Projekto XIP-1179(3)ES
lyginamasis variantas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
GERIAMOJO VANDENS ĮSTATYMO 1, 2, 8, 10, 11, 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU
ĮSTATYMAS
2010 m. d.
Vilnius
(Žin., 2001, Nr. 64-2327)
1 straipsnis. 1 straipsnio papildymas 4 dalimi
Papildyti 1 straipsnį 4 dalimi:
„4. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų įstatymo priede, nuostatomis.“
2 straipsnis. 2 straipsnio 14 dalies pakeitimas ir papildymas 27, 28 dalimis
1. Pakeisti 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14.Geriamojo
vandens tiekėjai – teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje įregistravę savo veiklą vandens išteklių, vandens
tiekimo ar fasavimo įrenginių naudotojai, kurie ruošdami vandenį keičia jo
savybes ir tiekia geriamąjį vandenį vartotojams, įskaitant geriamąjį vandenį
naudojančias maisto įmones, arba dalyvauja fasuojant geriamąjį vandenį ir jį
tiekiant į rinką.
„14. Geriamojo vandens tiekėjas – valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jam suteiktomis judėjimo valstybės narėse teisėmis, turintis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo ar jo padalinys, taip pat valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, įsteigti Lietuvos Respublikoje, tiekiantys geriamąjį vandenį vartotojams arba dalyvaujantys fasuojant geriamąjį vandenį.“
2. Papildyti 2 straipsnį 27 dalimi:
„27. Geriamojo vandens tiekimo objekto teritorija – geografiškai apibrėžta teritorija, kurioje žmonėms vartoti skirtas vanduo tiekiamas iš vieno ar daugiau vandens tiekimo šaltinių ir kurioje vandens kokybė gali būti laikoma beveik vienoda.“
3. Papildyti 2 straipsnį 28 dalimi:
„28. Nukrypti leidžianti nuostata – leidimas ribotą laikotarpį viešai tiekti geriamąjį vandenį, kurio vienas ar keli toksiniai (cheminiai) rodikliai viršija teisės aktuose nustatytas ribines rodiklių vertes.“
3 straipsnis. 8 straipsnio 3 dalies pakeitimas
Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Draudžiama viršyti viešai tiekiamo geriamojo vandens mikrobiologinius, toksinius (cheminius) ir kitus taršos rodiklius motyvuojant, kad vartotojai dar turi galimybę užtikrinti vandens saugą individualiomis priemonėmis.“
4 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
1. Teisės aktų nustatytus saugos ir kokybės reikalavimus geriamasis vanduo turi atitikti ten, iš kur jis imamas naudoti: pastatų vidaus vandentiekio čiaupuose, vandens kolonėlėse, talpyklų vandeniui gabenti ištakiuose, fasavimo į prekinę tarą ir naudojimo maisto įmonėse vietose.
2. Laikinai
nukrypti nuo teisės aktų reikalaujamų viešai tiekiamo geriamojo vandens kokybės
rodiklių gali leisti savivaldybės meras, suderinęs vykdomoji
institucija, suderinusi su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – valstybinė maisto
kontrolės institucija) ir apie tai iš anksto pranešusi geriamojo vandens
vartotojams, jeigu:
1) dėl to nepablogėja vandens mikrobiologiniai ir toksiniai (cheminiai) rodikliai;
2) nukrypimai priklauso nuo pastovių vietos gamtinių veiksnių (hidrogeologinių, hidrologinių, meteorologinių ir t. t.) arba atsirado dėl ekstremalių situacijų.
3.
Išimtiniais atvejais, jeigu nėra kitokių būdų aprūpinti gyvenamąją vietovę ar
jos dalį kokybišku geriamuoju vandeniu ir jeigu Sveikatos apsaugos ministerija
nustato, kad nekils potencialus pavojus žmonių sveikatai, savivaldybės meras,
pranešęs maisto kontrolės institucijai, gali leisti ribotą laiką viešai tiekti
geriamąjį vandenį, kurio toksiniai rodikliai viršija teisės aktuose
nustatytuosius. Apie tokį savo sprendimą savivaldybės meras turi nedelsdamas
pranešti geriamojo vandens vartotojams. Sveikatos apsaugos ministerijai meras
turi pateikti prašymą ir šiuos papildomus duomenis:
1)
toksinio rodiklio viršijimo priežastis;
2)
siūlomą laikinąjį leidžiamą rodiklio dydį;
3)
konkrečią geriamojo vandens tiekimo objekto teritoriją (jos dalį), vandenį
naudojančių gyventojų skaičių ir maisto įmonių sąrašą bei per parą patiekiamo
vandens kiekį;
4)
siūlomą riboto laiko trukmę;
5)
siūlomą programinės priežiūros tvarką;
6)
priemonių, kurių būtina imtis, kad per ribotą laiką būtų grįžta prie teisės
aktų nustatyto toksinio rodiklio dydžio, kalendorinį ir finansinį planą.
3. Jeigu tam tikroje teritorijoje viešai tiekiamas geriamasis vanduo negali būti tiekiamas jokiais kitais priimtinais būdais, savivaldybės vykdomoji institucija gali leisti ribotą laikotarpį viešai tiekti geriamąjį vandenį, kurio vienas ar keli toksiniai (cheminiai) rodikliai viršija teisės aktuose nustatytuosius, jeigu sveikatos apsaugos ministro įgaliota institucija nustato, kad tokia nukrypti leidžianti nuostata (išlyga) nekelia potencialaus pavojaus žmonių sveikatai. Nukrypti leidžianti nuostata (išlyga) taikoma kuo trumpesnį laiką, ne ilgiau kaip trejus metus, kuriems baigiantis sveikatos apsaugos ministro įgaliota institucija atlieka patikrinimą ir nustato, ar pasiekta pakankama pažanga. Jeigu ketinama taikyti antrąją nukrypti leidžiančią nuostatą (išlygą), sveikatos apsaugos ministro įgaliota institucija perduoda Europos Komisijai patikrinimo medžiagą ir nurodo savo sprendimo taikyti antrąją nukrypti leidžiančią nuostatą (išlygą) motyvus. Antroji nukrypti leidžianti nuostata (išlyga) netaikoma ilgiau kaip trejus metus. Išskirtinėmis aplinkybėmis, gavusi savivaldybės vykdomosios institucijos prašymą, sveikatos apsaugos ministro įgaliota institucija gali prašyti Europos Komisijos leisti padaryti trečiąją nukrypti leidžiančią nuostatą (išlygą) ir taikyti ją ne ilgiau kaip trejus metus. Sprendimą dėl tokio prašymo Europos Komisija priima per tris mėnesius. Nukrypti leidžiančios nuostatos (išlygos) netaikomos geriamajam vandeniui, kuris teikiamas prekybai buteliuose ar kitose talpose.
4. Ribotas laikas neturi trukti ilgiau kaip 3 metus,
išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 5 dalyje. Vyriausybės įgaliota
institucija ribotam laikui nustato laikinuosius leidžiamus toksinių rodiklių
dydžius, jų programinės priežiūros tvarką ir paties laikotarpio trukmę. Jeigu
nustatoma, kad prie nustatyto toksinio rodiklio dydžio bus grįžta ne vėliau
kaip per 30 dienų, šio straipsnio 3 dalies reikalavimas pateikti papildomus
duomenis netaikomas.
4. Jeigu valstybinė maisto kontrolės institucija nustato, kad toksinio (cheminio) rodiklio ribinės vertės neatitiktis yra nereikšminga ir jeigu būtinų vandens kokybės atkuriamųjų veiksmų, kurių buvo imtasi, pakanka susidariusiai padėčiai ištaisyti per 30 dienų, nebūtina taikyti šio straipsnio 3 dalies reikalavimų. Tokiu atveju valstybinė maisto kontrolės institucija, suderinusi su sveikatos apsaugos ministro įgaliota institucija, nustato tik didžiausią leistiną tam tikrą toksinio (cheminio) rodiklio ribinę vertę ir laikotarpį, kuris reikalingas susidariusiai padėčiai ištaisyti. Tačiau jeigu per paskutiniuosius dvylika mėnesių geriamojo vandens, tiekiamo tam tikroje vandens tiekimo objekto teritorijoje, bet kurios toksinio (cheminio) rodiklio ribinės vertės buvo nesilaikoma iš viso daugiau kaip 30 dienų, šioje dalyje nustatytų reikalavimų daugiau taikyti negalima.
5. Savivaldybės meras šio straipsnio 3 ir 4 dalyse
nustatyta tvarka gali leisti du kartus pratęsti leidimą viešai tiekti geriamąjį
vandenį, kurio faktiški toksinių rodiklių dydžiai viršija teisės aktuose
nustatytuosius. Kiekvienas toks pratęsimas negali būti ilgesnis kaip 3 metai.
5. Savivaldybės vykdomoji institucija, pasinaudojusi šiame straipsnyje nurodytomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis (išlygomis), užtikrina, kad gyventojai, kuriems turi įtakos kiekviena tokia nukrypti leidžianti nuostata (išlyga), būtų greitai ir tinkamai informuojami apie tą nukrypti leidžiančią nuostatą (išlygą) ir jos taikymo sąlygas, kad tam tikroms gyventojų grupėms, kurioms minėtos nukrypti leidžiančios nuostatos (išlygos) taikymas galėtų kelti ypatingą riziką, būtų duodami reikiami patarimai. Šie įpareigojimai netaikomi šio straipsnio 4 dalyje aprašytomis aplinkybėmis.
6. Maisto kontrolės institucija įstatymuose,
tarptautinėse sutartyse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka per du
mėnesius turi pranešti Europos Komisijai apie kiekvieną leidimą viešai tiekti
geriamąjį vandenį, kurio toksiniai rodikliai viršija leidžiamus dydžius, jei
vandens tiekimo teritorijai per parą patiekiama vidutiniškai daugiau kaip 1000
m3 vandens arba jei tokiu vandeniu aprūpinama daugiau kaip 5000
asmenų.
6. Sveikatos apsaugos ministro įgaliota institucija per du mėnesius praneša Europos Komisijai apie visas nukrypti leidžiančias nuostatas (išlygas), taikomas kiekvienai individualiai vandens tiekimo objekto teritorijai, tiekiančiai vidutiniškai daugiau kaip 1 000 kubinių metrų vandens per parą arba vandeniu aprūpinančiai daugiau kaip 5 000 asmenų, išskyrus nukrypti leidžiančias nuostatas (išlygas), daromas remiantis šio straipsnio 4 dalimi, ir pateikia Europos Komisijai teisės aktuose nustatytą informaciją.
7. Vyriausybės įgaliota institucija parengia ir tvirtina pesticidų, jų skilimo produktų ir kitų galinčių užteršti geriamąjį vandenį kenksmingų cheminių medžiagų, kurias reikia stebėti valstybinio, savivaldybių ir ūkio subjektų aplinkos monitoringo metu, sąrašą.“
5 straipsnis. 11 straipsnio 6, 8, 9, 10 ir 11 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 11 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Programinę priežiūrą atliekantys vandens tiekėjai turi nedelsdami pranešti vartotojams ir valstybinei maisto kontrolės institucijai apie vandens saugos ir kokybės blogėjimą vartotojams priklausančių pastatų vidaus vandentiekyje, to priežastis ir veiksmus, kurių vartotojai turi imtis, kad geriamasis vanduo atitiktų teisės aktų nustatytus saugos ir kokybės reikalavimus.“
2. Pakeisti 11 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8.
Vandens tiekėjai, atsižvelgdami į geriamajam vandeniui tiekti naudojamo vandens
saugą ir kokybę, vandens ruošimo technologijas, vandens tiekimo įrenginių
būklę, rengia ir kasmet tikslina geriamojo vandens programinės priežiūros
planus ir derina juos su maisto kontrolės institucija.“
„8.
Geriamojo vandens Vandens tiekėjai, atsižvelgdami į
geriamajam vandeniui tiekti naudojamo vandens saugą ir kokybę, nustatomus ir
registruojamus geriamojo vandens saugos ir kokybės rodiklius,
vandens ruošimo technologijas, vandens tiekimo įrenginių būklę, rengia ir
kasmet tikslina geriamojo vandens programinės priežiūros planus ir derina juos
su valstybine maisto kontrolės institucija.“
3. Pakeisti 11 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9.
Vandens tiekėjai programinės priežiūros metines ataskaitas per vieną mėnesį po
ataskaitinio laikotarpio pabaigos turi pateikti savivaldybės merui vykdomajai
institucijai ir valstybinei maisto kontrolės institucijai, o apie programinės
priežiūros rezultatus viešai pranešti geriamojo vandens vartotojams.“
4. Pakeisti 11 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10.
Valstybinė maisto Maisto kontrolės institucija įstatymuose,
tarptautinėse sutartyse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka kas 3 metai
turi pateikti Europos Komisijai ataskaitą apie Lietuvos Respublikos gyventojų
vartojamo geriamojo vandens saugą ir kokybę.“
5. Pakeisti11 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Vandens tiekėjai privalo nustatytais terminais raštu pranešti valstybinei maisto kontrolės institucijai ir vandens vartotojams (jei tai numatyta sutartyje), kai:
1) vandens tiekimo arba vandens fasavimo įrenginiai pradedami eksploatuoti pirmą kartą ar po pertraukos arba jų dalis buvo pakeista ir tai gali pabloginti vandens saugą ir kokybę;
2) vandens tiekimo arba vandens fasavimo įrenginių nuosavybės ar naudojimo teisė pereina kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui;
3) vandens tiekimo arba vandens fasavimo įrenginiai laikinai sustabdomi;
4) blogėja geriamojo vandens mikrobiologiniai ar (ir) toksiniai (cheminiai) rodikliai vaikų ugdymo, sveikatos priežiūros, viešojo maitinimo įstaigose ar maisto įmonėse arba dėl vandentiekio avarijų sutrinka geriamojo vandens tiekimas šiems objektams;
5) keičiamos ar pradedamos naudoti naujo tipo vandens ruošimo priemonės;
6) išaiškėja vandens teršimo vandentiekio skirstomajame tinkle požymiai, ypatingi įvykiai sanitarinėse apsaugos zonose ar vandenviečių mitybos srityse;
7) atliekami profilaktikos darbai, galintys turėti įtakos geriamojo vandens saugai ir kokybei.“
6 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Valstybinė geriamojo vandens kontrolė
1.
Valstybinė maisto Maisto kontrolės institucija atlieka valstybinę
geriamojo vandens saugos ir kokybės kontrolę, apie jos rezultatus kasmet
praneša Sveikatos apsaugos ministerijai ir skelbia viešai teisės aktų nustatyta
tvarka. Įgyvendindami šiuos uždavinius, valstybinės maisto kontrolės
institucijos įgalioti pareigūnai turi teisę:
1) įeiti į vandens tiekimo ir maisto įmonių teritoriją, patalpas, padalinius, sanitarines apsaugos zonas, juos tikrinti, imti bandinius (taip pat ir fasuoto vandens), reikalauti visų reikalingų dokumentų ir juos tikrinti, daryti jų išrašus ar kopijas;
2) kontroliuoti, kaip vandens tiekėjai vykdo šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytus reikalavimus;
3) jeigu reikia dėl visuomenės sveikatos saugos interesų, duoti nurodymus, kad vandens tiekėjai išplėstų programinės priežiūros metu kontroliuojamų vandens rodiklių skalę, pakeistų jų tyrimo dažnumą.
2. Valstybinė geriamojo vandens kontrolė atliekama vadovaujantis teisės aktais be išankstinio įspėjimo reguliariai pagal iš anksto sudarytas programas (kuriose numatytas tikrinimų dažnumas ir kontrolės pobūdis), taip pat įtarus, kad gali būti pažeisti šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai, o metodai turi būti tinkami kontrolės tikslui. Valstybinės geriamojo vandens kontrolės atlikimo tvarką nustato valstybinė maisto kontrolės institucija.
3. Į valstybinę geriamojo vandens kontrolę įeina visi geriamojo vandens saugos ir kokybės užtikrinimo etapai (nuo vandens viešajam tiekimui ir individualiam apsirūpinimui skirtų geriamojo vandens šaltinių saugos tikrinimo iki vandens naudojimo gyvenamuosiuose, viešuose pastatuose (ypač vaikų ugdymo, sveikatos priežiūros, viešojo maitinimo įstaigose ar maisto įmonėse) vietų, taip pat fasuoto vandens tiekimas į rinką):
1) vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų tikrinimas;
2) centralizuotų ir individualių techninių geriamojo vandens ruošimo priemonių ir besiliečiančių su geriamuoju vandeniu medžiagų saugaus naudojimo tikrinimas;
3) vandenviečių, vandens tiekimo įrenginių, vandens ruošimo procesų tikrinimas;
4) geriamojo ir maistui tvarkyti naudojamo vandens saugos ir kokybės rodiklių kontrolė;
5) geriamojo vandens programinės priežiūros planų vykdymo kontrolė;
6) gyventojų rizikos grupių nustatymas, dalyvavimas vykdant visuomenės sveikatos kontrolę ir monitoringą;
7) geriamojo vandens saugos ir kokybės Lietuvos Respublikoje metinių ataskaitų rengimas bei skelbimas;
8) gyventojų aprūpinimo geriamuoju vandeniu ir vartojamo vandens saugos ir kokybės ataskaitų, skirtų Europos Komisijai, rengimas įstatymų, tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
4. Nustačiusi šio įstatymo ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimus, valstybinė maisto kontrolės institucija privalo imtis teisės aktų nustatytų priemonių, kuriomis remiantis geriamojo vandens tiekimo veikla sustabdoma ar uždraudžiama, kad nebūtų viešai tiekiamas arba individualiai naudojamas geriamasis vanduo, keliantis potencialų pavojų žmonių sveikatai, ir apie tai praneša Sveikatos apsaugos ministerijai.
5.
Valstybinė maisto Maisto kontrolės institucija turi užtikrinti
individualiai naudojamo geriamojo vandens saugos ir kokybės kontrolę ir kitas
teisės aktuose numatytas higienos priemones, įskaitant individualiai
apsirūpinančių geriamuoju vandeniu gyventojų informavimą, jeigu per geriamąjį
vandenį plinta ar gali plisti užkrečiamosios ligos arba jeigu atsiranda vandens
cheminio užteršimo pavojus.
6. Kitų valstybės institucijų bei visuomeninių vartotojų teisių gynimo organizacijų kompetenciją įgyvendinant gyventojų teisę vartoti geriamąjį vandenį nustato Vandens, Žemės gelmių, Aplinkos monitoringo, Sveikatos sistemos, Produktų saugos, Maisto, Vartotojų teisių gynimo įstatymai ir kiti teisės aktai.“
7 straipsnis. Įstatymo papildymas priedu
Papildyti Įstatymą priedu:
„Lietuvos Respublikos
geriamojo vandens įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMAS EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAS
1998 m. lapkričio 3 d. Europos Tarybos direktyva 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius 4 tomas, p. 32).“
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS