LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO plenarinio posėdžio NR. 233
STENOGRAMA
2010 m. birželio 22 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė I. DEGUTIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas
Č. JURŠĖNAS
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Labas rytas, gerbiamieji kolegos. Pradedame 2010 m. birželio 22 d. plenarinį posėdį. Registruojamės.
Užsiregistravo 82 Seimo nariai.
10.02 val.
Ar galėtume peržiūrėti šiandien dienos darbotvarkę ir ją bendru sutarimu patvirtinti? Neturite jokių pasiūlymų? Gerbiamieji kolegos, darbotvarkė patvirtinta bendru sutarimu.
10.02 val.
Pirmasis klausimas – Laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Mums reikia tik balsuoti, nes buvo atidėtas balsavimas. Aš paprašyčiau tylos ir dirbame! Kas už tai, kad būtų priimtas Laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai. Už – 83, prieš nėra, susilaikė 10. Laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas.
Prašau. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF*). Gerbiamoji Pirmininke, mano balsas už, bet mano kortelė neveikia, nepriima.
PIRMININKĖ. Sekretoriato prašau pažiūrėti, kodėl R. J. Dagio kortelė neveikia, jo balsas – už.
10.04 val.
Vietos savivaldos įstatymo 7 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymas. Kas už tai, kad jis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai. Už – 97, prieš nėra, susilaikė 6. Vietos savivaldos įstatymo 7 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.
10.05 val.
Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas. Kas už tai, kad jis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105 Seimo nariai. Už – 100, prieš nėra, susilaikė 5. Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
10.06 val.
Reklamos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107 Seimo nariai. Už – 98, prieš nėra, susilaikė 9. Reklamos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
10.07 val.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2, 8 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Kviečiu E. Pupinį.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Kaimo reikalų komitetas apsvarstė šio įstatymo pataisas, pritarė Teisės departamento pastaboms, įregistravo įstatymo projekto 3 variantą. Taip pat apsvarstė Seimo nario M. Varaškos pasiūlymus, kuriuos vėliau Seimo narys atsiėmė, nes protokoliniu nutarimu Žemės ūkio ministerijai yra pasiūlyta įsteigti grupę, ji apsvarstys siūlomus klausimus, kurie buvo siūlomi dėl šio įstatymo. Taip pat Kaimo reikalų komitetas bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pataisų nėra. Galime priimti? Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas.
Dabar dėl viso įstatymo 4 – už, 4 – prieš. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2, 8 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių. Už – 90, prieš – 1, susilaikė 9. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2, 8 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.
10.09 val.
Administracinių ginčų komisijų įstatymo 2, 3, 5, 6, 18 straipsnių pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Priėmimas. Kviečiu S. Šedbarą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Iki priėmimo yra gauta Teisės departamento išvada, kurią šiandien komitetas apsvarstė. Pirmai išvadai pritarė, antrai nepritarė. Daugiau kokių nors Seimo narių pasiūlymų nebuvo gauta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime priimti? Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo 4 – už, 4 – prieš. Nematau norinčių kalbėti. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Administracinių ginčų komisijų įstatymo 2, 3, 5, 6, 18 straipsnių pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai. Už – 81, prieš – 1, susilaikė 17. Administracinių ginčų komisijų įstatymo 2, 3, 5, 10, 18 straipsnių pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas priimtas.
10.11 val.
Dar vienas įstatymas – Administracinių bylų teisenos įstatymo 18, 26, 27, 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu S. Šedbarą, Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Buvo gauta Teisės departamento išvada. Vienintelė redakcinė pastabėlė, jai komitetas pritarė, daugiau pasiūlymų negauta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime priimti pastraipsniui? 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas.
Motyvai dėl viso įstatymo. Norinčių kalbėti nėra, balsuojame.
Kas už tai, kad būtų priimtas Administracinių bylų teisenos įstatymo 18, 26, 27, 29 straipsnių pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai. Už – 84, prieš nėra, susilaikė 15. Administracinių bylų teisenos įstatymo 18, 26, 27, 29 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.
10.12 val.
Darbo kodekso 76, 77, 80, 107, 108, 109, 115, 127, 147, 149, 150, 151, 202, 293, 294 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 1231 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-1999(2). Priėmimas. Kviečiu E. Jonylą, Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Gerbiamasis Jonyla, prašom į tribūną. Priėmimas. Prašom pakomentuoti, ar po svarstymo buvo gauta kokių pasiūlymų. Pastraipsniui pradėsime.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime 1 straipsnį priimti?
E. JONYLA (LSDPF). Taip, tuoj, minutėlę.
PIRMININKĖ. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime priimti? Priimtas. 3 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Ar galime priimti? Priimtas. 4 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimtas. 5 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimtas.
Dėl 6 straipsnio yra Seimo narių…
E. JONYLA (LSDPF). Yra pasiūlymas.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, Seimo narių E. Žakario, E. Jonylos pasiūlymas.
E. JONYLA (LSDPF). E. Žakaris čia pristatys.
PIRMININKĖ. Prašom, gerbiamasis Žakari, pristatyti pasiūlymą.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, visi žinome seniai galiojančią nuostatą, kad negalima sudaryti terminuotų darbo sutarčių, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio. Yra siūloma leisti dėl nuolatinio pobūdžio darbo vietos sudaryti terminuotą darbo sutartį, jeigu ta darbo vieta yra naujai steigiama. Svarstymo stadijoje kolega A. Sysas iš viso siūlė išbraukti tokį leidimą. Be abejo, tai būtų buvę teisingiausia, bet Seimas nepritarė. Tai mes dabar siūlome, kad dėl nuolatinio pobūdžio darbo vietos, jeigu jau sudaroma darbo sutartis, tai ją leisti sudaryti ne trumpesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, kad darbdavys, esant nuolatinei darbo vietai, nepiktnaudžiautų, nepriimtų žmonių po mėnesį laiko, paskui pratęstų sutartį, laikytų žmogų įtampoje. Ir dar vienas momentas, kad pagal Darbo kodeksą kasmetinės apmokamos atostogos žmogui priklauso su darbdaviu sutarus ne anksčiau kaip po šešių mėnesių. Vadinasi, priimant žmogų po vieną mėnesį darbuotojas neturės galimybės netgi eiti atostogų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys E. Žakario, E. Jonylos pasiūlymą?
Yra daugiau negu 29. Taigi mes turime svarstyti. Dabar, gerbiamasis Jonyla, jūs turite pasakyti komiteto argumentaciją, kodėl jis nepritaria.
E. JONYLA (LSDPF). Tuoj pasižiūrėsiu aš tą argumentaciją. Praktikoje gali būti tokių atvejų, kai darbams gali užtekti vieno ar dviejų mėnesių. Tokie argumentai buvo.
PIRMININKĖ. Pataisą palaiko J. Olekas. Prašom, Juozai.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš visiškai pritariu kolegos A. Syso per praeitą svarstymą išsakytoms mintims, kad dėl nuolatinio darbo nereikėtų sudaryti jokių terminuotų sutarčių. Bet jeigu tokia yra mūsų Seimo valia, kad mes sakome, kad nuolatiniam darbui žmonės taip pat gali būti priimami terminuotai, prieš mus sėdi Seimo tarnautojai, tai į kiekvieną naują nuolatinę darbo vietą mes priimsime kas mėnesį? Tokie dalykai, man atrodo, visiškai nėra tinkami. Reikia garantuoti žmonėms nors pusės metų darbo tarpsnį, kai yra nuolatinio pobūdžio darbas, ne mažiau, kad žmogus bent nusipelnytų ir galėtų gauti atostogas, padirbėjęs tokį laiką, o ne būtų kas tris mėnesiai pratęsiama jo darbo sutartis ir taip naikinamos visos socialinės garantijos, kurios suteikiamos esant nuolatiniam darbo pobūdžiui. Todėl minimalias garantijas, kurios yra pasiūlytos kolegų pateiktose pataisose, kad dėl nuolatinio darbo bent pusės metų sutartis būtų sudaroma, aš manau, mes turėtume palaikyti. Todėl kviečiu pritarti pateiktam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys – prieš pataisą.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, ką tik kalbėjęs kolega J. Olekas visiškai priešingai išdėstė, negu yra visuose mūsų įstatymuose. Ką ši pataisa siūlo? Terminuotos sutartys tai nėra panacėja mūsų darbo santykiams. Mes nesame suinteresuoti, kad pagal terminuotas sutartis žmonės dirbtų visą laiką. Terminuotos sutartys yra terminuotos vienam, dviem mėnesiams, o po to turi būti pereita į nuolatinius santykius. Dabar šioje pataisoje siūloma, kad terminuota sutartis turi būti sudaroma ne mažiau kaip šešių mėnesių laikotarpiui. Ir nieko daugiau. Tai ką mes skatiname? Kad visi žmonės, visi dirbantieji dirbtų atėję į darbą šešis mėnesius, terminuotas sutartis?.. Atostogų klausimai iš viso nesprendžiami tokiu būdu. Jeigu dirbi, atostogos priklauso. Tai mes neskatinkime visų darbuotojų pervesti prie terminuotų sutarčių. Tam nepritaria ir profsąjungos, ir darbdaviai. Todėl nesiklaidinkime. Čia pasiekėme visiškai priešingus rezultatus šia pataisa, nes ji taip ir suformuluota. Terminuotos sutartys ne trumpesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, mėnesiui terminuotos sutarties nesudarytos. Apie kokių santykių lankstumą galima kalbėti arba žmonių apsaugą, kurią mes turėtume skatinti, kad jie dirbtų pagal sutartis su visomis socialinėmis garantijomis. O dabar mes kišame juos į neterminuotų sutarčių balą.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate gerbiamojo E. Žakario ir E. Jonylos pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 105 Seimo nariai. Už – 40, prieš – 10, susilaikė 55. Pataisai nepritarta. Ar galime 6 straipsnį priimti?
7 straipsnis. Pataisų nėra. Priimtas. 8 straipsnis. Priimtas.
9 straipsnis. Turi pataisų, jos įregistruotos Seimo narių E. Tamašausko ir D. Budrio, yra ne viena pataisa. Dėl vedimo tvarkos …
Ž. ŠILGALIS (LCSF). Labai atsiprašau, aš ten nepasižiūrėjęs paspaudžiau mygtuką. Jūs pakeiskite protokole, kad aš buvau tas, kuris susilaiko, nebalsavau už. Už tą pataisą, gerai?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ž. Šilgalis susilaikė balsuodamas už pataisą. Gerbiamasis Tamašauskai, kuris?.. Ar D. Budrys pristato? Prašom. D. Budrys. Jūsų čia yra šeši pasiūlymai. Tai gal visus ir pristatykite.
D. BUDRYS (TPPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, visi šie pasiūlymai yra tarpusavyje susiję. Ir galbūt norėčiau apibendrinti esmę. Atsižvelgdami į tai, kad įstatymo projektas buvo parengtas įgyvendinant Vyriausybės programą, kurioje buvo numatyta krizės laikotarpiu imtis neatidėliotinų veiksmų. Mes siūlome palengvinti darbdavio valia nutraukimą, darbdavio valia, kad galėtų nutraukti darbo santykius. Tokiu būdu dvigubą išeitinę išmoką darbdavys galėtų sumokėti, jeigu tikrai matytų, kad yra reikalas ir tas darbuotojas kenkia šiai įmonei. Be abejo, būtų atsižvelgiama į šio darbuotojo darbo stažą. Tai palengvina santykius ir tai yra laikina. Be to, darbdavys turėtų svariai pasverti, ar jam mokėti dvigubą išeitinę išmoką, ar vis dėlto laukti ir palikti tą darbuotoją dirbti.
PIRMININKĖ. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys E. Tamašausko ir D. Budrio pasiūlymą? Norėčiau išgirsti komiteto išvadą.
E. JONYLA (LSDPF). Kadangi kolegos siūlo papildyti kodeksą 1291 straipsniu, komitetas, atsižvelgdamas į socialinių partnerių sutarimą, nusprendė nepildyti Darbo kodekso 1291 straipsniu, todėl ir šiam pasiūlymui nepritarta.
PIRMININKĖ. K. Masiulis pritaria pataisai.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Taip, kolegos, iš tikro pritariu. Pasaulyje plinta lankstesnės darbo valdymo ir organizavimo formos. Lietuvai reikia eiti būtent tuo keliu, mums reikia lanksčiau priimti, lanksčiau atleisti darbuotojus, nes tai skatina darbo vietų kūrimąsi, skatina investicijas ir skatina žmones atsakingiau žiūrėti į savo pareigas.
PIRMININKĖ. A. Sysas – prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia kreipiuosi į dešinę pusę, kuri visada sako, ypač krikščionys demokratai, kad rūpinasi žmogumi. Pavartosiu tarptautinį žodį: neįteisinkim bespredelo mūsų darbo teisėje. Mes, Lietuva, esame Europos Sąjungos valstybė, ne Amerika, kur noriu – priimu tą pačią minutę, noriu – atleidžiu. Nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje nėra tokio teisinio reguliavimo, kur darbdavys gali atleisti už bet ką, ir nepaliekama teisė darbuotojui gintis. Mes – teisinė valstybė. Kai gerbiamasis profesorius siūlo ir palaiko tokį pasiūlymą, tai man šiurpas eina. Paprasčiausiai manau, kad profesorius turėtų žinoti elementarius dalykus, kad mūsų darbo teisė pirmiausia saugo silpnesnę grandį, o šis pasiūlymas, kuriam nepritaria netgi Trišalės tarybos darbdavių atstovai, nepritaria profesinės sąjungos, kažkodėl čia suranda palaikymą. Gerbiamieji kolegos, nedarykime tokių dalykų, kurie gali sukelti ir socialinę tam tikrą įtampą, ypač dėl profesinių sąjungų. Jeigu Trišalė taryba sutaria, tai gerbkime. Patinka ar nepatinka kam nors, galime balsuoti – pritarti ar nepritarti visam įstatymui, bet nesiūlykime tokių dalykų.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritaria E. Tamašausko ir D. Budrio pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 40, prieš – 32, susilaikė 28. Pataisai nepritarta.
Taigi galime priimti bendru sutarimu 9 straipsnį ir nepapildyti įstatymo projekto 10 straipsniu, kurį siūlė E. Tamašauskas ir D. Budrys.
Toliau projekto 10 straipsnis. Pataisų nėra, galime priimti. 11 straipsnis. Galim priimti. 12 – galim priimti, 13 – galim priimti, 14 – galim priimti, 15 – galim priimti, 16 – galim priimti. 17 straipsnis.
E. JONYLA (LSDPF). Dėl 17 straipsnio gautos Seimo Teisės departamento pastabos. Komitetas apsvarstė ir nusprendė pritarti iš dalies.
PIRMININKĖ. Bet yra dėl 17 straipsnio Seimo narių E. Tamašausko ir D. Budrio pasiūlymas. Tai yra kompleksinė pataisa.
E. JONYLA (LSDPF). Čia ta pati.
PIRMININKĖ. Ta pati, tai apie ją mes nekalbame. Tada 17 straipsnį galime priimti bendru sutarimu su Teisės departamento pataisa. 18 straipsnis irgi priimtas. Motyvai dėl viso. Dėkoju pranešėjui. D. Jankauskas – už.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kaip jau ne kartą svarstydami šį projektą esame kalbėję, projektas buvo ilgai rengtas ieškant bendro sutarimo tarp visų socialinių partnerių, t. y. tiek darbuotojams, tiek darbdaviams atstovaujančių interesų grupių, tiek ir Vyriausybės atstovų. Šiuo projektu pasiektas kompromisinis sutarimas dėl darbo santykių lankstumo, naujų darbo vietų kūrimo skatinimo, darbo santykių reglamentavimo derinimo su darbuotojais, saugumo užtikrinimo ir jų teisių stiprinimo. Šiandien balsuojant dėl atskirų pasiūlymų Seimo nariai išsakė savo nuomonę ir dabar apsisprendžia dėl viso Darbo kodekso pakeitimo projekto. Labai kviečiu ir prašau balsuoti už, nes šis laikmetis reikalauja sprendimų, kurie leistų kurtis naujoms darbo vietoms, tegul ir trumpalaikėms. Dalis sprendimų yra projekte kaip laikini būtent tam, kad lengviau ir greičiau įveiktume sunkmetį turėdami galimybę turėti nors kiek daugiau darbo vietų. Taigi kviečiu ir raginu balsuoti už.
PIRMININKĖ. V.P. Andriukaitis – prieš.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis kolega Donatai, ne šios Darbo kodekso pataisos kuria darbo vietas. Taip ir pasakykime aiškiai. Darbo vietoms išties reikia be galo daug ko, ypač tiesioginių investicijų. Visiškai akivaizdu, kad tokioms sritims kaip statybos, kaip infrastruktūra ir kitos, kurios dabar faktiškai sustojusios, jūsų Darbo kodekso lankstumai nieko nepadės. O tai yra dešimtys tūkstančių, šimtai tūkstančių darbo vietų. Ar mes dabar priimsime, ar ne, mes tiesiog meluosime. Tuo tarpu yra darbo vietų, kur yra labai daug sudėtingų santykių, ir žmonės po šių pataisų gali dar labiau nukentėti, nes ir taip yra įvairių gamybos sričių, kur žmonės yra visiškai neapginti. Paklausykite, pakalbėkite su paprastais darbininkais, ne su profesoriumi Kęstučiu Masiuliu, kuris dirba Mykolo Romerio universitete, ten lankstumai gal ir įmanomi, bet ten, kur stovi prie konvejerio arba kur vaiko kaip šunis ir t. t., pažiūrėkite, kaip yra apsaugotos jų darbo vietos. Diskusijoje kalbėjome, kad čia nei lankstumo, nei saugumo nėra. Tas terminas flex security, taikomas Vokietijoje, reikalauja ir milžiniškų investicijų, kad darbo žmonės būtų taip pat saugūs, kai juos atleidžia, priima ir t. t. Mes tokių galimybių neturime, mes iš viso bloginame darbo santykius, žinoma, po tam tikro stipresniųjų spaudimo. Paprasti žmonės jums tikrai nepadėkos, o socialiniai partneriai iki galo nėra sutarę dėl šito. Jūs puikiai tą žinote. Todėl aš raginu nepriimti šios pataisos, nes ne nuo to galo pradedame kurti darbo vietas. Išties ne nuo to.
PIRMININKĖ. Už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Pirmiausia norėčiau pradėti nuo to, kad socialiniai partneriai kaip tik ir susitarė dėl tokio projekto, už kokį mes dabar ir balsuojame. Buvo nesutarta dėl prieš tai diskutuoto klausimo, dėl galimybės laisvai nutraukti darbo sutartis. Dėl to paketo be jokio spaudimo buvo susitarta abiejų pusių suprantant, kad darbo santykių lankstumo problema yra, ypač sunkmečiu, šiuo metu. Tą atsakingi partneriai puikiai suprato. Apie ką mes dabar kalbame? Ne apie pasaulio pabaigą mes dabar kalbam, kaip čia galima susidaryti iš mūsų, Seimo narių, pasakymo, o apie galimybę lanksčiau reguliuoti darbo valandas. Tai iš esmės ir dabar yra reguliuojama, apeinant visus santykius, bet tai reikia daryti oficialiai, normaliai sutvarkius visus santykius. Apie galimybę lanksčiau taikyti terminuotas sutartis, ypač pradžioj, kai verslas kuriasi apskritai neaiškiom, didelės rizikos sąlygom ir panašiai. Jos tiktai leidžia lanksčiau tą dalyką naudoti, o visa apsaugos sistema yra išlikusi, nes mes nepritariam šiuo metu siūlymui leisti taip laisvai žmones atleidinėti iš darbo. Taigi čia yra tikrai tas kompromisas, kuris yra svarbus.
Be abejo, kad vien tiktai darydami lankstesnius darbo santykius mes neišspręsime visų nedarbo problemų ir panašiai. Tai yra vienas iš elementų. Ir šitas elementas yra reikalingas daryti, nes pagal savo sustabarėjimą mūsų darbo santykiai yra, visų ekspertų vertinimu, pagal pasaulio valstybes antram šimtuke. Tai reikia juos tvarkyti. Bet šitas siūlymas yra pakankamai subalansuotas, partnerių įvertintas ir pritartas. Todėl aš siūlau palaikyti kolektyvinį darbą ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. A. Sysas – prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš manau, ne veltui Lietuva kartais vadinama Marijos žeme, nes čia vyksta stebuklai. Pašalietis, kuris perskaitys šitas įstatymo pataisas ir matys, kad ilginamas darbo laikas, pagalvos, kad Lietuvoje trūksta darbo jėgos. Nes Vakaruose ilginamas darbo laikas tada, kai rinkoje trūksta darbo jėgos, tada nutariama prailginti, kad visi užsakymai ir produktas būtų pagamintas. Šiandien Lietuvoje – 300 tūkst. bedarbių. Užuot sudarę sąlygas bent vienam iš 300 tūkst. tapti darbuotoju ir gauti atlyginimą, konservatoriai bando įteisinti tai, ką darbdaviai darė ir daro šiandien nusižengdami įstatymui, ir taip verčia darbuotojus dirbti viršvalandžius nemokėdami jiems, nes darbo užmokestis neauga. Paklauskit vieno ar kito žmogaus, visi pasakys, kad dirba ilgiau, atlyginimas yra toks pat, ir čia kalbam apie kažkokį lankstumą. Na, neapgaudinėkim savęs. Jūs gi patys parašėt, kad tai yra verslo skatinimo projektas. Tai ir vadinkit, kad tai yra verslo skatinimo projektas darbuotojų sąskaita. Viskas stoja į savo vietas. Suprantam, remiat verslą, tvarka, rūpinatės, bet nesakykit, kad čia jūs rūpinatės žmonėmis.
Priminsiu, kai šitas įstatymas bus priimtas, visos nuostatos, kurios leis greičiau atleisti, ilgiau versti dirbti, daryti suminę darbo laiko apskaitą, priimti nuolatinio pobūdžio darbui… terminuotą sutartį, pradės veikti iškart ir bus naudojamos prieš darbuotojus. Tos kelios pataisos, kurios lyg ir yra atsvara darbuotojams, gali net nepradėti veikti, nes neužteks konservatorių kadencijos iki galo, kad tą procedūrą visą atliktų. Todėl nebūkim veidmainiais…
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, šiandien taip ir bus: iki 2 min. kalbat, o toliau, kas virš, bus išjungta. V. Bacevičius – už.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymo projektas buvo apsvarstytas Trišalėje taryboje, ir Trišalė taryba šiam projektui pritarė. Dabar, kai mes vykdėm priėmimo procedūrą Seime, šiandien buvo nepritarta Seimo narių pasiūlymui dėl Darbo kodekso papildymo 1291 straipsniu, kuris numatė lengvesnę darbuotojų atleidimo procedūrą be įspėjimo termino, bet išmokant dvigubą išeitinę kompensaciją. Tokiai formuluotei nepritarė Trišalė taryba. Jos šiandien mes Seime ir nepatvirtinom. Dabar liko įstatymo projektas, kurį mes priiminėjam, toks, kuriam pritaria Trišalė taryba. Ir aš siūlau čia neapsimetinėti ypatingais gynėjais, bet priimti šį įstatymą, jam yra pritarta ir iš profsąjungų pusės, ir iš darbdavių pusės, ir tai tikrai yra šiandien reikalinga Lietuvos darbo rinkai.
PIRMININKĖ. J. Veselka – prieš.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, prieš, strategiškai prieš. 20 metų nepriklausomybė. Nuo 2001 iki 2008 m. verslo gaunami pelnai padidėjo 26 kartus! Vien 2006, 2007, 2008 m. verslas gavo 117 mlrd. bendrojo pelno. Gautos milžiniškos milijardinės Europos Sąjungos paramos lėšos. Kokį turim rezultatą? Eksportas Lietuvos remiasi pigia darbo jėga. Klausimas: kur išplaukė milijardai, dešimtys, šimtai milijardų litų gauto pelno, jeigu viskas remiasi pigia darbo jėga? O išplaukė todėl, išbarstė tuos pinigus, investavo kažkur į investicinius fondus ir nesirūpino savo konkurencinio pajėgumo didinimu. O kodėl nesirūpino? Todėl, kad visos vyriausybės, jeigu atsiranda sunkumų, viena daro – paspausim darbuotojus, sumažinsim algas. Ir visa sistema veikia taip: kai nauda ir palanki situacija, naudą gauna tik savininkai, t. y. tik verslininkai, kai problemos – viską turi žmogus sumokėti. Ar galima šitokiai politikai pritarti? Iš tikrųjų jeigu nematyčiau tos tokios ilgalaikės strategijos ir politikos, kur viskas… išsunkimo iš žmogaus ir paties savo konkurencingumo mažinimo, būtų galima pritarti. Bet šita politika, kada Lietuvos ekonomika remiasi pigia darbo jėga, yra pražūtinga politika, todėl pritarti negaliu. Ir sutaupiau dar 61 sekundę.
PIRMININKĖ. K. Masiulis – už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, aš negaišinsiu jūsų laiko. Darbo kodekso pakeitimai yra reikalingi, reikia jiems pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Daukšys – prieš.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Na, kurkiam čia kaip varlės. Vieni už tai, kad verslininkams čia kažką pagerinsit, kiti už tai, kad darbuotojus apginsit. O iš tikrųjų šitas įstatymas nieko nereiškia. Nei jis verslui ką nors duos ir bus geras, nei jis darbuotojams ką nors duos ir bus geras. Todėl tokio įstatymo nereikia nei Seime laikyti, nei jį priiminėti. Čia tik apsimetimas, kad Seimas kažką bando padaryti pagerindamas darbo santykius. Iš tikrųjų tai nei verslui bus kokios nors naudos, aš nematau čia jokios naudos verslui, nei bus greitesnis atleidimas iš darbo, nei bus patogesnis kažkoks performavimas verslo ir kiti dalykai, nei darbuotojams nieko nebus čia geriau, kaip buvo visą laiką, taip ir liks. Tai ką mes čia dabar apsimetinėjam ir sakom: Taryba susitarė, Seimas svarstė, komitetai svarstė. Na, ir kas iš to mūsų viso svarstymo? Suėdėm valstybės pinigus, o iš tikrųjų padarėm produktą, kuris valstybei jokios naudos neatneš. Visiškai jokios. Užtat ir sakau: už šitokį įstatymą balsuoti negalima ir turim vieną kartą pagalvoti, ar mes čia dirbam dėl to, kad apsimetam, kad geri ir gražūs, ar dėl to, kad iš tikrųjų ką nors norim pakeisti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Darbo kodekso 76, 77, 80, 107, 108, 109, 115, 127, 147, 149, 150, 151, 202, 293, 294 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 1231 straipsniu įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 58, prieš – 18, susilaikė 31. Įstatymas Nr. XIP-1999(2) priimtas.
10.40 val.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2010 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką R. J. Dagį į tribūną.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pagrindinis komitetas apsvarstė įstatymo projektą, išnagrinėjo kolegos E. Žakario ir E. Jonylos pataisas ir pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui. O dėl pataisų apsispręsim balsuodami.
PIRMININKĖ. Dėkui, pranešėjau. Diskusijose nėra norinčių dalyvauti. Tada jūs likite tribūnoje. Yra Seimo narių E. Žakario, E. Jonylos pataisa. Gerbiamąjį E. Žakarį prašau pristatyti. Ar E. Jonyla pristato? E. Jonyla. Tuoj perjungsim E. Jonylai.
E. JONYLA (LSDPF). Na, esmė yra ta, kad mes į šitą įstatymą šalia atlikėjo įrašėme meno kūrėjo sąvoką. Komitete buvo konstatuota, kad tai yra perteklinis dalykas, bet mes manome, kad vis dėlto kūrėjas gali būti atlikėjas. Jeigu jis tik atlikėjas, tai statusas yra kitoks. Mes manome, kad tai suteiktų aiškumo įtvirtinant šitas sąvokas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. P. Andriukaitis, pritariantis pataisai. Prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Tik dabar užsidegė. Ačiū. Mūsų garsiakalbiai vėluoja įsijungti.
Kolegos, išties, ko gero, sąvokos būtų aiškesnės, jeigu E. Žakario ir E. Jonylos pataisai būtų pritarta. Ji nėra kokia nors esminė, ką nors keičianti. Ji iš esmės yra papildanti, paaiškinanti, tai aš siūlau ją paremti.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas nepritaria. Čia ne tik papildanti, bet ir tam tikrą sistemą, vieningą sistemą, šiek tiek griaunanti pataisa. Meno kūrėjai už atliktus darbus pajamas gauna ne kitaip, o tik sudarę autorines sutartis ir turėdami individualią veiklą. Jeigu mes norime tai reglamentuoti, tai tais norminiais aktais mes ir turėtume remtis. Mes kaip tik Seime esame pateikę visą paketą dėl to, kaip meno kūrėjų statusas būtų apgintas ir jam būtų suteiktas papildomas socialinis draudimas, taip pat po pateikimo yra pritarta, išskirta jų veikla, pajamos, gautos už vienkartinius kūrinius. Tai čia yra ta sistema, kuri yra logiška ir atitinka visus įstatymus. Meno kūrėjo sąvoką dar griežčiau apibrėžiame taip pat pateiktuose įstatymų projektuose dėl menininko statuso, todėl šita pataisa šiek tiek griauna mūsų pasirinktą logiką, kuriai jau pritarė Seimas. Todėl siūlau nepapildyti, nes tos problemos yra išspręstos iš principo reglamentuojant pagal įstatymą ir autorines sutartis, taip pat ir individualią veiklą.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, turime apsispręsti balsuodami. Kas pritariate E. Žakario ir E. Jonylos pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 29, prieš – 7, susilaikė 50. Pataisai nepritarta.
Dar yra tų pačių autorių E. Jonylos, E. Žakario pataisa dėl 2 straipsnio 1 dalies. Gerbiamasis Jonyla, tas pats?
E. JONYLA (LSDPF). Taip, tas pats yra.
PIRMININKĖ. Tai gerai, balsuoti nereikia.
E. JONYLA (LSDPF). Taip. Nesiūlom.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Ar po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Siūlyčiau ypatingos skubos tvarka priimti šį įstatymą. Ar pritariate tam? Dėkoju.
Taigi įstatymas – trys straipsniai. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. Dėkoju pranešėjui.
Dabar dėl viso įstatymo 4 – už ir 4 – prieš. Aš kol kas nematau. Tada balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2010 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3, 6 straipsnių pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 81, prieš – 1, susilaikė 7. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2010 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.
10.46 val.
Lydintysis įstatymas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 181, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsniu pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas.
R. Dagys – tribūnoje. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė lydintįjį įstatymą ir pateiktus pasiūlymus, dėl kurių mes apsisprendėme jau balsuodami dėl pagrindinio įstatymo projekto, ir pritarė įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijose užsirašė dalyvauti du Seimo nariai. A. Rimas. Ar einate į tribūną? Einate? Neinate? Nenori. Ačiū. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, nors mes pagrindiniame įstatyme apsisprendėme dėl nepritarimo, tiksliau, dauguma apsisprendė dėl nepritarimo, mūsų kolegų pateiktoms pataisoms, aš manyčiau, šio lydinčiojo įstatymo papildymas kolegų teikiamom nuostatom būtų svarbus, nes mes turime labai aiškų supratimą, kad daugeliu atvejų vadovaujantis bendromis nuostatomis labai svarbu, kad konkrečiuose įstatymuose būtų įrašyti ir konkretūs dalykai. Šiuo atveju ir mūsų minėti kūrėjai šiame konkrečiame specifiniame įstatyme, todėl aš siūlyčiau svarstymo metu atsižvelgti į kolegų pateiktus pasiūlymus ir priimti jų pataisas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar yra E. Žakario ir E. Jonylos pataisa. Mes jau dėl pagrindinio varianto apsisprendėme nepritarti, tai dabar ir dėl jo nediskutuosime. Tačiau dar yra A. Syso pataisa. Ar komitetas svarstė tą pataisą?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kokią?
PIRMININKĖ. Gautoms iš sporto ir atlikėjo veiklos ar pajamoms, gautoms pagal autorines sutartis, atitinkamai gautoms iš savo darbdavio arba ne iš savo darbdavio. Čia argumentai – draudžiamosios pajamos gali būti tik su darbo veikla susijusios pajamos.
Gerbiamasis Algirdai, gal atsiimate? Neatsiimate? Ar komitetas svarstė, aš nerandu.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gal komitetas tokios pataisos nesvarstė, nes mes kaip ir…
PIRMININKĖ. Tai čia tik aš atradau tokią pataisą?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ir autorius neranda.
PIRMININKĖ. Ir autorius neranda?
A. SYSAS (LSDPF). Neprisimenu.
PIRMININKĖ. Tai gal atsiimkite, gerbiamasis Algirdai?
A. SYSAS (LSDPF). Neskubu atsiimti, padarykite pertrauką, tada patikrinsiu.
PIRMININKĖ. Nėra labai reikšminga.
A. SYSAS (LSDPF). Komitetas turėjo svarstyti.
PIRMININKĖ. Ir komitetas nesvarstė. Tai neturime ką svarstyti. Autorius neturi, komitetas nesvarstė, čia tik aš kažkaip…
A. SYSAS (LSDPF). Aš neturiu tokios pataisos.
PIRMININKĖ. Na, tai ką darome?
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Teisingai, buvo tokia pataisa. Buvo pataisa. Kadangi buvo ilgas komiteto posėdis ir išvažiuojamasis, greitai užregistravau, ir mes tada nesvarstėme komitete. Aš šia pataisa siūlau suvienodinti tvarkas, kurios buvo iki to, todėl reikėtų padaryti trumpą pertrauką, ir mes pasitartume, nes čia yra techninė pataisa.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, mes tikrai turime atsakingiau į viską žiūrėti. Dėl techninės pataisos trukdyti visą procesą, kai mes šiandien puikiausiai tą paketą galėtume ir priimti, nes čia yra lydintysis įstatymas.
A. SYSAS (LSDPF). Turėsime problemų, jeigu nepriimsime pataisos.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš tada siūlau kitokį variantą: kad nesitrukdytume, siūlau ypatingą skubą. Gerbiamasis Algirdas pristatys savo pataisą po svarstymo, ir mes dėl jos apsispręsime. Tinka toks variantas?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tinka.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Svarstymo stadiją baigiame. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta.
Priėmimas. Yra 1 straipsnis. Ir dėl to straipsnio yra A. Syso pataisa. Gerbiamasis Algirdai, dabar jūs ją pristatykite. Tuojau, mūsų kompiuteris nespėja pagal mūsų darbo tempą.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kai mes svarstėme šį įstatymą, buvo atėję ir iš Socialinio draudimo valdybos, ir mes suradome pagrindinę įstatymo dalies formuluotę, bet buvo pastebėta, kad būtent šio įstatymo 1 straipsnio… 10 straipsnio 3 dalies formuluotė neatitinka kitame įstatyme esančios formuluotės. Todėl aš užregistravau grynai techninę pataisą, kad abiejuose įstatymuose būtų vienoda formuluotė ir nebūtų skirtingo traktavimo. Tai čia galbūt per skubėjimą ir komitetas nepažiūrėjo, bet tikrai, kad būtų mažiau painiavos, šią pataisą reikėtų priimti.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Pritariu.
PIRMININKĖ. Aš siūlyčiau bendru sutarimu pritarti A. Syso techninei pataisai. Komiteto pirmininkas?..
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Pritariame.
PIRMININKĖ. Pritaria. Seimas pritaria A. Syso pataisai papildyti 1 straipsnį? Dėkoju. Tada dėl viso įstatymo (1 straipsnis) keturi už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti daugiau nėra. Balsuojame, kas už tai, kad būtų priimtas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 8, 9, 16, 181, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas Nr. XIP-1993(2) priimtas.
10.55 val.
Dar vienas lydintysis – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Prašau, Rimantai.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip pat komitetas apsvarstė ir Seimo narių E. Žakario, E. Jonylos pataisas, joms nepritarė, bet visam projektui bendru sutarimu buvo pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taigi E. Žakario, E. Jonylos pagrindinio projekto pataisai Seimas nepritarė. Ar galime po svarstymo bendru sutarimu pritarti? Pritarta.
Priėmimas. 1 straipsnis. Norinčių kalbėti nematau. Balsuojame. Kas už tai, kad Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 2. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
10.56 val.
Ir paskutinis lydintysis įstatymas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 29, 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas apsvarstė įstatymo projektą, pritarė Teisės departamento išvadai ir patobulintam įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime ir mes bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Pritarta. Ypatinga skuba. Priėmimas. 1 straipsnis. Atsiprašau, 2 straipsniai. 1 straipsnis? Priimtas. 2 straipsnis? Priimtas. Dėl viso įstatymo norinčių kalbėti nematau.
Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 29, 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas Nr. XIP-1995(2) priimtas.
10.58 val.
Toliau darbotvarkės 1-8a, 1-8b klausimai, pirmasis – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 2, 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Svarstymas. Kviečiu L. Graužinienę, Audito komitetas.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, čia klausimas dėl kontrolei perduodamo „Sodros“ audito. Audito komitetas svarstė ir priėmė sprendimą pritarti Audito komiteto patobulintam įstatymo pakeitimo įstatymo projektui atsižvelgiant į Socialinių reikalų ir darbo komiteto ir Teisės ir teisėtvarkos pastabas… atsiprašau, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu V. V. Margevičienę pristatyti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą po svarstymo.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė, ir aš jums pristatau išvadas. Seimo kanceliarijos Teisės departamento visoms pataisoms pritarėme. Komiteto sprendimas yra pritarti pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti jį atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje dalyvauti nėra norinčių. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Siūlau ypatingą skubą. Priėmimas. 1 straipsnis? Priimtas. 2 straipsnis? Priimtas. 3 straipsnis? Priimtas. 4 straipsnis? Priimtas.
Dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti nematau. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 2, 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 79, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 2, 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
11.00 val.
Lydintysis įstatymas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Vėl kviečiu L. Graužinienę į tribūną. Audito komitetas. Svarstymas.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Čia yra lydintysis, susijęs. Audito komitetas svarstė ir pritarė Audito komiteto patobulintam atitinkamų straipsnių įstatymo projektui atsižvelgdamas į Teisės departamento ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymus. Bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu V. V. Margevičienę, Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas buvo kaip papildomas dėl šio įstatymo projekto, aš teikiu jo išvadą. Atsižvelgėme į visas Seimo Teisės departamento pastabas. Kitų pastabų ir pasiūlymų negauta. Komiteto sprendimas yra pritarti pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento išvadas. Taip pat komitetas teikia siūlymą keičiamo įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinių sąrašą papildyti nuoroda, mes tą nuorodą čia įrašome, ir įstatymo projektą (jo lyginamąjį variantą) suderinti su š. m. birželio 10 d. įsigaliojusiu Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19, 25, 27, 28, 29 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymu. Dėl to pasiūlymo komiteto balsavimo rezultatas yra bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Siūlau ypatingą skubą. Priėmimas. 1 straipsnis priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo norinčių kalbėti nėra, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: už – 79, prieš – 1, susilaikiusiųjų nėra. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.
Dirbame toliau.
11.03 val.
Viešojo administravimo įstatymo 1, 2, 9, 43 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo nauju ketvirtuoju skirsniu ir 91 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-1484(2). Svarstymas. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką V. Kurpuvesą. Prašau.
V. KURPUVESAS (KPF). Ačiū, Pirmininke. Iš tiesų dėl įstatymo projekto buvo gauti Teisės departamento ir Lietuvos konkurencijos tarybos pasiūlymai. Į daugelį pasiūlymų buvo atsižvelgta, buvo pritarta arba pritarta iš dalies. Keliems pasiūlymams buvo nepritarta, bet jie visi buvo apsvarstyti klausymų metu, mes lyg ir priėjome prie bendro sutarimo. Komiteto sprendimas yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIP-1484(2) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Motyvai dėl viso po svarstymo. Sabuti, norite kalbėti?
L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū. Jeigu nėra prieštaraujančių, neturėčiau ką daugiau pasakyti. Tik galbūt tai, kad iš tikrųjų yra sureguliuota taip, kad reikia prižiūrėti ir prižiūrinčias institucijas. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta. Siūlau ypatingos skubos tvarka priimti. Ar galime pritarti šiam siūlymui? Dėkoju.
Priėmimas. 1 straipsnis. Galime priimti? Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis – papildyti įstatymą naujuoju ketvirtuoju skirsniu. Ar galime visą skirsnį priimti? Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas. Ir 8 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo prieš – Č. Stankevičius.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Vis dėlto šis įstatymas kelia abejonių, kad kontrolės mažinimas gali lemti pažeidimus, nepersekiojimus, ir tai gali sumažinti biudžeto įplaukas, todėl aš nelinkęs jam pritarti.
PIRMININKĖ. V. Kurpuvesas – už.
V. KURPUVESAS (KPF). Gerbiamieji kolegos, šiame įstatyme išties nekalbama apie kontrolės mažinimą. Šiame įstatyme kalbama apie kontrolės teisinį reglamentavimą, tai yra nustatymą ir reglamentavimą, kaip ir kokiu būdu turi būti vykdoma kontrolė. Taigi pasisakau už teisinių santykių aiškumą ir kviesčiau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Viešojo administravimo įstatymo 1, 2, 9, 43 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo nauju ketvirtuoju skirsniu ir 91 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 67, prieš – 1, susilaikė 14. Įstatymas priimtas.
11.08 val.
Saugomų teritorijų įstatymo 1, 2, 4, 22, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 241 straipsniu ir priedu įstatymo projektas Nr. XIP-1333(2)ES. Svarstymas. Kviečiu J. Šimėną, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aplinkos apsaugos komitetas gegužės 12 d. apsvarstė šį Vyriausybės teikiamą įstatymo projektą, kuris yra susijęs su Europos direktyvos įgyvendinimu. Lietuvai yra… perkeliama Lietuvos Respublikos… į Lietuvos Respublikos teisę Europos Komisijos oficialiu įspėjimu… į pažeidimo procedūrą. Bendru sutarimu šis projektas teikiamas Seimui svarstyti. Svarstant Vyriausybės buvo siūloma sujungti šiuo metu jau penkis Seime pateiktus Saugomų teritorijų įstatymų projektus. Tačiau todėl, kad pažeidimo procedūra yra pradėta, išskyrėme šį projektą kaip prioritetinį, o kiti projektai šiuo metu komitete dar tebesvarstomi. Baigiamas rengti jungtinis projektas ir rudens sesijoje bus padarytas tas darbas. Į kitų komitetų pastabas yra atsižvelgta ir pritarta iš dalies, t. y. į Audito komiteto ir Kaimo reikalų komiteto, todėl prašau svarstyti ir po svarstymo pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu B. Bradauską – Audito komiteto vardu.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Audito komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Pritarė daugeliui Teisės departamento pasiūlymų. Norime atkreipti pagrindinio komiteto dėmesį, kad yra įregistruoti dar du Saugomų teritorijų įstatymo pataisų įstatymai, todėl reikėtų atsižvelgti ir priimti bendrus sprendimus, kad paskui nesiskirtų vienų ir kitų įstatymų sprendimai ir nuostatos. Sutarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu E. Pupinį, Kaimo reikalų komitetas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas taip pat svarstė Saugomų teritorijų įstatymo 1, 2, 4, 22, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 241 straipsniu ir priedu įstatymo projektą, iš esmės jam pritarė ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Vyriausybės pastabas, kurioms pritarė Kaimo reikalų komitetas bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Pritarta. Siūlau priimti ypatingos skubos tvarka. Ar sutinkate su tuo? Dėkoju.
Priėmimas. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas. 8 straipsnis. Priimtas. Dėl viso įstatymo nėra norinčių kalbėti, todėl kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Saugomų teritorijų įstatymo 1, 2, 4, 22, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 241 straipsniu ir priedu įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 71 Seimo narys. Už – 66, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymo projektas Nr. XIP-1333(2) priimtas.
11.13 val.
Toliau – Valstybės tarnybos įstatymo 4, 16, 161, 23, 42, 43 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 381 straipsniu įstatymo projektas. V. Kurpuvesas. Svarstymas. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
V. KURPUVESAS (KPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Komitetas, svarstydamas įstatymo projektą, pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms, taip pat Europos teisės departamento pastabai, taip pat Vyriausybės išvadai, taip pat Seimo Europos reikalų komiteto pateiktiems pasiūlymams. Pritarė. Vienam pritarė iš dalies. Taip pat atsižvelgė į Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto išvadas ir patobulino įstatymo projektą, kuris šiandien atrodytų taip, kad valstybės tarnautojas, norėdamas dalyvauti tarptautiniame projekte, turėtų dvi galimybes, t. y. arba jis turėtų gauti leidimą dirbti kitą darbą, jeigu dalyvavimas projekte neužima daug laiko, arba jeigu dalyvavimas projekte užimtų daug laiko, tai tokiu atveju jis turėtų galimybę išeiti nemokamų tikslinių atostogų ir dalyvauti projekte. Tokiam patobulintam įstatymo projektui komitetas pritarė ir pritarė komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu V. Matuzą, Biudžeto ir finansų komitetas.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šį įstatymo projektą ir priėmė sprendimą: „Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.“
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Č. V. Stankevičių, Europos reikalų komitetas.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, Europos reikalų komitetas, svarstydamas šį įstatymo projektą, pateikė pasiūlymą išdėstyti kitokia redakcija 2 straipsnį. Bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui su šiuo pasiūlymu. Į pasiūlymą atsižvelgta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Sysą, Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
A. SYSAS (LSDPF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė, buvo gautos Seimo Teisės departamento pastabos, į kurias atsižvelgta, taip pat Europos teisės departamento pastabos, taip pat atsižvelgta. Sprendimas – siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Už – 7, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Gerbiamasis Petrai, jūs būtinai norite kalbėti už? Nėra norinčių prieš. Ar galime po svarstymo bendru sutarimu pritarti? Siūlau priimti ypatingos skubos tvarka.
1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas. Dėl viso įstatymo projekto 4 – už, 4 – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybės tarnybos įstatymo 4, 16, 161, 23, 42, 43 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 381 straipsniu įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių. Už – 80, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymo projektas Nr. XIP-733(2) priimtas.
Gerbiamieji kolegos, siūlau dirbti toliau. Darbotvarkės 2-6 klausimas, toliau 2-7a, 2-7b, 2-8, 2-9a, 2-9b. Tai yra taip, kaip ir buvo pasiūlyta Seniūnų sueigoje, Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimai.
11.17 val.
Darbotvarkės 2-6 klausimas – projektas Nr. XIP-752. Svarstymas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų 2-6, 2-7a ir 2-7b yra susiję klausimai. Ir, kaip matote, aš, truputį užbėgdamas už akių, pasakysiu, kad 2-7a yra sujungti šeši projektai, tačiau septintasis projektas, tai klausimas 2-6, projektas Nr. XIP-752, labai jau esmingai skiriasi nuo kitų projektų ir jo nepavyko sujungti. Todėl komitetas bendru sutarimu už siūlo šį projektą atmesti ir imti svarstyti būtent sujungtą projektą, kurio dabar Nr. XIP-1715(2).
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti atmesti šį projektą? Dėkoju. Projektas Nr. XIP-752 atmestas.
11.19 val.
Tada projektas Nr. XIP-1715(2). Prašau. S. Šedbaras. Svarstymas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kaip aš jau ir minėjau, komitetas po klausymų ir po intensyvaus darbo komitete bendru sutarimu už pritarė, kad būtų sujungti mano minėti projektai Nr. XIP-1715, dar iš praeitos kadencijos Nr. XP-221(2), taip pat Nr. XP-221A, Nr. XIP-943, Nr. XIP-945, buvo sujungta su Nr. XIP-1715(2). Komitetas patobulino šį projektą. Kaip minėjau, bendru sutarimu už jam yra pritarta.
Dar svarstymo metu buvo gautas Seimo nario V. Mazuronio pasiūlymas, kurį komitetas šiandien apsvarstė, gerbiamieji kolegos, galite pasiimti, yra išvada išdalinta. Čia buvo pasiūlymas 153 straipsnio – koreguoti sankciją. Žinote, 53 straipsnis – tai mažamečio asmens tvirkinimas, į laisvės atėmimą buvo siūloma įrašyti minimalią bausmę nuo 2 iki 5 metų. Bet komitetas šiandien apsvarstęs bendru sutarimu nepritarė šiam pasiūlymui, nes tai yra apysunkis nusikaltimas, o dėl apysunkių nusikaltimų apatinė riba nėra įvedama, tuo labiau kad šalia šios bausmės yra ir laisvės apribojimas, areštas, taip pat laisvės atėmimas. Tada iškristų sistemiškai tiek iš bendro konteksto, tiek iš šito straipsnio ir iš gretimų straipsnių sistemos. Tai būtent šitai nuostatai komitetas nepritarė. Tačiau tokiam, koks yra po komiteto svarstymo projektas, siūlome po svarstymo pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu J. Juozapaitį, Sveikatos reikalų komitetas. Čia Baudžiamojo kodekso 1511 ir 153 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Sveikatos reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (…) straipsnio pakeitimo bei kodekso papildymo 512 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIP-943.
Komitetas pritarė alternatyviam įstatymo projektui Nr. XIP-945, kuriame siekiama nustatyti baudžiamąją atsakomybę nepilnamečiam asmeniui už lytinius santykiavimus su jaunesniu negu 16 metų asmeniu. Ir pritarta bendru sutarimu. Įstatymo projektą atmesti ankstesnis…
Taip pat komitetas svarstė dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo… (sujungtas įstatymas) 512 straipsnio įstatymo projektą Nr. XIP-945. Taip pat pritarė iš esmės įstatymo projektui Nr. XIP-945. Pasiūlė pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento pastabas. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti trys užsirašė. Pirmasis – S. Stoma. Kviečiu į tribūną.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Deja, čia taip greitai šitas klausimas atėjo į darbotvarkę iš popietinės… Neturiu visų tų popierių, tai šiek tiek ekspromtu jums pasakysiu. Labai gerai, kad pagaliau beveik po metų… Jau praeitų metų liepos mėnesį buvo šios pataisos, kurių vienas iš teikėjų buvau aš, po pateikimo joms buvo pritarta Seime.
Tiesą sakant, reikia papriekaištauti Teisės ir teisėtvarkos komiteto turbūt ne pirmininkui, o pavaduotojui J. Sabatauskui, nes jis kuravo šitą reikalą. Tikrai buvo klausymai ilgi, nuobodūs, be didelių rezultatų, tempėsi, tempėsi, praėjo beveik metai, ir mes tik dabar, atrodo, pasiekėme finišo tiesiąją. Ir vis dėlto gerai, kad iki tiek atėjome, bet turiu pasakyti, ir po to aš jums visiems išdalinsiu mano siūlomas pataisas, kad susipažintumėte, tai yra tikrai labai svarbus dalykas.
Ir jeigu mes dabar, kaip siūlo komitetas, apibrėšime šitą veiką su mažamečiais iki 16-os metų, kai pilnametis turi lytinių santykių su nepilnamečiu iki 16 metų, vien tik tuo, kad turi būti didelis amžiaus, fizinės brandos ir dvasinės brandos skirtumas, manau, padarysime klaidą. Aš siūlau vis dėlto apibrėžti tiksliai, nustatyti, kad tas skirtumas turi būti ne didesnis kaip ketveri metai, ir tada visiems viskas būtų aišku – ir galimos nusikalstamos veikos dalyviams, kad jeigu tu esi vyresnis daugiau kaip ketveriais metais už tą mergaitę ar berniuką, tai geriau nieko nedarai, ir teismams pagaliau. Jeigu teismai bus įvelti į tą neapibrėžtą svarstymą, ar čia yra fizinės brandos didelis skirtumas, ar nėra didelio skirtumo, tikrai mes labai apsunkinsime ir teismų darbą, ir visą šitą procesą.
Dar vienas momentas yra apskritai juokingas. Dvasinė branda, didelis dvasinės brandos skirtumas. Įsivaizduokime suaugusį žmogų, kuris lytiškai santykiauja su keturiolikmete ar keturiolikmečiu, tai manau, kad toks žmogus apskritai nevertas būti įvardintas kaip turintis dvasinę brandą. Dvasiškai jis yra nebrandus. Tada pagal šią komiteto pateiktą formuluotę, kadangi ir jis yra dvasiškai nebrandus, ir, aišku, ta keturiolikmetė yra dvasiškai nebrandi, tai jie puikiausiai gali lytiškai santykiauti, nes jų išsivystymo lygis yra panašus.
Gerbiamieji kolegos, siūlau pritarti dabar po svarstymo ir po to atsižvelgti į mano pastabas, kurias esu padaręs. Ir ten šiek tiek dar rasite tolesnės detalizacijos, kurią, tikiuosi, turėsiu galimybę jums paaiškinti ir argumentuoti, kai bus svarstomos tos mano pataisos.
Dėkoju komitetui, kad mes pagaliau šiuo labai svarbiu klausimu priartėjome prie finišo, ir labai raginu visus atidžiai pasižiūrėti, nepatingėti perskaityti tas formuluotes. Ten skaitymo ne taip daug, du puslapiai. Tikrai padarykime gerą darbą mūsų paaugliams, ir pagaliau, kai verda tokios aistros dėl pedofilijos, dėl tvirkinimo, kad mes atliktume savo pareigą visuomenei. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. A. Pavilionienės nematau. Tada kviečiu V. Mazuronį.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, neabejotinai gerai, kad tas įstatymo projektas atėjęs, neabejotinai gerai jame yra padaryta, bet kai kurių klausimų man kyla ir atsakymo iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto aš negavau.
Man labai gaila, kad visi nutarėme atmesti mano siūlomą įstatymo projektą, kuris buvo prieš tai. Ir ponas S. Šedbaras, švelniai tariant, pasakė ne visą tiesą teigdamas, kad abiejų pasiūlymų, tiek Prezidentės, tiek mano, visos dalys buvo sudėtos į vieną vietą. Mano aname siūlyme buvo kalbama ir apie nepilnamečių tvirkinimą, ir apie nepilnamečių žaginimą. Ta dalis, kur kalbama apie nepilnamečių žaginimą, kažkodėl šiame dokumente išnykusi. Noriu priminti, kad pagal dabartinius teisės aktus už nepilnamečio žaginimą yra numatyta bausmė iki penkerių metų. Mano siūlomame variante buvo siūloma ją padaryti nuo trejų iki septynerių. Ir dabar visas šis punktas (ne apie tvirkinimą, o apie žaginimą) kažkodėl lyg ir nepastebėtas, lyg ir ištrintas ir pasilieka iki penkerių metų. Aš labai atsiprašau, nelabai suprantu, kodėl taip pasielgė Teisės ir teisėtvarkos komitetas, ir tikrai nenorėčiau sutikti, nors iš esmės tam įstatymui pritarčiau.
Antras dalykas. Iš tiesų teisininkai, aš suprantu, gali aiškinti ir vienaip, ir kitaip, ir trečiaip, aiškina, kad čia ne tos kategorijos nusikaltimas, neypatingai sunkus nusikaltimas, todėl, matote, negalima nustatyti žemutinės ribos. Aš kalbu apie nepilnamečių tvirkinimą. Palaukite, bet jeigu nėra žemutinės ribos, vadinasi, gali būti priimamas teismo sprendimas nuo pusės metų, metų ir panašiai.
Mano siūlymas, už kurį aš vis tiek prašysiu Seimą balsuoti. Jeigu reikia kur nors perkelti tą nusikaltimą iš vienos kategorijos į kitą, tai padarykime tai. Bet už nepilnamečių tvirkinimą pasakyti, kad bus iki penkerių metų, iš esmės reiškia nuo nulio. Brangieji, mano siūlymas yra nuo dvejų metų iki penkerių metų. Tai bent jau bus garantija, kad tie žmonės, kalbant apie tvirkinimą, iš tiesų gaus daugiau mažiau rimtą realią bausmę.
Ir antras dalykas. Aš tikrai dar sykį registruosiu sugriežtinimą už nepilnamečių žaginimą. Kodėl Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsimetė, kad nemato, ir kadangi Prezidentė dėl tvirkinimo pateikė tą pasiūlymą, tai neva pro sukąstus dantis priėmė. Brangieji, ką jūs ginate ir kuo jūs užsiiminėjate Lietuvoje? Aš turiu omenyje poną S. Šedbarą ir jo komitetą.
PIRMININKĖ. Diskusijos pabaigtos.
Dabar kviečiu į tribūną vėl S. Šedbarą. Yra V. Mazuronio siūlymas. Gerbiamasis Valentinai, pristatykite savo siūlymą.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Mano siūlymas yra įvesti žemutinę ribą, tai yra kad būtų ne mažiau kaip dveji metai, nuo dvejų metų iki penkerių už nepilnamečių tvirkinimą. Tie motyvai, kuriuos išsakė pirmininkas, kad čia yra apysunkis, o ne sunkus nusikaltimas, kad tokios praktikos nėra, – tai, pirmininke, perkelkite į sunkius nusikaltimus. Na, vieną kartą užkirskime galimybę tvirkinti mūsų vaikus Lietuvoje, nes iš tiesų tai yra tyčinis veiksmas, o ne vienokiais ar kitokiais teisiniais argumentais arba išvedžiojimais iš tiesų palikime šitą veiką nebaudžiamą arba beveik nebaudžiamą. Pažiūrėkite į teismų praktiką, kaip yra baudžiami žmonės, nusikaltę už tą veiklą. Aš nesuprantu nei jūsų asmeniškai, pirmininke, nei jūsų komiteto pozicijos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Visų pirma, gerbiamasis kolega, klauskite klausymams vadovavusio opozicijos atstovo J. Sabatausko. Tai viena.
Antra. Jums niekas netrukdo dalyvauti klausymuose, kuriuos komitetas vykdė, kaip sakė S. Stoma, beveik metus.
Ir trečia. Jūs mane apkaltinote, kad aš klaidinu Seimą, o jūs iš tiesų sekite darbotvarkę ir žiūrėkite, kokie projektai yra svarstomi. Jūsų projektas nebuvo sujungtas, ir aš šito neteigiau. Tai jūs klausykitės, jeigu kas, kas iš tribūnos kalba. O jūsų projektas, gerbiamasis, yra 2-6, kurį komitetas atmetė ir dabar Seimas ką tik atmetė. Tai ką jūs apie vakarykštę dieną kalbate? Nekelkite čia emocijų dėl to, ko nėra.
Dabar jūsų pasiūlymas įvesti žemutinę ribą, jokiu būdu negali būti jam pritarta, nes tai visiškai iškrenta iš bendros sistemos. Negali būti teisė be sistemos. Ir įstatymų leidėjai turi gerbti teisinę sistemą. Aš nežinau, tos emocijos prieš komiteto pirmininką, pone Valentinai, tai komitetas bendru sutarimu šiandien balsavo ir atmetė. Ko jūs dabar pykstate dėl vieno žmogaus? Aš galiu balsuoti kitaip, bet tai nieko nereiškia. Niekas jums netrukdė šiandien ateiti į komiteto posėdį ir pristatyti savo pataisą.
Komitetas nepritarė ir kviečiu nepritarti, nes kitaip visą sistemą išderinsime ir vis tiek reikės įregistruoti atitaisymą. Štai komiteto argumentai.
PIRMININKĖ. Gerai. Kas pritaria arba nepritaria pataisai? Pataisai nepritaria S. Stoma. Prašom, Sauliau.
S. STOMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tikrai svarstome labai rimtą įstatymo pataisą. Teisingai pirmininkas sakė – mes turime sugriežtinti ir padaryti taip, kad atgrasymo momentas būtų visiškai visiems suprantamas, nes šitos veikos yra labai demoralizuojančios, sakyčiau, visą visuomenę, bet tai turi būti tam tikra sistema. Baudžiamojo kodekso straipsniai vis dėlto yra sudėlioti pagal tam tikrą gradaciją ir šiuo atveju išsišokimas staigus vienos veikos virš kitų yra tiesiog nepateisinamas. Reikia žiūrėti protingai, atmesti populizmą, kad tada galėsime šaukti kažką gatvėse, o žiūrėti, kad viskas būtų sugriežtinta nuosekliai, kaip ir siūliau ką tik registruotose savo pataisose. Tarp kitko, jas specialiai registruoju tik dabar, kad komitetas vėl nepadarytų kokių klausymų ir dar neatsidėtų viskas metams. Todėl dabar įvyks svarstymas, greitai bus priėmimas ir tada bus galima greitai visiems Seime apsispręsti, nes komitetas tikrai užsiima šio reikalo vilkinimu. Todėl šį gerbiamojo V. Mazuronio, nors jo intencijos labai teisingos, bet vis dėlto išsišokimą siūlau atmesti ir pažiūrėti, kad viskas būtų nuoseklu, tvarkinga ir mes nesukeltume nereikalingos sumaišties. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Dumbrava – už.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, nematau čia tokio išsišokimo. Buvo svarstoma ir Socialinių reikalų ir darbo komitete, buvo atkreiptas ypatingas dėmesys, kad reikia bausti pedofilus, kad reikia griežtinti tas sankcijas. Aš manau, nieko mes nenusižengsime arba nenusižengsime kokiai nors sistemai, jeigu tos sankcijos bus sugriežtintos. Manyčiau, kad reikia pritarti, reikia pritarti griežtesnėms sankcijoms ir nereikia tempti gumos. Dabar mes derinam, derinam prie kažkokios sistemos ir jokių priemonių nesiimame. Taigi tikrai siūlyčiau pritarti V. Mazuronio pasiūlymui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate V. Mazuronio pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 64 Seimo nariai: už – 35, prieš – 1, susilaikė 28. Pataisai pritarta. (Balsai salėje) Prašau, V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Mielieji kolegos, norėčiau S. Stomai repliką dėl balsavimo. Mielas Sauliau, gatvėmis lakstote ir šnekate jūs, o aš Seime pasiūliau realų pasiūlymą, kuris tuos procesus šiek tiek apribos. Mažiau lakstykite Seime ir neagituokite, ir neginkite tų pačių tvirkintojų čia.
PIRMININKĖ. S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Galiu tik pareikšti apgailestavimą dėl tokios opozicijos, kuri bendravimą su visuomene ir atstovavimą jai vadina lakstymu gatvėse, o siūlo visiškai niekines, juokingas pataisas, kurios nebus priimtos, bet jie galės girtis: žiūrėkite, mes pasiūlėme, o iš to niekas neišėjo. Apgailėtinas elgesys.
PIRMININKĖ. V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tiems, kurie balsavote, aš esu labai dėkinga. Galiu iš savo patirties pasakyti, jūs neįsivaizduojate, ką reiškia, kai atveža išprievartautą nepilnametę, kai reikia taikyti baisų operacinį gydymą. Ji sužalota visam gyvenimui ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai. Aš nesuprantu, kam kyla ranka ar noras, kas neturite anūkių, kad jūsų anūkės būtų taip prievartaujamos, ir jūs gailite šio nusikaltėlio?! Jį reikia bausti griežčiausia bausme. Laisvų moterų yra kiek norit, lytinį potraukį galima patenkinti, bet tenkinti jį su vaikais yra nusikaltimas. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, yra dar J. Juozapaičio, E. Žakario ir A. Rimo pasiūlymas. Komitetas iš dalies pritarė. Ar jūs sutinkate su tuo? Sutinkate. Dėkoju. Ar galime tada bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Balsuojame. Gerai. Su V. Mazuronio pataisa.
Kas už tai, kad po svarstymo pritartume Baudžiamojo kodekso 1511 ir 153 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektui, sujungti du Nr. XIP-221(2), Nr. XIP-221A, Nr. XIP-943, Nr. XIP-945 ir Nr. XIP-715, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
11.41 val.
Lydintysis Civilinio kodekso 3.14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašom. S. Šedbaras, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, svarstymas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Šis įstatymas yra Civilinio kodekso pataisa, ji yra susijusi su prieš tai priimtu Baudžiamojo kodekso pataisų įstatymu. 3.14 straipsnio 2 ir 3 dalyje yra koreguojama emancipacijos galimybė. Esmė yra ta, kad norinčio tuoktis, tačiau neturinčio 18 metų asmens prašymu teismas turi teisę sumažinti tokio asmens santuokinį amžių. Anksčiau buvo ne daugiau kaip 3 metais, dabar mes įrašome „ne daugiau kaip 2 metais“, o nėštumo atveju teismas gali leisti tuoktis asmeniui, nesulaukusiam: anksčiau buvo 15, dabar – 16 metų. Taigi 16 metų ribą, kuriai Baudžiamajame kodekse dabar po svarstymo yra pritarta, mes siūlome įrašyti ir į Civilinį kodeksą. Taigi tokia yra šitos pataisos esmė. Ir komitetas, rengdamas patobulintą įstatymo projektą, 5 balsais už, 1 susilaikius po svarstymo ir teikia, ir siūlo pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu J. Juozapaitį, Sveikatos reikalų komiteto išvada po svarstymo.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Sveikatos reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-946 ir pritarė įstatymo projektui bendru sutarimu už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galim bendru sutarimu po svarstymo pritarti Civilinio kodekso vieno straipsnio pakeitimui? Galim. Gerbiamieji kolegos, yra pasiūlymas, kad Baudžiamojo kodekso 1011, 153 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymą ir Civilinio kodekso įstatymą priimtume ypatingos skubos tvarka. (Balsai salėje) Negalima. O Civilinį galima? Tada Civilinio kodekso priėmimas ypatinga skuba tinka? Tinka. Dėkoju. Tuojau paduos man įstatymą. Vienas straipsnis. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame, kas už tai, kad Civilinio kodekso 3.14 straipsnio pakeitimo įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 71 Seimo narys: už – 67, prieš nėra, susilaikė 4. Civilinio kodekso 3.14 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
11.44 val.
Darbotvarkės klausimas 2-8, projektas Nr. XIP-1947(2), sujungti Nr. XIP-1947 ir Nr. XIP-1948, svarstymas. Vėl kviečiu komiteto pirmininką.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, čia yra narkotinių medžiagų blokas. Tai yra prekursoriai ir 266 straipsnyje, 269 straipsnyje yra patikslinta, kas ir kaip tą nustato. Taigi tai yra prekursorių, trumpai sakant, projektas. Komitetas svarstė birželio 16 d., nutarė šiuos du projektus sujungti į vieną ir bendru sutarimu už pritarė patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje nori dalyvauti V. V. Margevičienė. Prašau į tribūną.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, kolegos, šie du įstatymų projektai buvo rengti suderinus su Lietuvos kriminalinės policijos biuru, taip pat suderinus su tais žmonėmis, kurie dirba ir žino. Labai ačiū komitetui, kad sujungė ir parengė vieną įstatymą, bet aš noriu pasakyti, kad mes tikrai esame suglumę. Tai, kad tos pirmos kategorijos ir nesvarbu, koks kiekis tų prekursorių, kad yra sumažintas įkalinimo laikas nuo ketverių metų iki dvejų. Aš noriu jums pasakyti, kad net iš vieno litro sintetinio narkotiko… prekursorių galima gauti 10 tūkst. tablečių. Net iš vieno litro. Tai kas yra tas neapibrėžtas kiekis? Tai labai didelis kiekis, mes apibrėžiam, ir dar kai pamačiau, kad tą pataisą parengė Narkotikų kontrolės departamentas ir jam pritarė Aukščiausiojo Teismo teisėjai, tai, žinot, tikrai tai yra sunkiai suvokiama, ir aš manau, kad mes tikrai taisysim. Žinoma, aš jums noriu pasakyti, kad prekursoriai yra daug kur naudojami – ir parfumerijos, ir chemijos, ir farmacijos pramonėje, ir medicinoje, bet kai, pavyzdžiui, iš vieno kilogramo efedrino, kurį įveža pas mus lyg ir oficialiai, galima pagaminti 20 tūkst. (…) dozių, tai tikrai toks bausmių mažinimas labai glumina. Ir tikrai taisysim šitą nuostatą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar dėl viso įstatymo. Yra tik norinčių kalbėti už. Ar labai norit? Kaip? Tai ar galim bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Galim. Po svarstymo pritarta. Aš siūlau ypatingos skubos tvarka priimti. Negalima priimti? (Balsai salėje) Norite dar pataisyti. Gerai, tai po svarstymo pritariam ir tada taisykit dar iki priėmimo.
11.49 val.
Gerai, ir kitas Baudžiamojo proceso kodekso daugelio straipsnių paketas, tai Nr. XIP-2100 ir Nr. XIP-2101. Ir vėl kviečiu S. Šedbarą. Svarstymas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia yra sujungti du projektai į vieną. Tai yra ikiteisminio tyrimo patobulinimas. Šiame projekte atsispindi ir darbo grupės, kurią buvo sudariusi Seimo valdyba ir kuriai vadovavo Seimo narys V. Žiemelis, projektiniai pasiūlymai. Taip pat ir Teisingumo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, iš dalies ir Generalinės prokuratūros pateikti pasiūlymai. Taigi vienas jungtinis projektas, kuriame yra mažinamas biurokratizmas ir tobulinamas ikiteisminis tyrimas, numatomi terminai ir t. t., kaip matote iš sujungtų projektų. Bendru sutarimu už komitetas birželio 16 d. pritarė šiam patobulintam įstatymo projektui, ir manome, kad jeigu jį pavyktų priimti dar šioje sesijoje, iš tiesų tai būtų rimtas žingsnis į priekį. Apie tai mes visą laiką kalbėjome.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamasis S. Stoma jau nenori dalyvauti diskusijoje? Viskas aišku, dėkoju. Dabar yra du A. Kazulėno pasiūlymai dėl 22 ir 23 straipsnių. Gerbiamasis Stasy, prašau vėl į tribūną. Ir gerbiamasis A. Kazulėnas pirmiausia pataisą dėl 22 straipsnio. Nėra A. Kazulėno salėje. Gerbiamasis komiteto pirmininke, tada vienas yra balandžio 28 d., kitas – balandžio 30 d. (Balsai salėje) Tai gal aš tada… vienas pasiūlymas dėl 22 straipsnio: šį nutarimą per 7 dienas nuo gavimo prašymą pateikęs asmuo turi teisę apskųsti (buvo) ikiteisminio tyrimo teisėjui, siūlymas – aukštesniajam prokurorui. Ir vietoj „ikiteisminio tyrimo teisėjas“ rašo „aukštesnysis prokuroras skundą privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per“, buvo 7 dienos, siūlo – „3 dienas nuo jo gavimo“. Ir vėl – aukštesniojo prokuroro, o ne teisėjo priimtas sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Gal jūs tada pakomentuokit, nes lygiai tas pats yra ir su 23 straipsniu – vietoj „ikiteisminio tyrimo teisėjo“ atsiranda „aukštesnysis prokuroras“ ir skundą nagrinėti ne per 7, o per 3 dienas. Iš esmės tas pats, kaip ir 22 straipsnyje.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia tarpusavyje susiję straipsniai. Komitetas svarstė ir nepritarė. Tai yra ankstesnis svarstymas, bendru sutarimu už ir nepritarė šitiems pasiūlymams, nes iš tiesų komiteto argumentai tokie. Mes iš dalies palengviname ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbą, suteikėme daugiau jiems teisių, tačiau manome, kad tokių esminių veiksmų kontrolė turėtų būti nepriklausoma ir turėtų būti atliekama ikiteisminio tyrimo teisėjo. Kai ikiteisminio tyrimo teisėjas tokius skundus nagrinėja, žinoma, tokiu atveju ir termino sutrumpinimas būtų per mažas terminas, nebūtų įmanoma to atlikti, nes tai būtų skirtingos sistemos. Tai atitinka, kaip yra į argumentus įrašyta, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, ir Europos šalių valstybių narių praktiką. Kadangi teisingumą vykdo teismai, o prokuratūra nėra teismų dalis, tai tokie yra komiteto argumentai, kurie atsispindi ir išvadoje, ir komiteto narių diskusijose.
PIRMININKĖ. Dabar palaikantis pataisą L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Už visą buvau užsirašęs.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, komitetas nepritarė A. Kazulėno pataisai. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? Pritarta.
Dabar po svarstymo 1 – už ir 1 – prieš. S. Stoma – prieš. Nenori.
S. STOMA (TS-LKDF). Ne tai, kad nenoriu. Čia yra klaida, aš ne ten buvau užsirašęs.
PIRMININKĖ. Supratau. L. Sabutis – už visą. Prašau.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Tikrai už viso įstatymo pataisas, kurios atitinka nūdienos reikalavimus. Apskritai dėl dalykų, kurie yra susiję su parengtiniu tyrimu, tokių pataisų reikėjo. Čia patikslinta, kas yra tie pareigūnai, kas yra pagal kompetenciją aukštesnis. Gal truputį abejonių keltų terminų nustatymas dėl vienos ar kitos veiklos. Tačiau ką padarysi, mes kitokio sverto neturime, esame priversti net įstatymu reguliuoti, per kiek mėnesių atitinkamai ar apysunkis nusikaltimas, ar sunkus, ar lengvesnis turi būti ištirtas. Šiaip iš esmės žmogus arba nukentėjęs… arba net šiuo atveju valstybė tikėtųsi, kad neatidėliojant, kuo greičiau ir, svarbiausia, iš tikrųjų tas nusikaltimas būtų ištirtas, o ne būtų vadovaujamasi, kad aš turiu pakankamai laiko ir kada nors tai padarysiu. Šiaip iš esmės visoms pataisoms, kurias suredagavo jau galiausiai komitetas, pritariu ir kviečiu pritarti taip pat ir Seimo narius.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo projektams Nr. XIP-2100 ir Nr. XIP-2101? Dėkoju. Po svarstymo abiem projektams pritarta.
11.55 val.
Gerbiamieji kolegos, siūlau darbotvarkės 2-5 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Klaipėdos universiteto statuto patvirtinimo“ projektą Nr. XIP-2028(2). Svarstymas. Kviečiu į tribūną Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką V. Stundį.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui, Pirmininke. Komitetas pritarė patobulintam pagal Teisės departamento pastabas ir siūlymus Seimo nutarimo „Dėl Klaipėdos universiteto statuto patvirtinimo“ projektui bendru sutarimu. Komitetas iš esmės pritarė visoms Teisės departamento pastaboms, išskyrus dvi daugiau techninio pobūdžio pastabas, kurios tikrai yra neaktualios, tai yra sąvokų, ginčas dėl sąvokų… ar panašių dalykų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Ar galime po svarstymo bendru sutarimu pritarti Seimo nutarimui?
Siūlau ypatingos skubos tvarka jį priimti. Ar pritariate tam? Dėkui.
I skyrius. Priimtas. II skyrius. Priimtas. Ir gal dėl paties Seimo nutarimo. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso Seimo nutarimo 4 – už ir 4 – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Tada kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl Klaipėdos universiteto statuto patvirtinimo“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 76, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas „Dėl Klaipėdos universiteto statuto patvirtinimo“ priimtas.
11.57 val.
Siūlau paketą projektų: Nr. XIP-2194, Nr. XIP-2195, Nr. XIP-2196, Nr. XIP-2197, Nr. XIP-2198, Nr. XIP-2199 ir Nr. XIP-2200, tai yra visi lydintieji įstatymai Statybos įstatymo, mes turėtume pasivyti, dėl to yra pateikimas. Pirmiausia į tribūną kviečiu J. Šimėną, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką, pateikti Teritorijų planavimo įstatymo 2, 22, 28 ir 34 straipsnių pakeitimo ir 29 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, kaip žinote, Statybos įstatymo pataisos, kurioms Seimas pritarė praeitą savaitę, reikalauja atitinkamų teisės aktų, Seimo Pirmininkės išvardytų Teritorijų planavimo, Sodininkų bendrijų, Vietos savivaldos, Nekilnojamojo turto kadastro, Civilinio proceso kodekso, Aplinkos apsaugos rėmimo programos ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso įstatymų, pakeitimų.
Aš nežinau, ar man po vieną teikti, ar visus iš karto?
Aplinkos apsaugos komitetas pats inicijavo šitų teisės aktų rengimą. Po svarstymo jiems buvo pritarta. Noriu pateikti Seimui šiuos visus teisės aktus, kaip lydinčiuosius Statybos įstatymą teisės aktus.
PIRMININKĖ. Atsiprašau. Jūsų nori klausti 7 Seimo nariai. Pirmasis – K. Daukšys. Nėra. Tada klausia E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš noriu paklausti, iki kada Aplinkos ministerija turi parengti ir patvirtinti teritorijų planavimo valstybinės priežiūros tvarką?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Čia reikėtų paklausti Aplinkos ministerijos. Jūsų klausimas yra, iki kada ministerija pateiks tą tvarką, tai iš tikrųjų reikėtų klausti ministerijos.
PIRMININKĖ. Nematau gerbiamojo A. Šedžiaus. Tada klausia J. Juozapaitis.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti dėl krūmų. Sodininką liečia, kai 1 m nuo „rubežiaus“, o kaip namų valdos, taip pat…
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Būkite malonus, pakartokite klausimą, neišgirdau.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Dėl krūmų sodinimo soduose, projekte yra nuo „rubežiaus“ 1 m?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Niekas nesikeičia.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). O namų valdos?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Irgi nesikeičia.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Nesikeičia. Ačiū.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Čia pataisa yra dėl esamos padėties įteisinimo. Jeigu yra pažeisti tie atstumai ir kaimynai vienas kitam neprieštarauja, tai leistų žmonėms susitvarkyti dokumentus, kad būtų galima įteisinti ir neliktų tų problemų.
PIRMININKĖ. Klausia A. Rimas.
A. RIMAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis kolega, siūlote keisti Vietos savivaldos įstatymą ir panaikinti savivaldybių savarankišką funkciją – statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimą. Ar atsisakius šių išvadų išdavimo situacija statybų sektoriuje nepablogės? Ar nesumažės statybų kontrolė?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Pačiam Statybų įstatyme, kuriam Seimas pritarė penktadienį ar šeštadienį, nebeatsimenu, yra numatyta truputėlį kitokios projektavimo sąlygos. Atsisakoma projektavimo sąvadų ten, kur nereikia. Šiandien mes su kolega V. Mazuroniu užregistravome pataisą, kad privaloma tvarka būtų atsižvelgiama į savivaldybės administracijos architektūrines specialiąsias sąlygas. Tai jeigu iš tikrųjų pareiškėjas nori statyti statinį, jis privalės atsižvelgti į tris pagrindinius dalykus: į savivaldybės architektūrines specialiąsias sąlygas, kultūros paveldo specialiąsias sąlygas ir saugomų teritorijų specialiąsias sąlygas. Visa kita, sakykime, jeigu nepatenka į šias specialiąsias sąlygas, yra einama daugiau palengvinta tvarka, projektavimas.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, iš tiesų yra svarstoma kita grupė įstatymų dėl tam tikrų palengvinimų saugomose teritorijose ir miškų teritorijose, tai iš tiesų, kiek spėju, turbūt šis įstatymas vis tiek turės būti tobulinamas atsižvelgiant į tuos numatomus tam tikrus pakeitimus, jeigu sutarsime dėl jų. Ar čia jau padarytas taip tobulai, kad jis apims tuos svarstomus atvejus? Nes iš esmės ten visai kiti dalykai. Ačiū.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Visiškai tobulo nieko negalima padaryti ir gyvenimas duoda visą laiką naujus iššūkius. Bet čia bandome užbaigti tą etapą, kurį pernai bandėme sutvarkyti, ir Lietuvos Respublikos Prezidentės teikimu buvo pateiktos kitokios Statybų įstatymo sąlygos, ir atsižvelgiant į tai visi šie įstatymai buvo padaryti.
Jeigu gyvenimas lieps ką nors koreguoti, tai koreguosime iš naujo, bet reikia nors vieną etapą užbaigti. Tai šį etapą per metus laiko ir stengiamasi užbaigti šią sesiją.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti įstatymo projektui? (Balsai salėje) Kas čia prašo balsuoti? Balsuojame. Na, tai balsuojame. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume Teritorijų planavimo įstatymo 2, 22, 28 ir 34 straipsnių pakeitimo ir 29 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 65, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo projektui Nr. XIP-2194 pritarta. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ir kreipiuosi į J. Šimėną. Siūloma svarstyti šią sesiją, gal galite pasakyti datą. (Balsai salėje) Tai arba 29 d., arba 30 d. Taip, tai birželio 29 d. Gerai.
Toliau J. Šimėnas pristato Sodininkų… Visą bloką jau pristatėte? Dėkoju. Tai tada dėl viso bloko. Projektai: Nr. XIP-2195 pagrindinis – irgi Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Nr. XIP-2196 – tas pat, Nr. XIP-2197 – tas pat, Nr. XIP-2198 – tas pat, Nr. XIP-2199 – tas pat, tiktai dėl projekto Nr. XIP-2200 pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas.
Dėl vedimo tvarkos ar replika po balsavimo? Prašau.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Pirmininke, man kažkodėl rodo, kad aš nebalsavau, nors balsavau.
PIRMININKĖ. Kaip balsavote?
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Tai protokolui. Už.
PIRMININKĖ. A. Stancikienė balsavo už, protokolui. Dėkoju. L. Sabutis. Prašau.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Dėl projekto Nr. XIP-2196, susijusio su Vietos savivaldos įstatymu, papildomo prašau Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto.
PIRMININKĖ. Gerai. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas papildomas. Ar sutinkate? Ar sutinkate? Gerai.
12.07 val.
Kadangi sparčiai dirbame, tai siūlau pristatyti rezervinį 2-a ir 2-b. Kviečiu V. Žiemelį. V. Žiemelis pasiruošęs pristatyti rezervinius klausimus. Tai – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ papildymo“ projektas. Kai jį priimsime, jeigu priimsime, tai tada papildomą rezervinį 2-b pristatysime. Prašau.
V. ŽIEMELIS (KPF). Siūlau papildyti programą Lietuvos Respublikos Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 4 dalies papildymo“… Šio projekto esmė, kad Vyriausybė turi per keturias savaites pateikti išvadą, jeigu laiku nepateikia, tai laikoma, kad išvada… Vyriausybė neprieštarauja įstatymo projektui. Prašau įtraukti šį įstatymo projektą į darbų programą.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, iš tiesų, jeigu išvada reikalauja gilesnės analizės ir kai kada galbūt iš tikrųjų neužtenka laiko, susiję su finansais ir panašiai arba reikia atlikti tam tikrą analizę, na, ar galima spausti Vyriausybę, kad ji būtinai pateiktų, nors ir netobulą, išvadą negu kad tobulą, paskaičiuotą ir pamatuotą.
V. ŽIEMELIS (KPF). Atsiprašau, mes dar tik dėl įtraukimo svarstome, ne dėl turinio, po to…
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu priimti Seimo nutarimą dėl įtraukimo į pavasario darbų sesijos programą? (Balsai salėje: „Balsuojam!“) Balsuojam? Prašau, balsuojam. Kas už tai, kad priimtume Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ papildymo“ projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 49, prieš nėra, susilaikė 17. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ papildymo“ priimtas.
12.09 val.
Dabar, kolega, pristatykite Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 4 dalies papildymo“ projektą. Prašau.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio ir Seimo Pirmininke. Šiuo metu dėl daugelio Seimui teikiamų įstatymų projektų nusprendžiame kreiptis į Vyriausybę dėl preliminarių išvadų. Dabar galiojanti Seimo statuto redakcija numato, kad Vyriausybė išvadas privalo pateikti per keturias savaites. Tačiau dažniausiai šio termino nesilaiko ir sukelia atskirų įstatymų projektų tolesnio svarstymo atidėjimą neapibrėžtam laikotarpiui. Pamenu, piktinosi praeitoje kadencijoje ir dėl G. Kirkilo, ir dėl kitų vyriausybių, kad nepateikia laiku projektų, taip pat dėl šios Vyriausybės. Ši Vyriausybė yra neilgalaikė, jinai keisis, tai tada piktinsis dėl kitų premjerų. Manau, kad čia lies visas vyriausybes, ir aš siūlau pritarti šiam įstatymo projektui, tokiu atveju ir sudrausmins Vyriausybę, nes tokiu atveju, jeigu Vyriausybė nepateikia per keturias savaites, tai yra laiku nepateikia, savo išvadų, būtų laikoma, kad Vyriausybė neprieštarauja siūlomam teisės akto projektui. Trumpai tiek. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Na, iš tiesų tas pats klausimas. Dėl ko mes dirbame, ar dėl kokybės, ar dėl tempo? Ir taip mūsų tempas gana nemažas, ir, ko gero, per tą tempą nemažai klaidų yra padaroma. Tai iš tiesų toks Vyriausybės spaudimas ar prisidės prie kokybės? Kas paskatino tokį teikimą, nes kažkaip nebuvo per daug girdėti, kad būtų specialiai vilkinami svarstymai Vyriausybėje.
V. ŽIEMELIS (KPF). Gerbiamasis Edmundai, labai gerai, kad uždavėte klausimą. Štai yra pateiktas asmeniškai mano registruotas įstatymo projektas dėl Laikinojo išmokų įstatymo. Būtent šis įstatymas galioja dvejus metus, tačiau pagal Konstitucinio Teismo nutarimą jis negali galioti ilgiau nei metus. Būtent dėl šito Vyriausybė nepateikė laiku išvados, o po to pateikė visai ne išvadą, o atsirašymą. Tada komitetas dar kartą paprašė išvados – drausminti šiuo atveju. O jeigu manote, kad per mažai keturių savaičių, galvokite, kaip papildyti šią normą. Šiandien Statute labai aiškiai užrašyta: keturios savaitės ir jokių galimybių pratęsti. Tada galvokime, kaip suformuluoti. Esant tam tikrai sudėtingai situacijai gal Seimo valdyba gali pratęsti tą terminą, bet ieškokite. O mano požiūriu, jeigu galioja tokia formuluotė, aš tik patikslinu šią formuluotę, tik patikslinu iš esmės ir padarau aiškesnę.
PIRMININKĖ. Klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū. Gerbiamasis kolega, rengdamas šį klausimą jūs tikriausiai analizavote, ar buvo, ir jeigu buvo, tai kiek tokių atvejų, kai Vyriausybė tiesiog, jūsų žodžiais tariant, vilkindavo pateikti išvadą? Ačiū.
V. ŽIEMELIS (KPF). Analizavome. Galiu pasakyti, ir praeitoje kadencijoje (aš skaičiaus negaliu pasakyti) tikrai ne vieną kartą, daug kartų, yra nepateikta laiku, ir (…) Vyriausybė nepateikė, ir ši Vyriausybė nepateikė. Mano konkretus atvejis, konkrečiai paskutinis atvejis, ir paskatino mane kartu su M. Varaška parengti šią pataisą.
PIRMININKĖ. Klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (TTF). Ačiū, Pirmininke. Mano klausimą jau paklausė.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų palaikau jūsų pateiktą pataisą. Čia kolegos klausė, ar tokių atvejų yra. Aš ne kartą esu klausęs Seimo Pirmininkės dėl tokios Ministro Pirmininko pozicijos nepateikiant. Kiek pamenu, buvo valdyba apibendrinus medžiagą, kur net dešimt mėnesių neatsakyta. Ir štai šiandien mes artėjame prie liepos 1 d., yra pateikta daug mokestinių įstatymų, kurie vietoj siaurinimo socialinės pagalbos pagerintų mokesčių surinkimą, ir mes atsakymų neturime.
Mano klausimas teikėjui. Pačią formuluotę „laiku nepateikus išvadų“ galbūt galima keisti „per šį laiką nepateikus“, nes čia tas „laiku“ yra lyg ir terminas, arba „per keturias savaites nepateikus“. Gal būtų galima patobulinti?
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamasis Olekai, už klausimą. Ši formuluotė teisiniu požiūriu, manome, teisinga. Gerbiamasis K. Ramelis prisijungė prie mūsų šio projekto kaip ilgametis teisėjas, jis irgi nematė pastabų. Jeigu manysite, kad reikia tobulinti, tai yra galimybių po pateikimo tobulinti.
PIRMININKĖ. Klausia R. A. Ručys.
R. A. RUČYS (TTF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar nesusidarys tokia situacija, kai įstatymai bus priimami tinkamai jų neįvertinus?
V. ŽIEMELIS (KPF). Žiūrint kokią Vyriausybę mes turėsime. Jeigu Vyriausybė nevykdys savo pareigų, tai gali būti. Tuomet tokią Vyriausybę reikia keisti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, norintys pasisakyti yra tiktai už, kalbėti prieš nėra nė vieno norinčio, tai gal galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? (Balsai salėje) Balsuojam. Gerai. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 4 dalies papildymo“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 53, prieš nėra, susilaikė 16. Po pateikimo projektui pritarta. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. (Balsai salėje) Prašau.
V. ŽIEMELIS (KPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, mes, atrodo, su jumis sutarėme, kad jūs siūlysite ypatingą skubą. Čia labai viskas aišku. Nes vyriausybės keičiasi – šiandien Andrius, rytoj bus Irena ir taip toliau. Ką gali žinoti? (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, opozicijos lyderis ką pasakys?
V. GAPŠYS (DPF). Aš neturiu tokių įgaliojimų kaip jūs. Skubos tvarkos aš paprašyčiau, bet jeigu ypatingos skubos prašysite, tai mes tikrai neprieštarausime.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau skubos tvarką, kad dar bent komitetas galėtų apsvarstyti. (Balsai salėje) Ir tada siūlyčiau, kad tai būtų birželio 29 d.
Gerbiamieji kolegos, aš esu priversta daryti pertrauką iki 13 val., nes nebeturime ką svarstyti. (Balsai salėje) Todėl, kad kiti yra autoriniai dalykai ir, kol neateis žmonės, mes neturime ką daryti. Pertrauka iki 13 val. 13 val. mes svarstysime Seimo nutarimą „Dėl pritarimo skirti Algirdą Gailiūną Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“.
Pertrauka
13.01 val.
PIRMININKĖ. Tęsiame rytinį posėdį. Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Algirdą Gailiūną Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIP-2176(2). Svarstymas. Kviečiu į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas šiandien posėdyje svarstė nutarimo projektą ir bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Frakcijos vardu – V. Mazuronis. Nėra. V. Gapšys. Irgi nėra.
Č. Juršėnas – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos vardu. Galų gale vieną atradome.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, malonūs Seimo nariai, gerbiamasis pretendente! Aš turėjau garbės pažinti pretendentą, galima sakyti, nuo pačios pradžios, tai yra nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios, kai buvo formuojamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Ir kituose etapuose vienaip ar kitaip man, kaip Seimo nariui, teko dalyvauti – tai yra ir tada, kai jis dirbo Aukščiausiajame Teisme, ir kai buvo rekomenduotas į Konstitucinį Teismą, ir Apeliaciniame teisme, ir kituose teismuose.
Taigi pirmas dalykas: aš jį pažįstu kaip sąžiningą teisėją, kvalifikuotą teisėją, kuris galėjo dirbti pačiuose aukščiausiuose Lietuvos teismuose ir kituose teismuose taip pat rado savo vietą. Antras dalykas. Tikrai per šiuos 20 metų, kiek teko balsuoti, nesigailiu tai padaręs. Manau, kad padariau gerai ir prisidėjau prie kvalifikuoto Lietuvos teisėjų korpuso kūrimo. Manau, kad gavęs mūsų palaiminimą ir Prezidentės pritarimą gerbiamasis A. Gailiūnas galės sėkmingai darbuotis naujuose baruose Lietuvos ir Lietuvos žmonių labui. Noriu tik palinkėti mūsų visos frakcijos vardu kuo geriausios jam sėkmės!
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar iš eilės klausiu. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija nori kalbėti? Nenori.
Frakcija „Tvarka ir teisingumas“? Gal vietoj V. Mazuronio kas nors nori kalbėti? Prašau, A. D. Barakauskas.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamoji Seimo Pirmininke, frakcija „Tvarka ir teisingumas“ buvo susirinkusi, susitikusi su pretendentu ir mano (ir aš asmeniškai taip pat manau), kad tai yra tikrai doras, sąžiningas, kompetentingas žmogus. Frakcija bendru sutarimu pritars kandidatui, kad jis taptų Lietuvos apeliacinio teismo teisėju. Visos frakcijos vardu linkiu jam sėkmės, kad visos teisinės sistemos pasitikėjimas būtų toks, koks yra šiandien žmonių pasitikėjimas šiuo teisėju. Sėkmės jums, gerbiamasis pretendente.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Krikščionių frakcija? Nenori kalbėti. Liberalų sąjūdžio frakcija? Tyla. Darbo frakcija? Liberalų ir centro sąjungos frakcija? Tautos prisikėlimo frakcija? Mišri grupė? Niekas nenori daugiau kalbėti. Dėkui. Gal gerbiamasis A. Gailiūnas norėtų kalbėti? Irgi ne. Dėkui.
Gerbiamieji kolegos, mums dabar uždavinys patvirtinti slapto balsavimo biuletenius. Čia yra… Prašau.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, ar čia yra pritarimas, ar skyrimas, norėtume aiškumo. Jeigu skyrimas, tai taip, bet jeigu pritarimas Prezidentės dekretui…
PIRMININKĖ. Dėl pritarimo skirti. 115 straipsnis. Reikia slapto balsavimo. Čia patys ir kaltinkime save, kad neatsakingai pasielgėme keisdami Statutą. Todėl dabar slaptai ir balsuojame, balsuojame ir atleisdami, ir priimdami. Todėl ir kviečiu, kas už tai, kad būtų pritarta slapto balsavimo biuleteniui? Balsuojame.
Už – 72, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Patvirtintas slapto balsavimo biuletenio projektas. Dar kartą primenu balsų skaičiavimo grupę, dėmesio! K. Masiulis – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcija, M. Adomėnas – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcija, P. Auštrevičius – Liberalų sąjūdžio frakcija, K. Daukšys – Darbo partijos frakcija, M. A. Pavilionienė – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, L. Talmontas – frakcijos „Tvarka ir teisingumas“, A. Nedzinskas – Tautos prisikėlimo frakcija. Tokia yra balsų skaičiavimo komisija. Gerbiamieji kolegos, kadangi yra laiko, tai aš ir skelbiu balsavimo pradžią 13.10 val., pabaiga 13.30 val. Einame balsuoti. Dabar.
Pertrauka
PIRMININKĖ. Tęsiame posėdį. Darbotvarkės 1-13 klausimas – generalinio prokuroro Dariaus Valio pranešimas. Aš galiu tiktai pacituoti Statuto 23 straipsnį. „Išklausius generalinio prokuroro pranešimą dėl Seimo nario patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo ar kitokio jo laisvės suvaržymo, Seimo posėdyje daroma ne trumpesnė negu vienos valandos, bet ne ilgesnė negu dviejų valandų pertrauka. Po pertraukos Seimas priima vieną iš dviejų sprendimų: 1) sudaryti tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę; 2) pradėti apkaltos proceso parengiamuosius veiksmus – toks sprendimas svarstomas ir priimamas tik tuo atveju, jeigu yra šio Statuto 230 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų siūlymas.“
Taigi į tribūną kviečiu generalinį prokurorą gerbiamąjį D. Valį padaryti pareiškimą.
13.48 val.
Generalinio prokuroro D. Valio pranešimas
D. VALYS. Laba diena, gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Pradėsiu nuo pirmojo pranešimo. Šių metų birželio 3 d. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato gavo raštą su priedais dėl išankstinio Lietuvos Respublikos Seimo sutikimo suvaržyti asmenų laisvę. Prie medžiagos pridėti administracinių teisės pažeidimų šių metų gegužės 19 d. protokolai, kuriuose nurodyta, kad Vilniuje, Upės gatvėje, šalia Baltojo tilto, gegužės 8 d. apie 14.30 val. Kazimieras Uoka ir Petras Gražulis pasipriešino policijos pareigūnams, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, perėjo policijos užtvarą, pažymėtą specialiąja juosta su užrašu „Stop! Policija“, ribojančią įvykio vietos perimetrą; nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nepereiti šios užtvaros ir nutraukti neteisėtus veiksmus. Tokia veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas P. Gražulio ir K. Uokos administracinių teisės pažeidimų bylose šių metų birželio 2 d. priėmė nutarimus grąžinti jas administracinių teisės pažeidimų protokolus surašiusiai institucijai, t. y. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ajam policijos komisariatui, medžiagai tinkamai paruošti. Teismas konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 261 straipsnio 3 dalį, jeigu už administracinį teisės pažeidimą, kurį padarė Seimo nariai, šis kodeksas numato administracinį areštą, protokolą surašę pareigūnai, prieš šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka perduodami bylą teismui ar kitai bylą nagrinėjusiai institucijai, ne vėliau kaip per 3 dienas kreipiasi į generalinį prokurorą dėl išankstinio Seimo sutikimo suvaržyti šių asmenų laisvę. O tokių duomenų P. Gražulio ir K. Uokos administracinių teisės pažeidimų bylose nėra.
Šių metų gegužės 17 d. Vilniaus apygardos prokuratūra gavo laikinosios Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės „Už lygybę“ šių metų gegužės 13 d. kreipimąsi. Šiuo kreipimusi prašoma ištirti ir įvertinti Lietuvos Respublikos Seimo narių P. Gražulio ir K. Uokos veiksmus šių metų gegužės 8 d. vykusių eitynių „Už lygybę“ metu. Išanalizavus visus surinktus faktinius duomenis, yra pagrindas manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narių K. Uokos ir P. Gražulio veiksmuose yra ne administracinių teisės pažeidimų, o galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje, požymių.
Surinktoje medžiagoje yra duomenų, kad Lietuvos Respublikos Seimo nariai K. Uoka ir P. Gražulis šių metų gegužės 8 d. apie 14.30 val. viešoje vietoje, Vilniuje, Upės gatvėje, šalia Baltojo tilto, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams; nevykdė policijos pareigūnų, vykdžiusių jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, teisėtų reikalavimų nepereiti užtvaros ir nutraukti neteisėtus veiksmus; neteisėtai perėjo policijos užtvarą, pažymėtą specialiąja juosta su užrašu „Stop! Policija“, ribojančią įvykio vietos perimetrą; taip pat panaudodami fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnams. Šias aplinkybes patvirtina surinktoje medžiagoje esantys policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kitų asmenų paaiškinimai, vaizdo įrašai.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, jeigu nėra kompetentingos institucijos leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenį, kai šis leidimas pagal įstatymus yra būtinas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Taigi, norint pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo narių P. Gražulio, K. Uokos veiksmų ir atlikti reikalingus procesinius veiksmus su jais, reikalingas Lietuvos Respublikos Seimo sutikimas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 22 straipsnio 3 dalimi prašau Lietuvos Respublikos Seimo leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos Respublikos Seimo narius K. Uoką, P. Gražulį ir kitaip suvaržyti jų laisvę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Tada, gerbiamasis generalini prokurore, siūlyčiau ir dėl kito Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimo perskaityti pareiškimą.
D. VALYS. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje šių metų birželio 11 d. gauta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėjo Antano Virbalo šių metų birželio 7 d. nutartis administracinėje teisės pažeidimo byloje, kurioje Seimo narys R. Žilinskas traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį dėl nedidelio chuliganizmo ir to paties kodekso 187 straipsnio 1 ir 2 dalis dėl policijos pareigūnų įžeidimo ir pasipriešinimo jiems.
Administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis teismas prašo kreiptis į Seimą dėl išankstinio sutikimo suvaržyti Seimo nario R. Žilinsko laisvę. 2009 m. gruodžio 4 d. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, kurioje Seimo narys R. Žilinskas buvo kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 284, 286, 290 straipsnius, išteisino R. Žilinską kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių. Tačiau tuo pačiu nuosprendžiu Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas Seimo nariui R. Žilinskui iškėlė administracines bylas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad R. Žilinskas kartu su Marku Gurskiu 2007 m. gruodžio 4 d. apie 5.40 val., būdami neblaivūs, Antakalnio–Žolyno gatvių sankryžoje prie namo Nr. 61, Vilniuje, įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekančius asmenis: Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyresnįjį patrulį Valdemarą Bagdonovičių, vyresnįjį patrulį Igną Zarembą, jų atžvilgiu vartodami necenzūrinius, nepadorius bei asmenybę žeminančius žodžius. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalį – už tai, kad R. Žilinskas kartu su M. Gurskiu 2007 m. gruodžio 4 d. apie 6.20 val., būdami neblaivūs, vykdami kartu, būdami Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato 1-ojo policijos komisariato, esančio Kalvarijų gatvėje Nr. 59, Vilniuje, tarnybinėse patalpose, įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekančius asmenis: Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato 1-ojo policijos komisariato Viešosios policijos budėtojų grupės vyresnįjį postinį Arūną Zubavičių, postinį Arūną Blažį, postinį Justą Švedą, jų atžvilgiu vartodami necenzūrinius, nepadorius bei asmenybę žeminančius žodžius.
Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį – už tai, kad R. Žilinskas kartu su M. Gurskiu 2007 m. gruodžio 4 d. apie 5.20 valandą, būdami neblaivūs, viešoje vietoje įžūliais veiksmais, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, važiuodami taksi automobiliu „Wolkswagen Sharan“ nuo „Amatininkų“ užeigos, esančios Didžiojoje gatvėje Nr. 19, Vilniuje, Baltupių rajono link, pravažiavus Apkasų–Rinktinės gatvių sankryžą iš chuliganiškų paskatų pradėjo įžeidinėti bei užgaulioti taksi vairuotoją Olegą Chatkevičių, vartodami jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius, grasino jam, automobilio salone laistė alkoholinius gėrimus, šiais veiksmais demonstruodami nepagarbą savo darbo funkcijas atliekančiam taksi vairuotojui. Vėliau, privažiavus Antakalnio–Žolynų gatvių sankryžą, prie namo Nr. 61, ir išlipus iš taksi automobilio, toliau tęsdami savo veiksmus įžūliu elgesiu, grasinimais ir patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. O būtent: atsisakė mokėti už taksi paslaugas, atvykusių policijos pareigūnų akivaizdoje stumdė taksi vairuotoją O. Chatkevičių ir jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius, nepadorius bei asmenybę žeminančius žodžius, šiais savo veiksmais sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką.
Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 dalį – už tai, kad R. Žilinskas kartu su M. Gurskiu 2007 m. gruodžio 4 d. apie 5.40 val., būdami neblaivūs, veikdami kartu, Antakalnio–Žolyno gatvių sankryžoje, prie namo Nr. 61, Vilniuje, panaudodami fizinį smurtą pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims. O būtent: stumdė policijos pareigūnus – Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyresnįjį patrulį Valdemarą Bagdonovičių, vyresnįjį patrulį Igną Zarembą ir vyresnįjį patrulį Rytį Jasionį, nepakluso jų teisėtiems reikalavimams nusiraminti ir sėstis į tarnybinį automobilį, dėl to jam buvo uždėti antrankiai.
Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 dalį – už tai, kad R. Žilinskas kartu su M. Gurskiu 2007 m. gruodžio 4 d. apie 6.20 val., būdami neblaivūs, veikdami kartu, būdami Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato 1-ojo policijos komisariato, esančio Kalvarijų gatvėje Nr. 59, Vilniuje, tarnybinėse patalpose, panaudodami fizinį smurtą, pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims. O būtent: tampė už uniformos, stumdė policijos pareigūnus – Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato 1-ojo policijos komisariato Viešosios policijos budėtojų grupės vyresnįjį postinį Arūną Zubavičių, postinį Arūną Blažį, postinį Justą Švedą, nepakluso jų teisėtiems reikalavimams nusiraminti, dėl to buvo patalpinti į laikino sulaikymo patalpas.
Šių metų kovo 31 d. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pagal R. Žilinsko, M. Gurskio ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinius skundus, juos atmetė ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį paliko nepakeistą, todėl įsiteisėjo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo buvo iškeltos administracinių teisės pažeidimų bylos. Už visus išvardytus administracinius teisės pažeidimus, dėl kurių nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla, Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme numatytos ne tik baudos, bet ir administracinis areštas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Be to, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 261 straipsnio 3 dalyje numatyta – jeigu už administracinį teisės pažeidimą, kurį padarė Seimo nariai, numatytas administracinis areštas, reikalingas išankstinis Seimo sutikimas suvaržyti šių asmenų laisvę. Taigi norint išnagrinėti Seimo nario R. Žilinsko administracinio teisės pažeidimo bylą, teisme būtinas Seimo sutikimas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 22 straipsnio 3 dalimi ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 261 straipsnio 3 dalimi prašau Lietuvos Respublikos Seimo sutikimo leisti suvaržyti Seimo nario R. Žilinsko laisvę Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju generaliniam prokurorui už du pranešimus. Pagal Statutą mes negalime nei klausti, nei dalyvauti jokiose diskusijose. Gerbiamasis generalini prokurore, jūs jau galite palikti tribūną. Kaip minėjau, Statuto 23 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad po šio pareiškimo būtų 1 val. pertrauka, kurios metu aš dar kartą kviečiu frakcijų seniūnus arba įgaliotus asmenis susirinkti II rūmų 213 kabinete apsispręsti dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo. Per tą valandą parengti Seimo nutarimą šiuo klausimu, kurį 15 val. pateiksime plenarinių posėdžių salėje. Seniūnų sueigoje buvo siūlymas sujungti abu pareiškimus, bet to padaryti negalima, nes generalinio prokuroro vienu ir kitu atveju yra dvi skirtingos bylos. K. Uokos ir P. Gražulio atveju – dėl baudžiamosios bylos, o dėl R. Žilinsko yra dėl administracinių teisių pažeidimo. Taigi yra du skirtingi dalykai.
13.48 val.
Iki pertraukos, kurios metu kviečiu dar kartą seniūnus ir įgaliotus atstovus susitikti 213 kabinete, noriu paskelbti balsavimo rezultatus dėl A. Gailiūno skyrimo Lietuvos apeliacinio teismo teisėju.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 86 Seimo nariai, prieš – 9. Išduota biuletenių 97, rasta 97: galiojančių – 95, negaliojančių – 2.
Taigi, gerbiamieji kolegos, Seimo nutarimas „Dėl pritarimo skirti A. Gailiūną Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ priimtas. (Plojimai)
Norėčiau pasveikinti gerbiamąjį A. Gailiūną viso Seimo vardu. Iš tikrųjų pasitikėjimas didelis ir mes džiaugiamės, kad net 86 Seimo nariai balsavo už jus. Linkime kuo geriausios kloties, na, svarbiausia, teisingų ir teisėtų sprendimų. (Plojimai)
A. GAILIŪNAS. Pirmiausia noriu visiems padėkoti, pritarusiems mano kandidatūrai į Apeliacinį teismą. Susitikimuose su jumis ir Seimo Pirmininkės pasakytuose žodžiuose matau prasmę ir tikrai pažadu teisingus sprendimus. Ačiū jums. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Kolegos, pertrauka iki 15 val. Prašom registruotis. Prieš pertrauką registruojamės, nes gongo dar nebuvo. Prašau. Dar repliką – profesorius A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, labai kviečiu prie tribūnos R. J. Dagį, A. Dumčių, V. M. Čigriejienę, K. Kuzminską, V. V. Margevičienę, V. P. Andriukaitį, J. Oleką, J. Sabatauską ir D. Jankauską. Labai prašau čia.
PIRMININKĖ. Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Rytinį plenarinį 20… Atsiprašau, dar tik posėdžio pertrauka, kadangi kai susirinksime 15 val., tada baigsime ir pradėsime. Kol kas pertrauka. Iš inercijos norėjau pasakyti kitaip.
Pertrauka
PIRMININKAS (Č. JURŠĖNAS, LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Statuto privalumai pirmiausia reikalauja užbaigti rytinį posėdį, ką aš iškilmingai ir darau.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.