LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 229
STENOGRAMA
2010 m. birželio 17 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
V. BALTRAITIENĖ ir Č. JURŠĖNAS
PIRMININKĖ (V. BALTRAITIENĖ, DPF*). Skelbiu birželio 17 d. vakarinio posėdžio pradžią. Prašom registruotis. Iš viso užsiregistravo 39 Seimo nariai. Manau, kad greitu laiku susirinks daugiau.
15.01 val.
Aš norėčiau popietinį posėdį pradėti supažindindama su balsavimo rezultatais. Noriu perskaityti balsų skaičiavimo protokolą „Dėl pritarimo Vyto Miliaus atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko pareigų, pasibaigus paskyrimo į šias pareigas laikui.“ Iš viso išduota 93 biuleteniai. Rasta 93 biuleteniai, galiojančių – 92, negaliojančių – 1.
Šio nutarimo priėmimas
Už atleidimą pasisakė 70, prieš – 22. Pasirašo posėdžio dalyviai. Nutarimas priimtas.
Dabar noriu padėkoti V. Miliui ir tradiciškai įteikti gėles už dorą, gerą darbą. Ačiū. Dar kartą visų Seimo narių vardu dėkoju jums už jūsų dirbtus pirmininku metus ir linkiu sėkmės darbuose ir gyvenime.
V. MILIUS. Labai ačiū. (Plojimai) Ačiū dar kartą ir visiems geros sėkmės. Aš savo kalbą pasakiau prieš tai, tikrai nepamirškite teismų problemų. Geros sėkmės jums. (Plojimai)
15.03 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 100, 109, 219, 220, 227, 234, 254, 256, 302, 3081, 426 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1821 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Mes toliau tęsiame posėdį. Dabar turėtų būti opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos ir opozicinės frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ darbotvarkė. Tik žinau, kad yra sutarta, kad pirmasis klausimas iš karto turėtų būti 2-5 – Baudžiamojo proceso kodekso daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Yra sutarta, K. Ramelis prašė leisti jam pirmam, nes jam reikia išvažiuoti. Tai suteikiam, nes trys valandos yra kito klausimo pertrauka, kol kas nėra pakankamai Seimo narių, manau, kai susirinks, tada vykdysime priėmimo procedūrą. Prašom, Konstantai, į tribūną.
K. RAMELIS (MSG). Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimų esmė yra, sakyčiau, savotiškas tęsinys tų proceso pakeitimų, kuriuos paruošė darbo grupė, kurie jau buvo pateikti ir kuriems Seimas pritarė, tiktai jie liečia klausimus jau daugiau kito etapo, būtent teisminio nagrinėjimo. Jų esmė yra ta, kad būtų pagreitintas procesas, nes dabar yra baudžiamajame procese neišspręstų klausimų, kurie kaip tik sudaro galimybes tą procesą vilkinti, būtent: kaltinamojo akto surašymas, įteikimas kaltinamajam, kiti klausimai.
Trumpai paliesiu jų esmę. Dabar galiojančio Baudžiamojo proceso kodekso kaltinamajame akte yra numatoma, kad prokuroras nurodo tiktai pagrindinius (gali būti) duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas. Tai vien pagrindinių tų neužtenka ir tada dažnai teismas, negalėdamas nagrinėti bylos, reikalauja, kad būtų pateikti visi įrodymai, ir tai trukdo patį procesą. Siūloma, kad būtų pateikiami visi turimi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Taip pat manyčiau, kad yra svarbu tai, kad laiku būtų įteiktas kaltinamasis aktas kaltinamiesiems, nes dėl to tenka atidėti bylų nagrinėjimą ir užtrunka procesas. Tai šią funkciją turėtų atlikti prokuroras tuoj pat surašęs kaltinamąjį aktą pasirašytinai, nebūtų jokių ginčų. Dabartiniu metu, kai byla patenka į teismą, tais atvejais, kai teismas, nagrinėdamas bylą, mato, kad yra padaryta kita sunkesnė veika pagal įrodymus negu pateiktas kaltinimas, gali pasunkinti tik tokiu atveju, jeigu to prašo prokuroras. Bet prokuroras daugeliu atvejų ir neprašo, ir nenori. Tai suteikiama galimybė teismui, esant šioms aplinkybėms, pasiūlyti, kad tai būtų padaryta.
Na ir, žinoma, kiti pakeitimai, kurie iš esmės pagreitins procesą. Pavyzdžiui, įvedamas 3081 straipsnis. Ne paslaptis, kad teismai, priimdami nuosprendžius, sprendimus, kartais padaro rašymo arba apsirikimo klaidų ir patys teismai negali ištaisyti. Civiliniame procese teismas ir pats gali ištaisyti padarytą rašymo, apsirikimo klaidą, o baudžiamajame procese negali to padaryti. Tai siūloma, kad bylos dalyvių iniciatyva arba savo iniciatyva padarytą klaidą, kuri nekeičia iš esmės nuosprendžio, teismas galėtų ištaisyti pats, nereiktų apkrauti darbu aukštesnės instancijos teismo, ir tai, žinoma, labai trukdo procesą. Esmė būtų trumpai tokia.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, jūsų pataisos neblogos, tik man kyla klausimas, ar iš esmės nereikėtų sudaryti darbo grupės, kuri kardinaliai pasižiūrėtų į Baudžiamojo proceso kodeksą ir būtent į tai, apie ką jūs kalbate, kad mažiau būtų formalizavimų, kad procesai vyktų greičiau? Labai geras sutapimas, kad jūs kalbate po atleisto teismo pirmininko pono V. Miliaus, kuris irgi minėjo, kaip yra apkrauti teisėjai. Iš tikrųjų jie yra virtę tokiais vos ne biurokratais, kuriems svarbu taisyklingai surašyti popierius, raštus, ir teisingumas tarp tų raštų pasiklysta. Ar nereikėtų tikrai imtis kardinaliai, turint aiškią politinę valią, kad reikia šį procesą supaprastinti, mažiau biurokratizuoti ir tiesiog kardinaliai reformuoti? Ačiū.
K. RAMELIS (MSG). Dėkoju už klausimą. Aš manyčiau, kad iš tikrųjų gal ir reikėtų taip padaryti, tačiau toks darbas ilgai užtruktų. Tai imlus darbas – viską peržiūrėti ir naują koncepciją kurti. O šiuo atveju jau paruošti darbo grupės dalies Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimai, kurie paspartina procesą tyrimo metu, ir jau Seimas pritarė. Artimiausiu metu, manau, kad, priėmus šiuos pataisymus, paspartėtų, ir tai neužkerta kelio tolesniam Baudžiamojo proceso kodekso tobulinimui. Manyčiau, kad iš tikrųjų reikėtų sudaryti grupę ir rimtai padirbėti.
PIRMININKĖ. Toliau klausia K. Kuzminskas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, aš kaip tik dėl 3081 straipsnio – „Klaidų nuosprendyje ištaisymas.“ Na, jo turinys labai lengvas, kad tik klaidas padarę… Galbūt čia kalbama tiktai apie rašytinius apsirikimus, tačiau kai kurie rašytiniai apsirikimai būna labai skausmingi. O ar kokių nors priemonių yra numatyta kituose teisės aktuose už tokias klaidas, jeigu jas teisėjas dažnai daro? Ačiū.
K. RAMELIS (MSG). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų yra rašymo apsirikimų, čia kalbama apie tuos, kurie nekeičia nuosprendžio esmės. Iš tikrųjų rašymo apsirikimų yra, tiek paprastų rašymo, tiek padaroma klaidų skaičiuojant turtinę žalą, aritmetinių klaidų, ir motyvuose būna surašyta, viskas pagrįsta, įrodyta, bet rašant padaroma. Tai čia yra tokios ne esminės klaidos, kurios iš tikrųjų galėtų būti ištaisomos, nes civiliniame procese tai yra numatyta ir teismai sėkmingai pataiso ar datą, pavyzdžiui, bausmės atlikimo, ar padaroma klaida, neįskaitomas bausmės atlikimo laikas, ar ne visas įskaitomas, ir tai turi daryti aukštesnė instancija, nors teismas gali pats padaryti. Tai labai paspartina.
O tai, kad teisėjai daro klaidų, aš manau, iš tikrųjų jūs keliate klausimą pagrįstai. Aš manau, kad mes, aš irgi pradėjau ruošti, rengsime Teismų įstatymo pataisas, kurios padidintų teisėjų atsakomybę už darbo kokybę.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į abu Seimo narių klausimus. Dabar motyvai dėl viso. Už – V. P. Andriukaitis. Bet gal nekalbės?
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš noriu vieną mintį.
PIRMININKĖ. Norite. Gerai. Prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš noriu vieną mintį pasakyti. Išties, kada kalbame apie Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, čia kolegos kėlė mintį, kad reikėtų kai kuriuos dalykus tikrai svarstyti, taisyti ir papildyti. Lietuvoje pagal Baudžiamojo proceso kodekso sampratą, jeigu žmogus turi būti apklausiamas, jam pareikšti įtarimai, tai visuomenėje jis padaromas nusikaltėliu. Kai tuo tarpu jis visiškai, tarkime, niekuo dėtas, o aptarus, po įtarimų, jis visiškai sąžiningai toliau gyvena, bet visuomenėje jau sklando gandai, kad jam pareikšti įtarimai.
Aš tikrai pritarčiau minčiai, kad Baudžiamojo proceso kodekso pataisų, ką teikia K. Ramelis, galėtų būti daugiau, ir tokiai darbo grupei galėtų vadovauti K. Ramelis, kaip didelę patirtį turintis teisėjas.
Todėl pritariu po pateikimo ir raginu atkreipti Seimo dėmesį, kad baudžiamojo proceso pataisymai tikrai reikalauja papildomų iniciatyvų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Dėl Baudžiamojo proceso kodekso 100, 109, 219, 220, 227, 234, 254, 256, 302, 3081, 426 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-1821 pateikimo.
Balsavo 67 Seimo nariai. Už – 66, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomas pagrindinis ir vienintelis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Nėra prieštaravimų?
10.00 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies pakeitimo bei 182 straipsnio 3 dalies papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2178 (priėmimo tęsinys)
Prieš pietus buvo padaryta pertrauka (iki priėmimo, 3 val.) ir dabar pagal Statutą niekur negalime dingti, turi būti tas klausimas svarstomas, nors opozicinė darbotvarkė, bet pateikimas irgi iš opozicijos, Socialdemokratų frakcijos narės. 1-9 – Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies pakeitimo bei 182 straipsnio 3 dalies papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2178. Priėmimo stadija. Pasiūlymų per tas 3 val. nesulaukta. Komitetas atsižvelgė į Teisės departamento redakcinius pasiūlymus, bus pataisyta.
Dabar ar galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui? 2 straipsniui? Galime. Ačiū. Dabar norinčių kalbėti dėl viso įstatymo?.. Nuomonė už – E. Tamašauskas. Čia dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio, kurį teikė B. Vėsaitė.
E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Aš tiesiog norėjau padėkoti kolegei už tai, kad ji laiku sureagavo į susidariusią situaciją, ir iš esmės pritariu jos iniciatyvai. Dėkui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – K. Daukšys. Nematau. V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju.
PIRMININKĖ. Birute, netrukdykite kaimynui.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Klausimas yra gana jautrus dėl to, kad mes atiduodame smulkiųjų verslininkų likimą, ir ypatingos skubos tvarka. Mes galime diskutuoti apie įvairius susidariusios situacijos sprendimus, mes galime spręsti, kaip geriau tą įstatymą priimti, kada jį priimti, bet aš manau, kad tokių dalykų ypatingos skubos tvarka tikrai nereikia daryti. Aš nesu tikras, ar šitas sprendimas yra pats geriausias. Jeigu būtų daugiau laiko, tikrai kreipčiausi įvertinti ir antikorupciniu požiūriu tą įstatymą, ar nesusidarys tokių situacijų, kad pablogės situacija šitoje vietoje. Bet kadangi mes ypatingos skubos tvarka prisiimame tokius įsipareigojimus ir taip skubėdami, net neatsiklausę smulkiųjų verslininkų, priimame tokius įstatymus, aš šiandien negalėsiu balsuoti už, aš turėsiu susilaikyti, nes į šitą temą aš paprasčiausiai neįsigilinau, kad priimčiau ypatingos skubos tvarka.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kita nuomonė už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų, manau, turėtume pritarti tam įstatymo projektui, be jokių abejonių, nes savivaldybių merai kelia tam tikrus klausimus, kaip čia galėtų būti, kaip atsitiko, kad spaudos kioskai gali virsti kažkokiais ne visai spaudos kioskais, nes išties jie, dirbant savivaldybėje, visada buvo deklaruojami kaip tam tikri taškai, kurie tikrai turėtų būti svetimi alkoholiui ir kažkam panašiam į alkoholį. Manau, problemos neturime sudaryti ten, kur jos nereikia. Atvirkščiai, manyčiau, kad toks atsiradimas tam tikros prekybos tuose taškuose nieko gero nepadarytų konkurencijai ir paprasčiausiai kai ką sužlugdytų, ir tuo viskas pasibaigtų. O savaime suprantama, kaip tik ir savivaldybėse buvo traktuojama, kad spaudos kioskai būtų pačiose geriausiose vietose tam, kad žmonės pirktų spaudą, domėtųsi situacija Lietuvoje, o ne stovėtų už kiosko ir gertų alų. Manyčiau, tam įstatymui reikia pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš pirmo žvilgsnio iš tikrųjų atrodo labai patrauklus įstatymo projektas, tačiau, kaip ir kolega V. Gapšys minėjo, taip greitai tokius projektus priiminėti, per 5 min. ar per 3 val., iš tikrųjų gana sudėtinga. Todėl negaliu kalbėti prieš šitą įstatymo projektą, matydamas prieš save priekaištingas kolegos Antano akis, tačiau taip pat negaliu ir dalyvauti darant tokio sudėtingo, atrodo man, įstatymo pataisas ypatingos skubos būdu. Dėkui.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tikrai įstatymas yra patrauklus, sveikintinas, ir manyčiau, kad neatsiras nė vieno Seimo nario, kuris norėtų matyti mūsų spaudos kioskus ir šalia alkoholį, jaunimą, geriantį šalia spaudos kioskų. Tikrai siūlau visiems balsuoti už šitą įstatymą, tikrai nereikia jo antikorupcinio vertinimo. Gerbdama opozicijos lyderį, manau taip, todėl ir sakau. Kviečiu ir opozicijos lyderį persigalvoti ir pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dar viena nuomonė už – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, pamėginsiu išsklaidyti šio įstatymo sudėtingumą. Cituoju: „Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Taip pat turi teisę neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.“
Kolegos, paaiškinkite man trimis sakiniais, kas čia sudėtingo. Pirma, savivaldybių tarybų teisė. Antra, yra skundų, kad, tarkime, gyvenamajame mikrorajone prie kiosko, kur prekiaujama alkoholiu, nuolatos vyksta „debošai“, vyksta muštynės, girtuokliaujama, šlapinamasi laiptinėse ar prie kampų ir t. t. Tokių reiškinių mūsų visuomenėje kiek nori. Tai ką, savivaldybė neturi teisės, policijos komisariato prašymu, atimti licencijos arba riboti alkoholio pardavimo laiko?! Ko mes čia dabar komplikuojame šitą padėtį? Gal mūsų raštingumas sušlubavo? Tai aš išties siūlau būtinai savivaldybių taryboms tokią teisę – demokratinę, pilietinę, atvirą, oficialią teisę, į kurią gali pareikšti net savo pozicijas ir policijų komisariatai, – suteikti, ir suteikti be didelių ginčų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės išsakytos, kaip priklauso. Ir repliką dėl vedimo tvarkos – A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Iš tikrųjų norėčiau tik atkreipti kolegų dėmesį, kad nei dėl (…) kiosko, nei juo labiau dėl spaudos kiosko ši iniciatyva įstatymo galios neturi.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom pasiruošti… (Balsai salėje) Taip, dar B. Vėsaitė. Prašom dėl vedimo.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, mūsų įstatymų bazėje tokio termino „spaudos kioskas“ nėra. Yra kioskai arba…
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos. Visos replikos po balsavimo.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). …suprantate, laikinieji statiniai. Pagal Konkurencijos įstatymą…
PIRMININKĖ. Birute!
B. VĖSAITĖ (LSDPF). …jeigu išduodi vienam kioskui, kitam kioskui neturi teisės neišduoti. Ir nėra kito pasirinkimo, kaip būtent per savivaldą reguliuoti šitą klausimą.
PIRMININKĖ. Birute, viskas, čia dėl vedimo tvarkos reikėjo. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai. Už – 59, prieš nėra, susilaikė 17. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies pakeitimo bei 182 straipsnio 3 dalies papildymo įstatymas priimtas.
15.23 val.
Ir dabar pradedame nuo darbotvarkės 2-1 klausimo – Garantinio fondo įstatymo 2, 5, 6, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-1737(2). Svarstymas. Kviečiu į tribūną Socialinių reikalų ir darbo komiteto narį A. Dumbravą pristatyti komiteto išvadą.
A. DUMBRAVA (TTF). Laba diena, gerbiamieji kolegos, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė šį klausimą ir bendru sutarimu jam pritarė.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto narį R. Kupčinską pristatyti komiteto išvadą. Aš labai prašau truputį tyliau kalbėti ir netrukdyti. Birute, tyliau truputį. Labai garsiai…
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Garantinio fondo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. 6 balsavo už, 5 – prieš, susilaikiusių nebuvo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar diskutuoti užsirašė A. Sysas. Prašom į tribūną.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, turbūt kiekvienam iš mūsų teko susidurti su darbuotojais, kurių įmonės pateko į bankrutavusių sąrašus, kuriems iš Garantinio fondo mokamas tam tikras užmokestis, kuris numatytas mūsų įstatymuose, kai darbdavys tampa nemokus. Paskutiniu metu buvo vis daugiau nusiskundimų, kad šis procesas gana ilgai užsitęsė. Tai atsitinka dėl kelių priežasčių.
Viena, yra labai didelis krūvis, nes bankrotų skaičius yra labai didelis. Dėl labai mažo darbuotojų skaičiaus, kurie dirba Garantiniame fonde, jie paprasčiausiai fiziškai nespėja peržiūrėti kiekvieną pateiktą dokumentą. Aišku, ir dėl tam tikrų klaidų, kurias pateikia bankroto administratoriai teikdami paraiškas, ir dėl tam tikrų įstatymo normų, kurios „reguliuoja“ šitą procesą. Todėl šios pataisos ir skirtos būtent šiam procesui pagreitinti. Dvi pagrindinės pataisos yra pradėti finansuoti nelaukiant, kol bus patvirtintas biudžetas vienos dvyliktosios principu, nes, pavyzdžiui, šiemet Bankroto fondas pinigus gavo tik gegužės mėnesį. Aišku, tai automatiškai ilgina tą procesą, kai darbuotojai galėtų gauti išmoką.
Ir antras labai svarbus dalykas yra atsisakyti tarpininko, kuris šiandien yra, tai administratoriaus, nes kai jau paskaičiuojama ir viskas nusprendžiama, tada pinigai pervedami administratoriui, administratorius iki keturių mėnesių gali šitą procesą visokiais būdais vilkinti. Todėl manau, kad šiuo atveju tarpininko tikrai nereikia. Garantinis fondas pasirengęs tiesiogiai iš savo sąskaitos pervesti darbuotojams. Tai, aš manau, būtų kur kas greitesnis procesas, dėl to išloštų ir tie darbuotojai, kurie laukia tų pinigėlių, ir galbūt nebūtų nereikalingų kalbų, kurios kyla, kad kai kurie bankroto administratoriai principingai patys ilgina tą procesą, nes jie gauna irgi atlyginimus ir uždarbį į šitą fondą. Todėl kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu A. Dumbravą. Gal jūs iš vietos atsakysite? Ar jūs norėsite, kad balsuotume? Yra tik jūsų paties pasiūlymas, kuriam komitetas iš dalies pritaria. Jūs sutinkate? Daugiau pasiūlymų nėra, kurie buvo, tai visiems yra pritarta.
Tada prašom nuomones už, nuomones prieš. Nuomonė už… Gal atsisakote visi, nes nuomonių prieš nėra? Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 80 Seimo narių, balsavo 78. Už – 73, prieš – 1, susilaikė 4. Po svarstymo pritarta. Norite priėmimą daryti? Pirmininkės nėra palaiminimo? Nėra, sakė. Aš negaliu siūlyti ypatingos skubos. (Balsai salėje) Negaliu, paskui išmesite mane iš čia.
15.29 val.
Toliau 2-2 klausimas – Vyriausybės įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2102. Pateikimas. Pranešėjas – V. Mazuronis. Prašom.
V. MAZURONIS (TTF). Laba diena dar kartą. Mielieji kolegos, mano Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 14 straipsnio pakeitimas tarsi yra labai nedidelis, bet iš tiesų jis yra labai svarbus ir ypač svarbus. Aš manau, kad tai yra labai svarbus antikorupcijos požiūriu įstatymas arba pakeitimas. Jo pakeitimo esmė yra ta, jog Vyriausybės įstatyme numatyta, kad Ministras Pirmininkas, ministrai ir t. t. negali eiti jokių kitų pareigų, nesusijusių su paskyrimu, išskyrus Seimo nario, negali dirbti verslo, komercijos, privačiose įstaigose ir t. t. Aš įrašau „ir būti labdaros ir paramos fondo steigėju ar dalininku“.
Ne paslaptis, kad mūsų politinėje sistemoje susidarė tokia tradicija, kad užėmus tam tikras pareigas, ypač kalbu apie ministrus ir kitus Vyriausybės narius, staiga atsiranda labdaros fondai, į kuriuos kažkodėl labai noriai perveda pinigus tos kuruojamos srities institucijos. Ir kas svarbiausia, kad tie labdaros ir paramos fondai yra atskaitingi visai kitaip negu politinės partijos. Mano manymu, čia yra didžiulė landa arba pagunda galimiems ne visai švariems dalykams, kai už vienokius ar kitokius sprendimus būtent tokiu būdu gali būti, pabrėžiu, nesakau, kad taip yra, gali būti atsidėkojama ministrams, premjerams ir t. t. Mes tikrai turime daug pavyzdžių. Tiesa, tai ne ministrai, bet atsimename Prezidento V. Adamkaus rinkimų kampaniją, tuo metu finansuotą per fondus, kai VRK negalėjo nei žinoti, nei gauti informacijos ir panašiai. Todėl mano siūlymas, manau, yra labai svarbus ir aš siūlau visiems ne tik pritarti, bet kuo greičiau šią pataisą priimti. Tai iš tiesų bus realus žingsnis kovojant su korupcija.
Noriu pasakyti, gal ne visi skaitėte, kad Teisės departamentas įžvelgė arba jam kilo abejonių, ar ši pataisa negalėtų prieštarauti Konstitucijai, tarsi išplečianti Ministro Pirmininko ir ministrų apribojimus. Tačiau, ačiū Dievui arba Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kuris, apsvarstęs šią Teisės departamento išvadą, priėjo prie savo išvados, kad šis pakeitimas, jų nuomone, jie, aišku, vertina preliminariai, nes, kaip žinome, gali tik Konstitucinis Teismas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tiek pristatymo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Klausimams skiriama 10 minučių, todėl trumpai klauskite, trumpai atsakykite, tada kuo daugiau paklaus.
Klausia E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, gal turite pereitos Vyriausybės ar šios Vyriausybės pavyzdžių, kiek yra Vyriausybės nariai pervedę pinigų į vieną ar kitą labdaros fondą (suma), ar kitų pavyzdžių? Ačiū.
V. MAZURONIS (TTF). Čia mes kalbame, ne kiek Vyriausybės nariai pervedė, bet kiek ministrų turėjo savo fondus, ir apie pinigų lėšas, kurios jiems buvo pervedamos iš kitų institucijų. Ten juk neįrodomi dalykai ir tarsi gerom intencijom. Aš tikrai nenorėčiau nei vardyti pavardžių, nei sakyti, kaip tai yra. Tai nesunku sužinoti, bet tokių fondų buvo ir anksčiau, tokių fondų turi ir dabartiniai ministrai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, prašom pasakyti, gal būtų galima iš kitos pusės geriau prieiti, kad tos kuruojamos institucijos tų ministerijų, į kurių fondus dažnai, kaip jūs sakėte, pervedami tų ministrų pinigai, tai gal reikėtų tai sutvarkyti, kad jie neturėtų galimybės to daryti?
V. MAZURONIS (TTF). Aš sveikinčiau visus žingsnius, kurie mažina korupciją. Jeigu būtų pasiūlymas dar ir anoje pusėje ką nors padaryti, aš tikrai pritarčiau. Tačiau jau vien šis pakeitimas iš tiesų, mano manymu, daro prielaidas Vyriausybei ir atrodyti skaidresnei, ir dirbti skaidriau. Todėl vienas kitam netrukdo.
PIRMININKĖ. Ačiū. A. Rimo nėra. Aš kreipiuosi į D. Barakauską. Gal savi savų neklausinėkite, patys pasirašėte? Trumpiau bus. Ar būtinai norite klausti? Neklausite? Gerai. Ačiū. Klausit? (Balsai salėje) Na, patys rašote ir teikiate. Jūsų teisė.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš nelabai įsivaizduoju…
PIRMININKĖ. Aš gražiai kreipiuosi.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). …kas Konstitucijoje yra numatyta savi ir svetimi, norėčiau, kad paaiškintumėte.
PIRMININKĖ. Tie teikėjai, kurie teikia.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Gerbiamasis kolega, aš norėčiau paklausti, ar nereikėtų jūsų pasiūlymų taikyti ir Seimo nariams, ne vien ministrams ir Ministrui Pirmininkui?
Ir antra. Šią kadenciją situacija Seime parodė, kad Ministras Pirmininkas ir ministrai nuolat dirba plenarinių posėdžių metu. Ar jums neatrodo, kad vis dėlto reikėtų politinės valios keisti Konstituciją ir uždrausti Seimo nariams būti ministrais ir Ministru Pirmininku? Ačiū.
V. MAZURONIS (TTF). Trumpi du atsakymai. Dėl Seimo narių buvimo ministrais mano pozicija, kaip ir mūsų partijos, yra gana aiški, kad neturėtų būti dubliavimo. Jeigu kalbame apie tai, kad reikėtų uždrausti galbūt ir Seimo nariams, aš manau, kad svarbiau yra vykdomosios valdžios atstovams, nes jie priima konkrečius sprendimus Vyriausybėje dėl pinigų skyrimo ir visų kitų dalykų. Tai yra pirmas žingsnis. Bet jeigu būtų iniciatyva ir Seimo nariams riboti tokią veiklą, manyčiau, kodėl gi nesvarstyti.
PIRMININKĖ. Toliau klausia K. Kuzminskas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, Vyriausybės įstatymas jau yra priimtas 1994 m. Jau šešiolika metų kaip galioja ir staiga, po šešiolikos metų, jūs teikiate šią pataisą. Galbūt jūs pastebėjote buvusio Ministro Pirmininko ar ministrų piktnaudžiavimų, kad nėra tos nuostatos, o gal dabartinė Vyriausybė tai daro? Ačiū.
V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis kolega, aš tikrai nenorėčiau iš šios tribūnos kaltinti arba sakyti prielaidas, juo labiau kad aš suinteresuotas, kad visi balsuotų. Galiu pasakyti, kad ir buvusių Vyriausybių ministrai turėjo savo fondus ir tuose fonduose, mano žiniomis, buvo pinigai didesni nei šimtai tūkstančių litų. Lygiai taip pat, mano žiniomis, yra ir dabartinėje. Dabartiniai ministrai turi fondus, kuriuose tikrai tie pinigai sukasi. Tai daro prielaidas arba sukuria nereikalingas prielaidas. Aš tikrai nenoriu kaltinti, nors galima sakyti ir vienaip, ir kitaip, ypač kai tie žmonės tampa ministrais, vykdomosios valdžios atstovais, kažkodėl visų geri norai ir noras teikti labdarą labai stipriai padidėja. Tai yra argumentai dėl ko, mano nuomone, to neturėtų būti.
PIRMININKĖ. Toliau klausia A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš taip pat galvoju jūsų paklausti, gal jūs galėtumėte pailiustruoti pavyzdžiais, neminėdamas konkrečių pavardžių, kaip viskas vyksta. Gal jūs rengdamas šį projektą susipažinote, bet tai nereiškia, kad jūs būtinai visa tai turite žinoti.
Kita vertus, norėjau jūsų paklausti. Ar jums neatrodo, kad tokiu būdu ministrai įsteigdami tuos fondus tarsi įvardija save kaip galimai neskaidrius ir tai turi veidrodiškai priešingą efektą su priešingu poveikio rezultatu. Prisiminkime paskutinių rinkimų rezultatus. Ar čia nėra tokio momento? Kita vertus, man atrodo, visiškai natūralu būtų, jeigu ministrai neturėtų tokių fondų ir nebūtų pagundos. Bet, kita vertus, visada galima rasti kokį nors vardenį pavardenį, kuris įsteigtų tą fondą, o paskui tuos pinigus gryna forma iš dalies grąžintų. Ar pasieksime rezultatą? Klausimas toks.
V. MAZURONIS (TTF). Iš tiesų turbūt ir noras užkardyti korupciją, ir noras ją apeiti yra nesibaigiantis procesas, kuris dar nė vienoje valstybėje nesibaigė vienos ar kitos pusės pergale. Tik arba daugiau to, arba daugiau to. Noriu pasakyti, kad tikslas ir yra to neleisti, nes jūs atsimenate tą pačią istoriją, kurią aš minėjau, V. Adamkaus. Nei VRK, nei kiti negali sužinoti nei aukotojų, nei panašiai. Tai nėra vieša, nėra pakankamo viešumo ir galimybės kontroliuoti. Dėl politinių partijų ir visa kita yra internetas ir panašiai, čia atsiranda problema. Būtent todėl, kad tos problemos nedarytų politinių problemų, o yra nuojauta, kad labai dažnai, švelniai tariant, buvo ir gali būti, dabar yra, mano manymu, tą pataisą yra būtina priimti. Iš tiesų gal bus atrasta kita skylė, galbūt trečia, bet tam turi dirbti specialiosios tarnybos ir kiti dalykai. Bet įstatymiškai, man atrodo, tai būtų korektiška ir mūsų tokį permatomumą Vyriausybės narių (aš kalbu ne tiktai apie esančius, bet ir apie būsimus) tikrai padidintų.
PIRMININKĖ. Toliau klausia P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, na, yra galimos dvi iš esmės principinės išeitys dėl jūsų siūlomo varianto. Pirma, piliečiai, nujaučiantys, o iš esmės taip ir yra, kad gali tapti ministrais arba Ministru Pirmininku, turėtų nesteigti labdaros ir paramos fondų apskritai, o antra, na, jau artėjant prie tos laimės valandos, atsisakyti jų. Bet ne visuomet tokia politinė nuojauta aplanko lietuvių tautą iš anksto. Kartais gi būna ir nelaimingų akimirkų, kada paima ir paskiria netikėtai netgi pačiam žmogui ministru arba Ministru Pirmininku. Tai sakykit, ką gi daryti tada tokiam nelaimėliui arba nelaimėlei, užklupus tokiai nelaimei, o fondas yra? Panaikinti fondą, suspenduoti? Koks būtų sprendimas? Nes gal panaikinti visai ir nereikėtų. Geri darbai daromi vis dėlto.
V. MAZURONIS (TTF). Na, kolega, žiūrėkite, yra lygiai tokia pati norma, kad Seimo nariai negali būti vykdomųjų institucijų atstovais akcinėse bendrovėse, kitur ir panašiai. Ir Seimo nariai yra išrenkami, o mes nė vienas nežinom, ar būsim išrinkti, ar ne. Nuo išrinkimo yra tam tikras laikas, per kiek tai yra susitvarkoma, t. y. kad tu nedirbi toj institucijoj. Lygiai ta pati procedūra turėtų būti ir čia, mano manymu. (Balsai salėje) Kaip? Aš manau, kad tu negalėtum būti nei dalininku (dalininkas turėtų būti kitas), nei to fondo valdytoju, įsteigėju. Jis turėtų būti arba kažkam perduodamas, arba kažkokių imamasi priemonių, kad šitas fondas nebūtų tiesiogiai siejamas su ministru. Manau, tai yra logiška.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir paskutinis klausia J. Sabatauskas. Ir dėl vedimo tvarkos – V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamasis Petrai, jeigu jau tokia nelaimė nutiko žmogui, kad jam pasiūlė tapti ministru, tegul bėga nuo jos ir tikrai neina, bent jau iš šitos valdančiosios koalicijos – bus visiems ramiau.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos reikia kalbėti, o ne replikas asmenines. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis kolega, viena klausimo dalis būtų tokia. Kolegos prašė konkrečių pavyzdžių. Aš paklausiu dar konkrečiau: kurie ministrai, jūsų žiniomis, yra steigėjai arba dalininkai tokių fondų?
V. MAZURONIS (TTF). Aš pakartosiu, kad ir buvusiose vyriausybėse, ir šitoje, mano žiniomis, tokių ministrų yra. Aš tikrai nenorėčiau būti kaip kažkokia institucija, skleidžianti vieną ar kitą informaciją. Mano žiniomis, tokių yra.
PIRMININKĖ. Ačiū, laikas…
V. MAZURONIS (TTF). Konkrečiai pavardžių ir vardų – nepykite… Nes įstatymas šitas yra ne konkretiems žmonėms arba konkretiems ministrams, juolab kad iki šiol įstatymas to nedraudė. Tai nėra kažkoks šiandien nusikaltimas arba įstatymo pažeidimas. Aš manau, mes būtent todėl turim tuos įstatymus priimti. O jau kurie nepasitaisys, kaip sakė P. Auštrevičius, tada mes turim įvardyti vardais, pavardėm ir pasakyti: vyrai, kaip jūs elgiatės? Būkit malonūs…
PIRMININKĖ. Na, labai nori patikslinti J. Sabatauskas, bet laikas klausimams baigėsi. Konkretinkit. Tuoj, minutę.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš iš tiesų panaudojau labai mažai laiko. Tai ar ne geriau tada būtų įpareigoti tokius ministrus viešai skelbti tokius fondus ir viešai skelbti įmones, kurios pervedė paramą į tokius fondus?
PIRMININKĖ. Čia jau antras klausimas, ne patikslinimas.
V. MAZURONIS (TTF). Aš manau, kad tai tikrai nepakenktų, bet daug svarbiau būtų įstatymu uždrausti ir tokią galimybę, net ir teorinę panaikinti. Manau, kad tai būtų teisingesnis žingsnis.
PIRMININKĖ. Ačiū, atsakėte. Laikas baigėsi klausimams. Dabar nuomonės dėl viso. Yra nuomonė tiktai už – V. P. Andriukaitis. Norit kalbėti?
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Taip, noriu.
PIRMININKĖ. Prašom.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Noriu, nes siūloma idėja, deja, ne visai tokia jau nepriekaištinga. Aš išties iš dalies pritarčiau, kadangi tai, ką kolega kalba, tai jis tikrai turėtų pasakyti, kad steigėjas, kuris įsteigė fondą prieš 10 metų ar prieš 5 ir t. t., išties yra susijęs su savo steigėjo įnašu ir steigėjo nuosavybe. Ir Teisės departamentas padarė labai rimtą pastabą. Kas kita, kad tas steigėjas ministro ar Ministro Pirmininko atveju negalėtų būti valdybos nariu, tarybos nariu arba, priešingai, reikia tuomet padaryti tokį mechanizmą, kad būtų viskas deklaruojama ir būtų prieinama ir Vyriausiajai rinkimų komisijai, ir inspekcijoms, ir žiniasklaidai, ir skelbiama. Daugelyje šalių yra įvairių būdų, kaip ministrai savo akcijų net nevaldo, perduoda tuo laikotarpiu institucijai ir t. t., bet nematyti kai kurių aspektų konstitucinio reguliavimo nelabai išeina. Nors Teisės ir teisėtvarkos komitete balsavo ir nors nuomonės buvo įvairios, mažuma mano, kad yra kolizija, didesnė dauguma mano, kad nėra, nuomonių prieštaringumas, todėl aš pritarčiau pateikimui geros idėjos, bet aš manau, kad reikėtų svarstymui pateikti redakcijas, patobulinimus, kad ir Konstitucija nebūtų pažeista, ir pati idėja būtų realizuota. Todėl aš ir pritariu su išlyga.
PIRMININKĖ. Taip, ir nuomonė prieš – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Na, gerbiamieji kolegos, turėtume susitarti, ką mes įsivaizduojam kaip tą fondą. Ar tai asmeniniai kažkokie fondai, ar steigėju mes buvom kažkada ir galėsim būti arba būdavom, tarkim, tokio viešo fondo. Tarkim, yra toks Utenos bendruomenių fondas. Na, teko būti, teko dalyvauti ir kaip dabar, pavyzdžiui, iš to fondo išeiti? Neįsivaizduoju to išėjimo iš steigėjų modelio. Jeigu aš vieną kartą buvau steigėju, tai kaip man suspenduoti savo teisę, steigėjo teisę? Paprasčiausiai tas faktas įvykęs. Kitas dalykas. Dar vienas atvejis, kuomet galimos kitos formos, tarkim, galima steigti visuomenines organizacijas, jeigu ar vienas žmogus, ar keli žmonės įsteigė visuomeninę organizaciją ir kažkokia parama vykdoma per visuomeninę organizaciją.
Manyčiau, šis projektas gražiai skamba, bet tų norimų problemų tikrai neišspręs, nes tada reikėtų svarstyti tokį kryžminį galbūt patikrinimą, kur tie rėmimai eina, ir kompleksiškai svarstyti, jeigu matome šioje vietoje problemas, o ne parodyti tam tikrą poziciją, bet neišspręsti problemos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 14. Įstatymo projekto pateikimui pritarta. Numatomas pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Repliką po balsavimo – V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, kaip opozicijos lyderis siūlau šiam projektui taikyti skubos tvarką, kadangi tai tikrai yra projektas, kuris gali šiek tiek bent paspartinti kovą su korupciniais visais dalykais. Tai aš manau, kad mes turime tikrai kuo greičiau šitą priimti, apsvarstyti, jeigu reikia, komitetuose, bet kuo skubiau priimti. Siūlau skubos tvarką.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pritardamas pačiai tokiai idėjai, ką V. Mazuronis pateikęs, aš tikrai nelabai norėčiau pritarti kokioms nors skubos tvarkoms, nes yra dar viena problema, su kuria mes galim susidurti. Mes praėjusioje kadencijoje su kolegomis iš „Tvarkos ir teisingumo“, būdami Antikorupcijos komisijoje, tų fondų įvairių steigėjams ir panašiai nemažai kreipėm dėmesio. Ir dabar jau susikūrė sistema, kurioje būti fondo steigėju yra nelabai naudinga, nes visus tikrina, visas įmones, ar ten kur nors koks ministras nėra padaręs kokio nors sprendimo ir t. t., bent jau Tarnybinės etikos komisija. Tai dabar, jeigu mes dirbtinai ką nors padarysime, neatsargiai, tai tiesiog galim sugriauti esamą sistemą, suvaryti ją į šešėlį, o tada visi džiaugsimės, kad taip nėra, bet tie fondai tarnaus tiems patiems žmonėms. Todėl aš norėčiau, kad tas klausimas būtų išspręstas labai tiksliai, preciziškai, nepadarant kokių nors klaidų ir nesugriaunant to, ką jau mes esame sukūrę.
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš tikrai norėjau pasiūlyti papildomą komitetą – Teisės ir teisėtvarkos komitetą, nes Teisės departamento pastabų tikrai yra, ir jos ne iš piršto išlaužtos.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti?..
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Išties pasiūlymą reikia patobulinti, nėra abejonių.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad papildomu būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas? (Balsai salėje) Gerai.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Taip pat manau, kad čia dar dėl kitų teisės aktų koregavimo iškils klausimas. Dėl savivaldybių tarybų staiga reikia pertraukos trijų valandų, o čia išties pertraukos reikia, kad suderintų pataisas.
PIRMININKĖ. Skubos tvarka nereiškia, kad šiandien bus toliau svarstymas. Skuba yra…
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Bet tai nereiškia, kad liepos 1 d. turime priimti.
PIRMININKĖ. Šiandien nebus nei priėmimo, nei svarstymo.
V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Mielieji kolegos ir kolega Vyteni, skubos tvarka nereiškia, kad mes šiandien arba rytoj priimsime. Aš pritariu ir jums, ir ponui R. J. Dagiui, kad reikia labai normaliai pasižiūrėti, ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nepaisant to, kad jie jau svarstė, bet irgi gali svarstyti, ir viskas gerai. Bet aš manau, kad skubos tvarkai reikia pritarti tam, kad nebūtų atidėta į gilią gilią tolimą vietą, o kad būtų normaliai, bet greitai priimta. Taigi visų kolegų siūlymai yra vienodi. Reikia priimti labai rimtai ir kuo galima greičiau. Vadinasi, reikia pritarti skubai.
PIRMININKĖ. Taip. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate pasiūlymui svarstyti skubos tvarka ir nenukelti į rudens sesiją, svarstymas būtų dar šioje sesijoje, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, nepritariate skubai, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 81 Seimo narys, balsavo 80: už – 56, prieš – 8, susilaikė 16. Skubai pritarta. Kai tik komitetas apsvarstys, iš karto bus teikiama Seimui svarstyti.
15.52 val.
Kitas darbotvarkės 2-3 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1406. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas V. Matuzas.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė ir priėmė sprendimą atmesti įstatymo projektą Nr. XIP-1406 atsižvelgdamas į tai, kad komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 668 išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš nėra, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar pagal Statutą nėra jokių diskusijų. Vienas – už ir vienas – prieš. Už – E. Pupinis. Jeigu nėra prieš, tai gal ir jūs nekalbėsite? Kalbėsite. Gerai. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų reikėtų pritarti Vyriausybės išvadai ir komiteto išvadai. Nemanau, kad turėtume atimti tuos du procentukus iš tų institucijų, kurioms patys žmonės skiria. Tarkime, aš nieko blogo nematau, kad visuomeninės, jaunimo organizacijos, kurios yra mokyklose, gautų tas lėšas arba pačios mokyklos. Jos tikrai panaudoja kilniems tikslams, kad įgyvendintų tam tikras savo idėjas, taip palengvina šiek tiek tėvų naštą. Svarbu, manau, kad žmonės būtų aktyvūs. Ypač būtų blogai, jeigu mes tuos kelis litus atimtume iš tų mokyklų, kurios ir taip gauna nepakankamą finansavimą. Manyčiau, mes turime pritarti išvadoms ir suteikti žmonėms teisę patiems rūpintis tais 2 %, kurie jiems yra skiriami valstybės.
PIRMININKĖ. Ačiū. Aš kreipiuosi į V. P. Andriukaitį ir į V. Gapšį. Dabar prašom, bus dėl balsavimo. Kas pritariate komiteto nuomonei atmesti projektą, balsuojate už, kas nepritariate komiteto nuomonei atmesti išvadą, balsuojate prieš arba susilaikote. Nebus jokių perbalsavimų. Klausykite! Už atmetimą balsuojate už, neatmesti – balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 80, balsavo 79: už – 58, prieš – 7, susilaikė 14. Atmesta. (Balsai salėje)
Darbotvarkės 2-4 klausimas. Aš dar kartą prašau tylos! Paskui jūs net negirdite, kokį įstatymą svarstote. Vytautai! Aš kreipiuosi į jus. Baikite ginčytis dėl praėjusių klausimų.
15.56 val.
Konstitucijos 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1983 (pateikimas)
Konstitucijos 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1983. Pranešėjas – E. Klumbys. Pateikimas.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, teikiu parengtą ir 53 Seimo narių paremtą, inicijuotą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio pataisą, kuria siūlome šį straipsnį papildyti 15 dalimi, tai yra kad Seimas svarsto metinius Prezidentės ar Prezidento pranešimus apie vidaus ir užsienio padėtį.
Kodėl yra inicijuojama ši pataisa? Pirmiausia jūs galėtumėte atkreipti dėmesį, kad, be jokių abejonių, Prezidento ar Prezidentės pranešimas sulaukia didelio dėmesio. Apie šį pranešimą, kuris yra skaitomas Seime, plačiausiai diskutuoja žurnalistai, politologai, tačiau Tautos atstovybėje, kur yra susirinkę tautos rinkti atstovai, viskas baigiasi tuo, kad Prezidentas užverčia paskutinį lapą, išeina, ir tuo viskas baigiasi, nors yra iškeliama daug svarbių problemų.
Aš noriu priminti Prezidentės D. Grybauskaitės metinį pranešimą, kur buvo iškeltas labai rimtas dalykas, tai yra tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba tirtose bylose tik kas antra tyrimo medžiaga patenka į Seimą. Klausimas – kodėl pusė bylų nepatenka? Kas tai? Prastas darbas ar kitos priežastys? Iš tų pusės tik vienas yra nuteisiamas realia laisvės atėmimo bausme. Manau, tai yra labai rimtas diskusijos objektas Seime. Tokių pavyzdžių galima pateikti kur kas daugiau. Galiu priminti ankstesnio Prezidento V. Adamkaus keltas problemas apie skurdą, ir tos problemos buvo keliamos viename ir kitame pranešime. Seimas paklauso, ir tuo viskas baigiasi.
Dėl to aš manau, kad po to, kai Prezidentas perskaito metinį pranešimą, Seimas jį svarsto, keičiasi nuomonėmis, vyksta diskusijos. Taigi tokia yra inicijuojama pataisa. Aš tikiuosi, kad ji sulauks pritarimo Seime.
PIRMININKĖ. Ačiū už pristatymą. Jūsų nori paklausti 10 Seimo narių. Skiriama 10 minučių. Pirmasis klausia P. Luomanas.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pristatytojau šio klausimo, Konstitucija juk ir dabar nedraudžia svarstyti, galima tiesiog įtraukti į Seimo darbotvarkę ir svarstyti. Ar jūs norite tiesiog klausinėti Prezidentę, o galbūt netgi nepritarti, tarkime, ataskaitai? Ar čia būtinai reikia keisti Konstituciją, kaip sakant, įtraukti ir konstitucinę pataisą? Paaiškinkite tą logiką.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis klausėjau, jūs turėtumėte įsigilinti, kas yra parašyta. Yra parašyta „svarsto“, ne klausinėja, ne teisia, ne dar kažką kita daro, o svarsto. Tai Seimas iš principo šito daryti negali, jam to Konstitucija neleidžia, nes Seimas gali daryti tai, kas yra parašyta Konstitucijoje, tą pasakė Konstitucinis Teismas. Taigi norint, kad Prezidento pranešimas būtų svarstomas Seime, tai turi būti įrašyta į Konstituciją.
PIRMININKĖ. Klausia J. Juozapaitis.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, argi negalima svarstyti, dėl vidaus ir užsienio politikos paklausti iš Vyriausybės atsakomybės, ne tik Prezidentės pranešimo, ir tokiu būdu galima. Kartu užsienio politiką vykdo ir Vyriausybė.
E. KLUMBYS (TTF). Aš noriu jums pasakyti. Be jokių abejonių, mes galime svarstyti Vyriausybės politiką. Bet aš dar kartą pabrėžiu – siūloma svarstyti Prezidento metinį pranešimą, ne Vyriausybės, ne Seimo Pirmininko, ne dar ko nors, būtent Prezidento.
PIRMININKĖ. Toliau klausia V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Egidijau, darote rimtą intervenciją į Konstituciją, neapsimeskite. Taigi, Konstitucijoje nustatyta, kad Seimas svarsto atskaitingų institucijų pranešimus. Dėl to ir svarsto, dėl to ir vyksta svarstymai visų Seimui atskaitingų institucijų. Tai gal tada pasiūlykite, kad Prezidentas irgi atskaitingas Seimui, tai tada jūs būsite logiškas, nes „pakabinate“ pusiau, na, svarsto, taip? Na, galėsime svarstydami padiskutuoti, nuomonę pareikšti, klausti negalim, nes aišku kodėl. Todėl, kad Prezidentė nėra atskaitinga Seimui. Tai ką čia sugalvojote, jeigu taip atvirai?
E. KLUMBYS (TTF). Aš noriu pasakyti, gerbiamasis Vyteni, kad Seimas svarsto (aš dabar negaliu iš atminties cituoti Konstitucijos) atskaitingų Seimo institucijų vadovų… Tai šioje vietoje, kai mes kalbame apie Prezidentės pranešimą, yra kas kita. Norint tai daryti, o aš manau, kad tą reikia daryti, nes juk Prezidentas ateina į Seimą, jisai neskaito per televiziją, jis juk nėra atskaitingas Seimui, bet jis ateina į Seimą ir skaito tą metinį pranešimą. Šioje situacijoje, aš manau, jeigu kreipiamasi pirmiausia į Seimą, tai Seimas turi turėti kažkokį atsaką. Šioje situacijoje, aš manau, tai yra labai normalu, tai nėra koks nors teisimas, nėra kokių nors rezoliucijų priėmimas po to, kai yra apsvarstoma. Ne taip. Tai yra diskusija, per kurią gali kilti svarbūs Seimo sprendimai.
PIRMININKĖ. Toliau klausia S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Kolega, man atrodo, jūs gaišinate mūsų laiką tokiais niekais. Iš tikrųjų Prezidentė nėra atskaitinga Seimui, tai visiems viskas aišku. Aš dar suprasčiau, jeigu jūs siūlytumėte suteikti mums teisę ją klausinėti po to metinio pranešimo, gal būtų įdomu, tikrai kyla klausimų pasiaiškinti kažką giliau, tai dar būtų šiokia tokia logika. Tiesiog net nežinau, kaip formuluoti jums klausimą.
PIRMININKĖ. Tai neklauskite.
S. STOMA (TS-LKDF). Ar jūs nemanote, kad tai būtų tiesiog tuščia pliurpalynė, po kurios nebūtų jokių rezultatų? Aš manau, kad mes čia susirenkame tam ir diskutuojame tam, kad priimtume kokius nors sprendimus. Ar jūs nemanote, kad kiekviena mūsų diskusija turi baigtis sprendimo priėmimu, o ne šiaip sau tuščiu paplepėjimu? Ačiū.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo nary, jeigu jūs galvojate, kad tai yra laiko gaišinimas, tai jūs galite ramiausiai palikti šį posėdį ir užsiimti rimtesniais dalykais. Aš jūsų čia nelaikau. Aš manau, kad iš šios tribūnos yra teikiami gana atsakingi dalykai, apmąstyti, ir jeigu tai norite prilyginti savo mintims, kurios plačiai skelbiamos mūsų žiniasklaidoje, deja, aš nepriimu tokių jūsų žaidimo taisyklių.
PIRMININKĖ. Toliau klausia D. A. Barakauskas.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Gerbiamasis Egidijau, aš pirmiausia visiškai nesutinku su prieš mane klausiusio kolegos nuomone, kad ši pataisa yra pliurpalynė. Jūsų pateikta pataisa yra, ko gero, labai labai gili konstitucinė pataisa, ir aš noriu paklausti. Ar tai nereiškia, kad priėmus jūsų siūlomą konstitucinę pataisą iškils vienas labai svarbus klausimas: jeigu bus svarstymas, ar paskui neatsiras diskusijų dėl to, kad turėtų būti balsuojama po svarstymo? Ir ar tai, kaip jūs manote, neprieštarautų valdžių atskyrimo principui? Ačiū.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis kolega, aš dar kartą noriu pasakyti, kad terminas „svarsto“ nėra tolygus terminui „apsvarsto“, nes „apsvarstymas“ baigiasi kokia nors išvada. Jokiais būdais tai nereiškia, kad po to bus koks nors nutarimas, rezoliucija, aš to net neturiu minty ir nemanau, kad… Manau, kad tai, kas čia buvo prieš tai sakyta, jau kirstųsi su valdžių atskyrimo principu. Aš dar kartą noriu pabrėžti. Jeigu Prezidentė kreipiasi ir išsako labai rimtas problemas, kurių yra mūsų valstybėje, manau, Seimas į tai negali nereaguoti, ir jo reakcija yra toks svarstymas, diskusija.
Kodėl jūs nekeliate, kiti, kokią teisę turi žurnalistai svarstyti, politologai, labai plačiai apie tai diskutuojama. Tai aš manau, kad ir Seimo nariai turėtų apsvarstyti, t. y. svarstyti Prezidento metinį pranešimą.
PIRMININKĖ. Toliau klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs aiškinamajame rašte rašote: „Dabar yra nustatyta ydinga tvarka, jog Seimas neturi jokių galių reaguoti į Respublikos Prezidento Seime padarytą metinį pranešimą apie padėtį Lietuvoje, Lietuvos vidaus ir užsienio politiką.“
Klausimas toks: kokių galių jūs norite Seimui siūlydamas, kad turėtų svarstyti tokį pranešimą? Ar, kaip kolegos reagavo, kadangi Respublikos Prezidentas nėra atskaitingas Seimui, šiuo atveju norite padaryti Seimą atskaitingą Prezidentui?
Antroji klausimo dalis. Jus, kaip signatarą, galima laikyti vienu iš tų žmonių, kurie mūsų Konstituciją… dalyvavo teikdami tautai balsuoti dėl Konstitucijos projekto ir turinį šio 84 straipsnio 18 dalies – „Daro Seime metinius pranešimus apie padėtį Lietuvoje, Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio politiką.“ Kokį turinį Konstitucijos autoriai įrašė į šį punktą apie Prezidento kompetenciją? Ačiū.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis kolega, aš noriu pirmiausia pasakyti. Dar kartą sakau, nemaišykime to, ko neįmanoma sumaišyti. Yra aiški Prezidento kompetencija, yra Seimo kompetencija, tačiau aš dar kartą sakau, kad Seimas kol kas neturi jokios teisės svarstyti Prezidento pranešimą. Esant šiai situacijai, aš manau, kad tai turi būti parašyta Konstitucijoje.
O dabar tai, ką jūs čia man užsiminėte dėl Konstitucijos 1992 metų. Aš nebuvau toje grupėje, kuri rengė Konstituciją, bet aš noriu pasakyti kitą dalyką, galbūt pasakysiu tą pirmą kartą viešai, gerbiamasis Sabatauskai. 1992 m. spalį Aukščiausiojoje Taryboje aš nebalsavau už šitą Konstituciją kaip Aukščiausiosios Tarybos narys, aš nebalsavau už ją referendume. Tai šitoje situacijoje aš turiu požiūrį į Konstituciją ir manau, kad ji yra taisytina, aš tai bandau daryti ir šiandieną.
PIRMININKĖ. Ačiū. Laikas klausimams baigėsi.
E. KLUMBYS (TTF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Dabar motyvai dėl viso. Nuomonė už – J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, mes kažkaip užkonservuojame kažkokią pažiūrą, negalime kitaip pažiūrėti. Gerbiamieji kolegos, mūsų Konstitucijoje parašyta: „Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas.“ Pabrėžiu, ne vyskupas, ne kunigas, ne Šventasis Tėvas, o valstybės vadovas. Vadovas, kuris turi labai plačius įgaliojimus. Iki šiol buvo taip, ateina, mums kaip vyskupas paskaito paskaitėlę, išeina ir viso gero. Mes, kaip kokie šventieji avinėliai, paklausome, vieni papurtome galvas, kiti palinksime. O tai turi būti ypatingos svarbos pranešimas, kuriame nubrėžiamos tam tikros gairės. Mes turime iš tikrųjų diskutuoti čia, kur matome, kad iš tikrųjų tas gaires galima įgyvendinti, o kur matome, kad dėl šitų gairių reikia surasti kitų sprendimų. Tai būtų labai vaisinga diskusija, negu dabar, kai politologai pasikalba, interviu paima ir nebūna tos vaisingos diskusijos, kuri duotų postūmį politiniams įvykiams. Manau, kad valstybės vadovo kalbas, pranešimus turi teisę ir pareigą svarstyti valstybės institucijos, ypač tokia kaip Seimas. Ne klausinėti, kamantinėti Prezidentą, bet svarstyti jo supratimą apie vykdomą dabarties ir ateities perspektyvos politiką. Tai būtų daug didesnė nauda, negu išklausyti ir paskui kiekvienam likti prie savo pozicijos. Todėl pritariu šitai pataisai, reikia palaikyti, o paskui žiūrėsime, gal reikės pakoreguoti, dar ką nors papildyti, bet tokia diskusija tikrai būtinai reikalinga.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – V. Bacevičius.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tiek J. Veselka, tiek E. Klumbys savo argumentais tikrai pribloškė, bandymais stumti tai, ko nereikėtų stumti, o iš esmės bandoma pastumti konstitucinę sandarą, Konstitucijoje įtvirtintą valdžių padalijimą. Tikrai tų dalykų nereikėtų keisti ir stumti, kaip čia buvo teigiama. Jeigu jie dabar siūlo revizuoti Konstitucijos 67 straipsnį, bet nerevizuodami 84 straipsnio, 88 straipsnio, taip pat neteikdami Statuto pataisų, tai daro nesistemiškai, nors bet kokiu atveju tai būtų tikrai Konstitucijos 5 straipsnio ir visos konstitucinės doktrinos, kuri yra formuojama šiandien Konstituciniame Teisme, neatitikimas. Aš kolegų labai prašyčiau, kad jie atsiimtų įstatymo projektą, negaišintų Seimo ir daugiau tokių neracionalių pasiūlymų neteiktų. Jie iš esmės yra net neraštingi, nes konstitucinės teisės studentas, I kurse įskaitą ar egzaminą išlaikęs, turi tokias žinias, kurios neleistų jam teikti tokio projekto.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate pateikiamam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 66 Seimo nariai. Už – 22, prieš – 17, susilaikė 27. Nepritarta po pateikimo. Dabar reikia apsispręsti, ar grąžinti, ar atmesti. Ar reikia grąžinti tobulinti? Dabar balsuojame, paskui…
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Yra mano pasiūlymas atmesti. O po to repliką pasakysiu.
PIRMININKĖ. J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Aš siūlau grąžinti tobulinti, nes negalime mes būti dogmatikais, kokie buvo staliniečiai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Yra skirtingos nuomonės. Prašom balsuoti. Kas balsuoja už, balsuoja už tai, kad grąžintume tobulinti, kas balsuoja prieš arba susilaiko, – atmesti. Už tobulinimą balsuojame už, už atmetimą – prieš arba susilaikome. Atmesti – prieš, grąžinti tobulinti – už.
Balsavo 67 Seimo nariai. Už – 31, prieš – 36. Atmesta. Repliką po balsavimo – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Prezidentė neskaito pranešimo Seimui, ji skaito pranešimą tautai tautos atstovybės akivaizdoje. Jos pranešimas yra be galo svarbus visai tautai, visiems žmonėms, visiems piliečiams, visiems teismams, visiems Seimo nariams, vykdomajai valdžiai – visiems. Ir svarstymai po to pranešimo turi ir privalo vykti įvairiais lygiais, ir mūsų komitetuose, ir t. t. Bet tai yra pranešimas, ateinantis iš to principo, kurį daro tos valstybės, kurios yra konstitucinės monarchijos, karaliai Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje daro metinius pranešimus tautai – urbi et orbi. Tai yra tai, ką daro ir popiežiai, tai yra tas pats principas, kolegos. Urbi et orbi – tai yra pranešimas, žinia, o ne ataskaita, atskaitingumas ir klausinėjimų problema. Todėl išties tai būtų didelė intervencija į konstitucinę, jeigu norite, netgi sandarą ir Prezidento institucijos pamynimo problema, sumenkinimo. Jeigu būtų kitaip, jeigu mes galvotume dar ką nors, tai būtų galima diskutuoti. Kolegos, be šypsenos daroma labai pavojinga intervencija.
PIRMININKĖ. Nepriėmėme, Vyteni, atmetėme. (Balsai salėje) L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Aš vis dėlto pritariu E. Klumbio idėjai, nes jis norėjo sureikšminti, ir labai tvarkingai sureikšminti, tą pranešimą. Kai kas skaito pranešimą, kai kas daro tautai. Nieko panašaus. Konstitucijoje pasakyta, kad Prezidentas daro pranešimą, Seimo reikalas svarstyti ar nesvarstyti, bet blogiausia yra tai, kad Seimas vertina arba, teisingiau pasakius, atskiri Seimo nariai, išėję už durų, vertina šį pranešimą. Oficialiai, neoficialiai, bet už kampo. O šiuo atveju, tą kalba V. P. Andriukaitis, jeigu viešai tautai daro pranešimą, savaime suprantama, kad jis yra daug reikšmingesnis negu mūsų.
Tačiau yra dvi pastabos dėl to, ką darė E. Klumbys. Ne kiekvieną asmenį pristato Prezidentas parlamentui, kai teikia į tam tikras pareigas, o tai turėtų daryti pagal raidę, Vyteni. Ne kiekvieną projektą, kurį pateikė kaip dekretą, kad reikia grąžinti svarstyti įstatymą iš naujo, pateikia pats Prezidentas, o Konstitucijoje parašyta, kad Prezidentas tai turi daryti. Kodėl jūs šito nematote?
PIRMININKĖ. V. Žiemelis. V. Gedvilo paskutinė replika bus. Viskas, daugiau, Vyteni, replikų nebus. V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū. Visažiniam iš kairės pusės reikėtų pasakyti, kad mūsų Prezidentė net ir pagal lytį negalėtų būti popiežiumi, juo labiau mes neturime karaliaus. O E. Klumbio mintis buvo labai aiški: sureikšminti Prezidentės pranešimą, kad jis nesibaigtų – padarė pranešimą, ir niekas po to neįvyko.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir V. Gedvilas – paskutinė replika.
V. GEDVILAS (DPF). Mielieji kolegos, aš noriu kreiptis į jus visus su dideliu prašymu. Būkime geri, pakentėkime, nekalbėkime nesąmonių vieni kitiems. Mes vieni kitus bandome įtikinti, už ką balsuoti, kaip balsuoti. Nereikia mums aiškinti, mes žinome, kaip balsuoti. Mielieji kolegos, pasistenkite mažiau kalbėti, greičiau judėti į priekį. Mes iki rudens nebaigsime šitos sesijos. (Plojimai)
16.20 val.
PIRMININKĖ. Taip, mažiau replikų. Toliau 2-6 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1710. Svarstymas. Pranešėjas V. Matuzas pristatys Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė šį projektą ir priėmė tokį sprendimą: atmesti įstatymo projektą Nr. XIP-1710 atsižvelgiant į tai, kad komitetas pritaria Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 669 išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš nėra, 1 susilaikė.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonių už ir prieš nėra norinčių pasakyti. Prašom balsuoti. Kas pritariate, kad būtų atmesta, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Už atmetimą balsuojate už.
Balsavo 73 Seimo nariai. Už – 42, prieš – 14, susilaikė 17. Atmesta.
16.22 val.
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1113(2). Pranešėjas – Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas V. Grubliauskas. Nematau. Kas pristatys išvadą? Irena, gal jūs galite pristatyti išvadą?
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir komiteto išvada yra pritarti pakoreguotam įstatymo projektui bendru sutarimu. Koregavimas – tai įsigaliojimas nuo priėmimo dienos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar dėl pasiūlymų. Kadangi diskutuoti nėra užsirašiusių, tai, Irena, jūs gal pristatysite pasiūlymus? Ne? Yra atėjęs komiteto pirmininkas. Prašom, gal grįžkite. Kviečiu V. Grubliauską. Gal galite ateiti, nes yra pasiūlymų. Komiteto išvadą pristatė. Yra Seimo nario M. Zasčiurinsko pataisa. Nematau paties M. Zasčiurinsko. (Balsas salėje:„ Mano yra.“) Iš eilės, palaukite! Viskas gerai.
V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Labai ačiū. Taip, buvo gautas kolegos M. Zasčiurinsko siūlymas, kuris… Ar kolega M. Zasčiurinskas pats jo nepristatys?
PIRMININKĖ. Nėra jo.
V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Nežinau, ar turiu už jį pristatyti teiktas…
PIRMININKĖ. Jūs galite trumpai pristatyti ir kodėl komitetas nepritarė.
V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Jis siūlė Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio 4 dalyje pakeisti – numatyti, kad po vieną narį į komisiją skiria ne Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Lietuvos žurnalistų draugija, o Lietuvių žurnalistų profesinė sąjunga ar asociacija, ir ne Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija, o Lietuvos radijo ir televizijos asociacija ir LATGA-A. Komiteto sprendimas buvo nepritarti, ir pagrindinis argumentas buvo toks, kad galiojančio įstatymo redakcijoje nurodytos organizacijos, deleguojančios narius į Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sudėtį, atstovauja pakankamai plačiai visuomenės daliai. O siūlymas, konkretus siūlymas perkelti tą į profsąjungų atstovaujamą lygmenį vertintinas, mūsų nuomone, kaip galintis sukelti tam tikrų interesų konfliktą.
Komiteto nuostata buvo nepritarti šiam kolegos M. Zasčiurinsko siūlymui.
PIRMININKĖ. Nuomonių už, prieš nėra. Paties siūlytojo nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto?.. (Balsai salėje) Galima.
Toliau yra V. Bogušio siūlymas. Ar yra čia 10 palaikančių? Pirmiausia turėtų būti. Ar mes galime svarstyti? Ar bus 10? Yra turbūt. Neprieštaraujate, kad pradėtume svarstyti. Buvo nepritarta, ir dabar gal V. Bogušis pristatys savo pasiūlymą.
V. BOGUŠIS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, išties 8 dalyje siūlau išbraukti tokį sakinį. Kolegos, tikrai labai norėčiau, kad įdėmiai įsiklausytumėte. „Politinių partijų nariai, išrinkti į komisiją, sustabdo savo narystę politinėje partijoje ir dalyvavimą jos veikloje iki savo kadencijos komisijoje pabaigos.“ Aš manyčiau, kad ši norma yra perteklinė. Aš manyčiau, kad ji yra suvaržoma partokratinio vystymosi sistemos Lietuvoje. Man atsakykite, kodėl komitetas nepritarė, nes Radijo ir televizijos taryboje gali būti žmonės partiniai, nereikia sustabdyti savo partinės veiklos. Kodėl čia turi sustabdyti partinę veiklą? Ar tu partinis ar nepartinis, jokios įtakos komisijos darbui visiškai neturi ir negali būti. Todėl aš manyčiau, prisimindamas netgi Prezidentės metinį pranešimą, kur pasakė, kad partijos yra uždaros, kad išties partijos turi atsiverti ir visuomeniškai plačiau gali gyventi.
Dar vienas argumentas. Gerbiamieji kolegos, dabar, kai pateikėte pataisą, kad yra pozicija ir opozicija, vis tiek tai labai demokratiškas bus atstovavimas, bet jeigu toks pats principas yra kaip ir Radijo ir televizijos taryboje, tai logika suponuoja, kad partiškumo nereikia atsisakyti. Partiškumo nereikia stabdyti. Partija nėra baubas, partiniai žmonės nėra nusikaltėliai, nieko protingesnio demokratinė sistema nėra sugalvojusi kaip partinį atstovavimą, partinį valdymą ir partinių programų įgyvendinimą. Taigi dar kartą, gerbiamieji kolegos, pabrėžiu, čia likęs senas reliktas, kad politinių partijų…
PIRMININKĖ. Laikas!
V. BOGUŠIS (LCSF). …atstovai negalėtų dalyvauti šioje komisijoje. Aš tikrai labai atsiprašau, bet prasilenkia su bet kokia logika. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ir komitetas kodėl nepritaria?
V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Komitetas irgi įsiklausė ir į Prezidentės metinį pranešimą, ir taip pat jautriai pažiūrėjo į šį klausimą, žiūrėjo į jį taip pat dalykiškai kaip ir teikėjas, tačiau truputį kitus argumentus rado ir kitais argumentais remdamasis nusprendė vis dėlto nepritarti kolegos V. Bogušio siūlomai pataisai. Įvardyta priežastis yra ta, kad bendras narių skyrimo į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją principas ir reikalavimas yra jų politinis nepriklausomumas. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas tai užtikrina. Kas yra svarbu, nėra kilę jokių incidentų ar tokios veiklos apraiškų. Ir pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą skiriant narius į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją priklausomybė partijoms, jeigu tokia ir yra, baigiasi jų paskyrimo metu. Mūsų nuomone, tai užtikrina paskirtojo nario veiksmų politinę nepriklausomybę, ir manome, kad šiuo atveju nėra būtinybės lyginti skyrimo tvarkos į vienas ar kitas institucijas. Kiekviena institucija turi savo apibrėžtos veiklos sritis ir skyrimo tvarką. Aš manau, yra logiška, kad ji gali skirtis. Komiteto nuomonė yra nepritarti.
PIRMININKĖ. Palaikanti V. Bogušio pataisą nuomonė – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Taip, kolegos, palaikau šią pataisą ir dabar noriu jums visiems pareikšti. Buvo tokia nuostata, gerbiamasis pranešėjau, kad net Vyriausybės atstovai turėjo sustabdyti savo narystę partijoje. Ir po Konstitucinio Teismo išaiškinimo Vyriausybės atstovų, kurie vykdo bendrąją teisinę priežiūrą, kur kas sudėtingesnę savivaldybių priežiūrą, vykdo buvusio prokuroro funkciją, jie turi teisę dalyvauti partijų veikloje ir niekas nebeverčia jų stabdyti narystės partijoje. Tai dabar jūs man pasakykite, kodėl Vyriausybės atstovo konstitucinei institucijai lieka galimybė būti partijos nariais, ir šiandieną taip yra, o komisijai, kurioje nėra tokio teisinio reguliavimo kaip Vyriausybės atstovas, konstitucinio rango, staiga jūs siūlote tokį suvaržymą? Aš manau, kad V. Bogušio pataisa yra laiku, absoliučiai konstituciškai teisinga, ir argumentų kitų visiškai nėra. Arba tada mane įtikinkite, kad Vyriausybės atstovai taip pat turėtų nepaklusti Konstitucinio Teismo sprendimui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Daugiau pataisų nėra. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate V. Bogušio pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 64, prieš – 3, susilaikė 12. Pataisai pritarta.
Daugiau pataisų, dėl kurių reikėtų balsuoti ar svarstyti, nėra. Dabar motyvai dėl viso įstatymo projekto už ir prieš. Nėra užsirašiusių? (Balsai salėje) Laukiam, sako, kažkas neįsijungia. Yra tik nuomonės už. Gal galime nešnekėti, o iš karto balsuojame arba bendru sutarimu pritariame su ta pataisa? Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Prašom balsuoti. Kas pritariate įstatymo projektui po svarstymo, prašom balsuoti už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 80 Seimo narių, balsavo 78 Seimo nariai: už – 60, prieš – 2, susilaikė 16. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
16.33 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 131, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1872 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas, iki pertraukos dar tikrai spėsime. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1872. Grupės narių vardu pateikėjas – M. Bastys. Pateikimas.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, įstatymo projekto esmė yra labai paprasta. Yra siūloma pratęsti 5 % gyventojų pajamų mokesčio tarifą. Kaip žinote, šiais metais jis buvo numatytas 10 %.
Kodėl yra toks siūlymas? Praeitais metais, kaip rodo statistika, palyginti su 2008 m., žemės ūkyje pajamos mažėjo apie 20 %. Iš esmės žemės ūkio subjektai, ūkininkai nėra pajėgūs sumokėti tokio mokesčio, bent jau didžioji dalis. Aš manau, kad šio mokesčio sumažinimas gerokai prisidėtų prie ūkininkų konkurencingumo didinimo. Kaip žinote, nuo 2009 m. yra įvesta daug mokesčių, kurių ūkininkai anksčiau nemokėjo. Tai yra socialinio draudimo mokestis, sveikatos draudimo ir šis papildomas pajamų mokestis. Taip pat yra padidintas pridėtinės vertės mokestis nuo 18 iki 21 % tiems ūkio subjektams, ūkininkams, kurių pajamos yra daugiau kaip 100 tūkst. litų. Šis mano siūlymas, be abejo, yra paremtas dar ir tuo, kad patys ūkininkai susirinkimuose prašo, kad šis pajamų mokestis būtų sumažintas. Taigi prašau pritarti po pateikimo šiam įstatymo projektui. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti 8 Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, ar ši lengvata žemdirbiams būtų taikoma nuo kokio nors laikotarpio vienus ar dvejus metus, ar būtų neribojamas šio įstatymo galiojimo ar lengvatos laikas? Ačiū.
M. BASTYS (LSDPF). Šiuo atveju yra siūloma lengvatą taikyti dešimtiems metams.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia J. Juozapaitis.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ta pataisa dabar yra tik vieniems metams, (…) metams, tai čia kiek, n metų bus dar? Aš manau, reikėtų tik sunkmečio metais: šiais metais, kitais metais, už 2010 m., o gal 2011 m. pagerės ir nereikės, gal bus 10 %?
M. BASTYS (LSDPF). Aš kalbu būtent apie šiuos metus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia R. A. Ručys.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, kiek lėšų nebus surinkta į valstybės biudžetą priėmus šią įstatymo pataisą?
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Mokesčių inspekcijoje rinkau tokius duomenis, yra numatyta, kad už praeitus metus turėtų būti surinkta maždaug apie 88 mln. Lt. Tačiau pateikdamas gal neakcentavau, bet šis pajamų mokestis yra taikomas, kada ūkio ekonominis dydžio vienetas yra per 14. Susitikimuose ūkininkai kalba apie tai, kad jie galvoja apie ūkių skaidymą, ūkių mažinimą perduodant vaikams, kitiems artimiesiems. Aš manau, kad to ženklaus surinkimo sumažėjimo gali visai ir nebūti. Teoriškai už praeitus metus turi būti surinkta 88 mln. Lt, tai jeigu imtume 10 %, kitais metais turėtų būti surinkta apie 160–170 mln. Lt. Kaip aš jau minėjau, ūkininkai yra skatinami mažinti savo ūkio ekonominį dydį. Tokiu būdu, aš manau, tokio planuojamo surinkimo gali ir nebūti. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Toliau klausia A. Vidžiūnas.
A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Mielasis kolega Mindaugai, kaip gerai, kad atsiranda nors vienas Seimo narys, kuris rūpinasi žemdirbiais, kuris atsiliepia į jų siūlymus. Ūkininkai prašo mažinti, aš tam pritariu. Žinoma, kas tie 8 mlrd. papildomų išlaidų, kurias turime, palyginti su pajamomis. Juokas visa tai. Bet aš norėčiau paklausti dėl aiškinamojo rašto. Aiškinamajame rašte rašoma taip: „Žemės ūkio subjektai nepajėgūs susimokėti mokesčių.“ Antrasis sakinys: „Pajamos iš žemės ūkio viršija išlaidas.“ Sutinku, pajamos iš žemės ūkio viršija išlaidas, neblogai sekasi žemės ūkiui. Cituoju dar kartą jūsų teiginį: „Pajamos iš žemės ūkio viršija išlaidas“. Viskas lyg ir gerai, tai kam čia dabar tos pataisos reikia?
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, kolega. Iš tikrųjų čia yra koreguotinas sakinys. Gal skaičiais… Iš pokalbių su ūkininkais galima pasakyti taip. Įsivaizduokime, kad ūkininkas gauna 100 tūkst. Lt pajamų. Išlaidų, sakykime, yra 95 tūkst. Lt. Tai lyg ir būtų 5 tūkst. litų daugiau. Bet susimokėti reikia jau nuo to 100 tūkst. Lt, jeigu paliekam 10 %, aš čia netiksliai skaičiuoju, 10 tūkst. Lt. Tai šiuo atveju ūkininkas turėtų susimokėti daugiau negu yra gavęs pajamų.
PIRMININKĖ. Toliau klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų jūs kalbat apie tai, dėl ko yra susitarta, aš taip įsivaizduoju. Jūs norit tai materializuoti teikdamas įstatymo projektą, nes tas yra įrašyta ir į susitarimą su šiuo metu koaliciją remiančia Valstiečių liaudininkų sąjunga. Ar tai tas pats, ar čia kažkas naujo?
M. BASTYS (LSDPF). Iš esmės galima ir taip vertinti, kadangi iš tikrųjų tiek ūkininkai, tiek ir valstiečiai taip pat kreipėsi į Vyriausybę ir Vyriausybė iš esmės, kiek aš suprantu, pritaria tokiam siūlymui.
PIRMININKĖ. Toliau klausia L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis kolega, jeigu pasižiūrėtume analizę, kas gi geriau gyvena – ar ūkininkai (na, aš nekalbu absoliučiai, bet tikrai yra ūkininkų, kurie gerai gyvena šiandieną), ar tas smulkus verslininkas, kurį mokestinė našta jau prislėgė prie žemės, tai didelis klausimas, atlikus analizę, kam reikėtų padėti ir gelbėti. Galbūt mes labai dažnai veikiam emociniu pagrindu ir tas, kuris yra, na, kaip pasakius, atkaklesnis, galbūt įžūlesnis, ateina, prašo, o mes tuoj pat emociškai skubam taisyti. O tas žmogus, kuris yra kuklus, sąžiningas, veža tą mūsų užkrautą naštą ir kenčia. Todėl mes, kaip Seimo nariai, turėtume turbūt atlikę analizę teikti tuos įstatymų projektų pataisymus. Tai viena.
Kita, pagal Mokesčių administravimo įstatymą pusė metų turi būti įsigaliojimas, jūs siūlote iškart įsigaliojimą. Čia jau iš karto įstatymo neatitikimas. Kaip jūs galvojate pataisyti?
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Na, įsigaliojimą būtų galima ir koreguoti. Aš su tuo sutinku. Bet dėl to, ar reikia tokių lengvatų, ar nereikia, tai čia, žinoma, galima diskutuoti. Iš susitikimų, kaip aš suprantu, ką man išdėsto ūkininkai, tai šiandien yra būtina tokia pataisa. Aš jau minėjau pristatydamas, kad, lyginant 2008 m. rodiklius su 2009 m. rodikliais, pajamingumas krito 20 %, iš tiesų nemaža dalis ūkininkų susiduria su dideliais sunkumais dėl mokesčių mokėjimo ir jie, natūralu, kreipiasi į mane kaip Seimo narį ir prašo, kad bent šioje dalyje būtų tam tikrų palengvinimų.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys klausia.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, mes kalbam dabar apie tuos ūkininkus, kurie yra turtingi ūkininkai, t. y. virš 14 EDV, tuos, kurie turbūt ekonominių sunkumų nepatiria taip, kaip kiti smulkesni ir panašiai. Šiuo metu pagal padarytą analizę mokestinę naštą prisiima trečdalis, jau dabar tik trečdalis, mūsų mokesčių mokėtojų. Jiems gyvenimo sąlygos krizės sąlygom nėra nė kiek lengvesnės. Tai kokiu pagrindu jūs šitą grupę išskiriat iš visos grupės smulkių, ką minėjo gerbiamoji L. Graužinienė, žmonių, kurie verčiasi smulkiu bizniu, ir kitų socialinių grupių, taip pat ir tų šeimų, kurios dirba už minimumą ir moka visą socialinį draudimą, visą naštą? Norint vieną litą uždirbti, reikia sumokėti beveik litą ir dešimt centų mokesčių. Visą naštą. Kuo jie nusikalto labiau negu jūsų siūloma grupė?
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis kolega, už klausimą. Iš tiesų prisiminkim 2008 m. gruodžio mėnesį, iš esmės dar jums būnant ministru ir buvo padaryti tie išskyrimai. Taigi šitas priekaištas, aš manau, kad tikrai yra visiškai netinkamas. Tuo labiau kad aš kalbu apie tai, kas yra jūsų Vyriausybės pasiūlytame įstatyme ir Seime daugumos nubalsuotame įstatyme, kad nuo 14 EDV yra prievolė mokėti pajamų mokestį. Aš kalbu tiktai apie to pajamų mokesčio sumažinimą nuo 10 % iki 5 %. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, įsivaizduokim, kad aš esu smulkus ūkininkas, turiu 2 tūkst. hektarų, mano pajamos viršija, taip, smulkus ūkininkas, turiu 2 tūkst. hektarų, mano pajamos viršija išlaidas, aš „atsileidžiu“ dar per įvairius svertus savivaldybės taryboje nuo žemės mokesčio, šiaip, aišku, kadangi pajamingumas apskritai krenta statybų sektoriuje ir visur kitur, sakykite, kodėl aš dar galiu gauti štai tokią savo gyventojų pajamų lengvatą, jeigu taip turiu dar pajamų, turiu 2 tūkst. hektarų, „atsileidžiu“ nuo žemės mokesčio per savivaldybės tarybą ir, taip sakant… Tai kaip jūs atsakytumėt tokiam kontekste tokiu atveju? Juk tai mane taip pat paliestų. Aš atstovauju, aišku, Žirmūnų pensininkams, kuriems nuo jūsų siūlomos pataisos tikrai pagerės.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis kolega, už klausimą. Iš tiesų tokių ūkininkų, kurie turėtų 2 hektarų, be abejo, Lietuvoje yra labai mažai. Dabar statistinių duomenų aš tiksliai jums nepasakysiu, tiesiog nepasitikslinau. Tuo labiau kad mes žinome, kad ūkininkas gali turėti nuosavybę ne daugiau kaip 500 hektarų. Be abejo, iki tos konstitucinio įstatymo nuostatos įsigaliojimo tie, kurie spėjo įsigyti daugiau žemės, gali turėti ir 2 tūkst., ir daugiau, gali ir nuomotis, ne vien tiktai turėti, bet ir nuomotis. Tai šiuo atveju nė vienam ūkininkui nėra tokių apribojimų. Bet tokių ūkininkų yra labai nedaug, taip klausimą, kaip jūs keliat, galima būtų svarstyti – nuo kurio ekonominio dydžio vieneto tie mokesčiai galėtų būti 10 ir daugiau procentų. Aš su tuo sutikčiau. Šiandien ta riba yra 14 EDV, į šitą ribą papuola 4400 ūkininkų.
PIRMININKĖ. Ačiū, atsakėte į visus klausimus. Dabar dėl viso palaikantis projektą – J. Jagminas.
J. JAGMINAS (LSDPF). Dėkoju. Na, žinoma, Mindaugas įregistravo šį įstatymo projektą vedamas gerų ketinimų. Aš noriu atkreipti visų dėmesį, kad labai man liūdna konstatuoti ne pirmą kartą šioje salėje faktą, kad konservatoriai ir kita valdančioji dauguma, kurie sudarė valdančiąją daugumą, atėję į valdžią, pirmą kartą išdrįso apmokestinti žemdirbius. Iki šiol jie sunkiai dirbdami turėjo šiokią tokią išskirtinę lengvatą.
Tačiau dabar, atėjus konservatoriams į valdžią, mokesčiai uždėti žemdirbiams, ir taip tyliai viskas praėjo, lyg ir pritariant ir Žemės ūkio rūmams, ir Ūkininkų sąjungai, ir t. t. Tiktai dabar žmonės suprato, kad iš tikrųjų reikės labai daug ir skaudžiai už viską susimokėti. Mano supratimu, iš tikrųjų Mindaugo pasiūlymas yra racionalus, gal šiek tiek jį reikėtų sukonkretinti. Tačiau šiandien daugelis žemdirbių… Čia daug kas samprotavo apie tą 14 EDV, daug kas samprotavo nelabai, atsiprašau, suprasdami, apie ką šneka. Ką reiškia tas 14 EDV? Tai yra maždaug apie 60 tūkst. Lt metinė ūkio apyvarta. Tai yra labai labai menkas ūkelis, kaip anksčiau iš P. Cvirkos romano apie Tarutį, kai buvo rašoma, tai daugmaž tas 14 EDV yra. Ir tie, kurie virš 14 EDV, jie patenka pagal visą programą ir apmokestinimą. Aš suprantu, kas buvo pasakyta ir gerbiamojo E. Pupinio. Jeigu toks susitarimas galiotų su žemdirbiais, kas yra lyg ir susitarta, ir tie 5 % galiotų, tai būtų labai ačiū visų žemdirbių vardu, bet aš abejoju, ar valdantieji laikysis to žodžio. Todėl palaikau Mindaugo įstatymo projektą, gal šiek tiek jį reikėtų dar sukonkretinti.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – V. Matuzas.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mūsų tautos viena iš patarlių byloja – daug rankų didžią naštą kelia. Gerbiamasis Jagminai, našta yra didžiulė, matyt, ir jūs prisidėjote prie tos naštos, ne tik pasaulinė krizė, kad ji būtų tokia didelė. O norite, kad tą naštą neštų išimtinai tik tie žmonės, kurie šiandien neturi kokių nors lengvatų ir moka tuos mokesčius. Paslaugas visi norime gauti geras, kokybiškas, geresnes negu Amerikoje, o mokėti nereikia. Kaip tada suprasti tą solidarumą, kurį nuolat deklaruoja kairėje pusėje esantys socialdemokratai? Iš tikrųjų šiandien reikia suremti pečius visiems. Aš sutinku, kad sudėtinga, bet mes visi turime puikiai suvokti, kad negalima krauti vieniems, kurie tik šiandien tą naštą paneštų, nes krizės užridenta našta yra bendra mūsų visų problema.
Gerbiamieji kolegos, siūlau nepritarti jokioms išimtims, solidariai dalytis tą krūvį, kurį mes šiandien privalome pakelti.
PIRMININKĖ. Prašom pasiruošti balsuoti. Replika bus po balsavimo, nes ne dėl vedimo tvarkos kalbėsite. Kas pritariate projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 59 Seimo nariai, balsavo 57: už – 29, prieš – 6, susilaikė 22. Pritarta.
Dėl komitetų. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Aš pati savo ruožtu siūlau, kad papildomas turėtų būti gal Kaimo reikalų komitetas. Ar nesvarstys Kaimo reikalų komitetas? Ar visi pritariate? Siūlymų nėra, tai, matyt, nepritariate. (Balsai salėje) Yra vienas komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, kuris svarstys. (Balsai salėje) Aš siūlau, o jūs visi tylite. Gerai.
Replika po balsavimo – J. Jagminas.
J. JAGMINAS (LSDPF). Ir Kaimo reikalų komitetą siūlau. Kadangi aš buvau pagerbtas savo pavarde, tai noriu atsakyti kolegai Vitui. Man labai liūdna, kad duonos skonį jūs užmiršę. Jūs įsivaizduojate, kad duona auga „Maximos“ lentynoje, o duona yra sūriu prakaitu visų žemdirbių palaistyta. Ir tokios kalbos apie bendrą solidarumą ir t. t. – mes jau jas iš jūsų esame daug kartų girdėję. Todėl, aš manyčiau, tas įstatymas, dar kartą sakau, gerai, kad balsavome už jį ir jam pritarėme.
PIRMININKĖ. Ačiū. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš manau, kad dėl šito būtinai turi būti Vyriausybės išvada, nes tai yra susiję su pinigais, tai yra netektis biudžetui. Tai yra siūlymas mūsų frakcijos vardu.
Atkreipiu kolegos J. Jagmino dėmesį. Puikiai perpratome jūsų sistemą: tūkstančiui išrinktųjų visos Europos Sąjungos lėšos ir tūkstančiui išrinktųjų, ką jūs dabar pasiūlėte, mokestinės lengvatos. Čia nėra kalbama apie duoną, čia kalbama apie lašinius, tuos, kuriuos jūs valgote.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime pritarti bendru sutarimu dėl Vyriausybės išvados? Jonai, tikrai daugiau neduosiu jokios replikos. Viskas. Čia mano teisė.
J. Liesys – replika.
J. LIESYS (LCSF). Gerbiamoji pirmininke, ačiū už žodį. Aš nekalbėsiu nei apie lašinius, nei apie duoną. Prašau mano balsavimą įskaityti prieš.
PIRMININKĖ. Gerai. O dėl Vyriausybės išvados galime pritarti bendru sutarimu? Galima. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
Pertrauka iki 17.05 val., 10 minučių. (Balsai salėje) Na, yra, pranešiau. Kaip tęsiame? Vieniems reikia pertraukos, kitiems nereikia. (Balsai salėje) Reikia. Po pertraukos posėdžiui pirmininkaus Č. Juršėnas. Susirinksime 17.05 val.
Pertrauka
PIRMININKAS (Č. JURŠĖNAS, LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tęsiame vakarinį posėdį. Kadangi turime sutaupę kelias minutes, aš siūlau leisti pateikti klausimą Seimo nariui, kuris kažkur skuba.
17.08 val.
Taigi 2-14 klausimas – Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-429. Pranešėjas – M. Varaška. Prašom, kolega.
M. VARAŠKA (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kalbėsiu labai trumpai. Pateiktas Statuto projektas yra susijęs su anksčiau priimtų teisės aktų ir (…) pasikeitusių valstybinės valdžios institucijų, dalyvaujančių tokių statutinių laipsnių suteikimo procese, sąvokų suvienodinimu.
Šiuo atveju iš tiesų iniciatyva mus, Seimo narius, pasiekė iš M. Romerio universiteto, prašant suderinti Statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymą ir Statuto patvirtinimo įstatymo nuostatas, susijusias su specialiųjų ne karinių laipsnių vidaus tarnybos sistemos pareigūnams suteikimu.
Papildomų kokių nors naujų teisinių santykių čia mes šiuo statuto pakeitimu nesukuriame. Kaip minėjau, mes tik suvienodiname tam tikras sąvokas, pavadinimus institucijų, kurios dalyvauja tokių laipsnių suteikimo procese. Jeigu jums būtų kokių nors klausimų, aš mielai pamėginčiau atsakyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Nei klausimų, nei klausimų nebus. Ar galime bendru sutarimu? Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o nagrinėtume neskubėdami rudens sesijoje. Sutinkame? Ačiū. Klausimas baigtas.
17.10 val.
Kadangi ir šitas kolega sutaupė laiko, tai aš siūlau dar vieną klausimą iš toliau paimti, tai yra rezervinį 8 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl šilumos, karšto, šalto vandens nuotolinio apskaitos prietaisų rodmenų nuskaitymo sistemos įdiegimo Lietuvoje projekto“ projektas Nr. XIP-2228. Pateikimo stadija. Grupės Seimo narių vardu. Ar gali J. Veselka paaiškinti, ką tai reiškia? Prašom.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, čia susiję su visa šilumos sistema. Iki šiol niekaip nepasiseka mums išspręsti vieno pagrindinio dalyko – kad visi sąžiningai atsiskaitytų už savo sunaudotą karštą vandenį, šaltą vandenį ir šilumą. Mes nuolat keičiame įstatymų projektus ir nuolat pagal Kainų konkurencijos tarnybos duomenis vien Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje per metus nusuka, nesumoka beveik 35 mln. litų karšto vandens vartotojai. Šito klausimo išspręsti niekaip negalima.
Vakaruose ta problema išspręsta seniai ir labai paprastai. Yra sukurtos sistemos, kurios automatiškai vienu metu nuskaito visų karšto, šalto vandens ir šilumos vartotojų rodmenis. Ir nereikia daug žmonių, kad vestų apskaitas, tikrintų, vaikščiotų. Tai viena.
Antras dalykas. Pas mus jau pradėjo diegti tas sistemas, bet jie perka šituos įrenginius iš užsienio, jie nesertifikuoti. Mokslininkai tvirtina, kad jie yra pasirengę ir gali sukurti lietuviškus modelius.
Todėl siūloma pasiūlyti Vyriausybei sukurti programą – šios sistemos diegimo šilumos tinkluose programą, pagal kurią būtų diegiama centralizuotai šita sistema. Ji išspręstų daug tų dalykų, kurių dabar… Jeigu pasižiūrėsite, ir dabar mes darome įstatymo pataisas: tie, kurie nemoka, galės nemokėti. Vėl susidarys šilumos ūkio nuostoliai. Kaip žinote, šilumos įmonės negali dirbti nuostolingai, tada vėl didins tarifus. Tai vieną kartą reikia su šia sistema užbaigti.
Todėl siūloma, kad Vyriausybė iki 2011 metų sukurtų programą, duotų užsakymus, duotų stimulą verslui ir mokslininkams, kad štai bus diegiama visoje Lietuvoje šita sistema, ir tegul konkuruoja. Paskui bus, kaip įprasta, konkursai ir visa kita. Kitaip sakant, reikia sudaryti sąlygas savo verslui pasiruošti ir diegti lietuviškus modelius, o ne importinius, štai pagrindinis dalykas. Mano galva, kad toks programavimas, ypač tenkinant viešąjį interesą, turėtų būti valstybės prioritetas, nes šiaip mes staiga sumanome, pavyzdžiui, nupirkti tą ir tą, Lietuvos pramonė, verslas, mokslas nepasiruošę. Ir išeina – importuojam, pinigus mokam, darbo vietų skaičių mažinam ir t. t. O turi būti trimetis, penkiametis programavimas svarstant viešąjį interesą, kad duotume signalą savam verslui, savam mokslui – štai, žiūrėkite, yra numatoma tas ir tas. Štai yra pasiūlymas, žinoma, galbūt Vyriausybė, sudarydama programą, pamatys dar kitų bėdų, kur reikia papildomai, bet kai sėdime ir nieko nedarome, o paliekame kapstytis šiukšlyne, tai visada laimi nesąžiningas vartotojas. Svarbiausia, verslas nežino, kaip eiti, kaip orientuotis, kur turėti perspektyvą ir t. t. Aš nenoriu daugiau, jeigu dar daugiau, tai apskritai reikėtų konsorciumą „Lietuvos šilumos ūkis“ įsteigti ir iš tikrųjų…
Dabar, sakysime, tie biomasės, arba atsinaujinantys, resursai, tai kai pradės tarpusavyje Kaunas, Vilnius, Ukmergė konkuruoti, galime tiek pridaryti modernių technologijų, kad nebeužteks žaliavos ir pasirodys visi resursai… Reikėtų programiškai į tai žiūrėti, tai yra kad maksimali nauda būtų iš tų investicijų, kad nebūtų, kad pridarėm pridarėm, o nėra žaliavų, pinigai iššvaistyti, jokio efekto nėra. Tai čia yra toks principinis dalykas. Čia reikia, kad ateitų ne liberalistai visokie, o valstybininkai prie valdžios, tie, kurie matytų ne tiktai konkurenciją kaip išeitį, bet ir programavimą valstybinį, matytų, kur jis turėtų orientuoti verslą. Bet čia jau papildomas dalykas, pažiūrėsime, ar tai įvyks Lietuvoje, nes Europoje tai vyksta po truputį.
Tai štai dėl to, kad Vyriausybė sukurtų diegimo programą, bandydama išspręsti kompleksiškai šilumos, karšto ir šalto vandens ūkio klausimus, kurių mums dvidešimt metų niekaip nepavyksta išspręsti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Nors kai kurių jūsų epitetų aš nesupratau, bet gal kiti suprato. Tai iš eilės… (Balsai salėje) Atskirai pasiaiškinsime. D. Bekintienė – pirmoji. Prašom, kolege.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Iš tikrųjų tokie nuotolinio nuskaitymo prietaisai yra įdiegti Lietuvoje. Yra name, kuriame aš gyvenu, daugiabutyje name, vadinamieji ant radiatorių uždėti „čipsai“. Ir tokią sistemą mes įdiegėme savo lėšomis. Tai norėčiau jūsų ir paklausti. Dabar jūs kalbate apie Vyriausybės programą, jūs nešnekėjote, kad bus galimai panaudotos europinės lėšos. Ar nebus pažeistas lygiateisiškumo principas, kai žmonės savo pinigais, o kiti lyg ir iš kitų pinigų, valdiškų pinigų, galima sakyti taip?
PIRMININKAS. Prašom.
J. VESELKA (TTF). Kaip gerai būtų, jeigu niekur lygiateisiškumo principas nebūtų pažeistas. Bet šiuo atveju aš nemanau, kad jis gali būti pažeistas, čia galimos įvairios… juk aš nesakau, kad pačiai programai kurti, o paskui čia gali būti įvairių variantų. Kaip jūs sakote, iš dalies patys žmonės, iš dalies savivaldybės, iš dalies fondai, tam ir bus kuriama programa, kad kompleksiškai pažiūrėtume, kaip efektyviausia būtų galima sukurti šią sistemą.
PIRMININKAS. Ačiū.
J. VESELKA (TTF). Pavyzdžiui, lygiateisiškumo… vieniems kompensavimo 50 % už namų modernizavimą, kitiems – dabar tik tiek, o kitiems gal ir nieko nekompensuos. Bet čia tam programa ir yra, kad ne kiekvienas atskirai darytų, o iš tikrųjų valstybiniu mastu pažiūrėtų, kaip efektyviausiai šį klausimą spręsti. Čia juk nėra dar įpareigojimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu galima, ir jūs trumpiau. S. Stoma. Prašom, kolega.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Tikrai gerbiamasis kolega užčiuopė labai svarbią problemą, tuo labiau dabar vyksta karšti dalykai dėl karšto vandens skaitiklių, kuriems irgi bus taikomas tas nuotolinis nuskaitymas. Beje, jūs čia minėjote Lietuvos gamintoją, jis Lietuvoje vienintelis, kuris gamina vandens skaitiklius su nuotolinio nuskaitymo galimybe, tai yra „Axis Industries“, kaip žinome, jis yra „Rubikono“ grupės narys. Matyt, reikėtų galvoti ir apie konkurencijos skatinimą.
Ką jūs galvojate, gal čia tikrai būtų galima iš namų renovacijos fondo skirti kiek nors pinigų ir išjudinti tą dalyką, kuris, manau, žmones gali skaudžiai paliesti, jeigu jiems patiems reikės susimokėti už naujų skaitiklių įtaisymą? Ačiū.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis Seimo nary, iš tikrųjų tam ir siūlau sukurti programą, kad kai Vyriausybė kompleksiškai supras, kad iš tikrųjų pažiūrėtų, kaip jūs sakėte, ir konkurencijos principą įgyvendintų, ir pažiūrėtų, kaip padaryti, kad… Vienus žmones priversti yra labai sunku, žinote, diegti sistemą, kad pasižiūrėtų, kaip paskatinti diegti šią sistemą. Žmonės iš tikrųjų geriau sutinka po truputį permokėti ir kapstytis tokiuose neaiškumuose, negu sumokėti ir įdiegti sistemą. Todėl ir neteikiu, kad reikia duoti tiek ir tiek lėšų tam ir tam, o kad Vyriausybė sukurtų programą ir duotų signalą tiek vartotojams, tiek verslininkams, tiek mokslininkams.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Šimėnas. Prašom, kolega.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Iš jūsų pranešimo supratau, kad šiuo metu tuos kaštus padengia šilumos tiekėjai, tuos 35 mln.
J. VESELKA (TTF). Ne, ne.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Natūralu… Tuos nuostolius, kuriuos patiria. Tai natūralu, kad diegiant tas sistemas vėlgi pinigai iš niekur neatsiras, o jie turės vis tiek juos padengti. Taigi, kiek tai kainuos? Ar tai nesukels karšto vandens pabrangimo gyventojams, nes visą tą sistemą reikės atpirkti?
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis Jonai, šilumos tinklai jokių nuostolių patys nepadengia. Jie įkalkuliuoja tuos nuostolius kaip praradimus, po to jie susikaupia per kelis metus, per dvejus metus, eina į Kainų… Konkurencijos tarnybą, jiems yra garantuotas iki 5 % pelnas padengus visus kaštus. Jūs padengiate, vartotojai. Tas nežinojimas ir galvojimas, kad kas nors padarys kam nors veltui, na, gal tik J. Šimėnas gali taip, aš jau žinau. Viską sumoka vartotojas. Jokios šilumos įmonės kaip monopolistės už nieką niekur nesumoka.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar V. Andriukaitis?..
J. VESELKA (TTF). O, gerbiamasis Šimėnai, aš nežinau, jūs ne Vilniuje gyvenate?
PIRMININKAS. Nesiginčykite.
J. VESELKA (TTF). Kodėl aš turiu už Joną, kuris sukčiauja, mokėti?
PIRMININKAS. Ačiū.
J. VESELKA (TTF). Aš apie Joną sakiau abstrakčiai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašom po to ginčytis. Ar V. P. Andriukaitis būtinai nori klausti? Prašom.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Na, aš tik tiek noriu paklausti, nes kad ir kaip čia padarysi, gerai nebus pradžioje, kadangi vis tiek kiek nors kam nors ir kaip nors mokėti reikės už įvedimą, pakelti mokestį reikės, už skaitiklius – reikės. Žodžiu, dabar šiame kontekste bendrų sunkmečių prabilti, kada reikės įvesti naujus dalykus… Tiesa, reikės, kitaip nepadarysi. Tai kaip čia išspręsti? Žodžiu, galbūt čia būtų tokia ilgalaikė programa, po truputį galbūt sudarytume galimybę, kad šilumos tinklai kaip nors dengtų iš savo turto ir pajamų, nes šilumos tinklų turtas, oi, kaip neinventorizuotas. Ir žiūrėkite, kiek nekilnojamojo turto tampa kilnojamuoju, trasose ir visur kitur, kiek atleista nuo mokesčių. Gal nežinote apie tai, Juliau?
PIRMININKAS. Laikas!
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis Vyteni, tiek pasakysiu. Nė vienas ūkio subjektas už nieką nieko neapmoka. Jų pajamos yra iš prekių ir paslaugų pardavimo, taip buvo, taip yra, taip bus. Net ir tarybiniais laikais taip buvo. Kitas jūsų dalykas, kurį aš matau, racionalų dalyką, apie tai ir pats galvoju – užtenka išdraskytą šilumos ūkį tvarkyti po gabaliuką. Reikia sukurti koncerną „Lietuvos šilumos ūkis“ ir jį tvarkyti programiniu principu, daryti investicijas, viską. Aš apie tai savo kalboje minėjau. Bet čia iš tikrųjų jūs teisus, bėdų yra. Bet siūlau pažiūrėti Vyriausybei programiniu principu. Programiniu principu pradžioje tik šią detalę, o jeigu, duok Dieve, mums pavyks paimti valdžią, kada nors, iš tikrųjų, aš jums garantuoju, inicijuosiu pirmas koncerną „Lietuvos šilumos ūkis“ ir kompleksiškai spręsime atsinaujinančių šaltinių panaudojimą ir investicijas tikslingai, kad nežiūrėtume pagal atskirą miestą, miestelį ar „Rubikoną“, o žiūrėtume visos Lietuvos mastu, nes tai yra viešasis interesas, bet tam reikia valdžią paimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Trys didžiosios frakcijos nariai klausė, dar trys nori paklausti. Gal kuris nors atsisakys? R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Negaliu neatsiliepti į jūsų kvietimą, juo labiau kad po manęs klausia mano kolegė profesorė V. M. Čigriejienė, aš tai ir padarau.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada kolegė profesorė V. M. Čigriejienė gal irgi atsisakys?
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ne, aš noriu paklausti neaiškių klausimų. Prašom pasakyti, kiek tai kainuos vienam Lietuvos piliečiui? Ar reali data 2011 m. liepos 11 diena? Kažkaip vidurys, liepos 11 d. Kaip čia taip?
J. VESELKA (TTF). Gerbiamoji kolege, čia tik programą pačią parengti, tiksliau, išnagrinėti, ar yra įmanoma tokią sistemą daryti nacionaliniu lygmeniu. Pačią programą, kur numatyta iš tikrųjų, kiek vartotojas, kiek galima iš šilumos įmonių, kiek galima iš Europos Sąjungos pinigų per tą modernią… Čia tik programa, mes tik įpareigojame Vyriausybę pažiūrėti programiniu principu, o nieko čia neskirstome ir negaliu pasakyti. Nes kiek kainuoja, visur yra visokios… Vieni sako po 100 Lt, kitur po 300 Lt, tikslios informacijos nėra. Ir tuo labiau kad nesertifikuotos, kas jau įdiegė, yra sistemos, atvežtos iš užsienio, nesertifikuotos Lietuvoje. Tai reikia čia įvesti tvarką, kad Vyriausybė per programą tik pažiūrėtų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegei noriu pranešti, kad aiškiai parašyta – liepos 1 d., o ne 11 diena.
J. VESELKA (TTF). Taip, liepos 1 diena.
PIRMININKAS. V. Matuzas paskutinis, jeigu nori klausti.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Tokios progos tikrai negaliu praleisti.
PIRMININKAS. Prašom.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Mielasis Juliau, aš šiandien kažkaip patarlėmis. Man atrodo, kad kol ilgą iešmą droši, kepsnys pabėgs, nes didžioji dalis, bent jau didžiuosiuose miestuose, šilumos, karšto vandens kompanijos, nuotoliniai apskaitos prietaisai yra statomi… Žinote, kokios problemos, ten 7 Lt, 4 Lt, kurios protingesnės, atvažiuokite į Panevėžį, pamokysime, kaip reikia daryti. Šita programa galbūt… Aš, atsiliepdamas į Vytenio pastabą, taip, džiaugiuosi, kad jūs apie tai kalbate, bet tikrai nemanau, kad šiandien yra tas laikas, mano tokia nuomonė, kad tai galėtume daryti. Aš tikrai neįsivaizduoju, kaip jūs galite sukryžminti, tarkim, šiandien puikiai veikiančią kokią nors šilumos tiekimo kompaniją, su, švelniai tariant, ta, kuri užsiima ne visai dorais darbais. Tai yra klausimas. Tiesiog, ar jūs įsivaizduojate, kad tai įmanoma, ar tai nėra pavėluotas darbas, kuris galbūt buvo galimas, kai „Lietuvos energijos“ dalis buvo šilumos tiekimo kompanijos arba bendroje sistemoje dirbo.
PIRMININKAS. Laikas.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Aš sunkiai įsivaizduoju. Kaip jūs tai įsivaizduojate?
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis kolega, aš nežinau, kiek jūs su šilumos ūkio problemomis susiduriate, bet mes Ekonomikos komitete per metus – po du kartus, kai masiškai ateina šilumos vartotojai, ištisos asociacijos, ir tos problemos trypčioja vietoje. Gal pas jus Panevėžyje kokiuose namuose „tulpinių“ gal ten iš tikrųjų viskas sutvarkyta. Bet didžiuosiuose miestuose, aš dar kartą pabrėžiu, yra milžiniškos problemos. Aš nesuprantu, kaip valstybininkai, viešojo sektoriaus krūvos 20 metų problemų, sako, ar nepavėluotai? Tai nors po 20 metų spręskime. Tai iš tikrųjų yra problema. Toliau pažiūrėkime, aš dar kartą kartoju, tuos atsinaujinančius šaltinius. Kai prisistatys kiekvienas miestas, miestelis modernių katilinių ir nebus resursų, bus išnaudoti milijardai, milijonai ir tada vėl mojuosime, per vėlai galvojame. Tai aš perspėju, dabar pats laikas. Bet aš tikiu, kad V. Matuzas šito darbo niekada nepadarys. Čia neabejoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, matau, kad du kolegos iš vienos frakcijos nori skirtingai kalbėti. D. Bekintienė. Prašom.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Aš pritariu pirmai daliai, kad Vyriausybė tokią programą galėtų sudaryti, nes problema iš tikrųjų yra, gyventojai moka už nemokius arba piktybiškai nemokius gyventojus. Bet po to jos įgyvendinimas – tai čia jau kitas reikalas ir reikės jį atskirai svarstyti, nes, kaip ir minėjau, tokiame name aš gyvenu, nerenovuotame, sename, patikėkite, tai yra brangus malonumas, jeigu tą bandys įgyvendinti gyventojų lėšomis. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir V. Matuzas, kita nuomonė, ar tik kitais žodžiais tas pats.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Mane stebina toks nesupratimas apskritai šitos ūkio sistemos ir teikimas tokių nutarimų. Matyt, per ilgai kai kurie piliečiai tiki mūsų Seimo nariais, per ilgai juos išlaiko Seime ir jie ne visada supranta, apie ką kalba. Aš tikrai nenorėčiau šiandien pritarti ir siūlyčiau jums nepritarti, gerbiamieji, tam nutarimui, jeigu jis toks atsiras. Aš tikiuosi, kad Vyriausybė, net turėdama tokį Seimo nutarimą, nebūtinai imsis šito darbo, jeigu Seimas pritars, nes, mano giliu įsitikinimu, šiandien tai yra ėjimas į niekur, šiandien yra ėjimas į žmonių skurdinimą, daugiau niekur kitur.
PIRMININKAS. Kolegos, kaip matau, reikia balsuoti. Prašom susikaupti. Registruojamės ir balsuojame, ar pritariame po pateikimo Seimo nutarimo projektui. Prašom balsuoti. Registruojamės ir balsuojame.
Užsiregistravo ir balsavo 54 Seimo nariai. Už – 36, prieš – 1, susilaikė 17. Pritarta. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindiniu būtų Ekonomikos komitetas, kad taip pat nagrinėtume rudens sesijoje. Sutinkame? Ačiū.
17.29 val.
Gerbiamieji kolegos, dabar jau galime eiti iš eilės, bet yra vienas prašymas, kad 2-12 klausimas būtų šiek tiek anksčiau, tai yra Seimo nutarimas „Dėl suskystintų gamtinių dujų importo terminalo plėtros plano projektas“. Jeigu sutinkame, tada kviečiu D. Budrį Ekonomikos komiteto vardu. (Balsai salėje) Yra kitas kolega, kolega K. Kuzminskas. Prašom. Čia svarstymo stadija. Projekto registracijos Nr. XIP-1647(3). Prašom.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ekonomikos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė nutarimo „Dėl suskystintų gamtinių dujų importo terminalo plėtros plano projekto“ projektą Nr. XIP-1647(3), kaip Seimas buvo pavedęs. Variantas patobulintas. Buvo pateikti du siūlymai dviejų Seimo narių. Tai Seimo narys K. Kuzminskas pateikė siūlymą, tačiau buvo pateiktas dar Č. V. Stankevičiaus. Manau, kad jo geresnis siūlymas, todėl aš savo siūlymą atsiėmiau. Č. V. Stankevičiaus siūlymui komitetas nepritarė. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti užsirašė kolega Č. V. Stankevičius. Prašom. Paskui nagrinėsime jo pataisą. Prašom, gerbiamasis vicepirmininke.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, nedažnai kalbu iš šios tribūnos, bet šiuo rimtu klausimu privalau kalbėti. Tuo labiau kad turiu teisę pareikšti nuomonę Europos reikalų komiteto vardu, o jis du kartus svarstė mano pataisą ir jai pritarė. Pirmiausia komitetas pritarė kovo 5 d., yra priėmęs sprendimą dėl Baltijos energetikos rinkos jungčių plano įgyvendinimo eigos. Ir tame sprendime pabrėžė suskystintų dujų terminalo Klaipėdoje arba apskritai Lietuvoje, bet Lietuvoje, o ne kur nors kitur, strateginę reikšmę ne tik Lietuvos, bet ir Baltijos valstybių energetiniam saugumui. Tačiau Ekonomikos komiteto nutarimo projekte siūloma Vyriausybei numatyti Klaipėdos ar kituose Baltijos šalių uostuose terminalą. Tokia formuluotė susilpnintų Lietuvos pozicijas plėtojant regioninio terminalo projektą Lietuvoje. Dėl to strateginius argumentus pasakysiu truputį vėliau. Mano siūlymas, kurį aš esu pateikęs ir kuriam komitetas nepritarė, yra paprastas: išbraukti žodžius, kad terminalas gali būti kitose Baltijos šalyse. Susitikime su Respublikos Prezidente Europos reikalų komiteto nariai taip pat girdėjo, kad Prezidentė aiškiai akcentavo, kad strategiškai svarbu terminalą įrengti Lietuvoje, ypač atsižvelgiant į esamas naujas suskystintųjų dujų išgarinimo technologijas ir galimą alternatyvą įrengti plūduriuojantį terminalą Lietuvos pakrantėje.
Lietuva turėtų kalbėti vienu balsu ir vengti siųsti signalus, kurie būtų suprasti, kad Lietuva nėra labai suinteresuota tuo, kad terminalas būtų Lietuvoje. Norėčiau pabrėžti, kad Baltijos energetikos rinkos jungčių plane (17 puslapyje) yra toks įrašas: „Naujasis suskystintųjų dujų terminalas Lietuvoje, 3 mln. kubinių metrų per metus.“ Todėl yra realių galimybių gauti Europos Sąjungos finansinę paramą terminalo projektui, ypač po naujos Europos Sąjungos dujų tiekimo saugumo direktyvos priėmimo.
Dar keletas strateginių argumentų. Lietuvai energetiniam saugumui užtikrinti reikia sujungti savo dujų tinklus su Lenkijos tinklais. Kadangi Lenkijos suskystintųjų dujų terminalas projektuojamas prie Vokietijos sienos (…), terminalas Lietuvoje galėtų labiau stimuliuoti Lenkijos interesą sujungti tinklus ir turėti prieigą ir prie Lietuvos terminalo kitame europinės tinklų jungties gale. Būtų klaida manyti, kad alternatyva terminalą statyti Latvijos uoste yra lygiavertė Lietuvos.
Svarbiausi dujų vartotojai Baltijos valstybėse yra Lietuvoje – tai Lietuvos elektrinė ir „Achemos“ gamykla. Lietuvos elektrinės darbas, patikimas darbas tiesiogiai priklauso nuo dujų tiekimo vieninteliu vamzdžiu per Baltarusiją, kuris nėra patikimas. Terminalas Lietuvoje sukurtų gerą alternatyvą ir padidintų dujų tiekimo pagrindinei elektrinei patikimumą. Ir pagaliau reikia turėti omenyje, kad Latvijos dujų tiekimo sistema, įskaitant dujų saugyklas, yra visiškai kontroliuojama monopolinio tiekėjo, vertikaliai integruoto Rusijos dujų koncerno „Gazprom“. Reikia neužmiršti, kad Latvijos Vyriausybė ne kartą yra pareiškusi apie savo ir „Gazpromo“ kontroliuojamos Latvijos dujų kompanijos interesą įsirengti „Šiaurės srovės“ dujotiekio atšaką, taip pat minima, kad ši kompanija gali turėti interesą įsirengti ir dujų terminalą Rusijos dujoms eksportuoti arba importuoti, manevrinį. Taigi greičiau tai būtų to paties tiekėjo galimybė, bet ne alternatyva, kurios siekiama.
Todėl Europos reikalų komiteto vardu kviečiu Seimą paremti mano pateiktą pataisą, kuriai komitetas nepritarė, ir remti Vyriausybės poziciją, vienareikšmiškai numatant terminalo projekto plėtrą Lietuvoje. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau diskutantų nėra. Todėl vėl kviečiu kolegą K. Kuzminską į tribūną. Tarsimės dėl ką tik kalbėjusio Seimo vicepirmininko pataisų. Pataisos yra komiteto nagrinėtos viename ir kitame posėdyje. Tai prašyčiau trumpai drūtai referuoti. Kiek matau pagal užrašą, jūs nepritariate, bet būkite malonus pats pasakyti.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Komitetas svarstė kovo 24 d. Seimo nario Č. V. Stankevičiaus siūlymus, vienam iš jų pritarė – siūloma terminą pratęsti iki spalio 1 d. Tam yra pritarta. Ir 1 straipsnio pirmą, parengtą galimybės terminalui Klaipėdos uoste… kuriame siūlo plane numatyti terminalo įrengimą Klaipėdos uoste. Komitetas nepritarė, nes mano, kad tikslinga suskystintųjų gamtinių dujų importo terminalo įrengimo planą nagrinėti plačiame kontekste. Tokia mintis buvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kolega E. Zingeris nori palaikyti? Prašom. Gerbiamasis A. Matulai, prašom netrukdyt savo galinga figūra E. Zingeriui kalbėti. Prašom.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Praeitą savaitę įvyko Baltijos ir Šiaurės šalių užsienio reikalų komitetų pirmininkų suvažiavimas Rygoje. Kaip tik buvo svarstomas suskystintųjų gamtinių dujų klausimas. Mus nuvežė į suskystintųjų gamtinių dujų galingą perdirbimo įmonę prie pat Rygos ir rodė įvairius strateginius žemėlapius, kuriuose, deja, mes esame senoje sovietinėje dujų tiekimo sistemoje. Todėl ir per mūsų vizitą į Jungtines Valstijas, būdami pas Jungtinių Amerikos Valstijų energetikos sekretorių, matėme žemėlapį, kuris irgi rodo mūsų beprotišką priklausomybę nuo suskystintųjų dujų tiekimo. Tokio terminalo steigimas sumažintų mūsų priklausomybės dalykus, leistų mums manevruoti, todėl pono Č. V. Stankevičiaus pateiktas klausimas yra svarbus strateginės reikšmės klausimas. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Gerai. Ar dar pats autorius galėtų įsijungti į diskusiją? Nes čia neaiškumas. Jeigu nepritariame visam, tai tada ir spalio 1 d. dingsta. Nes spalio d. komitetas pritaria. Prašom, gerbiamasis pranešėjau. Č. V. Stankevičius.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, aš jau nežinau, kiek kartų registravau tas pačias pataisas. Datai pritarė. Toks buvo Vyriausybės pageidavimas, kad realiai ir išsamiai parengtų medžiagą. Tai vienas dalykas. Bet esminis dalykas – ar Lietuvoje, ar kur nors Europoje. Tai aš apie tai kalbėjau ir labai prašau Seimo narius paremti šitą pataisą, būtent išbraukti žodžius, kurie yra nereikalingi.
PIRMININKAS. Daugiau ar mažiau, gerbiamieji kolegos, aišku. Kas turite po ranka, o jeigu kas neturite po ranka, aš galiu perskaityti. Čia kalbama ir apie spalio 1 d., ir apie tai, kad vietoj žodžių „Klaipėdos ir/ar kituose Baltijos šalių uostuose“ tiesiog įrašyti „Lietuvoje“. Ar galime be balsavimo pritarti taip modifikuotam Č. V. Stankevičiaus siūlymui? (Balsai salėje) Galime. Tada tvarka. Ačiū, gerbiamasis Kuzminskai. Man atrodo, viskas.
Ir dar kartą noriu klausti autoriaus. Taip tinka, gerbiamasis kolega? Taip tinka, kaip dabar, viskas gerai?
Ar kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Bendru. Ačiū. Klausimas išspręstas.
17.41 val.
Iš eilės yra du klausimai, kuriuos turėtų pateikti A. Dumbrava grupės Seimo narių vardu. Tai Administracinių teisės pažeidimų kodekso 194 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1924 ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1925, pateikimo stadija. Prašom gal abu iš karto.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, pirmininke, aš noriu jums pasakyti, kad norėčiau pateikti tik vieną Nr. XIP-1924, nes kitą teikti, pamatęs Teisės departamento išvadas, aš atsisakau.
PIRMININKAS. Lengvesnis darbas. Prašom.
A. DUMBRAVA (TTF). Mielieji kolegos, teikiu jums Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 194 straipsnio pakeitimą. Jame yra numatoma, kad ginklo, šaudmenų nešiojimas, gabenimas, kai tai daro neblaivus asmuo, 0,4 promilės ir daugiau, ir toliau kaip tekste. Jūs gal esate susipažinę. Žodžiu, pagrindinis principas šito įstatymo pakeitimo yra toks, kad ginklus ir šaudmenis gabentų ir nešiotų tik blaivūs asmenys. Jeigu jis jau yra apsvaigęs daugiau nei 0,4 promilės, jam yra taikomos gana griežtos sankcijos nuo 500 iki 1000 litų su ginklo, šaudmenų konfiskavimu. Aš manau, kad tai užtikrintų visuomenės saugumą, nes ginklas yra padidintos rizikos įrankis. Noriu pasakyti, kad Latvijoje yra taikomas panašus apribojimas nuo 0,5 promilės – atimama licencija ir ginklo konfiskavimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Du Seimo nariai nori paklausti. J. Juozapaitis. Prašom. Ar neklausite? Prašom.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Aš pritariu, ne klausti užsirašiau, bet esu už. Ne čia užsirašiau.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. E. Jurkevičius.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. O kaip dabar yra? Kiek dabar leidžiama, kiek neleidžiama?
A. DUMBRAVA (TTF). Dabar yra trys kategorijos. Kada yra lengvas girtumo laipsnis nuo 0,41 iki pusantros promilės – bauda nuo 200 iki 400 Lt, vidutinis girtumo laipsnis nuo 1,51 iki 2,5 promilės – nuo 400 iki 800 Lt, jeigu sunkus girtumo laipsnis 2,5 ir daugiau, tuomet nuo 500 iki 1000 arba ginklo ir šaudmenų konfiskavimas. Čia būtų kur kas griežtesnė. Vadinasi, jeigu tu esi neblaivus, tau iš karto baudos.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Mielieji kolegos, matau tik vieną norintį kalbėti už. Gal galime ir nekalbėti, ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Gerai, pabalsuokime. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo šiam projektui, prašom balsuoti.
Užsiregistravo ir balsavo 49 Seimo nariai: už – 43, susilaikė 6. Pritarta.
Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Sutinkame? Ir vėlgi rudens sesijoje.
Dabar turėtų būti 2-10… Atsirado. Norėjau pasakyti, kad nėra pranešėjo. Aš labai atsiprašau, pasirodo, pranešėjas stropus, pačiu laiku spėjo.
17.44 val.
Taigi 2-10 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – V. Simulikas grupės Seimo narių vardu. Kol jis ateis į tribūną, aš noriu pasakyti ir registracijos Nr. XIP-1748(3), taip pat noriu pranešti, kad yra alternatyvus projektas, kurį teikia taip pat grupės Seimo narių vardu V. Mazuronis. Aš jo nematau, tai kolega R. Žemaitaitis. Aš manau, kad reikia iš karto po šito.
V. SIMULIK (MSG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, aš pasistengsiu labai trumpai. Šiaulių miesto savivaldybės prašymu teikiant šį įstatymo projektą turėjo šnekėti ponas E. Žakaris, tai aš labai trumpai pasakysiu, kad tikslas yra suteikti galimybę savivaldybių taryboms nustatyti mažesnį fiksuoto dydžio pajamų mokestį atskiroms veiklos rūšims, tokioms kaip: batų valymas, mokamųjų tualetų, svėrimo paslaugos, laiptinių valymas, langų valymas, aplinkos tvarkymas, gelbėtojų veikla. Iš tų pajamų iš tikrųjų žmonės negauna tiek pajamų, kad galėtų susimokėti. Mes prašome nuo 2012 m. sausio 1 d. todėl, kad dėl kitų metų jau yra priimtas sprendimas dešimt kartų sumažinti, tai yra 12 Lt per mėnesį. Aišku, apie kitus metus nešnekame, šnekame apie 2012 m. Ir, aišku, prašytume, kad pažiūrėtų ir Vyriausybė, nes tai susiję šiek tiek ir su biudžetu, t. y. savivaldos biudžetu. Bet čia įstatymo projektas, žiūrintis į ateitį, nes kitais metais, 2011 m., jau yra norma, kad yra dešimt kartų sumažinta būtent toms veikloms, kurios yra mažai pelningos. Daugiau argumentų nedėstysiu, nes yra trečia redakcija, atsižvelgta į visas Teisės departamento pastabas dėl pirmos ir antros redakcijos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Du Seimo nariai nori paklausti. Minutėlę. R. Ručys. Prašom.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, ar priėmus šią įstatymo pataisą nebus sudarytos sąlygos piktnaudžiavimui ir korupcijai savivaldybėms nustatant mažesnį fiksuoto dydžio pajamų mokestį?
V. SIMULIK (MSG). Na, aš nemanau, nes tos veiklos, kurias išvardino pačios savivaldybės, iš tikrųjų yra labai mažas pajamas gaunančios veiklos. Savivaldybės tarybos nariai susirinkę ir spręs. Jeigu savivaldybės tarybos narius mes laikome korumpuotais ar dar kokiais nors, tai galbūt, bet aš nemanau.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir R. J. Dagys. Prašom, kolega.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs siūlote savivaldybėms rasti galimybę pajamų mokestį tvarkyti, taip? Iš jūsų pasiūlymo faktiškai savivaldybėms.
V. SIMULIK (MSG). Tai ir dabar tą daro.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ta prasme dabar bus padidinta galimybė, kaip aš suprantu, ar ne?
V. SIMULIK (MSG). Kaip?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kuo skiriasi dabartinė tvarka ir galimybės savivaldybių reguliuoti šioje srityje po jūsų pataisų?
V. SIMULIK (MSG). Yra numatytos sritys, kur savivaldybė gali sumažinti minimalų dydį, ir yra išskirtinės veiklos, kur žmonės turi labai mažas pajamas. Dėl kitų metų tai jau yra sutvarkyta dešimt kartų sumažinant, tai yra likę tik 12 Lt per mėnesį. Tuo tarpu nuo 2012 m. sausio 1 d. augimas yra vėl dešimt kartų į viršų. Mes ir šnekame, kad siūlome, kad būtų leidžiama pradėti diskusiją apie tai, savaime aišku, kreipiantis į Vyriausybę. Tuo labiau kad čia savivaldybės prašo, ne mes. Galime Savivaldybių asociacijos paprašyti savo išvadų, analizės dėl šio projekto. Siūlau po pateikimo pritarti, o po to diskusiją pratęsime komitetuose. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Tik vienas nori kalbėti už. Gal galėtų nekalbėti ir galėtume bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Reikia. Prašom. Būkite malonūs, pasiruoškite, registruosimės ir balsuosime. Ar pritariame Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo projektui, ar pritariame po pateikimo? Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 49 Seimo nariai, balsavo 48 Seimo nariai: už – 32, susilaikė 16. Pritarta.
Seniūnų sueiga siūlo, kad, kaip ir dera mokestinių įstatymų atveju, pagrindinis būtų Biudžeto ir finansų komitetas, o nagrinėjame rudens sesijoje. Ačiū.
Dabar siūlau, manau, Seimo nariai sutiks… Dar kolega V. Matuzas.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Skaitau Teisės departamento išvadas dėl analogiško, alternatyvaus projekto, kurį teikia kolega E. Žakaris. Teisės departamentas mano, kad dėl šio įstatymo projekto reikėtų Vyriausybės išvados. Aš tikrai prašyčiau, kad Seimas tą ir padarytų. Prašau frakcijos vardu. Ar galima, pone posėdžio pirmininke? Labai ačiū.
17.50 val.
PIRMININKAS. Ar sutinkam? Ačiū. Vyriausybės išvada. Dabar, kad panašūs klausimai eitų greta, siūlau nagrinėti 5 rezervinį klausimą – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo to paties straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-1852. Vėlgi grupės Seimo narių vardu – kolega R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, yra analogiškas įstatymo projektas, kaip ir Valerijaus. Tikslas – savivaldybėms leisti nustatyti minimalius mokesčius, negu yra dabar. Yra lygiai toks pat. Nežinau, gal tikslinga sujungti tuos projektus ir tą patį daryti, ko gero, kolega irgi neprieštarautų.
PIRMININKAS. Ačiū. Nori paklausti J. Juozapaitis. Nebūtinai? Ačiū. Tokiu atveju ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? Reikia balsuoti?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Kadangi yra tas pats, formuluotės truputį keičiasi, ir viskas.
PIRMININKAS. Ar kolega sutinka, kad nepritartume? Ar pritariam? Tada prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo projektui, kurio Nr.XP-1852, dėl to paties Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo vieno straipsnio?
Užsiregistravo ir balsavo 49 Seimo nariai: už – 35, susilaikė 14. Pritarta.
Seniūnų sueiga siūlo tą patį, kad pagrindinis būtų Biudžeto ir finansų komitetas, o nagrinėtume rudens sesijoje. Ačiū. Ir Vyriausybės išvados, tai čia kartu ir Vyriausybės išvada. Niekas neprieštarauja? Ačiū.
17.51 val.
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Grupės Seimo narių vardu – kolega A. Petkus. Prašom.
A. PETKUS (TTF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, korupciją mažinančios, o tiksliau pasakyčiau, savivaldos rinkimus skaidrinančios įstatymo pataisos. Esmė ta, kad įstatyme nustatytume galimybę stebėtojams visada paprašius gauti rinkiminės komisijos protokolų išrašus. Neretai pasitaiko šiuo metu atvejų, kai komisijos, komisijų pirmininkai vengia išduoti, kadangi ne visi atvejai numatyti įstatyme. Todėl teikiama šita pataisa. Teisės departamento neigiamų pastabų negauta. Siūlau palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar D. Bekintienė klaus, ar nebūtinai?
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Ne, nebūtinai.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai gal galim iš tikro bendru sutarimu? Galim. Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo (minutėlę!), kad būtų pagrindinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Nagrinėti rudens sesijoje.
Ir dar nori kolega pranešėjas žodį tarti. Prašom.
A. PETKUS (TTF). Gerbiamasis pirmininke, norėčiau paprašyti, kad būtų nagrinėjama skubos tvarka, kad ateinančiuose rinkimuose galiotų, ir būtų svarstoma kartu su dabar komisijos nagrinėjamomis pataisomis.
PIRMININKAS. Matot, kolega, problema yra ta, ar turite frakcijos įgaliojimus, nes asmeniškai jūs negalite prašyti.
A. PETKUS (TTF). Turiu. Frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Jeigu turite, taip. Ar sutinkam, kad būtų skubos tvarka? Kolega L. Sabutis nori žodį tarti. Prašom.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Pritariame dėl to, kad dėl Rinkimų įstatymo sudaryta Seimo grupė kaip tik nagrinėja tuos dalykus. Man atrodo, mūsų komitete problemų nebus, kad būtų duota išvada.
PIRMININKAS. Tvarka. Vadinasi, dar šitoje sesijoje nagrinėsime, t. y. pavasario sesijoje. Ačiū.
17.54 val.
Dabar Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Grupė Seimo narių, bet nematau, kas čia galėtų eiti. Man atrodo, vienintelis A. Mazuronis. Ar jis nenori? Kas eis referuoti šitą klausimą – BK 310 straipsnis, užrašyta „K. Komskis, R. Ačas, D. A. Barakauskas, A. Mazuronis“. Vėl kolega R. Žemaitaitis. Prašom, už visus atidirba. Ką reiškia jaunatvė! Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū dar sykį, pirmininke. Teikiamu įstatymo projektu siūlome papildyti Baudžiamojo kodekso 310 straipsnį, kuriame yra nustatyta: „Tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jeigu dėl to gyvūnas žuvo ar buvo suluošintas, arba kankino gyvūną, arba kenksmingai su juo elgėsi.“
Įstatymo teikėjų vienas iš tikslų yra tai, kad pastaruoju metu iš tikrųjų pasitaiko tokių atvejų, kada gyvūnų savininkai gana žiauriai elgiasi su gyvūnais, jeigu gyvūnas serga, tai net nekviečiamas veterinaras, iš tikrųjų leidžiama jam nugaišti. Tokių atvejų pasitaiko labai daug. Tai yra vienas iš pagrindinių teikiamo klausimo ir motyvų, ir tikslų.
PIRMININKAS. Ačiū. Nori paklausti kolega R. A. Ručys. Prašom.
R. A. RUČYS (TTF). Atsisakau.
PIRMININKAS. Ačiū, malonu. Gal ir J. Juozapaitis?
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kaip galima nustatyti kenksmingumo… su gyvūnais dydį?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Lietuvos gyvūnų globos ir laikymo (…) įstatyme yra nustatytas apibrėžimas, jis skamba: „Gyvūnų nepriežiūra, šėrimo ir girdymo neužtikrinimas, veterinarinės pagalbos susirgusiam ar susižeidusiam gyvūnui nesuteikimas.“ Pagal tą traktuotę iš tikrųjų būtų taikoma, nes šiandien negalima traukti baudžiamojon atsakomybėn tų gyvūnų savininkų.
PIRMININKAS. Ačiū. D. Bekintienė. Prašom, kolege.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Jaunasis Seimo nary, ar jūs nežinote, kad jau buvo tokių iniciatyvų Seime ir buvo diskutuojama šitais klausimais apie žiaurų elgesį su gyvūnais? Bet ar nemanote, kad ne bausmių griežtinimas, o tiesiog viešinimas tokių dalykų ir nebaudžiamumas… arba reikia už kiekvieną dalyką ten žinoti, paviešinti ir bausti, yra gana griežta bausmė? O dabar mes gyvūnus vos ne prilyginam su žmonių… padarytiems visokiems tokiems nusikaltimams.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Gerbiamoji kolege, atsakysiu į jūsų klausimą. Šilutės rajone, Stubrių kaime, yra ūkininkas Kazimieras Stirbys. Dėl jo elgesio dveji metai yra teismuose (…) ginčais, yra viešinamas ne tik Respublikos televizijose ir rajoninėje spaudoje. Jam mes nieko negalim padaryti. Jis kiekvieną procesinį veiksmą skundžia, nes mes bandom administracine tvarka sutvarkyti.
Prieš tai teikiamo įstatymo projekte nebuvo nurodytas kenksmingumas ir nebuvo kalbama apie šitą globos įstatymą. Dabar, kai mes, tarkime, vieną bendrą apibrėžimą jau turime, tai galima traukti baudžiamojon atsakomybėn. Iš tikrųjų yra labai didelė problema. Tikrai aš pats esu susidūręs ir turime mes didelę problemą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir J. Šimėnas. Prašom, kolega.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Jeigu galima, perkelkit dėl motyvų dėl visko.
PIRMININKAS. Gerai, prašau.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Dar kartą motyvus?
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Viskas. Tada L. Sabutis. Tai dabar kuris? J. Šimėnas. Prašau. Prašom nesiginčyti. L. Sabutis. Pagal abėcėlę tada.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Taip, kas užsirašė pirmiau, tas ir turi teisę. Šiaip šiuo atveju reikia pritarti, nes jeigu kam ir kyla abejonių, Baudžiamajame kodekse turėtų būti nurodyti konkretūs požymiai. Tas būdas, kokiu būdu taip žiauriai elgiamasi, vis tiek lieka. Tik dar vienas būdas yra kenksmingumas. O kadangi jis yra apibrėžtas taisyklėse, todėl pritariu.
PIRMININKAS. Ar kolega J. Šimėnas būtinai prieš kalbės? Prašom. J. Šimėnas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Panašų siūlymą jau yra teikusi Seimo narė D. Mikutienė. Mes ilgai kankinomės svarstydami šitą pasiūlymą ir iš tikrųjų manome, kad šiuo metu yra pakankamai teisės aktų, kurie reglamentuoja atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais. Tiktai jų taikymas yra nepakankamas. Todėl aš manau, kad šitas pasiūlymas yra perteklinis. Reikėtų labiau pasirūpinti taikymu dabar galiojančių teisės aktų.
PIRMININKAS. Aišku, supratau. Vadinasi, be balsavimo neapsieisime. Prašom pasiruošti. Registruojamės ir balsuojame. Balsuojame, kolegos.
Užsiregistravo ir balsavo 49: už – 38, prieš – 11. Pritarta. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o nagrinėjame rudens sesijoje.
17.59 val.
Ir, kolegos, dėmesio, 2-15 – tai paskutinis pagrindinės darbotvarkės klausimas. Vėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, svarstymo stadija. Pagrindinio Biudžeto ir finansų komiteto vardu į tribūną kviečiu V. Matuzą. Prašom.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė šį projektą ir priėmė tokį sprendimą. Sprendimas: „Pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Atmesti įstatymo projektą Nr. XIP-148(2), nes Biudžeto ir finansų komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. vasario 10 d. nutarimui Nr. 105, kuriame Vyriausybė nepritarė įstatymo projektui.“ Balsavimo rezultatai: 6 – už, 3 – prieš, susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Kadangi norinčių kalbėti nėra… J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Manau, kad čia labai svarbus klausimas ir dėl to visiems dera šiek tiek pamąstyti. Aš prašau frakcijos vardu pertraukos iki kito posėdžio. Iki kito, iki rytojaus.
PIRMININKAS. Niekas neprieštarauja? Gerai, pertrauka. Klausimas aiškus ar neaiškus, bet svarbu, kad pertrauka. Dabar einam toliau. Ne, jau viskas. (Balsai salėje) Taigi pertraukos paprašė. Ar jūs manote, kad trečdalio balsų nebus surinkta? (Balsai salėje) Gerai, jeigu jums čia malonu kartu su manimi pabūti, prašom, aš pasistengsiu viską užtęsti. Tai yra nesunku. Prašom registruotis ir balsuojame. Tėvynės sąjungos frakcija paprašė padaryti pertrauką iki kito posėdžio. Prašom balsuoti.
Balsavo 51: už pertrauką – 31. Pakanka.
18.02 val.
Taigi 3 rezervinis klausimas – ATPK 26 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Dabar jau tikrai R. Žemaitaitis. Prašom, grupės Seimo narių vardu. Projekto registracijos Nr. XIP-1960. Prašom taip, kaip ir anksčiau, trumpai drūtai.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Labai gerai. Trumpai ir glaustai pamėginsiu paaiškinti. Teikiamas 26 straipsnio 1 dalies pakeitimas, 26 straipsnio 2 dalies papildymas. Kadangi pastaruoju metu yra labai plačiai eskaluojama ir diskutuojama apie kontrabandinių prekių realizavimą, gabenimą ir laikymą, o mes puikiai žinome, kokią žalą tai daro mūsų valstybės ekonomikai, kai įsigudrino kontrabandinių prekių gabentojai, realizuotojai ir prekeiviai laikyti tokį jų kiekį, kad jie būtų nebaudžiami nei baudžiamąja atsakomybe, nei administracine. Mano siūlymas yra pakeisti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, papildyti jo 26 straipsnį 2 dalimi, kad tos prekės, taip pat gautos pajamos, įrankiai būtų konfiskuojami.
Kartu galiu papildyti, kad penktadienį ūkio ministras pasirašė teiktą pasiūlymą, kuriame būtent sumažino laikomų prekių kiekį namuose. Aš manau, tai labai padėtų kovojant su kontrabanda.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar iš didžiosios frakcijos visi trys nori klausti? Aš noriu sąžiningai paklausti. Kadangi V. V. Margevičienė dar neklausė, prašom, o kiti galėtų ir neklausti. Prašom.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėjau paklausti, ar žino apie naują ūkio ministro įsakymą, bet, pasirodo, žino. Tai ačiū.
PIRMININKAS. Tada ir kitiems nėra ko klausti.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Aš į ūkio ministrą kreipiausi dar balandžio mėnesį ir priėmė analogišką įsakymą.
PIRMININKAS. Ačiū. L. Sabutis. Prašom.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Man labai rūpėtų, kaip būtų vertinama, kad nepriklausantys nuosavybės teise yra konfiskuojami. Konfiskuoti galima, kai nuosavybės teise priklauso, o jūs siūlote nepriklausančius.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Taip.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Tai jie galbūt bus paimami, o ne konfiskuojami ar kaip?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Jie bus paimami, o po to bus sprendžiamas jų likimas teismo metu.
PIRMININKAS. Teisės komitetas suredaguos. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu? Ačiū. Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o nagrinėsime irgi rudens sesijoje.
Dabar rezervinis 4 klausimas – Seimo statuto 113 straipsnio pakeitimo projektas. Pranešėjo nematau. Klausimas atidedamas.
18.05 val.
PVM įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – V. Galvonas, irgi grupės Seimo narių vardu. Projekto registracijos Nr. XIP-1032. Pateikimo stadija. Prašom, kolega. Gerbiamieji, lieka be šito klausimo dar du klausimai.
V. GALVONAS (TTF). Labai labai dėkui, pone Česlovai, kadangi iš ketvirto karto šitas rezervinis klausimas pagaliau priėjo.
PIRMININKAS. Bet aš čia niekuo dėtas.
V. GALVONAS (TTF). Šiaip turiu pasakyti, kad labai rimtas įstatymo projektas, kadangi, kaip sakiau, iš ketvirto karto rezervinio… Kaip matau, šiandien opozicinė darbotvarkė, opozicija blizga visa savo jėga – štai mes jums parodysime. Čia pajuokavimas.
Dabar rimtai. Aš daug nepasakosiu apie jį, bet jo esmė yra labai paprasta: šis įstatymo projektas sulaukė didelio atgarsio visuomenėje, nes kai jis buvo ką tik įregistruotas, gavau per 300 žinučių iš įvairių smulkiųjų ir vidutinių verslo struktūrų su prašymu kuo greičiau jį priimti. Kadangi, kaip sakiau, jis būdavo visada įregistruojamas kaip rezervinis, tai jis kol kas dar nepamatė… Jo esmė yra tokia: šiuo metu Lietuvoje PVM mokėtojais tampama nuo 100 tūkst. litų apyvartos. Lietuva, stodama į Europos Sąjungą, pasirašė sutartį, kur buvo 29 tūkst. eurų. Tačiau Komunikate buvo kaip Europos Sąjungos pasiūlymas, kad valstybės narės gali iki 100 tūkst. eurų pasididinti tą. Aišku, tai nėra įpareigojantis, tai rekomendacinio pobūdžio dalykas, bet Vyriausybė dėl to galėtų pradėti tas derybas ir pakelti tą PVM’ą.
Ką tai duos? Iš karto pasakau kaip šiek tiek suprantantis šitą reikalą. Šiuo metu yra apyvartinių lėšų trūkumas smulkiose ir vidutinėse įmonėse, pasakau labai konkrečiais pavyzdžiais. Įmonė, kuri duoda realizuoti kitai įmonei savo prekes, pavyzdžiui, už tą patį 100 tūkst. litų, ji iš karto sumoka PVM’ą. Pavyzdžiui, duoda 3 ar 4 mėnesiams. Bet per tuos 3 ar 4 mėnesius ta įmonė, kuri davė, nieko neparduoda, ir grąžina po 3 mėnesių. Pirmoji įmonė jau būna sumokėjusi PVM’ą, iš savo veiklos, skaitykime, apyvartines lėšas jau yra išėmusi, o atgal iš valstybės susigrąžinti vėl laukia ilgą laiko tarpą, kol patikrina, kol grąžina. Praktiškai įmonę, kaip banką, finansuoja valstybė, tuo tarpu ji pati labai sudėtingomis sąlygomis gali gauti iš banko paskolą. Išeina tokia absurdiška situacija: įmonė, neturėdama apyvartinių lėšų, atiduoda savo apyvartines lėšas ir pati negali normaliai plėtoti veiklos. Todėl mano pasiūlymas yra pasinaudoti to Europos Sąjungos komunikato teise ir pakelti, kad įmonės taptų PVM mokėtojais ne nuo 100 tūkst. litų, o nuo 100 tūkst. eurų. Šiurkščiai kalbant, 100 tūkst. eurų yra 300 tūkst. litų. Štai tokia yra įstatymo esmė.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar vienintelis norintis klausti bendro labo vardan gali neklausti, ar klausite?
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Dabar norėčiau paklausti.
PIRMININKAS. Prašom. Kadangi kelis kartus atsisakėte, turite teisę. Prašom. J. Juozapaitis.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Pagal vieną straipsnį pakelia tris kartus, nuo 100 iki 300, o PVM’ą – 400, ten du kartus, todėl…
V. GALVONAS (TTF). Paaiškinu. Yra toks dalykas, pavyzdžiui, įmonė metų metais nesurenka to 100 tūkst. litų. Ji nėra PVM’o mokėtoja, bet yra toks nesisteminis dalykas, pavyzdžiui, vieną mėnesį ji „ras“ ir iššoka iš to, išeina, kad ji per metus vieną vienintelį kartą peršoka. Tai tam, kad per tą laikotarpį būtų irgi nesisteminis, jis neiššoktų, kadangi pakeliama tris kartus, o ten yra 200 tūkst., tai jis, tas pats, pakeliamas irgi du kartus, kad tas iššokimas būtų tik vienkartinis. Čia yra pagal tą įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Į visus klausimus atsakyta. Norinčių kalbėti dėl balsavimo nėra. Galime bendru sutarimu? Ačiū. (Balsai salėje) Balsuoti? Prašom.
Mielieji kolegos, registruojamės ir balsuojame. Ar pritariame PVM įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, prašom balsuoti.
Balsavo 46: už – 29, prieš – 4, susilaikė 13. Pritarta.
Seniūnų sueiga siūlo Biudžeto ir finansų komitetą kaip pagrindinį. Nagrinėsime rudens sesijoje.
Vėl kviečiu kolegą Remigijų… Prašau. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tai susiję su pajamomis, tai Vyriausybės išvados poreikį prašyčiau fiksuoti taip pat.
PIRMININKAS. Ačiū. Niekas neprieštarauja? Ačiū. Vyriausybės išvada.
18.11 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 42, 163, 1639 ir 1633 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2054 (pateikimas)
Vėl kviečiu R. Žemaitaitį. Šiandien aiškiai jo benefisas, nes bus dar vienas klausimas. Prašom. Minutėlę! Aš dar turiu pasakyti, kad tai Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2054. Pateikimo stadija. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Gerbiamieji kolegos, siūlau papildyti ir pakeisti Administracinių teisės pažeidimų kodekso keturis straipsnius, kuriais siūlau nustatyti didesnę administracinę atsakomybę. Projekto teikimo tikslas: šiuo metu, kai pardavėjai klaidina vartotojus arba ant pakuočių užklijuoja, tarkime, klaidingą datą, arba trūkstamą informaciją, bauda yra 50 litų. Jeigu pareigūnai turi važiuoti iš Klaipėdos į Šilalę ar Šilutę ir nubaudžia tik 2–3, tai labai juokingai mes šiandien atrodome, o vartotojai nuo to kenčia.
PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenori klausti ir niekas nenori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Galime bendru sutarimu? Ačiū. Pasilikite tribūnoje, nes tuoj bus jūsų klausimas.
Seniūnų sueiga siūlo, kad pagrindinis būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o nagrinėsime vėlgi rudens sesijoje.
18.12 val.
Ir, kaip sakiau, paskutinis klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2232. Pateikimo stadija. Pateikėjas grupės Seimo narių vardu – R. Žemaitaitis. Pateikimo stadija. Prašom, kolega.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Gerbiamieji kolegos, keičiu Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnį, papildau „Prie savivaldybių kontroliuojančių įmonių jungtinės veiklos pagrindu dirbančias įmones“. Tikslas yra toks, kad savivaldybė ir kontrolė… galėtų gauti garantiją, kad ši įmonė galėtų pasiskolinti. Tikslas yra toks, pavyzdžiui, kaip regioniniai atliekų tvarkymo centrai, kur aštuonių savivaldybių įkurti, arba visuomenės sveikatos biuras, kur keturios, penkios savivaldybės yra, tai būtent, kad šios įmonės galėtų darbuotis. Vilniuje K. Masiulis pamena tą problemą, žino, ir…
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. D. Bekintienė tamstos nori paklausti. Prašom, kolege. Tylos!
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Man kelia abejonių, kad jūsų rinkėjai inicijavo šį įstatymo projektą, bet gali būti rinkėjai ir juridiniai asmenys. Na, ką gi, čia negaliu ginčytis. Bet aš norėčiau paklausti, ar nemanote, kad toks jūsų siūlymas dar labiau sumažins savivaldybių skolinimosi limitą, dėl kurio jos nuolat kreipiasi į savivaldybę, kad padidintų jį. Ar kaip nors su savivaldybėm, su jūsų savivaldybe… Ar Savivaldybių asociacijos nuomonę jūs turite ir atsiklausėte? Ar jie sutinka?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Aš su Savivaldybių asociacijos tam tikrais nariais kalbėjau. Įstatymas teikiamas tikrai ne mano rinkėjų naudai, nes dirbdami Vilniuje kartu su Kęstučiu tas problemas gvildenome. Skolinimosi limitas, taip, iš tikrųjų padidės. Bet galiu pasakyti, šiandien, jeigu norės atliekų tvarkymo centras atidaryti ketvirtą ar penktą sekciją, jam reikės gauti paskolą. Ateina europiniai pinigai, o jeigu jis šiuo atveju negalės iš savivaldybės gauti garantijos, projektas automatiškai sustoja.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Prašom dabar nesiginčyti, jeigu norite, prieikite prie kolegų, bet jau individualiai ginčykitės.
Ar kas nors nori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nematau. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Ne!“) Vėl balsuoti? Prašom. Prašom, jūsų ir mūsų teisė balsuoti. Taigi registruojamės ir balsuojam, ar pritariam po pateikimo.
Balsavo 46: už – 23, prieš – 23.
Prašom susikaupti ir balsuosime iš naujo. Dėmesio, kolegos! Visi, kurie esate salėje, prašom nežiūrėti futbolo, o žiūrėti į pultelį ir atitinkamai veikti. Dėmesio! Antrą kartą balsuojam. Balsuojam dėl Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Ar pritariam po pateikimo?
Balsavo 48 Seimo nariai: už – 22, prieš – 5, susilaikė 21. Nepritarta. Atiduodam tobulinti? (Balsai salėje: „Taip!“) Gerai, sutarėm.
Tai dabar liko tik Seimo narių pareiškimai. Pirmas pareiškimas – pareiškimų nėra. Antras pareiškimas – visi vakarinio posėdžio planai įvykdyti ir viršyti. (Plojimai)
Ačiū, kolegos… (Balsai salėje: „Registruojamės!“) Registruojamės? Va čia teisingai, čia papildomas darbas, kuris nerašomas į darbotvarkę. Prašom registruotis. Registracija.
Registravosi net 48 Seimo nariai.
Mielos kolegės ir brangūs kolegos, ačiū už sutartinį darbą. Gero vakaro.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.