2010 m. birželio 22 d.

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO PAPILDYMO 3¹ STRAIPSNIU IR 18, 21, 38, 55, 64, 78, 81, 102, 112, 121, 125, 134, 135, 136, 137, 142, 151, 157, 166, 168, 170, 171, 176, 178, 181, 342, 348, 389, 418, 440 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

Nr. XIP-2100(2)

Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
Straipsnis	Straipsnio dalis	Punktas
20			Argumentai: Pagal šiuo metu galiojantį LR Baudžiamąjį proceso kodeksą, šalies ikiteisminio tyrimo įstaigos, pasinaudodamos pastarojo kodekso spragomis bei įstatymo leidėjo įpareigotos atlikti ikiteisminį tyrimą vos ne dėl kiekvieno pareiškimo, nors jie dažnai liečia vien civilinius teisinius santykius, sąmoningai ar nesąmoningai vilkina iki pat senaties terminų daugelio rezonansinių bylų tyrimą. Toks teisinis reglamentavimas ikiteisminio tyrimo pareigūnus kaip nusikaltimus įpareigoja tirti civilinius teisinius santykius ar gandus. Dėl tokios teisiškai nepagrįstos ikiteisminių tyrimų gausos nėra jokių galimybių savalaikiai ir kokybiškai ištirti rezonansinius nusikaltimus, kitas, visus nusikaltimo požymius turinčias veikas, sudarytos sąlygos piktnaudžiavimui tarnybine padėtimi. Teikiamas įstatymo projektas tokios susiklosčiusios įdingos situacijos ir praktikos nepakeičia. Atsižvelgiant į tai, teikiamu pasiūlymu siūloma įtvirtinti tokias nuostatas, pagal kurias ikiteisminis tyrimas, gavus skundus ar pareiškimus apie nusikalstamas veikas, gali būti pradėtas tik tada, kai pakanka duomenų, rodančių, jog yra nusikaltimo požymiai. Esant tokiam teisiniam reguliavimui būtų pradėta daug mažiau teisiškai nepagrįstų ikiteisminių tyrimų, atsirastų reali galimybė kokybiškiau, operatyviau tirti rezonansinius nusikaltimus, kitas visus nusikaltimo požymius turinčias veikas. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 20 straipsnyje po žodžio „nutarimu“ įrašyti žodžius „tik tada, kai pakanka duomenų, rodančių, kad yra nusikaltimo požymiai“ ir šį straipsnį išdėstyti taip: ,,3. Ikiteisminis tyrimas pradedamas prokuroro, ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo arba jo įgalioto  asmens nutarimu tik tada, kai pakanka duomenų, rodančių, kad yra nusikaltimo požymiai. Šiame nutarime apibūdinama nusikalstama veika, nurodomi baudžiamasis įstatymas, pagal kurį pradedamas ikiteisminis tyrimas,  įstaiga arba pareigūnas, kuriam pavedamas ikiteisminis tyrimas. Kiekvienas skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką ir nutarimas pradėti ikiteisminį tyrimą užregistruojami Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nustatyta tvarka.“.
21			Argumentai: Vadovaujantis šiuo metu galiojančiu LR Baudžiamojo proceso kodeksu bei teikiamu įstatymo projektu, jokie procesiniai veiksmai negalimi oficialiai nepradėjus ikiteisminio tyrimo. Teikiamu pasiūlymu, siekiant operatyvesnio, išsamesnio tyrimo nustatant nusikalstamų veikų požymius, siūloma įtvirtinti galimybę atlikti procesinius veiksmus, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis, dar iki priimant nutarimą pradėti ikiteisminį tyrimą ar nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 21 straipsnyje po žodžio „priemonėmis“ įrašyti žodžius „ir tik po to priimamas nutarimas pradėti ikiteisminį tyrimą arba nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą“ ir šį straipsnį išdėstyti taip: „1. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Jeigu iš skundo, pareiškimo ar pranešimo turinio nėra galimybės nustatyti nusikalstamos veikos požymių, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne ilgiau kaip per dešimt dienų, šio Kodekso nustatyta tvarka, gali būti atlikti procesiniai veiksmai, nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis ir tik po to priimamas nutarimas pradėti ikiteisminį tyrimą arba nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.“
23			Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į įstatymo projekto 20 straipsniui pateiktus pasiūlymus. Šis pasiūlymas taip pat teikiamas siekiant panaikinti įstatymo projekto perteklines nuostatas. Šiuo atveju į įstatymo projekte naudojamą sąvoką „kita ikiteisminio tyrimo įstaiga“ jau automatiškai patenka ir „ikiteisminio tyrimo įstaiga, kuri praneša prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą“. Atsižvelgiant į tai ir siūloma panaikinti pačio LR Baudžiamojo proceso kodekso 171 str. 2 dalies 2 punktą (Žin., 2002, Nr. 37-1341). Pasiūlymas: Įstatymo projekto 23 straipsnyje išbraukti žodžius „skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką gauna ikiteisminio tyrimo įstaiga“ ir vietoje jų įrašyti žodžius „pagal ikiteisminio tyrimo įstaigoje gautą skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką nustatomi nusikalstamos veikos požymiai“, išbraukti skaičių ir žodžius „2) pavesti atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo įstaigai, kuri praneša prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą“, LR Baudžiamojo proceso kodekso 171 straipsnio 2 dalies buvusį 3 punktą atitinkamai laikyti 2 punktu ir šį straipsnį išdėstyti taip: „171 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų veiksmai pradedant ikiteisminį tyrimą 1.Jeigu skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką gauna ikiteisminio tyrimo įstaiga pagal ikiteisminio tyrimo įstaigoje gautą skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką nustatomi nusikalstamos veikos požymiai arba jeigu ikiteisminio tyrimo įstaiga pati nustato nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą ir nutarimo pradėti ikiteisminį tyrimą nuorašą išsiunčia prokurorui. 2. Gavęs ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno nutarimo pradėti ikiteisminį tyrimą nuorašą, prokuroras sprendžia, kas turi atlikti tyrimą. Prokuroras gali nuspręsti: 1) pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus; 2) pavesti atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo įstaigai, kuri praneša prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą; 3) 2 pavesti atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai. 3. Prokuroras turi teisę sudaryti tyrimo grupę iš kelių skirtingų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų.“.
24			Argumentai: Įstatymo projekte numatyti konkretūs terminai ikiteisminiams tyrimams atlikti: dėl baudžiamojo nusižengimo ar nesunkaus nusikaltimo – per du mėnesius; dėl neatsargaus nusikaltimo, kai neskiriama ekspertizė – per 2 mėnesius; dėl apysunkio nusikaltimo – per tris mėnesius; dėl sunkaus – per šešis mėnesius; ir dėl labai sunkaus – per devynis mėnesius. Tačiau nurodoma, kad šie terminai skaičiuojami, jei asmeniui pareikštas įtarimas. Seimus priėmus šias pataisas, būtų įstatymiškai įtvirtintas ikiteisminio tyrimo vilkinimas. Šiuo metu ikiteisminio tyrimo įstaigose be jokių įtarimų ir taip guli tūkstančiai užvilkintų baudžiamųjų bylų. Pagal įstatymo projekte įtvirtintas nuostatas, šioms byloms terminas bus pradėtas skaičiuoti tik tada, jei bus kam nors pareikti įtrimai. Numatyta, kad šiuos terminus dar gali pratęsti aukštesnysis prokuroras, tai yra teritorinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras. Tokiu būdu užprogramuojami ikiteisminiai tyrimai vos ne iki begalybės, jei kada nors ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs įtariamojo ar jo gynėjo skundą, nepriims savo sprendimo. Kyla klausimas, ar daug yra tokių bylų, kuriose nusikaltėliai rašytų skundus ir patys prašytų, kad jų bylos būtų greičiau užbaigtos ir, kad jie būtų kaip įmanoma greičiau ir griežčiau nuteisti? Įstatymo projekto autorių ikiteisminių tyrimo terminų suskirstymas pagal nusikaltimų sunkumą niekuo nepagrįstas. Pagal LR Baudžiamąjį kodeksą, nusikaltimų sunkumą dažniausiai apsprendžia žalos dydis, sužalojimo sunkumas, pavojingumo visuomenei ar valstybei laipsnis. Tiek sunkūs, tiek labai sunkūs nusikaltimai ikiteisminio tyrimo prasme dažnai visiškai nėra sudėtingi ir jie gali būti ištirti per 2 mėnesius. Pavyzdžiui, LR Baudžiamojo kodekso 184 str. 1 d. numatyta atsakomybė už turto išvaistymą. Šio straipsnio 1 dalis numato atsakomybę iki dvejų metų laisvės atėmimo tam, kas išvaistė jo žinioje buvusi svetimą turtą. Toks nusikaltimas yra prilyginamas nesunkiam. Tačiau to paties straipsnio antra dalis jau numato laisvės atėmimą iki 7 metų, jei buvo iššvaistytas didelės vertės turtas (sunkus nusikaltimas). LR Baudžiamojo kodekso 189 str. nurodyta, kad didelės vertės turtas bus tada, jei jo vertė viršija 250 MGL. Tai reiškia, kad, jei iššvaistytas turtas nors 1 litu viršys šią sumą, bus sunkus nusikaltimas, jei ne – nesunkus, net neapysunkis. Vienu atveju darbo grupė siūlo, kad po įtarimo pareiškimo reikia tirti 2 mėnesius, kitu – šešis. Pažymėtina, kad turi būti nustatyti vienodi, kiek įmanoma trumpesni terminai tiriant apysunkius, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, apibrėžiant jų pratęsimo tvarką. Teikiamu pasiūlymu įstatymo projekte siūloma numatyti griežtesnius terminus, kurie pradedami skaičiuoti nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo momento. Nustatoma tiek tyrėjų, bylas kontroliuojančių prokurorų, vyriausiųjų, generalinio prokuroro vaidmuo ir atsakomybė dėl terminų laikymosi, jų pratęsimo. Tokia tvarka tikrai būtų veiksminga – nė vienas vyriausiasis prokuroras nesiryš užvilkintą bylą pateikti generaliniam prokurorui terminui pratęsti, nes gali tekti grįžti su nuobauda.  Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,176 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo terminai 1. Ikiteisminis tyrimas dėl baudžiamojo nusižengimo ar nesunkaus nusikaltimo turi būti atliktas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo momento. Šį terminą vienam mėnesiui gali pratęsti teritorinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras ar jo pavaduotojas pagal motyvuotą ikiteisminės tyrimo įstaigos pareigūno (tyrėjo) nutarimą ir ikiteisminį tyrimą kontroliavusio prokuroro motyvuotą prašymą savo rezoliucija. 2. Ikiteisminis tyrimas dėl apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo turi būti atliktas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo momento. Šį terminą iki dviejų mėnesių gali pratęsti teritorinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras arba jo pavaduotojas pagal motyvuotą ikiteisminės tyrimo įstaigos pareigūno (tyrėjo) nutarimą ir ikiteisminį tyrimą kontroliavusio prokuroro motyvuotą prašymą savo rezoliuciją. 3. Dėl bylos sudėtingumo ar didelės apimties šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytus terminus ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro motyvuotu nutarimu ir teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo motyvuotu prašymu gali pratęsti Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras ar jo pavaduotojas savo rezoliucija. Ikiteisminis tyrimas turi būti prioritetinis  bylose, kuriose įtariamieji yra suimti, taip pat bylose, kuriose įtariamieji ir nukentėję asmenys yra nepilnamečiai.  4. Į ikiteisminio tyrimo terminą įeina laikas nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo momento iki to momento kai surašomas kaltinamasis aktas ir byla perduodama teismui arba prokuroras priima sprendimą užbaigti procesą supaprastinta tvarka, arba priimamas nutarimas bylą nutraukti.  5. Jeigu ikiteisminis tyrimas tęsiasi ilgai, ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs įtariamojo ar jo gynėjo skundą, gali priimti šio Kodekso 215 straipsnyje numatytus sprendimus.“.
			Argumentai: Atsižvelgiant į įstatymo projekto 21 straipsniui pateiktus pasiūlymus, būtina pakeisti ir LR Baudžiamojo proceso kodekso 169 straipsnio 1 dalį (Žin., 2002, Nr. 37-1341). Todėl pasiūlymu siūloma papildyti įstatymo projektą nauju 22 straipsniu ir buvusius įstatymo projekto 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33 straipsnius atitinkamai laikyti 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 34 straipsniais. Pasiūlymas: Pakeisti LR Baudžiamojo proceso kodekso 169 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą apie padarytą nusikalstamą veiką, jei reikalinga atlikęs procesinius veiksmus nusikalstamos veikos požymiams patikslinti, prokuroras tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą arba priima nutarimą atsisakyti jį pradėti. Prokuroras pats nustatęs nusikalstamos veikos požymius, tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą.“.
			Argumentai: Atsižvelgiant į pateiktą pasiūlymą dėl LR Baudžiamojo proceso kodekso 169 straipsnio 1 dalies pakeitimo, reikalinga pakeisti ir patį įstatymo projekto pavadinimą. Pasiūlymas: Įstatymo projekto pavadinime po skaičiaus „168“ įrašyti skaičių „169“ ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso papildymo 3^1 straipsniu ir 18, 21, 38, 55, 64, 78, 81, 102, 112, 121, 125, 134, 135, 136, 137, 142, 151, 157, 166, 168, 169, 170, 171, 176, 178, 181, 342, 348, 389, 418, 440 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas“.

Teikia:

Seimo narys

Remigijus Žemaitaitis