LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
plenarinio posėdžio NR. 227
STENOGRAMA
2010 m. birželio 15 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė I. DEGUTIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas
A. KAŠĖTA
13.04 val.
Lietuvos okupacijos 70-mečio bei Gedulo ir vilties dienos minėjimas
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Pradedame minėjimą, skirtą Lietuvos okupacijos 70-mečiui bei Gedulo ir vilties dienai.
M. STROLYS (Seimo Posėdžių sekretoriato konsultantas). Jos Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentė.
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
PIRMININKĖ. Gerbiamieji, į minėjimą pakviesti ir atvyko Jos Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Prezidentas Valdas Adamkus, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius ir Vyriausybės nariai, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatai, Nepriklausomybės Akto signatarai, Konstitucinio Teismo pirmininkas ir teisėjai, Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkai, Europos Parlamento nariai, Lietuvos tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų vadovai, Lietuvos Respublikoje reziduojantys užsienio šalių diplomatai, Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovas Lietuvoje, Seimui atskaitingų institucijų vadovai, Lietuvos universitetų ir akademijų rektoriai, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui organizacijų atstovai, Sausio 13-osios organizacijų ir tautinių bendrijų atstovai, kiti garbingi svečiai.
Jūsų Ekscelencija Prezidente Dalia Grybauskaite, Prezidente Valdai Adamkau, gerbiamieji minėjimo svečiai, mieli ir brangūs kolegos! Lietuva mini labai skaudžią sukaktį – 70 metų nuo tos dienos, kai 1940 m. ankstyvą birželio 15-osios rytą Ūtos pasienio užkardos užpuolimu ir sargybos viršininko Aleksandro Barausko nužudymu prasidėjo sovietinė okupacija. Tai labai svarbus istorinis faktas, paneigiantis vis dar kai kieno puoselėjamą mitą, neva Lietuva taikiai įstojo į SSRS, prieš Lietuvos Respubliką nebuvo panaudota ginkluota jėga, nebuvo pralietas nė lašas kraujo, neva Lietuva savo noru įsileido SSRS ginkluotąsias pajėgas. Šįryt Ūtoje minint šį svarbų istorinį įvykį jaučiau tikrą, o ne deklaruojamą patriotizmą. Tokiais momentais iš tikrųjų giliau pajunti valstybės gyvastį ir mūsų visų atsakomybę prieš istoriją, savo piliečius ir Aukščiausiąjį.
1940 m. birželio 15 d. prasidėjusi komunistinė okupacija truko visą pusę šimto metų. Užaugo dvi kartos, šimtai tūkstančių užmuštų, sužeistų, fiziškai ir dvasiškai sužalotų likimų, beveik pusė milijono priverstinai pasitraukusių iš savo Tėvynės. To labai skausmingo Lietuvos lūžio pasekmes jaučiame iki šiol.
Tik vienas palyginimas. Mokslininkai teigia, kad jei ne komunistinė okupacija, Lietuvos gyventojų dabar būtų apie 5 mln., panašiai kiek Skandinavijos valstybėse Norvegijoje, Suomijoje ar Danijoje. Neabejoju, kad ir mūsų gyvenimo lygis šiandien būtų panašus kaip ten, nebūtų tokios pavojingos emigracijos bangos, tiek daug savižudybių. Nuoširdžiai linkiu, kad bent šiomis dienomis mūsų mintyse ir žodžiuose būtų daugiau ramybės ir išminties. Tebūnie tai dalis mūsų dėkingumo tiems, ant kurių kraujo ir kaulų, maldų ir vilčių buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Pagerbkime juos visus tylos minute.
Tylos minutė
Dėkoju.
Kalbėti kviečiu Seimo Pirmininko pavaduotoją Č. V. Stankevičių, Kovo 11-osios akto signatarą, Atkuriamojo Seimo Pirmininko pavaduotoją, derybų su Rusija dėl okupacinės kariuomenės išvedimo vadovą.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF*). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Jūsų Ekscelencija Respublikos Prezidente, Ekscelencijos ambasadoriai, garbingi pasipriešinimo dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai ir visi garbūs šio susirinkimo, šio posėdžio dalyviai!
Šiandien minime septyniasdešimtmetį nuo 1940 m. birželio 15-osios dienos, kai Sovietų Sąjunga, sulaužiusi galiojusias sutartis su Lietuva ir pamynusi bendrąsias tarptautinės teisės normas, įvykdė karinę agresiją prieš Lietuvos Respubliką ir ją okupavo. Minėdami šią tragišką Lietuvai datą trumpai apžvelkime prieš Lietuvos nepriklausomybę nukreiptus Sovietų Sąjungos veiksmus nuo 1939 m. rugpjūčio 23 d. iki 1940 m. birželio 15 d.
Lietuvos Respublika nuo 1920 metų turėjo sutartimis sutvirtintus geros ir saugios kaimynystės su Sovietų Sąjunga santykius. 1926 m. Nepuolimo sutartimi šalys buvo specialiai įsipareigojusios susilaikyti nuo bet kokių agresijos veiksmų, o 1933 m. sutartimi buvo apibrėžusios ir užpuolimo sąvoką, kaip „įsibrovimą ginkluotomis pajėgomis net ir karo nepaskelbus į kitos valstybės teritoriją.“
1939 m. rugpjūčio 23 d. komunistinė Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija sudarė slaptą sandėrį, liūdnai pagarsėjusį Molotovo-Ribentropo paktą, kuriuo tarp savęs pasidalijo kaimynines valstybes. Pagal rugpjūčio 23 d. slaptąjį protokolą Lietuva turėjo atitekti Vokietijai.
1939 m. rugsėjo mėnesį nacistinė Vokietija ir komunistinė Sovietų Sąjunga, sutartinai užpuldamos Lenkiją, pradėjo Antrąjį pasaulinį karą. Rugsėjo 1-ąją, kai Lenkiją užpuolė Vokietija, Lietuvos Respublikos Prezidentas savo aktu paskelbė, kad prasidėjus karo veiksmams Lietuva pasilieka neutrali. Rugsėjo 17 d. Lenkiją užpuolė ir Sovietų Sąjunga. Tą pačią dieną Raudonoji armija užėmė Vilnių ir Vilniaus kraštą iki Lenkijos okupacijos metu buvusios demarkacinės linijos.
1939 m. rugsėjo 28 d. sutartimi Vokietija ir Sovietų Sąjunga užgrobtą Lenkiją pasidalijo. Tą pačią dieną abi agresorės pasirašė antrąjį slaptąjį susitarimą, kuriuo pakoregavo rugpjūčio 23 d. slaptojo protokolo 1 punktą. Pagal šį antrąjį protokolą beveik visa Lietuvos teritorija buvo priskirta Sovietų Sąjungai. Protokole buvo fiksuotas Vokietijos ir Sovietų Sąjungos sutarimas, kad Lietuvoje „SSRS Vyriausybė imsis specialiųjų priemonių“. Vėliau išaiškėjo, ką tai reiškia.
Dar nežinodamas apie rugsėjo 28 d. įvykusį sandėrį, Lietuvos užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys 1939 m. spalio 3 d. nuskrido į Maskvą. Jis buvo įgaliotas tartis dėl sovietų užimtos Vilniaus ir Pietryčių Lietuvos teritorijos, kurią Sovietų Sąjunga buvo pripažinusi Lietuvai 1920 m. liepos 20 d. sutartimi, grąžinimo Lietuvai.
Tai, ką per spalio 3 d. susitikimą Kremliuje su Stalinu ir kitais sovietų lyderiais išgirdo ministras J. Urbšys, jį pribloškė. Savo atsiminimuose J. Urbšys rašė: „Žodį ima Stalinas ir be užuolankų paskelbia, kad Tarybų Sąjunga susitarusi su Vokietija, jog didžiausioji Lietuvos dalis tenkanti Sovietų Sąjungai, o siauras jos pasienio ruožas – Vokietijai. Kloja ant stalo Lietuvos žemėlapį ir rodo nubrėžtą jame Tarybų Sąjungos ir Vokietijos „valdų“ skiriamąją liniją nepriklausomos Lietuvos valstybės teritorijoje.“
Sovietų Sąjungos Liaudies komisarų tarybos pirmininkas ir užsienio reikalų komisaras V. Molotovas paaiškino: „Bet kuri imperialistinė valstybė užimtų Lietuvą ir viskas. Mes to nedarome. Nebūtume bolševikai, jeigu neieškotume naujų kelių…“ J. Stalinas konkretizuoja: „Mes turime su jumis pasirašyti dvi sutartis: vieną – Vilniaus grąžinimo Lietuvai, kitą – savitarpio pagalbos.“
Vos po vidurnakčio spėję grįžti į atstovybę, spalio 4 d. 2.00 val. nakties ministras J. Urbšys ir pasiuntinys Ladas Natkevičius vėl buvo iškviesti į Kremlių. Šio susitikimo su J. Stalinu ir V. Molotovu metu jiems, Lietuvos atstovams, buvo įteikti minėtų sutarčių tekstai.
Savitarpio pagalbos sutartyje buvo numatyta Lietuvoje nuolat laikyti 50 tūkst. Raudonosios armijos karių. J. Urbšiui ištarus, kad tai reikštų Lietuvos okupaciją, Stalinas pasakė, kad įvestoji kariuomenė būsianti garantija, jog Tarybų Sąjunga Lietuvą gins, jeigu kas ją užpultų. J. Urbšys rašė, kad Stalinas šypsodamasis pridūrė: „Mūsų įgulos padės jums malšinti komunistinį sukilimą, jeigu toks Lietuvoje įvyktų.“
Derybos dėl sovietų pateiktų sutarčių buvo tęsiamos spalio 7 dieną. Lietuvos atstovų mėginimas bent išsiderėti, kad karinių įgulų dislokavimas būtų apribotas Vilniaus sritimi, buvo atmestas. Stalinas tik sutiko įvedamos armijos kontingentą sumažinti iki 35 tūkst. karių.
Lietuvos atstovams Kremliuje buvo grasinamai pasakyta, kad Lietuvos Vyriausybė turi pasirinkti: arba Lietuva pasirašo Sovietų Sąjungos pateiktą savitarpio pagalbos sutartį, įtvirtinančią jos, t. y. Sovietų Sąjungos, teisę laikyti Lietuvoje gausias Raudonosios armijos įgulas, ir atgauna Vilnių su gretimomis teritorijomis, arba sutarties nepasirašo ir ne tik neatgauna Vilniaus, bet ir sueina į pražūtingą konfliktą su Sovietų Sąjunga.
Siekdama išvengti Lietuvai gresiančio pražūtingo konflikto, t. y. karinio užpuolimo, Lietuvos Vyriausybė reikalaujamas sutartis nusprendė pasirašyti. 1939 m. spalio 10 d. Sovietų Vyriausybė pateikė pasirašyti abiejų sutarčių tekstus, sujungtus į vieną. V. Molotovas ir J. Urbšys tą sutartį pasirašė. Pasirašius Lietuvai primestą sutartį, Lietuvos Vyriausybė vis dar puoselėjo viltį, kad pavyks išsaugoti bent ribotą valstybės savarankiškumą. Tačiau Sovietų Sąjunga jau tada buvo suplanavusi visišką Lietuvos okupaciją įvykdyti ne vėliau kaip iki 1940 m. vasaros. „Litovskoj SSRS“ žemėlapiai Maskvoje jau buvo iš anksto atspausdinti.
Spalio 28 d. buvo pasirašytas Lietuvos Vyriausybės ir Raudonosios armijos vadovybės konkretus susitarimas dėl Sovietų Sąjungos kariuomenės dalinių išdėstymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Buvo numatyta, kad Naujojoje Vilnioje bus dislokuota 4500, o Prienuose 2500 pėstininkų ir artileristų. Alytuje numatyta dislokuoti 8000 pėstininkų ir mechanizuotų pėstininkų, artileristų ir specializuotų vienetų karių, taip pat 600 karių naikintuvų aviacijos pajėgas. Gaižiūnų poligone prie Kauno numatyta įkurdinti 3500 motorizuotų pėstininkų ir 1000 bombonešių aviacijos karių. Lietuva dar privalėjo skirti 8 žemės sklypus naujiems operaciniams aerodromams, taip pat tankodromams ir pratybų laukams įrengti.
Lapkričio 15 d. į Lietuvą buvo įvesti tankais ir sunkiąja artilerija ginkluoti Raudonosios armijos sausumos daliniai, taip pat karo aviacijos koviniai vienetai, kurie buvo dislokuoti minėtose keturiose vietovėse. Iki 1940 m. pavasario sovietų kariuomenė rimtų problemų Lietuvai tarsi ir nekėlė.
Artėjant suplanuotos Lietuvos okupacijos metui, jai pateisinti prireikė preteksto. Buvo pasinaudota tuo, kad pavieniai sovietų kariai pasišalindavo iš dalinių, po kelias dienas smuklėse ar kitur girtaudavo, lankydavo laisvo elgesio moteris, o grįžę į dalinį sukurdavo pasakas pasiteisinti. Kai kurie ir dezertyruodavo.
Nuo gegužės 25 d. Sovietų Sąjungos užsienio reikalų komisaras V. Molotovas Lietuvos pasiuntiniui L. Natkevičiui pradėjo teikti protesto pareiškimus Lietuvos Vyriausybei dėl to, kad neva su Lietuvos valdžios globa sovietiniai kariai nugirdomi, įtraukiami į nusikaltimus, po to jiems padedama pabėgti arba jie esą net sunaikinami. Atsakydama į tuos pareiškimus, Lietuvos Vyriausybė kruopščiai vykdė tyrimus, nors sovietų pusė nerodė suinteresuotumo bendradarbiauti nustatant tiesą.
Birželio 7 d. į Maskvą nuvyko Lietuvos Ministras Pirmininkas Antanas Merkys. Jis keletą kartų susitiko su V. Molotovu paaiškinti padėtį dėl incidentų, susijusių su sovietinių karių „dingimais“, ir sumažinti sovietų eskaluojamą įtampą. V. Molotovas pabrėžė, kad Ministro Pirmininko A. Merkio paaiškinimai jo neįtikina. Jis pažėrė įvairių naujų politinių kaltinimų Lietuvai, tarp jų ir kaltinimų dėl ketinimų sudaryti karinį Baltijos valstybių aljansą prieš Sovietų Sąjungą. Molotovas jau reikalavo daryti Lietuvos Vyriausybės pakeitimus, suimti ir teisti vidaus reikalų ministrą Kazį Skučą ir Saugumo departamento direktorių Augustiną Povilaitį.
Ministrui Pirmininkui A. Merkiui išvykus, Maskvoje pasilikusiam ministrui J. Urbšiui birželio 14 d. 23.00 val. Sovietų Sąjunga įteikė Lietuvai ultimatumą, kuriuo atvirai pareikalavo paklusti visos šalies okupavimui. Ultimatumu buvo reikalaujama: „Nedelsiant užtikrinti laisvą sovietų kariuomenės dalinių praleidimą į Lietuvos teritoriją, garantuoti jų paskirstymą svarbiausiuose Lietuvos centruose (pabrėžiu, svarbiausiuose Lietuvos centruose) taip, kad jų pakaktų užtikrinti savitarpio pagalbos sutarties vykdymą ir užkirsti kelią provokacijoms prieš sovietų įgulas Lietuvoje.“
Sovietų Sąjunga Lietuvai okupuoti turėjo sutelkusi 7 šaulių divizijas, kavalerijos korpusą ir 4 tankų brigadas – iš viso apie 150 tūkst. karių.
Atsakyti į ultimatumą Sovietų Sąjunga reikalavo iki birželio 15 d. 10.00 val. ryto. Sovietų Sąjungos užsienio reikalų komisaras V. Molotovas Lietuvos ministrui J. Urbšiui pareiškė: „Kad ir koks būtų jūsų atsakymas, kariuomenė rytoj vis tiek įžengs į Lietuvą.“ Tai buvo grasinimas jėga įvykdyti agresiją. Sovietų Vyriausybė taip pat reikalavo sudaryti naują Lietuvos Vyriausybę, su SSRS atstovais suderinus tinkamą jos sudėtį. Viename iš ultimatumo punktų buvo pakartotas reikalavimas vidaus reikalų ministrą K. Skučą ir Saugumo departamento direktorių A. Povilaitį suimti ir teisti.
Ministras J. Urbšys ir pasiuntinys L. Natkevičius birželio 15 dienos rytą, 9 val. 40 minučių, atvykę į Kremlių V. Molotovui pranešė, kad Lietuvos Vyriausybė ultimatumo sąlygas priima. V. Molotovas Lietuvos atstovus informavo, kad sovietų kariuomenės dalys pereis Lietuvos valstybės sieną 15 val.
Čia būtina pažymėti, kad Lietuvos sutikimas paklusti ultimatumui niekaip nekeičia birželio 15 dieną įvykdytos agresijos ir okupacijos, kaip nusikalstamo pobūdžio veikos, įvertinimo. Kaip pažymi savo knygoje ir straipsniuose tarptautinės teisės ekspertas dr. D. Žalimas, nors Lietuvos okupacija įvykdyta vadinamuoju taikiu būdu, tarptautinėje teisėje ji vertinama kaip prievartinio pobūdžio karinė operacija ir atitinka agresijos aktų apibrėžimą. Trumpiau tariant, prievarta išgautas šalies sutikimas teisiškai yra niekinis.
Ankstyvą 1940 m. birželio 15-osios rytą, net nelaukdami sueinant Lietuvai nustatyto atsakymo į ultimatumą termino, Raudonosios Armijos specialūs smogikų būriai įvykdė pirmuosius agresijos aktus prieš Lietuvą. 4 val. ryto jie, įsiveržę į Lietuvos teritoriją, žiauriai nužudė pasienio policijos Ūtos sargybos viršininką viršilą A. Barauską. Įsiveržę į kitas Lietuvos pasienio vietoves raudonarmiečiai suiminėjo pasienio policininkus ir šaulius.
Kaip rašo karo istorikas dr. G. Surgailis, birželio 15 dienos Lietuvos okupacijos veiksmus pradėjo vykdyti Lietuvoje dar 1939 m. rudenį išdėstyti Raudonosios Armijos daliniai. Pavyzdžiui, Naujojoje Vilnioje buvę daliniai jau 10 val. užėmė Vilnių. Prienuose ir Alytuje dislokuoti daliniai iš ryto užėmė pozicijas Kauno prieigose prie Nemuno, o Gaižiūnuose stovėjusios motorizuotų pėstininkų pajėgos pavakare užėmė Kauną.
Masinę agresiją prieš Lietuvą 15 val. pradėjusios didžiulės Raudonosios Armijos pajėgos į Lietuvos teritoriją veržėsi trimis kryptimis. Pirmoji grupuotė veržėsi Švenčionių–Utenos–Panevėžio–Šiaulių kryptimi. Viena jos dalis užėmė Šiaulius, kita patraukė į Mažeikius, trečia – Telšių ir Kretingos kryptimi. Šiauliuose buvo išmestas ir oro desantas.
Antroji grupuotė iš Ašmenos ir Molodečno veržėsi pro Vilnių Kauno kryptimi. Pagrindinės grupuotės pajėgos įsitvirtino Kaune. Kitą dieną viena tankų divizija iš Kauno pajudėjo Šiaulių–Jelgavos link. Vėliau šarvuoti ir motorizuoti daliniai iš Kauno buvo permesti į Tauragę ir išdėstyti palei Lietuvos sieną su Vokietija.
Trečioji grupuotė iš Lydos judėjo Vilniaus ir Varėnos–Alytaus kryptimis. Daug mažesnių dalinių brovėsi per sieną įvairiose vietose ir judėjo įvairiomis kryptimis.
Vykstant Lietuvos okupacijai, birželio 15 dieną Respublikos Prezidentas A. Smetona pasitraukė iš Lietuvos į užsienį. Birželio 16 dieną visa Lietuvos teritorija buvo visiškai okupuota.
Birželio 15-ąją Lietuva visiškai neteko savo suvereniteto. Lietuvos Vyriausybės sudarymui faktiškai vadovavo SSRS Vyriausybės įgaliotinis V. Dekanozovas. Sudarant Vyriausybę buvo tik imituojamas Konstitucijos laikymasis. Tas pasakytina ir apie naujojo Ministro Pirmininko, einančio Respublikos Prezidento pareigas, J. Paleckio ir naujai sudarytos Vyriausybės ministrų birželio 17 dieną duotą ištikimybės Konstitucijai pasižadėjimą.
1940 m. birželio 15-oji, kai Sovietų Sąjunga įvykdė agresiją prieš Lietuvą ir ją okupavo, tapo pusę amžiaus trukusios okupacijos pirmąja diena. Tuoj po birželio 15-osios prasidėjo Lietuvos valstybės ir visuomenės pagrindų griovimas bei masinis lietuvių tautos naikinimas.
Bet tai jau būtų kito pranešimo tema. Dėkoju už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju kolegai. Kitam pranešimui kviečiu ilgametį mūsų kolegą, buvusį Seimo narį, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininką P. Jakučionį. (Plojimai)
P. JAKUČIONIS. Gerbiamoji Lietuvos Respublikos Prezidente, Ekscelencijos ambasadoriai, Seimo ir Vyriausybės nariai, nuo sovietinės okupacijos nukentėjusieji tremtiniai, politiniai kaliniai, partizanai ir Laisvės kovų dalyviai!
Šiandieną minime 70-ąsias sovietinės okupacijos metines. Sukaktys, jubiliejai – tai vis proga apmąstyti. Iš praeities per dabartį į ateitį. Svarbu, kad kiekvienas apie svarbius istorinius įvykius galvotume ir per save. Ką aš pats dariau, darau ir ką aš darysiu ateityje, kad būtų geriau visiems – visuomenei ir tautai? Ką reikia savyje, savo darbuose ar elgesyje keisti, tobulinti? Juk dabar yra permainų metas – permainų į gerąją pusę. Reikia daugiau solidarumo, visų dalyvavimo, daugiau pozityvios visuomeninės veiklos. Ne vien tik kritikos. Visi mes esame užimti, bet jei kas savaitę skirtume po valandą kitą, o per mėnesį vieną dieną visuomeninei veiklai, tai galėtume visus griovius užpilti kelyje į Teisingumo ir Laisvės įtvirtinimą. To taip norėjo mūsų partizanai.
Vidurio ir Rytų Europos valstybių okupacijoms kelius, kaip žinome, atvėrė nusikalstamai grobikiškas Stalino ir Hitlerio sąmokslas dėl grobimo „stambiu mastu“, vadinamasis Molotovo–Ribentropo paktas. Jis sudarė sąlygas naciams pulti Lenkiją, o sovietams okupuoti Baltijos šalis. Ir tik po 50 metų Baltijos kelias, kuriam jau sukako 20 metų, atkreipė pasaulio dėmesį į Baltijos šalių laisvės siekius.
Kadangi sovietų ir nacių okupacijas sunku atskirti vieną nuo kitos, kaip viena kitą veikusias, tai ir nuostolius galima skaičiuoti juos sumuojant.
Aš nenoriu dabar įvardyti visų skaičių, kiek žmonių žuvo, kiek ištremta, kiek uždaryta į lagerius, tačiau iš bendro ištremtų, įkalintų ir pasitraukusių apie 700 tūkst. žmonių skaičiaus po 10–20 metų Lietuvon sugrįžo apie 220 tūkst. žmonių. Tai yra kas trečias suimtas, ištremtas ar išvarytas Lietuvos gyventojas. Žuvusių, nužudytų, žemėje, net ne kapuose, likusių – apie 330 tūkst. Dabar 365 tūkst. jaunų žmonių emigracija dėl šalies ūkio atsilikimo nuo Vakarų ir Šiaurės Europos šalių ekonomikos taip pat laikytina ilgos okupacijos pasekme.
Pirmą kartą okupacinę Raudonąją armiją pamačiau 1940 m. birželio 16–17 dienomis. Tada man buvo aštuoneri. Vieškeliu per gimtąjį kaimą dvi dienas be perstojo važiavo ir ėjo, ėjo ir važiavo purvini, sudulkėję, skurdūs ir nuvargę raudonarmiečiai. Rodėsi, jų buvo tūkstančių tūkstančiai. Visi jie traukė prie Rytprūsių sienos. Ir visa tai atseit „dėl sąžiningo Sutarties vykdymo užtikrinimo“? Tai jau minėjo gerbiamasis Česlovas. Kaimas jų gėlėmis ir raudonais plakatais nepasitiko. Tai darė daugiausia miestuose gyvenančių tautinių mažumų atstovai. Lietuvių veiduose buvo tik liūdesys ir susirūpinimas. Mano a. a. tėvelis, susirinkus šeimynai pietums, tepasakė: „Vaikeliai, pagyvenome 20 metų laisvi, o dabar vėl būsime po rusu.“ Ir vieni niekai, dalies to meto inteligentų samprotavimais, tikėjomės, kad sovietai su mumis elgsis civilizuotai, vylėmės išlaikyti nepriklausomybę, jei eilinis ūkininkas pačią pirmą okupacijos dieną suprato, kad įvyko tragedija – netekome laisvės ir laukia liūdna ateitis. Atsitiko dar blogiau – ateitis pasirodė ne tik liūdna, bet ir baisi.
Dabar daug dešimtmečių tenka įtikinėti daugelį Europos valstybių politikų ir visuomenės veikėjų, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys buvo SSRS okupuotos šiurkščiai pažeidžiant tarptautinę teisę ir daugelį dvišalių sutarčių. Tik pernai įvyko dalinis lūžis Europos politikų ir diplomatų galvose. Pagaliau imta suvokti ir imta viešai pripažinti ir smerkti prieš 70 metų įvykusius istorijos faktus. Vakaruose atsiveria akys į komunistinių režimų, pirmiausia SSRS, nusikaltimus žmonijai ir žmoniškumui. Tokias rezoliucijas jau priėmė Europos Parlamentas, ESBO ir daugelis tarptautinių konferencijų. Tai didelis mūsų parlamentarų ir diplomatų nuopelnas. Bet tas procesas dar nebaigtas, jį reikia tęsti, jis yra ir, tikimės, bus tęsiamas.
Nors rezoliucijos vykdyti nėra privalomos, bet jos labai sujaudino Kremlių, turbūt suprasta, kad gali tekti prisiimti atsakomybę, o gal ir žalą atlyginti už bendrininkavimą su naciais sukeliant karą, už okupacijas ir represijas prieš laisvės trokštančias tautas. Tačiau vis dar turime problemų su kai kuriais Vakarų politikų ir intelektualų mąstymo stereotipais, kad nacizmas, žinoma, blogai, bet štai komunizmas lyg ir gerai. Galbūt todėl ir kai kurie mūsų istorikai siūlo įtvirtinti Baltijos kelio atminimą kaip nepriešinantį Lietuvos nei su Vakarais, nei su Rytais ir tai laikyti centrine mūsų kultūrinės atminties figūra. Kitas jų siūlymas vietoj aukos įvaizdžio pasirinkti atgailaujančio nusidėjėlio vaidmenį. Tai turbūt reiškia prisiimti kaltę dėl holokausto organizavimo Lietuvoje ir vykdymo ir dėl nedėkingumo SSRS už Vilniaus sugrąžinimą. Turbūt ir vokiečiai būtų patenkinti, ir Kremlius būtų patenkintas, jog pamirštume, kad Vilniaus sugrąžinimas buvo tik Trojos arklys, atvėręs kelią į visos Lietuvos okupaciją, nors ir be to Lietuva būtų buvusi okupuota. Žodžiu, nebūtume našta nei Rytams, nei Vakarams, tik patys keletą amžių vaikščiotume su svetimų nuodėmių kupra. Manau, šito tauta tikrai nenorės, net jeigu koks nors mūsų politikas referendumą, kam prie ruso gyventi geriau, surengtų. Tauta, neseniai iš nepelnyto pažeminimo namų išėjusi, niekada nesutiks į juos, nors ir perkeltus iš Rytų į Vakarus, sugrįžti. Anksčiau ar vėliau teks Europos Sąjungos senbuvėms prie savo bendrosios atminties simbolio holokausto prijungti ir Vidurio ir Rytų Europos šalių praeities vaizdinius, sovietų okupaciją su Stalino nusikaltimais.
Kaip visas tas civilių žudynes, tyčinius kankinimus, vergišką priverstinį darbą, badą ir kūną stingdantį šaltį galima pamiršti? Klausimas jau virsta retoriniu ne tik buvusiems beteisiams vergams, bet ir visiems komunistinį totalitarinį režimą išgyvenusių šalių piliečiams ir jų valstybių vadovams. Norime visai nedaug, kad tik visi kartu atkurtume istorinį teisingumą ir įamžintume XX a. vidurio istorinę atmintį taip, kad ji niekada nepasikartotų.
Prašome Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę paties minimumo, kad per šią pavasario sesiją priimtų bent tris įstatymų projektus: partizanų deklaracijos signatarų, pasirašiusių savo krauju, statuso prilyginimo Kovo 11-osios signatarų statusui ir Baudžiamojo kodekso pataisų, užkardančių viešą partizanų šmeižimą ir įžeidinėjimą, įstatymus ir Teismų įstatymą, leidžiantį visuomenės atstovams dalyvauti kai kuriuose teisminiuose procesuose; parengti Lukiškių aikštės sutvarkymo projektą, kurį dabar yra sustabdžiusi Aplinkos ministerija, ir paminklo Laisvės kovotojams projektą, sudaryti realias prielaidas ateityje kurti laisvės kovų ir tautos kančių memorialą, gal panašų į Budapešto teroro namus, įsteigti buvusiame KGB pastatų komplekse Vilniuje, Gedimino 40. Visi šie darbai yra pradėti, reikia juos tik tęsti ir baigti. Jokie sunkmečiai tam netrukdo, tam reikia tik politinės valios.
Ar reikia dėl skaudžios praeities vieniems tik skųstis ir gedėti, o antriems bandyti teisinti savo netikusį elgesį okupacijos metais ir šmeižti partizanus ir jų rėmėjus? Gal reikia elgtis kitaip, reikia visiems nuoširdžiai dirbti, kurti, mylėti savo kraštą ir jo žmones ir visiems akyse bus šviesiau. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju P. Jakučioniui. Į tribūną kviečiu Seimo narį, Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininko pavaduotoją A. Dumbravą.
A. DUMBRAVA (TTF). Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, gerbiamoji Seimo Pirmininke, Pirmininkės pavaduotojai, ministrai, Ekscelencijos užsienio valstybių ambasadoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, pasipriešinimo kovų dalyviai, brangūs kolegos Seimo nariai, visi susirinkusieji! Prieš 23 metus prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje disidentai surengė Molotovo–Ribentropo pakto paminėjimą. Ši idėja gimė Antanui Terleckui, renginio organizatoriais tapo Vytautas Bogušis, Petras Cizikas, Nijolė Sadūnaitė. Reikia nusilenkti šio mitingo organizatoriams ir dalyviams, pirmą kartą okupacijos sąlygomis viešai prabilusiems apie Molotovo–Ribentropo paktą ir jo pasekmes. Po šio pakto pasirašymo praėjus dešimtmečiui poetas Antanas Miškinis tremtyje rašė: „Mes pakelsim kančias ir kaitras, ir speigus, / Bet labiau nei nuo šalčio mes drebam, / Kad išliktų taurus ir garbingas žmogus – / Jis nešiotojas dieviško prado. // Jei kas grįšim, tai grįšim kaip žmonės – gražiai,/ Pavasariui griaudžiant aplinkui, / Mūsų niekas daugiau nebeskriaus, neįžeis / Ir atleisim saviems kaltininkams.“ Eilės persunktos meile žmogui, išaukštintas jo taurumas ir garbingumas. Šios savybės buvo ir liks pamatinėmis žmogaus vertybėmis.
Taip, Molotovo–Ribentropo paktas tarptautinių santykių istorijoje buvo neregėto masto nusikaltimas. Archyviniai dokumentai rodo, kad jo užuomazgos kilo iš ankstesnio TSRS ir Vokietijos glaudaus bendradarbiavimo ir sustiprėjo iš daugybės mažesnių sąmokslų, naikinusių Baltijos valstybių nepriklausomybę. Ir nors 1939 m. rugsėjo 1 d. prasidėjus karui Lietuvos Vyriausybė paskelbė išlaikanti neutralitetą, TSRS politikai pradėjo ruoštis Lietuvos pajungimui. Kitą dieną po naujos TSRS ir Vokietijos sutarties pasirašymo Lietuvos pasiuntiniui Maskvoje buvo pasiūlyta aptarti šalių santykius. Lietuvos ir Sovietų Sąjungos ikikarinių santykių pagrindas buvo 1920 m. liepos 12 d. pasirašyta Taikos sutartis ir 1926 m. rugsėjo 28 d. Nepuolimo sutartis. Nepuolimo sutarties laikas buvo pailgintas dukart, antrą kartą – iki 1945 m. gruodžio 31 d.
20 metų abiejų valstybių santykiai vystėsi vadovaujantis sutartimis, tačiau 1939 m. spalio mėnuo Lietuvos valstybingumui ir nepriklausomybei buvo lemiamas. Sovietų Sąjungos užsienio reikalų komisaras Viačeslavas Molotovas pakvietė atvykti į Maskvą tuometinį Lietuvos užsienio reikalų ministrą Juozą Urbšį aptarti „abi valstybes dominančių klausimų“. Anot tuometinės spaudos, Lietuvos Vyriausybė pasižiūrėjo į šį vizitą kaip į ypatingą Maskvos palankumą, nes Estijos ir Latvijos užsienio reikalų ministrams buvo įsakyta atvykti. Deja, tuometinė Lietuvos valdžia dar nesuprato, kokie gali būti klastingi sovietų politikai. Taip atsirado galimybė dviem diktatoriškoms valstybėms savo strateginius klausimus spręsti mažesnių valstybių sąskaita. Šioms didžioms valstybėms negaliojo jokie anksčiau pasirašyti taikos susitarimai. Čia pagrindiniai argumentai buvo klasta, apgaulė, jėgos demonstravimas ir ultimatyvūs reikalavimai atsisakyti savo valstybingumo.
Birželio 14 d. Lietuvos pasiuntinys Maskvoje L. Natkevičius įteikė TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkui M. Kalininui asmeninį Prezidento A. Smetonos laišką, kuriame buvo patikinama, kad Lietuva išlieka draugiška Sovietų Sąjungai ir jokių viešų ar slaptų sutarčių su kitomis valstybėmis nesudarinėja. Tos pačios dienos vėlų vakarą TSRS liaudies komisarų tarybos pirmininkas ir užsienio reikalų liaudies komisaras V. Molotovas įteikė J. Urbšiui tarybinės vyriausybės ultimatumą Lietuvos Vyriausybei, kuriame Lietuva apkaltinta savitarpio pagalbos sutarties laužymu ir jai pateikti trys reikalavimai: pirma, suimti ir perduoti teismui vidaus reikalų ministrą Kazimierą Skučą ir Valstybės saugumo departamento direktorių Augustiną Povilaitį kaip neva tiesiogiai kaltus dėl provokacijų prieš SSRS kariuomenę Lietuvoje. Antra, sudaryti naują Maskvai priimtiną Vyriausybę, kuri užtikrintų savitarpio pagalbos sutarties vykdymą. Trečia, įsileisti į Lietuvą neribotą Raudonosios armijos kontingentą ir dislokuoti ją svarbiausiuose Lietuvos Respublikos centruose.
Atsakyti į ultimatumą Lietuvai buvo paskirtos devynios valandos. J. Urbšiui paprašius pailginti ultimatumo terminą, V. Molotovas atsakė, kad kariuomenė rytoj vis tiek žengia į Lietuvą. Visi suprato, kad tai – Lietuvos Respublikos okupacija. Visų trijų reikalavimų įvykdymas reiškia Lietuvos valstybingumo praradimą. Atkreiptinas dėmesys į antrą ultimatumo punktą, kuriame buvo reikalaujama sudaryti naują, Maskvai palankią Vyriausybę. Tai buvo bene labiausiai žeminantis įsakymas, kurį turėjo įvykdyti tuometinė Lietuvos valdžia. Augę ir gyvenę garbingose šeimose, valdžios atstovai sunkiai įsivaizdavo, kaip gali būti įgyvendinama tokia radikali nuostata, kai faktiškai turėjo atsisakyti savo idėjų ir su meile skiepyto patriotizmo jausmo. Šio punkto įgyvendinimas įteisino atvirą kolaboravimą su sovietine valdžia.
Nepaisant visų protestų ir notų, 1940 m. birželio 15 d. sovietų kariuomenė įžengė į Lietuvą, o nuo birželio antrosios pusės Lietuvoje uždrausta visų partijų ir organizacijų veikla, legalizuota kompartija. Sovietinė okupacija pasireiškė nepriklausomos Lietuvos valstybės griovimu, tautinės kultūros niokojimu, bažnyčios ir religinio gyvenimo suvaržymu. Iš bibliotekų buvo išmestos tautinio, politinio, religinio turinio knygos, nusiaubti bažnytinio meno muziejaus rinkiniai.
Pirmuosius persekiojimus patyrė Bažnyčia. 1940 m. vasarą buvo nutrauktas konkordatas su Vatikanu, uždaryti vienuolynai, Telšių, Vilkaviškio, Vilniaus kunigų seminarijos, Kauno universiteto Teologijos fakultetas. Pirmoji sovietų okupacija sugriovė natūralią Lietuvos valstybingumo raidą. Sovietizuodami Lietuvą okupantai sunaikino egzistavusią socialinę sanklodą, paniekino žmogaus laisves, žmoniškumą, vertybes, įkalino ir ištrėmė tūkstančius „nepatikimų“ ir „priešiškų elementų“.
Pirmieji masiniai suėmimai prasidėjo dar 1940 m. liepos mėnesį. Buvo suimti ir į Sibirą su šeimomis ištremti buvę Ministras Pirmininkas Antanas Merkys, užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys, vidaus reikalų ministras Kazys Skučas, Valstybės saugumo departamento direktorius Augustinas Povilaitis ir kiti. Vien tik nuo 1940 m. birželio 15 d. iki 1941 m. birželio įkalinta, nužudyta ir ištremta apie 23 tūkst. Lietuvos piliečių. Tais pačiais metais besitraukianti SSRS kariuomenė ir jos represinės struktūros paliko šėtoniškus pėdsakus Rainiuose, Pravieniškėse, Panevėžyje ir kitose Lietuvos vietose.
Šiandien minime liūdną sukaktį Lietuvos istorijoje – okupacijos septyniasdešimtmetį. Šis skaičius susideda iš dviejų Lietuvai lemtingų laikotarpių – 50 metų sovietinės okupacijos ir 20 nepriklausomos valstybės metų. Mes negalime pakeisti įvykių tėkmės prieš 50 ar 70 metų, bet galime sąžiningai ir dorai gyventi ir dirbti šiandieninėje Lietuvoje. Mažiau kaltinkime vieni kitus bei atsakingiau ir stropiau atlikime mums pavestas pareigas, asmeniniu pavyzdžiu kurkime pilietinę visuomenę. Nepataisoma klaida gali įvykti tada, kai prarasime dvasines vertybes ir neteksime ryžto ir noro didžiuotis bei džiaugtis savo valstybe.
Prisiminkime laisvės kovų dalyvių, nepriklausomybės gynėjų narsą ir pasiaukojimą, kai teko grumtis su nepalyginti stipresniu priešu. Iš jų semkimės stiprybės, Tėvynės meilės ir tikėjimo gražesne ateitimi. Aš, manau, ir daugelis iš jūsų tikime savo valstybe ir jos ateitimi. Esu įsitikinęs, kad mes galime deramai įamžinti žuvusių už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę atminimą. Privalome įrodyti sau ir pasauliui, kad mums brangi Lietuvos istorija, o su ja brangus ir kiekvienas jos pilietis. Neatidėliodami imkimės darbų nustatydami mūsų sūnų ir dukrų žūties bei laidojimo vietas. Būtina rasti galimybių sutvarkyti kapavietes bei kapines tremties vietose ir deramai įvertinti laisvės gynėjų atminimą pastatant jiems paminklą Vilniaus mieste.
Žiaurūs 70 metų istoriniai įvykiai rodo, kokias skaudžias pasekmes daugeliui pasaulio tautų gali turėti gerai apgalvoti, ambicingi, tačiau dvasinio ir dorovinio pagrindo neturintys politikų sprendimai. Šie įvykiai yra istorinė pamoka ir dabarties politikams, priimantiems vien tik ekonomine logika pagrįstus sprendimus. Labai noriu tikėti, kad šių laikų didžiųjų pasaulio valstybių vadovai, pasimokę iš praeities klaidų, niekuomet nesiryš savo strateginių tikslų spręsti mažųjų valstybių sąskaita. Negalima statyti ir kurti laimės savo valstybėje pasinaudojus kitų valstybių žmonių kančiomis ir didelėmis netektimis.
Sako, kad istorija kartojasi, tačiau šiandien noriu palinkėti visiems mums, kad kartotųsi tik geri ir sėkmingi Lietuvai laikotarpiai. O mūsų tėvai ir protėviai sugrįžo iš tremties gyvi ar mirę, kad atgultų amžinam poilsiui savo žemėje. Sugrįždami jie parsinešė juos palaikančią viltį, kad šie įvykiai nebepasikartos, bus mažiau gedulo dienų, daugiau vilties ir šviesos.
Baigti noriu, kaip ir pradėjau, poeto Antano Miškinio žodžiais: „O Dieve, gailestingasis teisėjau, / šaukiuos tarpu gyvybės ir mirties – / tu pats matai, kaip aš pasibaisėjau / nudvasintu pasauliu dabarties. // Nuo amžinybės pats jis atsisakė, / ir atsisakė nuo kilnių darbų. / o geidžia, kiek aprėpt pajėgia akys, / O godui ir geismams juk nėr ribų.“
Šios eilės parašytos gana seniai, bet jų prasmė ne mažiau aktuali ir šiandien. Prisikelkime gražiems ir prasmingiems darbams, įrodykime visi drauge, kad galime ir privalome eiti garbingu ir tiesiu Lietuvos keliu. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju Seimo nariui A. Dumbravai. Šiandienos minėjimą pabaigs kunigas vienuolis Julius Sasnauskas, sovietmečio laikų disidentas, vienas iš garsiojo 45 pabaltijiečių memorandumo kūrėjų. Norėčiau priminti, kad šiuo memorandumu bene pirmąkart nuo okupacijos pradžios buvo taip garsiai pasauliui priminta apie 1939 m. Vokietijos reicho ir Sovietų Sąjungos slaptuosius protokolus ir tų protokolų pasekmes –Baltijos valstybių okupaciją. „Mes esame įsitikinę, kad pasaulio visuomenės tylėjimas skatina buvusius, esamus ir būsimus agresorius“, – savo garsiajame memorandume prieš 31 metus teigė 45 drąsiausi tų laikų lietuviai, latviai ir estai, vėliau labai skaudžiai sumokėję už šią pareikštą tiesą. Taigi kviečiu kunigą J. Sasnauską į tribūną. (Plojimai)
Kunigo vienuolio, sovietmečio disidento J. Sasnausko kalba
J. SASNAUSKAS. Didžiai gerbiami šio ypatingo Seimo posėdžio dalyviai! Sunku patikėti, kad šiandien pirmą kartą per atkurtosios nepriklausomybės laikotarpį taip garsiai ir taip svariai minime okupacijos metines. Pirmą kartą pasiryžtame kalbėti iš esmės ir pasakyti tiesą, kodėl Lietuva prarado tūkstančius savo žmonių ir kodėl mes patys šiandien nesame tokie, kokie norėtume ir galėtume būti.
1940 metų birželio 15 d. nėra tik šiaip sau atmintina diena, pasimetusi tarp kitų vasaros švenčių bei minėjimų. Tai skaudžiausia ir svarbiausia XX amžiaus Lietuvos istorijos data, nuo kurios suvokimo bei vertinimo priklauso ne tik nuoseklus, teisingas mūsų praeities perskaitymas, bet ir galimybė toliau kurti savo valstybingumą ir auginti laisvus žmones laisvoje valstybėje.
Kodėl iki šiol tylėjome apie 1940-ųjų birželį? Kodėl nepriklausomoje Lietuvoje bijota žodžio „okupacija“? Kodėl reikėjo laukti tiek metų, kad šios datos prisiminimas pasiektų Seimo tribūną? Nedėliosiu čia sąmokslo teorijų, nors pamąstyti tikrai yra apie ką.
Neišeina teisintis, kad viską šiemet lemia tie apvalūs skaičiai, juk buvo ir 60-metis, ir jau visai apvalus – 50-metis, bet, rodos, lyg būtų galiojusi visuotinė komanda užsičiaupti ir negalvoti apie tai.
Jau neprisimenu motyvų, kodėl vietoj okupacijos minėjimo pasirinkta Gedulo ir vilties diena. Taip, ji galėtų atrodyti ramesnė, taikingesnė, politiškai korektiškesnė, gal net dvasingesnė. Joje lengvai išsitenka visi atleidimo bei santarvės lozungai. Tačiau jos vienos niekada nebus gana. Ir ne vien todėl, kad masinės 1941-ųjų birželio represijos buvo tik įvykusios krašto okupacijos logiška pasekmė. Dar svarbiau, kad be nuorodos į okupaciją mūsų tautos kančių keliai netenka teisingumo ir atsakomybės matmens.
Labai svarbu suskaičiuoti aukas, jas apraudoti ir pagerbti, tačiau nei gedulas, nei viltis nėra tikri, kol nepasakome, kodėl keli šimtai tūkstančių žmonių neteko namų, buvo kankinami lageriuose ir žudomi. Antai: armėnai visame pasaulyje nesiliauja, siekia, kad 1915–1917 metų įvykiai pasaulio valstybių būtų pripažinti genocidu; ukrainiečiai trokšta visos tiesos apie golodomoro priežastis; lenkai spaudžia savo didžiuosius kaimynus Katynės tragediją pavadinti tikruoju vardu. Ir tai nėra vien propagandinės kampanijos ar politikų žaidimai.
Jeigu tik praleidžiamas anas teisingumo ir atsakomybės matmuo, totalitarinių režimų aukos, net ir pagerbtos paminklais bei atminimo dienomis, labai nesunkiai apauga banalybe, įgyja „normalumo“ statusą arba išvirsta klaikiomis Grūto parko grimasomis.
Kita vertus, Lietuvos okupacijos faktas eina išvien su žinia apie herojišką tautos pasipriešinimą pavergėjams. Nuo pat 1940-ųjų birželio iki istorinės Kovo 11-osios okupacinis režimas Lietuvoje neturėjo ramybės ir negalėjo jaustis teisėtas bei visuotinai priimtas. Daugybė vyrų ir moterų, atvirai ir slapta kovodami su okupantais, per 5 nelaisvės dešimtmečius išlaikė laisvos Lietuvos idėją. Tai provokavo vis naujas represijas ir didino aukų skaičių, bet kartu skelbė galimybę nesusitaikyti su okupacija ir išsaugoti nepriklausomybės viziją.
Tik tada, kai be užuolankų ir išsisukinėjimų sakome, kas iš tiesų buvo 1940-ųjų birželis, galime tikėtis pasididžiavimo savo valstybe, patriotizmo ir pilietiškumo vertinimo, moralinių vertybių išryškinimo. Ne veltui buvę laisvės kovotojai ir disidentai šiandien su nerimu pastebi, kad peržengiama laisvės kovų prasmės riba, kad rezistencijai viešai keliami priekaištai, o kolaboravimas su okupantais ne tik teisinamas, bet ir paverčiamas dorybe. Toks reiškinys dėsningas tai tylai bei ignoravimui, kurio susilaukė okupacijos faktas.
Garsiai kalbama apie susitaikymą ir žaizdų gydymą, bet iš tikrųjų tik deformuojama tautos atmintis ir kuriamos prielaidos naujam neteisingumui tarpti. Kaip niekad anksčiau mūsų žmones apimantis jausmas, kad teisingumo Lietuvoje nėra, mano manymu, irgi liudija, koks pragaištingas yra kelias, nuvertinantis moralinio pasirinkimo svarbą, sąmoningai sumaišantis gėrio ir blogio teritorijas.
Lotynų kalbos žodyne besitikrindamas žodžio „okupacija“ reikšmes aptikau, kad jis gali reikšti ne tik užgrobimą ar pasisavinimą, bet ir apsėdimą. Tai, kas prasidėjo Lietuvoje 1940-ųjų birželį, galėtų būti papildomai aiškinama ir šiuo terminu. Kodėl praėjus septyniems dešimtmečiams, iš kurių du pastarieji jau priklauso laisvei ir nepriklausomybei, per Lietuvą vis ritasi baimės, pykčio, neapykantos, melo bangos?
Išdardėjus paskutiniam tarybiniam tankui, turėjome bent jau dvasiškai atsitiesti, pakelti galvas, pradžiugti. Bet juo toliau, juo didesnis mūsų pasimetimas ir netikėjimas laisve bei demokratija. Daugybėje savo gyvenimo sričių, o ypač ten, kur susitinka širdis ir protas, sąžinė ir gera valia, mes negailestingai ritamės žemyn, užuot augę ir brendę, mokęsi meilės bei solidarumo, darniai siekę bendrojo gėrio. Tik dabar pradedu suprasti, kad komunistinė okupacija, pasiglemžusi dvi žmonių kartas, buvo daug baisesnis ir pavojingesnis dalykas nei rodėsi tada, kai taip lengvai, ko ne per vieną naktį, krito žemyn raudonos vėliavos ir išsiskleidė mūsų brangioji laisvės trispalvė.
Viešpatie, koks naivumas buvo galvoti, kad režimas, pražudęs milijonus, o gyvuosius palenkęs melo, baimės ir prievartos sistemai, gali praeiti be pėdsakų lyg sapnas. Sovietinė okupacija iš tiesų veikė pagal visas klasikines piktosios dvasios apsėdimo taisykles bei taktiką. Žinoma, tai tik palyginimas, ne kokia nors ištarmė ar kvietimas ieškoti egzorcistų pagalbos. Tačiau akivaizdu, kad kažin ką labai svarbaus turime pradėti iš naujo, tarsi pirmąją laisvės dieną. Išgryninę kai kurias sąvokas bei reiškinius, atsijoję melo grūdus, atlikę atgailą, be lozungų, be optimistinių šypsenų, veikiau rūsčiomis „minelėmis“, kaip sakė Vaižgantas. Visi buvome parblokšti ir sužeisti 1940-ųjų birželį. Tebesinešiojame, net ir laisvėje gimusieji, deja, tebesinešioja ano apsėdimo žymes. Visi reikalingi išlaisvinimo ir išgydymo. Kitaip ir toliau nebūsime nei ramūs, nei laimingi.
Labai tikiuosi, jog šiandienis okupacijos minėjimas, taip ilgai ir sunkiai skynęsis kelią į šią salę, ženklins dar vieną mūsų atgimimo etapo pradžią. Visiems meldžiu Dievo šviesos ir palaimos. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju kunigui J. Sasnauskui. Turbūt tikrai šiandien kiekvienas mintimis buvome 1940 m. birželio 15-ojoje, bet lygiai taip pat mintimis buvome ir čia, ir tam tikros išvados kiekvieno sieloje greičiausiai atsiras.
M. STROLYS. Jos Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentė.
PIRMININKĖ. Taigi, gerbiamieji, dėkoju visiems čia šiandien susirinkusiems. Lietuvos okupacijos 70-mečio, Gedulo ir vilties dienos minėjimą baigiame.
Gerbiamieji kolegos, norėčiau dar informuoti, kad po penkių minučių pertraukos šioje salėje, tai yra Kovo 11-osios salėje, bus demonstruojami dokumentiniai filmai: režisierės Giedrės Beinoriūtės filmas „Gyveno senelis ir bobutė“ ir režisieriaus Romualdo Kaminsko filmas „Birželio ledas“. Taip pat bus susitikimas su režisiere G. Beinoriūte. Norinčius ir galinčius dalyvauti labai kviesčiau.
Na, o Seimo nariams, savo kolegoms, maloniai primenu, kad 15 val. renkamės į vakarinį plenarinį posėdį.
Pertrauka
PIRMININKĖ. Pradedame 2010 m. birželio 15 d. vakarinį plenarinį posėdį. Registruojamės.
Užsiregistravo 85 Seimo nariai.
15.03 val.
Pirmiausia, aišku, turime pasitvirtinti darbotvarkę. Gerbiamieji kolegos, aš kreipiuosi į visus Seimo narius. Šiandien iš tikrųjų yra Okupacijos 70-mečio paminėjimo diena. Turėjome rytinį liūdną, bet viltingą posėdį. Aš negaliu laužyti Statuto, bet, jūsų atsiklausus, tą galimybę mes galėtume turėti. Todėl jūsų prašau, jeigu jūs sutinkate, darbotvarkės 1-3 klausimą išbraukti šiandien iš darbotvarkės. Todėl, kad šiandien yra ypatinga diena, nors pagal Statutą aš tai turėjau padaryti ir padariau, bet jeigu jūs leisite, aš, jums pritarus, išbrauksiu iš darbotvarkės šį klausimą.
Ar pritariate bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Taip.“) Dėkoju už supratimą. 1-3 klausimas yra išbraukiamas iš darbotvarkės.
R. Baškienė, prašau.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Gerbiamoji Pirmininke, mielieji kolegos, kadangi išbrauktas iš darbotvarkės labai svarbus klausimas, manytume, kad sutaupysime laiko, todėl siūlytume įtraukti į darbotvarkę klausimą Nr. XIP-2187 – tai būtų Seimo nutarimas „Dėl Seimo Antikorupcijos komisijos sudarymo“. Iš tikrųjų yra labai trumpas, labai esminis prašymas papildyti šią komisiją žmonėmis, kurie norėtų joje darbuotis. Mišrios Seimo narių grupės vardu prašome tai padaryti.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji kolege, noriu atsiklausti, o opozicija tarpusavyje esate suderinę? Gerbiamojo V. Gapšio nematau. Buvo prašymas suderinti tarpusavyje, mes visada įtrauksime į darbotvarkę. Jeigu suderinta, tai tikrai siūlyčiau bendru sutarimu įtraukti į darbotvarkę. Klausiu opozicijos visų… Gerbiamasis Valentinai Mazuroni, neprieštaraujate? (Balsai salėje: „Nieko nežinom.“) Neprieštarauja. Gerai. Tai įtraukiame klausimą dėl komisijų.
J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kadangi iš tikrųjų sutaupėme laiko, aš frakcijos vardu prašau į tą vietą, kur buvo 1-3 klausimas, įrašyti labai įsisenėjusį klausimą, kuris buvo preliminarioje darbotvarkėje kaip rezervinis 2, – tai Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narių paskyrimo“. Mes žinome opozicijos tam tikrus priekaištus, bet dar kartą akcentuočiau, kad opozicinės frakcijos viena atstovė projekte yra, ir aš tikrai nematau formalių kliūčių tą nutarimą priimti.
PIRMININKĖ. Gerai. Turėsime balsuodami apsispręsti. V. Žiemelis. Prašau.
V. ŽIEMELIS (KPF). Aš atsiprašau, gerbiamoji Pirmininke, dėl 1-3 klausimo bendro sutarimo nebuvo, mes nepritarėme. Mes nepritarėme, o kokiu pagrindu jūs išbraukėte?
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos…
V. ŽIEMELIS (KPF). Tai turi būti balsavimas. Jūs pasakėte bendru sutarimu… Mes nepritarėme.
PIRMININKĖ. …prašau, jeigu yra… Žinote, aš labai atsiprašau, gerbiamasis Vidmantai Žiemeli, iš tikrųjų tokią dieną aš ir pasakiau, kad siūlau šio klausimo nesvarstyti, ir visas Seimas pasakė, taip, išbraukite iš darbotvarkės, o jūs, Krikščionių frakcijos seniūnas, prašote balsuoti. Tai kad nebūtų paskui kokių nors nesusipratimų, nors visi sakė, kad bendru sutarimu, prašau balsuoti, kad nebūčiau apkaltinta. (Balsai salėje) Tai prašau, prašau.
V. ŽIEMELIS (KPF). Gal leiskite man pasakyti, gerbiamoji Pirmininke. Kokia prasme tokia diena? Tai apskritai šią dieną jokių klausimų nesvarstykime tada? Ši diena.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega…
V. ŽIEMELIS (KPF). Tai prašau nemoralizuoti.
PIRMININKĖ. …visi sutiko su tuo, jūs nenorite, todėl prašau apsispręsti balsuojant. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad 1-3 klausimas būtų išbrauktas iš darbotvarkės šiandien, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 94: už – 70, prieš – 5, susilaikė 19. 1-3 klausimas iš darbotvarkės išbraukiamas.
J. Karosas.
J. KAROSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Atmesdamas gerbiamojo kolegos V. Žiemelio argumentą ir palaikydamas jūsų tokios dienos argumentą, mūsų frakcijos vardu siūlau iš darbotvarkės išbraukti 1-5 klausimą.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dabar turime du pasiūlymus. Vienas pasiūlymas – į darbotvarkę įtraukti klausimą Nr. XIP-355(3), buvusį rezervinį ir dabar užtušuotą juodai. Taigi, kas už tai, kad įtrauktume į darbotvarkę klausimą Nr. XIP-355(3), balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 49, prieš – 9, susilaikė 42. Į darbotvarkę šis klausimas neįtraukiamas.
Ir dabar Socialdemokratų frakcijos prašymas išbraukti iš darbotvarkės 1-5 klausimą, arba projektą Nr. XIP-1062(2). Kas už tai, kad išbrauktume šį klausimą iš darbotvarkės, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 44, prieš – 32, susilaikė 28. Klausimas lieka darbotvarkėje.
Prašau, Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (LCSF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, iš tikrųjų darbotvarkė buvo sudaroma ne šiandien. Jau sudarant darbotvarkę buvo aišku, kokia bus diena, ir tada galbūt reikėjo žiūrėti, ar tas klausimas moralus, ar nemoralus. Bet jeigu jau šiandien mes nusprendėme, kad kažkuris klausimas yra nemoralus, tai man tada kyla klausimas, ar iš viso tokią dieną mums verta svarstyti likusius klausimus. Tai gal Seimas tada tegu balsuoja, ar nereikėtų šiandien posėdį nutraukti ir eiti namo, ar liūdėti, ar kaip nors kitaip paminėti tą reikšmingą dieną.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, vis dėlto aš siūlyčiau pradėti posėdį be sarkazmo ir ironijos. Kiekvienas įvykius suprantame skirtingai ir kitaip, jūs suprantate vienaip, aš suprantu kitaip. Tai yra jūsų problema.
O dabar ar galime bendru sutarimu patvirtinti darbotvarkę be darbotvarkės 1-3 klausimo? (Balsai salėje) Galime. Dėkoju. Ar galim, ar dar?.. Pone Ramonai, norite balsuoti? (Balsas salėje: „L. Kernagis nori!“) L. Kernagis nori? Na, tai balsuojam, kad nekiltų vėl nesusipratimų. Kas už tai, kad darbotvarkė būtų patvirtinta be 1-3 klausimo, tokia, kokia yra suformuluota, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 104 Seimo nariai. Už – 83, prieš – 2, susilaikė 19. Darbotvarkė patvirtinta.
15.13 val.
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Valstybės politikų elgesio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu patvirtinto Valstybės politikų elgesio kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1946. Priėmimas. Likęs tik balsavimas. Gerbiamieji kolegos, iš karto kviečiu apsispręsti balsuojant. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai. Už – 61, prieš – 2, susilaikė 36. Valstybės politikų elgesio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu patvirtinto Valstybės politikų elgesio kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
15.14 val.
Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1856(2). Pranešėjas – J. Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Priėmimas. Kol ateina gerbiamasis Julius, siūlau pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra gerbiamojo V. Gapšio pasiūlymas. V. Gapšys. Gerbiamasis Gapšy! Gerbiamasis Žiemeli, galite netrukdyti V. Gapšiui? Vytautai Gapšy, prašom pristatyti pataisą.
V. GAPŠYS (DPF). Pirmąją pataisą aš esu pasiruošęs atsiimti, kad ramiau ir greičiau baigtųsi šis klausimas. Nors turiu galvoje, kad vis tiek gali likti prieštaravimas Konstitucijai ir prieštaravimas Europos Žmogaus teisių konvencijai, bet ją atsiimu.
PIRMININKĖ. Dėl 1 straipsnio pataisą atsiimate. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, yra dar dėl 1 straipsnio 5 dalies 2 punkto jūsų pataisa, Vytautai. Ir dėl to atsiimate?
V. GAPŠYS (DPF). Ne, dėl šito neatsiimu.
PIRMININKĖ. Prašau tada pristatyti.
V. GAPŠYS (DPF). Aš manau, kad valstybė turi prisiimti įsipareigojimus už ekspertizes ir šitoje vietoje valstybė turi sutvarkyti ekspertizes, kad jos neužtruktų. Negalime mes taip parengti įstatymų, kad jeigu mes turime silpną vietą įstatyme ir silpną vietą valstybėje, ekspertizes, kad šitą naštą perkeltume žmonėms. Šiuo atveju mes padarome taip, kad ekspertizių laikotarpiu sustabdoma senaties eiga. Manau, tai yra nesąžininga dėl tų žmonių, nes vis dėlto valstybės pareiga yra kruopščiai ir per kuo trumpesnį laiką atlikti tas ekspertizes, o ne taip, kad mes perkeliame naštą žmonėms ir vis tiek gali atlikinėti kiek nori. Aš manau, ne tokią mes valstybę norime matyti ir ne taip yra prie žmogaus artėjama, kaip dabar daroma su šiuo įstatymo projektu.
PIRMININKĖ. Ar bus 29 Seimo nariai, palaikantys V. Gapšio pataisą?
Yra daugiau negu 29 Seimo nariai. Dabar klausiu dėl komiteto išvados.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Komitetas nepritarė šiam siūlymui, nes to paties straipsnio 5 dalyje, kaip matote, siūlomi išskirti tam tikri procesiniai veiksmai ar pertraukos dėl numatytų priežasčių, kai joms esant labiausiai procesas užvilkinamas. Be to, 6 dalyje išskirta, kad būtent 5 dalyje numatytais atvejais apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu nuo senaties termino praėjo 5 metais ilgesnis terminas. Kaip matote, pridedami dar 5 metai. Tačiau, kaip minėta anksčiau, prasminga išskirti tam tikrus dažniausiai pasitaikančius atvejus, dėl kurių procesas užtrunka ilgėliau, o kaip tik ekspertizės yra vienas iš tų ilgiau užtrunkančių procesinių veiksmų, kuriuos būtina atlikti. Todėl manome, kad negalima pritarti šiam siūlymui.
PIRMININKĖ. Dabar dėl pataisos 1 – už, 1 – prieš. Prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, komiteto sprendimas yra gana racionalus, mes esame susidūrę su šiuo procesu dar praėjusioje kadencijoje, kai kalbėjome apie senaties terminą. Ši praktika susijusi ne tik su mūsų institucijų neįgalumu, kaip formulavo gerbiamasis kolega, bet ypač su ekspertizėm, kurios yra susijusios su tarptautinių ekspertų vertinimu. Ypač finansinės ekspertizės trunka labai ilgai, tai yra susirašinėjimai, raštai ir panašiai, kurie labai smarkiai užvilkina eigą ir yra labai gera landa piktnaudžiauti teisminiu procesu vis surandant naujų argumentų, kai dėl jų reikia gauti papildomai medžiagos ne iš mūsų, Lietuvos, o kitų ekspertų, iš tarptautinių ekspertų. Tai labai ilgos procedūros, dažniausiai dvišalės. O jeigu dar yra atvejis, kai nėra teisinės pagalbos sutarties, tai yra geras būdas klausimą numarinti. Todėl siūlyčiau šitai pataisai nepritarti, nors idėja, tą sako ir gerbiamasis V. Gapšys, iš tikrųjų turi racijos, bet realiai tos veikos kartais gali būti mūsų vilkinimo šaltiniu. Jeigu mes iš tikrųjų suinteresuoti, kad senaties terminai būtų efektyvūs ir galiotų, tai siūlyčiau nepritarti pateiktai formuluotei.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, apsisprendžiame balsuodami. Kas palaikote V. Gapšio pataisą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 101 Seimo narys. Už – 50, prieš – 14, susilaikė 37. Pataisai nepritarta. Dabar dėl viso įstatymo 4 – už, 4 – prieš. S. Stoma – už.
S. STOMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tikrai šitas įstatymas labai reikšmingas. Turbūt atkreipėte dėmesį, kad buvo Prezidentės pasiūlymai dėl terminų ilginimo ir mano pasiūlymai dėl senaties sustabdymo. Komitetas atliko didelį darbą, sujungė šituos abu pasiūlymus į vieną. Gal galima sakyti, kad kai ką ir sušvelnino, bet manau, kad yra pasiektas optimalus rezultatas, mes pagaliau lygiuosimės į civilizuotas Vakarų valstybes, kur tikrai yra apribotos sąlygos piktnaudžiauti senaties terminu, vilkinti jį be galo, vilkinti teismo procesus. Tikrai mes žengiame labai didelį žingsnį į teisinės valstybės kūrimą. Tuo labiau kad dėl senaties termino apibrėžimo buvo ir GRECO pastabose, rimtai atkreiptas dėmesys į Lietuvą, kaip į vienintelę valstybę, kurioje galioja tokie liberalūs senaties terminai. Prašyčiau visų kolegų paremti šį įstatymą ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. V. Mazuronis – prieš.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Iš tiesų balsuojant už tą įstatymą yra nevienareikšmis jausmas. Sutinku, ką prieš tai sakė kolegos, kad šiame įstatymo projekte yra padaryta daug gerų žingsnių. Iš tiesų yra pailgintas senaties terminas kai kurių nusikaltimo rūšių ir panašiai. Bet, mielieji kolegos, pagrindinis dalykas, pagrindinis siūlymas, kurį siūlė tiek Prezidentė D. Grybauskaitė, tiek anksčiau buvo mano pasiūlytas siūlymas, kad senaties terminas nebūtų taikomas už ypač sunkius ekonominius nusikaltimus arba korupcinius nusikaltimus, kad jis būtų įtrauktas į tą grupę nusikaltimų, kuriems iš viso nėra senaties termino, šis pagrindinis ir esminis siūlymas ir reikalavimas komiteto, dabartiniu metu ir Seimo kol kas buvo atmestas. Todėl, kolegos, mes šiek tiek tarsi pageriname, bet iš esmės bijome dėl ekonominių nusikaltimų įvesti senaties termino panaikinimą. O bijome dėl paprastos priežasties, kad kažkas ruošiasi daryti didžiulį Lietuvos valstybės apiplėšimą. Kol šis punktas nėra pataisytas, aš asmeniškai jam pritarti negaliu ir kviečiu visus kolegas nepritarti, kad būtų grįžta prie Prezidentės siūlymų ir už Lietuvos valstybės piliečių apvogimą, už tokius nusikaltimus senaties terminas būtų panaikintas iš viso.
PIRMININKĖ. J. Veselka – prieš.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, kas ilgiausiai ir sunkiausiai kamuoja Lietuvos valstybę? Tai korupcija ir padaryti milžiniški ekonominiai nusikaltimai. Štai dabar atrodo, kad Prezidentė drįso pasiūlyti, kad ekonominiams nusikaltimams, kurie užslegia daugelio Lietuvos žmonių pečius, reikėtų netaikyti senaties. Ir staiga pasirodo, vienintelis Seimas, kuris nesupranta Prezidentės tikslų, ir Seimas parengia taip, kad ne senaties terminas nebūtų taikomas sunkiems ekonominiams nusikaltimams. Keista mūsų pozicija. Vienas žmogus Lietuvos valstybėje nori iš principo kovoti su korupcija ir su sunkiais ekonominiais nusikaltimais, tautos atstovai, kurių 141, šito nenori. Tik šiek tiek padailina. Kaip mes atrodome tautos akyse?
O iš tikrųjų tai yra sunki bėda. Aš suprantu, kad teisiškai prilyginti nusikaltimus žmonijai ir ekonominius nusikaltimus nėra logikos tam tikru aspektu, bet vis dėlto valstybės viduje griežčiausiai pasmerkti ekonominius nusikaltimus ir korupciją, man atrodo, yra mūsų pareiga. Todėl nors ir suprasdamas, kad daug gerų pataisymų komitetas padarė, bet vis dėlto priėmė esminį dalyką – apsaugoti korupciją bent jau neterminuotam terminui. Manau, šis mūsų elgesys yra neteisingas. Todėl pritardamas daugumai pataisų, vis dėlto principinei nuostatai, kad ekonominiams nusikaltimams ir korupcijai vis dėlto yra ribotas terminas, aš taip pat pritarti negaliu.
PIRMININKĖ. Už – K. Ramelis.
K. RAMELIS (MSG). Dėkoju. Aš tikrai visiškai pritariu įstatymo projektui, nes Prezidentės paskutinis pateiktas įstatymo projektas komiteto posėdyje ir taip pat išklausius suinteresuotų asmenų pastabas, tikrai išgvildentas, jis iš tikrųjų yra tobulas, nepalyginti su tuo, kas yra buvę anksčiau. Negalima kalbėti, kad tas įstatymas, kuris dabar yra pateiktas, nepadeda kovoti su korupcija. Matyt, neįsiskaityta, kokie yra galutiniai senaties terminai. Jeigu kalbėjusieji prieš būtų pasiskaitę, tai matytų, kad neįmanoma turbūt būtų nagrinėti bylos ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį už ekonominius nusikaltimus praėjus 35 arba daugiau metų. Paskutinis variantas yra tikrai Prezidentūros pateiktas, suderintas ir jis nepablogintas Seime, kaip teigiama, o atvirkščiai – yra pagerintas. Anksčiau nebuvo senaties termino sustabdymo būtent bylai patekus į teismą. O didžiausias vilkinimas iš teismų praktikos buvo vykdomas teisme ir daroma pati didžiausia žala vykdant teisingumą šiais klausimais. Taigi aš palaikau šitą projektą ir kviečiu visus palaikyti ir balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. J. Razma – už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš tik norėčiau pabrėžti, kad frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai negudrautų, neva skelbdami dar didesnį principingumą ir pasisakydami prieš šį projektą. Jeigu šio projekto nepriimsime, liks gerokai trumpesni senaties terminai daugelio nusikaltimų, o ne atsiras jūsų minimas senaties termino nebuvimas kai kuriems nusikaltimams, kaip buvo pirminiame projekte. Vis dėlto aš manau, kad šis žingsnis, siūlomas šiuo projektu, yra gera kryptimi, ir senaties termino ėjimo sustabdymas, kai teisme prasideda vilkinimas, ir daugelio nusikaltimų senaties termino pailginimas yra tai, ko laukia visuomenė. O toliau, aš manau, mes galėsime tęsti diskusijas, galbūt to ir nepakanka, galbūt kai kurių nusikaltimų dar reikia didinti tos senaties terminus. Reikia analizuoti, kurios bylos realiai sulaukia senaties teismuose. Taigi ženkime šį žingsnį ir toliau žiūrėkime, gal reiks ir kitų.
PIRMININKĖ. Už – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad priėmus šį įstatymą iš karto prasidės ir nauja teisminė praktika. Teismai, taikydami šias Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio pakeitimo nuostatas, patys toliau formuos tą praktiką ir bus galima matyti, kuria kryptimi toliau reikia tobulinti procesą. Šiuo atveju visiškai akivaizdu, kad dabar šis įstatymas tobulinamas ta kryptimi, kad būtų užkirstas kelią vilkinimui ir užkirstas kelias senaties termino interpretacijai. Čia kolega J. Razma teisingai pabrėžė, aš raginčiau visus kolegas balsuoti, nes ateityje, matysime, po kažkiek laiko, po to, kai teismų praktiką jau bus galima apibendrinti, matysime, kurios grandys vėl reikalingos tobulinimo arba pataisymo. Taigi aš raginčiau pritarti patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110 Seimo narių. Už – 96, prieš – 3, susilaikė 11. Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
15.31 val.
Darbotvarkės klausimas 1-4 – Baudžiamojo kodekso papildymo 1702 straipsniu ir Kodekso priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1062. Svarstymas. Į tribūną kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovą J. Sabatauską.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė šį projektą kaip pagrindinis komitetas. Buvo nemažai Teisės departamento pastabų, taip pat buvo netgi piliečių ir kitų suinteresuotų institucijų siūlymų. Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui ir, atsižvelgdamas į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį bei papildomų komitetų ir institucijų siūlymus, siūlo šį projektą sujungti su projektu Nr. XIP-664 ir svarstyti juos kartu. Komitetas bendru sutarimu pritarė tokiai išvadai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Toliau kviečiu A. Anušauską, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką. (Balsai salėje) Kur dingęs A. Anušauskas? Kas gali pavaduoti A. Anušauską? Ar galima atrasti žmogų iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto? S. Pečeliūnas. Gal galėtumėte? Koks nors Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys. Sauliau, jūs visada gelbėjate situaciją, Nepriklausomybės Akto signataras, duosime mes jums popieriukus.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Tuo principu: kai ką reikia gelbėti, tai vis S. Pečeliūną prisimena. Na, tai gelbėsime.
Komitetas teikė tam tikras pataisas, naujai formulavo 1702 straipsnio 1 punktą. Už šią formuluotę komitete 6 buvo už, 1 asmuo, arba narys, – prieš. Iš principo tai formuluotei pritarė. Manau, kad pagrindinis komitetas įvertino mūsų siūlymus, nes jie buvo logiški ir, kiek man žinoma, tarpusavyje su visais suderinti. Taigi čia tiek papildomų, tiek pagrindinio komitetų nuomonės dėl to iš esmės nesiskiria.
PIRMININKĖ. Dėkoju S. Pečeliūnui, išgelbėjusiam Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto garbę ir orumą.
Dabar kviečiu M. Varašką – Žmogaus teisių komitetas. Tada vėl reikia gelbėti situaciją komiteto pirmininkui.
A. LYDEKA (LCSF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą ir priėmė sprendimą iš esmės pritarti teikiamam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos Teisės departamento pastabas, taip pat siūlyti pagrindiniam komitetui sujungti įstatymų projektus Nr. XIP-1062 ir Nr. XIP-664. Tokį sprendimą komitetas priėmė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju komiteto pirmininkui. Kviečiu P. Luomaną – Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija pritarė, kad būtų sujungti abu projektai, ir tai buvo padaryta. Šiandien prašyčiau pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje dalyvauti užsirašė keturi Seimo nariai. Pirmąjį kviečiu J. Veselką.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, gal ir keistokai pasakysiu, bet aš į visokius istorinius įvykius, traktuojamus kaip nusikaltimus, žiūriu kaip į žmonių ideologijų aukas. Visi karai, revoliucijos yra suklaidintų žmonių veiksmų rezultatai. Tai viena.
Antra. Istorija, kaip įprasta, visada yra nugalėtojų tiesa, ir objektyvios istorijos niekada nebūna. Visi nugalėtojai perrašo istoriją pagal savo, nugalėtojų, sampratą ir vertinimus. O realiai istorija niekada nebūna tik juoda arba tik balta. Visada yra persipynę tikslai, priemonės, tų epochų žmonių suvokimas ir t. t. Bet kuri valstybė, kurioje uždraudžiama diskusija bet kuriais gerais tikslais, ta valstybė yra neteisinga, nes ji kažko bijo, o jeigu bijo, tai draudžia. Visiems tiems, kurie nebijo, nėra ko drausti, jeigu nepadaromi konkretūs nusikaltimai. O baimė tiek valstybės, tiek politiniame gyvenime yra bene didžiausias priešas, nes tada, kai įsigali visuomenėje baimė dėl vieno ar kito reiškinio, dėl vieno ar kito žodžio, atsiranda didvyriai, kurie mato pavojų tame žmoguje, kuris nesutelpa į tos ideologijos rėmus. Manau, kad Lietuvai tokios praktikos kultivuoti nereikia.
O dabar šiek tiek pažiūrėkime į priekį. Sakykime, o istorija visada yra įvykių, filosofijų, ideologijų kaita. Pradėsiu kaip perspektyvos vertintojas. Masiškai bėga lietuviai iš Lietuvos. Nusikaltimų per 20 metų padaryta 1 mln. 340 tūkst., savižudybių niekada tokių nebuvo, nužudymų tokių taip pat niekada nebuvo. Taigi objektyvus klausimas: ar nevyksta šiandien Lietuvoje pilietinis karas tarp elito ir piliečių ir ar nėra priversti piliečiai, kad tokios pasekmės būtų? Jeigu tai pradėsiu teigti, pagal tas formuluotes galima pagalvoti, kad aš esu kažkoks blogiukas, kurį reikėtų teisti. O aš duodu tik faktus. Manyčiau, kad turi būti teisiami tie, kurie nusikalto konkrečiai, ir taikomos jiems bausmės, bet ne apskritai, jeigu tu priklausei vienur ar kitur. Ir dar šiame įstatyme yra parengtos tokios formuluotės „neigė, šiurkščiai menkino ir tai padarė grasinančia, užgaulia ar įžeidžiančia forma.“ Šitokia teisinė formuluotė leis pasakyti taip: jeigu vienas tą patį darys, bet ne šiurkščiai, tai jis darys gerai, o kitas šiurkščiai arba kam nors pasirodys, kad užgaulia forma, tai jau šitą galima teisti.
Gerbiamieji kolegos, manau, kad laikas mums pažiūrėti kitaip. Pagrindinis principas turėtų būti susitaikymo principas. Atleiskite, aš gerai žinau istoriją. Buvo daug žudymų ir to vardan, ir to vardan tik todėl, kad paskundė, prisigėrė, pridarė ir t. t. Todėl mažai tautai kaip mūsų geriausias principas būtų istorinis susitaikymas, neskirstant automatiškai į blogus ar gerus. Todėl aš pasisakau prieš šį įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu E. Klumbį.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš pirmiausia noriu pasisakyti iš esmės apie tai, kas jau geras dešimtmetis vyksta Europoje, kad už minties skleidimą, kad ir kokia ji būtų, ar tai holokausto neigimas, nusikaltimų neigimas, žmonės yra sodinami į kalėjimą. Mano nuomone, sodinti už tai, kad turi įsitikinimus, kad tuos įsitikinimus bandai skleisti, kad ir kokie jie būtų, tai jau yra iš esmės inkvizicijos grįžimas į Europą. Man tai labai primena Giordano Bruno ir Galileo Galilėjaus atvejus, kai jie už manymą, už savo įsitikinimus buvo labai žiauriai nubausti. Antra, aš manau, kad baudžiamoji atsakomybė už galvojimą, kas yra šiame įstatyme, prieštarauja atitinkamam Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsniui. Ir pagaliau, kalbant apie šito siūlymo turinį, man iš tikrųjų gana keistai atrodo, kokiomis aplinkybėmis turi būti padaryta ta veika, t. y. jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu ir dėl to buvo sutrikdyta viešoji tvarka, vadinasi, iš principo mes lyg ir neprieštaraujam, tu gali didesnėj ar mažesnėj kompanijoj išsakyti savo nuomonę, tačiau kai atsiranda šitos aplinkybės, jau atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Manau, jeigu mes ryžtamės įteisinti būtent tokią formuluotę, tokią veiką, tai tą reikia padaryti sąžiningai ir iki galo, o ne pradėti vynioti visa tai į įvairias vatas ir po to suteikti teisę jėgos struktūroms, teismams, prokuratūrai piktnaudžiauti šiuo įstatymu. Taigi iš principo tai nėra geras įstatymas ir aš abejoju šio įstatymo verte.
PIRMININKĖ. Dėkoju kolegai. Kviečiu V. Aleknaitę-Abramikienę.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš džiaugiuosi, kad įstatymą kritikavęs gerbiamasis kolega E. Klumbys pats pripažino, jog šiuo straipsniu nėra numatyta jokia bausmė už galvojimą, nuomonę ar svarstymą, o tiktai už veikas, kurios apibrėžtos vadovaujantis Europos Sąjungos Tarybos pamatinio sprendimo dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija bei jų apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis… formuluotėmis. Šio įstatymo iniciatoriai, taip pat ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas, labiausiai vadovavosi prievole per dvejus metus įgyvendinti šį Europos Sąjungos dokumentą. Reikia pasakyti, kad šis dokumentas priimtas 2008 m., todėl laikrodis tiksi gana intensyviai. Analogiškus įstatymus jau yra priėmusi Čekija, Lenkija ir prieš keletą dienų tai padarė Vengrija. Panašūs įstatymai galioja Vokietijoje, Austrijoje, Belgijoje, Slovakijoje, Prancūzijoje, ir manau, kad greitu laiku galios visose Europos Sąjungos šalyse, nes visoms galioja prievolė įgyvendinti pamatinį sprendimą.
Savaime suprantama, kad šalys narės naudojasi savo teise ir Europos Sąjungos rekomendacija priimant tokius įstatymus vadovautis savo valstybių istorine patirtimi. Būtų tikrai nelogiška, jeigu būtų galima nepritarti holokaustui, bet būtų leidžiama pritarti sovietų vykdytoms represijoms, žmonių trėmimams, žudymams ir panašiai. Atsižvelgdama į tai, kad buvo ne tik išklausyti visi autoriai, visuomeninės organizacijos, valstybės institucijos ir kad dabartinis tekstas iš tikrųjų yra kompromisinis tekstas, aš siūlau jam pritarti. O ta frazė, kurią kritikavo kolega J. Veselka dėl grasinančios, užgaulios, įžeidžiančios formos ir panašiai, ji atsirado istorikų siūlymu, istorikų, kurie norėtų ir toliau samprotauti laisvai ir nesijausti suvaržyti kokių nors Baudžiamojo kodekso straipsnių. Todėl ši formuluotė ir buvo įrašyta. Ir aš manau, kad Lietuvos įstatymas, Lietuvos baudžiamojo kodekso pataisa, bus viena iš liberaliausių Europos Sąjungoje. Bent jau taip atrodo lyginant su kitų valstybių analogiškais straipsniais. Siūlau pritarti ir nesibaiminti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Dumčių.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mūsų komisija, aišku, pritaria dviejų pasiūlymų sujungimui. Aš norėčiau atsakydamas į kai kurių kolegų kalbas pasakyti. Jeigu tie, kurie dar nematėte gerbiamojo Edvino Šnorės, latvių režisieriaus, filmo „Sovietų pasaka“, tai pasižiūrėkite. Jeigu dar kai kas abejoja, kad nacionalsocializmas – tai genocidas, o komunizmas ir jo padaryti padariniai – dar reikia pagalvoti, tai šiandien yra aiškiai ir labai gražiai parodoma, kad jie, nacionalsocializmas ir komunizmas, yra tie patys marksizmo broliai. Jų padariniai jums visiems šiandien aiškūs, ir galima dėti lygybės ženklą.
Taigi aš, atsakydamas į gerbiamojo Egidijaus nuomonę, manyčiau, kad įsitikinimas įsitikinimui, žinoma, yra nelygus, ideologija ideologijai – taip pat. Bet jeigu jinai baigiasi genocidu, trėmimais, tokiais masiškais žudymais, kokius vykdė nacionalsocialistai ir komunistai, ir jeigu šitą propaguotume mūsų visuomenėje veiksmais, kaip čia gražiai įstatyme yra įforminta, tai tokie žmonės gali būti įspėjami ir net baudžiami. Jūs matot, kas darosi pasaulyje – vėl nacizmas, rasizmas kyla kaip ant mielių, o jaunimas pasigauna tą ideologiją. O kuo baigiasi? Labai šiurkščiais veiksmais. Mielieji, siūlau pritarti naujam šio įstatymo sujungimo variantui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Juliau Sabatauskai, kviečiu grįžti atgal į tribūną. Yra registruota Seimo nario R. Smetonos 1702 straipsnio pataisa. Gerbiamąjį R. Smetoną prašau pristatyti savo pasiūlymą.
R. SMETONA (TTF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų ne nuomonių, ne diskusijų varžymui skirta ši pataisa. Labai aiškiai pasakyta: tiems, kas viešai pritaria genocido ar karo nusikaltimams, kas pritaria agresijai prieš Lietuvą, Lietuvos okupacijai, kas neigia ar šiurkščiai menkino (švelniai galima menkinti, bet jeigu šiurkščiai menkino), tam turi būti taikoma įstatyme numatyta bauda. Tačiau ta išlyga, kuri Teisingumo ministerijos iniciatyva atsirado šiame projekte, tai yra: „jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu, arba dėl to buvo sutrikdyta viešoji tvarka“, niekais paverčia siūlymą, niekais paverčia šį projektą. Nes pritarti genocidui, pritarti okupacijai šiuo įstatymu leidžiama, jeigu tai bus padaryta ne grasinančiai, ne užgauliai arba nebus sutrikdyta viešoji tvarka. Pirmyn! Galima Lietuvos okupaciją neigti arba jai ir pritarti. Todėl aš ir siūlau tą įrašytą išlygą, niekais paverčiančią visą projektą, išbraukti. Iš tiesų kas matė vakar per televiziją filmą „Sovietų pasaka“ arba bent jau kas klausėsi atidžiai šiandieną Č. V. Stankevičiaus arba A. Dumbravos pranešimų, man atrodo, turėtų pritarti mano pasiūlymui išbraukti šitą straipsnį… visiškai niekais paverčiančią išlygą.
PIRMININKĖ. Ar yra 10 Seimo narių, palaikančių gerbiamojo R. Smetonos pataisą? Tai ar balsuojat, ar rankas keliat? Balsuojat? Gerai.
Yra daugiau kaip 10 Seimo narių, palaikančių pataisą. Taigi dabar, gerbiamasis Juliau, prašau komiteto nuomonę dėl pataisos.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau jums atkreipti dėmesį, kad šiuo straipsniu yra kriminalizuojamos kelios grupės veikų. Tai viena yra: tas, kas viešai pritarė Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktais arba įsiteisėjusiais Lietuvos ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintiems genocido ir kitiems nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams. Taip pat kitas: viešai pritarė SSRS ir nacistinės Vokietijos vykdytai agresijai, taip pat tų valstybių vykdytiems Lietuvos gyventojų genocido ir kitiems nusikaltimams žmoniškumui, taip pat 1990–1991 metų agresijos atvejams.
Ši frazė, jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu, įžeidžiančiu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta viešoji tvarka, yra jau 2008 m. priimto Europos Sąjungos pamatinio sprendimo dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis 1 straipsnio 2 dalyje. Šis pamatinis sprendimas šiuo projektu ir įgyvendinamas. Tik jis numato abu būdus: tiek viešosios tvarkos sutrikdymą, tiek įžeidžiančią, grasinančią ar užgaulią formas, tačiau numato jas kaip alternatyvias. Valstybės narės gali pasirinkti abu variantus.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūs trumpiau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Negaliu trumpiau, nes reikia, kad kolegos suprastų. Dėl nuostatos, siūlomos išbraukti, komitetas jau ją svarstė dar prieš kolegos R. Smetonos siūlymą svarstymo stadijoje, dar kai buvo pagrindinė išvada, jai taip pat nepritarė, nes šitos nuostatos įgyvendinimas, jeigu mes išbrauksime, neįgyvendinsime pamatinio sprendimo. Ačiū. Kolegos, tik vienas buvo už, pritariantis šiam siūlymui, kiti nepritarė arba susilaikė.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, turime kalbėti. Kas už pataisą? G. Songaila. Prašom.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, komiteto atstovas tribūnoje paminėjo pamatinį sprendimą, kuris yra nebent tik netiesiogiai susijęs su čia svarstomu klausimu. Mes čia svarstome ne ksenofobiją, ne rasizmą ar kitus dalykus. Mes svarstome labai konkretų dalyką, su holokaustu ir stalinizmo nusikaltimais, jų neigimu susijusį reglamentavimą. Yra logiškas R. Smetonos pasiūlymas. Jeigu tas sakinys nebus išbrauktas, kurį siūlo išbraukti, tai bus mūsų tuščias darbas.
PIRMININKĖ. S. Šedbaras nekalbės ar kalbės? Prašau. Prieš.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, visiškai suprasdamas kolegų R. Smetonos ir G. Songailos poziciją, noriu pasakyti, kad komitete dėl šito kaip tik projektas buvo svarstomas ir kviečiami ekspertai specialistai labai ilgą laiką. Šalia to, ką kolega J. Sabatauskas pasakė, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį.
Kai buvo parengtas projektas, labai buvo sunerimę istorikai, ar jie galės kurti štai panašius filmus kaip vakar, ar galės rašyti knygas, ar galės rašyti mokslo darbus. Štai buvo paieškos tų formuluočių ir pasinaudota pamatinio sprendimo formuluotėmis. Jeigu manome, kad to nereikia, tai ir mes pradiniame variante to neturėjome. Tačiau šios formuluotės atsirado istorikų prašymu, kad jie turėtų laisvas rankas, kad būtų šiek tiek surašyti kriterijai, kada galima analizė, faktų pateikimas, apibendrinimas, bet kada jau atsiranda nusikalstama veika. Tai visi komiteto argumentai tokie ir buvo.
Todėl aš manau, kad, pasinaudodami jau priimtomis tarptautinėmis formuluotėmis, mes tikrai nei silpniname, nei pakenkiame šiam projektui.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate gerbiamojo R. Smetonos pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 99: už – 36, prieš – 6, susilaikė 57. Pataisai nepritarta.
Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? (Balsai salėje) Ne, sakote. Tai balsuojame. Tiesa, tada motyvai dėl viso, bet kol kas užsirašė tik už. Tai gal… Nekalbėsite. O A. Dumčius? Irgi ne. Gerai. Tada balsuojame. Kas po svarstymo pritariate Baudžiamojo kodekso papildymo 1702 straipsniu ir kodekso priedo papildymo įstatymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 73, prieš – 4, susilaikė 30. Projektui pritarta po svarstymo. Siūlau ypatingos skubos tvarka priimti šį įstatymą. Ar galite tam pritarti? Pritarta. Dėkoju.
Taigi priėmimas.
1 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimta. 2 straipsnis. Priimta.
Dėl viso įstatymo 4 – už ir 4 – prieš. Yra norinčių kalbėti. S. Pečeliūnas – už.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Mielieji kolegos, drįstu teigti, kad mes per ilgai tampomės su šia pataisa. Prisiminkite visą jos priėmimo istoriją. Mūsų kolegos vengrai, drįstu jums pasakyti, jau savaitė kaip mus aplenkė. Jie priėmė tokią pataisą be jokių čia kai kurių minėtų aistrų, prieštaravimų, dar kažko. Taigi drįsčiau jūsų prašyti.
Tas darbas, kurį dirbame jau 20 metų, kad mūsų kolegos Vakaruose išgytų nuo 70 metų jiems į smegenis bruktos neteisingos sampratos, kuo skiriasi fašizmo nusikaltimai, sovietų nusikaltimai. Vakar jums pagelbėti dar buvo parodytas latvių filmas, kas pirmasis pradėjo, kaip sakoma, nes dažnai mėgstame aiškintis ir dažnai supainiojame nukentėjusį padarydami kitokiu veikėju.
Taigi, manau, pagal posakį „Geriau vėliau negu niekad, bet teisybė turi triumfuoti“ kviesčiau jus visus, neatsižvelgiant į politines orientacijas, neatsižvelgiant į pasaulėžiūras, visokių nusikaltėlių nusikaltimus traktuoti vienodai ir už visus juos bausti, neieškant kokių nors ideologinių pasiteisinimų. Taigi ir kviečiu jus tai padaryti čia ir dabar. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prieš – J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Oi, gerbiamieji kolegos, kaip gera būti patriotais. Ypač kai nieko nekainuoja šis dalykas. Tada man, gerbiamieji kolegos, atsakykite, kodėl atsirado komunizmas ir kodėl atsirado fašizmas? Nejaugi tik du pikti žmonės atėjo ir sumanė įgyvendinti komunizmą ir fašizmą? Ar tai iš tikrųjų nebuvo tos dvi blogos, sakysime, ideologijos, blogos praktikos, pagimdytos istorinių aplinkybių, kuriose jos gimė? Ar mes tikrai išsinagrinėjome, kodėl šitos dvi blogybės atsirado? Ar bandėme surasti priežastis, kodėl jos dvi atsirado? Ir kodėl jos taip ilgai buvo? Ir kas jas dvi sukiršino, beje, kodėl tas karas buvo? Tada mes turime pripažinti, kad tais dešimtmečiais gyvenę visi žmonės, beveik visi, dauguma, dalyvavo karuose, tame procese, buvo tik nusikaltėliai, o štai dabar šviesuoliai atsirado. Negaliu suprasti istorijos perrašinėjimo, ir istorijos surašymo tik pagal nugalėtojų scenarijų. Istorija yra sudėtingas procesas, (…), čia mokslas, idėjos, mintys turi laisvai lietis. Tegul visuomenė žino ir nebandykime įšaldyti: vienur tiktai bloga epocha, vienur tik blogi istoriniai žmonės, o štai dabar šviesuoliai ir geruoliai. Prieš tokią filosofiją aš visada buvau ir liksiu prieš. Ir labai daug matau, kad tada buvo dideli komunizmo šalininkai ir metė iš universiteto ir kitaip, o dabar didieji teisuoliai. Juokinga ir šlykštu! Ačiū.
PIRMININKĖ. Saulius, atsiprašau, Paulius Saudargas – už.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Iš tiesų man keista kartais girdėti vyresnių, patyrusių kolegų samprotavimus, ypač tokiom temom. Mes prieš valandą klausėmės iškilių, garbingų kalbėtojų iškilmingame minėjimo posėdyje. Okupacijos 70-mečio minėjimas, kaip sakė Pirmininkė, liūdnas ir truputėlį verčiantis susimąstyti. Man labai keista, kai mes iškeliame kažkokį istorijos reliatyvumą aukščiau už istorinę tiesą, nes aš netikiu istorijos reliatyvumu. Kai mes kartais iškeliame teisinę ekvilibristiką aukščiau už valstybę, o valstybę iškeliame aukščiau už žmones, kurie sudaro tą valstybę, mes pamirštame, kad nebūtų mūsų valstybės su tokiais savo įstatymais, kokie jie yra, Konstitucija, žodžio laisve kiekvienam reikštis, kaip jis nori, interpretuoti istoriją dėl tų tam tikrų galbūt siauresnių, bet tikslesnių tiesos pasireiškimų, kai žmonės atidavė galvas, kai savo krauju sumokėjo, kad ta valstybė iš viso egzistuotų. Kad mes šiandien galėtume leisti vienokius ar kitokius įstatymus ir dėl jų diskutuoti, kai kurie žmonės sumokėjo savo krauju ir savo gyvybe. Todėl iš tiesų šiandien vardan galbūt tokio teisinio grakštumo ar baimės užčiaupti burną tiems, kurie kitaip šneka, mes tiesiog paminame tas vertybes, ant kurių stovi mūsų valstybė, mūsų teisinė valstybė.
Išties aš manau, kad šis projektas, tiesą sakant, man irgi ne iki galo tinka, mes buvome pasiūlę griežtesnį ir tikslesnį variantą, bet yra taip, kaip yra. Šitas yra teisiškai galbūt gražesnis ir tikslesnis, todėl tikrai siūlau kolegoms paremti ir balsuoti už šį projektą.
PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis – prieš.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, šiandien buvo iškilmingas posėdis, kurį kai kas įvardijo kaip pirmąjį posėdį. Bet tai netiesa, pirmasis posėdis, kuris įvyko dėl okupacijos, įvyko 1990 m. birželio 15 d., jam pirmininkavo B. Kuzmickas. Tą dieną buvo priimtas toks kreipimasis į Lietuvos žmones (cituoju): „ Minėdami 1940 m. birželio 15 d., prisimindami visus nukankintus kalėjimuose, tremtyje, žuvusius Lietuvos žemėje, visus fiziškai ir dvasiškai suluošintus, nulenkime galvas ir susikaupkime, tegul visiems laikams būna pasmerkta tarpusavio neapykanta, prievarta, melas, diktatorių valdymas. Kurkime demokratinę visuomenę, kurioje kiekvienas balsas būtų išgirstas ir ramiai išklausytas. Stiprinkime nepriklausomą Lietuvą ir padarykime viską, kad joje pakaktų vietos visų tautybių ir įvairiausių pažiūrų geros valios žmonėms, susitelkime ir atsispirkime bet kokiam skaldymui, tarpusavio vaidams, tarp besikuriančių partijų ir Sąjūdžio pirmiausia ieškokime mus jungiančių, o ne skiriančių idėjų ir tikslų.“ Pasirašo V. Landsbergis, 1990 m. birželio 15 d.
Štai yra fundamentas, kurio reikia laikytis visus dvidešimt metų. Gerbiu A. Dumčių, jo žinias apie komunistų partiją. Aš joje nebuvau, nelabai išmanau, bet, manau, komunizmas kur kas sudėtingesnis, nei A. Dumčius apibendrino.
Dabar, kolegos, šiame įstatyme suplakėme du dalykus: Europos pamatines direktyvas dėl rasizmo, ksenofobijos, holokausto ir karinių nusikaltimų su istorinių faktų interpretacija. Štai kodėl šis suplakimas yra teisiškai ydingas. Neduok Dieve, dabar prasidės įvairiausių teisminių ginčų dėl šiurkštaus, nešiurkštaus ir taip toliau vertinimo. Tuo tarpu Lietuvos tarpukario istorijos vertinimas gana prieštaringas, pabrėžiu. Priėmimas iš TSRS, kaip agresoriaus…
PIRMININKĖ. Laikas!
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). …Vilniaus krašto buvo labai komplikuotas reikalas. Bet apie tai aš vėliau kokioje nors mokslinėje konferencijoje pašnekėsiu. Kai TSRS buvo agresorė prieš Lenkiją…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega!
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). …Lietuva to neįvardijo. Bet dabar pratęskime. Todėl išties tai yra labai komplikuotas teisės aktas, kuris išties dešiniųjų…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, nemandagu taip.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). …aš negaliu pritarti šitai idėjai.
PIRMININKĖ. A. Dumčius – už.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, siūlau balsuoti už šį įstatymą. Visiškai nesutinku, kad naujos neo- visokios nacistų ir panašiai grupės atsirastų. Mes prisiminkime, kad per nacizmą apie 60 mln. žmonių pražuvo, per komunizmą vien Tarybų Sąjungoje – apie 20 mln. Man atrodo, kad šiandien mes turime užblokuoti… Jaunimas žavisi kai kuris, ypač kai yra ekonominių sunkumų, šiomis ideologijomis, ir įvairūs trukdžiai tam plisti, o čia yra labai dar švelnūs trukdžiai… Pritarkite tam įstatymui.
PIRMININKĖ. R. Smetona – prieš.
R. SMETONA (TTF). Gerbiamieji kolegos, mano argumentai prieš visiškai kitokie nei kolegų J. Veselkos ar V. Andriukaičio. Man labai gaila, kad aš negaliu pritarti šiam įstatymo projektui. Pataisa būtų buvusi tikrai reikalinga, jeigu nebūtų paversta niekais ta išlyga, kurią aš siūliau išbraukti. Aš negaliu pritarti tokiam įstatymui, kuriuo leidžiama, kuriuo leidžiama neigti genocidą, neigti Lietuvos okupaciją, jeigu tai bus daroma ne šiurkščiai, jeigu taip darant nebus sutrikdyta viešoji tvarka. Tai aš negaliu pritarti leidimui neigti Lietuvos okupaciją tokiu būdu.
PIRMININKĖ. S. Šedbaras – už.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, apsisprendimas, man atrodo, neturėtų būti labai sudėtingas. Aš tiktai norėjau reaguoti į vieno mūsų kolegos šiandien pasakytą frazę – „Juokingai šlykštu!“ Žinote, man baisu, kai perskaitau V. Suvorovo knygas, kai pažiūriu, aš jau antrą kartą žiūrėjau šitą filmą, jau antrą kartą buvo galimybė Lietuvoje vakar pažiūrėti filmą, kai šiandien girdime kai kurių Rytų valstybių vadovų, netgi kai kurių Vakarų valstybių esamų ar buvusių vadovų pasakymus ir teiginius. Man atrodo, visiems turėtų būti gana baisu. Ir atmintis istorinė trunka maždaug vienos kartos amžių, vienos kartos amžių, tada yra užmirštama ir gali vėl viskas kartotis. Tai šioje vietoje, kolegos, neleiskime kartotis tam, kas įvyko.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Baudžiamojo kodekso papildymo 1702 straipsniu ir kodekso priedo papildymo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105 Seimo nariai. Už – 68, prieš – 5, susilaikė 32. Baudžiamojo kodekso papildymo 1702 straipsniu ir kodekso priedo papildymo įstatymas priimtas.
Prašau. J. Veselka – replika po balsavimo.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji, čia labai gynę šitą įstatymą, man baisiausia, kad tiems patiems, kurie tarnavo represinėse TSRS struktūrose, dabar tokia šventė yra. Štai dėl ko sakau – šlykštu žiūrėti ir klausyti.
16.13 val.
Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1814(2) (svarstymo tęsinys)
PIRMININKĖ. Dirbame toliau. Darbotvarkės 1-5 klausimas – Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1814(2). Svarstymo tęsinys. Dabar turėtume pagal viską svarstyti pataisas. Kviečiu į tribūną V. Stundį, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką.
Gerbiamasis kolega, prašau, man atrodo pirmoji pataisa yra dėl 2 straipsnio. Seimo nariai G. Songaila, V. M. Čigriejienė, R. Kupčinskas. Kuris pristatote? G. Songaila. Prašau. Gerbiamasis kolega, aš noriu tik paklausti…
G. SONGAILA (TS-LKDF). Mes atsiimame šitą pasiūlymą…
PIRMININKĖ. Dėkoju.
G. SONGAILA (TS-LKDF). …todėl, kad jam iš tikrųjų iš dalies…
PIRMININKĖ. Iš dalies pritarta. Dėkoju. (Balsai salėje) Aš siūlau, gerbiamasis kolega, nesiblaškyti, einame iš eilės, pastraipsniui ir tada bus daug aiškiau. Gerbiamasis G. Songaila atsiima, nereikia svarstyti. Toliau Seimo narė A. Baukutė. Gal irgi atsiimate, nes komitetas iš dalies pritarė?
A. BAUKUTĖ (TPPF). Taip, bet, kiek suprantu, čia yra pats paskutinis? Norėčiau komiteto pirmininko pasitikslinti.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji kolege, sekite įstatymą. 2 straipsnis.
A. BAUKUTĖ (TPPF). Dėl 2 straipsnio buvo du pasiūlymai. Vienas vėlesnis, kitas ankstesnis, būtent šio 2 straipsnio, tai aš noriu pasitikslinti.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji kolege, dar kartą prašau sekti įstatymo projektą. Projekto 2 straipsnį papildyti nauja 5 dalimi. Atsiverskite ir pasiskaitykite. Registracijos data gegužės 10 d.
A. BAUKUTĖ (TPPF). Sutinku su komiteto nuomone.
PIRMININKĖ. Nereikia balsuoti?
A. BAUKUTĖ (TPPF). Ne. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Aš kreipiuosi į visus autorius registruotų pataisų, prašom sekti dokumentus, ką jūs patys registravote, kada ir kokio straipsnio, nes tikrai labai daug straipsnių, daug pasiūlymų, mes pasimesime. Toliau Seimo narė V. Aleknaitė-Abramikienė. 2 straipsnio 10 dalis, registracija gegužės 25 d. Komitetas iš dalies pritarė. Gerbiamoji Aleknaite, gal atsiimate pataisą? Gerbiamieji kolegos, būkite savo vietose ir sekite. Dar kartą prašau. Komitetas iš dalies pritarė, atsiimate?
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ne, aš norėčiau, kad būtų balsuojama.
PIRMININKĖ. Tai prašom pristatyti pataisą.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Atleiskite, gerbiamoji Pirmininke, mes dar kalbėjome apie prieš tai buvusį įstatymą. Pataisa Nr. 2. Taip?
PIRMININKĖ. 2 straipsnio 10 dalies.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Formalųjį švietimą papildantis švietimas čia šia pataisa yra atskirtas nuo neformaliojo švietimo, kad būtų aišku, jog neformalusis – tai visi būreliai ir panašūs saviveikliniai dalykai, yra vienas dalykas, o tas švietimas, kurį sudaro profesionaliais pagrindais – muzikos, dailės, šokio mokymas, taip pat ir sporto, kad tai yra kažkas kita. Tai yra tik sąvoka.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė. Prašau, pirmininke.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas iš dalies pritarė kolegės siūlymui, kaip ir kitų kolegų panašiems siūlymams, formuluodamas 15 straipsnio 2 dalį papildyti nauju sakiniu, kuris atskiria iš neformalaus švietimo segmento formalųjį švietimą papildantį ugdymą. O 9 sąvoka – mokyklos apibrėžimas yra išplėstinė ir labiau apibendrinta, tai institucija, kur yra vykdomas formalusis ir/ar neformalusis švietimas. Jeigu žiūrėtume visą įstatymą, kombinacijų vykdyti formalųjį švietimą papildantį ugdymą yra labai daug, todėl komitetas tik iš dalies pritarė.
PIRMININKĖ. Vienas – už, vienas – prieš. J. Olekas – už pataisą.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad griežtesnis apibrėžimas ir nurodymas, kas vykdo papildomą formalųjį švietimą, ugdymą, iš tikrųjų yra svarbus todėl, kad mes turime tam tikrą sistemą, tai nėra kažkoks naujos sistemos kūrimas ir bandymas atverti įvairias formas. Manau, kad kolegės pateikta formuluotė labiau apibrėžia mūsų turimą sistemą ir užtikrina galimybę vykdyti šį papildomą ugdymą, išsaugant ir turimas institucijas, todėl aš kviečiu pritarti tai pataisai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. P. Andriukaitis – prieš.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš noriu kalbėti prieš visą šį straipsnį, palikite mane prieš šį straipsnį.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dabar bus labai daug pataisų, kol prieisime iki to straipsnio. Balsuojame. Kas pritariate V. Aleknaitės-Abramikienės pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 73 Seimo nariai. Už – 16, prieš – 4, susilaikė 53. Pataisai nepritarta.
Seimo narės A. Baukutės pataisa dėl 2 straipsnio 10 dalies. Iš dalies pritarta. Gerbiamoji kolege, gal atsiimate pataisą?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Ji visiškai analogiška tai pataisai, už kurią ką tik balsavome. Tai yra V. Aleknaitės-Abramikienės tokia pati pataisa kaip ir A. Baukutės.
A. BAUKUTĖ (TPPF). Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke, aš norėčiau, kad Seimas apsispręstų, nes iš esmės, apie ką komitetas kalbėjo, kad yra priimtas toks neformaliame ugdyme formalus papildomas ugdymas, bet jis įstatyme taip ir nenuskamba. Formalus papildomas…
PIRMININKĖ. Gerbiamoji kolege, mes balsuoti negalime, nes Seimas jau apsisprendė balsuodamas dėl V. Aleknaitės pataisos. Jos pataisos ir jūsų yra absoliučiai tas pats turinys. Seimas yra apsisprendęs ir nepritarėme šitam, todėl mes nebalsuosime. Toliau yra G. Songailos pataisa. Gerbiamasis Songaila, prašau pristatyti.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, mano pateikta pataisa yra apibrėžimas mokyklų užsienyje, nes dabar įstatyme yra tik apibrėžimas mokyklų, kur yra Lietuvoje. Tai yra juridinis asmuo, kuris įsteigtas Lietuvos Respublikoje. Kadangi šiame įstatyme kalbama ir apie mokyklas užsienyje, net apie jų finansavimą, tai gali būti tam tikrų nesusipratimų, todėl aš siūlau tarp sąvokų paminėti ir mokyklas užsienyje, kad tai yra juridinis asmuo, įsteigtas pagal užsienio šalies įstatymus, vykdantis formalųjį ir neformalųjį švietimą pagal tos šalies teisės aktus ir tarptautinius susitarimus. Komiteto motyvacija, kad 25 straipsnyje apie tai rašoma, yra nevisiškai teisinga, nes ten nieko neapibrėžiama, kas yra mokykla užsienyje. Tas faktas, kad viename straipsnyje daugiau apie tai rašoma, negali būti argumentas mano pateiktam pasiūlymui atmesti.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis komiteto pirmininke, prašau komiteto komentarą.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė G. Songailos pasiūlymui būtent dėl to, kad minėtame 25 straipsnyje vienoje dalyje pritariama iš dalies G. Songailos siūlymui apie finansavimą tokių institucijų, teikiančių atskirą švietimo programą. Kita vertus, įstatyme iš tikrųjų ši sąvoka nėra vartojama, išskyrus paminėta 25 straipsnyje. Būtent dėl to nepritarėme.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kadangi nėra norinčių kalbėti dėl pataisos, tai aš iš karto kviečiu balsuoti. Kas pritariate pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 74. Už – 29, prieš – 3, susilaikė 42. G. Songailos pataisai nepritarta.
Toliau yra Seimo narės A. Baukutės. Bet komiteto pirmininkas patvirtins, kad balsuoti nebereikia, nes mes jau apsisprendėme balsuodami dėl V. Aleknaitės pataisos, nes čia vėl yra formalaus ugdymo. Gerbiamasis pirmininke…
V. STUNDYS (TS-LKDF). Iš principo taip, jeigu jau esame apsisprendę, kad neformalusis ugdymas yra formalųjį ugdymą papildantis ir kitas neformalusis ugdymas… Ši pataisa yra dalinė anos didesnės pataisos tam tikra dedamoji. Antra vertus, žinoma, ji tampa prieštaringa logine prasme, nes neformaliojo švietimo programos apima ir vieną, ir kitą programą. Tam tikras loginis nenuoseklumas. Komitetas iš dalies pritarė, kadangi 15 straipsnį papildo antruoju nauju sakiniu.
PIRMININKĖ. Nereikia balsuoti. Gerai. Dar yra dėl 2 straipsnio 16 dalies Seimo narės A. Baukutės pasiūlymas. Prašom, jūs pristatykite, gerbiamoji Baukute. Komitetas nepritarė.
A. BAUKUTĖ (TPPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Aš tiesiog norėčiau įvardyti, ką ir minėjo komiteto pirmininkas. Neformalaus ugdymo ir formalaus papildomo, apie ką bendrai iš esmės sutariame, yra programos. Manyčiau, būtų tikslinga tai įvardyti įstatyme, nes niekur kitur jis ir nefigūruoja, išskyrus 15 straipsnio 2 dalį. Manyčiau, net poįstatyminių aktų po to įrašymas… Daug lengvesnė eiga bus, nes ten yra minima, kad neformalaus ir formalaus papildomo ugdymo programos taip pat vykdomos. Taigi manyčiau, kad šis papildymas tik patikslintų ir būtų mažiau sumaišties muzikos ir meno mokyklose. Ačiū.
PIRMININKĖ. J. Olekas nori pritarti. Atsiprašau, komiteto pirmininkas pirmiausia turi pakomentuoti komiteto nuomonę. 2 straipsnio 16 dalis, kur parašyta „išskyrus muzikos, dailės, meno mokyklos“ ir t. t.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Iš principo šis siūlymas yra to paties straipsnio 4 dalies papildymo siūlymas, kuriam komitetas iš dalies pritarė ir iš esmės Seimas yra apsisprendęs. Antra, siūloma kolegės A. Baukutės formuluotė yra neapibrėžta ir siūlanti labai daug naujų sąvokų, kurios nėra niekur aptariamos. Aš tik paminėsiu vieną kitą sąvoką: „pradinis menų išsilavinimas“, „pagrindinis menų išsilavinimas“, „pripažįstama meninė kompetencija“. Jokiuose išsilavinimo tarptautiniuose klasifikatoriuose tai nėra įvardijama. Būtent dėl to komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. J. Olekas palaiko A. Baukutės pataisą?
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mes vėl turime sugrįžti ant žemės, kaip yra Lietuvoje. Mes turime tinklą muzikos, dailės, meno mokyklų, kuriose įgyjama meninė kompetencija ir kuriose ugdoma mūsų jaunoji karta. Tai jeigu mes norime turėti funkcionuojančias muzikos, menų mokyklas, neprilyginti jų būreliams ar pavieniam praktikuojančiam pedagogui, dirbančiam su vienu ar kitu jaunuoliu, tai turėtume tokią atskirtį padaryti. Pažymėti, kad tai yra būtent tų mokyklų kompetencija, ir joms suteikti tam tikrą statusą, būtent įrašydami įstatyme. Nes, man atrodo, jau svarstant šį įstatymą pradinėse stadijose kolega E. Žakaris minėjo, kad daugelis dalykų yra ne įstatyme, o palikta priimti sprendimus ministrui ar Vyriausybei. Todėl aš palaikau gerbiamosios kolegės teikiamas pataisas.
PIRMININKĖ. G. Steponavičius – prieš.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Gerbiamieji kolegos, tie, kas sekate diskusijas dėl neformalaus švietimo bendriausia prasme, ir su daugeliu frakcijų susitikimuose mes pristatėme mūsų nemažus darbus, kuriuos esame nuveikę pasistūmėdami ir rengdami neformalaus švietimo finansavimo modelį, puikiai atsimenate ir žinote, kad saugikliai institucionalizuotoms ir formalųjį švietimą papildančioms institucijoms, tokioms kaip muzikos, menų ar profesionalus ugdančioms sporto mokykloms, yra rasti. Todėl kalbėti apie baimes, kad bus prilyginta būreliams ar panašiems dalykams, tikrai nereikėtų. Sąvoka, kuri dabar siūloma įstatyme, yra svarstytina, ir niekas nesako, kad tai yra galbūt blogi dalykai, bet ji nėra iki galo išdiskutuota, ir mes rizikuotume tokią neišbaigtą formuluotę įtvirtinti įstatyme ir po to galbūt turėti gerokai didesnių keblumų spręsti tuos uždavinius, dėl ko mes iš esmės sutarėme. Todėl šiandien kviesčiau, kolegos, tikrai susilaikyti nuo pritarimo tokiai formuluotei.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, mes turime balsuoti. Kas palaikote A. Baukutės pasiūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 84 Seimo nariai. Už – 38, prieš – 1, susilaikė 45. Pataisai nepritarta.
Toliau yra vėl Seimo narės A. Baukutės pataisa dėl 2 straipsnio 31 dalies. Komiteto pirmininko klausiu.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Iš esmės tai yra tos pačios logikos pataisa, jų turėjome ne vieną, kai bandoma pabrėžtinai šalia neformaliojo švietimo veiklos išskirti atskirai formalųjį papildantį švietimą. Atkreipiu dėmesį, kad mes esame jau apsisprendę.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, man nereikia turinio, bet kadangi, aš suprantu, mes jau balsavome ir apsisprendėme balsuodami nepritarti, tai jūs iš karto man ir sakykite, kad dėl to balsavome ir mes nebeturime balsuoti.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, dėl to mes nebeturime balsuoti.
PIRMININKĖ. Gerai. Dėkoju.
Toliau yra Seimo nario A. Dumbravos pasiūlymas dėl 2 straipsnio papildyti sąvoką 37 punktu. Gerbiamasis Dumbrava, prašom pristatyti.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Ta sąvoka siūloma tam, kad, tarkime, savivaldybės turi teisę atvežti tam tikrus specialistus ir kompensuoti jiems transporto išlaidas. Manau, kad būtų tikslinga įvardyti tas sąvokas, kokiems žmonėms, kokiems specialistams savivaldybės galėtų kompensuoti transportavimo išlaidas, kad nekiltų nereikalingų diskusijų ir tai būtų apibrėžta įstatyme.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė šitam siūlymui manydamas, kad šios sąvokos apibrėžti netikslinga. Ir ne tik dėl sąvokos apibrėžimo netikslingumo, bet ir po to einančių kompensacinių mechanizmų būtinybės taikymo. Tai viena.
Antra. Žinoma, tai yra vietos valdžios reikalas apsispręsti, kam kompensuoti išlaidas. Manome, kad turime paisyti ir tam tikro valdžių atskyrimo, ir jų kompetencijų. Komiteto pozicija vienareikšmiška – nepritarti.
PIRMININKĖ. J. Olekas palaiko pataisą. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Iš tikrųjų klausimas yra šiek tiek įsisenėjęs, kai vietos savivaldybės negali priimti sprendimų, nes šie specialistai, kurie taip pat ugdo mūsų vaikus, ypač kaimiškose vietovėse, negali gauti tų pačių socialinių garantijų, nes jie neįvardyti įstatyme. Manyčiau, kad kolegos siūlymas yra labai logiškas, nes mokykloje turi dirbti ne tik pedagogai, bet ir bibliotekininkai, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai. Būtent šiame įstatyme jie turėtų ir būti, kad savivaldybė galėtų apsispręsti, ar jie vienaip ar kitaip remia ugdymo procese dalyvaujančių specialistų veiklą. Manau, kad nuo šios nuostatos įrašymo visa įstatymo logika tikrai nesubirtų, o savivaldybės įgytų teisę priimti sprendimus. Jeigu mes paliksime taip, kaip dabar yra, tai mes galėsime kalbėti apie ugdymo proceso organizavimą ir paramą tik pedagogams, bet jokiu būdu ne bibliotekų darbuotojams ir ne visuomenės sveikatos specialistams. Todėl, mielieji kolegos, kviečiu pritarti kolegos pataisai ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate Seimo nario A. Dumbravos pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 37, prieš – 2, susilaikė 44. Pataisai nepritarta.
Toliau yra Seimo narių V. Simuliko ir E. Žakario pasiūlymai. Pristatys gerbiamasis V. Simulikas. Prašom.
V. SIMULIK (MSG). Dėkoju, Pirmininke. Mielieji kolegos, noriu atkreipti dėmesį, kad mes siūlome įrašyti sąvoką „švietimo reikmės“. Ją vartoja Valstybės kontrolė aktuose tikrindama švietimo įstaigas ir švietimo sistemą, bet tokios sąvokos įstatymuose nėra. Taigi į mus kreipėsi švietimo įstaigos ir švietimo skyriai prašydami, kad ši sąvoka atsirastų įstatyme. Gal tai nėra labai tikslus apibrėžimas, todėl mes kreipiamės į Švietimo ir mokslo ministeriją arba komitetą, kur yra daug profesionalių specialistų, kad patobulintų. Bet tokia sąvoka reikalinga, nes Valstybės kontrolės aktuose tai figūruoja. Išeina taip, kad Valstybės kontrolė įrašo į aktą, o paskui aiškinamasi, kas po ta kepure slepiasi. Mes minimaliai sudėliojom taip, kaip mums atrodo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas, suprasdamas idėją ir jos praktinę reikmę, nepritarė, kad ši sąvoka būtų įrašoma į įstatymą. Pačiame įstatyme tokia sąvoka net neminima, tai yra įstatymą įgyvendinančių teisės aktų objektas ir tai, be abejo, turi būti išskleista kituose teisės aktuose. Biudžeto rodiklių įstatyme, beje, yra minima kita sąvoka –„mokymo reikmės“ ir ten ji yra gana aiškiai apibūdinta. Būtent dėl tų motyvų nepritariam, o ministerija sutiko, kad lydimuosiuose teisės aktuose šią sąvoką apibūdintume tam, kad nekiltų problemų.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Olekai, jūs būtinai norite kalbėti? Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Noriu dar kartą pabrėžti šios sąvokos būtinumą. Kaip išdėstė kalbėjęs kolega, jeigu mes ne įstatyme, o kažkur lydimuosiuose aktuose ar nutarimuose pradėsime apibrėžti sąvokas, kurios yra vartojamos, tai mes niekaip negalėsime tarpusavyje susikalbėti. Manau, kad šio įstatymo straipsnio dalyje ir turi būti išvardintos visos sąvokos, kuriomis vadovaudamiesi mes įgyvendinsime šį įstatymą. „Švietimo reikmės“ yra materialiųjų techninių ir technologinių priemonių poreikis organizuojant švietimo įstaigos darbą. Tai labai aiški, logiška sąvoka, kuri tikrai turėtų būti ne kur nors kitur, o būtent įstatyme. Todėl kviečiu pritarti pateiktai kolegos pataisai.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate V. Simuliko ir E. Žakario pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 44, prieš – 4, susilaikė 41. Pataisai nepritarta.
Toliau yra Seimo narės V.Aleknaitės-Abramikienės siūlymas 2 straipsnį papildyti nauju… Iš dalies pritarta. Be to, mes jau balsavome. Gerbiamoji V. Aleknaitė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Norėčiau, jeigu galima, dar kartelį tarti žodį.
PIRMININKĖ. Prašom.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, dėl ko atsirado ši pataisa ir kodėl kilo rūpestis? Dauguma pasaulio universitetų įskaito stojančiam žmogui tai, kad jis būna baigęs dailės arba muzikos mokyklą, bet ne bet kokią mokyklą, o tą, kuri vadovaujasi patvirtintomis ir profesionaliomis ugdymo programomis. Netgi Lietuvos pedagoginiame universitete, kiek aš žinau, papildomi balai duodami už tai, jeigu asmuo, stojantis į universitetą, yra baigęs muzikos mokyklą. Kai mūsų įstatyme tai prilyginama neformaliam švietimui, tai tas pats, kaip būtų balionų pūtėjų būrelis, ir tikrai niekas už tai neduos balų. Tačiau jeigu tu esi baigęs muzikos, dailės ar kokią nors panašią mokyklą, tarkim, kad ir sporto, jeigu programa buvo parengta pagal aiškius, profesionalius nustatytus kriterijus, tai tas asmuo turėtų skirtis nuo šiaip lankiusio būrelį. Todėl man labai rūpėjo ši sąvoka, papildanti formalųjį švietimą ar ugdymą, vadinkite, kaip norite, bet šioje pataisoje yra pasakyta, kad baigus šias mokyklas įgyjama kvalifikacija arba pripažįstama kompetencija. Balionų pūtėjų būrelio kompetencija nėra tiek daug svarbi ir aiškiai apibrėžta, o baigus muzikos ar dailės mokyklą ji yra gana apibrėžta. Todėl aš teikiau tokią pataisą. Jūs puikiai suprantate, kad meno bendruomenė tokią pataisą irgi remia.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis komiteto pirmininke, prašom man dalykiškai pakomentuoti, reikia dėl šios pataisos balsuoti ar ne? Mano supratimu, dėl jos jau yra balsuota.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Iš esmės dėl paties turinio yra apsispręsta. Tik aš norėčiau pasakyti, kad Lietuvoje kažkodėl labai populiari mitologija, kad kažkas ruošiasi naikinti muzikos, menų, sporto mokyklas. Kažkokia keista grėsmė, kurią keliame, matyt, mes patys. Tai viena. Antra. Žinoma, ir dabar tokios nuostatos galioja ir mokyklos funkcionuoja. Nereikia išskirtinumo vienai sričiai. Tokiu atveju to paties gali prašyti bet kuris dėstomasis dalykas.
PIRMININKĖ. Aš dar kartą klausiu, reikia balsuoti ar ne?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Ne. Mano supratimu, nereikia, nes mes esame apsisprendę.
PIRMININKĖ. Nereikia balsuoti, nes mes dėl šito jau balsavome. (Balsai salėje) Nereikia. Toliau yra V. Aleknaitės-Abramikienės pataisa pakeisti 2 straipsnį papildant jį nauja „ilgosios gimnazijos“ sąvoka. Štai dėl to mes tikrai nebalsavome. Komitetas iš dalies pritarė. Gerbiamoji V. Aleknaitė. Bet prašom į temą.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, aš kaip tik kalbėjau į temą, o Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas, kuris stovi tribūnoje, ne visai į temą, nes jis pasakė, jog ši pataisa susijusi su mokyklų naikinimo grėsme. Netiesa. Mokyti muzikos arba dailės nėra mokyti vieno dalyko. Tai yra…
PIRMININKĖ. Gerbiamoji kolege, apie ilgąją gimnaziją prašom kalbėti.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Tai absoliučiai netiksliai buvo paaiškinta. Dėl ilgosios gimnazijos aš galiu atsiimti savo pataisą, kadangi mane kaip tik tenkina komiteto pasirinktas variantas. Ir tai yra geras ir teisingas kompromisas. O dėl muzikos ir dailės mokyklų aš totaliai nesutinku, nes tai yra ugdymo sistema…
PIRMININKĖ. Gerbiamoji kolege, mes tą temą baigėme.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). …Europoje egzistuojanti nuo graikų filosofų laikų.
PIRMININKĖ. Prašau, I. Šiaulienė dėl vedimo tvarkos.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš tikrai norėčiau palaikyti Viliją, grįžti prie 2 straipsnio ir balsuoti, nes nuo to Švietimo įstatymas tikrai nenukentėtų.
PIRMININKĖ. Taigi mes jau balsavome.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ir ką kalbėjo komiteto pirmininkas, čia ne finansavimo klausimas šitame straipsnyje. Aš nebenoriu kartoti Vilijos argumentų, jeigu jūs atidžiai klausėte, tikrai išsakyti labai svarūs ir reikšmingi. Tai būtų pripažinimas tų mokyklų veiklos, darbo ir perspektyvos, tam ir pinigų nereikia.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, skaitykite Statutą: „Pasiūlymų, prieštaraujančių anksčiau priimtoms įstatymo pataisoms, posėdžio pirmininkas neteikia balsuoti.“ Mes jau buvome apsisprendę, svarstydami A. Baukutės pataisas, balsavome, Seimas apsisprendė. Dėl tų pataisų, kurios kartosis, tikrai aš sakau, kad nereikia balsuoti. Jeigu aš neteisi, Etikos komisijos pirmininkas mane pataisys.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Jokiu būdu ne. Bet kai skaitai šitą Vilijos pataisą, jinai nėra autentiška. Aš labai prašau komiteto pirmininko tiksliau formuluoti, o ne taip, kad atmetam, atmetam, atmetam.
PIRMININKĖ. Prašau, V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, noriu išties pratęsti mintį. Šiuo atveju V. Aleknaitės pasiūlymas yra kitokio turinio, nei buvo balsuota apskritai dėl formalųjį švietimą papildančių dalykų. Ir šiuo atveju išties kitaip išdėstytas tekstas. Jis apima tai, apie ką kolegė kalbėjo. Aš siūlau, kad dėl šios pataisos mes apsispręstume balsuodami.
PIRMININKĖ. Aš vis dėlto dar noriu tada komiteto pirmininko atsiklausti, nes tą, ką aš skaitau, V. Aleknaitės-Abramikienės, 2 straipsnį papildyti nauja, parašyta „Formalųjį švietimą papildantis švietimas“ ir aprašyta, kas yra tas formalusis švietimas. Iš esmės turinys yra lygiai toks pats kaip A. Baukutės, dėl kurio mes apsisprendėme, tik kitais žodžiais pasakyta. Bet prašau, gerbiamasis pirmininke, jūsų paskutinis žodis.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, aš tą patį galiu pasakyti, ką jūs pasakėte. Bus keli Seimo nariai, kurie bet kuriuo atveju bet kurioje vietoje bandys įterpti kokią nors sąvoką ir taip mus klampins į nereikalingas diskusijas. Jeigu apsisprendėme, kad 15 straipsnio 2 dalį papildome nauju sakiniu, tai yra principinis sprendimas, kuris padeda mums po to apsispręsti, ar reikia balsuoti, ar nereikia. Bus dar serija kolegos A. Kazulėno siūlymų, ir mes vėl tūpčiosime vietoje.
PIRMININKĖ. Tai mes baigėme šitą ir nebegrįšime, nes jau V. Aleknaitė pristatė ir 2 straipsnį, dėl kurio sakė, kur ilgosios gimnazijos… Atsisakote, neprašote balsuoti? Tai tas jau yra praeitis, viskas, mes dėl to balsavome ir apsisprendėme. Gerbiamieji kolegos, gerbkime vieni kitus, nes A. Baukutė lygiai tą patį siūlė, ir jūs balsavote, ir apsisprendėte. O dabar V. Aleknaitė tą patį, tik kitais žodžiais parašo, ir jūs vėl reikalaujate balsuoti. Tai čia mes galime balsuoti ištisai apie tą patį kalbėdami, tiktai dėl kitų Seimo narių pasiūlymų. Tai jau A. Baukutė buvo pradininkė, kuri tą pasiūlė. Bet jeigu jūs taip visi reikalaujate, mano valia paklusti jūsų reikalavimams, tai prašom tada balsuoti ir apsispręsti. Tada klausykite formuluotę: „V. Aleknaitės-Abramikienės gegužės 21 d. siūlymas pakeisti 2 straipsnį papildant jį nauja neformalųjį švietimą papildančio švietimo sąvoka.“ Kas už šį pasiūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 47, prieš – 1, susilaikė 34. Pataisai pritarta. Gerbiamasis komiteto pirmininke, ką darom toliau?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dirbam toliau, tragedijos nėra. Teks teikti pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Gerai, dėkui, dirbam toliau. Toliau yra V. Aleknaitės-Abramikienės pasiūlymas 2 straipsnį keisti papildant jį nauja „pagilinto ugdymo“ sąvoka. Vilija, prašau pristatyti.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Na, čia yra gal ne tiek jau ir reikšminga pataisa, bet yra mokyklų, kurios tam tikrus atskirus dalykus dėsto pagilintu būdu. Tai kaip tik tai, apie ką komiteto pirmininkas kalbėjo, sakė, kad vieno dalyko negalima išskirti, tai čia ir yra. Pavyzdžiui, yra mokyklų, kurios dailę dėsto pagilintu būdu. Tai jokiu būdu nėra įgyjama kvalifikacija, tačiau kokiam nors dalykui suteikta didesnė reikšmė. Čia yra niuansas. Vadinasi, to dalyko yra mokoma pagal išsamesnę programą, tam dalykui skiriama daugiau pamokų.
PIRMININKĖ. Tai komitetas iš dalies pritarė ir tam pagilintam variantui…
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Tai aš ir sutinku su komitetu.
PIRMININKĖ. …pritaria V. P. Andriukaitis. Prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, komiteto formuluotė yra labai abstrakti. Skaitau: „Mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo pakraipos programą, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas ir kuri atitinka Vyriausybės patvirtintus kriterijus.“ Taip sakant, sąvoka nurodo, kad ji nieko nepasako, nes ją atskleis Vyriausybės patvirtinti kriterijai. Tai šiuo atveju kur kas tikslesnė sąvoka yra pagilintas ugdymas – dalyko mokymas pagal išsamesnę programą, kuriai skiriama daugiau pamokų. Visiškai aiškiai pasakyta. Vadinasi, tada Vyriausybė pagal tai, kad reikia skirti daugiau pamokų, surašys kriterijus. Aš manau, kad V. Aleknaitės siūlymas yra kur kas aiškesnis kaip sąvoka. Balsuoju už.
PIRMININKĖ. Gerai, balsuojam. Kas pritariate V. Aleknaitės-Abramikienės pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš…
V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš turiu dar vieną pastabą balsuojant.
PIRMININKĖ. …arba susilaikote.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Matyt, seniai žiūrėjom ugdymo programas mokyklose, nežinom, kokios jos yra.
PIRMININKĖ. Ir nesuprantam, kas yra pagilintas ugdymas.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Iškritę iš medžio. Aš vienas garsiai kalbuosi.
PIRMININKĖ. Balsavo 71: už – 24, prieš – 3, susilaikė 44. Šiai pataisai nepritarta. Dabar keliaujam, 3 straipsnis. Yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto… (Balsai salėje) Kaip? Čia gi svarstymas, ne priėmimas, nesipainiokite. Mes dabar einame per straipsnius ir analizuojame pataisas. O kai bus priėmimas, tada bus kas kita. O dabar yra pataisa dėl 3 straipsnio. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlymą turi, o Švietimo ir kultūros komiteto nuomonę klausau.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, komitetas nepritarė šitam siūlymui. Jis iš esmės dubliuoja tai, kas yra pasakyta.
PIRMININKĖ. Ar sutinka Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas? Sutinka, atrodo. Nesutinka. Tai reikalaujate balsuoti? Taip, reikalauja balsuoti. Taigi, gerbiamieji kolegos, D. Bekintienė reikalauja balsuoti. Tai yra komiteto narių, kurie reikalauja balsuoti. Gerbiamieji kolegos, tada turim apsispręsti balsuodami. Kas pritariate Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui, kuriam nepritarė Švietimo ir mokslo komitetas, balsuojate už, kas pritariate Švietimo ir mokslo komiteto išvadai, balsuojate prieš arba susilaikote. Prašau balsuoti.
Balsavo 71: už – 10, prieš – 2, susilaikė 59. Taigi yra pritarta Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadai nepritarti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui.
Toliau. Dėl 5 straipsnio yra G. Songailos pasiūlymas, dėl 5 straipsnio 1 punkto. Prašom. G. Songaila.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, šis pasiūlymas yra susijęs su lygių galimybių principais. Aš manau, kad pabrėžimas lytinės orientacijos švietimo sistemoje yra niekam nereikalingas, juo labiau skirstymas pagal tai ir ieškojimas kažkokių lygių galimybių. Nei dėl švietimo turinio, nei dėl ko kito šiuo atveju neturėtų būti laikomasi tokių bendrų principų, kurie… Švietimo sistema yra orientuota į tam tikrų vertybių ugdymą, todėl siūlau išbraukti žodžius „lytinės orientacijos.“
V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė šitam siūlymui vadovaudamasis sisteminiu požiūriu ir derme su kitais įstatymais bei Konstitucija.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, komitetas nepritarė. Ar V. M. Čigriejienė būtinai nori kalbėti, nes nėra norinčių kalbėti prieš dėl pataisos?
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Tada galiu nekalbėti.
PIRMININKĖ. Jeigu norite, kalbėkite.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Bet aš balsuosiu už.
PIRMININKĖ. Tai gerai, tada ir balsuojame.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerai.
PIRMININKĖ. Kas pritariate G. Songailos pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 34, prieš – 4, susilaikė 41. Pataisai nepritarta.
6 straipsnis. Seimo nario A. Kazulėno pasiūlymas dėl 6 straipsnio 1 punkto pakeitimo. Prašau, gerbiamasis Kazulėnai, pateikti.
A. KAZULĖNAS (TS-LKDF). Kadangi Muzikos ir meno mokyklos yra priskirtos prie neformaliojo ugdymo, mano siūlymas yra šias mokyklas priskirti prie formaliojo švietimo.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė yra nepritarti tokiam vienos srities išskyrimui visiškai susiaurinant neformalaus ugdymo aprėptį. Tai būtų tam tikra prasme diskriminacinė lobistinė kai kurios interesų grupės nuostata.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate A. Kazulėno pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 12, prieš – 1, susilaikė 60. Pasiūlymui nepritarta.
Toliau. Yra Seimo nario V. Gedvilo pasiūlymas, kuriam komitetas iš dalies pritarė. Ar gerbiamasis V. Gedvilas sutinka su komiteto išvada? Sutinkate ir neprašote balsuoti? Dėkoju.
Dėl 6 straipsnio vėl yra Seimo narės V. Aleknaitės-Abramikienės pasiūlymas, bet vėl kalbama apie „formalųjį švietimą papildantį (menų) švietimą.“ Prašau.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Kadangi buvo pritarta ankstesnei pataisai, tai aš siūlyčiau, atsižvelgdama į kai kurių sporto reikalais besirūpinančių Seimo narių pageidavimą, tiesiog išbraukti žodį „menų“ ir palikti „formalųjį švietimą papildantį švietimą“, nes prieš tai esančia sąvoka jau viskas buvo paaiškinta. Be jokios abejonės, sporto mokykla taip pat patenka į šį sąrašą. Todėl „menų“ būtų galima išbraukti.
PIRMININKĖ. Komiteto pirmininko nuomonė.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Komiteto pozicija yra nepritarti. V. Aleknaitės siūlymas yra perteklinis, nes 15 straipsnio 2 dalyje apibrėžėme, kad neformalųjį ugdymą sudaro du segmentai. Kartoti vieną iš segmentų ir po to visumą, na, tiesiog nėra logikos.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate V. Aleknaitės-Abramikienės pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 28, prieš – 1, susilaikė 48. Pataisai nepritarta.
7 straipsnis. Nėra. 8 straipsnis. Nėra. 9 straipsnis. Nėra. 10 straipsnis. Nėra. 11 straipsnis. Nėra.
12 straipsnis. Yra gerbiamojo Seimo A. Kazulėno pasiūlymas. Prašom, gerbiamasis Kazulėnai.
A. KAZULĖNAS (TS-LKDF). Mano argumentas yra toks, kad muzika…
PIRMININKĖ. Kalbėkite per mikrofoną, būkite geras.
A. KAZULĖNAS (TS-LKDF). …kad muzika ir menas, manau, nieko bloga niekada neskatina daryti. Todėl aš ir pasiūliau tokį siūlymą, kad muzika ir meninis švietimas skatintų vaikų kūrybiškumą, saviraišką, motyvaciją, tai būtų valstybinės svarbos ir bendrai visos šalies atsakomybės reikalas.
PIRMININKĖ. Komiteto pirmininkas.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš manau, neturėtume balsuoti už šį pasiūlymą, nes atmetėme ankstesnį kolegos siūlymą – muzikinį ir meninį švietimą formalizuoti, tai yra atmetėme jo siūlymą dėl 6 straipsnio. Pastarasis siūlymas tėra tik pirmojo siūlymo detalizavimas, todėl netenka prasmės.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kadangi jau mes vieną kartą balsavome ir apsisprendėme nepritarti A. Kazulėno pasiūlymui, taigi dabar nebalsuojame ir nepritariame A. Kazulėno pasiūlymui.
14 straipsnis. Yra Seimo narės V. Aleknaitės-Abramikienės pasiūlymas. Prašau, Vilija. Jūs norite dėl 15 straipsnio formuluotės „formalųjį švietimą papildantis švietimas“?
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Čia visur kartojama ta pati sąvoka.
PIRMININKĖ. Ir iš dalies tam pritarta, tai nereikia balsuoti dėl to?
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Galime nebalsuoti.
PIRMININKĖ. Galime nebalsuoti. Dėkoju.
Toliau yra dėl 15 straipsnio 2 dalies Seimo nario A. Kazulėno pasiūlymas išbraukti žodžius „muzikos, dailės, meno, sporto ir kiti.“ Gerbiamasis Kazulėnai, reikalaujate balsuoti ar atsiimate?
A. KAZULĖNAS (TS-LKDF). Tada atsiimu.
PIRMININKĖ. Atsiimate. Dėkoju. Toliau yra Seimo narės A. Baukutės siūlymas dėl 15 straipsnio 2 dalies. Gal irgi atsiimate?
A. BAUKUTĖ (TPPF). Ne. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, aš norėčiau, kad balsuotų, ir galiu argumentuoti.
PIRMININKĖ. Tada prašau pateikti.
A. BAUKUTĖ (TPPF). Neįvardijus formalųjį švietimą papildančių ugdymo įstaigų, visame Švietimo įstatyme ir dėl savivaldybių funkcijų paliekama įvairių interpretacijų, supainiojimų. Nesudaromos teisinės prielaidos įstatymų įgyvendinamiesiems aktams rengti.
Aš tiesiog noriu paantrinti ir patvirtinti, kad pati būdama neformalaus ugdymo koncepcijos darbo grupėje buvau patikinta, kad… ir raštu įrodoma, kad neformalus ugdymas skirstomas į dvi dalis. Mes, komitetas, iš esmės pritarėme „formaliam papildančiam“ ir „neformaliam“. Taigi, manau, šis įvardijimas ir sukonkretinimas, kas yra „formalus papildomas“, tikrai būtų tikslinga, nes dar kartą kartoju, rengiami poįstatyminiai aktai, kas dabar daroma dėl finansavimo neformaliojo ugdymo, taip pat yra suskirstyti į dvi dalis. Tai manyčiau, remiantis ir Švietimo ministerijos darbo grupės rezultatais, jų išvadomis, mano ši pataisa ir buvo rengiama. Prašyčiau kolegų palaikymo, nes vis dėlto dėl muzikos ir meno mokyklų diskusijose, kur palankiai žiūrėjo švietimo ir mokslo ministras, prašė Švietimo įstatyme nustatyti vietą konkrečiai, kur mes esame. Taigi tai yra vieta, kuri būtų įvardinta, kur jie yra. Tai yra formalus papildantis ugdymas. Ačiū, kolegos.
PIRMININKĖ. Komiteto pirmininko nuomonė.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė A. Baukutės siūlymui taip pakeisti formuluotes, kurios teikiamame įstatymo projekte iš esmės yra. Antra vertus, kolegė teikia baigtinį sąrašą institucijų pavadinimų, tai vėlgi prieštarautų atvirumo principui ir tai įvairovei, kuri yra šiuo metu. Tarkime, nepakliūna į šitas sąvokas sporto mokyklos, techniniai kūrybos namai ir panašios neformalaus ugdymo institucijos, būtent dėl to komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, apsisprendžiame balsuodami. Kas pritariate A. Baukutei ir jos pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 28, prieš – 1, susilaikė 50. Pasiūlymui nepritarta.
Gerbiamieji kolegos, toliau pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Kašėta.
PIRMININKAS (A. KAŠĖTA, LSF). 15 straipsnis. Yra pateikta Seimo narių G. Songailos, V. M. Čigriejienės ir R. Kupčinsko pataisa ir pritarta iš dalies. Tai aš noriu paklausti pataisos teikėjų, ar sutinka su komiteto išvada. G. Songaila. Prašau.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Mes sutinkame su komiteto nuomone dėl to paties formalųjį švietimą papildančio ugdymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Su komiteto išvada sutikta. Dabar yra 19 straipsnio Seimo narių V. Gedvilo, V. Gapšio, K. Daukšio, L. Graužinienės, A. Pinskaus, M. Basčio ir R. Sinkevičiaus pataisa, kuriai komitetas iš dalies pritarė. Ar kas nors iš pataisos autorių galėtų? Ponas V. Gedvilas. Prašau.
V. GEDVILAS (DPF). Mes tikrai galime pritarti komiteto nuomonei todėl, kad kitame straipsnyje yra apie tai kalbama. Mes norėjome truputėlį išplėsti, bet galime sutikti su komiteto nuomone.
PIRMININKAS. Dėkoju. Sutinka su komiteto išvada. 22 straipsnis. Taip pat ta pati grupė Seimo narių teikia pataisą, kuriai komitetas pritarė iš dalies. Ar jūs sutinkate su komiteto sprendimu? 22 straipsnis 7 dalis. Kas galėtų iš autorių?.. Ar V. Gedvilas galėtų pasakyti, ar tenkina komiteto išvada pritarti iš dalies?
V. GEDVILAS (DPF). Taip, pritariam komiteto nuomonei, sutinkam.
PIRMININKAS. Dėkoju. 23 straipsnis. 23 straipsnio 1 dalis, yra Seimo nario J. Liesio pasiūlymas, komitetas pritarė iš dalies. Ar J. Liesys sutinka su komiteto išvada? Prašau.
J. LIESYS (LCSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Taupydamas laiką neprieštarauju, sutinku.
PIRMININKAS. Dėkoju. Sutinka. To paties 23 straipsnio 3 dalies taip pat Seimo nario… Jūs dėl abiejų komiteto išvadų dėl šio straipsnio pritariate, taip? Dėkoju. Ir šio straipsnio taip pat Seimo nario J. Juozapaičio pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Prašau, Seimo narys J. Juozapaitis.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Blogai, kad nepritarė. Reikia pritarti. Argumentai mano tokie. Šiandien švietimo centrai, tokie yra įsteigti savivaldybių švietimo skyriuose, teikia realią pagalbą mokytojams ir mokykloms, vykdo veiklą, susijusią su pilietiniu suaugusių švietimu…
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis Seimo nary, labai didelis triukšmas…
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). O ką aš padarysiu, kad triukšmauja.
PIRMININKAS. Bandysime… Gerbiamieji kolegos! Gerbiamieji kolegos, Seimo nariai, negali pristatyti pataisų. Didelis triukšmas salėje. Labai prašau…
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Viskas per konservatorius čia yra, jie triukšmauja. Mes tylime.
PIRMININKAS. Prašom tęsti.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Siūlau įrašyti švietimo centrus, nors čia man tokie komiteto argumentai, kad pritarta J. Liesio pasiūlymui. Aš tokių švietimo centrų nematau, ten yra kvalifikacijos tobulinimo centrai, jeigu jie įeina į tą patį, tai nereikalauju balsuoti, jeigu ten ta sąvoka įeina.
PIRMININKAS. Ačiū. Nereikalaujama balsuoti. (Balsai salėje) Taip, dėl vedimo tvarkos D. Mikutienė. Prašau.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamasis pirmininke, jūs praleidote mano 22 straipsnio 3 dalies pataisą.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Šios dienos.
PIRMININKAS. Ai, šios dienos. Kadangi šiandien gauta, jinai pagal Statutą bus nagrinėjama priėmimo stadijoje, taip mane patikino Sekretoriatas, kad jinai pagal Statutą šiandien negali būti pristatyta. Tai sutariame, kad priėmimo stadijoje.
Grįžtame prie tolesnės mūsų svarstymo eigos. Ir yra 25 straipsnio Seimo nario G. Songailos pataisa, kuriai komitetas pritarė iš dalies.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Negaliu sutikti su komiteto išvada, nes ji tiktai numato, kad bus tokios Vyriausybės programos, tai yra dėl mokyklų užsienyje finansavimo. Bet būtų gerai, kad įstatyme būtų apibrėžta, kas nustato finansinės atskaitomybės tvarką, kaip mes siūlome, kaip būtų skiriami tie asignavimai, kad būtų atskira eilutė ir kad ne šiaip perduodamas panaudos pagrindais ten koks nors turtas, bet Vyriausybės nustatyta tvarka. Man atrodo, kad mūsų pateikti pasiūlymai yra aiškesni, juo labiau žinant konkrečią tų mokyklų situaciją, kaip yra nesusipratimų dėl tvarkos, pagal kokius įstatymus, kokia nustatyta tvarka jos būtų finansuojamos.
PIRMININKAS. Prašau, komiteto pirmininkas.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Galiu tik pasakyti, kad komitetas iš dalies pritarė G. Songailos siūlymui pateikdamas suderintą su kitomis institucijomis formuluotę, kad pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos programą skiriama lėšų mokykloms užsienyje. Tai yra priimta norma finansuojant institucijas, galų gale įvertinkime, kad tų kai kurių institucijų priklausomybė gali kelti tam tikrų problemų ir atskira eilute kitos valstybės institucijos, matyt, mes nelabai galėtume finansuoti. Tam yra programa.
PIRMININKAS. Pasisakyti už pataisą nori V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad Gintaro pataisa yra labai suprantama, viskas aišku. Ir finansinės atsakomybės tvarką nustato, ir Finansų ministerija ją reguliuos. Man atrodo, čia nieko blogo aš joje nematau, kad valstybės biudžetas kažkaip nukentėtų. Aš siūlau balsuoti už tą pataisą.
PIRMININKAS. G. Steponavičius – prieš.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Gerbiamieji kolegos, turbūt neturime čia įrodinėti, kas labiau mylime mūsų formalaus ugdymo įstaigas už Lietuvos ribų. Juoba kad Švietimo ir mokslo ministerija nuo Naujųjų metų likvidavus TMID’ą perėmė šių mokyklų kuravimą ir finansavimą. Pripažindamas, kad reikia aiškesnių formuluočių, ir, regis, komitete per programinio finansavimo principą apibrėžiant aiškiai tvarką ne konkreti mokykla kaip atskira eilutė turbūt turėtų rūpėti, o kad yra aiškios finansavimo garantijos. Vienas dalykas, kodėl netikslinga atskira eilute kiekvieną mokyklą paminėti, jau komiteto pirmininkas paminėjo, bet aš taip pat nesutikčiau su nuostata, kad Finansų ministerija nustato atskaitomybės tvarką. Tai daugeliu atvejų kaip tik yra mūsų dalykas, kur yra ir Audito skyrius, kuris prižiūri, kaip naudojami finansai. Todėl pripažindamas nuoširdų norą rasti geras formuluotes, manau, kad jos yra tikrai netikslios. Todėl siūlyčiau susilaikyti nuo pritarimo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuojame. Kas pritaria Seimo nario G. Songailos pasiūlymui dėl 25 straipsnio, kuriam komitetas pritarė iš dalies?
Balsavo 70 Seimo narių. Už – 28, prieš – 3, susilaikė 39. Seimo nario pataisai nėra pritarta, pritarta komiteto nuostatai.
Dėl 27 straipsnio yra Seimo narės V. Aleknaitės-Abramikienės pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Ar Seimo narę tenkina komiteto išvada?
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Kuris čia straipsnis?
PIRMININKAS. 27 straipsnis, jūsų pataisa dėl 4 dalies.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Kiek daug besikonsultuojančių! Sutinku, jeigu nesutiksiu, pateiksiu priėmimo stadijoje.
PIRMININKAS. Dėkoju, sutinka su komiteto išvada.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Dar yra priėmimo stadija.
PIRMININKAS. 28 straipsnis. Seimo narys A. Kazulėnas pateikė pataisą, kuriai komitetai nepritarė. Prašau, pristatykite savo pataisą.
A. KAZULĖNAS (TS-LKDF). Mano pasiūlymas, kad švietimo tinklą, šalia valstybinių savivaldybių ir nevalstybinių bendrojo lavinimo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų, aukštųjų mokyklų, sudarytų ir muzikos bei meno mokyklos. Tokia mano pasiūlymo esmė.
PIRMININKAS. Komiteto pirmininkas.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė siūlymui siaurinti neformalaus ugdymo institucijų įvairovę, įvardinant tik dviejų tipų institucijas. Jų praktikoje yra kur kas daugiau. Arba vardiname visas, arba nevardiname nė vienos, vartodami abstraktesnę sąvoką „neformalaus ugdymo mokykla“. Tai komitetas ir daro.
PIRMININKAS. V. P. Andriukaitis palaiko pataisą?
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Taip, kolegos, palaikau ir manau, kad čia būtų nesudėtinga papildyti „muzikos ir meno bei kitos neformaliojo ugdymo mokyklos“. Ir komitetas galėjo rasti visiškai aiškią formulę, kuri apimtų visas mokyklas.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Ji ir (…) mokyklas.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dabar būtų galima pritarti gerbiamojo A. Kazulėno siūlymui, o po to priėmimui dar papildyti, kad visos įstaigos būtų paminėtos.
PIRMININKAS. Balsuojame. Kas pritaria Seimo nario A. Kazulėno pasiūlymui, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Komitetas nepritarė pataisai.
Balsavo 73 Seimo nariai. Už – 26, prieš – 2, susilaikė 45. Pataisai nepritarta. Dėl to paties 28 straipsnio yra Seimo narės V. Aleknaitės-Abramikienės pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Ar jus tenkina komiteto išvada?
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Tenkina.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto išvada tenkina. Taip pat Seimo nario A. Kazulėno pasiūlymas dėl 28 straipsnio. Komitetas nepritarė. Prašau pristatyti pasiūlymą.
A. KAZULĖNAS (TS-LKDF). Esmė, kad savivaldybės irgi privalo turėti optimalų, šalia pradinio, pagrindinio, vidurinio, neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo programų teikėjo tinklo, kad būtų muzikinis ir meninis švietimas.
PIRMININKAS. Pirmininke, ar mes jau esame apsisprendę dėl tokio turinio?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, esame apsisprendę, tik ta sąvoka dedama kitame kontekste, bet reiškia tą patį.
PIRMININKAS. Tai nereikia balsuoti dėl šitos pataisos. Seimo narių V. Simuliko ir E. Žakario pasiūlymas dėl to paties straipsnio, kuriam komitetas nepritarė. Kas pristatys? Atsiima. Dėkoju. Atsiimta. Ir Seimo narės V. Aleknaitės-Abramikienės pasiūlymas dėl to paties straipsnio. Komitetas iš dalies pritarė. Ar jus tenkina?
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Dėl kurio straipsnio?
PIRMININKAS. 28 straipsnio 9 dalies.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Suprantate, savo pasiūlymuose beveik į kiekvieną straipsnį aš tą pačią sąvoką bandžiau įrašyti. Nežinau, ar tai yra būtina, ar nebūtina. Man atrodo, geriau aš priėmimui pateiksiu 15 straipsnio pataisą, dėl kurios jūs nenorėjote balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Supratau. Dėl to nereikia balsuoti. Pasiūlymą atsiima. Dėl 29 straipsnio yra Seimo nario A. Kazulėno pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Ar čia tas pats? Klausiu V. Stundžio.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, logika yra ta pati, ta sąvoka „meno ir muzikos mokyklų“ dedama į kitą kontekstą, bet reiškia tą patį, dėl to esame…
PIRMININKAS. Seimas dėl to jau apsisprendė?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Todėl nebus balsuojama. Dėl vedimo tvarkos – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Posėdžio pirmininke, jūs praleidote 28 straipsnio 8 dalies pataisą, kurią mes užregistravome.
PIRMININKAS. Jeigu užregistravote šiandien, tai mes…
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ne šiandien, kolegos. Užregistruota 11 dieną.
PIRMININKAS. Sekretoriatas mane informavo, kad jūs užregistravote iki svarstymo pradžios, todėl priėmimo stadijoje bus svarstomos jūsų pataisos, nes svarstymas jau prasidėjęs. 10 d. prasidėjo svarstymas.
Gerbiamieji kolegos, tęsiame mūsų darbą. Dėl 29 straipsnio taip pat yra Seimo narių V. Simuliko ir E. Žakario pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Pritariate, tenkina komiteto išvada? Dėkoju.
Dėl to paties straipsnio 11 dalies yra Seimo narių V. Simuliko, E. Žakario, V. M. Čigriejienės, A. Baukutės ir R. Kupčinsko pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Kas iš kolegų pristatys? V. Simulikas.
V. SIMULIK (MSG). Posėdžio pirmininke, aš trumpai. Iš esmės mes pritariame komiteto pozicijai, bet norime atkreipti dėmesį, kad už sisteminį mokyklos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą, sulaukus 16 metų, konstitucinę normą jau viršijus, vis dėlto turėtume mokyklos tarybai suteikti išimtinę teisę šalinti mokinius. Aš suprantu, kad mokinių krepšelis vilioja visas mokyklas, bet vis dėlto tai yra atviras klausimas.
PIRMININKAS. Galbūt trumpai pakomentuotų komiteto pirmininkas.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš tik vieną sakinį: ne krepšelis esmė, o humanizmas ir požiūris. Būtent dėl to mes tikrai nepritarėme, nes tai yra tam tikras represinis metodas, prievartos būdas vaiko atžvilgiu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar aš teisingai supratu, nereikalaujate balsuoti? Dėkoju. (Balsai salėje) Yra replika. Prašau, per šoninį mikrofoną.
V. SIMULIK (MSG). Dėl vedimo tvarkos, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mes dar praleidome 28 straipsnio 5 dalies pasiūlymą – V. Simuliko ir E. Žakario.
PIRMININKAS. 28 straipsnis. Pasiūlymas buvo atsiimtas. Gerbiamasis kolega, jeigu autorius atsiėmė, tai jums nereikėtų… Tačiau autoriai turi teisę atsiimti. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, yra prašymas balsuoti. Dar kartą grįžtame prie straipsnio. Gerbiamasis pirmininke, jūs patalkinkite, dėl kokio straipsnio ką tik buvo siūlyta grįžti.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš supratau, kad kažkas labai nori balsuoti dėl šalinimo iš mokyklos, bet gerbiamasis Valerijus sakė, kad nebūtina to daryti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi yra norinčių balsuoti, tada aš prašau, kad pirmininkas aiškiai įvardintų dar kartą, dėl kurio straipsnio ir kurios dalies mes balsuosime.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Yra kolegų siūlymas 29 straipsnį papildyti nauja 12 dalimi: „Už sisteminį mokyklos vidaus tvarkos taisyklių mokinio elgesio (…) gali būti šalinamas.“ Mes nepritarėme šiai pozicijai, kuri truputį kertasi su humanistine pedagogika ir apskritai vaiko asmenybės pripažinimo principu. Jam gali būti siūloma kita ugdymo institucija, kitos ugdymo programos, bet ne represinis metodas šalinti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl 28 straipsnio 11 dalies, taip?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėl 29 straipsnio 12 dalies.
PIRMININKAS. Dėl 29 straipsnio 12 dalies pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė. Balsuojame.
Balsavo 78 Seimo nariai. Už – 43, prieš – 3, susilaikė 32. Pasiūlymui yra pritarta. (Plojimai)
V. STUNDYS (TS-LKDF). Ar jūs rimtai?
PIRMININKAS. Dėl to paties straipsnio yra Seimo nario J. Narkevičiaus pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Ar autorius pasiruošęs pristatyti pasiūlymą? (Balsas salėje: „Tai buvo 30 straipsniui, o ne 29.“) Prašau per šoninį mikrofoną. Seimo narė M. A. Pavilionienė.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Aš manau, kad mes pasielgėme labai nehumanistiškai. Vaikus išmesti į gatvę, kai veikia kitas įstatymas. Kaip galima vaikus šalinti? (Balsas salėje: „Tai apie ką mes dabar kalbame, gerbiamieji?“)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, bus dar priėmimo stadija ir bus galima teikti pasiūlymus. Tęsiame mūsų…
J. NARKEVIČ (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, matyt, klaida, nes mikrofonas įjungtas, o mano pataisa buvo dėl 30 straipsnio, ne dėl 29 straipsnio.
PIRMININKAS. Supratau. Dėl 29 straipsnio. Gerbiamasis komiteto pirmininke, pristatykite, kokia dabar iš eilės turėtų būti pataisa, nes…
V. STUNDYS (TS-LKDF). Iš eilės dabar yra 30 straipsnis. Ir yra 30 straipsnio 2 dalies Seimo narių G. Songailos…
PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narių G. Songailos, V. M. Čigriejienės, R. Kupčinsko, A. Stancikienės pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Kas iš autorių pristatys pasiūlymą? G. Songaila. Prašom.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Mes kalbame apie 30 straipsnio 8 dalį, taip? 2 dalį? Tai iš tikrųjų mes pasiūlėme latvišką modelį, kuris yra ESBO siūlomas ir rekomenduojamas. Tai yra kad ne mažiau kaip 60 nuošimčių dalykų tautinių mažumų mokyklose būtų dėstoma valstybine kalba. Man vakar teko susitikti su buvusia Latvijos švietimo ministre ir pasidomėti, kaip jiems pavyko tą modelį įgyvendinti, tai pavyko tikrai neblogai. Yra pasiekti du tikslai: išsaugotas tautinių mažumų kultūrinis identitetas ir integracijos tikslai. Aš siūlau balsuoti už šį pasiūlymą, nes jis yra logiškas, jis vėliau sumažins kokius nors nesusipratimus, konkurenciją dėl mokinių ir panašiai.
PIRMININKAS. Komiteto išvada.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas svarstė, diskutavo dėl šito siūlymo, jam nepritarė, nes pritarė kitam variantui, kuris yra integruotas į keičiamo įstatymo 3 straipsnį. Tai yra įstatymo įsigaliojimas, galiojimas ir taikymas (103 psl.). Jo esmė – kitų kolegų siūlymas taikyti ne 60 % mokymą valstybine kalba, o pagrindinio ugdymo programoje du dalykus valstybine kalba, vidurinio ugdymo programoje tris dalykus, pradinį paliekant tautinės mažumos kalba. Tai yra švelnus variantas, kuris praktiškai iš dalies ir veikia.
PIRMININKAS. Motyvai už – V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, 60 %, kad dalykai būtų dėstomi valstybine kalba, tai yra geras, pažangus dalykas. Juo labiau kad šalia esanti Latvija šitą modelį naudoja. Pavyzdžiui, į Kauno medicinos universitetą atvykę libaniečiai, studentai iš Izraelio, iš Anglijos, iš JAV, kalbantys svetima kalba, išmoksta lietuvių kalbą, bendrauja su ligoniu ir egzaminą laiko valstybine lietuvių kalba. Aš nematau nieko blogo, kad gyvenant Lietuvoje 60 % dalykų būtų dėstoma valstybine kalba. Tai yra priimtina. Siūlau balsuoti už tai.
PIRMININKAS. Prieš – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų palyginimas su Latvija mums nėra priimtinas, nes mes turime visą spektrą tautinių bendrijų, kurios turi galimybę Lietuvoje, kaip demokratinėje valstybėje, ugdyti savo jaunąją kartą savo tautine kalba, ir manau, kad tokius dalykus mes turėtume ir toliau išlaikyti. Jų integracija susijusi ne su tuo, kokia kalba jie mokysis, o su tuo, kokios sąlygos bus sudarytos Lietuvoje jiems įgyti išsilavinimą, susirasti darbą ir skleisti savo kultūrinę patirtį. Todėl dabar, kai mes keičiame įstatymą, jeigu pasižiūrėtume, pagrindinis jo pagrindimas yra dėl apskričių administracijų naikinimų, tai šis pakeitimas, perėjimas prie 60 % dėstymo valstybine kalba, niekuo nesusijęs su apskričių panaikinimu.
Aš manau, kad tai yra per griežta nuostata, mes turime daug formų dėl tautinių bendrijų integravimo ir jų pasijutimo Lietuvoje kaip tėvynėje, o ne tokiais draudimais ar apribojimais bandyti per prievartą įsiūlyti mylėti Lietuvą kaip savo tėvynę. Todėl aš nepritariu tokiai griežtai kolegų pateiktai nuostatai ir kviečiu nepritarti teikiamam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Balsuojame, kas pritaria grupės Seimo narių G. Songailos, V. M. Čigriejienės, R. Kupčinsko, A. Stancikienės pasiūlymui, kuriam nepritarė pagrindinis komitetas?
Balsavo 85 Seimo nariai. Už pasiūlymą – 31, prieš – 9, susilaikė 45. Pasiūlymui nėra pritarta.
Dėl to paties straipsnio taip pat yra Seimo narių G. Songailos, V. M. Čigriejienės, R. Kupčinsko, A. Stancikienės pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Prašau pristatyti G. Songailą.
G. SONGAILA (TS-LKDF). 8 pritaria, tai viskas gerai. O 9 yra iš dalies pritarta. Aš nelabai suprantu. Komitetas siūlo perkelti šitą nuostatą į įstatymo įgyvendinimą, aš kalbu apie 9 dalį. Įstatymo įgyvendinimo dalį. Nelabai suprantu, kaip galima (ar lydimaisiais teisės aktais) nustatyti kokias nors papildomas teises ministerijai. Geriau būtų įstatyme. Aš manau, kad reikėtų pritarti mūsų pasiūlymui. Tai yra kad būtų tas pereinamasis laikotarpis ir ten iš tikrųjų Švietimo ir mokslo ministerija turėtų daugiau teisių dėl pritarimo steigiant, likviduojant ar reorganizuojant įstaigas.
PIRMININKAS. Prašom, pirmininke.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas svarstė, idėjai iš esmės pritarė, tačiau nepritarė, kad ta nuostata būtų įrašoma į įstatymą, nes tai yra kitokio rango teisės akto reglamentavimo dalykas. Juo labiau įstatyme yra aiški nuoroda į Vyriausybės nutarimą, kuriame bus reglamentuojama mokyklų tipų programų įvairovė, ir tai yra tas dokumentas, kuriame ši konkreti kolegų nuostata gali būti integruota ir, tikėtina, bus integruota.
PIRMININKAS. Nori pasisakyti už V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šioje pataisoje viskas išdėstyta aiškiai, todėl kviečiu visus Seimo narius balsuoti už.
PIRMININKAS. Prieš – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, čia ir taip negerai, ir taip negerai. Kai buvo reguliavimas apskričių lygiu, visiškai aišku, kad tos mokyklos, kurios priklausė apskritims, buvo labai puikiai ir aiškiai reglamentuotos, aprašyta finansavimo tvarka ir t. t. Dabar, kai mes puikiai suprantame, jog yra problemų savivaldybėse, ypač tose, kuriose vyrauja vienos ar kitos tautinės mažumos, kuriose iš tiesų yra labai daug įtampos, nei tokia formuluotė, nei kitokia nepadaro proceso aiškesnio.
Šiuo atveju įstatymas turėtų nustatyti kokį nors pereinamąjį laikotarpį ir tuo pereinamuoju laikotarpiu suteikti pirmenybę Švietimo ir mokslo ministerijai, o po to, reorganizuojant įstaigas, pertvarkant ir peržiūrint, būtų galima numatyti kitą teisinį reguliavimą. Šiuo atveju nieko nekalbama apie pereinamąjį laikotarpį. Kiek jis truks: metus, dvejus, trejus, kas tas pereinamasis laikotarpis, kiek jis tęsis. Pataisos autoriai to visiškai nenurodo. Nurodo pereinamąjį laikotarpį. Tai ką, gal jis truks dvidešimt metų ar panašiai.
Kita vertus, galbūt komitetas dar galėtų apsvarstyti, kad būtų labai aiškiai apibrėžti terminai ir visa tai, kas privalu, kad įstatymo reguliavimas būtų aiškus. Aš manau, kad bent jau taip, kaip siūlo autoriai, pritarti tikrai negalima.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritaria grupės Seimo narių: G. Songailos, V. M. Čigriejienės, R. Kupčinsko ir A. Stancikienės, pasiūlymui, kuriam komitetas nepritarė?
Balsavo 80 Seimo narių: už – 27, prieš – 4, susilaikė 49. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl tos pačios 30 straipsnio 8 dalies yra Seimo nario J. Narkevičiaus pasiūlymas. Prašom pristatyti. Komitetas pasiūlymui nepritarė.
J. NARKEVIČ (TTF). Ačiū, gerbiamieji. Prieš tai mes lyg dar nebalsavome dėl 30 straipsnio 2 ir 1 dalių. Ar nereikėtų balsuoti, kad komitetas pritarė? Bet čia dėl vedimo tvarkos.
Mano pasiūlymas būtų vienas. 8 punktas reiškia tai, kad mes pažeidžiame lygių galimybių principą, kai iš dviejų esančių mokyklų priverstinai įpareigojame steigėją išlaikyti vieną mokyklą, ir dažniausiai kitos mokyklos sąskaita. Aš siūlyčiau tokį abiem pusėms naudingą sprendimą: siekti, kad išliktų mažos kaimo vidurinės mokyklos ir valstybine kalba, ir esančios tautinės mažumos kalba. Siūlau įrašyti „ir tautinių mažumų kalba“. Taigi priimant tokį sprendimą ir viena pusė… ir kraštuose, kur yra skirtingas mokymas, skirtingų kalbų mokymas, būtų užtikrintas mokymas valstybine kalba, būtų išsaugotos mažos mokyklos valstybine kalba, kas turėtų būti, bet kartu būtų išsaugotos lygiaverte teise ir mokyklos tautinių mažumų kalba. Mano pasiūlymo priėmimas reikš, kad mes išlaikome lygių galimybių principą ir nepažeidžiame vienų kitų sąskaita. Trumpai tiek.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė tokiam redakciniam siūlymui, nes ši nuostata, kuri yra teikiama, tas lygias galimybes ir užtikrina. Neturėčiau dėl ko diskutuoti. Bent vienoje.
PIRMININKAS. Dėl motyvų kalbėti užsirašiusių nėra. Balsuojame. Kas pritaria Seimo nario J. Narkevičiaus pasiūlymui, kuriam komitetas nepritarė?
Už pasiūlymą – 28, prieš – 3, susilaikė 48. Pasiūlymui nepritarta.
Aš dar noriu paklausti gerbiamojo kolegos. Jūs minėjote to paties straipsnio, 30 straipsnio, 2 dalį. Tačiau noriu priminti: jeigu komitetas pritarė, jeigu buvo jūsų pasiūlymas ir pritarė, mes dėl to nenagrinėjame ir nebalsuojame. Tačiau, jeigu įregistravote po svarstymo pradžios, tai bus priėmimo stadijoje. Prašom.
J. NARKEVIČ (TTF). Ačiū. Dėl vedimo tvarkos. Yra 3.2p punktas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Taigi dėl šio, matyt, reikėtų balsuoti.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Kolegos, jau kalbėdamas atkreipiau dėmesį, kad 2–3 dalykai yra keičiamo įstatymo 3 straipsnyje, tai yra visiškai pabaigoje, kur yra nuostatos, aptariančios įstatymo įsigaliojimą, galiojimą ir taikymą. Tiesiog pažiūrėkite konsoliduotame tekste, ten yra.
PIRMININKAS. Atrodo, kolega viską suprato. Ir dėl 30 straipsnio dar yra vienas pasiūlymas. Seimo nariai G. Songaila, V. M. Čigriejienė, R. Kupčinskas ir A. Stancikienė siūlo dėl 8 dalies pataisą, kuriai komitetas iš dalies pritarė. Ar tenkina kolegas komiteto sprendimas? Tenkina. Dėkoju.
Dėl 31 straipsnio pasiūlymų nėra. Yra pasiūlymų dėl 36 straipsnio. Seimo nario B. Paužos pasiūlymui nepritarta. Ar gali autorius pristatyti? Nėra. Galbūt trumpai komiteto pirmininkas.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, galiu pristatyti. Kolegų siūlymo esmė yra labai paprasta. Jie siūlo atitinkamame straipsnyje išbraukti nuostatą, kad priešmokyklinio ugdymo ir 1–8 klasių mokiniai vežami į artimiausią mokyklą. Siūloma išbraukti „artimiausią mokyklą“. Kitaip sakant, steigėjas bus įpareigotas vaikus vežti ten, kur jie norės. Tokiu atveju valstybė turės kompensuoti pinigėlius. Ši nuostata yra tradicinė, todėl komitetas jai nepritarė, nes būtų sunkiai prognozuojamos pasekmės. Tie, kurie kariauja už kaimo mokyklų išlikimą… ši pataisa atvertų duris kaimo mokyklų uždarymui. Keista, kad tokie kaimo patriotai siūlo tokią keistą pataisą.
PIRMININKAS. J. Olekas nori kalbėti už. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad ši pataisa tampa aktuali, nes pagal dabartinę įstatymo dvasią mes kalbame apie valstybinių ir nevalstybinių mokyklų tinklą. Jeigu bus palikta formaliai taip, kaip yra, tai reikės vežti į artimiausią nevalstybinę mokyklą, nes ji bus arčiau, ir formaliai arba tėvai turės mokėti už tą mokslą, arba jie tiesiog neturės galimybės pavežti vaiką. Tai štai kur yra jūsų bendro keitimo problema, nes iš tikrųjų labai aiškiai parašyta: „jeigu pravažiuoji privačią mokyklą“, čia nieko nekalbama apie valstybines ar nevalstybines. Čia yra mokykla, kurioje yra mokomi 1–8 klasių vaikai, ir atsiranda iš tikrųjų labai objektyvi problema. Todėl aš siūlau pritarti kolegos B. Paužos teikiamai pataisai.
PIRMININKAS. G. Steponavičius – prieš.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Liūdna girdėti, kada popsas liejasi laisvai ir tikrai nėra matoma elementarių sisteminių dalykų. Tiems, kurie domisi šia tema, yra visiškai aišku, kad valstybės įsipareigojimas tvarkant savivaldybių mokyklų tinklą yra užtikrinti, kad į artimiausią mokyklą, valstybės lėšomis ir savivaldybės pastangomis tai būtų padaryta. Šiandien pasirašiau įsakymą dar 38 naujus geltonus autobusiukus skirti savivaldybėms, kad jos užtikrintų vaikams kuo trumpesnį laiką sugaišti važiuojant į mokyklą, kad beveik 600 šiuo metu geltonųjų autobusiukų veiktų sistemiškai ir užtikrintų tą teisę, kuri yra ir konstitucinė, ir kitom prasmėm… Nėra draudžiama pagal dabar galiojančią redakciją, gerbiamieji kolegos, tėvams pavėžėti į jų norimą mokyklą, bet negali valstybė užsidėti prievolės pavėžėti į bet kurią kitą mokyklą. Komitetas, man atrodo, tą labai aiškiai formulavo. O jau sieti tai su pavėžėjimu į nevalstybinę mokyklą, tai iš viso prasilenkia su sveiko proto logika. Labai atsiprašau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojam, kas pritaria B. Paužos pasiūlymui, kuriam komitetas nepritarė.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 21, prieš – 7, susilaikė 48. Pasiūlymui nėra pritarta. Dėl to paties 36 straipsnio yra Seimo nario A. Dumbravos pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Ar tenkina autorių komiteto išvada?
A. DUMBRAVA (TTF). Gal galėtų komitetas tą išvadą pakomentuoti trupučiuką?
PIRMININKAS. Tai prašau, pirmininke.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Išvada yra labai paprasta: pritariam iš dalies įvertindami jūsų siūlymo dalį papildyti šito straipsnio dalį formuluote „ir visuomeniniu transportu.“ Anksčiau tos formuluotės nepakankamai aiškiai… Kitaip sakant, mokiniai, gyvenantys toliau kaip 3 km nuo mokyklos, į artimiausią atitinkamą programą vykdančią mokyklą vežami visuomeniniu transportu Transporto lengvatų įstatymo nustatyta tvarka mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu, mokykliniu autobusu ar kitu transportu.
PIRMININKAS. Tenkina komiteto išvada. Dėkoju. Dėl to paties straipsnio 3 dalies yra Seimo nario A. Kazulėno pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Prašau autorių pristatyti.
A. KAZULĖNAS (TS-LKDF). Čia esmė yra dėl pavėžėjimo mokinių šalia studentų, profesinių mokymo įstaigų mokinių, kad muzikos ir meno mokyklų mokiniai taip pat būtų nemokamai pavežami iki mokyklos arba iš mokyklos, kad tai būtų kompensuojama pagal Transporto lengvatų įstatymo nustatytą tvarką.
PIRMININKAS. Taip. Komitetas.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš tik atkreipiu dėmesį, komitetas nepritarė, nes tame straipsnyje, kurį siūlo kolega keisti, tas yra parašyta, tiktai nepaminėta… yra paminėtos neformaliojo vaikų švietimo mokyklos, nevardijamos nei muzikos, menų, sporto, dailės ar dar kokios kitokios, nei teritorijų – Balbieriškio, Želvos ar Siesikų. Tiesiog bendras principas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nėra užsirašiusių kalbėti dėl motyvų, balsuojam. Kas pritaria Seimo nario A. Kazulėno pasiūlymui, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Komitetas nepritarė pasiūlymui.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 13, prieš – 1, susilaikė 63. Seimo nario A. Kazulėno pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas dėl 36 straipsnio 4 dalies. Seimo narys B. Pauža, kurio salėje nėra. Galbūt komiteto pirmininkas trumpai pakomentuotų siūlymo esmę?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, B. Pauža siūlo vietoj „mokyklos valdymo organas“ rašyti „mokyklos vadovas.“ Komitetas nepritaria tokiam siūlymui, nes sąvokos yra suderintos su kitais teisės aktais, šiuo atveju Civiliniu kodeksu. Civiliniame kodekse minima ši sąvoka. Tai nesisteminis siūlymas, komitetas iš esmės nepritarė.
PIRMININKAS. Balsuojam, kas pritaria B. Paužos pasiūlymui. Komiteto išvada – nepritarti.
Balsavo 71 Seimo narys: už pasiūlymą – 9, prieš – 3, susilaikė 59. Pasiūlymui nepritarta. Dėl to paties straipsnio 5 dalies Seimo nario B. Paužos pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Prašau.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Tai analogiškas siūlymas, tiesiog suderintos sąvokos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, galim bendru sutarimu pritarti komiteto išvadai?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, galim.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl 37 straipsnio 1 dalies pasiūlymas. Seimo narė V. Aleknaitė-Abramikienė. Komitetas pritarė iš dalies. Ar tenkina, kolege?
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Aš noriu pasakyti, jog iš tiesų komitetas nepritarė šiam siūlymui. Čia kalbam apie labai svarbų dalyką, kas užtikrina švietimo kokybę mokyklose, taip pat ir formalųjį švietimą papildantį ugdymą teikiančiose mokyklose. Aš esu įsitikinusi, jog miesto meras ir taryba tikrai negali užtikrinti tokios kokybės, ypač jeigu miesto meras nėra šios profesijos. Kaip vidurinių mokyklų ugdymo kokybę užtikrina ministerija, taip ir šitų mokyklų kokybę ir lygį turi užtikrinti ministerija. Dėkui Dievui, vieną dalyką Lietuvoje turim aukščiausio lygio – tai būtent meninį ugdymą, tai yra pasaulinio lygio. Norėdami jo neprarasti, mes turime neprarasti tos kontrolės, kuri buvo, nes priešingu atveju tikrai žmonės galvos, kad anais laikais buvo geriau organizuotas šis švietimas. Tai aš labai nenorėčiau, kad taip galvotų. Valstybė turi atsakyti už ugdymo kokybę. O čia mes kalbam apie inspektavimą, apie programų rengimą ir t. t. Turi būti profesinės tos programos, profesionalaus lygio.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Komiteto pozicija – iš dalies pritarti įvertinant, kad išskiriame formalųjį švietimą papildantį švietimą, bet nepritarti tai daliai, kuria Seimo narė siūlo neformalųjį ugdymą iš esmės formalizuoti. Aš atkreipiu dėmesį, iš esmės yra siūloma formalizuoti. Tokios tradicijos Lietuvoje nebuvo nei giliausiu sovietmečiu, nei dabar. Manau, čia mes tam tikrų fobijų turime, jos kyla, matyt, iš mūsų intereso ar keistų baimių.
PIRMININKAS. V. P. Andriukaitis palaiko pasiūlymą.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Na, tikrai palaikau. Išties tie tarybiniai laikai tokie keisti – pristatė darželių, mokyklų, ligoninių ir visko per daug ir sukūrė Lietuvoje išties fantastišką pasaulinio lygio meno ir muzikos papildomojo mokymo sistemą. Fantastišką, daugelis pasaulio šalių kopijavo tą sistemą. Išties kokybės problema yra milžiniška problema. Aš negaliu suprasti, kaip kolega V. Stundys kalba, kad tai yra formalizuojama. Problema yra kita – valstybė ir dėl neformaliojo ugdymo sistemos taip pat turi prisiimti atsakomybę už kokybę, nes tai nėra balionų putimo būrelis. Tai yra M. K. Čiurlionio meno mokykla ir kitos estetinės mokyklos, ir dailės mokyklos, ir t. t. Kvalifikacijos, kompetencijos, kokybės kriterijai yra labai reikalingi, kolegos. Dėl to pritariu V. Abramikienės siūlomai pataisai ir jos susirūpinimui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame ir apsisprendžiame dėl V. Aleknaitės-Abramikienės pasiūlymo. Komitetas pritarė iš dalies.
Už pasiūlymą – 40, prieš – 2, susilaikė 30. Pasiūlymui pritarta.
Per šoninį mikrofoną – V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Aš labai prašau gerbiamąjį pranešėją neįtarinėti manęs turint kokių nors interesų. Tai mane labai įžeidžia. Aš tikrai neturiu kvalifikacijos praleidusi tiek metų politikoje dėstyti net paprastoje muzikos mokykloje. Man reikėtų tikrai ją atstatyti būtent todėl, kad tai yra labai rimtas dalykas – mokyti vaikus muzikos. Tai yra didžiulė atsakomybė. Kai yra daromos tokios pastabos, tai labai skaudina.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš tik galiu pasakyti vieną detalę – mes painiojame skirtingus dalykus ir norime elementarias muzikos mokyklas padaryti formalaus ugdymo sistemos dalimi, kur vaikas yra verčiamas dzirinti, dzirinti ir dzirinti. (Balsai salėje) Minutę, kolegos. Mūsų siūlymas ir egzistuojanti praktika… Paklausykite, neįsigilinote, nepaisant fundamentalaus kai kieno mąstymo. Mūsų egzistuojanti praktika yra tokia, ir įstatyme tai yra įtvirtinta. Yra bendrojo lavinimo mokyklos kaip M. K. Čiurlionio menų mokykla. Tai yra bendrojo lavinimo mokykla, kuri kartu vykdo ir meninę ugdymo programą. Yra E. Balsio gimnazija ir t. t. Bet yra muzikos mokyklos, kurios turi būti atviresnės, jos tokios ir lieka. Man regis, mes trupučiuką supainiojame skirtingus dalykus ir skirtingas sampratas veriame visai sistemai. Mes darome šiokį tokį perspaudimą. Tai čia mano pasergėjimas, bet tiesiog elkimės atsargiau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, laikas bėga, turime dar daug pataisų. Yra 37 straipsnio 4 dalies Seimo narės A. M. Pavilionienės pataisa, kuriai komitetas pritarė iš dalies. Ar jus tenkina? Taip, autorę komiteto sprendimas tenkina. Yra tos pačios dalies Seimo narių G. Songailos, V. M. Čigriejienės, R. Kupčinsko ir A. Stancikienės siūlymas, komitetas nepritarė.
Prašau, kolega Songaila.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Man tai nesuprantama, kodėl nepritaria žodžio „priežiūra“ įrašymui, tai yra visiškai netgi atskiras įstatymo straipsnis, kur aprašo, kas tai yra priežiūra. Jeigu manoma, kad ta priežiūra neužtikrina švietimo kokybės, tai aš nesuprantu Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto logikos. Jeigu jau yra parašyta įstatyme „priežiūra“, tai negi ji nėra tam skirta, kad užtikrintų švietimo kokybę? Na, niekaip negalime pritarti komiteto nuomonei. Siūlau balsuoti ir įrašyti šituos žodžius šioje vietoje, kur kalbama apie švietimo kokybę.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Iš tikrųjų čia yra viena iš labiausiai diskutuotinų temų, buvo ir komitete. Du straipsniai, tai yra švietimo kokybės 37 straipsnis yra gerokai patobulintas. Šio straipsnio 4 dalyje yra papildytos švietimo kokybės priemonės, jos visos yra išvardytos. Švietimo priežiūra yra aptarta kitame straipsnyje ir teikiama visiškai kitokia švietimo priežiūros samprata. Yra labai svarbus dalykas. Prašytume, kad švietimo… Jeigu dabar imtume sistemą, švietimo priežiūra daro spaudimą visai švietimo sistemai, kai kuriuos švietimo politikos ir praktikos dalykus gerokai iškreipia arba sudaro prielaidas tam tikrai biurokratinei balai mokykloje rastis. Taigi po ilgų diskusijų ir klausymuose buvo aiškiai šitie dalykai atskirti. Tiesiog prašytume labai atidžiai ir jautriai į šią temą pažiūrėti. Yra kokybės ir švietimo institucijų naudai, pasikliaujant jų laisve ir turint kitas priemones kokybei matuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate šiam pasiūlymui?
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 21, prieš – 6, susilaikė 40. Pasiūlymui nepritarta.
37 straipsnis. Yra 37 straipsnio 6 dalies Seimo nario A. Kazulėno pasiūlymas, komitetas nepritarė. Prašau autorių pateikti.
A. KAZULĖNAS (TS-LKDF). Esmė ta, kad šalia kitų mokyklų būtų įtrauktos muzikinio ir meninio švietimo įstaigos dėl veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau. Komitetas.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė. Seimas apsisprendė, kad tos mokyklos iš esmės neturi būti formalaus ugdymo sistemos dalis, formaliojo švietimo dalis.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, tai mes jau esame apsisprendę dėl to?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Ten trupučiuką kitaip.
PIRMININKAS. Kitaip. Balsuojame. Kas pritariate Seimo nario A. Kazulėno pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 11, prieš – 1, susilaikė 50. Pasiūlymui nepritarta.
Seimo narės V. Aleknaitės-Abramikienės pasiūlymas dėl 37 straipsnio 6 dalies, jam komitetas pritarė iš dalies. Ar tenkina, kolege?
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Aš manau, čia yra ne pati svarbiausia pataisa, dėl jos apsispręsiu priėmimo stadijoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. To paties straipsnio 7 dalies pasiūlymą registravo Seimo narys B. Pauža, komitetas nepritarė. B. Paužos nėra. Prašau pirmininką pateikti pasiūlymo esmę. Ar dėl to buvome apsisprendę?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė B. Paužos siūlymui iš esmės dėl to, kad dėl švietimo priežiūros mes apsisprendėme pateikti šiuolaikiškai ir moderniai. Čia siūlomos pataisos įtvirtina seną administracinę biurokratinę švietimo priežiūrą, kuri dažnu atveju būna ir tam tikras kaitos stabdys. Tai būtent dėl metodologinio skirtumo komitetas iš esmės nepritarė šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Pataisai pritarė V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Reikia pasakyti, kad kolegos V. Stundžio įdomus argumentas – modernią šiuolaikišką praktiką.
V. STUNDYS (TS-LKDF). „Praktika“ žodžio nevartojau, kolega. Neiškreipkite minties.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Bent prasmė – modernią ir šiuolaikišką. Galiu atsakyti, kad šiaip klasika nesensta tūkstančius metų. Ir tie, kurie gerai supranta valstybės valdymą, valstybės atsakomybę, valstybės įsipareigojimus, jie puikiai supranta, kad valstybė turi prisiimti atsakomybę ir už priežiūrą. Ir nėra dar tokios valstybės, kurioje nebūtų valstybinio aparato, kurioje nebūtų administracinių, teisinių ir kitų formų priežiūros. Bet labai baisu, kai valstybė išvengia bet kokios atsakomybės už priežiūrą.
Tai aš siūlau B. Paužos redakciją palaikyti, nes ji labai aiški. Šiuo atveju išties pasisakoma, kad už švietimo kokybę atsakingo švietimo teikėjo veiklą prižiūri atitinkamos valstybės institucijos. Po to išvardinama, kad už valstybinio švietimo kokybę atsakingo švietimo teikėjo veiklą prižiūri Švietimo ir mokslo ministerija pagal Vyriausybės patvirtintus valstybinės švietimo priežiūros nuostatus. Išties kilstelimas standartas, Vyriausybės kabinetas patvirtina valstybės politikos kryptis, ne tik Švietimo ir mokslo ministerija. Taigi aš manau, kad B. Paužos pasiūlymai yra logiški, todėl juos paremiu.
PIRMININKAS. Prieš – G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Kolegos, apie modernumą ir tendencijas ne tik Lietuvoje, bet ir regione, ir visoje Europoje. Aš siūlyčiau ir esu pasiruošęs jums atsiųsti analizę aplinkinių šalių, įskaitant Latviją, Estiją, nekalbant apie skandinavus, kad yra atsisakoma priežiūrinių siaurų kontroliuojančių mechanizmų išaukštinimo arba suabsoliutinimo. Akcentas yra nukreiptas į pagalbą, konsultavimą, švelnias stebėsenos formas, kultūros diegimo vertinimo ir panašius dalykus. Noras ir toliau išlaikyti tą sistemą, kuri su kokybės diegimu neretai turi visai priešingus tikslus, turint mintyje, kad mes turime ir ne visai šviesų paveldą, kai švietimo sistema yra paversta drebėjimu nuo kontroliuotojų arba gyvenimu pagal kontroliuotojų užduotą toną, manau, kad tokie pasiūlymai yra ne visai tos krypties, ko tikisi mūsų švietimo sistemoje dirbantys mokytojai, vadovai ir visos bendruomenės. Todėl aš tikrai siūlyčiau nepritarti tokiems siūlymams suvokiant, kad gyvenime yra daug efektyvesnių ir švelnesnių kokybę laiduojančių formų. Siūlau net nesusilaikyti, balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Balsuojam. Kas pritaria B. Paužos pasiūlymui, balsuojate už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Komitetas nepritarė pasiūlymui.
Už – 20, prieš – 5, susilaikė 37. Pasiūlymui nėra pritarta.
Dėl 38 straipsnio 4 dalies yra Seimo narių G. Songailos, V. M. Čigriejienės, R. Kupčinsko pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Prašau pristatyti pasiūlymą.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, čia iš tikrųjų yra labai svarbus pasiūlymas. Jis atsižvelgia į tą praktiką, kuri yra kaimyninėse valstybėse – Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje. Kalbama apie valstybinių brandos egzaminų suvienodinimą ir valstybinės kalbos egzamino suvienodinimą. Aš sutinku dėl kai kurių argumentų, kad galbūt nereikėjo taip detaliai aprašyti, kokie egzaminai yra ir turi būti laikomi, bet paskutinė dalis, kad mokymosi pasiekimų patikrinimai organizuojami vienoda tvarka visiems mokiniams, nepažeidžiant lygių galimybių principo, apibrėžto šio įstatymo 5 straipsnyje, yra labai svarbi norma, yra iš tikrųjų konstitucinė norma. Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 10 d. yra dėl to pasisakęs ir neturėtų būti kokių nors išimčių dėl to. Tai užtikrintų tam tikrą reikalavimų kokybei lygį. Siūlyčiau tikrai atsižvelgti į Lenkijos praktiką, į kitų šalių praktiką. Na, jeigu Seimas apsispręstų ir nepritartų tam pasiūlymui, aš vis tiek priėmimo stadijai bent jau paskutinę jo dalį vėl registruosiu. Tikrai siūlyčiau pritarti dabar, galbūt dar su komitetu apsvarsčius, bet nieko komitetas nepasisakė dėl paskutinės mūsų pasiūlymo dalies.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė G. Songailos siūlymui, būdamas įsitikinęs, kad jo siūlymas yra kito teisės akto objektas. Vardinti įstatyme egzaminus, įvertinant tai, kad jie kinta, keičiasi, nauji pateikiami, kiti išbraukiami, tai būtų per daug rizikinga ir būtų įstatymui tam tikra našta. Būtent dėl tų argumentų mes nepritarėme šiam siūlymui manydami, kad tai kito teisės akto teisinio reglamentavimo dalykas. O dėl pasiekimų vertinimo, tikrinimo ar kokia kalba – tai yra kito teisės akto aiški nuostata, įstatymo, turiu galvoje.
PIRMININKAS. Už pataisą – R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš pritariu šiai pataisai ir noriu pasakyti, kad kartu užtikrinamas pakankamas pasiruošimo siekti aukštesnių mokslo pasiekimų, tai yra stoti į aukštąsias mokyklas, lygis, kartu sudaromos ne tiktai lietuvių kalba, bet ir kita gimtąja kalba kalbančiųjų, baigusių vidurinį mokslą, lygios pasirengimo galimybės. Ačiū.
PIRMININKAS. G. Steponavičius – prieš.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai noriu pasakyti, kad tai, kas yra įtvirtinta pirmoje pasiūlymo dalyje, de facto ir vyksta. Išties šiais metais didesnė dalis buvusių mokyklinių egzaminų tapo brandos, ir manau, kad tai leidžia turėti objektyvesnę vertinimo sistemą. Aš manyčiau dėl antrojo sakinio, tikrai suvokiant dalies kolegų rūpestį, galima kalbėti, kad kaip kompromisas atsirastų, bet tikrai visam pasiūlymui dabar būtų nelogiška pritarti. Manau, kad G. Songaila ir kolegos galėtų registruoti trumpesnį pasiūlymą priėmimo stadijai, ir komitete, manau, būtų palankesnis matymas. Vardinti egzaminus dėl to, kas de facto vyksta ir juda į priekį, mano supratimu, ne visai tinkama įstatymo lygiu. O dėl antrojo sakinio vienokios ar kitokios formuluotės, manau, galime pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritaria grupės Seimo narių pasiūlymui, kuriam komitetas nepritarė? Primenu, dėl 38 straipsnio 4 dalies.
Balsavo 61 Seimo narys: už – 25, prieš – 4, susilaikė 32. Pasiūlymui nėra pritarta.
38 straipsnio 6 dalis. Seimo narė V. Aleknaitė-Abramikienė įregistravo pasiūlymą, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Ar jus tenkina išvada?
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Tai yra dėl pažymėjimo, taip?
PIRMININKAS. Taip, dėl pažymėjimo.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Aš manau, kad komiteto formuluotė labai gera, korektiška ir pritariu jai.
PIRMININKAS. Dėkoju. 39 straipsnis. Taip pat Seimo narės V. Aleknaitės-Abramikienės pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Čia yra dėl brandos atestato priedo. Mes prieš tai svarstėme mano siūlymą dėl pagilinto ugdymo programų. Na, tokių yra, mano apygardoje yra tokia viena mokykla, kuri vykdo pagilinto dailės ugdymo programą, ir visuomet svarbu, kad tai nebūtų tuščias laiko gaišimas, todėl siūlau brandos atestato priedą. Žmogus baigia vidurinę mokyklą (na, dabar tai bus gimnazija turbūt ar ilgoji gimnazija) ir jeigu jis turėjo atitinkamo lygio dar papildomą ugdymą, tai turėtų atsispindėti jo atestate. Brandos atestato priedas galėtų būti neatskiriama brandos atestato dalis arba jį papildantis dokumentas, kaip čia ir siūloma. Bet kadangi jūs nepritarėte pačiai gilesnio ugdymo sąvokai, tai aš nežinau, kaip dabar daryti. Bet iš tiesų tai yra geras dalykas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, mes turbūt neturėtume, jeigu teisingai suprantu, balsuoti.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, neturime net balsuoti, nes nepritarėme tai sąvokai, kuri nėra teisinė, ir neaišku, ką ji reiškia. O programos, kaip žinome, Lietuvos mokyklose yra skirtingos.
PIRMININKAS. Judame į priekį. Seimo narys A. Kazulėnas registravo pasiūlymą dėl 39 straipsnio 6 dalies, jam komitetas pritarė iš dalies. Ar jus tenkina komiteto išvada?
A. KAZULĖNAS (TS-LKDF). 7 dalis, ne 6. Sutinku.
PIRMININKAS. Sutinkate su komiteto išvada, nors pas mane yra paminėtas pasiūlymas dėl 6 dalies.
Dabar 41 straipsnis. Yra registruota taip pat Seimo nario A. Kazulėno pataisa, komitetas pritarė iš dalies. Ar tenkina komiteto išvada?
A. KAZULĖNAS (TS-LKDF). Tenkina.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl 41 straipsnio 6 dalies Seimo narė V. Aleknaitė-Abramikienė registravo pasiūlymą, kuriam komitetas pritarė iš dalies.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Aš manau, kad komiteto formuluotė nėra bloga, ji suteikia galimybę išlaikyti ilgąsias gimnazijas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo nariai sutinka su pasiūlymu. Seimo nariai V. M. Čigriejienė ir R. Kupčinskas registravo pasiūlymą dėl 41 straipsnio 7 dalies, jam komitetas pritarė iš dalies. Čia yra keli pasiūlymai, juos turėtume aptarti atskirai. Dėl pirmojo pasiūlymo. Prašau pristatyti.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, čia yra dėl to paties straipsnio tos pačios dalies, tik truputį išplėstas pasiūlymas. Aš siūlau balsuoti už išplėstinį pasiūlymą, nes mano supratimu, mūsų pasiūlyme yra plačiau apibrėžta gyvenamoji vietovė, pakraščio mokyklos, taip pat gimnazija, ilgoji gimnazija. Noriu, kad už tą variantą balsuotumėte, kad Seimas balsuotų.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Seime nare, reikėtų patikslinti, čia yra vienas siauresnis, kitas platesnis pasiūlymas.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Už platesnį.
PIRMININKAS. Už platesnį pasiūlymą jūs motyvus išsakėte. Prašau komiteto pirmininką.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas svarstė gausius profesorės V. M. Čigriejienės ir jos kolegos R. Kupčinsko pasiūlymus ir po ilgų diskusijų, konsultacijų siūlo labiau teisines formules, negu tas sąvokas, kurios neturi teisinio pavidalo ir tradicijos mūsų teisinėje bazėje. Ką reiškia miesto pakraštys, pavyzdžiui, Marijampolėje? Ką reiškia vienintelė mokykla kaimo vietovėje ar kaime? Dėl to mūsų pasiūlytas variantas, atskiri atvejai, ypač gyvenamosiose vietovėse, kur yra vienintelė mokykla, o gyvenamoji vietovė jau yra teisinė kategorija, ir dar keli atvejai iš tikrųjų tenkina visą pedagogų bendruomenę, kurioje kyla tam tikrų įtampų. Ypač atkreipiu dėmesį į ilgai diskutuotą siūlymą apie mokyklas, kurios gali būti ilgosios gimnazijos, jeigu jos vykdo specializuoto ugdymo pakraipos programą, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas. Šitos formuluotės tikrai tinka ir tenkina visus. Konkrečių vietovių ar labai detalių pavadinimų įstatyme netikslinga minėti. Nepamirškime, kad yra dar 28 straipsnis, kuriame taip pat yra surašyti švietimo įstaigų tinklo kūrimo principai ir kiti dalykai, tai yra prievolės steigėjai. Dėl to prašytume sutikti su nuomone iš dalies pritarti kolegų siūlymui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar reikalaujate balsuoti? Kadangi buvo pristatyta pataisa, tai tik dėl motyvų dabar, gerbiamieji kolegos. J. Olekas – už.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai kviečiu įsiklausyti į mūsų kolegų dabar pateiktus pasiūlymus, nes manau, kad įstatyme, o ne kur nors kitur, mes turime ieškoti atsakymų į konkrečius mums rūpimus klausimus. Taip, kaip yra pateikta kolegų dėl mokyklų, kuri yra vienintelė kaime ar miesto pakraštyje, taip pat mokyklų, kurios turi tradicijas ir pasiekimus, galų gale mums reikia atsižvelgti ir į pačios bendruomenės požiūrį.
Dar vieną dalyką priminsiu. Šiandien yra daug lengviau atvažiuoti į darbą, kai yra mažesnis mokinių kraustymasis. Jeigu įgyvendintume tokio tinklo pertvarką, kuri susijusi būtent su 41 straipsnio 7 dalimi, tai mes didžiuosiuose miestuose susidurtume su dideliais moksleivių srautais, kurie keliauja iš vieno mieto galo į kitą. Priimdami kolegų pateiktą pataisą, mes galėsime sudaryti sąlygas savivaldybėms, bendruomenėms daug geriau optimizuoti miestų tinklą. Todėl kviečiu pritarti teikiamoms kolegų pataisoms.
PIRMININKAS. G. Steponavičius – prieš.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Aš norėčiau dar kartą priminti išgrynintus argumentus, kodėl komitete mes manėme, kad gimę kompromisai yra įsiklausymas, o ne priešingi veiksmai. Visų pirma mes pripažįstame, kad egzistuoja specifinių situacijų, kur tikrai turime žiūrėti ne pagal bendrą kurpalių, ir komiteto pirmininkas yra teisus sakydamas, kad ne visada įstatyme tuos atskirus atvejus galima detaliai išrašyti. Manau, kad mūsų Vyriausybės ir ministerijos įsipareigojimas yra dar labiau tuos tikslius kriterijus Vyriausybės mastu nustatyti. Dėl pono kolegos J. Oleko pasakymo, kad bus lengviau optimizuoti, tai aš kaip tik sakyčiau, kad bus labai gera priežastis neoptimizuoti ir palikti sistemą pusiau skustą, pusiau luptą. Miestuose nėra didelės problemos 3 ar 4 stoteles pavažiuoti iki geresnės mokyklos, labiau pritaikytos aplinkos, ir dirbtinai nepalikti šalia jau išgrynintų mokyklų, pilnų gimnazijų. Greitai pamatysime, kad ir vienoje, ir kitoje mokykloje neišeina normaliai sukomplektuoti klasių. Kolegos, aš tik dar kartą prašau atsiminti, kad yra padaryti dideli kompromisai. Iš tų visų mokyklų skaičiaus, kurios dar nebuvo ir nėra iki šio momento pertvarkytos, išlieka 25, 30 vidurinių mokyklų, dėl kurių galbūt yra diskusija ir klaustukai. O kitais atvejais savivaldybės arba jau yra priėmusios sprendimus, arba jos susiduria su atskirais atvejais ir manau, kad tikrai nėra tokios didelės baimės, apie ką čia daug kalbėjo. Tiek Kaune, tiek ir kituose miestuose, manau, bus rasti bendruomenes tenkinantys sprendimai.
PIRMININKAS. Vienas iš autorių – R. Kupčinskas. Prašau.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai dėkoju. Aš pirmiausia dėl vedimo tvarkos. Prašyčiau posėdžio pirmininko, kad būtų balsuojama už patį plačiausią mūsų pateiktą variantą.
PIRMININKAS. Tada leiskite pasitikslinti. Kadangi jų yra net 4 ar 5, ar jūs turite omeny gegužės 18 d. variantą?
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Taip, ten, kur baigiasi bendruomenės iniciatyva ir sprendimu. Mes ten pakeitėme žodį ne „sprendimu“, bet „pritarimu“. Aš taip pat dėkoju visiems, mums pritariantiems. Manau, kad mūsų išplėstas variantas visus tenkina. Paskutinis.
PIRMININKAS. Paskutinis 18 dienos. Gerbiamieji kolegos, kadangi buvo registruoti net 4 pasiūlymai…
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Taip. Tai aš prašyčiau už šitą balsuoti, sutaupytume laiko. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Prašau. Komiteto pirmininkas nori pakomentuoti.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Kolegos, aš dar kartą primygtinai tiems gausiems siūlymams dėl 41 straipsnio 7 dalies… vis dėlto siūlau pritarti komiteto pozicijai, variantus atskirų atvejų, galimybę turėti ilgąją gimnaziją… įvardijimai yra labai svarbūs ir jie yra plačiausiai aptarti, tai yra platesnė sąvoka.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, dėl motyvų.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dar viena pastaba dėl bendruomenių mistifikavimo. 28 straipsnio 4 ir 7 dalyse bendruomenės imperatyvas yra įrašytas. O jeigu norime, kad nuo bendruomenių priklausytų mokyklos, atiduokime mokyklas bendruomenėms ir finansuokime taip, kaip privačias mokyklas. Tiesiog nepainiokime kai kurių dalykų.
PIRMININKAS. Balsuojame. Kas pritaria Seimo narių V. M. Čigriejienės ir R. Kupčinsko pasiūlymui dėl 41 straipsnio 7 dalies, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 73 Seimo nariai. Už pasiūlymą – 41, prieš – 1, susilaikė 31. Pasiūlymui pritarta. Tam pačiam.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dar mano siūlymas – atiduokime Kauno miesto mokyklas iš nesusitvarkančios valdžios Kauno teritorijų bendruomenei. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, bus dar priėmimo stadija ir bus galima dar kartą suremti ietis. Dabar einame toliau. Seimo nariai…
V. STUNDYS (TS-LKDF). Bet aš dabar, kolegos, noriu patikslinti, čia jau posėdžio pirmininko… Tuomet, kai buvo gerbiamosios V. Aleknaitės-Abramikienės siūlymas dėl ilgųjų gimnazijų, komiteto siūlymas buvo kitas. (Balsai salėje) Ne, ne, minutę! Aš noriu išsiaiškinti iki galo. Komiteto siūlymui, nepritarus V. Aleknaitės-Abramikienės siūlymui, komiteto siūlymui pritarta? Ar taip? Aš noriu paklausti.
PIRMININKAS. Bet, gerbiamasis pirmininke, tokiu atveju jūs pasakydami komiteto nuomonę taip pat turite priminti, kad dėl panašaus sprendimo kitos Seimo narės buvo apsispręsta kitaip. Jūs to laiku nepasakėte.
Prašom. V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Noriu papildyti. Pažiūrėkite registracijos datą. Kada registruota V. Aleknaitės-Abramikienės ir kada registruota mūsų. Ne, na, koks skirtumas! Eina pagal registracijos datą. Ne pagal Seimo narių alfabetinį sąrašą, o pagal registracijos datą.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Kolegos, mes turime labai paprastą situaciją. Aš dar kartą noriu pasitikslinti jau su posėdžio pirmininku. Nepritarus V. Aleknaitės-Abramikienės siūlymui, Seimas pritarė komiteto pasiūlymui, kurį aš plačiai reklamavau. Po to Seimas, paklausęs Kaunui atstovaujančių Seimo narių, pritarė jų siūlymui. Jie yra apie tą patį, tačiau tarpusavyje nedera. Tuomet…
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, ar jūs siūlote svarstymo pertrauką? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos…
V. STUNDYS (TS-LKDF). Jeigu pabaigsime, prašom.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi pagal darbotvarkę už 5 min., už 4 min. jau turės prasidėti kito klausimo svarstymas, tai galbūt šioje vietoje mes sustokime ir iš tikro bus galimybė išsiaiškinti detaliau situaciją. Taigi darome komiteto… Aš siūlyčiau, kadangi baigėsi svarstyti numatytas laikas, daryti svarstymo pertrauką iki kito posėdžio. Ir komitetas, be abejo, išsiaiškins, ar prieštarauja tie straipsniai, ar ne. (Balsai salėje) Ne, pertrauka pasibaigus svarstymo laikui. Dėkoju komiteto pirmininkui, kuris tikrai ilgai, ištvermingai turėjo pristatinėti komiteto nuomonę.
18.26 val.
Gerbiamieji kolegos, dabar mūsų darbotvarkės rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Antikorupcijos komisijos sudarymo“ 1 ir 2 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIP-2187. Pranešėja – Seimo Pirmininkė I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, Mišri Seimo grupė iš tikrųjų pasiūlė į Seimo Antikorupcijos komisiją įtraukti papildomą vieną asmenį, kadangi, kaip jūs žinote, pagal Statutą nėra reglamentuota, kiek turi būti šioje komisijoje narių. Todėl siūloma vietoj 15 įrašyti 16 narių, sudaryti Antikorupcijos komisiją iš 16 narių ir iš Mišrios grupės įrašyti jų atstovą V. Valkiūną.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Pirmininke, jūsų niekas nenori klausti. Dėkoju už pristatymą. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta. Po svarstymo pritarta. Priėmimas. Ar yra norinčių kalbėti? Ne. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritaria nutarimo projektui, balsuoja už.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 67 Seimo nariai. Už – 62, prieš nėra, susilaikė 5. Seimo nutarimas yra priimtas.
18.29 val.
Gerbiamieji kolegos, kitas mūsų darbotvarkės klausimas yra 1-6 – Alkoholio kontrolės įstatymo IV skyriaus trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-1078(2). Pranešėjas – A. Matulas. Svarstymo stadija.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, noriu priminti labai trumpai, kad įstatymo projektas buvo teiktas Seimo nario P. Gražulio dar 2006 metais. Komitetas svarstė 2008 m. spalio mėn. ir 2009 m. balandžio 22 d. ir gerokai patobulino įstatymo projektą.
Jo esmė – riboti alkoholio pardavimą skatinančias priemones – įvairias premijas, akcijas, loterijas ir panašiai, kas yra ir kitose valstybėse.
Komitetas buvo gavęs daug pasiūlymų iš Vyriausybės, iš Seimo Teisės departamento, iš VTAKT’o ir kitų institucijų. Didžiajai daugumai, absoliučiai didžiajai daugumai, jų yra pritarta. Taip pat buvo gauti du pasiūlymai kolegos E. Žakario ir iš esmės yra pritarta, tik pasirinkta šiek tiek kita redakcija. Galbūt jis sutiks ir neprieštaraus, kad rašome – iš dalies pritarta. Ir buvo gauta nemažai praeitos kadencijos Seimo nario Henriko Žukausko pasiūlymų. Kadangi siūlė dėl pirminio varianto gerbiamojo P. Gražulio, tai jam yra nepritarta, todėl manyčiau, kad už jas balsuoti nereikia.
Komitetas abu kartus svarstymo metu komitete apsisprendė ir pritarė šiems siūlymams bendru sutarimu už, todėl prašyčiau po svarstymo pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, gal jūs iš karto Teisės departamento išvadą pakomentuotumėte.
A. MATULAS (TS-LKDF). Paprastai Teisės departamento išvadų nereikia balsuoti. Paskutinei išvadai, kuri svarstyta 2009 m. balandžio 22 d., mes pritarėme, nes turi būti taikoma ne apskritai, bet turi būti taikoma juridiniams asmenims, ne fiziniams. Į tą pataisą, jeigu jūs pritarsite, bus atsižvelgta, ir tekstas bus pataisytame įstatymo variante, kad Lietuvos Respublikoje juridiniams asmenims draudžiama. Šitai, sakyčiau, esminei pataisai yra pritarta ir prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui, kuris pristatė Sveikatos reikalų komiteto išvadą. Diskusijoje užsirašė kalbėti V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, dabartiniu metu perkant alkoholinius gėrimus yra dovanojami įvairūs daiktai, netgi kompiuteriai, kompaktiniai diskai, marškinėliai, galima laimėti net sodybas, auksinius bokalus, keliones ir panašiai. Tokios akcijos labiausiai yra orientuotos į jaunimą ir skatina alkoholinių gėrimų pardavimą. Alkoholinių gėrimų gamintojai, o ypač aludariai, rengia įvairias akcijas, žaidimus ir loterijas, kurių tikslas yra skatinti įsigyti ir vartoti atitinkamą alkoholinį gėrimą. Kaip pavyzdį galima pateikti akciją, kurios metu nupirkus alaus butelį ir radus tam tikru būdu pažymėtą kamštelį gaunama teisė pirkti kitą alaus butelį vienu litu pigiau, negu gauti kitokį prizą, pavyzdžiui, kelionę. Tokios akcijos, žaidimai bei loterijos yra veiksminga alkoholinių gėrimų įsigijimo ir vartojimo skatinimo priemonė. Dėl tokių rinkodaros veiksmų auga alkoholinių gėrimų vartojimas, kartu ir neigiamos tokio vartojimo pasekmės. Dažniausiai tokiomis akcijomis, konkursais ir loterijomis ypač paveikiamas jaunimas bei paaugliai. Todėl Sveikatos reikalų komiteto patobulintame projekte išplečiamas su alkoholiniais gėrimais susijusių draudimų spektras yra sveikintinas reiškinys, nes juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams bei atstovybėms yra draudžiama organizuoti žaidimus, įvairias akcijas, sudaryti galimybę pirkėjui gauti dovanų ir įvairius priedus, skelbti apie alkoholinių gėrimų kainų mažinimą ir alkoholinių gėrimų pardavimą, skatinti veiklą pateikti asmenims iki 18 metų. Todėl, priėmus šias patobulintas komiteto pataisas, bus lengviau pasiekiamas pagrindinis Alkoholio kontrolės įstatymo tikslas mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui. Todėl kviečiu visus balsuoti už patobulintą komiteto variantą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu B. Vėsaitę dalyvauti diskusijoje.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, palaikau įstatymo projektą, nes iš tikrųjų būtent tiek teikėjas, tiek komitetas patobulintu projektu mažina alkoholio prieinamumą. Tačiau jeigu yra ribojamos pardavimo valandos… Ar komitetas šito atsisakė? Jeigu šito atsisakė, tai iš tiesų galima be didelio sąžinės graužimo palaikyti šitą, nes iš tikrųjų suaugusio žmogaus jau neįtrauksi, jo pasirinkimas yra nuspręstas jo vertybinių principų, o jaunimui tai daro įtaką. Mes žinome, kad alkoholizmas Lietuvoje yra viena iš didžiausių blogybių, kuri paskui veda į savižudybes, į visas kitas socialines negeroves. Patobulintam komiteto projektui galima pritarti, juo labiau kad dabar ketinama vėl parduoti tą patį alų spaudos kioskuose. Labai norėčiau, kad ketvirtadienį būtų įrašytas į darbotvarkę mano įstatymo projektas, kai pačios savivaldybės galėtų spręsti, kur joms parduoti, na, taip pat ir spaudos kioskuose, nors aš neįsivaizduoju, kaip spauda ir alkoholis, knygynai ir alkoholis galėtų būti suderinami. Pasisakau už šį komiteto patobulintą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Kviečiu B. Bradauską.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad mes kartais iš didelio rašto išeinam iš krašto. Užuot sprendę pagrindines problemas, kurių susikaupė mūsų valstybėje, būtinai atrandame kažkokių šalutinių niekučių ir pradedame laužyti ietis. Ginčijamės, atrodo, lyg ir nebūtų ką svarstyti, nebūtų rimtesnių reikalų. Pažįstame gerbiamąjį Petrą, jis turi daug idėjų, bet kai įvelia į tų idėjų sprendimą visus, darosi nelabai skanu. Pagalvokime, ar tikrai verta čia svarstyti tokį klausimą, kuris… Aš nežinau tokio žmogaus, kuris pirktų alkoholį tam, kad ką nors išloštų ir panašiai. Tie žaidimai yra tarpusavio kova tarp firmų, ir daugiau nieko. Yra išleidžiami gamykliniai buteliai su atributika, sakykime, viskis ir panašiai, stiklinė pridėta ar dar kas nors. Tai ką, tada reikia uždrausti ir gaminti, uždrausti gamybą to? Galime prie visko prieiti, bet, manau, tikrai perlenkiame lazdą, nieko baisaus nėra. Tas, kuris geria, nepirks alkoholio todėl, kad ten yra už kelis centus pridėta stiklinė ar koks nors niekutis. Kaip mūsų kaime sakydavo, kad kiaulė purvą visada suranda. Todėl jokiais draudimais mes niekada nieko nepadarysime. Tiesiog yra prekybos paįvairinimas ir panašiai, kai pasirodo nauja pakuotė ir panašiai. Manau, kad mes tikrai laužome ietis ten, kur nereikia. Dėkoju.
PIRMININKAS. Visi, norėję dalyvauti diskusijoje, išsakė savo nuomonę. Yra Seimo nario E. Žakario pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Ar E. Žakarį tenkina komiteto išvada? Tenkina.
Gerbiamieji kolegos, motyvai dėl įstatymo projekto. Už – L. Karalius.
L. KARALIUS (KPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega ką tik sakė, kad tas, kuris geria, nepirks papildomai alkoholio dėl niekučio. Be abejo, nepirks. Bet kalbama apie jaunimą, apie vaikus, kurie dėl niekučio pradeda pirkti alkoholį ir tai skatina jį vartoti. Noriu kolegoms priminti, kad jau 1971 m. Pasaulinė sveikatos organizacija pripažino alkoholį narkotiku. Manau, kad visi žinome, kad jo vartojimas ardo šeimas, luošina vaikus ir sukelia labai daug kitų neigiamų pasekmių valstybėje. Todėl pats laikas nustoti į šį legalų narkotiką žiūrėti kaip į komercinę prekę. Kviečiu visus balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Prieš – A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (TTF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų nesiginčysiu dėl to, kad alkoholis yra žala, kad skatina savižudybes ir panašiai. Tačiau tikrai nesutiksiu su tuo, kad jeigu po alaus kamšteliu yra galimybė laimėti taurę ar kur nors registruotis, tai mane privers pirkti alų. Aš šimtu procentų įsitikinęs, kad tai daugiau yra konkurencinė kova tarp skirtingų alaus rūšių, bet ne tai, kad būtų didinama pati alaus ar silpnųjų alkoholinių gėrimų rinka.
O jeigu kalbėtume apskritai apie Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kurios periodiškai kas du mėnesius pasirodo čia, posėdžių salėje, tai, gerbiamieji kolegos, ar nereikėtų mums vieną kartą susėsti, apsispręsti, priimti tam tikrus apribojimus ir pasakyti, kad viskas, bent jau metus sąlygos nebus keičiamos, viskas bus taip, kaip priėmėm, o ne kam nors norint kas du mėnesius griežtinti, griežtinti tuos reikalavimus. Pasilpnina ir vėl griežtina. Išeina nuolatinis žaidimas ir susidaro toks įspūdis, kad mes nenorime pasiekti kokio nors tikslo, kad pats procesas iš principo mus tenkina, arba kai kuriuos iš mūsų. Tai iš tiesų nėra geras dalykas ir ta praktika neturėtų būti ne tik mums, Seimo nariams, periodiškai kas du mėnesius svarstyti, ką labiau sugriežtinti, po žingsnelį eiti į priekį arba atgal… tačiau tiems patiems gamintojams, kai nėra aiškios rinkos žaidimo taisyklės arba jos keičiamos kas mėnesį ar kas du, irgi iš principo nėra gerai. Susėdam vieną kartą ir pasakom, kad alkoholiu Lietuvoje prekiauti apskritai uždraudžiame, tada visi nustos gerti, ir viskas. Paliekame tą taisyklę metams, visiems bus gerai, visiems bus ramu ir nekils jokių papildomų klausimų. Arba pasakom, kad tai ir tai bus galima daryti tam tikrą laikotarpį, o ne taip, kad mes čia žaidžiame, žaidžiame, o galutinio rezultato vis tiek nėra. Tikrai yra toks jausmas, kad procesas svarbiau negu rezultatas. Vien todėl negaliu pritarti siūlomam įstatymo projektui. Siūlau susilaikyti, apsvarstyti konceptualiai, apsvarstyti sistemiškai, priimti sprendimą, kuris galiotų ilgą laiką, toliau nesiblaškyti ir eiti prie rimtų darbų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui po svarstymo su E. Žakario iš dalies priimtu pasiūlymu, taip pat Teisės departamento pasiūlymu, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 37, prieš – 5, susilaikė 24. Įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta.
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės klausimas 1-7, bet prieš tai norėčiau protokolui, posėdžio protokolui paskelbti, kad šios dienos darbotvarkės klausimus 1-3 ir 1-4, t. y. Baudžiamojo kodekso straipsnių pataisos, pavedame Dokumentų skyriui sujungti šiuos įstatymų projektus, nes to nebuvo pasakyta po šių projektų svarstymo.
18.43 val.
Dabar klausimas 1-7 – Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – E. Tamašauskas. Pateikimas. Taip, dėl vedimo tvarkos Seimo narys V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Tai yra tokia statutinė galimybė. Gerbiamieji kolegos, ar galim bendru sutarimu pritarti, ar reikalaujat… Nėra protestuojančių. Gerai, tai pritarta. Seimas pritarė pasiūlymui daryti pertrauką. (Balsai salėje) Klausimas, kurį šiandien išsprendėm greičiausiai.
18.44 val.
Ir rezervinis pirmas darbotvarkės klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Teikėjas – E. Žakaris ir taip pat E. Jonyla, J. Juozapaitis. Pateikimas. Kas pristato? Taip, prašau E. Žakarį.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, turbūt po alkoholio apie sveikatos draudimą pats laikas būtų šnekėti.
Kaip visi žinome, asmenys nuo 18 metų privalo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, išskyrus tam tikrus atvejus, reglamentuotus įstatymo, tai pensininkai, neįgalieji, studentai ir t. t., ir taip pat bedarbiai. Tačiau labai dažnai pasitaiko atvejų, kai žmonės, neturintys su darbo santykiais susijusių pajamų, ir jeigu jie dėl įvairių priežasčių iki mėnesio paskutinės dienos neužsiregistruoja teritorinėje darbo biržoje arba nesumoka privalomojo sveikatos draudimo mokesčio, tokiu atveju jie, netgi sumokėję tą mėnesio įsiskolinimą, nemokamas paslaugas gali gauti pagal sveikatos draudimą tiktai po to, kai tris mėnesius iš eilės jie sumoka privalomąjį sveikatos draudimą. O čia atvejų bendraujant su teritorinėmis ligonių kasomis yra iš tikrųjų daug, be abejo, gal yra ir žmonių aplaidumo, bet yra nemaža ir rimtų priežasčių. Tai yra netgi tokie atvejai, kai darbdaviai pradingsta, neišmoka atlyginimo žmonėms, yra atvejų, kai žmonės nesuspėja sugrįžti išvykę kur nors, ir ligos atvejų, ir t. t. Ir kas svarbiausia, kad nėra įstatyme numatyta jokios išimties. Yra vienintelė tiktai išimtis sumokėti tris minimalius atlyginimus. Tai yra, be abejo, daugiau apsidraudimas nuo žmonių, išvykusių uždarbiauti į užsienį, kad kitur dirbdami, mokėdami galbūt ten mokesčius, parvažiavę naudojasi sveikatos paslaugomis nemokamai, tai, matyt, dėl to ir yra apsidrausta, tačiau vien dėl to negalima, manyčiau, skriausti Lietuvoje gyvenančių žmonių, nes tikrai ne visi gali sumokėti tokias sumas. Juo labiau kad yra ir pateisinamų priežasčių. Todėl mes siūlome, kad žmonės, sumokėję privalomąjį sveikatos draudimo įsiskolinimą, kad privalomas sveikatos draudimas įsigaliotų jiems kitą dieną. Nagrinėjome įvairius atvejus. Tarkime, galbūt galėtų prie ligonių kasų būti kažkokia komisija, kuri nagrinėtų atskirus atvejus, tačiau tada atsiranda daug subjektyvių dalykų, neaišku, kaip pažiūrės. Nagrinėjami atvejai gali būti netgi apriboti laiko, tarkime, kad įsiskolinimą, jeigu yra įsiskolinimas ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai, jeigu jau taip norime apsidrausti nuo lietuvių, išvykusių į užsienį, galbūt tada apsidrausti laiku, bet mes pirminiame siūlyme siūlome, kad vis dėlto sumokėjus įsiskolinimą, be abejo, pagal įstatymą yra numatyti delspinigiai, kad privalomas sveikatos draudimas įsigaliotų kitą dieną. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis kolega, aš norėjau tiktai trumpai, toks klausimas dėl apskaitos. Vadinasi, nuo tos dienos, kai šie asmenys sumoka nesumokėtas privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Kaip jūs manot, kaip čia apskaitą galima vesti? Pirmadienį sumokėjo ir pirmadienį gavo paslaugas ar kaip čia?
E. ŽAKARIS (LSDPF). Nuo kitos dienos, kai jisai sumoka įmokas. O kiek jis yra skolingas, tai ligonių kasose yra visa statistika viso laikotarpio, kiek jisai turėjo mokėti ir už kokį laikotarpį jis yra skolingas. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, prašau pasakyti, ar būtų nuostolis valstybei, tarkim, priėmus tokią įstatymo pataisą? Ar yra kokia grėsmė, kad sumažėtų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos ar vėl kas nors? Kokie gali būti kontrargumentai jo nepriimti, tarkim? Ačiū.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Čia nei nuostolio, nei pelno nėra, kadangi visais atvejais žmogus turi sumokėti įsiskolinimą, jeigu nori gauti sveikatos paslaugas, tiktai visa esmė, kad sumokėjęs įsiskolinimą ar jis gali gauti iš karto jas, ar tiktai po trijų mėnesių. Čia tik esmė. O visais atvejais jis privalo mokėti. Čia nekalbu apie jokius atleidimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jūs paminėjot priežastį, dėl ko prieš pusantrų, prieš dvejus metus Seimas apsisprendė įvesti tą pereinamąjį laikotarpį – dėl to, kad žmonės, kurie susirgdavo, tiesiog atvažiuodavo, sumokėdavo per 200 Lt, o gaudavo paslaugų už dešimtis arba šimtus tūkstančių, įvairias operacijas atlikdavo ir t. t., ir pan. Tai jūs dabar siūlot tą vieną problemą čia, Lietuvoje, gyvenančių žmonių, kad įsiskolinimus moka, spręsti, bet tuo pat metu vėl jūs gi iškeliat tą pačią, grąžinat tą pačią problemą, dėl kurios Seimas buvo apsisprendęs. Tai kaip jūs vis dėlto siūlysit apsisaugoti nuo tų, na, ne apsisaugoti, bet kad pats paslaugų prieinamumas dėl tų žmonių, kurie nesidraudžia, bet vienu kartu sumoka sumą, kad nepadidėtų prieinamumas paslaugų, nepablogėtų paslaugų prieinamumas Lietuvoj sąžiningai gyvenantiems ir mokantiems sveikatos draudimo mokestį.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis komiteto pirmininke, už klausimą. Be abejo, jūsų klausime yra tiesos, tačiau vis dėlto šiandien Lietuvoje gyvenančių lietuvių yra gerokai daugiau negu išvykusių į užsienį. Ir užsieniečiui, išvažiavusiam uždarbiauti, kuris uždirba gerokai daugiau, tie 2400, kur jis turi sumokėti iš karto, tikrai nėra dideli pinigai. Aš asmeniškai pažįstu moterį, kuri sugrįžo į Lietuvą gimdyti, sumokėjo tuos 2400, dar tris mėnesius po 72 Lt, pagyveno Lietuvoje ir vėl išvažiavo. Ir nieko čia neišgąsdino. O tie vietoje gyvenantys žmonės, kurie dėl tam tikrų priežasčių vieną mėnesį pavėlavo, tai jie, na, taip yra skaudžiai baudžiami. Man atrodo, kad savo žmones irgi reikia mylėti. Aš ne veltui paminėjau, kad vis tiek visais atvejais, jeigu Seimas pritars, jūsų komitetas bus pagrindinis, tai galbūt, nes mes analizavome ir tą variantą, kad galbūt leisti įsiskolinimą likviduoti, sumokėti tiktai iki trijų mėnesių. Tada tokiu atveju galbūt ir labiau apsidrausime nuo išvažiavusių, nes ten mėnesį, du, tai tikrai, jeigu pasiteirautumėte ligonių kasose, tai išgirstumėte labai daug situacijų, kurios iš tikrųjų yra pateisinamos, kad žmogus nesugebėjo sumokėti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Jūsų paklausė visi norintys. Dabar, gerbiamieji kolegos, pasisakymai dėl motyvų. J. Olekas – už. Nėra. Už – E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF) Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, gerbiamojo Edvardo pasiūlymas, manau, tikrai vertas dėmesio. Vis dėlto siūlau pritarti po pateikimo. Be abejo, teisus yra ir Seimo komiteto pirmininkas. Aš manau, mums Lietuvoje gyvenančių žmonių interesai taip pat yra svarbūs. Šiandien išvardytos priežastys, dėl ko buvo pateiktas šis įstatymo projektas, taip pat yra gana argumentuotos. Taigi aš manau, kad svarstymo metu gal bus pateiktos ir pataisos, pasiūlymai. Siūlau pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Matulas – prieš.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, projekto teikėjas pripažino, kad spręsdamas vieną problemą sukurs kitą. Iš esmės gali susidaryti tokia situacija, kad priėmus šias įstatymo pataisas nuolat draustis privalomuoju sveikatos draudimu būtų nebūtina. Tiesiog jeigu pasijauti blogiau, sumoki vienkartinį mokestį ir gauni tų paslaugų. Pavyzdžiui, viena operacija kainuoja 50 tūkst.
Taigi iš esmės aš nesu kategoriškai prieš, manyčiau, galbūt ir galime pritarti po pateikimo, bet turime labai rimtai svarstyti neskubėdami rudens sesijoje, kad vieną problemą spręsdami nesukurtume kitos. Tada čia nuostoliai Privalomojo sveikatos draudimo biudžetui gali būti, gerbiamasis kolega Žakari, labai dideli nuostoliai. Gali būti labai dideli nuostoliai. Todėl galbūt pritarkime po pateikimo, bet neskubėkime.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritaria E. Žakario pasiūlymui, tiksliau, projektui po pateikimo, balsuoja už, kas mano kitaip, susilaiko arba balsuoja prieš.
Balsavo 60 Seimo narių: už – 36, prieš – 3, susilaikė 21. Pritarta įstatymo projektui po pateikimo.
Dabar yra pasiūlytas pagrindinis Sveikatos reikalų komitetas, papildomų nėra pasiūlyta. Ar galime pritarti? Svarstymo data – rudens sesijoje.
Dabar replika po balsavimo. P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Pirmininke, labai trumpa replika. Diskusijų metu nuskambėjo tokia mintis, kad štai čia esantys yra mūsų žmonės, o išvykę lyg ir tampa ne mūsų. Aš manyčiau, tai klaidinga samprata. Laikykimės koncepcijos, kad esame viena Lietuva, nors jau birželio 15 dieną. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar yra užsirašiusių dėl pareiškimų? Sekretoriatas informuoja, kad nėra užsirašiusių skaityti pareiškimų iš Seimo tribūnos.
Paskutinė registracija. Registruojamės. Ir vėlgi kolegos tikslina, kad šiandien niekas nenori paskutinės registracijos.
Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, dėkoju ištvermingiausiems posėdžio dalyviams. Taigi šios dienos plenarinį posėdį skelbiu baigtą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.