Taigi tie argumentai lėmė, kad nepritarta 2014 m. datai.
PIRMININKAS. Pasisakyti už pataisą norėtų B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, remiantis ekonomine logika, netgi jeigu, optimistiškiausiais paskaičiavimais, 2012 m. krizė bus pasibaigus, kuo aš nuoširdžiai netikiu, tai nedarbas vis tiek dar bus išlikęs didžiulis. Todėl kolegių siūlymas pradėti nuo 2014 m. yra logiškas ir laiku. Todėl siūlau pritarti jam.
PIRMININKAS. Prieš – D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kaip ir komitete diskutuojant dėl vienokio ar kitokio pasirinkimo, dalį ir komiteto pirmininkas, kaip pranešėjas, argumentų išsakė. Kolegė R. Baškienė siūlo 65 metų amžių pasiekti tais pačiais 2026 m., tačiau pradedant nuo 2014 m. Taip, kaip yra siūloma, ministerijos skaičiavimais, tuomet moterims reikėtų kasmet didinti po penkis mėnesius, o ne po keturis kaip dabar, jeigu pradėtume nuo 2012 m., vyrams vėlgi kasmetinis didinimas bent jau paskutinius penkerius metus turėtų būti ne po du, o po tris mėnesius. Taigi iš tikrųjų pasirinkimo galimybė, ar didesniu tempu vėliau pradėjus, ar pradėti nuo 2012 m. ir tą tempą tolygiau ir per ilgesnį laikotarpį išdėstyti. Yra pasirinkimo galimybė.
O dėl argumentacijos apie krizės ar sunkmečio poveikį čia daug buvo kalbėta šiandien apie sutaupymo efektą pirmaisiais metais nuo ilginimo pradžios, antraisiais. Tikslas yra ilgalaikė perspektyva – būsimų pensininkų pensijos. Taigi nevisiškai sąžininga yra manipuliuoti tais skaičiais, kuriuos yra pateikę projekto iniciatoriai, koks sutaupymas pirmaisiais ar antraisiais metais nuo pradžios amžiaus ilginimo. Taigi pasisakau prieš teikiamą pataisą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojam. Kas pritariate Seimo narių R. Baškienės ir A. Zuokienės pataisai, kuriai nepritarė komitetas?
Balsavo 101 Seimo narys: už – 41, prieš – 4, susilaikė 56. Taigi pataisai nėra pritarta. Tai ir visos pataisos, kurias mes turėjome apsvarstyti. Dėkoju komiteto pirmininkui.
Gerbiamieji kolegos, dėl viso projekto po svarstymo K. Daukšys užsirašė už. Nėra. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš raginu pritarti šiam projektui. Visi suprantame, kad jis iš tiesų yra lemtas ir šiandieninės situacijos, ir ilgalaikės perspektyvos. Išties manau, kad neverta mums nematyti realybės, kurią matė ir socialdemokratų Vyriausybė 2005 m., kurią mato daugelis tarptautinių ekspertų, kurią mato ir mūsų kaimynai estai, kurie jau priėmė panašų sprendimą, ir kaimynai latviai, kurie panašius sprendimus svarsto. O realybė yra tokia, kad jeigu mes nieko nedarytume ir dabar neišdrįstume priimti tokio sprendimo, tai po penkiolikos metų išeisiantys į pensiją gautų maždaug 30 % mažesnę pensiją. Taigi sprendimas, kurį mes šiandien darome, yra skirtas tiktai tam, kad ne tik rūpintumės tais, kurie dabar yra pensininkai ir kurių šis sprendimas neliečia, bet kad galėtume pasirūpinti ir būsimaisiais pensininkais. Kad jie galėtų gauti santykinai didesnę pensiją, mes šiandien turime daryti šį sprendimą. Nežiūrėkim vien tiktai į šiandieną. Jauskime atsakomybę ir už ateitį, ir už perspektyvą. Todėl raginu priimti šį sprendimą.
PIRMININKAS. A. Šedžius – prieš.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų, gerbiamasis premjere, pažiūrėkime į realybę kitomis akimis. Jeigu jūs nieko nedarytumėte, tai būtų iš tiesų daug geriau Lietuvai, Lietuvos žmonėms ir būsimiems pensininkams. Jeigu pažiūrėsime kitomis akimis į realybę, tai pamatysime, kad ekonominis efektas bus toks, kad pirmais metais pensininkams prie pensijos prisidės maždaug po 50 centų kiekvienam kas mėnesį, 2013 m. maždaug iki lito ir taip toliau, po kelis centus kas mėnesį didės, toks buvo pasakytas socialinės apsaugos ir darbo ministro motyvas. Tačiau paskaičiavus visiškai neliks pinigų, kurie papildytų „Sodros“ biudžetą. Tai iš tiesų ar tikrai tie pinigai yra išsigelbėjimas?
Dabar pažiūrėkime dar kartą realybei į akis ir pažiūrėkime, kas atsitiktų, jeigu pensinis vyrų amžius siektų 65 metus. Vadinasi, pagal statistiką vidutinis amžius 66 metai, tai vyrai vidutiniškai džiaugtųsi pensija vienus metus. Dar pažiūrėję realybei į akis galime drąsiai pasakyti, kad tie žmonės, kurie dirbo sunkų fizinį darbą, ypač žmonės, gyvenantys kaime, net nesulauktų tos savo išsvajotos pensijos, kuri dabar daugelį gelbėja nuo nedarbo, nuo to, kad žmogus neturi pinigų, iš ko išgyventi. Taigi realybė yra tokia. Todėl, gerbiamieji kolegos, žvelgdamas į realybę kitomis nei premjero akimis, siūlau visiems balsuoti prieš šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuojam. Kas pritaria Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui po svarstymo.
Balsavo 109 Seimo nariai. Už – 58, prieš – 46, susilaikė 5. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
Seimo Pirmininkė siūlo ypatingos skubos tvarką, tačiau noriu nuraminti, kad tikrai ne šiandien tas priėmimas bus, o tam, kad galėtų Seimo nariai registruoti pataisas. Dabar po balsavimo replika per šoninį mikrofoną.
Gerbiamieji kolegos, noriu paklausti, ar galime bendru sutarimu pritarti ypatingai skubai? Registruojamės ir balsuojame. Kas pritaria ypatingai skubai? Priėmimas rytoj, rytdienos plenariniame posėdyje.
Balsavo 111 Seimo narių. Už – 59, prieš – 44, susilaikė 8. Ypatingai skubai pritarta.
Dabar replikos. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų matau vienintelę naudą, kad šitas įstatymas bus priimtas dabar. Nes jeigu jį priimtume rudenį, tai būtų pensinis amžius 75 metai ir prie jo perėjimas per penkerius metus. Su tokiu Vyriausybės požiūriu ir ekonomikos supratimu, visiškai galimas dalykas, po Naujųjų metų pensijų iš viso niekam nereikės sulaukti.
PIRMININKAS. Seimo narys A. Šedžius.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Tenka apgailestauti, kad didžioji dauguma Seimo narių į realybę žvelgia premjero akimis. Aš vis dar neprarandu vilties, kad praregės Seimo nariai ir žvelgs į realybę savo akimis priėmimo stadijoje.
PIRMININKAS. V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Aš kreipiuosi, gerbiamasis premjere, jūs jau kelintą kartą viešai apgaudinėjate Lietuvos žmones teigdamas, kad jeigu jie dirbs ilgiau, tai jų pensijos bus didesnės. Tai yra niekas kitas kaip spekuliacija ir melas! Todėl, kad pensijas moka ne kaupiamuoju principu, jūs puikiai žinote.
17.55 val.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Kviečiu komiteto pirmininką R. J. Dagį.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą, pritarė Teisės departamento siūlymams. Seimo narių siūlymų tikrai nebuvo, man atrodo, čia sugaišime mažiau laiko diskutuodami. Komitetas pritarė įstatymo projektui. Už balsavo 8, susilaikė 2. Siūlau ilgai nediskutuoti dėl jo.
PIRMININKAS. Diskusijoms užsirašė 3 Seimo nariai. Pirmasis – A. Šedžius.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš esmės šis klausimas taip pat jau žinomas, nes į daugelį klausimų nebuvo atsakyta 19 d. pateikimo metu. Socialinės apsaugos ir darbo ministras bandė įvairiais būdais išsisukti nuo jam pateiktų klausimų, tačiau aišku yra viena, kad šiuo įstatymo projektu valdančioji dauguma, vedama konservatorių premjero, nevertina žmonių, kurie dirbo ir aukojo save, savo gyvenimą, kad Lietuvoje gyvenimas būtų geresnis, gražesnis, kad Lietuva būtų viena iš tų valstybių, kurioje būtų gera gyventi visiems. Negerbia žmonių, kurie pasiekė sporto, kultūros srityse, kurie pasiekė mokslo srityje. Iš tiesų tenka labai apgailestauti, kad prie šio įstatymo projekto nebuvo pateikta jokių skaičiavimų, kiek Lietuva sutaupytų, kiek Lietuvos biudžetas sutaupytų pinigų, neskirdamas valstybinių pensijų žmonėms, kurie iš tikrųjų dirbo ir buvo atsidavę Lietuvai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs kalbate apie Valstybinių pensijų įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Mes dabar svarstome Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo pakeitimo projektą. Galbūt jūs užsirašėte ne tam klausimui.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Diskutuoti užsirašė M. Zasčiurinskas. Atsisako. R. J. Dagys. Galbūt irgi atsisakote? Ačiū, kolegos, sutaupysime laiko.
Gerbiamieji kolegos, dėl motyvų. D. Jankauskas – už.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Kadangi įprastiniai kalbėtojai visai ne tuo klausimu kalbėjo, tai ir mano argumentacija labai sutrumpėja. Šiuo įstatymo projektu yra siekiama apsaugoti jau gaunančių išankstines pensijas asmenų teisėtus lūkesčius, paliekant įstatyme įtvirtintą nuostatą, kad jau paskirtos išankstinės pensijos nekistų nepriklausomai nuo pakeičiamo pensinio amžiaus trukmės. Taip pat yra siūloma panaikinti reikalavimą besikreipiančiam dėl išankstinės pensijos asmeniui būti metus registruotam darbo biržoje, kaip yra iki šiol. Pakeitimai yra iš tikrųjų palengvinantys ir pagerinantys žmonėms sąlygas. Nuoširdžiai tikiu, kad bent jau tie kolegos, kurie žino, dėl kokio įstatymo projekto balsuoja, balsuos teigiamai. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritaria Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 101 Seimo narys. Už – 94, prieš – 1, susilaikė 6. Įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta. Seimo Pirmininkė siūlo ypatingą skubą? Prašau.
I. DEGUTIENĖ. Siūlyčiau ypatingos skubos tvarka priimti šį įstatymą dabar.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Seimo Pirmininkė siūlo priimti šį įstatymo projektą ypatingos skubos tvarka dabar.
Repliką per šoninį mikrofoną – A. Šedžius. Prašau.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Ministrui norėjau pasakyti tik tiek, kad kalbėjau viską apgalvojęs ir iš esmės, tik ne tas klausimas buvo paskelbtas. Noriu pripažinti, kad vis dėlto konservatorių teikiami įstatymų projektai ne visi yra blogi, šis vienas yra kaip išimtis.
PIRMININKAS. Prašau. Seimo Pirmininkė I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, pasakiau, kad šiandien, bet nepriimtas pagrindinis įstatymas. Tai mes negalime lydinčiojo priimti šiandieną, tada rytoj turėtų eiti ir pagrindinis, ir šitas lydintysis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti dėl ypatingos skubos? Dėkoju. Pritarta ypatingai skubai.
18.02 val.
Darbotvarkės 2-6a klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. R. J. Dagys pristato. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pagrindinis komitetas apsvarstė įstatymo projektą ir pritarė jam. Už balsavo 6, prieš – 1, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijose A. Šedžius jau pasakė tai, ką norėjo dėl šito įstatymo projekto per ankstesnį svarstymą. M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, ilgai nešnekėsiu, klausimas vienas – būtų gerai, kad ir šis įstatymo projektas būtų teikiamas kartu su ekonominiais skaičiavimais. Tada mes visi geriau suprastume, ką mes priimame. O iš esmės šiame įstatyme yra gerų siūlymų, kuriems aš pritariu. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad visi pavargę, bet tai yra mano mylima tema – valstybinės pensijos. (Balsai salėje) Mano kolega, aš užsirašau ten ir seku, apie ką mes kalbame, ir einu kalbėti tais klausimais, kuriuos šiek tiek suprantu.
Noriu priminti, gerbiamieji kolegos, kad Lietuva tarp Europos Sąjungos valstybių pasižymi tuo, kad mes turime labiausiai išplėtotą valstybinių pensijų sistemą. Tokios sistemos, kokia yra Lietuvoje, nėra visame pasaulyje. Ir mes tą sugebėjome padaryti per 20 metų. Iš tūkstančio personalinių pensininkų šiandien mes turime 130 tūkst. įvairių piliečių, kurie gauna įvairias valstybines pensijas. Yra, kas domisi, penkios rūšys, neminėsiu kokios, bet yra piliečių, kurie gauna po kelias, po tris valstybines pensijas. Aišku, našta valstybei ir biudžetui yra labai didelė. Gerais laikais šis malonumas valstybės biudžetui kainavo 660 mln. Lt per metus. Tai čia tikrai yra geri rezervai, kaip šiek tiek pataupyti. Todėl sveikintinas siūlymas, kad už nuopelnus tėvynei reikėtų statyti bareljefus, biustus, skulptūras visu ūgiu, lenteles ant namų kabinti, galbūt gatves pavadinti, bet tikrai ne materialiai atsiskaityti. Mes šitą sugebėjome paversti verslu. Kai žmonės skurdžiai gyvena, tai mes galvojame, kaip čia į tą įpinti dar kokią nors valstybinę pensiją.
Todėl, gerbiamieji kolegos, mes svarstysime ir pataisas, ne tik įstatymą. Aš teikiu keletą pataisų. Suprantu, kad tai nelabai populiarios pataisos dešiniųjų pusei, bet aš realiai sakau, jeigu mes kalbame, kad yra sunkmetis ir kad valstybinės pensijos yra papildoma dalis prie socialinio draudimo pensijų, tai nepriešinkime toliau žmonių, nes Seime yra užregistruotos įstatymo pataisos, ir toliau plečiame tą ratą valstybinių pensijų, ieškome būdų, kaip dar kam nors paskirti į ateitį ar jau dabar dar kokią nors vieną ar kitą valstybinę pensiją. Tai būkime geri, jeigu veržiame diržus visiems, tai pirmiausia pradėkime veržti nuo valstybinių pensijų. Visą laiką buvau priešininkas šitos sistemos ir išliksiu. Nes tą, ką mes padarėme per 20 metų, nė viena valstybė nepadarė ir šiandien neturi šitų problemų.
Todėl siūlau braukti ne tik tą įstatymo dalį, kuri reglamentuoja, aš nekalbėsiu apie našlaičius, kuriems siūloma išbraukti, tiksliau, leisti gauti tik vieną valstybinę pensiją, kalbėsiu apie 4 straipsnį, kuris reglamentuoja pirmo ir antro laipsnio valstybines pensijas. Jeigu jūs pasižiūrėsite, kas po išbraukimo lieka, tai lieka labiausiai pasižymėję neginkluoto pasipriešinimo rezistencijos dalyviai ir aukštieji valstybės pareigūnai. Ir, teisingai, yra dar nereglamentuota dalis, tai yra teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją turi šie Lietuvos Respublikos piliečiai: ginkluoto pasipriešinimo rezistencijos dalyviai, kariai savanoriai ir olimpinių žaidynių čempionai. Na, olimpinių žaidynių čempionus mes galime suskaičiuoti ant trijų žmonių rankų pirštų, bet dėl rezistentų aš turiu atskirą nuomonę.
Kadangi buvau Seime, kai šis įstatymas buvo priimamas ir kai mūsų kolega, ilgametis Seimo narys Napoleonas Antanas teikė šitą įstatymą, jis sakė, kad tokių rezistentų bus tik koks šimtas, daugiau nesurasime ir su žiburiu. Bet teisingai rašė J. Baltušis, kuris sakė, jeigu buvo grindys, tai buvo ir pogrindininkai. Analogiška, tik apvertėme kitaip. Šiandien mes rezistentų turim apie 700 ir jų visą laiką didėja. Aš suprantu, kad valdžia bloga, tai rezistentų visą laiką didės. Aš labai norėčiau, kad jeigu jau mes braukiame „asmenys, ypač nusipelnę Lietuvai kurdami bei plėtodami jos valstybingumą, ūkį, kultūrą, mokslą, meną ir sportą, gindami valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką“, tai tada išbraukime ir rezistentus. Kas norėjo, tas jau gavo. Kas paskubėjo, gavo visas jam priklausančias regalijas.
Šis įstatymas neatims nė iš vieno, kuriam jau paskirta. Bet nežaiskime toliau su ugnimi ir neieškokime būdų, kaip dar kam nors paskirti tą rezistento pensiją. Aš manau, tai būtų ir susitaikymas, ir žiūrėjimas į priekį. Todėl, kai svarstysime mano pataisas, aš kreipiuosi ir siūlau, būtent tada, jeigu jau braukiame ir truputį taupome valstybinių pensijų sąskaita, tai ir šitų būsimų valstybinių pensijų gavėjų sąskaita. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu J. Oleką.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, ir vėl sesijos pabaiga, ir vėl ypatingos skubos, ir vėl karpymai. Mielieji kolegos, ar tikrai iš tų kelias pensijas gaunančių Lietuvos žmonių našlaičiai yra patys turtingiausi, visko pertekę, kad būtent iš jų pradedame atiminėti? Manau, kad tikrai ne. Todėl ir siūlydami įstatymo pataisas, kad dėl šio mūsų sprendimo našlaitis negalėtų gauti ir našlaičio pensijos, ir socialinio draudimo našlaičio pensijos, man atrodo, pradedame neteisingai, todėl aš siūlau šiandien nepriimti arba stabtelti po svarstymo ir pasižiūrėti, kuriose grandyse mes turime moralinę teisę ir finansinę būtinybę taupyti.
Aš, kalbėdamas ankstesniu klausimu, jau sakiau, jeigu užuot atėmę keletui ar keliolikai našlaičių galimybę gauti pragyvenimo šaltinį, geriau įsisavintume tas lėšas, kurias mes galime įsisavinti būdami Europos Sąjungos nariai… Jau čia ne kartą buvo kalbėta iš šitos tribūnos apie sustojusius namų renovavimo, mokslo slėnių projektus, kur yra šimtai milijonų ateinančių mokesčių pinigų, tada mes galėtume ramia sąžine palikti ir šiems žmonėms jų iki šiol arba jų likimų brolių iki šiol gautą socialinę paramą.
Mielieji kolegos, aš nemanau, kad mes irgi jau taip, nors dabar visiems galbūt euforija – futbolas, pasaulio čempionatas, sportininkus paliekame, o iš valstybinių pensijų braukiame kultūros, mokslo veikėjus. Ar mes nekalbame, gerbiamasis premjere, apie tai, kad Lietuva norėtų padaryti kultūros, mokslo proveržį, o čia mes kaip tik iš jų atimame. Tiems, kurie dabar dirba ir dabar kuria, ir galbūt ateis į tuos būsimus mokslo centrus, slėnius ir kurie jau yra gana garbingo amžiaus ir turi patirties, sako – ne ši Vyriausybė, ši krikščionių demokratų dauguma, sako – ne Lietuvos mokslui. Jūs negalite užsitarnauti, užsipelnyti ir gauti valstybinę pensiją, kaip gali gauti žmogus, kuris sportuoja? Taigi ir tas, ir tas garsina tėvynę. Bet jeigu mes brėžiame tam tikrą lygmenį, nuo kurio žmogui gali būti suteikta senatvėje tam tikra parama, tai kodėl mes išskiriam ir būtent ten, kur norime padaryti proveržį, kur mums reikia pasirodyti ir kur iš tikrųjų yra teisinga kryptis? Šiandien turbūt mes negalime sakyti, kad be mokslo pažangos mes galime sukurti geresnę Lietuvą. Kas, jeigu ne tie žmonės, kurie kuria kultūros vertybes, gali labiausiai išlaikyti lietuvybę, jos savastį šiame pasaulyje? Ne, pasirodo, ir jie netinka.
Mielieji kolegos, aš siūlau iš tikrųjų stabtelti, ir jeigu mes norime eiti tokiu keliu, kad vienus išbraukiame, kitus paliekame, tai tam reikia kur kas platesnės ne tik Seimo, bet ir visuomenės diskusijos. Aš manau, kad turėtų būti ne grupės, o tam tikras pasiekimų lygis, kurį valstybė paremtų ir mokėtų tam žmogui už jo aukštus pasiekimus valstybinę pensiją. Ačiū.
PIRMININKAS. Paskutinis diskusijoje užsirašęs – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, išties svarstome jautrų klausimą, tačiau blogai, kad mes jį svarstome nematydami viso konteksto. Taip pat svarstome matydami tam tikrą politinį kontekstą, politinį lygmenį. Vieni norėtų palaikyti rezistentus ir jiems nemažinti, kiti Antrojo pasaulinio karo dalyvius, treti dar ką nors, nes visi supranta, kad vienos ir kitos socialinės grupės vienaip ar kitaip balsuoja už politines partijas. Čia yra blogai. Čia yra labai blogai.
Gerbiamieji kolegos, aš gimiau prie Laptevų jūros, man penkiasdešimt devinti, ir kai ketverius metus nebuvau Seime, neėmiau signataro rentos, esu atsisakęs signataro sklypo, neėmiau jo ir neimsiu, savo tėvų man priklausiusią 18 arų žemę padovanojau Kauno miestui ir daviau sau pažadą, kad neimsiu jokio cento ir jokių privilegijų. Tai yra mano sąžinės apsisprendimas. Man 59 ir, aš manau, dar galiu dirbti.
Aš gerai atsimenu, kas įvyko sausio 13 d., man teko būti prie Televizijos ir radijo komiteto. Tada teko ir pačiam nukentėti, nes netoli mūsų sprogo viena mokomoji petarda. Po to mes su J. Oleku (jis tada buvo sveikatos ministras) registravome, kiek yra nukentėjusių. Tuomet mes užregistravome apie 700 nukentėjusiųjų. Bet kai paskelbėme pensijas ir lengvatas, tai nukentėjusiųjų atsirado per 3000. Nematome šių procesų, apsimetame, kad nematome? Klausiu visų. Ne veltui čia A. Sysas citavo Juozą Baltušį… iš anos Aukščiausiosios Tarybos. Man, kaip medikui, tarybiniais laikais teko atlikti 16-osios divizijos karių ir personalinių pensininkų dispanserizavimą. 16-osios divizijos karių apskaita buvo geležinė, nes jie turėjo kario bilietą ir jų vis mažėjo. O personalinių pensininkų visą laiką didėjo. Kodėl? Todėl, kad buvo lengva dviem paliudyti, kad jis buvo po grindim, nunešdavo pareiškimą ir gaudavo pažymą. Žmonės taip gaudavo pensiją. Todėl J. Baltušis tarybiniais laikais pasakė, kad pas mus yra kur kas mažiau grindų, nei mes turime personalinių pensininkų, pogrindininkų. Bet jeigu mes apversime tikrovę ir pažiūrėsime, ką mes gimdome, tai mes gimdome tą patį reiškinį. Nemąstome apie tai, nereikia sąžiningos diskusijos.
Dabar kyla klausimas. Mes puikiai suprantame, kad vieniems našlaičiams ta valstybinė pensija yra socialinės paramos dalykas, kitiems yra nuopelnai. Yra žmonių, kurie tarybiniais laikais daug dirbo, dabar yra gana seni ir negali nieko tikėtis, nors jų įnašas į kultūrą yra milžiniškas. Akivaizdu, kad galbūt reikia turėti atskirą reglamentuotą įstatymą dėl ypač nusipelniusių žmonių. Bet mes puikiai žinome, kaip yra su Pilietybės įstatymu – jeigu tik yra išimtis, tai ta išimtis pasidaro šimtams tūkstančių. Jeigu dabar svarstome, kaip ką daryti, tai kaip čia mums visiems apeiti, kaip daugiau išpešti sau ir savo naudai! Lygiai taip pat yra su valstybine pensijų sistema. Ji reikalautų rimtos peržiūros, reikalautų labai sąžiningos peržiūros žiūrint į visą kontekstą, taip pat galvojant apie socialinės paramos programas tiems, kuriems iš tikrųjų didelė bėda, pavyzdžiui, našlaičiams.
Aš manau, kad pasiūlytas projektas neatsako į bendrą klausimą dėl visos sistemos peržiūros, nes mes tikrai, sąžiningai kalbant, stovime prieš dilemą, ką daryti, kad mūsų žmonės pajustų, kad mūsų sprendimuose glūdi teisingumo dalykas. Aš gerai atsimenu mūsų diskusiją Aukščiausiojoje Taryboje „Deputatai lobsta“. Buvo tokia diskusija. Tada buvo siūloma išeinant pasididinti atlyginimus ir visa kita. Buvo žmonių, kurie nebalsavo už tai, po to balsavome, kad atšauktų tą sprendimą. Deja, aš matau tą patį. Žmonės laukia teisingumo, bet jokiu būdu ne teisingumo vienai grupei kitos grupės sąskaita. Mes turime sutaikyti tokią sudėtingą Lietuvą, kuri laukia iš mūsų teisingumo, bet valstybinių pensijų sistema tuo teisingumu nepasižymi. Todėl aš pritariu kolegos A. Syso kalbai, taip pat ir J. Oleko, kad mums reikia gilesnės diskusijos, nes sukūrėme absoliučiai tokią pačią sistemą kaip tarybiniais laikais, prieš ką, būdami sąjūdiečiai, pasisakėme. Štai kur yra problema.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, vienas – už, kitas – prieš įstatymo projektą. Atsiprašau, yra dvi Seimo nario A. Syso pataisos. Prašom komiteto pirmininką. Prašom, kolega, pristatyti pataisas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, siūlau 4 straipsnio pataisą. Siūlau išbraukti 4 straipsnio 2 dalį ir 2 dalies 1 dalį. Apie tai aš kalbėjau iš tribūnos, pakartosiu, kad tai siūlymai komisijai, kuri sprendžia apie I ir II laipsnio pensijų skyrimą, spręsdavo dėl labiausiai pasižymėjusių neginkluoto pasipriešinimo rezistencijos laisvės kovų dalyvių ir vadinamojo be limito… ginkluoto pasipriešinimo rezistencijos dalyvių karių savanorių. Aš siūlau juos irgi išbraukti, kaip išbraukiame 4 straipsnio 1 dalį.
PIRMININKAS. Prašom komiteto pirmininką.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas nepritaria šiam siūlymui dėl kelių motyvų. Aš apie juos galbūt ilgiau pakalbėsiu, nes kolega Vytenis daug kalbėjo, taip pat ir A. Sysas. Siūlymo esmė yra baigti su šia sistema, kokia yra, atsisakyti valstybinių pensijų. Su ta dalimi, kur mes prisiimame įsipareigojimus naujai nebeskirti už nuopelnus, kurių tiesiog dar nėra, niekas jų nepateikė, niekas nežino, tie nuopelnai gal atsiras, dar bus, viskas aišku, atsisakome, ir tiek.
Dabar dėl pensijų, kurios skiriamos rezistentams, kurios yra skiriamos automatiškai, jeigu Genocido ir rezistencijos tyrimo centras pateikė patvirtinančius dokumentus, kad šis žmogus turi gauti šią pensiją. Tai yra dokumentais pagrįstas procesas. Nei ministras, niekas to nekoreguoja, tai yra automatinė procedūra. Įsivaizduokime atvejus, jeigu išaiškėja… Šia teise toliau naudosis visi, kurie jau gavo, o tie, kurie surado dokumentus pavėlavę, archyve atsirado dokumentai, įrodantys, kad jis toks yra, mes jam tos galimybės nesuteiksime. Procesas pasibaigęs, bet tai yra įrodinėjimo klausimas. Todėl komitetas nepritarė šiai pataisai grynai dėl šių motyvų, o ne todėl, kad mes norime kurti privilegijuotą kastą. Tas įstatymas kaip tik ir nukreiptas į tai, kad to ateityje nebūtų. Bet teisingumo ir teisėtų lūkesčių prasme negalima pritarti šiai pataisai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar yra norinčių kalbėti už pasiūlymą? Nėra nei už, nei prieš. Balsuojam. Kas pritaria Seimo nario A. Syso pasiūlymui, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 106 Seimo nariai: už pasiūlymą – 50, prieš – 15, susilaikė 41. Pasiūlymui nėra pritarta.
Pasiūlymas dėl 3 straipsnio. Prašau Seimo narį A. Sysą pristatyti.
A. SYSAS (LSDPF). Kadangi tai yra susijusi įstatymo pataisa, aš nematau tikslo.
PIRMININKAS. Taip, dėkoju. Dėkoju komiteto pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, daugiau pataisų nėra. Balsuojam. Kas pritaria… Yra užsirašiusių kalbėti už, prieš. K. Daukšys – už. Prašau.
K. DAUKŠYS (DPF). Iš tikrųjų, gerbiamasis pirmininke, aš manau, kad nors kiek susitvarkyti su tomis valstybinėmis pensijomis būtų gerai, ypač šiais laikais. Bet po to, kai atmetė A. Syso pataisą, suprantu, kad nebus taip lengva. Bet vis tiek sveikinu norą apriboti gauti iš valstybės pajamų už tai, kad jai ką nors gero nuveikei. Tokie atvejai turėtų būti labai reti. Tik kai žmogaus labai sunki materialinė padėtis, valstybė atsidėkodama jam galėtų duoti pinigų už tai, kad jis galėtų garbingai sulaukti senatvės, bet ne bet kuriuo atveju ir ne bet kada. Aš palaikysiu šitą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. A. Šedžius – prieš.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Bet kokius socialinių išmokų mažinimus galima būtų palaikyti tik tokiu atveju, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Ministrų kabinetas ir ministerijos parodytų tinkamą pavyzdį, kaip reikia taupyti valstybės pinigus, kaip ministrė sakė, skolintus pinigus. Kol tokio pavyzdžio neparodys, tai tikrai, gerbiamieji kolegos, nė vienam sprendimui negalime pritarti. Negalime pradėti taupyti nuo socialiai pažeidžiamiausių grupių – pensininkų, našlaičių, motinų ir t. t. Taigi kai ministerijų darbuotojai nebegaus priemokų prie atlyginimų, tada galėsite, gerbiamieji konservatoriai, atnešti šiuos įstatymų projektus ir juos tada galėsime vėl iš naujo svarstyti ir priiminėti. Šiuo atveju tikrai visus raginu nebalsuoti už šiuos mažinimus, karpymus, pjaustymus ir t. t. O pirmiausia tegul Vyriausybė, Ministrų kabinetas parodo tinkamą pavyzdį.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl Valstybinių pensijų įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projekto po svarstymo.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 72, prieš – 10, susilaikė 27. Įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta. Seimo Pirmininkė siūlo ypatingos skubos tvarką. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Ne. Balsuojam, kas pritaria pasiūlymui dėl ypatingos skubos.
Balsavo 105 Seimo nariai: už ypatingą skubą – 66, prieš – 24, susilaikė 15. Ypatingai skubai pritarta.
18.28 val.
Gerbiamieji kolegos, kitas darbotvarkės klausimas yra 2… (Balsai salėje) Rytoj. Priėmimas rytoj. Kitas darbotvarkės klausimas yra 2-6b – Valstybinių pensijų įstatymo 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu R. J. Dagį. Pateikimas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia yra lydintysis įstatymas, kuris turi būti pataisytas, komiteto nuomone, kadangi prieš tai svarstant aną įstatymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4, 5, 6 straipsnių pakeitimu ir papildymu, turėtų įsigalioti Valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 5 dalies redakcija, ją reikia suderinti su dabar galiojančiu Valstybinių pensijų įstatymo 3, 4, 5, 6, 7, 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu. Todėl siūloma išbraukti nuostatą, kad Lietuvos Respublikos II laipsnio valstybinės pensijos daugiavaikėms motinoms skiriamos netaikant metinio pensijų skyrimo limito, nes ji yra perteklinė. Tai grynai suderinimo įstatymas, kurio komitetas pasigedo prieš tai svarstydamas klausimą. Siūlau pritarti, tai visiškai techninis projektas.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti A. Šedžius.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, pakartodamas savo klausimą, anksčiau užduotą, noriu paklausti, ar šitokiam sprendimui pritaria Seimo Pirmininkė I. Degutienė, ar ji tikrai yra už tai, kad būtų mažinama pačioms jautriausioms socialinėms grupėms?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega Šedžiau, jau pats laikas būtų sužinoti, kad valstybinės pensijos skiriamos ne socialiai patiems jautriausiems žmonėms. Kai kas jas vadina nomenklatūrinėmis pensijomis.
PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Gerbiamasis kolega, ne visiškai rimtai atsakėte. Rimai, dar klausimas.
PIRMININKAS. Taip, taip, klauskite.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ne visai čia jūs rimtai atsakėte, nes kai kam valstybinės pensijos yra vienintelis pragyvenimo šaltinis, taip pat ir daugiavaikėms mamytėms. Taigi gal reikėtų teisybę šiek tiek sakyti.
Dabar prašau pasakyti, prašau paaiškinti esmę šios pataisos, kas gi lieka mamoms. Pavyzdžiui, mama, turinti ir gerai išauginusi tris vaikus, tai jinai dabar pagal jūsų tą sistemą galės pretenduoti ar turės laukti? Ar keturi vaikai, penki. Kokia čia esmė? Kas lieka dabar mamoms?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Čia visiškai, man atrodo, mes susipainiojome, arba, tiksliau, jūs klausdamas apskritai susipainiojote sistemoje. Čia mes kalbame apie I ir II laipsnio valstybines pensijas. Tai apie jas ir kalbame. O parama daugiavaikėms motinoms – tai visai kita sistema. Šioje vietoje mes ir siūlome tuos dalykus sutvarkyti. Jeigu nusprendėme, kad I ir II laipsnio pensijų daugiau neskirsime, tai jų ir negali būti. O daugiavaikes motinas remti atitinkamai yra kiti įstatymai ir mes prie jų grįšime svarstydami biudžetą, be jokios abejonės.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, motyvai už, prieš. Dėkoju komiteto pirmininkui. Už užsirašiusių yra. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, na, mane pirmiausia stebina vėlgi pono A. Šedžiaus argumentai, kad šitas pensijas reikia išsaugoti arba skirti naujas. Aš įsivaizduoju, kad jis tikriausiai rūpinasi ateitimi savo tėvo, ateitimi savo dėdžių, kurie tam tikru periodu užėmė nemažus postus ir tikriausiai pretendavo gauti šitas pensijas.
Kitas, matyt, argumentas, kad kolega A. Šedžius šiandien, nepaisant gedulo ir kitų dalykų, tiesiog politikuoja galbūt dėl to, kad patentavo vieną pavadinimą ir pretenduoja būti būsimos partijos lyderiu. Kolegos, aš manau, kad tokių valstybinių pensijų neturi būti, nes yra nesąžininga dabartinių žmonių pensininkų atžvilgiu. Bent padarysime gerą darbą, kad ateity neskirsime nei kitiems, nei sau, nes visi, kurie sėdite ne pirmą kadenciją, esate potencialūs pretendentai į tas valstybines pensijas. Tai parodykime pavyzdį žmonėms ir atsisakykime tokių pensijų.
PIRMININKAS. Prieš – A. Šedžius.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kadangi man pensija „šviestųsi“ maždaug po daugiau kaip 30 metų, tai aš į tą kategoriją gerbiamojo A. Matulo nepatenku ir į jo kalbas visiškai niekaip nenoriu reaguoti. Tačiau noriu pasakyti, kad mane tiesiog sukrėtė buvusio socialinės apsaugos ir darbo ministro R. J. Dagio argumentas, kad iš tiesų mamoms, kurios augino vaikus, kurios pretenduoja į valstybines pensijas, joms yra ne pačioms, kaip čia ministras pasakė, nėra joms tos pensijos reikalingos, jos apskritai kaip prabangos dalykas. Tai, gerbiamasis ministre, po šio jūsų pasakymo, manau, sulauksite nemažai laiškų ir skambučių, jums pasakys, kad šitie pinigai yra labai reikalingi. Tai nėra ta socialinė grupė, kuri šiandien gyvena pačius geriausius laikus. Todėl neatimkime iš kai kurių žmonių paskutinio pragyvenimo šaltinio. Visų pirma pasistenkite šiuos argumentus išsakyti ministrams ir jų valdomoms ministerijoms, ministerijų darbuotojams. Todėl visus kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariame Valstybinių pensijų įstatymo 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo, balsuojame už, arba prieš, jei manoma kitaip.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 70, prieš – 3, susilaikė 28. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta.
Gerbiamieji kolegos, Seimo Pirmininkė siūlo ypatingos skubos tvarką. Ar galėtume pritarti? Galbūt replikas po balsavimo, apsispręskime dėl ypatingos skubos. Balsuojame. Kas pritariate ypatingai skubai? Svarstymas ir priėmimas rytoj.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 61, prieš – 21, susilaikė 17. Pritarta ypatingai skubai.
Dar mes turime numatyti komitetą. Pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Kaip jau minėjau, svarstymas ir priėmimas rytoj.
Dabar repliką per šoninį mikrofoną – A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Labai trumpa replika su klausimu. Taip, mes dabar priėmėme sprendimą ir turbūt bus priimta per priėmimą, kad visi meno, kultūros veikėjai, nusipelnę Lietuvos žmonės negaus pirmojo laipsnio valstybinės pensijos. Aš turiu klausimą buvusiems, esamiems ministrams ir premjerui. Jeigu mano atmintis leidžia tiksliai prisiminti, pagal Vyriausybės įstatymą visiems ministrams ir premjerams, pabrėžiu, buvusiems ir esamiems, kurie dirbo metus, pagal Vyriausybės įstatymą priklauso pirmojo laipsnio valstybinė pensija. Tad aš kreipiuosi į poną R. J. Dagį, kad per priėmimą būtų atsakyta į šitą klausimą, ar šitas luomas lieka, ar ne kaip privilegijuotas?
PIRMININKAS. Seimo narys M. Zasčiurinskas. Replika.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, atkreipkite dėmesį, kad šiame įstatymo projekte yra išbraukti žodžiai „skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją nurodytoms motinoms, kurios yra išvardytos 4 straipsnio 3 dalies punkte.“ Mano klausimas ir buvo, kiek reikia turėti vaikų, kad galėtų dar skirti, nes yra išbrauktas punktas „8 vaikai“. Ar tai reiškia, kad apskritai motinoms negalės būti skiriamos valstybinės pensijos? Todėl neatsakius į šį klausimą mes balsavome, na, jeigu ne aklai, tai pusiau nematydami.
PIRMININKAS. Seimo narė L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš ne dėl šito, bet ir dėl buvusių. Aš noriu kreiptis į gerbiamąjį Seimo narį A. Matulą. Jis buvo prižadėjęs mums pateikti analizę iki mūsų svarstymo apie mūsų vyresniojo amžiaus žmonių sveikatos būklę. Svarstymo stadija praėjo dėl pensinio amžiaus ilginimo, bet tos analizės kažkaip nėra. Tai bent iki priėmimo norėtųsi, kai kalbate apie alkoholį, tai labai greitai ta statistika, o dabar kažkodėl jos nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi jau ilgai nebuvo pertraukos, kuri buvo numatyta svarstant ankstesnius klausimus, skelbiu 10 minučių pertrauką.
Pertrauka
PIRMININKAS. Pertraukai numatytas laikas baigėsi. Kviečiu užimti savo darbo vietas.
18.50 val.
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio, taikomo 2011 metais, įstatymo projektas. Pranešėjas – R. J. Dagys, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas. Svarstymo stadija.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė gautas pataisas. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms pritarė. Konkrečiai Seimo narių pataisas apsvarstė, vienai pataisai nepritarė. Už visą projektą balsavo 9 Seimo nariai, 2 susilaikė.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Užsirašė kalbėti A. Šedžius. Atsisako. J. Olekas. Nėra. M. Zasčiurinskas. Nėra. J. Veselka. Nėra.
Gerbiamieji kolegos, apsispręsime dėl pasiūlymų. Yra užregistruota Seimo nario A. Šedžiaus pataisa. Prašau autorių pateikti pataisą.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pataisos esmė labai paprasta. Kadangi mums dažnai yra priekaištaujama, kad mes patys sprendžiame dėl savo atlyginimo dydžio, todėl kilo mintis, kad reikia atskirti valstybės politikų nuo kitų valstybės tarnautojų bazinį algos dydį, kad mes spręstume atskirai tiek dėl politikų, tiek dėl kitos kategorijos valstybės tarnautojų. Taigi mano pasiūlymo esmė yra tokia, kad sumažinimą 450 litų paliktume tik valstybės politikams, o visų kitų kategorijų valstybės tarnybos žmonėms, kai terminas pasibaigęs, paliktume ankstesnį 490 litų bazinės algos dydį.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė tokiam pasiūlymui, nes jis iš esmės iškreipia valstybės tarnybos sampratą, suskirsto į kategorijas ten, kur skirstyti negalima, nes visos tarnybos visa sistema yra vieninga, neišskiriant atskirų politikų, kitų grupių, ir turi būti taip pat ir taikoma. Kita vertus, palikti, kad dabar didintume, ką siūlo kolega A. Šedžius, daugeliui valstybės žmonių didintume, esant tokiai situacijai, nėra jokių galimybių, nes nėra tų pinigų. O ta užmaskuota forma norime apgauti ir padidinti atlyginimus tarnautojams, manau, nepriimtinas šioje ekonominėje situacijoje ir nėra socialiai teisingas, todėl komitetas nepritaria.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pasisakom dėl pataisos. J. Olekas – už.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų ši pataisa, kurią siūlo kolega, ne didina, bet tiktai atstato tą, kas yra buvę. Mes čia ne kartą diskutavę tarpusavyje vis aiškinamės, ar mažinama, ar didinama, ar iš tikrųjų grąžinamas tas lygis, kuris yra buvęs. Tai šiuo atveju valstybės tarnautojams siūloma grąžinti tą lygį, kuris yra buvęs. Manau, kad yra gerai, kad yra atskiriami politikai, nes mes bandome aiškinti, kad taip norima padidinti politikams, tiksliau, atstatyti ir jų atlyginimus, bet kadangi daugeliui Lietuvos gyventojų atlyginimai nėra mokami tokie, kokie buvo mokami esant socialdemokratams valdžioje, tai, be abejo, kad ir šios kadencijos politikams tokių atlyginimų mokėti nereikėtų. Bet valstybės tarnautojams, man atrodo, šis pratęsimas yra neteisingas, nes mes girdime, kad dabartinė Vyriausybė atskiriems savo politinio pasitikėjimo tarnautojams ar kitiems paskirtiems asmenims, pavyzdžiui, uždarytos atominės elektrinės direktoriui paskiria iš tikrųjų atlyginimus, kurie protu nėra suvokiami. Pinigų iš principo yra, tiktai jie skirstomi neteisingai. O valstybės tarnautojai, kurie atlieka savo darbą sąžiningai, kvalifikuotai, iš tikrųjų neteisingai yra baudžiami ir prilipinami prie politikų, todėl jiems mažinami atlyginimai. Todėl šitas atskyrimas būtų logiškas šioje situacijoje, galima ir nieko negriauti. Todėl aš palaikau kolegos pateiktą įstatymo pataisą ir kviečiu jus balsuoti už.
PIRMININKAS. Balsuojam. Kas pritaria Seimo nario A. Šedžiaus pasiūlymui, kuriam komitetas nepritarė?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš esmės yra padidinti, ne atskirti. Padidinti, padidinti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Balsavo 61 Seimo narys: už – 12, prieš – 16, susilaikė 33. Taigi pasiūlymui nepritarta.
Dėkoju gerbiamajam komiteto pirmininkui. Dabar dėl motyvų po svarstymo. S. Stoma – už.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Manau, kad čia daug agituoti net nereikia. Visi suprantam, kad čia yra ta vieta, kai tikrai turime parodyti solidarumą, kartu, žinoma, su teisėjais, valstybės pareigūnais, valstybės tarnautojais. Man tik truputį keista, kodėl opozicijai nekyla klausimas, o kodėl gi mes šito sektoriaus atlyginimų nebandome dabar karpyti dar, o ne vien tiktai pratęsti buvusį apkarpymą, nes mamoms vis dėlto mes karpome, kad ir kaip būtų tai skaudu. Tai tokia būtų mano pastaba, kad galėjome griežčiau pasižiūrėti ir į šitą sritį, ne vien į kai kurias socialiai jautrias sritis. Bet šiaip tikrai tikiuosi, kad net ir A. Šedžius balsuos. Gerbiamasis Andriau Šedžiau, tikiuosi, kad ir pats tikrai balsuosi už šitą įstatymą, nes, kaip šiandien labai gražiai pasakė Č. Juršėnas, mes, tai yra jūs, ypač tie, kurie atkūrė Lietuvos demokratinę darbo partiją, visada prieš ką nors darydami turėtų pagalvoti, kaip šioje vietoje būtų pasielgęs šviesaus atminimo A. M. Brazauskas. Raginu visus balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Šedžius – prieš.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, iš tiesų jūs turėjote teisingai balsuoti per ankstesnį balsavimą, kur buvo siūlymas atskirti valstybės politikų ir valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų atlyginimų bazinius dydžius. Bet jūs to nepadarėte ir dabar prisidengdami valstybės politikų atlyginimais visus agituojate, kad mes turėtume dar labiau susimažinti. Tai jums niekas nedraudžia, jūs galite atsisakyti savo atlyginimo dėl mamų, kad joms būtų galima nemažinti. Tai pirmas dalykas.
Antras dalykas. Reikia pagalvoti apie tuos pareigūnus, kuriems kyla dabar grėsmė padidėjus kriminogeninei situacijai, apie tuos, kurie budi gatvėje, nes jų atlyginimas irgi priklauso nuo šito bazinio atlyginimo dydžio. Galų gale pagalvokite ir apie tuos žmones, kurie dirba ilgas darbo valandas valstybės tarnyboje, apie tuos pareigūnus, kurie budi saugodami jūsų ramybę, ir tada jūs suprasite, kad ne visi gauna tuos tikrai didelius atlyginimus. Yra tų, kurie uždirba 800 Lt ir mažiau. Taigi, gerbiamasis parlamentare, pirmiausia ir jūs, ir jūsų kolegos turėtumėte drąsos pasakyti, kad prisidengdami šitų pareigūnų atlyginimais jūs tiesiog suplakėte viską į vieną ir dabar agituojate visus, kad mes, apeliuojate į mūsų sąžinę, negalėtume balsuoti toliau už atlyginimų nebemažinimą nuo 2011 m., o grynai palikti tokį bazinės algos dydį, koks buvo valdant socialdemokratams. Todėl iš tiesų visus kolegas kviečiu balsuoti už tai, kad bazinės algos dydis nebūtų mažinamas nuo 2011 m., o tie, kurie jaučiasi, kad gauna per didelį atlyginimą, gali jo savanoriškai atsisakyti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojam. Kas pritaria Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2011 metais, įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsuojame po svarstymo.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 60, prieš – 1, susilaikė 21. Po svarstymo įstatymo projektui yra pritarta.
Seimo Pirmininkė siūlo ypatingą skubą ir siūlo priimti šiandien šį įstatymo projektą. Dabar. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Ne. Balsuojam. Kas… (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, replikos po balsavimo. Kas pritaria… V. P. Andriukaitis. Prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Pirmininke, aš dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš noriu jūsų, kaip posėdžio pirmininko, paklausti. Ar jums galioja Konstitucinio Teismo nutarimai? Jeigu galioja, tai atsiverskite nutarimą ir paklauskite savęs, kodėl su konstituciniu biudžetiniu metų institutu yra susieti visi mažinimai ypatingų situacijų atvejais. Ar jūs neskaitote, jūs apsimetate, ar jūs norite tik formaliai pirmininkauti?
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, Seimas balsuodamas iš tikrųjų atsakys į jūsų klausimą. Gerbiamieji kolegos, balsuojam, kas pritariate ypatingai skubai. (Balsai salėje)
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 55, prieš – 17, susilaikė 12. Ypatingai skubai pritarta. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Priimtas. (Balsai salėje) Balsuojame dėl 1 straipsnio. Kas už?
Balsavo 88 Seimo nariai. Už – 57, prieš – 15, susilaikė 16. 1 straipsniui pritarta.
2 straipsnis. Reikalaujame balsuoti? Pritarta bendru sutarimu. 3 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, kolegos.
Dėl viso įstatymo projekto 4 – už, 4 – prieš. Už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų visi suprantame, kad žiūrėdami kitų metų biudžetą mes negalime pakelti koeficientų mūsų valstybės tarnybai, kai ieškome būdų, kaip sutaupyti net socialines išmokas. Vykdydami kiekvienų metų biudžetinę prievolę mes turime patvirtinti šiuos koeficientus, todėl siūloma juos palikti tokio lygmens, kokio yra dabar. Siūlau balsuoti už šitą įstatymo projektą ir būti solidariems su mūsų visom kitom socialinėm grupėm.
PIRMININKAS. Prieš – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Rimantai Dagy, jūs būkite solidarūs su mokytojais, gydytojais ir visu viešuoju sektoriumi, su 230 tūkst. darbuotojų, ir su tais, kuriems pagal šį įstatymą taip pat mažinami atlyginimai. Tai viena. Antra, gerbiamasis Rimantai Dagy, kaip Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas turite žinoti, kad Konstitucinis Teismas įpareigojo paskelbti ypatingos situacijos šių metų rodiklius. Tik paskelbus rodiklius, paskelbus ekonominius duomenis, paskelbus situaciją, Seimas, tvirtindamas kitų metų biudžetą, gali pratęsti sprendimą dėl atlyginimų sumažinimo. Aš jums cituoju Konstitucinio Teismo sprendimą pažodžiui. Jeigu jūs neskaitote jo, tai blogi pirmininkai esate komitetų, taip pat ir ministrai. Bet laikas garsiai tą pasakyti, nes šiaip ar taip mes su ta problema Konstituciniame Teisme susidursime. Jeigu neaišku, kad tai parašyta pažodžiui, atsiverskite nutarimą ir skaitykite, per tiek metų jau laikas tai išmokti.
Ir dabar keistai mes darome. Visi puikiai suprantame, kad turime aptarti biudžetą, aptarti ekonominius parametrus, situaciją dėl kompensavimo mechanizmų, dėl pensijų kompensavimo ir kitų dalykų – ne, šito nieko nematome ir nedarome. Nors tu čia kažin ką aiškink ir kažin ką sakyk! Bet po to gi pasikelsime stenogramas ir visa kita, būtinai aptarsime tas problemas, kaip jos yra išdėstytos balandžio 20 d. sprendime. Ką mes čia tuščiai burną aušiname! Jeigu Konstitucijos nėra, tada viskas galima.
PIRMININKAS. L. Sabutis – už.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, taip bus kasmet, nes tas pats Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas būtent šitą situaciją dėl šio įstatymo galiojimo, įpareigojo įvertinti visus parametrus, tiek teigiamus, tiek neigiamus, ir nustatyti bazinį dydį, kuris reguliuos toliau politikų, valstybės tarnautojų, pareigūnų darbo užmokesčio visumą. O šiuo atveju, žiūrėdami į vieną Konstitucinio Teismo reikalavimą, negalim pamiršti, kad prieš formuojant biudžetą būtent ir buvo siūloma Seimui apsispręsti ir nustatyti bazinį dydį, ką šiandien Seimas ir turi padaryti, būtent pavasario sesijos metu, ir ne vėliau.
Taigi aš manau, kad į visa tai buvo atsižvelgta, komitetuose buvo taip pat svarstoma, vertinama situacija, ir nei didinamas pernykštis bazinis dydis, nei mažinamas, paliekamas 450, kaip ir anais krizės metais. Pagal šį Vyriausybės teiginį aš matau, kad nėra nei pagerėjimo, nei pablogėjimo, todėl tenka konstatuoti, kad reikia patvirtinti tokį dydį.
PIRMININKAS. A. Sysas – prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kokį šiandien Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą, kad teisėjų pensijų sumažinimas nenumačius kompensavimo prieštarauja Konstitucijai. Tai mes tą patį darome! Mes galime užsispirti ir sakyti, kad mes vadovaujamės pirmuoju nutarimu, ką ir pasakė ponas Liudvikas, kad pavasario sesijoje turime nustatyti. Bet dabar mes paanalizuokime, ar tvirtiname dydį, ar tvirtiname sumažintą dydį. Dėl jo Konstitucinis Teismas pasisakė aiškiai, kad jis gali būti mažinamas tik pateikiant kartu su biudžetu ir įtvirtinant, kad tikrai valstybės situacija yra bloga. Niekas turbūt čia salėje nėra visiški idiotai, kad nesupranta, kad valstybei yra blogai su pinigais. Kodėl mums, užuot ėjus pro duris, būtinai reikia išmušti langą ir lipti per langą? Dabartinius mūsų sprendimus, manau, darome per langą ir lendame, nors durys atrakintos ir pasakyta, kaip tokius sprendimus reikia daryti. Niekas nepasikeistų, patvirtintum, eitum ir priimtum sprendimus. Bet ne, iš anksto išbėgame ir priimame sprendimą, už kurį visi nubalsuotų.
Vien dėl to, kad daroma antikonstituciškai, pažeidžiant priesaiką, kurią mes davėme, kad laikysimės įstatymų ir Konstitucijos, aš negaliu balsuoti už šitą įstatymą.
PIRMININKAS. A. Šedžius – prieš.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji, iš tų daugiau nei 200 tūkst. valstybės tarnautojų, kurių atlyginimas priklauso nuo bazinės algos dydžio, kurį mes dabar svarstome, priimdami šį įstatymo projektą, iš tiesų pusė, galbūt 100 tūkst., uždirba iki 1000 Lt ir jiems yra labai aktualu, ar jų atlyginimas bus 1000, ar jų atlyginimas bus 1050 Lt. Todėl iš tikrųjų reikėtų atsižvelgti, kaip gerbiamasis kolega iš valdančiosios daugumo sakė, į visas teigiamas ir neigiamas pasekmes. Tai prie kokių pasekmių (kiekvienas sau užduokime klausimą) mes priskirtume infliacijos augimą, energijos resursų kainų augimą, komunalinių paslaugų brangimą, kuro pabrangimą, maisto produktų pabrangimą? Ar tai yra tos pasekmės, kurios nulemia, kad reikia sumažinti bazinės algos dydį? Aš manau, kad tikrai ne.
Todėl apeliuodamas į visų jūsų sąžinę, kad valstybės tarnautojai, kurie (ir pats žodis pasako) tarnauja valstybei, nebūtų pasmerkti tokiai lemčiai, kad negalėtų susimokėti už šitas išvardintas brangstančias visas pasekmes, visus kviečiu balsuoti už tai, kad nebūtų pratęstas sumažintas bazinės algos dydis.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuojame. Kas pritaria Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2011 metais, įstatymo projektui priėmimo stadijoje, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 66 Seimo nariai. Už – 55, prieš – 7, susilaikė 4. Gerbiamieji kolegos, atsiprašau, mes atidedame balsavimą dėl priėmimo. Trūksta Seimo narių salėje.
19.13 val.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjai. Pirmiausia pagrindinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto – R. J. Dagys. Noriu iš karto paklausti, ar mes galėtume kalbėti svarstymo stadijoje dėl visų projektų ir pateikti išvadas?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš manau, kad tikrai taip ir reikėtų daryti, nes apsisprendus dėl pagrindinės nuostatos, faktiškai visi kiti įstatymai tik atkartoja tas pačias formuluotes. Komitetas apsvarstė pagrindinius lydinčiuosius įstatymus ir pritarė teikiamiems Seimo narių pasiūlymams, Teisės departamento siūlymams, papildomų komitetų siūlymams. Faktiškai viskam pritarė ir pritarė įstatymo projektui po svarstymo.
PIRMININKAS. Dėkoju R. J. Dagiui. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką S. Šedbarą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Iš tiesų, kaip minėjo pagrindinio komiteto pirmininkas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-2242 svarstė labai atidžiai, čia buvo pagrindiniai principiniai sutarimai, pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti šį ir kitus projektus, koreguojant įstatymo įsigaliojimo datą, taip pat tobulinti, atsižvelgiant ir į Teisės departamento pasiūlymus. Čia dėl bazinio įstatymo. O visi kiti, kurie yra lydintieji… taip pat pasiūlė pagrindiniam komitetui atitinkamai dėl įstatymo galiojimo. Kaip pagrindinis komitetas informavo, į šiuos pasiūlymus buvo atsižvelgta. Komiteto nariai balsavo taip: 6 – už, 1 arba 2, priklausomai nuo to, kaip keitėsi komiteto sudėtis, nes ilgai buvo svarstoma, susilaikė. Taigi visiems šiems įstatymų projektams komitete svarstant buvo, kaip minėjau, pritarta ir pasiūlyta patobulinti, ką pagrindinis komitetas ir padarė.
PIRMININKAS. Dėkoju S. Šedbarui. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovą L. Sabutį.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mūsų komitetui buvo pavesta svarstyti projektus Nr. XIP-2242, Nr. XIP-2243, Nr. XIP-2250, Nr. XIP-2251 ir Nr. XIP-2252. Visi jie tarpusavyje yra susiję tiek, kad mes ir patys, svarstydami ir atsižvelgdami į Seimo Teisės departamento specialistų siūlymus, manome, kad šiuo atveju Konstitucinis Teismas buvo teisus. Mes atmetėme Vyriausybės siūlymą, jog būtų panaikinti visi kiti reikalingi požymiai, susiję su vadinamaisiais kvalifikaciniais priedais ir kategorijomis, ir kad būtų daromas apribojimas vienų metų laikui. Todėl arba galiojimo pasibaigimas, arba įsigaliojimas visų šių buvusių įstatymų projektų šiuo sunkiu laikotarpiu yra apribojamas vienais metais. Birželio 23 d. buvo svarstomi šie projektai. Iš dalyvavusių penki komiteto nariai pasisakė ir balsavo už, du susilaikė. Todėl kviečiu Seimo narius pritarti šiems projektams.
PIRMININKAS. Dėkoju L. Sabučiui. Gerbiamieji kolegos, ar yra užsirašiusių diskusijoms? Taip, A. Šedžius. Nematau salėje. M. Zasčiurinskas. Nematau salėje. K. Daukšys. Taip pat nėra. (Balsai salėje) A. Sysas užsirašęs kalbėti diskusijoje. O toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas Č. V. Stankevičius.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, reikia pajudėti. Negalima visą laiką sėdėti, ilgas posėdis. Atėjau į tribūną labai trumpam. Džiaugiuosi, kad vis dėlto komitete buvo ir sveiko proto šiek tiek. Bent jau svarstant šitą paketą 9 įstatymų, buvo pritarta įstatymų pataisoms, ką nurodė mums Konstitucinis Teismas, t. y. kad tokios nuostatos privalo galioti ne ilgiau kaip biudžetinius metus.
Bet, gerbiamieji, aš noriu atkreipti dėmesį – pagrindinės problemos tai neišsprendėme, nes šis mažinimas, kuris buvo padarytas atskiroms pareigūnų grupėms, buvo padarytas neproporcingai. Tas pats Konstitucinis Teismas balandžio 20 d. aiškiai pasakė, kad neproporcingai mažinti negalima. Žinodami, kad tam tikros pataisos Vyriausybės projekto padarytos, bet neištaiso esmės, kažkam mes „nupjovėme“, sakykime, 300 Lt ar 500 Lt, o kažkam 10, o kai kam nieko. Tai Konstitucinis Teismas aiškiai pasakė, kad negalime tokiu principu mažinti priemokų ir priedų, nes įvairios grupės turi rangus ir kitokius… laipsnius, pagal kuriuos nustatoma darbo užmokesčio suma.
Todėl, gerbiamieji, balsuodami prisiminkite ir tai, kad ne viskas padaryta taip, kaip reikalauja. Aš manau, kad mes mažiau čia laužytume iečių, jeigu tai svarstytume rudenį kartu su biudžetu. Tikrai matytume padėtį, situaciją. Vyriausybė patvirtina, kad ekonominė situacija yra prasta, ir tada joks Konstitucinis Teismas negalėtų daugiau prisikabinti, nes būtų daroma viskas pagal tai, kaip jie surėdė. Dabartinis sprendimas, jeigu mes priimsime, leidžia toliau Lietuvos piliečiams eiti į teismus ir reikalauti tam tikrų kompensacijų, nes mes nesilaikome pagrindinio Lietuvos įstatymo, t. y. Konstitucijos.
PIRMININKAS (Č. V. STANKEVIČIUS, TS‑LKDF). Dabar žodis suteikiamas V. P. Andriukaičiui. Jis buvo užsirašęs, tik čia, sąraše švieslentėje, jo nesimato.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, mes pasiliekame prie tų pačių balandžio 20 d. Konstitucinio Teismo konstatuotų dalykų, kuriuos aiškiai ignoruojame.
Pirma, proporcingumo problema. Mes faktiškai dabar, pratęsdami įstatymo įsigaliojimą, nekreipiame dėmesio į tai, kad visi lentelėse mažinami koeficientai neatitinka Konstitucinio Teismo išaiškinimo. Proporcingumo jokio nėra. Dar kartą… Jeigu norime bendrai nacionaliniu mastu spręsti, tai sutarkime. Jeigu taikytume progresinę mokesčių sistemą, tai tuomet galėtume rasti būdą, kaip subalansuoti sprendimus. Teisinga socialinio teisingumo prasme politika, taip pat atitinkamas mažinimas proporcingai pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas, labai akivaizdžiai pasakyta, kad visi tie mažinimai yra susiję su būtinu oficialiai paskelbtu ekonominių socialinių rodiklių sąrašu. Jis turi būti pateiktas Vyriausybės nutarimu, Vyriausybės sprendimu pateiktas Seimui. Tada Seimas, matydamas šį sąrašą, gali patvirtinti rodiklius, kad taip, situacija tęsiasi toliau ir mes kitiems kalendoriniams, biudžetiniams metams numatome tokią, tokią tvarką.
Antras dalykas, yra labai aišku – juk mums rudenį vis tiek teks ieškoti bendro nacionalinio sutarimo dėl daugelio dalykų. Tai nedarykime dabar taip, kaip darome. Nes mes apskundėme visą šitą laikinąjį įstatymą ir visus ankstesnius valstybės tarnybos įstatymus Konstituciniam Teismui. Jūs šitą žinote. Tai dabar kas? Jūs pratęsiate galiojimo terminą, padarote formalią pataisą. Mes neturime kito kelio, kaip vėl kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad jis nenutrauktų bylos ir kad pratęstų konstitucinį nagrinėjimą. Mes kreipsimės į Konstitucinį Teismą, nes kito kelio tikrai nėra. Mes jūsų neįtikiname. Jūs ignoruojate bet ką, nematote ir paliekate mus prie vienintelio sprendimo – kreiptis į Konstitucinį Teismą arba prašyti Respublikos Prezidentės vetuoti, nepasirašyti šitų įstatymų, vetuoti juos, grąžinti Seimui, kad Seimas įgyvendintų balandžio 20 d. Konstitucinio Teismo nutarimą.
Aš manau, kad dabar Prezidentei bus lengviau vetuoti, nes, pirma, jau yra paskelbtas Konstitucinio Teismo verdiktas, antra, Prezidentė iki liepos 1 d. nesulaukė įstatymų leidėjo privaloma tvarka numatyto pensijų kompensavimo mechanizmo. Kartu šiandien Konstitucinis Teismas pasisakė apie teisėjų atlyginimo kompensavimo mechanizmus ir visus kitus dalykus. Tai šiuo atveju Prezidentės rankose net du Konstitucinio Teismo nutarimai. Jie bus galiojantys ir aš nežinau, kaip ji turės elgtis – ar ignoruoti taip pat Konstitucinį Teismą ir pasirašyti tai, kas akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijai? Aš manau, kad Prezidentės funkcija promulguoti įstatymus yra aukščiausia jos kompetencija, ir ji turės būtent taip elgtis. Aš raginu visas opozicines frakcijas, jeigu šiandien bus priimama ypatinga skuba ir t. t., kreiptis į Prezidentę, kad ji nepasirašytų viso šito paketo, kad Seimas būtų priverstas padaryti taip, kaip nustatė Konstitucinis Teismas.
PIRMININKAS. Daugiau užsirašiusių kalbėti nebuvo, atrodo. Gerbiamieji Seimo nariai, diskusija jau įvyko. Bendru sutarimu negalėsime. (Balsai salėje) Prašom balsuoti už pritarimą po svarstymo visam įstatymų paketui, kurį dabar apsvarstėme. Prašom balsuoti. Nuo 8a iki 8i. Balsuojame dėl pritarimo po svarstymo įstatymų paketui nuo 8a iki 8i įskaitytinai.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 52, prieš – 8, susilaikė 15. Šiems įstatymams po svarstymo pritarta.
Seimo Pirmininkė siūlo taikyti ypatingą skubą. Prašom kolegą V. P. Andriukaitį.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Posėdžio pirmininke, aš dėl vedimo tvarkos, aš ne tą, apsirikau spausdamas. Aš kalbėjau prieš ir esu prieš. Mano mygtukas „prieš“. Tiesiog dėl protokolo, kad būtų…
PIRMININKAS. Protokole bus pažymėta, kad Seimo narys V. P. Andriukaitis balsavo prieš.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti ypatingos skubos pasiūlymui? (Balsai salėje) Negalime. Prašom balsuoti dėl Seimo Pirmininkės pasiūlymo taikyti paketui, kuriam ką tik pritarėme, ypatingą skubą.
Už ypatingą skubą balsavo 52, prieš – 11, susilaikė 11. Ypatingos skubos tvarkai priėmimo metu pritarta. Priėmimą pradėsime po vieną įstatymą.
Pradedame 2-8a – Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jis yra vieno straipsnio. Taigi galima kalbėti dėl motyvų. (Balsai salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiktume kalbėti dėl motyvų dėl visų įstatymų projektų, ar po vieną? Po vieną? Galima kalbėti dėl visų. Prašau užsirašiusius. Du Seimo nariai užsirašę prieš. Pirmasis – A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad nereikalinga skuba, mes galime dabar žaisti žaidimus, mes galime blokuoti, nes jūsų dešinėje nėra tiek, kiek reikia – 71. Aš nemanau, kad dabar reikia to žaidimo, ypatingos skubos. Pirmiausia negražu prieš piliečius, kuriems mes darome meškos paslaugą.
Antra, mes nesilaikome Konstitucijos, trečia, negerbiame Konstitucinio Teismo sprendimų. Mes gi ne iš piktos valios lipame į tribūną ir aiškiname, kad galima tą daryti civilizuotai ir bent jau rodant piliečiams pavyzdį, kad Seimas įsiklauso į tai, ką priima Teismas, o ne tai, kad Teismo sprendimai sau, o Seimas daro viską, kaip šauna į galvą. Suprantame, kad yra sunki situacija, suprantame, kad reikia suveržti diržus, bet kodėl tai daroma… kelnes maunamės per galvą. Šito galima išvengti ir gauti visiškai tą patį rezultatą. Bet jūsų valia tą daryti. Todėl mes paprasčiausiai nedalyvausime balsuojant ir vis tiek nepriimsite šiandien tų įstatymų.
PIRMININKAS. Priėmimas pastraipsniui. Įstatymas vieno straipsnio. Ar galime pritarti šio įstatymo 1 ir vieninteliam straipsniui? Atsiprašau, dar yra daugiau užsirašiusių. Atsiprašau, atšaukiu savo pasiūlymą. Už yra užsirašęs kalbėti L. Sabutis. Prašom.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Jūs sakėte, kad mes kalbėsime dėl viso paketo. Bendra mintis yra tokia, jeigu kas atidžiau žiūrėjote ne tik į tai, ką mes jau iš savo patirties kalbame, tai yra iš tikrųjų ne taip lengva suderinti, tačiau komitetai, kurie svarstė ir pritarė, pagrindinis, atsižvelgė į tai, kad ir departamentas mums kitų priekaištų savo pastabose nepareiškė, tik tiek, kad Konstitucinio Teismo sprendimo tos nuostatos turi atitikti ir teisinį reglamentavimą, pagal kurį Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymas būtų ne pripažįstamas netekusiu galios, o tiesiog minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisės normų įsigaliojimas būtų nukeliamas į kitų biudžetinių metų pradžią, t. y. 2012 m. sausio 1 d. Iš esmės dėl turinio kitų pastabų nebuvo ir pasiūlymų taip pat nebuvo. Komitetas, bent jau mūsų, ir aš manau, kad tokiai nuostatai reikia pritarti žinant, kokia yra situacija, kuri jau ne kartą buvo konstatuota Lietuvoje. Todėl ir šie, ir kiti įstatymai turėtų būti galiojantys arba turėtų baigti galioti kitų metų gruodžio 31 d., arba 2012 m. sausio 1 d. Todėl pritariu šioms pataisoms ir, nerandant kitos išeities, kviečiu už tai balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dar yra užsirašęs kalbėti prieš V. P. Andriukaitis. Jam žodis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Liudvikai, turbūt neskaitote Teisės departamento viso komplekso išvadų, kuriose minima tai, kad toks mažinimas, tokie tarifų kaitaliojimai neatitinka Konstitucinio Teismo doktrinos. Pacituokite iki galo. Dabar jūs pacituojate vieną formalią dalelę, tą formalią dalelę pataisote, prie kitų nutylite „murmurando“, ir viskas gerai. Matote, kaip yra. Tuo tarpu Teisės departamento išvados yra viešai iškabintos, nėra problemų jas visas nuodugniai perskaityti. Mano dar kartą raginimas, kolegos Seimo nariai… Išties mes šiandien pažiūrėsime, ar yra pakankama 71 žmogaus dauguma, tuo tarpu aš raginu šalies Prezidentą nepasirašyti šių įstatymų, juos vetuoti ir grąžinti Seimui. Nes Seimas neįvykdė ir Konstitucinio Teismo nutarimo, ir nevykdo Prezidentės pasakymo dėl to, kad kompensavimo mechanizmai jau turėjo būti sukurti. Kompensavimo mechanizmai turi būti nustatomi įstatymu, pabrėžė Teismas ir būtent įstatymų leidėjo pareiga ir prievolė tą padaryti. Mes to nedarome. Tai tiek žinių.
PIRMININKAS. Kadangi aš buvau paskelbęs, kad kalbame dėl viso paketo, tai kol kas yra tik keturi Seimo nariai, bet galės kalbėti po keturis už ir prieš. Sąrašas liks atviras iki pat priėmimo procedūrų pabaigos.
S. Stoma yra užsirašęs kalbėti už, tai jam suteikiamas žodis.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kas mane labiausiai stebina šiame opozicijos elgesy, tai bandymas blokuoti įstatymus nebalsuojant, sėdint ir nebalsuojant. Kodėl Statute yra ši norma? Aš suprantu, kad todėl, kad įstatymai nebūtų priimami, kai nesusirinkę žmonės į salę ir tiesiog trūksta žmonių. Bet kai sėdi žmonės ir nebalsuoja, tuo net didžiuojasi, giriasi ir pripažįsta, kad mes dabar nebalsuosime, manau, tai neturi nieko bendro su demokratija ir mūsų Konstitucijos vertybėmis. Todėl, kolegos, prašyčiau, jeigu turėjote tiek kantrybės, tiek ilgai sėdėjote, tai balsuokite už, prieš, susilaikykite, jūsų valia. Manau, kad sėdėti salėje ir nebalsuoti, tai yra labai netinkama. Ačiū.
PIRMININKAS. Bet jūs nekalbėjote apie įstatymus.
S. STOMA (TS-LKDF). Būtent apie šį įstatymą, nes buvo pasakyta, kad mes sėdėsim ir nebalsuosime, o aš siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Neturiu ką pasakyti. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas Nr. XIP-2242. Ar galime priimti 1 ir vienintelį straipsnį, tai yra dėl datos iki 2012 m. sausio 1 d.? Galim, priimta? Ar reikia balsuoti? Reikia balsuoti. Priėmimo stadija, reikia balsuoti. Balsuojame. (Balsai salėje) Balsavimas. Kadangi įstatymas vieno straipsnio, tai už visą įstatymą, nes daugiau straipsnių nėra. Balsavimas dėl įstatymo Nr. XIP-2242 priėmimo. Kadangi nesiregistravo balsuoti 71 Seimo narys, tai yra 1 straipsnis priimtas, įstatymas nepriimtas. (Balsai salėje) Balsavimas yra atidedamas. (Balsai salėje) Prašau. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos ir gerbiamasis Sauliau Stoma, Konstitucijoje pasakyta, kad niekas negali versti piliečio vykdyti antikonstitucinius veiksmus. Tai štai mes jums įrodom, kad jūs negalit mūsų priversti vykdyti antikonstitucinių veiksmų. Ir Konstitucija leidžia visomis legitimiomis priemonėmis daryti tai, o juo labiau Seimo statutas tą numato, taigi, kolega, nemoralizuokit, nes moralizuoti teks jus. Jūs davėte priesaiką laikytis Konstitucijos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl vedimo tvarkos A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Pirmininke, labai ačiū. Kadangi kolegos labai nori greičiau baigti, tai aš siūlau toliau nedaryti priėmimo, nes bus toks pat rezultatas. Mes sugaišim laiko. Atidėkim šitą biznį kitai dienai.
PIRMININKAS. Motyvai bus sakomi, dar sąraše yra vietos, jeigu kas norės kalbėti, iki mes parengsime, priimsime iki balsavimo visą paketą. Įstatymo projektas Nr. XIP-2243 yra vieno straipsnio. Jeigu šitas pareiškimas reiškia, kad Socialdemokratų frakcija blokuoja balsavimą, tai tikrai nėra… (Balsai salėje) Prašau? (Balsai salėje) Teisingai. Tai gerai, aš perskaitysiu visus, kadangi ne visi po vieną straipsnį turbūt… (Balsai salėje) Pagrindinis… Patikrinsime, ar yra įstatymų, kurie yra ne vieno straipsnio. Tie, kurie vieno, tai aišku. Visi mūsų šio paketo įstatymai turi tiktai po vieną straipsnį. Taigi balsavimas dėl nesiregistravimo balsuoti negali būti šiandien įvykdytas, ir jis bus… (Balsai salėje) Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš vis dėlto pagal mūsų sprendimą dėl ypatingos skubos siūlau teikti balsuoti kiekvieną projektą. Jeigu jis neįvyks, na, ką gi, ryt ryte kartosim. Bet aš siūlau tokių grasinimų iškart neišsigąsti, nes nesolidžiai atrodom. (Balsai salėje) Aš siūlau atlikti procedūrą. Nebus rezultatų, kartosim.
PIRMININKAS. Motyvas yra sakomas iš vietos, kad nepriėmus pagrindinio įstatymo kitų negalima priimti. Tai mes… (Balsai salėje) Seimo Pirmininkės siūlymas numatė, kad tikrai nebus priimamas paskutinysis, aštuntasis, įstatymas, kurio priėmimas tikrai liepos 2 d. Bet reikalavimas yra pagrįstas, galim tikrinti, ar Seimo nario A. Syso pareiškimas yra iš tikrųjų… Motyvus dar galima kalbėti. Du Seimo nariai pasakė motyvus už ir prieš, svarstomas priėmimo stadijoje visas paketas, taigi dar vienas Seimo narys – A. Šedžius – yra užsirašęs kalbėti prieš. Nėra salėje. Tai dabar yra likę tik balsavimai, nes jau daugiau sąraše nėra. Gerbiamieji Seimo nariai, tai balsavimui… (Balsai salėje) Opozicijos lyderis V. Gapšys. Prašau.
V. GAPŠYS (DPF). Pirmininke, be šių antikonstitucinių įstatymų yra ir kitų svarbių reikalų, todėl pasižiūrėkim, einam iš rezervo, jeigu neturit ką svarstyti, imam klausimus. Judam į priekį ir baigiam čia žaisti.
PIRMININKAS. Gerai, judėkime į priekį. Judėkime į priekį. Teikiu balsuoti dėl įstatymo projekto Nr. XIP-2243 priėmimo. Gerai, gerbiamieji Seimo nariai, aš negaliu dabar užbaigti priėmimo, negaliu pirmininkauti taip, kad įstatymai būtų priimti, nes pirmasis įstatymas nepriimtas. Visi įstatymai yra vieno straipsnio, ir iš tikrųjų esu priverstas dėl susidariusių… (Balsai salėje) dėl susidariusių aplinkybių balsavimą perkelti. Na, negalima čia žaisti, kai šalyje yra paskelbtas gedulas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, aš tik norėčiau, jeigu galima, konstatuoti, kad rytoj nebus diskusijų, kalbos dėl motyvų yra baigtos dėl visų projektų ir likęs tik balsavimas iš eilės už visus projektus.
PIRMININKAS. Taip, visiškai teisingai, aš patvirtinu, kad priėmimo stadijoje visi motyvai pasakyti ir liko viso paketo balsavimas, nuo pirmojo iki paskutiniojo. Tai gal čia mes tikrai neturėtume daryti veiksmų, kurie neduoda rezultatų.
Dabar 9 įstatymo projektas, yra du įstatymai: 9a, tai Nr. XIP-2051, ir 9b – Nr. XIP-2052. Seimo Pirmininkė prašo žodžio. Minutėlę, atsiprašau.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš suprantu, kad pasaulio futbolo čempionatas yra labai įdomu, bet aš paprašyčiau šiek tiek rimties, ir grįžkit nuo langų į savo darbo vietas. Iš tiesų, gerbiamieji kolegos, gerbkit pirmiausia save, jeigu jau negerbiat kitų.
PIRMININKAS. Dėkoju Pirmininkei. Tai turėjau pasakyti aš, dėkui, kad jūs pasakėt. Pagrindinio komiteto pirmininkas R. J. Dagys, Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
19.40 val.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė įstatymų projektus, lydinčius įstatymo projektus, pritarė ir Teisės departamento, ir Seimo narių pasiūlymams ir pritarė įstatymo projektui. 8 balsavo už, 1 – prieš, 2 susilaikė.
PIRMININKAS. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Nors šie projektai yra kitu darbotvarkės numeriu – 2-9a, 2-9b, tačiau jų esmė yra panaši, todėl Teisės ir teisėtvarkos komitetas, svarstydamas šiuos du projektus, taip pat siūlė pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos pasiūlymus, ir nustatyti analogišką teisinį reguliavimą, išdėstytą komiteto pasiūlyme dėl projekto Nr. XIP-2242, kurį mes jau neseniai apsvarstėme. Balsavimo rezultatai: 6 – už, 2 susilaikė dėl abiejų mano minėtų įstatymų projektų.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji Seimo nariai, aš primenu Seimo Pirmininkės raginimą, arba aš turėčiau paprašyti Sekretoriato išjungti televizorius, kad jie netrukdytų dirbti. L. Sabutis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiuos du projektus komitetas svarstė birželio 23 d. atsižvelgdamas į tai, kad prieš tai mes svarstėme Valstybės tarnybos arba valstybės tarnautojų priedo, kur reguliuojamos kategorijos, kvalifikacijos ir panašiai, ir atitinkamai priklausomai nuo bazinio dydžio ir kvalifikacijos… Šiuo atveju mes svarstėme Valstybės politikų, pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio 2 straipsnio pakeitimą. Atsižvelgdami į tai, ko iš tikrųjų reikalauja Konstitucija ir Konstitucinis Teismas. Suderinęs šitas pozicijas komitetas nustatė, kad negalima apskritai atsisakyti normos, o kiekvienais metais… tai yra numatant galiojimo laiką ir atitinkamai ribojant tuos dydžius, dėl kurių yra nusprendęs Seimas pereitais metais tvirtindamas biudžetus ir tuos atitinkamus įstatymus. Todėl komitetas pritarė ir kviečia balsuoti už šias pataisas.
PIRMININKAS. Diskusijoje yra užsirašę kalbėti du Seimo nariai. Pirmasis – A. Šedžius. Atsisako. J. Veselka. Nėra salėje. Taigi daugiau norinčių kalbėti nėra. Ar galime?.. Gerbiamasis A. Šedžius nori pasisakyti prieš pritarimą po svarstymo. Prašom.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mačiau pavargusius konservatorių veidus, man jų pagailo ir aš atsisakiau dalyvauti diskusijoje, bet dėl motyvų vis tiek noriu kalbėti. Esu prieš sumažintų koeficientų galiojimo pratęsimą. Valstybės tarnautojai nusipelnė, kad į juos būtų atkreiptas dėmesys, kad jiems nebūtų mažinami atlyginimai, o gelbėti valstybės biudžetą galime ir kitomis priemonėmis. Vieną iš jų jūs puikiai žinote – tai jūsų ministerijų darbuotojų atlyginimai. Jeigu norite žmonėms įrodyti, kad nėra galimybės kitaip taupyti nei mažinant valstybės tarnautojų atlyginimus, visų pirma, gerbiamieji konservatoriai, kad ir labai pavargę esate, pradėkite nuo savęs. Todėl niekaip negalime pritarti jūsų šitam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Motyvus už pritarimą po svarstymo – P. Luomanas.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Aš manyčiau, nereikia kalbėti, kolega, graudžių kalbų. Jūs pirmiausia galvojate apie save, kadangi tai susiję ir su Seimo narių atlyginimais. Tiesiai šviesiai pasakykite, yra sunkmetis, labai gaila, kad mums dar teks susimažinti. Man negaila susimažinti. Kalbėkite tiesiai, o ne graudžiu balsu kalbėkite apie tai.
PIRMININKAS. Motyvai pasakyti. Siūlau balsuoti dėl pritarimo šiems abiem įstatymams po svarstymo.
Balsavus už 52 Seimo nariams, prieš – 3 ir susilaikius 26, abiem įstatymų projektams pritarta po svarstymo.
Seimo Pirmininkė dėl šių įstatymų taip pat siūlo taikyti ypatingą skubą. Prašau balsuoti dėl Seimo Pirmininkės pasiūlymo. Šiuo siūlymu Seimo Pirmininkė numato, kad pirmasis įstatymas būtų priimamas šiandien, o antrasis būtų priimamas liepos 2 dieną. Abu įstatymai vieno straipsnio.
54 balsais, prieš – 19, 9 susilaikius, ypatingos skubos tvarkai pritarta.
Pradedame įstatymo (Nr. XIP-2251) priėmimo procedūras. Gerbiamasis A. Šedžius per šoninį mikrofoną prašo žodžio. Prašom.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš tiesiog norėjau pasakyti trumpą repliką gerbiamiesiems konservatoriams, kad jie gudrauja taip prisidengdami savo atlyginimais ir mažina valstybės tarnautojams atlyginimus. Jums buvo pateiktas pasiūlymas kaip alternatyva atskirti valstybės politikų atlyginimų koeficientus, bazinius dydžius. Bet jūs šitam pasiūlymui nepritarėte ir toliau prisidengiate savo dideliais atlyginimais. Tai iš tiesų pagalvokite apie tuos žmones, kurie gauna iki tūkstančio litų atlyginimus. Jūs labai negražiai elgiatės taip darydami.
19.47 val.
PIRMININKAS. Už įstatymo priėmimą motyvus sakys L. Sabutis. Prašom.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš nesu nusiteikęs teigti, jog šiuo atveju iš tikrųjų yra sprendžiami valstybės tarnautojų darbo užmokesčio dydžiai, kaip sakė kolega. Šiuose dviejuose projektuose kaip tik kalbama apie valstybės politikų ir valstybės pareigūnų… Vėliau darbotvarkėje bus kitas įstatymas dėl teisėjų. Dėl valstybės tarnautojų jau mes išsprendėme. Todėl šiuo atveju yra tik pratęsiamas to paties principo taikymas ir ateinančių biudžetinių metų laikotarpiu. Tai yra jau patvirtintas arba nustatytas Seimo, bet dar neįsigaliojęs 450 bazinis dydis, o toliau jau šiame priede kaip tik yra reguliuojami pagal priedo… pareiginės algos koeficientai. Tie koeficientai visiems politikams, tarp jų ir Seimo nariams, ir Seimo pareigūnams bei kitiems valstybės pareigūnams yra atitinkamai sumažinti, tai yra paliekami pereitų metų sumažinti dydžiai. Todėl kviečiu balsuoti.
Jeigu kartais tektų žiniasklaidai kalbėti, tai būtinai pabrėžkite. Nes dažnai provokuoja, klausia, kad štai nuo liepos 1 d. jūsų visi tie dydžiai panaikinami ir vėl yra nustatomi kaip iki krizinio laikotarpio. Nieko panašaus. Jūs matote, juk šiandien svarstydami mes pripažįstame, kad galioja iki šių metų pabaigos ir galios kitų biudžetinių metų laikotarpiu.
PIRMININKAS. Priešingą nuomonę pasakys Seimo narys A. Šedžius.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji konservatoriai, jūs, duodami interviu, ir pasakykite žiniasklaidai, kad jūs apgavote valstybės tarnautojus, apgavote žmones, kurie tiki valstybe, kurie pasitikėjo jumis. Jūs sakėte, kad sumažinimas bus laikinas – tik metams, o paskui visi dydžiai bus atkurti, kad nuramintumėte juos, kad nesijaudintų ir panašiai.
Dabar jūs apgaunate tuos žmones, visiškai prarandate jų pasitikėjimą ir aiškinate, kad valstybės situacija ir toliau blogėja. Tada pripažinkite, kad jūs nesugebate valdyti valstybės, kad jūsų sprendimai buvo žalingi Lietuvos ekonomikai, premjeras turėtų garbingai atsistatydinti ir perduoti valdžią tiems, kurie sugeba valstybėje tvarkytis, kad žmonėms nereikėtų aiškinti, kad po metų situacija pagerės, o paskui sakyti: mes galvojome, kad pagerės, bet išėjo į blogąją pusę. Kiek dar situacija blogės?
Tada pripažinkite, kad buvo padaryta jūsų klaidų, ir neskriauskite žmonių, nesuteikite jiems vilties, kad jūs dar po metų situaciją tik šiek tiek pabloginsite.
PIRMININKAS. Seimo Pirmininkė I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia, man atrodo, mes vieni kitus klaidiname šnekėdami, kad kažką mažiname, kažkas čia vyksta. Iš esmės lieka status quo toks, koks yra šiandien. Lygiai taip pat kaip valstybėje yra tokia situacija, kuri nėra dar taip pagerėjusi, kad mes galėtume didinti koeficientus valstybės tarnautojams ar politikams, spręsti visas problemas, prieš tai visą socialinį paketą svarstydami. Aš manau, reikia ne vieni kitus klaidinti, o tiesiai ir šviesiai pasakyti: niekas nesikeičia, mes tik pratęsiame tą situaciją, sprendimai buvo priimti prieš metus. Tai iš tiesų nereikia vienas kito gąsdinti, nes nieko blogo čia tikrai neatsitinka. Netgi kalbantis su valstybės tarnautojais, jie kur kas geriau supranta esamą situaciją, negu kai kurie mūsų Seimo nariai. Aš dėl to labai apgailestauju. Todėl kviečiu nesiblaškyti ir balsuoti už.
PIRMININKAS. M. Bastys pasakys motyvus prieš.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš pabandysiu labai trumpai. Iš esmės šis įstatymo projektas, kaip ir kiti anksčiau pateikti ir svarstyti įstatymų projektai, mano įsitikinimu, yra svarstomas ne laiku, nes šie įstatymų projektai turėtų būti svarstomi pateikiant biudžetą. Būtent biudžetą pateikus mes matytume, ar tie koeficientai turėtų būti tokie, kokie dabar, kitaip tariant, pratęstas laikotarpis sumažintų atlyginimų, ar po biudžeto pateikimo galėtų didėti, o gal ir turėtų mažėti tie koeficientai. Būtent dėl tos priežasties, kad ne laiku yra pateikiamas būtent šis įstatymo projektas, aš siūlau balsuoti prieš. O kada bus Vyriausybės pateiktas biudžetas, tada mes ir matysime, kaip reikia šiuo klausimu mums elgtis. Dėkoju.
PIRMININKAS. Kitokią nuomonę – už įstatymą pasakys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš labai trumpai. Gerbiamieji kolegos, dabar svarstome valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimą, o ne ką nors kita. Save svarstome. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, skelbiu balsavimo pradžią dėl Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, prašome balsuoti.
Užsiregistravo 65, balsavo tik 62. Priėmimo procedūrą teks pakartoti.
Dėl antrojo įstatymo aš jau buvau paskelbęs, kad balsavimas, priėmimas vyks tiktai liepos 2 d.
19.55 val.
Kitas darbotvarkės klausimas yra Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2253(2) ir Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2254(2). Pranešėjas – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš drįsiu priminti, kad svarstysime dabar teisėjų atlyginimus, ne kieno nors kito. Teisėjų atlyginimų palikimui tokio paties dydžio, kaip dabar, komitetas apsvarstęs pritarė, pritarė Teisės departamento, lydinčiųjų komitetų išvadoms ir Seimo narių pasiūlymams. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas, apsvarstęs šiuos du įstatymų projektus, pasiūlė pagrindiniam komitetui juos tobulinti analogiškai taip, kaip buvo atkreipęs dėmesį Teisės departamentas dėl projekto Nr. XIP-2242. Tokias išvadas komitetas priėmė 6 balsavus už, 2 susilaikius.
PIRMININKAS. Dėkojame. Pradedame svarstymą. Užsirašę kalbėti diskusijoje yra trys Seimo nariai. Pirmasis – A. Šedžius. Kviečiame į tribūną.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų nebūčiau ėjęs kalbėti, jeigu ne konservatorių ministro R. J. Dagio pareiškimas, kad būtent svarstome teisėjų atlyginimus. Jūs iš tiesų taip pažeminate Lietuvos teisėjus, jūsų nuomone, jų atlyginimai yra per dideli ir tuos atlyginimus reikia mažinti. Anaiptol, gerbiamasis kolega, galiu pasakyti, kad jau turbūt pamiršote, kad dėl jūsų nesugebėjimo valdyti šalies teismuose buvo atjungti netgi telefonai, tai apie kokius pasakiškus atlyginimus teisėjams jūs čia kalbate? Galbūt jūs kalbate tiktai apie Konstitucinio Teismo teisėjus? Tai nereikia pagal juos visus ir lyginti. Yra teisėjų, kurie užsivertę bylomis, jų darbo krūvis yra padidėjęs kelis kartus ar keliasdešimt kartų, ypač dėl tos kriminogeninės situacijos, kuri atsirado būtent dėl jūsų nesugebėjimo susitvarkyti su ekonomine situacija. Iš tiesų šitie žmonės dirba ilgas darbo valandas, turi didžiulius darbo krūvius, ir jiems mažinti atlyginimą, ir dar su tokiu pasididžiavimu sakyti, kad būtent teisėjams mažiname, jums yra tiesiog negražu, negarbinga ir tai įžeidžia šios kategorijos žmones. Todėl, gerbiamieji kolegos, iš tiesų įvertindamas visą situaciją, bendrą visumą, prašau jūsų balsuoti labai atsakingai, kad konservatoriai ir jų ministrai neklaidintų jūsų dėl pasakiškų šios kategorijos valstybės tarnautojų atlyginimų.
PIRMININKAS. Iš tikrųjų įstatymų projektuose siūloma tiktai pratęsti galiojančio įstatymo galiojimo laiką, kad tie, kurie klausosi mūsų posėdžio, negalvotų, kad yra mažinami atlyginimai kieno nors, jau apie tai buvo kalbėta. Aš tiktai norėjau pasakyti, kad objektas yra šiek tiek kitoks – pratęsti tokių atlyginimų, kurie dabar galiojančių įstatymų yra numatyti.
E. Klumbys kviečiamas į tribūną. Nėra. Tada A. Sysas yra pasiruošęs. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, aš jam atskirai išaiškinsiu dėl šitų įstatymų. Gerbiamieji kolegos, kadangi tai iš tos pačios serijos – mažinkim toliau! – tai lyg ir galima būtų nieko nešnekėti, bet force majeure – Konstitucinio Teismo sprendimas šiandien dėl trijų bylų. Kadangi vienas atstovas iš jūsų buvo, o iš opozicijos buvo net du, nes bylos buvo sujungtos, tai aš noriu trumpai informuoti ir supažindinti su faktu. Ten buvo kalbama apie valstybinių teisėjų pensijų mažinimą be kompensavimo, kad tai prieštarauja Konstitucijai. Mes dabar mažiname jų koeficientus be kompensavimo. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, iki liepos 1 d. liko dvi dienos. Jūs iki šiol, gerbiamasis, va, atėjusi į Konstitucinį Teismą byla, jeigu jie nutaria, kad reikia kompensuoti valstybinę teisėjų pensiją, ir ne šiaip sau iki kokios nors ribos, o visiškai, jie pasakė, kad koeficientas 1,5, kuris riboja jų pensiją, prieštarauja Konstitucijai. Ar mes suprantame, kas tuo pasakyta? Tai reiškia, kad mes, kaip įstatymų leidėjai, negalime nieko reguliuoti.
O dėl atlyginimų buvo pasakyta balandžio 20 d., kad tik proporcingai, o Konstitucinio Teismo teisėjams, ypač lyginant su kitais teisėjais, mūsų Seime priimame įstatyme nurėžta kur kas daugiau, visiškai neproporcingai. (Balsai salėje) Gerbiamieji, ir aš nelabai myliu teisėjų, ir įstatymus visad teikiu, nuo kurių gaudavo per nagus, bet force majeure, kuris šiandien priimtas Konstituciniame Teisme, mus verčia susimąstyti, arba mes einam į tolesnį konfliktą su Konstituciniu Teismu ir teismais… (Balsai salėje) Tvarka, kas negirdėjo, kas klauso mūsų transliacijos, konservatoriai pasakė, kad jie eis į konfrontaciją toliau su Konstituciniu Teismu ir teisėjais. Aš siūlyčiau pagalvoti ir padaryti protingus žingsnius, kad mažiau konstitucinių bylų būtų į mūsų vartus.
PIRMININKAS. Aš nežinau, ar Konstitucinis Teismas galėjo svarstyti įstatymo projektą, kurį mes ką tiktai svarstėme. Vargu ar taip buvo. Aš šios informacijos neturiu.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą mes girdėjome. Daugiau diskusijoje užsirašiusių kalbėti nebuvo, bet galima kalbėti dėl pritarimo po svarstymo. Prašome, žodis suteikiamas A. Anušauskui. Motyvai už.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Būčiau, ko gero, nekalbėjęs, bet manau, kad teisėjai, kaip ir visa visuomenė, gyvena Lietuvoje dabartinėmis sąlygomis, nėra kokia nors išimtis. Be abejonės, LDDP atkūrėjo ar būsimojo atkūrėjo žodžiai, kurie dažniausiai neparemti jokiais faktais, skirti išoriniam vartojimui, įsivaizduojant, kad šioje salėje sėdi vien tiktai žmonės, nematantys nei to, kas buvo, nei to, kas yra, ir nežinantys, kas gali atsitikti, jeigu nebus priimami reikalingi sprendimai. Manyčiau, kad reikėtų baigti tuos propagandinius pasisakymus, ir sutaupytumėte mums gerokai laiko. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvus prieš pasakys A. Šedžius.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tiesų įvertindamas tai, kaip jūs skriaudžiate Lietuvos žmones, kaip jūs skriaudžiate valstybės tarnautojus, kokios yra pasekmės Lietuvai nuo jūsų priimtų sprendimų, ir matydamas jūsų nepatenkintus veidus, aš kalbėsiu visais klausimais ir džiaugiuosi, kad konservatoriai, taip gausiai susirinkę čia, turi klausyti mano sakomų kalbų. Tegu tai bus jums kaip atpildas už tai, kad jūs skriaudžiate lietuvių tautą ir kad jūs žinotumėte. (Plojimai, šūksniai: „Valio!“)
PIRMININKAS. Prašau tylos!
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Kad jūs žinotumėte, kokios dėl jūsų priimtų sprendimų yra skaudžios pasekmės žmonėms, tai jūs čia sėdėtumėte tikrai ne taip besidžiaugiantys, kad jūs priimate sprendimus, dėl kurių žmonės iš tiesų turi kentėti, turi atimti paskutinį kąsnį iš savo vaikų ir t. t.
Gerbiamieji kolegos, siūlau visiems rimtai pagalvoti, ar tikrai mums verta pritarti po tokio ypač neargumentuoto pasisakymo už, ir balsuoti prieš. Tikrai kviečiu visus kiek įmanoma registruotis iš opozicinių partijų dalyvauti diskusijose, bent jau taip galėsime sunaudoti taip brangų konservatorių laiką.
PIRMININKAS. Noriu priminti, kad mes dabar spręsime dėl galiojančio teisėjų atlyginimo įstatymo galiojimo pratęsimo, o ne dėl ko nors kito. Bet galbūt čia buvo kalbėta dėl to, motyvų. Prašau pasiruošti balsuoti ir balsuoti dėl pritarimo apsvarstytiems įstatymams po svarstymo. Balsuojame po svarstymo.
Balsavo 81 Seimo narys. Už – 51, prieš – 10, susilaikė 20. Įstatymų projektams po svarstymo pritarta. A. Valinskas prašo replikos. Prašau.
A. VALINSKAS (TPPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Dėl vedimo tvarkos. Jeigu A. Šedžiaus kalbos yra atpildas konservatoriams, tai kuo visi kiti čia dėti? (Juokas salėje) Ir šiaip norėčiau pasakyti, kad gal greičiau baigiame, nes visų kitų laukia puikus futbolas, o A. Šedžiaus šokių repeticija. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, vis vien linksmintis negalima, šalyje yra gedulas, elkimės rimtai. Seimo Pirmininkė siūlo šiuos įstatymų projektus priimti skubos tvarka. Prašom balsuoti dėl šio pasiūlymo.
Už balsavo 51 Seimo narys, prieš – 19, susilaikė 11. Skubos tvarkai pritarta. V. M. Čigriejienė senokai laukia prie mikrofono. Prašau, žodis jai.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis jaunas kolega, pilnatis ir jūs šiandien reiškiatės, bet neklaidinkite visuomenės, kad dabar mažiname viską. Ir kodėl taip šmeižikiškai jūs kalbate? Tikrai dar esate per jaunas, neišrinks jūsų tauta Prezidentu vis tiek, nesvajokite. (Plojimai, juokas)
PIRMININKAS. Ar gerbiamasis A. Šedžius nesutiktų nediskutuoti?
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Aš labai trumpai.
PIRMININKAS. Prašau.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Aš tiesiog norėjau pasakyti, kad matematiškai veiksmas, kai yra skaičiaus sumažinimas, ir vadinamas mažinimu, o gerbiamajam A. Valinskui norėčiau padėkoti už kvietimą į šokių repeticijas, tačiau dabar ne tas laikas ir jūs man tikrai ne pora. Su jūsų žmona tikrai sutikčiau repetuoti. (Balsai salėje: „Oooo…“)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tylos! Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame įstatymo projekto Nr. XIP-2253 priėmimą. Įstatymas vieno straipsnio. L. Sabutis nori kalbėti už.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū. Kolegos, mes iš tikrųjų nuosekliai vertiname ne tik politikų, valstybės pareigūnų, arba valstybės tarnautojų atitinkamo lygmens darbo užmokesčio nustatymą, bet taip pat ir valstybės pareigūnų, teisėjų. Todėl kiek tai yra sielojamasi dėl to, kad tas sumažinimas neva neatitinka šiandien realios situacijos, leiskite suabejoti. Reikia tik turbūt pasidžiaugti, kad nereikia dar mažinti, o tik konstatuoti, kad situacija tebėra sudėtinga ir ta pati, kuri buvo ir prieš metus. Tai nėra vien konservatorių nuopelnas, tai yra kartu visos vykdomosios ir valstybinės valdžios, taip pat ir kiekvieno Seimo nario, sprendimai.
O kita vertus, jeigu kalbėtume apie kompensacijos privalomumą, tai aš esu linkęs pritarti. Mes vis tiek turėtume surasti būdų, kaip tai išspręsti, bet tai jau ateities dalykai. Todėl aš šioms pataisoms, kiek yra susijusios su teisėjų, kaip valstybės pareigūnų, atlyginimų nustatymo priedėlio pakeitimo 3 straipsnio pakeitimu, pritariu ir kviečiu balsuot.
PIRMININKAS. Seimo narė B. Vėsaitė – motyvai prieš.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau ne vien apie teisėjų atlyginimus, bet dėl viso paketo. Aš darau dvi išvadas iš visų šitų balsavimų. Prisimenu, kai buvo mažinamos algos, tai buvo pasakyta, kad tai daroma metams. Išvada pirmoji, vadinasi, krizė be galo ir be pabaigos, ir tie konservatorių tvirtinimai, kad jau krizė baigiasi, toli gražu nėra teisybė.
Antra, tai yra konservatorių valdymo impotencijos patvirtinimas. Jūs man pasakykite, kaip galima skatinti ekonomiką? Yra tik du būdai. Pirmas – eksportas, antras – vartojimo didinimas. Kaip mes didinsime vartojimą, kai visų algos antrus metus yra kerpamos. Tai su tokiu retoriniu klausimu aš ir noriu pabaigti savo pasisakymą.
PIRMININKAS. Ministras Pirmininkas A. Kubilius – už.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš jau nežinau, ką pasakyti apie kolegas socialdemokratus ir B. Vėsaitę, ir A. Šedžių. Man šiek tiek gaila, kad tas vardas Andrius čia taip nelabai tinkamai vartojamas. Na, bent kokios nors ekonominės logikos savo kalbose vis tiek reikėtų laikytis. Tai dabar, išklausęs B. Vėsaitę, aš supratau, kad vienintelis receptas, kaip būtų galima spręsti Lietuvos ir Europos kitų šalių, Vokietijos, Britanijos ar Graikijos, ar Ispanijos problemas, tai didinti atlyginimus šitom sąlygom. Kolegos, pagalvokite, ką jūs kalbate, ką jūs šnekate. Jūs esate socialdemokratai, jūs esate ilgiausiai valdžiusi partija per 20 nepriklausomybės metų – 15 metų valdėte. Ir ką jūs šiandien kalbate?
PIRMININKAS. Seimo narys J. Sabatauskas – motyvai prieš.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų klausiausi, klausiausi, nedažnai aš šitam Seime kalbu ir įdomu man darosi. Pirma išgirstu komiteto pirmininką, atkreipia dėmesį, kad čia teisėjų atlyginimas, suprask, kad geras teisėjas – miręs teisėjas arba pigiausias teismas – tai linčo teismas. Jeigu šitaip kalba valstybės vyrai, sėdintys čia ir posėdžiaujantys Seime, ir duodantys suprasti, čia yra būtent jūsų kalbos potekstė, labai pavojinga, duodantys akstiną toliau kitiems žmonėms svarstyti taip, kaip jūs galvojate apie tai, ką aš pasakiau garsiai apie jūsų mintis, ko gero…
Kitas dalykas, Konstitucinis Teismas šiandien paskelbė savo nutarimą, kuris aiškiai byloja, kad bet kokie mažinimai turi būti tik nustačius kompensavimo mechanizmą. Įsiskaitykite į tą nutarimą. Taip pat kalbant apie visus kitus dalykus iš tikrųjų reikia turėti truputį ir garbės, ir sąžinės. Tai pagalvokite apie tai.
PIRMININKAS. Kalbės R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, ypatingai kalbėjęs prieš tai mano kolega, jeigu jūs taip galvojate apie teisėjus, tai taip jūs ir kalbėkite savo vardu ir savo supratimu. Jums, kaip Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariui, nederėtų taip galvoti. Bet manau, kad jūs paprasčiausiai nežinote, ką kalbate.
O mano nuoroda jūsų naujajam socialdemokratų augančiam lyderiui, primenanti, kokį įstatymo projektą (…), yra visiškai pagrįsta, nes jis jau kelis kartus šiandien kalbėjo ne apie tą įstatymo projektą, kurį mes svarstome. Tai jam buvo priminimas, kad sektų posėdį ir nekalbėtų apie tuos dalykus, kurių nereikia. O kalbama ne apie teisėjus, o apie kolegą, kuris dažnai neseka mūsų klausimų.
Kalbant apie įstatymų paketą, ar jūs turite kokį nors dar atsakomybės jausmą net ir šią dieną, galvodami apie valstybę, o ne vien tik buvimą opozicijoje? Sprendimas dabar didinti atlyginimus būtų niekam nesuvokiamas. Mes siūlome palikti taip, kaip yra, nes didinimui sąlygų nėra. Todėl siūlau pritarti įstatymų paketui.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys A. Šedžius.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų gerbiamasis kolega turi problemų su klausa, nes nesiklauso, ką šneka net jų premjeras. Premjeras dar kartą pabrėžė, kad kalbama apie teisėjus ir kad tai yra ne socialdemokratiška nemažinti teisėjams atlyginimų. Tai viską mes puikiai suprantame, apie ką jūs kalbate, už ką jūs agituojate ir t. t.
Bet leiskite jums priminti, kad jūs kalbate ne apie padidinimą, o tiesiog apie tai, kad žmonėms buvo prižadėta, kad metams laiko solidariai bus sumažinti atlyginimai. Tai apie kokį solidarumą jūs kalbate, kai ministerijų darbuotojai gauna 50 % priemokas prie atlyginimų? O jūs dabar aiškinate, kad jūs dar kentėkite, nes neužteko sumažintų atlyginimų dydžių metų ir dar reikia toliau juos mažinti, o jų sąskaita mes padidinsime ministerijų darbuotojams priemokas. Saviems reikia mokėti, o svetimiems pinigų nėra. Tai taip jūs suprantate solidarumą. Socialdemokratai solidarumą supranta visiškai kitaip, gerbiamasis buvęs ministre.
Aš norėčiau jums priminti dar vieną dalyką, kad situacija šalyje jūsų valdymo metu tikrai negerėja. Per tuos 15 metų ekonomika augo. O ką jūs padarėte per dvejus metus valstybėje, tai socialdemokratai net pačiam baisiausiame savo sapne negalėjo regėti. Ir būtent dėl to atlyginimų dydžius valstybės tarnautojams reikėtų palikti tokius, kokie buvo socialdemokratų valdymo laikais, kad žmonės po jūsų nuvaldytos šalies ekonomikos galėtų nors šiek tiek atsitiesti ir geriau pasijusti savo šalyje, ir nebūti apgauti ir apvilti. Todėl siūlau balsuoti prieš šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ar A. Dumčius dėl vedimo tvarkos, ar repliką? Jeigu repliką, prašyčiau palaukti.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Repliką.
PIRMININKAS. Tada prašyčiau palaukti, kol dar pasakys motyvus. Gerai? K. Masiulis – motyvai už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes iš tikro neturime jokių kitokių galimybių kaip tik palikti tokius atlyginimus, kokie yra, nepulti jų didinti. O A. Šedžiui ir kitiems kolegoms, ypač A. Šedžiui, noriu pasakyti, kad tokiu palaidu liežuviu, ypač tokiu, kokį pats turi, toli nenueisi. Tu svajoji apie didelę karjerą, aš jos neįžvelgiu.
PIRMININKAS. Ir motyvus prieš pasakys Seimo narys ir opozicijos lyderis V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Mes šiandien svarstome ypatingos skubos tvarka vieną po kito mažinimo įstatymus. Taip, gal jūs pasakysite, kad jūs nedidinate ar ką nors panašaus. Jūs paprasčiausiai nepaleidžiate to, ką žmonėms buvome pažadėję ir dėl ko yra priimti įstatymai. Nediskutuosiu šiandien, ar gerai, ar blogai, reikia valstybei ar nereikia. Ir negaliu to padaryti dėl labai paprastos priežasties: kiekvienas rimtas premjeras paimtų biudžetą, atneštų biudžeto skaičius ir kartu su tais biudžeto skaičiais teiktų tuos projektus. Nes sąžininga yra pasakyti, ką valstybė turi ir ką gali. Šiandien konservatoriai ir visa kita valdančioji gauja daro kitaip. Daro tai paprasčiausiai tam, kad galėtų vasarą priimti mažinimus ir galiausiai paimti ir padaryti tokius dalykus, kurie nemažintų jų reitingų prieš vasarį ar kovą vyksiančius savivaldybių rinkimus. Tik sumažėjusių reitingų baimė jus veda tai daryti tokia ypatinga skuba.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia aš nereaguoju į pasisakymus, tačiau noriu priminti, kad visai neseniai finansų ministrė iš šios tribūnos yra pateikusi visus skaičius apie finansinę perspektyvą. Stenogramos yra prieinamos ir nėra taip, kad mes neturėtume informacijos. Tačiau dabar laikas yra balsuoti, nes visi motyvai pasakyti.
Dėl vedimo tvarkos Seimo Pirmininkė I. Degutienė. Nebūtinai dėl vedimo tvarkos, bet svarstymo tvarkos, kas čia vyksta.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, na, iš tikrųjų aš esu šiek tiek ir nustebus, kad paprastai išdidus, garbus ir kultūringas opozicijos lyderis niekada nekalba taip, kaip dabar kalbėjo. Ir aš kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją. Šiandien yra valdančioji koalicija, bet ne… Nenoriu pavartoti to žodžio, kokį pavartojo gerbiamasis V. Gapšys. Aš kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad išsiaiškintų, kaip čia buvo ir kodėl buvo tokie įžeidūs žodžiai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Posėdžio pirmininkas prašo Seimo Etikos ir procedūrų komisiją atsižvelgti į Seimo Pirmininkės prašymą ir įvertinti opozicijos lyderio kalbą. (Balsai salėje)
Atsiprašau. Aš buvau prižadėjęs Seimo nariui A. Dumčiui suteikti žodį replikai, kai mes baigsime motyvus.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Aš norėjau kreiptis į jaunąjį kolegą A. Šedžių. Gerbiamasis kolega, net bažnyčioje kunigai kartais pasako štai kaip: Est modus in rebus – viskam yra saikas. Dabar, kai aš jus stebiu, tai savikritikos toks gilus sutrikimas gali vesti į labai didelius nemalonumus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuoti dėl įstatymo Nr. XIP-2253 priėmimo. Balsavimas pradedamas. Įstatymas vieno straipsnio. Balsuojame dėl jo priėmimo.
Balsavo tik 54 Seimo nariai. Balsavimas bus pakartotas kitu metu, kai užsiregistruos ir dalyvaus pakankamas Seimo narių skaičius.
Dabar balsuosime dėl įstatymo Nr. XIP-2254 priėmimo. Prašom balsuoti.
Balsavo nepakankamas skaičius Seimo narių – tik 53. Taigi balsavimas dėl šio įstatymo priėmimo bus pakartotas.
Seimo Pirmininkė pageidautų pateikti Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos IV (pavasario) sesijos pratęsimo“ projektą, norėdama pateisinti Seimo narių lūkesčius, aiškumą ir skaidrumą dėl mūsų darbo. (Balsai salėje) Seimo narė L. Graužinienė – prie šoninio mikrofono. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Seimo Pirmininke ir gerbiamasis premjere, aš noriu paprašyti atkreipti dėmesį ne tik į Seimo narių kalbas, bet ir į ministrų kalbas. Kai ministrė I. Šimonytė pasako, kad esu pasiruošusi kiekvienam duoti į snukį, manau, kad garbės nedaro visai Lietuvai, nes ji pasakė tą viešai. (Balsai salėje)
20.24 val.
PIRMININKAS. Atsiprašau, Seimo Pirmininkė tribūnoje ir jai suteiktas žodis. (Balsai salėje) Prašau tylos!
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pateikti Seimo nutarimą, kaip mes dirbsime, dėl sesijos pratęsimo. Šiandien Seniūnų sueigoje jau kalbėjau apie tai, kad iš tikrųjų buvo ir yra nenumatyta situacija. Šiandien mes dirbame tik nuo pietų, ketvirtadienį iš viso nebus posėdžių – nei rytinio, nei vakarinio. Buvo pažadėta, kad sesiją baigsime liepos 1 d. Tai liepos 1 d. to padaryti tikrai negalime, todėl siūloma pratęsti sesiją iki liepos 3 d. imtinai ir pabaigti sesiją, tai yra dirbti vietoj ketvirtadienio penktadienį ir turėti rytinį ir vakarinį posėdžius, ir vietoj šiandien pusdienio dirbti šeštadienį nuo 10 iki 14 val.
PIRMININKAS. Jūsų, gerbiamoji Pirmininke, nori paklausti keletas Seimo narių. J. Oleko nėra salėje. G. Songaila.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, jūs minėjote Seniūnų sueigą. Matyt, buvo jos nutarimas dėl Švietimo įstatymo priėmimo stadijos išbraukimo šioje sesijoje. Gal galėtumėte informuoti, kada numatoma vis dėlto tą priėmimą įgyvendinti?
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, aš į klausimą jums atsakysiu, nors ir ne į temą, nes čia yra tik dėl sesijos pratęsimo datos, bet ne dėl darbotvarkių, kurios bus, nežinau, kuriomis dienomis. Kol kas preliminarioje trečiadienio darbotvarkėje, kur bus nenumatytas posėdis, buvo įrašyta, o nenumatyti posėdžiai yra valdybos sprendimu. Todėl kol kas po valdybos sprendimo nėra trečiadienio posėdyje, bet čia ne šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Pirmininke, kai jūs tapote Seimo Pirmininke, jūs sakėte, kad sieksite ne tik kiekybės, bet pirmiausia kokybės. Ar galima tikėtis kokybės, kai mes dirbsime neskaitę įstatymų, po du posėdžius kasdien? Tai kokios kokybės mes galime tikėtis? Ar ne geriau buvo pratęsti savaitę ilgiau ir dirbti normaliai, kad Seimo nariai perskaitytų bent dalį to, už ką jie balsuoja?
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, aš jums asmeniškai pritarčiau, bet tada jūs susitarkite su savo kolegomis Seimo nariais.
PIRMININKAS. Ir paskutinį klausimą užduos Seimo narys V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, problema ta, kad jūs esate viso Seimo Pirmininkė – ne vienos pusės, bet viso Seimo, taip jau yra. Kita problema taip pat akivaizdi – kad mes išties turime liepos valstybinę šventę – Liepos 6-ąją. Mano nuomone, jeigu aš būčiau valdyboje, Seniūnų sueigoje ar kitur, aš siūlyčiau blaiviai pažiūrėti į problematiką, kuri yra labai sudėtinga ir aštri, ir pratęsti normaliai sesiją iki liepos 6 d. ar liepos 8 d. Vis tiek teks būti Vilniuje, teks būti atsakingai, nes tai yra Valstybės diena. Tiems, kam kokios nors atostogėlės rūpi, reikia pasakyti, kad tautos atstovo darbas yra nesaistomas jokių jų įsipareigojimų kitų, išskyrus tos darbotvarkės, kuri yra.
A. Syso pastaba yra visai logiška. Žiūrėkite, aš šiandien kalbėjau, kad ši diena bus prasta, nes labai karštos temos, nepasieksime jokio sutarimo. Rytą kalbėjau. Dabar galiu tą konstatuoti. Ar jums neatrodo, kad logiškiau buvo pasiūlyti diskusijai iki liepos 8 d. ir tada apsispręstume. Tada būtų visiškai logiška, neforsuodami ir visiškai blaiviai galėtume įsiskaityti į tuos įstatymus, dar nagrinėti ir dar diskutuoti.
PIRMININKAS. Ačiū, kad jūs užbaigėte klausimu.
I. DEGUTIENĖ. Kadangi taip ilgai ir plačiai klausėte, tai aš tada ilgai ir plačiai atsakysiu. Iš tiesų aš kartais stebiuosi mūsų nuomonių kaita, kuri kas savaitę keičiasi. Kai buvo teikiamas Seimo nutarimas dėl sesijos pratęsimo iki liepos 1 d., buvo didelių komentarų ir diskusijų, kodėl vieną dieną ji bus pratęsta. Toliau buvo diskusijos ir valdyboje, kur dalyvauja, beje, visų frakcijų atstovai, Seimo Pirmininko pavaduotojai. Būtent jūs man sakote, kad aš esu viso Seimo Pirmininkė. Taip, aš ir esu viso Seimo Pirmininkė, bet jūs turite omeny, kad mane kažkas inspiruoja iš dešiniosios pusės, kad sesijos pratęsimas būtų tik iki liepos 3 d. Tai būtent iš tos dešiniosios pusės buvo siūlymas pratęsti sesiją iki liepos 15 d.
Kitas dalykas, kai mes kalbame apie sesijos pratęsimą, tai jūs, jeigu turite, nes žiūriu, kad kairiojoje pusėje dabar yra bendra nuomonė, kad per trumpai pratęsta sesija, tai mes galime nepriimti šiandien šio Seimo nutarimo. Jūs galite siūlyti, įregistruoti pasiūlymą pratęsti sesiją iki 8, 10, 15. Aš grįšiu atgal su tuo, tada mes balsuosime ir apsispręsime. Tai nėra mano vienos sprendimas. Aš, pasitarusi su frakcijų seniūnais, su valdyba, ateinu su pasiūlymu. Šis pasiūlymas jums netinka, jūsų valia, gerbiamieji Seimo nariai, registruoti pataisą ir nuspręsti kitaip. Kaip Seimas nuspręs, taip ir bus. Tik primenu, kad liepos 4, 5, 6 yra išeiginės dienos. Toliau, liepos 10 d., kiek žinau jau šiandien, labai daug mūsų Seimo narių važiuoja į Latviją, į Durbės mūšio paminėjimą. Tada jūs ir apsispręskite, ko jūs norite, kaip jūs norite ir iki kada mes galime dirbti. Dar kartą sakau, jog tai, kas šiandien teikiama, buvo aptarta su visomis frakcijomis, nes aš visoms joms atstovauju.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galėtume be diskusijų pritarti po pateikimo ir atsižvelgti į Seimo Pirmininkės siūlymą palikti šio klausimo svarstymą kitai dienai, turbūt rytojui. Pamatysime, ar bus kokių pasiūlymų dėl datos, ir tada spręsime. Ar galime pritarti po pateikimo? Dėkoju. Pritarta.
20.32 val.
Grįžtame į pagrindinę darbotvarkę. Darbotvarkės 11 klausimas – Socialinės paramos mokiniams įstatymo 1, 5, 6, 7, 8, 10, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2255(2). Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą pateiks R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tikiuosi, kad šis įstatymo projektas leis mums ramiai pabaigti šią darbotvarkę, nes tai yra nesukeliantis didelių diskusijų dokumentas. Komitetas jį apsvarstė, pritarė Teisės departamento išvadoms. Seimo narių pasiūlymų nebuvo. Už jį balsavo 10 komiteto narių ir tik 1 susilaikė.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiame Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą perskaityti pirmininką S. Šedbarą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas bendru sutarimu už priėmė išvadą siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti šį įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus. Ir pagrindinis komitetas pritarė tokiam Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymui.
PIRMININKAS. Seimo narys R. Žemaitaitis prašo žodžio prie šoninio mikrofono.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Gerbiamasis pirmininke, aš dėl prieš tai. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, tokia trumpa pastaba. Aš iš tikrųjų palaikau mintį, kad baigtume šeštadienį posėdį, bet norim jus pataisyti: ne visų frakcijų atstovai yra valdyboje. Partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos atstovo nėra, nes V. Mazuronis, kada buvo opozicijos lyderis, jis buvo. Ir jūs buvot pažadėję iš tikrųjų iš tribūnos kažkada, kad jūs dėsite visas pastangas, kad visų frakcijų atstovai būtų. Mūsų frakciją sudaro 18 narių ir, tikiuosi, gerbiamoji Pirmininke, atsižvelgsit į mūsų tokį kaip ir prašymą, ir mūsų atstovas bus valdyboje.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėkojame už pastabą. A. Šedžius yra pirmas kalbėtojas svarstant šį įstatymo projektą. (Balsai salėje) Prašau? Aš neturiu teisės kam nors nesuteikti žodžio.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Va, girdžiu ir pasiūlymus, kad reikia keisti Statutą. Jau praeitą posėdį, šeštadienį, K. Masiulis, konservatorius, siūlė nebesuteikti Seimo nariams žodžio ir įvesti autoritarinį režimą Lietuvoje. Tai iš tiesų labai keista, kad konservatoriai pasisako už tokį režimą, koks yra mūsų kai kuriose kaimyninėse šalyse.
Bet aš dabar noriu pakalbėti apie, kad pirmininkas netaisytų, pratęsiamą esamų normų galiojimą dėl socialinių išmokų, dėl socialinės paramos mokiniams. Taigi pateikimo metu buvo akcentuota, kad socialinės paramos dabar yra išmokama daugiau, bet kitokiais būdais, negu buvo 2009 m. Iš tiesų tai parodo, kad paramos reikia ir mokiniams ši parama yra iš tiesų reikalinga. Tiktai visiškai nesuprantama, dėl kokių priežasčių yra įvestas prašytojo, tėvo prašytojo statusas, kada mokinių tėvai turi ateiti į savivaldybę, atnešti visą šūsnį dokumentų, įrodančių, kad tikrai jų vaikams reikalinga socialinė parama. Tai visiškai nesuprantami dalykai. Taip yra apkraunami ir socialinės paramos skyriaus darbuotojai papildomu darbu, ir į labai nepatogią padėtį yra pastatomi mokinių tėvai. Tai galbūt būtų paprasčiau grąžinti tą tvarką, kokia buvo anksčiau, kad visi mokiniai galėtų gauti socialinę paramą, tie mokiniai, kuriems jos reikia.
O iš tiesų ilgai buvo kalbama ir prisidengiama tuo, kad nėra pinigų biudžete, dėl atlyginimų mažinimo, dėl įvairių socialinių išmokų mažinimo. Tai gerai išstudijavau 19 d. Seimo posėdyje pasakytą finansų ministrės I. Šimonytės kalbą. Šioje kalboje radau tiktai du sakinius apie šešėlinę ekonomiką. Aš jums galiu juos pacituoti: „Šešėlinės ekonomikos klausimu tikrai siūlau nebandyti blefuoti. Europos Sąjungoje neseniai buvo toks vienos iš valstybių narių pavyzdys, kai šalis bandė paaiškinti, kad visas savo deficito problemas išspręs tiesiog geriau administruodama mokesčius. To pasekmės buvo labai paprastos. Rinkos, žinoma, tokiais stebuklais nepatikėjo, o šalies gelbėjimas per tą laiką, kol buvo bandoma ginčytis, pabrango tris kartus.“ Tai iš tiesų yra visiškai ne argumentas ir skolinimosi reitingai visiškai nepriklauso nuo to, ar šalis gali, sugeba kovoti su tokiu reiškiniu kaip šešėlinė ekonomika, ar nesugeba. Iš tiesų, jeigu Vyriausybė, dar kartą sakau, nesugeba valdyti šalies, nesugeba suvaldyti 40 % šešėlinio biudžeto, kuris sukasi dėl to nesugebėjimo susitvarkyti su padėtimi, tai nereikia visko nurašyti ant skolinimosi reitingams. Tiesiog reikia drąsiai premjerui pripažinti, kad nesusitvarko su padėtimi ir nesugeba atrasti kitų būdų, kaip papildyti biudžetą, ir vieno iš svarbiausių būdų, t. y. kovą su šešėline ekonomika, o tiktai mažinti, pjaustyti, atimti ir dar visokiais būdais apiplėšti Lietuvos žmones.
Tai, gerbiamieji Seimo nariai, manau, kad reikia įvertinti tinkamai situaciją, atkreipti dėmesį į ministrės pasakytą kalbą, visiškai neargumentuotą, ir priimti atitinkamus sprendimus. Todėl siūlau visiems dar kartą įsigilinti į tai, kas buvo pasakyta tiek ministrės, tiek Ministro Pirmininko, įvertinti situaciją ir nepritarti visam socialinio mažinimo įstatymų paketui.
PIRMININKAS. Kitas kalbėtojas – Seimo narys M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, kuri tema jums priimtina? Gerbiamieji kolegos, tai jau yra priešpaskutinis, iš esmės paskutinis įstatymo projektas, kuris apvainikuoja tą pateiktą produktą, kuris liečia, kaip aš minėjau savo pirmojoje kalboje šiandien, ne vieną, ne dešimt tūkstančių žmonių, o šimtus tūkstančių žmonių. Tai projektas, tai paketas, kuris faktiškai dirbtinai ir sąmoningai, nereikalaujant jokios skubos, buvo pateiktas paskutinėm dienom, kad Seimo nariai, būdami tiek kairėje, tiek dešinėje, net jeigu ir norėtų kas, išvis nespėtų įsigilinti, išsianalizuoti, pamatyti tikrą padėtį, kur Lietuva yra pagal tuos rodiklius, pavyzdžiui, pagal Europos vaizdelį.
Mes neturėjom tokios galimybės. Mes turėjom užmiršti ir negalvoti apie tai, kad mūsų socialinė sfera yra viena skurdžiausių, ir tai yra visų mūsų sprendimų fonas. Mes negalėjom įvertinti to, kad Europa, kovodama su vadinamąja krize, ėjo visiškai kitu keliu, mes negalėjom prisiminti to, kad G-20 valstybių vadovų pasitarime buvo priimti sprendimai, priešingi Lietuvoje priimamiems, jie aiškiai įrodė, kad socialinė sfera yra pirma ir nereikia jos liesti, ir t. t., ir t. t., ir t. t. Ir mes matėm, kaip dauguma, valdančiųjų režimas vieningai neterminuotai pratęsė tuos atėmimus, kurie buvo padaryti ankstesniais metais.
Aš visiškai pritariu gerbiamajam premjerui, kaip jis pasakė, kad kai kalbate, turėkite nors kažkokią ekonomiką logiką. Bet, gerbiamasis premjere, kaip pasiekti, kad jūsų vadovaujamos Vyriausybės nariai pateiktų bent elementarius skaičius, kad kiekvienas iš mūsų galėtų susidaryti tą ekonominę logiką? Per visus tuos projektus tik vienam projekte buvo pateikti skaičiai – konsoliduotas efektas. Priminsiu, koks tai buvo įstatymo projektas. Tai buvo įstatymo projektas dėl Vaikų fondo likvidavimo. Kada buvo suskaičiuota, kad konsoliduotas efektas yra ne 34 mln., buvo „sutaupyta“, o valstybė iš kitos kišenės praras 2 mln. Lt, šis sprendimas nebuvo priimtas. Taigi mano palinkėjimas būtų toks: reikėtų pasiekti, kad Seimo nariams Vyriausybė sugebėtų pateikti visus prašomus ir reikalaujamus galų gale skaičius, kad Seimo nariai sąmoningai galėtų priimti atitinkamus sprendimus. Dėkui už dėmesį.
PIRMININKAS. Nesant Seimo nario J. Oleko salėje, A. Sysas kviečiamas į tribūną.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, pažadu, kad daugiau neisiu į šią tribūną šiandien. Aš kreipiuosi į Seimo Pirmininkę, kuri dabar kalbasi. Aš manau, kad mes galėjome šiandien ir nedirbti. Kas pasikeis, jeigu šito įstatymo šiandien nesvarstysime ir rytoj nepriimsime? Ogi nieko. Šitas įstatymas įsigalios tik kitų metų sausio 1 dieną. Ir tokių įstatymų visa krūva. Aš suprantu, kodėl mes jį svarstome šiandien. Todėl, kad labai patogu nepatogius įstatymus priiminėti, kai visi pavargę, kai visi nori poilsio, kai paskutinėmis dienomis, ar tai būtų paskutinės gruodžio dienos, ar paskutinės birželio dienos, galima prakišti viską, kas nepatinka žmonėms, kas nepatinka ar vienai, ar kitai opozicijai. Tokia taktika gyvuoja šiame Seime, aš jau čia 13 metų ir 13 metų aš tą matau. Todėl yra blogas pavyzdys, kai mes tokius įstatymus, kurie… Nuo liepos 1 d. nepradės galioti nė vienas iš šių įstatymų, ir jeigu mes jų nesvarstytume, o svarstytume normalia tvarka, tai nereikėtų čia pratęsti. Kai svarstysime kitų dienų darbotvarkę, ten pusę klausimų galima išbraukti, bet kažkam reikia prastumti, nes niekas neskaito.
Apie ką aš kalbu? Apie šitų įstatymų kokybę. Ir tada mes stebimės, kodėl pralenda ir išeina iš Seimo tokie nekokybiški įstatymai, labai patogūs atskiroms grupėms. Šitie du įstatymai kalba apie ką? Tikrai ne apie didinimą, o apie išmokas vaikams ir paramą mokiniams. Viskas gal būtų gerai, jeigu būtų padaryta bent kokia elementari analizė. Mes komitete bandėme paklausti, o kas pažiūrėjo, kaip veikia tie įstatymai ir kaip tai atsiliepia šeimai? Jūs juk patvirtinote šeimos koncepciją, būdami mažuma, išlaužėte rankas ir priėmėme koncepciją, kad reikia padėti šeimai. Ar šie įstatymai padėjo kuo nors šeimai? Aš pamačiau, kad išmokų kiekis pinigine išraiška didesnis, negu buvo. Vadinasi, prasti reikalai. O kaip tai atsiliepė vaikų sveikatai? Ar kas nors gali pasakyti, kai mes nurėžėme jiems pusryčius, leidome maitinti tik vieną kartą per dieną, dabar kovojame su aparatais, kurie stovi mokyklose, nes jie kenkia sveikatai? Bet juk patys nurėžėme tuos dalykus. Aš manau, tokius įstatymus mes galėtume paprasčiausiai normalia tvarka svarstyti, padarę tam tikrą analizę. Tai būtų naudinga mums patiems ir būtų naudinga Lietuvos žmonėms.
Aš perfrazuosiu, ką pasakė Prezidentė savo metinėje kalboje. Ji pasakė: „Mes užmiršome žmogų.“ Aš pasakyčiau, kad tokiais įstatymais mes užmiršome mažąjį žmogų, nors mes visur mėgstame sakyti, kad tai yra mūsų ateitis, ir mes turime galvoti apie tai, kokie vaikai išaugs, ar jie bus normaliai pamaitinti, kaip jų švietimo klausimai. Štai sėdime čia dabar, viena akimi žiūrime futbolą, ginčijamės vieni su kitais, nors, sakau, tikrai jokio reikalo svarstyti štai šiuos du įstatymus šiandien, kaip ir prieš tai buvusius, nėra jokio tikslo.
Todėl, gerbiamoji Seimo Pirmininke, aš labai rimtai kviečiu perkratyti tą darbotvarkę, kurią aš mačiau, dviem dienom į priekį, ten tikrai pusę įstatymų galima drąsiai išbraukti, nes jų įsigaliojimo data tikrai ne liepos 1 d., ir pagalvokime, ką mes darome.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, diskusijos dėl šio įstatymo projekto baigtos. Dar galime pasakyti motyvus dėl pritarimo ar nepritarimo jam. Įstatymas tik kalba apie vieno straipsnio vienos dalies pripažinimą negaliojančia. R. J. Dagys – motyvai už, kodėl to reikia.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, posėdžio pirmininkas pasakė, kad mes čia kalbame apie viską, bet ne apie tai, ką mes dabar priiminėjame. Yra trumpas įstatymas, jis suderina dabar galiojančius įstatymus, išsprendžia tam tikrą teisinę koliziją, kad nebūtų jokių neaiškumų, vieno sakinio įstatymas – pripažinti netekusia galios dabar nesuderintą nuostatą. Viskas. Nieko daugiau. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Seimo narys A. Šedžius pirmasis sąraše.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Matau, kad buvęs ministras nelabai sugeba skaityti, už ką mes čia balsuojame. Aš jums perskaitysiu: Socialinės paramos mokiniams įstatymo 1, 5, 6, 7, 8, 10, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Tai jūs pažiūrėkite tuos įstatymo straipsnius ir pažiūrėkite, apie ką tuose straipsniuose yra kalbama, tada jums viskas bus aišku. Nereikės klaidinti, kad jūs čia balsuojate už kažkokį vieną žodį ar vieną pakeitimą.
Šiaip iš tiesų reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kas buvo pasakyta. Galbūt konservatoriai neateina pirmadieniais vienmandatėse rinkimų apygardose į priėmimus, nežinau, ar apskritai jie tokius priėmimus rengia. Man atrodo, kad jie turėtų bijoti rinkėjų, turėtų bijoti ateiti, susitikti ir išklausyti tą kritiką, kuri iš tiesų yra išsakoma opozicijos atstovams vienmandatininkams, kad jie perduotų pozicijai. Tai aš jums perduodu ir noriu pasakyti, kad socialinė parama mokiniams yra labai reikalinga, kad tėvai nesugeba sumokėti už vaikų maitinimą ir net neturi nieko įdėti vaikams į mokyklą, kad jie pavalgytų mokykloje. Dėl paprastų priežasčių – dėl tų skaičių, kuriuos jūs puikiai žinote, dėl beveik 350 tūkstančių bedarbių Lietuvoje. Iš kur nedirbantis žmogus gali sugebėti surinkti pinigų tam, kad pamaitintų normaliai vaiką? Galbūt užuot lakstęs, gaišęs laiką, galų gale leidęs savo pinigus važiuodamas viešuoju transportu, kad surinktų vieną ar kitą pažymą ir įrodytų, kad jo vaikui ta parama iš tiesų yra reikalinga… Reikėtų grąžinti galioti tą patį įstatymą, kuris buvo, ir maitinti visus vaikus mokyklose…
PIRMININKAS. Jums skirtas laikas baigėsi.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). …Aš apeliuoju į visų sąžinę nespekuliuoti vaikais ir balsuoti, kad šis įstatymo projektas būtų atmestas.
PIRMININKAS. Už įstatymą kalbės Seimo narys ir ministras D. Jankauskas. Atsiprašau. Gerbiamieji Seimo nariai, lieka balsuoti dėl pritarimo įstatymo projektui po svarstymo.
49 balsavus už, prieš – 16, susilaikius 13, įstatymo projektui pritarta po svarstymo.
Seimo Pirmininkė taip pat siūlo šiam įstatymui taikyti ypatingos skubos tvarką. Prašom balsuoti dėl šio pasiūlymo.
48 balsavus už, prieš 21 ir 10 susilaikius, šiam pasiūlymui pritarta.
Pradedame įstatymo priėmimą. Įstatymas iš vieno straipsnio. Niekas neužsirašė kalbėti? Galime balsuoti? Kolega Seimo narys E. Žakaris yra užsirašęs kalbėti. Prašom.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti, kas šiuo įstatymu buvo padaryta praėjusių metų gruodžio mėnesį. Tai yra iš pradinukų buvo atimtas maitinimas. Dar šiuo klausimu ir būtų galima diskutuoti, nes tai nebuvo susiję su pajamomis. Būdavo diskusijų, kad ir turtingų tėvų vaikai gaudavo. Antras momentas, kad iš pačių skurdžiausių vaikų buvo atimti pusryčiai. Seimas labai gudriai padarė – paliko tuos pačius pinigus ir leido atseit savivaldybėms maitinti vaikus, kiek nori kartų, bet pinigų nepridėjo. Dabar yra tokia situacija (negaliu pasakyti, kad visoje Lietuvoje), kai daugumoje savivaldybių vaikai iš skurdžiausių šeimų, užuot valgę du kartus, valgo vieną kartą. Dabar siūloma tai pratęsti ne vieneriems metams, bet visam laikui. Jeigu, kaip sakiau, dėl 1 dalies buvo galima sutikti, tai bent jau apie pusryčius, ir ypač nustačius pajamas mažiausiai uždirbančioms, gaunančioms šeimoms, aš manau, kad tą reikėjo pataisyti. Vien dėl to aš tikrai negaliu balsuoti už.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys J. Liesys, užsirašęs už.
J. LIESYS (LCSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mielieji kolegos, jūs gerai žinote, kokia suma yra skirta, ir visi moksleiviai pagal savo fizinius pajėgumus ir savo amžių valgo nevienodai. Todėl teigti, kad jie šiandien pusryčių ar pietų negauna, manau, yra netikslinga. Tie mokiniai, kurie anksčiau prievarta buvo maitinami, jūs pažiūrėkite, kas anksčiau buvo išvežama į šiukšlių konteinerius. (Balsai salėje) Tikrai negėda. Aš apie mitybą, gerbiamoji Aušrine, tikrai žinau ir žinau vaikų poreikius. Visas poreikis, jeigu mokinys ateina… Prašo pavalgyti tie vaikai, kurie tik dėl maisto ateina, jie būna iki ketvirtos pamokos, kol pavalgo. O tie vaikai, kurie ateina mokytis, pavalgo ir dar toliau mokosi. Todėl siūlau šitą įstatymą palaikyti.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys ir Ministras Pirmininkas A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tik noriu priminti, kad iš esmės mes siūlome palikti taip, kaip yra. Nieko daugiau mes nekeičiame.
Antras dalykas, norėjau tik pasakyti A. Sysui. Prezidentė labai primygtinai ragino rūpintis konkrečiai žmogumi, ir Prezidentė taip pat pasakė, kad artimiausius kelerius metus nebus galima išlaidauti. Tai tą irgi atsiminkime.
Ir trečias dalykas. Noriu priminti, kad Konstitucinis Teismas labai aiškiai pasakė, kad numačius kokias nors išlaidas, kurių nepadengia valstybės biudžeto pajamos, tai yra elgesys, kuris prieštarauja Konstitucijai. Tai irgi atsiminkime, kaip buvo didinamos išlaidos prieš keletą metų, 2007–2008 metais, nenumatant jokių aiškių struktūrinių pajamų, iš kur bus dengiamos tokios išlaidos. Buvo elgiamasi taip, kaip dabar išaiškino Konstitucinis Teismas, kad tai prieštarauja Konstitucijai.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis premjere ir kolega Andriau, tarybiniais laikais buvo toks anekdotas: reikia rūpintis žmogumi, reikia būtinai rūpintis žmogumi, ir, sako, aš net tą žmogų mačiau, kuriuo jau visi rūpinasi. Atrodo, kad ir mes čia staiga pamatome žmogų, kuriuo jau yra pasirūpinta.
O jeigu dabar rimtai kalbame apie socialinę politiką, norėčiau šiek tiek replikuoti mano kolegai J. Liesiui, buvusiam mokyklos direktoriui. Čia turbūt svarstome kur kas sudėtingesnį klausimą nei vien vaikų individualų pamaitinimą, vienų daugiau, kitų mažiau pagal fiziologines normas. Svarstome socialinio teisingumo aspektą mokyklose, diskriminacijos aspektą mokyklose, svarstome daug kitų dalykų. Žinoma, čia per kelias minutes nepasakysi to sudėtingo komplekso, kuris slypi už to dalyko.
Kolega A. Kubilius lyg ir pradėjo inicijuoti diskusiją dėl socialinės politikos ir finansų ministrė pabandė pristatyti „Sodros“ biudžeto problematiką, tačiau mes laukiame kompleksinio socialinės sistemos, paramos, išmokų ir visų kitų dalykų kompleksinės reformos plano. Dabar einama labai paprastai, vokiečiai pasakytų stich probe, tokiu mėginimų būdu. Aha, pamėginkime dar pratęsti šitą sustabdymą, aną sustabdymą, aną buhalteriškai.
Mielasis Andriau, taip išlaidos nei mažinamos, nei kas nors padaroma iš esmės. Arba tarkimės dėl principinių dalykų, ką daryti, arba netęskime tos ydingos praktikos, kurią pradėjome neaptardami bendrųjų planų ir kompleksiškai vertindami visas situacijas. A. Sysas yra visiškai teisus pabrėždamas, kad reikėtų matyti socialinės politikos tikslą, tas skurdesnes šeimas ir skurdo mažinimo kontekste ką reikėtų daryti. Deja, šios priemonės to nepasiekė. Todėl siūlau nebalsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Seimo narys ir ministras D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, galima tik stebėtis, kaip kiekvienu klausimu yra išnaudojamos visos įmanomos galimybės kalbėti daug, kalbėti kantriai, po to kaltinti koaliciją, kad per ilgai dirbame, kad nenuosekliai dirbame.
Taupydamas laiką tikrai nepasakosiu anekdotų ir nekartosiu argumentų, kurie jau išsakyti. Tačiau vis dėlto keletas pastabų.
Kai kalbame apie išmokas vaikams arba socialinę paramą mokiniams, turėkime omenyje, kad nereikia kalbėti apie „Sodros“ reformą, apie „Sodros“ išmokas, kai turima omenyje iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos. Kai kalbame apie tai, kodėl dabar reikia priimti sprendimus, o ne atidėti ramesniam, kaip kolega A. Sysas sakė, laikui rudenį, vis tiek tokiu atveju opozicija rudenį kaltintų, kad su kitų metų valstybės biudžeto projektu Vyriausybė ateina į Seimą, siūlydama keisti ir įstatymo nuostatas, arba pratęsti galiojimą, kaip šiuo atveju, ir kitiems metams. Kaip kitų metų valstybės biudžetą projektuoti ir planuoti, jeigu nėra aiškūs apsisprendimai, kaip tuos kitus metus gyvensime. Reikia, kolegos, sprendimus priimti ir reikia juos priimti šioje sesijoje.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, turiu du prašymus. Seimo Pirmininkė prašo užbaigti visą šios dienos darbotvarkę ir apsvarstyti ir likusį klausimą. Aš prašysiu Seimo pritarti tam pasiūlymui. Bet aš kartu prašau K. Starkevičių ir A. Šedžių neprašyti žodžio, atsisakyti. Balansas išlaikytas. Prieš tai dar žodį suteiksiu J. Juozapaičiui ir po to balsuodami spręsite. Tada spręsime dėl to, ar pritariame prašymui pratęsti posėdžio laiką, iki bus apsvarstytas 12 klausimas.
J. Juozapaitis.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Graudu klausytis, kai žinai padėtį mokyklose, kai maži vaikai nemaitinami, alkani. Tuos metus jau iškentėjome ir nebuvo galima surasti 10 mln. Lt, kad būtų galima mokinius maitinti ir duoti jiems pusryčius. Tai tikriausiai, valdantieji, reikia mažiau priskaičiuoti išlaidų kitur, bet mokiniams palikti maitinimą kitiems metams arba nuo rudens. Labai graudu. Ir dar graudžiau, kada buvęs mokyklos direktorius nebežino, kokia padėtis yra mokyklose. Tai susirūpinkite ir pagalvokite dėl šio įstatymo. Balsuoju prieš tokį įstatymą.
PIRMININKAS. Tai sutinkate? Labai ačiū. (Balsai salėje) Ne, nesutinkate, vadinasi, dirbsime toliau. A. Šedžius.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų dar kartą atkreipiu dėmesį į 19-to posėdžio stenogramą, kurioje socialinės apsaugos ir darbo ministras D. Jankauskas pripažino, kad socialinės paramos prašytojų ir gavėjų išaugo per paskutinius metus ir vietoj 100 mln. dabar jau reikia 130 mln. Kartu galiu pacituoti jo pasakytus žodžius: „Nuo 100 iki 300 Lt pagalbos lėšos, kurios skiriamos jau atskirai individualiais atvejais per savivaldybę, matyt, tikrai neatspindi viso poreikio. Tačiau… galimybių ribas to sprendimo, matyt, kartu ieškosime.“ Tai ir ieškokime kartu. O ne kaip jūs nusprendėte, taip tauta ir turi kentėti.
Iš tiesų galbūt reikėtų grąžinti tą tvarką, kuri buvo, kad nereikėtų atskirais atvejais eiti tėvams ir prašyti nuo 100 iki 300 Lt kiekvieną mėnesį ar kiekvienu atskiru atveju. Iš tiesų buvo viena tvarka, kai nebuvo diskriminuojami moksleiviai, kurie mokyklose dabar jaučiasi pažeminti, kad vieni… štai mes paramos negauname, mūsų tėvai gerai uždirba, o jūs, vargšeliai, einate, valgote tuos nemokamus pietus. Visiems buvo vienoda tvarka. Reikėtų tą tvarką grąžinti ir nebereikėtų toliau mums čia diskutuoti ir aiškintis, kuris iš mūsų geresnis.
O paramos suma, kaip matome, išaugo. Lėšų reikia tik daugiau. Apie jokį sutaupymą čia negali būti net kalbos.
Šiuo atveju, kadangi nėra jokių ekonominių argumentų, jokio ekonominio pagrindimo, tikrai reikėtų nepritarti šiam įstatymo projektui, ir galbūt sutiksite su tuo, kad reikia bent jau metus grąžinti ankstesnę tvarką, galbūt ji bus daug geresnė, negu galiojusi iki šiol.
PIRMININKAS. K. Starkevičius, sakė, kalbės trumpai.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš tikrai labai trumpai. Noriu tik pasakyti, kad šiuo klausimu mes kalbame apie 52 Lt išmoką. Ne apie vaikų maitinimą. Tačiau kadangi vaikų maitinimas buvo, tai aš noriu gerbiamuosius kolegas Seimo narius pakviesti ir priminti, kad yra tokios programos „Pienas – vaikams“, „Daržovės – vaikams“. Kai kurios savivaldybės (Kauno rajono, kitos) puikiai šią programą taiko ir naudoja tas lėšas, vaikai valgo lietuviškus pieno produktus. Anksčiau tas pienas vaikams buvo iš tikrųjų pienas, dabar ir varškės sūrelis yra, ir greipfrutą gali gauti, ir varškę gali gauti. Štai tie produktai, kurių iš tikrųjų reikia vaikam. Bet ne visos savivaldybės tai žino. Gerbiamieji kolegos, tikrai noriu pakviesti, kad jūs pasidomėtumėte savo apygardoje, ar naudojasi šiomis programomis. Tiek.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome balsuoti. Visi motyvai pasakyti. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIP-2256(2). Atsiprašau – Nr. XIP-2255 priėmimo. Balsavimas.
Balsavo tik 50 Seimo narių. Viena pusė Seimo tuščia pagal ekraną. Balsavimas dėl priėmimo neįvyko. Balsavimas atidedamas.
Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi yra 21.00 val., perduodu Seimo Pirmininkės prašymą pratęsti mūsų posėdį ir užbaigti klausimų svarstymą. Aš tik, prieš suteikdamas žodį Pirmininkei, noriu informuoti, kad dėl 2-12 klausimo – projekto Nr. XIP-2256 svarstymo stadijoje yra užsirašę keturi kalbėtojai. Dėl įmonių restruktūrizavimo niekas neužsirašęs. Ir dėl Seimo statuto 138 straipsnio pakeitimo yra du kalbėtojai. Iš viso yra užsirašę šeši kalbėtojai. Mes galėtume viską apsvarstyti. Dėl vieno pareiškimo yra Seimo narys V. P. Andriukaitis. Aš įjungiu Seimo Pirmininkės mikrofoną.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, kad tai yra mano pasiūlymas pabaigti, bet jūs turite pasiūlyti Seimui apsispręsti balsuojant. Jeigu Seimas pritars, tai aš siūlau pabaigti ir visus tris rezervinius klausimus, ir vieną likusį iš pagrindinės darbotvarkės. Tikrai daug neužtruktume. Aš siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Dabar matau, po vieną norės kalbėti. V. Žiemelis anksčiau atsistojo prie mikrofono. Prašau.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš siūlau nepratęsti posėdžio, nes vis tiek nėra balsų tiek, kiek reikia, kad priimtume įstatymą, tai kam mes be reikalo dirbsime. Antra vertus, ir kiti, ir Restruktūrizacijos įstatymas yra labai svarbūs, manau, kad jau šiandien neišgirs žmonės esmės, ypač priimant pataisas. Siūlau nepratęsti.
PIRMININKAS. Aš jau sakiau, kad dėl restruktūrizavimo niekas neužsirašė kalbėti. Nesvarbu. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Posėdžio pirmininke, šiaip ar taip, bent anksčiau būdavo, kad darbotvarkėje pagal numatytą valandą ir grafiką, laikantis darbotvarkės, ir Seimo pareiškimai būdavo numatyti pagal darbotvarkę. Dabar jau daugiau nei 20.40 val. Aš ne prieš pratęsimus, bet šiuo atveju vis tiek sprendimą dėl pratęsimo priimant reikia laikytis numatyto pagal darbotvarkę grafiko.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gal negaiškime laiko diskutuodami, aš siūlau… Pirmininkės siūlymas pateiktas, teikiu jį balsuoti, dėl pratęsimo, iki apsvarstysime likusius klausimus: 2-12, rezervinius 1, 3. Dėl rezervinio 2 mes sutarėme, kad šiandien jo nepriimsime… Prašau balsuoti. (Balsai salėje) …užbaigti darbotvarkę. Bus pareiškimams laikas skirtas, galimybė paskaityti posėdžio pabaigoje.
Balsavo 75 Seimo nariai. Už posėdžio pratęsimą – 43, prieš – 20, susilaikė 12. Posėdis pratęstas. Repliką ar ką nori pasakyti Seimo narys M. Zasčiurinskas. Įjungiu mikrofoną.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Gerbiamieji kolegos, šiandien mes dirbame nuo 9.00 val. ryto, posėdžiaujame. Dabar yra po devynių. Rytoj komiteto posėdis prasideda 8.00 val. Gal dauguma galėtų pasakyti, kada pasirengti šitam posėdžiui? Kaip jums atrodo?
PIRMININKAS. Sprendimas priimtas, diskusijos po sprendimo neprasmingos.
21.09 val.
2-12 klausimas – Išmokų vaikams įstatymo 6, 8, 12, 13, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo… (Balsas salėje: „Jūs laikotės darbotvarkės ar nesilaikote?“) Kodėl triukšmaujate? Projektas Nr. XIP-2256. Minutėlę, atsiprašau pagrindinio komiteto pranešėjo. Seimo narys J. Sabatauskas nori kažką pasakyti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, mes nepabaigėme pagrindinės darbotvarkės. Pirmiausia reikia užbaigti paskutinį klausimą, kuris numatytas 20.40 val., t. y. Seimo narių pareiškimai. Tai yra pagal laiką, pagal laiką turėjo būti pareiškimai, todėl pirmiausia tai.
Dar vienas dalykas. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, pagal rezervinę darbotvarkę yra numatytas Įmonių restruktūrizavimo įstatymas, ten yra aibė visokių pasiūlymų. (Balsai salėje) Aš turiu omeny dėl to, kad pratęstas su siūlymu išnagrinėti kartu su rezerviniais. Ten yra daug pasiūlymų. Kuris dabar iš jūsų norite tuos pasiūlymus bet kaip svarstyti ir priimti? Šitaip yra tikrai negražu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, sprendimą Seimas priėmė, aš turiu jį vykdyti – Seimas nusprendė pratęsti posėdį, iki užbaigs darbotvarkę. Pareiškimai, kaip buvo pagal darbotvarkę, bus pabaigoje, o ne vidury pratęsto posėdžio. Pranešėjas yra Seimo narys R. J. Dagys. Svarstykime, kalbėkime, priimkime ar nepriimkime sprendimus, bet taupykime laiką, nes tikrai visi norime užbaigti šios dienos posėdį. Kiek galima kalbėti tuo pačiu klausimu? V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū. Aš frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Pertraukos?..
V. ŽIEMELIS (KPF). Šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Šiuo klausimu. Pertrauka iki kito posėdžio.
V. ŽIEMELIS (KPF). Aš kreipčiausi į profesorę V. M. Čigriejienę, ką ji pasakys, kiek mes valandų dirbame. (Balsai salėje) Palauk, palauk, Jurgi! Nedaug.
PIRMININKAS. Prašome nediskutuoti iš vietos. Prašau balsuoti dėl pasiūlymo daryti pertrauką. Negaiškime laiko, galėtume pabaigti greičiau tą išsprendę balsuodami. Taupykime laiką.
Už pertrauką balsavo 29 Seimo nariai, prieš – 20, susilaikė 16. Pertraukai pritarta. Padaryta 2-12 klausimo svarstymo pertrauka. Įmonių restruktūrizavimo klausimas būtų… Prašau?
Gerbiamieji Seimo nariai, darbotvarkės eilės tvarką jūs norite pakeisti, dabar pareiškimas yra svarbus? Šiuo momentu ar apskritai? Apskritai bus pareikšta. Gerbiamasis kolega Andriukaiti, ar jūs sutinkate pareiškimą pabaigoje, kai mes?.. (Balsai salėje) Aš nenoriu ginčytis, nes man nepriklauso ginčytis. Aš galiu suteikti žodį pareiškimą perskaityti V. P. Andriukaičiui, kuris yra užsirašęs, vien dėl to, kad aš noriu sutaupyti laiko, beprasmėms diskusijoms laikas bėga.
21.13 val.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, išties nebūčiau prašęs, jeigu pareiškimas, mano nuomone, nebūtų aktualus, bet jau yra 21.15 val., šiaip logiška, žinoma, reikėtų laikytis tvarkaraščio, bent anksčiau, kai pirmininkaudavome, taip darydavome.
Darau pareiškimą kaip Kovo 11-osios Akto signataras ir Seimo narys. Jis vadinasi paprastai: „Dar ne vėlu, kol ne vėlu“.
„Šiandien iškili diena – dviejų žymių žmonių: Simono Petro ir Sauliaus Pauliaus apaštalų diena. Šie iškilūs apaštalai nešė tautoms Gerosios Naujienos žinią, gautą iš Jėzaus Kristaus. Šiandien, šią iškilią dieną, Lietuva pasitinka su liūdesiu: šalyje oficialiai prasidėjo pirmoji gedulo diena – gedime anapilin išėjusio pirmojo atkurtosios Lietuvos Respublikos Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko. Jis mus paliko šių metų birželio 26 d. vakare.
Žiniasklaida informavo visuomenę tą patį vakarą: išplatino Lietuvos Respublikos Prezidentės spaudos tarnybos paskelbtą užuojautą artimiesiems. Neoficialus pranešimas, duodant interviu žurnalistams, nuskambėjo iš Seimo Pirmininkės lūpų sekmadienį. Skirtingose šalyse yra įvairios tradicijos, bet tose šalyse, kur nėra konstitucinės monarchijos, piliečiai tuoj pat lauktų oficialaus savo šalies prezidento pranešimo apie netektį, lauktų pasidalijimo bendru skausmu. Ir tik vėliau – užuojautos žodžiai per laidotuves ir velionį pagerbiančios kalbos. Vargu ar Prezidento atstovo spaudai žodis gali tapti tradicijos pagrindu. Bet juk tradiciją kuria Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė. Ją kuriame mes patys.
Apie A. M. Brazauską šiomis dienomis pasakyta labai daug prasmingų žodžių, daugelio šalių vadovai jį įvardijo kaip vieną ryškiausių Vidurio ir Rytų Europos naujausiųjų laikų politikos lyderių. Brangus tai įvertinimas ne tik mirusiajam, bet ir visai Lietuvai – įkvepiantis matyti ir plačiau, ir toliau, raginantis nusimesti vietinio ribotumo pančius, raginantis nebekartoti nueito dvidešimtmečio politinio ribotumo ir radikalumo klaidų – neįleisti į Katedrą, drausti pasodinti ąžuoliuką, neperskaityti paskutiniojo sveikinimo tautai Kovo 11-osios proga. Visa tai buvo, bet viso to nebereikėjo ir nebereikia.
Visi laukiame žinių apie šio iškilaus žmogaus deramą pagerbimą, ypač atsisveikinimo su juo dienomis. Juk per tuos penkiasdešimt metų mes augome su J. Marcinkevičiaus „Mažvydu“, „Katedra“ ir „Mindaugu“. Dar visi atsimename prasmingą pokalbį tarp A. M. Brazausko ir kardinolo V. Sladkevičiaus prie iš naujo atsiveriančių Lietuvos Katedros durų. Tada skambėjo giliai širdin įsimenantys žodžiai: „Augti ir laukti“. Augti – gilyn ir platyn, laukti – bręstant ir veikiant.
Atvertos Katedros durys – istorinis lemties ženklas. Ir šiandien tos durys plačiai atvertos, pro jas velionio A. M. Brazausko sielą prie Amžinybės sosto palydi kardinolo V. Sladkevičiaus ir monsinjoro K. Vasiliausko sielos. Įsiklausykime – Katedros durys atvertos.
Ir nesitiki, kad to negirdi Jo Eminencija kardinolas A. J. Bačkis. Apaštalui Simonui Petrui buvo nelengva įtikinėti vyriausiuosius žydų kunigus, kad Jėzus Kristus Gerąją Naujieną atvėrė visam pasauliui. Nelengva buvo ir apaštalui Pauliui, buvusiam fariziejui Sauliui, skelbti saviesiems, kad jis klydo neigdamas prisikėlusį Kristų. Bet jie beldėsi į širdis. Nors tie kiti turėjo argumentų tai neigti. Inkvizicijos teisėjai „šventais“ argumentais neigė Žanos d’Ark įkvėpimą, lygiai kaip ir G. Galilėjaus atradimus. Bet po kelių šimtų metų tai pripažinta klaida. Klaida galima pripažinti ir techninius argumentus. Juk tokių argumentų būna visada. Bet kas turi jautrią klausą, tas girdi, kad Katedra yra atverta A. M. Brazausko garbei. Kad garbės kortežas su jo palaikais nors dešimčiai minučių laukiamas Katedros vartuose. Negi negirdime? Kaip ir negirdime to, kad Baltoji salė Respublikos Prezidento rūmuose laukia jo pagerbimo, o ne kažkur kieme, vadinamojoje ir niekada tokioje istoriškai nebuvusioje Kolonų salėje – kadaise buvusiose arklidėse. Ir jokie techniniai argumentai negalioja, nes jie ištaisomi arba pataisomi.
Juk visi suprantame, kad dar ne vėlu, kol ne vėlu, peržengti ribotumus nusilenkiant Jo Ekscelencijos Respublikos Prezidento A. M. Brazausko asmenybei ir ištaisant vadinamąsias technines klaidas.“
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pranešėjo A. Endzino nėra salėje. Matau, kad Seimas nenusiteikęs jau šiandien baigti darbą konstruktyviai, tai aš Seimo Pirmininkei konstatuoju, kad negaliu užtikrinti konstruktyvaus darbo nenorint Seimo nariams dirbti. Tada aš pats turiu perskaityti vieną pranešimą, kuris yra adresuotas Seimo Pirmininkei I. Degutienei. Liberalų ir centro sąjungos frakcija pasirašius frakcijos dabartiniam pirmininkui J. Liesiui praneša, kad Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas, naujas išrinktas seniūnas yra Seimo narys A. Čaplikas, o jo pavaduotojas – Seimo narys V. Bogušis. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis paskutinį kartą.
Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Birželio 29 d. posėdį skelbiu baigtą. Gero vakaro!
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.