LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO plenarinio posėdžio NR. 213
STENOGRAMA
2010 m. gegužės 25 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai V. BALTRAITIENĖ ir A. KAŠĖTA
PIRMININKAS (A. KAŠĖTA, LSF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame vakarinį plenarinį posėdį. Skelbiu jį pradėtą.
15.03 val.
Lietuvos Respublikos prokuratūros 2009 metų veiklos ataskaita
Pirmasis klausimas po pertraukos – Lietuvos Respublikos prokuratūros 2009 metų veiklos ataskaita. Pranešėjas – Raimondas Petrauskas, laikinai einantis generalinio prokuroro pareigas. Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Kviečiu gerbiamąjį R. Petrauską. Šiam klausimui yra skirta pusė valandos. Likusį nuo jūsų pranešimo laiką kolegos Seimo nariai užduos klausimus. Prašau.
R. PETRAUSKAS. Laba diena, gerbiamasis Seimo pirmininko pavaduotojau, gerbiamieji Seimo nariai! Šiandien man tenka pristatyti 2009 metų prokuratūros darbo ataskaitą. Aš manau, kad jūs visi su ja susipažinote. Nežinau, ar čia reikia cituoti skaičius. Gal kai kuriuos iš jų paminėsiu. Noriu pasakyti, kad ši ataskaita, mano supratimu, nėra pilna prokuratūros darbo ataskaita, kadangi tai yra ataskaita pagal Seimo nustatytas prioritetines darbo kryptis. Aš gal truputį paminėsiu kai kuriuos… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Mikrofonas įjungtas, gerbiamieji kolegos. Gerbiamasis prokurore, jūs kalbėkite galbūt per mikrofoną, nes kolegos Seimo nariai blogai girdi.
R. PETRAUSKAS. Dabar geriau? Tada gerai. Grįšiu prie to, ką jau prieš tai truputį minėjau, kad tai yra ataskaita pagal prioritetines sritis, kurias nustatė Lietuvos Respublikos Seimas. Norėčiau pacituoti keletą skaičių, kurie galbūt daugiau atspindi visą prokuratūros veiklą 2009 m.
2009 m. prokurorai įstatymu nustatytas funkcijas vykdė tikrai neblogai – teismui perdavė 16 tūkst. 158 baudžiamąsias bylas dėl padarytų 33 tūkst. 778 nusikalstamų veikų. Organizuodami ir vadovaudami ikiteisminiam tyrimui patikrino 57 tūkst. 791 atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą, iš jų panaikino 1326 neteisėtus ar nepagrįstus nutarimus, 4109 kartus kreipėsi į teisėją dėl kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimo įtariamiesiems, 24 tūkst. 597 kartus su pareiškimais kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl kitų procesinių prievartos priemonių taikymo, priėmė sprendimus nutraukti ikiteisminį tyrimą 73 tūkst. 307 ikiteisminiuose tyrimuose.
Vykdydami valstybės kaltinimo funkciją palaikė valstybinį kaltinimą 14 tūkst. 490 baudžiamųjų bylų. Nuteista 16 tūkst. 229 asmenys. Padavė 572 apeliacinius ir 103 kasacinius skundus. Užsienio valstybėms išsiuntė 803 teisinės pagalbos prašymus ir įvykdė 683 užsienio valstybės teisinės pagalbos prašymus. Kreipėsi dėl 217 Europos arešto orderių išdavimo, prokuratūrose gavo 34 tūkst. 941 skundą ir prašymą, priėmė 14 tūkst. 11 asmenų jiems rūpimais klausimais. Gindami viešąjį interesą teismams pateikė 1462 ieškinius ir pareiškimus už 75 mln. 65 tūkst. 979 Lt sumą. Taip pat atliko kai kuriuos kitus veiksmus.
Norėčiau paminėti, kad 2009 m. nusikalstamumas Lietuvoje augo 6,4 % arba nuo 78 tūkst. 60 veikų 2008 m. iki 83 tūkst. 273 nusikalstamų veikų 2009 m. Reikia pasidžiaugti tuo, kad 2009 m. Lietuvoje gerokai sumažėjo nužudymų. Yra pasiektas mažiausias lygis nepriklausomos Lietuvos Respublikoje, t. y. 1991 m. lygis. Iki šiol šis nužudymų skaičius būdavo kur kas didesnis. Lietuvoje veikia organizuotos nusikalstamos grupės. Jų skaičius, iš vienos pusės, mažėja, tačiau jų veika darosi pavojingesnė. Todėl mes manome, kad reikalingas dar didesnis dėmesys organizuotam nusikalstamumui, kad auga nauja karta, todėl būtina laiku pastebėti, fiksuoti augančias naujas organizuotas grupes bei imtis priemonių joms neutralizuoti.
Laikmetis ir sunki ekonominė padėtis lemia naujas organizuoto nusikalstamumo veiklos sritis – finansinių nusikaltimų, Europos Sąjungos lėšų neteisėto panaudojimo. Tai kur kas intelektualesnės veikos, su kuriomis kovoti gali būti gerokai sunkiau. Manome, kad prokuratūra, matydama nusikalstamumo visumą šalies žemėlapyje bei tendencijas, turėtų dėti dar daugiau pastangų nustatydama bendrus sau ir teisėsaugos institucijoms prioritetus, orientuoti kitų teisėsaugos institucijų pajėgas ir svarbiausių šalies įstatymų saugomų vertybių apsaugą.
Kita labai aktuali veikla, kuri pastaruoju metu buvo dažnai minima ir masinės informacijos priemonėse, – tai operatyvinės veiklos kontrolė. Mes matome, kad šiandien ši kontrolė yra nepakankama, todėl kaip vieną iš siūlymų siūlome, kad turėtų būti atliktas operatyvinės veiklos auditas. Ką tas duotų? Visų pirma mes išsiaiškintume visą realią situaciją, galų gale būtų galima apibendrinti pačią pažangiausią Vakarų valstybių patirtį šioje srityje ir tada pateikti konkrečius pasiūlymus dėl konkrečių įstatymų pakeitimų.
Didelį darbą prokuratūra atlieka gindama visuomenės viešąjį interesą. Noriu pasakyti, kad viešojo intereso apibrėžimo kaip tokio nėra. Praeitos kadencijos Seime buvo sudaryta darbo grupė, kuri bandė apibrėžti, kas tai yra viešasis interesas, tačiau to padaryti nepavyko, ir faktiškai viešojo intereso sampratą formuoja teismas. Anksčiau buvo tokia situacija, kai viešuoju interesu teismas pripažindavo netgi tokius atvejus, kai du artimi giminaičiai ginčydavosi dėl kelių kvadratinių metrų žemės, ir buvo laikoma, kad tai yra viešasis interesas. Šiandien situacija yra truputį pakitusi.
Taigi priklausomai nuo teismo formuojamos praktikos suprantama, kas tai yra viešasis interesas. Manome, kad vis dėlto reikia pagalvoti apie tai, kokius normatyvinius aktus reikia priimti dėl to, kad šiandien prokuratūra nebūtų ta institucija, kuri dirba už likusias kitas, kurios privalo ginti viešąjį interesą. Pavyzdys. Puikiai žinome, kad yra ir atitinkamos tarnybos, atitinkamos inspekcijos, kurios privalo kontroliuoti, žiūrėti, tačiau galiausiai išeina taip, kad visi pareiškimai plaukia į prokuratūrą ir prokuratūra privalo atlikti tą darbą, kurį turėjo atlikti kitos institucijos.
Manytume, kad prokuratūra neturėtų nusišalinti nuo viso šito, tačiau turėtų būti kreipiamas dėmesys ir į tuos kaltus pareigūnus, kurie neatliko arba netinkamai atliko savo pareigas. Manyčiau, kad praeitais metais mūsų prokuratūra nepakankamai padarė kalbant apie teisėkūros procesą. Todėl kai kalbame apie prokuratūros reformavimą, vienas iš tokių būtinų dalykų, kuriuos reikia padaryti, tai būtent teisėkūros skyriaus sukūrimas. Tai yra sukoncentruoti tas pajėgas, pajėgų yra, bet jos yra išblaškytos, kad būtų galima sekti nusikalstamumo tendencijas ir atitinkamai reaguoti.
Nežinau, kiek aš galiu skaityti ir pateikti pavyzdžių pagal visas likusias jūsų nustatytas prioritetines kryptis, pagal kurias dirbo prokuratūra praeitais metais. Gal geriau konkrečių klausimų.
PIRMININKAS. Dėkojame, gerbiamasis generalini prokurore. Jūsų tikrai nori paklausti daug Seimo narių. Pirmoji klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis laikinai einantis generalinio prokuroro pareigas, aš kartais abejoju, ar Lietuva vis dar yra teisinė valstybė. Garliavos įvykiai, ko gero, geriausiai įvertina prokuratūros darbą, kai minia vykdo savo teisingumą ir diktuoja savo sprendimus teisėjams. Garliavos įvykiai man primena nacių kilimo laikus Vokietijoje. Ar kontroliuojate padėtį šalyje ir ar nepasigendate pirmųjų trijų valstybės asmenų, visų pirma Prezidentės, Seimo Pirmininkės ir premjero, palaikymo savo darbe?
R. PETRAUSKAS. Garliavos įvykiai apskritai yra savotiškas, sakyčiau, unikumas. Turėjome Perlojos respubliką, dabar turime tokią Garliavos respubliką, kai yra teisinis nihilizmas, kai nesilaikoma įstatymų. Aš manau, ši situacija yra nenormali teisinėje valstybėje.
Visų pirma kyla klausimas, čia mes ir su kolegomis diskutavome, iš principo tai yra pažeidžiama viešoji tvarka. Kažkas nusprendžia užtverti gatvę ir nusprendžia, kas ja turi važiuoti ir kas neturi važiuoti. Aš manau, galbūt kažkur buvo padaryta klaidų. Galbūt kažkas nebuvo iki galo padaryta taip, kad būtų pareikalauta, kad įstatymai būtų vykdomi laiku. Kai ta situacija užsitęsė, visas šis klausimas išsirutuliojo vos ne į, kaip teigia patys garliaviškiai, nacionalinį judėjimą, nors aš norėčiau tuo abejoti. Iš principo, sakau, tai yra neteisėti veiksmai. Mano žiniomis, asmenys, kurie patį pirmą kartą, kai turėjo atvykti antstolis paimti mergaitę, trukdė jam, jie bus nubausti. Šiandien yra sprendžiamas toliau kitų asmenų patraukimo atsakomybėn klausimas. Kitaip, manau, situacijos nebus įmanoma kontroliuoti.
Aš manau, situaciją visą laiką turi įvertinti pirmieji valstybės asmenys. Tai yra mano asmeninė nuomonė, bet manau, kad turėtų.
PIRMININKAS. Klausia E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, praeitais metais generalinis prokuroras savo pranešime pažymėjo, kad apygardose trūksta specialistų dirbti su nepilnamečiais. Kaip per metus pasikeitė situacija sprendžiant vaikų psichologų, apskritai specialistų, galinčių kvalifikuotai apklausti nepilnamečius… ar gerai veikia vaikų apklausos kambariai? Ačiū.
R. PETRAUSKAS. Į šį klausimą galiu atsakyti, kad situacija pablogėjusi, nes faktiškai šie vaikų kambariai, nesakyčiau, kad buvo naikinami, buvo atsisakoma specialistų etatų. Tačiau mes taip pat rašėme raštus, teikėme pasiūlymus. Šiandien žinau, kad tą klausimą turėtų spręsti teigiamai. Kiek žinau, tas klausimas… jeigu aš neklystu, ar Teisingumo ministerija, ar Socialinių reikalų ir darbo. Situacija dėl vaikų psichologų, buvo nutrauktas finansavimas (buvo tokia programa „Vaiko namas“), ir šiandien išeina, kai reikia psichologo apklausos, elementarus dalykas, reikia laukti eilės.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiamasis prokurore, Lietuvos žmonės iš esmės, žiūrint į Garliavos įvykius, savo reakcija parodo požiūrį į teisėsaugą mūsų šalyje. Jie reiškiasi gana aktyviai ir nemanau, kad ta tendencija mažės. Prašau pasakyti, ką turėtų padaryti Seimas, Vyriausybė, galbūt prokuratūra, kad padėtis iš esmės keistųsi mūsų teisėtvarkos? Kokių žingsnių imtis? Ar turėtų būti renkami prokurorai, ar prisiekusiųjų teismai turėtų būti įvedami, kad kažkaip būtų išjudintas tas sąstingis ir pagerėtų situacija? Ačiū.
R. PETRAUSKAS. Jeigu žvelgtume giliau, sakyčiau, kad mes turime savotišką problemą su teisiniu švietimu. Bet čia galbūt būtų daugiau teorinio pobūdžio atsakymas. Ką daryti, kad gerėtų situacija, kad gerėtų pasitikėjimas? Aš visą laiką tokiais atvejais sakau, galbūt reikia geriau dirbti.
Dėl Garliavos situacijos. Aš galiu pasakyti taip, kad ir kas būtų daroma, kad ir kokie faktai būtų pateikiami, vis tiek jie bus interpretuojami savaip, ir vyraus tik ta tiesa, kuri palanki tam tikrai visuomenės grupei. Šiandien mes darėme tokią spaudos konferenciją. Kiek tai netrukdo ikiteisminiam tyrimui, mes pateikėme dviejų asmenų Kaune nužudymo aplinkybes, kaip visa tai vyko, kokie yra palikti pėdsakai, kas darė ir panašiai. Aš puikiai žinau, kad ir į tai, kas buvo pateikta, konkreti piliečių kategorija vis tiek reaguoja taip, kad tai yra sąmokslas, kad tai yra sufabrikuota, nors tai yra konkretūs faktai, kurių negalima nuneigti.
Taigi iš principo, aš manyčiau, kad problemos prasidėjo 2003 metais priėmus naująjį Baudžiamojo proceso kodeksą, kai buvo faktiškai sugriauta iki tol nusistovėjusi teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų visa sistema. Tada buvo, puikiai žinome, gana kvalifikuotas tardymas, buvo pasiektas tas lygis, kai šie pareigūnai mokėjo atlikti tyrimą, buvo gana aukštas ir prokurorų lygis, sakyčiau. Tačiau šiandien mes turime tyrėjus, kurie yra tikrai neparengti. Aišku, jų iš niekur neatsiras daugiau. Mes tuos pačius vėl turime iš naujo mokyti, bet metai eina. Praeina metai, kiekvienas žmogus nori, kad jo byla būtų ištirta greitai ir efektyviai.
Turime elementarią situaciją, kodėl stringa tyrimai. Elementari situacija, kai reikia laukti eilės po pusę ir daugiau metų, kad pradėtų kokį nors tyrimą ar ekspertizę. Trūksta ekspertų. Mes laukiame eilės, kad po to dar būtų daromas tas tyrimas, kuris užtrunka ne vieną mėnesį. O kartais nuo paties specialisto išvados priklauso tolesni tyrimo veiksmai. Nėra išvados, sustoja tyrimas. Visi laukia nieko nedarydami tik dėl to, kad negalima sulaukti specialisto išvados. Tos vadinamosios ekspertinės įstaigos, jų finansavimo klausimas, specialistų skaičiaus didinimas yra labai aktualus. Puikiai žinome, kad nusikaltimai savotiškai intelektualėja, ir kai reikia specialių žinių, tai be šių specialistų pateiktų išvadų mes nieko negalime padaryti. Tai yra labai didelė problema.
PIRMININKAS. Klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis prokurore, prašau pasakyti, ne vien tik tas Garliavos atvejis yra. Štai šiandien „Lietuvos rytas“, atrodo, rašo apie kažkuriuose vaikų namuose išprievartautą berniuką ir t. t. Ar jūs nemanote, kad reikėtų specialaus patikrinimo arba sustiprinti kontrolę vaikų teisių priežiūros tarnybų apskritai? Ar jos iš tikrųjų atlieka savo pareigas? Taip išeina, kad jų reikia tik tada, kai jau viskas būna atlikta prieš tai kažkokių asmenų.
Antras dalykas. Kodėl vilniečiai blogesni už kauniečius? Vilniečiai susirinko prie mūsų salės, porą langų išdaužė, tai juos ir guminėmis kulkomis apšaudėte, ir visi tampomi po teismus. O Kaune, supranti, daryk ką nori. Tai ar čia dvi skirtingos teisės, ar kaip čia veikia?
R. PETRAUSKAS. Į pirmąjį klausimą aš atsakau, taip, jūs teisus, būtent ši tarnyba turėtų dirbti efektyviau, turėtų labai pagerinti savo darbą. Manau, ji pirmoji turėtų rodyti iniciatyvą, kas liečia vaikų teisų apsaugą.
Dėl antrojo klausimo, tai visų pirma aš nežinau, ar visų piliečių, kurie daužė langus, gyvenamoji vieta yra nustatyta, kad tai Vilnius. Lygiai taip pat ir Kaune yra vilniečių, kiek žinau.
PIRMININKAS. Klausia J. Ramonas.
J. RAMONAS (KPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Noriu paklausti, jūs čia pristatydamas trumpai, matyt, ne viena tokia kalba daugelyje teisėsaugos institucijų skamba, kad tai viešasis ir interesas. Labai daug dėmesio visur skiriama ir lyg ir pamirštama, kaip yra su privačia nuosavybe, ar tai nebesaugoma, ar įstatymai negina ir t. t., ir t. t. Tai viena klausimo pusė.
Ir kita – dėl Kauno įvykių. Ar jums vis dėlto neatrodo, čia visoks toks visuomeninis spaudimas, kad ten daugiau ar mažiau neteisybės žmonės mato kažkurioj vietoj, kad yra ar ne laiku pasakyta, ar ne laiku atskleista? Manau, kad tie žmonės nėra kvaili, jie jaučia, kad kažkas yra negerai, ir jų varu ten nesuvarysi, jie eina tam tikro vidinio balso vedami ir gina savo interesus. Kai kada gal tam tikri problemiški dalykai yra, bet kažkas čia yra ne taip.
R. PETRAUSKAS. Gerai, atsakysiu teisingai. Jūs minėjote viešąjį interesą ir privačią nuosavybę. Teisingai, privati nuosavybė yra šventas ir ginamas dalykas. Tačiau šiandien mūsų įstatyme yra akcentuojamas viešasis interesas, privačią nuosavybę daugiausia gina baudžiamosios teisės priemonėmis, tai kada ją pagrobia, pasisavina, prasideda ikiteisminis tyrimas.
Kas liečia, kaip minėjote antrajame klausime, minią, sakysim, kuri yra susirinkusi prie Garliavos. Aš irgi ne vieną kartą mąsčiau, kodėl taip yra. Na, visų pirma man patiko viename dienraštyje straipsnis apie šį administracinį vienetą, būtent apie tai, koks yra galbūt žmonių mentalitetas susiformavęs. Tai yra gana vieninga bendruomenė, visų pirma aš manau, kad žmonės niekada visiškai netikėjo valdžia, manė, kad valdžia juos tiktai apgaudinėja ir kiekvienas turi kokių nors nuoskaudų. Puikiai žinome, kad teisėje viena šalis visada yra nepatenkinta, jeigu per metus įvyksta 80 tūkst. ikiteisminių tyrimų, tai įsivaizduokite žmonių skaičių. Jeigu kas nors juos apkaltina ar panašiai, jie tikrai yra nepatenkinti ir turi kokių nors nuoskaudų. Taigi čia susiplaka daug.
Antra, čia žaidžiama labai jautria korta, būtent pedofilijos korta. Kadangi mes visi puikiai suprantame, visi žmonės yra tėvai, jie tikrai dėl to išgyvena. Manau, kad galbūt trūko savotiško teisėsaugos institucijų darbo viešumo, tai yra kiek buvo galima atskleisti, kai buvo tiriama ši byla, kuri šiandien nagrinėjama teisme, gal buvo galima daugiau pasakyti. Aš visą laiką manau, kad vakuumas informacijos, jeigu jis nėra užpildomas iš dviejų pusių, jis užpildomas iš vienos pusės. Ir kada žmonėms nuolat tai yra aiškinama, tai žmonės natūraliai ima tuo tikėti. Sakau, čia susėdėjo labai daug veiksnių ir išėjo tokia situacija, kokia išėjo. Ji nėra gera.
PIRMININKAS. Paskutinysis klausia E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis generalini prokurore, aš, kaip šiaulietis, norėčiau jums užduoti šiaulietišką klausimą. Ne taip seniai buvo viešas skandalas, kad vienas Šiaulių prokuroras gana lengvai kreipdavosi į vieną Šiaulių teisėją ir gaudavo leidimą dėl žurnalistų telefonų pasiklausymo. Po to prokuroras buvo perkeltas į kitą vietą dirbti. Klausimas būtų, ar čia klausimas susijęs tik su tuo, kad būtų nuraminta visuomenė, toks įvertinimas, ar vis dėlto Generalinėje prokuratūroje buvo svarstomi ir priimti kokie nors sprendimai, nutarimai dėl leidimų pasiklausyti ar jų sugriežtinimo ir t. t. Ar čia šioje istorijoje viskas buvo gerai? Ačiū.
R. PETRAUSKAS. Kas liečia pareigūno perkėlimą į kitą darbą, aš noriu pasakyti, kad šiandien mes per tris mėnesius, kiek man tenka atlikti šias funkcijas, pakeitėme beveik keturiolika teritorinių vyriausiųjų prokurorų. Tai daugiausia susiję su noru, kad vyktų savotiška rotacija. Tai yra, kad žmonės… Aš suprantu, kad galbūt nėra pasiruošta šiam procesui, bet yra tokia situacija, kada žmogus, vadovu išdirbęs 15–20 metų, galbūt jau nepastebi problemų, kurios yra aktualios tam rajonui ar panašiai. Pats tai puikiai žinau, nes man teko dirbti rajone ir žinau, kad savotiškai galbūt atbunki, atrodo, kad lyg ir viską žinai. Todėl nenorėčiau sakyti, kad šis vieno, kaip jūs minėjote, prokuroro perkėlimas yra susijęs su tuo vadinamuoju pasiklausymo skandalu. Kas liečia griežtinimą, taip, šis klausimas sprendžiamas. Į šį klausimą žiūrima rimtai, tačiau vėl noriu pasakyti, kad yra vėl tokia situacija, kad mes… Kad dar geriau būtų užtikrinta kontrolė, reikia tam tikros pinigų sumos, kad prokuroras, kuris gali kontroliuoti, yra tam tikras padalinys, yra tam tikri žmones, kurie tai kontroliuoja, jis galėtų matyti procesus, kadangi yra tokia elementari situacija, kai… Mes puikiai žinome, kiek yra specialiųjų tarnybų, tai yra institucijų, kurios gali naudoti operatyvines priemones ir atlikti visą kiekvieno, sakysime, veiksmo kontrolę. Skaitant tiktai popieriaus lapą ir turint rankoje tušinuką yra problemiška. Čia būtent mes ir kalbėjome apie audito atlikimą, ką reikia atlikti, kad reikia kompiuterizuoti visą sistemą ir pagalvoti, kad galbūt reikia vieningos teisinės bazės visoms institucijoms, kas liečia operatyvinius veiksmus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis prokurore, jūs dar neskubėkite palikti tribūnos, nes spėju, kad Seimo nariai gali pasiūlyti pratęsti klausimų laiką. V. Žiemelis. Prašau.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kaip tik aš ir siūlau frakcijos vardu pratęsti klausimų pateikimą, antra vertus, dar net nepaklausė užsirašę asmenys ir frakcijos vardu. Tai siūlau pratęsti iki pabaigos, kol visi paklaus, tai yra labai svarbu. Gal mes prokurorą kaip generalinį prokurorą matome paskutinį kartą šioje tribūnoje, tai išklausinėkime iki galo, iki pabaigos.
PIRMININKAS. Ar Seimo narys R. Kupčinskas taip pat su tokiu pačiu pasiūlymu? (Balsai salėje) Taip pat toks pat pasiūlymas pratęsti.
Gerbiamieji kolegos, dar liko nepaklausę net dvidešimt septyni Seimo nariai. Aš tikrai siūlyčiau apsispręsti dėl laiko. Yra du variantai, tai 15 min. ir pusvalandis. (Balsai salėje: „Kodėl ne valanda?“) Gerbiamieji kolegos, gal kompromisiškai… (Balsai salėje) Visi užsirašę tikrai… Siūlau dėl pusės valandos pratęsimo. Gerbiamieji kolegos, turime vadovautis protingumo principu.
K. DAUKŠYS (DPF). Galima?
PIRMININKAS. K. Daukšys. Prašau.
K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, jūs negalvokite, kad jeigu jus pakvies generalinis prokuroras, tai klausinės tik pusvalandį, gali klausinėti ilgiau. Tai gal ir mes jo paklausinėkime, mat jį galas? Visi nori paklausti, duokime visiems paklausti.
PIRMININKAS. Taip, originali pastaba. Prašau, Seimo narys B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Aš tikrai nesiūlau pratęsti, nes prokuroras pasakė, kad žudymai beveik pasibaigė. O dėl ko? Dėl to, kad nebeliko ką žudyti, o pensininkus įveiksim mes patys? Tai aš…
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ne visiškai į temą replikos. Siūlau balsuoti. A. Čaplikas – paskutinė pastaba dėl laiko.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Aš vis dėlto siūlyčiau 15 minučių. Mano pasiūlymas – pratęsti klausimus 15 minučių.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, alternatyvus balsavimas. Balsavimas už – pusę valandos, balsavimas prieš – 15 minučių. Balsuojam. (Balsai salėje)
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 33, prieš – 52. Gerbiamieji kolegos, pratęsiam 15 minučių. Užduodam klausimus. Prašau. Pagal užsirašymo eilę V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis prelegente, mano klausimas būtų susijęs apskritai su visais įvykiais, kurie vyko per pastaruosius metus dėl prokuratūros darbo ir perspektyvų. Ar nesusidaro įspūdis, kad už to, jog reikia destabilizuoti prokuratūros darbą, stovi ir nusikalstamo pasaulio žmonės, taip pat kai kurie, taip sakant, kai kurie nusikalstamo pasaulio žmonių veikiami visuomenės atstovai? Nes kai girdžiu operatyvinių darbuotojų išvadas ir panašiai, susidaro įspūdis, kad mūsų valstybės yra gana sudėtinga situacija, kai būtent reikia sunaikinti prokuratūrą tam, kad po to būtų galima daryti ką nori.
R. PETRAUSKAS. Atsakydamas į klausimą noriu pasakyti, kad tokios oficialios informacijos, kad yra kažkokios destabilizuojančios jėgos, norinčios sunaikinti prokuratūrą, aš asmeniškai neturiu, tačiau manau, kad stipri prokuratūra niekada neturėtų patikti tam tikrom jėgom, kurios linkusios daryti nusikalstamas veikas.
PIRMININKAS. Klausia V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamasis prokurore, aš norėjau paklausti. Vadovavęs tada dar ne laikinasis A. Valantinas iš šios tribūnos prašė panaikinti imunitetą vienam iš Panevėžio teisėjų, jis prašė keliems, panaikinom vienam, bet byla dar nėra pasibaigusi. Kai prokuroras ateina į Seimą ir prašo panaikinti imunitetą, manau, kad turi turėti labai aiškius įrodymus, kad tas imunitetas privalo būti panaikintas, ir byla turėtų būti labai greitai išnagrinėta. Kas nutiko, kodėl dar nėra rezultatų?
R. PETRAUSKAS. Kiek žinau, artimiausiu metu ši byla turėtų būti baigta, kiek asmeniškai pasidomėjau. Kodėl taip nutiko? Tikrai negaliu atsakyti konkrečiai. Bet žinau, kad jinai turi būti greitai baigta, nes pats klausiau, kas yra ir kodėl taip yra atsitikę.
PIRMININKAS. V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, Lietuvoje susikaupė daug teisinių problemų ir pūlinys pratrūko. Vaikai išvežami į Europą vagiliauti, klesti nepilnamečių prievartavimas. Teismo ekspertai nedetaliai ištiria, duoda klaidingas išvadas. Ilgai tiriamos baudžiamosios bylos, daug nebaigtų tyrimų, bylos vilkinamos, todėl nenuostabu, kad visuomenė nepatenkinta, bruzda. Paskutiniai įvykiai Pakaunėje parodė, kad mes gyvename ne teisinėje valstybėje, visuomenė nusivylusi vykdomu teisingumu. Tai rodo prokuratūros neįgalumą. Ką manote daryti ateityje, kad gyventojų pasitikėjimą atgautų mūsų teisinė sistema, ir kaip jūs persiorientuosite ir dirbsite neaplaidžiai, pagerinsite tyrimų kokybę, kad atlikti tyrimai būtų kokybiški, taip, kaip paslauga? Juk čia jūs darote paslaugą, jūsų sistema. Ačiū.
R. PETRAUSKAS. Visų pirma manau, kad į dalį klausimo atsakiau, nes buvo panašiai klausta. Taip, aš sakau, šiandien iš esmės išeina taip, kad tyrėjų karta yra kuriama iš naujo. Tų tardytojų, kurie buvo patyrę ir mokėjo dirbti, nėra. Jie išsivaikščiojo. Išsivaikščiojo kas į privatų verslą, kas galų gale perėjo į tuos pačius prokurorus, kas tapo teisėjais. Problema yra specialistai, specialistai, pateikiantys išvadas. O kad reikia dirbti nuolat geriau… Nežinau, kiek dirbu, aš visą laiką visiems prokurorams kartoju: suprantu, kad sunku, tačiau tikrai turime dirbti geriau. Aš manau, kad tikrai nuo pačių darbo priklausys, ar grįš tas pasitikėjimas. Pasitikėjimą prarasti yra labai lengva, bet, aišku, labai sunku jį atgauti. Tačiau stengtis reikia.
PIRMININKAS. Klausia R. Smetona.
R. SMETONA (TTF). Ačiū. Gerbiamasis prokurore, kaip žinome, operatyvinės veiklos subjektų veiksmus koordinuoja ir kontroliuoja, šiuo atveju pabrėžiu – ir kontroliuoja, generalinis prokuroras, pavaduotojai, kiti prokurorai. Noriu paklausti, ar buvo 2009 metais atvejų, kai prokurorai savo iniciatyva arba pagal piliečių skundus tyrė ir nustatė, kad buvo pažeistos jų teisės vykdant jų telefoninių pokalbių pasiklausymą. Ar buvo nustatyta atvejų, kai specialiosios tarnybos galbūt piktnaudžiavo savo padėtimi ir galimybėmis? Ačiū.
R. PETRAUSKAS. Konkrečiai, kad buvo piktnaudžiaujama, praeitais metais nebuvo nustatyta. Tačiau noriu pasakyti, kad praeitais, kaip ir kiekvienais metais, ne visą laiką buvo prokuroro pasirašomas teikimas dėl operatyvinių priemonių taikymo. Tai yra kad prokuroras patikrinęs nustato, kad tikrai nemato pagrindo taikyti operatyvines priemones. Buvo tokių atvejų ne vienas.
PIRMININKAS. Klausia J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis generalini prokurore, per dvidešimt nepriklausomybės metų nusižudė per 25 tūkst. žmonių, nužudyta buvo apie 6–8 tūkst. žmonių, 500 tūkst. pabėgo ir toliau bėga iš Lietuvos, žmonių grupės neklauso teisėsaugos, diktuoja teisėsaugai savo sąlygas, kalėjimai perpildyti, generalinio prokuroro surasti nebegalima, kvalifikuoti tyrėjai, kaip sakote, patys išsibėgiojo. Ar jums neatrodo, kad vyksta tylus pilietinis karas tarp tautos ir elito? Ar tokiomis sąlygomis prokuratūra gali spręsti tas problemas, kurios susikaupė valstybėje? Ar jūs taip pat netapote to rinkos liberalizmo ir demokratijos anarchizmo auka?
R. PETRAUSKAS. Apie pilietinį karą aš kažkaip nepagalvojau, kad toks vyksta. Ar aš auka netapau? Nežinau, kažkaip auka nesijaučiu asmeniškai.
PIRMININKAS. Klausia S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis prokurore, sakykite, man, kaip akmeniškiui, šiandien džiugu girdėti, kad Prezidentė pasirenka būtent Akmenės prokuratūros darbuotoją, bet apie tvarką, apie pasirinkimą, kad iš jūsų tarpo vieni ar kiti atsisako, sakykite, gal jums yra žinomi motyvai, kodėl vieni priima pasiūlymą, kiti nepriima?
Ir dar vienas toks papildomas klausimas. Kai jūsų pavaduotojai, buvęs prokuroras G. Jasaitis, sakė, kad politikai vis dėlto kišosi į prokuratūros darbą, ar jūs galite patvirtinti arba paneigti tuos faktus?
R. PETRAUSKAS. Dėl kišimosi, manau, kad kiekvienas žmogus, ištaręs žodžius, turi juos pagrįsti, taigi aš manau, kad šioje tribūnoje turėtų stovėti G. Jasaitis ir atsakyti į jūsų pateiktą klausimą.
O pirma klausimo dalis… Gal galite pakartoti?
S. BUCEVIČIUS (DPF). Buvo pasirinkimas prezidentūros ir Prezidentės. Kokiais kriterijais, kodėl atsisako vieni, o kiti priima tuos pasiūlymus?
R. PETRAUSKAS. Negaliu atsakyti.
PIRMININKAS. Klausia V. Žiemelis.
V. ŽIEMELIS (KPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis laikinasis generalini prokurore, jums teko nelengva dalia… Per trumpą laikotarpį daug įvykių, kurie, atvirai pasakius, sukėlė nerimo visuomenei. Sakykite, ar jūs manote, kad pasielgėte teisingai pareiškęs, kad kreipėtės į Lietuvos Respublikos Seimą prašydamas leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn A. Sacharuką už tai, kad jis, balsuodamas už kitą asmenį, suklastojo oficialų dokumentą ir padarė kitus, jūsų požiūriu, nusikalstamus veiksmus? Jūs priėmėte tokį sprendimą po komisijos pirmininko kreipimosi, jeigu aš neklystu. Tačiau tokių pranešimų buvo daug spaudoje apie tai, kad vienas už kitą balsuoja…
PIRMININKAS. Laikas.
V. ŽIEMELIS (KPF). …Etikos komisijos sprendimai vieši. Kodėl jūs visų kitų asmenų atžvilgiu nesate vienodai teisingas šia prasme?
R. PETRAUSKAS. Galiu atsakyti. Taip, senesniame Baudžiamojo proceso kodekse (…) tuo metu, kaip skambėjo, pradėti parengtinį tardymą… Tai buvo straipsniai spaudoje, tai yra masinės informacijos priemonėse. Šiandien šito pagrindo nėra. Tai viena. Į kitą galiu atsakyti, kad mūsų Baudžiamojo proceso kodeksas šiandien yra taip sukonstruotas, kad baudžiamasis procesas yra negalimas, o pradėtas turi būti nutraukiamas tada, kada asmeniui kompetentinga institucija neišduoda leidimo, kad jis galėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Ką aš sakau? Faktiškai gavę oficialų pareiškimą ar medžiagą, jeigu yra surinkta tam tikrų duomenų, mes negalime jos, sakysiu tiesiai šviesiai, padėti į stalčių ir laukti galbūt, kol pagerės kažkokie laikai, ekonomika, politinė situacija. Todėl mes turime arba pradėti ikiteisminį tyrimą, arba atsisakyti. Iki šios dienos buvo pateikta oficiali medžiaga, kurioje yra žymės požymių, kad yra padarytos nusikalstamos veikos, tačiau kad tai yra galimai padarytos, galimai, aš pabrėžiu, kad galimai padarytos nusikalstamos veikos. Kad atsakytume į klausimus, ar tos veikos tikrai yra nusikalstamos, mes turime atlikti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo šiuo konkrečiu atveju, jeigu mes negauname Seimo pritarimo, mes neatliekame.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis prokurore, norėčiau paklausti. Kai kada matyti tam tikro nevienodo teisėjų ir prokurorų įstatymų traktavimo. Kai kada net gaila pačių prokurorų, kaltintojų, kurie tarsi beldžia į uždarytas duris, ir po kiek laiko vėl tas rezultatas būna nulinis, nes teismas priima kitokį sprendimą, vėl vyksta apskundimai. Galbūt tai visos sistemos problema? Ar tai atskira problema kitų institucijų, ne prokuratūros? Ar galėtumėte atsakyti konkrečiau į šiuos klausimus?
R. PETRAUSKAS. Aš niekada nenoriu kaltinti vienos kažkurios iš institucijų, kad visi yra geri, viena bloga arba atvirkščiai. Yra du veiksniai, yra žmogiškasis faktorius, kaip aš sakau, iš kitos pusės mes turime tokius įstatymus, kokius turime. Kiek aš žinau, Seime lyg ir yra parengtas paketas pakeitimų, kad būtų galima sumažinti ikiteisminio tyrimo biurokratizmą. Dėl teisės apskųsti sprendimus, manau, visų pirma ginčuose, kaip sakau, gimsta tiesa. Jeigu įrodoma, kad skundas pagrįstas, tai yra kažkieno darbo brokas, už tai turėtų atsakyti. Bet iš principo aš nemanau, kad tai yra vienos ar kitos institucijos problema. Tai yra visas kompleksas. Tai yra biurokratizuotas mūsų Baudžiamojo proceso kodeksas pakankamai, nes numatyta tiek apskundimų. Kaip pavyzdį aš jums galiu paminėti. Kai ikiteisminiame tyrime yra keletas įtariamųjų ir kai kiekvienas turi teisę apskųsti tyrėjo ar prokuroro veiksmus teisėjui, faktiškai byla neišeina iš teismo, nes vienas po kito skundžia, ikiteisminis tyrimas nevyksta. Taip, yra biurokratizuotas, bet, kiek aš žinau, yra parengtas paketas, ir aš manau, kad jūsų valia palengvinti šią dalią.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (LCSF). Gerbiamasis prokurore, kuo baigiasi bylų vilkinimas, tai turbūt geriausiai rodo vangiai tirta pedofilijos byla, bent jos pradžia. Žinoma, tokių atvejų yra kur kas daugiau jūsų sistemoje. Jums turbūt žinoma bendrovė „Vilniaus vandenys“ ir visi tie tyrimai, kurie prasidėjo dėl tos bendrovės. Sakykite, kaip jūs pakomentuotumėte patį faktą? Treji metai tiriama byla pagal aiškų faktą, tai yra už įmonės vadovo pinigų grobstymą stambiu mastu. Visi dokumentai pateikti, visi faktai pateikti, krūva argumentų, liudininkų apklausos ir t. t., ir t. t. Negana to, po 2,5 metų byla yra nutraukiama traktuojant, kad įmonės vadovas po to, kai baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas, grąžino į įmonę pasisavintas lėšas. Ar čia įsigaliojo nauja praktika, kai pagautas su įkalčiais grąžina tai, ką paėmęs ar pavogęs, ir lieka nenubaustas? Vienas dalykas.
Antras klausimas, ar jums neatrodo, kad tokie atvejai, tokie bylų vilkinimai skatina naujus nusikaltimus? Ir jūs žinote, kas po to, po trejų metų, kai prieš trejus metus…
PIRMININKAS. Laikas.
Ž. ŠILGALIS (LCSF). …pateikti visi įrodymai, taip pat ir papildoma medžiaga, ir dėl tų pačių neskaidrių konkursų, kuo jie baigėsi ir kuo virto? Naujos bylos, nauji suėmimai ir t. t., ir t. t. Ar už tai nėra atsakinga prokuratūra?
R. PETRAUSKAS. Visų pirma tikrai neteigsiu, kad tai yra kažkokia nauja praktika. Antra, kodėl ikiteisminis tyrimas vyko taip ilgai, aš atvirai sakau, negaliu atsakyti, nes aš turiu susipažinti su ta byla, kad jums galėčiau konkrečiai atsakyti. Šiaip tai, mano supratimu, tai nenormali praktika. Tačiau, patikėkite, didžiausia problema yra su bylomis, kurios susijusios su finansais. Kaip minėjau, dėl finansų, kai reikia gauti specialisto išvadą, tyrimas stoja metams vien dėl to, kad reikia laukti eilės, kada gausime specialisto išvadas, be kurių negalime daryti kitų procesinių veiksmų. Aš konkrečiai nežinau tos bylos, todėl negaliu su jumis diskutuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam prokurorui. Jūs atsakėte į Seimo narių klausimus. Galite grįžti į savo vietą. Dėl vedimo tvarkos – V. Žiemelis. Prašau.
V. ŽIEMELIS (KPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, labai gaila, kad man neleidote patikslinti prokurorui užduoto klausimo, nes aš negavau atsakymo į mano klausimą. Aš klausiau labai aiškiai, kodėl jis pasielgė nevienodai teisingai visų Seimo narių atžvilgiu? Prokuroras turi teisę ir pats savo iniciatyva pradėti ikiteisminį tyrimą. Tai ne privataus kaltinimo byla arba kiti nusikaltimai, kuriems reikia pareiškimo, konkretaus pareiškimo. Tiek aš norėjau pasakyti.
15.51 val.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, klausimas, kurį dabar svarstysime, yra tiesiogiai susijęs su ankstesniu. Tai yra Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros 2009 metų veiklos ataskaitos“ projektas. Pranešėjas – J. Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Nutarimo pateikimas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip ir nustatyta Statuto, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, susipažinęs su ataskaita ir dalyvaujant posėdyje generaliniam prokurorui, einančiam generalinio prokuroro pareigas gerbiamajam R. Petrauskui, svarstė ir siūlo Seimui tokį nutarimo projektą. Kaip matote, yra 3 straipsniai, iš kurių, manau, svarbiausias yra 2 straipsnis, taip pat ne mažiau svarbus 3 straipsnis, kuriame be to, kad siūloma pritarti ataskaitai, siūlome patvirtinti tokius veiklos prioritetus. Jeigu išskirstytume tuos prioritetus į tris grupes, tai iš pirmosios grupės, kad turėtų būti stiprinamas baudžiamasis persekiojimas už šias nusikalstamas veikas: seksualinį smurtą prieš nepilnamečius, prekybą žmonėmis, korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartą, sukčiavimą dėl pridėtinės vertės mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo lėšų, taip pat Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugą, kontrabandą bei nusikalstamas veikas aplinkai…
Antra sritis būtų, kad būtų formuojama… nepilnamečių justicijos praktikos formavimas. Trečioji grupė – operatyvinės veiklos subjektų veiksmų koordinavimo ar teisėtumo kontrolės praktikos formavimas. Prie ketvirtosios grupės, kalbant apie viešąjį interesą… Stiprindami viešojo intereso gynimą, mes atkreipėme dėmesį į tokias sritis kaip vaiko teisių ir teisėtų interesų apsauga, valstybės interesų apsauga, taip pat kitas problemas, kurias mato pati prokuratūra, atkreipdama dėmesį į jas ataskaitoje, ir komitetas, kad prokuratūros žmogiškųjų išteklių efektyvesnis valdymas turėtų būti, tai yra prokurorų specializacijos sistemos kūrimas ir personalo rengimo, mokymo bei kvalifikacijos sistemos plėtra ir, aišku, darbo apmokėjimo bei socialinių garantijų sistemos tobulinimas. Taip pat pasiūlėme Vyriausybei, kad būtų atkreiptas dėmesys… svarstyti galimybę, rengiant 2011 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, ir numatyti reikiamas lėšas, atsižvelgiant į Vyriausybės jau patvirtintą Valstybės investicijų 2010–2012 metų programą, būtent tam, kas numatyta ir prokuratūros ataskaitoje, kad iš tikrųjų yra sudėtinga situacija tiek Vilniaus miesto ir rajono apylinkės prokuratūrose, Joniškio bei Kretingos rajonų apylinkės prokuratūrų patalpų remontas yra verkiant reikalingas ir Klaipėdos apygardos ir miesto apylinkės prokuratūrų rekonstravimas bei renovavimas.
Jums toks yra siūlomas nutarimo projektas. Komitetas šiam nutarimo projektui pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti grupė Seimo narių. Pirmoji klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų pritardama nutarimo 2 ir 3 straipsniams, ypač dėl prioritetinių krypčių – dėl prekybos žmonėmis, dėl nepilnamečių seksualinio išnaudojimo, aš negalėčiau ramia širdimi pritarti prokuratūros veiklos ataskaitai, nes iš tikrųjų šioje institucijoje kažkas yra blogai, jeigu šalyje vyksta tokie įvykiai. Ar jūs ramia širdimi galėsite balsuoti už ir kokie motyvai pritarti?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Todėl mes ir siūlome tuos prioritetus, ne tik atkreipdami dėmesį į nusikalstamų veikų tyrimą, bet ir į darbą viešojo intereso gynimo srityje bei prokuratūros žmogiškųjų išteklių efektyvesnio valdymo srityje, nes jeigu mes matome problemų, jas reikia taisyti. O jeigu, kolegos, siūlote nepritarti ataskaitai, aš norėčiau išgirsti argumentus.
PIRMININKAS. Klausia K. Daukšys. Nėra. S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis Sabatauskai, įdomi jūsų minčių eiga. Jūs keistai bendru sutarimu savo komitete pritarėte šiai ataskaitai. Tiesa, pasitikslinau, kad pirmininkas sakosi nedalyvavęs. Tai kokioje mes situacijoje? Bent kiek aš suprantu, jeigu mes pritariame kokios nors institucijos veiklos ataskaitai, vadinasi, mes praeitų metų darbą įvertiname gerai. Jūs norite pasakyti, kad prokuratūra visus praeitus metus dirbo gerai ir mes neturime jokių, nors tiesiog visa visuomenė yra sukilusi? Tai čia argumentai visiškai akivaizdūs. Jeigu prokuratūra sugebėjo sukelti tokią sumaištį Lietuvoje, argi mes tikrai galime paklausyti jūsų komiteto bendro sutarimo ir pritarti šiai ataskaitai? Ačiū.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, kolega, už klausimą. Kad komiteto pirmininkas nedalyvavo, tai reikia klausti jo, kodėl jis neatliko savo pareigos, ne manęs.
Antras dalykas, sakote, pritarsime ramia širdimi ataskaitai ir nematome problemų. Jeigu mes būtume nematę problemų, mes nebūtume pasiūlę tokio nutarimo iš tiek daug straipsnių ir postraipsnių, taip pat nustatančių prioritetus, kur reikia stiprinti prokuratūros veiklą, efektyvinti valdymą ir panašiai. Tai būtų projektas iš vieno straipsnio – pritarti.
Ir trečias dalykas. Įstatymas iš viso nenustato, kad būtų pritariama ar nepritariama ataskaitoms. Tokia jau yra parlamentinė tradicija, kad mes kiekvieną ataskaitą institucijos, atskaitingos Seimui, svarstome ir dėl jos priimame nutarimą, bet šiaip įstatymas nereikalauja, o kaip žinoma, įstatymą priima Seimas. Seimas, priimdamas įstatymą, nei dabar, nei anksčiau, kai priėmė tokios redakcijos… Niekas nesiūlė, kad būtų privalomas svarstymas. Tačiau, kaip matote, yra tokia tradicija, mes svarstome. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia L. Kernagis.
L. KERNAGIS (KPF). Ačiū. Norėjau tą klausimą, ko gero, deklaruoti generaliniam prokurorui, bet kaip kolegos paklausiu čia. Paklausiu tokį galbūt retorinį klausimą. Prokurorai savo išvadose dėl D. Kedžio bylos rašo, jog smurto žymių nerado, radus D. Kedžio kūną, tačiau televizijos laidos „Akistata“ metu mes akivaizdžiai matėme ant D. Kedžio veido smurto žymes. Tai dabar sakykite, kaip jums atrodo, kuo tikėti – ar tuo, kas parašyta prokurorų, ar tuo, ką mes matome savo akimis? Ačiū.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, kolega, už klausimą. Iš tikrųjų kiekvienam spręsti, kuo tikėti. Bet komentuoti tiek prokuratūros atsakingų pareigūnų nutarimų, tiek ekspertų išvadų, deja, aš negaliu, nes taip smulkiai nesu susipažinęs. Ačiū. Ir neturiu teisės.
PIRMININKAS. Klausia S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega Juliau, sakykite, minėdamas paskutinį sakinį, jūs pabrėžėte dar neremontuotas patalpas vienos ar kitos prokuratūros, o kaip mums žinoma, kai Biudžeto ir finansų komitete svarstome, mes jau keletą metų tom pačiom suremontuotom prokuratūros patalpoms papildomai skiriame. Jau nekalbant apie rezonansines, tas didžiąsias, bylas, vėlgi jūsų ataskaitoje yra minima, kad reikia pritarti veiklos ataskaitai. Kaip jūs vertinate tokius faktus?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš pacitavau. Ne mūsų nutarimo projekte yra paminėta, mes tik paminime, kad tom patalpom arba investicijų projektams, kuriems Vyriausybė jau yra pritarusi 2010–2012 metų programoje, reikėtų numatyti lėšas. Prokuratūros ataskaitoje yra paminėtos tos patalpos, kurias aš atskirai, arba tie pastatai, kuriems reikalingas finansavimas iš tų investicijų. Iš tikrųjų jeigu kalbėtume konkrečiai apie tuos atvejus, kuriuos jūs turite omenyje, reikėtų turbūt atskiros kalbos, ir čia labiau reiktų mums ir Audito komiteto pagalbos. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, dėkui. Aš galvočiau, kad čia yra tik perrašymas tų kasmetinių problemų, kurios yra. Gal ir gerai, kad tarp prioritetų aukščiau stovi galbūt svarbesni dalykai, bet ar jums neatrodo, kad apskritai reikia Prokuratūros įstatymą peržiūrėti iš esmės, kad prokuratūros darbas pagerėtų.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kaip žinote, o jeigu kas nežinote, turiu informuoti, kad yra sudaryta darbo grupė tiek dėl prokuratūros statuso, tiek dėl įstatymo pakeitimo. Ta darbo grupė jau turėjo ne vieną posėdį ir aptarė įvairias problemas, tarp kurių yra ne tik tos atskiros įstatymo dalys, kurias jau vienas iš mūsų kolegų pateikė – dėl kadencijos trukmės, dėl kadencijų kartotinumo, dėl generalinio prokuroro pavaduotojų, dėl vyriausiųjų prokurorų rotacijos ir panašiai, bet ten yra ir kitų problemų. Kita darbo grupė, sudaryta Seime, yra dėl Baudžiamojo proceso kodekso, dėl ikiteisminio tyrimo problemų. Tai yra kaip tik ta dalis, apie kurią kalbėjo gerbiamasis R. Petrauskas, kad štai tos problemos, kurios atsirado po naujojo Proceso kodekso priėmimo… Kitaip sakant, nepereita prie tos sistemos, kuri įsigalėjusi Vakaruose, mes turėjom savo sistemą, kuri veikė gana efektyviai, bet buvo pakeista. Seimo darbo grupėje yra beveik parengtas projektas, kuris bus teikiamas Seimui ir kur tos problemos bus sprendžiamos.
PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, turbūt ne tik pastaruoju metu, bet apskritai Seime mes klausome gausybę ataskaitų, dėl visų ataskaitų priimame tą formalų sprendimą – pritarti. Jeigu yra pateikta ataskaita, tai mes turime pirmiausia vertinti jos turinį, atliktą darbą, padarytus veiksmus. Na, gal ši ataskaita gražiai surašyta ir panašiai, bet jokiu būdu negalima pritarti iš esmės, nes tokie ataskaitų svarstymai tada praranda savo prasmę. Reikia svarstyti, ką nagrinėjama institucija veikia, kaip atliko. Jeigu jūs manote, kad pritarimas – tai tik tokia forma arba tradicija, tai mes gal išdėstykime nutarime tuos trūkumus, padarytus neteisingus arba blogus veiksmus, ką institucija yra padariusi. O tų bylų, pradedant rezonansinių gausybe, jau nekalbant apie pedofilijos ar V. Pociūno žūties bylą, čia galima vardinti ir vardinti. Bet tokia formali ataskaitos tvirtinimo procedūra niekam nereikalinga – arba mes rimtai pradedame į ataskaitas žiūrėti, arba tik šiaip sau, dėl visa ko. Ačiū.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Aš jūsų nuomonę ir klausimą, suformuluotą per nuomonę… Kalbėdamas apie konkrečius dalykus, kuriuos jūs išvardijate kaip trūkumus, kuriuos reikėtų išvardinti tokiame nutarimo projekte, aš pasakysiu, kad tokiais atvejais Seimas, kaip ir buvo praeitų metų rudenį, sudaro komisiją arba paveda komitetui komisijos teisėmis nagrinėti vieną ar kitą atskirą problemą, ir ten ta problema būna įvardinta kaip trūkumas, jeigu išvada tokia yra. O tokia išvada ir buvo komiteto pateikta Seimui, jai Seimas pritarė. Šioje ataskaitoje mes įvardinam problemas, kurias reikia spręsti kaip prioritetines sritis ir kuriomis prokuratūra turi vadovautis savo darbe, bet vertinti kiekvieną tyrimą šioje ataskaitoje, manau, nėra galimybės. Tada būtų jau konkretaus tyrimo… tai yra atskiras tyrimas dėl konkrečių dalykų.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui kolegai J. Sabatauskui. Klausimams laikas baigėsi. Dabar motyvai už ir prieš. Už – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, ypač kreipiuosi į S. Stomą ir kitus didžiuosius inkvizitorius, kurie nori gatvės teismais atkurti teisingumą. Išties mes galime dabar drąsiai pasakyti, kad šiandien išgyvename labai sudėtingą teisėsaugos sistemos krizę, bet prie tos krizės daug kuo prisidėjo daugelis politikų ragindami ignoruoti prokuratūros veiksmus, ragindami ignoruoti teismų sprendimus ir daugelį kitų dalykų. Suprantama, prokuratūros darbe yra daug trūkumų ir tuos trūkumus gerai išskyrė ir išvardijo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2 straipsnyje, pradėdamas nuo to, į ką reikia atkreipti ypatingą dėmesį: ypatingą dėmesį į vaikų seksualinį išnaudojimą, į kitus be galo skaudžius atvejus, kuriuos reikia tirti operatyviai ir t. t. Tačiau negalima sutikti su tuo, kad mes turime savo rankomis prisidėti prie to, kad teisinės valstybės principai būtų apskritai ignoruojami. Todėl aš remiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto nutarimą ir siūlau jam po pateikimo pritarti.
Taip pat labai svarbu būtų, kad tvirtinant naujo generalinio prokuroro kandidatūrą šis nutarimas būtų kaip gairės, ką reikia toliau tobulinti prokuratūros darbe, taisyti, padaryti darbą efektyvesnį, bet jokiu būdu nedestabilizuoti teisinės sistemos, ją paralyžiuoti, nes kaip tik to ir siekia tie, kurie diriguoja tokiems paradams ir skatina emocijas, ir kartu griauna bet kokį teisinės valstybės principą. Todėl raginu pritarti nutarimui po pateikimo.
PIRMININKAS. prieš – S. Stoma.
S. STOMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, noriu jūsų paklausti. Tai kodėl mes atleidome A. Valantiną? Taigi viskas, pasirodo, gerai. Ataskaita verta pritarimo, o, kiek aš sugebu logiškai mąstyti, mes čia kalbame apie ataskaitą, o ne apie ateities veiklos gaires. Apie ateities veiklos gaires, kaip čia bandė įteigti J. Sabatauskas, mes gal kalbėsime tada, kai tvirtinsime naują generalinį prokurorą. Dabar mes turime įvertinti praėjusių metų Generalinės prokuratūros darbą. Jeigu jūs turite sąžinės, žinodami visas tragedijas, kurios Lietuvoje yra atsitikę, ir tą sumaištį, kuri kilo visuomenėje dėl nesugebėjimo ištirti vienos vienintelės galimos pedofilijos bylos… Ir po to visas tas šleifas skandalų, kurie buvo keliami, tarp kitko, ir politikų, kurie bandė pridengti korumpuotus sprendimus tam, kad dengtų kažkokias dar kitas susijusias korupcines grupes. Tai yra tas korupcijos kamuolys, kurį mes privalome išrišti. Visuomenė šito iš mūsų reikalauja ir Garliavos gatvės teismas yra didžiosios visuomenės dalies teismas. Ir tas teismas teisia prokuratūrą, ir ją jau nuteisė. Mes esame visuomenės atstovai, ir jeigu mes nepabandysime rasti kompromiso tarp didžiosios visuomenės dalies teismo ir mūsų, kaip visuomenės atstovų, ir valstybės institucijų, mes griausime mūsų valstybės pamatus. Pastatykime viską ant aiškių, gražių teisinės ir teisingos sistemos pamatų. O šiai prokuratūros ataskaitai aš pritarti negaliu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritaria Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros 2009 metų veiklos ataskaitos“ projektui po pateikimo, balsuojate už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 67, prieš – 2, susilaikė 31. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros 2009 metų veiklos ataskaitos“ projektui po pateikimo pritarta. Tikiuosi, kad artimiausiu metu šis nutarimo projektas pratęs savo tolesnes procedūras. Šiandien mes nesame numatę datos. Prie šoninio mikrofono Seimo narys P. Gražulis. Replika.
P. GRAŽULIS (TTF). Replika po balsavimo. Na, gerbiamieji, iš tikro pastaruoju metu stebint Garliavos įvykius, nes tai susiję šiek tiek su prokuratūros veiklos ataskaita, girdėti labai kategoriški kaltinimai žmonėms, kurie ten susirinko. Mielieji valstybininkai, kas privedė tautą per 20 nepriklausomybės metų, kad tūkstantis žmonių turi susirinkti Garliavoje? Kodėl šiandien ne tik Seimu, bet ir prokuratūra, ir teismais nepasitiki valstybė, žmonės, gyvenantys valstybėje? Kelkime klausimą iš esmės. Tai yra tik pasekmės per 20 nepriklausomybės metų sukurtos neteisinės valstybės. Man atrodo, jeigu mes nesugebėsime įžvelgti šaknų ir priežasčių, tai, manau, ne tik tūkstančiai, bet ir šimtai tūkstančių žmonių rinksis. Žmonių kantrybė baigėsi. Jeigu pats generalinis prokuroras nustato vienoj byloj, tik vienoj D. Kedžio byloj, kad septyni prokurorai aplaidžiai dirbo, tai apie ką mes kalbam? Ir jeigu kiekvieną kitą bylą pažiūrėsim, gal ten bus ne 7, o 17 aplaidžiai dirbančių? Tai kaip mes galim vertinti teigiamai prokuratūros darbą, teisinės sistemos darbą?
Ir dar vieną sakinį. Septynis kartus esu surinkęs parašus, kad į Seimo darbotvarkę būtų įtrauktas klausimas, jog galų gale ir Lietuvoje, kaip demokratiniame pasaulyje, teismų darbe dalyvautų visuomenės atstovai. Kodėl šiandien to klausimo nėra Seime?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Petrai…
P. GRAŽULIS (TTF). Pirmininkės klausiau ir kitų – nėra.
PIRMININKAS. Dėkui už jūsų nuomonę, bet jūs labai ilgai ją dėstėte. Seimo narys K. Ramelis. Prašau.
K. RAMELIS (MSG). Aš atsakydamas P. Gražuliui į tą klausimą, noriu jam atsakyti taip: pone Gražuli, o kas kaltas, kad visuomenė visiškai nepasitiki Seimu? Ir kai Seimu niekas nepasitiki, ar gali jis vertinti kitų veiklą? Prokuratūros reitingas yra kelis kartus aukštesnis už Seimo. Ačiū.
16.15 val.
Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIP-394GR (pateikimas)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, replikos išsakytos. Svarstome kitą svarbų šios dienos darbotvarkės klausimą. Tai Prezidentės grąžintą Seimui svarstyti įstatymą iš naujo – Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėjas Nerijus Udrėnas – Respublikos Prezidentės vyriausiasis patarėjas. Pateikimas.
N. UDRĖNAS. Laba diena. Gerbiamieji Seimo nariai, prieš pristatydamas šį dekretą norėčiau pabrėžti, kad Prezidentė, grąžindama Seimui Šilumos ūkio įstatymą pakartotinai svarstyti, iš esmės pritarė Seimo narių siekiui didinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Neabejotina, kad Lietuva privalo geriau panaudoti savo turimus energetinius išteklius. Tai labai svarbu siekiant sumažinti priklausomybę nuo aukštų gamtinių dujų kainų, diktuojamų išorinių monopolistų. Be to, geriau išnaudojant savo išteklius, sumažėtų tiekimo sutrikimų rizika. Negalima pamiršti ir klimato kaitos klausimų.
Todėl Prezidentė kviečia gerbiamuosius Seimo narius aktyviai bendradarbiauti ieškant geriausių sprendimų, kaip padidinti energetinę Lietuvos nepriklausomybę, bet kartu apsaugoti Lietuvos gyventojus nuo galimų manipuliacijų šilumos kaina bei grobuoniško šilumos monopolistų piktnaudžiavimo. Prezidentė, teikdama savo siūlymus, yra vieninga su Seimu, šilumos ūkyje siekiančiu kokybinių permainų, kurios užtikrintų gyventojams mažesnes sąskaitas, o šaliai – didesnę energetinę nepriklausomybę.
Todėl šiandien, pristatydamas šį dekretą, kviečiu gerbiamuosius Seimo narius dar kartą grįžti prie opių šilumos ūkio klausimų, dar kartą atidžiai įvertinti Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymą ir galiausiai priimti labiausiai Lietuvos valstybės ir jos piliečių interesus atitinkančius sprendimus.
Leiskite pradėti. Taigi, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Prezidentė grąžina Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gegužės 11 d. priimtą ir Respublikos Prezidentei pateiktą pasirašyti bei oficialiai paskelbti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymą dėl šių motyvų.
Pagal priimtą įstatymą iš nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos tiekėjai superka šilumą, pagamintą iš biokuro, atsinaujinančių energijos šaltinių, iš geoterminės energijos ir deginamų atliekų už ne didesnę negu šilumos tiekėjo vienanarę šilumos gamybos kainą. Tokiu reglamentavimu gerokai pagerinamos šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų sąlygos ir sudaromos galimybės nepriklausomiems šilumos gamintojams parduoti šilumą už tokią pat kainą, kokia yra šilumos tiekėjo šilumos gamybos kaina.
Šis ekonominis skatinimas padeda siekti Šilumos ūkio įstatymo nustatyto tikslo – gaminant šilumą plačiau naudoti biokurą ir atsinaujinančius energijos išteklius. Tačiau atsiranda galimybė supirkti šilumą, pagamintą iš biokuro, atsinaujinančių energijos išteklių, iš geoterminės energijos ir deginamų atliekų už vienanarę šilumos gamybos kainą, kuri taikoma iškastinį kurą naudojančioms šilumos tiekimo įmonėms ir yra aukštesnė negu minėtų atsinaujinančių šaltinių šilumos gamybos kaina. Tokiu būdu išaugusi gamybos šaltinių įvairovė nemažina šilumos kainos vartotojams ir neužtikrina tokių Šilumos ūkio įstatymo nustatytų tikslų įgyvendinimo – mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams, šilumos ūkyje įteisinti pagrįstą konkurenciją, ginti šilumos vartotojų teises ir teisėtus interesus. Pakeitimais nenumatyta priemonių, kaip išvengti galimų piktnaudžiavimų, susijusių su pelno centrų iškėlimu iš reguliuojamos veiklos, ir neužtikrina vartotojų teisių apsaugos ateityje.
Be to, įstatymu panaikinus nuostatą, kad šilumos tiekėjai šilumą superka iš nepriklausomų šilumos gamintojų Vyriausybės nustatyta tvarka, neaišku, kas ir kokia tvarka spręs su šilumos supirkimu iš nepriklausomų šilumos gamintojų susijusius klausimus – paslaugų kokybės, tiekimo patikimumo, aplinkosaugos reikalavimų, dispečerinio valdymo organizavimo ir supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų prioritetų formavimo, kai pasiūla viršija paklausą, šilumos supirkimo, (…) projektavimo sąlygų išdavimo ir kitus.
Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad jeigu tam tikrų ūkio santykių srityje gamyba ar rinka yra koncentruotos, valstybės valdžios institucijoms tenka pareiga nustatyti papildomą teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų vartotojų interesų apsaugą. Viena iš priemonių Šilumos ūkio įstatyme nustatytiems tikslams pasiekti ir išvengti galimų piktnaudžiavimų – sudaryti sąlygas efektyviam šilumos ūkio reguliavimui, įskaitant kainodarą. Be to, svarstytina kompleksinė šilumos ūkio sektoriaus reforma, kad žema šilumos kaina vartotojams būtų pasiekta ne išimtinai kainodaros reguliavimu, o efektyvia šilumos gamintojų konkurencija.
Taigi Prezidentė siūlo pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Šilumos tiekėjai superka iš nepriklausomų šilumos gamintojų šilumą, pagamintą iš atsinaujinančių energijos išteklių, deginamų atliekų, iš iškastinio kuro, atitinkančią kokybės, tiekimo patikimumo ir aplinkosaugos reikalavimus. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustato šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką ir sąlygas. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nustatydama šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką ir sąlygas, privalo atsižvelgti į veiksmingos konkurencijos šilumos gamyboje užtikrinimo atliekinių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo šilumai gaminti skatinimo principus bei šilumos vartotojų teisę gauti šilumą mažiausiomis sąnaudomis. Visais atvejais šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų, negali būti brangesnė negu šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.“
Taip pat pakeisti 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „Nepriklausomiems šilumos gamintojams yra privaloma šilumos gamybos kainodara šio įstatymo nustatyta tvarka kaip ir kitiems šilumos tiekėjams. Esant pagrįstam nepriklausomo šilumos gamintojo prašymui, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi teisę priimti motyvuotą sprendimą netaikyti privalomos šilumos gamybos kainodaros nepriklausomam šilumos gamintojui, jei nepriklausomas šilumos gamintojas ar nepriklausomų šilumos gamintojų, susijusių kontrolės ar priklausomybės santykiais, grupė vienoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje gamina šilumos kiekį, nedarantį reikšmingos įtakos galutinei tos centralizuoto tiekimo šilumos sistemos kainai arba jų veiksmai nedaro įtakos ar ketinimai, jei jie būtų įgyvendinti, negalėtų daryti įtakos ūkinei veiklai toje centralizuoto tiekimo šilumos sistemoje.“
Apibendrindamas dekrete išdėstytus motyvus norėčiau atkreipti dėmesį, kad Prezidentė, teikdama savo siūlymus, palaiko Seimo siekį didinti energetinę nepriklausomybę ir kartu užtikrinti mažesnę šilumos kainą gyventojams. Šiuos tikslus įmanoma suderinti ir pasiekti sustiprinus valstybės kontrolę šilumos ūkyje. Priežastis ta, kad Šilumos ūkio įstatyme nepakanka teisinių priemonių pagrįstai ir skaidriai konkurencijai šilumos gamybos srityje užtikrinti. Pavyzdžiui, būtų galima remtis elektros energetikos ar gamtinių dujų direktyvų nuostatomis, kurios privalomos šiam tikslui pasiekti. Tai funkcinis ar nuosavybės atskyrimas, tam tikri rinkos veiklos priežiūros institucijų įgaliojimai ir panašiai.
Dėl minėtų reglamentavimo trūkumų gali atsirasti susitarimų tarp susijusių asmenų, valdančių tiek valstybės reguliuojamas šilumos įmones, tiek ir nepriklausomų gamintojų įmones. O tai sudaro sąlygas manipuliuoti rinka, gauti didesnį pelną už reguliuojamą ir kartu nemažinti šilumos kainos vartotojams.
Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad jau esami ir galimai būsimi nepriklausomi šilumos gamintojai veikia ar gali veikti skirtingomis veiklos sąlygomis. Kalbant apie tuos ūkio subjektus, kurie veiklą pradėjo anksčiau nei prieš 10 metų, ar tuos, kurie investicijoms gauna subsidijų, dotacijų ar Europos Sąjungos fondų paramos, jų veiklos pelningumas, vadovaujantis minėtais Šilumos ūkio įstatymo pakeitimais, galėtų siekti iki 40 %, tai yra 5–6 kartus didesnis nei reguliuojamos šilumos veiklos leistina pelno norma.
Priminsiu, kad jau yra gauta ir greitu laiku bus skirta negrąžintina parama iš šio laikotarpio Europos Sąjungos struktūrinių fondų, siekianti beveik ketvirtį milijardo litų, arba 240 mln. Lt, biokuro, biomasės ar biodujų katilų statybai.
Taigi pritarus Prezidentės siūlymams būtų užtikrinta atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo plėtra, bet kartu būtų užkirstas kelias pasipinigauti gyventojų sąskaita. Taigi ačiū už dėmesį. Laukiu klausimų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, pirmasis jūsų klausti nori K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, prašau pasakyti, ar Prezidentė nesvarstė kito būdo paskatinti nepriklausomų šaltinių naudojimą, tai yra Europos Sąjungos fondų skyrimą, ypač toms jau veikiančioms katilinėms, kad jos būtų modernizuotos ir būtų papildomi katilai pastatyti? Ar jūs šito prezidentūroje kaip nors nebandėte modeliuoti?
N. UDRĖNAS. Tokia parama ir subsidijos jau yra teikiamos. Kaip minėjau, 2007–2013 metų perspektyvoje tam yra skirta beveik 240 mln. Lt, ir juos gaus pagal sąrašą apie 15 įmonių. Ypač tiesiogiai pakeitimas tokių katilų, kuriuos jau reguliuotų šimtu procentų reguliatorius, Kainų ir energetikos komisija užtikrintų, kad galutinė nauda, naudojant pigesnį biokurą, atitektų vartotojams.
PIRMININKAS. Klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, ta Europos Sąjungos struktūrinių paramos lėšų suma iš tikrųjų yra tik lašas jūroje. Vien Vilniuje, jeigu modernizuotų katilus pereiti prie biokuro, man atrodo, reikia daugiau nei pusės milijardo litų. Ar jūs susipažinęs su Teisės departamento išvadomis, nes Prezidentė ne tik vetuoja, bet ir teikia pasiūlymus?
N. UDRĖNAS. Taip, susipažinęs.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Kaip galėtumėte jas pakomentuoti? Kaip vis dėlto motyvuoti verslininkus, kad jie investuotų į biokuro katilus, kai nėra motyvacijos per kainas?
N. UDRĖNAS. Galėčiau atsakyti dėl Teisės departamento išvadų. Keli komentarai dėl principo, kad nėra įtvirtintas. Bet įstatyme yra parašyta, kad pats principas skatinti atsinaujinančių išteklių naudojimą išplaukia iš tikslo, kuris suformuluotas Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies penktojoje skiltyje: „Gaminant šilumą plačiau naudoti vietinį kurą, biokurą ir atsinaujinančius energijos išteklius.“ Šiuo metu tvarką ir sąlygas, kaip tą daryti, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o įstatymu siūlomas pakeitimų perkėlimas, tvarkos ir sąlygų nustatymas prie Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės… funkcijų.
Kitas komentaras dėl Teisės departamento. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turės diskrecijos teisę nustatyti taisyklės išimtį. Tai būtų motyvuotas Kainų ir energetikos komisijos sprendimas, kuris leistų smulkiems ir ženklios įtakos nedarantiems gamintojams turėti supaprastintas veiklos sąlygas. Jei tai darytų Valstybinė kainų ir energetikos komisija, tai būtų spartesnis reagavimas į rinkos pokyčius, o motyvuotas sprendimas kaip toks tai yra instrumentas supaprastinto rinkos tyrimo atlikimo ar faktiškai atitikmuo, kai sprendimas galimas tik esant įstatyme nurodytiems pagrindams. Taigi sprendimai dėl rinkos dalyvių – reguliuojančios institucijos tiesioginė funkcija, jos kompetencija.
Paskutinė formuluotė jų komentaro dėl susijusių kontrolės ir priklausomybės santykių yra apibrėžta ir kituose įstatymuose, kur gana aiškus turinys, kad verslo subjektai, susiję tarpusavyje per valdytojus ar per savininkus ir tuo pagrindu galintys turėti galimybę koordinuoti savo veiksmus, tarsi visi veiktų kaip vienas verslo subjektas, todėl jie turėtų būti traktuojami kaip vienas ūkio subjektas.
PIRMININKAS. Klausia J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, klausimas būtų toks. Žiūriu, prezidentūra susižavėjusi Lietuvos energetine nepriklausomybe. Bet 20 metų kovojame už energetinę nepriklausomybę, o išeina atvirkščiai. Klausimas būtų toks. Lietuvos Respublikos Konstitucija sako: „Valstybė gina vartotojų interesus.“ Tiek elektros ūkyje, tiek šilumos ūkyje išeina atvirkščiai. Vadinasi, bandoma tiems nepriklausomiems tiekėjams kainą nustatyti ypač pelningą ir turi, sakysim, funkcionuojantys centralizuoti tinklai supirkti jų teikiamą produktą, ir jiems rinkoje konkuruoti (…). Iš to laimi tik nauji gamintojai, o vartotojai turi sumokėti papildomą kainą. Ar nėra tai kartu ir konstitucinių nuostatų pažeidimas taikant tokius principus tiek elektros ūkyje, tiek šilumos ūkyje?
N. UDRĖNAS. Dėl konstitucinių nuostatų nenorėčiau čia komentuoti. Faktas yra tas, kad ūkyje, kuris yra monopolinis, kuriame konkurencinės sąlygos, kaip gamtinių dujų ar elektros energetikos direktyvų nuostatomis yra siekiama tą konkurenciją įgyvendinti, taigi į tokį ūkį, kur veikia natūralios monopolijos, turi įsikišti valstybė ir turi reguliuoti. Nes dabar nepriklausomas gamintojas nepriklausomas nuo ko? Nuo valstybės, kuri ką nors blogo padarys? Nepriklausomi gamintojai taip pat turėtų būti reguliuojami. Ir tą galėtų kompetentingai atlikti Kainų ir energetikos kontrolės komisija.
PIRMININKAS. Klausia J. Šimėnas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, gal galėtumėte trumpai paaiškinti Prezidentės teikiamo 10 straipsnio 3 dalies išdėstymą: „Nepriklausomiems šilumos gamintojams yra privaloma šilumos gamybos kainodara šio įstatymo nustatyta tvarka kaip ir kitiems šilumos tiekėjams. Esant pagrįstam nepriklausomo šilumos gamintojo prašymui, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi teisę priimti motyvuotą sprendimą netaikyti privalomos šilumos gamybos kainodaros nepriklausomam šilumos gamintojai, jeigu nepriklausomas šilumos gamintojas ar nepriklausomų šilumos gamintojų, susijusių kontrolės ar priklausomybės santykiais, grupė vienoje centralizuotos šilumos tiekimo sistemoje gamina šilumos kiekį, nedarantį reikšmingos įtakos galutinei tos centralizuotos tiekimo sistemos kainai, arba jų veiksmai nedaro įtakos, ar ketinimai, jei jie būtų įgyvendinti, negalėtų daryti įtakos ūkinei veiklai toje centralizuoto tiekimo šilumos sistemoje.“ Ar tai nesukuria prielaidų galimiems piktnaudžiavimams?
N. UDRĖNAS. Kaip minėjau, yra gana įprastas dalykas atlikti rinkos tyrimus. Tai daro reguliuotojas, kuris įgaliotas įvertinti veiklos sąlygas. Tai yra jie, atlikę tokį tyrimą, pateiktų motyvuotą sprendimą, kuris paaiškintų, kiek tai daro įtaką galutinei kainai vartotojams. Esmė yra ta, kad naudojant pigesnį biokurą galutinė nauda monopoliniame sektoriuje turi atitekti vartotojams. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija tuo motyvuotu sprendimu atlikusi vadinamąjį supaprastintą rinkos tyrimą galėtų pateikti tokią nuomonę. Kitais atvejais, aišku, ji turėtų prižiūrėti, griežčiau kontroliuoti kainodarą. Taigi sprendimai dėl rinkos dalyvių yra reguliuojančios institucijos tiesioginė funkcija ir kompetencija.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų turbūt invazija tokia atsitiktinė į veikiančio ūkio sistemą galbūt ir galėtų sukurti prielaidas tam tikram kainų nestabilumui, o paskui augimui. Ar nematote galimybių, kad gal aktyviau galėtų dalyvauti šioje visoje sistemoje privatus verslas, galbūt tobulindamas pačią tą veikiančią sistemą, tarkime, investuodamas į biokuro pagrindu gaminamą šilumos ir elektros energiją, galbūt įgydamas teisę į dalį valdymo ir panašiai? Iš kitos pusės, reikia skatinti atėjimą su technologijomis į veikiančių ūkių sistemas. Ačiū.
N. UDRĖNAS. Skatinimo mechanizmas, kaip minėjau, yra įvairus, tai yra prioritetinė supirkimo galimybė, papildomos pelningumo normos, taip pat tiesioginės subsidijos keisti katilams. Kaip žinote, dauguma šilumos tinklų, šilumos įmonių priklauso savivaldybėms. Tai atvėrimas tokios spragos galimiems piktnaudžiavimams, manipuliavimams galėtų sudaryti sąlygas dirbtinai nustekenti šilumos įmones, valdomas savivaldybių, ir tai turėtų kaip tik neigiamų pasekmių dar labiau išauginant kainas vartotojams.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, ar jums neatrodo, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pačių kainų neturėtų nustatyti? Jinai turėtų nustatyti aiškias ir visiems privalomas metodikas, kaip tos kainos yra nustatomos. Tas kainas tuomet nustatytų savivaldybės. Kuomet atsirastų ginčas tarp savivaldybės ir šilumos energijos teikėjo, tuomet Valstybinė kainų ir energetikos komisija įsikištų į šitą ginčą kaip ikiteisminio tyrimo institucija.
N. UDRĖNAS. Kaip spręsti šiuos klausimus, be abejo, yra Seimo ir Vyriausybės prerogatyva, tiktai viena pastaba – panaši į jūsų siūlomą tvarką, atrodo, egzistavo Latvijoje. Dabar jie atsisakė šios tvarkos suteikdami daug daugiau galių centriniam reguliuotojui, valstybės reguliuotojui, kuris turės daug daugiau kompetencijos, resursų, išteklių, kvalifikuotų analitikų, kurie galės iš tiesų patikrinti tas sąnaudas, nustatyti vienodą reguliavimą visoje šalyje. Tada neturėtų būti tokių didžiulių skirtumų tarp įvairių savivaldybių šilumos sąskaitų kainų. Manyčiau, Lietuvos atveju, tą rodo regiono patirtis, centrinio valstybės reguliuotojo funkcijos sustiprinimas būtų teigiamas žingsnis, leisiantis sumažinti vartotojams, ypač gyventojams, sąskaitas už šildymą ar kitas infrastruktūros paslaugas.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui N. Udrėnui, jūs atsakėte į Seimo narių klausimus.
Gerbiamieji kolegos, nėra užsirašiusių prieš, gal galėtume bendru sutarimu pritarti pateikimui? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, dabar turime apsispręsti, ar grąžintą įstatymą svarstome iš naujo? Balsuojame, kas už… Statutas nurodo, kad yra du variantai ir mes galime balsuoti alternatyviai: arba svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, arba laikyti įstatymą nepriimtu. Tai galbūt tiesiog balsuojam, kolegos, alternatyviai? Balsuodami „už“ balsuosime, kad svarstytume įstatymą iš naujo, balsuodami „prieš“, balsuosime, kad atmestume, tada joks įstatymas nebus priimtas. Gerbiamieji kolegos, dar kartą, nes svarbus balsavimas, kartoju: balsuodami „už“ balsuosime, kad įstatymą svarstytume iš naujo, balsuodami „prieš“ – įstatymą laikytume nepriimtu. Balsuojame.
Balsavo 99 Seimo nariai. Už – 98, prieš – 1. Taigi Seimas nusprendė svarstyti įstatymą iš naujo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Ar galime bendru susitarimu, kolegos, pritarti? Prieštaravimų nėra. Siūloma svarstyti birželio 1 d. Kitų siūlymų nėra. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo svarstymo procedūrą baigiame.
16.39 val.
Dabar darbotvarkės 2-3a klausimas, tačiau yra likęs iš rytinio posėdžio visas klausimų blokas – 1-5a, 1-5b, 1-5c, 1-5d, tai yra Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo daugelio straipsnių pakeitimai. Po svarstymo stadijos buvo nutarta padaryti trijų valandų pertrauką.
Gerbiamieji kolegos, ar galėtume sutarti, kad mes dabar grįžtam, kaip buvo sutarta, į priėmimo stadiją ir svarstome vieną pataisą, kurią jau per šią pertrauką apsvarstė pagrindinis komitetas. Tai yra Seimo nario J. Oleko ir J. Sabatausko pataisa, kuriai komitetas pritarė iš dalies. Jeigu nėra prieštaraujančių, kad mes grįžtame prie šios procedūros, tai tada kviečiu pristatyti komiteto išvadą komiteto atstovą. Ar pagrindinio komiteto atstovas L. Sabutis?.. Gerbiamasis kolega Sabuti, ar jūs galėtumėte pristatyti komiteto išvadą? Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė iš dalies pasiūlymui. (Balsai salėje) Prašom pakomentuoti, gerbiamasis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, taip, Seimo nariams yra išdalinti prie šio įstatymo pasiūlymai, tai yra 90 straipsniui dėl savivaldybės tarybos narių rinkimo. Komitetas svarstė. Manom, atsižvelgdami į Seimo narių J. Oleko, J. Sabatausko ir Teisės departamento siūlymus, kad juk šiuo atveju bandoma apibrėžti kai kuriuos kriterijus. Tai yra sveikintina, todėl komitetas pritarė. Tačiau manytume, kad tų Vyriausybės įstaigų ar įstaigų prie ministerijų vadovų veikla turėtų būti susijusi ne tik su šia savivaldybe, bet apskritai veikla turėtų būti susijusi su savivaldybių veiklos priežiūra ir kontrole. Jokio skirtumo nėra, ar su viena, ar su dviem, ar su trim, jeigu tai yra susiję, reikia bendrai taikyti visiems tą normą. Todėl, kad komitetas mano, jog yra tokių Vyriausybės įstaigų, pavyzdžiui, mokesčių reguliavimo srityje, dėl regioninės plėtros ateityje būsimų įstaigų ir visų kitų… Jeigu jie yra susiję su savivaldybių veiklos priežiūra, jie neturėtų kartu būti ir savivaldybės tarybos nariai, ir įstaigos vadovai. Beje, būtent apie tokią redakciją, kokią pasirinko komitetas, kalba ir Konstitucinio Teismo nariai savo nutarime.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam L. Sabučiui. Gerbiamieji kolegos, kadangi nėra užsirašiusių prieš, gal galime bendru sutarimu pritarti J. Oleko ir J. Sabatausko pasiūlymui? (Balsai salėje) Taip, pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis su minėta pataisa. Ar galime pritarti? Dėkoju. 2 straipsnis? Pritarta. Gerbiamieji Seimo nariai, registruojamės ir balsuojame. (Balsai salėje) Dėl viso įstatymo projekto yra užsirašiusių kalbėti. Prašau, J. Sabatauskas. Gerbiamieji kolegos, aš matau, kad iš esmės turbūt nėra prieštaraujančių. Ar J. Olekas užsirašęs prieš? Ne. Per klaidą užsirašė. Registruojamės ir balsuojame. Kas pritaria Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 90 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui priėmimo stadijoje, balsuoja už.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 97 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 10. Įstatymas (projektas Nr. XIP-1347(2) priimtas.
16.44 val.
Gerbiamieji Seimo nariai, kiti susiję su šiuo įstatymu projektai. 1-5b – Valstybės tarnybos įstatymo 8, 10, 44 straipsnių ir Įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1348(2). Pasiūlymų nėra. Taip pat pastraipsniui priimam įstatymo projektą. 1 straipsnis? Priimta. 2 straipsnis? Priimta. 3 straipsnis? Priimta. 4 straipsnis? Priimta. 5 straipsnis? Priimta. 6 straipsnis? Priimta. Ir 7 straipsnis? Priimta. Gerbiamieji kolegos, dėl viso įstatymo projekto užsirašiusių kalbėti nėra. Balsuojam. Kas pritaria Valstybės tarnybos įstatymo 8, 10, 44 straipsnių ir Įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 9. Įstatymas (projektas Nr. XIP-1348(2) priimtas.
16.45 val.
Kitas susijęs projektas – Kūno kultūros ir sporto įstatymo 5, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-1349(2). Pasiūlymų nėra. Priimam pastraipsniui. 1 straipsnis? Priimta. 2 straipsnis? Priimta. 3 straipsnis? Priimta. 4 straipsnis? Priimta. Užsirašiusių kalbėti dėl motyvų nėra. Gerbiamieji kolegos, balsuojam. Kas pritaria Kūno kultūros ir sporto įstatymo 5, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui?
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 88, prieš nėra, susilaikė 9. Įstatymas (projektas Nr. XIP-1349(2) priimtas.
16.47 val.
Ir paskutinis šio įstatymų projektų bloko projektas – Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2089(2). Priėmimo stadija. Įstatymo projektas iš dviejų straipsnių. 1 straipsnis? Priimta. 2 straipsnis? Priimta. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojam. Kas pritaria Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už.
Šio įstatymo priėmimas
Kolegos, balsavo 90 Seimo narių: už – 88, prieš – 1, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIP-2089(2) priimtas.
Gerbiamieji kolegos, pagal mūsų darbotvarkę mes dabar turėtume daryti 10 minučių pertraukėlę, tiksliau, 11 minučių. Skelbiu pertrauką iki 17 val. Po pertraukos posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotoja V. Baltraitienė.
Pertrauka
17.02 val.
PIRMININKĖ (V. BALTRAITIENĖ, DPF). Toliau darbotvarkėje 2-3 klausimų kompleksas. Turbūt visus kartu bus galima, nes jie tarpusavyje susiję. Tai Sveikatos sistemos įstatymo papildymo 701 straipsniu ir 70 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-1285(2), Alkoholio kontrolės įstatymo 12, 16, 181, 29, 31, 32, 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1286(2), Tabako kontrolės įstatymo 11 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1287(2), Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1288(2), Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1289(2), Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1853, 2475, 2591, 320 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1290(2), Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 60 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIP-1902. Pranešėja – Sveikatos apsaugos ministerijos viceministrė Janina Kumpienė. Prašom. Turbūt visus kartu pristatysit, taip?
J. KUMPIENĖ. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, garbūs Seimo nariai, aš supratau, kad galiu pristatyti visą paketą kartu. Šis klausimas yra susijęs su tuo, kad Saulėlydžio komisija pateikė Vyriausybei daugiau nei prieš metus laiko siūlymą sujungti dvi šiandien Vyriausybei priklausančias institucijas – Narkotikų kontrolės departamentą ir Valstybinę tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą – į vieną instituciją. Sveikatos apsaugos ministerijai ir Ūkio ministerijai buvo pavesta parengti reikalingą įstatymų paketą, numatant su alkoholio kontrole susijusias funkcijas pavesti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, o tabako kontrolę – ne maisto tarnybai.
Vyriausybė įvykdė užduotį, parengė įstatymų paketą ir buvo jį pateikusi Seimui, tačiau Seimas pasvarstęs pagrindiniame Sveikatos reikalų komitete grąžino Vyriausybei tobulinti iš esmės pateikdamas tokias išvadas. Iš vienos pusės, kad reikia parengti šio proceso koncepciją, naują instituciją įvardijo jau konkrečiu pavadinimu, ir taip pat pateikė išvadą, kad kontrolės funkcijas reikia koncentruoti vienoje įstaigoje, neišskaidant jų į atskiras įstaigas. Šiuo metu šiandien yra teikiamas įstatymų paketas, kurį sudaro penki įstatymai, kuriuos posėdžio pirmininkė įvardijo: Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimas ir Seimo statuto pakeitimas. Esmė yra ta, kad teikiamame pakete yra numatoma įsteigti sujungus, reorganizavus tas dvi institucijas, kurias aš įvardijau, vieną, kuri vadintųsi Narkotikų, tabako ir alkoholio priežiūros departamentu. Ši institucija būtų atskaitinga Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Kontrolės funkcijos yra koncentruojamos (jau ne išskaidomos, o koncentruojamos) naujai steigiamame departamente. Ir įstatymo įsigaliojimas numatytas nuo spalio 1 dienos.
Seimo Teisės departamentas davė išvadą visiems įstatymams, išskyrus vieną mažą pastabą – nurodyti „Valstybės žinių“ šaltinį prie vieno dokumento. Kitokių pastabų ir prieštaravimų Konstitucijai neturėjo. Ačiū už dėmesį. Prašytume pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Pirmasis klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji viceministre, mes svarstome ir Valstybės įstatymo projektą. Kol kas tame įstatyme departamentų nelieka. Aš pritariu jūsų teikiamam įstatymų paketui, čia ginčo objektas, ar galime jungti narkotikus, kurie yra uždrausti, ir alkoholį su tabaku, kurie yra leidžiami. Čia atskira kalba svarstymo metu. Bent jau Vyriausybės įstatyme tokių įstaigų pavadinimu „departamentas“ nelieka. Ar nereikės dar kartą grįžti ir keisti pavadinimą?
J. KUMPIENĖ. Labai ačiū už klausimą. Kai rengėme šitą įstatymų pakeitimų paketą, mes lyginome jį su parengto įstatymo, apie kurį ponas A. Sysas kalba, turiniu, tačiau jeigu bus atitinkami skirtumai tarp mūsų teikiamo paketo ir Vyriausybės įstatymo pakeitimo, tai gal rengiant galima tai suderinti, nes esminių prieštaravimų būti neturi. Jeigu keisis kokios detalės, tai galima rengiant tai suderinti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia B. Vėsaitė. Jos nematau. E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji viceministre, ar nepasakysite tokio dalyko. Sakykime, iš Vyriausybės buvo pareikalauta, kad parengtų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, alkoholio ir tabako kontrolės koncepciją. Ar ji yra parengta? Jeigu yra, tai kur būtų galima susipažinti? Ar čia pagal čia tą koncepciją ir vyksta šitas pertvarkymas? Ačiū.
J. KUMPIENĖ. Ačiū už klausimą. Mes atsakingai svarstėme pasiūlymą parengti koncepciją, tačiau konsultuodamiesi su Teisingumo ministerija ir su visu Vyriausybės kabinetu nusprendėme: kadangi procesas jau nuėjęs taip toli ir iš esmės Saulėlydžio komisija jau parengė tokią koncepciją ir ją pateikė kaip gatavą pasiūlymą reorganizuoti dvi įstaigas, tai darbas dar kartą įteisinant labai oficialiai koncepciją būtų perteklinis, nes atsakymas, kaip reikia tobulinti šitų dviejų įstaigų tolesnę veiklą, jau buvo gautas atlikus analizę ir tyrimus Saulėlydžio komisijoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Toliau turėtų klausti J. Olekas. Jo nėra. L. Karaliaus taip pat nematau. V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji viceministre, noriu paklausti dėl Statuto 60 straipsnio pakeitimo. Kodėl numatoma, kad Ekonomikos komitetas atliks parlamentinę kontrolę? Kodėl būtent jis pasirinktas naujos Vyriausybės įstaigos – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės priežiūros departamento – kontrolei atlikti? Kodėl terminas – įsigalioja nuo spalio 1 dienos? Ar jūs suspėsite? Ar nebūtų tikslinga sausio 1 diena?
J. KUMPIENĖ. Ačiū, gerbiamoji profesore, už klausimus. Jūs labai taikliai paklausėte, kodėl nuspręsta parlamentinę kontrolę pavesti Ekonomikos komitetui. Logiška ta prasme, kad mes paprasčiausiai nukopijavome dabartinę situaciją, nes Narkotikų kontrolės departamento parlamentinė kontrolė nebuvo įvardinta Seimo statute, o valstybinė tabako ir alkoholio parlamentinė kontrolė buvo pavesta Ekonomikos komitetui. Atsižvelgdami į dabartinę situaciją, mes naujos įstaigos parlamentinę kontrolę irgi įrašėme Ekonomikos komitetui, bet iš tikrųjų galima būtų svarstyti, ar tai yra racionaliausias pasirinkimas.
O dėl įsigaliojimo termino, kaip visada būna, kol svarstymai visi praeina, terminas dažniausiai pasensta. Šiandien pertvarkant šitas įstaigas ir įteikiant atleidimo lapelius dėl įstaigos statuso pasikeitimo gali reikėti kam nors išlaikyti 4 mėnesių terminą, tai iš tikrųjų spalio 1 d. jau gali būti pavėluota ir gali reikėti paslinkti vienu mėnesiu pirmyn, tačiau turbūt svarstant komitetuose galima tą pataisą pasiūlyti ir padaryti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia K. Kuzminskas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji ministre, man Seime teko kurti Valstybinę tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą, taip pat Narkotikų kontrolės departamentą ir po to praktikoje įsitikinti, būnant vicemeru, kad tikrai tos tarnybos nevykdė to, ko mes siekėme, kad būtų. VTAKT’as liko tik Vilniuje, nepasiskirstė po visą Lietuvą, ir negalėjome mes atlikti atitinkamos kontrolės. Kaip galvojate, ar nebus toks pat likimas ir Narkotikų, tabako ir alkoholio priežiūros departamento, ypač jeigu mes atliksime, kaip skamba, tik priežiūrą? Pagrindinė problema šiuo metu Lietuvoje yra nelegalaus narkotikų vartojimo, vyksta nelegali alkoholio, tabako prekyba. Ar nebūtų tikslinga sujungti į tą patį departamentą Vidaus tarnybos atitinkamas sistemas ir pavesti Vidaus reikalų ministerijai atlikti visas šias pareigas? Ačiū.
J. KUMPIENĖ. Ačiū už klausimą. Šiame įstatyme yra tik sureguliuojama, kas yra naujos įstaigos steigėjas, ir perduodamos tos funkcijos, kurias vykdo dabar egzistuojančios dvi atskiros įstaigos. Šiaip jau tos funkcijos, kurias šiandien vykdo Vidaus reikalų ministerija, susijusios su kontrabanda ir kitais klausimais, aš manyčiau, tikrai nepateks į to departamento priežiūrą ir tikriausiai pasiskirstymas funkcijų, tikėtina, išliks toks, koks šiandien, nes atitinkamose struktūrose yra ir patirtis, ir darbo jėga, ir potencialas. Tačiau tai bus sprendžiama jau po to, kai Vyriausybė skirstys kuravimo sritis, įsteigus naują instituciją, nes įstatyme to paskirstymo nėra. O šiaip jėgų koncentravimas į vieną instituciją, o ne išskaidymas per dvi institucijas, reikia manyti, pasitarnaus bendram labui, kokybės ir vykdomų funkcijų pagerinimui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia A. Rimas.
A. RIMAS (LSDPF). Gerbiamoji viceministre, teikiamo įstatymo projektu siūlote įsteigti naują Vyriausybės įstaigą, tai yra Narkotikų, tabako ir alkoholio priežiūros departamentą, ir jai perduoti Narkotikų kontrolės departamento ir Valstybinės tabako ir alkoholio tarnybos funkcijas. Dabar veikusias dvi tarnybas reikės reorganizuoti. Kokiu būdu bus įgyvendinama ši reorganizacija? Kiek ji kainuos mokesčių mokėtojams? Kyla taip pat abejonių, ar po siūlomų pertvarkymų bus gerai įgyvendinama valstybinė kontrolė visuomenei labai aktualiose alkoholio, narkotinių medžiagų srityse. Galbūt reforma įgyvendinama siekiant keisti vadovus?
J. KUMPIENĖ. Ačiū už klausimą. Pradedu nuo pabaigos, tai dėl vadovų nieko negalėčiau pasakyti, turbūt bus, kaip ir įprasta, konkurso tvarka vykdoma atranka. Dėl mokesčių mokėtojų papildomų išlaidų, susijusių su reforma, nemanyčiau, kad taip turėtų atsitikti, juo labiau kad mes panašius dalykus darome savo sistemoje. Dviejų įstaigų sujungimas gali duoti tam tikras papildomas vienkartines išlaidas. Tačiau kalbant apie ilgalaikį periodą, užtikrinant dviejų institucijų funkcionavimą valstybės išlaidų požiūriu ir užtikrinant vienos institucijos funkcionavimą, kaip tik atkrenta dubliuojančios struktūros, ypač apskaitininkai, teisininkai, ūkio dalis ir visos kitos tarnybos, jos duoda ekonominį efektą. Be to, jungiant dvi įstaigas dažniausiai susitaupo dar etatai tų funkcijų vykdymą koncentruojant iš dviejų įstaigų į vienas rankas. Jeigu, sakykime, būtų atleidžiama, mažinamas etatų skaičius, tai galbūt išeitinės kompensacijos ir gali kartais pareikalauti papildomų išmokų, tačiau tai nereiškia, kad neatsipirks artimiausioje ateityje, kai dvi institucijos susilieja į vieną.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau turėtų klausti J. Veselka. Nematau. Klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji viceministre, dabar mes kuriame naują įstaigą prie Vyriausybės. Prašom pasakyti, ši Vyriausybė visą laiką deklaravo, kad prie Vyriausybės nebus jokių įstaigų. Jūs atsimenate, Sporto departamentą į ministeriją įtraukė, dabar siūloma Maisto ir veterinarijos tarnybą taip pat prie Žemės ūkio ministerijos. O kodėl šito departamento dabar niekur nesiūloma, prie jokios ministerijos, aš nelabai suprantu šito dalyko. Ar jau atsisakoma tų bendrų nuostatų, kurios čia buvo visą laiką deklaruojamos? Ačiū.
J. KUMPIENĖ. Ačiū už klausimą. Aš manau, kad Vyriausybė laikosi savo nuostatos. Pagal tendenciją būtų labai nesunku atsekti ir įrodyti, kad gerokai mažėjo ir tebemažėja įstaigų, pavaldžių Vyriausybei, skaičius. Tą galima pamatyti konkrečiais faktais. O dėl to, kad ši įstaiga yra kuriama kaip pavaldi Lietuvos Respublikos Vyriausybei, manyčiau, kad pagal jos svarbą mūsų gyvenime ir pagal tas problemas, kurių mes turime ir narkotikų, ir alkoholio vartojimo, ir tabako vartojimo srityje, aš manyčiau, tai yra gerai, kad ji yra pakelta į tokį lygmenį, nes priklausymas vienai kuriai nors ministerijai sudarytų daugiau problemų įgyvendinant ir realizuojant tas nuostatas, kurios yra numatomos jai įstatymu.
PIRMININKĖ. Ačiū. S. Bucevičiaus nematau. Klausia G. Songaila.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Gerbiamoji viceministre, aš dėl Sveikatos sistemos įstatymo ir to Priežiūros departamento. Čia pasakyta pirmu punktu, kad jis dalyvauja formuojant valstybės politiką narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tabako ir alkoholio priežiūros srityse ir ją įgyvendina. Tai klausimas būtų toks: kadangi Sveikatos apsaugos ministerija jau kaip ir pretenduoja būti tos įstaigos kuratore, tai gal jūs galite pasakyti, kokie tos politikos pagrindiniai prioritetai bus?
J. KUMPIENĖ. Ačiū už klausimą. Bet aš manyčiau, kad gal tiesiog dar ankstyvas klausimas, nes nei teikiamame įstatymo projekte nėra to pasakyta, nei Vyriausybė gali priimti sprendimo, kol nepriimtas įstatymas, ar tikrai Sveikatos ministerijai bus pavesta kuruoti tą įstaigą ir padėti formuoti jos politiką. Manyčiau, kad dar per anksti. Prašom neįsižeisti, aš tikrai nepiktybiškai, bet manau, kad tai dar ne ta situacija.
PIRMININKĖ. Toliau klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamoji viceministre, turime tokią bėdą Lietuvoje – romų taborą. Prašom pasakyti, kaip po šio įstatymo priėmimo pasikeistų ten situacija? Ar galėtų šis įstatymas kiek nors paveikti situaciją toje teritorijoje? Ačiū.
J. KUMPIENĖ. Ačiū už klausimą. Turbūt visi veiksmai, kuriuos daro Vyriausybė, kuriuos daro Seimas, yra daromi siekiant ko nors tobulesnio, negu turime. Problemų Lietuvoje toje srityje tikrai turime daug ir noras pagerinti situaciją yra labai sveikintinas. O ar pavyks? Jeigu netikėtume, kad pavyks, turbūt to nedarytume.
PIRMININKĖ. Toliau klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji viceministre, jeigu jūs dar abejojate ir Vyriausybė abejoja, kas galėtų kuruoti narkotikų, tabako, alkoholio politiką, tai kaip jūs, kaip patyrusi politikė, sveikatos politikė, įsivaizduojate, kokia dar ministerija galėtų efektyviai koordinuoti šią politiką?
J. KUMPIENĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Turbūt iš tikrųjų būtų teisinga galvoti, kad pagrindinė kuratorė galėtų būti Sveikatos apsaugos ministerija, bet jeigu tai būtų įmanoma, turbūt reikėtų palikti kitoms struktūroms tik su kontrabanda ar panašiais dalykais susijusias funkcijas, nes Sveikatos ministerijai tokios funkcijos tikrai netiks ir jos neturėtų būti pavestos, o jeigu jos būtų pavestos, tai, matyt, situacija pareikalautų ir papildomų investicijų, patirties ir panašių dalykų. Be pagrindinio kuratoriaus, turbūt dar turėtų būti pritrauktos ir kitos institucijos, įskaitant Ūkio ministeriją.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji pranešėja, tabako ir alkoholio prekyba, visa veikla, susijusi su tabaku ir alkoholiu, yra teisėta, o susijusi su narkotikais yra neteisėta. Dabar sakykite… Jūs siūlote, kad ta tarnyba vadinsis Narkotikų, tabako ir alkoholio priežiūros. Vadinasi, pagal visą logiką jūs narkotikus pakeliate iki alkoholio ir tabako lygio, t. y. iš esmės pasakoma, kad tai yra legalus dalykas. Sakykite, ar tokie absurdai dar labiau nepablogins narkotikų išplitimo Lietuvoje situacijos, nes tas, kas vyksta čigonų tabore, rodo visišką valstybės bejėgiškumą.
J. KUMPIENĖ. Ačiū. Jūs esate visiškai logiškas ir teisus sakydamas, kad narkotikų situacija yra truputį kita negu alkoholio ir tabako, tačiau pasakymas pavadinime, kad departamentas vykdo priežiūrą ir narkotikų, ir alkoholio, ir tabako, dar nereiškia, kad narkotikai bus nuleisti iki alkoholio ir tabako priežiūros. Galbūt alkoholio ir tabako priežiūra bus pakylėta iki tam tikro lygmens. Antra vertus, turbūt ne pavadinimas nusako pagrindinį turinį funkcijų, kurias vykdys naujoji institucija. Iš funkcijų nėra išbraukta nieko, palyginti su tuo, ką šiandien darė Narkotikų departamentas ir Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba, kartu paėmus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nors laikas klausimų baigėsi, bet liko trys norintys klausti. Aš manau, daug įstatymų projektų. Jeigu jūs neprieštaraujate, aš siūlyčiau visiems leisti. Tada turėtų klausti premjeras A. Kubilius. Jeigu klausia.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, sakykite, čia daug diskusijų dėl to organizacinio pertvarkymo. Bet, jūsų manymu, ar tikrai kiltų kokių nors problemų, jeigu toks departamentas, būdamas Vyriausybės įstaiga, būtų priskirtas Sveikatos ministerijai? Mes matome, kaip su alkoholio ir rūkymo reikalais labai efektyviai ir nuolat kovoja komiteto pirmininkas A. Matulas. Ar būtų problemų, jeigu lygiai taip pat į tokią kovą įsitrauktų ir ministerija?
J. KUMPIENĖ. Ačiū, gerbiamasis premjere, už klausimą. Jeigu yra klausiama, kad visa tai darytų tik Sveikatos ministerija, tai tada turbūt turėtų ta reorganizacija būti platesnė, perimanti ir funkcijas, ir pareigas iš kitų struktūrų. Bet jeigu kalbama apie tai, kad tai, ką dabar daro Vidaus reikalų ministerija, ypač narkotikų kontrolės srityje, liktų Vidaus reikalų ministerijai, tai visų kitų funkcijų koncentravimas šioje įstaigoje, kuruojamoje Sveikatos ministerijos, galbūt nekeltų didesnių problemų.
PIRMININKĖ. Toliau klausia J. Juozapaitis.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimą uždavė premjeras. Aš galvoju taip pat. Jeigu yra įsteigtas prie ministerijų departamentas vienas ar kitas, jis taip pat turi atsakomybę, ir ne mažesnę atsakomybę, kokią prie Vyriausybės kai buvo. Jis taip pat turi dirbti, kontroliuoti.
J. KUMPIENĖ. Labai atsiprašau, bet aš turbūt nenugirdau klausimo.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ar mažesnė atsakomybė, jeigu prie ministerijos yra tie departamentai dabar priskirti, sakykime, kad ir šis – Narkotikų?
J. KUMPIENĖ. Kadangi departamentas, yra parašyta įstatyme, steigiamas Vyriausybės ir nuostatus tvirtina Vyriausybė ir pavaldūs Vyriausybei, tai jis ir atskaitingas Vyriausybei, ne ministerijai, būtų net ir tuo atveju, jeigu jis būtų priskirtas ministerijos kuravimo sričiai. Jeigu aš teisingai supratau klausimą.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, čia įvairūs aspektai išnagrinėti reorganizacijos, bet turbūt dar niekas nepaklausė, kaip keičiasi darbo efektyvumas tų institucijų, kurios yra reorganizuojamos, tuo laikotarpiu, kai vyksta reorganizacija. Ar tuo metu svarbios visuomenei, tautai valstybės funkcijos atliekamos kokybiškai? Gal iš viso tada nebelieka tam tikru laikotarpiu, taip pat ir šių metų, kontrolės funkcijų ir visi rūpinasi tiktai tuo, kas bus ateityje, kokią darbo vietą susirasti ir visais kitais dalykais, o iš esmės ta funkcija reorganizavimo metu nustoja gyvavusi? Ačiū.
J. KUMPIENĖ. Labai ačiū už atkreiptą dėmesį. Aš manau, kad negali vykti diskusija, ar gali susidaryti kokia nors pertrauka reorganizavimo metu tarp funkcijų vykdymo, jos turi būti užtikrintos. Jeigu galvotume iš antros pusės, kad reorganizavimas trukdo funkcijų vykdymui, tai vis tiek mes negalime galvoti taip, nes tada apskritai negalėtume vykdyti jokių reformų, jokių reorganizacijų, jeigu galvotume, kad tuo laikotarpiu nutrūksta funkcijų vykdymas. Mes negalėtume apskritai tobulinti savų sistemų bet kokioje ūkio srityje, ne tik šioje.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dabar motyvai dėl viso pateikimo. Nuomonė už – B. Vėsaitė. jos nėra. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai raginu pritarti visam paketui ir pradėti jį svarstyti Seime. Ankstesni svarstymai galbūt šiek tiek užtruko dėl kelių priežasčių. Pirmas dalykas, noriu pabrėžti, kad mūsų Vyriausybei ir visam Seimui, manau, kova su nesaikingu alkoholio vartojimu, su rūkymu, lygiai taip pat su narkotikų skverbimusi mūsų visuomenėje yra vienas svarbiausių prioritetų. Šiai sričiai mes turime skirti ypatingą dėmesį, bet kartu turime pasižiūrėti ir į tai, kaip geriausiai yra sutvarkyti institucinę sandarą, kad šiose srityse mes pasiektume pačių didžiausių rezultatų.
Turime ligšiolinę patirtį, kuri turi ir pliusų, bet taip pat turi, matyt, ir spręstinų dalykų. Manau, kad turime taip pat ir Konstitucijos reikalus, į kuriuos atkreipė dėmesį ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, nes Konstitucijoje labai aiškiai pasakyta, kad visoms sritims, už visas sritis turi atsakyti konkretūs ministrai ir tose srityse gali veikti arba ministerijos, arba įstaigos prie Vyriausybės, arba įstaigos prie ministerijų, bet už konkrečias sritis atsakomybę turi prisiimti konkretūs ministrai. Išties šioje srityje, labai svarbioje srityje, yra labai daug pasiekimų, bet taip pat ir labai daug svarbių darbų. Kaip rodo mūsų patirtis, pasiryžimas dirbti ir siekti rezultatų nelabai priklauso nuo to, kas ir kaip yra sutvarkyta, kuri institucija konkrečiai už kurią sritį prisiima atsakomybę.
Aš tikrai noriu pasidžiaugti, kad ir Seime yra labai aktyviai veikiančių Seimo narių kaip A. Matulas, V. V. Margevičienė ar kolegos iš opozicijos, kurie tikrai šiai sričiai skiria ypatingą dėmesį. Jų veiklos dėka mes turime tikrai nemažai pasikeitimų šiose srityse, bet lygiai taip pat norėtųsi matyti, kad taip pat efektyviai ims dirbti sukurtos vykdomosios valdžios įstaigos. Todėl aš raginu pradėti svarstyti Seime šiuos pateiktus projektus ir manau, kad bendromis pastangomis tikrai pasieksime geriausių rezultatų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, vis dėlto yra du skirtingi dalykai – kontroliuoti legalią veiklą, t. y. alkoholio ir tabako vartojimą, ir nustatyti tam tikrus pažeidimus šioje srityje ir visiškai kitas dalykas yra nelegali veikla narkotikų srityje. Visa tai sujungti į vieną instituciją reikš ir vieno, ir kito darbo nukentėjimą, suplakimą ir visišką neaiškumą. Todėl aš labai nuoširdžiai raginu jus nedaryti šio žingsnio, nes šis žingsnis yra naudingas tiek tiems, kurie užsiima narkotikų platinimu Lietuvoje, tiek didžiojo alkoholio ir tabako verslo atstovams.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar galime pasiruošti balsuoti. (Balsai salėje) Kaip? Jūsų nebuvo, kai siūliau jums kalbėti. Ne, tada mes turėtume septyni–septyni. Norite, kad dar prasitęstų ilgiau, nespėjame, ir taip atsiliekame. (Balsai salėje) Tada turime dėl visų. Aš siūlau balsuoti. Reikia būti salėje, tikrai buvote užsirašę. Prašom pasiruošti balsuoti. Prieš svarstydami sutarėme, kad einam iš karto dėl viso paketo. Kas pritaria visam šiam paketui, nuo 2-3a iki 2-3g, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 61, prieš – 5, susilaikė 25. Įstatymų projektams po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai. 2-3a, 2-3b, 2-3c, 2-3d ir 2-3e pagrindiniu komitetu yra siūlomas Sveikatos reikalų komitetas. Papildomi komitetai dėl visų šių klausimų – Ekonomikos komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija.
Matau, kad dėl komitetų kelia ranką A. Endzinas. Prašom.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš norėčiau atkreipti dėmesį. Statuto 60 straipsnis „Ekonomikos komiteto veiklos kryptys“, šio straipsnio 7 punktas sako, kad Ekonomikos komitetas turi atlikti ūkio valdymo kontrolės institucijų (jos išvardinamos), tarp jų ir Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, veiklos parlamentinę kontrolę, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos gerinimo. Todėl, remdamasis šiuo Statuto straipsniu, siūlau, kad pagrindinis įvardintų klausimų komitetas būtų Ekonomikos komitetas. Lygiai taip pat labai aiškiai apibrėžtas ir būtų galima laikyti, kad pagrindinis komitetas turėtų būti ir Sveikatos reikalų komitetas, tačiau manau, kad yra neišvengiamas bendras šių komitetų darbas svarstant tokio svarbumo klausimus. Vis dėlto Statuto norma – komitetų veiklos kryptys yra labai aiškiai įvardintos, todėl pagrindiniu komitetu siūlyčiau Ekonomikos komitetą. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir profesorė M. V. Čigriejienė. (Balsai salėje)
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Na, tai gal galima pasisakyti, premjere? Gerbiamieji Seimo nariai, nežinau, kodėl taip bijoma Sveikatos reikalų komiteto. Ten dirba normalūs žmonės, aš žinau, kas ten yra parašyta, ir Sveikatos reikalų komitetas spręs, nes daugiausia žmonės kenčia dėl sveikatos, o ne dėl ekonomikos, dėl ekonomikos taip pat, nes negali įpirkti. Ponui A. Endzinui nereiktų taip dūsauti ir piršti Ekonomikos komiteto pagrindiniu, Sveikatos reikalų komitetas visą laiką buvo ir lai būna pagrindiniu komitetu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kadangi yra dvi nuomonės, bus alternatyvus balsavimas. Kas už, kad Sveikatos reikalų komitetas būtų pagrindiniu, balsuoja už, kas nori, kad Ekonomikos komitetas būtų pagrindiniu, balsuoja prieš. Prašom pasiruošti, alternatyvus balsavimas, kitokio nebus. Už – Sveikatos reikalų komitetas, prieš – Ekonomikos komitetas.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 67, prieš – 19. Pagrindinis komitetas lieka Sveikatos reikalų komitetas.
Kaip minėjau, papildomi – Ekonomikos komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija.
Dabar 2-3š ir 2-3g. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi komitetai – Ekonomikos, Sveikatos reikalų ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai, taip pat Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija. Siūloma svarstyti šių metų birželio 29.
17.36 val.
Toliau darbotvarkės klausimas 2-5 – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1015. Pranešėjas – A. Čaplikas. Pateikimo tęsinys po pertraukos.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas. Įstatymo projektas yra teikiamas siekiant įtvirtinti galimybę, pabrėžiu, galimybę Sveikatos apsaugos ministerijai nutraukti sveikatos priežiūros paslaugų finansavimą, jeigu asmens sveikatos priežiūros įstaiga neatitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytų Sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų kriterijų. Taip pat šiame įstatymo projekte siūloma atsisakyti skelbimo „Valstybės žiniose“ dėl įstaigų akreditavimo paliekant teisę skelbti akreditavimo tarnybos tinklalapyje.
Tiek trumpai apie šį įstatymo projektą. Tiesa, iš karto galiu pabrėžti, kad svarstymo metu, matyt, reikės atsižvelgti į vieną Teisės departamento pastabą – departamentas teisingai atkreipė dėmesį į tai, jog kai kurios formuluotės yra netikslios.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Jonyla. Prašom, vyrai, tylos! Taip pat ir Seimo Pirmininko pavaduotojas Č. Juršėnas.
E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs, kiek aš suprantu, aiškinamajame rašte rašote, kad siekiant įtvirtinti galimybę Sveikatos apsaugos ministerijai nutraukti sveikatos priežiūros paslaugų finansavimą, jei įstaigos darbas neatitinka reikalavimų, įsteigtos dvi institucijos – Valstybinės ligonių kasos ir Valstybinė akreditavimo sveikatos tarnyba. Na, ir jos lyg ir dirbtų bendradarbiavimo pagrindu. Ar jos atskirai tokių funkcijų negali vykdyti? Kaip suprantamas šitas bendradarbiavimas? Ačiū.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų Privalomojo sveikatos draudimo fondas apmoka paslaugas, kurios yra teikiamos gydymo įstaigose, o akreditavimo tarnyba šiuo atveju įvertina įstaigos pasiruošimą teikti tas paslaugas, t. y. yra išrašyti reikalavimai įstatymo projekte ir aiškiai pasakyta, kas turi būti. Tokiu atveju vėlgi mes atsižvelgtume į tai, ir tai yra įstatymų suteikiama galimybė nutraukti, jeigu nekokybiškai ir nerangiai teikiamos paslaugos. Bet kuriuo atveju Sveikatos apsaugos ministerija, būdama abiejų šių įstaigų steigėja, įgautų teisę nutraukti įstaigos licenciją, jeigu jinai vykdo nekokybiškas paslaugas, jeigu teikia nekokybiškas paslaugas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia J. Juozapaitis.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, šio įstatymo pataisos, man atrodo, kalba ir apie tuos dešimt rajonų, kuriuose yra panaikinti chirurginiai ir reanimaciniai skyriai. Ar čia netaikomas tas įstatymas (…) dešimties ligoninių? Ar tiesa, kad akreditavimo tarnyba priverstinai reikalauja iš šitų ligoninių grąžinti licencijas, kurias turėjo?
A. ČAPLIKAS (LCSF). Ne, tai nesiejama tiesiogiai, nors galbūt galima šalutine prasme sieti. Nesiejama tiesiogiai su šia reforma, nes, kaip pastebėjote, sveikatos apsaugos ministras, kaip aš esu ne kartą sakęs, visada turi teisę nepirkti paslaugų, jeigu nemano, jog tai yra būtina. Šiuo atveju mes kalbame apie įstaigas, kurios neatitinka tų kriterijų, ir tai gali būti ir privačios įstaigos, kurios, teikdamos sveikatos paslaugas, neįvykdo tų kriterijų ir įstatymu nesuteikta teisė nefinansuoti arba atimti licenciją. Šiuo atveju mes suteikiame tokią galimybę.
PIRMININKĖ. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, aš visiškai su jumis sutinku, kad įstaigų, kurios neatitinka kriterijų, ta paslauga turėtų būti nutraukta. Bet, kaip žinote, įstaigos prisipirko aparatūros, kad galima būtų teikti tą paslaugą. Iš kur jau mes taip žinosim, jeigu neįvyks nelaimė, ar ta paslauga suteikta kokybiškai, ar nekokybiškai?
A. ČAPLIKAS (LCSF). Na, geras klausimas, teisingas klausimas, bet šiuo atveju aš tik galiu priminti, jūs puikiai žinote, kad prie Sveikatos apsaugos ministerijos yra pakankamai institucijų, kurios privalo kontroliuoti, pradedant audito tarnyba, kreditavimo tarnyba ir tomis pačiomis ligonių kasomis. Jūs teisingai pastebėjote, kad ne visada suveikia tas mechanizmas, kaip turėtų suveikti, bet žmonės gauna atlyginimus, žmonės dirba savo darbą ir jie privalo dirbti taip, kaip liepia įstatymas.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Gerbiamasis kolega, dėl 111 punkto. Šį punktą iš principo galima naudoti kaip gerą ginklą kovai prieš valstybės sveikatos organizacijas, nes bus atimtos licencijos. ar yra fiksuoti tie kriterijai, ar ne? Aš tiesiog nežinau, ar jie yra nustatyti ir fiksuoti privalomai, kaip jūs čia rašote, kad „institucijos informuoja, kad įstaiga neatitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų kriterijų.“ Ar tie kriterijai yra griežtai fiksuoti ir jie yra nustatyti, ar čia yra kažkas kita?
A. ČAPLIKAS (LCSF). Iš tiesų šį punktą teks paredaguoti, į tai atkreipė dėmesį ir Teisės departamentas. Jis turėtų skambėtų „paslaugų kokybės kriterijų.“ Kokybės kriterijų. Taip, šie kriterijai yra fiksuoti ir jie fiksuoti ministro įsakymu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dabar motyvai dėl viso. Yra tik nuomonė už. Gal gali A. Matulas nekalbėti? Ir gal galim bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Ačiū. Ir siūlomi komitetai: pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 29 d.
17.41 val.
Kitas darbotvarkės klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio papildymo ir 22, 24, 27, 271, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2083. Pranešėjas – V. Stundys. Nematau. Tai turėtų būti L. Graužinienė pranešėja. Atbėga. Prašom. Pateikimas.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Atsiprašau, kad vėluoju. Teikiamas kelių Visuomenės informavimo įstatymo straipsnių pakeitimo projektas turi savo istoriją, t. y. valdybos sudarytos darbo grupės kelių savaičių darbo rezultatas atskiriant nuo Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo direktyvines nuostatas ir suformuojant visiškai atskirą pataisų paketą, susijusį su aktualijomis, būdingomis Lietuvai. Taigi šiame įstatymo projekte kaip tik yra teikiamos jums svarstyti tos aktualijos, susijusios su pasiūlymais koreguoti, kaip mes sakome, lietuviškąjį variantą.
Čia yra esminės dvi pataisos. Pirmoji pataisa yra susijusi su radijo ir televizijos programų retransliavimu. Šiuo metu galiojančiame įstatyme yra numatyta, kad retransliuotojai privalo retransliuoti vieną LRT programą ir visas dekoduotas Lietuvos nacionalinio masto transliuotojo antžemines televizijos programas. Įstatymo projekte yra siūloma, kad retransliuotojai privalo retransliuoti visas dekoduotas tik LRT programas. Tokia nuostata iš esmės atitiktų ir universaliųjų paslaugų direktyvos principus. Kadangi šiuo metu Lietuvoje yra daugiau kaip 10, t. y. 12 nacionalinių televizijos programų, ir tam, kad būtų pakankamai užtikrinti visuomenės informavimo poreikiai ir demokratijos principai, pliuralizmas, 12 programų retransliavimas iš tikrųjų retransliuotojui tampa sunkia ir finansine technine našta.
Būtent dėl šitų aplinkybių manome, kad LRT įpareigojimas retransliuoti visas dekoduotas LRT programas būtų pakankama nuostata užtikrinti visuomenės informuotumui. Visi kiti atvejai, žinoma, būtų retransliuotojų ir transliuotojų bei abonentų susitarimo dalykas. Tokiai pozicijai darbo grupėje pritarė ir įvairioms žiniasklaidos interesų grupėms atstovaujantys jų deleguoti žmonės. Yra siūloma, kad šita nuostata įsigaliotų nuo kitų metų liepos 1 dienos.
Antroji keičiama ilgai brandinta ir ilgai kalbėta nuostata yra susijusi su Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tam tikra pataisa, kurios esmė yra labai paprasta. Jau šiuo metu galiojančiame įstatyme yra nustatyta tam tikra schema, pagal kurią teikiama valstybės finansinė parama laikraščių pristatymo paslaugų teikėjams, teikiantiems šias paslaugas kaimo vietovių prenumeratoriams. Taigi paslaugos finansinės kompensacinės paramos gavėjas yra tarpininkas, ir siūloma šią schemą keisti taip, kad kompensacinę paramą tiesiogiai gautų leidėjai ir tokiu atveju įgytų galimybę susitarimu būdu dėl šios paslaugos tartis su bet kuriais rinkoje dalyvaujančiais ir pristatymo paslaugą teikiančiais teikėjais. Tokia yra teikiamų pataisų esmė.
Visos kitos pataisos yra susijusios, viena vertus, su audiovizualinės direktyvos atskirų sąvokų perkėlimu ir su vienos kitos sąvokos papildymu, kurias, matėme, reikia aptarti, pirmiausia „leidėjo“ ir „leidinio“ sąvokas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau klausti dėl antrosios jūsų pataisos. Ar jūs manote, kad rėmimo schemos pakeitimas, tai yra rėmimas ne spaudos leidinio pristatymo, o tiesiog leidėjo rėmimas, valstybės finansinė parama darys leidinius prieinamesnius? Nes visa problema buvo, kad pabrangimas kildavo dėl pristatymo kainos kaimiškųjų rajonų gyventojams, todėl prenumerata labai brangdavo. Ne veltui buvo padaryta tokia pataisa remiant leidinio pristatymą.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui už klausimą. Šios schemos pakeitimas esminės įtakos prenumeratos pabrangimui neturės, kokios nors reikšmės, nes keičiasi tik kompensacinės paramos gavėjas. Ją tiesiogiai siūloma skirti leidėjui. Ne tarpininkui, kuris dažnu atveju diktuoja savo sąlygas ir atskirais atvejais atskirose teritorijose gali turėti tam tikras monopolines teises, bet kaip tik sudaroma galimybė leidėjui susitarti su šitos paslaugos teikėju, tokiu būdu išlošiant ir komercine prasme.
PIRMININKĖ. Klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū posėdžio pirmininkei. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau paklausti tokį dalyką. Ar jums neatrodo, kad reikėtų įstatyme nustatyti kriterijus, kaip būtų vykdomas tas dalinis rėmimas, pristatymas tų laikraščių ir žurnalų, o ne numatyti tai atlikti Vyriausybei ar kokiai nors kitai, kaip rašoma projekte, institucijai? Jūs turbūt žinote iš nesenos praktikos, kad rajoniniai laikraščiai, kai tas skirstymas vyksta nelabai aiškiai, paprastai visada nukenčia. Daugiausia šitą rėmimą gauna centriniai laikraščiai. Man atrodo, reikėtų pagalvoti ir įrašyti kažkokius aiškesnius kriterijus. Ačiū.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui už klausimą. Klausimas yra labai tikslus ir konkretus. Be abejo, patys pamatiniai principai ir dabar galiojančiame įstatyme, ir šiose pataisose yra iš esmės apibrėžiami. Apibrėžiami tam tikri reikalavimai leidiniams, kurie gali pretenduoti į tokią paramą ir kurie negali pretenduoti. Kaip ir dabar, taip ir ateity vis dėlto turės būti šitą įstatymą įgyvendinantys teisės aktai. Iš tikrųjų neįmanoma visų kriterijų ir tvarkų sudėti į įstatymą. Aišku, jūsų klausimas yra absoliučiai logiškas, ir tuo darbu užsiima Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs įstatyme įrašote dar vieną skaičių dėl reklamos, reklamos ploto. Turbūt į tą skaičių įeina ir skelbimai su visais pardavimais, nes finansuoti pusę to laikraščio, kurio pusę ploto užima visa reklama, ar tikrai ne per didelis skaičius, nes dabar atsiranda tokių specializuotų reklamų, kur apskritai nieko nereikia mokėti? Tai galbūt tada reklamos nueitų į kitą pusę. Vis dėlto mūsų tikslas būtų pateikti informaciją arba duoti kažkokius straipsnius, susijusius su kultūra, su kitais reikalais, su žemės ūkio tam tikrais dalykais, kurie galėtų propaguoti ūkininkavimo formas ir panašiai. Ar ne per didelis skaičius pusę laikraščio finansuoti, remti dėl reklamos?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Žinoma, ta proporcija yra tam tikrų diskusijų, susitarimo reikalas. Tai yra iš esmės politinio sprendimo reikalas. Praktika patvirtina šitą nuostatą, kokia yra siūloma. Be abejo, suprantame, kad paramą turi gauti tie leidiniai, kurie teikia pirmiausia informaciją visuomenei, prenumeratoriams aktualią informaciją. Bet kuriuo atveju, matyt, po pateikimo diskusijų bus ir komitetuose, juo labiau kad turėtų svarstyti ne vienas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.
PIRMININKĖ. Klausia V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkei. Gerbiamasis pranešėjau, šiandien yra Be žinios dingusių vaikų atminimo diena ir aš gavau Dingusių žmonių šeimų paramos centro tokį raštą, kuriame rašoma (cituoju): „Įrodyta, kad pornografijos ir seksualinio smurto demonstravimas žiniasklaidoje didina agresyvumą ir prisideda prie lytinių nusikaltimų plitimo. O imliausi žiniasklaidos poveikiui yra vaikai ir paaugliai.“ Noriu jūsų klausti. Ar mes valstybės finansine parama ir toliau remsime tai, ką rašo Dingusių žmonių šeimų paramos centro vadovė?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Šitie dalykai yra aptariami kitoje, platesnėje įstatymo pataisų redakcijoje. Šiame trumpame lietuviškame variante aiškiai nustatyta, kad paramos negali gauti tie leidiniai, kurie yra priskirti erotinio ar smurtinio pobūdžio kategorijai, ir tie, kuriuose reklamos yra daugiau negu 50 procentų. Taigi nuostata yra įteisinta ir dabar ji yra galiojanti. Yra institucijų, kurios priima sprendimus dėl leidinio priskyrimo tokiai kategorijai. Ar tai yra pakankamas mechanizmas, ar turėtų būti griežtesnis mechanizmas, taip pat yra svarstymo objektas.
PIRMININKĖ. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, įvairūs kultūriniai ir šviečiamieji projektai yra remiami viešosios įstaigos Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo. Ar yra tikrinama, kontroliuojama arba daromas koks nors auditas, kaip tos lėšos yra panaudojamos šitiems projektams? Ar iš tiesų tie projektai savo turiniu atitinka skirtas lėšas? Be abejo, tam turėtų būti sudarytos tam tikros sąmatos. Ar nėra taip, kad dalį tų lėšų naudoja saviems tikslams leidiniai, o galbūt atskirų interesų grupių savanaudiškiems tikslams, arba tiesiog siekti tam tikrų interesų per spaudą, radiją ir televiziją?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Tai yra platesnio pobūdžio klausimas. Taip, tiek komitetas, tiek Seimas kiekvienais metais turi galimybę svarstyti Spaudos, radijo ir televizijos fondo ataskaitą, matyti skaičius, detalius skaičius. Komitetas šiais metais skyrė šiai temai ypatingą dėmesį. Netgi buvo sudaryta trijų Seimo narių grupė, kuri specialiai, kilus tam tikroms abejonėms, kurias jūs išsakėte, tikrino fondo lėšų skirstymą kultūriniams, šviečiamiesiems leidiniams savo atskirame darbo grupės posėdyje su fondo žmonėmis. Taigi dėmesys yra, o tam tikrų nusiskundimų ar įtarimų visuomet yra, tačiau yra gana aiški tvarka, tam tikri procentai, aiškios temos, na, kurias galbūt būtų galima dar tikslinti, bet tai yra jau ne įstatymo, o daugiau įstatymo įgyvendinančiųjų teisės aktų objektas. Bet atkreipiu dėmesį, kad ta tema kasmet arba dažnai yra diskutuojama, ar teisingai, ar pakankamai, ar tie leidiniai gavo. Kadangi suprantame, dėl ko tos diskusijos vyksta, visuomet yra nepatenkintų ar gauto finansavimo apimtimi, ar dėl projekto, kuris negauna finansavimo, teikėjai visuomet irgi randa galimybių tokiu atveju skųstis.
PIRMININKĖ. Ir paskutinė klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, nuostatų pakeitimas numatytas nuo liepos 1 d., tačiau teisės aktai turi būti parengti Vyriausybės. Sakykite, ar čia reali data, ar nereiktų pagalvoti apie realesnę datą? Ačiū.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Čia jūs klausdama turite galvoj, gerbiamoji profesore, tą pagrindinę nuostatą, 6 straipsnį. Yra keičiamas retransliavimo tam tikras imperatyvas, jisai įsigaliotų nuo kitų metų liepos 1 d., nuo kitų metų liepos 1 d. O tiek, kiek čia keičiama Spaudos, radijo ir televizijos fondo schema, iš esmės institucija yra pasiruošusi jau dabar, jinai laukia to politinio sprendimo, tos normos įteisinimo įstatyme.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dabar motyvai dėl viso. Yra tiktai už. Gal kartais atsisakys P. Saudargas? Nekalbės, jis nėra prieš. Ar galime bendru sutarimu pritarti pateikimui? (Balsai salėje) Norite balsuoti? Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate įstatymo projekto pateikimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikot.
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 58, prieš nėra, susilaikė 7. Įstatymo projekto pateikimui pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomi – Audito komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas ir Informacinės visuomenės plėtros komisija. Siūloma svarstyti birželio 22 d.
17.58 val.
Kitas darbotvarkės 2-7 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-684. Pranešėjas – V. Grubliauskas. Pateikimas.
V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Leisčiau tiktai pataisyti jus, prieš tai jūs sakėte, kad Visuomenės informavimo komisija, tai yra komitetas.
PIRMININKĖ. Atsiprašau.
V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Tai tiktai mažytė pastabėlė. Įstatymo projektas, kurį noriu pristatyti jūsų dėmesiui dabar, tai yra Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Šio projekto uždavinys ir pagrindinis tikslas – patikslinti šiandien galiojančio Visuomenės informavimo įstatymo nuostatą, kuri kalba apie Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos narių sąrašą. Jis šiandien apsiriboja 14 narių, kurie atstovauja asocijuotoms struktūroms. Siūlymas, jeigu labai trumpai sakyčiau, yra papildyti šią komisiją, išplėsti jos narių skaičių iki penkiolikos ir papildyti ją nauja organizacija – Interneto žiniasklaidos asociacija. Manau, turbūt visi suvokiame, kad internetinės žiniasklaidos, kaip naujo labai svarbaus žaidėjo apskritai visuomenės informavimo srityje, vaidmuo yra nenusakomai didelis, vis didėjantis ir augantis.
Sveikintina iniciatyva, kad 2008 m. pabaigoje visi pagrindiniai Lietuvoje veikiantys internetinės žiniasklaidos portalai, kaip „Alfa“, „Delfi“, „Lietuvos rytas“, „Diena“, „Bernardinai“, vėliau prie jų prisijungė „Vilniaus dienos“, „Kauno dienos“, „Klaipėdos dienos“, „15 min.“ internetiniai portalai, susibūrė į asociaciją. Visiškai logiška, kad ši asociacija būtų, kad įstatymais formalizuotume šios asociacijos dalyvavimą Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijoje. Aš manau, kad tai logiškas, racionalus mano siūlomas projektas, jis tikrai labai harmoningai dera su dabar pradedamu svarstyti visu paketu Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimų. Labai tikiuosi, kad ši asociacija, dalyvaudama Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos darbe, galės ne tik aktyviai dalyvauti, tačiau, sakykime, paliesti tą kol kas vis dar retokai paliečiamą ir mažai atspindimą internetinės žiniasklaidos problematikos spektrą, kuris yra tikrai labai specifinis, labai įvairus. Matyt, tiktai specialistai, dalyvaudami šios komisijos darbe, gali labai prisidėti prie šios komisijos efektyvesnės veiklos. Jeigu labai trumpai, manau, tiek. Pasiruošęs atsakyti į jūsų klausimus, jeigu tokių yra. Matau, kad yra.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti keli Seimo nariai. Pirmasis klausia J. Pinskus.
J. PINSKUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kaip jums atrodo, ar įrašius naują asociaciją į Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos narių sąrašą žiniasklaida taps dar labiau etiška?
V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Atsiprašau, labiau kokia?
J. PINSKUS (DPF). Etiška.
V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Atsakysiu labai trumpai ir labai aiškiai. Tai vienas iš esminių ir pagrindinių mano teikiamo įstatymo projekto tikslų, kad, kaip jūs ir sakote, etiškumo šiame labai svarbiame visuomenės informavimo bare būtų kiek įmanoma daugiau ir kad apie tai būtų kalbama visais lygiais, paliečiant visus visuomenės informavimo šaltinius, arba visus visuomenės informavimo plataus spektro kampelius.
PIRMININKĖ. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis kolega, aš suprantu šitą sudėtį, pavyzdžiui, yra Psichiatrų asociacija, savo atstovą siunčia, Periodinės spaudos leidėjų asociacija, Radijo ir televizijos asociacija ir t. t. O paskui prasideda žurnalistai – Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistų centras, Lietuvos žurnalistų ir kūrėjų asociacija, dabar Interneto žiniasklaidos asociacija. Prašau pasakyti, ar čia nebus taip, kad tas pats žmogus bus kiekvienos asociacijos nariu? Nes Internetinės žiniasklaidos asociacija nėra koks nors atskiras darinys, kad ten kiti žmonės iš kažkur atsirado. Jie tikriausiai yra tie patys žurnalistai, kurie jau yra kitose žurnalistų organizacijose. Ar čia numatytos priemonės, kaip išvengti dubliavimo?
V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Labai ačiū už jūsų klausimą. Aš atsakysiu taip, iš tiesų aš nekvestionuoju šiandien esančių keturiolikos narių statuso ir skaičiaus, tai yra jau veikianti, funkcionuojanti institucija, matyt, įrodžiusi savo svarbą ir savo reikalingumą. Vienas dalykas. Kalbant apie dubliavimąsi, aš manau, galbūt nėra blogai, jeigu atskiri žurnalistai gali būti kelių asociacijų nariais, aš nematau dėl to jokios problemos, bet aš tikrai nemanau… tiksliau sakant, kaip tik manau, kad kalbant apie internetinę žiniasklaidą, kaip atskirą reiškinį, kuris šiandien yra vis dar kol kas šalikelėje, sakykime taip, tai tos problemos, kurios yra aktualios internetinei žiniasklaidai, tikrai nėra tiek aktualios spausdintiniam žodžiui, rašytiniam arba rodomam informacijos srautui. Tai yra ta problematika, kurią geriausiai išmano į asociaciją susibūrę pagrindinių portalų žmonės. Tikrai dėl to nematau jokio dubliavimo, nes būtent problematika yra labai specifinė. Sakau, reikia tik sveikinti, kad internetiniai portalai sugebėjo susiburti į vieną asociaciją ir atstovauti bendrai šios informacinės visuomenės spektro daliai būtent per asocijuotą struktūrą. Aš manau, kad tai yra logiška.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, ar tikrai optimaliausias laikotarpis yra treji metai? Kodėl jūs taip manote?
V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Matote, aš nekvestionuoju… Ačiū už klausimą, profesore. Aš vėlgi nekvestionuoju nuostatų, kurios jau veikia šiandien, tiek kalbėdamas apie sudėtį, tiek kalbėdamas apie skaičių, tiek kalbėdamas apie kadencijos trukmę. Aš kalbu tiktai apie papildymą skaičiaus, bet nekvestionuoju trukmės. O diskusija iš esmės galėtų keltis į tą lygmenį dėl kadencijos trukmės. Taip, aš manau, kad treji metai… Galima svarstyti, galima trumpinti, aš manau, atsiras argumentų. Lygiai kaip ir galima ilginti, sakykim, kadencijos laiką, irgi atsiras argumentų. Bet tuo klausimu sutarimą, matyt, turėtų rasti visi nariai, esantys šioje komisijoje. Neabejoju, kad tai svarstytinas dalykas.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų pasiūlymas, atsižvelgiant į dabartinę situaciją, yra visai natūralus. Tik tiek norėčiau atkreipti dėmesį į jūsų… Aišku, pritariu jūsų pasiūlymui, bet vis dėlto šioje komisijoje ir apskritai žiniasklaidoje etinės problemos įgauna vis aštresnį skambesį. Tai galbūt reikėtų iš tų institucijų arba kokių komisijų atstovų… Aš suprantu, kad yra Lietuvos Katalikų Bažnyčia, Vyskupų Konferencija ir kita, bet tuos, kurie stebi, seka tą mūsų žiniasklaidos kultūrą ar kultūros etiką, gal irgi reikėtų į komisiją? Čia, jūsų nuomone, o šiaip jūsų siūlymas natūralus. Ačiū.
V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Ačiū už klausimą, labiau galbūt tokį retorinį, tačiau jūs iš tiesų galbūt palietėte klausimą, kuris vėlgi galėtų būti svarstytinas. Aš neabejoju, kad komisija, kuri šiandien susideda iš 14 narių, aš labai tikėčiausi, kad bus pritarta mano siūlymui ir jinai išsiplės iki 15 narių skaičiaus, bet jeigu jūs manytumėte arba, sakysim, svarstant kiltų klausimas, kad dar kažkuriai, sakykim, aktyviai tuose procesuose dalyvaujančiai visuomenės informavimo priemonių grupei nėra pakankamai atstovaujama, aš manau, lygiai taip pat būtų galima kalbėti apie šios komisijos narių skaičiaus išplėtimą dar jį didinant, jeigu, sakau taip, tai būtų motyvuotas, aiškus siūlymas. Kodėl gi jo nesvarstyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Motyvai dėl viso. Nėra norinčių kalbėti. Gal galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Galima, labai ačiū. Kitas darbotvarkės klausimas. Atsiprašau. Siūlomi komitetai: pagrindiniu – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomu – Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Siūloma svarstyti birželio 22 d.
18.08 val.
Kitas darbotvarkės klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-936. Pranešėjas – A. Anušauskas. Pateikimas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, Visuomenės informavimo įstatymas nustato, kad siekiant užtikrinti visuomenės interesą laisvai gauti informaciją nustatomi tam tikri apribojimai viešosios informacijos rengėjams. Valstybės, savivaldybių institucijos bei įstaigos, išskyrus mokslo, mokymo įstaigas, bankus, politines partijas negali būti viešosios informacijos rengėjai ar dalyviai, tačiau įstatyme nurodytos institucijos draudimą tiesiogiai valdyti žiniasklaidos priemones gali apeiti ir, tiesą sakant, apeina įsteigdamos viešąsias įstaigas ar bankų valdomas antrines bendroves.
Siūloma įstatymo pataisa siekiama užtikrinti visuomenės teisę gauti informaciją apie šalies bankų finansinę padėtį ir problemas, užkertamas kelias manipuliuoti informacija per valdomas žiniasklaidos priemones. Tai aktuali problema, nes žiniasklaidos ir politikų verslo grupių suaugimas leidžia manipuliuoti informacine erdve savanaudiškais tikslais. Prašau pritarti siūlomai pataisai po pateikimo.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmoji klausia I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, prašau pasakyti, kaip bus su politinėm partijom, kurios yra įsteigusios įmones ar kažkokias kitokias įstaigas, kurios jau yra visuomenės informacijos rengėjos? Ar ta nuostata uždraus leisti informavimo priemones?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Turiu pasakyti, kad yra Teisės departamento siūlymas. Aš manau, kad svarstymo metu komitetuose galima svarstyti tuos siūlymus, kiek siūloma pataisa paliestų dabar veikiančias įmones, nes iš tikrųjų manau, kad jeigu nekalbama apie partijas, o kalbama, pavyzdžiui, apie bankus, kurie perka akcijas, manyčiau, kad pats tinkamiausias būdas vis dėlto šiuo atveju bankams teikti kreditus žiniasklaidos priemonėm ir dalytis su tuo susijusia rizika, bet nesupirkinėti akcijų ir taip veikti informacinę erdvę per žiniasklaidos priemones.
PIRMININKĖ. Ačiū. M. Zasčiurinskas atsisako klausti. Daugiau norinčių klausti nėra. Ačiū pranešėjui.
Ar yra norinčių pasisakyti už, prieš? Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Balsuoti norite, taip? Prašom balsuoti. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 59 Seimo nariai: už – 46, prieš nėra, susilaikė 13. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindiniu – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomu – Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Siūloma svarstyti birželio 22 d.
18.12 val.
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-1263. Pranešėja – L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tai yra trumpas grupės Seimo narių pateikimas. Esmė yra ta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo teikti informaciją viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams, kitiems asmenims apie valstybės ar savivaldybių biudžetinių įstaigų ar organizacijų bei Europos Sąjungos lėšų panaudojimą ir planuojamą šių lėšų panaudojimą.
Čia yra Teisės departamento pastaba, kad nereikėtų sukonkretinti tam tikrų terminų, nes nėra visiškai aišku. Po pateikimo, manau, svarstant šiuos įstatymų projektus, kurie buvo pateikti, kartu būtų apsvarstytas ir šitas. Mes sutinkame, kad sąvokos būtų patikslintos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti E. Žakaris.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, sakykite, priėmus šią įstatymo pataisą, ar žiniasklaidai viešosios įstaigos privalės teikti visą informaciją? Tarkim, yra slepiamos nuomos sutartys arba pirkimai. Pasirašant tokias sutartis yra pasirašoma, kad ir tretiesiems asmenims bus neteikiama ir taip toliau. Ačiū.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Jeigu tai yra valstybės, savivaldybių įmonės arba biudžetinių įstaigų ar organizacijų viešosios įstaigos, tai, be abejo, jeigu yra gaunamos europinės lėšos, ypač jeigu kofinansavimas eina iš valstybės, tai jokių problemų neturi būti. Tos sutartys neturi būti neprieinamos.
PIRMININKĖ. Klausia B. Pauža. Vyrai, labai prašau tylos! Nėra P. Paužos. Toliau E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tiesų kas paskatino parengti tokį įstatymą? Ir iš tiesų ar yra savivaldybių, kurios išdrįsta neteikti informacijos? Antras dalykas, pats tas pateikimas, na, visada spauda turėtų žinoti, ko klausia. Ar tai turėtų būti realizuojama kažkokiu informaciniu leidiniu, ar, kaip ir minėjau, įvairiais paklausimais, nes iš tiesų turbūt daugiau spaudą domina visi bendrieji dalykai, kurie vyksta savivaldybėje, bet jų viešumas padaromas tam tikros informacijos pasirodymu? Tai kaip tai bus realizuota?
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Atsakydama į jūsų klausimą, iš praktikos, kiek yra nusiskundimų, galiu pasakyti, taip, yra tokių savivaldybių, kurios nenoriai teikia informaciją arba stengiasi neteikti.
Kitas dalykas, kokia forma, tai čia jau yra diskusiniai klausimai. Iš esmės mūsų, teikėjų, siūlymas, kad jinai būtų prieinama. O kokia forma, tai gali ir pati savivalda pasirinkti ar informacijos leidėjas ir teikėjas tą gali padaryti.
PIRMININKĖ. Klausia G. Songaila.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Gerbiamoji pateikėja, čia pasirašė visa jūsų frakcija. Mano klausimas susideda iš dviejų dalių. Jūs pasirašėte po tekstu, kuris, aš cituoju, skamba taip: „Dėl planuojamo lėšų panaudojimo, taip pat kitus visuomenės interesus, jų gyvenimo kokybė…“ ir t. t. Čia kieno – visuomenės interesų gyvenimo kokybė ar dar kažkieno? Gal jūs turite frakcijoje, kas redaguoja tekstus? Turbūt sutiksite, kad po pateikimo reikėtų redaguoti.
Rimtesnė klausimo pusė. Gerai, tokia nuostata atsiras, o kas bus, jeigu nebus vykdoma šita nuostata? Ar čia nėra tuščias principas, jeigu nevykdys savivaldybė to? Ar yra kokios sankcijos ar šiaip svertai, kad ta įstatymo nuostata veiktų?
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis kolega, jūs labai pastabus. Aš kaip tik pasakiau pristatydama, kad tikrai dėl nuostatų galima diskutuoti. Mes sutinkame, kad jos turi būti sukonkretintos. Kas bus, jeigu bus pritarta? Ir komitete tikrai bus po pateikimo svarstant pritarta šiai minčiai ir nuostatai, šio įstatymo straipsnio pakeitimui. Reikėtų registruoti ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, kuriame numatyti sankcijas. Tačiau pirmiausia reikia apsisprendimo tam, kad būtų galima lygiagrečiai teikti kitą įstatymo pataisą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Paskutinis klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamoji pranešėja, be abejo, čia svarbus jūsų iškeltas klausimas, bet kaip bus skelbiama – ar savivaldybės savo svetainėse, ar kokiame žiniasklaidos leidinyje, ar per televiziją turi skelbti ir kokiu periodiškumu? Nes galima per 4 ar kelerius kadencijos metus vieną kartą pasakyti, o paskui kaip tos lėšos naudojamos, tam tikrais periodais ar panašiai, kaip panaudotos, galima tada iš viso neskelbti. Ačiū.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Labai ačiū. Aš tikrai dabar matau, kad reikėtų dar patikslinti, kad pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, kad ta tvarka būtų visiems aiški, aprašyta ir vienoda. Manau, kad svarstant komitete reikėtų dar patikslinti papildomai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dėl nuomonių už ir prieš nematau. Galime pritarti ar balsuojame? Norite balsuoti, balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 58 Seimo nariai. Už – 56, prieš nėra, susilaikė 2. Pateikimui pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas, Audito komitetas ir Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Siūloma svarstyti birželio 22 dieną.
18.19 val.
Paskutinis darbotvarkės klausimas – Seimo narių pareiškimai. Pirmoji – V. V. Margevičienė. (Triukšmas salėje) Prašom palaukti, paklausykite Seimo narių.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, šiandien, minint Tarptautinę be žinios dingusių vaikų atminimo dieną, noriu išreikšti susirūpinimą, kad tai lieka ir toliau ypatingai skaudi problema. 2008 m. buvo ieškomi 853 vaikai, 2009 m. – 787 vaikai. Dauguma dingusių vaikų tampa prekybos žmonėmis aukomis.
Tęsdama pradėtus darbus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1104 patvirtino naują Prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės 2009–2012 m. programą. Ypač noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad net 37 % nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis yra vaikai nuo 14 iki 18 metų, o 19–20 metų dar 15 %. Lietuvoje iš viso išeina 50 % ir tai sudaro vaikai.
Didelė problema, kad neretai įvairiose žiniasklaidos priemonėse vis garsiau propaguojamas jaunų žmonių seksualumas. Įrodyta, kad pornografijos ir seksualinio smurto demonstravimas žiniasklaidoje didina agresyvumą ir prisideda prie lytinių nusikaltimų plitimo. O imliausi žiniasklaidos poreikiams yra vaikai ir paaugliai.
Gerbiamieji kolegos, kartu su Dingusių žmonių šeimų paramos centru raginu visus siekti, kad valstybėje būtų vykdomos šviečiamojo pobūdžio akcijos, suaktyvintas socialinis darbas su rizikos grupės šeimomis, siekiant užkirsti kelią prekybai vaikais, vykdomos prevencinės programos visose bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo ir kitose švietimo įstaigose, kad bylos dėl vaikų pardavimo ar seksualinio išnaudojimo būtų ištirtos per maksimaliai trumpesnį laiką ir būtų surasta galimybė skirti teisėsaugos institucijų specializuotus pareigūnus darbui su seksualinę prievartą patyrusiais nepilnamečiais. O svarbiausia, manau, būtina skirti pakankamai lėšų Prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės programos įgyvendinimui.
Šiandien, minint Tarptautinę be žinios dingusių vaikų dieną, Europos informacijos centre atidaryta vaikų parengta paroda „Neparduok savęs“. Rytoj vyks konferencija „Neparduok savęs. Prevencija prieš prekybą žmonėmis.“ Kviečiu dalyvauti, nebūkime abejingi. Vaikai – tai mūsų valstybės turtas. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Ačiū. Antras pareiškimas – J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Laba diena.
PIRMININKĖ. Prašau tylos!
J. NARKEVIČ (TTF). „Gerbiamieji Seimo nariai, mes, ponas L. Talmont, M. Mackevič ir J. Narkevič, esame priverti vėl kreiptis su tam tikru pareiškimu.
Lietuvos Respublikos Seimo interneto svetainėje gegužės 13 d. pasirodė Seimo narių pono M. Adomėno ir G. Songailos pareiškimas dėl skandalingų faktų Vilniaus rajono savivaldybėje. Gegužės 17 d. Vilniaus rajono savivaldybės sudaryta komisija nuvyko į Kalvelių vaikų darželį patikrinti pranešime minėtus faktus. Komisijos darbo metu paaiškėjo, kad Kalvelių gyvenvietės 32 tėvų prašymas įsteigti darželio grupę, kurioje ikimokyklinis ugdymas vyktų valstybine lietuvių kalba, yra, tas prašymas yra, niekas nedingo ir niekas jo nesunaikino, kaip skelbė Seimo nariai. Prašymą dėl poreikio lankyti ikimokyklinę grupę pasirašė dalis tėvų, kurių vaikai šiuo metu be jokių suvaržymų lanko lietuvišką grupę Kalvelių vaikų darželyje, o dalis pasirašiusiųjų – tai gyventojai, kurie neturi darželinio amžiaus vaikų. Savivaldybė sprendžia ir toliau tų pareikštų prašymą… vaikų klausimą.
Minėtų Seimo narių pranešime pateikta neatitinkanti, tautinę nesantaiką kurstanti ir kenkianti Vilniaus rajono savivaldybės dalykinei reputacijai informacija. Panašaus pobūdžio šmeižikiški užpuolimai prieš Lietuvos lenkų bendruomenę ir Vilniaus rajono savivaldybę, deja, kartojasi nuolat, o gerbiamosios Seimo narės V. M. Čigriejienės gegužės 20 d. išplatintame pareiškime pasiekė antilenkiškumo viršūnę. Pareiškimo tekstas yra žeminančio pobūdžio, į jį būtų galima neraguoti apskritai, jeigu jis nebūtų perskaitytas iš aukštos Lietuvos Respublikos Seimo tribūnos.
Galima tik apgailestauti, kad istorinių įvykių pateikimas ir jų šmeižikiška interpretacija žeidžia ne vien Lietuvos lenkų bendruomenę, tačiau, mes manome, ir kaimyninę šalį, dar nesenai, beje, garsiai vadintą strategine Lietuvos partnere. Nejaugi gero kaimyninio bendradarbiavimo galima tikėtis, kai dabartinės Lenkijos Respublikos valdžios atstovai viešai prilyginami Adolfui Hitleriui?
Ką gi, grupelės žmonių šovinizmas užgožia galimybę visuomenei adekvačiai vertinti ne tik istorinius įvykius, bet ir nūdienos globalią politiką. Minėti asmenys, deja, mūsų nuomone, nesugeba suvokti civilizuotų tautų pasaulio pagrindinių teisių ir pareigų. Juo skaudžiau, kad to taip pat nesupranta aukščiausio rango valdantiesiems priklausanti politikų dalis. Kaip tokių žmonių vedina mūsų šalis sugebės apsaugoti savuosius interesus ir užtikrinti gerą ateitį nuolat kintančiame pasaulyje, jeigu politikai galvoja ne apie valstybės interesus, o apie tai, kaip įskaudinti artimą ir engti jo teises, sąmoningai ar nesąmoningai vykdydami savivaldybėje antivalstybinę politiką?
Girdėdami tai ir nežinodami autentiškumo, nežinodami realios situacijos, manau, ir mes pultume pirmieji protestuoti. Tačiau iš kur, pavyzdžiui, Žemaitijos arba kitų rajonų gyventojai, Lietuvos Respublikos piliečiai, gali žinoti, kad tampa Seimo narių šmeižto, trumparegiškumo, o galbūt sąmokslo ir provokacijos aukomis? Pareiškimo autoriai dramatiškai šaukia (tai vienas iš pavyzdžių, cituoju): „Leiskite paklausti, kokią mokyklą lankys Valčiūnų gyvenvietės vaikų darželio auklėtiniai (darželyje iš 100 vaikų 85 lanko lietuviškas grupes), jeigu ten neatidarytos mokyklos valstybine kalba?“ Iš kur asmuo, pavyzdžiui, Akmenės, Telšių ar kitų rajonų gyventojas, gali žinoti, kad nuo minėto darželio iki artimiausios mokyklos – gimnazijos, puikiai renovuotos, kur mokymas vyksta tik valstybine kalba, yra tik apie 800 metrų? Manau, ir kiti dabar apie tai žinos. Tokių melo ir kiršinimo interpretacijos pavyzdžių, deja, yra ir daugiau.
Gerbiamieji kolegos, labai apgailestaujame, kad pastaruoju metu nežinia ko vedinos antilenkiškos mūsų valstybės jėgos suaktyvėjo. Užuot sprendusios valstybės masto problemas, tos jėgos ugdo antilenkišką šurmulį.
Lietuvos lenkų bendruomenės meilė, pagarba tėvynei Lietuvai yra tyra, tačiau ne akla. Ne akla, kad toleruotų šias pseudopatriotų provokacijas ir ramiai priimtų šalies diskreditavimą tarptautinėje arenoje.
Mes, žemiau pasirašę Seimo nariai L. Talmont, M. Mackevič, J. Narkevič, savo gegužės 11 d. pareiškimo neatsižadame. Šių nuostatų ir toliau nuosekliai laikysimės, gindami tautinės mažumos – lenkų piliečių, gyvenančių Lietuvoje, teises. Taip pat mes įsitikinę, kad ginsime Lietuvos valstybės garbę.“
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Ačiū. Šios dienos darbotvarkė baigta. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 43 Seimo nariai.
Skelbiu gegužės 25 d. vakarinio posėdžio pabaigą. Gero vakaro. Ačiū už konstruktyvų darbą. Jeigu visada taip, tai nereikėtų nei penktadienio, nei liepos mėnesio posėdžių.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; KPF – Krikščionių partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.