AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 166, 168, 171, 176 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO
IR
BAUDŽIAMOJO KODEKSO 235 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1) projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą:
Lietuvos Respublikos Seimas 2010 m. sausio 21 d. priėmė nutarimą Nr. XI-671 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto atlikto aplinkybių, susijusių su Drąsiaus Kedžio skundų tyrimu, parlamentinio tyrimo išvados“. Šio nutarimo išvadoje pateikti siūlymai, kaip pagerinti ikiteisminio tyrimo procesą. Vienas iš siūlymų Seimo valdybai – sudaryti darbo grupę, įtraukiant į ją ikiteisminio tyrimo patirties turinčius specialistus, kuri per tris mėnesius atliktų Baudžiamojo proceso kodekso straipsnių, susijusių su ikiteisminio tyrimo pradėjimu, ikiteisminio tyrimo terminais analizę ir parengtų pasiūlymus Baudžiamojo proceso kodeksui (toliau – BPK) tobulinti.
Seimo valdyba, atsižvelgdama į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymą, 2010 m. sausio 15 d. sprendimu Nr.SV-S-533 sudarė darbo grupę Baudžiamojo proceso kodeksui tobulinti (toliau – darbo grupė): darbo grupės vadovas, Seimo narys Vidmantas Žiemelis, kiti darbo grupės nariai – teisės srities specialistai – mokslininkai ir praktikai. Seimo valdyba darbo grupei pavedė iki 2010 m. gegužės 1 d. atlikti Baudžiamojo proceso kodekso straipsnių, susijusių su ikiteisminio tyrimo pradėjimu ir ikiteisminio tyrimo terminais, analizę ir parengti pasiūlymus dėl Baudžiamojo proceso kodekso tobulinimo.
Pirminiai šio įstatymo projekto siūlytojai Lietuvos Respublikos Seimas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
2) parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Šio projekto tikslas – pagerinti ikiteisminio tyrimo kokybę ir pagreitinti ikiteisminio tyrimo procesą, kad nebūtų nepagrįstai vilkinamos bylos, nebūtų ilgas ir neekonomiškas ikiteisminis procesas net esant nesudėtingoms byloms, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.
3) kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai, kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Teisės ir teisėtvarkos komitetas, atlikdamas aukščiau paminėtą tyrimą, parengė išvadą, kurios konstatuojamojoje dalyje pateikta trumpa ikiteisminio tyrimo problemų analizė, numatytos Baudžiamojo proceso kodekso tobulinimo kryptys ir galimybės. Ikiteisminiame tyrime pastebimi tokie trūkumai: ikiteisminio tyrimo sistema yra per daug biurokratinė, reikalaujanti nepagrįstai didelių laiko sąnaudų ir finansinių išteklių, todėl neatidėliotinai tobulintina, pradedant nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindų ir terminų procesiniams veiksmams atlikti. Papildomą Baudžiamojo proceso kodekso analizę apibrėžtų darbo grupei uždavinių kontekste atliko darbo grupė. Jos narių nuomone, tobulintinas teisinis ikiteisminio tyrimo įstaigoje gautos pirminės informacijos pakankamumo ir patikimumo patikrinimo reglamentavimas, reikalingas terminų tam tikriems procesiniams veiksmams nustatymas.
Šiuo metu galiojančio BPK 168 straipsnio (Atsisakymas pradėti
ikiteisminį tyrimą)
1 dalyje nustatyta: „Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs
skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą,
atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie
padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio
Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.“ Be to, jokie procesiniai
veiksmai šiuo metu negalimi oficialiai nepradėjus ikiteisminio tyrimo. Taigi
susidaro tokia padėtis, kai beveik visais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo
įstaigai paduodamas atitinkamas pareiškimas ar skundas, yra pradedamas
ikiteisminis tyrimas, pritaikomos kardomosios priemonės, ypač ribojančios
nuosavybės teisę, o galutinis tokio tyrimo rezultatas neretai būna labai menkas
ar niekinis. Pavyzdžiui, Generalinės prokuratūros ataskaitoje Seimui nurodyta,
kad per metus pradedama apie 85 tūkst. ikiteisminių tyrimų, tačiau tik apie 15
tūkst. iš jų pasiekia teismą (tai yra tik 17,6 proc.). Tai visiškai nepriimtina
operatyvumo, išsamumo ir kitų principų požiūriu. Dažniausiai būtina nedelsiant
atlikti įvykio vietos apžiūrą, pateikti specialisto išvadą, galbūt atlikti ir
kitus veiksmus, kurių metu surašyti dokumentai
vėliau būtų laikomi dokumentais, reikšmingais nusikalstamai veikai tirti.
Kol nėra surinkta pirminė informacija, išsiaiškinti, ar yra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, dažnai ir neįmanoma. Neretai pasitaiko atvejų, kai gautame pranešime nėra pakankamai informacijos, iš kurios būtų galima daryti preliminarią išvadą, kad yra pagrindas atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Pagrindas ikiteisminiam tyrimui – tai pakankamas kiekis informacijos, kad galbūt padaryta veika, turinti Baudžiamajame kodekse nustatytų požymių. Todėl reikalinga gauti papildomą informaciją ar atlikti tam tikrus veiksmus, kad būtų galima įsitikinti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Atsižvelgiant į minėtus trūkumus, darbo grupės parengtame projekte keičiami BPK 166, 168 ir 171 straipsniai.
Kita, jau minėta problema – ikiteisminio tyrimo terminų ir jų pratęsimo tvarkos įtvirtinimas baudžiamojo proceso įstatymuose. Dabar galiojančio BPK 176 straipsnio (Ikiteisminio tyrimo terminai) 1 dalyje konkrečių terminų nėra nustatyta, nurodyta tik bendro pobūdžio formuluotė ,,per trumpiausią laiką“. Tačiau septynerių metų praktika (nuo naujo Baudžiamojo proceso kodekso įsigaliojimo –
2003-05-01) parodė, kad ikiteisminis tyrimas neretai atliekamas nesilaikant Baudžiamojo proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo – ikiteisminį tyrimą atlikti per kuo trumpiausius terminus. To priežastimi galima laikyti ir tai, kad Baudžiamojo proceso kodekse nėra įtvirtinti ikiteisminio tyrimo atlikimo terminai ir pakankama jų laikymosi kontrolė.
Europos Sąjungos šalyse įvairiai nustatomi ikiteisminio tyrimo terminai (Seimo Parlamentinių tyrimų departamentas šia tema atliko apžvalgą): kai kuriose valstybėse terminai nustatyti pagal nusikaltimų sunkumą ar kitus kriterijus, kai kuriose valstybėse konkrečių terminų taip pat nėra, tačiau laikomasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų ir iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos išplaukiančių rekomendacijų, kad tyrimas būtų atliktas kuo greičiau, ne ilgiau nei per 6 mėnesius, o jei tyrimas tęsiasi ilgiau negu 6 mėnesius, atliekama šio tyrimo griežta kontrolė.
Įvertinus pastarųjų metų praktiką bei kitų valstybių patirtį baudžiamajame procese, darbo grupė Baudžiamojo proceso kodekso 176 straipsnį papildė nuostatomis, kad ikiteisminis tyrimas būtų ribojamas terminais, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą, taip pat numatant galimybę šiuos terminus pailginti.
Tinkamai pritaikius naujas Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tikimasi, kad pagerės ir pagreitės baudžiamasis procesas ikiteisminio tyrimo metu..
4) galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priimtas įstatymas neigiamų pasekmių nesukels, tikimasi, kad pagerės ikiteisminio tyrimo procesas, sutrumpės nusikalstamų veikų, ir ypač nesudėtingų veikų, tyrimas.
5) kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas turės teigiamą įtaką kriminogeninei situacijai.
6) kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Priimtas įstatymas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
7) įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą:
Su šiuo įstatymo projektu teikiamas Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, siekiant nustatyti atsakomybę asmenims ne tik už melagingus parodymus jau pradėjus ikiteisminį tyrimą ar teismo metu, tačiau ir už patį melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką, kadangi tokių atvejų dažnėja, o asmenys, melagingai pranešę apie nusikalstamą veiką, už tai neatsako.
8) ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos sąjungos teisės aktais.
9) ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Naujų sąvokų ar naujų jas įvardijančių terminų įstatymo projekte nėra.
10) jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys:
Įstatymui įgyvendinti kitų teisės aktų priimti ar pakeisti nereikės.
11) kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai:
Šiam įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų neprireiks.
12) įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta.
13) įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai:
Įstatymo projekto autorius – Seimo valdybos sudaryta darbo grupė Baudžiamojo proceso kodeksui tobulinti, įstatymo projekto teikėjas – Seimo narys, darbo grupės vadovas Vidmantas Žiemelis.
14) reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
„Baudžiamojo proceso kodeksas“, „duomenys“, „ikiteisminio tyrimo terminai“.
15) kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra.
Teikia:
Seimo narys Vidmantas Žiemelis