LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO NENUMATYTO plenarinio posėdžio NR. 231
STENOGRAMA
2010 m. birželio 18 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
A. KAŠĖTA ir Č. V. STANKEVIČIUS
PIRMININKAS (A. KAŠĖTA, LSF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame popietinį plenarinį posėdį. Registruojamės.
15.03 val.
Užsiregistravo 44 Seimo nariai. Pirmasis mūsų popietinės darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos narių skyrimo“ projektas. Pranešėjas – Nerijus Udrėnas, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas. Prašau, gerbiamasis Udrėnai.
N. UDRĖNAS. Laba diena. Labai ačiū, kad taip operatyviai sprendžiate šitą klausimą dėl Vertybinių popierių komisijos narių. Norėčiau pristatyti Prezidentės dekretą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 77 straipsniu, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 70 straipsnio 1 dalimi, teikiu Lietuvos Respublikos Seimui Vertybinių popierių komisijos nariais penkeriems metams skirti Renatą Babkauskaitę ir Vaidą Cibą.
Trumpai norėčiau pristatyti kandidatus. Pirmiausia abėcėlės tvarka.
Renata Babkauskaitė. Turi 13 metų darbo patirtį finansų rinkų, jų reguliavimo ir priežiūros institucijose. Iš pradžių keletą metų dirbo draudimo įmonėje, vėliau 8 metus Finansų ministerijos Finansų rinkų departamento Draudimo įmonių skyriuje, kur pagrindinės veiklos sritys buvo ES teisės draudimo srityje įgyvendinimas, atstovavimas ES komitetuose ir darbo grupėse.
Šiuo metu jau beveik 3 metai eina Vertybinių popierių komisijos Rizikos valdymo priežiūros skyriaus vedėjo pareigas. Pagrindinės veiklos sritys – įmonių licencijavimas, kapitalo pakankamumo ir kitų reikalavimų laikymosi priežiūra. Ji turi ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį, įgytą Vilniaus universitete, specializacija – finansai. Taip pat kelia kvalifikacijas įvairiuose kursuose, susijusiuose su finansų rinkų priežiūra.
Taip pat apie Vaidą Cibą. Jis dabar yra Vertybinių popierių komisijos narys, tiesiog jo kadencija baigiasi šių metų birželio mėnesį, už kelių dienų. Jis yra baigęs Vilniaus universitetą, Ekonomikos fakultetą, turi makroekonomikos magistro laipsnį ir finansinės apskaitos bei audito bakalauro laipsnį. Be to, 2004 m. išlaikė egzaminą ir įgijo vidaus auditoriaus licenciją.
Nuo 2005 m. liepos 5 d. buvo paskirtas Vertybinių popierių komisijos nariu, o 2006 m. spalio 12 d. paskirtas Vertybinių popierių komisijos pirmininko pavaduotoju. Šias pareigas eina iki šiol.
V. Cibas Vertybinių popierių komisijoje kuruoja akcinių bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama biržoje, priežiūros ir reguliavimo sritį, prekybos vertybiniais popieriais biržoje priežiūros sritį, taip pat Bendrųjų reikalų skyriaus ir Ūkio tarnybos veiklą. Aktyviai dalyvauja audito priežiūros ir finansinės apskaitos srityse. Finansų ministro įsakymu jis yra paskirtas Audito priežiūros komiteto pirmininko pavaduotoju ir Apskaitos standartų komiteto pavaduojančiu nariu.
Abu kandidatai turi tikrai pakankamą tiek išsilavinimą, tiek darbo patirtį. Kviečiu jus pritarti šitoms kandidatūroms. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Prezidento patarėjui. Jūs pristatėte abu kandidatus. Dabar kviesčiau eilės tvarka, tai yra R. Babkauskaitę. Jums iki 10 min. prisistatyti, o vėliau Seimo nariai užduos klausimų.
R. BABKAUSKAITĖ. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Leiskite prisistatyti. Esu Renata Babkauskaitė, kandidatė į Vertybinių popierių komisijos narius. Kaip jau ir minėjo gerbiamasis Prezidento patarėjas, turiu nemažą finansų rinkų darbo patirtį, esu dirbusi draudimo įmonėje, Finansų ministerijoje, turiu patirties tiek rengiant įvairius teisės aktus, tiek perkeliant Europos Sąjungos reikalavimus. Esu dalyvavusi įvairiose Europos Sąjungos institucijų darbo grupėse ir komitetuose. Šiuo metu, kaip minėjo, dirbu Vertybinių popierių komisijoje, esu atsakinga už įmonių licencijavimą ir priežiūrą.
Trumpai būtų tiek. Jeigu bus klausimų, atsakysiu.
PIRMININKAS. Trumpas prisistatymas. Gerbiamieji kolegos, dabar galima užduoti klausimų. Pirmasis užsirašė J. Veselka. Salėje nematau. Klausia M. Zasčiurinskas. Gerbiamasis M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Atsiprašau. Laba diena. Čia, dešinėje. Prašau pasakyti, Lietuvoje veikia tokia pensijų sistema, kaupiamoji. Valstybė jai pervedė 3,4 mlrd. Lt, jie iš karto savo veiklai paėmė 186 mln. Lt. Valstybė, turėdama atitinkamų sunkumų, sumažino pervedamus procentus iki 2 %. Prašau pasakyti, kokia jūsų nuomonė, ar kaupiamieji fondai ir toliau turėtų naudoti pensijų lėšas iš „Sodros“, ar turėtų būti finansuojama iš valstybės biudžeto? Kokia jūsų asmeninė nuomonė?
R. BABKAUSKAITĖ. Aš manau, kad šiuo metu galiojanti sistema yra gana tinkama, kad dalis pensijos žmonėms skiriama iš „Sodros“, dalis pervedama į pensijų fondus. Kad pensijų fondai, kaupiamoji sistema veiktų sėkmingai, atskaitymų dydis tikrai turėtų būti pakankamas, kad tai apsimokėtų.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Tiesiai per vidurį, prašom. Galbūt aš norėčiau dar prieš tai jus klausiusio Seimo nario… irgi apie pensijų fondus, nes tai yra labai aktualus dalykas ir daug žmonių įsitraukė į tuos pensijų fondus. Norėčiau paprašyti jūsų, jeigu jūs tapsite komisijos nare, tikrai atkreipti dėmesį į tuos dalykus, nes tai jaudina.
Prašau pasakyti, jūsų manymu, jūs tikite asmeniškai, kad tikrai pasiteisins ši, tarkime, naujovė, gana neseniai mes užsiimame? Ir ką ten reikėtų daryti kitaip, kad pensijų fondais žmonės pasitikėtų labiau ir aktyviau į juos įsitrauktų? Ačiū.
R. BABKAUSKAITĖ. Klausiate mano asmeninės nuomonės. Taip, aš tikiu, kad tai turėtų pasiteisinti. Tiesa, šiuo metu galiojančioje sistemoje galima matyti tam tikrų trūkumų. Komisija ir šiuo metu, kiek žinau, aktyviai dalyvauja diskusijose ir teikia pasiūlymus, kaip esančią, galiojančią sistemą tobulinti. Galima paminėti, kad manome, kad reikėtų galbūt peržiūrėti šiuo metu galiojančius valdymo įmonių atskaitymų dydžius. Galbūt iš tiesų juos reikėtų sumažinti. Tiesiog tikrai yra sričių tobulinti tą sistemą.
Galiu tik pridėti. Taip pat yra viena iš komisijos iniciatyvų pensijų fondus tiesiog peržiūrėti, pergalvoti sistemą, paversti gyvenimo ciklo fondais. Ta idėja buvo pristatyta ir Seime.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai R. Babkauskaitei. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar kviečiu Vaidą Cibą, antrąjį kandidatą į Vertybinių popierių komisijos narius. Prašau.
V. CIBAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite prisistatyti. Esu Vaidas Cibas, kandidatas į Vertybinių popierių komisijos narius. Esu teikiamas antrai kadencijai, taigi Vertybinių popierių komisijoje dirbu 5 metus. Šiuo metu einu komisijos pirmininko pavaduotojo pareigas. Savo biografijos gal nepasakosiu, nes gerbiamasis Nerijus išsamiai pristatė. Taupau jūsų laiką ir laukiu klausimų.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti M. Zasčiurinskas. Gerbiamieji kolegos, galite registruotis klausti.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Laba diena. Gerbiamasis kolega, mano klausimas toks pat, kaip ir jūsų kolegei. Matyt, girdėjote, bet aš trumpai pakartosiu, kad yra antra pakopa – kaupiamieji fondai. Per 3 mlrd. valstybė pervedė į jų biudžetą, 186 mln. Lt jie iš karto paėmė savo veiklai. Mano klausimas yra toks. Prašom pasakyti, ar „Sodros“ socialinio draudimo lėšas naudoti šiai sistemai, jūsų nuomone, yra priimtina, ar tai turi būti vykdoma iš valstybės biudžeto lėšų?
V. CIBAS. Ačiū už klausimą. Manau, kad mūsų turima antros pakopos pensijų fondų sistema yra gana gera, tai yra ne tik mano nuomonė, bet ir Pasaulio banko ekspertų nuomonė. Esame ne vieną kartą su jais diskutavę ir prašę pateikti išvadas. Jų nuomonė buvo tokia pati, kad sistema iš esmės yra gera ir tinkama. Tiesiog ji, kaip ir kiekviena sistema, laikui bėgant sensta, atsiranda naujų dalykų ir ją reikia tobulinti. Tobulindami dirbame labai intensyviai su Socialinių reikalų ministerija ir esame pateikę siūlymus iš esmės pakeisti sistemą, įvesti vadinamuosius gyvenimo ciklo fondus. Ta nauja sistema… mūsų siūlymas – pakeisti sistemą taip, kad atsakomybės naštą užkeltume pensijų fondų valdytojams, o ne rinkos dalyviams.
Dar vienas svarbus dalykas, kad siūlome palikti atskaitymus tik nuo valdomo turto ir panaikinti atskaitymus nuo įmokų. Toks siūlymas pagrįstas tuo, kad valdytojai bus suinteresuoti efektyviau valdyti pensijų fondus. Atsakau į tai, iš ko turėtų būti finansuojami, arba iš kur turėtų būti pinigai pervedami į antros pakopos pensijų fondus. Manyčiau, kad valstybei nėra didelio skirtumo, ar tie pinigai bus pervedami iš „Sodros“, ar iš biudžeto, nes našta liktų ta pati. Tačiau dar kartą pakartosiu, manau, kad sistema yra gera, tiesiog ją reikėtų patobulinti.
PIRMININKAS. Ar yra daugiau? Ne, nėra daugiau užsirašiusių klausti. Dėkoju gerbiamajam kandidatui. Daugiau nėra norinčių klausti.
Gerbiamieji kolegos, ar yra norinčių dalyvauti diskusijose? Nėra norinčių dalyvauti. Noriu informuoti, kad frakcijos nepateikė pageidavimų susitikti su kandidatais. Ar galėtume šiandien pabaigti šią procedūrą? (Balsai salėje) Dėkoju, gerbiamieji Seimo nariai. Dabar turi galimybę keturi pasisakyti už, keturi – prieš. Nėra norinčių prieštarauti dėl pateiktų kandidatūrų.
Gerbiamieji kolegos, pasitvirtinsime slapto balsavimo biuletenius. Slapto balsavimo biuletenis „Dėl Vaido Cibo skyrimo Vertybinių popierių komisijos nariu“, už ir prieš. Analogiškas biuletenis „Dėl Renatos Babkauskaitės skyrimo Vertybinių popierių komisijos nare“. Reikia palikti apsisprendimo variantą, o kitą užbraukti, arba už, arba prieš. Ar galime, gerbiamieji kolegos, patvirtinti biuletenius? (Balsai salėje) Dėkoju. Patvirtinta. Balsų skaičiavimo komisijos narius primenu: P. Žeimys, A. Vidžiūnas, D. Teišerskytė, V. Bukauskas, B. Pauža, R. Smetona ir I. Valinskienė. Ar galėtume, kolegos, sutarti, kad tiesiog dabar mes atliekame tą procedūrą skirdami 15 min.? Balsavimo pradžia – 15.20 val., tiek užteks komisijos nariams užimti savo vietas, pabaiga – 15.35 val.
Prašom. Kolega V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, frakcijos vardu vietoj V. Bukausko norėčiau, kad įrašytų į skaičiavimo komisiją S. Bucevičių.
PIRMININKAS. Niekas neprieštarauja? Dėkoju, kolegos. S. Bucevičius įrašomas į komisiją. Gerbiamieji kolegos, ar sutinkate dėl minėto laiko atlikti balsavimo procedūrą? 15.20 val. – pradžia, 15.35 val. – baigiame balsavimą. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Kviečiu Balsų skaičiavimo komisiją užsiimti darbu, o Seimo narius pasiruošti balsuoti. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, dabar jau nėra preteksto registruotis. Kviečiu eiti balsuoti. (Balsai salėje)
Pertrauka
PIRMININKAS. Laikas baigėsi. Mes galime toliau dirbti pagal numatytą darbotvarkę. Kai tik Balsų skaičiavimo komisija turės suskaičiavusi rezultatus, mes juos paskelbsime ir grįšime prie Seimo nutarimo projekto.
15.36 val.
Dabar darbotvarkės 2-2a klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ papildymo“ projektas Nr. XIP-2204. Pranešėja – Seimo Pirmininkės pavaduotoja V. Baltraitienė. Pateikimas, svarstymas, priėmimas.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Laba diena. Aš labai trumpai pristatysiu, kokie čia yra Seimo statuto pakeitimai. Esmė yra ta, kad…
PIRMININKAS. Dabar tik nutarimas, gerbiamoji Virginija. Tik nutarimas.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Taip, tai iš paties nutarimo aš neturiu ką pristatyti. Arba aš turiu pasakyti, ką reiškia šie Seimo statuto straipsnių pakeitimai. Jeigu galima, jeigu pritartumėte, kitas klausimas būtų jau pati esmė, kad įtrauktume į darbotvarkę. Taupytume laiką.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo, svarstymo ir galime priimti? (Balsai salėje) Registruojamės ir balsuojame. Gerbiamieji kolegos, kas pritariate Seimo nutarimui dėl pavasario sesijos darbų programos papildymo?
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 54 Seimo nariai. Už – 53, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas priimtas.
15.38 val.
Gerbiamieji kolegos, dabar pereiname prie paties projekto, kurį įtraukėme į darbų programą. Prašau, gerbiamoji Virginija, pristatyti.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Taip, yra siūloma skubos tvarka turbūt priimti keturių straipsnių pakeitimus Seimo statuto, nelaukiant, kol darbo grupė pateiks pasiūlymus dėl kitų straipsnių pakeitimo. Reikėtų padaryti tai todėl, kad liepos 1 d. baigiasi pati sutartis. Iki šiol Seime svarstomų teisės aktų projektai buvo skelbiami spaudoje, pagal Statuto straipsnius buvo numatyta, kad valstybės lėšomis turi būti spaudoje paskelbiami svarstomi teisės aktai. Paskutinis konkursas, kuris įvyko ir kurio sutartis dabar baigėsi, buvo skelbiamas „Lietuvos ryte“, prieš tai buvo „Respublikoje“ skelbiama.
Mes dabar siūlome, kad neskelbtume spaudoje, o Seimo svetainėje, interneto svetainėje. Per metus kainuodavo per 90 tūkst. ši paslauga. Jeigu skelbiame Seimo interneto svetainėje, papildomų pinigų nereikia. Pagal tai… Aš čia gal paprastai pasakysiu, tas žmogus, kuris domisi tais projektais, teikia ar bendruomenė, ar kokia visuomeninė organizacija, jie ir savo pasiūlymus atsiunčia internetu, elektroniniu paštu, vadinasi, jie naudojasi interneto svetaine, interneto paslaugomis. Paskaičius vien tik spaudoje, gali sužinoti, koks klausimas yra svarstomas ir šiek tiek labai trumpai pati esmė pateikiama, bet nei pasiūlymai yra spausdinami, pateikiami, nei kas tie teikėjai, tik pati esmė, nei kokie straipsniai yra keičiami. Aš manau, vis tiek tie, kurie domisi, naudojasi interneto paslaugomis, susipažįsta ir po to pateikia savo pasiūlymus irgi per elektroninę, per interneto svetainę, per elektroninį paštą siunčia į Seimą ir teikia siūlymus atskirai komitetams. Manome, kad tas skelbimas spaudoje yra visiškai betikslis šiuo metu, atsižvelgdami ir į pinigus, ir į tai, kaip žmonės, kurie domisi, teikia savo siūlymus, pastabas, tai ne tik piliečiai, bet ir visuomeninės organizacijos, bendruomenės. Mes siūlome pakeisti ir nuo liepos 1 d., kad nereikėtų skelbti atskiro konkurso, naudotis tik Seimo interneto svetaine. Tai yra keturių straipsnių pakeitimas. Nėra jis formalus, iš esmės pakeičia, bet manau, jeigu mes dabar priimame sprendimus, kad netgi „Valstybės žiniose“ nebeskelbiame kai kurių priimtų teisės aktų, norime viską sudėti interneto svetainėje, per internetą, tai, manau, šitie turėtų būti skelbiami tik Seimo interneto svetainėje.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Savaime suprantama, gerbiamoji Pirmininkės pavaduotoja, sveikintini dalykai, kad taupome lėšas, bet iš tiesų, ar Seimas pagal savo turimas galimybių ribas neturės didinti etatų, ar bus galima apsieiti su tuo, ką turime, nes iš tiesų nesinorėtų tikėti, kad darbo krūvis daug padidėtų, nesinorėtų, kad atsirastų naujų išlaidų čia, Seime, kitu pavidalu?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Jie dabar yra visi skelbiami, jie yra skelbiami, tik papildomai dar yra ir spaudoje, nes tai numato Seimo statutas. O interneto svetainėje, aš noriu pasakyti, kad per mėnesį apsilanko būtent dėl tų pateiktų projektų beveik 300 tūkst. iš išorės, aš neskaičiuoju, kad Seimo nariai žiūri, teisės aktų ieško, projektų. O jeigu žiūrėtume į teisės aktus, kurie užregistruoti, tai kai kuriais mėnesiais per milijoną apsilanko iš išorės. Vadinasi, yra domėjimasis, sekami tie visi teisės aktai, tiek projektai, tiek jau priimtieji. Tie, kurie spaudoje paskaito, jie vis tiek nieko nedaro, net neskaito tas žmogus, net „Lietuvos ryto“ turbūt neužsisako tas, kuris nesidomi. Tas, kuris domisi, jis vis tiek interneto svetainėje… Tai nei papildomų pinigų, tik sutaupome, o papildomų etatų tikrai nereikės, nes viskas tai jau yra.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, aš, aišku, palaikysiu šią Statuto pataisą. Mano klausimą iš dalies paklausė E. Pupinis. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia E. Jurkevičius.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Labai sveikintinas pasiūlymas, tačiau ar nemanote, kad jį reikėtų išplėst apskritai valstybės tarnyboje? Būtent susirašinėjimą tarp institucijų tokiu būdu, ką jūs dabar siūlote, elektroniniu, o ne tuo rašomuoju popieriniu.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Turbūt dauguma yra elektroniniu, bet kai kurie yra galbūt ypač svarbūs dokumentai ir jie yra pateikiami raštu. Aš manau, kad ateity taip ir bus turbūt, tik tam reikia laiko.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai Virginijai. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji Seimo nariai, primenu, kad mums reikia 71 balso, kad kiekvienam straipsniui… Bet iš pradžių kas yra užsirašęs kalbėti po pateikimo? Nėra. Galbūt mes balsuojame. Ar galėtume bendru sutarimu, kadangi pateikimo metu nereikia 71 balso? Gerbiamieji kolegos, galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. (Balsai salėje) Balsuojame. Balsuojame elektroniniu būdu.
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 63, prieš nėra, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta.
Svarstymo stadijoje nėra užsirašiusių kalbėti diskusijoje. Ne, nėra užsirašiusių kalbėti. Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Dėkoju. Pritarta.
Priėmimas. Gerbiamieji kolegos, aš raginčiau visus, kurie geria kavą arba žiūri į ekraną, galbūt futbolą, grįžti į Seimo posėdžių salę. Mums reikės 71 balso, kad priimtume Statuto pataisas. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio galime balsuoti? Gerbiamieji kolegos, balsuojame. J. Juozapaitis užsirašė už. Galbūt, kadangi nėra prieš… Jūs vis tiek norėtumėte kalbėti? Ne. Balsuojame. Kas pritaria 1 straipsniui, balsuoja už. Balsavo 72 Seimo nariai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 1. 1 straipsniui pritarta.
2 straipsnis. Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl 2 straipsnio. Vėl reikia pakartoti balsavimo procedūrą. Balsavo 74 Seimo nariai: už – 73, prieš nėra, susilaikė 1. 2 straipsnis priimtas.
Dėl 3 straipsnio. Gerbiamieji kolegos, balsuojame, kas pritaria 3 straipsniui. Balsavo 78 Seimo nariai: už – 78, prieš ir susilaikiusių nėra.
Ir paskutinysis 4 straipsnis. Balsuojame dėl 4 straipsnio, kas pasisako už. Balsavo 74 Seimo nariai: už – 74, prieš ir susilaikiusių nėra.
Dėl viso Seimo statuto pakeitimo yra norinčių kalbėti? Balsuojame. Kas balsuoja už Seimo statuto 126, 147, 172 ir 200 straipsnių pakeitimo projektą, balsuoja už. Priėmimas.
Šio Seimo statuto priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys: už – 81, prieš ir susilaikiusių nėra. Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 126, 147, 172 ir 200 straipsnių pakeitimo“ projektas priimtas.
15.51 val.
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Dokumentų ir archyvų įstatymo 1, 2, 4, 5, 6, 7, 8, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 18 straipsnių, antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo priedo papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – V. Stundys. Priėmimas.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Komitetas patobulino įstatymo projektą ir įvykdė Seimo pavedimą sujungti atskirus įstatymų projektus ir atskirų straipsnių keitimo projektus į vieną dokumentą, įvertino Teisės departamento pastabas ir Lietuvių kalbos komisijos pastabas bei jų suderintas sąvokas ir teikia Seimui šį įstatymo projektą priimti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis komiteto pirmininke, gal jūs galėtumėt iš karto paminėti protokolui jūsų apsisprendimą dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymų ir dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pasiūlymų.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas pritarė Teisės departamento pastabai dėl 5 straipsnio 1, 2 dalies ir pateikė patikslintą formuluotę, taip pat pritarė 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto pastabai, 5 punkto pastabai, nepritarė departamento pastabai dėl 10, 14 straipsnio, kadangi šie straipsniai yra nekeičiami šiame teisės akte, pritaria 5 straipsnio 3 dalies 4 punkto pastabai, 3 punkto pastabai, pritaria 6 straipsnio 1 dalies pastabai, 7 straipsnio 1 dalies pastabai pritarė iš dalies, pastabai dėl 8 straipsnio nepritarė dėl to, kad Kultūros ministerija turėtų teisę įstatymų nustatyta tvarka steigti įstaigas, pritarė 8 straipsnio 10 dalies pastabai ir nepritarė 2 straipsnio 1.3 punkto pastabai, nes kaip tik ta pastaba yra apie dokumentų sujungimą, tą mes ir darome, ir pritarė Europos teisės departamento visoms pastaboms. Ir pritarė visoms Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pastaboms, t. y. sąvokos „dokumentų saugojimo paslauga“ apibrėžčiai, 2 straipsnio 2 dalies „dokumentų tvarkymo paslaugos“ sąvokos apibrėžčiai ir „elektroninio dokumento“ sąvokos apibrėžčiai, ir atitinkamai pataisė, įvertindami sąvokų patikslinimus, atitinkamus įstatymo projekto straipsnius. Šiaip keitimo esmė – vietoj „veikla“ yra komisijos siūloma sąvoka „paslauga“. Ir nepritarė Seimo narių J. Oleko ir I. Šiaulienės siūlymui palikti Archyvų departamentą, kadangi komiteto koncepcija dėl archyvų visiškai kitokia.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pirmininkui. Dabar aš siūlyčiau dar jums pasilikti. Mes dabar pastraipsniui, priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galėtume pritarti? Taip, bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio nėra Seimo narių pasiūlymų. Ar galėtume pritarti su Teisės departamento ir Lietuvių kalbos komisijos pasiūlymais, kurie buvo priimti? Galim pritarti. Dėkoju.
Dėl 3 straipsnio yra Seimo narių J. Oleko ir I. Šiaulienės pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Ar yra autoriai? Matau, yra I. Šiaulienė. Prašau, pristatykite pataisą.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš esmės pataisos per visą įstatymą eina tapačios, nes mes siūlome vietoj projekte teikiamos Vyriausiojo archyvaro tarnybos palikti Archyvų departamentą, nes pati sąvoka „vyriausiasis archyvaras“, arba siūloma tarnyba, yra archaiška, sietina tik su archyvo veikla ir neatspindi šiandieninių dokumentų valdymo tendencijų, apimančių ir elektroninius dokumentus bei viešąjį administravimą.
Ir tiesiog yra nesuprantami tikslai, kodėl reikia likviduoti dabar veikiančią Vyriausybės įstaigą Lietuvos archyvų departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir steigti naują Vyriausybės įstaigą, visgi Vyriausybės įstaigą, su iš esmės tapačiomis funkcijomis. Jeigu yra tik vadovo pakeitimo klausimas, tai yra ir kitų įstatymais numatytų būdų, kaip pakeisti vadovą, o tokia pertvarka, mūsų supratimu, tik destabilizuos įstaigos veiklą, kils grėsmė projektų, finansuojamų Europos Sąjungos lėšomis, o tai yra beveik 17 mln. Lt, tolesniam įgyvendinimui, bus prarasti patyrę specialistai ir pareikalaus papildomų biudžeto lėšų išeitinėms kompensacijoms išmokėti, likvidavimo ir steigimo dokumentams rengti. Ir toks unikalus reformos būdas taikomas tik vienintelei Vyriausybės įstaigai – Lietuvos archyvų departamentui. Vadovaujantis tokia logika, turėtų atsirasti vyriausiasis veterinaras, kalbant apie Veterinarijos tarnybą, ir t. t.
PIRMININKAS. Prašau, gerbiamasis pirmininke, trumpai argumentuokit.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Kolegų pateikti siūlymai yra grindžiami vienu principu. Komitetas nepritarė kolegų siūlomai koncepcijai grąžinti Archyvų departamentą kaip Vyriausybės instituciją, kadangi apsispręsta dėl kito modelio ir komitetas jau yra analogiškas pataisas atmetęs. Komitetas elgiasi nuosekliai, koncepcija yra išgryninta, sandara visos archyvų sistemos yra labai aiški, archyvai saugomi kaip atskiros institucijos ir vyriausiasis archyvaras su tarnyba prie Kultūros ministerijos atliks įstatyme numatytas funkcijas. Būtent dėl tų aplinkybių ir sisteminio požiūrio komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, reikia 29 Seimo narių, remiančių šią pataisą. Registruojamės ir balsuojam. Kas remia pataisą, balsuoja už.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš sveikinu.
PIRMININKAS. Nėra 29 Seimo narių ir pagal Statutą mes negalim šio pasiūlymo svarstyti. Dėl 5 straipsnio yra taip pat analogiškas ir mes jo nesvarstysim.
Dėl vedimo tvarkos, prašau, V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Pirmininke, čia jau nebe pataisų svarstymas ir ne svarstymas – čia priėmimas. Aš prieštarauju 3 straipsnio priėmimui, todėl noriu išsakyti motyvus už, prieš. Dėl pataisos mes nesurinkom 29. Dabar dėl 3 straipsnio. Aš nesutinku, kad jis būtų priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Jūsų prieštaravimas teisėtas. Gerbiamieji kolegos, dėl 3 straipsnio tikrai motyvai už ir prieš. V. P. Andriukaitis užsirašė už 3 straipsnį? Prieš. Ar sutinka I. Šiaulienė, kad V. P. Andriukaitis prieš?.. Sutinka. Prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Pirmininke, kadangi pataisa nesurinko, aš buvau užsiregistravęs pataisai…
PIRMININKAS. Teisingai.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Tiesiog techniškai. Tai tada dėl 3 straipsnio. Gerbiamieji kolegos, aš išties manau, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas parengė įstatymo projekto koncepciją nederinęs jo su Vyriausybe. Vyriausybės projektas turėjo būti irgi rengiamas, ir aš manau, kad čia yra tam tikros iniciatyvos, kurios turi tam tikrą tendenciją keisti daugiau personalijas ir asmenis arba vienaip ar kitaip turėti tam tikrų archyvų reguliavimo ambicijų ir ambicijų, kylančių iš tam tikrų gyvenimo patirčių kai kurių Seimo narių, dirbančių su archyvine situacija, dėl to gimė tokia keista koncepcija. Pats pavadinimas „vyriausiasis archyvaras“, dovanokite, caro administracijoje buvo „glavnyj archivaryj“… Man teko rašyti mokslinį darbą, nagrinėti sveikatos apsaugos raidą Vilniaus gubernijoje, ir aš žinau tą valdymo struktūrą ir tuos pavadinimus.
Kodėl grąžinamas į mūsų teisinę sistemą, archaiškas, ir dar kaip nors, koks motyvas pavadinti taip, tokiu skoliniu? Tai mane pribloškė. Todėl balsuoju prieš šitą 3 straipsnį ir prieš tokios pareigybės atsiradimą ir netgi prieš tos pareigybės definiciją.
PIRMININKAS. Č. V. Stankevičius – už straipsnį.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš siūlau pritarti šiam straipsniui, nes Lituanistikos paveldo ir įprasminimo komisija specialiai svarstė su archyvų ekspertais, kurie išnagrinėjo Europos valstybių archyvų tvarkymo patirtį. Pripažinta, kad tai yra ne apskritai dokumentų apyvartos kokia nors tarnyba, bet kad tai yra nacionalinio paveldo dalykas.
Antras dalykas, kas buvo nagrinėta, tai buvo baigta suformuluoti Vyriausybės įstaigų koncepcija. Šiuo atveju su Vyriausybe kartu buvo sutarta, kad ta koncepcija dėl Vyriausybės įstaigų, kaip ir yra, šio įstatymo pagrindu buvo sumodeliuota galutinai. Taigi paversta tikra Vyriausybės įstaiga su Vyriausybės kontrole, politikos formavimu ir panašiai. Ir pripažinta, kaip sakiau, kad tai yra nacionalinio paveldo dalykas. Aš manau, reikia priimti šitą įstatymą ir toliau analogiškai reikės kitų Vyriausybės įstaigų įstatymus sumodeliuoti taip, kaip dabar šitas pirmasis koncepciją atspindintis projektas yra parengtas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritaria įstatymo projekto 3 straipsniui?
Balsavo 76 Seimo nariai: už 3 straipsnį – 46, prieš – 10, susilaikė – 20. Straipsniui pritarta.
Dėl 4 straipsnio, gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu? Dėkoju. 5 straipsnis. Dėl 5 straipsnio yra Seimo narių J. Oleko ir I. Šiaulienės pataisa, analogiška ką tik mūsų priimtam apsisprendimui dėl Archyvų departamento, siūlymui dėl Archyvų departamento pavadinimo grąžinimo įstatymo projekto, ir jam Seimas nepritarė, tiksliau, nebuvo surinktas remiančių skaičius, todėl mes negrįšime prie šio pasiūlymo.
Ar galime sutarti dėl viso 5 straipsnio, gerbiamieji kolegos? Dėkoju.
Taip pat yra dar vienas Seimo narių J. Oleko ir I. Šiaulienės pasiūlymas dėl šio straipsnio, bet turbūt jis irgi susijęs su aptartu dalyku. Dėl viso straipsnio mes sutarėme.
6 straipsnis. Dėl 6 straipsnio taip pat yra pasiūlymas, prie kurio mes negalime grįžti, nes jis yra analogiškas jau aptartajam. Ar teisingai, gerbiamasis pirmininke?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Ar 6 straipsnį galime priimti bendru sutarimu?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Galima.
PIRMININKAS. Dėkoju. 7 straipsnis. Dėl 7 straipsnio taip pat yra pasiūlymas, analogiškas mūsų jau priimtam apsisprendimui. Ar galime 7 straipsnį priimti bendru sutarimu, kolegos? Dėkoju. Priimta.
8 straipsnis. Dėl 8 straipsnio taip pat yra Seimo narių J. Oleko, I. Šiaulienės pasiūlymas.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Visiškai toks pat.
PIRMININKAS. Taip pat analogiški. Ar galime priimti? Priimta.
9 straipsnis. Ar, gerbiamasis pirmininke, jis susijęs su mūsų aptarta tema?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, pataisų nėra.
PIRMININKAS. Taip, susijęs. Pasiūlymo nesvarstome. Ar galime bendru sutarimu pritarti 9 straipsniui? Dėkoju. Pritarta.
10 straipsnis. Dėl 10 straipsnio pasiūlymas taip pat, gerbiamasis pirmininke, analogiškas pasiūlymas Seimo narių J. Oleko ir I. Šiaulienės?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Nenagrinėsime. Ar galime 10 straipsnį priimti bendru sutarimu? Galime. Dėkoju.
11 straipsnis. Nėra pasiūlymų. Galime bendru sutarimu? Dėkoju. 12 straipsnis. Nėra pasiūlymų. Pritarta. 13 straipsnis. Pritarta.
14 straipsnis. Seimo narių J. Oleko ir I. Šiaulienės pasiūlymas, tačiau analogiškas.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, visiškai tokie patys.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, galime bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta.
15 straipsnis. Pritarta. 16 straipsnis. Pritarta. 17 straipsnis. Pritarta.
Ir 18 straipsnis. Taip pat yra analogiškas Seimo narių J. Oleko ir I. Šiaulienės pasiūlymas, nenagrinėjame. Taigi ar galėtume bendru sutarimu jam pritarti? Dėkoju. Pritarta.
Dėl viso įstatymo projekto – už ir prieš. A. Kazulėnas – už.
A. KAZULĖNAS (TS-LKDF). Ačiū. Atsižvelgiant į Vyriausybės programą, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, Lietuvos archyvų bendruomenės, atskirų Seimo narių siūlymus, manau, tikslinga pakeisti Lietuvos archyvų departamento prie Vyriausybės statusą į Vyriausybės įstaigą prie Kultūros ministerijos ir centralizuoti archyvų sistemos valdymą su savarankiškais viešaisiais juridiniais valstybės archyvais. Taip bus išsaugotas archyvų darbo tęstinumas. Sistema, manau, puikiai funkcionuos toliau. Pasisakau už.
PIRMININKAS. V. P. Andriukaitis – prieš.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš esmės mes keistai čia steigiame tas Vyriausybės įstaigas. Vyriausybės įstaiga prie Kultūros ministerijos! Šiaip, aišku, jeigu yra Vyriausybė ir jos įstaiga, tai yra prie Vyriausybės. Žinoma, tą ginčą mes pratęsime, nes aš esu įsipareigojęs apskųsti visą šitą pertvarką Konstituciniam Teismui. Kaip opozicijos narys, turėsiu tą būtinai padaryti, ir po to mes pamatysime tas diskusijas Konstituciniame Teisme. Tų bylų jau ganėtinai daug yra, ir mes panagrinėsime. Po to pažiūrėsime, gal aš neteisus, gal šiuo atveju iniciatoriai neteisūs. Bet Konstitucija nustato labai aiškiai, kad Vyriausybė steigia įstaigas.
Taigi dabar norėdami daryti būtent tokius pakeitimus ir naikindami kanceliariją, ir naikindami kitus dalykus, mes padarome tai, kad sukuriame tokią keistą sistemą. Dar daugiau, panaikiname archyvų sistemą kaip visumą ir įvedame personalinę pareigybę kaip kontrolierius, tai dabar bus archyvaras. Na, terminas „archyvaras“ yra tikrai įdomus. Jis, aišku, iš paveldo. Yra tokių terminų kaip „veldamas“, yra „tretininkas“. Lietuvių kalbos žodyne yra daug archaiškų terminų, mes juos galėtume visus perkelti į mūsų teisės aktus ir netgi seniūnus pavadinti kaip nors kitaip, pavyzdžiui, pagal XVI a. Seimo statuto interpretacijas. Tai keistokai visa tai atrodo. Juo labiau kai toks chaosas dabar yra, kai trūksta pinigų, užsiimame keistomis reorganizacijomis. Kiek tai kainuos biudžetui, aš nežinau, bet Seimas turėtų paskaičiuoti, kiek kainuos tos reorganizacijos, o jos be pinigų neapsieis. Balsuoju prieš.
PIRMININKAS. Už – D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, atsakydama ponui V. Andriukaičiui norėčiau pasakyti, kad kaip tik yra išsaugoma vieninga archyvų sistema. Šiuo atveju tai, kas yra daroma, yra daroma dėl to, kad pakeistume ydingą ir gerokai papuvusią archyvų valdymo sistemą, kai departamentas buvo tapęs dar vienu archyvų sistemos subjektu, tiktai kur kas geriau finansuojamu. Šiuo atveju atsiranda išgrynintos funkcijos. Atsiras normalus vadovavimas ir aš manau, kad šis pakeitimas jau ir taip per ilgai užsigulėjo. Seniai turėjo būti padaryti šie pakeitimai ir kas jau kas, bet man atrodo, kad aštuonerius metus valdę socialdemokratai tą sistemą tikrai gerai matė ir matė tos sistemos ydas. Tad kviečiu balsuoti už šį variantą ir manau, kad tuo mes padėsime archyvams ir pagaliau atsižvelgsime į archyvų žmonių nuomonę. Todėl, kad iki šiol niekas jų nei klausė, nei atsižvelgė.
Dabar kalbant apie terminą „archyvaras“, aš manau, kad jau geriau carinis terminas negu sovietinė supuvusi sistema. Jeigu estams jisai nelabai kliūna, aš manau, kad neturėtų kliūti ir mums, tokiems pažangiems. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš – I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, gal mes tikrai tokius būdvardžius kaip „supuvusius“ truputėlį atsargiau vartotume, nes, šiaip ar taip, ši sistema išsaugojo svarbiausius valstybės dokumentus ir leido dirbti gana kvalifikuotai, taigi negalime skųstis dėl pačių archyvų sutvarkymo sistemos. Jeigu jau taip norime tobulinti ir padaryti puikiai, deja, naujasis įstatymo projektas aiškiai nepasako, koks yra santykis tarp vyriausiojo archyvaro pareigybės ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos. Taip ir lieka neaišku.
Nenoriu kartoti, ką pabrėžė kolega Vytenis, kad Vyriausybės įstaiga prie Kultūros ministerijos. Tai jeigu ji Vyriausybės įstaiga, tai turi būti prie Vyriausybės, galų gale dėl pačių archyvų. Per pastaruosius dešimtmečius teisės aktuose yra įtvirtintas visas dokumentų gyvavimo ciklo nuo jų sukūrimo iki perdavimo nuolat saugoti arba atrinkimo naikinti modelis, o pati dokumentų valdymo samprata pagal Viešojo administravimo įstatymą traktuojama kaip viešojo administravimo funkcija. Deja, to naujame įstatyme nėra. Nenorėdama kartoti, ką esu pasakiusi, manau, kad ši reforma yra netikslinga, niekam nereikalinga, ji sujaukia sistemos darbą ir darną. Jokio efektyvaus archyvų sistemos veiklos rezultato jinai neduos, tiktai prie to kiauro biudžeto dar padidins išlaidas. Negaliu pritarti.
PIRMININKAS. Už – L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū. Kolegos, iš tikrųjų pats svarbiausias Vyriausybės įstatymas, kuriame buvo apspręstas teisinis Vyriausybės įstaigos ir Vyriausybės įstaigos prie ministerijos statusas, jau yra priimtas, sutarta ir šiandien pateikti priimti kai kurie dokumentai yra iš esmės suderinti. Šis įstatymas dėl šios tarnybos išties yra labai išsamus. Vyriausiasis Lietuvos archyvaras yra valstybės pareigūnas, tai akcentuota. Prie archyvaro dirbs taryba, kuri spręs daugelį galbūt tarpusavyje suderinamų ar nesuderinamų klausimų. Pavaldumo prasme taip pat nustatyta, tarnybos vieta apibrėžta, kad tai yra biudžetinė įstaiga, atskaitinga archyvarui. Archyvaras atskaitingas ministrui. Nemanau, kad galima būtų kaip nors kitaip dar traktuoti kai kuriuos svarbiausius šio įstatymo akcentus. Žinoma, šiame įstatyme galima buvo apsieiti ir be to, kad nebūtų taip smulkiai reglamentuotas licencijų išdavimas. Tačiau yra pažangu, kad kaip tik įstatymu tai apibrėžta. Šiaip mes pavedam Vyriausybei arba vyriausiam kokiam nors pareigūnui tvirtinti ir išduoti licencijas pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Čia reglamentuoja įstatymas. Finansavimas numatytas, dokumentų tvarkymo saugojimo paslaugos numatytos. Aš manau, kad tai labai išsamus, kiek tai yra susijęs su vyriausybine įstaiga, įstatymas ir jis gali būti bazinis visiems kitiems įstatymams.
PIRMININKAS. K. Masiulis – už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Įstatymas detalus, jis ilgai lauktas, reikalingas, jis nėra griežtai reformistinis, jis tvarko dalykus, kurie seniai turėjo būti tvarkomi. Man tik lieka nusistebėti socialdemokratų konservatyvumu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kviečiu pirmiausia žiūrinčius futbolą Seimo narius ateiti į posėdžių salę, turime apsispręsti dėl viso įstatymo projekto. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Dokumentų ir archyvų įstatymo daugelio straipsnių, antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo priedo papildymo įstatymo projekto priėmimo. Registruojamės ir balsuojame, kas pritariate įstatymo projektui.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 56, prieš – 15, susilaikė 15. Įstatymas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, galime paskelbti balsavimo rezultatus. Prieš tai norėtų V. P. Andriukaitis repliką po balsavimo. Prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, ploti čia nereikia, ta problema nebus palikta, teks prie jos sugrįžti. O kolegai K. Masiuliui aš linkėčiau tik vieno – turbūt M. Romerio universitete visi vadovai ir profesoriai gauna atlyginimą tik pagal darbo rezultatus.
16.19 val.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, grįžtame prie mūsų darbotvarkės klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos narių skyrimo“. Yra pateikti Balsų skaičiavimo komisijos duomenys.
Balsų skaičiavimo protokolas dėl Renatos Babkauskaitės skyrimo Vertybinių popierių komisijos nare.
Iš viso išduota biuletenių 96. Rasta biuletenių 96: galiojančių – 91, negaliojančių – 5. Už – 72, prieš – 19.
Dėl Vaido Cibo skyrimo Vertybinių popierių komisijos nariu. Išduota biuletenių 96: rasta – 96, galiojančių – 91, negaliojančių – 5. Už – 74, prieš – 17.
Šio nutarimo priėmimas
Nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos narių skyrimo“ priimtas. (Plojimai)
Norėčiau pasveikinti abu ką tik Seimo paskirtus Vertybinių popierių komisijos narius su kadencijos pradžia ir palinkėti Seimo vardu sėkmės ir gero, prasmingo darbo. (Plojimai)
Kolegos, minutės pertraukėlė. Pertraukėlė 1 minutės. Kas norėtų dar pasveikinti kolegas?
V. CIBAS. Ačiū už suteiktą pasitikėjimą ir už suteiktą galimybę išnaudoti savo sugebėjimus ir kompetenciją, dirbant Vertybinių popierių komisijoje. Ačiū. (Plojimai)
16.23 val.
Gerbiamieji kolegos, kviečiu užimti savo darbo vietas. Darbotvarkės 2-4 klausimas – Reklamos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Pranešėjas – K. Kuzminskas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiu Ekonomikos komiteto, kaip pagrindinio komiteto, išvadas dėl Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo.
Birželio 2 d. komitetas svarstė, buvo gauta pasiūlymų iš Seimo Teisės departamento. Teisės departamentas dėl 2 straipsnio 11 dalies. Teikiamo projekto 2 straipsnio 11 dalyje vienas iš reklamos paslaugų teikėjų yra įvardinamas „kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis.“ Departamentas abejoja, ar tokia formuluotė nesukels nuostatos taikymo problemų, apibrėžiant fizinių asmenų, besinaudojančių judėjimo valstybėse narėse teisėmis, ratą.
Komitetas Teisės departamento siūlymui nepritarė, nes projekte pateikta „reklamos paslaugų teikėjų“ sąvoka yra suderinta su Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymu. Be to, fiziniai asmenys, kurie gali naudotis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, yra apibrėžti 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvoje 2003/109 dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje. Sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Diskusijoje dalyvauti užsirašiusių nėra. Dabar dėl pasiūlymų. Niekas nėra jų pateikę, nėra registravę. Vienas – už, vienas – prieš. Niekas nenori kalbėti. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Yra siūlymas balsuoti. Balsuojame. Kas pritaria įstatymo projektui po svarstymo?
Balsavo 67 Seimo nariai. Už – 57, prieš nėra, susilaikė – 10. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.
Gerbiamieji kolegos, Seimo Pirmininkė siūlo ypatingos skubos tvarka priimti šį įstatymo projektą. Ar galime pritarti siūlymui? Dėkoju. Pritarta.
Gerbiamieji kolegos, įstatymas vieno straipsnio, todėl galime iš karto apsispręsti dėl priėmimo. Ar yra norinčių kalbėti už ir prieš? Nėra. Balsuojame. Kas pritaria įstatymo projektui priėmimo stadijoje?
Balsavo 67 Seimo nariai. Trūksta, kad priimtume įstatymo projektą, kelių Seimo narių. Mes prie šio įstatymo projekto grįšime vėliau, prie balsavimo procedūros.
16.27 val.
2-5 klausimas – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2, 8 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – E. Pupinis. Svarstymo stadija.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kaimo reikalų komitetas svarstė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo kai kurių straipsnių įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė. Taip pat svarstymo stadijoje buvo įvertintos Teisės departamento išvados, tačiau, kadangi šiandien buvo gauta naujų pasiūlymų, siūlau baigti svarstymo stadiją, nes nėra parašytas priėmimo protokolas. Manyčiau, svarstymu ir baigsime.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Ar yra užsirašiusių diskutuoti? Taip. Bet, matau, V. Žiemelis dėl vedimo tvarkos. Prašau.
V. ŽIEMELIS (KPF). Mes esame pateikę, tiksliau, mūsų kolega M. Varaška yra pateikęs pasiūlymą ir mums reikia laiko, kad mūsų pasiūlymas būtų svarstomas. Frakcijos vardu prašome pertraukos.
PIRMININKAS. Noriu paklausti frakcijos seniūno, galbūt per priėmimą ta pataisa gali būti?
V. ŽIEMELIS (KPF). Jeigu taip sutariame, jeigu suspėjame. Kada priėmimas, sakykite?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų šiandien per pietus mes svarstėme M. Varaškos pasiūlymą ir jis atsiėmė, kadangi sutarėme dėl kito dalyko – sudaryti darbo grupę ir parengti visą paketą iki sausio 1 d. Po to rugsėjo mėnesį registruoti pasiūlymus ir pateikti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Jūs atsiimate siūlymą dėl?.. Gerbiamasis seniūne, jūs atsiimate siūlymą dėl pertraukos?
V. ŽIEMELIS (KPF). Aš atsiimu siūlymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu kolegą B. Paužą kalbėti diskusijoje.
B. PAUŽA (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš labai trumpai kalbėsiu. Šio įstatymo esmė yra Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, dėl Paslaugų direktyvos nuostatų perkėlimo į šitą įstatymą. Ir kas čia dabar naujo atsiranda? Atsiranda nauja tai, kad visose Europos Sąjungos valstybėse šios srities specialistai galės dalyvauti, rengiant tuos matavimus. Ir dar, kad pagal šitą priimtą įstatymą bus išduodami pažymėjimai, remiantis tomis nuostatomis, kurios įrašytos šiame įstatyme. Kitaip sakant, panaikinama dalis biurokratinių barjerų. Ir dar, kad vietoj apskričių bylų priėmimo, kadastrinių matavimų ir bylų priėmimo ir matavimo kontrolės funkcijas vykdytų, kaip minėjo, ne apskritys, o vykdytų Nacionalinė žemės tarnyba. Taigi aš siūlyčiau pritarti šiam įstatymo projektui. Mes šiandien Kaimo reikalų komitete sutarėme, apie tą čia šiandien buvo kalbėta, dėl M. Varaškos pasiūlymo, kad mes iki to sudarysime komisiją ir iki rudens šitą klausimą taip pat bandysime išspręsti. Ačiū. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Dabar kviečiu komiteto pirmininką E. Pupinį. Svarstysime pateiktas pataisas, pasiūlymus. Yra B. Paužos pasiūlymas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas pritaria gerbiamojo B. Paužos pasiūlymui. Adaptavome jį mūsų apsisprendimu ir formuluotė lieka tokia: „Matininko veiklos kontrolę vykdo Vyriausybės įgaliota institucija.“
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pauža, galbūt pats trumpai pristatykite savo pasiūlymą?
B. PAUŽA (LSDPF). Neturiu ką komentuoti, nes komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Gerai. Ar galime, gerbiamieji Seimo nariai, pritarti bendru sutarimu B. Paužos pasiūlymui, kuriam pritarė komitetas? Nėra prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta. Taip pat yra Seimo nario, komiteto pirmininko E. Pupinio pasiūlymas, kurį jūs galite pristatyti.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, siūlome, kad vis dėlto būtų prieinama visa kartografinė medžiaga. Ne visi duomenys, bet tik pats žemėlapis, kad žmonės jį galėtų matyti. Tą siūlome daryti nemokamai, nes direktyvos taip pat tą rekomenduoja. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti šitam pasiūlymui? Bendru sutarimu pritarta. Dėkoju komiteto pirmininkui.
Dabar apsispręsime dėl viso įstatymo projekto po svarstymo. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti projektui? Yra prašymas balsuoti. Balsuojame. Kas pritaria po svarstymo?
Balsavo 72 Seimo nariai. Už – 71, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.
Gerbiamieji kolegos, Seimo Pirmininkė siūlo ypatingos skubos tvarką. (Balsai salėje) Matau, dėl…
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, dar nespėtas parašyti protokolas po kai kurių svarstymų, tai, manyčiau, priėmimą reikėtų atidėti. Iš tiesų yra tam tikros Teisės departamento išvados, dėl kurių yra sutarta, bet iš esmės jos nėra įformintos.
PIRMININKAS. Atsižvelgiame į komiteto pasiūlymą ir šiandien apsiribojame svarstymo stadija. Taip pat E. Jurkevičius. Prašom.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Atsiprašau, neveikė kortelė – už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų balsas protokolui lieka įskaitytas kaip už.
16.35 val.
Dabar galėtume grįžti prie 2-4 klausimo, nes trūko 71 Seimo nario salėje. Gerbiamieji kolegos, balsuojame, kas už Reklamos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Priėmimas. Primenu, kad balsuojame dėl 2-4 klausimo. Priėmimas. Trūksta salėje sėdinčių Seimo narių.
Gerbiamieji kolegos, jeigu pakviestumėte kolegas, geriančius kavą… Registruojamės ir balsuojame dar kartą, nes yra salėje nespėjusių paspausti mygtuką. Balsuojame, kas pritaria Reklamos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui. Priėmimas. Balsuojame, kolegos.
16.37 val.
Laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1758(2) (priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, dirbame toliau pagal darbotvarkę. 2-6a – Laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1758(2) Pranešėjas – J. Urbanavičius. Priėmimo stadija.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-1758(2). Buvo pateiktos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados, iš kurių daugeliui pritarėme, ir buvo pateikti Seimo narių pasiūlymai. Kai kuriems esame pritarę.
PIRMININKAS. Palaukite, gerbiamasis pranešėjau, dabar įstatymo projektą nagrinėsime pastraipsniui.
1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritarta. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Seimo narys J. Ramonas. Ar yra J. Ramonas? Nėra. Gal trumpai komiteto nuomonę dėl pateikto pasiūlymo? Pristatykite išvadą kartu. 3 straipsnis – J. Ramono pasiūlymas.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nepritarė. Pateiktas pasiūlymas iš esmės neišspręstų įstatymo pakeitimu… Siekiant spręsti problemas, reikėtų keisti daugybę teisės aktų, valstybė prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, gausinami gamtos ištekliai, net nurodžius, jog laukinė gyvūnija nuosavybės teise nepriklauso valstybei, pastarosios vis tiek galėtų būti atsakomybė už netinkamą rūpestį gyvūnais. Nepritariame.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar yra 29 Seimo nariai, kurie remia J. Ramono pasiūlymą? (Balsai salėje) Nepaisydami to, ar yra, ar nėra J. Ramonas, mes turime apsispręsti dėl pasiūlymų.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Mes prieš, komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Nėra remiančių. Nėra 29 Seimo narių, kurie remtų šį pasiūlymą. Ar galime 3 straipsniui pritarti? Pritarta.
4 straipsnis. Pritarta. 5 straipsnis. Pritarta. 6 straipsnis. Pritarta. 7 straipsnis. Pritarta. 8 straipsnis. Pritarta. 9 straipsnis. Pritarta. 10 straipsnis. Pritarta. 11 straipsnis. Pritarta. 12 straipsnis. Pritarta. 13 straipsnis. Pritarta. 14 straipsnis. Pritarta. 15 straipsnis. Pritarta. 16 straipsnis. Pritarta. 17 straipsnis. Pritarta. 18 straipsnis. Pritarta. 19 straipsnis. Pritarta. 20 straipsnis. Pritarta. 21 straipsnis. Pritarta.
22 straipsnis. Yra Seimo narių E. Tamašausko ir A. Endzino pasiūlymas, kuriam komitetas…
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Pritarta iš dalies.
PIRMININKAS. Ar pasiūlymo autorius tenkina komiteto išvada? Kolegos, mums vis tiek reikia remiančių 29 Seimo narių. Ar mes galėtume bendru sutarimu pritarti tam pasiūlymui, ar niekas nereikalaus? Galime. Dėkoju. Yra bendras sutarimas dėl pasiūlymo ir komiteto išvados palaikymo.
Yra dėl šio straipsnio Seimo narės D. Bekintienės pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Noriu paklausti, ar Seimo nariai pritaria?
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes su komitetu radome kompromisinį sprendimą ir mane tai tenkina. Nereikia balsuoti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ar gerbiamieji Seimo nariai pritaria komiteto išvadai? (Balsai salėje) Pritaria. Dėkoju. Taip pat yra D. Bekintienės pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Ar galime pritarti, kolegos, komiteto išvadai? Pritarta. Kitas dėl to paties straipsnio pasiūlymas, kuriam komitetas taip pat pritarė. Aš turiu omeny 9 dalį. Ar galime pritarti? Dėkoju. Visi straipsniai. Dabar tik paskutinis 2 straipsnis dėl pasiūlymų Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Pritarta, gerbiamieji kolegos.
Gerbiamieji kolegos, dėl viso įstatymo projekto. Ar yra norinčių kalbėti už ir prieš? Nėra. Registruojamės ir balsuojame. Kas pritaria Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui?
Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Priėmimo procedūrą atidedame.
16.43 val.
2-6b klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 7 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovę D. Bekintienę perskaityti komiteto išvadą.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, komitetas buvo pagrindinis. Komiteto sprendimas yra pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pateikė argumentus, kad vis dėlto reikia pritarti iniciatorės D. Bekintienės siūlymams, kuriems ir buvo pritarta. Norėčiau paskelbti balsavimo rezultatus. Komitetas už šias išvadas balsavo bendru sutarimu. Dėkoju.
PIRMININKAS. Kviečiu J. Urbanavičių pateikti Aplinkos apsaugos komiteto išvadą.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Vietos savivaldos įstatymo 7 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-1940(2) ir pritarė bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pateikti R. Kupčinską.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas siūlo pritarti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui. Komiteto nariai bendru sutarimu pritarė šiam projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Seimo Pirmininkė siūlo priimti įstatymo projektą ypatingos skubos tvarka. Ar galėtume pritarti? Pritarta. Dėkoju.
Priėmimas. Du straipsniai. 1 straipsniui pritarta, 2 straipsniui pritarta. Dėl viso įstatymo projekto užsirašiusių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritaria Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymui, balsuoja už. Gerbiamieji kolegos, nėra reikiamo skaičiaus. Grįšime prie balsavimo ir priėmimo procedūros vėliau.
16.47 val.
2-6c klausimas – Civilinio kodekso 6.267 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovas K. Ramelis. Svarstymo stadija.
K. RAMELIS (MSG). Gerbiamieji Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė projektą Nr. XIP-1941 ir bendru sutarimu nutarė nepritarti, kadangi priėmus tokias pataisas iškiltų ir 6.267 straipsnio konstitucingumo klausimas. Keisti iš esmės nėra prasmės, nes teismai, spręsdami žalos atlyginimo klausimus, vadovaujasi taip pat įstatymo suteikta galia ir vertina visus įrodymus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, yra pasiūlymas atmesti įstatymo projektą. Vienas – už, vienas – prieš dėl komiteto išvados. Tada balsuojame dėl komiteto sprendimo atmesti.
Balsavo 57 Seimo nariai: už – 51, prieš nėra, susilaikė 6. Taigi įstatymo projektas atmestas.
16.49 val.
Gerbiamieji kolegos, paskutinis klausimas prieš pertraukėlę – Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – J. Urbanavičius. Aplinkos apsaugos komitetas. Svarstymo stadija. Prašom pateikti komiteto išvadą.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-1942(2) ir pritarė bendru sutarimu. Taip pat buvo Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados, kurioms pritarėm, Europos Teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, joms komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar yra norinčių kalbėti diskusijoje? Nėra. Kalbėti dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Dėkoju. Pritarta po svarstymo. Seimo Pirmininkė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar galime pritarti? Dėkoju. Pritarta.
Priėmimo stadija. Įstatymo projektas iš vieno straipsnio. Ar yra norinčių kalbėti dėl motyvų? Nėra. Gerbiamieji kolegos, pabandom balsuoti dėl įstatymo projekto priėmimo.
Balsavo 59 Seimo nariai. Deja, negalim priimti įstatymo projekto.
Gerbiamieji kolegos, iki 17 val. skelbiu pertrauką. O po pertraukėlės pirmininkaus Seimo Pirmininkės pavaduotojas Č. V. Stankevičius.
Pertrauka
17.03 val.
PIRMININKAS (Č. V. STANKEVIČIUS, TS‑LKDF). Tęsiame mūsų popietinį posėdį po pertraukos.
Dabar svarstysime 2-7a klausimą, įstatymo projektą Nr. XIP-1076(2) – Statybos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 231 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 281 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymo projektą. Svarstymo stadija. Pranešėjas – Aplinkos apsaugos komiteto, pagrindinio komiteto, pirmininkas J. Šimėnas.
Įstatymo projektui buvo daug pataisų. Dabar svarstysime pataisas. Pirmininke, prieš tai mes turime išklausyti komitetų išvadas. Taigi pirmiausia jūsų komiteto išvada, po to trumpai užleisit tribūną kitiems komitetams, papildomiems, ir tada grįšite svarstyti pataisų į tribūną. Prašau, pirmininke.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aplinkos apsaugos komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Šių metų birželio 2 d. buvo pritarta bendru sutarimu Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2, 12, 14, 15, 23, 28, 35 straipsnių ir tryliktojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto registruoti šį projektą svarstyti plenariniame posėdyje. Taip pat komitetas birželio 9 d. kreipėsi į Seimo valdybą, prašydamas kreiptis į Vyriausybę skubos tvarka pateikti išvadas dėl šio įstatymo projekto. Šių metų birželio 16 d. Seimo valdyba kreipėsi į Vyriausybę, prašydama skubos tvarka pateikti išvadas. Nepaisant to, kad Vyriausybė dar išvadų nėra pateikusi, svarstyti projektą siūlyčiau šiandien. Ir jeigu bus Vyriausybės išvados, mes jas papildomai apsvarstysim ir tęsim svarstymą ir priėmimą vėliau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pateiks V. Matuzas. Prašau.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, dar praėjusių metų lapkričio 12 d. svarstė šį įstatymo projektą, tuometinį variantą ir priėmė sprendimą siūlyti pagrindiniam komitetui priimti sprendimą – grąžinti įstatymo projektą Nr. XIP-1076 iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos statybininkų asociacijos, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Verslo teisės katedros, Teisingumo ministerijos pateiktas pastabas dėl įmokos už savavališkos statybos padarinių šalinimą teisinių pagrindų. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras pateiks šio komiteto išvadą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas, skirtingai negu Biudžeto ir finansų komitetas, pats ėmėsi tobulinti įstatymo projektą, nors ir būdamas papildomu komitetu, darė daugybę klausymų, dirbo keletą mėnesių ir pateikė pagrindiniam komitetui 104 lapų išvadą, ir pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į pastabas, pateiktas išvadoje bei pareikštas klausymų ir pasitarimų metu, taip pat du konkrečius pasiūlymus. Ir, kaip matyti iš pagrindinio komiteto išvados, į šiuos pasiūlymus buvo atsižvelgta. Tokia išvada buvo priimta balandžio 9 d. bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Visų komitetų išvadas išklausėme. Diskusijose kalbėti yra užsirašę du Seimo nariai. Prašau, J. Šimėnas yra pirmasis. Prašau į tribūną.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Priminsiu, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2009 m. rugpjūčio 5 d. dekretu Nr. 1K-70 dėl darbo grupės sudarymo buvo sudaryta darbo grupė pasiūlymams dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo tobulinimo. Statybos įstatymo pakeitimo projekto rengimą paskatino dabartinė savavališkos statybos padarinių šalinimo tik nugriaunant problema, kuri neatitinka šios dienos realijų taikant ekonomiškumo, proporcingumo ir racionalaus ūkininkavimo principus. Darbo grupė, sudaryta iš Teisingumo ministerijos, Aplinkos ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovų, praėjusių metų rudenį Seimui pateikė parengtą Statybos įstatymo 2, 12, 14, 15, 23, 28, 35 straipsnių ir tryliktojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-1076 kartu su jį lydinčiais Civilinio kodekso atitinkamo straipsnio pakeitimo įstatymo, Baudžiamojo kodekso įstatymo projektais.
Įstatymo projekto pagrindinis tikslas – pakeisti dabar galiojantį savavališkos statybos padarinių šalinimo reglamentavimą, nustatyti savavališkai statomų pastatytų statinių, statomų ir pastatytų statinių įteisinimo galimybę ir numatyti aiškias šios galimybės įgyvendinimo ribas bei sąlygas. Įstatymo projektu taip pat siekiama nustatyti juridinių asmenų atsakomybę už pažeidimus statybos procese. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Prezidentės iniciatyva parengtas įstatymo projektas buvo ilgai, nuosekliai ir detaliai nagrinėjamas Teisės ir teisėtvarkos komitete, taip pat Aplinkos apsaugos komitete.
Svarstymų ir klausymų metu, dalyvaujant minėtos darbo grupės nariams, taip pat daugelio suinteresuotų valstybės institucijų – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Generalinės prokuratūros, kitų įstaigų ir organizacijų – atstovams bei specialistams, išryškėjo būtinybė statybų srityje egzistuojančias problemas spręsti kompleksiškai, t. y. nuosekliai peržiūrėti ir įvertinti esamo teisinio reguliavimo trūkumus, susijusius su savavališkų statybų padarinių šalinimu, taip pat tobulinti viso statybos proceso reglamentavimą siekiant jį padaryti skaidresnį, operatyvesnį ir naudojantį mažesnius administracinius resursus.
Ypač didelį darbą atliko Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kuris pasiūlė kai kuriuos sprendimus supaprastinant statybos proceso biurokratizmą, atsisakant projektavimo sąlygų, susiaurinant statybos leidimo būtinumo sritį, taip pat atsisakyti daug administracinių resursų be reikalo naudojančio kolegialaus subjekto – Nuolatinės statybos komisijos. Įstatymo projekte taip pat siūloma aiškiai reglamentuoti statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atliekamas funkcijas ir teises, atsižvelgiant į apskričių reformos nulemtus pokyčius.
Taigi svarstomo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo projekto pagrindiniai tikslai: sumažinti viešojo administravimo subjektų administracinę naštą išduodant statybą leidžiančius dokumentus; antra, nustatyti savavališkos statybos įteisinimo tvarką; trečia, reglamentuoti statybų pagal neteisėtai išduotus statybos leidimus dokumentų padarinių šalinimo tvarką; ketvirta, nustatyti juridinių asmenų administracinę atsakomybę už pažeidimus statybos srityje, nes to iki šio nebuvo; praplėsti įstatymo taikymo sritį išplečiant privalomą taikymą Lietuvos Respublikos teritoriniams vandenims; įteisinti dvejų metų laikotarpį esančiai padėčiai inventorizuoti ir pasekmėms pašalinti.
Be to, patobulintame įstatymo projekte siūloma naujai reglamentuoti šias sąvokas: „statinio“, „naujos statybos“, „rekonstravimo“, „remonto“, „laikino statinio“, jas išdėstant suprantamai, nustatant aiškias takoskyras tarp statybos rūšių. Pavyzdžiui, laikinas statinys – ne tas, kuris yra nesudėtingas ar kaip nors lengvai surenkamas ar išrenkamas, bet tas, kurį leista pastatyti ir naudoti ribotą terminą. Laikiniu statiniu gali būti ir labai sudėtingas, ir didžiulis statinys. Pavyzdžiui, laikina koncertų arena, parodos paviljonas ir panašiai.
Įvedama nauja sąvoka, būtina numatytiems projekto tikslams pasiekti – „statybą leidžiantis dokumentas.“ Negalima pradėti statybos net tik tuo atveju, bet kai…
PIRMININKAS. Prašom baigti netrukus.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Kadangi negaliu baigti, nežinau, kaip čia man dabar padaryti. Neskaitysiu to viso, kas čia dar yra įstatymu reglamentuojama. Mes svarstydami turbūt tai pamatysime. Noriu tik pasakyti, kad dėl įstatymo įgyvendinimo atsirado būtinybė keisti ir kai kuriuos kitus galiojančius įstatymus. Atsižvelgdamas į tai, Aplinkos apsaugos komitetas parengė ir kartu įstatymu projektu teikia 7 lydinčius įstatymų pakeitimų projektus: Lietuvos Respublikos vietos savivaldos, Aplinkos apsaugos rėmimo, Administracinių teisės pažeidimų kodekso, Civilinio kodekso, Nekilnojamojo turto kadastro, Sodininkų bendrijų įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo.
Po svarstymo arba svarstymo metu reikėtų šiuos įstatymus pateikti ir juos priimti kartu su šiuo visu kompleksiniu Statybos įstatymu.
PIRMININKAS. Labai ačiū. V. P. Andriukaitis kviečiamas kalbėti.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, sudarant Seimo darbotvarkę, štai tokie klausimai turėtų būti svarstomi pirmoje dienos pusėje, nes jie svarbūs, sudėtingi, kompleksiški ir pareikalaus iš mūsų per priėmimą labai daug pastangų. Dabar mes turime tokią, kaip pasakius, popietinę Seimo nuotaiką ir auditoriją, ir diskutuojančių dalyvių skaičių, taip pat turime ir keblią situaciją.
Biudžeto ir finansų komiteto išvada yra atmesti projektą, tuo tarpu Teisės ir teisėtvarkos komitetas padarė milžinišką darbą, Aplinkos apsaugos komitetas taip pat padarė milžinišką darbą ir inicijavo labai didelį kompleksinį įstatymų pataisų paketą, kurio eigos dabar net yra skirtingos stadijos. Mes turime suvienodinti visas stadijas, nes turėsime priiminėti kompleksiškai, tuo labiau kad iki priėmimo gali būti dar įvairių pataisų.
Taip pat yra problema su Vyriausybės išvada. Žinoma, ko gero, kad ir kaip reikalautume, Vyriausybė privalo pateikti išvadą, nežinau, kokiu tempu, kaip, ar čia mums reikėtų formaliai lyg ir daryti pertrauką, bet aš nesiūlyčiau. Aš siūlyčiau šiandien pradėti svarstymą pagrindinio įstatymo pastraipsniui su pastabomis ir pasiūlymais ir balsuoti, taip pat pateikimus ir papildymus kitų įstatymų.
Iš esmės, mano nuomone, tai yra be galo geras pavyzdys, kai nebuvo padaryta skubant. Prezidentės vetavimas inicijavo naują procesą. Iš esmės mes turime dabar tikrai kur kas kokybiškesnį teisinio reguliavimo prasme teisės aktą ir sąvokų aparatą, netgi naują sąvokų aparatą. Neabejotinai labai teisingai, kad nustatomas pereinamasis dvejų metų laikotarpis, nes inventorizacija Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų, įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, taip pat ir savivaldybių teisės aktų bus labai didelis ir ilgas darbas. Čia bus gana didžiulė intervencija į egzistuojančią sistemą ir reglamentavimą.
Kolegos, sutikime, kad klausimas visuomenei yra nepaprastai opus ir reikalauja neatidėliotinų sprendimų. Tai dabar kaip, ar mes galime galvoti, kad iki liepos 1 d. pabaigsime šitą darbą? Mano nuomone, nerealu. Bandyti tikrai reikia, bet… Žinoma, aš raginčiau. Jeigu Biudžeto ir finansų komiteto pozicija po to būtų kitokia ir nebūtų skirtingų nuomonių, aš manau, galima. Žodžiu, startuoti šiandien pastraipsniui tikrai reikia. Suvienodinti viso komplekso pateikimus ir svarstymus kitų teisės aktų tikrai reikia.
Noriu pasidžiaugti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastangomis reglamentuoti laikinų statinių reguliavimą taip, kad būtų atskirta administracinė, baudžiamoji atsakomybė, išskirtos veikos, išskirti visi kiti dalykai. Mes išties, ko gero, turėsime aiškesnę situaciją. Šiaip aš iš principo pritariu pagrindiniam patobulintam variantui po svarstymo ir siūlau tą daryti. Taip pat pritariu būtinam pateikimui kitų teisės aktų. Bet kaip mums seksis iki liepos 1 d., aš turiu abejonių, nes teisės aktai labai sudėtingi.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam kolegai V. P. Andriukaičiui. Dabar kviečiu pagrindinio komiteto pirmininką pagal pataisas svarstyti. Pirmoji, matyt, bus M. Basčio pataisa dėl 8 straipsnio, keičiamo įstatymo 46, taip? Kita eilės tvarka? Gerbiamojo M. Basčio siūlomai pataisai komitetas nepritarė. Žodis…
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mano pataisa yra nesudėtinga. Visų pirma aš noriu atkreipti dėmesį, kad fizinių asmenų padarytos klaidų, tyčinių, netyčinių, čia jau yra kitas dalykas, atotrūkis baudų yra labai didelis nuo to, kas yra siūloma juridiniams asmenims. Visų pirma yra priartinama prie fiziniams asmenims taikomų baudų. Kaip iš pradžių minėjau, tos klaidos ne visada būna tyčinės, jos būna ir netyčinės. Kai baudos juridiniams asmenims bus taikomos labai didelės, be abejo, išaugins didelę kainą rengiant projektavimo darbus ir panašiai. Kitaip tariant, bus pabranginti kaštai užsakovams. Taigi šiuo atveju mums apsispręsti, jums šiuo atveju palaikyti arba nepalaikyti mano siūlymus. Dėkoju.
PIRMININKAS. Prašom pristatyti komiteto poziciją.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Komitetas įdėmiai nagrinėjo ir iki Seimo nario M. Basčio pasiūlymo, ir kai buvo teikiami pirminiai pasiūlymai, ir panašiai. Manome, kad fizinių ir juridinių asmenų baudos turėtų šiek tiek skirtis. Kadangi juridinių asmenų objektai yra kur kas sudėtingesni, didesni ir savo apimtimi, ir materialine apimtimi, todėl taikomas principas maždaug vienas su dviem. Mes siūlome laikytis šito principo. Siūlome nepritarti.
PIRMININKAS. Teikiu balsuoti dėl Seimo nario M. Basčio 8 straipsnio pataisos. Šiai pataisai komitetas nepritarė. Prašom balsuoti.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Už M. Basčio.
PIRMININKAS. Balsavo 62 Seimo nariai: už pataisą – 18, prieš – 6, susilaikė 38. Pataisai nepritarta.
Kita pataisa taip pat yra Seimo nario M. Basčio.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gal galiu iš karto pakomentuoti, nes jos visos yra identiškos, tiktai už skirtingus pažeidimus?
PIRMININKAS. Teikėjas… Trečioji pataisa taip pat dėl 48, taip?
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Seimo narys M. Bastys sutinka, kad jos yra identiškos?
M. BASTYS (LSDPF). Galima nesvarstyti, nes aš matau, kad nuostata yra aiški.
PIRMININKAS. Dėkoju.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju.
PIRMININKAS. 50 straipsnis. Jūs taip pat teikėte pataisą, taigi teikėjui žodis. Ar kolega M. Bastys ir dėl 50 straipsnio jau nereikalauja Seimo sprendimo? Dėkoju. Tai dėl šių pataisų yra nuspręsta. Kita pataisa yra A. Stancikienės dėl 2 straipsnio pagal tą sąrašą, kurį aš čia turiu. Komitetas taip pat šiai pataisai nepritarė. 2 straipsnio 93 dalis, taip? Prašom pristatyti savo…
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Dėl 2 straipsnio 93 dalies aš sutinku su komiteto nuomone, nors čia parašyta nepritarti, bet komitetas iš tikro redagavo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ar dar yra pataisų, dėl kurių reikėtų balsuoti? Nematau pataisų, dėl kurių…
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Pone Stankevičiau, dar jūsų turėtų būti dėl laikinųjų…
PIRMININKAS. Mano pataisa, pasirodo…
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Dar neapsvarstyta.
PIRMININKAS. …nesvarstoma, tai dėl jos aš negaliu kelti klausimų.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymus komitetas įvertino, ir jeigu pirmininkas nekelia klausimo, kad į ją netinkamai atsižvelgta, tada manysime, kad joms yra pritarta, ir į naująjį projekto variantą jos yra inkorporuotos.
Jeigu niekas neprieštarauja, mano dokumentuose daugiau pataisų, dėl kurių Seimui reikėtų balsuoti, nėra.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Jeigu galima, aš tiktai norėjau dėl Seimo nario V. P. Andriukaičio iškeltos problemos dėl Biudžeto ir finansų komiteto sprendimo. Iš tikrųjų Biudžeto ir finansų komitetas svarstė pirminį projektą. Labai norėtume paprašyti, nes turime dar keletą dienų, kol Vyriausybė pateiks išvadą, galbūt galėtų apsvarstyti šį galutinį projektą ir galbūt jų nuomonė tada pagerėtų.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji Seimo nariai, galima kalbėti apie motyvus už ir prieš. Už motyvai – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Kolegos, aš išties noriu šiuo atveju pasakyti, kad įstatymas kokybiškai pagerėjo. Kaip matote, kompromisų kur kas daugiau, naujų pasiūlymų taip pat, atsižvelgta į specialistų, universitetų ir kitų ekspertų nuomones. Ir aš manau, kad tai yra geras pavyzdys, kai du komitetai bendradarbiauja. Galbūt mums net apskritai tokia praktika būtų naudinga, kai kartu komitetai padaro produktą, Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Aplinkos apsaugos komitetas. Žinoma, Biudžeto ir finansų komitetas, nežinau, gal jis dirbo su pradine versija, gal taip ir atsitiko. Aš siūlyčiau po svarstymo pritarti ir judėti į priekį, nes išties ta reglamentacija labai reikalinga.
PIRMININKAS. Seimo narys V. Mazuronis kalbės prieš.
V. MAZURONIS (TTF). Dėl ko?
PIRMININKAS. Dėl pritarimo, tikriau sakant, jūs dėl nepritarimo po svarstymo užsirašęs.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Iš tikrųjų, kolegos, šiame įstatyme yra ir gerų sprendimų, ypač kai yra galimybė įteisinti statinius, kuriuos galima statyti, bet nėra sutvarkyti dokumentai, ir kai kurie kiti dalykai yra tikrai geri ir priimti teisingi sprendimai. Labai įdomu bus išgirsti Vyriausybės nuomonę. Sakykime, ten visas paketas pradedant nuo projektavimo sąlygų sąvado atsisakymo, aš neturiu čia laiko iki galo pagrįsti tą mintį, arba iš viso Derinimo komisijos panaikinimas, o derinama tik tada, kai parengtas projektas jau techninio projekto lygmeniu, kas iš esmės, kai jau baigtas projektavimas, sudarys tokias sąlygas ir sukels tokį sąmyšį projektavimo proceso metu, iš tikrųjų tai bus labai sudėtingas dalykas. Kad būtų suprantama, aš pasakysiu tik nedidelį pavyzdį. Kažkada buvo atsisakyta, kad projektus derintų priešgaisrinė apsauga. Motyvas – kad derinant projektus imdavo kyšius ir panašiai. Atrodytų, buvo labai geras žingsnis. Realiame gyvenime išėjo tai, kad suprojektuotame… priešgaisrinė jau ateidavo į gatavą pastatą, į pastatytą pastatą ir tie perdirbimai, ir tarsi biurokratijos sumažinimas išvirto į labai labai blogas tendencijas, į labai labai sudėtingus dalykus. Aš manau, kad tam tikra prasme į revoliucingus pakeitimus reikėtų žiūrėti labai atsargiai. Iš tikrųjų reikėtų paprastinti, bet nereikėtų kelti tokio didžiulio sąmyšio, kuris, mano manymu, dėl laiko stokos aš negaliu išdėstyti, iš tikrųjų bus. Ir vien dėl tų dalykų, aš jau nekalbu apie baudas projektuotojams, kur keliasdešimt tūkstančių siekia už tai… sunkiai apibrėžiamus dalykus, atvirai šnekant. Todėl aš susilaikysiu, tikrai kviesčiau dar diskutuoti dėl šio įstatymo ir neskubėti sujaukti visos labai svarbios srities.
PIRMININKAS. Užsirašiusi už kalbėti M. Petrauskienė. Atsiprašau. Viskas, po vieną motyvus pasakė už ir prieš. Aš jau per daug įsismaginau.
Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu balsuoti dėl pritarimo šiam įstatymo projektui po svarstymo išklausius po vieną nuomonę už ir prieš.
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 52, niekas nebalsavo prieš, susilaikė 13. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
V. Bacevičius nori pasakyti repliką. Jungiu šoninį mikrofoną. Prašau.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Aš susilaikiau, nes turiu tam tikrų abejonių ir pastabų dėl laikino statinio reglamentavimo dalykų ir dėl nesudėtingo statinio. Gaila, kad jūsų paties įregistruota Seimo nario pastaba ar pasiūlymas čia nebuvo svarstomas. Galbūt būčiau balsavęs tokiu atveju kitaip, jeigu Seimas būtų pritaręs.
17.30 val.
PIRMININKAS. Dėkojam. Dabar svarstysime kitą susijusį įstatymo projektą – Civilinio kodekso 4.103 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-1077. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras pristato komiteto išvadą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas balandžio 14 d. baigė svarstyti taip pat ir Civilinio kodekso pakeitimo 4 knygos 103 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šis projektas buvo svarstomas visą laiką kartu su pagrindinio įstatymo, šiuo atveju Statybos įstatymo, svarstymo eiga ir sutarimais. Taigi šitie du įstatymai, nors Civilinis kodeksas, be abejo, svarbesnis, yra tarpusavyje suderinti. Ir tai, kas perkelta į Statybos įstatymą, nekartojama Civiliniame kodekse, Civiliniame kodekse lieka bendros normos. Taigi bendru sutarimu už yra pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aplinkos apsaugos komiteto išvadą pateiks pirmininkas J. Šimėnas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aplinkos apsaugos komitetas bendru sutarimu, už – 7, prieš nėra, niekas nesusilaikė, pritarė šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje dalyvauti niekas neužsirašė. Motyvus galima pasakyti prieš ar už po svarstymo dėl šio įstatymo. Niekas nėra užsirašęs. Prašau balsuoti dėl pritarimo šiam įstatymo projektui po svarstymo.
Balsavo 57 Seimo nariai. Už – 51, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymo projektui Nr. XIP-1076 pritarta po svarstymo.
17.32 val.
Kitas įstatymo projektas iš šio paketo – Baudžiamojo kodekso papildymo 2771 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-1078(2). Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas pateikia šio komiteto išvadą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas balandžio 12 d. baigė svarstyti Baudžiamojo kodekso papildymo 2771 straipsniu įstatymo projektą. Projektas šiek tiek skiriasi nuo to projekto, kurį teikė prezidentūros darbo grupė. Bendru sutarimu už yra pritarta patobulintam įstatymo projektui, net antrajam projektui. Projektas patobulintas, numatant naujame mano šitame paminėtame straipsnyje specialią normą ir atsakomybę, esant labai sunkioms pasekmėms, esant savavališkoms statyboms, pažeidus bet kuriuos statybą reglamentuojančius aktus, – tik tais atvejais baudžiamąją atsakomybę. Kitais atvejais, mūsų nuomone, pakanka kitų Baudžiamojo kodekso straipsnių, tai yra minimalūs siūlymai, intervencija į Baudžiamąjį kodeksą. Komitetas tokiam sprendimui, kaip minėjau, pritarė bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Kviečiamas J. Šimėnas Aplinkos apsaugos komiteto išvadą pateikti.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aplinkos apsaugos komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą ir bendru sutarimu jam pritarė. Už – 7.
PIRMININKAS. Dėkojame. Niekas nėra užsirašęs dalyvauti diskusijoje. Ar yra norinčių pasakyti motyvus dėl pritarimo ar nepritarimo? Nėra. Prašom balsuoti dėl pritarimo šiam įstatymo projektui po svarstymo.
Balsavo 56 Seimo nariai. Už – 51, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
17.36 val.
Operatyvinės veiklos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-339(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Operatyvinės veiklos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-339(2). Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą pristatys A. Melianas.
A. MELIANAS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, taip pat lydinčius įstatymus Nr. XIP-341 ir Nr. XIP-342. Socialinio draudimo pensijų, Socialinio draudimo įstatymus. Yra gauta labai daug pasiūlymų iš įvairių institucijų, pradedant nuo Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Vidaus reikalų ministerijos, įvairių specialiųjų tarnybų. Taip pat buvo Seimo nario S. Šedbaro pasiūlymas. Didelei daliai šių pasiūlymų yra pritarta. Taip pat ir Seimo nario pasiūlymui. Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui bendru sutarimu, norėčiau atkreipti dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkojame. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pateiks Seimo narys R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė pateiktą Operatyvinės veiklos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, nutarė iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui patobulinti projektą pagal Seimo nario S. Šedbaro pasiūlymus. Mes irgi svarstėme kolegos S. Šedbaro pasiūlymus, jiems pritarėme. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. A. Anušauskas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas pateiks šio komiteto išvadą.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, komitetas nusprendė siūlyti pagrindiniam komitetui projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į operatyvinės veiklos subjektų ir kitų valstybės institucijų pateiktas pastabas ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pastabas. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pateiks pirmininkas S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas priėmė sprendimą birželio 9 d. bendru sutarimu už siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo nario S. Šedbaro pateiktą pasiūlymą. Ir, kaip jau girdėjome, pagrindinis komitetas ir vienas iš papildomų komitetų į tai atsižvelgė ir projektas buvo patobulintas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Niekas nėra užsirašęs dalyvauti diskusijoje. Tada aš kviečiu balsuoti dėl Operatyvinės veiklos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo… Atsiprašau, atšaukiu savo pasakymą. Reikia dar kviesti pagrindinio komiteto pirmininką, kad išspręstume, ar tenkina pataisų teikėjus tie sprendimai, kuriems komitetas iš dalies pritarė. Gal vis dėlto… Aš noriu paklausti S. Šedbaro, kadangi komitetas pritarė iš dalies jo pasiūlymui dėl 15 straipsnio 1 dalies sąvokų. Jūs nekeliate klausimo?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ne.
PIRMININKAS. Gerai. Sutinkate. Buvo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymas. Jam komitetas nepritarė. Pasiūlymas dėl 15 straipsnio 1 dalies paskutinio sakinio išdėstymo, įrašant žodį „sutarčių sąlygas“. Prašom pažiūrėti paskutiniame puslapyje. Išvados dėl šio pasiūlymo, nepritarta. Prašau pataisos teikėją, komiteto atstovą kalbėti dėl…
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų…
PIRMININKAS. Prašau kalbėti per mikrofoną, nes negirdėti.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pagrindinis komitetas nepritarė, bet mūsų toks siūlymas buvo, nes norėjome pabrėžti, kad vis dėlto turi būti būtent žodis „sutartys“. Ne kokias nors sąlygas, aptartas kitaip, bet sutarčių sąlygas.
PIRMININKAS. Pataisos esmė yra, kur kalbama apie sudarymo tvarką, – prieš žodį „sąlygas“ siūloma įterpti žodį „sutarčių“, „sutarčių sąlygas“, tai yra patikslinti sąvoką. Kodėl komitetas nepritarė, prašom komiteto atstovą pasakyti motyvus.
A. MELIANAS (LCSF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas tikrai nagrinėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymus ir daugeliui jų pritarė. Tačiau dėl tos formuluotės tokio pavidalo nebuvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Jeigu komiteto pirmininkas reikalauja balsavimo, galime balsuoti, bet apskritai, kaip matyti, kadangi „sutarčių“ žodis eina priekyje ir po to išvardijami kiti dalykai, tai galima suprasti, kad yra kalbama apie sutarčių sąlygas. Jeigu jūs sutinkate, bet… Sutinka komiteto pirmininkas. Tai daugiau kitų pataisų, dėl kurių būtų likę nesutarimų, nėra. Dėkoju pirmininkui.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuoti dėl pritarimo ar nepritarimo šiam įstatymo projektui po svarstymo.
Balsavo 59 Seimo nariai. Už – 53, niekas nebalsavo prieš, susilaikė 6. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
17.43 val.
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 6, 8, 14, 54, 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP‑341(3), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 5, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-342(3), Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1807(2) (svarstymas)
Kitas įstatymo projektas – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 6, 8, 14, 54, 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-341(3). Komitetų išvados. Pirmasis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, pagrindinis komitetas. A. Melianas. Prašom.
A. MELIANAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, čia yra lydintysis įstatymas –Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo, taip pat kalbama apie tą patį. Pasiūlymai buvo iš tokių pačių institucijų, taip pat buvo pono S. Šedbaro pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo pritarti patobulintam įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiame R. Kupčinską pateikti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas iš esmės pritarė projekte siūlomoms nuostatoms. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. A. Anušauskas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, mūsų išvados nesiskiria dėl kiekvieno iš šių lydinčiųjų projektų. Siūlome pagrindiniam komitetui įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgdami į operatyvinės veiklos objektų ir kitų valstybės institucijų pateiktas pastabas ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą. Anksčiau minėtam projektui pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pateiks S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kadangi tai susiję projektai, tai aš net siūlyčiau posėdžio pirmininkui, kad gal mes nebeitume į tribūną, nes visas tas paketas, visos išvados yra analogiškos. Lygiai taip pat ir dėl šito projekto, ir dėl tuoj pat pristatysimo kito. Išvada yra ta pati: siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą atsižvelgiant į Seimo nario S. Šedbaro pateiktą siūlymą. Tą pagrindinis komitetas ir yra padaręs. Niekur nesikeičia papildomų ir pagrindinio komitetų išvados.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar jūs sutiktumėte, kad šios išvados, kurios yra bendros dėl projektų 8c, 8d, 8e ir 8f, jeigu nė vienas iš komiteto pirmininkų, kurie pateikė išvadas, nesako, kad jos kuo nors skiriasi?.. Visiškai sutampančios išvados. Ar galime tada nekviesti į tribūną dėl kiekvieno įstatymo skaityti? Ačiū.
Dabar dėl pasiūlymų, kurie buvo pateikti ir pagrindiniame komitete svarstyti. Yra analogiški, jeigu aš neklystu. Yra pažymėtas pritarimas iš dalies. Tačiau, jeigu teikėjai, komitetų atstovai, konkrečiai S. Šedbaras, sutinka, kad jie tinkamai yra įvertinti, tai nereikės atskirai klausti dėl kiekvieno iš šito paketo įstatymų. Sutinkate? Dėkoju.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar galėtume balsuoti už visą paketą, dėl kurio dar nebalsuota, t. y. dėl 8b, 8c, 8d, 8e, 8f? (Balsai salėje) Negalima. (Balsai salėje) Nes niekas nėra užsirašęs kalbėti, aš nematau. Užsirašyti kalbėti dar galima, jeigu yra. Balsuoti už kiekvieną atskirai. Gerai. Siūlo už visus, bet kažkas protestuoja, tai kad būtų greičiau, aš kviečiu… Gerbiamasis S. Šedbaras. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Paketas baigiasi raidele „d“ įskaitytinai. Nuo „e“ yra šiek tiek kita. Iki „e“. Turbūt sutiks kolegos.
PIRMININKAS. Gerai. Iš tikrųjų pastaba labai vietoje ir laiku. Tada aš patikslinu, dėl ko reikia balsuoti. Dėl 8b… dėl projektų Nr. XIP-341, Nr. XIP-342 ir Nr. XIP-1807, t. y. Sveikatos draudimo įstatymo. Dabar nėra klaidos? Gerai. Prašom balsuoti dėl šių trijų įstatymų, ar pritariame po svarstymo. Paskutinis yra Sveikatos draudimo įstatymo projektas Nr. XIP-1807.
Balsavo 60 Seimo narių. Už – 58, 2 susilaikė, niekas nebalsavo prieš. Mano išvardytiems įstatymams po svarstymo pritarta.
Dabar iš šio paketo kitus įstatymus reikia svarstyti atskirai.
Tai yra 8e projekto numeris… Atsiprašau. Supratau, kas yra. Mano darbotvarkės redakcija yra sena ir ten pažymėta 2-8, kai yra iš tikrųjų 9 klausimas. Mano klaida, nes darbotvarkės ne tas variantas. Dabar pasitaisau, svarstysime 9a ir 9b.
Dėl vedimo tvarkos. Prašau. Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Jūs parašėte dabar atskirai 9a ir 9b, bet jie irgi yra atskiri įstatymai: vienas reglamentuoja priimtų naujai darbuotojų atleidimą nuo „Sodros“ mokesčio pensiniam draudimui, o kitas reglamentuoja autorinius dalykus. Tai yra du skirtingi dalykai.
PIRMININKAS. Dėkoju.
A. SYSAS (LSDPF). Ir kviečiu balsuoti atskirai.
PIRMININKAS. Ir svarstysime, ir balsuosime atskirai. Dėkoju.
17.50 val.
Dabar svarstysime 9a – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-1996(2). Pranešėjas – R. J. Dagys, Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė įstatymo projektą. Atsižvelgė į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, išskyrus vieną pasiūlymą, ir bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, niekas neužsirašė kalbėti. Pasiūlytų pataisų nebuvo. Motyvus galima sakyti dėl pritarimo ar nepritarimo, tačiau taip pat niekas neužsirašė. Atsiprašau, yra. V. P. Andriukaitis užsirašė kalbėti prieš. Atsisako. Prašom balsuoti dėl pritarimo šiam įstatymo projektui po svarstymo.
Balsavo 57 Seimo nariai: už – 51, susilaikė 6, niekas nebalsavo prieš. Įstatymo projektui Nr. XIP-1996 pritarta.
17.52 val.
2-9b klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2002(2). Pranešėjas – R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė įstatymo projektą. Kai kurioms pataisoms yra pritarta, kai kurių Seimo narių pataisoms nepritarta. Apsispręsim turbūt, kai svarstysime konkrečias pataisas. Komitetas, siūlydamas svarstyti ir priimti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, siūlo sujungti su projektais Nr. XIP-342, Nr. XIP-1996. Pritarė įstatymo projektui: už – 8, prieš – 2, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkojame. S. Šedbaras. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas gegužės 26 d. svarstė šį įstatymo projektą. Iš esmės pritarė, tačiau pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti šį įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas ir pasiūlymus, taip pat ir į komiteto pasiūlymą, kuris reiškia, kad būtų bandoma išvengti darbdavių piktnaudžiavimo, kad būtų nustatytas tam tikras darbo užmokesčio dydis, nuo kurio būtų skaičiuojamos ir mokamos jau visos socialinio draudimo įmokos. Kaip matome iš pagrindinio komiteto išvados, iš dalies į šį mūsų pasiūlymą buvo atsižvelgta. Tokia Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada buvo priimta 5 balsuojant už, prieš – 1.
PIRMININKAS. Dėkojame. A. Sysas yra užsirašęs dalyvauti diskusijoje. Aš, iki ateis A. Sysas, atsiprašau. Noriu atsiprašyti Seimo narės V. M. Čigriejienės, kadangi mes visą paketą priėmėme skubėdami, ji buvo užsirašiusi kalbėti ir negavo žodžio. Jeigu pageidautų, gali prie šoninio mikrofono stenogramai pasakyti. Bet, jeigu sutinka… Labai ačiū. Diskusijoje kalba A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad vyksta futbolas, vasara už lango, bet negaliu tylėti, turiu kalbėti. Gerbiamieji kolegos, aš, aišku, labiausiai norėčiau išgirsti, ką rytoj mums pasakys mūsų mylimas socialinės apsaugos ir darbo ministras atėjęs pateikti labai nepopuliarias, bet, sakyčiau, labai reikalingas įstatymo pataisas dėl socialinio draudimo biudžeto subalansavimo trumpalaikės ir ilgalaikės perspektyvos. Mano klausimas, kodėl mes šiandien darome visiškai atvirkščią žingsnį? Šis įstatymo projektas, taip, jis padeda darbdaviui, jis padeda verslui, bet jis toliau kasa duobę „Sodrai“. Jeigu mes tikrai norime padėti verslui, tai menininkams mes suradome variantą, mes padarėme fondą ir iš to fondo tie menininkai bus draudžiami ir tikėsis, kad jie gaus pensiją. Tai kodėl mes darome eksperimentą su jaunais žmonėmis, kurie pirmą kartą ateina į darbo rinką, ir nutariame jų nedrausti, leisti nedrausti socialiniu draudimu? Jie ką, nebus ateityje pensininkai?
Aš manau, kad rytoj bus trys labai populiarūs šioje salėje, bet nepopuliarūs už šios salės sprendimai: ilginsime pensinį amžių, į pensijų fondus pervesime mažiau pinigų, mamytėms ir tėveliams, prižiūrintiems vaikus, trumpinsime tą malonumą žiūrėti vaikus per apmokamas atostogas. O šiandien mes tuos pačius jaunus žmones dar vieną kartą, sakykime taip liaudiškai, „išduriam“. Ir kodėl? Nes, gerbiamieji, noriu pasakyti, kad tikrai darbdavys, turėdamas tokią galimybę, dalį turinčių patirtį žmonių ir šiandien dirbančių… jie bus atleisti, nes bus galima priimti jauną žmogų ir už jį metus nemokėti. Jeigu mokės maksimumą, čia atskira kalba. Ar pirmą kartą priimtam į darbo rinką, neturinčiam kvalifikacijos, galima mokėti tris minimalius atlyginimus, čia atskira kalba, 2400. Paskaičiuokite 26 % nuo šios sumos ir tai jau 800 Lt. Tai galima sutaupyti? Aišku, kad apsimoka priimti nekvalifikuotą darbuotoją ir išmesti į gatvę kvalifikuotą darbuotoją. Na, ne pats geriausias variantas.
Antras dalykas. Noriu, kad jūs pastebėtumėte, kad šiame įstatyme kažkodėl tokia nuostata taikoma tik jauniems žmonėms, kurie ateis pagal darbo sutartį. Bet jeigu jis baigs Vytauto Didžiojo ar Vilniaus universitetą ir jį priims valstybės tarnautoju, tai tokio eksperimento su juo nedarys. Gerbiamieji, visi jauni žmonės turi lygias teises. Tai tada aš įžvelgiu čia dar ir diskriminaciją.
Ir trečias, manau, svarbiausias. Kas mažiau susiduria su pensijų įstatymais, socialinio draudimo įstatymais, žino, kiek problemų šiandien turi darbuotojai, kuriems iki pensinio stažo trūksta pusę metų, vieno mėnesio arba net 10 dienų. Jis neturi teisės gauti viso pensinio draudimo, nes draudiminio stažo reikia turėti 30 metų. Turėkime omeny, kad rytoj mes balsuosime už pensinio amžiaus ilginimą, greičiausiai. Bent jau dešinė ir aš iš kairės tikrai palaikysiu tą siūlymą. Vadinasi, mes pratęsime pensinį amžių iki 65 metų, vadinasi, ir stažą reikės pratęsti dar kokiems penkeriems metams. Būkim biedni, bet teisingi. Vadinasi, tų vienų metų, kai jis bus nedraustas, jam kada nors ateityje, po 34 metų, ir pritrūks. Tada jis keiks visus, kurie sėdi šiandien šioje salėje, kad priėmė tokį sprendimą. Gerbiamieji, aš labai kreipiuosi į jus, kad mes pagalvotume, ką mes darome. Jeigu reikia remti verslą, tai tik ne per socialinio draudimo įstatymus, nes iš šio įstatymo išmokas gauna visi: nuo dar negimusio vaiko iki mirus žmogui, kai dar dviejų mėnesių pensija jam yra išmokama. Jeigu mes šį fondą griauname, tai mes griauname daugelio žmonių likimus. Todėl aš kviečiu nepritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau nebuvo užsirašiusių kalbėti. Dabar kviečiu į tribūną pagrindinio komiteto pirmininką apsvarstyti pataisas. Seimo nario V. Gapšio pataisa, kuriai komitetas nepritarė. Ji pateikta dėl 5 straipsnio.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš…
PIRMININKAS. Atsiprašau, Seimo narys V. Gapšys turėtų savo pataisą pagrįsti, ją motyvuoti, bet jo nėra. Tada komiteto pirmininkas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, svarstydami V. Gapšio pataisas ir kitas, mes atsižvelgėme į kelis argumentus. Iš tikrųjų tai yra lengvata, kuri daroma jaunam žmogui integruojantis į rinką. Pirmaisiais metais už jį bus nemokamas pensinis draudimas, jeigu taip su juo susitars, bet visi kiti draudimai bus mokami. Tai galioja vienus metus. Šiuo metu mes iš dalies ištrauksime iš šešėlinio verslo, kuris dabar yra, dalį mūsų jaunimo, dirbančio ne pagal sutartis, nes tai lengvesnė mokesčių našta. Todėl tikrai manom, kad tai yra geras sprendimas. O gerbiamojo V. Gapšio pasiūlymas tiesiog integruojasi į tą sistemą, nes Vyriausybės parengtas projektas apima ir tai, bet tik gerokai plačiau. Todėl nepritariu.
PIRMININKAS. Ar norėtų kas kalbėti dėl šios pataisos? Nėra kalbančių. Todėl aš turiu teikti balsuoti pataisą, nors jos teikėjo ir nėra salėje.
Gerbiamasis pirmininke, ir dar yra viena pataisa. Dar bus pataisa viena. (Balsai salėje: „Prieš. Komitetas nepritaria.“)
Balsavus už pataisą 24, prieš – 2 ir susilaikius 29, pataisai nepritarta. Taigi lieka komiteto formuluotė. Ir dar Seimo narys V. Gapšys yra pateikęs pataisą dėl 7 straipsnio 1 dalies, bet jis negali pats argumentuoti. Tai prašau komiteto pirmininką.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Čia yra analogiška pataisa, susijusi su pirmu balsavimu. Nereikėtų balsuoti už ją.
PIRMININKAS. Nereikia balsuoti? Sutinkam. Seimas sutinka su komiteto nuomone. Ačiū, daugiau pataisų nebuvo. Galima sakyti motyvus dėl pritarimo ar nepritarimo po svarstymo. Motyvai prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. V. P. Andriukaitis, aš kalbėjau.
PIRMININKAS. V. P. Andriukaitis. Prašom kalbėti. Jūs kalbėjot iš tribūnos. Ačiū.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, štai mes vėl turime kartu pamąstyti. Rytoj ateina paketas dėl „Sodros“, dėl socialinės sistemos pertvarkos apskritai. Tam kontekste mes dabar tokiom smulkiom pataisom ir laikinom priemonėm bandome lyg ir kai ką pataisyti. Bet pažiūrėkite, jau nebe pirmą kartą mums atsitinka, kad, norėdami kažką pataisyti, mes sumažinam įplaukas į „Sodros“ biudžetą.
Priminsiu ankstesnes pataisas, kurias mes čia priiminėjom pereito mėnesio pabaigoje, šio mėnesio pradžioje. Dabar gi matome, jog vėl yra kai kurių problemų, kurios… Taip, Rimantai, taip, yra tos pataisos, jos priimtos. Kai kurios problemos, kurios susijusios su draudžiamuoju amžiumi, su pensijų skaičiavimu ir kitais dalykais. Tai gal geriau išties pamėginti visą kompleksą svarstyti bendram kontekste, kurį rytoj reikės nagrinėti, kuriam teks pritarti ar nepritarti po pateikimo.
Aš noriu, kolegos, atkreipti dėmesį. Čia nėra nei konservatorių, nei valdančiosios koalicijos, nei socialdemokratų problema. Į mus veidu alsuoja visos Lietuvos problema. Skaičiai, perspektyvos, prognozės nėra džiuginančios. Ir tam kontekste net ir laikinų priemonių ieškojimas negali būti atliekamas nematant bendro konteksto.
Aš pritariu A. Syso išsakytai kritikai ir siūlau tikrai ne pritarti po svarstymo, o pažiūrėti bendrą paketą, kurį rytoj pradėsime nagrinėti, juo labiau kad vienaip ar kitaip ateis biudžeto formavimo problemos, atlyginimų karpymo ir visi kiti dalykai bus čia pat. O tuo tarpu mes neatsakom iš esmės, ar turim, ar privalom elgtis kitaip, nei garantuoja Konstitucinis Teismas. Todėl aš tikrai siūlau nebalsuoti dabar ir atidėti, ir po to bendrą paketą pamėginti nagrinėti visą kompleksiškai.
PIRMININKAS. R. J. Dagys kitokią nuomonę pasakyti gali.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau išsklaidyti abejones, čia paskleistas mūsų kolegų. Visų pirma kalbam apie tuos žmones, kurie ateina į darbą. Jie niekur kol kas nedirba, jokių „Sodros“ įmokų jie nemoka. Vienintelis pavojus galbūt atsiras tada, jeigu jie išstumtų iš darbo vietos kažką. Tokių yra pavojų. Bet iš kitos pusės, jeigu bent dalis jaunimo, kuris dabar dirba šešėlyje, o šešėlis yra pakankamai didelis, bent jau išeis iš tos sistemos, sumokės kitus draudimus visus, išskyrus pensinį, kuris sudaro liūto dalį, tai „Sodra“ iš to tik išloš.
Kitas siūlymas eiti per subsidijavimo principą. Priemonė siūloma šitam laikotarpiui nuo rugpjūčio mėnesio. Subsidijavimo pinigų šių metų biudžete nenumatyta. Vadinasi, tokią priemonę galėsime taikyti tiktai nuo kitų metų sausio 1 d., o tuo tarpu problemos degančios yra dabar. Todėl įstatymas siūlomas metams laiko. Jeigu jis nepasiteisins ir matysim, kad atsiranda piktnaudžiavimo galimybių, tai jo mes paprasčiausiai nepratęsim. Čia yra šios situacijos sprendimo ieškojimas dabar, o ne kada nors po pusės metų. Taip, yra tam tikrų pavojų, kuriuos minėjot, bet tuos pavojus mes tikrai žiūrėsim. Jeigu jie, sakau, nepasiteisins, nepratęsim, bet dabar ta priemonė būtina ypač tiems žmonėms, kurie nėra aukštos kvalifikacijos… jaunimas, kuris įgijo labai aukštą kvalifikaciją. Todėl įtraukti apribojimai, kad negalima būtų per tai piktnaudžiauti, ką pasiūlė Teisės komitetas, lubos yra, kad nebūtų… įmonės neišsimokėtų, per tuos jaunus žmones papildomus pinigus jos išsidalintų. Todėl siūlau tikrai pritarti. O po metų žiūrėsim, ar ta praktika pasiteisino.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuoti dėl pritarimo ar nepritarimo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo.
41 balsavus už, 2 prieš ir susilaikius 12, įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
18.08 val.
Kitas įstatymo projektas yra Seimo nutarimo „Dėl Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos reorganizavimo ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto statuto patvirtinimo“ projektas. Projekto Nr. XIP-2189. Pranešėjas – Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas V. Stundys. Pateikimas.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Komitetas, susipažinęs su Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos teikiamais dokumentais dėl reorganizavimo ir naujojo Sveikatos universiteto statuto projekto, teikia Seimo nutarimo projektą, kuriame nustatomos reorganizavimo teisinės procedūros ir tvirtinamas šio universiteto statutas. Universiteto statuto projektas… (Balsai salėje) Ar tikrai negirdėti? Tai gerai. Gerai. Universiteto statuto projektas yra parengtas pagal Mokslo ir studijų įstatymo pagrindines nuostatas, struktūra ir turinys yra įprastas šiam teisės aktui. Komitetas teikia Seimui šį nutarimo projektą svarstyti.
PIRMININKAS. Prašom atsakyti į Seimo narių klausimus. 5 Seimo nariai norės paklausti. Pirmoji – V. M. Čigriejienė. Gerbiamoji Seimo nare Čigriejiene, prašom klausti.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, atsiranda nauja sąvoka „rektorius emeritas“. Pasakykit, kuo gi jis skiriasi nuo profesoriaus emerito? Kituose universitetuose to nėra. Perskaičius visą Statutą – viskas centralizuota, jokios autonomijos ir demokratijos. Ačiū. Ar jums taip nepasirodė?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Taip, šiame statuto projekte yra įvedama sąvoka, kurios nebuvom girdėję ir sutikę kituose universitetų statutuose. Rektorius emeritas, taip, komitetas tą svarstys. Mokslo ir studijų įstatyme tokios sąvokos nėra. Jeigu žiūrėtume statusą rektoriaus emerito, tai jis nėra niekaip apibrėžtas statute. Antra vertus, yra numatyta tik galimybė tokį vardą suteikti. Aišku, pati nuostata keltų abejonių, bet Teisės departamentas to nepastebi. Taigi komitete svarstysime.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Ačiū už galimybę paklausti. Nematau kompiuterio laikmenoje Teisės departamento įvertinimo, nors yra atgarsių, kad visiškai neblogai parengtas statutas ir panašiai. Gal galėtumėte labai trumpai pakomentuoti?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Galėčiau tik iš esmės trumpai pakomentuoti, kad viena kita pastaba yra, o esminių pastabų, kurios verstų abejoti dėl šio teisės akto atitikties Konstitucijai, tikrai nėra. Daug yra juridinės technikos pobūdžio pastabų, bet tai yra įprasta. Šiaip statutas yra gana aiškus, tikslus, nuoseklus, gal dėl to gali susidaryti kai kam ir valdymo centralizacijos įspūdis, bet jokiu būdu tai nepažeidžia universiteto autonomijos dalykų.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, šiame statute yra nuostata, kad senatas tvirtina prorektorius. Toliau yra nuostata, kad prorektorių klinikos reikalams senato pritarimu, tai yra to paties organo, kuris skiria prorektorius… yra skiriamas universiteto ligoninės generalinis direktorius. Pasakykite, kaip šitą juridinį kazusą jūs suprantate?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Iš tikrųjų galima diskutuoti jūsų keliamą klausimą. Jeigu žiūrėtume statuto visumos požiūriu, ligoninė yra interpretuojama kaip, na, parašyta gudriai, kad universitete yra ligoninė, o ligoninės, kaip žinome, steigėjai dalininkai yra du, todėl tas siūlymas, kad ligoninės direktorius yra iš karto ex officio prorektorius, matyt, yra logiška. Kur kas svarbiau, ko gero, yra kitas dalykas, kad tokiu atveju tektų diskutuoti rektoriui suteikiamą teisę atšaukti kanclerių ir prorektorių priimtus nutarimus. Šita vieta jau reikalauja aiškiai tikslinimo, ir tą teks daryti, nes ligoninės statutas yra vis dėlto ypatingas statusas – atskiras juridinis asmuo, dėl to kitos institucijos vadovas neturėtų turėti galimybių atšaukti kitos institucijos vadovo teisės aktus. Taigi tam tikro kazuso čia esama.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkui, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, be abejo, tiek universiteto, tiek akademijos bendruomenės yra susipažinusios su statutu, ko gero, dalyvavo gal ir komiteto posėdyje. Kokia reakcija apskritai? Iš pašalies žmogui atrodo, kad vis dėlto yra teisingas sprendimas. Kokia nuomonė ten buvo, jeigu galima. Ačiū.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Šito naujo universiteto steigimas, sujungimo būdu reorganizuojant du universitetus, yra pačių akademinių bendruomenių iniciatyva ir abiejų universitetų senatai yra svarstę visą eigą galimo reorganizavimo ir sujungimo visus teisės aktų projektus, ir galų gale tai priklauso ir pagal tvarką. Taigi jų požiūris yra pozityvus ir tai yra jų pačių iniciatyva.
PIRMININKAS. Čia yra dar užsirašęs M. Zasčiurinskas klausti, bet jo nėra salėje. Tai dėkoju pranešėjui.
A. Dumčius yra užsirašęs kalbėti už, niekas nėra užsirašęs kalbėti prieš, bet jūs pageidaujate. Prašau.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, dėkui už suteiktą galimybę. Kadangi man teko dirbti Kauno medicinos universitete, žinau tą problemą – eksperimentuoti Veterinarijos akademijoje. Aš trumpai norėčiau pareikšti dėl Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, kurio statutą šiandien svarstome, asmeninę nuomonę apie motyvus, kodėl įvyko tas susijungimas ir kitus klausimus.
Pirma, kad šios dvi institucijos susijungia, tai turi bendras istorines ištakas. Atsimenate, trečiasis dešimtmetis, Aukštieji Kauno kursai, po to iki KMU ir Veterinarijos akademijos šiais laikais – turi bendras ištakas. Toliau, turi bendrą tyrimo, gydymo, sveikatos priežiūros objektą – žmogų ir gyvūną, kad ir kaip būtų.
Trečia, naudojamasi panašiomis ir net bendromis mokslo studijų specialistų ir mokslininkų rengimo disciplinomis: anatomija, fiziologija, biologija, ypač pirmuosiuose kursuose rengiant studentus, disciplinomis kaip genetika, histologija, mikrobiologija ir daugelis kitų, taip pat praktinio rengimo metodikomis, bendros eksperimentavimo metodikos, diagnostikos irgi panašios, ir gydymo, ir kitos.
Toliau. Sujungus šias dvi institucijas, labai sustiprėja potencialas mokslo tyrimų. Sakykime, man teko irgi dalyvauti daug metų, širdies persodinimai, plaučių persodinimai vyko toje bazėje – būtent Veterinarijos akademijos, po to mes diegdavome ir klinikoje, nes tai be eksperimento neįmanoma. Taigi, susijungus potencialui, mokslo potencialas labai sustiprėja.
Antras dalykas, didelė ekonomija, kaip aš minėjau, kad disciplinos yra bendros rengiant specialistus. Dar pasakysiu, teigiama tai, kad statutas parengtas remiantis Aukštojo mokslo ir studijų įstatymu, gana atitinka jį, mes čia negalime nieko prikišti. Autonomija tikrai yra tos įstaigos…
PIRMININKAS. Jau daug Seimo narių rodo, kad jūs viršijote laiką.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Aš baigiu. Steigėjas yra Seimas. Jau, kaip girdėjote, teigiamai įvertino Teisės departamentas. Ačiū.
PIRMININKAS. Gal jūs pasiliksite dalį argumentų svarstymui. Dėkoju.
E. Klumbys pasakys motyvus už.
E. KLUMBYS (TTF). Aš tai už… prieš.
PIRMININKAS. Atsiprašau, jūs esate užsirašęs prieš, teisingai?
E. KLUMBYS (TTF). Taip. Aš pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kas buvo pasakyta, kad šiame statute yra didelių defektų, tai yra vienas dalykas. Daugiau čia bus išsakyta, matyt, svarstymo stadijoje. Manyčiau, turi būti koreguojama. Tikiuosi, kad komitetas tą padarys, tiksliau, nurodys tą padaryti.
Kas man labiausiai nepatinka, aš pats esu baigęs Medicinos institutą. Nepatinka tai, kad šita mokslo įstaiga tampa Sveikatos mokslų universitetu. Patikėkite, esmė tai yra visiškai kita. Aš dar suprasčiau, kad būtų koks biomedicininių mokslų institutas, kas yra arčiau paskirties. Nemanau, kad veterinarija turi kokį nors ryšį su sveikatos mokslu.
Kita vertus, 95 % medikų darbų yra susiję ne su sveikata, kaip tik su ne sveikata, o su ligomis. Tai štai čia, aš matyčiau, tą sakiau jau ir anksčiau, kai buvo kalbama apie sprendimą sujungti, Seimo pritarimą, kad šitas pavadinimas netinkamas. vienas Seimo narys konservatorius argumentavo, kad taip yra daug kur pasaulyje, tai aš galiu pasakyti, kad taip yra Jungtinėse Valstijose ir Indijoje. Europoje tokių dalykų nėra. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu balsuoti dėl pritarimo ar nepritarimo pateiktam Seimo nutarimo projektui po pateikimo.
42 balsais už, susilaikius 9, niekam nebalsavus prieš Seimo nutarimo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindinis ir vienintelis komitetas yra pasiūlytas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Pritariam? Svarstyti yra pasiūlyta birželio 29 d., jeigu komitetas suspės pataisyti ir parengti projektą. Bet komitetas, atrodo (ir tikime), kad suspės. Pritariame šiai datai? Dėkoju.
18.22 val.
Ir dar vienas Seimo nutarimo projektas dėl kito universiteto – „Dėl Lietuvos žemės ūkio universiteto statuto patvirtinimo“ projektas. Pranešėjas vėl Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas V. Stundys. Projekto Nr. XIP-2233. Prašau.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Taigi visiškai analogiškas teisės akto projektas. Komitetas, gavęs Žemės ūkio universiteto senato rektoriaus kreipimąsi dėl naujojo statuto, teikia jums nutarimo projektą, kuriame siūloma patvirtinti naująjį universiteto statutą ir pradėti reorganizacijos procedūrą. Universiteto statutas parengtas atsižvelgiant į naująjį Mokslo ir studijų įstatymą. Diskutavome kartu su Švietimo ir mokslo ministerijos teisininkais, iš esmės į visas mūsų pirmines pastabas universiteto vadovybė atsižvelgė, įvertino, nebuvo tų straipsnių, dėl kurių nebūtų buvęs rastas sutarimas. Taigi tikrai prašome po pateikimo pritarti šiam universiteto statuto projektui ir nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Užsirašę paklausti du Seimo nariai. Pirmasis – E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti, ar Žemės ūkio universiteto statute yra…
V. STUNDYS (TS-LKDF). Rektorius emeritas?
E. KLUMBYS (TTF). Taip. Rektorius emeritas.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Ne, nėra.
E. KLUMBYS (TTF). Tai gal galite pasakyti, kodėl vienu atveju jisai yra, o kitu atveju jisai staiga atsiranda?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Na, tai skirtingų interpretacijų ir, matyt, skirtingų interesų dalykas. Bet tai, ką jūs kėlėte Sveikatos universiteto atveju, be abejo, tai svarstytinas dalykas ir komitetas į tai atkreips dėmesį.
PIRMININKAS. M. Zasčiurinskas taip pat nori paklausti.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju. Universitetas iš valstybės biudžetinės įstaigos taps viešąja įstaiga. Jos valdomų pastatų ir žemės sklypų sąrašą tvirtina Seimas. Ar tai reikėtų suprasti, kad ir šiame sąraše esančių sklypų ir pastatų pardavimas taip pat vyks Seimo pritarimu ar Seimo nutarimu?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, Mokslo ir studijų įstatymas nustato tvarką ir derinimo procedūrą, iš esmės užkirsdamas kelią pačiai aukštajai mokyklai, šiuo atveju universitetui, ką nors parduoti, atsisakyti ar pan. Saugikliai, kaip pamenate, ir diskutuojant dėl Mokslo ir studijų įstatymo yra sudėti. Universitetas vienasmeniškai to padaryti negali, o turto sąrašą mes privalome tvirtinti nustatyta tvarka. Visais atvejais tai darome. (Balsai salėje) Taip.
PIRMININKAS. Dėkojame, jūs atsakėte į užsirašiusių Seimo narių klausimus. Galima kalbėti dėl šio įstatymo dėl pritarimo ar nepritarimo. Niekas nepageidauja kalbėti. Prašau balsuoti dėl pritarimo pateiktam Seimo nutarimo projektui „Dėl Lietuvos žemės ūkio universiteto statuto patvirtinimo“.
Balsavo 50 Seimo narių: už – 48, niekas nebalsavo prieš, susilaikė 2. Nutarimo projektui pritarta. Siūlomas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas – pagrindinis ir vienintelis. Nėra daugiau pasiūlymų? Nėra. Pritarta. Siūloma svarstyti taip pat birželio 29 d. Pritarta.
18.27 val.
Kadangi mes darbotvarkės pradžioje sutaupėme laiko, tai dabar turime galimybę apsvarstyti rezervinius klausimus. Pirmasis rezervinis klausimas – Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 3, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-571(3). Teikėjas – A. Anušauskas. Svarstymas. Dabar A. Anušauskas pateiks Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, šių metų sausio 19 d. Seimo plenariniame posėdyje vadovaujantis Seimo statuto 154 straipsnio 3 dalimi projekto svarstymas buvo atidėtas ir grąžintas pagrindiniam komitetui. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas iš naujo apsvarstė visas pareikštas pastabas ir pasiūlymus ir nusprendė atsisakyti įstatymo dėstymo nauja redakcija ir apsiriboti minimaliai būtinu galiojančio įstatymo pataisymu. Komiteto patobulintame projekto variante be redakcinio pobūdžio 3 straipsnio pakeitimų (vieno žodžio), kuriais ištaisomos klaidos, siūlomi tokie pakeitimai: 8 straipsnio papildymu yra siekiama nustatyti, kad asmenys, kurie apie savo slaptą bendradarbiavimą su kitomis Sovietų Sąjungos specialiosiomis tarnybomis prisipažino nevykdydami galiojančio įstatymo… pagal kitus teisės aktus specialioms deputatų komisijoms ar specialioje valstybinių įstaigų tarnautojų asmens duomenų pildymo anketoje, nebūtų komisijos pripažįstami slapta bendradarbiavę su buvusios Sovietų Sąjungos specialiosiomis tarnybomis ir jiems nebūtų taikomi veiklos apribojimai. Tačiau tai nereiškia, kad tie asmenys kokiu nors būdu yra įslaptinami. Tokių asmenų, mūsų žiniomis, yra 160, 100 iš jų neprisipažino antrą kartą pagal 1999 m. galiojusį įstatymą, 60 prisipažino. Iš esmės ši nuostata taikoma 100 žmonių.
9 straipsnio papildymu siūloma pašalinti Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. balandžio 7 d. byloje „Žičkus prieš Lietuvą“ konstatuotus Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimus, tai yra 9 straipsnyje numatytu apribojimu… išbraukti draudimą įsidarbinti privačiame sektoriuje. Kitos šio straipsnio nuostatos susijusios su ribojimo taikymo procedūromis. Visų kitų galiojančio įstatymo nuostatų nesiūloma keisti, o buvusios Sovietų Sąjungos specialiųjų tarnybų dokumentų viešinimo klausimą siūloma spręsti keičiant Lietuvos Respublikos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymą, tai daroma papildomu projektu.
Pažymėtina, kad daugumai dėl projekto pareikštų pastabų ir pasiūlymų yra nepritarta, nes, kaip minėjau, komiteto patobulintame projekte nebelieka pakeitimų, dėl kurių tos pastabos buvo pareikštos. Kalbama apie du straipsnius.
Pritarta: 9 – už, 2 susilaikė.
PIRMININKAS. S. Bucevičius pateiks Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. Kas gali pateikti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą? Teks paskelbti man pačiam, bet aš turiu surasti, atsiprašau.
Biudžeto ir finansų komitetas, svarstydamas šį projektą, priėmė tokį sprendimą… pateikė pasiūlymą pakeisti įstatymo 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti atitinkamai su papildymu. Bet šitą pasiūlymą mes aptarsime svarstydami visus pasiūlymus. Daugiau nematau komitetų… Tai buvo Biudžeto ir finansų komitetas. Dabar Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. Gal pirmininkas pateiks. Kolega V. Žiemelis. Prašau.
V. ŽIEMELIS (KPF). Manau, kad labai aiškiai mano pavardė įrašyta.
PIRMININKAS. Jūsų pavardė užrašyta, aš nepažiūrėjau. Klaida.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą. Pateikė net 14 siūlymų keisti konkrečius straipsnius, aš jų nedetalizuosiu. Siūlė pagrindiniam komitetui tobulinti šį įstatymo projektą. Toks sprendimas priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Išvados pateiktos. Diskusijoje niekas neužsirašė kalbėti. Galima pasakyti motyvus. Atsiprašau, pataisas reikia svarstyti, nes iš tikrųjų yra nepritartų pataisų. Kviečiu komiteto pirmininką A. Anušauską į tribūną. Pataisų yra, pirmiausia P. Luomano ir V. Stundžio dėl 2, 3 ir pasikartojančių dalių. Prašom. Komitetas nepritarė.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Atkreipsiu dėmesį, ką aš ir paminėjau. Komiteto patobulintame variante nelieka pakeitimų, dėl kurių pareikštos pastabos, todėl nepritarta. Neliko objekto, atitinkamai…
PIRMININKAS. Sutinka pasiūlymų teikėjai? Sutinka. Ačiū. J. Razmos pataisa.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Analogiškas variantas. Tai yra tas pats.
PIRMININKAS. Nelieka objekto. Dėl J. Razmos. D. Kuodytės pataisa.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Lygiai tas pats.
PIRMININKAS. Tas pats. Autorė neprieštarauja? Prašom pasakyti dėl kitų pataisų, dėl kurių reikia Seimui spręsti. Kurios skiriasi ir yra objektas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Dėl kurių reikia. Tai yra dėl Valstybės saugumo departamento pateikto įstatymo projekto yra redakcinio pobūdžio pataisa. Kaip aš minėjau, 3 straipsnyje vietoj vieno žodžio turi būti įrašomas tikslesnis žodis. Tai tik vienas dalykas, komitetas tam pritarė.
PIRMININKAS. Aš žiūriu, kad nepraleistume.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Valstybės saugumo departamento birželio 10 dienos. 2009 metai.
PIRMININKAS. Valstybės saugumo departamento nereikia. Biudžeto ir finansų komiteto buvo pasiūlymų. Pirmininke, prašau, kad nepraleistume nė vieno.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš dar kartą atkreipsiu dėmesį. Komitetas pritarė…
PIRMININKAS. R. Smetonos pataisa, pavyzdžiui, jūsų komiteto nario.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė tik toms pataisoms, kurios yra dėl 8 ir 9 straipsnių. Visoms kitoms pataisoms, kadangi nelieka pakeitimų, dėl kurių buvo pareikšti siūlymai ir pastabos, komitetas, be abejonės, nepritarė, nes nėra to teksto, dėl kurio pasiūlymai ir pastabos pareikštos. Dėl to aš siūlau kalbėti tik apie du straipsnius, kurie yra susiję su mano 2010 m. gegužės 26 d. siūlymu. Komitetas tam pritarė.
PIRMININKAS. Aš perskaičiau Biudžeto ir finansų komiteto siūlymą, bet taip pat galioja jūsų pasakymas, taip parašyta, nelieka pakeitimų, dėl kurių pareikšta pastaba. O Teisės ir teisėtvarkos komiteto yra nepritarta irgi dėl to, kad nelieka pakeitimų.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Jūs garantuojate, kad visi tie siūlymai jau neaktualūs, nes neliko tų tekstų, dėl kurių jie pareikšti. Dabar galima kalbėti dėl pritarimo ar nepritarimo. Už įstatymo projektą – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš esu iš principo už šį įstatymą, jeigu įsiklausai į sakomus žodžius, kad jie padidins viešumą, sugriežtins mūsų požiūrį į tą buvusį laikotarpį, pavyzdžiui, rezervistų įtraukimas į tą pačią grupę ir panašiai. Tačiau man visiškai nesuprantama, kodėl šitos pataisos, kurios buvo čia pateiktos, šiame posėdyje net nesvarstomos. Žmonės, kolegos teikė siūlymus griežtinti, staiga mes jų nesvarstome, ir vėl grįžtame prie to paties. Tai gana, vadinkime, keistos to įstatymo pataisos.
Jeigu mes norime viešumo ir visuomenė šito nori, tai priimkime ne dviprasmiškas, o labai aiškias įstatymo pataisas, kur skelbiame viešai ir nėra čia ko bijoti. Dabar vėl vieni siūlo skelbti, kiti siūlo, kad reikia išbraukti, ir finale vėl nieko nelieka.
Tai aš, pasisakydamas iš esmės už šio įstatymo pataisas kaip būtinas mūsų gyvenime, kartu atkreipiu dėmesį ir į, mano nuomone, negatyvius aspektus, kad mes vėl lyg ir kažko bijome, lyg ir kažko vengiame, ir vėl paliksime neaiškius klaustukus, klausimus visuomenei. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Sysas kalbės prieš įstatymo projektą.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš pateikimo metu kalbėjau prieš ir sakiau, kad nereikia grįžti prie tų pačių klausimų. 20 metų niekaip negalime išspręsti. Jeigu reikėjo pakeisti, vietoj „smerč“ parašyti „smerž“, nes yra viena tokia pataisa, kuriai pritarta, tai tam nereikėjo rašyti tokio ilgo įstatymo, teikti tiek pataisų, tiek pasiūlymų ir po to visko atsisakyti.
Aš manau, kad ir tarptautinės institucijos, kaip tik Žmogaus Teisių Teismas jau ne pirmą kartą pasakė, kad mes savo įstatymais pažeidžiame pagrindines teises ir laisves. Todėl tai, kas padaryta, iš principo padaryta teisingai, bet kad mes įsiveliame į diskusijas dėl tokių įstatymų po 20 metų ir nieko neišsprendžiame, tai gal bus pamoka kitiems, norintiems keisti ir peržiūrėti šitas liustracijas ir visus kitus dalykus. Aš manau, kad ir Prezidentė savo metinėje kalboje pasakė, kad reikėtų žiūrėti į priekį, o ne visą laiką žvalgytis atgal ir dar ieškoti kažkur priešų.
PIRMININKAS. Dėkojame. Prašom balsuoti dėl pritarimo šio įstatymo projektui po svarstymo.
Balsavo 46 Seimo nariai. Už – 36, prieš nėra, susilaikė 10. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
Kitas įstatymo projektas iš šio paketo – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-572(3). A. Anušauskas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. Minutėlę, atsiprašau. Seimo narė L. Graužinienė nori kreiptis per šoninį mikrofoną.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Aš norėjau repliką po balsavimo.
PIRMININKAS. Prašom pasakyti.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Tikrai, ir praeitą kadenciją tiek daug iečių buvo sulaužyta dėl šito įstatymo, ir aš asmeniškai labai intensyviai palaikiau dešinę pusę, kuri įnirtingai teikė šitą įstatymą. Dabar žiūriu – nieko neliko. Aš nieko nesuprantu, kaip čia yra su tais KGB visais reikalais.
18.40 val.
PIRMININKAS. Dabar prašome pateikti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą dėl įstatymo projekto Nr. XIP-572.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Komitetui apsisprendus atsisakyti šito minėto įstatymo išdėstymo nauja redakcija, buvo nuspręsta viešinimo funkciją numatyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui. Atsižvelgiant į tai, kad naujos funkcijos įvykdymui, tai yra viešinimo darbams, bus reikalingos papildomos lėšos. Nuo kitų biudžetinių metų pradžios, 2011 m. sausio 1 d., reikia pasirengti, kad Valstybės saugumo departamento centrui perdavus viešinimo darbui vykdyti būtinus dokumentus, tai yra asmenų, slapta prisipažinusių… su specialiosiomis tarnybomis įskaitos bylas ir kitus dokumentus, būtų tam užtikrinta apsauga. Komiteto nuostata – pritarti patobulintam įstatymo projektui ir išvadai dėl jo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Niekas nenori… Dar yra Biudžeto ir finansų komiteto išvada ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto po to.
Biudžeto ir finansų komiteto išvadą paskaitys R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Biudžeto ir finansų komitetas pritaria iniciatorių pateiktam projektui. Tai bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pateiks V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas nutarė pritarti šiam įstatymo projektui atkreipdamas dėmesį į tai, kad būtina ir tikslinga parengti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos genocido ir rezistencijos tyrimų centro nuostatų patvirtinimo“ projektą, kuriame, atsižvelgiant jau į šį įstatymo projektą, Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimų centro funkcijos būtų papildytos dar viena nauja funkcija. 5 balsavo už, 1 susilaikė. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskusijoje nėra užsirašiusių kalbėti. Ar yra norinčių? Nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Prašom balsuoti dėl pritarimo pateiktam įstatymo projektui. Atsiprašau. Vis dėlto aš turėjau paklausti pagrindinio komiteto, kurio išvadose pažymėta dėl Seimo nario A. Anušausko pataisos, kuriai komitetas yra pritaręs iš dalies. Kaip suprantu, nebuvo nieko pasakyta, todėl autorius sutinka su tuo sprendimu, kurį priėmė komitetas. Prašom balsuoti dėl pritarimo šio įstatymo projektui po svarstymo.
Balsavus už 39, 10 susilaikius, niekam nebalsavus prieš, įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
18.44 val.
Kitas šio paketo įstatymas yra Dokumentų ir archyvų įstatymo 20 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-570. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą pateiks A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, pirminis projekto tikslas buvo palengvinti priėjimą prie KGB ir kitų buvusios Sovietų Sąjungos tarnybų rezervo karininkų bylų ir tokiu būdu juos paviešinti. Tačiau registruojant šią pataisą dar nebuvo kalbama apie dokumentų viešinimo procesą. Komitetui apsisprendus, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras tirs, analizuos ir skelbs buvusius Sovietų Sąjungos tarnybų dokumentus, tarp jų viešinamų dokumentų bus ir dokumentai apie tuos rezervo karininkus. Atsižvelgdamas į tai, kad pirminei pataisai nepritarė du papildomi komitetai, ir į tai, kad neliko poreikio keisti šį įstatymą, pagrindinis komitetas nusprendė grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pagrindinio ir vienintelio komiteto siūlymas – grąžinti iniciatoriams tobulinti. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Dėkoju, pritarta.
18.45 val.
Ir tada dar vienas šio paketo įstatymas, jau paskutinis, t. y. Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro nuostatų patvirtinimo“ papildymo“ projektas Nr. XIP-1439(2). Žmogaus teisių komitetas turėjo pirmas pateikti išvadą. Į tribūną kviečiama A. Ramanauskaitė-Skokauskienė, po to Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
A. RAMANAUSKAITĖ-SKOKAUSKIENĖ (TS‑LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas buvo pagrindinis komitetas ir dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro nuostatų patvirtinimo“ papildymo“ projekto Nr. XIP-1439. Pasiūlymų gauta buvo tik iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto. Pagrindinio komiteto sprendimas – pritarti patobulintam Seimo nutarimo projektui Nr. XIP-1439 bendru sutarimu. Tokia išvada.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ir dabar Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi Teisės ir teisėtvarkos komitetas pasiūlė priimti ir nutarimą dėl nuostatų patvirtinimo, papildymo projekto, papildomas komitetas pasiūlė pagrindiniam komitetui patobulinti šį projektą, atsižvelgiant į šiuos siūlymus, tai yra kad centras tikrina, analizuoja ir skelbia buvusios Sovietų Sąjungos specialiųjų tarnybų dokumentus, ir įsigalioja nuo 2011 m. sausio 1 d. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jokių pataisų šiam projektui nėra. Norinčių kalbėti nėra. Norinčių motyvus pasakyti taip pat nėra. Kviečiu balsuoti dėl pritarimo Seimo nutarimo projektui po svarstymo.
Balsavus už pritarimą 43 Seimo nariams, susilaikius 7, niekam nebalsavus prieš, nutarimo projektui po svarstymo pritarta. Mūsų darbotvarkėje buvę projektai apsvarstyti.
Dabar yra pora pareiškimų. Kolega A. Endzinas prašo žodžio. Per šoninį mikrofoną prašom.
A. ENDZINAS (LSF). Taip, pirmininke. Dėl vedimo tvarkos norėjau vietoj pareiškimo pasakyti. Iš tikrųjų mes šiandien dirbame penktadienį pagal valdybos sudarytą darbotvarkę. Pirmininke, jeigu mus, čia dirbančius, pagerbtų daugiau valdybos narių, iš tikrųjų jaustumės geriau. Tai dėkui. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame. Iš tikrųjų aš išgirdau ir valdybai perduosiu, bet negalėsiu sugrąžinti praeities.
18.50 val.
Pareiškimas, kurį privalau perskaityti. Jis adresuotas Seimo Pirmininkei. Jo tekstas yra šis:
„Mes, žemiau pasirašiusieji Seimo nariai, vadovaudamiesi Seimo statuto 42 straipsniu, įkuriame laikinąją grupę. Ji vadinasi „Už piliečių talką, kuriant Lietuvą be korupcijos“. Grupės pirmininkė – A. Bilotaitė, pavaduotojas – E. Žakaris.“ (Balsai salėje) Ir pasirašė Seimo nariai: A. Bilotaitė, A. Anušauskas, E. Žakaris, R. Baškienė, A. Melianas. Sveikinu šią grupę.
Pareiškimą yra užsirašęs paskaityti L. Dinius. Kviečiamas į Seimo tribūną. Atsiprašau, tuoj įjungsiu. Prašom.
L. DINIUS (KPF). Man tenka didelė garbė nuo mūsų frakcijos. Iš tikro mes dirbame daug, intensyviai, kaip taikliai kolega A. Endzinas pasakė, ir penktadieniais, ir rytoj dirbsime. Man tenka garbė, tikėdamasis, jog būsiu teisingai suprastas, mūsų šiame rūme kartais stinga paprastų šypsenų ir šmaikščios nuotaikos, tenka garbė pasveikinti mūsų, matyt, pačią darbščiausią ir didžiausią Seimo frakciją, Konservatorių frakciją. Jie tikrai dirba, matyt, daugiau negu mes visi, jų darbo vaisius – nenumaldomai artėjantys 5 % pagal reitingus. Mūsų frakcija sveikina jus. (Plojimai) Žinoma, būtų geriausia buvę pasveikinti Seimo narį A. Kubilių. Kadangi jo čia nėra, tai mes frakcijos valdžiai.
PIRMININKAS. Dėkojame už sveikinimus, kurie skirti frakcijai. Tačiau per šoninį mikrofoną dar nori žodį tarti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas V. Stundys. Prašom.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Šiuo atveju kaip frakcijos seniūno pavaduotojas. Na, tikėtina, kad L. Dinius labai gerai žino, kaip reitingai yra padaromi. Turbūt jis, dovanodamas tortą, žino, dėl ko tą daro. Linkime sėkmės ir auginkite savo raumenis.
PIRMININKAS. Dar kolega A. Matulas, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, man labai gaila, kad kai kurie nauji parlamentarai, kurie aktyviai dalyvavo šou biznyje, taip dar ir neatsirinko žanro, kad jie dabar yra parlamente, o ne šou versle, ne šou biznyje. Tiesiog linkiu, kolegos, aktyviai įsijungti į parlamento darbą ir nejuokinti žmonių.
PIRMININKAS. Dėkoju visiems Seimo nariams už… Dar L. Dinius noriu atsiliepti. Na, prašom.
L. DINIUS (KPF). Žinoma, man tenka tik apgailestauti. Man labai gaila, kad kai kurie parlamento nariai, per ilgai čia sėdėdami, tiesiog nebemoka šypsotis. Užuojauta jiems.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju už ramų ir rezultatyvų darbą. Dar kartą kviečiu registruotis ir galėsime greitai užbaigti posėdį.
Užsiregistravo 43 Seimo nariai. Birželio 18 d. nenumatytą plenarinį posėdį skelbiu baigtą. Gero vakaro!
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.