LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
NENUMATYTO plenarinio posėdžio NR. 216
STENOGRAMA
2010 m. gegužės 28 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
A. KAŠĖTA ir Č. V. STANKEVIČIUS
PIRMININKAS (A. KAŠĖTA, LSF*). Labas rytas, gerbiamieji kolegos. Pradedam gegužės 28 d. plenarinį posėdį. Registruojamės.
Užsiregistravo 66 Seimo nariai. Tikėsimės, kad prisijungs ir daugiau kolegų artimiausiu metu.
Pradedam dirbti pagal Seimo valdybos patvirtintą darbotvarkę. Pirmasis klausimas – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 391 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Taip, dėl vedimo tvarkos – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu atkreipti dėmesį, kad 1‑13 projektas… 171 ir 1211 projektai… 13, 14, mūsų… ten nėra komiteto išvadų. (Balsai salėje) Atsiprašau, aš turiu kitą… Labai atsiprašau.
PIRMININKAS. Taip, įvyko nesusipratimas, galima taip sakyti. Gerbiamieji kolegos, tai dirbam pagal mūsų darbotvarkę.
9.01 val.
Kviečiu S. Giedraitį pristatyti Aplinkos apsaugos komiteto išvadą. Primenu, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 391 straipsnio papildymo įstatymo projekto svarstymo stadija. Prašau, gerbiamasis kolega.
S. GIEDRAITIS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, anksčiau paruoštas įstatymas dėl taršos iš laivų mūsų ir Europos Sąjungos vandenyse neatitiko Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų. Mes šį klausimą apsvarstėm komitete, pakoregavom ir dabartiniu metu jis atitinka Europos Sąjungos direktyvas. Yra numatyta bauda už teršimą laivų vandenyse, tai užtraukia baudą nuo 1 tūkst. iki 50 tūkst.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visa išvada pateikta, gerbiamieji kolegos, ar yra užsirašiusių diskusijoje? Nėra.
S. GIEDRAITIS (LSDPF). Nėra.
PIRMININKAS. Motyvai už, prieš. Taip pat nėra užsirašiusių. Gerbiamieji kolegos, ar galim pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Galim sutarti. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu po svarstymo. Taip, prašau, einantis Seimo Pirmininko pareigas Č. V. Stankevičius.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Tada teikiu siūlymą, kad būtų ypatingos skubos tvarka priimamas įstatymas, kadangi nėra jokių abejonių dėl jo priėmimo.
PIRMININKAS. Pasiūlymas yra aiškus. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pritarti siūlymui priimti ypatingos skubos tvarka šį įstatymo projektą? Prieštaraujančių nėra. Gerbiamieji kolegos, ar yra norinčių pasisakyti dėl motyvų? Nėra. Registruojamės ir balsuojam. Kas pritaria Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 391 straipsnio papildymo įstatymo projektui, balsuoja už. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikiusių taip pat. Įstatymo projektas priimtas.
9.05 val.
Lydintysis įstatymo projektas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovas V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Buvo pateiktas Teisės departamento pasiūlymas, tačiau Teisės ir teisėtvarkos komitetas įvertino Teisės departamento pasiūlymą taip, kad direktyvos 2005/35/EB 3 straipsnyje nurodytą taikymo sritį (straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta „vidaus vandenys, įskaitant ir uostus“) nėra atskirai išskirti terminalai… Paaiškinsiu. Teisės departamentas siūlė taip pat įtraukti ir terminalus, tačiau direktyva apie terminalus nekalba ir jie yra įskaitomi. Taigi mes nepritariame Teisės departamento pasiūlymui ir už šį sprendimą balsavo 4 Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai, 2 – prieš, 1 susilaikė. Priimtas.
PIRMININKAS. Dėkoju V. Žiemeliui. Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto atstovą S. Giedraitį pateikti komiteto išvadą.
S. GIEDRAITIS (LSDPF). Komitetas, apsvarstęs šį klausimą, pritarė numatytoms administracinėms baudoms, kaip minėjau, nuo 1 iki 50 tūkst. Lt už teršimą mūsų vandenyse.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, kadangi pasiūlymų nėra projektui, užsirašiusių diskusijose taip pat nėra, dėl motyvų užsirašiusių kalbėti nėra, ar galėtume bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui? (Balsai salėje) Dėkoju, gerbiamieji kolegos.
Č. V. Stankevičius, einantis Seimo Pirmininko pareigas, siūlo skubos tvarka šį įstatymą priimti. Ar galėtume pritarti? Dėkoju. Ar yra norinčių kalbėti dėl motyvų? Ne, nėra. Gerbiamieji kolegos, yra du straipsniai. 1 straipsnis? Priimtas. 2 straipsnis? Priimtas. Registruojamės ir balsuojam dėl viso įstatymo projekto. Kas pritaria Administracinių teisės pažeidimų kodekso 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuoja už.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys: už – 81, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymo projektas priimtas.
9.09 val.
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Aplinkos apsaugos įstatymo 1, 7, 8, 9 straipsnių, II skyriaus pavadinimo ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pranešėja – A. Stancikienė, Aplinkos apsaugos komitetas. Svarstymo stadija. Kviečiu komiteto atstovę.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė įstatymo projektą, kuris yra susijęs su Taršos integruotos prevencijos direktyvos perkėlimu į nacionalinės teisės aktus. Ir perkeliant į nacionalinės teisės aktus tiesiog buvo padaryta klaida ir „suinteresuotos visuomenės“ sąvoka buvo perkelta neteisingai. Todėl yra pradėta Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūra prieš Lietuvos Respubliką.
Buvo gauta Teisės departamento nemažai pastabų. Visos jos išanalizuotos. Daliai iš jų yra pritarta, kai kurioms ne, bet Teisės departamentas sutiko su komiteto pozicija ir prieita prie bendro sutarimo.
Po svarstymo komitete buvo gautos dar dvi papildomos Teisės departamento išvados. Viena yra grynai techninė, kad buvo praleistas straipsnio numeris, tai išvadai pritarta. Kita išvada yra susijusi su suinteresuotos visuomenės apibrėžimu. Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad privataus asmens sąvokos nėra Civiliniame kodekse. Mes, pritardami Teisės departamentui, ištaisėme sąvoką, ir šiuo metu viskas yra sutvarkyta.
Dar papildomai buvo gautos dvi mano pastabos. Vienai faktiškai 90 % nepritarta, pritarta tik vienai mažai dalelytei, t. y. pritarta iš dalies. Kitai yra pritarta, bet ji iš esmės yra techninė, gramatinė pastaba.
PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, ar jus, kaip pataisos autorę, tenkina komiteto sprendimas pritarti iš dalies? Tenkina. Dėkoju. Ačiū už komiteto išvadų teikimą.
Gerbiamieji kolegos, nėra užsirašiusių kalbėti diskusijoje, galėtume pereiti prie motyvų. Užsirašiusių kalbėti dėl motyvų taip pat nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju, gerbiamieji kolegos, pritarta bendru sutarimu.
Noriu paklausti, ar siūloma ypatingos skubos tvarka?
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, siūlau Seimui priimti ypatingos skubos tvarka ir šį įstatymą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti siūlymui – ypatingai skubai? Dėkoju. Priėmimo stadijoje užsirašiusių kalbėti nėra. Priimsime pastraipsniui.
1 straipsnis. Priimta. 2 straipsnis. Priimta. 3 straipsnis. Priimta. 4 straipsnis. Priimta. 5 straipsnis. Priimta. 6 straipsnis. Priimta.
Dėl viso įstatymo projekto nėra užsirašiusių kalbėti. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritaria Aplinkos apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių, II skyriaus pavadinimo ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui?
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymo projektas priimtas.
9.13 val.
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo“ projektas. Svarstymo stadija. Pranešėjas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas V. Stundys pateiks komiteto išvadą.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė Vytauto Didžiojo universiteto statuto projektą ir, bendru sutarimu įvertinęs Teisės departamento pastabas ir jų pagrindu patobulinęs projektą, siūlo Seimui universiteto statuto projektą svarstyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto atstovą P. Luomaną pateikti komiteto išvadą.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Mūsų komitetas svarstė šitą statuto projektą, iš esmės pritarė pateiktam nutarimo projektui ir siūlė Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui patobulinti nutarimu tvirtintą statutą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Manau, tą ir padarė. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju P. Luomanui. Noriu paklausti gerbiamojo Č. Stankevičiaus, ar yra siūlymas dėl skubos tvarkos?
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Garbusis Seime, matome, kad statutas nekelia jokių problemų. Mes sprendžiame, ar patvirtinti jį, ar ne. Todėl aš siūlau skubos tvarką, kad šiandien išspręstume ir daugiau nereikėtų jam grįžti į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Dėkoju už siūlymą. Pirmiausia mes turime baigti svarstymo stadiją. Gerbiamieji kolegos, ar mes galėtume, atsižvelgdami į tai, kad nėra pasiūlymų, pastabų, pritarti bendru sutarimu po svarstymo šiam įstatymo projektui? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.
Ar galime pritarti siūlymui – ypatingai skubai? (Balsai salėje) Dėkoju, kolegos. Pritarta ypatingai skubai.
Priėmimo stadija. Ar yra norinčių kalbėti dėl motyvų? Nėra norinčių kalbėti. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritaria Seimo nutarimo „Dėl Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo“ projektui, balsuoja… (Balsai salėje) O, paskubėjau. Pernelyg sklandžiai viskas vyksta. Dar pirmiausia turime apsispręsti pastraipsniui.
Gerbiamieji kolegos, 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. Projektas priimtas pastraipsniui.
Dabar dėl viso įstatymo projekto nėra užsirašiusių kalbėti. Balsuojame. Kas pritaria Seimo nutarimo „Dėl Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo“ projektui, balsuoja už.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 91, prieš – nėra, susilaikė 3. Seimo nutarimas „Dėl Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo“ priimtas.
9.18 val.
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87 ir 90 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Kviečiu K. Ramelį pateikti įstatymo projektą.
K. RAMELIS (MSG). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo pataisų esmė yra ta, kad, vykstant rinkimams į savivaldybių tarybas, iš esmės vyksta rinkėjų apgaudinėjimas, nes dalyvaudami rinkimuose asmenys, kurių pareigos nesuderinamos su tarybos nario pareigomis, žada įvairius dalykus, žinodami, kad, kai juos išrinks tarybos nariais, jie turės atsisakyti tarybos nario mandato. Kad rinkėjai nebūtų apgaudinėjami, pataisų esmė tokia. Asmuo, prieš dalyvaudamas rinkimuose, turi apsispręsti, kas jam svarbiau: ar visuomeninės pareigos tarybos nario, ar turimos pareigos. Jeigu jis išrenkamas tarybos nariu ir dalyvauja, jis netenka turėtų pareigų.
Aš kartu sutinku su tuo, kad per daug išplėstas ratas asmenų, kurie negali būti kartu tarybos nariais ir užimti tam tikrų pareigų. Manau, artimiausiu metu mes parengsime kitą įstatymo pataisą tą apimtį sumažinti. Kviečiu palaikyti šitą pataisą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti grupė Seimo narių. Pirmasis – B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis kolega, prašau pasakyti, ar nebūtų logiškiau, kad tarybos nariams būtų suteikta tokia teisė – pasirinkimo laisvė. Jeigu jį išrinko, tai jis gali būti arba tarybos nariu, arba pasilikti darbe, kaip panašiai yra su Seimo nariais? Ačiū.
K. RAMELIS (MSG). Aš ir atsakau, kad dabartiniu metu pagal galiojantį įstatymą taip ir yra, dalyvauja rinkimuose seniūnai, biudžetinių įmonių vadovai ir kt. Jie eidami į rinkimus žino, kad jų pareigos su tarybos nario pareigomis nesuderinamos. Rinkimų metu jie viską žada, kai juos išrenka, jie atsisako ir tarybos nariu pagal sąrašą tampa asmuo, už kurį iš viso gal žmonės ir nebalsuotų. Tai reikia baigti apgaudinėti.
PIRMININKAS. Klausia A. Kazulėnas.
A. KAZULĖNAS (TS-LKDF). Ačiū. Norėjau paklausti, ar ši jūsų pataisa reiškia, kad išrinktas savivaldybės tarybos nariu jisai niekaip negalės atsisakyti šio mandato?
K. RAMELIS (MSG). Visiškai ne, ši pataisa reiškia tik tiek, kad jis, tapęs tarybos nariu, praranda turėtas pareigas, tačiau pabuvęs tarybos nariu ir nenorėdamas toliau likti arba susiradęs darbą jis atsisako mandato. Tokia teisė jam atsisakyti mandato išlieka.
PIRMININKAS. Klausia A. Rimas.
A. RIMAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, noriu jūsų paklausti, ar užtikrinsim, kad visi vadovai, dirbantys savivaldybių įmonėse, įstaigose, galėtų tapti tarybos nariais ir kartu eiti savo tiesiogines pareigas? Ar užtikrinsim jūsų pasiūlymais?
K. RAMELIS (MSG). Nesupratau klausimo. Ar užtikrinsim ką?
A. RIMAS (LSDPF). Dabar yra pasirinkimas, jeigu išrinko tarybos nariu, tai tarybos nariu pasilik atsisakydamas savo tiesioginių pareigų arba…
K. RAMELIS (MSG). Tai jis šitą teisę turi, tačiau ta teisė perkeliama truputį anksčiau, prieš dalyvaujant rinkimuose, tikriau, prieš išrenkant jį tarybos nariu. Jis praranda pareigas tada, kai Vyriausioji rinkimų komisija patvirtina galutinius rinkimų rezultatus. Jis eidamas į rinkimus pasirašo pasižadėjimą, kuriame pateikia, kad jis iš tikrųjų žino, kad jo pareigos nesuderinamos su tarybos nario pareigomis. Jis eina sąmoningai, tai tegul ir turi tai, ką daro.
PIRMININKAS. Klausia E. Jurkevičius.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, sveikinu jūsų tokį ėjimą, tokią pataisą, nes tai tikrai reiškia, kad dėl teisingumo viskas gerai, nes dažnai mes apgaudinėjame rinkėjus dalyvaudami visuose įmanomuose rinkimuose. Tačiau noriu paklausti, kaip jūs reaguosite į Europos teisės departamento išvadą, kuri mini, kad yra pažeistos kažkokios normos, kaip pavyzdys yra „savaime netenka eitų pareigų“? Kaip jūs galėtumėte paaiškinti savo nuožiūra būtent šios terminologijos prasme?
K. RAMELIS (MSG). Europos komiteto išvadoje kalbama truputį apie ką kita, prieštaravimo nėra. Mes esame Teisės ir teisėtvarkos komitete šiuo klausimu diskutavę, čia žmogaus teisės niekur neapribojamos ir jis laisva valia turi pasirinkimą.
PIRMININKAS. Klausia V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, tikrai noriu pasveikinti su gera iniciatyva, kuri visuomenei atskleis daugiau demokratinių dalykų. Ką jūs manote apie mūsų praktiką, kai pateikimo stadijoje pereinama, praleidžiama, o po to svarstymo, priėmimo stadijose sąmoningai politinės partijos bijodamos konkurencijos atmetama? Kaip jūs į šį klausimą žiūrite, ar nebus atmesta paprasčiausiai gera idėja, kurios visuomenė nori ir laukia?
K. RAMELIS (MSG). Žinoma, aš tokios galimybės neatmetu, tačiau tikiu, kad partijos ir Seimo nariai yra tiek sąmoningi, kad reikia galų gale išspręsti klausimą ir baigti apgaudinėti bent jau žemiausios grandies rinkėjus.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, na, tokį konkretų klausimą. Tarkime, jūs, kaip Seimo narys, nežinau, jūs partinis ar ne partinis, dalyvaujate rinkimuose ir patenkate į tarybą, bet kadangi esate Seimo narys, jūs negalite dalyvauti. Tačiau po dvejų metų įstatymas leidžia jums savo kompetenciją, įgytą patirtį vėl tęsti dirbant rajono taryboje. Tai kur čia tas blogis, kur blogis Lietuvai, kad jūs, pavyzdžiui, po dvejų metų turėtumėte galimybę grįžti į tarybą ir su tokia kompetencija toliau tarnauti rajono žmonėms? Tai įstatymas leidžia. Ar tai blogis, ar ne?
K. RAMELIS (MSG). Žinote, aš noriu pasakyti, kad ne visi įstatymai yra geri. Aš manau, kad negalima sukurti kokių nors atskiriems asmenims labai privilegijuotų sąlygų, kad jis: čia pabūnu tarybos nariu, kadangi atsisakiau, jau esu Seimo narys, o kai netapau Seimo nariu, pasibaigė, aš grįžtu į tarybą ką nors kitą pastumdamas. Jeigu tu atsisakei tarybos nario pareigų, toliau negali grįžti į tarybą. Reikia šią dalį įstatymo taisyti.
Aš manau, dar kartą noriu pakartoti, kad galbūt reikia taisyti įstatymą, kuris per daug apribojimų kelia asmenims, kurie negali eiti ir pareigų, ir tuo pat metu būti tarybos nariu. Yra nenormali padėtis Lietuvoje, kai 30–40 % išrinktų vietinės tarybos narių atsisako pareigų.
PIRMININKAS. Klausia E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, yra labai smarkiai susiaurėjusi grupė žmonių, kurie galėtų tapti tarybos nariais. Tai labai matyti, kai savivaldybėse svarstomi klausimai. Jau greitai prieisime prie to, kad bus vien verslininkai, aišku, visa pagarba jiems, bet ir švietimo klausimai yra, ir t. t. Ar jūs nemanote, kad lygiagrečiai reiktų spręsti, kad ir kompetentingas mokyklos direktorius, ir t. t. galėtų būti tarybos nariu? Ar per skyrimo tvarką vadovų, ar kitais būdais? Ačiū.
K. RAMELIS (MSG). Ačiū už klausimą. Aš jau apie tai esu kalbėjęs, kad rengsime tokią pataisą, jeigu bus Seimo valia, pagal kurią reikia iš tikrųjų sumažinti grupę asmenų, kurie negali būti ir tarybos nariu, ir eiti tam tikrų pareigų. O tai, kad jūs sakote, kad nėra kompetentingų asmenų taryboje, tai jų pagal šiuo metu galiojantį įstatymą ir taip nebus, išrinktas direktorius ir kitas vadovas atsisako Seimo nario pareigų užleisdami nekompetentingam, kaip jūs sakote, asmeniui. Bet manau, kad partijos turėtų būti suinteresuotos, nes reikia rengti pamainą ir sudaryti sąrašus, tikrai ieškoti žmonių, kurie gali būti tarybos nariais ir sėkmingai dalyvauti savivaldoje.
PIRMININKAS. Klausia V. Matuzas.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū. Pamenu, gal 2001 m. ar 2002 m. čia, Lietuvos Respublikos Seime, buvo diskutuojama būtent apie tą sąrašą žmonių, arba pareigūnų, kurie negali, kurių mandatas yra nesuderinamas su einamom pareigom. Tada tuometinis Seimo narys, atrodo, V. Einoris (taip), atsistojęs per šoninį mikrofoną pasakė panašiai, ką ponas E. Žakaris šiandien šneka, ar tikrai užteks rajonų savivaldybėse melžimo operatorių, kad sudarytume sąrašus eidami į savivaldos rinkimus? Mes kalbame apie kokybę. Iš tikrųjų pritarčiau pono Edvardo minčiai, nes tas kalbėjimas ir tas galimybių panaikinimas apskritai, manau, tai yra veikimas prieš politinę sistemą. Žmonės ir taip jau nusivylė politinėmis partijomis, o mes dar daugiau ribojame ir dar labiau draudžiame galimybę dalyvauti rinkimuose. Ar tai nebus susiję su jūsų atstovaujamos politinės partijos interesais, žiūrint į tą sluoksnį, kuriam atstovauja jūsų, sakykim, partija, tai yra Valstiečių liaudininkų partija, nes galbūt tai yra naudinga vienai politinei jėgai? Aš nežinau, gal…
PIRMININKAS. Klausti laikas baigėsi!
V. MATUZAS (TS-LKDF). …galėtumėte tai paneigti arba patvirtinti?
K. RAMELIS (MSG). Dėkoju už klausimą. Tai labai paprastas atsakymas. Iš tikrųjų juk dėl to, kad negalės dalyvauti pagal sąrašą seniūnai, kurie negali suderinti savo pareigų, tai kas nuo to partijai pablogės? Tai partija vis tiek neturės kitų žmonių, jie turės įtraukti kitus į sąrašus, kurie užims jų vietą, tai vienas dalykas. Antras dalykas, man tikrai ne partija daro įtaką, grynai projektas rengiamas dėl to, kad susitikime su rinkėjais aš visą laiką girdžiu tokias pretenzijas. Dalyvauja rinkimuose ir rinkiminės kampanijos metu prižada seniūnai, visi kiti pareigūnai, o po to atsisako pareigų. Kiek galima mus mulkinti? Tai aš ir kviečiu nemulkinti rinkėjų. Jeigu partija neturi žmonių, ką pasiūlyti į tarybą, pasiūlo tuos, kurie negali būti tarybos nariais, tai juk jie nebus tarybos nariais, tai kodėl turi būti sąraše?
PIRMININKAS. Klausia M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų, mano įsitikinimu, taip yra suvaržomos piliečių teisės ar tai būtų valstybės tarnautojai, ar tai valstybės vadovai prie savivaldybių. Esmė yra kur? Kiekvienas pilietis, dalyvaudamas tarybos rinkimuose, siekia ne tik būti eiliniu tarybos nariu, bet jis, ko gero, siekia aukštesnių tikslų, norėdamas užimti aukštesnes pareigas tiek mero, tiek vicemero, galbūt administracijos direktoriaus ir panašiai. Tokiu būdu jūs suvaržote to piliečio teises siekti užimti aukštesnes pareigas vien sudarydamas tokias sąlygas: tu būsi tarybos narys ir atsisakysi anksčiau turėtų pareigų. Dėkoju.
K. RAMELIS (MSG). Dėkoju. Gerbiamasis kolega, jūs kalbate tiktai apie atskirų asmenų teises, bes jūs užmirštate ir rinkėjų teises, kurie turi teisę žinoti, ką renka ir ką išrinks. Jiems irgi svarbu už ką balsuoti, o ne taip, kad balsuoja už vieną, išrenka vieną, o atstovauja visiškai kitas. Tai čia yra tikrai nenormali padėtis.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui K. Rameliui. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Gerbiamieji kolegos, dabar kalbos už, prieš. V. Bukauskas nori pritarti įstatymo projektui.
V. BUKAUSKAS (DPF). Taip. Gerbiamieji kolegos, išties, kaip ir klausimu, sveikinu tokią iniciatyvą. Klausantis būtent paklausėjų, man išties kyla baimė, kad politinės partijos… Girdint kolegos V. Matuzo, kad išties mūsų valstybėje ir mūsų savivaldybėse nebebus kam dalyvauti rinkimuose į tarybas, tai aš noriu, kolega, atsakyti, kad ar tai, kad įstaigų vadovas negali dalyvauti ir apgaudinėti rinkėjų, daugiau mes neturėsime žmonių, mokytojų, gydytojų, kitų įstaigų darbuotojų, kurie kompetentingai gali atlikti tarybos nario darbą. Noriu dar jūsų dėlei priminti, kad 2007 m. įvykus savivaldybių tarybų rinkimams 343 mandatų buvo iš karto atsisakyta iš 1550, beveik trečdalis. Vadinasi, tiesiogiai dalyvaudami rinkimuose jie sąmoningai apgaudinėjo rinkėjus. Šiandien vis dėlto mes, Seimas, esame pats nepopuliariausias, mažiausius reitingus turintis, pasižiūrėkite, kolegos, pagal apklausas savivaldybėmis taip pat per 70 % visuomenės nepasitiki. Manau, mes šia kolegos K. Ramelio pataisa išties galime žmonėms daugiau tikrovės ir daugiau skaidrumo suteikti. Kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvus prieš išsakys M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Na, aš jau klausdamas iš esmės pasisakiau, kodėl negaliu sutikti su tokiomis nuostatomis, nes negalima suvaržyti piliečių teisės dalyvauti rinkimuose, dalyvauti sąrašuose, siekiant užimti aukštesnes pareigas. O rinkėjai, kurie eina į rinkimus, iš esmės būna labai gerai susipažinę su tuo, kurie tuose sąrašuose dalyvaujantys asmenys galės tarybos veikloje dalyvauti ir kurie negalės. Taigi čia jau tokio kaip ir apgaudinėjimo negali būti. O siekti žmogui užimti aukštesnes pareigas, aš manau, negalime varžyti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, motyvai išsakyti, registruojamės ir balsuojame. Kas pritariate Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 87 ir 90 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 53, prieš – 11, susilaikė 27. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindiniu – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomu – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galime pritarti? Nėra kitų pasiūlymų? S. Pečeliūnas siūlo? Prašau.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ne, ne. Pone pirmininke, aš pritariu tiems komitetams, tik noriu vieną repliką, jeigu leisite. Ar truputį vėliau?
PIRMININKAS. Pabaigsim, dar svarstymo datą numatysim.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Gerai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, siūloma svarstyti birželio 29 d.
Dar matau, ponas V. Gapšys, Seimo narys V. Gapšys, matyt, dėl datos. Prašau.
V. GAPŠYS (DPF). Pone posėdžio pirmininke, mes siūlytume taikyti skubos tvarką tam, kad būtų galima sujungti su kitu Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu, kur eis visas blokas, kad nesvarstytume atskirai. Ne atskirai jį svarstyti, bet prijungti prie viso bloko, kuris ateis iš komiteto. (Balsai salėje) Prašau?
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Komitetas tegul tą ir daro.
V. GAPŠYS (DPF). Tai mes siūlome taikyti skubą, kad tą būtų galima padaryti.
PIRMININKAS. Č. Stankevičius. (Balsai salėje)
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš manyčiau, kad… Turėdamas omenyje, kad tiek daug dabar įstatymų yra susikaupę birželio pabaigai, tai vis dėlto klausimas, ar nereikia klausimo svarstymo numatyti vėliau, tuo labiau kad komitetas ruošia viso įstatymo pakeitimų projektą ir turėtų būti įtraukta ši nuostata. (Balsai salėje) Jau yra parengtas, tuomet tie įstatymai turėtų eiti kartu. Aš nežinau, ar galėtų būti sesijos pradžioje rugsėjo mėnesį?
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, opozicijos lyderio siūlymas yra statutinis, todėl mes galėtume apsispręsti balsuodami dėl šito. Dabar Seimo narys A. Šedžius irgi dėl datos? Ne. Tada S. Pečeliūnas. Prašau.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Apsispręsim balsuodami. Mano replika argumentuojantiems už arba prieš. Konkrečiai V. Bukauskui, norėčiau, kad jis girdėtų. (Balsai salėje) Mes vis dėlto skaičiuoti mokame: 300 nuo 1,5 tūkst. niekaip trečdalis neišeina, geriausiu atveju penktadalis. Tai neklaidinkite kolegų. Norėdamas sustiprinti savo argumentus, bent jau nesakykite netiesos. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A. Šedžius.
A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų, kolegos, tai yra tikrai pataisa, kuri suvaržo žmogaus teises. Galbūt daugeliui iš mūsų matyti, kad galima padaryti savivaldoje ką nors daugiau nei Seime, ir galbūt kai kurie Seimo nariai norėtų grįžti dirbti į savivaldybes, tai lygiai taip pat tuomet reikia registruoti pataisą, kad savivaldybių tarybų nariai negalėtų kandidatuoti į Seimą, tai bus lygiai toks pats, analogiškas variantas. Tai ką, mes norime apriboti žmonių galimybes kandidatuoti, tapti ar Seimo nariais, ar tarybų nariais? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gal mes nesiginčydami dėl datos tiesiog priimtume sprendimą, kad jis turėtų būti sujungtas su kartu rengiamo įstatymo pataisom, kad būtų kompleksiškai svarstoma ir būtų kompleksiškai po to balsuojama, o ne po vieną straipsnį, nes reikia žiūrėti bendrą rinkimų įstatymų kontekstą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal tiesiog balsuojame dėl skubos tvarkos, tuomet apsispręsime. Nebus didelių diskusijų. Gerbiamieji kolegos, buvo opozicijos lyderio siūlymas svarstyti šį įstatymą skubos tvarka. Registruojamės ir balsuojame, ar pritariame tokiam siūlymui.
Balsavo 93 Seimo nariai: už skubos tvarką 42, prieš – 17, susilaikė 34. Skubai nėra pritarta.
P. Gražulis per šoninį mikrofoną. Prašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Gaila, kad Seimas taip pasielgė, vis dėlto parengtas įstatymas ir tam pačiam įstatymui siūloma pataisa. Faktiškai Seimas visada sujungia tas pataisas, kurios inkorporuotos į bendrą įstatymą. Bet aš tada norėčiau pasakyti repliką. Kai kurie Seimo nariai nori būti ypatingai sąžiningi, garbingi, neapgaudinėti rinkėjų ir baudžia L. Karalių, A. Sacharuką, kad išvažiavo, kad apgaudinėjo. Tikrai, beveik penktadalis, kaip S. Pečeliūnas sakė, dalyvaujančių savivaldybių rinkimuose atsiima savo mandatą. Aš manau, būkime garbingi ir pripažinkime, nejaugi tokios „biednos“ partijos, kad be seniūnų, mokyklų direktorių neturi daugiau narių, kuriuos įrašytų ir kuriais pasitikėtų žmonės. Ypač tos senosios partijos, konservatoriai, krikščionys demokratai, tikrai turi žmonių. Man atrodo, nereikėtų taip savęs nuvertinti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, pagrindinis komitetas tikrai atsižvelgs į didelės dalies Seimo narių nuomonę ir prijungs šią pataisą prie pagrindinio paketo. J. Liesys.
J. LIESYS (LCSF). Ką aš norėjau pasakyti, gerbiamasis pirmininkas jau pasakė, kad komitetas sujungs ir svarstys, nereikia kelti papildomai emocijų.
PIRMININKAS. Aš tikiuosi, kad tikrai bus atsižvelgta.
9.42 val.
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar visas blokas įstatymų projektų, susijusių su administracinės atsakomybės instituto tobulinimu. 1-5a klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių, dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo keliais straipsniais, dvidešimt trečiuoju1 ir dvidešimt trečiuoju2 skirsniais įstatymo projektas. Pateikimas. Pranešėjas – teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius. Prašau. Pateikimas.
T. VAITKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pristatau jums kompleksą įstatymų projektų, juos siūlyčiau nagrinėti visus kartu. Kaip posėdžio pirmininkas paminėjo, tai iš esmės įstatymų projektai, tobulinantys administracinių teisės pažeidimų institutus. Tikslas yra padaryti administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimo procesą efektyvesnį, pigesnį, greičiau pasiekiantį nustatytus tikslus. Tačiau pabrėžiu, jokiu būdu mūsų siūlomi pakeitimai nepažeidžia administracinės teisinės atsakomybės principų ir tikslų.
Mano minėtų tikslų siekiama iš esmės dviem dideliais pakeitimais. Pirmasis pakeitimas yra susijęs su siūlymu pakeisti bylų teismingumą, priskyrimą teismams. Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad administracinių teisės pažeidimų bylos yra nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teismuose. Šiuo metu administracinių teisės pažeidimų bylos vienais atvejais, kai tai yra pirmoji instancija, nagrinėjamos bendrosios kompetencijos apylinkių teismuose, kitais atvejais, kai kalbame apie pareigūnų veiksmų apskundimą bei apeliacinį procesą, nagrinėjamos administraciniuose teismuose. Išties mano minėto dabartinio reguliavimo ir teismingumo taisyklių pasekmė yra tokia, kad administraciniai teismai yra užkrauti, tiesiai pasakysiu, jiems nebūdingu darbu, susijusiu su administraciniais teisės pažeidimais, tuo tarpu pagal savo paskirtį šitie teismai turi nagrinėti ginčus viešojo administravimo srityje. Šitų ginčų nagrinėjimo trukmė, kaip žinote, manau, ne kartą esate girdėję, Vyriausiajame administraciniame teisme trunka nuo 10 iki 12 mėnesių. Išties nepateisinamai ilgi terminai.
Kita vertus, mūsų siūlomam pakeitimui, tai yra perdavimui bendrosios kompetencijos teismams, yra pakankamai ir teorinių pagrindų. Esmė ta, kad administraciniai teisės pažeidimai, nepaisant to, kad Lietuvos teisinėje sistemoje jie atskirti į atskirą rūšį, vis dėlto priskirtini pažeidimams, kurie yra artimi baudžiamojoje teisėje numatytiems pažeidimams. Ir procesas, kuris vyksta, susijęs su tais pažeidimais, turi iš esmės būti kuo artimesnis baudžiamojo proceso taisyklėms. Pasakysiu, kad ir šiuo metu nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kada iškyla klausimai dėl proceso reguliavimo spragų, teismai taiko baudžiamojo proceso taisykles. Manau, suprantate, kad vienais atvejais, kai baudžiamojo proceso taisykles taiko bendrosios kompetencijos teismai, kitais atvejais, kai taiko administraciniai teismai, kyla grėsmė, jog įstatymas bus pritaikytas nevienodai.
Mūsų siūlymo įgyvendinimo pasekmė yra mano minėtų teorinių problemų išsprendimas, taip pat mes tikimės, jog įgyvendinus mūsų siūlymą administracinių ginčų, tikrųjų administracinių ginčų, nagrinėjimo trukmė Vyriausiajame administraciniame teisme sumažės nuo 10–12 mėnesių iki 1–3 mėnesių. Kita vertus, aišku, kyla klausimų, kaip tai atsilieps bendrosios kompetencijos teismų krūviams. Mūsų skaičiavimais, kurie pagrįsti Nacionalinės teismų administracijos pateiktais duomenimis, bendrosios kompetencijos teismų krūviai apylinkių teismuose padidės nuo 1 iki 14 bylų per metus, o apygardos teismuose – nuo 48 iki 63 bylų per metus. Atkreipsiu dėmesį, kad šiuo metu Vyriausiojo administracinio teismo teisėjai, bent jau 2009 m., vienas teisėjas išnagrinėjo nuo 1214 iki 2382 administracinių teisės pažeidimų bylų. Tai tokia argumentacija dėl pirmo siūlymo, susijusio su kompetencijos pakeitimu.
Antrasis siūlymas yra administracinio nurodymo įvedimas. Administracinis nurodymas leistų supaprastinti administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimą, pasiektų administracinių teisės pažeidimų bylomis keliamų tikslų ir kartu leistų taupyti valstybės pinigus. Šio pasiūlymo esmė yra nustatymas, jog esant mažesniems pažeidimams, už kuriuos Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato baudą, ne didesnę nei 3 tūkst. Lt, ir nenumato kitų sankcijų, išskyrus įspėjimą, taip pat tais atvejais, kai asmuo nebuvo baustas už tą pažeidimą per metus, taip pat tais atvejais, kai asmuo nėra padaręs žalos, tokiam asmeniui, esant visoms mano minėtoms aplinkybėms, galėtų būti, tiksliau, ne galėtų, o privalėtų būti surašomas nurodymas su siūlymu susimokėti per 10 dienų baudą, dvigubai mažesnę nei šiuo metu už pažeidimą numatyta minimali bausmė.
Išties tas siūlymas yra teikiamas atsižvelgiant į tarptautinę praktiką, kai labai aiškiai matoma tendencija, jog smulkūs pažeidimai yra nagrinėjami vadovaujantis kuo paprastesnėmis taisyklėmis, skatinant asmenis savanoriškai susitaikyti su valstybe, susitaikyti su nustatoma nuobauda, pripažinti, kad iš tiesų teismų praktika rodo, jog šiuo metu neretai teismai yra apkraunami bylomis ne dėl bylų esmės, ne todėl, kad asmuo nepripažįsta savo kaltės, o dėl to, kad yra, asmens nuomone, jam paskirta didesnė bausmė, nei turėtų būti paskirta. Tai reikalauja teismų dėmesio, tai reikalauja, be abejonės, ir teismų resursų, tai trukdo teismams susikaupti ir nagrinėti tas rimtesnes ir didesnį pavojingumą visuomenei keliančias bylas.
Komentuodamas šį institutą mūsų siūlomu administraciniu nurodymu, galiu pasakyti, kad tuo atveju, jeigu asmuo per dešimt dienų nesumokėtų jam siūlomos sumokėti baudos, procesas vyktų įprastine tvarka, kaip ir šiuo metu, būtų nagrinėjama byla, remiantis tuo pačiu procesu. Taigi mūsų siūlomas institutas, mūsų nuomone, nepažeistų Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytų principų, veiktų gana atgrasančiai nuo pažeidimų ir, kas labai svarbu, vertinant dabartinę teismų situaciją, leistų mažinti teismų krūvį, dar kartą kartoju, nepažeidžiant esminių principų.
Atsakysiu į jūsų klausimus. Kartu kviečiu pritarti šiam įstatymo projektui, o dėl jo tobulinimo, be abejo, Teisės ir teisėtvarkos komitete mes pasirengę diskutuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl vedimo tvarkos – Seimo narys V. Žiemelis. Prašom.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pranešėjas prieš pateikdamas pasakė, kad siūlytų aptarti visus projektus kartu. Seimas neapsisprendė, kaip vis dėlto…
PIRMININKAS. Aš norėjau apie tai kalbėti.
V. ŽIEMELIS (KPF). Aš norėčiau pasakyti, kad tai yra labai svarbūs atskiri įstatymų projektai, kurie yra skirtingi, būtent dėl susitaikymo instituto. Tai yra labai svarbus dalykas. Mano požiūriu, aš sveikinu, kad jį pateikėte, reikėtų plačiau pakalbėti apie kiekvieną. Tarkime, jau kitas įstatymo projektas dėl saugaus eismo automobilių keliais susijęs su kitais klausimais. Čia ne bylų perdavimas iš vienos kompetencijos teismų į kitus. Ačiū. Siūlyčiau atskirai.
PIRMININKAS. Supratome, kolega, bet pranešėjas pateikė visą projektą, kad mes galėtume skirti klausimams tiek laiko, kiek reikia, pakankamai laiko, ir užduoti klausimus dėl visų. Gerbiamasis Vidmantai, prašom.
V. ŽIEMELIS (KPF). Aš dar patikslinsiu. Pabaigai 1-4a projektas, apie kitus nebuvo kalbėta, aš atsiprašau. Dėl saugaus eismo keliais nebuvo kalbėta, nebuvo pristatyta, nė žodžio nepasakyta. Ar aš praklausiau? Ačiū.
PIRMININKAS. Galbūt pranešėjas galėtų, jeigu vienas projektas nebuvo pristatytas, pristatyti. Prašom.
T. VAITKEVIČIUS. Be abejo, galėčiau pakomentuoti. Jūsų minėtas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas yra tiesiogiai susijęs su 1-5a projektu, pagal registraciją tai yra Nr. XIP-1839. Esmė… Be abejo, atsakant į klausimus, diskutuojant, apie ką galėtume diskutuoti, tai apie visą nurodymo institutą. Bet šiuo metu mūsų siūlomame projekte, aptariant nurodymo institutą, yra numatyta, jog tais atvejais, kai asmens transporto priemonė aptinkama vietoje, kurioje ji negali būti, ir fiksuojamas pažeidimas, projekte yra nustatoma, kad turi būti siunčiamas protokolas bei nurodymas asmeniui, kuris yra transporto priemonės savininkas. Transporto priemonės savininkas turėtų pagal mūsų siūlomus projektus arba vykdyti nurodymą, arba jo nevykdyti, ir byla tokiu atveju būtų nagrinėjama įprasta tvarka. Arba trečiasis variantas – savininkas turėtų informuoti kompetentingą instituciją, protokolą surašiusią instituciją, apie tai, kas vairavo transporto priemonę, ir nurodyti kitą asmenį, kuris iš tiesų yra pažeidęs Kelių eismo taisykles. Kadangi transporto priemonės savininkas gali būti tiek fizinis asmuo, tiek juridinis asmuo, yra nustatoma taisyklė, jog kai tai yra fizinis asmuo, jis praneša apie kitą asmenį, o kai juridinis asmuo, to juridinio asmens vadovas turi informuoti apie asmenį, kuris vairavo transporto priemonę. Tokia prievolė ir yra įtvirtinama projekte Nr. XIP-1839.
Su šios prievolės įtvirtinimu ir yra susijęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio pakeitimas, numatantis, jog ir juridinis asmuo privalo nurodyti pareigūnui asmenį, kuris naudojasi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Todėl aš ir pristačiau visus projektus kartu, nes jie glaudžiai tarpusavyje susiję.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis – V. Simulik.
V. SIMULIK (MSG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, noriu pasitikslinti. Jeigu teisingai supratau, iš administracinių teismų dalis, nežinau kiek, tų bylų pereis į bendrosios kompetencijos. Vadinasi, kitiems teismams padidės krūvis. Gal jūs numatote papildomų teisėjų padėjėjų etatų įsteigimą, kad jiems tas krūvis neišaugtų? Ačiū.
T. VAITKEVIČIUS. Labai ačiū. Iš tiesų krūvio problema yra gana didelė. Kaip minėjau, tas perdavimas pagrįstas labai tvirtai teoriniu požiūriu. Praktiniu požiūriu, kaip ir nurodžiau, administraciniuose teismuose dirba kur kas mažiau teisėjų. Vyriausiajame administraciniame teisme vienam teisėjui tenka nuo 1500 iki 3000 bylų. Kai kalbame apie apylinkių teisėjus, po šio perdavimo tas krūvis nepasiskirstytų, nebūtų toks didelis, t. y. vidutiniškai viena byla per mėnesį.
Kita vertus, be abejonės, jeigu Seimas pritartų šiam įstatymo projektui, mes galėtume ir, matyt, privalėtume kalbėti apie tai, bet tai jau turėtų būti su prezidentūra derinamas klausimas dėl teisėjų skaičiaus perskirstymo, t. y. yra pagrindas manyti, kad apygardų administraciniuose teismuose, ypač rajonų, tokiu atveju turėtų mažėti teisėjų skaičius.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, sveikindamas jūsų siūlymą paprastinti biurokratinį mechanizmą ir skatinti vairuotojus, kurie padaro nusižengimą, greičiau atsiskaityti už padarytą pražangą ir netgi skatinimą per mažinimą, aš pamačiau, kad yra gana daug Teisės departamento pastabų. Jūs apie tai neužsiminėte. Koks jūsų požiūris į tai, ką rašo Teisės departamentas?
T. VAITKEVIČIUS. Labai ačiū. Iš tiesų neužsiminiau, atsiprašau. Daugumą pastabų, kurios, mūsų manymu, yra techninės, mes pripažįstame, yra techninės klaidos, ir esame dėkingi už tas pastabas. Tik su keliomis nesutinkame, ypač su pirmąja, kurioje kalbama apie tai, jog, Teisės departamento manymu, reikėtų neleisti surašyti nurodymo tais atvejais, kai pažeidimai yra ne tik tokie patys, bet numatyti tame pačiame ATPK skyriuje. Mūsų manymu, tai per daug praplečia, sakysim, tas nurodymo taikymo… atsiprašau, pernelyg susiaurina nurodymo taikymo galimybes ir iš esmės iškreipia net tą visą sumanymą. Mūsų nuomone, jeigu žmogus yra nubaustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl greičio viršijimo, jeigu jis antrą kartą greitį viršija, tada jis neturėtų tikėtis, kad valstybė siūlys jam susitaikyti. Bet jeigu jis, sakysim, stovėjo ne toje vietoje, o vėliau greitį viršijo, mūsų požiūriu, vis dėlto jam tas nurodymas turėtų būti išrašomas.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis viceministre, prašau pasakyti, kodėl dalis administracinių bylų nukreipiama į apylinkės teismus, nes administracinių teisės pažeidimų yra labai daug. Be to, yra komisijos dėl administracinių teisių pažeidimo prie savivaldybių, kurios sprendžia, išsprendžia dalį klausimų ir gali apskųsti administraciniam teismui. Ir vis dėlto kokio efekto tikitės biudžetui? Ačiū.
T. VAITKEVIČIUS. Labai ačiū už klausimus. Įstatymo projektu nekeičiama valstybės pareigūnų kompetencija nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas. Kas buvo iki šiol jūsų, pavyzdžiui, minėtose savivaldybių komisijose, kas joms buvo priskirta, tas ir bus toliau nagrinėjama tų komisijų. Tačiau patikslinsiu savo pasisakymą ir argumentus. Šiuo metu komisijos sprendimas gali būti skundžiamas administraciniam apygardos teismui, toliau – Vyriausiajam administraciniam teismui. Tai mes siūlome tokią tvarką keisti ir sprendimas būtų ne apygardos administraciniam teismui, o apylinkės teismui. Taigi kompetencija pareigūnų, policijos, ten kitų viešojo administravimo subjektų iš tiesų nesikeičia.
Dėl efekto ir dėl ekonominio efekto. Išties darbo grupėje dirbo ir praktikai, ir teoretikai. Šis įstatymo projektas parengtas yra darbo grupės. Iš tiesų neturime finansinių prognozių, kiek tai leistų sutaupyti. Tam reikėtų labai daug laiko ir labai daug lėšų, tačiau teisėjai ir teoretikai pripažįsta, kad efektas dėl to, kad greičiau bus išnagrinėjamos bylos, efektas dėl to, kad bus mažiau gaištama įvykdant nebūtinas procedūras, iš tiesų numatomas ir yra galimas. Jeigu klausiate, ar žmonės noriau mokės baudas, mes manom, kad tikrai noriau, ir tuo būdu biudžetas iš baudų, jeigu tai galėtų būti tikslas, surinks ne mažiau tikrai lėšų.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam viceministrui T. Vaitkevičiui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, dėl motyvų užsirašiusių kalbėti nėra. Ar tai reiškia, kad mes galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Po pateikimo visam blokui įstatymų projektų, 1-5a ir lydintiesiems, yra pritarta. Dabar belieka įvardinti, kad pagrindinis komitetas yra visiems šiems projektams Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o svarstymo data – birželio 22 d. Ar galėtume pritarti? Dėkoju, kolegos. Pritarta.
10.05 val.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas 1-6 – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Pranešėjas – vidaus reikalų viceministras Sigitas Šiupšinskas. Prašau pristatyti įstatymą.
S. ŠIUPŠINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė teikia Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Iniciatyva kilo dėl to, kad Europos Sąjungos šalys buvo paragintos Europos Komisijos mokesčių ir muitų sąjungos direktorato peržiūrėti ir suderinti šalies teisės aktus su Europos Sąjungos teisynu, atsižvelgiant į Europos Teisingumo Teismo praktiką, kiek tai yra susiję su automobilių registracija. Todėl šio Vyriausybės teikiamo įstatymo projekto tikslas ir yra patikslinti galiojančią Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 1 dalį siekiant užtikrinti visišką suderinamumą su Europos Bendrijos steigimo sutarties 39 ir 43 straipsnių nuostatomis tiek, kiek tai susiję su Europos Teisingumo Teismo praktika.
Pagal Europos Teisingumo Teismo praktiką valstybės narės privalo leisti jų gyventojui, kuris yra kitoje valstybėje narėje įsisteigusios bendrovės darbuotojas ar administratorius, ar valdytojas, nemokant jokių mokesčių, naudoti darbo ar asmeniniams tikslams įmonės transporto priemonę, registruotą kitoje valstybėje narėje, jei ji nėra skirta nuolat naudoti toje valstybėje narėje ar realiai taip naudojama. Teikiamame projekte siūloma nustatyti liberalesnį teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į tai, kad praktikoje transporto priemonių atvykimas į Lietuvos Respubliką iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių, t. y. sienos kirtimas, nėra registruojamas, dėl ko neįmanoma išskirti atskirų transporto priemonių valdytojų grupių ir kategorijų, taigi ir taikyti joms atskirąjį teisinį reglamentavimą.
Taigi šio projekto esmė yra nustatyti, kad reikalavimas įregistruoti motorinę transporto priemonę arba priekabą netaikomas su Europos Sąjungos valstybėje narėje įregistruota motorine transporto priemone, priekaba atvykusiems į Lietuvą asmenims. Taip pat reikalavimas įregistruoti motorinę transporto priemonę ar priekabą netaikomas laikinai, t. y. iki 90 dienų per metus, su užsienio valstybėje, ne Europos Sąjungos valstybėje narėje, įregistruota motorine transporto priemone atvykusiems į Lietuvą asmenims. Taigi apsvarsčius, jeigu būtų pritarta šiam projektui, būtų sumažinta administracinė našta ir pasiektas teisės aktų suderinamumas su Europos Sąjungos teise.
Iš Seimo kanceliarijos Teisės departamento yra gautos kelios pastabos. Manytume, kad į visas šias pastabas reikėtų atsižvelgti visa apimtimi. Taigi ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už projekto pristatymą. Jus nori paklausti pirmasis R. Ačas.
R. AČAS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, galbūt klausimas truputį iš kitos temos, bet vis tiek apie registraciją. Sakykite, ką ministerija žada daryti, kad tie, kurie nenaudoja lengvųjų ir kitų transporto priemonių, jas išregistruotų, nes dabar važiuodami per Lietuvos miestus ir miestelius matom kiemuose, vienkiemiuose pristatytų daug autotransporto priemonių, jos dar stovi su valstybiniais numeriais, tačiau išdaužytais langais, tikrai matyti, kad jos jau pasmerktos į kapinyną, tačiau yra neišregistruotos. Taigi pilni kiemai ir gamta užteršta tokių autotransporto priemonių. Ką ministerija žada daryti, kad ši situacija keistųsi?
S. ŠIUPŠINSKAS. Iš tikrųjų tai yra jautrus klausimas dėl to, kad tai yra susiję su to turto valdytojais, su to turto valdytojų nustatymu ir identifikavimu, tačiau, kiek žinome, ir savivaldybės taip pat šiais klausimais dirba, ir yra bendradarbiavimas su atitinkamom valstybinėm institucijom. Aš šį jūsų pasiūlymą dar kartą pasižiūrėsiu, kaip yra sprendžiamas šitas klausimas, ir paraginsiu visas institucijas kiek įmanoma šitą klausimo sprendimą paspartinti.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimą iš dalies paklausė kolega R. Ačas, bet jūs šitą problemą turėtumėt tikrai kuo greičiau spręsti, nes, važiuojant ypač su svečiais, akis bado tokia netvarka mūsų gražioje gamtoje ir todėl labai prašyčiau, kad jūs parodytumėt savo iniciatyvą sprendžiant šį klausimą. Ačiū.
S. ŠIUPŠINSKAS. Ačiū už pasiūlymus. Maksimaliai sieksime paspartinti šios problemos sprendimą.
PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Atsiprašau, pajudinkite mikrofoną, matyt, nėra techninė… Galbūt galėtumėte per šoninį mikrofoną. Atsiprašome už techninius nesklandumus.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, minimas 90 dienų laikotarpis, tai yra suminis laikotarpis per metus, kiek iš kitos šalies atvažiavusi transporto priemonė gali būti neregistruota. Kaip jūs tą fiksuosite? Ar įmanoma tą suminį laikotarpį?.. Čia turbūt turite galvoje ne iš Europos Sąjungos šalių atvažiavusius ar ne? Kokiu būdu bus fiksuojamas tas laikotarpis? Ačiū.
S. ŠIUPŠINSKAS. Dėkui. Šitą klausimą ir man teko analizuoti tiek vakar, tiek užvakar. Tai yra taikytina asmenims, kurie atvyksta ne iš Europos Sąjungos šalių narių. Tas laikinasis 90 dienų laikotarpis. Be jokios abejonės, jį fiksuoti kaip suminį yra problema dėl labai paprasto dalyko. Jeigu tai būtų tik tiesioginis atvykimas į Lietuvos Respubliką, be abejo, yra informacinė sistema, yra Šengeno informacinė sistema, tą būtų galima matyti ir sužinoti tikslų buvimo dienų skaičių. Jeigu asmuo, atvykęs iš kitos šalies, tai yra iš trečiosios šalies, į Lietuvos Respubliką, po to dar išvyksta, sakykime, į Lenkiją ar į kitą kaimyninę Europos Sąjungos šalį, tai šį kirtimą fiksuoti yra problemiška. Be jokios abejonės, tą tikslų nustatymą būtų galima bandyti susieti su atvykimu į visą Europos Sąjungos teritoriją ir išvykimu iš Europos Sąjungos teritorijos. Bet kiekvienu konkrečiu atveju, be abejo, reikėtų aiškintis tiksliai, jeigu asmuo keliavo Europos Sąjungos erdvės viduje, tai yra tarp vienos Europos Sąjungos šalies narės ir kitos, tuomet reikėtų tiksliau identifikuoti, kiek laiko tas asmuo yra praleidęs kitoje šalyje.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam viceministrui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai už ir prieš. R. Ačas nori kalbėti prieš įstatymo projektą. (Balsai salėje)
R. AČAS (TTF). Aš tikrai norėjau kalbėti ne tiek už ar prieš, bet jeigu būčiau užsirašęs už, turbūt būtų nedavę kalbėti. Man dėl viso šito, ką pateikė viceministras, kyla viena abejonė. Daug kas Lietuvoje bando naudoti kitos valstybės automašinas, nes, sako, labai gerai, kai kitos valstybės automobiliu važiuoji ir tu esi nufotografuojamas, tai tave niekas nekviečia ir baudos neišrašo. Ar nebus čia irgi tam tikrų apėjimų arba siekis kaip nors, jeigu bus?.. Aš nežinau tų visų niuansų. Ar bus imami lietuviški numeriai, ar dar kas nors? Tai, kad šiandien pusė Lietuvos važinėja su latviškais numeriais, yra stimulas ir dėl to.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi yra ir atsargus požiūris į šį įstatymo projektą, registruojamės ir balsuojame, kas pritaria Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 61, prieš – 1, susilaikė 8. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Siūlomas pagrindiniu komitetu Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymo data – birželio 22 d. Kitų siūlymų nėra. Dėkoju, gerbiamieji kolegos.
10.15 val.
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pateikimas. Aloyzas Vitkauskas – Finansų ministerijos viceministras pateiks šį įstatymo projektą.
A. VITKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė teikia svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Jums leidus, aš gal vadinsiu įstatymą Turto valdymo įstatymu, taupydamas laiką.
Vyriausybės teikiamo Turto valdymo įstatymo pakeitimo ir papildymo tikslas – sudaryti teisines sąlygas viešojo ir privataus sektorių institucinei partnerystei įgyvendinti. Norėčiau priminti, kad pagal viešojo ir privataus sektorių pobūdį bendradarbiavimas skirstomas į dvi partnerystės rūšis. Pirmoji – sutartinė, kai tam tikra veikla vykdoma sudarant partnerystės sutartis, vadinasi, koncesijos, arba viešųjų pirkimų pagrindu sudaromos partnerystės sutartys jungtinės veiklos ir kitais… įstatymuose numatytos sutartys. Ir institucinė partnerystė, kai tam tikrai veiklai atlikti steigiama mišraus kapitalo įmonė.
Lietuvoje sutartinė partnerystė yra visiškai reglamentuota. Šių metų sausio 1 dieną įsigaliojo Investicijų įstatymo pakeitimai, įtvirtinantys partnerystės sąvoką ir leidžiantys sudaryti valdžios ir privačių subjektų partnerystės sutartis. Minėto Investicijų įstatymo svarstymo metu, kaip pamenate, Seime buvo įvertintas poreikis sudaryti sąlygas visoms dviejų sektorių bendradarbiavimo formoms ir pasiūlyti Vyriausybei pateikti institucinei partnerystei įgyvendinti Turto valdymo įstatymo pakeitimo projektus. Tas buvo įtvirtinta Seimo birželio 16 d. nutarime Nr. XIP-304.
Trumpai pasakysiu esmę. Kas gi siūloma įstatymo projekte? Pirmiausia siūloma nustatyti institucinės partnerystės sąvoką, pagal kurią institucine partneryste būtų laikomas toks viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdas, kai veiklą pagal valdžios ir privačių subjektų partnerystės ar koncesijų sutartis vykdo specialiai tam įsteigta akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, kurios akcijų dalis priklauso valstybei arba savivaldybei.
Antra, tam, kad valstybės arba savivaldybės institucijos galėtų perduoti didesnę dalį rizikos pagal koncesijos ar kitas partnerystės sutartis viešajam subjektui, projekte siūloma papildyti išimtimi šiuo metu įstatyme nustatytą taisyklę. Ką gi ta taisyklė sako? Kad valstybė ir savivaldybė turtą gali investuoti tik į tokias akcines ir uždarąsias akcines bendroves, kuriose valstybei ar savivaldybei priklausančios akcijos visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia daugiau kaip 50 % balsų.
Projekte siūloma numatyti galimybę, kad, įgyvendinant institucinę viešojo ir privataus sektorių partnerystę, ši taisyklė gali būti netaikoma. Tarkime, galėtų būti kaip pavyzdys labai dideli infrastruktūriniai projektai, tarkime, susiję su tokiais strateginiais sektoriais kaip atominė energetika ir t. t.
Taip pat siūloma nustatyti, kad valstybė ar savivaldybė, steigdamos akcines arba uždarąsias akcines bendroves, asmenį, kuris taip pat dalyvaus steigiant šias bendroves, turėtų atrinkti viešojo konkurso būdu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Mes čia siūlome kaip naujadarą, kad steigiant bet kokias, ne tik įmones, ne tik kurios vykdys viešojo ir privataus sektorių partnerystės sutartis, bet apskritai, jeigu valstybė su privačiu sektoriumi steigs bet kokias įmones, partneris turi būti atrinktas viešojo konkurso būdu. Ir paskutinis viešojo konkurso būdas asmeniui atrinkti būtų netaikomas, įgyvendinant viešojo privataus sektoriaus partnerystės sutartis, kai akcinė arba uždaroji akcinė bendrovė steigiama institucinei partnerystei įgyvendinti, kadangi minėtas asmuo bus parenkamas koncesijos konkurso būdu. Kitaip sakant, steigiama uždaroji akcinė bendrovė arba akcinė bendrovė, kuri įgyvendins koncesijos arba viešojo privataus sektoriaus partnerystės sutartį. Tai šie du dalykai yra neatsiejami.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašau priimti svarstyti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir jam pritarti. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad yra pateikta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų, tos pastabos turi būti aptartos. Tai mes padarysime svarstydami šio įstatymo pakeitimo projektus komitetuose. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam viceministrui. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia J. Juozapaitis.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar neiškils savivaldybėms problemų susigrąžinti investuotą į bendroves turtą, kai koncesijos sutartis bus sudaryta neribotam laikui pagal Civilinį kodeksą?
A. VITKAUSKAS. Ačiū už klausimą. Noriu priminti, kad koncesijos sutartis negali būti sudaryta ilgesniam kaip 25 m. terminui, tai pirmas dalykas. O dėl susigrąžinto turto, tai investuotas turtas pavirsta akcijomis, akcijos turi atitinkamą vertę, to turto susigrąžinti kaip ir nereikia. Reikia žiūrėti, kaip tos įmonės bus valdomos.
PIRMININKAS. Klausia V. Simulikas.
V. SIMULIK (MSG). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis viceministre, vis dėlto sprendžiamasis balsas tose akcinėse bendrovėse ar viešosiose įstaigose bus savivaldybės, valstybės pusėje ar vis dėlto gali būti ir privataus kapitalo pusėje? Dėkoju.
A. VITKAUSKAS. Matote, čia, kaip ir minėjau, yra neatsiejama. Pirmiausiai bus skelbiamas koncesijos konkursas ir bus pasirašoma koncesijos sutartis. Atitinkamai ši steigiama įmonė niekuo kitu neužsiims, tiktai įgyvendins koncesijos sutartį, ten ir dėl termino bus nuspręsta, ir dėl visų kitų dalykų. Koncesijos projekto sąlygose ir bus sudėlioti tie saugikliai, po to, aišku, dar yra steigimo sutartis, kurioje bus atskiri momentai. Norėčiau tik atkreipti dėmesį, kad jeigu investicija bus didesnė negu 200 mln., mes turėsime ateiti į Seimą su tokiu projektu.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, ar ne per brangiai kainuoja turto atkūrimas, kai turtas perduodamas į Turto fondą ir iki pardavimo nepakankamai saugojamas, jis nuniokojamas, išgrobstomas ir atkūrimas brangiai kainuoja? Ar manote, kad šis įstatymas padės tai suvaldyti?
A. VITKAUSKAS. Labai ačiū. Iš tikrųjų labai labai geras klausimas. Jis taip pat siejasi ir su šio įstatymo pakeitimo nuostatomis, bet galbūt dar daugiau siejasi su to įstatymo paketu, kurį mes teiksime įgyvendindami Centralizuoto turto valdymo strategiją. Tai visos tos problemos, kurias jūs įvardijote, labai aiškiai, labai tiksliai ir suprantamai ten bus sprendžiamos. Mes teiksime jums visą paketą, tarkime, privatizavimo visas procesas iš tikrųjų turėtų būti peržiūrėtas, bent jau mano asmenine nuomone ir mūsų ministrės nuomone.
PIRMININKAS. Klausia Č. V. Stankevičius.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis viceministre, jūs jau minėjote, kad jūs atsižvelgsite į Teisės departamento pastabas tobulindami. Bet aš žiūriu į tas pastabas, kurios yra esminio pobūdžio, ir iš esmės reikėtų rašyti naują redakciją, nes šioje redakcijoje neatsakoma į tuos klausimus. Kad nesuderinta su Koncesijų įstatymu, vadinasi, reikėtų ten teikti pataisas paketams, kad valstybės turtiniai interesai vargu ar gali būti apginti, kad valstybės bendrovei sunku atgauti investuotą į bendrovę turtą, turiu omeny, kad fiziniu pavidalu, ir pagaliau sakoma, kad kartu turi būti teikiami Koncesijų įstatymo pakeitimai. Manau, kad šis įstatymas… Kaip jūs manote, ar jis gali dabar greit būti svarstomas ir priimamas, kad tos pastabos yra esminio pobūdžio?
A. VITKAUSKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikro Teisės departamentas sako, kad yra diskutuotinos šios nuostatos. Diskusijų metu mes turime labai stiprius argumentus, dėl laiko stokos galbūt nevardinsiu tų argumentų, kad tos nuostatos kaip tik dabar suderina šias nuostatas. Norėčiau atkreipti dėmesį ir pateikti pavyzdį – ir dabar galima steigti bendrą įmonę su privačiu sektoriumi turint daugiau negu 50 plius 1 akciją. Bet tas turtas, kaip tik daug didesnis turtas, yra akcionuojamas. Taigi yra daug didesnė rizika. Šiuo atveju norėčiau pasakyti, ką mes sprendžiame. Makrolygiu mes sprendžiame, vėl turėdami mažesnį akcijų paketą, savo fiskalinius rodiklius, įtaką mūsų biudžeto deficitui ir skolai. Ir aš manau, kad dėl laiko stokos, kadangi tas klausimas buvo įtrauktas tiktai užvakar į darbotvarkę, mums nepavyko padiskutuoti su Teisės departamentu, bet mes įsitikinę ir teisininkai, kad diskusijų metu tie klausimai bus išspręsti.
PIRMININKAS. Klausia K. Kuzminskas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau pasitikslinti dėl privataus sektoriaus, privataus sektoriaus, kuris ateis į partnerystę su savivaldybe. Ar bus įgyjant akcijas sąlygose numatytas akcijų dydis, ar ne? Ar bus taip, kad nors ir vieną akciją turintis fizinis asmuo jau bus partneris?
A. VITKAUSKAS. Kaip matote, čia mes įtvirtiname galimybę įgyvendinti koncesijos arba viešojo privataus sektoriaus partnerystės sutartis įkurdami specialią įmonę šioms sutartims įgyvendint turint valstybei mažiau negu 50 %. Tai visos sąlygos bus numatytos skelbiant koncesijos konkursą arba viešojo ir privataus partnerystės… viešojo pirkimo būdu vykdant konkursą.
PIRMININKAS. Paskutinioji klausia V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, viskas aišku, investuotas turtas pavirs akcijomis. Ar bus prieš pasirašant koncesijos sutartį turto vertinimas to objekto ir ar tas turto vertinimas tikrai bus objektyvus? Mes labai dažnai matome, kad tas turtas būna laikomas sugriovimui, paskui jis įvertinamas visai menka suma, o didžiausia vertė yra žemės sklypo, ant kurio tas turtas stovi. Tai noriu klausti, ar bus vertinama ir žemė, esanti, tarkime, miesto centre, ir kartu tas turtas? Prieš pasirašant.
A. VITKAUSKAS. Labai ačiū. Labai labai geras klausimas. Iš tikro tai yra pagrindas, atstovaujant viešajam interesui ir valstybės interesui, be abejo, turi būti įvertinti tiek ir pastatai, tiek ir inžinierinė infrastruktūra, tiek ir pats žemės sklypas. Bus turima omeny, kad galima būtų investuoti turtą, vadinasi, būtų daug mažesnis poreikis iš biudžeto investuoti lėšas. Aišku, yra mūsų interesas. Tą Finansų ministerija iš tikro turės užtikrinti, nes vykdant viešojo privataus sektoriaus partnerystę mes atsakome už viso proceso priežiūrą, mes turėsime registrą ir mes vykdysime priežiūrą.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam viceministrui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai už ir prieš. V. Matuzas pasisako už.
Gerbiamasis viceministre, jūs galite grįžti į savo vietą.
A. VITKAUSKAS. Ačiū.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, viešosios privačios partnerystės priemonė, dėl kurios mes kaip tik diskutuojame, iš tikrųjų leistų padaryti daug dalykų, kurie šiandien nedaromi dėl to, kad valstybės finansinės galimybės to neleidžia. Reikėtų galbūt netgi įvertinti Nobelio premijos laureato N. Roubini’o kalbėjimą apie tai, kad krizės laikotarpiu mokesčių didinimas yra negerai, bet konkurencingumo tarp valstybių arba valstybės konkurencingumo didinimas yra pats geriausias dalykas, ką gali valstybės pateikti rinkai. Viešos privačios partnerystės priemonė būtent naudojant privatų kapitalą ir valstybinį kapitalą, valstybės turtą, privatų turtą, kaip tik sudaro galimybę, Juliau, sudaro galimybę, ne šitaip, o kaip tik pagerinti infrastruktūrą, padaryti taip, kad valstybės institucijų valstybės turtas būtų naudojamas kuo efektyviau. Manau, kad tai yra iš tikrųjų labai svarbus papildymas apskritai to mūsų viso paketo, kuris kalba apie koncesijos instituto atsiradimą arba įtvirtinimą, todėl, gerbiamieji kolegos, kviesčiau pritarti šiam pateiktam įstatymo projektui. Kartu, gerbiamieji kolegos, jeigu bus pritarta, norėčiau, kad Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, irgi turėtų galimybę apsvarstyti šio įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas yra pavyzdys, kaip prisidengiant partnerystės sutartimi grobti dar išlikusį valstybės turtą. Mes turėjome koncesijos pavyzdžių, ypač čia pasižymėjo Vilnius su Kaunu, ir mes žinome, kuo tai baigėsi, kokios problemos buvo su tom koncesijų sutartim. Dabar noriu atkreipti dėmesį. Prieš dvi dienas buvo įregistruota. Kaip supratau, pranešėjas sako, kad nespėjo išdiskutuoti su Teisės departamentu, kuris turi begalę rimtų pastabų šio įstatymo projektui, tiesiog žioji skylės šiame įstatymo projekte, interesai. Šiandien atsistojęs pranešėjas, atleiskite, taip kalba, kad aš matau, kad jis absoliučiai nėra įsitikinęs tvirtumu viso šio reikalo. Aš manau, kad čia tiesiog yra kažkieno stipriai varomas šis klausimas per Seimą.
Gerbiamieji kolegos, Europos Sąjunga jūs galite daug ką čia pridengti, mes turėjome Tarybų Sąjungą, dengėmės. Tai dabar jokio skirtumo nėra. Yra tie patys principai. Aš tikrai raginu jus balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuojame. Kas pritariate Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui po pateikimo?
Gerbiamieji kolegos, balsavo 73 Seimo nariai: už – 39, prieš – 5, susilaikė 28. Įstatymo projektui po pateikimo nėra pritarta. (Balsai salėje) Atsiprašau. Po pateikimo yra pritarta. Nugąsdinau kolegas, kurie pritarė, tačiau skaičius tikrai yra pritariančiųjų naudai.
Gerbiamieji kolegos, siūlomi komitetai: pagrindiniu – Audito komitetas, papildomu – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti birželio 22 d.
Gerbiamieji kolegos, ar yra kitų pasiūlymų? Galime sutarti? Taip, yra kitų pasiūlymų. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš prašyčiau, kad savo išvadą pateiktų Specialiųjų tyrimų tarnyba, nes iš tikrųjų čia gali būti tam tikrų korupcijos atvejų, suinteresuotų asmenų. Specialiųjų tyrimų tarnybos, taip, kaip reikalauja Statutas, ir Antikorupcijos komisijos, kad būtų išvados. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Manyčiau, kad šį klausimą svarstant taip pat turėtų dalyvauti ir Ekonomikos, ir Biudžeto ir finansų komitetai. Klausimas iš esmės, mano galva, yra ekonominis klausimas. Audito komitetas, be jokios abejonės, taip pat turėtų dalyvauti, bet, mano galva, kaip papildomas komitetas. Todėl aš siūlyčiau Ekonomikos komitetą skirti pagrindiniu. Dėkoju.
PIRMININKAS. Taip. V. Matuzas taip pat turi pasiūlymų.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Aš pakartosiu savo prašymą. Norėčiau, kad Biudžeto ir finansų komitetas būtų skirtas papildomu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos… Dar matau, L. Graužinienė turi pasiūlymą. Prašau.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Aš tik noriu atkreipti gerbiamųjų kolegų dėmesį, kai būna sunku, kai (…) projektą reikėjo parengti naują, tada Audito komitetas turėjo viską sutvarkyti, kad jis būtų tvarkingas ir pereitų. Dabar, kai jau atėjo kažkokia pataisėlė, ne, tada jau nereikia Audito komiteto, gal Ekonomikos komitetas ką nors naudingo įžvelgs. Jeigu mes taip dirbsime, toli nenueisime. Seimui apsispręsti. (Balsas iš salės: „Gal išvis Ekonomikos komitetą naikint?“)
PIRMININKAS. Matau R. J. Dagį. Taip pat per šoninį mikrofoną.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad čia visi komitetai, kurie yra tos srities, galėtų pasižiūrėti, bet iš tikrųjų, kolegos, mes priimam tokį įstatymą, nebalsuokim prieš iš principo, nes merai ir visi kiti laukia šios partnerystės sutarties, o Specialiųjų tyrimų tarnyba ir kiti jau yra tikrinę šį projektą Vyriausybės rengimo metu. Tai mes galime dar kartą paprašyti tos pačios išvados. Tik tiek.
PIRMININKAS. Galbūt nuo to ir pradėsime, nuo pasiūlymo. Seimo narys P. Gražulis. Gerbiamasis kolega, jau buvo Specialiųjų tyrimų tarnybos išvada. Mes galime paprašyti Specialiųjų tyrimų tarnybos, iš tikrųjų tos pačios išvados dėl šio projekto.
Dabar dėl pagrindinio… (Balsai salėje) Taip, P. Gražulis dėl…
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pirmininke, manau, kad vis tiek ir Antikorupcijos komisija turi dar kartą panagrinėti šį klausimą. Taip pat vis dėlto Seimas prašo išvados.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, baigiam diskusijas, balsuojam! Kas už tai, kad Seimas kreiptųsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą išvados dėl šio projekto, balsuojam.
Balsavo 78 Seimo nariai. Už tai, kad Seimas kreiptųsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl šio įstatymo projekto, balsavo 73 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikė 5. Taigi sprendimas yra priimtas. (Balsai salėje) Dabar ar išlieka prašymas dėl Antikorupcijos komisijos? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, Antikorupcijos komisija gali pati savo iniciatyva nagrinėti. Balsuojam tuomet, ar klausimą pavedam nagrinėti Antikorupcijos komisijai. E. Klumbys, prašau.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, taip, visi komitetai turi teisę savo iniciatyva tą daryti. Tačiau mes siūlome, kad būtų Seimo posėdyje paskirta Antikorupcijos komisija.
PIRMININKAS. Balsuojam. Kas už tai, kad būtų pavesta Seimo Antikorupcijos komisijai nagrinėti šį klausimą?
Pritarta pasiūlymui, kad nagrinėtų Seimo Antikorupcijos komisija. Dabar yra pasiūlymas, kad pagrindiniu komitetu būtų Ekonomikos komitetas. Darbotvarkės projekte įrašyta pagrindiniu skirti Audito komitetą. Taigi balsuojam alternatyviai. Kas balsuoja už, pasisako už Audito komitetą, kas balsuoja prieš, pasisako, kad pagrindinis komitetas bus Ekonomikos komitetas. Balsuojame. Už – Audito, prieš – Ekonomikos.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 80 Seimo narių. Už, t. y. už Audito komitetą, – 32, prieš, tai yra už Ekonomikos komitetą, kaip pagrindinį komitetą, – 48. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomi – Audito komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ir buvo pasiūlytas Biudžeto ir finansų komitetas.
Dabar L. Graužinienė, replika.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš, kaip komiteto pirmininkė, kreipsiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją, nes tai yra grynai mūsų komiteto Statute numatyta funkcija, tai yra turtas ir jo valdymas. Dar kartą noriu pasakyti (gerbiamasis Jurgi, nemokite ranka), tada, kai kas nors naudinga, visada pasiima Ekonomikos komitetas. Tai labai drąsiai galiu pasakyti, ir man kelia paskutiniu metu labai didelių įtarimų komitetų pasirinkimai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, svarstymo data – birželio 22 d. Prieštaravimų nėra. Gerbiamieji kolegos, 3 min. techninė pertrauka ir 10.45 val. toliau dirbsime pagal darbotvarkę.
Pertrauka
10.45 val.
L. e. p. generalinio prokuroro R. Petrausko pranešimas
PIRMININKAS. Prašau sėsti į savo darbo vietas. Tęsiame mūsų rytinį plenarinį posėdį. Darbotvarkės 1-8 klausimas – laikinai einančio pareigas generalinio prokuroro Raimondo Petrausko pranešimas. Kviečiu gerbiamąjį prokurorą į tribūną.
R. PETRAUSKAS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Teko neseniai minėti, kad, ko gero, teks dar kartą stovėti šioje tribūnoje. Ir paskirtis mano yra tokia, kad aš kreipiuosi į Lietuvos Respublikos Seimą dėl Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimo. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2010 m. gegužės 14 d. gautas Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimų komisijos dėl Seimo narių pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Aleksandrui Sacharukui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti raštas dėl A. Sacharuko galimai padarytos nusikalstamos veikos tyrimo ir tyrimo medžiaga.
Šioje medžiagoje yra duomenų, kad Seimo narys A. Sacharukas, būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Seimo statuto 18 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad Seimo nariui draudžiama mandatą naudoti ne pagal paskirtį, tai yra ne tautos, valstybės ir rinkėjų interesams, kad Seimo narys privalo gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus bei šio Statuto 111 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad Seimo nariai balsuoja asmeniškai ir balso teisė negali būti perduota kitiems asmenims, veikdamas priešingai tarnybos interesams, 2010 m. sausio mėn., neturėdamas teisinio pagrindo, įgijo ir laikė L. Karaliaus prieš išvykstant į užsienio kelionę frakcijos „Viena Lietuva“ patalpose paliktą Seimo nario pažymėjimą, šį fizinio asmens dokumentą 11 kartų neteisėtai panaudojo 2010 m. sausio 14 d. ir 2010 m. sausio 19 d. vykusių Seimo posėdžių metu registruodamasis ir balsuodamas už L. Karalių, tuo suklastojo tikrus dokumentus, elektroninius balsavimo protokolus, kuriuose dėl tokių A. Sacharuko veiksmų buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, nurodyta, kad neva balsavo Seimo narys L. Karalius.
Dėl visų šių A. Sacharuko veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos Lietuvos Respublikos Seimo funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas Lietuvos Respublikos Seimo nario vardas. Tokiuose A. Sacharuko veiksmuose yra nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje ir 302 straipsnio 2 dalyje, požymių. Šias aplinkybes patvirtina komisijos medžiagoje esantys A. Sacharuko, L. Karaliaus ir kitų asmenų parodymai, Seimo posėdžių elektroniniai balsavimo protokolai, kiti surinkti dokumentai.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte, be kita ko, nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, jeigu nėra kompetentingos institucijos leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenį, kai šis leidimas pagal įstatymus yra būtinas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalyje ir Statuto 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.
Taigi, norint pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario A. Sacharuko veiksmų ir atlikti reikalingus procesinius veiksmus su juo, reikalingas Seimo sutikimas. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto 22 straipsnio 3 dalimi, prašau Seimo sutikimo leisti patraukti Baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį A. Sacharuką ir kitaip suvaržyti jo laisvę.
PIRMININKAS. Dėkoju laikinai einančiam pareigas generaliniam prokurorui R. Petrauskui.
Gerbiamieji Seimo nariai, turėčiau aiškumo dėlei pacituoti Seimo statuto 23 straipsnio dalį dėl Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimo: „Išklausius generalinio prokuroro pranešimą dėl Seimo nario patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo ar kitokio laisvės suvaržymo, Seimo posėdyje daroma ne trumpesnė negu 1 val., bet ne ilgesnė negu 2 val. pertrauka. Po pertraukos Seimas priima vieną iš dviejų sprendimų.“
Gerbiamieji kolegos, be abejo, sprendimas bus priimtas atsižvelgiant į generalinio prokuroro kreipimąsi. O dabar aš skelbiu 1 val. pertrauką. Frakcijų seniūnai renkasi Seniūnų sueigos salėje, tai yra tarybos salėje, ir ten priims sprendimus dėl komisijos sudėties sudarymo. Posėdį tęsime 12.00 valandą. Gerbiamieji kolegos, pertrauka.
Pertrauka
12.03 val.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame mūsų plenarinį posėdį po valandos pertraukos. Komisija buvo susirinkusi, yra parengtas nutarimo projektas. Kviečiu laikinai einantį Seimo Pirmininko pareigas Č. V. Stankevičių pristatyti (pavaduojantį, pataisė) nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį A. Sacharuką sudarymo“. Prašau.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, pagal Statutą sukvietę frakcijos seniūnus surengėme posėdį nutarimo projektui parengti ir dėl komisijos sudarymo, prokuroro kreipimosi… išvadai parengti dėl prokuroro kreipimosi dėl sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį. Frakcijų seniūnai sutarė, kad komisiją siūlysime sudaryti Seimui iš 12 narių. Ir jums tokio nutarimo projektas yra išdalintas. Tik noriu pasakyti, kad „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija pakeitė prieš man einant į tribūną… gavau pranešimą, kad keičia savo deleguotą narį ir vietoj K. Komskio reikia įrašyti R. Ačą. Seniūnai siūlo pavesti komisijai tyrimą atlikti iki birželio 15 d. Tai tokia mano formali pareiga pateikti šį nutarimą.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Jūsų nori paklausti Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (LCSF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų dabar praktika vienas kito pridavinėjimo, matyt, įgaus pagreitį. Kad būtų dirbama konstruktyviau, ar nereikėtų iš karto įvertinti ir platesnį būrį kolegų? Pavyzdžiui, šiandien gauta nauja žinia, kad premjeras A. Kubilius kirposi darbo metu. Žinote, kad mūsų darbas yra apmokamas iš mokesčių mokėtojų lėšų…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, klausimas ne į temą. (Balsai salėje)
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, mano pareiga pateikti Seniūnų posėdžio pasiūlytą projektą dėl komisijos sudarymo, o ne dėl išvadų ar dar ko nors.
Ž. ŠILGALIS (LCSF). Leiskite pateikti klausimą. Ar jums, kaip teikėjui, neatrodo, kad galbūt reikėtų jį pristabdyti, įvertinti platesnį kontekstą ir iš karto kreiptis dėl visų kolegų, kartu įvertinti ir premjerą, ar nepadarė baudžiamojo pobūdžio nusižengimo?
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega Seimo nary, aš vykdau tik Statuto 23 straipsnio reikalavimą, kuris yra formalus – pateikti komisiją, kurią Seimas paskirtų. Daugiau aš nieko negaliu pasakyti.
PIRMININKAS. Klausia J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, atsimenu, neseniai buvo sudaryta komisija iš 12 narių ir paskui sumažinta iki 9 pagal Etikos ir procedūrų komisijos kažkokį išaiškinimą. Mes vėl sudarome iš 12. Ar vėl nereikės… (Balsai salėje) Čia kita komisija? Na, gali būti, bet aš atsimenu, kad toks precedentas buvo.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis Seimo nary, kadangi seniūnai sutiko sutartinai sudaryti iš 12 narių, visos frakcijos yra atstovaujamos, net Mišri Seimo narių grupė. Motyvas buvo toks.
PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis kolega, suprantu, kad čia yra statutinis reikalavimas, jūs taip ir pasakysite, kad jūsų pareiga yra kitokia, bet jūs, kaip žmogus ir Seimo vadovas, sakykite, ar normaliai žiūrite į tai, kad vienoje komisijoje buvo tas pats komisijos pirmininkas, tas pats pavaduotojas, dabar sudaryta kita komisija, tęsinys to viso proceso, ir vėl šiuo nutarimu siūloma skirti tuos pačius žmones. Kai kurios partijos, kai kurios frakcijos sąmoningai delegavo į komisiją kitus narius, kad nebūtų kokio nors interesų konflikto, kad jų neslėgtų ta informacija, kurią jie gavo pačioje pradžioje. Prašom pasakyti, ar jūs čia nematote jokių problemų?
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš pateikiu nutarimą tiksliai tokio turinio, kokį frakcijų seniūnai sutartinai parengė. Seimas sprendžia ir gali daryti visokius pakeitimus ir sprendimus. Tai yra siūlymas frakcijų seniūnų, kurie buvo susirinkę. Tačiau visokias pataisas, svarstant nutarimą, galima bendra tvarka teikti ir svarstyti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, visi norintys klausimus uždavė. Dėkoju gerbiamajam Č. Stankevičiui. Dėl vedimo tvarkos – Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (LCSF). Gerbiamieji kolegos ir gerbiamasis posėdžio pirmininke, Seimo narys turi teisę užduoti klausimą, net jeigu jį užduoda ir ne į temą. Tada pranešėjas taip ir atsakys. Bet kai klausimo laikas nesibaigia, o jūs nutraukiate Seimo narį… Jūs jau kelintą kartą rodote savo nekompetentingumą ir nepagarbą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs neteisus. Jums galėtų Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas A. Salamakinas paaiškinti, kodėl jūs neteisus.
Prašom. V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, bent jau aš, klausydamas, ko klausė Ž. Šilgalis, manau, jis klausė į temą. Jūs neišgirdote klausimo pabaigos ir iš karto nutraukėte. Jūs visai nežinote… Žinote iš karto, ką Ž. Šilgalis norėjo pasakyti. Aš kaip tik prašyčiau… Gaila, kad nėra Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko, jis turėtų susidomėti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti nutarimo projektui? (Balsas salėje: „Ne!“) Sutarimo nėra. Nėra užsirašiusių kalbėti dėl motyvų. Balsuojame. Gerbiamieji Seimo nariai, kas pritaria nutarimo projektui po pateikimo?
Balsavo 81 Seimo narys: už – 59, prieš – 9, susilaikė 13. Nutarimo projektui po pateikimo pritarta.
Svarstymo stadija. Gerbiamieji kolegos, ar yra norinčių kalbėti diskusijoje? Tuojau pradėsim registraciją. P. Gražulis. Prašom. V. Žiemelis taip pat nori užsirašyti. Užsirašęs, taip.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, ką tik, praeitą savaitę, mes kreipėmės į Konstitucinį Teismą, kad pateiktų atsakymą į užduotus klausimus, ar šie Seimo nariai savo padarytais veiksmais sulaužė priesaiką. Mums to negana. Mes dabar dar kreipiamės… Tame nutarime buvo kreipimasis į Generalinę prokuratūrą. Generalinė prokuratūra pareikalavo, kad būtų panaikintas jų imunitetas ir būtų galima juos apklausti.
Aš manau, kad šiuo atveju nelabai garbingai elgiasi ir Generalinė prokuratūra. Kodėl dėl vadinamosios mailiaus bylos, kur buvo žemės ūkio ministras K. Starkevičius, jo nepaprašė patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir panaikinti imunitetą, kad galėtų apklausti? Jis pats sutiko ir jį apklausė. Tai tegul sutinka šiandien, kad būtų apklaustas ir A. Sacharukas. Kodėl dabar… Tegul surenka visus įrodymus ir jeigu matys, kad yra baudžiamojo nusikaltimo sudėtis, tada į Seimą ateis ir paprašys. Kodėl yra dvejopi standartai? Kas gali į tai atsakyti?
Gerbiamieji Seimo nariai, kas gali atsakyti, kada mes būsime visiems vienodai teisingi? Kada? Ar būsime visiems vienodai teisingi, ar ne? Ar jūs galvojate, kad visuomenė šitų dalykų nemato? Jeigu tu esi sisteminės partijos narys, tu visada teisus, bet jeigu nepriklausai oligarchų grupei arba sisteminei partijai, tu be kaltės kaltas. Nenoriu teisinti, bet projektas 2K tęsiasi – socdemai ir konservatoriai. Jie patys apvogė visą tautą, nuvarė valstybę per dvidešimt metų į bankrotą ir visus kitus teisia, visus kitus teisia.
Negaliu pritarti tokiems jūsų sprendimams. Mielieji, turėkite sąžinės truputėlį ir netaikykite dvejopų standartų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kviečiu V. Žiemelį. Jis nėra užsirašęs, dėl techninių kliūčių to nesugebėjo padaryti. Prašom.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Visų pirma dėl komisijos sudėties. Manau, kad yra ne tik kad nekorektiška, bet ir neteisinga tuos pačius siūlyti pirmininku ir pavaduotoju. Jeigu, tarkime, bylą išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, po to vyksta apeliacija – ir tie patys sprendžia. Jie jau nebus objektyvūs, jie jau įsitikinę ir jų nepakeisi. Šiuo atveju vien dėl objektyvumo K. Masiulis ir visažinis V. P. Andriukaitis turi atsisakyti. Akivaizdu. Paklauskite garbingo teisėjo, kuris daug metų išdirbęs, ką jis galėtų pasakyti. Labai aiškiai pasakytų, mano manymu. Kasacinis… V. P. Andriukaitis, taip.
Keletą žodžių dėl prokuroro kreipimosi. Aš norėčiau, kad paklausytumėte, paskaitytumėte, ką parašė prokuroras savo kreipimesi. Pirma. Prokuroras rašo, kad A. Sacharukas, būdamas valstybės tarnautoju. Ar jūs visi esate valstybės tarnautojai? Jeigu būtų pasakyta „prilygintas“, tai dar galima kalbėti, bet ar jūs save pripažįstate valstybės tarnautojais? Toliau, A. Sacharukas 11 kartų neteisėtai panaudojo kortelę 2010 m. sausio 14 ir 2010 m. sausio 19 d. vykusių posėdžių metu registruodamasis už L. Karalių ir tuo suklastojo dokumentus – elektroninius balsavimo protokolus. Kas yra elektroninis dokumentas? Ar prokurorai bent jau pasižiūrėjo, kas yra „elektroninio dokumento“ sąvoka? Aš tiktai pabaigą pasakysiu, ką kalba mūsų Civilinis kodeksas. Tai „rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokių telekomunikacijų galimais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta tekstų apsauga ir gali identifikuoti parašą“. Tai yra esmė.
Toliau prokuroras teigia, kad dėl A. Sacharuko veiksmų valstybė patyrė didelę žalą. Kokia yra žala padaryta? Jeigu dėl A. Sacharuko veiksmų tektų panaikinti visus teisinius aktus, t. y. 11 kartų balsuojant jam, būtų panaikinta 11 teisinių Seimo aktų, tai būtų jų sprendžiamasis balsas, tada taip, valstybei padaryta žala, tačiau ar didelė, ar ne, irgi dar reikėtų spręsti. Šiandien jokios žalos nėra. Nejaugi jums neaišku?
Toliau kuo kaltinamas? Piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Ir vėlgi piktnaudžiavimui tarnybine padėtimi reikia, kad būtų ne tik piktnaudžiavimas, bet dėl to padaryta didelė žala. Taip pat A. Sacharukas kaltinamas tuo, kad padarė BK 300 straipsnyje, 3 dalyje, inkriminuojamą nusikaltimą. Ir kas gi parašyta šiame straipsnyje? Tas, kas pagamino, suklastojo žinomai netikrą, žinomai suklastotą dokumentą, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo, realizavo. Vėlgi kur yra… dokumente. Tai visų pirma išsiaiškinkime, ar tai buvo dokumentas. Prokurorų pranešime aš niekur nematau, kad būtų įrodyta, kad tai yra dokumentas.
Toliau, taip pat padarė 302 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y. galimai padarė. Tai jau aš nebenoriu apie tai kalbėti, yra visiškai aišku, kad yra tapatu, kaip ir 300 straipsnio 3 dalyje. Mano požiūriu, Seimas ir ši komisija, kuriai vėl patikima, kurios vadovams vėl patikima dirbti šį darbą, susipainiojo, susipainiojo visiškai. Jūs cituojate Statuto 23 straipsnio…
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis kolega!
V. ŽIEMELIS (KPF). …23 straipsnį. Gerai, aš baigiu. Dar reikėtų daug ką pasakyti, tačiau komisija susipainiojo, ir aš drįstu teigti, kad Konstitucinis Teismas, mano požiūriu, atpainiotų šį painiavą, jeigu nuspręstų nepriimti, nenagrinėti Seimo kreipimosi dėl išvados. Tada būtų aišku, tada palauktume šio proceso ir eitų apkaltos procesas šia linkme. O dabar pradėti du procesai, kurių negalima pradėti. Aišku, šis Seimas viską gali priimti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega.
V. ŽIEMELIS (KPF). Jeigu susivienys tos pusės, tai viską priims. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, V. Žiemelis užsirašė ne frakcijos vardu.
V. ŽIEMELIS (KPF). Frakcijos vardu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Tačiau, gerbiamieji kolegos, mes tikrai galim dar minutę laiko suteikti ir pabaigti išsakyti argumentus, jeigu jų yra. Prašau. Jeigu frakcijos vardu, prašau, gerbiamasis kolega.
V. ŽIEMELIS (KPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, šiandien jums labai nesiseka pirmininkauti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega…
V. ŽIEMELIS (KPF). Tai akivaizdu. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Jeigu jūs išsakėt, ką norėjot pasakyti, ačiū. (Balsai salėje)
V. ŽIEMELIS (KPF). Premjere…
PIRMININKAS. Tačiau nereikia rodyti emocijų.
V. ŽIEMELIS (KPF). …iš vietos kalbėti tuo labiau nepatogu, ir krašto apsaugos ministrei… Gražiai atrodot šiandien.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, mes pratęsėm minute ne tam, kad jūs replikuotumėt sėdintiems salėje kolegoms.
V. ŽIEMELIS (KPF). Aš norėjau štai ką pabrėžti. Dar kartą aš tada akcentuoju ir tikiuosi, kad ir Konstitucinis Teismas mato šį procesą, jis yra jau pasisakęs, 2000 m. yra labai aiškiai pasisakęs: Seimas sprendžia, ar sudaryti tyrimo komisiją dėl sutikimo patraukti narį baudžiamojon atsakomybėn, ar šio Statuto nustatyta tvarka pradėti apkaltos proceso parengiamuosius veiksmus. Jau pradėti parengiamieji veiksmai, tai ką jūs darote? Nejaugi jums neaišku? Ačiū. Pagalvokite ir pamąstykite.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar svarstymo stadijoje dėl motyvų. Kas už arba prieš Seimo nutarimą? Prašau. S. Pečeliūnas – už.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, tai ir vėl bandom sudėti į vieną krūvą viską, ką kur esam girdėję, skaitę, žinom ar įsivaizduojam. Klausimas yra labai formalus, tiksliai pagal Seimo statutą ir procedūras. Esant tokiai situacijai, esant tokiam kreipimuisi, Seimas privalo sudaryti tokią komisiją, paskirti asmenis, paskirti vadovus, jie turi atlikti jiems pavestas užduotis ir, pasakysiu kariškai, raportuoti Seimui, ką rado, ką nustatė ir ką siūlo. Štai tada ir spręsime. Jeigu jūs sakot, nereikia to daryti, dar kažkur kažkas kažką pasakė, gali būti panašiai, tai imkitės iniciatyvų, kreipkitės į prokurorą, tegul jis ateina čia su teikimu ir bus visos procedūros. Kol šito nėra, mes negalim nieko tuo klausimu, ką jūs įsivaizduojate. Tai būkit malonūs, per tuos kelerius metus sugebėkite perskaityti Statutą ir suvokti jo reikalavimus, ir nepainioti pelų su grūdais ir savo įsivaizdavimais. Mes neturim kitos išeities, kaip patvirtinti komisiją. Kai jinai pateiks savo išvadą ir siūlymą, štai tada galėsim ginčytis – jinai argumentuota, pagrįsta, juridiškai teisinga, teisėta ar ne. Tada gal kai kurie jūsų argumentai turės pagrindo. Dabar jie yra visiškai nei reikalingi, nei vietoje ir tik rodo jūsų neišprusimą. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. L. Graužinienė – prieš nutarimo projektą.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Išdėstysiu du motyvus. Pirmiausia labai nustebau, kad laikinai einantis generalinis prokuroras taip greitai atėjo šito prašymo. Generalinė prokuratūra turėjo tikrai daugybę galimybių apklausti specialiuosius liudininkus ir, surinkusi papildomų įrodymų, ne tai, ką surinko komisija, ten įrodymų tikrai nėra, ir aš, kaip komisijos narė, balsavau dėl to tiktai, kad prokurorai turėtų galimybę surinkti papildomą medžiagą ir tada ateiti į Seimą, paprašyti panaikinti jo neliečiamumą, išspręsti kaip Seimo nario klausimą. Na, aš labai nustebau. Negi per 2–3 dienas prokurorai sugebėjo surinkti tiek daug papildomos medžiagos, kad jie atėjo prašyti panaikinti imunitetą. Tai vienas aspektas, kuris kelia daug abejonių.
Kitas aspektas, dėl ko aš balsuosiu prieš. Žvelgiu į 2 straipsnį ir šios komisijos sudėtyje aš matau tuos pačius žmones, kurie komisijoje dirbo labai šališkai, išskyrus kai kuriuos, vieną kitą. Ir ypač aš nepritariu, kad pirmininkas būtų paliktas K. Masiulis, nes jis iš karto, nuo pat pirmos dienos, demonstravo savo šališkumą. Turbūt jau praėjo tas laikas, dabar visiškai kita komisija, visiškai kita užduotis. Tiems patiems komisijos nariams nagrinėti tą pačią medžiagą… Nes, kiek suprantu, prokuratūra neatnešė, neturės dar naujos medžiagos surinkusi, tai tiesiog tęsinys to proceso, kuris buvo pradėtas, na, t. y. politinio proceso.
PIRMININKAS. Balsuojam, gerbiamieji kolegos. Kas už nutarimo projektą po svarstymo?
Balsavo 85 Seimo nariai: už nutarimo projektą – 54, prieš – 10, susilaikė 21. Nutarimo projektui pritarta po svarstymo.
Priėmimo stadija. Gerbiamieji kolegos, nutarimo projektą priimsime pastraipsniui.
1 straipsniui galime pritarti? Tik noriu pabrėžti, kad projekte vietoj K. Komskio įrašytas R. Ačas. 1 straipsniui pritarta.
2 straipsnis. Galime pritarti tik su R. Ačo pavarde vietoj K. Komskio? Pritarta.
3 straipsnis. Ar galime pritarti? Pritarta. 4 straipsnis. Pritarta.
Dėl viso nutarimo projekto, gerbiamieji kolegos, ar yra norinčių kalbėti?
A. Anušauskas – už.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, siūlau nenaudoti Seimo tribūnos ar savireklamai, ar dar nepatikrintos kokios nors informacijos skleidimui. Vis dėlto mes sudarome komisiją išimtiniais atvejais, ir šiuo atveju taip, kaip apibrėžta mūsų pačių priimtų įstatymų ir Statuto. Be abejonės, replikuodamas, kad šitas Seimas gali viską daryti, aš manau, kad Seimas tikrai visko negali. Štai Seimo narys, išrinktas vienų rinkėjų, pabėgti nuo atsakomybės jiems, atsidurti ten, kur patogiau, gali. Šiuo atveju taip pat nereikėtų bėgti nuo atsakomybės už savo veiksmus. Siūlau priimti Statuto apibrėžtą nutarimą.
PIRMININKAS. V. Žiemelis – prieš nutarimo projektą.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, dar praeitame Seime ir mano iniciatyva buvo pataisytas Baudžiamojo proceso kodekso 80 straipsnis, pagal kurį leidžiama apklausti kaip specialiuosius liudytojus asmenis, kurie galimai padarė nusikaltimą. Ir šį pasiūlymą aš pateikiau tam, kad tokie atvejai, kaip buvo su V. Andriukaičiu… Jūs pamenate, V. Andriukaitis ir dar keli Seimo nariai… Procesas galėjo būti nepradėtas, jeigu ši teisinė norma tuo metu būtų galiojusi. Jie būtų apklausti kaip specialieji liudytojai, ir tokia teisė suteikta. O prokuroras, net nepasinaudojęs šia Baudžiamojo proceso kodekso suteikta galimybe, iš karto kreipiasi į Seimą.
Pačiam prokurorui norėčiau priminti, kad yra prokuroro įsakymas, kuriuo patvirtintos rekomendacijos be liudytojo apklausos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 80 straipsnio 1 punkte ir 82 straipsnio (…) nustatyta tvarka. Taigi ten kalbama, numatyta galimybė ikiteisminio tyrimo stadijoje asmenį, kuris gali duoti parodymus apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką, jo sutikimu apklausti kaip liudytoją. Šiuo pagrindu atsiranda sąlyginai naujos rūšies liudytojo, kuris neturi atskiro procesinio pavadinimo, institutas.
Toliau kalbama šiose rekomendacijose, kad yra galimybė pasitikslinti, ar reikia traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, ar nereikia, ar reikia jam pareikšti įtarimą, ar nereikia.
Prokuroras, nepasinaudodamas šia teise, manau, elgiasi nekorektiškai, švelniai pasakius. O jūs elgiatės dar nekorektiškiau balsuodami, nepaprašydami prokuroro prieš tai atlikti šiuos veiksmus.
PIRMININKAS. Baigėsi laikas! Dėkoju. Už – S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, visiškai sutikčiau su tuo, ką sakė kolega V. Žiemelis. Jeigu… Iš principo tuo, ką jis kalbėjo, jis mėgino apsimesti generaliniu prokuroru. Aš manau, generalinis prokuroras visa tai žino, ką sakė V. Žiemelis, bet jis žino ir visą medžiagą, kurios V. Žiemelis nežino. Ir jis pamatė, bandau įsivaizduoti, kad to tarpinio laiko tempimo epizodo, turiu omeny – pakviesti kaip liudytoją liudyti prieš save… ir tada jis iš karto negali jam pareikšti įtarimų, turi ateiti į Seimą prašyti (…), žodžiu, tai yra mažiausiai dvi savaitės laiko gaišinimo. Iš turimos medžiagos, aš supratau, prokurorui viskas aišku ir jam reikia iškart galinės procedūros. Todėl jis ir atėjo tiesiai į Seimą nesinaudodamas tuo, ką sakė V. Žiemelis, manydamas, kad to jau nebereikia, jam ir taip yra aišku. Tai yra jo preferencijos teisė. Ne V. Žiemelio, ne mano, o būtent jo, generalinio prokuroro. Tai gerbkime generalinį prokurorą, gerbkime jo apsisprendimą, nelaikykime jo nežiniuku ir atlikime savo pareigas.
O komisija pasitikslins, ar tikrai prokuroras pasielgė teisingai, ar jam tikrai nereikėjo to, ką sakė V. Žiemelis. Gal komisija pasakys, kad ne, mielasis Seime, mes dabar imuniteto neleidžiame atimti, tegul pasinaudoja šita galimybe. Iš kur ponas V. Žiemelis žino, ką nuspręs komisija, kai komisija dar nebuvo susirinkusi?
Mielieji mano, neapgaudinėkime patys savęs ir negudraukime dėl savo kažkokių viešai neišsakomų interesų, bet visi gi juos mato, žino ir supranta. Negi jūs galvojate, kad Lietuvoje visi tokie buki ir nesupranta, kaip, kodėl ir kas čia vyksta.
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – J. Karosas.
J. KAROSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, labai atsiprašau, bet juk daugelis, ypač gerbiamasis V. Žiemelis, kalba ne apie tai, kas dabar svarstoma. Dabar svarstomas elementarus techninis dalykas. Patvirtiname komisiją. Kai bus svarstomas nutarimas, parengtas komisijos, tuomet visi argumentai, kuriuos čia mini, bus tinkami. Todėl labai prašau taupyti laiką ir apie tai, kas nesusiję su šiuo svarstomu dokumentu, tiesiog nekalbėti. Mes painiojamės. Labai prašau.
PIRMININKAS. J. Karoso pastaba visiškai taikli. Prašau. V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Aš vis dėlto nesutikčiau su kolega. Seimas turi teisę ir nesudaryti komisijos. Tai kam be reikalo gaiš komisija, jeigu nėra ko gaišti? Pamenate, kaip buvo dėl Arnoldo Šukaičio ir kito teisėjo iš Panevėžio. Motyvas buvo nesudaryti komisijos tik todėl, kad nepanaudojo galimybės specialiuoju statusu apklausti šiuos teisėjus. Nejaugi jūs nepamenate? Juk buvo analogija. Ir S. Pečeliūnui nereikėtų apie tai kalbėti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prieš kalbės Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pirmiausia reaguoti į gerbiamojo A. Anušausko pasakytus žodžius, kuris siūlo nebenaudoti Seimo tribūnos. Iš tikrųjų gal nebenaudokime Seimo tribūnos visais klausimais ir apskritai nekalbėkime. Tiesiog ateikime, pasakykime už arba prieš, ir tik tokiu atveju sutaupysime labai daug laiko.
Taip pat norėčiau pasakyti tiems Seimo nariams, kurie sako, kad Seimas neturi kito pasirinkimo, tik viena, ir reikia būtinai sudaryti komisiją ir balsuoti už. Aš noriu pasakyti, kad prieš kiekvieną Seimo narį yra trys mygtukai. Kiekvienas Seimo narys turi tris galimybes: balsuoti už, prieš arba susilaikyti. Todėl ir siūlau visiems pasinaudoti ta galimybe. Aš asmeniškai siūlau susilaikyti.
PIRMININKAS. K. Masiulis – už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasakyti, kad ankstesnė laikinoji komisija jau svarstė ir kreipėsi į generalinį prokurorą. Jis logiškai padarė kreipdamasis į Seimą. Taip pat noriu pasakyti, kai komisija svarstė šį klausimą – kreiptis į generalinį prokurorą, 11 balsavo už, vienas susilaikė. Dabar kai kurie buvę komisijos nariai pradeda keisti poziciją.
Taip pat noriu pasakyti, kad pats A. Sacharukas anoje komisijoje bent du kartus, aš atsimenu, siūlė kreiptis į generalinį prokurorą. Dabar, matau, kai kurie jo kolegos labai aršiai bando jį ginti. Kolegos, sudarykime šitą komisiją. Buvę komisijos nariai tikrai niekuo nėra blogesni todėl, kad jie labiau žino šitų įvykių aplinkybes. Sugaiš mažiau laiko ir galės dirbti produktyviau. Tikrai negaišinkime čia vieni kitų, sudarykime komisiją ir leiskime jai dirbti.
PIRMININKAS. L. Kernagis – prieš.
L. KERNAGIS (KPF). Aš, prisijungdamas prie visų kolegų, kurie išsakė savo argumentus prieš, norėčiau dar priminti, jog A. Sacharukas jau nubaustas Seimo Etikos ir procedūrų komisijos. Toliau prieš jį keliamas ir Konstitucinis Teismas, toliau siūloma kreiptis į Generalinę prokuratūrą. Aš labai džiaugiuosi, kad Lietuvoje nėra linčo teismo. Ko gero, kviesčiau nebausti už vieną nusižengimą po daug kartų. Aš tikrai balsuosiu prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. K. Daukšys – už.
K. DAUKŠYS (DPF). Dirbkim.
PIRMININKAS. L. Graužinienė – prieš.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis buvęs komisijos pirmininke, taip, aš komisijoje balsavau už, ir balsavau, kaip sakiau, labai sąmoningai, nes prokurorai, pasinaudodami jiems suteikta galia, kurią labai išsamiai išdėstė kompetencijos tikrai neturintis gerbiamasis kolega V. Žiemelis, pasinaudodami savo įgaliojimais surinkti papildomą informaciją ir nenuginčijamus įrodymus, tuo pasinaudodami ateis į teismą ir pradės procesą, nes tai, ką pateikė komisija, ten nėra surinkta jokių įrodymų, būkime atviri vieną kartą. Tai vedama to motyvo, kad tikrai būtų teisinis dalykas įvertintas teisiškai, aš balsavau už ir dabar balsuočiau, jeigu reikėtų. Bet kai laikinai einantis generalinio prokuroro pareigas po dviejų ar trijų dienų ateina į Seimą ir iš karto, net nepasinaudojęs įstatymo nustatyta galimybe, neapklausęs to Seimo nario ar surinkęs papildomos informacijos, man labai keista, ką komisija nagrinės, nes man teko būti tokiose komisijose. Jeigu jūs dar prisimenate, ir gerbiamojo Seimo Pirmininko V. Muntiano neliečiamybės klausimas buvo svarstytas. Prieš tai jis buvo apklaustas kaip specialusis liudininkas ir tik tada prokuroras atėjo į Seimą prašyti ir tai komisijai, kuri buvo sudaryta, pateikė absoliučiai įtikinančius įrodymus su detalia dokumentuota medžiaga ir vaizdine medžiaga. Tik tada komisijos nariai apsisprendė. Tai, ką Seimo komisija pateikė prokuratūrai, tikrai nėra pagrindas mums čia apsispręsti sudaryti tą komisiją. Todėl ir nuomonė keičiasi, gerbiamasis pirmininke.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, visi motyvai išsakyti. Kviečiu registruotis ir balsuoti. Kas pritaria Seimo nutarimui „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį Akeksandrą Sacharuką sudarymo“, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 55, prieš – 12, susilaikė 24. Seimo nutarimas priimtas.
12.38 val.
Gerbiamieji kolegos, toliau dirbame pagal mūsų pasitvirtintą darbotvarkę, tiksliau, Seimo valdybos patvirtintą. Toliau apskričių reformos įgyvendinimo klausimai, 1-10a klausimas – Vyriausybės įstatymo daugelio straipsnių, aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, įstatymo papildymo 281 ir 291 straipsniais bei 33 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Priėmimas. Kviečiu pranešėją Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovą L. Sabutį.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas Č. V. Stankevičius.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Jokių pašalinių klausimų.
PIRMININKAS (Č. V. STANKEVIČIUS, TS-LKDF). Atsiprašau, pranešėjau, turbūt dėl vedimo tvarkos nori ponia I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Socialdemokratų partijos frakcijos vardu prašau išbraukti šį klausimą ir lydinčiuosius įstatymus, visą kompleksą, nes yra įregistruotos naujos pataisos, įstatymas yra gana svarbus valstybės valdymui. Manau, kad norės ir kitas pataisas įregistruoti, todėl frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Jūs pasiūlėte pertrauką, taip? Frakcijos vardu pasiūlyta pertrauka. Siūlymas yra teisėtas, tačiau pranešėjas jau tribūnoje, išklausykime pranešėjo. Kadangi yra pataisos, jis turi pateikti informaciją, kad gautos pataisos, kokios pataisos ir tada… (Balsai salėje: „Ne, reikia balsuoti.“) Gerai. Reikalauja balsuoti dabar, tai tada prašau pranešėją sėsti. Seimo nariai nenori klausyti informacijos.
Prašau balsuoti. Kas už tai, kad priėmimo stadijos būtų padaryta dar viena pertrauka?
Užsiregistravo 90 Seimo narių, už pertrauką balsavo daug daugiau negu penktadalis užsiregistravusiųjų, t. y. 38, prieš – 28, susilaikė 25. Pertrauka iki kito posėdžio. Taigi taikome visam paketui kartu su lydinčiaisiais įstatymais, taip? Niekas dėl to nenori ką nors pareikšti? Ne. Viskas. Prašau? Seimo narys L. Sabutis. Prašau.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Kartu apgailestauju ir dėkoju, kad yra pertrauka, nes privalau išvykti tolėliau negu Seimas, o dėl šios pastabos, kuri yra, jeigu jau ir siūlytų kas nors, geriau siūlykime daryti įstatymo pataisą, o ne priedais ir prieduose, nes vis dėlto labai reikšmingas įstatymas. Kita vertus, Teisės departamentas pastabų neturėjo. Galėjome priimti pastraipsniui, o dėl priedų apsispręsti atskirai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, išbraukę šiuos klausimus iš darbotvarkės, svarstysime rezervinius klausimus. (Balsai salėje: „Ne!“) Atsirado laisvo laiko ir galima svarstyti. Yra pakviestas… Prašom netriukšmauti. Mes vis vien turėtume užbaigti posėdį, nuveikti tiek, kiek yra planuota, ne visi klausimai bus, kuriuos išbraukėme, tai išbraukėme.
Suteikime galimybę dėl viso paketo pateikimo viceministrui Rimantui Žiliui. Yra keturi įstatymai. (Balsai salėje) Prašau. Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš suprantu rezervinių svarbumą, bet mes vėluojame pagal mūsų darbotvarkę. 12.40 val. yra numatytas nutarimo priėmimas. Tai aš kviečiu, kad mes pirmiausiai priimtume pagrindinės darbotvarkės klausimus, o po to eitume prie rezervinių. Jau yra atsilikimas nuo grafiko, kuris buvo numatytas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Aš tada turiu atsiprašyti pranešėjo dėl to, kad jis buvo specialiai pakviestas, bet Seimo valia didesnė negu pirmininko.
12.44 val.
Mes turime svarstyti 11 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programų transliavimo trukmės“ projektą. V. Stundys… Atsiprašau, priėmimas. Pranešėjas tribūnoje. Ar gauta pataisų, pasiūlymų priėmimo stadijoje?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Ne, jokių pataisų, pasiūlymų dėl nutarimo projekto negauta.
PIRMININKAS. Dabar čia būtų klausimas dėl datos, nurodyta birželio 1 d.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. 1 straipsnyje pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei imtis priemonių iki birželio 1 d.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Tai buvo jau patikslintas siūlymas. Žinoma, įvertinant dabartinę situaciją, terminas yra perdėm greitas birželio 1 d. Jeigu būtų patikslinta, kad iki metų vidurio, tai būtų dar geriau. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Jeigu aš gerai supratau, tai pirmininkas pasiūlė pakeisti šią datą į liepos 1 d., taip? (Balsai salėje) Nutarimas yra vieno straipsnio su didele preambule. Galima kalbėti dėl šio nutarimo. Motyvai už – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, diskusijose mes jau labai aiškiai kėlėme problemas, nes nacionalinio transliuotojo padėtis yra be galo komplikuota. Biudžetai nukarpyti taip, kad nei vienai ar kitai žinybai, ar institucijai taip nebuvo sumažinti biudžetai kaip Radijo ir televizijos atveju, kai biudžetas netgi 1995 m. lygio. Tai yra katastrofa.
Antras dalykas. Nekalbu jau apie tai, kad daugumai žmonių, kuriems vienintelė priemonė yra radijas ir televizija, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, kurie klauso visą informaciją, išties dabar be galo svarbios dienos, ką gi dabar Seimas sumąstys su pensijomis, atlyginimais, dujų kainomis ir kitkuo. A. Kubilius dažnai mėgsta sakyti, kad naktį reikia miegoti, bet kolegai Andriui noriu priminti, kad dabar didžioji dauguma žmonių miega kaip vaikai. Valandą miega, valandą verkia, valandą miega ir vėl valandą verkia, nes jie nebežino, ko jie sulauks naujo iš ryto. Todėl radijas jiems paguodos ženklas. Jeigu geras žinias pranešite, tai per radiją pranešus naktį ramiau miegos, nustos verkti kas valandą. Aš išties siūlau, kolegos, balsuoti ir nekeisti datos. Nežinau, liepos 1 d. gal išties komplikuotų situaciją, gal geriau būtų buvus birželio 1 d., bet jeigu jau priėmėm liepos 1 d. kaip pataisą, tai toks kompromisas gal ir galimas, todėl aš siūlau balsuoti ir palaikyti šį Seimo nutarimą.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys G. Songaila.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad šis nutarimo projektas, jeigu jis bus priimtas, bus tam tikra absurdo viršūnė. Todėl, kad dar nepatvirtino Seimas 2008 m. ataskaitos, beje, aš pats esu įregistravęs pataisas tai ataskaitai. Žodžiu, toje ataskaitoje tos visos bėdos, kurias mes čia dabar svarstome, buvo išdėstytos. Aš pats siūlau sudaryti, imtis Seimui iniciatyvos, imtis reikalo iš esmės, sudaryti komisiją, gilintis į tą iš tikrųjų nepaprastą padėtį, kuri susidarė jau seniai. Taip pat dėl LRT įstatymo visą laiką balsuodavo Seimas, kad būtų išbraukta iš darbotvarkės, ir vengė imtis atsakomybės, vengė imtis iš esmės, nors kaip tik Seimas ir yra atsakingas už LRT veiklą. Seimas. Mes esame kaip akcininkų atstovai. Dabar mes kreipiamės į vykdomąją instituciją, kuriai mes patys apribojome kokias nors teises realiai imtis realių žingsnių. Nežinau, iš Rezervo fondo ką nors prigraibys ar dar kažką, bet tai nėra esminis sprendimas. Tikrai labai rimtai siūlau nekompromituoti savęs ir susilaikyti balsuojant. Nedaryti tokių žingsnių ir paviršutiniškai nedirbti čia, nes kam to reikia? Ką tie politiniai jūsų žaidimai duos?
PIRMININKAS. Seimo narys M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš negalėčiau pritarti kolegai. Iš tiesų savo darbo neatliko visų pirma Vyriausybė. Radijo ir televizijos taryba kreipėsi į Vyriausybę su visa susiklosčiusia situacija, buvo gerai informuotos net trys ministerijos. Dar 2009 m. liepos mėn. taip pat su šiuo klausimu buvo gerai supažindintas Informacinės visuomenės plėtros komitetas, kokios laukia problemos, jeigu nebus tinkamo finansavimo. Vyriausybė į tai nekreipė dėmesio. Seime buvo bandoma reaguoti į šią problemą, bet kadangi Vyriausybės pritarimo nebuvo sprendžiant besiformuojančią problemą, šiandien turime tai, ką turime. Šiuo nutarimu bent iš dalies mes galime švelninti situaciją, kuri yra susiklosčiusi Lietuvos radijuje ir televizijoje. Dėkoju. Prašau palaikyti šį nutarimą.
PIRMININKAS. Dabar kalbės Seimo narys K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Dirbkim! Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys J. Olekas. Seimo nary Juozai Olekai, jums mikrofonas įjungtas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu jus palaikyti šį nutarimo projektą. Atsakau į kolegos G. Songailos siūlymą, ką jis gali duoti, ir taip pat primenu premjerui, palengvindamas jo dalią. Šitas mūsų kreipimasis į Vyriausybę išreiškia Seimo valią, kad mes atitaisome tą klaidą, kurią padarėme tvirtindami šių metų biudžetą. Iš tikrųjų mes siūlėme padidinti, nes matėme, kad reikia nacionaliniam transliuotojui atlikti tam tikras funkcijas, bet jūsų kolegos, ypač sėdintys dešinėje, aplink G. Songailą, to nepatvirtino. Šiandien mes matome, kad tai buvo klaida, ir priimdami šį nutarimą lengviname premjerui dalią, siūlome pasinaudoti galimybe iš Vyriausybės rezervo paskirti tas lėšas, kurios reikalingos transliuoti lietuviams, gyvenantiems už Lietuvos ribų, ne be jūsų, premjere, vykdomos politikos kaltės. Todėl aš kviečiu pritarti pateiktam nutarimui ir paskirti, išanalizuoti padėtį ir paskirti reikiamas lėšas bent užsienio transliacijoms atnaujinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (LCSF). Aš nepritariu tokiai konservatorių kadrų politikai, kai institucijai, kurios vadovas konservatoriams netinkamas, finansavimas mažinamas, o kai atsiranda tinkamas ir lojalus, tuomet ieškoma būtų, kaip finansavimą padidinti. Žinoma, ne tik dėl to, bet ir dėl to aš agituoju balsuoti už.
PIRMININKAS. Ministras Pirmininkas A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, ypač tie, kurie ragina dirbti ir kurie dar verkiate naktimis. Aš noriu į jus kreiptis, nes noriu tiesiog pasiaiškinti, ką jūs siūlote daryti. Dabar nutarimas skamba: „Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2010 m. birželio 1 d. imtis neatidėliotinų priemonių…“ (Balsai salėje) Jau liepos 1 d.? Tai ačiū Dievui. „Dėl tokios ir tokios programos ir LRT vykdomos nacionalinio transliuotojo Informacinės sklaidos per sieną skatinimo programos finansavimo, siekiant išlaikyti esamą programų transliavimo trukmę ir „LTV World“ transliacijas.“ Raginate imtis neatidėliotinų priemonių dėl finansavimo. Noriu perskaityti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnį, kuriame labai aiškiai pasakyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė rengia valstybės biudžeto projektą ir teikia jį Seimui, vykdo valstybės biudžetą, teikia Seimui biudžeto įvykdymo apyskaitą. Tai ką jūs raginate Vyriausybę atlikti iki birželio 1 d. ar iki liepos 1 d.? Noriu priminti, kad Rezervo fondas, skirtingai nei jūs kad naudodavote savo draugams ar kam nors finansuoti, šiandieninės Vyriausybės yra naudojamas tiktai tam, kad būtų padedama tiem, kurie yra ištikti nelaimės, stichinės nelaimės, gaisrų, potvynių, ar kitom panašiom problemom spręsti. Kiek suprantu, raginate ieškoti kažkokių ekstraordinarinių priemonių kaip finansuoti jūsų mylimą A. Siaurusevičių. Kiek suprantu, tarp tų ekstraordinarinių priemonių, matyt, galima ir kokį banką apiplėšti, jeigu jau taip siūlote, nes konstitucinių ir teisėtų priemonių kaip nors pakeisti Biudžeto įstatymą be Seimo sprendimo jokių nėra. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Paskutinis kalbės A. Vidžiūnas.
A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, žadėjau balsuoti už, dabar nežinau, kur dingti, mat išsigandau dviejų argumentų. Pirmasis, kurį pateikė kolega Vytenis, apie kas antrą valandą tiktai naktį miegantį Lietuvos pilietį. Aš neturiu jokių garantijų, kad leidus transliuoti naktį Lietuvos radiją piliečiai apskritai užmigs. Ir ką gali žinoti, ar jie, gaudami tokią informaciją, kurią pateikia kartais V. P. Andriukaitis ir kiti kolegos… Labai dėl to bijau.
Antrasis dalykas, aš norėčiau, kad Lietuvos radijas ir televizija ir jos vadovybė būtų nešališki ir labai objektyvūs. Jie, tikiuosi, tokie ir yra, nepaisant to, kad juos mėgina labai stipriais savo argumentais patraukti kai kurie kolegos. Todėl Ž. Šilgalio pasakymas, kad su konservatoriais skyrė pinigus tik sau ištikimiems ar remiamiems vadovams… Man dabar truputį baisu. Jeigu aš balsuosiu už, vadinasi, A. Siaurusevičių mėginu traukti į savo pusę. Nežinau, ką daryti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, motyvai pasakyti. Prašom balsuoti dėl nutarimo priėmimo ar nepriėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai. Už – 48, prieš – 1, susilaikė 26. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programų transliavimo trukmės“ priimtas.
Repliką po balsavimo – Seimo narys K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke, iš tikrųjų man pasidarė gaila, premjeras sakė, nežino, kaip jis ką čia padarys. Premjere, reikia dirbti, ne Seime pliurpti, tada ir pinigų bus, ir lietuviai galės ramiai miegoti, ir viskas bus gerai. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Seimo narys J. Olekas taip pat prašo replikos.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis premjere, aš jums pasiūlysiu du variantus, kaip galite pasinaudoti šiuo mūsų nutarimu. Pirma, jūs galite įvertinti kaip stichinę nelaimę Lietuvos žmonių emigraciją iš Lietuvos ir jų pakvietimui atgal paskirti lėšų, kad jie girdėtų mūsų transliuojamas radijo ir televizijos laidas. Antra, jeigu norite, galite ateiti su biudžeto pakeitimo pasiūlymu, jūs tokią iniciatyvą taip pat turite, ir manau, kad Seimas vieningai paskirs lėšas, jeigu jūs tokią iniciatyvą parodysite. Ačiū.
PIRMININKAS. Replikos prašo Seimo narė L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Turbūt Vyriausybė jau yra paieškojusi tų pinigų, kiek suprantu, bet tam, kad nebūtų naudojamos mūsų nacionalinio biudžeto lėšos, tikrai yra daug galimybių. Yra paskirti europiniai pinigai, kad būtų išviešinta ir parodyta geroji praktika, kas yra pasiekta pagal kiekvieną projektą. Yra skiriami europiniai pinigai, yra galimybė numatyti pateikti gerąją praktiką. Aš manau, kad visos galimybės užsidirbti LRT, ne gauti pinigus, o užsidirbti, yra. Ir tik lieka Vyriausybei, ministerijoms ir ministrams tą reklamą užsisakyti LRT, o ne kitur. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dar laukia keletas Seimo narių, bet Ministrui Pirmininkui žodis be eilės.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad labai verta man dalyvauti posėdžiuose, nes diskusijose išgirstu tokių dalykų, kokių nesitikėjau niekada išgirsti, ypač iš tų partijų, kurios yra buvusios valdžioje ir kurios dabar vadovauja Audito komitetui. To, kad viešinimui skirtus pinigus galima skirstyti ne konkurso tvarka, o pasirinktom televizijos kompanijom, aš dar nežinojau. Aš maniau, kad Lietuvoje galioja visur sąžiningos konkurencijos principai, ypač skirstant tokius pinigus, viešus pinigus. Dabar išgirstu iš Audito komiteto, kad, pasirodo, galima skirstyti tiesiog pasirinktinai tam, kas yra mieliausia. Gerbiamieji kolegos, aš raginu iš tikrųjų šiek tiek sustoti šiose diskusijose.
Ir noriu K. Daukšiui dar kartą priminti, kad miegas ir darbas yra nesuderinami dalykai. Vienu metu ir miegoti, ir dirbti tikrai yra negalima.
PIRMININKAS. Prašom nestoti daugiau prie mikrofonų. Tik dviem Seimo nariams dar suteiksiu, nes taip diskusijos čia gali tęstis be galo priėmus nutarimą.
Seimo narys V. Žiemelis ir K. Masiulis po to.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš manau, gerbiamasis premjere, reikia mylėti ne A. Siaurusevičių, o reikia mylėti Lietuvos televiziją, kuri, mano ir daugelio požiūriu, atspindi tikroviškus įvykius Lietuvoje.
Taip pat norėčiau atsiprašyti prieš tai pirmininkavusio A. Kašėtos. Man įrodė darbuotojai, kad aš nevisiškai teisingai pasinaudojau savo kompiuteriu, aš jo atsiprašau.
PIRMININKAS. Paskutinis repliką pasako K. Masiulis. Antro replikų rato nebus.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš noriu protokolui pasakyti, kad suklydau balsuodamas, mano balsas turėtų būti „susilaikiau“.
PIRMININKAS. Viskas, daugiau replikų nebus. Kitas klausimas, tai yra 12. (Balsas salėje) Jeigu dėl vedimo tvarkos. Ar dėl vedimo tvarkos? Jeigu dėl vedimo tvarkos, tada prašom. L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Aš dėl vedimo tvarkos ir dėl to, kad Audito komitetas… Buvau apkaltinta kaip Audito komiteto pirmininkė, kad aš agituoju nesilaikyti įstatymų. Iš tokios tribūnos negalima taip sakyti, jeigu jūs neteisingai supratote, tai aš galiu parodyti jums šimtus pavyzdžių, kaip jūs viešųjų pirkimų konkurso sąlygose nurodote ne tokiom didžiausiom sumom pirkimus. Aš ne apie tai kalbėjau. Aš norėjau pasakyti, kad yra galimybė atrasti ir ten lėšų. O kaip konkursus organizuoti, be abejo, juos reikia organizuoti pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, gerbiamasis premjere. Ir visais atvejais, pabrėžiu, visais atvejais.
13.01 val.
PIRMININKAS. Dabar 12 klausimas, dviejų įstatymų paketėlis. 12a – Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1491 ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1492. Pranešėjas – D. Jankauskas, socialinių reikalų ir darbo ministras.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kolegos, yra teikiami du įstatymo projektai, kurie jau buvo pateikti ir Seime įregistruoti gerokai anksčiau, dar 2009 m. gruodžio mėnesį. Projektai parengti siekiant išspręsti praktikoje kylančias problemas, su kuriomis susiduria darbuotojai, kuriems nemokamas darbo užmokestis, o jų darbdavio arba darbdavio atstovo buvimo vieta nėra žinoma ir darbo sutartys su jais nėra nutraukiamos. Tokie darbuotojai negali kreiptis į darbo biržą bei įgyvendinti savo teisių pagal Nedarbo, socialinio draudimo įstatymą bei kitus su tuo susijusius norminius teisės aktus.
Projekto tikslas – nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad minėti darbuotojai, kurie dėl minėtų priežasčių ne dėl savo kaltės negali nutraukti darbo sutarčių, turėtų teisę, gavę atitinkamą Valstybinės darbo inspekcijos pažymą, kreiptis į Darbo biržą bei įgyvendinti norminiuose teisės aktuose įtvirtintas su bedarbio statusu susijusias teises.
Projektas dar pereitas metais buvo apsvarstytas Trišalės tarybos posėdyje, buvo pritarta. Į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pareikštas pastabas taip pat didele dalimi galima atsižvelgti, juolab kad Vyriausybei šių metų gegužės mėnesio 25 d. yra pateiktas Darbo kodekso 20, 28 straipsnių papildymo įstatymo projektas, kuriame siūloma spręsti dar daugiau dalykų, susijusių su minėta situacija, tai yra siūloma nustatyti darbo sutarties nutraukimą, kai darbdavys nerandamas, Valstybinės darbo inspekcijos sprendimu Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Taigi, tikiuosi, kad bus pritarta po pateikimo, svarstymo eigoje tiek pagal Teisės departamento pastabas, tiek ir pagal pasikeitusią situaciją nuo gruodžio mėnesio būtų galimybė tobulinti ir tikslinti svarstomus projektus.
PIRMININKAS. Jūs jau viską pasakėte dėl abiejų projektų?
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Dabar jūsų nori paklausti 7 Seimo nariai. Pirmasis – E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, be abejo, aš pritariu, kad šitą problemą reikia spręsti, ir ta jūsų iniciatyva, aš įsivaizduoju, yra nemaža darbo pradžia. Gal jūs galėtumėte pasakyti, kiek laiko turi nemokėti darbdavys, kad būtų galima taikyti šitą įstatymą? Trumpą tokį klausimėlį. Ačiū.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Čia apie laiką nėra kalbama, nes siūloma spręsti situacijas, kai darbuotojai apskritai neturi galimybės kreiptis į darbdavį arba jo atstovą, nes jo buvimo vietą nustatyti nėra galimybės. Aš priminsiu, kad praeitą savaitę yra pateiktas visas paketas Darbo kodekso pakeitimų, kurių pradėta svarstymo procedūra, ir ten labai aiškiai numatytos galimybės abiejų pusių. Viena tokia galimybė jau pateiktuose projektuose yra, kad jeigu du mėnesius iš eilės darbdavys nevykdo savo įsipareigojimų, tai tada darbuotojams yra siūloma vėlgi numatyti papildomas teises.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, iš esmės siūlote gerą dalyką, bet ar jums neatrodo, kad reikėtų papildyti Darbo kodeksą, įrašant naujų darbo santykių pasibaigimo atvejį, kai nėra to darbdavio? Ačiū.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš minėjau pristatydamas, kad jau yra toks projektas pateiktas, kaip jūs siūlote, Vyriausybei. Šie projektai įregistruoti Seime buvo dar gruodžio 8 d. Taigi šį tą spėjome ir papildomai nuveikti jau.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Vienintelis klausimas. Ši situacija nėra nauja. Kodėl taip ilgai ėjo šis įstatymas į Seimą?
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Pakartosiu. Seime įstatymo projektas įregistruotas praeitų metų gruodžio 8 d. Kodėl nuo gruodžio 8 d. iki gegužės 28 d. reikėjo pateikimui laiko, aš negaliu atsakyti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Juozapaitis. Nėra. Klausia Seimo narys V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ne, aš atsiimu.
PIRMININKAS. Atsisako. Klausia Seimo narys R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, čia jūs pasakėte, jog jeigu du mėnesius, apie dviejų mėnesių laikotarpį, negalima nustatyti, kur yra darbdavys, tada galima kreiptis. Ar aš ne taip supratau? Ir dar vienas dalykas: kas bus ta įgaliota institucija, kuri fiksuoja, kad tų darbo santykių realiai nebėra, nes darbdavys yra kur nors dingęs ir panašiai? Šiuos niuansus dar reikėtų pasitikslinti, o šiaip tai gerai, kad jūs pristatote šį įstatymo projektą. Ačiū.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Patikslinu pagal jūsų klausimus. Apie dviejų mėnesių laikotarpį yra kalbama, kai darbdavys nevykdo savo įsipareigojimų ir nemoka atlyginimų. Atsakydamas jūsų kolegai į klausimą, aš pakomentavau kitus jau pateiktus Seimui projektus, tai yra Darbo kodekso pakeitimus. Ten situacija sprendžiama tais atvejais, kai atlyginimas nemokamas. Teikiamais projektais yra siūloma situaciją, kai darbdavio vieta yra… nėra galimybės surasti darbdavį arba nustatyti jo buvimo vietą. O institucija, kuri pagal projektus yra siūloma, kad išduotų pažymas ir leistų registruotis Darbo biržoje, yra Darbo inspekcija.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, pritariu jūsų iniciatyvai. Aišku, kad situaciją reikia spręsti, nes daug žmonių kreipiasi dėl panašių problemų. Prašom pasakyti, gal jums kartais žinoma, kiek per pastaruosius dvejus metus buvo tokių atvejų?
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Darbo inspekcijos duomenimis, kurių aš neatnaujinau, šiek tiek anksčiau gautais duomenimis, jie prognozuoja, kad tokių įmonių gali būti per du šimtus. Tokie prognozės dalykai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pranešėjui trumpa poilsio pertraukėlė, po to vėl pakviesime. Dabar mums reikia spręsti dėl pritarimo ar nepritarimo šiems įstatymams.
Dabar spręsime dėl pirmojo įstatymo – Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo pakeitimo. A. Sysas – už. Galbūt jis nenori kalbėti, galime balsuoti? Sutinkate nekalbėti, nes prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui? Pritarta. Siūlomas komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Nėra kitų pasiūlymų? Nėra. Pritarta. Seniūnų sueiga siūlo svarstyti birželio 30 d. Pritarta.
Dėl kito įstatymo projekto – Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Ar galime taip pat pritarti bendru sutarimu? Galim. Pritarta. Ar galime pritarti, kad pagrindinis komitetas būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas? Svarstymo data ta pati – birželio 30 d. Pritarta.
13.09 val.
Kitas – darbotvarkės 13 klausimas. Pranešėjas – D. Jankauskas. Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kanados Vyriausybės susitarimo dėl jaunimo mainų ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-1742.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kanados Vyriausybės susitarimas dėl jaunimo mainų buvo pasirašytas 2009 m. lapkričio 19 d. Vilniuje. Vadovaujantis Tarptautinių sutarčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 8 punktu, susitarimas priskirtinas ratifikuojamų tarptautinių sutarčių kategorijai. Susitarimo tikslas – sudaryti galimybes jaunimui pagilinti specialybės ir kalbos žinias, studijuoti ar dirbti atostogų metu kitoje susitariančiojoje valstybėje, pažinti jos visuomenę, kultūrą. Manome, kad susitarimas taip pat padės stiprinti ryšius ir su Kanados lietuvių bendruomene. Lietuvių kilmės kanadiečiai, atostogaudami ar studijuodami Lietuvoje, galės naudotis susitarimo teikiamomis galimybės, kaip ir Lietuvos piliečiai, būdami Kanadoje. Trumpai tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Niekas neturi noro jūsų klausti. Prašom sėstis.
Ar galėčiau paprašyti A. Dumčiaus nekalbėti, kadangi prieštaraujančių nėra, o jūs užsirašėte kalbėti už. Sutinkate? Galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? (Balsai salėje) Balsuojame. Prašom balsuoti.
Balsavo 57 Seimo nariai ir visi balsavo už. Taigi pateiktam įstatymo projektui pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Nėra kitokių pasiūlymų? Pritarta. Taip pat siūloma svarstymo data – birželio 30 d. Pritarta.
13.11 val.
Darbotvarkės 14 klausimas – Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1, 5, 7, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2030. Pranešėjas R. J. Dagys – Seimo narių vardu.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tikiuosi, kad mes šį įstatymą, šiuos siūlymus galime bendru sutarimu svarstyti, nes Laikinojo įstatymo kai kurioms pataisoms yra mūsų po pateikimo jau pritarta. Mes siūlome šiek tiek platesnį variantą, negu kiti kolegos siūlė. Po ilgų konsultacijų komitete su įvairiomis grupėmis, kurios teikė įvairių pasiūlymų dėl Laikinojo įstatymo, taikymo praktika parodė kai kurias vietas, kurias tikrai, mūsų manymu, reikėtų taisyti, nes iš karto negalima buvo visko numatyti.
Po konsultacijų su ministerijomis Seimo narių grupė teikia šio įstatymo pataisas, kurių esmė, jeigu trumpai pasakytume, būtų tokia. Turbūt galima išskirti tris grupes, kurias mes siūlome taisyti. Pirma, nustatyti, kad Laikinojo įstatymo nuostatos netaikomos asmenims, kurie gauna senatvės pensijas. Jiems nustatytas (…) specialių poreikių lygis. Mes prisimename, gerbiamieji kolegos, kai taisėme biudžetą Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymu, mes pataisėme neįgaliesiems, grąžinome nuostatą, kad Laikinasis įstatymas jiems netaikomas, ir nemažinome 15 % išmokų, tačiau kita kategorija minėtų asmenų liko už borto. Iš esmės tai analogiška situacija ir siūloma tą pataisyti.
Antra grupė problemų yra susijusi su mūsų individualia veikla, savarankiškai dirbančiais asmenimis. Prieš kurį laiku buvo pateiktos įstatymo pataisos, man pačiam teko jas teikti, kurios buvo derinamos su atitinkamomis organizacijomis, verslininkų organizacijomis. Buvo pataisyti įstatymo straipsniai, palengvinta mokestinė našta individualių įmonių savininkams. Jie moka nuo 800 Lt visus mokesčius ir tai yra tikrai palanki jiems tvarka. Bet, kaip dažnai būna, atstovaujant vieniems interesams, kiti interesai liko už borto, ir dabar statistika parodė tokį faktą, kad individualia veikla užsiimančių žmonių, kurie savarankiškai dirba, kurių yra iš viso apie 6 tūkst. šiuo metu, beveik didesnės dalies – apie 3100 žmonių gaunamos mėnesinės pajamos neviršija 200 Lt. Praktiškai jie tampa traktuojami kaip dirbantys, tokiu atveju jiems taikoma… Kalbame apie pensininkus, kurie užsiima individualia veikla, jeigu jie traktuojami kaip dirbantys, automatiškai papuola į pensijų mažinimo kategoriją ir tada jie nukenčia daugiau, negu prisiduria iš individualios veiklos. Ir ta veikla turėtų būti sutvarkyta lygiai taip pat, kaip ir į tą kategoriją patekę ūkininkai, kurie taip pat kad ir garbaus amžiaus, bet negali atsisakyti savo verslo ir neatsisakys, nes jie tame ūkyje gyvena. Todėl siūlom šitą irgi sutvarkyti.
Kiti pataisymai yra daugiau techninio pobūdžio. Tiesiog ši tvarka taip ir galioja, bet kad būtų aiškiau, mes surašom, reglamentuojam kai kuriuos straipsnius aiškiau, kad nekiltų dėl taikymo kokių nors problemų. Galiu pasakyti, kadangi praėjusį kartą per pateikimą kolega A. Sysas, socialdemokratai prieštaravo tam, kad čia ne kompleksiškai pateikiamas klausimas, iš tikrųjų vis tiek turbūt reikės šitam įstatymui Vyriausybės išvados, o kadangi iki liepos 1 d. turi ateiti pasiūlymai, kaip išvis spręsti laikinojo įstatymo problemą, tai kaip tik gausime kompleksinį ir Vyriausybės atsakymą ir galėsim visas problemas išspręsti. O toliau svarstant šį įstatymą, visus kitus laikinojo įstatymo pataisymus ir tai, ką kolegos dar pateiks, aš siūlysiu svarstyti kompleksiškai, kartu, visas pastabas įvertinti kartu, tada ateiti į Seimą, į svarstymo stadiją, su sujungtu projektu, įvertinus visų Seimo narių siūlymus. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti užsirašė 5 Seimo nariai. Pirmasis – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerai, kad pirmininkas jau pradeda pripažinti, kad visgi yra Konstitucinis Teismas ir jo nutarimas, ir į tai neatsižvelgti nėra kaip. Todėl mano klausimas, aš nepolemizuosiu dėl kai kurių atskirų straipsnių, mano klausimas būtų labai paprastas: kuo skiriasi pensininkas, kuris turi draudžiamųjų pajamų, bet yra skirtingo statuso. Jis dirba pagal darbo sutartį, jis yra individualios įmonės savininkas arba jis turi verslo liudijimą, arba jis yra ūkininkas. Ar kuo nors skiriasi, ar ne, nes pagal šitą įstatymą mes įtvirtinam skirtumą. Tai aš noriu paklausti, kuo vadovaudamiesi jūs tą skirtumą įtvirtinat?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aišku, gerbiamasis kolega, čia būtų platesnė diskusija, kurią mes tikrai turėsime komitete. Prieš tai mes turėjom vieną diskusiją kartu su Ūkio ministerija. Iš tikrųjų ateityje individualia veikla užsiimantys ūkininkai… savarankiškai dirbantys asmenys ir turės išlikti kaip tokia grupė, kurios mokestinė bazė bus reglamentuojama šiek tiek kitaip. O tos individualios įmonės, kurias paminėjot, greičiausiai vis dėlto taps uždarosiom akcinėm bendrovėm ir tada jų mokestinė tvarka bus reglamentuojama kitaip. Šitos pataisos yra jau ta linkme, kaip mes diskutavome mūsų komitete.
PIRMININKAS. Klausia E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis komiteto pirmininke, be abejo, šitam jūsų projektui reikia pritarti, net abejonių nėra. Tikrai aš nesu nei piktas, nei labai ambicingas, bet noriu pasakyti, kad negražu, kai yra inkorporuojama mūsų projekto dalis į šitą projektą, ir gauta Vyriausybės teigiama išvada, surinkome 47 parašus, o jūs dvi savaites blokuojate ir nesvarstėte komitete. Tai nėra visai gražu, bet, kaip sakyt, čia piktumų aš tikrai jokių neturiu, man svarbiausia rezultatas ir tikiuosi, kad rezultatas būtų teigiamas. Dabar dėl Vyriausybės išvados aš abejoju, ar jos reikia, kadangi analogiškam mūsų projektui yra Vyriausybės išvada, jinai beveik atitinka šitą. Būtų labai gerai, kad kuo greičiau būtų priimtas, galbūt net skubos tvarka prašyti, kad nuo liepos 1 d. jau tas socialinis teisingumas žmonėms būtų atkurtas.
O klausimas būtų toks. Kad nereiktų dažnai taisyti tų projektų, ar jūs susidūrėte su tokia problema. Kreipėsi grupė buvusių rusų kariškių, kurie, išėję į pensiją, gauna pensiją ir iš Rusijos, ir iš Lietuvos. Iš Lietuvos apie 400–500 Lt gauna, na, ir panašiai iš Rusijos. Rusiška pensija yra pridedama prie lietuviškos, o kadangi viršija 650, tai nuo lietuviškos atskaitoma. Ir ypač jeigu dar įsidarbina, gerokai. Tai žmonės kreipiasi dėl šito ir ruošiasi kreiptis ir į Rusijos ambasadą. Ar jūs šitą problemą nagrinėjote ir ar manote, kad tai teisinga? Ačiū.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jeigu jūs atkreipėt dėmesį, šitam įstatymo projekte iš dalies sprendžiama ta problema, kai ateina pinigai iš kitos valstybės. Tai mes galėtume… Bet čia kalbama apie Europos Sąjungos valstybes. Šitą problemą reikėtų tada žiūrėti komitete papildomai. O dėl pirmos dalies aš galiu jums užtikrinti tai, kad … komiteto, kodėl nesvarstė. Deja, jeigu aš teisingai esu informuotas, tai mes negalėjom svarstyti, kadangi neturėjom papildomų komitetų išvados. Formaliai grynai. O šiaip, aišku, aš sutinku su jumis, čia ne garbės ir pasirinkimo klausimas, o iš tikrųjų bendro reikalo klausimas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis komiteto pirmininke, be abejo, aš taip pat pritariu šito įstatymo pasirodymui. Tiktai labai gaila, kad ilgas kelias, ir aš įsivaizduoju, kad daug ko neteko ne tik valstybė, bet ir žmonės. Jūs šituo įstatymu bandote padaryti taip, kad analogišką negalią turintys asmenys būtų traktuoti vienodai. Tačiau man kažkaip, na, bent man taip atrodo, kad žmonės, turintys trečios grupės negalią, vis tiktai yra ignoruojami, ypač jeigu jų pensija viršija 650 Lt ribą. Tik viršys, iš karto… jeigu tik didesnę, iškart mažina 50 %. Ar taip yra iš tikrųjų? Ačiū.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, tai iš tikrųjų yra 650 Lt riba, ir jūs tą puikiai žinot. Kokios nors kitokios pataisos yra susijusios su gana nemažais pinigais. Jūs irgi puikiai tą suprantat. Ir šitos pataisos metams kainuotų beveik, jeigu žiūrėtume, poreikis visiems metams sudarytų beveik 90 mln. Lt. Tai yra didelis poreikis. Tai nežinau, ar mes galim labai dar papildomai sau ką nors leisti, nes „Sodros“ biudžeto pajamų planas, nors ir viršijamas, bet vis tiek tai nėra tokie įkvepiantys skaičiai, kad galima būtų labai sau leisti dideles fantazijas, nepaisant to, kad tikrai problema egzistuoja.
PIRMININKAS. Seimo narys V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Rimantai, žvilgtelkim į 2008 m. priimtus socialinio draudimo pakeitimus, išplėtusius mokesčių mokėtojų bazę, ir po to staigius įvairius vėl pakeitimus atgal. Gerai atsimenate socialinio draudimo reikalus – 2009 m. visą pavasarį turėjome taisyti įvairias bėdas. Laikinasis įstatymas taip pat buvo priimtas „ant smūgio“ ir aiškiai matome, kad yra jau padarytų bėdų. Tai vėl kartojasi ta pati klaida, kai dabar reikia skubiai iš dalies taisyti, nors mano rankose, gerbiamasis Rimantai, Konstitucinio Teismo balandžio 20 d. sprendimas, kuris jums yra privalomas, kurio netgi vienas punktas, kad toks laikinasis įstatymas turi galioti tiktai vienus kalendorinius metus, pabrėžiu, vienus konstitucinius biudžetinius kalendorinius metus, jau jus įpareigotų galvoti ne tik apie naują kompensavimo mechanizmą, bet įpareigotų galvoti, kaip rengti iš viso naują įstatymą, nes šis įstatymas ilgiau kaip metus galioti negali. Tai prieštarauja Konstitucijai. Mano klausimas, kada jūs imsitės iš esmės keisti padėtį – įtvirtinti Konstitucinio Teismo sprendimą ir ištaisyti ne tik tuos dalinius trūkumus, kurie dabar yra, bet visą įstatymą iš esmės?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jūs puikiai žinote, kad Vyriausybė iki liepos mėnesio turi pateikti savo siūlymus dėl Konstitucinio Teismo sprendimo, ir komitetas to sprendimo laukia. Bet kartu atsakydamas aš galiu pasakyti, lygiai taip pat ir tame pačiame Konstitucinio Teismo sprendime yra aiškiai suformuluota prievolė įstatymų leidėjui ir kiekvienam Seimo nariui, susidarius sudėtingai ekonominei situacijai, reaguoti į susidariusią padėtį ir priimti atitinkamus sprendimus, o toks nereagavimas, jeigu būtų galimas, būtų prilygintas Konstitucijos sulaužymui. Taigi irgi turime atsakyti visi tie, kurie neigė, kad yra krizė. Jeigu būtumėte mažiau praleidęs laiko neigdamas krizę, matyt, būtų buvę galima tuo metu rasti racionalesnių sprendimų, nes daugelis kalbėjo tik neigdami esant blogą ekonominę padėtį be konkrečių siūlymų.
PIRMININKAS. Paskutinį klausimą užduos Seimo narė V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas iš dalies susijęs su A. Syso ir E. Žakario paklausimu. Prašau pasakyti, šiame laikinajame įstatyme jūs kelias grupes paliečiate? Ar jūs nemanote, gal ir kitas grupes reikėjo įtraukti ir revizuoti taip, kaip jūs įstatyme rašote, padarote pataisas, ir būtų socialiai teisinga? Ačiū.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji kolege, už klausimą. Aš, jums teikdamas, sakiau. Mes analizavome daugeliu aspektų, bet pasiūlymas, jo piniginis mastas, kuris pareikalautų papildomų lėšų, riboja mūsų galimybes praplėsti šitą siūlymą. Sakiau, kad „Sodros“ deficitas, nors pagal planą surenkama apie 90 mln. daugiau pajamų, bet vis tiek deficitas yra didelis. Ir labai didelių galimybių dabar siūlyti ką nors taisyti komitetas tikrai neturi, nes „Sodros“ situacija nėra tokia, kuri leistų dar ką nors praplėsti. Taigi siūlyti, registruoti pataisas galima, bet siūlau atkreipti į tai dėmesį, nes kitų grupių pajudinimas turės kur kas didesnį poveikį biudžetui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar bus galima kalbėti dėl motyvų už arba prieš dėl šio įstatymo projekto po pateikimo. Motyvai už – Seimo narys E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, be abejo, aš pritariu, kad bent bandoma spręsti laikinojo įstatymo spragas. Tai paliečia, kaip ir buvo kalbėta, tik nedidelę dalį žmonių. Nepaisydamas, kad šitas klausimas lieka probleminis, siūlau pritarti šiam projektui ir tikiu, kad ateityje bus praplėstas ir pataisytas šis įstatymas, įgalins atsižvelgti ir į kitų gyventojų grupių klausimus. Todėl siūlau po pateikimo pritarti.
PIRMININKAS. Prieš įstatymo projektą kalbės Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Reikia apgailestauti, kad nebuvo įsiklausyta gūdžiomis gruodžio naktimis, kai buvo priimamas šis įstatymas, kad kai kurios nuostatos, aišku, visiškai prieštarauja logikai ir Konstitucijai. Bet, kaip sakoma, geriau po Konstitucinio Teismo sprendimų negu niekada. Manau, grupė kolegų, kurie teikia įstatymo projektą, ir netgi mano kolega iš dešinės, siūlo mums tiesiogiai pažeisti priesaiką.
Mes čia vis kalbame apie apkaltas. Konstitucinis Teismas, paskaitykite balandžio 23 d. nutarimo 3 puslapį, kad jo priimti sprendimai turi tiesioginę galią. Tiesioginė galia yra tokia, kad toliau siūloma ignoruoti Konstitucinio Teismo nuostatą, kodėl aš ir klausiau komiteto pirmininko, dėl skirtingo pensininkų traktavimo. Konstitucinis Teismas aiškiai pasakė, kad negali būti diskriminuojamas dirbantis nuo nedirbančio, dirbantis vienoje srityje nuo kitos srities. Dabar mes vienus atleidžiame nuo mokesčių, kitiems paliekame.
Dar. Gerbiamieji kolegos, buvo diskusija ir mūsų komitete dėl individualiųjų įmonių savininkų. Buvo visai nebloga sistema. Jie mokėjo nuo minimalios algos ir jie sutiko toliau tą mokėti. Aišku, buvo padaryta kvailystė, kai buvo nutarta, kad jie turi mokėti net ne nuo gautų pajamų. Aišku, visiškai logiška, kad tą reikia pakeisti. Bet kodėl mes dabar atleidžiame juos dvejiems metams nuo mokesčių, man niekaip nesuprantama, juo labiau žinome, kad yra „Sodros“ deficitas. Tie žmonės, individualiųjų įmonių savininkai, kurie normaliai dirba, užsidirba ir gali mokėti mokesčius, aš manau, jie turėtų tą daryti.
Ir paskutinis. Kalbant apie tuos raginimus… kurie žinojo krizę, apie ką šnekėjo mūsų komiteto pirmininkas gerbiamasis Rimantas. Mano klausimas būtų retorinis, o ką reikėtų daryti su tais Seimo nariais, kurie buvo opozicijoje, žinojo apie krizę ir toliau teikė pasiūlymus, didinančius tą krizę? Yra išlikęs mano įrašas, kai aš poną A. Kubilių kalbinau ir sakiau: gal jūs į valdžią nenorite eiti, nes problema bus. Jis sakė: patylėk, Sysai, nes tu nežinai, ką kalbi. Štai yra užfiksuota aiškiai, net pats ponas A. Kubilius žinojo apie gresiančią krizę ir apie problemas, bet toliau priiminėjo ir teikė pasiūlymus, gilinančius krizę.
Gerbiamieji, nešnekėkime apie tai, ką patys ir privirėte.
PIRMININKAS. Ilgokai, ilgokai, bet įdomiai. Dabar galima balsuoti dėl pritarimo ar nepritarimo šiam įstatymo projektui po pateikimo.
Balsavo 61 Seimo narys: už – 54, prieš – 1, susilaikė 6. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai. Socialinių reikalų ir darbo komitetas – pagrindinis. Nėra kitokių pasiūlymų. Papildomi – Kaimo reikalų komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas. Ar E. Žakaris dėl komitetų nori pasiūlyti?
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ne, pirmininke. Aš norėčiau tik nedidelį patikslinimą, jeigu galima.
PIRMININKAS. Prašau.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Buvęs pranešėjas paminėjo mūsų analogišką projektą Nr. XIP-1711. Aš norėčiau tik pasakyti, kad dėl jo yra gauta teigiama Vyriausybės išvada, papildomas Biudžeto ir finansų komitetas yra pritaręs ir prieš dvi savaites surinkti 47 parašai, kad būtų svarstomas artimiausiame posėdyje. Praėjo dvi savaitės. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar dėl komitetų gerbiamasis R. Dagys nori? Ne dėl komitetų. Tai pritariame pasiūlymui dėl papildomų komitetų? Pritarta. Svarstymo data siūloma birželio 29 diena. Pritarta.
R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kadangi čia nuolat kartojama vis tas pats per tą patį mėginant įkalti į galvas, kad tai yra tiesa apie tai (taikau kolegoms socialdemokratams)… kuris didino išmokas praėjusioje kadencijoje, tai tikrai pasižiūrėjau visas stenogramas (ir kiek kartų) ir raštiškus paklausimus V. Blinkevičiūtei, aiškiai užfiksuota dėl mano klausimo, kad atsirado „Sodros“ deficitas, kuris grėsmingai didėja. Netgi yra toks atsakymas: „Jūs nieko nežinote, nieko neišmanote, jokio deficito nėra.“ Tai buvo oficialus jos atsakymas. Tai buvo akivaizdus situacijos neigimas. Jeigu A. Sysas ką nors žinojo patyliukais, tai jis mums to nesakė.
Dabar kolegoms paaiškinsiu dėl Konstitucinio Teismo. Kadangi A. Sysas klausė, kodėl individualioji veikla išskirta, tai individualioji veikla yra atskirta nuo darbo santykių. Pagal darbo santykius, taip, Konstitucinio Teismo išaiškinimas yra, o individualioji veikla tai yra tas pats, sakykime, jūs išnuomojate savo butą ar ką nors, tai jau yra individualioji veikla, čia nėra jokių darbinių santykių, bet už tai jums mažinama pensija kaip dirbančiajam. Todėl čia yra atribojami tie dalykai, čia nėra prieštaravimų Konstitucijai. Mūsų Teisės departamentas čia jokių prieštaravimų Konstitucijai neįžvelgia.
PIRMININKAS. Dar V. Andriukaitis nori kalbėti.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš necituosiu tų citatų ir išrašų, ir to, ką konkrečiai siūlė R. Dagys ir visi kiti. Visa tai yra, svarstant A. G. Šemetos interpeliaciją aš buvau pristatęs balsavimo rezultatus, galima juos pasižiūrėti. Bet aš noriu pacituoti dabar dar kartą aiškiai ir tiksliai ponui R. Dagiui Konstitucinio Teismo nutarimo esmę (cituoju): „Konstitucinis biudžetinių metų institutas suponuoja tai, kad negalima ilgiau kaip vieniems metams mažinti atlyginimus, pensijas ir t. t. Iš konstitucinio biudžetinių metų instituto įstatymo leidėjui kyla pareiga, svarstant bei tvirtinant kitų metų valstybės biudžetą, iš naujo įvertinti realią valstybėje susiklosčiusią padėtį ir įsitikinti, ar yra sutrikęs biudžeto surinkimas“ ir t. t., ir t. t. Taigi, kolegos, apie ką mes kalbame? Šio įstatymo galiojimas dvejus metam akivaizdžiai prieštarauja Konstitucinio Teismo išaiškinimui. Akivaizdžiai. Tai net šito nebematome?
13.36 val.
PIRMININKAS. Darbotvarkės 1-15 klausimas labai panašiu pavadinimu – Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo tik vienintelio – 8 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1885. Pranešėja R. Baškienė – grupės Seimo narių vardu ir remiant dvidešimt devyniems Seimo nariams. Prašau. Pateikimas.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, iš tiesų Mišri Seimo narių grupė šio įstatymo projektu teikia konkretų atvejį. Jis, beje, jau buvo seniai įregistruotas – balandžio 1 d. Iš tikrųjų taikant šitą jautrų įstatymą iškilo daug problemų, ir čia konkrečios problemos situacija. Ne vienos, beje, problemos, nes tokių atvejų Lietuvoje, kaip teko patikslinti, yra ne vienas ir ne antras. Visi puikiai žinome, kad laikinajame įstatyme nustatytas ne vienodas pensijų ribojimas. Mes teikiame pasiūlymą įstatymo punktui, kuriame šios nuostatos yra išimtis ir netaikomos. Netaikomos, kai individualiosios įmonės nevykdo veiklos, negauna pajamų, o šiuo mūsų teikiamu atveju tai yra atvejis, kai bankrutuojanti įmonė, kai įmonės savininkas yra pensininkas, ši įmonė nevykdo veiklos ir negauna jokių pajamų. Deja, jo pensija mažinama 70 %. Tai tokia situacija privertė iš tikrųjų atkreipti dėmesį. Siūlome įteisinti nuostatą, kad pensijos nebūtų mažinamos ir tuo atveju, jeigu individualiajai įmonei ar ūkinei bendrijai, kurios savininkas yra senatvės pensijos gavėjas, įstatymo nustatyta tvarka yra suteiktas bankrutuojančio arba likviduojamo juridinio asmens teisinis statusas. Tokiu atveju asmenims, negaunantiems jokių draudžiamųjų pajamų, būtų mokama nustatyto dydžio senatvės pensija ir ji nebūtų papildomai mažinama.
Aišku, prieš mane teikto įstatymo projekto autoriai apėmė ir teikė platesnį įstatymo projektą, manau, kad šią nuostatą tikrai bus galima pritaikyti ir komitetas atitinkamai priims sprendimą. Todėl prašau pritarti po pateikimo. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Yra užsirašę net devyni Seimo nariai. Jeigu aš būčiau Č. Juršėnas, prašyčiau, kas gali, neklausti, bet kadangi aš esu Česlovas, bet ne Juršėnas, tai tiktai primenu, ko prašo Č. Juršėnas, jeigu kas nebūtinai dabar nori klausti, tai bus gerai.
E. Jonyla klausia pirmasis. Ačiū tiems, kurie išsibraukė.
E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Labai trumpai. Jūsų projekte nematyt įsigaliojimo datos. Kaip jūs įsivaizduojate, nuo kada jis galėtų įsigalioti?
R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū. Jūsų labai taiklus klausimas. Teisės departamentas, beje, į tą akcentą taip pat atkreipė dėmesį. Manome, kad reikėtų šio įstatymo projekto jau nuo liepos 1 d. tikrai, nes tokių žmonių situacija yra tikrai nepavydėtina, jie laukia šio įstatymo projekto. Jeigu būtų įmanoma, tai nuo liepos 1 d.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Labai trumpas klausimas. Jūs aiškinamajame rašte visur kalbate apie senatvės pensiją. Ar tik senatvės, ar ir dėl neįgalumo tas pats? Ačiū.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Šiuo atveju mes kalbame apie senatvės pensiją.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys B. Pauža. Nėra. Klausia Seimo narys D. A. Barakauskas.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji Rima, kaip jūs manote, tuo atveju, kai individualioji įmonė, čia parašyta, tikroji ūkinė bendrija, komanditinės ūkinės bendrijos narys, laikinai veiklos nevykdo, bet individualiajai įmonei ar ūkinei bendrijai nėra suteiktas bankrutuojančio arba likviduojamo juridinio asmens teisinis statusas. Kaip bus tuo atveju, kai lygiai tas pats bus, bet šito statuso šios ūkio subjekto dalys neturės? Kaip tada bus?
R. BAŠKIENĖ (MSG). Na, bet kokiu atveju turi kreiptis į Mokesčių inspekciją ir nustatyta tvarka tai turi būti suteikiama. Arba atitinkamai, jeigu yra bankrutuojančios įmonės statusas, tai, kaip jūs žinote, pagal Įmonių bankroto įstatymą administratorius ir t. t. Ar aš nesupratau jūsų klausimo?
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Žiemelis. Atsiprašau, patikslinti nori kolega D. A. Barakauskas.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Labai ačiū, pirmininke. Jūs nesupratote. Čia įstatyme yra įrašyta… Aš suprantu tą atvejį, kai bus tas statusas likviduojamo juridinio asmens arba bankrutuojančio suteiktas, bet tuo atveju, kai įmonė neveikia, nėra jokių pajamų, kaip bus tuo atveju, ikiteisminio užregistravimo, nes problema bus ir tiems žmonėms ikiteisminio užregistravimo? Jūs sakote, kad kreipsitės į Mokesčių inspekciją, bet įstatyme parašyta, kad tuo atveju, kai tas statusas yra suteikiamas. Ačiū.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Na, vienu ar kitu atveju negalima nieko galvoti iš dangaus, statusas turi būti suteikiamas. Atitinkamai institucijos, aš manau, ir žmogaus pareiškimai, „Sodros“… Aš manau, kad mes individualiai išsiaiškinsime, nes kažkodėl nesusikalbame. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kaip jūs manote, ar negali būti piktnaudžiavimų įgyvendinant šį įstatymą? Aš sveikinu, tai yra geras įstatymo projektas, bet kai kurios bankrutuojančios įmonės kartais ir moka atlyginimus, kartais moka ir kitokia forma. Tai ar nepagalvojote dėl apsidraudimo, kad gali būti ir tokių atvejų?
R. BAŠKIENĖ (MSG). Taip, jūsų klausimas išties labai taiklus. Ačiū už šitą klausimą. Europos teisės departamentas, beje, taip pat atkreipė dėmesį, kad gali būti tokių atvejų, todėl ir siūlo, kad būtų papildytas įstatymo projektas dar žodeliais „kad bankrutuojantis juridinis asmuo iš tikrųjų nevykdo ūkinės, komercinės veiklos“, kad su šia bankroto procedūra nebūtų susiję atitinkami mokėjimai. Bet, be abejo, galima visada ir visur įžvelgti vienus ar kitus niuansus. Manau, kad yra atitinkamos institucijos, o teikdami įstatymo projektą mes linkę tikėti žmonių sąžiningumu.
Klausia Seimo narė V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, kaip suprantu, pasakykite, suteikia bankrutuojančio statuso įmonės ar individualios… Tai (…) turbūt teismas, bet gali būti ir laikinas sunkumas, kas tai nustatys? Ir kada nemokami atlyginimai ir daug žmonių yra tokių.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų štai konkretaus atvejo pavyzdys, iškeliama bankroto byla, įmonė jokios veiklos nevykdo, visą turtą ir įmonės administravimą perduoda bankroto administratoriui ir štai šis procesas įsisukęs. Bet pats faktas, įmonės savininkas nevykdydamas veiklos negauna pajamų. Mes gi norime jam vis tiek taikyti mažesnę pensiją. Tai norime atitaisyti šią klaidą.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Yra tiktai vienas užsirašęs kalbėti už. Ministras D. Jankauskas. Jis atsisako žodžio.
Ar galime pritarti įstatymo projektui po pateikimo bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galim.“) Galim? Prašot balsuoti? Balsuojam.
Balsavo 51 Seimo narys. Visi balsavo vienbalsiai už. Įstatymo projektui pritarta. Siūlomas vienintelis ir pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Pritarta. Siūloma svarstyti birželio 29 d. Pritarta.
Gerbiamieji Seimo nariai, pirmininkas negalėjo leisti ūkio viceministrui pateikti įstatymų, rezervinių 1, 2. Jis turėjo išvykti.
13.45 val.
Dabar turime vienintelį įstatymo aktą, kurį turime apsvarstyti, tai r-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Klaipėdos universiteto statuto patvirtinimo“ projektas Nr. XIP-2028. Pranešėjas – V. Stundys, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas. Pateikimas.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Teikiu Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto aptartą Klaipėdos universiteto statuto projektą, kurį gavome nustatyta tvarka, t. y. Klaipėdos universiteto rektorius ir senato pirmininkė kreipėsi prašydami svarstyti jų Statuto projektą ir jį patvirtinti.
Iš esmės jau Seimui yra gerai žinoma procedūra. Pagal naują Mokslo ir studijų įstatymą universitetai rengia naujus statutus, įvertinančius įstatymo nuostatas, ir teikia mums svarstyti. Taigi šis Statuto projektas, kaip ir kiti Statuto projektai, aptaria pagrindinius universiteto sandaros dalykus, t. y. veiklos tikslus, uždavinius, universiteto teises, aptaria tarybos sudarymą, senato sudarymo dalykus, rektoriaus funkcijas, paties universiteto struktūrą, disponavimą turtu ir finansais.
Yra Teisės departamento pastabų, jos yra tikslios ir pasikartojančios. Svarstant kitų universitetų statutus dažnu atveju universitetai pristinga noro nustatyti atskirą tvarką. Taigi po pateikimo komitetas galės įvertinti visas Teisės departamento pastabas.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Klausiančiųjų sąrašas tuščias. Niekas nenori klausti. Ar galime pritarti pateiktam nutarimo projektui po pateikimo? Galima. Pritarta. Siūlomas komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Siūloma svarstyti birželio 22 d. posėdyje.
Visi darbotvarkės klausimai, išskyrus tuos, kurių negalėjome svarstyti, yra apsvarstyti. Noriu priminti, kad valdyba kitą savaitę šaukia tris neeilinius posėdžius antradienį, ketvirtadienį ir penktadienį. Antradienio darbotvarkė yra papildyta ir jums išdalyta susipažinti. Taip pat noriu paskelbti, priminti Europos reikalų komiteto nariams, kad posėdis yra šaukiamas 14.30 val. Šios dienos, t. y. gegužės 28 d., posėdį, prieš tai užsiregistravus, prašom paspausti mygtukus, gegužės 28 d. posėdį skelbiu baigtą.
Europos reikalų komiteto nariai į posėdį rinksis 14.30 val.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.