LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
NENUMATYTO plenarinio posėdžio NR. 221
STENOGRAMA
2010 m. birželio 4 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė I. DEGUTIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas
A. KAŠĖTA
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ). Gerbiamieji kolegos, pradedame 2010 m. birželio 4 d. nenumatytą plenarinį posėdį. Registruojamės.
Užsiregistravo 66 Seimo nariai.
Dėmesio! Norėčiau šiek tiek rimties. Kadangi yra nenumatytas plenarinis posėdis, tai darbotvarkė yra patvirtinta Seimo valdybos.
9.03 val.
Pilietybės įstatymo projektas Nr. XIP-353(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1 klausimas – Pilietybės įstatymo projektas, Prezidentės teiktas. Svarstymo tęsinys. Į tribūną kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką S. Šedbarą. Pagal stenogramas matau, kad mes dabar turime kalbėti apie 23 straipsnį.
Dėl 23 straipsnio yra Seimo nario G. Navaičio pasiūlymas. Gerbiamasis Navaiti, prašau pateikti.
G. NAVAITIS (LSF*). Teikiu pasiūlymą, susijusį su kitais teikiamais pasiūlymais. Jo esmė ta, kad Lietuvos valstybė taip, kaip ir rašoma mūsų Konstitucijoje, pripažintų tik vieną pilietybę, tai yra Lietuvos pilietybę. Kitos pilietybės būtų teikiamos išimties tvarka. Nesuteikus išimties tvarka tos pilietybės, vadinasi, visa kita būtų asmens privatus reikalas, į kurį Lietuvos valstybė nesikiša. Analogiška situacija yra Lenkijoje ir Izraelyje.
Manau, jeigu reikėtų pakalbėti apie teisinę šio aspekto pusę, tai geriau ją pateiktų kartu su manimi pasiūlymus teikiantys teisininkai. Aš pateikiau pačią idėją, kuri toliau realizuojama ir kitais teikimais.
PIRMININKĖ. Komiteto išvada.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kolega Seimo narys G. Navaitis teikia savo naują pasiūlymą, kuris yra įregistruotas ir kurį mes turėsime svarstyti, komitete iš naujo svarstyti ir turbūt frakcijose. Tačiau svarstymo stadijoje šito projekto, kadangi tiesiog tebevyksta svarstymas, kolegos G. Navaičio šioje stadijoje iš pradžių buvo balsuota – nepritarta, ir jis buvo visus likusius su tuo susijusius pasiūlymus atsiėmęs. Tai aš siūlyčiau, kolega, ir toliau dabar traktuoti, kad jūs atsiėmėte šioje stadijoje, nes neįmanoma grįžti, o jūsų pasiūlymas, kuris naujas užregistruotas (turbūt vakar, kaip aš suprantu), turėtų dabar tarp svarstymo ir priėmimo dar kartą grįžti ir į komitetą, ir būti frakcijose apsvarstytas. (Balsai salėje) Dabar svarstymas tebesitęsia. Negalima svarstymo vidury įrašyti naujų pasiūlymų, jis yra tik vakar registruotas. Aš pritariu G. Navaičio pasiūlymui, bet procedūriškai jis turi būti svarstomas komitete tarp svarstymo ir priėmimo.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš nežinau, kas čia darosi, bet mes tikrai nemokame sekti net to, ką patys esame registravę. Aš turiu dokumentus, kur G. Navaičio pasiūlymas registruotas 2009 m. lapkričio 23 d. Pagal šitą pasiūlymą jūs ir turėjote pateikti. Matau parašyta: „Komiteto nuomonė – nepritarti.“ Ar jūs šitą pasiūlymą atsiimate, gerbiamasis Navaiti? G. Navaitis šį pasiūlymą atsiima. Yra kitas gerbiamojo G. Navaičio pasiūlymas 2009 m. lapkričio 23 d. dėl to paties straipsnio, bet kitos dalies, 9 dalies, prašote išbraukti. Atsiimate tą?
G. NAVAITIS (LSF). Gerbiamoji Pirmininke, taupydamas laiką, atsiimu visus toliau einančius pasiūlymus, nes, kaip buvo sakyta, jie bus analogiški, jie bus svarstomi komitete.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taigi ar galime pritarti 23 straipsniui? Gerai.
24 straipsnis. G. Navaičio pasiūlymas atsiimtas. Kai mes pradėjome svarstymą, gerbiamasis S. Stoma irgi buvo atsiėmęs savo pasiūlymus. Taip? Galioja.
Yra Užsienio reikalų komiteto pasiūlymas, registruotas 2009 m. gegužės 27 d. Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonė – nepritarti. Gal pakomentuokite.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, dabar yra tokia situacija, kad svarstymo metu buvo du skirtingi balsavimai. Aš noriu, kad visi susikauptumėte ir atkreiptumėte dėmesį. Kai balsavome dėl 7 straipsnio, jis buvo priimtas su trejų metų šito apsisprendimo terminu. Bet kai balsavome dėl 15 straipsnio, jeigu neklystu, jau išsiaiškinę iki galo, balsavome be šitų trejų metų, kuriuos siūlo Užsienio reikalų komitetas, termino. Vadinasi, per tarpą tarp svarstymo ir priėmimo komitetas turės iki galo sutvarkyti.
24 straipsnyje vėl ta pati problema. 24 straipsnyje vėlgi atsiranda, ten buvo prie gimimo, o čia atsiranda prie santuokos tie treji metai. Tai, kolegos, aš dar sykį, kadangi praeitą kartą buvo prašoma detaliai paaiškinti, paaiškinu. Komitetas nepritarė šitam trejų metų apsisprendimo laikui. Šiuo atveju, ar gimimu, ar santuoka pilietybė, jeigu vien dėl to antra įgyjama be išreikštos valios, tiesiog pačiu faktu, jeigu mūsų pilietis ar pilietė išteka už kitos šalies piliečio ir turėdamas(a) Lietuvos pilietybę įgyja vien dėl to kitos šalies pilietybę, dabar pradėti Lietuvoje šitos Lietuvos pilietybės atėmimo procedūrą, aš manau, tai būtų iš tiesų neteisinga ir net sunkiai paaiškinama. Todėl mūsų komitetas mano, kad jeigu jau toks atvejis įvyko, kaip minėjau, be asmens valios, nes nereikėjo niekur kreiptis, tai tų trejų metų netaikyti. Kai mes balsavome specialiai dėl gimimu įgytos antros pilietybės, mes jau balsavome be tų trejų metų apsisprendimo laiko, kai sulaukia 18 metų.
Kolegos, aš kviečiu palaikyti mūsų komiteto nuomonę ir dėl šito straipsnio. Čia yra irgi… Tada būtų jau suderinamumas su 15 straipsniu ir liktų tik pataisyti iki priėmimo 7 straipsnį. Siūlau dėl 24 straipsnio balsuoti už Teisės ir teisėtvarkos komiteto poziciją.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Karosai, gal tada jūs atsiimate šitą?
J. KAROSAS (LSDPF). Aš tik noriu kai ką paaiškinti. Nėra variantų, tikriausiai teks atsiimti. Aš jau kelis kartus kartojau ir dar kartosiu. Čia mes truputį susiduriame su koncepcine pozicija. Užsienio reikalų komitetas visą laiką mėgino siaurinti antros pilietybės turėjimo diapazoną, nes tai atitinka Konstitucijos doktriną. Tuo tarpu įdomiausia, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kuris turėtų kaip akies vyzdį saugoti tą doktriną, tada jis – priešingai, jis įvairiais atvejais bando išplėsti. Būtent dėl to aš manau, kad mūsų komiteto variantas yra adekvatesnis konstitucinei nuostatai, kurią referendumu priėmė mūsų tauta. Aš nežinau, kodėl Teisės ir teisėtvarkos komitetas gina tą poziciją, kuri iš principo, kaip aišku, daugiau kertasi su Konstitucija negu mūsų siūlomas variantas per visą šį nutarimo projektą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, papildomi argumentai, kurie buvo diskutuoti komitete, ir ne tik komitete, bet ir klausymuose. Projekte, Prezidento V. Adamkaus sudarytos darbo grupės parengtame projekte, nebuvo šitų trejų metų. Darbo grupėje dalyvavo profesūra, taip pat ir buvę Konstitucinio Teismo teisėjai. Šitie treji metai atsirado tik svarstant Užsienio reikalų komitete. Jeigu pakankamas kiekis konstitucinės teisės ekspertų specialistų mano, kad šie du atvejai – įgijimas gimimu ir įgijimas santuoka – gali būti antrosios pilietybės atskiri atvejai, ką Konstitucijos 12 straipsnis ir sako, tai komitetas štai šitais argumentais ir priėmė tokį sprendimą nepritarti, nes, dar kartą kartoju, treji metai ne darbo grupėje atsirado, o atsirado Užsienio reikalų komitete. Siūlau pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pozicijai.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Karosai, balsuoti reikia dėl šio klausimo? (Balsai salėje) Tuoj įjungsim, palaukit. Prašau.
J. KAROSAS (LSDPF). Nesvarbu, kur atsirado, gerbiamasis kolega, bet ar siaurina antros pilietybės išplėtimą mūsų pasiūlymas, ar platina?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš noriu atsakyti: čia ne siaurinimo ar platinimo dalykas. Pagal Konstitucijos 12 straipsnį nepasakyta, siauriau ar plačiau, pasakyta „atskirais atvejais“. Tai mes traktuojame, kad šis atvejis iš tiesų yra atskiras, ir mes norime tą atskirą atvejį suskirstyti į dvi kategorijas: iki 18 ar 21 m. ir po 21 m. Jeigu jau yra atskiras atvejis, tai jis yra pats savaime, ir po fakto atskiras atvejis. Tai mūsų komiteto pozicija tokia.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas neatsiima siūlymo, todėl mes turime balsuoti. Kadangi Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritaria, o siūlymas yra Užsienio reikalų komiteto, tai tada klausykite formuluotės.
Č. Juršėnas. Dėl ko norite kalbėti? Ar už užsienio reikalus, ar prieš? Nes negirdėjote, kaip aš formuluosiu.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Aš paspaudžiau mygtuką, kadangi noriu kalbėti prieš pagrindinio komiteto poziciją ir paremti Užsienio reikalų komiteto nuomonę.
PIRMININKĖ. Palaukite, dar kartą jums sakau, aš net nepasakiau, koks bus balsavimas, tai todėl suprantu, kad jūs ne ten užsirašęs.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerai.
PIRMININKĖ. O balsavimas visada yra toks, kadangi yra Užsienio reikalų komiteto pataisa, tai kas pritaria pataisai, tas pasisakys už, kas nepritaria Užsienio reikalų komiteto pataisai, tas pasisakys prieš. Tai dabar nežinau jūsų pozicijų, gal jūs ir taip užsirašėte?
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Aš palaikau Užsienio reikalų komiteto poziciją, kadangi…
PIRMININKĖ. Tai tada už.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). …jinai yra korektiškesnė.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojam. Gerbiamasis S. Stoma – prieš?
Balsuojam. Kas palaikote Užsienio reikalų komiteto pasiūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 33, prieš – 15, susilaikė 34. Užsienio reikalų komiteto pataisai nepritarta.
Toliau 25 straipsnis. Pataisų nėra. 26 straipsnis. Gerbiamasis S. Stoma atsiėmęs, vadinasi, to nesvarstome. Toliau G. Navaitis atsiėmęs, nesvarstome.
Yra Užsienio reikalų komiteto pataisa, gerbiamasis pirmininke.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš siūlyčiau Užsienio reikalų komitetui nereikalauti dėl jos balsuoti, kadangi čia viskas priklausys nuo galutinės 7 straipsnio redakcijos ir dar šiandien gali keistis. Kai galutinį tekstą rengsime, mes sutvarkysime.
J. KAROSAS (LSDPF). Gerai.
PIRMININKĖ. Tai nereikia balsuoti, gerbiamasis Karosai?
J. KAROSAS (LSDPF). Nereikia. Čia viskas aišku.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Toliau yra Seimo narių R. Žemaitaičio ir K. Ramelio. Komitetas iš dalies pritarė. Gerbiamasis Žemaitaiti! Nė vieno autoriaus nėra.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia viskas yra gerai, gerbiamieji kolegos, šioms pataisoms mes esame pritarę ir netgi patikslinę. Čia yra tik punktų skaičius, čia viskas gerai, o iš dalies pritarėme todėl, kad pritardami jiems mes patys dar išplėtėm jų formuluotę, tai todėl iš dalies. O taip iš principo yra pritarta.
PIRMININKĖ. Gerai. Toliau 27 straipsnis. Nereikia svarstyti, čia G. Navaičio, kuris atsiėmė. 28 straipsnis. Nėra. 30 straipsnis. 31 straipsnis. 32 straipsniui irgi G. Navaičio, nereikia nagrinėti. 33 straipsnis – G. Navaitis du kartus, nereikia nagrinėti. Tris kartus, keturis kartus. 34 straipsnis? Nėra. 35 straipsnis? Nėra. 36 straipsnis? Nėra. 37 straipsnis? Nėra. 38 straipsnis. G. Navaičio nenagrinėjam. 38 straipsniui S. Stomos, nenagrinėjam.
Yra vėl Užsienio reikalų komiteto 38 straipsniui.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia tas pats, punkteliai.
PIRMININKĖ. Nereikia balsuoti. G. Navaičio nereikia balsuoti. Toliau dar yra Užsienio reikalų komiteto.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tas pats.
PIRMININKĖ. Tas pats, nereikia balsuoti. G. Navaičio nereikia balsuoti. 39 straipsniui Užsienio reikalų komiteto, tai čia, kaip suprantu, šiek tiek…
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Dėl to jau apsispręsta, dėl kilmės. Manau, turbūt nėra prasmės balsuoti.
PIRMININKĖ. Taip. Buvo apsispręsta, nereikia balsuoti. G. Navaičio, nebalsuojam. 40 straipsnis. Užsienio reikalų komiteto. Jau mes dėl 7 straipsnio apsisprendėme anksčiau. Nebereikia balsuoti. G. Navaičio. Nereikia balsuoti. 41 straipsnis? Nėra. 42 straipsnis. G. Navaitis, nebalsuojam. S. Stoma, nebalsuojam. Užsienio reikalų komitetas – nebalsuojam, R. Žemaitaitis ir K. Ramelis – iš dalies pritarta.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia viskas gerai.
PIRMININKĖ. 43 straipsnis. G. Navaičio – nebalsuojam. 44 straipsnis. S. Šedbaro pasiūlymui komitetas pritarė. Ar galime ir mes pritarti? Pritarta. 45 straipsnis. G. Navaitis. Nebalsuojam. Užsienio reikalų komitetas. Kaip čia yra? 45 straipsnis.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia yra lydintysis punktas ankstesnių, kurie jau kitaip yra nubalsuoti, tai nėra prasmės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. G. Navaitis – nebalsuojam. S. Šedbaro – pritarta iš dalies. Tinka?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tinka.
PIRMININKĖ. 46 straipsnis. Užsienio reikalų komitetas. Nereikia jau balsuoti, kaip suprantu. G. Navaitis. Nebalsuojam. S. Šedbarui pritarta.
Ir dar baigiamosios nuostatos. G. Navaičio. Nebalsuojam. R. Žemaitaičiui ir K. Rameliui pritarta iš dalies.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Sutvarkyta.
PIRMININKĖ. Taigi pastraipsniui išnagrinėjom visus. Dabar po svarstymo vienas – už, vienas – prieš. J. Veselka – prieš.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, tokie mūšiai dėl pilietybės! Atrodo, na, kas čia gali turėti tris ir penkias! Nes jeigu dvi turi, tai kodėl ne tris, ne keturias, ne penkias pilietybes? Jau buvo tai aišku, Konstitucinis Teismas aiškiai pasakė, antrą pilietybę gali turėti tik už nuopelnus valstybei – logiška, teisinga tikrai ir t. t. Bet visgi labai daug norinčių atsiranda turėti dvi, o gal ir tris pilietybes, o tai išplaukia iš to, kad iki šiol samprata yra tokia: laisvės, teisės, malonumai – aukščiau už viską, pareigos – čiabuviams. (Balsas salėje: „Ir atsakomybė.“) Taip, pareigos ir atsakomybė čiabuviams. Tiems, kurie tik Lietuvoje dirba, negauna pensijų, mažus darbo užmokesčius gauna, visas krizes patiria, – tiems viena pilietybė. Jie turi dirbti, mokesčius mokėti ir dar išlaikyti propagandą, kad anie grįžtų. O anie žadėjo, žadėjo mus vaduoti, jei ne M. Gorbačiovas, tai net ir išvadavę nebūtų.
Taigi, gerbiamieji, pilietis turi aiškias pareigas, o pareigos yra į Konstituciją užrašytos: tarnyba kariuomenėje, krašto gynimas, jeigu reikės, ir svarbiausia – dirbti tėvynei, kad būtų sukurta padori, turtinga, pasiturinti visuomenė. O kaip jie ten visur kitur išsiblaškę, jau net pensijų sulaukę, kaip jie prisidės prie to pagrindinio dalyko? Visi nori būti pasaulio piliečiais ir laukti, kol čia esantys lietuviai sukurs pasiturinčią valstybę, tada gal jie ir čia teiksis atvažiuoti.
Todėl, gerbiamieji kolegos, nespauskime Konstitucinio Teismo, o laikykimės senos koncepcijos: pilietybė yra viena, kur subalansuotos teisės ir pareigos, negali būti teisių daugiau negu pareigų, o pareigų iš tikrųjų gali būti net ir daugiau, nes tik taip kuriama stipri valstybė, tai konsoliduoja tautą. Šiuo atveju laimi pasaulio piliečiai. Todėl aš balsuosiu prieš tokią. Ir dar pasižiūrėkite…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega!
J. VESELKA (TTF). …Rusijai suteikiame galimybę, o jeigu…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega!
J. VESELKA (TTF). O jeigu lietuviai Kazachstane gyvena ar Australijoje, jau vėl kitos išimtys. Na, nežinau, kas čia parašė tą įstatymą ir ko juo siekiama. Todėl siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. P. Saudargas – už.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų Pilietybės įstatymą ir dvigubos pilietybės idėją mes svarstome jau kelerius metus. Nueitas tikrai nemažas kelias, daug konsultuotasi su Pasaulio lietuvių bendruomene. Iš tiesų daug iečių sulaužyta, kelis kartus tobulintas įstatymo variantas. Ir Prezidentė įsitraukė į šį darbą.
Iš tiesų užkliūname už vieno paprasto dalyko, tai yra Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl atskirų atvejų. Čia noriu pataisyti kolegą, kad atskiras atvejis visiškai nereiškia, Konstitucinis Teismas nepasakė, kad tai yra už nuopelnus ar kažkokioms išskirtinėms asmenybėms už nuveiktus darbus. Tai yra tiesiog atskiras atvejis, išimtinis, kurį ir apibrėžtų įstatymas. Tai ir yra mūsų darbas, visų mūsų, Seimo, darbas, apibrėžti, kas yra tas atskiras, išimtinis atvejis, ir mes tą padarėme. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, iš tiesų išnagrinėjęs daugelį Seimo narių pasiūlymų, nustatė, kas tai yra atskiras atvejis, ir atveriamas kelias būtent dvigubai pilietybei.
Mes kasdien dejuojame, kad emigracijos mastai didėja, Lietuva išsivaikšto. Tai susimąstykime, kolegos, kaip sujungti, kaip užtikrinti ryšius su mūsų tautiečiais, kurių tikrai jau vos ne pusė Lietuvos yra išsivaikščiojusi po pasaulį. Dviguba pilietybė yra tam tikras saitas, kuris mūsų žmones priverstų jaustis lietuviais ir mūsų valstybės piliečiais. Todėl aš tikrai raginu gerbiamuosius kolegas balsuoti už šį įstatymo projektą. Dėkui.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas po svarstymo pritariate Pilietybės įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 74, prieš – 3, susilaikė 14. Po svarstymo Pilietybės įstatymo projektui pritarta.
9.25 val.
Darbotvarkės 1-2a, b, c, d, tai yra paketas įstatymų – Nr. XIP-2000(2), Nr. XIP-2001(2), Nr. XIP-2003(2) ir 2004(2). Svarstymas. Kviečiu į tribūną Užimtumo rėmimo įstatymo 2, 4, 8, 24, 25, 26, 28, 32, 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-2000(2) pristatyti A. Melianą. Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
A. MELIANAS (LCSF). Labas rytas, gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos. Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė Užimtumo rėmimo įstatymo 2, 4, 8, 24, 25, 26, 28, 32, 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Prieš svarstymą komitetas gavo Seimo Teisės departamento išvadas. Daugeliui jų yra pritarta. Taip pat yra gauti Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pasiūlymai, kuriems iš esmės buvo pritarta, tačiau analogiškiems pasiūlymams Seimo narių… Taip pat nemažai Seimo narių yra pateikę savo pasiūlymus, kurių didžiajai daliai yra pritarta. Bendras komiteto balsavimo rezultatas: už – 10, susilaikė 1, taigi komitetas pritarė įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. Kviečiu į tribūną E. Jonylą.
E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jeigu šiandien žvilgtelėsime į šį klausimą, be abejo, jis yra svarbus, bet, iš kitos pusės, galima sakyti, kad šis įstatymas padės kažkiek spręsti tas problemas, kurios atsirado priėmus laikinąjį įstatymą.
Mes negalime nematyti, kad žmonės vis dėlto išvyksta iš Lietuvos. Kai su nerimu mes laukiame, prasidėjus pasaulinei krizei, kada tie žmonės pradės grįžti atgal į Lietuvą, pasirodo, kad emigracija dar padidėjo ir šiuo metu yra pati didžiausia per paskutiniuosius dešimt metų. O jeigu skaičiuosime praradimus, tai maždaug 350 tūkst. bedarbių ir daugiau kaip 500 tūkst. emigrantų.
Be abejo, negalime nematyti pastangų ir negalime neįvertinti to, kad krizė, be abejo, turėjo įtakos, tačiau jeigu mes pasižiūrėsime mūsų priimtus įstatymus, pamatysime, kad tuo metu, kada prasideda krizė ir jinai yra, negalime didinti mokesčių. Dėl nepakeliamos mokesčių naštos smulkių, su verslo liudijimais dirbančių sumažėjo per 40 %, labai sumažėjo individualių įmonių skaičius.
Be abejo, jeigu mes žvilgtelėsime į savo įstatymus, kažkodėl jie visi geri tol, kol nepradeda veikti. Paimkime kad ir įstatymą dėl verslo liudijimų. Buvo reikalavimas, kad verslo liudijimų didžiųjų miestų savivaldybės net negalėtų reguliuoti. Pareiškus pretenzijas smulkiesiems verslininkams, iš karto mes tą įstatymą pakeitėme, bet jo įsigaliojimas prasidės tik nuo kitų metų. Kol kas gydymas yra tokiu kaip taškiniu būdu, bet kažkodėl mes vis nepataikome į tą lemiamą tašką.
O kas dėl šio įstatymo, vis dėlto galime pripažinti, kad bent šiek tiek palengvins tų žmonių, kurie neturi darbo, šiek tiek palengvins ir moksleivių galimybę įsidarbinti, pagerės, sakykim, žmonių buitinės sąlygos, todėl siūlau pritarti šiam įstatymui ir pataisoms. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu diskusijai A. Sysą.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau išsakyti keletą pastabų ir norėčiau priminti, kas buvo pasakyta iš šios aukštos tribūnos, kai buvo svarstoma 2009 m. Vyriausybės ataskaita. 2010 m. pagrindinė Vyriausybės užduotis, arba kova, arba dar kaip pavadinsim, tai yra kova su nedarbu, bus Nr.1 kalbant apie visus darbus. Aš manau, kad jau praėjo penki mėnesiai, šeštas mėnuo, o nedarbo kreivė auga. Šis įstatymas, aišku, duoda pliuselį, bet tai ne tas įstatymas, kuris tikrai pasitarnautų nedarbo mažinimui.
Kas šiandien ryte važiavo į darbą ir turėjo progą klausyti Lietuvos radiją, šiandien Lietuvos radijas transliuoja tiesioginę transliaciją iš Raseinių. Ten kaip tik buvo kalbama apie užimtumą Raseiniuose. Ką pasakė vienas verslininkas? Jis labai gerai charakterizavo, kas vyksta su užimtumu šiandien Lietuvoje. Tai, kad yra duodami pinigai privačiam verslui, tokiam kaip P. Narbuto, kaip mėsos dideliems kombinatams, kaip kitoms didelėms pramonės įmonėms, kurios bankrutuoja ir… Sakykim, įdedama krūva pinigų, bet užimtumas dėl to nepadidėja, o pinigai sunaudoti. Verslininkas aiškiai pasakė, kad reikia daugiau dėmesio skirti infrastruktūrai, tai yra visuomeninių interesų tenkinimui. Jis teikė net konkrečius pavyzdžius. Dabar jeigu kalbėtume apie šitą įstatymą, tai sakiau, kad tai yra tiktai mažas kompresėlis.
Sveikinu, kad ir toks dalykas, yra neblogai. Bet, jeigu jūs paskaitysite aiškinamąjį raštą šio įstatymo, tai jis yra skiriamas viešiesiems darbams ypač didelio nedarbo teritorijose. Labai viskas gerai, dėl to net kilo ginčų komitete. Aš labai norėčiau priminti kolegoms, kas yra viešieji darbai, nes bandoma viešuosius darbus įsivaizduoti kaip panacėją ir gelbėjimą nuo nedarbo. Tai yra laikinos priemonės, kurios buvo sugalvotos pirmos krizės metu ilgalaikiams bedarbiams užimti tose teritorijose, kuriose didelis nedarbas. Todėl nedėkime didelių vilčių, kad viešieji darbai gali išgelbėti Lietuvą ir Lietuvos ekonomiką, ir todėl nebandykime, kad tuos viešuosius darbus atliktų visi, kurie patenka į rizikos grupes ar tapo bedarbiais.
Dar kas yra labai svarbu – šitame įstatyme atsiranda tam tikrų prieštaravimų kitiems įstatymams, kurie bus svarstomi ir svarstomi šiandien Seime. Ne veltui atsirado nauja sąvoka, kas yra ekonominius sunkumus patirianti įmonė. Jeigu nebūtų tokių įmonių, turbūt tokios sąvokos mes nerašytume įstatyme. Jeigu mes skaitome, kad įmonės, kuriose dėl objektyvių priežasčių sutrinka gamybos procesas, sumažėja atliekamų darbų ir teikiamų paslaugų apimtys ir dėl to jų darbuotojai dirba ne visą darbo laiką, pabrėžiu, priežastis – dirba ne visą darbo laiką, tai man labai keista, kad Vyriausybė teikia kitą įstatymą, pagal kurį leidžia dirbti viršvalandžius darbuotojams. Bet mes šitą įstatymą svarstysime po 2 savaičių. Tai yra logikos trūkumas, jeigu mes įtvirtiname sąvoką, kad yra tokios įmonės, ir būtent dėl to, kad darbuotojai dirba trumpiau, tai aš manau, kad visi įstatymai turi pasitarnauti, kad kuo daugiau žmonių gautų darbą.
Kitas šito įstatymo pagrindinis keitimas – tai yra Darbo biržos ir teritorinių darbo biržų atskyrimo funkcijos. Jūs prisimenate, kad yra paskelbta darbo biržų reorganizavimo tvarka, procesas vyksta. Aš labai abejoju, kad tai… Vienas pliusas, kad tikrai gali ir ministras pasakyti, Darbo biržos direktorius, kad vietoj 50 buhalterių žadama palikti tik 10. Bet jeigu pradės mažinti ir darbuotojus, kurie dirba su bedarbiais, tai paslauga, kurią turi gauti bedarbiai, aš bijau, gali elementariai tolti. Todėl aš pritariu įstatymo esmei, kad reikia taisyti ir padėti (…) situacijoje esantiems, bet kviečiu Vyriausybę pirmiausia prisiminti savo lozungą Nr. 1 „Kova su nedarbu“…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega!
A. SYSAS (LSDPF). …ir ateiti su rimtu įstatymu, kuris galėtų padėti ir didinti darbo vietas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Malonu. Vėl kviečiu į tribūną A. Melianą. Yra Seimo narių E. Žakario ir E. Jonylos pasiūlymas dėl 7 straipsnio, jam komitetas pritarė iš dalies. Gerbiamasis E. Jonyla, ar sutinkate su tuo?
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ne.
PIRMININKĖ. E. Žakaris. Nesutinkate. Gerbiamasis E. Žakaris pristato savo pasiūlymą.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, įstatymo projekte numatyta, kad viešuosius darbus gali atlikti bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai. Mes pasiūlėme, kad ir profesinio mokymo įstaigų, tai labai ačiū, kad komitetas pritarė šitam siūlymui, bet liko dar viena grupė jaunų žmonių – tai aukštųjų mokyklų studentai. Aš suprantu, kad trūksta pinigų, galbūt komitetas nepritarė, atsižvelgdamas daugiau į finansines šalies problemas, bet žinodami, kiek dabar kainuoja aukštasis mokslas, kas turi už jį mokėti, mes siūlome ir prašome balsuoti, kad ir aukštųjų mokyklų studentai taip pat galėtų atlikti viešuosius darbus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
A. MELIANAS (LCSF). Komitetas, kaip buvo minėta, iš dalies pritarė tam pasiūlymui, tačiau tik profesinio mokymo įstaigų mokiniams. Dėl studentų nebuvo pritarta, nes, komiteto nuomone, viešieji darbai yra vis dėlto priemonė padėti bedarbiams išgyventi sunkmetį, sunkų laikotarpį. Ir tikrai nėra priemonė skatinti kitas įvairias socialines grupes, todėl jeigu mes ir studentams palengvinsime galimybę dirbti viešuosius darbus, tai neabejotinai nukentės tikrieji bedarbiai. Tokiu atveju, spręsdami vieną klausimą, mes pažeisime kitų žmonių interesus. Todėl manydami, kad aukštųjų mokyklų studentai vis dėlto yra aukštesnės potencialios kvalifikacijos žmonės, nepritariame, kad per viešuosius darbus reikia skatinti juos įdarbinti, nes taip nukentės tikrųjų bedarbių interesai.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis E. Jonyla – už pataisą.
E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš noriu palaikyti šitą pataisą. Be abejo, pranešėjas ir komitetas tikrai yra teisūs, sakydami tai, kad labai svarbu, kaip pragyventi bedarbiams. Bet šiuo metu, kada studentams mokslas yra mokamas, aš manau, kad studentai taip pat yra mūsų ateitis ir jiems reikia išlikti rinkoje. Gal kitoje rinkoje, tačiau jeigu jie neužsidirbs pinigų, jie taps bedarbiais ir tada jie lyg ir galės patekti į tuos nemokamus darbus, remiamus darbus. Aš palaikau šitą darbą ir siūlau kolegoms pritarti. Ačiū.
J. PINSKUS (DPF). R. J. Dagys – prieš.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš labai prašau visų įsiklausyti į pagrindinio komiteto išvadą. Yra priemonė, ką mes svarstome, tai yra pinigai, kurie skirti nedarbo problemoms spręsti. Ji yra ribota, pinigų kiekis ribotas. Mes galime į ją surašyti visas asmenų grupes, kokios tik yra, ir iš jos remti. Bet ar tada liks pinigų patiems bedarbiams? Negalima spręsti vienos priemonės pagalba visų problemų, kokios tik yra. Studentas dar nėra bedarbis, jis studijuoja tuo metu. Tai kodėl mes jį turime čia įrašyti? Ir šiaip manau, kad vargu ar gera koncepcija, kad yra ir moksleiviai, dabar profesinių mokyklų mes įrašome moksleivius, jie dar ne tokio amžiaus, kad juos laikytume bedarbiais. Aišku, pinigai, kurie nukeliaus jiems, nenukeliaus tiems, kuriems reikia padėti šiuo atveju – bankrutavusioms įmonėms, subsidijoms, užimtumo visos programoms ir t. t. Mes turime suvokti, kad iš čia atimame ir atiduodame šitiems.
Todėl aš tikrai manau, kad ne per šią priemonę reikėtų spręsti studentų klausimą. Tikrai siūlau nepritarti, nors tai yra labai patrauklu, kuo daugiau surašysime, tuo bus geriau, bet bedarbiams bus blogiau ir bankrutuojančių įmonių visiems darbininkams bus blogiau, nes pinigų bus mažiau.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate E. Žakario ir E. Jonylos pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 82 Seimo nariai. Už – 27, prieš – 5, susilaikė 50. Pataisai nepritarta. Pritarėme komiteto redakcijai, kuriai pritarta iš dalies.
Toliau yra B. Paužos ir E. Jonylos pasiūlymas dėl 8 straipsnio 6 dalies. Gerbiamasis Pauža pristato ar katras? E. Jonyla pristato. Prašau.
E. JONYLA (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, bedarbių skaičius padidėjo iki 350 tūkst., labai išaugo emigrantų skaičius, todėl reikėtų skatinti žmones, kurie siekia savo verslo, tačiau juos reikėtų skatinti finansiškai juntamiau. Dabar 200 Lt parama yra gerokai per maža. Jeigu skaičiuotume, tai vien verslo liudijimas per metus kainuotų 4500 Lt. Šita pataisa reikalinga tam, kad jeigu yra registruotas bedarbis, ir jis nori pradėti verslą, jis pusę metų, tiek, kiek jam priklauso, gauna bedarbio pašalpą ir kartu bando verslą. Jeigu šis verslas nepasiseka, jis gali grįžti į bedarbio gretas ir gauti toliau tas išmokas. Bet jeigu mes norime skatinti žmones dirbti, o ne laukti, kol nukris kaip mana iš dangaus, tai siūlau kartu ir tuos 200 Lt, ir kartu palikti bedarbio pašalpą. Siūlau pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Žakaris – už pataisą.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mano nuomone, samprotavimas labai elementarus. Yra daugybė žmonių, kurie, be abejo, norėtų geriau dirbti, negu gauti bedarbio pašalpą. Bet žmogus nėra garantuotas, ar jam seksis. Jeigu jam bus sudaryta galimybė neprarasti bedarbio pašalpos ir jis galės pradėti savo verslą, tai jau vien pradėjęs savo verslą jis, be abejo, pradeda ir mokėti mokesčius iš to verslo. Jeigu jam sekasi, nesiseka, jis visais atvejais sugrįžta. Aš manyčiau, čia net, ko gero, jokio finansinio nuostolio nebūtų. O galbūt žiūrint į perspektyvą didžiajai daliai vis tiek pavyks, nes lietuviai yra darbštūs, išradingi ir sutaupys. Aš manau, kad tikrai reikia paskatinti abejojančius žmones, kad jie bandytų imtis verslo, ir galų gale, manau, tikrai išlošime. Siūlau palaikyti.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys – prieš.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, na, gerais norais ne visada geras rezultatas iš principo yra pasiekiamas. Mes kalbame apie tam tikros rūšies draudimą nuo nedarbo. Ir jis kalba apie paramą tiems, kurie prarado darbines pajamas. Tik taip. Dabar mes norime mokėti papildomas išmokas tiems, kurie dirba, kurie turi pajamas, automatiškai atimdami tuos pačius pinigus, nes draudimo fondas nėra begalinis, pinigai į jį nekrenta iš dangaus, mažindami paramą tiems, kurie nedirba. Tai kaip mes galime vadovautis tokia logika? Paramos skatinimo priemonės turi eiti ne iš socialinio draudimo lėšų, turi eiti iš biudžeto ir panašiai.
Dabar turėdami šią situaciją mes atimame iš tų, kurie nedirba, ir nieko čia daugiau nėra. Nes pinigų fonde daugiau nėra, negu yra. Ir tą mes turime aiškiai suvokti, siūlydami tokius dalykus. Juo labiau, jeigu jam nepasiseks verslas, jis grįžta atgal ir jam toliau tęsiamos išmokos, tos pačios, kurios jam priklausė. Tai jis nesėkmės atveju vėl toliau yra apdraustas. O dabar tik tuo metu jis gaus papildomų pinigų. O kiek tokių galimybių piktnaudžiauti atsiras! Ir vėl sakys, kad pinigus drabstome į šalis. Visi norės taip pabandyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate B. Paužos ir E. Jonylos pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 30, prieš – 9, susilaikė 46. Pataisai nepritarta. B. Bradauskas – replika po balsavimo.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, labai apgailestauju, kad mes versime nelegaliai dirbti tuos, kurie norės pradėti verslą. Nes jeigu jis išsiregistruos ir praras tą pašalpą, tai šiuo atveju jis nesiregistruos, dirbs nelegaliai ir tik po to registruosis. Kas iš to išloš? Na, pažiūrėsime.
PIRMININKĖ. Prašom. A. Melianas.
A. MELIANAS (LCSF). Iš tikrųjų nespėjau pasakyti. Komiteto nuomone, diskusijose buvo trys pagrindiniai argumentai. Pirmas būtų tas, kad iš tikrųjų mes atimtume galimybes iš kitų bedarbių ir kitų užimtumo rėmimo programų, nes, kaip žinome, šių metų užimtumo rėmimo fondas tikrai jau baigia išsekti. Tokiu atveju tikrai iš kažko atimtume.
Antras dalykas. Reikia turėti omenyje, kad bedarbiai, kurie pradeda verslą, turi gana daug įvairių paramos formų, tarp jų ir tam tikrus nemokamus dalykus, ir subsidijas, ir t. t. Tokiu atveju būtų gal per didelis rėmimas mokėti dar ir bedarbio pašalpą.
Ir trečias dalykas, kas buvo pastebėta, ir aš noriu pacituoti ir A. Sysą, pasakydamas, kad negriautume draudiminio principo. Draudimas nuo nedarbo yra tuo metu, kai žmogus praranda darbą ir jam reikia kompensuoti pajamas. O jeigu mes mėginsime tuo draudimu viską apmokėti, ir net tada, kai žmogus jau turi savo verslą, tai mes tikrai sulauksime maksimalaus piktnaudžiavimo, nes visi bedarbiai užsimanys daryti savo verslą. O tai tikrai bus netiesa.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Dabar turime apsispręsti balsuodami. Atsiprašau. Dar yra norinčių kalbėti. Po svarstymo už – D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, iš A. Syso kalbos supratau, kad ir socialdemokratų dalis ar bent jau didžioji dauguma pritaria šiam projektui ir balsuos už po svarstymo, nes projektu yra sprendžiama nemažai užimtumo didinimo ir nedarbo mažinimo problemų tiek didinant viešųjų darbų apimtis, tiek ir darbdavių paskatas įdarbinti jaunimą, įgijusį kvalifikaciją, bet neturintį praktinės patirties. Bedarbiams savarankiškai spręsti problemas ir užsiimti individualia veikla vėlgi yra numatyta parama ir skatinimas, skirtingai negu buvo diskutuojama dėl pasiūlymų. Siūloma palikti bedarbio pašalpas, t. y. nedarbo draudimo išmokas. Galbūt ne šimtu procentu, bet yra sprendžiama ir ekonominius sunkumus patiriančių įmonių situacija, kaip ir bedarbio bei tinkamo darbo sąvokų patikslinimas, ir tai tikrai padės spręsti problemas, kurių šiandien nestokojame esant tokiam aukštam nedarbo lygiui. O dėl Darbo biržos ir teritorinių darbo biržų pertvarkos, ką minėjo savo kalbose kolegos, tai procesas vyksta ir esu tikras, kad rezultatai bus dar šių metų pabaigoje. Taigi kviečiu visus balsuoti už ir pritarti po svarstymo. Ačiū.
PIRMININKĖ. J. Veselka – prieš.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, esmė yra ta, kad vis dėlto vykdoma nevykusi liberali ekonominė politika. Ir mes jos net nežadame keisti. O tai yra viešieji darbai. Gerbiamieji, pasižiūrėkite, medžių nebeliko su šakomis, tai dabar jau pradės drožti žieves, kad viešieji darbai būtų vykdomi. Kas yra tie viešieji darbai? Tai faktiškai ta pati koncentracijos stovykla, kur duodavo piliečiui barščių, kad jis galėtų dirbti. Jokių problemų ji nesprendžia, tik laikinai kažkas gaus barščių. Viskas. Toliau rašote: „turinti laikinų sunkumų įmonė“. 80 % įmonių šiandien turi laikinų sunkumų.
Toliau. Įvairių kitokių sugalvojimų yra, bet esminio dalyko – duoti pagrindinį, ilgalaikį darbą žmogui, nėra, gerbiamieji. Mes čia apgaudinėjame patys save. Toliau rašote: „biudžeto lėšų nereikės“. Toliau rašote: „Viešiesiems darbams bus galima naudoti biudžeto lėšas.“ Parašyta įstatyme, gerbiamieji kolegos! Aišku, kad reikės biudžeto lėšų. Ir apskritai pažiūrėkite, kokią mes visuomenę gauname. Bedarbiams reikia padėti, verslui reikia padėti, pramonei reikia padėti. O iš kur valstybė gali paimti pinigų? Mes įsivaizduojame, kad turime socialistinę valstybę, kur yra labai daug pinigų, ir visi tik ir laukia paramos. Ir kuo daugiau gausime paramos, tuo geriau bus visuomenei. Ydinga pati šita nuostata. Gerbiamieji, reikia keisti ekonominę politiką, kad nebūtų tas pats, kai mes per 20 metų išugdėme nedidelį turtingųjų sluoksnį. Įsidėmėkite, nuo 2001 metų verslo pelnai padidėjo 26 kartus, o darbo užmokestis – tik du kartus! O dabar visa tai įsiplieskė į nedarbą, į nekonkurencingumą ir t. t., todėl čia yra tik laikina barščių maitinimo priemonė didelės 300 tūkst…
PIRMININKĖ. Laikas!
J. VESELKA (TTF). …bedarbių armijos. Todėl aš nenoriu žaidimams pritarti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas po svarstymo pritariate projektui Nr. XIP-2000(2), balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 92, prieš – 1, susilaikiusių nėra.
Taigi, gerbiamieji kolegos, kadangi matau Seime vieningą poziciją, siūlau ypatingos skubos tvarka priimti šį įstatymą. Ar galite tam pritarti? Dėkoju. Pritarta. Priėmimas.
1 straipsnis – priimtas, 2 straipsnis – priimtas, 3 – priimtas, 4 – priimtas, 5 – priimtas, 6 – priimtas, 7 – priimtas , 8 – priimtas, 9 – priimtas, 10 – priimtas ir 11 – priimtas.
Motyvai dėl viso įstatymo: keturi – už, keturi – prieš. Užsirašiusių nėra. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Užimtumo rėmimo įstatymo 2, 4, 8, 24, 25, 26, 28, 32, 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas Nr. XIP-2000(2) priimtas.
9.55 val.
Darbo kodekso 91 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. A. Melianas. Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
A. MELIANAS (LCSF). Ačiū, Pirmininke. Čia yra lydintis įstatymas ką tik priimto Užimtumo rėmimo įstatymo kai kurių straipsnių įstatymo. Jame numatyta, kad individualių įmonių, kurioms juridinių asmenų registre suteiktas likviduojamos įmonės statusas, savininkai gali taip pat kreiptis į Teritorinę darbo biržą dėl bedarbio statuso. Tokia sąvoka jau priimtame Užimtumo rėmimo įstatyme yra. Taigi šiam įstatymui pasiūlymų nebuvo. Komitetas tik siūlo pakeisti datą – iš birželio 1 d. į liepos 1 d. Taigi tokia komiteto nuomonė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Papildomas komitetas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. S. Šedbaras. Prašom trumpai. Prašom perskaityti komiteto trumpą išvadą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas apsvarstė projektą ir bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taigi dabar po svarstymo dėl viso projekto vienas – už, vienas – prieš. Gerbiamieji A. Sysas, D. Jankauskas, R. J. Dagys. Būtinai norite kalbėti? Ne. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Pritarta. Siūlau ypatingos skubos tvarką. Ačiū. Pritarta.
Įstatymas dviejų straipsnių. 1 straipsnis? Priimtas. 2 straipsnis? Priimtas.
Dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti nėra. Taigi balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Darbo kodekso 91 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 85, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Darbo kodekso 91 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
9.56 val.
Toliau Civilinio kodekso 2.38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – A. Sysas. Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstymas. Prašom. Replika po balsavimo.
K. DAUKŠYS (DPF). Atsiprašau, gal galima abu iš karto apsvarstyti ir nereikėtų po vieną, nes panašūs.
PIRMININKĖ. Svarstyti, teisingai, galima abudu. Gerbiamasis Algirdai, gal jūs priimate kolegos K. Daukšio pasiūlymą po svarstymo komitete Civilinio kodekso straipsnius ir Profesinių sąjungų įstatymą pristatyti.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš noriu atsiklausti. Aš norėjau išsakyti ir savo asmeninę poziciją dėl šio įstatymo, nes tas ginčas buvo ir komitete. Jums leidus, aš dabar pristatysiu komiteto nuomonę, o po to diskusijoje išeisiu ir pasakysiu savo asmeninę nuomonę.
Komitetas, apsvarstęs šiuos įstatymų projektus, kurie reglamentuoja profesinių sąjungų kūrimąsi… Čia reikėtų ploti, nes tai pirmas atvejis, kai pati valdžia skatina ir lengvina profesinių sąjungų kūrimąsi. Siūloma, kad vietoj 30 steigėjų būtų tik 20 ir kad steigėjas sudarytų ne mažiau kaip vieną dešimtadalį visų darbuotojų. Todėl komitetas po diskusijų pritarė šiam įstatymui. Ačiū. Abiem įstatymams.
PIRMININKĖ. Abiem. Dėkoju. Ir S. Šedbaras. Irgi paprašyčiau abudu po svarstymo Teisės ir teisėtvarkos komitete.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas irgi kartu svarstė šiuos įstatymų projektus. Iš esmės jiems pritarė, siūlė pagrindiniam komitetui patobulinti pagal tas pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis A. Sysas nori dalyvauti diskusijoje. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū dar kartą. Kad nebūtų ginčų, aš tą klausimą kėliau ir komitete. Aš manau, kad tai yra tam tikras precedentas.
Gerbiamieji kolegos, Lietuvoje garsiai skambėjo Nacionalinis susitarimas, kurio vienas punktas sakė, kad Vyriausybė neteiks jokių įstatymų, kurie nesuderinti su socialiniais partneriais. Čia kaip tik įvyko atvirkštinis dalykas.
Šis įstatymas, Darbo kodeksas, kuris bus svarstomas vėliau, ne šiandien, pateko nepritarus socialiniams partneriams, neapsvarsčius šių dalykų. Todėl grįžtamuoju ryšiu Darbo kodeksą jau dvi trišalės tarybos svarstė ir lyg kažką sutarė. O dėl šio įstatymo jūs visi ir mūsų komitetas buvo gavęs trijų profesinių sąjungų centrų, pagrindinių profesinių sąjungų centrų, laišką, kuriame rašoma: „Prieštaraujame ir teiktam Profesinių sąjungų įstatymo projekto svarstymui. Atkreipiame dėmesį, kad pastaruoju metu Vyriausybės kartu su socialiniais partneriais svarstytas Profesinių sąjungų įstatymo pakeitimų paketas, kuriame yra ir kitų svarbių nuostatų, pavyzdžiui, išsprendžiamas profesinių sąjungų ir darbo tarybų teisių suvienodinimo klausimas. Šiuo metu esanti situacija nesuderinama su Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos 87 ir 98 nuostatomis, nes darbuotojų atstovams valstybė taiko skirtingų teisių ir garantijų lygį. Todėl prašome teikiamo Profesinių sąjungų įstatymo projekto, kuriuo būtų keičiama tik viena nuostata, nesvarstyti, o inicijuoti viso Profesinių sąjungų įstatymo pakeitimų paketo, esančio Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, svarstymą.“
Todėl aš, kaip išvadų rengėjas, ir pasiūliau komitete padaryti pertrauką, na, gerbiant socialinius partnerius, kurie pasirašo Nacionalinį susitarimą. Deja, komitetas priėmė sprendimą balsuoti ir buvo nubalsuota. Aš sakau, kad nieko blogo tuose įstatymuose nėra, bet jeigu socialiniai partneriai, kuriems ir bus taikomas šis įstatymas, prašo padaryti pertrauką, tai būtų logiška ją padaryti. Mūsų valia kiekvienam asmeniškai suteikta, todėl aš ir komitete susilaikiau, ir čia susilaikysiu dėl šio įstatymo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar po svarstymo vienas – už, vienas – prieš.
R. J. Dagys – už.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tobulinimas, derinimas tarp partnerių yra amžinas procesas. Aišku, visai suprantamas profesinių sąjungų noras, kad mes būtinai svarstytume visą kompleksą. Tačiau turime pasirinkti. Jeigu mes visą kompleksą mėginsime suderinti Trišalėje taryboje ir visur kitur, manau, kad mes prie tų pataisų be kokių metų tikrai neprieisime. Tai yra sutartos pataisos, kurioms neprieštarauja visos pusės, ir tikrai reikia profesinių sąjungų steigimosi situaciją palengvinti. Manau, kad tai yra nuoseklus ėjimas ir reikia pasiekti tą rezultatą, kurį jau galime padaryti. Aš bijau, kad jeigu mes lauksime, tai mes iš viso nieko nepadarysime. Tokiu atveju siūlau pritarti, nes tai yra, ir kolega A. Sysas pripažįsta, pozityvus žingsnis, o pozityviam žingsniui reikia pritarti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, J. Olekas – prieš.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau palaikyti gerbiamojo A. Syso paminėtą profesinių sąjungų nuostatą, kur susivienija trys stambieji profesinių sąjungų centrai, primena Vyriausybei ir mums, Seimo nariams, kad tokiu žingsniu, kuris yra galbūt ir pozityvus konkrečiu atveju steigtis profesinėms sąjungoms, bet yra pažeidžiamas Nacionalinis susitarimas, kuriame buvo labai aiškiai įsipareigota priimant šių įstatymų pataisas šiuos klausimus apsvarstyti Trišalėje taryboje. Labai gaila, kad taip girtas ir premjero visiems kaip pavyzdys skelbtas Nacionalinis susitarimas taip greitai, nepraėjus nė metams, yra laužomas. Netgi tie, kurių, galbūt galime sakyti, naudai šiuo atveju priimamas sprendimas, patys nori laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir neprieštaraudami nuostatoms dar kartą prašo atidėti minėto įstatymo svarstymą, kol jie bus suderinti ir bus svarstomi kompleksiškai. Todėl, gerbiamieji kolegos, bandykit laikytis nors iš dalies, nors kaip nors tų nuostatų, kurias pasirašot ir kurias skelbiate esant svarbias. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas po svarstymo pritariate Civilinio kodekso 2.38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 75, prieš – 2, susilaikė 16. Po svarstymo pritarta. Tai irgi, kadangi tai yra lydintis įstatymas, siūlau ypatingos skubos tvarką. Ar galim pritarti? Pritarta. Įstatymas vieno straipsnio, taigi dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. Kol kas nematau nieko. Kompiuteris nespėja. Nėra. Tai dabar balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Civilinio kodekso 2.38 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Įstatymo (Nr. XIP-2003(2) priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 75, prieš – 2, susilaikė 13. Įstatymas (projektas Nr. XIP-2003(2) priimtas.
Ir Profesinių sąjungų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėja jau pristatė. Dabar pažiūrėsim, ar yra norinčių kalbėti diskusijose. Nėra. R. J. Dagys ir D. Jankauskas gal nebenorės kalbėti, kadangi yra tik už? Ar po svarstymo bendru sutarimu pritariam? Pritariam bendru sutarimu. Ypatinga skuba. Dėkui, pritariat. Ir keturi – už, keturi – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Tada balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Profesinių sąjungų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Įstatymo (Nr. XIP-2004(2) priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 82, prieš nėra, susilaikė 9. Profesinių sąjungų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. Replika po balsavimo – D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Tiesiog norėjau padėkoti kolegoms už konstruktyvų dialogą, kad išsikalbėję priėmėm įstatymus. Tai leis iš tikrųjų padaryti viską, kad nuo liepos 1 d. pradėję galioti šie įstatymo pakeitimai duotų ir realius poslinkius didinant užimtumą. Ačiū visiems.
PIRMININKĖ. Dėkoju, dirbame toliau. Darbotvarkės… Oi, atsiprašau. J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Noriu pasakyti, kad A. Sysui didelė gėda. Konservatoriai palengvino kurti profsąjungas, palyginti su A. Syso… Todėl labai ačiū, konservatoriai, kad jūs kairesni už socialdemokratus. Bet užimtumui įtakos šitie įstatymai neturės.
10.08 val.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Darbotvarkės klausimas 1-3 – Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Pranešėjas – V. Stundys, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui, Pirmininke. Komitetas svarstė Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir atmetė šį projektą. Už atmetimą balsavo 3, prieš – 3 ir susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kadangi čia ir V. Mazuronis priėjo, klausia, kodėl, kas čia vyksta, tai aš noriu pacituoti 151 straipsnio „Įstatymo projekto svarstymo tvarka“ 2 punkto, atsiprašau, 3 punkto 2 papunktį: „Balsavimas, jeigu pagrindinis komitetas siūlo projektą grąžinti iniciatoriams arba jį atmesti.“ Taigi mes turėsim dabar balsuoti, kadangi komitetas pasiūlė šį įstatymo projektą atmesti. Taigi, gerbiamieji kolegos, iš karto reikia balsuoti. Dėmesio! (Balsai salėje) Dar yra motyvai, bet iškart tada paklausykit, kaip kas kalbėsit, nes jau matau, kad čia yra kažkoks nuomonių išsiskyrimas. Mes dabar balsuosim. Kas už tai, kad būtų atmestas, t. y. kas už tai, kad būtų pritarta Švietimo ir mokslo komiteto siūlymui, tie balsuosit už, kas prieš atmetimą, tai būsit ir prieš siūlymą Švietimo ir mokslo komiteto. V. P. Andriukaitis – už. Prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš iš tiesų esu prieš tą išvadą, todėl perleidžiu kitam, nes mano pasisakymo čia nėra, aš ne ten užsiregistravau. Aš esu prieš komiteto poziciją.
PIRMININKĖ. Dėkoju, nes aš taip ir supratau. J. Olekas – prieš komiteto išvadą. Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų kviečiu visus nepritarti komiteto išvadai ir štai dėl kokių motyvų. Manau, kad jeigu mes norime demokratinės visuomenės ir nepriklausomo transliuotojo objektyvumo, tai šioje komisijoje tikrai turėtų dalyvauti ir opozicijos atstovai. Į tokius teiktus pasiūlymus komitetas reagavo priešingai ir siūlom tokios iniciatyvos atsisakyti. Mes ne vieną kartą esame kalbėję, kad, norint turėti objektyvią informaciją ir sutarimą svarbiausiais mūsų valstybei ir tautai klausimais, turime apimti visą spektrą dalyvaujančių šioje veikloje žmonių ir politinių srovių taip pat. Todėl aš kviečiu nepritarti komiteto nuostatoms. Tarp kitko, turiu pasakyti, kad priešingą nuostatą nei pagrindinis komitetas turėjo Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Manau, kad, nepritarus pagrindinio komiteto išvadai, mes galėtume tokias nuostatas perduoti kitam komitetui ir svarstyti iš naujo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Stundys – už.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Aš tik norėčiau pakomentuoti ir pagrįsti komiteto poziciją atmesti šį įstatymo projektą. Pirmiausia labai rimtos ir vieno, ir kito (Teisės) departamento pastabos. Bet kuriuo atveju, jeigu būtų keičiama nuostata, ji gali būti taikoma tik nuo kitos kadencijos, tai esminė pastaba.
Antras dalykas, kuris yra be galo svarbus, tai tokio principo įvedimas formuojant LRTK sukeltų chaosą ir keistų nesusipratimų. Jeigu priimame nuostatą, kad kažkas turi atstovauti, turi būti deleguotas opozicijos, tai įvertinkime, kad šitą instituciją padarom tam tikros politinės kovos lauku ir, tarkime, kadencijos metu keičiantis daugumai gali būti tokių atvejų, iškils labai aiškių dilemų, ką daryti su deleguotais Seimo atstovais. Todėl komiteto pozicija buvo aiški – nereikia jaukti sistemos, tradicija yra daugiametė, nusistovėjusi ir niekad nekildavo kokių nors praktinių problemų dėl šitos komisijos sudėties. Todėl Seimo prašymas elgtis nuosekliai ir pritarti komiteto pozicijai – atmesti šią pataisą.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadai – atmesti projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Dar kartą: Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvada – atmesti projektą. Kas pritariate Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 46, prieš – 45, susilaikė 10. Projektas neatmestas ir nepritarta Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadai.
Taigi cituoju toliau, ką mes turime daryti: „Jeigu Seimas nepritaria pagrindinio komiteto siūlymui, Seimas gali paskirti kitą pagrindinį komitetą arba sudaryti specialią Seimo komisiją įstatymo projektui tobulinti.“
O. Valiukevičiūtė kažką pasiūlys.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Dėl komitetų aš dabar nekalbėsiu, tik noriu pakalbėti apie politinį korektiškumą, apie kurį kalbėjo komiteto pirmininkas. Kaip tik šį kartą ir nebuvo to politinio korektiškumo. Todėl aš ir siūlau, kad būtų nustatyta imperatyviai, nes šiandien vieni yra opozicija, kas žino, kitą dieną gal bus kiti opozicija. Todėl aš ir siūlau…
PIRMININKĖ. Kokį siūlote komitetą? Čia dabar procedūrinis klausimas.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Audito komitetą.
PIRMININKĖ. Taip. V. P. Andriukaitis kokį siūlo?
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas jau negali būti net ir papildomu.
PIRMININKĖ. Savaime suprantama, aš ką tik…
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Čia visiškai akivaizdu. Aš siūlau Informacinės visuomenės plėtros komitetą, nes jis buvo papildomu, jis kuruoja tą problemą. Radijo ir televizijos problematika didele dalimi yra Informacinės plėtros komiteto kompetencija, todėl siūlau jį pagrindiniu komitetu.
PIRMININKĖ. M. Zasčiurinskas kalbės ar ne? Gerbiamieji kolegos, taigi mes turime du pasiūlymus. Gal alternatyviai balsuodami apsispręskime. (Triukšmas salėje) Dėmesio! Nes vėl nesuprasite, dėl ko balsuoti. Pirmasis pasiūlymas O. Valiukevičiūtės, kad šį įstatymą grąžintume svarstyti Audito komitetui. Kitas pasiūlymas, kad šį įstatymą svarstytų Informacinės visuomenės plėtros komitetas.
Taigi alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad įstatymas būtų grąžintas svarstyti Audito komitetui, balsuojate už, kas už tai, kad įstatymas būtų grąžintas Informacinės visuomenės plėtros komitetui, balsuojate prieš. Ar supratote? Prašom balsuoti.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 45, prieš – 54, taigi Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas yra grąžinamas svarstyti Informacinės visuomenės plėtros komitetui.
10.19 val.
Dabar dirbame toliau. Darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narių paskyrimo“ projektas. Svarstymo stadija. Pranešėjas – V. Stundys, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Prašom.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas svarstė nutarimo projektą „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narių paskyrimo“ ir 6 balsavus už, 2 susilaikius iš esmės pritarė ir siūlo Seimui svarstyti patobulintą Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narių paskyrimo“ projektą.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Socialdemokratų frakcijos vardu prašau šio klausimo svarstymo pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, yra frakcijos vardu prašoma pertraukos. Mes turime balsuoti ir apsispręsti.
Kas už tai, kad būtų daroma Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narių paskyrimo“ projekto svarstymo pertrauka iki kito posėdžio, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 52, prieš – 32, susilaikė 16. Taigi pertrauka iki kito posėdžio.
Dirbame toliau. Akcinės bendrovės Turto banko pertvarkymo į valstybės įmonę Turto banką įstatymo projektas Nr. XIP-1552. Pateikimas. Nėra kam pateikti. Labai gražu. Tada yra žmogus, kuris gali pateikti.
10.21 val.
Taigi darbotvarkės 1-7a, 1-7b, 1-7c, 1-7d klausimas (visas kompleksas), tai yra Veterinarijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1176(2). Pranešėjas – žemės ūkio ministras Seimo narys K. Starkevičius. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Teikiamas Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo pakeitimo projektas. Aš trumpai paminėsiu, kas čia keičiama. Manau, pašalinsiu visą įtampą, kuri dabar yra. Yra du projektai, bet mes dirbome kartu ir, manau, rasime bendrą kalbą. Prieš tai pateiksiu esmę.
Kas dabar yra šiame projekte? Patikslinamos sąvokos, patikslinami licencijų išdavimo, sustabdymo, panaikinimo pagrindai, nes licencija verstis privačia veterinarijos praktika išduodama fiziniams asmenims, kurie turi veterinarijos gydytojo kvalifikaciją. Atsižvelgiant…
PIRMININKĖ. Atsiprašau, gal galite mikrofoną pasitaisyti, kad girdėtųsi.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerai. Ačiū. Atsižvelgdami į tai, kad pagal 2006 m. gruodžio 12 d. direktyvą dėl paslaugų vidaus rinkoje valstybių narių reikalavimai paslaugų tiekėjams, susiję su procedūromis ir formalumais, taikomais siekiant gauti teisę verstis paslaugų teikimo veikla arba jos vykdymui, turi būti kiek įmanoma supaprastinami, tačiau įvertinę, kad privati veterinarinė praktika yra susijusi su pavojingomis gyvūnų ligomis, dėl kurių protrūkių operatyviai nesiėmus tam tikrų veiksmų galimi dideli ekonominiai nuosmukiai, manome, kad veterinarinės praktikos licencijavimo reikalavimas yra būtinas. Juo labiau yra žinoma iš praktikos gydytojų, kurie ne visą laiką yra dirbę veterinarijos srityje, ir jeigu jie nori sugrįžti, tai iš tikrųjų ta licencija yra būtina.
Toliau tikslinamos veterinarijos inspektorių teisės ir pareigos, tikslinamos veterinarijos praktikos licencijų turėtojų teisės ir pareigos, nustatomi valstybinės veterinarijos kontrolės principai, patikslinamos kitos techninio pobūdžio pastabos. Kadangi čia yra teikiamas visas paketas, tai tas pats yra ir su Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 5, 9 ir 12 straipsniais, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo 1, 2, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektais.
Dabar aš norėčiau pasakyti esmę, kur čia virė kovos ir kas dabar keisis iš esmės. Atsižvelgdamas į tai, kad Seimas vakar priėmė įstatymo projektą Nr. XIP-1842, sujungtą su projektu Nr. XIP-1131, kuriame nustatoma, kad Vyriausybės įstaigai vadovauja jos vadovas – valstybės pareigūnas; įstaigos vadovą atitinkamos valdymo srities ministro teikimu ketveriems metams priima į pareigas ir atleidžia iš jų Vyriausybė, jei įstatymai nenustato kitaip; asmuo, priimamas į Vyriausybės įstaigos vadovo pareigas, turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas; Vyriausybės įstaigos vadovas gali būti skiriamas eiti pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės; Vyriausybės įstaigos vadovas yra atsakingas ir atskaitingas Vyriausybei ir atitinkamos valdymo srities ministrui, jeigu įstatymai nenustato kitaip, manau, kad įstatymų projektai, svarstant komitetuose, bus peržiūrimi ir bus keičiamos nuostatos dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos statuso, tai yra tarnyba liks Vyriausybės įstaiga. Taip pat įsigaliojus žemiau minimo Vyriausybės įstatymo pakeitimams, bus atitinkamai keičiamos Veterinarijos įstatymo projekto nuostatos dėl tarnybos vadovo skyrimo tvarkos. Štai čia mes ir laužėme ietis su gerbiamuoju J. Jagminu, kur yra ir kitas projektas, bet, galvoju, projektą taip pat pateiks. Patikslinus šį projektą atitinkamomis nuostatomis, kurios yra aname projekte, galima bus rasti tą konsensusą ir nelaužyti tuščiai iečių. Tai tiek trumpai apie šį įstatymą.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis ministre, jūs pristatėte, kaip suprantu, visus keturis projektus, todėl ir mes klausimams duosime ilgiau laiko. Pirmoji klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, kadangi čia pateikti keturi įstatymai, tai, aišku, sunku klausimą užduoti, bet mano klausimas susidės iš dviejų dalių. Ar turi galimybę Veterinarijos gydytojų asociacija vykdyti privačių veterinarijos gydytojų licencijavimą? Ir kitas klausimas dėl geriamojo vandens. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atlieka geriamojo vandens saugos ir kokybės kontrolę. Sakykite, ar tinkamai jinai atlieka? Gal galite pasakyti, apie kiek nekokybiškai atliktų atvejų jūsų žinote?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Atsakau į pirmą klausimą. Šiuo metu yra trys asociacijos. Jeigu licencijos būtų išduodamos, tai trys asociacijos: Veterinarijos farmacijos asociacija, Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacija, Lietuvos smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacija. Esant trims, iš tikrųjų kiltų problemų, kuriai asociacijai reikėtų pavesti vykdyti privačių veterinarijos gydytojų licencijavimą. Bet, aš galvoju, svarstymo metu mes galėsime padiskutuoti ir išsiaiškinti, ar nėra tarp tų organizacijų priešpriešos. Galbūt galėtų rūmai kaip funkciją sujungti jas visas, tą licencijavimą daryti, bet čia palikime mūsų komiteto darbui ir svarstymui, ir mes tą problemą išspręsime. Jūs labai teisingai pasakėte, nes dabar įstatyme iš tikrųjų yra numatyta, kad Valstybinė veterinarijos tarnyba tą licencijavimą vykdys, bet kodėl, jeigu mes pasitikim nevyriausybinėm organizacijom esančiom, to negalėtų būti? Bet tai palikime diskusijai.
Dabar dėl geriamojo vandens.
PIRMININKĖ. Aš labai atsiprašau, visų dėmesiui, tarp jų ir jūsų, gerbiamasis pranešėjau…
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Klausti – minutė, atsakyti – dvi minutės.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Čia du klausimai buvo.
PIRMININKĖ. O reikia po vieną klausimą, aš jau nenutraukiau garbiosios profesorės.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke, už dalykiškumą, aš pasistengsiu trumpai.
Buvo problemų nustatyta, tačiau aš nenoriu minėti čia tos kompanijos, buvo pakeisti filtrai ir šiuo metu su vandeniu susitvarkyta. Tačiau yra tam tikrų signalų, kad kitos kompanijos taip pat turi problemų, todėl šioje srityje darbų yra, kad maisto sauga būtų tinkama ir galėtume mes, gyventojai, gauti kokybišką vandenį. Aš jau atsakiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Smagu. M. Bastys klausia.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Iš tiesų, kadangi įstatymo projektai bus sujungti, kaip gerbiamasis ministras mums pasakė, dėl įstatymų projektų gal ir nėra ko klausti, juo labiau kad yra dalykai, kurie yra susiję su direktyvom, tai yra tam tikri formalumai, kuriuos, be abejo, komitete apsvarsčius ir tuos du įstatymus sujungus, tikrai įstatymas bus sutvarkytas ir bus gana geras.
Bet, ministre, sakykite. Iš tiesų Seimas daugiausia ginčijosi dėl to, kad visų pirma įstatymo pataisos buvo numatytos tam, kad būtų keičiami tam tikri asmenys – valstybės tarnautojai, kurie vieniems tinka, kitiems netinka. Ar tai yra gera praktika, kada dėl vieno ar kito pareigūno arba tarnautojo reikia tiek laiko gaišti Seime, kad… Galima sakyti, jau pusantrų metų mes apie tai kalbame ir tiesiog gaištame laiką. Tuos klausimus, mano įsitikinimu, reikėtų spręsti kitaip. Dėkoju.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš tikrai garantuoju, kad čia nėra dėl vieno asmens, nes vakar taškus sudėjo priimtas įstatymas. Šis įstatymas galios visoms valstybinėms įstaigoms, o ne vienai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia J. Jagminas.
J. JAGMINAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Žinoma, mano klausimas buvo šiek tiek kitoks, bet kadangi ministras, pristatydamas savojo projekto, Vyriausybės projekto, pagrindinius postulatus, dėl kurių mūsų nuomonės šiek tiek skiriasi, maždaug pasakė, tačiau aš noriu kartu atkreipti dėmesį, kad Europos bendrijos reglamentuose, aš nevardinsiu jų numerių, yra imperatyvios nuostatos, kad maisto, pašarų, gyvūnų gerovės kontrolę vykdančios Europos Sąjungos valstybių narių institucijos turi būti kaip tik nepriklausomos. Tai jūsų projekte, manau, mes jį taisysime kartu sutarę, nepriklausomumo principo kaip ir būtų nelikę. Svarbiausia tai, kad ta institucija turėtų likti kaip savarankiška valstybės biudžeto asignavimų valdytoja. Manau, kad mes vėl komitete pataisomis tą sutvarkysime.
Aš galvočiau, kad mano tas klausimas kartu su jumis… Jūs beveik į jį atsakėte, bet tas pagrindines nuostatas aš išsakysiu savajame projekte, kurį pateiksiu netrukus turbūt čia. Ten kaip tik tos pagrindinės nuostatos, dėl kurių mes nesutarėme, bus išdėstytos, o paskui komitete… Iš tikrųjų sutinku su tuo, kad komitete mes sudėliosim ir padarysim gerą įstatymą visiems, visom pusėm ir Lietuvai tinkamą.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų galėčiau pasakyti, kad valstybės politiką veterinarijos srityje formuos Vyriausybė, o įgyvendins Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Procedūriniai dalykai bus taip pat sprendžiami, mes juos …
PIRMININKĖ. Klausia E. Jonyla. Būkite geras, įdėkite kortelę.
E. JONYLA (LSDPF). Atsiprašau, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, tai, ką aš norėjau paklausti, jūs gana išsamiai pasakėte savo kalboje. Tam, kad ieškote kompromiso ir komiteto posėdyje sujungsite tiek dabar jūsų pristatomą įstatymo projektą, tiek gerbiamojo J. Jagmino, aš pritariu ir manau, kad tikrai bus rastas teisingas atsakymas, tik labai gaila, kad gerbiamasis K. Lukauskas, įvaizduoju, dėl to bus nukentėjęs.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš noriu pasakyti, niekas nenukentėjo, visi sprendimus priima savo valia ir, kaip sakoma, nebuvo kokių nors sprendimų, kurie tai skatintų daryti ar kažką gerbiamąjį K. Lukauską. Jis pats priėmė sprendimą.
PIRMININKĖ. Klausia V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, aišku, mudu abudu galime padėkoti profesoriui K. Lukauskui už tikrai didelį darbą, gerą tarnybą, už tai, kad modelis, kuris sukurtas Lietuvoje, pripažįstamas vienu pažangiausiu. Kaip jūs galėtumėte pakomentuoti šio įstatymo kūrimo iniciatyvą kitaip nei galvojimą apie kadrų pertvarkymus, nes štai dabar, žiūrėkite, kitas projektas eina J. Jagmino. Mano nuomone, logiška būtų juos abu sujungti. (Balsai salėje) Bet kaip dabar kitaip pakomentuoti nei, tarkim, kadrų perstatymas? Koks kitas gilesnis komentaras?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Tikrai šito nėra, mes su profesoriumi K. Lukausku, galvoju, per pusantrų metų padarėme nemažai darbų, amortizuodami visas problemas, kurios bus susidarę mūsų sektoriuje. O jūs esate labai preciziškas – taip buvo numatyta mūsų Vyriausybės programoje, kurią mes patvirtinom, ir, kaip žinote, reikia programą įgyvendinti. Todėl, kaip matote, mes esame lankstūs, ieškome bendro vardiklio ir, galvoju, jį šiandien surasim.
PIRMININKĖ. Klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis ministre, Maisto ir veterinarijos tarnyba buvo pripažinta vos ne geriausiai veikiančia Europos Sąjungos institucija Lietuvoje. Ar vis dėlto nebandysite atkalbėti buvusio tarnybos vadovo, kurio didžiulis nuopelnas kuriant ją, nes aš manau, kad savo nacionalinius kadrus reikia saugoti.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų nacionaliniai kadrai, galvoju, randa savo laiką, vietą, tačiau ką pasakyčiau. Birute, pati irgi daugmaž penkeri metai kitam komitete, žinokite, ta vadyba sako, kad visai sveika kartais pakeisti darbą, pasižiūrėti į šoną. Aš nenoriu vardyti problemų. Yra problemų taip pat, bet aš nenoriu ir nekalbėsiu apie tas problemas, kurios yra, mes jas išspręsime priėmę naują įstatymą, nes tikrai yra ir šioje tarnyboje problemų. Jeigu norite, aš galėsiu jums individualiai pasakyti ir pastabų, bet nenoriu…
PIRMININKĖ. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu paklausti platesnį klausimą. Kas darosi Vyriausybėje, kur čia yra nesutarimų šaknys, nes vakar jūsų kolega energetikos ministras mus visus įtikinėjo, kad tokia tarnyba, kontroliuojanti, prižiūrinti, jokiu būdu negali būti prie ministerijos. Jis kalbėjo apie jungimą, apie branduolinės saugos ir panašiai. Principiniai dalykai. Jūsų teikiamame projekte kalbama apie Veterinarijos tarnybą, globojamą Žemės ūkio ministerijos. Mes siūlytume bent jau dėl veterinarijos, aš girdėjau iš jūsų pasisakymo, kad jūs apie tai kalbate, kad vis dėlto liktų tokia nepriklausoma tarnyba, kuri ir buvo kurta, nes nemaža jos dalis atėjo į Veterinarijos ir maisto tarnybą iš Sveikatos apsaugos ministerijos žinios. Aš labai puikiai atsimenu tas mūsų diskusijas ir kaip tik buvo žadama, kad ne vienos ministerijos priežiūroje, o prie Vyriausybės tokia tarnyba galėtų egzistuoti. Jeigu jūs sutiktumėte į tokią kryptį sugrįžti, būčiau labai dėkingas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega!
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Kaip jūs matote, mes einame tuo keliu, ir aš dar kartą kartoju, atsižvelgiant į tai, kad Seimas vakar priėmė įstatymą, mes už jį balsavome, dabar tai galima padaryti ir ši įstaiga bus valstybės įtaiga, jos statusas bus valstybinės įstaigos.
PIRMININKĖ. Klausia M. Petrauskienė.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš norėčiau pagirti ministrą už kompromisų ieškojimą, lankstumą. Aš manau, kad ministras puikiai supranta, kad siūlymas keisti Maisto ir veterinarijos tarnybos statusą buvo iš tiesų neapgalvotas. Juk Veterinarijos tarnyba yra institucija, Vyriausybės įstaiga, kurios funkcijos ir kompetencija peržengia jūsų ministerijos ribas. Jos veikla susijusi ir su Sveikatos apsaugos ministerija, ir su kitomis institucijomis. Todėl labai svarbu, kad ši tarnyba, kuri vykdo veterinarijos, maisto kontrolės funkcijas, būtų nepriklausoma, juk toks reikalavimas numatytas ir Europos Sąjungos teisės aktuose. Ačiū.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Kaip matote, aš galvoju, greitu laiku balsuosime ir nebus jokių problemų, dirbsime su abiem projektais ir taip bus viskas išspręsta. Iš tikrųjų jūs esate teisi, nes yra ir sveikatos dalis.
PIRMININKĖ. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis ministre, esate žmogus su didele patirtimi ir manau, kad tikrai gerai žinote situaciją, kokia yra ne tik žemės ūkyje, bet ir plačiau, ir jūsų kuruojamoje ministerijoje. Kaip minėjo, vis dėlto Veterinarijos tarnyba buvo ta institucija, kuri geriausiai tvarkėsi. Dar praeitoje kadencijoje buvo parengtas projektas, kaip sutaupyti lėšas, efektyvinti valdymą, tai buvo bandoma po viena kepure, tai yra prie Veterinarijos tarnybos prijungti sėklų kontrolę, augalų kontrolę. Būtų daug efektyvesnis valdymas. Deja, ne tuo keliu einama. Kodėl?
Kitas dalykas. Jūs esate ministras. Aš manau, kad tikrai reikėtų… pavyzdžiui, miškai. Šiandien miškų auginimas finansuojamas prie Žemės ūkio ministerijos esančios agentūros, o kontroliuoja Aplinkos ministerija. Tikrai turėtų būti Žemės ūkio ministerijos pavaldumo. Tikrai yra darbų, kuriuos reikėtų spręsti, ir Seimas palaikytų.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, klauskite. Laikas baigėsi.
P. GRAŽULIS (TTF). Kaip manote, kodėl ne tuos darbus pirmiausia atliekam?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis Petrai, mes kai ką jau padarėme. Efektyviname darbą, sujungėme atskiras laboratorijas, tarkim, Veterinarijos tarnybos laboratorija atlieka ir žuvininkystės darbus. Mes sujungėme šias laboratorijas ir toliau eisime šiuo keliu. Iš tikrųjų efektyvumas pasiekiamas. Dar kur reikia, matau, efektyvinti, tai mes dabartiniu metu panaikinome dešimt apskričių, o čia irgi apskričių principas. Aš manau, kad ir Veterinarijos tarnybai vadybos požiūriu dar galima irgi tobulėti, kad liktų daugiau veterinarijos gydytojų, mažiau viršininkų ir būtų kontrolės efektyvumas, nebūtinai toks tankus kontroliavimas, kaip dabar kartais girdim, jis turi būti efektyvus. Čia problemų yra, bet jos bus sprendžiamos toliau dirbant.
PIRMININKĖ. Klausia J. Juozapaitis.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Į mano klausimą ministras atsakė, bet aš norėčiau ministrui padėkoti už tokį pavyzdingą gestą, kada šiandien posėdžių salėje pašalino įtampą, už susitarimą. Čia tikrai pavyzdys, kaip reikia dirbti mums – pozicijai ir opozicijai. Linkiu sėkmės sprendžiant tuos klausimus!
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamajam Jonui už objektyvų įvertinimą, o ministrui už pateiktus tikrai labai operatyviai, konstruktyviai keturis įstatymų projektus.
Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau kalbėti dėl visų keturių projektų iš karto. Tada ir duosim keturiems – už, keturiems – prieš. (Balsai salėje) Mes negalime. Mums reikia pabaigti procedūrą, nes jūsų yra kitas registracijos numeris. Baigsime su šituo, tada leisime ponui J. Jagminui, o pabaigoje žinosime, ką daryti. Sujungsime. Mes negalime taip. Prašau.
J. JAGMINAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, kadangi iš tikrųjų vyksta normalus dialogas, ir mes normaliai susikalbame, ir mūsų postulatai faktiškai sueina, tai aš sakyčiau, jeigu galima, ir aš pateiksiu savo variantą, paskui dėl abiejų, ir vis tiek mes iš tų dviejų darysime vieną.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega!
J. JAGMINAS (LSDPF). Netinka taip?
PIRMININKĖ. Taip negalima, aš turiu laikytis Statuto.
J. JAGMINAS (LSDPF). Darykime taip, kaip galima.
PIRMININKĖ. Tada E. Pupinis kalba už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų, priėmus Vyriausybės įstatymo pataisas, daug kas paaiškėjo. Savaime suprantama, turbūt kitaip ir negali būti, negu taip, kaip reglamentuoja naujas įstatymas. O įstatymas reglamentuoja, kad šiuo metu prie ministerijų atsiranda dviejų rūšių įstaigos, tai yra Vyriausybės įstaigos ir ministerijos įstaigos prie pačių ministerijų. Mes šį įstatymą turėtume priderinti jau prie galiojančio įstatymo. Džiugu tai, kad yra toks tarpinis variantas, kuris nuo tų kraštutinių skiriasi, kaip buvo Vyriausybės įstaiga prie Vyriausybės, ir kitas kraštutinis variantas – grynai ministerijos įstaiga. Atsirado toks tarpinis variantas – Vyriausybės įstaiga prie ministerijų.
Manau, tai išsprendžia daug klausimų, nes vis tiek už tam tikrą visų tų institucijų, buvusių prie Vyriausybės, veiklą buvo atsakingi ministrai. Tarkim, jeigu kažkas nesisekdavo su veterinarijos tarnyba, kažkas užblokuodavo dėl tam tikrų reikalų mūsų produkcijos patekimą į kitas eksporto rinkas, vis tiek ministrai būdavo atsakingi ir jie spręsdavo tas problemas. Manyčiau, dabar šis įstatymas leis išspręsti tam tikras problemas.
Čia buvo pasakyta dar daug minčių, neva įstatymas rengiamas dėl kažkokių pareigūnų. Iš tiesų reikia tik priminti, kad dėl visų įstaigų, kurios buvo, institucijų prie Vyriausybių, buvo priimtas bendras sprendimas, kad prie Vyriausybės nelieka tokių institucijų. Vyriausybė tampa politiką formuojančia institucija, o vykdymas atiduodamas daugiau ministerijoms, nes toms institucijoms tokia priežiūra vis tiek yra reikalinga, ir tai leistų greičiau spręsti susidariusias problemas. Siūlau pritarti, o po to, kaip ir buvo sakyta, komitete mes jau esame apsitarę, kad surasime bendrų sąlyčio taškų ir priimsime bendrą įstatymą.
PIRMININKĖ. J. Jagminas – prieš.
J. JAGMINAS (LSDPF). Dabar aš pusiau prieš, pusiau už. Dėl to mano pusiau prieš iš tikrųjų pagrindiniai momentai, pagrindinės pozicijos, kad tai lieka valstybės įstaiga, kuri apibrėžia vykdant Vyriausybės programą kartu su žemės ūkio ministru, šita sritis sujungiama, tačiau institucija turi likti kaip savarankiška asignavimų valdytoja ir turėti nepriklausomumo principą. Čia mes su ministru sutarėme ir nuomonės iš esmės sutampa. Aš tik norėčiau, vėlgi sakau, pusiau prieštaraudamas, pusiau pritardamas, sakyti, kad jeigu tos nuostatos bus sudėliotos… Aš netrukus eisiu į tribūną pristatyti savo varianto, ir paskui mes rasime kokį nors bendrą kompromisą, juolab kad vakar buvo taip pat priimtas įstatymas, kokios institucijos, kaip, kokia tvarka turi tarp savęs bendradarbiauti, tada viskas susidėlios į savo vietas.
PIRMININKĖ. L. Sabutis – už.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Aš už dėl to, kad yra teikiamas pagrindinis bazinis įstatymas ir padedantis jį įgyvendinti arba net specialūs įstatymai, taip pavadinkime. Be abejo, šiuo atveju labai atsakinga tampa Vyriausybės įstaiga, ir kaip savarankiška, ir atsakomybės prasme, ir kaip formuojanti bendras nuostatas gyvenime. Manau, kad dar peržiūrėjus visus projektus yra prasmės padirbėti ne vienam komitetui, bet šiuo metu jau susiformavusi kryptis yra teisinga. Ten, kur susikerta kelių ministerijų interesai teigiama prasme, manau, kad ir ateityje turi būti formuojama savarankiška Vyriausybės įstaiga, atskaitinga kolegialiai institucijai – Vyriausybei. Todėl šiems pateikimams ir šiems projektams pritariu.
PIRMININKĖ. M. Petrauskienė – prieš.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ačiū. Aš čia dabar nesuprantu, tie, kurie užsirašė už, kalba prieš. Aš už tai, kad būtų įstaiga prie Vyriausybės ir kad būtų dvigubas pavaldumas.
PIRMININKĖ. V. M. Čigriejienė – už.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad įstatymas yra laiku, jis leis išspręsti iškilusias problemas. Ir kadangi šis įstatymas yra bazinis, tai kryptį aš matau tikrai teisingą, turint omeny, kad ministras yra lankstus, duok Dieve, būti visiems premjero Vyriausybėje tokiems lankstiems ministrams, koks yra K. Starkevičius. Randa kompromisą, ir Veterinarijos tarnyba tikrai pradės geriau dirbti negu dabar. Gal kai kas abejojate, bet jeigu Veterinarijos akademija susijungė su Medicinos universitetu ir rado bendrų sąlyčio taškų, tai jeigu Veterinarijos tarnyba bus po Žemės ūkio ministerijos sparnu, tikrai tai neblogas reiškinys.
Gerbiamasis premjere, kad daugiau tokių ministrų jūsų Vyriausybėje, tai būtų galima dirbti.
PIRMININKĖ. P. Gražulis – prieš.
P. GRAŽULIS (TTF). Norėdamas pratęsti gerbiamosios Seimo narės V. M. Čigriejienė kalbą, aš jau seniai siūliau, kad K. Starkevičių siūlytume premjeru. Manau, kad bendrai Lietuvoje problemų būtų mažiau, nes žmogus yra praktiškas, yra pats sukūręs verslą, ir manau, kad sunkmečiu tikrai nedidintų mokesčių. Bet aš manau, ir užduodamas klausimą sakiau, kad net ir Žemės ūkio ministerija ir Veterinarijos tarnyba tikrai nėra pačios opiausios problemos, yra daug opesnių problemų. Kad ir, mano manymu, efektyvinant valdymą, tikrai būtina prie Veterinarijos tarnybos prijungti ir augalininkystę, ir sėklininkystę, ypač miškus. Visiškai nelogiška, kai buvo atskirti, atimti iš Žemės ūkio ministerijos miškai, ir jais disponuoja…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūs kalbate ne į temą.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš į temą. Pirmininke, jūs man leiskite kalbėti tai, ką aš noriu kalbėti, nejaugi jūs nenorite, kad K. Starkevičius būtų premjeras? Aš tikrai kalbu tai, ką aš noriu, aš esu Seimo narys, ir neturėtumėte manęs reguliuoti. Todėl manydamas, kad tai nėra pačios opiausios problemos, ir tos problemos neįvardintos, kurios yra Veterinarijos tarnyboje, aš šį kartą balsuodamas susilaikysiu arba nedalyvausiu balsuojant.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Aš tada… Atsiprašau, ketvirtas A. Endzinas. Ne? Dėkoju. Aš siūlyčiau iš karto balsuoti. Kas pritariate po pateikimo įstatymų projektams Nr. XIP-1176(2), Nr. XIP-1177(2), Nr. XIP-1178(2) ir Nr. XIP-1179(2), balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 87 Seimo nariai. Už – 77, prieš nėra, susilaikė 10. Projektams Nr. XIP-1176(2), Nr. XIP-1177(2), Nr. XIP-1178(2) ir Nr. XIP-1179(2) pritarta. Dabar dėmesio! Veterinarijos įstatymo pakeitimo įstatymui svarstyti pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Numatoma svarstymo data – birželio 30 d.
Maisto įstatymo projektui svarstyti pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas, papildomi – Sveikatos reikalų komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Irgi birželio 30 d.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų įstatymas: pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti birželio 30 d.
Geriamojo vandens įstatymas: pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas, papildomi – Sveikatos reikalų komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstymo data – birželio 30 d.
10.53 val.
Veterinarijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1560 (pateikimas)
Dabar kviečiu J. Jagminą pristatyti savo versiją dėl Veterinarijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto.
J. JAGMINAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Dabar jau tos mūsų versijos apytikriai tapo panašios, tačiau vis tiek pagrindinius pokyčius, kas siūloma ir kaip, aš norėčiau pristatyti.
Įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1560 buvo parengtas kaip alternatyvus Žemės ūkio ministerijos parengtam projektui Nr. XIP-1176. Teikti Seimui alternatyvų projektą mane paskatino tai, kad priėmus Vyriausybės pateiktą projektą Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba būtų praradusi teisinį Vyriausybės įstaigos statusą, o kartu ir savarankiškos asignavimų valdytojos statusą. Tai reikštų, kad tarnyba praranda nepriklausomumo principą, kuris Europos Sąjungos reglamentuose traktuojamas kaip vienas pagrindinių reikalavimų institucijoms, vykdančioms maisto ir veterinarinės kontrolės funkcijas.
Noriu gerbiamiesiems Seimo nariams priminti, kad dar 2000 metais, vadovaujantis to meto Saulėlydžio komisijos sprendimu, buvo reorganizuotos trys veterinarijos, maisto saugos ir kokybės kontrolės funkcijas vykdžiusios institucijos ir įkurta viena tiesiogiai Vyriausybei pavaldi ir atskaitinga, tačiau nepriklausoma, pagal tarptautinį standartą akredituota institucija, vykdanti valstybinę maisto, pašarų ir veterinarinę kontrolę nuo lauko iki stalo. Tuo metu buvo kilęs didžiulis ažiotažas, kas valdys šią valstybei labai svarbią instituciją: Žemės ūkio ministerija ar Sveikatos ministerija? Kadangi tarnybos funkcijos apima kelių ministerijų reguliavimo sritis, buvo priimtas vienintelis teisingas sprendimas suteikti jai Vyriausybės įstaigos statusą, kad ji būtų savarankiška ir nepriklausoma. Ko gero, mes einame ta pačia kryptimi – susitarimo.
Statuso pakeitimai šiuo metu galėtų sukelti potencialių interesų konfliktą, kurį galimai suponuotų įteisinta dviprasmiška situacija, kai Žemės ūkio ministerija, realiai būdama atsakinga už žemės ūkį ir maisto produktų gamybą, turėtų sau pavaldžią tarnybą, vykdančią žemės ūkio ir maisto gamybos objekto valstybinę kontrolę ir vartotojų apsaugą. Tokiu būdu būtų įteisinta sistema, kai gamintojas tarsi pats save kontroliuotų. Be to, vartotojo, kaip silpnesnės grandies, palyginti su pramonininkais, gamintojais ir kitais maisto verslo subjektais, interesai, jų apsauga liktų antrame plane. Pakeitus dabar galiojantį tarnybos teisinį statusą, būtų gana daug neigiamų pasekmių pačiai valstybei.
Aš dabar nenoriu komentuoti, kas čia būtų, juolab kad mes beveik ir susitarėme, kad darysime pakeitimus ir komitete sutvarkysime.
Taigi mano teikiamame projekte išlaikomas esamas tarnybos teisinis statusas, kartu paliekamas valstybės institucijos biudžeto asignavimų valdytojo statusas ir užtikrinamas veiklos nepriklausomumo principas, dėl ko mes, visos pusės, čia sutarėme. Manau, kad ši mano teikiamo projekto nuostata dera kaip tik su vakar Seime priimtomis Vyriausybės įstatymo pataisomis, įteisinančiomis Vyriausybės įstaigas, kurios būtų steigiamos dalyvauti formuojant valstybės politiką ministerijoms pavestose valdymo srityse ir ją įgyvendintų.
Šiuo atveju Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, būdama Vyriausybės įstaiga, kartu su Žemės ūkio ministerija formuotų politiką žemės ūkio ir maisto gamybos srityje, o su Sveikatos apsaugos ministerija – politiką saugaus maisto ir vartotojų apsaugos srityje. Todėl būtų logiška pritarti mano siūlomam projekto variantui.
Be to, Lietuva būtų viena iš pirmųjų Europos Bendrijos valstybių narių, įgyvendinusi 2007–2013 m. Europos Sąjungos gyvūnų sveikatos ir gerovės strategiją, nes Lietuvoje veikiančios Maisto ir veterinarijos tarnybos struktūra jau atitiktų būsimąjį Europos Sąjungos veterinarijos kodeksą.
Šiuo projektu taip pat tikslinama ir detaliau reglamentuojama veterinarijos praktikos licencijavimo tvarka, nes privati veterinarinė praktika yra susijusi su užkrečiamomis gyvulių ligomis, dėl kurių protrūkių, operatyviai nesiėmus tam tikrų veiksmų, galimi dideli ekonominiai nuostoliai. Tačiau neigiamų pasekmių nėra.
Noriu pasakyti, šiandien svarstė ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Atkreipiu visų Seimo narių dėmesį, praeitą savaitę čia buvo aiškinama, kad tai neva pažeidžia Konstituciją. Komitetas konstatavo vienbalsiai, kad Konstitucijos jokių pažeidimų nėra, viskas yra įstatymiška ir tvarkinga. Juo labiau kad aš taip pat prašyčiau pritarti savam. Mes su ministru ir Kaimo reikalų komiteto pirmininku prieš posėdį kalbėjome, kad galbūt dėl vieno ar kito projekto varianto būtų galima duoti pataisų ir sutvarkyti komitete šį įstatymo projektą normaliai, tvarkingai, kad jis atitiktų visus reikiamus postulatus ir kartu mūsų poreikius, ko Lietuvai šiandien reikia. Tai štai mano būtų toks trumpas pristatymas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Bet vis tiek turiu suteikti žodį per šoninį mikrofoną Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui S. Šedbarui perskaityti oficialią išvadą, ar jūsų teikiamas projektas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiandien rytą Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė šį klausimą. Teisės departamentas buvo iškėlęs abejonių dėl dviejų projekto nuostatų konstitucingumo. Viena nuostata būtų 17 straipsnio 3 dalies, kad gyvūnų laikytojai privalo leisti veterinarijos gydytojams apžiūrėti gyvūnus, imti tyrimui jų kraują ar kitą medžiagą, juos vakcinuoti, imtis kitų priemonių. Ir kita nuostata 19 straipsnio 5 dalies: „Jeigu valstybinės veterinarinės kontrolės metu veterinarijos inspektoriui nustačius, kad teisės aktuose nustatyta tvarka galvijas nėra suženklintas, gyvūnų laikytojas per dvi darbo dienas neįrodo galvijo tapatybės, toks galvijas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka nedelsiant sunaikinamas.“ Ir t. t. Taigi tik dėl tų dviejų nuostatų buvo iškelta abejonė.
Komitetas apsvarstęs nutarė, kad tai neprieštarauja Konstitucijai dėl dviejų argumentų. Viena, tai jau yra galiojančiame tekste, tik šiek tiek kitoje vietoje. Kita vertus, tai daroma siekiant išvengti masinių gyvūnų ligų, epidemijų, epizootijų. Tai tokia komiteto išvada, bendru sutarimu už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar, gerbiamasis kolega, jūsų nori klausti keturi Seimo nariai. Pirmasis – E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš paprasčiausiai norėčiau pagirti kolegą Joną už atkaklumą ir įdėtą didelį darbą. Matau, kad šis darbas turi perspektyvą ir privertė ir kitą pusę dar kartą panagrinėti ir kritiškiau pažvelgti į pirminį projektą. Aš tik sveikinu ir tikiuosi, kad rasite bendrą sprendimą. Ačiū.
J. JAGMINAS (LSDPF). Dėkoju už sveikinimus.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjas turbūt jau minėjo, vis tiek reikės komitete organizuoti darbą, tai ar sutiktumėte, kad bazinis būtų Vyriausybės, nes vis tiek prie kažkurio reikės lipdyti? O jau jūsų pasiūlymus per pataisas įrašytume į kitą įstatymą. Ačiū.
J. JAGMINAS (LSDPF). Tikrai, gerbiamasis Edmundai, nesu ambicijų žmogus ir dėl Vyriausybės teikiamo projekto, matyt, iš mano projekto teiksime pataisas. Jas iš karto parengsime. Komitete, ko gero, turėtume sutarti jums padedant, kad šie pagrindiniai postulatai būtų įrašyti ir tas nepriklausomumo principas būtų išlaikytas šios tarnybos. Tada nėra klausimų. Galime sudėlioti ir pateikti priėmimui jau tikrai kvalifikuotai parengtą įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Klausia R. Ačas.
R. AČAS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, kai ministro klausai, atrodo, kad jo argumentai svarūs, kai jūsų klausai, jūsų argumentai svarūs, o projektai yra alternatyvūs. Sakykite, gal ko nors mes nežinome, gal kas nors čia slypi? Gal galėtumėte pasakyti, kokių čia subtilumų yra? Vieni kalbėjo, kad įstatymas, kurį Vyriausybė teikia, buvo vien dėl to teikiamas, kad būtų atsikratyta buvusio Veterinarijos tarnybos vadovo. Bet, kiek žinau, sutarimas jau yra ir jis po atostogų nebegrįš į darbą. Šis klausimas lyg ir išsisprendė, tai gal ir tų abiejų įstatymų projektų nebereikia?
J. JAGMINAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, aš norėčiau pasakyti atsakymą iš kelių dalykų. Nenorėčiau gilintis dėl personalijų. Žinoma, man asmeniškai labai gaila, kad patyrusiam specialistui profesoriui Kazimierui Lukauskui tenka palikti šį postą. Tačiau Vyriausybės teikiamam, štai šiandien gerbiamasis ministras pristatė, tačiau į detales nesileido… Aš labai gerai išanalizavau ir Vyriausybės teikiamą projektą, ir šį projektą, kurį dabar jums teikiu. Ten buvo keletas skirtingų nuostatų. Pirmiausia nepriklausomumo principas, asignavimų valdytojo savarankiškumas, toliau, Vyriausybės variantas būtų buvęs, kad pačios ministerijos sudėtyje būtų atsidūrusi institucija, o tai gerokai prieštarautų visoms ir Europos Bendrijos nuostatoms, galų gale ir mūsų pačių reikalams, kuriuos sprendžiam šiandien maisto, veterinarijos srityje ir apskritai žemės ūkio srityje. Todėl aš tikrai sakau, gerai, kad atsirado toks kompromisas, sutarimas, pagrindines nuostatas į naująjį įstatymą sudėsime ir institucija tikrai liks nepriklausoma, pati asignavimų valdytoja, bus išlaikomas valstybės įstaigos statusas. Tai yra pagrindiniai dalykai, o dėl kokių nors smulkmenėlių, man atrodo, susidėliosime komitete ir normaliai susitarsime.
PIRMININKĖ. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai atsiprašau, čia aš kitam buvau užsirašiusi, neklausiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. Už – M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Aš nespėjau paspausti, kad atsisakau pasisakyti. Aš manau, kad visi sutinka su tuo, kad reikia palaikyti šį įstatymo projektą, jis bus sujungtas su Vyriausybės teikiamu įstatymo projektu ir bus priimtas tinkamas projektas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Pupinis – prieš.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų buvo surastas toks kompromisinis variantas. Galiu pasakyti tik vieną dalyką, kad iš tiesų pagrindinė mintis yra įgyvendinta, nes valstybės Vyriausioji veterinarijos tarnyba ir įstatyme yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Tai čia, manyčiau, dėl to reikia sutikti, nes tą reglamentuoja ir abu nauji pateikti įstatymai, kurie buvo suderinti Kaimo reikalų komitete.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu? Ar balsuojame? Yra prieš, vadinasi, reikia balsuoti. Kas po pateikimo pritariate įstatymo projektui Nr. XIP-1560, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsvo 77 Seimo nariai: už – 62, prieš nėra, susilaikė 15. Po pateikimo projektui Nr. XIP-1560 pritarta.
Pagrindinis komitetas – Kaimo reikalų komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstymo data – birželio 30 d.
11.06 val.
Jau yra finansų ministrė. Tada kviečiu į tribūną Ingridą Šimonytę pateikti Akcinės bendrovės Turto banko pertvarkymo į valstybės įmonę Turto banką įstatymo projektą ir Valstybės įmonės Turto banko įstatymo projektą. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ. Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė teikia svarstyti Seimui du įstatymų projektus. Vienas įstatymo projektas yra Akcinės bendrovės Turto banko pertvarkymo į valstybės įmonę Turto banką įstatymo projektas, kitas įstatymo projektas yra Valstybės įmonės Turto banko įstatymo projektas. Teikiamais įstatymų projektais yra siekiama pertvarkyti Turto banką, kuris šiuo metu veikia kaip akcinė bendrovė, į valstybės įmonę.
Kodėl tą reikia padaryti? Tą reikia padaryti todėl, kad būtų galima pradėti įgyvendinti faktiškai Vyriausybės patvirtintą centralizuotą turto valdymo strategiją, kurios vienas iš pagrindinių momentų yra tas, kad turi būti įkurtas centralizuoto turto valdymo veikla besiverčiantis valdytojas, o jį įkurti geriausia yra sujungus šiuo metu veikiantį Valstybės turto fondą, kuris yra valstybės įmonė, ir atitinkamai pertvarkyti akcinę bendrovę Turto banką, kadangi ir viena, ir kita įmonė šiuo metu vykdo dalį funkcijų, kurios būtų priskirtos centralizuoto turto valdytojui.
Norėčiau priminti, kad Turto bankas kaip akcinė bendrovė ir kaip bankas su ribota banko veiklos licencija buvo įsteigtas 1996 m. po bankų krizės. Pagrindinė jo funkcija buvo ta, kad jis turėjo sutvarkyti, realizuoti restruktūrizuojamų bankų neveiksnius aktyvus. Ši funkcija yra baigta, banko licencija, ribotos veiklos banko licencija, kuri buvo išduota šiai institucijai, yra panaikinta ir iš principo bankas nebevykdo tos veiklos, dėl kurios buvo įsteigtas. Tiesa, per tą laiką bankui buvo perduotos kai kurios kitos funkcijos, tokios, pavyzdžiui, kaip kai kurių skolų valstybei išieškojimas arba administravimas ir taip pat visiškai nauja funkcija, t. y. atnaujinimo funkcija, atnaujinant valstybės nekilnojamąjį turtą. Tuo tarpu Valstybės turto fondas, kuris buvo įsteigtas privatizavimo procesui vykdyti, taip pat šiuo metu valdo dalį valstybei nuosavybės teise priklausomo turto ir tokiu būdu tarp šių institucijų vyksta funkcijų dubliavimasis ir tam tikras interesų dubliavimasis, ir bandymas sureikšminti vieną instituciją kitos institucijos atžvilgiu, nors abiejų jų funkcijos yra tiesiogiai susijusios su tuo, kas atitinka centralizuoto valstybės turto valdymo koncepciją ir strategiją, todėl šios dvi įmonės turėtų būti sujungtos.
Akcinė bendrovė Turto bankas negalėtų būti sujungta su valstybės įmone Turto fondas dėl Civilinio kodekso apribojimų dėl tos priežasties, kad galima sujungti tik vienodos teisinės formos juridinius asmenis. Vadinasi, pirmiausia turėtų būti pakeista Turto banko teisinė forma. Man teko girdėti tokių samprotavimų, kad tai neva yra žingsnis atgal, nes akcinė bendrovė yra pažangi veiklos forma ir todėl nereikėtų reorganizuoti šios institucijos į valstybės įmonę. Aš norėčiau priminti, kad nieko panašaus į komercinius rinkos sandorius šios bendrovės veikloje nėra, nors ji yra akcinė bendrovė, todėl jos veiklos rezultatas yra apskaitomas pagal centrinės valdžios skolą ir deficitą. Tai yra tokia pati institucija kaip kokia nors, sakykime, valstybinė institucija, kurios rezultatas tiesiogiai veikia valstybės finansinius rodiklius – skolą ir biudžeto deficitą. Taigi dėl tos priežasties, kad iš tikrųjų komerciškumo elemento šios institucijos veikloje šiuo metu tikrai nėra, negalėčiau sakyti, kad tai būtų koks nors žingsnis atgal nuo progresyvesnės veiklos formos prie mažiau progresyvios veiklos formos.
Įmonės veiklos rezultatai yra natūraliai nuolat blogėjantys, nes veiklos vis mažėja. Tas pats pasakytina ir apie Valstybės turto fondą. Nekilnojamojo turto atnaujinimo funkcija nėra išplėtota tiek, kad galėtų išlaikyti įmonę vieną atskirai, ir tikrai nematau perspektyvų, kad taip atsitiks per artimiausius kelerius metus dėl situacijos nekilnojamojo turto rinkoje. Tiesą pasakius, nekilnojamojo turto atnaujinimo planus teks gerokai peržiūrėti realumo linkme. Todėl iš tikrųjų ir vienos, ir kitos įmonės rezultatai atskirai paėmus yra gana liūdni ir jie bus dar liūdnesni, jeigu niekas nebus daroma. Todėl reikia imtis reorganizacinių sprendimų, kurie leistų įkurti vieną juridinį asmenį, kuriam būtų pavestos centralizuoto turto valdymo funkcija, kuris galėtų tą funkciją atlikti ir padėti valstybei sutaupyti nemažą sumą pinigų, į ką dabar atkreipia dėmesį ir Valstybės kontrolė pasisakydama dėl valstybės turto valdymo. Tikrai Audito komitetas, kiek man žinoma, yra Centralizuoto turto valdymo strategiją išsamiai nagrinėjęs ir susidaręs, manau, tinkamą ir teisingą įspūdį, kad tai tikrai leis valstybei pasiekti daug efektyvesnių turto valdymo rezultatų. Dėl tos priežasties prašome leisti pradėti šį procesą. Jis turėtų būti pradėtas nuo to, kad įmonės būtų sujungtos į vieną, o tam reikia pakeisti Turto banko teisinę formą.
Dėl įstatymų projektų yra pateiktos Seimo Teisės departamento pastabos, kurios yra teisingos, pagrįstos, ir tikrai į jas būtų galima atsižvelgti svarstant projektus komitetuose. Toks būtų pateikimas. Labai prašyčiau Seimo pritarti ir pradėti svarstymą. Jeigu būtų klausimų, su malonumu atsakyčiau.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti gana nemažai Seimo narių. Pirmoji – I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamoji ministre, jūs gana išsamiai pristatėte problematiką, tačiau vis dėlto nėra, nematau aš čia didelių argumentų, kodėl akcinę bendrovę Turto banką reikėtų dabar versti valstybine įmone. Kita vertus, Vyriausybė kažkaip ryšium su likviduojamomis apskritimis neturi strategijos, kaip po apskričių reformos bus valdomas jų valdytas nekilnojamasis turtas, nes Vyriausybė neturi parengtos turto valdymo strategijos šiuo klausimu. Ar nebūtų tikslinga visų pirma apsvarstyti apskritai viso turto valdymo reikalus ir tiesiog juos perduoti Turto bankui? Jūs pati pasakėt, kad Turto fondas šiandien nebetenka savo prasmės.
I. ŠIMONYTĖ. Ačiū jums už klausimą. Atsakysiu į pirmą klausimą kodėl. Būtent todėl, kad būtų galima sujungti Turto banką ir Turto fondą. Vien tiktai perduoti dalį turto Turto bankui, kaip jūs siūlote, tai būtų vėlgi visiškai pusinis sprendimas, nes kitą dalį turto šiuo metu valdo Turto fondas. Akivaizdu, kad tas visas turtas turėtų būti koncentruotas vienose rankose ir negali egzistuoti dvi pusgyvės įmonės, o turėtų būti viena stipri įmonė, vykdanti visas funkcijas, susijusias su nekilnojamuoju turtu. Ir neįmanoma niekaip kitaip sujungti tų dviejų institucijų į vieną, kaip tiktai suteikiant joms vienodą teisinę formą. Dėl to mes ir siūlome pakeisti teisinę formą, kad abi įmonės būtų vienodos teisinės formos, o tai sudarytų prielaidas šitas įmones sujungti ir tada sujungta įmonė valdytų visą nekilnojamąjį turtą taip, kaip yra numatyta centralizuotoje turto valdymo strategijoje. Strategija yra patvirtinta ir strategijos sėkmingas įgyvendinimas priklauso nuo to, ar Seimas suteiks galimybę mums priimti institucinius sprendimus, kurie leistų sukurti juridinį asmenį, kuris būtų atsakingas už to turto valdymą.
Kalbant dėl apskričių turto, tai iš tikrųjų sprendimai Vyriausybės lygmeniu yra svarstomi, bet jeigu jau šiandien būtų sukurtas centralizuotas turto valdytojas, žinoma, tuos sprendimus priimti būtų daug paprasčiau, nes visas turtas būtų tiesiog perduotas tam centralizuotam turto valdytojui.
PIRMININKĖ. Klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamoji ministre, jeigu jau Turto fondas iš esmės savo misiją baigė, t. y. Lietuvoje nelabai liko ką ir privatizuoti, tai aš nesuprantu logikos, kodėl reikia dabar reorganizuoti efektyviai veikiančią instituciją? Ir ar nebus šuo pakastas, kad, na, tarp Turto banko skolininkų yra nemažai konservatoriams artimų asmenų?
I. ŠIMONYTĖ. Žinot, tikrai nieko negaliu pasakyti apie Turto banko skolininkus. Manau, kad jums tą informaciją turbūt suteikė labai patikimi šaltiniai, bet aš negaliu to nei patvirtinti, nei paneigti, nes, tiesą sakant, manęs tai visiškai nedomina. Visi skolininkai, nepriklausomai nuo partinės atsakomybės, yra vertinami vienodai.
Bet kalbant apie jūsų konkretų klausimą, tai man dabar nelabai aišku, ar jūs siūlote, kad Turto fondas su turimais dabar privatizuotinais akcijų paketėliais ir valdomu įvairiu turtu, kuris kažkada buvo perduotas, tiesiog turėtų toliau vegetuoti visiškai neproduktyviai, kol tas turtas pasibaigs. Tai mes ir kalbame: leiskite sujungti šituos du juridinius asmenis į vieną. Akivaizdu, kad stipresnė įmonė šiuo atveju yra Turto bankas – jis turi daugiau funkcijų, platesnius įgaliojimus ir tuo pagrindu veikiausiai būsimoji įmonė ir veiks. Bet mes nenorime laikyti toliau dviejų leisgyvių įmonių.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Ačiū, gerbiamoji ministre, už įdomų pristatymą. Aš noriu kai kuriuos dalykus pasitikslinti. Jūs minėjote, kad silpnai funkcionuoja Turto bankas ir Turto fondas, tačiau nepasakėte, kad Turto bankas – pelningai dirbanti institucija, o Turto fondas kaip tik yra nepelninga.
Ir gal aš jums kitą mintį galėčiau pasiūlyti. Yra dar du keliai: arba likviduoti Turto fondą ir perduoti Turto bankui toliau valdyti, kur nereikėtų pakeisti, arba pakeisti tos silpnesnės valstybinės įstaigos Turto fondo statusą į akcinę bendrovę ir tada sujungti. Dabar siuvame švarką prie sagos. Jūs sakote, kad netenkina jūsų, bet mes iš tikrųjų matome pirmus gražius turto atnaujinimo vaisius, Santariškėse išdygo ligoninės korpusas. Manau, kad tai yra geri pavyzdžiai, kaip ta institucija funkcionuoja. Ačiū už atsakymą.
I. ŠIMONYTĖ. Ačiū jums už klausimą. Jūs turbūt taip pat žinote, kad Turto banko vadinamasis pelnas yra gautas ne iš pagrindinės veiklos. Jūs turbūt taip pat žinote, kad bankas gana aktyviai valgo savo ankstesnių laikotarpių nepaskirstytą pelną ir kad jeigu tęsis toliau taip, kaip yra dabar, tai tas pelnas anksčiau ar vėliau bus suvalgytas. Jūs turbūt žinote, kad tam gražiam Santariškių ligoninės pavyzdžiui reikia paskolinti Turto bankui 50 mln. Lt, kad tas projektas būtų pabaigtas. Taip pat turbūt žinote, kad bankas jau dabar yra skolingas Finansų ministerijai 50 mln. ir skolos grąžinimo terminas baigiasi šių metų pabaigoj, o pastatai, kurie buvo paimti atnaujinimo procesui, t. y. Generalinė prokuratūra ir Saugumo departamentas, tikrai nebus parduoti iki šių metų pabaigos taip, kad tos skolos būtų padengtos.
Todėl norėčiau dar kartą pasakyti, kad tikrai reikia priimti esminius sprendimus. Turto atnaujinimo funkcija yra labai gera funkcija, ji turi būti stiprinama realistiškai planuojant, ir niekas nesako, kad tos funkcijos turi būti atsisakyta. Tačiau vis dėlto negali būti taip, kad mes turėtume… Na, viena įmonė gali nominaliai parodyti, kad šiandien turi pelno. Mes klausėme, kokios yra ilgalaikės įmonės veiklos perspektyvos. Tai tų ilgalaikių perspektyvų nematom, nebent sprendimai būtų priimti iš esmės, t. y. įkurtas vienas asmuo, jam perduotas valdyti turtas ir tas asmuo tikrai galėtų tuomet generuoti normalų pinigų srautą ir uždirbti pajamas.
Dabar dėl būdų, kaip pasiekti tą rezultatą – ar uždaryti ir perduoti akcijų paketus, ar (…) kitą akcinę bendrovę ir perdarinėti tokiu būdu. Mes vertinom visus variantus laiko požiūriu. Šitas variantas yra optimalus variantas laiko požiūriu, juo labiau kad tai yra vienintelė akcinė bendrovė, kurios įstatai yra patvirtinti Seimo, o tai neatitinka Akcinių bendrovių įstatymo nuostatų, nes akcinės bendrovės įstatai nėra tvirtinami įstatymu.
PIRMININKĖ. Dar kartą noriu pasakyti: klausimui – minutė, atsakymui – dvi minutės. V. Žiemelis klausia.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš čia, gerbiamoji ministre, centre. Gerbiamoji ministre, šiuo įstatymo projektu keičiama Turto banko teisinė forma. Jūs daug, mano požiūriu, teisingų dalykų pasakėte, yra problemų, aš irgi su tuo sutinku, bet pakeitus teisinę banko formą ar tos problemos išsispręs? Ir antra vertus, ir kainuoja pakeitimas. Šiandien šiuo pavadinimu šis bankas yra sudaręs įvairias sutartis, reikės perrašyti tas sutartis ir kitus dalykus atlikti. Ar aš klystu?
I. ŠIMONYTĖ. Ne, iš tikrųjų mes šituos dalykus vertinome, ir daug brangiau kainuos, jeigu ta bendrovė vegetuos taip, kaip dabar yra. Tai yra pirmas žingsnis. Kai bus pakeista teisinė forma, bus atlikti sujungimo veiksmai ir bus galima, pirma, tikrai kur kas efektyviau įmones valdyti, negu dabar jų rezultatai yra, antra, suteikti tai sujungtai įmonei gerokai daugiau veiklos ir funkcijų, kad ji pati savarankiškai galėtų sėkmingai išsilaikyti.
PIRMININKĖ. Klausia A. Rimas.
A. RIMAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamoji ministre, norėčiau, kad paaiškintumėt, kaip bus įgyvendinama valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo funkcija po Turto banko pertvarkymo. Aiškinamajame rašte rašoma, kad neatmetama galimybė, jog ir po pertvarkymo ši įmonė dalyvaus įgyvendinant valstybės nekilnojamojo turto valdymo politiką. Kokios numatomos Turto banko funkcijos ateity?
I. ŠIMONYTĖ. Ačiū už klausimą. Jeigu Seimas leis pakeisti Turto banko teisinę formą ir atitinkamai priimsime sprendimą dėl Turto banko ir Turto fondo sujungimo į vieną įmonę, ta viena likusi įmonė būtent ir vykdys atnaujinimo programą taip, kaip šiuo metu vykdo Turto bankas. Pati funkcija niekur nedings, ji tiesiog bus centralizuota. Kadangi įmonei bus perduotas šiuo metu Turto fondo valdomas turtas, įmonė turės daugiau manevro savo lėšomis, tarkim, ar skolintis, ar parduoti turtą, daugiau turės turto, kurį galės parduoti ir gautas lėšas panaudoti atnaujinimui. Tai tikrai manau, kad būtų daug efektyviau, negu yra šiuo metu.
PIRMININKĖ. K. Daukšys. Nėra. Tada klausia V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Gerbiamoji ministre, mano klausimas būtų, kaip jūs vertinate dabartinių vadovų, t. y. Turto banko ir Turto fondo vadovų, darbą ir ar šita reorganizacija arba tai, ką jūs siūlote, tos reorganizacijos šalutinis, o galbūt pagrindinis tikslas nėra sustatyti savus vadovus?
I. ŠIMONYTĖ. Na, kiek man yra žinoma, Turto fondas neturi vadovo. Turto fondui vadovauja laikinas vadovas būtent dėl to, kad paties Turto fondo situacija šiuo metu nėra tokia, kokia galėtų būti ir kurią mes galėtume pasiekti, optimizuodami šitas funkcijas. Aš nenoriu vertinti Turto banko vadovo. Jeigu tai yra įstaiga, kuri yra pavaldi Finansų ministerijai ir mes kartu dirbame, vadinasi, aš jokių problemų tikrai nematau, bet šio sujungimo pagrindinis tikslas yra iš dviejų nelabai kokias perspektyvas turinčių įmonių sukurti vieną juridinį asmenį, kuris tikrai turėtų veiklos perspektyvą ir galėtų pats uždirbti normalius pinigų srautus, o ne valstybė turėtų subsidijuoti dvi įmones, kaip yra dabar.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, klausimų laikas baigėsi, šiek tiek net užtęsėme. Dėkoju ministrei. Dabar po pateikimo vienas – už ir vienas – prieš.
D. Jankauskas – už.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, aš tiesiog noriu priminti, kad jau ne pirmą kadenciją dėl centralizuoto valstybės turto valdymo kalbama. Ir Valstybės kontrolė, ir Seimo Audito komitetas nuo pat jo įsteigimo, nesvarbu, kas jam vadovavo, šitą klausimą išsprendė, inicijavo Seimo nutarimus ir ragino vykdomąją valdžią greičiau spręsti, kaip toliau racionaliai ir efektyviai valdyti valstybės turtą. Taigi tie teikiami projektai yra konkretus, realus centralizuoto valstybės turto valdymo įgyvendinimo žingsnis. Kviečiu kolegas, jau nesiskirstant, ar pozicija, ar opozicija, atsakingai balsuoti už, kad būtų racionaliau valdomas valstybės turtas. Raginu pritarti.
PIRMININKĖ. J. Olekas – prieš.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, turbūt niekas neabejoja, kad tikslinga turėti vieną instituciją, bet šiuo atveju kalbama apie pasirinktą jungimo formą. Mes matome gana sėkmingą Turto banko administravimo veiklos plėtrą nuo bankrutuojančių bankų, vėliau – valstybės skolininkų, o dabar, pridėjus naują funkciją, turto atnaujinimo.
Turto banko apimtys yra daug didesnės negu Turto fondo. Turto fondo pagrindinė veikla – privatizavimas eina visiškai į pabaigą, kaip ministrė kalbėjo, gal likę nedideli paketėliai, todėl būtų labai logiška, kad prie akcinės bendrovės Turto banko būtų prijungtas Turto fondas, jeigu to reikia, jį perregistravus į akcinę bendrovę, arba apskritai Turto fondas būtų likviduotas, o tos funkcijos, kurias reikia vykdyti, būtų perduotos Turto bankui. Taip būtų sustiprinta tos įstaigos veikla, kaip ministrė sakė, kad viena įstaiga galėtų realiai funkcionuoti. Man atrodo, kad net jeigu vienaip ar kitaip padarytume, vis tiek pažangesnė forma būtų akcinės bendrovės veikla net ir centralizuoto valstybės turto valdymo atveju.
Mes turėjome ne vieną valstybinę įmonę, kurią anksčiau ar vėliau vertėme akcine bendrove dėl jos funkcionavimo lankstumo ir geresnės valdymo formos buvimo. Todėl aš kviesčiau šiandien ne pritarti pateiktam įstatymo projektui, o jį patobulinti ir kita forma sukurti centralizuotą valstybės turto valdytoją. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kadangi buvo pateikti iš karto abu įstatymai, todėl dar duosime kalbėti po vieną už ir prieš. K. Glaveckas – už.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, Juozas pasakė labai įdomių minčių. Oponavimas viskam, kas daroma, suponuoja vieną mintį – kad geriausias būdas, matyt, būtų ta turto valdymo struktūra, ir fondą prijungti prie frakcijos, kad būtų galima turėti didesnę įtaką.
Bet, palikdamas nuošaly tą humorą, noriu pasakyti, kad paieška naujų turto valdymo formų ir sujungimas šių dviejų institucijų į vieną, mano supratimu, kaip tik ir leis valstybei efektyviau naudoti tuos išteklius, nekilnojamojo turto išteklius, kuriuos ji turi, prižiūrėti ir valdyti. Todėl neabejodamas kviečiu visus palaikyti abu įstatymų projektus. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Prieš – M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Na, iš tiesų, jeigu ministrė būtų įtikinusi šio įstatymo projekto efektyvumu, tai, be abejo, būtų galima palaikyti. Aš dar kartą esu įsitikinęs, kad šis įstatymo projektas yra teikiamas tik dėl to, kad yra netinkami vadovai, kurie šiandien dirba, nors, kaip pati ministrė aiškina, ši įmonė šiandien dirba pelningai. Tik dėl tos priežasties, kad reikia keisti vadovą, reikia keisti įstatymus. Tikrai negalima tokiems projektams pritarti. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas po pateikimo pritariate projektams Nr. XIP-1552 ir Nr. XIP-1553, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 48, prieš – 20, susilaikė 21. (Balsai salėje) Po pateikimo projektams Nr. XIP-1552 ir Nr. XIP-1556 pritarta.
Pagrindinis – Audito komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas ir Ekonomikos komitetas. Numatoma svarstyti rudens sesijoje.
11.29 val.
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Baudžiamojo kodekso 153 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Pranešėjas – Jonas Markevičius, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas. Prašom. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, ar galite šiek tiek ramiau elgtis?
J. MARKEVIČIUS. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pateikti Baudžiamo proceso kodekso 153 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą…
I. DEGUTIENĖ. Baudžiamojo kodekso!
J. MARKEVIČIUS. …Baudžiamojo kodekso 153 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
Šiuo įstatymo projektu siekiama patobulinti Baudžiamojo kodekso 153 straipsnyje numatytą nusikaltimą – mažamečio asmens tvirkinimą, numatyti bausmes taip, kad jos visiškai atitiktų šia norma saugomų vertybių svarbą, šio nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį. Prezidentės įsitikinimu, tai galima padaryti tik sugriežtinus baudžiamąją atsakomybę už šį nusikaltimą, nes dabar numatytos bausmės, skiriamos už pačius pavojingiausius mažamečių tvirkinimo būdus, yra akivaizdžiai per švelnios. Dėl šios priežasties teikiamu projektu siūloma maksimalią laisvės atėmimo bausmę, kuri gali būti skiriama už mažamečio asmens tvirkinimą, padidinti nuo dvejų metų iki penkerių metų, taip pat atsisakyti baudos kaip alternatyvios bausmės atlikimo galimybės.
Būtina pažymėti, kad mažamečio asmens tvirkinimas apima labai įvairius veiksmus, taip pat ir tokius, kurie savo pavojingumu ir mažamečio asmens fizinei bei psichologinei sveikatai padaroma žala beveik prilygsta išžaginimui arba seksualiniam prievartavimui. Kaip patvirtina Lietuvos teismų praktika, labiausiai mažamečius vaikus fiziškai ir psichologiškai pažeidžiančios tvirkinimo formos netgi sunkiai atribojamos nuo minėtų nusikaltimų, ir tokie atvejai nėra reti. Tačiau net ir maksimali šiuo metu už mažamečio asmens tvirkinimą numatyta bausmė – dveji matai laisvės atėmimo – yra net 2,5 karto mažesnė už minimalią už mažamečio asmens išžaginimą numatytą laisvės atėmimo trukmę.
Tai, kad šiuo metu už mažamečio asmens tvirkinimą numatytos bausmės yra neproporcingai švelnios, matyti ir palyginus jas su sankcijomis už kitus nusikaltimus prieš vaikus. Atkreiptinas dėmesys, kad, pavyzdžiui, už nusikalstamas veikas vaikui ir šeimai, kurios pagal savo pobūdį negali būti laikomos pavojingesnėmis nei mažamečio asmens tvirkinimas, numatytos bausmės yra griežtesnės nei skiriamos už aptariamą nusikaltimą. Pavyzdžiui, pagal Baudžiamojo kodekso 159 straipsnį vaiko įtraukimas į nuskalstamą veiką yra baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų. Pagal Baudžiamojo kodekso 160 straipsnį vaiko įtraukimas vartoti vaistus ar kitas apkvaišinančias priemones yra baudžiamas laisvės atėmimu taip pat iki trejų metų. Pagal Baudžiamojo kodekso 161 straipsnį vaiko įtraukimas girtauti baudžiamas laisvės atėmimu iki 2 metų. Pagal Baudžiamojo kodekso 162 straipsnį vaiko įtraukimas dalyvauti pornografinio pobūdžio renginyje, priešingai nei kai kuriais mažamečio asmens tvirkinimo atvejais, kai tiesiogiai su vaiku neatliekami jokie veiksmai, gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. Rimtų abejonių kelia ir baudos kaip laisvės atėmimo alternatyvios bausmės numatymas šiame straipsnyje. Be abejo, daugeliu kitų nusikalstamų veikų atvejų bauda gali būti pati efektyviausia priemonė, kuria pasiekiami bausmės tikslai išvengiant daugelio su laisvės atėmimu susijusių neigiamų padarinių atsiradimo. Tačiau šiuo atveju baudos bausmė nėra tinkama ne tik kaip nepakankamai griežta, bet kaip ir visiškai neatitinkanti veikos pavojingumo pobūdžio ir baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių. Turtinio poveikio priemonės šiame kontekste gali būti priimtinos kaip moralinės žalos nukentėjusiems atlyginimas, bet ne kaip valstybės reakcija į tokią nusikalstamą veiką, kai kėsinamasi į mažamečio asmens seksualinį neliečiamumą ir daroma didelė žala jo tolesnei raidai. Be abejo, neabejotina, kad vien bausmių griežtinimas neišspręs visų problemų, tačiau adekvačių, teisingų ir pakankamai atgrasančių bausmių nustatymas yra svarbi prielaida sėkmingai kovai būtent su šios rūšies nuskalstamomis veikomis. Tiek yra dėl motyvų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Pirmasis klausia E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, neabejotinai čia reikia pritarti, juo labiau kad jau Seime yra svarstomas ir kitas projektas, kad tokiems nusikaltimams prieš vaikus nebūtų senaties. Bet aš norėčiau paklausti dėl amžiaus. Mažametis – tai iki 14 m. Jūs, be abejo, žinote, kad Seime jau pateikti du projektai, kad vis tik nebūtų galima turėti santykių su vaikais iki 16 m. Ar teikiant šį projektą paprasčiausiai jis yra siejamas su dabar galiojančia nuostata, ar apskritai yra Prezidentės nuostata, kad 14 m. turėtų išlikti? Ačiū.
J. MARKEVIČIUS. Be abejo, šis įstatymo projektas siejamas su galiojančiomis normomis. Dėl amžiaus cenzo iš tikrųjų turėtų būti politinis apsisprendimas, nes Europos šalių praktika ir apibrėžimas yra gana skirtingas, priklauso nuo valstybės kultūrinės ir vystymosi raidos, nes kai kuriose šalyse yra 14 m., kitose 16 m., kai kuriose yra net 12 m. Čia yra mūsų pačių apsisprendimas ir turėtume nuspręsti, kada ta riba yra pasiekiama.
PIRMININKĖ. D. Mikutienė. Nematau. A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, man iš tikrųjų gaila šiuo atveju, kad gyvename teisinėje valstybėje ir kad tokių išsigimėlių mes negalime nubausti daug griežčiau. Mano klausimas būtų toks: ar turite tokią statistiką, skaičiavimus, kiek už tokias nusikalstamas veikas buvo nubaustų bauda ir kiek buvo nubaustų realiu laisvės atėmimu? Ačiū.
J. MARKEVIČIUS. Tokių duomenų neturiu. Turiu tiktai duomenis, yra bendras praeitų metų statistinis skaičius, tai yra iškelta ikiteisminio tyrimo 147, kokie yra jų galutiniai sprendimai, aš neturiu atsakymo.
PIRMININKĖ. Klausia V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jums, be abejo, yra žinomas vertinimas, kurį pateikė Seimo Teisės departamentas. Jie cituoja Aukščiausiojo Teismo senato išaiškinimą, kuris kaip tik skirtas šiam straipsniui. Ir tame išaiškinime manoma, jog reikia diferencijuoti nusikaltimus pagal jų sunkumą ir atskirti lytinės aistros tenkinimą su mažamečiu nuo kitokių nusikaltimų, tai gali būti fotografijų rodymas ir panašiai. Ar jūs, rengdami šią pataisą, atsižvelgėte į Aukščiausiojo Teismo senato išaiškinimą? Ir ar jūs ketinate giliau pažvelgti į patį nusikaltimų tyrimo procesą, į tyrėjų darbo specifiką dabar veikiant pagal naująjį Baudžiamojo proceso kodeksą? Tyrėjai neretai nusiskundžia, kad Baudžiamasis procesas jiems dažnai tampa kliuviniu tinkamai ir laiku išaiškinti nusikaltimus, ypač tokius latentinius nusikaltimus kaip nusikaltimai prieš mažamečius. Tai, jeigu galite, į tą pusantro klausimo. Ačiū.
J. MARKEVIČIUS. Į antrą pusę lengviau atsakyti, kadangi tą patį pasakė ir kandidatas į dabartinius… naujas generalinis prokuroras, kad turi būti tyrėjo specializacija, ypač latentinėse srityse, taip pat ir dėl mažamečių vaikų tvirkinimo. Tai yra susiję su daugeliu faktorių, t. y. sąveika su kitomis institucijoms, t. y. su Vaiko teisių apsaugos tarnyba, su psichologine tarnyba, dėl to būtina specializacija.
Dėl pirmo klausimo. Iš tikrųjų tai buvo vertinama. Net ir bausmės dydis buvo pasirinktas neatsitiktinai, atsižvelgta ir į veikos pavojingumą, ir lygintos buvo su kitomis Baudžiamojo kodekso sankcijomis. Tai yra bendra grupė, tai yra Baudžiamojo kodekso 21 skirsnis, Baudžiamojo kodekso 23 skirsnis, tai yra nusikaltimai mažamečiui ir nusikaltimai asmens seksualinei apsisprendimo laisvei, tas buvo gretinta ir buvo lyginta.
PIRMININKĖ. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto tam tikrų nusikaltimų įvertinimas pagal Baudžiamąjį kodeksą yra nepaprastai svarbus dalykas ir, be abejo, čia dauguma mano kolegų pritars sugriežtinimui. Bet aš norėjau paklausti, kaip kitose šalyse vertinami tokio pobūdžio nusikaltimai ir kokio dydžio sankcijos už tuos nusikaltimus yra teikiamos teismui? Ar jūs, kaip siūlėte šitą… kodėl čia nuo dviejų iki penkių, kaip siūlote, gal dar didesnę bausmę… ar čia atsižvelgiant į bausmių vykdymo koncepciją ir į tarptautines nuostatas, na, kitose šalyse egzistuojančias bausmių nuostatas? Ačiū.
J. MARKEVIČIUS. Pagal bendrąją kitų šalių praktiką, taip, ši nusikaltimų grupė būna išskirta. Dėl penkerių metų bausmės. Buvo, kaip ir sakiau prieš tai, neatsitiktinai pasirinkta, buvo lyginta su kitomis tokio pobūdžio nusikalstamomis veikomis ir, kaip pristatymo pradžioje minėjau, visais atvejais arba daugeliu atveju bausmės yra daug ilgesnės – tai yra treji, ketveri, penkeri metai. Mes paėmėme tą maksimalią, tai yra penkerių metų bausmę, kuri taikoma panašaus pobūdžio nusikaltimams, susijusiems su mažamečio asmens tvirkinimu.
PIRMININKĖ. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, aš, aišku, pritarsiu sugriežtintam variantui, tačiau man kyla klausimas. Kada byla patenka į prokuratūrą, kada prokuratūra organizuoja ikiteisminį tyrimą ir tą organizuoja įvairios institucijos, ir finalas – patenka į teismą, čia prasideda kartais nesuvokiami protu dalykai. Tikrai padaręs nusikaltimą, atrodo, ir įrodymų yra jau paprastam žmogui… staiga paleidžiamas, staiga lygtinai atidedama. Tai kas, kad Baudžiamajame kodekse yra įteisintas tas dalykas, bet efekto taip ir neturime. Arba motyvuojama tuo, kad perpildytos įkalinimo įstaigos ir nėra prasmės, jis dar didesnius nusikaltimus vykdys išėjęs į laisvę, kaip tai sureguliuoti? Ačiū.
J. MARKEVIČIUS. Čia turbūt retorinis klausimas, nes baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumas yra, be abejo, viena iš svarbiausių kovos su nusikalstamumu sąlygų. Tačiau teisingas, aiškus ir proporcingas atgrasymas, tai reiškia, teisinių normų įdiegimas, yra būtinas, kadangi darantis asmuo arba manantis apie tokį nusikaltimą asmuo turi žinoti ir pasekmes. Teismų sprendimai, be abejo, yra įvairūs, aš jų nenorėčiau komentuoti, tačiau šiandien mes kalbame taip pat ir apie atgrasymo formą, tai yra bausmių griežtinimas tikrai daro įtaką pagal bendrą praktiką nusikalstamumo mažinimui kaip atgrasymas.
PIRMININKĖ. Klausia V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, bausmių didinimo metodai Lietuvoje taikomi nebe pirmą kartą, ypač po rezonansinių bylų. Per dvidešimt metų, jeigu mes dabar pasižiūrėtume, buvo įvairių ir kraupių nusikaltimų, po to staiga pamatydavome, kad reikia didinti bausmes, ir per tam tikrą laiką jau buvo įsitikinta, kiek didelės bausmės atgraso preventyviai, o kiek, deja, nepakeičia situacijos. Ar jūs nagrinėjote bendrą bausmių Lietuvoje padidinimo tendenciją, tarkim, to pobūdžio nusikaltimų sumažėjimą, nes 20 metų pakankamas laiko tarpas, kad būtų galima pamėginti pasižiūrėti bendrą vaizdą? Juo labiau kad didinimas vajų kampanijomis sukelia daug dvejonių. Aišku, reikia jas didinti, bet reikia didinti atsižvelgiant į praktiką, kuri yra, ir į rezultatą, kurio siekiame. Ar buvo atlikta tokia analizė?
J. MARKEVIČIUS. Jūs teisingai pastebėjote, kad bausmių bendrų tendencijų didinimas negali būti kaip norma, nes ir Prezidentė pasisako taip pat ir už baudos, kaip tokios, sąvokos vartojimą. Bet mes kalbame apie individualias nusikalstamas veikas, kurias reikėtų taip pat individuliai vertinti. Tai negali būti lyginama su turtiniais nusikaltimais arba kitokiomis veikomis. Mes kalbame apie konkrečią grupę, ir Prezidentės pozicija yra aiški, kad šiuo metu yra tikrai neleistinai mažos bausmės. Taip pat paliekame alternatyvą būtent šioje grupėje naudoti finansinę baudą. Tas yra neleidžiama, netoleruotina, tai yra visai kitos rūšies nusikaltimas. Dėl bendros praktikos ir bendrų duomenų, tokie duomenys yra, galima juos atskirai pateikti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, baigėsi laikas, skirtas klausti. Dėkoju pranešėjui. Dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. D. Mikutienė – už.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų labai džiugu, kad grįžtama prie šio kodekso straipsnio pakeitimo, nes 2005 m., kai buvau įregistravusi analogišką įstatymo projektą, tai teisininkai man citavo F. Dostojevskio „Nusikaltimą ir bausmę“, o ne argumentus. Tačiau, kaip rodo praktika, kasmet arba kas keletą metų vis kyla skandalai, susiję su mažamečio asmens tvirkinimu. Manyčiau, iš tiesų reikia pritarti, siūlau palaikyti šį projektą ir viliuosi, kad nebebus delsiama ir neužsigulės jis mūsų komitetų stalčiuose.
PIRMININKĖ. P. Gražulis jau nebenori kalbėti prieš? (Balsai salėje) Nekalbate? Ne.
Gerbiamieji kolegos, gal tada galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Po pateikimo bendru sutarimu pritarta Baudžiamojo kodekso 153 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Nors čia siūlymas yra kitoks, aš siūlau jį pabaigti pavasario sesijoje, tai yra svarstymas birželio 22 d.. Tinka? (Balsai salėje) Dėkoju.
Dirbame toliau. Vėl kviečiu K. Starkevičių, kuris dabar jau dingo iš horizonto. (Balsai salėje) Ar ateina K. Starkevičius? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, kaip čia taip yra?
Jeigu leisite man pristatyti rezervinį klausimą iš čia, nes aš nematau nė vieno pavaduotojo… (Balsai salėje) K. Starkevičius išgirdo mano griežtą balsą ir greitai pasirodė.
11.47 val.
Gerbiamasis K. Starkevičius pristato Ūkininko ūkio įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-1597. Pateikimas. Prašau.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Parengto projekto tikslas – pagerinti kitų Europos Sąjungos šalių piliečių ūkininkavimo sąlygas Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatyme numatyta, kad ūkininkas privalo turėti bent vieną sąskaitą Lietuvos Respublikos įregistruotame banke ar kitoje kredito įstaigoje. Teikiamu įstatymo projektu numatoma ūkininkui leisti turėti bent vieną sąskaitą Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įregistruotame banke, ar kitoje kredito įstaigoje, kas leistų įgyvendinti Paslaugų direktyvą. Čia paprasčiausiai Paslaugų direktyvos europinių nuostatų viso projekto įgyvendinimas.
PIRMININKĖ. Ačiū už konstruktyvų pristatymą. Labai nori klausti V. M. Čigriejienė, nors galėtų kaimynystėje sėdėdama paklausti. (Balsai salėje) Atsiimate? Ačiū už supratimą. Klausti nėra norinčių, kalbėti irgi lyg ir nėra norinčių. Juozai, ar labai norite kalbėti? Nenorite. Ačiū jums visiems. Taigi ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti Ūkininko ūkio įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymui? Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Balsuojam. Reikalaujate balsuoti. Prašom, balsuojam. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume Ūkininko ūkio įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 60 Seimo narių: už – 60, prieš nėra. Susilaikiusių nėra. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIP-1597 pritarta. Pagrindinis komitetas – Kaimo reikalų komitetas. Svarstymas – birželio 30 d.
11.49 val.
Kitas klausimas – Žemės ūkio bendrovių įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1674. Pateikimas. Prašau, gerbiamasis Starkevičiau.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Pateiksiu labai trumpai. Taip pat įstatymo projektu numatoma panaikinti reikalavimą, kad žemės ūkio bendrovės buveinė turi būti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai leistų įgyvendinti Paslaugų direktyvą.
PIRMININKĖ. Jau?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių klausti nėra, norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Bendru sutarimu pritarta po pateikimo projektui Nr. XIP-1674. Pagrindinis komitetas – Kaimo reikalų komitetas. Svarstymas – birželio 30 d.
11.50 val.
Toliau – Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1675. Pateikia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Teikiamu projektu siūloma panaikinti apribojimus buveinės vietai pasirinkti ir kaupiamajai sąskaitai atidaryti bei išplėsti subjektų, galinčių būti kooperatinių bendrovių steigėjais ir nariais, grupę. Irgi Paslaugų direktyva.
PIRMININKĖ. Klausti norinčių nėra, kalbėti norinčių nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Pritarta projektui Nr. XIP-1675. Pagrindinis komitetas – Kaimo reikalų komitetas. Papildomo nėra. Numatyta svarstyti birželio 30 d.
11.51 val.
K. Starkevičius pateikia Augalų veislių apsaugos įstatymo 2 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-1676. Prašau.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Projektu siekiama sudaryti sąlygas Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Europos ekonominės erdvės valstybių fiziniams, juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms ar jų filialams pateikti paraišką suteikti teisinę apsaugą augalo veislei Lietuvos Respublikoje neturint įgalioto atstovo Lietuvoje. Čia tais atvejais, kai veislę sukūrė, atrado, išskyrė keli fiziniai ar juridiniai asmenys, įsteigti Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ar kitoje valstybėje Europos ekonominės erdvės dalyvėje įsteigti juridiniai asmenys ar kitos organizacijos bei jų filialai. Pateikiama iš tikrųjų viena paraiška. Čia irgi Europos direktyva.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, bet jūsų vis tiek labai nori klausti jūsų suolo draugė V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Noriu paklausti, gal tai susiję su genetiškai modifikuotais augalais?
PIRMININKĖ. Tai klauskit.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Sakykite, gerbiamasis ministre, ar būtinai apie atsodinimo datą turi būti informuota Žemės ūkio ministerija ir kaip jūs tai kontroliuosite? Ačiū.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų Seimas kontroliuoja Vyriausybę. Kiekvienu atveju, kai vykstame į Europos Tarybos posėdžius, pristatome klausimus, ir Lietuvos pozicija dėl genetiškai modifikuotų produktų yra griežtai atsargi.
PIRMININKĖ. Taigi klausti daugiau niekas nenori, kalbėti irgi niekas nenori. Siūlau po pateikimo bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui Nr. XIP-1676. Dėkoju. Pritarta. Pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas, papildomo nėra. Numatyta svarstyti birželio 30 d.
11.53 val.
Pasirodė V. Aleknaitė-Abramikienė. Labai malonu, nes galvojau, kad jau nieko nepavyks padaryti. Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos pirmininkavimo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai 2011 metais“ projektas. Pateikimas. Prašau.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Kartais tenka atlikti ir savo pareigą žiniasklaidai, atleiskite, teko būti už durų.
Gerbiamieji Seimo nariai, mažiau negu už 7 mėnesių, arba 148 darbo dienų, Lietuva imsis labai sunkaus ir reikšmingo uždavinio – pirmininkavimo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, arba, kaip sutrumpintai mes sakome, ESBO. Savo norą pirmininkauti šiai organizacijai, kuri aprėpia 56 Europos, Vidurinės Azijos ir Šiaurės Amerikos šalis, Lietuva pirmą kartą išreiškė 2004 m. liepos mėnesį tuometinio užsienio reikalų ministro laiške ESBO pirmininkui. Beje, tuomet pirmininkavo Bulgarija, taip pat viena iš naujųjų Europos Sąjungos šalių. Sprendimas siekti pirmininkavimo buvo priimtas Valstybės gynimo taryboje, patvirtintas Lietuvos politinių partijų susitarime dėl užsienio politikos.
2007 m. viešėdamas Vienoje, Respublikos Prezidentas ESBO Nuolatinėje Taryboje dar kartą patvirtino šį svarbų Lietuvos siekį. ESBO Ministrų Tarybos sprendimas dėl pirmininkavimų 2009–2011 m. buvo priimtas 2007 m. pabaigoje Madride. Pagal šį sprendimą Lietuva buvo patvirtinta 2011 m. ESBO pirmininke.
Šias datas paminėjau tam, kad mes dar kartą įsitikintume, jog mūsų pirmininkavimas yra ilgų diplomatinių pastangų ir net kelių vyriausybių veiklos rezultatas.
Šiandien, priimdami rezoliuciją, mes tiesiog patvirtintume, jog Lietuva yra solidi valstybė ir jos užsienio politika pasižymi tvarumu ir tęstinumu. Žinoma, ne tik pasitikėjimas Lietuva, kuris išreikštas jai suteikiant pirmininkavimo statusą, yra svarbus, bet ir didžiulė atsakomybė, kuri guls ant mūsų pečių. Beje, gerbiamieji, ji pareikalaus pirmiausia labai stiprios Lietuvos politinių partijų paramos, daugelio Lietuvos žinybų pajėgumo ir valstybės finansinių išteklių.
Tai yra didelės svarbos nacionalinis uždavinys, todėl aš labai tikiuosi, kad nepaisydami, jog šiandien yra penktadienis ir jūs visi jau daugiau mąstote apie savaitgalį, jūs pažvelgsite rimtai į šį teikiamą projektą ir jį patvirtinsime. Juo labiau kad pirmininkavimas ESBO visiškai atitinka ir svarbiausią Lietuvos užsienio politikos prioritetą – aktyviai prisidėti užtikrinant ir kuriant saugią aplinką mūsų regione ir už jo ribų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti 3 Seimo nariai. Pirmasis – A. Kazulėnas.
A. KAZULĖNAS (TS-LKDF). Ačiū. Nors rezoliucija siūlo užsienio reikalų ministrui nustatyti pirmininkavimo ESBO politinius prioritetus, gal jūs galite ir šiandien preliminariai pasakyti, kokios vyraus pagrindinės temos ir į ką Lietuva kreips didžiausią dėmesį šioje konferencijoje?
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Žinote, man būtų nekorektiška įvardinti prioritetus, nes užsienio reikalų ministras, pasikonsultavęs su Seimo komitetais ir politinėmis frakcijomis, juos paskelbs oficialiai, ir šito laukia visos mūsų partnerės. Tačiau galėčiau pasakyti, jog kai kurias mums labai svarbias sritis mes palietėme teikdami rezoliucijas jau prieš metus vykusioje sesijoje. Tarkime, Lietuvos rezoliucija dėl energetinio saugumo buvo labai gerai įvertinta ir buvo labai dideliu sutarimu priimta.
Lietuva turės pasirinkti prioritetus visose trijose srityse: tai yra saugumo, ir ekonominio, aplinkos saugumo ir žmogiškosios dimensijos. Jeigu mes kalbame apie saugumą įprastine žodžio prasme, mums labai svarbu, jog Lietuva gebėtų vadovauti tęsiant Korfu procesą, tai yra Europos saugumo dialogą, kad ji sugebėtų tinkamai reaguoti į galinčius iškilti iššūkius tam saugumui, kad galėtų tinkamai vadovauti sprendžiant užsitęsusius konfliktus. Jūs puikiai suprantate.
PIRMININKĖ. Atsakymui viena minutė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Suprantu, Pirmininke. O dėl žmogiškosios dimensijos turime vieną prioritetą – tai žurnalistų teisės ir laisvės ESBO erdvėje. Tai yra gana naujas prioritetas, tačiau jis labai aktualus, nes yra valstybių, kuriose žurnalistai iki šiol žūva arba yra persekiojami.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas. Gerbiamoji kolege, dar kartą noriu paprašyti trumpai atsakyti.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamoji kolege, mes čia pradėjome rezoliucijomis ruoštis mūsų pirmininkavimams: praeitą dieną priėmėme dėl 2013 m. pirmininkavimo, dabar dėl 2011 m. kalbame. Bet pagrindiniai raginimai yra užsienio reikalų ministrui ir Vyriausybei. Argi yra taip blogai, Vyriausybė nemato tos mūsų pirmininkavimo svarbos, kad mes dar papildomai turime ją paraginti? Aš manyčiau, kad Vyriausybė pati turėtų tokius dalykus daryti, ateiti ir pristatyti, o ne mes. Likus, kaip jūs sakote, tik kelioms dešimtims dienų, mes pradedame raginti Vyriausybę, kad ji imtų daryti reikalingus darbus.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis buvęs krašto apsaugos ministre, jūs puikiai žinote, kad Seimo parlamentinės institucijos įsitraukimas į pirmininkavimą yra ne mažiau svarbus negu Vyriausybės. Mes raginame Vyriausybę, parodydami, kad esame aktyvūs ir prisiimame didelę dalį atsakomybės, tačiau ne paslaptis, jog Vyriausybė jau seniai dirba šiuo klausimu. Tačiau be Seimo pritarimo Vyriausybei bus kur kas sunkiau tiek sutelkti reikiamus finansus, tiek ir reikiamą politinę valią, nes čia nepakanka vienos ar dviejų politinių frakcijų sutarimo – čia mums reikės būti vieningu kūnu ir vieninga valia.
PIRMININKĖ. Klausia L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Aš pritariu tokiam pasiraginimui, nes pusę Vyriausybės taip pat sudaro Seimo nariai, ir sau, be abejo, adresuojame, ir jiems. Bet iš esmės man tik keistokai oficialiame dokumente atrodo ir kaip jūs tai galėtumėte įpareigoti vykdyti, kur siūlo Seimas ministrui prioritetus derinti su aukščiausiais valstybės pareigūnais?
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Mes ne įpareigojame, gerbiamasis kolega, mes siūlome. Lygiai tiek darome, kiek mums leidžia Statutas. Aš manau, kad užsienio politikoje pats svarbiausias dalykas yra koordinavimas. Kartais jo pritrūksta, bet pirmininkaujant jo negali pritrūkti nė kiek. Todėl būtų visai neblogai patiems sau tai priminti.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjai. Ar yra užsirašiusių dalyvauti diskusijoje? Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Tada iš karto balsuojame dėl visos Seimo rezoliucijos priėmimo? Gerai. Kas už tai, kad būtų priimta Seimo rezoliucija „Dėl Lietuvos pirmininkavimo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai 2011 metais“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 62 Seimo nariai. Už – 59, prieš – 1, susilaikė 2. Seimo rezoliucija „Dėl Lietuvos pirmininkavimo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai 2011 metais“ priimta.
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Kašėta.
PIRMININKAS (A. KAŠĖTA, LSF). Gerbiamieji kolegos, lieka pasidžiaugti, kad mes stipriai lenkiame mūsų darbotvarkėje numatytą laiką. Dabar kviečiu paskutinį klausimą, t. y. savaitės, prasidedančios birželio 7 d., plenarinių posėdžių darbotvarkę, pristatyti Seimo Pirmininkę I. Degutienę.
12.02 val.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš trumpai pristatysiu, skaityti visi mokate, nes išdalinta darbotvarkė. Tai tik noriu atkreipti dėmesį, kad birželio 8 d. (antradienį) yra Lietuvos Respublikos Prezidentės D. Grybauskaitės metinis pranešimas. Toliau. Dėkoju komitetams, kurie tikrai labai operatyviai dirba ir priima sprendimus, jau antradienį daugelio įstatymų priėmimai. Toliau tęsiama diskusija biudžeto rengimo ir vykdymo sistemos reformos tema, Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos ataskaita, Konkurencijos tarybos pirmininko atsakymai į Seimo narių klausimus, Seimo nutarimas „Dėl A. Normanto skyrimo Seimo kontrolieriumi“, nes baigėsi jo kadencija, ir daugelis kitų įstatymų, kur yra pateikimai dėl to, kad yra surinkta Seimo narių 48 arba 50 parašų.
Ketvirtadienį irgi daugelio įstatymų priėmimai ryšium su apskričių reformos įgyvendinimu. Aš manau, kad mes įveiksime. Toliau, labai rimti svarstymo dalykai, t. y. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas, Švietimo įstatymas ir Dokumentų ir archyvų įstatymas bei lydintieji. Nemažai valstybės valdymo tobulinimo įstatymų, kurie yra arba svarstymo stadijos, arba pateikimo stadijos. Na, niekaip negalime pabaigti Alkoholio kontrolės įstatymo klausimų. Yra 48 Seimo narių parašai, aš juos privalau įtraukti į darbotvarkę.
Kadangi jums nėra teikiama Seimo penktadienio posėdžio darbotvarkė, perspėju, kad greičiausiai valdybai bus teikiama ir penktadienio, kaip mes jau buvome preliminariai sutarę Seime, kad galėtume įvykdyti savo programines nuostatas, kad ir kitos savaitės penktadienį bus nenumatytas plenarinis posėdis, kurio trukmė turėtų būti nuo 9 val. iki 14 val. O jeigu sparčiai dirbsime, bus kaip šiandien.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Pirmininke, jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, aš noriu paklausti dėl įstatymo projekto Nr. XIP-1537. Tai yra Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuris buvo pateiktas praeitų metų gruodžio 16 d. Jam buvo pritarta. Pateikė visa grupė Seimo narių. Buvo dar ir kitų siūlymų, pataisų. Jūs valdybos vardu kreipėtės balandžio 29 d. dar kartą į Vyriausybę. Praėjo daugiau kaip mėnuo laiko. Artėja birželio pabaiga. Norint normaliai keisti finansinius mokestinius įstatymus, būtų gerai, kad bent prieš pusmetį tai būtų padaryta. Deja, ir vėl šio įstatymo nėra įtraukta į darbotvarkę. Ar čia Ministras Pirmininkas iš jūsų tyčiojasi neduodamas atsakymo, ar kitos priežastys, bet mes tikrai negalime palikti šio klausimo nuošaliai. Labai prašau šį klausimą įtraukti į kitos savaitės darbotvarkę. Ačiū.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, aš su jūsų išsakytomis pastabomis sutinku, dar kartą kreipsiuosi į Vyriausybę su raginimu greičiau pateikti išvadą. Bet aš negaliu laužyti Statuto: kol nebus Vyriausybės išvados, į darbotvarkę įtraukta nebus. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, nekalbėkime.
I. DEGUTIENĖ. Tai ne aš laužau, o Vyriausybė laužo.
PIRMININKAS. Nekalbėkime iš vietų. Klausia D. Mikutienė. Ne, atsisako. A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Gerbiamoji Pirmininke, kadangi kitos savaitės darbotvarkėje matyti nemažai klausimų, kur yra daugiau kaip 40 arba 47 Seimo narių parašai, iniciatyvos, sakykite, ar būtų galima galvoti apie kokią nors sistemą, kaip mes svarstome tas iniciatyvas? Nes kartais jos atsiranda arba kaip paskutiniai klausimai darbotvarkėje, arba rezerviniai. Vis dėlto, kai yra toks kiekis Seimo narių parašų, galbūt būtų galima ieškoti kokios nors formos, kad jais prasidėtų popietinė darbotvarkė arba kaip nors kitaip. Nes dažnai atsitinka paprastas techninis dalykas – baigiasi posėdžių laikas ir šios iniciatyvos nukeliamos vėliau, po to dar vėliau, po to dar vėliau. Ir atsitinka taip, kad jos paprasčiausiai nesvarstomos taip, kaip numato Statutas – kitame posėdyje. Tiesiog toks techninis klausimas. Dėkoju.
I. DEGUTIENĖ. Man atrodo, tikrai kiekvienu atveju individualiai atsižvelgiame. Jeigu yra galimybės, įtraukiama net ir į rytinį posėdį. Tačiau būkite malonūs, man dabar pasakykite, kur galima, pavyzdžiui, antradienį įterpti Alkoholio kontrolės įstatymą, jeigu visas posėdis iki 14 val. yra Prezidentės metinis pranešimas, yra diskusija dėl biudžeto rengimo ir vykdymo sistemos, daugelio įstatymų priėmimai. Taigi prioritetas visada yra įstatymų priėmimai ir visada bus, ar antradienį, ar ketvirtadienį tie klausimai bus prioritetiniai. Pateikimai visada eis į antrą dienos pusę, tai yra vakarinę darbotvarkę. Deja, šiandien jau į mūsų pavasario sesijos pabaigą iš tiesų yra labai daug priėmimų, kadangi, kaip ir minėjau, komitetai labai kokybiškai, operatyviai dirba. Todėl visi pateikimai bus kiekvienos dienos vakarinio posėdžio pabaigoje.
PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Gerbiamoji Pirmininke, aišku, jums sunku, jūs realiai planuojate tas darbotvarkes, ne visada pasiseka, mes čia jums gerai pamaišome. Bet prašom pasakyti, čia dabar vyksta kažkokia tyli, nenoriu aš emocijų, bet vyksta kažkokia tyli kova dėl tokio paprasto, atrodytų, klausimo, tai Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymo. Tai mes realiai pamatėme ir šiandien. Net komitetą reikėjo pakeisti, nors ten nebūtų dėl ko ginčytis. Bet kartu su šituo įstatymu bandoma jau kelintą kartą vis įtraukti į darbotvarkę kitą įstatymą, tai yra dėl komisijos narių. Neišsprendus pirmojo klausimo dėl 47 straipsnio, antrasis klausimas dėl komisijos narių yra iš viso nekorektiškas. Prašom pasakyti, ar nebūtų galima taip planuoti, kad pirmiau išspręstume klausimą dėl 47 straipsnio, o tik po to, išsprendę, spręstume klausimą dėl komisijos narių. Kartu sutaupytume laiko.
I. DEGUTIENĖ. Gerbiamasis kolega, jūsų klausimas yra visiškai teisingas ir būtų logiškas atsakymas, kad kol nėra Visuomenės informavimo įstatymo, tol netraukiame Seimo nutarimo. Bet yra Statutas. Buvo paprašyta pertraukos iki kito posėdžio. Ir aš privalau įtraukti. Bus vėl paprašyta pertraukos, bus paprasčiau išbraukti. Bet aš negaliu laužyti Statuto.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, antradienio darbotvarkėje rezerviniu klausimu yra įtrauktas Ligos ir motinystės įstatymo projektas Nr. XIP-1722. Čia yra iškritęs lydintysis įstatymas vakar pateikto paketo dėl honoraro. Tiesiog dėl subordinacijos… O tas paketas dabar svarstomas skubos tvarka. Būtų gerai, kad jis nebūtų rezervinis, kad jis galėtų pasivyti ir ateiti jau į svarstymo stadiją su visais kartu, o ne vienas pasimetęs.
I. DEGUTIENĖ. Turėsime tai omenyje. Nieko netrukdo, kad jis yra rezervinis. Jeigu operatyviai ir gerai dirbame, tai visi rezerviniai visada yra išnagrinėti ir dar greičiau, negu reikia, pavyzdžiui, kaip šiandien. 12 val. – viskas pabaigta.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Antradienį gali taip ir nebūti.
I. DEGUTIENĖ. Bus bus.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai Seimo Pirmininkei. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu patvirtinti ateinančios… (Balsai salėje) Balsuojame? Balsuojame, kas pritaria ateinančios savaitės darbotvarkės tvirtinimui?
Balsavo 55 Seimo nariai: už darbotvarkės tvirtinimą – 54, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Darbotvarkė patvirtinta.
Gerbiamieji kolegos, lieka tik padėkoti tiek Seimo Pirmininkei I. Degutienei už sklandų posėdžio vedimą, tiek ir jums už konstruktyvų dalyvavimą. Tačiau matau, kad Seimo narė D. Mikutienė taip pat nori tarti žodį. Prašom.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš noriu replikuoti. Noriu padėkoti žemės ūkio ministrui gerbiamajam K. Starkevičiui už tokią gražią ir viltį suteikiančią frazę, kurią jis pasakė iš šios tribūnos, kad Seimas kontroliuoja Vyriausybę. Ačiū už suteiktą viltį.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui už suteiktą viltį. Gerbiamieji kolegos, linkiu jums saulėto, gražaus, nuotaikingo savaitgalio. Plenarinis posėdis baigtas.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.