LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

IV (PAVASARIO) SESIJOS

RYTINIO plenarinio posėdžio NR. 222

STENOGRAMA

 

2010 m. birželio 8 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė I. DEGUTIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. KAŠĖTA

 

 

 

PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Ger­bia­mie­ji, pra­de­da­me 2010 m. bir­že­lio 8 d. ry­ti­nį po­sė­dį. Šian­die­ną iš­klau­sy­si­me Eks­ce­len­ci­jos Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tės D. Gry­baus­kai­tės me­ti­nį pra­ne­ši­mą.

Sei­mo po­sė­dy­je da­ly­vau­ja Jo Eks­ce­len­ci­ja Pre­zi­den­tas V. Adam­kus (Plo­ji­mai), Lie­tu­vos Re­s­­pub­li­kos Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas A. Ku­bi­lius (Plo­ji­mai), Vy­riau­sy­bės na­riai, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Aukš­čiau­sio­sios Tarybos-Atkuriamojo Sei­mo de­pu­ta­tai, Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rai (Plo­jimai), Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­kas ir tei­sė­jai (Plo­ji­mai), Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo, Ape­lia­ci­nio tei­s­mo, Vy­riau­sio­jo ad­mi­nist­ra­ci­nio teis­mo pir­mi­nin­kai, Eu­ro­pos Par­la­men­to na­riai, Sei­mo kon­tro­lie­riai, už­sie­nio vals­ty­bių di­plo­ma­ti­nių at­sto­vy­bių Lie­tu­vo­je va­do­vai, Sei­mui at­skai­tin­gų ins­ti­tu­ci­jų va­do­vai, mies­tų ir ra­jo­nų me­rai, ki­ti gar­bin­gi sve­čiai. Taip pat mū­sų po­sė­dį ste­bi Iz­ra­e­lio Kne­se­to de­le­ga­ci­ja.

M. STROLYS (Sei­mo po­sė­džių sek­re­to­ria­to kon­sul­tan­tas). Jos Eks­ce­len­ci­ja Lie­tu­vos Re­s­­pub­li­kos Pre­zi­den­tė.

 

10.02 val.

Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tės D. Gry­baus­kai­tės me­ti­nis pra­ne­ši­mas

 

D. GRYBAUSKAITĖ. La­ba die­na. Mie­li Lie­tu­vos žmo­nės, ger­bia­mie­ji po­sė­džio da­ly­viai! Esu čia, kad at­lik­čiau Kon­sti­tu­ci­jos nu­ma­ty­tą pa­rei­gą me­ti­niu pra­ne­ši­mu ap­žvelg­ti pa­dė­tį ša­ly­je.

Si­tu­a­ci­ją ir ak­tu­a­li­jas kiek­vie­no­je vals­ty­bės gy­ve­ni­mo sri­ty­je ste­biu, ana­li­zuo­ju, re­a­guo­ju ne­lauk­da­ma me­ti­nių pro­gų. Taip su­pran­tu sa­vo ir Pre­zi­den­to ins­ti­tu­ci­jos už­duo­tį. To­dėl ruoš­da­ma­si šiam su­si­ti­ki­mui at­si­sa­kiau tra­di­ci­niu ta­pu­sio žan­ro – įpras­ti­nės vi­sų ša­lies gy­ve­ni­mo sri­čių ap­žval­gos ri­kiuo­jant jas įpras­ta tvar­ka. To­dėl ne­skelb­siu ir pro­ble­mų są­ra­šo, ku­ria­me ri­kiuo­tų­si ūkio nuos­mu­kis, ne­dar­bas, ener­gi­jos kai­nos, siau­tė­jan­ti ko­rup­ci­ja ar strin­gan­čios struk­tū­ri­nės re­for­mos.

Nuo­lat ben­drau­ju su Lie­tu­vos žmo­nė­mis, kal­buo­si su po­li­ti­kais, vi­sų ly­gių ša­lies ins­ti­tu­ci­jų pa­rei­gū­nais, nuo­šir­džiai do­miuo­si vis­kuo, kas vyks­ta vie­šo­jo­je erd­vė­je, to­dėl ne­abe­jo­ju – sa­vo skau­du­lius mes ži­no­me. At­ro­dy­tų, nu­tuo­kia­me ir kaip juos gy­dy­ti, juk ža­da­me klo­ti mo­der­nius pa­ma­tus eko­no­mi­kos pa­žan­gai, ke­ti­na­me in­ves­tuo­ti į moks­lą ir ino­va­ci­jas, skel­bia­me ne­gai­les­tin­gą ka­rą ko­rup­ci­jai, įsi­pa­rei­go­ja­me lais­vin­ti ver­slą nuo be­pras­mių su­var­žy­mų, už­si­tik­rin­ti ener­ge­ti­nę ne­pri­klau­so­my­bę. De­šimt­me­čiais tar­si už­kei­ki­mą kar­toja­me iš­min­tin­gus teks­tus apie gy­vy­biš­kai svar­bią bū­ti­ny­bę ne­del­siant im­tis struk­tū­ri­nių re­for­mų. Bet dvi­de­šimt pir­mai­siais ne­pri­klau­so­my­bės me­tais vien ge­ri no­rai ir ke­ti­ni­mai jau ne­be­pa­de­da. Op­ti­miz­mo ir kan­try­bės iš­tek­liai sen­ka, ti­kė­ji­mas silps­ta. Grimz­ta­me į nu­si­vy­li­mą ir ne­pa­si­ti­kė­ji­mą po­li­ti­ka, val­džios ins­ti­tu­ci­jo­mis, sa­vi­mi ir sa­vo val­s­ty­be, o iš čia jau tik žings­nis į be­jė­giš­ku­mą ir są­stin­gį.

Bū­tent to­dėl esu įsi­ti­ki­nu­si, kad pri­ėjo­me taš­ką, kur ne­pa­kan­ka dar vie­no ei­li­nio pa­dė­ties kon­­sta­ta­vi­mo, pri­mi­ni­mo apie sun­ku­mus, pa­si­kri­ti­ka­vi­mo ar aka­de­mi­nių pa­mąs­ty­mų apie ben­drą at­sa­ko­my­bę. Pri­ėjo­me taš­ką, ku­ria­me rei­kia es­mi­nių po­ky­čių, ir Lie­tu­va jau su­bren­do per­mai­noms. To­dėl pa­kvie­siu įkvėp­ti pi­lie­ti­nės va­lios ir po­li­ti­nės drą­sos ir pri­pa­žin­ti: įstri­go­me, nes pra­ra­do­me kryp­tį. Pri­ra­šę de­šim­tis to­mų stra­te­gi­jų ir pro­g­ramų, ku­rio­se pui­kuo­ja­si šim­tai kil­nių pri­ori­te­tų, pa­me­tė­me svar­biau­si­ą­jį – pa­nie­ki­no­me vie­nin­te­lį vei­ks­mų ver­ti­ni­mo ma­tą, pa­mir­šo­me žmo­gų.

Šią pir­map­ra­dę ver­ty­bę už­go­žė kraš­tu­ti­nis eko­no­miz­mas, įsi­vy­ra­vęs vi­suo­se lyg­me­ny­se. Vi­sos pro­ble­mos kil­di­na­mos tik iš pi­ni­gų sty­giaus. Ži­nau, koks bu­vo glo­ba­lio­sios fi­nan­sų su­iru­tės ma­s­tas ir koks jo po­vei­kis re­a­liai eko­no­mi­kai. Ta­čiau ka­te­go­riš­kai ne­su­tin­ku su be­są­ly­gi­ne eko­no­mi­kos vir­še­ny­be. Tai iš es­mės klai­din­gas po­žiū­ris, le­mian­tis ydin­gą pa­sau­lio ma­ty­mą, ne­adek­va­čius veiks­mus ir, de­ja, la­bai skaus­min­gus pra­re­gė­ji­mus. Va­ka­rykš­čius eko­no­mi­nius bur­bu­lus iš­pū­tė ne­ža­bo­tas eko­no­mi­nis egoiz­mas. Šian­die­ni­nius jų spro­gi­mus ir so­cia­li­nes pa­sek­mes su­kė­lė eko­no­minių pri­ori­te­tų aukš­ti­ni­mo ide­o­lo­gi­ja. Ne pi­ni­gų sty­gius pyk­do žmo­nes, o tei­sin­gu­mo ir so­li­da­ru­mo sto­ka. Ne­pri­ta­riu ir ne­pri­tar­siu cha­o­tiš­kam mo­kes­čių kė­li­mui. Pa­rei­ka­la­vau, kad bū­tų nu­ma­ty­tas aiš­kus su­ma­žin­tų pen­si­jų kom­pen­sa­ci­jos me­cha­niz­mas, sie­kiu, kad pa­gar­ba žmo­gui at­si­spin­dė­tų są­ži­nin­go­je ir pro­tin­go­je so­cia­li­nės ap­sau­gos sis­te­mos re­for­mo­je, ku­ri vis nie­kaip ne­pra­si­de­da.

Iš­mo­ki­me šias pa­mo­kas, at­li­ki­me ver­ty­bių per­žiū­rą ir pa­kil­ki­me ver­ty­bi­niam at­gi­mi­mui. Jei­gu tik­rai sie­kia­me re­a­lių per­mai­nų vals­ty­bė­je, tu­ri­me at­si­gręž­ti į aukš­čiau­sią ver­ty­bę – į žmo­gų. Šis ver­ty­bi­nis orien­ty­ras tai­ky­ti­nas vi­suo­ti­nai: aukš­čiau­siems pa­rei­gū­nams ir že­miau­sių gran­džių val­s­ty­bės tar­nau­to­jams, o kar­tu ir kiek­vie­nam Lie­tu­vos pi­lie­čiui. Kiek­vie­na­me veik­los eta­pe – ren­giant pro­jek­tus, svars­tant pa­siū­ly­mus, bal­suo­jant ir įgy­ven­di­nant spren­di­mus – žmo­gus tu­ri tap­ti pir­muo­ju pri­ori­te­tu ir vie­nin­te­liu dar­bų ver­ti­ni­mo kri­te­ri­ju­mi vi­soms ša­lies po­li­ti­kos sri­tims.

Už­sie­nio po­li­ti­kai taip pat. Ga­li­me dis­ku­tuo­ti dėl di­plo­ma­ti­nio dar­bo for­mų ir tak­ti­nių žings­nių, ta­čiau stra­te­gi­nė kryp­tis vie­na ir ne­gin­či­ja­ma – tai Lie­tu­vos žmo­nių in­te­re­sų, tiks­lų ir mū­sų na­cio­na­li­nės sa­vi­gar­bos at­sto­va­vi­mas tarp­tau­ti­nė­je are­no­je. To­dėl ma­no ka­den­ci­jos pri­ori­te­tai šio­je sri­ty­je yra: ak­ty­vi ir da­ly­kiš­ka to­les­nė eu­roin­teg­ra­ci­ja bei nuo­sek­lus ša­lies in­te­re­sų gy­ni­mas Eu­ro­pos Są­jun­go­je, eu­ro­at­lan­ti­nės dar­bo­tvarkės įgy­ven­di­ni­mas, kar­tu ak­ty­vi vei­ka stip­ri­nant Lie­tu­vos te­ri­to­ri­nį, ener­ge­ti­nį ir tech­no­lo­gi­nį sau­gu­mą, mak­si­ma­liai iš­nau­do­jant tarp­tau­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų ga­li­my­bes, kon­struk­ty­vūs san­ty­kiai su kai­my­nais, grįs­ti abi­pu­se pa­gar­ba ir abi­pu­se nau­da.

Ger­bia­mie­ji, tik žmo­gaus vir­še­ny­bės prin­ci­pas pa­dės mums ras­ti at­sa­ky­mus į dau­ge­lį klau­simų, tik įtvir­ti­nę jį su­teik­si­me tei­gia­mą kryp­tį vals­ty­bės ir vi­suo­me­nės ener­gi­jai. Šian­dien, de­ja, di­džiu­lė da­lis na­cio­na­li­nės ener­gi­jos tie­siog iš­švais­to­ma. Vyks­ta iš pa­žiū­ros aud­rin­gas, ta­čiau be­kryp­tis ju­dė­ji­mas. Dėl sa­vo cha­o­tiš­ko po­bū­džio jis ve­da ar­ba į nie­kur, ar­ba dar blo­giau – į su­maiš­tį. Gro­tes­kiš­ka, kai ki­lus su­maiš­čiai stei­gia­me dar vie­ną dar­bo gru­pę vi­suo­me­nei ap­ra­min­ti ir po­li­ti­niams mun­du­rams ap­va­ly­ti, ta­čiau re­zul­ta­tas daž­niau­siai – tik spren­di­mo ati­dė­ji­mas ir pa­pil­do­mas pyk­tis. Ne­mi­nė­čiau to, jei­gu tai bū­tų vien­kar­ti­nė ku­rios nors ins­ti­tu­ci­jos dar­bo ne­sėk­mė. De­ja, to­kios si­tu­a­ci­jos kar­to­ja­si nuo­lat. Są­mo­nin­gai ne­mi­niu ir to­kių spren­di­mų pa­vyz­džių ar juos pri­ėmu­sių ins­ti­tu­ci­jų pa­va­di­ni­mų, nes tai ta­po be­maž vi­suo­ti­niu reiš­ki­niu. Jo pa­pli­ti­mas ir įsi­tvir­ti­ni­mas ro­do kai ku­rias sun­kias mū­sų vie­šo­jo gy­ve­ni­mo ydas. Ir pir­mi­nė – tai aki­vaiz­dus stra­te­gi­nio mąs­ty­mo de­fi­ci­tas.

Ša­lies ins­ti­tu­ci­jos, taip pat ir po­li­ti­nės par­tijos ta­po tar­si „Lie­tu­vos ma­žo­sio­mis ku­ni­gaikš­tystė­mis“ su sa­vo su­ve­re­niais tiks­lais ir in­te­re­sais. To­kios – frag­men­tiš­kos ir ne­re­tai prieš­ta­rin­gos – veik­los pa­sek­mė – ne­sta­bi­li, ne­aiš­ki ir ne­pa­ti­ki­ma tei­si­nė ap­lin­ka, ku­ri, vei­kiant be aiš­kaus stra­te­gi­nio su­ma­ny­mo, už­prog­ra­muo­ja­ma jau įsta­ty­mų lei­dy­bos pro­ce­so me­tu. Jei­gu ruo­šia­mas pro­jek­tas ne­tu­ri idė­ji­nio stu­bu­ro, tai juo, ti­kė­ti­na, bus pa­siū­ly­ti tik lai­ki­ni ir tik sek­to­ri­niai spren­di­mai. De­ri­ni­mo sta­di­jos me­tu ruo­ši­nys bus pra­tur­tin­tas ki­tų se­k­to­rių pa­gei­da­vi­mais bei iš­ly­go­mis ir iš­im­ti­mis. Į pro­ce­są ne­abe­jo­ti­nai įsi­verš ir lo­bis­ti­nių in­te­re­sų at­sto­vai su vi­siš­kai nau­jais siū­ly­mais.

To­dėl kruopš­ti po­vei­kio ana­li­zė to­kio­mis są­ly­go­mis ne­be­įma­no­ma. Ta­čiau už­ku­li­si­niai su­si­ta­ri­mai – ga­li­mi, to­dėl va­di­na­mie­ji pas­ku­ti­nės mi­nu­tės pa­siū­ly­mai pra­slys. Ne­tru­kus pa­aiš­kės, kad jie iš­krei­pė pir­mi­nį su­ma­ny­mą, su­kė­lė prieš­ta­ra­vi­mų, at­vė­rė nau­jų lan­dų in­te­re­sams, ku­rie ne­dek­la­ruo­ja­mi vie­šai. To­kia yra pa­tir­tis, kas­die­ni­nė ir dau­gia­me­tė, to­dėl – pa­kan­ka­ma, kad pa­ga­liau im­tu­mės to­bu­lin­ti ne tik pa­čius įsta­ty­mus, bet ir jų pri­ėmi­mo tvar­ką. Grįs­ki­me su­ma­ny­mus ir pro­jek­tus aiš­kiais stra­te­gi­niais tiks­lais, at­si­sa­ky­si­me ir „pas­ku­ti­nės mi­nu­tės“, ir vil­ki­ni­mo pa­pro­čių.

Jau šian­dien tu­ri­me pra­dė­ti mąs­ty­ti pla­čiau, žvelg­ti gi­liau ir ma­ty­ti to­liau nei ryt­die­nos si­tu­a­ci­ja ar ant­raš­tės.

Vy­riau­sy­bės veik­la ga­lė­tų tap­ti kryp­tin­ges­nė, jei­gu, iš­gu­jus pa­pro­tį stum­ti pa­vie­nių mi­nis­te­ri­jų su­ma­ny­mus, bū­tų įdieg­ta ki­ta tra­di­ci­ja – ap­tar­ti juos iš­sa­miai, iš anks­to, ko­le­gia­liai ir bū­ti­nai stra­te­giš­kai.

Jei siū­lo­mi ver­slo mo­kes­čių pa­kei­ti­mai, bū­ti­na įver­tin­ti po­vei­kį ūkio rai­dai ir dar­bo rin­kai. Jei ža­da­ma mo­kes­čių re­for­ma ar ap­mo­kes­tin­ti gy­ven­to­jus, tai tu­ri rū­pė­ti ne tik biu­dže­to skai­čiuok­lės ro­d­me­nys – te­gul mo­kes­čio po­vei­kį iš­ana­li­zuo­ja ir už so­cia­li­nės ap­sau­gos si­tu­a­ci­ją at­sa­kin­gi žmo­nės.

Jei­gu siū­lo­ma mo­kes­čių leng­va­ta vie­nai ar ki­tai ver­slo ša­kai, bū­ti­na gir­dė­ti kon­ku­ren­ci­jos są­ly­gas pri­žiū­rin­čių ins­ti­tu­ci­jų ver­ti­ni­mą ir, be jo­kios abe­jo­nės, už ša­lies fi­nan­sus at­sa­kin­gų pa­rei­gū­nų žo­dį.

Tai ypač ak­tu­a­lu da­bar, kai biu­dže­to pa­dė­tis su­dė­tin­ga. Tai bus ak­tu­a­lu ir ar­ti­miau­sio­je at­ei­ty­je, kai, ar­tė­jant sa­vi­val­dy­bių rin­ki­mams, leng­va­tų ir mo­kes­ti­nių iš­im­čių siū­ly­mai pa­si­pils šūs­ni­mis. Ne­abe­jo­ju, da­lis jų bus pa­žan­gūs ir per­spek­ty­vūs, ta­čiau iš pa­tir­ties ži­nau – ki­ta da­lis bus pro­gi­nė, rin­ki­mi­nė. To­dėl ver­tin­ti juos rei­kės itin kruopš­čiai, at­sa­kin­gai ir ap­dai­riai, va­do­vau­jan­tis ver­ty­bi­niu prin­ci­pu „Žmogus–Valstybė–Ateitis“.

Ti­kiu, kad šis ver­ti­ni­mo ma­tas bū­tų ap­sau­go­jęs nuo dau­gy­bės pas­ta­rų­jų me­tų klai­dų ir aki­vaiz­daus įsta­ty­mų lei­dy­bos bro­ko. Jis ga­li pa­dė­ti ras­ti iš­min­tin­gą pu­siau­svy­rą pri­imant at­ei­ties spren­di­mus, to­dėl esu įsi­ti­ki­nu­si, kad tik jis ga­li tap­ti pa­ti­ki­mu pa­ma­tu at­kur­ti žmo­gaus ir vals­ty­bės san­ty­kius, ku­riems tu­ri­me skir­ti ypa­tin­gą dė­me­sį.

Ta­čiau šie san­ty­kiai iš­tik­ti gi­liau­sios kri­zės, ko­kios nie­ka­da ne­bu­vo at­kur­to­je Lie­tu­vo­je. Tai sa­kau rem­da­ma­si ne tik vi­suo­me­nės nuo­mo­nės ty­rė­jų iš­va­do­mis, ku­rios skel­bia, kad be­veik 80 % žmo­nių ne­be­pa­si­ti­ki par­ti­jo­mis, po­li­ti­kais ir vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jo­mis, ki­taip ta­riant, be­veik pa­čia vals­ty­be. Jų pe­si­mis­ti­nius ver­ti­ni­mus pa­tvir­ti­na ir ne­pa­nei­gia­mas fak­tas – vis dau­giau pi­lie­čių ne­be­i­na bal­suo­ti. Pi­lie­čiai sa­vo no­ru at­si­sa­ko tei­sės da­ly­vau­ti val­dant vals­ty­bę. Ir tik­rai ne to­dėl, kad pa­sy­vu­mas, abe­jin­gu­mas ar „tas pra­keik­tas lie­tu­viš­kas nuo­lan­ku­mas“ bū­tų mū­sų įgim­tas na­cio­na­li­nis bruo­žas.

Anaip­tol. Pri­si­min­ki­me 1992-uo­sius – re­fe­ren­du­mą dėl Kon­sti­tu­ci­jos. Už­griu­vus snie­gui, su­tri­kus eis­mui ir net elek­tros tie­ki­mui, ne­pai­sy­da­mi sti­chi­jos ir ste­bin­da­mi tarp­tau­ti­nius ste­bė­tojus, bal­suo­ti at­ėjo 75 % rin­kė­jų. At­ėjo, nes ti­kė­jo, kad jų bal­sas ga­li lem­ti per­mai­nas. Pri­si­min­ki­me šių me­tų Ne­pri­klau­so­my­bės šven­tę – rin­ko­si de­šim­tys tū­ks­tan­čių, tuo pa­tvir­tin­da­mi, kad jų mei­lė tė­vy­nei gy­va, ar­ba pas­ta­rų­jų me­tų ap­lin­kos tvar­ky­mo ak­ci­jas – bū­rių bū­riai su­si­tel­kė ti­kė­da­mi, kad ga­li ap­kuop­ti Lie­tu­vą sa­vo pa­čių ran­ko­mis.

Ta­čiau – skau­du ir gė­da – tie pa­tys žmo­nės ne­ti­ki, kad ga­li ap­va­ly­ti Lie­tu­vą sa­vo bal­sais. Jie ne­be­ti­ki, kad po­li­ti­nių at­spal­vių po­ky­čiai Sei­me ar sa­vi­val­dy­bė­je ga­li lem­ti re­a­lias ir jų pa­čių gy­ve­ni­mo per­mai­nas. Žmo­nės ne­be­pa­si­ti­ki ne kaž­ku­riais – kai­riai­siais, de­ši­niai­siais ar jau nu­vil­ti spė­ju­siais nau­jai­siais. Jie ne­pa­si­ti­ki val­džia, po­li­ti­kais ir po­li­ti­ka ap­skri­tai. Tai – rim­čiau­sias įspė­ji­mo skam­bu­tis po­li­ti­nėms par­ti­joms, už­si­sklen­du­sioms sa­vo siau­ruo­se par­ti­niuo­se in­te­re­suo­se ir tar­si pa­mir­šu­sioms, kad jų li­ki­mas – rin­kė­jų ran­ko­se, o ne at­virkš­čiai.

Gal­vo­ju ir apie emig­ra­ci­jos mas­tą ne kaip apie eko­no­mi­nį reiš­ki­nį, o kaip apie žmo­gaus ir vals­ty­bės san­ty­kį.

Pa­lik­ti tė­vy­nę – sun­kus spren­di­mas, ta­čiau vis dau­giau Lie­tu­vos žmo­nių jam ryž­ta­si ir vis dau­giau svars­to to­kią ga­li­my­bę. Ra­mi­na­mės, kad tai na­tū­ra­li sun­kme­čio pa­sek­mė, bet juk ša­ly­se, į ku­rias iš­va­žiuo­ja mū­sų tė­vy­nai­niai, taip pat sun­ku, taip pat ne­dar­bas ir so­cia­li­nis pa­žei­džia­mu­mas, ir ne­ži­nia. Ki­ta ver­tus, mū­sų ša­lį pa­lie­ka ne tik var­go pri­spir­ti be­dar­biai.

To­dėl pa­žvel­ki­me tik­ro­vei į akis ir pri­pa­žin­ki­me: žmo­nės emig­ruo­ja ne tik ir ne tiek dėl eko­no­mi­nių prie­žas­čių. Jie iš­va­žiuo­ja į sve­ti­mas ša­lis, nes pa­si­ju­to sve­ti­mi sa­va­me kraš­te. Šian­die­ni­nė po­li­ti­nė kul­tū­ra ir mo­ra­lė ver­čia abe­jo­ti: ar dar įma­no­ma dirb­ti tai, ko rei­kia Lie­tu­vos žmo­nėms, o ne kaž­ku­riam po­li­ti­niam kon­sor­ciu­mui ar in­te­re­sų da­ri­niui?

At­sa­ky­ki­me į tuos klau­si­mus pa­tys sau – ne iš tri­bū­nos, ne prieš ka­me­ras, o sa­vo są­ži­nei. At­sa­ky­ki­me ir pra­dė­ki­me keis­tis ir keis­ti. „Tar­nau­ti tė­vy­nei, de­mo­kra­tijai, Lie­tu­vos žmo­nių ge­ro­vei“ – tai žo­džiai iš jū­sų ir ma­no prie­sai­kos. Pa­vers­ki­me šiuos pras­min­gus žo­džius pra­smin­gais dar­bais. Im­ki­mės kon­kre­čių veiks­mų, kad pa­siek­tu­me re­a­lių, žmo­gui svar­bių re­zul­ta­tų.

Šian­dien mums ypač rū­pi eko­no­mi­kos są­stin­gis ir jo pa­sek­mė – ne­dar­bas. Kal­ba­me apie tai kas­dien. Ta­čiau jei tik­rai rū­pi, tu­ri­me ži­no­ti, kad ar­ti­miau­siais me­tais biu­dže­tas ne­pa­jėgs skir­ti dos­nios fi­nan­si­nės in­jek­ci­jos.

Ži­no­me, kad ne­įsteng­si­me la­bai pa­leng­vin­ti mo­kes­čių naš­tos. Tad im­ki­me ir pa­leng­vin­ki­me tai, ką ga­li­me, – biu­ro­kratinę naš­tą.

Su­tvar­ky­ki­me kon­ku­ren­ci­nę ap­lin­ką, už­tik­rin­ki­me ly­giai tei­sin­gas kon­ku­ren­ci­jos są­ly­gas vi­siems eko­no­mi­kos da­ly­viams. Su­tram­dę mo­no­po­li­nin­kų sa­vi­va­lę, ap­gin­si­me ir są­ži­nin­gą ver­slą, ir var­to­to­ją, ir žmo­gų. Ska­tin­ki­me ir for­muo­ki­me po­žiū­rį, kad są­ži­nin­gam bū­ti Lie­tu­vo­je ap­si­mo­ka.

Są­ži­nin­gam, skaid­riam ver­slui tu­ri bū­ti ro­domas pa­si­ti­kė­ji­mas. Su­da­ry­ki­me to­kias są­ly­gas, kad šiuo me­tu še­šė­ly­je dir­ban­tys ir šei­mas mė­gi­nan­tys iš­lai­ky­ti smul­kie­ji ver­sli­nin­kai, meist­rai, taip pat kū­rė­jai at­si­ties­tų, pa­ti­kė­tų ir ga­lė­tų dirb­ti sa­vo dar­bą le­ga­liai, ne­pra­ras­da­mi oru­mo ir ne­si­že­min­da­mi.

Kal­bė­jau apie ka­tast­ro­fiš­kai ma­žė­jan­tį pi­lie­čių ak­ty­vu­mą, mi­nė­jau gi­lias prie­žas­tis – nu­si­vy­li­mą, pra­ras­tą pa­si­ti­kė­ji­mą. Jam at­gau­ti rei­kės daug pa­stan­gų ir lai­ko. Ge­rai, kad da­ro­mi nors ma­ži žings­ne­liai ta kryp­ti­mi, pa­vyz­džiui, leng­vi­na­mos są­ly­gos įsi­dar­bin­ti jau­niems, pir­mą kar­tą į dar­bo rin­ką pa­ten­kan­tiems žmo­nėms. Bū­tent to­kiems į žmo­gų orien­tuo­tiems siū­ly­mams tu­ri bū­ti su­teik­tas ypa­tin­go pri­ori­te­to sta­tu­sas, bū­tent to­kių spren­di­mų tu­ri bū­ti daug dau­giau. To­kių įvyk­do­mų dar­bų yra kiek­vie­no­je sri­ty­je. At­li­ki­me juos vi­si ir bus švie­siau. Tam ne­rei­kia ra­šy­ti vis nau­jų pro­gra­mų, ne­rei­kia ir mi­li­jar­di­nių biu­dže­to in­ves­ti­ci­jų, rei­kia su­telk­tų ir kryp­tin­gų vi­sų veiks­mų.

Pa­ga­liau at­ver­ki­me po­li­ti­nę sis­te­mą pla­tes­niam ne­par­ti­nių pi­lie­čių da­ly­va­vi­mui. At­ver­ki­me ir pa­čias par­ti­jas nau­jiems vei­dams, nau­jiems po­žiū­riams, idė­joms ir de­mo­kra­tijai par­ti­jų vi­du­je. Taip pa­sių­si­me ži­nią, kad žmo­nių bal­sas svar­bus, jų da­ly­va­vi­mas vals­ty­bės gy­ve­ni­me – ga­li­mas ir lau­kia­mas.

Daug kal­ba­me apie ko­rup­ci­ją. Pik­ti­na­mės, ana­li­zuo­ja­me šak­nis, prog­no­zuo­ja­me pa­sek­mes. Ta­čiau per­nai (2009 m.) už ko­rup­ci­nes vei­kas bu­vo pra­dė­ta per sep­ty­nis šim­tus iki­teis­mi­nių ty­ri­mų. Teis­mą pa­sie­kė tik kas an­tra by­la. Lais­vės už pik­t­nau­džia­vi­mą tar­ny­ba re­a­liai ne­te­ko tik vie­nas. Už ky­ši­nin­ka­vi­mą – nė vie­nas.

Ne­ko­men­tuo­siu. Tai be­pras­miš­ka ir gė­da. Pa­teik­siu ke­le­tą kon­kre­čių siū­ly­mų.

Pir­ma – vals­ty­bės tar­nau­to­jas, pa­rei­gū­nas, pik­tnau­džia­vęs tar­ny­ba sa­va­nau­diš­kais tiks­lais, tu­ri ne­tek­ti tar­ny­bos, o ga­li­my­bė į ją su­grįž­ti tu­rė­tų bū­ti ver­ti­na­ma itin ati­džiai. Ne­tu­ri­me tei­sės leng­va­bū­diš­kai ri­zi­kuo­ti vals­ty­be ir vie­šuo­ju in­te­re­su vėl pa­ti­kė­da­mi vals­ty­bi­nes pa­rei­gas to­kiems, ku­rie tar­ny­bą su­pran­ta kaip įran­kį lob­ti.

An­tra – vi­sas tur­tas, įsi­gy­tas už ne­tei­sė­tai gau­tas pa­ja­mas, tu­ri bū­ti kon­fis­kuo­ja­mas. Su žmo­nė­mis, ku­riems tur­tas yra svar­bes­nis už pa­rei­gą ir gar­bę, rei­kia kal­bė­ti jiems su­pran­ta­ma kal­ba.

Tre­čia – pa­di­din­ki­me bau­das už ko­rup­ci­nius ir eko­no­mi­nius nu­si­kal­ti­mus. Jos tu­ri bū­ti at­gra­san­čios tiems, ku­rie mąs­to tik eko­no­mi­nė­mis ka­tego­ri­jo­mis „ap­si­mo­ka ar ne“. Esu pa­tei­ku­si to­kias Bau­džia­mo­jo ko­dek­so pa­tai­sas ir pra­šau Sei­mo jas pa­lai­ky­ti.

Ket­vir­ta – esu pa­siū­liu­si il­gin­ti se­na­ties ter­mi­nus. Taip už­kar­dy­tu­me ga­li­my­bes iš­veng­ti pel­ny­tų baus­mių ir ti­kė­ti­na, kad pa­spar­tė­tų ir iki­teis­mi­niai pro­ce­sai bei by­lų nag­ri­nė­ji­mas teis­muo­se – juk il­gai „sirg­ti“, bū­ti iš­vy­ku­siam, tu­rė­ti ki­tų vil­ki­ni­mo prie­žas­čių tie­siog „ne­be­ap­si­mo­kė­tų“. Šie siū­ly­mai – jau Sei­me. Pra­šau jū­sų ne­ati­dė­lio­ti­no svars­ty­mo ir pa­lai­ky­mo.

Ti­kiuo­si, kad Sei­mas ne­be­dels ir jau šiais me­tais pri­ims ko­vai su ko­rup­ci­ja svar­bius Lo­bis­ti­nės veik­los ir po­vei­kio tei­sės ak­tų lei­dy­bai ir Vals­ty­bės tar­nau­to­jo el­ge­sio ko­dek­so pa­tvir­ti­ni­mo įsta­ty­mus. Vi­suo­me­nei sun­ku pa­ti­kė­ti, kad po­li­ti­kai rim­tai nu­si­tei­kę ko­vai su ko­rup­ci­ja, kai me­tų me­tais vil­ki­na­mi to­kie svar­būs spren­di­mai.

Tik as­me­ni­nis kiek­vie­no ne­pa­kan­tu­mas ko­rup­ci­jai ga­li ją iš­gui­ti iš mū­sų gy­ve­ni­mo. Kiek­vie­no as­me­niš­kai.

Pa­ga­liau – teis­mai. Jų vaid­muo ko­vo­jant su ko­rup­ci­ja be ga­lo svar­bus ir ypa­tin­gas.

Dar dau­giau – bū­tent teis­mams ten­ka iš­skir­ti­nis vaid­muo sie­kiant įtvir­tin­ti nau­jos ko­ky­bės – abi­pu­siu pa­si­ti­kė­ji­mu grįs­tus pi­lie­čių ir vals­ty­bės san­ty­kius. To­kie san­ty­kiai ne­įsi­vaiz­duo­ja­mi be pa­ti­ki­mų, ti­kė­ji­mą tei­sin­gu­mu už­tik­ri­nan­čių teis­mų.

De­ja, šian­dien mū­sų teis­mus žmo­nės ver­ti­na ki­taip. Aki­vaiz­džius trū­ku­mus ma­to tei­sės moks­lo ži­no­vai, kri­ti­kuo­ja pa­tys tei­sė­jai.

Sis­te­ma su­biu­rok­ra­tė­jo. Ji ta­po aro­gan­tiš­ka. Teis­mų va­do­vų bei sa­vi­val­dos ener­gi­ja nu­kry­po į aka­de­mi­nes dis­ku­si­jas ar tar­pu­sa­vio san­ty­kių aiš­ki­ni­mą­si. De­ja, dis­ku­si­jo­se ne­li­ko vie­tos svar­biau­siai te­mai – tei­sin­gu­mui ir žmo­gaus pro­ble­moms teis­muo­se.

Už­da­ra, men­kai vi­suo­me­nės kon­tro­liuo­ja­ma sis­te­ma to­le­ruo­ja dve­jo­pų stan­dar­tų pli­ti­mą. Vil­ki­ni­mas ta­po tra­di­ci­ja, ku­ria ima­me gar­sė­ti jau ir Eu­ro­po­je.

To­dėl at­ver­ki­me sis­te­mą po­ky­čiams, nau­jiems vei­dams ir nau­jiems dar­bams. Ne­be­ig­no­ruo­ki­me žmo­nių rei­ka­lau­ja­mo pla­tes­nio vi­suo­me­nės at­sto­va­vi­mo teis­muo­se. Nuo­sek­liai lai­ky­ki­mės nu­ma­ty­to teis­mų va­do­vų ro­ta­ci­jos prin­ci­po.

Taip pat su­pap­ras­tin­ki­me teis­mi­nio pro­ce­so pro­ce­dū­ras. Per­žiū­rė­ki­me ins­ti­tu­ci­jų funk­ci­jas – ne­ma­žą da­lį gin­čų įma­no­ma iš­spręs­ti iki­teis­mi­ne tvar­ka. Pa­leng­vi­nę teis­mų dar­bo krū­vį, rei­ka­lau­ki­me tuo­met aukš­čiau­sios dar­bo ko­ky­bės.

Ir pa­ga­liau – tei­sė­jų at­ran­ka bei ver­ti­ni­mas, eti­kos ir draus­mės by­lų nag­ri­nė­ji­mo pro­ce­dū­ros. Šiai sis­te­mos to­bu­li­ni­mo kryp­čiai skir­siu ypa­tin­gą dė­me­sį, nes esu įsi­ti­ki­nu­si: tik kom­pe­ten­tin­gų ir tei­sin­gu­mo idė­jai iš­ti­ki­mų tei­sė­jų kor­pu­sas ga­li vyk­dy­ti tei­sin­gu­mą vals­ty­bės var­du. Tik toks.

Vals­ty­bė stip­ri tiek, kiek žmo­nės ti­ki jos tei­sin­gu­mu. Tai sa­ky­da­ma, gal­vo­ju ne tik apie įsta­ty­mo rai­dę. Gal­vo­ju apie vi­sa­pu­sį – so­cia­li­nį, eko­no­mi­nį, žmo­giš­ką­jį – tei­sin­gu­mą pla­či­ą­ja šio žo­džio pras­me.

Tai – pri­va­lo­mas svei­kos vi­suo­me­nės bruo­žas, bū­ti­nas vals­ty­bės spren­di­mų orien­ty­ras. Juo la­biau ak­tu­a­lus da­bar – eko­no­mi­nių ir so­cia­li­nių iš­ban­dy­mų me­tu.

Nors fi­nan­sų griū­ties pa­vo­jų at­rem­ti pa­vy­ko, pri­va­lo­me bū­ti re­a­lis­tai: pa­dė­tis te­bė­ra tra­pi ir pa­žei­džia­ma tiek vi­du­je, tiek iš­orė­je. Ūkio at­si­ga­vi­mo žen­klai – glež­ni. Ar­ti­miau­sio lai­ko­tar­pio prog­no­zės – san­tū­rios ir per­mai­nin­gos.

Tik­ra yra tik vie­na: dar bent ke­le­tą me­tų vals­ty­bė tik­rai ne­ga­lės bū­ti dos­ni. Bū­tent to­dėl ji pri­va­lės bū­ti tei­sin­ga ir iš­min­tin­ga la­biau nei ka­da nors iki šiol.

Bū­tent to­dėl to­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis ypa­tin­gą pras­mę įgau­na pa­ma­ti­niai ver­ty­bi­niai prin­ci­pai – tei­sin­gu­mas, žmo­giš­ku­mas ir, ypač no­rė­čiau pa­brėž­ti, vi­sų at­sa­ko­my­bė.

Ger­bia­mie­ji, li­ki­mas ne­pa­šykš­tė­jo mums iš­ban­dy­mų – ga­li­me liū­dė­ti ar­ba pyk­ti dėl to.

Ta­čiau mai­nais kaip kom­pen­sa­ci­ją už sun­ku­mus su­tei­kė ga­li­my­bę mums vi­siems. To­dėl kvie­čiu vi­sus pri­im­ti sa­vo vals­ty­bę kaip sa­vo, jo­je esan­čias pro­ble­mas kaip sa­vas ir jas ryž­tin­gai ir kū­ry­bin­gai pa­tiems iš­spręs­ti.

Kvie­čiu kiek­vie­ną Lie­tu­vos pi­lie­tį at­sa­kin­gai rink­ti, tei­sin­gai rei­ka­lau­ti ir pa­čiam kiek­vie­ną die­ną ro­dy­ti as­me­ni­nį pa­vyz­dį.

Ti­kiu, kad įveik­si­me vi­sas kri­zes, jei­gu įveik­si­me sa­vy­je blo­giau­sią – at­sa­ko­my­bės ir pa­si­ti­kė­ji­mo kri­zę. Ačiū už dė­me­sį. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me Eks­ce­len­ci­jai Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tei.

M. STROLYS (Sei­mo po­sė­džių sek­re­to­ria­to kon­sul­tan­tas). Jos Eks­ce­len­ci­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tė.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju vi­siems su­si­rin­ku­siems Sei­mo na­riams. Per­trau­ka iki 11 va­lan­dos.

 

Per­trau­ka

 

11.03 val.

Se­niū­nų su­ei­gos pa­tiks­lin­tos 2010 m. bir­že­lio 8 d. (ant­ra­die­nio) ple­na­ri­nių po­sė­džių dar­­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas

 

PIRMININKĖ. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, tę­sia­me po­sė­dį. Pir­miau­sia yra šios die­nos (ant­ra­die­nio) ple­na­ri­nių po­sė­džių dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas.

K. Gla­vec­kas tu­ri pa­siū­ly­mą.

K. GLAVECKAS (LSF*). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, šios die­nos dar­bo­tvarkėje mes tu­ri­me nu­ma­ty­tą lai­ką dis­ku­si­jai apie biu­dže­to san­da­rą – dvi va­lan­das. Aš ma­nau, bū­tų ga­li­ma, jei­gu jūs su­tik­tu­mė­te, su­trum­pin­ti tą dis­ku­si­ją ir pra­ne­ši­mų klau­sy­ti va­lan­dą. Tas ati­tik­tų mū­sų dva­sią ir mū­sų dar­bus, ku­rie mū­sų lau­kia. Mes jau tu­rė­jo­me 40 min. dis­ku­si­ją, tai dar va­lan­dos pa­kak­tų tam, kad su­for­muo­tu­me pa­grin­di­nius da­ly­kus ar­ba klau­si­mus, į ku­riuos rei­kė­tų at­kreip­ti dė­me­sį ir įgy­ven­din­ti su­da­rant ki­tų me­tų biu­dže­tą. Frak­ci­jos var­du siū­lau su­trum­pin­ti per­pus dis­ku­si­jos lai­ką. Ačiū, Pir­mi­nin­ke.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, yra pa­siū­ly­mas frak­ci­jos… (Bal­sai sa­lė­je) Kaip? Tuo pa­čiu? Pra­šom.

R. AČAS (TTF). Ger­bia­mo­ji po­sė­džio pir­mi­nin­ke, tik­rai ne­su­tik­čiau su ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko nuo­mo­ne, nes ta­da dar kar­tą įsi­ti­kin­čiau, kad tas svars­ty­mas yra tam, kad bū­tų pa­dė­tas pliu­siu­kas. Ne­ga­na to, kad mes ko­mi­te­te tie­siog ak­lai vyk­do­me vi­sas Vy­riau­sy­bės iš­va­das ir net ne­dis­ku­tuo­ja­me, mes no­ri­me taip pat da­ry­ti ir Sei­me. Lyg ir bu­vo pra­ei­tą kar­tą su­tar­ta, kad ati­de­dam iki šian­dien die­nos, kad ga­lė­tų ir frak­ci­jos sa­vo nuo­mo­nę iš­sa­ky­ti, ir at­ski­ri par­la­men­ta­rai. Jei­gu mes da­bar tu­rė­si­me va­lan­dos dis­ku­si­ją, tai, aš ma­nau, ši­tas klau­si­mas bus ne­iš­sa­miai iš­nag­ri­nė­tas. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ger­bia­ma­sis Ž. Šil­ga­lis no­rė­jo kal­bė­ti.

Ž. ŠILGALIS (LCSF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš ne­be­isiu į tri­bū­ną, į to­kią gar­bin­gą vie­tą, aš per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną, ka­dan­gi spor­ti­niai tro­fė­jai tu­ri bū­ti tei­kia­mi iš­kil­min­gai, čia nė­ra toks pa­pras­tas da­ly­kas. Aš tik­tai pa­sa­kau, kad Sei­mo fut­bo­lo ko­man­da sa­vait­ga­lį da­ly­va­vo tur­ny­re, ku­rį or­ga­ni­za­vo Kū­no kul­tū­ros ir spor­to aka­de­mi­ja, nu­ga­lė­jo dvi ko­man­das, fi­na­le pra­lai­mė­jo, už­ėmė an­trą vie­tą. Tai­gi no­ri­me pa­pil­dy­ti tro­fė­jų są­ra­šą, ku­rį iš­ko­vo­jo­me, ir gar­bin­gai per­duo­ti jį Sei­mo Pir­mi­nin­kei. Ačiū vi­siems ko­man­dos da­ly­viams. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. La­bai ačiū. Dė­ko­ja­me mū­sų Sei­mo vy­rams už spor­ti­nius lai­mė­ji­mus. Bet vis tiek rei­kia baig­ti apie dar­bo­tvarkę. I. Šiau­lie­nė.

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke. So­cial­de­mok­ra­tų frak­ci­jos var­du pra­šau iš­brauk­ti iš šios die­nos po­sė­džio dar­bo­tvarkės 1-4 klau­si­mą dėl Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ko­mi­si­jos na­rių sky­ri­mo, nes mes esa­me su­ta­rę, kad pa­ra­le­liai ei­na Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo įsta­ty­mo pa­tai­sa dėl šios ko­mi­si­jos su­dė­ties opo­zi­ci­jos at­sto­vų. Kai bus nau­jai pa­skir­to In­for­ma­ci­nės vi­suo­me­nės plėt­ros ko­mi­te­to iš­va­da dėl šio įsta­ty­mo pro­jek­to, ga­lė­si­me grįž­ti prie ko­mi­si­jos na­rių sky­ri­mo. Ačiū.

PIRMININKĖ. V. Ma­zu­ro­nis.

V. MAZURONIS (TTF). La­bai ačiū, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke. Aš ir­gi, kaip ir Ž. Šil­ga­lis, dėl dar­bo­tvarkės. Yra 2-8 klau­si­mas dėl Sei­mo ko­mi­si­jos dėl Vil­niaus mies­to ši­lu­mi­nių tin­klų. Aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad po tuo klau­si­mu yra pa­si­ra­šę 50 Sei­mo na­rių, tai yra tik­rai di­de­lės da­lies Sei­mo na­rių va­lia, to­dėl frak­ci­jos var­du pra­šau šį klau­si­mą vie­toj 2-8 nu­kel­ti į 1-6, tai yra į ry­ti­nio po­sė­džio pa­bai­gą po pri­ėmi­mų. Kaip tik ga­lė­tų bū­ti pa­tei­ki­mas dėl to, kad tiek daug Sei­mo na­rių iš­reiš­kia va­lią pra­dė­ti svars­ty­ti šį klau­si­mą.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, yra ne­ma­žai pa­siū­ly­mų, dėl ku­rių mes tu­ri­me ap­si­spręs­ti. Dar J. Raz­ma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Aš no­rė­čiau pa­brėž­ti, kad I. Šiau­lie­nės siū­ly­mas yra an­ti­sta­tu­ti­nis, ir jo ne­tu­rė­tu­me teik­ti bal­suo­ti, nes svars­ty­mo per­trau­ka tuo klau­si­mu bu­vo iki ki­to po­sė­džio. Šian­dien yra tas ki­tas po­sė­dis, jo­kie ki­ti mi­ni­mi su­si­ta­ri­mai, kaip bu­vo sa­ky­ta, ne­ga­li pa­neig­ti Sta­tu­to. O opo­zi­ci­jai aš lin­kė­čiau į tą klau­si­mą žvelg­ti ra­miau. Ta­me nu­ta­ri­me ir da­bar yra vie­nos opo­zi­ci­jos at­sto­vės, t. y. po­nios R. Za­sie­nės, pa­var­dė. Jei­gu pri­ėmi­mui opo­zi­ci­ja pa­teiks bal­suo­ti dėl ki­tos pa­var­dės, Sei­mas bal­suos ir iš­sprę­si­me tą klau­si­mą. Kiek ga­li­ma lau­žy­ti ie­tis su ta ko­mi­si­ja? Tai jūs su­si­tar­ki­te, pa­siū­ly­ki­te ki­tą opo­zi­ci­jos at­sto­vą ir už­baig­si­me.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, pir­mas pa­siū­ly­mas bu­vo K. Gla­vec­ko – su­trum­pin­ti dis­ku­si­ją vie­na va­lan­da. Mes tu­ri­me ap­si­spręs­ti bal­suo­da­mi, ka­dan­gi tai pra­šy­mas frak­ci­jos var­du. Dė­me­sio! Bal­suo­jam. Kas už tai, kad su­trum­pin­tu­me dis­ku­si­ją Biu­dže­to ren­gi­mo ir vyk­dy­mo sis­te­mos re­for­mos te­ma vie­na va­lan­da, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 97: už – 53, prieš – 25, su­si­lai­kė 19. Sei­mas ap­si­spren­džia su­trum­pin­ti dis­ku­si­ją Biu­dže­to ren­gi­mo ir vyk­dy­mo sis­te­mos re­for­mos te­ma 1 val. trum­piau, tai reiš­kia, nuo 12 val. iki 13 val.

To­liau V. Ma­zu­ro­nio siū­ly­mas – dar­bo­tvarkės 2-8 klau­si­mą per­kel­ti į ry­ti­nį po­sė­dį ir tai bū­tų 1-6 klau­si­mas. Tai­gi ap­si­spren­džia­me bal­suo­da­mi. Kas už tai, kad 2-8 klau­si­mas bū­tų per­kel­tas į ry­ti­nį po­sė­dį ir dar­bo­tvarkėje bū­tų kaip 1-6, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 102 Sei­mo na­riai: už – 43, prieš – 24, su­si­lai­kė 35. Dar­bo­tvarkė lie­ka to­kia, ko­kia yra. Sei­mas ap­si­spren­dė ki­taip.

No­riu pa­ci­tuo­ti 109 straips­nį „Klau­si­mo svar­s­ty­mo per­trau­ka ir svars­ty­mo ati­dė­ji­mas“. Pra­ei­tą kar­tą I. Šiau­lie­nė pa­pra­šė da­ry­ti svars­ty­mo per­trau­ką dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ko­mi­si­jos na­rių pa­sky­ri­mo“, bu­vo pa­da­ry­ta per­trau­ka ir 109 straips­nio 1 punk­tas sa­ko: „klau­si­mo svars­ty­mas ati­de­da­mas ki­tam po­sė­džiui.“ Tai­gi jis ir yra įtrauk­tas į ki­tą po­sė­dį, tai yra į šian­dien die­nos po­sė­dį, ir iš dar­bo­tvarkės ne­ga­li bū­ti iš­brauk­tas. Yra ki­tos sta­tu­ti­nės nor­mos, ku­rio­mis jūs no­rė­da­mi ga­lė­si­te pa­si­nau­do­ti. Tai­gi šis klau­si­mas ne­ga­li bū­ti Sei­me ap­ta­ria­mas ki­taip, ne­gu yra pa­ra­šy­ta Sta­tu­te.

Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu šian­dien pri­tar­ti dar­bo­tvarkei? (Bal­sai sa­lė­je) Kas čia rei­ka­lau­ja bal­suo­ti, ar man čia pa­si­gir­do? Ger­bia­ma­sis A. Pet­kus no­ri bal­suo­ti. Bal­suo­jam. Kas už tai, kad šian­dien bū­tų pa­tvir­tin­ta ket­vir­ta­die­nio ple­na­ri­nių po­sė­džių dar­bo­tvarkė to­kia, ko­kia yra pa­teik­ta, ir Sei­mas ap­si­spren­dęs, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 100 Sei­mo na­rių: už – 75, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 25. Sei­mo 2010 m. bir­že­lio 8 d. ple­na­ri­nių po­sė­džių dar­bo­tvarkė pa­tvir­tin­ta.

 

11.13 val.

Skir­tų re­a­li­zuo­ti ne­tau­rių­jų me­ta­lų lau­žo ir at­lie­kų su­pir­ki­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-957(3) (pri­ėmi­mas)

 

Pir­ma­sis įsta­ty­mas – Skir­tų re­a­li­zuo­ti ne­tau­rių­jų me­ta­lų lau­žo ir at­lie­kų su­pir­ki­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-957(3). Pri­ėmi­mas. Kvie­čiu į tri­bū­ną Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to at­sto­vą K. Kuz­mins­ką. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, gal ta­da iš kar­to pa­ko­men­tuo­ki­te tarp svars­ty­mo ir pri­ėmi­mo, ar yra gau­ta ko­kių nors pa­siū­ly­mų?

K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas, kaip pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas, Sei­mui yra pa­tei­kęs šį įsta­ty­mo pro­jek­tą po svars­ty­mo ir jūs pri­ta­rė­te po svars­ty­mo. Po svars­ty­mo pa­siū­ly­mų, pa­tai­sų, pa­sta­bų ko­mi­te­tas ne­ga­vo. To­dėl ga­li­me šian­dien pri­im­ti šį įsta­ty­mą. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju pra­ne­šė­jui. Įsta­ty­mas yra tri­jų straips­nių ir vie­nas įžan­gi­nis straips­nis. Tai­gi pa­straips­niui. Pir­mas įžan­gi­nis straips­nis? Pri­im­tas. To­liau jau įsta­ty­mo pa­skir­tis – 1 straips­nis. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­im­ti? Pri­im­tas. 2 straips­nis? Pri­im­tas. 3 straips­nis? Pri­im­tas. 4 straips­nis? Pri­im­tas. To­liau po 4 straips­nio yra 2 straips­nis, pa­siū­ly­mas Vy­riau­sy­bei. Pri­im­tas. Ir 3 straips­nis – įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mas. Pri­im­tas. Dėl vi­so įsta­ty­mo ke­tu­ri – už, ke­tu­ri – prieš. Ar K. Dauk­šys bū­ti­nai no­ri kal­bė­ti? Dė­ko­ju, kad tu­ri­te to­kį su­pra­ti­mą. Bal­suo­ja­me, ger­bia­mie­ji ko­le­gos. Kas už tai, kad bū­tų pri­im­tas Skir­tų re­a­li­zuo­ti ne­tau­rių­jų me­ta­lų lau­žo ir at­lie­kų su­pir­ki­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 98 Sei­mo na­riai: už – 92, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 6. Skir­tų re­a­li­zuo­ti ne­tau­rių­jų me­ta­lų lau­žo ir at­lie­kų su­pir­ki­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas pri­im­tas.

 

11.15 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ko­mi­si­jos na­rių pa­sky­ri­mo“ pro­jek­tas Nr. XIP-355(3) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ko­mi­si­jos na­rių pa­sky­ri­mo“ pro­jek­tas Nr. XIP-355(3). Svars­ty­mo tę­si­nys. Kvie­čiu V. Stun­dį, Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dė­ko­ju, Pir­mi­nin­ke. Ko­mi­te­tas iš es­mės pri­ta­rė ir siū­lo Sei­mui svars­ty­ti pa­to­bu­lin­tą Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ko­mi­si­jos na­rių pa­sky­ri­mo“ pro­jek­tą. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 6, su­si­lai­kė 2.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Pa­pil­do­mas In­for­ma­ci­nės vi­suo­me­nės plėt­ros ko­mi­te­tas. V. Grub­liaus­kas. V. Grub­liaus­ko nė­ra. Kas yra iš In­for­ma­ci­nės vi­suo­me­nės plėt­ros ko­mi­te­to? Gal ger­bia­mo­ji I. Šiau­lie­nė?

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, In­for­ma­ci­nės vi­suo­me­nės plėt­ros ko­mi­te­tas ge­gu­žės 12 d. svars­tė šį klau­si­mą. Ko­mi­te­to spren­di­mas – pri­tar­ti svars­to­mam nu­ta­ri­mo pro­jek­tui ir pa­siū­ly­ta pa­grin­di­niam ko­mi­te­tui at­si­žvelg­ti į Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bas. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 4, prieš – 2, su­si­lai­kė 1.

PIRMININKĖ. La­bai ačiū, ko­le­ge. Da­bar dis­ku­tuo­ti kvie­čiu Ž. Šil­ga­lį.

Ž. ŠILGALIS (LCSF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ko­mi­si­jos ka­den­ci­ja, ži­nia, bai­gia­si kar­tu su Sei­mo ka­den­ci­ja. Re­a­liai ši­tie žmo­nės jau se­niai tu­rė­jo bū­ti pa­skir­ti ko­mi­si­jos na­riais, bet na­tū­ra­lu, kol de­ri­na­mos kan­di­da­tū­ros, ga­na su­dė­tin­ga tai pa­da­ry­ti. Aš jau ne­kal­bu apie tai, kad tai ir­gi yra tam tik­ra pras­me per­so­na­li­nio po­bū­džio klau­si­mas, aš ne­sa­kau, kad čia tu­rė­tų bū­ti slap­tas bal­sa­vi­mas, nes, aiš­ku, mes ne va­do­vus tvir­ti­na­me, bet, ko­le­gos, na, ka­da tvir­ti­ni pa­ke­tu, vi­sa­da ga­li bū­ti tam tik­rų mo­ty­vų, ir, aš ma­nau, iš da­lies dėl to tų per­so­na­li­jų pa­sky­ri­mas ir strin­ga.

Ma­no siū­ly­mas bū­tų la­bai pa­pras­tas – bal­suo­ti už kiek­vie­ną kan­di­da­tą at­ski­rai. Tai bū­tų ir tei­sin­ga, ir de­mo­kra­tiška. Pa­vyz­džiui, man as­me­niš­kai gal­būt du kan­di­da­tai ir ne­ke­lia abe­jo­nių, bet dėl vie­no aš no­rė­čiau su­si­lai­ky­ti. Ma­nau, kad dau­ge­lis to­kiu at­ve­ju tu­rė­tų ga­li­my­bę daug aiš­kiau ir mo­ty­vuo­čiau ap­si­spręs­ti dėl vie­no ar ki­to kan­di­da­to ga­li­my­bės ei­ti šias pa­rei­gas. To­dėl siū­ly­čiau bal­suo­ti už kiek­vie­ną kan­di­da­tą at­ski­rai.

PIRMININKĖ. Kvie­čiu į tri­bū­ną I. Šiau­lie­nę.

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, tik­rai šis klau­si­mas da­ro­si jau su barz­da. Su barz­da to­dėl, kad, nors ir kaip keis­ta, aš esu sa­vo­tiš­kai nu­ste­bin­ta val­dan­čio­sios dau­gu­mos ta pras­me, kad bu­vu­si ge­ra tra­di­ci­ja šio­je ko­mi­si­jo­je, nors šiaip ji pa­ti, kaip ko­mi­si­ja, tu­ri pa­kan­ka­mai pro­ble­mų, ir tas ge­ras pa­vyz­dys da­ly­tis po­zi­ci­jas ko­mi­si­jo­je pa­gal dau­gu­mos ir opo­zi­ci­jos san­ty­kį, tai yra vie­ną vie­tą pa­lik­ti opo­zi­ci­jai… Jei­gu to bū­tų lai­ko­ma­si, se­niai ši­tas klau­si­mas bū­tų bu­vęs iš­spręs­tas ir mes ne­bū­tu­me tu­rė­ję im­tis vi­so­kių įma­no­mų sta­tu­ti­nių ga­li­my­bių, kad bū­tų iš­girs­ta opo­zi­ci­ja. Net ir šian­dien, ka­da iš es­mės bu­vo su­tar­ta, jog ne­va pa­gal tą su­si­klos­čiu­sią po­li­ti­nę tra­di­ci­ją, ku­ri nė­ra įtei­sin­ta įsta­ty­mais, ne­ga­li­ma va­do­vau­tis, ka­da opo­zi­ci­jos bu­vo pa­reng­ta Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo įsta­ty­mo pa­tai­sa dėl šios ko­mi­si­jos su­dė­ties ir to kaž­kaip ne­no­ri­ma gir­dė­ti, man bu­vo keis­ta da­ly­vau­ti Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­to po­sė­dy­je, ka­da pri­myg­ti­nai bu­vo kal­ba­ma apie tai, jog yra to­kia tra­di­ci­ja, na, pa­si­rink­tas vis dėl­to bul­do­ze­ri­nis prin­ci­pas. To­dėl kal­bė­da­ma So­cial­de­mok­ra­tų frak­ci­jos var­du no­riu pa­sa­ky­ti, jog mes to­kiai ko­mi­si­jos su­dė­čiai pri­tar­ti ne­ga­li­me.

Ki­ta ver­tus, no­rė­tų­si at­kreip­ti dė­me­sį ir į Tei­sės de­par­ta­men­to bu­vu­sią pa­sta­bą, kad bū­tų tiks­lin­ga kal­bant apie per­so­na­li­nę ko­mi­si­jos su­dė­tį pa­žy­mė­ti, ku­ris as­muo ku­rį ko­mi­si­jos na­rį kei­čia, nes iš es­mės ne­aiš­ku, kie­no ka­den­ci­ja bai­gia­si, ko­kį as­me­nį mes no­ri­me pa­keis­ti. Su­tin­ku ir su prieš ma­ne kal­bė­ju­sio Žil­vi­no pa­sta­ba, kad tik­rai, ma­tyt, bū­tų tiks­lin­ga bal­suo­ti už kiek­vie­ną ko­mi­si­jos na­rį per­so­na­liai, tai yra mums vi­siems pri­si­im­ti at­sa­ko­my­bę.

Ir dar vie­na yda yra ta, kad kaž­kaip ne­pa­aiš­ki­na­mai, kar­tu su­pran­ta­ma ir pa­aiš­ki­na­ma, įsi­gud­ri­na kai ku­rie tos ko­mi­si­jos at­sto­vai dirb­ti nuo pat ko­mi­si­jos pra­džios, o me­cha­niz­mas la­bai pa­pras­tas. Ka­dan­gi yra at­sto­vau­ja­mos vi­suo­me­ni­nės or­ga­ni­za­ci­jos, tai yra kei­čia­ma tie­siog vi­suo­me­ni­nė or­ga­ni­za­ci­ja, ku­riai at­sto­vau­ja ko­mi­si­jos na­rys, ir taip jis dir­ba ne vie­ną, ne dvi ka­den­ci­jas, nors mes kal­bam apie tai, kad de­mo­kra­tinėje vi­suo­me­nė­je tu­ri bū­ti kai­ta ir tu­ri bū­ti nu­sta­ty­tas ka­den­ci­jų skai­čius, o keis­da­mas at­sto­vau­ja­mą ko­mi­si­ją su­ge­ba dirb­ti tiek me­tų, kiek ta ko­mi­si­ja eg­zis­tuo­ja. Ačiū už dė­me­sį.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Da­bar po dis­ku­si­jos dėl vi­so nu­ta­ri­mo vie­nas – už, vie­nas – prieš. Pra­šau, V. Ma­zu­ro­nis.

V. MAZURONIS (TTF). Ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, ka­dan­gi ger­bia­ma­sis Ž. Šil­ga­lis pra­šė sa­vo var­du, tai kad bū­tų tvir­čiau, aš frak­ci­jos var­du pra­šau, kai bal­suo­si­me, kad už kiek­vie­ną pa­var­dę at­ski­rai bal­suo­tu­me.

PIRMININKĖ. Tai kad šian­dien dar ne­bal­suo­si­me.

V. MAZURONIS (TTF). Šian­dien ne­bal­suo­si­me? Ta­da ir­gi už kiek­vie­ną at­ski­rai.

PIRMININKĖ. Pri­ėmi­mo nė­ra. Sei­mo nu­ta­ri­mą dar ga­lės pa­tvar­ky­ti Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­tas. V. Stun­dys – už. Pra­šau.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dė­kui. Krei­piuo­si į Sei­mą ra­gin­da­mas ne­ati­dė­lio­ti šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mo ir su­vok­ti, kad tai yra mū­sų pa­rei­ga pa­skir­ti nau­jus at­sto­vus į Ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ko­mi­si­ją. Sa­ko­mi ar­gu­men­tai, kad rei­kia bal­suo­ti at­ski­rai, ar pa­na­šūs da­ly­kai bū­tų ga­na kom­pli­kuo­ti, nes bal­sa­vi­mas at­ski­rai su­po­nuo­ja pa­pras­tą ga­li­my­bę, kad kaž­kas ga­li bū­ti ne­pa­skir­tas. Tuo­met vi­siš­kai tei­sūs bū­tų Tei­sės de­par­ta­men­to spe­cia­lis­tai, pa­ste­bė­ję, kad jei­gu jau taip at­si­tin­ka, tai kas ką kei­čia? Iš­ke­lia­me ki­tą ka­zu­są, kas iš anks­čiau de­le­guo­tų tu­rė­tų pa­lik­ti po­zi­ci­jas ir kas į jų vie­tą at­ei­tų. Tai mes pro­ble­mą dar la­biau su­kom­pli­kuo­jam. Juo la­biau nu­ta­ri­mo pro­jek­te vi­sos trys Sei­mo de­le­guo­ja­mos pa­var­dės yra for­mu­luo­ja­mos vie­na­me straips­ny­je ir nė­ra jo­kios pa­rei­gos bal­suo­ti už kiek­vie­ną at­ski­rai.

Ant­ras ar­gu­men­tas dėl kal­ba­mos po­li­ti­nės tra­di­ci­jos yra tik­tai kal­bė­ji­mas. Jo­kios nuo­sta­tos Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo įsta­ty­me ar ki­ta­me tei­sės ak­te nė­ra fik­suo­ta. Du ko­mi­te­tai sa­vo pa­rei­gą at­li­ko, In­for­ma­ci­nės vi­suo­me­nės plėt­ros ko­mi­te­tas ir Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­tas, kaip nu­sta­to Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo įsta­ty­mas, pa­rin­ko frak­ci­jų pa­siū­ly­tus kan­di­da­tus ir pro­ce­dū­rą at­li­ko. Kvie­čiu ne stab­dy­ti pro­ce­są, o el­gis taip, kaip nu­sta­to tei­sės ak­tai.

PIRMININKĖ. Ko­le­ga, lai­kas. Prieš – M. Zas­čiu­rins­kas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dė­kui. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, taip ne­se­niai Pre­zi­den­tė sto­vė­jo šio­je tri­bū­no­je ir iš­sa­kė sa­vo po­žiū­rį. Ji kal­bė­jo apie tai, kad ne­su­pran­ta­mi da­ly­kai, kai yra at­kak­liai stu­mia­mas vie­nas ar ki­tas įsta­ty­mas, kai jis ne­tu­ri jo­kių stra­te­gi­nių kryp­čių ir lo­gi­kos. Da­bar su ši­tuo nu­ta­ri­mu… prieš tą nu­ta­ri­mą tu­rė­tų bū­ti pri­im­tas pir­miau­sia 47 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas. Jei­gu Sei­mas ap­si­spręs ir pa­keis ko­mi­si­jos su­dė­tį, o ten yra ko­mi­si­jos su­dė­ties kei­ti­mas, ne tik at­sto­va­vi­mas opo­zi­ci­jos rei­ka­lams, tai su­si­mąs­ty­ki­me, ko­kį mes tu­rė­si­me re­zul­ta­tą. Pa­tvir­tin­si­me nu­ta­ri­mu ši­tuos žmo­nes, po to, po dvie­jų sa­vai­čių, pa­kei­si­me ko­mi­si­jos su­dė­tį ir ko­mi­si­jos su­dė­ties pa­kei­ti­mas pri­vers mus vėl grįž­ti prie tų pa­čių žmo­nių svars­ty­mo. Tuo la­biau kad rei­kia įver­tin­ti, kad Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ko­mi­si­jos funk­ci­jos, nors yra ir ty­lios, į vie­šu­mą jos re­tai iš­ei­na, bet tai yra ne­pri­klau­so­ma ko­mi­si­ja, ji spren­džia ypa­tin­gos svar­bos klau­si­mus, ji pri­ima stra­te­gi­nius spren­di­mus dėl vie­nos ar ki­tos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos plėt­ros kryp­ties. To­dėl Pre­zi­den­tės pra­dė­ta at­si­nau­ji­ni­mo kryp­tis, man at­ro­do, tu­ri bū­ti ir čia. To­dėl aš bent jau šios die­nos Pre­zi­den­tės pra­ne­ši­mo švie­so­je pra­šau ne­pri­tar­ti ši­tam pa­teik­tam nu­ta­ri­mo pro­jek­tui. Prieš tai nu­spręs­ti ir pri­im­ti įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mus ir tik po to grįž­ti prie per­so­na­li­jų. To­dėl aš ir ne­pa­lai­kau šio nu­ta­ri­mo pro­jek­to. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, bal­suo­ja­me. Kas po svars­ty­mo pri­ta­ria­te Sei­mo nu­ta­ri­mui „Dėl Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ko­mi­si­jos na­rių pa­sky­ri­mo“, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te. Ger­bia­mie­ji, ku­rie no­rė­jo­te bal­suo­ti at­ski­rai, čia dėl vi­so Sei­mo nu­ta­ri­mo, o tarp svars­ty­mo ir pri­ėmi­mo 1 straips­nį rei­kia su­skai­dy­ti taip, kaip jūs siū­lė­te, ir tai tu­rės pa­da­ry­ti ko­mi­te­tas. Čia yra tik po svars­ty­mo pri­ta­ri­mas ar ne­pri­ta­ri­mas.

Bal­sa­vo 106 Sei­mo na­riai. Už – 61, prieš – 32, su­si­lai­kė 13. Pri­tar­ta po svars­ty­mo.

Dar kar­tą sa­kau, ką sa­kė po­nas Ž. Šil­ga­lis ir ką sa­kė po­nas V. Ma­zu­ro­nis, kad 1 straips­nį rei­kia iš­skai­dy­ti ir per pri­ėmi­mą, pri­imant Sei­mo nu­ta­ri­mą, bal­suo­ti dėl kiek­vie­nos kan­di­da­tū­ros at­ski­rai. Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­tas ga­lė­tų pa­to­bu­lin­ti tą Sei­mo nu­ta­ri­mą pa­gal ko­le­gų pra­šy­mą. Pra­šau, ger­bia­ma­sis Šil­ga­li.

Ž. ŠILGALIS (LCSF). Ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, ar ga­lė­tų pa­to­bu­lin­ti, ar tik­rai pa­to­bu­lins? Nes vėl at­eis į pri­ėmi­mo sta­di­ją taip pat be mū­sų siū­ly­mų. Tai gal ta­da rei­kė­tų, kad Sei­mas ap­si­spręs­tų ir nu­ro­dy­tų ko­mi­te­tui, ką jis tu­ri pa­da­ry­ti, ar bal­suo­ti už kiek­vie­ną per­so­na­li­ją at­ski­rai, ar bal­suo­ti taip, kaip da­bar yra. Jūs ne­gir­dė­jo­te ke­lių frak­ci­jų siū­ly­mų, o kas (…) nu­spręs.

PIRMININKĖ. Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, pa­gal šian­dien ga­lio­jan­tį Sta­tu­tą, jei­gu bū­tų tei­siš­kai vis­kas tvar­kin­ga, tai ar­ba jūs, ar­ba ger­bia­ma­sis V. Ma­zu­ro­nis iš es­mės tu­rė­tu­mė­te, kaip ir dėl vi­sų Sei­mo nu­ta­ri­mų ar įsta­ty­mų prieš pri­ėmi­mą, įre­gist­ruo­ti pa­tai­są, tai yra 1 straips­nio ki­to­kią re­dak­ci­ją. Tai čia bū­tų tei­siš­kai vi­siš­kai tei­sin­ga. Man at­ro­do, kad tai bū­tų tei­sin­giau­sia ir tei­siš­ka. Dir­ba­me to­liau.

 

11.29 val.

Me­di­ci­nos prak­ti­kos įsta­ty­mo 4 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-1937(2), Slau­gos prak­ti­kos ir aku­še­ri­jos prak­ti­kos įsta­ty­mo 5 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-1938(2), Svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų įsta­ty­mo 5 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-1939(2), Odon­to­lo­gi­jos prak­ti­kos įsta­ty­mo 4 ir 5 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-1962(2), Odon­to­lo­gų rū­mų įsta­ty­mo 13 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-1963(2) (svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Vi­sas pa­ke­tas svei­ka­tos klau­si­mų. Pro­jek­tai Nr. XIP-1937, Nr. XIP-1938, Nr. XIP-1939, Nr. XIP-1962 ir Nr. XIP-1963. Kvie­čiu D. Mi­ku­tie­nę. Me­di­ci­nos prak­ti­kos įsta­ty­mo 4 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas, kaip su­pran­tu, vi­si ki­ti yra ly­din­tie­ji. Svars­ty­mas.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Dė­ko­ju, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, tei­kiu jums mi­nė­tus įsta­ty­mų pro­jek­tus. Ko­mi­te­tas juos ap­svars­tė, pa­to­bu­li­no, at­si­žvel­gė į tai, kad, pri­ėmus šį įsta­ty­mą, rei­kės pa­keis­ti įsta­ty­mų įgy­ven­di­na­muo­sius tei­sės ak­tus ir tu­rės bū­ti pa­tiks­lin­ta pro­jek­to įsi­ga­lio­ji­mo da­ta pa­gal Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­das. Mes pa­tei­kė­me pa­tai­sy­tą pro­jek­tą, kad šis įsta­ty­mas įsi­ga­lio­ja nuo 2011 m. sau­sio 1 d. Taip pat pa­pil­dė­me dar vie­nu straips­niu, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bė ir ki­tos ins­ti­tu­ci­jos pa­gal sa­vo kom­pe­ten­ci­ją iki šio įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mo die­nos pa­ren­gia ir pa­tvir­tina šiam įsta­ty­mui įgy­ven­din­ti rei­ka­lin­gus tei­sės ak­tus.

PIRMININKĖ. Jūs pri­sta­tė­te tik pa­grin­di­nį. Ar ly­din­čiuo­sius ir­gi ga­li­te pri­sta­ty­ti? Vi­są pa­ke­tė­lį.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, jie vi­si yra iden­tiš­ki, ski­ria­si tik pa­va­di­ni­mas.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kvie­čiu dis­ku­tuo­ti E. Klum­bį.

E. KLUMBYS (TTF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, iš es­mės šios ma­no pa­sta­bos yra ski­ria­mos ne tik šiam, bet ir vi­siems ki­tiems įsta­ty­mams, tiks­liau, prin­ci­pui. Aš su­pran­tu, kad pa­pras­tu­mo dė­lei ga­li­ma bū­tų skelb­ti tik in­ter­ne­to tin­kla­la­pį. Ta­čiau ko­kia yra pro­ble­ma? Mes kol kas gy­ve­na­me to­kio­je vals­ty­bė­je, kad, de­ja, ga­li­ma pa­si­ti­kė­ti tik po­pie­riu­mi. Ir po­pie­riu­mi ne­ga­li­ma pa­si­ti­kė­ti, aš jums pas­ku­ti­nį pa­vyz­dį pa­sa­ky­siu. Štai gar­sio­ji Vil­niaus ši­lu­mos tin­klų iš­nuo­mo­ji­mo by­la – su­tar­tis. Pa­si­ro­do, jos ne­ga­li su­ras­ti nei gar­su­sis „Ru­bi­ko­nas“, nei Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė. Jei­gu dings­ta to­kie do­ku­men­tai, tai nie­kas ne­ga­li ga­ran­tuo­ti, kad, pra­ėjus 3–4 me­tams ar net mė­ne­siams, iš to in­ter­ne­to pus­la­pio ne­dings vie­na ir ki­ta pa­var­dė. Ir nie­kas po to ne­įro­dys – bu­vo, ne­bu­vo, pa­pras­čiau­siai jos ne­bus. Dėl to aš ma­ny­čiau, kad iš es­mės įsta­ty­mo pa­tai­sa tu­rė­tų bū­ti šiek tiek ki­to­kia, kad vi­sa tai yra skel­bia­ma „Vals­ty­bės ži­nių“ „In­for­ma­ci­niuo­se pra­ne­ši­muo­se“. Te­gul tie pra­ne­ši­mai ei­na ir 10 eg­zem­plio­rių ti­ra­žu, bet jie lie­ka. Ir pa­ra­le­liai vi­sa tai yra skel­bia­ma in­ter­ne­to sve­tai­nė­je. Ta­da vis­kas su­stos į sa­vo vie­tas. O ši­tas va­rian­tas, kai yra skel­bia­ma tik in­ter­ne­to sve­tai­nė­je, yra ne­pri­im­ti­nas.

PIRMININKĖ. K. Dauk­šys. Ne­no­ri. Dė­ko­ju. Ar ga­li­me vi­siems ši­tiems įsta­ty­mams: Me­di­ci­nos prak­ti­kos ir ly­din­tie­siems, po svars­ty­mo pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ne­ga­li­me, nes yra A. Ma­tu­las, kal­ban­tis už, o E. Klum­bys, – prieš. A. Ma­tu­las.

A. MATULAS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, kaip tik da­bar vie­ną­kart „Vals­ty­bės ži­nio­se“ skel­bia­ma tai, kad vie­nas ar ki­tas žmo­gus, me­di­kas, ga­vo li­cen­ci­ją, ar­ba įstai­ga ga­vo li­cen­ci­ją, ir vis­kas. Ir da­bar, be­je, jau ke­lios die­nos tas yra pa­da­ry­ta. Ši in­for­ma­ci­ja apie li­cen­ci­jų iš­da­vi­mą nuo­la­tos skel­bia­ma Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos Ak­re­di­ta­vi­mo tar­ny­bos tin­kla­la­py­je, do­ku­men­tai pa­gal Ar­chy­vų įsta­ty­mą sau­go­mi Ak­re­di­ta­vi­mo tar­ny­bo­je dau­gy­bę me­tų. Ir, ger­bia­ma­sis Dauk­šy, at­si­pra­šau, ger­bia­ma­sis Klum­by, su­pai­nio­ti su Ši­lu­mos tin­klų su­tar­ti­mi vi­siš­kai ne­rei­kia. Jūs ga­li­te gau­ti vi­są in­for­ma­ci­ją net­gi apie sa­vo li­cen­ci­ją, ka­da jūs ją ga­vo­te, ka­da jums ji bu­vo pra­tęs­ta, ka­da jūs ją pra­ra­do­te. Po­pie­ri­niai va­rian­tai vi­sa­da bu­vo ir yra. Da­bar žmo­nėms at­si­ras dau­giau ga­li­my­bių. Ir mes ra­do­me kom­pro­mi­si­nį va­rian­tą: at­si­sa­ky­ti skelb­ti vie­ną kar­tą „Vals­ty­bės ži­nio­se“ ne nuo lie­pos 1 d., bet nuo ki­tų me­tų sau­sio 1 d. To­dėl siū­ly­čiau ko­le­goms pri­tar­ti ir šiam įsta­ty­mui, ir vi­siems ly­din­tie­siems.

PIRMININKĖ. E. Klum­bys – prieš.

E. KLUMBYS (TTF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš dar kar­tą no­riu jums pa­aiš­kin­ti Vil­niaus ši­lu­mos tin­klų pa­vyz­džiu. Jei­gu to­kia su­tar­tis, kur ei­na mi­li­jo­nų mi­li­jo­nai, ku­ri tu­ri bū­ti sau­go­ma sa­vi­val­dy­bė­je tur­būt po pen­kiais už­rak­tais, dings­ta ir jos nie­kas ne­ga­li ras­ti… Šiuo at­ve­ju aš su­pran­tu, kad tie do­ku­men­tai yra sau­go­mi. Bet kas ga­li pa­neig­ti? Aš jums no­riu pa­sa­ky­ti, kad bus su­in­te­re­suo­tų, kad vie­no kaž­ko­kio kon­kre­taus žmo­gaus X do­ku­men­tai dings ir iš tos jū­sų sau­go­mos vie­tos, ir dings įra­šas in­ter­ne­te. Šio­je vie­to­je įra­šas, pa­skel­bus „Vals­ty­bės ži­nio­se“, net ir din­gus tiems do­ku­men­tams, kon­sta­tuos fak­tą, kad tas fak­tas – li­cen­ci­jos iš­da­vi­mas ar dar ko­kio nors do­ku­men­to iš­da­vi­mas – įvy­ko, bu­vo. Aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad tai, ką jūs siū­lo­te, su­da­ro ga­li­my­bę, kad tai ga­li ding­ti be pėd­sa­kų. Prieš tai aš ir esu.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, bal­suo­ja­me. Kas po svars­ty­mo pri­ta­ria­te Me­di­ci­nos prak­ti­kos įsta­ty­mo 4 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mui, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 89 Sei­mo na­riai. Už – 54, prieš – 6, su­si­lai­kė 29. Po svars­ty­mo Me­di­ci­nos prak­ti­kos įsta­ty­mo 4 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mui pri­tar­ta.

Siū­lau pri­im­ti ypa­tin­gos sku­bos tvar­ka. Ar pri­ta­ria­te tam? Pri­ta­ria­te? M. Zas­čiu­rins­kas ne­pri­ta­ria. Va­di­na­si, rei­kia bal­suo­ti. Kas pri­ta­ria­te ypa­tin­gai sku­bai, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te. Pri­tar­ta ypa­tin­gai sku­bai.

Tai­gi pri­ėmi­mas. Trys straips­niai. Pa­strai­psniui.

1 straips­nis. Pri­im­tas. 2 straips­nis. Pri­im­tas. 3 straips­nis. Pri­im­tas. Dėl vi­so įsta­ty­mo ke­tu­ri – už, ke­tu­ri – prieš. Už – A. Dum­čius.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dė­kui, Pir­mi­nin­ke. Kvies­čiau Sei­mo na­rius pri­tar­ti šiam įsta­ty­mo pa­kei­ti­mui, nes ir kal­bo­se bu­vo pa­sa­ky­ta, ir ko­mi­te­te mes ge­rai ap­ta­rė­me, kad vis dėl­to li­cen­ci­ja­vi­mo do­ku­men­tai tik­rai ne­dings­ta. Yra Ak­re­di­ta­vi­mo tar­ny­ba, ku­ri kau­pia tuos duo­me­nis, bet elek­tro­ni­nė ver­si­ja prak­ti­niam nau­do­ji­mui yra vi­siš­kai pri­im­ti­na. Čia iš­ki­lo „Vals­ty­bės ži­nių“ klau­si­mas. Jų eg­zis­ta­vi­mo ter­mi­nas – iki sau­sio 1 d., bu­vo bal­suo­ta, ir per tą lai­ką jo­kio ban­kro­to su­kė­li­mo ne­bus da­ro­ma. Tai­gi aš siū­lau pri­tar­ti įsta­ty­mo pa­tai­sai.

PIRMININKĖ. V. P. An­driu­kai­tis – prieš.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš no­rė­čiau ap­skri­tai kreip­tis į Sei­mą ir šiek tiek at­si­klaus­ti, ar Sei­mas ka­da nors ste­bė­jo „Vals­ty­bės ži­nių“ re­dak­ci­jas, iš­leis­tas 1922–1938 me­tais? Ar Sei­mas su­si­mąs­to, kad „Vals­ty­bės ži­nios“ yra tei­sės šal­ti­nis? Ko­le­ga Dum­čiau, no­riu pa­brėž­ti – tei­sės šal­ti­nis, ku­rį nau­do­ja ir is­to­ri­kai, ir ar­chy­va­rai, ir tei­si­nin­kai, ir vi­si ki­ti.

Ar jūs su­si­mąs­to­te, kad tai yra tei­sės šal­ti­nis teis­mų by­lo­se? Ne elek­tro­ni­nė ver­si­ja, o ofi­cia­lus vals­ty­bės do­ku­men­tas, ku­ria­me skel­bia­ma vi­sa ofi­cia­li in­for­ma­ci­ja. Su­pran­ta­ma, tam yra „Vals­ty­bės ži­nių“ įvai­rios gra­da­ci­jos, in­for­ma­ci­niai biu­le­te­niai, prie­dai ir vi­si ki­ti da­ly­kai. Kas gi su­gal­vo­jo to­kią ne­są­mo­nę, kad elek­tro­ni­ka ga­li pa­keis­ti „Vals­ty­bės ži­nių“ kon­sti­tu­ci­nę pa­skir­tį? Sau­go­ti tei­sės šal­ti­nius, kaup­ti tei­sės šal­ti­nius, sis­te­min­ti, spaus­din­ti, kad jie iš­lik­tų vi­sam lai­kui, ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar tai lie­čia li­cen­ci­jas, ar Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mus, ar dau­ge­lį ki­tų do­ku­men­tų.

Ar iš­ties rei­kia skai­ty­ti pa­skai­tą apie kon­sti­tu­ci­nį raš­tin­gu­mą? Tai ar jūs ma­no­te, kad elek­tro­ni­nė ver­si­ja ga­li at­sto­ti kon­sti­tu­ci­nį pa­ma­tą – „Vals­ty­bės ži­nias“ ir jų kaip tei­sės ša­l­ti­nio kau­pia­mą de­šimt­me­čiams in­for­ma­ci­ją? Tai čia tik ma­žas žings­nis į tai. Bet to­liau siū­lo­ma ta pa­ti vals­ty­bės ero­zi­ja. Kas čia su­gal­vo­jo ši­tą ne­są­mo­nę? Ir dar ban­do kaž­kuo pa­grįs­ti. Ko­le­gos, pra­šy­čiau pa­žiū­rė­ti is­to­ri­kų, ar­chy­va­rų, tei­si­nin­kų ir ki­tų žmo­nių aki­mis! Ką mes da­ro­me, at­si­kvo­šė­ki­te!

PIRMININKĖ. V. M. Čig­rie­jie­nė – už.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ne­pai­sant to­kių aist­rų vis tiek aš siū­lau pri­tar­ti šiam pro­jek­tui, nes vi­si pro­jek­tai yra iden­tiš­ki ir elek­tro­ni­nė ver­si­ja šiuo lai­ku yra la­bai pri­im­ti­na. Bus skel­bia­ma sve­tai­nė­je ir sve­tai­nė bus nuo­la­tos at­nau­ji­na­ma, kon­tro­liuo­ja­ma ir bus ga­li­ma su­si­pa­žin­ti ga­na pla­čiai. Pa­ti­kė­ki­te, Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tas iš­nag­ri­nė­jo su vi­so­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis vis­ką pla­čiai, taip pat ir su „Vals­ty­bės ži­nių“ at­sto­vais ir pri­ėmė to­kį spren­di­mą. Ir kvies­čiau vi­sus bal­suo­ti už. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. J. Juo­za­pai­tis – prieš.

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Aš ma­nau, kad šiuos įsta­ty­mus mes pri­ima­me per anks­ti. Žmo­nės dar ne­pa­si­ruo­šę. Kaip ži­nau, 25 mln. So­cia­li­nio dar­bo mi­nis­te­ri­ja ski­ria tam, kad ap­mo­ky­tų žmo­nes kom­piu­te­ri­nio raš­tin­gu­mo. To­dėl ma­nau, dar per anks­ti, rei­kia ne­pri­im­ti šio įsta­ty­mo. Siū­lau ne­pri­tar­ti.

PIRMININKĖ. S. Pe­če­liū­nas – prieš.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Aiš­ku, lai­kai nau­ji, elek­tro­ni­ka yra po­pu­lia­ru, pri­im­ti­na, ne­sa­kau, kad jos ne­rei­kia. Bet pri­min­siu tik vie­ną sen­ten­ci­ją, ku­ri gy­ve­na jau ne 10, ne 20 ir ne 100 me­tų, – ran­kraš­čiai ne­de­ga. Ke­ti­ni­mai at­si­sa­ky­ti ran­kraš­čių ne­at­ro­do so­li­džiai. Ne­siū­ly­čiau ši­to da­ry­ti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, bal­suo­ja­me. Kas už tai kad bū­tų pri­im­tas Me­di­ci­nos prak­ti­kos įsta­ty­mo 4 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

 

Įsta­ty­mo (Nr. XIP-1937(2) pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 88 Sei­mo na­riai. Už – 47, prieš – 11, su­si­lai­kė 30. Me­di­ci­nos prak­ti­kos įsta­ty­mo 4 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas pri­im­tas.

To­liau ly­din­ty­sis – Slau­gos prak­ti­kos ir aku­še­ri­jos prak­ti­kos įsta­ty­mo 5 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas. Svars­ty­mas. Ka­dan­gi pra­ne­šė­ja pri­sta­tė, tai da­bar dis­ku­si­jos. Dis­ku­si­jo­se nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu po svars­ty­mo? Ne­ga­li­me. Ge­rai. Bal­suo­ja­me. Gal yra dar no­rin­čių kal­bė­ti dėl mo­ty­vų? Nė­ra. Ta­da bal­suo­ja­me. Kas už tai, kad po svars­ty­mo pri­tar­tu­me Slau­gos prak­ti­kos ir aku­še­ri­jos prak­ti­kos įsta­ty­mo 5 strai­ps­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mui, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 86 Sei­mo na­riai: už – 52, prieš – 7, su­si­lai­kė 27. Po svars­ty­mo pri­tar­ta.

Ir­gi ypa­tin­gos sku­bos tvar­ka, nes ly­din­ty­sis įsta­ty­mas. Įsta­ty­mas iš tri­jų straips­nių.

1 straips­nis pri­im­tas, 2 straips­nis pri­im­tas, 3 straips­nis pri­im­tas.

Dėl vi­so įsta­ty­mo no­rin­čių kal­bė­ti nė­ra. Bal­suo­ja­me. Kas už tai, kad bū­tų pri­im­tas Slau­gos prak­ti­kos ir aku­še­ri­jos prak­ti­kos įsta­ty­mo 5 straip­s­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

 

Įsta­ty­mo (Nr. XIP-1938(2) pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 78 Sei­mo na­riai: už – 48, prieš – 4, su­si­lai­kė 26. Slau­gos prak­ti­kos ir aku­še­ri­jos pra­kti­kos įsta­ty­mo 5 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas pri­im­tas.

Dar vie­nas ly­din­ty­sis – Svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų įsta­ty­mo 5 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas. Svars­ty­mas. Žiū­ri­me, ar yra no­rin­čių kal­bė­ti dis­ku­si­jo­je. Nė­ra. Ta­da dėl vi­so įsta­ty­mo vie­nas – už, vie­nas – prieš po svars­ty­mo. Nė­ra. Bal­suo­ja­me. Kas po svars­ty­mo pri­ta­ria­te Svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų įsta­ty­mo 5 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 82 Sei­mo na­riai: už – 52, prieš – 7, su­si­lai­kė 23. Svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų įsta­ty­mo 5 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mui po svars­ty­mo pri­tar­ta.

Ypa­tin­ga sku­ba ir pri­ėmi­mas. Trys strai­psniai.

1 straips­nis pri­im­tas, 2 straips­nis pri­im­tas, 3 straips­nis pri­im­tas.

Dėl vi­so įsta­ty­mo ke­tu­ri – už, ke­tu­ri – prieš. No­rin­čių kal­bė­ti ne­ma­tau. Tai­gi bal­suo­ja­me. Kas už tai, kad bū­tų pri­im­tas Svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų įsta­ty­mo 5 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

 

Įsta­ty­mo (Nr. XIP-1939(2) pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 87 Sei­mo na­riai: už – 53, prieš – 7, su­si­lai­kė 27. Svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų įsta­ty­mo 5 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas pri­im­tas.

Dar vie­nas ly­din­ty­sis – Odon­to­lo­gi­jos prak­ti­kos įsta­ty­mo 4 ir 5 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas. Svars­ty­mas. Dis­ku­si­jo­je nė­ra už­si­ra­šiu­sių kal­bė­ti. Ar ga­li­me po svars­ty­mo pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me. (Bal­sai sa­lė­je) Ne­ga­li­me. Ta­da bal­suo­ja­me. Kas už tai, kad Odon­to­lo­gi­jos prak­ti­kos įsta­ty­mo 4 ir 5 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mui po svars­ty­mo bū­tų pri­tar­ta, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 83 Sei­mo na­riai: už – 54, prieš – 6, su­si­lai­kė 23. Po svars­ty­mo Odon­to­lo­gi­jos prak­ti­kos įsta­ty­mo 4 ir 5 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mui pri­tar­ta.

Pri­ėmi­mas. Ke­tu­ri straips­niai. 1 straips­nis pri­im­tas, 2 straips­nis pri­im­tas, 3 straips­nis pri­im­tas, 4 straips­nis pri­im­tas.

Mo­ty­vai dėl vi­so. No­rin­čių kal­bė­ti nė­ra. Bal­suo­ja­me. Kas už tai, kad bū­tų pri­im­tas Odon­to­lo­gi­jos prak­ti­kos įsta­ty­mo 4 ir 5 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

 

Įsta­ty­mo (Nr. XIP-1962(2) pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 86 Sei­mo na­riai: už – 55, prieš – 7, su­si­lai­kė 24. Odon­to­lo­gi­jos prak­ti­kos įsta­ty­mo 4 ir 5 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas pri­im­tas.

Ir pas­ku­ti­nis ly­din­ty­sis – Odon­to­lo­gų rū­mų įsta­ty­mo 13 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Svars­ty­mas. Dis­ku­si­jo­je nė­ra no­rin­čių da­ly­vau­ti. Ar ga­li­me ap­si­spręs­ti bal­suo­da­mi? Kas po svars­ty­mo pri­ta­ria­te Odon­to­lo­gų rū­mų įsta­ty­mo 13 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 83 Sei­mo na­riai: už – 54, prieš – 5, su­si­lai­kė 24. Po svars­ty­mo Odon­to­lo­gų rū­mų įsta­ty­mo 13 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mui pri­tar­ta.

Pri­ėmi­mas. Trys straips­niai. 1 straips­nis pri­im­tas, 2 straips­nis pri­im­tas, 3 straips­nis pri­im­tas.

Mo­ty­vai dėl vi­so. Nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Bal­suo­ja­me. Kas už tai, kad bū­tų pri­im­tas Odon­to­lo­gų rū­mų įsta­ty­mo 13 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

 

Įsta­ty­mo (Nr. XIP-1963(2) pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 87 Sei­mo na­riai: už – 58, prieš – 4, su­si­lai­kė 5. Odon­to­lo­gų rū­mų įsta­ty­mo 13 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas pri­im­tas.

 

11.53 val.

Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo 2, 4, 7 ir 9 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-1759(2) (svars­ty­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-6 klau­si­mas – Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo 2, 4, 7 ir 9 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas. Svars­ty­mas. Kvie­čiu R. J. Da­gį – So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ko­mi­te­tas ap­svars­tė įsta­ty­mo pro­jek­tą, taip pat Tei­sės de­par­ta­men­to, įvai­rių vy­riau­sy­bi­nių ir ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų, Vy­riau­sy­bės iš­va­das, Sei­mo na­rių iš­va­das ir pri­ta­rė įsta­ty­mui. 10 bal­sa­vo už, prieš – 1.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kvie­čiu K. Kuz­mins­ką – Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to var­du.

K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas, kaip pa­pil­do­mas ko­mi­te­tas, ba­lan­džio 7 d. svars­tė Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo 2, 4, 7 ir 9 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą. Svars­ty­mo me­tu nag­ri­nė­ti Tei­sės de­par­ta­men­to siū­ly­mai, Lie­tu­vos smul­kaus ir vi­du­ti­nio ver­slo ta­ry­bos siū­ly­mai, Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos… Pri­im­tas spren­di­mas iš es­mės pri­tar­ti ini­cia­to­rių pa­teik­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui ir pa­siū­ly­ti pa­grin­di­niam ko­mi­te­tui įsta­ty­mo pro­jek­tą pa­to­bu­lin­ti pa­gal Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bas (joms Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas pri­ta­rė); pa­siū­ly­ti Sei­mui pri­im­ti pro­to­ko­li­nį nu­ta­ri­mą; pa­siū­ly­ti Vy­riau­sy­bei kom­plek­siš­kai per­žiū­rė­ti in­di­vi­du­a­lių įmo­nių sa­vi­nin­kams, ūki­nių ben­dri­jų tik­rie­siems na­riams ir vi­siems ki­tiems sa­va­ran­kiš­kai dir­ban­tiems as­me­nims nu­sta­ty­tas vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo ir pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo įmo­kas ir jų ba­zes sie­kiant, kad ap­mo­kes­ti­ni­mo ir ati­tin­ka­mų so­cia­li­nių ga­ran­ti­jų už­tik­ri­ni­mo nuo­sta­tos bū­tų pla­čiai ap­tar­tos su su­in­te­re­suo­tais, skir­tin­gas veik­los for­mas prak­ti­kuo­jan­čiais as­me­ni­mis ir tap­tų aiš­kios, ga­li­mai sta­bi­lios ir at­ei­ty­je ne­be­rei­ka­lau­tų daž­no kei­ti­mo įsta­ty­mo, lie­čian­čio vie­ną ar ki­tą sa­va­ran­kiš­kai dir­ban­čių as­me­nų gru­pę. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: su­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kvie­čiu E. Pu­pi­nį – Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką. Kas ga­li Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to iš­va­dą per­skai­ty­ti? (Bal­sai sa­lė­je) Ger­bia­ma­sis Jag­mi­nai, gel­bė­kit si­tu­a­ci­ją.

J. JAGMINAS (LSDPF). …pri­tar­ti, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, pri­tar­ti, tuoj pa­bai­gą pa­skai­ty­siu. Ko­mi­te­to spren­di­mas: iš es­mės pri­tar­ti ini­cia­to­rių pa­to­bu­lin­tam pro­jek­tui, pa­siū­ly­ti… ben­dru su­ta­ri­mu už. Pri­tar­ta.

PIRMININKĖ. Ačiū. Dis­ku­tuo­ti kvie­čiu J. Ve­sel­ką.

J. VESELKA (TTF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ne­ga­liu ka­te­go­riš­kai gin­ti sa­vo nuo­mo­nės, bet iš­sa­ky­siu abe­jo­nes. Štai šia­me įsta­ty­me yra to­kios vei­k­los – in­di­vi­du­a­li veik­la, in­di­vi­du­a­lios įmo­nės savi­nin­kas ir sa­va­ran­kiš­kai dir­ban­tis as­muo. Ži­noma, po­li­ti­kai ga­li pri­gal­vo­ti vi­so­kių ving­ry­bių, bet iš es­mės – tai vie­nas ir tas pats. Va, va jau R. J. Da­gys mo­juo­ja… Iš es­mės vie­nas ir tas pats – žmo­gus, už­si­i­man­tis in­di­vi­du­a­liai. Tik čia įsi­pa­rei­go­ji­mai, tur­tas, čia liu­di­ji­mas yra, t. t., tai for­ma­lūs spren­di­mai. Da­bar kaž­ko­dėl vie­ni, už­si­i­man­tys iš es­mės ta pa­čia veik­la, pri­va­lės mo­kė­ti so­cia­li­nio drau­di­mo mo­kes­tį, tai yra rū­pin­tis sa­vo vals­ty­bi­ne pen­si­jos da­li­mi, ki­ti at­lei­džia­mi. Da­bar pa­sa­ky­kit, o kaip jie to­liau gy­vens ne­mo­kė­da­mi so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kų? Va­di­na­si, ieš­ko kvai­lių, ku­rie už juos tu­ri su­mo­kė­ti, o pas­kui jie čia su­si­rinks, mi­tin­gą su­ruoš ir, aiš­ku, vy­riau­sy­bės Lie­tu­vo­je skys­tos iki šiol bu­vo, ma­nau, bus to­kios… to­dėl nu­si­gąs ir mo­kės di­des­nes pen­si­jas jiems, ne­gu tiems, ku­rie drau­dė­si.

Tai pa­sa­ky­kit, ko­kia čia eko­no­mi­nė po­li­ti­ka? Aš su­pran­tu, kad kiek­vie­nas pi­lie­tis at­ei­ty­je taps ne­dar­bin­gas ir jam nu­mir­ti šiuo­lai­ki­nė­je vi­suo­me­nė­je iš ba­do ar skur­do nie­kas ne­no­ri leis­ti. Tai ko­dėl mes lei­džia­me vie­niems dar­bi­nės veik­los me­tu mo­kė­ti, o ki­tiems ne­mo­kė­ti? Na, gal­būt jiems sun­kiai se­ka­si ver­slas. Su­tin­ku – ne­mo­ki ver­sle dirb­ti, eik sam­do­muo­ju dar­bi­nin­ku, bet mo­kė­ti į biu­dže­tą pri­va­lai, nes ne kam nors mo­ki, o sau už­si­tik­ri­ni mi­ni­ma­lias pa­ja­mas iš sa­vo dar­bi­nės veik­los. Aš prieš, kaip čia pa­sa­kius, gau­nan­čius vel­tui iš vi­suo­me­nės. Pir­ma rei­kia įdė­ti, tik po to iš vi­suo­me­nės gau­ti. To­dėl aš prieš to­kias keis­te­ny­bes so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­muo­se.

PIRMININKĖ. A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, lyg ir Pre­zi­den­tės kal­bo­je ge­rų ži­nių ne­bu­vo, to­dėl tu­rė­čiau pa­sa­ky­ti ge­rą ži­nią – „Sod­ros“ biu­dže­tas su­ba­lan­suo­tas, nes tei­kia­mas įsta­ty­mas, kad kai kas ga­li ir ne­mo­kė­ti mo­kes­čių dve­jus me­tus. Aš ma­nau, ge­ra ži­nia, nes Pre­zi­den­tė mums tik vi­siems pa­grū­mo­jo, pa­ba­rė, trep­te­lė­jo ko­je­le.

 Tai, ger­bia­mie­ji, ši­tuo įsta­ty­mu, apie ku­rį mes da­bar dis­ku­tuo­ja­me, aš ma­tau, su­si­do­mė­ji­mas – be­veik nu­li­nis, So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­to na­riai gal­būt do­mi­si, o vi­si ki­ti, na, sa­ky­kim, va­sa­ra, ai, at­si­pra­šau J. Ve­sel­kos, jis ir­gi do­mi­si. Ger­bia­mie­ji, ši­tas įsta­ty­mas yra daž­niau­siai kei­čia­mas. Tai lyg tų šal­tų, tam­sių gruo­džio nak­tų spren­di­mų ai­das at­lin­guo­ja po pus­an­trų me­tų vėl į ši­tą sa­lę, ir mes vėl tai­som tą, ką tai­sėm gruo­džio mė­ne­sį, ir ta­da opo­zi­ci­ja sa­kė: ne­da­ry­kim to­kių spren­di­mų.

Pats spren­di­mas lyg ir lo­giš­kas – na, ne­ga­li žmo­nės mo­kė­ti įmo­kų, jei­gu ne­tu­ri pa­ja­mų. Rei­kia tai tai­sy­ti. Bet ko­dėl yra toks ne­nuo­sek­lu­mas ir blaš­ky­ma­sis? Nuo vie­no kraš­tu­ti­nu­mo – ar tu­ri pa­ja­mų, ar ne­tu­ri, tu­ri mo­kė­ti, iki ki­to kraš­tu­ti­nu­mo – tu­riu pa­ja­mų, bet mo­kė­ti ne­rei­kia. Pa­ro­dy­kit man lie­tu­vį, ku­ris per­skai­tys įsta­ty­mo nuo­sta­tą „ga­li mo­kė­ti“, kad rei­kia mo­kė­ti. Vi­si lie­tu­viai, ir ne tik lie­tu­viai, Lie­tu­vos pi­lie­čiai, per­skai­tę įsta­ty­me nuo­sta­tą „ga­li mo­kė­ti“, ne­mo­kės įmo­kų į „Sod­rą“.

Ką sa­kė Pre­zi­den­tė ką tik šio­je kal­bo­je? Lai­kas ap­si­spręs­ti dėl „Sod­ros“ re­for­mos. Ger­bia­mie­ji, apie re­for­mą kal­bam at­sie­tai – sep­ty­nis žings­nius, še­šis, pen­kis, o įsta­ty­mus tei­kiam an­ti­re­for­mi­nius, nes pri­me­nu, kas ne­si­do­mi skai­čiais: me­tų pa­bai­go­je bu­vo 2,4 mlrd. de­fi­ci­tas, per ši­tą pir­mą pus­me­tį – dar 1,2 pa­di­dė­jo. Ir iš vi­so 3,6. Tai, ger­bia­mie­ji, ar lai­kas to­kias ge­ras ži­nias teik­ti vi­suo­me­nei? Ar mes gal­vo­jam, kad mes to­liau ga­lė­sim iš kaž­kur sko­lin­tis ir ne­rei­kės kar­py­ti biu­dže­to? Biu­dže­tą vis tiek rei­kės svars­ty­ti čia. To­dėl aš ne­ma­nau, kad ga­li­ma su­ba­lan­suo­ti „Sod­ros“ biu­dže­tą at­lei­džiant tam tik­rą da­lį pi­lie­čių nuo mo­kes­čių. Ir tei­sin­gai sa­kė prieš tai kal­bė­jęs bi­čiu­lis ir ko­le­ga Ju­lius – ko­dėl mes taip skir­tin­gai trak­tuo­jam žmo­nes. Vie­ni, už­dir­ban­tys 800 Lt, tu­ri iš­lai­ky­ti ir sa­vo tė­vus mo­kė­da­mi pen­si­ją, ir sa­va­ran­kiš­kai dir­ban­čius ar­ba in­di­vi­du­a­lios įmo­nės sa­vi­nin­kų tė­vus, o jie sau ga­li leis­ti ne­mo­kė­ti. Aš ma­nau, kad mes dar ne­pa­sie­kėm to­kio iš­vys­ty­mo ly­gio, kad ga­lim su­da­ry­ti to­kias prie­lai­das įsta­ty­muo­se. Aš ma­nau, kad pir­miau­sia mes iš­krai­pom pa­tį prin­ci­pą so­cia­li­nio drau­di­mo, kad ga­li­ma tai­ky­ti leng­va­tas. Su­pran­tu, kad ver­slui sun­ku, su­pran­tu, kad sa­va­ran­kiš­kai dir­ban­tiems sun­ku, taip, bet da­ry­kim per ben­druo­sius mo­kes­čius, bet ne per so­cia­li­nę drau­di­mo sis­te­mą, ku­ri mus ly­di nuo gi­mi­mo iki mir­ties, ir iš jos vi­si, kam ne­nu­ski­lo gy­ve­ni­me, gau­na tam tik­rą pa­ra­mą pi­ni­gė­liais, iš­mo­kom ir vi­so­kiais ki­to­kiais.

To­dėl siū­ly­mas ati­dė­ti tą dve­jiems me­tams ir vėl su­da­ry­ti tris­de­šim­tą dar­bo gru­pę, ku­ri nu­spręs tą pa­tį, kad mo­kes­čius tu­rė­tų mo­kė­ti vi­si, aš ma­nau, tai ne bū­das spręs­ti si­tu­a­ci­ją, ku­ri yra „Sod­ro­je“ ir Lie­tu­vo­je. Ir aš ban­džiau gel­bė­ti kon­ser­va­to­rius, tei­kiau įsta­ty­mo pa­tai­są, kad mes grįž­tu­me bent prie tos pa­tai­sos, su ku­ria su­tin­ka pa­tys in­di­vi­du­a­lių įmo­nių sa­vi­nin­kai, kad jie mo­ka nuo pel­no skir­tu­mo. Tai, ką jie mo­kė­jo iki 2009 m. sau­sio 1 d., t. y. jie ga­vo pa­ja­mas – nuo pa­ja­mų su­mo­ka, nė­ra pa­ja­mų – ne­mo­ka. Bet jie gau­tų ir drau­di­mą, ir su­mo­kė­tų mo­kes­čius. Da­bar­ti­nė­je si­tu­a­ci­jo­je tai, ką mes šian­dien pa­da­ry­sim, pa­da­ry­sim pre­ce­den­tą ki­toms gru­pėms ly­giai taip pat rei­ka­lau­ti. Kuo blo­ges­nis žmo­gus, ku­ris tu­ri šei­mą, už­dir­ba mi­ni­ma­lų at­ly­gi­ni­mą… Aš klau­siau šian­dien Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos dar­buo­to­jo, ko­dėl ne­lei­džiam jam pa­si­rink­ti ir gal­būt tuos dve­jus me­tus ir­gi ne­mo­kė­ti mo­kes­čių, o už tuos pi­ni­gė­lius leng­viau pra­gy­ven­ti. Ne­da­ry­kim klai­dos. Nes aš pri­me­nu, pa­na­šias kal­bas sa­kiau, kai mū­sų ko­le­gos ir bi­čiu­liai, mū­sų par­ti­ja bu­vo val­džio­je, ta­da aš sa­kiau dėl kai ku­rių spren­di­mų. Ta­da aš bu­vau ne­iš­girs­tas. Po ke­le­rių me­tų vis­kas at­si­su­ko ki­taip. Tai ne­da­ry­ki­me vėl tų pa­čių klai­dų ir ne­min­ki­me ant grėb­lio, ku­ris sto­vi mums prieš no­sį.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kvie­čiu vėl į tri­bū­ną R. Da­gį. Da­bar dirb­si­me prie straips­nių.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip.

PIRMININKĖ. 2 straips­nio 2 da­liai yra A. Sy­so pa­siū­ly­mas. Ko­mi­te­to nuo­mo­nė?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė šiam siū­ly­mui, pas­kiau pa­sa­ky­siu ar­gu­men­tus.

PIRMININKĖ. Ger­bi­ama­sis Al­gir­dai, pa­tei­ki­te sa­vo pa­siū­ly­mą.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, la­bai trum­pai. Pa­gal da­bar­ti­nę įsta­ty­mo nuo­sta­tą siū­lo­ma dve­jiems me­tams in­di­vi­du­a­lių įmo­nių sa­vi­nin­kus ir ūki­nių ben­dri­jų tik­ruo­sius na­rius at­leis­ti nuo mo­kes­čių. Ma­no siū­ly­mas – grą­žin­ti tvar­ką, ku­ri eg­zis­ta­vo iki tol. Jei­gu jie tu­ri pa­ja­mų, jie su­mo­ka so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­ką. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ko­mi­te­to po­zi­ci­ja. Pra­šom.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė ši­tam siū­ly­mui, nes pa­gal ga­lio­jan­čią su­si­klos­čiu­sią tvar­ką nuos­to­lin­gai vei­kian­čių in­di­vi­du­a­lių įmo­nių sa­vi­nin­kai so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kų ne­mo­kė­da­vo, to­dėl ne­tek­da­vo tei­sės į so­cia­li­nes ga­ran­ti­jas. Taip bu­vo. Įsi­ga­lio­ju­si nau­ja įmo­kų ap­skai­čia­vi­mo tvar­ka, kai so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kos mo­ka­mos ne dėl in­di­vi­du­a­lios įmo­nės veik­los re­zul­ta­to, o nuo sa­vi­nin­ko pa­ja­mų… yra siū­lo­ma pa­lan­kes­nė da­bar pel­nin­gai dir­ban­čioms įmo­nėms. Siū­ly­mų tei­kia­mos nuo­sta­tos yra su­de­rin­tos su da­bar jau ga­lio­jan­čio­mis Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo ir Pel­no mo­kes­čio įsta­ty­mo nuo­sta­to­mis. Iš es­mės tai yra pa­lan­kes­nė tvar­ka, tai­ko­ma dve­jiems me­tams, kol bus su­tvar­ky­tos ap­skri­tai tos vi­sos ger­bia­mo­jo J. Ve­sel­kos siū­lo­mos įmo­nės, ku­rios da­bar su­plak­tos į vie­ną krū­vą, ir jos tu­rės dirb­ti pa­gal at­ski­rus re­ži­mus. Da­bar, sun­kme­čiu, siū­lo­ma, kad tos in­di­vi­du­a­lios įmo­nės, ypač gau­nan­čios ma­žas pa­ja­mas, tu­rė­tų ga­li­my­bę iš­gy­ven­ti per šį lai­ko­tar­pį ir draus­tis sa­va­no­riš­kai, jei­gu jos ga­li. Aiš­ku, ta­da ne­tu­rės to drau­di­mo dve­jiems me­tams, bet tu­rės ga­li­my­bę iš­gy­ven­ti. To­dėl čia yra sun­kme­čio pa­tai­sa.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, kas už pa­tai­są? K. Gla­vec­kas.

K. GLAVECKAS (LSF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, la­bai di­džiai gerb­da­mas ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko ir ko­mi­te­to nuo­mo­nę, aš lei­džiu sau vis dėl­to pa­prieš­ta­rau­ti. Ma­nau, po­no A. Sy­so pa­siū­ly­mas ga­na ra­cio­na­lus ir, ma­no su­pra­ti­mu, yra pa­teik­tas lai­ku. To­dėl siū­lau pa­rem­ti jo pa­tai­są. Ačiū.

PIRMININKĖ. Prieš – D. Jan­kaus­kas.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dė­ko­ju. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, iš tie­sų A. Sy­so pa­tai­sa yra siū­ly­mas su­grįž­ti į tą si­tu­a­ci­ją, ku­ri bu­vo iki 2009 me­tų. Ar ji tik­rai bu­vo skir­ta tiems žmo­nėms, ku­riems tei­kia­mu pro­jek­tu yra siū­lo­mas per­ei­na­ma­sis lai­ko­tar­pis, tai yra šiais ir ki­tais me­tais lais­vai draus­tis, jei­gu yra ga­li­my­bės, o nuo 2012 me­tų bet ko­kiu at­ve­ju jau bū­tų pa­si­bai­gęs per­ei­na­ma­sis lai­ko­tar­pis, ir bū­tų tę­sia­ma tai, kas yra pra­dė­ta nuo 2009 m. sau­sio 1 die­nos. Tai­gi siū­ly­čiau ne­pri­tar­ti pa­tai­sai ir įsi­klau­sy­ti į ar­gu­men­tus, ku­riuos iš­sa­kė ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ap­si­spręs­ki­me bal­suo­da­mi. Kas pri­ta­ria­te A. Sy­so pa­tai­sai, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 77 Sei­mo na­riai: už – 36, prieš – 11, su­si­lai­kė 30, pa­tai­sai ne­pri­tar­ta.

To­liau yra Sei­mo na­rio R. J. Da­gio pa­tai­sa.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, tur­būt su­tiks ko­le­ga A. Sy­sas, kad ne­ma­žai pa­tai­sų yra ana­lo­giš­kos per vi­sus straips­nius. Mes jau ap­si­spren­dė­me, kad to­liau ne­be­svars­ty­si­me, nes ten tvar­ko­mi vi­si iš ei­lės straips­niai. Jei­gu bū­tų ga­li­ma tą iš­spręs­ti, ta­da ei­tu­me prie ši­tų ir su­tau­py­tu­me lai­ko.

PIRMININKĖ. Ge­rai. Vis tiek teks fik­suo­ti, kad bū­tų pa­žy­mė­ta pro­to­ko­le. Ger­bia­mo­jo A. Sy­so pa­tai­sa yra dėl 2 straips­nio 3 da­lies, jos ne­svars­to­me, nes mes jau ap­si­spren­dė­me, ir ko­mi­te­to nuo­mo­nei yra pri­tar­ta. To­liau 3 straips­nio pa­tai­sos ir­gi ne­rei­kia svars­ty­ti. 4 straips­nio 1 da­lies A. Sy­so pa­tai­sos ne­svars­to­me. 4 straips­nio 2 da­lies pa­tai­sos ne­svars­to­me.

Yra E. Pu­pi­nio pa­tai­sa dėl pro­jek­to 4 strai­psnio. Ar, ger­bia­ma­sis Pu­pi­ni, at­si­i­ma­te, ar ką daro­te?

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke. At­si­žvelg­da­mas į tai, kad ko­mi­te­tas pri­ta­rė kai ku­riems siū­ly­mams dėl ūki­nin­kų, ne­mo­kė­ji­mo „Sod­rai“, ku­rie dir­ba, šiuo me­tu ūki­nin­kau­ja, at­si­žvelg­da­mas į Vy­riau­sy­bės iš­va­das, aš at­si­i­mu. Pra­šau ta­da to­liau ne­svars­ty­ti ki­tų pa­siū­ly­mų.

PIRMININKĖ. Ge­rai. E. Pu­pi­nis at­si­i­ma sa­vo pa­tai­są ir dėl 4 straips­nio, ir dėl 5 straips­nio. A. Sy­so pa­tai­są dėl 5 straips­nio svars­tė­me. E. Pu­pi­nis pro­jek­to 8 straips­nio, kei­čia­mo 9 straips­niu, pa­tai­są jau ir­gi yra at­si­ė­męs. 5 straips­nio A. Sy­so pa­tai­sos svars­ty­ti ne­rei­kia, 6 straips­nio A. Sy­so pa­tai­sos ir­gi ne­rei­kia svars­ty­ti. Sei­mo na­rio E. Pu­pi­nio ir­gi ne­be­svars­to­me.

Ir to­liau yra Vy­riau­sy­bės pa­siū­ly­mas, ku­riam ko­mi­te­tas iš da­lies pri­ta­rė. Ar ga­li­me pri­tar­ti ko­mi­te­to po­zi­ci­jai? Pri­tar­ta. Iš da­lies pri­tar­ta Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to nuo­mo­nei, tur­būt ir­gi ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti. Ačiū pra­ne­šė­jui. Jau sa­kiau, Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas. Ar ga­li­me vi­siems pa­siū­ly­mams pri­tar­ti, tai yra Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to, Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to ir Vy­riau­sy­bės pa­siū­ly­mams? Dė­ko­ju pra­ne­šė­jui.

Da­bar dėl vi­so įsta­ty­mo vie­nas – už ir vie­nas – prieš. D. Jan­kaus­kas – už.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dė­ko­ju. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, kvie­čiu pri­tar­ti pa­teik­tam pro­jek­tui, nes įver­ti­nant su­dė­tin­gą in­di­vi­du­a­lia veik­la be­si­ver­čian­čių ūkio sub­jek­tų si­tu­a­ci­ją, kai nuo šių me­tų pra­džios, net ir ne­tu­rint pa­ja­mų, ten­ka mo­kė­ti so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kas, ku­rios kar­tu su svei­ka­tos drau­di­mu su­da­ro 300 li­tų… ta si­tu­a­ci­ja at­si­ra­do po Nau­jų­jų me­tų, nors įsta­ty­mas bu­vo pri­im­tas pra­ei­tų me­tų va­sa­rą (lie­pos mė­ne­sį). Tai­gi prak­ti­nis įsta­ty­mo įgy­ven­di­ni­mas pa­dik­ta­vo, ma­tyt, tuos siū­ly­mus, ku­rie šian­dien yra svars­to­mi. Ūkio mi­nis­te­ri­ja ren­gia la­bai aiš­kią sis­te­mą, kaip ma­žos įmo­nės, ku­rio­se dir­ba iki 7 žmo­nių, ga­na leng­vai ir lanks­čiai ga­lės per­si­re­gist­ruo­ti ir keis­ti įmo­nės sta­tu­są pa­gal įmo­nės veik­lą, ap­im­tis, o tam rei­kia per­ei­na­mo­jo lai­ko­tar­pio. To­dėl šiems ir ki­tiems me­tams yra siū­lo­ma pa­lik­ti ga­li­my­bę draus­tis sa­va­ran­kiš­kai. To­dėl kvies­da­mas su­da­ry­ti ga­li­my­bes ne­už­da­ry­ti įmo­nių dėl to, kad jos šian­dien ne­tu­ri pa­ja­mų, o yra pri­vers­tos mo­kė­ti įmo­kas, siū­lau pa­lik­ti per­ei­na­mą­jį lai­ko­tar­pį. Kvie­čiu ko­le­gas pri­tar­ti ir ra­gi­nu bal­suo­ti už.

PIRMININKĖ. V. P. An­driu­kai­tis – prieš.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Tai­gi, ko­le­ga Do­na­tai, iš­ties keis­tas siū­ly­mas. Pa­da­rė­me klai­dą. Pa­da­ry­ta klai­da per­ei­tais me­tais tuo pri­im­tu įsta­ty­mu. Da­bar, ban­dant iš­tai­sy­ti tą klai­dą, vie­nu pirš­tu ro­do­ma į Ūkio mi­nis­te­ri­jos pa­siū­ly­mus, o ki­tu pirš­tu ro­do­ma į „Sod­ros“ biu­dže­tą ir sa­ko­ma – ge­rai, mes pa­da­ry­si­me dar tru­pu­tį di­des­nę sky­lę, nes „Sod­ros“ biu­dže­tas ir taip ar­tė­ja prie 3,5 mlrd. de­fi­ci­to. Do­na­tai, ar jūs ką nors skai­čiuo­ja­te? A. Sy­sas la­bai aiš­kiai siū­lo: Ūkio mi­nis­te­ri­jos pa­leng­vi­ni­mai dėl įmo­nių yra vi­siš­kai aiš­kūs, tai yra tos mi­nis­te­ri­jos re­gu­lia­vi­mo sri­tis. Tuo tar­pu kal­bė­da­mi apie „Sod­ros“ biu­dže­tą ir so­cia­li­nį re­gu­lia­vi­mą su­grįž­ki­te prie tai­syk­lės, ku­ri ga­lio­jo iki 2009 m. gruo­džio 31 die­nos. Jūs tu­ri­te dvi pro­ble­mas: pa­leng­vi­na­te įmo­nėms, ką da­ro Ūkio mi­nis­te­ri­ja, ir ne­su­ma­ži­na­te įplau­kų į „Sod­ros“ biu­dže­tą. O da­bar jūs kal­ba­te apie kaž­ko­kį per­ei­na­mą­jį pe­ri­odą. Aš ne­ga­liu su­pras­ti. Pre­zi­den­tė kal­bė­jo apie eko­no­mi­kos pri­ori­te­to vy­ra­vi­mą vi­suo­se so­cia­li­niuo­se rei­ka­luo­se kaip be ga­lo ydin­gą pri­ori­te­tą, bet jūs da­bar kaip tik tai ir de­monst­ruo­ja­te. Tai ma­no at­sa­ky­mas la­bai aiš­kus, ko­le­gos, to­dėl, kad jūs da­bar ką tik at­me­tė­te A. Sy­so pa­tai­są, ku­riai pri­ta­rė Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas K. Gla­vec­kas to­dėl, kad jam da­bar ten­ka skai­čiuo­ti biu­dže­to de­fi­ci­tus ir vi­są ši­tą fi­nan­si­nę si­tu­a­ci­ją. Ir mes ką, to ne­ma­to­me da­bar? Apie kaž­ko­kį per­ei­na­mą­jį lai­ko­tar­pį gal­vo­ja­me. Lie­pos 1 d. rei­kia pen­si­jų grą­ži­ni­mo me­cha­niz­mą pa­teik­ti, nors kon­sti­tu­ciš­kai tai rei­kė­jo da­ry­ti ba­lan­džio mė­ne­sį. Ten taip pat rei­ka­lin­gi pi­ni­gai. Tai ši­to ne­ma­to­te, Do­na­tai Jan­kaus­kai, o gal po to iš­trauk­si­me ste­nog­ra­mas ir gal­vo­si­me, kaip čia mes da­rė­me, kad štai mū­sų žings­niai ir to­liau pri­si­de­da prie „Sod­ros“ de­fi­ci­to di­dė­ji­mo ir pen­si­nin­kų pa­dė­ties blo­gė­ji­mo. To­dėl aš siū­lau bal­suo­ti prieš.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, bal­suo­ja­me. Kas už tai, kad po svars­ty­mo bū­tų pri­tar­ta Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo 2, 4, 7 ir 9 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 78 Sei­mo na­riai: už – 53, prieš – 4, su­si­lai­kė 21. Po svars­ty­mo pro­jek­tui pri­tar­ta. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, nors po svars­ty­mo pri­tar­ta, ne­ži­nau, at­ro­do, aiš­kiai kal­bu, bet pro­to­ko­las ne­gir­dė­jo, kad su R. Da­gio pa­siū­ly­mu pri­tar­ta.

Dė­ko­ju. Šis klau­si­mas baig­tas. To­liau po­sė­džiui pir­mi­nin­kau­ja Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas A. Ka­šė­ta.

 

12.17 val.

Dis­ku­si­ja dėl Biu­dže­to ren­gi­mo ir vyk­dy­mo sis­te­mos re­for­mos

 

PIRMININKAS (A. KAŠĖTA, LSF). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, to­liau mū­sų dar­bo­tvarkėje 1-7 klau­si­mas – dis­ku­si­ja biu­dže­to ren­gi­mo ir vyk­dy­mo sis­te­mos re­for­mos te­ma. Ga­li­me va­din­ti dis­ku­si­jos tę­si­niu. Pra­dė­si­me nuo frak­ci­jų at­sto­vų kal­bų. Pir­ma­sis už­si­ra­šęs – R. Ačas, frak­ci­jos var­du. Pra­šau.

R. AČAS (TTF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, daž­nai gal­vo­ju, o kam gi skir­tas vals­ty­bės biu­dže­tas? Ži­no­ma, kad jis skir­tas Lie­tu­vos žmo­nėms. Ta­čiau ar nė­ra at­virkš­čiai, ar žmo­nės nė­ra dėl biu­dže­to? Ko­dėl aš taip kal­bu? Na, ir šian­dien Pre­zi­den­tė sa­vo me­ti­nia­me pra­ne­ši­me la­bai aiš­kiai pa­sa­kė, kad mes pa­mir­šo­me žmo­gų, kad be­są­ly­gi­nė eko­no­mi­kos vir­še­ny­bė da­bar vy­rau­ja. Tai tik­rai be ga­lo svar­būs ir tei­sin­gi žo­džiai. Šiais me­tais mes tu­ri­me 8 % biu­dže­to de­fi­ci­tą. Jau esa­me už­si­mo­ję, kad ki­tais me­tais tu­rė­si­me 4,5 %. Dar po me­tų – 3 %. Taip, su­pran­ta­ma, ir Mast­rich­to kri­te­ri­jai, ir fis­ka­li­nė draus­mė, ta­čiau pa­mirš­ta­ma auk­si­nė tai­syk­lė, kad ga­li­ma sko­lin­tis in­ves­ti­ci­joms, ku­rios at­ne­ša per­spek­ty­vo­je pel­no.

Ta­čiau kai at­va­žiuo­ja į Lie­tu­vą Tarp­tau­ti­nis va­liu­tos fon­das ir pa­sa­ko, kad rei­kia kel­ti to­kius mo­kes­čius, to­kius mo­kes­čius, to­kius mo­kes­čius, su­si­da­ro iš­va­da, kad mes tur­būt ruo­šia­mės kreip­tis į Tarp­tau­ti­nį va­liu­tos fon­dą, mums be­są­ly­giš­kai svar­bu įvyk­dy­ti, ko yra rei­ka­lau­ja­ma, neat­si­žvel­giant į Lie­tu­vos žmo­nių in­te­re­sus. Už­tai po to­kio Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do pra­ne­ši­mo pro­fe­so­rius Ri­man­tas Rudz­kis pa­sa­kė, kad „vi­sas jau­ni­mas, jei­gu mes tais žings­niais ei­si­me ir taip da­ry­si­me, pa­liks Lie­tu­vą“. Taip, aš su­pran­tu, gal­būt ir yra val­dan­čių­jų toks sie­kis, kad Lie­tu­vo­je lik­tų tik pen­si­nin­kai ir po­li­ti­kai.

Aš ma­nau, kad šis biu­dže­tas, ku­ris bus for­muo­ja­mas, tu­ri bū­ti be­są­ly­giš­kai for­muo­ja­mas ir orien­tuo­tas į ne­dar­bo ma­ži­ni­mą. Ir jei­gu mes pa­si­elg­tu­me taip, ko­kia da­bar yra ten­den­ci­ja Eu­ro­po­je, kai Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė­se yra pri­pa­žin­ta, kad yra dvi­de­šimt mi­li­jo­nų smul­kių ir vi­du­ti­nių įmo­nių ir šioms įmo­nėms ar­ti­miau­siu lai­ku tu­ri bū­ti su­da­ry­tos to­kios są­ly­gos, kad jos įsteig­tų po vie­ną pa­pil­do­mą dar­bo vie­tą, aš ma­nau, kad mes vi­sa­da ly­giuo­ja­mės į Eu­ro­pą ir vi­sa­da uo­liai vyk­do­me jos nu­ro­dy­mus. Kar­tais Eu­ro­pos Są­jun­go­je vie­nas ar ki­tas tei­sės ak­tas tu­ri įsi­ga­lio­ti pa­gal jų rei­ka­la­vi­mus tik­tai už ke­le­rių me­tų, bet mes pir­mi puo­la­me ir įvyk­do­me tai. Tai jei­gu mes ly­giuo­ja­mės į Eu­ro­pą, ar mes ne­tu­rė­tu­me ir­gi su­da­ry­ti są­ly­gų, kad ne vie­na dar­bo vie­ta bū­tų įsteig­ta smul­kio­se ir vi­du­ti­nė­se įstai­go­se, bet gal po dvi, ir taip orien­tuo­ti sa­vo biu­dže­tą, sa­vo pro­gra­mi­nį biu­dže­tą, kur mes tu­ri­me ne vie­ną pro­gra­mą, pa­gal ku­rią fi­nan­suo­ja­me vie­ną ar ki­tą sri­tį.

Na, man ne­ri­mą ke­lia tai, kad for­muo­jant biu­dže­tą Sei­mo po­žiū­ris į biu­dže­to tvir­ti­ni­mą, biu­dže­to pri­ėmi­mą, svars­ty­mą vis dėl­to per ke­le­tą me­tų iš es­mės pa­si­kei­tė. Pa­si­kei­tė, kai tie­siog ne­ban­do­ma gi­lin­tis į tam tik­rus skai­čius, į tam tik­rus pro­ce­sus, nes ren­gia­mi Sei­mo po­sė­džiai, ne­įma­no­ma smul­kiai iš­nag­ri­nė­ti biu­dže­to, kai ne­da­ro­mos per­trau­kos ir iš­ti­sai po­sė­džiau­ja­ma. Man ne­ri­mą ke­lia ir mū­sų Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to dar­bas, kai mes ak­lai, tie­siog ne dis­ku­tuo­ja­me, bet bet ku­riuo klau­si­mu pra­šo­me Vy­riau­sy­bės iš­va­dos, ir jau kaip Vy­riau­sy­bė pa­sa­kė, tai kaip šven­ta kar­vė, vi­si val­dan­tie­ji ke­lia ran­kas ir net ne­ban­do prie­šin­tis, nes, ne­duok Die­ve, už­si­trauks kaž­kie­no ne­ma­lo­nę.

Ak­ci­zas. Vis dėl­to kiek­vie­nais me­tais pla­nuo­ja­mos tam tik­ros pa­ja­mos iš ak­ci­zų, ir aš sa­ky­čiau, kad vis pra­šau­na­ma pro ša­lį. Kaž­ko­dėl yra su­si­da­riu­si nuo­mo­nė, kad di­din­da­mi ak­ci­zą bū­ti­nai dau­giau su­rink­si­me, bet daž­niau­siai bū­na at­vir­kš­ti­nis pro­ce­sas ir ne­ban­do­ma ieš­ko­ti prie­žas­čių.

Be ga­lo di­de­lę nuo­sta­bą ke­lia ir pro­gra­mos, ku­rios yra tam tik­ro­se mi­nis­te­ri­jo­se. Ne­ma­žai pra­kai­to rei­kia iš­lie­ti, kol Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to na­riai iš­si­rei­ka­lau­ja, o ko­kios yra tos pro­gra­mos, kas jo­se yra. Ži­no­ma, ten tik­rai yra įdo­mių da­ly­kų. Na, man nuo­sta­bą ke­lia tai, kad kar­tais, pa­im­ki­me tą pa­čią Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ją, yra pro­gra­mos, kur klo­ja­mi ša­li­gat­viai, as­fal­tuo­ja­mi ke­liai, tie­sia­mi vamz­dy­nai, van­den­tie­kiai. At­ro­do, kuo čia dė­ta Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja, bet vis dėl­to taip yra.

Vals­ty­bės kon­tro­lė, aš pa­ci­tuo­siu iš­trau­ką iš vie­no punk­to, žiū­rė­da­ma biu­dže­tą nu­sta­tė, kad: „Nu­sta­ty­ta at­ve­jų, kai asig­na­vi­mų val­dy­to­jai pro­gra­mų są­ma­to­se pla­nuo­ja lė­šas skir­ti sub­jek­tams, ne­at­lie­kan­tiems vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo funk­ci­jų, tai yra vie­šo­sioms įstai­goms, vals­ty­bės įmo­nėms, ak­ci­nėms ben­dro­vėms. Toks lė­šų pla­na­vi­mas ro­do, kad ski­riant lė­šas šioms įstai­goms ga­li bū­ti pa­žeis­ti Biu­dže­to san­da­ros ir Vie­šų­jų pir­ki­mų įsta­ty­mai ir su­da­ry­tos są­ly­gos vals­ty­bės biu­dže­to lė­šas nau­do­ti ne­ga­li­mu eko­no­miš­kiau­siu bū­du“. To­dėl ma­nau, ka­dan­gi lai­kas bai­gia­si, kad tik­rai yra mums ką pa­svars­ty­ti. Gai­la, kad ir šian­dien šis klau­si­mas yra vi­siš­kai ne­įdo­mus. Kai nu­ma­ty­tos dvi va­lan­dos, ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko pra­šy­mu, yra su­trum­pin­tos iki vie­nos va­lan­dos, tai ro­do, kad svars­ty­mas šian­dien yra tam, kad už­si­dė­tų pliu­siu­ką, kad bu­vo svars­ty­ta, kad opo­zi­ci­ja nie­ka­da ne­reikš­tų pre­ten­zi­jų, kad ne­bu­vo at­si­žvelg­ta į jų kal­bas. Esu įsi­ti­ki­nęs, kad ši­tos kal­bos taip ir liks kal­bo­mis. Ačiū.

PIRMININKAS. Kvie­čiu V. Ma­tu­zą, Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų frak­ci­jos var­du.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ma­nau, kad net pa­tiems di­die­siems Vy­riau­sy­bės ir val­dan­čio­sios dau­gu­mos skep­ti­kams sun­ku nu­neig­ti, kad Lie­tu­va ga­na so­li­džiai su­ge­bė­jo ko­vo­ti su su­dė­tin­ga fi­nan­si­ne kri­ze. Dis­ku­si­jos, kas bū­tų, jei­gu bū­tų, ma­nau, vyks dar il­gai, ger­bia­ma­sis Ju­liau. Gal kai kas iš dis­ku­si­jų kri­zės te­ma su­si­kraus net­gi po­li­ti­nį ka­pi­ta­lą, ta­čiau prag­ma­tiš­kas po­žiū­ris pa­pras­tas – kal­bė­ti ir kri­ti­kuo­ti leng­viau nei siū­ly­ti ir dirb­ti.

Kri­zės pa­mo­kos vie­na­reikš­miš­kai pa­ro­dė, kad pir­miau­sia rei­ka­lin­ga na­cio­na­li­nius po­rei­kius ati­tin­kan­ti biu­dže­to ren­gi­mo ir vyk­dy­mo sis­te­ma, ku­ri ne tik su­stip­rin­tų val­džios sek­to­riaus fi­nan­sus, pa­ska­tin­tų ša­lies ūkio au­gi­mą bei už­kirs­tų ga­li­my­bę pa­tir­ti fi­nan­si­nių sun­ku­mų grės­mes at­ei­ty­je, ypač kei­čian­tis eko­no­mi­kos cik­lams, bet ir su­da­ry­tų tin­ka­mas są­ly­gas vyk­dy­ti sa­va­ran­kiš­ką ša­lies kon­ku­ren­cin­gu­mą di­di­nan­čią po­li­ti­ką. Vy­riau­sy­bės pa­siū­ly­tos biu­dže­to re­for­mos gai­rės, ku­rio­se nu­ma­ty­tos prie­mo­nės, di­di­nan­čios fis­ka­li­nę dis­cip­li­ną, po­li­ti­kų at­sa­ko­my­bę bei nu­ma­tan­čios kaup­ti rei­ka­lin­gus fi­nan­si­nius re­zer­vus, yra itin svei­kin­ti­nos. Ypač pri­ta­riu Vy­riau­sy­bės ini­cia­ty­vai su­kur­ti to­kią biu­dže­to de­fi­ci­to nu­sta­ty­mo, tvir­ti­ni­mo, vyk­dy­mo, ste­bė­ji­mo ir re­zul­ta­tų įver­ti­ni­mo sis­te­mą, ku­ri su­kur­tų mak­si­ma­lias prie­mo­nes ša­ly­je įgy­ven­din­ti ap­dai­rią ir, kas yra svar­biau­sia, nuo be­si­kei­čian­čių po­li­ti­nių vė­jų kryp­ties kuo ma­žiau pri­klau­so­mą vals­ty­bės fi­nan­sų pla­na­vi­mo ir įgy­ven­di­ni­mo pro­gra­mą. Su­ti­ki­me, vals­ty­bės biu­dže­tas, jo pla­na­vi­mas, vyk­dy­mas pri­va­lo tu­rė­ti aiš­kes­nius, de­ta­les­nius ir įsta­ty­mų ga­lios įtvir­tin­tus me­cha­niz­mus. Bū­tent jie, o ne po­li­ti­niai no­rai ar ne­no­rai tu­ri tap­ti pa­grin­di­niu vals­ty­bės fi­nan­si­nio do­ku­men­to for­ma­vi­mo pa­grin­du.

Ša­lia šių stra­te­gi­nių tiks­lų Vy­riau­sy­bė yra pa­siū­liu­si la­bai kon­kre­čias prie­mo­nes ir spren­di­mus, ku­rie grin­džia­mi efek­ty­via tarp­tau­ti­ne pa­tir­ti­mi ir iš es­mės kei­čian­tys po­žiū­rį į biu­dže­tą tik kaip į iš­lai­dų ir pa­ja­mų pla­ną. Kal­ba­ma apie ap­dai­rią biu­dže­to po­li­ti­ką, ne­rei­kia bi­jo­ti to žo­džio „ap­dai­rią“. Ką reiš­kia ne­ap­dai­rus iš­lai­da­vi­mas ma­nant, kad vals­ty­bės biu­dže­tas – auk­so šu­li­nys be dug­no, aki­vaiz­džiai pa­ty­rė­me. Ma­nau, kad tu­ri nu­ga­lė­ti pa­pras­tas šei­my­niš­kas po­žiū­ris – ne­gy­ven­ti vien šia die­na. Ne­ga­li­me nuo­lat gy­ven­ti sko­lo­se ir iš sko­lin­tų pi­ni­gų ten­kin­ti vie­na­die­nius po­rei­kius. Da­bar­ti­nė fi­nan­sų kri­zė su­sil­pni­no dau­ge­lio pa­sau­lio ša­lių vie­šų­jų fi­nan­sų pa­dė­tį, ta­čiau ge­bė­ji­mas veiks­min­gai su­val­dy­ti si­tu­a­ci­ją la­bai daug pri­klau­so nuo biu­dže­to ren­gi­mo ir vyk­dy­mo efek­ty­vaus tei­si­nio reg­la­men­ta­vi­mo bei jį ati­tin­kan­čios prak­ti­kos. Tam yra pa­siū­ly­ti nau­ji ro­dik­liai, ku­riais ga­li­ma kon­tro­liuo­ti biu­dže­to mak­ro­e­ko­no­mi­nį po­vei­kį in­flia­ci­jai, už­im­tu­mui, iš­ori­niam su­ba­lan­suo­tu­mui, pa­lū­ka­nų prie­dams už ben­drą ri­zi­ką, struk­tū­ri­nei val­džios sek­to­riaus fi­nan­si­nei būk­lei ir at­ei­ties mo­kes­čių ly­giui. Taip pat yra nu­ma­ty­tos ga­li­my­bės pla­nuo­ti asig­na­vi­mus eko­no­mi­niam sta­bi­lu­mui iš­lai­ky­ti ir taip ga­ran­tuo­ti veiks­min­gą vi­sų ki­tų vals­ty­bės funk­ci­jų sta­bi­lų stra­te­gi­nį fi­nan­sa­vi­mą, ku­ris bū­tų ne­pri­klau­so­mas nuo eko­no­mi­nių ro­dik­lių svy­ra­vi­mo.

Pa­sau­lio fi­nan­sų kri­zė ir jos po­vei­kis vie­šie­siems fi­nan­sams aiš­kiai pa­ro­dė, kad įsta­ty­mo ga­lios nor­ma rei­kia įtvir­tin­ti prie­vo­lę eko­no­mi­nio pa­ki­li­mo lai­ko­tar­piu per­tek­li­nius biu­dže­to pa­ja­mų srau­tus au­to­ma­tiš­kai nu­kreip­ti į vals­ty­bės iž­do re­zer­vą, ku­ris eko­no­mi­nio nuos­mu­kio lai­kais bū­tų nau­do­ja­mas ūkiui ska­tin­ti ir už­im­tu­mui di­din­ti, so­cia­li­nės ap­sau­gos, švie­ti­mo, svei­ka­tos, vie­šo­sios tvar­kos ir ki­toms vals­ty­bės sau­gu­mą stip­ri­nan­čioms sri­tims sta­bi­liai fi­nan­suo­ti. Pa­vyz­džių to­li ieš­ko­ti ne­rei­kia – to­kį re­zer­vą tu­rė­ju­si Es­ti­ja iš fi­nan­sų kri­zės ei­na aukš­tai iš­kė­lu­si gal­vą. Ne­be­no­rė­čiau mė­ty­ti ak­me­nų į bu­vu­sios Vy­riau­sy­bės dar­žą, tie­siog tu­ri­me steng­tis to­kių są­mo­nin­gai ar iš ne­pro­fe­sio­na­lu­mo pa­da­ry­tų klai­dų ne­be­kar­to­ti. Taip pat, ma­nau, yra svei­kin­ti­na Vy­riau­sy­bės ini­cia­ty­va įsta­ty­mų ga­lios ak­tais nu­ma­ty­ti, kad virš­pla­ni­nės pa­ja­mos, su­si­da­ran­čios dėl ūkio cik­lo, ski­ria­mos de­fi­ci­tui ma­žin­ti, o tai yra veiks­min­ga prie­mo­nė iš­lai­ky­ti kai­nų sta­bi­lu­mą. Taip pat no­rė­čiau pa­brėž­ti, kad tik to­kio biu­dže­to su­da­ry­mo prin­ci­pai ga­li ga­ran­tuo­ti ir mo­kes­čių ta­ri­fų sta­bi­lu­mą.

Ke­le­tas pa­vyz­džių apie kai­my­ni­nes ša­lis ir ko­kios prie­mo­nės šian­dien yra tai­ko­mos. Is­pa­ni­jos par­la­men­tas pri­ta­rė griež­tam tau­py­mo pla­nui, ku­ris nu­ma­to, kad vals­ty­bės iš­lai­dos šie­met bus su­ma­žin­tos 15 mlrd. eu­rų, Ita­li­ja pri­ėmė 24 mlrd. eu­rų tau­py­mo pro­gra­mą, Pran­cū­zi­ja pa­si­ža­dė­jo su­ma­žin­ti sa­vo biu­dže­to de­fi­ci­tą 8 % – iki 4,6 % 2012 me­tais, Vo­kie­ti­jos Vy­riau­sy­bė ke­ti­na pa­ro­dy­ti pa­vyz­dį eu­ro zo­nai ir at­ei­nan­čiais me­tais pra­dė­ti dras­tiš­ką biu­dže­to tau­py­mo pro­gra­mą. Ma­no­ma, kad iki 2016 m. tai tu­rė­tų su­da­ry­ti ne ma­žiau nei 10 mlrd. eu­rų.

Ma­nau, kad ne­sa­me iš­skir­ti­niai ir ga­li­me sau leis­ti at­si­kvėp­ti džiaug­da­mie­si jau pa­siek­tais re­zul­ta­tais. Dar drįs­čiau teig­ti, kad bū­ti­na as­me­ni­nė at­sa­ko­my­bė bei aiš­kiai reg­la­men­tuo­tos sank­ci­jos už biu­dže­ti­nės draus­mės tai­syk­lių pa­žei­di­mus. Šia­me kon­teks­te, ma­ny­čiau, tiks­lin­ga ap­svars­ty­ti Vals­ty­bės kon­tro­lės vaid­mens di­di­ni­mą vyk­dant fis­ka­li­nę prie­žiū­rą. Dar dau­giau – ma­nau, kiek­vie­nas po­li­ti­kas, temp­da­mas biu­dže­to pa­klo­dės kraš­tą į sa­vo dar­žą, tai yra į sa­vo rin­ki­mų apy­gar­dą, tu­ri la­bai ge­rai pa­si­tar­ti ne tik su pra­šy­mais už­ver­čian­čiais rin­kė­jais, bet pir­miau­sia su sa­vo są­ži­ne ir pri­si­min­ti pa­grin­di­nę sa­vo prie­der­mę: Sei­mo na­rys – Tau­tos at­sto­vas, vi­sos Tau­tos at­sto­vas, to­dėl ir mąs­ty­ti gal­būt rei­kė­tų šiek tiek pla­čiau nei rin­ki­mų apy­gar­dos ri­bos. No­rė­čiau pa­brėž­ti, kad biu­dže­to re­for­ma pir­miau­sia tu­ri bū­ti orien­tuo­ta į il­ga­lai­kio fis­ka­li­nio tva­ru­mo di­di­ni­mo už­tik­ri­ni­mą. Su tais ke­tu­riais prin­ci­pais esa­te su­si­pa­ži­nę, te­ko gir­dė­ti, nebe­si­plė­siu.

Baig­da­mas no­rė­siu pa­lin­kė­ti, kad biu­dže­to re­for­mos kon­cep­ci­ja bei ga­li­mos prie­mo­nės bū­tų pla­čiai iš­dis­ku­tuo­ta ir į šį pro­ce­są bū­tų įtrauk­ti tiek vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vai, so­cia­li­niai part­ne­riai, eks­per­tai ir ly­giai taip pat vi­sų Sei­me dir­ban­čių po­li­ti­nių par­ti­jų at­sto­vai. Mi­ni­mum Sei­me dir­ban­čių, nes tai, ką ma­nau, bet jūs ma­to­te, kad siū­lo Vy­riau­sy­bė, rei­ka­lau­ja kur kas pla­tes­nio su­si­ta­ri­mo nei vie­nos val­dan­čio­sios dau­gu­mos, kad ir ko­kia ji šian­dien bū­tų stip­ri, spren­di­mų. Tai­gi, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, kvies­čiau vi­sus į tą ben­drą su­si­ta­ri­mą. (Bal­sai sa­lė­je) Taip, Ju­liau, tarp jų ir jus su vi­sais ši­tais žen­klais. Jei­gu jūs ti­ki­te tuo, ką aš sa­kau, o iš tik­rų­jų aš nuo­šir­džiai sa­kau, mes su ko­mi­te­to pir­mi­nin­ku esa­me tik­rai…

PIRMININKAS. Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, lai­kas!

V. MATUZAS (TS-LKDF). Taip. Ma­nau, kad biu­dže­to re­for­mos kon­cep­ci­jos svars­ty­mas – pro­ga vi­siems tai įro­dy­ti pri­si­de­dant sa­vo ži­nio­mis, pa­tir­ti­mis ir idė­jo­mis. Kvie­čiu vi­sus ben­dro dar­bo var­dan tos Lie­tu­vos.

PIRMININKAS. Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos frak­ci­jos var­du – A. But­ke­vi­čius.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, pir­miau­sia šiek tiek apie biu­dže­tą, ir pa­pras­tai, ūkiš­kai no­rė­čiau šį kar­tą pa­kal­bė­ti ar­ba pra­dė­ti sa­vo kal­bą. Rei­kia tik­riau­siai su­pras­ti, kad biu­dže­tas nau­do­ja­si eko­no­mi­kos sėk­me ar­ba ne­sėk­me. Jei­gu eko­no­mi­ka ky­la, ji­nai yra sti­mu­liuo­ja­ma, tai ir biu­dže­to pa­ja­mos tik­riau­siai ir­gi di­dė­ja ir pro­ble­mas, kal­bant apie iš­lai­das, apie sko­li­ni­mu­sis, tuo me­tu ga­li­ma daug leng­viau spręs­ti. Kai ka­da pa­gal­vo­ti, kad jei­gu ūki­nin­kas steng­tų­si gau­ti kuo dau­giau pie­no iš kar­vės ir jei­gu jis steng­tų­si ją kuo dau­giau melž­ti, bet ma­žiau šer­ti, tik­riau­siai re­zul­ta­tas bū­tų blo­gas. Taip yra ir eko­no­mi­ko­je: jei­gu tu eko­no­mi­ką pa­ska­tin­si, va­di­na­si, ir biu­dže­tas pa­pil­nės. Toks pri­mi­ty­vus, pa­pras­tas, su­pran­ta­mas pa­vyz­dys, ku­ris eko­no­mi­ko­je pas­ku­ti­niu me­tu yra nau­do­ja­mas dėl to, kad gal per to­kius pa­pras­tus pa­vyz­džius bū­tų ga­li­ma la­biau su­pras­ti, kad biu­dže­tas tai nė­ra kaž­koks krep­šys, ku­rį at­ri­ši ir po to ga­li pa­da­ly­ti, tam­py­ti tai į vie­ną, tai į ki­tą pu­sę. No­rint kal­bė­ti apie biu­dže­to pa­ja­mas, rei­kia pir­miau­sia pra­dė­ti kal­bė­ti apie eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mą. Čia, ma­nau, yra vie­na pa­grin­di­nių pro­ble­mų Lie­tu­vo­je, kad kol kas aiš­kaus eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mo pla­no nė­ra, ir aš jo tik­rai ne­ma­tau.

Bet jei­gu pa­žiū­rė­si­te, ką kal­ba Briu­se­ly­je apie eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mą, tai tik­rai ga­li­ma ras­ti to­kį pri­im­tą spren­di­mą šių me­tų ba­lan­džio 27 d., kur kal­ba­ma jau apie Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ki­tų me­tų pro­jek­to ska­ti­ni­mo kryp­tis. Pa­vyz­džiui, ska­tin­ti eko­no­mi­kos at­si­ga­vi­mą, in­ves­tuo­ti į Eu­ro­pos jau­ni­mą ir at­ei­ties in­fra­struk­tū­ras. Iš ben­dros 142,6 mlrd. eu­rų su­mos maž­daug 64,4 mlrd. eu­rų ski­ria­ma eko­no­mi­kos at­si­ga­vi­mą ska­ti­nan­tiems veiks­mams. Tai yra kon­kre­tu, aš, aiš­ku, ne­no­riu kal­bė­ti apie at­ski­ras de­ta­les.

Čia mū­sų tu­ri bū­ti pa­grin­di­nis už­da­vi­nys, kur mes ga­lė­tu­me re­a­liai eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mo… jei­gu kal­bė­tu­me apie vi­sus vie­ša­ja­me fi­nan­sų sek­to­riu­je ski­ria­mus pi­ni­gus, kur mes ga­lė­jo­me eko­no­mi­ką pa­ska­tin­ti. Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­ni­gai – tai yra vie­na iš ska­ti­ni­mo prie­mo­nių, ku­ri yra su­teik­ta Lie­tu­vai. Tai čia ir tu­rė­jo bū­ti su­kon­cen­truo­tas pa­grin­di­nis dė­me­sys, kad tos lė­šos pir­miau­sia tu­ri bū­ti nu­kreip­tos in­ves­ti­ci­joms eko­no­mi­kos il­ga­lai­kio efek­ty­vu­mo di­di­ni­mui, iš­sau­gant dar­bo vie­tas ar­ba su­ku­riant dar­bo vie­tas. Tai vie­na, jei­gu pro­gra­ma bū­tų vyk­do­ma ir kon­tro­lė griež­ta bū­tų vyk­do­ma, ar­ba mo­ni­to­rin­gas bū­tų vyk­do­mas.

Čia kal­ba­ma, kad rei­kia kur­ti kaž­ką. Nie­ko čia ne­rei­kia, pa­pras­čiau­siai Vy­riau­sy­bės na­riai, ku­rie yra at­sa­kin­gi už Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šų pa­nau­do­ji­mą, pa­rei­ka­lau­ja, kad kiek­vie­ną mė­ne­sį bū­tų at­si­skai­ty­ta, kaip ta pro­gra­ma vyk­do­ma, nes čia yra pa­duo­tas in­stru­men­tas vals­ty­bei, kaip pa­ska­tin­ti eko­no­mi­ką.

An­tra prie­mo­nė, ger­bia­mie­ji, jau gė­da kal­bė­ti – gy­ve­na­mų­jų na­mų re­no­va­ci­ja. 1 mlrd. Jei­gu bū­tų tas 1 mlrd. pa­nau­do­tas vie­šų­jų pa­sta­tų re­no­va­ci­jai, koks bū­tų ne­tie­sio­gi­nis efek­tas ir tie­sio­gi­nis efek­tas? 30 % nuo tų lė­šų, yra ap­skai­čiuo­ta, at­ei­na tie­siai į biu­dže­tus, kal­bu pla­či­ą­ja pras­me. Apie 30 %! Tai at­ly­gi­ni­mai dar­buo­to­jams, ku­rie iš­lei­džia var­to­ji­mui, vi­daus var­to­ji­mą pa­ska­ti­na. Mes tik­rai tų dvie­jų in­stru­men­tų ne­iš­nau­do­jo­me, ar­ba vie­no vi­siš­kai ne­iš­nau­do­jo­me, ki­tą iš­nau­do­jo­me iš da­lies, kur kal­ba­ma apie Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šų pa­nau­do­ji­mą, kaip sa­kiau, in­fra­struk­tū­ros sub­jek­tams fi­nan­suo­ti ar­ba, tiks­liau pa­sa­kius, in­ves­ti­ci­joms. Ne­bū­ti­na „už­si­cik­lin­ti“ ties tais mums at­si­bo­du­siais in­fra­struk­tū­ri­niais ob­jek­tais, apie ku­riuos kal­bė­jo­me.

Ki­tas ke­lias yra fis­ka­li­nės sti­mu­lia­vi­mo prie­mo­nės. Mie­lie­ji, nie­kas pa­sau­ly­je nie­ko nau­jo ne­iš­ra­do. Ir ka­da vi­daus var­to­ji­mas šių me­tų I ket­vir­tį dar nu­kri­to, pa­ly­gin­ti su pra­ei­tų me­tų I ket­vir­čiu, ka­da bu­vo di­de­lis kri­ti­mas, tai eko­no­mis­tas ana­li­ti­kas iš kar­to da­ro tam tik­ras iš­va­das, dėl ko­kių prie­žas­čių vi­sa tai yra. Ko­kia yra šei­mos biu­dže­to iš­lai­dų struk­tū­ra? Jei­gu ma­to­ma, kad šei­mos biu­dže­to iš­lai­dų struk­tū­ro­je vi­du­ti­niš­kai iš­lei­džia 50 % ap­mo­kė­ti, pla­či­ą­ja pras­me pa­sa­ky­siu, ko­mu­na­li­nėms pa­slau­goms, o po to mais­tas ir vi­sa ki­ta, tai jau yra to­kie žiau­rūs sig­na­lai, kur rei­kia la­bai rim­tai su­si­mąs­ty­ti. O mes vėl kal­ba­me dar apie nau­jus mo­kes­čių įsta­ty­mus (aiš­ku, apie juos gal ir rei­kia kal­bė­ti), bet kal­ba­me apie tuos, kur dar pa­di­din­tų mo­kes­ti­nę naš­tą gy­ven­to­jams.

Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je mo­kes­čių sis­te­ma yra to­kia, kad virš 50 % yra ap­mo­kes­ti­na­mos dar­bo pa­ja­mos ir dar di­džio­ji da­lis – var­to­ji­mo mo­kes­tis, ir­gi kur su­mo­ka žmo­nės. Tu­ri­me da­ry­ti iš­va­das. Jei­gu ne­di­di­na­me mo­kes­ti­nės naš­tos gy­ven­to­jams, tai ei­na­me ki­tu ke­liu: pro­gre­si­niai mo­kes­čiai, kad tie, ku­rie ma­žiau už­dir­ba, jie ma­žiau ir su­mo­ka, tie, ku­rie dau­giau už­dir­ba, dau­giau su­mo­ka.

Ki­tas. Ka­pi­ta­lo prie­au­gio ap­mo­kes­ti­ni­mas, jei­gu tas ka­pi­ta­las yra par­duo­da­mas. Jei­gu jis ne­par­duo­da­mas, in­ves­tuo­ja­ma, tai jo ir ne­ap­mo­kes­ti­na. Jei­gu žmo­gus at­ei­na į dar­bo bir­žą ir jam pa­siū­lo ver­slo liu­di­ji­mą už 1 Lt, kad jis ne­pra­šy­tų nei be­dar­bio pa­šal­pos, nei so­cia­li­nių iš­mo­kų, jam ir­gi rei­kia to­kias są­ly­gas su­da­ry­ti.

Ir la­bai trum­pai, ma­tau, lai­kas bai­gia­si, dėl sko­li­ni­mo­si po­li­ti­kos. Mie­lie­ji, nu­ė­jo­me la­bai pri­mi­ty­viu pa­pras­tu ke­liu. Tiks­las – kad ga­lė­tum pa­si­sko­lin­ti. Čia, aš ma­nau, bu­vo ga­li­ma pa­nau­do­ti vi­siš­kai ki­tus ar­gu­men­tus, sver­tus. Jei­gu sko­li­na­mės su 7,6 % pa­lū­ka­nų, tai mes ki­tais me­tais jau 2,4 % nuo BVP skir­si­me sko­los ap­tar­na­vi­mo iš­lai­doms. Tai reiš­kia, jei­gu eko­no­mi­ka ir pra­dės aug­ti 3 pro­cen­ti­niais punk­tais, tai vi­sas pri­de­da­mo­sios ver­tės prie­au­gis bus skir­tas sko­lai ap­tar­nau­ti. Ma­tau, bai­gia­si lai­kas, ne­no­riu plės­tis. Ačiū.

PIRMININKAS. Kvie­čiu L. Grau­ži­nie­nę kal­bė­ti Dar­bo par­ti­jos frak­ci­jos var­du.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, la­bai gai­la, kad sa­lė­je tiek ne­daug Sei­mo na­rių to­kiu svar­biu klau­si­mu. Ma­nau, kad biu­dže­to for­ma­vi­mas jau čia pat, jis jau pra­si­dė­jęs. To­dėl rei­kė­tų, ma­no nuo­mo­ne, la­bai rim­tai tą klau­si­mą svars­ty­ti. Gai­la, bet taip yra.

Te­ma tik­rai ak­tu­a­li – biu­dže­to ren­gi­mo ir vyk­dy­mo sis­te­mos re­for­ma. Kal­bant apie tai, rei­kia pa­sa­ky­ti, kad vals­ty­bės biu­dže­tas – tai cen­tri­nis vals­ty­bės pi­ni­gi­nių iš­tek­lių fon­das, ku­ria­me su­kau­pia­mos per mo­kes­čius ir ki­tas pa­ja­mas gau­na­mos lė­šos ir ku­ris pa­nau­do­ja­mas vals­ty­bės funk­ci­jų vyk­dy­mui fi­nan­suo­ti pa­gal funk­ci­nę, eko­no­mi­nę, pro­gra­mi­nę ir ki­tas kla­si­fi­ka­ci­jas. Rei­kia su­tik­ti su A. But­ke­vi­čiaus ir J. Bi­vai­nio kny­go­je iš­sa­ky­ta min­ti­mi, kad biu­dže­tas – tai ne tik fi­nan­si­nis, bet ir po­li­ti­nis do­ku­men­tas, nes ja­me tik pi­ni­gi­ne iš­raiš­ka at­si­spin­di eko­no­mi­nė so­cia­li­nė po­li­ti­ka ir jos kryp­tys. Tai­gi, šis do­ku­men­tas ypa­tin­gai svar­bus.

Rei­kia pa­sa­ky­ti, kad nuo biu­dže­to san­da­ros re­for­mos pra­džios pa­siek­ta pa­žan­ga, jei­gu mes kal­bė­si­me apie pro­gra­mi­nio biu­dže­to for­ma­vi­mo pa­čius prin­ci­pus. Ta­čiau pla­nuo­jant ir su­da­rant biu­dže­tą dar yra daug pro­ble­mų. Ir vie­na iš pa­grin­di­nių pro­ble­mų, ma­no nuo­mo­ne, yra ta, kad yra la­bai sil­pnas tar­pins­ti­tu­ci­nis ben­dra­dar­bia­vi­mas, o tai le­mia ne­ra­cio­na­lų lė­šų pla­na­vi­mą ir jų pa­nau­do­ji­mą.

Dir­bant Au­di­to ko­mi­te­te ir ana­li­zuo­jant Val­s­ty­bės kon­tro­lės ata­skai­tas ar at­lie­kant at­ski­rų pro­gra­mi­nių lė­šų pa­nau­do­ji­mo efek­ty­vu­mo ana­li­zę, aki­vaiz­džiai ma­ty­ti, kad kiek­vie­na mi­nis­te­ri­ja dir­ba sau, kaip ir kiek­vie­na ins­ti­tu­ci­ja dir­ba sau, tiek pla­na­vi­mo, tiek lė­šų pa­nau­do­ji­mo sri­ty­je. Daug bu­vo kal­bė­ta dėl dub­liuo­jan­čių funk­ci­jų pa­nai­ki­ni­mo, ta­čiau vyk­do­ma vals­ty­bės re­for­ma kai ku­rio­se sri­ty­se ne tik kad ne­pa­nai­ki­no dub­lia­vi­mo, ta­čiau ir dar pa­di­di­no dub­liuo­jan­čių ins­ti­tu­ci­jų veik­lą.

An­tra rim­ta pro­ble­ma – tai vals­ty­bės biu­dže­to su­da­ry­mas yra pa­grįs­tas ne biu­dže­to pro­gra­mų tiks­lais, bet asig­na­vi­mų val­dy­to­jų po­rei­kiais. Ir tol, kol mes šios pro­ble­mos ne­iš­sprę­si­me, kal­bė­ti apie pa­nau­do­ji­mą, ir tau­pų lė­šų pa­nau­do­ji­mą – tas klau­si­mas liks vi­sa­da skaus­min­gas.

Tre­čia pro­ble­ma. Daž­niau­siai pro­jek­tų ren­gė­jai ir ver­tin­to­jai yra tie pa­tys ūkio sub­jek­tai, ku­rie juos įgy­ven­di­na, to­dėl ky­la ri­zi­ka skir­ti asig­na­vi­mus veik­lai, ku­rios pla­nuo­ja­mi re­zul­ta­tai ne­pa­kan­ka­mai aiš­kūs. Ky­la ri­zi­ka nu­sta­tant ne­tin­ka­mus pro­gra­mų už­da­vi­nių ver­ti­ni­mo kri­te­ri­jus, taip pat ky­la ri­zi­ka, kad tai su­da­ro są­ly­gas ne­efek­ty­viam lė­šų pa­nau­do­ji­mui.

Ket­vir­ta. Ver­ti­nant asig­na­vi­mų val­dy­to­jų pro­gra­mų su­da­ry­mą, rei­kia pa­sa­ky­ti, kad pro­gra­mų tiks­lai dau­giau orien­tuo­ti į tei­sės ak­tų ins­ti­tu­ci­joms pa­ves­tų funk­ci­jų įgy­ven­di­ni­mą, o ne į ga­lu­ti­nį re­zul­ta­tą. Daž­nai ne­bū­na aiš­ku, ko­kį re­zul­ta­tą tu­ri pa­siek­ti asig­na­vi­mų val­dy­to­jai, įsi­sa­vi­nę skir­tas lė­šas.

Vals­ty­bės kon­tro­lė, ver­tin­da­ma re­for­mos vyk­dy­mo ei­gą, vie­no­je iš re­ko­men­da­ci­jų bu­vo pa­tei­ku­si op­ti­mi­zuo­ti asig­na­vi­mų val­dy­to­jų ir vyk­dy­to­jų pro­gra­mų skai­čių. Tei­kiant 2010 m. biu­dže­tą, pa­si­nau­do­jant šia re­ko­men­da­ci­ja, lyg ir bu­vo ban­do­ma da­ry­ti žings­nį į prie­kį, ta­čiau aš ma­nau, kad ši re­ko­men­da­ci­ja ne­bu­vo tin­ka­mai su­pras­ta ir ja bu­vo pa­si­nau­do­ta tam, kad tie­siog val­dan­čia­jai dau­gu­mai bū­tų pa­to­giau pa­skirs­ty­ti lė­šas, tai yra kad Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mas, tvir­tin­da­mas In­ves­ti­ci­jų pro­gra­mą, da­bar ma­to tik ben­drą skai­čių ir Sei­mas, kaip įsta­ty­mų lei­dė­jas, pri­im­da­mas Biu­dže­to in­ves­ti­ci­jų įsta­ty­mą, ne­ma­to, kaip bus pa­naudo­tos in­ves­ti­ci­joms skir­tos lė­šos.

Tai iš­ke­lia ir są­ly­go­ja ki­tą pro­ble­mą – skaid­ru­mo ir vie­šu­mo už­tik­ri­ni­mą. Sa­vi­val­dy­bės ir ki­tos ins­ti­tu­ci­jos tam­pa tie­sio­giai pri­klau­so­mos nuo mi­nist­ro ar kon­kre­taus val­di­nin­ko (daž­niau­siai val­di­nin­ko) ma­lo­nės. To ne­tu­ri bū­ti. Tu­ri bū­ti la­bai aiš­ki il­ga­lai­kė ša­lies In­ves­ti­ci­jų pro­gra­ma, ku­ri tu­ri ap­im­ti ne ma­žes­nį kaip pen­ke­rių me­tų lai­ko­tar­pį, ir tu­ri bū­ti už­tik­ri­na­mas pra­dė­tų, tęs­ti­nių ob­jek­tų fi­nan­sa­vi­mas. Tai yra la­bai svar­bu. Dėl In­ves­ti­ci­jų pro­gra­mos tik­rai tos tvar­kos nė kiek ne­pa­dau­gė­jo, tik ji ta­po už­da­ra ir dėl skaid­ru­mo tik­rai ke­lia daug klau­si­mų.

Dar vie­ną la­bai svar­bią pro­ble­mą ir ak­tu­a­li­ją ma­tau for­muo­jant 2011 me­tų biu­dže­tą. Tai – „Sod­ros“ biu­dže­tas, „Sod­ros“ sis­te­mos tęs­ti­nu­mo klau­si­mas. Tai yra la­bai svar­bu ir tą pa­žy­mi ir ne­pri­klau­so­mi au­di­to­riai, iš­orės au­di­to­riai, at­li­kę „Sod­ros“ me­ti­nį au­di­tą. Ky­la „Sod­ros“ veik­los tęs­ti­nu­mo di­džiu­lė pro­ble­ma. Jei­gu 2011 m. Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja ne­spręs „Sod­ros“ pa­sko­los pa­lū­ka­nų ka­pi­ta­li­za­vi­mo klau­si­mo, tai iš­ky­la di­džiu­lė grės­mė, kad ta sis­te­ma, ku­ri, aš ma­nau, bu­vo su­kur­ta tik­rai ne­blo­ga, tie­siog su­nai­kins pa­ti sa­ve. To­dėl šis klau­si­mas, ma­no po­žiū­riu, tu­ri bū­ti vie­nas iš pir­mų­jų spren­džia­mų, nes pa­ti „Sod­ra“ ši­tų pa­lū­ka­nų jau fak­tiš­kai yra ne­pa­jė­gi pa­deng­ti.

Ir dar vie­na la­bai skaus­min­ga pro­ble­ma – tai lė­šų tau­py­mas ir tau­pus ir efek­ty­vus jų pa­nau­do­ji­mas, pri­ori­te­tų ne­bu­vi­mas, ne­at­sa­kin­gas ir ne­ko­or­di­nuo­tas val­dy­mas. At­sa­kin­gai ga­liu pa­sa­ky­ti, kad šian­dien, t. y. po 20 me­tų, dar vy­rau­ja nuo se­nų lai­kų iš­li­kęs po­žiū­ris – juk čia ne ma­no, čia vals­ty­bės lė­šos. Ly­giai taip pat val­di­nin­kai sa­ko: čia ne biu­dže­to, čia eu­ro­pi­nės lė­šos. Ger­bia­mie­ji, vi­si pi­ni­gai yra mū­sų vals­ty­bės ir vi­si pi­ni­gai yra mū­sų gy­ven­to­jų ir mū­sų ver­slo su­mo­kė­ti mo­kes­čiai, to­dėl kiek­vie­ną li­tą rei­kia pa­nau­do­ti ir ap­skai­ty­ti la­bai at­sa­kin­gai. Ka­da mes iš­mok­si­me vals­ty­bės lė­šas skai­čiuo­ti kaip sa­vo šei­mos biu­dže­to lė­šas, tuo­met ne­rei­kės net ir kri­zės me­tu ma­žin­ti pen­si­jų ir ki­tų so­cia­li­nių iš­mo­kų. Kaip sa­ko iš­min­čiai, jei­gu ne­ga­li pa­keis­ti si­tu­a­ci­jos, pa­keisk po­žiū­rį į su­si­da­riu­sią si­tu­a­ci­ją. To­dėl pa­lin­kė­siu Vy­riau­sy­bei, pla­nuo­jat 2011 m. biu­dže­tą, pa­keis­ti po­žiū­rį ir at­si­sa­ky­ti prak­ti­kos, kad tik di­din­da­mi mo­kes­čius ga­lė­si­me su­ma­žin­ti biu­dže­to de­fi­ci­tą. Pir­miau­sia iš­mo­ki­me su­si­pla­nuo­ti iš­lai­dų da­lį…

PIRMININKAS. Ger­bia­mo­ji ko­le­ge!

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Bai­giu jau. …ir efek­ty­viai pa­nau­do­ti tuos pi­ni­gus, ir gy­ven­ti taip, kaip šian­dien gy­ve­na di­džio­ji Lie­tu­vos gy­ven­to­jų da­lis: gau­da­mi ma­žiau, tu­ri iš­leis­ti dau­giau ir dar tu­ri lik­ti juo­dai die­nai. Sėk­mės!

PIRMININKAS. Kvie­čiu Krikš­čio­nių par­ti­jos frak­ci­jos var­du M. Va­raš­ką.

M. VARAŠKA (KPF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Džiau­giuo­si tuo, kad ne­pa­pras­tai gau­si au­di­to­ri­ja, lūž­tan­ti Sei­mo po­sė­džių sa­lė nuo klau­sy­to­jų, da­ly­vių. Kai to­kia gau­sa klau­sy­to­jų, net sun­ku pra­dė­ti kal­bė­ti.

O pra­dė­ti aš vis dėl­to no­rė­čiau la­bai ūkiš­kai, pa­pras­tai, kaip ir kal­bė­jo ger­bia­ma­sis A. But­ke­vi­čius, be di­de­lių moks­li­nių te­zių, nes kai mi­nist­rė prieš ke­le­tą sa­vai­čių kal­bė­jo, ga­lė­jai pa­si­jus­ti vos ne kaip sė­din­tis uni­ver­si­te­to eko­no­mi­kos ar­ba fi­nan­sų rinkotyros pa­skai­to­je pir­mo kur­so stu­den­tams. Aš kal­bė­siu pa­pras­čiau, ką mes re­a­liai tu­ri­me šian­dien vals­ty­bė­je ir kiek mes ga­li­me kaž­ko gau­ti, kal­bė­da­mi apie tris pa­grin­di­nius biu­dže­tus: pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo, „Sod­ros“, vals­ty­bės biu­dže­tą, ir ko mes ga­li­me ir ne­gau­ti, jei­gu nie­ko ne­da­ry­si­me.

Pir­miau­sia apie pa­ja­mų ge­ne­ra­vi­mą, apie tai, ką mes va­di­na­me mo­kes­čiais, ak­ci­zais, rin­klia­vo­mis vie­ti­nė­mis ir t. t. Šian­dien aš gir­džiu iš val­dan­čių­jų ir iš bu­vu­sių jų ide­o­lo­gų, iš di­džio­jo sta­tis­to, iš di­džio­jo fi­nan­si­nin­ko ek­vi­lib­ris­to, ku­rio da­bar Lie­tu­vo­je ne­bė­ra, to­kias tie­sas, kad ne­va vals­ty­bė­je pi­ni­gų nė­ra jau be­veik dve­ji me­tai ir prieš tai jų ne ka­žin kiek te­bu­vo. Va­di­na­si, mo­kes­ti­nė, sa­ky­ki­me, ta vi­sa… Mo­kes­ti­nis ob­jek­tas yra toks kuk­lus, jog jį rei­kia ap­dė­ti kiek ga­li­ma di­des­niais mo­kes­čiais, kad mes var­gais ne­ga­lais su­rink­tu­me ke­lio­li­ka mi­li­jar­dų li­tų, ku­riuos kaip nors po to pa­skirs­ty­tu­me taip, kad jų už­tek­tų vi­sam vals­ty­bės ben­dram la­bui.

Iš tie­sų, jei­gu mes gal­vo­ja­me bū­tent to­kia lin­kme, tai pir­myn ta­da su pa­di­din­tais pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čiais, su pa­kel­tais ak­ci­zais, pir­myn ta­da su bet ko­kiais spren­di­mais, ku­rie te­oriš­kai ne­va ge­ne­ruo­tų ke­lis ar­ba ke­lio­li­ka mi­li­jo­nų li­tų į vie­ną iš tri­jų biu­dže­tų. Ga­li­me ap­mo­kes­tin­ti ir au­to­mo­bi­lius po 50 Lt, po 100 Lt, ga­li­me ap­mo­kes­tin­ti ir naš­lius ar­ba sen­ber­nius, jei­gu iki to rei­kės pri­ei­ti, juk te­oriš­kai kaž­kiek pi­ni­gų tu­rė­tu­me gau­ti. Bet iš tie­sų te­oriš­kai mes ma­to­me vie­nus skai­čius, o fak­tiš­kai ir pra­ei­tais me­tais, ir šiais me­tais biu­dže­to su­rin­ki­mo ei­lu­tė­se ma­to­me tru­pu­tį ki­tus skai­čius.

Ko­dėl mes ma­to­me ki­to­kius skai­čius, ne­gu bu­vo už­si­brėž­ta? Dėl to, kad psi­cho­lo­giš­kai Lie­tu­va, Lie­tu­vos mo­kes­čių mo­kė­to­jai, gy­ve­na ne už­da­ro­je vals­ty­bė­je ir jei­gu tu­ri ga­li­my­bę mo­kes­čių mo­kė­ti ma­žiau net ir juos kaž­kur su­mo­kė­da­mi kaip var­to­to­jai, kaip ver­sli­nin­kai, jie mie­lai tai pa­da­ro pa­gal ki­tą mo­kes­čių sis­te­mą, ku­rios ne­ad­mi­nist­ruo­ja Lie­tu­vos fi­nan­sų ins­ti­tu­ci­jos. Pa­vyz­džių yra la­bai daug. Tai yra kai­my­ni­nės ša­lys, tai yra Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­lys, tai yra kip­rai, mal­tos, Pie­tų Ame­ri­kos vals­ty­bės ir t. t. Ši­ta vis la­biau stip­rė­jan­ti ten­den­ci­ja, kai mes tą ofi­cia­liai pri­pa­žįs­ta­mą jau su­men­ku­sią mo­kes­čių mo­kė­to­jų da­lį dar įnir­tin­gai ma­ži­na­me at­kak­liais pa­pil­do­mais mo­kes­ti­niais pa­siū­ly­mais… Šią ten­den­ci­ją stip­ri­na mū­sų ti­kė­ji­mas iš pa­vie­nių mo­kes­čių iš­gel­bė­ti vals­ty­bės biu­dže­tą, „Sod­ros“ biu­dže­tą ir ne­gir­dė­ji­mas pa­ties pa­pras­čiau­sio prin­ci­po.

Prieš ku­rį lai­ką vie­nas ver­sli­nin­kas, kal­bė­da­mas apie sa­vo ga­li­my­bes veik­ti Lie­tu­vo­je, ne­for­ma­laus pa­šne­ke­sio me­tu pri­pa­žin­da­mas, jog apie 20 mln. Lt in­ves­ti­ci­jų jam rei­kės per­kel­ti į Es­ti­ją, tas vė­liau ir bu­vo pa­da­ry­ta, pa­sa­kė vie­ną la­bai pa­pras­tą žo­dį, ku­rį tu­rė­tų ži­no­ti di­džiau­si sė­din­tys šio­je sa­lė­je fi­nan­si­nin­kai, kad pi­ni­gai, kaip ir van­duo, ju­da ma­žiau­sio pa­si­prie­ši­ni­mo lin­kme. Kuo dau­giau vals­ty­bė su­ku­ria mo­kes­čių sis­te­mos slen­ks­čių, bar­je­rų, ri­bo­ji­mų ar­ba fil­trų, tuo ji tam­pa ma­žiau pa­trauk­les­nė ir tuo dau­giau ska­ti­na bet ko­kį pro­tin­gą žmo­gų, tu­rin­tį pi­ni­gų, iš tos sis­te­mos pa­si­trauk­ti. Su­ti­ki­me, kvai­lys pi­ni­gų nie­ka­da ne­tu­rė­jo daug. Jei­gu kas nors tu­ri dau­giau lė­šų, po­trau­kių ar­ba po­rei­kių in­ves­tuo­ti, jei­gu kie­no nors ran­ko­se yra šim­tai tūks­tan­čių ar­ba mi­li­jo­nai, tai tie pi­ni­gai ne­at­si­ra­do at­si­tik­ti­nai. At­si­ra­do vie­no­kio ar­ba ki­to­kio pro­ta­vi­mo bū­du, kaip ir to­liau tam pa­čiam as­me­niui, mo­kes­čių mo­kė­to­jui, mi­ni­ma­lio­mis iš­lai­do­mis, su mi­ni­ma­liais mo­kes­čiais vys­ty­ti sa­vo ver­slo veik­lą, vys­ty­ti in­ves­ta­vi­mo veik­lą, gal­būt kre­di­ta­vi­mo ir ki­tus da­ly­kus, ku­rie su­si­ję su pi­ni­gų apy­var­ta.

Baig­da­mas no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį dar į tai, jog mes šian­die­ną vals­ty­bė­je tu­ri­me la­bai daug mo­kes­čių mo­kes­tė­lių, pa­šal­pų pa­šal­pė­lių, do­ta­ci­jų do­ta­ci­jy­čių, ku­rių pi­ni­gi­niai dy­džiai ki­tą kar­tą nu­si­lei­džia jų ad­mi­nist­ra­vi­mo kaš­tams. Mes žmo­gui, ben­druo­me­nei, ben­dri­jai duo­da­me ke­lias­de­šimt ar­ba ke­lio­li­ka li­tų, o kai­na tos ope­ra­ci­jos yra 100 ar­ba 200 li­tų. Ge­rai, jei­gu nie­kas ne­ap­skun­dė dar ko­kio nors spren­di­mo, ypač in­di­vi­du­a­laus, dėl pa­šal­pos, pa­ra­mos iš­mo­kė­ji­mo ir jei­gu jis ne­pa­si­val­kio­jo iki Vy­riau­sio­jo ad­mi­nist­ra­ci­nio teis­mo, kai ki­tą kar­tą to­kio mo­kes­ti­nio spren­di­mo kai­na, ly­gi­nant su jo ver­te, iš­au­ga 100 ar­ba 1000 kar­tų.

Ir ga­liau­siai dėl kryž­mi­nio sub­si­di­ja­vi­mo. Vėl­gi mes ga­li­me kal­bė­ti kiek no­ri­me apie pla­na­vi­mą, kiek no­ri­me apie stra­te­gi­ją, šian­dien mes ne­si­lai­ko­me ele­men­ta­riau­sių prin­ci­pų. Mes sko­li­na­mės be­pro­tiš­kai daug to­liau, mes vi­siš­kai ne­svars­to­me, kaip ir ka­da ga­lės…

PIRMININKAS. Lai­kas, ko­le­ga.

M. VARAŠKA (KPF). (Ačiū, tuoj baig­siu, pir­mi­nin­ke.) …ga­lės sa­va­ran­kiš­kai iš­gy­ven­ti pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo, „Sod­ros“ biu­dže­tai ir kiek dar rei­kės lė­šų iš vals­ty­bės biu­dže­to tiems biu­dže­tams pa­deng­ti. Kai mes at­sa­ky­si­me į šiuos ele­men­ta­rius klau­si­mus, gal­būt ir ga­lė­si­me per­ei­ti prie aka­de­mi­nio kur­so Sei­mo na­riams eko­no­mis­tams ar­ba fi­nan­si­nin­kams, kai jiems rei­kės bal­suo­ti ir ap­si­spręs­ti dėl pa­teik­tų pa­siū­ly­mų.

PIRMININKAS. A. Čap­li­kas – Li­be­ra­lų ir cen­tro frak­ci­jos var­du.

A. ČAPLIKAS (LCSF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, te­ma, ku­ria mes dis­ku­tuo­ja­me, tik­rai ne­blo­ga, ji skam­ba gra­žiai: Dis­ku­si­ja biu­dže­to ren­gi­mo ir vyk­dy­mo sis­te­mos re­for­mos te­ma. No­rint pra­dė­ti kal­bė­ti apie tęs­ti­nu­mą, rei­kia pa­si­žiū­rė­ti, ko­kio­je si­tu­a­ci­jo­je esa­me da­bar. Kad įver­tin­tu­me, ko­kio­je si­tu­a­ci­jo­je esa­me da­bar, rei­kia pa­da­ry­ti vie­ną prie­lai­dą, kad kri­zė iš tik­rų­jų bu­vo. Ji eg­zis­tuo­ja. Jos ne­su­gal­vo­jo nei val­dan­čio­ji ko­a­li­ci­ja, jos ne­su­gal­vo­jo nei opo­zi­ci­ja, ji tie­siog bu­vo. Ir ta­da, ma­tyt, rei­kė­tų ob­jek­ty­viai ste­bė­ti Vy­riau­sy­bės veiks­mus: tei­sin­gai el­gia­si Vy­riau­sy­bė ir val­dan­čio­ji ko­a­li­ci­ja for­muo­da­ma ši­tų me­tų biu­dže­tą, ar ne. Ver­tin­ki­me pa­gal so­cia­li­nę rim­tį vi­suo­me­nė­je – at­ly­gi­ni­mai mo­ka­mi, pen­si­jos gau­na­mos, ūkis funk­cio­nuo­ja. Ga­li­ma su­gal­vo­ti daug prie­žas­čių, at­si­ras daug pro­ble­mų, bet taip yra.

Jūs pa­sa­ky­si­te: be­dar­bių skai­čius di­dė­ja, mig­ra­ci­ja di­dė­ja, ban­kro­tai vyks­ta. Bet tai vy­ko net ir eko­no­mi­kos ki­li­mo lai­ko­tar­piu. Man te­ko bū­ti prieš tai bu­vu­sio­je ko­a­li­ci­jo­je, kai mes tu­rė­jo­me to­kią ge­ro­vę ir tiek pi­ni­gų, kad ne­ži­no­jo­me, kur dė­ti tuos pi­ni­gus. Bet ly­giai tie pa­tys pro­ce­sai vy­ko. Ar šie pro­ce­sai, apie ku­riuos aš kal­bu, nei­gia­mi pro­ce­sai – emig­ra­ci­ja, ne­dar­bas yra to­kie ryš­kūs dėl, va­din­ki­me, mū­sų veiks­mų, ar yra pa­rem­ti, nu­lem­ti ben­drų dės­nių? Ne mes juos su­gal­vo­jo­me ir, kai tą pa­sa­kai, vi­du­je ir pats leng­viau jau­tie­si – kad šis biu­dže­tas, ga­li ras­ti daug prie­kaiš­tų, ko ge­ro, bu­vo su­for­muo­tas tei­sin­gai. Nes šian­dien, kaip kar­to­ju pa­si­žiū­rė­jęs į iš­orę, ūkis ir vals­ty­bė funk­cio­nuo­ja, nors mes čia gir­dė­jo­me daug už­kal­bė­ji­mų, bur­ta­žo­džių – ka­tast­ro­fa, žlu­gi­mas, tau­ta nyks­ta, tau­ta mirš­ta. Aš čia pra­de­du kar­to­ti bur­ta­žo­džius, ku­rie bū­din­gi opo­zi­ci­jai, ne­pri­klau­so­mai nuo par­ti­jų.

Man jau ten­ka dirb­ti tre­čią ka­den­ci­ją Sei­me, kaip ir dau­ge­liui iš jū­sų, tai mes kaip stab­mel­džiai, aš kar­tais pa­ly­gi­nu, tie­siog kal­ba­me bur­ta­žo­džiais. Jei­gu vie­na po­zi­ci­jos pu­sė­je sė­di, tai ji sa­ko: vis­kas ge­rai, sau­go­ki­me vals­ty­bę, ją gerb­ki­me. Ta­da opo­zi­ci­ja triuš­ki­na tą val­dan­či­ą­ją dau­gu­mą, ne­svar­bu, ku­rio­je pu­sė­je, kad vis­kas blo­gai. Ta­da su­si­kei­čia­me pu­sė­mis ir ta­da vėl bu­vu­si po­zi­ci­ja triuš­ki­na bu­vu­sią opo­zi­ci­ją tais pa­čiais ar­gu­men­tais. Aš kar­tais gal­vo­ju, kaip čia mums ras­ti tą su­ta­ri­mą, ko­dėl mes to­kie keis­to­ki ir nie­kaip ne­ga­li­me su­pras­ti, kad kal­bė­da­mi štai čia, tri­bū­no­je, sa­ky­da­mi, kad vals­ty­bė žlun­ga, tau­ta mirš­ta, mes juk ne pa­tys sau kal­ba­me, žmo­nės juk ti­ki mu­mis. Jūs pui­kiai su­pran­ta­te at­va­žia­vę į su­si­ti­ki­mą su rin­kė­jais, kai sa­ko: man ne­svar­bu, kur tu esi – po­zi­ci­jo­je, opo­zi­ci­jo­je. Kiek­vie­nas mū­sų nei­gia­mas žo­dis, pa­sa­ky­tas apie sa­vo vals­ty­bę, apie sa­vų pi­ni­gų pa­skirs­ty­mą, mums grįž­ta bu­me­ran­gu.

Aš ban­dau su­ras­ti to­kius… kaip Lo­re­ta ge­rai sa­kė, biu­dže­tas yra po­li­ti­nis do­ku­men­tas ir po­li­ti­nės kryp­tys, o spe­cia­lis­tai su­dė­lio­ja tas po­li­ti­nes kryp­tis. To­dėl mums ne­rei­kia dis­ku­tuo­ti apie tai, kaip, į ko­kias len­ty­nė­les, spe­cia­lis­tai tu­ri su­dė­lio­ti. Aš ban­džiau įsi­min­ti tuos bur­ta­žo­džius, apie ku­riuos mes čia esa­me kal­bė­ję. Bur­ta­žo­džiai be jo­kio tu­ri­nio daž­niau­siai. Pri­si­min­ki­me, kiek žo­džių esa­me pri­sa­kę: ver­slo ska­ti­ni­mas, biu­ro­kratinės naš­tos ma­ži­ni­mas, mo­kes­čių ma­ži­ni­mas, au­gan­čios pen­si­jos, be abe­jo, di­dė­jan­tys at­ly­gi­ni­mai, be abe­jo, di­dė­jan­čios dar­bo vie­tos, ne­mo­ka­mas gy­dy­mas, so­cia­li­nių pa­slau­gų plėt­ra, švie­ti­mas be re­for­mos ir, be abe­jo, už dy­ką, eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mo pla­nas, ir vėl mo­kes­čių ma­ži­ni­mas, ir dar biu­ro­kratinio apa­ra­to ma­ži­ni­mas. Už­kal­bė­ji­mai, už ku­rių nie­ko (…), kaž­ko­kie bur­ta­žo­džiai. Mes pa­na­šūs į stab­mel­džius: su­si­ku­ria­me lau­žą vi­du­ry­je, su­šo­ka­me vi­si ra­tu ir šo­kam try­piam. Bet nuo to mū­sų šo­kio try­pi­mo nie­kas gy­ve­ni­me ne­si­kei­čia, o vis­kas juk pa­pras­ta – pa­ja­mos tu­ri bū­ti su­ba­lan­suo­tos su iš­lai­do­mis. Ir jo­kių ste­buk­lų čia ne­pa­dary­si.

Aš pa­me­nu šią sa­lę 2007–2008 m., kai čia pik­ti­no­si, kai čia bu­vo at­ėju­sios ma­mos ir mes įtei­si­no­me, ir tre­jus me­tus bu­vom įtei­si­nę ne­mo­ka­mų atos­to­gų, po to, po il­gų gin­čų su­ma­ži­no­me iki dve­jų. Da­bar vi­si pri­pa­žįs­ta­me ir au­sis su­glau­dę net tie, ku­rie ska­ti­no, sė­di, o, Vieš­pa­tie bran­gus! Kaip grą­ži­no­me pen­si­jas mi­ru­siems pen­si­nin­kams dėl to pa­ties spau­di­mo, kaip di­di­no­me pen­si­jas, nors pui­kiai ži­no­jo­me, kad ne­be­ga­li­ma to da­ry­ti. Juk mes kar­tu vi­sa tai da­rė­me. O po to stai­ga at­ėjo kri­zė – ob­jek­ty­vi, tik­ra kri­zė. Nie­kas jos ne­iš­gal­vo­jo ir tik­rai mes bu­vo­me vi­si jai ne­pa­si­ruo­šę. Ir sku­bių veiks­mų rei­kia im­tis grei­tai ir sku­biai.

O šiaip, ma­tyt, to­kia tei­sy­bė, kad ma­žų ša­lių pro­ble­mos, kaip čia sa­ko, ska­tin­ti eko­no­mi­ką… Kol ne­at­si­ga­vo di­džio­sios ša­lys ir di­de­lių ša­lių eko­no­mi­ka ar­ba jų rin­kos, ma­žos ša­lys pri­va­lo tie­siog iš­gy­ven­ti šį sun­kų lai­ko­tar­pį. Ir tai yra tie­sa, ne­ži­nau, mes ne­drįs­ta­me kar­tais to pa­sa­ky­ti, kad kol ne­at­si­ga­vo Vo­kie­ti­jos rin­ka, Ru­si­jos, Pran­cū­zi­jos, tol mes ga­li­me da­ry­ti čia ko­kius no­rim ga­my­bos ska­ti­ni­mo pla­nus, kur mes tą sa­vo ga­my­bos pro­duk­ci­ją dė­sim, kaip sa­kiau kaž­ka­da, į Bal­ti­jos jū­ros dug­ną, jei­gu nė­ra kas per­ka. Mums rei­kia tie­siog iš­gy­ven­ti, iš­lai­ky­ti sta­bi­lu­mą vals­ty­bė­je ir vi­suo­me­nė­je ir ta­da vis­kas bus ge­rai.

Ir pas­ku­ti­nis pa­ly­gi­ni­mas, ku­ris ma­ne vi­sa­da er­zi­na. Mes sa­ve vis drįs­ta­me ly­gin­ti su es­tais. Na, lyg toj Es­ti­jo­je koks nors ypa­tin­gas ste­buk­las, lyg mes ten ne­sa­me bu­vę. Bai­ki­me mes že­min­tis. Skir­tu­mas vie­nas: mes esa­me ka­ta­li­kai, ku­rie kiek­vie­ną kar­tą įpra­tę taukš­ti be tu­ri­nio, da­ry­ti pro­ce­si­jas, o es­tai įpra­tę ty­liai, kan­triai dirb­ti ir net, jei­gu sun­ku, ma­žiau ple­pa, o dau­giau dir­ba. Štai ir vis­kas. Nė­ra ten jo­kio eko­no­mi­kos ste­buk­lo. Kaip ir bū­ti ne­ga­li, kaip ir Lat­vi­jo­je ne­ga­li bū­ti. Yra vie­na eko­no­mi­nė erd­vė, yra tos pa­čios pro­ble­mos ir taip pat spren­džia­mos. Tik tiek. Kaip ir bus spren­džia­mos pro­ble­mos, ne­pai­sant to, ku­ri ko­a­li­ci­jos pu­sė čia bus.

Da­bar apie ki­tų me­tų biu­dže­tą. Ne­po­pu­lia­ru, bet vis tiek mums rei­kės su­si­tar­ti, ar ga­li­me mes dar su­ras­ti ga­li­my­bių pa­di­din­ti pa­ja­mas. Fak­tiš­kai yra trys mo­kes­čiai, ką čia šne­kė­ti, PVM jau, ma­tyt, ne­drį­si­me di­din­ti, te­lie­ka ak­ci­zai, yra ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­tis ir yra va­di­na­ma­sis eko­lo­gi­nis au­to­mo­bi­lio mo­kes­tis. Yra ma­ži­ni­mo da­lis: mo­ti­nys­tės iš­mo­kos, pen­si­jos ir vals­ty­bės tar­ny­bos at­ly­gi­ni­mai. Štai ir vis­kas pa­pras­ta. Mums vis tiek teks su­si­tar­ti, su­si­tar­ti dėl mū­sų pa­čių ir dėl žmo­nių la­bo. Ki­taip mes vėl at­ro­dy­si­me taip, kaip tą prieš­ka­lė­di­nę nak­tį, kai pa­tys su sa­vi­mi kal­bė­jo­me, bal­sa­vo­me ir bal­sa­vo­me vi­sai ne­blo­gai: vals­ty­bė gy­va, ne­pai­sant pra­na­šų, biu­dže­tas ren­ka­mas ir šiaip žmo­nės iš­lai­kė so­cia­li­nę rim­tį. Ne­ži­nau, vie­nin­te­lis da­ly­kas, ku­rio mums rei­kė­tų iš es­tų pa­si­mo­ky­ti, t. y. prag­ma­tiš­ku­mas ir ieš­ko­ji­mas ge­bė­ji­mo su­si­tar­ti. Jei­gu mes jo ne­ra­si­me, taip ir at­ro­dy­si­me, taip ir bū­si­me Sei­mas, ku­ris yra pas­ku­ti­nis pa­gal po­pu­lia­ru­mą to­je ap­klau­sų len­te­lė­je.

PIRMININKAS. Ačiū A. Čap­li­kui. Tu­riu pa­sa­ky­ti, kad nė vie­nas iki šiol kal­bė­jęs es­tiš­ko pa­vyz­džio ne­pa­ro­dė, vi­si vir­ši­jo 7 mi­nu­čių li­mi­tą. Da­bar kvie­čiu frak­ci­jos var­du – K. Gla­vec­ką.

K. GLAVECKAS (LSF). La­ba die­na, ger­bia­mie­ji ko­le­gos. No­riu vie­ną es­mi­nę pa­sta­bą ar­ba, ki­taip sa­kant, in­tar­pą į mū­sų dis­ku­si­ją pa­da­ry­ti, o jis, ma­tyt, daug klau­si­mų pa­ša­lin­tų. Pir­ma no­riu pa­dė­ko­ti vi­siems, ku­rie kal­bė­jo ir kal­bės, už tas pa­sta­bas, ku­rios bu­vo iš­sa­ky­tos. Na­tū­ra­lu, mes jas ži­no­me, bet ly­giai prieš va­lan­dą iš Briu­se­lio at­ėjo įdo­mi ži­nia, ku­ri jums jau tur­būt ži­no­ma, kad, re­mian­tis fi­nan­sų mi­nist­rų spren­di­mu, Eu­ro­pos Są­jun­gos spren­di­mu, eu­ro zo­nos fi­nan­sų mi­nist­rai su­ta­rė, kad ša­lys na­rės sa­vo biu­dže­tų pro­jek­tus Eu­ro­pos Są­jun­gai ver­tin­ti tu­rės pa­teik­ti pa­va­sa­rį, li­kus maž­daug pus­me­čiui iki tvir­ti­ni­mo na­cio­na­li­niuo­se par­la­men­tuo­se. (Bal­sai sa­lė­je) Leis­kit pa­sa­ky­ti.

PIRMININKAS. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, san­tū­riau re­a­guo­kit.

K. GLAVECKAS (LSF). Ka­da Eu­ro­po­je yra fi­nan­si­nė kri­zė ir ka­da, kaip ži­not, ne­pa­vyks­ta su­val­dy­ti ir kri­zės, ir ki­ta, aš ma­nau, kad tas žings­nis bu­vo be­veik ne­iš­ven­gia­mas ir da­bar jis įgy­ven­di­na­mas. Ir jie nu­ma­to, kad toks pa­tei­ki­mas prieš 6 mė­ne­sius, t. y. mū­sų biu­dže­tas tu­rės bū­ti pa­teik­tas, ka­dan­gi spa­lio pa­bai­go­je, tai tris mė­ne­sius… Kaž­kur ge­gu­žės–­bir­že­lio mė­ne­sį. Jei­gu tie ben­dri skai­čiai ne­ati­tin­ka rei­ka­la­vi­mų, ku­rie yra ke­lia­mi, už­de­ga­ma gel­to­na ar­ba rau­do­na švie­sa. Bet aš jums sa­kau, kaip yra su­si­tar­ta ir kaip bus.

Ką tai reiš­kia mums ir ką tai reiš­kia vi­sai fi­nan­sų sis­te­mai? Iš tik­ro mes, bū­da­mi ben­dra­me Eu­ro­pos Są­jun­gos ka­ti­le, bent rin­kos pras­me, ne fi­nan­sų, dar kol kas ne pi­ni­gų zo­no­je, na­tū­ra­lu… bū­kit ge­ras, pa­kal­bė­sit pas­kui, kai duos jums ga­li­my­bę… (Bal­sai sa­lė­je) Ne, ne, pa­lauk… Ne, čia tie­siog be­pras­mis da­bar… Duo­kit man pa­sa­ky­ti, aš pas­kui ga­lė­siu… jūs ga­lė­sit pa­sa­ky­ti.

Tai­gi da­ly­vau­da­mi ši­to­je są­jun­go­je mes iš tik­ro pri­va­lom lai­ky­tis ir tam tik­rų tai­syk­lių. Tų tai­syk­lių ne­si­lai­ky­mas, ma­tot, prie ko at­ve­dė vi­są Eu­ro­pos Są­jun­gą, tiek Grai­ki­ja, da­bar Veng­ri­ja, kaip ži­not, at­si­dū­rė prie pa­vo­jaus ri­bos, Is­pa­ni­ja, Por­tu­ga­li­ja ir ki­tos ša­lys, ir na­tū­ra­lu, kad vi­sa ta si­tu­a­ci­ja pa­ska­ti­no im­tis to­kių prie­mo­nių. Ką tai reikš Lie­tu­vai? Tai reikš, kad mes tu­rė­sim pa­teik­ti sa­vo biu­dže­to pla­ną, t. y. vals­ty­bės, sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tus, taip pat so­cia­li­nio drau­di­mo, vi­sus pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­dus. Ir ben­dras rei­ka­la­vi­mas jiems bus la­bai pa­pras­tas – pro­cen­tai, de­fi­ci­tas, ku­ris yra nu­ma­ty­tas. Ir jei­gu to de­fi­ci­to mes ne­si­lai­ky­sim, kaip ir bet ku­rios ki­tos ša­lys, ku­rios ne­si­lai­kys ši­tų pa­ra­met­rų, joms bus tai­ko­mas ar­ba Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­ra­mos at­šau­ki­mas, ar­ba ki­tos eko­no­mi­nės sank­ci­jos.

Aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad mes tu­ri­me… čia nė­ra pa­sa­ky­mas, kad mes ne­tu­rim nie­ko da­ry­ti. At­virkš­čiai – mes tu­rim kur kas rim­čiau žiū­rė­ti į biu­dže­to su­da­ry­mo ir svars­ty­mo pro­ce­są, į vi­są fis­ka­li­nę po­li­ti­ką, mes tu­rim dis­ku­tuo­ti ir ras­ti ge­riau­sią spren­di­mą kom­pro­mi­sų pa­grin­du. Bū­tų la­bai ge­rai, ma­no su­pra­ti­mu, ieš­kant kom­pro­mi­so tarp biu­dže­tų, kad opo­zi­ci­ja pa­teik­tų al­ter­na­ty­vų biu­dže­tą, ir tai bū­tų so­li­džios opo­zi­ci­jos dar­bas. Nes vien tik­tai pa­sa­ky­ti žo­džiais, kad rei­kia dau­giau pa­ja­mų ir dau­giau iš­lai­dų ar­ba at­virkš­čiai, ab­so­liu­čiai nie­ko ne­reiš­kia. Eko­no­mi­ka ir vi­sų pir­ma biu­dže­tas tu­ri tris sta­di­jas – arit­me­ti­ką ir ka­są, kai rei­kia arit­me­tiš­kai su­skai­čiuo­ti, taip pat yra eko­no­mi­niai in­te­re­sai ir da­ly­kai, ku­rie sly­pi už tos arit­me­ti­kos ir ku­rie yra ne ma­žiau svar­būs ne­gu arit­me­ti­ka. Mes dau­ge­liu at­ve­jų juos pra­lei­džiam pro šo­ną, mes ne­įver­ti­nam, ko­kie bus in­te­re­sai, koks še­šė­li­nės eko­no­mi­kos pa­si­kei­ti­mas ir pa­na­šiai.

Ir tre­čias klau­si­mas, ku­ris yra ne ma­žiau svar­bus ir apie ku­rį kal­bė­jo mū­sų ko­le­gos, tai po­li­ti­nis biu­dže­to as­pek­tas. Mes tu­rim ras­ti po­li­ti­nį kom­pro­mi­są dėl Lie­tu­vos, mū­sų Lie­tu­vos, šio­je sa­lė­je esan­čių žmo­nių ir par­ti­jų. Ne­pai­sy­da­mi spal­vos, mes tu­ri­me su­pras­ti vie­ną da­ly­ką – mes tu­rim gau­dy­ti ge­riau­siu at­ve­ju pe­les, ku­rias dar ga­li­ma pa­gau­ti. Jei­gu mes ne­ra­sim kom­pro­mi­sų ar fis­ka­li­nės po­li­ti­kos, ar iš­lai­dų, ar so­cia­li­nės po­li­ti­kos re­for­mų sri­ty­je, mes vi­si pa­tir­si­me fias­ko.

Aš jau anks­čiau esu kal­bė­jęs, aš ma­nau, kad mū­sų ši­tos dis­ku­si­jos tiks­las tu­rė­tų bū­ti re­a­li­zuo­tas bent ap­ma­tais opo­zi­ci­nių par­ti­jų, opo­zi­ci­jos, ku­ri iš tik­ro yra di­de­lė, or­ga­ni­zuo­ta ir stip­ri, ir tu­rin­ti pa­ty­ri­mą, kon­kre­čiais jos kom­pro­mi­si­niais pa­siū­ly­mais, dėl ku­rių mes ga­li­me pa­siek­ti su­si­ta­ri­mą. Tai – fis­ka­li­nė po­li­ti­ka, kon­kre­čiai vi­sos sis­te­mos mo­kes­čiai, iš­lai­dos, pro­gra­mos ar­ba ki­ti da­ly­kai, ga­lų ga­le va­liu­tų, mo­ne­ta­ri­nės po­li­ti­kos klau­si­mai ir ki­ti. Vi­sa tai yra dis­ku­si­jos ob­jek­tas, ku­rio mes pa­lik­ti nuo­ša­ly ne­ga­lim, ir tą mes tu­rim da­ry­ti kon­kre­čiais dar­bais.

Biu­dže­to ko­mi­te­tas su­rengs vie­šą biu­dže­to pro­jek­to svars­ty­mą, kai tik mes gau­si­me kon­tro­li­nius ki­tų me­tų skai­čius. Mes no­rė­jom, kad tai įvyk­tų iki va­sa­ros. At­ro­do, ne­spė­sim. Rug­sė­jo pra­džio­je tik­rai mes jį tu­rė­sim ir pra­dė­sim tą svars­ty­mą.

Ir pas­ku­ti­nis mo­men­tas. Mes vi­są lai­ką kal­ba­me, kad mes la­bai vė­lai vis­ką da­ro­me pa­teik­da­mi ir svars­ty­da­mi biu­dže­tą, pas­kui gais­ras. Daug kar­tų mū­sų ko­mi­te­tas yra tei­kęs pa­siū­ly­mus dėl Sta­tu­to, kad tas pro­ce­sas pra­si­dė­tų kur kas anks­čiau, kad jau ge­gu­žės pa­bai­go­je mes tu­rė­tu­me pa­grin­di­nį tiek vals­ty­bės, tiek sa­vi­val­dy­bių, tiek vi­sų ki­tų fon­dų pa­ja­mų ir iš­lai­dų iš­si­dės­ty­mą, kad mes ga­lė­tu­me pra­dė­ti dis­ku­tuo­ti ir ga­lų ga­le opo­zi­ci­jai teik­ti pa­siū­ly­mus, ir pas­kui mes ga­lė­tu­me ben­drai su­tar­ti dėl ki­tų me­tų biu­dže­to. Aš ma­nau, kad mes at­ėjom prie to­kios ri­bos, kad iš vie­nos pu­sės da­ly­va­vi­mas Eu­ro­pos Są­jun­go­je mums yra pliu­sas, bet iš ki­tos pu­sės ir prie­vo­lės, ku­rias mes tu­rė­sim vyk­dy­ti ne­pai­sy­da­mi nie­ko, nes 6 mlrd. Lt, at­me­tus mi­li­jar­dą, ku­rį mes grą­ži­nom, mes gau­nam pa­ra­mos ir už tą pa­ra­mą mes tu­rė­sim vyk­dy­ti tam tik­rus įsi­pa­rei­go­ji­mus, dėl ku­rių nu­ta­rė vi­sos Eu­ro­pos Są­jun­gos na­rės kar­tu. De­ja, po to, kai mes įsto­jom į Eu­ro­pos Są­jun­gą, mes ki­tų pa­si­rin­ki­mų ir ne­be­tu­ri­me.

Tai tiek trum­pai. La­bai ačiū už dė­me­sį, ir tik­rai ko­mi­te­tas lau­kia kon­struk­ty­vių, la­bai aiš­kių pa­siū­ly­mų dėl tų pro­ble­mų, apie ku­rias aš kal­bėjau.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju K. Gla­vec­kui. Es­tiš­kas pa­vyz­dys. Ir da­bar kvie­čiu Miš­rios frak­ci­jos var­du V. Val­kiū­ną. Dėl kal­bos tai jūs kaip tik baig­sit, ger­bia­mas…

V. VALKIŪNAS (MSG). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, Sei­me daug kri­ti­kų dėl Pre­zi­den­tės kal­bos. At­seit de­kla­ra­ci­jos, šū­kiai. Ar mes įsi­klau­sė­me į tą kal­bą, ar tik sil­pnai iš­klau­sėm, iš­gir­dom? Klau­san­tis kal­bė­ju­sių iki ma­nęs dėl vals­ty­bės biu­dže­to yra to­kie ma­no ma­ty­mai ir in­ter­pre­ta­ci­jos. Yra gy­ve­ni­miš­kos ak­sio­mos, ku­rių ne­ga­li­me apei­ti ar ig­no­ruo­ti. Yra ir daug trū­ku­mų. Kaip jau čia mi­nė­jo ger­bia­ma­sis ko­le­ga, kad jau pra­si­de­da dik­ta­tū­ra iš Eu­ro­pos Są­jun­gos, ir aš anks­čiau mi­nė­jau (kai ku­rie gal­būt at­si­me­na), kad be dik­ta­tū­ros Eu­ro­pos Są­jun­ga ne­bus su­val­do­ma, tai­gi kol kas vis­kas ei­na pa­gal ma­no ma­ty­mus.

Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos dar­bas taip pat ne­pa­ten­ki­na­mas, ma­no nuo­mo­ne. Taip bus tol, kol bus de­fi­ci­ti­nis biu­dže­tas. Fis­ka­li­nė dis­cip­li­na, va­di­na­si, rei­ka­lin­ga dik­ta­tū­ra, ką ir da­ro Briu­se­lis. Glo­ba­li­za­ci­ja, kaip įro­dė gy­ve­ni­mas, yra ne­nau­din­ga Lie­tu­vai ir ne­nau­din­ga bū­ti Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Ne­ap­dai­rus iš­lai­da­vi­mas, sa­ko ger­bia­ma­sis V. Ma­­tu­zas. Aš jam sa­kiau: įku­riam spe­cia­lią ko­mi­si­ją ir griež­tai vi­sas iš­lai­das per­fil­truo­jam. Ir ką? At­si­sa­kė. Sa­ko, per tūks­tan­tis pro­jek­tų, kaip su­kon­tro­liuo­sim? Na, ir kas? No­ri­me mes ar ne su­ba­lan­suo­ti biu­dže­tą? Ma­no toks klau­si­mas.

Briu­se­lis pats iš­tam­po at­ski­rų ša­lių biu­dže­tus, o da­bar jis už­si­i­ma ir „ti­po“ bus čia dik­ta­tū­ra. Per ne­val­do­mą si­tu­a­ci­ją im­por­tuo­jant pre­kes – alų, al­ko­ho­lį, nu­lis pro­cen­tų įve­ži­mo mui­tai. Ką, pas mus ne­ga­li­ma, žmo­nės ne­ga­li pa­ga­min­ti al­ko­ho­lio, alaus? Alu­da­ri­nin­kai jau sa­ko: tra­ge­di­ja, iš Bal­ta­ru­si­jos kiek įve­ža­ma. Tai ką, čia ska­ti­nam kie­no eko­no­mi­ką – Bal­ta­ru­si­jos ar Lie­tu­vos? Eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mas. Iš kur im­ti lė­šas? Tai reiš­kia iš­min­tin­gai per­skirs­ty­ti lė­šas. Kur tie iš­min­čiai, ku­rie tai su­ge­ba da­ry­ti? Klau­si­mas.

Mo­ti­nys­tės iš­mo­kų ma­ži­ni­mas. Ar jūs įsi­vaiz­duo­jat, kad per mo­ti­nys­tės iš­mo­kas (…) tas var­to­ji­mas ir iš­lie­ka aukš­to ly­gio, nes kam jau kam, o vai­kams mo­ti­nos, tė­vai ne­gai­li pirk­ti ir mais­to, ir ki­tų pre­kių. Kaip tik čia rei­kia kuo ma­žiau ma­žin­ti, iš­vis ne ma­žin­ti, o ska­tin­ti, di­din­ti, rei­kia fil­truo­ti, kur ga­li­ma pa­kel­ti pro­tin­gą var­to­ji­mą, aiš­ku, ne ak­lą.

Griež­ta kon­tro­lė, mo­ni­to­rin­gas, Vy­riau­sy­bės na­riai tu­ri at­si­skai­ty­ti. Taip, tu­ri at­si­skai­ty­ti. O ar ten ge­ni­jai su­rink­ti dir­ba? Na­mų re­no­va­ci­ja. Tai tik da­lies ne sta­ty­bi­nin­kų, o re­mon­ti­nin­kų, ga­li­ma sa­ky­ti, už­im­tu­mas. Ar tai iš­lai­kys kva­li­fi­ka­ci­ją? Gal­būt rei­kia pa­gal­vo­ti ir apie vai­kų dar­že­lių sta­ty­bą. Čia kal­bė­jo: ku­ris dau­giau už­dir­ba, dau­giau ir ap­mo­kes­ti­na­mas. Pro­gre­si­niai mo­kes­čiai. Lie­tu­va tu­ri bū­ti pa­trauk­li ša­lis, ma­no nuo­mo­ne, ne­pri­mi­ty­vios ga­my­bos, kur bus že­mi ap­mo­kes­ti­ni­mo kaš­tai tiems, ku­rie ga­mins pi­gias pre­kes. Va­di­na­si, ku­ris dau­giau už­dirbs, dau­giau ir bus ap­mo­kes­ti­na­mas. Dau­giau ap­mo­kes­tin­ti darbš­tes­nį. Ar čia tei­sin­gas ke­lias?

Čia kal­bė­jo: „pa­keis­ti po­žiū­rį į si­tu­a­ci­ją“. At­sa­ky­mas bū­tų toks: vi­si ir pa­kei­tė – vi­siems „po­fig“. Ne­bė­ra re­vo­liu­cio­nie­rių, ne­bė­ra ide­o­lo­gi­jų, eko­no­mi­nių dok­tri­nų. (…) keis­ti si­tu­a­ci­jos, ne­su­si­tai­ky­ti su tuo, kas vyks­ta, kai nai­ki­na­ma Lie­tu­vos eko­no­mi­ka. Dėl to aš vi­sus ir kvie­čiu: ne­su­si­tai­ky­ki­me su esa­ma si­tu­a­ci­ja, kiek­vie­nas ko­vo­ki­me sa­vo ba­re.

Daug vi­si kal­ba apie žmo­gų. Ko­kį žmo­gų? Vėl tik apie tei­ses. Be pa­rei­gų ir at­sa­ko­my­bės? Be­dar­bių skai­čius di­dė­ja, sa­ko ger­bia­ma­sis ko­le­ga A. Čap­li­kas. Bet tas skai­čius per 300 tūkst. po to­kios to­ta­lios emig­ra­ci­jos. Tai įsi­vaiz­duo­ki­te, kiek bū­tų, jei­gu ne­bū­tų emig­ra­vę.

Ką mums da­vė Eu­ro­pos Są­jun­ga, jei­gu vyks­ta to­kie pro­ce­sai? Sa­ko, 6 mi­li­jar­dai pa­ra­mos. Gal­būt ne­rei­kia nei pa­ra­mos, nei ko­fi­nan­sa­vi­mo daug. Gal ne­rei­kia mums tų bu­ga­čių ir fe­ra­rių pirk­ti. Tai to­kie ap­mąs­ty­mai.

Aš kvie­čiu vi­sus su­si­mąs­ty­ti ir ak­ty­viai dirb­ti, o ne tik pa­kal­bė­ti ir lauk­ti įsa­ky­mų, kas bus iš Briu­se­lio. Tai ką da­bar, Briu­se­lis dez­or­ga­ni­zuos mū­sų dar­bą. Sa­ko mi­nist­ras, fi­nan­sų mi­nist­rai su­ta­rė. O kas de­le­ga­vo, kas? Sei­mas pri­ta­rė mi­nist­rui ir sa­kė, ger­bia­mo­ji mi­nist­re, tik su­si­tark su Briu­se­liu, kad jie įves­tų dik­ta­tū­rą, mes čia nie­ki­niai, mes čia ne­dir­bę, bet „lū­ze­riai“ su­si­rin­kę, ži­no­te, mi­nist­re, ir ten su­tvar­ky­ki­te be mū­sų. Ar mes su tuo su­tin­ka­me?

No­rė­tu­me, kad vi­si dėl ma­no klau­si­mų ir pa­mąs­ty­mų su­si­mąs­ty­tu­me. Ačiū.

PIRMININKAS. Pas­ku­ti­nis kal­bės J. Ve­sel­ka sa­vo var­du, ir lai­kas dis­ku­tuo­ti bus baig­tas.

J. VESELKA (TTF). La­ba die­na, ger­bia­mie­ji ko­le­gos. Iš­gir­dau tik­rai la­bai įdo­mių kal­bų. Ma­ny­čiau, kad tų kal­bų pa­grin­du ga­lė­tų pa­ra­šy­ti kla­si­ki­nius eko­no­mi­kos va­do­vė­lius, nes ne vis­ką su­pra­tau. Bet aš pri­pa­žįs­tu, kad esu la­bai ri­bo­tų pa­žiū­rų žmo­gus.

Tai­gi dėl biu­dže­to for­ma­vi­mo. Pir­ma. Ma­no nuo­mo­ne, la­bai il­gą lai­ką mes for­ma­vo­me ir žiū­rė­jo­me į biu­dže­tą kaip į ko­kį fi­nan­si­nį sta­tis­ti­nį bu­hal­te­ri­nį do­ku­men­tą. Tai yra mil­ži­niš­ka klai­da, nes toks po­žiū­ris su­ku­ria la­bai daug pa­pil­do­mų pro­ble­mų. Va­di­na­si, biu­dže­tas tu­ri bū­ti il­ga­lai­kės stra­te­gi­jos eta­pais vys­to­mas. Šian­dien Pre­zi­den­tė la­bai ge­rai pa­sa­kė: „Tu­ri bū­ti stra­te­gi­nis vys­ty­mo­si pla­nas, ir po to vi­sa in­kor­po­ruo­ja­ma kaip prie­mo­nės šiam pla­nui pa­siek­ti.“ Ši­to ne­bu­vo.

Da­bar no­riu pa­sa­ky­ti, kad man la­bai keis­tai nu­skam­bė­jo dau­gu­mos kal­bos, kad kri­zė – tai kaž­ko­kių ne­iš­ven­gia­my­bių, at­si­tik­ti­nu­mų re­zul­ta­tas, ir da­bar tik žiū­ri­me, dai­ro­mės, kaip čia tuos at­si­tik­ti­nu­mus įveik­ti. Ger­bia­mie­ji, kri­zė – tai aiš­kus sig­na­las, kad li­be­ra­li eko­no­mi­nė po­li­ti­ka pri­ėjo ri­bą – ji to­les­nio po­ten­cia­lo ne­tu­ri. Štai tie klyks­mai, ne­są­mo­nės ro­do – Lie­tu­va taip ir kan­kin­sis.

Ga­liu pa­sa­ky­ti, ko­dėl li­be­ra­li po­li­ti­ka pri­ėjo kri­zę. To­dėl, kad ji iš­ke­lia pri­va­tų in­te­re­są virš vie­šo­jo. Vie­šą­jį in­te­re­są nu­stu­mia į pa­ša­lius. To­kiu bū­du skal­do vi­suo­me­nę kaip vie­nin­gą ku­ria­mą­ją jė­gą į at­ski­ras ban­gas, ku­rios tar­pu­sa­vy­je kon­ku­ruo­ja, ar­ba ka­riau­ja tar­pu­sa­vy­je. Tai­gi to­kia po­li­ti­ka ne­ga­li duo­ti re­zul­ta­tų.

Vis dėl­to eko­no­mi­nio au­gi­mo ska­ti­ni­mas su­si­de­da iš dvie­jų da­lių. Tai yra vi­daus rin­ka ir eks­por­tas. Štai du da­ly­kai. Va­di­na­si, vi­daus rin­ka ma­žoms vals­ty­bėms vai­di­na ant­ra­ei­lį vaid­me­nį, o ne eks­por­tas, nes ir pas mus pa­grin­di­nę da­lį su­da­ro eks­por­tas. Pa­žiū­rė­ki­me, kaip ga­li­ma ska­tin­ti eks­por­tą.

Pir­mas da­ly­kas, už­sie­nio po­li­ti­ka – ne ko­vo­ti už žmo­giš­ką­sias ver­ty­bes pa­sau­ly­je, o siek­ti na­cio­na­li­nių in­te­re­sų, tiks­liau, eks­por­to. Žmo­giš­ko­sios ver­ty­bės, vi­so­kių jų bū­na ir bus kam ko­vo­ti be mū­sų.

Ant­ras da­ly­kas, eko­no­mi­nės prie­mo­nės eks­por­tui ska­tin­ti. De­ja, ga­liu pa­sa­ky­ti, kad šian­die­ni­nė mo­ne­ta­ri­nė po­li­ti­ka, ku­rios nė­ra vi­sa­ver­tės, yra per pu­sę: pu­sė – mū­sų, pu­sė – ne mū­sų. Ši­ta eko­no­mi­nė po­li­ti­ka skir­ta im­por­tui ska­tin­ti. Im­por­tui, įsi­dė­mė­ki­te! Nė­ra pa­sau­ly­je vals­ty­bių, ku­rios ska­tin­tų im­por­tą. Vi­sos ska­ti­na eks­por­tą, o mū­sų – im­por­tą. Kai vals­ty­bė ska­tins im­por­tą, ne­bus jo­kio už­im­tu­mo, ne­bus jo­kios pa­žan­gos, ne­bus jo­kio sta­bi­laus eko­no­mi­nio vys­ty­mo­si.

Čia da­bar iš­ki­lo la­bai sun­kus klau­si­mas. No­rint pa­da­ry­ti sa­va­ran­kiš­ką mo­ne­ta­ri­nę po­li­ti­ką, tai yra nu­sta­ty­ti vi­sa­ver­tes cen­tri­nio ban­ko funk­ci­jas, rei­kia pa­si­rink­ti tris blo­gy­bes. Nė vie­nos ge­ros nė­ra.

Pir­ma, di­džiau­sia blo­gy­bė – nie­ko ne­kei­čia­me, to­liau nuo­lat di­dė­ja vals­ty­bės sko­li­ni­ma­sis ir ga­lų ga­le vals­ty­bės ban­kro­tas, ku­ris bu­vo ne vie­no­je vals­ty­bė­je.

An­tra blo­gy­bė, šiek tiek ma­žes­nė – tai taip pat sko­li­ni­ma­sis ir ga­lu­ti­nis de­fol­tas. Šiek tiek ge­riau, bet vi­sų in­dė­lių pra­ra­di­mas.

Ir tre­čia blo­gy­bė – tai, vie­naip ar ki­taip per­ėjus prie kla­si­ki­nio ban­ko funk­ci­jų, nuo­sai­kus at­sie­ji­mas nuo va­liu­tų mo­de­lio. Tai taip pat iš pra­džių bus in­dė­lių pra­ra­di­mas, bet ga­lų ga­le bus po­stū­mis eks­por­tui, ir vis­kas at­si­sta­tys.

Tai­gi trys spren­di­mų bū­dai, nors vi­si blo­gi, bet tre­čias pats (…). Ar iš­drįs Vy­riau­sy­bė, ši ar ki­ta, tą pa­da­ry­ti?

Iš vi­sų čia kal­bė­ju­sių nė vie­nas ne­sa­kė, kad tai yra be­veik le­mian­tis da­ly­kas eko­no­mi­kai, to­dėl mes tu­ri­me tau­tai sa­ky­ti, kad tie, ku­rie pri­ims spren­di­mą, bū­tų… Tau­ta ži­no­tų, kad jie pri­ims bū­tent ši­tą spren­di­mą. Be ši­to spren­di­mo ga­li­mi tik pras­tes­ni va­rian­tai.

To­liau. La­bai svar­bu yra pa­ga­min­to pro­duk­to pa­skirs­ty­mas vi­daus rin­ko­je. La­bai blo­gai yra pa­gal mū­sų tra­di­ci­ją. Sa­ky­si­me, aš (…) 100 % su­kur­tas pro­duk­tas, 30 % jo ati­ten­ka 5 % gy­ven­to­jų, o li­kę ati­ten­ka 95 %. Tai su­skal­do vi­suo­me­nę į pri­vi­le­gi­juo­tą ir vi­są li­ku­sią. Mes kal­ba­me apie so­cia­li­nį tei­sin­gu­mą, kai žmo­gus pa­si­jun­ta ne­rei­ka­lin­gas, štai yra ši­tas pa­skirs­ty­mas. Sie­kiant įveik­ti ši­tą pa­skirs­ty­mą, sa­ky­si­me, nei­gia­mą įta­ką da­ran­tį eko­no­mi­niam vys­ty­mui­si, yra ke­li spren­di­mai.

Pir­miau­sia, čia ger­bia­ma­sis A. But­ke­vi­čius sa­kė, mi­ni­mum tri­jų pa­ko­pų (…) mo­kes­čių sis­te­ma.

PIRMININKAS. Vis­kas, ko­le­ga.

J. VESELKA (TTF). To­liau, ne­kil­no­ja­mojo tur­to… įve­di­mas. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, kai gir­džiu iš opo­zi­ci­jos, kad dar per anks­ti, kai bu­vo eko­no­mi­nis au­gi­mas, jums bu­vo per anks­ti, kai eko­no­mi­nis au­gi­mas…

PIRMININKAS. Lai­kas bai­gė­si, ger­bia­ma­sis Ju­liau.

J. VESELKA (TTF). Ka­dan­gi ne­lei­džia­te baig­ti, va­di­na­si, nie­ko ge­ro ir ne­bus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, de­ja, Sta­tu­tas yra Sta­tu­tas. Da­bar aš ma­tau, kad yra dar no­rin­čių pra­tęs­ti dis­ku­si­jas. Pra­šau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke, per­ei­tą kar­tą mes bu­vo­me nu­ta­rę, kad vi­si už­si­ra­šę lie­ka są­ra­še, ir dis­ku­si­jos tę­sia­mos tiek, kad vi­si kal­bė­tų. Šian­dien ne­ži­nau, ko­dėl pa­siū­lė stai­ga nuo dvie­jų iki va­lan­dos, bet pats prin­ci­pas ta­da bu­vo toks. Aš ma­nau, kad da­bar bū­tų ga­li­ma pra­tęs­ti dis­ku­si­jas, leis­ti kal­bė­ti tiems, ku­rie yra są­ra­še. Iš anks­to dė­ko­ju.

PIRMININKAS. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, vis tiek at­si­žvel­ki­me, kad yra toks siū­ly­mas, bal­suo­ki­me. Taip, mes ry­te su­ta­rė­me, bu­vo su­ta­ri­mas, ta­čiau Sei­mas vi­sa­da tu­ri va­lią, ga­lią pa­keis­ti sa­vo spren­di­mą. Bal­suo­ja­me, kas už tai, kad pra­tęs­tu­me dis­ku­si­ją? Ko­le­gos, bal­suo­ja­me dar kar­tą.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, už – 15, prieš – 16, su­si­lai­kė 14. Spren­di­mas – ne­pra­tęs­ti dis­ku­si­jos.

 

13.25 val.

Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so 166, 168, 171 ir 176 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-2100, Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 235 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-2101 (pa­tei­ki­mas)

 

Mes svars­to­me ki­tus klau­si­mus. Ka­dan­gi mes tu­rim iki pie­tų per­trau­kos dar apie pus­va­lan­dį, to­dėl siū­lau svars­ty­ti re­zer­vi­nį 1-a klau­si­mą – Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so 166, 168, 171 ir 176 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą. Pra­ne­šė­jas – V. Žie­me­lis. Pa­tei­ki­mas. Taip pat ly­din­ty­sis – Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 235 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Pra­šau.

V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Šie pro­jek­tai, tiek Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so, tiek Bau­džia­mo­jo ko­dek­so, pa­reng­ti Sei­mo val­dy­bos pa­tvir­tin­tos dar­bo gru­pės, ku­rios pir­mi­nin­ku bu­vau pa­skir­tas. Tei­kiu šiuo at­ve­ju ko­lek­ty­vi­nę dar­bo gru­pės nuo­mo­nę, šio­je gru­pė­je dir­bo ir bu­vę ge­ne­ra­li­niai pro­ku­ro­rai, dir­bo ir prak­ti­kai, ir bu­vę tei­sė­jai, ir moks­li­nin­kai.

Pir­miau­sia aš pa­tei­kiu Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so 166, 168, 171 ir 176 straips­nių pa­kei­ti­mus ir pa­pil­dy­mus. Šių pa­pil­dy­mų ir pa­kei­ti­mų es­mė yra ši: iki­teis­mi­nio ty­ri­mo sis­te­ma šian­dien yra per daug biu­ro­kratinė, rei­ka­lau­jan­ti ne­pa­grįs­tai di­de­lių fi­nan­si­nių iš­tek­lių, daug lai­ko skir­ti, to­dėl yra ne­ati­dė­lio­ti­nai to­bu­lin­ti­na pra­de­dant nuo iki­teis­mi­nio ty­ri­mo pra­dė­ji­mo pa­grin­dų ir ter­mi­nų pro­ce­si­niams veiks­mams pa­grįs­ti. Dar­bo gru­pės nuo­mo­ne, to­bu­lin­ti­nas tei­si­nis iki­teis­mi­nio ty­ri­mo įstai­go­je gau­tas pir­mi­nis in­for­ma­ci­jos pa­kan­ka­mu­mo ir pa­ti­ki­mu­mo pa­tik­ri­ni­mo reg­la­men­ta­vi­mas, rei­ka­lin­gas taip pat ter­mi­nų tam tik­riems pro­ce­si­niams veiks­niams nu­sta­ty­mas. Pa­gal da­bar ga­lio­jan­tį Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­są by­los, tai yra iki­teis­mi­niai ty­ri­mai, pra­de­da­mi be­veik dėl kiek­vie­no pra­ne­ši­mo. To­dėl tiek iki­teis­mi­nio ty­ri­mo ty­rė­jai, tiek pro­ku­ro­rai ap­krau­na­mi ne­rei­ka­lin­gu dar­bu. Vi­du­ti­niš­kai per me­tus iš­ke­lia­ma nuo 85 iki 90 tūkst. ne by­lų, da­bar tei­gia­ma, pra­de­da­ma iki­teis­mi­nių ty­ri­mų, o iš jų teis­mą pa­sie­kia apie 15 tūkst., t. y. apie 17–18 %. Va­di­na­si, tiek pro­ku­ro­rai, va­do­vau­jan­tys ir kon­tro­liuo­jan­tys iki­teis­mi­nį ty­ri­mą, tiek ir iki­teis­mi­nio ty­ri­mo tei­sė­jai, at­si­pra­šau, ty­rė­jai, dir­ba dau­giau kaip ke­tu­ris penk­ta­da­lius lai­ko tuš­čiai. Tai yra per di­de­lė pra­ban­ga mū­sų vals­ty­bei. To­dėl ir tei­kia­me šias pa­tai­sas, ku­rios šiaip iki­teis­mi­nio ty­ri­mo pro­ce­są pa­ge­rin­tų ir bū­tų ga­li­ma at­si­sa­ky­ti iki­teis­mi­nio ty­ri­mo pra­dė­ji­mo be rei­ka­lo, tai yra kol nė­ra aiš­kūs pa­da­ry­to bau­džia­mo­jo nu­si­kal­ti­mo ar nu­si­žen­gi­mo po­žy­miai.

Siū­lo­ma tai­sy­ti pir­miau­sia 166 straips­nį. Šiuo at­ve­ju 166 straips­nio pa­tai­sy­mo es­mė, kad bū­tų la­bai aiš­kus iki­teis­mi­nio ty­ri­mo pra­dė­ji­mas, tai yra jo pra­džia. To­dėl mes siū­lo­me, kad iki­teis­mi­nis ty­ri­mas bū­tų pra­de­da­mas pro­ku­ro­ro ar­ba iki­teis­mi­nės įstai­gos va­do­vo, ar jo įga­lio­to as­mens nu­ta­ri­mu. Anks­čiau to­kios tvar­kos ne­bu­vo ir ne­bu­vo aiš­ku, ko­kiu tei­si­niu ak­tu… tiks­liau, ko­kiu ak­tu pra­de­da­mas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas.

Kaip mi­nė­jau, kad bū­tų ne­pra­de­da­mos aiš­kiai ne­tu­rin­čios per­spek­ty­vos by­los, ne­pra­de­da­mi iki­teis­mi­niai ty­ri­mai, mes siū­lo­me 188 straips­ny­je įves­ti 10 die­nų lai­ko­tar­pį, per ku­rį tuo at­ve­ju, jei­gu nė­ra ga­li­my­bės nu­sta­ty­ti vei­kos po­žy­mių, šio ko­dek­so nu­sta­ty­ta tvar­ka ga­lė­tų bū­ti at­lie­ka­mi pro­ce­si­niai veiks­mai, ne­su­si­ję su pro­ce­si­nės prie­var­tos prie­mo­nė­mis, tai yra ir spe­cia­lis­tų iš­va­da, įvy­kių vie­tos ap­žiū­ra, daik­tų ap­žiū­ra ir ki­ti veiks­mai, nu­ma­ty­ti (…) Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so 207 straips­ny­je.

Taip pat siū­lo­me tai­sy­ti 171 straips­nį, ku­ria­me la­bai aiš­kiai įvar­di­na­me, kad nu­ta­ri­mo pra­dė­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą nuo­ra­šas pri­va­lo­mai iš­siun­čia­mas pro­ku­ro­rui, taip pat tą pa­kar­to­ja­me ir ant­ro­je da­ly­je. Mū­sų po­žiū­riu, tai pa­dė­tų iš­veng­ti pro­ku­ro­rams ir iki­teis­mi­nio ty­ri­mo ty­rė­jams per­ne­lyg di­de­lio krū­vio. Šian­dien ga­liu pa­sa­ky­ti, kad pa­gal da­bar­ti­nį krū­vį vie­nas pro­ku­ro­ras vie­nai iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­džia­gai te­ga­li skir­ti ne dau­giau kaip dvi tris die­nas. Per to­kį trum­pą lai­ko­tar­pį, tu­rė­da­mas tik tiek lai­ko, ar ga­li pro­ku­ro­ras sėk­min­gai va­do­vau­ti ir kon­tro­liuo­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą?

Taip pat dar di­de­lė pro­ble­ma, kad daug iki­teis­mi­nių ty­ri­mų tę­sia­si per­ne­lyg il­gai. Jau ne­kal­bu apie tai, kad vir­ši­ja pu­sę me­tų, ta­čiau ne­ma­ža da­lis by­lų tę­sia­si ir vie­ne­rius, ir dau­giau kaip dve­jus me­tus. Ka­dan­gi nė­ra pa­kan­ka­mos kon­tro­lės ir šiuo at­ve­ju įsta­ty­mo ga­lios kon­tro­lės. Ko­dek­se yra už­ra­šy­ta, kad iki­teis­mi­nis ty­ri­mas bai­gia­mas per įma­no­mai trum­piau­sią lai­ką. Ši są­vo­ka la­bai abst­rak­ti ir iš es­mės ne­įgy­ven­di­na­ma. To­dėl mes siū­lo­me, gal dau­giau rem­da­mie­si Pran­cū­zi­jos pa­ty­ri­mu, įves­ti tam tik­rus ne ter­mi­nus, ta­čiau tam tik­ras prie­mo­nes, kad iki­teis­mi­niai ty­ri­mai ne­bū­tų vil­ki­na­mi. Mes siū­lo­me tuo at­ve­ju, jei­gu jau as­me­niui pa­reikš­tas, pa­brė­žiu, įta­ri­mas… At­kreip­čiau dė­me­sį, kad šio 176 straips­nio 2 da­lis tu­rė­tų pa­si­baig­ti žo­džiais: „jei­gu as­me­niui pa­reikš­tas įta­ri­mas“, to­liau iš es­mės ki­ti žo­džiai yra per­tek­li­niai ir jau ne­be­rei­ka­lin­gi. Šiuo at­ve­ju mes siū­lo­me įves­ti tam tik­rus ter­mi­nus: bau­džia­ma­jam nu­si­žen­gi­mui – du mė­ne­sius, apy­sun­kiam nu­si­kal­ti­mui – per tris mė­ne­sius, sun­kiam nu­si­kal­ti­mui – še­šis mė­ne­sius ir la­bai sun­kiam – de­vy­nis mė­ne­sius. Dėl by­los su­dė­tin­gu­mo šiuos ter­mi­nus kon­tro­liuo­jan­tis pro­ku­ro­ras ga­li pra­tęs­ti, at­si­pra­šau, tik kon­tro­liuo­jan­čio pro­ku­ro­ro mo­ty­vuo­tu pra­šy­mu ga­li pra­tęs­ti aukš­tes­ny­sis pro­ku­ro­ras. Tai ir bus tam tik­ra prie­žiū­ra. Pro­ku­ro­ras ma­to, kad, pa­si­bai­gus šiems ter­mi­nams, pri­va­lės per­žiū­rė­ti šią by­lą. Ma­nau, kad ži­no­da­mi to­kius ter­mi­nus iki­teis­mi­nio ty­ri­mo tei­sė­jai ir va­do­vau­jan­tys by­loms pro­ku­ro­rai pri­va­lės daug rim­čiau žiū­rė­ti į šią sa­vo funk­ci­ją, tai yra pro­ku­ro­ras pri­va­lės va­do­vau­ti ir kon­tro­liuo­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą ne tik­tai po­pie­riu­je, kad ir iš es­mės. Aš gal tiek, at­saky­siu į klau­si­mus. Gal pra­džio­je ga­lė­čiau at­sa­ky­ti į pa­teik­tą Tei­sės de­par­ta­men­to?..

PIRMININKAS. Pra­šau.

V. ŽIEMELIS (KPF). Taip, Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­dą dėl Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo ir pa­kei­ti­mo. Dėl pir­mo­sios pa­sta­bos, čia dau­giau tech­ni­nė pa­sta­ba ir mes su tuo su­tin­ka­me. Ant­ro­jo­je pa­sta­bo­je nė­ra aiš­ku, ku­rių as­me­nų tei­sių tu­ri­mas ome­ny­je su­var­žy­mas, to­dėl aš su­tin­ku su Tei­sės de­par­ta­men­tu ir pa­mi­nė­jau, kad šis straips­nis pa­si­bai­gia žo­džiais „jei­gu as­me­niui pa­reikš­tas įta­ri­mas“, ir ta­da jau la­bai aiš­ki for­mu­luo­tė ir vi­siems su­pran­ta­ma. Tre­čio­je pa­sta­bo­je tei­sin­gai tei­gia­ma, kad 176 straips­nio 2 da­ly­je li­ko ne­pa­mi­nė­ti ne­at­sar­gūs nu­si­kal­ti­mai. Tai la­bai rim­ta pa­sta­ba. Ma­nau, kad ir Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas at­kreips dė­me­sį į šią pa­sta­bą. Iš tik­rų­jų ne­at­sar­gūs nu­si­kal­ti­mai li­ko ne­įkom­po­nuo­ti į 176 straips­nį. Rei­kės la­bai rim­tos dis­ku­si­jos dėl ne­at­sar­gių nu­si­kal­ti­mų įkom­po­na­vi­mo į 176 straips­nį, nu­ma­tant kon­kre­tiems ne­at­sar­giems nu­si­kal­ti­mams kon­kre­čius ter­mi­nus. Čia yra su­dė­tin­giau ne­gu dėl ty­či­nių nu­si­kal­ti­mų.

PIRMININKAS. Ar vis­kas, ger­bia­ma­sis ko­lega?

V. ŽIEMELIS (KPF). Ne, aš dar… Ar ga­liu kal­bė­ti?

PIRMININKAS. Pra­šau.

V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū. Dėl penk­to­sios pa­sta­bos. Tei­gia­ma, kad tam tik­rų ka­te­go­ri­jų by­lo­se iki­teis­mi­nis ty­ri­mas tu­ri bū­ti pri­ori­te­ti­nis. To­liau de­par­ta­men­tas klau­sia, kaip tai bus įgy­ven­di­na­ma. Šiuo at­ve­ju ši for­mu­luo­tė įgy­ven­di­na­ma la­bai pa­pras­tai, ter­mi­nai tai­ko­mi, ta­čiau jei­gu nu­si­kal­ti­mą pa­da­rė ne­pil­na­me­tis (…) ir nu­ken­tė­ję as­me­nys yra ne­pil­na­me­čiai, ta­da šiuo at­ve­ju by­los yra pri­ori­te­ti­nės ir, sa­vai­me su­pran­ta­ma, ge­riau, kad jos baig­tų­si grei­čiau ne­gu nu­ma­ty­ti ter­mi­nai šios ka­te­go­ri­jos by­loms baig­ti.

PIRMININKAS. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, pa­tei­ki­mui nu­ma­ty­tas lai­kas bai­gė­si. Jei­gu bus už­duo­da­mi klau­si­mai dėl at­ski­rų Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bų punk­tų, tai ta­da jūs į juos at­sa­ky­si­te.

Pir­ma­sis klau­sia R. A. Ru­čys.

R. A. RUČYS (TTF). Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, ši­ta jū­sų pa­tai­sa la­bai ge­ra, su­tau­pys pi­ni­gų, dau­giau by­lų bus, ta­čiau pa­gal tai, ką jūs nu­sta­tė­te – trys, še­ši, de­vy­ni mė­ne­siai? Jūs, kaip tei­si­nin­kas, ge­rai ži­no­te, nes kar­tais ti­riant la­bai sun­kius nu­si­kal­ti­mus per de­vy­nis mė­ne­sius ne­įma­no­ma at­lik­ti net bū­ti­nų eks­per­ti­zių. Kaip ta­da bus?

V. ŽIEMELIS (KPF). Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, ačiū už ge­rą klau­si­mą. Kaip tik mes šio straips­nio 2 da­ly­je, at­si­pra­šau, 3 da­ly­je ir nu­ma­to­me: tuo at­ve­ju, jei­gu by­la su­dė­tin­ga, kaip jūs sa­ko­te, eks­per­ti­zės ne­ga­li bū­ti at­lik­tos lai­ku, tai kon­tro­liuo­jan­tis pro­ku­ro­ras krei­pia­si mo­ty­vuo­tu pra­šy­mu į aukš­tes­nį pro­ku­ro­rą, kad bū­tų pra­tę­sia­mas ter­mi­nas. Tuo at­ve­ju aukš­tes­ny­sis pro­ku­ro­ras pa­si­žiū­rės, ar iš tik­rų­jų rei­kia tą da­ry­ti, ar at­lik­ta tai, ką tu­rė­jo at­lik­ti. Aiš­ku, jis pra­tęs, ta­čiau jei­gu ne­bus pa­da­ry­ta tai, ką ga­lė­jo pa­da­ry­ti iki­teis­mi­nio ty­ri­mo ty­rė­jas ir kon­tro­liuo­jan­tis pro­ku­ro­ras, be abe­jo­nės, to­kiu at­ve­ju tie as­me­nys ir tu­rės at­sa­ky­ti, ko­dėl jie ap­lai­džiai ti­ria by­lą. Čia yra kon­tro­lė, kon­tro­lės me­cha­niz­mas la­bai aiš­kus.

PIRMININKAS. Klau­sia B. Pau­ža.

B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, be abe­jo, jūs esa­te ge­ras šių da­ly­kų spe­cia­lis­tas, bet aš dėl pra­tę­si­mų. Man at­ro­do, kad čia jūs pa­lie­ka­te tam tik­rą spra­gą, ar­ba ga­li­my­bę pa­pik­tnau­džiau­ti, nes nė­ra api­brėž­ta nei pra­tę­si­mų lai­kas, nei kiek kar­tų ga­li­ma pra­tęs­ti. O man da­bar yra ži­no­ma, kad, pa­vyz­džiui, net Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros nė­ra nu­sta­ty­ta ben­dra tvar­ka šiais klau­si­mais. Apy­gar­dų pro­ku­ro­rai yra nu­si­sta­tę sa­vo tvar­kas, ku­rios ski­ria­si. Čia yra, taip sa­kant, lan­da, ir žmo­nės ken­čia tie, ku­riuos tu­rė­tų kon­tro­liuo­ti ši­tie aukš­tes­nie­ji pro­ku­ro­rai, apie ku­riuos jūs kal­bė­jo­te. Ačiū.

V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, ger­bia­ma­sis ko­le­ga. La­bai rim­tą klau­si­mą už­da­vė­te, nors ir ne­sa­te tei­si­nin­kas, bet pa­tai­kė­te tie­siai į taš­ką. Šiuo at­ve­ju, jei­gu as­muo su­im­tas, tai ter­mi­nai la­bai aiš­kiai nu­sta­ty­ti. Jei­gu su­im­tas. Šiuo at­ve­ju tie ter­mi­nai, jei­gu as­muo ne­su­im­tas, ir yra dar są­vo­ka „per įma­no­mai trum­piau­sią lai­ko­tar­pį“, ir tu­ri ga­li­my­bę, jei­gu ne­baig­ta, per tam tik­rą lai­ką kreip­tis į teis­mą dėl by­los nu­trau­ki­mo, net­gi yra to­kia pro­ce­si­nių da­ly­vių tei­sė. Yra to­kia tei­sė, ta­čiau jei­gu jūs dar su­gal­vo­tu­mė­te ge­riau pa­to­bu­lin­ti, tai su mie­lu no­ru ap­tar­tu­me jū­sų pa­tai­są. Gal mes dar ko nors ne­pa­ma­tė­me. Ir ne­tei­si­nin­kai kar­tais pa­ste­bi svar­bių da­ly­kų, tai bū­tu­me dė­kin­gi, jei­gu pa­dė­tu­mė­te to­bu­lin­ti.

PIRMININKAS. V. M. Čig­rie­jie­nė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, iki­teis­mi­nių ty­ri­mų ne­apib­rėž­tu­mas, nei pra­džios, nei pa­bai­gos ne­bu­vi­mas, aiš­ku, mū­sų pi­lie­čius va­ro į ne­vil­tį, kas yra su­si­dū­ręs su ši­ta pro­ce­dū­ra. To­dėl ma­nau, kad svei­kin­ti­nas da­ly­kas yra tai, kad api­brėž­ta pra­džia, ter­mi­nų įve­di­mas, ta­čiau ma­ne la­bai do­mi­na, eks­per­ti­zė pas mus kar­tais dir­ba, kaip liau­dis sa­ko, kaip apa­ti­nės gir­nos. Man at­ro­do, šio­je sri­ty­je dėl ter­mi­no už­bai­gi­mo la­bai daug tu­ri tei­si­nin­kai iki­teis­mi­nio ty­ri­mo pro­ble­mų. Sa­ky­ki­te, ar ši­ta pa­tai­sa pa­dės iki­teis­mi­nio ty­ri­mo ty­rė­jų dar­bui ir tei­sė­jų dar­bui ir ar pa­grei­tins by­los pa­te­ki­mą į teis­mą, ir kaip tai pa­veiks? La­bai ačiū.

V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, ger­bia­mo­ji ko­le­ge. Tu­rė­tų pa­grei­tin­ti. Vi­sų pir­ma kon­tro­lės me­cha­niz­mas nu­ma­ty­tas pa­gal nu­si­kal­ti­mų sun­ku­mą. Vie­niems lei­džia­ma du ir taip to­liau iki de­vy­nių mė­ne­sių, po ku­rių jau tik­rai pro­ku­ro­ras tu­ri pa­si­žiū­rė­ti, ar ty­rė­jai ir pro­ku­ro­rai pa­da­rė tai, ką tu­rė­jo pa­da­ry­ti. Su­tin­ku, kad nė­ra to baig­ti­nio ter­mi­no, bet, ko ge­ro, per re­tai nau­do­ja­si pir­miau­sia įta­ria­mie­ji ta tei­se, ka­da by­los ti­ria­mos per­ne­lyg il­gai, ma­tyt, il­gai dėl ap­lai­du­mo, ir ne­si­krei­pia į teis­mą ap­skri­tai dėl by­los nu­trau­ki­mo. Yra tik­tai, jei­gu ne­klys­tu, vie­nas at­ve­jis mū­sų is­to­ri­jo­je.

Ta­čiau aš dar kar­tą kaip ir ko­le­gai B. Pau­žai at­sa­kau, kad jei­gu jūs ras­tu­mė­te ge­res­nę for­mu­luo­tę, tai ga­li­ma pa­da­ry­ti, bet jūs ir­gi vie­ną da­ly­ką pa­ste­bė­jo­te la­bai tiks­liai, kad eks­per­ti­zės at­lie­ka­mos per­ne­lyg il­gai, re­vi­zi­jos taip pat. Nu­ma­tę ter­mi­nus mes ga­li­me ne­įtilp­ti, at­si­pra­šau už tą žo­dį, į šiuos ter­mi­nus, jei­gu bus per­ne­lyg il­gai at­lie­ka­mos eks­per­ti­zės ir re­vi­zi­jos. Yra dvi me­da­lio pu­sės, bet jei­gu ras­tu­mėt for­mu­luo­tę, tai bū­čiau dė­kin­gas.

PIRMININKAS. Klau­sia J. Juo­za­pai­tis.

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, ko­le­ga, ma­no klau­si­mas bu­vo už­duo­tas pa­na­šus, bet aš no­riu pa­tiks­lin­ti, kaip jūs nu­sta­tė­te tuos mė­ne­sius, tar­pus to­kius, ar iš dar­bo pa­tir­ties, prak­ti­kos? Du mė­ne­siai, trys mė­ne­siai? Ko­kias iš­va­das pa­da­rė­te?

V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū. Pa­gal nu­si­kal­ti­mo sun­ku­mą. Mes per­žvel­gėm eu­ro­pi­nę prak­ti­ką. Pa­na­šūs ter­mi­nai yra Pran­cū­zi­jos bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­se. Ši vals­ty­bė tu­ri di­de­lį pa­ty­ri­mą. Orien­ta­vo­mės į prak­ti­ką ir į mū­sų pa­ty­ri­mą, nes šio­je dar­bo gru­pė­je dir­bo ir du bu­vę ge­ne­ra­li­niai pro­ku­ro­rai, Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jas, apy­gar­dos teis­mo tei­sė­jas, tu­rin­tys prak­ti­ką, taip pat moks­li­nin­kai dir­bo šio­je sri­ty­je, Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ka­ted­ros ve­dė­jas ir ki­ti ži­no­mi žmo­nės. Ačiū, ger­bia­ma­sis ko­le­ga.

PIRMININKAS. Klau­sia L. Grau­ži­nie­nė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, tik­rai jūs tos sri­ties spe­cia­lis­tas, bet aš šiek tiek kaž­ko, žiū­rint kom­plek­siš­kai, lyg ir ne­su­pran­tu. Da­bar ty­ri­mams jūs siū­lo­te nu­sta­ty­ti trum­pes­nius ter­mi­nus, vis­kas lyg ir aiš­ku ir svei­kin­ti­na. Bet ki­tais at­ve­jais, kiek bu­vo pa­teik­ta, yra il­gi­na­mi se­na­ties ter­mi­nai. Tai čia man kaž­koks lyg ne­ati­ti­ki­mas. Pre­zi­den­tė šian­dien kal­bė­jo, kad tu­ri bū­ti pa­il­gin­ti se­na­ties ter­mi­nai. Jei­gu mes su­trum­pi­na­me ty­ri­mų ter­mi­ną, kam tuo­met il­gin­ti se­na­tį? Šio­je vie­to­je kaž­kaip ne­su­ei­na.

V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū. Ger­bia­mo­ji ko­le­ge, čia tie du da­ly­kai nė­ra vi­siš­kai su­si­ję. Se­na­ties ter­mi­nai il­gi­na­mi tam, kad ne­iš­veng­tų at­sa­ko­my­bės, ban­dy­da­mi vil­kin­ti pro­ce­są tiek iki­teis­mi­nio ty­ri­mo, tiek teis­me. Kad ne­iš­veng­tų at­sa­ko­my­bės, se­na­tis yra il­gi­na­ma. O šiuo at­ve­ju yra įve­da­mi ter­mi­nai tam, kad bū­tų kon­tro­liuo­ja­ma, kad be rei­ka­lo ne­vil­kin­tų by­lų, nes iki da­bar to­kios kon­tro­lės nė­ra. Iš es­mės tu­riu ome­ny, kad kon­tro­lė prak­tiš­kai… tai yra te­oriš­kai yra, bet prak­tiš­kai nė­ra. Tai da­bar jau bū­ti­nai… Pa­si­bai­gus šiam ter­mi­nui, ne­bū­ti­nai jis ne­bus pra­tę­sia­mas. Pro­ku­ro­ras tu­rės pa­žiū­rė­ti, ar vis­ką pa­da­rė. Jei­gu vis­ką pa­da­rė ir rei­kia dar lai­ko, tai, aiš­ku, pra­tęs šį ter­mi­ną. Čia yra tik dėl kon­tro­lės, o se­na­ties ter­mi­nai yra. Čia yra kiek­vie­no žmo­gaus ma­ny­mas, kaip bal­suo­ti dėl se­na­ties ter­mi­nų. Pa­vyz­džiui, aš bu­vau pa­tei­kęs sa­vo pa­siū­ly­mus dėl se­na­ties ter­mi­nų. Ma­no ma­ty­mas šiek tiek ki­toks ne­gu Pre­zi­den­tės, bet kaip Sei­mas nu­spręs.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju ger­bia­ma­jam pra­ne­šė­jui. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Da­bar kal­bos dėl mo­ty­vų. Nė­ra už­si­ra­šiu­sių. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, gal mes ga­lė­tu­me po pa­tei­ki­mo pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Bal­suo­ja­me. Kas pri­ta­ria įsta­ty­mo pro­jek­tui po pa­tei­ki­mo? Abiem, taip pat ir ly­din­čia­jam.

Bal­sa­vo 51 Sei­mo na­rys. Už – 50, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 1. Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui, taip pat ly­din­čia­jam pro­jek­tui pri­tar­ta po pa­tei­ki­mo.

Pa­grin­di­nis – Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mų nė­ra pa­siū­ly­ta. Siū­lo­ma svars­ty­ti bir­že­lio 29 d. Ki­tų pa­siū­ly­mų nė­ra. Dė­ko­ju. Pri­tar­ta.

 

13.47 val.

Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo fon­do biu­dže­to san­da­ros įsta­ty­mo 2, 15 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-2158, Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo 27, 29 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-2159 (pa­tei­ki­mas)

 

Pas­ku­ti­nis mū­sų ry­ti­nio po­sė­džio klau­si­mas, mes jį pa­im­tu­me iš po­pie­ti­nio… Ma­tau sa­lė­je so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­rą. Jei­gu pa­si­ruo­šęs pri­sta­ty­ti, tai kvie­čia­me. Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo fon­do biu­dže­to san­da­ros įsta­ty­mo 2, 15 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Pa­tei­ki­mas. Taip pat ir ly­din­ty­sis – Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo 27, 29 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Pra­šau.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, yra tei­kia­mi svars­ty­ti du tar­pu­sa­vy­je su­si­ję tei­sės ak­tų pro­jek­tai: Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo fon­do biu­dže­to san­da­ros įsta­ty­mo 2, 15 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas ir Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo 27, 29 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Įsta­ty­mų pro­jek­tų tiks­las yra nu­ma­ty­ti, kad Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo fon­do kon­so­li­duo­tų­jų ata­skai­tų rin­ki­nys Sei­mui bū­tų tei­kia­mas kar­tu su vals­ty­bi­nio au­di­to­riaus iš­va­da bei au­di­to ata­skai­ta. Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo fon­do biu­dže­to san­da­ros įsta­ty­mo šiuo me­tu ga­lio­jan­čio­je re­dak­ci­jo­je yra nu­sta­ty­ta, jog ne­pri­klau­so­ma au­di­to įmo­nė kas me­tai at­lie­ka Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo fon­do kon­so­li­duo­tų­jų ata­skai­tų rin­ki­nio au­di­tą ir pa­ren­gia au­di­to­riaus iš­va­dą ir au­di­to ata­skai­tą, ta­čiau Sei­mui tvir­tin­ti Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo fon­do biu­dže­to ata­skai­ta tei­kia­ma tik su au­di­to­riaus iš­va­da, ne­tei­kiant au­di­to ata­skai­tos.

Taip pat įsta­ty­mų pro­jek­tais yra siū­lo­ma įtei­sin­ti, kad Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo fon­do kon­so­li­duo­tų­jų ata­skai­tų rin­ki­nio au­di­tą at­lik­tų ne au­di­to įmo­nė, kaip yra iki šiol, o Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vals­ty­bės kon­tro­lė. Tuo sie­kia­me di­des­nio ob­jek­ty­vu­mo ir skaid­ru­mo, ver­ti­nant Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo fon­do biu­dže­to lė­šų pa­nau­do­ji­mą pa­gal pa­skir­tį, nes, kaip ži­no­ma, Vals­ty­bės kon­tro­lė yra aukš­čiau­sio­ji vals­ty­bi­nio au­di­to ins­ti­tu­ci­ja, ku­rios pa­grin­di­nis tiks­las yra pri­žiū­rė­ti, ar tei­sė­tai ir efek­ty­viai val­do­mas ir nau­do­ja­mas vals­ty­bės tur­tas. Trum­pai toks abie­jų pro­jek­tų pri­sta­ty­mas.

PIRMININKAS. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, nie­kas ne­už­si­ra­šė mi­nist­ro pa­klaus­ti. Dė­ko­ju mi­nist­rui. Ar tai reiš­kia, kad ga­lė­tu­me po pa­tei­ki­mo pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Bal­suo­ja­me. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, bal­suo­ja­me. Kas pri­ta­ria pa­teik­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui, taip pat ir ly­din­čia­jam?

Bal­sa­vo 54 Sei­mo na­riai. Už – 53, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 1. Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo fon­do biu­dže­to san­da­ros įsta­ty­mo 2, 15 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui ir ly­din­čia­jam pro­jek­tui pri­tar­ta po pa­tei­ki­mo.

Vy­riau­sy­bė siū­lo svars­ty­ti sku­bos tar­ka. Ko­le­gos, ar ga­lė­tu­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju. Svars­ty­mo da­ta – bir­že­lio 17 d. Pa­grin­di­nis – Au­di­to ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mas – So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas ir dėl vie­no, ir dėl ki­to įsta­ty­mo pro­jek­to. Dė­ko­ju, ger­bia­mie­ji ko­le­gos.

Vi­sus klau­si­mus, ku­riuos ga­lė­jo­me… Dar vie­ną. Ku­rį, ko­le­gos, siū­lo­te? 2-6. Pra­šau.

 

13.50 val.

Li­gos ir mo­ti­nys­tės so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo 21 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-1722 (pa­tei­ki­mas)

 

Iš tik­rų­jų mes tu­ri­me dar 10 min. Li­gos ir mo­ti­nys­tės so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo 21 straip­s­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Pra­ne­šė­jas – R. J. Da­gys. Pa­tei­ki­mas.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš jau pri­sta­čiau vi­są pa­ke­tą, su­si­ju­sį su mū­sų pa­tai­som, kai kal­bė­jo­me apie ho­no­ra­rus, jų įta­ką mo­kė­ji­mams, ren­toms, pen­si­joms. Li­ko, ta­da mi­nė­jau, dėl tech­ni­nės klai­dos vie­nas įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIP-1722, ku­ris tą pa­čią tai­syk­lę tai­ko ir Li­gos ir mo­ti­nys­tės įsta­ty­me. Tie­siog jis bu­vo at­si­li­kęs nuo vi­so pa­ke­to. Prin­ci­pai tie pa­tys – ho­no­ra­rai ne­bus… Ne­dar­bi­nės pa­ja­mos ne­tu­rės įta­kos skai­čiuo­jant li­gos ir mo­ti­nys­tės iš­mo­kas.

PIRMININKAS. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti A. Dumb­ra­va.

A. DUMBRAVA (TTF). Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, sa­ky­ki­te, ar tik­tai… kur pa­gal… Šiuo at­ve­ju yra ne pa­gal… Aš pa­gal­vo­siu, jei­gu ga­li­ma.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Še­džius. Nė­ra. Ir V. P. An­driu­kai­tis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš ne­gal­vo­siu, man aiš­ku, ko pa­klaus­ti. Ger­bia­ma­sis Ri­man­tai, ką dar pa­mir­ši­te? Gal dar tu­rė­si­te ko­kių iš­kri­tu­sių iš kom­plek­so pro­ble­mų? Ap­si­dai­ry­ki­te ge­rai, nes šiaip dar­bo ko­ky­bė ke­lia di­de­lių abe­jo­nių. Ge­rai pa­gal­vo­ki­te sa­vai­tę, kad ne­bū­tų dar kas nors už­mirš­ta.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis Vy­te­ni, aš ne­at­sa­ky­siu į jū­sų pa­sa­ky­mą, nes tur­būt ne­puo­šia sa­lės to­kie klau­si­mai. Aš mi­nė­jau, kad ne mes už­mir­šo­me, o tie­siog val­dy­ba, for­muo­da­ma dar­bo­tvarkę… Ka­dan­gi nu­me­ris vi­siš­kai ki­toks, jie tie­siog ne­pri­dė­jo prie pa­ke­to kaip ly­din­čio­jo. Nie­kas nie­ko ne­pa­mirš­ta. Jis re­gist­ruo­tas jau se­niai, įsta­ty­mo pro­jek­tas.

PIRMININKAS. Ar A. Dumb­ra­va klaus? Jau pa­klau­sė. Ge­rai.

Dė­ko­ju ger­bia­ma­jam pra­ne­šė­jui R. J. Da­giui.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, da­bar dėl mo­ty­vų. A. Sy­sas už­si­ra­šė, ta­čiau jo nė­ra.

Bal­suo­ja­me. Kas pri­taria Li­gos ir mo­ti­nys­tės so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo 21 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui po pa­tei­ki­mo?

Bal­sa­vo 55 Sei­mo na­riai. Už – 50, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 5. Įsta­ty­mo pro­jek­tui po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta. Ko­le­gos, siū­lo­ma svars­ty­ti bir­že­lio 17 d. Pa­grin­di­nis – So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas. Nė­ra ki­tų pa­siū­ly­mų. Dė­ko­ju.

Vi­sus klau­si­mus, ku­riuos ga­lė­jo­me svars­ty­ti ir su­spė­jo­me ap­svars­ty­ti ry­ti­nia­me ple­na­ri­nia­me po­sė­dy­je, jau sėk­min­gai įvei­kė­me.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, skel­biu, kad ry­ti­nis ple­na­ri­nis po­sė­dis baig­tas. Ren­ka­mės 15.00 val. į po­pie­ti­nį po­sė­dį.

 

 


* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.